LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas
33 versijos
· 2002-06-27
2026-06-30
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 3, 6, 99 y 3 más
2024-07-18
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 27, 84, 68 y 2 má
2024-06-04
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 67, 100
2024-05-14
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 64, 31, 21 y 8 má
2023-05-05
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 96, 100
2023-01-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 157, 76, 19 y 186
2022-07-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 47, 18, 159 y 2 m
2022-01-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 131, 56, 173 y 35
2020-07-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 157, 461, 173 y 1
2020-06-20
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 92, 86, 79 y 31 m
2020-05-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — art. 41
2020-01-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 174, 183
2019-07-06
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 76, 19, 131 y 60
2019-04-03
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 157, 137, 140 y 3
2018-07-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 119, 183, 59
2017-09-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 121, 124, 120 y 6
2017-01-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 92, 94, 140 y 3 m
2016-12-21
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 145, 183
2016-04-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 92, 130, 42 y 24
2016-03-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 180, 183
2015-09-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 157, 76, 131 y 64
2015-04-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 109, 5
2015-02-27
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 183, 99
2014-10-04
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 183, 157, 108 y 1
2012-06-19
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 183, 163, 173 y 8
2012-01-06
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 183, 146, 19 y 48
2011-07-05
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 183, 163, 56 y 47
2010-04-27
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 183, 146, 163 y 4
2010-03-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 183, 146, 76 y 54
2006-06-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 183, 146, 163 y 5
2005-04-21
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 183, 146, 76 y 37
Pakeitimai 2005-04-21
@@ -1020,11 +1020,7 @@
nuteistasis dirba darbą arba eina pareigas, kurie uždrausti teismo
nuosprendžiu, ir nuteistojo valstybinio socialinio draudimo pažymėjime tiksliai
pagal teismo nuosprendį įrašo, kokiu pagrindu, kokiam laikui ir kokį darbą arba
pareigas jam atimta teisė dirbti arba eiti.
nuosprendžiu.
2. Institucija,
@@ -1046,57 +1042,97 @@
4. Atlikusiam
teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba nuo šios bausmės atleistam
asmeniui, leidimas užsiimti tam tikra veikla išduodamas Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta bendra tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-163, 2005-04-21,
Žin., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)
35 straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba
užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę
vykdančių institucijų pareigos ir teisės
1. Teisės dirbti
tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų
teisių atėmimo bausmę vykdanti institucija pagal nuteistojo gyvenamąją vietą
privalo:
1)
sužinojusi (bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po sužinojimo), kad
nuteistasis įsidarbino arba pradėjo eiti pareigas valstybės tarnyboje, pranešti
nuteistojo darbdaviui, nevalstybinei organizacijai arba valstybės ar
savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės vadovui apie įsiteisėjusį
nuosprendį;
2) ne rečiau
kaip vieną kartą per tris mėnesius patikrinti, ar nuteistasis laikosi
nuosprendyje jam nustatytų draudimų;
3) ne rečiau
kaip vieną kartą per šešis mėnesius patikrinti, kaip nuteistojo darbdavys,
valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės
organizacijos ir institucijos, išduodančios leidimus tam tikrai veiklai, vykdo
nustatytas pareigas.
*2. Teisės dirbti
tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų
teisių atėmimo bausmę vykdanti institucija pagal nuteistojo gyvenamąją vietą,
vykdydama teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo
bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę, turi teisę gauti reikalingą
informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos Apdraustųjų įskaitos informacinės duomenų bazės
(registro) ir Valstybės tarnautojų registro.
*Pastaba. Iki Valdininkų
registro reorganizavimo į Valstybės tarnautojų registrą įstatymo Nr. X-163 trečiajame
skirsnyje išdėstyto Bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta
teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę
arba viešųjų teisių atėmimo bausmę arba nuo šių bausmių atleistam asmeniui ne
vėliau kaip per septynias darbo dienas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka išduodamas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo
dublikatas be įrašo apie bausmę. Leidimas užsiimti tam tikra veikla tokiam
asmeniui išduodamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta bendra tvarka.
35 straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba
užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę
vykdančių institucijų pareigos
Teisės dirbti
tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų
teisių atėmimo bausmę vykdanti institucija pagal nuteistojo gyvenamąją vietą
privalo:
1) sužinojusi
(bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po sužinojimo), kad nuteistasis
įsidarbino arba pradėjo eiti pareigas valstybės tarnyboje, pranešti nuteistojo
darbdaviui, nevalstybinei organizacijai arba valstybės ar savivaldybių
institucijos, įstaigos ar įmonės vadovui apie įsiteisėjusį nuosprendį;
2) ne rečiau
kaip vieną kartą per tris mėnesius patikrinti, ar nuteistasis laikosi
nuosprendyje jam nustatytų draudimų;
3) ne rečiau
kaip vieną kartą per šešis mėnesius patikrinti, kaip nuteistojo darbdavys,
valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės
organizacijos ir institucijos, išduodančios leidimus tam tikrai veiklai, vykdo
nustatytas pareigas.
arba viešųjų teisių atėmimo bausmę vykdanti institucija pagal nuteistojo
gyvenamąją vietą, vykdydama teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam
tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę, turi teisę
gauti reikalingą informaciją iš Valdininkų registro.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-163, 2005-04-21,
Žin., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)
36 straipsnis. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba
@@ -1266,11 +1302,9 @@
bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti
viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į
nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti kita
bausme.
viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį
priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti kita bausme.
4.
@@ -1354,15 +1388,15 @@
2. Nuteistojo
dirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą
bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių
nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas bausmę vykdančios
institucijos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs
paskirtas valandas.
dirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės
laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto
darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas bausmę vykdančios institucijos
teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas
valandas.
3.
@@ -1370,11 +1404,11 @@
paskirto sulaikymo, kardomosios priemonės – suėmimo ir administracinės
nuobaudos – arešto laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis
tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė ar administracinė nuobauda
buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).
nuobaudos – arešto laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba
ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė ar administracinė
nuobauda buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).
43
@@ -1470,9 +1504,9 @@
nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Aukštesnis pagal pareigas
pareigūnas nuobaudą panaikina, jeigu ji paskirta nepadariusiam pažeidimo
nuteistajam arba ją paskyręs pareigūnas viršijo įgaliojimus.
pareigūnas nuobaudą panaikina, jeigu ji paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam
arba ją paskyręs pareigūnas viršijo įgaliojimus.
4.
@@ -1534,11 +1568,11 @@
apribojimo bausmę vykdanti institucija ne vėliau kaip per penkias darbo dienas
nuo nuosprendžio nuorašo gavimo išsikviečia nuteistąjį ir pasirašytinai
supažindina jį su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, paskirtų draudimų
ir įpareigojimų vykdymo tvarka ir sąlygomis, atsiskaitymo už draudimų ir
nuo nuosprendžio nuorašo gavimo išsikviečia nuteistąjį ir pasirašytinai supažindina
jį su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka, paskirtų draudimų ir
įpareigojimų vykdymo tvarka ir sąlygomis, atsiskaitymo už draudimų ir
įpareigojimų vykdymą tvarka.
@@ -1584,9 +1618,9 @@
teismui arba šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios
vietos pakeitimą. Gavęs šią informaciją, teismas nedelsdamas apie tai praneša
laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.
vietos pakeitimą. Gavęs šią informaciją, teismas nedelsdamas apie tai praneša laisvės
apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.
4. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme
@@ -1644,9 +1678,9 @@
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
49 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmę
atliekantiems nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos
49 straipsnis. Laisvės apribojimo bausmę atliekantiems
nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos
1. Už dorą elgesį ir pavyzdingą draudimų laikymąsi bei
@@ -1734,9 +1768,9 @@
1. Nuteistieji,
kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas
nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami.
kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai
teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami.
2. Į arešto
@@ -1926,11 +1960,9 @@
tvarką, taip pat labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką
nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. Daiktų, kuriuos areštą
atliekantiems nuteistiesiems draudžiama gauti, sąrašą nustato šio Kodekso 1
priedas.
nustato Areštinių vidaus tvarkos taisyklės. Daiktų, kuriuos areštą atliekantiems
nuteistiesiems draudžiama gauti, sąrašą nustato šio Kodekso 1 priedas.
4. Kamerose
@@ -1980,17 +2012,17 @@
grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems.
2. Areštinės administracija
turi teisę nemokėdama už darbą įtraukti nuteistuosius tik į areštinės ir
gretimų teritorijų tvarkymo bei nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo
darbus. Tokius darbus nuteistieji atlieka paeiliui Areštinių vidaus tvarkos
taisyklėse nustatyta tvarka ir darbas neturi trukti ilgiau kaip tris valandas
per dieną.
2. Areštinės
administracija turi teisę nemokėdama už darbą įtraukti nuteistuosius tik į
areštinės ir gretimų teritorijų tvarkymo bei nuteistųjų kultūros ir buities
sąlygų gerinimo darbus. Tokius darbus nuteistieji atlieka paeiliui Areštinių
vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir darbas neturi trukti ilgiau kaip
tris valandas per dieną.
57
@@ -2150,7 +2182,9 @@
1) įspėjimas;
2) griežtas papeikimas;
2) griežtas
papeikimas;
3)
@@ -2230,15 +2264,15 @@
vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl
pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – ne vėliau kaip per dešimt parų nuo
dienos, kurią tyrimas baigtas, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo
pažeidimo padarymo dienos. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat arba ne vėliau
kaip per dvidešimt dienų nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta
vykdyti per dvidešimt dienų nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma.
pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – ne vėliau kaip per dešimt parų nuo dienos,
kurią tyrimas baigtas, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo
padarymo dienos. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat arba ne vėliau kaip per
dvidešimt dienų nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per
dvidešimt dienų nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma.
7. Areštą
@@ -2302,6 +2336,5082 @@
straipsnis. Pataisos įstaigos rūšies nustatymas nuteistajam
Kokios rūšies pataisos
įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis
Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu.
64
straipsnis. Didžiausias pataisos įstaigoje laikomų nuteistųjų skaičius
Didžiausią
pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių nustato Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Jas tvirtina Teisingumo ministerija.
65 straipsnis.
Konkrečios pataisos įstaigos nustatymo pagrindai
Į konkrečią
pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo
kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės
pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir
pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą
specialybę ir požiūrį į darbą.
66 straipsnis. Nuteistųjų siuntimo į pataisos
įstaigas ir priėmimo jose tvarka
1. Po
nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė,
suimamas.
2. Nuteistąjį,
kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne
vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į
pataisos įstaigą.
3. Nuteistieji,
kurie siunčiami atlikti laisvės atėmimo bausmę Baudžiamojo kodekso 77
straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, iš karto pasiunčiami į tą pačią pataisos
įstaigą, kurioje jie atliko bausmę.
4. Nėščios
moterys bei motinos, turinčios vaikų iki trejų metų, į pataisos įstaigą
siunčiamos šio Kodekso 151 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Nuteistųjų
siuntimo į pataisos įstaigas, taip pat priėmimo jose tvarką nustato Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
6. Pataisos
įstaigos administracija apie nuteistojo atvykimą per tris darbo dienas praneša
nuosprendį priėmusiam teismui ir nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba
artimiesiems giminaičiams.
7. Į pataisos
įstaigas nuteistuosius, kuriems paskirtas terminuotas laisvės atėmimas arba
laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pristato Vidaus reikalų ministerijos viešojo
saugumo pajėgos, atsakingos už viešąjį saugumą, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
67 straipsnis. Nuteistųjų laikinas palikimas
kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimas iš pataisos įstaigos į
kardomojo kalinimo vietas
Nuteistųjų
laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos
įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių
kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo
proceso kodeksas ir Kardomojo kalinimo įstatymas.
68 straipsnis. Nuteistųjų palikimas kardomojo
kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio
darbus
1. Nuteistieji,
kuriems laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali
būti palikti
kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime
atlikti ūkio darbus.
2. Atlikti šiuos
darbus nuteistasis paliekamas kardomojo kalinimo vietos, laisvės atėmimo vietos
ligoninės arba kalėjimo direktoriaus įsakymu, jei yra rašytinis nuteistojo
sutikimas.
3. Atlikti ūkio
darbus palikti nuteistieji laikomi pataisos namų paprastosios arba lengvosios
grupių laikymo sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2338,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
69
straipsnis. Bausmės atlikimas vienoje pataisos įstaigoje
1. Nuteistasis,
kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos
įstaigoje.
2. Iš vienos
pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama
dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti
toje pačioje pataisos įstaigoje.
3. Nuteistųjų
perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklės.
70 straipsnis. Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas
laikymas pataisos įstaigose
1. Nuteistųjų
atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra:
1) atskirti
nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių
gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems;
2) palengvinti
nuteistųjų socialinę reabilitaciją;
3) padėti
užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą;
4) padėti
užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
2. Atskirose
pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir
nepilnamečiai.
3. Izoliuoti nuo
kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei
yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas
pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai;
buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros,
kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi recidyvistai,
nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys
aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas
iki gyvos galvos.
4. Pataisos
įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų
buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius
AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius
nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius.
5. Laisvės
atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi
vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas
laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
6. Jeigu
pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos
administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų,
pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į
kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo
pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam
nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos
direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.
Antrasis
skirsnis
PATAISOS
NAMAI
71 straipsnis. Pataisos namuose laisvės atėmimo
bausmę atliekantys nuteistieji
Pataisos namuose
laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė
atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
72
straipsnis. Nuteistųjų grupės pataisos namuose
Laisvės atėmimo
bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas,
atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes.
73
straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
Paprastajai
grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) per tris
mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;
3) per tris
mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą;
4) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
5) vieną kartą
per mėnesį paskambinti telefonu.
74
straipsnis. Lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
Lengvajai grupei
priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) per du
mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;
3) per du
mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą;
4) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
5) paskambinti
telefonu.
75
straipsnis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
1. Drausmės
grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) per keturis
mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;
3) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
4) vieną kartą
per du mėnesius paskambinti telefonu.
2. Drausmės
grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose,
įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.
76 straipsnis. Nuteistųjų laikymo laisvės atėmimo
vietų gydymo įstaigose sąlygos
1.
Nuteistiesiems, kurie atlikti laisvės atėmimo bausmę pasiųsti tiesiai į laisvės
atėmimo vietų gydymo įstaigas, taikomos šio Kodekso 73 straipsnyje nustatytos
laikymo sąlygos.
2.
Nuteistiesiems, kurie į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas perkelti iš
pataisos namų, taikomos tų grupių, kurioms nuteistieji buvo priskirti, kol
bausmę atliko pataisos namuose, laikymo sąlygos. Šis reikalavimas netaikomas,
kai pagal gydytojų komisijos išvadą tokios laikymo sąlygos netaikytinos.
Trečiasis skirsnis
NEPILNAMEČIŲ
PATAISOS NAMAI
77 straipsnis. Nepilnamečių pataisos namuose laisvės
atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji
Nepilnamečių
pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji bei
pilnamečiai nuteistieji, palikti šiose pataisos įstaigose šio Kodekso 81
straipsnyje nustatyta tvarka.
78 straipsnis. Bausmes nepilnamečių pataisos namuose
atliekančių nuteistųjų grupės
Laisvės atėmimo
bausmę nepilnamečių pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į
paprastąją ir lengvąją grupes.
79
straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
Paprastajai
grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) per du
mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;
3) per du mėnesius gauti vieną
trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą;
4) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
5) vieną kartą
per dvi savaites paskambinti telefonu.
80
straipsnis. Lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
Lengvajai grupei
priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) per mėnesį
gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;
3) per mėnesį
gauti vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą;
4) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
5) paskambinti
telefonu.
81 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems suėjo
aštuoniolika metų, palikimas nepilnamečių pataisos namuose
1. Nuteistieji,
kuriems suėjo aštuoniolika metų ir kurie yra aiškiai ėmę taisytis, siekiant
įtvirtinti jų pataisymo rezultatus, gali būti palikti nepilnamečių pataisos
namuose iki bausmės laiko pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kai jiems
sueis dvidešimt vieneri metai.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti nuteistieji paliekami nepilnamečių pataisos
namuose motyvuotu šių namų direktoriaus nutarimu.
3.
Nuteistiesiems, kuriems suėjo aštuoniolika metų, paliktiems nepilnamečių
pataisos namuose, taikomas pilnamečiams nuteistiesiems nustatytas režimas,
laikymo sąlygos, darbo sąlygos, maitinimo ir materialinio buitinio aprūpinimo
normos.
82 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas iš nepilnamečių
pataisos namų į pataisos namus
Nuteistieji nuo
aštuoniolikos iki dvidešimt vienerių metų, sistemingai pažeidinėjantys bausmės
atlikimo režimą, gali būti Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu, priimtu
pagal nepilnamečių pataisos namų direktoriaus teikimą, perkelti iš nepilnamečių
pataisos namų į pataisos namus bausmę atlikti paprastojoje grupėje.
Ketvirtasis skirsnis
KALĖJIMAI
83
straipsnis. Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji
1. Kalėjimuose
laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai
pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas),
nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų perkelti
nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos
galvos.
2. Kalėjimuose
taip pat atlieka bausmę nuteistieji, šio Kodekso 68 straipsnio nustatyta tvarka
palikti kalėjime atlikti ūkio darbų.
3. Leidžiama
kalėjimuose laikinai, bet ne ilgiau kaip dešimt parų laikyti iš vienos pataisos
įstaigos į kitą perkeliamus nuteistuosius bei tęsti laisvės atėmimo bausmės
atlikimą siunčiamus nuteistuosius.
84
straipsnis. Nuteistųjų grupės kalėjimuose
Nuteistieji
kalėjimuose suskirstomi į paprastąją ir drausmės grupes.
85
straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
1. Paprastajai
grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) per du
mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;
3) per du
mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;
4) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
5) gauti kasdien
pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai pagal gydytojų išvadą – dvi
valandas;
6) vieną kartą
per mėnesį paskambinti telefonu.
2. Šio
straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo
direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu,
sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei
nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi
sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi būti
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras
nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta
uždarose specialiai įrengtose patalpose.
3. Paprastajai
grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.
86
straipsnis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
1. Drausmės
grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
3) gauti kasdien
pasivaikščioti vieną valandą.
2. Drausmės
grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.
87 straipsnis. Nuteistųjų laikymo drausmės grupės
sąlygomis terminai ir jų nustatymo tvarka
1. Nuteistųjų
laikymo kalėjimo drausmės grupės sąlygomis terminas – nuo dviejų iki šešių
mėnesių.
2. Konkretus
nuteistojo laikymo kalėjimo drausmės grupės sąlygomis terminas nustatomas ir
pakeičiamas kalėjimo direktoriaus nutarimu.
3. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytas nutarimas nuteistajam paskelbiamas pasirašytinai.
4. Prieš terminą
perkelti nuteistąjį iš drausmės grupės į paprastąją grupę leidžiama tik dėl
sveikatos būklės, kai yra atitinkama gydytojo išvada.
88
straipsnis. Paliktų kalėjime atlikti ūkio darbų nuteistųjų laikymo sąlygos
Palikti kalėjime
atlikti ūkio darbų nuteistieji gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų ir gali būti
laikomi nerakinamose kamerose. Šie nuteistieji naudoja asmeninėse sąskaitose
esančius pinigus, gauna pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus
su spauda, pasimatymus, gauna ir siunčia laiškus, skambina telefonu pagal šio
Kodekso 73 ir 74 straipsniuose nustatytas taisykles.
89
straipsnis. Laikinai laikomų kalėjime nuteistųjų laikymo sąlygos
Nuteistieji,
kurie pagal šio Kodekso 83 straipsnio 3 dalį kalėjime yra laikinai, laikomi
rakinamose kamerose atskirai nuo kitų nuteistųjų. Jie gali gauti ir siųsti
neribotą kiekį laiškų, taip pat gauna kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Šis
pasivaikščiojimas vyksta atskirai nuo kitų nuteistųjų.
Penktasis
skirsnis
ATVIROS
KOLONIJOS
90 straipsnis. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo
bausmę atliekantys nuteistieji
1. Atvirose
kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius
nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti
atvirose kolonijose.
2. Vienoje
atviroje kolonijoje gali būti laikomi ir nuteistieji vyrai, ir nuteistosios
moterys.
91 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo
atvirose kolonijose ypatumai
1. Atvirose
kolonijose nuteistieji:
1) laikomi be
apsaugos, bet yra prižiūrimi;
2) nuo kėlimosi
iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje;
3) gali turėti
su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais;
4) gali be
apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius
paketus su spauda, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu;
5) jeigu yra
būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis;
6) kolonijos
administracijos leidimu gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos
ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo
darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi;
7) jeigu neturi
galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu
parvykti į namus. Šios išvykos leidžiamos atviros kolonijos direktoriaus
įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji
giminaičiai;
8) jeigu neturi
galiojančių nuobaudų, kasmetinių atostogų metu gali parvykti į namus. Ši išvyka
leidžiama atviros kolonijos direktoriaus įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka
patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai.
2. Nuteistųjų
išvykimo už atviros kolonijos teritorijos ribų bei išvykų į namus tvarką
nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvykas į
namus pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos
komisariatui.
Šeštasis
skirsnis
SPECIALIOSIOS
NUTEISTŲJŲ, KURIEMS PASKIRTOS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS, TEISĖS IR PAREIGOS
92 straipsnis. Nuteistųjų teisė įsigyti maisto
produktų ir būtiniausių reikmenų
1.
Nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.
2. Pataisos
įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių
reikmenų sąrašą nustato Teisingumo ministerija.
93
straipsnis. Nuteistųjų teisė įsigyti literatūros ir rašomųjų reikmenų
1.
Nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti
neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti
laikraščius bei žurnalus.
2. Teisę
prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi jų sutuoktiniai,
sugyventiniai bei artimieji giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai
asmenys.
3.
Nuteistiesiems draudžiama gauti, įsigyti, laikyti, platinti arba prenumeruoti
smurtą ar žiaurumą propaguojančius leidinius, taip pat pornografinius
leidinius.
94 straipsnis. Nuteistųjų teisė pasimatyti su
giminaičiais ir kitais asmenimis
1.
Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir
ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso
73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.
2. Trumpalaikiai
pasimatymai, išskyrus šio Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, su
sutuoktiniu, sugyventiniu bei artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis
vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma.
Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas telefoniniu
pokalbiu.
3. Ilgalaikiai
pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu,
sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat
leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei
nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi
sugyventinių. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta
tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens
vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti
pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais
pokalbiais.
4.
Nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose,
laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių
suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas
trimis trumpalaikiais pasimatymais.
5. Nuteistąjį,
sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius
privalo leisti aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui ir artimiesiems
giminaičiams. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.
6. Nuteistiesiems
sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per metus gali būti
suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai. Šių pasimatymų vietą nustato pataisos
įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai. Nuteistųjų
pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji.
7.
Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti
paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos
įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti
suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.
8. Pasimatymų ir
sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklės.
95 straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti pašto bei
perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda
1.
Nuteistiesiems leidžiama gauti pašto ir perduodamus siuntinius. Jų skaičių
nustato šio Kodekso 73–75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.
2. Vienas pašto
siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys
– ne daugiau kaip penkiolika kilogramų.
3. Pataisos
įstaigose atliekantys bausmę nuteistieji, turintys teisę į ilgalaikį
pasimatymą, taip pat pataisos įstaigose atliekantys bausmę nuteistieji,
turintys teisę tik į trumpalaikį pasimatymą, pasibaigus pasimatymui gali gauti
papildomą perduodamą siuntinį. Šis perduodamas siuntinys neįskaitomas į šio
Kodekso 73–75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniuose nustatytą pašto ir
perduodamų siuntinių skaičių.
4. Nuteistieji,
laisvės atėmimo bausmę atliekantys laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose,
pašto ir perduodamus siuntinius gauna pagal šio Kodekso 73 straipsnyje
nustatytas taisykles, o nuteistieji, kurie iki perkėlimo į laisvės atėmimo
vietų gydymo įstaigas bausmę atliko lengvosios arba drausmės grupių laikymo
sąlygomis, – pagal tų grupių nuteistiesiems nustatytas taisykles.
5. Nuteistieji,
atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose lengvosios ir paprastosios
grupių laikymo sąlygomis ir kalėjimuose paprastosios grupės laikymo sąlygomis,
turi teisę gauti vieną vaisių bei daržovių pašto arba perduodamą siuntinį per
mėnesį, o nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose
drausmės grupės laikymo sąlygomis, – vieną vaisių bei daržovių pašto arba
perduodamą siuntinį per tris mėnesius. Šie pašto ir perduodami siuntiniai
neįskaitomi į šio Kodekso 73–75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsnių nustatytą
bendrą pašto ir perduodamų siuntinių skaičių. Nuteistieji, atliekantys laisvės
atėmimo bausmę atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose bei
besigydantys laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, turi teisę gauti neribotą
kiekį vaisių bei daržovių pašto arba perduodamų siuntinių. Vaisių bei daržovių
pašto ir perduodamų siuntinių svoris neturi viršyti šio straipsnio 2 dalyje
nustatyto pašto ir perduodamų siuntinių svorio.
6. Pataisos
įstaigų administracija gali priimti maisto produktų ir drabužių labdaros
siuntas.
7. Pašto ir
perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo
nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką
nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
8. Daiktai,
kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, yra įrašyti į šio Kodekso 1 priede
pateiktą sąrašą.
9. Maisto
produktų, kuriuos draudžiama siųsti pašto siuntiniuose arba perduoti
nuteistiesiems, sąrašą nustato Teisingumo ministerija.
96 straipsnis. Nuteistųjų teisė naudotis
nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais,
nešiojamaisiais radijo imtuvais bei kompiuterinių žaidimų aparatais
1.
Nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose
drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio
arba artimųjų giminaičių perduotais nešiojamaisiais televizoriais,
kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, nešiojamaisiais radijo imtuvais,
kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklėse nurodytais daiktais.
2. Naudojimosi
nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais,
nešiojamaisiais radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais
daiktais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
3. Iš
nuteistųjų, sistemingai pažeidinėjančių naudojimosi nešiojamaisiais
televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, nešiojamaisiais radijo
imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais tvarką, taip pat
iš perkeltų į drausmės grupę nuteistųjų šie daiktai motyvuotu pataisos įstaigos
direktoriaus nutarimu paimami ir saugomi pataisos įstaigoje. Paimti daiktai
grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį
pareiškimą, arba nuteistajam, kai jis perkeliamas į paprastąją grupę arba baigė
atlikti bausmę, arba yra atleistas nuo bausmės.
97 straipsnis. Nuteistųjų teisė turėti laikrodžius,
dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę
Nuteistiesiems
leidžiama turėti laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo
drabužius ir avėti savo avalynę. Šiuos daiktus nuteistieji gauna pašto arba
perduodamame siuntinyje, pasimatymų metu arba perka pataisos įstaigos
parduotuvėje.
98
straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti ir siųsti pinigines perlaidas
1.
Nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams,
sugyventiniams bei artimiesiems giminaičiams ir pataisos įstaigos direktoriaus
arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu – kitiems asmenims.
2. Perlaidomis
gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems,
turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami.
3. Pataisos
įstaigos administracija privalo priimti nuteistajam atneštus grynus pinigus.
Grynų pinigų priėmimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
99
straipsnis. Nuteistųjų teisė susirašinėti
1.
Nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų.
2. Kardomojo
kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie
tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimas
draudžiamas.
3. Pataisos
įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat
nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris darbo
dienas nuo laiško gavimo ar įteikimo dienos.
4. Siunčiamų
laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.
5. Nuteistųjų
gaunami ir siunčiami laiškai gali būti prokuroro ar pataisos įstaigos
direktoriaus motyvuotu nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi cenzūruojami,
kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos
kitų asmenų teisės ir laisvės.
100 straipsnis. Nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių
institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir
tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis
ir skundais
1. Nuteistieji
turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir
skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus,
visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas. Prie nuteistųjų
pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, jei reikia, pridedami
pataisos įstaigos administracijos aiškinamieji raštai.
2. Valstybės ir
savivaldybių institucijų pareigūnams ir tarnautojams bei tarptautinėms
institucijoms, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes
atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika,
adresuoti pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai necenzūruojami ir
išsiunčiami per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento.
3. Atsakymai į
nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus per tris
darbo dienas nuo jų gavimo momento įteikiami nuteistiesiems pasirašytinai. Šio
straipsnio 2 dalyje numatytų tarptautinių institucijų atsakymai nuteistiesiems
įteikiami ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento.
4. Nuteistieji
turi teisę tiesiogiai kreiptis į Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos
Seimo ar Vyriausybės narį, prokurorą, Seimo skiriamą kontrolierių arba
Teisingumo ministerijos atstovą šių asmenų lankymosi pataisos įstaigose metu.
5.
Nuteistiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius skundus valstybės
ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams.
6.
Nuteistiesiems draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų
pareigūnus ir tarnautojus bei visuomenines organizacijas su pasiūlymais,
prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų nuteistųjų vardu arba ne
per pataisos įstaigos administraciją.
7. Siunčiamų
pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys
nuteistieji.
101
straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą
1. Advokatų
lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Susitikimai su advokatu į pasimatymų
skaičių neįskaitomi.
2. Kiekvienas
susitikimas su advokatu vyksta pataisos įstaigos administracijos nustatytu
laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas.
3. Nuteistųjų
susitikimų su advokatu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklės.
102
straipsnis. Nuteistųjų teisė paskambinti telefonu
1.
Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių
nustato šio Kodekso 73–75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos
direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei
to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių.
2. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra
mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita.
Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti
pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio
paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.
3. Kardomojo
kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų
tarpusavio telefoniniai pokalbiai draudžiami. Telefoninis pokalbis gali būti
nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką.
4. Nuteistųjų
pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai telefonu neperduodami.
5. Skambinimo
telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2338,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
103
straipsnis. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore
1.
Nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti
gryname ore.
2. Nuteistųjų
pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos
teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo
gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su
tuo sutinka nuteistasis.
3.
Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.
104
straipsnis. Nuteistųjų trumpalaikė išvyka į namus
1.
Nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių
laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams –
atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti
leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus.
2. Leidimą
parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į
nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu.
Šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės
išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi šio Kodekso 154 straipsnio 3 dalyje
išvardyti nuteistieji.
4. Tvarką, kuria
nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus
tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvyką pranešama prokurorui bei vietovės, į
kurią vykstama, policijos komisariatui.
105
straipsnis. Nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų
1.
Nuteistiesiems, laikomiems atvirose kolonijose, pataisos namuose lengvosios ir
paprastosios grupių laikymo sąlygomis bei nepilnamečių pataisos namuose, gali
būti leidžiama išvykti už šių pataisos įstaigų ribų ne ilgiau kaip dešimčiai
parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios
ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios
didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba
artimiesiems giminaičiams.
2. Leidimą
išvykti už pataisos įstaigos ribų duoda pataisos įstaigos direktorius,
atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kokia
bausmės dalis atlikta. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs už pataisos
įstaigos ribų, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka
pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai.
3. Nuteistieji
vyksta su palyda arba be jos, o nepilnamečiai – tik su palyda. Suaugusiems
nuteistiesiems išvykos metu gali būti uždėti antrankiai.
4. Tvarką, kuria
nuteistiesiems leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų, nustato Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvyką už pataisos įstaigos
ribų pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos
komisariatui.
106
straipsnis. Nuteistųjų teisė atlikti religines apeigas
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje
numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais
nuteistaisiais atlikti religines apeigas.
2. Pataisos
įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų
kitų nuteistųjų poilsiui.
3. Tikinčių
nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija,
religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas.
4. Religinių
apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus
tvarkos taisyklės.
107
straipsnis. Nuteistųjų teisė sudaryti santuoką
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę Civilinio kodekso nustatyta
tvarka sudaryti santuoką.
2. Laisvės
atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų santuoka sudaroma vienoje iš pataisos
įstaigų, kurioje atliekama bausmė. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys
nuteistieji.
3. Santuokos
sudarymo metu nuteistieji gali dėvėti tai progai skirtus drabužius. Pataisos
įstaigos direktorius turi teisę suteikti santuoką sudariusiam nuteistajam vieną
papildomą ilgalaikį pasimatymą.
4. Santuokos
sudarymo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklės.
108
straipsnis. Nuteistųjų teisė sudaryti civilinius sandorius
Laisvės atėmimo
bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę Civilinio kodekso nustatyta tvarka
disponuoti savo turtu, esančiu ne pataisos įstaigoje, taip pat per atstovą
sudaryti sandorius, išskyrus sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti
sudaromi tik asmeniškai.
109 straipsnis. Nuteistųjų užsieniečių teisė
palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji užsieniečiai turi teisę per Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministeriją palaikyti ryšius su savo valstybių
diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis bei tarptautinėmis
organizacijomis.
2. Lietuvos
Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais ir tvarka nuteistieji
užsieniečiai, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, gali būti perduoti
bausmės atlikti į kitą valstybę.
110 straipsnis. Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta
laisvės atėmimo bausmė, pareigos
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo:
1) laikytis
nustatytos pataisos įstaigų tvarkos;
2) vykdyti
pataisos įstaigos administracijos reikalavimus;
3)
administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose;
4) tausoti
pataisos įstaigos turtą.
2. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama:
1) organizuoti
piketus, mitingus, demonstracijas, riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir
juose dalyvauti;
2) steigti
politines partijas ir organizacijas ir dalyvauti jų veikloje;
3) įsigyti,
gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines,
psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo
leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones;
4) pirkti,
parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės
turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų
administracijos darbuotojams; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas
paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų
administracijos darbuotojams;
5) daryti
tatuiruotes sau ir kitiems asmenims;
6) platinti be
pataisos įstaigos administracijos leidimo rankraščius ir kitus leidinius;
7) kurstyti
kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų
administracijos reikalavimus;
8) reikalauti
bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar
psichinį smurtą prieš kitus asmenis.
3. Nustatytų
pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus.
XI
skyrius
NUTEISTŲJŲ,
KURIEMS PASKIRTAS LAISVĖS ATĖMIMAS, PATAISOS PRIEMONĖS
111 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirtas
laisvės atėmimas, pataisos priemonės
Nuteistųjų,
kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės
atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis
lavinimas bei profesinis mokymas.
Pirmasis
skirsnis
PATAISOS
ĮSTAIGŲ REŽIMAS
112
straipsnis. Pataisos įstaigų režimas ir pagrindiniai jo reikalavimai
1. Režimas – tai
diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių
nuteistųjų elgesio taisyklių visuma.
2. Pagrindiniai
pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir
nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai
atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į
nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir
elgesį bausmės atlikimo metu.
3. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji dėvi savo arba pataisos įstaigos
išduotus drabužius. Nuteistiesiems daroma krata. Nuteistojo asmens kratą daro
tos pačios lyties pareigūnai. Nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai gali būti
cenzūruojami, o pašto ir perduodami siuntiniai bei smulkieji paketai su spauda
tikrinami.
4.
Nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus,
draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų.
Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai
motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į
pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Reikmenys, kuriais
naudotis nuteistiesiems uždrausta, paimami ir, atsižvelgiant į jų pobūdį bei
įsigijimo aplinkybes, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles
perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba
sunaikinami.
5. Šio Kodekso
nustatyta tvarka nuteistiesiems leidžiama ne už grynus pinigus, išskyrus šio
Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, įsigyti maisto produktų ir
būtiniausių reikmenų, gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius,
smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti pinigines perlaidas, susirašinėti,
skambinti telefonu, pasivaikščioti.
113
straipsnis. Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės
Pataisos įstaigų
režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės bei
režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir
išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos
įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar
vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų
neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus
tvarką, atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo
panaudojimo pagrindai ir tvarka.
114
straipsnis. Pataisos įstaigų apsauga
1. Pataisos
įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo
pataisos įstaigų pareigūnai.
2. Jeigu pataisos
įstaigoje susidaro ypatinga situacija, numatyta šio Kodekso 123 straipsnio 1
dalyje, įstaigos apsaugai ir tvarkai palaikyti gali būti pasitelktos Vidaus
reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgos, atsakingos už viešąjį saugumą, ir
policija. Tokio pasitelkimo tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija ir
Teisingumo ministerija.
3. Pataisos
įstaigų įrangai naudojamas inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių
kompleksas. Pataisos įstaigos administracija privalo pranešti nuteistiesiems
apie apsaugos priemones, kurios gali kelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai.
115
straipsnis. Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka
1. Įėjimo į
pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarką nustato Teisingumo ministerija.
2. Prireikus
pataisos įstaigos administracija turi teisę patikrinti į pataisos įstaigą
įeinančių ir iš jos išeinančių asmenų daiktus ir drabužius, išskyrus
Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės narių,
teisėjų, advokatų, prokurorų bei kitų, pataisos įstaigų veiklos kontrolę
atliekančių pareigūnų, dvasininkų daiktus ir drabužius, taip pat teisę
patikrinti įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones.
3. Užsieniečių,
žurnalistų ir kitų asmenų lankymosi pataisos įstaigose tvarką nustato Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
116
straipsnis. Pataisos įstaigų vidaus tvarka
Pataisos
įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. Nuteistieji pasirašytinai
supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais.
117
straipsnis. Dienotvarkė pataisos įstaigose
1. Nuteistųjų
dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti
darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos
renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką.
2. Nuteistųjų
dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu.
3. Dienotvarkė
paskelbiama nuteistiesiems.
118 straipsnis. Pataisos įstaigų administracijos
veiksmai nuteistųjų badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus
administracijos įsakymus ir nurodymus atveju
1. Jeigu
nuteistieji paskelbia badavimą, atsisako dirbti ar vykdyti kitus
administracijos įsakymus ir nurodymus, pataisos įstaigos direktorius arba jį
pavaduojantis pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo
dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis,
nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį
pavaduojantis pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų
departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui bei prokurorui ir
imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti.
2. Jeigu
nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos įstaigos direktorius arba jį
pavaduojantis pareigūnas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir
pareikalauti neteisėtus veiksmus nutraukti. Šio nurodymo nevykdantiems
nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.
119 straipsnis. Pataisos įstaigos direktoriaus
teisės nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos
įstaigos vidaus tvarką, atveju
1. Jeigu
nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos
įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis
pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento direktoriui arba jį
pavaduojančiam pareigūnui ir prokurorui, įsakymu laikinai sustabdyti:
1) nuteistųjų
laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir
smulkiųjų paketų su spauda įteikimą nuteistiesiems;
2) pasimatymų
suteikimą nuteistiesiems;
3) maisto
produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą;
4) paskatinimo
priemonių skyrimą nuteistiesiems;
5) leidimą
skambinti telefonu.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės nutraukiamos pataisos įstaigos
direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įsakymu, kai išnyksta jų
panaudojimo pagrindai.
120
straipsnis. Specialiosios priemonės, jų panaudojimo tikslas ir ribos
1. Šio Kodekso
121–123 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka pataisos įstaigose gali
būti panaudotos specialiosios priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar
surišimo priemonės, guminės lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos,
vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika.
2. Specialiosios
priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo
asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami specialiąsias
priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
3. Prieš
naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš
kuriuos jos bus panaudotos, įspėjami.
4. Specialiųjų
priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo
pagrindai. Panaudojęs specialiąsias priemones pareigūnas privalo suteikti
neatidėliotiną medicinos pagalbą, jei tai būtina.
5. Apie
specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį, jei dėl to sutrikdyta asmens
sveikata, nedelsiant pranešama prokurorui ir atliekamas tarnybinis
patikrinimas.
121 straipsnis. Antrankių, tramdomųjų marškinių ar
surišimo priemonių, guminių lazdų, kovinių imtynių veiksmų bei asmens apsaugai
skirtų dujų panaudojimo pagrindai
1. Kalėjimų
departamento, pataisos įstaigos, policijos ir Vidaus reikalų ministerijos
viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, pareigūnai gali panaudoti
prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones,
gumines lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas
šiais atvejais:
1) kai reikia
apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo,
gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus;
2) kai reikia
sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos
įstaigos darbuotojo reikalavimų arba priešinasi jėga;
3) kai reikia
atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą;
4) kai prasideda
riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos
įstaigos vidaus tvarką.
2. Be šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar
surišimo priemonės naudojami šiomis aplinkybėmis:
1) kai
nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo;
2) kai
nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į karcerį, baudos ar drausmės
izoliatorių, kamerų tipo patalpas, – konvojavimo arba palydos metu;
3) kai
nuteistasis bando žudytis ar susižaloti;
4) konvojuojant
nuteistąjį specialiai neįrengtomis transporto priemonėmis;
5) konvojuojant
sulaikytą pabėgusį nuteistąjį.
3. Šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones (išskyrus antrankius ir surišimo
priemones) draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris bei invalidus su
akivaizdžiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola
arba priešinasi jėga ar ginklu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2338,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
122
straipsnis. Tarnybinių šunų panaudojimo pagrindai
1. Tarnybiniai
šunys pataisos įstaigose gali būti panaudoti šiais atvejais:
1) saugant
pataisos įstaigos teritoriją;
2) konvojuojant
nuteistuosius;
3) apžiūrint
pataisos įstaigos teritorijas, kuriose draudžiama būti nuteistiesiems, ir šalia
esančias teritorijas;
4) tikrinant
atvykstančias į pataisos įstaigą ir iš jos išvykstančias transporto priemones
ir gabenamus krovinius;
5) ieškant
paslėptų narkotinių, psichotropinių ir toksinių medžiagų;
6) atliekant
pabėgusių nuteistųjų paiešką ir sulaikant pabėgusius nuteistuosius;
7) siekiant
apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo,
gresiančio jų gyvybei, kai kitos panaudotos priemonės neveiksmingos.
2. Draudžiama
tarnybinius šunis naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir invalidus su
akivaizdžiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys
užpuola arba priešinasi ginklu.
123 straipsnis. Vandensvaidžių, specialios
paskirties dujų, šarvuočių ir kitos technikos panaudojimo pagrindai
1. Nuteistųjų
riaušių arba grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai
atvejais, kai jų metu vyksta pogromai, padegimai, įkaitų grobimai ir kitokie
tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką,
Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno žodiniu
nurodymu prieš nuteistuosius gali būti panaudoti vandensvaidžiai, specialios
paskirties dujos, šarvuočiai ir kita technika.
2.
Vandensvaidžiai gali būti panaudoti ir pataisos įstaigos direktoriaus arba jį
pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones draudžiama panaudoti prieš
nepilnamečius, moteris ir invalidus su akivaizdžiais invalidumo požymiais,
išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu.
4. Apie šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių panaudojimą nedelsiant pranešama
prokurorui. Prokuroras gali nurodyti atlikti tarnybinį patikrinimą.
124
straipsnis. Šaunamųjų ginklų panaudojimo tikslas, pagrindai ir tvarka
1. Šaunamieji
ginklai pataisos įstaigose gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai
visi kiti įmanomi būdai ir priemonės panaudoti arba kai dėl laiko stygiaus jų
panaudoti nėra galimybės.
2. Šaunamieji
ginklai gali būti panaudoti be įspėjimo šiais atvejais:
1) atremiant
ginkluotą pataisos įstaigos ar konvojaus užpuolimą;
2) kai
nuteistieji akivaizdžiai užpuola saugomus objektus, pataisos įstaigos
darbuotojus ar kitus asmenis arba daro kitokius tyčinius veiksmus, kurie kelia
tiesioginį pavojų pataisos įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei;
3) kai
nuteistieji bando pabėgti transporto priemonėmis arba bando pabėgti iš judančių
transporto priemonių;
4) sulaikant
besipriešinantį ginklu nuteistąjį;
5) sulaikant
bandantį pabėgti naktį ar esant blogam matomumui nuteistąjį;
6) grupinio
bėgimo iš pataisos įstaigos metu.
3. Šaunamieji
ginklai gali būti panaudoti po įspėjimo balsu ir įspėjamojo šūvio į viršų šiais
atvejais:
1) saugomų
objektų, pataisos įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų užpuolimo metu;
2) kai
nuteistasis bando pabėgti iš pataisos įstaigos arba persekiojant bėgantį
nuteistąjį.
4. Šaunamieji
ginklai taip pat gali būti panaudoti Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį
pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu nuteistųjų riaušių ar grupinio
pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai atvejais, kai jų metu vyksta
pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ir kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai
pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką, jeigu kitais būdais ir
priemonėmis nutraukti šiuos veiksmus nėra galimybės.
5. Šaunamuosius
ginklus draudžiama naudoti, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys ir
jeigu netoliese yra lengvai užsidegančių ar sprogstamųjų medžiagų saugyklos.
6. Šaunamuosius
ginklus draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris bei invalidus su
akivaizdžiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola
arba priešinasi šaunamuoju ginklu.
7. Naudodami
šaunamąjį ginklą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
Panaudojęs šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną
medicinos pagalbą, jeigu ji būtina. Apie kiekvieną šaunamojo ginklo panaudojimo
prieš asmenį atvejį, aplinkybes ir pasekmes nedelsiant pranešama Teisingumo ministerijai
ir prokurorui. Prokuroras gali nurodyti atlikti tarnybinį patikrinimą.
Antrasis
skirsnis
LAISVĖS ATĖMIMO
BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ DARBAS
125
straipsnis. Nuteistųjų įtraukimas į darbą
1. Kiekvienas
laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą
siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija
privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų
darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.
2. Nuteistieji invalidai,
pensinio amžiaus ir ribotai pakaltinami asmenys į darbą gali būti įtraukiami
tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir
laisvų darbo vietų. Šių asmenų darbingumo įvertinimo tvarką nustato Sveikatos
apsaugos ministerija.
3.
Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į
laisvas pareigas ir darbo vietas.
4. Nuteistieji į
darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie
pataisos įstaigų. Ne pataisos įstaigose ir ne valstybės įmonėse prie pataisos
įstaigų į darbą įtraukiamų nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis
nuteistųjų izoliavimo ir apsaugos reikalavimų.
5. Bausmę
laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atliekančių nuteistųjų darbas
organizuojamas gydomosios darbo terapijos dirbtuvėse.
6. Nuteistųjų
darbas organizuojamas laikantis šio Kodekso 70 straipsnio nustatytų atskiro
nuteistųjų laikymo reikalavimų.
7. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiamus dirbti darbus ir
draudžiamas eiti pareigas nustato šio Kodekso 2 priedas.
8. Pataisos
įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo
tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti
teisėtais būdais ir priemonėmis.
126
straipsnis. Nuteistųjų teisė užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantiems atvirose kolonijose bei pataisos namuose
lengvosios grupės laikymo sąlygomis nuteistiesiems, kurie to pageidauja, gali
būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla. Ši
veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu.
2. Pataisos
įstaigos direktorius turi teisę leisti nuteistiesiems individualia darbine ar
kūrybine veikla užsiimti ir vietoj darbo pataisos įstaigoje.
3. Nuteistųjų
individualios darbinės ir kūrybinės veiklos tvarką, taip pat šios veiklos
rūšis, kuriomis nuteistiesiems draudžiama užsiimti, nustato Pataisos įstaigos
vidaus tvarkos taisyklės.
127 straipsnis. Pataisos įstaigos direktoriaus teisė
leisti nuteistiesiems vietoj darbo pataisos įstaigoje užsiimti moksline, menine
ir kita veikla
1. Pataisos
įstaigos direktorius turi teisę leisti nuteistiesiems mokslininkams,
menininkams bei retų specialybių arba profesijų asmenims, taip pat aukštos
kvalifikacijos specialistams, išskyrus pataisos įstaigose drausmės grupės
sąlygomis laikomus nuteistuosius, užsiimti vietoj darbo pataisos įstaigoje
moksline, menine ir kitokia veikla.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimo tvarką nustato Pataisos įstaigos
vidaus tvarkos taisyklės.
128
straipsnis. Nuteistųjų darbo sąlygos
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių
valandų darbo diena. Gydymo-pataisos namuose atliekantiems laisvės atėmimo
bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam
nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos
įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis.
Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali
būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose
numatytais atvejais.
2.
Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose,
kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur
dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos
kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso
nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą.
3. Nuteistiesiems,
kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis
kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.
4. Atvirose
kolonijose bei nepilnamečių pataisos namuose atliekančių laisvės atėmimo bausmę
nuteistųjų, taip pat nuteistųjų invalidų darbo ir poilsio laikas nustatomas
bendrais pagrindais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
5. Nuteistųjų
darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą
reglamentuojančiais teisės aktais.
6. Nuteistųjų
teisę į atostogas bausmės atlikimo laikotarpiu nustato šio Kodekso 130
straipsnis.
129 straipsnis. Nuteistųjų valstybinio socialinio
draudimo ir valstybinio socialinio draudimo stažo klausimai
1.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu
nedraudžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą.
2.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gali draustis savanorišku
valstybiniu socialiniu draudimu nustatyta tvarka arba sudaryti pensijos
sutartis su pensijų fondu, taip pat būti pensijų programos dalyviais Pensijų
fondų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3.
Nuteistųjų darbo atliekant bausmę laikas neįskaitomas į valstybinio socialinio
draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
130
straipsnis. Nuteistųjų teisė į atostogas
1. Atvirose
kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir
paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę nuteistieji,
kurie stropiai dirba, turi teisę į keturiolikos kalendorinių dienų nemokamas
atostogas per vienerius metus. Šios atostogos įskaitomas į bausmės atlikimo
laiką.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus
vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi galiojančių nuobaudų. Atostogos
suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu.
3. Pataisos
namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis atliekantiems bausmę
nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems nepilnamečiams bei invalidams šio
Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka atostogų metu gali būti leista
parvykti į namus. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji
giminaičiai. Nepilnamečiai nuteistieji į namus ir į pataisos įstaigą vyksta su
palyda. Apie nuteistojo išvyką pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią
vykstama, policijos komisariatui.
4. Prie atostogų
gali būti pridedamas šio Kodekso 128 straipsnio 3 dalyje numatytas laikas, bet
ne daugiau kaip penkios kalendorinės dienos.
5. Atostogų
suteikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
131
straipsnis. Nuteistųjų darbo apmokėjimas
1. Nuteistųjų
darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
2. Į stropiai
dirbančių nuteistųjų, kurie atlieka bausmę pataisos namuose lengvosios bei
paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir kalėjimuose paprastosios grupės
laikymo sąlygomis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų
išskaitų, ne mažiau kaip dvidešimt procentų, o į nuteistųjų I ir II grupių
invalidų bei ribotai pakaltinamų asmenų asmeninę sąskaitą – ne mažiau
trisdešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio.
3. Į
nepilnamečių pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų asmeninę sąskaitą
turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip penkiasdešimt
procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio.
4. Atvirose
kolonijose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nepaisant visų išskaitų, turi
būti mokama ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų bendro per mėnesį
priskaičiuoto darbo užmokesčio.
5. Šio
straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos taisyklės gali būti netaikomos tik
nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams.
132
straipsnis. Išskaitos iš nuteistųjų darbo užmokesčio
1. Iš nuteistųjų
darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos
nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų,
pataisos namuose, gydymo-pataisos namuose bei kalėjimuose – dvidešimt penki
procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo
užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies,
priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės
paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Be šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos,
išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo
neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi
teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos
direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje
asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam
išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu.
3. Atlikus šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos
atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Alimentai
nepilnamečiams vaikams skaičiuojami nuo visos nuteistojo uždirbtos sumos bei
visų kitų pajamų rūšių ir atskaičiuojami iki išskaitų į socialinės paramos
nuteistiesiems fondą.
133
straipsnis. Atleidimas nuo išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą
Laisvės atėmimo
bausmę pataisos įstaigose paprastosios ir lengvosios grupių laikymo sąlygomis
atliekantiems nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems invalidams, pensinio
amžiaus asmenims, ribotai pakaltinamiems ir laisvės atėmimo bausmę
atliekantiems gydymo-pataisos namuose asmenims, kurių asmeninėse sąskaitose yra
mažesnė negu vienas MGL pinigų suma, pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu
ne ilgiau kaip šešis mėnesius iki bausmės atlikimo laiko pabaigos gali būti
nedaromos išskaitos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.
134
straipsnis. Nuteistųjų įtraukimas į nemokamus darbus
1. Nemokant už
darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų
teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo
darbus.
2. Šio straipsnio
1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie
darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną.
135
straipsnis. Nuteistųjų aprūpinimas pensijomis ir pašalpomis
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pensijos, pašalpos ir visos kitos pajamos
įskaitomos į jų asmenines sąskaitas, išskyrus Lietuvos Respublikos pensijų
įstatymuose numatytus atvejus, kai paskirtų pensijų mokėjimas nuteistiesiems
turi būti nutrauktas.
2. Senatvės
pensijos amžiaus sulaukę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo
metu neteko darbingumo, turi teisę į pensiją Lietuvos Respublikos pensijų
įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais.
3. Nuteistieji,
kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neteko darbingumo, turi teisę į
žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais.
Trečiasis
skirsnis
LAISVĖS ATĖMIMO
BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ SOCIALINĖ REABILITACIJA
136
straipsnis. Socialinės reabilitacijos organizavimas
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja
pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir
savivaldybių institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos, religinės
bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.
2. Socialinės
reabilitacijos programas ir jų vykdymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus
tvarkos taisyklės.
137
straipsnis. Pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai ir formos
1. Pagrindiniai
socialinės reabilitacijos tikslai yra šie:
1) padėti
nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą
gerbiančiais žmonėmis;
2)
išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis;
3) sudaryti
sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.
2. Pagrindinės
socialinės reabilitacijos formos yra šios:
1) individualus
ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius
keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius ir kuris
dirbamas atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, padarytos
nusikalstamos veikos pobūdį, išsilavinimą, elgesį bausmės atlikimo metu ir
kitas aplinkybes;
2) ilgalaikė
nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija;
3) nuteistųjų
socialinių, dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas;
4) pagalba
sprendžiant nuteistųjų problemas;
5) kultūros,
sporto ir kiti masiniai renginiai;
6) paskatinimo
priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems.
138 straipsnis.
Pataisos įstaigos psichologinė tarnyba
1. Pataisos
įstaigose veikia psichologinės tarnybos. Šių tarnybų veiklos pagrindinės
kryptys yra šios:
1) nuteistųjų
asmenybės tyrimas ir individualaus psichologinio poveikio bei socialinės
reabilitacijos krypčių nustatymas ir koregavimas;
2) individuali
ir grupinė nuteistųjų psichologinė terapija;
3) nuteistųjų ir
pataisos įstaigų administracijos konsultavimas;
4) išvadų dėl
nuteistojo perkėlimo į kitą grupę, dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo
bausmės prieš terminą ir dėl laisvės atėmimo bausmės pakeitimo švelnesne bausme
bei dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės pateikimas.
2. Psichologinės
tarnybos struktūrą, veiklos principus ir formas nustato Teisingumo ministerija.
139 straipsnis.
Nuteistųjų organizacijos
1. Nuteistųjų
arba administracijos iniciatyva pataisos įstaigose, išskyrus kalėjimus, gali
būti steigiamos nuteistųjų kolektyvo tarybos. Jos padeda pataisos įstaigų
administracijai organizuoti socialinę reabilitaciją ir sprendžia nuteistųjų
buities klausimus. Nuteistųjų kolektyvo tarybos veiklos kryptis ir formas
nustato pataisos įstaigos direktorius.
2. Pataisos
įstaigose, išskyrus kalėjimus, nuteistieji gali Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka steigti visuomenines organizacijas.
3. Nuteistųjų
kolektyvo tarybų ir visuomeninių organizacijų veikla neturi prieštarauti darbo,
mokymosi, režimo, saugumo ir socialinės reabilitacijos interesams.
140 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems
nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės
1. Už
nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės
reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi laisvės atėmimo bausmę
atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:
1) padėka;
2) premija už
geriausius darbo rezultatus;
3) teisės vieną
kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas;
4) leidimas
papildomai gauti tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus;
5) trijų
papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus
suteikimas;
6) paskirtos
nuobaudos panaikinimas prieš terminą;
7)
pasivaikščiojimo laiko pailginimas iki dviejų valandų kalėjime laikomiems
nuteistiesiems;
8) leidimas
nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais
giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti iki aštuonių
valandų už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų;
9) leidimas
atostogų metu parvykti į namus;
10) trumpalaikės
išvykos į namus suteikimas;
11) atlikusiems
ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip
šešis mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į
lengvąją grupę ir iš drausmės grupes į paprastąją grupę.
2. Nepilnamečių
pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, gali būti
leidžiama kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą,
koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus
renginius.
3. Ne mažiau
kaip pusę paskirtos bausmės laiko atlikę nuteistieji, kurių elgesys nekelia
pavojaus aplinkiniams, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
teikiami perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą
paprastosios grupės laikymo sąlygomis.
4. Nuteistieji,
kurie nepriekaištingu elgesiu ir stropiu darbu bei mokymusi įrodė, kad
pasitaisė, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami
lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktą
laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme.
141
straipsnis. Paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems tvarka
1. Šio Kodekso
140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos tam įgalioto
pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti paskatinimo priemones
laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus
skiriant paskatinimo priemones nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklės.
2. Piniginė
premija įrašoma į asmeninę nuteistojo sąskaitą.
3. Paskatinimas,
kuriuo leidžiama papildomai paskambinti telefonu, gauti pašto ar perduodamą
siuntinį ir pasimatymą, gali būti skiriamas tik nuteistiesiems, kurie pagal šį
Kodeksą turi teisę paskambinti telefonu, gauti pašto arba perduodamų siuntinių
ir pasimatymų.
4. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantiems kalėjime nuteistiesiems kaip paskatinimas gali
būti suteikiamas tik trumpalaikis pasimatymas.
5. Kalėjime
laikomiems nuteistiesiems pasivaikščiojimo laikas paskatinimo tvarka
pailginamas ne ilgiau kaip vieną mėnesį.
6. Paskatinimo
tvarka nuteistajam gali būti prieš terminą panaikinama vienu metu viena pirmiau
paskirta nuobauda.
7. Paskatinimas,
kuriuo pareiškiama padėka, leidžiama paskambinti telefonu, gauti papildomai
tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus, suteikiami trys
papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, prieš
terminą panaikinama paskirta nuobauda, pailginamas pasivaikščiojimo laikas,
leidžiama nepilnamečiui pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais),
artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti
už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų, skiriamas turinčio teisę skirti
šias paskatinimo priemones pataisos įstaigos pareigūno nutarimu arba įsakymu.
8. Padėka kaip
paskatinimas gali būti paskelbta ir žodžiu. Iš paskatinimų, kuriais leidžiama
gauti papildomai tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus,
suteikiami trys papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai per
vienerius metus, leidžiama nepilnamečiui pasimatymo su tėvais, globėjais
(rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais
asmenimis metu išeiti už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų, vienu
nutarimu arba įsakymu galima leisti gauti tik vieną papildomą pašto arba
perduodamą siuntinį, suteikti vieną papildomą trumpalaikį arba ilgalaikį
pasimatymą, leisti vieną kartą išeiti už nepilnamečių pataisos namų teritorijos
ribų.
9. Paskatinimas,
kuriuo leidžiama trumpalaikė išvyka į namus arba leidžiama atostogų metu
parvykti į namus, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, o
paskatinimas, kuriuo nuteistasis perkeliamas į lengvąją arba paprastąją grupę,
– pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.
10. Leidimą
nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi,
kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto
varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius duoda pataisos
įstaigos direktorius įsakymu. Vienu įsakymu galima leisti tik vieną kartą
nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitą ne pataisos įstaigoje
organizuojamą renginį.
11. Apie
paskatinimo priemonės paskyrimą paskelbiama nuteistajam.
142 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems
nuteistiesiems skiriamos nuobaudos
1. Už bausmės
atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:
1) įspėjimas
arba papeikimas;
2) pataisos
įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės;
3) teisės gauti
eilinį pašto arba perduodamą siuntinį atėmimas ir draudimas iki vieno mėnesio
pirkti maisto produktų;
4) atvirose
kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos
izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į
drausmės izoliatorių iki dešimties parų;
5) kalėjimuose
laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų;
6) pataisos
namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo
patalpas iki šešių mėnesių;
7) kalėjimuose
laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių.
2.
Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai
pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš lengvosios į paprastąją
grupę arba iš paprastosios į drausmės grupę.
3. Kalėjimų
departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį,
perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti
kalėjime.
4. Nėščioms
moterims ir turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms šio straipsnio 1 dalies
4–7 punktuose numatytos nuobaudos netaikomos.
143 straipsnis. Nuobaudų skyrimo atliekantiems
laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka
1. Šio Kodekso
142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto
pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų
sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
2. Skiriant
nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų
kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo.
Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
3. Nuobauda gali
būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu
padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda.
4. Nuobauda turi
būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos,
o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet
ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.
5. Paskirta
nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo.
Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo
dienos, nebevykdoma.
6. Pakartotinai
perkelti nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba iš drausmės
grupės į paprastąją grupę galima ne anksčiau kaip po vienerių metų, o
nepilnametį nuteistąjį – ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos
atlikimo dienos arba anksčiau, negu sueis vieneri metai arba šeši mėnesiai,
jeigu nuobaudą, kuria panaikintos geresnės laikymo sąlygos, pataisos įstaigos
administracija panaikino prieš sueinant vieneriems metams arba šešiems
mėnesiams.
7. Nuobaudos –
įspėjimas arba papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos
patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto
pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje
numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio
Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais
atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės
komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus
tvarkos taisyklės.
8. Nuobauda –
atimti teisę gauti eilinį pašto arba perduodamą siuntinį ir kartu uždrausti iki
vieno mėnesio pirkti maisto produktų skiriama visa arba dalinė, t. y. tik
atimama teisė gauti eilinį pašto arba perduodamą siuntinį arba tik uždraudžiama
iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų. Nuobauda – uždrausti iki vieno
mėnesio pirkti maisto produktų skiriama pašto siuntinių arba perdavimų
negaunantiems nuteistiesiems.
9. Nuteistasis
turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą
nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos
vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina
arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba
jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.
10. Jeigu
nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis mėnesius
nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas
neturinčiu nuobaudų.
11. Apie
nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama
pasirašytinai.
144 straipsnis. Nuobaudų – uždaryti nuteistąjį į
baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba perkelti į kamerų tipo
patalpas vykdymo tvarka
1. Nuteistojo,
kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į
karcerį, taip pat perkelti į kamerų tipo patalpas, sveikatą privalo patikrinti
gydytojas ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarime, kuriuo paskirtos šios
nuobaudos, pažymėti, ar nuteistasis gali paskirtą nuobaudą atlikti.
2. Ypatingais
atvejais nuteistasis, kuris neturi aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių,
gali būti uždarytas į baudos izoliatorių ar į karcerį medicinos darbuotojo
leidimu, tačiau tokio nuteistojo sveikatos patikrinimą turi atlikti gydytojas
ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po uždarymo į baudos izoliatorių
ar į karcerį.
3. Jeigu
gydytojas arba medicinos darbuotojas neleidžia taikyti šio straipsnio 2 dalyje
nurodytos nuobaudos, ją paskyręs pareigūnas gali pakeisti švelnesne nuobauda.
4. Uždaromiems į
baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, perkeliamiems į kamerų tipo
patalpas nuteistiesiems atliekamas pilnas sanitarinis paruošimas.
5.
Kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos
pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį laikinai, kol nėra pataisos
įstaigos direktoriaus, izoliuoti, jis gali būti laikinai uždarytas į baudos
arba drausmės izoliatorių ar į karcerį. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas
galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus atvykimo į pataisos įstaigą, bet
ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už
padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – uždaryti nuteistąjį į baudos
arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba perkelti į kamerų tipo patalpas,
laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos
laiką.
6. Jeigu
gydytojas pataisos įstaigos direktoriui pateikia rašytinę išvadą, kad į baudos
arba drausmės izoliatorių ar į karcerį uždarytas arba perkeltas į kamerų tipo
patalpas nuteistasis negali toliau atlikti jam paskirtos nuobaudos, pataisos
įstaigos direktorius privalo nuobaudos vykdymą nutraukti.
145
straipsnis. Nuteistųjų laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose
1. Kamerų tipo
patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio
Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo
kalėjime sąlygas.
2. Kamerų tipo
patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų.
3. Sergantiems
tuberkulioze nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, gyvenamojo
ploto norma vienam asmeniui negali būti mažesnė kaip penki kvadratiniai metrai.
Šiems nuteistiesiems kasdien turi būti suteikiama ne mažiau kaip dvi valandos
pasivaikščioti.
4. Prieš terminą
perkelti nuteistuosius iš kamerų tipo patalpų leidžiama tik tuo atveju, kai
pagal gydytojo išvadą to reikia dėl nuteistojo sveikatos būklės.
146 straipsnis. Nuteistųjų laikymo sąlygos baudos
arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose
1. Baudos arba
drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti
pasimatymų, pašto arba perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda,
įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti
telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, nešiojamaisiais
televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, kompiuterinių žaidimų
aparatais, nešiojamaisiais radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus
tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
2. Baudos arba
drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama
skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, jiems leidžiama
kasdien vieną valandą pasivaikščioti.
3. Karceriuose
nuteistieji laikomi po vieną.
Ketvirtasis
skirsnis
LAISVĖS ATĖMIMO
BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ BENDRASIS LAVINIMAS IR PROFESINIS MOKYMAS
147
straipsnis. Nuteistųjų bendrasis lavinimas
1. Pataisos
įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis lavinimas. Nuteistųjų
iki šešiolikos metų bendrojo lavinimo pataisos įstaigose tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Vyresnių negu
šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis lavinimas organizuojamas rašytiniu jų
pageidavimu. Nuteistųjų invalidų bei ribotai pakaltinamų asmenų bendrasis
lavinimas organizuojamas jų pageidavimu ir gydytojų leidimu.
3. Nuteistųjų
bendrąjį lavinimą organizuoja apskričių viršininkai.
148
straipsnis. Nuteistųjų profesinis mokymas
1. Pataisos
įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas
nuteistųjų profesinis mokymas. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją,
kurios mokysis pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir
turimą mokymo bazę.
2. Nuteistųjų
invalidų, ribotai pakaltinamų asmenų ir pensinio amžiaus nuteistųjų profesinis
mokymas organizuojamas jų pageidavimu.
3. Nepilnamečių
profesinis mokymas vyksta neviršijant nuteistųjų darbo dienos trukmės.
4. Nuteistųjų
profesinio mokymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
149
straipsnis. Nuteistųjų profesinis mokymas gamyboje
1. Pataisos
įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas
nuteistųjų, norinčių įgyti pradinius profesinius įgūdžius arba kelti turimą
kvalifikaciją, mokymas.
2. Nuteistųjų
profesinio mokymo gamyboje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Pagalbą
organizuojant nuteistųjų profesinį mokymą gamyboje turi teisę teikti valstybės
ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos, kiti
fiziniai ir juridiniai asmenys.
150 straipsnis. Nuteistųjų atleidimas nuo darbo
pataisos įstaigose egzaminams laikyti
Pataisos
įstaigose baigiamiesiems kvalifikaciniams egzaminams laikyti nuteistieji
atleidžiami nuo darbo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistųjų atleidimo
nuo darbo pataisos įstaigose egzaminams laikyti tvarką nustato Pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklės.
Penktasis
skirsnis
NĖŠČIŲ
MOTERŲ IR VAIKŲ IKI TREJŲ METŲ TURINČIŲ MOTINŲ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS ATLIKIMO
YPATUMAI
151 straipsnis. Nėščių moterų ir vaikų iki trejų
metų turinčių motinų siuntimas į bausmės atlikimo vietą
1. Nėščios
moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos po nuosprendžio įsiteisėjimo
per dešimt dienų nusiunčiamos į pataisos namus, turinčius vaikų (kūdikių)
namus.
2. Moterys,
kurios pataisos įstaigose tapo nėščios, iš pataisos namų arba kalėjimo
perkeliamos į pataisos namus, turinčius vaikų (kūdikių) namus.
3. Nėščių moterų
ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų siuntimo ir perkėlimo į pataisos namus,
turinčius vaikų (kūdikių) namus, tvarką nustato Teisingumo ministerija ir
Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Pataisos
namuose esančių vaikų (kūdikių) namų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus bei
vaikų aprūpinimo sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
152 straipsnis. Nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų
bausmės atlikimas ne pataisos namų teritorijoje arba atleidimas nuo tolesnio
bausmės atlikimo
1. Nėščioms
moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms pataisos namų
administracija gali leisti gyventi ne pataisos namų teritorijoje, kol vaikui
sueis treji metai. Leidimas gyventi ne pataisos namų teritorijoje įforminamas
motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios apgyvendinamos netoli pataisos namų
jiems priklausančiose arba nuomojamose gyvenamosiose patalpose ir yra nuolat
pataisos namų administracijos prižiūrimos. Šios nuteistosios turi teisę:
1) turėti grynų
pinigų ir neribotai juos naudoti;
2) paskambinti
telefonu, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, smulkiųjų paketų su spauda,
pašto arba perduodamus siuntinius bei pasimatymus;
3) nustatytu
laiku laisvai vaikščioti pataisos namų direktoriaus nustatytoje teritorijoje.
Su nustatytos teritorijos ribomis nuteistosios supažindinamos pasirašytinai.
3. Pasibaigus
Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytam atleidimo nuo darbo
laikotarpiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios dirba pataisos
namų administracijos nurodytą darbą.
4. Nuteistosios,
kuri sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidė nustatyto režimo
reikalavimus arba elgesio taisykles, teisė gyventi ne pataisos įstaigos
teritorijoje pataisos namų direktoriaus nutarimu panaikinama ir ši nuteistoji
perkeliama į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
5. Ypatingais
atvejais, vadovaudamasis motinos ir vaiko interesais bei atsižvelgdamas į
atliktos bausmės dalį, nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos
nusikalstamos veikos pobūdį bei pataisos namų, turinčių vaikų (kūdikių) namus,
direktoriaus teikimą, pataisos namų vietos apylinkės teismas gali nuteistąją
lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nesilaikydamas šio Kodekso 157
straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės
dalį pakeisti švelnesne su laisvės atėmimu nesusijusia bausme.
153 straipsnis. Vaikų iki trejų metų turinčių
nuteistųjų motinų teisė auginti savo vaikus pataisos namų arba vietovės,
kurioje yra pataisos namai, vaikų (kūdikių) namuose
1. Vaikų iki
trejų metų turinčioms nuteistosioms gali būti sudarytos sąlygos pačioms auginti
ir prižiūrėti vaikus, kol jiems sueis treji metai.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios motinos gali būti apgyvendinamos
kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namų patalpose.
3. Nuteistųjų
motinų pageidavimu jų vaikai gali būti laikomi vietovės, kurioje yra pataisos
namai, vaikų (kūdikių) namuose.
4. Nuteistosios
motinos, kurių vaikai iki trejų metų laikomi pataisos namų arba vietovės,
kurioje yra pataisos namai, vaikų (kūdikių) namuose, turi teisę kasdien ne
mažiau kaip po dvi valandas pasimatyti su savo vaikais.
5. Į pasimatymo
su vaikais laiką neįskaitoma krūtimi maitinančioms motinoms skirtas vaikų
maitinimo laikas.
6. Pasimatymų su
vaikais iki trejų metų tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklės.
Šeštasis
skirsnis
laisvės atėmimo bausmę atliekančių NUTEISTŲJŲ IŠvykimas be sargybos
arba be palydos
154 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių
nuteistųjų išvykimas be sargybos arba be palydos
1.
Nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, bei
nuteistiesiems, laikomiems pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis ir
atbuvusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės laiko, taip pat
nuteistiesiems, paliktiems kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos
ligoninėje ar kalėjime atlikti ūkio darbus gali būti leidžiama išvykti be
sargybos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų,
jeigu to reikia dėl bendrojo lavinimo, profesinio mokymo arba dėl nuteistųjų
dirbamo darbo pobūdžio.
2. Nepilnamečių
pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau kaip tris
mėnesius laisvės atėmimo bausmės, gali būti leidžiama išvykti be palydos už
pataisos namų teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo lavinimo,
profesinio mokymo arba dėl jų dirbamo darbo pobūdžio.
3. Neleidžiama
išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo
vietos teritorijos ribų:
1) pavojingiems
recidyvistams;
2) asmenims,
nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus;
3)
nuteistiesiems, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų;
4)
užsieniečiams;
5) ribotai
pakaltinamiems, sergantiems infekcinėmis ir venerinėmis ligomis nuteistiesiems.
155 straipsnis. Teisės išvykti be sargybos arba be
palydos suteikimo nuteistiesiems tvarka
1. Nuteistųjų,
kuriems gali būti suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, sąrašus,
atsižvelgęs į pateiktas jų asmens bylas, tvirtina Kalėjimų departamento
direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Ši teisė suteikiama pataisos
įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu.
2. Teisę išvykti
be sargybos arba be palydos turintys nuteistieji gali būti užtikrinant jų
priežiūrą apgyvendinti pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos
gyvenamosiose patalpose, esančiose šalia įstaigos.
3. Nuteistajam,
kuris pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles,
pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu gali būti
atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos.
4. Jei
pasikeičia darbo, bendrojo lavinimo ar profesinio mokymo sąlygos, pataisos
įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu nuteistojo teisė
išvykti be sargybos arba be palydos panaikinama.
156
straipsnis. Nuteistųjų išvykimo be sargybos arba be palydos ypatumai
1. Teisė išvykti
be sargybos arba be palydos suteikia nuteistajam galimybę būti darbo, bendrojo
lavinimo ar profesinio mokymo laiku tam tikroje teritorijoje arba vykti tam
tikru maršrutu. Su teritorijos, kurioje leidžiama būti šią teisę turintiems
nuteistiesiems, ribomis arba maršrutu, kuriuo leidžiama vykti be sargybos arba
be palydos, nuteistieji supažindinami pasirašytinai.
2. Nuteistųjų,
kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio taisykles
nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Septintasis
skirsnis
lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigŲ
157
straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos
1. Laisvės
atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau
taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigų.
2. Nutartį
lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima vietovės, kurioje yra nuteistojo
pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos
teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu
įrodyti, kad pasitaisys.
3. Gali būti
lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų:
1)
asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki šešerių metų įskaitytinai už dėl
neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu
už nesunkius nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose
kolonijose, nepilnamečiai, nėščios moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų
iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota
tėvų valdžia), – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį
paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
2) asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės
sąlygomis, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems
metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems teismas nustatė
atlikti bausmę atvirose kolonijose, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau
kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
3) asmenys,
laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, – kai jie yra faktiškai
atlikę ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
4) asmenys,
laikomi kalėjime paprastosios grupės sąlygomis, taip pat pavojingi
recidyvistai, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip tris ketvirtadalius
paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
4. Lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigų darbingi asmenys per penkiolika dienų nuo
paleidimo momento privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir
pranešti apie tai bausmės vykdymo institucijai.
5. Teismas,
lygtinai paleisdamas nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nustato vieną arba kelias
iš šių pareigų:
1) draudimą
išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu;
2) draudimą
lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu;
3) draudimą
išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be
leidimo;
4) pareigą
registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį;
5) pareigą
gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, jei
lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka.
6. Lygtinai
paleistas iš pataisos įstaigos darbingas nuteistasis, kuris vengia dirbti arba
sistemingai pažeidinėja ar itin piktybiškai pažeidžia darbo drausmę, taip pat
pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, teismo nutartimi
siunčiamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2338,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
158
straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymas
Lygtinai iš
pataisos įstaigų nepaleidžiami:
1) asmenys,
nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos
vientisumui ir konstitucinei santvarkai;
2) asmenys,
kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu
iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys;
3) asmenys,
kurie neatlikę visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo anksčiau
lygtinai atleisti nuo šios bausmės prieš terminą ir neatliktos bausmės dalies
metu vėl padarė tyčinį nusikaltimą;
4) asmenys,
nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus pataisos įstaigose;
5) asmenys,
laikomi kalėjime ar pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis.
159
straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka
1. Lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigų asmenys į savo gyvenamąją vietą vyksta valstybės
lėšomis savarankiškai. Šiais atvejais teismas, kuris priėmė nutartį lygtinai
paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nusiunčia nuteistojo gyvenamosios
vietos pataisos inspekcijai potvarkį dėl nutarties vykdymo.
2. Pataisos
įstaigos administracija ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo nutarties
lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigų gavimo privalo atsiskaityti su
nuteistuoju ir išduoti jam rašytinį paliepimą išvykti į gyvenamąją vietą.
Nuteistasis privalo atvykti į gyvenamąją vietą per paliepime išvykti nurodytą
kelionės laiką ir užsiregistruoti pataisos inspekcijoje.
160 straipsnis. Lygtinai paleistų iš pataisos
įstaigų asmenų teisės ir pareigos
Lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigų asmenys turi Lietuvos Respublikos piliečiams ir
užsieniečiams įstatymų nustatytas teises ir pareigas su šiais apribojimais:
1) darbingi
asmenys privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba
užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai pataisos inspekcijai;
2) asmenims gali
būti uždrausta išeiti iš namų tam tikru laiku arba lankytis tam tikrose
vietose, jeigu tai nesusiję su darbu;
3) asmenims gali
būti uždrausta išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos
rajono ribų be leidimo. Leidimą išvykti ilgesniam laikui šiuo atveju duoda
nuteistąjį prižiūrinčios pataisos inspekcijos vadovas;
4) asmenims gali
būti nustatyta pareiga registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių
kartų per mėnesį. Kiek kartų registruotis pirmaisiais trimis mėnesiais po
paleidimo, nustato teismas, vėliau – pataisos inspekcijos vadovas,
atsižvelgdamas į paleisto nuteistojo elgesį.
161 straipsnis. Lygtinai paleistų iš pataisos
įstaigų asmenų atsakomybė už darbo drausmės, viešosios tvarkos ir nustatytų
elgesio taisyklių pažeidimą
1. Lygtinai
paleistam iš pataisos įstaigos asmeniui, kuris pažeidžia darbo drausmę ar
viešąją tvarką, gali būti taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta drausminė
ar administracinė atsakomybė.
2. Lygtinai
paleistam iš pataisos įstaigos asmeniui taip pat gali būti pritaikytos šio
Kodekso 162 straipsnio 2 dalyje numatytos poveikio priemonės.
3. Jeigu
darbingas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo vengia dirbti arba
sistemingai ar piktybiškai pažeidinėja darbo drausmę, taip pat jeigu lygtinai
paleistas iš pataisos įstaigos asmuo sistemingai pažeidinėja ar itin
piktybiškai pažeidžia viešąją tvarką ar jam nustatytas pareigas, policija,
siekdama užkirsti kelią vengimui vykdyti teismo nutartį, jį gali sulaikyti ne
ilgiau kaip penkioms paroms. Pataisos inspekcija gali perduoti medžiagą
teismui, kad būtų sprendžiama dėl tokio asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą
atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
4. Jeigu dėl
nežinomų priežasčių ilgiau kaip tris paras darbingo lygtinai paleisto iš
pataisos įstaigos asmens nėra darbe ar jeigu toks asmuo nustatytu laiku
nesugrįžo į darbo vietą iš atostogų ar komandiruotės, darbdavys privalo tuoj
pat pranešti apie tai pataisos inspekcijai.
5. Itin
piktybiškų viešosios tvarkos ir nustatytų pareigų pažeidimų sąrašą sudaro
Teisingumo ministerija.
162 straipsnis. Lygtinai paleistiems iš pataisos
įstaigų asmenims skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos
1. Lygtinai
paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims už dorą elgesį, stropų darbą, o
nepilnamečiams – ir už gerą mokymąsi pataisos inspekcijos vadovas gali skirti
šias paskatinimo priemones:
1) padėką;
2) paskirtos
nuobaudos panaikinimą prieš terminą;
3) prašyti
teismą panaikinti vieną arba kelias šio Kodekso 157 straipsnio 5 dalyje
numatytas pareigas.
2. Darbingiems
lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims, kurie pažeidinėja darbo
drausmę, taip pat lygtinai paleistiems asmenims, kurie pažeidinėja viešąją
tvarką ar jiems nustatytas pareigas, pataisos inspekcijos vadovas gali skirti
poveikio priemones – įspėjimą arba papeikimą.
163 straipsnis. Lygtinai paleistų iš pataisos
įstaigų asmenų priežiūrą atliekančios institucijos
1. Lygtinai
paleistų iš pataisos įstaigų asmenų priežiūrą atlieka pataisos inspekcijos.
Pataisos inspekcija tvarko visų lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų
personalinę įskaitą, prireikus padeda įsidarbinti darbingiems lygtinai
paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims, skiria paskatinimus ir nuobaudas,
teikia duomenis policijai dėl lygtinai paleistų nuteistųjų, kurių buvimo vieta
nežinoma, paieškos.
2. Policija
organizuoja ir atlieka lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų, kurių
buvimo vieta nežinoma, paiešką.
164
straipsnis. Teikimas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigų
1. Dėl
nuteistojo, kuris pagal šio Kodekso 157 straipsnį gali būti lygtinai paleistas
iš pataisos įstaigos, bausmę vykdanti institucija kreipiasi į teismą su teikimu
lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.
2. Teikime turi
būti duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, jo požiūrį į darbą ir mokymąsi
per visą bausmės atlikimo laiką. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama
nuteistojo asmens byla ir psichologinės tarnybos išvada.
3. Teismas
nuteistąjį lygtinai paleidžia iš pataisos įstaigos tik tuo atveju, jei
nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad jis
pasitaisys. Šį įsipareigojimą nuteistasis duoda pataisos įstaigos
administracijai raštu. Nuteistojo įsipareigojimas kartu su kitais dokumentais
nustatyta tvarka pateikiamas teismui, kuris sprendžia klausimą dėl nuteistojo
lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4. Jeigu teismas
atsisako nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, pakartotinis
teikimas galimas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių po nutarties atsisakyti
nuteistąjį lygtinai paleisti priėmimo dienos.
5. Lygtinai
paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis, kuris buvo nukreiptas atlikti
likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įstatymų numatytais
atvejais gali būti teikiamas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau
kaip praėjus vieneriems metams po teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos
įstaigą vykdymo pradžios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1497,
2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1735 (2003-04-24)
XII
skyrius
laisvės atėmimo iki gyvos galvos BAUSMĖS vykdymo ypatUMAI
165
straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo vieta
1. Nuteistieji
laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt
metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant
į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo
administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į
pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
2.
Kalėjimuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji
laikomi kamerose po vieną, o jų sutikimu – po du. Pataisos namuose šie
nuteistieji laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.
166 straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos
bausmę atliekančių nuteistųjų specialiosios teisės ir pareigos
1. Laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 92–103
ir 106–109 straipsniuose nustatytas specialiąsias teises.
2. Laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų specialiąsias pareigas
167 straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos
bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos poveikio priemonės
1. Laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio
Kodekso XI skyriaus pirmajame skirsnyje numatytos poveikio priemonės.
2.
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų bendrasis
lavinimas ir profesinis mokymas gali vykti tik pataisos namuose.
3. Laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jei patys
to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą.
Dirbantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems
nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 125–129, 131, 132, 134 ir 135 straipsnių
nuostatos.
168 straipsnis. Pataisos įstaigos administracijos
pareigos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančio nuteistojo sunkios
ligos arba mirties atveju
1. Jeigu laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantis nuteistasis sunkiai serga ir jo
liga gresia gyvybei, kalėjimo arba pataisos namų administracija privalo
nedelsdama apie tai pranešti Kalėjimų departamento direktoriui ar jį
pavaduojančiam pareigūnui ir nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba
artimiesiems giminaičiams. Šiems asmenims jų pageidavimu sudaromos sąlygos
aplankyti nuteistąjį. Lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklės.
2. Laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančio nuteistojo mirties atveju kalėjimo
arba pataisos namų administracija privalo nedelsdama apie tai pranešti Kalėjimų
departamento direktoriui ar jį pavaduojančiam pareigūnui ir nuteistojo
sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Pataisos įstaigos
direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas privalo apie nuteistojo mirtį per
tris dienas raštu pranešti kalėjimo ar pataisos namų vietos civilinės būklės
aktus registruojančiai įstaigai, kuri Civilinio kodekso nustatyta tvarka
įregistruoja mirtį ir išduoda mirties liudijimą.
3. Nuteistojo
palaikai palaidojami kapinėse arba nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio arba
artimųjų giminaičių prašymu ir kalėjimo ar pataisos namų direktoriaus ar jį
pavaduojančio pareigūno leidimu atiduodami mirusiojo sutuoktiniui,
sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.
XIII
skyrius
TERMINUOTO laisvės atėmimo, LAISVĖS
ATĖMIMO IKI GYVOS GALVOS IR arešto bausmes atliekančių NUTEISTŲJŲ materialinė
Atsakomybė
169 straipsnis. Terminuoto laisvės atėmimo, laisvės
atėmimo iki gyvos galvos ir arešto bausmes atliekančių nuteistųjų materialinės
atsakomybės pagrindai ir dydis
1. Terminuoto
laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys
nuteistieji atsako už bausmės atlikimo metu valstybei padarytą žalą:
1) už žalą,
padarytą atliekant darbines pareigas, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą
nustato Lietuvos Respublikos darbo įstatymai;
2) už žalą,
padarytą kitokiais veiksmais, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato
Civilinis kodeksas.
2. Arešto bausmę
atliekantys nuteistieji už bausmės atlikimo metu padarytą valstybei žalą atsako
tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Civilinis kodeksas.
170
straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka
1. Arešto,
terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę
atliekančių nuteistųjų valstybei padarytos žalos atlyginimas išieškomas
motyvuotu areštinės ar pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, jeigu žalos
dydis neviršija nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie
išieškojimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Kitais atvejais žalos
atlyginimas išieškomas bendrais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais
pagrindais ir tvarka.
2. Areštinės ar
pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas išieškoti žalos atlyginimą gali būti
apskųstas Kalėjimų departamento direktoriui. Skundo padavimas nesustabdo
nutarimo išieškoti žalos atlyginimą vykdymo. Kalėjimų departamento direktorius
nustatęs, kad nuteistasis dėl žalos atsiradimo nekaltas, turi teisę pakeisti
išieškotinų sumų dydį arba panaikinti nutarimą išieškoti žalos atlyginimą.
Neteisėtai arba neteisingai išskaitytos už padarytą žalą sumos grąžinamos į
nuteistojo asmeninę sąskaitą. Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas dėl
nutarimo išieškoti žalos atlyginimą per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas
apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nutarimą
priėmusio direktoriaus vadovaujama areštinė ar pataisos įstaiga.
3. Valstybei
padarytos žalos atlyginimo dalis, kurios pilnai neatlygino paleistas iš
areštinės ar pataisos įstaigos asmuo, išieškoma Civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka.
171 straipsnis. Dėl atliekančio bausmę nuteistojo nusikalstamos veikos
atsiradusios žalos atlyginimas
Žala, atsiradusi
dėl atliekančio bausmę nuteistojo nusikalstamos veikos, atlyginama Civilinio
kodekso nustatyta tvarka.
172 straipsnis. Atliekančio bausmę nuteistojo tretiesiems asmenims
padarytos žalos atlyginimas
Žala, kurią
padarė atliekantis bausmę nuteistasis tretiesiems asmenims, atlyginama
Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
XIV
skyrius
arešto, TERMINUOTO laisvės atėmimo IR LAISVĖS ATĖMIMO iki gyvos
galvos baumES ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ materialinis, buitinis aprūpinimas ir
sveIkatos priežiūra
173 straipsnis. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo
ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis
buitinis aprūpinimas
1. Arešto,
terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes
atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir
buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
2. Arešto,
terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes
atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir
patalynė.
3. Terminuoto
laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys
nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami
drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji
drabužiais ir avalyne apsirūpina patys.
4. Arešto,
terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes
atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o
ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo
normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
5. Nėščioms
moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, taip pat ligoniams
sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės
mitybos normos. Šiems nuteistiesiems pagal gydytojų komisijos išvadą gali būti
leista gauti papildomų maisto produktų, pašto ir perduodamų siuntinių.
6. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantys atvirose kolonijose nuteistieji maistu, drabužiais,
baltiniais ir avalyne apsirūpina patys. Šiems nuteistiesiems kiekvieną mėnesį
iš atviros kolonijos lėšų išmokami vieno MGL dydžio maistpinigiai. Nuteistųjų,
uždarytų į baudos izoliatorių, maitinimas organizuojamas šio Kodekso 173
straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o maistpinigiai už baudos izoliatoriuje praleistą
laiką šiems nuteistiesiems nemokami.
7. Arešto,
terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes
atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2338,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
174 straipsnis. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo
ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos
priežiūra
1. Asmens
sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir
atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.
2. Pataisos
įstaigose ir areštinėse steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba
tarnybos. Šių įstaigų bei tarnybų struktūrą, etatų skaičių ir veiklos tvarką
nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija. Infekcinėmis
ligomis sergantiems nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę,
gydyti ir laikyti steigiamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos.
3. Laisvės
atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota
būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose
arba areštinėse nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių
asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų
apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir
Teisingumo ministerija.
4. Arešto,
terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes
atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos
ministerija.
175 straipsnis. Atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų, kurie
serga priklausomybės ligomis, gydymas
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio,
narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali
būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
2.
Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose
tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija.
V DALIS
baigiamOSiOS nuostatOS
XV
skyrius
ATLEIDIMAS NUO
BAUSMĖS ATLIKIMO, PAGALBA ATLEISTIEMS NUO BAUSMĖS ATLIKIMO ASMENIMS. BAUSMIŲ
VYKDYMO INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ IR SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS
Pirmasis
skirsnis
atleidimas nuo bausmės atlikimo
176
straipsnis. Atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindai
Nuteistieji
atleidžiami nuo bausmės atlikimo šiais pagrindais:
1) atbuvę teismo
nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką;
2) amnestijos
aktu;
3) malonės
tvarka;
4) kuriems
panaikintas nuosprendis ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas;
5) kuriems
paskira bausmė, sumažinta iki atlikto bausmės laiko;
6) lygtinai
atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą;
7) susirgę
sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį;
8) kitais
Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais.
177
straipsnis. Atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl ligos
1. Susirgęs
sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo
tolesnio bausmės atlikimo.
2. Teikimą
atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės
vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos
išvada ir nuteistojo asmens byla.
178 straipsnis. Atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl
invalidumo, pensinio amžiaus ir nėštumo
1. Nuteistąjį,
kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, jeigu jis nustatyta tvarka
pripažintas I arba II grupės invalidu, taip pat sulaukusį
pensinio amžiaus nuteistąjį arba moterį, išėjusią nėštumo ir
gimdymo atostogų, arba dėl kitų objektyvių priežasčių apylinkės
teismas atleidžia nuo bausmės atlikimo paskirdamas Baudžiamojo
kodekso IX
skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
2. Teikimą
atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl invalidumo, pensinio amžiaus,
nėštumo ar nėštumo ir gimdymo atostogų paduoda bausmės vykdymo institucijos
vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama nuteistojo asmens byla, o
invalidumo arba nėštumo atveju – gydytojų komisijos išvada.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2338,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
179 straipsnis. Teikimas lygtinai atleisti nuo
laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar laisvės atėmimą pakeisti švelnesne
bausme
1. Teikimą
lygtinai atleisti nuteistąjį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar
laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausme pagal Baudžiamojo kodekso 77
arba 94 straipsnį paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytame teikime turi būti duomenys, apibūdinantys
nuteistojo elgesį, jo požiūrį į darbą ir mokymąsi per visą bausmės atlikimo
laiką. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama nuteistojo asmens byla, taip pat
pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada.
3. Jeigu teismas
nepatenkina teikimo, pakartotinai teikti tą patį nuteistąjį lygtinai atleisti
nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar pakeisti laisvės atėmimą švelnesne
bausme galima ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo teikimo atmetimo dienos.
180
straipsnis. Paleidimo iš pataisos įstaigų ir areštinių tvarka
1. Atlikę
laisvės atėmimo ir arešto bausmes nuteistieji paleidžiami paskutinės bausmės
laiko dienos pirmoje pusėje, o kitais pagrindais paleidžiami – tą dieną, kurią
bausmės vykdymo institucija gauna reikiamus dokumentus. Jeigu dokumentai
gaunami likus ne daugiau kaip trims valandoms iki darbo dienos pabaigos,
nuteistasis paleidžiamas kitos dienos rytą.
2. Mėnesiais
skaičiuojamos bausmės laikas pasibaigia atitinkamą paskutinio bausmės mėnesio
dieną, o jeigu tas mėnuo atitinkamos dienos neturi, – paskutinę to mėnesio
dieną.
3. Jeigu bausmės
laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas dieną,
kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną.
4.
Paleidžiamiems asmenims paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai,
asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat bausmės atlikimą liudijantys
dokumentai.
5. Paleidžiamo
asmens prašymu charakteristika išsiunčiama jo nurodytai institucijai.
6. Bausmės
vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas privalo išaiškinti
paleidžiamam asmeniui jo teises ir pareigas.
7. Paleidžiami
nepilnamečiai pasiunčiami pas tėvus arba globėjus (rūpintojus) ar artimuosius
giminaičius. Nepilnamečius privalo lydėti bausmės vykdymo institucijos
darbuotojas, tėvai, globėjai (rūpintojai) arba artimieji giminaičiai.
181
straipsnis. Ligonių paleidimo iš pataisos įstaigų ypatumai
1. Laisvės
atėmimo vietos gydymo įstaigoje laikomas sergantis asmuo, kuriam reikalinga
stacionarinė medicinos pagalba, paleidimo dieną jo rašytiniu sutikimu už
valstybės lėšas pervežamas į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos
priežiūros viešąją įstaigą. Apie pervežimą nedelsiant pranešama paleidžiamo ligonio
sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.
2.
Laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje laikomas sunkiai sergantis asmuo, kurio
paleidimo dieną pagal gydytojų išvadą negalima pervežti į valstybės ar
savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą, paliekamas laisvės
atėmimo vietos gydymo įstaigoje. Jeigu šis asmuo nesutinka pasilikti, pataisos
įstaigos administracija privalo nedelsdama iškviesti Sveikatos apsaugos
ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovus bei ligonio sutuoktinį,
sugyventinį arba artimuosius giminaičius. Jeigu paleidžiamas asmuo ir toliau
nesutinka pasilikti laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje, jo ir (arba) jo
sutuoktinio, sugyventinio ar artimųjų giminaičių rašytiniu sutikimu pervežamas
į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą ar kitą
sveikatos priežiūros įstaigą.
Antrasis
skirsnis
pagalba atleistiems nuo bausmės atlikimo asmenims
182 straipsnis. Pagalbos suteikimas iš pataisos
įstaigų ir areštinių paleidžiamiems asmenims
1. Paleidžiamų
iš pataisos įstaigų arba areštinių asmenų kelionės į jų gyvenamąją vietą
išlaidas apmoka bausmę vykdžiusi institucija.
2. Paleidžiami
iš pataisos įstaigų asmenys aprūpinami maisto produktais arba pinigais kelionei
pagal nustatytas normas. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną
reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal
sezoną aprūpinami nemokamai.
3.
Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų asmenims gali būti skiriama vienkartinė
negrąžinama iki vieno MGL dydžio pašalpa.
4. Paleidžiamų
asmenų kelionės išlaidų apmokėjimo, aprūpinimo maistu, drabužiais ir avalyne,
taip pat vienkartinės negrąžinamos pašalpos skyrimo tvarką ir sąlygas nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
5.
Paleidžiamiems neįgaliesiems ir pagyvenusiems asmenims jų prašymu turi būti
suteikta Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta socialinė parama.
Neturinčius tėvų paleidžiamus nepilnamečius pataisos įstaigos ar areštinės
administracija pasiunčia į internatus arba perduoda šeimos nariams,
artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims globoti ar rūpintis.
Trečiasis
skirsnis
BAUSMIŲ
VYKDYMO INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ IR SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS
183 straipsnis. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų
ir sprendimų apskundimas
1. Teisės dirbti
tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo,
viešųjų darbų, laisvės apribojimo, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų
veiksmai ir sprendimai skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar
įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika
dienų nuo jo gavimo dienos.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų
veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą
turi išnagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos, o
jei dėl skundo atliekamas patikrinimas, – per keturiolika dienų nuo patikrinimo
baigimo dienos.
3. Kalėjimų
departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų
įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
4. Baudos,
juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes
vykdančių antstolių veiksmai ir sprendimai skundžiami antstolio veiklos
teritorijos apylinkės teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka bausmių vykdymo institucijų
ir įstaigų, jų pareigūnų, taip pat antstolių veiksmai ir sprendimai gali būti
skundžiami Seimo skiriamiems kontrolieriams arba kitoms valstybės
institucijoms.
Lietuvos Respublikos
bausmių vykdymo
kodekso
1
priedas
Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę
atliekantiems nuteistiesiems,
sąrašas
1. Daiktai,
gaminiai ir medžiagos, kurių civilinė apyvarta uždrausta
2. Visų rūšių
šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, šaudmenys bei sprogmenys, ginklų, šaudmenų
ir sprogmenų aprašymai, dujų balionėliai (išskyrus vienkartinius žiebtuvėlius)
3. Visų rūšių
transporto priemonės
4. Pinigai,
vertingi daiktai, vertybiniai popieriai
5. Optiniai
prietaisai
6. Magnetofonai,
telefonai, radijo ryšio priemonės
7. Laikrodžiai
iš brangiųjų metalų
8. Visų rūšių
alkoholiniai gėrimai, kvepalai, odekolonai ir kiti gaminiai, kurių sudėtyje yra
etilo alkoholio
9. Narkotinės,
psichotropinės ir toksinės medžiagos, jų pirmtakai, stipriai veikiantys
medikamentai, taip pat medicininės paskirties daiktai – be gydytojo leidimo
10. Rašomosios
mašinėlės, dauginimo ir kopijavimo aparatai
11. Peiliai,
skutimosi priemonės (išskyrus elektrines ir mechanines skutimosi priemones bei
skutimosi aparatus su kasetėmis) ir kiti aštriabriauniai bei smailūs daiktai
12. Šaltkalvio,
staliaus ir kiti įrankiai
13. Kortos
14.
Fotoaparatai, vaizdo ir kino kameros, fotomedžiagos, chemikalai
15. Dokumentai
(išskyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių,
nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų, pareigūnų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių
institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus)
16.
Topografiniai žemėlapiai, kompasai
17. Karinė ir
kitokia uniforma, jos reikmenys
18. Kopijavimo popierius
Lietuvos
Respublikos
bausmių
vykdymo kodekso
2
priedas
laisvės atėmimo bausmę
atliekantiems nuteistiesiems draudžiamŲ DIRBTI Darbų ir DRAUDŽIAMŲ EITI pareigų
sąrašas
Laisvės atėmimo
bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama dirbti:
1) dauginimo
aparatais, radijo ir elektros ryšių perdavimo įrengimais (išskyrus elektros
ryšių linijų montuotoju, dalyvaujant administracijos atstovui);
2) pardavėjais,
buhalteriais, kasininkais, sandėlių vedėjais;
3) medicinos
srityje (išskyrus sanitarais);
4) fotografais,
televizijos ir kino operatoriais;
5) lengvųjų
automobilių ir motociklų vairuotojais;
6) eiti
pareigas, pagal kurias nuteistiesiems būtų pavaldūs pataisos įstaigų
darbuotojai;
7) pataisos
įstaigos administracijos patalpose, kai jose nėra administracijos atstovo.
_________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1497,
2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1735 (2003-04-24)
BAUSMIŲ
VYKDYMO KODEKSO 18, 20, 21 IR 164 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2338,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
BAUSMIŲ
VYKDYMO KODEKSO 43, 48, 49, 68, 102, 121, 157, 173, 178 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-163,
2005-04-21, Žin., 2005, Nr. 58-2001 (2005-05-07)
DARBO
KODEKSO, ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO, BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO,
SEIMO NARIŲ DARBO SĄLYGŲ ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, SVEIKATOS DRAUDIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Iki Valdininkų registro reorganizavimo į
Valstybės tarnautojų registrą šio įstatymo trečiajame skirsnyje išdėstyto
Bausmių vykdymo kodekso 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta teisės dirbti tam tikrą
darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo
bausmę vykdanti institucija pagal nuteistojo gyvenamąją vietą, vykdydama teisės
dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba
viešųjų teisių atėmimo bausmę, turi teisę gauti reikalingą informaciją iš
Valdininkų registro.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2005-05-10)
autrap@lrs.lt
62 straipsnis papildomas 3 dalimi nuo
2006 m. sausio 1 d.:
3. Pataisos
įstaiga gali vykdyti kelių rūšių, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse,
pataisos įstaigų funkcijas, taip pat gali vykdyti vienos iš šio straipsnio 1 ir
2 dalyse nurodytų rūšių, pataisos įstaigos ir kardomąjį kalinimą vykdančios
įstaigos funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-164, 2005-04-21,
Žin., 2005, Nr. 58-2002 (2005-05-07)
63
straipsnis. Pataisos įstaigos rūšies nustatymas nuteistajam
Kokios rūšies
pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas
@@ -2318,5009 +7428,3 @@
įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Jas tvirtina Teisingumo ministerija.
65 straipsnis.
Konkrečios pataisos įstaigos nustatymo pagrindai
Į konkrečią
pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo
kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės
pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir
pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą
specialybę ir požiūrį į darbą.
66 straipsnis. Nuteistųjų siuntimo į pataisos
įstaigas ir priėmimo jose tvarka
1. Po
nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė,
suimamas.
2. Nuteistąjį,
kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne
vėliau kaip per dešimt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į
pataisos įstaigą.
3. Nuteistieji,
kurie siunčiami atlikti laisvės atėmimo bausmę Baudžiamojo kodekso 77
straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, iš karto pasiunčiami į tą pačią pataisos
įstaigą, kurioje jie atliko bausmę.
4. Nėščios
moterys bei motinos, turinčios vaikų iki trejų metų, į pataisos įstaigą
siunčiamos šio Kodekso 151 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Nuteistųjų
siuntimo į pataisos įstaigas, taip pat priėmimo jose tvarką nustato Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
6. Pataisos
įstaigos administracija apie nuteistojo atvykimą per tris darbo dienas praneša
nuosprendį priėmusiam teismui ir nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba
artimiesiems giminaičiams.
7. Į pataisos
įstaigas nuteistuosius, kuriems paskirtas terminuotas laisvės atėmimas arba
laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pristato Vidaus reikalų ministerijos viešojo
saugumo pajėgos, atsakingos už viešąjį saugumą, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
67 straipsnis. Nuteistųjų laikinas palikimas
kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimas iš pataisos įstaigos į
kardomojo kalinimo vietas
Nuteistųjų
laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos
įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių
kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo
proceso kodeksas ir Kardomojo kalinimo įstatymas.
68 straipsnis. Nuteistųjų palikimas kardomojo
kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio
darbus
1. Nuteistieji,
kuriems laisvės atėmimo bausmę atlikti nustatyta pataisos namuose, gali
būti palikti
kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime
atlikti ūkio darbus.
2. Atlikti šiuos
darbus nuteistasis paliekamas kardomojo kalinimo vietos, laisvės atėmimo vietos
ligoninės arba kalėjimo direktoriaus įsakymu, jei yra rašytinis nuteistojo
sutikimas.
3. Atlikti ūkio
darbus palikti nuteistieji laikomi pataisos namų paprastosios arba lengvosios
grupių laikymo sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2338,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
69
straipsnis. Bausmės atlikimas vienoje pataisos įstaigoje
1. Nuteistasis,
kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos
įstaigoje.
2. Iš vienos
pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama
dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti
toje pačioje pataisos įstaigoje.
3. Nuteistųjų
perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklės.
70 straipsnis. Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas
laikymas pataisos įstaigose
1. Nuteistųjų
atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra:
1) atskirti
nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių
gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems;
2) palengvinti
nuteistųjų socialinę reabilitaciją;
3) padėti
užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą;
4) padėti
užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
2. Atskirose
pataisos įstaigose turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir
nepilnamečiai.
3. Izoliuoti nuo
kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei
yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas
pirmą kartą; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji
užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų,
prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai; pavojingi
recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji,
sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės
atėmimas iki gyvos galvos.
4. Pataisos
įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų
buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius
AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius
nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius.
5. Laisvės
atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi
vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas
laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
6. Jeigu
pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos
administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų,
pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į
kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo
pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam
nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos
direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.
Antrasis
skirsnis
PATAISOS
NAMAI
71 straipsnis. Pataisos namuose laisvės atėmimo
bausmę atliekantys nuteistieji
Pataisos namuose
laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė
atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
72
straipsnis. Nuteistųjų grupės pataisos namuose
Laisvės atėmimo
bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas,
atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes.
73
straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
Paprastajai
grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) per tris
mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;
3) per tris
mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą;
4) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
5) vieną kartą
per mėnesį paskambinti telefonu.
74
straipsnis. Lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
Lengvajai grupei
priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) per du
mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;
3) per du
mėnesius gauti vieną ilgalaikį ir vieną trumpalaikį pasimatymą;
4) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
5) paskambinti
telefonu.
75
straipsnis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
1. Drausmės
grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) per keturis
mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;
3) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
4) vieną kartą
per du mėnesius paskambinti telefonu.
2. Drausmės
grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose,
įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.
76 straipsnis. Nuteistųjų laikymo laisvės atėmimo
vietų gydymo įstaigose sąlygos
1.
Nuteistiesiems, kurie atlikti laisvės atėmimo bausmę pasiųsti tiesiai į laisvės
atėmimo vietų gydymo įstaigas, taikomos šio Kodekso 73 straipsnyje nustatytos
laikymo sąlygos.
2.
Nuteistiesiems, kurie į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas perkelti iš
pataisos namų, taikomos tų grupių, kurioms nuteistieji buvo priskirti, kol
bausmę atliko pataisos namuose, laikymo sąlygos. Šis reikalavimas netaikomas,
kai pagal gydytojų komisijos išvadą tokios laikymo sąlygos netaikytinos.
Trečiasis
skirsnis
NEPILNAMEČIŲ
PATAISOS NAMAI
77 straipsnis. Nepilnamečių pataisos namuose laisvės
atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji
Nepilnamečių
pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji bei
pilnamečiai nuteistieji, palikti šiose pataisos įstaigose šio Kodekso 81
straipsnyje nustatyta tvarka.
78 straipsnis. Bausmes nepilnamečių pataisos namuose
atliekančių nuteistųjų grupės
Laisvės atėmimo
bausmę nepilnamečių pataisos namuose atliekantys nuteistieji suskirstomi į
paprastąją ir lengvąją grupes.
79
straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
Paprastajai
grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) per du
mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;
3) per du mėnesius gauti vieną
trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą;
4) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
5) vieną kartą
per dvi savaites paskambinti telefonu.
80
straipsnis. Lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
Lengvajai grupei
priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) per mėnesį
gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;
3) per mėnesį
gauti vieną trumpalaikį ir vieną ilgalaikį pasimatymą;
4) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
5) paskambinti
telefonu.
81 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems suėjo
aštuoniolika metų, palikimas nepilnamečių pataisos namuose
1. Nuteistieji,
kuriems suėjo aštuoniolika metų ir kurie yra aiškiai ėmę taisytis, siekiant
įtvirtinti jų pataisymo rezultatus, gali būti palikti nepilnamečių pataisos
namuose iki bausmės laiko pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kai jiems
sueis dvidešimt vieneri metai.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti nuteistieji paliekami nepilnamečių pataisos
namuose motyvuotu šių namų direktoriaus nutarimu.
3.
Nuteistiesiems, kuriems suėjo aštuoniolika metų, paliktiems nepilnamečių
pataisos namuose, taikomas pilnamečiams nuteistiesiems nustatytas režimas,
laikymo sąlygos, darbo sąlygos, maitinimo ir materialinio buitinio aprūpinimo
normos.
82 straipsnis. Nuteistųjų perkėlimas iš nepilnamečių
pataisos namų į pataisos namus
Nuteistieji nuo
aštuoniolikos iki dvidešimt vienerių metų, sistemingai pažeidinėjantys bausmės
atlikimo režimą, gali būti Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu, priimtu
pagal nepilnamečių pataisos namų direktoriaus teikimą, perkelti iš nepilnamečių
pataisos namų į pataisos namus bausmę atlikti paprastojoje grupėje.
Ketvirtasis
skirsnis
KALĖJIMAI
83
straipsnis. Kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji
1. Kalėjimuose
laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai
pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias
motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat iš pataisos namų
perkelti nuteistieji ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki
gyvos galvos.
2. Kalėjimuose
taip pat atlieka bausmę nuteistieji, šio Kodekso 68 straipsnio nustatyta tvarka
palikti kalėjime atlikti ūkio darbų.
3. Leidžiama
kalėjimuose laikinai, bet ne ilgiau kaip dešimt parų laikyti iš vienos pataisos
įstaigos į kitą perkeliamus nuteistuosius bei tęsti laisvės atėmimo bausmės
atlikimą siunčiamus nuteistuosius.
84
straipsnis. Nuteistųjų grupės kalėjimuose
Nuteistieji
kalėjimuose suskirstomi į paprastąją ir drausmės grupes.
85
straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
1. Paprastajai
grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) per du
mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą siuntinį;
3) per du
mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą;
4) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
5) gauti kasdien
pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai pagal gydytojų išvadą – dvi
valandas;
6) vieną kartą
per mėnesį paskambinti telefonu.
2. Šio
straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo
direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu,
sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei
nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi
sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi būti
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras
nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta
uždarose specialiai įrengtose patalpose.
3. Paprastajai
grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.
86
straipsnis. Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
1. Drausmės
grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų;
2) gauti ir
siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda;
3) gauti kasdien
pasivaikščioti vieną valandą.
2. Drausmės
grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.
87 straipsnis. Nuteistųjų laikymo drausmės grupės
sąlygomis terminai ir jų nustatymo tvarka
1. Nuteistųjų
laikymo kalėjimo drausmės grupės sąlygomis terminas – nuo dviejų iki šešių
mėnesių.
2. Konkretus
nuteistojo laikymo kalėjimo drausmės grupės sąlygomis terminas nustatomas ir
pakeičiamas kalėjimo direktoriaus nutarimu.
3. Šio
straipsnio 2 dalyje nurodytas nutarimas nuteistajam paskelbiamas pasirašytinai.
4. Prieš terminą
perkelti nuteistąjį iš drausmės grupės į paprastąją grupę leidžiama tik dėl
sveikatos būklės, kai yra atitinkama gydytojo išvada.
88
straipsnis. Paliktų kalėjime atlikti ūkio darbų nuteistųjų laikymo sąlygos
Palikti kalėjime
atlikti ūkio darbų nuteistieji gyvena atskirai nuo kitų nuteistųjų ir gali būti
laikomi nerakinamose kamerose. Šie nuteistieji naudoja asmeninėse sąskaitose
esančius pinigus, gauna pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus
su spauda, pasimatymus, gauna ir siunčia laiškus, skambina telefonu pagal šio
Kodekso 73 ir 74 straipsniuose nustatytas taisykles.
89
straipsnis. Laikinai laikomų kalėjime nuteistųjų laikymo sąlygos
Nuteistieji,
kurie pagal šio Kodekso 83 straipsnio 3 dalį kalėjime yra laikinai, laikomi
rakinamose kamerose atskirai nuo kitų nuteistųjų. Jie gali gauti ir siųsti
neribotą kiekį laiškų, taip pat gauna kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Šis
pasivaikščiojimas vyksta atskirai nuo kitų nuteistųjų.
Penktasis
skirsnis
ATVIROS
KOLONIJOS
90 straipsnis. Atvirose kolonijose laisvės atėmimo
bausmę atliekantys nuteistieji
1. Atvirose
kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius
nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę
atlikti atvirose kolonijose.
2. Vienoje
atviroje kolonijoje gali būti laikomi ir nuteistieji vyrai, ir nuteistosios
moterys.
91 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo
atvirose kolonijose ypatumai
1. Atvirose
kolonijose nuteistieji:
1) laikomi be
apsaugos, bet yra prižiūrimi;
2) nuo kėlimosi
iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje;
3) gali turėti
su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais;
4) gali be
apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius
paketus su spauda, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu;
5) jeigu yra
būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis;
6) kolonijos
administracijos leidimu gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos
ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo
darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi;
7) jeigu neturi
galiojančių nuobaudų, kartą per savaitę gali iki dviejų parų ne darbo metu
parvykti į namus. Šios išvykos leidžiamos atviros kolonijos direktoriaus
įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji
giminaičiai;
8) jeigu neturi
galiojančių nuobaudų, kasmetinių atostogų metu gali parvykti į namus. Ši išvyka
leidžiama atviros kolonijos direktoriaus įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka
patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai.
2. Nuteistųjų
išvykimo už atviros kolonijos teritorijos ribų bei išvykų į namus tvarką
nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvykas į
namus pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos
komisariatui.
Šeštasis
skirsnis
SPECIALIOSIOS
NUTEISTŲJŲ, KURIEMS PASKIRTOS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS, TEISĖS IR PAREIGOS
92 straipsnis. Nuteistųjų teisė įsigyti maisto
produktų ir būtiniausių reikmenų
1.
Nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti
maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.
2. Pataisos
įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų
sąrašą nustato Teisingumo ministerija.
93
straipsnis. Nuteistųjų teisė įsigyti literatūros ir rašomųjų reikmenų
1.
Nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti
neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti
laikraščius bei žurnalus.
2. Teisę
prenumeruoti nuteistiesiems laikraščius ir žurnalus turi jų sutuoktiniai,
sugyventiniai bei artimieji giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai
asmenys.
3.
Nuteistiesiems draudžiama gauti, įsigyti, laikyti, platinti arba prenumeruoti
smurtą ar žiaurumą propaguojančius leidinius, taip pat pornografinius
leidinius.
94 straipsnis. Nuteistųjų teisė pasimatyti su
giminaičiais ir kitais asmenimis
1.
Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir
ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso
73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.
2. Trumpalaikiai
pasimatymai, išskyrus šio Kodekso 85 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, su
sutuoktiniu, sugyventiniu bei artimaisiais giminaičiais ir kitais asmenimis
vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma.
Nuteistojo pageidavimu trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas telefoniniu
pokalbiu.
3. Ilgalaikiai
pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu,
sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat
leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei
nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi
sugyventinių. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta
tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens
vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti
pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais
pokalbiais.
4.
Nuteistiesiems, paliktiems atlikti ūkio darbų kardomojo kalinimo vietose,
laisvės atėmimo vietų ligoninėse arba kalėjimuose, kuriuose nėra galimybių
suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas
trimis trumpalaikiais pasimatymais.
5. Nuteistąjį,
sergantį sunkia liga, gresiančia jo gyvybei, pataisos įstaigos direktorius
privalo leisti aplankyti sutuoktiniui, sugyventiniui ir artimiesiems
giminaičiams. Šie aplankymai į pasimatymų skaičių neįskaitomi.
6.
Nuteistiesiems sutuoktiniams, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, per
metus gali būti suteikiami du ilgalaikiai pasimatymai. Šių pasimatymų vietą
nustato pataisos įstaigų, kuriose sutuoktiniai atlieka bausmes, direktoriai.
Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys nuteistieji.
7.
Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka būdami priskirti
paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryšiams palaikyti pataisos
įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu gali būti
suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai.
8. Pasimatymų ir
sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklės.
95 straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti pašto bei
perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda
1.
Nuteistiesiems leidžiama gauti pašto ir perduodamus siuntinius. Jų skaičių
nustato šio Kodekso 73–75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai.
2. Vienas pašto
siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys
– ne daugiau kaip penkiolika kilogramų.
3. Pataisos
įstaigose atliekantys bausmę nuteistieji, turintys teisę į ilgalaikį
pasimatymą, taip pat pataisos įstaigose atliekantys bausmę nuteistieji,
turintys teisę tik į trumpalaikį pasimatymą, pasibaigus pasimatymui gali gauti
papildomą perduodamą siuntinį. Šis perduodamas siuntinys neįskaitomas į šio
Kodekso 73–75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniuose nustatytą pašto ir
perduodamų siuntinių skaičių.
4. Nuteistieji,
laisvės atėmimo bausmę atliekantys laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose,
pašto ir perduodamus siuntinius gauna pagal šio Kodekso 73 straipsnyje
nustatytas taisykles, o nuteistieji, kurie iki perkėlimo į laisvės atėmimo
vietų gydymo įstaigas bausmę atliko lengvosios arba drausmės grupių laikymo
sąlygomis, – pagal tų grupių nuteistiesiems nustatytas taisykles.
5. Nuteistieji,
atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose lengvosios ir paprastosios
grupių laikymo sąlygomis ir kalėjimuose paprastosios grupės laikymo sąlygomis,
turi teisę gauti vieną vaisių bei daržovių pašto arba perduodamą siuntinį per
mėnesį, o nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose
drausmės grupės laikymo sąlygomis, – vieną vaisių bei daržovių pašto arba
perduodamą siuntinį per tris mėnesius. Šie pašto ir perduodami siuntiniai
neįskaitomi į šio Kodekso 73–75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsnių nustatytą
bendrą pašto ir perduodamų siuntinių skaičių. Nuteistieji, atliekantys laisvės
atėmimo bausmę atvirose kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose bei
besigydantys laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, turi teisę gauti neribotą
kiekį vaisių bei daržovių pašto arba perduodamų siuntinių. Vaisių bei daržovių
pašto ir perduodamų siuntinių svoris neturi viršyti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto
pašto ir perduodamų siuntinių svorio.
6. Pataisos
įstaigų administracija gali priimti maisto produktų ir drabužių labdaros
siuntas.
7. Pašto ir
perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo
nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką
nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
8. Daiktai,
kuriuos nuteistiesiems draudžiama gauti, yra įrašyti į šio Kodekso 1 priede
pateiktą sąrašą.
9. Maisto
produktų, kuriuos draudžiama siųsti pašto siuntiniuose arba perduoti
nuteistiesiems, sąrašą nustato Teisingumo ministerija.
96 straipsnis. Nuteistųjų teisė naudotis
nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais,
nešiojamaisiais radijo imtuvais bei kompiuterinių žaidimų aparatais
1.
Nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose
drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio
arba artimųjų giminaičių perduotais nešiojamaisiais televizoriais,
kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, nešiojamaisiais radijo imtuvais,
kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklėse nurodytais daiktais.
2. Naudojimosi
nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais,
nešiojamaisiais radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais
daiktais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
3. Iš
nuteistųjų, sistemingai pažeidinėjančių naudojimosi nešiojamaisiais
televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, nešiojamaisiais radijo
imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais tvarką, taip pat
iš perkeltų į drausmės grupę nuteistųjų šie daiktai motyvuotu pataisos įstaigos
direktoriaus nutarimu paimami ir saugomi pataisos įstaigoje. Paimti daiktai
grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba nuteistojo rašytinį
pareiškimą, arba nuteistajam, kai jis perkeliamas į paprastąją grupę arba baigė
atlikti bausmę, arba yra atleistas nuo bausmės.
97 straipsnis. Nuteistųjų teisė turėti laikrodžius,
dėvėti savo drabužius bei avėti savo avalynę
Nuteistiesiems
leidžiama turėti laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, dėvėti savo
drabužius ir avėti savo avalynę. Šiuos daiktus nuteistieji gauna pašto arba
perduodamame siuntinyje, pasimatymų metu arba perka pataisos įstaigos
parduotuvėje.
98
straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti ir siųsti pinigines perlaidas
1.
Nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams,
sugyventiniams bei artimiesiems giminaičiams ir pataisos įstaigos direktoriaus
arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu – kitiems asmenims.
2. Perlaidomis
gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems,
turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami.
3. Pataisos
įstaigos administracija privalo priimti nuteistajam atneštus grynus pinigus.
Grynų pinigų priėmimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
99
straipsnis. Nuteistųjų teisė susirašinėti
1.
Nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų.
2. Kardomojo
kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie
tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimas
draudžiamas.
3. Pataisos
įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat
nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris darbo
dienas nuo laiško gavimo ar įteikimo dienos.
4. Siunčiamų
laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.
5. Nuteistųjų
gaunami ir siunčiami laiškai gali būti prokuroro ar pataisos įstaigos direktoriaus
motyvuotu nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi cenzūruojami, kad būtų
užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų
asmenų teisės ir laisvės.
100 straipsnis. Nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių
institucijų pareigūnus bei tarnautojus, visuomenines organizacijas ir
tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis
ir skundais
1. Nuteistieji
turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais
į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines
organizacijas bei tarptautines institucijas. Prie nuteistųjų pasiūlymų, prašymų
(pareiškimų), peticijų ir skundų, jei reikia, pridedami pataisos įstaigos
administracijos aiškinamieji raštai.
2. Valstybės ir
savivaldybių institucijų pareigūnams ir tarnautojams bei tarptautinėms
institucijoms, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes
atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika,
adresuoti pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai necenzūruojami ir
išsiunčiami per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento.
3. Atsakymai į
nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus per tris
darbo dienas nuo jų gavimo momento įteikiami nuteistiesiems pasirašytinai. Šio
straipsnio 2 dalyje numatytų tarptautinių institucijų atsakymai nuteistiesiems
įteikiami ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento.
4. Nuteistieji
turi teisę tiesiogiai kreiptis į Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos
Seimo ar Vyriausybės narį, prokurorą, Seimo skiriamą kontrolierių arba
Teisingumo ministerijos atstovą šių asmenų lankymosi pataisos įstaigose metu.
5.
Nuteistiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius skundus valstybės
ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams.
6.
Nuteistiesiems draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų
pareigūnus ir tarnautojus bei visuomenines organizacijas su pasiūlymais,
prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų nuteistųjų vardu arba ne
per pataisos įstaigos administraciją.
7. Siunčiamų
pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys
nuteistieji.
101
straipsnis. Nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą
1. Advokatų
lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Susitikimai su advokatu į pasimatymų
skaičių neįskaitomi.
2. Kiekvienas
susitikimas su advokatu vyksta pataisos įstaigos administracijos nustatytu
laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas.
3. Nuteistųjų
susitikimų su advokatu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklės.
102
straipsnis. Nuteistųjų teisė paskambinti telefonu
1.
Nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių
nustato šio Kodekso 73–75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos
direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei
to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių.
2. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra
mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita.
Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti
pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio
paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis.
3. Kardomojo
kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų
tarpusavio telefoniniai pokalbiai draudžiami. Telefoninis pokalbis gali būti
nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką.
4. Nuteistųjų
pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai telefonu neperduodami.
5. Skambinimo
telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2338, 2004-07-08,
Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
103
straipsnis. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore
1.
Nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti
gryname ore.
2. Nuteistųjų
pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos
teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo
gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su
tuo sutinka nuteistasis.
3.
Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.
104
straipsnis. Nuteistųjų trumpalaikė išvyka į namus
1.
Nuteistiesiems, laikomiems pataisos įstaigose lengvosios ir paprastosios grupių
laikymo sąlygomis ir atlikusiems ne mažiau kaip pusę, o nepilnamečiams –
atlikusiems ne mažiau kaip vieną trečdalį teismo paskirtos bausmės, gali būti
leista vieną kartą per tris mėnesius trims paroms parvykti į namus.
2. Leidimą
parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į
nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu.
Šios trumpalaikės išvykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės
išlaidas apmoka pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės neturi šio Kodekso 154 straipsnio 3 dalyje
išvardyti nuteistieji.
4. Tvarką, kuria
nuteistiesiems leidžiama parvykti į namus, nustato Pataisos įstaigų vidaus
tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvyką pranešama prokurorui bei vietovės, į
kurią vykstama, policijos komisariatui.
105
straipsnis. Nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų
1.
Nuteistiesiems, laikomiems atvirose kolonijose, pataisos namuose lengvosios ir
paprastosios grupių laikymo sąlygomis bei nepilnamečių pataisos namuose, gali
būti leidžiama išvykti už šių pataisos įstaigų ribų ne ilgiau kaip dešimčiai
parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios
ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės,
padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui,
sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.
2. Leidimą
išvykti už pataisos įstaigos ribų duoda pataisos įstaigos direktorius,
atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kokia
bausmės dalis atlikta. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs už pataisos
įstaigos ribų, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Kelionės išlaidas apmoka
pats nuteistasis arba jo artimieji giminaičiai.
3. Nuteistieji
vyksta su palyda arba be jos, o nepilnamečiai – tik su palyda. Suaugusiems
nuteistiesiems išvykos metu gali būti uždėti antrankiai.
4. Tvarką, kuria
nuteistiesiems leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų, nustato Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvyką už pataisos įstaigos
ribų pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos
komisariatui.
106
straipsnis. Nuteistųjų teisė atlikti religines apeigas
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje
numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais
nuteistaisiais atlikti religines apeigas.
2. Pataisos
įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų
kitų nuteistųjų poilsiui.
3. Tikinčių
nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija,
religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas.
4. Religinių
apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus
tvarkos taisyklės.
107
straipsnis. Nuteistųjų teisė sudaryti santuoką
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę Civilinio kodekso nustatyta
tvarka sudaryti santuoką.
2. Laisvės
atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų santuoka sudaroma vienoje iš pataisos
įstaigų, kurioje atliekama bausmė. Nuteistųjų pervežimo išlaidas apmoka patys
nuteistieji.
3. Santuokos
sudarymo metu nuteistieji gali dėvėti tai progai skirtus drabužius. Pataisos
įstaigos direktorius turi teisę suteikti santuoką sudariusiam nuteistajam vieną
papildomą ilgalaikį pasimatymą.
4. Santuokos
sudarymo pataisos įstaigoje tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklės.
108
straipsnis. Nuteistųjų teisė sudaryti civilinius sandorius
Laisvės atėmimo
bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę Civilinio kodekso nustatyta tvarka
disponuoti savo turtu, esančiu ne pataisos įstaigoje, taip pat per atstovą
sudaryti sandorius, išskyrus sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti
sudaromi tik asmeniškai.
109 straipsnis. Nuteistųjų užsieniečių teisė
palaikyti ryšius su savo valstybių atstovais
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji užsieniečiai turi teisę per Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministeriją palaikyti ryšius su savo valstybių
diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis bei tarptautinėmis
organizacijomis.
2. Lietuvos
Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais ir tvarka nuteistieji
užsieniečiai, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, gali būti perduoti
bausmės atlikti į kitą valstybę.
110 straipsnis. Specialiosios nuteistųjų, kuriems
paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo:
1) laikytis
nustatytos pataisos įstaigų tvarkos;
2) vykdyti
pataisos įstaigos administracijos reikalavimus;
3) administracijos
paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose;
4) tausoti
pataisos įstaigos turtą.
2. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama:
1) organizuoti
piketus, mitingus, demonstracijas, riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir
juose dalyvauti;
2) steigti
politines partijas ir organizacijas ir dalyvauti jų veikloje;
3) įsigyti,
gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines,
psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo
leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones;
4) pirkti,
parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės
turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų
administracijos darbuotojams; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas
paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų
administracijos darbuotojams;
5) daryti
tatuiruotes sau ir kitiems asmenims;
6) platinti be
pataisos įstaigos administracijos leidimo rankraščius ir kitus leidinius;
7) kurstyti
kitus kalinamuosius ar nuteistuosius atsisakyti vykdyti pataisos įstaigų
administracijos reikalavimus;
8) reikalauti
bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar kalinamojo, naudoti fizinį ar
psichinį smurtą prieš kitus asmenis.
3. Nustatytų
pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus.
XI
skyrius
NUTEISTŲJŲ,
KURIEMS PASKIRTAS LAISVĖS ATĖMIMAS, PATAISOS PRIEMONĖS
111 straipsnis. Nuteistųjų, kuriems paskirtas
laisvės atėmimas, pataisos priemonės
Nuteistųjų,
kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės
atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis
lavinimas bei profesinis mokymas.
Pirmasis
skirsnis
PATAISOS
ĮSTAIGŲ REŽIMAS
112
straipsnis. Pataisos įstaigų režimas ir pagrindiniai jo reikalavimai
1. Režimas – tai
diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių
nuteistųjų elgesio taisyklių visuma.
2. Pagrindiniai
pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir
nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai
atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į
nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir
elgesį bausmės atlikimo metu.
3. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji dėvi savo arba pataisos įstaigos
išduotus drabužius. Nuteistiesiems daroma krata. Nuteistojo asmens kratą daro
tos pačios lyties pareigūnai. Nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai gali būti
cenzūruojami, o pašto ir perduodami siuntiniai bei smulkieji paketai su spauda
tikrinami.
4.
Nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus,
draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų.
Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai
motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į
pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Reikmenys, kuriais
naudotis nuteistiesiems uždrausta, paimami ir, atsižvelgiant į jų pobūdį bei
įsigijimo aplinkybes, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles
perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba
sunaikinami.
5. Šio Kodekso
nustatyta tvarka nuteistiesiems leidžiama ne už grynus pinigus, išskyrus šio
Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, įsigyti maisto produktų ir
būtiniausių reikmenų, gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius,
smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti pinigines perlaidas,
susirašinėti, skambinti telefonu, pasivaikščioti.
113
straipsnis. Pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonės
Pataisos įstaigų
režimo užtikrinimo priemonės yra šios: pataisos įstaigų apsauga; teisės bei
režimo pažeidimų prevencija ir atskleidimas; įėjimo į pataisos įstaigas ir
išėjimo iš jų tvarka; pataisos įstaigų vidaus tvarka; dienotvarkė; pataisos
įstaigų administracijos veiksmai nuteistųjų badavimo arba atsisakymo dirbti ar
vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus atvejais arba nuteistųjų
neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus
tvarką, atvejais, taip pat specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo
panaudojimo pagrindai ir tvarka.
114
straipsnis. Pataisos įstaigų apsauga
1. Pataisos
įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo
pataisos įstaigų pareigūnai.
2. Jeigu pataisos
įstaigoje susidaro ypatinga situacija, numatyta šio Kodekso 123 straipsnio 1
dalyje, įstaigos apsaugai ir tvarkai palaikyti gali būti pasitelktos Vidaus
reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgos, atsakingos už viešąjį saugumą, ir
policija. Tokio pasitelkimo tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija ir
Teisingumo ministerija.
3. Pataisos
įstaigų įrangai naudojamas inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių
kompleksas. Pataisos įstaigos administracija privalo pranešti nuteistiesiems
apie apsaugos priemones, kurios gali kelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai.
115
straipsnis. Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarka
1. Įėjimo į
pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų tvarką nustato Teisingumo ministerija.
2. Prireikus
pataisos įstaigos administracija turi teisę patikrinti į pataisos įstaigą
įeinančių ir iš jos išeinančių asmenų daiktus ir drabužius, išskyrus
Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės narių,
teisėjų, advokatų, prokurorų bei kitų, pataisos įstaigų veiklos kontrolę
atliekančių pareigūnų, dvasininkų daiktus ir drabužius, taip pat teisę
patikrinti įvažiuojančias ir išvažiuojančias transporto priemones.
3. Užsieniečių,
žurnalistų ir kitų asmenų lankymosi pataisos įstaigose tvarką nustato Pataisos
įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
116
straipsnis. Pataisos įstaigų vidaus tvarka
Pataisos
įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. Nuteistieji pasirašytinai
supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais.
117
straipsnis. Dienotvarkė pataisos įstaigose
1. Nuteistųjų
dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti
darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinės reabilitacijos
renginių, taip pat psichologinei terapijai skirtą laiką.
2. Nuteistųjų
dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu.
3. Dienotvarkė
paskelbiama nuteistiesiems.
118 straipsnis. Pataisos įstaigų administracijos
veiksmai nuteistųjų badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus
administracijos įsakymus ir nurodymus atveju
1. Jeigu
nuteistieji paskelbia badavimą, atsisako dirbti ar vykdyti kitus
administracijos įsakymus ir nurodymus, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis
pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar
vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų
reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį
pavaduojantis pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų
departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui bei prokurorui ir
imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti.
2. Jeigu
nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos įstaigos direktorius arba jį
pavaduojantis pareigūnas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir
pareikalauti neteisėtus veiksmus nutraukti. Šio nurodymo nevykdantiems
nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.
119 straipsnis. Pataisos įstaigos direktoriaus
teisės nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos
įstaigos vidaus tvarką, atveju
1. Jeigu
nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos
įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis
pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento direktoriui arba jį
pavaduojančiam pareigūnui ir prokurorui, įsakymu laikinai sustabdyti:
1) nuteistųjų
laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir
smulkiųjų paketų su spauda įteikimą nuteistiesiems;
2) pasimatymų
suteikimą nuteistiesiems;
3) maisto
produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą;
4) paskatinimo
priemonių skyrimą nuteistiesiems;
5) leidimą
skambinti telefonu.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės nutraukiamos pataisos įstaigos
direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įsakymu, kai išnyksta jų
panaudojimo pagrindai.
120
straipsnis. Specialiosios priemonės, jų panaudojimo tikslas ir ribos
1. Šio Kodekso
121–123 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka pataisos įstaigose gali
būti panaudotos specialiosios priemonės: antrankiai, tramdomieji marškiniai ar
surišimo priemonės, guminės lazdos, koviniai imtynių veiksmai, dujos,
vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita technika.
2. Specialiosios
priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo
asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami specialiąsias
priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
3. Prieš
naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš
kuriuos jos bus panaudotos, įspėjami.
4. Specialiųjų
priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo
pagrindai. Panaudojęs specialiąsias priemones pareigūnas privalo suteikti
neatidėliotiną medicinos pagalbą, jei tai būtina.
5. Apie
specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį, jei dėl to sutrikdyta asmens
sveikata, nedelsiant pranešama prokurorui ir atliekamas tarnybinis
patikrinimas.
121 straipsnis. Antrankių, tramdomųjų marškinių ar
surišimo priemonių, guminių lazdų, kovinių imtynių veiksmų bei asmens apsaugai
skirtų dujų panaudojimo pagrindai
1. Kalėjimų
departamento, pataisos įstaigos, policijos ir Vidaus reikalų ministerijos
viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą, pareigūnai gali panaudoti
prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones,
gumines lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas
šiais atvejais:
1) kai reikia
apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo,
gresiančio jų gyvybei ar sveikatai, taip pat vaduoti įkaitus;
2) kai reikia
sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos
įstaigos darbuotojo reikalavimų arba priešinasi jėga;
3) kai reikia
atremti saugomų objektų bei transporto priemonių užpuolimą;
4) kai prasideda
riaušės ar grupiniai tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos
įstaigos vidaus tvarką.
2. Be šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar
surišimo priemonės naudojami šiomis aplinkybėmis:
1) kai
nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo;
2) kai
nuteistasis atsisako konvojavimo, sekti į karcerį, baudos ar drausmės
izoliatorių, kamerų tipo patalpas, – konvojavimo arba palydos metu;
3) kai
nuteistasis bando žudytis ar susižaloti;
4) konvojuojant
nuteistąjį specialiai neįrengtomis transporto priemonėmis;
5) konvojuojant
sulaikytą pabėgusį nuteistąjį.
3. Šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones (išskyrus antrankius ir surišimo
priemones) draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris bei invalidus su
akivaizdžiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola
arba priešinasi jėga ar ginklu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2338,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
122
straipsnis. Tarnybinių šunų panaudojimo pagrindai
1. Tarnybiniai
šunys pataisos įstaigose gali būti panaudoti šiais atvejais:
1) saugant
pataisos įstaigos teritoriją;
2) konvojuojant
nuteistuosius;
3) apžiūrint
pataisos įstaigos teritorijas, kuriose draudžiama būti nuteistiesiems, ir šalia
esančias teritorijas;
4) tikrinant
atvykstančias į pataisos įstaigą ir iš jos išvykstančias transporto priemones
ir gabenamus krovinius;
5) ieškant
paslėptų narkotinių, psichotropinių ir toksinių medžiagų;
6) atliekant
pabėgusių nuteistųjų paiešką ir sulaikant pabėgusius nuteistuosius;
7) siekiant
apginti pataisos įstaigos darbuotojus ir kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio
jų gyvybei, kai kitos panaudotos priemonės neveiksmingos.
2. Draudžiama
tarnybinius šunis naudoti prieš moteris, nepilnamečius ir invalidus su
akivaizdžiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys
užpuola arba priešinasi ginklu.
123 straipsnis. Vandensvaidžių, specialios
paskirties dujų, šarvuočių ir kitos technikos panaudojimo pagrindai
1. Nuteistųjų
riaušių arba grupinio pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai
atvejais, kai jų metu vyksta pogromai, padegimai, įkaitų grobimai ir kitokie
tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys pataisos įstaigos vidaus tvarką,
Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno žodiniu
nurodymu prieš nuteistuosius gali būti panaudoti vandensvaidžiai, specialios
paskirties dujos, šarvuočiai ir kita technika.
2.
Vandensvaidžiai gali būti panaudoti ir pataisos įstaigos direktoriaus arba jį
pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones draudžiama panaudoti prieš
nepilnamečius, moteris ir invalidus su akivaizdžiais invalidumo požymiais,
išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi šaunamuoju ginklu.
4. Apie šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių panaudojimą nedelsiant pranešama
prokurorui. Prokuroras gali nurodyti atlikti tarnybinį patikrinimą.
124
straipsnis. Šaunamųjų ginklų panaudojimo tikslas, pagrindai ir tvarka
1. Šaunamieji
ginklai pataisos įstaigose gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai
visi kiti įmanomi būdai ir priemonės panaudoti arba kai dėl laiko stygiaus jų
panaudoti nėra galimybės.
2. Šaunamieji
ginklai gali būti panaudoti be įspėjimo šiais atvejais:
1) atremiant
ginkluotą pataisos įstaigos ar konvojaus užpuolimą;
2) kai
nuteistieji akivaizdžiai užpuola saugomus objektus, pataisos įstaigos darbuotojus
ar kitus asmenis arba daro kitokius tyčinius veiksmus, kurie kelia tiesioginį
pavojų pataisos įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei;
3) kai
nuteistieji bando pabėgti transporto priemonėmis arba bando pabėgti iš judančių
transporto priemonių;
4) sulaikant
besipriešinantį ginklu nuteistąjį;
5) sulaikant
bandantį pabėgti naktį ar esant blogam matomumui nuteistąjį;
6) grupinio
bėgimo iš pataisos įstaigos metu.
3. Šaunamieji
ginklai gali būti panaudoti po įspėjimo balsu ir įspėjamojo šūvio į viršų šiais
atvejais:
1) saugomų
objektų, pataisos įstaigos darbuotojų ar kitų asmenų užpuolimo metu;
2) kai
nuteistasis bando pabėgti iš pataisos įstaigos arba persekiojant bėgantį
nuteistąjį.
4. Šaunamieji
ginklai taip pat gali būti panaudoti Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį
pavaduojančio pareigūno žodiniu nurodymu nuteistųjų riaušių ar grupinio
pasipriešinimo pataisos įstaigos administracijai atvejais, kai jų metu vyksta
pogromai, padegimai, įkaitų grobimas ir kitokie tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys
pataisos įstaigos vidaus tvarką, jeigu kitais būdais ir priemonėmis nutraukti
šiuos veiksmus nėra galimybės.
5. Šaunamuosius
ginklus draudžiama naudoti, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys ir
jeigu netoliese yra lengvai užsidegančių ar sprogstamųjų medžiagų saugyklos.
6. Šaunamuosius
ginklus draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris bei invalidus su
akivaizdžiais invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola
arba priešinasi šaunamuoju ginklu.
7. Naudodami
šaunamąjį ginklą, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.
Panaudojęs šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną
medicinos pagalbą, jeigu ji būtina. Apie kiekvieną šaunamojo ginklo panaudojimo
prieš asmenį atvejį, aplinkybes ir pasekmes nedelsiant pranešama Teisingumo
ministerijai ir prokurorui. Prokuroras gali nurodyti atlikti tarnybinį
patikrinimą.
Antrasis
skirsnis
LAISVĖS ATĖMIMO
BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ DARBAS
125
straipsnis. Nuteistųjų įtraukimas į darbą
1. Kiekvienas
laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą
siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija
privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų
darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.
2. Nuteistieji
invalidai, pensinio amžiaus ir ribotai pakaltinami asmenys į darbą gali būti
įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų
išvada ir laisvų darbo vietų. Šių asmenų darbingumo įvertinimo tvarką nustato
Sveikatos apsaugos ministerija.
3.
Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į
laisvas pareigas ir darbo vietas.
4. Nuteistieji į
darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos
įstaigų. Ne pataisos įstaigose ir ne valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų į
darbą įtraukiamų nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis nuteistųjų
izoliavimo ir apsaugos reikalavimų.
5. Bausmę
laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atliekančių nuteistųjų darbas
organizuojamas gydomosios darbo terapijos dirbtuvėse.
6. Nuteistųjų
darbas organizuojamas laikantis šio Kodekso 70 straipsnio nustatytų atskiro
nuteistųjų laikymo reikalavimų.
7. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiamus dirbti darbus ir
draudžiamas eiti pareigas nustato šio Kodekso 2 priedas.
8. Pataisos
įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo
tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti
teisėtais būdais ir priemonėmis.
126
straipsnis. Nuteistųjų teisė užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantiems atvirose kolonijose bei pataisos namuose
lengvosios grupės laikymo sąlygomis nuteistiesiems, kurie to pageidauja, gali
būti sudaromos sąlygos užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla. Ši
veikla leidžiama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu.
2. Pataisos
įstaigos direktorius turi teisę leisti nuteistiesiems individualia darbine ar
kūrybine veikla užsiimti ir vietoj darbo pataisos įstaigoje.
3. Nuteistųjų
individualios darbinės ir kūrybinės veiklos tvarką, taip pat šios veiklos
rūšis, kuriomis nuteistiesiems draudžiama užsiimti, nustato Pataisos įstaigos
vidaus tvarkos taisyklės.
127 straipsnis. Pataisos įstaigos direktoriaus teisė
leisti nuteistiesiems vietoj darbo pataisos įstaigoje užsiimti moksline, menine
ir kita veikla
1. Pataisos
įstaigos direktorius turi teisę leisti nuteistiesiems mokslininkams,
menininkams bei retų specialybių arba profesijų asmenims, taip pat aukštos
kvalifikacijos specialistams, išskyrus pataisos įstaigose drausmės grupės
sąlygomis laikomus nuteistuosius, užsiimti vietoj darbo pataisos įstaigoje
moksline, menine ir kitokia veikla.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimo tvarką nustato Pataisos
įstaigos vidaus tvarkos taisyklės.
128
straipsnis. Nuteistųjų darbo sąlygos
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių
valandų darbo diena. Gydymo-pataisos namuose atliekantiems laisvės atėmimo
bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam
nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos
įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis.
Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali
būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose
numatytais atvejais.
2.
Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose,
kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur
dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos
kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso
nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą.
3.
Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis,
suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.
4. Atvirose
kolonijose bei nepilnamečių pataisos namuose atliekančių laisvės atėmimo bausmę
nuteistųjų, taip pat nuteistųjų invalidų darbo ir poilsio laikas nustatomas
bendrais pagrindais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
5. Nuteistųjų
darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą
reglamentuojančiais teisės aktais.
6. Nuteistųjų
teisę į atostogas bausmės atlikimo laikotarpiu nustato šio Kodekso 130
straipsnis.
129 straipsnis. Nuteistųjų valstybinio socialinio
draudimo ir valstybinio socialinio draudimo stažo klausimai
1.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu
nedraudžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą.
2.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gali draustis savanorišku valstybiniu
socialiniu draudimu nustatyta tvarka arba sudaryti pensijos sutartis su pensijų
fondu, taip pat būti pensijų programos dalyviais Pensijų fondų įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3.
Nuteistųjų darbo atliekant bausmę laikas neįskaitomas į valstybinio socialinio
draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
130
straipsnis. Nuteistųjų teisė į atostogas
1. Atvirose
kolonijose, nepilnamečių pataisos namuose, pataisos namuose lengvosios ir
paprastosios grupių laikymo sąlygomis atliekantys laisvės atėmimo bausmę
nuteistieji, kurie stropiai dirba, turi teisę į keturiolikos kalendorinių dienų
nemokamas atostogas per vienerius metus. Šios atostogos įskaitomas į bausmės
atlikimo laiką.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos nuteistajam atlikus
vienuolika mėnesių bausmės, jeigu jis neturi galiojančių nuobaudų. Atostogos
suteikiamos pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu.
3. Pataisos
namuose lengvosios grupės laikymo sąlygomis atliekantiems bausmę
nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems nepilnamečiams bei invalidams šio
Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka atostogų metu gali būti leista
parvykti į namus. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba jų artimieji
giminaičiai. Nepilnamečiai nuteistieji į namus ir į pataisos įstaigą vyksta su
palyda. Apie nuteistojo išvyką pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią
vykstama, policijos komisariatui.
4. Prie atostogų
gali būti pridedamas šio Kodekso 128 straipsnio 3 dalyje numatytas laikas, bet
ne daugiau kaip penkios kalendorinės dienos.
5. Atostogų
suteikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
131
straipsnis. Nuteistųjų darbo apmokėjimas
1. Nuteistųjų
darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
2. Į stropiai
dirbančių nuteistųjų, kurie atlieka bausmę pataisos namuose lengvosios bei
paprastosios grupių laikymo sąlygomis ir kalėjimuose paprastosios grupės
laikymo sąlygomis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma, nepaisant visų
išskaitų, ne mažiau kaip dvidešimt procentų, o į nuteistųjų I ir II grupių
invalidų bei ribotai pakaltinamų asmenų asmeninę sąskaitą – ne mažiau
trisdešimt procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio.
3. Į
nepilnamečių pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų asmeninę sąskaitą
turi būti įrašoma, nepaisant visų išskaitų, ne mažiau kaip penkiasdešimt
procentų jiems per mėnesį priskaičiuoto darbo užmokesčio.
4. Atvirose
kolonijose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nepaisant visų išskaitų, turi
būti mokama ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų bendro per mėnesį
priskaičiuoto darbo užmokesčio.
5. Šio
straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos taisyklės gali būti netaikomos tik
nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams.
132
straipsnis. Išskaitos iš nuteistųjų darbo užmokesčio
1. Iš nuteistųjų
darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos
nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų,
pataisos namuose, gydymo-pataisos namuose bei kalėjimuose – dvidešimt penki
procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo
užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies,
priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės
paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Be šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos,
išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo
neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi
teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos
direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje
asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam
išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu.
3. Atlikus šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos
atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio
proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Alimentai
nepilnamečiams vaikams skaičiuojami nuo visos nuteistojo uždirbtos sumos bei
visų kitų pajamų rūšių ir atskaičiuojami iki išskaitų į socialinės paramos
nuteistiesiems fondą.
133
straipsnis. Atleidimas nuo išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą
Laisvės atėmimo
bausmę pataisos įstaigose paprastosios ir lengvosios grupių laikymo sąlygomis
atliekantiems nuteistiesiems, taip pat nuteistiesiems invalidams, pensinio
amžiaus asmenims, ribotai pakaltinamiems ir laisvės atėmimo bausmę
atliekantiems gydymo-pataisos namuose asmenims, kurių asmeninėse sąskaitose yra
mažesnė negu vienas MGL pinigų suma, pataisos įstaigos direktoriaus sprendimu
ne ilgiau kaip šešis mėnesius iki bausmės atlikimo laiko pabaigos gali būti
nedaromos išskaitos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.
134
straipsnis. Nuteistųjų įtraukimas į nemokamus darbus
1. Nemokant už
darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų
teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo
darbus.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo
metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną.
135
straipsnis. Nuteistųjų aprūpinimas pensijomis ir pašalpomis
1. Laisvės atėmimo
bausmę atliekančių nuteistųjų pensijos, pašalpos ir visos kitos pajamos
įskaitomos į jų asmenines sąskaitas, išskyrus Lietuvos Respublikos pensijų
įstatymuose numatytus atvejus, kai paskirtų pensijų mokėjimas nuteistiesiems
turi būti nutrauktas.
2. Senatvės
pensijos amžiaus sulaukę nuteistieji, kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo
metu neteko darbingumo, turi teisę į pensiją Lietuvos Respublikos pensijų
įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais.
3. Nuteistieji,
kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neteko darbingumo, turi teisę į
žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais.
Trečiasis
skirsnis
LAISVĖS ATĖMIMO
BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ SOCIALINĖ REABILITACIJA
136
straipsnis. Socialinės reabilitacijos organizavimas
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja
pataisos įstaigų administracija. Teisę dalyvauti šiame darbe turi valstybės ir
savivaldybių institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos, religinės
bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.
2. Socialinės
reabilitacijos programas ir jų vykdymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus
tvarkos taisyklės.
137
straipsnis. Pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai ir formos
1. Pagrindiniai
socialinės reabilitacijos tikslai yra šie:
1) padėti
nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą
gerbiančiais žmonėmis;
2)
išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis;
3) sudaryti
sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę.
2. Pagrindinės
socialinės reabilitacijos formos yra šios:
1) individualus
ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius
keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius ir kuris
dirbamas atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, padarytos
nusikalstamos veikos pobūdį, išsilavinimą, elgesį bausmės atlikimo metu ir
kitas aplinkybes;
2) ilgalaikė
nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija;
3) nuteistųjų
socialinių, dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas;
4) pagalba
sprendžiant nuteistųjų problemas;
5) kultūros,
sporto ir kiti masiniai renginiai;
6) paskatinimo
priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems.
138 straipsnis.
Pataisos įstaigos psichologinė tarnyba
1. Pataisos
įstaigose veikia psichologinės tarnybos. Šių tarnybų veiklos pagrindinės
kryptys yra šios:
1) nuteistųjų
asmenybės tyrimas ir individualaus psichologinio poveikio bei socialinės
reabilitacijos krypčių nustatymas ir koregavimas;
2) individuali
ir grupinė nuteistųjų psichologinė terapija;
3) nuteistųjų ir
pataisos įstaigų administracijos konsultavimas;
4) išvadų dėl
nuteistojo perkėlimo į kitą grupę, dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo
bausmės prieš terminą ir dėl laisvės atėmimo bausmės pakeitimo švelnesne bausme
bei dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės pateikimas.
2. Psichologinės
tarnybos struktūrą, veiklos principus ir formas nustato Teisingumo ministerija.
139 straipsnis.
Nuteistųjų organizacijos
1. Nuteistųjų
arba administracijos iniciatyva pataisos įstaigose, išskyrus kalėjimus, gali
būti steigiamos nuteistųjų kolektyvo tarybos. Jos padeda pataisos įstaigų
administracijai organizuoti socialinę reabilitaciją ir sprendžia nuteistųjų
buities klausimus. Nuteistųjų kolektyvo tarybos veiklos kryptis ir formas
nustato pataisos įstaigos direktorius.
2. Pataisos
įstaigose, išskyrus kalėjimus, nuteistieji gali Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka steigti visuomenines organizacijas.
3. Nuteistųjų
kolektyvo tarybų ir visuomeninių organizacijų veikla neturi prieštarauti darbo,
mokymosi, režimo, saugumo ir socialinės reabilitacijos interesams.
140 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems
nuteistiesiems skiriamos paskatinimo priemonės
1. Už
nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės
reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi laisvės atėmimo bausmę
atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:
1) padėka;
2) premija už
geriausius darbo rezultatus;
3) teisės vieną
kartą papildomai paskambinti telefonu suteikimas;
4) leidimas
papildomai gauti tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus;
5) trijų
papildomų ilgalaikių arba trumpalaikių pasimatymų per vienerius metus
suteikimas;
6) paskirtos
nuobaudos panaikinimas prieš terminą;
7)
pasivaikščiojimo laiko pailginimas iki dviejų valandų kalėjime laikomiems
nuteistiesiems;
8) leidimas
nepilnamečiams pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais), artimaisiais
giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti iki aštuonių
valandų už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų;
9) leidimas
atostogų metu parvykti į namus;
10) trumpalaikės
išvykos į namus suteikimas;
11) atlikusiems
ne mažiau kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip
šešis mėnesius paskirtos bausmės, – perkėlimas iš paprastosios grupės į
lengvąją grupę ir iš drausmės grupes į paprastąją grupę.
2. Nepilnamečių
pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi, gali būti
leidžiama kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą,
koncertą, sporto varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus
renginius.
3. Ne mažiau
kaip pusę paskirtos bausmės laiko atlikę nuteistieji, kurių elgesys nekelia
pavojaus aplinkiniams, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka
teikiami perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą
paprastosios grupės laikymo sąlygomis.
4. Nuteistieji,
kurie nepriekaištingu elgesiu ir stropiu darbu bei mokymusi įrodė, kad
pasitaisė, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami
lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktą
laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme.
141
straipsnis. Paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems tvarka
1. Šio Kodekso
140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos tam įgalioto
pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti paskatinimo priemones
laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pareigūnų sąrašą ir jų
įgaliojimus skiriant paskatinimo priemones nustato Pataisos įstaigų vidaus
tvarkos taisyklės.
2. Piniginė
premija įrašoma į asmeninę nuteistojo sąskaitą.
3. Paskatinimas,
kuriuo leidžiama papildomai paskambinti telefonu, gauti pašto ar perduodamą
siuntinį ir pasimatymą, gali būti skiriamas tik nuteistiesiems, kurie pagal šį
Kodeksą turi teisę paskambinti telefonu, gauti pašto arba perduodamų siuntinių
ir pasimatymų.
4. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantiems kalėjime nuteistiesiems kaip paskatinimas gali
būti suteikiamas tik trumpalaikis pasimatymas.
5. Kalėjime
laikomiems nuteistiesiems pasivaikščiojimo laikas paskatinimo tvarka
pailginamas ne ilgiau kaip vieną mėnesį.
6. Paskatinimo
tvarka nuteistajam gali būti prieš terminą panaikinama vienu metu viena pirmiau
paskirta nuobauda.
7. Paskatinimas,
kuriuo pareiškiama padėka, leidžiama paskambinti telefonu, gauti papildomai
tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus, suteikiami trys
papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, prieš
terminą panaikinama paskirta nuobauda, pailginamas pasivaikščiojimo laikas,
leidžiama nepilnamečiui pasimatymo su tėvais, globėjais (rūpintojais),
artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis metu išeiti
už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų, skiriamas turinčio teisę skirti
šias paskatinimo priemones pataisos įstaigos pareigūno nutarimu arba įsakymu.
8. Padėka kaip
paskatinimas gali būti paskelbta ir žodžiu. Iš paskatinimų, kuriais leidžiama
gauti papildomai tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus,
suteikiami trys papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai per
vienerius metus, leidžiama nepilnamečiui pasimatymo su tėvais, globėjais
(rūpintojais), artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais
asmenimis metu išeiti už nepilnamečių pataisos namų teritorijos ribų, vienu
nutarimu arba įsakymu galima leisti gauti tik vieną papildomą pašto arba
perduodamą siuntinį, suteikti vieną papildomą trumpalaikį arba ilgalaikį
pasimatymą, leisti vieną kartą išeiti už nepilnamečių pataisos namų teritorijos
ribų.
9. Paskatinimas,
kuriuo leidžiama trumpalaikė išvyka į namus arba leidžiama atostogų metu
parvykti į namus, skiriamas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, o
paskatinimas, kuriuo nuteistasis perkeliamas į lengvąją arba paprastąją grupę,
– pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.
10. Leidimą
nepilnamečių pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, kurie gerai elgiasi,
kartu su pataisos įstaigos darbuotojais nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto
varžybas ar kitus ne pataisos įstaigoje organizuojamus renginius duoda pataisos
įstaigos direktorius įsakymu. Vienu įsakymu galima leisti tik vieną kartą
nueiti į kiną, teatrą, koncertą, sporto varžybas ar kitą ne pataisos įstaigoje
organizuojamą renginį.
11. Apie
paskatinimo priemonės paskyrimą paskelbiama nuteistajam.
142 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems
nuteistiesiems skiriamos nuobaudos
1. Už bausmės
atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios
nuobaudos:
1) įspėjimas
arba papeikimas;
2) pataisos
įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės;
3) teisės gauti
eilinį pašto arba perduodamą siuntinį atėmimas ir draudimas iki vieno mėnesio
pirkti maisto produktų;
4) atvirose
kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos
izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į
drausmės izoliatorių iki dešimties parų;
5) kalėjimuose
laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų;
6) pataisos
namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo
patalpas iki šešių mėnesių;
7) kalėjimuose
laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių.
2.
Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai
pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš lengvosios į paprastąją
grupę arba iš paprastosios į drausmės grupę.
3. Kalėjimų
departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį,
perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti
kalėjime.
4. Nėščioms
moterims ir turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms šio straipsnio 1 dalies
4–7 punktuose numatytos nuobaudos netaikomos.
143 straipsnis. Nuobaudų skyrimo atliekantiems
laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka
1. Šio Kodekso
142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto
pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų
sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
2. Skiriant
nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų
kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo.
Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
3. Nuobauda gali
būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu
padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda.
4. Nuobauda turi
būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos,
o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet
ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.
5. Paskirta
nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo.
Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo
dienos, nebevykdoma.
6. Pakartotinai
perkelti nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba iš drausmės
grupės į paprastąją grupę galima ne anksčiau kaip po vienerių metų, o
nepilnametį nuteistąjį – ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos
atlikimo dienos arba anksčiau, negu sueis vieneri metai arba šeši mėnesiai,
jeigu nuobaudą, kuria panaikintos geresnės laikymo sąlygos, pataisos įstaigos
administracija panaikino prieš sueinant vieneriems metams arba šešiems
mėnesiams.
7. Nuobaudos –
įspėjimas arba papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos
patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto
pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje
numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio
Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais
atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės
komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus
tvarkos taisyklės.
8. Nuobauda –
atimti teisę gauti eilinį pašto arba perduodamą siuntinį ir kartu uždrausti iki
vieno mėnesio pirkti maisto produktų skiriama visa arba dalinė, t. y. tik
atimama teisė gauti eilinį pašto arba perduodamą siuntinį arba tik uždraudžiama
iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų. Nuobauda – uždrausti iki vieno
mėnesio pirkti maisto produktų skiriama pašto siuntinių arba perdavimų
negaunantiems nuteistiesiems.
9. Nuteistasis
turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą
nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos
vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina
arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba
jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.
10. Jeigu
nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis mėnesius
nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas
neturinčiu nuobaudų.
11. Apie
nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama
pasirašytinai.
144 straipsnis. Nuobaudų – uždaryti nuteistąjį į
baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba perkelti į kamerų tipo
patalpas vykdymo tvarka
1. Nuteistojo,
kuriam paskirta nuobauda – uždaryti į baudos arba drausmės izoliatorių ar į
karcerį, taip pat perkelti į kamerų tipo patalpas, sveikatą privalo patikrinti
gydytojas ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarime, kuriuo paskirtos šios
nuobaudos, pažymėti, ar nuteistasis gali paskirtą nuobaudą atlikti.
2. Ypatingais
atvejais nuteistasis, kuris neturi aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių,
gali būti uždarytas į baudos izoliatorių ar į karcerį medicinos darbuotojo
leidimu, tačiau tokio nuteistojo sveikatos patikrinimą turi atlikti gydytojas
ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po uždarymo į baudos izoliatorių
ar į karcerį.
3. Jeigu
gydytojas arba medicinos darbuotojas neleidžia taikyti šio straipsnio 2 dalyje
nurodytos nuobaudos, ją paskyręs pareigūnas gali pakeisti švelnesne nuobauda.
4. Uždaromiems į
baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, perkeliamiems į kamerų tipo
patalpas nuteistiesiems atliekamas pilnas sanitarinis paruošimas.
5.
Kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisėtvarkos
pažeidimui ir būtina pažeidimą padariusį nuteistąjį laikinai, kol nėra pataisos
įstaigos direktoriaus, izoliuoti, jis gali būti laikinai uždarytas į baudos
arba drausmės izoliatorių ar į karcerį. Toks nuteistojo laikinas izoliavimas
galimas tik iki pataisos įstaigos direktoriaus atvykimo į pataisos įstaigą, bet
ne ilgiau kaip dvidešimt keturioms valandoms ir nelaikomas nuobauda. Jeigu už
padarytą režimo pažeidimą paskiriama nuobauda – uždaryti nuteistąjį į baudos
arba drausmės izoliatorių ar į karcerį arba perkelti į kamerų tipo patalpas,
laikino izoliavimo laikas įskaitomas į bendrą nutarimu paskirtos nuobaudos
laiką.
6. Jeigu
gydytojas pataisos įstaigos direktoriui pateikia rašytinę išvadą, kad į baudos
arba drausmės izoliatorių ar į karcerį uždarytas arba perkeltas į kamerų tipo
patalpas nuteistasis negali toliau atlikti jam paskirtos nuobaudos, pataisos
įstaigos direktorius privalo nuobaudos vykdymą nutraukti.
145
straipsnis. Nuteistųjų laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose
1. Kamerų tipo
patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio
Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo
kalėjime sąlygas.
2. Kamerų tipo
patalpose laikomi nuteistieji dirba atskirai nuo kitų nuteistųjų.
3. Sergantiems
tuberkulioze nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, gyvenamojo
ploto norma vienam asmeniui negali būti mažesnė kaip penki kvadratiniai metrai.
Šiems nuteistiesiems kasdien turi būti suteikiama ne mažiau kaip dvi valandos
pasivaikščioti.
4. Prieš terminą
perkelti nuteistuosius iš kamerų tipo patalpų leidžiama tik tuo atveju, kai
pagal gydytojo išvadą to reikia dėl nuteistojo sveikatos būklės.
146 straipsnis. Nuteistųjų laikymo sąlygos baudos
arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose
1. Baudos arba
drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti
pasimatymų, pašto arba perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda,
įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat
paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais,
nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais,
kompiuterinių žaidimų aparatais, nešiojamaisiais radijo imtuvais bei kitais
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.
2. Baudos arba
drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama
skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, jiems leidžiama
kasdien vieną valandą pasivaikščioti.
3. Karceriuose
nuteistieji laikomi po vieną.
Ketvirtasis
skirsnis
LAISVĖS ATĖMIMO
BAUSMĘ ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ BENDRASIS LAVINIMAS IR PROFESINIS MOKYMAS
147
straipsnis. Nuteistųjų bendrasis lavinimas
1. Pataisos
įstaigose organizuojamas nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrasis lavinimas.
Nuteistųjų iki šešiolikos metų bendrojo lavinimo pataisos įstaigose tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Vyresnių negu
šešiolikos metų nuteistųjų bendrasis lavinimas organizuojamas rašytiniu jų
pageidavimu. Nuteistųjų invalidų bei ribotai pakaltinamų asmenų bendrasis
lavinimas organizuojamas jų pageidavimu ir gydytojų leidimu.
3. Nuteistųjų
bendrąjį lavinimą organizuoja apskričių viršininkai.
148
straipsnis. Nuteistųjų profesinis mokymas
1. Pataisos įstaigose
ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų
profesinis mokymas. Nuteistieji turi teisę pasirinkti profesiją, kurios mokysis
pagal pataisos įstaigos administracijos pateiktą sąrašą ir turimą mokymo bazę.
2. Nuteistųjų
invalidų, ribotai pakaltinamų asmenų ir pensinio amžiaus nuteistųjų profesinis
mokymas organizuojamas jų pageidavimu.
3. Nepilnamečių
profesinis mokymas vyksta neviršijant nuteistųjų darbo dienos trukmės.
4. Nuteistųjų
profesinio mokymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
149
straipsnis. Nuteistųjų profesinis mokymas gamyboje
1. Pataisos
įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas
nuteistųjų, norinčių įgyti pradinius profesinius įgūdžius arba kelti turimą kvalifikaciją,
mokymas.
2. Nuteistųjų
profesinio mokymo gamyboje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
3. Pagalbą
organizuojant nuteistųjų profesinį mokymą gamyboje turi teisę teikti valstybės
ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, visuomeninės organizacijos, kiti
fiziniai ir juridiniai asmenys.
150 straipsnis. Nuteistųjų atleidimas nuo darbo
pataisos įstaigose egzaminams laikyti
Pataisos
įstaigose baigiamiesiems kvalifikaciniams egzaminams laikyti nuteistieji
atleidžiami nuo darbo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistųjų
atleidimo nuo darbo pataisos įstaigose egzaminams laikyti tvarką nustato
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Penktasis
skirsnis
NĖŠČIŲ
MOTERŲ IR VAIKŲ IKI TREJŲ METŲ TURINČIŲ MOTINŲ LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖS ATLIKIMO
YPATUMAI
151 straipsnis. Nėščių moterų ir vaikų iki trejų
metų turinčių motinų siuntimas į bausmės atlikimo vietą
1. Nėščios
moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos po nuosprendžio įsiteisėjimo
per dešimt dienų nusiunčiamos į pataisos namus, turinčius vaikų (kūdikių)
namus.
2. Moterys,
kurios pataisos įstaigose tapo nėščios, iš pataisos namų arba kalėjimo
perkeliamos į pataisos namus, turinčius vaikų (kūdikių) namus.
3. Nėščių moterų
ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų siuntimo ir perkėlimo į pataisos namus,
turinčius vaikų (kūdikių) namus, tvarką nustato Teisingumo ministerija ir
Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Pataisos
namuose esančių vaikų (kūdikių) namų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus bei
vaikų aprūpinimo sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
152 straipsnis. Nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų
bausmės atlikimas ne pataisos namų teritorijoje arba atleidimas nuo tolesnio
bausmės atlikimo
1. Nėščioms
moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms pataisos namų
administracija gali leisti gyventi ne pataisos namų teritorijoje, kol vaikui
sueis treji metai. Leidimas gyventi ne pataisos namų teritorijoje įforminamas
motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios apgyvendinamos netoli pataisos namų
jiems priklausančiose arba nuomojamose gyvenamosiose patalpose ir yra nuolat
pataisos namų administracijos prižiūrimos. Šios nuteistosios turi teisę:
1) turėti grynų
pinigų ir neribotai juos naudoti;
2) paskambinti
telefonu, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, smulkiųjų paketų su spauda,
pašto arba perduodamus siuntinius bei pasimatymus;
3) nustatytu
laiku laisvai vaikščioti pataisos namų direktoriaus nustatytoje teritorijoje.
Su nustatytos teritorijos ribomis nuteistosios supažindinamos pasirašytinai.
3. Pasibaigus
Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytam atleidimo nuo darbo
laikotarpiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios dirba pataisos
namų administracijos nurodytą darbą.
4. Nuteistosios,
kuri sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidė nustatyto režimo
reikalavimus arba elgesio taisykles, teisė gyventi ne pataisos įstaigos
teritorijoje pataisos namų direktoriaus nutarimu panaikinama ir ši nuteistoji
perkeliama į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
5. Ypatingais
atvejais, vadovaudamasis motinos ir vaiko interesais bei atsižvelgdamas į
atliktos bausmės dalį, nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos
nusikalstamos veikos pobūdį bei pataisos namų, turinčių vaikų (kūdikių) namus,
direktoriaus teikimą, pataisos namų vietos apylinkės teismas gali nuteistąją
lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nesilaikydamas šio Kodekso 157
straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės
dalį pakeisti švelnesne su laisvės atėmimu nesusijusia bausme.
153 straipsnis. Vaikų iki trejų metų turinčių
nuteistųjų motinų teisė auginti savo vaikus pataisos namų arba vietovės,
kurioje yra pataisos namai, vaikų (kūdikių) namuose
1. Vaikų iki
trejų metų turinčioms nuteistosioms gali būti sudarytos sąlygos pačioms auginti
ir prižiūrėti vaikus, kol jiems sueis treji metai.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios motinos gali būti apgyvendinamos
kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namų patalpose.
3. Nuteistųjų
motinų pageidavimu jų vaikai gali būti laikomi vietovės, kurioje yra pataisos
namai, vaikų (kūdikių) namuose.
4. Nuteistosios
motinos, kurių vaikai iki trejų metų laikomi pataisos namų arba vietovės,
kurioje yra pataisos namai, vaikų (kūdikių) namuose, turi teisę kasdien ne
mažiau kaip po dvi valandas pasimatyti su savo vaikais.
5. Į pasimatymo
su vaikais laiką neįskaitoma krūtimi maitinančioms motinoms skirtas vaikų
maitinimo laikas.
6. Pasimatymų su
vaikais iki trejų metų tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklės.
Šeštasis
skirsnis
laisvės atėmimo bausmę atliekančių NUTEISTŲJŲ IŠvykimas be sargybos
arba be palydos
154 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių
nuteistųjų išvykimas be sargybos arba be palydos
1. Nuteistiesiems,
laikomiems pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, bei nuteistiesiems,
laikomiems pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis ir atbuvusiems ne
mažiau kaip vieną trečdalį bausmės laiko, taip pat nuteistiesiems, paliktiems
kardomojo kalinimo vietose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje ar kalėjime
atlikti ūkio darbus gali būti leidžiama išvykti be sargybos už pataisos
įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl
bendrojo lavinimo, profesinio mokymo arba dėl nuteistųjų dirbamo darbo
pobūdžio.
2. Nepilnamečių
pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau kaip tris
mėnesius laisvės atėmimo bausmės, gali būti leidžiama išvykti be palydos už
pataisos namų teritorijos ribų, jeigu to reikia dėl bendrojo lavinimo,
profesinio mokymo arba dėl jų dirbamo darbo pobūdžio.
3. Neleidžiama
išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo
vietos teritorijos ribų:
1) pavojingiems
recidyvistams;
2) asmenims,
nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus;
3)
nuteistiesiems, iš kurių ši teisė buvo atimta dėl padarytų pažeidimų;
4)
užsieniečiams;
5) ribotai
pakaltinamiems, sergantiems infekcinėmis ir venerinėmis ligomis nuteistiesiems.
155 straipsnis. Teisės išvykti be sargybos arba be
palydos suteikimo nuteistiesiems tvarka
1. Nuteistųjų,
kuriems gali būti suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, sąrašus,
atsižvelgęs į pateiktas jų asmens bylas, tvirtina Kalėjimų departamento
direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Ši teisė suteikiama pataisos
įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu.
2. Teisę išvykti
be sargybos arba be palydos turintys nuteistieji gali būti užtikrinant jų
priežiūrą apgyvendinti pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos
gyvenamosiose patalpose, esančiose šalia įstaigos.
3. Nuteistajam,
kuris pažeidė jam nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles,
pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu gali būti
atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos.
4. Jei
pasikeičia darbo, bendrojo lavinimo ar profesinio mokymo sąlygos, pataisos
įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nutarimu nuteistojo teisė
išvykti be sargybos arba be palydos panaikinama.
156
straipsnis. Nuteistųjų išvykimo be sargybos arba be palydos ypatumai
1. Teisė išvykti
be sargybos arba be palydos suteikia nuteistajam galimybę būti darbo, bendrojo
lavinimo ar profesinio mokymo laiku tam tikroje teritorijoje arba vykti tam
tikru maršrutu. Su teritorijos, kurioje leidžiama būti šią teisę turintiems
nuteistiesiems, ribomis arba maršrutu, kuriuo leidžiama vykti be sargybos arba
be palydos, nuteistieji supažindinami pasirašytinai.
2. Nuteistųjų,
kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio taisykles
nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Septintasis
skirsnis
lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigŲ
157
straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos
1. Laisvės
atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau
taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigų.
2. Nutartį
lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos priima vietovės, kurioje yra nuteistojo
pataisos įstaiga, apylinkės teismas pagal bausmę vykdančios institucijos
teikimą, jeigu nuteistasis yra įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu
įrodyti, kad pasitaisys.
3. Gali būti
lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų:
1)
asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki šešerių metų įskaitytinai už dėl
neatsargumo padarytus nusikaltimus, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu
už nesunkius nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose
kolonijose, nepilnamečiai, nėščios moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų
iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota
tėvų valdžia), – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį
paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
2) asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės
sąlygomis, taip pat asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems
metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems teismas nustatė
atlikti bausmę atvirose kolonijose, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau
kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
3) asmenys,
laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, – kai jie yra faktiškai
atlikę ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
4) asmenys,
laikomi kalėjime paprastosios grupės sąlygomis, taip pat pavojingi
recidyvistai, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip tris ketvirtadalius
paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
4. Lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigų darbingi asmenys per penkiolika dienų nuo
paleidimo momento privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir
pranešti apie tai bausmės vykdymo institucijai.
5. Teismas,
lygtinai paleisdamas nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nustato vieną arba kelias
iš šių pareigų:
1) draudimą
išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu;
2) draudimą
lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu;
3) draudimą
išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be
leidimo;
4) pareigą
registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį;
5) pareigą
gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, jei
lygtinai paleidžiamas asmuo sutinka.
6. Lygtinai
paleistas iš pataisos įstaigos darbingas nuteistasis, kuris vengia dirbti arba
sistemingai pažeidinėja ar itin piktybiškai pažeidžia darbo drausmę, taip pat
pažeidinėja viešąją tvarką arba jam nustatytas pareigas, teismo nutartimi
siunčiamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2338,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
158
straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymas
Lygtinai iš
pataisos įstaigų nepaleidžiami:
1) asmenys,
nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos
vientisumui ir konstitucinei santvarkai;
2) asmenys,
kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu
iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys;
3) asmenys,
kurie neatlikę visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo anksčiau
lygtinai atleisti nuo šios bausmės prieš terminą ir neatliktos bausmės dalies
metu vėl padarė tyčinį nusikaltimą;
4) asmenys,
nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus pataisos įstaigose;
5) asmenys,
laikomi kalėjime ar pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis.
159
straipsnis. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka
1. Lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigų asmenys į savo gyvenamąją vietą vyksta valstybės
lėšomis savarankiškai. Šiais atvejais teismas, kuris priėmė nutartį lygtinai
paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nusiunčia nuteistojo gyvenamosios
vietos pataisos inspekcijai potvarkį dėl nutarties vykdymo.
2. Pataisos
įstaigos administracija ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo nutarties
lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigų gavimo privalo atsiskaityti su
nuteistuoju ir išduoti jam rašytinį paliepimą išvykti į gyvenamąją vietą.
Nuteistasis privalo atvykti į gyvenamąją vietą per paliepime išvykti nurodytą
kelionės laiką ir užsiregistruoti pataisos inspekcijoje.
160 straipsnis. Lygtinai paleistų iš pataisos
įstaigų asmenų teisės ir pareigos
Lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigų asmenys turi Lietuvos Respublikos piliečiams ir
užsieniečiams įstatymų nustatytas teises ir pareigas su šiais apribojimais:
1) darbingi
asmenys privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba
užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai pataisos inspekcijai;
2) asmenims gali
būti uždrausta išeiti iš namų tam tikru laiku arba lankytis tam tikrose
vietose, jeigu tai nesusiję su darbu;
3) asmenims gali
būti uždrausta išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos
rajono ribų be leidimo. Leidimą išvykti ilgesniam laikui šiuo atveju duoda
nuteistąjį prižiūrinčios pataisos inspekcijos vadovas;
4) asmenims gali
būti nustatyta pareiga registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių
kartų per mėnesį. Kiek kartų registruotis pirmaisiais trimis mėnesiais po
paleidimo, nustato teismas, vėliau – pataisos inspekcijos vadovas,
atsižvelgdamas į paleisto nuteistojo elgesį.
161 straipsnis. Lygtinai paleistų iš pataisos
įstaigų asmenų atsakomybė už darbo drausmės, viešosios tvarkos ir nustatytų
elgesio taisyklių pažeidimą
1. Lygtinai
paleistam iš pataisos įstaigos asmeniui, kuris pažeidžia darbo drausmę ar
viešąją tvarką, gali būti taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta
drausminė ar administracinė atsakomybė.
2. Lygtinai
paleistam iš pataisos įstaigos asmeniui taip pat gali būti pritaikytos šio
Kodekso 162 straipsnio 2 dalyje numatytos poveikio priemonės.
3. Jeigu
darbingas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo vengia dirbti arba
sistemingai ar piktybiškai pažeidinėja darbo drausmę, taip pat jeigu lygtinai
paleistas iš pataisos įstaigos asmuo sistemingai pažeidinėja ar itin
piktybiškai pažeidžia viešąją tvarką ar jam nustatytas pareigas, policija,
siekdama užkirsti kelią vengimui vykdyti teismo nutartį, jį gali sulaikyti ne
ilgiau kaip penkioms paroms. Pataisos inspekcija gali perduoti medžiagą
teismui, kad būtų sprendžiama dėl tokio asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą
atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
4. Jeigu dėl
nežinomų priežasčių ilgiau kaip tris paras darbingo lygtinai paleisto iš
pataisos įstaigos asmens nėra darbe ar jeigu toks asmuo nustatytu laiku
nesugrįžo į darbo vietą iš atostogų ar komandiruotės, darbdavys privalo tuoj
pat pranešti apie tai pataisos inspekcijai.
5. Itin
piktybiškų viešosios tvarkos ir nustatytų pareigų pažeidimų sąrašą sudaro
Teisingumo ministerija.
162 straipsnis. Lygtinai paleistiems iš pataisos
įstaigų asmenims skiriamos paskatinimo priemonės ir nuobaudos
1. Lygtinai
paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims už dorą elgesį, stropų darbą, o
nepilnamečiams – ir už gerą mokymąsi pataisos inspekcijos vadovas gali skirti
šias paskatinimo priemones:
1) padėką;
2) paskirtos
nuobaudos panaikinimą prieš terminą;
3) prašyti
teismą panaikinti vieną arba kelias šio Kodekso 157 straipsnio 5 dalyje
numatytas pareigas.
2. Darbingiems
lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims, kurie pažeidinėja darbo
drausmę, taip pat lygtinai paleistiems asmenims, kurie pažeidinėja viešąją
tvarką ar jiems nustatytas pareigas, pataisos inspekcijos vadovas gali skirti
poveikio priemones – įspėjimą arba papeikimą.
163 straipsnis. Lygtinai paleistų iš pataisos
įstaigų asmenų priežiūrą atliekančios institucijos
1. Lygtinai
paleistų iš pataisos įstaigų asmenų priežiūrą atlieka pataisos inspekcijos.
Pataisos inspekcija tvarko visų lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų
personalinę įskaitą, prireikus padeda įsidarbinti darbingiems lygtinai
paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims, skiria paskatinimus ir nuobaudas,
teikia duomenis policijai dėl lygtinai paleistų nuteistųjų, kurių buvimo vieta
nežinoma, paieškos.
2. Policija
organizuoja ir atlieka lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų asmenų, kurių
buvimo vieta nežinoma, paiešką.
164
straipsnis. Teikimas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigų
1. Dėl
nuteistojo, kuris pagal šio Kodekso 157 straipsnį gali būti lygtinai paleistas
iš pataisos įstaigos, bausmę vykdanti institucija kreipiasi į teismą su teikimu
lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.
2. Teikime turi
būti duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, jo požiūrį į darbą ir mokymąsi
per visą bausmės atlikimo laiką. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama
nuteistojo asmens byla ir psichologinės tarnybos išvada.
3. Teismas
nuteistąjį lygtinai paleidžia iš pataisos įstaigos tik tuo atveju, jei
nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad jis
pasitaisys. Šį įsipareigojimą nuteistasis duoda pataisos įstaigos
administracijai raštu. Nuteistojo įsipareigojimas kartu su kitais dokumentais
nustatyta tvarka pateikiamas teismui, kuris sprendžia klausimą dėl nuteistojo
lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4. Jeigu teismas
atsisako nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, pakartotinis
teikimas galimas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių po nutarties atsisakyti
nuteistąjį lygtinai paleisti priėmimo dienos.
5. Lygtinai
paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis, kuris buvo nukreiptas atlikti
likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įstatymų
numatytais atvejais gali būti teikiamas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos
ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po teismo nutarties dėl pasiuntimo į
pataisos įstaigą vykdymo pradžios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1497,
2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1735 (2003-04-24)
XII
skyrius
laisvės atėmimo iki gyvos galvos BAUSMĖS vykdymo ypatUMAI
165
straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo vieta
1. Nuteistieji
laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt
metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant
į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo
administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į
pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.
2.
Kalėjimuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji
laikomi kamerose po vieną, o jų sutikimu – po du. Pataisos namuose šie
nuteistieji laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų.
166 straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos
bausmę atliekančių nuteistųjų specialiosios teisės ir pareigos
1. Laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 92–103
ir 106–109 straipsniuose nustatytas specialiąsias teises.
2. Laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų specialiąsias pareigas
167 straipsnis. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos
bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos poveikio priemonės
1. Laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio
Kodekso XI skyriaus pirmajame skirsnyje numatytos poveikio priemonės.
2.
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų bendrasis
lavinimas ir profesinis mokymas gali vykti tik pataisos namuose.
3. Laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jei patys
to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą.
Dirbantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems
nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 125–129, 131, 132, 134 ir 135 straipsnių
nuostatos.
168 straipsnis. Pataisos įstaigos administracijos
pareigos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančio nuteistojo sunkios
ligos arba mirties atveju
1. Jeigu laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantis nuteistasis sunkiai serga ir jo
liga gresia gyvybei, kalėjimo arba pataisos namų administracija privalo
nedelsdama apie tai pranešti Kalėjimų departamento direktoriui ar jį
pavaduojančiam pareigūnui ir nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba
artimiesiems giminaičiams. Šiems asmenims jų pageidavimu sudaromos sąlygos
aplankyti nuteistąjį. Lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklės.
2. Laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančio nuteistojo mirties atveju kalėjimo
arba pataisos namų administracija privalo nedelsdama apie tai pranešti Kalėjimų
departamento direktoriui ar jį pavaduojančiam pareigūnui ir nuteistojo
sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Pataisos įstaigos
direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas privalo apie nuteistojo mirtį per
tris dienas raštu pranešti kalėjimo ar pataisos namų vietos civilinės būklės
aktus registruojančiai įstaigai, kuri Civilinio kodekso nustatyta tvarka
įregistruoja mirtį ir išduoda mirties liudijimą.
3. Nuteistojo
palaikai palaidojami kapinėse arba nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio arba
artimųjų giminaičių prašymu ir kalėjimo ar pataisos namų direktoriaus ar jį
pavaduojančio pareigūno leidimu atiduodami mirusiojo sutuoktiniui,
sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.
XIII
skyrius
TERMINUOTO laisvės atėmimo, LAISVĖS
ATĖMIMO IKI GYVOS GALVOS IR arešto bausmes atliekančių NUTEISTŲJŲ materialinė
Atsakomybė
169 straipsnis. Terminuoto laisvės atėmimo, laisvės
atėmimo iki gyvos galvos ir arešto bausmes atliekančių nuteistųjų materialinės
atsakomybės pagrindai ir dydis
1. Terminuoto
laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys
nuteistieji atsako už bausmės atlikimo metu valstybei padarytą žalą:
1) už žalą,
padarytą atliekant darbines pareigas, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą
nustato Lietuvos Respublikos darbo įstatymai;
2) už žalą,
padarytą kitokiais veiksmais, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato
Civilinis kodeksas.
2. Arešto bausmę
atliekantys nuteistieji už bausmės atlikimo metu padarytą valstybei žalą atsako
tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Civilinis kodeksas.
170
straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka
1. Arešto,
terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę
atliekančių nuteistųjų valstybei padarytos žalos atlyginimas išieškomas
motyvuotu areštinės ar pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, jeigu žalos
dydis neviršija nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie
išieškojimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Kitais atvejais žalos
atlyginimas išieškomas bendrais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais
pagrindais ir tvarka.
2. Areštinės ar
pataisos įstaigos direktoriaus nutarimas išieškoti žalos atlyginimą gali būti
apskųstas Kalėjimų departamento direktoriui. Skundo padavimas nesustabdo
nutarimo išieškoti žalos atlyginimą vykdymo. Kalėjimų departamento direktorius
nustatęs, kad nuteistasis dėl žalos atsiradimo nekaltas, turi teisę pakeisti
išieškotinų sumų dydį arba panaikinti nutarimą išieškoti žalos atlyginimą.
Neteisėtai arba neteisingai išskaitytos už padarytą žalą sumos grąžinamos į
nuteistojo asmeninę sąskaitą. Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas dėl
nutarimo išieškoti žalos atlyginimą per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas
apygardos administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra nutarimą
priėmusio direktoriaus vadovaujama areštinė ar pataisos įstaiga.
3. Valstybei padarytos
žalos atlyginimo dalis, kurios pilnai neatlygino paleistas iš areštinės ar
pataisos įstaigos asmuo, išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
171 straipsnis. Dėl atliekančio bausmę nuteistojo nusikalstamos veikos
atsiradusios žalos atlyginimas
Žala, atsiradusi
dėl atliekančio bausmę nuteistojo nusikalstamos veikos, atlyginama Civilinio
kodekso nustatyta tvarka.
172 straipsnis. Atliekančio bausmę nuteistojo tretiesiems asmenims
padarytos žalos atlyginimas
Žala, kurią
padarė atliekantis bausmę nuteistasis tretiesiems asmenims, atlyginama
Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
XIV
skyrius
arešto, TERMINUOTO laisvės atėmimo IR LAISVĖS ATĖMIMO iki gyvos
galvos baumES ATLIEKANČIŲ NUTEISTŲJŲ materialinis, buitinis aprūpinimas ir
sveIkatos priežiūra
173 straipsnis. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo
ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis
buitinis aprūpinimas
1. Arešto,
terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes
atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir
buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
2. Arešto,
terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes
atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir
patalynė.
3. Terminuoto
laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys
nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami
drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji
drabužiais ir avalyne apsirūpina patys.
4. Arešto,
terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes
atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o
ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo
normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
5. Nėščioms
moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, taip pat ligoniams
sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos ir nustatomos didesnės
mitybos normos. Šiems nuteistiesiems pagal gydytojų komisijos išvadą gali būti
leista gauti papildomų maisto produktų, pašto ir perduodamų siuntinių.
6. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantys atvirose kolonijose nuteistieji maistu, drabužiais,
baltiniais ir avalyne apsirūpina patys. Šiems nuteistiesiems kiekvieną mėnesį
iš atviros kolonijos lėšų išmokami vieno MGL dydžio maistpinigiai. Nuteistųjų,
uždarytų į baudos izoliatorių, maitinimas organizuojamas šio Kodekso 173
straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o maistpinigiai už baudos izoliatoriuje
praleistą laiką šiems nuteistiesiems nemokami.
7. Arešto,
terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes
atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2338,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
174 straipsnis. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo
ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos
priežiūra
1. Asmens
sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir
atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus.
2. Pataisos
įstaigose ir areštinėse steigiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba
tarnybos. Šių įstaigų bei tarnybų struktūrą, etatų skaičių ir veiklos tvarką
nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija. Infekcinėmis
ligomis sergantiems nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę,
gydyti ir laikyti steigiamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos.
3. Laisvės
atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota
būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose
arba areštinėse nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių
asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų
apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir
Teisingumo ministerija.
4. Arešto,
terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes
atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos
ministerija.
175 straipsnis. Atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų, kurie
serga priklausomybės ligomis, gydymas
1. Laisvės
atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio,
narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali
būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
2.
Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose
tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija.
V DALIS
baigiamOSiOS nuostatOS
XV
skyrius
ATLEIDIMAS NUO
BAUSMĖS ATLIKIMO, PAGALBA ATLEISTIEMS NUO BAUSMĖS ATLIKIMO ASMENIMS. BAUSMIŲ
VYKDYMO INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ IR SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS
Pirmasis
skirsnis
atleidimas nuo bausmės atlikimo
176
straipsnis. Atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindai
Nuteistieji
atleidžiami nuo bausmės atlikimo šiais pagrindais:
1) atbuvę teismo
nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką;
2) amnestijos
aktu;
3) malonės
tvarka;
4) kuriems
panaikintas nuosprendis ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas;
5) kuriems
paskira bausmė, sumažinta iki atlikto bausmės laiko;
6) lygtinai
atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą;
7) susirgę
sunkia nepagydoma liga, kai teismas priima atitinkamą nutartį;
8) kitais
Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais.
177
straipsnis. Atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl ligos
1. Susirgęs
sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo
tolesnio bausmės atlikimo.
2. Teikimą
atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės
vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų
komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla.
178 straipsnis. Atleidimas nuo bausmės atlikimo dėl
invalidumo, pensinio amžiaus ir nėštumo
1. Nuteistąjį,
kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, jeigu jis nustatyta tvarka
pripažintas I arba II grupės invalidu, taip pat sulaukusį
pensinio amžiaus nuteistąjį arba moterį, išėjusią nėštumo ir
gimdymo atostogų, arba dėl kitų objektyvių priežasčių apylinkės
teismas atleidžia nuo bausmės atlikimo paskirdamas Baudžiamojo
kodekso IX
skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
2. Teikimą
atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl invalidumo, pensinio amžiaus,
nėštumo ar nėštumo ir gimdymo atostogų paduoda bausmės vykdymo institucijos
vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama nuteistojo asmens byla, o
invalidumo arba nėštumo atveju – gydytojų komisijos išvada.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2338,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
179 straipsnis. Teikimas lygtinai atleisti nuo
laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar laisvės atėmimą pakeisti švelnesne
bausme
1. Teikimą
lygtinai atleisti nuteistąjį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar
laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne bausme pagal Baudžiamojo kodekso 77
arba 94 straipsnį paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytame teikime turi būti duomenys, apibūdinantys
nuteistojo elgesį, jo požiūrį į darbą ir mokymąsi per visą bausmės atlikimo
laiką. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama nuteistojo asmens byla, taip pat
pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada.
3. Jeigu teismas
nepatenkina teikimo, pakartotinai teikti tą patį nuteistąjį lygtinai atleisti
nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar pakeisti laisvės atėmimą švelnesne
bausme galima ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo teikimo atmetimo dienos.
180
straipsnis. Paleidimo iš pataisos įstaigų ir areštinių tvarka
1. Atlikę
laisvės atėmimo ir arešto bausmes nuteistieji paleidžiami paskutinės bausmės
laiko dienos pirmoje pusėje, o kitais pagrindais paleidžiami – tą dieną, kurią
bausmės vykdymo institucija gauna reikiamus dokumentus. Jeigu dokumentai
gaunami likus ne daugiau kaip trims valandoms iki darbo dienos pabaigos,
nuteistasis paleidžiamas kitos dienos rytą.
2. Mėnesiais
skaičiuojamos bausmės laikas pasibaigia atitinkamą paskutinio bausmės mėnesio
dieną, o jeigu tas mėnuo atitinkamos dienos neturi, – paskutinę to mėnesio
dieną.
3. Jeigu bausmės
laikas pasibaigia poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas dieną,
kuri eina prieš poilsio arba šventės dieną.
4.
Paleidžiamiems asmenims paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai,
asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat bausmės atlikimą liudijantys
dokumentai.
5. Paleidžiamo
asmens prašymu charakteristika išsiunčiama jo nurodytai institucijai.
6. Bausmės
vykdymo institucijos vadovas arba jo pavaduotojas privalo išaiškinti
paleidžiamam asmeniui jo teises ir pareigas.
7. Paleidžiami
nepilnamečiai pasiunčiami pas tėvus arba globėjus (rūpintojus) ar artimuosius
giminaičius. Nepilnamečius privalo lydėti bausmės vykdymo institucijos
darbuotojas, tėvai, globėjai (rūpintojai) arba artimieji giminaičiai.
181
straipsnis. Ligonių paleidimo iš pataisos įstaigų ypatumai
1. Laisvės atėmimo
vietos gydymo įstaigoje laikomas sergantis asmuo, kuriam reikalinga
stacionarinė medicinos pagalba, paleidimo dieną jo rašytiniu sutikimu už
valstybės lėšas pervežamas į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos
priežiūros viešąją įstaigą. Apie pervežimą nedelsiant pranešama paleidžiamo
ligonio sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.
2.
Laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje laikomas sunkiai sergantis asmuo, kurio
paleidimo dieną pagal gydytojų išvadą negalima pervežti į valstybės ar
savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą, paliekamas laisvės
atėmimo vietos gydymo įstaigoje. Jeigu šis asmuo nesutinka pasilikti, pataisos
įstaigos administracija privalo nedelsdama iškviesti Sveikatos apsaugos
ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovus bei ligonio sutuoktinį,
sugyventinį arba artimuosius giminaičius. Jeigu paleidžiamas asmuo ir toliau
nesutinka pasilikti laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje, jo ir (arba) jo
sutuoktinio, sugyventinio ar artimųjų giminaičių rašytiniu sutikimu pervežamas
į valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą ar kitą
sveikatos priežiūros įstaigą.
Antrasis
skirsnis
pagalba atleistiems nuo bausmės atlikimo asmenims
182 straipsnis. Pagalbos suteikimas iš pataisos įstaigų
ir areštinių paleidžiamiems asmenims
1. Paleidžiamų
iš pataisos įstaigų arba areštinių asmenų kelionės į jų gyvenamąją vietą
išlaidas apmoka bausmę vykdžiusi institucija.
2. Paleidžiami
iš pataisos įstaigų asmenys aprūpinami maisto produktais arba pinigais kelionei
pagal nustatytas normas. Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną
reikiamų drabužių, avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal
sezoną aprūpinami nemokamai.
3.
Paleidžiamiems iš pataisos įstaigų asmenims gali būti skiriama vienkartinė
negrąžinama iki vieno MGL dydžio pašalpa.
4. Paleidžiamų
asmenų kelionės išlaidų apmokėjimo, aprūpinimo maistu, drabužiais ir avalyne,
taip pat vienkartinės negrąžinamos pašalpos skyrimo tvarką ir sąlygas nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
5.
Paleidžiamiems neįgaliesiems ir pagyvenusiems asmenims jų prašymu turi būti
suteikta Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta socialinė parama.
Neturinčius tėvų paleidžiamus nepilnamečius pataisos įstaigos ar areštinės
administracija pasiunčia į internatus arba perduoda šeimos nariams,
artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims globoti ar rūpintis.
Trečiasis
skirsnis
BAUSMIŲ
VYKDYMO INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ IR SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS
183 straipsnis. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų
ir sprendimų apskundimas
1. Teisės dirbti
tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo,
viešųjų darbų, laisvės apribojimo, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės
atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų
veiksmai ir sprendimai skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar
įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika
dienų nuo jo gavimo dienos.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų
veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą
turi išnagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos, o
jei dėl skundo atliekamas patikrinimas, – per keturiolika dienų nuo patikrinimo
baigimo dienos.
3. Kalėjimų
departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų
įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
4. Baudos,
juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes
vykdančių antstolių veiksmai ir sprendimai skundžiami antstolio veiklos
teritorijos apylinkės teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka bausmių vykdymo institucijų
ir įstaigų, jų pareigūnų, taip pat antstolių veiksmai ir sprendimai gali būti
skundžiami Seimo skiriamiems kontrolieriams arba kitoms valstybės
institucijoms.
Lietuvos Respublikos
bausmių vykdymo
kodekso
1
priedas
Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę
atliekantiems nuteistiesiems,
sąrašas
1. Daiktai,
gaminiai ir medžiagos, kurių civilinė apyvarta uždrausta
2. Visų rūšių
šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, šaudmenys bei sprogmenys, ginklų, šaudmenų
ir sprogmenų aprašymai, dujų balionėliai (išskyrus vienkartinius žiebtuvėlius)
3. Visų rūšių
transporto priemonės
4. Pinigai,
vertingi daiktai, vertybiniai popieriai
5. Optiniai
prietaisai
6. Magnetofonai,
telefonai, radijo ryšio priemonės
7. Laikrodžiai iš
brangiųjų metalų
8. Visų rūšių
alkoholiniai gėrimai, kvepalai, odekolonai ir kiti gaminiai, kurių sudėtyje yra
etilo alkoholio
9. Narkotinės,
psichotropinės ir toksinės medžiagos, jų pirmtakai, stipriai veikiantys
medikamentai, taip pat medicininės paskirties daiktai – be gydytojo leidimo
10. Rašomosios
mašinėlės, dauginimo ir kopijavimo aparatai
11. Peiliai,
skutimosi priemonės (išskyrus elektrines ir mechanines skutimosi priemones bei
skutimosi aparatus su kasetėmis) ir kiti aštriabriauniai bei smailūs daiktai
12. Šaltkalvio,
staliaus ir kiti įrankiai
13. Kortos
14.
Fotoaparatai, vaizdo ir kino kameros, fotomedžiagos, chemikalai
15. Dokumentai
(išskyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių,
nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų, pareigūnų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių
institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus)
16.
Topografiniai žemėlapiai, kompasai
17. Karinė ir
kitokia uniforma, jos reikmenys
18. Kopijavimo
popierius
Lietuvos
Respublikos
bausmių
vykdymo kodekso
2
priedas
laisvės atėmimo bausmę
atliekantiems nuteistiesiems draudžiamŲ DIRBTI Darbų ir DRAUDŽIAMŲ EITI pareigų
sąrašas
Laisvės atėmimo
bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama dirbti:
1) dauginimo
aparatais, radijo ir elektros ryšių perdavimo įrengimais (išskyrus elektros
ryšių linijų montuotoju, dalyvaujant administracijos atstovui);
2) pardavėjais,
buhalteriais, kasininkais, sandėlių vedėjais;
3) medicinos
srityje (išskyrus sanitarais);
4) fotografais,
televizijos ir kino operatoriais;
5) lengvųjų
automobilių ir motociklų vairuotojais;
6) eiti
pareigas, pagal kurias nuteistiesiems būtų pavaldūs pataisos įstaigų
darbuotojai;
7) pataisos
įstaigos administracijos patalpose, kai jose nėra administracijos atstovo.
_______________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1497,
2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1735 (2003-04-24)
BAUSMIŲ
VYKDYMO KODEKSO 18, 20, 21 IR 164 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2338,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278 (2004-07-24)
BAUSMIŲ
VYKDYMO KODEKSO 43, 48, 49, 68, 102, 121, 157, 173, 178 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-07-27)
autrap@lrs.lt
2004-07-08
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas — arts. 183, 146, 56 y 40
2003-05-01
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas
originali versija
Tekstas šią datą