Pakeitimų istorija

(vieni gyvenantys asmenys) turi teisę į kompensacijas, jeigu atitinka šios

dalies 1–4 punktuose nurodytas sąlygas ir kiekvienas šeimos narys (vienas

gyvenantis asmuo) atitinka bent vieną iš 5, 6 ar 7 punktuose nurodytų sąlygų:

santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų,

šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytas sąlygas

ir bent vieną iš 5, 6 ar 7 punktuose nurodytų sąlygų, kompensacijos skiriamos,

jeigu jie yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį arba

jei vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.

1) būsto naudingojo ploto normatyvas: vienam iš būste

gyvenančių šeimos narių (vienam gyvenančiam asmeniui) – 38 kvadratiniai metrai,

kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi

pagal kadastrinių matavimų duomenis;

asmens) turimi žemės sklypai yra ne tos pačios paskirties, nustatant žemės sklypo

normatyvą imamas vienos paskirties, didžiausios vertės žemės sklypas;

praėjusių iki laikotarpio, nuo kurio šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui)

skiriamos kompensacijos, pajamas, nurodytas šio Įstatymo 12 straipsnyje.

2) neturi leidimo

nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

moksleivis ar studentas iki 24 metų ir gyvena kitoje valstybėje bei mokosi tos valstybės

mokymo įstaigos dieniniame skyriuje;

Piniginę socialinę

paramą administruoja šeimos (vieno gyvenančio asmens) deklaruojamos

gyvenamosios vietos savivaldybė.

dėl piniginės socialinės paramos, šeima (vienas gyvenantis asmuo) užpildo Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymą-paraišką, joje nurodo

duomenis apie šeimą, jos narių veiklos pobūdį, turimą turtą ir šio Įstatymo 9

straipsnio 1 dalies 6–12 punktuose nurodyto turto vertę, gaunamas pajamas bei

kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Prie

metodiką nustato šeimos (vieno gyvenančio asmens) turto, nurodyto šio Įstatymo

9 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, vertę, o remdamasi Vyriausybės ar jos

vietą, piniginės socialinės paramos teikimas ankstesnėje savivaldybėje

nutraukiamas, išmokėjus ją už tą mėnesį, kurį ją gavusi šeima (vienas gyvenantis

asmuo) pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą. Šeima (vienas gyvenantis asmuo)

nustatyta tvarka nuo kito mėnesio kreipiasi į naujai deklaruojamos gyvenamosios

vietos savivaldybę, o ši piniginę socialinę paramą teikia nustatyta tvarka, bet

ne anksčiau negu nuo kito mėnesio po to, kai šeimos (vieno gyvenančio asmens)

deklaruojama gyvenamoji vieta buvo pakeista.

3) socialinę pašalpą šeimoms (vieniems gyvenantiems

asmenims) skirti paslaugomis, kai šeima (vienas gyvenantis asmuo) neatitinka

šio Įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų ar nevykdo šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalyje nustatytų

pareigų ir kai neturi galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos (būsto savininkas

nesutinka, kad šeima (vienas gyvenantis asmuo) deklaruotų savo gyvenamąją vietą

jam priklausančiame būste arba nėra galimybės nurodyti gyvenamosios vietos

adreso);

22 straipsnis. Piniginę socialinę

paramą gaunančios šeimos (vieno gyvenančio asmens) pareigos

6 straipsnis. Šeimos (vieno gyvenančio asmens) teisė į kompensacijas

1. Šeima (vienas

gyvenantis asmuo) turi teisę į kompensacijas, jeigu ji (jis) atitinka šios

dalies 1 punkte ir bent vieną iš šios dalies 2–4 punktuose nurodytų sąlygų ir

kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys (vienas gyvenantis asmuo)

atitinka bent vieną iš šios dalies 5, 6 ar 7 punktuose nurodytų sąlygų, o

vaikai nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šios dalies 8 punkte nurodytų

sąlygų:

1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 9

straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto vadovaujantis

šio Įstatymo 11 straipsniu;

2) išlaidos už

būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą

normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes

už normatyvą, viršija 25 procentus skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio

asmens) pajamų ir 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam

gyvenančiam asmeniui) dydžio;

3) išlaidos už

faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už šio Įstatymo 7

straipsnyje nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos (vieno gyvenančio

asmens) pajamų;

4) išlaidos už faktinį karšto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį

už šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą normatyvą, kai karštam vandeniui

paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba išlaidos už šio

Įstatymo 7 straipsnyje nustatytam normatyviniam karšto vandens kiekiui paruošti

suvartotą kitą energiją ar kurą viršija 5 procentus šeimos (vieno gyvenančio

asmens) pajamų;

5) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis

asmuo) dirba ir per 3 mėnesių laikotarpį, už kurį pajamas reikia apskaičiuoti,

dirbo ne mažiau kaip du trečdalius darbo laiko trukmės, nustatytos Darbo

kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne visą darbo

laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais,

o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą

arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam

darbui; nuo įsidarbinimo pradžios ne mažiau kaip kalendorinį mėnesį dirbusiam

šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) apskaičiuotas darbo užmokestis yra

ne mažesnis už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį

proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

6) vyresni kaip 18 metų šeimos nariai (vienas gyvenantis

asmuo): mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo

švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai; laikotarpiu

nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo

1 d., bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai; yra įstatymo nustatyto senatvės

pensijos amžiaus arba gaunantys pensijas (išskyrus III grupės invalidui

paskirtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją), pensijų išmokas ar

šalpos išmokas; yra I, II grupės invalidai (invalidas) arba neįgalieji

(neįgalusis) įstatymo nustatyta tvarka; yra bedarbiai (bedarbis), gaunantys

bedarbio pašalpą, mokymosi laikotarpiu – mokymosi pašalpą arba dirbantys viešuosius

ar Užimtumo fondo remiamus darbus, bei pasibaigus nurodytiems laikotarpiams;

yra asmenys (asmuo), ne mažiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę valstybinėje

teritorinėje darbo biržoje; yra asmenys (asmuo), kuriems iki senatvės pensijos

amžiaus yra likę ne ilgiau kaip 2 metai, įsiregistravę valstybinėje

teritorinėje darbo biržoje ir gaunantys bedarbio pašalpą; vienas iš šeimos

narių slaugo šeimos narį, vaiką, kurį įstatymo nustatyta tvarka globoja šeima,

arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems nuolatinės slaugos

(pagalbos, priežiūros) būtinumas nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka; ne

trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare;

moteris yra nėščia ir iki gimdymo yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių

dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau);

7) motina arba tėvas (globėja ar rūpintoja arba globėjas ar

rūpintojas) augina namuose: nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos vaiką iki

3 metų; bent vieną nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos arba mokyklos vaiką

iki 8 metų, kai šeima turi 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų ir kai vaikai yra

tinkamai prižiūrimi; ikimokyklinio amžiaus vaiką, bet ne vyresnį kaip 8 metų,

nelankantį ikimokyklinės ugdymo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją arba dėl

to, kad gyvenamojoje vietovėje nėra ikimokyklinės ugdymo įstaigos ar vietų

joje;

8) vaikai nuo 16 iki 18 metų: dirba (šios dalies 3 punkte

nustatyti reikalavimai netaikomi); mokosi formaliojo švietimo įstaigose;

laikotarpiu nuo formaliojo švietimo įstaigos baigimo dienos iki tų pačių metų

rugsėjo 1 d.; yra invalidai ar neįgalūs įstatymo nustatyta tvarka; yra

įsiregistravę valstybinėje teritorinėje darbo biržoje; yra nėščios moterys.

2. Nutraukusių

santuoką arba gyvenančių skyrium sutuoktinių, auginančių vaikus iki 18 metų, šeimoms,

atitinkančioms šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, kompensacijos

skiriamos, jeigu jie yra sudarę teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo

sutartį arba jei vaiko (vaikų) išlaikymą yra priteisęs teismas.

3. Nesusituokusių asmenų, kurie vieni augina vaikus

iki 18 metų, šeimoms, atitinkančioms šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas,

kompensacijos skiriamos:

1) jeigu jų vaikui (vaikams) yra pripažinta arba

nustatyta tėvystė ir teismas yra priteisęs išlaikymą vaikui (vaikams);

2) jeigu įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės

nustatyti vaiko tėvo (motinos) tapatybės arba teismas negali tėvui (motinai)

priteisti vaiko išlaikymo;

3) tėvystės nustatymo ir (ar) išlaikymo priteisimo

bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

4. Šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui),

atitinkančiam šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, kompensacijos

neskiriamos ir jo pajamos į šeimos pajamas neįskaitomos, jeigu jis:

1) yra užsienio valstybėje

besimokantis ir gyvenantis moksleivis ar

studentas iki 24 metų;

2) yra sulaikytas ar suimtas arba yra paskelbta jo paieška, arba

atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą.

5.

Jeigu viena iš kelių viename būste gyvenančių šeimų (vienų gyvenančių asmenų),

už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją

knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena

iš šių šeimų (vienų gyvenančių asmenų).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

7 straipsnis. Normatyvai

kompensacijoms apskaičiuoti

1. Kompensacijoms

apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

1) būsto naudingojo ploto normatyvas kiekvienai šeimai: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių

šeimos narių (vienam gyvenančiam asmeniui) – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam

kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal

kadastrinių matavimų duomenis;

2) karšto vandens ir nuotekų – 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui

(vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį;

3) šalto vandens ir nuotekų – 2 kubiniai metrai vienam

šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį, kai karštam vandeniui

paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba 3,5 kubinio metro

vienam šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui) per mėnesį, kai karštam

vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.

2. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus būstui šildyti ir

karštam vandeniui paruošti tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės

komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

8

straipsnis. Kompensacijų dydis

1. Šeimoms

(vienam gyvenančiam asmeniui), taikant šilumos (elektros energijos) vienanarę

kainą, kompensuojama:

1) šildymo

sezono metu – išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už šio

Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos

ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 25 procentus

skirtumo tarp šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų ir 90 procentų valstybės

remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) dydžio;

2) išlaidų už

faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už šio Įstatymo 7

straipsnyje nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos (vieno

gyvenančio asmens) pajamų;

3) išlaidų už faktiniam karšto vandens kiekiui, bet ne didesniam už šio

Įstatymo 7 straipsnyje nustatytą normatyvą, paruošti dalis, viršijanti 5 procentus

šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamų. Į išlaidas karštam vandeniui paruošti

įskaičiuojamos neviršijančios nustatyto normatyvo energijos ar kuro sąnaudos

vandeniui pašildyti ir būstui priskirtos energijos ar kuro sąnaudos karšto

vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Kai karštas vanduo ruošiamas

naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą, į išlaidas karštam vandeniui paruošti

įskaičiuojamos ir išlaidos už karštam vandeniui paruošti sunaudotą šaltą

vandenį (įskaitant išlaidas nuotekoms).

2. Jeigu daugiabučio namo savininkų bendrija yra

pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo

priemonėms įgyvendinti, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant

energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis

kreditas.

3. Kai šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos sudaro ne

daugiau kaip 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (vienam gyvenančiam

asmeniui) dydžio, skiriama būsto šildymo

išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms išlaidoms už

būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į

energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą.

4. Apskaičiuojant kuro būstui šildyti ir karštam vandeniui paruošti

išlaidas, kuro kainos įvertinamos pagal savivaldybių patvirtintas vidutines

kuro kainas.

5. Jeigu namui šildyti ir (ar) karštam vandeniui paruošti

yra įrengta bendra autonominė katilinė ir šiame name gyvenamąją vietą yra

deklaravusios kelios šeimos (vieni gyvenantys asmenys), kompensacijos

apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų. Kiekvienos šeimos

būstui šildyti sunaudoto energijos ar kuro kiekis apskaičiuojamas proporcingai

kiekvienos šeimos (vieno gyvenančio asmens) būsto naudingajam plotui, o karštam

vandeniui – pagal nustatytą normatyvą. Jeigu bendras šių šeimų karštam

vandeniui paruošti sunaudoto energijos ar kuro kiekis yra mažesnis už nustatytą

normatyvą, kiekvienos šeimos sunaudoto energijos ar kuro kiekis karštam

vandeniui paruošti apskaičiuojamas proporcingai kiekvienos šeimos narių, deklaravusių

šiame name gyvenamąją vietą, skaičiui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

TURTO VERTĖS

NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS

12 straipsnis. Šeimos (vieno

gyvenančio asmens) pajamos

1. Skiriant piniginę

socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios

šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:

1) su darbo santykiais susijusios pajamos;

2) autorinis atlyginimas;

3) pensijos ir pensijų išmokos, šalpos išmokos (išskyrus slaugos

pašalpą);

4) dividendai;

5) palūkanos;

6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės

apmokestinto pelno;

7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis

veikla pagal verslo liudijimą;

8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš sodininkų

bendrijų narių sodų, kurių žemės sklypų dydis neviršija 6 arų);

9) išmokos žemės ūkio veiklai;

10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);

11) stipendijos;

12) socialinio pobūdžio kas mėnesį gaunamos pajamos,

išskyrus transporto išlaidų kompensacijas invalidams ir neįgaliesiems,

kompensacijas diabetikams ir donorams, mokamas pinigines lėšas vaikui

(įvaikiui) išlaikyti (alimentus). Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui)

socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta

socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos;

13) išeitinė išmoka arba kompensacija, išmokama, kai darbo

sutartis nutraukiama;

14) išeitinė

išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;

15) ligos, motinystės ir

motinystės (tėvystės) pašalpa;

16) turtinės ar

neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo

kompensacija);

17) labdara

piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų

dydžius;

18) gautos dovanų piniginės lėšos;

19) paveldėtos piniginės lėšos;

20) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;

21) valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą;

22) turto nuomos pajamos;

23) loterijų ar kitų žaidimų

laimėjimai, prizai;

24) kitos

faktiškai gautos pajamos.

2. Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų

mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

3. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl

darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų

išmokos, šalpos išmokos, stipendijos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos,

motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį

gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.

4. Vienkartinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti

(alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos buvo išmokėtos.

5. Kai vaikui (vaikams) išlaikyti vienam iš tėvų yra teismo priteista

ir gauta konkreti pinigų suma, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti skirta suma

per mėnesį apskaičiuojama šią pinigų sumą padalijus iš mėnesių, likusių, iki

vaikui (vaikams) sukaks 18 metų, skaičiaus.

6. Kai vaikui (vaikams) išlaikyti priteisiamas tam

tikras turtas, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos)

gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.

7. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos

apskaitos dokumentus. Jeigu tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos

apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus

žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus.

Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus, vidutinės mėnesio

pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

13 straipsnis.

Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas

1. Vidutinės šeimos

(vieno gyvenančio asmens) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal 3 mėnesių,

praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas

šio Įstatymo 12 straipsnyje.

2.

Jeigu tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, bent vieno šeimos nario

(vieno gyvenančio asmens) pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais

mėnesiais, pasikeitė, vidutinės šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos per

mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.

3. Šio

straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius

iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinių

išmokų (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka

arba kompensacija, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka arba

kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai

gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas).

4. Jeigu bent vienas iš šeimos narių neturi leidimo nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje, o kitiems šeimos nariams socialinė pašalpa

skiriama, iš vidutinių šeimos pajamų per mėnesį atimama šiam šeimos nariui

tenkanti pajamų dalis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

17 straipsnis. Piniginės

socialinės paramos skyrimas ir mokėjimas

1. Socialinė pašalpa

skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) pateikė

prašymą-paraišką, pirmos dienos.

2. Kompensacijos

skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima (vienas gyvenantis asmuo) įgijo

teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius

mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio.

3. Piniginei

socialinei paramai gauti reikalingi dokumentai pateikiami ne vėliau kaip iki

piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpio pabaigos.

4. Kai pasibaigus paskirtos piniginės socialinės paramos teikimo

laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo šeima (vienas gyvenantis asmuo) per 3

mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška ir pateikia naujus dokumentus ir

duomenis apie šeimos narius bei šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas,

piniginė socialinė parama skiriama nuo kito mėnesio, einančio po piniginės

socialinės paramos teikimo laikotarpio pabaigos.

5. Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos mokėjimo

laikotarpiui, kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau paskirtos

socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama

nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio.

6. Piniginę socialinę paramą savivaldybė turi teisę skirti

ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia šeimos sudėtis ir

šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos.

7. Piniginę socialinę paramą savivaldybė turi teisę skirti

trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu:

1) yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima (vienas

gyvenantis asmuo) per šį laikotarpį neteks teisės į piniginę socialinę paramą,

arba

2) pasikeitus aplinkybėms (šeimos sudėčiai, pajamų

šaltiniui, apgyvendintam globos įstaigoje vaikui paskyrus valstybės ar savivaldybės

išlaikymą ir kita), pasikeitė piniginės socialinės

paramos dydis. Šiuo atveju piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito

mėnesio, apskaičiuojant ją pagal to mėnesio šeimos (vieno gyvenančio asmens)

pajamas.

8. Savivaldybės sprendimas dėl piniginės socialinės paramos

skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų

reikalingų dokumentų gavimo dienos.

9. Sprendimo, kuriuo šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui)

piniginė socialinė parama neskiriama, kopija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas

nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčiama pareiškėjui. Šiame sprendime yra

nurodomos piniginės socialinės paramos neskyrimo priežastys ir šio sprendimo

apskundimo tvarka. Pareiškėjo pateikti dokumentai jam grąžinami, o jo byloje paliekamos

šių dokumentų kopijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

19 straipsnis. Savivaldybės pareigos ir teisės

administruojant piniginę socialinę paramą

1. Savivaldybės,

administruodamos piniginę socialinę paramą, privalo:

1) socialinės

rizikos šeimoms (asmenims) ir nedarnioms šeimoms piniginę socialinę paramą

teikti socialinėmis paslaugomis, vadovaudamosi Socialinių paslaugų įstatymu;

2) socialinę pašalpą šeimoms (vieniems gyvenantiems

asmenims) skirti paslaugomis, kai šeima (vienas gyvenantis asmuo) nevykdo šio

Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalyje nustatytų pareigų;

3) skirti kompensacijas šio Įstatymo 18 straipsnio 4

dalies 2 punkte nustatytu būdu šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui),

įsiskolinusiai už būsto šildymą, šaltą bei karštą vandenį, jai (jam) sudarius sutartį su šių paslaugų tiekėjais

dėl dalies įsiskolinimo, bet ne daugiau kaip 20 procentų šeimos (vieno

gyvenančio asmens) pajamų, grąžinimo kas mėnesį;

4) neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiai už būsto šildymą, šaltą bei karštą

vandenį šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), kai ji (jis) atsisako sudaryti

šios dalies 3 punkte nurodytą sutartį arba jos nevykdo;

5) neskirti

piniginės socialinės paramos šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), nevykdančiai

šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų pareigų.

2. Savivaldybės, administruodamos piniginę socialinę

paramą, turi teisę:

1) darbingus nedirbančius socialinės paramos gavėjus,

nedalyvaujančius aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingiems

darbams atlikti;

2) papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl

piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus

dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių šeimos (vieno gyvenančio

asmens) teisę į piniginę socialinę paramą;

3) tikrinti šeimos (vieno gyvenančio asmens) gyvenimo

sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities tyrimo aktą, kuriuo

remdamasi savivaldybė priima sprendimą dėl šeimos (vieno gyvenančio asmens)

teisės į piniginę socialinę paramą;

4) savo nustatyta tvarka iš savo biudžeto lėšų skirti

šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) piniginę socialinę paramą ir kitais

šio Įstatymo nenustatytais atvejais (vienkartinę pašalpą; socialinę pašalpą;

kompensuoti Įstatyme nenurodytas būsto išlaikymo išlaidas; kompensuoti išlaidas

už didesnį karšto ir šalto vandens kiekį, negu šiame Įstatyme nustatytas

normatyvas, bei didesnio būsto naudingojo ploto šildymo išlaidas; padengti

įsiskolinimą už būstą ir kita);

5) atsiradus neaiškumų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų

duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus

įtarimų, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba kad jie nuslepiami,

pareikalauti, kad šeimos nariai (vienas gyvenantis asmuo) deklaruotų turtą

(įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta

tvarka;

6) nereikalauti

iš piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos (vieno gyvenančio asmens) kas 3

mėnesius iš naujo pateikti tų duomenų, kurie iki pakartotinio kreipimosi yra

nepasikeitę. Tačiau šie duomenys turi būti pateikiami ne rečiau kaip kartą per

metus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

20

straipsnis. Informacijos teikimas

1. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių

gauti piniginę socialinę paramą asmenų bei jų šeimos narių arba ją teikiančių

institucijų ar įstaigų prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos

parengia ir nemokamai išduoda pažymas apie jų turimą turtą arba gaunamas

pajamas.

2. Valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir

organizacijos savivaldybių prašymu turi nemokamai teikti joms informaciją,

reikalingą piniginei socialinei paramai skirti.

3. Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybės turi teikti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie jų teritorijose

gyvenančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) suteiktą piniginę

socialinę paramą.

4. Savivaldybės

įstatymo nustatyta tvarka užtikrina šeimų (vienų gyvenančių asmenų) pateiktų

piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

21

straipsnis. Piniginės socialinės paramos lėšos

1. Socialinė pašalpa ir kompensacijos mokamos iš valstybės

biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

2. Piniginei socialinei paramai administruoti skiriama iki

4 procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms mokėti skirtų lėšų.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

PINIGINĘ

SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIOS ŠEIMOS (VIENO GYVENANČIO ASMENS) PAREIGOS

28 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis

Įstatymas, išskyrus 26 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m.

balandžio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         ROLANDAS PAKSAS

_________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 26

IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR

PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS

GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS

ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS

BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS

PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 1,

3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 26, 27

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. spalio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO

ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS

(VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005

m. sausio 1 d.

***

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-12-07)

autrap@lrs.lt

PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas1. Šio įstatymo paskirtis – įvertinus nepasiturinčių šeimų ir vienų gyvenančių asmenų turtą ir pajamas, kai suaugę šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, nustatyti valstybės teikiamos piniginės socialinės paramos dydį ir teikimo sąlygas, gavėjų teises ir pareigas, finansavimo šaltinius.2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos1. Artimi giminaičiai – tai tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiai: tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys.2. Būstas (gyvenamosios patalpos) (toliau – būstas) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus. 3. Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas.

4. Išlaidos

būsto šildymui – išmatuotų, priskirtų pagal Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar vartotojų siūlomus šilumos

paskirstymo metodus ar kitaip nustatytų energijos ar kuro sąnaudų patalpoms

šildyti, padaugintų iš jų kainos, suma (įskaitant pridėtinės vertės mokestį).

5. Išlaidos

karštam vandeniui – karšto vandens kiekio, padauginto iš jo kainos, arba

išlaidų už šaltą vandenį, suvartotą karštam vandeniui paruošti, ir

energijos ar kuro sąnaudų, suvartotų šaltam vandeniui pašildyti, padaugintų iš

jų kainos, bei energijos ar kuro sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti

(cirkuliacijai), padaugintų iš jų kainos, suma (įskaitant pridėtinės vertės

mokestį).

6. Išlaidos

šaltam vandeniui – šalto vandens ir nuotekų kiekių, padaugintų iš jų kainų

bei pardavimo veiklos sąnaudų (išlaidų), suma (įskaitant pridėtinės vertės

mokestį).

7. Nepasiturinti šeima arba vienas gyvenantis asmuo – šeima arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.8. Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys užsieniečiai bei asmenys be pilietybės, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. 9. Socialinės rizikos asmuo – vyresnis kaip 18 metų asmuo, turintis emocinių, elgesio, socialinių problemų ir dėl to esantis socialiai atskirtas – elgetaujantis, valkataujantis, skurstantis arba (ir) patyręs psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje, arba (ir) piktnaudžiaujantis alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba (ir) įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą.10. Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). 11. Šeima – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, neįskaitomi.12. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens turto vertės normatyvas – pagal šio įstatymo 14 straipsnį nustatyta turto vertė. 13. Valstybės remiamos pajamos šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui – valstybės remiamų pajamų dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus.14. Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium asmuo, neturintis vaikų arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vaikai yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu. 3 straipsnis. Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims rūšys Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims (toliau – piniginė socialinė parama) rūšys yra šios:1) socialinė pašalpa;2) būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos (toliau – kompensacijos). 4 straipsnis. Piniginės socialinės paramos finansavimas1. Piniginė socialinė parama, išskyrus socialinę paramą, nurodytą šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje, finansuojama iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams. 2. Piniginei socialinei paramai, nustatytai šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje, gali būti panaudojama iki 2 procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų.3. Socialinė parama šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų. 4. Piniginei socialinei paramai administruoti iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriami 4 procentai socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų.5. Nepanaudotos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti gali būti naudojamos kitai socialinei paramai finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. ANTRASIS SKIRSNISPINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMO SĄLYGOS 5 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisė į socialinę pašalpą Šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:1) nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 15 ir 16 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui;3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų. 6 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisė į kompensacijasGyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jei kreipimosi metu atitinka šiuos reikalavimus:1) šeimos arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) išlaidos už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio; arba (ir)3) išlaidos už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų; arba (ir)4) išlaidos už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 5 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų;5) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų;6) įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs padengti įsiskolinimą. 7 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą1. Sąlygos, kurioms esant asmenys turi teisę į piniginę socialinę paramą:1) vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne visą darbo laiką Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytais atvejais, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui; 2) asmenys mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai bei laikotarpiu nuo dieninės bendrojo lavinimo mokyklos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai; 3) asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas netekus 45–55 procentų darbingumo (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) bei našlių ar našlaičių pensijas; 4) asmenys yra bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką arba mokymosi laikotarpiu – mokymosi stipendiją, arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus. Šių išmokų mokėjimo ir įdarbinimo laikotarpiui pasibaigus, teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos sąlygos atsiradimo;5) asmenys yra ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje; 6) vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš šeimos narių slaugo vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimos narį (narius), artimą savo ar sutuoktinio giminaitį, jei jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jie pripažinti neveiksniais; 7) asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare arba ne trumpiau kaip vieną mėnesį turi nedarbingumo pažymėjimą; 8) yra nėščia moteris, kuriai yra likę 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;9) teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likę ne daugiau kaip 5 metai; 10) asmenys yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo: baigę formaliojo švietimo įstaigų dieninius skyrius abiturientai ir absolventai; netekę 45–55 procentų darbingumo asmenys (III grupės invalidai); asmenys, kuriems buvo nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis, nustatyto neįgalumo arba darbingumo lygio terminui pasibaigus; motina (tėvas) arba globėja (globėjas) jos (jo) auginamam vaikui sukakus 3 metus; asmenys, dirbę pagal laikinąją ar patarnavimo (ne trumpiau kaip 1 mėnesį), terminuotą, sezoninę darbo sutartį, šiai sutarčiai pasibaigus; asmenys, slaugę šeimos narį, vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems buvo nustatytas nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas ar jie buvo pripažinti neveiksniais; iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys. Nutraukus registraciją teritorinėje darbo biržoje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, šiame punkte nurodytiems asmenims taikoma šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata;11) motina (tėvas) arba globėja (globėjas) namuose augina: nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų; bent vieną nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų, kai šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų arba dėl to, kad nėra vietų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose arba šeima gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos; 12) motina arba tėvas, kai vieno iš jų nėra arba jis (ji) dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (vaikų), augina namuose vaiką (vaikus) iki 14 metų ir dirba šeimai nuosavybės teise priklausančius ar išsinuomotus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų; 13) vaikai nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje (šios dalies 5 ir 10 punkto sąlygos netaikomos); įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu (sukakus 18 metų teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šios dalies 8 punkte nustatytos sąlygos atsiradimo).2. Auginančių vaikus iki 18 metų nesusituokusių asmenų, nutraukusių santuoką ar gyvenančių skyrium sutuoktinių šeimos, atitinkančios šio įstatymo 5 ir 6 straipsnių reikalavimus, teisę į socialinę pašalpą turi: 1) sudarius teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismui priteisus šiam vaikui (šiems vaikams) išlaikymą;2) tėvystės nustatymo, vaiko (vaikų) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.3. Piniginė socialinė parama šeimos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jei jis yra: 1) nuolat arba darbo dienomis išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;2) užsienio valstybėje besimokantis ir gyvenantis mokinys ar studentas iki 24 metų;3) atliekantis bausmę, sulaikytas ar suimtas, jam paskelbta paieška ar teismo pripažintas nežinia kur esančiu;4) atliekantis privalomąją pradinę karo tarnybą;5) neturintis leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jei tokį leidimą privalo turėti pagal galiojančius teisės aktus.

4. Jei šio straipsnio 2 dalyje

nurodyta šeima nėra sudariusi teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio

išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą

arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo

priteistas, ši šeima turi teisę gauti kompensacijas, o socialinę pašalpą turi

teisę gauti tik vaikas (vaikai).

5. Jei viename būste gyvenamąją

vietą yra deklaravę dvi ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų,

kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją

knygelę), tačiau bent viena (vienas) iš jų neturi teisės į kompensacijas, jos

neskiriamos nė vienai iš šių šeimų ir nė vienam iš vienų gyvenančių asmenų.

TREČIASIS

SKIRSNIS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS DYDŽIAI

8 straipsnis. Socialinės pašalpos dydis1. Socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą socialinę pašalpą vaikui.2. Socialinė pašalpa vaikui sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam šeimos nariui ir vidutinių šeimos pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį. 9 straipsnis. Kompensacijų dydis1. Šeimoms arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama:1) šildymo sezono metu – išlaidų už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio; 2) išlaidų už faktinį šalto vandens, bet ne didesnį už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų; 3) išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų.2. Jei daugiabučio namo savininkai ar savininkų bendrija yra pasinaudojusi valstybės teikiamais tiksliniais kreditais šilumos taupymo priemonėms įgyvendinti arba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas įgyvendina daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektą, būsto šildymo išlaidų kompensacija skaičiuojama taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, iki bus visiškai išmokėtas tikslinis kreditas. Kompensacijos, apskaičiuotos taikant energijos ar kuro sąnaudų normatyvą, ir kompensacijos, apskaičiuotos pagal faktiškai sunaudotą energiją ar kurą, skirtumas panaudojamas kreditui grąžinti ir palūkanoms apmokėti.3. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamoms neviršijant valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio, skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija yra lygi faktinėms išlaidoms už būsto šildymą, jei būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti yra ne didesni už šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytus normatyvus. 4. Apskaičiuojant išlaidas būsto šildymui ir karštam vandeniui, energijos ir kuro sąnaudos įvertinamos pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kainas, taikant vienanares centralizuotai teikiamos šilumos kainas, o kuro, už kurį atsiskaitoma kas mėnesį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, – pagal nustatytas tiekėjų kainas; kietojo ar kitokio kuro, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos,– pagal savivaldybėse patvirtintas vidutines kainas. 5. Jei namui, kuriame gyvenamąją vietą yra deklaravę dvi ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, šildyti ir (ar) karštam vandeniui paruošti yra įrengta bendra autonominė katilinė, kompensacijos apskaičiuojamos atskirai kiekvienai (kiekvienam) iš jų. Katilinėje per mėnesį sunaudotas kuras perskaičiuojamas į pagamintą šilumą, o šiluma būstams ir skirtingoms reikmėms (būstui šildyti bei karštam vandeniui paruošti) paskirstoma pagal būstų savininkų pasirinktą vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų arba pagal būstų savininkų siūlomą ir su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintą šilumos paskirstymo metodą.  10 straipsnis. Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti 1. Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:1) būsto naudingojo ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;2) karšto vandens – po 1,5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 3) šalto vandens ir nuotekų – po 2 kubinius metrus kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba po 3,5 kubinio metro kiekvienam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.2. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvus būstui šildyti ir karštam vandeniui paruošti tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.3. Šeimai, kurios nariui, deklaravusiam gyvenamąją vietą būste, kompensacija pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, apskaičiuojant būsto naudingojo ploto normatyvą, šiam nariui tenkanti būsto naudingojo ploto normatyvo dalis nenustatoma. 11 straipsnis. Valstybės remiamų pajamų dydžio taikymasPiniginei socialinei paramai apskaičiuoti taikomas valstybės remiamų pajamų dydis to mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ar kompensacijos yra skiriamos.  KETVIRTASIS SKIRSNISTURTO VERTĖS NORMATYVO PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI NUSTATYMAS 12 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtas 1. Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas: 1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;2) privalomos registruoti transporto priemonės; 3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jei jų bendra vertė viršija 4 000 litų;6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jei jų bendra vertė viršija 2 000 litų;7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų;8) piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;9) gautos (negrąžintos) paskolos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams; 10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2 000 litų;.11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.2. Į šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip šeimos arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos. 13 straipsnis. Nekilnojamojo turto normatyvai1. Būsto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui. 2. Žemės sklypo normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:1) namų valdos žemės sklypo ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai; 3) didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto – 3,5 hektaro.3. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, gyvenamąją vietą deklaravusiems (gyvenantiems) mieste, didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, ir miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto normatyvas yra 6 arai. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės sklypo ploto normatyvas.5. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, neturintiems žemės sklypo, taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas žemės sklypo ploto normatyvas. 14 straipsnis. Turto vertės normatyvo apskaičiavimas1. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas kiekvieno tipo (būsto ir žemės sklypo) nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai neturi gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo to tipo turto rinkos vertės.2. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyto kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos kainas Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei rajonuose (be savivaldybių centrų).3. Nekilnojamojo turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir vieno iš žemės sklypų) nekilnojamojo turto vertes.4. Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 30 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų. 5. Turto vertės normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje. PENKTASIS SKIRSNISPAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS 15 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos1. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:1) su darbo santykiais susijusios pajamos;2) autorinis atlyginimas;3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas; 4) dividendai;5) palūkanos;6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;8) pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;9) išmokos žemės ūkio veiklai;10) piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems, kompensacijas donorams; 12) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;13) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;14) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa; 15) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);16) labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;17) gautos dovanų piniginės lėšos;18) paveldėtos piniginės lėšos;19) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;20) turto pardavimo pajamos, išskyrus įskaitomas į turtą;21) turto nuomos pajamos;22) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;23) kitos faktiškai gaunamos pajamos.2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.3. Skiriant socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos bei socialinė pašalpa į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.4. Skiriamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.5. Piniginės lėšos, mokamos vaikui išlaikyti (alimentai), į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos. 6. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.7. Vienkartinės, už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos mėnesinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kuriais jos buvo išmokėtos.8. Vienam iš tėvų vaiko (vaikų) išlaikymui gavus teismo priteistą konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš mėnesių iki vaiko pilnametystės skaičiaus. 9. Išlaikymą vaikui (vaikams) priteisus tam tikru turtu, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos) gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.10. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jei tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų. 16 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas1. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:1) pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnyje;2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jei bent vieno šeimos nario arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.3. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimos nariams.4. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimoms nariams. 17 straipsnis. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas1. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas. 2. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 16 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka.3. Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, tai pagal šį įstatymą nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos nuo likusios išlaidų dalies. 5. Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydį.6. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams.7. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams. ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS IR TEIKIMAS

18

straipsnis. Piniginę socialinę paramą teikianti institucija

Piniginę socialinę paramą teikia šeimos arba vieno gyvenančio asmens

deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija, o jei šeima arba

vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi,– savivaldybės, kurioje

šeima arba vienas gyvenantis asmuo gyvena, administracija.

PENKTASIS SKIRSNISPAJAMŲ PINIGINEI SOCIALINEI PARAMAI GAUTI APSKAIČIAVIMAS 15 straipsnis. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos1. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų šeimos narių arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:1) su darbo santykiais susijusios pajamos;2) autorinis atlyginimas;3) pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas; 4) dividendai;5) palūkanos;6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;7) individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;8) pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;9) išmokos žemės ūkio veiklai;10) piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);11) kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems, kompensacijas donorams; 12) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;13) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;14) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa; 15) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);16) labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;17) gautos dovanų piniginės lėšos;18) paveldėtos piniginės lėšos;19) užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;20) turto pardavimo pajamos, išskyrus įskaitomas į turtą;21) turto nuomos pajamos;22) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;23) kitos faktiškai gaunamos pajamos.2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos imamos išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.3. Skiriant socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos bei socialinė pašalpa į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.4. Skiriamos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijos į šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitomos.5. Piniginės lėšos, mokamos vaikui išlaikyti (alimentai), į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos. 6. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos, šalpos išmokos, kas mėnesį gaunamos pašalpos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.7. Vienkartinės, už du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos mėnesinės išmokos ir piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai) įskaitomos į pajamas tų mėnesių, kuriais jos buvo išmokėtos.8. Vienam iš tėvų vaiko (vaikų) išlaikymui gavus teismo priteistą konkrečią pinigų sumą, vidutinė vaikui (vaikams) išlaikyti skirta suma per mėnesį apskaičiuojama gautą pinigų sumą padalijus iš mėnesių iki vaiko pilnametystės skaičiaus. 9. Išlaikymą vaikui (vaikams) priteisus tam tikru turtu, į šeimos pajamas įskaitomos iš to turto naudojimo (nuomos) gaunamos pajamos. Šias pajamas pareiškėjas pats nurodo prašyme-paraiškoje.10. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus. Jei tokių dokumentų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų. 16 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas1. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:1) pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnyje;2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jei bent vieno šeimos nario arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.3. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimos nariams.4. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimoms nariams. 17 straipsnis. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas1. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas. 2. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 16 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka.3. Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, tai pagal šį įstatymą nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos nuo likusios išlaidų dalies. 5. Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydį.6. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams.7. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams. ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS IR TEIKIMAS

18

straipsnis. Piniginę socialinę paramą teikianti institucija

Piniginę socialinę paramą teikia šeimos arba vieno gyvenančio asmens

deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija, o jei šeima arba

vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi,– savivaldybės, kurioje

šeima arba vienas gyvenantis asmuo gyvena, administracija.

16 straipsnis. Pajamų socialinei pašalpai gauti apskaičiavimas1. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:1) pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnyje;2) pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jei bent vieno šeimos nario arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.3. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimos nariams.4. Jei šeimos nariui socialinė pašalpa pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiama ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems šeimoms nariams. 17 straipsnis. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas1. Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas. 2. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos kompensacijoms gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 16 straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka.3. Socialinę pašalpą gaunančiai šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį. 4. Jei šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymą, tai pagal šį įstatymą nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos nuo likusios išlaidų dalies. 5. Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių valstybės remiamų pajamų dydį.6. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos, tačiau jis gauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis iš šeimos pajamų atimama ir kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams.7. Jei šeimos nariui kompensacijos pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalį neteikiamos ir jis negauna šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytų pajamų, apskaičiuojant šeimos vidutines mėnesio pajamas jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems šeimos nariams. ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS IR TEIKIMAS

18

straipsnis. Piniginę socialinę paramą teikianti institucija

Piniginę socialinę paramą teikia šeimos arba vieno gyvenančio asmens

deklaruojamos gyvenamosios vietos savivaldybės administracija, o jei šeima arba

vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi,– savivaldybės, kurioje

šeima arba vienas gyvenantis asmuo gyvena, administracija.

23 straipsnis. Informacijos teikimas1. Pažymas apie asmens, pageidaujančio gauti piniginę socialinę paramą, turimą turtą ir pajamas juridiniai ir fiziniai asmenys nemokamai pateikia per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.2. Valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos ir organizacijos savivaldybių administracijų prašymu nemokamai teikia joms informaciją, reikalingą piniginei socialinei paramai skirti. 3. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka savivaldybių administracijos teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie jų teritorijose gyvenančioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims suteiktą piniginę socialinę paramą bei jos reikalavimu kitus duomenis apie šią paramą.4. Savivaldybių administracijos užtikrina šeimų ir vienų gyvenančių asmenų pateiktų piniginei socialinei paramai gauti duomenų konfidencialumą. SEPTINTASIS SKIRSNISPINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIOS ŠEIMOS IR VIENO GYVENANČIO ASMENS PAREIGOS 24 straipsnis. Piniginę socialinę paramą gaunančios šeimos ir vieno gyvenančio asmens pareigos1. Piniginę socialinę paramą gaunanti šeima ir vienas gyvenantis asmuo privalo:1) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus; 2) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;3) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;4) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą; 5) dalyvauti savivaldybės administracijos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką organizuojamuose visuomenei naudinguose darbuose. 2. Bedarbiai šeimos nariai ir vieni gyvenantys asmenys privalo vykdyti teritorinių darbo biržų sudarytuose individualiuose įdarbinimo planuose nustatytus įsipareigojimus (neatsisakyti profesinio mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo, siūlomo darbo, viešųjų bei Užimtumo fondo remiamų darbų ir kita). AŠTUNTASIS SKIRSNISNETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS 25 straipsnis. Dėl gavėjo kaltės neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos išieškojimas 1. Nustačius, kad šeima arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, šeimos narius ar kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą sumą arba ją mokėti dalimis. 2. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai šeima arba vienas gyvenantis asmuo ne trumpiau kaip 3 mėnesius po paskutinio paramos gavimo laikotarpio nesikreipė dėl piniginės socialinės paramos, yra išieškoma savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš gavėjui priklausančios piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį.  26 straipsnis. Dėl savivaldybės administracijos kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos išieškojimas Dėl savivaldybės administracijos kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. DEVINTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 27 straipsnis. Piniginės socialinės paramos gavėjų teisės į socialinę paramą užtikrinimas

Jei piniginė socialinė parama šeimai arba vienam

gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau šio įstatymo nuostatų,

taikoma ta nuostata, kuri šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui yra

palankiausia.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         ROLANDAS PAKSAS

_________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 26

IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR

PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS

GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS

ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS

BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS

PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 1,

3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 26, 27

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. spalio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO

ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS

GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005

m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-144, 2005-03-24,

Žin., 2005, Nr. 47-1555 (2005-04-12)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 8

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-916, 2006-11-21,

Žin., 2006, Nr. 130-4889 (2006-11-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. gruodžio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1572,

2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2701 (2008-06-21)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 14

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1611, 2008-06-17,

Žin., 2008, Nr. 74-2861 (2008-06-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 15 IR 22

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

***

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2008-07-02)

autrap@lrs.lt

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Artimi giminaičiai – tai tiesiosios ir šoninės linijos

giminaičiai: tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys.

2. Būstas (gyvenamosios patalpos) (toliau – būstas) –

vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos,

tinkamos vienam asmeniui ar šeimai gyventi ir atitinkančios statybos bei

specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus.

3. Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto

patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų

lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendras grindų plotas. Į naudingąjį

būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų

plotas.

4. Išlaidos

būsto šildymui – išmatuotų, priskirtų pagal Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ar vartotojų siūlomus šilumos

paskirstymo metodus ar kitaip nustatytų energijos ar kuro sąnaudų patalpoms

šildyti, padaugintų iš jų kainos, suma (įskaitant pridėtinės vertės mokestį).

5. Išlaidos

karštam vandeniui – karšto vandens kiekio, padauginto iš jo kainos, arba

išlaidų už šaltą vandenį, suvartotą karštam vandeniui paruošti, ir

energijos ar kuro sąnaudų, suvartotų šaltam vandeniui pašildyti, padaugintų iš

jų kainos, bei energijos ar kuro sąnaudų karšto vandens temperatūrai palaikyti

(cirkuliacijai), padaugintų iš jų kainos, suma (įskaitant pridėtinės vertės

mokestį).

6. Išlaidos

šaltam vandeniui – šalto vandens ir nuotekų kiekių, padaugintų iš jų kainų

bei pardavimo veiklos sąnaudų (išlaidų), suma (įskaitant pridėtinės vertės

mokestį).

7. Nepasiturinti šeima arba

vienas gyvenantis asmuo – šeima arba vienas gyvenantis asmuo,

kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi

teisę gauti piniginę socialinę paramą.

8. Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys – Lietuvos

Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys užsieniečiai

bei asmenys be pilietybės, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos

Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje

gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.

9. Socialinės rizikos asmuo – vyresnis kaip 18 metų asmuo,

turintis emocinių, elgesio, socialinių problemų ir dėl to esantis socialiai

atskirtas – elgetaujantis, valkataujantis, skurstantis arba (ir) patyręs

psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje, arba (ir)

piktnaudžiaujantis alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis

medžiagomis, arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų, arba (ir)

įsitraukęs ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

10. Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18

metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis,

psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių

lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti

vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą

valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų

fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės

rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka

yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

11. Šeima – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys neįregistravę

santuokos pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo

teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai,

arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi

nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18

iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų

formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip

pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos

iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai,

kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, neįskaitomi.

12. Šeimos arba vieno gyvenančio asmens turto vertės normatyvas

– pagal šio įstatymo 14 straipsnį nustatyta turto vertė.

13. Valstybės remiamos pajamos šeimai arba vienam gyvenančiam

asmeniui – valstybės remiamų pajamų dydis, padaugintas iš šeimos narių

skaičiaus.

14. Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18

metų nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu

gyvenantis skyrium asmuo, neturintis vaikų arba jų turintis, tačiau teismo

sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vaikai yra likę gyventi su kitu

sutuoktiniu.

[Straipsnio

redakcija nuo 2009-09-01]

20 straipsnis. Piniginės socialinės paramos

skyrimas

1. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo

prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jei kreipimosi metu šeimos

nariai arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.

2. Jei pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos

teikimo laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo šeima arba vienas gyvenantis

asmuo per 3 mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška pateikdami naujus dokumentus

ir duomenis apie šeimos narius bei šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas,

socialinė pašalpa skiriama nuo pareiškėjo nurodyto vieno iš trijų mėnesių,

einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio

pabaigos.

3. Jei pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos

teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau

paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa

skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio.

4. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio,

kurį šeima arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos

dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos

pateikimo mėnesio, jei šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi

metu ir laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę gauti

kompensacijas.

5. Jei pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo

laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo šeima arba vienas gyvenantis asmuo per 3

mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška pateikdami naujus dokumentus ir duomenis

apie šeimos narius bei šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas,

kompensacijos skiriamos nuo pareiškėjo nurodyto vieno iš trijų mėnesių,

einančių po kompensacijų gavimo laikotarpio

pabaigos.

6. Jei pasibaigus paskirtos kompensacijos

teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo anksčiau

paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpio pabaigos, kompensacija skiriama šio

straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

7. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama

ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jei nesikeičia šeimos sudėtis ir šeimos

arba vieno gyvenančio asmens pajamos.

8. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama

trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jei yra žinoma, kad per tą laikotarpį

šeima arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į piniginę socialinę paramą

arba piniginės socialinės paramos dydis pasikeis (dėl šeimos sudėties, pajamų

šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, šeimos nariui pradėjus gauti valstybės

ar savivaldybės išlaikymą ir kita).

9. Jei piniginės socialinės paramos teikimo

laikotarpiu socialinės paramos dydis pasikeitė (dėl šeimos sudėties,

pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, šeimos nariui pradėjus gauti

valstybės ar savivaldybės išlaikymą ir kita), paskirta piniginė

socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po įvykusio pasikeitimo,

atsižvelgiant į to mėnesio šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamas.

10. Jei dėl piniginės socialinės paramos

kreipiamasi tą mėnesį, kurį bent vienas šeimos narys arba vienas gyvenantis

asmuo įsidarbina ar atsiranda kitas pajamų šaltinis, įskaitant vienkartines, už

du ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtas mėnesines išmokas, piniginė socialinė

parama šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiui pagal

to mėnesio pajamas. Nuo kito mėnesio socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos

skiriamos 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka.

11. Sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo ir (ar)

kompensacijų skaičiavimo bei teikimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo

prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės

administracijos nustatyta tvarka.

12. Pareiškėjas apie priimtą sprendimą dėl piniginės

socialinės paramos skyrimo yra informuojamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas

nuo sprendimo priėmimo dienos. Jei piniginė socialinė parama neskiriama, raštu

nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti

dokumentai grąžinami pareiškėjui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

13. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos

skyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Piniginės socialinės paramos

teikimas

1. Socialinė pašalpa gali būti teikiama:

1) pinigais;

2) nepinigine forma (maisto produktais, drabužiais ir

kitomis reikalingomis prekėmis, kortelėmis, skirtomis pirkti maisto

parduotuvėse, maitinimo talonais, apmokant vaikų maitinimo išlaidas mokyklose

ar dienos centruose ir kt.).

2. Kompensacijos gali būti teikiamos:

1) pinigais;

2) apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į

energiją, kurą, šaltą bei karštą vandenį tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias

sąskaitas bankuose.

3. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui pakeitus

deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę,

kurioje gyvena), ankstesnėje savivaldybėje piniginės socialinės paramos

teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota

gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi – savivaldybė, kurioje gyveno).

Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl piniginės socialinės paramos

nustatyta tvarka kreipiasi į naujos deklaruojamos gyvenamosios vietos

savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurioje

apsigyvena), ši parama teikiama vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 5

dalimis, bet ne anksčiau, kaip nuo kito mėnesio po gyvenamosios vietos

pakeitimo.

4. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa

išmokama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio

mėnesio, už kurį pašalpa priklausė.

5. Mirus asmeniui, kurio vardu šeimai mokama socialinė

pašalpa, šiai šeimai paskirta ir iki mirties mėnesio neišmokėta pašalpa, jeigu

dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po pašalpos gavėjo mirties

dienos, išmokama mirusįjį

laidojusiam šios šeimos nariui, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo

originalą, o jei tokio šeimos

nario nėra, pervedama į vaiko (vaikų) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus

vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas nuo jo

mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta

socialinė pašalpa neišmokama.

6. Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį

mėnesį.

7. Su energijos, kuro, vandens tiekėjais atsiskaitant

kiekvieną mėnesį, kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį.

8. Būsto šildymui ir karšto vandens ruošimui naudojant

kietąjį ar kitokį kurą, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos,

kompensacijos teikiamos už praėjusį mėnesį arba iš karto už visą kompensacijų

skyrimo laikotarpį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

9. Šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui

apskaičiavus socialinę pašalpą, mažesnę kaip 5 litai, o kompensaciją – mažesnę

kaip 1 litas, jos neišmokamos.

29 straipsnis. Piniginės socialinės

paramos vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją finansavimas

1. Piniginė

socialinė parama finansuojama ir šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje numatytas

kreditas ir palūkanos apmokami iš savivaldybės biudžeto lėšų.

2. Lėšos

piniginei socialinei paramai skiriamos vadovaujantis atitinkamų metų valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.

3. Lėšų

piniginei socialinei paramai finansuoti suma 2012–2014 metams skiriama 2011

metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių

patvirtinimo įstatyme patvirtintos valstybės biudžeto specialiosios tikslinės

dotacijos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti lygio.

30 straipsnis. Išimtinė savivaldybės tarybos

kompetencija ir savivaldybės administracijos kompetencija vykdant

savarankiškąją savivaldybių funkciją

1. Savivaldybės

taryba:

1) tvirtina lėšų

piniginei socialinei paramai nustatymo metodiką;

2) priima

sprendimus dėl lėšų piniginei socialinei paramai įgyvendinti skyrimo;

3) tvirtina

piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės

socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo;

trūkstamų dokumentų pateikimo; pajamų vertinimo laikotarpio ir pajamų

apskaičiavimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos

skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo dėl

piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo; neteisėtai gautos ar

išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku

neatsiimtos socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų, taip pat mirus asmeniui,

kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar)

kompensacijos, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui, paskirtos ir iki kito

mėnesio po jo mirties neišmokėtos socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų

išmokėjimo procedūros); pagrindus, kuriems esant piniginė

socialinė parama didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas

jos mokėjimas, piniginė socialinė parama skiriama ne visiems bendrai

gyvenantiems asmenims arba ji skiriama kitais atvejais; socialinės pašalpos

teikimo nepinigine forma būdus; nepasiturinčių gyventojų grupes (patyrę

socialinę riziką, nevykdantys savivaldybės tarybos nustatytų pareigų ir pan.),

kurioms piniginė socialinė parama teikiama šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies

2 ar 3 punkte arba 2 dalies 2 punkte nustatytais būdais; minimalius neišmokamos

piniginės socialinės paramos dydžius; piniginę socialinę paramą gaunančių

asmenų teises ir pareigas; savivaldybės administracijos ir bendruomeninių

organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir

(ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų ir (ar) gyvenamosios vietovės

bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų

teises ir pareigas teikiant piniginę socialinę paramą.

2. Savivaldybės

administracija:

1) skiria ir

moka piniginę socialinę paramą ir apmoka šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje

numatytą kreditą ir palūkanas savivaldybės gyventojams;

2) kontroliuoja

piniginės socialinės paramos teikimą;

3) pasitelkia

piniginę socialinę paramą gaunančius asmenis visuomenei naudingai veiklai

atlikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

4) teikia

duomenis apie nepasiturinčius gyventojus, jiems teikiamą ar nepaskirtą piniginę

socialinę paramą, nurodydama jos neskyrimo priežastis, Socialinės paramos

šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).

DEŠIMTASIS SKIRSNISBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 31 straipsnis. Piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teisės į socialinę paramą užtikrinimas

1. Jeigu socialinė pašalpa ar kompensacijos bendrai gyvenantiems

asmenims arba

vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau šio įstatymo

nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui

yra palankiausia.

2. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         ROLANDAS PAKSAS

Lietuvos

Respublikos

piniginės

socialinės paramos

nepasiturintiems

gyventojams

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2004

m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl

Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių

narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir

naikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB,

75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 5 tomas, p. 46).

_________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1892,

2003-12-11, Žin., 2003, Nr. 123-5577 (2003-12-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 26

IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR

PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ

RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO,

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS

GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS

ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS

BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS

PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2450,

2004-09-21, Žin., 2004, Nr. 146-5303 (2004-10-01)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 1,

3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 26, 27

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004

m. spalio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO

ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS

(VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005

m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-144, 2005-03-24,

Žin., 2005, Nr. 47-1555 (2005-04-12)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO 8

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-916, 2006-11-21,

Žin., 2006, Nr. 130-4889 (2006-11-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. gruodžio 1 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1572,

2008-06-05, Žin., 2008, Nr. 71-2701 (2008-06-21)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 14

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1611, 2008-06-17,

Žin., 2008, Nr. 74-2861 (2008-06-30)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 15 IR 22

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-359,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 93-3963 (2009-08-04)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 2, 4, 7, 9,

12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus 7 straipsnį, įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1184,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 145-7437 (2010-12-11)

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS

ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m.

sausio 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-1230,

2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7797 (2010-12-28)

PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS

ĮSTATYMO 7, 12 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja 2011 m. vasario 1 d.

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1502,

2011-06-22, Žin., 2011, Nr. 86-4144 (2011-07-13)

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

NEPASITURINČIOMS ŠEIMOMS IR VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS ĮSTATYMO 15, 22

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS