Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymas

Buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas nustato aplinkos ministras pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Tokios teritorijos nustatomos patvirtinant jų sąrašą, ribas, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių geros apsaugos būklės kriterijus ir nurodant apsaugos prioritetus, apsaugos tikslus atsižvelgiant į teritorijos svarbą palaikant ar atkuriant Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų arba Europos Bendrijos svarbos rūšių palankią apsaugos būklę ir užtikrinant „Natura 2000“ tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgiant į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą. Administracinis sprendimas dėl buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos nustatymo Europos Bendrijos svarbos teritorijoje arba vietovėje, atitinkančioje paukščių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, gali būti priimamas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų nėra, buveinių ar paukščių apsaugai svarbi teritorija atitinkamoje vietovėje nustatoma tik šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka įsteigus joje Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją (parenkant geriausiai saugotinų objektų apsaugos ir tvarkymo poreikius atitinkančią saugomos teritorijos rūšį) arba pakeitus greta esančios Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos ribas, arba papildžius vietovei taikomas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, arba papildžius reikiamus teritorijų planavimo dokumentus apsaugą numatančiais sprendiniais, arba sudarius apsaugos sutartis su žemės savininkais ar valdytojais, arba sudarius apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba reikiamą informaciją apie nustatytas paukščių apsaugai svarbias teritorijas pateikia Europos Komisijai pagal šios nustatytą formą, kad Europos Komisija galėtų imtis atitinkamų iniciatyvų siekiant užtikrinti bendradarbiavimą, kuris būtinas, kad paukščių apsaugai svarbios teritorijos sudarytų nuoseklią visumą, atitinkančią laukinių paukščių rūšių apsaugos reikalavimus europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

Vyriausybės tvirtinamuose Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose nustatyta tvarka nustatomos būtinos apsaugos priemonės buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, prireikus įgyvendinami atitinkami tvarkymo dokumentai, parengti šioms teritorijoms ar įtraukti į kitus plėtros planus, taip pat užtikrinama, kad atitinkamais įstatymais, administracinėmis priemonėmis ar su žemės savininkais ir valdytojais sudaromomis apsaugos sutartimis arba su žemės savininkais sudaromomis apsaugos sutartimis dėl privačios saugomos vietovės būtų nustatytos apsaugos priemonės, atitinkančios teritorijose esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ekologinius reikalavimus.

Vyriausybės tvirtinamuose Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose nustatyta tvarka imamasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jeigu jų trikdymas galėtų būti reikšmingas norint palaikyti ar atkurti palankią Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę.

Planai ir projektai, neskirti arba nebūtini buveinių apsaugai svarbiai teritorijai tvarkyti, bet galintys ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais ar projektais, turi būti vertinami dėl galimo poveikio teritorijai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ar Vyriausybės tvirtinamame planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus. Atsižvelgdamos į poveikio teritorijai vertinimą ir šio straipsnio 11 dalies nuostatas, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos gali pritarti planui ar projektui tik įsitikinusios, kad planas ar projektas neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumo, ir prireikus išsiaiškinusios visuomenės nuomonę.

Jeigu šio straipsnio 10 dalyje nurodytas planas ar projektas, nors poveikis teritorijai įvertintas neigiamai ir nėra kitų alternatyvių sprendimų, privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, tarp jų – socialinio ir ekonominio pobūdžio, įgyvendinamos visos kompensacinės priemonės, kad bendras „Natura 2000“ tinklo vientisumas būtų išsaugotas. Apie nustatytas kompensacines priemones informuojama Europos Komisija. Kai atitinkamoje teritorijoje yra prioritetinis natūralių buveinių tipas ir (arba) prioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis, vieninteliai galimi pateikti motyvai yra susiję su žmonių sveikata, viešuoju saugumu arba su svarbiomis aplinkai palankiomis pasekmėmis. Dėl galimybės pritaikyti motyvus, susijusius su kitomis, negu nurodyta, įpareigojančiomis svarbesnio visuomenės intereso priežastimis, būtina kreiptis į Europos Komisiją jos nuomonės šiuo klausimu. Kompensacinių priemonių bendram „Natura 2000“ tinklo vientisumui išsaugoti taikymo tvarką ir informacijos apie patvirtintas kompensacines priemones teikimo Europos Komisijai ir kreipimosi į Europos Komisiją dėl jos nuomonės tvarką nustato aplinkos ministras.

Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose, kuriose atidėtas nuo Europos Sąjungos bendrojo finansavimo priklausomų apsaugos priemonių, nurodytų šio straipsnio 8 dalyje, vykdymas, draudžiama imtis priemonių, galinčių pabloginti šių teritorijų būklę.

Šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatyti apsaugos reikalavimai vietovėms pradedami taikyti, kai jas aplinkos ministras įrašo į Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytu atveju, kai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba konsultuojasi su Europos Komisija, kol bus priimtas administracinis sprendimas dėl vietovės priskyrimo Europos Bendrijos svarbos teritorijoms, teritorijai taikomi šio straipsnio 9 dalyje numatyti apsaugos reikalavimai.

Šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatyti apsaugos reikalavimai taikomi ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Laukinių paukščių rūšių buveines teršti ar pažeisti draudžiama ir už paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų.

Šio straipsnio 5 dalyje nurodytų administracinių sprendimų priėmimo, 8 ir 9 dalyse nustatytų apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarka, jų turinys ir įgyvendinančios institucijos nustatytos Vyriausybės tvirtinamuose Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose.

„Natura 2000“ tinklo teritorijose ir už jų ribų stebima laukinių paukščių, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklė, intensyviau stebint prioritetinius natūralių buveinių tipus, prioritetines augalų ir gyvūnų rūšis. Stebėjimai organizuojami Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka.

Siekiant apsaugoti draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos stebėsenos teritorijose ir jų buferinės apsaugos zonose, nepriskirtose „Natura 2000“ tinklui, esančias Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines ir saugomų rūšių buveines, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas tvirtina šių buveinių plotus ir jie registruojami Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre.

Saugomų teritorijų apsaugai ir racionaliam tvarkymui organizuoti yra tvarkomas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras, kurio valdytoja yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Jame registruojami rezervatai, draustiniai, gamtos paveldo objektai, valstybiniai parkai, pajūrio juosta, biosferos stebėsenos teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijų funkcinio prioriteto zonos, valstybinių rezervatų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų, valstybinių parkų, biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonos, „Natura 2000“ tinklo teritorijos, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotai, taip pat privačios saugomos vietovės. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre kaupiami ir saugomi, sisteminami, apdorojami duomenys apie nurodytas teritorijas ir jose saugomas gamtos vertybes, privačiose saugomose vietovėse nustatytas gamtos vertybių, kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir (ar) tvarkymo priemones.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenys yra vieši ir teikiami neatlygintinai. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms.

Valstybinių rezervatų, rezervatinių apyrubių, valstybinių draustinių ir valstybinių parkų, biosferos stebėsenos teritorijų, buferinės apsaugos zonų ribos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos teikimu žymimos teritorijų planavimo dokumentuose.

Saugomų teritorijų ribos žymimos atitinkamais kelio ir (ar) informaciniais ženklais.

Dėl privačios saugomos vietovės žymėjimo sutariama apsaugos sutartyje. Privačios saugomos vietovės ribos žymimos informaciniais ženklais, laikantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nustatytos rekomenduojamos formos.

Valstybinę saugomų teritorijų politiką formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, tvirtindamas Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, kurioje nustatomos ilgalaikės valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai.

Vyriausybė, vadovaudamasi Seimo nustatytomis valstybės ilgalaikėmis teritorijos erdvinio vystymo kryptimis ir teritorijų naudojimo funkciniais prioritetais, tvirtina saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemas, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytais atvejais steigia saugomas teritorijas, tvirtina jų teritorijų planavimo dokumentus.

Valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo objektų, vietovių apsaugą ir tvarkymą vykdo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija per įsteigtas biudžetines įstaigas – valstybinių kultūrinių rezervatų, istorinių nacionalinių parkų direkcijas ir Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. Valstybinių kultūrinių rezervatų direkcijų funkcijas gali vykdyti biudžetinės įstaigos – nacionaliniai muziejai, jeigu jie veikia šių rezervatų teritorijose ir jų nuostatuose tokios funkcijos numatytos.

Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, išskyrus kultūrinius rezervatus, istorinius nacionalinius parkus, valstybinius kultūrinius draustinius, kultūros paveldo objektus ir vietoves, genetiškai vertingoms miško medžių populiacijoms ar jų dalims išsaugoti skirtus valstybinius genetinius draustinius, genetiniams medynams išsaugoti skirtus genetinius sklypus, genetinius medynus, esančius valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose, savivaldybių, valstybinių parkų draustiniuose arba biosferos stebėsenos teritorijose esančiuose draustiniuose, apsaugą ir tvarkymą organizuoja biudžetinė įstaiga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Ją steigia Aplinkos ministerija. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:

Saugomų teritorijų direkcijos – biudžetinės įstaigos, vykdydamos saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, įgyvendindamos biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir ekosistemų atkūrimo priemones joms priskirtoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje arba konkrečioje saugomoje teritorijoje, pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas:

Valstybinė miškų tarnyba vykdo genetiškai vertingoms miško medžių populiacijoms ar jų dalims išsaugoti skirtų genetinių draustinių, genetiniams medynams išsaugoti skirtų genetinių sklypų, genetinių medynų, esančių valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose, savivaldybių, valstybinių parkų draustiniuose arba biosferos stebėsenos teritorijose esančiuose draustiniuose, apsaugą, stebėseną, kaupia, analizuoja ir teikia visuomenei informaciją apie šiose teritorijose saugomų vertybių būklę.

Regioninių parkų direkcijas gali steigti savivaldybių tarybos. Saugomų teritorijų planavimo dokumentų, reikalingų savivaldybių draustiniams ir savivaldybių paveldo objektams steigti ir saugoti, rengimą, saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir projektų sprendinių įgyvendinimą organizuoja savivaldybės.

Apsaugos ir tvarkymo veiklai konkrečiame valstybiniame parke ar biosferos rezervate koordinuoti sudaroma jungtinė taryba iš atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos, savivaldybių, kurių teritorijose yra valstybinis parkas ar biosferos rezervatas, institucijų, regionuose veikiančių aplinkos apsaugos, kultūros paveldo institucijų teritorinių padalinių, miškų urėdijos, valstybiniame parke ar biosferos rezervate veikiančių vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Jungtinėje taryboje gali būti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovų. Jungtinės tarybos personalinę sudėtį tvirtina saugomos teritorijos ar saugomų teritorijų direkcijos steigėjas. Jungtinės tarybos sudarymo tvarką nustato ir jos veiklos aprašą tvirtina aplinkos ministras ir kultūros ministras. Jungtinė taryba svarsto ir teikia pasiūlymus dėl rengiamų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų), jų sprendinių įgyvendinimo, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo.

Valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų moksliniams tyrimams, stebėjimams ir muziejiniam darbui koordinuoti, svarbiausiems teritorijų planavimo ir (ar) architektūriniams sprendiniams nagrinėti gali būti sudaromos mokslinės ar patariamosios konsultacinės tarybos iš kompetentingų kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugos, architektūros, rekreacijos organizavimo, socialinės ir ekonominės srities specialistų.

Pagal kompetenciją specialias apsaugos ir tvarkymo priemones saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ tinklo teritorijas, įgyvendina valstybinių miškų valdytojai, kitos valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos.

Saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendruosius planus ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatomis, taip pat pagal gamtotvarkos planus, tikslines programas, veiksmų planus.

Planuojant saugomų teritorijų sistemą, jos dalis ar atskiras saugomas teritorijas rengiami šie teritorijų planavimo dokumentai:

Gamtos paveldo objektui paskelbti saugomu objektu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovo nustatyta tvarka parengiama gamtos paveldo objekto schema, kurioje nustatomos gamtos paveldo objekto teritorijos ir jo buferinės apsaugos zonos bei pozonių (jeigu nustatoma) ribos.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti saugomų teritorijų planavimo dokumentai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis šiuo įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, aplinkos ir kultūros ministrų patvirtintomis Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėmis, reglamentuojančiomis saugomų teritorijų specialiųjų planų struktūrą, jų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarką ir kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymo principus, jų apsaugos reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti teritorijų planavimo dokumentai priskiriami:

Rengiant planavimo schemas (ribų ir tvarkymo planus) naujiems valstybiniams rezervatams, biosferos rezervatams ir valstybiniams parkams, ribų planus valstybiniams ir savivaldybių draustiniams ir biosferos poligonams steigti, nustatytoms šių saugomų teritorijų riboms praplėsti ir (ar) naujiems sprendiniams nustatyti, atliekamas ekonominis vertinimas, numatomos kompensavimo už reikalingą nutraukti veiklą (jeigu tai būtina), žemės išpirkimo (pirkimo pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme nustatytą tvarką arba žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal Žemės įstatyme nustatytą procedūrą), pažeistų teritorijų atkūrimo išlaidos ir saugomai teritorijai steigti ir išlaikyti reikalingų lėšų šaltiniai. Kai saugomos teritorijos reikiamos apsaugos negalima užtikrinti teisės aktais, steigiamo valstybinio parko ir biosferos rezervato planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) gali būti nurodyti kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai.

Inžinerinė ir socialinė infrastruktūra saugomose teritorijose numatoma rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus ar inžinerinės infrastruktūros vystymo planus.

Apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir su tuo susijusius veiklos apribojimus žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ir naudotojams pranešama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Tvarkymo priemonėms ir veiksmams, jų įgyvendinimo eiliškumui, lėšų poreikiui ir atsakingoms institucijoms numatyti aplinkos ministro nustatyta tvarka gali būti rengiami saugomų teritorijų, įskaitant „Natura 2000“ tinklo teritorijas, gamtotvarkos planai, tikslinės programos, veiksmų planai, kurie nėra teritorijų planavimo dokumentai.

Gamtotvarkos planus, tikslines programas, veiksmų planus gali rengti saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybių institucijos, taip pat kiti juridiniai, fiziniai asmenys ir subjektai, neturintys juridinio asmens statuso, tačiau turintys civilinį teisnumą.

Gamtotvarkos planus, tikslines programas, veiksmų planus, parengtus valstybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms, tvirtina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas, o gamtotvarkos planus, tikslines programas, veiksmų planus, parengtus istoriniams nacionaliniams parkams, kultūriniams draustiniams ir kultūriniams rezervatams, tvirtina kultūros ministras.

Savivaldybių įsteigtoms saugomoms teritorijoms gamtotvarkos planus, tikslines programas, veiksmų planus pagal kompetenciją tvirtina savivaldybių institucijos. Jeigu savivaldybių įsteigtos saugomos teritorijos priklauso „Natura 2000“ tinklo teritorijoms, gamtotvarkos planus ir tikslines programas tvirtina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas.

Savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai, fiziniai asmenys ir subjektai, neturintys juridinio asmens statuso, tačiau turintys civilinį teisnumą, gali dalyvauti įgyvendinant gamtotvarkos planuose, tikslinėse programose, veiksmų planuose numatytas priemones.

Rengti šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus turi teisę Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, fiziniai ir kiti juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, jeigu šių organizacijų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla, ir jeigu juos rengia ar darbams vadovauja saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo atestatą (toliau – atestatas) turintis specialistas. Šis reikalavimas netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį jų teisę vadovauti rengiant minėtus dokumentus. Jeigu planavimo darbų programoje numatoma nustatyti kultūros paveldo kompleksinių objektų ir kultūrinių draustinių ar kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimus, rengiant šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte išvardytus saugomų teritorijų planavimo dokumentus specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka turi dalyvauti asmenys, turintys teisę vadovauti rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.

Atestatas pagal teritorijų planavimo lygmenis, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimais, išduodamas fiziniam asmeniui, atitinkančiam šiuos kvalifikacinius reikalavimus:

Specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengėjai ir vadovai atestuojami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybės saugomų teritorijų steigimas, saugomų teritorijų direkcijų veikla finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybių tarybų įsteigtų regioninių parkų direkcijų veikla finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Saugomų teritorijų direkcijų vykdomos programos finansuojamos iš valstybės arba savivaldybių biudžetų lėšų, kitų finansavimo šaltinių ir tarptautinių programų.

Savivaldybių draustinių, paveldo objektų apsauga ir tvarkymas finansuojami iš savivaldybių biudžetų lėšų.

Saugomoms teritorijoms tvarkyti ir prižiūrėti, pažintiniam turizmui plėtoti, šviečiamajai, kultūrinei ir kitai veiklai gali būti naudojamos specialiųjų programų lėšos, tikslinės juridinių, fizinių asmenų ir subjektų, neturinčių juridinio asmens statuso, tačiau turinčių civilinį teisnumą, įmokos ir lėšos, kitos teisėtai įgytos lėšos.

Valstybinių parkų ir kitų pritaikytų lankyti saugomų teritorijų lankymas gali būti apmokestinamas platinant lankytojo bilietus, kurių kaina nustatoma atsižvelgiant į lankyti skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir lankytojams teikiamų paslaugų savikainą, o išimtiniais atvejais – atsižvelgiant į būtinybę reguliuoti lankytojų srautą. Saugomas teritorijas ar jų dalis, kurių lankymas apmokestinamas platinant lankytojo bilietus, ir lankytojo bilietų kainą ir platinimo tvarką nustato Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, atsižvelgdama į būtinybę suvaldyti saugomoms vertybėms keliamas grėsmes dėl intensyvaus lankymo ir sukaupti lėšų lankytojų poreikius atitinkančiai infrastruktūrai prižiūrėti ir atnaujinti. Už valstybinių parkų ir kitų saugomų teritorijų lankymą surinktos lėšos naudojamos šioms teritorijoms saugoti, tvarkyti ir administruoti, lankytojų poreikius atitinkančiai infrastruktūrai įrengti, prižiūrėti ir atnaujinti.

Žemės naudojimo ir žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų, gamtos išteklių naudotojų ir lankytojų veiklos, reglamentuojamos pagal šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentus (išskyrus apsaugos sutartis, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 4 punkte), kontrolę saugomose teritorijose pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros pareigūnai, statybos valstybinės priežiūros pareigūnai, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos pareigūnai. Apsaugos sutarčių, nurodytų šio įstatymo 5 straipsnio 4 punkte, priežiūrą atlieka jas sudariusios saugomų teritorijų direkcijos arba Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Valstybinė saugomų teritorijų kontrolė aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje organizuojama kaip sudedamoji aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės dalis vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis.

Valstybinę saugomų teritorijų kontrolę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje vykdo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodytos institucijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nurodytos institucijos.

Prevencinę veiklą saugomose teritorijose vykdo saugomų teritorijų direkcijos. Prevencinė veikla vykdoma norint išvengti apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimų, padidinti informacijos apie veiklos galimybes ir apribojimus saugomoje teritorijoje sklaidą ir prieinamumą įtraukiant vietos gyventojus, bendruomenes, kitus suinteresuotus asmenis į vertybių išsaugojimą, ugdant vietos gyventojų, saugomų teritorijų lankytojų ir kitų asmenų sąmoningumą, vertybių išsaugojimo būtinybės supratimą.

Valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose, biosferos rezervatuose, biosferos poligonuose, valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose ir „Natura 2000“ tinklo teritorijose aplinkos ministras, atsižvelgdamas į būtinybę suvaldyti saugomoms vertybėms keliamas grėsmes, gali drausti arba riboti sausumos motorinių transporto priemonių, plaukiojimo ir plūduriuojančių priemonių naudojimą ir judėjimą (išskyrus draudimą plaukti vidaus vandenų keliu ir išplaukimą į vidaus vandenų kelią nuo nustatyta tvarka įrengtų plaukiojimo priemonių laikymo ar plaukiojimo priemonių nuleidimo į vandenį vietų), nustatyti leidimų plaukioti plaukiojimo priemonėmis, įskaitant už mokestį, išdavimo tvarką, žvejybą, grybų ir augalų, taip pat jų dalių rinkimą, saugomų objektų naudojimą ir lankymą. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu, nustatydama mokamų leidimų plaukioti plaukiojimo priemonėmis kainą, atsižvelgia į lankyti skirtos infrastruktūros išlaikymo sąnaudas ir lankytojams teikiamų paslaugų savikainą, išimtiniais atvejais – į būtinybę reguliuoti lankytojų srautą.

Rezervatų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė. Kitose saugomose teritorijose žemės nuosavybė yra valstybinė ir (ar) privati.

Rezervatams steigti žemė Žemės įstatymo nustatyta tvarka gali būti paimama iš privačios žemės savininkų arba prieš terminą nutraukiama valstybinės žemės naudojimo teisė ir valstybinės žemės nuomos sutartis.

Žemė, reikalinga specialioms pavienėms ar teritorinius kompleksus sudarančioms gamtos vertybėms ir (ar) kultūros paveldo objektams ir vietovėms apsaugoti ir visuomenės poreikiams tenkinti (poilsiavietėms, specialiems poilsio parkams, pažintiniams takams, rekreacinei infrastruktūrai ir kt. įrengti), iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės naudojimo teisė ir valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Žemė, reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, paimama arba žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukiama Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka.

Saugomų teritorijų direkcijos valdo ir naudoja joms suteiktą valstybinę žemę patikėjimo teise.

Nuosavybės teisių į žemę, miškus ir vandens telkinius atkūrimo tvarką ir sąlygas saugomose teritorijose nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.

Saugomose teritorijose nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius gali būti atkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir šių teritorijų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo planų), kitų šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų.

Valstybinių draustinių, valstybinių parkų, biosferos stebėsenos teritorijose esančių draustinių, rekreacinių zonų teritorijose esanti valstybinė žemė neparduodama, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytus atvejus.

Valstybiniuose rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį. Draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejus, kai:

Valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena žemės sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai:

Valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena žemės sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai:

Šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyti apribojimai dalyti dalimis privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose netaikomi, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos. Šios ribos keičiamos neatsižvelgiant į žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, prie šių žemės sklypų prijungiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį atitinkančias žemės naudmenas.

Paveldo objektai ir jų teritorijų žemė yra valstybinė ir (ar) privati nuosavybė. Paveldo objektai gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn tik nustačius apsaugos ir naudojimo režimą.

Žemės ir kito nekilnojamojo turto, esančio saugomose teritorijose, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Šiomis teisėmis jie gali naudotis, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui.

Rengiant saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo siekiama įsteigti naują saugomą teritoriją ar pakeisti ribas praplečiant esamą saugomą teritoriją, informacija apie tai žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams pateikiama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka nurodant galimybes susipažinti su rengiamais dokumentais.

Kai keičiamas esamų saugomų teritorijų pavadinimas, kategorija, tipas, bet nekeičiamos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nurodytose teritorijose, informacija apie pakeitimus skelbiama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje.

Kai rengiami teisės aktai, kuriais „Natura 2000“ tinklo teritorijose ketinama nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, rūšių buveines, žemės savininkai, į kurių valdas patenka nustatomos natūralios buveinės, rūšių buveinės, informuojami raštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu arba Viešojo administravimo įstatyme nurodytu būdu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, nurodant galimybes susipažinti su rengiamais dokumentais ir pasiūloma sudaryti apsaugos sutartį ar apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės.

Žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai ir valdytojai turi teisę pasiūlymus dėl rengiamų teritorijų planavimo dokumentų, kuriais numatoma steigti saugomas teritorijas, keisti esamų saugomų teritorijų ribas ar statusą, nustatyti ar keisti veiklos apribojimus, Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka pateikti teritorijų planavimo organizatoriui.

Jeigu saugomos teritorijos įsteigtos, paveldo objektai paskelbti saugomais, esamų saugomų teritorijų statusas pakeistas, veiklos apribojimai nustatyti ar pakeisti neatsižvelgus į žemės savininkų ir valdytojų pretenzijas, jie turi teisę kreiptis į teismą.

Jeigu žemės savininkas, valdytojas ir naudotojas sutinka dėl saugomos teritorijos steigimo, esamos saugomos teritorijos statuso keitimo, nustatytų veiklos apribojimų ar jų pakeitimo, bet nesutinka dėl kompensacijos dydžio, jis gali kreiptis į teismą.

Asmenys, gyvenantys saugomose teritorijose, gali verstis veikla, neprieštaraujančia saugomos teritorijos steigimo tikslams, turi teisę gauti finansinę paramą už gamtos vertybių ir (ar) kultūros paveldo objektų ir vietovių priežiūrą. Pirmumo teise valstybinių draustinių, valstybinių parkų, biosferos stebėsenos teritorijose esančių draustinių, rekreacinių zonų teritorijose esanti valstybinė žemė išnuomojama Žemės įstatymo nustatyta tvarka, įsigyjama Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

Už gamtos ir (ar) kultūros paveldo objektų ir vietovių išsaugojimą atsako jų savininkai, valdytojai ir naudotojai.

Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai negali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų ir objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų, o asmenys be žemės savininko sutikimo negali naudotis jo įrengta infrastruktūra (objektais).

Privačių saugomų vietovių žemės savininkai turi pareigą išsaugoti apsaugos sutartyje dėl privačios saugomos vietovės nurodytas gamtos vertybes.

Už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos.

Vienkartinės kompensacijos išmokamos:

Kasmetinės kompensacijos mokamos:

Kompensacijos nemokamos už veiklos apribojimus, nustatytus bendrosios ekologinės apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai, įsteigus konservacinės apsaugos prioriteto, atkuriamosios apsaugos prioriteto arba kompleksinę saugomą teritoriją ar nustačius privačią saugomą vietovę, žemės sklypuose, patenkančiuose į bendrosios ekologinės apsaugos zoną, nustatomi papildomi veiklos apribojimai (viršijantys reikalavimus, keliamus tokiomis pačiomis sąlygomis bendrosios ekologinės apsaugos zonose kitose vietovėse), kompensacija mokama už šiuos papildomus veiklos apribojimus.

Kompensacijų lėšų šaltiniai:

Kompensacijos gali būti išmokamos iš skirtingų finansavimo šaltinių lėšų, tačiau tuo pačiu metu kompensacijos už tuos pačius veiklos konkrečiame žemės sklype apribojimus ir jų sukeltus praradimus negali būti paskirtos iš kelių finansavimo šaltinių lėšų.

Kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką, kompensacijas išmokančias institucijas nustato Vyriausybė. Kompensacijos išmokamos per vienus metus nuo administracinio sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą gauti kompensaciją Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai kasmetinei kompensacijai gauti nereikia kasmet pateikti prašymo gauti kompensaciją, kasmetinės kompensacijos už einamuosius metus išmokėjimo terminas – iki kitų metų vasario 1 dienos.

Šiame straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas taip pat taikomas kompensuojant už apribojimus, kurie šio įstatymo nustatytais atvejais nustatomi su žemės, esančios valstybės ar savivaldybių įsteigtose ar nustatytose saugomose teritorijose, savininku ar valdytoju sudarant apsaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų.

Privačios žemės savininkui sudarius terminuotą 30 metų apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės nustatymo prioritetiniuose plotuose, nustatytuose šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, išmokama 50 procentų vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Privačios žemės savininkui sudarant apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės nustatymo prioritetiniuose plotuose, nustatytuose 10 straipsnyje nustatyta tvarka, ilgesniam negu 30 metų laikotarpiui, už kiekvienus papildomus 10 metų išmokama papildomai 5 procentai vienkartinės kompensacijos, apskaičiuotos vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, bet ne daugiau negu 100 procentų.

Privačios žemės savininkas gali nuspręsti nutraukti apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės. Tokiu atveju žemės savininkas privalo grąžinti jam išmokėtą vienkartinės kompensacijos sumą su netesybomis, kurios apskaičiuojamos kaip 3,5 procento metinių palūkanų nuo išmokėtos kompensacijos sumos, jas skaičiuojant už kiekvienus turėtos kompensacijos metus.

Jeigu dėl žemės savininko kaltės sunaikinamos gamtos vertybės privačioje saugomoje vietovėje, kompensaciją išmokėjusi institucija imasi veiksmų dėl išmokėtos kompensacijos susigrąžinimo. Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės nutraukiama ir žemės savininkas privalo grąžinti jam išmokėtą kompensacijos sumą su netesybomis, kurios apskaičiuojamos kaip 3,5 procento metinių palūkanų nuo išmokėtos kompensacijos sumos, jas skaičiuojant už kiekvienus turėtos kompensacijos metus.

Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės gali būti nutraukiama šalių sutarimu dėl to, kad gamtos vertybės sunyko neatkuriamai dėl natūralių gamtinių procesų ir ne dėl privačios žemės savininko kaltės. Tokiu atveju privačios žemės savininkas neprivalo grąžinti jam išmokėtos kompensacijos.

Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės gali būti nutraukiama vienašališkai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovo administraciniu sprendimu, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams. Tokiu atveju privačios žemės savininkas neprivalo grąžinti jam išmokėtos kompensacijos.

Apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės gali būti nutraukiama vienašališkai privačios žemės savininko sprendimu, jeigu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba neįvykdo ar netinkamai vykdo apsaugos sutartyje nustatytų sąlygų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, savo veikla ar neveikimu padarę žalą saugomoms teritorijoms ir (ar) saugomoms vertybėms, privalo atlyginti žalą kiek įmanoma natūra (atkurti pirminę objekto ar teritorijos būklę), be to, atlyginti padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Kai ta pačia veika pažeidžiami visuomenės interesai ir padaroma žala fizinių ar juridinių asmenų turtui, pažeidimą padarę asmenys privalo atlyginti tiek saugomoms teritorijoms, tiek fizinių ar juridinių asmenų turtui padarytą žalą.

Jeigu dėl veiklos privačioje saugomoje vietovėje reglamentavimo ir (ar) tvarkymo padaroma žala greta esančių žemės sklypų savininkų turtui, nuostolius atlygina privačios saugomos vietovės žemės savininkas arba Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, jeigu taip numatyta apsaugos sutartyje dėl privačios saugomos vietovės.

Pareikšti teismui ieškinį dėl saugomoms teritorijoms ar paveldo objektams padarytos žalos atlyginimo turi teisę aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir Kultūros ministerija.

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010.

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010.