LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas
74 versijos
· 2002-01-01 — 2030-01-01
2030-01-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — art. 44
2027-01-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — art. 721
2026-01-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — art. 44
2025-11-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — art. 67
2025-05-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 482, 42, 2
2025-04-26
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — art. 27
2025-01-17
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 2, 27, 16 y
2024-11-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 73, 31, 2 y
2024-07-06
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 16, 69
2024-07-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 45, 44,
2024-01-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 482, 31, 2
2023-12-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 19, 222, 27
2023-07-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 71, 9 y
2023-06-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 47, 51, 46
2023-05-06
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 51, 46
2023-03-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 2, 51, 16 y
2023-02-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 31, 27, 22
2023-01-03
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 69
2023-01-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 31, 27, 401
2022-12-22
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 44, 69,
2022-10-15
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 42, 27, 60
2022-07-08
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 482, 58, 31
2022-07-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 22, 211
2022-06-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — art. 18
2022-05-24
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — art. 69
2022-05-17
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 16, 67
2022-01-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 76, 19, 461
2021-11-13
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 69, 43
2021-09-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 56, 521, 69
2021-07-15
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 461, 462, 4
2021-05-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 482, 2, 27
2021-02-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 75, 67
2020-11-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 9, 67,
2020-07-15
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 73, 27, 708
2020-07-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 706, 31, 70
2020-06-26
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 31, 2, 27 y
2020-06-22
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 33, 391
2020-06-18
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 33, 16,
2020-06-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 42, 47, 2 y
2020-05-31
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 461, 31, 2
2020-01-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 16, 75
2019-10-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 2, 67
2019-09-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 2, 69, 68 y
2019-07-02
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 71, 72,
2019-07-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 76, 19, 56
2019-05-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 56, 2, 27 y
2019-01-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 2, 27, 741
2018-12-21
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 16
2018-11-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 2, 74, 69 y
2018-09-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 58, 27, 38
2018-05-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 67
2018-03-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — art. 27
2018-01-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 9, 16 y
2017-11-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 58, 31, 2 y
2017-07-17
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 9, 6 y
2017-07-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — art. 51
2017-05-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 73, 2, 27 y
2016-11-15
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 31, 2, 27 y
2016-01-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 78
2015-07-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 18, 21
2015-03-02
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 2, 27, 9, 6
2014-03-20
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 31, 27, 9 y
2013-03-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 16
2012-07-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 27, 16
2012-06-30
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — art. 27
2012-02-07
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 78, 76, 19
2010-10-02
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 421, 51
2010-01-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 44, 24, 36
2009-12-28
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 2, 6, 51, 1
2009-08-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 44, 42, 51
2009-06-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 44, 2, 6 y
2009-02-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 51, 39
2004-07-10
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y
2002-01-01
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas — versión origin
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2024-11-01
@@ -1,6 +1,6 @@
# Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2024-07-06 iki 2024-10-31
Suvestinė redakcija nuo 2024-11-01 iki 2025-01-16
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 66-1984, i. k. 1001010ISTAIII-1881
@@ -216,6 +216,12 @@
75. Kainų reguliavimo periodas – laikotarpis, kuriam nustatomos elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinės ribos.
751. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių gyvavimo ciklas – visuma procesų, sudarančių kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių raidos ciklą (planavimas, projektavimas, įrengimas, naudojimas ir išmontavimas) per šių objektų ir įrenginių gyvavimo laiką.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2423, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25644
76. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas – visuma teisės aktų nustatytų dokumentų, kuriuose pateikiami šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių ir jų įrengimo sprendiniai.
77. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektuotojas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę projektuoti kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius, nurodytus šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje.
@@ -1244,7 +1250,11 @@
1) 24 mėnesių laikotarpiui statant ar įrengiant saulės šviesos energijos elektrines, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė negu 6 MW;
2) 48 mėnesių laikotarpiui statant ar įrengiant elektros energijos gamybos įrenginius ir energijos kaupimo įrenginius, išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas saulės šviesos energijos elektrines ir šio straipsnio 43 punkte nurodytus energijos kaupimo įrenginius.
2) 48 mėnesių laikotarpiui statant ar įrengiant elektros energijos gamybos įrenginius ir energijos kaupimo įrenginius, išskyrus šios dalies 1 punkte nurodytas saulės šviesos energijos elektrines ir šio straipsnio 43 dalyje nurodytus energijos kaupimo įrenginius.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
Papildyta straipsnio dalimi:
@@ -1266,12 +1276,16 @@
Nr. XIV-1700, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27273
43. Leidimai tiesti tiesioginę liniją, leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį ir energijos kaupimo įrenginį, kurio leistina generuoti galia yra mažesnė negu 6 MW, išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.
43. Leidimai tiesti tiesioginę liniją, leidimai modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį ir leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus statant ar įrengiant energijos kaupimo įrenginį, kurio leistina generuoti galia yra mažesnė negu 6 MW, išduodami 36 mėnesių laikotarpiui.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
5. Kai plėtojamos elektros energijos gamybos technologijos savybės objektyviai lemia ilgesnius statybos ir įrengimo terminus ir kai pareiškėjas pateikia tai pagrindžiančius dokumentus, Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka Taryba išduoda leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išskyrus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, ilgesniam laikotarpiui, negu numatyta šio straipsnio 41 dalyje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
@@ -1320,7 +1334,19 @@
7) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai;
8) kurie turi leidimą modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį, kai leidimo turėtojas įvykdė šios dalies 1–5 punktuose nurodytus reikalavimus.
8) kurie turi leidimą modernizuoti iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančią elektrinę ar elektros energijos gamybos įrenginį, kai leidimo turėtojas įvykdė šios dalies 1–5 punktuose nurodytus reikalavimus;
9) jeigu juridiniam asmeniui nėra pradėta bankroto, restruktūrizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra, o fiziniam asmeniui nėra pradėta fizinio asmens bankroto procedūra;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
10) kurie neturi skolų, kurių bendra suma viršija 10 000 eurų, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų biudžetui, administruojamam viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administratoriaus. Jeigu šiame punkte nurodytų skolų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo neturi šiame punkte nurodytų skolų.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
Straipsnio dalies pakeitimai:
@@ -1440,7 +1466,19 @@
8) planuojamas statyti ar modernizuoti energetikos objektas, kuriame kaip kuras energijai gaminti planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, Vyriausybės pripažintas valstybinės reikšmės objektu;
9) gautas Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme.
9) gautas Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines arba yra apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, tačiau planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių nacionaliniam saugumui užtikrinti galima išvengti panaudojant papildomas priemones, kaip tai numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme;
10) juridiniam asmeniui nėra pradėta bankroto, restruktūrizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra, o fiziniam asmeniui nėra pradėta fizinio asmens bankroto procedūra;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
11) neturi skolų, kurių bendra suma viršija 10 000 eurų, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų biudžetui, administruojamam viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administratoriaus. Jeigu šiame punkte nurodytų skolų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo neturi šiame punkte nurodytų skolų.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
Straipsnio dalies pakeitimai:
@@ -1582,7 +1620,7 @@
2) pateikiami ir tuo atveju, kai asmuo nepateikia bent vieno iš leidimui išduoti ar pratęsti leidimo galiojimo terminą reikalingų dokumentų arba pateikti duomenys yra neteisingi.
25. Jeigu pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalies 1–5 ir 8–10 punktuose nurodytiems leidimams išduoti reikalingi dokumentai arba pateikti duomenys yra neteisingi, taip pat jeigu jų nepakanka nustatyti, ar dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, Taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo registravimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos praneša asmeniui, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Asmuo trūkstamus dokumentus ar informaciją pateikia ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu asmuo per nustatytą terminą pateikia trūkstamus dokumentus ar informaciją, taip pašalindamas aplinkybes, trukdančias išduoti leidimą, leidimas išduodamas per šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytą terminą.
25. Jeigu pateikti ne visi šio straipsnio 1 dalies 1–6 ir 8–10 punktuose nurodytiems leidimams išduoti reikalingi dokumentai arba pateikti duomenys yra neteisingi, taip pat jeigu jų nepakanka nustatyti, ar dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, Taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo registravimo leidimus išduodančioje institucijoje dienos praneša asmeniui, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją. Asmuo trūkstamus dokumentus ar informaciją pateikia ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu asmuo per nustatytą terminą pateikia trūkstamus dokumentus ar informaciją, taip pašalindamas aplinkybes, trukdančias išduoti leidimą, leidimas išduodamas per šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytą terminą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
@@ -1594,6 +1632,8 @@
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
26. Asmenys, kurie verčiasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį ir privalo laikytis šių veiklos sąlygų:
1) teisės aktų nustatyta tvarka teikti kompetentingoms valstybės institucijoms ir įstaigoms informaciją apie leidimais reguliuojamą veiklą;
@@ -2380,7 +2420,11 @@
35) vykdyti kitas šiame įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Reglamente (ES) 2019/943 ir tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energetikos sektorių, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas perdavimo sistemos operatoriaus pareigas.
2. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį paskelbia savo interneto svetainėje.
2. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia, su Energetikos ministerija ir kitomis suinteresuotomis šalimis derina ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį paskelbia savo interneto svetainėje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
21. Tarybos nustatytais principais ir kriterijais Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatoma elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir (ar) kriterijai turi užtikrinti efektyvaus tinklo panaudojimo principų laikymąsi. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti užtikrinamos sąlygos įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tikslus ir uždavinius, taip pat Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones. Prie perdavimo elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:
@@ -2644,11 +2688,13 @@
12) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą.
2. Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie skirstomųjų tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu skirstomųjų tinklų operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį skelbia savo interneto svetainėje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
2. Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie skirstomųjų tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu skirstomųjų tinklų operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia, su Energetikos ministerija ir kitomis suinteresuotomis šalimis derina ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį paskelbia savo interneto svetainėje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
21. Tarybos nustatytais principais ir kriterijais Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatoma elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir (ar) kriterijai turi užtikrinti efektyvaus tinklo išnaudojimo principų laikymąsi. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti užtikrinamos sąlygos įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tikslus ir uždavinius, taip pat Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones. Prie skirstomųjų elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:
@@ -3630,2455 +3676,2539 @@
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
58 straipsnis. Prekybos elektros energija organizavimo principai
1. Elektros energija prekiaujama pagal Elektros energijos rinkos taisykles, kuriose nustatyti reikalavimai atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus tikslus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2. Vartotojo objektas, esantis vienoje geografinėje vietoje ir savarankiškai prijungtas prie skirstomųjų ar perdavimo tinklų, gali gauti elektros energiją iš kelių vartotojo laisvai pasirinktų tiekėjų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. Didmenininkas turi teisę sudaryti sutartis su keliais nepriklausomais tiekėjais, taip pat su pasirinktu gamintoju.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
3. Visi elektros energijos rinkos dalyviai turi reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo teisę persiųsti elektros energiją. Ši teisė įgyvendinama pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas elektros tinklų naudojimo taisykles sudarant elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis.
4. Visas persiunčiamas elektros energijos kiekis turi būti suderintas su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais ir, jeigu trūksta perdavimo ir (ar) skirstymo galingumo, koreguojamas pagal elektros tinklų naudojimo taisykles.
5. Centralizuotai elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, superkama iš elektros energijos gamintojų, kuriems kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatyta tvarka taikomas fiksuotas tarifas. Visa supirkta elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais, tvarka ir sąlygomis ir vadovaujantis ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėtojams principais. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdo skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, ir (ar) Energetikos ministerijos, Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri reglamentuoja tokios įmonės pakeitimo procedūrą, paskirta įmonė. Nupirkta elektros energija gali būti tiekiama ir šiame straipsnyje nurodyto skirstomųjų tinklų operatoriaus, ir paskirtosios įmonės vartotojams. Paskirtąja įmone skiriama įmonė turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės veiklos;
2) įmonė privalo valdyti technines ir organizacines priemones, reikalingas laiku ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į elektros tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;
3) įmonė privalo užtikrinti nupirktos elektros energijos pardavimą Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros energijos pardavimą savo vartotojams;
4) įmonė privalo apskaitą, susijusią su centralizuotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;
5) įmonė įsipareigoja sudaryti centralizuotai superkamos elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už gamintojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, suplanuoto ir faktiškai per apskaitos laikotarpį pagaminto elektros energijos kiekio skirtumo pirkimo–pardavimo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos prognozavimą, planavimą ir disbalansą;
6) įmonė įsipareigoja atlikti paskirtosios įmonės funkcijas laikydamasi Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraše, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ankstesnioji paskirtoji įmonė atlieka funkcijas tol, kol bus paskirta nauja įmonė.
TAR pastaba. 58 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojanti iki 5 dalies naujos redakcijos įsigaliojimo, praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 8 d.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
5. Centralizuotai elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, superkama iš elektros energijos gamintojų, kuriems kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatyta tvarka taikomas fiksuotas tarifas. Visa supirkta elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais, tvarka ir sąlygomis ir vadovaujantis ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėtojams principais. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdo skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, ir (ar) Energetikos ministerijos teikimu Vyriausybės paskirta įmonė. Informacija apie paskirtosios įmonės atranką skelbiama viešai ir paskirtąją įmonę atrenka energetikos ministro įsakymu sudaryta komisija. Nupirkta elektros energija gali būti tiekiama ir šiame straipsnyje nurodyto skirstomųjų tinklų operatoriaus vartotojams, ir paskirtosios įmonės vartotojams. Paskirtąja įmone gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis, kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – viena ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl paskirtosios įmonės valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
2) privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės veiklos;
3) privalo valdyti technines ir organizacines priemones, reikalingas laiku ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į elektros tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;
4) privalo užtikrinti nupirktos elektros energijos pardavimą Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros energijos pardavimą savo vartotojams;
5) privalo apskaitą, susijusią su centralizuotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;
6) įsipareigoja sudaryti centralizuotai superkamos elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už gamintojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, suplanuoto ir faktiškai per apskaitos laikotarpį pagaminto elektros energijos kiekio skirtumo pirkimo–pardavimo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos prognozavimą, planavimą ir disbalansą;
7) turi darbuotojų veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos rinkos dalyviams informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
8) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų;
9) įsipareigoja atlikti paskirtosios įmonės funkcijas laikydamasi Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo tvarkos apraše, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ankstesnioji paskirtoji įmonė atlieka funkcijas tol, kol bus paskirta nauja įmonė.
TAR pastaba. 58 straipsnio 5 dalies redakcija, įsigaliojanti praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 8 d. 7 punkto redakcija įsigalioja kitą darbo dieną po Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui apie gautą Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.
6. Nustačiusi, kad paskirtoji įmonė neatitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ar nesilaiko šio straipsnio 5 dalyje nustatytų veiklos sąlygų, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo, Elektros energijos rinkos taisyklių ir kitų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Energetikos ministerija įspėja paskirtąją įmonę apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Paskirtajai įmonei per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujos paskirtosios įmonės atranką ir paskyrimą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-604, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12305
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
7. Dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų.
TAR pastaba. 58 straipsnio papildymas 7 dalimi įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 8 d. 7 dalies redakcija įsigalioja kitą darbo dieną po Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui apie gautą Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
8. Taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja paskirtosios įmonės patirtų sąnaudų pagrįstumą.
TAR pastaba. 58 straipsnio papildymas 8 dalimi įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 8 d. 8 dalies redakcija įsigalioja kitą darbo dieną po Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui apie gautą Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
59 straipsnis. Elektros energijos rinkos modelis
1. Elektros energijos rinka organizuojama šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos vidaus rinkos veikimą, ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais, taikant reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo principą elektros energijai persiųsti, ir yra paremta teisėtumo ir lygiateisiškumo principais.
2. Perdavimo sistemos operatorius ar skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę riboti trečiųjų asmenų dalyvavimą (prieigą) persiunčiant elektros energiją, jeigu trūksta reikiamų pajėgumų. Toks ribojimas privalo būti pagrįstas objektyviais ir techniškai bei ekonomiškai pagrįstais kriterijais.
3. Kiekvieno rinkos dalyvio atsakomybę už savo paties sukeltą disbalansą ir su tuo susijusias pareigas, už balansą atsakingos šalies atsakomybę nustato Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalies nuostatos. Prisiimdamas Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą finansinę atsakomybę, rinkos dalyvis arba asmuo, su kuriuo rinkos dalyvis sudarė atsakomybės už disbalansą perdavimo sutartį, kaip už balansą atsakinga šalis, sudaro su perdavimo sistemos operatoriumi atsiskaitymo už disbalansą sutartį, parengtą pagal perdavimo sistemos operatoriaus nustatytas atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas. Atsiskaitymo už disbalansą sutartyje turi būti aiškiai apibrėžti visi disbalanso skaičiavimui reikalingi Reglamente (ES) 2017/2195 įvardyti dėmenys, aiškiai nustatyti jų nustatymo ir (ar) skaičiavimo principai, taip pat nustatyta disbalanso skaičiavimo ir atsiskaitymo už jį tvarka.
4. Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta rinkos dalyvio atsakomybė už disbalansą gali būti netaikoma tik šiame įstatyme ir (ar) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytais atvejais. Už rinkos dalyvio, kuriam taikomas fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas ir kuris įstatymų yra atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, sukeltą disbalansą finansiškai atsako tinklų operatorius, prie kurio tinklų yra prijungti rinkos dalyvio įrenginiai, jeigu rinkos dalyvio pagamintą elektros energiją centralizuotai superka paskirtoji įmonė ar skirstomųjų tinklų operatorius. Su tokia finansine atsakomybe susijusios tinklų operatorių patirtos sąnaudos kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Perdavimo sistemos operatorius atsiskaitymus su paskirtąja įmone už rinkos dalyvio, kurio įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo ir kuris įstatymų atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, suplanuotos ir faktiškai pagamintos elektros energijos kiekio skirtumo pirkimą ir pardavimą vykdo šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytoje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai rinkos dalyvio, kuris įstatymų yra atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, pagaminta elektros energija nėra centralizuotai superkama, rinkos dalyvis vykdo veiksmus, kad būtų užtikrintas jo pagamintos elektros energijos balansas elektros energijos rinkoje, o su jais susijusios rinkos dalyvio pagrįstos išlaidos yra kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
5. Balansavimo energija prekiaujama ir atsiskaitymai už disbalansą vykdomi balansavimo paslaugų rinkoje sutarčių tarp rinkos dalyvių pagrindu šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2017/2195 ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Perdavimo sistemos operatorius rengia balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) ir atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas, teikia jas tvirtinti Tarybai ir, Tarybai patvirtinus, paskelbia savo interneto svetainėje.
6. Paklausos telkėjas prekiauja elektros energija vadovaudamasis Elektros energijos rinkos taisyklėmis ir (ar) perdavimo sistemos operatoriaus nustatytomis sąlygomis. Paklausos telkėjas arba jo už balansą atsakinga šalis atsako už paklausos telkėjo veikloje sukeltą disbalansą.
7. Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas balansavimą, sudaro nacionalinį balansą, atitinkantį nupirktos ir parduotos elektros energijos kiekį, pagal už balansą atsakingų šalių pateiktus duomenis ir patikrina pateiktų duomenų tikslumą pagal prekybos elektros energija elektros biržoje ir prekybos pagal dvišales sutartis duomenis, taip pat sutrikimų ir avarijų atveju koordinuoja tinklų naudotojų veiksmus, perka elektros energiją, reikalingą elektros energijos sąnaudoms perdavimo tinkle kompensuoti, teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje.
8. Perdavimo sistemos operatorius negali riboti gamintojų, gaminančių elektros energiją ir šilumą didelio naudingumo kogeneracijos būdu, galimybių teikti balansavimo ir papildomas paslaugas, jeigu užtikrinamas perdavimo tinklo saugumas ir patikimumas.
9. Perdavimo sistemos operatorius ir paskirtasis rinkos operatorius bendrai organizuoja kitos paros ir einamosios paros elektros energijos rinkų valdymą, vadovaudamiesi šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943, Reglamente (ES) 2015/1222 ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais reikalavimais. Prekyba kitos paros ir einamosios paros elektros energijos rinkose vykdoma elektros biržoje.
10. Išankstinių sandorių rinka elektros energetikos sektoriuje, įskaitant perdavimo sistemos operatoriaus suteikiamas ilgalaikes elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais teises ir (ar) taikomas kitas lygiavertes priemones, ir (ar) finansinių priemonių rinkose siūlomus produktus, tarp jų išvestines finansines priemones, organizuojama Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/1719 nustatytais reikalavimais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
60 straipsnis. Elektros energijos rinkos liberalizavimas
1. Visi elektros energijos vartotojai, esantys Lietuvos Respublikoje, gali nevaržomai pasirinkti nepriklausomą tiekėją šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Vartotojų perėjimas nuo reguliuojamo elektros energijos tiekimo prie sutartiniais santykiais su nepriklausomais tiekėjais pagrįsto aprūpinimo elektros energija įgyvendinamas šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Už centralizuotą vartotojų informavimą visuomenės ir (ar) individualiomis informavimo priemonėmis, naudojant vartotojų kontaktinius duomenis, apie elektros energijos rinkos liberalizavimą ir jo procesą yra atsakingas skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-483, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-13, i. k. 2021-15833
3. Visuomeninio tiekėjo pagrįstos sąnaudos, patirtos dėl šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos įgyvendinimo, įvertinamos nustatant visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą.
4. Skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstos sąnaudos, patirtos dėl šio įstatymo 43 straipsnio 3, 4, 6 ir 7 dalyse ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų įgyvendinimo, įvertinamos nustatant skirstymo paslaugos kainos viršutinę ribą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-483, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-13, i. k. 2021-15833
Nr. XIV-1441, 2022-10-10, paskelbta TAR 2022-10-14, i. k. 2022-20972
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2900, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10395
61 straipsnis. Vartotojų, tiekėjų ir gamintojų teisė sudaryti sutartis
1. Vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus, turi teisę sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su tiekėjais ir gamintojais, šiame įstatyme nustatyta tvarka turinčiais teisę vykdyti elektros energijos tiekimo veiklą ir veikiančiais Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitose valstybėse narėse. Buitinių vartotojų ir tiekėjų tarpusavio santykiai grindžiami elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartimis.
2. Tiekėjui sutikus, vartotojai turi teisę sudaryti su juo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje tiekėjas įregistruotas, jeigu tiekėjas laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų prekybos elektros energija reikalavimų. Kreipiantis dėl leidimo verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla, dėl registracijos rinkos dalyviu, sudarant sutartis su vartotojais ir kitais atvejais nepriklausomas tiekėjas negali būti diskriminuojamas dėl jo įsisteigimo kitoje valstybėje narėje negu Lietuvos Respublika.
3. Vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus, su nepriklausomais tiekėjais sudarydami elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, sudaro sutartis dėl elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo su perdavimo sistemos arba skirstomųjų tinklų operatoriais, atsižvelgiant į tai, prie kurio operatoriaus tinklų yra prijungti šio vartotojo įrenginiai.
4. Vartotojui su nepriklausomu tiekėju sudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, atskira elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriumi nesudaroma.
5. Visuomeninis tiekėjas, buitiniam vartotojui pageidaujant, privalo sudaryti su buitiniu vartotoju tiesioginę elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, jeigu šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninis tiekėjas yra įpareigotas tiekti elektros energiją buitiniams vartotojams. Buitiniam vartotojui sudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su visuomeniniu tiekėju, atskira elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriumi nesudaroma.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Nr. XIII-2900, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10395
62 straipsnis. Naujų elektros energijos gamintojų dalyvavimas rinkoje
Elektros energijos gamintoju gali tapti kiekvienas asmuo, šio įstatymo 16 ir 17 straipsniuose nustatyta tvarka ir sąlygomis gavęs leidimą gaminti elektros energiją.
63 straipsnis. Elektros birža
1. Elektros energija prekiaujama elektros biržoje šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos vidaus rinkos veikimą, ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Prekybą elektros biržoje organizuoja, prekybos elektros energija vietos techninę priežiūrą ir palaikymą užtikrina ir elektros biržą administruoja paskirtasis rinkos operatorius.
3. Paskirtojo rinkos operatoriaus veiklą turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje ūkinę veiklą vykdantis asmuo, atitinkantis Reglamente (ES) 2015/1222 nustatytus paskirtojo rinkos operatoriaus skyrimo kriterijus ir paskirtas Tarybos šiame reglamente nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4. Paskirtasis rinkos operatorius savo veiklą pradeda sudaręs su perdavimo sistemos operatoriumi susitarimą, nustatantį paskirtojo rinkos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus tarpusavio santykius. Susitarimo su paskirtuoju rinkos operatoriumi standartines sąlygas rengia ir tvirtina perdavimo sistemos operatorius.
5. Paskirtasis rinkos operatorius savo veiklą vykdo Reglamente (ES) 2015/1222 ir kituose Europos Sąjungos reglamentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, laikydamasis šiame įstatyme ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytų privalomų reikalavimų.
6. Taryba užtikrina paskirtojo rinkos operatoriaus veiklos priežiūrą ir stebėseną. Reglamente (ES) 2015/1222 nustatyta tvarka ir sąlygomis Taryba gali laikinai sustabdyti paskirtojo rinkos operatoriaus veiklą ar atšaukti paskirtąjį rinkos operatorių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
64 straipsnis. Elektros energijos rinkos priežiūra
1. Taryba atlieka elektros energijos rinkos priežiūrą ir stebėseną ir skelbia elektros energijos rinkos stebėsenos ataskaitas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
2. Elektros energijos rinkos priežiūros tvarkos aprašą tvirtina Taryba.
3. Perdavimo sistemos operatorius ir paskirtasis rinkos operatorius pagal savo kompetenciją informuoja Tarybą apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimus pažeidimus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
4. Jeigu Taryba nustato, kad taikant elektros energetikos sektoriaus politiką ir (ar) jos įgyvendinimo priemonę galėtų būti siekiama varžyti rinkos veikimo principais grindžiamą kainų formavimąsi didmeninėje elektros energijos rinkoje, įskaitant pasiūlymų pirkti, susijusių su balansavimo energijos aktyvinimu, apribojimus, pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, perdavimo sistemos operatoriaus taikomas priemones, taip pat priemones, kuriomis ketinama paveikti prekybos rinkoje rezultatus ar kitaip pažeisti veiklos elektros energijos rinkoje ir (ar) atskiruose jos segmentuose sąlygas, ji imasi visų, jos vertinimu, tinkamų veiksmų, kad nebūtų taikoma ta politika ir (ar) jos įgyvendinimo priemonė arba, jeigu tai neįmanoma, siekia kuo labiau sumažinti jos poveikį teikiamiems pasiūlymams.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
65 straipsnis. Konkurencijos elektros energetikos sektoriuje priežiūra
1. Taryba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai elektros energetikos sektoriuje ir jos plėtrai bei sąlygos, užkertančios kelią asmenims piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Siekdama šio tikslo, Taryba šio įstatymo nustatyta tvarka atlieka elektros energijos gamybos ir nepriklausomo tiekimo rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją elektros energetikos sektoriuje ir didelę įtaką elektros energijos rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka.
2. Taryba atlieka rinkos tyrimą:
1) valstybės ar savivaldybių institucijų prašymu;
2) suinteresuotų asmenų prašymu;
3) savo iniciatyva.
3. Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:
1) rinkos apibrėžimas (paslaugos apibrėžimas ir geografinė teritorija);
2) konkurencijos rinkoje veiksmingumo tyrimas;
3) asmenų, turinčių didelę įtaką rinkoje, nustatymas;
4) šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar) panaikinimas didelę įtaką elektros energijos rinkoje turintiems asmenims.
4. Rinkos tyrimas atliekamas Tarybos patvirtintose Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Rinkos tyrimą atlieka Taryba. Rinkos tyrimas pradedamas Tarybos sprendimu.
5. Taryba, tirdama rinką, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktais ir atsižvelgia į kompetentingų Europos Sąjungos ir (ar) Lietuvos Respublikos institucijų rekomendacijas.
6. Taryba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos tyrimo, numatytų šio įstatymo 11 straipsnyje, trukmės. Motyvuotu Tarybos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą jį pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Taryba siekia, kad rinkos tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas baigiamas Tarybos sprendimu dėl rinkos tyrimo rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.
7. Prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka, ar nustatyti arba nenustatyti asmenys, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti atitinkami šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodyti įpareigojimai, Taryba privalo atlikti viešąsias konsultacijas pagal šio įstatymo 11 straipsnį.
8. Taryba, priimdama sprendimą, įvertina viešųjų konsultacijų metu gautas pastabas ir nuomones ir savo interneto svetainėje paskelbia jų suvestinę. Priimtą galutinį sprendimą Taryba pateikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai.
9. Atitinkamų rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys asmenys, sąrašą ir didelę įtaką šiose rinkose turinčių asmenų sąrašą bei jiems nustatytus įpareigojimus, taip pat bet kuriuos šios informacijos pasikeitimus Taryba skelbia savo interneto svetainėje.
10. Atlikdama rinkos tyrimą, taip pat ir spręsdama, ar asmuo turi didelę įtaką rinkoje, ir nustatydama įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems asmenims, Taryba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių sutarčių ir (ar) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių sutarčių ir (ar) susitarimų laikymąsi bei įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.
11. Konkurencijos priežiūrą elektros energetikos sektoriuje pagal Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
66 straipsnis. Didelė įtaka elektros energijos rinkoje
1. Asmuo laikomas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje, jeigu jis vienas ar kartu su kitais asmenimis užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, tai yra tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir vartotojų.
2. Kai asmuo turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jeigu sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje ir taip sustiprinti asmens įtaką rinkoje.
3. Asmuo laikomas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Tarybos sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Tarybos sprendimu nenustatoma, kad šis asmuo didelės įtakos elektros energijos rinkoje neturi.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
67 straipsnis. Kainų reguliavimas
1. Asmenų, veikiančių elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose, parduodamos elektros energijos ir (ar) teikiamų paslaugų kainos, kai elektros energija ir (ar) paslaugomis prekiaujama regioninėje (dviejų ar daugiau valstybių narių) rinkoje, nereguliuojamos. Apie regioninės (dviejų ar daugiau valstybių narių) rinkos veiklos pradžią, suderinęs su Taryba, paskelbia perdavimo sistemos operatorius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
11. Asmenų, veikiančių elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose, parduodamos elektros energijos ir (ar) teikiamų papildomų paslaugų kainos, kai elektros energija ir (ar) paslaugomis prekiaujama nacionalinėje rinkoje, nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai Taryba, vadovaudamasi Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėmis, ištyrusi nacionalinę rinką, nustato, kad toks asmuo turi didelę įtaką rinkoje ar atskirame jos segmente ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą kitiems asmenims, veikiantiems elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose. Taryba, atlikdama elektros energijos rinkos ir (ar) atskirų jos segmentų tyrimus, konsultuojasi su Konkurencijos taryba. Asmenims, turintiems didelę įtaką rinkoje, Taryba turi teisę nustatyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
12. Asmenų, kurie teikia šias papildomas paslaugas – izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo – kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai perdavimo sistemos operatorius gauna pasiūlymą teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas tik iš vieno asmens ar kelių asmenų, kurie yra susiję asmenys, arba kai elektros energetikos sistemos veikimui užtikrinti yra reikalingi visų asmenų, galinčių teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas, pajėgumai, ir atvejį, nurodytą šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, kai perdavimo sistemos operatorius informuoja asmenį ir Tarybą, kad asmuo su perdavimo sistemos operatoriaus nurodytu elektros energetikos įrenginiu turi teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas. Kai šioje dalyje nurodytais atvejais izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugų kaina yra reguliuojama, izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugų kaina nustatoma vieniems metams. Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugų kaina Tarybos nustatyta tvarka gali būti koreguojama ne dažniau kaip vieną kartą per metus, kai yra su elektros energetikos sistemos atsparumu, darbo saugumo ir (ar) patikimumo užtikrinimu susijusių vieno ar kelių objektyvių veiksnių pokyčių, kurie didina izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugos teikimo sąnaudas. Nepanaudotas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugai užtikrinti įsigytas kuro atsargas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugą teikiantys asmenys gali realizuoti rinkoje ekonomiškai efektyviausiu būdu iš karto, kai jos nebereikalingos perdavimo sistemos operatoriaus užsakymui vykdyti. Šioje dalyje nurodytų reguliuojamų papildomų paslaugų kainos įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2215, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10322
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Nr. XIV-1096, 2022-05-12, paskelbta TAR 2022-05-16, i. k. 2022-10295
13. Energijos kaupimo įrenginio savininkui, perdavimo sistemos operatoriui teikiančiam izoliuoto darbo rezervo paslaugą, Tarybos nustatyta tvarka mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodyti įpareigojimai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-232, 2021-04-01, paskelbta TAR 2021-04-08, i. k. 2021-07423
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2. Perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainos reguliuojamos Tarybai nustatant viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugos teikėjas.
3. Nustatant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas kainų viršutines ribas ir įvertinus kiekvienos energijos vartojimo efektyvumą didinančios priemonės sąnaudas ir naudą, turi būti numatytos būtinos ir pagrįstos tinklų operatorių reguliuojamos veiklos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, įskaitant išmaniųjų elektros tinklų plėtrą ir išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą, kurios skatintų tinklų operatorius efektyviau vykdyti reguliuojamą veiklą ir teikti tinklų naudotojams tokias paslaugas, kurios sudaro sąlygas toliau diegiant išmaniuosius elektros tinklus įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones. Tokios tinklų operatorių teikiamos paslaugos negali turėti neigiamos įtakos sistemos saugumui ir patikimumui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
4. Garantinio elektros energijos tiekimo kaina apskaičiuojama šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis. Garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainą vienų metų laikotarpiui nustato ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos skelbia Taryba. Tarybos nustatyta garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kaina įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jos paskelbimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2900, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10395
41. Pereinamuoju laikotarpiu, tai yra iki perdavimo sistemos operatoriaus prisijungimo prie Europos balansavimo energijos mainų ir disbalanso paskirstymo nustatymo platformų pagal Reglamentą (ES) 2017/2195, balansavimo energijos techninė kainos pasiūlymo riba nustatoma balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) standartinėse sąlygose. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, apie kurio pabaigą savo interneto svetainėje paskelbia perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Taryba, balansavimo energijos techninė kainos pasiūlymo riba balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) standartinėse sąlygose iš anksto nenustatoma, o balansavimo energijos kaina nustatoma pirkimo procedūros, kurią perdavimo sistemos operatorius vykdo Reglamente (ES) 2017/2195 ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis, metu. Disbalanso kainos nustatymo principai ir (ar) jų pagrindas, atitinkantys Reglamento (ES) 2017/2195 reikalavimus, aiškiai nurodomi atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartinėse sąlygose.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
5. Taryba, tvirtindama tinklų naudotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių apskaičiavimo metodiką, nustatydama įkainius ir juos diferencijuodama, taip pat derindama tinklų operatorių parengtą šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką bei šių paslaugų įkainius, vadovaujasi šiais bendraisiais kriterijais:
1) tinklų naudotojų, jų eksploatuojamų elektros įrenginių ir (ar) naudojamų technologijų nediskriminavimo;
2) protingumo, teisingumo, sąžiningumo, objektyvumo, skaidrumo ir sąnaudų pagrįstumo;
3) elektros energijos vartojimo efektyvumo;
4) elektros energetikos sistemos efektyvumo ilguoju laikotarpiu;
5) tinklų naudotojų ūkinės veiklos aplinkybių įvertinimo;
6) tinklų naudotojų įrenginių prijungimo poreikio įvertinimo;
7) atokių ir menkai apgyvendintų regionų elektrifikavimo;
8) elektros tinklų plėtros sąnaudų įvertinimo, finansinio ir ekonominio atsipirkimo;
9) elektros tinklų saugumo ir lankstumo poreikio įvertinimo;
10) išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros;
11) galimybės panaudoti elektros energetikos įmonių objektus kitų tinklų naudotojų įrenginiams prijungti įvertinimo;
12) teisės aktų nustatytų lengvatų ir (ar) skatinimo priemonių, taikomų elektros įrenginių prijungimui, įvertinimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
6. Kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai, taip pat energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie perdavimo tinklų, atitinkamai vartotojas, gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas apmoka visas sąnaudas, susijusias su jo valdomų įrenginių prijungimu prie elektros perdavimo tinklų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-232, 2021-04-01, paskelbta TAR 2021-04-08, i. k. 2021-07423
7. Kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai ar energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie skirstomųjų tinklų, sąnaudos paskirstomos tokia tvarka:
1) pažeidžiami vartotojai apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą Tarybos patvirtintą įkainį;
2) vartotojai, kurių pirmą kartą prie skirstomųjų tinklų prijungiamų elektros įrenginių leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 1 MW ar kurie didina leistiną naudoti galią ne mažiau kaip 1 MW ir kurie skirstomųjų tinklų operatoriui įsipareigoja 10 metų nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų nemažinti leistinos naudoti galios, apmoka 10 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Šis punktas netaikomas prijungiant gyvenamosios paskirties pastatų elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų;
3) vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistina naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistina naudoti galia yra didesnė kaip 250 kW, energijos kaupimo įrenginių savininkai ir gamintojai, kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia įrengti transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, taip pat statytojai (užsakovai), siekiantys įrengti skirstomuosius tinklus nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), kurie pageidauja Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų įrengimo darbus, apmoka 100 procentų šių skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų. Atlikti skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir vadovaujantis šia nuostata įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė. Prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų tinklų naudotojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems asmenims neatlyginama;
4) kiti vartotojai, išskyrus šios dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytus vartotojus, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;
5) gamintojai, prijungiantys elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius prijungimo taške, sutampančiame su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, kai prijungiamų elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia neviršija vartojimo objektui suteiktos leistinos naudoti galios ir nėra didesnė kaip didžiausia gaminantiems vartotojams leidžiamos įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės įrengtoji galia, taip pat gamintojai, didinantys leistiną naudoti galią, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, o kiti gamintojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
6) vartotojai, siekiantys prijungti elektros įrenginius terminuotam laikotarpiui, taip pat siekiantys prijungti elektros įrenginius kilnojamuosiuose daiktuose ar laikinuosiuose statiniuose, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Jeigu elektros įrenginys yra elektromobilio įkrovimo prieiga, jos prijungimui prie elektros tinklų nebuvo suteikta parama iš valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos lėšų ir ji įregistruojama Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje, skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja elektromobilių įkrovimo prieigos prijungimą organizavusiam asmeniui 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus įrengimo sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio;
7) vartotojai, siekiantys pirmą kartą prijungti elektros įrenginius statiniuose, kuriems elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo momentu leidimas statyti naują statinį nėra privalomas, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Jeigu vartotojas per 3 metus nuo prijungimo paslaugos užbaigimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išrašą, skirstomųjų tinklų operatorius šiam vartotojui Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio; tuo atveju, kai prijungiami pažeidžiamo vartotojo elektros įrenginiai, – 80 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio. Vartotojai, kurie kreipdamiesi dėl prijungimo paslaugos suteikimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išrašą, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, pažeidžiami vartotojai – 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį;
8) energijos kaupimo įrenginių savininkai, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus energijos kaupimo įrenginių savininkus, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, jeigu elektros energija ar jos dalis, persiunčiama energijos kaupimo įrenginiams įkrauti, vėliau bus grąžinama į skirstomųjų tinklų operatorių elektros tinklus. Energijos kaupimo įrenginių savininkai, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus energijos kaupimo įrenginių savininkus, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, jeigu elektros energija bus persiunčiama tik energijos kaupimo įrenginiams įkrauti ir bus naudojama tik vartojimo tikslams;
9) likusios sąnaudos, kurių neapmoka vartotojas, gamintojas ar kitas šioje straipsnio dalyje nurodytas asmuo, yra pripažįstamos skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų apskaita tvarkoma ir kontrolė vykdoma šio įstatymo 68 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-232, 2021-04-01, paskelbta TAR 2021-04-08, i. k. 2021-07423
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
71. Tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tarp gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, ir tinklų operatoriaus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2201, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09724
72. Tais atvejais, kai statytojo (užsakovo) prašymu skirstomieji tinklai įrengiami nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), statytojas (užsakovas) apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų. Jeigu per vienerius metus prie šių skirstomųjų tinklų prijungiami elektros įrenginiai, kurių galia atitinka įrengtų skirstomųjų tinklų galią, skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja 50 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
73. Tais atvejais, kai šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 4 punktuose nurodytų vartotojų elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia įrengti skirstomuosius tinklus pagal kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą ir prijungimo paslaugos kaina nėra apskaičiuojama vadovaujantis Tarybos patvirtintais įkainiais ir kai skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės, negu apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus, šie vartotojai turi teisę Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti šiuos skirstomuosius elektros tinklus ir (ar) organizuoti jų įrengimo darbus. Skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka padengia:
1) šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytu atveju – 80 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų;
2) šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytu atveju – 90 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų;
3) šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytu atveju – 50 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
74. Vadovaujantis šio straipsnio 73 dalimi atlikti skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir šie vartotojų lėšomis įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė. Prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų vartotojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems vartotojams neatlyginama.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
8. Vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistina naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW, tinklų naudotojai ar energijos kaupimo įrenginių savininkai, kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia pastatyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus elektros perdavimo tinklus ir kurie pageidauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su perdavimo sistemos operatoriumi, pastatyti ir (ar) rekonstruoti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbus, apmoka 100 procentų perdavimo tinklų statybos sąnaudų. Atlikti perdavimo tinklų statybos darbai laikomi vartotojo, tinklų naudotojo ar energijos kaupimo įrenginių savininko elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo paslaugos dalimi ir šie vartotojų, tinklų naudotojų ar energijos kaupimo įrenginių savininkų lėšomis pastatyti perdavimo tinklai yra perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybė. Prie šių perdavimo tinklų prijungiant kitų tinklų naudotojų įrenginius, už jų statybą ir (ar) rekonstravimą, ir (ar) naudojimą šiuos perdavimo tinklus pastačiusiems ir (ar) rekonstravusiems vartotojams, tinklų naudotojams ar energijos kaupimo įrenginių savininkams neatlyginama.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
9. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos, nurodytos šio straipsnio 7 dalyje, apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo tinklų naudotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, o nurodytos šio straipsnio 72 dalyje, – perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su skirstomųjų tinklų įrengimu statytojo (užsakovo) prašymu nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai). Šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais tokias perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas tinklų naudotojas, taikydamas šio straipsnio 7 dalyje nustatytą sąnaudų paskirstymo tvarką, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui jo sąnaudų, patirtų prijungiant tinklų naudotojų elektros įrenginius, dalį, lygią šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 4–8 punktuose nurodytai tinklų naudotojo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokamai sąnaudų procentinei daliai. Šio straipsnio 72 dalyje nurodytu atveju skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų. Likusi nepadengta perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų dalis laikoma perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
10. Neteko galios nuo 2021-02-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
11. Tuo atveju, kai vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, sumažina leistiną naudoti galią nepraėjus 10 metų nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų, vartotojas privalo apmokėti visas patirtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, proporcingai sumažintai leistinai naudoti galiai. Jeigu skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas, proporcingai sumažintai leistinai naudoti galiai, vartotojas apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas proporcingai vartotojo sumažintai leistinai naudoti galiai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
12. Taryba, vadovaudamasi jos patvirtinta metodika, nustato naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugų kainą, kuri nustatoma ir pradedama taikyti atsižvelgus į motyvuotą Energetikos ministerijos pranešimą. Nustatant naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugų kainą, nėra vertinamos sąnaudos, kompensuojamos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 838/2010 nuostatomis. Naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugų kainos įsigalioja praėjus 2 mėnesiams nuo jų paskelbimo. Tinklų naudotojai ir (ar) rinkos dalyviai, atsižvelgdami į tai, kas sukelia papildomas sąnaudas, už naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugas atskirai moka tik tuo atveju, kai šių paslaugų sąnaudos teisės aktuose nustatyta tvarka nėra įtrauktos į elektros energijos perdavimo paslaugos kainą ar į Tarybos nustatomą įėjimo į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką įmoką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
13. Taryba, vadovaudamasi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio nuostatomis, tvirtina Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodiką ir nustato gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą.
14. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą ir ją sudarančių atskirų sudedamųjų dalių kainas pagal šiame įstatyme nustatytą galutinį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą nustato Taryba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
68 straipsnis. Sąnaudų apskaita ir kontrolė
1. Taryba asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose, ir asmenims, kurie teikia izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas ir kurių kainos yra reguliuojamos, taip pat elektros energijos perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjams ir (ar) visuomeniniam tiekėjui:
1) nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą ar pelno maržą;
2) nustato įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti;
3) įpareigoja pakeisti taikomas paslaugų kainas arba nustato viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2215, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10322
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2. Taryba, nustatydama įpareigojimus, tinkamai atsižvelgia į asmens, turinčio didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjo ir (ar) visuomeninio tiekėjo teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą ar pelno maržą. Tarybos nustatomi įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, patikrinami ir turi užtikrinti vienodas galimybes teikti paslaugas vartotojams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2900, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10395
3. Taryba, apskaičiuodama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą ar pelno maržą, atsižvelgia į Lietuvos banko nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų metinę palūkanų normą, Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų metinę palūkanų normą, valstybės kreditingumo riziką, asmens, kurio atžvilgiu apskaičiuojama protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža ar pelno marža, kapitalo struktūrą ir kitus ekonominius veiksnius, darančius tiesioginę įtaką protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos ar pelno maržos apskaičiavimui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2900, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10395
4. Asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, kuriam yra nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas, šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir vadovaudamasis gera verslo praktika užtikrina vykdomos veiklos elektros energetikos sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą. Tuo atveju, kai, nepažeidžiant reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka Tarybos nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą kainų reguliavimo periodą. Elektros energetikos įmonės pelno paskirstymo teisinius pagrindus nustato atitinkamą asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
5. Nustatydama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą, Taryba turi teisę nustatyti sąnaudų padengimo mechanizmą ir (ar) kainų nustatymo metodiką, skatinančią, efektyvumą ir, kiek įmanoma, ilgalaikę konkurenciją elektros energijos gamybos ir nepriklausomo tiekimo rinkose, strateginių valstybės elektros energetikos sektoriaus projektų, didinančių valstybės energetinę nepriklausomybę ir elektros energijos tiekimo saugumą bei patikimumą, įgyvendinimą, taip pat padidinančią naudą vartotojams. Siekdama šio tikslo, Taryba turi teisę atsižvelgti į atitinkamų paslaugų teikėjų sąnaudas ir kainas, siūlomas palyginamose rinkose.
6. Taryba reikalauja, kad asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjas ir (ar) visuomeninis tiekėjas įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis. Taryba turi teisę nustatyti privalomą protingumo kriterijų atitinkantį terminą įrodymams pateikti. Jeigu asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjas ir (ar) visuomeninis tiekėjas per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad asmens nustatytos kainos yra nepagrįstos sąnaudomis.
7. Kol asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Taryba turi teisę nustatyti laikinas viršutines kainų ribas, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas. Nustatydama laikinas viršutines kainų ribas, Taryba lygina atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.
8. Perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų viršutinės kainų ribos nustatomos šio įstatymo 69 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taryba turi teisę nustatyti laikinas perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų viršutines kainų ribas, kaip nurodyta šio įstatymo 69 straipsnio 8 dalyje, atsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.
9. Nustatydama šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą, Taryba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusius reikalavimus, siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų teikimo sąnaudos.
10. Jeigu Taryba, siekdama užtikrinti kainų kontrolę, asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjui ir (ar) visuomeniniam tiekėjui nustato šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą, toks asmuo privalo Tarybos nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais parengti sąnaudų apskaitos sistemą, jos aprašymą pateikti Tarybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos reikalavimų. Sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Tarybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles.
11. Taryba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (ar) modelį, privalomą asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjui ir (ar) visuomeniniam tiekėjui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (ar) modelį Taryba privalo paskelbti savo interneto svetainėje.
12. Elektros energetikos įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir (ar) kurioms šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalies pagrindu nustatyti Tarybos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos sistema, privalo rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrinti, kad būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra vadovaujantis Energetikos įstatymo 161 straipsnio nuostatomis.
13. Nustatydama šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą, Taryba turi teisę nustatyti viršutinių reguliuojamų paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribos nustatymo metodiką, atsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.
14. Viršutinių reguliuojamų paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribos reguliavimas taikomas laikotarpiui, kuriam asmuo pripažintas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje. Konkrečią viršutinių reguliuojamų paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribą Taryba nustato kiekvienais kalendoriniais metais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
69 straipsnis. Perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų reguliavimas
1. Viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas nustato Taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, šiuo įstatymu ir viršutinių kainų ribų nustatymo metodikomis. Taryba, nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, atsižvelgia į šių paslaugų teikimo sąnaudas. Be to, Taryba pagal Tarybos patvirtintą metodiką nustato papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos arba papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugų kainos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
2. Viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos nustatomos 5 metų reguliavimo laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti keičiamas motyvuotu Tarybos sprendimu. Apie tokį sprendimą Taryba privalo informuoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją. Atitinkamas Tarybos sprendimas dėl reguliavimo laikotarpio pakeitimo pradedamas taikyti ne anksčiau, kaip pasibaigus ankstesniajam reguliavimo laikotarpiui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
3. Viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos, papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos viršutinės kainų ribos ar viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų masto, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos dalyvio nepriklausančių) veiksnių pokytį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
4. Nustatydama viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba užtikrina, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos diegti energetikos inovacijas, trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti, sudarant sąlygas diegti išmaniuosius elektros tinklus ir užtikrinti sistemos saugumą, elektros energijos vartojimo efektyvumą, taip pat plėtoti elektros energijos paklausos valdymo priemonių, įskaitant paklausos telkimą, papildomų ir lankstumo paslaugų panaudojimą, skatinti elektros energijos rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus. Siekdama elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimo, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba įvertina perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl paklausos mažinimo ir paklausos valdymo priemonių diegimo perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant paklausos telkimo plėtrą, ir dėl gamybos pajėgumų plėtros, įskaitant sutaupymą dėl elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo bei optimalaus tinklo eksploatavimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
Nr. XIII-2868, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09587
Nr. XIII-3017, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-17, i. k. 2020-13234
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
41. Taryba, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ribas, įvertina tinklų operatoriaus patirtas pagrįstas išlaidas, susijusias su kompensacijų, nurodytų šio įstatymo 721 straipsnio 2 ir 3 dalyse, apskaičiavimo ir išmokėjimo administravimu, bei tinklų operatoriaus patirtas pagrįstas išlaidas, susijusias su pagrįstų tiesioginių nuostolių tinklų naudotojams, įskaitant gamintojus, atlyginimo administravimu viršijus šio įstatymo 71 straipsnio 4 ar 5 dalyje nustatytą elektros energijos persiuntimo nutraukimo laikotarpį arba pagal šio įstatymo 71 straipsnio 8 dalį sutartą laikotarpį.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
42. Jeigu tinklų operatoriaus išlaidos kompensacijoms, nurodytoms šio įstatymo 721 straipsnio 2 ir 3 dalyse, išmokėti patiriamos, kai elektros energijos persiuntimas buvo nutrauktas dėl trečiųjų asmenų (išskyrus operatoriaus įgaliotus trečiuosius asmenis) kaltės ir neatnaujintas šio įstatymo 721 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytais terminais, tinklų operatorius imasi visų priemonių, kad būtų nustatytas kaltas asmuo ir išieškota padaryta žala, įskaitant vartotojams sumokėtų kompensacijų sumas. Jeigu tinklų operatoriui pritaikius šias priemones paaiškėja, kad nėra galimybės nustatyti trečiųjų asmenų, dėl kurių kaltės buvo nutrauktas elektros energijos persiuntimas, ir reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą atliekančio auditoriaus išvadoje nėra nustatyta kitaip, tinklų operatoriaus patirtos išlaidos kompensacijoms išmokėti įvertinamos nustatant viršutines perdavimo ar skirstymo paslaugų kainų ribas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
5. Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų reguliavimas neturi riboti paslaugų, susijusių su elektros energijos paklausos valdymu, įskaitant paklausos telkimą, elektros energijos pajėgumų plėtra, plėtojimo, įskaitant:
1) vartotojų elektros energijos vartojimo perkėlimą iš piko meto, atsižvelgiant į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją ir gamybos pajėgumų plėtrą;
2) elektros energijos sutaupymą dėl elektros energijos paklausos valdymo priemonių, įskaitant paklausos telkimą;
3) elektros energijos paklausos sumažinimą, pasitelkiant energijos taupymo paslaugų teikėjus;
4) elektrinių prijungimą prie atitinkamos įtampos tinklų;
5) arčiau vartojimo vietų esančių elektrinių prijungimą;
6) elektros energijos kaupimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3017, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-17, i. k. 2020-13234
6. Viršutinė perdavimo paslaugos kainos riba turi būti nustatyta ar perskaičiuota ne vėliau kaip likus 90 kalendorinių dienų, viršutinės skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos – ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki kainų reguliavimo periodo arba atitinkamų kainų reguliavimo periodo metų pradžios. Papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos nustato Taryba ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 20 dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
7. Tarybai nustačius viršutines kainų ribas, paslaugų teikėjai turi teisę diferencijuoti paslaugos kainas pagal objektyvius požymius. Paslaugų teikėjai, diferencijuodami kainas, privalo laikytis nediskriminavimo principo ir tinkamai atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo principą. Perdavimo paslaugos kaina gali būti diferencijuojama į dedamąsias elektros energijos vartotojams, gamintojams ir importuotojams, importuojantiems elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės. Perdavimo paslaugos kaina, persiuntimo paslaugos kaina, skirstymo paslaugos kaina visais atvejais, išskyrus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalį, gali būti diferencijuojamos į galios ir elektros energijos dedamąsias. Visuomeninė elektros energijos kaina gali būti diferencijuojama į prieigos ir elektros energijos dedamąsias. Paslaugų kainos taip pat gali būti diferencijuojamos pagal elektros energijos vartojimo laiką, realų valandinį elektros energijos vartojimą, taikant su vartojimo perkėlimu iš piko meto susijusias nuolaidas ir kitaip sudarant sąlygas reaguoti į elektros energijos paklausą. Paslaugų teikėjai nustato kainų diferencijavimo tvarką, kurios aprašą tvirtina Taryba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
71. Taryba priima sprendimą dėl skirtumo, susidariusio tarp Tarybos nustatytų ir faktinių elektros energijos įsigijimo technologinėms reikmėms kainų, taip pat Tarybos nustatytų ir prognozuojamų elektros energijos įsigijimo technologinėms reikmėms kainų už likusį laikotarpį, kuriam galioja nustatytos perdavimo ir (ar) skirstymo paslaugos kainos ir tarifai, bei pagrįstų sąnaudų, įvertinimo nustatant atskirą, nei nurodyta šio straipsnio 8 dalyje, papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugos kainos. Tarybos apskaičiuotas lėšų perviršis, susidaręs tarp prognozuojamų ir faktinių elektros energijos įsigijimo technologinėms reikmėms kainų bei pagrįstų sąnaudų, įvertinamas kito laikotarpio perdavimo ar skirstymo paslaugų kainose ir (ar) tarifuose.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
8. Visuomeninę elektros energijos kainą ir tarifus nustato visuomeninis tiekėjas 6 kalendoriniams mėnesiams. Visuomeninis tiekėjas, atsižvelgdamas į pokyčius elektros energijos rinkoje, kai skirtumas tarp prognozuojamos elektros energijos įsigijimo kainos ir kainos, įskaičiuotos į visuomeninės elektros energijos kainos viršutinę ribą, yra 40 procentų ar didesnis, Tarybos nustatyta tvarka teikia Tarybai pasiūlymą perskaičiuoti visuomeninę elektros energijos kainą. Taryba per 15 darbo dienų nuo pasiūlymo įregistravimo Taryboje dienos patvirtina visuomeninę elektros energijos kainą. Visuomeninė elektros energijos kaina gali būti perskaičiuojama kartą per kalendorinių metų ketvirtį. Jeigu skirtumas tarp prognozuojamos elektros energijos įsigijimo kainos ir kainos, įskaičiuotos į visuomeninės elektros energijos kainos viršutinę ribą, yra 40 procentų ar didesnis ir visuomeninis tiekėjas Tarybai nepateikia pasiūlymo perskaičiuoti visuomeninę elektros energijos kainą, Taryba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Tarybos informacijos visuomeniniam tiekėjui dėl pasiūlymo perskaičiuoti visuomeninę elektros energijos kainą pateikimo raštu dienos vienašališkai nustato visuomeninę elektros energijos kainą. Visuomeninė elektros energijos kaina Tarybos iniciatyva perskaičiuojama kartą per kalendorinių metų ketvirtį, taip pat pasikeitus bet kuriai kitai visuomeninės elektros energijos kainos dedamajai, nepriklausomai nuo pokyčio dydžio. Šioje dalyje nustatyta tvarka Tarybos patvirtinta visuomeninė elektros energijos kaina taikoma nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo priimtas Tarybos sprendimas dėl visuomeninės elektros energijos kainos patvirtinimo, pirmos dienos, jeigu Tarybos sprendime nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Visuomeninė elektros energijos kaina nustatoma kaip elektros energijos įsigijimo kainos, perdavimo, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, skirstymo, visuomeninio tiekimo kainos ir faktinės elektros energijos įsigijimo kainos bei ankstesnio laikotarpio prognozuotos elektros energijos kainos skirtumo suma, sumažinus ją Energetikos įstatymo 192 straipsnyje nurodytais suvartotos elektros energijos kainos dalies kompensavimo buitiniams vartotojams dydžiais, jeigu tokie dydžiai nustatomi. Visuomeninio tiekėjo nustatytas visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus tikrina Taryba šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu visuomeninė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams kiltų daugiau kaip 40 procentų, visuomeninis tiekėjas gali pasiūlyti Tarybai priimti sprendimą, nustatant visuomeninę elektros energijos kainą, nevertinti elektros energijos įsigijimo kainos dalies, o dėl neįvertintos kainos dalies susidariusį sąnaudų skirtumą tarp Tarybos nustatytų ir faktinių kainų išdėstyti ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Taryba priima sprendimą dėl skirtumo, susidariusio tarp Tarybos nustatytų ir faktinių kainų, taip pat Tarybos nustatytų ir prognozuojamų kainų už likusį laikotarpį, kuriam galioja nustatyti visuomeniniai elektros energijos tarifai, bei pagrįstų sąnaudų, ir Tarybos sprendimais numatytų sąnaudų skirtumų, patirtų iki 2025 m. gruodžio 31 d., įskaitant ir tokių sąnaudų skirtumo pinigų kainą (skolinimosi sąnaudas, kurios įvertinamos Tarybos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinių ribų metodikoje nustatyta tvarka), taip pat šio įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąnaudų Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinimo nustatant papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugos kainos. Tarybos apskaičiuotas lėšų perviršis grąžinamas buitiniams vartotojams sumažinant papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugos kainos, kai visuomeninio tiekimo veiklą iki 2026 m. sausio 1 d. vykdęs asmuo perveda perrinktas lėšas skirstomųjų tinklų operatoriui, o nesurinktos lėšos surenkamos taikant papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugos kainos, ir visuomeninio tiekimo veiklą iki 2026 m. sausio 1 d. vykdžiusiam asmeniui išmokamos dalimis kas kalendorinį mėnesį skirstomųjų tinklų operatoriaus, kurio turimoje elektros energijos skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje veikė toks visuomeninis tiekėjas, tačiau ne vėliau kaip iki 2030 m. gruodžio 31 d.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
Nr. XIV-604, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23526
Nr. XIV-1096, 2022-05-12, paskelbta TAR 2022-05-16, i. k. 2022-10295
Nr. XIV-1441, 2022-10-10, paskelbta TAR 2022-10-14, i. k. 2022-20972
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
81. Neteko galios nuo 2022-12-22.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1096, 2022-05-12, paskelbta TAR 2022-05-16, i. k. 2022-10295
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
9. Paslaugos teikėjo nustatytas kainas ir tarifus per 15 kalendorinių dienų nuo paslaugos teikėjo prašymo gavimo dienos skelbia Taryba, prieš tai patikrinusi, ar nustatant kainas ir tarifus nebuvo pažeisti kainų ir tarifų nustatymo reikalavimai, ar nediskriminuojami vartotojai. Taryba, nustačiusi, kad paslaugos teikėjo pateiktos paslaugų kainos ir tarifai nustatyti nesilaikant kainų ir tarifų nustatymo reikalavimų arba kad yra diskriminuojami vartotojai, nurodo paslaugų teikėjui klaidas, kurias paslaugų teikėjas turi ištaisyti, ir kad ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Tarybos pastabų gavimo Tarybai turi būti pateiktos pataisytos paslaugų kainos ir tarifai. Taryba ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo pataisytų paslaugų kainų ir tarifų pateikimo juos paskelbia arba, jeigu paslaugų teikėjas per nustatytą terminą neištaiso nurodytų klaidų, paslaugų kainas ir tarifus nustato vienašališkai ir juos paskelbia.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
10. Perdavimo sistemos operatoriaus perdavimo paslaugos kainos ir tarifai, įskaitant papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, įsigalioja praėjus 2 mėnesiams nuo jų paskelbimo. Asmenų, kurių parduodamos elektros energijos ir papildomų paslaugų kainos yra reguliuojamos, elektros energijos pardavimo ir papildomų paslaugų kainos ir (ar) nustatyta pajamų riba, skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstymo paslaugos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus ne mažiau kaip 45 dienoms nuo jų paskelbimo, o visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo. Asmenų, kurių teikiamų izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugų kainos yra reguliuojamos, taip pat energijos kaupimo įrenginių savininkų, kurių teikiamų paslaugų kainos yra reguliuojamos, nustatytos kainos ir (ar) nustatyta pajamų riba įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Nr. XIII-2215, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10322
Nr. XIV-232, 2021-04-01, paskelbta TAR 2021-04-08, i. k. 2021-07423
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
101. Kai Vyriausybė, siekdama sumažinti energijos išlaidas elektros energijos vartotojams, Energetikos įstatyme nustatyta tvarka priima sprendimą kompensuoti šiame straipsnyje nurodytų valstybės reguliuojamų kainų dalį, Taryba viršutines paslaugų kainų ribas ir (ar) paslaugų teikėjų nustatytas paslaugų kainas ir tarifus nustato ir (ar) skelbia bei keičia nesilaikydama šio straipsnio 6 ir 10 dalyse nurodytų kainų ir tarifų nustatymo ir (ar) skelbimo ir taikymo terminų, o nustatytos ir (ar) paskelbtos bei pakeistos kainos ir tarifai taikomi nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo priimtas Tarybos sprendimas, pirmos dienos, jeigu Tarybos sprendime nenumatyta vėlesnė data.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
11. Pasibaigus kiekvieniems reguliavimo periodo metams, Taryba kontroliuoja, ar paslaugos teikėjas užtikrino Tarybos nustatytos viršutinės kainų ribos įgyvendinimą. Nustačiusi skirtumą tarp Tarybos nustatytos viršutinės kainų ribos ir paslaugos teikėjo faktiškai taikyto kainų ir tarifų svertinio vidurkio, Taryba įpareigoja paslaugos teikėją atitinkamai koreguoti kitų reguliavimo periodo metų kainas ir tarifus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
12. Ūkininkų ūkių registre įregistruotiems ūkininkų ūkiams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus yra lygus 14 ekonominio dydžio vienetų arba mažesnis, taikomos tokios pačios elektros energijos kainos ir tarifai kaip buitiniams vartotojams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1297, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15626
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
13. Žemės ūkio veiklos subjektams, kurių žemės ūkio valdos įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų, ir pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), gaunančioms (gaunantiems) elektros energiją iš žemos įtampos elektros tinklų, atitinkamo tarifo galios dedamoji taikoma tik rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1297, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15626
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
14. Sodininkų, individualių automobilių garažų savininkų bendrijoms, perkančioms elektros energiją bendrijų narių bendroms reikmėms, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų arba bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms arba minėtų namų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotiems atstovams, arba minėtų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams, perkantiems elektros energiją daugiabučių gyvenamųjų namų bendroms reikmėms ir (ar) liftams, bendrabučio tipo daugiabučiams gyvenamiesiems namams (butams, kambariams, bendroms reikmėms ir (ar) liftams), taikomos tokios pačios elektros energijos kainos ir tarifai, kaip buitiniams vartotojams.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
15. Bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms, perkančioms elektros energiją iš žemos įtampos elektros tinklų savo dalyvių fizinių asmenų poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti ir kurių steigimo dokumentuose nurodyta veikla nėra susijusi su verslu ar profesija, jų prašymu taikomos tokios pačios elektros energijos kainos ir tarifai kaip ir buitiniams vartotojams. Bendruomeninės organizacijos ir asociacijos kartu su prašymu taikyti elektros energijos kainas ir tarifus kaip ir buitiniams vartotojams turi pateikti visuomeniniam tiekėjui ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriui bendruomeninės organizacijos ir asociacijos steigimo dokumentų kopijas ir dokumentus, patvirtinančius objekto, kuriame vartojama elektros energija, valdymą nuosavybės ar kita teise.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
16. Neteko galios nuo 2022-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
17. Neteko galios nuo 2022-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
70 straipsnis. Elektros energijos persiuntimas tiesiogine linija
1. Elektros energija gali būti persiunčiama vartotojo objektams tiesiogine linija, jungiančia gamintojo ir vartotojo objektus, šiais atvejais:
1) kai tiesioginė linija jungia elektros energijos gamybos ir vartojimo vietas, neprijungtas prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų;
2) kai tiesioginė linija jungia gamintojo ir jo padalinių bei patronuojamųjų įmonių objektus;
3) kai tiesioginė linija jungia gamintojo ir vartotojo, kurio elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus;
4) kai tiesioginė linija jungia gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių vietą, neprijungtą prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, ir vartojimo vietą, prijungtą prie skirstomųjų tinklų.
2. Asmenys, gaunantys elektros energiją tiesiogine linija, turi apmokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Šie asmenys privalo užtikrinti duomenų, pagal kuriuos nustatoma mokėtina suma, surinkimą ir pateikimą tinklų operatoriui, prie kurio tinklų yra prijungti jų įrenginiai. Asmenų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, mokamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą nustato Taryba.
3. Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai turi būti objektyvūs ir nediskriminaciniai. Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, nustatomi Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse.
4. Leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas tik tuo atveju, kai tinklų operatoriai atsisako leisti naudotis perdavimo ar skirstomaisiais tinklais, išskyrus atvejį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, arba šiame įstatyme nustatyta tvarka pradedama ginčo sprendimo procedūra pagal gamintojo ar vartotojo skundą dėl tinklų operatoriaus nustatytų prijungimo sąlygų ir (ar) dėl tinklų operatoriaus veiksmų ar neveikimo priimant sprendimą dėl prieigos prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų.
5. Leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas tik suderinus su tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų elektros tinklų prijungti gamintojo ir (ar) vartotojo elektros įrenginiai, tiesioginės linijos techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos suderinamumą ir vientisumą. Tinklų operatoriaus keliami reikalavimai tiesioginės linijos techninei konstrukcijai ir eksploatavimui turi būti technologiškai pagrįsti ir nediskriminaciniai.
6. Tiesiant tiesioginę liniją šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, laikoma, kad gamybos įrenginį siekiama prijungti prie vartotojo elektros įrenginių, o gamybos įrenginiui prijungti mutatis mutandis taikoma šiame įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos. Tiesiant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą tiesioginę liniją, visi teisės aktuose nurodyti gamintojo įsipareigojimai yra taikomi vartotojui, prie kurio elektros įrenginių yra siekiama prijungti gamybos įrenginį.
7. Taryba gali atsisakyti išduoti leidimą tiesti tiesioginę liniją, jeigu jį išdavus būtų pažeidžiami šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyti elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendrieji principai. Taryba privalo pateikti tinkamai pagrįstas tokio atsisakymo priežastis.
8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybė persiųsti elektros energiją naudojant tiesioginę liniją nedraudžia vartotojui sudaryti elektros energijos tiekimo sutarčių su nepriklausomu tiekėju, kaip nurodyta šio įstatymo 46 straipsnyje.
9. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, kad elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos vieta nebūtų prijungta prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, nedraudžiama vartotojui gamintojo pagamintos ir tiesiogine linija vartotojui persiųstos, tačiau nesuvartotos elektros energijos patiekti į elektros tinklus, prie kurių yra prijungtas vartotojas. Tokiu atveju leidimas gaminti vartotojui nėra reikalingas. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, jeigu elektros energija yra patiekiama į elektros tinklą, vartotojas, kuris tiesiogine linija jungiasi prie gamybos vietos, yra laikomas rinkos dalyviu ir jam taikomi šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai.
10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos gaminantiems vartotojams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
DEŠIMTASIS1 SKIRSNIS
PAJĖGUMŲ UŽTIKRINIMO MECHANIZMAS IR JO ĮGYVENDINIMAS
71 straipsnis. Laikino elektros energijos persiuntimo iš elektros tinklų ir į elektros tinklus nutraukimo ir ribojimo sąlygos tinklų naudotojams nesant tinklų naudotojų kaltės
1. Tinklų operatorius gali laikinai nutraukti elektros energijos persiuntimą tinklų naudotojams nesant tinklų naudotojų kaltės tik siekdamas apsaugoti visuomenės interesus, tarp jų Energetikos įstatyme nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, arba įgyvendindamas ypatingos valstybinės svarbos projektus, arba atlikdamas naujų vartotojų ar gamintojų prijungimo prie elektros tinklų ar elektros tinklų priežiūros darbus. Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus ir su tuo tiesiogiai susijusių pagrįstų nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką nustato energetikos ministras.
2. Tinklų operatorius gali nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos, sutrikimo ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle, likviduoti patirtą avariją, sutrikimus ar gedimus arba Energetikos įstatyme nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, kai reikia vykdyti tinklų naudotojų avarinius atjungimus pagal avarinių atjungimų grafikus. Šiais atvejais energetikos ministro nustatyta tvarka tinklų naudotojui turi būti nedelsiant pranešama apie elektros energijos persiuntimo nutraukimą ar apribojimą.
3. Įgyvendindamas ypatingos valstybinės svarbos projektus, atlikdamas naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ar tinklų priežiūros darbus, tinklų operatorius gali iš dalies arba visiškai atjungti tinklų naudotojo įrenginius reikiamam laikotarpiui, ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas pranešęs tinklų naudotojui, išskyrus atvejus, kai tinklų naudotojas sutiko dėl trumpesnio įspėjimo termino.
4. Įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, atliekant naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ar tinklų priežiūros darbus, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais, elektros energijos persiuntimas gali būti laikinai nutrauktas ar apribotas ne ilgesniam kaip 336 valandų per dvejus kalendorinius metus laikotarpiui. Į šį laikotarpį nėra įtraukiamas laikas, kai elektros energijos persiuntimas laikinai nutraukiamas ar apribojamas tinklų naudotojui sutikus su kitokiomis elektros energijos persiuntimo sąlygomis, be kurių būtų neįmanomas jo elektros įrenginių prijungimas prie tinklų operatoriaus elektros tinklų.
5. Vartotojams, kurių elektros įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, elektros energijos persiuntimas negali būti laikinai nutrauktas ilgiau kaip 24 valandas iš eilės. Tinklų operatorius ir vartotojas, išskyrus buitinį vartotoją, gali susitarti dėl kitų negu šioje dalyje nustatytų elektros energijos persiuntimo nutraukimo sąlygų.
6. Kai tinklų naudotojams elektros energijos persiuntimas laikinai nutraukiamas ar apribojamas dėl kito tinklų operatoriaus įgyvendinamų ypatingos valstybinės svarbos projektų, kito tinklų operatoriaus valdomuose elektros tinkluose vykdomo naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, tinklų priežiūros darbų ir dėl to elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo laikotarpis yra ilgesnis negu nurodytas šio straipsnio 4 ar 5 dalyje, tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų prijungti tinklų naudotojo elektros įrenginiai, turi atgręžtinių reikalavimų teisę į šį tinklų operatorių. Atgręžtinių reikalavimų atveju tinklų operatoriaus patirti nuostoliai apskaičiuojami proporcingai laikui, kurį elektros energijos persiuntimas laikinai nutraukiamas ar apribojamas dėl kito tinklų operatoriaus įgyvendinamų ypatingos valstybinės svarbos projektų, kito tinklų operatoriaus valdomuose elektros tinkluose vykdomo naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ar tinklų priežiūros darbų. Atgręžtinių reikalavimų dydis nustatomas bendroje tinklų operatorių susitarimu sudaromoje komisijoje.
7. Šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos, kai tinklų priežiūros darbai atliekami siekiant išvengti avarijos, sutrikimo ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle, likviduoti patirtą avariją, sutrikimus ar gedimus arba Energetikos įstatyme nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, kai reikia vykdyti tinklų naudotojų avarinius atjungimus pagal avarinių atjungimų grafikus.
8. Tinklų operatorius ir tinklų naudotojas gali susitarti dėl objektyviai pagrįsto ilgesnio, negu nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo laikotarpio.
9. Už nepersiųstą elektros energijos kiekį, esant ilgesniam negu šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytam laikotarpiui arba ilgesniam negu pagal šio straipsnio 8 dalį sutartam laikotarpiui, su tuo susiję pagrįsti tiesioginiai nuostoliai, kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuojami ir atlyginami tinklų naudotojui energetikos ministro nustatyta tvarka.
10. Tinklų operatorius tinklų naudotojui neatlygina jo patirtų nuostolių, kai tinklų operatorius elektros energijos persiuntimą nutraukia ar apriboja:
1) kai Taryba ir (ar) tinklų operatorius nustato tokius tinklų naudotojo elektros įrenginių ir (ar) jų eksploatacijos trūkumus, dėl kurių gresia avarija, gedimai, sutrikimai ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui;
2) kai tinklų naudotojas neužtikrina elektros kokybės standarto ir tinklų operatorių išduotų techninių sąlygų bei kitų atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimų laikymosi;
3) kai tinklų naudotojas viršija suteiktą leistiną naudoti galią ir (ar) leistiną generuoti galią;
4) kai tai būtina siekiant išvengti ekstremaliosios energetikos padėties ar susiklosčius elektros energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ne dėl tinklų operatoriaus kaltės ekstremaliajai energetikos padėčiai, kuri kelia grėsmę elektros energetikos sistemos ar elektros tinklo funkcionavimui ir stabilumui;
5) kai susidaro generavimo galios ar elektros energijos deficitas;
6) dėl izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo, jeigu nuostoliai dėl šio bandymo atsiranda dėl aplinkybių, kurių prieš pradedant izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymą nebuvo ir kurių nebuvo galima numatyti, taip pat jų nebuvo galima išvengti, kontroliuoti ir pašalinti;
7) jeigu tinklų naudotojas sutinka su kitokiomis elektros energijos persiuntimo sąlygomis, be kurių būtų neįmanomas jo elektros įrenginių prijungimas prie tinklų operatoriaus elektros tinklų.
11. Tiesioginių nuostolių dydis nustatomas pagal tinklų operatoriaus arba tinklų naudotojo pateiktus įrodančius dokumentus. Jeigu tiesioginių nuostolių dydžių pagal turimą informaciją tiksliai nustatyti negalima, jų dydis nustatomas šalių susitarimu. Šalims nesusitarus, tiesioginių nuostolių dydį nustato teismas.
12. Jeigu elektros energijos persiuntimas buvo nutrauktas ar apribotas ilgiau negu šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytą laikotarpį arba ilgiau negu pagal šio straipsnio 8 dalį sutartą laikotarpį, tinklų operatorius kas dvejus kalendorinius metus per 3 mėnesius, pasibaigus antriems kalendoriniams metams, informuoja apie tai tinklų naudotojus energetikos ministro nustatyta tvarka.
13. Tinklų naudotojas, kuriam elektros energijos persiuntimas buvo nutrauktas ar apribotas ilgiau negu šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytą laikotarpį arba ilgiau negu pagal šio straipsnio 8 dalį sutartą laikotarpį, turi teisę tinklų operatoriui pateikti prašymą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo iš karto po tiesioginių nuostolių atsiradimo, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 12 dalyje nurodytos informacijos gavimo.
14. Tinklų operatorius privalo tinklų naudotojo prašymą išnagrinėti ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai tinklų operatoriaus sprendimu tinklų naudotojo prašymui nagrinėti sudaroma komisija (tokiu atveju šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų). Tinklų operatorius tinklų naudotojų prašymus nagrinėja vadovaudamasis energetikos ministro nustatyta tvarka.
15. Tinklų operatorius, nustatęs, kad tinklų naudotojo prašymas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, tinklų naudotojui nuostolius, patirtus dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo, atlygina per 30 kalendorinių dienų nuo tinklų naudotojo prašymo išnagrinėjimo dienos, jeigu tinklų naudotojas ir tinklų operatorius nesusitaria kitaip.
16. Gamintojo pagamintos elektros energijos persiuntimo į elektros tinklus nutraukimui ir ribojimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1–4 ir 6–15 dalių nuostatos. Apskaičiuojant susijusių pagrįstų tiesioginių nuostolių dydį už nepersiųstą pagamintos elektros energijos kiekį, esant ilgesniam negu šio straipsnio 4 dalyje nurodytam laikotarpiui arba ilgesniam negu pagal šio straipsnio 8 dalį sutartam laikotarpiui, taip pat įvertinami gamintojo sutaupymai. Be šio straipsnio 9 dalyje nurodytų pagrįstų tiesioginių nuostolių atlyginimo, gamintojui už nepersiųstą pagamintos elektros energijos kiekį, esant ilgesniam negu šio straipsnio 4 dalyje nurodytam laikotarpiui arba ilgesniam negu pagal šio straipsnio 8 dalį sutartam laikotarpiui, taip pat atlyginamos negautos pajamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-604, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12305
Nr. XIII-2215, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10322
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
72 straipsnis. Elektros energijos persiuntimo nutraukimas dėl tinklų naudotojų kaltės
1. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą, įskaitant persiuntimo paslaugos teikimą, tiems tinklų naudotojams, kurie savo veika sukelia trikdžius ir neigiamai veikia elektros energijos kokybę, taip pat tinklų naudotojams viršijus leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, negu nustatyta tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše, jeigu šie tinklų naudotojai, gavę rašytinį įspėjimą, per 5 dienas nenutraukia šios veikos, arba nedelsdamas ir be išankstinio įspėjimo, jeigu dėl tinklų naudotojų veiksmų kyla perdavimo ar skirstomųjų tinklų avarijos grėsmė arba kenkiama elektros energetikos sistemos saugumui ir patikimumui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
2. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą ir tiems tinklų naudotojams, kurie gavę rašytinį įspėjimą neapmokėjo sąskaitų už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir už su tuo susijusias paslaugas bei už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų, kiti tinklų naudotojai – per 10 dienų.
3. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius, iš anksto įspėjęs, šio straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais gali nutraukti elektros energijos persiuntimą tiems tinklų naudotojams, kurie nesutinka įleisti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus įgaliotų atstovų į savo teritorijas ir (ar) patalpas įrengti, prižiūrėti ar keisti apskaitos prietaisų arba nuskaityti jų rodmenų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
4. Elektros energijos persiuntimą nutraukus dėl leistinos generuoti galios viršijimo, tinklų naudotojo elektros įrenginiams elektros energijos persiuntimas atnaujinamas vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, nustatyta tvarka, atlyginus perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtas išlaidas. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius nekompensuoja tinklų naudotojo patirtų išlaidų dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo tinklų naudotojui viršijus leistiną generuoti galią.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2215, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10322
73 straipsnis. Elektros energijos įrenginių efektyvumo, patikimumo ir saugos techniniai reikalavimai
1. Elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos reikalavimus elektros energetikos sektoriuje nustato Energetikos ministerijos patvirtintos Elektros įrenginių įrengimo taisyklės, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės ir Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės.
2. Elektros įrenginių, gaminančių, perduodančių, skirstančių ir vartojančių elektros energiją, avarijos ir sutrikimai tiriami Tarybos tvirtinamuose energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
3. Elektros energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę atlieka Taryba Energetikos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinė energetikos kontrolė, be kita ko, apima energetikos įmonių ir energijos vartotojų elektros energetikos objektų, vidaus tinklų ir įrenginių valstybinę kontrolę, taip pat elektros įrenginių patikimumo, efektyvumo ir saugos reikalavimų laikymosi kontrolę.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
4. Taryba kontroliuoja, kaip elektros energetikos sektoriuje laikomasi elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
74 straipsnis. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos elektros energetikos sektoriuje
1. Vyriausybė, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir užtikrindama konkurencingą viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teiksiančių asmenų atrankos procedūrą, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta atrankos procedūrų vykdymo tvarka, gali įpareigoti rinkos dalyvius teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, nediskriminuodama šių rinkos dalyvių jų teisių ar įsipareigojimų požiūriu. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, gali būti taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
2. Siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą, Vyriausybė gali įpareigoti rinkos dalyvius teikti šias viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje:
1) elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius vykdoma ir atsakomybė už gamintojų, kurių eksploatuojamos elektrinės įrengtoji galia neviršija Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytos galios, pagamintos elektros energijos disbalansą užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1891, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21884
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2) elektros energijos gamyba elektrinėse, kuriose elektros energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kaip tai apibrėžta šiame įstatyme;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
3) elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti;
4) elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti;
5) elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai svarbių elektros energetikos sistemos darbo saugumui ir patikimumui ar valstybės energetinei nepriklausomybei užtikrinti, plėtra;
6) strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu, įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis, įgyvendinimas;
7) energetikos objektų darbo saugumo užtikrinimo, Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir joje panaudoto branduolinio kuro tvarkymo veikla;
8) elektros tinklų operatoriaus atliekamas elektros tinklų optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstravimas, užtikrinantys elektros gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą.
3. Tvirtindama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimtis ateinantiems kalendoriniams metams ir nustatydama įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, Vyriausybė vadovaujasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir užtikrina konkurencingą viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teiksiančių asmenų atrankos procedūrą. Energetikos ministerija ne rečiau kaip kartą per 5 metus turi atlikti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų analizę, kuri, be kita ko, apimtų kiekvienos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos turinio, aplinkybių, kuriomis energetikos veikla priskiriama šioms paslaugoms, vertinimą, taip pat paslaugų, kurios yra būtinos viešiesiems poreikiams užtikrinti, galimų finansavimo šaltinių vertinimą ir optimalios paslaugų apimties nustatymą, siekiant mažiausios finansinės naštos vartotojams.
4. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka renkamos iš asmenų, kurie:
1) naudoja elektros energiją ūkiniams poreikiams tenkinti ir kurių elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo įrenginiai prijungti prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų;
2) naudoja savo pasigamintą elektros energiją savo ūkiniams poreikiams tenkinti ir kurių elektros energijos gamybos įrenginiai prijungti prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų, – už visą savo ir asmenų, iš jų gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, ūkiniams poreikiams tenkinti faktiškai suvartotą elektros energiją;
3) savo ūkiniams poreikiams tenkinti naudoja termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pasigamintą elektros energiją ir kurių elektros energijos gamybos įrenginiai prijungti prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų, – už jų termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pasigamintą ir savo bei asmenų, iš jų gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, ūkiniams poreikiams tenkinti faktiškai suvartotą elektros energiją.
5. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos nerenkamos už:
1) gamintojų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius pasigamintą ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotą elektros energijos kiekį;
2) elektros energiją, būtiną elektros energijos gamybos technologiniam procesui užtikrinti, taip pat už elektros energiją skirtą energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė nei 1 MW, įkrovimui, kada energijos kaupimo įrenginių įkrovimui patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus, o termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse – už elektros energiją, būtiną bendram elektros energijos ir šilumos gamybos technologiniam procesui užtikrinti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1891, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21884
3) elektros energiją, būtiną elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos technologiniam procesui užtikrinti. Šios energijos metinis kiekis negali būti didesnis už tiems kalendoriniams metams Tarybos konkrečiam skirstomųjų tinklų operatoriui apskaičiuojant elektros energijos skirstymo paslaugos kainų viršutines ribas naudotą procentinį dydį (normatyvinį arba faktinį, jeigu pastarasis mažesnis);
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
4) elektros energijos kiekį, kuris elektros energiją gaminančio vartotojo buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas savo reikmėms ir ūkio poreikiams;
5) Neteko galios nuo 2022-01-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2868, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09587
51. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai ir (ar) jos dalyviams už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose, buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalyvių reikmėms ir ūkio poreikiams, surinktos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos kompensuojamos Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
6. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos gali būti naudojamos tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms finansuoti ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo sąnaudoms padengti.
7. Rinkos dalyviai viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudų apskaitą tvarko atskirai nuo visų kitų jų vykdomų veiklų sąnaudų apskaitos, vadovaudamiesi Tarybos patvirtintomis apskaitos atskyrimo taisyklėmis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
8. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriumi skiriama valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis, kontroliuojama energetikos įmonė, atitinkanti šiuos reikalavimus:
1) įmonė privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
2) įmonė privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš elektros energijos rinkos dalyvių, dalyvaujančių viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisiniuose santykiuose, gauti ir jiems siųsti;
3) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio lėšų surinkimo ir išmokėjimo galimiems neatitikimams padengti, įvertinamą pagal jos dvejų paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės komercinės veiklos;
4) įmonė privalo turėti darbuotojų lėšų administravimo veiklai vykdyti ir ataskaitoms rengti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, elektros energijos rinkos dalyviams, dalyvaujantiems viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisiniuose santykiuose, informuoti ir konsultuoti, skundams dėl vykdomos veiklos sąlygų nagrinėti;
5) įmonė negali būti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančiu asmeniu;
6) įmonė, kurią valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – viena energetikos įmonė ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
7) įmonės vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Įmonės vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
9. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius privalo užtikrinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Esant numatytiems aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Energetikos ministerija, nustačiusi, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius neatitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų ar nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašo, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo tvarkos aprašo ir kitų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų, įspėja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Jeigu viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius per nustatytą terminą nepašalina veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius funkcijas atlieka tol, kol bus paskirtas naujas administratorius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
10. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų įrenginių ir jų pagamintos elektros energijos, asmenų savo ūkiniams poreikiams suvartotos elektros energijos kiekio kontrolę atlieka Taryba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
11. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta viešuosius interesus atitinkanti paslauga yra skirta saugiam ir patikimam elektros energetikos sistemos veikimui, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintos nacionaliniam saugumui ir elektros energijai gaminti skirtos infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti ir galimiems elektros energijos pasiūlos didmeninėje elektros energijos rinkoje trūkumams pašalinti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
12. Asmuo ar asmenys, kurie yra įpareigoti teikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą viešuosius interesus atitinkančią paslaugą, šiai paslaugai teikti Vyriausybės nustatyto dydžio elektros energijos gamybos pajėgumus ar dalį jų gali naudoti tik elektros energetikos sistemos adekvatumui užtikrinti ir paskirtajam rinkos operatoriui ir (ar) perdavimo sistemos operatoriui pateikus informaciją apie elektros energijos pasiūlos didmeninėje elektros energijos rinkoje trūkumą privalo užtikrinti Vyriausybės nustatyto dydžio elektros energijos gamybos pajėgumų prieinamumą elektros energijos pasiūlos trūkumui padengti. Susidarius elektros energijos gamybos pajėgumų trūkumui elektros energijos rinkoje ir (ar) esant nepakankamam jungiamųjų linijų pralaidumui, kada negali būti patenkinamas visas elektros energijos vartojimo poreikis ir nėra kitų patikimų šaltinių užtikrinti gamybos ir vartojimo balansą elektros energetikos sistemoje, perdavimo sistemos operatorius kreipiasi į asmenį ar asmenis, kuris (kurie) yra įpareigotas (įpareigoti) teikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą viešuosius interesus atitinkančią paslaugą, kad jis (jie), įvertinęs (įvertinę) visas elektros energijos gamybos sąnaudas, išskyrus pelno normą (maržą), pateiktų ne mažesnės, negu apibrėžta įrenginio technologinėse charakteristikose, minimalios gamybos apimties pasiūlymus dėl elektros energijos pardavimo kitos paros prekybos elektros biržoje. Be to, asmuo ar asmenys, kuris (kurie) yra įpareigotas (įpareigoti) teikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą viešuosius interesus atitinkančią paslaugą, gali teikti pasiūlymus ir dėl balansavimo paslaugų teikimo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-604, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12305
75 straipsnis. Žemės naudojimas elektros energetikos objektams
1. Elektros energetikos objektai ir įrenginiai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, statomi Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energetikos objektai ir įrenginiai projektuojami, įrengiami ir informacija apie įrengtus objektus ir įrenginius (techniniai ir buvimo vietos duomenys) skelbiama viešai Energetikos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-262, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05920
2. Elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas laikančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-604, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12305
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
21. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais elektros energetikos objektų ir įrenginių, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių gyvavimo ciklą apibūdinantys duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi ir viešinami skaitmenine forma
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2423, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25644
22. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato elektros energetikos objektų ir įrenginių, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių gyvavimo ciklą apibūdinančių duomenų kūrimo, tvarkymo, valdymo, viešinimo, duomenų struktūros reikalavimus. Nustatydama šiuos reikalavimus, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nurodo atvejus ir nustato tvarką, kada skaitmeniniai duomenys kuriami, tvarkomi, valdomi, naudojami taikant statinio informacinį modeliavimą ir Nacionalinį statybos informacijos klasifikatorių, kaip jie apibrėžiami Statybos įstatyme.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2423, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25644
3. Elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių nustatytų (nustatomų) apsaugos zonų ribose. Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą. Tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti ir (ar) elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti (kai įstatymuose nurodyta, kad privaloma gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių zonų nustatymo) tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl apribojimų dėl servituto nustatymo ar nuostoliams, patiriamiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šioje dalyje nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose, atlyginti. Kai sudarius nurodytas sutartis toje pačioje teritorijoje patiriama nuostolių dėl apribojimų dėl servituto nustatymo ir dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, žemės savininko pasirinkimu jam išmokama viena iš kompensacijų sutampantiems nuostoliams atlyginti. Tuo atveju, kai nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo toje pačioje teritorijoje jau buvo atlyginti ar su žemės savininku susitarta kitaip, kompensacija už nuostolius dėl servituto nustatymo mažinama atitinkama dalimi. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo. Šių nuostolių dydžiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintą Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką arba Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-604, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12305
Nr. XIII-2173, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09945
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
4. Tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų elektros tinklų, esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas (turėtojai) turi teisę projektuoti, tiesti, prižiūrėti ir naudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje plėtojamoms atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms prijungti reikalingus elektros tinklus žemės sklypuose, kuriuose tinklų operatorių naudai įstatymu ir (arba) administraciniu aktu nustatytas servitutas, įgyvendindamas (įgyvendindami) visus tinklų operatoriaus nustatytus reikalavimus dėl tokių elektros tinklų tiesimo bei atstumo tarp elektros tinklų. Elektros tinklų, jungiančių atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines su sausumos teritorijoje esančiais tinklais, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir modernizavimo tvarką leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas ir tinklų operatoriai nustato tarpusavio susitarimu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-604, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12305
Nr. XIII-2173, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09945
Nr. XIV-1002, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-07, i. k. 2022-07251
5. Tinklų operatorių vykdomą veiklą elektros tinklų apsaugos zonose, jose esančių proskynų plotį, mažiausius leistinus atstumus nuo elektros tinklų iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus nustato energetikos ministro patvirtintos elektros tinklų apsaugos taisyklės ir elektros įrenginių įrengimo taisyklės.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2173, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09945
6. Neteko galios nuo 2017-11-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-604, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12305
7. Žala, kurią dėl naujų perdavimo ar skirstomųjų tinklų tiesimo ir kitų elektros įrenginių įrengimo bei elektros energetikos asmenų veiklos aptarnaujant šiuos elektros tinklus ir įrenginius patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi būti atlyginta įstatymų nustatyta tvarka.
8. Jeigu nustačius žemės servitutus naujiems perdavimo ar skirstomiesiems tinklams tiesti ar kitiems elektros įrenginiams įrengti iš esmės apribojamas naudojimasis žemės sklypu ir šį apribojimą patvirtina Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaryta komisija, perdavimo sistemos operatorius ar skirstomųjų tinklų operatorius žemės sklypo savininko reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka išpirkti tokį žemės sklypą kartu su jame esančiu nekilnojamuoju turtu.
9. Asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, turi teisę energetikos ministro nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi, rekonstruoti ar perkelti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų rekonstravimo ar perkėlimo darbus. Šiuo atveju asmuo, kuris pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje ir 12 dalies 3 punkte nurodytus atvejus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
10. Tuo atveju, kai asmuo pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas ir (ar) oro kabelių linijas, išskyrus transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, kliudančias statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, šis asmuo apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui 50 procentų visų operatoriaus išlaidų, patirtų rekonstruojant ar perkeliant šiuos objektus, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytus atvejus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
11. Tuo atveju, kai asmuo pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas ir (ar) oro kabelių linijas, išskyrus transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, šių objektų rekonstravimo ar perkėlimo darbams rengiamas kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas ir tokių darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės, negu apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus, asmuo turi teisę vykdyti ir (ar) organizuoti šių objektų rekonstravimą ar perkėlimą Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi. Šiuo atveju skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka padengia 50 procentų skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
12. Kai būtina rekonstruoti ar perkelti valstybinės reikšmės kelių juostoje arba geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose esančius skirstomuosius tinklus, kliudančius valstybinės reikšmės kelių arba geležinkelio kelių ir jų įrenginių kapitaliniam remontui, rekonstravimui ar plėtrai, skirstomuosius tinklus rekonstruoja ar perkelia ir skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo darbus vykdo ir (ar) organizuoja skirstomųjų tinklų operatorius arba asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti šiuos skirstomuosius tinklus, energetikos ministro nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi. Skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudos dengiamos tokia tvarka:
1) kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą rengia, derina ir susijusias sąnaudas padengia asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus;
2) kai skirstomieji tinklai įrengti ne daugiau kaip prieš 5 metus, skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudas padengia asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus;
3) kai skirstomieji tinklai įrengti daugiau kaip prieš 5 metus, skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudas padengia skirstomųjų tinklų operatorius. Skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo darbus turi teisę vykdyti ir (ar) organizuoti asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, energetikos ministro nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi, jeigu tokių darbų apskaičiuotos sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės, negu apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
13. Šio straipsnio 9–12 dalyse nurodytais atvejais rekonstruotų ar perkeltų skirstomųjų tinklų nuosavybės teisė nekeičiama.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
14. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos, patirtos šiame straipsnyje numatytais atvejais, yra pripažįstamos skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis ir Tarybos įvertinamos nustatant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
76 straipsnis. Bendradarbiavimas su užsienio valstybių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis elektros energetikos sektoriuje
1. Taryba bendradarbiauja su užsienio valstybių nacionalinėmis energetikos sektoriaus reguliavimo institucijomis:
1) skatinant nacionalinės rinkos integravimą Europos Sąjungos ir regionų lygmeniu ir siekiant sujungti nacionalinius elektros tinklus su užsienio valstybių elektros tinklais;
2) užtikrinant, kad perdavimo sistemos operatorius turėtų vieną ar daugiau regionų lygmeniu integruotų pajėgumų paskirstymo ir elektros tinklo saugumo užtikrinimo sistemų, apimančių vieną ar daugiau valstybių narių;
3) rengiant eksploatacines priemones, skirtas optimalaus elektros tinklo valdymo sąlygoms sudaryti;
4) skatinant bendros elektros biržos kūrimą;
5) skatinant tarpvalstybinių pajėgumų paskirstymą ir elektros tinklo saugumo užtikrinimo sistemų sukūrimą;
6) sudarant sąlygas tinkamam sujungimo pajėgumų, įskaitant naujas jungiamąsias linijas, lygiui užtikrinti, siekiant plėtoti veiksmingą konkurenciją ir gerinti tiekimo saugumą nediskriminuojant valstybių narių tiekėjų;
7) koordinuojant visų elektros tinklo kodeksų atitinkamiems perdavimo sistemos operatoriams ir kitiems rinkos dalyviams rengimą;
8) koordinuojant perkrovos valdymo taisyklių rengimą;
9) koordinuojant bendrą subjektų, Europos Sąjungos reglamentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis atliekančių funkcijas regionų lygmeniu, priežiūrą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
10) koordinuojant bendrą elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimų nacionaliniu, regioniniu ir Europos lygmeniu priežiūrą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
11) kitais elektros energetikos sektoriaus reguliavimo tikslais.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2. Taryba gali sudaryti bendradarbiavimo elektros energetikos sektoriuje susitarimus su kitų valstybių nacionalinėmis energetikos sektoriaus reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje.
3. Taryba pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros veikloje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
4. Taryba, bendradarbiaudama su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ir užsienio valstybių nacionalinėmis energetikos sektoriaus reguliavimo institucijomis, keičiasi informacija, reikalinga Tarybos veiklos tikslams pasiekti. Taryba užtikrina gautos informacijos konfidencialumą.
5. Taryba, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis elektros energetikos sektoriuje, užtikrina, kad Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E), veikiantis pagal Reglamentą (ES) 2019/943 (toliau – Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas), ir skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacija, veikianti pagal Reglamentą (ES) 2019/943, vykdytų Reglamente (ES) 2019/943, tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose ir (ar) kituose teisės aktuose, įskaitant teisės aktus, reglamentuojančius tarpvalstybinius santykius, taip pat Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros privalomuose sprendimuose nustatytas pareigas, ir konsultuojasi su nurodytomis institucijomis siekdama kartu nustatyti atvejus, kai šios organizacijos nevykdo joms priskirtų pareigų. Jeigu nacionalinėms reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti per 4 mėnesių laikotarpį nuo konsultacijų pradžios siekiant kartu nustatyti atvejus, kai šios organizacijos nevykdo joms priskirtų pareigų, klausimas perduodamas svarstyti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus Taryba vykdo konsultuodamasi su kitomis kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, nedarydama poveikio teisės aktuose nustatytai jų kompetencijai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
77 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus bendradarbiavimas su užsienio valstybių perdavimo sistemos operatoriais
1. Perdavimo sistemos operatorius bendradarbiauja su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais siekdamas sukurti konkurencingą elektros energijos vidaus rinką:
1) spręsdamas tarpvalstybinius elektros energetikos sektoriaus klausimus;
2) derindamas techninius elektros energijos perdavimo reikalavimus;
3) užtikrindamas elektros energetikos sistemos darbo saugumą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, įskaitant avarijų prevenciją, jų padarinių šalinimą ir sistemos veikimo atkūrimą;
4) įgyvendindamas strateginius elektros energetikos sektoriaus projektus, priskirtus perdavimo sistemos operatoriaus kompetencijai;
5) kitais elektros energetikos sistemos valdymo ir organizavimo tikslais.
2. Perdavimo sistemos operatorius su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais bendradarbiauja Europos Sąjungos ir regioniniu lygmeniu.
3. Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, nepažeisdamas nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių perdavimo sistemos operatoriais, reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje.
4. Perdavimo sistemos operatorius dalyvauja Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo veikloje.
5. Perdavimo sistemos operatorius kartu su kitais valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais dalyvauja steigiant Baltijos regioninio koordinavimo centrą ir jo veikloje, vadovaudamasis Reglamente (ES) 2019/943 nustatytais reikalavimais.
6. Perdavimo sistemos operatorius kartu su kitais valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais dalyvauja bendrosiose Reglamente (ES) 2016/1719 ir Reglamente (ES) 2017/2195 nurodytose platformose, sukurtose ir veikiančiose šiuose reglamentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
7. Perdavimo sistemos operatorius, dalyvaudamas Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo veikloje ir bendradarbiaudamas su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais, vadovaujasi Reglamento (ES) Nr. 2019/943 34 straipsnio nuostatomis.
8. Taryba vykdo perdavimo sistemos operatoriaus techninio bendradarbiavimo su valstybių narių ir trečiųjų šalių perdavimo sistemos operatoriais stebėseną užtikrindama atitiktį šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943, kituose Europos Sąjungos reglamentuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
78 straipsnis. Ginčų sprendimas ne teismo tvarka. Skundų nagrinėjimas
1. Vartotojų ir elektros energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka.
2. Taryba išankstine privaloma ne teismo tvarka nagrinėja ginčus tarp asmenų ir perdavimo sistemos operatoriaus, kurie kyla dėl:
1) asmenų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų ir (ar) sutelktų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitikties Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams;
2) pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties sudarymo ar atsisakymo ją sudaryti, jos vykdymo ir (ar) nutraukimo.
3. Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus asmenų ir perdavimo sistemos operatorių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.
4. Asmenų skundai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2090, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19368
Nr. XIII-3020, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-17, i. k. 2020-13237
79 straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, nesilaikantys ar nevykdantys šio įstatymo reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
80 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
81 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
82 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
83 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
84 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
85 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
751 straipsnis. Teisė būti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektuotoju. Projektuotojo teisės ir pareigos
1. Būti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, nurodytų šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje, projektuotoju turi teisę:
1) Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys ne mažiau negu vieną šios dalies 2 punkte nurodytus reikalavimus atitinkantį darbuotoją;
2) Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo, įgijęs ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį arba jam prilygintą inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės elektros inžinerijos krypties išsilavinimą.
2. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektuotojas privalo:
1) užsakovo pavedimu, vadovaudamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, parengti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą;
2) pasirašyti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą (privalo pasirašyti juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas kitas darbuotojas ir projektą rengęs darbuotojas, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik šis asmuo), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas atitinka teisės aktų nuostatas;
3) teisės aktų nustatyta tvarka suderinti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą su kompetentingomis institucijomis ir (ar) asmenimis, išspręsti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimui reikalingos žemės naudojimo klausimą šiame įstatyme nurodytais būdais ir sąlygomis, parengti visus kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimui būtinus dokumentus;
4) pataisyti kilnojamų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą pagal užsakovo pastabas, jeigu jos neprieštarauja teisės aktų reikalavimams;
5) pataisyti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą pagal šį projektą derinančių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas;
6) pagal sutartį atlikti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projekto vykdymo priežiūrą;
7) jeigu kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo darbai atliekami pažeidžiant kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą, nedelsdamas informuoti užsakovą, o tais atvejais, kai nustatoma avarijos grėsmė, – užsakovą ir Tarybą.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
3. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektuotojas turi teisę kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo metu įrengimo vietoje patikrinti, kaip laikomasi kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projekto sprendinių.
4. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektuotojas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-262, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05920
752 straipsnis. Teisė būti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovu. Rangovo teisės ir pareigos
1. Būti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, nurodytų šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje, išskyrus vartotojo elektros įrenginius, įrengimo rangovu turi teisę Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Tarybos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą elektros įrenginių įrengimo veiklos atestatą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
2. Būti šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojo elektros įrenginių, išskyrus vartotojo elektros įrenginius ypatinguosiuose statiniuose, įrengimo rangovu turi teisę Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo ir juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Tarybos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą elektros įrenginių įrengimo veiklos atestatą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
3. Įrengti šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus vartotojo elektros įrenginius statiniuose turi teisę Statybos įstatyme nurodyti asmenys, kuriems suteikta teisė būti ypatingųjų statinių statybos rangovais ir vykdyti statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimo darbus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
4. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovas privalo:
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
1) vykdyti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo darbus pagal kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas;
2) pagal rangos sutartį iš užsakovo gavęs kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą, nuvykti į elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo vietą, įvertinti projekto sprendinių įgyvendinimo galimybes ir prireikus pateikti pastabas užsakovui dėl projekto sprendinių įgyvendinimo. Jeigu per rangos sutartyje nustatytą terminą kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovas pastabų nepateikia, laikoma, kad kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projekte nurodyti sprendiniai galimi įgyvendinti;
3) vykdyti viešojo administravimo subjektų, atliekančių kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo valstybinę priežiūrą, reikalavimus;
4) užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo vietoje bei įrengiamame elektros energetikos objekte ar įrenginyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo vietoje ir šalia jos esančių žmonių apsaugą nuo įrengimo darbų keliamo pavojaus;
5) prieš pradėdamas žemės darbus inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų apsaugos zonose, teisės aktų nustatyta tvarka gauti savivaldybės leidimą (rašytinį pritarimą) žemės darbams vykdyti, gauti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų, kitų inžinerinių tinklų savininkų (naudotojų, valdytojų) rašytinius sutikimus, teisės aktuose nustatytais atvejais organizuoti inžinerinių tinklų savininkų (naudotojų, valdytojų) atstovų dalyvavimą vykdant žemės darbus;
6) gauti skirstomųjų tinklų operatoriaus leidimą, suteikiantį teisę vykdyti darbus skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros įrenginiuose.
5. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovas turi teisę:
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
1) pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu kiti įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas;
2) gauti iš užsakovo kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą.
6. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-262, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05920
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
391 straipsnis. Skirstomųjų tinklų plėtros planavimas
1. Skirstomųjų tinklų plėtra ir jai skirtos investicijos grindžiamos tinklo plėtros planu. Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, kas 2 metus rengia 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, grindžiamą jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje esama ir numatoma elektros energijos pasiūla ir paklausa (planuojamais naujai prijungti gamybos pajėgumais ir vartotojų skaičiumi, įskaitant elektromobilių įkrovimo prieigas) bei perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstomis prielaidomis apie elektros energijos gamybos, tiekimo, vartojimo ir tarpsisteminių elektros energijos srautų tendencijas, elektros tinklo patikimumu, leistinu įrangos tarnavimo amžiumi, taip pat Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytais energetikos politikos strateginiais tikslais ir (ar) pažangos uždaviniais ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytomis įgyvendinimo priemonėmis, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų apskaitos sistemų plėtros tikslus ir (ar) uždavinius, elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendraisiais principais, taip pat tinklo optimizavimo galimybėmis, grindžiamomis energijos vartojimo efektyvumo didinimu, siekiant įgyvendinti Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą, reikiamomis vidutinės trukmės ir (ar) ilgalaikėmis lankstumo paslaugomis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodyta teritorija planavimo tikslais skirstoma į atskiras planavimo teritorijas pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus analitiškai įvertinamą skirstomojo tinklo savybių vienarūšiškumą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijoje numatytas erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus.
2. Rengdamas 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, skirstomųjų tinklų operatorius vykdo skaidrias ir viešas konsultacijas su perdavimo sistemos operatoriumi, taip pat su kitais suinteresuotais asmenimis. 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planas ir konsultacijų proceso rezultatai ne vėliau kaip iki šio plano rengimo metų gruodžio 1 dienos pateikiami Tarybai derinti ir paskelbiami skirstomųjų tinklų operatoriaus interneto svetainėje.
3. Taryba 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą derina pagal jos nustatytus plano vertinimo principus ir kriterijus Tarybos nustatyta tvarka ir gali prašyti pakeisti pateiktą planą.
4. Tuo atveju, kai skirstomųjų tinklų operatorius neatlieka 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plano investicijų, kurios taip pat yra numatytos Vyriausybės nutarimuose, Taryba gali įpareigoti skirstomųjų tinklų operatorių pateikti derinti atitinkamas investicijas ir suderinusi investicijų projektą įpareigoti šias investicijas atlikti. Tuo atveju, kai Taryba pasinaudoja šioje dalyje nurodytais įgaliojimais, atitinkamų suderintų investicijų sąnaudos įvertinamos nustatant skirstomųjų tinklų operatoriaus paslaugos ir susijusių paslaugų kainas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
741 straipsnis. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina
1. Taryba, atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą ir ją sudarančių atskirų sudedamųjų dalių kainas pagal šio įstatymo 74 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
2. Vartotojai, atitinkantys šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, iki kiekvienų metų liepos 1 dienos už vartotojo suvartotą elektros energijos kiekį, viršijantį 1 GWh per praėjusius kalendorinius metus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka už praėjusius kalendorinius metus susigrąžinti 85 procentus sumokėtos Tarybos nustatytos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalies, susijusios su elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalies susigrąžinimo tvarka, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalies administravimo ir elektros energijos naudojimo intensyvumo bendrojoje pridėtinėje vertėje apskaičiavimo tvarka taikoma vartotojams, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
1) pagrindinę veiklą vykdo Vyriausybės patvirtintuose elektros energiją intensyviai naudojančiuose sektoriuose, kaip jie apibrėžti 2014 m. birželio 28 d. Europos Komisijos komunikato „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (2014/C 200/01) 3 priede. Vyriausybė nustato kitus sektorius, kaip jie apibrėžti 2014 m. birželio 28 d. Europos Komisijos komunikato „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (2014/C 200/01) 5 priede, kuriuose pagrindinę veiklą vykdantiems vartotojams taikoma šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, jeigu jų elektros energijos naudojimo intensyvumas yra ne mažesnis kaip 20 procentų bendrosios pridėtinės vertės;
2) per kalendorinius metus suvartoja ne mažiau kaip 1 GWh elektros energijos;
3) neturi pradelstų mokėjimų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas;
4) Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo nustatyta tvarka pateikia energijos vartojimo audito ataskaitą ir sudaro šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sutartį su Energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, kuria įsipareigoja pateikti energijos vartojimo audito ataskaitą ne rečiau kaip kas 4 metai po anksčiau atlikto energijos vartojimo audito, ir numato šio straipsnio 5 dalyje nurodytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimo tvarką;
5) yra įsidiegę energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas geriausias esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones arba jas diegia šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka;
6) nėra priskiriami sunkumų patiriančios įmonės kategorijai, kaip tai apibrėžta 2004 m. spalio 1 d. Europos Komisijos komunikate „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (2004/C 244/02);
7) jiems nėra išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal Europos Komisijos sprendimą, kuriame valstybės pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalies susigrąžinimo tvarka negali būti taikoma tol, kol nebus sugrąžinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka gauta valstybės pagalba.
4. Vartotojų atitikties šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams vertinimą atlieka Energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys vartotojai, kurie nėra įsidiegę energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytų geriausių esamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių ir kuriems atliktose energijos vartojimo audito ataskaitose nustatytos rekomendacijos dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, gali pasinaudoti šio straipsnio 2 dalyje nustatyta teise, jeigu su Energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga sudaro sutartį, kuria įsipareigoja geriausioms esamoms energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms įsidiegti per 4 metų laikotarpį nuo sutarties sudarymo skirti ne mažiau kaip 75 procentus šio straipsnio 2 dalies pagrindu galimos susigrąžintos sumos ir ne mažiau kaip pusę jos investuoti per laikotarpio pirmuosius 2 metus.
6. Vartotojai, neatitinkantys nors vieno iš šio straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų, ir (ar) vartotojai, kurie šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka neįsidiegia geriausių esamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, moka visą pagal šio straipsnio 1 dalį Tarybos nustatytą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą. Vartotojai privalo Energetikos ministerijos įgaliotai institucijai ar įstaigai per 60 kalendorinių dienų nuo jos pareikalavimo grąžinti šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka geriausioms esamoms energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms diegti skirtą, bet nepanaudotą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų dalį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
7. Elektros energiją intensyviai naudojančių sektorių sąrašą, sektorių, kuriuose veikiantiems vartotojams taip pat taikoma šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, sąrašą, pagal šį straipsnį nustatytos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalies administravimo, susigrąžinimo ir elektros energijos naudojimo intensyvumo bendrojoje pridėtinėje vertėje apskaičiavimo, kuriuos atlieka Energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, tvarką nustato Vyriausybė.
TAR pastaba. 741 straipsnio nuostatos taikomos gavus Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet ne anksčiau kaip 2019 m. sausio 1 d.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
211 straipsnis. Gamintojų įsipareigojimai
1. Gamintojas, pasirašęs šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Nuo ketinimų protokolo pasirašymo momento tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka rezervuoja elektros tinklų pralaidumus, reikalingus sutartam elektros energijos gamybos įrenginiuose pagamintam elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti į elektros tinklus, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų. Jeigu gamintojas savo iniciatyva nutraukia pasirašytą ketinimų protokolą arba pasirašo ketinimų protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimo, ketinimų protokolas tinklų operatoriaus nutraukiamas, o gamintojas 6 mėnesiams praranda teisę teikti naują prašymą dėl ketinimų protokolo pasirašymo. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsnius užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatytą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW. Kai prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, įrengiant hibridinę elektrinę, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomos įrengti kitos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginio numatytą įrengtosios galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, skirtas gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsnius užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje planuojamos įrengti elektrinės numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 75 eurų už 1 kW. Gamintojas, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ir pratęsęs ketinimų protokolo galiojimo terminą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pratęsimo dienos privalo pateikti pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. Įpareigojimas padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį netaikomas, kai leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą siekiama pratęsti valstybės veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis gali būti sumažintas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į gamintojo patirtas faktines jo įsipareigojimų įvykdymo išlaidas.
3. Tinklų operatorius, gavęs gamintojo prašymą, atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia, jeigu:
1) gamintojas užbaigia ketinimų protokole numatytos įrengtosios galios elektrinės arba hibridinės elektrinės statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir gamintojui šiame įstatyme nustatyta tvarka yra išduotas leidimas gaminti elektros energiją;
2) gamintojas, dalyvaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ar Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose nurodytuose konkursuose, nelaimi šio skatinimo kvotų paskirstymo aukciono ar konkurso arba atsisako juose dalyvauti.
4. Tinklų operatorius pasinaudoja visu gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės, jeigu:
1) gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytą terminą nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos leistinos generuoti galios elektrinę ar hibridinę elektrinę arba hibridinę elektrinę ir energijos kaupimo įrenginį ar įrenginius;
2) gamintojas neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti visas hibridinę elektrinę sudarančias elektrines arba visas hibridinę elektrinę sudarančias elektrines ir kaupimo įrenginius, kai gamintojo planuojamiems įrenginiams prijungti buvo suteiktas aukštesnis negu šio įstatymo 31 straipsnio 21 dalyje arba šio įstatymo 39 straipsnio 21 dalyje nurodytas elektros tinklo pralaidumų prioritetas;
3) gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant visus galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia hibridinę elektrinę, kuriai, vadovaujantis tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašu, suteikiamas žemesnis negu šio įstatymo 31 straipsnio 21 dalyje arba šio įstatymo 39 straipsnio 21 dalyje nurodytas elektros tinklo pralaidumų prioritetas;
4) leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose numatytais pagrindais;
5) gamintojas nutraukia ketinimų protokolą, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsnius užtikrinti;
6) gamintojas atsisako leidimo plėtrai ir eksploatacijai;
7) ketinimų protokolas tinklų operatoriaus nutraukiamas, kai gamintojas neįvykdo šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų;
8) Taryba Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka panaikina sprendimą, kuriuo konkurso dalyvis buvo paskelbtas konkurso laimėtoju;
9) gamintojas energetikos sritį reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka negauna leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.
5. Tinklų operatorius pasinaudoja gamintojo pateikta prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri yra lygi sumai, apskaičiuojamai 0,041 Eur/kW dauginant iš dienomis išreikšto laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai gamintojas nutraukia ketinimų protokolą arba atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, jeigu gamintojas nutraukia ketinimų protokolą, atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Šios nuostatos netaikomos, kai ketinimų protokolas pasirašomas siekiant užtikrinti gamintojo įsipareigojimo įvykdymą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsnius.
6. Tinklų operatorius pasinaudoja gamintojo pateikta prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai leistinos generuoti galios sumažinimo dydžiui, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis gamintojas negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės, jeigu gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytą terminą nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia elektrinę, kurios leistina generuoti galia yra mažesnė arba turi būti sumažinta, kad atitiktų šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, ir sumažinta leistina generuoti galia yra mažesnė, negu nurodyta ketinimų protokole.
7. Tinklų operatorius pasinaudoja gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, proporcingai nepastatytai ar neįrengtai hibridinės elektrinės įrengtajai galiai, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis gamintojas negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės, jeigu:
1) gamintojas pastato ne visas hibridinę elektrinę sudarančias elektrines arba ne visas hibridinę elektrinę sudarančias elektrines ir ne visus energijos kaupimo įrenginius ir gamintojo planuojamiems įrenginiams prijungti nebuvo suteiktas aukštesnis negu šio įstatymo 31 straipsnio 21 dalyje arba šio įstatymo 39 straipsnio 21 dalyje nurodytas elektros tinklo pralaidumų prioritetas;
2) gamintojas pastato ar įrengia hibridinę elektrinę arba hibridinę elektrinę ir energijos kaupimo įrenginį ar įrenginius, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė arba turi būti sumažinta, kad atitiktų šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, ir sumažinta leistina generuoti galia yra mažesnė, negu nurodyta ketinimų protokole;
3) gamintojas pastato ar įrengia mažesnės įrengtosios galios, negu nurodyta ketinimų protokole, hibridinę elektrinę sudarančią elektrinę ir (ar) energijos kaupimo įrenginį, kai ketinimų protokole nurodyta hibridinės elektrinės leistina generuoti galia nesikeičia, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą atvejį.
8. Kai yra šio straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nurodytos aplinkybės, dėl kurių tinklų operatorius nepasinaudoja visu prievolių įvykdymo užtikrinimu ar jo dalimi, gamintojas pateikia tinklų operatoriui tai įrodančius dokumentus, o tinklų operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo.
9. Pagal gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą tinklų operatoriaus gautos lėšos, išskyrus atvejus, kai prievolių įvykdymo užtikrinimas pateikiamas siekiant dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose nurodytuose konkursuose, įvertinamos nustatant skirstymo ir perdavimo tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1002, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-07, i. k. 2022-07251
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
Nr. XIV-1700, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27273
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
461 straipsnis. Elektros energijos tiekimas pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį
1. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, vartotojams elektros energiją tiekia pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Vartotojo prašymu gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo prašymo pateikimo dienos parengia ir pateikia atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties projektą arba informuoja vartotoją, kad tokios sutarties sudaryti negali.
2. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas tarpusavio sutarimu suderina gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ir vartotojas. Su buitiniais vartotojais sudaromos sutartys privalo atitikti Energetikos ministerijos patvirtintas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, neprivalo sudaryti su vartotoju sutarties ar tiekti elektros energiją vartotojui ar jo objektams, jeigu vartotojas nesutinka su gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, nurodytomis elektros energijos tiekimo sąlygomis.
3. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, prieš sudarydamas arba nutraukdamas atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su vartotoju, privalo prieš 2 savaites apie tai raštu pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-483, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-13, i. k. 2021-15833
4. Vartotojas, prieš sudarydamas arba nutraukdamas atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su gamintoju, elektros energiją gaminančiu iš atsinaujinančių išteklių, privalo prieš 2 savaites apie tai raštu pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, taip pat visuomeniniam tiekėjui, kurio licencijoje nurodytoje teritorijoje yra buitinio vartotojo įrenginiai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-483, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-13, i. k. 2021-15833
5. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs skirstomųjų tinklų operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
6. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, taip pat už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs perdavimo sistemos operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas perdavimo sistemos operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2868, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09587
611 straipsnis. Vartotojo ir paklausos telkėjo sutartis
1. Vartotojas, nepriklausomai nuo pasirinkto elektros energijos rinkos dalyvio, turi teisę iš jo pirkti ir (ar) jam parduoti elektros energijos paslaugas, įskaitant dalyvavimą telkiant elektros energijos paklausą, kai tai nėra susiję su vartotojui pagal su nepriklausomu tiekėju sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį teikiama elektros energijos tiekimo paslauga. Vartotojas, nusprendęs dalyvauti telkiant elektros energijos paklausą, turintis tam tinkamą elektros apskaitos prietaisą, sudaro sutartį su paklausos telkėju dėl paklausos telkimo paslaugų. Vartotojas turi teisę sudaryti tokią sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju arba su tiekėju, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, kaip nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje. Sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju vartotojas gali sudaryti be tiekėjo, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, sutikimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2282, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-23024
2. Vartotojo ir paklausos telkėjo sutartis yra konfidenciali ir gali būti atskleista tik perdavimo sistemos operatoriui ir tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, ir priežiūros institucijoms. Vartotojas turi teisę kitiems asmenims atskleisti informaciją apie sutarties su paklausos telkėju sudarymo faktą, tačiau negali atskleisti šios sutarties nuostatų ir sąlygų turinio, negavęs paklausos telkėjo rašytinio sutikimo.
3. Paklausos telkėjas, prieš sudarydamas sutartį su vartotoju, privalo išsamiai informuoti vartotoją apie jam siūlomos pasirašyti sutarties nuostatas ir sąlygas.
4. Paklausos telkėjas, prieš sudarydamas arba nutraukdamas sutartį su vartotoju, prieš 2 savaites apie tai raštu privalo pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai.
5. Vartotojo ir paklausos telkėjo sutartyje turi būti numatyta, kad vartotojo prašymu paklausos telkėjas neatlygintinai pateikia vartotojui informaciją apie sutelktą vartotojo paklausos pokytį ir, kai taikoma, informaciją apie į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energiją. Vartotojas dėl tokios informacijos pateikimo turi teisę kreiptis į paklausos telkėją pasibaigus kiekvienam vartotojo ir paklausos telkėjo sutartyje numatytam atsiskaitymo laikotarpiui.
6. Šiame straipsnyje nurodytos teisės vartotojams suteikiamos jų nediskriminuojant išlaidų, pastangų ir (ar) laiko požiūriu. Tiekėjai neturi teisės taikyti vartotojams diskriminacinių techninių ir (ar) administracinių reikalavimų, procedūrų ir (ar) įkainių, nepaisant to, ar vartotojai yra sudarę sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju, ar nėra sudarę.
7. Vartotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su paklausos telkėju, įskaitant telkėjo pakeitimą šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje ir 49 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
701 straipsnis. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo pagrindai ir sąlygos
1. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmu siekiama užtikrinti elektros energetikos sistemos adekvatumą. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas yra įgyvendinamas šio įstatymo, Reglamento (ES) 2019/943 ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka organizuojant pajėgumų aukcionus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2. Pajėgumų aukcionai vykdomi technologinio neutralumo principu ir sudaro sąlygas konkurencija tarp rinkos dalyvių elektros energetikos sektoriuje grindžiamos elektros energetikos sistemos plėtrai.
3. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo sąlygos ir pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo trukmė, atsižvelgiant į investicijų į pajėgumus užtikrinančius įrenginius dydį, nustatomos Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše, kurį Energetikos ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo aukcionų organizavimo tvarka, techniniai reikalavimai esamiems ir planuojamiems pajėgumus užtikrinantiems įrenginiams, taip pat pajėgumų aukciono rezultatų tvirtinimo ir skelbimo tvarka nustatomi Pajėgumų aukcionų nuostatuose, kuriuos tvirtina Taryba.
4. Perdavimo sistemos operatorius rengia ir teikia derinti Tarybai pajėgumų aukcionų organizavimo tvarkaraštį (toliau – tvarkaraštis), kuriame nurodomos kvalifikacinės atrankos, pajėgumų aukcionų vykdymo ir pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios datos. Tvarkaraštį Taryba suderina arba motyvuotai atsisako derinti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tvarkaraščio gavimo. Pasibaigus šiam terminui ir Tarybai nepriėmus sprendimo dėl tvarkaraščio suderinimo arba motyvuoto atsisakymo jį derinti, laikoma, kad tvarkaraštis yra suderintas.
5. Perdavimo sistemos operatoriaus organizuojamų pajėgumų aukcionų stebėseną vykdo Taryba, kuri turi teisę gauti visą reikalingą informaciją iš perdavimo sistemos operatoriaus, pajėgumų aukcionų dalyvių ir kitų asmenų, kai tokia informacija, Tarybos vertinimu, gali būti reikšminga stebėsenai vykdyti ir (ar) ginčams nagrinėti šio įstatymo 78 straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstos sąnaudos, patiriamos rengiantis pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimui ir įgyvendinant pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, iki pirmojo pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios įtraukiamos į elektros energijos perdavimo paslaugų kainą. Perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstos sąnaudos, patiriamos nuo pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios, įgyvendinant pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, ir lėšos, skirtos mokėjimams už pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymą atlikti, surenkamos iš tinklų naudotojų taikant atskirą elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, kurią nustato Taryba. Tinklų naudotojams elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos diferencijuoja perdavimo sistemos operatorius, atsižvelgdamas į tinklų naudotojų elektros energijos vartojimą piko metu.
7. Asmenys gali dalyvauti valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose, vykdyti prekybą elektros energija, teikti papildomas paslaugas ir (ar) vykdyti veiklą kituose elektros energijos rinkos segmentuose. Asmenys, dalyvaujantys valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema ir su kurios perdavimo sistemos operatoriumi yra sudarytas šio įstatymo 708 straipsnyje nurodytas susitarimas, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose, apie tai informuoja Lietuvos Respublikos perdavimo sistemos operatorių ir privalo su Lietuvos Respublikos perdavimo sistemos operatoriumi sudaryti susitarimą dėl dalyvavimo kitų valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
8. Pajėgumų vykdytojų dalyvavimas kitų valstybių narių pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose neatleidžia pajėgumų vykdytojų nuo Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolių vykdymo.
702 straipsnis. Išankstinio pajėgumų aukciono organizavimas
1. Išankstinį pajėgumų aukcioną perdavimo sistemos operatorius organizuoja prieš pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną tvarkaraštyje nurodytomis datomis.
2. Išankstiniame pajėgumų aukcione turi teisę dalyvauti tos valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema ir su kurios perdavimo sistemos operatoriumi yra sudarytas šio įstatymo 708 straipsnyje nurodytas susitarimas, asmenys, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantys esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius toje valstybėje narėje ir pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą šio įstatymo 707 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Perdavimo sistemos operatorius Jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų skaičiavimo metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuoja pajėgumus, kurie turi būti skirstomi išankstiniame pajėgumų aukcione.
4. Perdavimo sistemos operatorius taip pat įvertina ir kitos valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema ir su kurios perdavimo sistemos operatoriumi yra sudarytas šio įstatymo 708 straipsnyje nurodytas susitarimas, perdavimo sistemos operatoriaus pateiktą informaciją apie tos valstybės narės asmenų, ketinančių dalyvauti išankstiniame pajėgumų aukcione, pajėgumus užtikrinančius įrenginius ir jų galimybę teikti pajėgumus.
5. Išankstiniame pajėgumų aukcione dalyvaujančių asmenų teikiami pajėgumų ir kainos pasiūlymai turi būti ne mažesni kaip 1 MW ribinio pajėgumo.
6. Išankstiniame pajėgumų aukcione dalyvaujantys asmenys tarpusavyje varžosi teikdami ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymus. Išankstiniame pajėgumų aukcione dalyvaujančių asmenų pateikti ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymai išdėstomi kainos didėjimo tvarka. Išankstiniame pajėgumų aukcione dalyvaujantys asmenys, kurių ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlyme nurodyti ribiniai pajėgumai bendrai neviršija atitinkama jungiamąja linija (ar linijomis) patenkančių pajėgumų, perdavimo sistemos operatoriaus apskaičiuotų pagal Jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų skaičiavimo metodiką, yra laikomi išankstinio pajėgumų aukciono laimėtojais ir įgyja teisę dalyvauti pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono kvalifikacinėje atrankoje.
7. Pajėgumų aukciono dalyviams pateikus ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymus, kurių nurodyta pajėgumų kaina yra vienoda, pirmenybė teikiama ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymams, kurie:
1) pateikti asmenų, valdančių lankstesnius pajėgumus užtikrinančius įrenginius. Lankstesniais pajėgumus užtikrinančiais įrenginiais laikomi tie įrenginiai, kurie, įvertinus jų paleidimo ir galios keitimo greičio charakteristikas per šio įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nurodytą apkrovos praradimo trukmę (laikas nuo paskelbimo iki kritinio sistemos laikotarpio pradžios), gali į tinklą patiekti didesnę elektros energijos galią absoliučiu dydžiu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2) pateikti asmenų, valdančių mažesnės santykinės taršos (anglies dioksido emisijos) pajėgumus užtikrinančius įrenginius;
3) pateikti asmenų, valdančių pajėgumus užtikrinančius įrenginius, kuriuose įgyvendinamos energetikos inovacijos.
8. Išankstinio pajėgumų aukciono laimėtojai, perėję kvalifikacinę atranką, įgyja teisę Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše ir Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka dalyvauti pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione, o jų pajėgumų ir kainos pasiūlymai kainos didėjimo tvarka yra perkeliami į pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną.
703 straipsnis. Kvalifikacinė atranka
1. Kvalifikacinę atranką vykdo perdavimo sistemos operatorius. Kvalifikacinėje atrankoje yra vertinama asmenų, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ir (ar) sutelkia esamus ar planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, atitiktis šio straipsnio 6 dalyje nustatytiems reikalavimams ir šių asmenų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų ir (ar) sutelktų esamų ar planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktis Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams bei nustatomi pajėgumus užtikrinančių įrenginių ribiniai pajėgumai.
2. Pareigą kvalifikacinės atrankos metu teikti informaciją ir (ar) dokumentus apie esamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktį Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams turi asmenys, valdantys esamus elektros energijos gamybos pajėgumus užtikrinančius įrenginius Lietuvos Respublikoje, kurių įrengtoji galia yra ne mažesnė kaip 1 MW. Teikdami nurodytą informaciją ir (ar) dokumentus, asmenys, pageidaujantys dalyvauti pajėgumų aukcione, perdavimo sistemos operatoriui išreiškia savo ketinimą dalyvauti atitinkamame pajėgumų aukcione.
3. Teisę dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje ir jos metu teikti informaciją ir (ar) dokumentus apie esamų ar planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių, elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginių ar elektros energijos paklausos telkėjo sutelktų įrenginių atitiktį Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams turi asmenys:
1) valdantys esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius Lietuvos Respublikoje, kurių galia yra mažesnė kaip 1 MW;
2) planuojantys įrengti naujus pajėgumus užtikrinančius įrenginius;
3) laimėję išankstinį pajėgumų aukcioną.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
4. Asmenys, kurie pagal šio straipsnio 2 dalį turi pareigą teikti informaciją ir (ar) dokumentus apie esamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktį Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams ir kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų, perdavimo sistemos operatoriaus prašymu privalo pateikti informaciją apie per pajėgumų pateikimo laikotarpį planuojamų įrengti pajėgumus užtikrinančių įrenginių galią.
5. Perdavimo sistemos operatoriaus susitarimu su skirstomųjų tinklų operatoriumi, Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais skirstomųjų tinklų operatorius įvertina asmenų, kurių elektros įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pateiktos informacijos ir (ar) dokumentų apie esamus ar planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius tikslumą ir pateikia vertinimą dėl jų atitikties Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams.
6. Asmenys, pateikę informaciją ir (ar) dokumentus apie esamų ar planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktį Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams ir ketinantys dalyvauti pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione, taip pat turi pateikti informaciją ir dokumentus, patvirtinančius, kad:
1) asmeniui nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
2) asmeniui nėra pradėta reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra;
3) dėl asmens nėra priimtas teismo, kreditorių ar juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti juridinį asmenį;
4) asmuo vykdo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu;
5) asmuo vykdo įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu;
6) dėl asmenų vadovo ar valdymo organų nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
7) juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai), ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių), ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą;
8) asmenys nėra gavę paramos, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderinamą su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai neteisėtą ir nesuderinamą su vidaus rinka paramą asmenys yra grąžinę bei atlyginę nuostolius ir (ar) sumokėję palūkanas teisės aktuose nustatyta tvarka arba yra suderintas ir vykdomas paramos grąžinimo, nuostolių atlyginimo ir (ar) palūkanų mokėjimo grafikas;
9) asmuo neturi nesumokėtų ar pradelstų sumokėti baudų už praeityje sudarytos pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties įsipareigojimų nevykdymą;
10) asmenims pajėgumų pateikimo laikotarpiu bus pasibaigęs fiksuoto tarifo ir (ar) kainos priedo už jų valdomuose įrenginiuose iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją gavimo laikotarpis ir (ar) asmenys pajėgumų pateikimo laikotarpiu negaus valstybės paramos pajėgumus užtikrinantiems įrenginiams;
11) pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžioje bus praėję 12 metų nuo valstybės paramos investicijoms į pajėgumų užtikrinimo įrenginius suteikimo.
7. Jeigu asmuo, kuris dalyvauja kvalifikacinėje atrankoje ir ketina dalyvauti pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione, pateikia ne visus šio straipsnio 6 dalyje nustatytas kvalifikacinės atrankos sąlygas patvirtinančius dokumentus ir ne visą informaciją ir (ar) dokumentus apie esamų ar planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktį Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams, perdavimo sistemos operatoriaus prašymu jis privalo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.
8. Asmenys, neatitinkantys bent vienos iš šio straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų, ir (ar) jeigu šių asmenų esami ar planuojami pajėgumus užtikrinantys įrenginiai neatitinka Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytų techninių reikalavimų, netenka teisės dalyvauti pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione. Perdavimo sistemos operatorius Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais šiuos asmenis informuoja apie jų neatitiktį kvalifikacinės atrankos reikalavimams ir pajėgumų pateikimo laikotarpiui įrašo juos į Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registrą kaip asmenis, neatitinkančius reikalavimų. Tokie asmenys gali dalyvauti kitoje atitinkamo pajėgumų aukciono kvalifikacinėje atrankoje, jeigu iki kvalifikacinės atrankos pradžios yra pašalintos neatitikties kvalifikacinės atrankos reikalavimams priežastys.
9. Užbaigęs kvalifikacinę atranką, perdavimo sistemos operatorius Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais informuoja kvalifikacinės atrankos reikalavimus atitinkančius asmenis apie jų atitiktį kvalifikacinės atrankos reikalavimams ir įrašo juos į Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registrą kaip asmenis, atitinkančius kvalifikacinės atrankos reikalavimus.
10. Šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų pareigų vykdymas laikomas elektros energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos sąlyga. Už šios reguliuojamosios veiklos sąlygos nesilaikymą Energetikos įstatymo nustatyta tvarka gali būti panaikinamas energetikos veiklos licencijos, leidimo ir atestato galiojimas, jeigu tam asmeniui yra išduotas leidimas ar atestatas veiklai, kuriai leidimai ar atestatai yra išduodami.
11. Perdavimo sistemos operatorius yra Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registro valdytojas. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registre informacija kaupiama ir tvarkoma siekiant užtikrinti skaidrų ir patikimą pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimą. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registrą ir jam įgyvendinti skirtas priemones bei Pajėgumų užtikrinimo registro informaciją Pajėgumų aukcionų nuostatuose bei Reglamente (ES) 2019/943 nustatyta tvarka ir terminais tvarko ir organizuoja perdavimo sistemos operatorius. Perdavimo sistemos operatorius asmens duomenis tvarko vadovaudamasis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą elektros energetikos srityje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
704 straipsnis. Pajėgumų aukciono organizavimas
1. Pagrindinį ir (ar) papildomą pajėgumų aukcionus perdavimo sistemos operatorius organizuoja vadovaudamasis tvarkaraštyje nurodytomis datomis.
2. Pagrindiniame ir (ar) papildomame pajėgumų aukcionuose turi teisę dalyvauti asmenys, kurie atitinka šias sąlygas:
1) atitinka šio įstatymo 703 straipsnyje nurodytus kvalifikacinės atrankos reikalavimus;
2) yra pateikę šio įstatymo 707 straipsnyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą.
3. Perdavimo sistemos operatorius pagal Skirstomų pajėgumų skaičiavimo metodiką ir skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas apskaičiuoja kiekviename pajėgumų aukcione skirstomus pajėgumus ir nustato skirstomus pajėgumus, kuriuos paskirsčius pajėgumų aukcionas laikomas įvykęs.
4. Taryba ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pajėgumų aukciono paskelbimo dienos, vadovaudamasi Pajėgumų aukciono dalyvių pasiūlymų ir aukciono didžiausių kainų nustatymo metodika, nustato ir savo interneto svetainėje skelbia atitinkamame pajėgumų aukcione taikomas didžiausias kainų ribas esamus ir planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdantiems asmenims. Tarybos atitinkamam pajėgumų aukcionui nustatoma pajėgumų aukciono didžiausia kainų riba negali būti didesnė, negu taikoma naujai įrengiamus (statomus) planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdantiems asmenims. Pajėgumų aukciono dalyvio pateiktame ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlyme nurodytos kainos dydis negali viršyti Tarybos nustatytos didžiausios kainų ribos esamus ir planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdantiems asmenims, atsižvelgiant į numatomas investicijas į įrenginius po kvalifikacinės atrankos pradžios.
5. Pajėgumų aukciono dalyviai tarpusavyje varžosi teikdami ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymus. Pajėgumų aukciono dalyvio pateiktame pasiūlyme nurodytas ribinis pajėgumas negali viršyti ribinių pajėgumų, apskaičiuotų pagal Pajėgumus užtikrinančių įrenginių ribinių pajėgumų apskaičiavimo metodiką.
6. Dalyvių pateikti ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymai išdėstomi kainos didėjimo tvarka. Pagrindinio ir papildomo pajėgumų aukcionų ribinę kainą nustato priimtas ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymas, kuriame nurodyta didžiausia ribinių pajėgumų kaina ir kuriame visas nurodytas ribinių pajėgumų kiekis kartu su bendru visuose mažesnės kainos pasiūlymuose nurodytu ribinių pajėgumų kiekiu sudaro pajėgumų aukcione įsigyjamų ribinių pajėgumų kiekį. Išankstinio pajėgumų aukciono ribinę kainą nustato priimtas ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymas, kuriame nurodyta didžiausia ribinių pajėgumų kaina ir kurio visas ribinių pajėgumų kiekis kartu su bendru prieš tai einančių mažesnės kainos pasiūlymų ribinių pajėgumų kiekiu sudaro jungiamąja linija (jungiamosiomis linijomis) patenkančių ribinių pajėgumų dydį.
7. Pajėgumų aukciono dalyviai, pateikę pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione pasiūlymą, kuriame nurodyta pajėgumų kaina yra ne didesnė negu atitinkamo pajėgumų aukciono ribinė kaina, yra laikomi atitinkamo pajėgumų aukciono laimėtojais; jiems nustatoma mokama kaina ir mokėjimai vykdomi vadovaujantis Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatomis.
8. Pajėgumų aukciono dalyviams pateikus ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymus, kurių nurodyta pajėgumų kaina yra vienoda, pirmenybė suteikiama ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymams, kurie:
1) pateikti asmenų, valdančių lankstesnius pajėgumus užtikrinančius įrenginius. Lankstesniais pajėgumus užtikrinančiais įrenginiais laikomi tie įrenginiai, kurie, įvertinus jų paleidimo ir galios keitimo greičio charakteristikas per šio įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nurodytą apkrovos praradimo trukmę (laikas nuo paskelbimo iki kritinio sistemos laikotarpio pradžios), gali į tinklą patiekti didesnę elektros energijos galią absoliučiu dydžiu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2) pateikti asmenų, valdančių mažesnės santykinės taršos (anglies dioksido emisijos) pajėgumus užtikrinančius įrenginius;
3) pateikti asmenų, valdančių pajėgumus užtikrinančius įrenginius, kuriuose įgyvendinamos energetikos inovacijos.
9. Papildomas pajėgumų aukcionas yra organizuojamas tuo atveju, jeigu pagrindinio pajėgumų aukciono metu skirstomi pajėgumai nebuvo paskirstyti ir, perdavimo sistemos operatoriaus vertinimu, reikia paskirstyti papildomus (trūkstamus) pajėgumus siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos adekvatumą.
10. Perdavimo sistemos operatorius, vadovaudamasis Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatytais terminais ir tvarka, Tarybai pateikia informaciją apie įvykusį pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną ir, atsižvelgdamas į Tarybos sprendimu paskelbtą išvadą apie įvykusio atitinkamo pajėgumų aukciono procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir aukciono metu paskirstytų pajėgumų įtaką atskirai elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamajai prie perdavimo paslaugos kainos, patvirtina įvykusio pajėgumų aukciono rezultatus bei, siekdamas užtikrinti pajėgumų aukcionų skaidrumą, paskelbia informaciją apie pagrindinio ir (ar) papildomo pajėgumų aukcionų laimėtoją (laimėtojus) (juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, fizinio asmens vardas ir pavardė, pajėgumus užtikrinančio įrenginio buvimo vieta ir techniniai duomenys, pajėgumų pateikimo laikotarpis) savo interneto svetainėje. Ši informacija turi būti viešai skelbiama iki pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties galiojimo pabaigos. Skelbiant informaciją apie pajėgumų aukciono laimėtoją, turi būti užtikrinti asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimai. Taryba išvadą apie įvykusio pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir aukciono metu paskirstytų pajėgumų įtaką atskirai elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamajai prie perdavimo paslaugos kainos savo interneto svetainėje paskelbia per 10 darbo dienų nuo perdavimo sistemos operatoriaus informacijos pateikimo dienos.
11. Taryba turi teisę pasitelkti specialistus ir ekspertus pajėgumų aukciono procedūrų stebėsenai vykdyti. Tarybai nustačius, kad pajėgumų aukcionas buvo vykdomas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas bei Pajėgumų aukcionų nuostatus ir (ar) pajėgumų aukciono dalyvio veiksmai, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, padarė įtaką pajėgumų aukciono rezultatams, vykdomas pajėgumų aukcionas nutraukiamas arba jau įvykusio pajėgumų aukciono rezultatai panaikinami motyvuotu Tarybos sprendimu. Tarybai savo interneto svetainėje paskelbus šį sprendimą, perdavimo sistemos operatorius per 10 darbo dienų nuo Tarybos sprendimo paskelbimo dienos skelbia naują pajėgumų aukciono vykdymo datą.
12. Perdavimo sistemos operatorius kiekvienais metais atlieka tikimybinį elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimą ir iki liepos 1 dienos pateikia Energetikos ministerijai šio vertinimo išvadas. Jeigu perdavimo sistemos operatorius, atlikęs tikimybinį elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimą, atsižvelgdamas į šio įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nurodytą apkrovos praradimo trukmę, identifikuoja pajėgumų trūkumą Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumui užtikrinti, kartu su šio vertinimo išvadomis pateikia Energetikos ministerijai ir pasiūlymus dėl skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidų derinimo ir (ar) tolesnių pajėgumų aukcionų organizavimo ar neorganizavimo tikslingumo. Energetikos ministerija įvertina perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus pasiūlymus ir priima sprendimą dėl skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidų keitimo ir (ar) dėl kitų pajėgumų aukcionų organizavimo tikslingumo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
705 straipsnis. Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartis ir jos sudarymas
1. Įvykus pagrindiniam ar papildomam pajėgumų aukcionui, aukciono laimėtojas su perdavimo sistemos operatoriumi pasirašo pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį.
2. Pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono laimėtojai, kurie su perdavimo sistemos operatoriumi pasirašė pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį, privalo palaikyti pajėgumus užtikrinančių įrenginių parengtį ir kritiniu sistemos laikotarpiu perdavimo sistemos operatoriaus nurodymu pateikti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti reikiamą pajėgumų aukcione laimėtą pajėgumų kiekį Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
3. Perdavimo sistemos operatorius parengia pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties standartines sąlygas ir, Tarybai jas patvirtinus, skelbia jas savo interneto svetainėje iki pirmojo išankstinio pajėgumų aukciono pradžios. Esminės pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties sąlygos yra šios:
1) pajėgumų vykdytojo įsipareigojimas pajėgumų pateikimo laikotarpiu užtikrinti pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymą;
2) perdavimo sistemos operatoriaus įsipareigojimas pajėgumų vykdytojui už pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymą atlikti mokėjimą, kuris apskaičiuojamas pagal pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono metu nustatytą atitinkamo pajėgumų aukciono laimėtojui taikomą kainą;
3) pajėgumų vykdytojo įsipareigojimas įrengti (pastatyti), rekonstruoti ir pradėti eksploatuoti planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios, jeigu pajėgumų vykdytojas pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties sudarymo metu nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nevaldo esamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių. Šiuo atveju pajėgumų vykdytojas taip pat įsipareigoja ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios pateikti perdavimo sistemos operatoriui dokumentus ir informaciją, kurie patvirtintų šių įrenginių įrengimo (statybos) ar rekonstravimo pabaigą ir, kai to reikalauja teisės aktai, išduotą leidimą ar atestatą. Pajėgumų vykdytojas įsipareigoja ne rečiau kaip kas 6 mėnesius perdavimo sistemos operatoriui teikti tarpinius dokumentus ir informaciją, kurie patvirtintų planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių įrengimo (statybos) ar rekonstravimo eigą ir prognozuojamą pabaigą;
4) pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties nutraukimo pagrindai;
5) šalių atsakomybės sąlygos, įskaitant baudų dydžius ir taikymo tvarką.
4. Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje nustatoma, kad pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties pagrindu pajėgumų vykdytojas pajėgumų pateikimo laikotarpiu atsisako teisės į fiksuotą tarifą ir (ar) kainos priedą už jų valdomuose įrenginiuose iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją. Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje taip pat nustatoma, kad asmenys, kurie po pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties pasirašymo gauna kitą valstybės paramą, apie tai informuoja perdavimo sistemos operatorių. Informaciją apie asmenų faktiškai gautas paramos lėšas teikia Europos Sąjungos finansinę paramą administruojanti institucija (toliau šiame straipsnyje – įgyvendinančioji institucija). Perdavimo sistemos operatoriaus prašymu, kurį perdavimo sistemos operatorius teikia ne rečiau kaip kartą per metus, tokia informacija turi būti suteikta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Perdavimo sistemos operatorius pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties tikslais vadovaujasi įgyvendinančiosios institucijos suteikta informacija. Už pateiktos informacijos teisingumą atsako įgyvendinančioji institucija.
5. Jeigu pajėgumų vykdytojas, sudaręs pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį, nevykdo įpareigojimo pateikti pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje nustatytus pajėgumus, perdavimo sistemos operatorius nutraukia mokėjimus ar mokėjimų dalį, proporcingą nepateiktiems pajėgumams. Pajėgumų vykdytojas, nevykdantis įpareigojimo pateikti pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje nustatytus pajėgumus, perdavimo sistemos operatoriui turi sumokėti nepateiktiems pajėgumams proporcingą baudą. Neįvykdytos prievolės proporcingumas nustatomas Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
6. Metinė baudų už pajėgumų užtikrinimo prievolės nevykdymą vertė, įvertinus nutraukiamų mokėjimų dydį, pajėgumų vykdytojui negali daugiau negu 120 procentų viršyti pajėgumų vykdytojo metinės pajėgumų užtikrinimo prievolės vertės, numatytos pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje.
7. Baudų už pajėgumų užtikrinimo prievolės nevykdymą vertė pajėgumų vykdytojui per mėnesį negali viršyti penktadalio didžiausios per 12 pajėgumų pateikimo mėnesių leistinos baudų vertės, apskaičiuotos atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalį.
8. Perdavimo sistemos operatoriaus prašymu skirstomųjų tinklų operatorius surenka ir pateikia informaciją:
1) apie asmenų esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, prijungtus prie skirstomųjų tinklų, kurių įrengtoji galia yra ne mažesnė kaip 1 MW, ir šių asmenų per pajėgumų pateikimo laikotarpį planuojamus naujus pajėgumus užtikrinančius įrenginius;
2) dėl pajėgumų vykdytojų, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo.
706 straipsnis. Pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimas
1. Lietuvos Respublikos pajėgumų vykdytojai, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantys ir (ar) sutelkę esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, turi teisę, pritarus perdavimo sistemos operatoriui, Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka, dvišalių susitarimų pagrindu perleisti pajėgumų užtikrinimo prievolę tik kitam nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančiam ir (ar) sutelkusiam esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius Lietuvos Respublikos asmeniui, kuris perėjo atitinkamo pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono kvalifikacinę atranką atitinkamam pajėgumų pateikimo laikotarpiui.
2. Lietuvos Respublikos pajėgumų vykdytojai, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantys ir (ar) sutelkę planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, turi teisę, pritarus perdavimo sistemos operatoriui, Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka, dvišalių susitarimų pagrindu perleisti pajėgumų užtikrinimo prievolę tik kitam nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančiam ir (ar) sutelkusiam planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius Lietuvos Respublikos asmeniui, kuris perėjo atitinkamo pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono kvalifikacinę atranką atitinkamam pajėgumų pateikimo laikotarpiui.
3. Kitos valstybės narės pajėgumų vykdytojai, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantys ir (ar) sutelkę esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, turi teisę, pritarus perdavimo sistemos operatoriui, Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka, dvišalių susitarimų pagrindu perleisti pajėgumų užtikrinimo prievolę nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančiam ir (ar) sutelkusiam esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius Lietuvos Respublikos asmeniui, kuris perėjo atitinkamo pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono kvalifikacinę atranką atitinkamam pajėgumų pateikimo laikotarpiui, ar kitam nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančiam ir (ar) sutelkusiam esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius tos valstybės narės asmeniui, kuris perėjo atitinkamo pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono kvalifikacinę atranką atitinkamam pajėgumų pateikimo laikotarpiui.
4. Perdavimo sistemos operatorius gali nepritarti pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimui, jeigu:
1) pajėgumų vykdytojas, valdantis planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius bei ketinantis perleisti pajėgumų užtikrinimo prievolę, kartu su asmeniu, ketinančiu perimti pajėgumų užtikrinimo prievolę, neįrodo, kad yra pajėgūs įvykdyti perleidžiamą pajėgumų užtikrinimo prievolę iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios;
2) pajėgumų vykdytojas yra nesumokėjęs baudos už pajėgumų užtikrinimo prievolės nevykdymą.
5. Pajėgumų vykdytojai pajėgumų užtikrinimo prievolę perleisti gali iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios arba pajėgumų pateikimo laikotarpio metu, jeigu yra užtikrinamas nenutrūkstamas pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymas ir nedaroma neigiama įtaka Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai.
6. Pajėgumų vykdytojai Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka teikia perdavimo sistemos operatoriui informaciją apie pajėgumų vykdytojų sudaromus dvišalius susitarimus dėl pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimo.
707 straipsnis. Pajėgumų aukcionų dalyvių prievolių įvykdymo užtikrinimas
1. Asmenys, ketinantys dalyvauti išankstiniame pajėgumų aukcione, privalo perdavimo sistemos operatoriui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki išankstinio pajėgumų aukciono dienos. Asmenys, ketinantys dalyvauti pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione, privalo perdavimo sistemos operatoriui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono dienos, išskyrus asmenis, kurie prievolių įvykdymo užtikrinimą pateikė iki išankstinio pajėgumų aukciono pradžios. Prievolių įvykdymo užtikrinimas garantuoja perdavimo sistemos operatoriui asmens, ketinančio dalyvauti pajėgumų aukcione, įsipareigojimą laimėjus pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną sudaryti pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį ir iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios pasirengti įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo prievolę.
2. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomų teikti ribinių pajėgumų dydį (MW) iš 1 MW prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos dydžio, nustatyto Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše.
3. Perdavimo sistemos operatorius įgyja teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimu, kai pajėgumų aukciono dalyvis laimi pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną, bet nesudaro pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties, išskyrus atvejus, kai pajėgumų aukciono dalyvis nesudaro pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties dėl aplinkybių, kurioms negalėjo užkirsti kelio, taip pat dėl kitų Civiliniame kodekse nustatytų aplinkybių, kai nėra šio pajėgumų aukciono dalyvio kaltės.
4. Perdavimo sistemos operatorius įgyja teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimu ar jo dalimi Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu pajėgumų vykdytojas sudaro pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį, bet iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios nevykdo ar neįvykdo pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje nustatytų įpareigojimų, išskyrus atvejus, kai pajėgumų vykdytojas įrodo, kad šių įpareigojimų negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar kitų Civiliniame kodekse nustatytų aplinkybių, už kurias šis pajėgumų vykdytojas neatsako. Jeigu nenugalimos jėgos (force majeure) ar kitos Civiliniame kodekse nustatytos aplinkybės, už kurias pajėgumų vykdytojas neatsako, tęsėsi ne visą laiką nuo pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties sudarymo momento iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios, perdavimo sistemos operatorius įgyja teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo tvarka ir sąlygos nustatomos Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše.
5. Perdavimo sistemos operatorius atsisako savo teisių ir grąžina visą prievolių įvykdymo užtikrinimą asmeniui, dalyvavusiam pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione, ir (ar) asmeniui, dalyvavusiam išankstiniame pajėgumų aukcione, jeigu asmuo nelaimi atitinkamo pajėgumų aukciono. Prievolių įvykdymo užtikrinimas grąžinamas ne vėliau kaip po 10 dienų po pajėgumų aukciono rezultatų paskelbimo.
6. Perdavimo sistemos operatorius atsisako savo teisių ir grąžina dalį ar visą prievolių įvykdymo užtikrinimą pajėgumų vykdytojui ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios.
7. Pagal šiame straipsnyje numatytą prievolių įvykdymo užtikrinimą perdavimo sistemos operatoriaus gautos lėšos gali būti naudojamos tik šio įstatymo 701 straipsnio 6 dalyje nurodytoms perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudoms padengti.
708 straipsnis. Kitų valstybių narių asmenų dalyvavimas pajėgumų aukcione
1. Kitos valstybės narės (kitų valstybių narių), kurios (kurių) elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, asmenims dalyvauti išankstiniame pajėgumų aukcione leidžiama tik tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius yra sudaręs susitarimą su kitos valstybės narės elektros perdavimo sistemos operatoriumi.
2. Kitos valstybės narės asmuo pajėgumų aukcione dalyvauja vadovaudamasis šiame įstatyme, Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše, Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatytais reikalavimais ir perdavimo sistemos operatoriaus sudarytu susitarimu su kitos valstybės narės perdavimo sistemos operatoriumi.
Papildyta skirsniu:
Nr. XIII-3020, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-17, i. k. 2020-13237
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
APRŪPINIMO ELEKTROS ENERGIJA NUTRAUKIMAS, RIBOJIMAS IR ATNAUJINIMAS. TECHNINIAI REIKALAVIMAI IR ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMAS
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. XIII-3139, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-03, i. k. 2020-15000
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
711 straipsnis. Neteko galios nuo 2023-07-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
731 straipsnis. Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimas
1. Už elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo kompetenciją atsako Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Agentūra), elektros energetikos įmonės ir tinklų naudotojai, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2. Vyriausybė tvirtina Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą, kuriame nustato elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių, kurios yra būtinos krizių elektros energetikos sektoriuje prevencijai, pasiruošimui šioms krizėms bei jų valdymui ir kurių įgyvendinimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms ir asmenims yra privalomas, taikymo ir įgyvendinimo tvarką. Šios priemonės apima nacionalinių elektros energetikos krizės scenarijų identifikavimo ir Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje plano rengimo procesus, išankstinio perspėjimo apie gresiančias elektros energetikos sektoriaus krizes ir krizės elektros energetikos sektoriuje paskelbimo sistemą bei kitas elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančias priemones.
3. Kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamente (ES) 2019/941 numatytų užduočių, susijusių su elektros energetikos sektoriaus krizių prevencija, pasirengimu šioms krizėms ir jų valdymu, vykdymą, yra Energetikos ministerija.
4. Nacionalinius elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijus identifikuoja ir Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą rengia ir kompetentingai institucijai tvirtinti teikia Agentūra.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir asmenys, siekdami užtikrinti energijos tiekimo saugumą, tarpusavyje bendradarbiauja identifikuojant nacionalinius elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijus, rengiant Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą ir įgyvendinant kitas elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančias priemones, vadovaudamiesi Vyriausybės tvirtinamo Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašo nuostatomis.
6. Energetikos ministerija, vykdydama užduotis, susijusias su elektros energijos tiekimo saugumo įgyvendinimu, tvirtina ir savo interneto svetainėje skelbia Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą, teikia informaciją apie elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemones Europos Komisijai ir valstybėms narėms, skelbia apie gresiančią, prasidėjusią elektros energetikos sektoriaus krizę, informuoja apie tai regioninių (tiesiogiai sujungtų) valstybių narių kompetentingas institucijas ir Europos Komisiją.
7. Nacionaliniai elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijai ir Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planas atnaujinami kas ketverius metus, nebent dėl svarbių priežasčių, inicijavus Energetikos ministerijai, Tarybai ar perdavimo sistemos operatoriui, juos reikėtų atnaujinti dažniau.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3139, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-03, i. k. 2020-15000
481 straipsnis. Energijos kaupimo veiklos principai ir energijos kaupimo įrenginių savininkų teisės
1. Energijos kaupimo veikla vykdoma ir elektros energijos kaupimo paslaugos elektros energijos rinkoje teikiamos rinkos sąlygomis. Elektros energijos kaupimo paslaugų kainos nereguliuojamos, išskyrus izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugos (toliau – izoliuoto darbo rezervo paslauga), teikiamos perdavimo sistemos operatoriui Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, kainą ir kitus šio įstatymo 67 ir (ar) 68 straipsniuose nustatytus atvejus.
2. Elektros energijos kaupimo paslaugos teikiamos sutarties tarp asmens, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio energijos kaupimo įrenginį (toliau – energijos kaupimo įrenginio savininkas), ir elektros energijos rinkos dalyvio, kuris naudojasi tokiomis paslaugomis, pagrindu. Energijos kaupimo įrenginio savininkui draudžiama diskriminuoti elektros energijos rinkos dalyvius ar jų grupes.
3. Energijos kaupimo įrenginio savininkas turi teisę teikti visas elektros energijos kaupimo paslaugas, turinčias paklausą elektros energijos rinkoje ir kurioms teikti gali būti panaudoti jo valdomi energijos kaupimo įrenginiai, išskyrus perdavimo sistemos operatoriui teikiamą izoliuoto darbo rezervo paslaugą.
4. Energijos kaupimo įrenginio savininkas turi teisę vykdyti ir kitą energetikos veiklą, išskyrus atvejus, kai tokia veikla yra nesuderinama su šiame įstatyme ir (ar) Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatytais nepriklausomumo ir (ar) veiklos atskyrimo reikalavimais vykdant elektros energijos ar gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo veiklą.
5. Energijos kaupimo įrenginio savininkui, perdavimo sistemos operatoriui teikiančiam izoliuoto darbo rezervo paslaugą, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo nuostatoms.
482 straipsnis. Energijos kaupimo įrenginių prijungimas prie elektros tinklų
1. Energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose energijos kaupimo įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti naujo energijos kaupimo įrenginio prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo. Tinklų operatorius privalo prijungti naują energijos kaupimo įrenginį prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui tinklų naudotojo elektros tinklo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.
3. Šio straipsnio 2 dalis nedraudžia tinklų operatoriui riboti energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi eksploatavimo apribojimai, galimybių, kaip nustatyta šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje arba 39 straipsnio 2 dalyje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
31. Tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per 22 mėnesius nuo statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojančio asmens ir tinklų operatoriaus energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo dienos arba per šioje sutartyje nurodytą laikotarpį, per kurį energijos kaupimo įrenginio savininkas planuoja statyti ar įsipareigoja įrengti energijos kaupimo įrenginį, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis kaip 22 mėnesiai, prijungti šį įrenginį prijungimo taške, nurodytame energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygose. Tinklų operatorius energijos kaupimo įrenginius prijungia, vadovaudamasis energijos kaupimo įrenginių prijungimą reguliuojančiais Europos Sąjungos reglamentais ir (ar) pagal Tarybos nustatytas sąlygas jo parengtomis ir Tarybos patvirtintomis Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo nuostatomis, reguliuojančiomis energijos kaupimo įrenginių prijungimą, ir (ar) Energetikos ministerijos nustatyta tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka, įvertinęs specialiuosius reikalavimus ir energijos kaupimo įrenginį prijungti planuojančiam asmeniui sutikus su nustatytomis pasinaudojimo elektros tinklais sąlygomis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
4. Neteko galios nuo 2022-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
5. Jeigu energijos kaupimo įrenginio savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, įskaitant tinklų operatoriaus nurodytos būtinos elektros tinklų plėtros išlaidas, prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi.
6. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų nauja jungtimi dėl to, kad atsirastų papildomų išlaidų, susijusių su būtinu elektros tinklų pajėgumo padidinimu.
7. Tinklų operatorius teisės aktų nustatyta tvarka teikia suinteresuotiems asmenims visą informaciją, susijusią su energijos kaupimo įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, įskaitant techninius reikalavimus, prijungimo terminus ir reikalingas investicijas.
8. Energijos kaupimo įrenginio prijungimo tašką parenka ir išankstinėse prijungimo sąlygose nustato tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiamas energijos kaupimo įrenginys, pagal statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį pageidaujančio asmens pateiktą prašymą, įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal Tarybos patvirtintą tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
9. Išduodamose energijos kaupimo įrenginio išankstinėse prijungimo prie elektros tinklų sąlygose, prijungimo sąlygose ir (ar) energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nurodoma įrengtoji galia, leistina naudoti galia ir leistina generuoti galia
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
10. Statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo, gavęs išankstines energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygas, parengia ir teikia tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą. Nuo ketinimų protokolo pasirašymo momento tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka rezervuoja elektros tinklų pralaidumus, reikalingus sutartam į elektros tinklą generuojamos elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų. Ketinimų protokolą pasirašęs statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų tinklų operatoriui pateikia šio įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas ir kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į energijos kaupimo įrenginio leistiną generuoti galios dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW. Jeigu statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo savo iniciatyva nutraukia pasirašytą ketinimų protokolą arba pasirašo ketinimų protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimo, tinklų operatorius nutraukia ketinimų protokolą ir šis asmuo 6 mėnesius praranda teisę teikti naują prašymą dėl ketinimų protokolo pasirašymo. Norint pratęsti leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti energijos kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. Įpareigojimas padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį netaikomas, kai leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą siekiama pratęsti valstybės veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
11. Tinklų operatorius ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodyto prašymo kartu su visais tinkamai pateiktais dokumentais, įskaitant ir kito tinklų operatoriaus išduotas išankstines prijungimo sąlygas, kai jos reikalingos ketinimų protokolui sudaryti, pateikimo dienos su energijos kaupimo įrenginį planuojančiu statyti ar įrengti asmeniu pasirašo ketinimų protokolą, išskyrus šio įstatymo 732 straipsnyje nurodytus atvejus. Kai šio įstatymo 732 straipsnyje nustatytu atveju turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, ketinimų protokolo pasirašymo terminas pratęsiamas tiek, kiek buvo vykdomos patikros procedūros. Ketinimų protokole privalo būti nurodyta:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
1) planuojamos statyti kaupimo įrenginio įrengtoji galia, prijungimo taške leistina generuoti galia ir leistina naudoti galia;
2) terminas, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti kaupimo įrenginį, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių gauti;
3) asmens įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;
4) tinklų operatoriaus įsipareigojimas išduoti prijungimo sąlygas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo asmens teisės aktų reikalavimus atitinkančio prašymo išduoti šias sąlygas pateikimo dienos;
5) asmens įsipareigojimas per 9 mėnesius nuo prijungimo sąlygų išdavimo tinklų operatoriui pateikti techninį projektą, kai toks projektas yra privalomas. Tinklų operatorius visas savo pastabas dėl asmens pateikto techninio projekto pateikia per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį. Asmuo per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį įvertina pateiktas pastabas ir pateikia tinklų operatoriui patikslintą techninį projektą. Patikslintą techninį projektą tinklų operatorius turi suderinti per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį. Šiame punkte nustatytas reikalavimas pateikti techninį projektą tinklų operatoriui per 9 mėnesius nuo prijungimo sąlygų išdavimo netaikomas, kai šio įsipareigojimo asmuo negali įvykdyti dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Kai yra šiame punkte nurodytos aplinkybės, kaupimo įrenginius plėtojantis asmuo pateikia tinklų operatoriui tai įrodančius dokumentus, o tinklų operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl termino pratęsimo laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis negu nurodytų aplinkybių buvimo laikotarpis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
6) asmens įsipareigojimas turėti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas, kai statomi ar įrengiami energijos kaupimo įrenginiai, kuriems išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 41 dalies 1 punkte nurodytas leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, arba ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas, kai statomi ar įrengiami energijos kaupimo įrenginiai, kuriems išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 41 dalies 2 punkte nurodytas leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
7) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, parengti kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
8) asmens įsipareigojimas per 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, pasirašyti energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;
9) asmens įsipareigojimas energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti energijos kaupimo įrenginio prijungimo išlaidas per 10 kalendorinių dienų nuo prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo;
10) prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;
11) ketinimų protokolo galiojimo laikotarpis ir (ar) sąlygos
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
12. Ketinimų protokolas pasirašomas tik su tuo asmeniu, kuriam išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Išankstinės prijungimo sąlygos ir ketinimų protokolas nėra perleidžiami kitam asmeniui
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
13. Šio straipsnio 11 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nustatytos sąlygos yra esminės ketinimų protokolo vykdymo sąlygos. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo neįvykdo šių esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų, tinklų operatorius nutraukia ketinimų protokolą ir apie tai informuoja Tarybą, kuri panaikina šiam asmeniui išduoto leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimą
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
14. Tinklų operatorius, kai statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta tvarka pateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, jeigu toks yra privalomas, ir suderintą techninį projektą, pasirašo energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
15. Ketinimų protokolo dėl energijos kaupimo įrenginio prijungimo pavyzdinė forma nustatoma tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
16. Jeigu statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo užbaigia ketinimų protokole numatytos leistinos generuoti galios iš kaupimo įrenginių energijos kaupimo įrenginio statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir tokiam asmeniui šiame įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių, tinklų operatorius, gavęs kaupimo įrenginį pastačiusio ar įrengusio asmens prašymą, atsisako savo teisių pagal prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam asmeniui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
161. Tinklų operatorius pasinaudoja visu statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojančio asmens pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis asmuo negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio asmens kaltės, jeigu:
1) šis asmuo energetikos sritį reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka negauna leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;
2) šis asmuo per leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos leistinos generuoti galios energijos kaupimo įrenginį;
3) ketinimų protokolas tinklų operatoriaus nutraukiamas, kai asmuo neįvykdo šio įstatymo 482 straipsnio 11 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
17. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo nutraukia ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri apskaičiuojama 0,041 euro už 1 kW dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai asmuo nutraukia ketinimų protokolą, išreikšto dienomis
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
18. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo per leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės generuojančios galios kaupimo įrenginį, negu buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis asmuo negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio asmens kaltės. Faktinė leistina generuoti galia nustatoma pagal leidime generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių nurodytą leistiną generuoti galią, kuri turi atitikti šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
19. Pagal gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą tinklų operatoriaus gautos lėšos įvertinamos nustatant skirstymo ir perdavimo tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
20. Energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo, kurio energijos kaupimo įrenginio ar įrenginių prijungimo taške planuojama leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 6 MW, tinklų operatoriui pateiktame prašyme pasirašyti ketinimų protokolą privalo pateikti informaciją apie su juridiniu asmeniu, kai energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo yra juridinis asmuo, susijusius asmenis, tai yra fizinius ir juridinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. Jeigu ketinimų protokolo galiojimo laikotarpiu keičiasi su juridiniu asmeniu susiję asmenys, energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo privalo pateikti tinklų operatoriui informaciją apie su juridiniu asmeniu susijusių asmenų pasikeitimus
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
21. Energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo, gavęs leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, ne rečiau kaip kas ketvirtį tinklų operatoriui teikia informaciją, įrodančią, kad šis asmuo vykdo šiame leidime nurodytą veiklą ir ji nebuvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių. Tinklų operatoriui kilus įtarimų, kad šio asmens leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus nurodyta veikla buvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių, informuoja apie tai Tarybą. Taryba, įvertinusi tinklų operatoriaus pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl išduoto leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus panaikinimo
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
22. Šio straipsnio 31, 8–21 dalys netaikomos, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi. Kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi ir energijos kaupimo įrenginys įrengiamas nekeičiant objektui, kurio vidaus tinkle įrengiamas energijos kaupimo įrenginys, suteiktos leistinos naudoti ir leistinos generuoti galios, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų supaprastinta tvarka – pateikiant tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytos formos deklaraciją apie įrengtą energijos kaupimo įrenginį. Kitais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų Energetikos ministerijos nustatyta tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir (ar) šių tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tinklų naudotojų energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygomis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
462 straipsnis. Elektros energijos tiekimas pagal kintamosios kainos sutartį
1. Nepriklausomi tiekėjai gali siūlyti sudaryti kintamosios elektros energijos kainos sutartis vartotojams tik tuo atveju, kai vartotojų objektuose yra įrengti išmanieji apskaitos prietaisai.
2. Nepriklausomi tiekėjai, turintys daugiau kaip 200 000 vartotojų, vartotojo, kurio objekte yra įrengtas išmanusis apskaitos prietaisas, prašymu privalo sudaryti su tokiu vartotoju kintamosios kainos sutartį. Tokiu atveju nepriklausomas tiekėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo prašymo pateikimo dienos privalo parengti ir pateikti kintamosios kainos sutarties projektą. Elektros energijos tiekimui pagal kintamosios kainos sutartis taikomos šio įstatymo 46 ir 51 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja šio straipsnio nuostatoms.
3. Tiekėjai privalo Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka informuoti vartotojus, su kuriais ketinama sudaryti kintamosios kainos sutartį, apie kintamosios kainos sutarčių teikiamas galimybes, veiksnius, kurie turi įtakos kintamosios kainos sandarai ir kainos kitimui, su tokiomis sutartimis susijusias išlaidas ir jų keliamą riziką, taip pat apie poreikį įrengti išmaniąsias apskaitos sistemas.
4. Taryba jos nustatyta tvarka iki 2032 m. gruodžio 31 d. vykdo kintamosios kainos sutarčių pagrindinių pokyčių, įskaitant pasiūlymus rinkoje, poveikį vartotojų sąskaitoms, kainų svyravimo lygį, stebėseną ir teikia viešai informaciją apie tokios stebėsenos rezultatus.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-483, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-13, i. k. 2021-15833
521 straipsnis. Nepriklausomų tiekėjų pasiūlymų palyginimo priemonės
1. Taryba sudaro galimybę buitiniams vartotojams, labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kurių kalendorinių metų vidutinis elektros energijos suvartojimas mažesnis kaip 100 000 kWh, naudotis nepriklausomų tiekėjų pasiūlymų palyginimo priemone (toliau šiame straipsnyje – palyginimo priemonė), kuri atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus.
2. Asmuo savo lėšomis šiame straipsnyje nustatyta tvarka sukuria palyginimo priemonę, kuriai suteikiamas patikimumo ženklas.
3. Taryba iš Tarybai skirtų asignavimų užtikrina šio straipsnio 1 dalyje numatytos palyginimo priemonės sukūrimą ir veikimą, jeigu nėra bent vienos patikimumo ženklą turinčios asmens sukurtos palyginimo priemonės.
4. Taryba palyginimo priemonę valdančio asmens prašymu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos suteikia šio asmens valdomai palyginimo priemonei patikimumo ženklą, jeigu ši priemonė atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus. Asmuo, siekiantis, kad jo valdomai palyginimo priemonei būtų suteiktas palyginimo priemonės patikimumo ženklas, pateikia Tarybai nustatytos formos prašymą, nurodydamas šiuos duomenis: juridinio asmens pavadinimą, kodą, jeigu prašymą teikia juridinis asmuo, fizinio asmens vardą, pavardę, gimimo datą, jeigu prašymą teikia fizinis asmuo, palyginimo priemonės interneto svetainės adresą, juridinio ar fizinio asmens kontaktinius duomenis (telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą) ir informaciją bei Tarybos nurodytus dokumentus, patvirtinančius palyginimo priemonės atitiktį šio straipsnio 7 dalyje nustatytiems reikalavimams.
5. Jeigu palyginimo priemonę valdantis asmuo, jos administravimą atliekantis asmuo arba palyginimo priemonė neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, palyginimo priemonei suteiktas patikimumo ženklas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokių aplinkybių paaiškėjimo.
6. Taryba tvirtina palyginimo priemonės patikimumo ženklo suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašą, kuriame nustatoma informacijos Tarybai teikimo tvarka, palyginimo priemonės atitikties šio straipsnio 7 dalies reikalavimams vertinimo, sprendimo dėl palyginimo priemonės patikimumo ženklo suteikimo ar panaikinimo priėmimo tvarka, palyginimo priemonės priežiūros, asmens duomenų, reikalingų šioms funkcijoms atlikti, tvarkymo tvarka.
7. Palyginimo priemonė turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) palyginimo priemonę valdantis asmuo, taip pat jos administravimą atliekantis asmuo turi būti nesusiję su rinkos dalyviais. Laikoma, kad toks palyginimo priemonę valdantis asmuo, taip pat jos administravimą atliekantis asmuo ir rinkos dalyvis yra susiję, jeigu palyginimo priemonę valdantis asmuo, taip pat jos administravimą atliekantis asmuo tiesiogiai arba netiesiogiai (per trečiuosius asmenis) turi daugiau kaip pusę rinkos dalyvio akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi rinkos dalyvio valdymo teisę. Palyginimo priemonę valdantis asmuo, taip pat jos administravimą atliekantis asmuo ir rinkos dalyvis yra susiję ir jeigu rinkos dalyvis palyginimo priemonę valdančiame asmenyje, taip pat jos administravimą atliekančiame asmenyje turi šiame punkte nurodytas teises;
2) palyginimo priemone turi būti užtikrinama, kad dėl paieškos rezultatų visoms elektros energetikos įmonėms būtų taikomas vienodas režimas;
3) palyginimo priemonės interneto svetainėje turi būti aiškiai nurodomas palyginimo priemonę valdantis asmuo ir jos administravimą atliekantis asmuo (juridinio asmens pavadinimas, kodas, fizinio asmens vardas, pavardė), šių asmenų kontaktiniai duomenys (telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas) ir informacija apie palyginimo priemonės finansavimo šaltinius (tuo atveju, jeigu finansavimas gaunamas iš fizinio asmens, šio asmens duomenys viešai neskelbiami);
4) palyginimo priemonėje turi būti nustatyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai, kuriais turi būti grindžiamas nepriklausomų tiekėjų mažmeninės elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymų, įskaitant mažmeninės kintamosios elektros energijos kainos pasiūlymus, palyginimas, ir jie turi būti atskleisti;
5) palyginimo priemonėje teikiama informacija turi būti aiški ir nedviprasmiška;
6) palyginimo priemonėje turi būti teikiama tiksli ir aktuali informacija ir turi būti nurodyta, kada buvo atliktas paskutinis atnaujinimas;
7) palyginimo priemonė turi būti prieinama neįgaliesiems – pastebima, paprastai naudojama, suprantama ir patvari;
8) palyginimo priemonėje turi būti numatyta veiksminga pranešimo apie neteisingą informaciją apie paskelbtus pasiūlymus procedūra;
9) vartotojams užtikrinama galimybė palyginimo priemonėje atlikti nepriklausomų tiekėjų mažmeninės elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymų, įskaitant mažmeninės kintamosios elektros energijos kainos pasiūlymus, palyginimą nenaudojant jokių vartotojų asmens duomenų;
10) palyginimo priemonėje turi būti sudaryta galimybė palyginti visų nepriklausomų tiekėjų mažmeninės elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymus, įskaitant mažmeninės kintamosios elektros energijos kainos pasiūlymus, skirtus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims;
11) palyginimo priemone šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi naudotis neatlygintinai.
8. Taryba savo interneto svetainėje skelbia nuorodas į Tarybos valdomą palyginimo priemonę ir palyginimo priemones, kurioms suteiktas patikimumo ženklas. Palyginimo priemones, kurioms suteiktas patikimumo ženklas, valdantys asmenys palyginimo priemonės svetainėje turi nurodyti, kad ši palyginimo priemonė turi Tarybos suteiktą palyginimo priemonės patikimumo ženklą.
9. Nepriklausomi tiekėjai Tarybos nustatyta tvarka, terminais ir (ar) periodiškumu privalo pateikti Tarybai, kai ji yra palyginimo priemonę valdantis asmuo, informaciją apie nepriklausomų tiekėjų mažmeninės elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymus, įskaitant mažmeninės kintamosios elektros energijos kainos pasiūlymus, teikiamus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, ir (ar) viešai skelbti nepriklausomų tiekėjų mažmeninės elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymus, įskaitant mažmeninės kintamosios elektros energijos kainos pasiūlymus, šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.
181 straipsnis. Parodomieji projektai elektros energetikos sektoriuje
1. Elektros energetikos sektoriuje įgyvendinamas projektas Tarybos nustatyta tvarka ir sprendimu gali būti pripažintas parodomuoju projektu. Toks projektas laikomas energetikos inovacija. Projekto pripažinimui parodomuoju projektu ir jo kaip energetikos inovacijos vykdymui mutatis mutandis taikomi Energetikos įstatyme ir Tarybos nustatyti reikalavimai dėl prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo, laikantis šiame straipsnyje numatytų specialiųjų reikalavimų parodomiesiems projektams elektros energetikos sektoriuje.
2. Dėl projekto pripažinimo parodomuoju projektu į Tarybą kreipiasi projektą įgyvendinantis asmuo ar jo įgaliotas atstovas ir pateikia šią informaciją ir duomenis apie įgyvendinamą projektą:
1) paaiškinimą apie projektu demonstruojamą technologiją, jos naujumą Europos Sąjungos mastu ir pritaikymo galimybes;
2) atliktą projekto galimybių studiją, techninę analizę ar kitokio pobūdžio ekspertinio lygmens vertinimą, kurį atlikus buvo nuspręsta įgyvendinti projektą;
3) projekto tikslus, taikymo apimtį ir numatomą įgyvendinimo trukmę, kuri yra būtina parodomojo projekto tikslams pasiekti.
3. Sprendimą dėl projekto pripažinimo parodomuoju projektu Taryba priima įvertinusi šio straipsnio 2 dalies pagrindu gautą informaciją, atsižvelgdama į šiuos reikalavimus:
1) parodomuoju projektu turi būti demonstruojama technologija, kuri yra pirma tokios rūšies technologija Europos Sąjungoje ir yra naujovė, gerokai lenkianti naudojamas technologijas;
2) parodomasis projektas turi skatinti naudoti tvarius, patikimus ir mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančius energijos šaltinius, technologijas ar sistemas;
3) parodomasis projektas turi būti plėtojamas ir jo rezultatai naudojami visuomenės naudai.
4. Taryba, prieš priimdama sprendimą dėl projekto pripažinimo parodomuoju projektu, turi teisę konsultuotis su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, kitų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir (ar) rinkos dalyviais.
5. Parodomiesiems projektams taikomos šiame įstatyme, kituose energetiką reglamentuojančiuose įstatymuose ir Reglamente (ES) 2019/943 numatytos priemonės. Šios priemonės parodomajam projektui taikomos projekto vykdymo laikotarpiu, kurį Taryba pripažino kaip reikalingą parodomojo projekto tikslams pasiekti, tačiau ne ilgiau kaip 5 metus.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
221 straipsnis. Aktyvieji vartotojai
1. Vartotojai turi teisę veikti elektros energetikos sektoriuje kaip aktyvieji vartotojai tiesiogiai arba per paklausos telkėjus.
2. Aktyvieji vartotojai turi teisę:
1) parduoti pačių pasigamintą elektros energiją;
2) dalyvauti teikiant lankstumo paslaugas ir (ar) diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;
3) perleisti jų veiklai reikalingų elektros įrenginių valdymą, įskaitant įrengimą, eksploatavimą, duomenų tvarkymą ir techninę priežiūrą, kitam asmeniui, kuris nėra laikomas aktyviuoju vartotoju.
4) vienu metu teikti kelias šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu tai techniškai įmanoma.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2282, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-23024
3. Vartotojas ar vartotojų grupė, siekiantys veikti kaip aktyvusis vartotojas ir vykdyti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklas, privalo laikytis Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir šio įstatymo 16 straipsnio nuostatų dėl atitinkamos veiklos vykdymo sąlygų.
4. Pradėdamas veiklą kaip rinkos dalyvis aktyvusis vartotojas elektroninių ryšių priemonėmis informuoja skirstomųjų tinklų operatorių apie savo veiklą ir atsakomybės už disbalansą įgyvendinimą. Tarybos nustatyta tvarka skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai aktyviųjų vartotojų duomenis, reikalingus Tarybos funkcijoms atlikti.
5. Aktyvieji vartotojai yra finansiškai atsakingi už disbalansą, kurį jų veikla sukelia elektros energetikos rinkoje, tiek, kiek jie yra už balansą atsakingos šalys, arba perduoda savo atsakomybę už balansą pagal Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnį ir turi sudarytą atsiskaitymo už disbalansą sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi arba sutartį dėl savo atsakomybės už balansą perdavimo su kita už balansą atsakinga šalimi. Perdavimo sistemos operatorius teikia informaciją apie tokios sutarties nutraukimą skirstomųjų tinklų operatoriui, prie kurio tinklų yra prijungti aktyviojo vartotojo elektros įrenginiai.
51. Aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso energijos kaupimo įrenginiai, negali būti taikomi jokie dvigubi mokesčiai, įskaitant tinklo mokesčius ir mokesčius už saugomą elektros energiją, liekančią jų energijos kaupimo įrenginiuose, ar teikiant lankstumo paslaugas skirstomųjų tinklų operatoriams. Nepriklausomi paklausos telkėjai negali sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su aktyviaisiais vartotojais ir (ar) taikyti jiems mokesčių ar atskirų jų dedamųjų už elektros energijos persiuntimo, perdavimo ar skirstymo paslaugas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2282, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-23024
6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos gaminantiems vartotojams. Aktyvusis vartotojas, siekdamas pakeisti savo teisinį statusą ir nutraukti aktyviojo vartotojo veiklą, elektroninių ryšių priemonėmis informuoja skirstomųjų tinklų operatorių apie savo veiklos nutraukimą.
7. Tarybos vykdomai aktyviųjų vartotojų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 241, 25 ir 36 straipsnių nuostatos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
222 straipsnis. Piliečių energetikos bendrijos
1. Piliečių energetikos bendrija yra Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pagrindu įsteigtas juridinis asmuo ar kitos teisinės formos juridinis asmuo, kuris pagal tą teisinę formą reglamentuojančius įstatymus yra pelno nesiekiantis asmuo, kuris pagal steigimo sutartį ir (ar) įstatus ar kitus juridinio asmens steigimo dokumentus, gali vartoti elektros energiją (dalytis elektros energija) ir vykdyti elektros energijos gamybos, įskaitant gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tiekimo, paklausos telkimo, energijos kaupimo veiklą, teikti energijos vartojimo efektyvumo paslaugas ir (ar) elektromobilių įkrovimo paslaugas arba savo dalininkams, nariams ar dalyviams teikti kitas su veikla elektros energetikos sektoriuje susijusias paslaugas, išskyrus skirstymą, ir kuris, tenkindamas šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka yra įgijęs piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą.
2. Piliečių energetikos bendrijos veikla yra pagrįsta savanorišku ir atviru dalininkų, narių ar dalyvių, atitinkančių šio straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus, dalyvavimu.
3. Piliečių energetikos bendrijos steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytas pagrindinis tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalininkams, nariams ar dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas.
4. Viešųjų įstaigų įstatymas, Asociacijų įstatymas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, Sodininkų bendrijų įstatymas ar kitas konkrečios teisinės formos juridinį asmenį reglamentuojantis įstatymas piliečių energetikos bendrijai taikomi tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
5. Piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kai to nedraudžia juridinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, teisinę formą reglamentuojantys įstatymai. Šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai, nariai ar dalyviai, nepraranda savo, kaip buitinių vartotojų, gaminančių vartotojų arba aktyviųjų vartotojų, turimų teisių ir pareigų, išskyrus vartotojo teisę rinktis energijos tiekėją, kuri gali būti apribota teise rinktis piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėją balsuojant dėl piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėjo piliečių energetinės bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Įgyvendinant piliečių energetikos bendrijos teises ir pareigas, teisę priimti sprendimus piliečių energetikos bendrijoje turi fiziniai asmenys, labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir savivaldybių tarybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2282, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-23024
6. Viešoji įstaiga, asociacija, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kitos teisinės formos juridiniai asmenys, kurie pagal tą teisinę formą reglamentuojančius įstatymus yra pelno nesiekiantys asmenys, įgyja piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikę prašymą dėl piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo.
7. Piliečių energetikos bendrijos steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose ar kituose juridinio asmens steigimo dokumentuose, be Viešųjų įstaigų įstatyme, Asociacijų įstatyme, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, Sodininkų bendrijų įstatyme ar kitame konkrečios teisinės formos juridinį asmenį reglamentuojančiame įstatyme nustatytų reikalavimų, taip pat nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos elektros energijos realizavimo;
2) dėl elektros energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant elektros energijos gamybos veiklą, paskirstymo.
8. Piliečių energetikos bendrija, siekdama vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklas, privalo laikytis Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir šio įstatymo 16 straipsnio nuostatų dėl atitinkamos veiklos vykdymo sąlygų.
9. Skirstomųjų tinklų operatorius, taikydamas Tarybos nustatytas nediskriminacines jo teikiamų paslaugų kainas ir (ar) tarifus, bendradarbiauja su piliečių energetikos bendrijomis, siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos persiuntimui piliečių energetikos bendrijose.
10. Piliečių energetikos bendrijos yra finansiškai atsakingos už disbalansą, kurį jų veikla sukelia elektros energetikos rinkoje. Pagal Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnį jos yra už balansą atsakingos šalys ir turi sudarytą atsiskaitymo už disbalansą sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi arba pagal atsakomybės už balansą perdavimo sutartį savo atsakomybę už balansą perduoda kitai už balansą atsakingai šaliai. Perdavimo sistemos operatorius teikia Tarybai informaciją apie tokios sutarties sudarymą ir nutraukimą.
11. Piliečių energetikos bendrijos tiesiogiai arba per paklausos telkėjus turi teisę dalyvauti kituose elektros energijos rinkos segmentuose.
12. Piliečių energetikos bendrijos turi teisę parduoti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją savo dalininkams, nariams ar dalyviams šiomis sąlygomis:
1) piliečių energetikos bendrijos su savo dalininkais, nariais ar dalyviais turi sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį;
2) piliečių energetikos bendrijos savo dalininkams, nariams ar dalyviams parduoda pagamintą energiją sutartyse nustatyta kaina, kuri gali būti lygi nuliui;
3) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos dalininkai ar nariai šio įstatymo 34 straipsnio pirmajame sakinyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
4) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos šio įstatymo 34 straipsnio antrajame sakinyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
5) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais buvo sudaryta atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma šio įstatymo 461 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.
13. Piliečių energetikos bendrijos turi teisę parduoti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją vartotojams, kurie nėra jos dalininkai, nariai ar dalyviai, šiomis sąlygomis:
1) piliečių energetikos bendrija su vartotojais turi sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį;
2) piliečių energetikos bendrija turi atitikti nepriklausomam tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus ir gauti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą leidimą;
3) jeigu su vartotojais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito vartotojai šio įstatymo 34 straipsnio pirmajame sakinyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
4) jeigu su vartotojais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
5) jeigu su vartotojais buvo sudaryta atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma šio įstatymo 461 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.
14. Taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar piliečių energetikos bendrijos atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus. Tarybos vykdomai piliečių energetikos bendrijų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 241, 25 ir 36 straipsnių nuostatos.
15. Jeigu piliečių energetikos bendrija per 12 mėnesių nuo Tarybos sprendimo, kuriuo konstatuota, kad piliečių energetikos bendrija pažeidė šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, priėmimo dienos pakartotinai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, Taryba sprendžia dėl piliečių energetikos bendrijos statuso panaikinimo Tarybos nustatyta tvarka.
16. Piliečių energetikos bendrija tuo pačiu metu negali būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrija.
17. Tarybos nustatyta tvarka skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai duomenis apie piliečių energetikos bendrijų veiklą. Taryba pateiktus duomenis naudoja teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
PENKTASIS SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMAS
411 straipsnis. Elektromobilių įkrovimo prieigos
1. Skirstomųjų tinklų operatoriui neleidžiama turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti elektromobilių įkrovimo prieigų, išskyrus atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatorius nuosavybės teise turi elektromobilių įkrovimo prieigas tik savo reikmėms.
2. Elektromobilių įkrovimo prieigų prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos paskirstomos šio įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatyta tvarka.
3. Skirstomųjų tinklų operatorius nediskriminuodamas bendradarbiauja dėl elektromobilių prieigų prijungimo su visais elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriais ar kitais asmenimis, kurie turi nuosavybės teise, plėtoja, eksploatuoja arba valdo elektromobilių įkrovimo prieigas.
4. Elektromobilių įkrovimo prieigos ir elektromobilių įkrovimo stotelės gali būti prijungiamos prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose esančio lokaliojo elektros tinklo arba elektros tinklų vieno iš bendraturčių iniciatyva be kitų bendraturčių sutikimo, jeigu dėl elektromobilių įkrovimo prieigos ir (ar) elektromobilių įkrovimo stotelės prijungimo kiti bendraturčiai nepatirs išlaidų, dėl kurių jie nėra davę sutikimo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
483 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus teisės į energijos kaupimo įrenginius
1. Perdavimo sistemos operatorius negali turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.
2. Pagal perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstą Tarybos nustatyta tvarka teikiamą prašymą Taryba leidžia perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Be to, Taryba leidžia perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise energijos kaupimo įrenginių, juos plėtoti, valdyti arba eksploatuoti, jeigu Taryba nustato, kad yra įvykdytos visos šios sąlygos:
1) po perdavimo sistemos operatoriaus įvykdyto atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso, kurio sąlygas derina ir rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokių energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;
2) energijos kaupimo įrenginiai arba su dažnio reguliavimu nesusijusios papildomos paslaugos yra būtini, kad perdavimo sistemos operatorius galėtų įvykdyti savo pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus perdavimo sistemos eksploatavimo, ir kad jie nebūtų naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje.
21. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir perdavimo tinklų operatorius neprivalo Tarybai teikti prašymo leisti turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti šio įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje nurodytus įrenginius, kai šie įrenginiai yra kondensatoriai ir yra naudojami tik elektros tinklų įtampos parametrams gerinti, reaktyvios ir aktyvios galios balansui tinkle užtikrinti, įtampos kokybės ar kitoms tinklo stabilumą užtikrinančioms funkcijoms atlikti, o ne energijai kaupti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
3. Taryba rengia ir tvirtina privalomas gaires, kurios padėtų perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti sąžiningą konkursą.
4. Taryba, gavusi perdavimo sistemos operatoriaus prašymą leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, informuoja Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą ir Europos Komisiją apie perdavimo sistemos operatoriaus prašyme nurodytas priežastis ir priimtą sprendimą dėl leidimo suteikimo.
5. Taryba kas 5 metus rengia viešąją konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdama įvertinti, ar yra potenciali galimybė ir kitų asmenų suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius. Jeigu po viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius energijos kaupimo įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba įpareigoja perdavimo sistemos operatorių nuosekliai per 18 mėnesių panaikinti veiklą šioje srityje. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba numato galimybę perdavimo sistemos operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.
6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos integruotiesiems elektros tinklo komponentams ir (ar) naujiems energijos kaupimo įrenginiams (elektros akumuliatoriams), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki Direktyvos (ES) 2019/944 54 straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu tuo atveju, jeigu tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) atitinka visas šias sąlygas:
1) yra prijungiami prie elektros perdavimo tinklų vėliausiai po 2 metų po to, kai dėl jų buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas;
2) yra integruoti į perdavimo sistemą;
3) naudojami tik reaktyviajam momentiniam elektros perdavimo tinklų saugumui atkurti įvykus nenumatytam atvejui elektros tinkluose, jeigu tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti taikant įprastinį perskirstymą;
4) nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje, įskaitant balansavimą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
484 straipsnis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus teisės į energijos kaupimo įrenginius
1. Skirstomųjų tinklų operatorius negali turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.
2. Pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstą Tarybos nustatyta tvarka teikiamą prašymą Taryba leidžia skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Be to, Taryba leidžia skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba nustato, kad yra įvykdytos visos šios sąlygos:
1) po skirstomųjų tinklų operatoriaus įvykdyto atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso, kurio sąlygas derina ir rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;
2) energijos kaupimo įrenginiai būtini, kad skirstomųjų tinklų operatorius galėtų įvykdyti savo teisės aktuose nustatytas pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus skirstymo sistemos eksploatavimo, o įrenginiai nėra naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje.
21. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir skirstomųjų tinklų operatorius neprivalo Tarybai teikti prašymo leisti turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti šio įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje nurodytus įrenginius, kai šie įrenginiai yra kondensatoriai ir bus naudojami tik elektros tinklų įtampos parametrams gerinti, reaktyvios ir aktyvios galios balansui tinkle užtikrinti, įtampos kokybės ar kitoms tinklo stabilumą užtikrinančioms funkcijoms vykdyti, o ne energijai kaupti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
3. Taryba rengia ir tvirtina privalomas gaires, kurios padėtų skirstomųjų tinklų operatoriui užtikrinti sąžiningą konkursą.
4. Taryba kas 5 metus rengia viešąją konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdama įvertinti, ar yra galimybė ir kitų asmenų suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius. Jeigu po viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba įpareigoja skirstomųjų tinklų operatorių nuosekliai per 18 mėnesių panaikinti veiklą šioje srityje. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba numato galimybę skirstomųjų tinklų operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.
5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma integruotiesiems elektros tinklo komponentams ir (ar) naujiems energijos kaupimo įrenginiams (elektros akumuliatoriams), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki Direktyvos (ES) 2019/944 36 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos, įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu tuo atveju, jeigu tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) atitinka visas šias sąlygas:
1) prijungiami prie elektros skirstomųjų tinklų vėliausiai po 2 metų po to, kai dėl jų buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas;
2) integruoti į skirstomuosius tinklus;
3) naudojami tik reaktyviajam momentiniam elektros skirstomųjų tinklų saugumui atkurti įvykus nenumatytam atvejui tinkluose, jeigu tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti taikant perskirstymą;
4) nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje, įskaitant balansavimą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Papildyta skirsniu:
Nr. XIV-232, 2021-04-01, paskelbta TAR 2021-04-08, i. k. 2021-07423
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGA
771 straipsnis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus bendradarbiavimas su užsienio valstybių skirstomųjų tinklų operatoriais
1. Skirstomųjų tinklų operatorius su valstybių narių skirstomųjų tinklų operatoriais bendradarbiauja Europos Sąjungos ir regioniniu lygmeniu, siekdamas skatinti užbaigti kurti Europos Sąjungos elektros energijos vidaus rinką ir skatinti jos veikimą bei optimalų skirstymo ir perdavimo sistemų valdymą ir koordinuotą eksploatavimą.
2. Skirstomųjų tinklų operatorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, nepažeisdamas nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių skirstomųjų tinklų operatoriais, reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje.
3. Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę dalyvauti, o skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, dalyvauja skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacijos, veikiančios pagal Reglamentą (ES) 2019/943, veikloje. Skirstomųjų tinklų operatoriaus, kuris yra skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacijos, veikiančios pagal Reglamentą (ES) 2019/943, registruotas narys, pagrįstos ir proporcingos išlaidos, susijusios su dalyvavimu šios organizacijos veikloje, Tarybos nustatyta tvarka įvertinamos nustatant ar koreguojant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS IR ATSAKOMYBĖ
201 straipsnis. Leistinos generuoti galios apribojimai
1. Tinklų naudotojai, eksploatuodami prie elektros tinklų prijungtus elektros įrenginius, privalo neviršyti leistinos generuoti galios.
2. Elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia ir didžiausias pajėgumas gali būti didesni už leistiną generuoti galią, nustatytą prijungimo taške, tačiau leistina generuoti galia negali viršyti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtosios galios ir didžiausio pajėgumo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
3. Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, negu nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui baudą už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
732 straipsnis. Elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumų plėtotojų patikra
Siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir saugumą, kai šioje sistemoje planuojami plėtoti elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumai, galintys daryti reikšmingą įtaką jos veikimui, tai yra, kai gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas pateikia tinklų operatoriui prašymą sudaryti ketinimų protokolą dėl elektros energijos gamybos įrenginių ir (ar) energijos kaupimo įrenginių prijungimo, kai prijungimo taške numatoma leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 50 MW, išskyrus atvejus, kai pateikiamas prašymas sudaryti ketinimų protokolą dėl Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje planuojamų plėtoti elektros gamybos įrenginių prijungimo, turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus. Kai atlikus Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatytus veiksmus priimamas sprendimas, patvirtinantis, kad šis asmuo ir (ar) ketinimų protokolo pasirašymas kelia riziką ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, prašymas pasirašyti ketinimų protokolą netenkinamas ir ketinimų protokolas nepasirašomas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1700, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27273
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
VIEŠIEJI INTERESAI ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIUJE. ELEKTROS ENERGETIKOS OBJEKTŲ IR ĮRENGINIŲ PROJEKTAVIMAS IR ĮRENGIMAS
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. XIII-262, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05920
401 straipsnis. Naudojimasis lankstumo paslaugomis skirstomuosiuose tinkluose
1. Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę įsigyti lankstumo paslaugas ir jomis naudotis skirstomuosiuose tinkluose, vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašu. Lankstumo paslaugos apima su elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymu, vartotojo paklausos pokyčio valdymu, paklausos telkimu, energijos kaupimu ir perkrovos valdymu susijusias paslaugas, taip pat skirstomųjų tinklų operatoriaus veikloje reikalingas kitas paslaugas, kurios būtinos nepertraukiamam ir efektyviam elektros energijos skirstymo paslaugų teikimui užtikrinti, įskaitant efektyviai vykdomą tinklų plėtrą.
2. Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, taiko Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatytas lankstumo paslaugų specifikacijas. Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatant lankstumo paslaugų specifikacijas ir (ar) standartizuotus lankstumo paslaugų produktus, turi būti užtikrintos visų rinkos dalyvių galimybės dalyvauti teikiant šias paslaugas nediskriminacinėmis sąlygomis. Rengdamas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą ir jį vykdydamas, skirstomųjų tinklų operatorius privalo užtikrinti, kad lankstumo paslaugoms įsigyti būtų taikoma skaidri, dalyvavimu ir rinkos veikimu grindžiama procedūra, užtikrinanti veiksmingą ir nediskriminacinį visų susijusių rinkos dalyvių, įskaitant rinkos dalyvių, vykdančių elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymą, paklausos telkimą ir energijos kaupimą, dalyvavimą.
3. Skirstomųjų tinklų operatorius, rengdamas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, savo nustatyta tvarka, skelbiama jo interneto svetainėje, vykdo viešąsias konsultacijas su rinkos dalyviais, derina šį aprašą su perdavimo sistemos operatoriumi, įvertina lankstumo paslaugų poreikį ir pagrįstai numato jų įsigijimo mastą ir tvarką. Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai tvirtinti.
4. Skirstomųjų tinklų operatoriaus teisė įsigyti lankstumo paslaugas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nurodytu būdu ir jas naudoti gali būti ribojama tik Tarybos sprendimu, kuris priimamas Tarybos iniciatyva arba skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstu prašymu patvirtinti Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą ir (ar) riboti jo teisę įsigyti ir naudoti lankstumo paslaugas, jeigu tokių paslaugų pirkimas nėra ekonomiškai veiksmingas arba dėl tokio pirkimo atsirastų didelių rinkos iškraipymų arba didesnė perkrova.
5. Taryba, priimdama šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą, taip pat vykdydama šio įstatymo 391 straipsnio 3 dalyje ir 69 straipsnio 4 dalyje nustatytas pareigas, užtikrina, kad skirstomųjų tinklų operatoriui įsigyjant lankstumo paslaugas būtų pagerintas skirstomųjų tinklų eksploatavimo ir plėtros efektyvumas, kartu užtikrinant nepertraukiamą ir efektyvų elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą. Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę pirkti lankstumo paslaugas iš tokias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių, prioriteto tvarka rinkdamasis energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti skirstomųjų tinklų elementus ir padeda užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų šių tinklų darbą.
6. Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, keičiasi visa būtina informacija ir koordinuoja veiksmus su perdavimo sistemos operatoriumi, siekdamas užtikrinti optimalų išteklių naudojimą, taip pat saugų, patikimą ir efektyvų elektros energetikos sistemos darbą ir sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos rinkai plėtoti.
7. Skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtos sąnaudos dėl lankstumo paslaugų įsigijimo, įskaitant būtinų informacinių ir ryšių technologijų ir infrastruktūros sąnaudas, Tarybos nustatyta tvarka įvertinamos nustatant ar koreguojant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.
8. Skirstomųjų tinklų operatoriai, bendradarbiaudami su jų veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje veiklą vykdančiu šilumos tiekėju, kas 4 metus privalo įvertinti galimybę panaudoti centralizuoto šilumos ir (ar) vėsumos energijos tiekimo sistemą teikiant lankstumo paslaugas, kai tam panaudojamas paklausos valdymas, perteklinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių energijos kaupimas, taip pat įvertinti, ar naudotis nustatytomis galimybėmis būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau negu alternatyviais sprendimais. Šilumos tiekėjai bendradarbiauja teikdami informaciją skirstomųjų tinklų operatoriams. Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, vertinimo rezultatus pateikia ir (ar) panaudoja rengdamas 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą ir (ar) rengdamas (atnaujindamas) Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMAS
463 straipsnis. Nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimas, kai elektros energija tiekiama buitiniams vartotojams
1. Nepriklausomas tiekėjas privalo turėti galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą, kai elektros energija tiekiama buitiniams vartotojams. Pagal nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimą finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Tarybai jos reikalaujamą pagrįstą sumą, neviršijančią prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytos sumos, buitinių vartotojų nuostoliams kompensuoti, jeigu atsirado bent viena iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių.
2. Nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo trumpiausias galiojimo terminas – 3 mėnesiai.
3. Prievolių įvykdymo užtikrinimo panaudojimo ir administravimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
4. Nepriklausomas tiekėjas užtikrina, kad jo turimas prievolių įvykdymo užtikrinimas atitinka šioje dalyje nustatytus reikalavimus. Nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti didžiausia suma iš šių:
1) 2 000 eurų;
2) 7 procentai nepriklausomo tiekėjo visų įvykdytų įsipareigojimų per praėjusius 3 mėnesius pajamų sumos pagal visas nepriklausomo tiekėjo su buitiniais vartotojais sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis. Apskaičiuojant šią pajamų sumą, nepriklausomo tiekėjo taikyta galutinė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams (su pridėtinės vertės mokesčiu) padauginama iš šių vartotojų suvartoto elektros energijos kiekio.
5. Nepriklausomas tiekėjas privalo užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma netaptų mažesnė, negu nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. Jeigu nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė, negu nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, nepriklausomas tiekėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje numatytos aplinkybės atsiradimo, kreiptis į finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Finansų įstaiga ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo nepriklausomo tiekėjo kreipimosi dienos priima sprendimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Nepriklausomas tiekėjas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo finansų įstaigos sprendimo dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo gavimo dienos privalo pateikti Tarybai prievolių įvykdymo užtikrinimą ir prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus.
6. Taryba, šio įstatymo 16 straipsnio 211 dalies 1 punkte, 46 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose, 463 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais Tarybos nustatyta tvarka, tikrina, ar nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinime nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuota pagal šio straipsnio nuostatas.
7. Taryba, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą dėl bent vienos iš nurodytų aplinkybių, atsiradusių prievolių įvykdymo užtikrinimo galiojimo laikotarpiu:
1) nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su buitiniais vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba vienašališkai nutraukia elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, išskyrus atvejus, jeigu nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su buitiniais vartotojais sąlygomis arba vienašališkai nutraukia elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį dėl to, kad buitinis vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinius įpareigojimus ir tai yra esminis sutarties pažeidimas;
2) nepriklausomas tiekėjas tampa nemokus;
3) nepriklausomam tiekėjui iškeliama bankroto byla, pradedamas bankroto procesas ne teismo tvarka arba pradedama likvidavimo procedūra, nepriklausomo tiekėjo – fizinio asmens – mirties atveju.
8. Prievolių įvykdymo užtikrinimas neapima:
1) žalos, kurią buitinis vartotojas patyrė dėl netinkamos nepriklausomo tiekėjo suteiktų paslaugų kokybės;
2) neturtinės žalos, kurią patyrė buitinis vartotojas;
3) žalos, kurią patyrė buitinis vartotojas dėl nepriklausomo tiekėjų veiksmų, kuriuos nulėmė nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure), kaip tai suprantama pagal Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalį;
4) žalos, kurią buitinis vartotojas patyrė dėl nepriklausomo tiekėjo nesuteiktų į elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį neįtrauktų paslaugų, kurios nėra nepriklausomas elektros energijos tiekimas.
9. Taryba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie buitinių vartotojų prašymų dėl nuostolių kompensavimo pateikimą ir nagrinėjimą. Buitinis vartotojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Tarybos informacijos apie prašymų dėl nuostolių kompensavimo pateikimą ir nagrinėjimą paskelbimo dienos turi kreiptis į Tarybą. Prašymai dėl nuostolių kompensavimo nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
10. Prievolių įvykdymo užtikrinimo suma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka proporcingai pagal elektros energijos suvartojimą padalijama visiems į Tarybą besikreipusiems buitiniams vartotojams ir Tarybos išmokama besikreipusiems buitiniams vartotojams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka išmokos gavimo dienos Taryboje.
11. Taryba, nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų buitinių vartotojų prašymų išnagrinėjimo, finansų įstaigai pateikia rašytinį reikalavimą ir jį patvirtinančius dokumentus dėl prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytos sumos. Finansų įstaiga prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytą sumą, skirtą buitinio vartotojo nuostoliams kompensuoti, turi išmokėti Tarybai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Tarybos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos.
12. Finansų įstaiga prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytos sumos turi teisę nemokėti, kai patirtus nuostolius buitiniams vartotojams visiškai kompensuoja nepriklausomas tiekėjas, arba išmoką sumažinti proporcingai nepriklausomo tiekėjo buitiniams vartotojams atlygintų nuostolių sumos dydžiui.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
721 straipsnis. Elektros energijos persiuntimo atnaujinimas vartotojams
1. Nutrūkus elektros energijos persiuntimui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus:
1) perdavimo sistemos operatorius turi atnaujinti elektros energijos persiuntimą vartotojams ne vėliau kaip per 12 valandų;
2) skirstomųjų tinklų operatorius turi atnaujinti elektros energijos persiuntimą vartotojams ne vėliau kaip per 6 valandas, kai vartotojo elektros įrenginiai įrengti miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 80 000 gyventojų, ir laisvųjų ekonominių zonų teritorijose, ir ne vėliau kaip per 12 valandų, kai vartotojų elektros įrenginiai įrengti kitoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Jeigu tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais, vartotojo prašymu jis turi sumokėti vartotojui kompensaciją, išskyrus atvejus, kai elektros energijos persiuntimas:
1) nutrūko dėl:
a) vartotojo kaltės;
b) karo, teroristinių veiksmų;
c) nenugalimos jėgos aplinkybių;
d) valstybės veiksmų;
e) būtinojo reikalingumo;
2) buvo nutrauktas:
a) siekiant apsaugoti visuomenės interesus, įskaitant atvejį, kai tai būtina siekiant išvengti ekstremaliosios energetikos padėties arba Energetikos įstatyme nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį;
b) siekiant išvengti avarijos, sutrikimo ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ar likviduoti patirtą avariją, sutrikimus ar gedimus;
c) vartotojams ir (ar) gaminantiems vartotojams viršijus leistinos naudoti galios ir (ar) leistinos generuoti galios dydį arba nevykdant susitarimų dėl kitų elektros energijos persiuntimo sąlygų, be kurių būtų neįmanomas jų elektros įrenginių prijungimas prie tinklų operatoriaus elektros tinklų.
3. Jeigu elektros energijos persiuntimas nutrūko dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ar panašiai) sukeltos energetikos objektų ir įrenginių avarijos, kurios kriterijai numatyti energetikos objektų ir įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ar gaisro ir tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo per 72 valandas, vartotojo prašymu jis turi sumokėti vartotojui Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotą kompensaciją.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas metinis vienam vartotojo objektui išmokamos kompensacijos dydis negali viršyti pusės vartotojui per praėjusius kalendorinius metus priskaičiuotų persiuntimo paslaugos mokesčių sumos (be pridėtinės vertės mokesčio) už konkretų vartotojo objektą, išskyrus atvejus, kai elektros energijos persiuntimas nutrūksta ir nėra atnaujinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais daugiau kaip du kartus per metus. Tuo atveju, jeigu elektros energija būtų vartojama ne ištisus metus, didžiausias mokėtinas kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas proporcingai faktiniam elektros energijos vartojimo laikui. Kai elektros energijos persiuntimas nutrūksta ir nėra atnaujinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais daugiau kaip du kartus per metus, paskesniais atvejais kiekvienos išmokamos kompensacijos maksimalus dydis negali būti didesnis kaip pusė vartotojo per praėjusius kalendorinius metus už konkretų vartotojo objektą priskaičiuotų persiuntimo paslaugos mokesčių sumos (be pridėtinės vertės mokesčio). Einamaisiais kalendoriniais metais vartotojui priskaičiuotos kompensacijos dalis, viršijanti šioje dalyje nurodytą metinę vienam vartotojo objektui galimą išmokėti kompensacijos sumą, nėra mokama.
5. Jeigu tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytais terminais, ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo elektros energijos persiuntimo atnaujinimo tinklų operatorius privalo informuoti vartotoją apie teisę kreiptis dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos kompensacijos. Vartotojas, siekiantis gauti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą kompensaciją, per 6 mėnesius nuo tinklų operatoriaus pranešimo gavimo dienos pateikia prašymą tinklų operatoriui. Tinklų operatorius vartotojo prašymą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.
6. Tinklų operatorius, nustatęs, kad vartotojo prašymas dėl kompensacijos yra pagrįstas, vartotojui kompensaciją sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo vartotojo prašymo išnagrinėjimo dienos, jeigu vartotojas ir tinklų operatorius nesusitaria kitaip.
7. Kai būtina užsitikrinti trumpesnį elektros energijos persiuntimo atnaujinimo laiką, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, arba išvengti elektros energijos persiuntimo nutrūkimo, vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus, kreipiasi į tinklų operatorių dėl rezervinės linijos ar dėl tiesioginės skirstymo linijos įrengimo. Rezervinė linija įrengiama nuo skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančių žemos ar vidutinės įtampos elektros tinklų ir, jai atsijungus, jos įjungimas vykdomas per laiką, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje. Tiesioginė skirstymo linija įrengiama nuo skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančių vidutinės įtampos elektros tinklų taip, kad, sugedus šiai linijai ir (ar) kitam elektros energijos šaltiniui, perjungimas nuo vieno elektros energijos šaltinio prie kito būtų vykdomas per relinės apsaugos ir automatikos įtaisų suveikimo laiką. Šioje dalyje nurodyti vartotojai taip pat turi teisę patys įsirengti elektros energijos šaltinius, kurie užtikrina nuo skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų nepriklausomą elektros energijos tiekimą. Vartotojas tinklų operatoriui kompensuoja 100 procentų visų tinklų operatoriaus išlaidų, patirtų tinklų operatoriui įrengiant rezervinę ir (ar) tiesioginę skirstymo linijas.
8. Jeigu tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytais terminais dėl įvykių kito tinklų operatoriaus valdomuose elektros tinkluose ir vartotojo prašymu sumoka vartotojui kompensaciją, tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų prijungti vartotojo elektros įrenginiai, turi atgręžtinių reikalavimų teisę į kitą tinklų operatorių. Atgręžtinių reikalavimų atveju tinklų operatoriaus patirti nuostoliai apskaičiuojami proporcingai laikui, kurį elektros energijos persiuntimas buvo nutrūkęs dėl įvykių kito tinklų operatoriaus valdomuose elektros tinkluose. Atgręžtinių reikalavimų dydis nustatomas bendroje tinklų operatorių susitarimu sudaromoje komisijoje.
9. Vartotojai, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, taip pat turi teisę kreiptis į tinklų operatorių dėl patirtų pagrįstų tiesioginių nuostolių, kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, atlyginimo.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
571 straipsnis. Energijos duomenų mainai elektros energetikos sektoriuje
1. Elektros energetikos sektoriuje energijos duomenų mainai tarp elektros energijos rinkos dalyvių, tinklų naudotojų ir kitų asmenų, turinčių teisę gauti energijos duomenis, vykdomi per centralizuotą energijos duomenų platformą. Energijos duomenys, kuriais yra mainomasi centralizuotoje energijos duomenų platformoje, yra nustatomi centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojo parengtame naudojimosi centralizuota energijos duomenų platforma tvarkos apraše.
2. Centralizuotoje energijos duomenų platformoje yra kaupiami, saugomi energijos duomenys, įskaitant elektros energijos suvartojimo, elektros energijos gamybos, apskaitos prietaisų, išmaniųjų apskaitos prietaisų duomenis, taip pat energijos duomenis, būtinus siekiant pasirinkti elektros energijos tiekėją, plėtoti elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymo paslaugas, lankstumo paslaugas, ir jais keičiamasi.
3. Centralizuotos energijos duomenų platformos sukūrimą, priežiūrą ir valdymą užtikrina skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, arba jo šioje dalyje nurodytiems tikslams įgyvendinti įsteigtas juridinis asmuo (toliau – centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas). Centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas rengia ir teikia Tarybai tvirtinti naudojimosi centralizuota energijos duomenų platforma tvarkos aprašą, kuriame nustatoma naudojimosi centralizuota energijos duomenų platforma tvarka ir sąlygos, prieigos prie energijos duomenų reikalavimai, energijos duomenų mainų reikalavimai, įskaitant centralizuotoje energijos duomenų platformoje pateiktų ir tvarkomų energijos duomenų apimtį, struktūrą, saugojimo trukmę, standartizavimo sąlygas, energijos duomenų mainų taisykles joje, centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojo, centralizuotos energijos duomenų platformos naudotojų teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat energijos duomenų mainų sutarties su centralizuotos energijos duomenų platformos naudotojais, nurodytais šio straipsnio 1 dalyje, sudarymo tvarką. Centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas, nustatydamas naudojimosi centralizuota energijos duomenų platforma tvarką, privalo vadovautis efektyvios duomenų prieigos, taip pat asmens duomenų apsaugos ir duomenų saugumo principais.
4. Centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas nemokamai teikia energijos duomenų parsisiuntimo, perdavimo ir kaupimo paslaugas tinklų naudotojams, rinkos dalyviams, valstybės įstaigoms ar institucijoms ir savivaldybėms (ar jų įmonėms ir įstaigoms), kurie yra centralizuotos energijos duomenų platformos naudotojai, kai tokie energijos duomenys yra būtini teisės aktuose numatytai energetikos veiklai vykdyti ar tokios veiklos reguliavimui, kontrolei ir priežiūrai atlikti.
5. Centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas gali teikti šiame straipsnyje nustatytas energijos duomenų mainų paslaugas ir kitiems šio straipsnio 4 dalyje nenurodytiems asmenims. Tokiu atveju centralizuotos energijos duomenų platformos naudotojai moka centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojo nustatytą naudojimosi centralizuota energijos duomenų platforma įkainį, kuris grindžiamas tiesioginėmis centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojo patiriamomis pagrįstomis sąnaudomis, susijusiomis su tokios paslaugos teikimu kitiems asmenims, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip. Centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas šioje dalyje nurodytos paslaugos apskaitą privalo tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos. Pajamos, gautos už asmenų naudojimąsi centralizuota energijos duomenų platforma, įvertinamos nustatant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.
6. Tinklų naudotojai, rinkos dalyviai, vykdantys energetikos veiklą, ir asmenys, planuojantys vykdyti ir (ar) vykdantys energetikos veiklą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio 8 dalies nuostatas, energijos duomenų mainus privalo vykdyti centralizuotoje energijos duomenų platformoje. Ši pareiga yra laikoma reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo sąlyga. Šioje dalyje nurodyti asmenys centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojo parengtame naudojimosi centralizuota energijos duomenų platforma tvarkos apraše numatytomis sąlygomis užtikrina, kad teisės aktuose nurodyti energijos duomenys būtų tinkamai ir laiku pateikti į centralizuotą energijos duomenų platformą.
7. Centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas užtikrina prieigą prie centralizuotos energijos duomenų platformos ir sudaro vienodas, nediskriminacines ir konkurencines sąlygas visiems tinklų naudotojams ir elektros energijos rinkos dalyviams, valstybės įstaigoms ar institucijoms ir savivaldybėms (ar jų įmonėms ir įstaigoms), kaip tai numatyta šio straipsnio 4 dalyje, taip pat kitiems asmenims, kaip tai numatyta šio straipsnio 5 dalyje. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytiems asmenims prieiga prie centralizuotos energijos duomenų platformos suteikiama turint tinklų naudotojų ir (ar) rinkos dalyvių sutikimą gauti energijos duomenis. Neturint tinklų naudotojų ir (ar) rinkos dalyvių sutikimo, prieiga prie centralizuotos energijos duomenų platformos šiems asmenims gali būti suteikiama siekiant užtikrinti teisės aktuose šiems asmenims nustatytų funkcijų ir (ar) užduoties, vykdomos siekiant užtikrinti viešąjį interesą, atlikimą.
8. Vartotojas, gaminantis vartotojas, aktyvusis vartotojas, gamintojas, piliečių energetikos bendrija, atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ar jų įgaliotas asmuo per standartizuotą elektroninių ryšių sąsają arba nuotoliniu būdu turi teisę:
1) neatlygintinai naudotis savo energijos duomenimis, esančiais centralizuotoje energijos duomenų platformoje;
2) nustatyti, kuriems asmenims, išskyrus asmenis, kuriems energijos duomenys būtini teisės aktuose nustatytoms funkcijoms ir (ar) užduočiai, vykdomai siekiant užtikrinti viešąjį interesą, atlikti, gali būti suteikta prieiga prie centralizuotoje energijos duomenų platformoje esančių energijos duomenų;
3) neatlygintinai gauti informaciją apie tai, kurie asmenys naudojosi centralizuotoje energijos duomenų platformoje esančiais jo energijos duomenimis.
9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytiems asmenims nėra taikomi šio straipsnio 6 dalyje nurodyti reikalavimai.
10. Centralizuotos energijos duomenų platformos naudotojai ir centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojas privalo užtikrinti energijos duomenų, kurie pateikti centralizuotoje energijos duomenų platformoje, vykdant energijos duomenų mainus, ir kurie sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, konfidencialumą, taip pat užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir energijos duomenų saugumą.
11. Centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojo ir centralizuotos energijos duomenų platformos naudotojo, išskyrus vartotojo, gaminančio vartotojo, aktyviojo vartotojo, gamintojo, piliečių energetikos bendrijos ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar jų įgalioto asmens, tarpusavio santykiai grindžiami energijos duomenų mainų sutartimi. Tuo atveju, kai energijos duomenys yra ir asmens duomenys, energijos duomenų mainų sutartyje taip pat turi būti nurodytas asmens duomenų tvarkymo tikslas, tokių duomenų teikimo ir gavimo teisinis pagrindas.
12. Energijos duomenų mainai per centralizuotą energijos duomenų platformą nėra privalomi skirstomųjų tinklų operatoriams, aptarnaujantiems mažiau kaip 100 000 vartotojų, taip pat prie perdavimo tinklų prijungtiems tinklų naudotojams. Perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, siekdami užtikrinti tinklų operatorių bendradarbiavimą, centralizuotoje energijos duomenų platformoje keičiasi visa būtina informacija ir energijos duomenimis Reglamento (ES) Nr. 2019/943 57 straipsnyje nustatytais tikslais, apimtimi ir tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS RINKA
58 straipsnis. Prekybos elektros energija organizavimo principai
1. Elektros energija prekiaujama pagal Elektros energijos rinkos taisykles, kuriose nustatyti reikalavimai atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus tikslus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2. Vartotojo objektas, esantis vienoje geografinėje vietoje ir savarankiškai prijungtas prie skirstomųjų ar perdavimo tinklų, gali gauti elektros energiją iš kelių vartotojo laisvai pasirinktų tiekėjų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. Didmenininkas turi teisę sudaryti sutartis su keliais nepriklausomais tiekėjais, taip pat su pasirinktu gamintoju.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
3. Visi elektros energijos rinkos dalyviai turi reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo teisę persiųsti elektros energiją. Ši teisė įgyvendinama pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas elektros tinklų naudojimo taisykles sudarant elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis.
4. Visas persiunčiamas elektros energijos kiekis turi būti suderintas su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais ir, jeigu trūksta perdavimo ir (ar) skirstymo galingumo, koreguojamas pagal elektros tinklų naudojimo taisykles.
5. Centralizuotai elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, superkama iš elektros energijos gamintojų, kuriems kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatyta tvarka taikomas fiksuotas tarifas. Visa supirkta elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais, tvarka ir sąlygomis ir vadovaujantis ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėtojams principais. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdo skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, ir (ar) Energetikos ministerijos, Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri reglamentuoja tokios įmonės pakeitimo procedūrą, paskirta įmonė. Nupirkta elektros energija gali būti tiekiama ir šiame straipsnyje nurodyto skirstomųjų tinklų operatoriaus, ir paskirtosios įmonės vartotojams. Paskirtąja įmone skiriama įmonė turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės veiklos;
2) įmonė privalo valdyti technines ir organizacines priemones, reikalingas laiku ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į elektros tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;
3) įmonė privalo užtikrinti nupirktos elektros energijos pardavimą Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros energijos pardavimą savo vartotojams;
4) įmonė privalo apskaitą, susijusią su centralizuotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;
5) įmonė įsipareigoja sudaryti centralizuotai superkamos elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už gamintojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, suplanuoto ir faktiškai per apskaitos laikotarpį pagaminto elektros energijos kiekio skirtumo pirkimo–pardavimo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos prognozavimą, planavimą ir disbalansą;
6) įmonė įsipareigoja atlikti paskirtosios įmonės funkcijas laikydamasi Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraše, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ankstesnioji paskirtoji įmonė atlieka funkcijas tol, kol bus paskirta nauja įmonė.
TAR pastaba. 58 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojanti iki 5 dalies naujos redakcijos įsigaliojimo, praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 8 d.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
5. Centralizuotai elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, superkama iš elektros energijos gamintojų, kuriems kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatyta tvarka taikomas fiksuotas tarifas. Visa supirkta elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais, tvarka ir sąlygomis ir vadovaujantis ekonominio naudingumo ir mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėtojams principais. Centralizuotą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybą vykdo skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, ir (ar) Energetikos ministerijos teikimu Vyriausybės paskirta įmonė. Informacija apie paskirtosios įmonės atranką skelbiama viešai ir paskirtąją įmonę atrenka energetikos ministro įsakymu sudaryta komisija. Nupirkta elektros energija gali būti tiekiama ir šiame straipsnyje nurodyto skirstomųjų tinklų operatoriaus vartotojams, ir paskirtosios įmonės vartotojams. Paskirtąja įmone gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis, kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – viena ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl paskirtosios įmonės valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
2) privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio atsiskaitymams su gamintojais, elektros energijos gamybai naudojančiais atsinaujinančius energijos išteklius, už superkamą elektros energiją padengti, įvertinamą pagal jos paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės veiklos;
3) privalo valdyti technines ir organizacines priemones, reikalingas laiku ir tinkamai administruoti duomenis apie gamintojų į elektros tinklus patiektą elektros energiją ir gamintojams už ataskaitinį mėnesį mokėtinas lėšas;
4) privalo užtikrinti nupirktos elektros energijos pardavimą Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais ar šios elektros energijos pardavimą savo vartotojams;
5) privalo apskaitą, susijusią su centralizuotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos vykdymu, tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos;
6) įsipareigoja sudaryti centralizuotai superkamos elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, gamybos prognozavimo ir atsiskaitymo už gamintojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo, suplanuoto ir faktiškai per apskaitos laikotarpį pagaminto elektros energijos kiekio skirtumo pirkimo–pardavimo sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi, atsakingu už elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos prognozavimą, planavimą ir disbalansą;
7) turi darbuotojų veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos rinkos dalyviams informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
8) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų;
9) įsipareigoja atlikti paskirtosios įmonės funkcijas laikydamasi Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo tvarkos apraše, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Ankstesnioji paskirtoji įmonė atlieka funkcijas tol, kol bus paskirta nauja įmonė.
TAR pastaba. 58 straipsnio 5 dalies redakcija, įsigaliojanti praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 8 d. 7 punkto redakcija įsigalioja kitą darbo dieną po Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui apie gautą Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.
6. Nustačiusi, kad paskirtoji įmonė neatitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ar nesilaiko šio straipsnio 5 dalyje nustatytų veiklos sąlygų, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo, Elektros energijos rinkos taisyklių ir kitų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, Energetikos ministerija įspėja paskirtąją įmonę apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Paskirtajai įmonei per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujos paskirtosios įmonės atranką ir paskyrimą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-604, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12305
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
7. Dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių prekybos patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų.
TAR pastaba. 58 straipsnio papildymas 7 dalimi įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 8 d. 7 dalies redakcija įsigalioja kitą darbo dieną po Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui apie gautą Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
8. Taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja paskirtosios įmonės patirtų sąnaudų pagrįstumą.
TAR pastaba. 58 straipsnio papildymas 8 dalimi įsigalioja praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2022 m. liepos 8 d. 8 dalies redakcija įsigalioja kitą darbo dieną po Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pranešimo Teisės aktų registro tvarkytojui apie gautą Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
59 straipsnis. Elektros energijos rinkos modelis
1. Elektros energijos rinka organizuojama šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos vidaus rinkos veikimą, ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais būdais, taikant reguliuojamojo trečiųjų asmenų dalyvavimo principą elektros energijai persiųsti, ir yra paremta teisėtumo ir lygiateisiškumo principais.
2. Perdavimo sistemos operatorius ar skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę riboti trečiųjų asmenų dalyvavimą (prieigą) persiunčiant elektros energiją, jeigu trūksta reikiamų pajėgumų. Toks ribojimas privalo būti pagrįstas objektyviais ir techniškai bei ekonomiškai pagrįstais kriterijais.
3. Kiekvieno rinkos dalyvio atsakomybę už savo paties sukeltą disbalansą ir su tuo susijusias pareigas, už balansą atsakingos šalies atsakomybę nustato Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalies nuostatos. Prisiimdamas Reglamento (ES) Nr. 2019/943 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą finansinę atsakomybę, rinkos dalyvis arba asmuo, su kuriuo rinkos dalyvis sudarė atsakomybės už disbalansą perdavimo sutartį, kaip už balansą atsakinga šalis, sudaro su perdavimo sistemos operatoriumi atsiskaitymo už disbalansą sutartį, parengtą pagal perdavimo sistemos operatoriaus nustatytas atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas. Atsiskaitymo už disbalansą sutartyje turi būti aiškiai apibrėžti visi disbalanso skaičiavimui reikalingi Reglamente (ES) 2017/2195 įvardyti dėmenys, aiškiai nustatyti jų nustatymo ir (ar) skaičiavimo principai, taip pat nustatyta disbalanso skaičiavimo ir atsiskaitymo už jį tvarka.
4. Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta rinkos dalyvio atsakomybė už disbalansą gali būti netaikoma tik šiame įstatyme ir (ar) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytais atvejais. Už rinkos dalyvio, kuriam taikomas fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas ir kuris įstatymų yra atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, sukeltą disbalansą finansiškai atsako tinklų operatorius, prie kurio tinklų yra prijungti rinkos dalyvio įrenginiai, jeigu rinkos dalyvio pagamintą elektros energiją centralizuotai superka paskirtoji įmonė ar skirstomųjų tinklų operatorius. Su tokia finansine atsakomybe susijusios tinklų operatorių patirtos sąnaudos kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Perdavimo sistemos operatorius atsiskaitymus su paskirtąja įmone už rinkos dalyvio, kurio įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo ir kuris įstatymų atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, suplanuotos ir faktiškai pagamintos elektros energijos kiekio skirtumo pirkimą ir pardavimą vykdo šio įstatymo 58 straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytoje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Kai rinkos dalyvio, kuris įstatymų yra atleistas nuo atsakomybės už disbalansą, pagaminta elektros energija nėra centralizuotai superkama, rinkos dalyvis vykdo veiksmus, kad būtų užtikrintas jo pagamintos elektros energijos balansas elektros energijos rinkoje, o su jais susijusios rinkos dalyvio pagrįstos išlaidos yra kompensuojamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
5. Balansavimo energija prekiaujama ir atsiskaitymai už disbalansą vykdomi balansavimo paslaugų rinkoje sutarčių tarp rinkos dalyvių pagrindu šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2017/2195 ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Perdavimo sistemos operatorius rengia balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) ir atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartines sąlygas, teikia jas tvirtinti Tarybai ir, Tarybai patvirtinus, paskelbia savo interneto svetainėje.
6. Paklausos telkėjas prekiauja elektros energija vadovaudamasis Elektros energijos rinkos taisyklėmis ir (ar) perdavimo sistemos operatoriaus nustatytomis sąlygomis. Paklausos telkėjas arba jo už balansą atsakinga šalis atsako už paklausos telkėjo veikloje sukeltą disbalansą.
7. Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas balansavimą, sudaro nacionalinį balansą, atitinkantį nupirktos ir parduotos elektros energijos kiekį, pagal už balansą atsakingų šalių pateiktus duomenis ir patikrina pateiktų duomenų tikslumą pagal prekybos elektros energija elektros biržoje ir prekybos pagal dvišales sutartis duomenis, taip pat sutrikimų ir avarijų atveju koordinuoja tinklų naudotojų veiksmus, perka elektros energiją, reikalingą elektros energijos sąnaudoms perdavimo tinkle kompensuoti, teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje.
8. Perdavimo sistemos operatorius negali riboti gamintojų, gaminančių elektros energiją ir šilumą didelio naudingumo kogeneracijos būdu, galimybių teikti balansavimo ir papildomas paslaugas, jeigu užtikrinamas perdavimo tinklo saugumas ir patikimumas.
9. Perdavimo sistemos operatorius ir paskirtasis rinkos operatorius bendrai organizuoja kitos paros ir einamosios paros elektros energijos rinkų valdymą, vadovaudamiesi šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943, Reglamente (ES) 2015/1222 ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytais reikalavimais. Prekyba kitos paros ir einamosios paros elektros energijos rinkose vykdoma elektros biržoje.
10. Išankstinių sandorių rinka elektros energetikos sektoriuje, įskaitant perdavimo sistemos operatoriaus suteikiamas ilgalaikes elektros energijos persiuntimo perdavimo tinklais teises ir (ar) taikomas kitas lygiavertes priemones, ir (ar) finansinių priemonių rinkose siūlomus produktus, tarp jų išvestines finansines priemones, organizuojama Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir vadovaujantis Reglamente (ES) 2016/1719 nustatytais reikalavimais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
60 straipsnis. Elektros energijos rinkos liberalizavimas
1. Visi elektros energijos vartotojai, esantys Lietuvos Respublikoje, gali nevaržomai pasirinkti nepriklausomą tiekėją šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Vartotojų perėjimas nuo reguliuojamo elektros energijos tiekimo prie sutartiniais santykiais su nepriklausomais tiekėjais pagrįsto aprūpinimo elektros energija įgyvendinamas šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Už centralizuotą vartotojų informavimą visuomenės ir (ar) individualiomis informavimo priemonėmis, naudojant vartotojų kontaktinius duomenis, apie elektros energijos rinkos liberalizavimą ir jo procesą yra atsakingas skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-483, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-13, i. k. 2021-15833
3. Visuomeninio tiekėjo pagrįstos sąnaudos, patirtos dėl šio įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos įgyvendinimo, įvertinamos nustatant visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą.
4. Skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstos sąnaudos, patirtos dėl šio įstatymo 43 straipsnio 3, 4, 6 ir 7 dalyse ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų įgyvendinimo, įvertinamos nustatant skirstymo paslaugos kainos viršutinę ribą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-483, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-13, i. k. 2021-15833
Nr. XIV-1441, 2022-10-10, paskelbta TAR 2022-10-14, i. k. 2022-20972
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2900, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10395
61 straipsnis. Vartotojų, tiekėjų ir gamintojų teisė sudaryti sutartis
1. Vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus, turi teisę sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su tiekėjais ir gamintojais, šiame įstatyme nustatyta tvarka turinčiais teisę vykdyti elektros energijos tiekimo veiklą ir veikiančiais Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kitose valstybėse narėse. Buitinių vartotojų ir tiekėjų tarpusavio santykiai grindžiami elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartimis.
2. Tiekėjui sutikus, vartotojai turi teisę sudaryti su juo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje tiekėjas įregistruotas, jeigu tiekėjas laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų prekybos elektros energija reikalavimų. Kreipiantis dėl leidimo verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla, dėl registracijos rinkos dalyviu, sudarant sutartis su vartotojais ir kitais atvejais nepriklausomas tiekėjas negali būti diskriminuojamas dėl jo įsisteigimo kitoje valstybėje narėje negu Lietuvos Respublika.
3. Vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus, su nepriklausomais tiekėjais sudarydami elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, sudaro sutartis dėl elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo su perdavimo sistemos arba skirstomųjų tinklų operatoriais, atsižvelgiant į tai, prie kurio operatoriaus tinklų yra prijungti šio vartotojo įrenginiai.
4. Vartotojui su nepriklausomu tiekėju sudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, atskira elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriumi nesudaroma.
5. Visuomeninis tiekėjas, buitiniam vartotojui pageidaujant, privalo sudaryti su buitiniu vartotoju tiesioginę elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, jeigu šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninis tiekėjas yra įpareigotas tiekti elektros energiją buitiniams vartotojams. Buitiniam vartotojui sudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su visuomeniniu tiekėju, atskira elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriumi nesudaroma.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Nr. XIII-2900, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10395
62 straipsnis. Naujų elektros energijos gamintojų dalyvavimas rinkoje
Elektros energijos gamintoju gali tapti kiekvienas asmuo, šio įstatymo 16 ir 17 straipsniuose nustatyta tvarka ir sąlygomis gavęs leidimą gaminti elektros energiją.
63 straipsnis. Elektros birža
1. Elektros energija prekiaujama elektros biržoje šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energijos vidaus rinkos veikimą, ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Prekybą elektros biržoje organizuoja, prekybos elektros energija vietos techninę priežiūrą ir palaikymą užtikrina ir elektros biržą administruoja paskirtasis rinkos operatorius.
3. Paskirtojo rinkos operatoriaus veiklą turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje ūkinę veiklą vykdantis asmuo, atitinkantis Reglamente (ES) 2015/1222 nustatytus paskirtojo rinkos operatoriaus skyrimo kriterijus ir paskirtas Tarybos šiame reglamente nustatyta tvarka ir sąlygomis.
4. Paskirtasis rinkos operatorius savo veiklą pradeda sudaręs su perdavimo sistemos operatoriumi susitarimą, nustatantį paskirtojo rinkos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus tarpusavio santykius. Susitarimo su paskirtuoju rinkos operatoriumi standartines sąlygas rengia ir tvirtina perdavimo sistemos operatorius.
5. Paskirtasis rinkos operatorius savo veiklą vykdo Reglamente (ES) 2015/1222 ir kituose Europos Sąjungos reglamentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, laikydamasis šiame įstatyme ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatytų privalomų reikalavimų.
6. Taryba užtikrina paskirtojo rinkos operatoriaus veiklos priežiūrą ir stebėseną. Reglamente (ES) 2015/1222 nustatyta tvarka ir sąlygomis Taryba gali laikinai sustabdyti paskirtojo rinkos operatoriaus veiklą ar atšaukti paskirtąjį rinkos operatorių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
64 straipsnis. Elektros energijos rinkos priežiūra
1. Taryba atlieka elektros energijos rinkos priežiūrą ir stebėseną ir skelbia elektros energijos rinkos stebėsenos ataskaitas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
2. Elektros energijos rinkos priežiūros tvarkos aprašą tvirtina Taryba.
3. Perdavimo sistemos operatorius ir paskirtasis rinkos operatorius pagal savo kompetenciją informuoja Tarybą apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimus pažeidimus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
4. Jeigu Taryba nustato, kad taikant elektros energetikos sektoriaus politiką ir (ar) jos įgyvendinimo priemonę galėtų būti siekiama varžyti rinkos veikimo principais grindžiamą kainų formavimąsi didmeninėje elektros energijos rinkoje, įskaitant pasiūlymų pirkti, susijusių su balansavimo energijos aktyvinimu, apribojimus, pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, perdavimo sistemos operatoriaus taikomas priemones, taip pat priemones, kuriomis ketinama paveikti prekybos rinkoje rezultatus ar kitaip pažeisti veiklos elektros energijos rinkoje ir (ar) atskiruose jos segmentuose sąlygas, ji imasi visų, jos vertinimu, tinkamų veiksmų, kad nebūtų taikoma ta politika ir (ar) jos įgyvendinimo priemonė arba, jeigu tai neįmanoma, siekia kuo labiau sumažinti jos poveikį teikiamiems pasiūlymams.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
65 straipsnis. Konkurencijos elektros energetikos sektoriuje priežiūra
1. Taryba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai elektros energetikos sektoriuje ir jos plėtrai bei sąlygos, užkertančios kelią asmenims piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje. Siekdama šio tikslo, Taryba šio įstatymo nustatyta tvarka atlieka elektros energijos gamybos ir nepriklausomo tiekimo rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją elektros energetikos sektoriuje ir didelę įtaką elektros energijos rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka.
2. Taryba atlieka rinkos tyrimą:
1) valstybės ar savivaldybių institucijų prašymu;
2) suinteresuotų asmenų prašymu;
3) savo iniciatyva.
3. Rinkos tyrimo procedūrą sudaro šie etapai:
1) rinkos apibrėžimas (paslaugos apibrėžimas ir geografinė teritorija);
2) konkurencijos rinkoje veiksmingumo tyrimas;
3) asmenų, turinčių didelę įtaką rinkoje, nustatymas;
4) šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytų įpareigojimų nustatymas, pakeitimas ir (ar) panaikinimas didelę įtaką elektros energijos rinkoje turintiems asmenims.
4. Rinkos tyrimas atliekamas Tarybos patvirtintose Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Rinkos tyrimą atlieka Taryba. Rinkos tyrimas pradedamas Tarybos sprendimu.
5. Taryba, tirdama rinką, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Sąjungos teisės aktais ir atsižvelgia į kompetentingų Europos Sąjungos ir (ar) Lietuvos Respublikos institucijų rekomendacijas.
6. Taryba rinkos tyrimo procedūrą atlieka per 4 mėnesius nuo sprendimo pradėti rinkos tyrimą pradžios, neįskaitant konsultacijų dėl rinkos tyrimo, numatytų šio įstatymo 11 straipsnyje, trukmės. Motyvuotu Tarybos sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 3 kartus, kiekvieną kartą jį pratęsiant ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Taryba siekia, kad rinkos tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausią laiką. Rinkos tyrimas baigiamas Tarybos sprendimu dėl rinkos tyrimo rezultatų. Sprendime išdėstomi visų atliktų rinkos tyrimo etapų rezultatai.
7. Prieš priimdama sprendimą, kuriuo būtų apibrėžta atitinkama produktų ar paslaugų rinka, ar nustatyti arba nenustatyti asmenys, turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, ar nustatyti, nenustatyti ar panaikinti atitinkami šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodyti įpareigojimai, Taryba privalo atlikti viešąsias konsultacijas pagal šio įstatymo 11 straipsnį.
8. Taryba, priimdama sprendimą, įvertina viešųjų konsultacijų metu gautas pastabas ir nuomones ir savo interneto svetainėje paskelbia jų suvestinę. Priimtą galutinį sprendimą Taryba pateikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai.
9. Atitinkamų rinkų, kuriose nustatyti didelę įtaką turintys asmenys, sąrašą ir didelę įtaką šiose rinkose turinčių asmenų sąrašą bei jiems nustatytus įpareigojimus, taip pat bet kuriuos šios informacijos pasikeitimus Taryba skelbia savo interneto svetainėje.
10. Atlikdama rinkos tyrimą, taip pat ir spręsdama, ar asmuo turi didelę įtaką rinkoje, ir nustatydama įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems asmenims, Taryba atsižvelgia į atitinkamas tarptautinių sutarčių ir (ar) susitarimų nuostatas ir pagal kompetenciją užtikrina šių sutarčių ir (ar) susitarimų laikymąsi bei įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.
11. Konkurencijos priežiūrą elektros energetikos sektoriuje pagal Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
66 straipsnis. Didelė įtaka elektros energijos rinkoje
1. Asmuo laikomas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje, jeigu jis vienas ar kartu su kitais asmenimis užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, tai yra tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir vartotojų.
2. Kai asmuo turi didelę įtaką vienoje rinkoje, jis gali būti laikomas turinčiu didelę įtaką artimai susijusioje rinkoje, jeigu sąsajos tarp šių dviejų rinkų leidžia vienoje rinkoje turimą įtaką panaudoti kitoje rinkoje ir taip sustiprinti asmens įtaką rinkoje.
3. Asmuo laikomas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje, kai, atlikus rinkos tyrimą, tai yra nustatyta Tarybos sprendimu, ir laikomas tokiu tol, kol kito rinkos tyrimo metu Tarybos sprendimu nenustatoma, kad šis asmuo didelės įtakos elektros energijos rinkoje neturi.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
67 straipsnis. Kainų reguliavimas
1. Asmenų, veikiančių elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose, parduodamos elektros energijos ir (ar) teikiamų paslaugų kainos, kai elektros energija ir (ar) paslaugomis prekiaujama regioninėje (dviejų ar daugiau valstybių narių) rinkoje, nereguliuojamos. Apie regioninės (dviejų ar daugiau valstybių narių) rinkos veiklos pradžią, suderinęs su Taryba, paskelbia perdavimo sistemos operatorius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
11. Asmenų, veikiančių elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose, parduodamos elektros energijos ir (ar) teikiamų papildomų paslaugų kainos, kai elektros energija ir (ar) paslaugomis prekiaujama nacionalinėje rinkoje, nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai Taryba, vadovaudamasi Elektros energijos rinkos tyrimo taisyklėmis, ištyrusi nacionalinę rinką, nustato, kad toks asmuo turi didelę įtaką rinkoje ar atskirame jos segmente ir dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydamas žalą kitiems asmenims, veikiantiems elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose. Taryba, atlikdama elektros energijos rinkos ir (ar) atskirų jos segmentų tyrimus, konsultuojasi su Konkurencijos taryba. Asmenims, turintiems didelę įtaką rinkoje, Taryba turi teisę nustatyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodytus įpareigojimus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
12. Asmenų, kurie teikia šias papildomas paslaugas – izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo – kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai perdavimo sistemos operatorius gauna pasiūlymą teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas tik iš vieno asmens ar kelių asmenų, kurie yra susiję asmenys, arba kai elektros energetikos sistemos veikimui užtikrinti yra reikalingi visų asmenų, galinčių teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas, pajėgumai, ir atvejį, nurodytą šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, kai perdavimo sistemos operatorius informuoja asmenį ir Tarybą, kad asmuo su perdavimo sistemos operatoriaus nurodytu elektros energetikos įrenginiu turi teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas. Kai šioje dalyje nurodytais atvejais izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugų kaina yra reguliuojama, izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugų kaina nustatoma vieniems metams. Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugų kaina Tarybos nustatyta tvarka gali būti koreguojama ne dažniau kaip vieną kartą per metus, kai yra su elektros energetikos sistemos atsparumu, darbo saugumo ir (ar) patikimumo užtikrinimu susijusių vieno ar kelių objektyvių veiksnių pokyčių, kurie didina izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugos teikimo sąnaudas. Nepanaudotas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugai užtikrinti įsigytas kuro atsargas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo paslaugą teikiantys asmenys gali realizuoti rinkoje ekonomiškai efektyviausiu būdu iš karto, kai jos nebereikalingos perdavimo sistemos operatoriaus užsakymui vykdyti. Šioje dalyje nurodytų reguliuojamų papildomų paslaugų kainos įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2215, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10322
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Nr. XIV-1096, 2022-05-12, paskelbta TAR 2022-05-16, i. k. 2022-10295
13. Energijos kaupimo įrenginio savininkui, perdavimo sistemos operatoriui teikiančiam izoliuoto darbo rezervo paslaugą, Tarybos nustatyta tvarka mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodyti įpareigojimai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-232, 2021-04-01, paskelbta TAR 2021-04-08, i. k. 2021-07423
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2. Perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainos reguliuojamos Tarybai nustatant viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugos teikėjas.
3. Nustatant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas kainų viršutines ribas ir įvertinus kiekvienos energijos vartojimo efektyvumą didinančios priemonės sąnaudas ir naudą, turi būti numatytos būtinos ir pagrįstos tinklų operatorių reguliuojamos veiklos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, įskaitant išmaniųjų elektros tinklų plėtrą ir išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą, kurios skatintų tinklų operatorius efektyviau vykdyti reguliuojamą veiklą ir teikti tinklų naudotojams tokias paslaugas, kurios sudaro sąlygas toliau diegiant išmaniuosius elektros tinklus įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones. Tokios tinklų operatorių teikiamos paslaugos negali turėti neigiamos įtakos sistemos saugumui ir patikimumui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
4. Garantinio elektros energijos tiekimo kaina apskaičiuojama šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis. Garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kainą vienų metų laikotarpiui nustato ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos skelbia Taryba. Tarybos nustatyta garantinio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams paslaugos kaina įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jos paskelbimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2900, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10395
41. Pereinamuoju laikotarpiu, tai yra iki perdavimo sistemos operatoriaus prisijungimo prie Europos balansavimo energijos mainų ir disbalanso paskirstymo nustatymo platformų pagal Reglamentą (ES) 2017/2195, balansavimo energijos techninė kainos pasiūlymo riba nustatoma balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) standartinėse sąlygose. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, apie kurio pabaigą savo interneto svetainėje paskelbia perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Taryba, balansavimo energijos techninė kainos pasiūlymo riba balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) standartinėse sąlygose iš anksto nenustatoma, o balansavimo energijos kaina nustatoma pirkimo procedūros, kurią perdavimo sistemos operatorius vykdo Reglamente (ES) 2017/2195 ir Elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis, metu. Disbalanso kainos nustatymo principai ir (ar) jų pagrindas, atitinkantys Reglamento (ES) 2017/2195 reikalavimus, aiškiai nurodomi atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartinėse sąlygose.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
5. Taryba, tvirtindama tinklų naudotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių apskaičiavimo metodiką, nustatydama įkainius ir juos diferencijuodama, taip pat derindama tinklų operatorių parengtą šių operatorių išduodamų prijungimo sąlygų, išankstinių prijungimo sąlygų, prijungimo paslaugos sutarčių, kai jose nurodomos prijungimo sąlygos, parengimo, energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimo, apribojimo, atnaujinimo ir elektros apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymo paslaugų įkainių apskaičiavimo metodiką bei šių paslaugų įkainius, vadovaujasi šiais bendraisiais kriterijais:
1) tinklų naudotojų, jų eksploatuojamų elektros įrenginių ir (ar) naudojamų technologijų nediskriminavimo;
2) protingumo, teisingumo, sąžiningumo, objektyvumo, skaidrumo ir sąnaudų pagrįstumo;
3) elektros energijos vartojimo efektyvumo;
4) elektros energetikos sistemos efektyvumo ilguoju laikotarpiu;
5) tinklų naudotojų ūkinės veiklos aplinkybių įvertinimo;
6) tinklų naudotojų įrenginių prijungimo poreikio įvertinimo;
7) atokių ir menkai apgyvendintų regionų elektrifikavimo;
8) elektros tinklų plėtros sąnaudų įvertinimo, finansinio ir ekonominio atsipirkimo;
9) elektros tinklų saugumo ir lankstumo poreikio įvertinimo;
10) išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų energijos apskaitos sistemų plėtros;
11) galimybės panaudoti elektros energetikos įmonių objektus kitų tinklų naudotojų įrenginiams prijungti įvertinimo;
12) teisės aktų nustatytų lengvatų ir (ar) skatinimo priemonių, taikomų elektros įrenginių prijungimui, įvertinimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
6. Kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai, taip pat energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie perdavimo tinklų, atitinkamai vartotojas, gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas apmoka visas sąnaudas, susijusias su jo valdomų įrenginių prijungimu prie elektros perdavimo tinklų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-232, 2021-04-01, paskelbta TAR 2021-04-08, i. k. 2021-07423
7. Kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai ar energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie skirstomųjų tinklų, sąnaudos paskirstomos tokia tvarka:
1) pažeidžiami vartotojai apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą Tarybos patvirtintą įkainį;
2) vartotojai, kurių pirmą kartą prie skirstomųjų tinklų prijungiamų elektros įrenginių leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 1 MW ar kurie didina leistiną naudoti galią ne mažiau kaip 1 MW ir kurie skirstomųjų tinklų operatoriui įsipareigoja 10 metų nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų nemažinti leistinos naudoti galios, apmoka 10 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Šis punktas netaikomas prijungiant gyvenamosios paskirties pastatų elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų;
3) vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistina naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistina naudoti galia yra didesnė kaip 250 kW, energijos kaupimo įrenginių savininkai ir gamintojai, kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia įrengti transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, taip pat statytojai (užsakovai), siekiantys įrengti skirstomuosius tinklus nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), kurie pageidauja Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų įrengimo darbus, apmoka 100 procentų šių skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų. Atlikti skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir vadovaujantis šia nuostata įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė. Prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų tinklų naudotojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems asmenims neatlyginama;
4) kiti vartotojai, išskyrus šios dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytus vartotojus, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;
5) gamintojai, prijungiantys elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius prijungimo taške, sutampančiame su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, kai prijungiamų elektros energijos gamybos įrenginių įrengtoji galia neviršija vartojimo objektui suteiktos leistinos naudoti galios ir nėra didesnė kaip didžiausia gaminantiems vartotojams leidžiamos įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės įrengtoji galia, taip pat gamintojai, didinantys leistiną naudoti galią, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, o kiti gamintojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
6) vartotojai, siekiantys prijungti elektros įrenginius terminuotam laikotarpiui, taip pat siekiantys prijungti elektros įrenginius kilnojamuosiuose daiktuose ar laikinuosiuose statiniuose, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Jeigu elektros įrenginys yra elektromobilio įkrovimo prieiga, jos prijungimui prie elektros tinklų nebuvo suteikta parama iš valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos lėšų ir ji įregistruojama Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje, skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja elektromobilių įkrovimo prieigos prijungimą organizavusiam asmeniui 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus įrengimo sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio;
7) vartotojai, siekiantys pirmą kartą prijungti elektros įrenginius statiniuose, kuriems elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo momentu leidimas statyti naują statinį nėra privalomas, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Jeigu vartotojas per 3 metus nuo prijungimo paslaugos užbaigimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išrašą, skirstomųjų tinklų operatorius šiam vartotojui Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio; tuo atveju, kai prijungiami pažeidžiamo vartotojo elektros įrenginiai, – 80 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio. Vartotojai, kurie kreipdamiesi dėl prijungimo paslaugos suteikimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre išrašą, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, pažeidžiami vartotojai – 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį;
8) energijos kaupimo įrenginių savininkai, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus energijos kaupimo įrenginių savininkus, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, jeigu elektros energija ar jos dalis, persiunčiama energijos kaupimo įrenginiams įkrauti, vėliau bus grąžinama į skirstomųjų tinklų operatorių elektros tinklus. Energijos kaupimo įrenginių savininkai, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus energijos kaupimo įrenginių savininkus, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, jeigu elektros energija bus persiunčiama tik energijos kaupimo įrenginiams įkrauti ir bus naudojama tik vartojimo tikslams;
9) likusios sąnaudos, kurių neapmoka vartotojas, gamintojas ar kitas šioje straipsnio dalyje nurodytas asmuo, yra pripažįstamos skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų apskaita tvarkoma ir kontrolė vykdoma šio įstatymo 68 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-232, 2021-04-01, paskelbta TAR 2021-04-08, i. k. 2021-07423
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
71. Tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tarp gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, ir tinklų operatoriaus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2201, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-17, i. k. 2019-09724
72. Tais atvejais, kai statytojo (užsakovo) prašymu skirstomieji tinklai įrengiami nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai), statytojas (užsakovas) apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų. Jeigu per vienerius metus prie šių skirstomųjų tinklų prijungiami elektros įrenginiai, kurių galia atitinka įrengtų skirstomųjų tinklų galią, skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja 50 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
73. Tais atvejais, kai šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 4 punktuose nurodytų vartotojų elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia įrengti skirstomuosius tinklus pagal kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą ir prijungimo paslaugos kaina nėra apskaičiuojama vadovaujantis Tarybos patvirtintais įkainiais ir kai skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės, negu apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus, šie vartotojai turi teisę Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti šiuos skirstomuosius elektros tinklus ir (ar) organizuoti jų įrengimo darbus. Skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka padengia:
1) šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytu atveju – 80 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų;
2) šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytu atveju – 90 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų;
3) šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytu atveju – 50 procentų skirstomųjų tinklų įrengimo darbų sąnaudų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
74. Vadovaujantis šio straipsnio 73 dalimi atlikti skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir šie vartotojų lėšomis įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė. Prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų vartotojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems vartotojams neatlyginama.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
8. Vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistina naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW, tinklų naudotojai ar energijos kaupimo įrenginių savininkai, kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia pastatyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus elektros perdavimo tinklus ir kurie pageidauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su perdavimo sistemos operatoriumi, pastatyti ir (ar) rekonstruoti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbus, apmoka 100 procentų perdavimo tinklų statybos sąnaudų. Atlikti perdavimo tinklų statybos darbai laikomi vartotojo, tinklų naudotojo ar energijos kaupimo įrenginių savininko elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo paslaugos dalimi ir šie vartotojų, tinklų naudotojų ar energijos kaupimo įrenginių savininkų lėšomis pastatyti perdavimo tinklai yra perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybė. Prie šių perdavimo tinklų prijungiant kitų tinklų naudotojų įrenginius, už jų statybą ir (ar) rekonstravimą, ir (ar) naudojimą šiuos perdavimo tinklus pastačiusiems ir (ar) rekonstravusiems vartotojams, tinklų naudotojams ar energijos kaupimo įrenginių savininkams neatlyginama.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
9. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos, nurodytos šio straipsnio 7 dalyje, apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo tinklų naudotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, o nurodytos šio straipsnio 72 dalyje, – perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su skirstomųjų tinklų įrengimu statytojo (užsakovo) prašymu nenumačius vartotojų (parengiant teritorijos infrastruktūrą būsimai plėtrai). Šio straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais tokias perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas tinklų naudotojas, taikydamas šio straipsnio 7 dalyje nustatytą sąnaudų paskirstymo tvarką, apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui jo sąnaudų, patirtų prijungiant tinklų naudotojų elektros įrenginius, dalį, lygią šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 4–8 punktuose nurodytai tinklų naudotojo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokamai sąnaudų procentinei daliai. Šio straipsnio 72 dalyje nurodytu atveju skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriui 100 procentų visų perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų. Likusi nepadengta perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų dalis laikoma perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
10. Neteko galios nuo 2021-02-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
11. Tuo atveju, kai vartotojas, kurio elektros įrenginiai buvo prijungti prie elektros skirstomųjų tinklų taikant šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sąnaudų paskirstymo tvarką, sumažina leistiną naudoti galią nepraėjus 10 metų nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų, vartotojas privalo apmokėti visas patirtas skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, proporcingai sumažintai leistinai naudoti galiai. Jeigu skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudos apima ir perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, patiriamas dėl elektros perdavimo tinklų plėtros ar atnaujinimo, susijusio su atitinkamo vartotojo elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų, perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas, proporcingai sumažintai leistinai naudoti galiai, vartotojas apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui, o skirstomųjų tinklų operatorius padengia perdavimo sistemos operatoriaus patirtas sąnaudas proporcingai vartotojo sumažintai leistinai naudoti galiai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
12. Taryba, vadovaudamasi jos patvirtinta metodika, nustato naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugų kainą, kuri nustatoma ir pradedama taikyti atsižvelgus į motyvuotą Energetikos ministerijos pranešimą. Nustatant naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugų kainą, nėra vertinamos sąnaudos, kompensuojamos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 838/2010 nuostatomis. Naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugų kainos įsigalioja praėjus 2 mėnesiams nuo jų paskelbimo. Tinklų naudotojai ir (ar) rinkos dalyviai, atsižvelgdami į tai, kas sukelia papildomas sąnaudas, už naudojimosi jungiamosiomis linijomis paslaugas atskirai moka tik tuo atveju, kai šių paslaugų sąnaudos teisės aktuose nustatyta tvarka nėra įtrauktos į elektros energijos perdavimo paslaugos kainą ar į Tarybos nustatomą įėjimo į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką įmoką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
13. Taryba, vadovaudamasi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio nuostatomis, tvirtina Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodiką ir nustato gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą.
14. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą ir ją sudarančių atskirų sudedamųjų dalių kainas pagal šiame įstatyme nustatytą galutinį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą nustato Taryba.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
68 straipsnis. Sąnaudų apskaita ir kontrolė
1. Taryba asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje ar atskiruose jos segmentuose, ir asmenims, kurie teikia izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugas ir kurių kainos yra reguliuojamos, taip pat elektros energijos perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjams ir (ar) visuomeniniam tiekėjui:
1) nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą ar pelno maržą;
2) nustato įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti;
3) įpareigoja pakeisti taikomas paslaugų kainas arba nustato viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2215, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10322
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2. Taryba, nustatydama įpareigojimus, tinkamai atsižvelgia į asmens, turinčio didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjo ir (ar) visuomeninio tiekėjo teisę gauti protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą ar pelno maržą. Tarybos nustatomi įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, patikrinami ir turi užtikrinti vienodas galimybes teikti paslaugas vartotojams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2900, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10395
3. Taryba, apskaičiuodama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą ar pelno maržą, atsižvelgia į Lietuvos banko nefinansinėms korporacijoms suteiktų paskolų metinę palūkanų normą, Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų metinę palūkanų normą, valstybės kreditingumo riziką, asmens, kurio atžvilgiu apskaičiuojama protingumo kriterijų atitinkanti investicijų grąža ar pelno marža, kapitalo struktūrą ir kitus ekonominius veiksnius, darančius tiesioginę įtaką protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos ar pelno maržos apskaičiavimui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2900, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10395
4. Asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, kuriam yra nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas, šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir vadovaudamasis gera verslo praktika užtikrina vykdomos veiklos elektros energetikos sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą. Tuo atveju, kai, nepažeidžiant reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka Tarybos nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą kainų reguliavimo periodą. Elektros energetikos įmonės pelno paskirstymo teisinius pagrindus nustato atitinkamą asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
5. Nustatydama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą, Taryba turi teisę nustatyti sąnaudų padengimo mechanizmą ir (ar) kainų nustatymo metodiką, skatinančią, efektyvumą ir, kiek įmanoma, ilgalaikę konkurenciją elektros energijos gamybos ir nepriklausomo tiekimo rinkose, strateginių valstybės elektros energetikos sektoriaus projektų, didinančių valstybės energetinę nepriklausomybę ir elektros energijos tiekimo saugumą bei patikimumą, įgyvendinimą, taip pat padidinančią naudą vartotojams. Siekdama šio tikslo, Taryba turi teisę atsižvelgti į atitinkamų paslaugų teikėjų sąnaudas ir kainas, siūlomas palyginamose rinkose.
6. Taryba reikalauja, kad asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjas ir (ar) visuomeninis tiekėjas įrodytų nustatytų kainų pagrįstumą sąnaudomis. Taryba turi teisę nustatyti privalomą protingumo kriterijų atitinkantį terminą įrodymams pateikti. Jeigu asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjas ir (ar) visuomeninis tiekėjas per šį terminą kainų pagrįstumo sąnaudomis neįrodo, laikoma, kad asmens nustatytos kainos yra nepagrįstos sąnaudomis.
7. Kol asmuo, turintis didelę įtaką elektros energijos rinkoje, įrodys kainų pagrįstumą sąnaudomis, Taryba turi teisę nustatyti laikinas viršutines kainų ribas, atsižvelgdama į netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas. Nustatydama laikinas viršutines kainų ribas, Taryba lygina atitinkamų paslaugų kainas, atsižvelgdama į valstybių narių praktiką, panašaus išsivystymo valstybių praktiką, Lietuvos Respublikos praktiką, taip pat vertindama atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.
8. Perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų viršutinės kainų ribos nustatomos šio įstatymo 69 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taryba turi teisę nustatyti laikinas perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų viršutines kainų ribas, kaip nurodyta šio įstatymo 69 straipsnio 8 dalyje, atsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.
9. Nustatydama šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą, Taryba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusius reikalavimus, siekdama, kad būtų skaičiuojamos efektyvaus paslaugų teikimo sąnaudos.
10. Jeigu Taryba, siekdama užtikrinti kainų kontrolę, asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjui ir (ar) visuomeniniam tiekėjui nustato šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą, toks asmuo privalo Tarybos nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais parengti sąnaudų apskaitos sistemą, jos aprašymą pateikti Tarybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos reikalavimų. Sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Tarybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles.
11. Taryba turi teisę nustatyti sąnaudų apskaitos sistemą, metodą ir (ar) modelį, privalomą asmeniui, turinčiam didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat perdavimo, skirstymo paslaugų teikėjui ir (ar) visuomeniniam tiekėjui. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (ar) modelį Taryba privalo paskelbti savo interneto svetainėje.
12. Elektros energetikos įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir (ar) kurioms šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalies pagrindu nustatyti Tarybos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos sistema, privalo rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrinti, kad būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra vadovaujantis Energetikos įstatymo 161 straipsnio nuostatomis.
13. Nustatydama šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą, Taryba turi teisę nustatyti viršutinių reguliuojamų paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribos nustatymo metodiką, atsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.
14. Viršutinių reguliuojamų paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribos reguliavimas taikomas laikotarpiui, kuriam asmuo pripažintas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje. Konkrečią viršutinių reguliuojamų paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribą Taryba nustato kiekvienais kalendoriniais metais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
69 straipsnis. Perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų reguliavimas
1. Viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas nustato Taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, šiuo įstatymu ir viršutinių kainų ribų nustatymo metodikomis. Taryba, nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, atsižvelgia į šių paslaugų teikimo sąnaudas. Be to, Taryba pagal Tarybos patvirtintą metodiką nustato papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos arba papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugų kainos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
2. Viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos nustatomos 5 metų reguliavimo laikotarpiui. Šis laikotarpis gali būti keičiamas motyvuotu Tarybos sprendimu. Apie tokį sprendimą Taryba privalo informuoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją. Atitinkamas Tarybos sprendimas dėl reguliavimo laikotarpio pakeitimo pradedamas taikyti ne anksčiau, kaip pasibaigus ankstesniajam reguliavimo laikotarpiui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
3. Viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos, papildomų paslaugų įsigijimo dedamoji prie perdavimo paslaugos kainos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos viršutinės kainų ribos ar viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų masto, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos dalyvio nepriklausančių) veiksnių pokytį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
4. Nustatydama viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba užtikrina, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos diegti energetikos inovacijas, trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti, sudarant sąlygas diegti išmaniuosius elektros tinklus ir užtikrinti sistemos saugumą, elektros energijos vartojimo efektyvumą, taip pat plėtoti elektros energijos paklausos valdymo priemonių, įskaitant paklausos telkimą, papildomų ir lankstumo paslaugų panaudojimą, skatinti elektros energijos rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus. Siekdama elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimo, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba įvertina perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl paklausos mažinimo ir paklausos valdymo priemonių diegimo perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant paklausos telkimo plėtrą, ir dėl gamybos pajėgumų plėtros, įskaitant sutaupymą dėl elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo bei optimalaus tinklo eksploatavimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
Nr. XIII-2868, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09587
Nr. XIII-3017, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-17, i. k. 2020-13234
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
41. Taryba, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ribas, įvertina tinklų operatoriaus patirtas pagrįstas išlaidas, susijusias su kompensacijų, nurodytų šio įstatymo 721 straipsnio 2 ir 3 dalyse, apskaičiavimo ir išmokėjimo administravimu, bei tinklų operatoriaus patirtas pagrįstas išlaidas, susijusias su pagrįstų tiesioginių nuostolių tinklų naudotojams, įskaitant gamintojus, atlyginimo administravimu viršijus šio įstatymo 71 straipsnio 4 ar 5 dalyje nustatytą elektros energijos persiuntimo nutraukimo laikotarpį arba pagal šio įstatymo 71 straipsnio 8 dalį sutartą laikotarpį.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
42. Jeigu tinklų operatoriaus išlaidos kompensacijoms, nurodytoms šio įstatymo 721 straipsnio 2 ir 3 dalyse, išmokėti patiriamos, kai elektros energijos persiuntimas buvo nutrauktas dėl trečiųjų asmenų (išskyrus operatoriaus įgaliotus trečiuosius asmenis) kaltės ir neatnaujintas šio įstatymo 721 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytais terminais, tinklų operatorius imasi visų priemonių, kad būtų nustatytas kaltas asmuo ir išieškota padaryta žala, įskaitant vartotojams sumokėtų kompensacijų sumas. Jeigu tinklų operatoriui pritaikius šias priemones paaiškėja, kad nėra galimybės nustatyti trečiųjų asmenų, dėl kurių kaltės buvo nutrauktas elektros energijos persiuntimas, ir reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą atliekančio auditoriaus išvadoje nėra nustatyta kitaip, tinklų operatoriaus patirtos išlaidos kompensacijoms išmokėti įvertinamos nustatant viršutines perdavimo ar skirstymo paslaugų kainų ribas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
5. Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų reguliavimas neturi riboti paslaugų, susijusių su elektros energijos paklausos valdymu, įskaitant paklausos telkimą, elektros energijos pajėgumų plėtra, plėtojimo, įskaitant:
1) vartotojų elektros energijos vartojimo perkėlimą iš piko meto, atsižvelgiant į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, kogeneracijos būdu pagamintą elektros energiją ir gamybos pajėgumų plėtrą;
2) elektros energijos sutaupymą dėl elektros energijos paklausos valdymo priemonių, įskaitant paklausos telkimą;
3) elektros energijos paklausos sumažinimą, pasitelkiant energijos taupymo paslaugų teikėjus;
4) elektrinių prijungimą prie atitinkamos įtampos tinklų;
5) arčiau vartojimo vietų esančių elektrinių prijungimą;
6) elektros energijos kaupimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3017, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-17, i. k. 2020-13234
6. Viršutinė perdavimo paslaugos kainos riba turi būti nustatyta ar perskaičiuota ne vėliau kaip likus 90 kalendorinių dienų, viršutinės skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos – ne vėliau kaip likus 75 kalendorinėms dienoms iki kainų reguliavimo periodo arba atitinkamų kainų reguliavimo periodo metų pradžios. Papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos nustato Taryba ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 20 dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
7. Tarybai nustačius viršutines kainų ribas, paslaugų teikėjai turi teisę diferencijuoti paslaugos kainas pagal objektyvius požymius. Paslaugų teikėjai, diferencijuodami kainas, privalo laikytis nediskriminavimo principo ir tinkamai atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo principą. Perdavimo paslaugos kaina gali būti diferencijuojama į dedamąsias elektros energijos vartotojams, gamintojams ir importuotojams, importuojantiems elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės. Perdavimo paslaugos kaina, persiuntimo paslaugos kaina, skirstymo paslaugos kaina visais atvejais, išskyrus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalį, gali būti diferencijuojamos į galios ir elektros energijos dedamąsias. Visuomeninė elektros energijos kaina gali būti diferencijuojama į prieigos ir elektros energijos dedamąsias. Paslaugų kainos taip pat gali būti diferencijuojamos pagal elektros energijos vartojimo laiką, realų valandinį elektros energijos vartojimą, taikant su vartojimo perkėlimu iš piko meto susijusias nuolaidas ir kitaip sudarant sąlygas reaguoti į elektros energijos paklausą. Paslaugų teikėjai nustato kainų diferencijavimo tvarką, kurios aprašą tvirtina Taryba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
71. Taryba priima sprendimą dėl skirtumo, susidariusio tarp Tarybos nustatytų ir faktinių elektros energijos įsigijimo technologinėms reikmėms kainų, taip pat Tarybos nustatytų ir prognozuojamų elektros energijos įsigijimo technologinėms reikmėms kainų už likusį laikotarpį, kuriam galioja nustatytos perdavimo ir (ar) skirstymo paslaugos kainos ir tarifai, bei pagrįstų sąnaudų, įvertinimo nustatant atskirą, nei nurodyta šio straipsnio 8 dalyje, papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugos kainos. Tarybos apskaičiuotas lėšų perviršis, susidaręs tarp prognozuojamų ir faktinių elektros energijos įsigijimo technologinėms reikmėms kainų bei pagrįstų sąnaudų, įvertinamas kito laikotarpio perdavimo ar skirstymo paslaugų kainose ir (ar) tarifuose.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
8. Visuomeninę elektros energijos kainą ir tarifus nustato visuomeninis tiekėjas 6 kalendoriniams mėnesiams. Visuomeninis tiekėjas, atsižvelgdamas į pokyčius elektros energijos rinkoje, kai skirtumas tarp prognozuojamos elektros energijos įsigijimo kainos ir kainos, įskaičiuotos į visuomeninės elektros energijos kainos viršutinę ribą, yra 40 procentų ar didesnis, Tarybos nustatyta tvarka teikia Tarybai pasiūlymą perskaičiuoti visuomeninę elektros energijos kainą. Taryba per 15 darbo dienų nuo pasiūlymo įregistravimo Taryboje dienos patvirtina visuomeninę elektros energijos kainą. Visuomeninė elektros energijos kaina gali būti perskaičiuojama kartą per kalendorinių metų ketvirtį. Jeigu skirtumas tarp prognozuojamos elektros energijos įsigijimo kainos ir kainos, įskaičiuotos į visuomeninės elektros energijos kainos viršutinę ribą, yra 40 procentų ar didesnis ir visuomeninis tiekėjas Tarybai nepateikia pasiūlymo perskaičiuoti visuomeninę elektros energijos kainą, Taryba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Tarybos informacijos visuomeniniam tiekėjui dėl pasiūlymo perskaičiuoti visuomeninę elektros energijos kainą pateikimo raštu dienos vienašališkai nustato visuomeninę elektros energijos kainą. Visuomeninė elektros energijos kaina Tarybos iniciatyva perskaičiuojama kartą per kalendorinių metų ketvirtį, taip pat pasikeitus bet kuriai kitai visuomeninės elektros energijos kainos dedamajai, nepriklausomai nuo pokyčio dydžio. Šioje dalyje nustatyta tvarka Tarybos patvirtinta visuomeninė elektros energijos kaina taikoma nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo priimtas Tarybos sprendimas dėl visuomeninės elektros energijos kainos patvirtinimo, pirmos dienos, jeigu Tarybos sprendime nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Visuomeninė elektros energijos kaina nustatoma kaip elektros energijos įsigijimo kainos, perdavimo, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų, skirstymo, visuomeninio tiekimo kainos ir faktinės elektros energijos įsigijimo kainos bei ankstesnio laikotarpio prognozuotos elektros energijos kainos skirtumo suma, sumažinus ją Energetikos įstatymo 192 straipsnyje nurodytais suvartotos elektros energijos kainos dalies kompensavimo buitiniams vartotojams dydžiais, jeigu tokie dydžiai nustatomi. Visuomeninio tiekėjo nustatytas visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus tikrina Taryba šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu visuomeninė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams kiltų daugiau kaip 40 procentų, visuomeninis tiekėjas gali pasiūlyti Tarybai priimti sprendimą, nustatant visuomeninę elektros energijos kainą, nevertinti elektros energijos įsigijimo kainos dalies, o dėl neįvertintos kainos dalies susidariusį sąnaudų skirtumą tarp Tarybos nustatytų ir faktinių kainų išdėstyti ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Taryba priima sprendimą dėl skirtumo, susidariusio tarp Tarybos nustatytų ir faktinių kainų, taip pat Tarybos nustatytų ir prognozuojamų kainų už likusį laikotarpį, kuriam galioja nustatyti visuomeniniai elektros energijos tarifai, bei pagrįstų sąnaudų, ir Tarybos sprendimais numatytų sąnaudų skirtumų, patirtų iki 2025 m. gruodžio 31 d., įskaitant ir tokių sąnaudų skirtumo pinigų kainą (skolinimosi sąnaudas, kurios įvertinamos Tarybos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinių ribų metodikoje nustatyta tvarka), taip pat šio įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąnaudų Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis įvertinimo nustatant papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugos kainos. Tarybos apskaičiuotas lėšų perviršis grąžinamas buitiniams vartotojams sumažinant papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugos kainos, kai visuomeninio tiekimo veiklą iki 2026 m. sausio 1 d. vykdęs asmuo perveda perrinktas lėšas skirstomųjų tinklų operatoriui, o nesurinktos lėšos surenkamos taikant papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugos kainos, ir visuomeninio tiekimo veiklą iki 2026 m. sausio 1 d. vykdžiusiam asmeniui išmokamos dalimis kas kalendorinį mėnesį skirstomųjų tinklų operatoriaus, kurio turimoje elektros energijos skirstymo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje veikė toks visuomeninis tiekėjas, tačiau ne vėliau kaip iki 2030 m. gruodžio 31 d.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
Nr. XIV-604, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23526
Nr. XIV-1096, 2022-05-12, paskelbta TAR 2022-05-16, i. k. 2022-10295
Nr. XIV-1441, 2022-10-10, paskelbta TAR 2022-10-14, i. k. 2022-20972
Nr. XIV-2839, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12634
81. Neteko galios nuo 2022-12-22.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1096, 2022-05-12, paskelbta TAR 2022-05-16, i. k. 2022-10295
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
9. Paslaugos teikėjo nustatytas kainas ir tarifus per 15 kalendorinių dienų nuo paslaugos teikėjo prašymo gavimo dienos skelbia Taryba, prieš tai patikrinusi, ar nustatant kainas ir tarifus nebuvo pažeisti kainų ir tarifų nustatymo reikalavimai, ar nediskriminuojami vartotojai. Taryba, nustačiusi, kad paslaugos teikėjo pateiktos paslaugų kainos ir tarifai nustatyti nesilaikant kainų ir tarifų nustatymo reikalavimų arba kad yra diskriminuojami vartotojai, nurodo paslaugų teikėjui klaidas, kurias paslaugų teikėjas turi ištaisyti, ir kad ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Tarybos pastabų gavimo Tarybai turi būti pateiktos pataisytos paslaugų kainos ir tarifai. Taryba ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo pataisytų paslaugų kainų ir tarifų pateikimo juos paskelbia arba, jeigu paslaugų teikėjas per nustatytą terminą neištaiso nurodytų klaidų, paslaugų kainas ir tarifus nustato vienašališkai ir juos paskelbia.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
10. Perdavimo sistemos operatoriaus perdavimo paslaugos kainos ir tarifai, įskaitant papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, įsigalioja praėjus 2 mėnesiams nuo jų paskelbimo. Asmenų, kurių parduodamos elektros energijos ir papildomų paslaugų kainos yra reguliuojamos, elektros energijos pardavimo ir papildomų paslaugų kainos ir (ar) nustatyta pajamų riba, skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstymo paslaugos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus ne mažiau kaip 45 dienoms nuo jų paskelbimo, o visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo. Asmenų, kurių teikiamų izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugų kainos yra reguliuojamos, taip pat energijos kaupimo įrenginių savininkų, kurių teikiamų paslaugų kainos yra reguliuojamos, nustatytos kainos ir (ar) nustatyta pajamų riba įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Nr. XIII-2215, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10322
Nr. XIV-232, 2021-04-01, paskelbta TAR 2021-04-08, i. k. 2021-07423
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
101. Kai Vyriausybė, siekdama sumažinti energijos išlaidas elektros energijos vartotojams, Energetikos įstatyme nustatyta tvarka priima sprendimą kompensuoti šiame straipsnyje nurodytų valstybės reguliuojamų kainų dalį, Taryba viršutines paslaugų kainų ribas ir (ar) paslaugų teikėjų nustatytas paslaugų kainas ir tarifus nustato ir (ar) skelbia bei keičia nesilaikydama šio straipsnio 6 ir 10 dalyse nurodytų kainų ir tarifų nustatymo ir (ar) skelbimo ir taikymo terminų, o nustatytos ir (ar) paskelbtos bei pakeistos kainos ir tarifai taikomi nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo priimtas Tarybos sprendimas, pirmos dienos, jeigu Tarybos sprendime nenumatyta vėlesnė data.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
11. Pasibaigus kiekvieniems reguliavimo periodo metams, Taryba kontroliuoja, ar paslaugos teikėjas užtikrino Tarybos nustatytos viršutinės kainų ribos įgyvendinimą. Nustačiusi skirtumą tarp Tarybos nustatytos viršutinės kainų ribos ir paslaugos teikėjo faktiškai taikyto kainų ir tarifų svertinio vidurkio, Taryba įpareigoja paslaugos teikėją atitinkamai koreguoti kitų reguliavimo periodo metų kainas ir tarifus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
12. Ūkininkų ūkių registre įregistruotiems ūkininkų ūkiams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus yra lygus 14 ekonominio dydžio vienetų arba mažesnis, taikomos tokios pačios elektros energijos kainos ir tarifai kaip buitiniams vartotojams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1297, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15626
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
13. Žemės ūkio veiklos subjektams, kurių žemės ūkio valdos įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų, ir pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), gaunančioms (gaunantiems) elektros energiją iš žemos įtampos elektros tinklų, atitinkamo tarifo galios dedamoji taikoma tik rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1297, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15626
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
14. Sodininkų, individualių automobilių garažų savininkų bendrijoms, perkančioms elektros energiją bendrijų narių bendroms reikmėms, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų arba bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms arba minėtų namų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotiems atstovams, arba minėtų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams, perkantiems elektros energiją daugiabučių gyvenamųjų namų bendroms reikmėms ir (ar) liftams, bendrabučio tipo daugiabučiams gyvenamiesiems namams (butams, kambariams, bendroms reikmėms ir (ar) liftams), taikomos tokios pačios elektros energijos kainos ir tarifai, kaip buitiniams vartotojams.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
15. Bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms, perkančioms elektros energiją iš žemos įtampos elektros tinklų savo dalyvių fizinių asmenų poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti ir kurių steigimo dokumentuose nurodyta veikla nėra susijusi su verslu ar profesija, jų prašymu taikomos tokios pačios elektros energijos kainos ir tarifai kaip ir buitiniams vartotojams. Bendruomeninės organizacijos ir asociacijos kartu su prašymu taikyti elektros energijos kainas ir tarifus kaip ir buitiniams vartotojams turi pateikti visuomeniniam tiekėjui ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriui bendruomeninės organizacijos ir asociacijos steigimo dokumentų kopijas ir dokumentus, patvirtinančius objekto, kuriame vartojama elektros energija, valdymą nuosavybės ar kita teise.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
16. Neteko galios nuo 2022-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2704, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-09, i. k. 2016-26485
17. Neteko galios nuo 2022-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
70 straipsnis. Elektros energijos persiuntimas tiesiogine linija
1. Elektros energija gali būti persiunčiama vartotojo objektams tiesiogine linija, jungiančia gamintojo ir vartotojo objektus, šiais atvejais:
1) kai tiesioginė linija jungia elektros energijos gamybos ir vartojimo vietas, neprijungtas prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų;
2) kai tiesioginė linija jungia gamintojo ir jo padalinių bei patronuojamųjų įmonių objektus;
3) kai tiesioginė linija jungia gamintojo ir vartotojo, kurio elektros įrenginiai yra prijungti prie gamintojo lokaliųjų elektros tinklų, objektus;
4) kai tiesioginė linija jungia gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių vietą, neprijungtą prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, ir vartojimo vietą, prijungtą prie skirstomųjų tinklų.
2. Asmenys, gaunantys elektros energiją tiesiogine linija, turi apmokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Šie asmenys privalo užtikrinti duomenų, pagal kuriuos nustatoma mokėtina suma, surinkimą ir pateikimą tinklų operatoriui, prie kurio tinklų yra prijungti jų įrenginiai. Asmenų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, mokamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą nustato Taryba.
3. Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai turi būti objektyvūs ir nediskriminaciniai. Leidimų tiesti tiesioginę liniją išdavimo kriterijai, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, nustatomi Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse.
4. Leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas tik tuo atveju, kai tinklų operatoriai atsisako leisti naudotis perdavimo ar skirstomaisiais tinklais, išskyrus atvejį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, arba šiame įstatyme nustatyta tvarka pradedama ginčo sprendimo procedūra pagal gamintojo ar vartotojo skundą dėl tinklų operatoriaus nustatytų prijungimo sąlygų ir (ar) dėl tinklų operatoriaus veiksmų ar neveikimo priimant sprendimą dėl prieigos prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų.
5. Leidimas tiesti tiesioginę liniją išduodamas tik suderinus su tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų elektros tinklų prijungti gamintojo ir (ar) vartotojo elektros įrenginiai, tiesioginės linijos techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos suderinamumą ir vientisumą. Tinklų operatoriaus keliami reikalavimai tiesioginės linijos techninei konstrukcijai ir eksploatavimui turi būti technologiškai pagrįsti ir nediskriminaciniai.
6. Tiesiant tiesioginę liniją šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, laikoma, kad gamybos įrenginį siekiama prijungti prie vartotojo elektros įrenginių, o gamybos įrenginiui prijungti mutatis mutandis taikoma šiame įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygos. Tiesiant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą tiesioginę liniją, visi teisės aktuose nurodyti gamintojo įsipareigojimai yra taikomi vartotojui, prie kurio elektros įrenginių yra siekiama prijungti gamybos įrenginį.
7. Taryba gali atsisakyti išduoti leidimą tiesti tiesioginę liniją, jeigu jį išdavus būtų pažeidžiami šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyti elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendrieji principai. Taryba privalo pateikti tinkamai pagrįstas tokio atsisakymo priežastis.
8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybė persiųsti elektros energiją naudojant tiesioginę liniją nedraudžia vartotojui sudaryti elektros energijos tiekimo sutarčių su nepriklausomu tiekėju, kaip nurodyta šio įstatymo 46 straipsnyje.
9. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, kad elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos vieta nebūtų prijungta prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, nedraudžiama vartotojui gamintojo pagamintos ir tiesiogine linija vartotojui persiųstos, tačiau nesuvartotos elektros energijos patiekti į elektros tinklus, prie kurių yra prijungtas vartotojas. Tokiu atveju leidimas gaminti vartotojui nėra reikalingas. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, jeigu elektros energija yra patiekiama į elektros tinklą, vartotojas, kuris tiesiogine linija jungiasi prie gamybos vietos, yra laikomas rinkos dalyviu ir jam taikomi šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai.
10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos gaminantiems vartotojams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
DEŠIMTASIS1 SKIRSNIS
PAJĖGUMŲ UŽTIKRINIMO MECHANIZMAS IR JO ĮGYVENDINIMAS
71 straipsnis. Laikino elektros energijos persiuntimo iš elektros tinklų ir į elektros tinklus nutraukimo ir ribojimo sąlygos tinklų naudotojams nesant tinklų naudotojų kaltės
1. Tinklų operatorius gali laikinai nutraukti elektros energijos persiuntimą tinklų naudotojams nesant tinklų naudotojų kaltės tik siekdamas apsaugoti visuomenės interesus, tarp jų Energetikos įstatyme nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, arba įgyvendindamas ypatingos valstybinės svarbos projektus, arba atlikdamas naujų vartotojų ar gamintojų prijungimo prie elektros tinklų ar elektros tinklų priežiūros darbus. Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus ir su tuo tiesiogiai susijusių pagrįstų nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarką nustato energetikos ministras.
2. Tinklų operatorius gali nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos, sutrikimo ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle, likviduoti patirtą avariją, sutrikimus ar gedimus arba Energetikos įstatyme nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, kai reikia vykdyti tinklų naudotojų avarinius atjungimus pagal avarinių atjungimų grafikus. Šiais atvejais energetikos ministro nustatyta tvarka tinklų naudotojui turi būti nedelsiant pranešama apie elektros energijos persiuntimo nutraukimą ar apribojimą.
3. Įgyvendindamas ypatingos valstybinės svarbos projektus, atlikdamas naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ar tinklų priežiūros darbus, tinklų operatorius gali iš dalies arba visiškai atjungti tinklų naudotojo įrenginius reikiamam laikotarpiui, ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas pranešęs tinklų naudotojui, išskyrus atvejus, kai tinklų naudotojas sutiko dėl trumpesnio įspėjimo termino.
4. Įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, atliekant naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ar tinklų priežiūros darbus, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais, elektros energijos persiuntimas gali būti laikinai nutrauktas ar apribotas ne ilgesniam kaip 336 valandų per dvejus kalendorinius metus laikotarpiui. Į šį laikotarpį nėra įtraukiamas laikas, kai elektros energijos persiuntimas laikinai nutraukiamas ar apribojamas tinklų naudotojui sutikus su kitokiomis elektros energijos persiuntimo sąlygomis, be kurių būtų neįmanomas jo elektros įrenginių prijungimas prie tinklų operatoriaus elektros tinklų.
5. Vartotojams, kurių elektros įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, elektros energijos persiuntimas negali būti laikinai nutrauktas ilgiau kaip 24 valandas iš eilės. Tinklų operatorius ir vartotojas, išskyrus buitinį vartotoją, gali susitarti dėl kitų negu šioje dalyje nustatytų elektros energijos persiuntimo nutraukimo sąlygų.
6. Kai tinklų naudotojams elektros energijos persiuntimas laikinai nutraukiamas ar apribojamas dėl kito tinklų operatoriaus įgyvendinamų ypatingos valstybinės svarbos projektų, kito tinklų operatoriaus valdomuose elektros tinkluose vykdomo naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, tinklų priežiūros darbų ir dėl to elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo laikotarpis yra ilgesnis negu nurodytas šio straipsnio 4 ar 5 dalyje, tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų prijungti tinklų naudotojo elektros įrenginiai, turi atgręžtinių reikalavimų teisę į šį tinklų operatorių. Atgręžtinių reikalavimų atveju tinklų operatoriaus patirti nuostoliai apskaičiuojami proporcingai laikui, kurį elektros energijos persiuntimas laikinai nutraukiamas ar apribojamas dėl kito tinklų operatoriaus įgyvendinamų ypatingos valstybinės svarbos projektų, kito tinklų operatoriaus valdomuose elektros tinkluose vykdomo naujų vartotojų ar gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ar tinklų priežiūros darbų. Atgręžtinių reikalavimų dydis nustatomas bendroje tinklų operatorių susitarimu sudaromoje komisijoje.
7. Šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos, kai tinklų priežiūros darbai atliekami siekiant išvengti avarijos, sutrikimo ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle, likviduoti patirtą avariją, sutrikimus ar gedimus arba Energetikos įstatyme nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, kai reikia vykdyti tinklų naudotojų avarinius atjungimus pagal avarinių atjungimų grafikus.
8. Tinklų operatorius ir tinklų naudotojas gali susitarti dėl objektyviai pagrįsto ilgesnio, negu nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo laikotarpio.
9. Už nepersiųstą elektros energijos kiekį, esant ilgesniam negu šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytam laikotarpiui arba ilgesniam negu pagal šio straipsnio 8 dalį sutartam laikotarpiui, su tuo susiję pagrįsti tiesioginiai nuostoliai, kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuojami ir atlyginami tinklų naudotojui energetikos ministro nustatyta tvarka.
10. Tinklų operatorius tinklų naudotojui neatlygina jo patirtų nuostolių, kai tinklų operatorius elektros energijos persiuntimą nutraukia ar apriboja:
1) kai Taryba ir (ar) tinklų operatorius nustato tokius tinklų naudotojo elektros įrenginių ir (ar) jų eksploatacijos trūkumus, dėl kurių gresia avarija, gedimai, sutrikimai ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui;
2) kai tinklų naudotojas neužtikrina elektros kokybės standarto ir tinklų operatorių išduotų techninių sąlygų bei kitų atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimų laikymosi;
3) kai tinklų naudotojas viršija suteiktą leistiną naudoti galią ir (ar) leistiną generuoti galią;
4) kai tai būtina siekiant išvengti ekstremaliosios energetikos padėties ar susiklosčius elektros energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ne dėl tinklų operatoriaus kaltės ekstremaliajai energetikos padėčiai, kuri kelia grėsmę elektros energetikos sistemos ar elektros tinklo funkcionavimui ir stabilumui;
5) kai susidaro generavimo galios ar elektros energijos deficitas;
6) dėl izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymo, jeigu nuostoliai dėl šio bandymo atsiranda dėl aplinkybių, kurių prieš pradedant izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymą nebuvo ir kurių nebuvo galima numatyti, taip pat jų nebuvo galima išvengti, kontroliuoti ir pašalinti;
7) jeigu tinklų naudotojas sutinka su kitokiomis elektros energijos persiuntimo sąlygomis, be kurių būtų neįmanomas jo elektros įrenginių prijungimas prie tinklų operatoriaus elektros tinklų.
11. Tiesioginių nuostolių dydis nustatomas pagal tinklų operatoriaus arba tinklų naudotojo pateiktus įrodančius dokumentus. Jeigu tiesioginių nuostolių dydžių pagal turimą informaciją tiksliai nustatyti negalima, jų dydis nustatomas šalių susitarimu. Šalims nesusitarus, tiesioginių nuostolių dydį nustato teismas.
12. Jeigu elektros energijos persiuntimas buvo nutrauktas ar apribotas ilgiau negu šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytą laikotarpį arba ilgiau negu pagal šio straipsnio 8 dalį sutartą laikotarpį, tinklų operatorius kas dvejus kalendorinius metus per 3 mėnesius, pasibaigus antriems kalendoriniams metams, informuoja apie tai tinklų naudotojus energetikos ministro nustatyta tvarka.
13. Tinklų naudotojas, kuriam elektros energijos persiuntimas buvo nutrauktas ar apribotas ilgiau negu šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytą laikotarpį arba ilgiau negu pagal šio straipsnio 8 dalį sutartą laikotarpį, turi teisę tinklų operatoriui pateikti prašymą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo iš karto po tiesioginių nuostolių atsiradimo, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 12 dalyje nurodytos informacijos gavimo.
14. Tinklų operatorius privalo tinklų naudotojo prašymą išnagrinėti ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai tinklų operatoriaus sprendimu tinklų naudotojo prašymui nagrinėti sudaroma komisija (tokiu atveju šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų). Tinklų operatorius tinklų naudotojų prašymus nagrinėja vadovaudamasis energetikos ministro nustatyta tvarka.
15. Tinklų operatorius, nustatęs, kad tinklų naudotojo prašymas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, tinklų naudotojui nuostolius, patirtus dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo, atlygina per 30 kalendorinių dienų nuo tinklų naudotojo prašymo išnagrinėjimo dienos, jeigu tinklų naudotojas ir tinklų operatorius nesusitaria kitaip.
16. Gamintojo pagamintos elektros energijos persiuntimo į elektros tinklus nutraukimui ir ribojimui mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1–4 ir 6–15 dalių nuostatos. Apskaičiuojant susijusių pagrįstų tiesioginių nuostolių dydį už nepersiųstą pagamintos elektros energijos kiekį, esant ilgesniam negu šio straipsnio 4 dalyje nurodytam laikotarpiui arba ilgesniam negu pagal šio straipsnio 8 dalį sutartam laikotarpiui, taip pat įvertinami gamintojo sutaupymai. Be šio straipsnio 9 dalyje nurodytų pagrįstų tiesioginių nuostolių atlyginimo, gamintojui už nepersiųstą pagamintos elektros energijos kiekį, esant ilgesniam negu šio straipsnio 4 dalyje nurodytam laikotarpiui arba ilgesniam negu pagal šio straipsnio 8 dalį sutartam laikotarpiui, taip pat atlyginamos negautos pajamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-604, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12305
Nr. XIII-2215, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10322
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
72 straipsnis. Elektros energijos persiuntimo nutraukimas dėl tinklų naudotojų kaltės
1. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą, įskaitant persiuntimo paslaugos teikimą, tiems tinklų naudotojams, kurie savo veika sukelia trikdžius ir neigiamai veikia elektros energijos kokybę, taip pat tinklų naudotojams viršijus leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, negu nustatyta tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše, jeigu šie tinklų naudotojai, gavę rašytinį įspėjimą, per 5 dienas nenutraukia šios veikos, arba nedelsdamas ir be išankstinio įspėjimo, jeigu dėl tinklų naudotojų veiksmų kyla perdavimo ar skirstomųjų tinklų avarijos grėsmė arba kenkiama elektros energetikos sistemos saugumui ir patikimumui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
2. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą ir tiems tinklų naudotojams, kurie gavę rašytinį įspėjimą neapmokėjo sąskaitų už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir už su tuo susijusias paslaugas bei už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų, kiti tinklų naudotojai – per 10 dienų.
3. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius, iš anksto įspėjęs, šio straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais gali nutraukti elektros energijos persiuntimą tiems tinklų naudotojams, kurie nesutinka įleisti perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus įgaliotų atstovų į savo teritorijas ir (ar) patalpas įrengti, prižiūrėti ar keisti apskaitos prietaisų arba nuskaityti jų rodmenų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
4. Elektros energijos persiuntimą nutraukus dėl leistinos generuoti galios viršijimo, tinklų naudotojo elektros įrenginiams elektros energijos persiuntimas atnaujinamas vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimą prie elektros tinklų, nustatyta tvarka, atlyginus perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtas išlaidas. Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius nekompensuoja tinklų naudotojo patirtų išlaidų dėl elektros energijos persiuntimo nutraukimo tinklų naudotojui viršijus leistiną generuoti galią.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2215, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-27, i. k. 2019-10322
73 straipsnis. Elektros energijos įrenginių efektyvumo, patikimumo ir saugos techniniai reikalavimai
1. Elektros įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos reikalavimus elektros energetikos sektoriuje nustato Energetikos ministerijos patvirtintos Elektros įrenginių įrengimo taisyklės, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės ir Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės.
2. Elektros įrenginių, gaminančių, perduodančių, skirstančių ir vartojančių elektros energiją, avarijos ir sutrikimai tiriami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintuose Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka.
3. Elektros energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę atlieka Taryba Energetikos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinė energetikos kontrolė, be kita ko, apima energetikos įmonių ir energijos vartotojų elektros energetikos objektų, vidaus tinklų ir įrenginių valstybinę kontrolę, taip pat elektros įrenginių patikimumo, efektyvumo ir saugos reikalavimų laikymosi kontrolę.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
4. Taryba kontroliuoja, kaip elektros energetikos sektoriuje laikomasi elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
74 straipsnis. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos elektros energetikos sektoriuje
1. Vyriausybė, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir užtikrindama konkurencingą viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teiksiančių asmenų atrankos procedūrą, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta atrankos procedūrų vykdymo tvarka, gali įpareigoti rinkos dalyvius teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, nediskriminuodama šių rinkos dalyvių jų teisių ar įsipareigojimų požiūriu. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje, gali būti taikomos tik tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
2. Siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą, Vyriausybė gali įpareigoti rinkos dalyvius teikti šias viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje:
1) elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius vykdoma ir atsakomybė už gamintojų, kurių eksploatuojamos elektrinės įrengtoji galia neviršija Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytos galios, pagamintos elektros energijos disbalansą užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1891, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21884
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2) elektros energijos gamyba elektrinėse, kuriose elektros energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos būdu, kaip tai apibrėžta šiame įstatyme;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
3) elektros energijos gamyba nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti;
4) elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti;
5) elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai svarbių elektros energetikos sistemos darbo saugumui ir patikimumui ar valstybės energetinei nepriklausomybei užtikrinti, plėtra;
6) strateginių elektros energetikos sektoriaus projektų, susijusių su energetinio saugumo didinimu, įrengiant jungiamąsias linijas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis ir (ar) sujungiant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemas su kitų valstybių narių elektros energetikos sistemomis, įgyvendinimas;
7) energetikos objektų darbo saugumo užtikrinimo, Ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir joje panaudoto branduolinio kuro tvarkymo veikla;
8) elektros tinklų operatoriaus atliekamas elektros tinklų optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstravimas, užtikrinantys elektros gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius plėtrą.
3. Tvirtindama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimtis ateinantiems kalendoriniams metams ir nustatydama įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, Vyriausybė vadovaujasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje ir užtikrina konkurencingą viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teiksiančių asmenų atrankos procedūrą. Energetikos ministerija ne rečiau kaip kartą per 5 metus turi atlikti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų analizę, kuri, be kita ko, apimtų kiekvienos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos turinio, aplinkybių, kuriomis energetikos veikla priskiriama šioms paslaugoms, vertinimą, taip pat paslaugų, kurios yra būtinos viešiesiems poreikiams užtikrinti, galimų finansavimo šaltinių vertinimą ir optimalios paslaugų apimties nustatymą, siekiant mažiausios finansinės naštos vartotojams.
4. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka renkamos iš asmenų, kurie:
1) naudoja elektros energiją ūkiniams poreikiams tenkinti ir kurių elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo įrenginiai prijungti prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų;
2) naudoja savo pasigamintą elektros energiją savo ūkiniams poreikiams tenkinti ir kurių elektros energijos gamybos įrenginiai prijungti prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų, – už visą savo ir asmenų, iš jų gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, ūkiniams poreikiams tenkinti faktiškai suvartotą elektros energiją;
3) savo ūkiniams poreikiams tenkinti naudoja termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pasigamintą elektros energiją ir kurių elektros energijos gamybos įrenginiai prijungti prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų, – už jų termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pasigamintą ir savo bei asmenų, iš jų gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, ūkiniams poreikiams tenkinti faktiškai suvartotą elektros energiją.
5. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos nerenkamos už:
1) gamintojų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius pasigamintą ir ūkinei veiklai vykdyti suvartotą elektros energijos kiekį;
2) elektros energiją, būtiną elektros energijos gamybos technologiniam procesui užtikrinti, taip pat už elektros energiją skirtą energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė nei 1 MW, įkrovimui, kada energijos kaupimo įrenginių įkrovimui patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus, o termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse – už elektros energiją, būtiną bendram elektros energijos ir šilumos gamybos technologiniam procesui užtikrinti;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1891, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21884
3) elektros energiją, būtiną elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos technologiniam procesui užtikrinti. Šios energijos metinis kiekis negali būti didesnis už tiems kalendoriniams metams Tarybos konkrečiam skirstomųjų tinklų operatoriui apskaičiuojant elektros energijos skirstymo paslaugos kainų viršutines ribas naudotą procentinį dydį (normatyvinį arba faktinį, jeigu pastarasis mažesnis);
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
4) elektros energijos kiekį, kuris elektros energiją gaminančio vartotojo buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas savo reikmėms ir ūkio poreikiams;
5) Neteko galios nuo 2022-01-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2868, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09587
51. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai ir (ar) jos dalyviams už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose, buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalyvių reikmėms ir ūkio poreikiams, surinktos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos kompensuojamos Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
6. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos gali būti naudojamos tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms finansuoti ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo sąnaudoms padengti.
7. Rinkos dalyviai viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo sąnaudų apskaitą tvarko atskirai nuo visų kitų jų vykdomų veiklų sąnaudų apskaitos, vadovaudamiesi Tarybos patvirtintomis apskaitos atskyrimo taisyklėmis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
8. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriumi skiriama valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis, kontroliuojama energetikos įmonė, atitinkanti šiuos reikalavimus:
1) įmonė privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
2) įmonė privalo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdyti ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš elektros energijos rinkos dalyvių, dalyvaujančių viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisiniuose santykiuose, gauti ir jiems siųsti;
3) įmonė privalo turėti pakankamą finansinį pajėgumą, būtiną ne mažiau kaip dviejų kalendorinių mėnesių laikotarpio lėšų surinkimo ir išmokėjimo galimiems neatitikimams padengti, įvertinamą pagal jos dvejų paskutinių ataskaitinių metų finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolių), pinigų srautų, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto ir audito išvados, jeigu auditas buvo atliktas) duomenis, kai įmonė vykdė ūkinę komercinę veiklą, arba planuojamos veiklos prognozuojamus finansinius duomenis, kai įmonė nevykdė ūkinės komercinės veiklos;
4) įmonė privalo turėti darbuotojų lėšų administravimo veiklai vykdyti ir ataskaitoms rengti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, elektros energijos rinkos dalyviams, dalyvaujantiems viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teisiniuose santykiuose, informuoti ir konsultuoti, skundams dėl vykdomos veiklos sąlygų nagrinėti;
5) įmonė negali būti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančiu asmeniu;
6) įmonė, kurią valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – viena energetikos įmonė ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
7) įmonės vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Įmonės vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
9. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius privalo užtikrinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Esant numatytiems aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Energetikos ministerija, nustačiusi, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius neatitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų ar nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašo, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo tvarkos aprašo ir kitų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų, įspėja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Jeigu viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius per nustatytą terminą nepašalina veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius funkcijas atlieka tol, kol bus paskirtas naujas administratorius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
10. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų įrenginių ir jų pagamintos elektros energijos, asmenų savo ūkiniams poreikiams suvartotos elektros energijos kiekio kontrolę atlieka Taryba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
11. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta viešuosius interesus atitinkanti paslauga yra skirta saugiam ir patikimam elektros energetikos sistemos veikimui, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintos nacionaliniam saugumui ir elektros energijai gaminti skirtos infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti ir galimiems elektros energijos pasiūlos didmeninėje elektros energijos rinkoje trūkumams pašalinti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
12. Asmuo ar asmenys, kurie yra įpareigoti teikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą viešuosius interesus atitinkančią paslaugą, šiai paslaugai teikti Vyriausybės nustatyto dydžio elektros energijos gamybos pajėgumus ar dalį jų gali naudoti tik elektros energetikos sistemos adekvatumui užtikrinti ir paskirtajam rinkos operatoriui ir (ar) perdavimo sistemos operatoriui pateikus informaciją apie elektros energijos pasiūlos didmeninėje elektros energijos rinkoje trūkumą privalo užtikrinti Vyriausybės nustatyto dydžio elektros energijos gamybos pajėgumų prieinamumą elektros energijos pasiūlos trūkumui padengti. Susidarius elektros energijos gamybos pajėgumų trūkumui elektros energijos rinkoje ir (ar) esant nepakankamam jungiamųjų linijų pralaidumui, kada negali būti patenkinamas visas elektros energijos vartojimo poreikis ir nėra kitų patikimų šaltinių užtikrinti gamybos ir vartojimo balansą elektros energetikos sistemoje, perdavimo sistemos operatorius kreipiasi į asmenį ar asmenis, kuris (kurie) yra įpareigotas (įpareigoti) teikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą viešuosius interesus atitinkančią paslaugą, kad jis (jie), įvertinęs (įvertinę) visas elektros energijos gamybos sąnaudas, išskyrus pelno normą (maržą), pateiktų ne mažesnės, negu apibrėžta įrenginio technologinėse charakteristikose, minimalios gamybos apimties pasiūlymus dėl elektros energijos pardavimo kitos paros prekybos elektros biržoje. Be to, asmuo ar asmenys, kuris (kurie) yra įpareigotas (įpareigoti) teikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą viešuosius interesus atitinkančią paslaugą, gali teikti pasiūlymus ir dėl balansavimo paslaugų teikimo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-604, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12305
75 straipsnis. Žemės naudojimas elektros energetikos objektams
1. Elektros energetikos objektai ir įrenginiai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, statomi Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energetikos objektai ir įrenginiai projektuojami, įrengiami ir informacija apie įrengtus objektus ir įrenginius (techniniai ir buvimo vietos duomenys) skelbiama viešai Energetikos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-262, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05920
2. Elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas laikančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-604, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12305
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
3. Elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių nustatytų (nustatomų) apsaugos zonų ribose. Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą. Tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti ir (ar) elektros tinklų apsaugos zonoms nustatyti (kai įstatymuose nurodyta, kad privaloma gauti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių zonų nustatymo) tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl apribojimų dėl servituto nustatymo ar nuostoliams, patiriamiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šioje dalyje nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose, atlyginti. Kai sudarius nurodytas sutartis toje pačioje teritorijoje patiriama nuostolių dėl apribojimų dėl servituto nustatymo ir dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, žemės savininko pasirinkimu jam išmokama viena iš kompensacijų sutampantiems nuostoliams atlyginti. Tuo atveju, kai nuostoliai, patiriami dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo toje pačioje teritorijoje jau buvo atlyginti ar su žemės savininku susitarta kitaip, kompensacija už nuostolius dėl servituto nustatymo mažinama atitinkama dalimi. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo. Šių nuostolių dydžiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintą Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodiką arba Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-604, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12305
Nr. XIII-2173, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09945
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
4. Tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų elektros tinklų, esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. Leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas (turėtojai) turi teisę projektuoti, tiesti, prižiūrėti ir naudoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje plėtojamoms atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms prijungti reikalingus elektros tinklus žemės sklypuose, kuriuose tinklų operatorių naudai įstatymu ir (arba) administraciniu aktu nustatytas servitutas, įgyvendindamas (įgyvendindami) visus tinklų operatoriaus nustatytus reikalavimus dėl tokių elektros tinklų tiesimo bei atstumo tarp elektros tinklų. Elektros tinklų, jungiančių atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines su sausumos teritorijoje esančiais tinklais, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir modernizavimo tvarką leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas ir tinklų operatoriai nustato tarpusavio susitarimu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-604, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12305
Nr. XIII-2173, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09945
Nr. XIV-1002, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-07, i. k. 2022-07251
5. Tinklų operatorių vykdomą veiklą elektros tinklų apsaugos zonose, jose esančių proskynų plotį, mažiausius leistinus atstumus nuo elektros tinklų iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus nustato energetikos ministro patvirtintos elektros tinklų apsaugos taisyklės ir elektros įrenginių įrengimo taisyklės.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2173, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09945
6. Neteko galios nuo 2017-11-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-604, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12305
7. Žala, kurią dėl naujų perdavimo ar skirstomųjų tinklų tiesimo ir kitų elektros įrenginių įrengimo bei elektros energetikos asmenų veiklos aptarnaujant šiuos elektros tinklus ir įrenginius patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi būti atlyginta įstatymų nustatyta tvarka.
8. Jeigu nustačius žemės servitutus naujiems perdavimo ar skirstomiesiems tinklams tiesti ar kitiems elektros įrenginiams įrengti iš esmės apribojamas naudojimasis žemės sklypu ir šį apribojimą patvirtina Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaryta komisija, perdavimo sistemos operatorius ar skirstomųjų tinklų operatorius žemės sklypo savininko reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka išpirkti tokį žemės sklypą kartu su jame esančiu nekilnojamuoju turtu.
9. Asmuo, pageidaujantis rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, kliudančius statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, turi teisę Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi, rekonstruoti ar perkelti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų rekonstravimo ar perkėlimo darbus. Šiuo atveju asmuo, kuris pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomuosius tinklus, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus. Rekonstruotų ar perkeltų skirstomųjų tinklų nuosavybė nekeičiama.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
10. Tuo atveju, kai asmuo pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas ir (ar) oro kabelių linijas, išskyrus transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, kliudančias statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, šis asmuo apmoka skirstomųjų tinklų operatoriui 50 procentų visų operatoriaus išlaidų, patirtų rekonstruojant ar perkeliant šiuos objektus. Rekonstruotų ar perkeltų skirstomųjų tinklų nuosavybė nekeičiama.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
11. Tuo atveju, kai asmuo pageidauja rekonstruoti ar perkelti skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančias anksčiau kaip prieš 20 metų įrengtas 0,4–10 kV įtampos elektros oro linijas ir (ar) oro kabelių linijas, išskyrus transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, šių objektų rekonstravimo ar perkėlimo darbams rengiamas kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas ir tokių darbų sąnaudos yra ne mažiau kaip 10 procentų mažesnės, negu apskaičiuotos skirstomųjų tinklų operatoriaus, asmuo turi teisę vykdyti ir (ar) organizuoti šių objektų rekonstravimą ar perkėlimą Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinęs su skirstomųjų tinklų operatoriumi. Šiuo atveju skirstomųjų tinklų operatorius Energetikos ministerijos nustatyta tvarka padengia 50 procentų skirstomųjų tinklų rekonstravimo ar perkėlimo sąnaudų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-3336, 2020-10-20, paskelbta TAR 2020-10-26, i. k. 2020-22203
76 straipsnis. Bendradarbiavimas su užsienio valstybių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis elektros energetikos sektoriuje
1. Taryba bendradarbiauja su užsienio valstybių nacionalinėmis energetikos sektoriaus reguliavimo institucijomis:
1) skatinant nacionalinės rinkos integravimą Europos Sąjungos ir regionų lygmeniu ir siekiant sujungti nacionalinius elektros tinklus su užsienio valstybių elektros tinklais;
2) užtikrinant, kad perdavimo sistemos operatorius turėtų vieną ar daugiau regionų lygmeniu integruotų pajėgumų paskirstymo ir elektros tinklo saugumo užtikrinimo sistemų, apimančių vieną ar daugiau valstybių narių;
3) rengiant eksploatacines priemones, skirtas optimalaus elektros tinklo valdymo sąlygoms sudaryti;
4) skatinant bendros elektros biržos kūrimą;
5) skatinant tarpvalstybinių pajėgumų paskirstymą ir elektros tinklo saugumo užtikrinimo sistemų sukūrimą;
6) sudarant sąlygas tinkamam sujungimo pajėgumų, įskaitant naujas jungiamąsias linijas, lygiui užtikrinti, siekiant plėtoti veiksmingą konkurenciją ir gerinti tiekimo saugumą nediskriminuojant valstybių narių tiekėjų;
7) koordinuojant visų elektros tinklo kodeksų atitinkamiems perdavimo sistemos operatoriams ir kitiems rinkos dalyviams rengimą;
8) koordinuojant perkrovos valdymo taisyklių rengimą;
9) koordinuojant bendrą subjektų, Europos Sąjungos reglamentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis atliekančių funkcijas regionų lygmeniu, priežiūrą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
10) koordinuojant bendrą elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimų nacionaliniu, regioniniu ir Europos lygmeniu priežiūrą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
11) kitais elektros energetikos sektoriaus reguliavimo tikslais.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2. Taryba gali sudaryti bendradarbiavimo elektros energetikos sektoriuje susitarimus su kitų valstybių nacionalinėmis energetikos sektoriaus reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje.
3. Taryba pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros veikloje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
4. Taryba, bendradarbiaudama su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra ir užsienio valstybių nacionalinėmis energetikos sektoriaus reguliavimo institucijomis, keičiasi informacija, reikalinga Tarybos veiklos tikslams pasiekti. Taryba užtikrina gautos informacijos konfidencialumą.
5. Taryba, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis elektros energetikos sektoriuje, užtikrina, kad Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E), veikiantis pagal Reglamentą (ES) 2019/943 (toliau – Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas), ir skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacija, veikianti pagal Reglamentą (ES) 2019/943, vykdytų Reglamente (ES) 2019/943, tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose ir (ar) kituose teisės aktuose, įskaitant teisės aktus, reglamentuojančius tarpvalstybinius santykius, taip pat Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros privalomuose sprendimuose nustatytas pareigas, ir konsultuojasi su nurodytomis institucijomis siekdama kartu nustatyti atvejus, kai šios organizacijos nevykdo joms priskirtų pareigų. Jeigu nacionalinėms reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti per 4 mėnesių laikotarpį nuo konsultacijų pradžios siekiant kartu nustatyti atvejus, kai šios organizacijos nevykdo joms priskirtų pareigų, klausimas perduodamas svarstyti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus Taryba vykdo konsultuodamasi su kitomis kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, nedarydama poveikio teisės aktuose nustatytai jų kompetencijai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
77 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus bendradarbiavimas su užsienio valstybių perdavimo sistemos operatoriais
1. Perdavimo sistemos operatorius bendradarbiauja su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais siekdamas sukurti konkurencingą elektros energijos vidaus rinką:
1) spręsdamas tarpvalstybinius elektros energetikos sektoriaus klausimus;
2) derindamas techninius elektros energijos perdavimo reikalavimus;
3) užtikrindamas elektros energetikos sistemos darbo saugumą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, įskaitant avarijų prevenciją, jų padarinių šalinimą ir sistemos veikimo atkūrimą;
4) įgyvendindamas strateginius elektros energetikos sektoriaus projektus, priskirtus perdavimo sistemos operatoriaus kompetencijai;
5) kitais elektros energetikos sistemos valdymo ir organizavimo tikslais.
2. Perdavimo sistemos operatorius su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais bendradarbiauja Europos Sąjungos ir regioniniu lygmeniu.
3. Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, nepažeisdamas nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių perdavimo sistemos operatoriais, reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje.
4. Perdavimo sistemos operatorius dalyvauja Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo veikloje.
5. Perdavimo sistemos operatorius kartu su kitais valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais dalyvauja steigiant Baltijos regioninio koordinavimo centrą ir jo veikloje, vadovaudamasis Reglamente (ES) 2019/943 nustatytais reikalavimais.
6. Perdavimo sistemos operatorius kartu su kitais valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais dalyvauja bendrosiose Reglamente (ES) 2016/1719 ir Reglamente (ES) 2017/2195 nurodytose platformose, sukurtose ir veikiančiose šiuose reglamentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
7. Perdavimo sistemos operatorius, dalyvaudamas Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklo veikloje ir bendradarbiaudamas su valstybių narių perdavimo sistemos operatoriais, vadovaujasi Reglamento (ES) Nr. 2019/943 34 straipsnio nuostatomis.
8. Taryba vykdo perdavimo sistemos operatoriaus techninio bendradarbiavimo su valstybių narių ir trečiųjų šalių perdavimo sistemos operatoriais stebėseną užtikrindama atitiktį šiame įstatyme, Reglamente (ES) 2019/943, kituose Europos Sąjungos reglamentuose ir kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
78 straipsnis. Ginčų sprendimas ne teismo tvarka. Skundų nagrinėjimas
1. Vartotojų ir elektros energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka.
2. Taryba išankstine privaloma ne teismo tvarka nagrinėja ginčus tarp asmenų ir perdavimo sistemos operatoriaus, kurie kyla dėl:
1) asmenų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų ir (ar) sutelktų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitikties Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams;
2) pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties sudarymo ar atsisakymo ją sudaryti, jos vykdymo ir (ar) nutraukimo.
3. Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus asmenų ir perdavimo sistemos operatorių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.
4. Asmenų skundai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2090, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19368
Nr. XIII-3020, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-17, i. k. 2020-13237
79 straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, nesilaikantys ar nevykdantys šio įstatymo reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
80 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
81 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
82 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
83 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
84 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-07-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
85 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
751 straipsnis. Teisė būti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektuotoju. Projektuotojo teisės ir pareigos
1. Būti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, nurodytų šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje, projektuotoju turi teisę:
1) Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys ne mažiau negu vieną šios dalies 2 punkte nurodytus reikalavimus atitinkantį darbuotoją;
2) Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo, įgijęs ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį arba jam prilygintą inžinerijos mokslų studijų krypčių grupės elektros inžinerijos krypties išsilavinimą.
2. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektuotojas privalo:
1) užsakovo pavedimu, vadovaudamasis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis, parengti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą;
2) pasirašyti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą (privalo pasirašyti juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas kitas darbuotojas ir projektą rengęs darbuotojas, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik šis asmuo), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektas atitinka teisės aktų nuostatas;
3) teisės aktų nustatyta tvarka suderinti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą su kompetentingomis institucijomis ir (ar) asmenimis, išspręsti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimui reikalingos žemės naudojimo klausimą šiame įstatyme nurodytais būdais ir sąlygomis, parengti visus kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimui būtinus dokumentus;
4) pataisyti kilnojamų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą pagal užsakovo pastabas, jeigu jos neprieštarauja teisės aktų reikalavimams;
5) pataisyti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą pagal šį projektą derinančių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas;
6) pagal sutartį atlikti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projekto vykdymo priežiūrą;
7) jeigu kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo darbai atliekami pažeidžiant kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą, nedelsdamas informuoti užsakovą, o tais atvejais, kai nustatoma avarijos grėsmė, – užsakovą ir Tarybą.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
3. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektuotojas turi teisę kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo metu įrengimo vietoje patikrinti, kaip laikomasi kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projekto sprendinių.
4. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektuotojas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-262, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05920
752 straipsnis. Teisė būti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovu. Rangovo teisės ir pareigos
1. Būti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, nurodytų šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje, išskyrus vartotojo elektros įrenginius, įrengimo rangovu turi teisę Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Tarybos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą elektros įrenginių įrengimo veiklos atestatą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
2. Būti šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojo elektros įrenginių, išskyrus vartotojo elektros įrenginius ypatinguosiuose statiniuose, įrengimo rangovu turi teisę Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės fizinis asmuo ir juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Tarybos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka išduotą elektros įrenginių įrengimo veiklos atestatą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
3. Įrengti šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus vartotojo elektros įrenginius statiniuose turi teisę Statybos įstatyme nurodyti asmenys, kuriems suteikta teisė būti ypatingųjų statinių statybos rangovais ir vykdyti statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimo darbus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
4. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovas privalo:
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
1) vykdyti kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo darbus pagal kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas;
2) pagal rangos sutartį iš užsakovo gavęs kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą, nuvykti į elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo vietą, įvertinti projekto sprendinių įgyvendinimo galimybes ir prireikus pateikti pastabas užsakovui dėl projekto sprendinių įgyvendinimo. Jeigu per rangos sutartyje nustatytą terminą kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovas pastabų nepateikia, laikoma, kad kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projekte nurodyti sprendiniai galimi įgyvendinti;
3) vykdyti viešojo administravimo subjektų, atliekančių kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo valstybinę priežiūrą, reikalavimus;
4) užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo vietoje bei įrengiamame elektros energetikos objekte ar įrenginyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo vietoje ir šalia jos esančių žmonių apsaugą nuo įrengimo darbų keliamo pavojaus;
5) prieš pradėdamas žemės darbus inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų apsaugos zonose, teisės aktų nustatyta tvarka gauti savivaldybės leidimą (rašytinį pritarimą) žemės darbams vykdyti, gauti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų, kitų inžinerinių tinklų savininkų (naudotojų, valdytojų) rašytinius sutikimus, teisės aktuose nustatytais atvejais organizuoti inžinerinių tinklų savininkų (naudotojų, valdytojų) atstovų dalyvavimą vykdant žemės darbus;
6) gauti skirstomųjų tinklų operatoriaus leidimą, suteikiantį teisę vykdyti darbus skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros įrenginiuose.
5. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovas turi teisę:
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
1) pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu kiti įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas;
2) gauti iš užsakovo kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą.
6. Kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo rangovas turi ir kitų teisių ir pareigų, numatytų Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-262, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05920
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
391 straipsnis. Skirstomųjų tinklų plėtros planavimas
1. Skirstomųjų tinklų plėtra ir jai skirtos investicijos grindžiamos tinklo plėtros planu. Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, kas 2 metus rengia 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, grindžiamą jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje esama ir numatoma elektros energijos pasiūla ir paklausa (planuojamais naujai prijungti gamybos pajėgumais ir vartotojų skaičiumi, įskaitant elektromobilių įkrovimo prieigas) bei perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstomis prielaidomis apie elektros energijos gamybos, tiekimo, vartojimo ir tarpsisteminių elektros energijos srautų tendencijas, elektros tinklo patikimumu, leistinu įrangos tarnavimo amžiumi, taip pat Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytais energetikos politikos strateginiais tikslais ir (ar) pažangos uždaviniais ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytomis įgyvendinimo priemonėmis, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų apskaitos sistemų plėtros tikslus ir (ar) uždavinius, elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendraisiais principais, taip pat tinklo optimizavimo galimybėmis, grindžiamomis energijos vartojimo efektyvumo didinimu, siekiant įgyvendinti Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą, reikiamomis vidutinės trukmės ir (ar) ilgalaikėmis lankstumo paslaugomis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodyta teritorija planavimo tikslais skirstoma į atskiras planavimo teritorijas pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus analitiškai įvertinamą skirstomojo tinklo savybių vienarūšiškumą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijoje numatytas erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus.
2. Rengdamas 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, skirstomųjų tinklų operatorius vykdo skaidrias ir viešas konsultacijas su perdavimo sistemos operatoriumi, taip pat su kitais suinteresuotais asmenimis. 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planas ir konsultacijų proceso rezultatai ne vėliau kaip iki šio plano rengimo metų gruodžio 1 dienos pateikiami Tarybai derinti ir paskelbiami skirstomųjų tinklų operatoriaus interneto svetainėje.
3. Taryba 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą derina pagal jos nustatytus plano vertinimo principus ir kriterijus Tarybos nustatyta tvarka ir gali prašyti pakeisti pateiktą planą.
4. Tuo atveju, kai skirstomųjų tinklų operatorius neatlieka 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų plano investicijų, kurios taip pat yra numatytos Vyriausybės nutarimuose, Taryba gali įpareigoti skirstomųjų tinklų operatorių pateikti derinti atitinkamas investicijas ir suderinusi investicijų projektą įpareigoti šias investicijas atlikti. Tuo atveju, kai Taryba pasinaudoja šioje dalyje nurodytais įgaliojimais, atitinkamų suderintų investicijų sąnaudos įvertinamos nustatant skirstomųjų tinklų operatoriaus paslaugos ir susijusių paslaugų kainas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
741 straipsnis. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina
1. Taryba, atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą ir ją sudarančių atskirų sudedamųjų dalių kainas pagal šio įstatymo 74 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
2. Vartotojai, atitinkantys šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, iki kiekvienų metų liepos 1 dienos už vartotojo suvartotą elektros energijos kiekį, viršijantį 1 GWh per praėjusius kalendorinius metus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka už praėjusius kalendorinius metus susigrąžinti 85 procentus sumokėtos Tarybos nustatytos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalies, susijusios su elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalies susigrąžinimo tvarka, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalies administravimo ir elektros energijos naudojimo intensyvumo bendrojoje pridėtinėje vertėje apskaičiavimo tvarka taikoma vartotojams, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
1) pagrindinę veiklą vykdo Vyriausybės patvirtintuose elektros energiją intensyviai naudojančiuose sektoriuose, kaip jie apibrėžti 2014 m. birželio 28 d. Europos Komisijos komunikato „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (2014/C 200/01) 3 priede. Vyriausybė nustato kitus sektorius, kaip jie apibrėžti 2014 m. birželio 28 d. Europos Komisijos komunikato „2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (2014/C 200/01) 5 priede, kuriuose pagrindinę veiklą vykdantiems vartotojams taikoma šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, jeigu jų elektros energijos naudojimo intensyvumas yra ne mažesnis kaip 20 procentų bendrosios pridėtinės vertės;
2) per kalendorinius metus suvartoja ne mažiau kaip 1 GWh elektros energijos;
3) neturi pradelstų mokėjimų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas;
4) Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo nustatyta tvarka pateikia energijos vartojimo audito ataskaitą ir sudaro šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sutartį su Energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, kuria įsipareigoja pateikti energijos vartojimo audito ataskaitą ne rečiau kaip kas 4 metai po anksčiau atlikto energijos vartojimo audito, ir numato šio straipsnio 5 dalyje nurodytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimo tvarką;
5) yra įsidiegę energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas geriausias esamas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones arba jas diegia šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka;
6) nėra priskiriami sunkumų patiriančios įmonės kategorijai, kaip tai apibrėžta 2004 m. spalio 1 d. Europos Komisijos komunikate „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (2004/C 244/02);
7) jiems nėra išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal Europos Komisijos sprendimą, kuriame valstybės pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalies susigrąžinimo tvarka negali būti taikoma tol, kol nebus sugrąžinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka gauta valstybės pagalba.
4. Vartotojų atitikties šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams vertinimą atlieka Energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys vartotojai, kurie nėra įsidiegę energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytų geriausių esamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių ir kuriems atliktose energijos vartojimo audito ataskaitose nustatytos rekomendacijos dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, gali pasinaudoti šio straipsnio 2 dalyje nustatyta teise, jeigu su Energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga sudaro sutartį, kuria įsipareigoja geriausioms esamoms energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms įsidiegti per 4 metų laikotarpį nuo sutarties sudarymo skirti ne mažiau kaip 75 procentus šio straipsnio 2 dalies pagrindu galimos susigrąžintos sumos ir ne mažiau kaip pusę jos investuoti per laikotarpio pirmuosius 2 metus.
6. Vartotojai, neatitinkantys nors vieno iš šio straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų, ir (ar) vartotojai, kurie šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka neįsidiegia geriausių esamų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, moka visą pagal šio straipsnio 1 dalį Tarybos nustatytą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą. Vartotojai privalo Energetikos ministerijos įgaliotai institucijai ar įstaigai per 60 kalendorinių dienų nuo jos pareikalavimo grąžinti šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka geriausioms esamoms energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms diegti skirtą, bet nepanaudotą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų dalį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1970, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-26, i. k. 2019-03168
7. Elektros energiją intensyviai naudojančių sektorių sąrašą, sektorių, kuriuose veikiantiems vartotojams taip pat taikoma šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, sąrašą, pagal šį straipsnį nustatytos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalies administravimo, susigrąžinimo ir elektros energijos naudojimo intensyvumo bendrojoje pridėtinėje vertėje apskaičiavimo, kuriuos atlieka Energetikos ministerijos įgaliota institucija ar įstaiga, tvarką nustato Vyriausybė.
TAR pastaba. 741 straipsnio nuostatos taikomos gavus Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet ne anksčiau kaip 2019 m. sausio 1 d.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1456, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-11, i. k. 2018-11769
211 straipsnis. Gamintojų įsipareigojimai
1. Gamintojas, pasirašęs šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Nuo ketinimų protokolo pasirašymo momento tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka rezervuoja elektros tinklų pralaidumus, reikalingus sutartam elektros energijos gamybos įrenginiuose pagamintam elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti į elektros tinklus, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų. Jeigu gamintojas savo iniciatyva nutraukia pasirašytą ketinimų protokolą arba pasirašo ketinimų protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimo, ketinimų protokolas tinklų operatoriaus nutraukiamas, o gamintojas 6 mėnesiams praranda teisę teikti naują prašymą dėl ketinimų protokolo pasirašymo. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsnius užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatytą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW. Kai prie veikiančios atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį, įrengiant hibridinę elektrinę, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomos įrengti kitos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginio numatytą įrengtosios galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, skirtas gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsnius užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje planuojamos įrengti elektrinės numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 75 eurų už 1 kW. Gamintojas, laimėjęs skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ir pratęsęs ketinimų protokolo galiojimo terminą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pratęsimo dienos privalo pateikti pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. Įpareigojimas padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį netaikomas, kai leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą siekiama pratęsti valstybės veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis gali būti sumažintas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į gamintojo patirtas faktines jo įsipareigojimų įvykdymo išlaidas.
3. Tinklų operatorius, gavęs gamintojo prašymą, atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam gamintojui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia, jeigu:
1) gamintojas užbaigia ketinimų protokole numatytos įrengtosios galios elektrinės arba hibridinės elektrinės statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir gamintojui šiame įstatyme nustatyta tvarka yra išduotas leidimas gaminti elektros energiją;
2) gamintojas, dalyvaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ar Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose nurodytuose konkursuose, nelaimi šio skatinimo kvotų paskirstymo aukciono ar konkurso arba atsisako juose dalyvauti.
4. Tinklų operatorius pasinaudoja visu gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės, jeigu:
1) gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytą terminą nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos leistinos generuoti galios elektrinę ar hibridinę elektrinę arba hibridinę elektrinę ir energijos kaupimo įrenginį ar įrenginius;
2) gamintojas neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti visas hibridinę elektrinę sudarančias elektrines arba visas hibridinę elektrinę sudarančias elektrines ir kaupimo įrenginius, kai gamintojo planuojamiems įrenginiams prijungti buvo suteiktas aukštesnis negu šio įstatymo 31 straipsnio 21 dalyje arba šio įstatymo 39 straipsnio 21 dalyje nurodytas elektros tinklo pralaidumų prioritetas;
3) gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant visus galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia hibridinę elektrinę, kuriai, vadovaujantis tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašu, suteikiamas žemesnis negu šio įstatymo 31 straipsnio 21 dalyje arba šio įstatymo 39 straipsnio 21 dalyje nurodytas elektros tinklo pralaidumų prioritetas;
4) leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose numatytais pagrindais;
5) gamintojas nutraukia ketinimų protokolą, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsnius užtikrinti;
6) gamintojas atsisako leidimo plėtrai ir eksploatacijai;
7) ketinimų protokolas tinklų operatoriaus nutraukiamas, kai gamintojas neįvykdo šio įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų;
8) Taryba Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka panaikina sprendimą, kuriuo konkurso dalyvis buvo paskelbtas konkurso laimėtoju;
9) gamintojas energetikos sritį reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka negauna leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.
5. Tinklų operatorius pasinaudoja gamintojo pateikta prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri yra lygi sumai, apskaičiuojamai 0,041 Eur/kW dauginant iš dienomis išreikšto laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai gamintojas nutraukia ketinimų protokolą arba atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, jeigu gamintojas nutraukia ketinimų protokolą, atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Šios nuostatos netaikomos, kai ketinimų protokolas pasirašomas siekiant užtikrinti gamintojo įsipareigojimo įvykdymą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsnius.
6. Tinklų operatorius pasinaudoja gamintojo pateikta prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai leistinos generuoti galios sumažinimo dydžiui, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis gamintojas negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės, jeigu gamintojas per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, arba per Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytą terminą nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia elektrinę, kurios leistina generuoti galia yra mažesnė arba turi būti sumažinta, kad atitiktų šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, ir sumažinta leistina generuoti galia yra mažesnė, negu nurodyta ketinimų protokole.
7. Tinklų operatorius pasinaudoja gamintojo pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, proporcingai nepastatytai ar neįrengtai hibridinės elektrinės įrengtajai galiai, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis gamintojas negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio gamintojo kaltės, jeigu:
1) gamintojas pastato ne visas hibridinę elektrinę sudarančias elektrines arba ne visas hibridinę elektrinę sudarančias elektrines ir ne visus energijos kaupimo įrenginius ir gamintojo planuojamiems įrenginiams prijungti nebuvo suteiktas aukštesnis negu šio įstatymo 31 straipsnio 21 dalyje arba šio įstatymo 39 straipsnio 21 dalyje nurodytas elektros tinklo pralaidumų prioritetas;
2) gamintojas pastato ar įrengia hibridinę elektrinę arba hibridinę elektrinę ir energijos kaupimo įrenginį ar įrenginius, kurių leistina generuoti galia yra mažesnė arba turi būti sumažinta, kad atitiktų šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, ir sumažinta leistina generuoti galia yra mažesnė, negu nurodyta ketinimų protokole;
3) gamintojas pastato ar įrengia mažesnės įrengtosios galios, negu nurodyta ketinimų protokole, hibridinę elektrinę sudarančią elektrinę ir (ar) energijos kaupimo įrenginį, kai ketinimų protokole nurodyta hibridinės elektrinės leistina generuoti galia nesikeičia, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą atvejį.
8. Kai yra šio straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nurodytos aplinkybės, dėl kurių tinklų operatorius nepasinaudoja visu prievolių įvykdymo užtikrinimu ar jo dalimi, gamintojas pateikia tinklų operatoriui tai įrodančius dokumentus, o tinklų operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo.
9. Pagal gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą tinklų operatoriaus gautos lėšos, išskyrus atvejus, kai prievolių įvykdymo užtikrinimas pateikiamas siekiant dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose nurodytuose konkursuose, įvertinamos nustatant skirstymo ir perdavimo tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1002, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-07, i. k. 2022-07251
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
Nr. XIV-1700, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27273
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
461 straipsnis. Elektros energijos tiekimas pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį
1. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, vartotojams elektros energiją tiekia pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Vartotojo prašymu gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo prašymo pateikimo dienos parengia ir pateikia atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties projektą arba informuoja vartotoją, kad tokios sutarties sudaryti negali.
2. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas tarpusavio sutarimu suderina gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, ir vartotojas. Su buitiniais vartotojais sudaromos sutartys privalo atitikti Energetikos ministerijos patvirtintas elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, neprivalo sudaryti su vartotoju sutarties ar tiekti elektros energiją vartotojui ar jo objektams, jeigu vartotojas nesutinka su gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, nurodytomis elektros energijos tiekimo sąlygomis.
3. Gamintojas, elektros energiją gaminantis iš atsinaujinančių išteklių, prieš sudarydamas arba nutraukdamas atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su vartotoju, privalo prieš 2 savaites apie tai raštu pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-483, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-13, i. k. 2021-15833
4. Vartotojas, prieš sudarydamas arba nutraukdamas atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį su gamintoju, elektros energiją gaminančiu iš atsinaujinančių išteklių, privalo prieš 2 savaites apie tai raštu pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, taip pat visuomeniniam tiekėjui, kurio licencijoje nurodytoje teritorijoje yra buitinio vartotojo įrenginiai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-483, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-13, i. k. 2021-15833
5. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo skirstomųjų tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs skirstomųjų tinklų operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas skirstomųjų tinklų operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
6. Vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, pirkdami elektros energiją iš gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, privalo perdavimo sistemos operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, taip pat už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus. Vartotojas, gavęs perdavimo sistemos operatoriaus ir gamintojo, elektros energiją gaminančio iš atsinaujinančių išteklių, sutikimą ir būdamas atsakingas perdavimo sistemos operatoriui, šioje dalyje nurodytas vartotojo pinigines prievoles gali pavesti vykdyti gamintojui, elektros energiją gaminančiam iš atsinaujinančių išteklių.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2868, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09587
611 straipsnis. Vartotojo ir paklausos telkėjo sutartis
1. Vartotojas, nepriklausomai nuo pasirinkto elektros energijos rinkos dalyvio, turi teisę iš jo pirkti ir (ar) jam parduoti elektros energijos paslaugas, įskaitant dalyvavimą telkiant elektros energijos paklausą, kai tai nėra susiję su vartotojui pagal su nepriklausomu tiekėju sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį teikiama elektros energijos tiekimo paslauga. Vartotojas, nusprendęs dalyvauti telkiant elektros energijos paklausą, turintis tam tinkamą elektros apskaitos prietaisą, sudaro sutartį su paklausos telkėju dėl paklausos telkimo paslaugų. Vartotojas turi teisę sudaryti tokią sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju arba su tiekėju, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, kaip nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje. Sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju vartotojas gali sudaryti be tiekėjo, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, sutikimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2282, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-23024
2. Vartotojo ir paklausos telkėjo sutartis yra konfidenciali ir gali būti atskleista tik perdavimo sistemos operatoriui ir tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, ir priežiūros institucijoms. Vartotojas turi teisę kitiems asmenims atskleisti informaciją apie sutarties su paklausos telkėju sudarymo faktą, tačiau negali atskleisti šios sutarties nuostatų ir sąlygų turinio, negavęs paklausos telkėjo rašytinio sutikimo.
3. Paklausos telkėjas, prieš sudarydamas sutartį su vartotoju, privalo išsamiai informuoti vartotoją apie jam siūlomos pasirašyti sutarties nuostatas ir sąlygas.
4. Paklausos telkėjas, prieš sudarydamas arba nutraukdamas sutartį su vartotoju, prieš 2 savaites apie tai raštu privalo pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai.
5. Vartotojo ir paklausos telkėjo sutartyje turi būti numatyta, kad vartotojo prašymu paklausos telkėjas neatlygintinai pateikia vartotojui informaciją apie sutelktą vartotojo paklausos pokytį ir, kai taikoma, informaciją apie į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energiją. Vartotojas dėl tokios informacijos pateikimo turi teisę kreiptis į paklausos telkėją pasibaigus kiekvienam vartotojo ir paklausos telkėjo sutartyje numatytam atsiskaitymo laikotarpiui.
6. Šiame straipsnyje nurodytos teisės vartotojams suteikiamos jų nediskriminuojant išlaidų, pastangų ir (ar) laiko požiūriu. Tiekėjai neturi teisės taikyti vartotojams diskriminacinių techninių ir (ar) administracinių reikalavimų, procedūrų ir (ar) įkainių, nepaisant to, ar vartotojai yra sudarę sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju, ar nėra sudarę.
7. Vartotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su paklausos telkėju, įskaitant telkėjo pakeitimą šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje ir 49 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
701 straipsnis. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo pagrindai ir sąlygos
1. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmu siekiama užtikrinti elektros energetikos sistemos adekvatumą. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmas yra įgyvendinamas šio įstatymo, Reglamento (ES) 2019/943 ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka organizuojant pajėgumų aukcionus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2. Pajėgumų aukcionai vykdomi technologinio neutralumo principu ir sudaro sąlygas konkurencija tarp rinkos dalyvių elektros energetikos sektoriuje grindžiamos elektros energetikos sistemos plėtrai.
3. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo sąlygos ir pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo trukmė, atsižvelgiant į investicijų į pajėgumus užtikrinančius įrenginius dydį, nustatomos Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše, kurį Energetikos ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo aukcionų organizavimo tvarka, techniniai reikalavimai esamiems ir planuojamiems pajėgumus užtikrinantiems įrenginiams, taip pat pajėgumų aukciono rezultatų tvirtinimo ir skelbimo tvarka nustatomi Pajėgumų aukcionų nuostatuose, kuriuos tvirtina Taryba.
4. Perdavimo sistemos operatorius rengia ir teikia derinti Tarybai pajėgumų aukcionų organizavimo tvarkaraštį (toliau – tvarkaraštis), kuriame nurodomos kvalifikacinės atrankos, pajėgumų aukcionų vykdymo ir pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios datos. Tvarkaraštį Taryba suderina arba motyvuotai atsisako derinti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tvarkaraščio gavimo. Pasibaigus šiam terminui ir Tarybai nepriėmus sprendimo dėl tvarkaraščio suderinimo arba motyvuoto atsisakymo jį derinti, laikoma, kad tvarkaraštis yra suderintas.
5. Perdavimo sistemos operatoriaus organizuojamų pajėgumų aukcionų stebėseną vykdo Taryba, kuri turi teisę gauti visą reikalingą informaciją iš perdavimo sistemos operatoriaus, pajėgumų aukcionų dalyvių ir kitų asmenų, kai tokia informacija, Tarybos vertinimu, gali būti reikšminga stebėsenai vykdyti ir (ar) ginčams nagrinėti šio įstatymo 78 straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstos sąnaudos, patiriamos rengiantis pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimui ir įgyvendinant pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, iki pirmojo pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios įtraukiamos į elektros energijos perdavimo paslaugų kainą. Perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstos sąnaudos, patiriamos nuo pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios, įgyvendinant pajėgumų užtikrinimo mechanizmą, ir lėšos, skirtos mokėjimams už pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymą atlikti, surenkamos iš tinklų naudotojų taikant atskirą elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, kurią nustato Taryba. Tinklų naudotojams elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos diferencijuoja perdavimo sistemos operatorius, atsižvelgdamas į tinklų naudotojų elektros energijos vartojimą piko metu.
7. Asmenys gali dalyvauti valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose, vykdyti prekybą elektros energija, teikti papildomas paslaugas ir (ar) vykdyti veiklą kituose elektros energijos rinkos segmentuose. Asmenys, dalyvaujantys valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema ir su kurios perdavimo sistemos operatoriumi yra sudarytas šio įstatymo 708 straipsnyje nurodytas susitarimas, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose, apie tai informuoja Lietuvos Respublikos perdavimo sistemos operatorių ir privalo su Lietuvos Respublikos perdavimo sistemos operatoriumi sudaryti susitarimą dėl dalyvavimo kitų valstybių narių, kurių elektros energetikos sistemos jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungtos su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
8. Pajėgumų vykdytojų dalyvavimas kitų valstybių narių pajėgumų užtikrinimo mechanizmuose neatleidžia pajėgumų vykdytojų nuo Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo prievolių vykdymo.
702 straipsnis. Išankstinio pajėgumų aukciono organizavimas
1. Išankstinį pajėgumų aukcioną perdavimo sistemos operatorius organizuoja prieš pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną tvarkaraštyje nurodytomis datomis.
2. Išankstiniame pajėgumų aukcione turi teisę dalyvauti tos valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema ir su kurios perdavimo sistemos operatoriumi yra sudarytas šio įstatymo 708 straipsnyje nurodytas susitarimas, asmenys, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantys esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius toje valstybėje narėje ir pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą šio įstatymo 707 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Perdavimo sistemos operatorius Jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų skaičiavimo metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuoja pajėgumus, kurie turi būti skirstomi išankstiniame pajėgumų aukcione.
4. Perdavimo sistemos operatorius taip pat įvertina ir kitos valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema ir su kurios perdavimo sistemos operatoriumi yra sudarytas šio įstatymo 708 straipsnyje nurodytas susitarimas, perdavimo sistemos operatoriaus pateiktą informaciją apie tos valstybės narės asmenų, ketinančių dalyvauti išankstiniame pajėgumų aukcione, pajėgumus užtikrinančius įrenginius ir jų galimybę teikti pajėgumus.
5. Išankstiniame pajėgumų aukcione dalyvaujančių asmenų teikiami pajėgumų ir kainos pasiūlymai turi būti ne mažesni kaip 1 MW ribinio pajėgumo.
6. Išankstiniame pajėgumų aukcione dalyvaujantys asmenys tarpusavyje varžosi teikdami ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymus. Išankstiniame pajėgumų aukcione dalyvaujančių asmenų pateikti ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymai išdėstomi kainos didėjimo tvarka. Išankstiniame pajėgumų aukcione dalyvaujantys asmenys, kurių ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlyme nurodyti ribiniai pajėgumai bendrai neviršija atitinkama jungiamąja linija (ar linijomis) patenkančių pajėgumų, perdavimo sistemos operatoriaus apskaičiuotų pagal Jungiamosiomis linijomis patenkančių pajėgumų skaičiavimo metodiką, yra laikomi išankstinio pajėgumų aukciono laimėtojais ir įgyja teisę dalyvauti pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono kvalifikacinėje atrankoje.
7. Pajėgumų aukciono dalyviams pateikus ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymus, kurių nurodyta pajėgumų kaina yra vienoda, pirmenybė teikiama ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymams, kurie:
1) pateikti asmenų, valdančių lankstesnius pajėgumus užtikrinančius įrenginius. Lankstesniais pajėgumus užtikrinančiais įrenginiais laikomi tie įrenginiai, kurie, įvertinus jų paleidimo ir galios keitimo greičio charakteristikas per šio įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nurodytą apkrovos praradimo trukmę (laikas nuo paskelbimo iki kritinio sistemos laikotarpio pradžios), gali į tinklą patiekti didesnę elektros energijos galią absoliučiu dydžiu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2) pateikti asmenų, valdančių mažesnės santykinės taršos (anglies dioksido emisijos) pajėgumus užtikrinančius įrenginius;
3) pateikti asmenų, valdančių pajėgumus užtikrinančius įrenginius, kuriuose įgyvendinamos energetikos inovacijos.
8. Išankstinio pajėgumų aukciono laimėtojai, perėję kvalifikacinę atranką, įgyja teisę Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše ir Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka dalyvauti pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione, o jų pajėgumų ir kainos pasiūlymai kainos didėjimo tvarka yra perkeliami į pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną.
703 straipsnis. Kvalifikacinė atranka
1. Kvalifikacinę atranką vykdo perdavimo sistemos operatorius. Kvalifikacinėje atrankoje yra vertinama asmenų, kurie nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ir (ar) sutelkia esamus ar planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, atitiktis šio straipsnio 6 dalyje nustatytiems reikalavimams ir šių asmenų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų ir (ar) sutelktų esamų ar planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktis Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams bei nustatomi pajėgumus užtikrinančių įrenginių ribiniai pajėgumai.
2. Pareigą kvalifikacinės atrankos metu teikti informaciją ir (ar) dokumentus apie esamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktį Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams turi asmenys, valdantys esamus elektros energijos gamybos pajėgumus užtikrinančius įrenginius Lietuvos Respublikoje, kurių įrengtoji galia yra ne mažesnė kaip 1 MW. Teikdami nurodytą informaciją ir (ar) dokumentus, asmenys, pageidaujantys dalyvauti pajėgumų aukcione, perdavimo sistemos operatoriui išreiškia savo ketinimą dalyvauti atitinkamame pajėgumų aukcione.
3. Teisę dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje ir jos metu teikti informaciją ir (ar) dokumentus apie esamų ar planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių, elektros energijos gamybos, energijos kaupimo įrenginių ar elektros energijos paklausos telkėjo sutelktų įrenginių atitiktį Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams turi asmenys:
1) valdantys esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius Lietuvos Respublikoje, kurių galia yra mažesnė kaip 1 MW;
2) planuojantys įrengti naujus pajėgumus užtikrinančius įrenginius;
3) laimėję išankstinį pajėgumų aukcioną.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
4. Asmenys, kurie pagal šio straipsnio 2 dalį turi pareigą teikti informaciją ir (ar) dokumentus apie esamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktį Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams ir kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų, perdavimo sistemos operatoriaus prašymu privalo pateikti informaciją apie per pajėgumų pateikimo laikotarpį planuojamų įrengti pajėgumus užtikrinančių įrenginių galią.
5. Perdavimo sistemos operatoriaus susitarimu su skirstomųjų tinklų operatoriumi, Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais skirstomųjų tinklų operatorius įvertina asmenų, kurių elektros įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pateiktos informacijos ir (ar) dokumentų apie esamus ar planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius tikslumą ir pateikia vertinimą dėl jų atitikties Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams.
6. Asmenys, pateikę informaciją ir (ar) dokumentus apie esamų ar planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktį Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams ir ketinantys dalyvauti pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione, taip pat turi pateikti informaciją ir dokumentus, patvirtinančius, kad:
1) asmeniui nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
2) asmeniui nėra pradėta reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra;
3) dėl asmens nėra priimtas teismo, kreditorių ar juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti juridinį asmenį;
4) asmuo vykdo įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu;
5) asmuo vykdo įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu;
6) dėl asmenų vadovo ar valdymo organų nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
7) juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai), ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių), ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą;
8) asmenys nėra gavę paramos, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderinamą su vidaus rinka, išskyrus atvejus, kai neteisėtą ir nesuderinamą su vidaus rinka paramą asmenys yra grąžinę bei atlyginę nuostolius ir (ar) sumokėję palūkanas teisės aktuose nustatyta tvarka arba yra suderintas ir vykdomas paramos grąžinimo, nuostolių atlyginimo ir (ar) palūkanų mokėjimo grafikas;
9) asmuo neturi nesumokėtų ar pradelstų sumokėti baudų už praeityje sudarytos pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties įsipareigojimų nevykdymą;
10) asmenims pajėgumų pateikimo laikotarpiu bus pasibaigęs fiksuoto tarifo ir (ar) kainos priedo už jų valdomuose įrenginiuose iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją gavimo laikotarpis ir (ar) asmenys pajėgumų pateikimo laikotarpiu negaus valstybės paramos pajėgumus užtikrinantiems įrenginiams;
11) pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžioje bus praėję 12 metų nuo valstybės paramos investicijoms į pajėgumų užtikrinimo įrenginius suteikimo.
7. Jeigu asmuo, kuris dalyvauja kvalifikacinėje atrankoje ir ketina dalyvauti pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione, pateikia ne visus šio straipsnio 6 dalyje nustatytas kvalifikacinės atrankos sąlygas patvirtinančius dokumentus ir ne visą informaciją ir (ar) dokumentus apie esamų ar planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių atitiktį Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytiems techniniams reikalavimams, perdavimo sistemos operatoriaus prašymu jis privalo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.
8. Asmenys, neatitinkantys bent vienos iš šio straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų, ir (ar) jeigu šių asmenų esami ar planuojami pajėgumus užtikrinantys įrenginiai neatitinka Pajėgumų aukcionų nuostatuose nurodytų techninių reikalavimų, netenka teisės dalyvauti pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione. Perdavimo sistemos operatorius Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais šiuos asmenis informuoja apie jų neatitiktį kvalifikacinės atrankos reikalavimams ir pajėgumų pateikimo laikotarpiui įrašo juos į Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registrą kaip asmenis, neatitinkančius reikalavimų. Tokie asmenys gali dalyvauti kitoje atitinkamo pajėgumų aukciono kvalifikacinėje atrankoje, jeigu iki kvalifikacinės atrankos pradžios yra pašalintos neatitikties kvalifikacinės atrankos reikalavimams priežastys.
9. Užbaigęs kvalifikacinę atranką, perdavimo sistemos operatorius Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais informuoja kvalifikacinės atrankos reikalavimus atitinkančius asmenis apie jų atitiktį kvalifikacinės atrankos reikalavimams ir įrašo juos į Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registrą kaip asmenis, atitinkančius kvalifikacinės atrankos reikalavimus.
10. Šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų pareigų vykdymas laikomas elektros energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos sąlyga. Už šios reguliuojamosios veiklos sąlygos nesilaikymą Energetikos įstatymo nustatyta tvarka gali būti panaikinamas energetikos veiklos licencijos, leidimo ir atestato galiojimas, jeigu tam asmeniui yra išduotas leidimas ar atestatas veiklai, kuriai leidimai ar atestatai yra išduodami.
11. Perdavimo sistemos operatorius yra Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registro valdytojas. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registre informacija kaupiama ir tvarkoma siekiant užtikrinti skaidrų ir patikimą pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimą. Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo registrą ir jam įgyvendinti skirtas priemones bei Pajėgumų užtikrinimo registro informaciją Pajėgumų aukcionų nuostatuose bei Reglamente (ES) 2019/943 nustatyta tvarka ir terminais tvarko ir organizuoja perdavimo sistemos operatorius. Perdavimo sistemos operatorius asmens duomenis tvarko vadovaudamasis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą elektros energetikos srityje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
704 straipsnis. Pajėgumų aukciono organizavimas
1. Pagrindinį ir (ar) papildomą pajėgumų aukcionus perdavimo sistemos operatorius organizuoja vadovaudamasis tvarkaraštyje nurodytomis datomis.
2. Pagrindiniame ir (ar) papildomame pajėgumų aukcionuose turi teisę dalyvauti asmenys, kurie atitinka šias sąlygas:
1) atitinka šio įstatymo 703 straipsnyje nurodytus kvalifikacinės atrankos reikalavimus;
2) yra pateikę šio įstatymo 707 straipsnyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą.
3. Perdavimo sistemos operatorius pagal Skirstomų pajėgumų skaičiavimo metodiką ir skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidas apskaičiuoja kiekviename pajėgumų aukcione skirstomus pajėgumus ir nustato skirstomus pajėgumus, kuriuos paskirsčius pajėgumų aukcionas laikomas įvykęs.
4. Taryba ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pajėgumų aukciono paskelbimo dienos, vadovaudamasi Pajėgumų aukciono dalyvių pasiūlymų ir aukciono didžiausių kainų nustatymo metodika, nustato ir savo interneto svetainėje skelbia atitinkamame pajėgumų aukcione taikomas didžiausias kainų ribas esamus ir planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdantiems asmenims. Tarybos atitinkamam pajėgumų aukcionui nustatoma pajėgumų aukciono didžiausia kainų riba negali būti didesnė, negu taikoma naujai įrengiamus (statomus) planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdantiems asmenims. Pajėgumų aukciono dalyvio pateiktame ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlyme nurodytos kainos dydis negali viršyti Tarybos nustatytos didžiausios kainų ribos esamus ir planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius valdantiems asmenims, atsižvelgiant į numatomas investicijas į įrenginius po kvalifikacinės atrankos pradžios.
5. Pajėgumų aukciono dalyviai tarpusavyje varžosi teikdami ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymus. Pajėgumų aukciono dalyvio pateiktame pasiūlyme nurodytas ribinis pajėgumas negali viršyti ribinių pajėgumų, apskaičiuotų pagal Pajėgumus užtikrinančių įrenginių ribinių pajėgumų apskaičiavimo metodiką.
6. Dalyvių pateikti ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymai išdėstomi kainos didėjimo tvarka. Pagrindinio ir papildomo pajėgumų aukcionų ribinę kainą nustato priimtas ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymas, kuriame nurodyta didžiausia ribinių pajėgumų kaina ir kuriame visas nurodytas ribinių pajėgumų kiekis kartu su bendru visuose mažesnės kainos pasiūlymuose nurodytu ribinių pajėgumų kiekiu sudaro pajėgumų aukcione įsigyjamų ribinių pajėgumų kiekį. Išankstinio pajėgumų aukciono ribinę kainą nustato priimtas ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymas, kuriame nurodyta didžiausia ribinių pajėgumų kaina ir kurio visas ribinių pajėgumų kiekis kartu su bendru prieš tai einančių mažesnės kainos pasiūlymų ribinių pajėgumų kiekiu sudaro jungiamąja linija (jungiamosiomis linijomis) patenkančių ribinių pajėgumų dydį.
7. Pajėgumų aukciono dalyviai, pateikę pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione pasiūlymą, kuriame nurodyta pajėgumų kaina yra ne didesnė negu atitinkamo pajėgumų aukciono ribinė kaina, yra laikomi atitinkamo pajėgumų aukciono laimėtojais; jiems nustatoma mokama kaina ir mokėjimai vykdomi vadovaujantis Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatomis.
8. Pajėgumų aukciono dalyviams pateikus ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymus, kurių nurodyta pajėgumų kaina yra vienoda, pirmenybė suteikiama ribinių pajėgumų ir kainos pasiūlymams, kurie:
1) pateikti asmenų, valdančių lankstesnius pajėgumus užtikrinančius įrenginius. Lankstesniais pajėgumus užtikrinančiais įrenginiais laikomi tie įrenginiai, kurie, įvertinus jų paleidimo ir galios keitimo greičio charakteristikas per šio įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nurodytą apkrovos praradimo trukmę (laikas nuo paskelbimo iki kritinio sistemos laikotarpio pradžios), gali į tinklą patiekti didesnę elektros energijos galią absoliučiu dydžiu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2) pateikti asmenų, valdančių mažesnės santykinės taršos (anglies dioksido emisijos) pajėgumus užtikrinančius įrenginius;
3) pateikti asmenų, valdančių pajėgumus užtikrinančius įrenginius, kuriuose įgyvendinamos energetikos inovacijos.
9. Papildomas pajėgumų aukcionas yra organizuojamas tuo atveju, jeigu pagrindinio pajėgumų aukciono metu skirstomi pajėgumai nebuvo paskirstyti ir, perdavimo sistemos operatoriaus vertinimu, reikia paskirstyti papildomus (trūkstamus) pajėgumus siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos adekvatumą.
10. Perdavimo sistemos operatorius, vadovaudamasis Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatytais terminais ir tvarka, Tarybai pateikia informaciją apie įvykusį pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną ir, atsižvelgdamas į Tarybos sprendimu paskelbtą išvadą apie įvykusio atitinkamo pajėgumų aukciono procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir aukciono metu paskirstytų pajėgumų įtaką atskirai elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamajai prie perdavimo paslaugos kainos, patvirtina įvykusio pajėgumų aukciono rezultatus bei, siekdamas užtikrinti pajėgumų aukcionų skaidrumą, paskelbia informaciją apie pagrindinio ir (ar) papildomo pajėgumų aukcionų laimėtoją (laimėtojus) (juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, fizinio asmens vardas ir pavardė, pajėgumus užtikrinančio įrenginio buvimo vieta ir techniniai duomenys, pajėgumų pateikimo laikotarpis) savo interneto svetainėje. Ši informacija turi būti viešai skelbiama iki pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties galiojimo pabaigos. Skelbiant informaciją apie pajėgumų aukciono laimėtoją, turi būti užtikrinti asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimai. Taryba išvadą apie įvykusio pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir aukciono metu paskirstytų pajėgumų įtaką atskirai elektros energijos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo dedamajai prie perdavimo paslaugos kainos savo interneto svetainėje paskelbia per 10 darbo dienų nuo perdavimo sistemos operatoriaus informacijos pateikimo dienos.
11. Taryba turi teisę pasitelkti specialistus ir ekspertus pajėgumų aukciono procedūrų stebėsenai vykdyti. Tarybai nustačius, kad pajėgumų aukcionas buvo vykdomas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas bei Pajėgumų aukcionų nuostatus ir (ar) pajėgumų aukciono dalyvio veiksmai, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, padarė įtaką pajėgumų aukciono rezultatams, vykdomas pajėgumų aukcionas nutraukiamas arba jau įvykusio pajėgumų aukciono rezultatai panaikinami motyvuotu Tarybos sprendimu. Tarybai savo interneto svetainėje paskelbus šį sprendimą, perdavimo sistemos operatorius per 10 darbo dienų nuo Tarybos sprendimo paskelbimo dienos skelbia naują pajėgumų aukciono vykdymo datą.
12. Perdavimo sistemos operatorius kiekvienais metais atlieka tikimybinį elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimą ir iki liepos 1 dienos pateikia Energetikos ministerijai šio vertinimo išvadas. Jeigu perdavimo sistemos operatorius, atlikęs tikimybinį elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimą, atsižvelgdamas į šio įstatymo 18 straipsnio 11 dalyje nurodytą apkrovos praradimo trukmę, identifikuoja pajėgumų trūkumą Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumui užtikrinti, kartu su šio vertinimo išvadomis pateikia Energetikos ministerijai ir pasiūlymus dėl skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidų derinimo ir (ar) tolesnių pajėgumų aukcionų organizavimo ar neorganizavimo tikslingumo. Energetikos ministerija įvertina perdavimo sistemos operatoriaus pateiktus pasiūlymus ir priima sprendimą dėl skirstomų pajėgumų nustatymo prielaidų keitimo ir (ar) dėl kitų pajėgumų aukcionų organizavimo tikslingumo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
705 straipsnis. Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartis ir jos sudarymas
1. Įvykus pagrindiniam ar papildomam pajėgumų aukcionui, aukciono laimėtojas su perdavimo sistemos operatoriumi pasirašo pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį.
2. Pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono laimėtojai, kurie su perdavimo sistemos operatoriumi pasirašė pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį, privalo palaikyti pajėgumus užtikrinančių įrenginių parengtį ir kritiniu sistemos laikotarpiu perdavimo sistemos operatoriaus nurodymu pateikti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti reikiamą pajėgumų aukcione laimėtą pajėgumų kiekį Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
3. Perdavimo sistemos operatorius parengia pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties standartines sąlygas ir, Tarybai jas patvirtinus, skelbia jas savo interneto svetainėje iki pirmojo išankstinio pajėgumų aukciono pradžios. Esminės pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties sąlygos yra šios:
1) pajėgumų vykdytojo įsipareigojimas pajėgumų pateikimo laikotarpiu užtikrinti pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymą;
2) perdavimo sistemos operatoriaus įsipareigojimas pajėgumų vykdytojui už pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymą atlikti mokėjimą, kuris apskaičiuojamas pagal pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono metu nustatytą atitinkamo pajėgumų aukciono laimėtojui taikomą kainą;
3) pajėgumų vykdytojo įsipareigojimas įrengti (pastatyti), rekonstruoti ir pradėti eksploatuoti planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios, jeigu pajėgumų vykdytojas pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties sudarymo metu nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nevaldo esamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių. Šiuo atveju pajėgumų vykdytojas taip pat įsipareigoja ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios pateikti perdavimo sistemos operatoriui dokumentus ir informaciją, kurie patvirtintų šių įrenginių įrengimo (statybos) ar rekonstravimo pabaigą ir, kai to reikalauja teisės aktai, išduotą leidimą ar atestatą. Pajėgumų vykdytojas įsipareigoja ne rečiau kaip kas 6 mėnesius perdavimo sistemos operatoriui teikti tarpinius dokumentus ir informaciją, kurie patvirtintų planuojamų pajėgumus užtikrinančių įrenginių įrengimo (statybos) ar rekonstravimo eigą ir prognozuojamą pabaigą;
4) pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties nutraukimo pagrindai;
5) šalių atsakomybės sąlygos, įskaitant baudų dydžius ir taikymo tvarką.
4. Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje nustatoma, kad pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties pagrindu pajėgumų vykdytojas pajėgumų pateikimo laikotarpiu atsisako teisės į fiksuotą tarifą ir (ar) kainos priedą už jų valdomuose įrenginiuose iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją. Pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje taip pat nustatoma, kad asmenys, kurie po pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties pasirašymo gauna kitą valstybės paramą, apie tai informuoja perdavimo sistemos operatorių. Informaciją apie asmenų faktiškai gautas paramos lėšas teikia Europos Sąjungos finansinę paramą administruojanti institucija (toliau šiame straipsnyje – įgyvendinančioji institucija). Perdavimo sistemos operatoriaus prašymu, kurį perdavimo sistemos operatorius teikia ne rečiau kaip kartą per metus, tokia informacija turi būti suteikta ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Perdavimo sistemos operatorius pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties tikslais vadovaujasi įgyvendinančiosios institucijos suteikta informacija. Už pateiktos informacijos teisingumą atsako įgyvendinančioji institucija.
5. Jeigu pajėgumų vykdytojas, sudaręs pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį, nevykdo įpareigojimo pateikti pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje nustatytus pajėgumus, perdavimo sistemos operatorius nutraukia mokėjimus ar mokėjimų dalį, proporcingą nepateiktiems pajėgumams. Pajėgumų vykdytojas, nevykdantis įpareigojimo pateikti pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje nustatytus pajėgumus, perdavimo sistemos operatoriui turi sumokėti nepateiktiems pajėgumams proporcingą baudą. Neįvykdytos prievolės proporcingumas nustatomas Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
6. Metinė baudų už pajėgumų užtikrinimo prievolės nevykdymą vertė, įvertinus nutraukiamų mokėjimų dydį, pajėgumų vykdytojui negali daugiau negu 120 procentų viršyti pajėgumų vykdytojo metinės pajėgumų užtikrinimo prievolės vertės, numatytos pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje.
7. Baudų už pajėgumų užtikrinimo prievolės nevykdymą vertė pajėgumų vykdytojui per mėnesį negali viršyti penktadalio didžiausios per 12 pajėgumų pateikimo mėnesių leistinos baudų vertės, apskaičiuotos atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalį.
8. Perdavimo sistemos operatoriaus prašymu skirstomųjų tinklų operatorius surenka ir pateikia informaciją:
1) apie asmenų esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, prijungtus prie skirstomųjų tinklų, kurių įrengtoji galia yra ne mažesnė kaip 1 MW, ir šių asmenų per pajėgumų pateikimo laikotarpį planuojamus naujus pajėgumus užtikrinančius įrenginius;
2) dėl pajėgumų vykdytojų, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo.
706 straipsnis. Pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimas
1. Lietuvos Respublikos pajėgumų vykdytojai, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantys ir (ar) sutelkę esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, turi teisę, pritarus perdavimo sistemos operatoriui, Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka, dvišalių susitarimų pagrindu perleisti pajėgumų užtikrinimo prievolę tik kitam nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančiam ir (ar) sutelkusiam esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius Lietuvos Respublikos asmeniui, kuris perėjo atitinkamo pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono kvalifikacinę atranką atitinkamam pajėgumų pateikimo laikotarpiui.
2. Lietuvos Respublikos pajėgumų vykdytojai, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantys ir (ar) sutelkę planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, turi teisę, pritarus perdavimo sistemos operatoriui, Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka, dvišalių susitarimų pagrindu perleisti pajėgumų užtikrinimo prievolę tik kitam nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančiam ir (ar) sutelkusiam planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius Lietuvos Respublikos asmeniui, kuris perėjo atitinkamo pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono kvalifikacinę atranką atitinkamam pajėgumų pateikimo laikotarpiui.
3. Kitos valstybės narės pajėgumų vykdytojai, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantys ir (ar) sutelkę esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius, turi teisę, pritarus perdavimo sistemos operatoriui, Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka, dvišalių susitarimų pagrindu perleisti pajėgumų užtikrinimo prievolę nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančiam ir (ar) sutelkusiam esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius Lietuvos Respublikos asmeniui, kuris perėjo atitinkamo pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono kvalifikacinę atranką atitinkamam pajėgumų pateikimo laikotarpiui, ar kitam nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančiam ir (ar) sutelkusiam esamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius tos valstybės narės asmeniui, kuris perėjo atitinkamo pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono kvalifikacinę atranką atitinkamam pajėgumų pateikimo laikotarpiui.
4. Perdavimo sistemos operatorius gali nepritarti pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimui, jeigu:
1) pajėgumų vykdytojas, valdantis planuojamus pajėgumus užtikrinančius įrenginius bei ketinantis perleisti pajėgumų užtikrinimo prievolę, kartu su asmeniu, ketinančiu perimti pajėgumų užtikrinimo prievolę, neįrodo, kad yra pajėgūs įvykdyti perleidžiamą pajėgumų užtikrinimo prievolę iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios;
2) pajėgumų vykdytojas yra nesumokėjęs baudos už pajėgumų užtikrinimo prievolės nevykdymą.
5. Pajėgumų vykdytojai pajėgumų užtikrinimo prievolę perleisti gali iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios arba pajėgumų pateikimo laikotarpio metu, jeigu yra užtikrinamas nenutrūkstamas pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymas ir nedaroma neigiama įtaka Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemai.
6. Pajėgumų vykdytojai Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatyta tvarka teikia perdavimo sistemos operatoriui informaciją apie pajėgumų vykdytojų sudaromus dvišalius susitarimus dėl pajėgumų užtikrinimo prievolės perleidimo.
707 straipsnis. Pajėgumų aukcionų dalyvių prievolių įvykdymo užtikrinimas
1. Asmenys, ketinantys dalyvauti išankstiniame pajėgumų aukcione, privalo perdavimo sistemos operatoriui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki išankstinio pajėgumų aukciono dienos. Asmenys, ketinantys dalyvauti pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione, privalo perdavimo sistemos operatoriui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki pagrindinio ar papildomo pajėgumų aukciono dienos, išskyrus asmenis, kurie prievolių įvykdymo užtikrinimą pateikė iki išankstinio pajėgumų aukciono pradžios. Prievolių įvykdymo užtikrinimas garantuoja perdavimo sistemos operatoriui asmens, ketinančio dalyvauti pajėgumų aukcione, įsipareigojimą laimėjus pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną sudaryti pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį ir iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios pasirengti įgyvendinti pajėgumų užtikrinimo prievolę.
2. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas dauginant numatomų teikti ribinių pajėgumų dydį (MW) iš 1 MW prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos dydžio, nustatyto Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše.
3. Perdavimo sistemos operatorius įgyja teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimu, kai pajėgumų aukciono dalyvis laimi pagrindinį ar papildomą pajėgumų aukcioną, bet nesudaro pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties, išskyrus atvejus, kai pajėgumų aukciono dalyvis nesudaro pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties dėl aplinkybių, kurioms negalėjo užkirsti kelio, taip pat dėl kitų Civiliniame kodekse nustatytų aplinkybių, kai nėra šio pajėgumų aukciono dalyvio kaltės.
4. Perdavimo sistemos operatorius įgyja teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimu ar jo dalimi Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu pajėgumų vykdytojas sudaro pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartį, bet iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios nevykdo ar neįvykdo pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutartyje nustatytų įpareigojimų, išskyrus atvejus, kai pajėgumų vykdytojas įrodo, kad šių įpareigojimų negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar kitų Civiliniame kodekse nustatytų aplinkybių, už kurias šis pajėgumų vykdytojas neatsako. Jeigu nenugalimos jėgos (force majeure) ar kitos Civiliniame kodekse nustatytos aplinkybės, už kurias pajėgumų vykdytojas neatsako, tęsėsi ne visą laiką nuo pajėgumų užtikrinimo prievolės vykdymo sutarties sudarymo momento iki pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios, perdavimo sistemos operatorius įgyja teisę pasinaudoti prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir sąlygomis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo grąžinimo tvarka ir sąlygos nustatomos Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše.
5. Perdavimo sistemos operatorius atsisako savo teisių ir grąžina visą prievolių įvykdymo užtikrinimą asmeniui, dalyvavusiam pagrindiniame ar papildomame pajėgumų aukcione, ir (ar) asmeniui, dalyvavusiam išankstiniame pajėgumų aukcione, jeigu asmuo nelaimi atitinkamo pajėgumų aukciono. Prievolių įvykdymo užtikrinimas grąžinamas ne vėliau kaip po 10 dienų po pajėgumų aukciono rezultatų paskelbimo.
6. Perdavimo sistemos operatorius atsisako savo teisių ir grąžina dalį ar visą prievolių įvykdymo užtikrinimą pajėgumų vykdytojui ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pajėgumų pateikimo laikotarpio pradžios.
7. Pagal šiame straipsnyje numatytą prievolių įvykdymo užtikrinimą perdavimo sistemos operatoriaus gautos lėšos gali būti naudojamos tik šio įstatymo 701 straipsnio 6 dalyje nurodytoms perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudoms padengti.
708 straipsnis. Kitų valstybių narių asmenų dalyvavimas pajėgumų aukcione
1. Kitos valstybės narės (kitų valstybių narių), kurios (kurių) elektros energetikos sistema jungiamąja linija (ar linijomis) yra sujungta su Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema, asmenims dalyvauti išankstiniame pajėgumų aukcione leidžiama tik tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius yra sudaręs susitarimą su kitos valstybės narės elektros perdavimo sistemos operatoriumi.
2. Kitos valstybės narės asmuo pajėgumų aukcione dalyvauja vadovaudamasis šiame įstatyme, Pajėgumų užtikrinimo mechanizmo įgyvendinimo tvarkos apraše, Pajėgumų aukcionų nuostatuose nustatytais reikalavimais ir perdavimo sistemos operatoriaus sudarytu susitarimu su kitos valstybės narės perdavimo sistemos operatoriumi.
Papildyta skirsniu:
Nr. XIII-3020, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-17, i. k. 2020-13237
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
APRŪPINIMO ELEKTROS ENERGIJA NUTRAUKIMAS, RIBOJIMAS IR ATNAUJINIMAS. TECHNINIAI REIKALAVIMAI IR ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMO SAUGUMO UŽTIKRINIMAS
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. XIII-3139, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-03, i. k. 2020-15000
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
711 straipsnis. Neteko galios nuo 2023-07-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
731 straipsnis. Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimas
1. Už elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo kompetenciją atsako Vyriausybė, Energetikos ministerija, Taryba, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Agentūra), elektros energetikos įmonės ir tinklų naudotojai, kurių įrenginiai yra prijungti prie perdavimo tinklų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
2. Vyriausybė tvirtina Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašą, kuriame nustato elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių, kurios yra būtinos krizių elektros energetikos sektoriuje prevencijai, pasiruošimui šioms krizėms bei jų valdymui ir kurių įgyvendinimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms ir asmenims yra privalomas, taikymo ir įgyvendinimo tvarką. Šios priemonės apima nacionalinių elektros energetikos krizės scenarijų identifikavimo ir Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje plano rengimo procesus, išankstinio perspėjimo apie gresiančias elektros energetikos sektoriaus krizes ir krizės elektros energetikos sektoriuje paskelbimo sistemą bei kitas elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančias priemones.
3. Kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamente (ES) 2019/941 numatytų užduočių, susijusių su elektros energetikos sektoriaus krizių prevencija, pasirengimu šioms krizėms ir jų valdymu, vykdymą, yra Energetikos ministerija.
4. Nacionalinius elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijus identifikuoja ir Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą rengia ir kompetentingai institucijai tvirtinti teikia Agentūra.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir asmenys, siekdami užtikrinti energijos tiekimo saugumą, tarpusavyje bendradarbiauja identifikuojant nacionalinius elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijus, rengiant Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą ir įgyvendinant kitas elektros energijos tiekimo saugumą užtikrinančias priemones, vadovaudamiesi Vyriausybės tvirtinamo Elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių aprašo nuostatomis.
6. Energetikos ministerija, vykdydama užduotis, susijusias su elektros energijos tiekimo saugumo įgyvendinimu, tvirtina ir savo interneto svetainėje skelbia Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planą, teikia informaciją apie elektros energijos tiekimo saugumo užtikrinimo priemones Europos Komisijai ir valstybėms narėms, skelbia apie gresiančią, prasidėjusią elektros energetikos sektoriaus krizę, informuoja apie tai regioninių (tiesiogiai sujungtų) valstybių narių kompetentingas institucijas ir Europos Komisiją.
7. Nacionaliniai elektros energetikos sektoriaus krizės scenarijai ir Pasirengimo valdyti riziką elektros energetikos sektoriuje planas atnaujinami kas ketverius metus, nebent dėl svarbių priežasčių, inicijavus Energetikos ministerijai, Tarybai ar perdavimo sistemos operatoriui, juos reikėtų atnaujinti dažniau.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3139, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-03, i. k. 2020-15000
481 straipsnis. Energijos kaupimo veiklos principai ir energijos kaupimo įrenginių savininkų teisės
1. Energijos kaupimo veikla vykdoma ir elektros energijos kaupimo paslaugos elektros energijos rinkoje teikiamos rinkos sąlygomis. Elektros energijos kaupimo paslaugų kainos nereguliuojamos, išskyrus izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugos (toliau – izoliuoto darbo rezervo paslauga), teikiamos perdavimo sistemos operatoriui Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, kainą ir kitus šio įstatymo 67 ir (ar) 68 straipsniuose nustatytus atvejus.
2. Elektros energijos kaupimo paslaugos teikiamos sutarties tarp asmens, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio energijos kaupimo įrenginį (toliau – energijos kaupimo įrenginio savininkas), ir elektros energijos rinkos dalyvio, kuris naudojasi tokiomis paslaugomis, pagrindu. Energijos kaupimo įrenginio savininkui draudžiama diskriminuoti elektros energijos rinkos dalyvius ar jų grupes.
3. Energijos kaupimo įrenginio savininkas turi teisę teikti visas elektros energijos kaupimo paslaugas, turinčias paklausą elektros energijos rinkoje ir kurioms teikti gali būti panaudoti jo valdomi energijos kaupimo įrenginiai, išskyrus perdavimo sistemos operatoriui teikiamą izoliuoto darbo rezervo paslaugą.
4. Energijos kaupimo įrenginio savininkas turi teisę vykdyti ir kitą energetikos veiklą, išskyrus atvejus, kai tokia veikla yra nesuderinama su šiame įstatyme ir (ar) Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatytais nepriklausomumo ir (ar) veiklos atskyrimo reikalavimais vykdant elektros energijos ar gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo veiklą.
5. Energijos kaupimo įrenginio savininkui, perdavimo sistemos operatoriui teikiančiam izoliuoto darbo rezervo paslaugą, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo nuostatoms.
482 straipsnis. Energijos kaupimo įrenginių prijungimas prie elektros tinklų
1. Energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose energijos kaupimo įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti naujo energijos kaupimo įrenginio prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo. Tinklų operatorius privalo prijungti naują energijos kaupimo įrenginį prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui tinklų naudotojo elektros tinklo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.
3. Šio straipsnio 2 dalis nedraudžia tinklų operatoriui riboti energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi eksploatavimo apribojimai, galimybių, kaip nustatyta šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje arba 39 straipsnio 2 dalyje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
31. Tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per 22 mėnesius nuo statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojančio asmens ir tinklų operatoriaus energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo dienos arba per šioje sutartyje nurodytą laikotarpį, per kurį energijos kaupimo įrenginio savininkas planuoja statyti ar įsipareigoja įrengti energijos kaupimo įrenginį, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis kaip 22 mėnesiai, prijungti šį įrenginį prijungimo taške, nurodytame energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygose. Tinklų operatorius energijos kaupimo įrenginius prijungia, vadovaudamasis energijos kaupimo įrenginių prijungimą reguliuojančiais Europos Sąjungos reglamentais ir (ar) pagal Tarybos nustatytas sąlygas jo parengtomis ir Tarybos patvirtintomis Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo nuostatomis, reguliuojančiomis energijos kaupimo įrenginių prijungimą, ir (ar) Energetikos ministerijos nustatyta tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka, įvertinęs specialiuosius reikalavimus ir energijos kaupimo įrenginį prijungti planuojančiam asmeniui sutikus su nustatytomis pasinaudojimo elektros tinklais sąlygomis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
4. Neteko galios nuo 2022-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
5. Jeigu energijos kaupimo įrenginio savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, įskaitant tinklų operatoriaus nurodytos būtinos elektros tinklų plėtros išlaidas, prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi.
6. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų nauja jungtimi dėl to, kad atsirastų papildomų išlaidų, susijusių su būtinu elektros tinklų pajėgumo padidinimu.
7. Tinklų operatorius teisės aktų nustatyta tvarka teikia suinteresuotiems asmenims visą informaciją, susijusią su energijos kaupimo įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, įskaitant techninius reikalavimus, prijungimo terminus ir reikalingas investicijas.
8. Energijos kaupimo įrenginio prijungimo tašką parenka ir išankstinėse prijungimo sąlygose nustato tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiamas energijos kaupimo įrenginys, pagal statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį pageidaujančio asmens pateiktą prašymą, įvertinęs technologinius ir ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal Tarybos patvirtintą tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
9. Išduodamose energijos kaupimo įrenginio išankstinėse prijungimo prie elektros tinklų sąlygose, prijungimo sąlygose ir (ar) energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nurodoma įrengtoji galia, leistina naudoti galia ir leistina generuoti galia
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
10. Statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo, gavęs išankstines energijos kaupimo įrenginio prijungimo sąlygas, parengia ir teikia tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą. Nuo ketinimų protokolo pasirašymo momento tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka rezervuoja elektros tinklų pralaidumus, reikalingus sutartam į elektros tinklą generuojamos elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų. Ketinimų protokolą pasirašęs statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų tinklų operatoriui pateikia šio įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas ir kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į energijos kaupimo įrenginio leistiną generuoti galios dydį (kW) dauginant iš 50 eurų už 1 kW. Jeigu statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo savo iniciatyva nutraukia pasirašytą ketinimų protokolą arba pasirašo ketinimų protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimo, tinklų operatorius nutraukia ketinimų protokolą ir šis asmuo 6 mėnesius praranda teisę teikti naują prašymą dėl ketinimų protokolo pasirašymo. Norint pratęsti leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti energijos kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais. Įpareigojimas padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo dydį netaikomas, kai leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo terminą siekiama pratęsti valstybės veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
11. Tinklų operatorius ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodyto prašymo kartu su visais tinkamai pateiktais dokumentais, įskaitant ir kito tinklų operatoriaus išduotas išankstines prijungimo sąlygas, kai jos reikalingos ketinimų protokolui sudaryti, pateikimo dienos su energijos kaupimo įrenginį planuojančiu statyti ar įrengti asmeniu pasirašo ketinimų protokolą, išskyrus šio įstatymo 732 straipsnyje nurodytus atvejus. Kai šio įstatymo 732 straipsnyje nustatytu atveju turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, ketinimų protokolo pasirašymo terminas pratęsiamas tiek, kiek buvo vykdomos patikros procedūros. Ketinimų protokole privalo būti nurodyta:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
1) planuojamos statyti kaupimo įrenginio įrengtoji galia, prijungimo taške leistina generuoti galia ir leistina naudoti galia;
2) terminas, per kurį asmuo įsipareigoja pastatyti kaupimo įrenginį, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Tarybai leidimui generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių gauti;
3) asmens įsipareigojimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos Tarybai pateikti prašymą išduoti leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;
4) tinklų operatoriaus įsipareigojimas išduoti prijungimo sąlygas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo asmens teisės aktų reikalavimus atitinkančio prašymo išduoti šias sąlygas pateikimo dienos;
5) asmens įsipareigojimas per 9 mėnesius nuo prijungimo sąlygų išdavimo tinklų operatoriui pateikti techninį projektą, kai toks projektas yra privalomas. Tinklų operatorius visas savo pastabas dėl asmens pateikto techninio projekto pateikia per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį. Asmuo per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį įvertina pateiktas pastabas ir pateikia tinklų operatoriui patikslintą techninį projektą. Patikslintą techninį projektą tinklų operatorius turi suderinti per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį. Šiame punkte nustatytas reikalavimas pateikti techninį projektą tinklų operatoriui per 9 mėnesius nuo prijungimo sąlygų išdavimo netaikomas, kai šio įsipareigojimo asmuo negali įvykdyti dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ir (ar) neveikimo ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Kai yra šiame punkte nurodytos aplinkybės, kaupimo įrenginius plėtojantis asmuo pateikia tinklų operatoriui tai įrodančius dokumentus, o tinklų operatorius įvertina pateiktus dokumentus ir priima sprendimą dėl termino pratęsimo laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis negu nurodytų aplinkybių buvimo laikotarpis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
6) asmens įsipareigojimas turėti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas, kai statomi ar įrengiami energijos kaupimo įrenginiai, kuriems išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 41 dalies 1 punkte nurodytas leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, arba ne vėliau kaip likus 24 mėnesiams iki leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas, kai statomi ar įrengiami energijos kaupimo įrenginiai, kuriems išduotas šio įstatymo 16 straipsnio 41 dalies 2 punkte nurodytas leidimas plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
7) tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo tinklų operatoriaus patvirtinimo apie su tinklų operatoriumi suderintą techninį projektą pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, parengti kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
8) asmens įsipareigojimas per 15 kalendorinių dienų nuo dienos, kai tinklų operatorius pateikia energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas planuojamam statyti energijos kaupimo įrenginiui yra neprivalomas, pasirašyti energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį;
9) asmens įsipareigojimas energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka apmokėti energijos kaupimo įrenginio prijungimo išlaidas per 10 kalendorinių dienų nuo prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties pasirašymo;
10) prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos ir tvarka;
11) ketinimų protokolo galiojimo laikotarpis ir (ar) sąlygos
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
12. Ketinimų protokolas pasirašomas tik su tuo asmeniu, kuriam išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Išankstinės prijungimo sąlygos ir ketinimų protokolas nėra perleidžiami kitam asmeniui
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
13. Šio straipsnio 11 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nustatytos sąlygos yra esminės ketinimų protokolo vykdymo sąlygos. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo neįvykdo šių esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų, tinklų operatorius nutraukia ketinimų protokolą ir apie tai informuoja Tarybą, kuri panaikina šiam asmeniui išduoto leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimą
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
14. Tinklų operatorius, kai statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta tvarka pateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, jeigu toks yra privalomas, ir suderintą techninį projektą, pasirašo energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
15. Ketinimų protokolo dėl energijos kaupimo įrenginio prijungimo pavyzdinė forma nustatoma tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
16. Jeigu statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojantis asmuo užbaigia ketinimų protokole numatytos leistinos generuoti galios iš kaupimo įrenginių energijos kaupimo įrenginio statybą Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir tokiam asmeniui šiame įstatyme nustatyta tvarka išduotas leidimas generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių, tinklų operatorius, gavęs kaupimo įrenginį pastačiusio ar įrengusio asmens prašymą, atsisako savo teisių pagal prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina jį šiam asmeniui ar jo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui, o šalių teisės ir pareigos pagal ketinimų protokolą pasibaigia
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
161. Tinklų operatorius pasinaudoja visu statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį planuojančio asmens pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis asmuo negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) energijos kaupimo įrenginio prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio asmens kaltės, jeigu:
1) šis asmuo energetikos sritį reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka negauna leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus;
2) šis asmuo per leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, neįvykdo ketinimų protokole nustatyto įsipareigojimo pastatyti ar įrengti ketinimų protokole nurodytos leistinos generuoti galios energijos kaupimo įrenginį;
3) ketinimų protokolas tinklų operatoriaus nutraukiamas, kai asmuo neįvykdo šio įstatymo 482 straipsnio 11 dalies 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų esminių ketinimų protokolo vykdymo sąlygų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
17. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo nutraukia ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri apskaičiuojama 0,041 euro už 1 kW dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai asmuo nutraukia ketinimų protokolą, išreikšto dienomis
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
18. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo per leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus jo pratęsimus, pastato ar įrengia mažesnės generuojančios galios kaupimo įrenginį, negu buvo įsipareigojęs pagal ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi proporcingai neįvykdytiems įsipareigojimams, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi dėl aplinkybių, kurių šis asmuo negalėjo kontroliuoti ir numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra šio asmens kaltės. Faktinė leistina generuoti galia nustatoma pagal leidime generuoti elektros energiją iš kaupimo įrenginių nurodytą leistiną generuoti galią, kuri turi atitikti šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąlygą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
19. Pagal gamintojo pateiktą prievolių įvykdymo užtikrinimą tinklų operatoriaus gautos lėšos įvertinamos nustatant skirstymo ir perdavimo tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
20. Energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo, kurio energijos kaupimo įrenginio ar įrenginių prijungimo taške planuojama leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 6 MW, tinklų operatoriui pateiktame prašyme pasirašyti ketinimų protokolą privalo pateikti informaciją apie su juridiniu asmeniu, kai energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo yra juridinis asmuo, susijusius asmenis, tai yra fizinius ir juridinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. Jeigu ketinimų protokolo galiojimo laikotarpiu keičiasi su juridiniu asmeniu susiję asmenys, energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo privalo pateikti tinklų operatoriui informaciją apie su juridiniu asmeniu susijusių asmenų pasikeitimus
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
21. Energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo, gavęs leidimą plėtoti energijos kaupimo pajėgumus, ne rečiau kaip kas ketvirtį tinklų operatoriui teikia informaciją, įrodančią, kad šis asmuo vykdo šiame leidime nurodytą veiklą ir ji nebuvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių. Tinklų operatoriui kilus įtarimų, kad šio asmens leidime plėtoti energijos kaupimo pajėgumus nurodyta veikla buvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių, informuoja apie tai Tarybą. Taryba, įvertinusi tinklų operatoriaus pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl išduoto leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus panaikinimo
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
22. Šio straipsnio 31, 8–21 dalys netaikomos, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi. Kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi ir energijos kaupimo įrenginys įrengiamas nekeičiant objektui, kurio vidaus tinkle įrengiamas energijos kaupimo įrenginys, suteiktos leistinos naudoti ir leistinos generuoti galios, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų supaprastinta tvarka – pateikiant tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatytos formos deklaraciją apie įrengtą energijos kaupimo įrenginį. Kitais atvejais, kai, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 29 dalimi, leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi, energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų Energetikos ministerijos nustatyta tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir (ar) šių tinklų operatoriaus Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tinklų naudotojų energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarka ir sąlygomis.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
462 straipsnis. Elektros energijos tiekimas pagal kintamosios kainos sutartį
1. Nepriklausomi tiekėjai gali siūlyti sudaryti kintamosios elektros energijos kainos sutartis vartotojams tik tuo atveju, kai vartotojų objektuose yra įrengti išmanieji apskaitos prietaisai.
2. Nepriklausomi tiekėjai, turintys daugiau kaip 200 000 vartotojų, vartotojo, kurio objekte yra įrengtas išmanusis apskaitos prietaisas, prašymu privalo sudaryti su tokiu vartotoju kintamosios kainos sutartį. Tokiu atveju nepriklausomas tiekėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo prašymo pateikimo dienos privalo parengti ir pateikti kintamosios kainos sutarties projektą. Elektros energijos tiekimui pagal kintamosios kainos sutartis taikomos šio įstatymo 46 ir 51 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja šio straipsnio nuostatoms.
3. Tiekėjai privalo Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka informuoti vartotojus, su kuriais ketinama sudaryti kintamosios kainos sutartį, apie kintamosios kainos sutarčių teikiamas galimybes, veiksnius, kurie turi įtakos kintamosios kainos sandarai ir kainos kitimui, su tokiomis sutartimis susijusias išlaidas ir jų keliamą riziką, taip pat apie poreikį įrengti išmaniąsias apskaitos sistemas.
4. Taryba jos nustatyta tvarka iki 2032 m. gruodžio 31 d. vykdo kintamosios kainos sutarčių pagrindinių pokyčių, įskaitant pasiūlymus rinkoje, poveikį vartotojų sąskaitoms, kainų svyravimo lygį, stebėseną ir teikia viešai informaciją apie tokios stebėsenos rezultatus.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-483, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-13, i. k. 2021-15833
521 straipsnis. Nepriklausomų tiekėjų pasiūlymų palyginimo priemonės
1. Taryba sudaro galimybę buitiniams vartotojams, labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kurių kalendorinių metų vidutinis elektros energijos suvartojimas mažesnis kaip 100 000 kWh, naudotis nepriklausomų tiekėjų pasiūlymų palyginimo priemone (toliau šiame straipsnyje – palyginimo priemonė), kuri atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus.
2. Asmuo savo lėšomis šiame straipsnyje nustatyta tvarka sukuria palyginimo priemonę, kuriai suteikiamas patikimumo ženklas.
3. Taryba iš Tarybai skirtų asignavimų užtikrina šio straipsnio 1 dalyje numatytos palyginimo priemonės sukūrimą ir veikimą, jeigu nėra bent vienos patikimumo ženklą turinčios asmens sukurtos palyginimo priemonės.
4. Taryba palyginimo priemonę valdančio asmens prašymu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos suteikia šio asmens valdomai palyginimo priemonei patikimumo ženklą, jeigu ši priemonė atitinka šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus. Asmuo, siekiantis, kad jo valdomai palyginimo priemonei būtų suteiktas palyginimo priemonės patikimumo ženklas, pateikia Tarybai nustatytos formos prašymą, nurodydamas šiuos duomenis: juridinio asmens pavadinimą, kodą, jeigu prašymą teikia juridinis asmuo, fizinio asmens vardą, pavardę, gimimo datą, jeigu prašymą teikia fizinis asmuo, palyginimo priemonės interneto svetainės adresą, juridinio ar fizinio asmens kontaktinius duomenis (telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą) ir informaciją bei Tarybos nurodytus dokumentus, patvirtinančius palyginimo priemonės atitiktį šio straipsnio 7 dalyje nustatytiems reikalavimams.
5. Jeigu palyginimo priemonę valdantis asmuo, jos administravimą atliekantis asmuo arba palyginimo priemonė neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų reikalavimų, palyginimo priemonei suteiktas patikimumo ženklas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokių aplinkybių paaiškėjimo.
6. Taryba tvirtina palyginimo priemonės patikimumo ženklo suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašą, kuriame nustatoma informacijos Tarybai teikimo tvarka, palyginimo priemonės atitikties šio straipsnio 7 dalies reikalavimams vertinimo, sprendimo dėl palyginimo priemonės patikimumo ženklo suteikimo ar panaikinimo priėmimo tvarka, palyginimo priemonės priežiūros, asmens duomenų, reikalingų šioms funkcijoms atlikti, tvarkymo tvarka.
7. Palyginimo priemonė turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) palyginimo priemonę valdantis asmuo, taip pat jos administravimą atliekantis asmuo turi būti nesusiję su rinkos dalyviais. Laikoma, kad toks palyginimo priemonę valdantis asmuo, taip pat jos administravimą atliekantis asmuo ir rinkos dalyvis yra susiję, jeigu palyginimo priemonę valdantis asmuo, taip pat jos administravimą atliekantis asmuo tiesiogiai arba netiesiogiai (per trečiuosius asmenis) turi daugiau kaip pusę rinkos dalyvio akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi rinkos dalyvio valdymo teisę. Palyginimo priemonę valdantis asmuo, taip pat jos administravimą atliekantis asmuo ir rinkos dalyvis yra susiję ir jeigu rinkos dalyvis palyginimo priemonę valdančiame asmenyje, taip pat jos administravimą atliekančiame asmenyje turi šiame punkte nurodytas teises;
2) palyginimo priemone turi būti užtikrinama, kad dėl paieškos rezultatų visoms elektros energetikos įmonėms būtų taikomas vienodas režimas;
3) palyginimo priemonės interneto svetainėje turi būti aiškiai nurodomas palyginimo priemonę valdantis asmuo ir jos administravimą atliekantis asmuo (juridinio asmens pavadinimas, kodas, fizinio asmens vardas, pavardė), šių asmenų kontaktiniai duomenys (telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas) ir informacija apie palyginimo priemonės finansavimo šaltinius (tuo atveju, jeigu finansavimas gaunamas iš fizinio asmens, šio asmens duomenys viešai neskelbiami);
4) palyginimo priemonėje turi būti nustatyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai, kuriais turi būti grindžiamas nepriklausomų tiekėjų mažmeninės elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymų, įskaitant mažmeninės kintamosios elektros energijos kainos pasiūlymus, palyginimas, ir jie turi būti atskleisti;
5) palyginimo priemonėje teikiama informacija turi būti aiški ir nedviprasmiška;
6) palyginimo priemonėje turi būti teikiama tiksli ir aktuali informacija ir turi būti nurodyta, kada buvo atliktas paskutinis atnaujinimas;
7) palyginimo priemonė turi būti prieinama neįgaliesiems – pastebima, paprastai naudojama, suprantama ir patvari;
8) palyginimo priemonėje turi būti numatyta veiksminga pranešimo apie neteisingą informaciją apie paskelbtus pasiūlymus procedūra;
9) vartotojams užtikrinama galimybė palyginimo priemonėje atlikti nepriklausomų tiekėjų mažmeninės elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymų, įskaitant mažmeninės kintamosios elektros energijos kainos pasiūlymus, palyginimą nenaudojant jokių vartotojų asmens duomenų;
10) palyginimo priemonėje turi būti sudaryta galimybė palyginti visų nepriklausomų tiekėjų mažmeninės elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymus, įskaitant mažmeninės kintamosios elektros energijos kainos pasiūlymus, skirtus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims;
11) palyginimo priemone šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi naudotis neatlygintinai.
8. Taryba savo interneto svetainėje skelbia nuorodas į Tarybos valdomą palyginimo priemonę ir palyginimo priemones, kurioms suteiktas patikimumo ženklas. Palyginimo priemones, kurioms suteiktas patikimumo ženklas, valdantys asmenys palyginimo priemonės svetainėje turi nurodyti, kad ši palyginimo priemonė turi Tarybos suteiktą palyginimo priemonės patikimumo ženklą.
9. Nepriklausomi tiekėjai Tarybos nustatyta tvarka, terminais ir (ar) periodiškumu privalo pateikti Tarybai, kai ji yra palyginimo priemonę valdantis asmuo, informaciją apie nepriklausomų tiekėjų mažmeninės elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymus, įskaitant mažmeninės kintamosios elektros energijos kainos pasiūlymus, teikiamus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, ir (ar) viešai skelbti nepriklausomų tiekėjų mažmeninės elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymus, įskaitant mažmeninės kintamosios elektros energijos kainos pasiūlymus, šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.
181 straipsnis. Parodomieji projektai elektros energetikos sektoriuje
1. Elektros energetikos sektoriuje įgyvendinamas projektas Tarybos nustatyta tvarka ir sprendimu gali būti pripažintas parodomuoju projektu. Toks projektas laikomas energetikos inovacija. Projekto pripažinimui parodomuoju projektu ir jo kaip energetikos inovacijos vykdymui mutatis mutandis taikomi Energetikos įstatyme ir Tarybos nustatyti reikalavimai dėl prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo, laikantis šiame straipsnyje numatytų specialiųjų reikalavimų parodomiesiems projektams elektros energetikos sektoriuje.
2. Dėl projekto pripažinimo parodomuoju projektu į Tarybą kreipiasi projektą įgyvendinantis asmuo ar jo įgaliotas atstovas ir pateikia šią informaciją ir duomenis apie įgyvendinamą projektą:
1) paaiškinimą apie projektu demonstruojamą technologiją, jos naujumą Europos Sąjungos mastu ir pritaikymo galimybes;
2) atliktą projekto galimybių studiją, techninę analizę ar kitokio pobūdžio ekspertinio lygmens vertinimą, kurį atlikus buvo nuspręsta įgyvendinti projektą;
3) projekto tikslus, taikymo apimtį ir numatomą įgyvendinimo trukmę, kuri yra būtina parodomojo projekto tikslams pasiekti.
3. Sprendimą dėl projekto pripažinimo parodomuoju projektu Taryba priima įvertinusi šio straipsnio 2 dalies pagrindu gautą informaciją, atsižvelgdama į šiuos reikalavimus:
1) parodomuoju projektu turi būti demonstruojama technologija, kuri yra pirma tokios rūšies technologija Europos Sąjungoje ir yra naujovė, gerokai lenkianti naudojamas technologijas;
2) parodomasis projektas turi skatinti naudoti tvarius, patikimus ir mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančius energijos šaltinius, technologijas ar sistemas;
3) parodomasis projektas turi būti plėtojamas ir jo rezultatai naudojami visuomenės naudai.
4. Taryba, prieš priimdama sprendimą dėl projekto pripažinimo parodomuoju projektu, turi teisę konsultuotis su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, kitų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir (ar) rinkos dalyviais.
5. Parodomiesiems projektams taikomos šiame įstatyme, kituose energetiką reglamentuojančiuose įstatymuose ir Reglamente (ES) 2019/943 numatytos priemonės. Šios priemonės parodomajam projektui taikomos projekto vykdymo laikotarpiu, kurį Taryba pripažino kaip reikalingą parodomojo projekto tikslams pasiekti, tačiau ne ilgiau kaip 5 metus.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
221 straipsnis. Aktyvieji vartotojai
1. Vartotojai turi teisę veikti elektros energetikos sektoriuje kaip aktyvieji vartotojai tiesiogiai arba per paklausos telkėjus.
2. Aktyvieji vartotojai turi teisę:
1) parduoti pačių pasigamintą elektros energiją;
2) dalyvauti teikiant lankstumo paslaugas ir (ar) diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;
3) perleisti jų veiklai reikalingų elektros įrenginių valdymą, įskaitant įrengimą, eksploatavimą, duomenų tvarkymą ir techninę priežiūrą, kitam asmeniui, kuris nėra laikomas aktyviuoju vartotoju.
4) vienu metu teikti kelias šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu tai techniškai įmanoma.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-2282, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-23024
3. Vartotojas ar vartotojų grupė, siekiantys veikti kaip aktyvusis vartotojas ir vykdyti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklas, privalo laikytis Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir šio įstatymo 16 straipsnio nuostatų dėl atitinkamos veiklos vykdymo sąlygų.
4. Pradėdamas veiklą kaip rinkos dalyvis aktyvusis vartotojas elektroninių ryšių priemonėmis informuoja skirstomųjų tinklų operatorių apie savo veiklą ir atsakomybės už disbalansą įgyvendinimą. Tarybos nustatyta tvarka skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai aktyviųjų vartotojų duomenis, reikalingus Tarybos funkcijoms atlikti.
5. Aktyvieji vartotojai yra finansiškai atsakingi už disbalansą, kurį jų veikla sukelia elektros energetikos rinkoje, tiek, kiek jie yra už balansą atsakingos šalys, arba perduoda savo atsakomybę už balansą pagal Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnį ir turi sudarytą atsiskaitymo už disbalansą sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi arba sutartį dėl savo atsakomybės už balansą perdavimo su kita už balansą atsakinga šalimi. Perdavimo sistemos operatorius teikia informaciją apie tokios sutarties nutraukimą skirstomųjų tinklų operatoriui, prie kurio tinklų yra prijungti aktyviojo vartotojo elektros įrenginiai.
51. Aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso energijos kaupimo įrenginiai, negali būti taikomi jokie dvigubi mokesčiai, įskaitant tinklo mokesčius ir mokesčius už saugomą elektros energiją, liekančią jų energijos kaupimo įrenginiuose, ar teikiant lankstumo paslaugas skirstomųjų tinklų operatoriams. Nepriklausomi paklausos telkėjai negali sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su aktyviaisiais vartotojais ir (ar) taikyti jiems mokesčių ar atskirų jų dedamųjų už elektros energijos persiuntimo, perdavimo ar skirstymo paslaugas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-2282, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-23024
6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos gaminantiems vartotojams. Aktyvusis vartotojas, siekdamas pakeisti savo teisinį statusą ir nutraukti aktyviojo vartotojo veiklą, elektroninių ryšių priemonėmis informuoja skirstomųjų tinklų operatorių apie savo veiklos nutraukimą.
7. Tarybos vykdomai aktyviųjų vartotojų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 241, 25 ir 36 straipsnių nuostatos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
222 straipsnis. Piliečių energetikos bendrijos
1. Piliečių energetikos bendrija yra Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo pagrindu įsteigtas juridinis asmuo ar kitos teisinės formos juridinis asmuo, kuris pagal tą teisinę formą reglamentuojančius įstatymus yra pelno nesiekiantis asmuo, kuris pagal steigimo sutartį ir (ar) įstatus ar kitus juridinio asmens steigimo dokumentus, gali vartoti elektros energiją (dalytis elektros energija) ir vykdyti elektros energijos gamybos, įskaitant gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tiekimo, paklausos telkimo, energijos kaupimo veiklą, teikti energijos vartojimo efektyvumo paslaugas ir (ar) elektromobilių įkrovimo paslaugas arba savo dalininkams, nariams ar dalyviams teikti kitas su veikla elektros energetikos sektoriuje susijusias paslaugas, išskyrus skirstymą, ir kuris, tenkindamas šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka yra įgijęs piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą.
2. Piliečių energetikos bendrijos veikla yra pagrįsta savanorišku ir atviru dalininkų, narių ar dalyvių, atitinkančių šio straipsnio 5 dalyje nurodytus reikalavimus, dalyvavimu.
3. Piliečių energetikos bendrijos steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytas pagrindinis tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalininkams, nariams ar dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas.
4. Viešųjų įstaigų įstatymas, Asociacijų įstatymas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, Sodininkų bendrijų įstatymas ar kitas konkrečios teisinės formos juridinį asmenį reglamentuojantis įstatymas piliečių energetikos bendrijai taikomi tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
5. Piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kai to nedraudžia juridinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, teisinę formą reglamentuojantys įstatymai. Šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai, nariai ar dalyviai, nepraranda savo, kaip buitinių vartotojų, gaminančių vartotojų arba aktyviųjų vartotojų, turimų teisių ir pareigų, išskyrus vartotojo teisę rinktis energijos tiekėją, kuri gali būti apribota teise rinktis piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėją balsuojant dėl piliečių energetikos bendrijos energijos tiekėjo piliečių energetinės bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Įgyvendinant piliečių energetikos bendrijos teises ir pareigas, teisę priimti sprendimus piliečių energetikos bendrijoje turi fiziniai asmenys, labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir savivaldybių tarybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2282, 2023-11-23, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-23024
6. Viešoji įstaiga, asociacija, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kitos teisinės formos juridiniai asmenys, kurie pagal tą teisinę formą reglamentuojančius įstatymus yra pelno nesiekiantys asmenys, įgyja piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą Tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis pateikę prašymą dėl piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo.
7. Piliečių energetikos bendrijos steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose ar kituose juridinio asmens steigimo dokumentuose, be Viešųjų įstaigų įstatyme, Asociacijų įstatyme, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, Sodininkų bendrijų įstatyme ar kitame konkrečios teisinės formos juridinį asmenį reglamentuojančiame įstatyme nustatytų reikalavimų, taip pat nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos elektros energijos realizavimo;
2) dėl elektros energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant elektros energijos gamybos veiklą, paskirstymo.
8. Piliečių energetikos bendrija, siekdama vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklas, privalo laikytis Energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir šio įstatymo 16 straipsnio nuostatų dėl atitinkamos veiklos vykdymo sąlygų.
9. Skirstomųjų tinklų operatorius, taikydamas Tarybos nustatytas nediskriminacines jo teikiamų paslaugų kainas ir (ar) tarifus, bendradarbiauja su piliečių energetikos bendrijomis, siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos persiuntimui piliečių energetikos bendrijose.
10. Piliečių energetikos bendrijos yra finansiškai atsakingos už disbalansą, kurį jų veikla sukelia elektros energetikos rinkoje. Pagal Reglamento (ES) 2019/943 5 straipsnį jos yra už balansą atsakingos šalys ir turi sudarytą atsiskaitymo už disbalansą sutartį su perdavimo sistemos operatoriumi arba pagal atsakomybės už balansą perdavimo sutartį savo atsakomybę už balansą perduoda kitai už balansą atsakingai šaliai. Perdavimo sistemos operatorius teikia Tarybai informaciją apie tokios sutarties sudarymą ir nutraukimą.
11. Piliečių energetikos bendrijos tiesiogiai arba per paklausos telkėjus turi teisę dalyvauti kituose elektros energijos rinkos segmentuose.
12. Piliečių energetikos bendrijos turi teisę parduoti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją savo dalininkams, nariams ar dalyviams šiomis sąlygomis:
1) piliečių energetikos bendrijos su savo dalininkais, nariais ar dalyviais turi sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį;
2) piliečių energetikos bendrijos savo dalininkams, nariams ar dalyviams parduoda pagamintą energiją sutartyse nustatyta kaina, kuri gali būti lygi nuliui;
3) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos dalininkai ar nariai šio įstatymo 34 straipsnio pirmajame sakinyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
4) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos šio įstatymo 34 straipsnio antrajame sakinyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
5) jeigu su piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais buvo sudaryta atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma šio įstatymo 461 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.
13. Piliečių energetikos bendrijos turi teisę parduoti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją vartotojams, kurie nėra jos dalininkai, nariai ar dalyviai, šiomis sąlygomis:
1) piliečių energetikos bendrija su vartotojais turi sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, arba atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį;
2) piliečių energetikos bendrija turi atitikti nepriklausomam tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus ir gauti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą leidimą;
3) jeigu su vartotojais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito vartotojai šio įstatymo 34 straipsnio pirmajame sakinyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka;
4) jeigu su vartotojais buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaito piliečių energetikos bendrijos šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje, 40 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
5) jeigu su vartotojais buvo sudaryta atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už parduodamos elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir už kitas tinklų operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma šio įstatymo 461 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.
14. Taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar piliečių energetikos bendrijos atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus. Tarybos vykdomai piliečių energetikos bendrijų priežiūrai mutatis mutandis taikomos Energetikos įstatymo 241, 25 ir 36 straipsnių nuostatos.
15. Jeigu piliečių energetikos bendrija per 12 mėnesių nuo Tarybos sprendimo, kuriuo konstatuota, kad piliečių energetikos bendrija pažeidė šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, priėmimo dienos pakartotinai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, Taryba sprendžia dėl piliečių energetikos bendrijos statuso panaikinimo Tarybos nustatyta tvarka.
16. Piliečių energetikos bendrija tuo pačiu metu negali būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrija.
17. Tarybos nustatyta tvarka skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai duomenis apie piliečių energetikos bendrijų veiklą. Taryba pateiktus duomenis naudoja teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
PENKTASIS SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMAS
411 straipsnis. Elektromobilių įkrovimo prieigos
1. Skirstomųjų tinklų operatoriui neleidžiama turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti elektromobilių įkrovimo prieigų, išskyrus atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatorius nuosavybės teise turi elektromobilių įkrovimo prieigas tik savo reikmėms.
2. Elektromobilių įkrovimo prieigų prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos paskirstomos šio įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatyta tvarka.
3. Skirstomųjų tinklų operatorius nediskriminuodamas bendradarbiauja dėl elektromobilių prieigų prijungimo su visais elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriais ar kitais asmenimis, kurie turi nuosavybės teise, plėtoja, eksploatuoja arba valdo elektromobilių įkrovimo prieigas.
4. Elektromobilių įkrovimo prieigos ir elektromobilių įkrovimo stotelės gali būti prijungiamos prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose esančio lokaliojo elektros tinklo arba elektros tinklų vieno iš bendraturčių iniciatyva be kitų bendraturčių sutikimo, jeigu dėl elektromobilių įkrovimo prieigos ir (ar) elektromobilių įkrovimo stotelės prijungimo kiti bendraturčiai nepatirs išlaidų, dėl kurių jie nėra davę sutikimo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
483 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus teisės į energijos kaupimo įrenginius
1. Perdavimo sistemos operatorius negali turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.
2. Pagal perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstą Tarybos nustatyta tvarka teikiamą prašymą Taryba leidžia perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Be to, Taryba leidžia perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise energijos kaupimo įrenginių, juos plėtoti, valdyti arba eksploatuoti, jeigu Taryba nustato, kad yra įvykdytos visos šios sąlygos:
1) po perdavimo sistemos operatoriaus įvykdyto atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso, kurio sąlygas derina ir rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti tokių energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;
2) energijos kaupimo įrenginiai arba su dažnio reguliavimu nesusijusios papildomos paslaugos yra būtini, kad perdavimo sistemos operatorius galėtų įvykdyti savo pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus perdavimo sistemos eksploatavimo, ir kad jie nebūtų naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje.
21. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir perdavimo tinklų operatorius neprivalo Tarybai teikti prašymo leisti turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti šio įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje nurodytus įrenginius, kai šie įrenginiai yra kondensatoriai ir yra naudojami tik elektros tinklų įtampos parametrams gerinti, reaktyvios ir aktyvios galios balansui tinkle užtikrinti, įtampos kokybės ar kitoms tinklo stabilumą užtikrinančioms funkcijoms atlikti, o ne energijai kaupti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
3. Taryba rengia ir tvirtina privalomas gaires, kurios padėtų perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti sąžiningą konkursą.
4. Taryba, gavusi perdavimo sistemos operatoriaus prašymą leisti perdavimo sistemos operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, informuoja Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą ir Europos Komisiją apie perdavimo sistemos operatoriaus prašyme nurodytas priežastis ir priimtą sprendimą dėl leidimo suteikimo.
5. Taryba kas 5 metus rengia viešąją konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdama įvertinti, ar yra potenciali galimybė ir kitų asmenų suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius. Jeigu po viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius energijos kaupimo įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba įpareigoja perdavimo sistemos operatorių nuosekliai per 18 mėnesių panaikinti veiklą šioje srityje. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba numato galimybę perdavimo sistemos operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.
6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos integruotiesiems elektros tinklo komponentams ir (ar) naujiems energijos kaupimo įrenginiams (elektros akumuliatoriams), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki Direktyvos (ES) 2019/944 54 straipsnio 5 dalyje nurodytos datos, įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu tuo atveju, jeigu tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) atitinka visas šias sąlygas:
1) yra prijungiami prie elektros perdavimo tinklų vėliausiai po 2 metų po to, kai dėl jų buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas;
2) yra integruoti į perdavimo sistemą;
3) naudojami tik reaktyviajam momentiniam elektros perdavimo tinklų saugumui atkurti įvykus nenumatytam atvejui elektros tinkluose, jeigu tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti taikant įprastinį perskirstymą;
4) nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje, įskaitant balansavimą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
484 straipsnis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus teisės į energijos kaupimo įrenginius
1. Skirstomųjų tinklų operatorius negali turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.
2. Pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstą Tarybos nustatyta tvarka teikiamą prašymą Taryba leidžia skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba patvirtina, kad tie energijos kaupimo įrenginiai yra integruotieji elektros tinklo komponentai. Be to, Taryba leidžia skirstomųjų tinklų operatoriui turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginius, jeigu Taryba nustato, kad yra įvykdytos visos šios sąlygos:
1) po skirstomųjų tinklų operatoriaus įvykdyto atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso, kurio sąlygas derina ir rezultatus tvirtina Taryba, kitiems asmenims nebuvo suteikta teisė turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti energijos kaupimo įrenginių arba jie negalėjo tų paslaugų suteikti pagrįstomis kainomis ir laiku;
2) energijos kaupimo įrenginiai būtini, kad skirstomųjų tinklų operatorius galėtų įvykdyti savo teisės aktuose nustatytas pareigas, siekdamas veiksmingo, patikimo ir saugaus skirstymo sistemos eksploatavimo, o įrenginiai nėra naudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje.
21. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir skirstomųjų tinklų operatorius neprivalo Tarybai teikti prašymo leisti turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti šio įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje nurodytus įrenginius, kai šie įrenginiai yra kondensatoriai ir bus naudojami tik elektros tinklų įtampos parametrams gerinti, reaktyvios ir aktyvios galios balansui tinkle užtikrinti, įtampos kokybės ar kitoms tinklo stabilumą užtikrinančioms funkcijoms vykdyti, o ne energijai kaupti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
3. Taryba rengia ir tvirtina privalomas gaires, kurios padėtų skirstomųjų tinklų operatoriui užtikrinti sąžiningą konkursą.
4. Taryba kas 5 metus rengia viešąją konsultaciją dėl esamų energijos kaupimo įrenginių, siekdama įvertinti, ar yra galimybė ir kitų asmenų suinteresuotumas investuoti į tokius įrenginius. Jeigu po viešosios konsultacijos, atlikus vertinimą, paaiškėja, kad tokius įrenginius kiti asmenys gebėtų ekonomiškai efektyviai turėti nuosavybės teise, plėtoti, eksploatuoti arba valdyti, Taryba įpareigoja skirstomųjų tinklų operatorių nuosekliai per 18 mėnesių panaikinti veiklą šioje srityje. Energijos kaupimo įrenginių pardavimo konkurso privalomose gairėse Taryba numato galimybę skirstomųjų tinklų operatoriui gauti pagrįstą kompensaciją, visų pirma, susigrąžinti savo investicijų į energijos kaupimo įrenginius likutinę vertę.
5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma integruotiesiems elektros tinklo komponentams ir (ar) naujiems energijos kaupimo įrenginiams (elektros akumuliatoriams), dėl kurių galutinis investavimo sprendimas priimtas iki Direktyvos (ES) 2019/944 36 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos, įprastu nusidėvėjimo laikotarpiu tuo atveju, jeigu tokie energijos kaupimo įrenginiai (elektros akumuliatoriai) atitinka visas šias sąlygas:
1) prijungiami prie elektros skirstomųjų tinklų vėliausiai po 2 metų po to, kai dėl jų buvo priimtas galutinis investavimo sprendimas;
2) integruoti į skirstomuosius tinklus;
3) naudojami tik reaktyviajam momentiniam elektros skirstomųjų tinklų saugumui atkurti įvykus nenumatytam atvejui tinkluose, jeigu tokia atkūrimo priemonė pradeda veikti nedelsiant ir nustoja veikti, kai problemą galima išspręsti taikant perskirstymą;
4) nenaudojami elektros energijai pirkti arba parduoti elektros energijos rinkoje, įskaitant balansavimą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
Papildyta skirsniu:
Nr. XIV-232, 2021-04-01, paskelbta TAR 2021-04-08, i. k. 2021-07423
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGA
771 straipsnis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus bendradarbiavimas su užsienio valstybių skirstomųjų tinklų operatoriais
1. Skirstomųjų tinklų operatorius su valstybių narių skirstomųjų tinklų operatoriais bendradarbiauja Europos Sąjungos ir regioniniu lygmeniu, siekdamas skatinti užbaigti kurti Europos Sąjungos elektros energijos vidaus rinką ir skatinti jos veikimą bei optimalų skirstymo ir perdavimo sistemų valdymą ir koordinuotą eksploatavimą.
2. Skirstomųjų tinklų operatorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, nepažeisdamas nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių skirstomųjų tinklų operatoriais, reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių ir regioninių organizacijų, asociacijų, komitetų, komisijų ir darbo grupių veikloje.
3. Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę dalyvauti, o skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, dalyvauja skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacijos, veikiančios pagal Reglamentą (ES) 2019/943, veikloje. Skirstomųjų tinklų operatoriaus, kuris yra skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacijos, veikiančios pagal Reglamentą (ES) 2019/943, registruotas narys, pagrįstos ir proporcingos išlaidos, susijusios su dalyvavimu šios organizacijos veikloje, Tarybos nustatyta tvarka įvertinamos nustatant ar koreguojant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS IR ATSAKOMYBĖ
201 straipsnis. Leistinos generuoti galios apribojimai
1. Tinklų naudotojai, eksploatuodami prie elektros tinklų prijungtus elektros įrenginius, privalo neviršyti leistinos generuoti galios.
2. Elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia ir didžiausias pajėgumas gali būti didesni už leistiną generuoti galią, nustatytą prijungimo taške, tačiau leistina generuoti galia negali viršyti elektrinės, įskaitant hibridinę elektrinę, ar energijos kaupimo įrenginio įrengtosios galios ir didžiausio pajėgumo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2397, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25913
3. Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir (ar) didesniu galios dydžiu, negu nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui baudą už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Taryba suderinta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1170, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14907
732 straipsnis. Elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumų plėtotojų patikra
Siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir saugumą, kai šioje sistemoje planuojami plėtoti elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumai, galintys daryti reikšmingą įtaką jos veikimui, tai yra, kai gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas pateikia tinklų operatoriui prašymą sudaryti ketinimų protokolą dėl elektros energijos gamybos įrenginių ir (ar) energijos kaupimo įrenginių prijungimo, kai prijungimo taške numatoma leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 50 MW, išskyrus atvejus, kai pateikiamas prašymas sudaryti ketinimų protokolą dėl Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje planuojamų plėtoti elektros gamybos įrenginių prijungimo, turi būti įsitikinta, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus. Kai atlikus Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatytus veiksmus priimamas sprendimas, patvirtinantis, kad šis asmuo ir (ar) ketinimų protokolo pasirašymas kelia riziką ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, prašymas pasirašyti ketinimų protokolą netenkinamas ir ketinimų protokolas nepasirašomas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1700, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27273
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
VIEŠIEJI INTERESAI ELEKTROS ENERGETIKOS SEKTORIUJE. ELEKTROS ENERGETIKOS OBJEKTŲ IR ĮRENGINIŲ PROJEKTAVIMAS IR ĮRENGIMAS
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. XIII-262, 2017-03-30, paskelbta TAR 2017-04-07, i. k. 2017-05920
401 straipsnis. Naudojimasis lankstumo paslaugomis skirstomuosiuose tinkluose
1. Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę įsigyti lankstumo paslaugas ir jomis naudotis skirstomuosiuose tinkluose, vadovaudamasis Tarybos patvirtintu Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašu. Lankstumo paslaugos apima su elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymu, vartotojo paklausos pokyčio valdymu, paklausos telkimu, energijos kaupimu ir perkrovos valdymu susijusias paslaugas, taip pat skirstomųjų tinklų operatoriaus veikloje reikalingas kitas paslaugas, kurios būtinos nepertraukiamam ir efektyviam elektros energijos skirstymo paslaugų teikimui užtikrinti, įskaitant efektyviai vykdomą tinklų plėtrą.
2. Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, taiko Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatytas lankstumo paslaugų specifikacijas. Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatant lankstumo paslaugų specifikacijas ir (ar) standartizuotus lankstumo paslaugų produktus, turi būti užtikrintos visų rinkos dalyvių galimybės dalyvauti teikiant šias paslaugas nediskriminacinėmis sąlygomis. Rengdamas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą ir jį vykdydamas, skirstomųjų tinklų operatorius privalo užtikrinti, kad lankstumo paslaugoms įsigyti būtų taikoma skaidri, dalyvavimu ir rinkos veikimu grindžiama procedūra, užtikrinanti veiksmingą ir nediskriminacinį visų susijusių rinkos dalyvių, įskaitant rinkos dalyvių, vykdančių elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymą, paklausos telkimą ir energijos kaupimą, dalyvavimą.
3. Skirstomųjų tinklų operatorius, rengdamas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, savo nustatyta tvarka, skelbiama jo interneto svetainėje, vykdo viešąsias konsultacijas su rinkos dalyviais, derina šį aprašą su perdavimo sistemos operatoriumi, įvertina lankstumo paslaugų poreikį ir pagrįstai numato jų įsigijimo mastą ir tvarką. Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą skirstomųjų tinklų operatorius teikia Tarybai tvirtinti.
4. Skirstomųjų tinklų operatoriaus teisė įsigyti lankstumo paslaugas Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nurodytu būdu ir jas naudoti gali būti ribojama tik Tarybos sprendimu, kuris priimamas Tarybos iniciatyva arba skirstomųjų tinklų operatoriaus pagrįstu prašymu patvirtinti Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą ir (ar) riboti jo teisę įsigyti ir naudoti lankstumo paslaugas, jeigu tokių paslaugų pirkimas nėra ekonomiškai veiksmingas arba dėl tokio pirkimo atsirastų didelių rinkos iškraipymų arba didesnė perkrova.
5. Taryba, priimdama šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą, taip pat vykdydama šio įstatymo 391 straipsnio 3 dalyje ir 69 straipsnio 4 dalyje nustatytas pareigas, užtikrina, kad skirstomųjų tinklų operatoriui įsigyjant lankstumo paslaugas būtų pagerintas skirstomųjų tinklų eksploatavimo ir plėtros efektyvumas, kartu užtikrinant nepertraukiamą ir efektyvų elektros energijos skirstymo paslaugų teikimą. Skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę pirkti lankstumo paslaugas iš tokias paslaugas teikiančių rinkos dalyvių, prioriteto tvarka rinkdamasis energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, kai tokios paslaugos ekonomiškai veiksmingai sumažina poreikį atnaujinti ar pakeisti skirstomųjų tinklų elementus ir padeda užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų šių tinklų darbą.
6. Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, keičiasi visa būtina informacija ir koordinuoja veiksmus su perdavimo sistemos operatoriumi, siekdamas užtikrinti optimalų išteklių naudojimą, taip pat saugų, patikimą ir efektyvų elektros energetikos sistemos darbą ir sudaryti palankesnes sąlygas elektros energijos rinkai plėtoti.
7. Skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtos sąnaudos dėl lankstumo paslaugų įsigijimo, įskaitant būtinų informacinių ir ryšių technologijų ir infrastruktūros sąnaudas, Tarybos nustatyta tvarka įvertinamos nustatant ar koreguojant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.
8. Skirstomųjų tinklų operatoriai, bendradarbiaudami su jų veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje veiklą vykdančiu šilumos tiekėju, kas 4 metus privalo įvertinti galimybę panaudoti centralizuoto šilumos ir (ar) vėsumos energijos tiekimo sistemą teikiant lankstumo paslaugas, kai tam panaudojamas paklausos valdymas, perteklinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių energijos kaupimas, taip pat įvertinti, ar naudotis nustatytomis galimybėmis būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau negu alternatyviais sprendimais. Šilumos tiekėjai bendradarbiauja teikdami informaciją skirstomųjų tinklų operatoriams. Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, vertinimo rezultatus pateikia ir (ar) panaudoja rengdamas 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą ir (ar) rengdamas (atnaujindamas) Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-627, 2021-11-11, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24219
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS TIEKIMAS
463 straipsnis. Nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimas, kai elektros energija tiekiama buitiniams vartotojams
1. Nepriklausomas tiekėjas privalo turėti galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą, kai elektros energija tiekiama buitiniams vartotojams. Pagal nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimą finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Tarybai jos reikalaujamą pagrįstą sumą, neviršijančią prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytos sumos, buitinių vartotojų nuostoliams kompensuoti, jeigu atsirado bent viena iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių.
2. Nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo trumpiausias galiojimo terminas – 3 mėnesiai.
3. Prievolių įvykdymo užtikrinimo panaudojimo ir administravimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
4. Nepriklausomas tiekėjas užtikrina, kad jo turimas prievolių įvykdymo užtikrinimas atitinka šioje dalyje nustatytus reikalavimus. Nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti didžiausia suma iš šių:
1) 2 000 eurų;
2) 7 procentai nepriklausomo tiekėjo visų įvykdytų įsipareigojimų per praėjusius 3 mėnesius pajamų sumos pagal visas nepriklausomo tiekėjo su buitiniais vartotojais sudarytas elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis. Apskaičiuojant šią pajamų sumą, nepriklausomo tiekėjo taikyta galutinė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams (su pridėtinės vertės mokesčiu) padauginama iš šių vartotojų suvartoto elektros energijos kiekio.
5. Nepriklausomas tiekėjas privalo užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma netaptų mažesnė, negu nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. Jeigu nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė, negu nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, nepriklausomas tiekėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje numatytos aplinkybės atsiradimo, kreiptis į finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Finansų įstaiga ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo nepriklausomo tiekėjo kreipimosi dienos priima sprendimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Nepriklausomas tiekėjas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo finansų įstaigos sprendimo dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo gavimo dienos privalo pateikti Tarybai prievolių įvykdymo užtikrinimą ir prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus.
6. Taryba, šio įstatymo 16 straipsnio 211 dalies 1 punkte, 46 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose, 463 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais Tarybos nustatyta tvarka, tikrina, ar nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinime nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuota pagal šio straipsnio nuostatas.
7. Taryba, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą dėl bent vienos iš nurodytų aplinkybių, atsiradusių prievolių įvykdymo užtikrinimo galiojimo laikotarpiu:
1) nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su buitiniais vartotojais sąlygomis, nutraukia veiklą arba vienašališkai nutraukia elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, išskyrus atvejus, jeigu nepriklausomas tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti elektros energiją sutartomis su buitiniais vartotojais sąlygomis arba vienašališkai nutraukia elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį dėl to, kad buitinis vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinius įpareigojimus ir tai yra esminis sutarties pažeidimas;
2) nepriklausomas tiekėjas tampa nemokus;
3) nepriklausomam tiekėjui iškeliama bankroto byla, pradedamas bankroto procesas ne teismo tvarka arba pradedama likvidavimo procedūra, nepriklausomo tiekėjo – fizinio asmens – mirties atveju.
8. Prievolių įvykdymo užtikrinimas neapima:
1) žalos, kurią buitinis vartotojas patyrė dėl netinkamos nepriklausomo tiekėjo suteiktų paslaugų kokybės;
2) neturtinės žalos, kurią patyrė buitinis vartotojas;
3) žalos, kurią patyrė buitinis vartotojas dėl nepriklausomo tiekėjų veiksmų, kuriuos nulėmė nenugalimos jėgos aplinkybės (force majeure), kaip tai suprantama pagal Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalį;
4) žalos, kurią buitinis vartotojas patyrė dėl nepriklausomo tiekėjo nesuteiktų į elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį neįtrauktų paslaugų, kurios nėra nepriklausomas elektros energijos tiekimas.
9. Taryba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie buitinių vartotojų prašymų dėl nuostolių kompensavimo pateikimą ir nagrinėjimą. Buitinis vartotojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Tarybos informacijos apie prašymų dėl nuostolių kompensavimo pateikimą ir nagrinėjimą paskelbimo dienos turi kreiptis į Tarybą. Prašymai dėl nuostolių kompensavimo nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
10. Prievolių įvykdymo užtikrinimo suma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka proporcingai pagal elektros energijos suvartojimą padalijama visiems į Tarybą besikreipusiems buitiniams vartotojams ir Tarybos išmokama besikreipusiems buitiniams vartotojams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka išmokos gavimo dienos Taryboje.
11. Taryba, nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų buitinių vartotojų prašymų išnagrinėjimo, finansų įstaigai pateikia rašytinį reikalavimą ir jį patvirtinančius dokumentus dėl prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytos sumos. Finansų įstaiga prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytą sumą, skirtą buitinio vartotojo nuostoliams kompensuoti, turi išmokėti Tarybai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Tarybos rašytinio reikalavimo ir jį patvirtinančių dokumentų gavimo dienos.
12. Finansų įstaiga prievolių įvykdymo užtikrinime nurodytos sumos turi teisę nemokėti, kai patirtus nuostolius buitiniams vartotojams visiškai kompensuoja nepriklausomas tiekėjas, arba išmoką sumažinti proporcingai nepriklausomo tiekėjo buitiniams vartotojams atlygintų nuostolių sumos dydžiui.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105
721 straipsnis. Elektros energijos persiuntimo atnaujinimas vartotojams
1. Nutrūkus elektros energijos persiuntimui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus:
1) perdavimo sistemos operatorius turi atnaujinti elektros energijos persiuntimą vartotojams ne vėliau kaip per 12 valandų;
2) skirstomųjų tinklų operatorius turi atnaujinti elektros energijos persiuntimą vartotojams ne vėliau kaip per 6 valandas, kai vartotojo elektros įrenginiai įrengti miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 80 000 gyventojų, ir laisvųjų ekonominių zonų teritorijose, ir ne vėliau kaip per 12 valandų, kai vartotojų elektros įrenginiai įrengti kitoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Jeigu tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais, vartotojo prašymu jis turi sumokėti vartotojui kompensaciją, išskyrus atvejus, kai elektros energijos persiuntimas:
1) nutrūko dėl:
a) vartotojo kaltės;
b) karo, teroristinių veiksmų;
c) nenugalimos jėgos aplinkybių;
d) valstybės veiksmų;
e) būtinojo reikalingumo;
2) buvo nutrauktas:
a) siekiant apsaugoti visuomenės interesus, įskaitant atvejį, kai tai būtina siekiant išvengti ekstremaliosios energetikos padėties arba Energetikos įstatyme nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį;
b) siekiant išvengti avarijos, sutrikimo ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar tinklų operatoriaus elektros tinkle ar likviduoti patirtą avariją, sutrikimus ar gedimus;
c) vartotojams ir (ar) gaminantiems vartotojams viršijus leistinos naudoti galios ir (ar) leistinos generuoti galios dydį arba nevykdant susitarimų dėl kitų elektros energijos persiuntimo sąlygų, be kurių būtų neįmanomas jų elektros įrenginių prijungimas prie tinklų operatoriaus elektros tinklų.
3. Jeigu elektros energijos persiuntimas nutrūko dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ar panašiai) sukeltos energetikos objektų ir įrenginių avarijos, kurios kriterijai numatyti energetikos objektų ir įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ar gaisro ir tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo per 72 valandas, vartotojo prašymu jis turi sumokėti vartotojui Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotą kompensaciją.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas metinis vienam vartotojo objektui išmokamos kompensacijos dydis negali viršyti pusės vartotojui per praėjusius kalendorinius metus priskaičiuotų persiuntimo paslaugos mokesčių sumos (be pridėtinės vertės mokesčio) už konkretų vartotojo objektą, išskyrus atvejus, kai elektros energijos persiuntimas nutrūksta ir nėra atnaujinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais daugiau kaip du kartus per metus. Tuo atveju, jeigu elektros energija būtų vartojama ne ištisus metus, didžiausias mokėtinas kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas proporcingai faktiniam elektros energijos vartojimo laikui. Kai elektros energijos persiuntimas nutrūksta ir nėra atnaujinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais daugiau kaip du kartus per metus, paskesniais atvejais kiekvienos išmokamos kompensacijos maksimalus dydis negali būti didesnis kaip pusė vartotojo per praėjusius kalendorinius metus už konkretų vartotojo objektą priskaičiuotų persiuntimo paslaugos mokesčių sumos (be pridėtinės vertės mokesčio). Einamaisiais kalendoriniais metais vartotojui priskaičiuotos kompensacijos dalis, viršijanti šioje dalyje nurodytą metinę vienam vartotojo objektui galimą išmokėti kompensacijos sumą, nėra mokama.
5. Jeigu tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytais terminais, ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo elektros energijos persiuntimo atnaujinimo tinklų operatorius privalo informuoti vartotoją apie teisę kreiptis dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos kompensacijos. Vartotojas, siekiantis gauti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą kompensaciją, per 6 mėnesius nuo tinklų operatoriaus pranešimo gavimo dienos pateikia prašymą tinklų operatoriui. Tinklų operatorius vartotojo prašymą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.
6. Tinklų operatorius, nustatęs, kad vartotojo prašymas dėl kompensacijos yra pagrįstas, vartotojui kompensaciją sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo vartotojo prašymo išnagrinėjimo dienos, jeigu vartotojas ir tinklų operatorius nesusitaria kitaip.
7. Kai būtina užsitikrinti trumpesnį elektros energijos persiuntimo atnaujinimo laiką, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, arba išvengti elektros energijos persiuntimo nutrūkimo, vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus, kreipiasi į tinklų operatorių dėl rezervinės linijos ar dėl tiesioginės skirstymo linijos įrengimo. Rezervinė linija įrengiama nuo skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančių žemos ar vidutinės įtampos elektros tinklų ir, jai atsijungus, jos įjungimas vykdomas per laiką, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje. Tiesioginė skirstymo linija įrengiama nuo skirstomųjų tinklų operatoriui priklausančių vidutinės įtampos elektros tinklų taip, kad, sugedus šiai linijai ir (ar) kitam elektros energijos šaltiniui, perjungimas nuo vieno elektros energijos šaltinio prie kito būtų vykdomas per relinės apsaugos ir automatikos įtaisų suveikimo laiką. Šioje dalyje nurodyti vartotojai taip pat turi teisę patys įsirengti elektros energijos šaltinius, kurie užtikrina nuo skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklų nepriklausomą elektros energijos tiekimą. Vartotojas tinklų operatoriui kompensuoja 100 procentų visų tinklų operatoriaus išlaidų, patirtų tinklų operatoriui įrengiant rezervinę ir (ar) tiesioginę skirstymo linijas.
8. Jeigu tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytais terminais dėl įvykių kito tinklų operatoriaus valdomuose elektros tinkluose ir vartotojo prašymu sumoka vartotojui kompensaciją, tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų prijungti vartotojo elektros įrenginiai, turi atgręžtinių reikalavimų teisę į kitą tinklų operatorių. Atgręžtinių reikalavimų atveju tinklų operatoriaus patirti nuostoliai apskaičiuojami proporcingai laikui, kurį elektros energijos persiuntimas buvo nutrūkęs dėl įvykių kito tinklų operatoriaus valdomuose elektros tinkluose. Atgręžtinių reikalavimų dydis nustatomas bendroje tinklų operatorių susitarimu sudaromoje komisijoje.
9. Vartotojai, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, taip pat turi teisę kreiptis į tinklų operatorių dėl patirtų pagrįstų tiesioginių nuostolių, kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, atlyginimo.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1667, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26105