LegalizeLietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymas
11) visų įmokų, mokesčių ir išlaidų, tiesiogiai ar netiesiogiai taikomų investuotojams, aprašą ir nurodyti didžiausias galimas jų sumas;
12) aprašą, kaip valdymo įmonė užtikrina sąžiningą elgesį su investuotojais, ir, kai investuotojams taikomos palankesnės sąlygos arba jiems suteikiama teisė į tokių palankesnių sąlygų taikymą, – jiems suteiktų palankesnių sąlygų aprašą ir informaciją apie investuotojų, kuriems taikomos tokios palankesnės sąlygos, rūšis bei, kai taikoma, jų teisines ar ekonomines sąsajas su kolektyvinio investavimo subjektu ar valdymo įmone;
13) kolektyvinio investavimo subjekto paskutinių finansinių metų ataskaitą, nurodytą šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje;
14) investicinių vienetų arba akcijų išleidimo ir išpirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą;
15) naujausią kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę arba naujausią kolektyvinio investavimo subjekto investiciniam vienetui arba akcijai tenkančią grynųjų aktyvų vertės dalį, apskaičiuotą vadovaujantis Reglamente (ES) Nr. 231/2013 ir šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais reikalavimais;
16) ankstesnius kolektyvinio investavimo subjekto rezultatus, jeigu jie žinomi;
17) duomenis apie pagrindinį finansų tarpininką, visų esminių kolektyvinio investavimo subjekto susitarimų su pagrindiniais finansų tarpininkais aprašą, taip pat aprašą, kaip valdomi su tuo susiję interesų konfliktai, taip pat, kai taikoma, sutarties su depozitoriumu nuostatą dėl galimybės perduoti ir dar kartą panaudoti kolektyvinio investavimo subjekto turtą ir informaciją apie visus galimus atsakomybės perdavimo pagrindiniam finansų tarpininkui atvejus;
18) šio įstatymo 19 ir 20 straipsniuose nurodytos informacijos apie kolektyvinio investavimo subjektus atskleidimo taisykles;
19) informaciją, nurodytą Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-802, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27380
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-802, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27380
Valdymo įmonė privalo informuoti investuotojus, prieš jiems įsigyjant kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų arba akcijų, apie visus su depozitoriumu sudarytus susitarimus, kurių pagrindu depozitoriumas atleidžiamas nuo atsakomybės, ir nedelsdama – apie šių susitarimų pakeitimus.
Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, vadovaudamasis Vertybinių popierių įstatymo ir Reglamento (ES) 2017/1129 nuostatomis, privalo parengti prospektą, atskirai arba kaip prospektą papildanti informacija turi būti paskelbta ta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija, kurios nėra privaloma nurodyti prospekte.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2362, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11984
19 straipsnis. Periodiškai atskleidžiama informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą
Valdymo įmonė turi nuolat atnaujinti ir padaryti prieinamą investuotojams ir priežiūros institucijai informaciją apie:
1) kolektyvinio investavimo subjekto turto procentinę dalį, kuriai taikoma speciali tvarka dėl šio turto nelikvidumo;
2) visas naujas kolektyvinio investavimo subjekto likvidumo valdymo priemones;
3) kolektyvinio investavimo subjekto rizikos pobūdį ir valdymo įmonės taikomas rizikos valdymo sistemas tai rizikai valdyti.
Priežiūros institucijai papildomai pateikiama informacija apie:
1) valdymo įmonės taikomas priemones rinkos rizikai, likvidumo rizikai, sandorio šalies rizikai ir kitoms rizikoms, įskaitant operacinę riziką, valdyti;
2) pagrindines turto, į kurį kolektyvinio investavimo subjekto turtas buvo investuotas, rūšis;
3) testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatus.
Valdymo įmonė, pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui, priežiūros institucijai pareikalavus, pateikia jai išsamų šios valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo objektų sąrašą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija rengiama ir atskleidžiama vadovaujantis Reglamente (ES) Nr. 231/2013 nustatytais reikalavimais.
Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos pateikimo tvarką.
20 straipsnis. Kita valdymo įmonės periodiškai atskleidžiama informacija
Valdymo įmonė, valdanti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtus kolektyvinio investavimo subjektus, taikančius finansinius svertus, arba platinanti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų, taikančių finansinius svertus, investicinius vienetus ar akcijas, vadovaudamasi Reglamente (ES) Nr. 231/2013 nustatytais reikalavimais atnaujina ir padaro prieinamą investuotojams informaciją apie:
1) didžiausio finansinio sverto, kurį valdymo įmonė gali taikyti kolektyvinio investavimo subjekto vardu, lygio ir teisės pakartotinai naudoti įkeistą turtą arba garantijų pagal finansinio sverto susitarimus pakeitimus;
2) bendrą finansinio sverto, kurį taiko tas kolektyvinio investavimo subjektas, sumą.
21 straipsnis. Kita valdymo įmonės priežiūros institucijai pateikiama informacija
Priežiūros institucija gali pareikalauti iš valdymo įmonės papildomos informacijos, reikalingos veiksmingai sisteminės rizikos stebėsenai vykdyti. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkos instituciją apie papildomos informacijos reikalavimus.
IV SKYRIUS
VALDYMO ĮMONĖS IR KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ METŲ VEIKLOS ATASKAITOS REIKALAVIMAI IR AUDITAS
22 straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų metų veiklos ataskaita
Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos valdymo įmonė pateikia kiekvieno savo valdomo valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto ir kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto, kurio investicinius vienetus ar akcijas ji platina Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje, paskutinių finansinių metų veiklos ataskaitą. Metų veiklos ataskaita pateikiama valdymo įmonės buveinės valstybės narės ir, to pareikalavus, kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybės narės priežiūros institucijoms.
Metų veiklos ataskaita investuotojams pateikiama jų prašymu. Jeigu kolektyvinio investavimo subjektas, vadovaudamasis Vertybinių popierių įstatymo nuostatomis, privalo viešai paskelbti metinę informaciją, investuotojams jų prašymu turi būti atskirai pateikiama tik papildoma informacija, nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, kuri įprastai nėra pateikiama kaip metinė informacija. Ši papildoma informacija gali būti pateikiama ir kaip papildoma finansinių ataskaitų rinkinio dalis. Tokiu atveju ji viešai paskelbiama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Valdymo įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, ir tarptautiniais apskaitos standartais.
Kolektyvinio investavimo subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma ir finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinio rengimą, nustatyta tvarka.
Valdymo įmonė, kurios buveinė yra registruota Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi teikia jai veiklos ataskaitas, kuriose, be kita ko, nurodo pagrindines rinkas, kurių nare ji yra ar kuriose ji aktyviai prekiauja, priemones, kuriomis ji prekiauja savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų vardu, ir kiekvieno valdomo kolektyvinio investavimo subjektų pagrindines pozicijas bei svarbiausias investicinių priemonių portfelio koncentracijas.
Kolektyvinio investavimo subjekto metų veiklos ataskaitoje privalo būti pateikiama:
1) jeigu kolektyvinio investavimo subjektas veikia kaip investicinis fondas, – grynųjų aktyvų ataskaita, grynųjų aktyvų pokyčio ataskaita ir aiškinamasis raštas, o jeigu kolektyvinio investavimo subjektas veikia kaip investicinė bendrovė, – finansinių ataskaitų rinkinys (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas);
2) investicinės bendrovės metinis pranešimas arba investicinio fondo veiklos apžvalga;
3) informacija apie esminius investuotojams skirtos informacijos, teikiamos vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsniu, pasikeitimus;
4) visa per finansinius metus gauto atlyginimo suma, padalyta į fiksuotąjį ir kintamąjį atlyginimą, kurį valdymo įmonė moka savo darbuotojams, naudos gavėjų skaičius ir tam tikrais atvejais valdymo įmonės atlygio dalis;
5) bendra atlyginimo suma, paskirstyta valdymo įmonės vadovams ir kitiems darbuotojams, kurių veiksmai daro esminį poveikį kolektyvinio investavimo subjekto rizikos pobūdžiui;
6) tais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, kolektyvinio investavimo subjektas kontroliuoja į biržos prekybos sąrašus neįtrauktas bendroves, – tokių bendrovių verslo plėtros apžvalga, kurioje būtų numatyti visi svarbūs įvykiai, įvykę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos, bendrovės plėtros perspektyvos ir informacija apie savų akcijų įsigijimą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme;
7) auditoriaus išvada, nurodyta šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje;
8) informaciją, nurodytą Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-802, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27380
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-802, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27380
9) kita svarbi informacija, iš kurios investuotojai galėtų daryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto ir jo veiklos rezultatų.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-802, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27380
Metų veiklos ataskaita turi būti parengta laikantis Reglamento (ES) Nr. 231/2013 nustatytų turinio ir formos reikalavimų.
23 straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų auditas
Valdymo įmonės finansinių ataskaitų rinkinio ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio auditui taikomi Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.
Kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti audituotas. Audito įmonė, atlikusi kolektyvinio investavimo subjekto metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą, turi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą. Finansinių ataskaitų audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją, ar teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas pagal steigimo dokumentus, ar įvertintas su kolektyvinio investavimo subjektu susijusių valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos patvirtintų esminių valdymo funkcijų atlikimo kontrolės ir investavimo rizikos valdymo priemonių veiksmingumas, taip pat nurodyti visus nustatytus šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių veiklą, pažeidimus.
V SKYRIUS
DEPOZITORIUMAS
24 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui ir depozitoriumo veikla
Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turtą saugotų vienas depozitoriumas, kurio paskyrimo faktas patvirtinamas rašytine sutartimi. Sutartyje, be kita ko, turi būti aptartas keitimasis informacija, reikalinga depozitoriumui jam pavestoms funkcijoms vykdyti.
Kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti:
1) licencijuota kredito įstaiga, turinti teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti investicines paslaugas, arba šios įstaigos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje;
2) licencijuota finansų maklerio įmonė, kuri turi teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje teikti papildomas finansinių priemonių saugojimo ir administravimo klientų sąskaita paslaugas ir kurios tiek nuosavos lėšos, tiek pradinis kapitalas yra ne mažesni kaip 750 000 eurų, arba šios įmonės filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-826, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27718
Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, depozitoriumu taip pat gali būti juridinis asmuo, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka įtrauktas į Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumų sąrašą (toliau – Sąrašas) ir turintis teisę verstis depozitoriumo veikla (toliau – kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumas). Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumams mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios depozitoriumams taikomus reikalavimus, jų teises ir pareigas, veiklą ir jiems tenkančią atsakomybę.
Šio straipsnio 3 dalis taikoma, jeigu kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šias abi sąlygas:
1) kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai mažiausiai 5 metus nuo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo neturi teisės kreiptis dėl savo įgytų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo ar savo įnešto įnašo grąžinimo;
2) kolektyvinio investavimo subjekto turtas nėra investuojamas į finansines priemones, išskyrus atvejus, kai investuojama į emitentų išleistus vertybinius popierius arba į biržos sąrašus neįtrauktų bendrovių išleistus vertybinius popierius siekiant įgyti šių įmonių kontrolę.
Valdymo įmonė negali būti kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu.
Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas turi būti įsteigtas toje pačioje valstybėje narėje, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas.
Trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas gali būti įsteigtas:
1) trečiojoje valstybėje, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas;
2) Lietuvos Respublikoje, jeigu trečiojoje valstybėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą valdo Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė;
3) kitoje valstybėje narėje, kuri yra trečiojoje valstybėje įsteigtos valdymo įmonės referencinė valstybė narė.
Trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas gali būti įsteigtas trečiojoje valstybėje, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
1) depozitoriumo įsteigimo vieta atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) depozitoriumui taikomi rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant minimalaus kapitalo reikalavimus;
3) depozitoriumo priežiūros institucijos vykdoma priežiūra ir poveikio priemonės yra tokios pat griežtos, kaip nustatytos Lietuvos Respublikoje, ar griežtesnės, o jų įgyvendinimas veiksmingai užtikrinamas;
4) priežiūros institucija yra pasirašiusi susitarimus dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su depozitoriumo priežiūros institucija;
5) Lietuvos Respublika, kurioje yra registruota trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė, ir kitos valstybės narės, kuriose ketinama platinti trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, yra su trečiąja valstybe, kurioje įsisteigęs depozitoriumas, pasirašiusios susitarimą, kuris visiškai atitinka reikalavimus, nustatytus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pavyzdinės pajamų ir kapitalo mokesčių konvencijos 26 straipsnyje, ir kuriuo užtikrinamas veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais (įskaitant daugiašalius susitarimus dėl mokesčių);
6) trečioji valstybė, kurioje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas, nėra įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės (FVDG) (angl. Financial Action Task Force, FATF) sudarytą Nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąrašą;
7) trečiojoje valstybėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo atsakomybės taikymo sąlygos yra ne mažesnės, negu nurodyta šio įstatymo 31 straipsnyje, ir depozitoriumas yra aiškiai išreiškęs sutikimą laikytis šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taikomų depozitoriumo funkcijų perdavimui.
Be kitų šiame straipsnyje nurodytų funkcijų, depozitoriumas:
1) užtikrina, kad kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimas, išleidimas, atpirkimas, išpirkimas ir panaikinimas būtų vykdomi pagal taikytiną nacionalinę teisę ir steigimo dokumentus;
2) užtikrina, kad kolektyvinio investavimo subjekto investiciniam vienetui ar akcijai tenkanti grynųjų aktyvų vertė būtų apskaičiuojama pagal Reglamentą (ES) Nr. 231/2013, taikytiną nacionalinę teisę ir steigimo dokumentus bei šio įstatymo 16 ir 17 straipsniuose nustatytą tvarką;
3) vykdo valdymo įmonės nurodymus, nebent jie prieštarautų Reglamentui (ES) Nr. 231/2013, taikytinai nacionalinei teisei ar steigimo dokumentams;
4) užtikrina, kad vykdant sandorius, susijusius su kolektyvinio investavimo subjekto turtu, kiekviena kolektyvinio investavimo subjektui priklausanti suma būtų pervedama kolektyvinio investavimo subjektui laiku, kaip tai nustatyta su depozitoriumu pasirašytoje sutartyje ar teisės aktuose;
5) užtikrina, kad kolektyvinio investavimo subjekto pajamos būtų naudojamos vadovaujantis taikytina nacionaline teise ir steigimo dokumentais.
Vykdydamas pavestas funkcijas, depozitoriumas veikia nešališkai, sąžiningai ir geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto ir jo investuotojų interesais, privalo vengti interesų konfliktų, o jeigu kyla jų grėsmė, nedelsdamas apie tai raštu pranešti valdymo įmonei. Depozitoriumas negali naudoti kolektyvinio investavimo subjektui priklausančių saugomų finansinių priemonių, nebent tam yra gautas išankstinis kolektyvinio investavimo subjekto ar jo valdymo įmonės sutikimas.
Depozitoriumas nevykdo su kolektyvinio investavimo subjektu arba jo valdymo įmone susijusios veiklos, kuri gali sukelti kolektyvinio investavimo subjekto, kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų, valdymo įmonės ir jo paties interesų konfliktą, nebent depozitoriumas funkciškai ir hierarchiškai būtų atskyręs savo depozitoriumo užduočių atlikimą nuo savo kitų interesų konfliktą galinčių sukelti užduočių, taip pat būtų tinkamai nustatyti, valdomi, stebimi ir kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams atskleisti galimi interesų konfliktai.
Jeigu priežiūros institucija nesutinka su kitos valstybės narės priežiūros institucijos atliktais vertinimais dėl kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo įsisteigimo vietos, ji gali kreiptis su prašymu imtis veiksmų pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010), į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją, kuri gali imtis veiksmų atsižvelgdama į įgaliojimus, suteiktus jai remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu.
Depozitoriumas užtikrina tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto pinigų srautų priežiūrą, ypač užtikrindamas, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai įsigijus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir visos kolektyvinio investavimo subjekto lėšos būtų įrašytos sąskaitose, atidarytose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu, arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu subjekte arba kitame to paties pobūdžio subjekte atitinkamoje rinkoje, kurioje reikalingos sąskaitos, jeigu tokiam subjektui taikomas Europos Sąjungos teisę atitinkantis rizikos ribojimo reguliavimas ir priežiūra, o jų įgyvendinimas veiksmingai užtikrinamas. Į šiame subjekte kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu atidarytas sąskaitas neįskaitomi to subjekto ir depozitoriumo pinigai.
25 straipsnis. Teisė verstis kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veikla
Teisę verstis kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veikla, kai ši teisė įgyjama vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmuo įgyja nuo dienos, kai priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti jį į Sąrašą.
Asmuo, siekiantis būti įrašytas į Sąrašą, kreipiasi į priežiūros instituciją ir jai pateikia:
1) prašymą įrašyti jį į Sąrašą;
2) dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, kuriais patvirtina, kad asmens dalyviai ir vadovai atitinka šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, jeigu šių dokumentų, duomenų ar informacijos nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose;
3) dokumentus, duomenis ir informaciją, kuriais įrodo, kad jis pasirengęs tinkamai vykdyti depozitoriumo pareigas ir iš šios veiklos kylančius įsipareigojimus, įskaitant atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams;
4) sudarytą profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį ar įsipareigojimą ją sudaryti arba dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad profesinė rizika bus užtikrinama papildomomis nuosavomis lėšomis.
Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veikla užsiimantis asmuo turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) depozitoriumo funkcijų vykdymas turi būti asmens įprastos veiklos dalis arba šiam asmeniui vykdant įprastą veiklą depozitoriumo funkcijas faktiškai vykdysiantys fiziniai asmenys turi turėti kvalifikaciją ir darbo patirtį, leidžiančias tinkamai vykdyti depozitoriumo funkcijas;
2) profesinę veiklą asmuo ir (arba) depozitoriumo funkcijas faktiškai vykdysiantys fiziniai asmenys turi vykdyti, gavę atitinkamos jų profesinę veiklą prižiūrinčios institucijos sprendimą (leidimą);
3) asmens ir (arba) depozitoriumo funkcijas faktiškai vykdysiančių fizinių asmenų ir jų vykdomos profesinės veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams turi prižiūrėti šios dalies 2 punkte nurodyta institucija;
4) asmens dalyviai ir vadovai turi atitikti šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
5) asmuo turi turėti priemones ir procedūras, reikalingas tinkamam depozitoriumo funkcijų vykdymui, įskaitant saugomo turto atskyrimą nuo nuosavo ir kitų savo klientų turto, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai matyti, koks turtas priklauso konkrečiam kolektyvinio investavimo subjektui;
6) asmuo turi turėti priemones ir procedūras, užtikrinančias, kad jam tapus nemokiam saugomas kolektyvinio investavimo subjekto turtas nebus paskirstytas arba realizuotas asmens kreditorių naudai;
7) asmens civilinė atsakomybė turi būti apdrausta profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba asmuo turi turėti papildomų nuosavų lėšų, kaip tai nustatyta šio įstatymo 27 straipsnyje;
8) asmens rengiamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys turi būti audituojamas.
Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų, duomenų ir vertinimui reikšmingos informacijos gavimo dienos atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl asmens įrašymo į Sąrašą bei apie tai informuoja prašymą dėl įrašymo į Sąrašą pateikusį asmenį. Jeigu priežiūros institucija paprašo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) vertinimui reikšmingos informacijos arba juos savo iniciatyva pateikia prašymą dėl įrašymo į Sąrašą pateikęs asmuo, sprendimas dėl jo įrašymo į Sąrašą priimamas ir apie tai pranešama šiam asmeniui ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo papildomų dokumentų, duomenų ir (arba) vertinimui reikšmingos informacijos gavimo dienos.
Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo paskutinių dokumentų, duomenų ir (arba) vertinimui reikšmingos informacijos gavimo dienos gali raštu nurodyti prašymą įrašyti į Sąrašą pateikusiam asmeniui pašalinti trūkumus ir (arba) pateikti papildomus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, reikalingus vertinimui užbaigti. Trūkumai privalo būti pašalinti ir papildomi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija pateikti per priežiūros institucijos nustatytą terminą.
Priežiūros institucija atsisako įrašyti asmenį į Sąrašą, jeigu:
1) asmens dalyviai, vadovai ir depozitoriumo funkcijas faktiškai vykdysiantys fiziniai asmenys neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
2) asmuo, priežiūros institucijai raštu paprašius ištaisyti trūkumus ar pateikti papildomus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją jos nustatytu terminu, nepateikia visų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos arba pateikia tokius dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, kurių turinys neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) asmuo pateikia klaidingą informaciją.
Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie aplinkybių, buvusių asmenį įrašant į Sąrašą, arba dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta.
Asmuo išbraukiamas iš Sąrašo jo prašymu arba priežiūros institucijos iniciatyva.
Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumas turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją dėl jo išbraukimo iš Sąrašo ir privalo jai pateikti:
1) prašymą išbraukti jį iš Sąrašo;
2) dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad kiekvienas jo saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turtas perduotas saugoti šio įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytam kitam asmeniui, atitinkančiam šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kaip nustatyta šio straipsnio 11 dalyje.
Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumas išbraukiamas iš Sąrašo priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:
1) gautas kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo prašymas, kaip nustatyta šio straipsnio 9 dalyje;
2) jeigu jam yra iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, jis likviduojamas ar pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;
3) jis nebeatitinka reikalavimų, taikomų kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veikla užsiimantiems asmenims;
4) depozitoriumui taikoma šio įstatymo 60 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta poveikio priemonė.
Iki šio straipsnio 10 dalyje nurodyto priežiūros institucijos sprendimo priėmimo iš Sąrašo išbraukiamo asmens saugomas kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto turtas turi būti perduotas saugoti asmeniui, atitinkančiam šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Už šio reikalavimo įvykdymą atsakinga kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2362, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-19, i. k. 2019-11984
Asmuo, priežiūros institucijos sprendimu išbrauktas iš Sąrašo šio straipsnio 10 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, gali būti vėl įrašytas į Sąrašą šiame įstatyme nustatyta tvarka. Asmuo, išbrauktas iš Sąrašo šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, gali būti vėl įrašytas į Sąrašą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti jį iš Sąrašo priėmimo dienos.
Priežiūros institucijos sprendimas išbraukti asmenį iš Sąrašo per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas pasirašytinai asmeniui, dėl kurio šis sprendimas priimtas.
Sąrašą priežiūros institucija tvarko savo nustatyta tvarka. Priežiūros institucija Sąrašą skelbia savo interneto svetainėje.
Priežiūros institucija išsamiai apibrėžia šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir jų taikymo tvarką.
26 straipsnis. Reikalavimai kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo dalyviams ir vadovams
Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo valdymo organo nariu arba priežiūros organo nariu dalyviu – fiziniu arba juridiniu asmeniu – ar kartu veikiančiu asmeniu, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklausančių balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalis yra lygi arba viršija 20 procentų arba kuris gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumui, negali būti asmuo, atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:
1) fizinis asmuo yra pripažintas kaltu padaręs sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo;
2) juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo;
3) jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metai;
4) jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Jeigu kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo priežiūros organo nariu arba dalyviu yra juridinis asmuo, šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai papildomai taikomi to juridinio asmens valdymo organų nariams, taip pat dalyviams, kurie tuose juridiniuose asmenyse turi balsavimo teisių ir (ar) įstatinio kapitalo dalį, lygią arba viršijančią 20 procentų, arba kurie gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį tam juridiniam asmeniui.
Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du arba daugiau asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, įgyvendina arba siekia įgyvendinti savo teises, turimas pagal šiame straipsnyje nurodytą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.
Fizinis arba juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę įsigyti kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo balsavimo teisių ir (arba) įstatinio kapitalo dalį, lygią arba viršijančią 20 procentų, arba kurie gali daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veiklai, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją, reikalingą įvertinti, ar šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalį fizinis arba juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys gali, jeigu jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jeigu priežiūros institucija pritaria įsigijimo sandoriui.
Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumas privalo pranešti priežiūros institucijai apie būsimą valdymo organo arba priežiūros organo nario pasikeitimą ir pateikti informaciją, reikalingą įvertinti, ar šis asmuo atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo valdymo organo narys arba priežiūros organo narys gali pradėti eiti pareigas, jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir tik tada, kai priežiūros institucija pritaria jo kandidatūrai.
Priežiūros institucija atsisako pritarti planuojamų rinkti kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo valdymo organo narių arba priežiūros organo narių kandidatūroms arba įsigijimo sandoriui, jeigu šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse nurodyti asmenys neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų arba priežiūros institucijai pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra neteisingi.
Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodyti priežiūros institucijos sprendimai priimami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus. Priežiūros institucijai per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja numatomo rinkti kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo valdymo organo nario arba priežiūros organo nario kandidatūrai arba įsigijimo sandoriui.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotoms kredito įstaigoms arba investicinių paslaugų teikėjams, jeigu jie turi licencijas teikti tarpininkavimo konkretiems finansavimo sandoriams paslaugas ir jų valdymo organų nariai arba priežiūros organų nariai ir (arba) balsavimo teisių arba įstatinio kapitalo dalį įsigyjantys asmenys yra vertinami pagal tokių finansų rinkos dalyvių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kurie nustato ne žemesnius, negu nustatyta šiame įstatyme, reikalavimus.
Vadovų kandidatūroms taikomi reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
27 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veiklos riziką ribojantys reikalavimai
Šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju teisę užsiimti kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veikla turintis asmuo privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba turėti papildomų nuosavų lėšų.
Tuo atveju, kai pasirenkama apdrausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės draudimu, draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 0,7 procento depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turto vertės vienam draudžiamajam įvykiui ir 0,9 procento depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turto vertės visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra asmens civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta kolektyvinio investavimo subjektui ir (arba) jo valdymo įmonei, asmeniui užsiimant depozitoriumo veikla.
Tuo atveju, kai pasirenkama turėti papildomų nuosavų lėšų, jų suma turi būti ne mažesnė kaip 0,01 procento depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turto vertės. Priežiūros institucija išsamiai apibrėžia reikalavimo turėti papildomų nuosavų lėšų taikymo tvarką ir nustato informacijos apie šio reikalavimo laikymąsi pateikimo priežiūros institucijai tvarką.
Kolektyvinio investavimo subjektų, kurie investuoja į kitą turtą negu finansinės priemonės, depozitoriumo veikla užsiimantis asmuo privalo būti apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba turėti papildomų nuosavų lėšų visą laikotarpį, kurį asmuo yra įrašytas į Sąrašą.
28 straipsnis. Depozitoriume saugomo turto teisinis režimas
Saugodamas finansines priemones, kurios gali būti registruojamos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, depozitoriumas užtikrina, kad visos šios finansinės priemonės būtų registruojamos kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu depozitoriume atidarytose atskirose finansinių priemonių sąskaitose, vadovaujantis principais, nustatytais 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos direktyvos 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL 2006 L 241, p. 26), 16 straipsnyje, kad pagal taikytinus teisės aktus visada būtų galima aiškiai nustatyti, jog jos priklauso kolektyvinio investavimo subjektui.
Kai siekiama saugoti kitą turtą, įskaitant finansines priemones, kurios perduodamos depozitoriumui fiziškai, depozitoriumas patikrina kolektyvinio investavimo subjekto arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės nuosavybės teisę į tokį turtą ar šias finansines priemones ir įtraukia turtą į apskaitą. Vertinant, ar turtas yra kolektyvinio investavimo subjekto ar kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, vadovaujamasi kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės pateikta informacija, dokumentais ir, jeigu tai yra įmanoma ir reikalinga, kitais įrodymais. Visa ši informacija turi būti nuolat atnaujinama.
29 straipsnis. Depozitoriumo teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei
Depozitoriumas gali pavesti kitoms įmonėms saugoti finansines priemones arba kitą kolektyvinio investavimo subjekto ar kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės turtą. Depozitoriumas negali pavesti kitai įmonei jokių kitų šiame įstatyme numatytų funkcijų.
Depozitoriumo turto saugojimo funkcija negali būti pavedama siekiant išvengti šio įstatymo reikalavimų ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų taikymo.
Depozitoriumas gali turto saugojimo funkcijas pavesti kitai įmonei tik tada, kai pavedimas vykdomas dėl objektyvios priežasties.
Depozitoriumas, pasirinkdamas kitą įmonę, jai pavesdamas turto saugojimo funkciją, periodiškai peržiūrėdamas turto saugojimo funkcijos pavedimą ir stebėdamas įmonę, kuriai pavesta turto saugojimo funkcija, ir tokio pavedimo sąlygas, turi elgtis profesionaliai, apdairiai ir stropiai.
Depozitoriumas turi užtikrinti, kad įmonė, kuriai pavesta turto saugojimo funkcija, vykdydama jai pavestas užduotis atitiktų šias sąlygas:
1) įmonės struktūra ir kompetencija būtų proporcingos pavesto saugoti valdymo įmonės arba kolektyvinio investavimo subjekto turto pobūdžiui ir sudėtingumui;
2) kai perduodamas finansinių priemonių saugojimas, tokiai įmonei būtų taikomi rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant kapitalo reikalavimus, nuolatinė priežiūra ir auditas, siekiant užtikrinti, kad įmonė turėtų finansines priemones;
3) depozitoriumo klientų, kurių turto saugojimas buvo perduotas depozitoriumui, turtą įmonė atskirtų nuo nuosavo ir depozitoriumo turto tokiu būdu, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai nustatyti, jog šis turtas priklauso atitinkamo depozitoriumo klientams;
4) įmonė negalėtų naudoti jai saugoti perduoto turto be išankstinio kolektyvinio investavimo subjekto, valdymo įmonės ar depozitoriumo sutikimo;
5) įmonė laikytųsi šio įstatymo 24 straipsnio 7 ir 8 dalyse ir 28 straipsnyje depozitoriumui nustatytų reikalavimų.
Kai pagal trečiosios valstybės teisę reikalaujama, kad tam tikras finansines priemones saugotų vietinė įmonė, ir nėra vietinių įmonių, kurios tenkintų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytus depozitoriumo funkcijų pavedimo reikalavimus, depozitoriumas gali pavesti savo funkcijas tokiai vietinei įmonei tik ta apimtimi, kiek tai yra reikalaujama pagal trečiosios valstybės teisę, ir tik tol, kol nėra vietinių įmonių, kurios tenkintų funkcijų pavedimo reikalavimus. Šis pavedimas galimas tuo atveju, kai kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai yra iš anksto tinkamai informuoti apie funkcijų pavedimą ir jo aplinkybes, nurodant, kad toks funkcijų pavedimas yra būtinas dėl trečiosios valstybės teisės nustatytų galiojančių teisinių suvaržymų, ir kai kolektyvinio investavimo subjektas ar valdymo įmonė raštu nurodo depozitoriumui perduoti tokių finansinių priemonių saugojimą nurodytai vietinei įmonei.
Įmonė, kuriai depozitoriumas pavedė atlikti turto saugojimo funkciją, gali pavesti funkcijas kitoms įmonėms, jeigu jos tenkina visus šiame įstatyme nustatytus depozitoriumo funkcijų pavedimui taikomus reikalavimus ir yra gautas depozitoriumo sutikimas. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.
Depozitoriumo funkcijų pavedimu nelaikomos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos arba panašios trečiųjų šalių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos.
30 straipsnis. Pagrindinio finansų tarpininko atskyrimas nuo depozitoriumo
Valdymo įmonė turi deramai, profesionaliai, apdairiai ir stropiai pasirinkti bei paskirti pagrindinį finansų tarpininką ir apie tai informuoti depozitoriumą.
Kai valdymo įmonė naudojasi pagrindinio finansų tarpininko paslaugomis, jų teikimo sąlygos turi būti nustatomos rašytine sutartimi. Tokioje sutartyje turi būti nurodomos bent jau kolektyvinio investavimo subjekto turto perdavimo ir naudojimo galimybės, kuriomis naudojamasi laikantis steigimo dokumentų. Sutartyje taip pat turi būti numatoma, kad apie jos sudarymą būtų informuotas depozitoriumas.
Pagrindinio finansų tarpininko vadovai ir darbuotojai negali būti depozitoriumo, kuris saugo kolektyvinio investavimo subjekto turtą, vadovais ar darbuotojais, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla.
Pagrindinis finansų tarpininkas gali atlikti depozitoriumo funkcijas tik tais atvejais, kai pagrindinio finansų tarpininko funkcinė organizacinė struktūra leidžia atskirti kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumo funkcijas nuo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinio finansų tarpininko atliekamų užduočių ir funkcijų ir apie tokio depozitoriumo pasirinkimą ir iš to kylančias interesų konflikto grėsmes buvo tinkamai pranešta kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams, ir šios grėsmės yra tinkamai nustatytos, valdomos, vykdoma jų stebėsena.
31 straipsnis. Depozitoriumo atsakomybė
Depozitoriumas atsako kolektyvinio investavimo subjektui arba kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams už jų saugomas ir kitoms įmonėms perduotas saugoti finansines priemones.
Praradęs savo saugomas finansines priemones, depozitoriumas privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo praradimo paaiškėjimo dienos, grąžinti tokios pat rūšies finansines priemones arba atitinkamą sumą, kuri nustatyta pagal finansinės priemonės rinkos kainą praradimo momentu. Suma arba finansinės priemonės grąžinamos kolektyvinio investavimo subjektui arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančiai valdymo įmonei.
Jeigu depozitoriumas aplaidžiai ar sąmoningai netinkamai vykdė savo pareigas pagal šį įstatymą, jis privalo kolektyvinio investavimo subjektui ir (ar) valdymo įmonei atlyginti ir visus kitus su netinkamu pareigų vykdymu susijusius nuostolius.
Depozitoriumo turto saugojimo funkcijos perdavimas kitoms įmonėms neatleidžia depozitoriumo nuo atsakomybės.
Perdavus kolektyvinio investavimo subjekto arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės finansines priemones kitai įmonei, depozitoriumas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu jis gali įrodyti, kad yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) depozitoriumas laikėsi visų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir depozitoriumų veiklą, nustatytų turto perdavimo reikalavimų;
2) tarp depozitoriumo ir įmonės, kuriai perduotas turto saugojimas, yra sudaryta rašytinė sutartis dėl depozitoriumo atsakomybės perleidimo įmonei, kuriai perduotas turto saugojimas, o kolektyvinio investavimo subjektas, jo vardu veikianti valdymo įmonė arba depozitoriumas turi teisę pateikti pretenzijas dėl finansinių priemonių praradimo įmonei, kuriai buvo perduotas kolektyvinio investavimo subjekto turto saugojimas;
3) depozitoriumas ir kolektyvinio investavimo subjektas arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikianti valdymo įmonė yra sudarę rašytinę sutartį dėl depozitoriumo atleidimo nuo atsakomybės, kurioje yra nustatytos objektyvios atleidimo nuo atsakomybės priežastys.
Kai trečiosios valstybės teisės aktai reikalauja, kad tam tikros finansinės priemonės būtų saugomos toje trečiojoje valstybėje įsteigtoje įmonėje, tačiau nė viena įmonė netenkina šio įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytų depozitoriumo užduočių pavedimo reikalavimų, depozitoriumas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:
1) steigimo dokumentuose aiškiai numatyta galimybė tokiu atveju atleisti depozitoriumą nuo atsakomybės laikantis šioje dalyje nustatytų sąlygų;
2) kolektyvinio investavimo subjekto investuotojai prieš investuodami buvo tinkamai informuoti apie galimybę atleisti depozitoriumą nuo atsakomybės ir apie atleidimą nuo atsakomybės pateisinančias aplinkybes;
3) kolektyvinio investavimo subjektas arba jo vardu veikianti valdymo įmonė nurodė depozitoriumui perduoti šių finansinių priemonių saugojimą trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei;
4) depozitoriumas ir kolektyvinio investavimo subjektas arba jo vardu veikianti valdymo įmonė yra sudarę rašytinį susitarimą, leidžiantį depozitoriumo atleidimą nuo atsakomybės;
5) yra sudarytas susitarimas tarp depozitoriumo ir trečiojoje valstybėje įsteigtos įmonės, pagal kurį depozitoriumo atsakomybė aiškiai perkeliama trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei ir sudaromos galimybės kolektyvinio investavimo subjektui, jo vardu veikiančiai valdymo įmonei arba depozitoriumui pateikti trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei pretenzijas dėl perduotų saugoti finansinių priemonių praradimo.
Depozitoriumas neatsako už patirtus nuostolius, jeigu jis gali įrodyti, kad nuostoliai kilo dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio padarinių nebūtų buvę galima išvengti, nors tam ir buvo pagrįstai dėtos visos pastangos (force majeure).
Kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai, atsižvelgdami į santykių tarp depozitoriumo, valdymo įmonės ir dalyvių teisinį pobūdį, gali iš depozitoriumo reikalauti atlyginti nuostolius kreipdamiesi į jį tiesiogiai arba per valdymo įmonę.
32 straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas
Kolektyvinio investavimo subjektas arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikianti valdymo įmonė depozitoriumą gali pakeisti tik gavę išankstinį priežiūros institucijos leidimą.
Jeigu depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti kolektyvinio investavimo subjekto investuotojų teises, turi teisę nurodyti valdymo įmonei pakeisti depozitoriumą.
VI SKYRIUS
FINANSINIS SVERTAS
33 straipsnis. Reikalavimai valdymo įmonėms, valdančioms finansinį svertą taikančius kolektyvinio investavimo subjektus
Valdymo įmonė turi nustatyti didžiausią finansinio sverto, kurį ji gali taikyti kiekvieno savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto vardu, lygį ir finansinio sverto susitarimui įvykdyti pakartotinai naudojamo užstato arba garantijos mastą.
Skaičiuodama finansinio sverto lygį, valdymo įmonė privalo atsižvelgti į:
1) kolektyvinio investavimo subjekto tipą;
2) kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją;
3) kolektyvinio investavimo subjekto finansinio sverto šaltinius;
4) kitus tarpusavio ryšius arba svarbius ryšius su kitomis finansų įstaigomis, kurie galėtų kelti sisteminės rizikos grėsmę;
5) būtinybę apriboti poziciją sandorio šalies atžvilgiu;
6) mastą, kuriuo finansinis svertas padengiamas įkeistu turtu;
7) turto ir įsipareigojimų santykį;
8) valdymo įmonės veiklos atitinkamose rinkose pobūdį ir apimtį.
Valdymo įmonės turi pateikti priežiūros institucijai įrodymus, kad jų nustatytos kiekvieno jų valdomo kolektyvinio investavimo subjekto finansinio sverto ribos yra pagrįstos ir kad jos visada laikosi tų ribų.
Valdymo įmonė, valdanti finansinį svertą taikantį kolektyvinio investavimo subjektą, privalo priežiūros institucijai pateikti informaciją apie kiekvieno savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto bendrą finansinio sverto lygį, finansinio sverto, susijusio su grynųjų pinigų arba vertybinių popierių skolinimusi, ir finansinio sverto, susijusio su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, dydžius ir kolektyvinio investavimo subjekto turto pakartotinio panaudojimo pagal finansinio sverto susitarimus apimtį.
Pateikdama šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, valdymo įmonė nurodo kiekvieno savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto penkis didžiausius grynųjų pinigų arba vertybinių popierių skolinimosi šaltinius ir finansinio sverto sumas, kurias suteikė kiekvienas iš tų penkių šaltinių kiekvienam iš tų kolektyvinio investavimo subjektų.
Šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos trečiosiose valstybėse įsteigtoms valdymo įmonėms taikomos tik tiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurie yra įsteigti Lietuvos Respublikoje arba kurie yra įsteigti trečiosiose valstybėse, bet jų investiciniai vienetai ar akcijos yra platinami Lietuvos Respublikoje.
34 straipsnis. Priežiūros institucijos funkcijos prižiūrint Lietuvos Respublikoje įsteigtų valdymo įmonių veiksmus taikant finansinį svertą
Priežiūros institucija renka duomenis apie Lietuvos Respublikoje įsteigtų valdymo įmonių veiklą ir naudojasi šiais duomenimis siekdama nustatyti mastą, kuriuo finansinio sverto taikymas didina finansų sistemos sisteminę riziką, sumaišties rinkose riziką arba ilgalaikiam ekonomikos augimui keliamą riziką.
Vertindama šio straipsnio 1 dalyje numatytą riziką, priežiūros institucija bendradarbiauja su kitų valstybių narių, trečiųjų valstybių, Europos Sąjungos finansų rinkų priežiūros institucijomis, keičiasi su jomis priežiūrai reikalinga informacija.
Priežiūros institucija turi įvertinti riziką, kuri galėtų atsirasti Lietuvos Respublikoje įsteigtai valdymo įmonei taikant finansinį svertą savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto atžvilgiu.
Siekdama finansų sistemos stabilumo ir vientisumo, priežiūros institucija gali nustatyti finansinio sverto, kurį valdymo įmonė turi teisę taikyti, lygio ribas arba bet kokius kitus kolektyvinio investavimo subjekto valdymo apribojimus savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų atžvilgiu, siekdama apriboti mastą, kuriuo finansinio sverto taikymas didina finansų sistemos sisteminę riziką arba sumaišties rinkose riziką.
Apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytas planuojamas taikyti priemones priežiūros institucija turi pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, Europos sisteminės rizikos valdybai ir valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto priežiūros institucijoms ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki sprendimo dėl priemonės taikymo įsigaliojimo. Pranešime pateikiama informacija apie siūlomą priemonę, nurodomos jos taikymo priežastys ir kada turėtų įsigalioti sprendimas dėl jos taikymo.
Išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios keltų realią grėsmę investuotojų interesams, priežiūros institucija gali nuspręsti, kad sprendimas dėl siūlomos priemonės taikymo turi įsigalioti nesulaukus šio straipsnio 5 dalyje nurodyto 10 darbo dienų laikotarpio pabaigos.
Per 10 darbo dienų po pranešimo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikimo negavusi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonės dėl siūlomos pagal šio straipsnio 4 dalį priemonės tinkamumo, priežiūros institucija gali pradėti taikyti šią priemonę.
Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos priemonės yra pradėtos taikyti, o vėliau gautoje Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos nuomonėje teigiama, kad nėra tenkinamos sąlygos imtis šių priemonių ir (arba) priemonės yra netinkamos, ir (arba) priemonių galiojimo terminas yra netinkamas, priežiūros institucija turi sustabdyti priemonių taikymą arba Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikti paaiškinimą, argumentuodama, kodėl, nepaisant Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos rekomendacijų, yra taikomos nurodytos priemonės.
VII SKYRIUS
VALDYMO ĮMONIŲ, VALDANČIŲ KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUS, KURIE ĮGYJA Į BIRŽOS PREKYBOS SĄRAŠUS NEĮTRAUKTŲ BENDROVIŲ KONTROLĘ ARBA EMITENTŲ KONTROLĘ, VALDYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
Į BIRŽOS PREKYBOS SĄRAŠUS NEĮTRAUKTŲ BENDROVIŲ KONTROLĖ
35 straipsnis. Į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių kontrolės įgijimas ir netekimas
Jeigu valdymo įmonė valdo vieną ar daugiau kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atskirai arba kartu, remdamiesi susitarimu dėl kontrolės įgijimo, įgyja į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės kontrolę, arba jeigu valdymo įmonė yra sudariusi su kita valdymo įmone susitarimą, pagal kurį šių valdymo įmonių bendrai valdomi kolektyvinio investavimo subjektai įgyja šią kontrolę, valdymo įmonė apie kontrolės perėmimą privalo pranešti:
1) perimtai bendrovei;
2) perimtos bendrovės akcininkams, kurių tapatybė ir adresai yra žinomi valdymo įmonei arba kuriuos gali pateikti į biržos prekybos sąrašus neįtraukta bendrovė arba registras, kuriuo valdymo įmonė naudojasi arba gali gauti teisę naudotis;
3) valdymo įmonės priežiūros institucijai.
Pranešimuose turi būti pateikiami:
1) kontroliuojančiųjų valdymo įmonių duomenys;
2) informacija apie taikomą interesų konfliktų, ypač kylančių tarp valdymo įmonių, kolektyvinio investavimo subjekto ir perimtos bendrovės, sprendimų politiką, įskaitant informaciją apie specialias apsaugos priemones, nustatytas siekiant užtikrinti, kad visi susitarimai tarp valdymo įmonės ir (arba) kolektyvinio investavimo subjekto bei perimtos bendrovės būtų sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygomis;
3) informaciją apie perimtos bendrovės vidinės ir išorinės komunikacijos, ypač susijusios su bendrovės darbuotojais, tvarką.
Pranešimuose taip pat turi būti pateikiama informacija apie naują balsavimo teisių pasiskirstymą, sąlygas, kuriomis buvo įgyta kontrolė (įskaitant informaciją apie įvairių susijusių akcininkų, visų fizinių ar juridinių asmenų, turinčių teisę balsuoti jų vardu, tapatybę ir, kai balsavimo teisės buvo pakartotinai perleistos, informaciją apie visas įmones, dalyvavusias perleidžiant balsavimo teises), ir kontrolės įgijimo data.
Valdymo įmonė praneša (jeigu valdymo įmonė veikia kolektyvinio investavimo subjekto vardu) arba užtikrina, kad kolektyvinio investavimo subjektas praneštų apie savo ketinimus dėl į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės verslo ateityje ir galimus padarinius įdarbinimui, įskaitant visus esminius įdarbinimo sąlygų pakeitimus, į biržos prekybos sąrašus neįtrauktai bendrovei ir (arba) į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės akcininkams, kurių tapatybė ir adresai yra žinomi valdymo įmonei arba kuriuos gali pateikti į biržos prekybos sąrašus neįtraukta bendrovė arba registras, kuriuo valdymo įmonė naudojasi arba gali gauti teisę naudotis. Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad bendrovės valdymo organai šioje dalyje nustatytą informaciją apie bendrovės kontrolės įgijimą praneštų darbuotojų atstovams arba, jeigu tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams.
Valdymo įmonė priežiūros institucijai ir kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams turi pateikti informaciją apie lėšas, iš kurių įsigyjami į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės vertybiniai popieriai.
Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai perduodami kiek galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, terminą pradedant skaičiuoti nuo dienos, kurią kolektyvinio investavimo subjekto turimų balsavimo teisių dalis pasiekė kontrolės perėmimo ribą arba tapo mažesnė negu ši riba arba kurią kolektyvinio investavimo subjektas įgijo į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės kontrolę.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės yra mažos ar vidutinės įmonės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, arba kai į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės yra nekilnojamojo turto bendrovės, kurių paskirtis – pirkti, valdyti ar administruoti nekilnojamąjį turtą.
Priežiūros institucija turi teisę priimti teisės aktus, kuriuose išsamiai apibrėžiamos šiame straipsnyje nustatytos valdymo įmonės ir kitų asmenų pareigos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo turinys ir pranešimo tvarka.
36 straipsnis. Disponavimo į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų kontroliuojamų bendrovių ar emitentų turtu apribojimai
Įgijus bendrovės kontrolę pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalį, 24 mėnesius nuo bendrovės kontrolės įgijimo fakto valdymo įmonei yra draudžiama:
1) palankesnėmis sąlygomis paskirstyti bendrovės turtą, mažinti kapitalą, išpirkti akcijas ir (arba) įsigyti bendrovės savas akcijas, taip pat skatinti panašią veiklą ar nurodyti imtis šių veiksmų, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje;
2) balsuoti už turto paskirstymą, kapitalo mažinimą, akcijų išpirkimą ir (arba) bendrovės savų akcijų įsigijimą, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, jeigu valdymo įmonė turi teisę kolektyvinio investavimo subjekto vardu balsuoti bendrovės organuose;
3) tiesiogiai ar netiesiogiai veikti siekiant paskirstyti bendrovės turtą ar mažinti bendrovės kapitalą, ar išpirkti akcijas ir (arba) įsigyti bendrovės savas akcijas, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Valdymo įmonė turi bet kuriomis aplinkybėmis dėti visas įmanomas pastangas, siekdama užkirsti kelią tokiems veiksmams.
Šio straipsnio nuostatos dėl kapitalo mažinimo nesiejamos su kapitalo mažinimu, kurio tikslas – padengti susidariusius nuostolius arba įtraukti lėšas į nepaskirstytą rezervą su sąlyga, kad tai atlikus rezervo suma neviršys 10 procentų sumažinto kapitalo sumos.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi:
1) kai turtas paskirstomas akcininkams (įskaitant dividendų, su akcijomis susietų palūkanų mokėjimus, bet jais neapsiribojant), kai nuosavas kapitalas, remiantis bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, paskutinę paskutinių finansinių metų dieną yra arba paskirsčius šį turtą tampa mažesnis už pasirašytojo kapitalo ir rezervų, kurie negali būti paskirstyti vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu ir bendrovės įstatais, sumą, tuo atveju, jeigu į balanse nurodytą turtą neapmokėta pasirašytojo kapitalo dalis neįtraukiama, šią dalį atitinkančia suma sumažinamas pasirašytojo kapitalo dydis;
2) kai turtas paskirstomas akcininkams (įskaitant dividendų, su akcijomis susietų palūkanų mokėjimus, bet jais neapsiribojant), jeigu paskirstoma suma viršytų paskutinių finansinių metų pabaigoje esantį pelną, pridėjus bet kokį perkeltą pelną ir iš rezervo pervestas tam tikslui naudotinas sumas ir atėmus bet kokius perkeltus nuostolius bei į rezervą įrašytas sumas, kaip nustatyta pagal teisės aktus ar bendrovės įstatus;
3) jeigu leidžiama įsigyti savų akcijų, – savų akcijų įsigijimui, įskaitant bendrovės anksčiau įsigytas ir turimas savas akcijas, taip pat asmens, veikiančio savo vardu, tačiau bendrovės naudai, įsigytas akcijas, dėl kurių nuosavo kapitalo vertė sumažėtų iki sumos, nesiekiančios šios dalies 1 punkte nurodytos sumos.
Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytu atveju taikomi Akcinių bendrovių įstatyme nustatyti savų akcijų įsigijimui taikomi reikalavimai.
Priežiūros institucija turi teisę priimti teisės aktus, kuriuose išsamiai apibrėžiamos šiame straipsnyje nustatytos valdymo įmonių ir kitų asmenų pareigos, jų turinys ir vykdymo tvarka.
ANTRASIS SKIRSNIS
Į BIRŽOS PREKYBOS SĄRAŠUS NEĮTRAUKTŲ BENDROVIŲ
KAPITALO ĮGIJIMAS
37 straipsnis. Į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių kapitalo dalies įgijimas
Kolektyvinio investavimo subjektui įsigyjant, perleidžiant į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės akcijas ar jų turint, šį kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė turi pranešti priežiūros institucijai apie kolektyvinio investavimo subjekto turimą į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės balsavimo teisių dalį, kai ši dalis pasiekia, viršija ar peržengia mažėjimo tvarka 10 procentų, 20 procentų, 30 procentų, 50 procentų ir 75 procentų ribas.
Pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie naują balsavimo teisių pasiskirstymą, sąlygas, kuriomis buvo įgyta kontrolė (įskaitant įvairių susijusių akcininkų, visų fizinių ar juridinių asmenų, turinčių teisę balsuoti jų vardu, ir atitinkamais atvejais įmonių grandinės, kuri faktiškai turi balsavimo teises, kai jie yra juridiniai asmenys, pavadinimą, buveinę, kai jie yra fiziniai asmenys, – jų vardus, pavardes, veiklos vietos adresus), ir kontrolės įgijimo data.
Apskaičiuojant tam tikro kolektyvinio investavimo subjekto turimų balsavimo teisių procentinę dalį, atsižvelgiama ne tik į jo tiesiogiai turimas balsavimo teises, bet ir į netiesiogiai valdomas akcijas, kurias, be kita ko, valdo kolektyvinio investavimo subjekto kontroliuojamos įmonės ir (arba) fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo vardu, bet dėl kolektyvinio investavimo subjekto arba dėl kolektyvinio investavimo subjekto kontroliuojamos įmonės interesų.
Balsavimo teisių procentinė dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į visas balsavimo teisę suteikiančias akcijas, netgi jeigu naudojimasis šiomis teisėmis yra sustabdytas.
Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai perduodami kiek galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, terminą skaičiuojant nuo dienos, kurią kolektyvinio investavimo subjekto balsavimo teisių dalis pasiekė ar viršijo atitinkamą ribą arba tapo mažesnė negu ši riba, arba kurią kolektyvinio investavimo subjektas įgijo į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės kontrolę.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės yra mažos ar vidutinės įmonės, kaip numatyta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, arba kai į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės yra specialiosios paskirties subjektai, kurių paskirtis – pirkti, valdyti ar administruoti nekilnojamąjį turtą.
Pareigai pranešti apie į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų bendrovių kapitalo dalies įgijimą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Priežiūros institucija turi teisę priimti teisės aktus, kuriais išsamiai apibrėžiamos šiame straipsnyje nustatytos valdymo įmonės ir kitų asmenų pareigos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo turinys ir pranešimo tvarka.
38 straipsnis. Į biržos prekybos sąrašus neįtrauktų kontroliuojamų bendrovių darbuotojų informavimas apie kontrolės perėmimą
Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos kontroliuojamos bendrovės valdymo organai nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo bendrovės kontrolės įgijimo dienos, praneštų darbuotojų atstovams arba, jeigu tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams apie bendrovės kontrolės įgijimą.
Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos kontroliuojamos bendrovės valdymo organai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateiktų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį darbuotojų atstovams arba, jeigu tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams.
Valdymo įmonė privalo užtikrinti, kad į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos kontroliuojamos bendrovės valdymo organai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos praneštų su bendrove susijusią informaciją, nurodytą šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje, bendrovės darbuotojų atstovams arba, jeigu tokių atstovų nėra, patiems darbuotojams.
TREČIASIS SKIRSNIS
EMITENTŲ KONTROLĖS ĮGIJIMAS
39 straipsnis. Emitentų kontrolės įgijimo ypatumai
Šio įstatymo 35 straipsnio 1, 2, 3, 6, 7, 8 dalių, 36 straipsnio ir 38 straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos valdymo įmonėms, valdančioms kolektyvinio investavimo subjektus, kurie įgyja emitentų kontrolę.
VIII SKYRIUS
VALDYMO ĮMONIŲ TEISĖ VYKDYTI TARPVALSTYBINĘ VEIKLĄ
PIRMASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE, KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE LICENCIJĄ GAVUSIŲ VALDYMO ĮMONIŲ TEISĖ VALDYTI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTUS IR PLATINTI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIUS VIENETUS AR AKCIJAS
40 straipsnis. Valdymo įmonės teisė platinti investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje
Valdymo įmonė turi teisę platinti bet kurio savo valdomo Lietuvos Respublikoje įsteigto informuotiesiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto ar specialiojo kolektyvinio investavimo subjekto arba kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto (toliau – valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas) investicinius vienetus ar akcijas tik profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, kai priežiūros institucijai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra pranešta apie ketinimą platinti investicinius vienetus ar akcijas ir gautas priežiūros institucijos pranešimas apie sutikimą bei įvykdytos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.
Valdymo įmonė privalo priežiūros institucijai pranešti apie kiekvieną valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje. Pateiktame pranešime turi būti nurodyta:
1) valdymo įmonės veiklos programa, kurioje pateikiama pagrindinė informacija apie kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti;
2) duomenys apie kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumą;
3) kolektyvinio investavimo subjekto investuotojams pateikiama informacija;
4) informacija apie finansuojamojo kolektyvinio investavimo subjekto įsteigimo vietą (tais atvejais, kai kolektyvinio investavimo subjektas yra finansuojantysis investavimo subjektas);
5) šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyta informacija apie kiekvieną kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketinama platinti, jeigu ši informacija nebuvo pateikta vadovaujantis šios dalies 3 punktu;
6) informacija apie priemones, kuriomis užkertamas kelias platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams, įskaitant tokius atvejus, kai valdymo įmonė teikia investicines paslaugas patiems kolektyvinio investavimo subjektams per nepriklausomus subjektus.
Kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pranešimu valdymo įmonė turi pateikti steigimo dokumentus, jeigu jų nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose.
Kai valdymo įmonė praneša priežiūros institucijai apie kolektyvinio investavimo subjektą, kurio investicinius vienetus ar akcijas ketina platinti profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje, ji neturi antrą kartą priežiūros institucijai pateikti dokumentų ir (ar) informacijos, kurie jau buvo pateikti kreipiantis dėl pritarimo šio kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentams pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą arba pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, jeigu valdymo įmonė raštu informuoja priežiūros instituciją, kad pateiktų dokumentų ir (ar) informacijos turinys išliko aktualus.
Priežiūros institucija per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 2, 3 ir (ar) 4 dalyse nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos privalo pranešti valdymo įmonei apie sutikimą arba prieštaravimą pradėti platinti šio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje.
Priežiūros institucija gali prieštarauti kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimui profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jeigu valdymo įmonės vykdoma kolektyvinio investavimo subjekto veikla neatitinka ar gali neatitikti šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektų ir valdymo įmonių veiklą, arba jeigu valdymo įmonės valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimas pažeistų investuotojų interesus.
Priežiūros institucijai pateikus sutikimą platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams, valdymo įmonė gali pradėti platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje nuo priežiūros institucijos pranešimo dienos.
Priežiūros institucija apie sutikimą pradėti platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje praneša kolektyvinio investavimo subjekto valstybės narės priežiūros institucijai.
Apie visus pagal šio straipsnio 2, 3 ir (ar) 4 dalis pateiktos informacijos planuojamus esminius pakeitimus valdymo įmonė priežiūros institucijai turi pranešti iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų pakeitimų dienos. Įvertinusi, kad po atlikto pakeitimo valdymo įmonės atliekamas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitiks šio įstatymo reikalavimų, priežiūros institucija nedelsdama informuoja valdymo įmonę, kad ji negali įgyvendinti planuoto pakeitimo.
Apie neplanuoto pagal šį straipsnį pateiktos informacijos esminio pakeitimo faktą valdymo įmonė privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pranešti priežiūros institucijai, kai tik šis pakeitimas įvyksta. Jeigu po atlikto pakeitimo valdymo įmonės atliekamas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitinka šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, priežiūros institucija reikalauja nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas ir prireikus imasi ir kitų šio įstatymo 58 straipsnyje nustatytų veiksmų.
Jeigu Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas yra finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas, šis kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę pagal šio straipsnio nuostatas platinti investicinius vienetus ar akcijas tik tuo atveju, kai finansuojamasis kolektyvinio investavimo subjektas yra įsteigtas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje ir yra valdomas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės.
Priežiūros institucija nustato esminių pakeitimų, teikiamų pagal šį straipsnį ir šio įstatymo 41 straipsnį, sąrašą.
41 straipsnis. Valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimas kitose valstybėse narėse
Valdymo įmonė turi teisę platinti valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas ir kitose valstybėse narėse profesionaliesiems investuotojams, jeigu:
1) prieš pradėdama platinti valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, valdymo įmonė pateikia pranešimą priežiūros institucijai apie kiekvieną valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą, kuriame turi būti pateikta šio įstatymo 40 straipsnio 2, 3 ir (ar) 4 dalyse nurodyta informacija;
2) Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė atitinka kitus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Prieš pradėdama platinti Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė priežiūros institucijai kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pranešimu turi nurodyti, kurioje valstybėje narėje ketina platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams, taip pat nurodyti:
1) kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką;
2) būtiną kontaktinę informaciją, įskaitant buveinę (adresą) Lietuvos Respublikoje, sąskaitai faktūrai išrašyti arba norint pranešti apie bet kokius priimančiosios valstybės narės teisės aktuose nustatytus priežiūros institucijos taikomus mokesčius ar rinkliavas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-802, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27380
Priežiūros institucija per 20 darbo dienų nuo visų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo dienos privalo perduoti pranešimą valstybių narių, kuriose ketinama platinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams, priežiūros institucijoms, jeigu valdymo įmonės vykdoma kolektyvinio investavimo subjekto veikla atitinka šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus.
Kartu su pranešimu priežiūros institucija prideda pažymą apie tai, kad Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė yra gavusi sutikimą arba leidimą valdyti valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą vadovaudamasi konkrečia investavimo strategija.
Priežiūros institucija, perdavusi pranešimą valstybių narių, kuriose ketinama platinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas, priežiūros institucijoms, nedelsdama apie visos reikalingos informacijos perdavimą praneša Lietuvos Respublikoje licenciją gavusiai valdymo įmonei, kuri nuo jai skirto pranešimo gavimo dienos gali pradėti valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimą priimančiojoje valstybėje narėje.
Jeigu Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės valdomas valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas yra finansuojantysis kolektyvinio investavimo subjektas, tokio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas leidžiama platinti kitose valstybėse narėse tik tada, kai finansuojamasis kolektyvinio investavimo subjektas taip pat yra valstybėje narėje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, valdomas Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės.
Apie visus pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis pateiktos informacijos planuojamus esminius pakeitimus priežiūros institucijai turi būti pranešama iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį iki planuojamų pakeitimų įgyvendinimo dienos. Priežiūros institucija, pastebėjusi, kad po atlikto pakeitimo Lietuvos Respublikoje įsteigtos valdymo įmonės atliekamas Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitiks šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų arba valdymo įmonė kitaip nebeatitinka šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, per 15 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos informuoja Lietuvos Respublikoje įsteigtą valdymo įmonę, kad ji negali įgyvendinti planuoto pakeitimo. Priežiūros institucija nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo valdymo įmonės informavimo dienos, informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros instituciją apie tai, kad valdymo įmonė negali įgyvendinti planuoto pakeitimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-802, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27380
Nr. XIV-2890, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13499
Apie neplanuoto pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis pateiktos informacijos esminio pakeitimo faktą Lietuvos Respublikoje įsteigta valdymo įmonė privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos esminio pakeitimo dienos, pranešti priežiūros institucijai. Jeigu po atlikto pakeitimo valdymo įmonės atliekamas kolektyvinio investavimo subjekto valdymas nebeatitinka šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų arba valdymo įmonė kitaip nebeatitinka šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, priežiūros institucija reikalauja nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šių teisės aktų nuostatas, ir prireikus imasi ir kitų šio įstatymo 58 straipsnyje nustatytų veiksmų. Apie veiksmus, kurių ėmėsi, priežiūros institucija nepagrįstai nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo imtis veiksmų priėmimo dienos, informuoja valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-802, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27380
Nr. XIV-2890, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13499
Jeigu siūlyti ar įvykdyti pakeitimai yra priežiūros institucijai priimtini ir nedaro įtakos Lietuvos Respublikoje licenciją gavusios valdymo įmonės vykdomam valstybėje narėje įsteigto alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymui arba Lietuvos Respublikoje licenciją gavusi valdymo įmonė atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, priežiūros institucija apie tokius pakeitimus per mėnesį nuo informacijos gavimo dienos praneša valdymo įmonės priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijoms.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-802, 2021-12-21, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27380
Šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 9 dalyse nurodyta informacija turi būti pateikiama anglų kalba.
Informacijai apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką taikomi priimančiosios valstybės narės teisės aktai ir šios tvarkos įgyvendinimą prižiūri priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija.
Priežiūros institucija nustato šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo, kurį jai pateikia valdymo įmonė, formą.
Valdymo įmonės teisei platinti valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas kitose valstybėse narėse neprofesionaliesiems investuotojams taikomi priimančiosios valstybės narės teisės aktai ir šios tvarkos įgyvendinimą prižiūri priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija.
42 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės teisė platinti kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje
Kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė turi teisę Lietuvos Respublikoje platinti profesionaliesiems investuotojams savo valdomų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams, jeigu priežiūros institucija iš valdymo įmonės valstybės narės priežiūros institucijos yra gavusi:
1) pažymą, kad kitoje valstybėje narėje licenciją gavusiai valdymo įmonei yra leista valdyti valstybėje narėje įsteigtą kolektyvinio investavimo subjektą vadovaujantis konkrečia investavimo strategija, ir
2) šio įstatymo 40 straipsnio 2, 3 ir (ar) 4 dalyse nurodytus dokumentus ir informaciją, ir
3) šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, kurioje valstybėje narėje valdymo įmonė ketina platinti kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas profesionaliesiems investuotojams, taip pat informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimo tvarką.
Jeigu priežiūros institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių įtarti, kad kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė vykdo ar įvykdė šio įstatymo nuostatoms prieštaraujančius veiksmus, priežiūros institucija apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir šios valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijai, suteikdama kuo tikslesnę informaciją, bei prašo imtis atitinkamų veiksmų tam, kad kitoje valstybėje narėje licenciją gavusi valdymo įmonė platintų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje nepažeisdama šio įstatymo reikalavimų.
Priežiūros institucija, negavusi atsakymo iš Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, valdymo įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos, gali kreiptis į jas su prašymu pateikti informaciją, kokių veiksmų buvo imtasi ir kokie šių veiksmų rezultatai.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikiama anglų kalba.
Priežiūros institucija užtikrina galimybę priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją elektronine forma.
43 straipsnis. Valdymo įmonės ir kitoje valstybėje narėje licenciją gavusios valdymo įmonės teisė platinti kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje
Valdymo įmonė, kitoje valstybėje narėje licenciją valdyti kolektyvinio investavimo subjektus gavusi valdymo įmonė turi teisę platinti savo valdomų kitoje valstybėje narėje įsteigtų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje tik po to, kai priežiūros institucija suteikia šiai valdymo įmonei leidimą savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas platinti neprofesionaliesiems investuotojams Lietuvos Respublikoje.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas gali būti suteikiamas, jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto investiciniai vienetai ar akcijos platinami neprofesionaliesiems investuotojams buveinės valstybėje narėje ir kolektyvinio investavimo subjektas atitinka šiuos reikalavimus:
1) jo investiciniais vienetais ar akcijomis prekiaujama valstybėje narėje registruotoje reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, šio kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija tenkina Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams nustatytus reikalavimus dėl investavimo objektų ir diversifikavimo;
2) kitu, negu šios dalies 1 punkte nurodytu, atveju – šio kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija tenkina Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams nustatytus reikalavimus dėl investavimo objektų, diversifikavimo, finansinio sverto (skolinimosi), investuotojams teikiamos informacijos ir investuotojų teisių įgyvendinimo.
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).