LegalizeLietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 pakeitimo įstatymas
Biuras privalo išmokėti išmoką per 3 mėnesius nuo motyvuoto pasiūlymo atlyginti visą žalą arba žalos dalį priėmimo dienos.
Draudėjas, šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju įgijęs teisę į išmoką, turi visas šiame straipsnyje nustatytas nukentėjusio trečiojo asmens teises.
Pagal šį straipsnį išmoką išmokėjęs Biuras tampa Lietuvos Respublikoje įsteigto bankrutuojančio draudiko kreditoriumi.
Šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytais atvejais bankrutuojantis draudikas turi teisę reikalauti iš šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų asmenų grąžinti Biuro pagal šį straipsnį dėl padarytos žalos sumokėtas sumas.
21 straipsnis. Atleidimas nuo išmokos mokėjimo
Atsakingas draudikas ar Biuras atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu:
1) eismo įvykį lėmė karo veiksmai, teroristinis išpuolis ar branduolinės energijos poveikis;
2) žala padaryta vežamam už užmokestį kroviniui ar bagažui, esančiam kaltininko transporto priemonėje;
3) žala patiriama netekus grynųjų pinigų, bižuterijos, juvelyrinių ir meno dirbinių, vertybinių popierių, dokumentų, filatelijos, numizmatikos ar panašių rinkinių arba daiktų;
4) žala padaryta naudojant transporto priemonę ne taip, kaip tai nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje.
Atsakingas draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims, savo noru buvusiems transporto priemonėje, kuria padaryta žala, jeigu draudikas įrodo, kad jie žinojo, jog ta transporto priemonė buvo vogta.
Biuras nemoka išmokos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu žalą atlygina kaltininkas ar kitas asmuo arba dėl padarytos žalos išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėjo atsakingas draudikas.
Biuras atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, savo noru pasinaudojusiems transporto priemone, kuria padaryta žala, jeigu Biuras įrodo, kad jie žinojo, jog transporto priemonė nebuvo apdrausta.
22 straipsnis. Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas
Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako:
1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vartojo alkoholį ar kitas narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo;
2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių saugos klausimus, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties;
3) padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonės ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės;
4) pasišalino iš įvykio vietos;
5) padarė žalą tyčia.
Jeigu eismo įvykyje dalyvavusios apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai arba padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti iš transporto priemonės valdytojo grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį. Jeigu draudėjas nevykdė draudimo sutartyje nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą išmoką ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, pažeidimo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, kaip nustatyta Vyriausybės tvirtinamose eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse.
Jeigu draudikui išmokėjus išmoką arba jos dalį nukentėjusiam trečiajam asmeniui paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala arba nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą atlygino už žalos atlyginimą atsakingi asmenys, draudiko reikalavimu nukentėjęs trečiasis asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą išmoką arba jos dalį.
Draudikas, sumokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui vadovaudamasis šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, turi teisę dėl išmokėtų sumų, žalai administruoti išleistų lėšų grąžinimo ir dėl to patirtų papildomų išlaidų atlyginimo kreiptis tik į renginio organizatorių.
23 straipsnis. Biuro sumokėtų išmokų grąžinimas
Biuras turi teisę reikalauti, kad už žalos padarymą atsakingas asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Biuras turi teisę reikalauti, kad nustatytas už žalos padarymą atsakingas asmuo grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Biuras, šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka sumokėjęs išmoką nukentėjusiems tretiesiems asmenims, dėl išmokėtų sumų, žalai administruoti išleistų lėšų grąžinimo ir dėl to patirtų papildomų išlaidų atlyginimo turi teisę kreiptis į:
1) žalos atlyginimo instituciją kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra kaltininko draudimo įmonė, – kai žala padaryta apdrausta transporto priemone, tačiau kaltininko draudimo įmonė ar jos atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti neatlygino žalos;
2) garantinį fondą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra kaltininko transporto priemonės įprastinė buvimo vieta, – kai negalima nustatyti atsakingo Europos Sąjungos valstybės narės draudiko;
3) garantinį fondą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įvyko eismo įvykis, – kai negalima nustatyti transporto priemonės, kuria padaryta žala;
4) garantinį fondą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įvyko eismo įvykis, – kai žala padaryta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybėje.
Biuras, išmokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, vadovaudamasis Bendradarbiavimo nuostatais arba nacionalinių draudikų biurų susitarimais ar kitomis sutartimis su kitų valstybių institucijomis, dalyvaujančiomis atlyginant žalą, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą išmoką, žalai administruoti išleistas lėšas jam grąžintų ir dėl to patirtas papildomas išlaidas atlygintų kitos valstybės atsakingas draudikas, kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras, žalos atlyginimo institucija, kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucija, atsakinga už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama, ar garantinis fondas.
Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai ar institucijai, atsakingai už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama, reikalaujamą sumą, turi teisę išmokėtas sumas susigrąžinti iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro, žalos atlyginimo institucijos ar garantinio fondo, jeigu yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius Europos Sąjungos valstybių narių institucijų, atsakingų už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama, teises ir pareigas, Bendradarbiavimo nuostatus, nacionalinių draudikų biurų susitarimus arba sutarčių su kitų valstybių institucijomis, dalyvaujančiomis atlyginant žalą, nuostatas.
Biuras, išmokėjęs išmoką už vieną iš savo narių, turi teisę susigrąžinti iš šio draudiko išmokėtas sumas.
Jeigu Biurui išmokėjus išmoką arba jos dalį nukentėjusiam trečiajam asmeniui paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą arba melagingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota bei neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala, išmoka arba jos dalis buvo išmokėta be teisinio pagrindo arba žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygino už žalos atlyginimą atsakingi asmenys, Biuro reikalavimu nukentėjęs trečiasis asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą išmoką arba jos dalį.
Biuras, sumokėjęs išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui vadovaudamasis šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, turi teisę dėl išmokėtų sumų, žalai administruoti išleistų lėšų grąžinimo ir dėl to patirtų papildomų išlaidų atlyginimo kreiptis tik į renginio organizatorių.
IV SKYRIUS
BIURAS
24 straipsnis. Biuro samprata ir statusas
Biuras – draudikų, kuriems leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, asociacija, atliekanti šio įstatymo nustatytas funkcijas. Biuras yra pelno nesiekianti organizacija.
Biuras, organizuodamas ir koordinuodamas tarptautinį bendradarbiavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo srityje, gali vartoti savo pavadinimą anglų kalba.
25 straipsnis. Biuro funkcijos
Biuras atlieka šias funkcijas:
1) koordinuoja draudikų veiklą, susijusią su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
2) administruoja žalas, moka išmokas šio įstatymo 17, 18 ir 20 straipsniuose nurodytais atvejais ir už kitos valstybės atsakingą draudiką (jo vardu ir sąskaita) šio įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nurodytiems subjektams, jeigu draudikas nėra paskyręs Lietuvos Respublikoje atstovo pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti;
3) administruoja žalas ir moka išmokas pagal žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančių teisės aktų ir susitarimų su analogiškomis kitų valstybių informacijos teikimo, žalos administravimo ir atlyginimo institucijomis reikalavimus;
4) kaupia informaciją, susijusią su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, valdo duomenų bazę, tvarko Biuro funkcijoms įgyvendinti būtinus duomenis (įskaitant asmens duomenis);
5) organizuoja ir koordinuoja tarptautinį bendradarbiavimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo srityje ir sudaro atitinkamas sutartis su Biurų taryba ir analogiškomis kitų valstybių informacijos teikimo, žalos administravimo ir atlyginimo institucijomis;
6) atlieka Biurui pavestas Biurų tarybos nario funkcijas, vykdo įsipareigojimus, atsirandančius iš susitarimų su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais, atlieka kitas funkcijas pagal žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;
7) atsižvelgdamas į žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, priima reikalingus sprendimus dėl žaliųjų kortelių, galiojančių kitose valstybėse, išdavimo;
8) vadovaudamasis Bendradarbiavimo nuostatais, skiria ir atšaukia užsienio valstybių draudimo įmonių atstovus pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti Lietuvos Respublikoje, tvarko ir teikia duomenis apie draudimo įmonių atstovus pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti;
9) susigrąžina iš šiame įstatyme nustatytų asmenų išmokėtas sumas, žalai administruoti išleistas lėšas ir dėl to patirtas papildomas išlaidas, vykdo pažeidimų, kurių metu neteisėtai naudojamasi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema, prevenciją;
10) atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos sudaryti draudimo sutartį vykdymo stebėseną;
11) teikia prie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos veikimo užtikrinimo prisidedančioms institucijoms informaciją apie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą;
12) atlieka kitas šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Biuro įstatuose ir eismo saugumo nuostatas reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
26 straipsnis. Biuro teisės
Biuras, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi šias teises:
1) turėti sąskaitų bankuose;
2) sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;
3) valdyti, naudoti jam priklausantį turtą bei lėšas ir jais disponuoti;
4) steigti filialus ir atstovybes;
5) neatlygintinai gauti iš valstybės registrų, juridinių ir fizinių asmenų šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją ir duomenis (įskaitant asmens duomenis), juos kaupti ir jais naudotis;
6) tvarkyti asmens duomenis, laikydamasis Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų teikti tretiesiems asmenims turimą informaciją (įskaitant asmens duomenis), reikalingą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos veikimui užtikrinti;
7) keistis su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais informacija, reikalinga įgyvendinant žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir vykdant įsipareigojimus, atsirandančius iš susitarimų su kitų valstybių nacionaliniais draudikų biurais;
8) rengti ir teikti valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, rengimo ir tobulinimo;
9) iš šio įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nurodytų tokius duomenis tvarkančių subjektų gauti reikalingus duomenis (įskaitant asmens duomenis), kad šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka galėtų atlikti veiksmus, susijusius su išmokėtų sumų susigrąžinimu;
10) iš šio įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nurodytų tokius duomenis tvarkančių subjektų gauti reikalingus duomenis (įskaitant asmens duomenis), kad galėtų atlikti veiksmus, susijusius su transporto priemonių valdytojų padarytų žalų administravimu, mokėtų išmokas ir pasirašytų šiai teisei įgyvendinti būtinas sutartis;
11) pavesti kitiems kompetentingiems subjektams administruoti Biuro kompetencijai priskirtas žalas, mokėti išmokas, susigrąžinti išmokėtas sumas ir skolą Biurui, sumokėti už tokių žalų administravimą ir pasirašyti šiai teisei įgyvendinti būtinas sutartis;
12) nustatyti Biuro kompetencijai priskirtų žalų administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui ir jo įgyvendinamiesiems teisės aktams;
13) jungtis į tarptautines organizacijas ir dalyvauti jų veikloje.
Biuras naudojasi ir kitomis šiame įstatyme ir Biuro įstatuose nustatytomis teisėmis, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
27 straipsnis. Duomenų bazė
Siekiant užtikrinti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos veikimą ir Biuro veiklą pagal šio įstatymo ir tarptautinės teisės aktų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo srityje reikalavimus, prisidėti prie saugaus eismo automobilių keliais užtikrinimo būtini duomenys (įskaitant asmens duomenis) tvarkomi duomenų bazėje, kurios tvarkytojas yra Biuras. Biuras yra duomenų bazėje tvarkomų asmens duomenų valdytojas. Biuras, atlikdamas informacijos centro funkciją, kitas jam pavestas funkcijas ir įgyvendindamas šio įstatymo nuostatas, turi užtikrinti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų (įskaitant asmens duomenis) tvarkymą ir pateikimą asmenims, kurie turi teisę gauti tokią informaciją.
Duomenų bazėje tvarkomi šie duomenys:
1) transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, registracijos numeris ir kiti transporto priemonės identifikavimo, registravimo ir techniniai duomenys, taip pat transporto priemonės valdytojo tapatybės identifikavimo (vardas, pavardė (pavadinimas), asmens (įmonės) kodas ir (arba) gimimo data, o jeigu jų nėra, – kiti asmenį identifikuojantys kodai, gauti iš valstybės registrų) ir kontaktiniai duomenys;
2) transporto priemonių, kurioms pagal Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, netaikomas reikalavimas draustis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sąrašas ir informacija apie tai, kas atlygina jų padarytą žalą;
3) informacija apie draudimo sutartis ir draudimo liudijimus (draudimo liudijimo numeris, draudimo sutarties galiojimo laikotarpis (jeigu draudimo liudijimo galiojimo terminas pasibaigęs, nurodoma draudimo apsaugos galiojimo pabaigos data), draudiko pavadinimas ir kita informacija, įrašoma draudimo liudijime);
4) informacija apie žaliąsias korteles (numeris, galiojimo laikotarpis, galiojimo teritorija ir kita informacija, įrašyta žaliojoje kortelėje);
5) informacija apie draudikus (registracijos valstybė, pavadinimas, kodas, kontaktiniai duomenys ir kita informacija) ir jų atstovus pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti (registracijos valstybė, pavadinimas, kodas, kontaktiniai duomenys, veiklos pradžios ir pabaigos datos ir kita informacija);
6) informacija apie kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijas arba organizacijas (registracijos valstybė, organizacijos tipas, pavadinimas, kodas, kontaktiniai duomenys, veiklos pradžios ir pabaigos datos ir kita informacija), atsakingas už žalos atlyginimą per eismo įvykį nukentėjusiems tretiesiems asmenims;
7) informacija apie transporto priemones (registracijos numeris ir kiti transporto priemonės identifikavimo, registravimo ir techniniai duomenys) – eismo įvykių Lietuvos Respublikoje dalyves;
8) informacija apie eismo įvykius, juos sukėlusius ir eismo įvykyje nukentėjusius trečiuosius asmenis (identifikavimo (vardas, pavardė (pavadinimas), asmens (įmonės) kodas ir (arba) gimimo data) ir kontaktiniai duomenys, kiti duomenys, susiję su žalos padarymu, nustatymu ir atlyginimu), taip pat su pranešimais apie eismo įvykius, žalos padarymu, nustatymu ir jos atlyginimu susijusi informacija (įskaitant sveikatos duomenis);
9) kitų valstybių informacijos centrų teikiama informacija apie transporto priemones (registracijos numeris ir kiti transporto priemonės identifikavimo duomenys), jų draustumą (draudimo sutarties ar liudijimo numeris, tipas, galiojimo laikotarpis, šio dokumento skaitmeninė kopija) ir atstovus pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti;
10) informacija apie už eismo įvykio metu padarytą žalą ir jos atlyginimą atsakingus asmenis (identifikavimo (vardas, pavardė (pavadinimas), asmens (įmonės) kodas ir (arba) gimimo data) ir kontaktiniai duomenys, kiti duomenys, susiję su išmokėtų ir kitų dėl žalos administravimo priklausančių sumų susigrąžinimu) (įskaitant sveikatos duomenis);
11) informacija apie per eismo įvykį padarytų žalų administravimą (numatomi įsipareigojimai, patirtą žalą pagrindžiantys duomenys (įskaitant asmens sveikatos duomenis) ir kita žalai administruoti svarbi informacija) ir išmokų mokėjimą.
Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo kreipiasi dėl žalos asmens sveikatai atlyginimo pagal šio įstatymo 17, 18 ar 20 straipsnius, Biuras tvarko sveikatos duomenis tiek, kiek būtina žalai administruoti ir (arba) siekiant susigrąžinti išmokėtą sumą. Šiuos duomenis tvarko tik asmenys, kuriems Biuras pavedė administruoti ar atlyginti žalą, įgyvendinant šio įstatymo 23 straipsnio nuostatas.
Duomenų bazėje tvarkomus duomenis Biurui, kiek būtina šio įstatymo nuostatų įgyvendinimui užtikrinti, privalo neatlygintinai teikti duomenis teikiantys subjektai – valstybės registrų tvarkytojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, įpareigotos tvarkyti duomenis pagal šių subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, draudikai, draudėjai, transporto priemonių savininkai, transporto priemonių valdytojai, eismo įvykio dalyviai ir liudininkai, Biuro skolininkai. Draudikai duomenis apie sudarytas draudimo sutartis, išduotus draudimo liudijimus, su žalos padarymu susijusią informaciją ir šių duomenų pasikeitimus, informaciją apie pasibaigusį draudimo liudijimo galiojimą nedelsdami perduoda Biurui jo nustatytomis elektroninėmis priemonėmis. Draudikai duomenis apie paskirtus atstovus pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti privalo pateikti nedelsdami, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atstovo paskyrimo dienos. Jeigu duomenys pasikeičia, Biurui duomenis teikiantys subjektai ir draudikai privalo juos nedelsdami atnaujinti.
Pasibaigus draudimo sutartims, duomenų bazėje tvarkomi duomenys apie draudimo sutartis ir draudimo liudijimus (įskaitant asmens duomenis) turi būti saugomi 7 metus. Baigus administruoti žalų bylas, duomenų bazėje tvarkomi duomenys (įskaitant asmens duomenis) apie eismo įvykį ir žalos atlyginimą turi būti saugomi 10 metų, išskyrus atvejus, kai aktualūs duomenys reikalingi ilgesnį terminą įsiskolinimui išieškoti.
Biuras duomenų bazėje esančią informaciją (įskaitant asmens duomenis) neatlygintinai teikia kitų valstybių nacionaliniams draudikų biurams, informacijos centrams, žalos atlyginimo institucijoms, garantiniams fondams, nemokumo administratoriams, privalomąjį draudimą kontroliuojančioms institucijoms, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytiems susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, valstybės institucijoms ir įstaigoms jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, draudikams, perdraudikams, nukentėjusiems per eismo įvykį asmenims ir kitiems asmenims, kurie turi teisę gauti tokio pobūdžio informaciją. Duomenų bazės informacija teikiama duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir apimtimi, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, kai informacija apie konkretų eismo įvykį, draudimo sutarties ar liudijimo galiojimą teikiama prašymą gavus raštu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimui nustatyti Biuro interneto svetainėje teikiami šie duomenys: transporto priemonės markė, modelis bei draudimo sutarties ir liudijimo numeriai, jeigu užklausą pateikęs asmuo disponuoja transporto priemonę identifikuoti leidžiančiais duomenimis.
Biuras neatlygintinai teikia duomenų bazėje tvarkomus duomenis (įskaitant asmens duomenis) apie eismo įvykį, draudimo sutarties ar liudijimo galiojimą nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims, turintiems teisę gauti duomenų bazėje esančią informaciją apie eismo įvykio dalyvius, jų prašymu, jeigu:
1) prašymas pateiktas raštu ir jame nurodytas asmens duomenų gavimo tikslas ir teisinis pagrindas (jeigu taikoma) ir asmens duomenų teikimo apimtis;
2) prašymas gautas ne vėliau kaip 7 metai nuo eismo įvykio dienos;
3) informacijos pakanka, kad būtų galima identifikuoti transporto priemonę ar asmenį, dėl kurių yra pateiktas prašymas.
Nukentėjęs trečiasis asmuo, kuris nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje arba kuriam padaryta žala transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kuriam padaryta žala įvykus eismo įvykiui Lietuvos Respublikoje, siekdamas gauti žalai administruoti ir žalai atlyginti reikalingą informaciją, turi teisę iš Biuro iš karto gauti tokią informaciją:
1) atsakingo draudiko pavadinimą ir buveinę (adresą);
2) draudimo liudijimo numerį;
3) atsakingo draudiko atstovo pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje nuolat gyvena nukentėjęs trečiasis asmuo, vardą, pavardę arba pavadinimą ir buveinę (adresą);
4) transporto priemonės savininko arba valdytojo vardą, pavardę (pavadinimą) ir gyvenamosios vietos (buveinės) adresą, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra teisėtai suinteresuotas šią informaciją gauti;
5) jeigu žala atsiranda dėl transporto priemonės, kurios valdytojas pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus registravimo valstybėje yra atleistas nuo pareigos sudaryti draudimo sutartį, – turimą informaciją apie kitos Europos Sąjungos valstybės narės instituciją arba įstaigą, atsakingą už padarytos žalos administravimą.
Tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos veikimui užtikrinti Biuras šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis teikia kitos Europos Sąjungos valstybės narės informacijos centrui, žalos atlyginimo institucijai, garantiniam fondui jų prašymu.
Vykdydamas tarptautinius susitarimus Biuras, veikdamas kaip Lietuvos Respublikos informacijos centras, garantinis fondas, žalos atlyginimo institucija, nacionalinis draudikų biuras, mokančioji įstaiga pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vadovaudamasis Reglamento (ES) 2016/679 nuostatomis keičiasi duomenimis su analogiškomis kitų valstybių institucijomis, kurios įgaliotos veikti kaip informacijos centrai, garantiniai fondai, žalos atlyginimo institucijos, nacionaliniai draudikų biurai ir institucijos, atsakingos už žalos atlyginimą, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama, tiek, kiek tai būtina teisės aktuose pavestoms funkcijoms atlikti ir susitarimams su šiomis institucijomis vykdyti, sklandžiam informacijos teikimo, žalos administravimo, atlyginimo ir išieškojimo procesui užtikrinti.
Techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrinama duomenų bazėje tvarkomų asmens duomenų apsauga nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų, taip pat saugus duomenų perdavimas kompiuteriniais tinklais ir saugus teisingų, tikslių ir išsamių asmens duomenų, atitinkančių duomenų teikėjų pateiktus tvarkomus duomenis, tvarkymas tik tokiais tikslais, apimtimi ir tik tol, kol tai būtina tikslams, dėl kurių tvarkomi asmens duomenys, pasiekti. Nustatydamas konkrečias asmens duomenų apsaugos priemones Biuras užtikrina, kad būtų užtikrintas pavojų asmenų teisėms ir laisvėms atitinkančio lygio saugumas, ir atsižvelgia į teisės aktus asmens duomenų apsaugos srityje, standartines sutarčių sąlygas įgyvendinant Reglamentą (ES) 2016/679.
Duomenų subjektai, kurių asmens duomenys tvarkomi duomenų bazėje, apie asmens duomenų tvarkymą informuojami laikantis šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų. Biuro interneto svetainėje skelbiami informaciniai pranešimai duomenų subjektams, kurių asmens duomenys tvarkomi duomenų bazėje. Kai duomenų subjektus su Biuru sieja žalos administravimo ar skolos santykiai, duomenų subjektai apie Biuro pradėtą administruoti žalą ir asmens duomenų tvarkymą dėl žalos administravimo ir žalos atlyginimo papildomai informuojami raštu.
28 straipsnis. Biuro nariai
Biuro narėmis tapti ir pradėti vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą gali draudimo įmonės, kurios turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir yra sumokėjusios stojamąjį Biuro nario įnašą.
Biuro nariai, dalyvaudami Biuro veikloje, turi lygias teises.
Biuro narys, dalyvaudamas Biuro veikloje, turi šias teises:
1) dalyvauti ir balsuoti Biuro narių visuotiniame susirinkime;
2) susipažinti su Biuro dokumentais ir gauti Biuro turimą informaciją apie Biuro veiklą;
3) naudotis Biuro teikiamomis paslaugomis;
4) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Biuro narių visuotinio susirinkimo, Biuro tarybos ir Biuro direktoriaus sprendimus ar veiksmus, jeigu jie prieštarauja teisės aktams;
5) sudaryti balsavimo sutartį ar balsavimo teisės perleidimo sutartį su kitu Biuro nariu;
6) nutraukti narystę Biure.
Biuro narys privalo:
1) vykdyti Biuro narių visuotinio susirinkimo ir Biuro tarybos sprendimus;
2) pervesti Biurui atskaitymus nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų (toliau – Biuro narių atskaitymai);
3) neatlygintinai teikti Biurui Biuro funkcijoms atlikti būtiną informaciją;
4) grąžinti Biurui išmoką, žalai administruoti išleistas lėšas ir atlyginti dėl to patirtas papildomas išlaidas, kai Biuras už Biuro narį išmokėjo išmoką;
5) nedelsdamas Biurui pranešti apie įgytą bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą;
6) teikti Biurui informaciją apie pasirašytų draudimo sutarčių apimtį, vykdant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Biuro nariai turi ir kitų Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir Biuro įstatuose nustatytų teisių ir pareigų.
Biuro narys pašalinamas iš Biuro:
1) šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, kai draudimo priežiūros institucija Biurą informuoja apie panaikintą Biuro nario teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą;
2) nuo šio straipsnio 8 dalyje nustatytos datos, kai Biuro narys pateikia Biurui prašymą išstoti iš Biuro;
3) nuo dienos, kai Biuro narys įgyja likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą.
Gavus draudimo priežiūros institucijos informaciją apie panaikintą Biuro nario teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, Biuro įstatuose nustatyta tvarka šaukiamas Biuro narių visuotinis susirinkimas, kuris priima sprendimą dėl Biuro nario pašalinimo iš Biuro datos.
Biuro narys gali išstoti iš Biuro pateikęs rašytinį prašymą ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki planuojamos išstojimo datos. Gavus Biuro nario prašymą dėl išstojimo iš Biuro, šaukiamas Biuro narių visuotinis susirinkimas, kuris priima sprendimą dėl Biuro nario pašalinimo iš Biuro nuo Biuro nario prašyme nurodytos datos, kuri negali būti trumpesnė kaip 6 mėnesiai skaičiuojant nuo kreipimosi dėl išstojimo datos.
Biuro nario narystė Biure sustabdoma, kai draudimo priežiūros institucija Biurą informuoja apie sustabdytą Biuro nario teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą iki jos sprendimo stabdyti Biuro nario teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą atšaukimo. Biuro nario narystės sustabdymo laikotarpiu Biuro narys netenka šio straipsnio 3 dalyje jam suteiktų teisių, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytą teisę.
Biuro narys netenka teisės dalyvauti Biuro valdyme, jeigu:
1) ilgiau kaip per 5 dienas nuo nustatyto termino nepervedė Biurui Biuro nario atskaitymų ar jų dalies;
2) per 30 dienų po priminimo, kad nepateikta informacija, būtina Biuro funkcijoms atlikti, nepateikė Biurui teiktinos informacijos;
3) sustabdoma jo teisė vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
Teisė dalyvauti Biuro valdyme atnaujinama pervedus Biuro narių atskaitymus ir sumokėjus delspinigius už pavėluotą šių atskaitymų sumokėjimą, pateikus Biuro funkcijoms atlikti būtiną informaciją arba Biuro nariui pateikus įrodymus, kad yra panaikintas jo teisės vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą sustabdymas. Teisės dalyvauti Biuro valdyme netekimas neatleidžia Biuro nario nuo Biuro nario pareigų ir įsipareigojimų pagal draudimo sutartis vykdymo. Jeigu Biuro narių atskaitymai nepervedami arba Biuro funkcijoms atlikti būtina informacija nepateikiama per 25 dienas nuo teisės dalyvauti Biuro valdyme netekimo dienos, Biuras apie tai praneša draudimo priežiūros institucijai, o ši gali spręsti dėl Draudimo įstatyme nustatytų privalomų nurodymų ir (arba) poveikio priemonių taikymo.
Biuro nario teisių netekimas neatleidžia Biuro nario nuo įsipareigojimų pagal draudimo sutartis ir prievolių Biurui vykdymo.
Lietuvos Respublikoje įsteigta draudimo įmonė, siekianti įgyvendinti steigimosi teisę ar teisę teikti paslaugas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą toje valstybėje, turi tapti Biuro nare ir pervesti Biurui Biuro narių atskaitymus dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdomo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo rizikos. Draudimo priežiūros institucija teikia Biurui statistinę informaciją apie Lietuvos Respublikoje įsteigtos draudimo įmonės kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje platinamą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, kuri būtina šioje dalyje nurodytiems atskaitymams apskaičiuoti ir jų kontrolei vykdyti.
29 straipsnis. Biuro valdymas
Biuro organai yra Biuro narių visuotinis susirinkimas, Biuro taryba ir Biuro direktorius.
Biuro organų sudėtis, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatomi Biuro įstatuose.
Biuro kolegialūs organai savo veiklą organizuoja pagal pasitvirtintus darbo reglamentus.
30 straipsnis. Biuro narių visuotinis susirinkimas
Biuro narių visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis Biuro organas.
Biuro narių visuotinis susirinkimas:
1) renka ir atleidžia Biuro tarybos narius;
2) tvirtina, keičia ir pildo Biuro įstatus. Biuro įstatai ir jų pakeitimai prieš jų įregistravimą Juridinių asmenų registre turi būti suderinti su Lietuvos Respublikos finansų ministerija;
3) tvirtina Biuro pajamų ir išlaidų sąmatą;
4) tvirtina Biuro metines finansines ataskaitas;
5) priima sprendimus dėl Biuro narių pasiūlytų klausimų apie Biuro tarybos darbą;
6) skiria audito įmonę ir nustato audito paslaugų apmokėjimo dydį ir sąlygas;
7) priima sprendimus dėl atskirų Biuro narių ar Biuro direktoriaus iniciatyva pasiūlytų klausimų;
8) priima sprendimus, susijusius su Biuro pertvarkymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimais;
9) sprendžia kitus Biuro įstatuose Biuro narių visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
Biuro narys Biuro narių visuotiniame susirinkime turi vieną balsą. Biuro narių visuotiniame susirinkime patariamojo balso teise gali dalyvauti po vieną Finansų ministerijos ir draudimo priežiūros institucijos atstovą.
Biuro narių visuotinis susirinkimas šaukiamas Biuro įstatuose nustatyta tvarka. Biuro narių visuotinis susirinkimas privalo būti šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus.
Biuro narių visuotinis susirinkimas gali priimti sprendimus, kai susirinkime dalyvauja ne mažiau kaip pusė Biuro narių. Biuro įstatuose gali būti numatyta galimybė balsuoti iš anksto. Šiuo atveju Biuro narys, susipažinęs su darbotvarke ir sprendimų projektais, gali iš anksto raštu pranešti Biuro narių visuotiniam susirinkimui savo valią (balsuoja už ar prieš) atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Išankstinis balsas įskaitomas į Biuro narių visuotinio susirinkimo kvorumą ir balsavimo rezultatus. Sprendimai priimami paprasta Biuro narių visuotiniame susirinkime dalyvaujančių Biuro narių balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose nurodytus sprendimus. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytam Biuro narių visuotinio susirinkimo sprendimui priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių Biuro narių balsų, o šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytam sprendimui – 3/4 susirinkime dalyvaujančių Biuro narių balsų.
Jeigu Biuro narių visuotiniame susirinkime nėra kvorumo, Biuro įstatuose nustatyta tvarka šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Jis turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nepriklausomai nuo jame dalyvaujančių Biuro narių skaičiaus.
31 straipsnis. Biuro taryba
Biuro taryba yra Biuro narių visuotinio susirinkimo išrinktas kolegialus Biuro veiklos priežiūros organas. Biuro tarybos veiklai vadovauja Biuro tarybos pirmininkas.
Biuro tarybos narių skaičius, kuris turi būti ne mažesnis kaip 3, narių rinkimo ir sprendimų priėmimo tvarka, taip pat Biuro tarybos darbo tvarka nustatomi Biuro įstatuose ir Biuro tarybos darbo reglamente.
Biuro taryba renkama Biuro narių visuotiniame susirinkime 2 metų kadencijai. Biuro tarybos nariu gali būti tik Biuro nario atstovas – fizinis asmuo, darbo santykiais susijęs su draudiku – Biuro nariu. Biuro tarybos pirmininką Biuro taryba renka iš savo narių paprasta balsų dauguma. Nutraukus darbo santykius su draudiku – Biuro nariu, tokio asmens narystė Biuro taryboje pasibaigia.
Biuro taryba ir Biuro tarybos nariai neturi teisės pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.
Biuro tarybos nariai privalo solidariai atlyginti Biurui nuostolius, padarytus dėl Biuro tarybos sprendimo, priimto pažeidžiant šį įstatymą, jo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti nuostolius atleidžiami tie Biuro tarybos nariai, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo Biuro tarybos posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė Biuro tarybos posėdžio pirmininkui rašytinį protestą. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.
32 straipsnis. Biuro direktorius
Biuro veiklą organizuoja, jai vadovauja ir Biurui atstovauja Biuro direktorius.
33 straipsnis. Biuro pajamos
Biuro pajamas sudaro:
1) stojamieji Biuro narių įnašai;
2) Biuro narių atskaitymai ir delspinigiai už pavėluotą Biuro narių atskaitymų sumokėjimą;
3) pajamos, gautos investavus Biuro lėšas;
4) palūkanos už indėlius bankuose;
5) Biurui grąžintos lėšos;
6) Biurui sumokėtas atlygis už žalų administravimą tais atvejais, kai Biuras administravo žalas vykdydamas įsipareigojimus žaliosios kortelės sistemos nariams;
7) delspinigiai ir palūkanos, mokami dėl įsipareigojimų Biurui nevykdymo;
8) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;
9) kitos lėšos.
Biuras pagal savo prievoles nukentėjusiems per eismo įvykį asmenims atsako Biuro iždo lėšomis.
Stojamojo Biuro nario įnašo dydį, jo mokėjimo terminus ir tvarką nustato finansų ministras.
Biuro narių atskaitymų dydį, pervedimo tvarką ir delspinigių už pavėluotą šių atskaitymų pervedimą dydį nustato finansų ministras.
Biuro lėšos gali būti naudojamos tik Biuro veiklos tikslams siekti ir funkcijoms atlikti. Biuro sukauptos lėšos ir turtas išstojusiems arba Biuro nario teisių netekusiems nariams neatidalijami.
34 straipsnis. Biuro išlaidos
Biuro išlaidas sudaro:
1) Biuro veiklos sąnaudos;
2) Biuro kompetencijai priskirtais atvejais per eismo įvykius padarytų žalų administravimo išlaidos ir išmokos;
3) išlaidos, susijusios su Biuro narystės Biurų taryboje tarptautiniais finansiniais įsipareigojimais;
4) išlaidos, kai Biuras veikia kaip žalos atlyginimo institucija;
5) finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos;
6) išlaidos prevencijos fondui, kurio paskirtis – finansuoti priemones, skirtas kelių eismo prevencijai, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolei gerinti ir visuomenės švietimui transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimais, kaupti;
7) kitos išlaidos, susijusios su šio įstatymo ir Biuro įstatų vykdymu.
Biuro narių atskaitymų, skirtų prevencijos fondui kaupti, dalies dydį nustato finansų ministras.
35 straipsnis. Biuro iždas
Biuro iždo paskirtis – užtikrinti išmokų mokėjimą, kai pareigą mokėti išmokas turi Biuras, ir užtikrinti Biuro narystės Biurų taryboje tarptautinius finansinius įsipareigojimus.
Biuro iždas sudaromas iš:
1) finansų ministro nustatytos dalies Biuro narių atskaitymų Biurui;
2) delspinigių už pavėluotą Biuro narių atskaitymų sumokėjimą;
3) Biurui grąžintų lėšų, kai Biuras už kitus asmenis atlygino žalą (įskaitant priteistas ir atgautas bylinėjimosi išlaidas ir kitas sumas);
4) Biurui sumokėto atlygio už žalų administravimą, kai Biuras administravo žalas vykdydamas įsipareigojimus žaliosios kortelės sistemos nariams;
5) pajamų, gautų investavus Biuro iždo lėšas, ir palūkanų už lėšas, laikomas bankuose;
6) skolintų lėšų;
7) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotų lėšų ir turto, skirtų Biuro iždui papildyti.
Biuro iždo lėšos gali būti naudojamos tik:
1) išmokoms, skirtoms per eismo įvykius patirtai žalai, įskaitant atvejus, kai išmokos ir atlygis už žalų administravimą mokami vykdant žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, Biurui veikiant kaip žalos atlyginimo institucijai, atlyginti, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių žalos atlyginimo institucijoms jų reikalaujamoms sumoms grąžinti;
2) bylinėjimosi išlaidoms ir skoloms išieškoti, įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę;
3) privalomiems mokėjimams ir finansinėms garantijoms, vykdant Biuro narystės Biurų taryboje tarptautinius finansinius įsipareigojimus ir įsipareigojimus žaliosios kortelės sistemos nariams;
4) šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytoms skolintoms lėšoms ir palūkanoms grąžinti.
Iš Biuro iždo lėšų ir turto, į kurį investuotos Biuro iždo lėšos, negali būti išieškoma pagal kitas Biuro prievoles, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje.
Biuro iždo valdytojas yra Biuras.
Biuro iždo lėšos kaupiamos atskiroje sąskaitoje.
36 straipsnis. Biuro iždo lėšų investavimas
Biuro iždo lėšos turi būti investuojamos siekiant užtikrinti Biuro iždo lėšų saugumą ir likvidumą. Jos gali būti investuojamos į:
1) skolos vertybinius popierius;
2) terminuotuosius indėlius bankuose;
3) kolektyvinio investavimo subjektų vertybinius popierius;
4) nuosavybės vertybinius popierius.
Biuro iždo laisvos lėšos investuojamos vadovaujantis Biuro direktoriaus nustatyta Biuro iždo lėšų investavimo tvarka.
Ne vėliau kaip per 20 dienų ataskaitiniam ketvirčiui ir metams pasibaigus, Biuras pateikia Finansų ministerijai ketvirčių ir metines Biuro iždo lėšų investavimo ataskaitas.
37 straipsnis. Biuro atskaitomybė, auditas ir veiklos kontrolė
Biuro metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti parengtas ir kartu su auditoriaus išvada patvirtintas Biuro narių visuotiniame susirinkime Asociacijų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais bei kartu su veiklos ataskaita ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo patvirtinimo dienos pateiktas Finansų ministerijai. Finansų ministerijos prašymu veiklos ataskaita gali būti teikiama ir atskirai.
Finansų ministerijos reikalavimu Biuro finansinės ataskaitos gali būti teikiamos Finansų ministerijai ir kitais, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, terminais.
Finansų ministerijos reikalavimu audito įmonė, atlikusi Biuro auditą, privalo pateikti paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų.
38 straipsnis. Biuro pertvarkymo ir pabaigos ypatumai
Biuras gali būti pertvarkomas, reorganizuojamas ar likviduojamas atskiru įstatymu.
Finansų ministras savo arba Biuro narių visuotinio susirinkimo 3/4 balsų dauguma priimtu sprendimu gali kreiptis į Vyriausybę, kad ši pateiktų įstatymo dėl Biuro pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo projektą.
Jeigu Biuras reorganizuojamas ar likviduojamas teismo sprendimu, Biuro teisės ir pareigos pereina kitam Lietuvos Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui, kuriam įstatymu pavedama atlikti Biuro funkcijas.
V SKYRIUS
TRANSPORTO PRIEMONIŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO KONTROLĖ
39 straipsnis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolės įgyvendinimas
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolė yra patikrinimas, ar transporto priemonė yra apdrausta.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo institucijos, įgaliotos tirti administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių dalyvavimu viešajame eisme, subjektai, atliekantys motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų techninę apžiūrą, institucijos, atsakingos už transporto priemonių registraciją.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę atliekanti institucija kontrolę vykdo naudodamasi duomenų bazėje sukauptais duomenimis arba dokumento, kuriuo kitos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, pagrindu.
Subjektai, atliekantys motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų techninę apžiūrą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę vykdo šioje dalyje nurodytų apžiūrų metu.
Transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra kitos valstybės teritorijoje ir kurios įvažiuoja į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas netikrinamas. Tačiau galimi atrankiniai nesisteminiai ir nediskriminaciniai (kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reikia patikrinti įvykus eismo įvykiui, padarius Vyriausybės tvirtinamų kelių eismo taisyklių pažeidimą ar įtarus, kad transporto priemonė neatitinka nustatytų transporto priemonės dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų) patikrinimai, nesiekiant išimtinai tikrinti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, arba patikrinimai, kurie sudaro bendros transporto priemonių patikrinimų sistemos dalį ir kuriuos atliekant nereikia stabdyti transporto priemonės.
Kovojant su neapdraustų transporto priemonių naudojimu asmens duomenys tvarkomi įgyvendinant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikrinimo teisinę prievolę bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikrinimo ir kovos su transporto priemonių vairavimu neapsidraudus tikslais ir negali būti tvarkomi kitais tikslais. Techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis turi būti užtikrinama, kad saugiai būtų tvarkomi visi asmens duomenys, be kurių negali būti vykdoma transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolė, ir tik tol, kol tai būtina šios kontrolės tikslams pasiekti. Turi būti užtikrinama asmens duomenų apsauga nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų. Asmens duomenys vien tik transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolės tikslais gali būti saugomi tik tol, kol atliekamas draudimo patikrinimas ir nustatoma, ar transporto priemonė yra apdrausta. Atlikus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo patikrinimą vien tik šio draudimo kontrolės tikslais ir nustačius, kad transporto priemonė yra apdrausta, asmens duomenys nedelsiant turi būti ištrinami. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo patikrinimo metu negalima nustatyti, ar transporto priemonė yra apdrausta, asmens duomenys transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolės tikslais gali būti saugomi ne ilgiau, negu būtina nustatyti, ar transporto priemonė yra apdrausta.
Transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje, yra prilyginamos transporto priemonėms, kurių įprastinė buvimo vieta yra Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, jeigu visų Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniai draudikų biurai kiekvienas atskirai pagal savo nacionalinius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymus bei Nacionalinių draudikų biurų konsoliduotą susitarimą garantuoja, kad įvykus jų teritorijose tokių transporto priemonių sukeltiems eismo įvykiams bus atlyginta žala.
Transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir valstybes, prilyginamas pagal laisvą transporto priemonių judėjimą Europos Sąjungos valstybėms narėms, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.
Neregistruotinų transporto priemonių valdytojai privalo su savimi turėti ir tikrinančiojo pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.
Atlikdamas šio įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nurodytą funkciją, Biuras, duomenis apie transporto priemones, gautus iš institucijų, atsakingų už transporto priemonių registraciją, ir subjektų, atsakingų už motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų techninę apžiūrą, palyginęs su savo duomenų bazėje turima informacija apie apdraustas transporto priemones, duomenis apie įregistruotas, bet neapdraustas transporto priemones duomenų teikimo sutartyse nustatyta tvarka ir apimtimi persiunčia policijai, o ši sprendžia dėl atitinkamų poveikio priemonių taikymo.
40 straipsnis. Atsakomybė už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą
Už draudimo sutarties sudarymą atsakingi asmenys, nesudarę šio įstatymo reikalavimus atitinkančios draudimo sutarties, taip pat transporto priemonių valdytojai, vairavę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
41 straipsnis. Sprendimų pagal šį įstatymą apskundimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka
Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti ginčijamas teismo tvarka.
Ginčai dėl mokėtinos išmokos tarp draudiko ir nukentėjusio trečiojo asmens sprendžiami teisme. Nukentėjęs trečiasis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, turi teisę prieš bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės atsakingą draudiką pradėti teismo procesą Lietuvos Respublikoje.
Vartotojų ginčai su draudikais nagrinėjami Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka.
Pateikus pretenziją dėl padarytos žalos, tarp Biuro ir nukentėjusio trečiojo asmens kilę ginčai dėl galimai pažeistos ar ginčijamos teisės į išmoką ir jos dydžio sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos
transporto priemonių valdytojų
civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1974 m. vasario 6 d. Komisijos rekomendacija 74/165/EEB valstybėms narėms dėl 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo.
1981 m. sausio 8 d. Komisijos rekomendacija 81/76/EEB dėl paspartinto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo žalų sureguliavimo.
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo su pakeitimais, padarytais 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/2118.
2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II).
_______“.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).