Pakeitimų istorija

Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas

6 versijos · 1995-04-04
1998-06-23
Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas — art. 515
1998-03-10
Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas — art. 515
1997-05-06
Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas — art. 515
1997-01-16
Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 28 más
1996-08-20
Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas — arts. 15, 19, 16 y 9 más

Pakeitimai 1996-08-20

@@ -1,1690 +1,1446 @@
# Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas
@D1=19950404;D2=19960530;D3=19960614
@D1=19950404;D2=19960530;D3=19960614
Neoficialus įstatymo tekstas
Neoficialus įstatymo
tekstas
Pakeitimai:
1.
Parlamentas,
Įstatymas
{#19960530AA1354 ;}
Nr. 1-1354, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 55-1292 (96.06.12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALDININKŲ ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. 1-1354,
96.05.30, Žin., 1996, Nr. 55-1292 (96.06.12)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALDININKŲ ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. 1-1499,
96.08.20, Žin., 1996, Nr. 82-1968 (96.08.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALDININKŲ ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
V A L D I N I N K Ų
ĮSTATYMAS
1995 m. balandžio 4 d. Nr.I-836
Vilnius
I skyrius. BENDROJI DALIS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato valstybės valdymo tarnybą, priėmimo į
valstybės  valdymo
tarnybą  tvarką,  jos  laikymąsi,  valdininkų
teises, pareigas ir
atsakomybę, tarnybos santykių pasibaigimą.
2 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių politikai
Darbuotojai, į
savo  pareigas  tiesiogiai  ir  netiesiogiai
išrinkti Lietuvos
Respublikos piliečių  arba valstybės  įstatymų
leidžiamosios
ir    vykdomosios   valdžios   bei   savivaldybių
institucijų
paskirti  politinei programai vykdyti, yra politikai.
Jiems atlyginimas
mokamas iš valstybės arba savivaldybės biudžeto
lėšų.
Valstybės
politikai  yra Lietuvos  Respublikos  Prezidentas,
Seimo nariai,
Ministras Pirmininkas ir ministrai.
Savivaldybių
politikai yra savivaldybių tarybų nariai.
3 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių tarnautojai
Įstaigų ir
organizacijų  darbuotojai  (išskyrus  minimus  2
straipsnyje),
kuriems   atlyginimas  mokamas   iš  valstybės  ar
savivaldybės
biudžeto  lėšų, laikomi  valstybės  ar  savivaldybių
tarnautojais.
Pagal
tarnautojų  pagrindinio darbo  turinį  ir  pobūdį  jie
skirstomi į
profesinius korpusus  (mokytojų, policijos, teisėjų,
medicinos
darbuotojų, diplomatų, valdininkų  ir t.t.).
4 straipsnis.
Valstybės valdymo tarnyba
Valstybės
valdymo  tarnyba  yra  pareigų  atlikimas  Seimo,
Prezidento,
Vyriausybės,   kitose  valstybės  institucijose  bei
savivaldybių
struktūriniuose padaliniuose pagal valstybės valdymo
tarnybos pareigybių
sąrašą (toliau - pareigybių sąrašas).
Pareigybių
sąrašą   tvarko  Vyriausybė.  Pareigybių  sąraše
išvardijamos
valdininkų  pareigybės ir  nurodoma,  kuriam  lygiui
("A" ar
"B") jos priskiriamos.
Seimas,
Prezidentas  ir  Lietuvos  savivaldybių  asociacija
sudaro ir  teikia
pareigybių  sąrašui savo institucijų valdininkų
pareigybes pagal
vienodą formą.
5 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių valdininkai
Valstybės
valdymo  tarnybos  tarnautojai  sudaro  profesinį
valdininkų korpusą.
Valdininkais
nelaikomi   tie  tarnautojai,   kurie  atlieka
ūkines-technines
funkcijas,  t.y.  kurie  aptarnauja  darbovietės
vidaus ūkį  ir
kurių  veikla neturi  įtakos institucijos  veiklai
pagal šios
institucijos kompetenciją.
Valdininkų
sąraše  nurodytų pareigybių tarnautojai valstybės
valdymo
institucijose  yra  valstybės  valdininkai,  savivaldybių
valdymo struktūrose
- savivaldybių valdininkai (toliau valstybės
ir savivaldybių
valdininkai - valdininkai).
6 straipsnis.
Valdininkų lygiai
Valdininkai
skirstomi į "A" ir "B" lygius.
"A"
lygio  valstybės valdininkai  yra tarnautojai,  paskirti
Seimo, Prezidento,
Vyriausybės ir kiti pareigybių sąraše nurodyti
tarnautojai,
padedantys   valstybės  politikams   vykdyti   savo
funkcijas. Šių
valdininkų  tarnyba  susieta  su  jų  tiesioginių
vadovų įgaliojimų
trukme.
"B"
lygio  valstybės valdininkai  yra tarnautojai,  paskirti
Seimo,
Prezidento,   Vyriausybės,  jų   struktūrinių  padalinių,
ministerijų,
Vyriausybės    įstaigų   (departamentų,   tarnybų,
inspekcijų), prie
ministerijų  įsteigtų  departamentų,  tarnybų,
inspekcijų, kitų
valstybės valdymo  institucijų, taip  pat  kiti
pareigybių sąraše
nurodyti tarnautojai.  Šių valdininkų  tarnyba
nesusieta su juos
paskyrusių institucijų įgaliojimų trukme.
"A"
lygio  savivaldybių valdininkai  yra  kontrolieriai,  jų
pavaduotojai ir
kiti  pareigybių  sąraše  nurodyti  tarnautojai,
padedantys
savivaldybių  politikams vykdyti  savo funkcijas.  Šių
valdininkų tarnyba
susieta su  jų tiesioginių  vadovų įgaliojimų
trukme.
"B"
lygio  savivaldybių valdininkai  yra  Vietos  savivaldos
įstatymo nustatyta
tvarka skiriami,  taip  pat  kiti  pareigybių
sąraše nurodyti
tarnautojai. Šių valdininkų tarnyba nesusieta su
juos į pareigas
paskyrusių institucijų įgaliojimų trukme.
Pareigybių
priskyrimą   "A"   lygiui   pareigybių   sąraše
Vyriausybės teikimu
tvirtina Seimas.
II
skyrius. VALSTYBĖS VALDYMO TARNYBA
7 straipsnis.
Valstybės valdymo tarnybos tvarkymas
Valstybės
valdymo   tarnybą  tvarko   Vyriausybė,  teikdama
pavedimus
ministerijoms,  valstybės ir,  suderinusi  su  Lietuvos
savivaldybių
asociacija, savivaldybių institucijoms.
Tvarkant
valstybės   valdymo   tarnybą   atliekamos   šios
funkcijos:
1) sudaromas ir
kaupiamas valdininkų duomenų bankas;
2)
rengiami    kvalifikacinių   reikalavimų   valdininkams
pagrindiniai
nuostatai  ir  nustatoma  kvalifikacinių  kategorijų
suteikimo tvarka;
3)  teikiamos
rekomendacijos  valstybės   ir  savivaldybių
institucijoms  dėl
valdininkų   perkėlimo   valstybės   valdymo
tarnyboje įstatymo
nustatyta tvarka;
4)
koordinuojamas valdininkų kvalifikacijos tobulinimas;
5) kitos  šio
ir  kitų įstatymų nustatytos valstybės valdymo
tarnybos tvarkymo
funkcijos;
6)
kontroliuojamas šio įstatymo vykdymas.
Valstybės
valdymo  tarnybos  tvarkymo  funkcijas  atliekanti
institucija
derina   visus   savo   reikalavimus   savivaldybių
valdininkams su
Lietuvos savivaldybių asociacija.
8 straipsnis.
Valdžios ir valdymo institucijų pareiga
teikti informaciją
Valstybės,
savivaldybių  įstaigos, įmonės  ir  organizacijos
privalo teikti
Vyriausybės įgaliotoms institucijoms informaciją,
reikalingą valstybės
valdymo tarnybai tvarkyti.
9 straipsnis.
Priėmimo į valstybės valdymo tarnybą
reikalavimai
Į valstybės
valdymo tarnybą  priimami Lietuvos  Respublikos
piliečiai, mokantys
valstybinę kalbą  ir atitinkantys  kitus, jų
pareigoms
nustatytus, kvalifikacinius reikalavimus.
10 straipsnis.
Draudimai dirbti valstybės valdymo
tarnyboje
Valstybės
valdymo tarnyboje negali dirbti:
1) asmenys,
teisti už  sunkius  nusikaltimus,  nusikaltimus
valstybės tarnybai;
2) asmenys,
kuriuos sieja  artimi giminystės  ar svainystės
ryšiai, jeigu  jų
tarnyba yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu
pavaldumu kitam arba
su vieno teise kontroliuoti kitą.
11 straipsnis.
Priėmimo į valstybės valdymo tarnybą
tvarka
"A"
lygio  valdininkai į  valstybės valdymo tarnybą priimami
Lietuvos
Respublikos   Konstitucijos,  darbo  ir  kitų  įstatymų
nustatyta tvarka.
Su šiais  valdininkais  sudaromos  terminuotos
darbo sutartys
atitinkamų institucijų  ar jų  vadovų  įgaliojimų
laikui.
"B"
lygio  valdininkai į  valstybės valdymo tarnybą priimami
darbo ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka. Šių valdininkų priėmimas
galimas tik  viešo
konkurso  būdu arba  išlaikius kvalifikacinius
egzaminus. Konkursų
ir egzaminų nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Valdininkai,
prieš   priimant  juos   į  tarnybą,  pateikia
pažymėjimą  apie
sveikatos  būklę   pagal  Sveikatos   apsaugos
ministerijos
nustatytą formą.
12 straipsnis.
Valstybės valdymo tarnybos pradžia
Valdininkų
tarnyba  prasideda nuo  jų išrinkimo ar paskyrimo
dienos, jeigu
įstatyme arba darbo sutartyje nenurodyta kitaip.
13 straipsnis.
Tarnybinis pažymėjimas
Valdininkams
ne  vėliau  kaip  per  5  dienas  nuo  tarnybos
pradžios
išduodamas   valstybės   ar   savivaldybės   valdininko
tarnybinis
pažymėjimas.
Valdininkų
tarnybinio    pažymėjimo   nuostatus   tvirtina
Vyriausybė.
14 straipsnis.
Valdininkų pareigos
Valdininkai
privalo:
1) laikytis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų;
2)  vykdyti
Vyriausybės  nutarimus,  kitus  teisės  aktus,
reglamentuojančius  valdininkų
funkcijas,  jiems  duotas  vadovų
užduotis ir
pavedimus;
3)   priimti
sprendimus,   numatytus    jų   kompetenciją
nustatančiuose
įstatymuose  bei  tarnybiniuose  nuostatuose,  ir
reikalauti, kad tie
sprendimai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti;
4) laikytis
tarnybinės etikos;
5)
nepriekaištingai ir kultūringai atlikti savo pareigas;
6)  kelti
savo  kvalifikaciją   Vyriausybės  (savivaldybių
valdininkai -
suderinus  su  Lietuvos  savivaldybių  asociacija)
nustatyta tvarka;
7) saugoti
norminių aktų  nustatytą valstybinę ir tarnybinę
paslaptį;
8)  garantuoti
savo  darbo  viešumą,  įstatymų  nustatytais
atvejais ir tvarka
teikti piliečiams informaciją apie savo darbą;
9) ginti
teisėtus valstybės ir savivaldybių interesus;
10) deklaruoti
įstatymo  nustatyta  tvarka  savo  turtą  ir
pajamas;
11)
"B"  lygio -  išeidami iš  valstybės  tarnybos  į  darbą
privataus  verslo
įmonėse,  įstaigose   ir  organizacijose,  už
paskutinius trejus
metus kompensuoti  valstybės ar  savivaldybių
išlaidas, susijusias
su jų kvalifikacijos kėlimu;
12)
"B" lygio - neužsiiminėti visuomenine ir politine veikla
darbo vietoje ir
darbo metu;
13)  pranešti
vadovui  ir,  gavę  jo  sutikimą,  nevykdyti
užduoties, jeigu
asmeniniai, turtiniai interesai susikerta su šia
užduotimi  arba
turima  argumentų,   jog  asmeninės,  privataus
pobūdžio aplinkybės
gali  pakenkti  valstybės  valdymo  tarnybos
prestižui.
15 straipsnis.
Valdininkų teisės
Valdininkai turi
teisę:
1) atsisakyti
vykdyti užduotį ar pavedimą, jeigu jų nuomone,
duota užduotis  ar
pavedimas  prieštarauja  įstatymui;  apie  tai
valdininkas praneša
savo institucijos  vadovui  ir  vykdo  duotą
užduotį ar  pavedimą
tik  tuo atveju, jei institucijos vadovas to
reikalauja raštu,
išskyrus, kai  užduoties ar  pavedimo vykdymas
reikštų baudžiamąją
veiką ar administracinį pažeidimą; ne vėliau
kaip kitą  darbo
dieną  valdininkas privalo  pateikti aukštesniam
vadovui motyvuotą
pranešimą,  jog  nesutinkąs  su  užduotimi  ar
pavedimu. Už
neteisėto pavedimo ar užduoties įvykdymo padarinius
atsako tą užduotį
davęs vadovas;
2)
institucijos  lėšomis nuo  15 iki  30 dienų  per 2  metus
kelti kvalifikaciją
pagal jų pareigoms nustatytus kvalifikacinius
reikalavimus ir
gauti per tą laiką tarnybinę algą;
3)  norminių
aktų   nustatyta   tvarka   stažuoti   kitose
institucijose, taip
pat ir užsienyje.
16 straipsnis.
Draudimai valdininkams
Valdininkams
draudžiama:
* 1) dirbti
kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, būti
jų  valdymo  organų
nariais  (jeigu  įstatymai nenumato kitaip),
patarėjais,
ekspertais   ar   konsultantais,   eiti   renkamas,
skiriamas  ar
turimas pareigas, išskyrus mokslininkų ir pedagogų
pareigas  valstybinėse
mokslo ir studijų institucijose, švietimo
ir  kultūros
įstaigose bei gydytojų pareigas valstybinėse gydymo
įstaigose;  taip
pat  gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą
už  kūrybinę
veiklą.  Atlyginimu  už  kūrybinę  veiklą  laikomas
atlyginimas  už
asmens intelektinės veiklos rezultatus (Civilinio
kodekso  515
straipsnis),  taip  pat atlyginimas už darbą Seimo,
Prezidento   ar
Vyriausybės   sudaromose  komisijose  ir  darbo
grupėse;
2)  būti
personalinės  įmonės  savininku,  ūkinės bendrijos
tikruoju  nariu
arba  komanditoriumi, įsigyti arba valdyti pagal
įgaliojimą  daugiau
kaip  10  procentų  vienos įmonės vertybinių
popierių;
3)  atstovauti
kitų  šalies  ir  užsienio valstybių įmonių,
įstaigų   ir
organizacijų  interesams  ir  vykti  į  užsienį  jų
kvietimu;
4) streikuoti;
5) naudotis ne
tarnybos reikalams darbovietės turtu;
6)  naudoti
darbo  laiką ir tarnybos teikiamas galimybes ne
tarnybos tikslams;
7)  gauti
dovanas  už  tarnybos  pareigų  vykdymą, jeigu to
nenumato
tarptautinis protokolas.
Valdininkams
nėra   draudžiama  būti  visų  lygių  Seimo,
Respublikos
Prezidento,   savivaldybių   tarybų   rinkimų   ir
referendumų
organizavimo  komisijų  pirmininkais  ar  nariais ir
gauti   atlyginimą
už   šį   darbą.  Rinkimų  arba  referendumų
organizavimo
laikotarpiu  valdininkai  pagal sutartis su rinkimų
arba  referendumų
komisijomis gali dirbti ir kitą darbą bei už jį
gauti atlyginimą
įstatymų nustatyta tvarka.
Valdininkams,
rinkimų  arba  referendumų  komisijų nariams,
taip  pat
valdininkams,  dirbantiems  pagal  sutartis su rinkimų
arba   referendumų
komisijomis,   netaikomas   šio   straipsnio
pirmosios  dalies
6  punkte  numatytas  draudimas  naudoti darbo
laiką  ne tarnybos
tikslams, tačiau darbas rinkimų ar referendumo
komisijoje
neatleidžia  valdininko  nuo  jo  tiesioginių pareigų
vykdymo.
* Pastaba:
Valdininkai,  kurie pagal  16 straipsnio 1 punktą gali
eiti ir mokslininkų
bei pedagogų pareigas valstybinėse mokslo  ir
studijų
institucijose, švietimo ir kultūros įstaigose bei gydytojų
pareigas
valstybinėse  gydymo  įstaigose,  turi  teisę,   būdami
valdininkais,  eiti
šias  pareigas ne ilgiau  kaip iki 1998 metų
rugpjūčio 1 dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-1354, 96.05.30,
Žin., 1996, Nr. 55-1292 (96.06.12)
Nr. 1-1499,
96.08.20, Žin., 1996, Nr. 82-1968 (96.08.30)
17 straipsnis.
Valdininkų darbo vertinimas
"A"
lygio valdininkų darbą vertina jų vadovai.
"B"
lygio   valdininkų  darbas   vertinamas  kasmet   pagal
darbovietės  vidaus
tvarkos  taisykles,  o  kartą  per  3  metus
rengiamas jų  darbo
atestavimas, pagal kurio rezultatus nustatoma
valdininko
kvalifikacinė kategorija.
Valdininkų
atestavimą    reglamentuoja   visiems    bendri
atestavimo
nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Institucijos
vadovas   nustatyta  tvarka  pagal  atestavimo
rezultatus
sprendžia  apie valdininko pareiginio atlyginimo dydį,
ar  pakelti
valdininką  į  aukštesnes  pareigas,  pažeminti  jo
pareigas ar atleisti
iš jų pagal darbo įstatymus.
18 straipsnis.
Valdininkų paskatinimai ir apdovanojimai
Valdininkai
skatinami:
1) padėka;
2) pinigine
premija;
3) vardine
dovana.
Valdininkai
už    ypatingus   nuopelnus,    už   ilgalaikį
nepriekaištingą
darbą  valstybės  valdymo  tarnyboje  gali  būti
pasiūlyti valstybės
apdovanojimui gauti.
19 straipsnis.
Valdininkų drausminė atsakomybė
Valdininkams,
išskyrus   tuos,  kuriems  įstatymų  numatyta
speciali drausminė
atsakomybė, už  tarnybinių pareigų,  numatytų
įstatyme, tarnybos
nuostatuose arba  pareiginėse  instrukcijose,
taip  pat  už  šio
įstatymo  14  ir  16  straipsniuose  numatytų
reikalavimų
nevykdymą ar pažeidimą institucijos vadovo sprendimu,
jeigu įstatymai  nenustato
kitaip,  gali  būti  skiriamos  darbo
įstatymų
nustatytos   drausminės  nuobaudos,   laikantis   juose
numatytos nuobaudų
skyrimo tvarkos.
20 straipsnis.
Atsistatydinimas ir atleidimas iš tarnybos
Atsistatydinimas   -    tai   valdininko   raštu   pateiktas
pareiškimas
institucijos  vadovui atleisti  iš valstybės  valdymo
tarnybos šio
straipsnio nustatytais atvejais.
"A"
lygio  valstybės ir savivaldybių valdininkai, su kuriais
sudaroma
terminuota   darbo  sutartis,  atsistatydina  sutarties
terminui pasibaigus.
"B"
lygio  valdininkai -  nesutikdami su  Seimo, Prezidento,
Vyriausybės vykdoma
politika, sprendimais  ar veiksmais,  jei jų
veiksmų kritika,
pateikta pagal  instancijas darbo tvarka nedavė
teigiamų rezultatų
- gali  atsistatydinti. Kai  šie  valdininkai
apie tokį  savo
nesutikimą  pareiškia per  visuomenės informavimo
priemones,
politinius ir kitus visuomeninius renginius (išskyrus,
kai tokie
pareiškimai padaromi  vykstant  Seimo,  Prezidento  ar
savivaldybių tarybų
rinkimų agitacijai),  jie ne vėliau kaip per
14 dienų  privalo
atsistatydinti.  Jeigu atsistatydinti atsisako,
jie atleidžiami  iš
darbo  įstatymų nustatyta  tvarka ir  laikomi
atleistais iš
valstybės valdymo tarnybos.
Nurodytas
šio   straipsnio  trečiojoje   dalyje  valdininko
savanoriškas
atsistatydinimas   turi  būti   patenkintas   darbo
įstatymų nustatytais
pagrindais.
Valdininkų
darbo  santykiai gali  pasibaigti darbo  įstatymų
nustatytais
pagrindais.
III
skyrius. VALDININKŲ DARBO LAIKAS
IR SOCIALINĖS GARANTIJOS
21 straipsnis.
Valdininkų darbo laikas
Valdininkų
darbo  laiko  trukmę  nustato  darbo  įstatymai.
Institucijos vadovo
sprendimu (įsakymu,  potvarkiu)  jiems  gali
būti pavesta  dirbti
ilgiau. Už darbą ilgiau negu nustatyta laiko
trukmė kompensuojama
įstatymų nustatyta tvarka.
22 straipsnis.
Valdininkų darbo užmokestis
Valdininkų
darbo  užmokestį sudaro  tarnybinė alga  ir kitos
įstatymų nustatytos
išmokos.
Darbo  užmokestis
mokamas  iš  valstybės  ar  savivaldybių
biudžeto lėšų.
Valdininkų
darbo užmokestį nustato įstatymas, reguliuojantis
visų iš  valstybės
ir  savivaldybių biudžetų finansuojamų įstaigų
ir  organizacijų
darbuotojų  darbo   apmokėjimą  ir  pareigybių
priskyrimą
atitinkamoms kategorijoms.
23 straipsnis.
Valdininkų atostogos
Valdininkams
suteikiamos  trisdešimties  kalendorinių  dienų
kasmetinės
atostogos.  Be to,  už kiekvienų  penkerių metų  darbo
stažą valstybės
valdymo tarnyboje  suteikiama papildomai  po dvi
kalendorines
dienas,  tačiau bendra  kasmetinių  atostogų  trukmė
negali būti ilgesnė
kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų.
Valdininkų
stažas  skaičiuojamas  nuo  1990  metų  kovo  11
dienos.
24 straipsnis.
Garantijos, susijusios su darbu valstybės
valdymo tarnyboje
"A"
lygio  valdininkams  atsistatydinus  (šio  įstatymo  20
straipsnio antroji
dalis), Vyriausybės paskirta institucija (šio
įstatymo 7
straipsnis) turi  jiems pasiūlyti  valstybės  valdymo
tarnyboje  kitas
pareigas,  atitinkančias   jų   profesiją   ir
kvalifikaciją, o
tokių pareigų  nesant -  kitą  darbą  valstybės
valdymo tarnyboje.
Jeigu šio
straipsnio pirmojoje  dalyje numatytų reikalavimų
negalima įvykdyti
per vieną  mėnesį, taip  pat ir dėl valdininko
nesutikimo pereiti į
kitas pareigas ar į kitą darbą, jam išmokama
jo trijų paskutinių
tarnybinių atlyginimų dydžio kompensacija.
"B"
lygio  valdininkai  negali  būti  atleisti  dėl  Seimo,
Prezidento, Vyriausybės,
savivaldybės tarybos atsistatydinimo "in
corpore"  ar
šių  institucijų   politikų  (vadovų)   įgaliojimų
pasibaigimo ar
pasikeitimo.
25 straipsnis.
Valdininkų socialinės garantijos
Valdininkų
pensinį  aprūpinimą nustato  Lietuvos Respublikos
valstybinio
socialinio  draudimo pensijų įstatymas, taip pat kiti
pensijų įstatymai.
Valdininkui
žuvus  ar jį sužalojus dėl priežasčių, susijusių
su tarnyba, jeigu
kiti įstatymai kompensacijų už tai iš valstybės
biudžeto nenumato,
mokamos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto
tokio dydžio
kompensacijos:
1) žuvusiojo
šeimai -  dvejų su  puse  metų  jo  paskutinio
tarnybinio
atlyginimo dydžio išmoka;
2) sužalotam  -
nuo  vienerių iki  dvejų  su  puse  metų  jo
paskutinio
tarnybinio  atlyginimo dydžio  išmoka pagal sužalojimo
laipsnį;  šios
kompensacijos  dydį  nustato  taisyklės,  kurias
tvirtina Vyriausybė.
Valdininkui
žuvus  dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, jis
laidojamas
atitinkamai valstybės ar savivaldybės lėšomis.
26 straipsnis.
Valdininko persikėlimo išlaidos
Valdininkui,
įstatymų  nustatyta  tvarka  perkeltam  į  kitą
vietovę,  išmokamos
turėtos  persikėlimo  išlaidos.  Jos  pajamų
mokesčiu
neapmokestinamos.
Valdininkas dėl
persikėlimo atleidžiamas 5 darbo dienoms nuo
darbo ir paliekamas
jam vidutinis darbo užmokestis.
Šiame
straipsnyje  nurodytas garantijas taiko institucija, į
kurią valdininkas
yra perkeltas.
IV
skyrius. BAIGIAMOJI DALIS
27 straipsnis.
Valdininkų veiksmų apskundimas
Valdininkų
neteisėti   veiksmai  ir  sprendimai  gali  būti
skundžiami
institucijos vadovui, o vadovo sprendimai - teismui.
Piliečių
skundai   dėl   valdininkų   piktnaudžiavimo   ar
biurokratizmo
nagrinėjami Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių
įstatymo nustatyta
tvarka, o  skundai dėl  šių  valdininkų  kitų
veiksmų ir sprendimų
nagrinėjami teisme.
28 straipsnis.
Valdininkų darbo ginčų nagrinėjimo tvarka
Valdininkų
darbo ginčai nagrinėjami teisme.
29 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 1995 m. gegužės 1 dienos.
30 straipsnis.
Įstatymo įgyvendinimo tvarka
Šio
įstatymo    įgyvendinimo   tvarką   nustato   Lietuvos
Respublikos Seimo
nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų
įstatymo
įgyvendinimo".
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
V A L D I N I N K Ų
ĮSTATYMAS
1995 m. balandžio 4 d. Nr.I-836
Vilnius
I skyrius. BENDROJI DALIS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato valstybės valdymo tarnybą, priėmimo į
valstybės  valdymo
tarnybą  tvarką,  jos  laikymąsi,  valdininkų
teises, pareigas ir
atsakomybę, tarnybos santykių pasibaigimą.
2 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių politikai
Darbuotojai, į
savo  pareigas  tiesiogiai  ir  netiesiogiai
išrinkti Lietuvos
Respublikos piliečių  arba valstybės  įstatymų
leidžiamosios
ir    vykdomosios   valdžios   bei   savivaldybių
institucijų
paskirti  politinei programai vykdyti, yra politikai.
Jiems atlyginimas
mokamas iš valstybės arba savivaldybės biudžeto
lėšų.
Valstybės
politikai  yra Lietuvos  Respublikos  Prezidentas,
Seimo nariai,
Ministras Pirmininkas ir ministrai.
Savivaldybių
politikai yra savivaldybių tarybų nariai.
3 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių tarnautojai
Įstaigų ir
organizacijų  darbuotojai  (išskyrus  minimus  2
straipsnyje),
kuriems   atlyginimas  mokamas   iš  valstybės  ar
savivaldybės
biudžeto  lėšų, laikomi  valstybės  ar  savivaldybių
tarnautojais.
Pagal
tarnautojų  pagrindinio darbo  turinį  ir  pobūdį  jie
skirstomi į
profesinius korpusus  (mokytojų, policijos, teisėjų,
medicinos
darbuotojų, diplomatų, valdininkų  ir t.t.).
4 straipsnis. Valstybės
valdymo tarnyba
Valstybės
valdymo  tarnyba  yra  pareigų  atlikimas  Seimo,
Prezidento,
Vyriausybės,   kitose  valstybės  institucijose  bei
savivaldybių
struktūriniuose padaliniuose pagal valstybės valdymo
tarnybos pareigybių
sąrašą (toliau - pareigybių sąrašas).
Pareigybių
sąrašą   tvarko  Vyriausybė.  Pareigybių  sąraše
išvardijamos
valdininkų  pareigybės ir  nurodoma,  kuriam  lygiui
("A" ar
"B") jos priskiriamos.
Seimas,
Prezidentas  ir  Lietuvos  savivaldybių  asociacija
sudaro ir  teikia
pareigybių  sąrašui savo institucijų valdininkų
pareigybes pagal
vienodą formą.
5 straipsnis.
Valstybės ir savivaldybių valdininkai
Valstybės
valdymo  tarnybos  tarnautojai  sudaro  profesinį
valdininkų korpusą.
Valdininkais
nelaikomi   tie  tarnautojai,   kurie  atlieka
ūkines-technines
funkcijas,  t.y.  kurie  aptarnauja  darbovietės
vidaus ūkį  ir
kurių  veikla neturi  įtakos institucijos  veiklai
pagal šios
institucijos kompetenciją.
Valdininkų
sąraše  nurodytų pareigybių tarnautojai valstybės
valdymo
institucijose  yra  valstybės  valdininkai,  savivaldybių
valdymo struktūrose
- savivaldybių valdininkai (toliau valstybės
ir savivaldybių
valdininkai - valdininkai).
6 straipsnis.
Valdininkų lygiai
Valdininkai
skirstomi į "A" ir "B" lygius.
"A"
lygio  valstybės valdininkai  yra tarnautojai,  paskirti
Seimo, Prezidento,
Vyriausybės ir kiti pareigybių sąraše nurodyti
tarnautojai,
padedantys   valstybės  politikams   vykdyti   savo
funkcijas. Šių  valdininkų
tarnyba  susieta  su  jų  tiesioginių
vadovų įgaliojimų
trukme.
"B"
lygio  valstybės valdininkai  yra tarnautojai,  paskirti
Seimo,
Prezidento,   Vyriausybės,  jų   struktūrinių  padalinių,
ministerijų,
Vyriausybės    įstaigų   (departamentų,   tarnybų,
inspekcijų), prie
ministerijų  įsteigtų  departamentų,  tarnybų,
inspekcijų, kitų
valstybės valdymo  institucijų, taip  pat  kiti
pareigybių sąraše
nurodyti tarnautojai.  Šių valdininkų  tarnyba
nesusieta su juos
paskyrusių institucijų įgaliojimų trukme.
"A"
lygio  savivaldybių valdininkai  yra  kontrolieriai,  jų
pavaduotojai ir
kiti  pareigybių  sąraše  nurodyti  tarnautojai,
padedantys
savivaldybių  politikams vykdyti  savo funkcijas.  Šių
valdininkų tarnyba
susieta su  jų tiesioginių  vadovų įgaliojimų
trukme.
"B"
lygio  savivaldybių valdininkai  yra  Vietos  savivaldos
įstatymo nustatyta
tvarka skiriami,  taip  pat  kiti  pareigybių
sąraše nurodyti
tarnautojai. Šių valdininkų tarnyba nesusieta su
juos į pareigas
paskyrusių institucijų įgaliojimų trukme.
Pareigybių
priskyrimą   "A"   lygiui   pareigybių   sąraše
Vyriausybės teikimu
tvirtina Seimas.
II
skyrius. VALSTYBĖS VALDYMO TARNYBA
7 straipsnis.
Valstybės valdymo tarnybos tvarkymas
Valstybės
valdymo   tarnybą  tvarko   Vyriausybė,  teikdama
pavedimus
ministerijoms,  valstybės ir,  suderinusi  su  Lietuvos
savivaldybių
asociacija, savivaldybių institucijoms.
Tvarkant
valstybės   valdymo   tarnybą   atliekamos   šios
funkcijos:
1) sudaromas ir
kaupiamas valdininkų duomenų bankas;
2)
rengiami    kvalifikacinių   reikalavimų   valdininkams
pagrindiniai
nuostatai  ir  nustatoma  kvalifikacinių  kategorijų
suteikimo tvarka;
3)  teikiamos
rekomendacijos  valstybės   ir  savivaldybių
institucijoms  dėl
valdininkų   perkėlimo   valstybės   valdymo
tarnyboje įstatymo
nustatyta tvarka;
4)
koordinuojamas valdininkų kvalifikacijos tobulinimas;
5) kitos  šio
ir  kitų įstatymų nustatytos valstybės valdymo
tarnybos tvarkymo
funkcijos;
6)
kontroliuojamas šio įstatymo vykdymas.
Valstybės
valdymo  tarnybos  tvarkymo  funkcijas  atliekanti
institucija
derina   visus   savo   reikalavimus   savivaldybių
valdininkams su
Lietuvos savivaldybių asociacija.
8 straipsnis.
Valdžios ir valdymo institucijų pareiga
teikti informaciją
Valstybės,
savivaldybių  įstaigos, įmonės  ir  organizacijos
privalo teikti
Vyriausybės įgaliotoms institucijoms informaciją,
reikalingą valstybės
valdymo tarnybai tvarkyti.
9 straipsnis.
Priėmimo į valstybės valdymo tarnybą
reikalavimai
Į valstybės
valdymo tarnybą  priimami Lietuvos  Respublikos
piliečiai, mokantys
valstybinę kalbą  ir atitinkantys  kitus, jų
pareigoms
nustatytus, kvalifikacinius reikalavimus.
10 straipsnis.
Draudimai dirbti valstybės valdymo
tarnyboje
Valstybės
valdymo tarnyboje negali dirbti:
1) asmenys,
teisti už  sunkius  nusikaltimus,  nusikaltimus
valstybės tarnybai;
2) asmenys,
kuriuos sieja  artimi giminystės  ar svainystės
ryšiai, jeigu  jų
tarnyba yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu
pavaldumu kitam arba
su vieno teise kontroliuoti kitą.
11 straipsnis.
Priėmimo į valstybės valdymo tarnybą
tvarka
"A"
lygio  valdininkai į  valstybės valdymo tarnybą priimami
Lietuvos
Respublikos   Konstitucijos,  darbo  ir  kitų  įstatymų
nustatyta tvarka.
Su šiais  valdininkais  sudaromos  terminuotos
darbo sutartys
atitinkamų institucijų  ar jų  vadovų  įgaliojimų
laikui.
"B"
lygio  valdininkai į  valstybės valdymo tarnybą priimami
darbo ir kitų
įstatymų nustatyta tvarka. Šių valdininkų priėmimas
galimas tik  viešo
konkurso  būdu arba  išlaikius kvalifikacinius
egzaminus. Konkursų
ir egzaminų nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Valdininkai,
prieš   priimant  juos   į  tarnybą,  pateikia
pažymėjimą  apie
sveikatos  būklę   pagal  Sveikatos   apsaugos
ministerijos
nustatytą formą.
12 straipsnis.
Valstybės valdymo tarnybos pradžia
Valdininkų tarnyba
prasideda nuo  jų išrinkimo ar paskyrimo
dienos, jeigu
įstatyme arba darbo sutartyje nenurodyta kitaip.
13 straipsnis.
Tarnybinis pažymėjimas
Valdininkams
ne  vėliau  kaip  per  5  dienas  nuo  tarnybos
pradžios
išduodamas   valstybės   ar   savivaldybės   valdininko
tarnybinis
pažymėjimas.
Valdininkų
tarnybinio    pažymėjimo   nuostatus   tvirtina
Vyriausybė.
14 straipsnis.
Valdininkų pareigos
Valdininkai
privalo:
1) laikytis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų;
2)  vykdyti
Vyriausybės  nutarimus,  kitus  teisės  aktus,
reglamentuojančius
valdininkų  funkcijas,  jiems  duotas  vadovų
užduotis ir
pavedimus;
3)   priimti
sprendimus,   numatytus    jų   kompetenciją
nustatančiuose
įstatymuose  bei  tarnybiniuose  nuostatuose,  ir
reikalauti, kad tie
sprendimai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti;
4) laikytis
tarnybinės etikos;
5)
nepriekaištingai ir kultūringai atlikti savo pareigas;
6)  kelti
savo  kvalifikaciją   Vyriausybės  (savivaldybių
valdininkai -
suderinus  su  Lietuvos  savivaldybių  asociacija)
nustatyta tvarka;
7) saugoti
norminių aktų  nustatytą valstybinę ir tarnybinę
paslaptį;
8)  garantuoti
savo  darbo  viešumą,  įstatymų  nustatytais
atvejais ir tvarka
teikti piliečiams informaciją apie savo darbą;
9) ginti
teisėtus valstybės ir savivaldybių interesus;
10) deklaruoti
įstatymo  nustatyta  tvarka  savo  turtą  ir
pajamas;
11)
"B"  lygio -  išeidami iš  valstybės  tarnybos  į  darbą
privataus  verslo
įmonėse,  įstaigose   ir  organizacijose,  už
paskutinius trejus
metus kompensuoti  valstybės ar  savivaldybių
išlaidas, susijusias
su jų kvalifikacijos kėlimu;
12)
"B" lygio - neužsiiminėti visuomenine ir politine veikla
darbo vietoje ir
darbo metu;
13)  pranešti
vadovui  ir,  gavę  jo  sutikimą,  nevykdyti
užduoties, jeigu
asmeniniai, turtiniai interesai susikerta su šia
užduotimi  arba
turima  argumentų,   jog  asmeninės,  privataus
pobūdžio aplinkybės
gali  pakenkti  valstybės  valdymo  tarnybos
prestižui.
15 straipsnis.
Valdininkų teisės
Valdininkai
turi teisę:
1) atsisakyti
vykdyti užduotį ar pavedimą, jeigu jų nuomone,
duota užduotis  ar
pavedimas  prieštarauja  įstatymui;  apie  tai
valdininkas praneša  savo
institucijos  vadovui  ir  vykdo  duotą
užduotį ar  pavedimą
tik  tuo atveju, jei institucijos vadovas to
reikalauja raštu,
išskyrus, kai  užduoties ar  pavedimo vykdymas
reikštų baudžiamąją
veiką ar administracinį pažeidimą; ne vėliau
kaip kitą  darbo
dieną  valdininkas privalo  pateikti aukštesniam
vadovui motyvuotą
pranešimą,  jog  nesutinkąs  su  užduotimi  ar
pavedimu. Už
neteisėto pavedimo ar užduoties įvykdymo padarinius
atsako tą užduotį
davęs vadovas;
2)
institucijos  lėšomis nuo  15 iki  30 dienų  per 2  metus
kelti kvalifikaciją
pagal jų pareigoms nustatytus kvalifikacinius
reikalavimus ir
gauti per tą laiką tarnybinę algą;
3)  norminių
aktų   nustatyta   tvarka   stažuoti   kitose
institucijose, taip
pat ir užsienyje.
16 straipsnis.
Draudimai valdininkams
Valdininkams
draudžiama:
* 1) dirbti
kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, būti
jų  valdymo  organų
nariais  (jeigu  įstatymai nenumato kitaip),
patarėjais,
ekspertais   ar   konsultantais,   eiti   renkamas,
skiriamas  ar
turimas pareigas, išskyrus mokslininkų ir pedagogų
pareigas
valstybinėse  mokslo ir studijų institucijose, švietimo
ir  kultūros
įstaigose bei gydytojų pareigas valstybinėse gydymo
įstaigose;  taip
pat  gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą
už  kūrybinę
veiklą.  Atlyginimu  už  kūrybinę  veiklą  laikomas
atlyginimas  už
asmens intelektinės veiklos rezultatus (Civilinio
kodekso  515
straipsnis),  taip  pat atlyginimas už darbą Seimo,
Prezidento   ar
Vyriausybės   sudaromose  komisijose  ir  darbo
grupėse;
2)  būti
personalinės  įmonės  savininku,  ūkinės bendrijos
tikruoju  nariu
arba  komanditoriumi, įsigyti arba valdyti pagal
įgaliojimą  daugiau
kaip  10  procentų  vienos įmonės vertybinių
popierių;
3)  atstovauti
kitų  šalies  ir  užsienio valstybių įmonių,
įstaigų   ir
organizacijų  interesams  ir  vykti  į  užsienį  jų
kvietimu;
4) streikuoti;
5) naudotis ne
tarnybos reikalams darbovietės turtu;
6)  naudoti
darbo  laiką ir tarnybos teikiamas galimybes ne
tarnybos tikslams;
7)  gauti
dovanas  už  tarnybos  pareigų  vykdymą, jeigu to
nenumato
tarptautinis protokolas.
* Pastaba:
Valdininkai,  kurie pagal  16 straipsnio 1 punktą gali
eiti ir mokslininkų
bei pedagogų pareigas valstybinėse mokslo  ir
studijų
institucijose, švietimo ir kultūros įstaigose bei gydytojų
pareigas
valstybinėse  gydymo  įstaigose,  turi  teisę,   būdami
valdininkais,  eiti
šias  pareigas ne ilgiau  kaip iki 1998 metų
rugpjūčio 1 dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-1354,
96.05.30, Žin., 1996, Nr. 55-1292 (96.06.12)
17 straipsnis.
Valdininkų darbo vertinimas
"A"
lygio valdininkų darbą vertina jų vadovai.
"B"
lygio   valdininkų  darbas   vertinamas  kasmet   pagal
darbovietės  vidaus
tvarkos  taisykles,  o  kartą  per  3  metus
rengiamas jų  darbo
atestavimas, pagal kurio rezultatus nustatoma
valdininko
kvalifikacinė kategorija.
Valdininkų
atestavimą    reglamentuoja   visiems    bendri
atestavimo
nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Institucijos
vadovas   nustatyta  tvarka  pagal  atestavimo
rezultatus
sprendžia  apie valdininko pareiginio atlyginimo dydį,
ar  pakelti
valdininką  į  aukštesnes  pareigas,  pažeminti  jo
pareigas ar atleisti
iš jų pagal darbo įstatymus.
18 straipsnis.
Valdininkų paskatinimai ir apdovanojimai
Valdininkai
skatinami:
1) padėka;
2) pinigine
premija;
3) vardine
dovana.
Valdininkai
už    ypatingus   nuopelnus,    už   ilgalaikį
nepriekaištingą
darbą  valstybės  valdymo  tarnyboje  gali  būti
pasiūlyti valstybės
apdovanojimui gauti.
19 straipsnis.
Valdininkų drausminė atsakomybė
Valdininkams,
išskyrus   tuos,  kuriems  įstatymų  numatyta
speciali drausminė
atsakomybė, už  tarnybinių pareigų,  numatytų
įstatyme, tarnybos
nuostatuose arba  pareiginėse  instrukcijose,
taip  pat  už  šio
įstatymo  14  ir  16  straipsniuose  numatytų
reikalavimų
nevykdymą ar pažeidimą institucijos vadovo sprendimu,
jeigu įstatymai
nenustato  kitaip,  gali  būti  skiriamos  darbo
įstatymų
nustatytos   drausminės  nuobaudos,   laikantis   juose
numatytos nuobaudų
skyrimo tvarkos.
20 straipsnis.
Atsistatydinimas ir atleidimas iš tarnybos
Atsistatydinimas   -    tai   valdininko   raštu   pateiktas
pareiškimas institucijos
vadovui atleisti  iš valstybės  valdymo
tarnybos šio
straipsnio nustatytais atvejais.
"A"
lygio  valstybės ir savivaldybių valdininkai, su kuriais
sudaroma
terminuota   darbo  sutartis,  atsistatydina  sutarties
terminui pasibaigus.
"B"
lygio  valdininkai -  nesutikdami su  Seimo, Prezidento,
Vyriausybės vykdoma
politika, sprendimais  ar veiksmais,  jei jų
veiksmų kritika,
pateikta pagal  instancijas darbo tvarka nedavė
teigiamų rezultatų
- gali  atsistatydinti. Kai  šie  valdininkai
apie tokį  savo
nesutikimą  pareiškia per  visuomenės informavimo
priemones,
politinius ir kitus visuomeninius renginius (išskyrus,
kai tokie
pareiškimai padaromi  vykstant  Seimo,  Prezidento  ar
savivaldybių tarybų
rinkimų agitacijai),  jie ne vėliau kaip per
14 dienų  privalo
atsistatydinti.  Jeigu atsistatydinti atsisako,
jie atleidžiami  iš
darbo  įstatymų nustatyta  tvarka ir  laikomi
atleistais iš
valstybės valdymo tarnybos.
Nurodytas
šio   straipsnio  trečiojoje   dalyje  valdininko
savanoriškas
atsistatydinimas   turi  būti   patenkintas   darbo
įstatymų nustatytais
pagrindais.
Valdininkų
darbo  santykiai gali  pasibaigti darbo  įstatymų
nustatytais
pagrindais.
III
skyrius. VALDININKŲ DARBO LAIKAS
IR SOCIALINĖS GARANTIJOS
21 straipsnis.
Valdininkų darbo laikas
Valdininkų
darbo  laiko  trukmę  nustato  darbo  įstatymai.
Institucijos vadovo
sprendimu (įsakymu,  potvarkiu)  jiems  gali
būti pavesta  dirbti
ilgiau. Už darbą ilgiau negu nustatyta laiko
trukmė kompensuojama
įstatymų nustatyta tvarka.
22 straipsnis.
Valdininkų darbo užmokestis
Valdininkų
darbo  užmokestį sudaro  tarnybinė alga  ir kitos
įstatymų nustatytos
išmokos.
Darbo
užmokestis   mokamas  iš  valstybės  ar  savivaldybių
biudžeto lėšų.
Valdininkų
darbo užmokestį nustato įstatymas, reguliuojantis
visų iš  valstybės
ir  savivaldybių biudžetų finansuojamų įstaigų
ir  organizacijų
darbuotojų  darbo   apmokėjimą  ir  pareigybių
priskyrimą
atitinkamoms kategorijoms.
23 straipsnis.
Valdininkų atostogos
Valdininkams
suteikiamos  trisdešimties  kalendorinių  dienų
kasmetinės
atostogos.  Be to,  už kiekvienų  penkerių metų  darbo
stažą valstybės
valdymo tarnyboje  suteikiama papildomai  po dvi
kalendorines
dienas,  tačiau bendra  kasmetinių  atostogų  trukmė
negali būti ilgesnė
kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų.
Valdininkų
stažas  skaičiuojamas  nuo  1990  metų  kovo  11
dienos.
24 straipsnis.
Garantijos, susijusios su darbu valstybės
valdymo tarnyboje
"A"
lygio  valdininkams  atsistatydinus  (šio  įstatymo  20
straipsnio antroji
dalis), Vyriausybės paskirta institucija (šio
įstatymo 7
straipsnis) turi  jiems pasiūlyti  valstybės  valdymo
tarnyboje  kitas
pareigas,  atitinkančias   jų   profesiją   ir
kvalifikaciją, o
tokių pareigų  nesant -  kitą  darbą  valstybės
valdymo tarnyboje.
Jeigu šio
straipsnio pirmojoje  dalyje numatytų reikalavimų
negalima įvykdyti
per vieną  mėnesį, taip  pat ir dėl valdininko
nesutikimo pereiti į
kitas pareigas ar į kitą darbą, jam išmokama
jo trijų paskutinių
tarnybinių atlyginimų dydžio kompensacija.
"B"
lygio  valdininkai  negali  būti  atleisti  dėl  Seimo,
Prezidento,
Vyriausybės, savivaldybės tarybos atsistatydinimo "in
corpore"  ar
šių  institucijų   politikų  (vadovų)   įgaliojimų
pasibaigimo ar
pasikeitimo.
25 straipsnis.
Valdininkų socialinės garantijos
Valdininkų
pensinį  aprūpinimą nustato  Lietuvos Respublikos
valstybinio
socialinio  draudimo pensijų įstatymas, taip pat kiti
pensijų įstatymai.
Valdininkui
žuvus  ar jį sužalojus dėl priežasčių, susijusių
su tarnyba, jeigu
kiti įstatymai kompensacijų už tai iš valstybės
biudžeto nenumato,
mokamos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto
tokio dydžio
kompensacijos:
1) žuvusiojo
šeimai -  dvejų su  puse  metų  jo  paskutinio
tarnybinio
atlyginimo dydžio išmoka;
2) sužalotam  -
nuo  vienerių iki  dvejų  su  puse  metų  jo
paskutinio
tarnybinio  atlyginimo dydžio  išmoka pagal sužalojimo
laipsnį;  šios
kompensacijos  dydį  nustato  taisyklės,  kurias
tvirtina Vyriausybė.
Valdininkui
žuvus  dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, jis
laidojamas
atitinkamai valstybės ar savivaldybės lėšomis.
26 straipsnis.
Valdininko persikėlimo išlaidos
Valdininkui,
įstatymų  nustatyta  tvarka  perkeltam  į  kitą
vietovę,  išmokamos
turėtos  persikėlimo  išlaidos.  Jos  pajamų
mokesčiu
neapmokestinamos.
Valdininkas dėl
persikėlimo atleidžiamas 5 darbo dienoms nuo
darbo ir paliekamas
jam vidutinis darbo užmokestis.
Šiame
straipsnyje  nurodytas garantijas taiko institucija, į
kurią valdininkas
yra perkeltas.
IV
skyrius. BAIGIAMOJI DALIS
27 straipsnis.
Valdininkų veiksmų apskundimas
Valdininkų
neteisėti   veiksmai  ir  sprendimai  gali  būti
skundžiami
institucijos vadovui, o vadovo sprendimai - teismui.
Piliečių
skundai   dėl   valdininkų   piktnaudžiavimo   ar
biurokratizmo
nagrinėjami Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių
įstatymo nustatyta  tvarka,
o  skundai dėl  šių  valdininkų  kitų
veiksmų ir sprendimų
nagrinėjami teisme.
28 straipsnis.
Valdininkų darbo ginčų nagrinėjimo tvarka
Valdininkų
darbo ginčai nagrinėjami teisme.
29 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 1995 m. gegužės 1 dienos.
30 straipsnis.
Įstatymo įgyvendinimo tvarka
Šio
įstatymo    įgyvendinimo   tvarką   nustato   Lietuvos
Respublikos Seimo
nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų
įstatymo
įgyvendinimo".
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_
intelektinės veiklos rezultatus (Civilinio kodekso 515 straipsnis), taip pat
atlyginimas už darbą Seimo, Prezidento  ar  Vyriausybės  sudaromose komisijose
ir darbo grupėse;
2)
būti personalinės įmonės savininku, ūkinės bendrijos tikruoju nariu arba
komanditoriumi, įsigyti arba valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų
vienos įmonės vertybinių popierių;
3)
atstovauti kitų šalies ir užsienio valstybių įmonių, įstaigų  ir organizacijų
interesams ir vykti į užsienį jų kvietimu;
4)
streikuoti;
5)
naudotis ne tarnybos reikalams darbovietės turtu;
6)
naudoti darbo laiką ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams;
7)
gauti dovanas už tarnybos pareigų vykdymą, jeigu to nenumato tarptautinis
protokolas.
Valdininkams
nėra  draudžiama būti visų lygių Seimo, Respublikos  Prezidento,  savivaldybių
tarybų  rinkimų  ir referendumų organizavimo komisijų pirmininkais ar nariais
ir gauti  atlyginimą  už  šį  darbą. Rinkimų arba referendumų organizavimo
laikotarpiu valdininkai pagal sutartis su rinkimų arba referendumų komisijomis
gali dirbti ir kitą darbą bei už jį gauti atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka.
Valdininkams,
rinkimų arba referendumų komisijų nariams, taip pat valdininkams, dirbantiems
pagal sutartis su rinkimų arba  referendumų  komisijomis,  netaikomas  šio
straipsnio pirmosios dalies 6 punkte numatytas draudimas naudoti darbo laiką ne
tarnybos tikslams, tačiau darbas rinkimų ar referendumo komisijoje neatleidžia
valdininko nuo jo tiesioginių pareigų vykdymo.
*
Pastaba: Valdininkai,  kurie pagal  16 straipsnio 1 punktą gali
eiti
ir mokslininkų bei pedagogų pareigas valstybinėse mokslo  ir
studijų
institucijose, švietimo ir kultūros įstaigose bei gydytojų
pareigas
valstybinėse  gydymo  įstaigose,  turi  teisę,   būdami
valdininkais,
eiti  šias  pareigas ne ilgiau  kaip iki 1998 metų
rugpjūčio
1 dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-1354, 96.05.30, Žin., 1996, Nr. 55-1292 (96.06.12)
Nr.
1-1499, 96.08.20, Žin., 1996, Nr. 82-1968 (96.08.30)
17
straipsnis. Valdininkų darbo vertinimas
"A"
lygio valdininkų darbą vertina jų vadovai.
"B"
lygio  valdininkų darbas  vertinamas kasmet  pagal darbovietės vidaus tvarkos
taisykles, o kartą per 3 metus rengiamas jų darbo atestavimas, pagal kurio
rezultatus nustatoma valdininko kvalifikacinė kategorija.
Valdininkų
atestavimą  reglamentuoja  visiems  bendri atestavimo nuostatai, kuriuos
tvirtina Vyriausybė.
Institucijos
vadovas  nustatyta tvarka pagal atestavimo rezultatus sprendžia apie valdininko
pareiginio atlyginimo dydį, ar pakelti  valdininką į aukštesnes pareigas,
pažeminti jo pareigas ar atleisti iš jų pagal darbo įstatymus.
Institucijos vadovas, taip pat tarnybinės etikos komisija gali pareikalauti
prieš laiką atestuoti valdininką, jeigu šis nevykdo arba netinkamai vykdo jam
pavestas pareigas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-74, 97.01.16, Žin., 1997, Nr.6-87 (97.01.22)
18
straipsnis. Valdininkų paskatinimai ir apdovanojimai
Valdininkai
skatinami:
1)
padėka;
2)
pinigine premija;
3)
vardine dovana.
Valdininkai
už  ypatingus  nuopelnus,  už  ilgalaikį nepriekaištingą darbą valstybės
valdymo tarnyboje gali būti pasiūlyti valstybės apdovanojimui gauti.
19
straipsnis. Valdininkų drausminė atsakomybė
Valdininkams,
išskyrus  tuos, kuriems įstatymų numatyta speciali drausminė atsakomybė, už
tarnybinių pareigų, numatytų įstatyme, tarnybos nuostatuose arba pareiginėse
instrukcijose, taip pat už šio įstatymo 14 ir 16 straipsniuose numatytų
reikalavimų nevykdymą ar pažeidimą institucijos vadovo sprendimu, jeigu
įstatymai nenustato kitaip, gali būti skiriamos darbo įstatymų nustatytos
drausminės nuobaudos,  laikantis  juose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos.
Jeigu valdininkas savo poelgiu pažemino valdininko vardą, įstatymų nustatyta
tvarka sudaryta institucijos tarnybinės etikos komisija gali pasiūlyti
institucijos vadovui skirti šiam valdininkui drausminę nuobaudą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-74, 97.01.16, Žin., 1997, Nr.6-87 (97.01.22)
20
straipsnis. Atsistatydinimas ir atleidimas iš tarnybos
Atsistatydinimas
-  tai  valdininko  raštu  pateiktas pareiškimas institucijos vadovui atleisti
iš valstybės valdymo tarnybos šio straipsnio nustatytais atvejais.
"A"
lygio valstybės ir savivaldybių valdininkai, su kuriais sudaroma terminuota
darbo sutartis, atsistatydina sutarties terminui pasibaigus.
“B” lygio valdininkai - nesutikdami su Seimo, Prezidento, Vyriausybės vykdoma
politika, sprendimais ar veiksmais, jei jų veiksmų kritika, pateikta pagal
instancijas darbo tvarka, nedavė teigiamų rezultatų - gali atsistatydinti. Kai
šie valdininkai apie tokį savo nesutikimą pareiškia per visuomenės informavimo
priemones, politinius ir kitus visuomeninius renginius (išskyrus, kai tokie
pareiškimai padaromi vykstant Seimo, Prezidento ar savivaldybių tarybų rinkimų
agitacijai), taip pat šio įstatymo 17 straipsnyje numatytais valdininko neatestavimo
atvejais, jie ne vėliau kaip per 14 dienų privalo atsistatydinti. Jeigu
atsistatydinti atsisako, jie atleidžiami iš darbo įstatymų nustatyta tvarka ir
laikomi atleistais iš valstybės valdymo tarnybos.
Nurodytas
šio  straipsnio trečiojoje  dalyje valdininko savanoriškas atsistatydinimas
turi būti  patenkintas  darbo įstatymų nustatytais pagrindais.
Valdininkų
darbo santykiai gali pasibaigti darbo įstatymų nustatytais pagrindais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-74, 97.01.16, Žin., 1997, Nr.6-87 (97.01.22)
III skyrius. VALDININKŲ DARBO LAIKAS IR
SOCIALINĖS GARANTIJOS
21
straipsnis. Valdininkų darbo laikas
Valdininkų
darbo laiko trukmę nustato darbo įstatymai. Institucijos vadovo sprendimu
(įsakymu, potvarkiu) jiems gali būti pavesta dirbti ilgiau. Už darbą ilgiau
negu nustatyta laiko trukmė kompensuojama įstatymų nustatyta tvarka.
22
straipsnis. Valdininkų darbo užmokestis
Valdininkų
darbo užmokestį sudaro tarnybinė alga ir kitos įstatymų nustatytos išmokos.
Darbo
užmokestis  mokamas iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų.
Valdininkų
darbo užmokestį nustato įstatymas, reguliuojantis visų iš valstybės ir
savivaldybių biudžetų finansuojamų įstaigų ir organizacijų  darbuotojų darbo
apmokėjimą ir pareigybių priskyrimą atitinkamoms kategorijoms.
23
straipsnis. Valdininkų atostogos
Valdininkams
suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Be to, už
kiekvienų penkerių metų darbo stažą valstybės valdymo tarnyboje suteikiama
papildomai po dvi kalendorines dienas, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė
negali būti ilgesnė kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų.
Valdininkų
stažas skaičiuojamas nuo 1990 metų kovo 11 dienos.
24
straipsnis. Garantijos, susijusios su darbu valstybės
valdymo tarnyboje
"A"
lygio valdininkams atsistatydinus (šio įstatymo 20 straipsnio antroji dalis),
1996-05-30
Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas
originali versija Tekstas šią datą