LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas
23 versijos
· 2003-07-01
2024-11-01
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 1
2024-06-21
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 4
2022-05-01
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 4
2020-05-01
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 2
2019-12-11
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 3
2019-07-01
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 4
2018-07-01
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 4
2017-07-01
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 1
2016-04-01
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 4
2015-11-01
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 4
2015-04-14
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 2
2015-01-01
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 1
2014-07-24
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 1
2014-01-04
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 1
2013-08-20
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 1
2012-07-01
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 1
2011-12-15
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 4
2010-12-18
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 2
2010-06-01
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 1
2007-06-23
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 1
2004-10-26
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 2
Pakeitimai 2004-10-26
@@ -766,11 +766,11 @@
tarnybos funkcijas atlieka samdyta įstaiga ar asmenys, arba kai tarnyba
neįsteigta, nesamdoma, nesamdomi asmenys ir jos funkcijas atlieka darbdaviui
atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, apie tai praneša Valstybinei
darbo inspekcijai.
neįsteigta, nesamdoma, nesamdomi asmenys ir jos funkcijas atlieka darbdaviui atstovaujantis
asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, apie tai praneša Valstybinei darbo
inspekcijai.
9. Statybos
@@ -978,11 +978,11 @@
atstovaujančiam asmeniui, jeigu įmonės padalinio vadovas nesiima reikiamų
priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Jeigu darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiima
priemonių rizikos veiksniams šalinti ar jiems mažinti, pranešti Valstybinei
darbo inspekcijai;
priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Jeigu darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiima priemonių
rizikos veiksniams šalinti ar jiems mažinti, pranešti Valstybinei darbo
inspekcijai;
4) gauti
@@ -1272,17 +1272,17 @@
veikla susijusi su pavojingų cheminių medžiagų bei jų preparatų ir biologinių
medžiagų naudojimu (naudoja, gamina, pakuoja, ženklina, sandėliuoja, transportuoja,
tiekia kitiems naudotojams, tvarko jų atliekas), numato ir įgyvendina
priemones, apsaugančias darbuotojus nuo tokių medžiagų poveikio. Darbdaviui
atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo, siekdamas
apsaugoti darbuotojus nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir
biologinių medžiagų poveikio:
medžiagų naudojimu (naudoja, gamina, pakuoja, ženklina, sandėliuoja,
transportuoja, tiekia kitiems naudotojams, tvarko jų atliekas), numato ir
įgyvendina priemones, apsaugančias darbuotojus nuo tokių medžiagų poveikio.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo,
siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų
ir biologinių medžiagų poveikio:
1) imasi
@@ -1362,21 +1362,21 @@
5. Įmonės
padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kur naudojamos pavojingos cheminės medžiagos
bei preparatai ir biologinės medžiagos, privalo būti įrengtos kolektyvinės
apsaugos priemonės. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose yra
degių, sprogių ar galinčių sukelti gaisrą, pavojingų cheminių medžiagų bei
preparatų ir biologinių medžiagų, privalo būti įrengtos specialios sistemos,
skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų
kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir
sveikatai įspėti.
padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kur naudojamos pavojingos cheminės
medžiagos bei preparatai ir biologinės medžiagos, privalo būti įrengtos
kolektyvinės apsaugos priemonės. Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose,
kuriose yra degių, sprogių ar galinčių sukelti gaisrą, pavojingų cheminių
medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų, privalo būti įrengtos specialios
sistemos, skirtos tokių pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių
medžiagų kiekiui darbo aplinkoje registruoti, darbuotojams apie kilusį pavojų
saugai ir sveikatai įspėti.
6. Tais atvejais,
@@ -1758,9 +1758,9 @@
3) kaip galima
greičiau praneša atitinkamoms įmonės vidaus ir išorės tarnyboms (civilinės saugos,
priešgaisrinės saugos, sveikatos priežiūros, policijai) apie pavojų ir
greičiau praneša atitinkamoms įmonės vidaus ir išorės tarnyboms (civilinės
saugos, priešgaisrinės saugos, sveikatos priežiūros, policijai) apie pavojų ir
nukentėjusius darbuotojus;
@@ -1814,133 +1814,2113 @@
dalyse.
8 dalies redakcija iki 2004 m. balandžio 1 d.:
8. Įmonėje, kurioje
gaminamos ir (ar) naudojamos pavojingos
cheminės medžiagos, yra įrengiamos specialios darbo aplinkos kontrolės sistemos
ar prietaisai, skirti technologinių procesų kontrolei ir avarijų prevencijai,
sudaromi avarijų prevencijos bei likvidavimo priemonių planai. Darbo aplinkos kontrolės sistemų ar prietaisų įrengimą,
avarijų prevencijos ir likvidavimo planų įgyvendinimą kontroliuoja Civilinės
saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybinė darbo
8 dalies redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:
8.
Įmonėje, kurioje gaminamos ir (ar) naudojamos pavojingos cheminės medžiagos,
yra įrengiamos specialios darbo aplinkos kontrolės sistemos ar prietaisai,
skirti technologinių procesų kontrolei ir avarijų prevencijai, sudaromi avarijų
prevencijos bei likvidavimo priemonių planai. Darbo aplinkos kontrolės sistemų
ar prietaisų įrengimą, avarijų prevencijos ir likvidavimo planų įgyvendinimą
kontroliuoja Civilinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir
Valstybinė darbo inspekcija.
8 dalies redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.:
8. Įmonėje,
kurioje gaminamos ir (ar) naudojamos pavojingos cheminės medžiagos, yra
įrengiamos specialios darbo aplinkos kontrolės sistemos ar prietaisai, skirti
technologinių procesų kontrolei ir avarijų prevencijai, sudaromi avarijų
prevencijos bei likvidavimo priemonių planai. Darbo aplinkos kontrolės sistemų
ar prietaisų įrengimą, avarijų prevencijos ir likvidavimo planų įgyvendinimą
kontroliuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus
reikalų ministerijos ir Valstybinė darbo inspekcija.
9. Darbuotojas
(darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti
sustabdyti, jeigu padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo,
darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų
saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją
(darbuotojus) nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais: kai darbuotojas
(darbuotojai) neapmokytas saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius
avarinei situacijai – pavojui; kai dirbama pažeidžiant nustatytus
technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės
apsaugos priemonių ir (ar) kai darbuotojas (darbuotojai) neaprūpinti
asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga
ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei. Darbų sustabdymo procedūra atliekama
tokia tvarka:
1) įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos komitetas, darbuotojų atstovai turi teisę pareikalauti, kad
padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui
atstovaujantis asmuo sustabdytų darbus;
2) jei padalinio
vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo
atsisako vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar
darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai reikalavimą, komitetas arba darbuotojų
atstovas apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai;
3) darbo inspektorius,
įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą
sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui;
4) jei padalinio
vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo
atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo inspektorius turi
teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavimas
sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išvesti
darbuotojai;
5) kol bus
įvykdytas darbuotojų atstovo, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar
darbo inspektoriaus reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai
ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar
patalpą. Šiuo atveju darbdaviui atstovaujantis asmuo negali skirti drausminių
nuobaudų ar taikyti kitokios atsakomybės.
10. Darbo
inspektoriai, įmonės inspektavimo metu nustatę pavojų darbuotojų saugai ir
sveikatai, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais turi teisę
pareikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas ar kitas
darbdavio įgaliotas asmuo sustabdytų darbus.
11. Darbai privalo
būti sustabdyti ir kitais atvejais, numatytais Darbo kodekso 266 straipsnio 9
dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
IX-2005,
2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-876 (2004-02-21)
Nr. IX-2507,
2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5945 (2004-11-09)
23 straipsnis.
Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos
1. Įmonėse darbuotojų
saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio,
persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių
apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens
higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais.
2. Įmonėse, kuriose
naudojamos pavojingos medžiagos ar yra kitų sveikatai kenksmingų veiksnių,
sanitarinės bei asmens higienos patalpos
įrengiamos laikantis tokių patalpų įrengimo specialių reikalavimų. Tokių
sanitarinių bei asmens higienos patalpų įrengimo reikalavimai nustatomi
darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į
darbo pobūdį, naudojamas medžiagas,
darbuotojų skaičių.
3. Įmonės darbo
medicinos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiami pagal tokių patalpų
įrengimo reikalavimus, įvertinant darbo (technologinio proceso) pobūdį,
darbuotojų skaičių.
4. Buities,
sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė.
24 straipsnis.
Gyvenamųjų patalpų reikalavimai
1. Darbdavio
suteikiamos patalpos darbuotojams laikinai gyventi dėl darbo vietų kilnojamojo
pobūdžio privalo tenkinti minimalius tokių patalpų buities ir higienos
reikalavimus.
2. Buities ir
higienos patalpų, skirtų laikinai apgyvendinti darbuotojus, reikalavimus
nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtinti
Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, kiti norminiai teisės aktai,
reglamentuojantys higienos reikalavimus gyvenamosioms patalpoms.
IV SKYRIUS
DARBDAVIŲ BEI DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR
TEISĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
darbdavių pareigos ir
teisės
25
straipsnis. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas
darbo sąlygas
Darbdaviui
atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams
saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais
aspektais:
1) imasi priemonių,
kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos,
darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
teisės aktų nustatytus reikalavimus;
2) organizuoja arba
paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir
tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę
įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų
saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų
priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
3) pagal darbuotojų
saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos
priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu
jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina
asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus,
aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei
technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos
ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;
4) užtikrina,
kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusišką
informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie
esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar
išvengti, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto
įmonės inspektavimo rezultatus;
5) tvirtina
darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo
kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos
gerinimo;
6) organizuoja arba
paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą
užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į
kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar
modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus
ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato
darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo
tvarką;
7) sudaro
sąlygas šio Įstatymo 12 ir 13 straipsniuose numatytų įmonės darbuotojų saugos
ir sveikatos tarnybos, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklai;
8) užtikrina
Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatytą darbuotojų darbo ir
poilsio laiką, organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių
pildymą;
9) organizuoja
arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų
sveikatos patikrinimus. Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą
darbuotojų darbo laiku;
10) perkelia
darbuotojus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgdamas į valstybinės socialinės
medicinos ekspertizės komisijos arba sveikatos priežiūros įstaigos,
patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;
11) praneša
Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatavimo pradžią;
12)
vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir
apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats
praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus
atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms,
sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;
13)
kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
teisės aktų reikalavimų;
14) Nelaimingų
atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam
asmeniui organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
registravimą;
15) paveda
darbdavio įgaliotam asmeniui sudaryti darbuotojų, kurie dėl nelaimingų
atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo daugiau
nei 3 darbo dienoms ir ilgiau, bei darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų
darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo mažiau nei 3 dienoms,
sąrašus, registruoja incidentus;
16) vykdo kitas
pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones sudarydami darbuotojams saugias ir
sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais atžvilgiais.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo šio straipsnio 10–15 punktuose nurodytas
priemones gali pavesti įgyvendinti darbdavio įgaliotam asmeniui.
26
straipsnis. Darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens
atestavimas
1. Darbdaviams
atstovaujančių asmenų, taip pat darbdavių fizinių asmenų, individualių
(personalinių) įmonių savininkų, darbdavių ūkininkų žinios iš darbuotojų saugos
ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (darbuotojai atestuojami) Darbo
kodekso 268 straipsnyje nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
Darbdaviams atstovaujančių asmenų, iš jų darbdavių fizinių asmenų, individualių
(personalinių) įmonių savininkų, darbdavių ūkininkų, kurie nesteigia įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos ar šios tarnybos funkcijoms atlikti
nesamdo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir patys atlieka tarnybos
funkcijas, bei darbdavio įgaliotų asmenų, kuriems pavesta atlikti tarnybos
funkcijas, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities
tikrinamos kaip įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, nurodytų šio
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje.
2. Įmonės
atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar
vietovėje, vadovo, kuris darbdaviui atstovaujančio asmens pavedimu ir jo
kontroliuojamas įgyvendina reikiamas priemones, kad tokiame įmonės padalinyje
sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, žinios iš darbuotojų
saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdaviui
atstovaujančio asmens.
3. Ištyrus sunkų
ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą ir nustačius, kad
darbdaviui atstovaujantis asmuo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytas padalinio
vadovas nesusipažinęs arba nepakankamai susipažinęs su darbuotojų saugos ir
sveikatos reikalavimais, arba nustačius, kad žinojo apie darbuotojų saugos ir
sveikatos reikalavimų pažeidimus, bet nesiėmė priemonių žinomiems pažeidimams
pašalinti, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad
darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų
darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias.
4. Darbdaviui
atstovaujantis asmuo savarankiškai nustato darbdavio įgaliotų asmenų, išskyrus
darbdavio įgaliotą asmenį, kuriam pavesta atlikti įmonės darbuotojų saugos ir
sveikatos tarnybos funkcijas, bei įmonės atskiro struktūrinio padalinio,
esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo, mokymo ir
atestavimo poreikį.
5. Darbdavių,
darbdaviams atstovaujančių asmenų, kurie gali būti atleidžiami nuo
darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašą
tvirtina Vyriausybė.
27 straipsnis.
Darbuotojų instruktavimas ir mokymas
1.
Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis
neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami
šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai
darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to
reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Kai
darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų
žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai,
darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja
darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose, kurios vykdo
mokymą vadovaudamosi šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir atestavimo
darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų
instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo.
2. Darbuotojas,
darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali
pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos
veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti
konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba,
buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę
pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie
įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos
suteikimą, taip pat jie turi būti supažindinti su šio Įstatymo 22 straipsnyje
nurodytais darbuotojų evakuavimo planais. Darbuotojus, atliekančius kitose
įmonėse patarnavimo darbus ar paslaugas, darbuotojus, atliekančius įstatymų ar
kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų
darbdaviai.
3. Darbuotojų saugos
ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojami darbuotojai, dirbantys
bet kurios ekonominės veiklos rūšies įmonėje, rengimo ir darbuotojų, nurodytų
šio straipsnio 2 dalyje, instruktavimo tvarką nustato Valstybinė darbo
inspekcija.
8 dalies redakcija nuo 2004 m. balandžio 1 d.:
8.
Įmonėje, kurioje gaminamos ir (ar) naudojamos pavojingos cheminės medžiagos,
yra įrengiamos specialios darbo aplinkos kontrolės sistemos ar prietaisai,
skirti technologinių procesų kontrolei ir avarijų prevencijai, sudaromi avarijų
prevencijos bei likvidavimo priemonių planai. Darbo aplinkos kontrolės sistemų
ar prietaisų įrengimą, avarijų prevencijos ir likvidavimo planų įgyvendinimą
kontroliuoja Civilinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir
Valstybinė darbo inspekcija.
9. Darbuotojas
(darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti
sustabdyti, jeigu padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo,
darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų
saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją
(darbuotojus) nuo galimo pavojaus saugai ir sveikatai šiais atvejais: kai darbuotojas
(darbuotojai) neapmokytas saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius
avarinei situacijai – pavojui; kai dirbama pažeidžiant nustatytus
technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės
apsaugos priemonių ir (ar) kai darbuotojas (darbuotojai) neaprūpinti
asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga
ir (ar) pavojinga sveikatai ar gyvybei. Darbų sustabdymo procedūra atliekama
tokia tvarka:
1) įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos komitetas, darbuotojų atstovai turi teisę pareikalauti, kad
padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis
asmuo sustabdytų darbus;
2) jei padalinio
vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo
atsisako vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar
darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai reikalavimą, komitetas arba darbuotojų
atstovas apie tai praneša Valstybinei darbo inspekcijai;
3) darbo inspektorius,
įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, gali priimti sprendimą
sustabdyti darbus ir surašyti reikalavimą darbdaviui atstovaujančiam asmeniui;
4) jei padalinio
vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui atstovaujantis asmuo
atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo inspektorius turi
teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavimas
sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų būtų išvesti
darbuotojai;
5) kol bus
įvykdytas darbuotojų atstovo, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto ar
darbo inspektoriaus reikalavimas sustabdyti darbus, darbuotojai, kurių saugai
ir sveikatai gresia pavojus, turi teisę nutraukti darbą, palikti darbo vietą ar
patalpą. Šiuo atveju darbdaviui atstovaujantis asmuo negali skirti drausminių
nuobaudų ar taikyti kitokios atsakomybės.
10. Darbo
inspektoriai, įmonės inspektavimo metu nustatę pavojų darbuotojų saugai ir
sveikatai, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais turi teisę
pareikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas ar kitas
darbdavio įgaliotas asmuo sustabdytų darbus.
11. Darbai privalo
būti sustabdyti ir kitais atvejais, numatytais Darbo kodekso 266 straipsnio 9
dalyje.
Straipsnio pakeitimai:
4. Naudoti
potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sąrašą tvirtina
Vyriausybė, atlikti nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu
leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių
patikrinimo egzaminą vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir
sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų, naudojančių
potencialiai pavojingus įrenginius, kuriems nenustatyti privalomi įgaliotų
potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės įstaigų tikrinimai, mokymo ir
žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys.
5. Darbuotojų,
dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių
iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus
atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato
kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo
tvarką.
6.
Atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių įmonių ypatumus ir profesinę riziką,
Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų
nuostatų pagrindu darbdaviai gali rengti ir suderinę su Valstybine darbo
inspekcija tvirtinti atskirų ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojų mokymo
ir atestavimo nuostatus.
7. Atskiroms ekonominės veiklos
rūšims įstatymai gali nustatyti kitokią darbuotojų mokymo ir žinių iš
darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką, negu nustato Mokymo ir
atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai. Tokiu
atveju darbuotojai mokomi ir jų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos
srities tikrinamos tų įstatymų nustatyta tvarka.
8. Įstaigoms, teikiančioms mokymo
ir kitas paslaugas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įmonėms, išskyrus
įstaigas, nurodytas šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kompetencijos
reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota įstaiga.
28 straipsnis.
Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis
1. Kolektyvinių
darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos
technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose
naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus
darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką,
prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos
priemones.
2. Jei
kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos
veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės.
Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį
veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų
darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi
būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų
darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
teisės aktų reikalavimus.
3. Darbdavio
įgalioti asmenys organizuoja asmeninių apsaugos priemonių laikymą, džiovinimą,
skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą konkrečios asmeninės apsaugos priemonės
dokumentuose, kuriuos kartu su priemone pateikia asmeninės apsaugos priemonės
gamintojas, nustatyta tvarka.
4. Jeigu darbai
yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti duodamos asmens
higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita). Jei darbai susiję su
pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų naudojimu darbuotojams,
atsižvelgiant į cheminės medžiagos saugos duomenų lapo informaciją apie
medžiagos ar preparato savybes ir nuorodas dėl kenksmingumo pašalinimo
priemonių naudojimo, privalo būti nemokamai išduodamos kenksmingumo pašalinimo
priemonės.
5. Darbuotojų
aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatus ir privalomuosius šių
priemonių saugos reikalavimus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
29 straipsnis.
Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas
1. Padalinio
vadovas, o kai jo nėra – darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui
atstovaujantis asmuo privalo organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą
darbuotojams ir, jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų
atsitikimų darbe, ūmių susirgimų darbe atvejais.
2. Padalinio
vadovas, o kai jo nėra – darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui
atstovaujantis asmuo privalo skubiai organizuoti darbuotojų, susirgusių darbo
vietoje arba nukentėjusių nuo traumų ar ūmių ligų, gabenimą į sveikatos
priežiūros įstaigas, kai nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos arba
kai dėl nenumatytų priežasčių ar aplinkybių greitoji medicinos pagalba
nesuteikiama.
3. Įmonių darbuotojų saugos ir
sveikatos tarnybos, įmonių darbo medicinos punktai atlieka sveikatos priežiūros
funkcijas, numatytas Profesinės sveikatos priežiūros įstatyme, Įmonių
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose. Įmonės
kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta teikti įmonės darbuotojams ir kitas
sveikatos priežiūros paslaugas.
4. Įmonės padaliniuose gerai
matomose vietose turi būti priemonės, reikalingos pirmajai medicinos pagalbai
suteikti, nuorodos (ženklai), kur yra medicinos punktas, ir nurodytas
greitosios medicinos pagalbos telefonas.
5. Darbuotojai,
kuriems yra pavojus susirgti užkrečiamąja liga, skiepijami darbdavio lėšomis.
Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis,
profesijų ir pareigybių sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
30
straipsnis. Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje
pačioje įmonėje, darbo vietoje
1. Du ir daugiau
darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo
vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir
sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba.
2. Darbdaviams
atstovaujantys asmenys organizuodami darbus toje pačioje įmonėje ar darbo
vietoje ir siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų, paskiria darbdaviui atstovaujantį asmenį, kurio vadovaujamoje
įmonėje atliekami darbai kitai darbdavių veiklai sudarant darbuotojams saugias
ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas koordinuoti. Darbdaviams
atstovaujantys asmenys praneša vienas kitam bei darbuotojams apie galimus
pavojus, riziką atliekant darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar
darbo vietoje.
3. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodyto darbdaviui atstovaujančio asmens paskyrimas
įforminamas raštišku darbdaviams atstovaujančių asmenų susitarimu.
31 straipsnis.
Darbdavių teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje
Kad būtų
užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, darbdaviams atstovaujantys asmenys
turi teisę:
1) leisti
įsakymus ir potvarkius dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėje ir
reikalauti, kad darbuotojai dirbdami rūpintųsi savo ir kitų darbuotojų sauga
bei sveikata, vykdytų jiems privalomų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos
norminių dokumentų ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų,
kuriuos vykdyti jie buvo apmokyti ir (ar) instruktuoti, reikalavimus ir
laikytųsi darbo bei technologinių procesų reglamentų, darbo tvarkos taisyklių,
Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatytų darbo ir poilsio laiko
normų;
2) darbuotojams,
pažeidusiems darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kuriuos jie privalo
vykdyti, skirti drausmines nuobaudas, įstatymų nustatyta tvarka skirti
tarnybines nuobaudas valstybės tarnautojams, įstatymų nustatyta tvarka
reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žalą įmonei;
3) gauti iš
valstybės institucijų informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;
4) gauti
Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo medžiagą ir su ja
susipažinti;
5) siūlyti
darbuotojų atstovams nustatyti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimus, užtikrinančius saugesnių ir sveikesnių darbo sąlygų sudarymą,
negu numatyta darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose. Darbuotojų
saugos ir sveikatos reikalavimai, užtikrinantys saugesnių ir sveikesnių darbo
sąlygų įmonėje sudarymą, numatomi įmonės kolektyvinėse sutartyse;
6) pavesti
įmonės padalinių vadovams ir kitiems darbdavių įgaliotiems asmenims, taip pat
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai vykdyti užduotis, susijusias su
darbuotojų sauga ir sveikata.
32
straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimas
padalinių vadovams ir kitiems darbdavio įgaliotiems asmenims
1. Darbdaviui
atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų –
padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų prevencines priemones, kaip nustatyta šio Įstatymo 11 ir
kituose straipsniuose. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos
priemones įforminamas darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar
kitu dokumentu. Toks pavedimas gali būti numatytas padalinio vadovo ar kito
darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme
(instrukcijoje).
2. Darbdaviui
atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti saugias ir
sveikas darbo sąlygas, paveda:
1) padalinių
vadovams įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines
priemones įmonės padaliniuose;
2) padalinio
vadovui, kuris vadovauja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar šios
tarnybos specialistams, koordinuoti prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų
apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų įgyvendinimą, kontroliuoti, kaip įmonės
darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įmonės
padaliniuose;
3) kitiems darbdavio
įgaliotiems asmenims įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
prevencines priemones, kurios yra bendros padaliniams ir įmonei.
antrasis skirsnis
darbuotojo
pareigos ir teisės
33 straipsnis.
Darbuotojo pareigos
1. Kiekvieno
darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų
reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip
galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo
žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens
duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir
sveikata, privalo:
1) darbo
priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir
sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;
2) tinkamai
naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones;
3) savavališkai
neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose
įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų saugos ir sveikatos
apsaugos įtaisų (priemonių) ar ženklų, naudoti tokius įtaisus pagal jų paskirtį
ir apie jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio
vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui;
4) nedelsdami
pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie
situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų
įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Pranešti
darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujančiam
asmeniui apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių
patys pašalinti negali arba neprivalo;
5)
bendradarbiauti su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojais, padalinio vadovu ir kitais darbdavio
įgaliotais asmenimis bei darbdaviui atstovaujančiu asmeniu įgyvendinant
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei priemones;
6) pagal
galimybes ir turimas žinias imtis priemonių pašalinti priežastims, galinčioms
sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant pranešti
darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui ir darbdaviui
atstovaujančiam asmeniui;
7) nedelsdami
pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui
atstovaujančiam asmeniui apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu
susijusius sveikatos sutrikimus;
8) įmonėje
nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą;
9) laikytis
įmonės darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike nustatyto darbo ir poilsio
režimo;
10) vykdyti
padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens, kitų darbdavio įgaliotų
asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje,
nurodymus.
2. Konkrečios
darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę
nustatomos įmonės darbuotojams, dirbantiems su darbo priemonėmis – darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukcijose, kitiems įmonės darbuotojams – pareigybės
aprašymuose. Bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir
sveikatą nustatomos darbo tvarkos taisyklėse.
34 straipsnis.
Darbuotojo teisės
Darbuotojas turi
teisę:
1) reikalauti,
kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos
priemonėmis, kai kolektyvinės priemonės neapsaugo nuo rizikos veiksnių
poveikio;
2) sužinoti iš
darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, padalinio vadovo ar kito darbdavio
įgalioto asmens ar darbdaviui atstovaujančio asmens apie darbo aplinkoje
esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;
3) susipažinti
su išankstinių ir periodinių privalomų sveikatos tikrinimų rezultatais,
nesutikęs su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai.
Reikalauti pakeisti darbą, jeigu valstybinės socialinės medicinos ekspertizės
komisija ar sveikatos priežiūros įstaiga nustatė, kad darbuotojas negali dirbti
darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų;
4) pats tartis
su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir
sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai,
darbuotojų atstovą;
5) atsisakyti
dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, atvejais, numatytais
šio Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje. Jeigu darbdavys pažeidžia įstatymų
nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, Darbo kodekso nustatyta
tvarka nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį;
6) įstatymų nustatyta
tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių
darbo sąlygų;
7) iškilus
klausimams dėl saugos ir sveikatos būklės darbo vietoje ar įmonėje, kreiptis į
darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą, įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą,
darbuotojų atstovus, darbdaviui atstovaujantį asmenį, Valstybinę darbo
inspekciją, kitas valstybės institucijas ir įstaigas.
35
straipsnis. Darbuotojo atsisakymo dirbti dėl saugos ir sveikatos neužtikrinimo
nagrinėjimo tvarka
1. Pavojaus
saugai ir sveikatai atvejais, numatytais šio Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje,
darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio
vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui atsisakymo dirbti priežastis.
2. Jei
darbdaviui atstovaujantis asmuo nesutinka su darbuotojo motyvais dėl darbuotojų
saugos ir sveikatos neužtikrinimo, ginčai dėl darbuotojo atsisakymo dirbti
nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
3. Nepagrįstas
atsisakymas dirbti laikomas darbo drausmės pažeidimu ir už nedirbtą laiką
darbuotojui darbo užmokestis nemokamas.
4. Už laiką,
kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, darbuotojui mokamas vidutinis darbo
užmokestis.
II DALIS
ATSKIRŲ
DARBUOTOJŲ GRUPIŲ SAUGOS IR SVEIKATOS GARANTIJOS
V SKYRIUS
JAUNI ASMENYS,
MOTERYS, INVALIDAI
36 straipsnis.
Jaunų asmenų darbas
1. Vaikų darbas
draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus,
neturinčius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fizinei, psichinei,
moralinei ar socialinei raidai ir laikantis Vyriausybės nustatytų įdarbinimo
sąlygų.
2. Darbdaviai
privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias darbo sąlygas. Jaunam
asmeniui suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai,
fizinei ir protinei raidai, nepakenkti mokymuisi.
3. Šiame Įstatyme, kituose
darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatyti darbuotojų
saugos ir sveikatos reikalavimai jaunų asmenų darbui privalo būti taikomi
nepaisant to, kokios rūšies darbo sutartis su jaunu asmeniu sudaryta.
4. Darbdaviui atstovaujantis
asmuo, priimdamas į darbą asmenis iki 18 metų ir sudarymas jiems saugias ir
sveikas darbo sąlygas, vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta Asmenų iki
aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti
konkretų darbą nustatymo tvarka, darbo laiku, jiems draudžiamų dirbti darbų,
sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašu.
5. Prieš įdarbindamas jauną
asmenį, taip pat pasikeitus darbo sąlygoms jaunam asmeniui jau dirbant,
darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti, kad būtų įvertinta:
1) ar darbas, į
kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas jauniems asmenims draudžiamam
darbui, ar darbo aplinkoje nėra kenksmingų, pavojingų sveikatai veiksnių,
kuriems esant į tokį darbą negali būti skiriami jauni asmenys;
2) ar darbo
vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės
aktų reikalavimus;
3) pavojingų
cheminių medžiagų naudojimas įmonėje ir galimas jų poveikis (būdas,
koncentracija darbo aplinkos ore, trukmė);
4) darbo
priemonių techninė būklė, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklė, kad
jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti;
5) darbo,
gamybos technologinių procesų organizavimas, darbo priemonių išdėstymas, kad
jauni asmenys nepatektų į įmonės padalinių darbo vietas, kuriose naudojamos
pavojingos cheminės medžiagos;
6) jauno asmens gebėjimai suvokti
ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei fizinės galimybės
atlikti pavedamus darbus.
6. Apie
galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, taip pat apie
įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti
darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo informuoja jaunus
asmenis jiems įsidarbinant ir bet kuriuo metu prireikus, be to, apie galimus
pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti jų tėvus ar globėjus.
7. Jauniems asmenims nustatomas
sutrumpintas darbo laikas:
1) paaugliams –
ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne
daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę;
2) vaikams, dirbantiems lengvus darbus –
iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu
dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta
pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne
mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas
iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15
metų).
8. Įmonėje privalo
būti sudarytas jaunesnių kaip 18 metų darbuotojų sąrašas.
9. Jauni asmenys
negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje įmonėje (darbovietėje), jei
bendra darbo trukmė viršija šio straipsnio 7 dalyje nustatytą darbo trukmę.
37 straipsnis.
Motinystės sauga
1. Nėščioms,
neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims turi būti
sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Šios moterys turi teisę pasirinkti
dirbti visą ar ne visą darbo laiką.
2. Nėščias, neseniai
pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris draudžiama skirti darbams, kurie
gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai
pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir
pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
3. Vadovaujantis
kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašu bei profesinės rizikos įvertinimo
rezultatais, privaloma nustatyti galimą poveikį nėščios, neseniai
pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai. Nustačius
galimą poveikį, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo imtis Darbo kodekso 278
straipsnyje nustatytų priemonių.
38 straipsnis.
Dirbančių invalidų saugos ir sveikatos garantijos
Dirbančių invalidų
saugą ir sveikatą garantuoja Darbo kodeksas, šis Įstatymas, kiti įstatymai bei
darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Papildomos saugos ir
sveikatos garantijos invalidams gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse,
darbo sutartyse.
III DALIS
DARBUOTOJŲ
SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMAS. PAGRINDINĖS PRANEŠIMŲ APIE NELAIMINGUS
ATSITIKIMUS DARBE IR PROFESINES LIGAS BEI JŲ TYRIMĄ NUOSTATOS
VI SKYRIUS
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR
SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMAS
39 straipsnis.
Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimas
1. Darbuotojų
saugos ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo
sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės
aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar
kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku.
2. Darbo
priemonių, darbo sąlygų, iš jų – darbo aplinkos atitiktis darbuotojų saugos ir
sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus profesinės
rizikos tyrimus ir įvertinus šio tyrimo rezultatus.
3. Darbdaviui
atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja
profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra
kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama
rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms
paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus,
kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo
inspektorius.
4. Profesinės rizikos vertinimo
bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir
sveikatos apsaugos ministras. Kompetencijos reikalavimus rizikos veiksnių
tyrimo įstaigoms nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos
apsaugos ministras.
40 straipsnis.
Darbo aplinka
1. Darbuotojams turi
būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų
veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei
tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės
tokiai rizikai šalinti.
2. Darbo
aplinkos veiksnių leistinas ribines vertes (dydžius) nustato sveikatos
saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos
norminiai teisės aktai.
3. Darbuotojų,
dirbančių darbo aplinkoje, kurioje kenksmingų veiksnių dydžiai viršija
leistinas ribines vertes (dydžius) ir nėra galimybės techninėmis ar kitomis priemonėmis
sumažinti jų iki darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose
nustatytų leistinų ribinių verčių (dydžių), darbo laiko trukmė neturi viršyti
36 valandų per savaitę. Konkreti darbuotojų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje
kenksmingų veiksnių vertės (dydžiai) viršija leistinas ribines ir nėra
galimybės techninėmis ar kitomis priemonėmis sumažinti jų iki darbuotojų saugos
ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytų leistinų ribinių verčių
(dydžių), kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo
aplinkos tyrimo rezultatus, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro
patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos
veiksnius kriterijais ir tvarka.
41 straipsnis.
Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizės
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos
ekspertizė (darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo atitikties
įvertinimas) skiriama prieš pradedant naudoti naujas įmones ar įmonių
padalinius, prieš tiekiant į rinką darbo priemones, asmenines apsaugos
priemones, tiriant nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų aplinkybes ir
priežastis, sprendžiant ginčus, kilusius dėl profesinės rizikos įvertinimo
duomenų tikrumo.
2. Įvertinimą, ar naujos įmonės
arba jų padaliniai atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus,
reglamentuoja Statybos įstatymas ir atitinkami reglamentai.
3. Darbo
priemonių, asmeninių apsaugos priemonių atitikties
privalomiesiems saugos reikalavimams įvertinimo tvarką nustato atitinkami
techniniai reglamentai.
4. Vyriausiasis
valstybinis darbo inspektorius tvirtina ekspertizių skyrimo tiriant nelaimingus
atsitikimus darbe ir profesines ligas tvarką. Šios ekspertizės, jeigu jas
atlieka ne valstybinės įstaigos, apmokamos iš Valstybinei darbo inspekcijai
šiam tikslui skirtų lėšų.
VII SKYRIUS
NELAIMINGI ATSITIKIMAI
DARBE, PROFESINĖS LIGOS
42 straipsnis.
Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų klasifikavimas
1. Nelaimingi atsitikimai darbe ir
nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi
į lengvus, sunkius, mirtinus:
1) lengvas
nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria traumą ir
netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų
atsitikimų darbe kategorijai;
2) sunkus nelaimingas
atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir
(ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkių traumų klasifikacinius požymius tvirtina
sveikatos apsaugos ministras;
3) nelaimingas
atsitikimas darbe, sukėlęs darbuotojo mirtį (toliau - mirtinas nelaimingas atsitikimas
darbe) – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei
pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta.
2. Pagal
nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į pavienius nelaimingus
atsitikimus darbe, kai traumą patiria vienas darbuotojas, ir grupinius
nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria daugiau negu vienas
darbuotojas.
3. Pagal ryšį su
darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į susijusius su darbu ir nesusijusius
su darbu:
1) nelaimingas
atsitikimas darbe, susijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad jis
įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą ar su
darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant į darbą ar iš darbo;
2) nelaimingas
atsitikimas, nesusijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad
nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai
prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję
su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai savavališkai (be darbdavio žinios)
dirbo sau (savo interesais).
4. Profesinės
ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius:
1) lėtinė
profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau
kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką;
2) ūmi profesinė liga – staigus
darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba
per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai),
pasižymintis ūmiu poveikiu.
43
straipsnis. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas
1. Darbuotojas,
nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos ar
incidento, asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai
pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, jeigu pajėgia tai padaryti.
2. Mirtinų ir sunkių
nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas įmonėje mirė dėl ligos,
nesusijusios su darbu, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio
įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai
ir Valstybinei darbo inspekcijai. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs
asmuo mirė, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas
asmuo nedelsdamas privalo pranešti ir Valstybinės visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) teritorinei
įstaigai.
3. Lėtinę profesinę
ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu praneša
darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos
priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai.
4. Pranešimų apie nelaimingus
atsitikimus, susijusius su darbu, iš jų apie nelaimingus atsitikimus pakeliui į
darbą ar iš darbo, apie nelaimingus atsitikimus, nesusijusius su darbu,
profesines ligas ir jų registravimo tvarką nustato atitinkamai Nelaimingų
atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatai.
44 straipsnis.
Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimas
1. Visoms
įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbu, iš jų
nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš
darbo, nelaimingų atsitikimų, nesusijusių su darbu, profesinių ligų, nurodytų
šio Įstatymo 42 straipsnyje, tyrimo tvarka, nustatyta šiame Įstatyme, Nelaimingų
atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose bei Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatuose.
2. Visi
nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo
rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų
atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos
nuostatų nustatyta tvarka.
3. Lengvus
nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar
kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio
atstovo (atstovų), kurį skiria darbdaviui atstovaujantis asmuo (toliau šiame ir
45 straipsnyje – darbdavio atstovas) ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir
sveikatai. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, gali dalyvauti pats nukentėjęs
darbuotojas.
4. Sunkius nelaimingus atsitikimus
darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo
inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir
sveikatai. Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija
nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nurodo priemones
panašių atsitikimų priežastims pašalinti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui
darbo inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus ar ekspertus.
Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia nelaimingam atsitikimui darbe tirti
reikalingą informaciją. Darbo inspektoriaus surašytą ir pasirašytą nelaimingo
atsitikimo darbe aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys. Darbo inspektorius
nelaimingo atsitikimo darbe aktą įteikia pasirašyti darbdaviui atstovaujančiam
asmeniui. Jei darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir
sveikatai nedalyvauja tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, darbo inspektorius
tiria nelaimingą atsitikimą darbe be suinteresuotos šalies atstovo (atstovų).
Jei darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai
arba darbdaviui atstovaujantis asmuo nepasirašo nelaimingo atsitikimo darbe
akto ir raštu nepateikia darbo inspektoriui motyvuotos nepasirašymo
priežasties, darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas
įsigalioja nuo jo surašymo dienos.
5. Darbo
inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas kartu su jo priedais
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka
išsiunčiamas atitinkamoms institucijoms ir nukentėjusiajam arba jo šeimai.
6. Valstybinės darbo
inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai
(išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties
(priežasčių) darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio atstovo ar darbuotojų
atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais pagal Nelaimingų atsitikimų
darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus gali būti skundžiami vyriausiajam
valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Pareiškimų dėl nelaimingų
atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje darbo inspekcijoje nustato
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiamas
nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, gali būti įstatymų nustatyta tvarka
skundžiamas teismui.
7. Nelaimingo
atsitikimo darbe tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu,
arba nustačius, kad darbuojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio
tyrimas nutraukiamas ir tyrimo medžiaga vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų
darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais pateikiama atitinkamoms institucijoms.
8. Nelaimingą
atsitikimą darbe, dėl kurio mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija. Šios
komisijos pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai –
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybinės darbo
inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas ir šio skyriaus 2
darbo inspektoriai. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovo
(atstovų) skirti asmenys.
9. Ar įmonėje dirbantis
arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis
licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos
nuostatais ir profesinių ligų sąrašu.
10. Profesinės ligos priežastis
tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo
komisija. Į šią komisiją įeina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligą įtaręs
gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos
nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas
(atstovai) saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti
atitinkamus specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia
tyrimui reikalingą informaciją. Komisijos surašytą profesinės ligos
patvirtinimo aktą pasirašo komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų
atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas
pasirašytinai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo
įtariama ar patvirtinta profesinė liga, išsiunčiamas asmens sveikatos
priežiūros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinė liga, ir kitoms
institucijoms.
11. Jei
profesinę ligą tirianti komisija nustato, kad profesinei ligai galėjo turėti
įtakos darbas ankstesnėje darbovietėje, komisija, vadovaudamasi Profesinių ligų
tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrimą atlieka ankstesnėje įmonėje ar įmonėse.
12. Komisijos,
tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių
ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas
(atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi
Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo
inspektoriui ar teismui.
13. Ginčytinus
klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia
Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Jos nuostatus ir sudėtį tvirtina
sveikatos apsaugos ministras. Pareiškėjai, nesutikę su Centrinės darbo
medicinos ekspertų komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą.
14. Ūmias profesines
ligas, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija. Šios komisijos
pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai – Valstybinės
visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius (pavaduotojas) ar kitas
šios tarnybos direktoriaus skirtas atstovas, Valstybinės darbo inspekcijos
teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas ir po vieną Valstybinės darbo
inspekcijos bei Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos apskrities
teritorinės įstaigos atstovą. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų
atstovai saugai ir sveikatai.
15. Nelaimingų atsitikimų darbe,
profesinių ligų tyrimo metu Valstybinė darbo inspekcija gali skirti
ekspertizes.
16. Nukentėjęs asmuo arba jo
atstovas (darbuotojo interesams atstovaujantis asmuo) vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais gali
dalyvauti tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, turi teisę susipažinti su
nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo medžiaga, privalo gauti
nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo aktą, tyrimo rezultatus
ir išvadas gali apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir
teismui.
45 straipsnis. Nelaimingų
atsitikimų darbe tyrimo, profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimas ir
registravimas
1. Nelaimingų
atsitikimų darbe aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui,
darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir draudimo
įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų. Sunkių ir mirtinių nelaimingų atsitikimų darbe atvejais
Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą
perduoda prokuratūrai.
2. Profesinių ligų patvirtinimo
aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui
atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinės visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai ir draudimo įstaigai,
kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų.
3. Visų ištirtų
nelaimingų atsitikimų darbe aktai, taip pat profesinių ligų patvirtinimo aktai
registruojami ir įtraukiami į apskaitą Valstybinėje darbo inspekcijoje
vadovaujantis atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos
nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Profesinės ligos
Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų valstybės
registro nuostatų nustatyta tvarka taip pat registruojamos Valstybinės
visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos apskrities teritorinėje įstaigoje ir
Profesinių ligų valstybės registre.
4. Nelaimingų
atsitikimų darbe aktai ir tyrimo medžiaga, profesinių ligų patvirtinimo aktai
ir tyrimo medžiaga saugomi įmonėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas ar
buvo užregistruota profesinė liga, ir Valstybinėje darbo inspekcijoje
vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytais dokumentų saugojimo terminais.
5. Visi
nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos ir incidentai įmonėje
registruojami atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos
nuostatų, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.
IV DALIS
ATSAKOMYBĖ UŽ
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS
46 straipsnis.
Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė
1. Darbdaviui
atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu
pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo
neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
2. Darbdavys
neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba
atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą
darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar
nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio
įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių
nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.
3. Darbdaviui
atstovaujančio asmens atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų
neužtikrinimą gali būti sumažinama įvertinus priemones, kurių darbdaviui
atstovaujantis asmuo ėmėsi šio Įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Darbuotojui,
kuris pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ar įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus, kuriuos privalėjo vykdyti
ir su jais buvo supažindintas (instruktuotas ir (ar) apmokytas, kaip laikytis
jų reikalavimų), taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.
47 straipsnis.
Darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė
Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų
saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė
darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę
nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.
48 straipsnis.
Ginčų nagrinėjimo tvarka
1. Ginčai dėl
darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų taikymo ar jų pažeidimų
nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
2. Kolektyviniai darbo ginčai dėl
darbuotojų saugos ir sveikatos sprendžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.
49 straipsnis.
Netekę galios teisės aktai
Įsigaliojus šiam
Įstatymui, netenka galios:
1. Lietuvos
Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064);
2. Lietuvos
Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo
pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1994, Nr. 88-1669);
3. Lietuvos
Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 1, 15, 28, 29, 35, 36, 42, 68
straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
(Žin., 1996, Nr. 50-1195);
4. Lietuvos
Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymas
(Žin., 1997, Nr. 67-1658);
5. Lietuvos
Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymas
(Žin., 1997, Nr. 117-3001);
6. Lietuvos
Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymas
(Žin., 2000, Nr. 57-1678);
7. Lietuvos
Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 95-2968);
8. Lietuvos
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 45 straipsnio pakeitimo
įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3012);
9. Lietuvos
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos
įstatymo 71 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 38-1698).
50 straipsnis.
Pasiūlymas Vyriausybei
Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio Įstatymo
įsigaliojimo peržiūri galiojančius norminius teisės aktus, susijusius su šio
Įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir prireikus juos pakeičia.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
__________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1818,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4996 (2003-11-28)
DARBUOTOJŲ
SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Šio
įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 114 (2003-12-05)
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
@@ -1948,1987 +3928,33 @@
2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-876 (2004-02-21)
23 straipsnis.
Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos
1. Įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės
aktų nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės,
asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei
asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais.
2. Įmonėse, kuriose
naudojamos pavojingos medžiagos ar yra kitų sveikatai kenksmingų veiksnių,
sanitarinės bei asmens higienos patalpos įrengiamos laikantis tokių patalpų
įrengimo specialių reikalavimų. Tokių sanitarinių bei asmens higienos patalpų
įrengimo reikalavimai nustatomi darbuotojų
saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į darbo pobūdį,
naudojamas medžiagas, darbuotojų skaičių.
3. Įmonės darbo
medicinos punktai, maitinimo patalpos įmonėje įrengiami pagal tokių patalpų įrengimo
reikalavimus, įvertinant darbo (technologinio proceso) pobūdį, darbuotojų
skaičių.
4. Buities,
sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus nustato Vyriausybė.
24 straipsnis.
Gyvenamųjų patalpų reikalavimai
1. Darbdavio
suteikiamos patalpos darbuotojams laikinai gyventi dėl darbo vietų kilnojamojo
pobūdžio privalo tenkinti minimalius tokių patalpų buities ir higienos
reikalavimus.
2. Buities ir
higienos patalpų, skirtų laikinai apgyvendinti darbuotojus, reikalavimus
nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtinti
Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, kiti norminiai teisės aktai,
reglamentuojantys higienos reikalavimus gyvenamosioms patalpoms.
IV SKYRIUS
DARBDAVIŲ BEI DARBUOTOJŲ PAREIGOS IR
TEISĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
darbdavių pareigos ir
teisės
25
straipsnis. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas
darbo sąlygas
Darbdaviui
atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams
saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais
aspektais:
1) imasi priemonių,
kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos,
darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
teisės aktų nustatytus reikalavimus;
2) organizuoja arba
paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir
tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę
įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų
saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų
priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
3) pagal darbuotojų
saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos
priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir,
jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina
asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus,
aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei
technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos
ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;
4) užtikrina,
kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusišką
informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie
esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar
išvengti, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto
įmonės inspektavimo rezultatus;
5) tvirtina
darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo
kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos
gerinimo;
6) organizuoja arba
paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą
užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į
kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar
modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus
ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.
Nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities
tikrinimo tvarką;
7) sudaro
sąlygas šio Įstatymo 12 ir 13 straipsniuose numatytų įmonės darbuotojų saugos
ir sveikatos tarnybos, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklai;
8) užtikrina
Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatytą darbuotojų darbo ir
poilsio laiką, organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių
pildymą;
9) organizuoja
arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų
sveikatos patikrinimus. Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą
darbuotojų darbo laiku;
10) perkelia
darbuotojus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgdamas į valstybinės socialinės
medicinos ekspertizės komisijos arba sveikatos priežiūros įstaigos,
patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;
11) praneša
Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatavimo pradžią;
12)
vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir
apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats
praneša arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus
atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms,
sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;
13)
kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
teisės aktų reikalavimų;
14) Nelaimingų
atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam
asmeniui organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
registravimą;
15) paveda darbdavio
įgaliotam asmeniui sudaryti darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe
ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo daugiau nei 3 darbo dienoms
ir ilgiau, bei darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų
profesinėmis ligomis neteko darbingumo mažiau nei 3 dienoms, sąrašus,
registruoja incidentus;
16) vykdo kitas
pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones sudarydami darbuotojams saugias ir
sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais atžvilgiais.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo šio straipsnio 10–15 punktuose nurodytas
priemones gali pavesti įgyvendinti darbdavio įgaliotam asmeniui.
26
straipsnis. Darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens
atestavimas
1. Darbdaviams
atstovaujančių asmenų, taip pat darbdavių fizinių asmenų, individualių
(personalinių) įmonių savininkų, darbdavių ūkininkų žinios iš darbuotojų saugos
ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (darbuotojai atestuojami) Darbo
kodekso 268 straipsnyje nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
Darbdaviams atstovaujančių asmenų, iš jų darbdavių fizinių asmenų, individualių
(personalinių) įmonių savininkų, darbdavių ūkininkų, kurie nesteigia įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos ar šios tarnybos funkcijoms atlikti
nesamdo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir patys atlieka tarnybos
funkcijas, bei darbdavio įgaliotų asmenų, kuriems pavesta atlikti tarnybos
funkcijas, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities
tikrinamos kaip įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, nurodytų šio
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje.
2. Įmonės
atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar
vietovėje, vadovo, kuris darbdaviui atstovaujančio asmens pavedimu ir jo
kontroliuojamas įgyvendina reikiamas priemones, kad tokiame įmonės padalinyje
sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, žinios iš darbuotojų
saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdaviui
atstovaujančio asmens.
3. Ištyrus sunkų
ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą ir nustačius, kad
darbdaviui atstovaujantis asmuo ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytas padalinio
vadovas nesusipažinęs arba nepakankamai susipažinęs su darbuotojų saugos ir
sveikatos reikalavimais, arba nustačius, kad žinojo apie darbuotojų saugos ir
sveikatos reikalavimų pažeidimus, bet nesiėmė priemonių žinomiems pažeidimams
pašalinti, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali pareikalauti, kad
darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų
darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinias.
4. Darbdaviui
atstovaujantis asmuo savarankiškai nustato darbdavio įgaliotų asmenų, išskyrus
darbdavio įgaliotą asmenį, kuriam pavesta atlikti įmonės darbuotojų saugos ir
sveikatos tarnybos funkcijas, bei įmonės atskiro struktūrinio padalinio,
esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo, mokymo ir
atestavimo poreikį.
5. Darbdavių,
darbdaviams atstovaujančių asmenų, kurie gali būti atleidžiami nuo
darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašą
tvirtina Vyriausybė.
27 straipsnis.
Darbuotojų instruktavimas ir mokymas
1.
Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis
neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami
šio Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte nustatytais ir kitais atvejais, kai
darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to
reikia siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Kai darbuotojui
nepakanka profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad
darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui
atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą
darbo vietoje, įmonėje ar mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi
šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytais Mokymo ir atestavimo darbuotojų
saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų
instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo.
2. Darbuotojas,
darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali
pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esančius ir galimus rizikos
veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti
konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba,
buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę
pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie
įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios medicinos pagalbos
suteikimą, taip pat jie turi būti supažindinti su šio Įstatymo 22 straipsnyje
nurodytais darbuotojų evakuavimo planais. Darbuotojus, atliekančius kitose
įmonėse patarnavimo darbus ar paslaugas, darbuotojus, atliekančius įstatymų ar
kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų
darbdaviai.
3. Darbuotojų saugos
ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojami darbuotojai, dirbantys
bet kurios ekonominės veiklos rūšies įmonėje, rengimo ir darbuotojų, nurodytų
šio straipsnio 2 dalyje, instruktavimo tvarką nustato Valstybinė darbo
inspekcija.
4. Naudoti
potencialiai pavojingus įrenginius, kurių kategorijų sąrašą tvirtina
Vyriausybė, atlikti nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu
leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių
patikrinimo egzaminą vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir
sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų, naudojančių
potencialiai pavojingus įrenginius, kuriems nenustatyti privalomi įgaliotų
potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės įstaigų tikrinimai, mokymo ir
žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys.
5. Darbuotojų,
dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių
iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus
atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato
kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo
tvarką.
6.
Atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių įmonių ypatumus ir profesinę riziką,
Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų
nuostatų pagrindu darbdaviai gali rengti ir suderinę su Valstybine darbo inspekcija
tvirtinti atskirų ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojų mokymo ir
atestavimo nuostatus.
7. Atskiroms ekonominės veiklos
rūšims įstatymai gali nustatyti kitokią darbuotojų mokymo ir žinių iš
darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką, negu nustato Mokymo ir
atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai. Tokiu
atveju darbuotojai mokomi ir jų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos
srities tikrinamos tų įstatymų nustatyta tvarka.
8. Įstaigoms, teikiančioms mokymo
ir kitas paslaugas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įmonėms, išskyrus
įstaigas, nurodytas šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kompetencijos
reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota įstaiga.
28 straipsnis.
Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis
1. Kolektyvinių
darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo
patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų
projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos
veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti
medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus
tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones.
2. Jei
kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos
veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės.
Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius
rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo
rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos
darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir
atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų
reikalavimus.
3. Darbdavio
įgalioti asmenys organizuoja asmeninių apsaugos priemonių laikymą, džiovinimą,
skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą konkrečios asmeninės apsaugos priemonės
dokumentuose, kuriuos kartu su priemone pateikia asmeninės apsaugos priemonės
gamintojas, nustatyta tvarka.
4. Jeigu darbai
yra susiję su užteršimu, darbuotojams nemokamai turi būti duodamos asmens
higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai ir kita). Jei darbai susiję su
pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų naudojimu darbuotojams,
atsižvelgiant į cheminės medžiagos saugos duomenų lapo informaciją apie
medžiagos ar preparato savybes ir nuorodas dėl kenksmingumo pašalinimo
priemonių naudojimo, privalo būti nemokamai išduodamos kenksmingumo pašalinimo
priemonės.
5. Darbuotojų
aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatus ir privalomuosius šių
priemonių saugos reikalavimus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
29 straipsnis.
Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas
1. Padalinio
vadovas, o kai jo nėra – darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui
atstovaujantis asmuo privalo organizuoti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą
darbuotojams ir, jeigu reikia, iškviesti greitąją medicinos pagalbą nelaimingų
atsitikimų darbe, ūmių susirgimų darbe atvejais.
2. Padalinio
vadovas, o kai jo nėra – darbdavio įgaliotas asmuo ar darbdaviui
atstovaujantis asmuo privalo skubiai organizuoti darbuotojų, susirgusių darbo
vietoje arba nukentėjusių nuo traumų ar ūmių ligų, gabenimą į sveikatos
priežiūros įstaigas, kai nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos arba
kai dėl nenumatytų priežasčių ar aplinkybių greitoji medicinos pagalba
nesuteikiama.
3. Įmonių darbuotojų saugos ir
sveikatos tarnybos, įmonių darbo medicinos punktai atlieka sveikatos priežiūros
funkcijas, numatytas Profesinės sveikatos priežiūros įstatyme, Įmonių
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose. Įmonės
kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta teikti įmonės darbuotojams ir kitas
sveikatos priežiūros paslaugas.
4. Įmonės padaliniuose gerai
matomose vietose turi būti priemonės, reikalingos pirmajai medicinos pagalbai
suteikti, nuorodos (ženklai), kur yra medicinos punktas, ir nurodytas
greitosios medicinos pagalbos telefonas.
5. Darbuotojai, kuriems yra pavojus susirgti užkrečiamąja liga,
skiepijami darbdavio lėšomis. Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis,
profesijų ir pareigybių sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
30
straipsnis. Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje
pačioje įmonėje, darbo vietoje
1. Du ir daugiau
darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo
vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir
sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba.
2. Darbdaviams
atstovaujantys asmenys organizuodami darbus toje pačioje įmonėje ar darbo
vietoje ir siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų, paskiria darbdaviui atstovaujantį asmenį, kurio vadovaujamoje
įmonėje atliekami darbai kitai darbdavių veiklai sudarant darbuotojams saugias
ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas koordinuoti. Darbdaviams
atstovaujantys asmenys praneša vienas kitam bei darbuotojams apie galimus pavojus,
riziką atliekant darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo
vietoje.
3. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodyto darbdaviui atstovaujančio asmens paskyrimas
įforminamas raštišku darbdaviams atstovaujančių asmenų susitarimu.
31 straipsnis.
Darbdavių teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje
Kad būtų
užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, darbdaviams atstovaujantys asmenys
turi teisę:
1) leisti
įsakymus ir potvarkius dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėje ir
reikalauti, kad darbuotojai dirbdami rūpintųsi savo ir kitų darbuotojų sauga
bei sveikata, vykdytų jiems privalomų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos
norminių dokumentų ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų,
kuriuos vykdyti jie buvo apmokyti ir (ar) instruktuoti, reikalavimus ir
laikytųsi darbo bei technologinių procesų reglamentų, darbo tvarkos taisyklių,
Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatytų darbo ir poilsio laiko
normų;
2) darbuotojams,
pažeidusiems darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kuriuos jie privalo
vykdyti, skirti drausmines nuobaudas, įstatymų nustatyta tvarka skirti
tarnybines nuobaudas valstybės tarnautojams, įstatymų nustatyta tvarka
reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žalą įmonei;
3) gauti iš
valstybės institucijų informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;
4) gauti
Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo medžiagą ir su ja
susipažinti;
5) siūlyti
darbuotojų atstovams nustatyti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimus, užtikrinančius saugesnių ir sveikesnių darbo sąlygų sudarymą,
negu numatyta darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose.
Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, užtikrinantys saugesnių ir
sveikesnių darbo sąlygų įmonėje sudarymą, numatomi įmonės kolektyvinėse
sutartyse;
6) pavesti
įmonės padalinių vadovams ir kitiems darbdavių įgaliotiems asmenims, taip pat
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai vykdyti užduotis, susijusias su
darbuotojų sauga ir sveikata.
32
straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimas
padalinių vadovams ir kitiems darbdavio įgaliotiems asmenims
1. Darbdaviui
atstovaujantis asmuo gali pavesti darbdavio įgaliotiems asmenims, iš jų –
padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų prevencines priemones, kaip nustatyta šio Įstatymo 11 ir
kituose straipsniuose. Pavedimas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos
priemones įforminamas darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar
kitu dokumentu. Toks pavedimas gali būti numatytas padalinio vadovo ar kito
darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme
(instrukcijoje).
2. Darbdaviui
atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti saugias ir
sveikas darbo sąlygas, paveda:
1) padalinių vadovams
įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines
priemones įmonės padaliniuose;
2) padalinio
vadovui, kuris vadovauja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar šios
tarnybos specialistams, koordinuoti prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų
apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų įgyvendinimą, kontroliuoti, kaip įmonės
darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įmonės
padaliniuose;
3) kitiems darbdavio
įgaliotiems asmenims įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
prevencines priemones, kurios yra bendros padaliniams ir įmonei.
antrasis skirsnis
darbuotojo
pareigos ir teisės
33 straipsnis.
Darbuotojo pareigos
1. Kiekvieno
darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų
reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip
galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo
žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens
duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir
sveikata, privalo:
1) darbo
priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos
instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;
2) tinkamai
naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones;
3) savavališkai
neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose
įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų saugos ir sveikatos
apsaugos įtaisų (priemonių) ar ženklų, naudoti tokius įtaisus pagal jų paskirtį
ir apie jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio
vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui;
4) nedelsdami
pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie
situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų
įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Pranešti
darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujančiam
asmeniui apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių
patys pašalinti negali arba neprivalo;
5)
bendradarbiauti su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojais, padalinio vadovu ir kitais darbdavio
įgaliotais asmenimis bei darbdaviui atstovaujančiu asmeniu įgyvendinant
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei priemones;
6) pagal
galimybes ir turimas žinias imtis priemonių pašalinti priežastims, galinčioms
sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant pranešti
darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui ir darbdaviui
atstovaujančiam asmeniui;
7) nedelsdami
pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui
atstovaujančiam asmeniui apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu
susijusius sveikatos sutrikimus;
8) įmonėje
nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą;
9) laikytis
įmonės darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike nustatyto darbo ir poilsio
režimo;
10) vykdyti
padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens, kitų darbdavio įgaliotų
asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje,
nurodymus.
2. Konkrečios
darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę
nustatomos įmonės darbuotojams, dirbantiems su darbo priemonėmis – darbuotojų
saugos ir sveikatos instrukcijose, kitiems įmonės darbuotojams – pareigybės aprašymuose.
Bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą
nustatomos darbo tvarkos taisyklėse.
34 straipsnis.
Darbuotojo teisės
Darbuotojas turi
teisę:
1) reikalauti,
kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos
priemonėmis, kai kolektyvinės priemonės neapsaugo nuo rizikos veiksnių
poveikio;
2) sužinoti iš
darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, padalinio vadovo ar kito darbdavio įgalioto
asmens ar darbdaviui atstovaujančio asmens apie darbo aplinkoje esančius
sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;
3) susipažinti
su išankstinių ir periodinių privalomų sveikatos tikrinimų rezultatais,
nesutikęs su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai.
Reikalauti pakeisti darbą, jeigu valstybinės socialinės medicinos ekspertizės
komisija ar sveikatos priežiūros įstaiga nustatė, kad darbuotojas negali dirbti
darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų;
4) pats tartis
su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir
sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai,
darbuotojų atstovą;
5) atsisakyti
dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, atvejais, numatytais
šio Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje. Jeigu darbdavys pažeidžia įstatymų
nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, Darbo kodekso nustatyta
tvarka nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį;
6) įstatymų nustatyta
tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių
darbo sąlygų;
7) iškilus
klausimams dėl saugos ir sveikatos būklės darbo vietoje ar įmonėje, kreiptis į
darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą, įmonės darbuotojų
saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą,
darbuotojų atstovus, darbdaviui atstovaujantį asmenį, Valstybinę darbo
inspekciją, kitas valstybės institucijas ir įstaigas.
35
straipsnis. Darbuotojo atsisakymo dirbti dėl saugos ir sveikatos neužtikrinimo
nagrinėjimo tvarka
1. Pavojaus
saugai ir sveikatai atvejais, numatytais šio Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje,
darbuotojas turi teisę nutraukti darbą ir nedelsdamas raštu pranešti padalinio
vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui atsisakymo dirbti priežastis.
2. Jei
darbdaviui atstovaujantis asmuo nesutinka su darbuotojo motyvais dėl darbuotojų
saugos ir sveikatos neužtikrinimo, ginčai dėl darbuotojo atsisakymo dirbti
nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
3. Nepagrįstas atsisakymas
dirbti laikomas darbo drausmės pažeidimu ir už nedirbtą laiką darbuotojui darbo
užmokestis nemokamas.
4. Už laiką,
kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, darbuotojui mokamas vidutinis darbo
užmokestis.
II DALIS
ATSKIRŲ
DARBUOTOJŲ GRUPIŲ SAUGOS IR SVEIKATOS GARANTIJOS
V SKYRIUS
JAUNI ASMENYS,
MOTERYS, INVALIDAI
36 straipsnis.
Jaunų asmenų darbas
1. Vaikų darbas
draudžiamas, išskyrus jų fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus,
neturinčius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fizinei, psichinei,
moralinei ar socialinei raidai ir laikantis Vyriausybės nustatytų įdarbinimo
sąlygų.
2. Darbdaviai
privalo užtikrinti jauno asmens amžių atitinkančias darbo sąlygas. Jaunam
asmeniui suteikiamas darbas privalo būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai,
fizinei ir protinei raidai, nepakenkti mokymuisi.
3. Šiame Įstatyme, kituose
darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatyti darbuotojų
saugos ir sveikatos reikalavimai jaunų asmenų darbui privalo būti taikomi
nepaisant to, kokios rūšies darbo sutartis su jaunu asmeniu sudaryta.
4. Darbdaviui atstovaujantis
asmuo, priimdamas į darbą asmenis iki 18 metų ir sudarymas jiems saugias ir
sveikas darbo sąlygas, vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta Asmenų iki
aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti
konkretų darbą nustatymo tvarka, darbo laiku, jiems draudžiamų dirbti darbų,
sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašu.
5. Prieš įdarbindamas jauną
asmenį, taip pat pasikeitus darbo sąlygoms jaunam asmeniui jau dirbant,
darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo organizuoti, kad būtų įvertinta:
1) ar darbas, į
kurį numatoma skirti jauną asmenį, nepriskiriamas jauniems asmenims draudžiamam
darbui, ar darbo aplinkoje nėra kenksmingų, pavojingų sveikatai veiksnių,
kuriems esant į tokį darbą negali būti skiriami jauni asmenys;
2) ar darbo
vieta ir darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės
aktų reikalavimus;
3) pavojingų
cheminių medžiagų naudojimas įmonėje ir galimas jų poveikis (būdas,
koncentracija darbo aplinkos ore, trukmė);
4) darbo
priemonių techninė būklė, pavojingų cheminių medžiagų saugojimo būklė, kad
jauni asmenys dėl neatsargumo nebūtų jų paveikti;
5) darbo,
gamybos technologinių procesų organizavimas, darbo priemonių išdėstymas, kad
jauni asmenys nepatektų į įmonės padalinių darbo vietas, kuriose naudojamos
pavojingos cheminės medžiagos;
6) jauno asmens gebėjimai suvokti
ir vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei fizinės galimybės
atlikti pavedamus darbus.
6. Apie
galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, taip pat apie
įmonėje naudojamas priemones saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti
darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo informuoja jaunus
asmenis jiems įsidarbinant ir bet kuriuo metu prireikus, be to, apie galimus
pavojus ir priemones jiems išvengti privalo informuoti jų tėvus ar globėjus.
7. Jauniems asmenims nustatomas
sutrumpintas darbo laikas:
1) paaugliams –
ne daugiau kaip 8 valandos per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne
daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę;
2) vaikams, dirbantiems lengvus darbus –
iki 2 valandų per dieną mokslo metų laiku ir 12 valandų per savaitę, jeigu
dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta
pamokos, arba 7 valandos per dieną ir 35 valandos per savaitę, kai dirbama ne
mažiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku (šis darbo laikas gali būti pailgintas
iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako 15
metų).
8. Įmonėje privalo
būti sudarytas jaunesnių kaip 18 metų darbuotojų sąrašas.
9. Jauni asmenys
negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje įmonėje (darbovietėje), jei
bendra darbo trukmė viršija šio straipsnio 7 dalyje nustatytą darbo trukmę.
37 straipsnis.
Motinystės sauga
1. Nėščioms,
neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims turi būti
sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Šios moterys turi teisę pasirinkti
dirbti visą ar ne visą darbo laiką.
2. Nėščias, neseniai
pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris draudžiama skirti darbams, kurie
gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Nėščioms, neseniai
pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir
pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
3. Vadovaujantis
kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašu bei profesinės rizikos
įvertinimo rezultatais, privaloma nustatyti galimą poveikį nėščios,
neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moters saugai ir sveikatai.
Nustačius galimą poveikį, darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo imtis Darbo
kodekso 278 straipsnyje nustatytų priemonių.
38 straipsnis.
Dirbančių invalidų saugos ir sveikatos garantijos
Dirbančių invalidų
saugą ir sveikatą garantuoja Darbo kodeksas, šis Įstatymas, kiti įstatymai bei
darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Papildomos saugos ir
sveikatos garantijos invalidams gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse,
darbo sutartyse.
III DALIS
DARBUOTOJŲ
SAUGOS IR SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMAS. PAGRINDINĖS PRANEŠIMŲ APIE NELAIMINGUS
ATSITIKIMUS DARBE IR PROFESINES LIGAS BEI JŲ TYRIMĄ NUOSTATOS
VI SKYRIUS
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR
SVEIKATOS BŪKLĖS VERTINIMAS
39 straipsnis.
Darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimas
1. Darbuotojų saugos
ir sveikatos būklė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos
įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose
nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę riziką darbo vietose ar kitose
įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku.
2. Darbo
priemonių, darbo sąlygų, iš jų – darbo aplinkos atitiktis darbuotojų saugos ir
sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus profesinės
rizikos tyrimus ir įvertinus šio tyrimo rezultatus.
3. Darbdaviui
atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja
profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra
kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama
rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms
paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus,
kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo
inspektorius.
4. Profesinės rizikos vertinimo
bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir
sveikatos apsaugos ministras. Kompetencijos reikalavimus rizikos veiksnių
tyrimo įstaigoms nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos
apsaugos ministras.
40 straipsnis.
Darbo aplinka
1. Darbuotojams turi
būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų
veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei
tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės
tokiai rizikai šalinti.
2. Darbo
aplinkos veiksnių leistinas ribines vertes (dydžius) nustato sveikatos
saugos reglamentai (higienos normos) ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos
norminiai teisės aktai.
3. Darbuotojų,
dirbančių darbo aplinkoje, kurioje kenksmingų veiksnių dydžiai viršija
leistinas ribines vertes (dydžius) ir nėra galimybės techninėmis ar kitomis
priemonėmis sumažinti jų iki darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės
aktuose nustatytų leistinų ribinių verčių (dydžių), darbo laiko trukmė neturi
viršyti 36 valandų per savaitę. Konkreti darbuotojų, dirbančių darbo aplinkoje,
kurioje kenksmingų veiksnių vertės (dydžiai) viršija leistinas ribines ir nėra
galimybės techninėmis ar kitomis priemonėmis sumažinti jų iki darbuotojų saugos
ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytų leistinų ribinių verčių
(dydžių), kasdienė ir savaitės darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo
aplinkos tyrimo rezultatus, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro
patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos
veiksnius kriterijais ir tvarka.
41 straipsnis.
Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizės
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos
ekspertizė (darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo atitikties
įvertinimas) skiriama prieš pradedant naudoti naujas įmones ar įmonių
padalinius, prieš tiekiant į rinką darbo priemones, asmenines apsaugos
priemones, tiriant nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų aplinkybes ir
priežastis, sprendžiant ginčus, kilusius dėl profesinės rizikos įvertinimo
duomenų tikrumo.
2. Įvertinimą, ar naujos įmonės
arba jų padaliniai atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus,
reglamentuoja Statybos įstatymas ir atitinkami reglamentai.
3. Darbo
priemonių, asmeninių apsaugos priemonių atitikties
privalomiesiems saugos reikalavimams įvertinimo tvarką nustato atitinkami
techniniai reglamentai.
4. Vyriausiasis
valstybinis darbo inspektorius tvirtina ekspertizių skyrimo tiriant nelaimingus
atsitikimus darbe ir profesines ligas tvarką. Šios ekspertizės, jeigu jas
atlieka ne valstybinės įstaigos, apmokamos iš Valstybinei darbo inspekcijai
šiam tikslui skirtų lėšų.
VII SKYRIUS
NELAIMINGI ATSITIKIMAI
DARBE, PROFESINĖS LIGOS
42 straipsnis.
Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų klasifikavimas
1. Nelaimingi atsitikimai darbe ir
nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi
į lengvus, sunkius, mirtinus:
1) lengvas
nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria traumą ir
netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų
atsitikimų darbe kategorijai;
2) sunkus
nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria
sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkių traumų klasifikacinius požymius
tvirtina sveikatos apsaugos ministras;
3) nelaimingas
atsitikimas darbe, sukėlęs darbuotojo mirtį (toliau - mirtinas nelaimingas atsitikimas
darbe) – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei
pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta.
2. Pagal
nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į pavienius
nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria vienas darbuotojas, ir
grupinius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria daugiau negu vienas
darbuotojas.
3. Pagal ryšį su
darbu nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į susijusius su darbu ir
nesusijusius su darbu:
1) nelaimingas
atsitikimas darbe, susijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad jis
įvyko atliekant darbo sutartimi sulygtą darbą ar kitą darbdavio pavestą ar su
darbdavio žinia atliekamą darbą arba vykstant į darbą ar iš darbo;
2) nelaimingas
atsitikimas, nesusijęs su darbu – įvykis, kurį ištyrus nustatoma, kad
nukentėjusysis patyrė traumą ar mirė: norėdamas nusižudyti ar susižaloti; kai
prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję
su darbu; kai darė nusikalstamą veiką; kai savavališkai (be darbdavio žinios)
dirbo sau (savo interesais).
4. Profesinės
ligos skirstomos pagal pasireiškimo laiką ir požymius:
1) lėtinė
profesinė liga – darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau
kenksmingų veiksnių per tam tikrą darbo laiką;
2) ūmi profesinė liga – staigus
darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė trumpalaikis (vienkartinis arba
per vieną darbo dieną) darbo aplinkos pavojingas veiksnys (veiksniai),
pasižymintis ūmiu poveikiu.
43
straipsnis. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas
1. Darbuotojas,
nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ūmios profesinės ligos ar
incidento, asmuo, matęs įvykį arba jo pasekmes, privalo nedelsdamas apie tai
pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, jeigu pajėgia tai padaryti.
2. Mirtinų ir sunkių
nelaimingų atsitikimų darbe, taip pat kai darbuotojas įmonėje mirė dėl ligos,
nesusijusios su darbu, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio
įgaliotas asmuo nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai
ir Valstybinei darbo inspekcijai. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs
asmuo mirė, atvejais darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas
asmuo nedelsdamas privalo pranešti ir Valstybinės visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) teritorinei
įstaigai.
3. Lėtinę profesinę
ligą įtaręs gydytojas ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu praneša
darbdaviui, Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinės visuomenės sveikatos
priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai.
4. Pranešimų apie nelaimingus
atsitikimus, susijusius su darbu, iš jų apie nelaimingus atsitikimus pakeliui į
darbą ar iš darbo, apie nelaimingus atsitikimus, nesusijusius su darbu,
profesines ligas ir jų registravimo tvarką nustato atitinkamai Nelaimingų
atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatai.
44 straipsnis.
Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimas
1. Visoms
įmonėms privaloma vienoda nelaimingų atsitikimų, susijusių su darbu, iš jų
nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš
darbo, nelaimingų atsitikimų, nesusijusių su darbu, profesinių ligų, nurodytų
šio Įstatymo 42 straipsnyje, tyrimo tvarka, nustatyta šiame Įstatyme, Nelaimingų
atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose bei Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatuose.
2. Visi
nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos privalo būti ištirti, tyrimo
rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų
atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos bei Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos
nuostatų nustatyta tvarka.
3. Lengvus
nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar
kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio
atstovo (atstovų), kurį skiria darbdaviui atstovaujantis asmuo (toliau šiame ir
45 straipsnyje – darbdavio atstovas) ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir
sveikatai. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, gali dalyvauti pats nukentėjęs
darbuotojas.
4. Sunkius nelaimingus atsitikimus
darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo
inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir
sveikatai. Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija
nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nurodo priemones
panašių atsitikimų priežastims pašalinti. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui
darbo inspektorius gali pasitelkti reikalingus specialistus ar ekspertus.
Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia nelaimingam atsitikimui darbe tirti
reikalingą informaciją. Darbo inspektoriaus surašytą ir pasirašytą nelaimingo
atsitikimo darbe aktą pasirašo tyrime dalyvavę asmenys. Darbo inspektorius
nelaimingo atsitikimo darbe aktą įteikia pasirašyti darbdaviui atstovaujančiam
asmeniui. Jei darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir
sveikatai nedalyvauja tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, darbo inspektorius
tiria nelaimingą atsitikimą darbe be suinteresuotos šalies atstovo (atstovų).
Jei darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai
arba darbdaviui atstovaujantis asmuo nepasirašo nelaimingo atsitikimo darbe
akto ir raštu nepateikia darbo inspektoriui motyvuotos nepasirašymo
priežasties, darbo inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas
įsigalioja nuo jo surašymo dienos.
5. Darbo
inspektoriaus surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas kartu su jo priedais
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka
išsiunčiamas atitinkamoms institucijoms ir nukentėjusiajam arba jo šeimai.
6. Valstybinės darbo
inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai
(išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties
(priežasčių) darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio atstovo ar darbuotojų
atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais pagal Nelaimingų atsitikimų
darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus gali būti skundžiami vyriausiajam
valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Pareiškimų dėl nelaimingų
atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje darbo inspekcijoje nustato
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiamas
nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, gali būti įstatymų nustatyta tvarka
skundžiamas teismui.
7. Nelaimingo
atsitikimo darbe tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu,
arba nustačius, kad darbuojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, įvykio
tyrimas nutraukiamas ir tyrimo medžiaga vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų
darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais pateikiama atitinkamoms institucijoms.
8. Nelaimingą
atsitikimą darbe, dėl kurio mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija. Šios
komisijos pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai –
vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, Valstybinės darbo
inspekcijos teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas ir šio skyriaus 2 darbo
inspektoriai. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovo
(atstovų) skirti asmenys.
9. Ar įmonėje
dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas,
turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatais ir profesinių ligų sąrašu.
10. Profesinės ligos priežastis
tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo
komisija. Į šią komisiją įeina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligą įtaręs
gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos
nuostatais. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai)
saugai ir sveikatai. Komisijos pirmininkas tyrimui gali pasitelkti atitinkamus
specialistus ar ekspertus. Darbdavys sudaro sąlygas ir teikia tyrimui
reikalingą informaciją. Komisijos surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą
pasirašo komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai)
saugai ir sveikatai. Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas
pasirašytinai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo
įtariama ar patvirtinta profesinė liga, išsiunčiamas asmens sveikatos
priežiūros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinė liga, ir kitoms
institucijoms.
11. Jei
profesinę ligą tirianti komisija nustato, kad profesinei ligai galėjo turėti
įtakos darbas ankstesnėje darbovietėje, komisija, vadovaudamasi Profesinių ligų
tyrimo ir apskaitos nuostatais, tyrimą atlieka ankstesnėje įmonėje ar įmonėse.
12. Komisijos,
tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių
ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas
(atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi
Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo
inspektoriui ar teismui.
13. Ginčytinus
klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia
Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Jos nuostatus ir sudėtį tvirtina
sveikatos apsaugos ministras. Pareiškėjai, nesutikę su Centrinės darbo
medicinos ekspertų komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą.
14. Ūmias profesines
ligas, dėl kurių mirė 3 ir daugiau darbuotojų, tiria komisija. Šios komisijos
pirmininkas – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nariai – Valstybinės
visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktorius (pavaduotojas) ar kitas
šios tarnybos direktoriaus skirtas atstovas, Valstybinės darbo inspekcijos
teritorinio (inspektavimo) skyriaus viršininkas ir po vieną Valstybinės darbo
inspekcijos bei Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos apskrities
teritorinės įstaigos atstovą. Tyrime dalyvauja darbdavio atstovas ir darbuotojų
atstovai saugai ir sveikatai.
15. Nelaimingų atsitikimų darbe,
profesinių ligų tyrimo metu Valstybinė darbo inspekcija gali skirti
ekspertizes.
16. Nukentėjęs asmuo arba jo
atstovas (darbuotojo interesams atstovaujantis asmuo) vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais gali
dalyvauti tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, turi teisę susipažinti su
nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo medžiaga, privalo gauti
nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos tyrimo aktą, tyrimo rezultatus
ir išvadas gali apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir
teismui.
45 straipsnis. Nelaimingų
atsitikimų darbe tyrimo, profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimas ir
registravimas
1. Nelaimingų
atsitikimų darbe aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui,
darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai ir draudimo
įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų. Sunkių ir mirtinių nelaimingų atsitikimų darbe atvejais
Valstybinė darbo inspekcija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą
perduoda prokuratūrai.
2. Profesinių ligų patvirtinimo
aktai įteikiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo atstovui, darbdaviui
atstovaujančiam asmeniui, Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinės visuomenės
sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai ir draudimo įstaigai,
kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų.
3. Visų ištirtų
nelaimingų atsitikimų darbe aktai, taip pat profesinių ligų patvirtinimo aktai
registruojami ir įtraukiami į apskaitą Valstybinėje darbo inspekcijoje
vadovaujantis atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos
nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Profesinės ligos
Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų valstybės
registro nuostatų nustatyta tvarka taip pat registruojamos Valstybinės
visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos apskrities teritorinėje įstaigoje ir
Profesinių ligų valstybės registre.
4. Nelaimingų
atsitikimų darbe aktai ir tyrimo medžiaga, profesinių ligų patvirtinimo aktai
ir tyrimo medžiaga saugomi įmonėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas ar
buvo užregistruota profesinė liga, ir Valstybinėje darbo inspekcijoje
vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatytais dokumentų saugojimo terminais.
5. Visi
nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos ir incidentai įmonėje registruojami
atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų,
Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.
IV DALIS
ATSAKOMYBĖ UŽ
DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS NORMINIŲ TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ PAŽEIDIMUS
46 straipsnis.
Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė
1. Darbdaviui
atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar
neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo
neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
2. Darbdavys
neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba
atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą
darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar
nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio
įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių
nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.
3. Darbdaviui
atstovaujančio asmens atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų
neužtikrinimą gali būti sumažinama įvertinus priemones, kurių darbdaviui
atstovaujantis asmuo ėmėsi šio Įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Darbuotojui,
kuris pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ar įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus, kuriuos privalėjo vykdyti
ir su jais buvo supažindintas (instruktuotas ir (ar) apmokytas, kaip laikytis
jų reikalavimų), taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.
47 straipsnis.
Darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė
Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų
saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė
darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę
nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.
48 straipsnis.
Ginčų nagrinėjimo tvarka
1. Ginčai dėl
darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų taikymo ar jų pažeidimų
nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
2. Kolektyviniai darbo ginčai dėl
darbuotojų saugos ir sveikatos sprendžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.
49 straipsnis.
Netekę galios teisės aktai
Įsigaliojus šiam
Įstatymui, netenka galios:
1. Lietuvos
Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064);
2. Lietuvos
Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo
pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1994, Nr. 88-1669);
3. Lietuvos
Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 1, 15, 28, 29, 35, 36, 42, 68
straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
(Žin., 1996, Nr. 50-1195);
4. Lietuvos
Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio pakeitimo įstatymas
(Žin., 1997, Nr. 67-1658);
5. Lietuvos
Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymas
(Žin., 1997, Nr. 117-3001);
6. Lietuvos
Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 43 straipsnio papildymo įstatymas
(Žin., 2000, Nr. 57-1678);
7. Lietuvos
Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr.
95-2968);
8. Lietuvos
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos
įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3012);
9. Lietuvos
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 71 straipsnio pakeitimo
įstatymas (Žin., 2003, Nr. 38-1698).
50 straipsnis.
Pasiūlymas Vyriausybei
Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio Įstatymo
įsigaliojimo peržiūri galiojančius norminius teisės aktus, susijusius su šio
Įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ir prireikus juos pakeičia.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
__________________
Pakeitimai:
1.
SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. balandžio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1818,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4996 (2003-11-28)
Nr.
IX-2507,
2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5945 (2004-11-09)
DARBUOTOJŲ
SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Šio
įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 114 (2003-12-05)
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2005,
2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 28-876 (2004-02-21)
DARBUOTOJŲ
SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. balandžio 1 d.
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
***
@@ -3936,7 +3962,7 @@
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-02-25)
Aušrinė Trapinskienė (2004-11-09)
autrap@lrs.lt
2004-02-05
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — arts. 1
2003-11-11
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas — vers
originali versija
Tekstas šią datą