LegalizeLietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-12-30
Įstatymas paskelbtas: TAR 2014-12-30, i. k. 2014-21092
Nauja redakcija nuo 2019-02-01:
Nr. XIII-1874, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00224
LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲJŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ valdytojų ĮSTATYMAS
2014 m. gruodžio 18 d. Nr. XII-1467
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šiame įstatyme reglamentuojama alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų – alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių ir investicinių bendrovių-valdytojų veikla ir nustatomos šios veiklos valstybinės priežiūros ribos.
Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių interesai.
Šiuo įstatymu įgyvendinami šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.
2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šis įstatymas taikomas alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų veiklai. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų turi laikytis:
1) Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, valdančios Lietuvos Respublikoje, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtą vieną ar daugiau alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų;
2) trečiojoje valstybėje licenciją gavusios alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, kurios valdo bent vieną Lietuvos Respublikoje įsteigtą alternatyvųjį kolektyvinio investavimo subjektą;
3) trečiojoje valstybėje licenciją gavusios alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, kurios platina bent vieno alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto, įsteigto Lietuvos Respublikoje, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje;
4) investicinės bendrovės, pagal šį įstatymą gavusios investicinės bendrovės-valdytojos licenciją;
5) kiti subjektai, kuriems, vadovaujantis šio straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalimis, taikomos šio įstatymo nuostatos ir kurie nėra nurodyti šios dalies 1–4 punktuose.
Šio įstatymo, išskyrus 12 straipsnį, nuostatos taikomos:
1) finansinį svertą taikančioms kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per kitą įmonę, su kuria kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė yra susijusi bendru valdymu ar kontrole arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomu akcijų paketu, sudarančiu bent 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo, arba tiesiogiai ar netiesiogiai turimomis teisėmis, valdo kolektyvinio investavimo subjektus, kurių bendras valdomas turtas, įskaitant visą turtą, įgytą taikant finansinį svertą, prilygsta 100 milijonų eurų, neįskaitant jų valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turto, arba juos viršija;
2) kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per kitą įmonę, su kuria kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė yra susijusi bendru valdymu ar kontrole arba tiesiogiai ar netiesiogiai valdomu akcijų paketu, sudarančiu bent 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo, arba tiesiogiai ar netiesiogiai turimomis teisėmis, valdo kolektyvinio investavimo subjektus, kurių bendras valdomas turtas, neįskaitant jų valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų turto, prilygsta 500 milijonų eurų arba juos viršija, jeigu kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė valdo tik finansinio sverto netaikančius kolektyvinio investavimo subjektus, kurie mažiausiai 5 metus nuo tos dienos, kai pirmasis investuotojas įsigijo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų ar įnešė įnašą, nesuteikia investuotojams teisės kreiptis dėl investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo ar įnašų grąžinimo;
3) šios dalies 1 arba 2 punkte nustatytas sąlygas tenkinančioms investicinėms bendrovėms, jeigu jos nėra suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymas nėra perduotas kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonėms;
4) šios dalies 1 arba 2 punkte nustatytas sąlygas tenkinančioms įmonėms, kurios valdo įmones ir kitus subjektus, neturinčius kolektyvinio investavimo subjektus reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka suteiktos teisės veikti kaip kolektyvinio investavimo subjektas, tačiau atitinkančius kolektyvinio investavimo subjekto požymius – pritraukia kapitalą iš keleto investuotojų, siekdami šį kapitalą investuoti tų investuotojų naudai pagal nustatytą investavimo politiką; taip pat šios dalies 1 arba 2 punkte nustatytas sąlygas tenkinančioms ir pirmiau nurodytus kolektyvinio investavimo subjekto požymius atitinkančioms įmonėms, jeigu šių įmonių valdymas nėra perduotas kitai įmonei;
5) kitoms įmonėms, siekiančioms pasinaudoti šiame įstatyme nustatytomis alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių teisėmis.
Skaičiuojant šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą turtą, vadovaujamasi Reglamentu (ES) Nr. 231/2013.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje alternatyviajam kolektyvinio investavimo subjektui suteikta licencija arba kurioje jis yra įsteigtas šio įstatymo ar atitinkamų kitos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas yra gavęs licenciją arba įsteigtas keliose valstybėse narėse, buveinės valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas pirmą kartą gavo licenciją arba buvo įsteigtas. Jeigu alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas nėra gavęs licencijos arba nėra įsteigtas valstybėje narėje, buveinės valstybe nare laikoma valstybė narė, kurioje alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas turi registruotą ir (arba) pagrindinę buveinę.
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų įsigijęs arba į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją įnašą įnešęs asmuo – investicinio fondo investicinio vieneto savininkas, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys ar komanditorius.
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto informacijos išankstinis platinimas (toliau – išankstinis platinimas) – tiesioginis ar netiesioginis informacijos apie alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės valdomo ar dar neįsteigto alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją arba idėjas teikimas arba komunikacija šio subjekto valdymo įmonės iniciatyva arba jos vardu Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje gyvenantiems ar registruotas buveines turintiems potencialiems profesionaliesiems investuotojams, siekiant patikrinti jų susidomėjimą dar neįsteigtu alternatyviuoju kolektyvinio investavimo subjektu arba valdomu alternatyviuoju kolektyvinio investavimo subjektu, apie kurio ketinimą platinti investicinius vienetus ar akcijas dar nepranešta pagal kolektyvinių investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą tvarką valstybėje narėje, kurioje gyvena ar turi registruotas buveines potencialūs profesionalieji investuotojai, kai toks informacijos teikimas ar komunikacija nė vienu atveju neprilygsta pasiūlymui potencialiam profesionaliajam investuotojui investuoti į to alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas arba investicinių vienetų ar akcijų platinimui, kaip nurodyta šio įstatymo 391 straipsnyje.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-802, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27380
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas – tiesioginis ar netiesioginis alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės valdomo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų siūlymas šio subjekto valdymo įmonės iniciatyva arba jos vardu Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje gyvenantiems ar registruotas buveines turintiems investuotojams.
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentai (toliau – steigimo dokumentai) – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatai, investicinio fondo taisyklės, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos veiklos sutartis ir, jei sudaryta, dalyvių sutartis.
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymas – esminių alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijų – investicinių priemonių portfelio valdymo, rizikos valdymo, investicinių vienetų ar akcijų platinimo – ir kitų Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytų veiklų, priskiriamų kolektyvinio investavimo subjekto valdymui, vykdymas.
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios įprasta veikla yra vieno ar daugiau alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymas.
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės atlygio dalis – valdymo įmonei tenkanti atlygio dalis, gaunama už alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymą. Į šią atlygio dalį neįeina valdymo įmonės investicijų į alternatyvųjį kolektyvinio investavimo subjektą grąža.
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje valdymo įmonė turi registruotą buveinę. Kai valdymo įmonė įsteigta trečiojoje valstybėje, buveinės valstybė narė yra referencinė valstybė narė.
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės filialas – neturintis juridinio asmens statuso valdymo įmonės struktūrinis padalinys, vykdantis veiklą, kurią turi teisę vykdyti valdymo įmonė. Šiame įstatyme visi vienos valdymo įmonės Lietuvos Respublikoje įsteigti filialai laikomi vienu filialu.
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar valdymo įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme nustatyta pareiga pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar jo netekimą ir asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka.
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje valdomi alternatyvieji kolektyvinio investavimo subjektai, platinami šių subjektų investiciniai vienetai ar akcijos arba teikiamos šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose nurodytos paslaugos, bet kuri nėra valdymo įmonės buveinės valstybė narė, o tais atvejais, kai valdymo įmonė nėra įsteigta Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje, – valstybė narė, kuri nėra referencinė valstybė narė.
Alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės vadovai – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovas, valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai ir tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai.
Alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, įskaitant subfondus, – kuris:
1) pritraukia kapitalą iš keleto profesionaliųjų ir (arba) neprofesionaliųjų investuotojų, siekdamas jį investuoti tų investuotojų naudai pagal nustatytą investavimo politiką, ir
2) nėra suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas, veikiantis pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą.
Depozitoriumo priežiūros institucija:
1) kredito įstaigas ir (ar) finansų maklerio įmones prižiūrinti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės priežiūros institucija;
2) depozitoriumą, kuris trečiojoje valstybėje turi registruotą buveinę, prižiūrinti institucija, jeigu pagal šio įstatymo nuostatas depozitoriumas paskirtas trečiojoje valstybėje įsteigto alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu.
Emitento kontrolė – poveikis emitentui, alternatyviajam kolektyvinio investavimo subjektui savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis įgijus balso teisę emitento visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių vertybinių popierių, kurie kartu su alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų emitento visuotiniame akcininkų susirinkime.
Finansinė priemonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme.
Finansinis svertas – metodas, kuriuo valdymo įmonė didina savo valdomo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto poziciją, skolindamasi lėšų ar vertybinių popierių arba naudodamasi išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar kitomis finansų rinkose naudojamomis priemonėmis.
Finansuojamasis alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas – alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas, į kurį investuoja ar kuriame poziciją turi finansuojantysis alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas.
Finansuojantysis alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas – alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas, kuris:
1) investuoja ne mažiau kaip 85 procentus savo turto į kito alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto (finansuojamojo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto) investicinius vienetus arba akcijas;
2) investuoja ne mažiau kaip 85 procentus savo turto į daugiau kaip vieną finansuojamąjį alternatyvųjį kolektyvinio investavimo subjektą, kai šių finansuojamųjų alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategijos yra tapačios, arba
3) kitu būdu įgyja bent 85 procentus savo turto atitinkančią poziciją tokio finansuojamojo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu.
Glaudūs ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
Grynieji aktyvai – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
Į biržos prekybos sąrašus neįtraukta bendrovė – valstybėje narėje registruota bendrovė, kurios akcijos nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
Į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės kontrolė – poveikis į biržos prekybos sąrašus neįtrauktai bendrovei, alternatyviajam kolektyvinio investavimo subjektui savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis įgijus balso teisę bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių vertybinių popierių, kurie kartu su alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto arba su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų tos bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, įskaitant ir tuos vertybinius popierius, kurių suteikiama balsavimo teisė yra laikinai sustabdyta. Skaičiuojant balso teisę suteikiančius vertybinius popierius, įtraukiami vertybiniai popieriai, kuriuos yra įgijęs alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto kontroliuojamas subjektas, taip pat fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo vardu, tačiau alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto ar jo kontroliuojamo subjekto naudai.
Įmonės kontrolė (toliau – kontrolė) – tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
Investicinė bendrovė-valdytoja – alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas – investicinė bendrovė, kurioje sudaryti valdymo organai ir valdymas neperduotas valdymo įmonei.
Investicinis vienetas – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
Kita valstybė narė – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.
Kitoje valstybėje narėje įsteigtas alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas – alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas, turintis registruotą ir (arba) pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, taip pat alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas, kuris yra licencijuotas kitoje valstybėje narėje.
Kitos valstybės narės priežiūros institucija – kompetentinga kitos valstybės narės institucija, pagal toje valstybėje narėje galiojančias teisės aktų nuostatas atliekanti šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas toje kitoje valstybėje narėje.
Kredito įstaiga – kaip tai apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme.
Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
Neprofesionalusis investuotojas – neprofesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
Pagrindinis finansų tarpininkas – kredito įstaiga, finansų maklerio įmonė ar kitas subjektas, kuriems taikomi rizikos ribojimą reguliuojantys teisės aktai ir vykdoma nuolatinė jų veiklos priežiūra ir kurie teikia profesionaliesiems investuotojams vieną ar daugiau investicinių paslaugų, kuriomis pirmiausia siekiama kaip sandorio šaliai finansuoti arba vykdyti sandorius, susijusius su finansinėmis priemonėmis, taip pat kurie gali teikti sandorių tarpuskaitos ir atsiskaitymo, turto saugojimo ir administravimo, vertybinių popierių skolinimo, vartotojui pritaikytas technologinės ir veiklos užtikrinimo infrastruktūros paslaugas.
Pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas – juridinis asmuo, kurio vienintelis tikslas – vykdyti pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą, kaip tai apibrėžta 2008 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko reglamente (EB) Nr. 24/2009 dėl finansinių priemonių korporacijų, sudarančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, turto ir įsipareigojimų statistikos (OL 2009 L 15, p. 1).
Patronuojamoji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
Patronuojančioji įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.
Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų bei Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka atliekantis alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas.
Profesionalusis investuotojas – profesionalusis klientas, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
Referencinė valstybė narė – valstybė narė, trečiojoje valstybėje įsteigtai valdymo įmonei, siekiančiai valdyti ar platinti alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas toje valstybėje narėje, išdavusi veiklos licenciją valdyti alternatyviuosius kolektyvinio investavimo subjektus. Referencinė valstybė narė nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 48 straipsniu.
Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra valstybė narė.
Trečiosios valstybės priežiūros institucija – kompetentinga trečiosios valstybės institucija, pagal toje valstybėje galiojančias teisės aktų nuostatas atliekanti šiame įstatyme nustatytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių licencijavimo, leidimų suteikimo ir veiklos priežiūros funkcijas savo valstybėje.
Uždarojo tipo alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas – alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai, akcijos nėra išperkami arba investuotojo įnašas į tikrąją ūkinę bendriją ar komanditinę ūkinę bendriją nėra grąžinamas investuotojo reikalavimu iki steigimo dokumentuose nustatyto jo veiklos laikotarpio pabaigos ar kol sueis kitas steigimo dokumentuose iš anksto nustatytas terminas, ar susidarys kitos įstatymų nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsiranda pareiga išpirkti investicinius vienetus ar akcijas arba grąžinti įnašą.
Valstybė narė – valstybė Europos Sąjungos narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme, Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme, Ūkinių bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Vertybinių popierių įstatyme ir 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL 2017 L 168, p. 12) (toliau – Reglamentas (ES) 2017/1129).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2362, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11984
II SKYRIUS
VALDYMO ĮMONIŲ VEIKLA
PIRMASIS SKIRSNIS
VALDYMO ĮMONĖS IR JŲ FUNKCIJOS
4 straipsnis. Valdymo įmonių veikla
Valdymo įmonė privalo užsiimti pagrindine veikla – savo valdomų alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – kolektyvinio investavimo subjektai) investicinių priemonių portfelio valdymo ir rizikos valdymo veikla. Valdymo įmonė negali užsiimti šiame straipsnyje nenustatyta veikla.
Valdymo įmonė turi teisę užsiimti suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veikla, jeigu ji turi licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą.
Valdymo įmonė turi teisę teikti kriptoturto paslaugas, kaip jos apibrėžtos 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937, 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, Reglamento (ES) 2023/1114 60 straipsnyje nustatyta apimtimi ir tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2890, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13499
Valdymo įmonė gali teikti šias paslaugas, jeigu jos numatytos valdymo įmonei išduotoje licencijoje ir ji laikosi šioms paslaugoms teikti taikomų teisės aktų reikalavimų:
1) pensijų fondų ir (arba) kitų asmenų finansinių priemonių portfelių valdymo;
2) investavimo rekomendacijų teikimo;
3) kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų saugojimo ir tvarkymo;
4) pavedimų dėl finansinių priemonių priėmimo ir perdavimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2658, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20834
Valdymo įmonė turi teisę atlikti ir kitas valdomo kolektyvinio investavimo subjekto valdymui priskiriamas funkcijas:
1) administravimo: buhalterinės apskaitos tvarkymo, atsakymų į klientų klausimus teikimo, grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo, atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolės, investicinių vienetų savininkų ar akcininkų registro tvarkymo, pajamų paskirstymo, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymo, jų išleidimo ir išpirkimo, atsiskaitymo sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimo;
2) kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo;
3) kitą su kolektyvinio investavimo subjekto turtu susijusią veiklą, tokią kaip paslaugų, reikalingų valdymo įmonės pareigoms atlikti, teikimas, infrastruktūros valdymas, nekilnojamojo turto administravimas, įmonių konsultavimas kapitalo struktūros, pramonės strategijos ir susijusiais klausimais, konsultacijų ir paslaugų, susijusių su įmonių jungimusi ir pirkimu, bei kitų paslaugų, susijusių su kolektyvinio investavimo subjektu, teikimas, taip pat bendrovių ir kito turto, į kurį jis yra investavęs, valdymas ir kita panašaus pobūdžio veikla.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2658, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20834
Valdymo įmonė gali atlikti jai pavestas kitų valdymo įmonių valdomų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo funkcijas, jeigu valdymo įmonei išduota licencija suteikia jai teisę valdyti atitinkamos rūšies kolektyvinio investavimo subjektus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2658, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20834
Valdymo įmonė turi teisę savo veikloje, neperžengdama licencijoje jai nustatytų teisių, pasitelkti priklausomus tarpininkus ir šiuo tikslu mutatis mutandis turi vadovautis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies ir 36 straipsnio nuostatomis. Valdymo įmonei, teikiančiai šio straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose nurodytas investicines paslaugas, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 13, 16 ir 28–31 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-802, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27380
Šio straipsnio 5 dalyje ir šio įstatymo 14 straipsnio 10 dalyje nurodyti priklausomi tarpininkai suprantami kaip fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie, veikdami išimtinai vienos valdymo įmonės vardu ir šiai įmonei esant visapusiškai ir besąlygiškai atsakingai už jos priklausomo tarpininko veiksmus ar neveikimą, kiek tai susiję su priklausomo tarpininko veikla valdymo įmonės vardu, turi teisę teikti tik tas Finansinių priemonių rinkų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, kurias turi teisę teikti ta valdymo įmonė pagal jai išduotą licenciją.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-802, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27380
Valdymo įmonė gali teikti šio straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas paslaugas tik tuo atveju, jeigu jai išduotoje licencijoje numatyta galimybė teikti šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas paslaugas.
Investicinė bendrovė-valdytoja turi teisę užsiimti tik šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta veikla, susijusia su investicinės bendrovės valdymu.
Valdymo įmonės, teikiančios šio straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose nustatytas paslaugas, privalo apdrausti susijusius įsipareigojimus investuotojams Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Kolektyvinio investavimo subjektas gali turėti tik vieną valdymo įmonę, užtikrinančią atitiktį šio įstatymo reikalavimams.
ANTRASIS SKIRSNIS
VALDYMO ĮMONĖS LICENCIJOS IŠDAVIMAS IR VALDYMO ĮMONĖS REGISTRAVIMASIS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOJE
5 straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės veikla
Verstis pagal šį įstatymą veikiančios valdymo įmonės veikla turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė ir akcinė bendrovė, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją. Licencija gaunama, kai tenkinamos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, įskaitant 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį. Pagal šį įstatymą gauta valdymo įmonės licencija suteikia teisę valdyti specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus, taip pat kitus kolektyvinio investavimo subjektus, laikantis šio įstatymo ir, kai taikoma, atitinkamai Kolektyvinio investavimo įstatymo arba Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nustatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikoje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus turi teisę valdyti ir kitose valstybėse narėse pagal šių valstybių narių teisę įsteigtos valdymo įmonės.
Pagal priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ar kredito įstaigos licenciją, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, veikiančios finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos neprivalo gauti atskiros licencijos teikti su kolektyvinio investavimo subjektu susijusias investicines paslaugas, įskaitant finansinių priemonių portfelio valdymo ar investicinių vienetų platinimo paslaugas. Finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos, turinčios teisę teikti investicines paslaugas, gali tiesiogiai ar netiesiogiai viešai ar neviešai siūlyti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas investuotojams tik tuo atveju ir tokiu mastu, kokiu investicinius vienetus ar akcijas galima platinti pagal šį įstatymą.
Jeigu valdymo įmonė yra gavusi licenciją kitoje valstybėje narėje ir ji atitinka kitoje valstybėje narėje priimtų teisės aktų, perkeliančių Direktyvos 2011/61/ES nuostatas, reikalavimus, ji gali veikti Lietuvos Respublikoje.
6 straipsnis. Valdymo įmonės licencijos išdavimo tvarka
Valdymo įmonės licenciją siekiantis gauti juridinis asmuo priežiūros institucijai pateikia prašymą ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus.
Kartu su prašymu valdymo įmonės licenciją siekiantis gauti juridinis asmuo turi pateikti:
1) kiekvieno kandidato į valdymo įmonės vadovo ir investicinius sprendimus priimančio fizinio asmens pareigas (tuo atveju, kai yra sudarytas kolegialus investicinius sprendimus priimantis organas, – kiekvieno jį sudarančio asmens) (toliau – investicinius sprendimus priimantis asmuo) užpildytą ir jo parašu patvirtintą priežiūros institucijos nustatytos formos dokumentą (anketą) ir jame (joje) pateiktos informacijos pagrindimo dokumentus;
2) informaciją apie valdymo įmonės akcijų paketų savininkų tapatybę (vardus, pavardes, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi – gimimo datą ir vietą), pilietybę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kontaktinius duomenis) ir kiekvieno akcijų paketo savininko turimo akcijų paketo dydį, įskaitant turimų akcijų bendrą vertę, taip pat šių asmenų tinkamumą, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį valdymo įmonės valdymą. Šiame punkte nurodyti duomenys pateikiami apie valdymo įmonės akcijų paketų savininkus. Jeigu valdymo įmonės akcijų paketų savininkės yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, atskleidžiami duomenys fizinių asmenų, tose bendrovėse turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo, jeigu valdymo įmonės akcijų paketų savininkės yra tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, atskleidžiami duomenys jų dalyvių – fizinių asmenų (jeigu valdymo įmonės akcijų paketą turinčios tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos dalyviai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, atskleidžiami duomenys fizinių asmenų, tose bendrovėse turinčių daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo);
3) veiklos planą, kuriame, be kita ko, yra aprašytos numatomos vykdyti veiklos sritys, pateikta juridinio asmens organizacinė struktūra, taip pat informacija, kaip bus užtikrinamas Reglamento (ES) Nr. 231/2013, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų laikymasis;
4) informaciją apie valdymo įmonės atlyginimų nustatymo politiką ir praktiką;
5) informaciją apie susitarimus pavesti dalį valdymo funkcijų juridiniams ir, kai taikoma, fiziniams asmenims pagal šio įstatymo 14 straipsnį;
6) informaciją apie valdomų ir (arba) ketinamų valdyti kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategijas, įskaitant pagrindinių kolektyvinio investavimo subjektų tipus, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas investuoja į kitus kolektyvinio investavimo subjektus;
7) valdomų ir (arba) ketinamų valdyti kolektyvinio investavimo subjektų finansinio sverto taikymo politiką;
8) informaciją apie valdomų ir (arba) ketinamų valdyti kolektyvinio investavimo subjektų rizikos pobūdį ir kitas savybes, taip pat nurodyti informaciją apie valstybes nares arba trečiąsias valstybes, kuriose tokie kolektyvinio investavimo subjektai yra įsteigti arba kuriose juos ketinama įsteigti;
9) informaciją apie finansuojamojo kolektyvinio investavimo subjekto įsteigimo vietą, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas;
10) kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurį valdymo įmonė ketina valdyti, steigimo dokumentus;
11) informaciją apie būsimą kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumą, sąskaitų tvarkytoją, administravimo paslaugas teiksiantį asmenį ir kitus paslaugų teikėjus, kurių paslaugos darys esminę įtaką valdymo įmonės veiklai, ir su jais sudarytus susitarimus;
12) informaciją apie juridinio asmens valdymo organų buvimo vietą ir (arba) šio juridinio asmens registruotą buveinę;
13) šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytą ir kitą priežiūros institucijos paprašytą papildomą informaciją apie kiekvieną kolektyvinio investavimo subjektą, kurį valdymo įmonė valdo ar ketina valdyti.
Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų pateikti nereikia, jeigu jie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose.
Priežiūros institucija licencijavimo taisyklėse nustato duomenis, dokumentus ir kitą informaciją, kurią valdymo įmonės licenciją siekiantis gauti juridinis asmuo turi pateikti priežiūros institucijai, kad priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Priežiūros institucija, siekdama įsitikinti, kad juridinis asmuo atitinka visus šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 231/2013 nustatytus valdymo įmonei keliamus reikalavimus, turi teisę reikalauti papildomų su valdymo įmonės planuojama vykdyti veikla susijusių dokumentų ir (ar) informacijos.
Kai juridinis asmuo, gavęs valdymo įmonės licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba valdymo įmonės veiklos leidimą pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, kreipiasi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo pagal šį įstatymą, jis neturi antrą kartą priežiūros institucijai pateikti dokumentų ir (ar) informacijos, kurie jau buvo pateikti kreipiantis dėl licencijos pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba dėl veiklos leidimo pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, jeigu juridinis asmuo raštu informuoja priežiūros instituciją, kad pateiktų dokumentų ir (ar) informacijos turinys išliko aktualus.
Valdymo įmonei išduota licencija galioja visoje Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje.
Apie valdymo įmonės licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir paskelbia savo interneto svetainėje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2958, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11329
7 straipsnis. Valdymo įmonės licencijos išdavimas ir priežiūros institucijos atsisakymas ją išduoti
Priežiūros institucija atsisako išduoti valdymo įmonės licenciją, jeigu:
1) pateikti ne visi šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti priežiūros institucijos prašomi dokumentai ir (ar) informacija ar papildomi pagal šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalį priežiūros institucijos prašomi dokumentai ir (ar) informacija ir per priežiūros institucijos nustatytą laikotarpį neįvykdytas priežiūros institucijos reikalavimas ištaisyti trūkumus;
2) valdymo įmonės pradinis kapitalas yra mažesnis už šiame įstatyme nustatytą mažiausią dydį ir (ar) netenkinami šiame įstatyme nustatyti valdymo įmonės nuosavų lėšų ir kiti riziką ribojantys reikalavimai;
3) juridinio asmens, kuris kreipiasi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo, pateikti dokumentai ir (ar) informacija neatitinka šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų;
4) kandidatai į valdymo įmonės vadovus, investicinius sprendimus priimančius asmenis neatitinka šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimų;
5) yra pagrindas manyti, kad pasirinktas depozitoriumas tinkamai nevykdys jam šiame įstatyme nustatytų pareigų;
6) priežiūros institucijai kyla pagrįstų abejonių dėl kolektyvinio investavimo subjekto ir juridinio asmens, kuris kreipiasi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo, atitikties šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą, reikalavimams;
7) yra pagrindas manyti, kad veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas trukdys juridinio asmens, kuris kreipiasi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo, ir kitų fizinių ar juridinių asmenų glaudūs ryšiai;
8) valdymo įmonės akcijų paketų savininkai nėra tinkami, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį valdymo įmonės valdymą;
9) yra pagrindas manyti, kad veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas trukdys trečiojoje valstybėje registruotų ar įsteigtų fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais juridinis asmuo, kuris kreipiasi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo, turi glaudžius ryšius, teisinis reguliavimas ir jo įgyvendinimas;
10) juridinio asmens, kuris kreipiasi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo, valdymo organų buvimo vieta ir (arba) šio juridinio asmens registruota buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje.
Priežiūros institucija per 3 mėnesius nuo išsamios informacijos pateikimo dienos privalo pranešti juridiniam asmeniui raštu, ar jam išduodama valdymo įmonės licencija. Informacija laikoma išsamia, jeigu juridinis asmuo pateikė bent jau šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–4 ir 6–9 punktuose nurodytą informaciją, atitinkančią teisės aktų, reglamentuojančių kolektyvinio investavimo subjektų ar jų valdymo įmonių veiklą, reikalavimus. Prireikus priežiūros institucija turi teisę pratęsti šį terminą ne daugiau kaip 3 mėnesius ir apie tai privalo pranešti juridiniam asmeniui, kuris kreipėsi dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo, raštu. Valdymo įmonės licencija išduodama, jeigu priežiūros institucija įsitikina, kad valdymo įmonė sugebės užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 231/2013, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų laikymąsi, tinkamą jų įgyvendinimą ir nėra aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje.
Valdymo įmonė įgyja teisę valdyti kolektyvinio investavimo subjektą nuo dienos, kai valdymo įmonė gauna šio straipsnio 2 dalyje nustatytą priežiūros institucijos pranešimą apie išduotą valdymo įmonės licenciją, tačiau ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų nuo šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5, 10, 11 ir 12 punktuose nurodytos informacijos pateikimo, jeigu ši informacija nepateikta ar pateikta ne kartu su prašymu išduoti valdymo įmonės licenciją.
Priežiūros institucija, prieš išduodama valdymo įmonės licenciją, konsultuojasi su kitos valstybės narės priežiūros institucija dėl valdymo įmonės licencijos išdavimo, jeigu:
1) valdymo įmonės licencija išduodama kitos valdymo įmonės, suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms licencija išduota kitoje valstybėje narėje, patronuojamajai įmonei arba
2) valdymo įmonės licencija išduodama kitos valdymo įmonės, suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms licencija išduota kitoje valstybėje narėje, patronuojančiosios įmonės patronuojamajai įmonei, arba
3) valdymo įmonės licencija išduodama bendrovei, kontroliuojamai tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitą valdymo įmonę, suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonę, investicinę įmonę, kredito įstaigą arba draudimo įmonę, kurioms licencija išduota kitoje valstybėje narėje.
Priežiūros institucija nustato asmenų reputacijai vertinti naudojamų duomenų rūšis ir jų šaltinius.
8 straipsnis. Valdymo įmonės licencijos galiojimo sustabdymas ir panaikinimas
Kai yra šio įstatymo 61 straipsnyje nustatyti pagrindai, priežiūros institucija turi teisę sustabdyti valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą.
Priežiūros institucija turi teisę panaikinti valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą, jeigu:
1) licencijos turėtojas per 12 mėnesių nepradeda naudotis licencijos suteiktomis teisėmis ar daugiau kaip paskutinius 6 mėnesius nevykdo veiklos;
2) licencijos turėtojas nebeatitinka reikalavimų valdymo įmonės licencijai gauti;
3) licencijos turėtojas nevykdo pareigų pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad negalės to padaryti ateityje.
Priežiūros institucija panaikina valdymo įmonei išduotos licencijos galiojimą, jeigu:
1) licencijos turėtojas pats raštu kreipiasi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
2) baigiasi licencijos turėtojo steigimo dokumentuose nustatytas veiklos laikotarpis ir jis raštu nesikreipia dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
3) išaiškėja, kad licencijos turėtojas gavo licenciją pateikęs klaidingus duomenis ar informaciją arba siekdamas gauti licenciją veikė pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus;
4) licencijos turėtojas šiurkščiai ir (ar) pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės pritaikymo pažeidžia šį įstatymą ir (ar) kitus valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
5) valdymo įmonė per nustatytą terminą nepašalino nurodytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas.
Sprendimas panaikinti veiklos licencijos galiojimą privalo būti motyvuotas. Priežiūros institucija apie priimtą sprendimą ir jo motyvus privalo raštu nedelsdama pranešti valdymo įmonei.
Taikant šio straipsnio 3 dalies 4 punktą šiurkščiu pažeidimu laikomi valdymo įmonės valdymo organo nario ar bet kurio fizinio asmens, kuris laikomas atsakingu, veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir dėl kurių pažeidimą padaręs asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba dėl kurių kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.
9 straipsnis. Investicinės bendrovės-valdytojos veiklos ypatumai
Investicinei bendrovei-valdytojai išduodama investicinės bendrovės-valdytojos licencija.
Investicinės bendrovės-valdytojos licencija išduodama, atsisakoma ją išduoti ir jos galiojimas sustabdomas ar panaikinamas mutatis mutandis vadovaujantis šio įstatymo 6, 7 ir 8 straipsnių nuostatomis.
10 straipsnis. Valdymo įmonei ir investicinei bendrovei-valdytojai taikomi pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimai
Valdymo įmonė privalo turėti ne mažesnį kaip 125 000 eurų pradinį kapitalą. Investicinė bendrovė-valdytoja privalo turėti ne mažesnį kaip 300 000 eurų pradinį kapitalą.
Valdymo įmonės pradinį kapitalą sudaro vienos ar daugiau 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavų lėšų dalių suma.
Valdymo įmonės nuosavos lėšos, kaip jos apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte, turi nuolat būti ne mažesnės už didesnį iš šių dydžių:
1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pradinį kapitalą;
2) priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose nustatytais metodais apskaičiuotą nuosavų lėšų poreikį. Šiame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi investicinėms bendrovėms-valdytojoms;
3) vieną ketvirtadalį valdymo įmonės praėjusių metų pridėtinių išlaidų sumos. Pridėtinės išlaidos apskaičiuojamos 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014, 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-826, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27718
Valdymo įmonės nuosavų lėšų dydžio apskaičiavimo taisykles nustato priežiūros institucija.
Jeigu valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, valdymo įmonė privalo turėti papildomą nuosavų lėšų sumą. Ši papildoma nuosavų lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip 0,02 procento sumos, kuria kolektyvinio investavimo subjekto investicinių priemonių portfelių vertė viršija 250 milijonų eurų, tačiau reikalaujamas pradinis kapitalas kartu su papildoma nuosavų lėšų suma negali viršyti 10 milijonų eurų.
Valdymo įmonė gali neturėti iki 50 procentų šio straipsnio 5 dalyje nurodytos papildomos nuosavų lėšų sumos, jeigu valdymo įmonė naudojasi trūkstamos sumos dydžio valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos suteikta garantija ar draudimo įmonės laidavimu. Valdymo įmonė privalo pateikti tokios garantijos ar laidavimo dokumentą priežiūros institucijai. Garantijos ar laidavimo dokumentas gali būti pateiktas ir iš trečiojoje valstybėje įsteigtos kredito įstaigos ar draudimo įmonės, kai joje galioja veiklos riziką ribojančios taisyklės, kurios, priežiūros institucijos nuomone, tolygios Europos Sąjungos teisės nustatytoms taisyklėms.
Nustatant šio straipsnio 5 dalyje nurodytą valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių priemonių portfelių vertę, įtraukiama visų tos valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus, kurių vieną ar daugiau valdymo funkcijų valdymo įmonė pavedė atlikti kitam fiziniam asmeniui ar įmonei, investicinių priemonių portfelių vertė. Nustatant pirmiau nurodytą investicinių priemonių portfelių vertę, nėra įtraukiama tų kolektyvinio investavimo subjektų, kuriems valdymo įmonė paslaugas teikia kaip šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka pavedimą priėmusi įmonė, investicinių priemonių portfelių vertė.
Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 231/2013 reikalavimais valdymo įmonė galimai profesinės civilinės atsakomybės rizikai valdyti privalo turėti papildomų nuosavų lėšų arba apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę.
Valdymo įmonė nuosavas lėšas, įskaitant ir papildomas nuosavas lėšas, gali investuoti tik į likvidų turtą ir negali jų investuoti į spekuliacines pozicijas.
Šio straipsnio 1–7 dalys netaikomos valdymo įmonėms, kurios taip pat valdo ir suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.
11 straipsnis. Informavimas apie esminius pakeitimus
Prieš įgyvendindama esminius pakeitimus, dėl kurių keistųsi priimant sprendimą dėl veiklos licencijos išdavimo vertintos sąlygos (atitiktis reikalavimams), ypač pagal šio įstatymo 6 straipsnį pateikta informacija, valdymo įmonė privalo iš anksto, prieš protingą laiką, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų pakeitimų, apie planuojamus pakeitimus informuoti priežiūros instituciją.
Priežiūros institucija, nusprendusi apriboti arba atmesti valdymo įmonės planuojamus pakeitimus, apie tai raštu praneša valdymo įmonei per mėnesį nuo pranešimo pagal šio straipsnio 1 dalį gavimo dienos. Priežiūros institucijos pranešimo pateikimo terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam negu mėnesio laikotarpiui, apie tai informavus valdymo įmonę.
Jeigu priežiūros institucija nepateikia pranešimo apie planuojamų pakeitimų apribojimą arba atmetimą pagal šio straipsnio 2 dalį, valdymo įmonė gali įgyvendinti planuojamus pakeitimus.
Esminių pakeitimų sąrašą tvirtina priežiūros institucija.
Valdymo įmonės kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimui ir perleidimui mutatis mutandis taikomi Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo reikalavimai, laikantis šiame straipsnyje nustatytų terminų.
Šio įstatymo 12 straipsnis taikomas šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytiems subjektams, kurių bendro valdomo turto vertė nesiekia 2 dalies atitinkamai 1 arba 2 punkte nurodytos turto vertės.
Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatos taikomos tik šiame įstatyme nurodytais atvejais. Pagal šį įstatymą veikiančioms alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonėms Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo nuostatos taikomos tik šiame įstatyme nurodytais atvejais. Tuo atveju, kai investicinė bendrovė-valdytoja yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, Ūkinių bendrijų įstatymas taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, o atitinkamos nuostatos taikomos tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikriesiems nariams.
Valdymo įmonėms, turinčioms veiklos licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba leidimą pagal Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, šio įstatymo reikalavimai netaikomi tol, kol valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) turto vertė nesiekia šio straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nustatytų dydžių, nebent valdymo įmonė, vadovaudamasi šio straipsnio 2 dalies 5 punktu, siekia veikti pagal šį įstatymą. Valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) turto vertei pasiekus šio straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nustatytus dydžius, valdymo įmonė turi šio įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu išduoti alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės licenciją. Tokiu atveju nuo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės licencijos išdavimo alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonei ir jos valdomiems kolektyvinio investavimo subjektams (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) taikomos šio įstatymo nuostatos.
Valdymo įmonės, turinčios veiklos licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba leidimą pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir valdančios specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus ir (arba) informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus, turi teisę ir toliau, įgijusios licenciją pagal šį įstatymą, steigti ir (arba) valdyti tokius kolektyvinio investavimo subjektus ir platinti tokių savo valdomų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir (arba) informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas atitinkamai neprofesionaliesiems investuotojams ir (arba) informuotiesiems investuotojams, kai valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus) turto vertė atitinka šio straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nustatytus dydžius arba valdymo įmonė pasirenka veikti pagal šį įstatymą šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu atveju.
Pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančioms investicinėms bendrovėms, kurių valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.
Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės, steigdamos ir (arba) valdydamos specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus arba informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus ir platindamos tokių savo valdomų specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir (arba) informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, turi laikytis atitinkamai Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme arba Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytų reikalavimų, kuriais užtikrinama investuotojų interesų apsauga, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nustatytais reikalavimais užtikrinama aukštesnio lygio investuotojų interesų apsauga informacijos atskleidimo, turto saugojimo, turto vertinimo ir kitose srityse. Kitais atvejais atitinkamai Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas arba Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
1) vienoje ar daugiau bendrovių akcijų paketą turinčioms bendrovėms, kurių tikslas yra per joms pavaldžias ir susijusias bendroves arba dalyvaujant kapitale įgyvendinti verslo strategiją arba strategijas, siekiant padidinti jų ilgalaikę vertę, ir kurios arba veikia savarankiškai ir jų akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, arba pagal kurių metinį pranešimą ar kitus oficialius dokumentus jų įsteigimo pagrindinis tikslas nėra siekti uždirbti investuotojams pelno parduodant joms pavaldžių arba susijusių bendrovių turtą (kontroliuojančiosios bendrovės);
2) profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijoms ir gyvybės draudimo įmonėms, turinčioms teisę vykdyti profesinių pensijų kaupimo veiklą, jeigu jos nevaldo alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų;
3) Lietuvos bankui, išskyrus atvejus, kai Lietuvos bankas atlieka priežiūros funkcijas, kitų valstybių narių centriniams bankams;
4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
5) pakeitimo vertybiniais popieriais subjektams;
6) Europos Centriniam Bankui, Europos investicijų bankui, Europos investicijų fondui, Europos vystymosi finansavimo institucijoms ir dvišaliams vystymosi bankams, Pasaulio bankui, Tarptautiniam valiutos fondui ir kitoms panašioms tarptautinėms ir tarpvalstybinėms institucijoms, jeigu tokios institucijos ar organizacijos valdo vieną ar daugiau alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų ir jeigu šie alternatyvieji kolektyvinio investavimo subjektai veikia viešojo intereso labui;
7) darbuotojų santaupų kaupimo sistemoms;
8) valstybės, regionų ir vietos valdžios institucijoms ir įstaigoms ar kitoms institucijoms, kurios valdo fondus, remiančius socialinės apsaugos ir pensijų sistemas.
Šis įstatymas taip pat netaikomas alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių veiklai, jeigu jos valdo vieną ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų (išskyrus suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus), kurių vieninteliai investuotojai yra alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonės arba jų patronuojančiosios ar patronuojamosios įmonės, arba kitos šių patronuojančiųjų įmonių patronuojamosios įmonės, su sąlyga, kad nė vienas iš šių investuotojų pats nėra alternatyvusis kolektyvinio investavimo subjektas.
Šio įstatymo taikymui neturi įtakos alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto tipas, teisinė forma ar alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės struktūra.
Investicinei bendrovei-valdytojai, pagal šį įstatymą gavusiai investicinės bendrovės-valdytojos licenciją, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonėms taikomus reikalavimus, jų teises ir pareigas, veiklą ir joms tenkančią atsakomybę, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas nustato kitaip. Tuo atveju, kai investicinė bendrovė-valdytoja yra tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija, Ūkinių bendrijų įstatymas taikomas tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, o atitinkamos nuostatos taikomos tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikriesiems nariams.
13 straipsnis. Reikalavimai valdymo įmonių veiklai ir riziką ribojantys reikalavimai
Valdymo įmonė privalo:
1) veikti sąžiningai ir profesionaliai, laikydamasi prisiimtų įsipareigojimų investuotojui ir vadovaudamasi kolektyvinio investavimo subjekto ir valdymo įmonės steigimo dokumentais, Reglamentu (ES) Nr. 231/2013, šiuo įstatymu, jo įgyvendinamaisiais ir kitais teisės aktais;
2) veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui, jo investuotojams sąlygomis bei jų interesais, elgtis su visais investuotojais sąžiningai ir užtikrinti rinkos vientisumą;
3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras;
4) užtikrinti, kad visi kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai atitiktų įstatymuose investuotojui nustatytus reikalavimus, kai tokie reikalavimai taikomi; sudaryti ir prireikus nedelsdama atnaujinti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių sąrašą;
5) dalyviui atskleisti su jo investicijomis susijusią ir kitą šiame įstatyme nurodytą informaciją;
6) turėti tokią organizacinę interesų konfliktų nustatymo, prevencijos, valdymo ir stebėsenos struktūrą, kuria būtų atskiriami galimai nesuderinami valdymo įmonės uždaviniai ir pareigos ir būtų galima išvengti interesų konfliktų tarp valdymo įmonės ir jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ar kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų; tarp valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto ar jo investuotojų ir kito kolektyvinio investavimo subjekto ar jo investuotojų; kolektyvinio investavimo subjekto arba kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų ir valdymo įmonės kito kliento; valdomo kolektyvinio investavimo subjekto arba to kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų ir tos pačios valdymo įmonės valdomo suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto ar jo investuotojų; dviejų valdymo įmonės klientų. Atsiradus interesų konfliktui, turi būti visos struktūrinės organizacinės sąlygos, kad tokie interesų konfliktai būtų nustatyti, užkirstas kelias jų plitimui, sudarytos sąlygos juos valdyti, stebėti ir apie juos informuoti investuotojus;
7) užtikrinti, kad valdymo įmonės turimi žmogiškieji ištekliai būtų pakankami jos veiklai vykdyti, valdymo įmonės vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys atitiktų šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimus. Valdymo įmonės vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Valdymo įmonės vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka;
8) nuolat kontroliuoti, kaip vykdomos valdymo įmonės ir kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijos;
9) laikytis kolektyvinio investavimo subjekto priežiūros institucijos nustatytos rizikos nustatymo, valdymo bei įvertinimo politikos ir bent kartą per metus atlikti susijusių vidaus tvarkos taisyklių peržiūrą;
10) vertindama kolektyvinio investavimo subjekto turto kredito riziką, nepasitikėti vien tik kredito reitingų agentūrų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 suteiktais kredito reitingais (toliau – kredito reitingai) ir automatiškai jais nesikliauti;
11) funkciškai ir hierarchiškai atskirti rizikos valdymo funkciją nuo kitų valdymo įmonės funkcijų ir bent kartą per metus atlikti peržiūrą, ar kolektyvinio investavimo subjekto rizikos pobūdis atitinka kolektyvinio investavimo subjekto dydį, investicinių priemonių portfelio struktūrą, investavimo strategijas ir tikslus, nustatytus steigimo dokumentuose, prospekte ir kituose veiklą apibrėžiančiuose dokumentuose;
12) kolektyvinio investavimo subjektui, kuris nėra uždarojo tipo finansinio sverto netaikantis kolektyvinio investavimo subjektas, taikyti tinkamą likvidumo valdymo sistemą ir procedūras, kurios leistų įvertinti kolektyvinio investavimo subjekto likvidumo riziką ir užtikrinti, kad investicijų likvidumas dera su jo įsipareigojimais;
13) užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija, likvidumo pobūdis ir išpirkimo politika yra tarpusavyje suderinti;
14) periodiškai, tačiau ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kurį atliekant galima įvertinti kolektyvinio investavimo subjekto likvidumą ir užtikrinti, kad likvidumo reikalavimų būtų tinkamai laikomasi, ir pateikti rezultatus priežiūros institucijai;
15) užtikrinti, kad administravimo ir apskaitos procedūros, elektroninių duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos priemonės būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų sandorių šalis, sandorių turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis steigimo dokumentuose nurodytų sąlygų ir teisės aktų;
16) užtikrinti, kad sudarytų sandorių dokumentai ir investuotojų prašymai įsigyti ar išpirkti investicinius vienetus, akcijas arba įnešti ar grąžinti įnašus būtų saugomi visą kolektyvinio investavimo subjekto veiklos laikotarpį ir ne mažiau kaip 5 metus po šios veiklos nutraukimo;
17) užtikrinti, kad kiekvienam jos valdomam kolektyvinio investavimo subjektui būtų nustatytos tinkamos ir nuoseklios procedūros, kad pagal šį įstatymą ir steigimo dokumentus būtų galima atlikti tinkamą ir nepriklausomą kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą ir kad kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė ir grynųjų aktyvų vertės dalis, tenkanti vienam investiciniam vienetui arba akcijai, būtų apskaičiuojama ir pateikiama investuotojams laikantis šio įstatymo nuostatų ir steigimo dokumentų reikalavimų;
18) priežiūros institucijai teikti visą jos prašomą kolektyvinio investavimo subjekto ir valdymo įmonės priežiūrai reikalingą informaciją;
19) laikytis visų šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
20) vykdyti priežiūros institucijos nurodymus.
Valdymo įmonės ir investicinės bendrovės-valdytojos vadovai ir investicinius sprendimus priimantys asmenys turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias tinkamai eiti pareigas. Bent du iš jų turi turėti darbo patirties investavimo strategijų, kurias įgyvendintų jų valdomi kolektyvinio investavimo subjektai, srityje. Vertinant vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų nepriekaištingą reputaciją mutatis mutandis taikomos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 41 dalies nuostatos. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų kvalifikacija ir darbo patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos kėlimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir darbo patirčiai. Vadovų ir investicinius sprendimus priimančių asmenų reputacijos, kvalifikacijos ir darbo patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Valdymo įmonė neturi teisės taikyti palankesnių sąlygų jokiems investuotojams, nebent tokios palankesnės sąlygos nustatytos konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.
Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad kolektyvinio investavimo subjektas laikytųsi Reglamento (ES) Nr. 231/2013, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų. Valdymo įmonė atsako už savo pačios ir savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto veiklos, taip pat investuotojams ir priežiūros institucijai pateikiamos informacijos, dokumentų ir duomenų atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, šios informacijos, dokumentų ir duomenų tarpusavio suderinamumą, teisingumą ir tinkamą pateikimą.
Priežiūros institucija:
1) atsižvelgdama į kolektyvinio investavimo subjekto pobūdį, mastą ir sudėtingumą, peržiūri valdymo įmonės rizikos valdymo funkcijos atskyrimą nuo kitų valdymo įmonės funkcijų, kredito rizikos vertinimo procesų tinkamumą, taip pat nuorodų į kredito reitingus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo politikoje naudojimo vertinimą atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytus reikalavimus. Prireikus priežiūros institucija skatina mažinti tokių nuorodų daromą poveikį, siekdama, kad būtų mažiau automatiškai pasikliaujama tokiais kredito reitingais;
2) įvertina funkcinį ir hierarchinį rizikos valdymo funkcijų atskyrimą pagal šio straipsnio 1 dalies 11 punktą. Atlikdama tokį vertinimą priežiūros institucija turi laikytis principo, kad valdymo įmonė turi pareigą įrodyti, kad interesų konfliktų prevencijos priemonės sudaro galimybes nepriklausomai vykdyti rizikos valdymo veiklą ir kad rizikos valdymo procesas atitinka šio straipsnio reikalavimus ir yra nuolat veiksmingas.
Jeigu valdymo įmonė valdo pensijų fondus ir (arba) kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, ji gali investuoti visas ar dalį kliento finansinių priemonių portfelio lėšų į savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas tik laikydamasi atitinkamą veiklą reglamentuojančiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir gavusi išankstinį kliento sutikimą.
Kai valdymo įmonė taiko interesų konfliktų nustatymo, prevencijos, valdymo ir stebėsenos organizacines procedūras, kurios yra nepakankamos, kad užkirstų kelią galimai žalai investuotojų interesams kilti, prieš imdamasi veiklos jų vardu, ji turi aiškiai informuoti investuotojus apie interesų konfliktų bendrą pobūdį arba priežastis ir nustatyti atitinkamą politiką ir procedūras.
Tais atvejais, kai valdymo įmonė negali užtikrinti, kad jos valdomas kolektyvinio investavimo subjektas arba kitas kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiantis subjektas laikytųsi šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų, ji nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, apie susidariusias aplinkybes raštu informuoja priežiūros instituciją ir, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas registruotas kitoje valstybėje narėje, šios valstybės narės priežiūros instituciją. Priežiūros institucija reikalauja, kad valdymo įmonė nedelsdama imtųsi reikiamų veiksmų susidariusiai padėčiai ištaisyti.
Jeigu nesilaikoma šio straipsnio 8 dalyje nustatytų valdymo įmonės pareigų arba, nepaisant to, kad valdymo įmonė ėmėsi veiksmų padėčiai ištaisyti, šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų toliau nėra laikomasi, priežiūros institucija reikalauja, kad valdymo įmonė perduotų to kolektyvinio investavimo subjekto valdymą kitai valdymo įmonei, kuri imtųsi reikiamų veiksmų susidariusiai padėčiai ištaisyti, arba, jeigu kolektyvinio investavimo subjekto valdymas neperduodamas, sustabdytų šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymą. Valdymo įmonei nevykdant priežiūros institucijos reikalavimo, priežiūros institucija sustabdo arba panaikina valdymo įmonės licencijos galiojimą arba uždraudžia kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsisteigusios valdymo įmonės veiklą Lietuvos Respublikoje. Priežiūros institucija apie šioje dalyje nurodytą savo reikalavimą, valdymo įmonės licencijos galiojimo sustabdymą arba panaikinimą arba kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje įsisteigusios valdymo įmonės veiklos Lietuvos Respublikoje uždraudimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo raštu pranešti valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
Valdymo įmonė sprendimo sustabdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą gavimo dieną privalo apie tai informuoti depozitoriumą. Tokiu atveju kolektyvinio investavimo subjekto valdymą laikinai perima depozitoriumas, kuris turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jeigu įstatymuose arba steigimo dokumentuose nenustatyta kitaip. Depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo įmonei per 6 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Jeigu investicinio fondo ar investicinės bendrovės, kurios valdymas turi būti perduotas valdymo įmonei, valdymas nėra perduotas valdymo įmonei per 6 mėnesius nuo šio subjekto valdymo sustabdymo dienos, toks investicinis fondas panaikinamas, o investicinė bendrovė – likviduojama.
Jeigu teisės valdymo įmonei valdyti kolektyvinio investavimo subjektą sustabdymas panaikinamas, depozitoriumas perduoda kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tai valdymo įmonei, išskyrus atvejus, kai to padaryti negalima.
Vadovaujantis šio straipsnio 9 dalies nuostatomis priežiūros institucijai pareikalavus perduoti tam tikro kolektyvinio investavimo subjekto valdymą kitai valdymo įmonei arba sustabdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą, tokio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas yra draudžiamas. Kai kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos yra platinami kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucija apie reikalavimų neatitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo uždraudimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją.
Kai alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė prisiima riziką, susijusią su pakeitimu vertybiniais popieriais, kuris nebeatitinka 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL 2017 L 347, p. 35), numatytų reikalavimų, ji veikia ir prireikus imasi taisomųjų veiksmų kuo labiau atsižvelgdama į investuotojų interesus.
14 straipsnis. Valdymo įmonės teisė pavesti dalį valdymo funkcijų kitam fiziniam asmeniui ar įmonei
Valdymo įmonė turi teisę dalį valdymo funkcijų pavesti atlikti kitam fiziniam asmeniui ar įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas. Esminės valdymo funkcijos – investicinių priemonių portfelio valdymas, rizikos valdymas ir investicinių vienetų arba akcijų platinimas – gali būti pavestos atlikti tik kitai įmonei. Valdymo įmonė apie ketinimą dalį savo esminių valdymo funkcijų pavesti atlikti kitai įmonei prieš įsigaliojant šiam susitarimui privalo raštu pranešti priežiūros institucijai. Pranešime turi būti nurodomas šį pavedimą priimsiantis fizinis asmuo ar įmonė ir jiems ketinamų pavesti esminių valdymo funkcijų sąrašas.
Pavesti atlikti dalį esminių valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu:
1) valdymo įmonė gali pagrįsti savo funkcijų pavedimą objektyviomis priežastimis;
2) pavedimą priimsianti įmonė turi pakankamai išteklių atitinkamoms užduotims atlikti, o pavedimą priimsiančiai įmonei perduotą veiklą faktiškai vykdysiantys darbuotojai yra nepriekaištingos reputacijos, turi kvalifikaciją ir darbo patirties toje srityje, kurioje bus vykdomos pavedamos funkcijos;
3) investicinių priemonių portfelio arba rizikos valdymo funkcijų vykdymas gali būti pavedamas tik toms įmonėms, kurios turi licenciją arba yra įregistruotos turtui valdyti ir kurioms taikomi tokie patys veiklos reikalavimai. Kai nurodytų sąlygų patenkinti nėra galimybės, su investicinių priemonių portfelio arba rizikos valdymu susijusios funkcijos gali būti perduodamos tik tuo atveju, jeigu gautas išankstinis valdymo įmonės priežiūros institucijos leidimas. Toks pavedimas galimas tik tuo atveju, kai valdymo įmonės priežiūros institucija ir įmonės priežiūros institucija, įsikūrusi trečiojoje valstybėje, yra pasirašiusios susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;
4) dalies funkcijų pavedimas netrukdo ar neturėtų trukdyti veiksmingai valdymo įmonės priežiūrai, valdymo įmonės veiklai ir kolektyvinio investavimo subjekto valdymui;
5) valdymo įmonė įrodo, kad pavedimą priimsianti įmonė yra kompetentinga vykdyti atitinkamas funkcijas, kad ji buvo atidžiai atrinkta ir kad valdymo įmonė gali veiksmingai nuolat stebėti perduotos veiklos vykdymą, bet kada pavedimą priėmusiai įmonei pateikti papildomus nurodymus ir nedelsdama atšaukti funkcijų pavedimą, kai tai būtina atsižvelgiant į dalyvių interesus;
6) tenkinamos kitos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.
Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu:
1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonės ir tai nepakenks investuotojų interesams;
2) valdymo įmonės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti pavedimą atlikti dalį valdymo funkcijų priėmusio fizinio asmens ar įmonės veiklą;
3) valdymo įmonė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti fiziniam asmeniui ar įmonei papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;
4) fizinis asmuo ar įmonės vadovai ir valdymo funkcijas vykdysiantys asmenys yra nepriekaištingos reputacijos, turi kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias tinkamai eiti pareigas;
5) steigimo dokumentuose nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitam fiziniam asmeniui ar įmonei.
Valdymo įmonė nuolat tikrina kiekvieno pavedimą priėmusio fizinio asmens ar įmonės teikiamas paslaugas.
Valdymo įmonė negali perleisti investicinių priemonių portfelio arba rizikos valdymo funkcijų:
1) depozitoriumui ar depozitoriumo funkcijas priimsiančiai įmonei arba
2) bet kokiai kitai įmonei, kurios interesai gali prieštarauti valdymo įmonės arba kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesams, nebent toks fizinis asmuo ar įmonė funkciškai ir hierarchiškai atskirtų savo investicinių priemonių portfelio arba rizikos valdymo užduočių atlikimą nuo kitų savo vykdomų, valdymo įmonės arba kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių interesams galimai prieštaraujančių užduočių ir būtų tinkamai nustatyti, valdomi, stebimi ir kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams atskleisti galimi interesų konfliktai.
Įmonė, kuriai pavestos tam tikros valdymo įmonės esminės valdymo funkcijos, gali perduoti bet kokią priimtą funkciją, jeigu yra tenkinamos šios sąlygos:
1) yra gautas valdymo įmonės pritarimas toliau perduoti funkcijas;
2) valdymo įmonė apie planuojamą tolesnį funkcijų perdavimą informavo priežiūros instituciją prieš įsigaliojant tolesnio funkcijų perdavimo susitarimams;
3) funkcijų perdavimas atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;
4) perduodant investicinių priemonių portfelio arba rizikos valdymo funkcijas, laikomasi šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.
Jeigu pavedimą atlikti esmines valdymo funkcijas priėmusi įmonė priimtas funkcijas perduoda kitoms įmonėms, ji turi nuolat tikrinti tų įmonių teikiamas paslaugas.
Kai pavedimą atlikti esmines valdymo funkcijas priėmusi įmonė priimtas funkcijas perduoda kitoms įmonėms, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytos sąlygos.
Tai, kad valdymo įmonė dalį savo funkcijų pavedė atlikti kitam fiziniam asmeniui ar įmonei, neatleidžia valdymo įmonės nuo atsakomybės už tinkamą jų atlikimą. Valdymo įmonė neturi teisės pavesti kitam fiziniam asmeniui ar įmonei atlikti tiek savo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Sprendžiant dėl atitikties šiam reikalavimui vadovaujamasi 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 231/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl išimčių, bendrųjų veiklos sąlygų, depozitoriumų, finansinio sverto, skaidrumo ir priežiūros (OL 2013 L 83, p. 1), 82 straipsnyje nustatytais kriterijais.
Kai valdymo įmonė savo veiklai vykdyti pasitelkia priklausomus tarpininkus, tai nėra laikoma kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijos – rinkodaros, įskaitant platinimą, pavedimu. Valdymo įmonė visapusiškai ir besąlygiškai atsako už priklausomo tarpininko veiksmus ar neveikimą, kiek tai susiję su priklausomo tarpininko veikla valdymo įmonės vardu.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-802, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27380
15 straipsnis. Atlyginimų nustatymo politika
Valdymo įmonė turi nustatyti vyresniųjų vadovų, darbuotojų, kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali daryti reikšmingą įtaką kolektyvinio investavimo subjekto prisiimamos rizikos pobūdžiui ir dydžiui, taip pat kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimų nustatymo politiką.
Valdymo įmonė turi nustatyti darbuotojų, kurių gaunamo atlyginimo dydis siekia vyresniųjų vadovų ir darbuotojų, kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali daryti reikšmingą įtaką kolektyvinio investavimo subjekto prisiimamos rizikos pobūdžiui ir dydžiui, atlyginimų dydį ir darbuotojų, kurių profesinė veikla turi esminį poveikį valdymo įmonei ar jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos pobūdžiui, atlyginimų nustatymo politiką.
Atlyginimų nustatymo politika turi skatinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą.
Atlyginimų nustatymo politika neturi skatinti prisiimti papildomos rizikos, kuri būtų nesuderinama su kolektyvinio investavimo subjekto tikslais ir steigimo dokumentais.
Atlyginimų nustatymo politika turi atitikti priežiūros institucijos patvirtintas ir šį įstatymą bei kitus teisės aktus įgyvendinančias taisykles.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTO TURTO IR GRYNŲJŲ AKTYVŲ VERTĖ
16 straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės ir vienam investiciniam vienetui ar akcijai tenkančios grynųjų aktyvų vertės dalies nustatymas
Kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertė ir vienam investiciniam vienetui ar akcijai tenkanti grynųjų aktyvų vertės dalis nustatoma bent kartą per metus, atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 231/2013, steigimo dokumentuose nurodytomis turto, grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis bei rinkoje pripažintų asocijuotų struktūrų rekomenduojamais turto vertinimo principais ir metodais.
Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra atvirojo tipo, grynųjų aktyvų vertės, vienam investiciniam vienetui ar akcijai tenkančios grynųjų aktyvų vertės dalies nustatymas turi būti vykdomas tokiu dažnumu, kiek tikslinga atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turimą turtą bei investicinių vienetų ar akcijų išleidimo ir išpirkimo dažnumą.
Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas yra uždarojo tipo, grynųjų aktyvų vertės, vienam investiciniam vienetui arba akcijai tenkančios grynųjų aktyvų vertės dalies nustatymas – vertinimas ir apskaičiavimas – turi būti vykdomas, kai išleidžiami arba išperkami kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai arba akcijos.
Kolektyvinio investavimo subjekto investuotojai apie skaičiavimus ir apskaičiuotas vertes informuojami steigimo dokumentuose nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimas
Kolektyvinio investavimo subjekto turto vertintoju gali būti:
1) nepriklausomas vertintojas (išorės vertintojas) – fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę vertinti tą turtą arba verslą ir nesusijęs su kolektyvinio investavimo subjektu ar valdymo įmone arba su kitais asmenimis, kurie glaudžiais ryšiais susiję su kolektyvinio investavimo subjektu ar valdymo įmone, kuriam valdymo įmonė paveda turto vertinimo funkcijas;
2) pati valdymo įmonė, tačiau tik tais atvejais, kai ji taiko priemones, skirtas interesų konflikto kilimo grėsmei sumažinti ir įtakai turtą vertinantiems asmenims išvengti, ir kai užtikrinama, kad turto vertinimą atliekantys asmenys yra funkciškai nepriklausomi nuo asmenų, vykdančių investicinių priemonių portfelio valdymą ir nustatančių atlyginimų politiką.
Turto vertintoju gali būti ir depozitoriumas, tačiau tik tais atvejais, kai depozitoriumo funkcinė organizacinė struktūra leidžia atskirti kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo funkcijas nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto vertintojo atliekamų užduočių ir iš to kylančios interesų konflikto grėsmės yra nustatytos, valdomos, stebimos ir apie jas buvo iš anksto raštu ar tam prilyginama forma pranešta kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.
Visais atvejais valdymo įmonė atsako kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams už tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą, taip pat už grynųjų aktyvų vertės apskaičiavimą ir už tų grynųjų aktyvų vertės paskelbimą. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys atsako valdymo įmonei už visus valdymo įmonės nuostolius, patirtus dėl turto vertintojo kaltės.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys negali pavesti kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimo funkcijos kitiems asmenims.
Valdymo įmonė turi raštu pranešti priežiūros institucijai apie pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą paskirtą turto vertintoją. Priežiūros institucija gali pareikalauti, kad būtų paskirtas kitas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas turto vertintojas, jeigu, jos nuomone, planuojamas paskirti turto vertintojas neturi pakankamai kompetencijos, profesionalumo, patirties arba neatitinka kitų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų.
Prieš atlikdamas turto vertinimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas asmuo valdymo įmonei turi pateikti informaciją apie savo patirtį, įrodančią, kad jis gali veiksmingai atlikti atitinkamas vertinimo funkcijas.
Turto vertinimo funkcijų perleidimui šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam asmeniui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 14 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių nuostatos.
Jeigu kolektyvinio investavimo subjekto turto vertinimą atliko asmuo, kuris nėra nepriklausomas vertintojas, priežiūros institucija turi teisę iš valdymo įmonės pareikalauti, kad turto vertinimą valdymo įmonės lėšomis patikrintų nepriklausomas vertintojas ir (ar) auditorius.
Turto vertinimas atliekamas nešališkai, profesionaliai, apdairiai ir stropiai.
III SKYRIUS
INVESTUOTOJAMS IR PRIEŽIŪROS INSTITUCIJAI TEIKIAMA INFORMACIJA
18 straipsnis. Informacijos teikimo kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams tvarka
Prieš pradedant investuoti ir vėliau, kai yra esminių pasikeitimų, valdymo įmonė kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams turi pateikti:
1) kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategijos ir uždavinių aprašą;
2) informaciją apie tai, kur įsisteigęs finansuojamasis kolektyvinio investavimo subjektas;
3) jeigu kolektyvinio investavimo subjektas investuoja į kitus kolektyvinio investavimo subjektus, – turto, į kurį kolektyvinio investavimo subjektas gali investuoti, rūšių ir būdų, kuriuos kolektyvinio investavimo subjektas gali naudoti, visų su tuo susijusios rizikos rūšių, visų galiojančių investavimo apribojimų, aplinkybių, kuriomis kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę taikyti finansinį svertą, leidžiamų finansinio sverto tipų ir šaltinių, su jais susijusios rizikos, visų finansinio sverto taikymo apribojimų aprašą ir visus susitarimus dėl pakartotinio įkeisto turto ir turto naudojimo bei didžiausią finansinio sverto lygį, kurį valdymo įmonė turi teisę taikyti kolektyvinio investavimo subjekto vardu;
4) procedūrų, kurių laikydamasis kolektyvinio investavimo subjektas gali keisti savo investavimo strategiją ir (arba) investavimo politiką, aprašą;
5) pagrindinių teisinių pasekmių, kylančių dėl susitarimų, sudarytų siekiant investuoti, aprašą, įskaitant informaciją apie taikytiną teisę ir teisinių priemonių, kuriomis numatomas teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas valstybės, kurioje kolektyvinio investavimo subjektas yra įsteigtas, teritorijoje, buvimą arba nebuvimą;
6) valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo pavadinimą, buveinę, auditoriaus ir visų kitų paslaugų teikėjų, kai jie yra juridiniai asmenys, pavadinimą, buveinę, kai jie yra fiziniai asmenys, – jų vardus, pavardes, veiklos vietos adresus, jų pareigų aprašą, bei investuotojų teisių aprašą;
7) aprašą, kaip valdymo įmonė laikosi papildomų nuosavų lėšų ir (ar) civilinės atsakomybės draudimo reikalavimų;
8) visų valdymo įmonės kitiems fiziniams asmenims ar įmonėms pavestų vykdyti valdymo funkcijų ir depozitoriumo kitam fiziniam asmeniui ar įmonei pavestų vykdyti saugojimo funkcijų aprašą, nurodyti įmonės, kuriai pavesta atlikti dalį valdymo įmonės funkcijų, pavadinimą, buveinę ir pateikti informaciją apie dėl funkcijų pavedimo galinčius kilti interesų konfliktus;
9) kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertinimo procedūros ir vertinamo turto įkainojimo metodikos aprašą;
10) kolektyvinio investavimo subjekto likvidumo rizikos valdymo aprašą, įskaitant išpirkimo teises tiek įprastinėmis, tiek išskirtinėmis aplinkybėmis, galiojančius išpirkimo susitarimus su investuotojais;
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).