LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymas
38 versijos
· 2000-05-18
2024-12-30
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — art. 4
2024-11-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — art. 49
2024-07-25
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 4, 70
2024-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 63, 68,
2023-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 4, 9, 7
2022-07-22
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 61, 66,
2022-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 61, 34,
2021-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 49, 55,
2020-06-15
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 9, 70,
2020-01-30
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 4, 70
2020-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 69, 68,
2019-06-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 42, 15,
2019-04-04
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 2, 70
2018-08-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — art. 40
2018-07-05
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 54, 70
2018-06-15
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 54,
2018-04-28
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 54, 70,
2017-07-13
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 55, 70
2017-03-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 44, 42,
2017-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 19, 56,
2015-12-03
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 58,
2015-07-04
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 44, 73
2015-05-21
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 73,
2015-05-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 541
2015-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 19, 56,
2014-08-05
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 21, 56,
Pakeitimai 2014-08-05
@@ -10784,6 +10784,32 @@
aktais, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.
Redakcija nuo 2014-11-01:
3. Centrinė
kredito unija savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo
Įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais
finansinių paslaugų teikimą, ir priežiūros institucijos priimtais
teisės aktais. Centrinė kredito unija taip pat vadovaujasi Finansų įstaigų
įstatymu, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu ir kitais teisės
aktais, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XII-1040,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10861
4
straipsnis. Centrinės kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita
@@ -10824,7 +10850,9 @@
pabaigos;
4) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų asociacijoms;
4) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų
asociacijoms;
5) kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų
@@ -10832,23 +10860,23 @@
3. Indėlius ar
kitas grąžintinas lėšas Centrinė kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje
nurodytų asmenų, gali priimti ir iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų,
religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų
įstaigų, kurių steigėjai nėra valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos,
tarptautinių ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio
valstybių finansų įstaigų. Centrinė kredito unija taip pat turi teisę teikti
šioje dalyje nurodytiems asmenims šio Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 2 punkte
nustatytas mokėjimo paslaugas.
kitas grąžintinas lėšas Centrinė kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų
asmenų, gali priimti ir iš Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių
bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų,
kurių steigėjai nėra valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių
ar užsienio valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų
įstaigų. Centrinė kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje
nurodytiems asmenims šio Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytas
mokėjimo paslaugas.
4. Centrinė
@@ -10986,4691 +11014,4711 @@
pakeitimai:
Nr. XII-1053, 2014-07-17,
paskelbta TAR 2014-08-01, i. k. 2014-10748
ANTRASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS
6
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo tvarka
1. Centrinė
kredito unija steigiama Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir, jei šis Įstatymas
nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik
viena Centrinė kredito unija.
3. Centrinė
kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.
4. Centrinė
kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą
įsteigti Centrinę kredito uniją.
5. Centrinės
kredito unijos įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui ir ši
unija turi būti įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo. To per šį
terminą neatlikus, Centrinės kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti
pajiniai įnašai grąžinami.
6. Steigiant
Centrinę kredito uniją visi pajiniai įnašai turi būti įmokėti iki steigiamojo
susirinkimo sušaukimo dienos.
7. Centrinės
kredito unijos steigiamasis susirinkimas turi teisę spręsti Centrinės kredito
unijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
7
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigėjai
1. Centrinės
kredito unijos steigėju gali būti kredito unija, taip pat valstybė.
2. Centrinę
kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 20 steigėjų.
3. Centrinės kredito unijos steigėjais negali būti
asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Finansų įstaigų
įstatymą, ir asmenys, kurie negali būti Centrinės kredito unijos nariais.
4. Kiekvienas Centrinės kredito unijos steigėjas
privalo įsigyti Centrinės kredito unijos pagrindinį pajų.
8
straipsnis. Leidimas įsteigti centrinę kredito uniją
1. Leidimą
įsteigti Centrinę kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Centrinės
kredito unijos steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti Centrinę kredito
uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos
teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1) sudarytą
Centrinės kredito unijos steigimo sutartį;
2) Centrinės
kredito unijos įstatus;
3) steigiamojo
susirinkimo protokolą;
4) Centrinės
kredito unijos veiklos metmenis;
5) steigėjų
sąrašą, dokumentus ir duomenis apie Centrinės kredito unijos steigėjų tapatybę
ir kiekvieno iš jų įsigytus pajus, taip pat dokumentus ir duomenis, įrodančius,
kad panaudotos pajiniams įnašams lėšos yra gautos teisėtai;
6) dokumentus,
patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajiniai įnašai yra visi įmokėti;
7) steigiamojo
susirinkimo išrinktų Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti
turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą.
3. Priežiūros
institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl
leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius
nuo prašymo gavimo dienos.
4. Priežiūros
institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją,
jei:
1) pateikti
dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai
pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinės
kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos Centrinės
kredito unijos veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;
3) steigiamos
Centrinės kredito unijos teisinė forma, steigėjai, minimalus Centrinės kredito
unijos kapitalas, Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šio Įstatymo
nustatytų reikalavimų.
5. Apie priimtą
sprendimą išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti
priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
6. Išdavus
leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, kol Centrinei kredito unijai neišduota
licencija, Centrinės kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip
perleisti jo įsigytus ir steigimo sutartimi nustatytus pajus, o Centrinei
kredito unijai draudžiama keisti steigimo sutartyje nustatytą pajinio kapitalo
dydį ar steigėjų sudėtį.
7. Priežiūros institucija iki Centrinės kredito unijos
įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) leidimas buvo
gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) Centrinė kredito unija nebuvo įsteigta per šio
Įstatymo nustatytą terminą.
8. Apie priimtą
sprendimą atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją priežiūros
institucija raštu praneša Centrinės kredito unijos steigėjams ir juridinių
asmenų registrui.
9
straipsnis. Licencija
1. Centrinės kredito unijos licencija (toliau –
licencija) suteikia teisę Centrinei kredito unijai teikti licencines finansines
paslaugas. Priežiūros institucija, išduodama Centrinei kredito unijai
licenciją, gali apriboti jos teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines
paslaugas, jei to prašo Centrinė kredito unija ar jei ji nėra pasirengusi
teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines
finansines paslaugas panaikinami, jei Centrinė kredito unija pateikia prašymą
ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad Centrinė kredito unija yra
pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas.
2. Licencija
išduodama neterminuotam laikui.
3. Centrinei kredito unijai draudžiama perleisti
licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines
finansines paslaugas ne Centrinės kredito unijos vardu ir ne šios unijos
naudai.
4. Licenciją
juridinių asmenų registre įregistruotai Centrinei kredito unijai išduoda
priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka.
5. Centrinė
kredito unija, norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia
prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei
duomenis, tarp jų:
1) juridinių asmenų
registre įregistruotus Centrinės kredito unijos įstatus;
2) dokumentus,
patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne
mažesnis kaip šio Įstatymo nustatytas minimalus Centrinės kredito unijos
kapitalo dydis;
3) Centrinės kredito
unijos narių sąrašą, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai ir
papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai;
4) įsteigus
Centrinę kredito uniją išrinktų (paskirtų) Centrinės kredito unijos vadovų,
kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,
sąrašą;
5) veiklos
pirmųjų trejų metų planą;
6) valdymo ir
organizacinės struktūros aprašymą;
7) apskaitos
politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;
8) dokumentus ir
informaciją, patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija turi saugią ir
patikimą Centrinės kredito unijos veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės
sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos
priemones, patalpas ir turto draudimą;
9) kitų
valstybės institucijų išduotas išvadas, leidimus ar kitus dokumentus dėl
pasirengimo teikti licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti
įstatymai.
6. Priežiūros
institucija turi teisę patikrint vietoje, ar Centrinė kredito unija yra
pasirengusi teikti finansines paslaugas.
7. Priežiūros
institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti
asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie Centrinės
kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, įstatymų
ir kitų teisės aktų pažeidimus, tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą
informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl
licencijos išdavimo.
8. Priežiūros
institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl
licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų,
sprendimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir
duomenų gavimo. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo
turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
9. Licencijos
prašančios Centrinės kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir
organizacinė struktūra, rizikos valdymo sistema, atlyginimų nustatymo politika
ir praktika, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės,
informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi
užtikrinti saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą ir atitikti tai
reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat Centrinė kredito unija turi atitikti
kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų teisinės formos, minimalaus
kapitalo, reikalavimus buveinei, Centrinės kredito unijos nariams, Centrinės
kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti
finansines paslaugas.
10. Priežiūros
institucija gali atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:
1) pateikti
dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai
pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinė
kredito unija neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;
11. Apie priimtą
sprendimą išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų
registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės
žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
12. Centrinė
kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi
licenciją.
13. Licenciją
turinti Centrinė kredito unija visada turi atitikti leidimo steigti Centrinę
kredito uniją išdavimo ir licencijos išdavimo reikalavimus. Centrinė kredito
unija šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais
ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo
pateikti licencijai gauti, pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
Nr. XI-612,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-23 (2010-01-05)
Nr. XI-1884,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7773 (2011-12-31)
10
straipsnis. Licencijos atšaukimas
1. Licencijos
atšaukimo pagrindus nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų
įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti
atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:
1) Centrinė
kredito unija neatitinka leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ar
licencijos išdavimo reikalavimų;
2) Centrinė
kredito unija pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas ją
likviduoti;
3) Centrinė
kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir
įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, jei ji privalo ją mokėti ar
jeigu draudimas nutraukiamas.
2. Apie
licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama Centrinei kredito
unijai ir juridinių asmenų registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei
paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
3. Priežiūros
institucijos sprendimas atšaukti Centrinės kredito unijos licenciją turi būti
motyvuotas.
4. Licencija
taip pat gali būti atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio Įstatymo
devintajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
5. Atšaukus
licenciją, Centrinė kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų,
išskyrus, kiek tai būtina atsiskaitant su Centrinės kredito unijos
kreditoriais, ir šio Įstatymo dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose
nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl Centrinės kredito unijos
likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.
11
straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai
1. Centrinės
kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų
registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jei keičiamos įstatų
nuostatos dėl:
1) Centrinės
kredito unijos pavadinimo;
2) pagrindinio
pajaus suteikiamų teisių;
3) Centrinės
kredito unijos organų kompetencijos, jų rinkimo ir atšaukimo tvarkos.
2. Leidimą
įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros
institucija šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta
tvarka.
3. Centrinė
kredito unija, norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus,
priežiūros institucijai pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos
teisės aktų nustatytus dokumentus ir duomenis.
4. Priežiūros
institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl
leidimo įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne
vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
5. Priežiūros
institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito
unijos įstatų pakeitimus, jei:
1) pateikti
dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai
pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) padarius
pakeitimus, Centrinės kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir
patikimos Centrinės kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai
reglamentuojantiems teisės aktams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-612,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-23 (2010-01-05)
12
straipsnis. Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai
1. Centrinė
kredito unija filialus ir kitus padalinius gali steigti tik Lietuvos
Respublikoje.
2. Centrinės
kredito unijos filialo nuostatai, jos filialo ir kitų padalinių, teikiančių
finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema,
apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir
patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.
3. Visi
Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai, kuriuose teikiamos
finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas
operacijas perduoti į Centrinės kredito unijos buveinę realiu laiku.
4. Centrinė
kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą padalinį, kuriame teikiamos finansinės
paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti
apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės
aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai,
Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai
priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytą informaciją ir dokumentus.
13
straipsnis. Centrinės kredito unijos atstovybės
1. Centrinė
kredito unija atstovybes gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.
2. Centrinės
kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.
3. Centrinė
kredito unija, įsteigusi atstovybę, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo
įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.
Pasikeitus pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų
nuo pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.
TREČIASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS NARIAI
14
straipsnis. Centrinės kredito unijos nariai
1. Centrinėje
kredito unijoje negali būti mažiau kaip 20 narių.
2. Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito
unija ir valstybė.
3. Centrinės
kredito unijos nare gali būti tik priežiūros institucijos išduotą licenciją
turinti kredito unija. Priežiūros institucijai atšaukus licenciją, kredito
unija turi būti pašalinama iš Centrinės kredito unijos narių.
4. Kredito unija negali būti Centrinės kredito unijos
nare, jei teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai
nepateikia duomenų, leidžiančių nustatyti jos dalyvius, veiklą, finansinę būklę,
vadovus, lėšų, panaudotų pajiniams įnašams, įgijimo teisėtumą, arba jei
pateikti duomenys neįrodo, kad pajiniams įnašams panaudotos lėšos yra įgytos
teisėtai.
5. Centrinė kredito unija privalo Finansų įstaigų
įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti savo dalyvių (narių) sąrašą. Centrinė
kredito unija savo dalyvių (narių) sąrašo duomenis privalo pateikti priežiūros
institucijai per 15 dienų po eilinio Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo ar priežiūros institucijos pareikalavimu ir kitais atvejais.
6. Centrinės kredito unijos nariai privalo nario
teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad Centrinė kredito unija veiktų
stabiliai ir patikimai.
7. Centrinės
kredito unijos narys neturi teisės balsuoti Centrinės kredito unijos narių
visuotiniame susirinkime, kai susirinkimas sprendžia jo narystės Centrinėje
kredito unijoje klausimą, taip pat kitais Centrinės kredito unijos įstatuose
numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
8. Centrinės kredito unijos narys turi teisę įgalioti
kitą asmenį balsuoti už jį Centrinės kredito unijos narių visuotiniame
susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas pats asmuo Centrinės kredito unijos
narių visuotiniame susirinkime gali atstovauti tik vienam Centrinės kredito
unijos nariui ar pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę tik iš vieno Centrinės
kredito unijos nario. Centrinės kredito unijos nario atstovu negali būti
Centrinės kredito unijos vadovai ar kiti Centrinės kredito unijos nariai.
9. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, be
kitų įstatymuose nustatytų nario pareigų, taip pat privalo:
1) savo lėšas
pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito
unijoje, išskyrus atvejus, kai yra gautas centrinės kredito unijos valdybos
sutikimas šias lėšas laikyti kitose kredito įstaigose;
2) gauti Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą,
jei nori skolintis tiesiogiai iš kitų kredito įstaigų.
15
straipsnis. Atsiskaitymas su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė
1. Centrinė
kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į
Centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas Centrinės
kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.
2. Su asmeniu, kurio
narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija atsiskaito
išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo
dalyvavimu Centrinės kredito unijos pajiniame kapitale, tik po to, kai
įvertinusi Centrinės kredito unijos finansinę būklę nustato, kad atsiskaitymas
nekels grėsmės Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Apie
sprendimą atsiskaityti su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė, Centrinė kredito unija nedelsdama privalo raštu pranešti priežiūros
institucijai ir jai pateikti dokumentus ir duomenis, susijusius su atsiskaitymo
įtakos Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui vertinimu.
Centrinė kredito unija atsiskaito su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito
unijoje pasibaigė, jeigu per 30 dienų nuo pranešimo priežiūros institucijai
pateikimo, o jeigu jos buvo pareikalauta pateikti papildomus dokumentus ir
duomenis, – nuo papildomai pareikalautų dokumentų ir duomenų pateikimo dienos
negauna priežiūros institucijos rašytinio nurodymo sustabdyti atsiskaitymą. Priežiūros
institucija turi teisę Centrinei kredito unijai duoti rašytinį nurodymą
sustabdyti atsiskaitymą iki rašytiniame nurodyme nustatyto termino, kuris gali
būti apibrėžtas konkrečia data ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu
(aplinkybių išnykimu), jeigu yra pagrindas daryti išvadą, kad atsiskaitymas
keltų grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui.
3. Pasibaigus
kredito unijos narystei Centrinėje kredito unijoje ar priėmus sprendimą kredito
uniją likviduoti, Centrinė kredito unija grąžina kredito unijai lėšas, laikomas
likvidumo palaikymo rezerve, atsižvelgdama į kredito unijos įsipareigojimus
pagal sutartis, kurių pagrindu buvo gautos lėšos iš likvidumo palaikymo
rezervo. Centrinės kredito unijos narių įmokos į stabilizacijos fondą,
pasibaigus centrinės kredito unijos nario narystei Centrinėje kredito unijoje,
negrąžinamos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VALDYMAS
16
straipsnis. Centrinės kredito unijos organai
1. Centrinėje
kredito unijoje turi būti šie organai: visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų
taryba, valdyba ir administracijos vadovas.
2. Centrinės
kredito unijos valdymo organai yra Centrinės kredito unijos valdyba ir
administracijos vadovas. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta Centrinės
kredito unijos valdybos kompetencija ir funkcijos turi būti aiškiai atribotos
nuo Centrinės kredito unijos administracijos vadovo kompetencijos ir funkcijų.
3. Centrinės
kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas,
atsakomybę nustato Centrinės kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, šis
Įstatymas, taip pat Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių
įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.
4. Tuo atveju,
kai Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima įstatų
pakeitimus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ar kitų organų narių skaičiaus,
išrinkti nauji šių organų nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo
įstatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.
17
straipsnis. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
1. Centrinės
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas Centrinės
kredito unijos narių atstovų susirinkimu.
2. Eilinis
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, bet ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų,
šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.
3. Centrinės kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose ir įstatymuose
nustatytų teisių ir galių:
1) keičia
Centrinės kredito unijos buveinę;
2) renka ir
atšaukia stebėtojų tarybos, valdybos narius, stabilizacijos fondo komisijos
narius ir šių organų pirmininkus, audito tarnybą;
3) vertina
stebėtojų tarybos, stabilizacijos fondo komisijos, Centrinės kredito unijos
valdymo organų ir audito tarnybos darbą bei svarsto ir tvirtina valdybos,
stabilizacijos fondo komisijos ir audito tarnybos pateiktas ataskaitas;
4) renka ir
atšaukia audito įmonę;
5) nustato
pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtina šių
principų įgyvendinimo programą, taip pat indėlių kredito unijoje litais ir
užsienio valiuta procentą, pagal kurį nustatomas lėšų, kurias kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės turi laikyti likvidumo palaikymo rezerve, dydis;
6) nustato
stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus ir įmokų į
stabilizacijos fondą dydį;
7) nustato
palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų
teikimo principus;
8) sprendžia
klausimus dėl premijų mokėjimo Centrinės kredito unijos darbuotojams ir (ar)
kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų išmokų (tantjemų) mokėjimo
Centrinės kredito unijos vadovams ir stabilizacijos fondo komisijos nariams.
Šiuos klausimus Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali
spręsti tik finansiniams metams pasibaigus;
9) sprendžia
klausimus dėl kredito unijų dokumentų standartinių formų ir vidaus taisyklių
bei reikalavimų kredito unijos informacinėms sistemoms nustatymo;
10) sprendžia
klausimus dėl Centrinės kredito unijos narių kredito unijų tikslinių įmokų
nustatymo ir jų dydžio.
4. Visuotinis
narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė
visų Centrinės kredito unijos narių. Jeigu tiek Centrinės kredito unijos narių
į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi
būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai
gali būti priimami esant bet kokiam Centrinės kredito unijos narių skaičiui.
5. Centrinės
kredito unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet
susipažinę su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti
visuotiniam susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi
į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-612,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-23 (2010-01-05)
18
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba
1. Stebėtojų
taryba yra kolegialus Centrinės kredito unijos veiklos priežiūrą atliekantis
organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas.
2. Stebėtojų
tarybos narių skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato centrinės
kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka visuotinis
narių susirinkimas ne daugiau kaip 4 metams. Visuotinis narių susirinkimas gali
atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų
kadencijai. Stebėtojų taryba ar pavieniai jos nariai renkami ir atšaukiami
paprasta balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
3. Stebėtojų
tarybos nariu negali būti Centrinės kredito unijos valdybos narys,
stabilizacijos fondo komisijos narys, administracijos vadovai, audito tarnybos
nariai.
4. Stebėtojų
tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai
raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
5. Jeigu
stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių
nustoja eiti pareigas ir ne mažiau kaip 1/10 Centrinės kredito unijos narių -
pavienių stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, veikianti stebėtojų
taryba turi būti atšaukiama ir visa stebėtojų taryba renkama iš naujo. Jeigu
renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios
stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.
19
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos kompetencija
1. Stebėtojų
taryba, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų galių:
1) stebi ir
analizuoja Centrinės kredito unijos, jos valdybos veiklą ir kaip vykdomi
Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimai;
2) tvirtina
Centrinės kredito unijos veiklos planus;
3) užtikrina,
kad Centrinėje kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;
4) pateikia
visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinių
finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo
projektų bei valdybos parengtos Centrinės kredito unijos veiklos ataskaitos,
taip pat dėl audito tarnybos ir auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų
trūkumų;
5) atstovauja
Centrinei kredito unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito
unijos ir jos valdybos narių, stabilizacijos fondo komisijos narių,
administracijos vadovo;
6) siūlo
valdybai, administracijos vadovui nutraukti įstatymų ir kitų teisės aktų,
Centrinės kredito unijos įstatų ar kitų Centrinės kredito unijos dokumentų
pažeidimus ar atšaukti neteisėtus sprendimus;
7) svarsto ar
sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį Įstatymą turi svarstyti ar spręsti
Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba.
2. Centrinės
kredito unijos stebėtojų taryba jos kompetencijai priskirtus klausimus gali
perduoti spręsti tik Centrinės kredito unijos narių visuotiniam susirinkimui.
3. Stebėtojų
tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:
1) nurodyta
posėdžio vieta ir laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai,
posėdžio pirmininkas, ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;
2) išdėstyta
kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių
pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio
dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo
rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios
nuomonės ir protestai.
4. Prie posėdžio
protokolo turi būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant
darbotvarkės klausimus, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai.
5. Surašytas
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip
per 5 dienas turi būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams,
tarp jų ir nedalyvavusiems posėdyje, o jei tokios galimybės nėra – nedelsiant,
kai tik atsiranda galimybė. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys
privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu
nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai,
nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai.
6. Kiekvienas
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų
priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus
ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat
vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos tarybos
narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose
nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus,
Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.
7. Stebėtojų
tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.
Nutarimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje
stebėtojų tarybos narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias
teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius
po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos
narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su
kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu.
8. Stebėtojų
taryba turi teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti
ir įvertinti Centrinės kredito unijos finansines ataskaitas ir buhalterinę apskaitą.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti limitą
lėšų, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti.
9. Stebėtojų
tarybos pareikalavimu Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos
vadovai privalo pateikti tarybai dokumentus, susijusius su Centrinės kredito
unijos veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti Centrinės kredito unijos
veiklą.
10. Stebėtojų
tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
11. Stebėtojų
tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
Eilinius stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas.
Neeiliniai posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų
tarybos narių ar priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka
nustatoma stebėtojų tarybos darbo reglamente.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
20
straipsnis. Centrinės kredito unijos valdyba
1. Centrinės
kredito unijos valdyba:
1) renka
(skiria) ir atšaukia administracijos vadovą ir jo pavaduotoją;
2) be atskiro
Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo priima
sprendimus dėl disponavimo Centrinės kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto
įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už
kitų asmenų prievoles, net jei turto vertė ar sandorio suma viršija 1/10
Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo, jei Centrinės kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą valdybai
suteikti tokią teisę ir tokia valdybos teisė numatyta Centrinės kredito unijos
įstatuose;
3) priima
sprendimus dėl narių priėmimo į Centrinę kredito uniją;
4) sprendžia klausimą,
ar suteikti kredito unijoms paskolas jų likvidumui palaikyti, nustato palūkanų
normas;
5) svarsto
kredito unijų prašymus skirti iš stabilizacijos fondo lėšų mokumui atkurti bei
jų mokumo atkūrimo planus, teikia išvadas ir pasiūlymus stabilizacijos fondo
komisijai;
6) stebi ir
kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų
lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti Centrinės kredito unijos administracijos
vadovui, taip pat sprendžia kitus visuotinio narių susirinkimo bei
stabilizacijos fondo komisijos nutarimuose nustatytus stabilizacijos fondo
naudojimo klausimus;
7) parengia
Centrinės kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno
paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo projektų bei Centrinės kredito unijos
veiklos ataskaitą;
8) nustato
įkainius už Centrinės kredito unijos teikiamas paslaugas;
9) priima
sprendimus dėl filialų, atstovybių steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ir
keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų valdymo organų skyrimo, taip pat dėl
struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir
veiklos nutraukimo;
10) priima sprendimus tapti kitų
juridinių asmenų steigėja, dalyve;
11) svarsto ir
sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ji turi svarstyti ir
spręsti.
2. Už savo
veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai
Centrinės kredito unijos įstatų nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per
metus.
3. Centrinės
kredito unijos valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti
taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 19 straipsnio 3–5 dalyse.
4. Kiekvienas
Centrinės kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių,
kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai
atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų
nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar
netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitų teisės aktų nustatytas pareigas,
atsako pagal įstatymus, Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito
unija sudarytas sutartis.
5. Valdybos
posėdžiai, be valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros
institucijos nurodymu.
6. Valdybos
nariu negali būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys, stabilizacijos
fondo komisijos narys, audito tarnybos nariai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
42 straipsnis. Skolinimo su Centrine kredito
unija susijusiems asmenims apribojimai
1. Su Centrine
kredito unija susijusiais asmenimis laikomi:
1) juridiniai
asmenys, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį turi Centrinė kredito unija, šių juridinių asmenų vadovai bei su jais
artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys;
2) Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų vadovai bei su jais artimos giminystės, taip
pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys.
2. Centrinė
kredito unija gali skolinti su Centrine kredito unija susijusiems asmenims ne
daugiau kaip 20 procentų perskaičiuoto Centrinės kredito unijos kapitalo.
3. Jeigu
priežiūros institucija nustatyta tvarka atlieka jungtinę (konsoliduotą) visos
centrinės kredito unijos finansinės grupės priežiūrą, priežiūros institucija
turi teisę nustatyti kitus reikalavimus skolinimui su Centrine kredito unija
susijusiems asmenims, kurie yra Centrinės kredito unijos kontroliuojamos
įmonės.
4. Skolinimo su
Centrine kredito unija susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti
Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba. Sprendimą skolinti su Centrine
kredito unija susijusiam asmeniui turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba
ne mažiau kaip dviem trečdaliais valdybos narių, dalyvaujančių valdybos
posėdyje, balsų.
43
straipsnis. Skolinimo apribojimai Centrinės kredito unijos pajiniams įnašams
atlikti
Centrinė kredito
unija neturi teisės skolinti įsigyjamo savo pajaus pajiniam įnašui atlikti,
patikėtinei (subordinuotai) paskolai sau suteikti ar Centrinės kredito unijos
išleidžiamiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie turi visus
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius, įsigyti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
44
straipsnis. Centrinės kredito unijos paslaptis
1. Centrinės
kredito unijos paslaptimi laikomi visi Centrinei kredito unijai žinomi duomenys
ir informacija apie:
1) Centrinės
kredito unijos kliento turimas Centrinėje kredito unijoje sąskaitas, lėšų
likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje
esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos,
sąlygas;
2) Centrinės
kredito unijos kliento skolinius įsipareigojimus Centrinei kredito unijai,
sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;
3) kitas
Centrinės kredito unijos klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių,
pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;
4) Centrinės
kredito unijos kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus,
skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis,
kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.
2. Centrinė
kredito unija, jos darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino Centrinės
kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką
neatskleisti tokios informacijos, išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytus
atvejus.
3. Centrinės
kredito unijos paslaptį sudaranti informacija gali būti atskleista tik
Centrinės kredito unijos klientui, su kuriuo susijusi Centrinės kredito unijos
paslaptį sudaranti informacija, arba jo rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta,
kam ir kokia informacija turi būti atskleista.
4. Centrinė kredito
unija turi teisę atskleisti informaciją, sudarančią Centrinės kredito unijos
paslaptį, teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina ginant Centrinės kredito
unijos teisėtus interesus, ir tik tiek, kiek tai būtina jos interesams ginti.
5. Centrinė kredito
unija teikia Centrinės kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją Pinigų
plovimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų
nustatyta tvarka kitiems asmenims, jei pagal įstatymus Centrinė kredito unija
privalo joms teikti tokią informaciją.
45
straipsnis. Klientų interesų apsauga
1. Vietose,
kuriose Centrinė kredito unija teikia finansines paslaugas klientams,
kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas
Centrinės kredito unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę
teikti Centrinė kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai
susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.
2. Prieš
sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, Centrinė kredito unija
privalo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo
sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitą
informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
3. Kiekvienam
esamam ar galimam klientui, jeigu jis prašo, Centrinė kredito unija privalo
pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir auditoriaus išvadą,
kurią pagal teisės aktus Centrinė kredito unija turi pateikti visuomenei.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIAI IR AUDITAS
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
52 straipsnis. Prašymų išduoti
licenciją, leidimą, sutikimą ar atlikti kitus veiksmus nagrinėjimas ir
priežiūros institucijos sprendimai
1. Detalias
prašymų išduoti šio Įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar
atlikti kitus veiksmus (toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo,
nagrinėjimo ir leidimų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų
dokumentų reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Prašymas
išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame Įstatyme
nustatytus terminus, o jei terminai šiame Įstatyme nenustatyti – per priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi
teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui
priimti. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir
informacijos, tai prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas
skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų dokumentų ir informacijos gavimo
dienos.
3. Apie priimtą
sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros
institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.
53
straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės
1. Be kitų šiame
Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros
institucija turi teisę:
1) duoti
Centrinei kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, o
Centrinė kredito unija privalo juos įvykdyti per priežiūros institucijos
nustatytą laiką ir nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;
2) jei Centrinės
kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų Centrinės kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,
kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti
negaliojančiais;
3) sudaryti
sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją
turinčiais asmenimis dėl Centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų
nustatyta Centrinės kredito unijos turto vertė, Centrinės kredito unijos
finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos Centrinės kredito
unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys
šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio Įstatymo 55
straipsnio 2 ir 3 dalyse. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad Centrinė
kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar
nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, tai priežiūros institucijos
turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja Centrinė kredito unija;
4) reikalauti,
kad būtų pakeista Centrinės kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinius
tikrinanti audito įmonė, jei ji ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų
nustatytų reikalavimų.
2. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų
pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės kredito
unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir
patikimumui, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai tokius raštiškus
nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką
pašalinti teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių
sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių
asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo
turto įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų
juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar
nekilnojamąjį turtą;
3) per
priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti Centrinės kredito unijos
tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą;
4) parengti ir
įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą laiką jai priimtiną Centrinės
kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų
pašalinimo priemonių planą;
5) sušaukti
Centrinės kredito unijos visuotinį narių susirinkimą ar stebėtojų tarybos arba
valdybos posėdį ir jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;
6) Centrinės
kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus.
Priežiūros institucija apie nurodymą Centrinės kredito unijos vadovams atvykti
į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų
veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar Centrinės kredito unijos
veiklos trūkumai arba kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir
patikima.
3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų
pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės
kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui
ir patikimumui, turi teisę laikinai Centrinei kredito unijai nustatyti
individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus
reikalavimus dėl rizikos ribojimo.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai
gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.
5. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros
institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti Centrinės kredito unijos organų
ir Centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar
posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti Centrinės kredito unijos
organų, komitetų ir Centrinės kredito unijos vadovų veiklą.
6. Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir
vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi
teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie Centrinės kredito unijos
skolininkus. Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti
duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
54 straipsnis. Priežiūros institucijos
sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
1. Priežiūros
institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų
saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti
teismui.
2. Skundo
padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo
vykdymo.
55
straipsnis. Centrinės kredito unijos inspektavimas (tikrinimas)
1. Centrinę
kredito uniją inspektuoja (tikrina) priežiūros institucijos darbuotojai.
Priežiūros institucija, inspektuodama (tikrindama) Centrinę kredito uniją, gali
pasitelkti ir kitų asmenų.
2. Centrinė
kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas inspektavimui (tikrinimui) atlikti:
1)
inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims pateikti visą jų prašomą informaciją
ir dokumentus;
2) suteikti
galimybę inspektavimą (tikrinimą) atliekantiems asmenims naudotis Centrinės
kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti
inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims atskiras patalpas su telefono ryšio
tinklu.
3. Inspektuojantys
(tikrinantys) asmenys turi teisę:
1)
inspektuojamos (tikrinamos) Centrinės kredito unijos darbo metu nekliudomi
įeiti į Centrinės kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir
gauti inspektavimui (tikrinimui) atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus
(originalus arba patvirtintus jų nuorašus), Centrinės kredito unijos vadovų ir
kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
3) reikalauti
padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar patys juos kopijuoti Centrinės kredito
unijos lėšomis;
4) turėti teisės
aktų nustatytų kitų teisių.
4. Atlikus
inspektavimą (tikrinimą), jo rezultatai raštu pateikiami Centrinei kredito
unijai. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai,
administracijos vadovai privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo
(tikrinimo) rezultatais.
5. Priežiūros
institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo (tikrinimo) ir jo
rezultatų įforminimo tvarką.
6. Šio
straipsnio nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti
(tikrinti) ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės narius, jei ji atlieka
finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
56 straipsnis. Bendradarbiavimas su
Europos Komisija, Europos bankininkystės institucija ir Europos Sąjungos
valstybių narių priežiūros institucijomis
1. Priežiūros
institucija praneša Europos bankininkystės institucijai apie šio Įstatymo
nustatyta tvarka išduotas licencijas, Europos Komisijai ir Europos
bankininkystės institucijai apie atšauktas licencijas, taip pat joms ir Europos
Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją.
Pranešimų ir informacijos teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros
institucijos teisės aktai.
2. Priežiūros
institucija, vykdydama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 bendradarbiauja
su Europos bankininkystės institucija ir teikia jai visą jos užduotims vykdyti
būtiną informaciją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1884,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7773 (2011-12-31)
57
straipsnis. Poveikio priemonės
1. Priežiūros
institucija turi teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai taikyti
šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą
Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros
institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo;
2) skirti šio
Įstatymo nustatytas baudas;
3) laikinai
nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos
narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo
pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos
vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir
(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
4) laikinai
uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;
5) laikinai ar
visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų
padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti
filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės
teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo
ar kito padalinio veiklą, Centrinė kredito unija, be to, privalo nedelsdama
priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;
6) laikinai
apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei
kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;
7) atšaukti
išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą.
2. Priežiūros
institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
3. Priežiūros
institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama
konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir
veiklos trūkumų turinį, apimtį, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų
kreditorių interesams, Centrinės kredito unijos finansinę būklę, Centrinės
kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus
ir trūkumus, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti
poveikio priemonės (priemonių) pasekmes Centrinės kredito unijos ir kredito
unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
4. Priežiūros
institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo
priėmimo dienos, jeigu šiame Įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
5. Priežiūros
institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti
motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
Sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytas baudas,
apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia
klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
6. Poveikio
priemonės, kurios pritaikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos
sprendime taikyti poveikio priemonę nurodyto termino. Šis terminas gali būti
apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų
atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima
sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.
58
straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
1. Priežiūros
institucija turi teisę taikyti šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones,
išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) per nustatytą
laiką nepateikiama šio Įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta arba pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga informacija;
2) nustatyta
tvarka nevykdomi remiantis šiuo Įstatymu priežiūros institucijos duoti
nurodymai;
3) nebetenkinami
reikalavimai, nustatyti leidimui įsteigti Centrinę kredito uniją ar licencijai
gauti;
4) pažeidžiami
įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą,
bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl
Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti
visuomenės ir (arba) klientų interesai.
2. Priežiūros
institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, per
protingumo kriterijų atitinkantį terminą praneša Centrinei kredito unijai apie
klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jai informaciją apie
nustatytus faktinius duomenis, kurie yra poveikio priemonės taikymo pagrindas,
ar sudaro galimybę Centrinės kredito unijos vadovams susipažinti su tokiais
faktiniais duomenimis. Centrinė kredito unija turi teisę iki klausimo
nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo
klausimas svarstomas dalyvaujant Centrinės kredito unijos vadovams. Vadovų
neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės
taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę
spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šios dalies
nuostatas. Jeigu Centrinė kredito unija, kuriai pritaikyta poveikio priemonė,
po jos pritaikymo raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo
pagrindo taikyti poveikio priemonę, priežiūros institucija svarsto klausimą dėl
poveikio priemonės atšaukimo.
3. Poveikio
priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo
padarymo dienos, o jei yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas – nuo paskutinių
tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo
dienos.
4. Sprendimas
taikyti poveikio priemonę pateikiamas Centrinei kredito unijai. Informacija
apie taikomą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą
neskelbti viešai tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti
neigiamos įtakos Centrinės kredito unijos ir (ar) kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
5. Priežiūros
institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo,
kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas
draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai
nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti Centrinė kredito
unija negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas
manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-379,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3972 (2009-08-04)
59
straipsnis. Baudos
1. Priežiūros
institucija turi teisę Centrinei kredito unijai skirti šias baudas:
1) už šio Įstatymo ar priežiūros institucijos
teisės aktų nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą
per nustatytą laiką ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento
bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros
institucijos pagal šį Įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą –
iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 5000 litų už kiekvieną nurodymo
nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;
3) už veiksmų,
kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą,
atlikimą be priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių
pajamų;
4) už veiksmus
ar veiklą, kuriuos draudžia šis Įstatymas, arba finansinių paslaugų teikimą,
jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių
pajamų;
5) už kitus
saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės
aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.
2. Konkretus
skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę,
anksčiau taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes.
3. Baudos į
valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią
Centrinė kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.
Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, už kiekvieną nurodymo
nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną turi būti sumokama į valstybės biudžetą
kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos
sprendimą apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo,
nesumokama, ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be
Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš
Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių
kredito įstaigose, arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka.
60
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos
nario (narių), Centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų)
nušalinimas nuo pareigų
1. Nuo
priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos
stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų
pateikimo Centrinei kredito unijai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi
teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos
priimti sprendimai yra negaliojantys.
2. Jei priežiūros
institucija priima sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų
tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius),
Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir
reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta
sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai Centrinės kredito unijos
organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos
sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti
su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
3. Apie
priimtą sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito
unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Centrinei kredito
unijai ir juridinių asmenų registrui bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“.
61
straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
1. Priežiūros
institucijai nusprendus taikyti šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodytą poveikio priemonę, Centrinė kredito unija neturi teisės disponuoti
lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir
kitu turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
2. Priežiūros
institucija turi teisę laikinai apriboti teisę disponuoti visomis lėšomis,
esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir visu kitu
turtu ar lėšų ir kito turto dalimi.
3. Priežiūros
institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis
sąskaitose Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito
įstaigose, ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas
turto arešto aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas
turto arešto aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti
duomenys, reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto
arešto aktų registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų
nustatytais atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas
turto arešto aktų registre laikinai.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS PABAIGA
62 straipsnis. Centrinės kredito unijos
reorganizavimo ir likvidavimo procedūrų teisinis reglamentavimas, Centrinės
kredito unijos pertvarkymas
1. Centrinė
kredito unija reorganizuojama ir likviduojama Civilinio kodekso, šio Įstatymo,
Finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Centrinė
kredito unija negali būti pertvarkoma.
63
straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimas
1.
Reorganizuojant Centrinę kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime
dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik finansų įstaiga.
2.
Reorganizuojant Centrinę kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių
asmenų, kuriems išdalijamos Centrinės kredito unijos teisės ir pareigos ar
kurie įsteigiami, turi būti Centrinė kredito unija ar bankas.
3. Jei
reorganizuojant Centrinę kredito uniją įsteigiama nauja Centrinė kredito unija,
ji šio Įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas
išduoti licenciją ir licencijai išduoti reikalingi dokumentai bei duomenys
priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą
reorganizuoti Centrinę kredito uniją. Kartu su sprendimu dėl leidimo
reorganizuoti Centrinę kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl
licencijos išdavimo.
4.
Reorganizavime dalyvaujanti ir reorganizuojama Centrinė kredito unija šio
Įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą
reorganizuoti ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito
uniją.
64
straipsnis. Sutikimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
1. Jei Centrinė
kredito unija bus reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą
privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą
reorganizuoti.
2. Norėdamos
gauti sutikimą reorganizuoti, reorganizavime dalyvaujanti ar reorganizuojama
finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikia
prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus. Sutikimą
reorganizuoti išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas išduoti sutikimą
priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
3. Priežiūros
institucija priima sprendimą dėl sutikimo išdavimo per 1 mėnesį nuo prašymo
išduoti sutikimą gavimo dienos.
65
straipsnis. Leidimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
1. Centrinės
kredito unijos reorganizavimas gali būti baigtas tik gavus priežiūros
institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją.
2. Leidimą
reorganizuoti Centrinę kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Priėmus
sprendimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, reorganizavime dalyvaujanti ar
reorganizuojama finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1)
reorganizavimo sąlygas;
2) Centrinės
kredito unijos valdybos ataskaitą;
3)
reorganizavimo sąlygų įvertinimą;
4) Centrinės
kredito unijos organo sprendimą dėl Centrinės kredito unijos reorganizavimo;
5) dokumentus ir
duomenis, patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus,
nustatytus leidimui steigti Centrinę kredito uniją gauti, jei reorganizavimo
metu steigiama nauja Centrinė kredito unija;
6) dokumentus ir
duomenis, patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus,
nustatytus licencijai gauti, jei Centrinė kredito unija tęs veiklą po
reorganizavimo.
4. Priežiūros
institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl
leidimo reorganizuoti Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
5. Priežiūros
institucija gali atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito
uniją, jei:
1) pateikti
dokumentai neatitinka įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai
pareikalauti duomenys ar šie duomenys yra neteisingi;
2) yra šio
Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai, kai reorganizavimo metu
steigiama nauja Centrinė kredito unija;
3) yra šio
Įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija
tęs veiklą po reorganizavimo.
6. Apie priimtą
sprendimą išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti
priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
66
straipsnis. Centrinės kredito unijos likvidavimas
1. Centrinė
kredito unija gali būti likviduojama jos narių sprendimu ar kitais įstatymų
nustatytais pagrindais.
2. Centrinės
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti
Centrinės kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavęs priežiūros
institucijos leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją.
3. Leidimą
likviduoti Centrinę kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Centrinė
kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduotis, priežiūros institucijai
pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus
bei duomenis, taip pat Centrinės kredito unijos valdybos parengtą Centrinės
kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be
kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai,
taip pat ekspertų išvadas dėl Centrinės kredito unijos turto vertės. Kartu turi
būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
5. Priežiūros
institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo prašymo gavimo dienos priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti
Centrinę kredito uniją išdavimo.
6. Centrinė
kredito unija gali būti likviduojama Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su
kreditoriais.
7. Priežiūros
institucija gali atsisakyti išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją,
jeigu:
1) pateikti
dokumentai neatitinka įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai
pareikalauti duomenys ar šie duomenys yra neteisingi;
2) galima daryti
išvadą, kad Centrinė kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su
kreditoriais (Centrinės kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima
patenkinti visus kreditorių reikalavimus).
8. Apie priimtą
sprendimą išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti
priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
9. Apie
Centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą
likviduoti Centrinę kredito uniją ir paskirti Centrinės kredito unijos likvidatorių
Centrinė kredito unija per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros
institucijai.
10. Jeigu
priežiūros institucijos sprendimu licencija atšaukta, visuotinis narių
susirinkimas privalo priimti sprendimą nutraukti Centrinės kredito unijos
veiklą. Šiuo atveju netaikoma šio straipsnio 2 dalis.
11. Centrinė
kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu Centrinės kredito unijos
licencija atšaukta ir jos visuotinis narių susirinkimas per priežiūros
institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti Centrinės kredito
unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo turi
teisę priežiūros institucija, Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba,
valdyba arba bent vienas jos narys. Teismas sprendimą dėl Centrinės kredito unijos
likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo.
12. Teismas,
prieš priimdamas sprendimą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo kitais nei
šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais, privalo informuoti priežiūros
instituciją ir gauti jos išvadą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo.
13. Visais
atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti Centrinę kredito uniją, per 3
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros
institucijai.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS BANKROTAS
67 straipsnis. Centrinės kredito unijos
bankroto procedūros teisinis reglamentavimas
Centrinės
kredito unijos bankroto procedūras reglamentuoja šis Įstatymas, Finansų įstaigų
įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas bei Finansų įstaigų
įstatymas nenustato kitaip.
68
straipsnis. Sąlygos pripažinti Centrinę kredito uniją nemokia
1. Sąlygas,
kurioms esant Centrinė kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir
Centrinės kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato
priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Centrinės
kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros
institucijos išvada dėl Centrinės kredito unijos nemokumo.
69
straipsnis. Centrinės kredito unijos bankroto byla
1. Priėmus
nutartį iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą, Centrinės kredito
unijos kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu
būdu ir dviejuose didžiausiu tiražu leidžiamuose šalies dienraščiuose viešai
paskelbiamas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, bylos numeris,
bankrutuojančios Centrinės kredito unijos rekvizitai bei terminai, iki kada yra
priimami kreditorių reikalavimai. Teismas arba teisėjas šioje dalyje nustatytus
veiksmus gali pavesti atlikti Centrinės kredito unijos administratoriui.
2. Teismo
nustatytas terminas, iki kada Centrinės kredito unijos kreditoriai turi teisę
pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo
nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3. Teismui
priėmus nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą:
1)
administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o Centrinės kredito unijos
organai netenka savo įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus
nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą, Centrinės kredito
unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša
juridinių asmenų registrui apie Centrinės kredito unijos teisinio statuso
pasikeitimą;
2) draudžiama
vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,
tarp jų - mokėti
palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, iš
bankrutuojančios Centrinės kredito unijos išieškoti skolas teismo ar ne ginčo
tvarka;
3) nutraukiamas
netesybų ir palūkanų už visas Centrinės kredito unijos prievoles, tarp jų už
išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali
būti nustatoma priverstinė hipoteka.
4. Šio
straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų,
reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų
funkcionavimą bei kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai
nurodyta, kad Centrinė kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo
nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
5. Centrinės
kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo
nutarties iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos
privalo pateikti teismui tvirtinti Centrinės kredito unijos lėšų sumą, kurią
administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol bus
patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
6. Jeigu
Centrinės kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo
patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme
nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti
kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas
sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi
būti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas.
7.
Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka bei
terminais reguliariai teikti informaciją apie Centrinės kredito unijos bankroto
procedūros eigą.
8. Iškėlus
Centrinės kredito unijos bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.
70
straipsnis. Bankrutavusios Centrinės kredito unijos likvidavimas
1. Teismas
pripažįsta Centrinę kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį Centrinę
kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties
patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
2. Nustatyta
tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos Centrinės kredito unijos
reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Vyriausybės nustatytai
institucijai.
3. Prieš kiekvieną
atsiskaitymą su kreditoriais Centrinės kredito unijos likvidatorius pateikia
teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti
atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų
tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises.
4. Centrinės
kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos
Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir
užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti Centrinei kredito
unijai bankroto bylą priėmimo dieną.
71
straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
1. Pirmąja eile
yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai
atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine
liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
2. Antrąja eile
tenkinami valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl
išlaidų, susijusių su draudimo išmokų Centrinės kredito unijos indėlininkams ar
investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo
įstatyme, išmokėjimu.
3. Trečiąja eile
tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio
socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl
suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
4. Ketvirtąja
eile tenkinami kiti Centrinės kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio
straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 dalyse, reikalavimai.
5. Penktąja eile
tenkinami kreditorių reikalavimai dėl Centrinei kredito unijai suteiktų
pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir Centrinės kredito unijos išleistų ne
nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos)
paskolos požymius, išskyrus reikalavimus, kurie nurodyti šio straipsnio 6
dalyje.
6. Šeštąja eile
tenkinami kreditorių reikalavimai dėl Centrinės kredito unijos išleistų ne
nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos)
paskolos požymius ir kurių įsigijimo sandoriuose numatyta, kad pagal juos
reikalavimai tenkinami tik po kitų Centrinės kredito unijos kreditorių
reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl Centrinei kredito unijai suteiktų
pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kitų Centrinės kredito unijos išleistų
ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės
(subordinuotos) paskolos požymius.
7. Septintąja
eile tenkinami Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir
Centrinės kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2537,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
72
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
73
straipsnis. Įstatymo taikymas veikiančiai Centrinei kredito unijai
1. Jei šis
Įstatymas iki šio Įstatymo įsigaliojimo įsteigtai Centrinei kredito unijai
(toliau šiame straipsnyje – veikianti Centrinė kredito unija) nustato
griežtesnius ar papildomus reikalavimus, negu nustatė teisės aktai iki šio
Įstatymo įsigaliojimo, ir dėl tokių reikalavimų reikia veikiančios Centrinės
kredito unijos veiklą pertvarkyti, ji privalo įvykdyti šiuos reikalavimus ne
vėliau kaip per vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.
2. Šio Įstatymo
normos, reglamentuojančios Centrinės kredito unijos steigimą, reorganizavimą,
pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus
šiam Įstatymui. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojęs Centrinės kredito unijos
įstatymas taikomas veikiančios Centrinės kredito unijos reorganizavimo,
likvidavimo ir bankroto procedūroms, jei sprendimai dėl jos likvidavimo ar
bankroto priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
3. Jei iki šio
Įstatymo įsigaliojimo priežiūros institucijai yra paduoti prašymai išduoti
leidimus, jie nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu
galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Įsigaliojus
šiam Įstatymui, laikoma, kad licenciją turinti veikianti Centrinė kredito unija
turi teisę teikti šio Įstatymo nustatytas finansines paslaugas, jei šios teisės
neriboja išduota licencija ar ji kitaip neapribota iki šio Įstatymo
įsigaliojimo. Įsigaliojus šiam Įstatymui, veikiančios Centrinės kredito unijos
turima licencija priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais
pakeičiama naujos formos licencija.
5. Jei valstybė
turi bent vieną veikiančios Centrinės kredito unijos pajų, priimamas naujas
Centrinės kredito unijos narys privalo išpirkti valstybės turimą pajų už
nominalią vertę ir šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos nario pagrindiniu
pajumi.
6. Veikiančios
Centrinės kredito unijos narės valstybės narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigia, kai išperkami visi valstybei priklausantys pajai. Pirmiausiai
išperkami papildomi valstybei priklausantys pajai.
7. Veikiančios
Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui sudaryti negrąžintinai
panaudojamos lėšos, kurias į Centrinę kredito uniją kredito unijos pervedė už
pajus, išperkamus iš valstybės, sudarančius Centrinėje kredito unijoje
valstybės turimą paskutinę 700 000 litų nominalios vertės pajų dalį.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
Centrinės
kredito
unijos
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos Direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės
finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 273).
2. (Neteko
galios nuo 2012-01-01)
3. 2006 m.
birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito
įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1),
su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120).
4. 2006 m.
birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl
investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)
(OL 2006 L 177, p. 201) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo
16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/111/EB (OL 2009 L 302, p. 97).
5.
2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš
dalies keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas
dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68,
p. 3).
Priedo pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
Nr.
XI-379,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3972 (2009-08-04)
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
Nr.
XI-1871, 2011-12-22,
Žin., 2011, Nr. 163-7762 (2011-12-31)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-280, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1350 (2001 05 09)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2101,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 61-2181 (2004-04-27)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos
įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2537,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)
ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO, NOTARIATO
ĮSTATYMO, BANKŲ ĮSTATYMO, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
9, 31, 50 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1582,
2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2708 (2008-06-21)
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-379,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3972 (2009-08-04)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
58 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-553,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6891 (2009-12-28)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-612,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-23 (2010-01-05)
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 9, 11, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 15, 19, 20, 26, 29, 30, 31, 35, 37, 43, 45, 46, 47, 48,
50, 51, 53, 71 STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1871,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7762 (2011-12-31)
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1884,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7773 (2011-12-31)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
2, 4, 9, 56 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1053,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-01, i. k. 2014-10748
ANTRASIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1682 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XII-1040,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10861
LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1682 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2014-08-05)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
47 straipsnis. Finansinių ataskaitų rinkiniai
1.
Centrinė kredito unija ir Centrinės kredito unijos finansinė grupė sudaro
tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų
rinkinius.
2.
Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – tai finansinės ataskaitos, parengtos
apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinių
finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai
periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
3.
Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
1)
balansinė ataskaita;
2) pelno
(nuostolio) ataskaita;
3)
pinigų srautų ataskaita;
4)
nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
5)
aiškinamasis raštas.
4.
Pasibaigus finansiniams metams, Centrinė kredito unija privalo:
1) per 3
mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas
iki eilinio visuotinio narių susirinkimo pateikti priežiūros institucijai
audito įmonės patikrintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sprendimo dėl
pelno paskirstymo projektą ir auditoriaus išvadą;
2) per 3
mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki
eilinio visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas Centrinės kredito unijos
nariams susipažinti su audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų
rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;
3) ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos visuotinio narių
susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir
priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;
4) per 3
dienas po visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių
ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio
susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl
pelno paskirstymo;
5) per 4
mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikti visuomenei savo metinių
finansinių ataskaitų rinkinį, Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei
ji yra) konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir auditoriaus
išvadą.
5.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali svarstyti ir
tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu neatliktas jo auditas.
6.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo
dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atliktas metinių finansinių ataskaitų
rinkinio auditas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
49 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybėReikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Finansų įstaigų įstatymas.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO
UNIJOS PRIEŽIŪRA
50
straipsnis. Priežiūros institucija
1. Lietuvos
bankas yra priežiūros institucija, atliekanti Centrinės kredito unijos
priežiūrą ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą)
priežiūrą.
2. Priežiūra
atliekama vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko
įstatymu ir priežiūros institucijos teisės aktais. Atliekant Centrinės kredito
unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, mutatis mutandis
taikomos Bankų įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nuostatos,
reglamentuojančios finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
3. Atliekant
Centrinės kredito unijos priežiūrą, taikomos Bankų įstatymo 64 straipsnio 5
dalies nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
51
straipsnis. Priežiūros tikslams gautos informacijos apsauga
Centrinės
kredito unijos priežiūros tikslams gautos informacijos apsaugai mutatis
mutandis taikomos Bankų įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
21 straipsnis. Centrinės kredito unijos administracijos
vadovas ir jo pavaduotojas
1. Centrinėje
kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.
2.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi būti
valdybos pirmininkas.
3.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja Centrinės kredito
unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo stebėtojų tarybos bei valdybos
nutarimus.
4. Centrinės
kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio
pareigų, būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kredito
unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais.
22
straipsnis. Centrinės kredito unijos vadovai ir darbuotojai
1. Centrinės
kredito unijos vadovai yra:
1) stebėtojų
tarybos nariai;
2) valdybos nariai;
3)
administracijos vadovai;
4) vidaus audito
tarnybos vadovas;
5) Centrinės
kredito unijos filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Centrinės kredito
unijos darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal Centrinės kredito unijos
įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar
administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti
sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Centrinės kredito unijos vardu
sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus
atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių.
2. Centrinės kredito unijos vadovai turi būti
nepriekaištingos reputacijos bei turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią
tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir
patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės
kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros
institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
tvarkytų šiame Įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams
išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis bei informaciją
apie asmens teistumą, sveikatą.
3. Asmuo negali
būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo
nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai
sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir
turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už
juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius
įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;
2)
piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar
alkoholiu.
4. Priežiūros
institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos
ir atsižvelgdama į tai:
1) ar jis buvo
nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą, ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal
užsienio valstybių įstatymus;
2) ar juridiniam
asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos
įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo
buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl
netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;
3) ar jam turint
finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo
teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;
4) ar nėra kitų
reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma
nepriekaištinga.
5. Centrinės
kredito unijos valdybos pirmininkas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat
gyventi Lietuvos Respublikoje.
6. Centrinės
kredito unijos vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam priežiūros
institucijos leidimą. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti
atvejus, kada toks priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.
7. Jei pagal šį
Įstatymą ir priežiūros institucijos teisės aktus asmuo gali tapti Centrinės
kredito unijos vadovu tik turėdamas priežiūros institucijos leidimą, tai
Centrinė kredito unija (iki Centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai)
bent prieš 30 dienų iki tokio asmens rinkimo, skyrimo ar įgaliojimų asmeniui
suteikimo (toliau šiame straipsnyje – skyrimas ar rinkimas) privalo apie tai
pranešti priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės
aktų nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka
teisės aktų nustatytus reikalavimus.
8. Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kurią priežiūros
institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, Centrinė kredito unija
negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar
sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti ar skirti Centrinės
kredito unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30
dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo.
9. Priežiūros
institucija gali atsisakyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito
unijos vadovus, jeigu:
1) pateikti
dokumentai neatitinka priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų
reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti
duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinės
kredito unijos vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) asmeniui,
kurį rinkti ar skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas
pagal kitus įstatymus.
10. Priežiūros
institucija panaikina leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą,
jeigu:
1) leidimas buvo
gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) asmuo, kuriam
rinkti ar skirti buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų
įstatymų nustatytų reikalavimų leidimui išduoti.
11. Apie priimtą
sprendimą panaikinti leidimą pranešama Centrinei kredito unijai. Priežiūros
institucijai priėmus sprendimą leidimą panaikinti, Centrinė kredito unija
priežiūros institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka
nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą
sutartį.
12. Centrinės
kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus
gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.
23
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė
Centrinės
kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų
įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.
24
straipsnis. Centrinės kredito unijos komitetai
1. Centrinė
kredito unija privalo turėti nuolat veikiantį paskolų komitetą. Klausimą dėl
vidaus audito komiteto sudarymo sprendžia ir šio komiteto veiklą kontroliuoja
Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba.
2. Centrinė
kredito unija turi teisę turėti ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose
numatytų komitetų.
3. Centrinės
kredito unijos komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato
Centrinės kredito unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų
priimti dokumentai. Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos
bei kompetencijos reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės
aktai.
PENKTASIS
SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS
BEI MOKUMO
ATKŪRIMAS
25
straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas
1. Kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam
tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau
kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą
visų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo,
papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito
unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos
reikalavimais.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo
rezervą.
3. Centrinė
kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms
likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui.
Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne
ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir
grąžinimo sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos
sutartyje.
4. Paskolos
kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos
likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito
unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams
rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus.
5. Suteikta paskola išduodama iš karto visa arba
dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos
likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius skaičiavimus.
26
straipsnis. Stabilizacijos fondas
1.
Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro
Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.
2. Kredito
unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių
dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės
kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito
unijos išlaidos.
3.
Stabilizacijos fondo turtą sudaro:
1) Centrinės
kredito unijos narių įmokos;
2) pajamos,
gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) tikslinės
įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;
4) perimtas turtas
už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų iš
stabilizacijos fondo;
5) lėšos, gautos
iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.
4.
Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos Respublikos
Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius ir
užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys),
vyriausybių vertybinius popierius.
5.
Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos
turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.
6. Lėšos kredito
unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos
išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius arba kredito unijai
negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos
kapitalą.
7. Kredito
unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo
Centrinei kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą.
8. Kredito
unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:
1) nurodyti
kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei
perspektyvas;
2) numatyti
strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti
skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;
3) numatyti
kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių
išlaidų dydį;
4) pagrįsti
kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą
ir šių lėšų panaudojimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
27
straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija
1.
Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo
klausimus. Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių
susirinkimui.
2.
Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo
nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos fondo
komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių
deleguotų atstovų.
3. Stabilizacijos
fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar
valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys. Stabilizacijos fondo komisijos
narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.
4.
Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau
kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų
dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo
metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
komisijos pirmininko balsas.
5.
Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo
reglamentas.
6. Kiekvienas
stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad
komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai
atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos
narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų
nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
7.
Stabilizacijos fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti
skirti lėšų iš stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito
unijos valdybos pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl
stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos
narės mokumui atkurti.
8.
Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą
informaciją iš Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės
kredito unijos narių.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS
6
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo tvarka
KREDITO UNIJOS KAPITALAS
IR PELNO
PASKIRSTYMAS
28
straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas
Centrinės
kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.
29
straipsnis. Nuosavas kapitalas
1. Centrinės
kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis
kapitalas;
2) atsargos
kapitalas;
3) privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas;
4)
nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;
5)
ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;
6)
finansinio turto perkainojimo rezervas;
7) kiti
rezervai.
2. Centrinės
kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi
kapitalai ir rezervai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
30
straipsnis. Skolintas kapitalas
Centrinės
kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija
įsigijo nuosavybės teise pagal pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sutartį
arba išleisdama ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie turi visus
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
31
straipsnis. Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas
1. Šio Įstatymo
29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose (atėmus einamųjų metų tarpinio
nepaskirstytojo pelno arba paskutinių praėjusių metų nepaskirstytojo pelno, dėl
kurio dar nepriimtas eilinio visuotinio Centrinės kredito unijos narių
susirinkimo sprendimas, sumą, jeigu audito įmonė nėra atlikusi atitinkamo
laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinio audito ir priežiūros institucijai
nepateikti duomenys, įrodantys, kad pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti
visi numatomi mokesčiai ar dividendai) nustatytų Centrinės kredito unijos
nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą
oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.
2. Centrinės
kredito unijos valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo
kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų
Centrinės kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti
priežiūros institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių
susirinkimą. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo
priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito
unijos kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie
Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl
kapitalo atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros
institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
32
straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai
1. Centrinės
kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių
įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali
būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.
2. Centrinės
kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o
įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais
įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų
vertės.
3. Minimalus
Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali
turėti tik vieną pagrindinį pajų.
4. Centrinės
kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos
įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus
įsigyja tik Centrinės kredito unijos nariai.
5. Centrinės
kredito unijos pajams Vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Centrinės
kredito unijos pajai yra nematerialūs.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1582,
2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2708 (2008-06-21)
33
straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas
Centrinės
kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo
suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir
tvarka.
34
straipsnis. Kapitalai ir rezervai
1. Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių
papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito
unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas
Centrinės kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali
būti panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Ilgalaikio
materialiojo turto perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto
vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas,
nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi
nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį
materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į
paskirstytinąjį rezultatą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas
negali būti tiesiogiai naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams
padengti.
3. Finansinio
turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo
finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.
4. Privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos
grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra
privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos
grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5
Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba
rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio
visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito
unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba
rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš
grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą
tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
5. Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai
rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos
įstatuose.
35
straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas
1. Centrinės
kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis
metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos
finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.
2. Grynasis
pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės
veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio
metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas
mokesčių sumas.
3. Per
finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas
arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus
finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių
susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
4. Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės
kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato
suma yra teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima
sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:
1)
nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis
finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);
3) atskaitymai į
privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;
4) pelno dalis,
skirta stabilizacijos fondui papildyti;
5) atskaitymai į
kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;
6) pelno dalis,
skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
7) pelno dalis,
skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;
8)
nepaskirstytasis pelnas.
5. Šio
straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti
skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje
kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės
kredito unijos nuostoliai.
6. Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės
kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato
suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą
padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:
1) pervedamomis
sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;
2) pervedamomis
sumomis iš atsargos kapitalo.
7. Jeigu iš
rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:
1) likęs
nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos
dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl
susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa
mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;
2) likęs
nepaskirstytas nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos
dalyvių įnašų, jei dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas
kapitalas tampa mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.
8. Jeigu atlikus
Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje
kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už
nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos
nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos
kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus
arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip
pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija,
kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės
kredito unijos veiklai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338, 2011-04-21,
Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS
KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
36
straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
1. Centrinės
kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato
Finansų įstaigų įstatymas.
2. Centrinė
kredito unija privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai
sumažinti, vadovaudamasi priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama
į kiekvieno savo sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į
kliento finansinę ir ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl
finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo
užtikrinimo priemones bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos Centrinės kredito
unijos turto vertei.
37
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
1. Centrinei
kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1)
kapitalo pakankamumo;
2)
likvidumo;
3)
maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;
4)
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;
5) (neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.);
6) kiti
normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į Bazelio
bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos direktyvas.
2. Skaičiuojant
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės nelaikomos tarpusavyje susijusiais asmenimis.
Kitiems Centrinės kredito unijos skolininkams, skaičiuojant maksimalios
paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, taikomi priežiūros institucijos
nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
3. Normatyvų
dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
38
straipsnis. Investicijų apribojimai
1. Centrinė
kredito unija steigiama Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir, jei šis Įstatymas
nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų)
įstatymo nustatyta tvarka.
2. Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik
viena Centrinė kredito unija.
3. Centrinė
kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.
4. Centrinė
kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą
įsteigti Centrinę kredito uniją.
5. Centrinės
kredito unijos įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui ir ši
unija turi būti įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo. To per šį
terminą neatlikus, Centrinės kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti
pajiniai įnašai grąžinami.
6. Steigiant
Centrinę kredito uniją visi pajiniai įnašai turi būti įmokėti iki steigiamojo
susirinkimo sušaukimo dienos.
7. Centrinės
kredito unijos steigiamasis susirinkimas turi teisę spręsti Centrinės kredito
unijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
7
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigėjai
kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:
1) finansų
įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei
jos narių kredito unijų nariams;
2) įmonė, kuri
verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių
paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar
kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis
finansinėmis paslaugomis.
2. Šio straipsnio
1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens įstatinio
kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne ilgiau kaip
vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar reorganizavimo metu
arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito unijos vardu kitų
asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų suteikiamomis teisėmis.
39
straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai
1. Centrinės
kredito unijos steigėju gali būti kredito unija, taip pat valstybė.
2. Centrinę
kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 20 steigėjų.
3. Centrinės kredito unijos steigėjais negali būti
asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Finansų įstaigų
įstatymą, ir asmenys, kurie negali būti Centrinės kredito unijos nariais.
4. Kiekvienas Centrinės kredito unijos steigėjas
privalo įsigyti Centrinės kredito unijos pagrindinį pajų.
8
straipsnis. Leidimas įsteigti centrinę kredito uniją
1. Leidimą
įsteigti Centrinę kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Centrinės
kredito unijos steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti Centrinę kredito
uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos
teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1) sudarytą
Centrinės kredito unijos steigimo sutartį;
2) Centrinės
kredito unijos įstatus;
3) steigiamojo
susirinkimo protokolą;
4) Centrinės
kredito unijos veiklos metmenis;
5) steigėjų
sąrašą, dokumentus ir duomenis apie Centrinės kredito unijos steigėjų tapatybę
ir kiekvieno iš jų įsigytus pajus, taip pat dokumentus ir duomenis, įrodančius,
kad panaudotos pajiniams įnašams lėšos yra gautos teisėtai;
6) dokumentus,
patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajiniai įnašai yra visi įmokėti;
7) steigiamojo susirinkimo
išrinktų Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti
gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą.
3. Priežiūros
institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl
leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius
nuo prašymo gavimo dienos.
4. Priežiūros
institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją,
jei:
1) pateikti
dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai
pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinės
kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos Centrinės
kredito unijos veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;
3) steigiamos
Centrinės kredito unijos teisinė forma, steigėjai, minimalus Centrinės kredito
unijos kapitalas, Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šio Įstatymo
nustatytų reikalavimų.
5. Apie priimtą
sprendimą išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti
priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
6. Išdavus
leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, kol Centrinei kredito unijai neišduota
licencija, Centrinės kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip
perleisti jo įsigytus ir steigimo sutartimi nustatytus pajus, o Centrinei
kredito unijai draudžiama keisti steigimo sutartyje nustatytą pajinio kapitalo
dydį ar steigėjų sudėtį.
7. Priežiūros institucija iki Centrinės kredito unijos
įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) leidimas buvo
gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) Centrinė kredito unija nebuvo įsteigta per šio
Įstatymo nustatytą terminą.
8. Apie priimtą
sprendimą atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją priežiūros
institucija raštu praneša Centrinės kredito unijos steigėjams ir juridinių
asmenų registrui.
9
straipsnis. Licencija
1. Centrinės kredito unijos licencija (toliau –
licencija) suteikia teisę Centrinei kredito unijai teikti licencines finansines
paslaugas. Priežiūros institucija, išduodama Centrinei kredito unijai
licenciją, gali apriboti jos teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines
paslaugas, jei to prašo Centrinė kredito unija ar jei ji nėra pasirengusi
teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines
finansines paslaugas panaikinami, jei Centrinė kredito unija pateikia prašymą
ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad Centrinė kredito unija yra pasirengusi
teikti visas licencines finansines paslaugas.
2. Licencija
išduodama neterminuotam laikui.
3. Centrinei kredito unijai draudžiama perleisti
licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines
finansines paslaugas ne Centrinės kredito unijos vardu ir ne šios unijos
naudai.
4. Licenciją
juridinių asmenų registre įregistruotai Centrinei kredito unijai išduoda
priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka.
5. Centrinė
kredito unija, norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia
prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei
duomenis, tarp jų:
1) juridinių
asmenų registre įregistruotus Centrinės kredito unijos įstatus;
2) dokumentus,
patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne
mažesnis kaip šio Įstatymo nustatytas minimalus Centrinės kredito unijos
kapitalo dydis;
3) Centrinės
kredito unijos narių sąrašą, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti
pagrindiniai ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai;
4) įsteigus
Centrinę kredito uniją išrinktų (paskirtų) Centrinės kredito unijos vadovų,
kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,
sąrašą;
5) veiklos
pirmųjų trejų metų planą;
6) valdymo ir
organizacinės struktūros aprašymą;
7) apskaitos
politikos projektą ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;
8) dokumentus ir
informaciją, patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija turi saugią ir
patikimą Centrinės kredito unijos veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės
sistemą, darbuotojus, technines, informacines, technologines apsaugos
priemones, patalpas ir turto draudimą;
9) kitų
valstybės institucijų išduotas išvadas, leidimus ar kitus dokumentus dėl
pasirengimo teikti licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti
įstatymai.
6. Priežiūros
institucija turi teisę patikrint vietoje, ar Centrinė kredito unija yra
pasirengusi teikti finansines paslaugas.
7. Priežiūros
institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti
asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie Centrinės
kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, įstatymų
ir kitų teisės aktų pažeidimus, tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą
informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl
licencijos išdavimo.
8. Priežiūros
institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl
licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų,
sprendimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir
duomenų gavimo. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo
turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
9. Licencijos
prašančios Centrinės kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir
organizacinė struktūra, rizikos valdymo sistema, atlyginimų nustatymo politika
ir praktika, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės,
informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi
užtikrinti saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą ir atitikti tai
reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat Centrinė kredito unija turi atitikti
kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų teisinės formos, minimalaus
kapitalo, reikalavimus buveinei, Centrinės kredito unijos nariams, Centrinės
kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti
finansines paslaugas.
10. Priežiūros
institucija gali atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:
1) pateikti
dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai
pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinė
kredito unija neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;
11. Apie priimtą
sprendimą išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų
registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės
žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
12. Centrinė
kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi
licenciją.
13. Licenciją
turinti Centrinė kredito unija visada turi atitikti leidimo steigti Centrinę
kredito uniją išdavimo ir licencijos išdavimo reikalavimus. Centrinė kredito
unija šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais
ir tvarka privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo
pateikti licencijai gauti, pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
Nr. XI-612,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-23 (2010-01-05)
Nr. XI-1884,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7773 (2011-12-31)
10
straipsnis. Licencijos atšaukimas
1. Licencijos
atšaukimo pagrindus nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų
įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti
atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:
1) Centrinė
kredito unija neatitinka leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ar
licencijos išdavimo reikalavimų;
2) Centrinė
kredito unija pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas ją
likviduoti;
3) Centrinė
kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir
įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą, jei ji privalo ją mokėti ar
jeigu draudimas nutraukiamas.
2. Apie
licencijos atšaukimą ar jos galiojimo sustabdymą pranešama Centrinei kredito
unijai ir juridinių asmenų registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei
paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
3. Priežiūros
institucijos sprendimas atšaukti Centrinės kredito unijos licenciją turi būti
motyvuotas.
4. Licencija
taip pat gali būti atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio
Įstatymo devintajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
5. Atšaukus
licenciją, Centrinė kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų,
išskyrus, kiek tai būtina atsiskaitant su Centrinės kredito unijos
kreditoriais, ir šio Įstatymo dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose
nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl Centrinės kredito unijos
likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.
11
straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai
1. Centrinės
kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų
registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jei keičiamos įstatų
nuostatos dėl:
1) Centrinės
kredito unijos pavadinimo;
2) pagrindinio
pajaus suteikiamų teisių;
3) Centrinės
kredito unijos organų kompetencijos, jų rinkimo ir atšaukimo tvarkos.
2. Leidimą
įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros
institucija šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta
tvarka.
3. Centrinė
kredito unija, norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus,
priežiūros institucijai pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos
teisės aktų nustatytus dokumentus ir duomenis.
4. Priežiūros
institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl
leidimo įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne
vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
5. Priežiūros
institucija gali atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito
unijos įstatų pakeitimus, jei:
1) pateikti
dokumentai neatitinka šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai
pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) padarius
pakeitimus, Centrinės kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir
patikimos Centrinės kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems
teisės aktams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-612,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-23 (2010-01-05)
12
straipsnis. Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai
1. Centrinė kredito
unija filialus ir kitus padalinius gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.
2. Centrinės
kredito unijos filialo nuostatai, jos filialo ir kitų padalinių, teikiančių
finansines paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema,
apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir
patikimą jų veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.
3. Visi
Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai, kuriuose teikiamos
finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas
operacijas perduoti į Centrinės kredito unijos buveinę realiu laiku.
4. Centrinė
kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą padalinį, kuriame teikiamos finansinės
paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti
apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės
aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai,
Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai
priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytą informaciją ir dokumentus.
13
straipsnis. Centrinės kredito unijos atstovybės
1. Centrinė
kredito unija atstovybes gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.
2. Centrinės
kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.
3. Centrinė
kredito unija, įsteigusi atstovybę, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo
įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.
Pasikeitus pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų
nuo pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.
TREČIASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS NARIAI
14
straipsnis. Centrinės kredito unijos nariai
1. Centrinėje
kredito unijoje negali būti mažiau kaip 20 narių.
2. Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito
unija ir valstybė.
3. Centrinės
kredito unijos nare gali būti tik priežiūros institucijos išduotą licenciją
turinti kredito unija. Priežiūros institucijai atšaukus licenciją, kredito
unija turi būti pašalinama iš Centrinės kredito unijos narių.
4. Kredito unija negali būti Centrinės kredito unijos
nare, jei teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai
nepateikia duomenų, leidžiančių nustatyti jos dalyvius, veiklą, finansinę
būklę, vadovus, lėšų, panaudotų pajiniams įnašams, įgijimo teisėtumą, arba jei
pateikti duomenys neįrodo, kad pajiniams įnašams panaudotos lėšos yra įgytos
teisėtai.
5. Centrinė kredito unija privalo Finansų įstaigų
įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti savo dalyvių (narių) sąrašą. Centrinė
kredito unija savo dalyvių (narių) sąrašo duomenis privalo pateikti priežiūros
institucijai per 15 dienų po eilinio Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo ar priežiūros institucijos pareikalavimu ir kitais atvejais.
6. Centrinės kredito unijos nariai privalo nario
teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad Centrinė kredito unija veiktų
stabiliai ir patikimai.
7. Centrinės
kredito unijos narys neturi teisės balsuoti Centrinės kredito unijos narių
visuotiniame susirinkime, kai susirinkimas sprendžia jo narystės Centrinėje
kredito unijoje klausimą, taip pat kitais Centrinės kredito unijos įstatuose
numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
8. Centrinės kredito unijos narys turi teisę įgalioti
kitą asmenį balsuoti už jį Centrinės kredito unijos narių visuotiniame
susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas pats asmuo Centrinės kredito unijos
narių visuotiniame susirinkime gali atstovauti tik vienam Centrinės kredito
unijos nariui ar pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę tik iš vieno Centrinės
kredito unijos nario. Centrinės kredito unijos nario atstovu negali būti
Centrinės kredito unijos vadovai ar kiti Centrinės kredito unijos nariai.
9. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, be
kitų įstatymuose nustatytų nario pareigų, taip pat privalo:
1) savo lėšas
pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito
unijoje, išskyrus atvejus, kai yra gautas centrinės kredito unijos valdybos
sutikimas šias lėšas laikyti kitose kredito įstaigose;
2) gauti Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą,
jei nori skolintis tiesiogiai iš kitų kredito įstaigų.
15
straipsnis. Atsiskaitymas su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė
1. Centrinė
kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į
Centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas Centrinės
kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.
2. Su asmeniu,
kurio narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija
atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas,
susijusias su jo dalyvavimu Centrinės kredito unijos pajiniame kapitale, tik po
to, kai įvertinusi Centrinės kredito unijos finansinę būklę nustato, kad
atsiskaitymas nekels grėsmės Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir
patikimumui. Apie sprendimą atsiskaityti su asmeniu, kurio narystė Centrinėje
kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija nedelsdama privalo raštu
pranešti priežiūros institucijai ir jai pateikti dokumentus ir duomenis, susijusius
su atsiskaitymo įtakos Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir
patikimumui vertinimu. Centrinė kredito unija atsiskaito su asmeniu, kurio
narystė Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, jeigu per 30 dienų nuo pranešimo
priežiūros institucijai pateikimo, o jeigu jos buvo pareikalauta pateikti
papildomus dokumentus ir duomenis, – nuo papildomai pareikalautų dokumentų ir
duomenų pateikimo dienos negauna priežiūros institucijos rašytinio nurodymo
sustabdyti atsiskaitymą. Priežiūros institucija turi teisę Centrinei kredito
unijai duoti rašytinį nurodymą sustabdyti atsiskaitymą iki rašytiniame nurodyme
nustatyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data ar susietas su tam
tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), jeigu yra pagrindas daryti
išvadą, kad atsiskaitymas keltų grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos
stabilumui ir patikimumui.
3. Pasibaigus
kredito unijos narystei Centrinėje kredito unijoje ar priėmus sprendimą kredito
uniją likviduoti, Centrinė kredito unija grąžina kredito unijai lėšas, laikomas
likvidumo palaikymo rezerve, atsižvelgdama į kredito unijos įsipareigojimus
pagal sutartis, kurių pagrindu buvo gautos lėšos iš likvidumo palaikymo
rezervo. Centrinės kredito unijos narių įmokos į stabilizacijos fondą,
pasibaigus centrinės kredito unijos nario narystei Centrinėje kredito unijoje,
negrąžinamos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VALDYMAS
16
straipsnis. Centrinės kredito unijos organai
1. Centrinėje
kredito unijoje turi būti šie organai: visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų
taryba, valdyba ir administracijos vadovas.
2. Centrinės
kredito unijos valdymo organai yra Centrinės kredito unijos valdyba ir
administracijos vadovas. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta Centrinės
kredito unijos valdybos kompetencija ir funkcijos turi būti aiškiai atribotos
nuo Centrinės kredito unijos administracijos vadovo kompetencijos ir funkcijų.
3. Centrinės
kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas,
atsakomybę nustato Centrinės kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, šis
Įstatymas, taip pat Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių
įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.
4. Tuo atveju,
kai Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima įstatų
pakeitimus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ar kitų organų narių skaičiaus,
išrinkti nauji šių organų nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo
įstatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.
17
straipsnis. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
1. Centrinės
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas Centrinės
kredito unijos narių atstovų susirinkimu.
2. Eilinis
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, bet ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų,
šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.
3. Centrinės kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose ir įstatymuose
nustatytų teisių ir galių:
1) keičia
Centrinės kredito unijos buveinę;
2) renka ir
atšaukia stebėtojų tarybos, valdybos narius, stabilizacijos fondo komisijos
narius ir šių organų pirmininkus, audito tarnybą;
3) vertina
stebėtojų tarybos, stabilizacijos fondo komisijos, Centrinės kredito unijos
valdymo organų ir audito tarnybos darbą bei svarsto ir tvirtina valdybos,
stabilizacijos fondo komisijos ir audito tarnybos pateiktas ataskaitas;
4) renka ir
atšaukia audito įmonę;
5) nustato
pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtina šių
principų įgyvendinimo programą, taip pat indėlių kredito unijoje litais ir
užsienio valiuta procentą, pagal kurį nustatomas lėšų, kurias kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės turi laikyti likvidumo palaikymo rezerve, dydis;
6) nustato
stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus ir įmokų į
stabilizacijos fondą dydį;
7) nustato
palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų
teikimo principus;
8) sprendžia
klausimus dėl premijų mokėjimo Centrinės kredito unijos darbuotojams ir (ar)
kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų išmokų (tantjemų) mokėjimo
Centrinės kredito unijos vadovams ir stabilizacijos fondo komisijos nariams.
Šiuos klausimus Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali
spręsti tik finansiniams metams pasibaigus;
9) sprendžia
klausimus dėl kredito unijų dokumentų standartinių formų ir vidaus taisyklių
bei reikalavimų kredito unijos informacinėms sistemoms nustatymo;
10) sprendžia
klausimus dėl Centrinės kredito unijos narių kredito unijų tikslinių įmokų
nustatymo ir jų dydžio.
4. Visuotinis
narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė
visų Centrinės kredito unijos narių. Jeigu tiek Centrinės kredito unijos narių
į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi
būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai
gali būti priimami esant bet kokiam Centrinės kredito unijos narių skaičiui.
5. Centrinės
kredito unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet
susipažinę su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti
visuotiniam susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi
į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-612,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-23 (2010-01-05)
18
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba
1. Stebėtojų
taryba yra kolegialus Centrinės kredito unijos veiklos priežiūrą atliekantis
organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas.
2. Stebėtojų
tarybos narių skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato
centrinės kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka
visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip 4 metams. Visuotinis narių
susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir
nesibaigus jų kadencijai. Stebėtojų taryba ar pavieniai jos nariai renkami ir
atšaukiami paprasta balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius
neribojamas.
3. Stebėtojų
tarybos nariu negali būti Centrinės kredito unijos valdybos narys,
stabilizacijos fondo komisijos narys, administracijos vadovai, audito tarnybos
nariai.
4. Stebėtojų
tarybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai
raštu įspėjęs stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
5. Jeigu
stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių
nustoja eiti pareigas ir ne mažiau kaip 1/10 Centrinės kredito unijos narių -
pavienių stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, veikianti stebėtojų
taryba turi būti atšaukiama ir visa stebėtojų taryba renkama iš naujo. Jeigu
renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų
tarybos kadencijos pabaigos.
19
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos kompetencija
1. Stebėtojų
taryba, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų galių:
1) stebi ir
analizuoja Centrinės kredito unijos, jos valdybos veiklą ir kaip vykdomi
Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimai;
2) tvirtina
Centrinės kredito unijos veiklos planus;
3) užtikrina,
kad Centrinėje kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;
4) pateikia
visuotiniam narių susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinių
finansinių ataskaitų rinkinio, pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo
projektų bei valdybos parengtos Centrinės kredito unijos veiklos ataskaitos,
taip pat dėl audito tarnybos ir auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų
trūkumų;
5) atstovauja
Centrinei kredito unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito
unijos ir jos valdybos narių, stabilizacijos fondo komisijos narių,
administracijos vadovo;
6) siūlo
valdybai, administracijos vadovui nutraukti įstatymų ir kitų teisės aktų,
Centrinės kredito unijos įstatų ar kitų Centrinės kredito unijos dokumentų
pažeidimus ar atšaukti neteisėtus sprendimus;
7) svarsto ar
sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį Įstatymą turi svarstyti ar spręsti Centrinės
kredito unijos stebėtojų taryba.
2. Centrinės
kredito unijos stebėtojų taryba jos kompetencijai priskirtus klausimus gali
perduoti spręsti tik Centrinės kredito unijos narių visuotiniam susirinkimui.
3. Stebėtojų
tarybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:
1) nurodyta
posėdžio vieta ir laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai,
posėdžio pirmininkas, ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;
2) išdėstyta
kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių
pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio
dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo
rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios
nuomonės ir protestai.
4. Prie posėdžio
protokolo turi būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant
darbotvarkės klausimus, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai.
5. Surašytas
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip
per 5 dienas turi būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams,
tarp jų ir nedalyvavusiems posėdyje, o jei tokios galimybės nėra – nedelsiant,
kai tik atsiranda galimybė. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys
privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu
nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai,
nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai.
6. Kiekvienas
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų
priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus
ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat
vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos tarybos narys,
nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose
nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus,
Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.
7. Stebėtojų
tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.
Nutarimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje
stebėtojų tarybos narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias
teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius
po lygiai, lemia stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos
narys negali atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su
kurio projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu.
8. Stebėtojų
taryba turi teisę pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti
ir įvertinti Centrinės kredito unijos finansines ataskaitas ir buhalterinę
apskaitą. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti
limitą lėšų, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti.
9. Stebėtojų
tarybos pareikalavimu Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos
vadovai privalo pateikti tarybai dokumentus, susijusius su Centrinės kredito
unijos veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti Centrinės kredito unijos
veiklą.
10. Stebėtojų
tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
11. Stebėtojų
tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
Eilinius stebėtojų tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas.
Neeiliniai posėdžiai šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų
tarybos narių ar priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka
nustatoma stebėtojų tarybos darbo reglamente.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
20
straipsnis. Centrinės kredito unijos valdyba
1. Centrinės
kredito unijos valdyba:
1) renka
(skiria) ir atšaukia administracijos vadovą ir jo pavaduotoją;
2) be atskiro
Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo priima
sprendimus dėl disponavimo Centrinės kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto
įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už
kitų asmenų prievoles, net jei turto vertė ar sandorio suma viršija 1/10
Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo, jei Centrinės kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą valdybai suteikti
tokią teisę ir tokia valdybos teisė numatyta Centrinės kredito unijos
įstatuose;
3) priima
sprendimus dėl narių priėmimo į Centrinę kredito uniją;
4) sprendžia
klausimą, ar suteikti kredito unijoms paskolas jų likvidumui palaikyti, nustato
palūkanų normas;
5) svarsto
kredito unijų prašymus skirti iš stabilizacijos fondo lėšų mokumui atkurti bei
jų mokumo atkūrimo planus, teikia išvadas ir pasiūlymus stabilizacijos fondo
komisijai;
6) stebi ir
kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų
lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti Centrinės kredito unijos administracijos
vadovui, taip pat sprendžia kitus visuotinio narių susirinkimo bei
stabilizacijos fondo komisijos nutarimuose nustatytus stabilizacijos fondo
naudojimo klausimus;
7) parengia
Centrinės kredito unijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno
paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo projektų bei Centrinės kredito unijos
veiklos ataskaitą;
8) nustato
įkainius už Centrinės kredito unijos teikiamas paslaugas;
9) priima
sprendimus dėl filialų, atstovybių steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ir
keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų valdymo organų skyrimo, taip pat dėl
struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir
veiklos nutraukimo;
10) priima sprendimus tapti kitų
juridinių asmenų steigėja, dalyve;
11) svarsto ir
sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ji turi svarstyti ir
spręsti.
2. Už savo
veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai Centrinės
kredito unijos įstatų nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
3. Centrinės
kredito unijos valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti
taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 19 straipsnio 3–5 dalyse.
4. Kiekvienas
Centrinės kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių,
kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai
atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų
nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar
netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitų teisės aktų nustatytas pareigas,
atsako pagal įstatymus, Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito
unija sudarytas sutartis.
5. Valdybos
posėdžiai, be valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros
institucijos nurodymu.
6. Valdybos
nariu negali būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys,
stabilizacijos fondo komisijos narys, audito tarnybos nariai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
42 straipsnis. Skolinimo su Centrine
kredito unija susijusiems asmenims apribojimai
1. Su Centrine
kredito unija susijusiais asmenimis laikomi:
1) juridiniai
asmenys, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį turi Centrinė kredito unija, šių juridinių asmenų vadovai bei su jais
artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys;
2) Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų vadovai bei su jais artimos giminystės, taip
pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys.
2. Centrinė
kredito unija gali skolinti su Centrine kredito unija susijusiems asmenims ne
daugiau kaip 20 procentų perskaičiuoto Centrinės kredito unijos kapitalo.
3. Jeigu
priežiūros institucija nustatyta tvarka atlieka jungtinę (konsoliduotą) visos
centrinės kredito unijos finansinės grupės priežiūrą, priežiūros institucija
turi teisę nustatyti kitus reikalavimus skolinimui su Centrine kredito unija
susijusiems asmenims, kurie yra Centrinės kredito unijos kontroliuojamos
įmonės.
4. Skolinimo su
Centrine kredito unija susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti
Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba. Sprendimą skolinti su Centrine
kredito unija susijusiam asmeniui turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba
ne mažiau kaip dviem trečdaliais valdybos narių, dalyvaujančių valdybos
posėdyje, balsų.
43
straipsnis. Skolinimo apribojimai Centrinės kredito unijos pajiniams įnašams
atlikti
Centrinė kredito
unija neturi teisės skolinti įsigyjamo savo pajaus pajiniam įnašui atlikti,
patikėtinei (subordinuotai) paskolai sau suteikti ar Centrinės kredito unijos
išleidžiamiems ne nuosavybės vertybiniams popieriams, kurie turi visus
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius, įsigyti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
44
straipsnis. Centrinės kredito unijos paslaptis
1. Centrinės
kredito unijos paslaptimi laikomi visi Centrinei kredito unijai žinomi duomenys
ir informacija apie:
1) Centrinės
kredito unijos kliento turimas Centrinėje kredito unijoje sąskaitas, lėšų
likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje
esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos,
sąlygas;
2) Centrinės
kredito unijos kliento skolinius įsipareigojimus Centrinei kredito unijai,
sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;
3) kitas
Centrinės kredito unijos klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių,
pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;
4) Centrinės
kredito unijos kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus,
skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis,
kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.
2. Centrinė
kredito unija, jos darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino Centrinės
kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką
neatskleisti tokios informacijos, išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytus
atvejus.
3. Centrinės
kredito unijos paslaptį sudaranti informacija gali būti atskleista tik
Centrinės kredito unijos klientui, su kuriuo susijusi Centrinės kredito unijos
paslaptį sudaranti informacija, arba jo rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta,
kam ir kokia informacija turi būti atskleista.
4. Centrinė
kredito unija turi teisę atskleisti informaciją, sudarančią Centrinės kredito
unijos paslaptį, teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina ginant Centrinės
kredito unijos teisėtus interesus, ir tik tiek, kiek tai būtina jos interesams
ginti.
5. Centrinė
kredito unija teikia Centrinės kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją
Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų
nustatyta tvarka kitiems asmenims, jei pagal įstatymus Centrinė kredito unija
privalo joms teikti tokią informaciją.
45
straipsnis. Klientų interesų apsauga
1. Vietose,
kuriose Centrinė kredito unija teikia finansines paslaugas klientams,
kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas
Centrinės kredito unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę
teikti Centrinė kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai
susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.
2. Prieš
sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, Centrinė kredito unija
privalo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo
sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitą
informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
3. Kiekvienam
esamam ar galimam klientui, jeigu jis prašo, Centrinė kredito unija privalo
pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius ir auditoriaus išvadą,
kurią pagal teisės aktus Centrinė kredito unija turi pateikti visuomenei.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIAI IR AUDITAS
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
52 straipsnis. Prašymų išduoti
licenciją, leidimą, sutikimą ar atlikti kitus veiksmus nagrinėjimas ir
priežiūros institucijos sprendimai
1. Detalias
prašymų išduoti šio Įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar
atlikti kitus veiksmus (toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo,
nagrinėjimo ir leidimų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų
dokumentų reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Prašymas
išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame Įstatyme
nustatytus terminus, o jei terminai šiame Įstatyme nenustatyti – per priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi
teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui
priimti. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir
informacijos, tai prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas
skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų dokumentų ir informacijos gavimo
dienos.
3. Apie priimtą
sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros
institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.
53
straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės
1. Be kitų šiame
Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros
institucija turi teisę:
1) duoti
Centrinei kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, o
Centrinė kredito unija privalo juos įvykdyti per priežiūros institucijos
nustatytą laiką ir nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;
2) jei Centrinės
kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų Centrinės kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,
kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti negaliojančiais;
3) sudaryti
sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją
turinčiais asmenimis dėl Centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų
nustatyta Centrinės kredito unijos turto vertė, Centrinės kredito unijos finansinė
būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos Centrinės kredito
unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys
šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio Įstatymo 55
straipsnio 2 ir 3 dalyse. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad Centrinė
kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar
nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, tai priežiūros institucijos
turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja Centrinė kredito unija;
4) reikalauti,
kad būtų pakeista Centrinės kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinius
tikrinanti audito įmonė, jei ji ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų
nustatytų reikalavimų.
2. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus
ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės kredito unijos
veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui,
turi teisę duoti Centrinei kredito unijai tokius raštiškus nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką
pašalinti teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių
sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių
asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo
turto įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų
juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar
nekilnojamąjį turtą;
3) per
priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti Centrinės kredito unijos
tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą;
4) parengti ir
įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą laiką jai priimtiną Centrinės
kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų
pašalinimo priemonių planą;
5) sušaukti
Centrinės kredito unijos visuotinį narių susirinkimą ar stebėtojų tarybos arba
valdybos posėdį ir jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;
6) Centrinės
kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus.
Priežiūros institucija apie nurodymą Centrinės kredito unijos vadovams atvykti
į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų
veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar Centrinės kredito unijos
veiklos trūkumai arba kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir
patikima.
3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų
pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės
kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui
ir patikimumui, turi teisę laikinai Centrinei kredito unijai nustatyti
individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus
reikalavimus dėl rizikos ribojimo.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai
gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.
5. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros
institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti Centrinės kredito unijos organų
ir Centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar
posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti Centrinės kredito unijos
organų, komitetų ir Centrinės kredito unijos vadovų veiklą.
6. Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir
vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi
teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie Centrinės kredito unijos
skolininkus. Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti
duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338, 2011-04-21,
Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
54 straipsnis. Priežiūros institucijos
sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
1. Priežiūros
institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų
saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti
teismui.
2. Skundo
padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo
vykdymo.
55
straipsnis. Centrinės kredito unijos inspektavimas (tikrinimas)
1. Centrinę
kredito uniją inspektuoja (tikrina) priežiūros institucijos darbuotojai.
Priežiūros institucija, inspektuodama (tikrindama) Centrinę kredito uniją, gali
pasitelkti ir kitų asmenų.
2. Centrinė
kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas inspektavimui (tikrinimui) atlikti:
1) inspektuojantiems
(tikrinantiems) asmenims pateikti visą jų prašomą informaciją ir dokumentus;
2) suteikti
galimybę inspektavimą (tikrinimą) atliekantiems asmenims naudotis Centrinės
kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti
inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims atskiras patalpas su telefono ryšio
tinklu.
3.
Inspektuojantys (tikrinantys) asmenys turi teisę:
kredito unijos investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų
Centrinės kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.
2. Šio
straipsnio 1 dalis netaikoma, jei:
1)
inspektuojamos (tikrinamos) Centrinės kredito unijos darbo metu nekliudomi
įeiti į Centrinės kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir
gauti inspektavimui (tikrinimui) atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus
(originalus arba patvirtintus jų nuorašus), Centrinės kredito unijos vadovų ir
kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
3) reikalauti
padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar patys juos kopijuoti Centrinės kredito
unijos lėšomis;
4) turėti teisės
aktų nustatytų kitų teisių.
4. Atlikus
inspektavimą (tikrinimą), jo rezultatai raštu pateikiami Centrinei kredito
unijai. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai,
administracijos vadovai privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo
(tikrinimo) rezultatais.
5. Priežiūros
institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo (tikrinimo) ir jo
rezultatų įforminimo tvarką.
6. Šio
straipsnio nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti
(tikrinti) ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės narius, jei ji atlieka
finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
56 straipsnis. Bendradarbiavimas su
Europos Komisija, Europos bankininkystės institucija ir Europos Sąjungos
valstybių narių priežiūros institucijomis
1. Priežiūros
institucija praneša Europos bankininkystės institucijai apie šio Įstatymo
nustatyta tvarka išduotas licencijas, Europos Komisijai ir Europos
bankininkystės institucijai apie atšauktas licencijas, taip pat joms ir Europos
Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją.
Pranešimų ir informacijos teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros
institucijos teisės aktai.
2. Priežiūros
institucija, vykdydama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 bendradarbiauja
su Europos bankininkystės institucija ir teikia jai visą jos užduotims vykdyti
būtiną informaciją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1884,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7773 (2011-12-31)
57
straipsnis. Poveikio priemonės
1. Priežiūros
institucija turi teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai taikyti
šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą
Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros
institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo;
2) skirti šio
Įstatymo nustatytas baudas;
3) laikinai
nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos
narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo
pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos
vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir
(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
4) laikinai
uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;
5) laikinai ar
visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų
padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti
filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės
teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo
ar kito padalinio veiklą, Centrinė kredito unija, be to, privalo nedelsdama
priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;
6) laikinai
apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei
kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;
7) atšaukti
išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą.
2. Priežiūros
institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
3. Priežiūros
institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama
konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir
veiklos trūkumų turinį, apimtį, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų
kreditorių interesams, Centrinės kredito unijos finansinę būklę, Centrinės
kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus
ir trūkumus, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti
poveikio priemonės (priemonių) pasekmes Centrinės kredito unijos ir kredito
unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
4. Priežiūros
institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo
priėmimo dienos, jeigu šiame Įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
5. Priežiūros
institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti
motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
Sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytas baudas,
apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia
klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
6. Poveikio
priemonės, kurios pritaikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos
sprendime taikyti poveikio priemonę nurodyto termino. Šis terminas gali būti
apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų
atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima
sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.
58
straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
1. Priežiūros
institucija turi teisę taikyti šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones,
išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) per nustatytą
laiką nepateikiama šio Įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta arba pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga informacija;
2) nustatyta
tvarka nevykdomi remiantis šiuo Įstatymu priežiūros institucijos duoti
nurodymai;
3) nebetenkinami
reikalavimai, nustatyti leidimui įsteigti Centrinę kredito uniją ar licencijai
gauti;
4) pažeidžiami
įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą,
bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl
Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti
visuomenės ir (arba) klientų interesai.
2. Priežiūros
institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, per
protingumo kriterijų atitinkantį terminą praneša Centrinei kredito unijai apie
klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jai informaciją apie
nustatytus faktinius duomenis, kurie yra poveikio priemonės taikymo pagrindas,
ar sudaro galimybę Centrinės kredito unijos vadovams susipažinti su tokiais
faktiniais duomenimis. Centrinė kredito unija turi teisę iki klausimo
nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo
klausimas svarstomas dalyvaujant Centrinės kredito unijos vadovams. Vadovų
neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės
taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę
spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šios dalies
nuostatas. Jeigu Centrinė kredito unija, kuriai pritaikyta poveikio priemonė,
po jos pritaikymo raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo
pagrindo taikyti poveikio priemonę, priežiūros institucija svarsto klausimą dėl
poveikio priemonės atšaukimo.
3. Poveikio
priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo
padarymo dienos, o jei yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas – nuo paskutinių
tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo
dienos.
4. Sprendimas
taikyti poveikio priemonę pateikiamas Centrinei kredito unijai. Informacija
apie taikomą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą
neskelbti viešai tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti
neigiamos įtakos Centrinės kredito unijos ir (ar) kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
5. Priežiūros
institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo,
kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas
draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai
nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti Centrinė kredito
unija negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas
manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-379,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3972 (2009-08-04)
59
straipsnis. Baudos
1. Priežiūros
institucija turi teisę Centrinei kredito unijai skirti šias baudas:
1) už šio Įstatymo ar priežiūros institucijos
teisės aktų nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą
per nustatytą laiką ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento
bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros
institucijos pagal šį Įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą –
iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 5000 litų už kiekvieną nurodymo
nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;
3) už veiksmų,
kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą,
atlikimą be priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių
pajamų;
4) už veiksmus
ar veiklą, kuriuos draudžia šis Įstatymas, arba finansinių paslaugų teikimą,
jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių
pajamų;
5) už kitus
saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės
aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.
2. Konkretus
skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę,
anksčiau taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes.
3. Baudos į
valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią
Centrinė kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.
Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, už kiekvieną nurodymo
nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną turi būti sumokama į valstybės biudžetą
kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos
sprendimą apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo,
nesumokama, ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be
Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš
Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių
kredito įstaigose, arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka.
60
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos
nario (narių), Centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų)
nušalinimas nuo pareigų
1. Nuo
priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos
stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų
pateikimo Centrinei kredito unijai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi
teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos
priimti sprendimai yra negaliojantys.
2. Jei priežiūros
institucija priima sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų
tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius),
Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir
reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta
sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai Centrinės kredito unijos
organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos
sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti
su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
3. Apie
priimtą sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito
unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Centrinei kredito
unijai ir juridinių asmenų registrui bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
61
straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
1. Priežiūros
institucijai nusprendus taikyti šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodytą poveikio priemonę, Centrinė kredito unija neturi teisės disponuoti
lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir
kitu turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
2. Priežiūros
institucija turi teisę laikinai apriboti teisę disponuoti visomis lėšomis,
esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir visu kitu
turtu ar lėšų ir kito turto dalimi.
3. Priežiūros
institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis
sąskaitose Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito
įstaigose, ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas
turto arešto aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas
turto arešto aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti
nurodyti duomenys, reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti
turto arešto aktų registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės
aktų nustatytais atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti
įregistruotas turto arešto aktų registre laikinai.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS PABAIGA
62 straipsnis. Centrinės kredito unijos
reorganizavimo ir likvidavimo procedūrų teisinis reglamentavimas, Centrinės
kredito unijos pertvarkymas
1. Centrinė
kredito unija reorganizuojama ir likviduojama Civilinio kodekso, šio Įstatymo,
Finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
2. Centrinė
kredito unija negali būti pertvarkoma.
63
straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimas
1.
Reorganizuojant Centrinę kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime
dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik finansų įstaiga.
2.
Reorganizuojant Centrinę kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių
asmenų, kuriems išdalijamos Centrinės kredito unijos teisės ir pareigos ar
kurie įsteigiami, turi būti Centrinė kredito unija ar bankas.
3. Jei
reorganizuojant Centrinę kredito uniją įsteigiama nauja Centrinė kredito unija,
ji šio Įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas
išduoti licenciją ir licencijai išduoti reikalingi dokumentai bei duomenys
priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą
reorganizuoti Centrinę kredito uniją. Kartu su sprendimu dėl leidimo
reorganizuoti Centrinę kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl
licencijos išdavimo.
4.
Reorganizavime dalyvaujanti ir reorganizuojama Centrinė kredito unija šio
Įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą
reorganizuoti ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito
uniją.
64
straipsnis. Sutikimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
1. Jei Centrinė
kredito unija bus reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą
privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą
reorganizuoti.
2. Norėdamos
gauti sutikimą reorganizuoti, reorganizavime dalyvaujanti ar reorganizuojama
finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikia
prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus. Sutikimą
reorganizuoti išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas išduoti sutikimą
priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
3. Priežiūros
institucija priima sprendimą dėl sutikimo išdavimo per 1 mėnesį nuo prašymo
išduoti sutikimą gavimo dienos.
65
straipsnis. Leidimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
1. Centrinės
kredito unijos reorganizavimas gali būti baigtas tik gavus priežiūros
institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją.
2. Leidimą
reorganizuoti Centrinę kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Priėmus
sprendimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, reorganizavime dalyvaujanti ar
reorganizuojama finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1)
reorganizavimo sąlygas;
2) Centrinės
kredito unijos valdybos ataskaitą;
nekilnojamasis turtas įsigytas tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai
užtikrinti (pastatai, kuriuose yra Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose
teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.);
2)
nekilnojamasis turtas įsigytas finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;
3)
reorganizavimo sąlygų įvertinimą;
4) Centrinės kredito
unijos organo sprendimą dėl Centrinės kredito unijos reorganizavimo;
5) dokumentus ir
duomenis, patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus,
nustatytus leidimui steigti Centrinę kredito uniją gauti, jei reorganizavimo
metu steigiama nauja Centrinė kredito unija;
6) dokumentus ir
duomenis, patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus,
nustatytus licencijai gauti, jei Centrinė kredito unija tęs veiklą po
reorganizavimo.
4. Priežiūros
institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl
leidimo reorganizuoti Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
5. Priežiūros
institucija gali atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito
uniją, jei:
1) pateikti
dokumentai neatitinka įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai
pareikalauti duomenys ar šie duomenys yra neteisingi;
2) yra šio
Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyti pagrindai, kai reorganizavimo metu
steigiama nauja Centrinė kredito unija;
3) yra šio
Įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija
tęs veiklą po reorganizavimo.
6. Apie priimtą
sprendimą išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti
priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
66
straipsnis. Centrinės kredito unijos likvidavimas
1. Centrinė
kredito unija gali būti likviduojama jos narių sprendimu ar kitais įstatymų
nustatytais pagrindais.
2. Centrinės
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti
Centrinės kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavęs priežiūros
institucijos leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją.
3. Leidimą likviduoti
Centrinę kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Centrinė
kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduotis, priežiūros institucijai
pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus
bei duomenis, taip pat Centrinės kredito unijos valdybos parengtą Centrinės
kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be
kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai,
taip pat ekspertų išvadas dėl Centrinės kredito unijos turto vertės. Kartu turi
būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
5. Priežiūros
institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo prašymo gavimo dienos priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti
Centrinę kredito uniją išdavimo.
6. Centrinė
kredito unija gali būti likviduojama Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su
kreditoriais.
7. Priežiūros
institucija gali atsisakyti išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją,
jeigu:
1) pateikti
dokumentai neatitinka įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai
pareikalauti duomenys ar šie duomenys yra neteisingi;
2) galima daryti
išvadą, kad Centrinė kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su
kreditoriais (Centrinės kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima
patenkinti visus kreditorių reikalavimus).
8. Apie priimtą
sprendimą išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti
priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
9. Apie
Centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą
likviduoti Centrinę kredito uniją ir paskirti Centrinės kredito unijos
likvidatorių Centrinė kredito unija per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros
institucijai.
10. Jeigu
priežiūros institucijos sprendimu licencija atšaukta, visuotinis narių susirinkimas
privalo priimti sprendimą nutraukti Centrinės kredito unijos veiklą. Šiuo
atveju netaikoma šio straipsnio 2 dalis.
11. Centrinė
kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu Centrinės kredito unijos
licencija atšaukta ir jos visuotinis narių susirinkimas per priežiūros
institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti Centrinės kredito
unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo turi
teisę priežiūros institucija, Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba,
valdyba arba bent vienas jos narys. Teismas sprendimą dėl Centrinės kredito
unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo
priėmimo.
12. Teismas,
prieš priimdamas sprendimą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo kitais nei
šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais, privalo informuoti priežiūros
instituciją ir gauti jos išvadą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo.
13. Visais
atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti Centrinę kredito uniją, per 3
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros
institucijai.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS BANKROTAS
67 straipsnis. Centrinės kredito unijos
bankroto procedūros teisinis reglamentavimas
Centrinės
kredito unijos bankroto procedūras reglamentuoja šis Įstatymas, Finansų įstaigų
įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas bei Finansų įstaigų
įstatymas nenustato kitaip.
68
straipsnis. Sąlygos pripažinti Centrinę kredito uniją nemokia
1. Sąlygas,
kurioms esant Centrinė kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir
Centrinės kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato
priežiūros institucijos teisės aktai.
2. Centrinės
kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros institucijos
išvada dėl Centrinės kredito unijos nemokumo.
69
straipsnis. Centrinės kredito unijos bankroto byla
1. Priėmus
nutartį iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą, Centrinės kredito
unijos kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu
būdu ir dviejuose didžiausiu tiražu leidžiamuose šalies dienraščiuose viešai
paskelbiamas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, bylos numeris,
bankrutuojančios Centrinės kredito unijos rekvizitai bei terminai, iki kada yra
priimami kreditorių reikalavimai. Teismas arba teisėjas šioje dalyje nustatytus
veiksmus gali pavesti atlikti Centrinės kredito unijos administratoriui.
2. Teismo
nustatytas terminas, iki kada Centrinės kredito unijos kreditoriai turi teisę
pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo
nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
3. Teismui
priėmus nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą:
1)
administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o Centrinės kredito unijos organai
netenka savo įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutartį
iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą, Centrinės kredito unijos
organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša juridinių
asmenų registrui apie Centrinės kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama
vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,
tarp jų - mokėti
palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, iš
bankrutuojančios Centrinės kredito unijos išieškoti skolas teismo ar ne ginčo
tvarka;
3) nutraukiamas
netesybų ir palūkanų už visas Centrinės kredito unijos prievoles, tarp jų už
išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali
būti nustatoma priverstinė hipoteka.
4. Šio
straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų,
reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų
funkcionavimą bei kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai
nurodyta, kad Centrinė kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo
nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
5. Centrinės
kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo
nutarties iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos
privalo pateikti teismui tvirtinti Centrinės kredito unijos lėšų sumą, kurią
administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol bus
patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
6. Jeigu
Centrinės kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo
patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme
nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti
kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas
sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi
būti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas.
7.
Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka bei
terminais reguliariai teikti informaciją apie Centrinės kredito unijos bankroto
procedūros eigą.
8. Iškėlus
Centrinės kredito unijos bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.
70
straipsnis. Bankrutavusios Centrinės kredito unijos likvidavimas
1. Teismas
pripažįsta Centrinę kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį Centrinę
kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties
patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
2. Nustatyta
tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos Centrinės kredito unijos
reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Vyriausybės nustatytai
institucijai.
3. Prieš
kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais Centrinės kredito unijos likvidatorius
pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti
nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių
reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant
reikalavimo teises.
4. Centrinės
kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos
Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir
užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti Centrinei kredito
unijai bankroto bylą priėmimo dieną.
71
straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
1. Pirmąja eile
yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai
atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine
liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
2. Antrąja eile
tenkinami valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl
išlaidų, susijusių su draudimo išmokų Centrinės kredito unijos indėlininkams ar
investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo
įstatyme, išmokėjimu.
3. Trečiąja eile
tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio
socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl
suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
4. Ketvirtąja
eile tenkinami kiti Centrinės kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio
straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 dalyse, reikalavimai.
5. Penktąja eile
tenkinami kreditorių reikalavimai dėl Centrinei kredito unijai suteiktų
pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir Centrinės kredito unijos išleistų ne
nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos)
paskolos požymius, išskyrus reikalavimus, kurie nurodyti šio straipsnio 6
dalyje.
6. Šeštąja eile
tenkinami kreditorių reikalavimai dėl Centrinės kredito unijos išleistų ne
nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos)
paskolos požymius ir kurių įsigijimo sandoriuose numatyta, kad pagal juos
reikalavimai tenkinami tik po kitų Centrinės kredito unijos kreditorių
reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl Centrinei kredito unijai suteiktų
pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kitų Centrinės kredito unijos išleistų
ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės
(subordinuotos) paskolos požymius.
7. Septintąja
eile tenkinami Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir
Centrinės kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2537,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
72
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
73
straipsnis. Įstatymo taikymas veikiančiai Centrinei kredito unijai
1. Jei šis
Įstatymas iki šio Įstatymo įsigaliojimo įsteigtai Centrinei kredito unijai
(toliau šiame straipsnyje – veikianti Centrinė kredito unija) nustato griežtesnius
ar papildomus reikalavimus, negu nustatė teisės aktai iki šio Įstatymo
įsigaliojimo, ir dėl tokių reikalavimų reikia veikiančios Centrinės kredito
unijos veiklą pertvarkyti, ji privalo įvykdyti šiuos reikalavimus ne vėliau
kaip per vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.
2. Šio Įstatymo
normos, reglamentuojančios Centrinės kredito unijos steigimą, reorganizavimą,
pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus
šiam Įstatymui. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojęs Centrinės kredito unijos
įstatymas taikomas veikiančios Centrinės kredito unijos reorganizavimo,
likvidavimo ir bankroto procedūroms, jei sprendimai dėl jos likvidavimo ar
bankroto priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
3. Jei iki šio
Įstatymo įsigaliojimo priežiūros institucijai yra paduoti prašymai išduoti
leidimus, jie nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu
galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Įsigaliojus
šiam Įstatymui, laikoma, kad licenciją turinti veikianti Centrinė kredito unija
turi teisę teikti šio Įstatymo nustatytas finansines paslaugas, jei šios teisės
neriboja išduota licencija ar ji kitaip neapribota iki šio Įstatymo
įsigaliojimo. Įsigaliojus šiam Įstatymui, veikiančios Centrinės kredito unijos
turima licencija priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais
pakeičiama naujos formos licencija.
5. Jei valstybė
turi bent vieną veikiančios Centrinės kredito unijos pajų, priimamas naujas
Centrinės kredito unijos narys privalo išpirkti valstybės turimą pajų už
nominalią vertę ir šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos nario
pagrindiniu pajumi.
6. Veikiančios
Centrinės kredito unijos narės valstybės narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigia, kai išperkami visi valstybei priklausantys pajai. Pirmiausiai
išperkami papildomi valstybei priklausantys pajai.
7. Veikiančios
Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui sudaryti negrąžintinai
panaudojamos lėšos, kurias į Centrinę kredito uniją kredito unijos pervedė už
pajus, išperkamus iš valstybės, sudarančius Centrinėje kredito unijoje
valstybės turimą paskutinę 700 000 litų nominalios vertės pajų dalį.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
Centrinės
kredito
unijos
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos Direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės
finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 273).
2. (Neteko
galios nuo 2012-01-01)
3. 2006 m.
birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito
įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1),
su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120).
4. 2006 m.
birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl
investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)
(OL 2006 L 177, p. 201) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo
16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/111/EB (OL 2009 L 302, p. 97).
5.
2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš
dalies keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas
dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68,
p. 3).
Priedo pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
Nr.
XI-379,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3972 (2009-08-04)
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
Nr.
XI-1871,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7762 (2011-12-31)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-280, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1350 (2001 05 09)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2101,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 61-2181 (2004-04-27)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos
įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2537,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)
ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO, NOTARIATO
ĮSTATYMO, BANKŲ ĮSTATYMO, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
9, 31, 50 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1582,
2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2708 (2008-06-21)
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-379,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3972 (2009-08-04)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
58 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-553,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6891 (2009-12-28)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-612,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-23 (2010-01-05)
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 9, 11, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 15, 19, 20, 26, 29, 30, 31, 35, 37, 43, 45, 46, 47, 48,
50, 51, 53, 71 STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1871,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7762 (2011-12-31)
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1884,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7773 (2011-12-31)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
2, 4, 9, 56 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1053,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-01, i. k. 2014-10748
LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1682 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2014-08-04)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
47 straipsnis. Finansinių ataskaitų rinkiniai
1.
Centrinė kredito unija ir Centrinės kredito unijos finansinė grupė sudaro tarpinių
finansinių ataskaitų rinkinius ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius.
2.
Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – tai finansinės ataskaitos, parengtos
apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinių
finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai
periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
3.
Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
1)
balansinė ataskaita;
2) pelno
(nuostolio) ataskaita;
3)
pinigų srautų ataskaita;
4) nuosavo
kapitalo pokyčių ataskaita;
5)
aiškinamasis raštas.
4.
Pasibaigus finansiniams metams, Centrinė kredito unija privalo:
1) per 3
mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas
iki eilinio visuotinio narių susirinkimo pateikti priežiūros institucijai
audito įmonės patikrintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sprendimo dėl
pelno paskirstymo projektą ir auditoriaus išvadą;
2) per 3
mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki
eilinio visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas Centrinės kredito unijos
nariams susipažinti su audito įmonės patikrintu metinių finansinių ataskaitų
rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;
3) ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos visuotinio narių
susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir
priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;
4) per 3
dienas po visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių
ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio
susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl
pelno paskirstymo;
5) per 4
mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikti visuomenei savo metinių
finansinių ataskaitų rinkinį, Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei
ji yra) konsoliduotųjų metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir auditoriaus
išvadą.
5.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali svarstyti ir
tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu neatliktas jo auditas.
6.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo
dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atliktas metinių finansinių ataskaitų
rinkinio auditas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
49 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybėReikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Finansų įstaigų įstatymas.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS PRIEŽIŪRA
50
straipsnis. Priežiūros institucija
1. Lietuvos
bankas yra priežiūros institucija, atliekanti Centrinės kredito unijos
priežiūrą ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą)
priežiūrą.
2. Priežiūra
atliekama vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko
įstatymu ir priežiūros institucijos teisės aktais. Atliekant Centrinės kredito
unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, mutatis mutandis
taikomos Bankų įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nuostatos,
reglamentuojančios finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
3. Atliekant
Centrinės kredito unijos priežiūrą, taikomos Bankų įstatymo 64 straipsnio 5
dalies nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
51
straipsnis. Priežiūros tikslams gautos informacijos apsauga
Centrinės
kredito unijos priežiūros tikslams gautos informacijos apsaugai mutatis
mutandis taikomos Bankų įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
21 straipsnis. Centrinės kredito unijos
administracijos vadovas ir jo pavaduotojas
1. Centrinėje
kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.
2.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi būti
valdybos pirmininkas.
3.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja Centrinės kredito
unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo stebėtojų tarybos bei valdybos
nutarimus.
4. Centrinės
kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio
pareigų, būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kredito
unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais.
22
straipsnis. Centrinės kredito unijos vadovai ir darbuotojai
1. Centrinės
kredito unijos vadovai yra:
1) stebėtojų
tarybos nariai;
2) valdybos
nariai;
3)
administracijos vadovai;
4) vidaus audito
tarnybos vadovas;
5) Centrinės
kredito unijos filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Centrinės kredito
unijos darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal Centrinės kredito unijos
įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar
administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti
sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Centrinės kredito unijos vardu
sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus
atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių.
2. Centrinės kredito unijos vadovai turi būti
nepriekaištingos reputacijos bei turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią
tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir
patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės
kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros
institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
tvarkytų šiame Įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams
išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis bei informaciją
apie asmens teistumą, sveikatą.
3. Asmuo negali
būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo
nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai
sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir
turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už
juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius
įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;
2) piktnaudžiauja
psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
4. Priežiūros
institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos
ir atsižvelgdama į tai:
1) ar jis buvo
nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą, ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal
užsienio valstybių įstatymus;
2) ar juridiniam
asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos
įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo
buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl
netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;
3) ar jam turint
finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo
teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;
4) ar nėra kitų
reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma
nepriekaištinga.
5. Centrinės
kredito unijos valdybos pirmininkas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat
gyventi Lietuvos Respublikoje.
6. Centrinės
kredito unijos vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam priežiūros institucijos
leidimą. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks
priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.
7. Jei pagal šį
Įstatymą ir priežiūros institucijos teisės aktus asmuo gali tapti Centrinės
kredito unijos vadovu tik turėdamas priežiūros institucijos leidimą, tai
Centrinė kredito unija (iki Centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai)
bent prieš 30 dienų iki tokio asmens rinkimo, skyrimo ar įgaliojimų asmeniui
suteikimo (toliau šiame straipsnyje – skyrimas ar rinkimas) privalo apie tai
pranešti priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės
aktų nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka
teisės aktų nustatytus reikalavimus.
8. Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kurią priežiūros
institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, Centrinė kredito unija
negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar
sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti ar skirti Centrinės
kredito unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30
dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo.
9. Priežiūros
institucija gali atsisakyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito
unijos vadovus, jeigu:
1) pateikti
dokumentai neatitinka priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų
reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti
duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinės
kredito unijos vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) asmeniui,
kurį rinkti ar skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas
pagal kitus įstatymus.
10. Priežiūros
institucija panaikina leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą,
jeigu:
1) leidimas buvo
gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) asmuo, kuriam
rinkti ar skirti buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų
įstatymų nustatytų reikalavimų leidimui išduoti.
11. Apie priimtą
sprendimą panaikinti leidimą pranešama Centrinei kredito unijai. Priežiūros
institucijai priėmus sprendimą leidimą panaikinti, Centrinė kredito unija
priežiūros institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka
nedelsdama atšaukti vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą
sutartį.
12. Centrinės
kredito unijos darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus
gali nustatyti priežiūros institucijos teisės aktai.
23
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė
Centrinės
kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų
įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.
24
straipsnis. Centrinės kredito unijos komitetai
1. Centrinė
kredito unija privalo turėti nuolat veikiantį paskolų komitetą. Klausimą dėl
vidaus audito komiteto sudarymo sprendžia ir šio komiteto veiklą kontroliuoja
Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba.
2. Centrinė
kredito unija turi teisę turėti ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose
numatytų komitetų.
3. Centrinės
kredito unijos komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato
Centrinės kredito unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų
priimti dokumentai. Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos
tvarkos bei kompetencijos reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros
institucijos teisės aktai.
PENKTASIS
SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS
BEI MOKUMO
ATKŪRIMAS
25
straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas
1. Kredito
unijos Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam
tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau
kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą
visų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo,
papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito
unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos
reikalavimais.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo
rezervą.
3. Centrinė
kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms
likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui.
Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne
ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir
grąžinimo sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos
sutartyje.
4. Paskolos
kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos
likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito
unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams
rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus.
5. Suteikta paskola išduodama iš karto visa arba
dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos
likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius
skaičiavimus.
26
straipsnis. Stabilizacijos fondas
1.
Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro
Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.
2. Kredito
unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių
dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės
kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito
unijos išlaidos.
3.
Stabilizacijos fondo turtą sudaro:
1) Centrinės
kredito unijos narių įmokos;
2) pajamos,
gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) tikslinės
įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;
4) perimtas
turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų
iš stabilizacijos fondo;
5) lėšos, gautos
iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.
4.
Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius
popierius ir užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės
šalys), vyriausybių vertybinius popierius.
5.
Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos
turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.
6. Lėšos kredito
unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos
išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius arba kredito unijai
negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos
kapitalą.
7. Kredito
unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo
Centrinei kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą.
8. Kredito
unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:
1) nurodyti
kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei
perspektyvas;
2) numatyti
strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti
skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;
3) numatyti
kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių
išlaidų dydį;
4) pagrįsti
kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą
ir šių lėšų panaudojimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
27
straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija
1.
Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo klausimus.
Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių susirinkimui.
2.
Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos
fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis
narių susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių
deleguotų atstovų.
3.
Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos
stebėtojų tarybos ar valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys.
Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų
kitiems asmenims.
4.
Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau
kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų
dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo
metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
komisijos pirmininko balsas.
5. Stabilizacijos
fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.
6. Kiekvienas
stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam,
kad komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai
atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos
narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų
nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
7.
Stabilizacijos fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti
skirti lėšų iš stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito
unijos valdybos pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl
stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos
narės mokumui atkurti.
8.
Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą
informaciją iš Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės
kredito unijos narių.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS KAPITALAS
IR PELNO PASKIRSTYMAS
28
straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas
Centrinės
kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.
29
straipsnis. Nuosavas kapitalas
1. Centrinės
kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis
kapitalas;
2) atsargos
kapitalas;
3) privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas;
4)
nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;
5)
ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas;
6)
finansinio turto perkainojimo rezervas;
7) kiti
rezervai.
2. Centrinės kredito
unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi
kapitalai ir rezervai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
30
straipsnis. Skolintas kapitalas
Centrinės
kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija
įsigijo nuosavybės teise pagal pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sutartį
arba išleisdama ne nuosavybės vertybinius popierius, kurie turi visus
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
31
straipsnis. Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas
nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl
klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito
unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.
40
straipsnis. Skolinimas
1. Šio Įstatymo
29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose (atėmus einamųjų metų tarpinio
nepaskirstytojo pelno arba paskutinių praėjusių metų nepaskirstytojo pelno, dėl
kurio dar nepriimtas eilinio visuotinio Centrinės kredito unijos narių susirinkimo
sprendimas, sumą, jeigu audito įmonė nėra atlikusi atitinkamo laikotarpio
finansinių ataskaitų rinkinio audito ir priežiūros institucijai nepateikti
duomenys, įrodantys, kad pelno suma yra teisinga ir iš jos atimti visi numatomi
mokesčiai ar dividendai) nustatytų Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo
dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir
euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.
2. Centrinės
kredito unijos valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo
kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų
Centrinės kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti
priežiūros institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti
sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito unijos
kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie
Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl
kapitalo atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros
institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
32
straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai
1. Centrinės
kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių
įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali
būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.
2. Centrinės
kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o
įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais
įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų
vertės.
3. Minimalus
Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali
turėti tik vieną pagrindinį pajų.
4. Centrinės
kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos
įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus įsigyja
tik Centrinės kredito unijos nariai.
5. Centrinės
kredito unijos pajams Vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Centrinės
kredito unijos pajai yra nematerialūs.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1582,
2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2708 (2008-06-21)
33
straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas
Centrinės
kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo
suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir
tvarka.
34
straipsnis. Kapitalai ir rezervai
1. Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių
papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito
unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas
Centrinės kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali
būti panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
2. Ilgalaikio
materialiojo turto perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto
vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas,
nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi
nepanaudota nurašius, nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį
materialųjį turtą, finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į
paskirstytinąjį rezultatą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas
negali būti tiesiogiai naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams
padengti.
3. Finansinio
turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo
finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.
4. Privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos
grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra
privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos
grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5
Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba
rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio
visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito
unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba
rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš
grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą
tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
5. Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai
rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos
įstatuose.
35
straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas
1. Centrinės
kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis
metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos
finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.
2. Grynasis
pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės
veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio
metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas
mokesčių sumas.
3. Per
finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas
arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus
finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių
susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį.
4. Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės
kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato
suma yra teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima
sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:
1)
nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis
finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);
3) atskaitymai į
privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;
4) pelno dalis,
skirta stabilizacijos fondui papildyti;
5) atskaitymai į
kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;
6) pelno dalis,
skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
7) pelno dalis,
skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;
8)
nepaskirstytasis pelnas.
5. Šio
straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti
skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje
kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės
kredito unijos nuostoliai.
6. Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės
kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato
suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą
padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:
1) pervedamomis
sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;
2) pervedamomis
sumomis iš atsargos kapitalo.
7. Jeigu iš
rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:
1) likęs
nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos
dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl
susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa
mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;
2) likęs
nepaskirstytas nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos
dalyvių įnašų, jei dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas
kapitalas tampa mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.
8. Jeigu atlikus
Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje
kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už
nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos
nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos
kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus
arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip
pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija,
kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės
kredito unijos veiklai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS
KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
36
straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
1. Centrinės
kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato
Finansų įstaigų įstatymas.
2. Centrinė
kredito unija privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai
sumažinti, vadovaudamasi priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama
į kiekvieno savo sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į
kliento finansinę ir ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl
finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo
užtikrinimo priemones bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos Centrinės kredito
unijos turto vertei.
37
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
1. Centrinei
kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1)
kapitalo pakankamumo;
2)
likvidumo;
3)
maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;
4)
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;
5) (neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.);
6) kiti
normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į
Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos
direktyvas.
2. Skaičiuojant
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės nelaikomos tarpusavyje susijusiais asmenimis.
Kitiems Centrinės kredito unijos skolininkams, skaičiuojant maksimalios
paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, taikomi priežiūros institucijos
nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
3. Normatyvų
dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1338,
2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2513 (2011-05-03)
38
straipsnis. Investicijų apribojimai
1. Centrinė
kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:
1) finansų
įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei
jos narių kredito unijų nariams;
2) įmonė, kuri
verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių
paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar
kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis
finansinėmis paslaugomis.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne
ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar
reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito
unijos vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų
suteikiamomis teisėmis.
39
straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai
1. Centrinės
kredito unijos investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų
Centrinės kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.
2. Šio
straipsnio 1 dalis netaikoma, jei:
1)
nekilnojamasis turtas įsigytas tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai
užtikrinti (pastatai, kuriuose yra Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose
teikiamos finansinės paslaugos, ir pan.);
2)
nekilnojamasis turtas įsigytas finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;
3)
nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl
klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito
unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.
40
straipsnis. Skolinimas
1. Šio Įstatymo
41–43 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla Centrinės
kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas Centrinės kredito unijos
41–43 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla Centrinės kredito
unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas Centrinės kredito unijos
piniginis įsipareigojimas, sudarymas.
@@ -15702,11 +15750,11 @@
viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio
skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio skolinimo
turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį sprendimą, su
skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.
skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio
skolinimo turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį sprendimą,
su skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.
2. Skolinimo
2014-08-02
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 21, 56,
2012-01-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 62,
2011-12-31
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 8, 3, 6
2011-05-03
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 24,
2010-01-05
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 24, 56,
2009-12-28
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 8,
2009-08-04
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 62,
2008-06-21
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 56, 62,
2007-01-18
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 19, 45,
2004-11-04
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 73, 69
2004-05-01
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — arts. 57, 19,
2001-04-19
Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas — versión or
originali versija
Tekstas šią datą