LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinio proceso kodeksas
76 versijos
· 2003-04-08 — 2026-07-01
2026-07-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2026-06-30
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2025-01-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2024-12-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2024-07-03
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2024-07-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2024-04-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2024-01-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2023-01-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2022-12-31
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2022-08-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2022-07-22
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2022-07-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2022-01-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2021-01-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2020-07-09
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2020-07-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2020-06-20
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2020-01-30
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2020-01-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2019-10-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2019-09-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2019-07-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2019-06-20
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2019-05-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2019-03-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2019-01-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2018-12-14
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2018-12-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2018-10-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2018-07-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2018-06-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2018-01-02
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2018-01-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2017-07-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2017-01-02
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2017-01-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2016-11-17
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2016-07-15
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2016-06-09
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2016-03-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2016-01-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2015-12-03
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2015-12-02
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2015-11-18
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2015-08-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2015-06-17
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2015-04-03
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2015-01-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2014-08-02
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2014-07-24
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2014-05-22
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2014-03-28
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2013-12-14
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2013-05-25
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2013-04-04
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2012-12-31
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2012-12-29
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2012-07-10
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2012-06-30
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2012-05-19
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2012-01-10
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2011-11-18
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2011-10-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2010-10-26
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2010-07-15
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2010-01-01
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2008-12-02
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2008-11-29
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2008-04-30
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2006-09-21
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2006-06-22
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2005-01-20
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2004-04-27
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2004-04-15
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigalioji
2003-04-08
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigali
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2014-07-24
@@ -18368,12 +18368,28 @@
nustatytais atvejais paduodamas juridinio asmens buveinės apylinkės teismui.
Redakcija nuo
2015-01-01:
4. Prašymas
atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą Civilinio kodekso 2.70
straipsnyje nurodytu atveju paduodamas juridinio asmens buveinės apylinkės
teismui.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-596,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7203 (2009-12-31)
Nr. XII-1065,
2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-23, i. k. 2014-10461
581 straipsnis. Prašymo turinys
Be
@@ -18390,13 +18406,11 @@
1. Byla
nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas,
atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso
tvarka. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga
nefiksuojama.
nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas
į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama.
2. Prašymai,
@@ -18668,9 +18682,9 @@
atliktus vykdymo veiksmus antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų
atlikimo raštu praneša apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio
kontoros buveinė, teisėjui.
atlikimo raštu praneša apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra
antstolio kontoros buveinė, teisėjui.
4. Visais
@@ -18760,11 +18774,11 @@
Kodekso 744 straipsnis), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo
proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo
jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti
kitus reikalingus dokumentus.
proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip
per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis
kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus.
3.
@@ -18786,17 +18800,17 @@
5.
Dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos
nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl
atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl
skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto
administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais šiame Kodekse numatytais atvejais
gali būti duodamas atskirasis skundas.
Dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo,
sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už
perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies
bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos
nustatymo, ir kitais šiame Kodekse numatytais atvejais gali būti duodamas
atskirasis skundas.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -18824,9 +18838,9 @@
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
595
@@ -18850,42 +18864,42 @@
3. Teisėjas,
gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso 140
straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. Ši nutartis gali būti skundžiama
gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį pagal šio Kodekso
140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles. Ši nutartis gali būti
skundžiama atskiruoju skundu.
4. Neteko galios nuo 2011-10-01
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
596
straipsnis. Teisių perėmimas vykdymo procese
1. Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo
išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo
procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio
asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos
perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas
atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju
išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės
teismas. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama
atskiruoju skundu.
4. Neteko galios nuo 2011-10-01
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
596
straipsnis. Teisių perėmimas vykdymo procese
1. Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo
išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo
procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio
asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos
perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas
atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju
išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės
teismas. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama
atskiruoju skundu.
2. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo
procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau
@@ -18928,9 +18942,9 @@
išsprendžia antstolis savo patvarkymu.
4. Antstolio patvarkymas,
kuriuo patenkinamas nušalinimas, neskundžiamas.
4. Antstolio
patvarkymas, kuriuo patenkinamas nušalinimas, neskundžiamas.
5. Jeigu
@@ -18996,9 +19010,9 @@
pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be
varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš
varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti
varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių,
perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti
pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti
@@ -19066,13 +19080,13 @@
4. Jeigu areštuotas turtas jau perduotas
išieškotojui arba realizuotas, ieškinys pareiškiamas taip pat ir tiems asmenims,
kuriems turtas perduotas arba kurie tą turtą įgijo. Patenkinus ieškinį dėl jau
realizuoto turto grąžinimo, ginčus tarp turto įgijėjo, išieškotojo ir
skolininko nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles.
išieškotojui arba realizuotas, ieškinys pareiškiamas taip pat ir tiems
asmenims, kuriems turtas perduotas arba kurie tą turtą įgijo. Patenkinus
ieškinį dėl jau realizuoto turto grąžinimo, ginčus tarp turto įgijėjo,
išieškotojo ir skolininko nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles.
604 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas vykdymo proceso metu
@@ -19176,9 +19190,9 @@
kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota,
grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti
nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.
grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo
dokumento grąžinimo išieškotojui dienos.
608
@@ -19196,9 +19210,9 @@
įstatymai.
617 straipsnis. Pasekmės, tretiesiems asmenims
neįvykdžius antstolio reikalavimų
617 straipsnis. Pasekmės, tretiesiems asmenims neįvykdžius
antstolio reikalavimų
Išieškotojas
@@ -19230,9 +19244,9 @@
saugoti (administruoti) turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat
nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro
saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas
(administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
2.
@@ -19246,19 +19260,19 @@
1.
Bylose dėl išlaikymo išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar
kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę, kai skolininko
buvimo vieta nežinoma, antstolis privalo skelbti skolininko paiešką per
policiją.
Bylose dėl išlaikymo išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu
ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę, kai
skolininko buvimo vieta nežinoma, antstolis privalo skelbti skolininko paiešką
per policiją.
2. Bylose dėl
vaiko perdavimo, kai vaiko buvimo vieta nežinoma, antstolis privalo skelbti skolininko
arba vaiko paiešką per policiją.
vaiko perdavimo, kai vaiko buvimo vieta nežinoma, antstolis privalo skelbti
skolininko arba vaiko paiešką per policiją.
3.
@@ -19526,11 +19540,11 @@
skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo;
8) jeigu išieškotojas
ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436
straipsnis);
8) jeigu
išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso
6.436 straipsnis);
9) jeigu
@@ -19562,38 +19576,6 @@
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
6.436 straipsnis);
9) jeigu
vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti;
10)
jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus,
nurodytus teismo sprendime.
2. Vykdomąją
bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio
patvarkymu panaikinamos. Jeigu skolininko turtas buvo areštuotas teismo
nutartimi, apie vykdomosios bylos nutraukimą ir būtinumą panaikinti turto
areštą antstolis savo patvarkymu praneša turtą areštavusiam teismui.
3. Nutraukta
vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
byla nutraukiama dėl taikos sutarties sudarymo (šio Kodekso 595 straipsnis). Šį
patvarkymą tvirtina teisėjas rezoliucija.
@@ -19748,9 +19730,7 @@
Antstolis, priėmęs vykdyti jam persiųstą vykdomąjį dokumentą, turi teisę
taikyti papildomas priverstinio vykdymo priemones arba panaikinti anksčiau
taikytąsias.
taikyti papildomas priverstinio vykdymo priemones arba panaikinti anksčiau taikytąsias.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -19802,9 +19782,9 @@
įstatymų saugomus interesus.
3. Šio Kodekso nustatyta
tvarka antstoliui taip pat gali būti pavedami atlikti kiti veiksmai.
3. Šio Kodekso
nustatyta tvarka antstoliui taip pat gali būti pavedami atlikti kiti veiksmai.
4. Už teismo
@@ -19956,7 +19936,9 @@
prašymus, nušalinimus;
8) atsisakyti išieškojimo;
8) atsisakyti
išieškojimo;
9) kitas šiame Kodekse numatytas teises.
@@ -19972,167 +19954,11203 @@
bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu;
2) aktyviai
2) aktyviai domėtis
vykdymo eiga;
3) nesudaryti
kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą;
4)
nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės
pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo
gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai išieškotojui siunčiami
vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta;
5)
vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
641
straipsnis. Išieškotojo atsisakymas išieškojimo
1.
Išieškotojo pareiškimas dėl išieškojimo atsisakymo paduodamas raštu antstoliui,
kuris vykdo sprendimą.
2. Antstolis,
gavęs pareiškimą dėl išieškojimo atsisakymo, savo patvarkymu išsprendžia
klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
642
straipsnis. Skolininkas
1. Skolininkas
yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba
susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo.
2. Kai pagal
vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma iš valstybės, valstybei vykdymo procese
atstovaujama pagal šio Kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
643
straipsnis. Skolininko teisės
Skolininkas turi
teisę:
1) dalyvauti
pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus;
2) susipažinti
su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais
supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą;
3) gauti pažymas
apie vykdymo eigą;
4) ginčyti turto
priklausomybę ir jo įkainojimą;
5) apskųsti
antstolio veiksmus;
6) reikšti
prašymus, nušalinimus;
7) sudaryti
taikos sutartis;
8) kitas šiame
Kodekse numatytas teises.
644
straipsnis. Skolininko pareigos
Skolininkas
privalo:
1) nekliudyti
antstoliui atlikti vykdymo veiksmus;
2) antstoliui nedelsdamas pranešti apie
savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį
pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė
nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu
adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660
straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;
3) kviečiamas
atvykti pas antstolį;
4) aktyviai
domėtis vykdymo eiga;
3) nesudaryti
kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą;
5) nedelsdamas
pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai,
kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečių vaikų;
6) vykdyti kitas
šiame Kodekse jam numatytas pareigas.
Redakcija nuo 2014-08-01:
6) nedelsdamas
pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai
patvirtinančius įrodymus;
7) vykdyti kitas
šiame Kodekse jam numatytas pareigas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
645
straipsnis. Skolininko pareiga pateikti informaciją apie turimą turtą
1. Skolininkas
privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo
buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose.
2.
Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą
pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas
juridinio asmens vadovas.
3. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą
arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių
priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki dviejų tūkstančių
litų dydžio baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų.
XLIV
SKYRIUS
VYKDOMŲJŲ RAŠTŲ IŠDAVIMO TVARKA
650 straipsnis);
2)
ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis);
3)
ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio
reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso
646 straipsnio 5 dalis);
4)
nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės
pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo
gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai išieškotojui siunčiami
vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta;
ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti
652 straipsnis. Nutarimų dėl administracinės teisės
pažeidimų bylose paskirtų baudų išieškojimo priėmimo vykdyti ypatumai
1. Antstolis, gavęs
vykdyti nutarimą administracinių teisės pažeidimų bylose, pirmiausia patikrina,
ar nutarimą priėmusi institucija arba pareigūnas, jeigu skolininkas
savanoriškai nesumokėjo baudos, pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko
darbovietę, valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba
mokymo įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio
uždarbio, pensijos ar stipendijos.
2.
Jeigu vykdomąjį dokumentą pateikęs asmuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų
reikalavimų neįvykdė, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui
ir nurodomos grąžinimo priežastys.
3. Jeigu
išieškotojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus įvykdė, tačiau
paaiškėjo, kad skolininkas nedirba, arba jeigu baudos išieškoti iš skolininko
darbo užmokesčio ar kitokio užmokesčio, pensijos ar stipendijos negalima dėl
kitokių priežasčių, antstolis priima vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Straipsnis netenka galios nuo 2009 m. balandžio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1839,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)
653
straipsnis. Vykdomųjų veiksmų pradėjimo terminai
Vykdomuosius
veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus vykdymo bylose – ne vėliau kaip
kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose – ne vėliau
kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti.
654
straipsnis. Pirminiai vykdomieji veiksmai
Antstolis,
priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją,
išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643,
644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo,
įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis
dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus
operatyviam ir efektyviam išieškojimui.
XLVI SKYRIUS
RAGINIMAS
ĮVYKDYTI SPRENDIMĄ
655
straipsnis. Raginimas įvykdyti sprendimą
1. Raginimas
įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie
tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame
dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus
pradėta priverstinio vykdymo procedūra.
2. Skolininkas
įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą,
išskyrus šio Kodekso 661 straipsnyje numatytus atvejus.
3. Vykdant tą
patį vykdomąjį dokumentą, raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą,
išskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo
paties prašymu (šio Kodekso 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir vėl pateiktas
vykdyti.
656
straipsnis. Raginimo įvykdyti sprendimą turinys
Raginime įvykdyti
sprendimą nurodoma:
1) antstolio
vardas, pavardė;
2)
teismo ar institucijos, kurios sprendimas vykdomas, pavadinimas, vykdomojo
dokumento išdavimo data ir numeris;
3) išieškotojo ir skolininko pavadinimas arba vardas
ir pavardė, išieškotinų iš skolininko pinigų sumos, turtas ar reikalingi
atlikti veiksmai;
4) terminas, per kurį skolininkas turi įvykdyti sprendimą,
taip pat reikiamais atvejais – kredito įstaigos ir antstolio depozitinės
sąskaitos numeris ar išieškotojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris;
5) kad
neįvykdžius sprendimo, antstolis sprendimą vykdys priverstinai ir iš skolininko
bus išieškotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos;
6) skolininko
teisės ir pareigos vykdymo procese, nurodytos 643 ir 644 straipsniuose.
657
straipsnis. Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarka
1. Raginimas
įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas
skolininkui asmeniškai.
2. Išsiųsdamas
raginimą antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente ir nurodo raginimo
išsiuntimo datą.
3. Pasirašydamas
vykdomajame dokumente skolininkas patvirtina, kad raginimas įteiktas jam
asmeniškai.
658 straipsnis. Vykdymo veiksmai skolininkui įteikus
ar išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą
1. Kai raginimas
įvykdyti sprendimą įteiktas, antstolis gali įpareigoti skolininką šio Kodekso
645 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą.
2. Tais
atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi
teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą.
3. Bylose dėl
sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti antstolis,
įteikdamas arba pasiųsdamas raginimą, areštuoja skolininko turtą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
659
straipsnis. Terminas įvykdyti sprendimą
1. Jeigu
vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui
įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo
dienos.
2. Kai
iškeldinama iš gyvenamosios patalpos, terminas įvykdyti sprendimą nustatomas ne
trumpesnis kaip trisdešimt dienų ir ne ilgesnis kaip keturiasdešimt penkios
dienos.
3. Vykdant
sprendimus, įpareigojančius skolininką susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų,
terminas įvykdyti sprendimą neskiriamas, o nurodoma sprendimą vykdyti
nedelsiant nuo raginimo vykdyti sprendimą įteikimo dienos, jei vykdomajame
dokumente nenurodyta kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
660 straipsnis. Raginimo
įvykdyti sprendimą įteikimas, kai nežinoma skolininko buvimo vieta
1. Tais
atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl
kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima,
raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje
Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
2. Raginimo
paskelbimo šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo
įteikimo diena.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
661 straipsnis. Atvejai, kada raginimas įvykdyti
sprendimą skolininkui nesiunčiamas
1. Jeigu
įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas
įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo
įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.
2. Raginimas
nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo
ir turto konfiskavimo, vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto
realizavimo.
Redakcija nuo 2014-08-01:
2.
Raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir
mažesnių negu du šimtai litų piniginių sumų išieškojimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
XLVII
SKYRIUS
IŠIEŠKOJIMO IŠ SKOLININKO TURTO BENDROSIOS TAISYKLĖS
662
straipsnis. Išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarka
1. Išieškotojas,
laikydamasis šio Kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki
priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar
pajamų išieškoma pirmiausia.
2. Jeigu
išieškotojas nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra
privalomas.
3. Jeigu
išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio
turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose
nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų
išieškoti.
4. Iš paskesnės
eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo
pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo
išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo
skolininkas.
5. Reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos
netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto.
663
straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto
1. Pinigų
išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas
pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per
šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus
iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo
atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti
skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo
užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.
2. Tiesiogiai iš
skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat
išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant šio Kodekso
736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas.
3. Išieškoti iš
skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju,
jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų.
4. Teismas
skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas
išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir
kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš
paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi.
Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai
remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Prašymas dėl to paduodamas ir
nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Šiame
straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-729, 2006-06-22,
Žin., 2006, Nr. 77-2973 (2006-07-14)
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
664
straipsnis. Išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė
1. Pirmąja eile
išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus
ar įkaito turėtojo naudai.
2. Antrąja eile
išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių
popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
3. Trečiąja eile
išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą
šio straipsnio 4 ir 5 dalyse.
4. Ketvirtąja
eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu
skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis.
5. Penktąja eile
išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.
665
straipsnis. Išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilė
1. Pirmąja eile
išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus
ar įkaito turėtojo naudai.
2.
Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių,
vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito
kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto
tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas.
3.
Trečiąja eile išieškoma iš kito turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4
dalyje.
4. Ketvirtąja
eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų
ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai
gamybai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
666
straipsnis. Išieškojimas iš fizinių asmenų turto
1.
Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje
dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
2. Nusikaltimu
padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į
turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta,
kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.
666 straipsnis. Išieškojimas iš fizinių asmenų turto
1.
Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje
dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
2. Nusikaltimu
padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į
turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje
nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.
667 straipsnis. Skolininko fizinio asmens turto,
kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas
1.
Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis,
dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo
išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams,
kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su
kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks
prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.
Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius
dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš
to turto nutraukimo dienos.
2. Skolininko
dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas
nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi
skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką.
3.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto
skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.
4. Išieškotojas
turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš
jos išieškoti.
668 straipsnis. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma
1. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas
negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą
turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo
profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo
instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą,
neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA),
visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas
Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
2. Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar
biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms
priklausančias pinigines lėšas.
3. Išieškojimas
remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo
laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos
tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos
Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos
remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo
projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes
buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus
ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
669 straipsnis. Išieškojimo
tvarka likviduojant įmones, įstaigas, organizacijas
Likviduojant
įmonę, įstaigą, organizaciją, išieškojimas gali būti nukreipiamas į visą jos
turtą, nesilaikant šio Kodekso 665 straipsnio 2 – 4 dalyse nustatytos eilės.
670 straipsnis. Bendroji išieškojimo iš visų rūšių
juridinių asmenų ar kitų organizacijų tvarka
1. Išieškojimai
iš visų rūšių juridinių asmenų ar kitų organizacijų, tarp jų ir iš užsienio
subjektų, vykdomi pagal bendrąsias taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas šių
asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
2. Už antstolio
reikalavimų vykdymą, kai išieškoma iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų
subjektų, yra atsakingi šių subjektų vadovai.
671 straipsnis. Skolininko juridinio asmens ar kitos
organizacijos turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies
nustatymas
Skolininko
juridinio asmens ar kitos organizacijos turto, kuris yra jo bendra su kitais
asmenimis nuosavybė, dalis nustatoma šio Kodekso 667 straipsnyje nustatyta
tvarka.
672
straipsnis. Išieškojimo iš ūkinių bendrijų turto ypatumai
1. Jeigu ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų
išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas solidariai į jos narių
turtą.
2. Išieškojimas negali būti nukreiptas solidariai į
visų tikrosios ūkinės bendrijos narių turtą pagal jos narių prievoles,
nesusijusias su bendrijos veikla.
3. Išieškojimas į komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės
bendrijos turtą nukreipiamas:
1) į tikrųjų
komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos narių visą turtą solidariai;
2) į narių
komanditorių turto dalį, kurią jie perdavė arba turėjo perduoti komanditinei
(pasitikėjimo) ūkinei bendrijai, bet jos neperdavė per sutartyje numatytus
terminus.
673
straipsnis. Išieškojimas iš individualių (personalinių) įmonių turto
Jeigu
individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms
padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą.
674 straipsnis. Išieškojimas iš valstybės ar
savivaldybės įmonės, kuri neturi turto
1. Jeigu
valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti,
išieškotojų reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės
biudžeto, bet ne daugiau, negu yra valstybės ar savivaldybės įmonės patikėjimo
teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, vertė.
2. Reikalavimų tenkinimo iš valstybės ar savivaldybės
biudžeto klausimą išieškotojo prašymu išsprendžia teismas priimdamas nutartį.
Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
XLVIII SKYRIUS
TURTO AREŠTAS
675
straipsnis.
Skolininko turto areštas
1. Skolininko
turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios
teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas
uždraudimas ar apribojimas.
2. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas
turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet,
jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto
iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms
padengti.
3. Vykdydamas
teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta
tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto
nesurašo. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas
turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir
(arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. Tuo
atveju, kai teismo nutartimi areštuojamas viešame registre įregistruotas turtas
ir taikomas vien draudimas disponuoti šiuo turtu, teismo nutarties dėl turto
arešto įvykdymui pakanka įregistruoti areštą turto arešto aktų registre.
4. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto
paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, – nuo turto arešto
akto įregistravimo turto arešto aktų registre. Tais atvejais, kai yra
areštuojami produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai ir jie šio
Kodekso nustatyta tvarka paimami ir nedelsiant perduodami realizuoti, turto
areštas įsigalioja nuo turto aprašymo momento.
5. Apie įkeisto turto areštą antstolis nedelsdamas
praneša atitinkamai įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
676
straipsnis. Areštuoto turto žymėjimas
Kiekvieną
areštuotą daiktą antstolis, jeigu yra galimybė, iš išorės pažymi areštą
rodančiu ženklu. Apie tai, kad areštuotas turtas yra pažymėtas, nurodoma turto
arešto akte.
677
straipsnis. Skolininko turto aprašymas
1. Tais
atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas
perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami
dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai
apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi
būti sudarytas šio turto aprašas.
2. Antstolis
negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai
sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
3. Skolininko
turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui. Jeigu paties skolininko nėra, turtas
aprašomas dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių
nėra, – dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui
(administratoriui).
4. Skolininko
juridinio asmens turtas aprašomas dalyvaujant skolininko atstovui ar atsakingam
darbuotojui.
678
straipsnis. Turto arešto akto turinys
1. Turto arešto akte turi būti nurodoma:
1) akto surašymo laikas ir vieta;
2) surašančio aktą
antstolio, taip pat surašant aktą dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės;
3) vykdomojo
dokumento pavadinimas;
4) išieškotojo ir
skolininko fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;
juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;
5) kiekvieno
areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas
viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo
laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei
antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte
nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas;
6) kiekvieno
areštuojamo daikto savininkas (bendraturčiai) – fizinio asmens vardas, pavardė,
asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas,
kodas;
7) turto arešto
būdai (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir mastas;
8) kiti su turto areštu susiję teisių
apribojimai, jeigu jie taikomi;
9) kad daiktas pažymėtas, jeigu tai buvo
padaryta;
10) daiktų, paimamų perduoti kitam asmeniui saugoti ar
administruoti, sąrašas;
11) asmens,
kuriam turtas perduotas saugoti (administruoti), vardas, pavardė, asmens kodas
ir adresas, jeigu turtą saugoti (administruoti) pavedama ne pačiam skolininkui;
12) kad
skolininkui ir kitiems asmenims išaiškinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka
ir terminas, taip pat kad skolininkui arba turto saugotojui (administratoriui)
išaiškintos su saugojimu susijusios jų pareigos ir atsakomybė, numatyta šio
Kodekso 619 ir 683 straipsniuose;
13)
išieškotojo, skolininko ir kitų asmenų, dalyvaujančių aprašant turtą, pastabos
bei pareiškimai, kai sudaromas turto aprašas, taip pat antstolio patvarkymai
dėl jų.
2. Prireikus turto
arešto akte išvardijami rasti daiktai, į kuriuos pagal įstatymus negali būti
nukreipiamas išieškojimas, taip pat kiti daiktai, kurie neareštuojami.
3. Jeigu
areštuojant turtą sudaromas turto aprašas, šio straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 10
punktuose nurodyti duomenys įrašomi į turto aprašą, kuris yra turto arešto akto
priedas.
4. Jeigu turto
arešto akto surašymo momentu nėra žinoma skolininko, kurio turtas areštuojamas,
turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar
dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys. Šiuo atveju antstolis privalo imtis
priemonių, išsiaiškinęs išsamius turto duomenis, surašyti turto arešto aktą,
pakeičiantį ankstesnį turto arešto aktą.
5. Turto arešto
aktą ir turto aprašą pasirašo antstolis, turto saugotojas (administratorius),
taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja aprašant
turtą. Jeigu skolininkas nedalyvauja aprašant turtą arba atsisako pasirašyti
turto aprašą, tai pažymima turto apraše.
679 straipsnis. Turto arešto
akto ir turto aprašo įteikimo išieškotojui ir skolininkui tvarka
Turto arešto
aktas ir turto aprašas, jeigu šis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir
skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra
galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
680 straipsnis. Turto arešto akto ir turto aprašo
pateikimo turto areštų registro tvarkytojui tvarka
1. Turto arešto
aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudaromas, nedelsiant pateikiami turto
arešto aktų registro tvarkytojui.
2. Turto arešto
aktas ir turto aprašas nesiunčiami turto arešto aktų registro tvarkytojui,
jeigu areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys
daiktai, gyvūnai) šio Kodekso nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant
perduodamas realizuoti, taip pat jeigu areštuojami asmeniniams ir namų ūkio
poreikiams naudojami mažaverčiai daiktai.
3. Antstolis,
pakeitęs turto arešto aktą ar panaikinęs turto areštą, taip pat šio Kodekso
nustatyta tvarka realizavęs areštuotą turtą, nedelsdamas apie tai praneša turto
arešto aktų registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
681
straipsnis. Areštuoto turto įkainojimas
1.
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis,
atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo
ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja
antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto
vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
2.
Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu
turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.
3. Skolininkas
ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto
įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant
nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant
turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per
tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.
4. Jeigu šiame
straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto
verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
682
straipsnis. Ekspertizės skyrimo tvarka vykdymo proceso metu
1. Antstolis
ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi
būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti
ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo
proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos,
kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598
straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.
2. Jeigu
išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės
išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę
ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę
ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.
3. Skolininkas
ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi
prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas,
būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia
prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės
atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo
atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei
nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos.
Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611
straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio
patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti
skundžiamas teismui.
4. Skolininkas
ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio
straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai
ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų.
Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų
mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis,
atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali
atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies
atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba
prašymą atmesti.
5. Šiame
straipsnyje nurodytos išlaidos, kurių mokėjimas buvo atidėtas iki turto
realizavimo pabaigos, antstoliui išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611
straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Ekspertizė
atliekama pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, atsižvelgiant į šio Kodekso
VI dalyje numatytas išimtis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
683
straipsnis. Areštuoto turto saugojimas ir administravimas
1.
Areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą
turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali
areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie
asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turto saugotojui antstolis įteikia turto
arešto aktą. Turtą gali saugoti ir pats antstolis.
2. Bylose dėl
nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo skolininkas ar jo giminaičiai
gali būti skiriami areštuoto turto saugotojais tik išimtiniais atvejais.
3. Asmuo
perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis
juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo.
4. Saugotojas,
jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą.
Be to, jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos,
kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą.
5. Areštuoto
turto administratoriaus teises ir pareigas nustato Civilinio kodekso
ketvirtosios knygos XIV skyrius.
684
straipsnis. Iš skolininko paimtų vertybių saugojimas
Iš skolininko
paimtus materialius vertybinius popierius, tauriųjų metalų (aukso, platinos,
sidabro) luitus, grynuolius, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusgaminius
bei dirbinius, deimantus, taip pat juvelyrinius ir kitus dirbinius iš aukso,
sidabro, platinos ir platinos grupės metalų, brangakmenių, perlų bei jų laužo
antstolis perduoda saugoti vietos, kurioje yra teismas, antstolį
aptarnaujančiam bankui.
685
straipsnis. Iš skolininko paimtų pinigų saugojimas
Rastas pas
skolininką pinigų sumas, reikalingas išieškomai sumai ir vykdymo
išlaidoms padengti, antstolis iš skolininko paima išduodamas Sprendimų vykdymo
instrukcijoje nustatytos formos kvitą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną sumoka
į antstolio depozitinę sąskaitą.
686
straipsnis. Areštuoto nekilnojamojo turto nuoma (panauda)
1. Išnuomoto
nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia.
Tačiau antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos (panaudos) sutartį
Civiliniame kodekse numatytais pagrindais.
2. Antstolis
turi teisę duoti nuomininkui patvarkymą, kad nuomotojui priklausančius
nuompinigius pervestų į antstolio depozitinę sąskaitą. Tokį patvarkymą
nuomininkas privalo vykdyti.
3. Antstolis
turi teisę išnuomoti nenaudojamą areštuotą nekilnojamąjį turtą. Tokia nuomos
sutartis galioja tik iki vykdymo proceso, per kurį buvo areštuotas turtas,
pabaigos.
4.
Areštuoto turto nuomos sutartis, sudaryta nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje
nustatytos tvarkos, negalioja.
687
straipsnis. Priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas
1. Jeigu yra
pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo
priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje,
išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą.
2. Jeigu yra
keli tos pačios eilės išieškotojai ar skolininkai, įskaitymas galimas tik
proporcingai jiems tenkančios skolos ar išieškojimo daliai.
3. Jeigu yra šio
straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas visą sumą išieškoti pinigų sumų
tarpusavio įskaitymo būdu, kitos priverstinio vykdymo priemonės netaikomos.
4. Įskaitymas
išieškant išlaikymą negalimas.
688 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į skolininko
pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį
skolininkui iš kitų asmenų
1. Išieškojimas
gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas
kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius
skolininkui iš kitų asmenų.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu
privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko
pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų
sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį
terminą.
3. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko
turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą.
689 straipsnis.
Disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimas bankuose ir išieškojimas iš
piniginių lėšų, esančių bankuose
1. Išieškojimą
iš piniginių lėšų, esančių bankuose, arba disponavimo piniginėmis lėšomis
apribojimą bankuose antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys
teisę areštuoti ar duoti nurodymus nurašyti skolininko lėšas arba nutraukti
lėšų išmokėjimą iš asmens sąskaitos, vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per
Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (šios sistemos nuostatus tvirtina
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija).
2. Nukreipdamas
išieškojimą į pinigines lėšas arba apribodamas disponavimą piniginėmis lėšomis,
antstolis priima nustatytos formos patvarkymą. Šio patvarkymo kopija siunčiama
skolininkui. Antstolis elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų
apribojimų informacinę sistemą pateikia nurodymą apriboti disponavimą
piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti pinigines lėšas įsiskolinimui ir
vykdymo išlaidoms padengti. Nurodyme turi būti informacija apie piniginių lėšų
arešto pagrindą, areštuotų piniginių lėšų sumą ir reikalavimų patenkinimo eilę.
Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema apie elektroninių ryšių
priemonėmis gautą antstolio nurodymą siunčia pranešimą bankams.
3. Bankai, gavę
iš Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos antstolio nurodymą, tą pačią
dieną privalo jį įvykdyti ir visą reikalaujamą informaciją apie disponavimo
piniginėmis lėšomis apribojimą arba pinigines lėšas bankuose elektroninių ryšių
priemonėmis pateikti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai.
4. Piniginių
lėšų apribojimų informacinė sistema gautus iš bankų duomenis apie disponavimo
piniginėmis lėšomis apribojimą arba pinigines lėšas bankuose elektroninių ryšių
priemonėmis perduoda antstoliui.
5. Vykdant
išieškojimą iš piniginių lėšų, Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema
paskirsto pinigines lėšas pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamas
sumas ir elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčia nurodymus vykdyti į bankus.
Jeigu skolininko banko sąskaitoje visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti
lėšų nepakanka, pagal vykdomuosius dokumentus lėšas Piniginių lėšų apribojimų
informacinė sistema paskirsto pagal šio Kodekso 753 ir 754 straipsniuose
nustatytas taisykles. Bankai, iš Piniginių lėšų apribojimų informacinės
sistemos gavę nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas tą
pačią dieną pervesti atitinkamai į antstolio depozitinę sąskaitą ir (ar)
institucijos sąskaitą.
6. Antstolis,
nustatęs, kad išieškota pinigų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai
ir vykdymo išlaidoms padengti, nedelsdamas privalo pinigines lėšas,
viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
690 straipsnis.
Turto priklausymo skolininkui nustatymas
1.
Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka
registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso
skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas
hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai.
2. Prieš
pradedant realizuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, vykdomojoje byloje
iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie
realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus.
XLIX SKYRIUS
TURTO
REALIZAVIMO TVARKA
691
straipsnis. Areštuoto turto realizavimas
1. Turto
realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise
priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios
verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas
kita šiame Kodekse nustatyta tvarka.
2. Areštuotą
turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta
tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos,
vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės.
692
straipsnis. Perduodamo valstybei turto realizavimas
Teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą
antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu
įstatymai nenustato kitaip.
693
straipsnis. Areštuoto turto realizavimo pasekmės
Areštuoto turto
realizavimas šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka panaikina visus to turto
areštus.
694
straipsnis.
Skolininko turto realizavimo būdai
1. Skolininkui
priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka
registruojamas turtas, kurio vertė viršija septynis tūkstančius litų, taip pat
kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų,
realizuojamas parduodant iš varžytynių.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas
turtas gali būti realizuojamas ir kitais būdais šiame Kodekse nustatyta tvarka.
3. Turto
pardavimas iš varžytynių vykdomas elektroniniu būdu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
695
straipsnis. Išieškotojo teisė pasirinkti turto realizavimo būdą
1. Jeigu pagal
šį Kodeksą turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo
būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui.
2. Jeigu
išieškotojas per antstolio nustatytą terminą nepranešė apie savo pasirinktą
turto realizavimo būdą, jį nustato savo patvarkymu antstolis. Šis antstolio
patvarkymas neskundžiamas.
696
straipsnis. Brangiųjų metalų ir brangakmenių realizavimo tvarka
Tauriųjų metalų
(aukso, platinos, sidabro) luitai, grynuoliai, gamybinės ir laboratorinės
paskirties pusgaminiai bei dirbiniai, brangakmeniai, taip pat juvelyriniai ir
kiti dirbiniai iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų bei jų
laužas realizuojami per prekybos įmones, kurios verčiasi šio turto prekyba.
Redakcija nuo 2014-08-01:
697 straipsnis. Gyvūnų, produktų, kito greitai
gendančio ar galinčio greitai prarasti savo prekinę vertę turto realizavimas
1. Areštuoti
produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę
vertę turtas tuojau pat paimami ir perduodami realizuoti prekybos įmonei.
Nesant galimybės šio turto realizuoti per prekybos įmonę, jis gali būti
parduodamas antstolio patvarkyme nustatytu kitu būdu.
2. Sumos, kurias
gauna įmonės, pardavusios perduotą joms skolininko turtą, atskaičius
realizavimo išlaidas, per tris darbo dienas nuo pardavimo dienos
pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.
3. Gyvuliai ir
paukščiai, taip pat kiti gyvūnai, jeigu skolininkas ar asmuo, kuriam jie
pavedami saugoti, negali ar atsisako juos prižiūrėti, realizuojami antstolio
patvarkymu už kiek galima didesnę kainą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
698 straipsnis. Pranešimas apie turto, turinčio
istorinę, mokslinę ar meninę vertę, realizavimą
Apie areštuotą
ir realizuojamą turtą, turintį istorinę, mokslinę ar meninę vertę, antstolis
raštu praneša Kultūros ministerijai.
699 straipsnis. Turto, kuris išimtas iš civilinės
apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota, realizavimo tvarka
Turtas, kuris
išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota,
realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
700 straipsnis. Turto pardavimo iš varžytynių, turto
perdavimo išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam
pirkėjui teisinė reikšmė
Turto pardavimas iš varžytynių, turto
perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko
pasiūlytam pirkėjui šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali
procesinė turto realizavimo forma.
701 straipsnis. Neparduoto iš varžytynių turto perdavimo
išieškotojams eilė, jeigu išieškojimo procese dalyvauja keli išieškotojai
1. Jeigu vykdant
išieškojimą dalyvauja keli išieškotojai, neparduotą iš varžytynių turtą
pirmiausia siūloma pasiimti šio Kodekso 754 straipsnyje nustatytos pirmesnės
eilės išieškotojams, laikantis proporcingumo principo ir eilės.
2. Jeigu
pirmesnės eilės išieškotojai nesutinka pasiimti turto, jį siūloma paimti
paskesnės eilės išieškotojams, laikantis proporcingumo principo ir eilės.
702 straipsnis.
Neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui aktas
1. Išieškotojui,
pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų
vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę
patvirtinantis dokumentas.
2.
Jeigu yra kitų išieškotojų, turtas pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra
išieškotojui perduodamas po to, kai jis antstoliui sumoka pradinės parduodamo
turto kainos ir apskaičiuotos jam tenkančios lėšų sumos skirtumą.
3. Nuo
neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui akto pasirašymo momento
laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam
pereina nuosavybės teisė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
703
straipsnis. Antstolio teisė atšaukti varžytynes
1. Jeigu iki
varžytynių pabaigos paaiškėjo šio Kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 704
straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių
pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo
išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės
negali būti vykdomos šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu
gali varžytynes atšaukti. Patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas šio
Kodekso 705 straipsnyje nustatyta tvarka.
Redakcija nuo 2014-08-01:
1. Jeigu iki
varžytynių pabaigos paaiškėjo šio Kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte
nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami
išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais
atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos
šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes
atšaukti. Patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas šiame Kodekse
nustatyta tvarka.
2. Pakartotinai
varžytynės skelbiamos ta pačia tvarka kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios
buvo atšauktos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
704 straipsnis. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti iš
varžytynių parduodamo turto pirkėją
1. Iki
varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti
iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.
2. Jeigu iki
varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų
suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė
suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms,
turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas ir varžytynės atšaukiamos.
3. Areštuotas
turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo
instrukcijoje nustatytos formos aktą.
4. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų sumos laikomos sumokėtomis, jeigu pinigai
į antstolio depozitinę sąskaitą yra įskaityti iki skelbime apie būsimas
varžytynes nurodytos varžytynių pradžios.
Redakcija nuo 2014-08-01:
706 straipsnis.
Skelbimas apie varžytynes
1. Apie
varžytynes antstolis paskelbia:
1) ne vėliau
kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių
parduodamas nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka
registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė
viršija šimtą tūkstančių litų;
2) ne vėliau
kaip likus dvidešimt dienų iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių
parduodamo kilnojamojo turto vertė yra nuo dešimties tūkstančių iki šimto
tūkstančių litų;
3) ne vėliau
kaip likus dešimt dienų iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių
parduodamo kilnojamojo turto vertė yra mažesnė negu dešimt tūkstančių litų.
Redakcija nuo 2014-08-01:
1.
Apie varžytynes antstolis paskelbia specialiame interneto tinklalapyje.
2. Kai parduodamas
nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant
paties nekilnojamojo turto.
3. Skolininkas
ir išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą
sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
708 straipsnis.
Teisė apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą
Iki varžytynių
pradžios antstolio nustatyta tvarka visi pageidaujantys asmenys gali apžiūrėti
parduodamą iš varžytynių turtą.
Redakcija nuo 2014-08-01:
710 straipsnis.
Dalyvavimo varžytynėse sąlygos
1. Norintys
dalyvauti varžytynėse asmenys privalo:
1) patvirtinti,
kad susipažino su Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos dokumentu,
kuriame nurodyta varžytynių vykdymo tvarka, antstolių veiksmų apskundimo tvarka
ir turto pardavimo iš varžytynių galimos pasekmės, numatytos šio Kodekso 602,
703, 704, 711, 715, 716, 717, 719 ir 724 straipsniuose, ir patvirtinti, kad
nėra šio Kodekso 709 straipsnio 2 dalyje ir kituose teisės aktuose numatytų
kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse;
2) nurodyti savo
duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą (juridinio asmens pavadinimą, kodą),
gyvenamąją vietą (buveinę), elektroninio pašto adresą, telefono ir fakso
numerius, kitus elektroninių ryšių priemonių adresus ir banko sąskaitą, į kurią
turėtų būti grąžintas varžytynių dalyvio mokestis, jeigu varžytynių dalyvis
varžytynių nelaimės;
3) jeigu asmuo
dalyvauja varžytynėse per atstovą, nurodyti atstovo vardą, pavardę, asmens kodą
(juridinio asmens pavadinimą, kodą), elektroninio pašto adresą, telefono ir
fakso numerius, kitus elektroninių ryšių priemonių adresus ir atstovaujamojo
vardą, pavardę, asmens kodą (juridinio asmens pavadinimą, kodą), taip pat
atstovavimo pagrindą;
4) sumokėti į
specialią varžytynių sąskaitą varžytynių dalyvio mokestį mokėjimo dokumente
nurodant varžytynių numerį. Varžytynių dalyvio mokestis sudaro 10 procentų
pradinės parduodamo turto kainos. Kiti varžytynių dalyvio mokesčio sumokėjimo
būdai gali būti numatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
2.
Asmuo varžytynių dalyviu įregistruojamas, jeigu yra įvykdytos visos šio
straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Varžytynių dalyvio nurodyti asmens
duomenys negali būti atskleisti nei antstoliui, nei kitiems varžytynių
dalyviams, nei tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
711 straipsnis. Varžytynių dalyvio sumokėtų sumų
panaudojimas tais atvejais, kai varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per
nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos ar paaiškėja, kad varžytynių
dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse
1. Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per
nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytynių dalyvio mokestis šio
Kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas skolininko skoloms ir
vykdymo išlaidoms padengti.
2. Jeigu paaiškėja, kad varžytynių dalyvis neturėjo
teisės dalyvauti varžytynėse, jo sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis
panaudojamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3. Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių
dalyvis, kuris neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, sumokėjo ne visą kainą už
varžytynėse nupirktą turtą, jo sumokėta suma pereina valstybės nuosavybėn.
4. Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis, kuris
neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, sumokėjo visą kainą už varžytynėse
nupirktą turtą, visos sumokėtos sumos panaudojamos šio straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka, o turtas pereina valstybės nuosavybėn.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
712
straipsnis. Neteko galios nuo
2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
713 straipsnis.
Bendroji varžytynių tvarka
1. Varžytynes
organizuoja antstolis.
2. Varžytynės
vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje.
3. Varžytynės
vykdomos skelbime apie varžytynes nurodytu laiku. Varžytynių pradžia yra skelbime
apie varžytynes nurodytos darbo dienos dešimta valanda nulis minučių nulis
sekundžių, o pabaiga – po septynių dienų penkiolikta valanda nulis minučių
nulis sekundžių. Jeigu varžytynių pabaigos laikas sueina poilsio ar švenčių
dieną, varžytynių pabaiga laikoma pirmosios darbo dienos penkiolikta valanda
nulis minučių nulis sekundžių.
4. Varžytynės
vyksta didinant kainą už varžytynėse parduodamą turtą. Pirmasis kainos
padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus pradinės turto pardavimo
kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra mažesnė negu penkiasdešimt
tūkstančių litų, ne mažiau kaip 4 procentus – jeigu parduodamo turto pradinė
kaina yra nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų, ir ne
mažiau kaip 3 procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą
tūkstančių litų.
5. Varžytynių
metu rodoma didžiausia už turtą pasiūlyta kaina. Kaina nurodoma litais be
centų.
6. Varžytynių
dalyvis gali nurodyti didžiausią savo siūlomą kainą, kuri iki varžytynių
pabaigos negali būti žinoma nei varžytynes organizuojančiam antstoliui, nei
kitiems varžytynių dalyviams ar tretiesiems asmenims. Tokiu atveju antstolių
informacinės sistemos varžytynių posistemyje nurodoma pagal šio straipsnio 4
dalyje nustatytas kainos didinimo taisykles padidinta kaina, kuri išlieka iki
to momento, kol kitas varžytynių dalyvis pasiūlo didesnę parduodamo turto
kainą. Kitam varžytynių dalyviui pasiūlius didesnę kainą už parduodamą turtą,
didžiausią parduodamo turto kainą nurodžiusio dalyvio kaina didinama pagal šio
straipsnio 4 dalyje nurodytas taisykles. Didžiausią kainą nurodžiusio
varžytynių dalyvio kaina šioje dalyje nustatyta tvarka automatiškai didinama
iki to momento, kol kito varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina ją viršys.
7. Varžytynių
laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą.
Varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto
pardavimo kaina.
8. Pasibaigus
varžytynėms, antstolių informacinės sistemos varžytynių posistemyje skelbiama,
už kokią kainą turtas parduotas. Varžytynes organizavusiam antstoliui per vieną
darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamas pranešimas, kuriame
nurodomi šio Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti
varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio duomenys ir į antstolio depozitinę
sąskaitą pervedamas varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas
varžytynių dalyvio mokestis. Šioje dalyje nustatyta tvarka varžytynes
laimėjusiam varžytynių dalyviui išsiunčiamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos formos pranešimas apie laimėtas varžytynes. Varžytynių
nelaimėjusiems varžytynių dalyviams jų sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis,
atskaičius mokesčius už banko paslaugas, per vieną darbo dieną grąžinamas į šio
Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas banko sąskaitas.
Redakcija nuo 2014-08-01:
715 straipsnis.
Iš varžytynių parduoto turto nuosavybės teisės perėjimo momentas
Nuo
turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai
įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš
varžytynių parduotą turtą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
716
straipsnis. Pinigų sumokėjimo tvarka nupirkus turtą iš varžytynių
1. Varžytynes
laimėjęs dalyvis privalo į varžytynes organizavusio antstolio depozitinę
sąskaitą sumokėti pinigų sumą, kuri lygi kainos, už kurią buvo parduotas
turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis
privalo sumokėti:
1) per dešimt
dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra mažesnė negu dešimt
tūkstančių litų;
2) per dvidešimt
dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra nuo dešimties tūkstančių
iki šimto tūkstančių litų;
3) per
trisdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina viršija šimtą
tūkstančių litų.
3. Jeigu iki šio
straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos sumokama ne mažiau kaip pusė
varžytynėse nupirkto turto kainos, varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio
rašytiniu prašymu, pateiktu ne vėliau kaip iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto
termino pabaigos, antstolis patvarkymu sumokėjimo už varžytynėse nupirktą turtą
terminą gali pratęsti. Šis terminas negali būti ilgesnis negu pusė termino,
skirto sumokėti visą varžytynėse nupirkto turto kainą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
717
straipsnis.
Varžytynių paskelbimas neįvykusiomis
Antstolis savo
patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis:
1) jeigu
varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis;
2) jeigu
varžytynėse pasiūlyta kaina neatitinka šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje nustatytų
sąlygų;
Redakcija nuo 2014-08-01:
2)
jeigu dėl šio Kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto
tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio
administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis
negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis;
3) jeigu varžytynes
laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už
varžytynėse pirktą turtą;
4) jeigu iki
turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo
reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos;
5) jeigu iki
turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo
teisės dalyvauti varžytynėse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
709 straipsnis. Varžytynių
dalyviai
1.
Varžytynių dalyviai yra asmenys, užsiregistravę dalyvauti konkrečiose
varžytynėse.
2.
Varžytynėse neturi teisės dalyvauti
antstolis, organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje
su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir šioje dalyje išvardytų asmenų
artimieji giminaičiai, sutuoktiniai (sugyventiniai).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
718 straipsnis. Parduodamo turto pradinė kaina pirmą
kartą rengiamose (pirmosiose) varžytynėse
Pirmosiose
varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt
procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.
719
straipsnis. Turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių pasekmės
1. Jeigu
varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas
varžytynių dalyvis, arba dėl to, kad varžytynėse kaina nebuvo padidinta, kaip
numatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje (šio Kodekso 717 straipsnio 1 ir 2
punktai), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš
varžytynių kainą.
2. Jeigu
varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad varžytynes laimėjęs varžytynių
dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos
sumos, arba dėl to, kad paaiškėjo, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis
neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (šio Kodekso 717 straipsnio 3 ir 5
punktai), turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, už kurią jis buvo
perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse.
3. Paskelbęs
varžytynes neįvykusiomis, išskyrus šio Kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytą
atvejį, antstolis pasiūlo išieškotojui paimti neparduotą iš varžytynių turtą
šiame straipsnyje ir šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis
ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie
savo sutikimą paimti turtą.
4. Paskelbęs
varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytu atveju,
antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui. Šiuo pagrindu
paskelbus varžytynes neįvykusiomis, varžytynių dalyvis turi teisę reikalauti iš
skolininko atlyginti tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl dalyvavimo
varžytynėse.
Redakcija nuo 2014-08-01:
719
straipsnis. Turto nepardavimo iš pirmųjų varžytinių pasekmės
1. Jeigu
varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas
varžytynių dalyvis (šio Kodekso 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas
išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą.
2. Jeigu
varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad varžytynes laimėjęs varžytynių
dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos
sumos, arba dėl to, kad paaiškėjo, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis
neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (šio Kodekso 717 straipsnio 3 ir 5
punktai), turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, už kurią jis buvo
perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse.
3. Paskelbęs
varžytynes neįvykusiomis, išskyrus šio Kodekso 717 straipsnio 2 ir
4 punktuose numatytus atvejus, antstolis pasiūlo išieškotojui paimti
neparduotą iš varžytynių turtą šiame straipsnyje ir šio Kodekso 720 straipsnio
1 dalyje nurodytomis sąlygomis ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi
raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą.
4. Paskelbęs
varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytu atveju,
antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui. Šiuo pagrindu
paskelbus varžytynes neįvykusiomis, varžytynių dalyvis turi teisę reikalauti iš
skolininko atlyginti tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl dalyvavimo
varžytynėse.
5. Paskelbęs
varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 2 punkte numatytu atveju,
antstolis skelbia pirmąsias pakartotines varžytynes, kurios vyksta tomis
pačiomis sąlygomis kaip ir paskelbtos neįvykusiomis varžytinės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889, 2014-05-15,
paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
720
straipsnis. Išieškotojo sutikimas paimti neparduotą iš varžytynių turtą
1. Pareiškęs
sutikimą paimti turtą, išieškotojas per šio Kodekso 716 straipsnio 2 dalyje
nustatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitą privalo sumokėti perduodamo
turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos
kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės,
skirtumą.
2. Išieškotojo
rašytiniu prašymu antstolis patvarkymu sumokėjimo terminą gali pratęsti šio
Kodekso 716 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
721 straipsnis. Išieškotojo atsisakymo paimti iš
pirmųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės
1. Jeigu
išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta
tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie
savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės
parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po
vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia
antrąsias varžytynes.
2. Jeigu
išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 2 dalyje nustatyta
tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie
savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės
parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po
vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia
pakartotines varžytynes.
3.
Pakartotinės varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės
varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.
722
straipsnis. Antrosios varžytynės
1. Antrosios
varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios
varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto
nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681
straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos.
2.
Jeigu šio Kodekso 717 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais yra
paskelbtos neįvykusiomis antrosios varžytynės, antstolis išieškotojui pasiūlo
pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą
pradinę parduodamo turto kainą, laikantis šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje
nustatytos sąlygos. Jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą,
taikomos šio Kodekso 723 straipsnyje numatytos pasekmės.
Redakcija nuo 2014-08-01:
2. Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad
jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio Kodekso 717 straipsnio 1
punktas), antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už
neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą,
laikantis šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Jeigu
išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos šio Kodekso 723
straipsnyje numatytos pasekmės.
3.
Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio
3 ir 5 punktuose numatytais pagrindais, antstolis išieškotojui pasiūlo paimti
neparduotą turtą už tą kainą, už kurią turtas buvo perkamas neįvykusiose
antrosiose varžytynėse, laikantis šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytų
sąlygų.
4.
Jeigu išieškotojas atsisako paimti turtą šio straipsnio 3 dalyje numatytomis
sąlygomis, skelbiamos antrosios pakartotinės varžytynės. Jos vyksta tomis
pačiomis sąlygomis kaip ir varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.
Redakcija nuo 2014-08-01:
4.
Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis šio Kodekso
717 straipsnio 2 punkte numatytu atveju arba išieškotojas atsisako paimti
turtą šio straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis, skelbiamos antrosios
pakartotinės varžytynės. Jos vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir
varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.
5.
Paskelbęs antrąsias varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 4
punkte numatytu atveju, antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą
skolininkui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889, 2014-05-15,
paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
723 straipsnis. Išieškotojo atsisakymo paimti iš
antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės
1. Jeigu
išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 722 straipsnio 2 dalyje
nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą
nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą
neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo,
turtas grąžinamas skolininkui.
2.
Grąžindamas skolininkui turtą, to turto areštą savo patvarkymu panaikina
antstolis. Jeigu turtas yra areštuotas pagal teismo nutartį, antstolis
patvarkymu pasiūlo turto arešto panaikinimo klausimą išspręsti tam teismui,
kurio nutartimi turtas buvo areštuotas.
3. Pakartotinai
į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali
būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo
skolininkui.
4. Neparduotą iš
varžytynių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas
bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą.
724 straipsnis. Turto pardavimo
iš varžytinių aktas
1. Antstolis per
tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo surašo Sprendimų vykdymo
instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto
pardavimo iš varžytynių aktą. Šiame akte nurodoma:
1) kas ir kada
įvykdė varžytynes, varžytynių numeris;
2) parduodamo
turto pavadinimas, turto unikalus numeris (jeigu yra) ir turto apibūdinimas;
3) tikslus varžytynes
laimėjusio varžytynių dalyvio ir jo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas ir
adresas, taip pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso
numeriai, kiti elektroninių ryšių priemonių adresai, kai varžytinių dalyvis yra
juridinis asmuo – juridinio asmens – pavadinimas, kodas, buveinė (adresas), taip
pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kiti
elektroninių ryšių priemonių adresai ir už nupirktą turtą sumokėta suma;
4) akto
pasirašymo vieta ir laikas (nurodomas minučių tikslumu).
Redakcija nuo 2014-08-01:
1. Antstolis per
tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po
dvidešimties dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo
instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto
pardavimo iš varžytynių aktą. Šiame akte nurodoma:
1)
kas ir kada įvykdė varžytynes, varžytynių numeris;
2)
parduodamo turto pavadinimas, turto unikalus numeris (jeigu yra) ir turto
apibūdinimas;
3)
tikslus varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio ir jo atstovo vardas, pavardė,
asmens kodas ir adresas, taip pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono
ir fakso numeriai, kiti elektroninių ryšių priemonių adresai, kai varžytinių
dalyvis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė
(adresas), taip pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso
numeriai, kiti elektroninių ryšių priemonių adresai ir už nupirktą turtą
sumokėta suma;
4)
akto pasirašymo vieta ir laikas (nurodomas minučių tikslumu).
2. Kai iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis
turtas, turto pardavimo iš varžytynių aktas elektroninių ryšių priemonėmis
perduodamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
725
straipsnis. Neteko
galios nuo 2011-10-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
726 straipsnis.
Turto pardavimas per prekybos įmonę
1. Šio Kodekso
694 straipsnyje nustatytą turtą perdavus realizuoti per prekybos įmonę komiso
pagrindais, nustatoma pradinė realizuojamo turto kaina – aštuoniasdešimt
procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto
kainos.
2. Sumos, kurias
gauna įmonės, pardavusios perduotą joms skolininko turtą, atskaičius komisinį
atlyginimą, per tris darbo dienas nuo pardavimo dienos pervedamos į
antstolio depozitinę sąskaitą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
727 straipsnis. Per
prekybos įmonę neparduoto turto realizavimas
1. Skolininko
turtą, neparduotą per vieną mėnesį nuo jo perdavimo prekybos organizacijai
dienos, išieškotojas gali pasiimti už pardavimo kainą. Jeigu išieškotojas
atsisako šio turto, jis perkainojamas.
2. Turtą
patvarkymu perkainoja antstolis. Turtą perkainojant, dalyvauja prekybos
organizacijos atstovas. Apie perkainojimo laiką ir vietą prieš tris darbo dienas
raštu pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo
atlikti perkainojimą. Šiuo atveju išieškotojui ir skolininkui išsiunčiamas
patvarkymo nuorašas.
3. Perkainojamo
turto pardavimo kaina nustatoma dvidešimčia procentų mažesnė už pradinę
pardavimo kainą.
4. Jeigu yra
keli išieškotojai, neparduotas turtas jiems perduodamas laikantis šio Kodekso
701 straipsnyje nustatytos eilės.
5. Jeigu turtas
neparduotas per du mėnesius nuo jo perkainojimo dienos, išieškotojas turi teisę
pasiimti tą turtą už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą kainą. Jeigu
išieškotojas atsisako paimti tą turtą, jis grąžinamas skolininkui.
6. Grąžindamas
skolininkui turtą, antstolis patvarkymu panaikina to turto areštą. Jeigu turtas
yra areštuotas teismo nutartimi, antstolis patvarkymu pasiūlo turto arešto
panaikinimo klausimą išspręsti teismui, kurio nutartimi turtas areštuotas.
7. Pakartotinai
į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali
būti nukreipiamas praėjus vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.
8. Grąžinus
neparduotą per prekybos įmonę turtą skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas
bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
L
SKYRIUS
VERTYBINIŲ
POPIERIŲ AREŠTO IR REALIZAVIMO YPATUMAI
728
straipsnis. Vertybinių popierių arešto tvarka
1. Išieškant iš
vertybinių popierių, antstolis bankams, finansų maklerio įmonėms, vertybinių
popierių emitentams ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui
išsiunčia patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra vertybinių popierių,
ir sustabdyti vertybinių popierių realizavimą už tokią sumą, kokia reikalinga
išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento
sustabdo skolininko vertybinių popierių realizavimą tiek, kiek tai būtina
antstolio reikalavimui įvykdyti, ir apie tai nedelsdami praneša antstoliui.
Jeigu per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie skolininko turimus
vertybinius popierius išsiuntimo antstoliui dienos šio straipsnio 1 dalyje
nurodyti asmenys negauna šio straipsnio 3 dalyje nurodyto patvarkymo areštuoti
vertybinius popierius, visi vertybinių popierių realizavimo apribojimai
panaikinami.
3. Antstolis,
gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pranešimą apie tai, kad
reikalavimas sustabdyti skolininko vertybinių popierių realizavimą yra
įvykdytas, per tris darbo dienas šiems asmenims ir skolininkui išsiunčia
patvarkymą areštuoti skolininko turtą. Šis patvarkymas prilyginamas turto
arešto aktui. Patvarkyme areštuoti skolininko turtą nurodoma:
1) asmens,
kuriam adresuojamas patvarkymas, pavadinimas;
2) vertybinių
popierių arešto pagrindas;
3) areštuotų
vertybinių popierių pavadinimas ir skaičius;
4) antstolio
veiksmų apskundimo tvarka.
4. Patvarkyme
nurodytas asmuo saugo areštuotus vertybinius popierius iki antstolio atskiro
patvarkymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
729
straipsnis. Vertybinių popierių realizavimo tvarka
1. Vertybiniai
popieriai, įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, realizuojami
akcijų paketų pardavimui biržos taisyklėse nustatyta tvarka.
2. Kiti vertybiniai popieriai realizuojami
varžytynėse bendra tvarka.
3. Parduodant iš varžytynių uždarųjų
akcinių bendrovių akcijas, turi būti sudaromas parduodamų akcijų paketų
skaičius taip apskaičiuojant, jog jeigu juos įsigytų keli pirkėjai, nebūtų
pažeistas įstatymų nustatytas akcininkų skaičius.
730 straipsnis. Vertybinių
popierių, neparduotų Vertybinių popierių biržoje per vieną mėnesį nuo jų
realizavimo pradžios, realizavimo tvarka
1. Vertybinius
popierius, neparduotus per vieną mėnesį nuo jų realizavimo pradžios Vertybinių
popierių biržoje, antstolis pasiūlo išieškotojui pasiimti už kainą, nustatytą
pagal paskutinio mėnesio iki realizavimo pradžios vidutinį prekybos šiais
vertybiniais popieriais centrinėje rinkoje kursą, laikantis šio
Kodekso 701 straipsnyje nustatytos eilės.
2. Jeigu
išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 720 straipsnyje nustatyta tvarka jam
perduodamus vertybinius popierius arba per antstolio nustatytą terminą
nepraneša apie sutikimą paimti perduodamus vertybinius popierius ar per
nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamų vertybinių popierių kainos ir jo
daliai tenkančių lėšų skirtumo, vertybinių popierių realizavimas pratęsiamas
dar du mėnesius. Šiuo atveju parduodamų vertybinių popierių pardavimo kaina
nustatoma dvidešimčia procentų mažesnė už pradinę pardavimo kainą.
731 straipsnis. Vertybinių popierių, neparduotų
Vertybinių popierių biržoje per tris mėnesius nuo jų realizavimo pradžios,
realizavimo tvarka
1. Nerealizavus
vertybinių popierių per šio Kodekso 730 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą,
antstolis pasiūlo išieškotojui juos pasiimti už toje dalyje nustatytą kainą.
2. Jeigu
išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 720 straipsnyje nustatyta tvarka jam
perduodamus vertybinius popierius arba per antstolio nustatytą terminą
nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamus vertybinius popierius ar per
nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamų vertybinių popierių kainos ir jo
daliai tenkančių lėšų skirtumo, tų vertybinių popierių areštas panaikinamas.
3. Pakartotinai į tuos pačius
vertybinius popierius pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas
gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo arešto
panaikinimo dienos.
732 straipsnis. Atlyginimo bankui ar finansų
maklerio įmonei už vertybinių popierių realizavimą tvarka
Bankui ar
finansų maklerio įmonei atlyginimas už vertybinių popierių realizavimą
sumokamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
LI
SKYRIUS
IŠIEŠKOJIMO IŠ SKOLININKO DARBO UŽMOKESČIO
AR KITŲ PAJAMŲ
TVARKA
733 straipsnis. Išieškojimo iš skolininko darbo
užmokesčio ar kitų pajamų tvarka
1. Išieškojimą
iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko
darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl
išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų.
2. Patvarkyme
dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius
veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas.
3. Patvarkyme
dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma
išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir
davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais
pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti
sprendimui vykdyti būtini nurodymai.
4. Kai yra
išlaikymo periodinėmis išmokomis skola, patvarkyme dėl išlaikymo periodinėmis
išmokomis išieškojimo taip pat nurodoma skolos suma. Šiuo atveju iš skolininko
darbo užmokesčio ir kitų pajamų pirmiausia atskaitomos periodinės išmokos.
Jeigu šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotų išskaitų suma
didesnė už periodinių išmokų sumą, šių sumų skirtumas skiriamas periodinių
išmokų skolai padengti.
5. Išlaikymo
periodinėmis išmokomis, jeigu jų suma nenustatyta, skolos dydis apskaičiuojamas
atsižvelgiant į skolininko faktiškai gautą darbo užmokestį per laikotarpį, už
kurį skaičiuojama skola. Jeigu skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo arba skolos
apskaičiavimo metu nėra duomenų apie tuo laikotarpiu skolininko gautą darbo
užmokestį, skola skaičiuojama pagal išieškojimo vykdymo metu gaunamo darbo
užmokesčio dydį, jeigu jis didesnis negu viena MMA per mėnesį. Jeigu skolos
išieškojimo metu gaunamas darbo užmokestis mažesnis negu viena MMA, skola
skaičiuojama imant pagrindu vienos MMA dydžio darbo užmokestį. Kai skolininkas
ar išieškotojas pateikia duomenis apie skolininko faktinį darbo užmokestį per
laikotarpį, už kurį skaičiuojama skola, antstolis perskaičiuoja skolos dydį.
6. Patvarkymo
kopijos išsiunčiamos išieškotojui, skolininkui ir viena kopija paliekama
vykdomojoje byloje.
7. Jeigu
patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta
nežinoma, išskaitytos pinigų sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.
Išieškotos pinigų sumos šioje sąskaitoje saugomos trejus metus. Jeigu per šį
laikotarpį išieškotojo buvimo vieta neišaiškėjo, antstolio patvarkymu
išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą nutraukiamas, išieškotos sumos
grąžinamos skolininkui, o vykdomasis dokumentas grąžinamas šio Kodekso 631
straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
734
straipsnis. Duomenys apie skolininko darbo užmokestį
1. Įmonės,
įstaigos, organizacijos, kiti darbdaviai privalo antstolio reikalavimu ir per
jo nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, ar skolininkas pas juos dirba
ir koks jo mėnesinis darbo užmokestis.
2. Tokia pat
tvarka antstolis išreikalauja duomenis apie skolininkui priklausantį atlyginimą
už naudojimąsi autorine teise, teise į išradimą.
3. Už šiame
straipsnyje nurodytų antstolio reikalavimų nevykdymą kaltam asmeniui teismas
gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą.
735 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio
ir kitų jo pajamų dydžio apskaičiavimas
Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio
ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant
pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius
(privalomąsias įmokas).
736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo
užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
1. Iš
skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei
davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal
vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant
išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu
sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos,
padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų,
jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato
įstatymai ar teismas;
2) visų kitų
rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko
kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
3) pagal kelis
vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.
2. Iš darbo
užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios
Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko
kita nenustato įstatymai ar teismas.
3. Jeigu
skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui,
antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali
būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant
negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų
dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo
užmokesčio daromos išskaitos.
737 straipsnis. Išieškojimas iš kitų skolininko
pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui
Išieškojimo iš
darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui
priklausančių:
1) grynųjų
pajamų už darbą žemės ūkyje;
2) autorinio
atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio
išduotas patentas;
3) moksleivių,
studentų, doktorantų stipendijų;
4) sumų, gaunamų
atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat
atėmus maitintojo gyvybę;
5) laimėjimų
loterijose, konkursuose, varžybose;
6) dividendų;
7) pensijų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
738
straipsnis. Išieškojimas iš socialinio draudimo pašalpų ir išmokų
Iš laikinojo
nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų, nedarbo socialinio
draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo
išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar
kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
739
straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima
Negalima
išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės
išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos
kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo
sąlygų;
2) sumos, mokamos
darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į
darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) valstybinio
socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;
4) išmokos
vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
5) laidojimo
pašalpa;
6) išmokos,
mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės
išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;
7) išeitinės
išmokos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
740 straipsnis. Darbdavio
veiksmai skolininkui nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus periodinėms
išmokoms
1. Nutraukus
darbo sutartį su skolininku arba pasibaigus periodinėms išmokoms, asmuo, kuriam
buvo pateiktas patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų,
per tris darbo dienas nuo visiško atsiskaitymo su skolininku praneša patvarkymą
pateikusiam antstoliui, nurodydamas šiuos atliktų mokėjimų duomenis: įmonės,
įstaigos, organizacijos pavadinimą, adresą, kiekvienos išskaitos datą, dydį,
bendrą išskaitų sumą.
2. Nebaigęs
vykdyti patvarkymo, darbdavys antstoliui turi nurodyti naują skolininko darbo
vietą, jeigu ji yra žinoma, ir jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Apie
patvarkymo visišką įvykdymą darbdavys raštu praneša patvarkymą pateikusiam
antstoliui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
741
straipsnis. Vykdomų antstolio patvarkymų apskaita įmonėje, įstaigoje ir
organizacijoje
1. Įmonėse,
įstaigose ir organizacijose turi būti tvarkoma vykdomų antstolio patvarkymų
apskaitos knyga.
2. Vykdomų
antstolio patvarkymų apskaitos knyga saugoma laikantis buhalterinės apskaitos
dokumentų saugojimo tvarkos.
3. Vykdomų
antstolio patvarkymų apskaitos knygos tvarkymo taisykles nustato Sprendimų
vykdymo instrukcija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
741 straipsnis. Vykdomųjų dokumentų apskaita
įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje
1.
Įmonėse, įstaigose ir organizacijose turi būti tvarkoma vykdomųjų dokumentų
apskaitos knyga.
2. Vykdomųjų
dokumentų apskaitos knyga saugoma laikantis buhalterinės apskaitos dokumentų
saugojimo tvarkos.
3. Vykdomųjų
dokumentų apskaitos knygos tvarkymo taisykles nustato Sprendimų vykdymo
instrukcija.
742 straipsnis. Išlaikymo, mokamo vaikams
periodinėmis išmokomis, išieškojimo ypatumai
1.
Asmuo, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, per tris darbo dienas
turi pranešti antstoliui apie darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat
apie papildomą uždarbį.
2.
Be svarbių priežasčių nepranešusiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų
kaltiems asmenims bei skolininkui antstolio ar išieškotojo pareiškimu teismas
gali paskirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą.
3. Asmuo,
pageidaujantis savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, turi teisę
pateikti darbdaviui arba asmeniui, kuris moka pensiją, stipendiją, pašalpą ar
kitokias išmokas, rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto
dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam
asmeniui. Darbdavys arba išmokas išmokantis asmuo pagal tokį prašymą turi
vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Savo
prašymą dėl išskaitymo darbuotojas gali bet kada atšaukti. Šioje dalyje
nurodyta išieškojimo tvarka netaikoma, jeigu iš skolininko darbo užmokesčio jau
yra išskaitoma pagal kitus vykdomuosius dokumentus.
4. Jeigu asmuo,
privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, šių išmokų nemoka ir
nedirba arba išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti šio Kodekso 663
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, išieškojimas nukreipiamas į skolininko
turtą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
743
straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio kontrolė
1. Ar teisingos
išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar
jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas.
2. Jei
išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos
teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje
išskaitos yra daromos.
3. Darbdavys
privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar tinkamai daromos
išskaitos.
LII SKYRIUS
SKOLININKO TURTO ADMINISTRAVIMAS
745 straipsnis. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto
turto, įkeitimu įkeisto turto, iš daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto
1. Išieškojimas
iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise
sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame
skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis
kodeksas. Jeigu yra šio Kodekso ir Civilinio kodekso nuostatų prieštaravimų,
taikomos Civilinio kodekso nuostatos.
2. Jeigu
išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto ir įkaito davėjas nėra
skolininkas, tai toks įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi
tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
746 straipsnis.
Išieškojimo iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto tvarkos ypatumai
1. Priėmęs
vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti
hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo
įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra
skolininkas) ir kitiems Hipotekos registre nurodytiems kreditoriams. Šiame
raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą
hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį. Raginimo turiniui ir
įteikimui mutatis mutandis taikomos šio Kodekso XLVI skyriaus normos.
2. Išsiuntęs ar
įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą,
antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą šio Kodekso XLVIII skyriaus nustatyta
tvarka.
3. Jeigu
skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą
įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu
užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto
administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka.
Redakcija nuo 2014-08-01:
3.
Jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu
užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar
įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto
administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka. Hipotekos
kreditoriaus prašymu priverstinai realizavęs hipoteka įkeistą daiktą ir surašęs
turto pardavimo iš varžytynių aktą, antstolis nedelsdamas apie tai praneša
Hipotekos registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
4. Kai išieškoma
pagal įmonės hipotekos sandorį, vykdomąjį įrašą priėmęs vykdyti antstolis šio Kodekso
677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro hipotekos objektu esančios įmonės turto
aprašą ir priima patvarkymą paskirti hipotekos kreditorių arba kreditoriaus
sutikimu kitą asmenį įmonės turto administratoriumi. Šiuo atveju įkeistos
įmonės valdymo organai iš administruojamo įmonės turto gaunamas pajamas perveda
į antstolio depozitinę sąskaitą, iš kurios lėšos paskirstomos hipotekos
kreditoriams atsižvelgiant į jų reikalavimų tenkinimo eilę.
5. Kai
skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto ar restruktūrizavimo
procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių
reikalavimai tenkinami atitinkamai Įmonių bankroto, Įmonių restruktūrizavimo ar
Fizinių asmenų bankroto įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
Nr.
XII-138,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-8004 (2012-12-31)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
747 straipsnis.
Išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš įkeitimu ar hipoteka įkeisto skolininko
turto tvarkos ypatumai
1. Išieškodamas
iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į
hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma
iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto.
2. Savo
sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto,
hipotekos ar įkeitimo kreditorius pateikia raštu. Davęs tokį sutikimą,
hipotekos ar įkeitimo kreditorius netenka teisės reikalauti vykdyti išieškojimą
iš įkeisto turto perduodant šį turtą jam administruoti ar vykdyti išieškojimą
iš įkeisto turto Civilinio kodekso 4.219 ir 4.220 straipsniuose nustatyta
tvarka.
3. Jeigu
hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar
įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo
rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto
turto negalima.
4. Jeigu
hipotekos ar įkeitimo kreditorius sutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar
įkeitimu įkeisto skolininko turto, išieškojimas iš tokio turto vykdomas šio
Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
748 straipsnis. Išieškojimas iš daikto sulaikymo
teise sulaikyto skolininko daikto
1. Daikto
sulaikymo teisė pasibaigia nukreipus išieškojimą į sulaikytą daiktą.
2. Išieškojimas
iš daikto sulaikymo teise sulaikyto skolininko daikto vykdomas šio Kodekso VI
dalyje nustatyta tvarka.
LIV SKYRIUS
IŠIEŠKOJIMAS IŠ
TURTINIŲ TEISIŲ
749 straipsnis.
Išieškojimo iš skolininko turtinių teisių tvarka
1. Išieškojimas iš
turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko
turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui.
2. Reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis
išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje numatytame patvarkyme, be šio Kodekso 613 straipsnyje
nurodytų reikalavimų, antstolis nurodo skolininkui, jog šis neturi teisės
priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o
prievolės skolininkui nurodo prievolę įvykdyti antstoliui arba pervesti pinigus
į antstolio depozitinę sąskaitą.
4.
Antstolis turi teisę įpareigoti prievolės skolininką per nustatytą terminą
pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui,
iš kurio vykdomas išieškojimas ar į kurio turtines teises kiti asmenys reiškia
pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra
išieškoma iš turtinių teisių.
750 straipsnis. Patvarkymo dėl skolininko turtinių
teisių arešto įteikimas ir pranešimas apie areštą
1. Šio Kodekso
749 straipsnio 1 dalyje nurodytas patvarkymas įteikiamas skolininkui ir
prievolės skolininkui šio Kodekso 604 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Apie turtinių
teisių, kurių įgyvendinimas yra užtikrintas, areštą pranešama ir prievolę
užtikrinusiam asmeniui.
751 straipsnis.
Skolininko turtinių teisių arešto įsigaliojimas
Skolininko turtinių teisių areštas įsigalioja nuo šio
Kodekso 749 straipsnio 1 dalyje nurodyto patvarkymo įteikimo skolininkui ar
prievolės skolininkui.
752 straipsnis.
Išieškojimo iš reikalavimo teisių, atsirandančių iš alternatyvios prievolės,
vykdymo ypatumai
Jeigu reikalavimo teisė atsiranda iš alternatyvios
prievolės ir jos įvykdymo būdą skolininkas gali pasirinkti, tai šios prievolės
įvykdymo būdo pasirinkimo teisė pereina išieškotojui. Jeigu išieškotojas
nepasirenka per antstolio nustatytą terminą, prievolės įvykdymo būdą nustato
antstolis.
LV SKYRIUS
IŠIEŠKOTŲ LĖŠŲ
PASKIRSTYMO IR IŠMOKĖJIMO
IŠIEŠKOTOJAMS
TVARKA
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
753 straipsnis. Reikalavimų išieškoti pagal
vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumas
1. Jeigu
išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms
išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti,
išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka:
1) vykdomosios
bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje
privalomiems veiksmams atlikti;
2) vykdomosios
bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus
veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje;
3) kitoms su
vykdymu susijusioms išlaidoms;
4) išieškotojams
šio Kodekso 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip
atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių
konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.
Atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai
Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
2. Paskesnės
eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės
reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
754
straipsnis. Reikalavimų patenkinimo eilė
1. Hipotekos
kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be
eilės.
2.
Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai
atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat
atsiradusią dėl maitintojo netekimo.
3. Antrąja eile
patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių.
4. Trečiąja eile patenkinami visi kiti
reikalavimai.
5. Jeigu
išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai
patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai
sumai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
755 straipsnis. Teismo nuosprendžio, nutarties ar
nutarimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilė
1. Vykdant
teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko
turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio
priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos
su tuo susijusios vykdymo išlaidos.
2.
Jeigu nuosprendyje, nutartyje ar nutarime išvardyti daiktai konfiskuoti,
nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš
kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš
kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka.
756
straipsnis. Antstolio patvarkymas išieškotoms sumoms paskirstyti
Iš skolininko
išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Antstolio patvarkymo
patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.
Redakcija nuo 2014-08-01:
757 straipsnis. Iš areštuoto nekilnojamojo daikto
gaunamų pajamų paskirstymo tvarka
1. Iš areštuoto
nekilnojamojo turto gaunamos pajamos paskirstomos tokia tvarka:
1) saugotojo išlaidoms;
2) pastato eksploatavimo išlaidoms;
3) mokesčiams už nekilnojamąjį turtą;
4) nekilnojamojo daikto draudimo
įmokoms.
2. Likusios
pajamos skiriamos skolininko įsiskolinimui padengti šio Kodekso 753, 754 ir 755
straipsniuose nustatyta tvarka.
758
straipsnis. Išieškotų sumų išmokėjimas išieškotojams
1. Išieškotas ir šio Kodekso 753
straipsnyje nustatyta tvarka paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų
vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
2. Sumos,
kurios turi būti įskaitytos į valstybės pajamas, gali būti tiesiogiai sumokamos
į atitinkamą valstybės biudžeto sąskaitą banko įstaigose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
759
straipsnis. Prisijungimas prie išieškojimo
1.
Išieškotojo prašymu ar antstolio
iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to
paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo
instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.
2. Prisijungęs prie išieškojimo,
išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant
vykdymo veiksmus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
LVI SKYRIUS
SPRENDIMŲ ĮVYKDYMO ATGRĘŽIMAS
760 straipsnis.
Sprendimo įvykdymo atgręžimas
1. Jeigu
panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas
sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti
ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal
panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo
atgręžimas).
2. Atsakovas
taip pat turi teisę reikalauti, kad išieškotojas atlygintų nuostolius,
padarytus skubiai vykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas,
jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu.
3. Jeigu grąžinti turto negalima,
teismas savo sprendime, nutartyje numato, kad turi būti atlyginta šio turto
vertė, o kai turtas realizuotas, – suma, gauta jį realizavus.
761 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimo
klausimo sprendimas pirmosios instancijos teisme
1.
Teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva
išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas
naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą.
2. Jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė
panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti
šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo. Pareiškimas paduodamas per
vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo
atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Šis pareiškimas žyminiu mokesčiu
neapmokestinamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiesiems
byloje asmenims. Dalyvaujančiųjų byloje asmenų neatvykimas nekliudo teismui
išspręsti tą klausimą.
3.
Dėl teismo nutarties įvykdymo atgręžimo klausimu gali būti duodamas atskirasis
skundas.
762 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimo
klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme
1. Jeigu
teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi
galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka
ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo
klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti
sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine
tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios
instancijos teismui.
2. Jeigu
apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl
įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą
pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą
pagal šio Kodekso 760 ir 761 straipsnių nuostatas.
3. Apeliacine ar
kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl išlaikymo periodinėmis
išmokomis išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada
panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais
duomenimis ar suklastotais dokumentais.
4. Apeliacine ar
kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų
išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas
veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
LVII SKYRIUS
NEPINIGINIO
POBŪDŽIO SPRENDIMŲ VYKDYMO YPATUMAI
763
straipsnis. Nepiniginio pobūdžio sprendimų bendroji vykdymo tvarka
Nepiniginio
pobūdžio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio Kodekso VI dalyje nurodytų
nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis.
764
straipsnis. Teismo sprendime nurodytų vaikų perdavimas išieškotojui
1. Kai
skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą
sprendimo dėl vaiko perdavimo neįvykdo, antstolis, įvertinęs valstybinės vaiko
teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo ir psichologo rekomendacijas,
priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šiame patvarkyme turi būti
detaliai aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir jų taikymas. Šio patvarkymo
kopija nusiunčiama vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
2. Vykdydamas
teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka
dalyvaujant išieškotojui ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos
atstovui. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą, bet kurios iš proceso šalių ar
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu arba antstolio
sprendimu dalyvauti vykdymo procese antstolio patvarkymu kviečiamas
psichologas.
3. Kai skolininkas
nevykdo patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis turi teisę kreiptis
į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą su pareiškimu dėl leidimo
prievarta paimti vaiką išdavimo.
4. Priverstinai
perduodant vaiką, policijos atstovai pašalina kliūtis sprendimui įvykdyti, o
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai vaiką paima ir perduoda
išieškotojui.
5. Teismas, atmesdamas
antstolio pareiškimą dėl leidimo prievarta paimti vaiką, nutartyje privalo
nurodyti, kaip toliau turi būti vykdomas vaiko perdavimas.
6. Vykdant
šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, turi būti užtikrinta vaiko teisių
apsauga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
765
straipsnis. Teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimas išieškotojui
1. Kai
išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai,
antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ar trečiojo asmens ir perduoda
išieškotojui.
2. Jeigu sprendime
nurodytų daiktų nėra, antstolis surašo tai patvirtinantį aktą ir vykdomasis
dokumentas grąžinamas išieškotojui.
3. Jeigu
negalima daiktų perduoti dėl to, kad jie yra sugedę, nekomplektiniai, arba
jeigu negalima jų perduoti dėl kitų priežasčių, antstolis surašo aktą, kad
negalima sprendimo įvykdyti, o vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui.
4. Patvarkyme
grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui antstolis turi išaiškinti
išieškotojui teisę kreiptis į teismą, kad pakeistų sprendimo vykdymo tvarką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
766
straipsnis. Iškeldinamo asmens turto apsauga
1. Iškeldinamo
asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis.
2.
Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti
iškeldinamą turtą, to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis.
3.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais antstolis aprašo ir įkainoja
iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą laikydamasis šio Kodekso 677 ir 681
straipsnių nuostatų.
4.
Aprašytas turtas kartu su turto aprašo kopija perduodamas saugoti asmeniui,
paskirtam turto saugotoju. Turto aprašo kopija išsiunčiama ar kitaip perduodama
skolininkui.
5.
Turtą gali saugoti ir pats antstolis.
6. Turto
saugotojas perduoda turtą skolininkui antstolio patvarkymu.
7. Visas su
turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina skolininkas.
8.
Jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos
nepasiima savo turto, jis realizuojamas šio Kodekso VI dalies XLIX skyriuje
nustatyta tvarka, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos
skolininkui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
767 straipsnis. Įkeldinimas į gyvenamąsias patalpas
pagal teismo sprendimą
1. Pagal teismo
sprendimą į gyvenamąsias patalpas turi būti įkeldinami tik tie asmenys, kurie
nurodyti vykdomajame rašte.
2. Apie įkeldinimo
laiką prieš penkias darbo dienas raštu pranešama skolininkui ir
išieškotojui. Įkeldinama paprastai jiems dalyvaujant.
3. Jeigu
skolininkas slepiasi arba nevykdo antstolio reikalavimo įleisti išieškotoją į
patalpą, antstolis išieškotoją įkeldina priverstine tvarka, dalyvaujant
policijos pareigūnui.
4. Apie
priverstinį įkeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos formos įkeldinimo protokolą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
768 straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų
pagal prokuroro sankciją
1. Sankcija dėl iškeldinimo įvykdoma per
septynias dienas nuo jos įteikimo iš gyvenamosios patalpos iškeldinamiems
asmenims dienos. Iškeldinamieji asmenys paraginami, jeigu yra galimybė,
išsikelti nedelsiant. Neatidėliotinais atvejais iškeldinama nedelsiant.
2.
Sankciją dėl iškeldinimo vykdo namo, iš kurio iškeldinama, buvimo vietos
antstolis pagal šio Kodekso nuostatas.
3.
Jeigu iškeldinamieji asmenys atsisako įleisti antstolį į gyvenamąją patalpą,
kurią jie yra užėmę, kitokiais veiksmais trukdo iškeldinti, iškeldinama
padedant policijai.
4.
Jeigu yra pateisinamų priežasčių, teismas, davęs sankciją iškeldinti prokuroras,
taip pat aukštesnysis prokuroras pagal suinteresuotų asmenų ar antstolio
pareiškimą turi teisę atidėti iškeldinimą.
769
straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų
1. Pagal teismo
sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte
nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu.
2. Apie
iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštu pranešama
skolininkui.
3.
Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai vaikai,
apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau
kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei
vaiko teisių apsaugos institucijai.
4.
Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai
iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos,
antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo
atstovui.
5. Apie
priverstinį iškeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos formos iškeldinimo protokolą.
6. Pagal teismo
sprendimą iškeldinimas iš negyvenamųjų patalpų vykdomas laikantis šiame
straipsnyje nustatytų taisyklių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
770 straipsnis. Bylų dėl garbės ir orumo gynimo
sprendimų vykdymo ypatumai
Vykdant
sprendimus dėl garbės ir orumo gynimo, taikomos Civilinio kodekso 2.24
straipsnyje nustatytos sankcijos.
771 straipsnis. Sprendimų, įpareigojančių skolininką
atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas
1.
Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti
tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie
tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
2. Jeigu
sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso
273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos
apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes,
kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.
3. Jeigu
sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas
perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo
tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas
taisykles.
4. Jeigu
nagrinėjant klausimą dėl sprendimo neįvykdymo paaiškėja, kad išieškotojas
neturi lėšų sprendimui įvykdyti, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti
reikiamas lėšas iš skolininko.
5. Jeigu per
teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti
arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai
pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės
vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo
posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir
skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl
neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė,
gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą
įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
6. Jeigu
skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti
nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio
straipsnio 5 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos
atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus.
7. Tuo atveju,
kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus,
nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo juridinis asmuo, priemones,
numatytas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio
asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.
8. Dėl nutarčių
šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
772 straipsnis. Sprendimų grąžinti į darbą ir
pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę neįvykdymo pasekmės
Tais
atvejais, kai darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą neteisėtai
atleistą ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo
iš darbo formuluotę, jeigu ta formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą
darbą, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti darbuotojui
atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką arba išmokėti neteisėtai perkeltam
į kitą darbą darbuotojui darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo
priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.
LVIII SKYRIUS
UŽSIENIO TEISMŲ IR ARBITRAŽŲ SPRENDIMŲ
VYKDYMO YPATUMAI
773 straipsnis. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų
vykdymo bendroji tvarka
1. Šiame
skyriuje nurodyta sprendimų vykdymo tvarka taikoma tik sprendžiant su užsienio
teismų ir arbitražų sprendimų vykdymu susijusius klausimus.
2. Užsienio
teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka,
jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.
774
straipsnis. Vykdomųjų raštų išdavimo ir pateikimo vykdyti tvarka
Vykdomuosius
raštus pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio
teismų ir arbitražų sprendimus išduoda Lietuvos apeliacinis teismas ir
išsiunčia išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo,
kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje.
777 straipsnis. Užsienio teismų ir arbitražų
sprendimų įvykdymo išdėstymas ir atidėjimas
Prašymus dėl
užsienio teismų ir arbitražų sprendimų įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo
nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.
778
straipsnis. Vykdomojo rašto grąžinimas
1. Jeigu
skolininkas išvyksta gyventi iš Lietuvos Respublikos arba jei nežinoma
skolininko gyvenamoji vieta, vykdomoji byla užbaigiama, o vykdomasis raštas
grąžinamas Lietuvos apeliaciniam teismui ir saugomas byloje dėl užsienio teismo
ar arbitražo sprendimo pripažinimo.
2. Grąžindamas vykdomąjį raštą Lietuvos
apeliaciniam teismui, antstolis apie tai praneša išieškotojui. Išieškotojui
antstolis taip pat praneša apie Lietuvos Respublikoje pagal tą vykdomąjį raštą
atliktus išieškojimus. Išieškotojas turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą
dėl vykdomojo rašto pakartotinio pateikimo vykdyti.
779 straipsnis. Skolininko paieška vykdant užsienio
teismų ar arbitražų sprendimus
Skolininko paieška
Lietuvos Respublikoje gali būti skelbiama šio Kodekso 620 straipsnyje nustatyta
tvarka tik esant rašytiniam išieškotojo prašymui.
VII DALIS
TARPTAUTINIS CIVILINIS PROCESAS
LIX
skyrius
TEISMINGUMAS IR
NORMŲ TAIKYMAS
Pirmasis
skirsnis
Bendrosios nuostatos
780
straipsnis. Normų taikymas
Šio Kodekso VII
dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra
Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.
781
straipsnis. Nacionalinio teismingumo prioritetas
1. Jeigu
ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis
teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia.
2. Jeigu
Lietuvos Respublikos teismai pagal šiame Kodekse nustatytas teismingumo
taisykles yra kompetentingi nagrinėti civilines bylas, ši kompetencija
neišnyksta, kai ta pati byla yra nagrinėjama užsienio valstybės teisme.
782
straipsnis. Neteismingumo pasekmės
Bylą
nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga
Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja,
kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas
nenagrinėtas.
783
straipsnis. Teismingumas
1. Apygardos
teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kurių
viena šalis yra užsienio valstybė.
2. Vilniaus
apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines
bylas dėl tarptautinio įvaikinimo.
3. Ieškinys
atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti
pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo
gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
4. Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutarties pagrindu ir tvarka civilinė byla gali būti
perduodama nagrinėti užsienio valstybės teismui.
5. Dėl teismo
nutarties perduoti bylą nagrinėti užsienio valstybės teismui gali būti duodamas
atskirasis skundas.
Antrasis
skirsnis
BENDROSIOS
Nacionalinio teismingumo taisyklės
784
straipsnis. Šeimos teisinių santykių bylų teismingumas
1. Lietuvos
Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš
sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio
asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
2. Jeigu abiejų
sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos
bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai.
3. Lietuvos
Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu
abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra
Lietuvos Respublikoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
785
straipsnis. Tėvų ir vaikų teisinių santykių bylų teismingumas
1. Lietuvos
Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių,
įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos
Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė
gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
2. Jeigu abiejų
šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų bylas, nurodytas
šio straipsnio 1 dalyje, nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai.
3. Lietuvos
Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti bylas dėl tėvų ir
vaikų teisinių santykių bei įvaikinimo teisinių santykių, jeigu abi šalys yra
užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
786
straipsnis. Daiktinių teisinių santykių bylų nagrinėjimas
Išimtinai tik
Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių,
susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu.
Trečiasis
skirsnis
Nacionalinio
teismingumo taisyklės ginčo teisenoje
787
straipsnis. Principai
1. Bylos,
nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio Kodekso VII dalies LIX
skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų
jurisdikcijai, jeigu:
1) atsakovas
ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą
ar gyvena;
2) atsakovas
Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės;
3) ginčo dalykas
yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri
atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.
2. Šalys gali
raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos
teismuose.
788
straipsnis. Susitarimas dėl Lietuvos teismų kompetencijos apribojimo
1. Ūkinės
komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, kad ginčai, kylantys iš
sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu šis
susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma
priskirti ginčo nagrinėjimą, teisei. Šis susitarimas negalimas dėl bylų,
kurioms numatoma išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija.
2. Į šio
straipsnio 1 dalyje esančius susitarimus teismas atsižvelgia tik esant suinteresuotos
šalies prašymui. Prašymas gali būti paduodamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės
pradžios.
Ketvirtasis
skirsnis
Nacionalinio teismingumo taisyklės ypatingojoje
teisenoje
789
straipsnis. Principai
1. Išimtinai tik
Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens
pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo
nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba
asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos
Respublikoje.
2. Lietuvos
Respublikos teismas turi teisę taip pat pripažinti mirusiu ar nežinia kur
esančiu užsienietį, jeigu:
1) asmens, turinčio teisę kreiptis į teismą su
atitinkamu prašymu, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
2) užsieniečio
gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje arba jo turtas buvo Lietuvoje.
3. Lietuvos
Respublikos teismų kompetencijai taip pat yra priskiriamos ir kitos
ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų
yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Penktasis
skirsnis
Lietuvos
Respublikos teismams Neteismingos bylos
790
straipsnis. Asmenys, negalintys būti atsakovais
1. Atsakovais
Lietuvos Respublikos teismuose negali būti asmenys, kuriems taikomas
diplomatinis imunitetas, bei jų šeimos nariai.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostata nėra taikoma, jeigu:
1) ginčas kyla
dėl nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir tą
daiktą turi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar atitinkamos
tarptautinės organizacijos;
2) ginčas kyla
iš paveldėjimo teisinių santykių;
3) ginčas kyla
iš kitų ūkinių komercinių santykių, kuriuose šio straipsnio 1 dalyje nurodyti
asmenys dalyvauja ne kaip asmenys, kuriems yra taikomas diplomatinis
imunitetas.
3. Atsakovais
Lietuvos Respublikos teismuose negali būti asmenys, kuriems ieškinys
pareiškiamas dėl jų pareiginių funkcijų atlikimo, jeigu:
1) jie yra
valstybės tarnautojai, kitų valstybių vardu atliekantys konsulines funkcijas,
neatsižvelgiant į jų turimą pilietybę;
2) jie yra užsieniečiai
– administraciniai ar techniniai užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ar
konsulatų darbuotojai ar kiti tarptautinių sutarčių, įstatymų ar tarptautinių
papročių galia jiems prilyginti asmenys.
4. Šio
straipsnio 3 dalies nuostatos nėra taikomos valstybės tarnautojams,
atliekantiems konsulines funkcijas, taip pat konsulatų administraciniams bei
techniniams darbuotojams, jeigu jiems pareiškiamas ieškinys dėl žalos,
padarytos transporto priemone, atlyginimo.
791
straipsnis. Išimčių netaikymas
1. Išimtys,
numatytos šio Kodekso 790 straipsnio 1 ir 3 dalyse, nėra taikomos, jeigu
valstybė, siųsdama asmenis, aiškiai atsisako taikyti jiems imunitetą.
2. Tarptautinių
organizacijų pareigūnams taikomo imuniteto atsisakymą gali pareikšti tik
išimtinai šios tarptautinės organizacijos.
3. Jeigu asmenys, nurodyti šio Kodekso 790 straipsnio
1 ir 3 dalyse, pareiškia ieškinį Lietuvos Respublikos teisme, šio Kodekso
nustatyta tvarka jiems galima reikšti priešieškinį.
792
straipsnis. Draudimas atlikti vykdymo veiksmus
1. Asmenims,
nurodytiems šio Kodekso 790 straipsnio 1 ir 3 dalyse, negali būti atliekami
jokie vykdymo veiksmai, išskyrus atvejus, kai jie gali būti atsakovais Lietuvos
Respublikos teisme.
2. Asmenims,
nurodytiems šio Kodekso 790 straipsnio 1 ir 3 dalyse, gali būti atliekami
vykdymo veiksmai, jeigu atitinkamos valstybės ar tarptautinės organizacijos šio
Kodekso 791 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškia, kad imuniteto atsisakymas
galioja ir vykdymo procesui.
3. Draudžiama
atlikti vykdymo veiksmus užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, misijų,
konsulatų patalpose bei asmenų, nurodytų šio Kodekso 790 straipsnio 1 dalyje,
gyvenamosiose patalpose, išskyrus atvejus, kai diplomatinės atstovybės ar
misijos vadovas su tuo sutinka.
LX
Skyrius
Procesas
Pirmasis
skirsnis
BENDROSIOS
NUOSTATOS
793
straipsnis. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas
1. Užsienio
valstybių asmenų bei asmenų be pilietybės teisnumas ir veiksnumas vertinami
vadovaujantis šio Kodekso nuostatomis. Užsieniečiai, kurie pagal savo šalies
įstatymus neturi civilinio procesinio veiksnumo arba jų veiksnumas yra ribotas,
laikomi turinčiais civilinį procesinį veiksnumą, jeigu jie atitinka šio Kodekso
38 straipsnio reikalavimus.
2. Abipusiškumo
pagrindu Lietuvos Respublikos teismuose advokatams gali būti leista atstovauti
užsieniečiams, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, jeigu jie yra atitinkamų
valstybių piliečiai.
794
straipsnis. Ieškovo pareiga užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą
1. Ieškovas
kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo šio Kodekso
nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui
užtikrinti.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga netaikoma:
1) jeigu
ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms
padengti;
2) neturtinio
pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose
prašoma išduoti teismo įsakymą;
3) bylose,
kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos
teismuose;
4) jeigu užstato
institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.
3. Pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi
išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo
atlikimo metu. Reikalavimas gali būti pareiškiamas ir vėliau, jeigu jau bylos
nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar
juridinis asmuo.
4. Jeigu
atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį iš dalies ir to užteks būsimoms
bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, jis neturi teisės reikalauti, kad ieškovas
užtikrintų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
795
straipsnis. Užstato dydžio nustatymas
1.
Vadovaudamasis šio Kodekso nuostatomis, užstato dydį nustato bylą nagrinėjantis
teismas, atsižvelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, išskyrus tas,
kurios atsirastų dėl priešieškinio pareiškimo, bei į tai, kad užstato dydis
neužkirstų šaliai galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Užstatui
sumokėti teismas nustato ne trumpesnį kaip trijų darbo dienų terminą. Jeigu
pasibaigus teismo nustatytam terminui užstatas nėra sumokėtas, teismas ieškinį
palieka nenagrinėtą.
2. Jeigu bylos
nagrinėjimo metu paaiškėja, kad nustatytas užstatas yra per mažas, teismas turi
teisę atsakovo prašymu jo sumą padidinti.
3. Užstatas
visais atvejais sumokamas pinigais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
796
straipsnis. Užstato grąžinimas
Jeigu proceso
metu išnyksta priežastis, dėl kurios buvo pareikalauta užtikrinti bylinėjimosi
išlaidų atlyginimą, ieškovo prašymu ir išklausęs atsakovo nuomonės teismas
atleidžia ieškovą nuo pareigos užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir
grąžina sumokėtą užstatą.
797
straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš užstato
1. Atsakovo prašymu teismas nusprendžia atlyginti
bylinėjimosi išlaidas iš užstato sumos.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip
iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu per šioje dalyje nustatytą laiką
nepareiškiamas atitinkamas prašymas, teismas ieškovo prašymu grąžina sumokėtą
užstatą.
3. Teismas nusprendžia nedelsiant grąžinti ieškovui
sumokėtą užstatą, jeigu iš įsiteisėjusio teismo sprendimo aišku, kad atsakovui
nepriklauso turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
798
straipsnis. Atsakovo pirmumo teisė
Atsakovo teisė, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos
būtų atlygintos iš sumokėto užstato, yra pirmesnė negu kitų ieškovo kreditorių.
799
straipsnis. Normų taikymas ypatingojoje teisenoje
Šio skirsnio nuostatos dėl užstato yra taikomos ir
ypatingosios teisenos bylose, kai pareiškėjas yra kitos valstybės fizinis ar
juridinis asmuo.
Antrasis
skirsnis
KITOS VALSTYBĖS
FIZINIO iR JURIDINIO ASMENS atleidimas
nuo bylinėjimosi
išlaidų APmokėjimo, teisinė pagalba,
įteikimai, įrodymų
užtikrinimas
800 straipsnis. Kitos valstybės fizinio ir juridinio
asmens atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo
1. Kitos valstybės fiziniams ir juridiniams asmenims
taikomos tokios pačios atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jų
sumažinimo, atidėjimo bei mokėjimo išdėstymo sąlygos kaip ir Lietuvos
Respublikos asmenims.
2. Asmenys be
pilietybės, turintys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turi tokias pat
teises kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.
801
straipsnis. Teismų susižinojimas
1. Nagrinėdami
bylas Lietuvos Respublikos teismai su užsienio valstybių teismais dėl teisinės
pagalbos susižino per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, išskyrus
tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus atvejus, kai
susižinoma tiesiogiai.
2. Lietuvos
Respublikos teismai atsisako teikti teisinę pagalbą, jeigu:
1) veiksmas,
kurį reikalaujama atlikti, prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai
arba jos nepriklausomybei;
2) atlikti reikalaujamus
veiksmus nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai;
3) valstybė, iš
kurios teismų gautas teisinės pagalbos prašymas, atsisako suteikti teisinę
pagalbą Lietuvos Respublikos teismams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2171,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)
802
straipsnis. Teismų pavedimai
1. Užsienio
valstybės teismo ar kitos institucijos prašymą suteikti teisinę pagalbą vykdo
Lietuvos Respublikos teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teise.
Lietuvos Respublikos teismas, kuriam yra perduotas teisinės pagalbos prašymas,
prašymą teikiančio užsienio valstybės teismo ar kitos institucijos iniciatyva
gali taikyti kitas taisykles, negu numato Lietuvos Respublikos įstatymai, jeigu
jų nedraudžia Lietuvos Respublikos teisė arba jos neprieštarauja Lietuvos
Respublikos viešajai tvarkai.
2. Jeigu
užsienio valstybės teismas ar kita institucija kreipiasi į Lietuvos Respublikos
teismą dėl procesinio dokumento, kuris nėra išverstas į lietuvių kalbą,
įteikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims, dokumentas yra
įteikiamas, jeigu adresatas išreiškia valią jį priimti. Jeigu asmuo atsisako
priimti procesinį dokumentą, jam turi būti išaiškintos galimos tokio atsisakymo
pasekmės.
803
straipsnis. Lietuvos teismų kreipimasis dėl teisinės pagalbos
1. Su prašymu
suteikti teisinę pagalbą užsienyje Lietuvos Respublikos teismai gali kreiptis į
Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulatus, užsienio teismus ar kitas
valstybės institucijas.
2. Į Lietuvos
Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulatus teismai teisinės pagalbos
kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi būti
įteiktas procesinis dokumentas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis
užsienyje arba dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar
konsulate.
3. Į užsienio
valstybės teismą ar kitą valstybės instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo
teismas kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi
būti įteiktas procesinis dokumentas, nėra Lietuvos Respublikos pilietis arba
jeigu reikia atlikti kitokį procesinį veiksmą. Lietuvos Respublikos teismai
turi teisę prašyti užsienio valstybės teismo leisti naudoti ryšių technologijas
(videokonferenciją, telekonferenciją ir kitas) renkant įrodymus.
4. Šio
straipsnio 3 dalis taip pat yra taikoma ir tais atvejais, kai per Lietuvos
Respublikos ambasadą ar konsulatą šio straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų
atlikti neįmanoma.
5. Neteko galios
nuo 2008-11-29.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2171,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)
Nr. X-1810,
2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)
804 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas
asmenims, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje
Procesiniai
dokumentai asmenims, kurie būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje nepriklauso
Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, įteikiami per Lietuvos Respublikos
užsienio reikalų ministeriją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
805
straipsnis. Įgalioto asmens paskyrimas
1. Jeigu
užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą
asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję
procesiniai dokumentai.
2. Jeigu
užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos
ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje
esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Šios pasekmės šaliai
turi būti išaiškintos pirmojo įteikimo metu. Šaliai taip pat turi būti išaiškinta
pareiga pateikti atsiliepimą dėl pareikšto ieškinio ir šio atsiliepimo
nepateikimo pasekmės, taip pat turi būti išaiškinta, kas gali būti įgaliotu
asmeniu.
806
straipsnis. Įrodymų užtikrinimas
Lietuvos
Respublikos teismas gali užtikrinti įrodymą, esantį Lietuvoje, jeigu to reikia
teismo sprendimui užsienio valstybėje priimti. Prašymas įrodymą užtikrinti
pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra užtikrinimo
reikalingas įrodymas.
807
straipsnis. Užsienio valstybių oficialūs rašytiniai įrodymai
Užsienio
valstybių oficialūs rašytiniai įrodymai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir
Lietuvos oficialūs rašytiniai įrodymai, tačiau jeigu dokumentas yra susijęs su
Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perėjimu, jis turi būti
patvirtintas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulate. Tos
pačios taisyklės yra taikomos ir dokumentams, kurių autentiškumu teismas
abejoja.
Trečiasis
skirsnis
Užsienio teisės
taikymas
808
straipsnis. Užsienio teisės taikymas
1. Lietuvos
Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio
teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex
officio).
2. Jeigu
užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius
su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą,
jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia
ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šalies prašymu teismas gali padėti
jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę.
3. Jeigu teismui
ar šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir
2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
4. Išimtiniais
atvejais, kai būtina imtis skubių laikinų asmens teisių ar jo turto apsaugos
priemonių, kol bus nustatyta ginčui taikytina teisė ir jos turinys, teismas
gali išspręsti neatidėliotinus klausimus taikydamas Lietuvos Respublikos teisę.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
UŽSIENIO TEISMŲ
(ARBITRAŽŲ), IŠSKYRUS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISMUS, SPRENDIMŲ
PRIPAŽINIMO TVARKA
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. IX-2171,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)
809 straipsnis. Užsienio teismų (arbitražų)
sprendimų pripažinimo teisinė reikšmė
1. Užsienio
teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti
vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip
valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą.
2. Nereikalauja
pripažinimo įsiteisėję užsienio teismų sprendimai dėl neturtinių ginčų tarp ne
Lietuvos Respublikos piliečių, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas yra
santuokos sudarymo arba kitokio civilinės būklės akto registravimo pagrindas ar
kitokių teisių registravimo viešame registre pagrindas.
3. Įsiteisėjusio
užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium
(separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindais Lietuvos
Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai keičiami ir atnaujinami netaikant
specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Suinteresuoti
asmenys per vienus metus nuo sužinojimo apie tokį civilinės būklės aktų įrašų
pakeitimą ar atnaujinimą gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą šio Kodekso
810, 811 ir 812 straipsnių nustatyta tvarka ir pagrindais su prašymu pripažinti
užsienio teismo sprendimo pagrindu padarytą įrašą negaliojančiu.
4. Šio Kodekso
nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo mutatis mutandis
taikomos kitų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės
įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo
kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) pripažinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
810
straipsnis. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygos
1.
Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu.
Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma
pripažinti, jeigu:
1) sprendimas
nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus;
2) pagal
Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina
išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai;
3) šaliai, kuri
nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos
iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais
atvejais, kai ji buvo neveiksni, – tinkamo atstovavimo galimybės;
4) užsienio
teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos
Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių;
5) sprendimas
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai;
6) užsienio
valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos
Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą,
šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos
Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos
teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.
2. Šio
straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose numatytas sąlygas patikrinti
nereikalaujama, jeigu užsienio valstybės teismo sprendimu pagal tos valstybės
teisę yra patvirtinama, kad asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, įgyja
palikimą, kuris palikėjo mirties momentu buvo tos valstybės teritorijoje.
3. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat nėra taikomos ir byloms, nurodytoms 809
straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju atsisakyti pripažinti užsienio teismo
sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas gali tik motyvuodamas tuo, kad tas
sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai
tvarkai.
4. Sprendžiant
klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio
sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
5. Užsienio teismų sprendimai tarptautinių sutarčių
pagrindu pripažįstami pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas.
6. Užsienio
arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko
konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir
Komercinio arbitražo įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2090,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)
811
straipsnis. Kreipimasis
dėl sprendimo pripažinimo
1. Dėl užsienio
teismo sprendimo pripažinimo, taip pat dėl atsisakymo pripažinti užsienio
teismo sprendimą į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris
asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Prašymai dėl užsienio teismo
sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimą) turi atitikti
bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.
2. Kartu su
prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi pateikti
prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą ir šio sprendimo įstatymų
nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad
sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo
nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą
ir laiką. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė
atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančių
(turinčių profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (šio Kodekso 805
straipsnis), prašyme pripažinti (atsisakyti pripažinti) užsienio teismo
sprendimą turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėjui
būtų įteikiami procesiniai dokumentai.
3. Dėl užsienio
arbitražo sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę
kreiptis arbitražo bylos šalis. Prie prašymo dėl užsienio arbitražo sprendimo
pripažinimo pridedami Komercinio arbitražo įstatyme nurodyti dokumentai.
4. Prašymas dėl
užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo žyminiu mokesčiu
neapmokestinamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr.
XI-2090,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)
8111
straipsnis. Bylos
dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo
ir vykdymo
nagrinėjimas
1. Prašymus dėl
užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nagrinėja Lietuvos
apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka. Apie
rašytinį procesą arbitražo proceso šalims pranešama pranešimais.
2. Teismo
nutartis dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo įsiteisėja nuo
jos priėmimo dienos. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo priėmimo dienos ši
nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Skundo dėl
užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo padavimui ir bylų procesui
pagal šį skundą taikomos šio Kodekso XVII skyriaus nuostatos.
3. Prašymas
pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimą gali būti paliktas
nenagrinėtas, jeigu nustatoma, kad jis pateiktas nesilaikant šiame Kodekse ar
Komercinio arbitražo įstatyme nustatytos tvarkos.
Papildyta
straipsniu:
Nr.
XI-2090,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)
Respublikoje (šio Kodekso 805 straipsnis). Per teismo nustatytą terminą trūkumų
nepašalinus, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, o kai
prašymas jau buvo priimtas teismo žinion, jis paliekamas nenagrinėtas.
6. Kartu su
prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo gali būti sprendžiamas
klausimas dėl leidimo šį sprendimą vykdyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr.
XI-2090,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)
Pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 straipsnis),
512 straipsnis. Skundo padavimo
terminai
Skundas dėl
antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per
dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba
turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti,
bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo
atlikimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1839,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)
513
straipsnis. Teismo nutartis ir jos apskundimas
1.
Bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi.
Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba
antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti
notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti.
2. Dėl teismo nutarties, priimtos antstolio ar
notarinių veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas.
3. Teismo
nutarties patvirtinta kopija per tris darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo
dienos išsiunčiama antstoliui ar notarui (kitam asmeniui, kuriam įstatymai
suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
XXXII
skyrius
Bylos dėl civilinės
būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo AR
anuliavimo
514
straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Pareiškimas
dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo,
papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos
apylinkės teismui.
2. Teismas bylą
dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo,
papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos
įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti,
papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės
metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.
3. Pareiškime,
be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi
būti nurodoma, koks yra pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti, akto
įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada ir kuri
civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat šias aplinkybes
patvirtinantys įrodymai.
4. Pareiškimą
dėl civilinės būklės aktų įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo,
pakeitimo, ištaisymo ar anuliavimo turi teisę paduoti kiekvienas asmuo, jeigu
civilinės būklės akto registravimas, akto įrašo atkūrimas, papildymas,
pakeitimas, ištaisymas ar anuliavimas yra tiesiogiai susiję su pareiškimą
padavusiu asmeniu. Kiti suinteresuotieji asmenys tokį pareiškimą gali paduoti,
jeigu civilinės būklės akto neįregistravus, akto įrašo neatkūrus, nepapildžius,
nepakeitus, neištaisius ar neanuliavus bus pažeistos šių asmenų teisės ar
įstatymų saugomi interesai arba jeigu dėl to jiems atsiras tam tikros pareigos.
515
straipsnis. Pareiškimo nagrinėjimas
Pareiškimą dėl
civilinės būklės akto įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo, pakeitimo,
ištaisymo ar anuliavimo teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka.
516
straipsnis. Teismo sprendimas
1. Įsiteisėjęs
teismo sprendimas įregistruoti civilinės būklės aktą, akto įrašą atkurti,
papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti yra pagrindas civilinės
metrikacijos įstaigai atitinkamą įrašą daryti, atkurti, papildyti, pakeisti,
ištaisyti ar anuliuoti.
2. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti
nurodyta, kuri civilinės metrikacijos įstaiga turi įrašą padaryti, atkurti,
papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada įrašas padarytas, su kuriais
asmenimis jis susijęs, įrašo numeris ir data, koks įrašas turi būti padarytas,
atkurtas ar anuliuotas arba kas turi būti įraše papildyta, pakeista ar
ištaisyta.
XXXIII
skyrius
BYLOS DĖL Teisių
ATKŪRIMO pagal prarastus PAREIKŠTINIUS
vertybinius dokumentus (šaukiamoji teisena)
517
straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Asmuo,
praradęs vertybinį dokumentą, gali prašyti teismą pripažinti šį dokumentą
negaliojančiu ir atkurti teises pagal prarastą pareikštinį vertybinį dokumentą.
2. Pareiškimas
dėl prarasto pareikštinio vertybinio dokumento pripažinimo negaliojančiu
paduodamas išdavusio tą dokumentą asmens gyvenamosios vietos ar buveinės vietos
apylinkės teismui.
3. Pareiškime
turi būti nurodomi prarasto pareikštinio vertybinio dokumento skiriamieji
požymiai, jo turėjimo fakto įrodymai, išdavusio tą dokumentą asmens vardas,
pavardė ar pavadinimas, taip pat išdėstomos aplinkybės, kuriomis dokumentas
prarastas.
518
straipsnis. Pasirengimas bylai
1. Priėmęs
pareiškimą, teismas priima nutartį paskelbti skelbimą specialiame interneto tinklalapyje.
2. Skelbime turi
būti:
1) apylinkės
teismo, kuris yra gavęs pareiškimą dėl prarasto dokumento, pavadinimas;
2) pareiškėjo
vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta;
3) dokumento
pavadinimas ir skiriamieji požymiai;
4) pasiūlymas
dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojui per tris mėnesius nuo
paskelbimo dienos paduoti teismui pareiškimą dėl savo teisių į tą dokumentą ir
kartu pateikti dokumento originalą.
3. Kartu su
nutartimi paskelbti šiame straipsnyje nurodytą skelbimą teismas priima nutartį
uždrausti pagal tą dokumentą išmokėti pinigus arba išduoti vertybinius
popierius, daiktus ir ją išsiunčia dokumentą išdavusiai organizacijai.
4. Dėl
atsisakymo priimti nutartį paskelbti skelbimą gali būti duodamas atskirasis
skundas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
519
straipsnis. Dokumento turėtojo pareiškimas
1. Dokumento,
apie kurio praradimą pareikšta, turėtojas privalo per tris mėnesius nuo
paskelbimo šio Kodekso 518 straipsnyje nurodytu būdu dienos paduoti apylinkės
teismui pareiškimą dėl savo teisių į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento
originalą.
2. Jei dokumento
turėtojas prašo, dokumento originalą iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje
teismas gali grąžinti turėtojui, byloje palikdamas patvirtintą jo kopiją.
3. Byloje
palikus dokumento kopiją, originalas būtinai turi būti pateiktas teismo
posėdžio metu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
520
straipsnis. Teismo veiksmai gavus dokumento turėtojo pareiškimą
Jeigu teismas
gauna dokumento turėtojo pareiškimą prieš sueinant trijų mėnesių terminui nuo
paskelbimo dienos, teismas nutartimi palieka praradusio dokumentą asmens
paduotą pareiškimą nenagrinėtą ir nustato terminą, per kurį išdavusiai
dokumentą organizacijai uždraudžiama išmokėti pagal jį pinigus arba išduoti
vertybinius popierius, daiktus. Tas terminas neturi būti ilgesnis kaip du
mėnesiai. Kartu teismas išaiškina pareiškėjui jo teisę bendra tvarka pareikšti
dokumento turėtojui ieškinį dėl to dokumento išreikalavimo, o dokumento
turėtojui – jo teisę išieškoti iš pareiškėjo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo.
521
straipsnis. Bylos nagrinėjimas
Pasibaigus trijų
mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos, jeigu iš dokumento turėtojo negautas
pareiškimas ir dokumento originalas, teismas skiria bylą nagrinėti.
522
straipsnis. Teismo sprendimas
Jeigu pareiškėjo
pareiškimas patenkinamas, teismas priima sprendimą prarastą dokumentą
pripažinti negaliojančiu. Teismo sprendimas yra pagrindas išmokėti pareiškėjui
pinigus, išduoti vertybinius popierius, daiktus arba vietoj pripažinto
negaliojančiu dokumento išduoti naują dokumentą.
610 straipsnis. Vykdymo išlaidų
apmokėjimas
1.
Išieškotojas apmoka vykdomosios bylos
administravimo išlaidas, kurios būtinos
kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios
bylos administravimo papildomas išlaidas,
patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos
numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš
skolininko.
2. Išimtis dėl
vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1839,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)
756 straipsnis. Antstolio patvarkymas
išieškotoms sumoms paskirstyti
Iš
skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo
instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Jeigu
išieškoma iš to paties skolininko kelių išieškotojų naudai, antstolio
patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1839,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
118 straipsnis. Įteikimas atstovui
1. Tais
atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję
procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo
teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik
šaliai ar trečiajam asmeniui.
2. Atstovas,
gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti
atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais
dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo
įgyvendinti šioje dalyje nurodytą pareigą dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš
teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas
apie atstovavimo santykių pabaigą. Atstovas, kuris pasibaigus atstovavimo
santykiams dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų
atstovaujamajam, apie tai privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam
gautus procesinius dokumentus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
119 straipsnis. Įteikimas advokatams
Kai abiem
ginčo šalims atstovauja advokatai, vienos šalies advokatas su byla susijusį
procesinį dokumentą persiunčia tiesiogiai kitos šalies advokatui. Apie šį
persiuntimą yra pažymima šio procesinio dokumento, skirto teismui,
egzemplioriuje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
120
straipsnis. Dokumentų įteikimas procesinio bendrininkavimo atveju
1. Procesinio
bendrininkavimo atveju, kai nėra bendrininkų paskirto vieno atstovo, teismas
turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva priimti
nutartį paskirti vieną iš bendrininkų arba kitą subjektą įgaliotu asmeniu su
byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti bendrininkų lėšomis ir rizika,
jeigu tokiu būdu būtų pagreitintas ir supaprastintas procesas.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį teismas pakeičia arba panaikina, jeigu
bendrininkai pareiškia, kad jie turi teisinį suinteresuotumą nebūti
atstovaujami vieno asmens.
3. Šio
straipsnio nustatyta tvarka paskirtas įgaliotas asmuo procesiniams dokumentams
gauti privalo, jeigu susitarimu nenustatyta kitaip, nedelsdamas pranešti
asmenims, kuriems atstovauja, apie gautus procesinius dokumentus ir sudaryti
jiems galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Procesinių
dokumentų įteikimas bendrininkų įgaliotam asmeniui prilyginamas jų įteikimui
visiems asmenims, kuriems jis atstovauja.
4. Kai nustatyta
tvarka paskiriamas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo procesiniams
dokumentams gauti, bendrininkams papildomai pranešama šio Kodekso 130
straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
121
straipsnis. Pareiga pranešti
1. Dalyvaujantys
byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems
byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto
korespondencijos siuntoms pasikeitimą.
2. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys
nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai
siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.
3. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos
pareigos nevykdymą teismas dalyvaujantiems byloje asmenims turi teisę skirti
iki vieno tūkstančio litų baudą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
122
straipsnis. Įteikimo vieta
1. Procesiniai
dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba
kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo
kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos
įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
2. Juridiniams
asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre
nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą
procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių
priemonėmis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
123
straipsnis. Įteikimo tvarka
1. Jeigu
dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami
jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui
pagal įstatymą.
2. Juridiniams asmenims
adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui,
kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio
asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui.
3. Kai procesinį
dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje,
dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių
šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.),
išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį
suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės
administracijai.
4. Kai procesinį
dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje
ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas
bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai
šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta,
procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas
įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.
5. Procesinio
dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio
1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas
ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei
perduoti jį adresatui.
6.
Dalyvaujantiems byloje asmenims yra įteikiamos procesinių dokumentų
patvirtintos kopijos, išskyrus teismo šaukimus ir pranešimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
interesams byloje atstovauja kuratorius (šio Kodekso 39 straipsnis), šiai
šaliai skirti procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui.
2. Bylose dėl
išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su
šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos
procedūrą.
3. Procesiniai
dokumentai yra laikomi įteiktais šaliai nuo jų įteikimo kuratoriui dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
130 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu
1. Kai adresato
gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka
nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus
viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui,
teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems
byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje
nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data.
2. Šio straipsnio 1
dalyje nurodytu būdu procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant specialiame
interneto tinklalapyje
pranešimą, kuriame turi būti nurodoma:
1) teismas;
2) procesinio
dokumento pobūdis;
3) adresatas;
4) teismo
posėdžio data (jeigu ji yra paskirta).
3. Šio straipsnio
2 dalyje nurodytas pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš
keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos. Procesinis dokumentas laikomas
įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
139 straipsnis. Ieškinio atsiėmimas
1. Ieškovas tol,
kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti
pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą
ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
2. Ieškinio
atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Jeigu
pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento,
teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam
asmeniui. Šioje dalyje nurodytos nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
145 straipsnis. Laikinųjų
apsaugos priemonių rūšys, jų taikymas ir atsakomybė už teismo nustatytus
draudimus
1. Laikinosios
apsaugos priemonės gali būti:
1) atsakovo
nekilnojamojo daikto areštas;
2) įrašas
viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;
3) kilnojamųjų
daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių
pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;
4) atsakovui
priklausančio daikto sulaikymas;
5) atsakovo
turto administratoriaus paskyrimas;
6) draudimas
atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;
7) draudimas
kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;
8) išimtiniais
atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba)
draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo;
9) turto
realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui
panaikinimo;
10) išieškojimo
vykdymo procese sustabdymas;
11) laikino
materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;
12)
įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;
13) kitos
įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
2. Teismas gali
taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi
būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės
parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.
3. Teismas
dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva
negali taikyti šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 12 ir 13 punktuose nustatytų
laikinųjų apsaugos priemonių, jei tai yra numatyta kituose įstatymuose,
reglamentuojančiuose poveikio priemonių arba finansinio stabilumo ir patikimumo
stiprinimo priemonių taikymą bankams.
4. Tam tikrų
kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių
laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
5. Tais
atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį
bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos
laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis. Kai turto dalis
bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens
turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas.
6. Areštavus
lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis
atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.
7. Tais
atvejais, kai areštuotos apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai,
pagaminta produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir
formą tik tuo atveju, jei nemažės jų bendra vertė ir jei teismo nutartyje nėra
nustatyta kitaip.
8.
Asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo
nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės
paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos
priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo
turto arešto aktų registre momento.
9.
Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų
pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno
tūkstančio litų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę
išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl
laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XI-1711,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6551 (2011-11-18)
146 straipsnis. Atsakovo nuostolių, galimų dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
1. Šalies
prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą
pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti
užtikrinamas ir banko garantija. Teismas savo iniciatyva gali pareikalauti
užtikrinti nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant
apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens,
visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ieškovui nesumokėjus
nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos
per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos
dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis
atskiruoju skundu neskundžiama.
2. Įsiteisėjus
sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad
ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu
taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu atsakovas per keturiolika dienų po
teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo dienos nepareiškia ieškinio dėl
nuostolių atlyginimo, taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės
panaikinamos. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimas neužkerta
kelio atsakovui bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
3. Šiame
straipsnyje nustatytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo taisyklės gali būti
taikomos ir tais atvejais, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašoma
iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
160 straipsnis. Teismo posėdžio pirmininko ir kitų
bylą nagrinėjančių teisėjų įgaliojimai
1. Teismo
posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio Kodekso 158
straipsnyje nustatytas pareigas, gali:
1) pripažinti,
kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį;
2) dalyvaujančių
byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys
byloje asmenys negali gauti;
3) nagrinėjant
bylą žodinio proceso tvarka, užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims,
reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina
nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje
asmenims pateikti papildomus įrodymus;
4) paskirti
byloje ekspertizę;
5) įpareigoti
dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui įrodymus, kuriuos jie turi ir
kuriais remiasi;
6) rinkti
įrodymus savo iniciatyva šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais;
7) pasiūlyti
dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese;
8) turėti kitų
šiame Kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.
2. Kai bylą
nagrinėja teisėjų kolegija, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus taip
pat turi kiti bylą nagrinėjantys teisėjai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
161
straipsnis. Pasiūlymas pasirūpinti atstovavimu
1. Tais
atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas
mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės)
tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad
jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos
nagrinėjimo metu bylą atidėti šiame straipsnyje nurodytu pagrindu galima tik
vieną kartą.
2. Šaliai arba
trečiajam asmeniui nepasinaudojus teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu,
byla nagrinėjama toliau.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
169 straipsnis netenka galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
170
straipsnis. Protokolo rašymas ir jo pasirašymas
1. Protokolą
rašo teismo posėdžio sekretorius pačiame teismo posėdyje. Posėdžio pirmininkas
turi teisę diktuoti protokolo turinį.
2. Surašomas
atskiras kiekvieno teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo ne posėdyje
protokolas.
3. Kiekviename
teismo posėdyje daromas garso įrašas. Teismo posėdžio garso įrašas pridedamas
prie teismo posėdžio protokolo. Apie daromą teismo posėdžio garso įrašą
pažymima teismo posėdžio protokole. Kai dėl
techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo
dalies garso įrašu, vadovaujamasi tik teismo posėdžio protokole esančia
informacija. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo
posėdžio garso įrašu.
4. Dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę prašyti, kad į
protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jis laiko esminėmis bylai. Šis
prašymas tenkinamas posėdžio primininko pritarimu, o kai byla nagrinėjama
kolegialiai, – teisėjų kolegijos pritarimu. Posėdžio pirmininkas turi teisę
pasiūlyti šalims pasirašyti jų duotus paaiškinimus, kurie surašyti protokole.
5. Protokolas
turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą darbo
dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos.
6. Protokolą
pasirašo posėdžio pirmininkas arba pranešėjas ir sekretorius, įrašydami
pasirašymo datą. Visi pakeitimai, pataisymai, papildymai turi būti protokole
aptarti.
170 straipsnis netenka galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
171
straipsnis. Pastabos dėl protokolo
Dalyvaujantys
byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas nuo
protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo.
Šiose pastabose turi būti nurodyta, kas yra neteisingai įrašyta į protokolą, ir
siūlymai, kaip turi būti įrašyta.
171 straipsnis netenka galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
172
straipsnis. Pastabų dėl protokolo išnagrinėjimas
1. Pastabas dėl
protokolo išnagrinėja teismo posėdžio pirmininkas rašytinio proceso tvarka ir,
kai su pastabomis sutinka, rezoliucija patvirtina, kad jos yra teisingos.
2.
Jeigu teismo posėdžio pirmininkas nesutinka su pateiktomis pastabomis, tai:
1)
jeigu bylą nagrinėjo ar atskirą procesinį veiksmą atliko teisėjų kolegija,
pastabas nagrinėja tos pačios kolegijos teisėjai, o išimtiniais atvejais – du
tos kolegijos teisėjai, pranešus pastabas pateikusiems asmenims ir išklausius
jų nuomonę, jei šie atvyko;
2) jeigu bylą
nagrinėjo ar atskirą procesinį veiksmą atliko vienas teisėjas, jis pakviečia
pateikusius pastabas asmenis ir išklauso jų nuomonę, jei šie kviesti atvyko.
3. Jeigu teismas
atmeta pastabas, turi būti priimta motyvuota nutartis.
4. Visos
pastabos dėl protokolo pridedamos prie bylos.
5. Pastabos dėl
protokolo turi būti išnagrinėtos per tris darbo dienas nuo jų pateikimo dienos.
172 straipsnis netenka galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
173
straipsnis. Neteko
galios nuo 2011-10-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
174
straipsnis. Neteko
galios nuo 2011-10-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
175
straipsnis. Neteko
galios nuo 2011-10-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Skirsnio
pavadinimo redakcija nuo 2013-07-01:
Ketvirtasis
skirsnis
INFORMACINIŲ IR
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS TEISMO PROCESE
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72, 2012-12-20,
Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
Skirsnis
papildomas 1751 straipsniu nuo 2013-07-01:
1751
straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo
procese ypatumai
1. Be šio Kodekso,
informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip
pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų
įstatymas.
2. Procesiniai dokumentai
teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių
priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių
priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
3. Procesiniame dokumente,
pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be šio Kodekso 111
straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti:
1) dalyvaujančių byloje
asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų
elektroninių ryšių priemonių adresai, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių
byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų
turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
2) asmenų, kuriems šiame
Kodekse nenustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių
priemonėmis, pageidavimai dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių
priemonėmis. Asmenys, kuriems šiame Kodekse nustatyta pareiga gauti procesinius
dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat asmenys, kurie išreiškia
pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis,
privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresus, telefono ir fakso numerius,
kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus.
4. Dalyvaujantys byloje
asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje
asmenims apie kiekvieną savo elektroninio pašto adreso, telefono ir fakso
numerių, taip pat kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą.
5. Kai byla vedama per
advokatą, be šio Kodekso 135 ir 142 straipsniuose nustatytų reikalavimų,
atitinkamai ieškinyje arba atsiliepime į ieškinį taip pat nurodomas advokato
elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių
ryšių priemonių adresai.
6. Elektroninės formos
procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens
tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso
111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti
pasirašytas.
7. Elektroniniai duomenys
teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių
duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.
8. Jeigu procesiniai
dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino
dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas
nelaikomas praleistu.
9. Advokatams, advokatų
padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir
savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo
įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis.
Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems
teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje
sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių
priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia
elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo
procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę
reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių
ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
10. Šio Kodekso
nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui
procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento
įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento
išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
Skirsnis papildytas straipsniu:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
1752
straipsnis.
Vaizdo konferencijų, telekonferencijų naudojimas
1. Proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose ir liudytojo apklausa
jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių
ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti
užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų)
objektyvus fiksavimas ir pateikimas.
2. Įrodymams
rinkti gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių
technologijos (vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir kita).
Skirsnis papildytas straipsniu:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
II DALIS
PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME
XIII SKYRIUS
ĮRODYMAI IR
ĮRODINĖJIMAS
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BendrosIOS nuostatos
176
straipsnis. Įrodinėjimas
1.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų
tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku,
egzistuoja arba neegzistuoja.
2.
Įrodinėjimo procesas vyksta šio Kodekso nustatyta tvarka.
177
straipsnis. Įrodymai
1. Įrodymai
civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas
įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių
reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai
teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
2.
Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų
(tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais
įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis,
nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir
kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
3. Bylos aplinkybės,
kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo
priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo
priemonėmis.
4. Faktiniai
duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti
įrodymais civilinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.
5. Duomenys,
gauti taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, negali būti įrodymais
civiliniame procese, išskyrus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo
įstatyme numatytus atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
178
straipsnis. Įrodinėjimo pareiga
Šalys turi įrodyti
aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus
atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka
nereikia įrodinėti.
179
straipsnis. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
1. Įrodymus
pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų
neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems
asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.
2. Teismas turi
teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų
numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus
šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti
interesai.
3. Teismas gali
naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių
sistemų ir registrų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
180
straipsnis. Įrodymų ryšys su byla
Teismas priima
nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės
bylai aplinkybes.
181
straipsnis. Atsisakymas priimti įrodymą
1. Atsisakymas
priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti
motyvuojamas.
2.
Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti
pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.
182
straipsnis. Atleidimas nuo įrodinėjimo
Nereikia
įrodinėti aplinkybių:
1) teismo
pripažintų visiems žinomomis;
2)
nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje
byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo
sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims
(prejudiciniai faktai);
3)
asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai);
4)
preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka;
5)
vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
641
straipsnis. Išieškotojo atsisakymas išieškojimo
pavadinimas ir 1751 straipsnis, 234, 237, 297 ir 385 straipsniai
įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
229 straipsnis. Parengiamųjų teismo posėdžių skaičius
Bylai nagrinėti
teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais
atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas
turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti
ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą. Parengiamųjų teismo posėdžių negali
būti daugiau kaip du.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
230
straipsnis. Parengiamojo teismo posėdžio eiga
1. Posėdžio
pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia,
siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir
atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia
savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus
dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu,
reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje.
2. Dėl neatvykusios į parengiamąjį
posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą
nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.
3. Jeigu į
parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms
yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą.
4. Parengiamasis
teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje
taisykles. Parengiamojo teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.
5. Teismas,
atsižvelgdamas į bylos pobūdį, gali nuspręsti, kad į parengiamąjį teismo posėdį
turi atvykti šalys ir tretieji asmenys
asmeniškai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
231
straipsnis. Taikinimo procedūra
1.
Išieškotojo pareiškimas dėl išieškojimo atsisakymo paduodamas raštu antstoliui,
kuris vykdo sprendimą.
2. Antstolis,
gavęs pareiškimą dėl išieškojimo atsisakymo, savo patvarkymu išsprendžia
klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo.
642
straipsnis. Skolininkas
1. Skolininkas
yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba
susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo.
2. Kai pagal
vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma iš valstybės, valstybei vykdymo procese
atstovaujama pagal šio Kodekso 51 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
643
straipsnis. Skolininko teisės
Skolininkas turi
teisę:
1) dalyvauti
pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus;
2) susipažinti
su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais
supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą;
3) gauti pažymas
apie vykdymo eigą;
4) ginčyti turto
priklausomybę ir jo įkainojimą;
5) apskųsti
antstolio veiksmus;
6) reikšti
prašymus, nušalinimus;
7) sudaryti
taikos sutartis;
8) kitas šiame
Kodekse numatytas teises.
644
straipsnis. Skolininko pareigos
Skolininkas
privalo:
1) nekliudyti
antstoliui atlikti vykdymo veiksmus;
2) antstoliui nedelsdamas pranešti apie
savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį
pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė
nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu
adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660
straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;
3) kviečiamas
atvykti pas antstolį;
4) aktyviai
domėtis vykdymo eiga;
5) nedelsdamas
pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai,
kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečių vaikų;
6) vykdyti kitas
šiame Kodekse jam numatytas pareigas.
Teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims
pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismas
imasi priemonių šalims sutaikyti. Šalių prašymu arba sutikimu, laikantis
Teisėjų tarybos nustatytos tvarkos, gali būti vykdomas teisminis taikinamasis
tarpininkavimas. Taikinimo tarpininkas negali dalyvauti nagrinėjant bylą iš
esmės.
2. Taikos
sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).
3. Parengiamojo
teismo posėdžio metu šalių sudaryta taikos sutartis patvirtinama pagal šio
Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles.
4. Nepavykus
sudaryti šalių taikos sutarties, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones ir parengęs
bylą nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir apie tai
praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
5.
Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo
bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį
bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo
posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo
atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
232
straipsnis. Nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje
Manydamas, kad
byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti
teismo posėdyje. Nutartyje, be bendrų teismo procesiniams dokumentams keliamų
reikalavimų, nurodoma:
1) (neteko
galios nuo 2011-10-01);
2) (neteko galios
nuo 2011-10-01);
3)
įrodymai, kurių teismas reikalauja savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė
numatyta šiame Kodekse;
4) teismo
posėdžio laikas ir vieta;
5) pavedimas
išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims;
6)
pavedimas šaukti į teismo posėdį nutartyje išvardytus liudytojus, ekspertus,
vertėjus ir kitus asmenis;
7) reikiamais
atvejais – nutarimas įtraukti į bylą valstybės ar savivaldybių institucijas
išvadai duoti;
8) kiti
pavedimai, užtikrinantys, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
268 straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo
tvarka ir sprendimo išdėstymas
1. Sprendimas
priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus šio Kodekso numatytus
atvejus.
2. Sprendimą
teisėjas priima vienas (kai bylą nagrinėja vienas teisėjas) arba teisėjų balsų
dauguma. Sprendimas išdėstomas raštu ir jį pasirašo visi nagrinėję bylą
teisėjai.
3. Priimamame
sprendime turi būti visos šio Kodekso 270 straipsnio 1 dalyje nurodytos
sprendimo dalys.
4. Sprendimo
forma ir turinys turi atitikti šio Kodekso 270 straipsnyje nustatytus
reikalavimus.
5. Kai atsakovas
ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus
motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali
būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant
sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos
nors įrodymus.
6. Sprendimas
paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje
byloje savo nuožiūra nusprendžia, kurios sprendimo dalys, be įžanginės ir rezoliucinės,
turi būti paskelbiamos perskaitant.
7. Sprendimą
paskelbia bylą nagrinėjęs vienas teisėjas arba bet kuris iš kolegijos teisėjų.
Skelbiant sprendimą teismo posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos teisėjai
gali nedalyvauti. Visi esantieji teismo posėdžių salėje sprendimą išklauso
stovėdami, išskyrus šio Kodekso 236 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.
8. Paskelbęs
sprendimą arba nutartį nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, teisėjas
išaiškina sprendimo ar nutarties turinį, jų apskundimo tvarką ir terminą. Kartu
paskelbiama, nuo kada dalyvavę byloje asmenys gali susipažinti su teismo
posėdžio protokolu.
9. Teisėjas,
turėjęs kitą nuomonę dėl sprendimo, turi teisę raštu išdėstyti atskirąją
nuomonę. Teisėjo atskiroji nuomonė skelbiant sprendimą neskaitoma. Atskiroji
nuomonė pridedama prie bylos. Kad tokia nuomonė yra, tik pranešama.
10. Ištaisymai
sprendimo tekste turi būti teisėjų aptarti ir pasirašyti.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-09-21, Žin., 2006, Nr.
102-3957 (2006-09-26)
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
269
straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
1. Teismas,
išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip
per dvidešimt dienų. Šiuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas.
Sprendimas priimamas per teismo nustatytą terminą, o sprendimo paskelbimo data
laikoma priėmimo data. Sprendimui priimti ir paskelbti taikomi šio Kodekso 268
straipsnyje nustatyti reikalavimai.
2. Nutartis dėl
sprendimo priėmimo ir paskelbimo gali būti teismo priimta ir neišeinant į sprendimų
priėmimo kambarį.
3. Nutartyje dėl
sprendimo priėmimo ir paskelbimo teismas nurodo sprendimo paskelbimo datą.
4. Kai suserga
ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis
teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas
teisėjas, – teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali
motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu buvo nurodyta šio straipsnio 3 dalyje
numatytoje nutartyje, sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą
naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys
neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos
nagrinėjimo datą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
270
straipsnis. Sprendimo turinys
1. Sprendimą
sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys.
2. Įžanginėje
sprendimo dalyje nurodoma:
1) sprendimo
priėmimo laikas ir vieta;
2) sprendimą
priėmusio teismo pavadinimas;
3) teismo
sudėtis (teisėjo (teisėjų) vardas ir pavardė), teismo posėdžio sekretorius,
šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys;
4) ginčo
dalykas.
3.
Aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų
santrauka.
4.
Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma:
1) teismo
nustatytos bylos aplinkybės;
2) įrodymų,
kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas;
3) argumentai,
dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus;
4) įstatymai ir
kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
5. Rezoliucinėje
sprendimo dalyje turi būti:
1) teismo išvada
ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti
visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį
ir (ar) priešieškinį atmesti;
2) įstatymų
numatytais atvejais – priteistų palūkanų dydis ir laikotarpis, iki kada jos
išieškomos;
3) nurodymas apie
bylinėjimosi išlaidų paskirstymą;
4) teismo
išvados dėl kitų sprendimu išspręstų klausimų;
5) sprendimo
apskundimo termino ir tvarkos nurodymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
275 straipsnis. Teismo sprendimo
kopijų išsiuntimas šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims
1. Šio Kodekso
270 straipsnio nustatyta tvarka surašyto sprendimo patvirtinta kopija išduodama
arba išsiunčiama teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu. Šalims
ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne
vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos
teismo sprendimo patvirtintos kopijos.
2. Teismas,
priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas
ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat
kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar
daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne
vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi
nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar
daiktinės teisės į jį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
287 straipsnis. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
1.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų
nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui
pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Šis
terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas
dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas
atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas
atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu
praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
2. Pareiškime
turi būti nurodyta:
1) teismo,
priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas;
2) šalies,
paduodančios pareiškimą, pavadinimas;
3) aplinkybės,
liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui
iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo
dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat
įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes;
4) aplinkybės,
galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai,
patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai,
argumentai ir įrodymai, susiję su byla;
5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas;6) prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas;7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
3. Kartu su
pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir
pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės
įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
4. Teismui
pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų
asmenų, išskyrus šio Kodekso 113 straipsnyje numatytas išimtis.
5. Pareiškimo
trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka.
6. Jeigu toje
pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas ir pareiškimas, visų pirma turi
būti išnagrinėtas pareiškimas ir įsiteisėti teismo nutartis, priimta dėl šio
pareiškimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
288
straipsnis. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimas
1. Priėmęs
pareiškimą teismas persiunčia pareiškimo ir jo priedų kopijas šalims ir
tretiesiems asmenims ir nurodo, kad per keturiolika dienų nuo jo išsiuntimo
šalys privalo, o tretieji asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į
pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus,
susijusius su byla.
2. Paduotą
pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per
keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos dienos.
3. Išnagrinėjęs
pareiškimą, teismas turi teisę:
1) pareiškimo
netenkinti;
2) panaikinti
sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
4. Išnagrinėjęs
pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą,
jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių:
1) šalies
pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių
teisėtumui ir pagrįstumui;
2) byloje
negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
5. Nutarties
patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas po nutarties priėmimo
išsiunčiama šalims ir tretiesiems asmenims.
6. Dėl
nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis
skundas.
7. Jeigu teismas
nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą,
buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas
sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis
mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas
sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo,
kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju
teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-09-21, Žin., 2006, Nr.
102-3957 (2006-09-26)
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
289
straipsnis. Pakartotinis sprendimas už akių
Jeigu teismas
atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje
numatytais pagrindais, jis turi teisę bendrais pagrindais priimti pakartotinį
sprendimą už akių.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957
(2006-09-26)
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Antrasis
skirsnis
Teismo nutartis ir rezoliucija
290
straipsnis. Nutarties ir rezoliucijos priėmimas
1. Teismas
atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis.
Šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais teismas nutartimi gali
išspręsti ir kitus klausimus.
2. Teismo
posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti
rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio
protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma
kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu
pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pripažinęs, kad tai
būtina, teismas turi teisę priimti rašytines nutartis ir kitais atvejais.
Teismas turi teisę sprendimų priėmimo kambaryje priimti ir žodinę nutartį.
Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo
sudėtingumą, turi teisę ne ilgiau kaip septynioms dienoms atidėti nutarties
priėmimą ir paskelbimą.
3.
Rašytinę arba žodinę nutartį, priimtą teismo posėdžio (parengiamojo ar
nagrinėjimo teisme) metu, teismas paskelbia nedelsdamas po jos priėmimo,
išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.
4. Ne
parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjimo teisme metu teismas priima
rašytines nutartis.
5. Šiame Kodekse numatytais
atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija.
Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo,
kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir
pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama.
6. Klausimai,
kurie šiame Kodekse numatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip
pat gali būti išspręsti nutartimi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
291
straipsnis. Nutarties turinys
1. Nutartyje
turi būti nurodoma:
1) nutarties
priėmimo laikas ir vieta;
2) teismo
pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius;
3) dalyvaujantys
byloje asmenys ir ginčo dalykas;
4) klausimas,
kuriuo priimama nutartis;
5)
motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti
teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi;
6) teismo
nutarimas;
7) nutarties
apskundimo tvarka ir terminas.
2. Žodinėje
nutartyje turi būti duomenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6
punktuose.
292
straipsnis. Nutarčių
kopijų išsiuntimas šalims ir tretiesiems asmenims
Šio Kodekso 291
straipsnyje nustatyta tvarka surašytos nutarties patvirtintos kopijos
išduodamos ar išsiunčiamos teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų
reikalavimu. Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne
vėliau kaip per tris darbo dienas nuo priėmimo išsiunčiamos nutarčių, kurios
gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Trečiasis
skirsnis
BYLOS
NUTRAUKIMAS
293
straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai
Teismas
nutraukia bylą:
1) jeigu byla
nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla
teisminga administraciniam teismui;
2) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie
kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos
kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir
nebegalima šia tvarka pasinaudoti;
3) jeigu yra
įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo
ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;
4) jeigu
ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė;
5) jeigu šalys
sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino;
6) jeigu yra
įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl
to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
7) jeigu mirus
fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo
teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas;
8) jeigu
likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo
teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas;
9) kitais šio
Kodekso numatytais atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
294
straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės
1. Byla
nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl to, kad ji
nenagrinėtina teisme, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ieškovas ar pareiškėjas turi kreiptis.
2.
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
303 straipsnis. Apribojimai pateikti apeliacinį skundą
Apeliacine
tvarka negali būti skundžiamas teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda
asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
304
straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sudėtis
1. Kai
apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu penki tūkstančiai litų,
taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas
teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų
skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai
nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti
trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis
teisėjas. Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų
kolegija.
2. Bylą
nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas bylai
nagrinėti apeliacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir
Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Teisėjų kolegija sudaroma ir
bylas ji nagrinėja pagal šiame Kodekse nustatytas apeliacinės instancijos
teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykles.
3. Šiame
skyriuje numatytais atvejais procesinius veiksmus apeliaciniame procese gali
atlikti vienas teisėjas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
305
straipsnis. Apeliacinio skundo subjektai
Apeliacinį
skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje
asmenys.
306
straipsnis. Apeliacinio skundo turinys
1. Apeliaciniame
skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti
nurodyta:
1) skundžiamas
sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;
2) konkreti
skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas;
3) ginčijama
suma – kai ginčas yra turtinis;
4) kokios bylos
aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą,
kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios
aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų
307 straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo terminai
1.
Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios
instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.
2. Apeliacinio skundo padavimo terminas
gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas
dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas
atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas
atskirasis skundas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tokį atskirąjį skundą
patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina,
apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį
skundą su byla perduoda šio teismo teisėjų kolegijai arba grąžina pirmosios
instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Kai šioje
dalyje numatytu atveju byla perduodama apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegijai nagrinėti, apeliacinės instancijos teismas įvykdo šio Kodekso 317
straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kai vadovaujantis šio Kodekso 317
straipsnio 2 dalimi byla išsiunčiama apeliacinės instancijos teismui ir šis
teismas nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas, jis
gali:
1) savo iniciatyva (ex officio)
atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai
matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
2) pasiūlyti dalyvaujančiam byloje
asmeniui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo.
3. Prašymas
atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas,
jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
308
straipsnis. Apeliacinio skundo atsisakymas
1. Apeliacinį
skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o
jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo
iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo,
jeigu yra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
2. Teismas,
nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo
apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.
3. Apeliacinio
skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės.
4. Jeigu
apeliacinio skundo atsisakymas pareiškiamas iki bylos išsiuntimo apeliacinės
instancijos teismui, atsisakymo priėmimo ir apeliacinio proceso nutraukimo
klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
309
straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo
Asmenys,
turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams
į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto
apeliacinio skundo. Už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo
žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo
prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti
savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Pareiškimai
dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo paduodami per pirmosios instancijos
teismą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
310
straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo tvarka
Apeliacinis
skundas paduodamas per tą teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas.
311 straipsnis. Apeliacinio skundo priedai
Apeliacinis
skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų
asmenų, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas ir jo priedai teismui
pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
312
straipsnis. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus
Apeliaciniame
skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą
pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai,
neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti
delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Už šiuos reikalavimus
paduodant apeliacinį skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą
pirmosios instancijos teisme.
313
straipsnis. Draudimas priimti blogesnį sprendimą
Apeliacinės
instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra
skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš
šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo
panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos
teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje
numatytu atveju.
314
straipsnis. Nauji įrodymai
Apeliacinės instancijos teismas atsisako
priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos
teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos
atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
315
straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas
1. Apeliacinio
skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos
teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui.
2. Apeliacinis
skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:
1) skundas
paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis
terminas neatnaujinamas;
2) skundą paduoda
neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;
3) skundžiamas
sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo
objektas.
3. Teismo
atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose
nurodytais pagrindais nekliudo nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo
termino vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu apeliacinio skundo trūkumai
yra pašalinti.
4. Teisėjas,
atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, priima motyvuotą nutartį. Dėl šios
nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas.
5. Jeigu šio
straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant
bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis
grąžinti žyminį mokestį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
316 straipsnis. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į
apeliacinį skundą ir pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo trūkumų
šalinimas
1. Jeigu
paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311
straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato
apeliantui terminą trūkumams pašalinti.
2.
Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus,
skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas
laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
3. Apeliacinės
instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas
apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ar pareiškimo dėl
prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam
byloje asmeniui paskirti terminą šių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti,
priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio
dokumento trūkumams pašalinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
321 straipsnis. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
1. Apeliacinis
skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322
straipsnyje nurodytas išimtis.
2. Teismo
posėdis nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka susideda iš
pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą,
teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo.
3. Kai
apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi
išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų,
toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų
skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje
paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
322
straipsnis. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
Apeliacinis
skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas
pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys
apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl
prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti
bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
323
straipsnis. Apribojimai keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą
Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo
terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
324
straipsnis. Žodinis bylos nagrinėjimas iš esmės
1. Žodinio proceso atvejais teisėjų
kolegijos pirmininkas ar bylą nagrinėjantis teisėjas pradeda teismo posėdį,
paskelbia bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, praneša, kokia byla, pagal kieno
apeliacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo ar nutarties nagrinėjama,
patikrina, kurie asmenys yra atvykę, nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip
pat patikrina atstovų įgaliojimus. Teismas paklausia atvykusius į posėdį
asmenis, ar jie turi pareiškimų ar prašymų. Pateiktus pareiškimus ir prašymus
teismas išsprendžia nutartimi.
2. Žodinio
proceso atvejais teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas. Pirmas
kalba apeliantas. Teismas įspėja dalyvaujančius byloje asmenis, jeigu kalbų
turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio.
3. Kai teismas
pripažįsta, kad yra būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami
pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti
įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai,
kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju,
jeigu teismas, vadovaudamasis šio Kodekso 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus
priimti ir tirti.
4. Žodinio
proceso atvejais ištyrus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę
išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo,
baigiamosios kalbos vyksta po dalyvaujančių byloje asmenų kalbų.
5. Žodinio
proceso atvejais teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
325
straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
1. Teismas,
baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar
nutartis.
2. Sprendimas
(nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt
dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu teisėjai
gali nagrinėti kitas bylas.
3. Priimamame
sprendime (nutartyje) turi būti visos šio Kodekso 331 straipsnio 1 dalyje
nurodytos sprendimo (nutarties) dalys. Visas sprendimas (nutartis) išdėstomas
raštu ir jį visi teisėjai pasirašo.
4. Žodinio
proceso atvejais teismo sprendimas (nutartis) paskelbiamas teismo posėdžių
salėje. Sprendimą (nutartį) paskelbia bylą nagrinėjęs vienas teisėjas arba bet
kuris iš kolegijos teisėjų. Sprendimas (nutartis) paskelbiamas perskaitant
įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje byloje savo nuožiūra
nusprendžia, kurios sprendimo (nutarties) dalys, be įžanginės ir rezoliucinės,
turi būti paskelbiamos perskaitant. Skelbiant sprendimą (nutartį) teismo
posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos teisėjai gali nedalyvauti.
5. Apie
apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso
tvarka, taip pat apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį,
priimtus žodinio proceso tvarka, kai dalyvaujantys byloje asmenys nedalyvavo
paskelbiant teismo sprendimą ar nutartį, pranešama dalyvaujantiems byloje
asmenims.
6. Kai suserga
ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis
teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas
teisėjas, –teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali
motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu šio straipsnio 1 dalyje numatyta,
sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą
pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per
protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo
datą.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas, Nutarimas
2006-09-21, Žin., 2006, Nr.
102-3957 (2006-09-26)
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
326
straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės
1. Apeliacinės
instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:
1) pirmosios
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą;
2) panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują
sprendimą;
3) pakeisti
pirmosios instancijos teismo sprendimą;
4)
panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti
bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
5) panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti
arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296
straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies
7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.
2.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o
1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais – teismo nutartis.
333 straipsnis. Bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui
Apeliacinės
instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per penkias darbo dienas
nuo sprendimo ar nutarties paskelbimo dienos grąžina bylą pirmosios instancijos
teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
ANTRASIS
SKIRSNIS
ATSKIRIEJI
SKUNDAI
334
straipsnis. Teisė paduoti atskirąjį skundą
1. Pirmosios instancijos teismo nutartis
galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo
teismo sprendimo:
1) šio Kodekso
numatytais atvejais;
2) kai teismo
nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
2. Gavęs
atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas:
1) sutikdamas su
atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293
straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas
nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu
priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems
asmenims;
2) nesutikdamas
su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl šio Kodekso 293 straipsnyje
nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų
dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų
pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį
skundą apeliacinės instancijos teismui.
3. Dėl kitų
pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami,
bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti
įtraukiami į apeliacinį skundą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
335 straipsnis. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į
atskiruosius skundus padavimo tvarka ir terminai
1. Atskirieji skundai paduodami per tą
teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties
priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka
yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas
per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
2. Atsiliepimai
į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per
keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
336 straipsnis.
Atskirojo skundo nagrinėjimas
1. Apeliacinės
instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka,
išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas
žodinis nagrinėjimas.
2. Atskirąjį
skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau
apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui
nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą
nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.
3. Nutartis dėl
atskirojo skundo turi būti priimta ne vėliau kaip per septynias dienas nuo
atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
337 straipsnis.
Apeliacinės instancijos teismo teisės
1. Apeliacinės instancijos teismas,
išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:
1) palikti pirmosios instancijos teismo
nutartį nepakeistą;
2) panaikinti pirmosios instancijos
teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;
3) panaikinti pirmosios instancijos
teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo;
4) pakeisti pirmosios instancijos teismo
nutartį.
2. Apeliacinės instancijos teismas,
nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių
kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios
instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti
pirmosios instancijos teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
338
straipsnis. Apeliacinio proceso normų galiojimas
Atskiriesiems
skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą
apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
339
straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis,
priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
XVII SKYRIUS
BYLŲ PROCESAS
KASACINIAME TEISME
344 straipsnis. Kasacinio skundo priedai
Kasacinis
skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų
asmenų, išskyrus atvejus, kai kasacinis skundas ir jo priedai teismui
pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
345
straipsnis. Kasacinio skundo padavimo terminai
1. Kasacinis
skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo,
nutarties įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos
teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte
nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties
įsiteisėjimo dienos.
2. Asmenims,
praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas
pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas, išskyrus šio
straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, kai kasacinis skundas paduodamas dėl
apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1
dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Pareiškimas dėl praleisto termino
atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip
šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Pareiškimą
dėl praleisto termino atnaujinimo išsprendžia šio Kodekso 350 straipsnyje
numatyta teisėjų atrankos kolegija nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
354 straipsnis. Atstovavimas
Kasacinio teismo
posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal
įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai,
turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56
straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
355
straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės
kasaciniame procese
1. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pareikšti
bylą nagrinėjantiems teisėjams arba vienam iš jų nušalinimus ir prašymus. Jeigu
byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys
byloje asmenys
šias teises gali įgyvendinti raštu iki teismo posėdžio pradžios, o žodinio
proceso atveju – ir žodžiu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.
2. Žodinio
proceso atvejais kasatorius arba jo atstovas turi teisę išdėstyti žodžiu
kasacinio skundo motyvuotus pagrindus ir pareikšti samprotavimus dėl gauto
atsiliepimo į kasacinį skundą. Kita šalis, trečiasis asmuo ar jų atstovai turi
teisę pareikšti savo argumentus dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį
skundą.
3. Dalyvaujantys
byloje asmenys turi teisę gauti informaciją apie bylos nagrinėjimo kasacine
tvarka eigą ir rezultatus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
356
straipsnis. Bylos nagrinėjimas kasacinio teismo posėdyje
1. Kasacinė byla
nagrinėjama pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui. Kasacinė byla
nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismo posėdis susideda iš pranešimo apie
bylą, kasacinį skundą, atsiliepimą į kasacinį skundą, teisėjų nuomonių
išreiškimo, balsavimo ir nutarties (nutarimo) priėmimo.
2. Nusprendusi,
kad tai yra būtina, teisėjų kolegija paskiria žodinį bylos nagrinėjimą. Žodinio
proceso atvejais kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį, paskelbia
kolegijos sudėtį, praneša, kokia byla, pagal kieno kasacinį skundą ir dėl kurio
teismo sprendimo, nutarties nagrinėjama, patikrina, kurie asmenys yra atvykę,
nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgaliojimus.
Teismas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų ar
prašymų. Dėl pateiktų pareiškimų ir prašymų teismas priima nutartį. Bylos
nagrinėjimas pradedamas pranešėjo pranešimu apie bylą, kasacinį skundą,
atsiliepimą į kasacinį skundą. Po to išklausomi turintys teisę kalbėti asmenys.
Pirmas kalba kasatorius arba jo atstovas. Kitų asmenų kalbų tvarką nustato
teismas. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę. Teismas įspėja
asmenis, jeigu jų kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų
turinio. Teismas turi teisę užduoti klausimų. Byloje kalbėję asmenys turi
replikos teisę.
3. Bylos
nagrinėjimas kasaciniame teisme baigiamas priimant nutartį (nutarimą) šiame
skyriuje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo teisėjų kolegija bylą išsprendžia
nutartimi, o Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija – nutarimu.
4. Žodinio
proceso atvejais teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.
5. Teisėjų
kolegija arba skyriaus ar teismo plenarinė sesija, jeigu yra šiame Kodekse
nustatyti pagrindai, kasacine tvarka nagrinėjamą bylą atideda arba sustabdo.
Byla iš naujo kasacine tvarka nagrinėjama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji
buvo atidėta arba sustabdyta.
6. Bylos
nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra šio Kodekso 350
straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti
kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
363 straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo
sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
1. Teisėjų
atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų
suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti
kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus
išnagrinėta kasacine tvarka. Prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo
sustabdymo rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip
per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimo ar nutarties vykdymo
sustabdymo klausimą sprendžiantis subjektas gali pareikalauti, kad prašymą
padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo
ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių
atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai taip pat turi teisę taikyti laikinąsias
apsaugos priemones.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
399 straipsnis. Teismo sprendimas
Teismas per tris
darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo
dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją vaiko gimimą įregistravusiai
civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši išregistruotų tėvystę (motinystę).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
PENKTASIS SKIRSNIS
TĖVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMAS
400
straipsnis. Ieškinio padavimas
Prašymą
dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos), taip pat dėl laikino ar
neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali paduoti asmenys, nurodyti Civilinio
kodekso 3.182 straipsnyje.
401
straipsnis. Teismingumas
1. Šiame
skirsnyje nurodytas bylas nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžią
siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas.
2. Vieno iš
vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo), su kuriuo kartu gyvena vaikai, ieškinys gali
būti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
402
straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai
Tėvų
valdžią vaikams teismas turi teisę apriboti tik Civilinio kodekso trečiojoje
knygoje nustatytais pagrindais.
403
straipsnis. Ieškinio turinys
Ieškinyje,
be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi
būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar
motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar
vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kuriam vaikas bus perduotas ieškinį patenkinus.
404
straipsnis. Pasirengimas bylai
1.
Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, paveda valstybinei vaiko teisių
apsaugos institucijai pateikti išvadą dėl ginčo.
2.
Atsižvelgdamas į prašymo pagrindą, teismas išreikalauja iš atitinkamų
institucijų pateikti duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius prašyme
nurodytas aplinkybes.
3.
Atsižvelgdamas į vaiko interesus, teismas išsprendžia klausimą, ar būtina
taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
429 straipsnis. Preliminaraus teismo sprendimo ir jo
priedų
kopijų išsiuntimas
1. Preliminaraus
teismo sprendimo patvirtinta kopija kartu su ieškinio ir jo priedų kopijomis
išsiunčiamos atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus
sprendimo priėmimo ir įteikiamos šio Kodekso 124 straipsnyje nustatyta tvarka,
išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Ieškovui preliminaraus
teismo sprendimo patvirtinta kopija išsiunčiama ne vėliau kaip per tris darbo
dienas po šio sprendimo įsiteisėjimo.
2. Jeigu šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyksta,
teismas nustato ieškovui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba
atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu,
arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas
pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu patikslinus skolininko
gyvenamąją vietą arba kitu būdu procesinių dokumentų įteikti nepavyksta,
teismas nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų
būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu per
nustatytą terminą ieškovas teismo reikalavimų neįvykdo, preliminarus sprendimas
panaikinamas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
4291 straipsnis. Procesinių
dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis
Be šio Kodekso
429 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų, atsakovui procesiniai dokumentai gali
būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
430
straipsnis. Atsakovo prieštaravimai ir bylos nagrinėjimas
1. Atsakovo
prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi
būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo
dienos. Atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus,
keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir
pagrįsti šio Kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Priėmus prieštaravimus, ieškovas žyminio mokesčio neprimoka.
2. Priėmęs
atsakovo prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną ieškovui
išsiunčia atsakovo prieštaravimų kopiją ir priedus, išskyrus atvejus, kai pagal
šio Kodekso nuostatas pateiktas tik vienas priedų egzempliorius. Ieškovas turi
teisę per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti
atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti atsiliepime
nurodyti papildomus motyvus, ir pateikti naujus įrodymus. Gautą ieškovo
atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus teismas ne vėliau kaip per tris darbo
dienas išsiunčia atsakovui. Dokumentiniam procesui netaikomos šio Kodekso
225–233 straipsniuose numatytos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės.
3.
Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią
teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė
terminas atsiliepimui pateikti.
4. Dokumentiniame
procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio
reikalavimus. Jeigu ieškovas nepateikia atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus,
priimti sprendimą ieškovui už akių negalima.
5. Jeigu
prieštaravimai pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą arba jei jie
neatitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, teismas juos priimti
atsisako. Teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti prieštaravimus, gali būti
skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu atsakovas terminą praleido dėl svarbių
priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę terminą atnaujinti.
6. Išnagrinėjęs
bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali:
1) preliminarų
sprendimą palikti nepakeistą;
2) preliminarų
sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti;
3) preliminarų
sprendimą pakeisti.
7. Galutiniu
sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo tarp šalių klausimą.
8. Teismo
galutinis sprendimas gali būti skundžiamas bendra teismo sprendimams apskųsti
šiame Kodekse nustatyta tvarka.
9. Jeigu
atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo
sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus,
teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.
Šiuo atveju ieškovui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu atsakovas
teismo sprendimą įvykdo iš dalies, o dėl kitos dalies reikalavimų pareiškia
prieštaravimus, byla nagrinėjama šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir ieškovo
reikalavimų pagrįstumo klausimas išsprendžiamas priimant galutinį sprendimą.
Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją
patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
XXIII
skyrius
BYLŲ DĖL TEISMO ĮSAKYMO IŠDAVIMO NAGRINĖJIMO
YPATUMAI
431
straipsnis. Leistinumas
1. Šiame
skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl
piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių,
išlaikymo priteisimo ir kitų).
2. Šiame
skyriuje nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu:
1)
pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam
priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o
skolininkas reikalauja ją įvykdyti;
2) yra neįmanoma
prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės;
3)
skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė;
4)
skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.
3. Tuo atveju,
kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo
įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos,
teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka
nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje
numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus
pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą
patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas
galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.
4. Šiame
skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai kreditoriaus pasirinkimu
taip pat gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio
proceso tvarka.
5. Šiame
skyriuje nustatyta tvarka bylos nagrinėjamos naudojant vienodos formos
procesinius dokumentus. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo gali būti naudojamos
informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (procesiniams dokumentams
apdoroti ir kt.).
6. Bylas pagal
pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
432
straipsnis. Bendrųjų ginčo teisenos taisyklių taikymas
Jeigu šiame
skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos
bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės.
4321
straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas
1. Bylose dėl
teismo įsakymo išdavimo procesiniams dokumentams apdoroti teisingumo ministro
nustatyta tvarka gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių
technologijos.
2. Teisingumo
ministras, suderinęs su Teisėjų taryba, prireikus gali nustatyti, kad bylas
pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių
ryšių priemonėmis, nagrinėja vienas ar keli konkretūs apylinkės teismai.
3. Jeigu
pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių
priemonėmis, pareiškėjas įsipareigoja gauti procesinius dokumentus elektroninių
ryšių priemonėmis ir privalo nurodyti visus tam būtinus duomenis.
4. Be šio
Kodekso 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali
būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo įsakymą, įteikiamą
elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjas pasirašo elektroniniu parašu (šis
parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose).
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
433
straipsnis. Pareiškimo forma ir turinys
1. Pareiškime
dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių
dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:
1) kreditoriaus
vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o kai kreditorius yra juridinis asmuo,
– jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir
kredito įstaigos rekvizitai, taip pat kreditoriaus atstovo pavadinimas ir
adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;
2) skolininko
vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu
ji žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas,
buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir
kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);
3) reikalavimo
suma;
4) kai prašoma
priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų
ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis;
5) reiškiamas
reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima
pagrįsti reiškiamą reikalavimą;
6) motyvuotas
prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam
pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą;
7)
patvirtinimas, kad nėra šio Kodekso 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų;
8) pridedamų
prie pareiškimo dokumentų sąrašas.
2. Pareiškime
dėl išlaikymo priteisimo taip pat nurodoma skolininko gimimo data ir vieta,
išlaikytinio gimimo data, išlaikytinio gyvenamoji vieta, jeigu pareiškimą
paduoda ne pats išlaikytinas asmuo, priteistino išlaikymo dydis kiekvieną
mėnesį ir priteistino išlaikymo terminas.
3. Prie
pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami.
4. Procesinių
dokumentų formas tvirtina teisingumo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
434
straipsnis. Bylinėjimosi išlaidos
1.
Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui
tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena,
tačiau ne mažesnis negu dešimt litų, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar
teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš
dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.
2. Jeigu teismui
išdavus įsakymą skolininkas pareiškia prieštaravimus ir kreditorius pateikia
ieškinį bendra tvarka, šio straipsnio 1 dalyje numatytas žyminis mokestis
įskaitomas į sumokamą už ieškinį žyminio mokesčio sumą.
3. Pripažinus kreditoriaus pareiškimą nepaduotu šio
Kodekso 439 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju, sumokėtas žyminis mokestis
pareiškėjui negrąžinamas.
4. Jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti
šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį
pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos
bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo
atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti,
kad atsakovas reikalavimą ginčys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
435
straipsnis. Pareiškimo priėmimas
1. Kreditoriaus
pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną
nuo jo padavimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka šiame
skyriuje nustatytus reikalavimus, išduodamas teismo įsakymas ir nesurašoma
teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo.
2. Teismas
nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso
137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio
Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu
pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą
gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
3. Spręsdamas
pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina
kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.
4. Pareiškimo dėl
teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumai šalinami šio Kodekso 115
straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Jeigu šio
straipsnio 2 arba 4 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo,
teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą
palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą,
jeigu jis yra priimtas. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos
atskiraisiais skundais.
6. Jeigu kreditorius
atsiima pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iki skolininko
prieštaravimų gavimo teisme arba iki skolininko prieštaravimų padavimo termino
pabaigos,
teismas pareiškimą palieka
nenagrinėtą.
Tai kreditoriui netrukdo šio Kodekso nustatyta tvarka pareikšti reikalavimą iš
naujo. Jeigu kreditorius pareiškia reikalavimo atsisakymą po teismo įsakymo
išdavimo, teismas klausimą išsprendžia pagal šiame Kodekse nustatytas ieškinio
atsisakymo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
436
straipsnis. Teismo įsakymo išdavimas
1. Išsprendęs
pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo
dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio Kodekso nustatyta tvarka
išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą.
2. Teismo
įsakyme nurodoma:
1) įsakymo
išdavimo data;
2) teismo,
išdavusio įsakymą, pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė;
3) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas,
adresas, o jeigu kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas,
buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos
rekvizitai;
4)
skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo
vieta (jeigu ji žinoma), o kai skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas
pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis
žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);
5) išieškojimo
pagrindas;
6) išieškoma iš
skolininko pinigų suma;
7) išieškomų
delspinigių dydis, jeigu delspinigiai priteisiami;
8) išieškomos
bylinėjimosi išlaidos;
9) (neteko galios nuo 2011-10-01).
3. Teismo įsakyme, išduodamame pagal reikalavimus dėl
išlaikymo priteisimo, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, nurodoma
skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, priteisiamo
išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteisiamo išlaikymo terminas.
4. Teismo
įsakymas turi atitikti vykdomajam dokumentui nustatytus reikalavimus.
5. Įsakymą
pasirašo teisėjas ir patvirtina teismo antspaudu.
6.
Nusprendęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas priima nutartį dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7.
Teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas
įsiteisėja, jeigu per šio Kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą
terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo.
Teismo įsakymą skubiai vykdyti negalima.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
437
straipsnis. Pranešimas skolininkui
1. Kreditoriaus
pareiškimo kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą
darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo išsiunčiamos skolininkui.
2. Kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo
kopijomis teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:
1) siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo
pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant
delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu
pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto
reikalavimo;
2) informacija,
kad, neįvykdžius šios dalies 1 punkte nurodytų veiksmų, teismo įsakymas
įsiteisės ir galės būti vykdomas priverstinai;
3) informacija apie tai, kad teismas kreditoriaus
reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jei
skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, ir
apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas ir
įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta
ar įvykdyta netinkamai;
4) informacija apie tai, kad, priimdamas teismo
įsakymą, teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
438 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas
Kreditoriaus
pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami
šio Kodekso 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir
viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas
išsiunčiamas išieškotojui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
439
straipsnis. Skolininko prieštaravimai
1.
Prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies
skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį
kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo
pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus
reikalavimo dalies pagrįstumo.
2.
Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu
per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo
skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus,
keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti
prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus
pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas
terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks
skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
3. Gavęs
skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo
pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo
pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo
teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį,
atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą
žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje
dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikintos.
4. Jeigu
skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo
arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik
dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus
taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies
priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik
dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies
kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Teismo,
kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi,
kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo
įsakymas ar atitinkama jo dalis.
6.
Jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai
įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas
nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir
taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Ši nutartis gali būti
skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra
tvarka.
7. Jeigu
skolininkas per šio Kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą
teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus,
teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia.
8. Jeigu
kreditorius ir skolininkas po teismo įsakymo priėmimo sudaro taikos sutartį ir
teismas ją patvirtina, ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
496 straipsnis. Teismo sprendimų
ir nutarčių vykdymas
1. Teismo
sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo
ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų vykdomi skubiai.
Atskirojo skundo padavimas jų vykdymo nesustabdo.
2. Teismas ne
vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimų ir nutarčių dėl globos ir rūpybos
nustatymo ir panaikinimo asmenims, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais
arba kurių civilinis veiksnumas apribotas, nepilnamečiams nuo keturiolikos iki
aštuoniolikos metų, kuriems atimta ar apribota teisė savarankiškai disponuoti
savo pajamomis ir turtu, taip pat nuo sprendimų ir nutarčių dėl globėjo ar
rūpintojo šiems asmenims paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų
įsiteisėjimo privalo šių sprendimų ir nutarčių duomenis pateikti neveiksnių ir
ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai
veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1032,
2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 126-6457 (2010-10-26)
ANTRASIS SKIRSNIS
Bylos dėl Vaiko
nuolatinės globos ir rūpybos
497
straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Pareiškimą
dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo gali paduoti valstybinė vaiko
teisių apsaugos institucija arba prokuroras.
2. Pareiškimą
dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo vaikui, kuriam nustatyta nuolatinė globa ar
rūpyba, gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba
prokuroras.
3. Valstybinė
vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras prašymus dėl vaiko nuolatinės
globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo gali sujungti į
vieną.
4. Pareiškimas
paduodamas pagal vaiko, kuriam prašoma nustatyti nuolatinę globą ar rūpybą ir
(ar) skirti globėją ar rūpintoją, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios nėra, –
pagal šio vaiko buvimo vietą.
599 straipsnis. Atstovavimas vykdymo procese
1. Išieškotojo
ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokato padėjėjai
arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti šio Kodekso 57 straipsnyje
nustatyta tvarka. Vykdymo proceso dalyviams atstovauti teisme gali šio Kodekso
56 straipsnyje nurodyti asmenys.
2. Atstovavimo
sutartyje ar jos išraše, be kitų duomenų, turi būti nurodytas atstovo darbo
vietos adresas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
600
straipsnis. Kviestinių dalyvavimas vykdant sprendimus
1. Atlikdamas
vykdymo proceso veiksmus, antstolis gali kviesti kviestinį (kviestinius).
2. Išieškotojas
ir skolininkas, kai yra atliekami vykdymo veiksmai, taip pat turi teisę kviesti
dalyvauti ne daugiau kaip po vieną kviestinį, jeigu dėl to nereikia atidėti
vykdymo veiksmų.
3.
Kviestinių dalyvavimas būtinas, jeigu atliekant vykdymo veiksmus į skolininko
būstą patenkama skolininkui ar jo šeimos nariams nedalyvaujant arba prieš šių
asmenų valią. Šiuo atveju antstolis kviečia ne mažiau kaip du kviestinius.
4. Apie
kviestinių dalyvavimą nurodoma procesinių veiksmų atlikimo metu surašomuose
dokumentuose. Šiuos dokumentus kviestiniai pasirašo.
5. Kviestiniais
gali būti pilnamečiai veiksnūs asmenys, nesuinteresuoti vykdomosios bylos
baigtimi.
6.
Asmuo, antstolio pakviestas būti kviestiniu, be svarbių priežasčių atsisakyti
atlikti kviestinio pareigas negali. Už nepagrįstą atsisakymą būti kviestiniu
asmeniui teismas turi teisę skirti iki dviejų šimtų litų dydžio piniginę baudą.
601
straipsnis. Skolininko kuratoriaus paskyrimas vykdymo proceso metu
1. Tais
atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto,
išieškotojas turi teisę prašyti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės
teismą paskirti skolininko kuratorių.
2. Prašymas
paskirti skolininko kuratorių paduodamas antstoliui, o šis ne vėliau kaip per
tris darbo dienas šį prašymą su vykdomąja byla perduoda apylinkės teismui,
kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
3. Prašymą
teismas išsprendžia šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka per tris darbo
dienas paprastai rašytinio proceso tvarka. Asmuo kuratoriumi gali būti
skiriamas tik jo paties sutikimu.
4. Skolininko
kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir
skolininkas, išskyrus teisę turėti atstovą.
5. Skolininko
kuratorius už atstovavimą turi teisę gauti Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatyto dydžio atlyginimą. Atlyginimas mokamas iš lėšų, gautų vykdant
išieškojimą iš skolininko turto.
6. Kiti
klausimai, susiję su kuratoriaus skyrimu bei jo teisėmis ir pareigomis,
sprendžiami pagal šio Kodekso 39 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
6241 straipsnis. Informacinių
ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo vykdymo procese ypatumai
1. Informacinių
ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat
elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus, be šio Kodekso, nustato
Antstolių įstatymas.
2. Atstovavimo
sutartyje ar jos išraše, be šio Kodekso 599 straipsnyje nustatytų privalomų
duomenų, turi būti nurodytas ir atstovo elektroninio pašto adresas, telefono ir
fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai.
3. Procesiniai
dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje
numatytais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio Kodekso 1751
straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo
dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus
atvejus.
4. Šiame Kodekse
numatytais atvejais antstolio patvarkymai išsiunčiami suinteresuotiems asmenims
elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalį
ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
5. Patvarkymą,
įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, antstolis pasirašo saugiu
elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas
rašytiniuose dokumentuose).
6. Antstolio
įrašų elektroniniame vykdomajame dokumente darymo tvarką nustato teisingumo
ministras.
7. Šiame Kodekse
numatytais vykdomojo dokumento grąžinimo atvejais elektroninis vykdomasis
dokumentas grąžinamas elektroninių ryšių priemonėmis.
8. Išieškotojas
ir skolininkas privalo nedelsdami raštu pranešti antstoliui apie savo
elektroninio pašto adreso, telefono ir fakso numerių, kitų elektroninių ryšių
priemonių adresų pasikeitimą.
9. Kai yra šio
Kodekso 1751 straipsnio 9 dalyje nurodytos sąlygos įteikti
procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas išieškotojui
išduoda elektroninį vykdomąjį raštą, pasirašytą saugiu elektroniniu parašu (šis
parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose
dokumentuose). Privalomus elektroninio vykdomojo rašto rekvizitus nustato
teisingumo ministras.
10. Vykdomajame
rašte, be šio Kodekso 648 straipsnyje nustatytų duomenų, nurodomi išieškotojo
ir skolininko elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų
turimų elektroninių ryšių priemonių adresai (jeigu jie žinomi).
11. Asmenys,
kuriems šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta pareiga gauti
procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pateikdami vykdyti
vykdomąjį dokumentą, privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresą, telefono
ir fakso numerius, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus.
12. Raginimas
įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis
pagal šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalį.
13. Jeigu nėra
galimybės pasirašytinai įteikti išieškotojui ir skolininkui turto arešto aktą
ar turto aprašą, šie dokumentai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis pagal
šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalį.
14. Apie šio
Kodekso 740 straipsnyje nurodyto antstolio patvarkymo visišką įvykdymą
darbdavys patvarkymą pateikusiam antstoliui taip pat gali pranešti elektroninių
ryšių priemonėmis šio Kodekso nustatyta tvarka.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
XLII SKYRIUS
VYKDYMO VEIKSMŲ
SUSTABDYMAS IR ATIDĖJIMAS. VYKDOMŲJŲ DOKUMENTŲ GRĄŽINIMAS IŠIEŠKOTOJUI.
VYKDOMOSIOS BYLOS NUTRAUKIMAS
626 straipsnis. Privalomasis vykdomosios bylos ir
vykdymo veiksmų sustabdymas
1. Antstolis
privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:
1) skolininkui
ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį,
kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius
santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas;
2) skolininkui
netekus veiksnumo;
3) iškėlus
skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas
persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui;
4) kai
skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį
administratorių;
5) gavęs
išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;
6) kai atnaujinamas
apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti
buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
2. Antstolis
privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais
atvejais:
1) kai fiziniam
ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną
turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas
areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
2) kai turtas
areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus
reikalavimus;
3) kai teismas
nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą;
4) kai įkaito
turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu
išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto.
3. Kai turtas
areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar
paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto
nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas
Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
630 straipsnis. Vykdomosios bylos nutraukimo tvarka1. Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu.2. Patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo patvirtintą kopiją antstolis išsiunčia vykdymo proceso šalims.3. Nutraukus vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
631
straipsnis.
Vykdomųjų dokumentų grąžinimas
1. Vykdomasis
dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai
įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui:
1) išieškotojo
prašymu;
2) jeigu
skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma;
3) jeigu
išieškotojas atsisakė paimti skolininko turtą, neparduotą vykdant sprendimą;
4)
jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas
negyvena ar nedirba, išskyrus šio Kodekso 620 straipsnio 1 dalyje numatytus
atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė;
5) jeigu išieškotojas savo veiksmais
sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą;
6) jeigu skolininkas neturi kito turto,
išskyrus būstą, kuriame gyvena, ir išieškoma suma neviršija septynių tūkstančių
litų (šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalis);
7) jeigu antstolis nusišalino ar buvo
nušalintas ir nebuvo gautas išieškotojo pageidavimas perduoti vykdomąjį
dokumentą kitam antstoliui;
8) jeigu vykdymo veiksmai turi būti
atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje ir jeigu vykdomasis
dokumentas nebuvo persiųstas vykdyti išieškotojo raštu nurodytam antstoliui
(šio Kodekso 590 straipsnio 4 dalis);
9) nustačius, kad skolininkas Lietuvos
Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų.
2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5
punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos formos aktą.
3. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per
įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti.
4. Grąžindamas
vykdomąjį dokumentą, antstolis panaikina visas priemones, kurių buvo imtasi
išieškojimui įvykdyti.
5. Jeigu yra
šiame Kodekse numatyti pagrindai grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui,
tačiau nežinoma jo buvimo vieta, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį išdavusiai
institucijai.
6. Įvykdyti
vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai.
7. Rašytinis
vykdomasis dokumentas grąžinamas pasirašytinai arba registruotąja pašto siunta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
637 straipsnis. Antstolio nušalinimo ir nusišalinimo
klausimų išsprendimo tvarka
1. Antstoliui
pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per
tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės
teismo teisėjas.
2. Prireikus
teisėjas gali kviesti ir išklausyti nušalinimą pareiškusį asmenį, antstolį ar
kitus vykdymo proceso dalyvius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
646 straipsnis. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka
1. Vykdytinam
sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios
instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas
turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma
nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos
suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant
maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo
prašymo.
2. Skubaus
vykdymo atvejais pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą vykdomąjį raštą ne
vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo išieškotojui išduoda skubiai
vykdytiną sprendimą priėmęs pirmosios, apeliacinės instancijos ar kasacinis
teismas.
3. Jeigu
nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis
į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas
nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau
šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo
klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus
apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies
išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto
išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų
vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti
vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę
kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo
proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti
vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
Redakcija nuo 2014-08-01:
6) nedelsdamas
pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai
patvirtinančius įrodymus;
7) vykdyti kitas
šiame Kodekse jam numatytas pareigas.
3. Jeigu
nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis
į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis
prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra
būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti
nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau
šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo
klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus
apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies
išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto
išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų
vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti
vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę
kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo
proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti
vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
4. Išieškotojui
vykdomasis raštas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotąja
pašto siunta. Apie vykdomojo rašto išdavimą pažymima byloje.
5. Išduodant
vykdomąjį raštą, prie jo pridedamos turto arešto dokumentų ir kitų byloje
esančių dokumentų, reikalingų sprendimui įvykdyti, kopijos (prie elektroninio
vykdomojo rašto – skaitmeninės kopijos).
6. Teismas
neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje
nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus
atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -20144,345 +31162,4635 @@
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
645
straipsnis. Skolininko pareiga pateikti informaciją apie turimą turtą
1. Skolininkas
privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo
buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose.
647
straipsnis. Kelių vykdomųjų raštų išdavimas pagal vieną sprendimą
1. Pagal
kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi
būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių
ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš
solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus,
tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį,
kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą.
2. Remdamasis
nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas išduoda tiek
vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų.
3. Kiekviename
vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra
išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra
solidari.
4. Solidaraus išieškojimo atveju
išieškotojas, kai jam priteista suma visa išieškota, privalo pranešti
antstoliui, kurio teritorijoje vykdomas išieškojimas, kad išieškojimas būtų
nutrauktas. Jeigu išieškota daugiau negu solidariai priteista suma, pagal
antstolio pareiškimą teismas šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka
nutartimi išieško iš išieškotojo permokėtą sumą ir išsprendžia jos grąžinimo
solidariems skolininkams klausimą.
648
straipsnis. Vykdomojo dokumento turinys
1. Vykdomajame
rašte turi būti nurodoma:
1) išdavusio
vykdomąjį raštą teismo pavadinimas;
2) byla, kurioje
išduotas vykdomasis raštas;
3) sprendimo
priėmimo laikas;
4) su
išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui;
5) sprendimo
įsiteisėjimo laikas arba nuoroda, kad sprendimas skubiai vykdytinas;
6) vykdomojo
rašto išdavimo laikas;
7) pilnas
išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio
asmens kodas, bankų rekvizitai (jeigu žinomi). Vykdomajame rašte dėl išlaikymo periodinėmis
išmokomis išieškojimo, be to, nurodomos vaikų gimimo datos.
2. Prireikus
vykdomajame rašte nurodoma, jog pagal teismo nutartį antstoliui leidžiama įeiti
į skolininko būstą be jo sutikimo.
3. Vykdomajame
rašte nurodoma jį pasirašiusio teisėjo vardas ir pavardė. Teisėjo pasirašytas
vykdomasis raštas patvirtinamas teismo herbiniu antspaudu.
4. Jeigu tam
pačiam sprendimui vykdyti išduodami keli vykdomieji raštai, tai pažymima
vykdomajame rašte nurodant, kuris vykdomasis raštas pagrindinis, o kuris antrinis,
tretinis ir t. t.
5. Kitų vykdomųjų dokumentų turinį nustato kiti
įstatymai, tačiau visais atvejais tuose dokumentuose turi būti nurodyta šio
straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti rekvizitai bei kokio įstatymo pagrindu
dokumentas turi būti vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Vykdomajame
dokumente turi būti nurodyta vieta antstolio žymai apie atliekamus vykdymo
veiksmus.
6. Jeigu
išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida, ją
suinteresuoto asmens prašymu ištaiso tą dokumentą išdavusi institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
649
straipsnis. Vykdomojo
dokumento dublikato išdavimo tvarka
1. Jeigu
vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas
vykdomojo rašto dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą
paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.
2. Vykdomojo
rašto dublikatas išduodamas tokia pat tvarka kaip vykdomasis raštas, tik jo
titulinio lapo dešinėje viršutinėje dalyje įrašoma „dublikatas“.
3. Vykdomojo
dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs šio Kodekso 606
straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus
atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
XLV SKYRIUS
VYKDOMŲJŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMO IR
PRIĖMIMO VYKDYTI TVARKA
650
straipsnis. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti
1. Vykdomąjį
dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas,
vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas.
2. Pateikdami
išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas, institucija ar
pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su
turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių
sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu
pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis
dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat
atsako už šių duomenų teisingumą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
651
straipsnis. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti
1. Antstolis,
gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo
atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam
dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį
dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį
vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
2. Sprendžiant,
ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo
veiksmus, patikrinama:
1)
ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso
657 straipsnis. Raginimo
įvykdyti sprendimą įteikimo tvarka
1. Raginimas
įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su
pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.
2. Gavęs
pranešimą apie raginimo įteikimą arba įteikęs raginimą šio Kodekso 660
straipsnyje nustatyta tvarka, antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente.
3. Pasirašydamas
vykdomajame dokumente, skolininkas patvirtina, kad raginimas įteiktas jam
asmeniškai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
758 straipsnis.
Išieškotų sumų išmokėjimas išieškotojams
1. Išieškotas ir šio Kodekso 753
straipsnyje nustatyta tvarka paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų
vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
2. Sumos,
kurios turi būti įskaitytos į valstybės pajamas, gali būti tiesiogiai sumokamos
į atitinkamą valstybės biudžeto sąskaitą banko įstaigose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
759
straipsnis. Prisijungimas prie išieškojimo
1.
Kai yra vykdomas išieškojimas, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl
išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie
išieškojimo. Jeigu išieškotų sumų užtenka visiems išieškotojams, prie
išieškojimo galima prisijungti, kol antstolis grąžina išieškotas sumas
skolininkui. Jeigu išieškotų sumų nepakanka visiems išieškotojams, prisijungti
prie išieškojimo galima tik iki to momento, kai teisėjas patvirtina antstolio
patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams.
1 dalies redakcija nuo 2011-11-01:
1.
Išieškotojo prašymu ar antstolio
iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to
paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo
instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.
2. Prisijungęs prie išieškojimo,
išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant
vykdymo veiksmus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
LVI SKYRIUS
SPRENDIMŲ ĮVYKDYMO ATGRĘŽIMAS
775 straipsnis. Vykdomojo rašto priedai
Prie
vykdyti perduodamo vykdomojo rašto pridedama nutarties, kuria užsienio teismo
ar arbitražo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje,
patvirtinta kopija, užsienio teismo sprendimo patvirtinta kopija ir įstatymų
nustatyta tvarka patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą (jeigu tarptautinėje
sutartyje numatyta, kad sprendimas pateikiamas išverstas į lietuvių kalbą).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
776
straipsnis. Užsienio valiuta nurodytų sumų išieškojimas
Užsienio valiuta
nurodytos sumos išieškomos litais pagal sprendimo priėmimo dieną Lietuvos banko
nustatytą oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos kursą.
811 straipsnis. Kreipimasis dėl sprendimo pripažinimo
1.
Dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo, taip pat dėl atsisakymo
pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą į Lietuvos apeliacinį teismą
turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Prašymai
dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti
sprendimą) turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.
2. Kartu su
prašymu dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi
pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą ir šio
sprendimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą,
patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai,
kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos
nagrinėjimo vietą ir laiką. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje
ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams
gauti, gyvenančių (turinčių profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje
8121 straipsnis. Procesinių
dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis
1. Šio Kodekso
811 straipsnio 1 dalyje numatytame prašyme, jeigu pareiškėjas gyvena ne
Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje ar įgalioto asmens
procesiniams dokumentams gauti, gyvenančių (turinčių profesinės veiklos
814 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
Prašymai dėl
leidimo vykdyti užsienio teismų (arbitražų) sprendimus nagrinėjami šio Kodekso
812 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
815
straipsnis. Teisė sustabdyti vykdymą
1. Kasacinis
teismas, nagrinėjantis skolininko kasacinį skundą dėl leidimo vykdyti užsienio
teismo (arbitražo) sprendimą, kasatoriaus prašymu turi teisę užsienio teismo
(arbitražo) sprendimo vykdymą sustabdyti, jeigu valstybėje, kurioje buvo
priimtas teismo (arbitražo) sprendimas, jis yra apskųstas įprastiniu teismų
(arbitražų) sprendimų kontrolės būdu arba jeigu terminas šiam skundui paduoti
dar nėra pasibaigęs. Pastaruoju atveju teismas turi teisę nustatyti terminą,
per kurį skundas turi būti pateiktas.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas, leisdamas vykdyti užsienio
teismo (arbitražo) sprendimą, turi teisę šio Kodekso nustatyta tvarka
pareikalauti piniginio užstato.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
UŽSIENIO VALSTYBĖS TEISME, IŠSKYRUS EUROPOS SĄJUNGOS
VALSTYBIŲ NARIŲ TEISMUS, PATVIRTINTŲ TAIKOS SUTARČIŲ IR TEISMO NUTARČIŲ,
PRIPAŽINIMO IR LEIDIMO VYKDYTI TVARKA
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. IX-2171,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)
816
straipsnis. Taikos sutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka
1. Užsienio
valstybės teisme patvirtinta taikos sutartis gali būti pripažinta ir vykdoma
Lietuvos Respublikoje, jeigu ji galėtų būti vykdoma toje valstybėje, kurioje
buvo sudaryta, ir jeigu ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
įtvirtintai viešajai tvarkai.
2. Užsienio
valstybės teisme patvirtintos taikos sutarties pripažinimo ir vykdymo Lietuvos
Respublikoje tvarką reglamentuoja šio Kodekso VII dalies LX skyriaus
ketvirtasis ir penktasis skirsniai.
817
straipsnis. Teismo nutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka
Lietuvos
Respublikos teismai gali pripažinti ir vykdyti užsienio valstybių teismų
nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiame straipsnyje nurodytos
nutartys Lietuvos Respublikoje pripažįstamos ir vykdomos ta pačia tvarka kaip
ir užsienio valstybių teismų (arbitražų) sprendimai ir tik tuo atveju, jeigu suinteresuotai
šaliai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
Neteko galios
nuo 2008 m. lapkričio 29 d.
Skirsnio pakeitimas:
Nr. X-1810,
2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)
Lietuvos
Respublikos
civilinio
proceso kodekso
priedas
Neteko galios
nuo 2008 m. lapkričio 29 d.
Priedo pakeitimas:
Nr. X-1810, 2008-11-13,
Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1490,
2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)
TEISMŲ
ĮSTATYMO, ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO, CIVILINIO PROCESO KODEKSO,
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą
dienos.
2.
Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą
pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas
juridinio asmens vadovas.
3. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų
neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių
priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki dviejų tūkstančių
litų dydžio baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų.
XLIV
SKYRIUS
VYKDOMŲJŲ RAŠTŲ IŠDAVIMO TVARKA
650 straipsnis);
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2126,
2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)
KONKURENCIJOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, VALSTYBĖS PAGALBOS ŪKIO SUBJEKTAMS KONTROLĖS
ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR CIVILINIO PROCESO KODEKSO 1 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus šio skirsnio 4 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos
Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2171,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)
CIVILINIO
PROCESO KODEKSO 1, 42, 62, 801, 803 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, LX
SKYRIAUS KETVIRTOJO, PENKTOJO IR ŠEŠTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO, LX
SKYRIAUS PAPILDYMO SEPTINTUOJU SKIRSNIU IR KODEKSO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-80,
2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-574 (2005-02-08)
CIVILINIO
PROCESO KODEKSO 57, 83, 99 IR 225 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. gegužės 1 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-729,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2973 (2006-07-14)
CIVILINIO
PROCESO KODEKSO 663 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1495,
2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1844 (2008-04-30)
CIVILINIO
PROCESO KODEKSO 88 IR 99 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1810,
2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)
CIVILINIO
PROCESO KODEKSO 42, 62, 803 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO LX SKYRIAUS
SEPTINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1839,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)
CIVILINIO
PROCESO KODEKSO 512, 609, 610, 632, 756 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR
652 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3
dalį, įsigalioja 2009 m. balandžio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-596,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7203 (2009-12-31)
CIVILINIO PROCESO KODEKSO 580 STRAIPSNIO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-999,
2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4408 (2010-07-15)
CIVILINIO PROCESO KODEKSO 585 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1032,
2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 126-6457 (2010-10-26)
CIVILINIO
PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 464(1) STRAIPSNIU IR 496 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio
2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas išimtis ir 388 straipsnį, įsigalioja 2011 m.
spalio 1 d.
79 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidos
1. Bylinėjimosi
išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
2. Žyminio mokesčio
apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles nustato Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
80
straipsnis. Žyminio mokesčio dydis
1. Už kiekvieną
ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių,
trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko,
pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose
mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose
ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai,
bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų; nuo didesnės kaip vienas šimtas
tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų
plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų;
nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų
plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt
tūkstančių litų;
2) ginčuose,
kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – dviejų šimtų litų, išskyrus ginčus
dėl pinigų išieškojimo;
3) ginčuose dėl sutarčių
modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – penkių šimtų litų;
4) bylose dėl
juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai,
priimti vykdant viešuosius pirkimus, – vieno tūkstančio litų;
5) kituose
ginčuose – vieno šimto litų;
6) bylose dėl
teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip
dešimt litų;
7) dokumentinio
proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne
mažiau kaip dvidešimt litų;
8) ypatingosios
teisenos bylose – vieno šimto litų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
Papildoma nuo 2015-01-01:
9) grupės
ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV1
skyriaus taisykles.
2. Už
atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus
dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl
nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis
mokestis.
3. Už pareiškimą
dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis.
4. Už
apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas
tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį
(pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius,
kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies
1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
5. Už prašymus
taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo
priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba
užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su
nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis
bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas
dviejų šimtų litų žyminis mokestis.
6. Už skundus
dėl arbitražo sprendimo mokamas vieno tūkstančio litų žyminis mokestis.
7. Šiame
straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui
tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį
dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-771,
2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-27, i. k. 2014-03570
81 straipsnis. Mokestis už bylos
medžiagos kopijas
Mokesčio už bylos
(įskaitant elektroninę bylą) medžiagos kopijas dydžius ir mokėjimo tvarką
nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šis mokestis yra mokamas į
teismo sąskaitą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
2671 straipsnis. Sprendimai,
kurie galėtų turėti įtakos bankų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo
priemonių veiksmingumui
Kiti įstatymai
gali numatyti atvejus, kuriais teismo sprendimai, kurie galėtų turėti įtakos
bankų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių veiksmingumui,
priimami tik dėl žalos priteisimo.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1711,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6551 (2011-11-18)
587 straipsnis. Vykdomieji
dokumentai
Vykdomieji
dokumentai yra:
1) vykdomieji
raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat
arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu;
2) teismo
įsakymai;
3) teismo
sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais
dokumentais;
4) teismo
nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo;
5) teismo
nuosprendžiai dėl juridinio
asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo;
6) institucijų
ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek – kiek jie
susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
7) prokuroro
sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kiti
prokuroro nutarimai tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
8) notaro
vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar
čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo
(paveldimo turto apyrašo papildymo);
9) darbo ginčų
komisijos sprendimai;
10) kiti
institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka
nustato įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr.
XI-2090,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)
Nr.
XI-2129,
2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 80-4140 (2012-07-10)
588
straipsnis. Teismo sprendimų vykdymas
1. Teismo
sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai
jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.
2. Apie tai, kad
teismo procesinis sprendimas turi būti vykdomas skubiai, turi būti nurodyta
vykdomajame rašte.
589
straipsnis. Vykdymo išaiškinimas
1. Jeigu teismo
procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma,
kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su
prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo
vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje numatytą antstolio prašymą teismas nagrinėja šio Kodekso
593 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
590
straipsnis. Vykdymo vieta
1. Jeigu
skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio
asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą.
2. Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį
dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje.
3. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio
aptarnaujamoje teritorijoje.
4. Jeigu vykdymo
veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje,
antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam
antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą
grąžina išieškotojui.
5. Apygardos
teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti
kuriam nors kitam apygardos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui. Lietuvos
apeliacinio teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą
pavesti vykdyti kuriam nors kitam kitos apygardos teritorijoje veiklą
vykdančiam antstoliui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
611 straipsnis. Vykdymo išlaidų
išieškojimo iš skolininko tvarka
1. Vykdymo
išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo
apskaičiuotos.
2. Vykdymo
išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.
Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų
skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje
nustatyta tvarka. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems
asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų
išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos.
Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą.
3. Patvarkymas
dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti
skundžiami šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Jeigu iš
dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas
išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje
nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais
atvejais ir
tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento
grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Jeigu tokioje vykdomojoje byloje
išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų ar jo apmokėtos vykdymo išlaidos
buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos, antstolis turi teisę atsisakyti
išieškoti likusias vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą užbaigti. Vykdomoji byla,
kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt
metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.
5.
Nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai
nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki vieno tūkstančio litų baudą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
612
straipsnis. Teismo priimamų sprendimų forma vykdymo proceso
metu
Vykdymo
procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba šio Kodekso
nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Teismo nutartis neskundžiama, jeigu
šis Kodeksas nenumato kitaip.
613
straipsnis. Antstolio patvarkymas
1.
Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu
patvarkymu.
2.
Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę,
vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus,
kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje
nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą
antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais
patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys.
3. Patvarkymo
patvirtintos kopijos šiame Kodekse numatytais atvejais, o jeigu antstolis
pripažįsta, kad tai reikalinga, ir kitais atvejais siunčiamos vykdymo proceso
šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
4. Rašymo
apsirikimai ir aiškios aritmetinės klaidos patvarkyme ištaisomos mutatis
mutandis taikant šio Kodekso 276 straipsnio nuostatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
614
straipsnis. Antstolio įrašų vykdomajame dokumente darymo tvarka
1. Antstolis
vykdomajame dokumente turi pažymėti apie raginimo išsiuntimą ar įteikimą
skolininkui, turto ar asmens neradimo akto surašymą, vykdomojo dokumento
grąžinimą išieškotojui, visišką ar dalinį vykdomojo dokumento įvykdymą, vykdymo
išlaidų sumokėjimą ir kitus vykdymui svarbius procesinius veiksmus. Šie įrašai
padaromi iš karto po nurodytų veiksmų atlikimo.
2. Padaręs įrašą
vykdomajame dokumente, antstolis turi nurodyti savo vardą ir pavardę, įrašo
padarymo datą bei patvirtinti įrašą savo parašu ir antstolio antspaudu.
3. Pakeisti
įrašą vykdomajame dokumente apie nurodytą išieškotojo ar skolininko gyvenamąją
ar buveinės vietą antstolis gali tik esant rašytiniam išieškotojo ar skolininko
prašymui ar po paieškos nustačius naują skolininko gyvenamąją vietą.
615
straipsnis. Skolininko gyvenamųjų patalpų ir kitų patalpų apžiūra
1.
Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų
sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai
reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti
be skolininko sutikimo.
2. Jeigu
antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik
pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio
straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.
3. Teismo
sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas, teismo
sprendimai padalyti skolininko gyvenamosiose patalpose esantį turtą,
pašalinti pažeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kiti teismo
sprendimai, kurių negalima įvykdyti antstoliui neįėjus į gyvenamąsias patalpas,
suteikia teisę antstoliui įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas be
gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimo ir be teismo nutarties.
4. Jeigu
antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį šio straipsnio 3 dalyje
nurodytus sprendimus, atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas
patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų
akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas. Antstolio
pakviestas pareigūnas privalo atvykti ir dalyvauti vykdymo procese.
616
straipsnis. Bauda ir areštas vykdymo procese
1. Vykdymo procese nustatytais atvejais
kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba
areštu šio Kodekso 106, 108 straipsniuose nustatyta tvarka.
2. Prašymą teismui taikyti šio
straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas gali pateikti antstolis arba vykdymo
proceso šalys.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1752 straipsnis
įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.
Šio įstatymo 37, 39 straipsniai, 51
straipsnio 2 dalis, 125 straipsnio 3 dalis, 278, 279, 294 straipsniai, 303
straipsnio 1 dalis, 320, 324, 368, 369 ir 370 straipsniai įsigalioja 2011 m.
lapkričio 1 d.
23 straipsnis. Ginčų perdavimas spręsti arbitražui
1. Šalys savo
susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar
(ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami
arbitraže.
2.
Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (toliau – Komercinio arbitražo
įstatymas) numatytais atvejais teismai teikia pagalbą arbitražo bylos šalims ir
arbitražo teismui. Teismų kompetenciją arbitražinio nagrinėjimo metu nustato
šis Kodeksas ir Komercinio arbitražo įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2090,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)
812 straipsnis. Bylos dėl
užsienio teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjimas
1. Prašymus dėl
užsienio teismų sprendimų pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimus)
nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, tačiau Lietuvos
apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas,
atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę prašymui nagrinėti sudaryti
trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti prašymą nagrinėti trijų teisėjų
kolegijai turi teisę ir prašymą nagrinėjantis teismas. Prašymai nagrinėjami
rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos
aplinkybes, nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo
nutartis dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo įsiteisėja nuo jos priėmimo
dienos. Teismo nutartis gali būti skundžiama kasaciniu skundu pagal bylų
proceso kasaciniame teisme taisykles. Byloje taip pat galima procesą
atnaujinti.
2. Prašymą dėl
užsienio teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas gali pripažinti tik
dalį užsienio teismo sprendimo.
3. Pareiškėjas
turi teisę prašyti dalies užsienio teismo sprendimo pripažinimo, taip pat
atsisakymo pripažinti dalį sprendimo.
4.
Teismas, nagrinėjantis prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, turi
teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu šis teismo sprendimas yra
apskundžiamas įprastinėmis atitinkamos valstybės teismų sprendimų kontrolės
formomis arba jeigu terminas šiam skundui paduoti dar nėra pasibaigęs.
5. Teismas,
nustatęs, kad prašymas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo paduotas
nesilaikant šiame Kodekse arba tarptautinėse sutartyse nustatytos tvarkos, gali
jį pripažinti nepaduotu ir nutartimi grąžinti pareiškėjui, o kai prašymas jau
buvo priimtas teismo žinion, – palikti jį nenagrinėtą. Teismas gali nustatyti
terminą prašymo formos arba turinio trūkumams pašalinti (šio Kodekso 115
straipsnis), jeigu pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė adresą
Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai
dokumentai, arba paskyrė atstovą byloje ar įgaliotą asmenį procesiniams
dokumentams gauti, gyvenančius (turinčius profesinės veiklos buveinę) Lietuvos
543 straipsnis. Teismingumas
1. Prašymai nustatyti,
pakeisti, baigti ar perleisti priverstinę hipoteką pateikiami nekilnojamojo
daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.
2. Prašymai
nustatyti, pakeisti, baigti ar perleisti priverstinį įkeitimą pateikiami
skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) apylinkės teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
544 straipsnis. Teismo posėdžių
forma
Šiame skyriuje
numatytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos teismo
nutartimis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
545 straipsnis. Prašymų
išnagrinėjimo terminai
Prašymai,
pateikti šiame skyriuje nustatyta tvarka, turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip
per tris darbo dienas nuo jų pateikimo teismui dienos. Į šį terminą
neįskaičiuojamas laikas, per kurį pareiškėjas turi pašalinti teismo nurodytus
prašymo trūkumus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
546
straipsnis. Neteko
galios nuo 2012-07-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
547
straipsnis. Neteko
galios nuo 2012-07-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
712 straipsnis netenka galios nuo
2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
714 straipsnis netenka galios nuo
2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
705 straipsnis. Informacija
internete apie varžytynes
Šio
Kodekso 706 straipsnyje nustatyta tvarka apie visą iš varžytynių parduodamą
turtą skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje; šis tinklalapis taip
pat naudojamas vykdant varžytynes.
Straipsnis netenka galios nuo
2014-08-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
707 straipsnis. Skelbimo apie
varžytynes turinys
1. Skelbime apie
varžytynes nurodoma:
1) varžytynių
numeris;
2) turto savininko
vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas);
3) antstolio, parduodančio turtą iš varžytynių, vardas
ir pavardė, kontoros buveinė, telefonas pasiteirauti, kur kreiptis dėl turto
apžiūrėjimo;
4) turto buvimo
vieta ir trumpas aprašymas;
5) varžytynių pradžios
ir pabaigos laikas;
Redakcija nuo 2014-08-01:
5)
varžytynių pabaigos laikas;
6) varžytynių
dalyvio mokesčio dydis;
7) pradinė
pardavimo kaina;
8) parduodamo
turto nuosavybės apribojimai;
9) pranešimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys,
turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui
savo teises patvirtinančius dokumentus;
10) elektroninė
nuoroda į dalyvių registracijos ir varžytynių vykdymo tvarką.
2. Prie skelbimo
apie varžytynes gali būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos).
Redakcija nuo 2014-08-01:
2.
Prie skelbimo apie varžytynes turi būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos),
išskyrus atvejus, kai iš varžytynių parduodamas nematerialusis turtas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
168 straipsnis. Teismo
posėdžio garso įrašas
1. Kiekvienas
žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus
šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo
posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis.
2. Reikalavimus
garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo
ministras.
3. Teismo posėdžio eigos fiksavimą organizuoja teismo posėdžio
pirmininkas.
4. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio
garso įrašu.
5. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo
posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu
arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko
garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti
procesinį veiksmą pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
169
straipsnis. Neteko
galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
170
straipsnis. Neteko
galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
171
straipsnis. Neteko
galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
172
straipsnis. Neteko
galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
173
straipsnis. Neteko
galios nuo 2011-10-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
174
straipsnis. Neteko
galios nuo 2011-10-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
175
straipsnis. Neteko
galios nuo 2011-10-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Ketvirtasis
skirsnis
INFORMACINIŲ IR
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS TEISMO PROCESE
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
1751
straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo
procese ypatumai
1. Be šio Kodekso,
informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip
pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų
įstatymas.
2. Procesiniai dokumentai
teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių
priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių
priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
3. Procesiniame dokumente,
pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be šio Kodekso 111
straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti:
1) dalyvaujančių byloje
asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų
elektroninių ryšių priemonių adresai, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių
byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų
turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
2) asmenų, kuriems šiame
Kodekse nenustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių
priemonėmis, pageidavimai dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių
priemonėmis. Asmenys, kuriems šiame Kodekse nustatyta pareiga gauti procesinius
dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat asmenys, kurie išreiškia
pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis,
privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresus, telefono ir fakso numerius,
kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus.
4. Dalyvaujantys byloje
asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje
asmenims apie kiekvieną savo elektroninio pašto adreso, telefono ir fakso
numerių, taip pat kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą.
5. Kai byla vedama per
advokatą, be šio Kodekso 135 ir 142 straipsniuose nustatytų reikalavimų,
atitinkamai ieškinyje arba atsiliepime į ieškinį taip pat nurodomas advokato
elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų
elektroninių ryšių priemonių adresai.
6. Elektroninės formos
procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens
tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso
111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti
pasirašytas.
7. Elektroniniai duomenys
teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių
duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.
8. Jeigu procesiniai
dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino
dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas
nelaikomas praleistu.
9. Advokatams, advokatų
padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir
savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo
įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis.
Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems
teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje
sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių
priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia
elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka
pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra
nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo
elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
10. Šio Kodekso
nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui
procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento
įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento
išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
Skirsnis papildytas straipsniu:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
1752
straipsnis.
Vaizdo konferencijų, telekonferencijų naudojimas
1. Proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose ir liudytojo apklausa
jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių
ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti
užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų)
objektyvus fiksavimas ir pateikimas.
2. Įrodymams
rinkti gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių
technologijos (vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir kita).
Skirsnis papildytas straipsniu:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
II DALIS
PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME
XIII SKYRIUS
ĮRODYMAI IR
ĮRODINĖJIMAS
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BendrosIOS nuostatos
176
straipsnis. Įrodinėjimas
1.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų
tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku,
egzistuoja arba neegzistuoja.
2.
Įrodinėjimo procesas vyksta šio Kodekso nustatyta tvarka.
177
straipsnis. Įrodymai
1. Įrodymai
civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas
įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių
reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai
teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
2.
Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų
(tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais
įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis,
nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir
kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
3. Bylos
aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis
įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo
priemonėmis.
4. Faktiniai
duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti
įrodymais civilinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.
5. Duomenys,
gauti taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, negali būti įrodymais civiliniame
procese, išskyrus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme numatytus
atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
178
straipsnis. Įrodinėjimo pareiga
Šalys turi įrodyti
aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus
atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka
nereikia įrodinėti.
179
straipsnis. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
1. Įrodymus
pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų
neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems
asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.
2. Teismas turi
teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų
numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus
šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti
interesai.
3. Teismas gali
naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių
sistemų ir registrų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
180
straipsnis. Įrodymų ryšys su byla
Teismas priima
nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės
bylai aplinkybes.
181
straipsnis. Atsisakymas priimti įrodymą
1. Atsisakymas
priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti
motyvuojamas.
2.
Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti
pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.
182
straipsnis. Atleidimas nuo įrodinėjimo
Nereikia
įrodinėti aplinkybių:
1) teismo
pripažintų visiems žinomomis;
2)
ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis);
nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje
byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo
sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims
(prejudiciniai faktai);
3)
ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio
reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso
646 straipsnio 5 dalis);
asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai);
4)
ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti
652 straipsnis. Nutarimų dėl administracinės teisės
pažeidimų bylose paskirtų baudų išieškojimo priėmimo vykdyti ypatumai
1. Antstolis, gavęs
vykdyti nutarimą administracinių teisės pažeidimų bylose, pirmiausia patikrina,
ar nutarimą priėmusi institucija arba pareigūnas, jeigu skolininkas
savanoriškai nesumokėjo baudos, pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko
darbovietę, valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba
mokymo įstaigai išskaityti baudą iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio
uždarbio, pensijos ar stipendijos.
preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka;
5)
2611 straipsnis. Tarpinis
sprendimas grupės ieškinio byloje
1.
Jeigu grupės ieškinyje yra reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai grupės
narių reikalavimai, grupės ieškinio bylą nagrinėjantis teismas priima visiems
grupės nariams bendrą sprendimą dėl grupės narius vienijančių faktinių
aplinkybių grupės ieškinio byloje – tarpinį sprendimą.
2.
Jeigu vykdomąjį dokumentą pateikęs asmuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų
reikalavimų neįvykdė, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui
ir nurodomos grąžinimo priežastys.
3. Jeigu
išieškotojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus įvykdė, tačiau
paaiškėjo, kad skolininkas nedirba, arba jeigu baudos išieškoti iš skolininko
darbo užmokesčio ar kitokio užmokesčio, pensijos ar stipendijos negalima dėl
kitokių priežasčių, antstolis priima vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Straipsnis netenka galios nuo 2009 m. balandžio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1839,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)
653
straipsnis. Vykdomųjų veiksmų pradėjimo terminai
Vykdomuosius
veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus vykdymo bylose – ne vėliau kaip
kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose – ne vėliau
kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti.
654
straipsnis. Pirminiai vykdomieji veiksmai
Antstolis,
priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją,
išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643,
644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo,
įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis
dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus
operatyviam ir efektyviam išieškojimui.
XLVI SKYRIUS
RAGINIMAS
ĮVYKDYTI SPRENDIMĄ
655
straipsnis. Raginimas įvykdyti sprendimą
1. Raginimas
įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie
tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame
dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus
pradėta priverstinio vykdymo procedūra.
2. Skolininkas
įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą,
išskyrus šio Kodekso 661 straipsnyje numatytus atvejus.
3. Vykdant tą
patį vykdomąjį dokumentą, raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą,
išskyrus atvejus, kai vykdomasis dokumentas buvo grąžintas išieškotojui jo
paties prašymu (šio Kodekso 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir vėl pateiktas
vykdyti.
656
straipsnis. Raginimo įvykdyti sprendimą turinys
Raginime įvykdyti
sprendimą nurodoma:
1) antstolio
vardas, pavardė;
Remdamasis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismas
išsprendžia kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turtinius
reikalavimus ir priima individualius sprendimus kiekvienam grupės nariui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-771,
2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-27, i. k. 2014-03570
262
straipsnis. Preliminarus sprendimas ir sprendimas už akių
1. Bylą
nagrinėjantis teismas gali priimti preliminarų sprendimą, kuriuo
nurodoma, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų.
2.
Šiame Kodekse numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi
teisę priimti sprendimą už akių.
263
straipsnis. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
1. Teismo
sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.
2.
Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo
ištirtos teismo posėdyje.
264
straipsnis. Teismo pasitarimo slaptumas
1.
Pasitarimo ir sprendimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti
tik teisėjai, kurie yra paskirti nagrinėti tą bylą. Būti sprendimų priėmimo
kambaryje kitiems asmenims draudžiama.
2. Teisėjai neturi
teisės atskleisti nuomonių, pareikštų tariantis sprendimų priėmimo kambaryje.
Nuomonių atskleidimu nelaikomas atskirosios nuomonės pareiškimas.
265
straipsnis. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą
1. Priimdamas
sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios
reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti
taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas.
2. Teismas turi
priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų
reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime
neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse
numatytus atvejus.
4412 straipsnis. Išankstinio ginčų
sprendimo ne teisme tvarka
1.
Grupės atstovas apie grupės ketinimą kreiptis į teismą dėl grupės ieškinio
bylos iškėlimo turi pranešti atsakovui registruotąja pašto siunta išsiųsdamas
rašytinę pretenziją atsakovo – fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu arba
atsakovo – juridinio asmens buveinės adresu. Pretenzijoje apibūdinama grupė,
nurodomi jos reikalavimai ir įspėjama, kad, jeigu reikalavimai nebus įvykdyti
per šioje pretenzijoje nurodytą laiką, grupė gali kreiptis į teismą ir
pareikšti grupės ieškinį. Pretenzijoje nurodytiems reikalavimams įvykdyti
grupės atstovas nustato ne trumpesnį kaip trisdešimt dienų terminą.
Jeigu per nustatytą terminą atsakymas į pretenziją negaunamas, laikoma, kad
atsakovas jos nepatenkino.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje numatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka
netaikoma, jeigu grupės ieškiniu reiškiamiems reikalavimams pagal kitus teisės
aktus nustatyta kitokia privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka
arba grupė pasinaudojo kitais neprivalomais ginčų sprendimo ne teisme būdais.
4413 straipsnis. Grupės ieškinio
pareiškimo prielaidos ir sąlygos
1.
Grupės ieškinys gali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu
teismas nustato, kad:
1)
pareikštas ieškinys dėl ginčo, atitinkančio šio Kodekso 4411
straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes;
2)
teismo ar institucijos, kurios sprendimas vykdomas, pavadinimas, vykdomojo
dokumento išdavimo data ir numeris;
3) išieškotojo ir skolininko pavadinimas arba vardas
ir pavardė, išieškotinų iš skolininko pinigų sumos, turtas ar reikalingi
atlikti veiksmai;
4) terminas, per kurį skolininkas turi įvykdyti sprendimą,
taip pat reikiamais atvejais – kredito įstaigos ir antstolio depozitinės
sąskaitos numeris ar išieškotojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris;
5) kad
neįvykdžius sprendimo, antstolis sprendimą vykdys priverstinai ir iš skolininko
bus išieškotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos;
6) skolininko
teisės ir pareigos vykdymo procese, nurodytos 643 ir 644 straipsniuose.
657
straipsnis. Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarka
1. Raginimas
įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas
skolininkui asmeniškai.
2. Išsiųsdamas
raginimą antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente ir nurodo raginimo
išsiuntimo datą.
3. Pasirašydamas
vykdomajame dokumente skolininkas patvirtina, kad raginimas įteiktas jam
asmeniškai.
658 straipsnis. Vykdymo veiksmai skolininkui įteikus
ar išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą
1. Kai raginimas
įvykdyti sprendimą įteiktas, antstolis gali įpareigoti skolininką šio Kodekso
645 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą.
2. Tais
atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi
teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą.
3. Bylose dėl
sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti antstolis,
įteikdamas arba pasiųsdamas raginimą, areštuoja skolininko turtą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
659
straipsnis. Terminas įvykdyti sprendimą
grupės ieškinys yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti
konkretų ginčą negu individualūs ieškiniai;
3)
buvo laikytasi šio Kodekso 4412 straipsnyje numatytos išankstinio
ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;
4)
grupė turi tinkamą grupės atstovą.
2. Be
šiame Kodekse nustatytų bendrųjų ieškinio pareiškimo sąlygų, grupės ieškinys turi
atitikti šias specialiąsias sąlygas:
1)
reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų,
raštu išreiškusių savo valią būti grupės nariais ir pareikšti ieškinį teismui.
Šio pareiškimo formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras;
2)
grupė turi grupės advokatą.
3.
Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje ieškiniui
nustatytų reikalavimų, grupės ieškinyje turi būti:
1)
prašymas nagrinėti ieškinį pagal grupės ieškinio proceso taisykles;
2)
pagrįsta, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia
nagrinėti pagal grupės ieškinio proceso taisykles;
3)
apibūdinta grupė, su kuria susijęs grupės ieškinys;
4)
nurodytos aplinkybės, kurios yra tapačios ar panašios visiems grupės nariams;
5)
pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai (jeigu jie
reiškiami) ir nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos
reikalavimus;
6)
nurodyti duomenys, pagrindžiantys grupės atstovo tinkamumą;
7)
nurodyta, ar buvo tinkamai laikytasi šio Kodekso 4412 straipsnyje
numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;
8)
grupės atstovo ir grupės advokato parašai.
4.
Kaip grupės ieškinio priedai turi būti pateikta:
1)
grupės narių sąrašas, kuriame nurodyta: kiekvieno grupės nario vardas ir
pavardė (pavadinimas), gyvenamoji vieta (buveinė), asmens kodas (juridinio
asmens kodas), kiti duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos
siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys); kartu su grupės narių sąrašu
pateikiami šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti grupės narių
pareiškimai;
2)
teisinių paslaugų teikimo sutartis (jos išrašas), sudaryta grupės atstovo ir
grupės advokato;
3)
pranešimas, kurį grupės atstovas ketina paskelbti siekdamas per teismo
nustatytą terminą papildyti grupę. Šiame pranešime turi būti nurodytas grupės
atstovo vardas ir pavardė (pavadinimas), duomenys ryšiams palaikyti (adresas
pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys), pateiktas
grupės apibūdinimas, nurodytas atsakovas, ieškinio pagrindas ir ieškinyje
keliami reikalavimai, informacija, kad grupės nariais norintys tapti asmenys
gali per teismo nustatytą terminą kreiptis į grupės atstovą, taip pat tvarka,
pagal kurią grupės atstovas teikia informaciją, ir pagrindinė informacija apie
grupės ieškinio nagrinėjimo proceso ypatumus. Šio pranešimo formos pavyzdį
tvirtina teisingumo ministras;
4)
įrodymai (jeigu jų yra), pagrindžiantys individualaus pobūdžio turtinius grupės
narių reikalavimus (jeigu jie reiškiami) ir aplinkybes, kurios gali būti
svarbios vertinant šiuos reikalavimus;
5)
įrodymai, kad buvo tinkamai laikytasi šio Kodekso 4412 straipsnyje
numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
4414 straipsnis. Grupės atstovo procesinė
padėtis, teisės ir pareigos
1. Grupės atstovas yra reikalavimą byloje pareiškiantis ir bylos
baigtimi suinteresuotas grupės narys (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą
atvejį), kuris
grupės narių vardu pasirašo ieškinį ir kartu su
grupės advokatu veda grupės ieškinio bylą atstovaudamas visų grupės narių
interesams.
2. Grupės atstove gali būti asociacija arba profesinė sąjunga, kai
grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai
susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi,
ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės
sąjungos nariai. Šiuo atveju grupės nariais gali būti ne tik asociacijos arba
profesinės sąjungos nariai, tačiau nagrinėjant bylą asociacija arba profesinė
sąjunga atstovauja visų grupės narių interesams.
3.
Grupės atstovas yra laikomas ieškovu. Bylos nagrinėjimo metu grupės atstovas
grupės narių vardu teikia teismui įrodymus, atsikirtimus, argumentus,
reikalavimus ar skundus, naudojasi kitomis šio Kodekso 42 straipsnyje nurodytomis
šalių procesinėmis teisėmis.
4.
Grupės atstovas turi visas su bylinėjimosi išlaidų apmokėjimu susijusias teises
ir pareigas. Bylinėjimosi išlaidas apmoka grupės nariai grupės atstovui šio
Kodekso 44116 ir 44117 straipsniuose nustatyta tvarka.
5.
Grupės atstovas privalo:
1)
veikti atsižvelgdamas į grupės narių interesus;
2)
priimti grupės narių jam pateiktus įrodymus ir paaiškinimus ir, atsižvelgdamas
į jų reikšmę bylai ir bylos nagrinėjimo stadiją, pateikti juos bylą
nagrinėjančiam teismui;
3)
atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, pateikti teismui visą informaciją
apie su grupės ieškinio byla susijusius individualaus pobūdžio turtinius grupės
narių reikalavimus (jeigu jie reiškiami), kurią jam atskleidė grupės nariai;
4)
bendradarbiauti su grupės advokatu ir teikti jam visą turimą su bylos
nagrinėjimu susijusią informaciją;
5)
informuoti grupės narius apie bylos nagrinėjimo eigą ir byloje atliekamus
procesinius veiksmus ir įtraukti grupės narius priimant sprendimus, turinčius
esminės įtakos grupės ieškinio bylos nagrinėjimui. Esminės įtakos bylos
nagrinėjimui turinčiais sprendimais laikomi šio Kodekso 4416
straipsnyje nurodyti sprendimai;
6)
sudaryti grupės nariams galimybes susipažinti su duomenimis apie bylinėjimosi
išlaidas (visą išlaidų sumą ir kiekvienam grupės nariui tenkančių išlaidų
sumą);
7)
atlikti kitas šiame Kodekse nustatytas pareigas.
6.
Grupės atstovas pakeičiamas teismo nutartimi, kai:
1)
grupės atstovas pateikia teismui kreipimąsi, kuriame nurodo nelaikyti jo grupės
atstovu ir siūlo pripažinti grupės atstovu kitą grupės narį. Šiame kreipimesi
nurodomas asmuo, kurį siūloma pripažinti grupės atstovu, kartu pateikiami
grupės nario sutikimas būti grupės atstovu ir įrodymai, kad daugiau kaip pusė
visų grupės narių pritaria siūlomai grupės atstovo kandidatūrai;
2)
daugiau kaip pusė visų grupės narių pateikia teismui kreipimąsi dėl grupės
atstovo pakeitimo. Šiame kreipimesi turi būti nurodytas asmuo, kurį grupės
nariai siūlo pripažinti grupės atstovu. Kreipimąsi turi pasirašyti jį teikiantys
grupės nariai, kartu su kreipimusi turi būti pateiktas rašytinis asmens, kurį
siūloma pripažinti grupės atstovu, sutikimas būti grupės atstovu;
3)
šio Kodekso 44113 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kai naujas
grupės atstovas pateikia daugiau kaip pusės visų grupės narių rašytinius
sutikimus dėl jo pripažinimo grupės atstovu apeliaciniame procese.
7.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį, kuria pakeičiamas grupės atstovas,
teismas viešai paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Ši nutartis neskundžiama.
8.
Kai vadovaujantis šio straipsnio 6 dalimi grupės atstovas pakeičiamas, grupės
nariams ir pripažintam naujam grupės atstovui iki jo pripažinimo atlikti
procesiniai veiksmai yra privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi grupės nariams
ir buvusiam grupės atstovui. Dėl grupės atstovo pakeitimo grupės teisiniai
santykiai su grupės advokatu nesibaigia.
9.
Jeigu grupės nariai nesutaria dėl naujo grupės atstovo kandidatūros arba grupė
dėl kitų priežasčių lieka be grupės atstovo, teismas specialiame interneto
tinklalapyje viešai paskelbia, kad grupė nebeturi grupės atstovo, ir nustato ne
trumpesnį negu trisdešimt dienų terminą, per kurį teismui turi būti pateiktas
grupės nario kreipimasis dėl jo pripažinimo grupės atstovu ir įrodymai, kad
daugiau kaip pusė visų grupės narių pritaria naujo grupės atstovo kandidatūrai.
Jeigu per šį teismo nustatytą terminą grupės nario kreipimasis dėl pripažinimo
grupės atstovu nepateikiamas, teismas grupės ieškinį palieka nenagrinėtą.
4415 straipsnis. Grupės narių procesinė
padėtis, teisės ir pareigos
1.
Visi grupės nariai laikomi ieškovais. Savo procesines teises ir pareigas,
išskyrus šiame skyriuje nurodytas teises ir pareigas, grupės nariai įgyvendina
per grupės atstovą. Grupės nariai grupės ieškinio byloje kiekvienas atskirai
negali savarankiškai vesti bylos ir veikti savo vardu, išskyrus procesą dėl
grupės narių pareikštų individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų, kurio metu
kiekvienas grupės narys savarankiškai veda bylą dėl jo pareikštų individualaus
pobūdžio turtinių reikalavimų ir veikia savo vardu.
2.
Laikoma, kad grupės narys yra prisijungęs prie grupės, kai jis grupės atstovui
pateikia šio Kodekso 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą
pareiškimą.
3.
Kiekvienas grupės narys gali raštu pranešti teismui, kad pasitraukia iš grupės.
Šia teise grupės narys gali pasinaudoti tol, kol teismas priima šio Kodekso 4418
straipsnio 5 dalyje nurodytą nutartį, išskyrus šio Kodekso 4416
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Pasitraukimas iš grupės neužkerta
pasitraukusiam grupės nariui kelio reikšti individualų ieškinį tuo pačiu
pagrindu ir dėl to paties dalyko.
4.
Kai grupės ieškiniu reiškiami ir individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių
reikalavimai, kiekvienas grupės narys, išreikšdamas valią būti grupės nariu ir
pareikšti ieškinį teismui, privalo grupės atstovui pranešti apie turimą
individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą ir pateikti jį pagrindžiančius
įrodymus.
5.
Grupės narys individualiai gali kreiptis dėl pagal jo individualaus pobūdžio
turtinį reikalavimą priimto individualaus teismo sprendimo grupės ieškinio
byloje priverstinio vykdymo.
6.
Grupės ieškinyje pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių
reikalavimai nagrinėjami pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, jeigu kitokių
taisyklių nenustatyta šiame skyriuje.
4416 straipsnis. Grupės procesinės teisės
ir pareigos
1.
Grupė turi teisę pakeisti grupės ieškinio pagrindą arba dalyką, taip pat
padidinti ar sumažinti bendrus grupės ieškinio reikalavimus tiek, kiek to
reikia atsižvelgiant į prie grupės prisijungusių grupės narių reikalavimus ir
šių reikalavimų pobūdį. Šiuos procesinius veiksmus atlieka grupės atstovas tol,
kol vadovaujantis šio Kodekso 4418 straipsnio 4 dalimi teismui
tvirtinti pateikiamas patikslintas grupės narių sąrašas ir, jeigu reikia,
patikslintas ieškinys.
2.
Grupė gali pasinaudoti teise atsiimti grupės ieškinį tol, kol teismas pagal šio
Kodekso 4418 straipsnio 4 dalį neišsiuntė ieškinio kopijos
atsakovui. Vėliau atsiimti grupės ieškinį galima tik turint atsakovo sutikimą
ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Jeigu
grupė atsiima grupės ieškinį po to, kai teismas išsiuntė ieškinio kopiją
atsakovui, grupės atstovas turi teismui pateikti daugiau kaip pusės visų grupės
narių rašytinius sutikimus dėl grupės ieškinio atsiėmimo. Šiuos procesinius
veiksmus atlieka grupės atstovas.
3.
Grupė gali sudaryti taikos sutartį su atsakovu. Apie šį ketinimą grupės
atstovas informuoja grupės narius, prie pranešimo prideda parengtos taikos
sutarties kopiją ir nurodo, kad grupės nariai per dvi savaites nuo informavimo
dienos gali pasinaudoti šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje
numatyta teise pasitraukti iš grupės. Pranešime apie ketinimą sudaryti taikos
sutartį turi būti nurodyta, kad, grupės nariui nepasinaudojus šio Kodekso 4415
straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir teismui patvirtinus taikos sutartį, byla
bus nutraukta ir grupės narys nebegalės reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu ir
dėl to paties dalyko. Sudaryta taikos sutartis yra privaloma grupės nariams,
nepasinaudojusiems šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta
teise.
4.
Grupė gali atsisakyti grupės ieškinio. Apie šį ketinimą grupės atstovas
informuoja grupės narius, prie pranešimo prideda paaiškinimus dėl grupės
ieškinio atsisakymo priežasčių ir nurodo, kad grupės nariai per dvi savaites
nuo informavimo dienos gali pasinaudoti šio Kodekso 4415 straipsnio
3 dalyje numatyta teise pasitraukti iš grupės. Pranešime apie ketinimą
atsisakyti grupės ieškinio turi būti nurodyta, kad, grupės nariui nepasinaudojus
šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir teismui
priėmus nutartį dėl grupės ieškinio atsisakymo, byla bus nutraukta ir grupės
narys nebegalės reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.
Grupės ieškinio atsisakymas yra privalomas grupės nariams, nepasinaudojusiems
šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise.
5.
Vykdomasis raštas dėl bendro sprendimo grupės ieškinio byloje išduodamas grupės
atstovui.
4417 straipsnis. Grupės ieškinio
priėmimas
1.
Grupės atstovui pareiškus grupės ieškinį, teismas nutartimi dėl grupės ieškinio
priėmimo išsprendžia klausimą, ar ieškinys gali būti nagrinėjamas pagal grupės
ieškinio proceso taisykles, įvertina, ar visi ieškinį reiškiantys asmenys gali
būti laikomi grupės nariais, ar pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai
reikalavimai yra susiję su grupės ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas,
spręsdamas, ar grupės ieškinys yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis
būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs ieškiniai, pagal grupės
atstovo pateiktą informaciją ir kitus teismui žinomus duomenis įvertina
apibūdintą grupę, grupės ieškiniu ginamų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų
interesų pobūdį, bendro grupės reikalavimo ir individualaus pobūdžio turtinių
grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) santykį, individualaus pobūdžio
turtinių grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) dydį ir kitas
aplinkybes. Teismas, spręsdamas grupės atstovo tinkamumo klausimą, įvertina
atstovo sąžiningumą, reputaciją, kompetenciją atstovauti grupei, atstovo
patirtį kitose bylose dėl grupės ieškinio, jeigu grupės atstovas ją turi, jo
procesinį elgesį nagrinėjant tokias bylas, ar nėra grupės atstovo ir grupės
narių interesų konflikto. Ta pačia nutartimi teismas nustato grupės papildymo terminą
ir patvirtina grupės atstovo pateiktą pranešimą dėl grupės pildymo. Ši nutartis
gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu toks skundas paduodamas, teismas
sustabdo bylą, kol atskirasis skundas bus išnagrinėtas. Išnagrinėjus paduotą
atskirąjį skundą priimta nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.
2.
Prieš priimdamas nutartį dėl grupės ieškinio priėmimo, teismas šio Kodekso
142 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsiunčia atsakovui grupės
ieškinio kopiją ir jam praneša, kad atsakovas gali pareikšti nuomonę per
septynias dienas nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų įteikimo dienos. Be to,
teismas praneša atsakovui apie žinomus ieškovus prie grupės ieškinio kopijos
pridėdamas grupės narių sąrašo kopiją ir pažymi, kad šiuo metu grupė nėra
patvirtinta, todėl žinomi ne visi ieškovai.
3.
Kai grupės ieškinys neatitinka šio Kodekso 4413 straipsnio 2, 3 ir 4
dalyse nustatytų reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta
procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.
4.
Teismas, priėmęs nutartį dėl grupės ieškinio priėmimo, specialiame interneto
tinklalapyje paskelbia teismo patvirtintą pranešimą dėl grupės pildymo.
5.
Įsiteisėjus nutarčiai dėl grupės ieškinio priėmimo, grupės egzistavimas
vėlesnėse grupės ieškinio bylos nagrinėjimo stadijose negali būti ginčijamas.
4418 straipsnis. Grupės pildymas ir
tvirtinimas
1.
Teismas, atsižvelgdamas į grupės ieškinio dalyką ir pagrindą, į galimą grupės
dydį ir jos narių sklaidą, nutartyje dėl grupės ieškinio priėmimo nustato nuo
šešiasdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą grupei papildyti. Teismas, gavęs
motyvuotą grupės atstovo prašymą, gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip
trisdešimt dienų.
2.
Grupės atstovas šio Kodekso 4413 straipsnio 4 dalies 3 punkte
nurodytą teismo nutartimi patvirtintą pranešimą dėl grupės pildymo gali skelbti
per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais.
3.
Asmens teisė prisijungti prie grupės ieškinio ar iš grupės pasitraukti per šio
straipsnio 1 dalyje nurodytoje nutartyje nustatytą laiką neribojama. Asmuo
prisijungia prie grupės pateikdamas grupės atstovui šio Kodekso 4413
straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą, o pasitraukia iš grupės
pateikdamas teismui ir grupės atstovui rašytinį atsisakymą būti grupės nariu ir
ieškovu grupės ieškinio byloje.
4.
Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, grupės atstovas ne
vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų turi pateikti teismui tvirtinti
patikslintą grupės narių sąrašą ir, jeigu reikia, patikslintą grupės ieškinį.
Keturiolikos kalendorinių dienų terminą teismas gali atnaujinti, pripažinęs,
kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Patikslintas grupės narių
sąrašo kopiją ir grupės ieškinio kopiją teismas nedelsdamas išsiunčia atsakovui
šio Kodekso 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nurodydamas, kad
atsakovas per septynias dienas nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų įteikimo
dienos gali pareikšti nuomonę dėl patikslinto grupės narių sąrašo ir dėl
patikslinto grupės ieškinio.
5.
Teismas, įvertinęs atsakovo nuomonę, nutartimi išsprendžia klausimą, ar
patikslintas grupės ieškinys, kurį pareiškė grupės atstovas, atitinka šio
Kodekso 4413 straipsnyje nustatytas sąlygas, ir, įvertinęs, ar
visi ieškinį pareiškę asmenys gali būti laikomi grupės nariais, patvirtina galutinį
grupės narių sąrašą.
6.
Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta nutartis yra neskundžiama.
7.
Kartu su šio straipsnio 5 dalyje nurodytos nutarties kopija teismas atsakovui
ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą grupės
ieškinį pateikimo nutartį priėmusiam teismui. Atsakovas atsiliepime į grupės
ieškinį kaip ieškovo duomenis nurodo grupės atstovo duomenis ir pažymi, kad
atsiliepimas pateikiamas ir dėl kitų grupės narių individualaus pobūdžio
turtinių reikalavimų.
8.
Teismui priėmus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą nutartį, asmenys, dėl svarbių
priežasčių negalėję pasinaudoti teise tapti grupės nariais, turi teisę pateikti
teismui motyvuotą prašymą prisijungti prie grupės. Teismas šį prašymą gali
tenkinti tik tuo atveju, kai yra grupės atstovo ir atsakovo sutikimai. Atsakovo
sutikimo nereikia tampant grupės nariu šio Kodekso 44110 straipsnyje
numatytu atveju.
4419 straipsnis. Teismo sprendimai
1.
Bendras sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės
ieškiniu reiškiamus reikalavimus, priimtas sprendimas, bendras visiems grupės
nariams.
2.
Tarpinis sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės
ieškiniu reiškiamus bendrus grupės reikalavimus dėl grupės narius vienijančių
faktinių aplinkybių, priimtas sprendimas, kuris yra bendras visiems grupės
nariams ir priimamas tais atvejais, kai grupės ieškinyje reiškiami
individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai.
3.
Individualus sprendimas – teismo, rašytinio proceso (arba teismui nusprendus –
žodinio proceso) tvarka ir remiantis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu
išnagrinėjusio kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turtinį
reikalavimą, priimtas sprendimas. Individualius sprendimus toje pačioje grupės
ieškinio byloje, jeigu tai įmanoma, teismas paskelbia tą pačią dieną.
44110 straipsnis. Grupės
ieškinio ir individualių ieškinių santykis
Kai
iki galutinio grupės sąrašo patvirtinimo pagal šio Kodekso 4418
straipsnio 5 dalį buvo pareikštas tapačiomis arba panašiomis faktinėmis
aplinkybėmis grindžiamas individualus ieškinys, kuriame keliami tapatūs arba
panašūs reikalavimai tam pačiam atsakovui ir siekiama tuo pačiu teisinės
gynybos būdu apginti materialines teises ar įstatymų saugomus interesus,
ieškovas savo iniciatyva arba teismo siūlymu gali pasinaudoti šio Kodekso 139
straipsnyje numatyta teise atsiimti ieškinį ir tapti grupės nariu pagal šio
Kodekso 4418 straipsnyje nustatytas taisykles. Šiuo atveju, jeigu
grupės ieškinį nagrinėjantis teismas patvirtina asmenį grupės nariu, ieškovo individualus
reikalavimas paliekamas nenagrinėtas teismo iniciatyva be atsakovo sutikimo.
44111 straipsnis. Teismo
vaidmuo
1.
Teismas, be grupės atstovo, į posėdį gali kviesti ir kitus grupės narius, kai,
teismo nuomone, tai yra būtina siekiant tinkamai išnagrinėti bylą.
2.
Jeigu, teismo nuomone, grupės advokatas netinkamai atstovauja grupės interesams
teismo procese, teismas gali pasiūlyti grupės atstovui pakeisti grupės
advokatą. Šiuo atveju grupės atstovas privalo apie teismo siūlymą nedelsdamas,
bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, informuoti grupės narius.
3.
Jeigu, teismo nuomone, grupės atstovas netinkamai atstovauja grupės interesams,
teismas, paskelbdamas pranešimą viešai specialiame interneto tinklalapyje, gali
siūlyti grupės nariams pasinaudoti teise pakeisti grupės atstovą ir šio Kodekso
4414 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka paskirti kitą grupės
atstovą.
4.
Teismas, įvertinęs grupės narių skaičiaus sumažėjimą, turi teisę nuspręsti dėl
tolesnio bylos nagrinėjimo pagal grupės ieškinio proceso taisykles tikslingumo,
efektyvumo ir tinkamumo.
44112 straipsnis. Procesinių
dokumentų įteikimas
Teismo
procesinių dokumentų įteikimas grupės atstovui ir grupės advokatui vienu iš šio
Kodekso 117 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų laikomas tinkamu procesinių
dokumentų įteikimu visiems grupės nariams.
44113 straipsnis. Apeliacinio
proceso ypatumai
1.
Grupės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo grupės ieškinio
byloje priimto neįsiteisėjusio bendro sprendimo arba dėl neįsiteisėjusio
tarpinio sprendimo turi teisę paduoti grupės atstovas. Grupės apeliacinį skundą
surašo grupės advokatas. Grupės apeliacinį skundą pasirašo grupės advokatas ir
grupės atstovas.
2.
Kiekvienas grupės narys per grupės apeliacinio skundo padavimo terminą gali
pareikšti, kad atsisako savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų
apeliaciniame procese, įskaitant pareigą atlyginti apeliacinio proceso
bylinėjimosi išlaidas, įteikdamas teismui rašytinį pareiškimą. Grupės
apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas
pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kai proceso šaliai
tenkančių teisių ir pareigų apeliaciniame procese atsisako pusė ar daugiau kaip
pusė visų grupės narių, grupės apeliacinio skundo dėl šio straipsnio 1 dalyje
nurodyto sprendimo paduoti negalima. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai
apeliacinį skundą paduoda ne grupė, bet kitas byloje dalyvaujantis asmuo.
3.
Jeigu grupės atstovas nėra padavęs grupės apeliacinio skundo dėl šio straipsnio
1 dalyje nurodyto sprendimo, bendrą sprendimą dėl grupės ieškinio arba
tarpinį sprendimą priėmęs teismas, gavęs daugiau kaip pusės visų grupės narių
rašytinį prašymą, paduotą ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki grupės
apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, šio sprendimo įsiteisėjimą
neskundžiama nutartimi atideda keturiasdešimt dienų. Šioje nutartyje teismas
nurodo, kad per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą bet kuris grupės
narys turi teisę kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo grupės atstovu apeliaciniame
procese. Ši nutartis skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje. Šio
straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka patvirtintas grupės atstovas turi teisę
paduoti grupės apeliacinį skundą per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo
terminą. Informacija apie naujo grupės atstovo galimybę paduoti grupės
apeliacinį skundą skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje.
4.
Teismas, gavęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą grupės nario kreipimąsi dėl jo
pripažinimo grupės atstovu apeliaciniame procese, atsižvelgdamas į šio Kodekso
4417 straipsnio 1 dalį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas
nuo kreipimosi gavimo dienos priima nutartį dėl grupės atstovo pakeitimo. Prie
kreipimosi grupės narys prideda daugiau kaip pusės visų grupės narių rašytinius
sutikimus dėl jo pripažinimo grupės atstovu. Teismo nutartis, kuria pakeičiamas
grupės atstovas, skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje. Ši
nutartis neskundžiama.
5.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pripažintas grupės atstovas grupės
apeliacinį skundą dėl grupės ieškinio byloje priimto bendro sprendimo arba dėl
tarpinio sprendimo teismui paduoda per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo
terminą. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis
buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl nutarties, kuria atmestas prašymas
atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas
atskirasis skundas.
6.
Apeliacinio teismo sprendimas yra bendras visiems grupės nariams, nepaisant to,
ar grupės narys atsisakė savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų
apeliaciniame procese pagal šio straipsnio 2 dalį.
7.
Jeigu nepaduodamas grupės apeliacinis skundas, kiekvienas grupės narys gali
pagal šiame Kodekse nustatytas bendrąsias apeliacinių skundų padavimo taisykles
paduoti individualų apeliacinį skundą dėl sprendimo, kurį teismas priėmė
spręsdamas klausimą dėl to grupės nario individualaus pobūdžio turtinių
reikalavimų, kuriuos jis reiškė grupės ieškinio byloje. Grupės narys
individualų apeliacinį skundą gali paduoti per trisdešimt dienų po to, kai
pasibaigė grupės apeliacinio skundo padavimo terminas, įskaitant teismo atidėtą
sprendimo įsiteisėjimo terminą (jeigu šis buvo nustatytas).
8.
Atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo grupės ieškinio byloje
priimtų nutarčių turi teisę paduoti grupės atstovas. Atskirąjį skundą surašo
grupės advokatas. Atskirąjį skundą pasirašo grupės advokatas ir grupės
atstovas. Atskirųjų skundų padavimui taikomos šio Kodekso XVI skyriaus
antrajame skirsnyje nustatytos taisyklės.
44114 straipsnis. Kasacinio
proceso ypatumai
Kasaciniam
procesui grupės ieškinio byloje mutatis mutandis taikomos šio Kodekso
44113 straipsnio nuostatos ir bendrosios kasacinio proceso
taisyklės.
44115 straipsnis.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas grupei ir atsakovui
Bylinėjimosi
išlaidos paskirstomos vadovaujantis šiame Kodekse nustatytomis bendrosiomis
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, jeigu šiame skyriuje nenumatyta
kitaip.
44116 straipsnis. Žyminis
mokestis grupės ieškinio byloje
1. Už
grupės ieškinį dėl grupės nariams bendro neturtinio reikalavimo mokamas penkių
šimtų litų žyminis mokestis. Šis žyminis mokestis grupės nariams tenka lygiomis
dalimis.
2.
Jeigu grupės ieškinio byloje reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai
reikalavimai, visų šių reikalavimų dydžiai sudedami ir iš gautos sumos
apskaičiuojamas žyminis mokestis pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles.
Kiekvienam grupės nariui tenka žyminio mokesčio dalis, proporcinga jo reiškiamo
individualaus pobūdžio turtinio reikalavimo dydžiui.
3.
Žyminį mokestį už grupės ieškinį, įgyvendindamas grupės atstovo teises ir
pareigas, sumoka grupės atstovas, o kiekvienam grupės nariui tenkanti žyminio
mokesčio dalis iš grupės narių surenkama pagal grupės atstovo patvirtintą
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos aprašą. Šiame apraše nustatoma detali
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grupės nariams tvarka.
4.
Šiame skyriuje nustatytos taisyklės taip pat taikomos ir žyminiam mokesčiui,
kurį grupės atstovas sumoka paduodamas grupės apeliacinį ir kasacinį skundus,
taip pat prašymą dėl proceso atnaujinimo.
44117 straipsnis.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas grupės nariams
1.
Prie su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be šio Kodekso 88 straipsnio
1 dalyje nurodytųjų, priskiriamos ir grupės atstovo protingos ir būtinos
išlaidos.
2.
Kai pagal šio Kodekso 93 straipsnį teismas priteisia iš grupės atlyginti kitos
šalies bylinėjimosi išlaidas, laikoma, kad šios išlaidos grupės nariams
priteisiamos lygiomis dalimis, išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse numatytus
atvejus.
3.
Kai priimamas tarpinis sprendimas, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos
taisyklės taikomos tik tarpinio sprendimo priėmimo išlaidoms. Individualaus
pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų nagrinėjimo išlaidos po tarpinio
sprendimo priėmimo tenka atskirai kiekvienam individualaus pobūdžio turtinį
reikalavimą pareiškusiam grupės nariui.
4.
Grupės narys, kuris pasitraukia iš grupės, atsako tik už tas išlaidas, kurios
yra susijusios su procesiniais veiksmais, atliktais iki jo pasitraukimo.
5.
Šio Kodekso 44113 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka savo, kaip
proceso šalies, teisių ir pareigų atsisakęs grupės narys neatsako dėl
apeliacinio ir kasacinio proceso metu susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Kitais
atvejais apeliacinio ir kasacinio proceso metu susidariusių bylinėjimosi
išlaidų klausimas sprendžiamas laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.
Papildyta skyriumi:
Nr. XII-771,
2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-27, i. k. 2014-03570
V DALIS
Ypatingoji teisena
XXV
skyrius
Bendrosios
nuostatos
442
straipsnis. Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka
Ypatingosios
teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas:
1) dėl juridinę
reikšmę turinčių faktų nustatymo;
2) dėl fizinio
asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu;
3) dėl fizinio
asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo
veiksniu (emancipuotu);
4) dėl
įvaikinimo;
5) dėl globos ir
rūpybos;
6) dėl antstolių
ir notarų veiksmų apskundimo;
7) dėl civilinės
būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar
anuliavimo;
8) dėl teisių
pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji
teisena);
9) dėl daiktinių
teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles;
10) dėl šeimos
teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal šio
Kodekso IV dalies XIX skyrių;
11) dėl
hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių;
12) dėl
prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo;
13) dėl
praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo;
14) dėl teismo
leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo,
paveldėjimo procedūrų taikymo, taip pat kitas bylas, kurios pagal Civilinį
kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
443
straipsnis. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės
1. Ypatingosios
teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir
papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai.
2.
Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir
turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies
atitinkamuose straipsniuose.
3.
Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir
pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla
susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį
dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.
4. Šiame
skyriuje nurodytų bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar
prašymu.
5. Šiame skyriuje
nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai
šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę
nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje
asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus
šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų
dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas.
6.
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais,
kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas
arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas
bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje
asmens, kurio pareiškimas atmestas.
7. Šiame
skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena,
neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės.
Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta
tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.
8. Nagrinėjantis
bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų
priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
9. Teismas,
nagrinėjantis bylas ypatingąja teisena, neturi teisės priimti sprendimo už
akių.
10. Pareiškimai
ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą
pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės
teismui, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytas išimtis.
11. Asmenys,
kurie Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, juridinio asmens ar jo
filialo buveinės, šio Kodekso 442 straipsnyje numatytus pareiškimus ir prašymus
savo pasirinkimu paduoda bet kurio suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos,
juridinio asmens ar jo filialo buveinės vietos apylinkės teismui, išskyrus šio
Kodekso V dalyje numatytus išimtinio teismingumo atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
XXVI
skyrius
BYLOS DĖL juridinę
reikšmę turinčių faktų
nustatymO
466 straipsnis. Pasirengimas
bylai
1. Jeigu yra
duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta
parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būsenai nustatyti nutartimi paskiria
teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta
anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius
dokumentus.
2. Teisėjas
praneša fiziniam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, kad nagrinėjant
bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu būtina, kad jam atstovautų
advokatas. Fizinis asmuo, pasirinkęs advokatą, teiksiantį jam teisinę pagalbą,
apie tai praneša teisėjui.
3. Jeigu fizinis
asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, pats nepasirenka advokato,
teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą
nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą
organizuojančiai institucijai apie tai, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti
neveiksniu, būtinas advokatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-276,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2681 (2013-05-25)
467
straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Bylą dėl
fizinio asmens pripažinimo neveiksniu teismas nagrinėja žodinio nagrinėjimo
tvarka, pranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims.
2. Jeigu teismas
pripažįsta, kad yra būtina apklausti asmenį, kurį prašoma pripažinti
neveiksniu, o šis į teismo posėdį neatvyksta, teismas gali nutarti atvesdinti
šį asmenį į teismą padedant policijai arba pavesti jį apklausti kitam to asmens
buvimo vietos teismui. Asmens apklausa atliekama dalyvaujant gydytojui teismo
psichiatrui.
3. Jeigu asmuo
vengia teismo psichiatrijos ekspertizės, teismas gali priimti nutartį
priverstinai nusiųsti asmenį ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei
atlikti. Šią nutartį vykdo policija. Dėl nutarties gali būti duodamas
atskirasis skundas.
4.
Tais atvejais, kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos
ekspertizės išvadai apie asmens psichinę būseną pateikti nepakanka, teismas
gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir
ne ilgiau kaip šešioms savaitėms pasiųsti asmenį, kurį prašoma pripažinti
neveiksniu, į ekspertizės įstaigą stebėti. Prieš priimdamas tokią nutartį
teismas turi apklausti byloje dalyvaujančius asmenis. Išimtiniais atvejais
teismas motyvuotu ekspertų prašymu gali pratęsti nurodytą terminą iki trijų
mėnesių. Dėl teismo nutarties skirti stacionarinę teismo psichiatrijos
ekspertizę ir pasiųsti asmenį į ekspertizės įstaigą ar pratęsti asmens laikymo
joje terminą gali būti duodamas atskirasis skundas.
5. Nagrinėdamas
bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, teismas pareiškėjo prašymu ar
savo iniciatyva gali aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmens veiksnumą
apriboti.
6. Teismui
nagrinėjant bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, būtina, kad
asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovautų advokatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-276,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2681 (2013-05-25)
468
straipsnis. Teismo sprendimas
1. Išnagrinėjęs
bylą teismo posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti fizinį asmenį
neveiksniu arba pareiškimą atmeta.
2. Bylos
nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti
neveiksniu, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą apriboti, teismas
priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu.
3. Bylinėjimosi
dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu išlaidos, išskyrus atstovavimo
išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas ekspertizes šiose
bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Teismo
sprendimas pripažinti fizinį asmenį neveiksniu yra pagrindas šiam asmeniui
nustatyti globą arba paskirti globėją. Globos nustatymo ar globėjo šiam
asmeniui paskyrimo klausimai sprendžiami šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta
tvarka.
5. Teismo
sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat ir pats
neveiksniu pripažintas fizinis asmuo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
469 straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas
1. Jeigu pripažintas
neveiksniu fizinis asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo sveikatos būklė,
bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų
šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis
teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau
priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą
neveiksniu pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu. Pats neveiksniu pripažintas
asmuo teisės kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu ar dėl pripažinimo
neveiksniu pakeitimo į pripažinimą ribotai veiksniu neturi.
2. Teismui
nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bylas, būtina, kad neveiksniu
pripažintam asmeniui atstovautų advokatas. Jeigu neveiksniu pripažintas asmuo
neturi advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta
parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
organizuojančiai institucijai apie tai, kad šiam asmeniui būtinas advokatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-276,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2681 (2013-05-25)
Trečiasis
skirsnis
BYLOS DĖL FIZINIO
Asmens pripažinimO ribotai veiksniu
470
straipsnis. Pareiškimo turinys
Be bendrųjų
reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl
fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu turi būti išdėstytos aplinkybės,
rodančios, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais,
narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.
471
straipsnis. Pasirengimas bylai
Jeigu yra šio
Kodekso 470 straipsnyje numatytų duomenų apie fizinio asmens piktnaudžiavimą
alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis,
teismas, rengdamas bylą nagrinėti, asmens sveikatos būsenai nustatyti nutartimi
paskiria teismo ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir
išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus.
472
straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Byla dėl
fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjama laikantis šio Kodekso
467 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių.
2. Jeigu
bylos dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjimo metu
nustatoma, kad šis asmuo dėl psichikos sveikatos sutrikimo negali suprasti savo
veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva
gali aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmenį pripažinti neveiksniu.
Tokiu atveju asmeniui teismas gali taikyti šio Kodekso 467 straipsnio 4 dalyje
numatytas priemones. Be to, teismas turi išspręsti šio Kodekso 466 straipsnio 2
ir 3 dalyse nurodytus klausimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-276,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2681 (2013-05-25)
473
straipsnis. Teismo sprendimas
1. Išnagrinėjęs
bylą teismo posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti asmenį ribotai
veiksniu arba pareiškimą atmeta.
2. Bylos
nagrinėjimo metu nustatęs, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali suprasti
savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas priima sprendimą asmenį pripažinti
neveiksniu.
3.
Bylinėjimosi dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu išlaidos, išskyrus
atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas
ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
4. Teismo
sprendimas pripažinti asmenį ribotai veiksniu yra pagrindas šiam asmeniui
paskirti rūpintoją. Rūpybos nustatymo ar rūpintojo šiam asmeniui paskyrimo
klausimai sprendžiami šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka.
5. Teismo
sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys, tarp jų ir pats
ribotai veiksniu pripažintas asmuo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
474
straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas
1. Išnykus
aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas buvo apribotas, bylą
išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio Kodekso 463
straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti
pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu.
2. Jeigu
pripažinto ribotai veiksniu fizinio asmens sveikatos būklė labai pablogėja,
bylą išnagrinėjęs teismas pagal asmens rūpintojo ar šio Kodekso 463 straipsnio
1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos
ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir
fizinio asmens pripažinimą ribotai veiksniu pakeisti į jo pripažinimą
neveiksniu.
Ketvirtasis
skirsnis
BYLOS DĖL Nepilnamečio
pripažinimO veiksniu (emancipuotu)
475
straipsnis. Pareiškimo turinys
Pareiškime dėl
nepilnamečio pripažinimo veiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių
dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:
1) duomenys apie
nepilnametį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji
vieta, tėvai ar rūpintojas, darbovietė, mokymosi įstaiga);
2) motyvai,
kuriais remiantis prašoma nepilnametį pripažinti veiksniu;
3) įrodymai,
patvirtinantys nepilnamečio galėjimą savarankiškai įgyvendinti visas civilines
teises ar vykdyti pareigas (charakteristikos iš gyvenamosios, darbo, mokymosi
vietos, duomenys apie nepilnamečio šeiminę ir materialinę padėtį, sveikatos
būklės pažyma, išduota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ir kiti);
4) nepilnamečio
rašytinis sutikimas, jeigu pareiškimą teismui paduoda ne pats nepilnametis.
476
straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą
Teismas,
rengdamasis nagrinėti bylą:
1) paveda
nepilnamečio gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai
pateikti išvadą dėl nepilnamečio pasirengimo savarankiškai įgyvendinti visas
civilines teises ar vykdyti pareigas;
2) išreikalauja
duomenis, ar nepilnametis nėra teistas ar įvykdęs administracinių ir kitų
teisės pažeidimų;
3) prireikus
nustatyti nepilnamečio fizinio, dorovinio, dvasinio, psichinio išsivystymo
lygį, skiria teismo psichologijos ir(ar) psichiatrijos ekspertizę bei
išreikalauja šiai ekspertizei atlikti nepilnamečio medicininius dokumentus ir
kitą reikiamą medžiagą;
4) atlieka kitus
būtinus pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus.
477
straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Byla dėl
nepilnamečio pripažinimo veiksniu nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
2. Apie bylos
nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, nepilnamečiui, kurio byla nagrinėjama, jo
tėvams ar rūpintojui, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, globos
(rūpybos) institucijai (jeigu nepilnametis neturi tėvų).
3. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant visiems
dalyvaujantiems byloje asmenims.
4. Nepilnamečio
rašytinį sutikimą pripažinti jį veiksniu teismas patvirtina teismo posėdžio
metu, prieš tai išklausęs šio nepilnamečio paaiškinimus. Jeigu nepilnamečio
sutikimas nebuvo pridėtas prie pareiškimo, rašytinį sutikimą nepilnametis gali
duoti bylos nagrinėjimo metu. Tai įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Teismas
turi nepilnamečiui išaiškinti tokio sutikimo davimo pasekmes.
5. Nepilnametis
savo duotą sutikimą pripažinti jį veiksniu gali atšaukti iki teismo sprendimo
priėmimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
478
straipsnis. Teismo sprendimas
1. Išnagrinėjęs
bylą posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti nepilnametį veiksniu arba
pareiškimą atmeta.
2.
Bylinėjimosi dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu išlaidos, išskyrus
atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas
ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
3. Teismo
sprendimas nepilnametį pripažinti veiksniu yra pagrindas panaikinti
nepilnamečiui rūpybą, jeigu ji buvo nustatyta.
4. Teismo
sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
479
straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas
1. Jeigu
vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui
įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo
dienos.
2. Kai
iškeldinama iš gyvenamosios patalpos, terminas įvykdyti sprendimą nustatomas ne
trumpesnis kaip trisdešimt dienų ir ne ilgesnis kaip keturiasdešimt penkios
dienos.
3. Vykdant
sprendimus, įpareigojančius skolininką susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų,
terminas įvykdyti sprendimą neskiriamas, o nurodoma sprendimą vykdyti
nedelsiant nuo raginimo vykdyti sprendimą įteikimo dienos, jei vykdomajame
dokumente nenurodyta kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
660 straipsnis. Raginimo
įvykdyti sprendimą įteikimas, kai nežinoma skolininko buvimo vieta
1. Tais
atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl
kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima,
raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje
Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
2. Raginimo
paskelbimo šio straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena laikoma raginimo
įteikimo diena.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
661 straipsnis. Atvejai, kada raginimas įvykdyti
sprendimą skolininkui nesiunčiamas
1. Jeigu
įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas
įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo
įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.
2. Raginimas
nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo
ir turto konfiskavimo, vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto
realizavimo.
Redakcija nuo 2014-08-01:
2. Raginimas
nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių
negu du šimtai litų piniginių sumų išieškojimo.
nustatomos aplinkybės, kad pripažintas veiksniu nepilnametis savarankiškai
įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas daro žalos savo ar kitų
asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, teismas pagal šio nepilnamečio tėvų ar
globos (rūpybos) institucijų pareiškimą gali sprendimą nepilnametį pripažinti
veiksniu panaikinti.
2. Teismo
sprendimas panaikinti ankstesnį sprendimą, kuriuo nepilnametis buvo pripažintas
veiksniu, yra pagrindas tėvų neturinčiam nepilnamečiui nustatyti rūpybą.
XXIX
skyrius
BYLOS DĖL
ĮvaikinimO
480
straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji
vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareiškimą dėl įvaikinimo paduoda apylinkės
teismui pagal savo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą.
2. Lietuvos
Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis užsienyje, užsienio valstybės pilietis,
asmuo be pilietybės arba asmuo, turintis ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio
valstybės pilietybę, pareiškimą dėl įvaikinimo paduoda Vilniaus apygardos
teismui.
481
straipsnis. Pareiškimo turinys
1. Be bendrųjų
reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime turi
būti nurodyta:
1) duomenys apie
pareiškėją (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji
vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, ar įrašytas
į asmenų, norinčių įvaikinti, sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios
pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta, institucijų
išvada, ar jis tinka būti tarptautiniu įvaikintoju);
2) duomenys apie
įvaikinamąjį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar
globėjai (rūpintojai), vaiko buvimo vieta, sveikatos būklė, ar yra įrašytas į
įvaikinamų vaikų sąrašą);
3) įvaikinimo
motyvai.
2. Jeigu
pareiškėjas prašo įvaikinamajam suteikti įvaikintojų pavardę ir jų nurodytą
vardą, tai turi būti išdėstyta pareiškime įvaikinti.
482
straipsnis. Įrodymų pateikimas
1. Prie
pareiškimo įvaikinti turi būti pridėta:
1) įvaikintojų
ir, jeigu yra galimybė, – įvaikinamojo sveikatos būklės pažymos, išduotos
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
2) jeigu yra
galimybė, – teismo nutartis, patvirtinanti vaiko tėvų, o jei vaiko tėvai yra nepilnamečiai
ar neveiksnūs, – jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) sutikimą įvaikinti, išskyrus
įstatymų numatytus atvejus;
3) jeigu yra
galimybė ir vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją),
išskyrus valstybinę globos instituciją, – teismo nutartis, patvirtinanti
globėjo (rūpintojo) sutikimą įvaikinti;
4) jeigu
įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių, – notaro patvirtintas kito sutuoktinio
rašytinis sutikimas įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;
5) duomenys, kad
įvaikintojas yra įrašytas į norinčiųjų įvaikinti sąrašą ir kad įvaikinamasis
yra įrašytas į įvaikinamų vaikų sąrašą;
6) valstybinės
įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvada dėl pasirengimo
įvaikinti.
2.
Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės, paduodami pareiškimą
įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus
dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko
įvaikinimą, kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas
įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti
pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka.
Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių
numatytus atvejus.
483
straipsnis. Pasirengimas bylai
Teismas,
rengdamasis nagrinėti bylą:
1) paveda
valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar nėra įstatymų numatytų
kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, taip pat duomenis apie tai, ar nėra gauta
kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo
registraciją atitinkamuose sąrašuose;
2) išreikalauja iš valstybinės įvaikinimo institucijos
duomenis apie įvaikinamo vaiko kilmę, vystymąsi, sveikatos būklę ir šeimą;
3) jeigu
įvaikinti prašo užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, – paveda
valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar pagal Civilinį kodeksą
įvykdyta įvaikinimo procedūra iki teismo.
484
straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Byla dėl
įvaikinimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje.
2. Apie bylos
nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, kitiems asmenims, pareiškusiems norą
įvaikinti tą patį vaiką, valstybinei įvaikinimo institucijai, valstybinei vaiko
teisių apsaugos institucijai ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
3. Kiti asmenys, pareiškę norą įvaikinti tą patį
vaiką, gali pateikti bylą nagrinėjančiam teismui pareiškimus su savarankiškais
reikalavimais dėl įvaikinimo. Pareiškimus teismui priėmus, šie asmenys
dalyvauja byloje kaip pareiškėjai.
4. Byla dėl įvaikinimo nagrinėjama būtinai dalyvaujant
pareiškėjams, valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui, valstybinės vaiko
teisių apsaugos institucijos atstovui, kurie dėl įvaikinimo duoda išvadą
teisme.
5. Teismas
patikrina, ar įvaikintojai turi tinkamas sąlygas ir ar yra deramai pasirengę
įvaikinti.
6. Tėvų, globėjų
(rūpintojų) sutikimas įvaikinti gali būti atšauktas iki teismo sprendimo
dėl įvaikinimo priėmimo. Padavus pareiškimą atšaukti sutikimą įvaikinti, bylos
dėl įvaikinimo nagrinėjimas sustabdomas, kol bus išspręstas klausimas, ar
atšaukti sutikimą.
485
straipsnis. Įvaikinamo vaiko sutikimas
1.
Įvaikinamasis, kuriam yra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo turi būti
išklausytas teismo posėdyje. Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis sutinka būti
įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikis, ar sutinka, kad įvaikintojai būtų
pripažinti jo tėvais, o jis – įvaikintojų vaiku, taip pat ar sutinka, kad būtų
pakeistas jo vardas, pavardė. Be įvaikinamojo, kuriam yra suėję dešimt metų,
rašytinio sutikimo įvaikinti negalima.
2.
Įvaikinamasis, kuriam nėra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo, vardo ir pavardės
pakeitimo turi būti išklausytas teismo posėdyje, jei jis sugeba išreikšti savo
nuomonę ir suformuluoti pažiūras. Nuomonė gali būti išreikšta žodine, rašytine
forma ar kitais vaiko pasirinktais būdais. Teismas, priimdamas sprendimą, turi
atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja paties vaiko interesams.
3. Nustatyti, ar
vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę, ir išreikštai vaiko nuomonei išaiškinti
gali būti kviečiamas ekspertas psichologas.
4. Išklausydamas
vaiką, teismas vadovaujasi šio Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje numatytomis
taisyklėmis.
5. Išimtiniais
atvejais teismo nuožiūra vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutartimi gali
būti pašalinamas iš teismo posėdžių salės kuris nors dalyvaujantis byloje
asmuo. Kai tas asmuo grįžta į posėdžio salę, jam turi būti pranešama vaiko
išreikšta nuomonė.
6. Teismui
leidus, teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei
dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimų.
7. Teismas
privalo įvaikinamajam išaiškinti sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes.
Teismas atsisako priimti įvaikinamojo sutikimą būti įvaikintam, jeigu yra
pagrindo manyti, kad šis sutikimas buvo išgautas prievartos ar apgaulės būdu arba
siekiant gauti neteisėtą finansinę naudą.
486
straipsnis. Vaiko perkėlimas į šeimą iki įvaikinimo
1. Jeigu,
atsižvelgiant į būsimų įtėvių psichologinį pasirengimą įvaikinti ir vaiko –
būti įvaikintam, būsimų įtėvių ir įvaikio bendravimo trukmę iki prašymo
įvaikinti ir kitas aplinkybes, gali kilti abejonių, ar vaikas pritaps
įvaikintojų šeimoje, ir yra pagrindas manyti, kad kitų kliūčių įvaikinti nėra,
bylą nagrinėjantis teismas valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo
iniciatyva gali nutartimi pareiškėjui nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių
bandomąjį laikotarpį ir perkelti vaiką gyventi į pareiškėjo šeimą, kurioje jis
būtų auklėjamas ir išlaikomas. Šiuo atveju bylos dėl įvaikinimo nagrinėjimas
sustabdomas.
2. Atnaujinus
bylos nagrinėjimą, valstybinė įvaikinimo institucija pateikia teismui išvadą
apie įvaikintojų pasirengimą įvaikinti šį konkretų vaiką, įvaikintojų ir vaiko
psichologinį suderinamumą.
3. Atnaujinus
bylos nagrinėjimą, teismas iš naujo įvykdo įstatymų reikalavimus dėl įvaikinamojo
sutikimo.
487
straipsnis. Teismo sprendimas
1. Teismo
sprendimu vaikas įvaikinamas arba pareiškimas įvaikinti atmetamas.
2. Patenkinus
pareiškimą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o
įvaikintieji – įvaikintojų vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas
į šeimą iki įvaikinimo, tai įvaikinus vaiką įvaikintojai laikomi vaiko tėvais
pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. Teismas tai
pažymi sprendime.
3. Teismo
sprendimo įvaikinti rezoliucinėje dalyje paliekami vaiko individualybę
išsaugantys duomenys: gimimo data, gimimo vieta, taip pat vardas ir (ar)
pavardė, jeigu jie nekeičiami.
4. Kai įvaikina
užsienio valstybių piliečiai, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, į
kurią valstybę leidžiama įvaikinti.
5. Įsiteisėjęs
teismo sprendimas įvaikinti per tris darbo dienas išsiunčiamas civilinės
metrikacijos įstaigai, kuri yra įregistravusi vaiko gimimą.
6. Teismo
sprendimas įvaikinti yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai
pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą.
7. Visas teismo
sprendimas skelbiamas uždarame teismo posėdyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
510 straipsnis. Skundo
dėl antstolių veiksmų padavimas
1.
Šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai
veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.
2.
Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius
veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą
terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų
taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat
pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros
buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio
Kodekso nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis
išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą.
Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas,
išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu
ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo
persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio
kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas
teismui, yra neskundžiamas.
4. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3
dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai
ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė
teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės
teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su
skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl
antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio
antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė
teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje
byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius
veiksmus atlikti.
5.
Jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus šio Kodekso 512 straipsnyje
nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu
išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą
dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo
nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą
padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas
atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo
gali būti
skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė,
laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl
antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti
skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio
netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti
procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą,
teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių
veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
6. Už
šiame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas.
7.
Visi šiame straipsnyje numatyti antstolio patvarkymai šio Kodekso nustatyta
tvarka siunčiami skundą padavusiam asmeniui.
8.
Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas,
pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti
rašytinio proceso tvarka.
9.
Šiame straipsnyje numatytų skundų nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą
dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -20494,15373 +35802,53 @@
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
XLVII
SKYRIUS
IŠIEŠKOJIMO IŠ SKOLININKO TURTO BENDROSIOS TAISYKLĖS
662
straipsnis. Išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarka
1. Išieškotojas,
laikydamasis šio Kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki
priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar
pajamų išieškoma pirmiausia.
2. Jeigu išieškotojas
nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas.
3. Jeigu
išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio
turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose
nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų
išieškoti.
4. Iš paskesnės
eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo
pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo
išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo
skolininkas.
5. Reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos
netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto.
663
straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto
1. Pinigų
išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas
pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per
šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus
iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo
atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti
skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo
užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.
2. Tiesiogiai iš
skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat
išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant šio Kodekso
736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas.
3. Išieškoti iš
skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju,
jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų.
4. Teismas
skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas
išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir
kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš
paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi.
Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų
asmenų materialinę padėtį ir interesus. Prašymas dėl to paduodamas ir
nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Šiame
straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-729, 2006-06-22,
Žin., 2006, Nr. 77-2973 (2006-07-14)
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
664
straipsnis. Išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė
1. Pirmąja eile
išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus
ar įkaito turėtojo naudai.
2. Antrąja eile
išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių
popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
3. Trečiąja eile
išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą
šio straipsnio 4 ir 5 dalyse.
4. Ketvirtąja
eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu
skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis.
5. Penktąja eile
išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.
665
straipsnis. Išieškojimo iš skolininko juridinio asmens turto eilė
1. Pirmąja eile
išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus
ar įkaito turėtojo naudai.
2.
Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių,
vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito
kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto
tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas.
3.
Trečiąja eile išieškoma iš kito turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4
dalyje.
4. Ketvirtąja
eile išieškoma iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų
ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai
gamybai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
666
straipsnis. Išieškojimas iš fizinių asmenų turto
511
straipsnis. Skundo dėl notarinių veiksmų padavimas
1.
Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje
dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
2. Nusikaltimu
padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į
turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje
nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.
666 straipsnis. Išieškojimas iš fizinių asmenų turto
1.
Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje
dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
2. Nusikaltimu
padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į
turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje
nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.
667 straipsnis. Skolininko fizinio asmens turto,
kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas
1.
Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis,
dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo
išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams,
kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su
kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks
prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.
Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius
dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš
to turto nutraukimo dienos.
2. Skolininko
dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas
nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi
skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką.
3.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto
skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį.
4. Išieškotojas
turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš
jos išieškoti.
668 straipsnis. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma
1. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas
negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą
turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo
profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo
instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą,
neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos
(MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas
nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
2. Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar
biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms
priklausančias pinigines lėšas.
3. Išieškojimas
remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo
laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos
tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos
Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos
remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo
projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes
buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus
ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
669 straipsnis. Išieškojimo
tvarka likviduojant įmones, įstaigas, organizacijas
Likviduojant
įmonę, įstaigą, organizaciją, išieškojimas gali būti nukreipiamas į visą jos
turtą, nesilaikant šio Kodekso 665 straipsnio 2 – 4 dalyse nustatytos eilės.
670 straipsnis. Bendroji išieškojimo iš visų rūšių juridinių
asmenų ar kitų organizacijų tvarka
1. Išieškojimai
iš visų rūšių juridinių asmenų ar kitų organizacijų, tarp jų ir iš užsienio
subjektų, vykdomi pagal bendrąsias taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas šių
asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
2. Už antstolio
reikalavimų vykdymą, kai išieškoma iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų
subjektų, yra atsakingi šių subjektų vadovai.
671 straipsnis. Skolininko juridinio asmens ar kitos
organizacijos turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies
nustatymas
Skolininko
juridinio asmens ar kitos organizacijos turto, kuris yra jo bendra su kitais
asmenimis nuosavybė, dalis nustatoma šio Kodekso 667 straipsnyje nustatyta
tvarka.
672
straipsnis. Išieškojimo iš ūkinių bendrijų turto ypatumai
1. Jeigu ūkinė bendrija neturi pakankamai lėšų
išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas solidariai į jos narių
turtą.
2. Išieškojimas negali būti nukreiptas solidariai į
visų tikrosios ūkinės bendrijos narių turtą pagal jos narių prievoles,
nesusijusias su bendrijos veikla.
3. Išieškojimas į komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės
bendrijos turtą nukreipiamas:
1) į tikrųjų
komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos narių visą turtą solidariai;
2) į narių
komanditorių turto dalį, kurią jie perdavė arba turėjo perduoti komanditinei
(pasitikėjimo) ūkinei bendrijai, bet jos neperdavė per sutartyje numatytus
terminus.
673
straipsnis. Išieškojimas iš individualių (personalinių) įmonių turto
Jeigu
individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms
padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą.
674 straipsnis. Išieškojimas iš valstybės ar
savivaldybės įmonės, kuri neturi turto
1. Jeigu
valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti,
išieškotojų reikalavimai tenkinami atitinkamai iš valstybės ar savivaldybės
biudžeto, bet ne daugiau, negu yra valstybės ar savivaldybės įmonės patikėjimo
teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, vertė.
2. Reikalavimų tenkinimo iš valstybės ar savivaldybės
biudžeto klausimą išieškotojo prašymu išsprendžia teismas priimdamas nutartį.
Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
XLVIII SKYRIUS
TURTO AREŠTAS
675
straipsnis.
Skolininko turto areštas
1. Skolininko
turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios
teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas
uždraudimas ar apribojimas.
2. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas
turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet,
jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto
iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms
padengti.
3. Vykdydamas
teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta
tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto
nesurašo. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas
turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir
(arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. Tuo
atveju, kai teismo nutartimi areštuojamas viešame registre įregistruotas turtas
ir taikomas vien draudimas disponuoti šiuo turtu, teismo nutarties dėl turto
arešto įvykdymui pakanka įregistruoti areštą turto arešto aktų registre.
4. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto
paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, – nuo turto arešto
akto įregistravimo turto arešto aktų registre. Tais atvejais, kai yra
areštuojami produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai ir jie šio
Kodekso nustatyta tvarka paimami ir nedelsiant perduodami realizuoti, turto
areštas įsigalioja nuo turto aprašymo momento.
5. Apie įkeisto turto areštą antstolis nedelsdamas
praneša atitinkamai įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
676
straipsnis. Areštuoto turto žymėjimas
Kiekvieną
areštuotą daiktą antstolis, jeigu yra galimybė, iš išorės pažymi areštą
rodančiu ženklu. Apie tai, kad areštuotas turtas yra pažymėtas, nurodoma turto
arešto akte.
677
straipsnis. Skolininko turto aprašymas
1. Tais
atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas
perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami
dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai
apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi
būti sudarytas šio turto aprašas.
2. Antstolis
negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai
sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
3. Skolininko
turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui. Jeigu paties skolininko nėra, turtas
aprašomas dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių
nėra, – dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui
(administratoriui).
4. Skolininko
juridinio asmens turtas aprašomas dalyvaujant skolininko atstovui ar atsakingam
darbuotojui.
678
straipsnis. Turto arešto akto turinys
1. Turto arešto akte turi būti nurodoma:
1) akto surašymo laikas ir vieta;
2) surašančio aktą
antstolio, taip pat surašant aktą dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės;
3) vykdomojo
dokumento pavadinimas;
4) išieškotojo ir
skolininko fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;
juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;
5) kiekvieno
areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas
viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo
laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei
antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte
nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas;
6) kiekvieno
areštuojamo daikto savininkas (bendraturčiai) – fizinio asmens vardas, pavardė,
asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas,
kodas;
7) turto arešto
būdai (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir mastas;
8) kiti su turto areštu susiję teisių
apribojimai, jeigu jie taikomi;
9) kad daiktas pažymėtas, jeigu tai buvo
padaryta;
10) daiktų, paimamų perduoti kitam asmeniui saugoti ar
administruoti, sąrašas;
11) asmens,
kuriam turtas perduotas saugoti (administruoti), vardas, pavardė, asmens kodas
ir adresas, jeigu turtą saugoti (administruoti) pavedama ne pačiam skolininkui;
12) kad
skolininkui ir kitiems asmenims išaiškinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka
ir terminas, taip pat kad skolininkui arba turto saugotojui (administratoriui)
išaiškintos su saugojimu susijusios jų pareigos ir atsakomybė, numatyta šio
Kodekso 619 ir 683 straipsniuose;
13)
išieškotojo, skolininko ir kitų asmenų, dalyvaujančių aprašant turtą, pastabos
bei pareiškimai, kai sudaromas turto aprašas, taip pat antstolio patvarkymai
dėl jų.
2. Prireikus
turto arešto akte išvardijami rasti daiktai, į kuriuos pagal įstatymus negali
būti nukreipiamas išieškojimas, taip pat kiti daiktai, kurie neareštuojami.
3. Jeigu
areštuojant turtą sudaromas turto aprašas, šio straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 10
punktuose nurodyti duomenys įrašomi į turto aprašą, kuris yra turto arešto akto
priedas.
4. Jeigu turto
arešto akto surašymo momentu nėra žinoma skolininko, kurio turtas areštuojamas,
turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar
dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys. Šiuo atveju antstolis privalo imtis
priemonių, išsiaiškinęs išsamius turto duomenis, surašyti turto arešto aktą,
pakeičiantį ankstesnį turto arešto aktą.
5. Turto arešto
aktą ir turto aprašą pasirašo antstolis, turto saugotojas (administratorius),
taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja aprašant
turtą. Jeigu skolininkas nedalyvauja aprašant turtą arba atsisako pasirašyti
turto aprašą, tai pažymima turto apraše.
679 straipsnis. Turto arešto
akto ir turto aprašo įteikimo išieškotojui ir skolininkui tvarka
Turto arešto aktas
ir turto aprašas, jeigu šis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir
skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra
galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
680 straipsnis. Turto arešto akto ir turto aprašo
pateikimo turto areštų registro tvarkytojui tvarka
1. Turto arešto
aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudaromas, nedelsiant pateikiami turto
arešto aktų registro tvarkytojui.
2. Turto arešto
aktas ir turto aprašas nesiunčiami turto arešto aktų registro tvarkytojui,
jeigu areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys
daiktai, gyvūnai) šio Kodekso nustatyta tvarka paimamas ir nedelsiant
perduodamas realizuoti, taip pat jeigu areštuojami asmeniniams ir namų ūkio
poreikiams naudojami mažaverčiai daiktai.
3. Antstolis,
pakeitęs turto arešto aktą ar panaikinęs turto areštą, taip pat šio Kodekso
nustatyta tvarka realizavęs areštuotą turtą, nedelsdamas apie tai praneša turto
arešto aktų registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
681
straipsnis. Areštuoto turto įkainojimas
1.
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis,
atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo
ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja
antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto
vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
2.
Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu
turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.
3. Skolininkas
ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto
įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant
nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant
turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per
tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.
4. Jeigu šiame
straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto
verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
682
straipsnis. Ekspertizės skyrimo tvarka vykdymo proceso metu
1. Antstolis
ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi
būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti
ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo
proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos,
kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598
straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.
2. Jeigu
išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės
išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę
ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę
ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.
3. Skolininkas
ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi
prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas,
būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia
prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės
atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo
atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei
nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos.
Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611
straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio
patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti
skundžiamas teismui.
4. Skolininkas
ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio
straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai
ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų.
Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų
mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis,
atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali
atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies
atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba
prašymą atmesti.
5. Šiame
straipsnyje nurodytos išlaidos, kurių mokėjimas buvo atidėtas iki turto
realizavimo pabaigos, antstoliui išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611
straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Ekspertizė atliekama
pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, atsižvelgiant į šio Kodekso VI dalyje
numatytas išimtis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
683
straipsnis. Areštuoto turto saugojimas ir administravimas
1.
Areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą
turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali
areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie
asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turto saugotojui antstolis įteikia turto
arešto aktą. Turtą gali saugoti ir pats antstolis.
2. Bylose dėl
nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo skolininkas ar jo giminaičiai
gali būti skiriami areštuoto turto saugotojais tik išimtiniais atvejais.
3. Asmuo
perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis
juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo.
4. Saugotojas,
jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą.
Be to, jam atlyginamos faktiškai turėtos reikalingos turto saugojimo išlaidos,
kartu atsižvelgiant į jo gautą naudą.
5. Areštuoto
turto administratoriaus teises ir pareigas nustato Civilinio kodekso
ketvirtosios knygos XIV skyrius.
684
straipsnis. Iš skolininko paimtų vertybių saugojimas
Iš skolininko
paimtus materialius vertybinius popierius, tauriųjų metalų (aukso, platinos,
sidabro) luitus, grynuolius, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusgaminius
bei dirbinius, deimantus, taip pat juvelyrinius ir kitus dirbinius iš aukso,
sidabro, platinos ir platinos grupės metalų, brangakmenių, perlų bei jų laužo
antstolis perduoda saugoti vietos, kurioje yra teismas, antstolį
aptarnaujančiam bankui.
685
straipsnis. Iš skolininko paimtų pinigų saugojimas
Rastas pas
skolininką pinigų sumas, reikalingas išieškomai sumai ir vykdymo
išlaidoms padengti, antstolis iš skolininko paima išduodamas Sprendimų vykdymo
instrukcijoje nustatytos formos kvitą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną sumoka
į antstolio depozitinę sąskaitą.
686
straipsnis. Areštuoto nekilnojamojo turto nuoma (panauda)
1. Išnuomoto
nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutarties šio turto areštas nekeičia.
Tačiau antstolis gali reikalauti nutraukti nuomos (panaudos) sutartį
Civiliniame kodekse numatytais pagrindais.
2. Antstolis
turi teisę duoti nuomininkui patvarkymą, kad nuomotojui priklausančius
nuompinigius pervestų į antstolio depozitinę sąskaitą. Tokį patvarkymą
nuomininkas privalo vykdyti.
3. Antstolis
turi teisę išnuomoti nenaudojamą areštuotą nekilnojamąjį turtą. Tokia nuomos
sutartis galioja tik iki vykdymo proceso, per kurį buvo areštuotas turtas,
pabaigos.
4.
Areštuoto turto nuomos sutartis, sudaryta nesilaikant šio straipsnio 3 dalyje
nustatytos tvarkos, negalioja.
687
straipsnis. Priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas
1. Jeigu yra
pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo
priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje,
išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą.
2. Jeigu yra
keli tos pačios eilės išieškotojai ar skolininkai, įskaitymas galimas tik
proporcingai jiems tenkančios skolos ar išieškojimo daliai.
3. Jeigu yra šio
straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas visą sumą išieškoti pinigų sumų
tarpusavio įskaitymo būdu, kitos priverstinio vykdymo priemonės netaikomos.
4. Įskaitymas
išieškant išlaikymą negalimas.
688 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į skolininko
pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį
skolininkui iš kitų asmenų
1. Išieškojimas
gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas
kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui
iš kitų asmenų.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu
privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko
pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų
sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį
terminą.
3. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko
turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą.
689 straipsnis.
Disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimas bankuose ir išieškojimas iš
piniginių lėšų, esančių bankuose
1. Išieškojimą
iš piniginių lėšų, esančių bankuose, arba disponavimo piniginėmis lėšomis
apribojimą bankuose antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys
teisę areštuoti ar duoti nurodymus nurašyti skolininko lėšas arba nutraukti
lėšų išmokėjimą iš asmens sąskaitos, vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per
Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (šios sistemos nuostatus tvirtina
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija).
2. Nukreipdamas
išieškojimą į pinigines lėšas arba apribodamas disponavimą piniginėmis lėšomis,
antstolis priima nustatytos formos patvarkymą. Šio patvarkymo kopija siunčiama
skolininkui. Antstolis elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų
apribojimų informacinę sistemą pateikia nurodymą apriboti disponavimą
piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti pinigines lėšas įsiskolinimui ir
vykdymo išlaidoms padengti. Nurodyme turi būti informacija apie piniginių lėšų
arešto pagrindą, areštuotų piniginių lėšų sumą ir reikalavimų patenkinimo eilę.
Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema apie elektroninių ryšių
priemonėmis gautą antstolio nurodymą siunčia pranešimą bankams.
3. Bankai, gavę
iš Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos antstolio nurodymą, tą pačią
dieną privalo jį įvykdyti ir visą reikalaujamą informaciją apie disponavimo
piniginėmis lėšomis apribojimą arba pinigines lėšas bankuose elektroninių ryšių
priemonėmis pateikti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai.
4. Piniginių
lėšų apribojimų informacinė sistema gautus iš bankų duomenis apie disponavimo
piniginėmis lėšomis apribojimą arba pinigines lėšas bankuose elektroninių ryšių
priemonėmis perduoda antstoliui.
5. Vykdant
išieškojimą iš piniginių lėšų, Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema
paskirsto pinigines lėšas pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamas
sumas ir elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčia nurodymus vykdyti į bankus.
Jeigu skolininko banko sąskaitoje visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti
lėšų nepakanka, pagal vykdomuosius dokumentus lėšas Piniginių lėšų apribojimų
informacinė sistema paskirsto pagal šio Kodekso 753 ir 754 straipsniuose
nustatytas taisykles. Bankai, iš Piniginių lėšų apribojimų informacinės
sistemos gavę nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas tą
pačią dieną pervesti atitinkamai į antstolio depozitinę sąskaitą ir (ar)
institucijos sąskaitą.
6. Antstolis,
nustatęs, kad išieškota pinigų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai
ir vykdymo išlaidoms padengti, nedelsdamas privalo pinigines lėšas,
viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
690 straipsnis.
Turto priklausymo skolininkui nustatymas
1.
Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka
registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso
skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas
hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai.
2. Prieš
pradedant realizuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, vykdomojoje byloje
iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie
realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus.
XLIX SKYRIUS
TURTO
REALIZAVIMO TVARKA
691
straipsnis. Areštuoto turto realizavimas
1. Turto
realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise
priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios
verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas
kita šiame Kodekse nustatyta tvarka.
2. Areštuotą
turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta
tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos,
vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės.
692
straipsnis. Perduodamo valstybei turto realizavimas
Teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą
antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu
įstatymai nenustato kitaip.
693
straipsnis. Areštuoto turto realizavimo pasekmės
Areštuoto turto
realizavimas šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka panaikina visus to turto
areštus.
694
straipsnis.
Skolininko turto realizavimo būdai
1. Skolininkui
priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka
registruojamas turtas, kurio vertė viršija septynis tūkstančius litų, taip pat
kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų,
realizuojamas parduodant iš varžytynių.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas
turtas gali būti realizuojamas ir kitais būdais šiame Kodekse nustatyta tvarka.
3. Turto
pardavimas iš varžytynių vykdomas elektroniniu būdu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
695
straipsnis. Išieškotojo teisė pasirinkti turto realizavimo būdą
1. Jeigu pagal
šį Kodeksą turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo
būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui.
2. Jeigu
išieškotojas per antstolio nustatytą terminą nepranešė apie savo pasirinktą
turto realizavimo būdą, jį nustato savo patvarkymu antstolis. Šis antstolio
patvarkymas neskundžiamas.
696
straipsnis. Brangiųjų metalų ir brangakmenių realizavimo tvarka
Tauriųjų metalų
(aukso, platinos, sidabro) luitai, grynuoliai, gamybinės ir laboratorinės
paskirties pusgaminiai bei dirbiniai, brangakmeniai, taip pat juvelyriniai ir
kiti dirbiniai iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų bei jų
laužas realizuojami per prekybos įmones, kurios verčiasi šio turto prekyba.
Redakcija nuo 2014-08-01:
697 straipsnis. Gyvūnų, produktų, kito greitai
gendančio ar galinčio greitai prarasti savo prekinę vertę turto realizavimas
1. Areštuoti
produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę
vertę turtas tuojau pat paimami ir perduodami realizuoti prekybos įmonei.
Nesant galimybės šio turto realizuoti per prekybos įmonę, jis gali būti
parduodamas antstolio patvarkyme nustatytu kitu būdu.
2. Sumos, kurias
gauna įmonės, pardavusios perduotą joms skolininko turtą, atskaičius
realizavimo išlaidas, per tris darbo dienas nuo pardavimo dienos
pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.
3. Gyvuliai ir
paukščiai, taip pat kiti gyvūnai, jeigu skolininkas ar asmuo, kuriam jie
pavedami saugoti, negali ar atsisako juos prižiūrėti, realizuojami antstolio
patvarkymu už kiek galima didesnę kainą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
698 straipsnis. Pranešimas apie turto, turinčio
istorinę, mokslinę ar meninę vertę, realizavimą
Apie areštuotą
ir realizuojamą turtą, turintį istorinę, mokslinę ar meninę vertę, antstolis
raštu praneša Kultūros ministerijai.
699 straipsnis. Turto, kuris išimtas iš civilinės
apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota, realizavimo tvarka
Turtas, kuris
išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota,
realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
700 straipsnis. Turto pardavimo iš varžytynių, turto
perdavimo išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimo skolininko pasiūlytam
pirkėjui teisinė reikšmė
Turto pardavimas iš varžytynių, turto
perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko
pasiūlytam pirkėjui šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali
procesinė turto realizavimo forma.
701 straipsnis. Neparduoto iš varžytynių turto
perdavimo išieškotojams eilė, jeigu išieškojimo procese dalyvauja keli išieškotojai
1. Jeigu vykdant
išieškojimą dalyvauja keli išieškotojai, neparduotą iš varžytynių turtą
pirmiausia siūloma pasiimti šio Kodekso 754 straipsnyje nustatytos pirmesnės
eilės išieškotojams, laikantis proporcingumo principo ir eilės.
2. Jeigu pirmesnės
eilės išieškotojai nesutinka pasiimti turto, jį siūloma paimti paskesnės eilės
išieškotojams, laikantis proporcingumo principo ir eilės.
702 straipsnis.
Neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui aktas
1. Išieškotojui,
pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra, turtas perduodamas surašant Sprendimų
vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę
patvirtinantis dokumentas.
2.
Jeigu yra kitų išieškotojų, turtas pareiškusiam norą pasiimti turtą natūra
išieškotojui perduodamas po to, kai jis antstoliui sumoka pradinės parduodamo
turto kainos ir apskaičiuotos jam tenkančios lėšų sumos skirtumą.
3. Nuo
neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui akto pasirašymo momento
laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam
pereina nuosavybės teisė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
703
straipsnis. Antstolio teisė atšaukti varžytynes
1. Jeigu iki
varžytynių pabaigos paaiškėjo šio Kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 704
straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių
pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo
išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės
negali būti vykdomos šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu
gali varžytynes atšaukti. Patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas šio
Kodekso 705 straipsnyje nustatyta tvarka.
Redakcija nuo 2014-08-01:
1. Jeigu iki
varžytynių pabaigos paaiškėjo šio Kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte
nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami
išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais
atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos
šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes
atšaukti. Patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas šiame Kodekse
nustatyta tvarka.
2. Pakartotinai
varžytynės skelbiamos ta pačia tvarka kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios
buvo atšauktos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis
veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti.
2. Skundas
pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti
notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės
teismui.
3. Šiame
straipsnyje numatyto skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl
notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius
veiksmus) neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
696 straipsnis. Tauriųjų metalų ir
brangakmenių, jų gaminių, laužo ir atliekų realizavimo tvarka
Taurieji
metalai ir brangakmeniai, jų gaminiai, laužas ir atliekos realizuojami per ūkio
subjektus, kurie nustatyta tvarka verčiasi šio turto prekyba, arba iš
varžytynių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
704 straipsnis. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti iš
varžytynių parduodamo turto pirkėją
1. Iki
varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti
iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.
2. Jeigu iki
varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų
suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė
suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms,
turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas ir varžytynės atšaukiamos.
3. Areštuotas
turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo
instrukcijoje nustatytos formos aktą.
4. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų sumos laikomos sumokėtomis, jeigu pinigai
į antstolio depozitinę sąskaitą yra įskaityti iki skelbime apie būsimas
varžytynes nurodytos varžytynių pradžios.
Redakcija nuo 2014-08-01:
706 straipsnis.
Skelbimas apie varžytynes
1. Apie
varžytynes antstolis paskelbia:
1) ne vėliau
kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių
parduodamas nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka
registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė
viršija šimtą tūkstančių litų;
2) ne vėliau
kaip likus dvidešimt dienų iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių
parduodamo kilnojamojo turto vertė yra nuo dešimties tūkstančių iki šimto
tūkstančių litų;
3) ne vėliau
kaip likus dešimt dienų iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių parduodamo
kilnojamojo turto vertė yra mažesnė negu dešimt tūkstančių litų.
Redakcija nuo 2014-08-01:
1.
Apie varžytynes antstolis paskelbia specialiame interneto tinklalapyje.
2. Kai
parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas
ant paties nekilnojamojo turto.
3. Skolininkas
ir išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą
sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
708 straipsnis.
Teisė apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą
Iki varžytynių
pradžios antstolio nustatyta tvarka visi pageidaujantys asmenys gali apžiūrėti
parduodamą iš varžytynių turtą.
Redakcija nuo 2014-08-01:
710 straipsnis.
Dalyvavimo varžytynėse sąlygos
1. Norintys
dalyvauti varžytynėse asmenys privalo:
1) patvirtinti,
kad susipažino su Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos dokumentu,
kuriame nurodyta varžytynių vykdymo tvarka, antstolių veiksmų apskundimo tvarka
ir turto pardavimo iš varžytynių galimos pasekmės, numatytos šio Kodekso 602,
703, 704, 711, 715, 716, 717, 719 ir 724 straipsniuose, ir patvirtinti, kad
nėra šio Kodekso 709 straipsnio 2 dalyje ir kituose teisės aktuose numatytų
kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse;
2) nurodyti savo
duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą (juridinio asmens pavadinimą, kodą),
gyvenamąją vietą (buveinę), elektroninio pašto adresą, telefono ir fakso
numerius, kitus elektroninių ryšių priemonių adresus ir banko sąskaitą, į kurią
turėtų būti grąžintas varžytynių dalyvio mokestis, jeigu varžytynių dalyvis
varžytynių nelaimės;
3) jeigu asmuo
dalyvauja varžytynėse per atstovą, nurodyti atstovo vardą, pavardę, asmens kodą
(juridinio asmens pavadinimą, kodą), elektroninio pašto adresą, telefono ir
fakso numerius, kitus elektroninių ryšių priemonių adresus ir atstovaujamojo
vardą, pavardę, asmens kodą (juridinio asmens pavadinimą, kodą), taip pat
atstovavimo pagrindą;
4) sumokėti į
specialią varžytynių sąskaitą varžytynių dalyvio mokestį mokėjimo dokumente
nurodant varžytynių numerį. Varžytynių dalyvio mokestis sudaro 10 procentų
pradinės parduodamo turto kainos. Kiti varžytynių dalyvio mokesčio sumokėjimo
būdai gali būti numatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
2.
Asmuo varžytynių dalyviu įregistruojamas, jeigu yra įvykdytos visos šio
straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Varžytynių dalyvio nurodyti asmens
duomenys negali būti atskleisti nei antstoliui, nei kitiems varžytynių
dalyviams, nei tretiesiems asmenims, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
711 straipsnis. Varžytynių dalyvio sumokėtų sumų
panaudojimas tais atvejais, kai varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per
nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos ar paaiškėja, kad varžytynių
dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse
1. Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per
nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytynių dalyvio mokestis šio
Kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas skolininko skoloms ir
vykdymo išlaidoms padengti.
2. Jeigu paaiškėja, kad varžytynių dalyvis neturėjo
teisės dalyvauti varžytynėse, jo sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis
panaudojamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3. Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių
dalyvis, kuris neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, sumokėjo ne visą kainą už
varžytynėse nupirktą turtą, jo sumokėta suma pereina valstybės nuosavybėn.
4. Jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis, kuris
neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, sumokėjo visą kainą už varžytynėse
nupirktą turtą, visos sumokėtos sumos panaudojamos šio straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka, o turtas pereina valstybės nuosavybėn.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
712
straipsnis. Neteko galios nuo
2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
713 straipsnis.
Bendroji varžytynių tvarka
1. Varžytynes
organizuoja antstolis.
2. Varžytynės
vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje.
3. Varžytynės
vykdomos skelbime apie varžytynes nurodytu laiku. Varžytynių pradžia yra
skelbime apie varžytynes nurodytos darbo dienos dešimta valanda nulis minučių
nulis sekundžių, o pabaiga – po septynių dienų penkiolikta valanda nulis
minučių nulis sekundžių. Jeigu varžytynių pabaigos laikas sueina poilsio ar
švenčių dieną, varžytynių pabaiga laikoma pirmosios darbo dienos penkiolikta
valanda nulis minučių nulis sekundžių.
4. Varžytynės
vyksta didinant kainą už varžytynėse parduodamą turtą. Pirmasis kainos
padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus pradinės turto pardavimo
kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra mažesnė negu penkiasdešimt
tūkstančių litų, ne mažiau kaip 4 procentus – jeigu parduodamo turto pradinė
kaina yra nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų, ir ne
mažiau kaip 3 procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą
tūkstančių litų.
5. Varžytynių
metu rodoma didžiausia už turtą pasiūlyta kaina. Kaina nurodoma litais be
centų.
6. Varžytynių
dalyvis gali nurodyti didžiausią savo siūlomą kainą, kuri iki varžytynių
pabaigos negali būti žinoma nei varžytynes organizuojančiam antstoliui, nei
kitiems varžytynių dalyviams ar tretiesiems asmenims. Tokiu atveju antstolių
informacinės sistemos varžytynių posistemyje nurodoma pagal šio straipsnio 4
dalyje nustatytas kainos didinimo taisykles padidinta kaina, kuri išlieka iki
to momento, kol kitas varžytynių dalyvis pasiūlo didesnę parduodamo turto
kainą. Kitam varžytynių dalyviui pasiūlius didesnę kainą už parduodamą turtą,
didžiausią parduodamo turto kainą nurodžiusio dalyvio kaina didinama pagal šio
straipsnio 4 dalyje nurodytas taisykles. Didžiausią kainą nurodžiusio
varžytynių dalyvio kaina šioje dalyje nustatyta tvarka automatiškai didinama
iki to momento, kol kito varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina ją viršys.
7. Varžytynių
laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą.
Varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto
pardavimo kaina.
8. Pasibaigus
varžytynėms, antstolių informacinės sistemos varžytynių posistemyje skelbiama,
už kokią kainą turtas parduotas. Varžytynes organizavusiam antstoliui per vieną
darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamas pranešimas, kuriame
nurodomi šio Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti
varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio duomenys ir į antstolio depozitinę
sąskaitą pervedamas varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas
varžytynių dalyvio mokestis. Šioje dalyje nustatyta tvarka varžytynes
laimėjusiam varžytynių dalyviui išsiunčiamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos formos pranešimas apie laimėtas varžytynes. Varžytynių
nelaimėjusiems varžytynių dalyviams jų sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis,
atskaičius mokesčius už banko paslaugas, per vieną darbo dieną grąžinamas į šio
Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas banko sąskaitas.
Redakcija nuo 2014-08-01:
715 straipsnis.
Iš varžytynių parduoto turto nuosavybės teisės perėjimo momentas
Nuo
turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai
įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš
varžytynių parduotą turtą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
716
straipsnis. Pinigų sumokėjimo tvarka nupirkus turtą iš varžytynių
1. Varžytynes
laimėjęs dalyvis privalo į varžytynes organizavusio antstolio depozitinę
sąskaitą sumokėti pinigų sumą, kuri lygi kainos, už kurią buvo parduotas
turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą sumą varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis
privalo sumokėti:
1) per dešimt
dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra mažesnė negu dešimt
tūkstančių litų;
2) per dvidešimt
dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina yra nuo dešimties tūkstančių
iki šimto tūkstančių litų;
3) per
trisdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos – jeigu turto kaina viršija šimtą
tūkstančių litų.
3. Jeigu iki šio
straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos sumokama ne mažiau kaip pusė
varžytynėse nupirkto turto kainos, varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio
rašytiniu prašymu, pateiktu ne vėliau kaip iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto
termino pabaigos, antstolis patvarkymu sumokėjimo už varžytynėse nupirktą turtą
terminą gali pratęsti. Šis terminas negali būti ilgesnis negu pusė termino,
skirto sumokėti visą varžytynėse nupirkto turto kainą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
717
straipsnis.
Varžytynių paskelbimas neįvykusiomis
Antstolis savo
patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis:
1) jeigu
varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis;
2) jeigu
varžytynėse pasiūlyta kaina neatitinka šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje nustatytų
sąlygų;
Redakcija nuo 2014-08-01:
2)
jeigu dėl šio Kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto
tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio
administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis
negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis;
3) jeigu varžytynes
laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už
varžytynėse pirktą turtą;
4) jeigu iki
turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo
reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos;
5) jeigu iki
turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo
teisės dalyvauti varžytynėse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
709 straipsnis. Varžytynių
dalyviai
1.
Varžytynių dalyviai yra asmenys, užsiregistravę dalyvauti konkrečiose
varžytynėse.
2.
Varžytynėse neturi teisės dalyvauti
antstolis, organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje
su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir šioje dalyje išvardytų asmenų
artimieji giminaičiai, sutuoktiniai (sugyventiniai).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
718 straipsnis. Parduodamo turto pradinė kaina pirmą
kartą rengiamose (pirmosiose) varžytynėse
Pirmosiose
varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt
procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.
719
straipsnis. Turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių pasekmės
1. Jeigu
varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas
varžytynių dalyvis, arba dėl to, kad varžytynėse kaina nebuvo padidinta, kaip
numatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje (šio Kodekso 717 straipsnio 1 ir 2
punktai), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš
varžytynių kainą.
2. Jeigu
varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad varžytynes laimėjęs varžytynių
dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos
sumos, arba dėl to, kad paaiškėjo, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis
neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (šio Kodekso 717 straipsnio 3 ir 5
punktai), turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, už kurią jis buvo
perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse.
3. Paskelbęs
varžytynes neįvykusiomis, išskyrus šio Kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytą
atvejį, antstolis pasiūlo išieškotojui paimti neparduotą iš varžytynių turtą
šiame straipsnyje ir šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis
ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie
savo sutikimą paimti turtą.
4. Paskelbęs
varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytu atveju,
antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui. Šiuo pagrindu
paskelbus varžytynes neįvykusiomis, varžytynių dalyvis turi teisę reikalauti iš
skolininko atlyginti tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl dalyvavimo
varžytynėse.
Redakcija nuo 2014-08-01:
719
straipsnis. Turto nepardavimo iš pirmųjų varžytinių pasekmės
1. Jeigu
varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas
varžytynių dalyvis (šio Kodekso 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas
išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą.
2. Jeigu
varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad varžytynes laimėjęs varžytynių
dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos
sumos, arba dėl to, kad paaiškėjo, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis
neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (šio Kodekso 717 straipsnio 3 ir 5
punktai), turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, už kurią jis buvo
perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse.
3. Paskelbęs
varžytynes neįvykusiomis, išskyrus šio Kodekso 717 straipsnio 2 ir
4 punktuose numatytus atvejus, antstolis pasiūlo išieškotojui paimti
neparduotą iš varžytynių turtą šiame straipsnyje ir šio Kodekso 720 straipsnio
1 dalyje nurodytomis sąlygomis ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi
raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą.
4. Paskelbęs
varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytu atveju,
antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui. Šiuo pagrindu
paskelbus varžytynes neįvykusiomis, varžytynių dalyvis turi teisę reikalauti iš
skolininko atlyginti tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl dalyvavimo
varžytynėse.
5. Paskelbęs varžytynes
neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, antstolis
skelbia pirmąsias pakartotines varžytynes, kurios vyksta tomis pačiomis
sąlygomis kaip ir paskelbtos neįvykusiomis varžytinės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
720
straipsnis. Išieškotojo sutikimas paimti neparduotą iš varžytynių turtą
1. Pareiškęs
sutikimą paimti turtą, išieškotojas per šio Kodekso 716 straipsnio 2 dalyje
nustatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitą privalo sumokėti perduodamo
turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos
kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės,
skirtumą.
2. Išieškotojo
rašytiniu prašymu antstolis patvarkymu sumokėjimo terminą gali pratęsti šio
Kodekso 716 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
721 straipsnis. Išieškotojo atsisakymo paimti iš
pirmųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės
1. Jeigu
išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta
tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie
savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės
parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po
vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia
antrąsias varžytynes.
2. Jeigu
išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 719 straipsnio 2 dalyje nustatyta
tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie
savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės
parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po
vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia
pakartotines varžytynes.
3.
Pakartotinės varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės
varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.
722
straipsnis. Antrosios varžytynės
1. Antrosios
varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios
varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto
nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681
straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos.
2.
Jeigu šio Kodekso 717 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais yra
paskelbtos neįvykusiomis antrosios varžytynės, antstolis išieškotojui pasiūlo
pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą
pradinę parduodamo turto kainą, laikantis šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje
nustatytos sąlygos. Jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą,
taikomos šio Kodekso 723 straipsnyje numatytos pasekmės.
Redakcija nuo 2014-08-01:
2. Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad
jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio Kodekso 717 straipsnio 1
punktas), antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už
neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą,
laikantis šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Jeigu
išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos šio Kodekso 723
straipsnyje numatytos pasekmės.
3.
Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio
3 ir 5 punktuose numatytais pagrindais, antstolis išieškotojui pasiūlo paimti
neparduotą turtą už tą kainą, už kurią turtas buvo perkamas neįvykusiose
antrosiose varžytynėse, laikantis šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytų
sąlygų.
4.
Jeigu išieškotojas atsisako paimti turtą šio straipsnio 3 dalyje numatytomis
sąlygomis, skelbiamos antrosios pakartotinės varžytynės. Jos vyksta tomis
pačiomis sąlygomis kaip ir varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.
Redakcija nuo 2014-08-01:
4.
Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis šio Kodekso
717 straipsnio 2 punkte numatytu atveju arba išieškotojas atsisako paimti
turtą šio straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis, skelbiamos antrosios
pakartotinės varžytynės. Jos vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir
varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.
5.
Paskelbęs antrąsias varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 4
punkte numatytu atveju, antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą
skolininkui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
723 straipsnis. Išieškotojo atsisakymo paimti iš
antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės
1. Jeigu
išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 722 straipsnio 2 dalyje
nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą
nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą
neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo,
turtas grąžinamas skolininkui.
2.
Grąžindamas skolininkui turtą, to turto areštą savo patvarkymu panaikina
antstolis. Jeigu turtas yra areštuotas pagal teismo nutartį, antstolis
patvarkymu pasiūlo turto arešto panaikinimo klausimą išspręsti tam teismui,
kurio nutartimi turtas buvo areštuotas.
3. Pakartotinai
į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali
būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo
skolininkui.
4. Neparduotą iš
varžytynių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas
bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą.
724 straipsnis. Turto pardavimo
iš varžytinių aktas
1. Antstolis per
tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo surašo Sprendimų vykdymo
instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto
pardavimo iš varžytynių aktą. Šiame akte nurodoma:
1) kas ir kada
įvykdė varžytynes, varžytynių numeris;
2) parduodamo
turto pavadinimas, turto unikalus numeris (jeigu yra) ir turto apibūdinimas;
3) tikslus varžytynes
laimėjusio varžytynių dalyvio ir jo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas ir
adresas, taip pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso
numeriai, kiti elektroninių ryšių priemonių adresai, kai varžytinių dalyvis yra
juridinis asmuo – juridinio asmens – pavadinimas, kodas, buveinė (adresas), taip
pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kiti
elektroninių ryšių priemonių adresai ir už nupirktą turtą sumokėta suma;
4) akto
pasirašymo vieta ir laikas (nurodomas minučių tikslumu).
Redakcija nuo 2014-08-01:
1. Antstolis per
tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po
dvidešimties dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo
instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto
pardavimo iš varžytynių aktą. Šiame akte nurodoma:
1)
kas ir kada įvykdė varžytynes, varžytynių numeris;
2)
parduodamo turto pavadinimas, turto unikalus numeris (jeigu yra) ir turto
apibūdinimas;
3)
tikslus varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio ir jo atstovo vardas, pavardė,
asmens kodas ir adresas, taip pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono
ir fakso numeriai, kiti elektroninių ryšių priemonių adresai, kai varžytinių
dalyvis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė
(adresas), taip pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso
numeriai, kiti elektroninių ryšių priemonių adresai ir už nupirktą turtą
sumokėta suma;
4)
akto pasirašymo vieta ir laikas (nurodomas minučių tikslumu).
2. Kai iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis
turtas, turto pardavimo iš varžytynių aktas elektroninių ryšių priemonėmis
perduodamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
725
straipsnis. Neteko
galios nuo 2011-10-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
726 straipsnis.
Turto pardavimas per prekybos įmonę
1. Šio Kodekso
694 straipsnyje nustatytą turtą perdavus realizuoti per prekybos įmonę komiso
pagrindais, nustatoma pradinė realizuojamo turto kaina – aštuoniasdešimt
procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto
kainos.
2. Sumos, kurias
gauna įmonės, pardavusios perduotą joms skolininko turtą, atskaičius komisinį
atlyginimą, per tris darbo dienas nuo pardavimo dienos pervedamos į
antstolio depozitinę sąskaitą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
727 straipsnis. Per
prekybos įmonę neparduoto turto realizavimas
1. Skolininko
turtą, neparduotą per vieną mėnesį nuo jo perdavimo prekybos organizacijai
dienos, išieškotojas gali pasiimti už pardavimo kainą. Jeigu išieškotojas
atsisako šio turto, jis perkainojamas.
2. Turtą
patvarkymu perkainoja antstolis. Turtą perkainojant, dalyvauja prekybos
organizacijos atstovas. Apie perkainojimo laiką ir vietą prieš tris darbo dienas
raštu pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo
atlikti perkainojimą. Šiuo atveju išieškotojui ir skolininkui išsiunčiamas
patvarkymo nuorašas.
3. Perkainojamo
turto pardavimo kaina nustatoma dvidešimčia procentų mažesnė už pradinę
pardavimo kainą.
4. Jeigu yra
keli išieškotojai, neparduotas turtas jiems perduodamas laikantis šio Kodekso
701 straipsnyje nustatytos eilės.
5. Jeigu turtas
neparduotas per du mėnesius nuo jo perkainojimo dienos, išieškotojas turi teisę
pasiimti tą turtą už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą kainą. Jeigu
išieškotojas atsisako paimti tą turtą, jis grąžinamas skolininkui.
6. Grąžindamas
skolininkui turtą, antstolis patvarkymu panaikina to turto areštą. Jeigu turtas
yra areštuotas teismo nutartimi, antstolis patvarkymu pasiūlo turto arešto
panaikinimo klausimą išspręsti teismui, kurio nutartimi turtas areštuotas.
7. Pakartotinai
į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali
būti nukreipiamas praėjus vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.
8. Grąžinus
neparduotą per prekybos įmonę turtą skolininkui, išieškojimas gali būti
nukreipiamas bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
L
SKYRIUS
VERTYBINIŲ
POPIERIŲ AREŠTO IR REALIZAVIMO YPATUMAI
728
straipsnis. Vertybinių popierių arešto tvarka
1. Išieškant iš
vertybinių popierių, antstolis bankams, finansų maklerio įmonėms, vertybinių
popierių emitentams ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui
išsiunčia patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra vertybinių popierių,
ir sustabdyti vertybinių popierių realizavimą už tokią sumą, kokia reikalinga
išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento
sustabdo skolininko vertybinių popierių realizavimą tiek, kiek tai būtina
antstolio reikalavimui įvykdyti, ir apie tai nedelsdami praneša antstoliui.
Jeigu per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie skolininko turimus
vertybinius popierius išsiuntimo antstoliui dienos šio straipsnio 1 dalyje
nurodyti asmenys negauna šio straipsnio 3 dalyje nurodyto patvarkymo areštuoti
vertybinius popierius, visi vertybinių popierių realizavimo apribojimai
panaikinami.
3. Antstolis,
gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pranešimą apie tai, kad
reikalavimas sustabdyti skolininko vertybinių popierių realizavimą yra
įvykdytas, per tris darbo dienas šiems asmenims ir skolininkui išsiunčia
patvarkymą areštuoti skolininko turtą. Šis patvarkymas prilyginamas turto
arešto aktui. Patvarkyme areštuoti skolininko turtą nurodoma:
1) asmens,
kuriam adresuojamas patvarkymas, pavadinimas;
2) vertybinių
popierių arešto pagrindas;
3) areštuotų
vertybinių popierių pavadinimas ir skaičius;
4) antstolio
veiksmų apskundimo tvarka.
4. Patvarkyme
nurodytas asmuo saugo areštuotus vertybinius popierius iki antstolio atskiro
patvarkymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
729
straipsnis. Vertybinių popierių realizavimo tvarka
1. Vertybiniai
popieriai, įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, realizuojami
akcijų paketų pardavimui biržos taisyklėse nustatyta tvarka.
2. Kiti vertybiniai popieriai
realizuojami varžytynėse bendra tvarka.
3. Parduodant iš varžytynių uždarųjų akcinių
bendrovių akcijas, turi būti sudaromas parduodamų akcijų paketų skaičius taip
apskaičiuojant, jog jeigu juos įsigytų keli pirkėjai, nebūtų pažeistas įstatymų
nustatytas akcininkų skaičius.
730 straipsnis. Vertybinių
popierių, neparduotų Vertybinių popierių biržoje per vieną mėnesį nuo jų
realizavimo pradžios, realizavimo tvarka
1. Vertybinius
popierius, neparduotus per vieną mėnesį nuo jų realizavimo pradžios Vertybinių
popierių biržoje, antstolis pasiūlo išieškotojui pasiimti už kainą, nustatytą
pagal paskutinio mėnesio iki realizavimo pradžios vidutinį prekybos šiais
vertybiniais popieriais centrinėje rinkoje kursą, laikantis šio
Kodekso 701 straipsnyje nustatytos eilės.
2. Jeigu
išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 720 straipsnyje nustatyta tvarka jam
perduodamus vertybinius popierius arba per antstolio nustatytą terminą
nepraneša apie sutikimą paimti perduodamus vertybinius popierius ar per
nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamų vertybinių popierių kainos ir jo
daliai tenkančių lėšų skirtumo, vertybinių popierių realizavimas pratęsiamas
dar du mėnesius. Šiuo atveju parduodamų vertybinių popierių pardavimo kaina
nustatoma dvidešimčia procentų mažesnė už pradinę pardavimo kainą.
731 straipsnis. Vertybinių popierių, neparduotų
Vertybinių popierių biržoje per tris mėnesius nuo jų realizavimo pradžios,
realizavimo tvarka
1. Nerealizavus
vertybinių popierių per šio Kodekso 730 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą,
antstolis pasiūlo išieškotojui juos pasiimti už toje dalyje nustatytą kainą.
2. Jeigu
išieškotojas atsisako paimti šio Kodekso 720 straipsnyje nustatyta tvarka jam
perduodamus vertybinius popierius arba per antstolio nustatytą terminą
nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamus vertybinius popierius ar per
nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamų vertybinių popierių kainos ir jo
daliai tenkančių lėšų skirtumo, tų vertybinių popierių areštas panaikinamas.
3. Pakartotinai į tuos pačius
vertybinius popierius pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas
gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo arešto
panaikinimo dienos.
732 straipsnis. Atlyginimo bankui ar finansų
maklerio įmonei už vertybinių popierių realizavimą tvarka
Bankui ar
finansų maklerio įmonei atlyginimas už vertybinių popierių realizavimą
sumokamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
LI
SKYRIUS
IŠIEŠKOJIMO IŠ SKOLININKO DARBO UŽMOKESČIO
AR KITŲ PAJAMŲ
TVARKA
733 straipsnis. Išieškojimo iš skolininko darbo
užmokesčio ar kitų pajamų tvarka
1. Išieškojimą
iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko
darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl
išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų.
2. Patvarkyme
dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius
veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas.
3. Patvarkyme
dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti
nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų
ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais
pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti
sprendimui vykdyti būtini nurodymai.
4. Kai yra
išlaikymo periodinėmis išmokomis skola, patvarkyme dėl išlaikymo periodinėmis
išmokomis išieškojimo taip pat nurodoma skolos suma. Šiuo atveju iš skolininko
darbo užmokesčio ir kitų pajamų pirmiausia atskaitomos periodinės išmokos.
Jeigu šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotų išskaitų suma didesnė
už periodinių išmokų sumą, šių sumų skirtumas skiriamas periodinių išmokų
skolai padengti.
5. Išlaikymo
periodinėmis išmokomis, jeigu jų suma nenustatyta, skolos dydis apskaičiuojamas
atsižvelgiant į skolininko faktiškai gautą darbo užmokestį per laikotarpį, už
kurį skaičiuojama skola. Jeigu skolininkas tuo laikotarpiu nedirbo arba skolos
apskaičiavimo metu nėra duomenų apie tuo laikotarpiu skolininko gautą darbo
užmokestį, skola skaičiuojama pagal išieškojimo vykdymo metu gaunamo darbo
užmokesčio dydį, jeigu jis didesnis negu viena MMA per mėnesį. Jeigu skolos
išieškojimo metu gaunamas darbo užmokestis mažesnis negu viena MMA, skola
skaičiuojama imant pagrindu vienos MMA dydžio darbo užmokestį. Kai skolininkas
ar išieškotojas pateikia duomenis apie skolininko faktinį darbo užmokestį per
laikotarpį, už kurį skaičiuojama skola, antstolis perskaičiuoja skolos dydį.
6. Patvarkymo
kopijos išsiunčiamos išieškotojui, skolininkui ir viena kopija paliekama
vykdomojoje byloje.
7. Jeigu
patvarkyme nurodytu adresu išieškotojas negyvena ir jo gyvenamoji vieta
nežinoma, išskaitytos pinigų sumos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.
Išieškotos pinigų sumos šioje sąskaitoje saugomos trejus metus. Jeigu per šį
laikotarpį išieškotojo buvimo vieta neišaiškėjo, antstolio patvarkymu
išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą nutraukiamas, išieškotos sumos
grąžinamos skolininkui, o vykdomasis dokumentas grąžinamas šio Kodekso 631
straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
734
straipsnis. Duomenys apie skolininko darbo užmokestį
1. Įmonės,
įstaigos, organizacijos, kiti darbdaviai privalo antstolio reikalavimu ir per
jo nustatytą terminą pateikti duomenis apie tai, ar skolininkas pas juos dirba
ir koks jo mėnesinis darbo užmokestis.
2. Tokia pat
tvarka antstolis išreikalauja duomenis apie skolininkui priklausantį atlyginimą
už naudojimąsi autorine teise, teise į išradimą.
3. Už šiame
straipsnyje nurodytų antstolio reikalavimų nevykdymą kaltam asmeniui teismas
gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą.
735 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo
užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžio apskaičiavimas
Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio
ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant
pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius
(privalomąsias įmokas).
736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo
užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
1. Iš
skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei
davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal
vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą
periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos
sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos
nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip
nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar
teismas;
2) visų kitų
rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko
kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
3) pagal kelis
vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų.
2. Iš darbo
užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios
Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko
kita nenustato įstatymai ar teismas.
3. Jeigu skolininkas
išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio
patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama
po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti
sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį,
neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo
užmokesčio daromos išskaitos.
737 straipsnis. Išieškojimas iš kitų skolininko
pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui
Išieškojimo iš darbo
užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui
priklausančių:
1) grynųjų
pajamų už darbą žemės ūkyje;
2) autorinio
atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio
išduotas patentas;
3) moksleivių,
studentų, doktorantų stipendijų;
4) sumų, gaunamų
atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat
atėmus maitintojo gyvybę;
5) laimėjimų
loterijose, konkursuose, varžybose;
6) dividendų;
7) pensijų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
738
straipsnis. Išieškojimas iš socialinio draudimo pašalpų ir išmokų
Iš laikinojo
nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo pašalpų, nedarbo socialinio
draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo
išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar
kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
739
straipsnis. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima
Negalima
išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:
1) kompensacinės
išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos
kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo
sąlygų;
2) sumos,
mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam
į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;
3) valstybinio
socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos;
4) išmokos
vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
5) laidojimo
pašalpa;
6) išmokos,
mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės
išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai;
7) išeitinės
išmokos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
740 straipsnis. Darbdavio
veiksmai skolininkui nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus periodinėms
išmokoms
1. Nutraukus
darbo sutartį su skolininku arba pasibaigus periodinėms išmokoms, asmuo, kuriam
buvo pateiktas patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų,
per tris darbo dienas nuo visiško atsiskaitymo su skolininku praneša patvarkymą
pateikusiam antstoliui, nurodydamas šiuos atliktų mokėjimų duomenis: įmonės,
įstaigos, organizacijos pavadinimą, adresą, kiekvienos išskaitos datą, dydį,
bendrą išskaitų sumą.
2. Nebaigęs
vykdyti patvarkymo, darbdavys antstoliui turi nurodyti naują skolininko darbo
vietą, jeigu ji yra žinoma, ir jo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Apie
patvarkymo visišką įvykdymą darbdavys raštu praneša patvarkymą pateikusiam
antstoliui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
741
straipsnis. Vykdomų antstolio patvarkymų apskaita įmonėje, įstaigoje ir
organizacijoje
1. Įmonėse,
įstaigose ir organizacijose turi būti tvarkoma vykdomų antstolio patvarkymų
apskaitos knyga.
2. Vykdomų
antstolio patvarkymų apskaitos knyga saugoma laikantis buhalterinės apskaitos
dokumentų saugojimo tvarkos.
3. Vykdomų
antstolio patvarkymų apskaitos knygos tvarkymo taisykles nustato Sprendimų
vykdymo instrukcija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
741 straipsnis. Vykdomųjų dokumentų apskaita
įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje
1.
Įmonėse, įstaigose ir organizacijose turi būti tvarkoma vykdomųjų dokumentų
apskaitos knyga.
2. Vykdomųjų
dokumentų apskaitos knyga saugoma laikantis buhalterinės apskaitos dokumentų
saugojimo tvarkos.
3. Vykdomųjų
dokumentų apskaitos knygos tvarkymo taisykles nustato Sprendimų vykdymo
instrukcija.
742 straipsnis. Išlaikymo, mokamo vaikams
periodinėmis išmokomis, išieškojimo ypatumai
1.
Asmuo, privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, per tris darbo dienas
turi pranešti antstoliui apie darbo ar gyvenamosios vietos pakeitimą, taip pat
apie papildomą uždarbį.
2.
Be svarbių priežasčių nepranešusiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų
kaltiems asmenims bei skolininkui antstolio ar išieškotojo pareiškimu teismas gali
paskirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą.
3. Asmuo,
pageidaujantis savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, turi teisę
pateikti darbdaviui arba asmeniui, kuris moka pensiją, stipendiją, pašalpą ar
kitokias išmokas, rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto
dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam
asmeniui. Darbdavys arba išmokas išmokantis asmuo pagal tokį prašymą turi
vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Savo
prašymą dėl išskaitymo darbuotojas gali bet kada atšaukti. Šioje dalyje
nurodyta išieškojimo tvarka netaikoma, jeigu iš skolininko darbo užmokesčio jau
yra išskaitoma pagal kitus vykdomuosius dokumentus.
4. Jeigu asmuo,
privaląs mokėti vaikams išlaikyti periodines išmokas, šių išmokų nemoka ir
nedirba arba išlaikymo įsiskolinimo negalima išieškoti šio Kodekso 663
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, išieškojimas nukreipiamas į skolininko
turtą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
743
straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio kontrolė
1. Ar teisingos
išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar
jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas.
2. Jei
išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos
teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje
išskaitos yra daromos.
3. Darbdavys
privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar tinkamai daromos
išskaitos.
LII SKYRIUS
SKOLININKO TURTO ADMINISTRAVIMAS
745 straipsnis. Išieškojimas iš hipoteka įkeisto
turto, įkeitimu įkeisto turto, iš daikto sulaikymo teise sulaikyto daikto
1. Išieškojimas
iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, daikto sulaikymo teise
sulaikyto daikto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su šiame
skyriuje numatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja Civilinis
kodeksas. Jeigu yra šio Kodekso ir Civilinio kodekso nuostatų prieštaravimų,
taikomos Civilinio kodekso nuostatos.
2. Jeigu
išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto ir įkaito davėjas nėra
skolininkas, tai toks įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi
tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
746 straipsnis.
Išieškojimo iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto tvarkos ypatumai
1. Priėmęs
vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti
hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo
įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra
skolininkas) ir kitiems Hipotekos registre nurodytiems kreditoriams. Šiame
raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą
hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį. Raginimo turiniui ir
įteikimui mutatis mutandis taikomos šio Kodekso XLVI skyriaus normos.
2. Išsiuntęs ar
įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą,
antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą šio Kodekso XLVIII skyriaus nustatyta tvarka.
3. Jeigu
skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą
įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu
užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto
administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka.
Redakcija nuo 2014-08-01:
3.
Jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu
užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar
įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto
administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka. Hipotekos
kreditoriaus prašymu priverstinai realizavęs hipoteka įkeistą daiktą ir surašęs
turto pardavimo iš varžytynių aktą, antstolis nedelsdamas apie tai praneša
Hipotekos registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
4. Kai išieškoma
pagal įmonės hipotekos sandorį, vykdomąjį įrašą priėmęs vykdyti antstolis šio
Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro hipotekos objektu esančios
įmonės turto aprašą ir priima patvarkymą paskirti hipotekos kreditorių arba
kreditoriaus sutikimu kitą asmenį įmonės turto administratoriumi. Šiuo atveju
įkeistos įmonės valdymo organai iš administruojamo įmonės turto gaunamas
pajamas perveda į antstolio depozitinę sąskaitą, iš kurios lėšos paskirstomos
hipotekos kreditoriams atsižvelgiant į jų reikalavimų tenkinimo eilę.
5. Kai
skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto ar restruktūrizavimo
procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių
reikalavimai tenkinami atitinkamai Įmonių bankroto, Įmonių restruktūrizavimo ar
Fizinių asmenų bankroto įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1843, 2011-12-22,
Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
Nr.
XII-138,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-8004 (2012-12-31)
Nr. XII-889, 2014-05-15,
paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
747 straipsnis.
Išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš įkeitimu ar hipoteka įkeisto skolininko
turto tvarkos ypatumai
1. Išieškodamas
iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į
hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma
iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto.
2. Savo
sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto,
hipotekos ar įkeitimo kreditorius pateikia raštu. Davęs tokį sutikimą,
hipotekos ar įkeitimo kreditorius netenka teisės reikalauti vykdyti išieškojimą
iš įkeisto turto perduodant šį turtą jam administruoti ar vykdyti išieškojimą
iš įkeisto turto Civilinio kodekso 4.219 ir 4.220 straipsniuose nustatyta
tvarka.
3. Jeigu
hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar
įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo
rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto
turto negalima.
4. Jeigu
hipotekos ar įkeitimo kreditorius sutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar
įkeitimu įkeisto skolininko turto, išieškojimas iš tokio turto vykdomas šio
Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
748 straipsnis. Išieškojimas iš daikto sulaikymo
teise sulaikyto skolininko daikto
1. Daikto
sulaikymo teisė pasibaigia nukreipus išieškojimą į sulaikytą daiktą.
2. Išieškojimas
iš daikto sulaikymo teise sulaikyto skolininko daikto vykdomas šio Kodekso VI
dalyje nustatyta tvarka.
LIV SKYRIUS
IŠIEŠKOJIMAS IŠ
TURTINIŲ TEISIŲ
749 straipsnis.
Išieškojimo iš skolininko turtinių teisių tvarka
1. Išieškojimas iš
turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko
turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui.
2. Reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis
išmokomis, areštas taikomas ir būsimoms išmokoms.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje numatytame patvarkyme, be šio Kodekso 613 straipsnyje
nurodytų reikalavimų, antstolis nurodo skolininkui, jog šis neturi teisės
priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o
prievolės skolininkui nurodo prievolę įvykdyti antstoliui arba pervesti pinigus
į antstolio depozitinę sąskaitą.
4.
Antstolis turi teisę įpareigoti prievolės skolininką per nustatytą terminą
pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui,
iš kurio vykdomas išieškojimas ar į kurio turtines teises kiti asmenys reiškia
pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra
išieškoma iš turtinių teisių.
750 straipsnis. Patvarkymo dėl skolininko turtinių
teisių arešto įteikimas ir pranešimas apie areštą
1. Šio Kodekso
749 straipsnio 1 dalyje nurodytas patvarkymas įteikiamas skolininkui ir
prievolės skolininkui šio Kodekso 604 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Apie turtinių
teisių, kurių įgyvendinimas yra užtikrintas, areštą pranešama ir prievolę
užtikrinusiam asmeniui.
751 straipsnis.
Skolininko turtinių teisių arešto įsigaliojimas
Skolininko turtinių teisių areštas įsigalioja nuo šio
Kodekso 749 straipsnio 1 dalyje nurodyto patvarkymo įteikimo skolininkui ar
prievolės skolininkui.
752 straipsnis.
Išieškojimo iš reikalavimo teisių, atsirandančių iš alternatyvios prievolės,
vykdymo ypatumai
Jeigu reikalavimo teisė atsiranda iš alternatyvios
prievolės ir jos įvykdymo būdą skolininkas gali pasirinkti, tai šios prievolės
įvykdymo būdo pasirinkimo teisė pereina išieškotojui. Jeigu išieškotojas
nepasirenka per antstolio nustatytą terminą, prievolės įvykdymo būdą nustato
antstolis.
LV SKYRIUS
IŠIEŠKOTŲ LĖŠŲ
PASKIRSTYMO IR IŠMOKĖJIMO
IŠIEŠKOTOJAMS
TVARKA
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
753 straipsnis. Reikalavimų išieškoti pagal
vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumas
1. Jeigu
išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms
išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti,
išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka:
1) vykdomosios
bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje
privalomiems veiksmams atlikti;
2) vykdomosios
bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus
veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje;
3) kitoms su
vykdymu susijusioms išlaidoms;
4) išieškotojams
šio Kodekso 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip
atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių
konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.
Atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai
Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
2. Paskesnės
eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės
reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
754
straipsnis. Reikalavimų patenkinimo eilė
1. Hipotekos
kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be
eilės.
2.
Pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai
atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat
atsiradusią dėl maitintojo netekimo.
3. Antrąja eile
patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių.
4. Trečiąja eile patenkinami visi kiti
reikalavimai.
5. Jeigu
išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai
patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai
sumai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
755 straipsnis. Teismo nuosprendžio, nutarties ar
nutarimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilė
1. Vykdant
teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko
turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio
priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir
padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos.
2.
Jeigu nuosprendyje, nutartyje ar nutarime išvardyti daiktai konfiskuoti,
nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš
kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš
kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka.
756
straipsnis. Antstolio patvarkymas išieškotoms sumoms paskirstyti
Iš skolininko
išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Antstolio patvarkymo
patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.
Redakcija nuo 2014-08-01:
757 straipsnis. Iš areštuoto nekilnojamojo daikto
gaunamų pajamų paskirstymo tvarka
1. Iš areštuoto
nekilnojamojo turto gaunamos pajamos paskirstomos tokia tvarka:
1) saugotojo išlaidoms;
2) pastato eksploatavimo išlaidoms;
3) mokesčiams už nekilnojamąjį turtą;
4) nekilnojamojo daikto draudimo
įmokoms.
2. Likusios
pajamos skiriamos skolininko įsiskolinimui padengti šio Kodekso 753, 754 ir 755
straipsniuose nustatyta tvarka.
758
straipsnis. Išieškotų sumų išmokėjimas išieškotojams
1. Išieškotas ir šio Kodekso 753
straipsnyje nustatyta tvarka paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų
vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
2. Sumos,
kurios turi būti įskaitytos į valstybės pajamas, gali būti tiesiogiai sumokamos
į atitinkamą valstybės biudžeto sąskaitą banko įstaigose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
759
straipsnis. Prisijungimas prie išieškojimo
1.
Išieškotojo prašymu ar antstolio
iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to
paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo
instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.
2. Prisijungęs prie išieškojimo,
išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant
vykdymo veiksmus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
LVI SKYRIUS
SPRENDIMŲ ĮVYKDYMO ATGRĘŽIMAS
760 straipsnis.
Sprendimo įvykdymo atgręžimas
1. Jeigu
panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas
sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti
ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal
panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo
atgręžimas).
2. Atsakovas
taip pat turi teisę reikalauti, kad išieškotojas atlygintų nuostolius,
padarytus skubiai vykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas,
jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu.
3. Jeigu grąžinti turto negalima,
teismas savo sprendime, nutartyje numato, kad turi būti atlyginta šio turto
vertė, o kai turtas realizuotas, – suma, gauta jį realizavus.
761 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimo
klausimo sprendimas pirmosios instancijos teisme
1.
Teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva
išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas
naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą.
2. Jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė
panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti
šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo. Pareiškimas paduodamas per
vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo
atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Šis pareiškimas žyminiu mokesčiu
neapmokestinamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiesiems
byloje asmenims. Dalyvaujančiųjų byloje asmenų neatvykimas nekliudo teismui
išspręsti tą klausimą.
3.
Dėl teismo nutarties įvykdymo atgręžimo klausimu gali būti duodamas atskirasis
skundas.
762 straipsnis. Sprendimo įvykdymo atgręžimo
klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme
1. Jeigu
teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi
galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka
ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo
klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti
sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine
tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios
instancijos teismui.
2. Jeigu
apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl
įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą
pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą
pagal šio Kodekso 760 ir 761 straipsnių nuostatas.
3. Apeliacine ar
kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl išlaikymo periodinėmis
išmokomis išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada
panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais
duomenimis ar suklastotais dokumentais.
4. Apeliacine ar
kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam
prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais,
kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
LVII SKYRIUS
NEPINIGINIO
POBŪDŽIO SPRENDIMŲ VYKDYMO YPATUMAI
763
straipsnis. Nepiniginio pobūdžio sprendimų bendroji vykdymo tvarka
Nepiniginio
pobūdžio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio Kodekso VI dalyje
nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis.
764
straipsnis. Teismo sprendime nurodytų vaikų perdavimas išieškotojui
1. Kai
skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą
sprendimo dėl vaiko perdavimo neįvykdo, antstolis, įvertinęs valstybinės vaiko
teisių apsaugos institucijos, policijos atstovo ir psichologo rekomendacijas,
priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šiame patvarkyme turi būti
detaliai aptartas vykdymo priemonių pobūdis ir jų taikymas. Šio patvarkymo
kopija nusiunčiama vykdymo proceso šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
2. Vykdydamas
teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka
dalyvaujant išieškotojui ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos
atstovui. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą, bet kurios iš proceso šalių ar valstybinės
vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu arba antstolio sprendimu
dalyvauti vykdymo procese antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas.
3. Kai skolininkas
nevykdo patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis turi teisę kreiptis
į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą su pareiškimu dėl leidimo
prievarta paimti vaiką išdavimo.
4. Priverstinai
perduodant vaiką, policijos atstovai pašalina kliūtis sprendimui įvykdyti, o
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai vaiką paima ir perduoda
išieškotojui.
5. Teismas, atmesdamas
antstolio pareiškimą dėl leidimo prievarta paimti vaiką, nutartyje privalo
nurodyti, kaip toliau turi būti vykdomas vaiko perdavimas.
6. Vykdant
šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, turi būti užtikrinta vaiko teisių
apsauga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
765
straipsnis. Teismo sprendime nurodytų daiktų perdavimas išieškotojui
1. Kai
išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai,
antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ar trečiojo asmens ir perduoda
išieškotojui.
2. Jeigu
sprendime nurodytų daiktų nėra, antstolis surašo tai patvirtinantį aktą ir vykdomasis
dokumentas grąžinamas išieškotojui.
3. Jeigu
negalima daiktų perduoti dėl to, kad jie yra sugedę, nekomplektiniai, arba
jeigu negalima jų perduoti dėl kitų priežasčių, antstolis surašo aktą, kad
negalima sprendimo įvykdyti, o vykdomasis raštas grąžinamas išieškotojui.
4. Patvarkyme
grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui antstolis turi išaiškinti
išieškotojui teisę kreiptis į teismą, kad pakeistų sprendimo vykdymo tvarką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
766
straipsnis. Iškeldinamo asmens turto apsauga
1. Iškeldinamo
asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis.
2.
Jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti
iškeldinamą turtą, to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis.
3.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais antstolis aprašo ir įkainoja
iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą laikydamasis šio Kodekso 677 ir 681
straipsnių nuostatų.
4.
Aprašytas turtas kartu su turto aprašo kopija perduodamas saugoti asmeniui,
paskirtam turto saugotoju. Turto aprašo kopija išsiunčiama ar kitaip perduodama
skolininkui.
5.
Turtą gali saugoti ir pats antstolis.
6. Turto
saugotojas perduoda turtą skolininkui antstolio patvarkymu.
7. Visas su
turto saugojimu susijusias išlaidas atlygina skolininkas.
8.
Jeigu skolininkas per tris mėnesius nuo turto perdavimo saugotojui dienos
nepasiima savo turto, jis realizuojamas šio Kodekso VI dalies XLIX skyriuje
nustatyta tvarka, o gautos pajamos, atskaičius vykdymo išlaidas, perduodamos
skolininkui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
767 straipsnis. Įkeldinimas į gyvenamąsias patalpas
pagal teismo sprendimą
1. Pagal teismo
sprendimą į gyvenamąsias patalpas turi būti įkeldinami tik tie asmenys, kurie
nurodyti vykdomajame rašte.
2. Apie
įkeldinimo laiką prieš penkias darbo dienas raštu pranešama skolininkui
ir išieškotojui. Įkeldinama paprastai jiems dalyvaujant.
3. Jeigu
skolininkas slepiasi arba nevykdo antstolio reikalavimo įleisti išieškotoją į
patalpą, antstolis išieškotoją įkeldina priverstine tvarka, dalyvaujant
policijos pareigūnui.
4. Apie
priverstinį įkeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos formos įkeldinimo protokolą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
768 straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų
pagal prokuroro sankciją
1. Sankcija dėl iškeldinimo įvykdoma per
septynias dienas nuo jos įteikimo iš gyvenamosios patalpos iškeldinamiems
asmenims dienos. Iškeldinamieji asmenys paraginami, jeigu yra galimybė,
išsikelti nedelsiant. Neatidėliotinais atvejais iškeldinama nedelsiant.
2.
Sankciją dėl iškeldinimo vykdo namo, iš kurio iškeldinama, buvimo vietos
antstolis pagal šio Kodekso nuostatas.
3.
Jeigu iškeldinamieji asmenys atsisako įleisti antstolį į gyvenamąją patalpą,
kurią jie yra užėmę, kitokiais veiksmais trukdo iškeldinti, iškeldinama
padedant policijai.
4.
Jeigu yra pateisinamų priežasčių, teismas, davęs sankciją iškeldinti
prokuroras, taip pat aukštesnysis prokuroras pagal suinteresuotų asmenų ar antstolio
pareiškimą turi teisę atidėti iškeldinimą.
769
straipsnis. Iškeldinimas iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų
1. Pagal teismo
sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte
nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu.
2. Apie
iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštu pranešama
skolininkui.
3.
Jeigu nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iškeldinami nepilnamečiai
vaikai, apie iškeldinimo laiką ir vietą antstolis, siųsdamas raginimą, bet ne vėliau
kaip prieš trisdešimt dienų iki iškeldinimo dienos raštu praneša valstybinei
vaiko teisių apsaugos institucijai.
4.
Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai
iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos,
antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo
atstovui.
5. Apie
priverstinį iškeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos formos iškeldinimo protokolą.
6. Pagal teismo
sprendimą iškeldinimas iš negyvenamųjų patalpų vykdomas laikantis šiame
straipsnyje nustatytų taisyklių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
770 straipsnis. Bylų dėl garbės ir orumo gynimo
sprendimų vykdymo ypatumai
Vykdant
sprendimus dėl garbės ir orumo gynimo, taikomos Civilinio kodekso 2.24
straipsnyje nustatytos sankcijos.
771 straipsnis. Sprendimų, įpareigojančių skolininką
atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymas
1.
Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti
tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie
tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
2. Jeigu
sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso
273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos
apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes,
kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.
3. Jeigu
sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas
perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo
tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas
taisykles.
4. Jeigu
nagrinėjant klausimą dėl sprendimo neįvykdymo paaiškėja, kad išieškotojas
neturi lėšų sprendimui įvykdyti, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį
išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko.
5. Jeigu per
teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti
arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai
pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės
vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo
posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir
skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl
neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė,
gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą
įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
6. Jeigu
skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti
nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, numatytas šio
straipsnio 5 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos
atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus.
7. Tuo atveju,
kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus,
nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdo juridinis asmuo, priemones,
numatytas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio
asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.
8. Dėl nutarčių
šiame straipsnyje nurodytais klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
772 straipsnis. Sprendimų grąžinti į darbą ir
pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę neįvykdymo pasekmės
Tais
atvejais, kai darbdavys neįvykdo teismo sprendimo grąžinti į darbą neteisėtai
atleistą ar neteisėtai perkeltą į kitą darbą darbuotoją arba pakeisti atleidimo
iš darbo formuluotę, jeigu ta formuluotė sukliudė darbuotojui stoti į kitą
darbą, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti darbuotojui
atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką arba išmokėti neteisėtai perkeltam
į kitą darbą darbuotojui darbo užmokesčio skirtumą už visą laiką nuo sprendimo
priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.
LVIII SKYRIUS
UŽSIENIO TEISMŲ IR ARBITRAŽŲ SPRENDIMŲ
VYKDYMO YPATUMAI
773 straipsnis. Užsienio teismų ir arbitražų
sprendimų vykdymo bendroji tvarka
1. Šiame
skyriuje nurodyta sprendimų vykdymo tvarka taikoma tik sprendžiant su užsienio
teismų ir arbitražų sprendimų vykdymu susijusius klausimus.
2. Užsienio
teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka,
jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip.
774
straipsnis. Vykdomųjų raštų išdavimo ir pateikimo vykdyti tvarka
Vykdomuosius
raštus pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio
teismų ir arbitražų sprendimus išduoda Lietuvos apeliacinis teismas ir
išsiunčia išieškotojui, jeigu prašyme pripažinti sprendimą išieškotojas nurodo,
kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje.
777 straipsnis. Užsienio teismų ir arbitražų
sprendimų įvykdymo išdėstymas ir atidėjimas
Prašymus dėl
užsienio teismų ir arbitražų sprendimų įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo
nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.
778
straipsnis. Vykdomojo rašto grąžinimas
1. Jeigu
skolininkas išvyksta gyventi iš Lietuvos Respublikos arba jei nežinoma
skolininko gyvenamoji vieta, vykdomoji byla užbaigiama, o vykdomasis raštas
grąžinamas Lietuvos apeliaciniam teismui ir saugomas byloje dėl užsienio teismo
ar arbitražo sprendimo pripažinimo.
2. Grąžindamas vykdomąjį raštą Lietuvos
apeliaciniam teismui, antstolis apie tai praneša išieškotojui. Išieškotojui
antstolis taip pat praneša apie Lietuvos Respublikoje pagal tą vykdomąjį raštą
atliktus išieškojimus. Išieškotojas turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį
teismą dėl vykdomojo rašto pakartotinio pateikimo vykdyti.
779 straipsnis. Skolininko paieška vykdant užsienio
teismų ar arbitražų sprendimus
Skolininko paieška
Lietuvos Respublikoje gali būti skelbiama šio Kodekso 620 straipsnyje nustatyta
tvarka tik esant rašytiniam išieškotojo prašymui.
VII DALIS
TARPTAUTINIS CIVILINIS PROCESAS
LIX
skyrius
TEISMINGUMAS IR
NORMŲ TAIKYMAS
Pirmasis
skirsnis
Bendrosios nuostatos
780
straipsnis. Normų taikymas
Šio Kodekso VII
dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra
Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.
781
straipsnis. Nacionalinio teismingumo prioritetas
1. Jeigu
ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis
teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia.
2. Jeigu
Lietuvos Respublikos teismai pagal šiame Kodekse nustatytas teismingumo
taisykles yra kompetentingi nagrinėti civilines bylas, ši kompetencija
neišnyksta, kai ta pati byla yra nagrinėjama užsienio valstybės teisme.
782
straipsnis. Neteismingumo pasekmės
Bylą nagrinėjantis
teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos
Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla
nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas
nenagrinėtas.
783
straipsnis. Teismingumas
1. Apygardos
teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kurių
viena šalis yra užsienio valstybė.
2. Vilniaus
apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines
bylas dėl tarptautinio įvaikinimo.
3. Ieškinys
atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti
pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo
gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
4. Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutarties pagrindu ir tvarka civilinė byla gali būti
perduodama nagrinėti užsienio valstybės teismui.
5. Dėl teismo
nutarties perduoti bylą nagrinėti užsienio valstybės teismui gali būti duodamas
atskirasis skundas.
Antrasis
skirsnis
BENDROSIOS
Nacionalinio teismingumo taisyklės
784
straipsnis. Šeimos teisinių santykių bylų teismingumas
1. Lietuvos
Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš
sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio
asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
2. Jeigu abiejų
sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos
bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai.
3. Lietuvos
Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu
abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra
Lietuvos Respublikoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
785
straipsnis. Tėvų ir vaikų teisinių santykių bylų teismingumas
1. Lietuvos
Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių,
įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos
pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra
Lietuvos Respublikoje.
2. Jeigu abiejų
šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų bylas, nurodytas
šio straipsnio 1 dalyje, nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai.
3. Lietuvos
Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti bylas dėl tėvų ir
vaikų teisinių santykių bei įvaikinimo teisinių santykių, jeigu abi šalys yra
užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
786
straipsnis. Daiktinių teisinių santykių bylų nagrinėjimas
Išimtinai tik
Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių,
susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu.
Trečiasis
skirsnis
Nacionalinio
teismingumo taisyklės ginčo teisenoje
787
straipsnis. Principai
1. Bylos,
nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio Kodekso VII dalies LIX
skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų
jurisdikcijai, jeigu:
1) atsakovas
ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą
ar gyvena;
2) atsakovas
Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės;
3) ginčo dalykas
yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri
atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.
2. Šalys gali
raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos
teismuose.
788
straipsnis. Susitarimas dėl Lietuvos teismų kompetencijos apribojimo
1. Ūkinės
komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, kad ginčai, kylantys iš
sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu šis
susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma
priskirti ginčo nagrinėjimą, teisei. Šis susitarimas negalimas dėl bylų,
kurioms numatoma išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija.
2. Į šio
straipsnio 1 dalyje esančius susitarimus teismas atsižvelgia tik esant
suinteresuotos šalies prašymui. Prašymas gali būti paduodamas iki bylos nagrinėjimo
iš esmės pradžios.
Ketvirtasis
skirsnis
Nacionalinio teismingumo taisyklės ypatingojoje
teisenoje
789
straipsnis. Principai
1. Išimtinai tik
Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens
pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo
nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba
asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos
Respublikoje.
2. Lietuvos
Respublikos teismas turi teisę taip pat pripažinti mirusiu ar nežinia kur
esančiu užsienietį, jeigu:
1) asmens, turinčio teisę kreiptis į teismą su
atitinkamu prašymu, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
2) užsieniečio
gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje arba jo turtas buvo Lietuvoje.
3. Lietuvos
Respublikos teismų kompetencijai taip pat yra priskiriamos ir kitos
ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų
yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Penktasis
skirsnis
Lietuvos
Respublikos teismams Neteismingos bylos
790
straipsnis. Asmenys, negalintys būti atsakovais
1. Atsakovais
Lietuvos Respublikos teismuose negali būti asmenys, kuriems taikomas
diplomatinis imunitetas, bei jų šeimos nariai.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostata nėra taikoma, jeigu:
1) ginčas kyla
dėl nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir tą
daiktą turi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar atitinkamos
tarptautinės organizacijos;
2) ginčas kyla
iš paveldėjimo teisinių santykių;
3) ginčas kyla iš
kitų ūkinių komercinių santykių, kuriuose šio straipsnio 1 dalyje nurodyti
asmenys dalyvauja ne kaip asmenys, kuriems yra taikomas diplomatinis
imunitetas.
3. Atsakovais
Lietuvos Respublikos teismuose negali būti asmenys, kuriems ieškinys
pareiškiamas dėl jų pareiginių funkcijų atlikimo, jeigu:
1) jie yra
valstybės tarnautojai, kitų valstybių vardu atliekantys konsulines funkcijas,
neatsižvelgiant į jų turimą pilietybę;
2) jie yra
užsieniečiai – administraciniai ar techniniai užsienio valstybių diplomatinių
atstovybių ar konsulatų darbuotojai ar kiti tarptautinių sutarčių, įstatymų ar
tarptautinių papročių galia jiems prilyginti asmenys.
4. Šio
straipsnio 3 dalies nuostatos nėra taikomos valstybės tarnautojams,
atliekantiems konsulines funkcijas, taip pat konsulatų administraciniams bei
techniniams darbuotojams, jeigu jiems pareiškiamas ieškinys dėl žalos,
padarytos transporto priemone, atlyginimo.
791
straipsnis. Išimčių netaikymas
1. Išimtys,
numatytos šio Kodekso 790 straipsnio 1 ir 3 dalyse, nėra taikomos, jeigu
valstybė, siųsdama asmenis, aiškiai atsisako taikyti jiems imunitetą.
2. Tarptautinių
organizacijų pareigūnams taikomo imuniteto atsisakymą gali pareikšti tik
išimtinai šios tarptautinės organizacijos.
3. Jeigu asmenys, nurodyti šio Kodekso 790 straipsnio
1 ir 3 dalyse, pareiškia ieškinį Lietuvos Respublikos teisme, šio Kodekso
nustatyta tvarka jiems galima reikšti priešieškinį.
792
straipsnis. Draudimas atlikti vykdymo veiksmus
1. Asmenims,
nurodytiems šio Kodekso 790 straipsnio 1 ir 3 dalyse, negali būti atliekami
jokie vykdymo veiksmai, išskyrus atvejus, kai jie gali būti atsakovais Lietuvos
Respublikos teisme.
2. Asmenims,
nurodytiems šio Kodekso 790 straipsnio 1 ir 3 dalyse, gali būti atliekami
vykdymo veiksmai, jeigu atitinkamos valstybės ar tarptautinės organizacijos šio
Kodekso 791 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškia, kad imuniteto atsisakymas
galioja ir vykdymo procesui.
3. Draudžiama
atlikti vykdymo veiksmus užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, misijų,
konsulatų patalpose bei asmenų, nurodytų šio Kodekso 790 straipsnio 1 dalyje,
gyvenamosiose patalpose, išskyrus atvejus, kai diplomatinės atstovybės ar
misijos vadovas su tuo sutinka.
LX
Skyrius
Procesas
Pirmasis
skirsnis
BENDROSIOS
NUOSTATOS
793
straipsnis. Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas
1. Užsienio
valstybių asmenų bei asmenų be pilietybės teisnumas ir veiksnumas vertinami
vadovaujantis šio Kodekso nuostatomis. Užsieniečiai, kurie pagal savo šalies
įstatymus neturi civilinio procesinio veiksnumo arba jų veiksnumas yra ribotas,
laikomi turinčiais civilinį procesinį veiksnumą, jeigu jie atitinka šio Kodekso
38 straipsnio reikalavimus.
2. Abipusiškumo
pagrindu Lietuvos Respublikos teismuose advokatams gali būti leista atstovauti
užsieniečiams, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, jeigu jie yra atitinkamų
valstybių piliečiai.
794
straipsnis. Ieškovo pareiga užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą
1. Ieškovas
kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo atsakovo prašymu privalo šio Kodekso
nustatyta tvarka sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui
užtikrinti.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga netaikoma:
1) jeigu
ieškovas Lietuvos Respublikoje turi turto, kurio pakanka bylinėjimosi išlaidoms
padengti;
2) neturtinio
pobūdžio šeimos bylose, bylose pagal pareikštą priešieškinį bei bylose, kuriose
prašoma išduoti teismo įsakymą;
3) bylose,
kuriose šalys susitarė dėl to, kad ginčai bus nagrinėjami Lietuvos Respublikos
teismuose;
4) jeigu užstato
institutą draudžia atitinkama tarptautinė sutartis.
3. Pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi
išlaidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo
atlikimo metu. Reikalavimas gali būti pareiškiamas ir vėliau, jeigu jau bylos
nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar
juridinis asmuo.
4. Jeigu
atsakovas pripažįsta pareikštą ieškinį iš dalies ir to užteks būsimoms
bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, jis neturi teisės reikalauti, kad ieškovas
užtikrintų galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
795
straipsnis. Užstato dydžio nustatymas
1.
Vadovaudamasis šio Kodekso nuostatomis, užstato dydį nustato bylą nagrinėjantis
teismas, atsižvelgdamas į galimas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, išskyrus tas,
kurios atsirastų dėl priešieškinio pareiškimo, bei į tai, kad užstato dydis
neužkirstų šaliai galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Užstatui
sumokėti teismas nustato ne trumpesnį kaip trijų darbo dienų terminą. Jeigu
pasibaigus teismo nustatytam terminui užstatas nėra sumokėtas, teismas ieškinį
palieka nenagrinėtą.
2. Jeigu bylos
nagrinėjimo metu paaiškėja, kad nustatytas užstatas yra per mažas, teismas turi
teisę atsakovo prašymu jo sumą padidinti.
3. Užstatas
visais atvejais sumokamas pinigais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
796
straipsnis. Užstato grąžinimas
Jeigu proceso
metu išnyksta priežastis, dėl kurios buvo pareikalauta užtikrinti bylinėjimosi
išlaidų atlyginimą, ieškovo prašymu ir išklausęs atsakovo nuomonės teismas
atleidžia ieškovą nuo pareigos užtikrinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir
grąžina sumokėtą užstatą.
797
straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš užstato
1. Atsakovo prašymu teismas nusprendžia atlyginti
bylinėjimosi išlaidas iš užstato sumos.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip
iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu per šioje dalyje nustatytą laiką
nepareiškiamas atitinkamas prašymas, teismas ieškovo prašymu grąžina sumokėtą
užstatą.
3. Teismas nusprendžia nedelsiant grąžinti ieškovui
sumokėtą užstatą, jeigu iš įsiteisėjusio teismo sprendimo aišku, kad atsakovui
nepriklauso turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
798
straipsnis. Atsakovo pirmumo teisė
Atsakovo teisė, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos
būtų atlygintos iš sumokėto užstato, yra pirmesnė negu kitų ieškovo kreditorių.
799
straipsnis. Normų taikymas ypatingojoje teisenoje
Šio skirsnio nuostatos dėl užstato yra taikomos ir
ypatingosios teisenos bylose, kai pareiškėjas yra kitos valstybės fizinis ar
juridinis asmuo.
Antrasis
skirsnis
KITOS VALSTYBĖS
FIZINIO iR JURIDINIO ASMENS atleidimas
nuo bylinėjimosi
išlaidų APmokėjimo, teisinė pagalba,
įteikimai, įrodymų
užtikrinimas
800 straipsnis. Kitos valstybės fizinio ir juridinio
asmens atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo
1. Kitos valstybės fiziniams ir juridiniams asmenims
taikomos tokios pačios atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jų
sumažinimo, atidėjimo bei mokėjimo išdėstymo sąlygos kaip ir Lietuvos
Respublikos asmenims.
2. Asmenys be
pilietybės, turintys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turi tokias pat
teises kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.
801
straipsnis. Teismų susižinojimas
1. Nagrinėdami
bylas Lietuvos Respublikos teismai su užsienio valstybių teismais dėl teisinės
pagalbos susižino per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, išskyrus
tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus atvejus, kai
susižinoma tiesiogiai.
2. Lietuvos
Respublikos teismai atsisako teikti teisinę pagalbą, jeigu:
1) veiksmas,
kurį reikalaujama atlikti, prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai
arba jos nepriklausomybei;
2) atlikti
reikalaujamus veiksmus nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai;
3) valstybė, iš
kurios teismų gautas teisinės pagalbos prašymas, atsisako suteikti teisinę
pagalbą Lietuvos Respublikos teismams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2171,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)
802
straipsnis. Teismų pavedimai
1. Užsienio
valstybės teismo ar kitos institucijos prašymą suteikti teisinę pagalbą vykdo
Lietuvos Respublikos teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teise.
Lietuvos Respublikos teismas, kuriam yra perduotas teisinės pagalbos prašymas,
prašymą teikiančio užsienio valstybės teismo ar kitos institucijos iniciatyva
gali taikyti kitas taisykles, negu numato Lietuvos Respublikos įstatymai, jeigu
jų nedraudžia Lietuvos Respublikos teisė arba jos neprieštarauja Lietuvos
Respublikos viešajai tvarkai.
2. Jeigu
užsienio valstybės teismas ar kita institucija kreipiasi į Lietuvos Respublikos
teismą dėl procesinio dokumento, kuris nėra išverstas į lietuvių kalbą,
įteikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims, dokumentas yra
įteikiamas, jeigu adresatas išreiškia valią jį priimti. Jeigu asmuo atsisako
priimti procesinį dokumentą, jam turi būti išaiškintos galimos tokio atsisakymo
pasekmės.
803
straipsnis. Lietuvos teismų kreipimasis dėl teisinės pagalbos
1. Su prašymu
suteikti teisinę pagalbą užsienyje Lietuvos Respublikos teismai gali kreiptis į
Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulatus, užsienio teismus ar
kitas valstybės institucijas.
2. Į Lietuvos
Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulatus teismai teisinės pagalbos
kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi būti
įteiktas procesinis dokumentas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis
užsienyje arba dirbantis Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar
konsulate.
3. Į užsienio
valstybės teismą ar kitą valstybės instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo
teismas kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi
būti įteiktas procesinis dokumentas, nėra Lietuvos Respublikos pilietis arba
jeigu reikia atlikti kitokį procesinį veiksmą. Lietuvos Respublikos teismai
turi teisę prašyti užsienio valstybės teismo leisti naudoti ryšių technologijas
(videokonferenciją, telekonferenciją ir kitas) renkant įrodymus.
4. Šio straipsnio
3 dalis taip pat yra taikoma ir tais atvejais, kai per Lietuvos Respublikos
ambasadą ar konsulatą šio straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų atlikti
neįmanoma.
5. Neteko galios
nuo 2008-11-29.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2171,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)
Nr. X-1810,
2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)
804 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas
asmenims, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje
Procesiniai
dokumentai asmenims, kurie būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje nepriklauso
Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, įteikiami per Lietuvos Respublikos
užsienio reikalų ministeriją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
805
straipsnis. Įgalioto asmens paskyrimas
1. Jeigu
užsienyje gyvenanti šalis nepaskyrė atstovo byloje, privalo paskirti įgaliotą
asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję
procesiniai dokumentai.
2. Jeigu
užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos
ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje
esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Šios pasekmės šaliai
turi būti išaiškintos pirmojo įteikimo metu. Šaliai taip pat turi būti
išaiškinta pareiga pateikti atsiliepimą dėl pareikšto ieškinio ir šio atsiliepimo
nepateikimo pasekmės, taip pat turi būti išaiškinta, kas gali būti įgaliotu
asmeniu.
806
straipsnis. Įrodymų užtikrinimas
Lietuvos
Respublikos teismas gali užtikrinti įrodymą, esantį Lietuvoje, jeigu to reikia
teismo sprendimui užsienio valstybėje priimti. Prašymas įrodymą užtikrinti
pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra užtikrinimo
reikalingas įrodymas.
807
straipsnis. Užsienio valstybių oficialūs rašytiniai įrodymai
Užsienio
valstybių oficialūs rašytiniai įrodymai turi tokią pačią teisinę galią kaip ir
Lietuvos oficialūs rašytiniai įrodymai, tačiau jeigu dokumentas yra susijęs su
Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perėjimu, jis turi būti
patvirtintas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulate. Tos
pačios taisyklės yra taikomos ir dokumentams, kurių autentiškumu teismas
abejoja.
Trečiasis
skirsnis
Užsienio teisės
taikymas
808
straipsnis. Užsienio teisės taikymas
1. Lietuvos
Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais užsienio
teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex
officio).
2. Jeigu
užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus,
susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų
aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje
pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Šalies prašymu teismas gali
padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę.
3. Jeigu teismui
ar šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio straipsnio 1 ir
2 dalyse numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
4. Išimtiniais
atvejais, kai būtina imtis skubių laikinų asmens teisių ar jo turto apsaugos
priemonių, kol bus nustatyta ginčui taikytina teisė ir jos turinys, teismas
gali išspręsti neatidėliotinus klausimus taikydamas Lietuvos Respublikos teisę.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
UŽSIENIO TEISMŲ
(ARBITRAŽŲ), IŠSKYRUS EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISMUS, SPRENDIMŲ
PRIPAŽINIMO TVARKA
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. IX-2171,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)
809 straipsnis. Užsienio teismų (arbitražų)
sprendimų pripažinimo teisinė reikšmė
1. Užsienio
teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti
vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip
valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą.
2. Nereikalauja
pripažinimo įsiteisėję užsienio teismų sprendimai dėl neturtinių ginčų tarp ne
Lietuvos Respublikos piliečių, išskyrus atvejus, kai šis sprendimas yra
santuokos sudarymo arba kitokio civilinės būklės akto registravimo pagrindas ar
kitokių teisių registravimo viešame registre pagrindas.
3. Įsiteisėjusio
užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium
(separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindais Lietuvos
Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai keičiami ir atnaujinami netaikant
specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūros. Suinteresuoti
asmenys per vienus metus nuo sužinojimo apie tokį civilinės būklės aktų įrašų
pakeitimą ar atnaujinimą gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą šio Kodekso
810, 811 ir 812 straipsnių nustatyta tvarka ir pagrindais su prašymu pripažinti
užsienio teismo sprendimo pagrindu padarytą įrašą negaliojančiu.
4. Šio Kodekso
nuostatos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo mutatis mutandis
taikomos kitų užsienio valstybių institucijų, kurios pagal kilmės valstybės
įstatymus turi teisę spręsti Lietuvos Respublikos teisinės sistemos teismo
kompetencijai priskirtus klausimus, sprendimams (aktams) pripažinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
810
straipsnis. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo sąlygos
1.
Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu.
Nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus atsisakoma
pripažinti, jeigu:
1) sprendimas
nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus;
2) pagal
Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina
išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai;
3) šaliai, kuri
nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos
iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais
atvejais, kai ji buvo neveiksni, – tinkamo atstovavimo galimybės;
4) užsienio teismo
sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos
Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių;
5) sprendimas
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai;
6) užsienio
valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos
Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą,
šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos
Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos
teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.
2. Šio
straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktuose numatytas sąlygas patikrinti
nereikalaujama, jeigu užsienio valstybės teismo sprendimu pagal tos valstybės
teisę yra patvirtinama, kad asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, įgyja
palikimą, kuris palikėjo mirties momentu buvo tos valstybės teritorijoje.
3. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat nėra taikomos ir byloms, nurodytoms 809
straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju atsisakyti pripažinti užsienio teismo
sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas gali tik motyvuodamas tuo, kad tas
sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai
viešajai tvarkai.
4. Sprendžiant
klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio
sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
5. Užsienio teismų sprendimai tarptautinių sutarčių
pagrindu pripažįstami pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas.
6. Užsienio
arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko
konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo ir
Komercinio arbitražo įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2090,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)
811
straipsnis. Kreipimasis
dėl sprendimo pripažinimo
1. Dėl užsienio
teismo sprendimo pripažinimo, taip pat dėl atsisakymo pripažinti užsienio
teismo sprendimą į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris
asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Prašymai dėl užsienio teismo
sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimą) turi atitikti
bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.
2. Kartu su
prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi pateikti
prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą ir šio sprendimo įstatymų
nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad
sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo
nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą
ir laiką. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė
atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančių
(turinčių profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (šio Kodekso 805
straipsnis), prašyme pripažinti (atsisakyti pripažinti) užsienio teismo
sprendimą turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėjui
būtų įteikiami procesiniai dokumentai.
3. Dėl užsienio
arbitražo sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę
kreiptis arbitražo bylos šalis. Prie prašymo dėl užsienio arbitražo sprendimo
pripažinimo pridedami Komercinio arbitražo įstatyme nurodyti dokumentai.
4. Prašymas dėl
užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo žyminiu mokesčiu
neapmokestinamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr.
XI-2090,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)
8111
straipsnis. Bylos
dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo
ir vykdymo
nagrinėjimas
1. Prašymus dėl
užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nagrinėja Lietuvos apeliacinio
teismo trijų teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka. Apie rašytinį procesą
arbitražo proceso šalims pranešama pranešimais.
2. Teismo
nutartis dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo įsiteisėja nuo
jos priėmimo dienos. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo priėmimo dienos ši
nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Skundo dėl
užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo padavimui ir bylų procesui
pagal šį skundą taikomos šio Kodekso XVII skyriaus nuostatos.
3. Prašymas
pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimą gali būti paliktas
nenagrinėtas, jeigu nustatoma, kad jis pateiktas nesilaikant šiame Kodekse ar
Komercinio arbitražo įstatyme nustatytos tvarkos.
Papildyta
straipsniu:
Nr.
XI-2090,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)
Respublikoje (šio Kodekso 805 straipsnis). Per teismo nustatytą terminą trūkumų
nepašalinus, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, o kai
prašymas jau buvo priimtas teismo žinion, jis paliekamas nenagrinėtas.
6. Kartu su
prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo gali būti sprendžiamas
klausimas dėl leidimo šį sprendimą vykdyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr.
XI-2090,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)
Pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 straipsnis),
512 straipsnis. Skundo padavimo
terminai
Skundas dėl
antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per
dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba
turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti,
bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo
atlikimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1839,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)
513
straipsnis. Teismo nutartis ir jos apskundimas
1.
Bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi.
Patenkinęs skundą, teismas antstolio ar notarinį veiksmą panaikina arba
antstolį ar notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti
notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti.
2. Dėl teismo nutarties, priimtos antstolio ar
notarinių veiksmų klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas.
3. Teismo
nutarties patvirtinta kopija per tris darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo
dienos išsiunčiama antstoliui ar notarui (kitam asmeniui, kuriam įstatymai
suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
XXXII
skyrius
Bylos dėl civilinės
būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo AR
anuliavimo
514
straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Pareiškimas
dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo,
papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos
apylinkės teismui.
2. Teismas bylą
dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo,
papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos
įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti,
papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės
metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.
3. Pareiškime,
be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi
būti nurodoma, koks yra pagrindas civilinės būklės aktą įregistruoti, akto
įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada ir kuri
civilinės metrikacijos įstaiga tai padaryti atsisakė, taip pat šias aplinkybes
patvirtinantys įrodymai.
4. Pareiškimą
dėl civilinės būklės aktų įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo,
pakeitimo, ištaisymo ar anuliavimo turi teisę paduoti kiekvienas asmuo, jeigu
civilinės būklės akto registravimas, akto įrašo atkūrimas, papildymas,
pakeitimas, ištaisymas ar anuliavimas yra tiesiogiai susiję su pareiškimą
padavusiu asmeniu. Kiti suinteresuotieji asmenys tokį pareiškimą gali paduoti,
jeigu civilinės būklės akto neįregistravus, akto įrašo neatkūrus, nepapildžius,
nepakeitus, neištaisius ar neanuliavus bus pažeistos šių asmenų teisės ar
įstatymų saugomi interesai arba jeigu dėl to jiems atsiras tam tikros pareigos.
515
straipsnis. Pareiškimo nagrinėjimas
Pareiškimą dėl
civilinės būklės akto įregistravimo, akto įrašo atkūrimo, papildymo, pakeitimo,
ištaisymo ar anuliavimo teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka.
516
straipsnis. Teismo sprendimas
1. Įsiteisėjęs
teismo sprendimas įregistruoti civilinės būklės aktą, akto įrašą atkurti,
papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti yra pagrindas civilinės
metrikacijos įstaigai atitinkamą įrašą daryti, atkurti, papildyti, pakeisti,
ištaisyti ar anuliuoti.
2. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti
nurodyta, kuri civilinės metrikacijos įstaiga turi įrašą padaryti, atkurti,
papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, kada įrašas padarytas, su kuriais
asmenimis jis susijęs, įrašo numeris ir data, koks įrašas turi būti padarytas,
atkurtas ar anuliuotas arba kas turi būti įraše papildyta, pakeista ar
ištaisyta.
XXXIII
skyrius
BYLOS DĖL Teisių
ATKŪRIMO pagal prarastus PAREIKŠTINIUS
vertybinius dokumentus (šaukiamoji teisena)
517
straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Asmuo,
praradęs vertybinį dokumentą, gali prašyti teismą pripažinti šį dokumentą
negaliojančiu ir atkurti teises pagal prarastą pareikštinį vertybinį dokumentą.
2. Pareiškimas
dėl prarasto pareikštinio vertybinio dokumento pripažinimo negaliojančiu
paduodamas išdavusio tą dokumentą asmens gyvenamosios vietos ar buveinės vietos
apylinkės teismui.
3. Pareiškime
turi būti nurodomi prarasto pareikštinio vertybinio dokumento skiriamieji
požymiai, jo turėjimo fakto įrodymai, išdavusio tą dokumentą asmens vardas,
pavardė ar pavadinimas, taip pat išdėstomos aplinkybės, kuriomis dokumentas
prarastas.
518
straipsnis. Pasirengimas bylai
1. Priėmęs
pareiškimą, teismas priima nutartį paskelbti skelbimą specialiame interneto tinklalapyje.
2. Skelbime turi
būti:
1) apylinkės
teismo, kuris yra gavęs pareiškimą dėl prarasto dokumento, pavadinimas;
2) pareiškėjo
vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta;
3) dokumento
pavadinimas ir skiriamieji požymiai;
4) pasiūlymas
dokumento, apie kurio praradimą pareikšta, turėtojui per tris mėnesius nuo
paskelbimo dienos paduoti teismui pareiškimą dėl savo teisių į tą dokumentą ir
kartu pateikti dokumento originalą.
3. Kartu su
nutartimi paskelbti šiame straipsnyje nurodytą skelbimą teismas priima nutartį
uždrausti pagal tą dokumentą išmokėti pinigus arba išduoti vertybinius
popierius, daiktus ir ją išsiunčia dokumentą išdavusiai organizacijai.
4. Dėl
atsisakymo priimti nutartį paskelbti skelbimą gali būti duodamas atskirasis
skundas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
519
straipsnis. Dokumento turėtojo pareiškimas
1. Dokumento,
apie kurio praradimą pareikšta, turėtojas privalo per tris mėnesius nuo
paskelbimo šio Kodekso 518 straipsnyje nurodytu būdu dienos paduoti apylinkės
teismui pareiškimą dėl savo teisių į tą dokumentą ir kartu pateikti dokumento
originalą.
2. Jei dokumento
turėtojas prašo, dokumento originalą iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje
teismas gali grąžinti turėtojui, byloje palikdamas patvirtintą jo kopiją.
3. Byloje
palikus dokumento kopiją, originalas būtinai turi būti pateiktas teismo
posėdžio metu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
520
straipsnis. Teismo veiksmai gavus dokumento turėtojo pareiškimą
Jeigu teismas
gauna dokumento turėtojo pareiškimą prieš sueinant trijų mėnesių terminui nuo
paskelbimo dienos, teismas nutartimi palieka praradusio dokumentą asmens
paduotą pareiškimą nenagrinėtą ir nustato terminą, per kurį išdavusiai
dokumentą organizacijai uždraudžiama išmokėti pagal jį pinigus arba išduoti
vertybinius popierius, daiktus. Tas terminas neturi būti ilgesnis kaip du
mėnesiai. Kartu teismas išaiškina pareiškėjui jo teisę bendra tvarka pareikšti
dokumento turėtojui ieškinį dėl to dokumento išreikalavimo, o dokumento
turėtojui – jo teisę išieškoti iš pareiškėjo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo.
521
straipsnis. Bylos nagrinėjimas
Pasibaigus trijų
mėnesių terminui nuo paskelbimo dienos, jeigu iš dokumento turėtojo negautas
pareiškimas ir dokumento originalas, teismas skiria bylą nagrinėti.
522
straipsnis. Teismo sprendimas
Jeigu pareiškėjo
pareiškimas patenkinamas, teismas priima sprendimą prarastą dokumentą
pripažinti negaliojančiu. Teismo sprendimas yra pagrindas išmokėti pareiškėjui
pinigus, išduoti vertybinius popierius, daiktus arba vietoj pripažinto
negaliojančiu dokumento išduoti naują dokumentą.
610 straipsnis. Vykdymo išlaidų
apmokėjimas
1.
Išieškotojas apmoka vykdomosios bylos
administravimo išlaidas, kurios būtinos
kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios
bylos administravimo papildomas išlaidas,
patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos
numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš
skolininko.
2. Išimtis dėl
vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1839,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)
756 straipsnis. Antstolio patvarkymas
išieškotoms sumoms paskirstyti
Iš
skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo
instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Jeigu
išieškoma iš to paties skolininko kelių išieškotojų naudai, antstolio
patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1839,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
118 straipsnis. Įteikimas atstovui
1. Tais
atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję
procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo
teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik
šaliai ar trečiajam asmeniui.
2. Atstovas,
gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti
atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais
dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo
įgyvendinti šioje dalyje nurodytą pareigą dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš
teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas
apie atstovavimo santykių pabaigą. Atstovas, kuris pasibaigus atstovavimo
santykiams dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų
atstovaujamajam, apie tai privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam
gautus procesinius dokumentus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
119 straipsnis. Įteikimas advokatams
Kai abiem
ginčo šalims atstovauja advokatai, vienos šalies advokatas su byla susijusį
procesinį dokumentą persiunčia tiesiogiai kitos šalies advokatui. Apie šį
persiuntimą yra pažymima šio procesinio dokumento, skirto teismui,
egzemplioriuje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
120
straipsnis. Dokumentų įteikimas procesinio bendrininkavimo atveju
1. Procesinio
bendrininkavimo atveju, kai nėra bendrininkų paskirto vieno atstovo, teismas
turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva priimti
nutartį paskirti vieną iš bendrininkų arba kitą subjektą įgaliotu asmeniu su
byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti bendrininkų lėšomis ir rizika,
jeigu tokiu būdu būtų pagreitintas ir supaprastintas procesas.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį teismas pakeičia arba panaikina, jeigu
bendrininkai pareiškia, kad jie turi teisinį suinteresuotumą nebūti
atstovaujami vieno asmens.
3. Šio
straipsnio nustatyta tvarka paskirtas įgaliotas asmuo procesiniams dokumentams
gauti privalo, jeigu susitarimu nenustatyta kitaip, nedelsdamas pranešti
asmenims, kuriems atstovauja, apie gautus procesinius dokumentus ir sudaryti
jiems galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Procesinių
dokumentų įteikimas bendrininkų įgaliotam asmeniui prilyginamas jų įteikimui
visiems asmenims, kuriems jis atstovauja.
4. Kai nustatyta
tvarka paskiriamas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo procesiniams
dokumentams gauti, bendrininkams papildomai pranešama šio Kodekso 130
straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
121
straipsnis. Pareiga pranešti
1. Dalyvaujantys
byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems
byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto
korespondencijos siuntoms pasikeitimą.
2. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys
nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai
siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.
3. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos
pareigos nevykdymą teismas dalyvaujantiems byloje asmenims turi teisę skirti
iki vieno tūkstančio litų baudą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
122
straipsnis. Įteikimo vieta
1. Procesiniai
dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba
kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo
kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos
įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
2. Juridiniams
asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre
nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą
procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių
priemonėmis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
123
straipsnis. Įteikimo tvarka
1. Jeigu
dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami
jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui
pagal įstatymą.
2. Juridiniams asmenims
adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui,
kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio
asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui.
3. Kai procesinį
dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje,
dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių
šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.),
išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį
suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės
administracijai.
4. Kai procesinį
dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje
ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas
bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai
šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta,
procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas
įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.
5. Procesinio
dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio
1–4 dalyse numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas
ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei
perduoti jį adresatui.
6.
Dalyvaujantiems byloje asmenims yra įteikiamos procesinių dokumentų
patvirtintos kopijos, išskyrus teismo šaukimus ir pranešimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
interesams byloje atstovauja kuratorius (šio Kodekso 39 straipsnis), šiai
šaliai skirti procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui.
2. Bylose dėl
išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su
šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos
procedūrą.
3. Procesiniai
dokumentai yra laikomi įteiktais šaliai nuo jų įteikimo kuratoriui dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
130 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu
1. Kai adresato
gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka
nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus
viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui,
teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems
byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje
nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data.
2. Šio straipsnio 1
dalyje nurodytu būdu procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant specialiame
interneto tinklalapyje
pranešimą, kuriame turi būti nurodoma:
1) teismas;
2) procesinio
dokumento pobūdis;
3) adresatas;
4) teismo
posėdžio data (jeigu ji yra paskirta).
3. Šio straipsnio
2 dalyje nurodytas pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš
keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos. Procesinis dokumentas laikomas
įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
139 straipsnis. Ieškinio atsiėmimas
1. Ieškovas tol,
kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti
pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą
ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
2. Ieškinio
atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Jeigu
pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento,
teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam
asmeniui. Šioje dalyje nurodytos nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
145 straipsnis. Laikinųjų
apsaugos priemonių rūšys, jų taikymas ir atsakomybė už teismo nustatytus
draudimus
1. Laikinosios
apsaugos priemonės gali būti:
1) atsakovo
nekilnojamojo daikto areštas;
2) įrašas
viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo;
3) kilnojamųjų
daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių
pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas;
4) atsakovui
priklausančio daikto sulaikymas;
5) atsakovo
turto administratoriaus paskyrimas;
6) draudimas
atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų;
7) draudimas
kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles;
8) išimtiniais
atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba)
draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo;
9) turto
realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui
panaikinimo;
10) išieškojimo
vykdymo procese sustabdymas;
11) laikino
materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas;
12)
įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti;
13) kitos
įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
2. Teismas gali
taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi
būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės
parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.
3. Teismas
dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva
negali taikyti šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 12 ir 13 punktuose nustatytų
laikinųjų apsaugos priemonių, jei tai yra numatyta kituose įstatymuose,
reglamentuojančiuose poveikio priemonių arba finansinio stabilumo ir patikimumo
stiprinimo priemonių taikymą bankams.
4. Tam tikrų
kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių
laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
5. Tais
atvejais, kai yra laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį
bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmeniui, kuriam taikomos
laikinosios apsaugos priemonės, priklausanti turto dalis. Kai turto dalis
bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens
turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas.
6. Areštavus
lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis
atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje.
7. Tais
atvejais, kai areštuotos apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai,
pagaminta produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir
formą tik tuo atveju, jei nemažės jų bendra vertė ir jei teismo nutartyje nėra
nustatyta kitaip.
8.
Asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo
nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės
paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos
priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo
turto arešto aktų registre momento.
9.
Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų
pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki vieno
tūkstančio litų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę
išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl
laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XI-1711,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6551 (2011-11-18)
146 straipsnis. Atsakovo nuostolių, galimų dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
1. Šalies
prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą
pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti
užtikrinamas ir banko garantija. Teismas savo iniciatyva gali pareikalauti
užtikrinti nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant
apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens,
visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Ieškovui nesumokėjus
nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos
per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos
dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ši nutartis
atskiruoju skundu neskundžiama.
2. Įsiteisėjus
sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad
ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu
taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu atsakovas per keturiolika dienų po
teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo dienos nepareiškia ieškinio dėl
nuostolių atlyginimo, taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės
panaikinamos. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimas neužkerta
kelio atsakovui bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
3. Šiame
straipsnyje nustatytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo taisyklės gali būti
taikomos ir tais atvejais, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašoma
iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
160 straipsnis. Teismo posėdžio pirmininko ir kitų
bylą nagrinėjančių teisėjų įgaliojimai
1. Teismo
posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio Kodekso 158
straipsnyje nustatytas pareigas, gali:
1) pripažinti,
kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį;
2) dalyvaujančių
byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys
byloje asmenys negali gauti;
3) nagrinėjant
bylą žodinio proceso tvarka, užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims,
reikalauti iš jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina
nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje
asmenims pateikti papildomus įrodymus;
4) paskirti
byloje ekspertizę;
5) įpareigoti
dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui įrodymus, kuriuos jie turi ir
kuriais remiasi;
6) rinkti
įrodymus savo iniciatyva šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais;
7) pasiūlyti
dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese;
8) turėti kitų
šiame Kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.
2. Kai bylą
nagrinėja teisėjų kolegija, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus taip
pat turi kiti bylą nagrinėjantys teisėjai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
161
straipsnis. Pasiūlymas pasirūpinti atstovavimu
1. Tais
atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas
mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės)
tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad
jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos
nagrinėjimo metu bylą atidėti šiame straipsnyje nurodytu pagrindu galima tik
vieną kartą.
2. Šaliai arba
trečiajam asmeniui nepasinaudojus teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu,
byla nagrinėjama toliau.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
169 straipsnis netenka galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
170
straipsnis. Protokolo rašymas ir jo pasirašymas
1. Protokolą
rašo teismo posėdžio sekretorius pačiame teismo posėdyje. Posėdžio pirmininkas
turi teisę diktuoti protokolo turinį.
2. Surašomas
atskiras kiekvieno teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo ne posėdyje
protokolas.
3. Kiekviename
teismo posėdyje daromas garso įrašas. Teismo posėdžio garso įrašas pridedamas
prie teismo posėdžio protokolo. Apie daromą teismo posėdžio garso įrašą
pažymima teismo posėdžio protokole. Kai dėl
techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo
dalies garso įrašu, vadovaujamasi tik teismo posėdžio protokole esančia
informacija. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo
posėdžio garso įrašu.
4. Dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę prašyti, kad į
protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jis laiko esminėmis bylai. Šis
prašymas tenkinamas posėdžio primininko pritarimu, o kai byla nagrinėjama
kolegialiai, – teisėjų kolegijos pritarimu. Posėdžio pirmininkas turi teisę
pasiūlyti šalims pasirašyti jų duotus paaiškinimus, kurie surašyti protokole.
5. Protokolas
turi būti baigtas rašyti ar spausdinti ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą darbo
dieną po teismo posėdžio ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo pabaigos.
6. Protokolą
pasirašo posėdžio pirmininkas arba pranešėjas ir sekretorius, įrašydami
pasirašymo datą. Visi pakeitimai, pataisymai, papildymai turi būti protokole
aptarti.
170 straipsnis netenka galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
171
straipsnis. Pastabos dėl protokolo
Dalyvaujantys
byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per tris darbo dienas nuo
protokolo pasirašymo dienos gali pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo.
Šiose pastabose turi būti nurodyta, kas yra neteisingai įrašyta į protokolą, ir
siūlymai, kaip turi būti įrašyta.
171 straipsnis netenka galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
172
straipsnis. Pastabų dėl protokolo išnagrinėjimas
1. Pastabas dėl
protokolo išnagrinėja teismo posėdžio pirmininkas rašytinio proceso tvarka ir,
kai su pastabomis sutinka, rezoliucija patvirtina, kad jos yra teisingos.
2.
Jeigu teismo posėdžio pirmininkas nesutinka su pateiktomis pastabomis, tai:
1)
jeigu bylą nagrinėjo ar atskirą procesinį veiksmą atliko teisėjų kolegija,
pastabas nagrinėja tos pačios kolegijos teisėjai, o išimtiniais atvejais – du
tos kolegijos teisėjai, pranešus pastabas pateikusiems asmenims ir išklausius
jų nuomonę, jei šie atvyko;
2) jeigu bylą
nagrinėjo ar atskirą procesinį veiksmą atliko vienas teisėjas, jis pakviečia
pateikusius pastabas asmenis ir išklauso jų nuomonę, jei šie kviesti atvyko.
3. Jeigu teismas
atmeta pastabas, turi būti priimta motyvuota nutartis.
4. Visos
pastabos dėl protokolo pridedamos prie bylos.
5. Pastabos dėl
protokolo turi būti išnagrinėtos per tris darbo dienas nuo jų pateikimo dienos.
172 straipsnis netenka galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
173
straipsnis. Neteko
galios nuo 2011-10-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
174
straipsnis. Neteko
galios nuo 2011-10-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
175
straipsnis. Neteko
galios nuo 2011-10-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Skirsnio
pavadinimo redakcija nuo 2013-07-01:
Ketvirtasis
skirsnis
INFORMACINIŲ IR
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS TEISMO PROCESE
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72, 2012-12-20,
Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
Skirsnis
papildomas 1751 straipsniu nuo 2013-07-01:
1751
straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo
procese ypatumai
1. Be šio Kodekso,
informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip
pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų
įstatymas.
2. Procesiniai dokumentai
teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių
priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių
priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
3. Procesiniame dokumente,
pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be šio Kodekso 111
straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti:
1) dalyvaujančių byloje
asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų
elektroninių ryšių priemonių adresai, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių
byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų
turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
2) asmenų, kuriems šiame
Kodekse nenustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių
priemonėmis, pageidavimai dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių
priemonėmis. Asmenys, kuriems šiame Kodekse nustatyta pareiga gauti procesinius
dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat asmenys, kurie išreiškia
pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis,
privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresus, telefono ir fakso numerius,
kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus.
4. Dalyvaujantys byloje
asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje
asmenims apie kiekvieną savo elektroninio pašto adreso, telefono ir fakso
numerių, taip pat kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą.
5. Kai byla vedama per
advokatą, be šio Kodekso 135 ir 142 straipsniuose nustatytų reikalavimų,
atitinkamai ieškinyje arba atsiliepime į ieškinį taip pat nurodomas advokato
elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių
ryšių priemonių adresai.
6. Elektroninės formos
procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens
tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso
111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti
pasirašytas.
7. Elektroniniai duomenys
teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių
duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.
8. Jeigu procesiniai
dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino
dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas
nelaikomas praleistu.
9. Advokatams, advokatų
padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir
savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo
įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis.
Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems
teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje
sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių
priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia
elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo
procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę
reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių
ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
10. Šio Kodekso
nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui
procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento
įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento
išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
Skirsnis papildytas straipsniu:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
1752
straipsnis.
Vaizdo konferencijų, telekonferencijų naudojimas
1. Proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose ir liudytojo apklausa
jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių
ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti
užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų)
objektyvus fiksavimas ir pateikimas.
2. Įrodymams
rinkti gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių
technologijos (vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir kita).
Skirsnis papildytas straipsniu:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
II DALIS
PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME
XIII SKYRIUS
ĮRODYMAI IR
ĮRODINĖJIMAS
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BendrosIOS nuostatos
176
straipsnis. Įrodinėjimas
1.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų
tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku,
egzistuoja arba neegzistuoja.
2.
Įrodinėjimo procesas vyksta šio Kodekso nustatyta tvarka.
177
straipsnis. Įrodymai
1. Įrodymai
civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas
įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių
reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai
teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
2.
Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų
(tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais
įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis,
nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir
kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
3. Bylos aplinkybės,
kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo
priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo
priemonėmis.
4. Faktiniai
duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti
įrodymais civilinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.
5. Duomenys,
gauti taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, negali būti įrodymais
civiliniame procese, išskyrus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo
įstatyme numatytus atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
178
straipsnis. Įrodinėjimo pareiga
Šalys turi įrodyti
aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus
atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka
nereikia įrodinėti.
179
straipsnis. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
1. Įrodymus
pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų
neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems
asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.
2. Teismas turi
teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų
numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus
šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti
interesai.
3. Teismas gali
naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių
sistemų ir registrų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
180
straipsnis. Įrodymų ryšys su byla
Teismas priima
nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės
bylai aplinkybes.
181
straipsnis. Atsisakymas priimti įrodymą
1. Atsisakymas
priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti
motyvuojamas.
2.
Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti
pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.
182
straipsnis. Atleidimas nuo įrodinėjimo
Nereikia
įrodinėti aplinkybių:
1) teismo
pripažintų visiems žinomomis;
2)
nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje
byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo
sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims
(prejudiciniai faktai);
3)
asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai);
4)
preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka;
5)
pavadinimas ir 1751 straipsnis, 234, 237, 297 ir 385 straipsniai
įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
229 straipsnis. Parengiamųjų teismo posėdžių skaičius
Bylai nagrinėti
teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais
atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas
turi teisę posėdyje paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti
ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą. Parengiamųjų teismo posėdžių negali
būti daugiau kaip du.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
230
straipsnis. Parengiamojo teismo posėdžio eiga
1. Posėdžio
pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia,
siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir
atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia
savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus
dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu,
reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje.
2. Dėl neatvykusios į parengiamąjį
posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą
nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.
3. Jeigu į
parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms
yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą.
4. Parengiamasis
teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje
taisykles. Parengiamojo teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.
5. Teismas,
atsižvelgdamas į bylos pobūdį, gali nuspręsti, kad į parengiamąjį teismo posėdį
turi atvykti šalys ir tretieji asmenys
asmeniškai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
231
straipsnis. Taikinimo procedūra
1.
Teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims
pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismas
imasi priemonių šalims sutaikyti. Šalių prašymu arba sutikimu, laikantis
Teisėjų tarybos nustatytos tvarkos, gali būti vykdomas teisminis taikinamasis
tarpininkavimas. Taikinimo tarpininkas negali dalyvauti nagrinėjant bylą iš
esmės.
2. Taikos
sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).
3. Parengiamojo
teismo posėdžio metu šalių sudaryta taikos sutartis patvirtinama pagal šio
Kodekso 140 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles.
4. Nepavykus
sudaryti šalių taikos sutarties, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomones ir parengęs
bylą nagrinėti teisme, paskiria bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir apie tai
praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
5.
Tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo
bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį
bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo
posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo
atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
232
straipsnis. Nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje
Manydamas, kad
byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti
teismo posėdyje. Nutartyje, be bendrų teismo procesiniams dokumentams keliamų
reikalavimų, nurodoma:
1) (neteko
galios nuo 2011-10-01);
2) (neteko galios
nuo 2011-10-01);
3)
įrodymai, kurių teismas reikalauja savo iniciatyva, kai tokia teismo teisė
numatyta šiame Kodekse;
4) teismo
posėdžio laikas ir vieta;
5) pavedimas
išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims;
6)
pavedimas šaukti į teismo posėdį nutartyje išvardytus liudytojus, ekspertus,
vertėjus ir kitus asmenis;
7) reikiamais
atvejais – nutarimas įtraukti į bylą valstybės ar savivaldybių institucijas
išvadai duoti;
8) kiti
pavedimai, užtikrinantys, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
268 straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo
tvarka ir sprendimo išdėstymas
1. Sprendimas
priimamas tuoj pat po bylos išnagrinėjimo, išskyrus šio Kodekso numatytus
atvejus.
2. Sprendimą
teisėjas priima vienas (kai bylą nagrinėja vienas teisėjas) arba teisėjų balsų
dauguma. Sprendimas išdėstomas raštu ir jį pasirašo visi nagrinėję bylą
teisėjai.
3. Priimamame
sprendime turi būti visos šio Kodekso 270 straipsnio 1 dalyje nurodytos
sprendimo dalys.
4. Sprendimo
forma ir turinys turi atitikti šio Kodekso 270 straipsnyje nustatytus
reikalavimus.
5. Kai atsakovas
ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus
motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali
būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant
sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos
nors įrodymus.
6. Sprendimas
paskelbiamas perskaitant jo įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje
byloje savo nuožiūra nusprendžia, kurios sprendimo dalys, be įžanginės ir rezoliucinės,
turi būti paskelbiamos perskaitant.
7. Sprendimą
paskelbia bylą nagrinėjęs vienas teisėjas arba bet kuris iš kolegijos teisėjų.
Skelbiant sprendimą teismo posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos teisėjai
gali nedalyvauti. Visi esantieji teismo posėdžių salėje sprendimą išklauso
stovėdami, išskyrus šio Kodekso 236 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.
8. Paskelbęs
sprendimą arba nutartį nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, teisėjas
išaiškina sprendimo ar nutarties turinį, jų apskundimo tvarką ir terminą. Kartu
paskelbiama, nuo kada dalyvavę byloje asmenys gali susipažinti su teismo
posėdžio protokolu.
9. Teisėjas,
turėjęs kitą nuomonę dėl sprendimo, turi teisę raštu išdėstyti atskirąją
nuomonę. Teisėjo atskiroji nuomonė skelbiant sprendimą neskaitoma. Atskiroji
nuomonė pridedama prie bylos. Kad tokia nuomonė yra, tik pranešama.
10. Ištaisymai
sprendimo tekste turi būti teisėjų aptarti ir pasirašyti.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-09-21, Žin., 2006, Nr.
102-3957 (2006-09-26)
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
269
straipsnis. Sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
1. Teismas,
išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip
per dvidešimt dienų. Šiuo laikotarpiu teisėjas gali nagrinėti kitas bylas.
Sprendimas priimamas per teismo nustatytą terminą, o sprendimo paskelbimo data
laikoma priėmimo data. Sprendimui priimti ir paskelbti taikomi šio Kodekso 268
straipsnyje nustatyti reikalavimai.
2. Nutartis dėl
sprendimo priėmimo ir paskelbimo gali būti teismo priimta ir neišeinant į sprendimų
priėmimo kambarį.
3. Nutartyje dėl
sprendimo priėmimo ir paskelbimo teismas nurodo sprendimo paskelbimo datą.
4. Kai suserga
ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis
teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas
teisėjas, – teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali
motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu buvo nurodyta šio straipsnio 3 dalyje
numatytoje nutartyje, sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą
naują datą pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys
neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos
nagrinėjimo datą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
270
straipsnis. Sprendimo turinys
1. Sprendimą
sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys.
2. Įžanginėje
sprendimo dalyje nurodoma:
1) sprendimo
priėmimo laikas ir vieta;
2) sprendimą
priėmusio teismo pavadinimas;
3) teismo
sudėtis (teisėjo (teisėjų) vardas ir pavardė), teismo posėdžio sekretorius,
šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys;
4) ginčo
dalykas.
3.
Aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų
santrauka.
4.
Motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma:
1) teismo
nustatytos bylos aplinkybės;
2) įrodymų,
kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas;
3) argumentai,
dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus;
4) įstatymai ir
kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
5. Rezoliucinėje
sprendimo dalyje turi būti:
1) teismo išvada
ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti
visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį
ir (ar) priešieškinį atmesti;
2) įstatymų
numatytais atvejais – priteistų palūkanų dydis ir laikotarpis, iki kada jos
išieškomos;
3) nurodymas apie
bylinėjimosi išlaidų paskirstymą;
4) teismo
išvados dėl kitų sprendimu išspręstų klausimų;
5) sprendimo
apskundimo termino ir tvarkos nurodymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
275 straipsnis. Teismo sprendimo
kopijų išsiuntimas šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims
1. Šio Kodekso
270 straipsnio nustatyta tvarka surašyto sprendimo patvirtinta kopija išduodama
arba išsiunčiama teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu. Šalims
ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne
vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos
teismo sprendimo patvirtintos kopijos.
2. Teismas,
priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas
ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat
kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar
daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne
vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi
nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar
daiktinės teisės į jį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
287 straipsnis. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
1.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų
nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui
pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Šis
terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas
dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas
atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas
atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu
praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
2. Pareiškime
turi būti nurodyta:
1) teismo,
priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas;
2) šalies,
paduodančios pareiškimą, pavadinimas;
3) aplinkybės,
liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui
iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo
dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat
įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes;
4) aplinkybės,
galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai,
patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai,
argumentai ir įrodymai, susiję su byla;
5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas;6) prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas;7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
3. Kartu su
pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir
pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės
įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
4. Teismui
pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų
asmenų, išskyrus šio Kodekso 113 straipsnyje numatytas išimtis.
5. Pareiškimo
trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka.
6. Jeigu toje
pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas ir pareiškimas, visų pirma turi
būti išnagrinėtas pareiškimas ir įsiteisėti teismo nutartis, priimta dėl šio
pareiškimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
288
straipsnis. Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimas
1. Priėmęs
pareiškimą teismas persiunčia pareiškimo ir jo priedų kopijas šalims ir
tretiesiems asmenims ir nurodo, kad per keturiolika dienų nuo jo išsiuntimo
šalys privalo, o tretieji asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į
pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus,
susijusius su byla.
2. Paduotą
pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per
keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos dienos.
3. Išnagrinėjęs
pareiškimą, teismas turi teisę:
1) pareiškimo
netenkinti;
2) panaikinti
sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
4. Išnagrinėjęs
pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą,
jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių:
1) šalies
pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių
teisėtumui ir pagrįstumui;
2) byloje
negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
5. Nutarties
patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas po nutarties priėmimo
išsiunčiama šalims ir tretiesiems asmenims.
6. Dėl
nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis
skundas.
7. Jeigu teismas
nustato, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą,
buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas
sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis
mokestis už pareiškimo padavimą. Be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas
sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo,
kuris jai priklausytų pagal šio Kodekso 93 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju
teismas pasyviajai šaliai taip pat gali skirti baudą iki vieno tūkstančio litų.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-09-21, Žin., 2006, Nr.
102-3957 (2006-09-26)
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
289
straipsnis. Pakartotinis sprendimas už akių
Jeigu teismas
atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje
numatytais pagrindais, jis turi teisę bendrais pagrindais priimti pakartotinį
sprendimą už akių.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957
(2006-09-26)
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Antrasis
skirsnis
Teismo nutartis ir rezoliucija
290
straipsnis. Nutarties ir rezoliucijos priėmimas
1. Teismas
atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis.
Šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais teismas nutartimi gali
išspręsti ir kitus klausimus.
2. Teismo
posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti
rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio
protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma
kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu
pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pripažinęs, kad tai
būtina, teismas turi teisę priimti rašytines nutartis ir kitais atvejais.
Teismas turi teisę sprendimų priėmimo kambaryje priimti ir žodinę nutartį.
Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į sprendžiamo klausimo
sudėtingumą, turi teisę ne ilgiau kaip septynioms dienoms atidėti nutarties
priėmimą ir paskelbimą.
3.
Rašytinę arba žodinę nutartį, priimtą teismo posėdžio (parengiamojo ar
nagrinėjimo teisme) metu, teismas paskelbia nedelsdamas po jos priėmimo,
išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.
4. Ne
parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjimo teisme metu teismas priima
rašytines nutartis.
5. Šiame Kodekse numatytais
atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija.
Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo,
kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir
pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama.
6. Klausimai,
kurie šiame Kodekse numatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip
pat gali būti išspręsti nutartimi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
291
straipsnis. Nutarties turinys
1. Nutartyje
turi būti nurodoma:
1) nutarties
priėmimo laikas ir vieta;
2) teismo
pavadinimas, teismo sudėtis ir teismo posėdžio sekretorius;
3) dalyvaujantys
byloje asmenys ir ginčo dalykas;
4) klausimas,
kuriuo priimama nutartis;
5)
motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti
teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi;
6) teismo
nutarimas;
7) nutarties
apskundimo tvarka ir terminas.
2. Žodinėje
nutartyje turi būti duomenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6
punktuose.
292
straipsnis. Nutarčių
kopijų išsiuntimas šalims ir tretiesiems asmenims
Šio Kodekso 291
straipsnyje nustatyta tvarka surašytos nutarties patvirtintos kopijos
išduodamos ar išsiunčiamos teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų
reikalavimu. Šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne
vėliau kaip per tris darbo dienas nuo priėmimo išsiunčiamos nutarčių, kurios
gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Trečiasis
skirsnis
BYLOS
NUTRAUKIMAS
293
straipsnis. Bylos nutraukimo pagrindai
Teismas
nutraukia bylą:
1) jeigu byla
nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla
teisminga administraciniam teismui;
2) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie
kreipėsi į teismą, yra nesilaikę tos
kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir
nebegalima šia tvarka pasinaudoti;
3) jeigu yra
įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo
ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį;
4) jeigu
ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė;
5) jeigu šalys
sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino;
6) jeigu yra
įsiteisėjęs arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl
to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
7) jeigu mirus
fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo
teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas;
8) jeigu
likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo
teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas;
9) kitais šio
Kodekso numatytais atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
294
straipsnis. Bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės
1. Byla
nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl to, kad ji
nenagrinėtina teisme, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ieškovas ar pareiškėjas turi kreiptis.
2.
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to
paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
303 straipsnis. Apribojimai pateikti apeliacinį skundą
Apeliacine
tvarka negali būti skundžiamas teismo sprendimas už akių, jeigu skundą paduoda
asmuo, dėl kurio toks sprendimas yra priimtas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
304
straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo sudėtis
1. Kai
apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne didesnė negu penki tūkstančiai litų,
taip pat ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas
teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų
skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę bylai
nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti bylą nagrinėti
trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis
teisėjas. Kitais atvejais apeliacine tvarka bylą nagrinėja trijų teisėjų
kolegija.
2. Bylą
nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas bylai
nagrinėti apeliacine tvarka gali sudaryti mišrią Civilinių bylų skyriaus ir
Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Teisėjų kolegija sudaroma ir
bylas ji nagrinėja pagal šiame Kodekse nustatytas apeliacinės instancijos
teismo kolegijų sudarymo ir bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykles.
3. Šiame
skyriuje numatytais atvejais procesinius veiksmus apeliaciniame procese gali
atlikti vienas teisėjas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
305
straipsnis. Apeliacinio skundo subjektai
Apeliacinį
skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje
asmenys.
306
straipsnis. Apeliacinio skundo turinys
1. Apeliaciniame
skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti
nurodyta:
1) skundžiamas
sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;
2) konkreti
skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas;
3) ginčijama
suma – kai ginčas yra turtinis;
4) kokios bylos
aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą,
kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios
aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų
307 straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo terminai
1.
Apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios
instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.
2. Apeliacinio skundo padavimo terminas
gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas
dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas
atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas
atskirasis skundas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas tokį atskirąjį skundą
patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina,
apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį
skundą su byla perduoda šio teismo teisėjų kolegijai arba grąžina pirmosios
instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Kai šioje
dalyje numatytu atveju byla perduodama apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegijai nagrinėti, apeliacinės instancijos teismas įvykdo šio Kodekso 317
straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Kai vadovaujantis šio Kodekso 317
straipsnio 2 dalimi byla išsiunčiama apeliacinės instancijos teismui ir šis
teismas nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas, jis
gali:
1) savo iniciatyva (ex officio)
atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai
matyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;
2) pasiūlyti dalyvaujančiam byloje
asmeniui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo.
3. Prašymas
atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas,
jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
308
straipsnis. Apeliacinio skundo atsisakymas
1. Apeliacinį
skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o
jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo
iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo,
jeigu yra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
2. Teismas,
nutartimi priėmęs apeliacinio skundo atsisakymą, jeigu sprendimas nebuvo
apskųstas kitų asmenų, nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.
3. Apeliacinio
skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės.
4. Jeigu
apeliacinio skundo atsisakymas pareiškiamas iki bylos išsiuntimo apeliacinės
instancijos teismui, atsisakymo priėmimo ir apeliacinio proceso nutraukimo
klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
309
straipsnis. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo
Asmenys,
turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams
į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto
apeliacinio skundo. Už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo
žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo
prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti
savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Pareiškimai
dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo paduodami per pirmosios instancijos
teismą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
310
straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo tvarka
Apeliacinis
skundas paduodamas per tą teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas.
311 straipsnis. Apeliacinio skundo priedai
Apeliacinis
skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų
asmenų, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas ir jo priedai teismui
pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
312
straipsnis. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus
Apeliaciniame
skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą
pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai,
neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti
delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Už šiuos reikalavimus
paduodant apeliacinį skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą
pirmosios instancijos teisme.
313
straipsnis. Draudimas priimti blogesnį sprendimą
Apeliacinės
instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra
skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš
šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo
panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos
teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje
numatytu atveju.
314
straipsnis. Nauji įrodymai
Apeliacinės instancijos teismas atsisako
priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos
teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos
atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
315
straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas
1. Apeliacinio
skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos
teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui.
2. Apeliacinis
skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu:
1) skundas
paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis
terminas neatnaujinamas;
2) skundą paduoda
neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti;
3) skundžiamas
sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo
objektas.
3. Teismo
atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose
nurodytais pagrindais nekliudo nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo
termino vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu apeliacinio skundo trūkumai
yra pašalinti.
4. Teisėjas,
atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, priima motyvuotą nutartį. Dėl šios
nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas.
5. Jeigu šio
straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant
bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis
grąžinti žyminį mokestį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
316 straipsnis. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į
apeliacinį skundą ir pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo trūkumų
šalinimas
1. Jeigu
paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311
straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato
apeliantui terminą trūkumams pašalinti.
2.
Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus,
skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas
laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
3. Apeliacinės
instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas
apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ar pareiškimo dėl
prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam
byloje asmeniui paskirti terminą šių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti,
priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio
dokumento trūkumams pašalinti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
321 straipsnis. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
1. Apeliacinis
skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322
straipsnyje nurodytas išimtis.
2. Teismo
posėdis nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka susideda iš
pranešimo apie bylą, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą,
teisėjų nuomonių išreiškimo, balsavimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo.
3. Kai
apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi
išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų,
toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų
skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje
paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
322
straipsnis. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
Apeliacinis
skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas
pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys
apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl
prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti
bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
323
straipsnis. Apribojimai keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą
Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo
terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
324
straipsnis. Žodinis bylos nagrinėjimas iš esmės
1. Žodinio proceso atvejais teisėjų
kolegijos pirmininkas ar bylą nagrinėjantis teisėjas pradeda teismo posėdį,
paskelbia bylą nagrinėjančio teismo sudėtį, praneša, kokia byla, pagal kieno
apeliacinį skundą ir dėl kurio teismo sprendimo ar nutarties nagrinėjama,
patikrina, kurie asmenys yra atvykę, nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip
pat patikrina atstovų įgaliojimus. Teismas paklausia atvykusius į posėdį
asmenis, ar jie turi pareiškimų ar prašymų. Pateiktus pareiškimus ir prašymus
teismas išsprendžia nutartimi.
2. Žodinio
proceso atvejais teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas. Pirmas
kalba apeliantas. Teismas įspėja dalyvaujančius byloje asmenis, jeigu kalbų
turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų turinio.
3. Kai teismas
pripažįsta, kad yra būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami
pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti
įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai,
kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju,
jeigu teismas, vadovaudamasis šio Kodekso 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus
priimti ir tirti.
4. Žodinio
proceso atvejais ištyrus įrodymus, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę
išdėstyti savo nuomonę baigiamosiose kalbose. Jeigu įrodymų tirti nereikėjo,
baigiamosios kalbos vyksta po dalyvaujančių byloje asmenų kalbų.
5. Žodinio
proceso atvejais teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
325
straipsnis. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
1. Teismas,
baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar
nutartis.
2. Sprendimas
(nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt
dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos. Šiuo laikotarpiu teisėjai
gali nagrinėti kitas bylas.
3. Priimamame
sprendime (nutartyje) turi būti visos šio Kodekso 331 straipsnio 1 dalyje
nurodytos sprendimo (nutarties) dalys. Visas sprendimas (nutartis) išdėstomas
raštu ir jį visi teisėjai pasirašo.
4. Žodinio
proceso atvejais teismo sprendimas (nutartis) paskelbiamas teismo posėdžių
salėje. Sprendimą (nutartį) paskelbia bylą nagrinėjęs vienas teisėjas arba bet
kuris iš kolegijos teisėjų. Sprendimas (nutartis) paskelbiamas perskaitant
įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas kiekvienoje byloje savo nuožiūra
nusprendžia, kurios sprendimo (nutarties) dalys, be įžanginės ir rezoliucinės,
turi būti paskelbiamos perskaitant. Skelbiant sprendimą (nutartį) teismo
posėdžių salėje, kiti teisėjų kolegijos teisėjai gali nedalyvauti.
5. Apie
apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso
tvarka, taip pat apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį,
priimtus žodinio proceso tvarka, kai dalyvaujantys byloje asmenys nedalyvavo
paskelbiant teismo sprendimą ar nutartį, pranešama dalyvaujantiems byloje
asmenims.
6. Kai suserga
ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis
teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas
teisėjas, –teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali
motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu šio straipsnio 1 dalyje numatyta,
sprendimo (nutarties) priėmimo ir paskelbimo datą. Apie nustatytą naują datą
pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims. Jeigu šios priežastys neišnyksta per
protingą laiką, teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo
datą.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas, Nutarimas
2006-09-21, Žin., 2006, Nr.
102-3957 (2006-09-26)
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
326
straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo teisės
1. Apeliacinės
instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę:
1) pirmosios
instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą;
2) panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują
sprendimą;
3) pakeisti
pirmosios instancijos teismo sprendimą;
4)
panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti
bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
5) panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti
arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296
straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies
7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus.
2.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o
1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais – teismo nutartis.
333 straipsnis. Bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui
Apeliacinės
instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, per penkias darbo dienas
nuo sprendimo ar nutarties paskelbimo dienos grąžina bylą pirmosios instancijos
teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
ANTRASIS
SKIRSNIS
ATSKIRIEJI
SKUNDAI
334
straipsnis. Teisė paduoti atskirąjį skundą
1. Pirmosios instancijos teismo nutartis
galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo
teismo sprendimo:
1) šio Kodekso
numatytais atvejais;
2) kai teismo
nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
2. Gavęs
atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas:
1) sutikdamas su
atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293
straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas
nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu
priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems
asmenims;
2) nesutikdamas
su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl šio Kodekso 293 straipsnyje
nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų
dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų
pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį
skundą apeliacinės instancijos teismui.
3. Dėl kitų
pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami,
bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti
įtraukiami į apeliacinį skundą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
335 straipsnis. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į
atskiruosius skundus padavimo tvarka ir terminai
1. Atskirieji skundai paduodami per tą
teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties
priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka
yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas
per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
2. Atsiliepimai
į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per
keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
336 straipsnis.
Atskirojo skundo nagrinėjimas
1. Apeliacinės
instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka,
išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas
žodinis nagrinėjimas.
2. Atskirąjį
skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau
apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui
nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą
nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.
3. Nutartis dėl
atskirojo skundo turi būti priimta ne vėliau kaip per septynias dienas nuo
atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
337 straipsnis.
Apeliacinės instancijos teismo teisės
1. Apeliacinės instancijos teismas,
išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi:
1) palikti pirmosios instancijos teismo
nutartį nepakeistą;
2) panaikinti pirmosios instancijos
teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;
3) panaikinti pirmosios instancijos
teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo;
4) pakeisti pirmosios instancijos teismo
nutartį.
2. Apeliacinės instancijos teismas,
nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių
kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios
instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti
pirmosios instancijos teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
338
straipsnis. Apeliacinio proceso normų galiojimas
Atskiriesiems
skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą
apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
339
straipsnis. Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis,
priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
XVII SKYRIUS
BYLŲ PROCESAS
KASACINIAME TEISME
344 straipsnis. Kasacinio skundo priedai
Kasacinis
skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų
asmenų, išskyrus atvejus, kai kasacinis skundas ir jo priedai teismui
pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
345
straipsnis. Kasacinio skundo padavimo terminai
1. Kasacinis
skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo,
nutarties įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos
teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte
nustatytais pagrindais, paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties
įsiteisėjimo dienos.
2. Asmenims,
praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas
pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas, išskyrus šio
straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, kai kasacinis skundas paduodamas dėl
apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šio Kodekso 327 straipsnio 1
dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Pareiškimas dėl praleisto termino
atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip
šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Pareiškimą
dėl praleisto termino atnaujinimo išsprendžia šio Kodekso 350 straipsnyje
numatyta teisėjų atrankos kolegija nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
354 straipsnis. Atstovavimas
Kasacinio teismo
posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal
įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai,
turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56
straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
355
straipsnis. Dalyvaujančių byloje asmenų teisės
kasaciniame procese
1. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pareikšti
bylą nagrinėjantiems teisėjams arba vienam iš jų nušalinimus ir prašymus. Jeigu
byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys
byloje asmenys
šias teises gali įgyvendinti raštu iki teismo posėdžio pradžios, o žodinio
proceso atveju – ir žodžiu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.
2. Žodinio
proceso atvejais kasatorius arba jo atstovas turi teisę išdėstyti žodžiu
kasacinio skundo motyvuotus pagrindus ir pareikšti samprotavimus dėl gauto
atsiliepimo į kasacinį skundą. Kita šalis, trečiasis asmuo ar jų atstovai turi
teisę pareikšti savo argumentus dėl kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį
skundą.
3. Dalyvaujantys
byloje asmenys turi teisę gauti informaciją apie bylos nagrinėjimo kasacine
tvarka eigą ir rezultatus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
356
straipsnis. Bylos nagrinėjimas kasacinio teismo posėdyje
1. Kasacinė byla
nagrinėjama pasibaigus kasacinio skundo padavimo terminui. Kasacinė byla
nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismo posėdis susideda iš pranešimo apie
bylą, kasacinį skundą, atsiliepimą į kasacinį skundą, teisėjų nuomonių
išreiškimo, balsavimo ir nutarties (nutarimo) priėmimo.
2. Nusprendusi,
kad tai yra būtina, teisėjų kolegija paskiria žodinį bylos nagrinėjimą. Žodinio
proceso atvejais kolegijos pirmininkas pradeda teismo posėdį, paskelbia
kolegijos sudėtį, praneša, kokia byla, pagal kieno kasacinį skundą ir dėl kurio
teismo sprendimo, nutarties nagrinėjama, patikrina, kurie asmenys yra atvykę,
nustato atvykusiųjų asmens tapatybę, taip pat patikrina atstovų įgaliojimus.
Teismas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų ar
prašymų. Dėl pateiktų pareiškimų ir prašymų teismas priima nutartį. Bylos
nagrinėjimas pradedamas pranešėjo pranešimu apie bylą, kasacinį skundą,
atsiliepimą į kasacinį skundą. Po to išklausomi turintys teisę kalbėti asmenys.
Pirmas kalba kasatorius arba jo atstovas. Kitų asmenų kalbų tvarką nustato
teismas. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę. Teismas įspėja
asmenis, jeigu jų kalbų turinys neatitinka pateiktų procesinių dokumentų
turinio. Teismas turi teisę užduoti klausimų. Byloje kalbėję asmenys turi
replikos teisę.
3. Bylos
nagrinėjimas kasaciniame teisme baigiamas priimant nutartį (nutarimą) šiame
skyriuje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo teisėjų kolegija bylą išsprendžia
nutartimi, o Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija – nutarimu.
4. Žodinio
proceso atvejais teismo posėdžio eiga yra fiksuojama.
5. Teisėjų
kolegija arba skyriaus ar teismo plenarinė sesija, jeigu yra šiame Kodekse
nustatyti pagrindai, kasacine tvarka nagrinėjamą bylą atideda arba sustabdo.
Byla iš naujo kasacine tvarka nagrinėjama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji
buvo atidėta arba sustabdyta.
6. Bylos
nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra šio Kodekso 350
straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti
kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
363 straipsnis. Sprendimo ar nutarties vykdymo
sustabdymas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
1. Teisėjų
atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų
suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti
kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus
išnagrinėta kasacine tvarka. Prašymas dėl sprendimo ar nutarties vykdymo
sustabdymo rašytinio proceso tvarka išnagrinėjamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip
per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimo ar nutarties vykdymo
sustabdymo klausimą sprendžiantis subjektas gali pareikalauti, kad prašymą
padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo
ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių
atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai taip pat turi teisę taikyti laikinąsias
apsaugos priemones.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
399 straipsnis. Teismo sprendimas
Teismas per tris
darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo
dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją vaiko gimimą įregistravusiai
civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši išregistruotų tėvystę (motinystę).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
PENKTASIS SKIRSNIS
TĖVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMAS
400
straipsnis. Ieškinio padavimas
Prašymą
dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos), taip pat dėl laikino ar
neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali paduoti asmenys, nurodyti Civilinio
kodekso 3.182 straipsnyje.
401
straipsnis. Teismingumas
1. Šiame
skirsnyje nurodytas bylas nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžią
siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismas.
2. Vieno iš
vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo), su kuriuo kartu gyvena vaikai, ieškinys gali
būti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
402
straipsnis. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai
Tėvų
valdžią vaikams teismas turi teisę apriboti tik Civilinio kodekso trečiojoje
knygoje nustatytais pagrindais.
403
straipsnis. Ieškinio turinys
Ieškinyje,
be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi
būti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar
motinos) pagrindas, taip pat tai patvirtinantys įrodymai, nurodytas asmuo ar
vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kuriam vaikas bus perduotas ieškinį patenkinus.
404
straipsnis. Pasirengimas bylai
1.
Teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, paveda valstybinei vaiko teisių
apsaugos institucijai pateikti išvadą dėl ginčo.
2.
Atsižvelgdamas į prašymo pagrindą, teismas išreikalauja iš atitinkamų
institucijų pateikti duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius prašyme
nurodytas aplinkybes.
3.
Atsižvelgdamas į vaiko interesus, teismas išsprendžia klausimą, ar būtina
taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
429 straipsnis. Preliminaraus teismo sprendimo ir jo
priedų
kopijų išsiuntimas
1. Preliminaraus
teismo sprendimo patvirtinta kopija kartu su ieškinio ir jo priedų kopijomis
išsiunčiamos atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus
sprendimo priėmimo ir įteikiamos šio Kodekso 124 straipsnyje nustatyta tvarka,
išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Ieškovui preliminaraus
teismo sprendimo patvirtinta kopija išsiunčiama ne vėliau kaip per tris darbo
dienas po šio sprendimo įsiteisėjimo.
2. Jeigu šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyksta,
teismas nustato ieškovui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba
atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu,
arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas
pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu patikslinus skolininko
gyvenamąją vietą arba kitu būdu procesinių dokumentų įteikti nepavyksta,
teismas nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad ieškinys galėtų
būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu per
nustatytą terminą ieškovas teismo reikalavimų neįvykdo, preliminarus sprendimas
panaikinamas ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
4291 straipsnis. Procesinių
dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis
Be šio Kodekso
429 straipsnio 1 dalyje nustatytų būdų, atsakovui procesiniai dokumentai gali
būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
430
straipsnis. Atsakovo prieštaravimai ir bylos nagrinėjimas
1. Atsakovo
prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi
būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo
dienos. Atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus,
keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir
pagrįsti šio Kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Priėmus prieštaravimus, ieškovas žyminio mokesčio neprimoka.
2. Priėmęs
atsakovo prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną ieškovui
išsiunčia atsakovo prieštaravimų kopiją ir priedus, išskyrus atvejus, kai pagal
šio Kodekso nuostatas pateiktas tik vienas priedų egzempliorius. Ieškovas turi
teisę per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti
atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir savo reikalavimams pagrįsti atsiliepime
nurodyti papildomus motyvus, ir pateikti naujus įrodymus. Gautą ieškovo
atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus teismas ne vėliau kaip per tris darbo
dienas išsiunčia atsakovui. Dokumentiniam procesui netaikomos šio Kodekso
225–233 straipsniuose numatytos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės.
3.
Teismo posėdis skiriamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią
teismas gavo ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus arba pasibaigė
terminas atsiliepimui pateikti.
4. Dokumentiniame
procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio
reikalavimus. Jeigu ieškovas nepateikia atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus,
priimti sprendimą ieškovui už akių negalima.
5. Jeigu
prieštaravimai pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą arba jei jie
neatitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, teismas juos priimti
atsisako. Teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti prieštaravimus, gali būti
skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu atsakovas terminą praleido dėl svarbių
priežasčių, jo prašymu teismas turi teisę terminą atnaujinti.
6. Išnagrinėjęs
bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali:
1) preliminarų
sprendimą palikti nepakeistą;
2) preliminarų
sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti;
3) preliminarų
sprendimą pakeisti.
7. Galutiniu
sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo tarp šalių klausimą.
8. Teismo
galutinis sprendimas gali būti skundžiamas bendra teismo sprendimams apskųsti
šiame Kodekse nustatyta tvarka.
9. Jeigu
atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo
sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus,
teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.
Šiuo atveju ieškovui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu atsakovas
teismo sprendimą įvykdo iš dalies, o dėl kitos dalies reikalavimų pareiškia
prieštaravimus, byla nagrinėjama šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir ieškovo
reikalavimų pagrįstumo klausimas išsprendžiamas priimant galutinį sprendimą.
Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją
patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
XXIII
skyrius
BYLŲ DĖL TEISMO ĮSAKYMO IŠDAVIMO NAGRINĖJIMO
YPATUMAI
431
straipsnis. Leistinumas
1. Šiame
skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl
piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių,
išlaikymo priteisimo ir kitų).
2. Šiame
skyriuje nustatyta tvarka pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu:
1)
pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo momentu kreditorius nėra įvykdęs jam
priklausančios prievolės (ar jos dalies), už kurią reikalaujama sumokėti, o
skolininkas reikalauja ją įvykdyti;
2) yra neįmanoma
prievolę įvykdyti dalimis, o kreditorius reikalauja įvykdyti dalį prievolės;
3)
skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė;
4)
skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos.
3. Tuo atveju,
kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo
įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos,
teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka
nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje
numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus
pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą
patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas
galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.
4. Šiame
skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai kreditoriaus pasirinkimu
taip pat gali būti nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles arba dokumentinio
proceso tvarka.
5. Šiame
skyriuje nustatyta tvarka bylos nagrinėjamos naudojant vienodos formos
procesinius dokumentus. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo gali būti naudojamos
informacinės ir elektroninių ryšių technologijos (procesiniams dokumentams
apdoroti ir kt.).
6. Bylas pagal
pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėja apylinkės teismai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
432
straipsnis. Bendrųjų ginčo teisenos taisyklių taikymas
Jeigu šiame
skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos
bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės.
4321
straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas
1. Bylose dėl
teismo įsakymo išdavimo procesiniams dokumentams apdoroti teisingumo ministro
nustatyta tvarka gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių
technologijos.
2. Teisingumo
ministras, suderinęs su Teisėjų taryba, prireikus gali nustatyti, kad bylas
pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių
ryšių priemonėmis, nagrinėja vienas ar keli konkretūs apylinkės teismai.
3. Jeigu
pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių
priemonėmis, pareiškėjas įsipareigoja gauti procesinius dokumentus elektroninių
ryšių priemonėmis ir privalo nurodyti visus tam būtinus duomenis.
4. Be šio
Kodekso 438 straipsnyje nustatytų būdų, procesiniai dokumentai skolininkui gali
būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Teismo įsakymą, įteikiamą
elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjas pasirašo elektroniniu parašu (šis
parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose).
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
433
straipsnis. Pareiškimo forma ir turinys
1. Pareiškime
dėl teismo įsakymo išdavimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių
dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:
1) kreditoriaus
vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, o kai kreditorius yra juridinis asmuo,
– jo visas pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir
kredito įstaigos rekvizitai, taip pat kreditoriaus atstovo pavadinimas ir
adresas, jeigu pareiškimą paduoda atstovas;
2) skolininko
vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo vieta (jeigu
ji žinoma), o jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas,
buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis žinomas) ir
kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);
3) reikalavimo
suma;
4) kai prašoma
priteisti palūkanas ar delspinigius, – palūkanų ar delspinigių norma, palūkanų
ar delspinigių dydis, skaičiavimo laikotarpis;
5) reiškiamas
reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima
pagrįsti reiškiamą reikalavimą;
6) motyvuotas
prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam
pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą;
7)
patvirtinimas, kad nėra šio Kodekso 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų;
8) pridedamų
prie pareiškimo dokumentų sąrašas.
2. Pareiškime
dėl išlaikymo priteisimo taip pat nurodoma skolininko gimimo data ir vieta,
išlaikytinio gimimo data, išlaikytinio gyvenamoji vieta, jeigu pareiškimą
paduoda ne pats išlaikytinas asmuo, priteistino išlaikymo dydis kiekvieną
mėnesį ir priteistino išlaikymo terminas.
3. Prie
pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami.
4. Procesinių
dokumentų formas tvirtina teisingumo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
434
straipsnis. Bylinėjimosi išlaidos
1.
Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui
tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena,
tačiau ne mažesnis negu dešimt litų, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar
teismo nutartimi asmuo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra visiškai ar iš
dalies atleistas arba kada žyminio mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas.
2. Jeigu teismui
išdavus įsakymą skolininkas pareiškia prieštaravimus ir kreditorius pateikia
ieškinį bendra tvarka, šio straipsnio 1 dalyje numatytas žyminis mokestis
įskaitomas į sumokamą už ieškinį žyminio mokesčio sumą.
3. Pripažinus kreditoriaus pareiškimą nepaduotu šio
Kodekso 439 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju, sumokėtas žyminis mokestis
pareiškėjui negrąžinamas.
4. Jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti
šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį
pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos
bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo
atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti,
kad atsakovas reikalavimą ginčys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
435
straipsnis. Pareiškimo priėmimas
1. Kreditoriaus
pareiškimo priėmimo klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną
nuo jo padavimo teismui dienos. Jeigu kreditoriaus pareiškimas atitinka šiame
skyriuje nustatytus reikalavimus, išduodamas teismo įsakymas ir nesurašoma
teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl pareiškimo priėmimo.
2. Teismas
nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso
137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio
Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu
pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą
gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
3. Spręsdamas
pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina
kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.
4. Pareiškimo dėl
teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumai šalinami šio Kodekso 115
straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Jeigu šio
straipsnio 2 arba 4 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo,
teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą
palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą,
jeigu jis yra priimtas. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos
atskiraisiais skundais.
6. Jeigu kreditorius
atsiima pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iki skolininko
prieštaravimų gavimo teisme arba iki skolininko prieštaravimų padavimo termino
pabaigos,
teismas pareiškimą palieka
nenagrinėtą.
Tai kreditoriui netrukdo šio Kodekso nustatyta tvarka pareikšti reikalavimą iš
naujo. Jeigu kreditorius pareiškia reikalavimo atsisakymą po teismo įsakymo
išdavimo, teismas klausimą išsprendžia pagal šiame Kodekse nustatytas ieškinio
atsisakymo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
436
straipsnis. Teismo įsakymo išdavimas
1. Išsprendęs
pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo
dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio Kodekso nustatyta tvarka
išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą.
2. Teismo
įsakyme nurodoma:
1) įsakymo
išdavimo data;
2) teismo,
išdavusio įsakymą, pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė;
3) kreditoriaus vardas, pavardė, asmens kodas,
adresas, o jeigu kreditorius yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas,
buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos
rekvizitai;
4)
skolininko vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), adresas, darbo
vieta (jeigu ji žinoma), o kai skolininkas yra juridinis asmuo, – jo visas
pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (jeigu jis
žinomas) ir kredito įstaigos rekvizitai (jeigu jie žinomi);
5) išieškojimo
pagrindas;
6) išieškoma iš
skolininko pinigų suma;
7) išieškomų
delspinigių dydis, jeigu delspinigiai priteisiami;
8) išieškomos
bylinėjimosi išlaidos;
9) (neteko galios nuo 2011-10-01).
3. Teismo įsakyme, išduodamame pagal reikalavimus dėl
išlaikymo priteisimo, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, nurodoma
skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, priteisiamo
išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteisiamo išlaikymo terminas.
4. Teismo
įsakymas turi atitikti vykdomajam dokumentui nustatytus reikalavimus.
5. Įsakymą
pasirašo teisėjas ir patvirtina teismo antspaudu.
6.
Nusprendęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas priima nutartį dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7.
Teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas
įsiteisėja, jeigu per šio Kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą
terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo.
Teismo įsakymą skubiai vykdyti negalima.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
437
straipsnis. Pranešimas skolininkui
1. Kreditoriaus
pareiškimo kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą
darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo išsiunčiamos skolininkui.
2. Kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo
kopijomis teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:
1) siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo
pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant
delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu
pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto
reikalavimo;
2) informacija,
kad, neįvykdžius šios dalies 1 punkte nurodytų veiksmų, teismo įsakymas
įsiteisės ir galės būti vykdomas priverstinai;
3) informacija apie tai, kad teismas kreditoriaus
reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jei
skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, ir
apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas ir
įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta
ar įvykdyta netinkamai;
4) informacija apie tai, kad, priimdamas teismo
įsakymą, teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
438 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas
Kreditoriaus
pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami
šio Kodekso 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir
viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas
išsiunčiamas išieškotojui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
439
straipsnis. Skolininko prieštaravimai
1.
Prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies
skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį
kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo
pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus
reikalavimo dalies pagrįstumo.
2.
Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu
per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo
skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus,
keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti
prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus
pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas
terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks
skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
3. Gavęs
skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo
pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo
pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo
teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį,
atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą
žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje
dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikintos.
4. Jeigu
skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo
arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik
dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus
taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies
priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik
dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų
atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies
kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Teismo,
kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi,
kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo
įsakymas ar atitinkama jo dalis.
6.
Jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai
įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas
nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir
taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Ši nutartis gali būti
skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra
tvarka.
7. Jeigu
skolininkas per šio Kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą
teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus,
teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia.
8. Jeigu
kreditorius ir skolininkas po teismo įsakymo priėmimo sudaro taikos sutartį ir
teismas ją patvirtina, ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
496 straipsnis. Teismo sprendimų
ir nutarčių vykdymas
1. Teismo
sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo
ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų vykdomi skubiai.
Atskirojo skundo padavimas jų vykdymo nesustabdo.
2. Teismas ne
vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimų ir nutarčių dėl globos ir rūpybos
nustatymo ir panaikinimo asmenims, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais
arba kurių civilinis veiksnumas apribotas, nepilnamečiams nuo keturiolikos iki
aštuoniolikos metų, kuriems atimta ar apribota teisė savarankiškai disponuoti
savo pajamomis ir turtu, taip pat nuo sprendimų ir nutarčių dėl globėjo ar
rūpintojo šiems asmenims paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų
įsiteisėjimo privalo šių sprendimų ir nutarčių duomenis pateikti neveiksnių ir
ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai
veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1032,
2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 126-6457 (2010-10-26)
ANTRASIS SKIRSNIS
Bylos dėl Vaiko
nuolatinės globos ir rūpybos
497
straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Pareiškimą
dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo gali paduoti valstybinė vaiko
teisių apsaugos institucija arba prokuroras.
2. Pareiškimą
dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo vaikui, kuriam nustatyta nuolatinė globa ar
rūpyba, gali paduoti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba
prokuroras.
3. Valstybinė
vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras prašymus dėl vaiko nuolatinės
globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo gali sujungti į
vieną.
4. Pareiškimas
paduodamas pagal vaiko, kuriam prašoma nustatyti nuolatinę globą ar rūpybą ir
(ar) skirti globėją ar rūpintoją, gyvenamąją vietą, o jeigu tokios nėra, –
pagal šio vaiko buvimo vietą.
599 straipsnis. Atstovavimas vykdymo procese
1. Išieškotojo
ar skolininko atstovais vykdymo procese gali būti advokatai, advokato padėjėjai
arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti šio Kodekso 57 straipsnyje
nustatyta tvarka. Vykdymo proceso dalyviams atstovauti teisme gali šio Kodekso
56 straipsnyje nurodyti asmenys.
2. Atstovavimo
sutartyje ar jos išraše, be kitų duomenų, turi būti nurodytas atstovo darbo
vietos adresas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
600
straipsnis. Kviestinių dalyvavimas vykdant sprendimus
1. Atlikdamas
vykdymo proceso veiksmus, antstolis gali kviesti kviestinį (kviestinius).
2. Išieškotojas
ir skolininkas, kai yra atliekami vykdymo veiksmai, taip pat turi teisę kviesti
dalyvauti ne daugiau kaip po vieną kviestinį, jeigu dėl to nereikia atidėti
vykdymo veiksmų.
3.
Kviestinių dalyvavimas būtinas, jeigu atliekant vykdymo veiksmus į skolininko
būstą patenkama skolininkui ar jo šeimos nariams nedalyvaujant arba prieš šių
asmenų valią. Šiuo atveju antstolis kviečia ne mažiau kaip du kviestinius.
4. Apie
kviestinių dalyvavimą nurodoma procesinių veiksmų atlikimo metu surašomuose
dokumentuose. Šiuos dokumentus kviestiniai pasirašo.
5. Kviestiniais
gali būti pilnamečiai veiksnūs asmenys, nesuinteresuoti vykdomosios bylos
baigtimi.
6.
Asmuo, antstolio pakviestas būti kviestiniu, be svarbių priežasčių atsisakyti
atlikti kviestinio pareigas negali. Už nepagrįstą atsisakymą būti kviestiniu
asmeniui teismas turi teisę skirti iki dviejų šimtų litų dydžio piniginę baudą.
601
straipsnis. Skolininko kuratoriaus paskyrimas vykdymo proceso metu
1. Tais
atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto,
išieškotojas turi teisę prašyti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės
teismą paskirti skolininko kuratorių.
2. Prašymas
paskirti skolininko kuratorių paduodamas antstoliui, o šis ne vėliau kaip per
tris darbo dienas šį prašymą su vykdomąja byla perduoda apylinkės teismui,
kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
3. Prašymą
teismas išsprendžia šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka per tris darbo
dienas paprastai rašytinio proceso tvarka. Asmuo kuratoriumi gali būti
skiriamas tik jo paties sutikimu.
4. Skolininko
kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir
skolininkas, išskyrus teisę turėti atstovą.
5. Skolininko
kuratorius už atstovavimą turi teisę gauti Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatyto dydžio atlyginimą. Atlyginimas mokamas iš lėšų, gautų vykdant
išieškojimą iš skolininko turto.
6. Kiti
klausimai, susiję su kuratoriaus skyrimu bei jo teisėmis ir pareigomis,
sprendžiami pagal šio Kodekso 39 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
6241 straipsnis. Informacinių
ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo vykdymo procese ypatumai
1. Informacinių
ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat
elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus, be šio Kodekso, nustato
Antstolių įstatymas.
2. Atstovavimo
sutartyje ar jos išraše, be šio Kodekso 599 straipsnyje nustatytų privalomų
duomenų, turi būti nurodytas ir atstovo elektroninio pašto adresas, telefono ir
fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai.
3. Procesiniai
dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje
numatytais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio Kodekso 1751
straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo
dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus
atvejus.
4. Šiame Kodekse
numatytais atvejais antstolio patvarkymai išsiunčiami suinteresuotiems asmenims
elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalį
ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
5. Patvarkymą,
įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, antstolis pasirašo saugiu
elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas
rašytiniuose dokumentuose).
6. Antstolio
įrašų elektroniniame vykdomajame dokumente darymo tvarką nustato teisingumo
ministras.
7. Šiame Kodekse
numatytais vykdomojo dokumento grąžinimo atvejais elektroninis vykdomasis
dokumentas grąžinamas elektroninių ryšių priemonėmis.
8. Išieškotojas
ir skolininkas privalo nedelsdami raštu pranešti antstoliui apie savo
elektroninio pašto adreso, telefono ir fakso numerių, kitų elektroninių ryšių
priemonių adresų pasikeitimą.
9. Kai yra šio
Kodekso 1751 straipsnio 9 dalyje nurodytos sąlygos įteikti
procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismas išieškotojui
išduoda elektroninį vykdomąjį raštą, pasirašytą saugiu elektroniniu parašu (šis
parašas turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose
dokumentuose). Privalomus elektroninio vykdomojo rašto rekvizitus nustato
teisingumo ministras.
10. Vykdomajame
rašte, be šio Kodekso 648 straipsnyje nustatytų duomenų, nurodomi išieškotojo
ir skolininko elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų
turimų elektroninių ryšių priemonių adresai (jeigu jie žinomi).
11. Asmenys,
kuriems šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalyje nustatyta pareiga gauti
procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, pateikdami vykdyti
vykdomąjį dokumentą, privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresą, telefono
ir fakso numerius, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus.
12. Raginimas
įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis
pagal šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalį.
13. Jeigu nėra
galimybės pasirašytinai įteikti išieškotojui ir skolininkui turto arešto aktą
ar turto aprašą, šie dokumentai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis pagal
šio Kodekso 1751 straipsnio 9 dalį.
14. Apie šio
Kodekso 740 straipsnyje nurodyto antstolio patvarkymo visišką įvykdymą
darbdavys patvarkymą pateikusiam antstoliui taip pat gali pranešti elektroninių
ryšių priemonėmis šio Kodekso nustatyta tvarka.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
XLII SKYRIUS
VYKDYMO VEIKSMŲ
SUSTABDYMAS IR ATIDĖJIMAS. VYKDOMŲJŲ DOKUMENTŲ GRĄŽINIMAS IŠIEŠKOTOJUI.
VYKDOMOSIOS BYLOS NUTRAUKIMAS
626 straipsnis. Privalomasis vykdomosios bylos ir
vykdymo veiksmų sustabdymas
1. Antstolis
privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:
1) skolininkui
ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį,
kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius
santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas;
2) skolininkui
netekus veiksnumo;
3) iškėlus
skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas
persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui;
4) kai
skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį
administratorių;
5) gavęs
išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;
6) kai
atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam
raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus
sprendimus).
2. Antstolis
privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą šiais
atvejais:
1) kai fiziniam
ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną
turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas
areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
2) kai turtas
areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus
reikalavimus;
3) kai teismas
nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą;
4) kai įkaito
turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu
išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto.
3. Kai turtas
areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar
paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto
nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas
Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
630 straipsnis. Vykdomosios bylos nutraukimo tvarka1. Vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu.2. Patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo patvirtintą kopiją antstolis išsiunčia vykdymo proceso šalims.3. Nutraukus vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
631
straipsnis.
Vykdomųjų dokumentų grąžinimas
1. Vykdomasis
dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai
įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui:
1) išieškotojo
prašymu;
2) jeigu
skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma;
3) jeigu
išieškotojas atsisakė paimti skolininko turtą, neparduotą vykdant sprendimą;
4)
jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas
negyvena ar nedirba, išskyrus šio Kodekso 620 straipsnio 1 dalyje numatytus
atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė;
5) jeigu išieškotojas savo veiksmais
sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą;
6) jeigu skolininkas neturi kito turto,
išskyrus būstą, kuriame gyvena, ir išieškoma suma neviršija septynių tūkstančių
litų (šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalis);
7) jeigu antstolis nusišalino ar buvo
nušalintas ir nebuvo gautas išieškotojo pageidavimas perduoti vykdomąjį
dokumentą kitam antstoliui;
8) jeigu vykdymo veiksmai turi būti
atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje ir jeigu vykdomasis
dokumentas nebuvo persiųstas vykdyti išieškotojo raštu nurodytam antstoliui
(šio Kodekso 590 straipsnio 4 dalis);
9) nustačius, kad skolininkas Lietuvos
Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų.
2. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5
punktuose nurodytais atvejais antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos formos aktą.
3. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per
įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti.
4. Grąžindamas
vykdomąjį dokumentą, antstolis panaikina visas priemones, kurių buvo imtasi
išieškojimui įvykdyti.
5. Jeigu yra
šiame Kodekse numatyti pagrindai grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui,
tačiau nežinoma jo buvimo vieta, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį išdavusiai
institucijai.
6. Įvykdyti
vykdomieji dokumentai grąžinami juos išdavusiai institucijai.
7. Rašytinis
vykdomasis dokumentas grąžinamas pasirašytinai arba registruotąja pašto siunta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
637 straipsnis. Antstolio nušalinimo ir nusišalinimo
klausimų išsprendimo tvarka
1. Antstoliui
pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per
tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės
teismo teisėjas.
2. Prireikus
teisėjas gali kviesti ir išklausyti nušalinimą pareiškusį asmenį, antstolį ar
kitus vykdymo proceso dalyvius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
646 straipsnis. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka
1. Vykdytinam
sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios
instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Tais atvejais, kai konfiskuojamas
turtas arba kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą, kai išieškoma
nusikalstama veika padaryta žala, kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos
suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant
maitintojo gyvybę, teismas vykdomąjį raštą išduoda išieškotojui ir be jo
prašymo.
2. Skubaus
vykdymo atvejais pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą vykdomąjį raštą ne
vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo išieškotojui išduoda skubiai
vykdytiną sprendimą priėmęs pirmosios, apeliacinės instancijos ar kasacinis
teismas.
3. Jeigu
nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis
į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas
nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau
šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo
klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus
apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies
išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto
išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų
vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti
vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę
kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo
proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti
vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
Redakcija nuo 2014-08-01:
3. Jeigu
nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis
į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis
prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra
būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas
teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų
neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą.
Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos
sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda
vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo
klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo
tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį
raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl
teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso
atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti
vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
4. Išieškotojui
vykdomasis raštas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotąja
pašto siunta. Apie vykdomojo rašto išdavimą pažymima byloje.
5. Išduodant
vykdomąjį raštą, prie jo pridedamos turto arešto dokumentų ir kitų byloje
esančių dokumentų, reikalingų sprendimui įvykdyti, kopijos (prie elektroninio
vykdomojo rašto – skaitmeninės kopijos).
6. Teismas
neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas
vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis
terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
647
straipsnis. Kelių vykdomųjų raštų išdavimas pagal vieną sprendimą
1. Pagal
kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi
būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių
ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš
solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus,
tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį,
kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą.
2. Remdamasis
nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas išduoda tiek
vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų.
3. Kiekviename
vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra
išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra
solidari.
4. Solidaraus išieškojimo atveju
išieškotojas, kai jam priteista suma visa išieškota, privalo pranešti
antstoliui, kurio teritorijoje vykdomas išieškojimas, kad išieškojimas būtų
nutrauktas. Jeigu išieškota daugiau negu solidariai priteista suma, pagal
antstolio pareiškimą teismas šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka
nutartimi išieško iš išieškotojo permokėtą sumą ir išsprendžia jos grąžinimo
solidariems skolininkams klausimą.
648
straipsnis. Vykdomojo dokumento turinys
1. Vykdomajame
rašte turi būti nurodoma:
1) išdavusio
vykdomąjį raštą teismo pavadinimas;
2) byla, kurioje
išduotas vykdomasis raštas;
3) sprendimo
priėmimo laikas;
4) su
išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui;
5) sprendimo
įsiteisėjimo laikas arba nuoroda, kad sprendimas skubiai vykdytinas;
6) vykdomojo
rašto išdavimo laikas;
7) pilnas
išieškotojo ir skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio
asmens kodas, bankų rekvizitai (jeigu žinomi). Vykdomajame rašte dėl išlaikymo
periodinėmis išmokomis išieškojimo, be to, nurodomos vaikų gimimo datos.
2. Prireikus
vykdomajame rašte nurodoma, jog pagal teismo nutartį antstoliui leidžiama įeiti
į skolininko būstą be jo sutikimo.
3. Vykdomajame
rašte nurodoma jį pasirašiusio teisėjo vardas ir pavardė. Teisėjo pasirašytas
vykdomasis raštas patvirtinamas teismo herbiniu antspaudu.
4. Jeigu tam
pačiam sprendimui vykdyti išduodami keli vykdomieji raštai, tai pažymima
vykdomajame rašte nurodant, kuris vykdomasis raštas pagrindinis, o kuris
antrinis, tretinis ir t. t.
5. Kitų vykdomųjų dokumentų turinį nustato kiti
įstatymai, tačiau visais atvejais tuose dokumentuose turi būti nurodyta šio
straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti rekvizitai bei kokio įstatymo pagrindu
dokumentas turi būti vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Vykdomajame
dokumente turi būti nurodyta vieta antstolio žymai apie atliekamus vykdymo
veiksmus.
6. Jeigu
išduodant vykdomąjį dokumentą padaryta rašymo ar kitokia klaida, ją
suinteresuoto asmens prašymu ištaiso tą dokumentą išdavusi institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
649
straipsnis. Vykdomojo
dokumento dublikato išdavimo tvarka
1. Jeigu
vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas
vykdomojo rašto dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą
paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.
2. Vykdomojo
rašto dublikatas išduodamas tokia pat tvarka kaip vykdomasis raštas, tik jo
titulinio lapo dešinėje viršutinėje dalyje įrašoma „dublikatas“.
3. Vykdomojo
dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs šio Kodekso 606
straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus
atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
XLV SKYRIUS
VYKDOMŲJŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMO IR
PRIĖMIMO VYKDYTI TVARKA
650
straipsnis. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti
1. Vykdomąjį
dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas,
vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas.
2. Pateikdami
išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas, institucija ar
pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su
turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių
sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu
pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis
dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat
atsako už šių duomenų teisingumą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
651
straipsnis. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti
1. Antstolis,
gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo
atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam
dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį
dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį
vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
2. Sprendžiant,
ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo
veiksmus, patikrinama:
1)
ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso
657 straipsnis. Raginimo
įvykdyti sprendimą įteikimo tvarka
1. Raginimas
įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su
pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.
2. Gavęs
pranešimą apie raginimo įteikimą arba įteikęs raginimą šio Kodekso 660
straipsnyje nustatyta tvarka, antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente.
3. Pasirašydamas
vykdomajame dokumente, skolininkas patvirtina, kad raginimas įteiktas jam
asmeniškai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
758 straipsnis.
Išieškotų sumų išmokėjimas išieškotojams
1. Išieškotas ir šio Kodekso 753
straipsnyje nustatyta tvarka paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų
vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
2. Sumos,
kurios turi būti įskaitytos į valstybės pajamas, gali būti tiesiogiai sumokamos
į atitinkamą valstybės biudžeto sąskaitą banko įstaigose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
759
straipsnis. Prisijungimas prie išieškojimo
1.
Kai yra vykdomas išieškojimas, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus dėl
išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie
išieškojimo. Jeigu išieškotų sumų užtenka visiems išieškotojams, prie
išieškojimo galima prisijungti, kol antstolis grąžina išieškotas sumas
skolininkui. Jeigu išieškotų sumų nepakanka visiems išieškotojams, prisijungti
prie išieškojimo galima tik iki to momento, kai teisėjas patvirtina antstolio
patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams.
1 dalies redakcija nuo 2011-11-01:
1.
Išieškotojo prašymu ar antstolio
iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to
paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo
instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.
2. Prisijungęs prie išieškojimo,
išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant
vykdymo veiksmus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
LVI SKYRIUS
SPRENDIMŲ ĮVYKDYMO ATGRĘŽIMAS
775 straipsnis. Vykdomojo rašto priedai
Prie
vykdyti perduodamo vykdomojo rašto pridedama nutarties, kuria užsienio teismo
ar arbitražo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvos Respublikoje,
patvirtinta kopija, užsienio teismo sprendimo patvirtinta kopija ir įstatymų
nustatyta tvarka patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą (jeigu tarptautinėje
sutartyje numatyta, kad sprendimas pateikiamas išverstas į lietuvių kalbą).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
776
straipsnis. Užsienio valiuta nurodytų sumų išieškojimas
Užsienio valiuta
nurodytos sumos išieškomos litais pagal sprendimo priėmimo dieną Lietuvos banko
nustatytą oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos kursą.
811 straipsnis. Kreipimasis dėl sprendimo pripažinimo
1.
Dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo, taip pat dėl atsisakymo
pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą į Lietuvos apeliacinį teismą
turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Prašymai
dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti
sprendimą) turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.
2. Kartu su
prašymu dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi
pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimą ir šio
sprendimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą,
patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai,
kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos
nagrinėjimo vietą ir laiką. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje
ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams
gauti, gyvenančių (turinčių profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje
8121 straipsnis. Procesinių
dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis
1. Šio Kodekso
811 straipsnio 1 dalyje numatytame prašyme, jeigu pareiškėjas gyvena ne
Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje ar įgalioto asmens
procesiniams dokumentams gauti, gyvenančių (turinčių profesinės veiklos
814 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
Prašymai dėl
leidimo vykdyti užsienio teismų (arbitražų) sprendimus nagrinėjami šio Kodekso
812 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21,
Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
815
straipsnis. Teisė sustabdyti vykdymą
1. Kasacinis
teismas, nagrinėjantis skolininko kasacinį skundą dėl leidimo vykdyti užsienio
teismo (arbitražo) sprendimą, kasatoriaus prašymu turi teisę užsienio teismo
(arbitražo) sprendimo vykdymą sustabdyti, jeigu valstybėje, kurioje buvo
priimtas teismo (arbitražo) sprendimas, jis yra apskųstas įprastiniu teismų
(arbitražų) sprendimų kontrolės būdu arba jeigu terminas šiam skundui paduoti
dar nėra pasibaigęs. Pastaruoju atveju teismas turi teisę nustatyti terminą,
per kurį skundas turi būti pateiktas.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas, leisdamas vykdyti užsienio
teismo (arbitražo) sprendimą, turi teisę šio Kodekso nustatyta tvarka
pareikalauti piniginio užstato.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
UŽSIENIO VALSTYBĖS TEISME, IŠSKYRUS EUROPOS SĄJUNGOS
VALSTYBIŲ NARIŲ TEISMUS, PATVIRTINTŲ TAIKOS SUTARČIŲ IR TEISMO NUTARČIŲ,
PRIPAŽINIMO IR LEIDIMO VYKDYTI TVARKA
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. IX-2171,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)
816
straipsnis. Taikos sutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka
1. Užsienio
valstybės teisme patvirtinta taikos sutartis gali būti pripažinta ir vykdoma
Lietuvos Respublikoje, jeigu ji galėtų būti vykdoma toje valstybėje, kurioje
buvo sudaryta, ir jeigu ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
įtvirtintai viešajai tvarkai.
2. Užsienio
valstybės teisme patvirtintos taikos sutarties pripažinimo ir vykdymo Lietuvos
Respublikoje tvarką reglamentuoja šio Kodekso VII dalies LX skyriaus
ketvirtasis ir penktasis skirsniai.
817
straipsnis. Teismo nutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka
Lietuvos
Respublikos teismai gali pripažinti ir vykdyti užsienio valstybių teismų
nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiame straipsnyje nurodytos
nutartys Lietuvos Respublikoje pripažįstamos ir vykdomos ta pačia tvarka kaip
ir užsienio valstybių teismų (arbitražų) sprendimai ir tik tuo atveju, jeigu suinteresuotai
šaliai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
Neteko galios
nuo 2008 m. lapkričio 29 d.
Skirsnio pakeitimas:
Nr. X-1810,
2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)
Lietuvos
Respublikos
civilinio
proceso kodekso
priedas
Neteko galios
nuo 2008 m. lapkričio 29 d.
Priedo pakeitimas:
Nr. X-1810, 2008-11-13,
Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1490,
2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25)
TEISMŲ
ĮSTATYMO, ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO, CIVILINIO PROCESO KODEKSO,
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą
dienos.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2126,
2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28)
KONKURENCIJOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, VALSTYBĖS PAGALBOS ŪKIO SUBJEKTAMS KONTROLĖS
ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR CIVILINIO PROCESO KODEKSO 1 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus šio skirsnio 4 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos
Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2171,
2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30)
CIVILINIO
PROCESO KODEKSO 1, 42, 62, 801, 803 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, LX
SKYRIAUS KETVIRTOJO, PENKTOJO IR ŠEŠTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO, LX
SKYRIAUS PAPILDYMO SEPTINTUOJU SKIRSNIU IR KODEKSO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-80,
2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-574 (2005-02-08)
CIVILINIO
PROCESO KODEKSO 57, 83, 99 IR 225 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. gegužės 1 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-729,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2973 (2006-07-14)
CIVILINIO
PROCESO KODEKSO 663 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1495,
2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1844 (2008-04-30)
CIVILINIO
PROCESO KODEKSO 88 IR 99 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1810,
2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)
CIVILINIO
PROCESO KODEKSO 42, 62, 803 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO LX SKYRIAUS
SEPTINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1839,
2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02)
CIVILINIO
PROCESO KODEKSO 512, 609, 610, 632, 756 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR
652 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3
dalį, įsigalioja 2009 m. balandžio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-596,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7203 (2009-12-31)
CIVILINIO PROCESO KODEKSO 580 STRAIPSNIO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-999,
2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4408 (2010-07-15)
CIVILINIO PROCESO KODEKSO 585 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1032,
2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 126-6457 (2010-10-26)
CIVILINIO
PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 464(1) STRAIPSNIU IR 496 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio
2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas išimtis ir 388 straipsnį, įsigalioja 2011 m.
spalio 1 d.
79 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidos
1. Bylinėjimosi
išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
2. Žyminio mokesčio
apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles nustato Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
80
straipsnis. Žyminio mokesčio dydis
1. Už kiekvieną
ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių,
trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko,
pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose
mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
1) turtiniuose
ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai,
bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų; nuo didesnės kaip vienas šimtas
tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų
plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų;
nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų
plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų.
Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt
tūkstančių litų;
2) ginčuose,
kylančiuose iš nuomos teisinių santykių, – dviejų šimtų litų, išskyrus ginčus
dėl pinigų išieškojimo;
3) ginčuose dėl sutarčių
modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) – penkių šimtų litų;
4) bylose dėl
juridinio asmens veiklos tyrimo ir bylose, kuriose ginčijami sprendimai,
priimti vykdant viešuosius pirkimus, – vieno tūkstančio litų;
5) kituose
ginčuose – vieno šimto litų;
6) bylose dėl
teismo įsakymų – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip
dešimt litų;
7) dokumentinio
proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne
mažiau kaip dvidešimt litų;
8) ypatingosios
teisenos bylose – vieno šimto litų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus;
Papildoma nuo 2015-01-01:
9) grupės
ieškinio bylose žyminio mokesčio dydis nustatomas pagal šio Kodekso XXIV1
skyriaus taisykles.
2. Už
atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus
dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl
nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis
mokestis.
3. Už pareiškimą
dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis.
4. Už
apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas
tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį
(pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius,
kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies
1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
5. Už prašymus
taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba įrodymų užtikrinimo ar rinkimo
priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba
užsienio teismuose nagrinėjamomis bylomis, taip pat kurios susijusios su
nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis
bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo), mokamas
dviejų šimtų litų žyminis mokestis.
6. Už skundus
dėl arbitražo sprendimo mokamas vieno tūkstančio litų žyminis mokestis.
7. Šiame
straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui
tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį
dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-771,
2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-27, i. k. 2014-03570
81 straipsnis. Mokestis už bylos
medžiagos kopijas
Mokesčio už bylos
(įskaitant elektroninę bylą) medžiagos kopijas dydžius ir mokėjimo tvarką
nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šis mokestis yra mokamas į
teismo sąskaitą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
2671 straipsnis. Sprendimai,
kurie galėtų turėti įtakos bankų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo
priemonių veiksmingumui
Kiti įstatymai
gali numatyti atvejus, kuriais teismo sprendimai, kurie galėtų turėti įtakos
bankų finansinio stabilumo ir patikimumo stiprinimo priemonių veiksmingumui,
priimami tik dėl žalos priteisimo.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1711,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6551 (2011-11-18)
587 straipsnis. Vykdomieji
dokumentai
Vykdomieji
dokumentai yra:
1) vykdomieji
raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat
arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu;
2) teismo
įsakymai;
3) teismo
sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais
dokumentais;
4) teismo
nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo;
5) teismo
nuosprendžiai dėl juridinio
asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo;
6) institucijų
ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek – kiek jie
susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
7) prokuroro
sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kiti
prokuroro nutarimai tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais;
8) notaro
vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar
čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo
(paveldimo turto apyrašo papildymo);
9) darbo ginčų
komisijos sprendimai;
10) kiti
institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka
nustato įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr.
XI-2090,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)
Nr.
XI-2129,
2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 80-4140 (2012-07-10)
588
straipsnis. Teismo sprendimų vykdymas
1. Teismo
sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai
jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.
2. Apie tai, kad
teismo procesinis sprendimas turi būti vykdomas skubiai, turi būti nurodyta
vykdomajame rašte.
589
straipsnis. Vykdymo išaiškinimas
1. Jeigu teismo
procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma,
kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su
prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo
vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.
2. Šio straipsnio
1 dalyje numatytą antstolio prašymą teismas nagrinėja šio Kodekso 593
straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
590
straipsnis. Vykdymo vieta
1. Jeigu
skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio
asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą.
2. Jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį
dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje.
3. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio
aptarnaujamoje teritorijoje.
4. Jeigu vykdymo
veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje,
antstolis persiunčia vykdomąjį dokumentą išieškotojo rašte nurodytam
antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio, vykdomąjį dokumentą
grąžina išieškotojui.
5. Apygardos
teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti
kuriam nors kitam apygardos teritorijoje veiklą vykdančiam antstoliui. Lietuvos
apeliacinio teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą
pavesti vykdyti kuriam nors kitam kitos apygardos teritorijoje veiklą
vykdančiam antstoliui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
611 straipsnis. Vykdymo išlaidų
išieškojimo iš skolininko tvarka
1. Vykdymo
išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo
apskaičiuotos.
2. Vykdymo
išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.
Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų
skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui šio Kodekso 605 straipsnyje
nustatyta tvarka. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems
asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų
išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos.
Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą.
3. Patvarkymas
dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti
skundžiami šio Kodekso 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Jeigu iš
dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas
išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje
nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais
atvejais ir
tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento
grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Jeigu tokioje vykdomojoje byloje
išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų ar jo apmokėtos vykdymo išlaidos
buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos, antstolis turi teisę atsisakyti
išieškoti likusias vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą užbaigti. Vykdomoji byla,
kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt
metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.
5.
Nustatęs, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai
nepagrįstos, teismas gali skirti antstoliui iki vieno tūkstančio litų baudą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
612
straipsnis. Teismo priimamų sprendimų forma vykdymo
proceso metu
Vykdymo
procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba šio Kodekso
nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Teismo nutartis neskundžiama, jeigu
šis Kodeksas nenumato kitaip.
613
straipsnis. Antstolio patvarkymas
1.
Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu
patvarkymu.
2.
Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę,
vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus,
kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje
nurodami priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą
antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais
patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys.
3. Patvarkymo
patvirtintos kopijos šiame Kodekse numatytais atvejais, o jeigu antstolis pripažįsta,
kad tai reikalinga, ir kitais atvejais siunčiamos vykdymo proceso šalims ir
kitiems suinteresuotiems asmenims.
4. Rašymo
apsirikimai ir aiškios aritmetinės klaidos patvarkyme ištaisomos mutatis
mutandis taikant šio Kodekso 276 straipsnio nuostatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
614
straipsnis. Antstolio įrašų vykdomajame dokumente darymo tvarka
1. Antstolis
vykdomajame dokumente turi pažymėti apie raginimo išsiuntimą ar įteikimą
skolininkui, turto ar asmens neradimo akto surašymą, vykdomojo dokumento
grąžinimą išieškotojui, visišką ar dalinį vykdomojo dokumento įvykdymą, vykdymo
išlaidų sumokėjimą ir kitus vykdymui svarbius procesinius veiksmus. Šie įrašai
padaromi iš karto po nurodytų veiksmų atlikimo.
2. Padaręs įrašą
vykdomajame dokumente, antstolis turi nurodyti savo vardą ir pavardę, įrašo
padarymo datą bei patvirtinti įrašą savo parašu ir antstolio antspaudu.
3. Pakeisti įrašą
vykdomajame dokumente apie nurodytą išieškotojo ar skolininko gyvenamąją ar
buveinės vietą antstolis gali tik esant rašytiniam išieškotojo ar skolininko
prašymui ar po paieškos nustačius naują skolininko gyvenamąją vietą.
615
straipsnis. Skolininko gyvenamųjų patalpų ir kitų patalpų apžiūra
1.
Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų
sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai
reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti
be skolininko sutikimo.
2. Jeigu
antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik
pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus šio
straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.
3. Teismo
sprendimas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas, teismo
sprendimai padalyti skolininko gyvenamosiose patalpose esantį turtą,
pašalinti pažeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kiti teismo
sprendimai, kurių negalima įvykdyti antstoliui neįėjus į gyvenamąsias patalpas,
suteikia teisę antstoliui įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas be
gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimo ir be teismo nutarties.
4. Jeigu
antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį šio straipsnio 3 dalyje
nurodytus sprendimus, atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas
patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų
akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas. Antstolio
pakviestas pareigūnas privalo atvykti ir dalyvauti vykdymo procese.
616
straipsnis. Bauda ir areštas vykdymo procese
1. Vykdymo procese nustatytais atvejais
kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda arba
areštu šio Kodekso 106, 108 straipsniuose nustatyta tvarka.
2. Prašymą teismui taikyti šio
straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas gali pateikti antstolis arba vykdymo
proceso šalys.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1752 straipsnis
įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.
Šio įstatymo 37, 39 straipsniai, 51
straipsnio 2 dalis, 125 straipsnio 3 dalis, 278, 279, 294 straipsniai, 303
straipsnio 1 dalis, 320, 324, 368, 369 ir 370 straipsniai įsigalioja 2011 m.
lapkričio 1 d.
23 straipsnis. Ginčų perdavimas spręsti arbitražui
1. Šalys savo
susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar
(ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami
arbitraže.
2.
Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatyme (toliau – Komercinio arbitražo
įstatymas) numatytais atvejais teismai teikia pagalbą arbitražo bylos šalims ir
arbitražo teismui. Teismų kompetenciją arbitražinio nagrinėjimo metu nustato
šis Kodeksas ir Komercinio arbitražo įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2090,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30)
812 straipsnis. Bylos dėl
užsienio teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjimas
1. Prašymus dėl
užsienio teismų sprendimų pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimus)
nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, tačiau Lietuvos
apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas,
atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę prašymui nagrinėti sudaryti
trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti prašymą nagrinėti trijų teisėjų
kolegijai turi teisę ir prašymą nagrinėjantis teismas. Prašymai nagrinėjami
rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos
aplinkybes, nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo
nutartis dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo įsiteisėja nuo jos priėmimo
dienos. Teismo nutartis gali būti skundžiama kasaciniu skundu pagal bylų
proceso kasaciniame teisme taisykles. Byloje taip pat galima procesą
atnaujinti.
2. Prašymą dėl
užsienio teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas gali pripažinti tik
dalį užsienio teismo sprendimo.
3. Pareiškėjas
turi teisę prašyti dalies užsienio teismo sprendimo pripažinimo, taip pat
atsisakymo pripažinti dalį sprendimo.
4.
Teismas, nagrinėjantis prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, turi
teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu šis teismo sprendimas yra
apskundžiamas įprastinėmis atitinkamos valstybės teismų sprendimų kontrolės
formomis arba jeigu terminas šiam skundui paduoti dar nėra pasibaigęs.
5. Teismas,
nustatęs, kad prašymas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo paduotas
nesilaikant šiame Kodekse arba tarptautinėse sutartyse nustatytos tvarkos, gali
jį pripažinti nepaduotu ir nutartimi grąžinti pareiškėjui, o kai prašymas jau
buvo priimtas teismo žinion, – palikti jį nenagrinėtą. Teismas gali nustatyti
terminą prašymo formos arba turinio trūkumams pašalinti (šio Kodekso 115
straipsnis), jeigu pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė adresą
Lietuvos Respublikoje, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai
dokumentai, arba paskyrė atstovą byloje ar įgaliotą asmenį procesiniams
dokumentams gauti, gyvenančius (turinčius profesinės veiklos buveinę) Lietuvos
543 straipsnis. Teismingumas
1. Prašymai nustatyti,
pakeisti, baigti ar perleisti priverstinę hipoteką pateikiami nekilnojamojo
daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui.
2. Prašymai
nustatyti, pakeisti, baigti ar perleisti priverstinį įkeitimą pateikiami
skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) apylinkės teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
544 straipsnis. Teismo posėdžių
forma
Šiame skyriuje
numatytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos teismo
nutartimis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
545 straipsnis. Prašymų
išnagrinėjimo terminai
Prašymai,
pateikti šiame skyriuje nustatyta tvarka, turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip
per tris darbo dienas nuo jų pateikimo teismui dienos. Į šį terminą
neįskaičiuojamas laikas, per kurį pareiškėjas turi pašalinti teismo nurodytus
prašymo trūkumus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
546
straipsnis. Neteko
galios nuo 2012-07-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
547
straipsnis. Neteko
galios nuo 2012-07-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1843,
2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10)
712 straipsnis netenka galios nuo
2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
714 straipsnis netenka galios nuo
2013-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
705 straipsnis. Informacija
internete apie varžytynes
Šio
Kodekso 706 straipsnyje nustatyta tvarka apie visą iš varžytynių parduodamą
turtą skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje; šis tinklalapis taip
pat naudojamas vykdant varžytynes.
Straipsnis netenka galios nuo
2014-08-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
707 straipsnis. Skelbimo apie
varžytynes turinys
1. Skelbime apie
varžytynes nurodoma:
1) varžytynių
numeris;
2) turto savininko
vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas);
3) antstolio, parduodančio turtą iš varžytynių, vardas
ir pavardė, kontoros buveinė, telefonas pasiteirauti, kur kreiptis dėl turto
apžiūrėjimo;
4) turto buvimo
vieta ir trumpas aprašymas;
5) varžytynių pradžios
ir pabaigos laikas;
Redakcija nuo 2014-08-01:
5)
varžytynių pabaigos laikas;
6) varžytynių
dalyvio mokesčio dydis;
7) pradinė
pardavimo kaina;
8) parduodamo
turto nuosavybės apribojimai;
9) pranešimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys,
turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui
savo teises patvirtinančius dokumentus;
10) elektroninė
nuoroda į dalyvių registracijos ir varžytynių vykdymo tvarką.
2. Prie skelbimo
apie varžytynes gali būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos).
Redakcija nuo 2014-08-01:
2.
Prie skelbimo apie varžytynes turi būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos),
išskyrus atvejus, kai iš varžytynių parduodamas nematerialusis turtas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
168 straipsnis. Teismo
posėdžio garso įrašas
1. Kiekvienas
žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus
šiame Kodekse numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo
posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis.
2. Reikalavimus
garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, nustato teisingumo
ministras.
3. Teismo posėdžio eigos fiksavimą organizuoja teismo posėdžio
pirmininkas.
4. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio
garso įrašu.
5. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo
posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu
arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko
garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti
procesinį veiksmą pranešama šio Kodekso nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
169
straipsnis. Neteko
galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
170
straipsnis. Neteko
galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
171
straipsnis. Neteko
galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
172
straipsnis. Neteko
galios nuo 2014-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
173
straipsnis. Neteko
galios nuo 2011-10-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
174
straipsnis. Neteko
galios nuo 2011-10-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
175
straipsnis. Neteko
galios nuo 2011-10-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Ketvirtasis
skirsnis
INFORMACINIŲ IR
ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ NAUDOJIMAS TEISMO PROCESE
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
1751
straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo
procese ypatumai
1. Be šio Kodekso,
informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese, taip
pat elektroninės bylos tvarkymo ypatumus nustato Teismų
įstatymas.
2. Procesiniai dokumentai
teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių
priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių
priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
3. Procesiniame dokumente,
pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be šio Kodekso 111
straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti:
1) dalyvaujančių byloje
asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų
elektroninių ryšių priemonių adresai, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių
byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų
turimų elektroninių ryšių priemonių adresai;
2) asmenų, kuriems šiame
Kodekse nenustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių
priemonėmis, pageidavimai dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių
priemonėmis. Asmenys, kuriems šiame Kodekse nustatyta pareiga gauti procesinius
dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat asmenys, kurie išreiškia
pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis,
privalo nurodyti savo elektroninio pašto adresus, telefono ir fakso numerius,
kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresus.
4. Dalyvaujantys byloje
asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje
asmenims apie kiekvieną savo elektroninio pašto adreso, telefono ir fakso
numerių, taip pat kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą.
5. Kai byla vedama per
advokatą, be šio Kodekso 135 ir 142 straipsniuose nustatytų reikalavimų,
atitinkamai ieškinyje arba atsiliepime į ieškinį taip pat nurodomas advokato
elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų
elektroninių ryšių priemonių adresai.
6. Elektroninės formos
procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens
tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio Kodekso
111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti
pasirašytas.
7. Elektroniniai duomenys
teismui pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių
duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų.
8. Jeigu procesiniai
dokumentai išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino
dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, procesinis terminas
nelaikomas praleistu.
9. Advokatams, advokatų
padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir
savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo
įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis.
Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems
teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje
sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių
priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia
elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka
pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra
nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo
elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
10. Šio Kodekso
nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui
procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento
įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento
išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
Skirsnis papildytas straipsniu:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-72,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29)
1752
straipsnis.
Vaizdo konferencijų, telekonferencijų naudojimas
1. Proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose ir liudytojo apklausa
jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių
ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti
užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų)
objektyvus fiksavimas ir pateikimas.
2. Įrodymams
rinkti gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių
technologijos (vaizdo konferencijos, telekonferencijos ir kita).
Skirsnis papildytas straipsniu:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
II DALIS
PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME
XIII SKYRIUS
ĮRODYMAI IR
ĮRODINĖJIMAS
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BendrosIOS nuostatos
176
straipsnis. Įrodinėjimas
1.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų
tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku,
egzistuoja arba neegzistuoja.
2.
Įrodinėjimo procesas vyksta šio Kodekso nustatyta tvarka.
177
straipsnis. Įrodymai
1. Įrodymai
civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas
įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių
reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai
teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
2.
Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų
(tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais
įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis,
nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir
kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
3. Bylos
aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis
įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo
priemonėmis.
4. Faktiniai
duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti
įrodymais civilinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.
5. Duomenys,
gauti taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, negali būti įrodymais civiliniame
procese, išskyrus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme numatytus
atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
178
straipsnis. Įrodinėjimo pareiga
Šalys turi įrodyti
aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus
atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka
nereikia įrodinėti.
179
straipsnis. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
1. Įrodymus
pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų
neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems
asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.
2. Teismas turi
teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų
numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus
šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti
interesai.
3. Teismas gali
naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių
sistemų ir registrų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
180
straipsnis. Įrodymų ryšys su byla
Teismas priima
nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės
bylai aplinkybes.
181
straipsnis. Atsisakymas priimti įrodymą
1. Atsisakymas
priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti
motyvuojamas.
2.
Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti
pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.
182
straipsnis. Atleidimas nuo įrodinėjimo
Nereikia
įrodinėti aplinkybių:
1) teismo
pripažintų visiems žinomomis;
2)
nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje
byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo
sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims
(prejudiciniai faktai);
3)
asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai);
4)
preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka;
5)
2611 straipsnis. Tarpinis
sprendimas grupės ieškinio byloje
1.
Jeigu grupės ieškinyje yra reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai grupės
narių reikalavimai, grupės ieškinio bylą nagrinėjantis teismas priima visiems
grupės nariams bendrą sprendimą dėl grupės narius vienijančių faktinių
aplinkybių grupės ieškinio byloje – tarpinį sprendimą.
2.
Remdamasis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu grupės ieškinio byloje, teismas
išsprendžia kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turtinius
reikalavimus ir priima individualius sprendimus kiekvienam grupės nariui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-771,
2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-27, i. k. 2014-03570
262
straipsnis. Preliminarus sprendimas ir sprendimas už akių
1. Bylą
nagrinėjantis teismas gali priimti preliminarų sprendimą, kuriuo
nurodoma, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų.
2.
Šiame Kodekse numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi
teisę priimti sprendimą už akių.
263
straipsnis. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
1. Teismo
sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas.
2.
Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo
ištirtos teismo posėdyje.
264
straipsnis. Teismo pasitarimo slaptumas
1.
Pasitarimo ir sprendimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti
tik teisėjai, kurie yra paskirti nagrinėti tą bylą. Būti sprendimų priėmimo
kambaryje kitiems asmenims draudžiama.
2. Teisėjai neturi
teisės atskleisti nuomonių, pareikštų tariantis sprendimų priėmimo kambaryje.
Nuomonių atskleidimu nelaikomas atskirosios nuomonės pareiškimas.
265
straipsnis. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą
1. Priimdamas
sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios
reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti
taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas.
2. Teismas turi
priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų
reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime
neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse
numatytus atvejus.
4412 straipsnis. Išankstinio ginčų
sprendimo ne teisme tvarka
1.
Grupės atstovas apie grupės ketinimą kreiptis į teismą dėl grupės ieškinio
bylos iškėlimo turi pranešti atsakovui registruotąja pašto siunta išsiųsdamas
rašytinę pretenziją atsakovo – fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu arba
atsakovo – juridinio asmens buveinės adresu. Pretenzijoje apibūdinama grupė,
nurodomi jos reikalavimai ir įspėjama, kad, jeigu reikalavimai nebus įvykdyti
per šioje pretenzijoje nurodytą laiką, grupė gali kreiptis į teismą ir
pareikšti grupės ieškinį. Pretenzijoje nurodytiems reikalavimams įvykdyti
grupės atstovas nustato ne trumpesnį kaip trisdešimt dienų terminą.
Jeigu per nustatytą terminą atsakymas į pretenziją negaunamas, laikoma, kad
atsakovas jos nepatenkino.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje numatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka
netaikoma, jeigu grupės ieškiniu reiškiamiems reikalavimams pagal kitus teisės
aktus nustatyta kitokia privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka
arba grupė pasinaudojo kitais neprivalomais ginčų sprendimo ne teisme būdais.
4413 straipsnis. Grupės ieškinio
pareiškimo prielaidos ir sąlygos
1.
Grupės ieškinys gali būti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu
teismas nustato, kad:
1)
pareikštas ieškinys dėl ginčo, atitinkančio šio Kodekso 4411
straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes;
2)
grupės ieškinys yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti
konkretų ginčą negu individualūs ieškiniai;
3)
buvo laikytasi šio Kodekso 4412 straipsnyje numatytos išankstinio
ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;
4)
grupė turi tinkamą grupės atstovą.
2. Be
šiame Kodekse nustatytų bendrųjų ieškinio pareiškimo sąlygų, grupės ieškinys turi
atitikti šias specialiąsias sąlygas:
1)
reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų,
raštu išreiškusių savo valią būti grupės nariais ir pareikšti ieškinį teismui.
Šio pareiškimo formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras;
2)
grupė turi grupės advokatą.
3.
Atsižvelgiant į ieškinio pobūdį, be šio Kodekso 135 straipsnyje ieškiniui
nustatytų reikalavimų, grupės ieškinyje turi būti:
1)
prašymas nagrinėti ieškinį pagal grupės ieškinio proceso taisykles;
2)
pagrįsta, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia
nagrinėti pagal grupės ieškinio proceso taisykles;
3)
apibūdinta grupė, su kuria susijęs grupės ieškinys;
4)
nurodytos aplinkybės, kurios yra tapačios ar panašios visiems grupės nariams;
5)
pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai (jeigu jie
reiškiami) ir nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos
reikalavimus;
6)
nurodyti duomenys, pagrindžiantys grupės atstovo tinkamumą;
7)
nurodyta, ar buvo tinkamai laikytasi šio Kodekso 4412 straipsnyje
numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos;
8)
grupės atstovo ir grupės advokato parašai.
4.
Kaip grupės ieškinio priedai turi būti pateikta:
1)
grupės narių sąrašas, kuriame nurodyta: kiekvieno grupės nario vardas ir
pavardė (pavadinimas), gyvenamoji vieta (buveinė), asmens kodas (juridinio
asmens kodas), kiti duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos
siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys); kartu su grupės narių sąrašu
pateikiami šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti grupės narių
pareiškimai;
2)
teisinių paslaugų teikimo sutartis (jos išrašas), sudaryta grupės atstovo ir
grupės advokato;
3)
pranešimas, kurį grupės atstovas ketina paskelbti siekdamas per teismo
nustatytą terminą papildyti grupę. Šiame pranešime turi būti nurodytas grupės
atstovo vardas ir pavardė (pavadinimas), duomenys ryšiams palaikyti (adresas
pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys), pateiktas
grupės apibūdinimas, nurodytas atsakovas, ieškinio pagrindas ir ieškinyje
keliami reikalavimai, informacija, kad grupės nariais norintys tapti asmenys
gali per teismo nustatytą terminą kreiptis į grupės atstovą, taip pat tvarka,
pagal kurią grupės atstovas teikia informaciją, ir pagrindinė informacija apie
grupės ieškinio nagrinėjimo proceso ypatumus. Šio pranešimo formos pavyzdį
tvirtina teisingumo ministras;
4)
įrodymai (jeigu jų yra), pagrindžiantys individualaus pobūdžio turtinius grupės
narių reikalavimus (jeigu jie reiškiami) ir aplinkybes, kurios gali būti
svarbios vertinant šiuos reikalavimus;
5)
įrodymai, kad buvo tinkamai laikytasi šio Kodekso 4412 straipsnyje
numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
4414 straipsnis. Grupės atstovo procesinė
padėtis, teisės ir pareigos
1. Grupės atstovas yra reikalavimą byloje pareiškiantis ir bylos
baigtimi suinteresuotas grupės narys (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą
atvejį), kuris
grupės narių vardu pasirašo ieškinį ir kartu su
grupės advokatu veda grupės ieškinio bylą atstovaudamas visų grupės narių
interesams.
2. Grupės atstove gali būti asociacija arba profesinė sąjunga, kai
grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai
susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi,
ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės
sąjungos nariai. Šiuo atveju grupės nariais gali būti ne tik asociacijos arba
profesinės sąjungos nariai, tačiau nagrinėjant bylą asociacija arba profesinė
sąjunga atstovauja visų grupės narių interesams.
3.
Grupės atstovas yra laikomas ieškovu. Bylos nagrinėjimo metu grupės atstovas
grupės narių vardu teikia teismui įrodymus, atsikirtimus, argumentus,
reikalavimus ar skundus, naudojasi kitomis šio Kodekso 42 straipsnyje nurodytomis
šalių procesinėmis teisėmis.
4.
Grupės atstovas turi visas su bylinėjimosi išlaidų apmokėjimu susijusias teises
ir pareigas. Bylinėjimosi išlaidas apmoka grupės nariai grupės atstovui šio
Kodekso 44116 ir 44117 straipsniuose nustatyta tvarka.
5.
Grupės atstovas privalo:
1)
veikti atsižvelgdamas į grupės narių interesus;
2)
priimti grupės narių jam pateiktus įrodymus ir paaiškinimus ir, atsižvelgdamas
į jų reikšmę bylai ir bylos nagrinėjimo stadiją, pateikti juos bylą
nagrinėjančiam teismui;
3)
atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, pateikti teismui visą informaciją
apie su grupės ieškinio byla susijusius individualaus pobūdžio turtinius grupės
narių reikalavimus (jeigu jie reiškiami), kurią jam atskleidė grupės nariai;
4)
bendradarbiauti su grupės advokatu ir teikti jam visą turimą su bylos
nagrinėjimu susijusią informaciją;
5)
informuoti grupės narius apie bylos nagrinėjimo eigą ir byloje atliekamus
procesinius veiksmus ir įtraukti grupės narius priimant sprendimus, turinčius
esminės įtakos grupės ieškinio bylos nagrinėjimui. Esminės įtakos bylos
nagrinėjimui turinčiais sprendimais laikomi šio Kodekso 4416
straipsnyje nurodyti sprendimai;
6)
sudaryti grupės nariams galimybes susipažinti su duomenimis apie bylinėjimosi
išlaidas (visą išlaidų sumą ir kiekvienam grupės nariui tenkančių išlaidų
sumą);
7)
atlikti kitas šiame Kodekse nustatytas pareigas.
6.
Grupės atstovas pakeičiamas teismo nutartimi, kai:
1)
grupės atstovas pateikia teismui kreipimąsi, kuriame nurodo nelaikyti jo grupės
atstovu ir siūlo pripažinti grupės atstovu kitą grupės narį. Šiame kreipimesi
nurodomas asmuo, kurį siūloma pripažinti grupės atstovu, kartu pateikiami
grupės nario sutikimas būti grupės atstovu ir įrodymai, kad daugiau kaip pusė
visų grupės narių pritaria siūlomai grupės atstovo kandidatūrai;
2)
daugiau kaip pusė visų grupės narių pateikia teismui kreipimąsi dėl grupės
atstovo pakeitimo. Šiame kreipimesi turi būti nurodytas asmuo, kurį grupės
nariai siūlo pripažinti grupės atstovu. Kreipimąsi turi pasirašyti jį teikiantys
grupės nariai, kartu su kreipimusi turi būti pateiktas rašytinis asmens, kurį
siūloma pripažinti grupės atstovu, sutikimas būti grupės atstovu;
3)
šio Kodekso 44113 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kai naujas
grupės atstovas pateikia daugiau kaip pusės visų grupės narių rašytinius
sutikimus dėl jo pripažinimo grupės atstovu apeliaciniame procese.
7.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį, kuria pakeičiamas grupės atstovas,
teismas viešai paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Ši nutartis neskundžiama.
8.
Kai vadovaujantis šio straipsnio 6 dalimi grupės atstovas pakeičiamas, grupės
nariams ir pripažintam naujam grupės atstovui iki jo pripažinimo atlikti
procesiniai veiksmai yra privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi grupės nariams
ir buvusiam grupės atstovui. Dėl grupės atstovo pakeitimo grupės teisiniai
santykiai su grupės advokatu nesibaigia.
9.
Jeigu grupės nariai nesutaria dėl naujo grupės atstovo kandidatūros arba grupė
dėl kitų priežasčių lieka be grupės atstovo, teismas specialiame interneto
tinklalapyje viešai paskelbia, kad grupė nebeturi grupės atstovo, ir nustato ne
trumpesnį negu trisdešimt dienų terminą, per kurį teismui turi būti pateiktas
grupės nario kreipimasis dėl jo pripažinimo grupės atstovu ir įrodymai, kad
daugiau kaip pusė visų grupės narių pritaria naujo grupės atstovo kandidatūrai.
Jeigu per šį teismo nustatytą terminą grupės nario kreipimasis dėl pripažinimo
grupės atstovu nepateikiamas, teismas grupės ieškinį palieka nenagrinėtą.
4415 straipsnis. Grupės narių procesinė
padėtis, teisės ir pareigos
1.
Visi grupės nariai laikomi ieškovais. Savo procesines teises ir pareigas,
išskyrus šiame skyriuje nurodytas teises ir pareigas, grupės nariai įgyvendina
per grupės atstovą. Grupės nariai grupės ieškinio byloje kiekvienas atskirai
negali savarankiškai vesti bylos ir veikti savo vardu, išskyrus procesą dėl
grupės narių pareikštų individualaus pobūdžio turtinių reikalavimų, kurio metu
kiekvienas grupės narys savarankiškai veda bylą dėl jo pareikštų individualaus
pobūdžio turtinių reikalavimų ir veikia savo vardu.
2.
Laikoma, kad grupės narys yra prisijungęs prie grupės, kai jis grupės atstovui
pateikia šio Kodekso 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą
pareiškimą.
3.
Kiekvienas grupės narys gali raštu pranešti teismui, kad pasitraukia iš grupės.
Šia teise grupės narys gali pasinaudoti tol, kol teismas priima šio Kodekso 4418
straipsnio 5 dalyje nurodytą nutartį, išskyrus šio Kodekso 4416
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Pasitraukimas iš grupės neužkerta
pasitraukusiam grupės nariui kelio reikšti individualų ieškinį tuo pačiu
pagrindu ir dėl to paties dalyko.
4.
Kai grupės ieškiniu reiškiami ir individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių
reikalavimai, kiekvienas grupės narys, išreikšdamas valią būti grupės nariu ir
pareikšti ieškinį teismui, privalo grupės atstovui pranešti apie turimą
individualaus pobūdžio turtinį reikalavimą ir pateikti jį pagrindžiančius
įrodymus.
5.
Grupės narys individualiai gali kreiptis dėl pagal jo individualaus pobūdžio
turtinį reikalavimą priimto individualaus teismo sprendimo grupės ieškinio
byloje priverstinio vykdymo.
6.
Grupės ieškinyje pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių
reikalavimai nagrinėjami pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, jeigu kitokių
taisyklių nenustatyta šiame skyriuje.
4416 straipsnis. Grupės procesinės teisės
ir pareigos
1.
Grupė turi teisę pakeisti grupės ieškinio pagrindą arba dalyką, taip pat
padidinti ar sumažinti bendrus grupės ieškinio reikalavimus tiek, kiek to
reikia atsižvelgiant į prie grupės prisijungusių grupės narių reikalavimus ir
šių reikalavimų pobūdį. Šiuos procesinius veiksmus atlieka grupės atstovas tol,
kol vadovaujantis šio Kodekso 4418 straipsnio 4 dalimi teismui
tvirtinti pateikiamas patikslintas grupės narių sąrašas ir, jeigu reikia,
patikslintas ieškinys.
2.
Grupė gali pasinaudoti teise atsiimti grupės ieškinį tol, kol teismas pagal šio
Kodekso 4418 straipsnio 4 dalį neišsiuntė ieškinio kopijos
atsakovui. Vėliau atsiimti grupės ieškinį galima tik turint atsakovo sutikimą
ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Jeigu
grupė atsiima grupės ieškinį po to, kai teismas išsiuntė ieškinio kopiją
atsakovui, grupės atstovas turi teismui pateikti daugiau kaip pusės visų grupės
narių rašytinius sutikimus dėl grupės ieškinio atsiėmimo. Šiuos procesinius
veiksmus atlieka grupės atstovas.
3.
Grupė gali sudaryti taikos sutartį su atsakovu. Apie šį ketinimą grupės
atstovas informuoja grupės narius, prie pranešimo prideda parengtos taikos
sutarties kopiją ir nurodo, kad grupės nariai per dvi savaites nuo informavimo
dienos gali pasinaudoti šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje
numatyta teise pasitraukti iš grupės. Pranešime apie ketinimą sudaryti taikos
sutartį turi būti nurodyta, kad, grupės nariui nepasinaudojus šio Kodekso 4415
straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir teismui patvirtinus taikos sutartį, byla
bus nutraukta ir grupės narys nebegalės reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu ir
dėl to paties dalyko. Sudaryta taikos sutartis yra privaloma grupės nariams,
nepasinaudojusiems šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta
teise.
4.
Grupė gali atsisakyti grupės ieškinio. Apie šį ketinimą grupės atstovas
informuoja grupės narius, prie pranešimo prideda paaiškinimus dėl grupės
ieškinio atsisakymo priežasčių ir nurodo, kad grupės nariai per dvi savaites
nuo informavimo dienos gali pasinaudoti šio Kodekso 4415 straipsnio
3 dalyje numatyta teise pasitraukti iš grupės. Pranešime apie ketinimą
atsisakyti grupės ieškinio turi būti nurodyta, kad, grupės nariui nepasinaudojus
šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise ir teismui
priėmus nutartį dėl grupės ieškinio atsisakymo, byla bus nutraukta ir grupės
narys nebegalės reikšti ieškinio tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko.
Grupės ieškinio atsisakymas yra privalomas grupės nariams, nepasinaudojusiems
šio Kodekso 4415 straipsnio 3 dalyje numatyta teise.
5.
Vykdomasis raštas dėl bendro sprendimo grupės ieškinio byloje išduodamas grupės
atstovui.
4417 straipsnis. Grupės ieškinio
priėmimas
1.
Grupės atstovui pareiškus grupės ieškinį, teismas nutartimi dėl grupės ieškinio
priėmimo išsprendžia klausimą, ar ieškinys gali būti nagrinėjamas pagal grupės
ieškinio proceso taisykles, įvertina, ar visi ieškinį reiškiantys asmenys gali
būti laikomi grupės nariais, ar pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai
reikalavimai yra susiję su grupės ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas,
spręsdamas, ar grupės ieškinys yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis
būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs ieškiniai, pagal grupės
atstovo pateiktą informaciją ir kitus teismui žinomus duomenis įvertina
apibūdintą grupę, grupės ieškiniu ginamų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų
interesų pobūdį, bendro grupės reikalavimo ir individualaus pobūdžio turtinių
grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) santykį, individualaus pobūdžio
turtinių grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) dydį ir kitas
aplinkybes. Teismas, spręsdamas grupės atstovo tinkamumo klausimą, įvertina
atstovo sąžiningumą, reputaciją, kompetenciją atstovauti grupei, atstovo
patirtį kitose bylose dėl grupės ieškinio, jeigu grupės atstovas ją turi, jo
procesinį elgesį nagrinėjant tokias bylas, ar nėra grupės atstovo ir grupės
narių interesų konflikto. Ta pačia nutartimi teismas nustato grupės papildymo terminą
ir patvirtina grupės atstovo pateiktą pranešimą dėl grupės pildymo. Ši nutartis
gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu toks skundas paduodamas, teismas
sustabdo bylą, kol atskirasis skundas bus išnagrinėtas. Išnagrinėjus paduotą
atskirąjį skundą priimta nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.
2.
Prieš priimdamas nutartį dėl grupės ieškinio priėmimo, teismas šio Kodekso
142 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsiunčia atsakovui grupės
ieškinio kopiją ir jam praneša, kad atsakovas gali pareikšti nuomonę per
septynias dienas nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų įteikimo dienos. Be to,
teismas praneša atsakovui apie žinomus ieškovus prie grupės ieškinio kopijos
pridėdamas grupės narių sąrašo kopiją ir pažymi, kad šiuo metu grupė nėra
patvirtinta, todėl žinomi ne visi ieškovai.
3.
Kai grupės ieškinys neatitinka šio Kodekso 4413 straipsnio 2, 3 ir 4
dalyse nustatytų reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta
procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.
4.
Teismas, priėmęs nutartį dėl grupės ieškinio priėmimo, specialiame interneto
tinklalapyje paskelbia teismo patvirtintą pranešimą dėl grupės pildymo.
5.
Įsiteisėjus nutarčiai dėl grupės ieškinio priėmimo, grupės egzistavimas
vėlesnėse grupės ieškinio bylos nagrinėjimo stadijose negali būti ginčijamas.
4418 straipsnis. Grupės pildymas ir
tvirtinimas
1.
Teismas, atsižvelgdamas į grupės ieškinio dalyką ir pagrindą, į galimą grupės
dydį ir jos narių sklaidą, nutartyje dėl grupės ieškinio priėmimo nustato nuo
šešiasdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą grupei papildyti. Teismas, gavęs
motyvuotą grupės atstovo prašymą, gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip
trisdešimt dienų.
2.
Grupės atstovas šio Kodekso 4413 straipsnio 4 dalies 3 punkte
nurodytą teismo nutartimi patvirtintą pranešimą dėl grupės pildymo gali skelbti
per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais.
3.
Asmens teisė prisijungti prie grupės ieškinio ar iš grupės pasitraukti per šio
straipsnio 1 dalyje nurodytoje nutartyje nustatytą laiką neribojama. Asmuo
prisijungia prie grupės pateikdamas grupės atstovui šio Kodekso 4413
straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą, o pasitraukia iš grupės
pateikdamas teismui ir grupės atstovui rašytinį atsisakymą būti grupės nariu ir
ieškovu grupės ieškinio byloje.
4.
Pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, grupės atstovas ne
vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų turi pateikti teismui tvirtinti
patikslintą grupės narių sąrašą ir, jeigu reikia, patikslintą grupės ieškinį.
Keturiolikos kalendorinių dienų terminą teismas gali atnaujinti, pripažinęs,
kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Patikslintas grupės narių
sąrašo kopiją ir grupės ieškinio kopiją teismas nedelsdamas išsiunčia atsakovui
šio Kodekso 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nurodydamas, kad
atsakovas per septynias dienas nuo šioje dalyje nurodytų dokumentų įteikimo
dienos gali pareikšti nuomonę dėl patikslinto grupės narių sąrašo ir dėl
patikslinto grupės ieškinio.
5.
Teismas, įvertinęs atsakovo nuomonę, nutartimi išsprendžia klausimą, ar
patikslintas grupės ieškinys, kurį pareiškė grupės atstovas, atitinka šio
Kodekso 4413 straipsnyje nustatytas sąlygas, ir, įvertinęs, ar
visi ieškinį pareiškę asmenys gali būti laikomi grupės nariais, patvirtina galutinį
grupės narių sąrašą.
6.
Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta nutartis yra neskundžiama.
7.
Kartu su šio straipsnio 5 dalyje nurodytos nutarties kopija teismas atsakovui
ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą grupės
ieškinį pateikimo nutartį priėmusiam teismui. Atsakovas atsiliepime į grupės
ieškinį kaip ieškovo duomenis nurodo grupės atstovo duomenis ir pažymi, kad
atsiliepimas pateikiamas ir dėl kitų grupės narių individualaus pobūdžio
turtinių reikalavimų.
8.
Teismui priėmus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą nutartį, asmenys, dėl svarbių
priežasčių negalėję pasinaudoti teise tapti grupės nariais, turi teisę pateikti
teismui motyvuotą prašymą prisijungti prie grupės. Teismas šį prašymą gali
tenkinti tik tuo atveju, kai yra grupės atstovo ir atsakovo sutikimai. Atsakovo
sutikimo nereikia tampant grupės nariu šio Kodekso 44110 straipsnyje
numatytu atveju.
4419 straipsnis. Teismo sprendimai
1.
Bendras sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės
ieškiniu reiškiamus reikalavimus, priimtas sprendimas, bendras visiems grupės
nariams.
2.
Tarpinis sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės
ieškiniu reiškiamus bendrus grupės reikalavimus dėl grupės narius vienijančių
faktinių aplinkybių, priimtas sprendimas, kuris yra bendras visiems grupės
nariams ir priimamas tais atvejais, kai grupės ieškinyje reiškiami
individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai.
3.
Individualus sprendimas – teismo, rašytinio proceso (arba teismui nusprendus –
žodinio proceso) tvarka ir remiantis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu
išnagrinėjusio kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio turtinį
reikalavimą, priimtas sprendimas. Individualius sprendimus toje pačioje grupės
ieškinio byloje, jeigu tai įmanoma, teismas paskelbia tą pačią dieną.
44110 straipsnis. Grupės
ieškinio ir individualių ieškinių santykis
Kai
iki galutinio grupės sąrašo patvirtinimo pagal šio Kodekso 4418
straipsnio 5 dalį buvo pareikštas tapačiomis arba panašiomis faktinėmis
aplinkybėmis grindžiamas individualus ieškinys, kuriame keliami tapatūs arba
panašūs reikalavimai tam pačiam atsakovui ir siekiama tuo pačiu teisinės
gynybos būdu apginti materialines teises ar įstatymų saugomus interesus,
ieškovas savo iniciatyva arba teismo siūlymu gali pasinaudoti šio Kodekso 139
straipsnyje numatyta teise atsiimti ieškinį ir tapti grupės nariu pagal šio
Kodekso 4418 straipsnyje nustatytas taisykles. Šiuo atveju, jeigu
grupės ieškinį nagrinėjantis teismas patvirtina asmenį grupės nariu, ieškovo individualus
reikalavimas paliekamas nenagrinėtas teismo iniciatyva be atsakovo sutikimo.
44111 straipsnis. Teismo
vaidmuo
1.
Teismas, be grupės atstovo, į posėdį gali kviesti ir kitus grupės narius, kai,
teismo nuomone, tai yra būtina siekiant tinkamai išnagrinėti bylą.
2.
Jeigu, teismo nuomone, grupės advokatas netinkamai atstovauja grupės interesams
teismo procese, teismas gali pasiūlyti grupės atstovui pakeisti grupės
advokatą. Šiuo atveju grupės atstovas privalo apie teismo siūlymą nedelsdamas,
bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas, informuoti grupės narius.
3.
Jeigu, teismo nuomone, grupės atstovas netinkamai atstovauja grupės interesams,
teismas, paskelbdamas pranešimą viešai specialiame interneto tinklalapyje, gali
siūlyti grupės nariams pasinaudoti teise pakeisti grupės atstovą ir šio Kodekso
4414 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka paskirti kitą grupės
atstovą.
4.
Teismas, įvertinęs grupės narių skaičiaus sumažėjimą, turi teisę nuspręsti dėl
tolesnio bylos nagrinėjimo pagal grupės ieškinio proceso taisykles tikslingumo,
efektyvumo ir tinkamumo.
44112 straipsnis. Procesinių
dokumentų įteikimas
Teismo
procesinių dokumentų įteikimas grupės atstovui ir grupės advokatui vienu iš šio
Kodekso 117 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų laikomas tinkamu procesinių
dokumentų įteikimu visiems grupės nariams.
44113 straipsnis. Apeliacinio
proceso ypatumai
1.
Grupės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo grupės ieškinio
byloje priimto neįsiteisėjusio bendro sprendimo arba dėl neįsiteisėjusio
tarpinio sprendimo turi teisę paduoti grupės atstovas. Grupės apeliacinį skundą
surašo grupės advokatas. Grupės apeliacinį skundą pasirašo grupės advokatas ir
grupės atstovas.
2.
Kiekvienas grupės narys per grupės apeliacinio skundo padavimo terminą gali
pareikšti, kad atsisako savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų
apeliaciniame procese, įskaitant pareigą atlyginti apeliacinio proceso
bylinėjimosi išlaidas, įteikdamas teismui rašytinį pareiškimą. Grupės
apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas
pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kai proceso šaliai
tenkančių teisių ir pareigų apeliaciniame procese atsisako pusė ar daugiau kaip
pusė visų grupės narių, grupės apeliacinio skundo dėl šio straipsnio 1 dalyje
nurodyto sprendimo paduoti negalima. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai
apeliacinį skundą paduoda ne grupė, bet kitas byloje dalyvaujantis asmuo.
3.
Jeigu grupės atstovas nėra padavęs grupės apeliacinio skundo dėl šio straipsnio
1 dalyje nurodyto sprendimo, bendrą sprendimą dėl grupės ieškinio arba
tarpinį sprendimą priėmęs teismas, gavęs daugiau kaip pusės visų grupės narių
rašytinį prašymą, paduotą ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki grupės
apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, šio sprendimo įsiteisėjimą
neskundžiama nutartimi atideda keturiasdešimt dienų. Šioje nutartyje teismas
nurodo, kad per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo terminą bet kuris grupės
narys turi teisę kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo grupės atstovu apeliaciniame
procese. Ši nutartis skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje. Šio
straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka patvirtintas grupės atstovas turi teisę
paduoti grupės apeliacinį skundą per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo
terminą. Informacija apie naujo grupės atstovo galimybę paduoti grupės
apeliacinį skundą skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje.
4.
Teismas, gavęs šio straipsnio 3 dalyje nurodytą grupės nario kreipimąsi dėl jo
pripažinimo grupės atstovu apeliaciniame procese, atsižvelgdamas į šio Kodekso
4417 straipsnio 1 dalį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas
nuo kreipimosi gavimo dienos priima nutartį dėl grupės atstovo pakeitimo. Prie
kreipimosi grupės narys prideda daugiau kaip pusės visų grupės narių rašytinius
sutikimus dėl jo pripažinimo grupės atstovu. Teismo nutartis, kuria pakeičiamas
grupės atstovas, skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje. Ši
nutartis neskundžiama.
5.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pripažintas grupės atstovas grupės
apeliacinį skundą dėl grupės ieškinio byloje priimto bendro sprendimo arba dėl
tarpinio sprendimo teismui paduoda per teismo atidėtą sprendimo įsiteisėjimo
terminą. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis
buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl nutarties, kuria atmestas prašymas
atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, gali būti duodamas
atskirasis skundas.
6.
Apeliacinio teismo sprendimas yra bendras visiems grupės nariams, nepaisant to,
ar grupės narys atsisakė savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų
apeliaciniame procese pagal šio straipsnio 2 dalį.
7.
Jeigu nepaduodamas grupės apeliacinis skundas, kiekvienas grupės narys gali
pagal šiame Kodekse nustatytas bendrąsias apeliacinių skundų padavimo taisykles
paduoti individualų apeliacinį skundą dėl sprendimo, kurį teismas priėmė
spręsdamas klausimą dėl to grupės nario individualaus pobūdžio turtinių
reikalavimų, kuriuos jis reiškė grupės ieškinio byloje. Grupės narys
individualų apeliacinį skundą gali paduoti per trisdešimt dienų po to, kai
pasibaigė grupės apeliacinio skundo padavimo terminas, įskaitant teismo atidėtą
sprendimo įsiteisėjimo terminą (jeigu šis buvo nustatytas).
8.
Atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo grupės ieškinio byloje
priimtų nutarčių turi teisę paduoti grupės atstovas. Atskirąjį skundą surašo
grupės advokatas. Atskirąjį skundą pasirašo grupės advokatas ir grupės
atstovas. Atskirųjų skundų padavimui taikomos šio Kodekso XVI skyriaus
antrajame skirsnyje nustatytos taisyklės.
44114 straipsnis. Kasacinio
proceso ypatumai
Kasaciniam
procesui grupės ieškinio byloje mutatis mutandis taikomos šio Kodekso
44113 straipsnio nuostatos ir bendrosios kasacinio proceso
taisyklės.
44115 straipsnis.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas grupei ir atsakovui
Bylinėjimosi
išlaidos paskirstomos vadovaujantis šiame Kodekse nustatytomis bendrosiomis
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, jeigu šiame skyriuje nenumatyta
kitaip.
44116 straipsnis. Žyminis
mokestis grupės ieškinio byloje
1. Už
grupės ieškinį dėl grupės nariams bendro neturtinio reikalavimo mokamas penkių
šimtų litų žyminis mokestis. Šis žyminis mokestis grupės nariams tenka lygiomis
dalimis.
2.
Jeigu grupės ieškinio byloje reiškiami individualaus pobūdžio turtiniai
reikalavimai, visų šių reikalavimų dydžiai sudedami ir iš gautos sumos
apskaičiuojamas žyminis mokestis pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles.
Kiekvienam grupės nariui tenka žyminio mokesčio dalis, proporcinga jo reiškiamo
individualaus pobūdžio turtinio reikalavimo dydžiui.
3.
Žyminį mokestį už grupės ieškinį, įgyvendindamas grupės atstovo teises ir
pareigas, sumoka grupės atstovas, o kiekvienam grupės nariui tenkanti žyminio
mokesčio dalis iš grupės narių surenkama pagal grupės atstovo patvirtintą
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos aprašą. Šiame apraše nustatoma detali
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grupės nariams tvarka.
4.
Šiame skyriuje nustatytos taisyklės taip pat taikomos ir žyminiam mokesčiui,
kurį grupės atstovas sumoka paduodamas grupės apeliacinį ir kasacinį skundus,
taip pat prašymą dėl proceso atnaujinimo.
44117 straipsnis.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas grupės nariams
1.
Prie su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be šio Kodekso 88 straipsnio
1 dalyje nurodytųjų, priskiriamos ir grupės atstovo protingos ir būtinos
išlaidos.
2.
Kai pagal šio Kodekso 93 straipsnį teismas priteisia iš grupės atlyginti kitos
šalies bylinėjimosi išlaidas, laikoma, kad šios išlaidos grupės nariams
priteisiamos lygiomis dalimis, išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse numatytus
atvejus.
3.
Kai priimamas tarpinis sprendimas, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos
taisyklės taikomos tik tarpinio sprendimo priėmimo išlaidoms. Individualaus
pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų nagrinėjimo išlaidos po tarpinio
sprendimo priėmimo tenka atskirai kiekvienam individualaus pobūdžio turtinį
reikalavimą pareiškusiam grupės nariui.
4.
Grupės narys, kuris pasitraukia iš grupės, atsako tik už tas išlaidas, kurios
yra susijusios su procesiniais veiksmais, atliktais iki jo pasitraukimo.
5.
Šio Kodekso 44113 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka savo, kaip
proceso šalies, teisių ir pareigų atsisakęs grupės narys neatsako dėl
apeliacinio ir kasacinio proceso metu susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Kitais
atvejais apeliacinio ir kasacinio proceso metu susidariusių bylinėjimosi
išlaidų klausimas sprendžiamas laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.
Papildyta skyriumi:
Nr. XII-771,
2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-27, i. k. 2014-03570
V DALIS
Ypatingoji teisena
XXV
skyrius
Bendrosios
nuostatos
442
straipsnis. Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka
Ypatingosios
teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas:
1) dėl juridinę
reikšmę turinčių faktų nustatymo;
2) dėl fizinio
asmens paskelbimo mirusiu ar nežinia kur esančiu;
3) dėl fizinio
asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo
veiksniu (emancipuotu);
4) dėl
įvaikinimo;
5) dėl globos ir
rūpybos;
6) dėl antstolių
ir notarų veiksmų apskundimo;
7) dėl civilinės
būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar
anuliavimo;
8) dėl teisių
pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus atkūrimo (šaukiamoji
teisena);
9) dėl daiktinių
teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles;
10) dėl šeimos
teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal šio
Kodekso IV dalies XIX skyrių;
11) dėl
hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių;
12) dėl
prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo;
13) dėl
praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo;
14) dėl teismo
leidimų išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo,
paveldėjimo procedūrų taikymo, taip pat kitas bylas, kurios pagal Civilinį
kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
443
straipsnis. Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės
1. Ypatingosios
teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir
papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai.
2.
Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir
turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies
atitinkamuose straipsniuose.
3.
Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir
pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla
susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį
dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.
4. Šiame
skyriuje nurodytų bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar
prašymu.
5. Šiame skyriuje
nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai
šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę
nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje
asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus
šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų
dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas.
6.
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais,
kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas
arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas
bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje
asmens, kurio pareiškimas atmestas.
7. Šiame
skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena,
neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės.
Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta
tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.
8. Nagrinėjantis
bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų
priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
9. Teismas,
nagrinėjantis bylas ypatingąja teisena, neturi teisės priimti sprendimo už
akių.
10. Pareiškimai
ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą
pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės
teismui, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytas išimtis.
11. Asmenys,
kurie Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, juridinio asmens ar jo
filialo buveinės, šio Kodekso 442 straipsnyje numatytus pareiškimus ir prašymus
savo pasirinkimu paduoda bet kurio suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos,
juridinio asmens ar jo filialo buveinės vietos apylinkės teismui, išskyrus šio
Kodekso V dalyje numatytus išimtinio teismingumo atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
XXVI
skyrius
BYLOS DĖL juridinę
reikšmę turinčių faktų
nustatymO
466 straipsnis. Pasirengimas
bylai
1. Jeigu yra
duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą, teisėjas, kuriam paskirta
parengti bylą nagrinėti, asmens psichinei būsenai nustatyti nutartimi paskiria
teismo psichiatrijos ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta
anksčiau, ir išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius
dokumentus.
2. Teisėjas
praneša fiziniam asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, kad nagrinėjant
bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu būtina, kad jam atstovautų
advokatas. Fizinis asmuo, pasirinkęs advokatą, teiksiantį jam teisinę pagalbą,
apie tai praneša teisėjui.
3. Jeigu fizinis
asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, pats nepasirenka advokato,
teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą
nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą
organizuojančiai institucijai apie tai, kad asmeniui, kurį prašoma pripažinti
neveiksniu, būtinas advokatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-276,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2681 (2013-05-25)
467
straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Bylą dėl
fizinio asmens pripažinimo neveiksniu teismas nagrinėja žodinio nagrinėjimo
tvarka, pranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims.
2. Jeigu teismas
pripažįsta, kad yra būtina apklausti asmenį, kurį prašoma pripažinti
neveiksniu, o šis į teismo posėdį neatvyksta, teismas gali nutarti atvesdinti
šį asmenį į teismą padedant policijai arba pavesti jį apklausti kitam to asmens
buvimo vietos teismui. Asmens apklausa atliekama dalyvaujant gydytojui teismo
psichiatrui.
3. Jeigu asmuo
vengia teismo psichiatrijos ekspertizės, teismas gali priimti nutartį
priverstinai nusiųsti asmenį ambulatorinei teismo psichiatrijos ekspertizei
atlikti. Šią nutartį vykdo policija. Dėl nutarties gali būti duodamas
atskirasis skundas.
4.
Tais atvejais, kai ambulatorinio tyrimo metu gautų duomenų teismo psichiatrijos
ekspertizės išvadai apie asmens psichinę būseną pateikti nepakanka, teismas
gali priimti nutartį paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir
ne ilgiau kaip šešioms savaitėms pasiųsti asmenį, kurį prašoma pripažinti
neveiksniu, į ekspertizės įstaigą stebėti. Prieš priimdamas tokią nutartį
teismas turi apklausti byloje dalyvaujančius asmenis. Išimtiniais atvejais
teismas motyvuotu ekspertų prašymu gali pratęsti nurodytą terminą iki trijų
mėnesių. Dėl teismo nutarties skirti stacionarinę teismo psichiatrijos
ekspertizę ir pasiųsti asmenį į ekspertizės įstaigą ar pratęsti asmens laikymo
joje terminą gali būti duodamas atskirasis skundas.
5. Nagrinėdamas
bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, teismas pareiškėjo prašymu ar
savo iniciatyva gali aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmens veiksnumą
apriboti.
6. Teismui
nagrinėjant bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, būtina, kad
asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovautų advokatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-276,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2681 (2013-05-25)
468
straipsnis. Teismo sprendimas
1. Išnagrinėjęs
bylą teismo posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti fizinį asmenį
neveiksniu arba pareiškimą atmeta.
2. Bylos
nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti
neveiksniu, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą apriboti, teismas
priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu.
3. Bylinėjimosi
dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu išlaidos, išskyrus atstovavimo
išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas ekspertizes šiose
bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Teismo
sprendimas pripažinti fizinį asmenį neveiksniu yra pagrindas šiam asmeniui
nustatyti globą arba paskirti globėją. Globos nustatymo ar globėjo šiam
asmeniui paskyrimo klausimai sprendžiami šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta
tvarka.
5. Teismo
sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat ir pats
neveiksniu pripažintas fizinis asmuo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
469 straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas
1. Jeigu pripažintas
neveiksniu fizinis asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo sveikatos būklė,
bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų
šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis
teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau
priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą
neveiksniu pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu. Pats neveiksniu pripažintas
asmuo teisės kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu ar dėl pripažinimo
neveiksniu pakeitimo į pripažinimą ribotai veiksniu neturi.
2. Teismui
nagrinėjant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bylas, būtina, kad neveiksniu
pripažintam asmeniui atstovautų advokatas. Jeigu neveiksniu pripažintas asmuo
neturi advokato, teiksiančio jam teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta
parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
organizuojančiai institucijai apie tai, kad šiam asmeniui būtinas advokatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-276,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2681 (2013-05-25)
Trečiasis
skirsnis
BYLOS DĖL FIZINIO
Asmens pripažinimO ribotai veiksniu
470
straipsnis. Pareiškimo turinys
Be bendrųjų
reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl
fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu turi būti išdėstytos aplinkybės,
rodančios, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais,
narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.
471
straipsnis. Pasirengimas bylai
Jeigu yra šio
Kodekso 470 straipsnyje numatytų duomenų apie fizinio asmens piktnaudžiavimą
alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis,
teismas, rengdamas bylą nagrinėti, asmens sveikatos būsenai nustatyti nutartimi
paskiria teismo ekspertizę, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau, ir
išreikalauja būtinus ekspertizei atlikti asmens medicininius dokumentus.
472
straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Byla dėl
fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjama laikantis šio Kodekso
467 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų taisyklių.
2. Jeigu
bylos dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu nagrinėjimo metu
nustatoma, kad šis asmuo dėl psichikos sveikatos sutrikimo negali suprasti savo
veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva
gali aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo asmenį pripažinti neveiksniu.
Tokiu atveju asmeniui teismas gali taikyti šio Kodekso 467 straipsnio 4 dalyje
numatytas priemones. Be to, teismas turi išspręsti šio Kodekso 466 straipsnio 2
ir 3 dalyse nurodytus klausimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-276,
2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2681 (2013-05-25)
473
straipsnis. Teismo sprendimas
1. Išnagrinėjęs
bylą teismo posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti asmenį ribotai
veiksniu arba pareiškimą atmeta.
2. Bylos
nagrinėjimo metu nustatęs, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali suprasti
savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas priima sprendimą asmenį pripažinti
neveiksniu.
3.
Bylinėjimosi dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu išlaidos, išskyrus
atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas
ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
4. Teismo
sprendimas pripažinti asmenį ribotai veiksniu yra pagrindas šiam asmeniui
paskirti rūpintoją. Rūpybos nustatymo ar rūpintojo šiam asmeniui paskyrimo
klausimai sprendžiami šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka.
5. Teismo
sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys, tarp jų ir pats
ribotai veiksniu pripažintas asmuo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
474
straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas
1. Išnykus
aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas buvo apribotas, bylą
išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio Kodekso 463
straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti
pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu.
2. Jeigu
pripažinto ribotai veiksniu fizinio asmens sveikatos būklė labai pablogėja,
bylą išnagrinėjęs teismas pagal asmens rūpintojo ar šio Kodekso 463 straipsnio
1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos
ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir
fizinio asmens pripažinimą ribotai veiksniu pakeisti į jo pripažinimą
neveiksniu.
Ketvirtasis
skirsnis
BYLOS DĖL Nepilnamečio
pripažinimO veiksniu (emancipuotu)
475
straipsnis. Pareiškimo turinys
Pareiškime dėl
nepilnamečio pripažinimo veiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių
dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta:
1) duomenys apie
nepilnametį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji
vieta, tėvai ar rūpintojas, darbovietė, mokymosi įstaiga);
2) motyvai,
kuriais remiantis prašoma nepilnametį pripažinti veiksniu;
3) įrodymai,
patvirtinantys nepilnamečio galėjimą savarankiškai įgyvendinti visas civilines
teises ar vykdyti pareigas (charakteristikos iš gyvenamosios, darbo, mokymosi
vietos, duomenys apie nepilnamečio šeiminę ir materialinę padėtį, sveikatos
būklės pažyma, išduota sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ir kiti);
4) nepilnamečio
rašytinis sutikimas, jeigu pareiškimą teismui paduoda ne pats nepilnametis.
476
straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bylą
Teismas,
rengdamasis nagrinėti bylą:
1) paveda
nepilnamečio gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai
pateikti išvadą dėl nepilnamečio pasirengimo savarankiškai įgyvendinti visas
civilines teises ar vykdyti pareigas;
2) išreikalauja
duomenis, ar nepilnametis nėra teistas ar įvykdęs administracinių ir kitų
teisės pažeidimų;
3) prireikus
nustatyti nepilnamečio fizinio, dorovinio, dvasinio, psichinio išsivystymo
lygį, skiria teismo psichologijos ir(ar) psichiatrijos ekspertizę bei
išreikalauja šiai ekspertizei atlikti nepilnamečio medicininius dokumentus ir
kitą reikiamą medžiagą;
4) atlieka kitus
būtinus pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus.
477
straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Byla dėl
nepilnamečio pripažinimo veiksniu nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
2. Apie bylos
nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, nepilnamečiui, kurio byla nagrinėjama, jo
tėvams ar rūpintojui, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, globos
(rūpybos) institucijai (jeigu nepilnametis neturi tėvų).
3. Byla nagrinėjama būtinai dalyvaujant visiems
dalyvaujantiems byloje asmenims.
4. Nepilnamečio
rašytinį sutikimą pripažinti jį veiksniu teismas patvirtina teismo posėdžio
metu, prieš tai išklausęs šio nepilnamečio paaiškinimus. Jeigu nepilnamečio
sutikimas nebuvo pridėtas prie pareiškimo, rašytinį sutikimą nepilnametis gali
duoti bylos nagrinėjimo metu. Tai įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Teismas
turi nepilnamečiui išaiškinti tokio sutikimo davimo pasekmes.
5. Nepilnametis
savo duotą sutikimą pripažinti jį veiksniu gali atšaukti iki teismo sprendimo
priėmimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
478
straipsnis. Teismo sprendimas
1. Išnagrinėjęs
bylą posėdyje, teismas priima sprendimą pripažinti nepilnametį veiksniu arba
pareiškimą atmeta.
2.
Bylinėjimosi dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu išlaidos, išskyrus
atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Už teismo paskirtas
ekspertizes šiose bylose apmokama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
3. Teismo
sprendimas nepilnametį pripažinti veiksniu yra pagrindas panaikinti
nepilnamečiui rūpybą, jeigu ji buvo nustatyta.
4. Teismo
sprendimą turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
479
straipsnis. Teismo sprendimo panaikinimas
1. Jeigu
nustatomos aplinkybės, kad pripažintas veiksniu nepilnametis savarankiškai
įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas daro žalos savo ar kitų
asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, teismas pagal šio nepilnamečio tėvų ar
globos (rūpybos) institucijų pareiškimą gali sprendimą nepilnametį pripažinti
veiksniu panaikinti.
2. Teismo
sprendimas panaikinti ankstesnį sprendimą, kuriuo nepilnametis buvo pripažintas
veiksniu, yra pagrindas tėvų neturinčiam nepilnamečiui nustatyti rūpybą.
XXIX
skyrius
BYLOS DĖL
ĮvaikinimO
480
straipsnis. Pareiškimo padavimas
1. Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji
vieta yra Lietuvos Respublikoje, pareiškimą dėl įvaikinimo paduoda apylinkės
teismui pagal savo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą.
2. Lietuvos
Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis užsienyje, užsienio valstybės pilietis,
asmuo be pilietybės arba asmuo, turintis ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio
valstybės pilietybę, pareiškimą dėl įvaikinimo paduoda Vilniaus apygardos
teismui.
481
straipsnis. Pareiškimo turinys
1. Be bendrųjų
reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime turi
būti nurodyta:
1) duomenys apie
pareiškėją (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji
vieta, darbovietė, šeiminė ir materialinė padėtis, sveikatos būklė, ar įrašytas
į asmenų, norinčių įvaikinti, sąrašą, taip pat užsienio valstybės, kurios
pilietis pareiškėjas yra ar kurioje yra jo gyvenamoji vieta, institucijų
išvada, ar jis tinka būti tarptautiniu įvaikintoju);
2) duomenys apie
įvaikinamąjį (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, jo tėvai ar
globėjai (rūpintojai), vaiko buvimo vieta, sveikatos būklė, ar yra įrašytas į
įvaikinamų vaikų sąrašą);
3) įvaikinimo
motyvai.
2. Jeigu
pareiškėjas prašo įvaikinamajam suteikti įvaikintojų pavardę ir jų nurodytą
vardą, tai turi būti išdėstyta pareiškime įvaikinti.
482
straipsnis. Įrodymų pateikimas
1. Prie
pareiškimo įvaikinti turi būti pridėta:
1) įvaikintojų
ir, jeigu yra galimybė, – įvaikinamojo sveikatos būklės pažymos, išduotos
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
2) jeigu yra
galimybė, – teismo nutartis, patvirtinanti vaiko tėvų, o jei vaiko tėvai yra nepilnamečiai
ar neveiksnūs, – jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) sutikimą įvaikinti, išskyrus
įstatymų numatytus atvejus;
3) jeigu yra
galimybė ir vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją),
išskyrus valstybinę globos instituciją, – teismo nutartis, patvirtinanti
globėjo (rūpintojo) sutikimą įvaikinti;
4) jeigu
įvaikinti prašo vienas iš sutuoktinių, – notaro patvirtintas kito sutuoktinio
rašytinis sutikimas įvaikinti, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;
5) duomenys, kad
įvaikintojas yra įrašytas į norinčiųjų įvaikinti sąrašą ir kad įvaikinamasis
yra įrašytas į įvaikinamų vaikų sąrašą;
6) valstybinės
įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvada dėl pasirengimo
įvaikinti.
2.
Užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės, paduodami pareiškimą
įvaikinti, pateikia savo valstybės įstatymų nustatyta tvarka įformintus
dokumentus, duomenis, kad užsienio valstybė pripažins konkretaus vaiko
įvaikinimą, kad vaikui yra išduotas ar bus išduotas oficialus leidimas
įvažiuoti į tą šalį ir nuolat joje gyventi. Prie šių dokumentų turi būti
pridėti jų vertimai į lietuvių kalbą, patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka.
Dokumentai turi būti legalizuoti, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių
numatytus atvejus.
483
straipsnis. Pasirengimas bylai
Teismas,
rengdamasis nagrinėti bylą:
1) paveda
valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar nėra įstatymų numatytų
kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, taip pat duomenis apie tai, ar nėra gauta
kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo
registraciją atitinkamuose sąrašuose;
2) išreikalauja iš valstybinės įvaikinimo institucijos
duomenis apie įvaikinamo vaiko kilmę, vystymąsi, sveikatos būklę ir šeimą;
3) jeigu
įvaikinti prašo užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, – paveda
valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar pagal Civilinį kodeksą
įvykdyta įvaikinimo procedūra iki teismo.
484
straipsnis. Bylos nagrinėjimas
1. Byla dėl
įvaikinimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje.
2. Apie bylos
nagrinėjimą pranešama pareiškėjui, kitiems asmenims, pareiškusiems norą
įvaikinti tą patį vaiką, valstybinei įvaikinimo institucijai, valstybinei vaiko
teisių apsaugos institucijai ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
3. Kiti asmenys, pareiškę norą įvaikinti tą patį
vaiką, gali pateikti bylą nagrinėjančiam teismui pareiškimus su savarankiškais
reikalavimais dėl įvaikinimo. Pareiškimus teismui priėmus, šie asmenys
dalyvauja byloje kaip pareiškėjai.
4. Byla dėl įvaikinimo nagrinėjama būtinai dalyvaujant
pareiškėjams, valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui, valstybinės vaiko
teisių apsaugos institucijos atstovui, kurie dėl įvaikinimo duoda išvadą
teisme.
5. Teismas
patikrina, ar įvaikintojai turi tinkamas sąlygas ir ar yra deramai pasirengę
įvaikinti.
6. Tėvų, globėjų
(rūpintojų) sutikimas įvaikinti gali būti atšauktas iki teismo sprendimo
dėl įvaikinimo priėmimo. Padavus pareiškimą atšaukti sutikimą įvaikinti, bylos
dėl įvaikinimo nagrinėjimas sustabdomas, kol bus išspręstas klausimas, ar
atšaukti sutikimą.
485
straipsnis. Įvaikinamo vaiko sutikimas
1.
Įvaikinamasis, kuriam yra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo turi būti
išklausytas teismo posėdyje. Teismas išsiaiškina, ar įvaikinamasis sutinka būti
įvaikintas ir būti įvaikintojo įvaikis, ar sutinka, kad įvaikintojai būtų
pripažinti jo tėvais, o jis – įvaikintojų vaiku, taip pat ar sutinka, kad būtų
pakeistas jo vardas, pavardė. Be įvaikinamojo, kuriam yra suėję dešimt metų,
rašytinio sutikimo įvaikinti negalima.
2.
Įvaikinamasis, kuriam nėra suėję dešimt metų, dėl įvaikinimo, vardo ir pavardės
pakeitimo turi būti išklausytas teismo posėdyje, jei jis sugeba išreikšti savo
nuomonę ir suformuluoti pažiūras. Nuomonė gali būti išreikšta žodine, rašytine
forma ar kitais vaiko pasirinktais būdais. Teismas, priimdamas sprendimą, turi
atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja paties vaiko interesams.
3. Nustatyti, ar
vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę, ir išreikštai vaiko nuomonei išaiškinti
gali būti kviečiamas ekspertas psichologas.
4. Išklausydamas
vaiką, teismas vadovaujasi šio Kodekso 194 straipsnio 1 dalyje numatytomis
taisyklėmis.
5. Išimtiniais
atvejais teismo nuožiūra vaiko nuomonės išklausymo laikui teismo nutartimi gali
būti pašalinamas iš teismo posėdžių salės kuris nors dalyvaujantis byloje
asmuo. Kai tas asmuo grįžta į posėdžio salę, jam turi būti pranešama vaiko
išreikšta nuomonė.
6. Teismui
leidus, teismo posėdyje dalyvaujantis pedagogas ar (ir) psichologas bei
dalyvaujantys byloje asmenys gali užduoti vaikui klausimų.
7. Teismas
privalo įvaikinamajam išaiškinti sutikimo davimo bei įvaikinimo pasekmes.
Teismas atsisako priimti įvaikinamojo sutikimą būti įvaikintam, jeigu yra
pagrindo manyti, kad šis sutikimas buvo išgautas prievartos ar apgaulės būdu arba
siekiant gauti neteisėtą finansinę naudą.
486
straipsnis. Vaiko perkėlimas į šeimą iki įvaikinimo
1. Jeigu,
atsižvelgiant į būsimų įtėvių psichologinį pasirengimą įvaikinti ir vaiko –
būti įvaikintam, būsimų įtėvių ir įvaikio bendravimo trukmę iki prašymo
įvaikinti ir kitas aplinkybes, gali kilti abejonių, ar vaikas pritaps
įvaikintojų šeimoje, ir yra pagrindas manyti, kad kitų kliūčių įvaikinti nėra,
bylą nagrinėjantis teismas valstybinės įvaikinimo institucijos prašymu ar savo
iniciatyva gali nutartimi pareiškėjui nustatyti nuo šešių iki dvylikos mėnesių
bandomąjį laikotarpį ir perkelti vaiką gyventi į pareiškėjo šeimą, kurioje jis
būtų auklėjamas ir išlaikomas. Šiuo atveju bylos dėl įvaikinimo nagrinėjimas
sustabdomas.
2. Atnaujinus
bylos nagrinėjimą, valstybinė įvaikinimo institucija pateikia teismui išvadą
apie įvaikintojų pasirengimą įvaikinti šį konkretų vaiką, įvaikintojų ir vaiko
psichologinį suderinamumą.
3. Atnaujinus
bylos nagrinėjimą, teismas iš naujo įvykdo įstatymų reikalavimus dėl įvaikinamojo
sutikimo.
487
straipsnis. Teismo sprendimas
1. Teismo
sprendimu vaikas įvaikinamas arba pareiškimas įvaikinti atmetamas.
2. Patenkinus
pareiškimą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o
įvaikintieji – įvaikintojų vaikais. Jei teismo nutartimi vaikas buvo perkeltas
į šeimą iki įvaikinimo, tai įvaikinus vaiką įvaikintojai laikomi vaiko tėvais
pagal įstatymą nuo nutarties perkelti vaiką į šeimą įsiteisėjimo. Teismas tai
pažymi sprendime.
3. Teismo
sprendimo įvaikinti rezoliucinėje dalyje paliekami vaiko individualybę
išsaugantys duomenys: gimimo data, gimimo vieta, taip pat vardas ir (ar)
pavardė, jeigu jie nekeičiami.
4. Kai įvaikina
užsienio valstybių piliečiai, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, į
kurią valstybę leidžiama įvaikinti.
5. Įsiteisėjęs
teismo sprendimas įvaikinti per tris darbo dienas išsiunčiamas civilinės
metrikacijos įstaigai, kuri yra įregistravusi vaiko gimimą.
6. Teismo
sprendimas įvaikinti yra pagrindas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai
pakeisti įvaikio gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą.
7. Visas teismo
sprendimas skelbiamas uždarame teismo posėdyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
510 straipsnis. Skundo
dėl antstolių veiksmų padavimas
1.
Šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai
veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.
2.
Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius
veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą
terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų
taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat
pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros
buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio
Kodekso nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis
išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą.
Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas,
išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu
ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo
persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio
kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas
teismui, yra neskundžiamas.
4. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3
dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai
ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė
teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės
teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su
skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl
antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio
antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė
teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje
byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius
veiksmus atlikti.
5.
Jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus šio Kodekso 512 straipsnyje
nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu
išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą
dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo
nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą
padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas
atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo
gali būti
skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė,
laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl
antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti
skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio
netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti
procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą,
teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių
veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
6. Už
šiame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas.
7.
Visi šiame straipsnyje numatyti antstolio patvarkymai šio Kodekso nustatyta
tvarka siunčiami skundą padavusiam asmeniui.
8.
Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas,
pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti
rašytinio proceso tvarka.
9.
Šiame straipsnyje numatytų skundų nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą
dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571
511
straipsnis. Skundo dėl notarinių veiksmų padavimas
1.
Šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis
veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti.
2. Skundas
pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti
notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės
teismui.
3. Šiame
straipsnyje numatyto skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl
notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius
veiksmus) neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480,
2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
696 straipsnis. Tauriųjų metalų ir
brangakmenių, jų gaminių, laužo ir atliekų realizavimo tvarka
Taurieji
metalai ir brangakmeniai, jų gaminiai, laužas ir atliekos realizuojami per ūkio
subjektus, kurie nustatyta tvarka verčiasi šio turto prekyba, arba iš
varžytynių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-889,
2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-21, i. k. 2014-05571