Legalize / Lietuva / Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas / Istorija

Pakeitimų istorija

Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas

7 versijos · 1999-11-04 — 2002-06-10

2002-06-10

Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas — arts. 157, 76, 19 y 220 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2001-12-18

Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas — arts. 157, 76, 19 y 220 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2001-12-04

Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas — arts. 157, 76, 19 y 220 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2001-06-26

Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas — arts. 216, 236, 227

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2000-09-26

Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas — arts. 157, 76, 233 y 148 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2000-08-29

Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas — arts. 157, 76, 19 y 214 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

1999-11-04

Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas

originali versija Tekstas šią datą

Pakeitimai 2000-08-29

@@ -2,7426 +2,8240 @@

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1999.12.06)

Kodeksas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.52-1239

Neoficialus kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MUITINĖS

KODEKSAS

1996 m. balandžio 18 d. Nr. I-1292

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

siekdamas

susisteminti šiame kodekse muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų

nuostatas ir suteikti joms įstatymo galią;

pripažindamas,

kad išsamaus ir svarbiausių muitinės veiklą reglamentuojančių tarptautinių

konvencijų nuostatas atitinkančio Muitinės kodekso priėmimas išreiškia tiek

užsienio prekybos subjektų, tiek Lietuvos Respublikos muitinės interesus;

suprasdamas,

kad viena iš svarbiausių Muitinės kodekso funkcijų yra sudaryti palankias

sąlygas verslo ir užsienio prekybos plėtrai;

įsitikinęs,

kad suteikiant muitinei efektyvias tikslaus šio kodekso nuostatų įgyvendinimo

galimybes būtina sukurti palankias sąlygas pasitikėti sąžiningais užsienio

prekybos subjektais ir užtikrinti jų teisių apsaugą;

pažymėdamas,

kad norint sudaryti palankias sąlygas užsienio prekybai, kuri yra gyvybiškai

svarbi Lietuvos ūkio raidai, būtina kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti

būtinus muitinės formalumus;

atsižvelgdamas

į tai, kad Lietuvos Respublikai siekiant narystės Europos Sąjungoje būtina

laipsniškai priartinti Lietuvos Respublikos įstatymus prie atitinkamų Europos

Sąjungos teisės aktų, o muitinės veiklą reglamentuojantys įstatymai pripažinti

viena iš prioritetinių tokio teisės aktų suartinimo sričių,

priima

šį kodeksą.

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinės kodekso reguliavimo sritis

Lietuvos

Respublikos muitinės kodeksas reglamentuoja prekių importo, eksporto ir

tranzito tvarką, su ja susijusių muitinės procedūrų atlikimą, importo ir

eksporto muitų ir mokesčių, taip pat importo ir eksporto draudimų, apribojimų

ir kontrolės priemonių taikymą bei Lietuvos Respublikos muitinės veiklos

pagrindus.

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos

muitinės kodekso reguliavimo sritis

Lietuvos Respublikos muitinės

kodeksas reglamentuoja prekių importo, eksporto ir tranzito tvarką, su ja

susijusių muitinės procedūrų atlikimą, importo ir eksporto muitų ir

mokesčių, taip pat importo ir eksporto draudimų, apribojimų ir kontrolės

priemonių taikymą bei Lietuvos Respublikos muitinės veiklos pagrindus.

2 straipsnis. Sąvokos

Šiame

kodekse vartojamos sąvokos:

asmuo - fizinis arba juridinis asmuo;

Lietuvos Respublikos asmuo - Lietuvos Respublikoje gyvenantis ar nuolat

gyvenantis fizinis asmuo arba įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje

įsteigta ir veikianti įmonė, įstaiga ar organizacija;

Lietuvos Respublikos ūkio subjektas - Lietuvos Respublikoje įsteigta ir

veikianti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri verčiasi komercine, ūkine,

finansine, profesine ar panašia veikla;

keleivis - neturintis ūkio subjekto statuso fizinis asmuo, nelaikomas

gyvenančiu arba nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, laikinai atvykstantis

į Lietuvos Respubliką turizmo, sporto, darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi,

mokslo bei panašiais tikslais ir iš jos išvykstantis, taip pat vykstantis per

Lietuvos Respubliką tranzitu, arba laikomas gyvenančiu ar nuolat gyvenančiu

Lietuvos Respublikoje ir laikinai išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į

užsienį turizmo, sporto, darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei

panašiais tikslais ir grįžtantis atgal;

Lietuvos Respublikos muitų teritorija - Lietuvos Respublikos teritorija, kurią

riboja Lietuvos Respublikos muitų siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita;

Lietuvos Respublikos muitų siena - Lietuvos Respublikos muitų teritorijos riba,

sutampanti su Lietuvos Respublikos valstybės siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita;

Lietuvos Respublikos muitinė (toliau - muitinė) - Lietuvos Respublikos

valstybės institucija, atsakinga už šio kodekso, jos kompetencijai priskirtų

įstatymų bei kitų su importu, eksportu ir tranzitu susijusių teisės aktų

įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą;

muitinės įstaiga - muitinės struktūrinis padalinys, atsakingas už jo

kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių taikymą;

muitinės priežiūra - visuma priemonių, kurias muitinė taiko įgyvendindama tuos

įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių vykdymą ji atsako;

10)

sprendimas - oficialus veiksmas, kuriuo muitinė pareiškia apie šio kodekso ar

kitų teisės aktų nuostatų taikymą tam tikru konkrečiu atveju, sukeliantis

teisines pasekmes vienam ar keliems asmenims;

11)

prekės - bet koks kilnojamasis turtas, galintis būti užsienio prekybos objektu;

12)

Lietuvos prekės - prekės, laisvai cirkuliuojančios Lietuvos Respublikos muitų

teritorijoje, t.y. prekės, kuriomis gali būti disponuojama Lietuvos Respublikos

muitų teritorijoje, netaikant joms muitinės priežiūros priemonių, taip pat

muitinės prižiūrimos prekės, kurios dėl ypatingos paskirties visai ar iš dalies

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais;

13)

ne Lietuvos prekės - prekės, neturinčios Lietuvos prekių statuso;

14)

importas - prekių įvežimas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;

15)

eksportas - prekių išvežimas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;

16)

reimportas - prekių, anksčiau eksportuotų iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos, importas į šią teritoriją;

17)

reeksportas - prekių, anksčiau importuotų į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją, eksportas iš šios teritorijos;

18)

tranzitas - ne Lietuvos prekių gabenimas per Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją;

19)

mokesčio įstatymas - įstatymas, Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis,

kurie nustato mokestį ir (arba) apibrėžia su apmokestinimu arba mokesčių

lengvatomis susijusius klausimus;

20)

importo muitai ir mokesčiai - muitai ir kiti mokesčiai, renkami (sumokami) už

importuojamas prekes arba susiję su importu, išskyrus apmokėjimą už suteiktas

paslaugas;

21)

eksporto muitai ir mokesčiai - muitai ir kiti mokesčiai, renkami (sumokami) už

eksportuojamas prekes arba susiję su eksportu, išskyrus apmokėjimą už suteiktas

paslaugas;

22)

skola muitinei - asmens prievolė sumokėti tam tikrą įstatymų ir kitų teisės

aktų už prekes nustatytų importo muitų ir mokesčių (importo skola) arba

eksporto muitų ir mokesčių (eksporto skola) sumą;

23)

skolininkas - asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei;

24)

muitinis tikrinimas - prekių tikrinimas, dokumentų atitikties ir galiojimo,

įmonių apskaitos ir kitų dokumentų, transporto priemonių, asmenų (keleivių) bei

jų gabenamo bagažo ir kitų daiktų tikrinimas, tyrimai ir kiti panašūs muitinės

veiksmai, atliekami norint įsitikinti, ar laikomasi įstatymų ir kitų teisės

aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė;

25)

muitinės formalumai - asmens ir muitinės privalomos atlikti operacijos, reikalingos

užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė,

laikymąsi;

26)

muitinės sankcionuoti veiksmai - šie veiksmai, kuriuos asmenys, turėdami

muitinės sutikimą, atlieka su muitinės prižiūrimomis prekėmis:

prekių pateikimas muitinės procedūrai įforminti ir muitinės procedūros

vykdymas;

prekių įvežimas į laisvąją ekonominę zoną arba padėjimas į laisvąjį sandėlį;

reeksportas;

prekių sunaikinimas;

prekių neatlygintinas perdavimas valstybei;

27)

muitinės procedūra - šie muitinės sankcionuoti veiksmai:

išleidimas laisvai cirkuliuoti;

muitinis tranzitas;

muitinis sandėliavimas;

laikinasis įvežimas perdirbti;

muitinės prižiūrimas perdirbimas;

laikinasis įvežimas;

laikinasis išvežimas perdirbti;

laikinasis išvežimas;

negrąžinamasis eksportas;

28)

muitinės deklaracija - muitinės nustatytos ar muitinei priimtinos formos

pareiškimas arba veiksmas, kuriais pasirenkama muitinės procedūra ir pateikiama

muitinės reikalaujama informacija apie prekes, reikalinga šiai muitinės

procedūrai įforminti;

29)deklarantas

- asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, arba asmuo, kurio vardu ši

deklaracija pateikiama;

30)

prekių pateikimas muitinei - nustatytos formos pranešimas muitinei apie prekių

pristatymą į muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą ar muitinei

priimtiną vietą jų muitiniam tikrinimui;

31)

prekių išleidimas - muitinės veiksmas, kuriuo asmeniui suteikiama teisė atlikti

su prekėmis veiksmus, leidžiamus taikant muitinės procedūrą, kuriai įforminti

pateiktos prekės;

32)

muitinės procedūros vykdytojas - asmuo, atsakingas muitinei už prekėms taikomos

muitinės procedūros reikalavimų įvykdymą;

33)

garantija - piniginis užstatas arba raštiškas garanto įsipareigojimas atsakyti

muitinei, jeigu skolininkas skolos muitinei nesumokės ar šią prievolę įvykdys

netinkamai;

34)

garantas - Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, įstatymų nustatyta tvarka

prisiėmęs atsakomybę dėl kito asmens prievolės sumokėti skolą muitinei

įvykdymo, jeigu šis asmuo skolos muitinei nesumokės arba šią prievolę įvykdys

netinkamai.

[Straipsnis

papildomas35 punktu nuo 2001 m. liepos 1 d.:

35) laisvoji zona – laisvoji ekonominė zona, laisvasis

uostas.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

II SKYRIUS

ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU KODEKSO

NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMU

3 straipsnis. Atstovavimas

Atsižvelgiant į šio kodekso 63 straipsnio 2 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo

įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali įgalinti kitą asmenį atstovauti jam

muitinėje įforminant prekių laikinąjį saugojimą, muitinės procedūrą ar kitą

muitinės sankcionuotą veiksmą.

Atstovas turi būti Lietuvos Respublikos asmuo, šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę atstovauti kitiems

asmenims, deklaruodamas prekes muitinei ir pateikdamas jas muitiniam

įforminimui (muitinės tarpininkas), išskyrus atvejus, nurodytus šio kodekso 63

straipsnio 4 dalyje.

Atstovas privalo pareikšti muitinei, kad atstovauja kitam asmeniui, ir pateikti

visus jo įgalinimą patvirtinančius dokumentus.

4 straipsnis. Sprendimai

Asmuo, prašantis muitinės priimti sprendimą dėl šio kodekso, taip pat kitų

teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taikymo, turi pateikti

muitinei jos reikalaujamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui

priimti.

Kai prašymas pateikiamas raštu, sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip

per 8 darbo dienas, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kito

termino. Jeigu sprendimui priimti būtina papildoma informacija, kuriai gauti

reikalinga ekspertizė,tyrimas, komercinės ir ūkinės veiklos patikrinimas, kreipimasis

į kitas valstybės institucijas ar panašūs veiksmai, tai sprendimas turi būti

priimamas ne vėliau kaip per 30 darbo dienų. Muitinė išimties tvarka gali

pratęsti prašymo nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10 darbo dienų.

Apie sprendimą arba prašymo nagrinėjimo laikotarpio pratęsimą pareiškėjui

pranešama raštu. Priimtus sprendimus muitinė nedelsdama įgyvendina.

Raštu išdėstytame muitinės sprendime, kuriuo prašymas atmetamas arba kuris yra

nepalankus pareiškėjui, turi būti nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai ir

asmens teisė jį apskųsti vadovaujantis šio kodekso 226 straipsnio nuostatomis.

4.Asmeniui

palankus sprendimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis priimtas remiantis

netikslia arba neišsamia informacija, apie kurios netikslumą arba neišsamumą

pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti, ir jeigu toks sprendimas negalėjo būti

priimtas remiantis tikslia ir išsamia informacija. Sprendimas netenka galios

nuo jo pripažinimo negaliojančiu. Apie sprendimo pripažinimą negaliojančiu

pranešama raštu asmeniui, kuris buvo informuotas apie sprendimą.

Asmeniui palankaus sprendimo galiojimas gali būti sustabdytas arba pakeistas

pasikeitus sąlygoms, kurioms esant jis buvo priimtas, arba pareiškėjui

nevykdant su priimtu sprendimu susijusių prievolių. Apie sprendimo galiojimo

sustabdymą arba jo pakeitimą raštu pranešama asmeniui, kuris buvo informuotas

apie sprendimą. Sprendimo galiojimo sustabdymas arba pakeitimas įsigalioja nuo

pranešimo apie tai pareiškėjui, jeigu muitinė nenustato kito termino.

5 straipsnis. Informavimas

Kiekvienas asmuo turi teisę prašyti muitinės pateikti informaciją, kaip

taikomas šis kodeksas, taip pat kiti teisės aktai, už kurių įgyvendinimą

atsakinga muitinė. Toks prašymas gali būti nepatenkinamas, jeigu jis nėra susijęs

su konkrečia pareiškėjo atlikta arba numatoma atlikti importo, eksporto arba

tranzito operacija.

Informacija pareiškėjui teikiama nemokamai, tačiau kai informacijos pateikimas

susijęs su tam tikromis muitinės išlaidomis - prekių ekspertize arba analize,

jų grąžinimu pareiškėjui paštu, informacijos paieška, dokumentų kopijavimu ir

pan., - pareiškėjas privalo Muitinės departamento nustatyta tvarka šias

išlaidas atlyginti.

6 straipsnis. Tikrinimas

Muitinė

turi teisę vadovaudamasi įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis atlikti

muitinį tikrinimą, kad būtų užtikrintas šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų,

už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, vykdymas, jeigu Lietuvos Respublikos

įstatymai ir tarptautinės sutartys nenustato ko kita.

7 straipsnis. Informacijos pateikimas muitinei

Įgyvendinant

šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga

muitinė, nuostatas, kiekvienas asmuo,susijęs su importo, eksporto arba tranzito

operacijomis, privalo muitinės reikalavimu pateikti visą informaciją ir turimus

dokumentus, susijusius su nurodytomis importo, eksporto arba tranzito

operacijomis.

8 straipsnis. Informacijos apsauga

Visa

konfidenciali arba konfidencialiai pateikta informacija laikoma tarnybine

paslaptimi. Muitinė neturi teisės jos atskleisti be tiesioginio informacijos

pateikėjo - asmens arba valstybės institucijos - sutikimo. Informacija

pateikiama nustatyta tvarka, jeigu muitinė turi teisę arba privalo ją pateikti

vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais.

9 straipsnis. Informacijos saugojimas

Asmenys,

susiję su importo, eksporto arba tranzito operacijomis, privalo saugoti šio

kodekso 7 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, neatsižvelgdami į

jos laikmenas, kaip apskaitos dokumentus įstatymų nustatyta tvarka, bet ne

trumpiau kaip 3 kalendorinius metus. Šis 3 kalendorinių metų laikotarpis

skaičiuojamas nuo metų, per kuriuos prekės nustojo būti muitinės priežiūros

objektu, pabaigos.

II DALIS

MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS

III SKYRIUS

MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS

10 straipsnis. Muitinės struktūra

Muitinę

sudaro:

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -

Muitinės departamentas);

teritorinės muitinės ir muitinės postai;

kitos muitinės įstaigos.

11 straipsnis. Muitinės veiklos teisinis pagrindas

Muitinė

savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo kodeksu, Tarnybos

Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, kitais įstatymais, Vyriausybės

nutarimais, Muitinės departamento nuostatais bei kitais jos veiklą

reglamentuojančiais teisės aktais.

12 straipsnis. Muitinės departamentas, jo funkcijos ir

teisės

1.Muitinės

departamentas yra muitinės veiklai vadovaujanti valstybės institucija,

veikianti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jai atskaitinga.

Muitinės departamentas yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos

valstybės herbu bei savo pavadinimu.

Muitinės departamentui vadovauja Muitinės departamento direktorius. Jį skiria

ir atleidžia finansų ministras. Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojus

skiria ir atleidžia Muitinės departamento direktorius.

Muitinės departamento struktūrą nustato Muitinės departamento direktorius,

suderinęs su finansų ministru.

Muitinės departamentas vykdo šias funkcijas:

1)suderinęs

su Finansų ministerija,steigia, reorganizuoja ir likviduoja teritorines

muitines bei muitinės postus ir nustato teritorinių muitinių veiklos zonas;

vadovauja teritorinėms muitinėms ir derina jų veiklą;

organizuoja muitinės įstaigų veiklos apskaitą ir vykdo šios veiklos kontrolę;

organizuoja, kontroliuoja importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą,

importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, teikia

pasiūlymus, kaip taikyti ekonomines ir administracines importo, eksporto bei

tranzito reguliavimo priemones;

tvarko kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą,

renka ir apdoroja importo, eksporto bei tranzito statistinius duomenis,

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia juos atitinkamoms

valstybės institucijoms;

šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia asmenims informaciją

apie įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė,

taikymą;

nagrinėja asmenų prašymus bei skundus dėl muitinės įstaigų bei jų pareigūnų

veiksmų, imasi priemonių nustatytiems trūkumams bei pažeidimams pašalinti ir

kaltiems asmenims nubausti;

organizuoja ir vykdo įstatymų bei kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą

atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą;

taikydamas Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytus operatyvinės veiklos

metodus bei naudodamas operatyvinės veiklos priemones, imasi priemonių

kontrabandos faktams nustatyti;

10)

jei yra kontrabandos požymių, iškelia baudžiamąsias bylas ir Baudžiamojo

proceso kodekso nustatyta tvarka atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl

kontrabandos;

11)

sprendžia muitinės veiklos organizavimo, kadrų atrankos, muitinės darbuotojų

profesinio rengimo, ūkinius ir administracinius klausimus;

12)

suderinęs su Finansų ministerija, steigia muitinės mokymo įstaigas,

laboratorijas, informacijos centrus, kitas muitinės įstaigas, muitinės

sandėlius, taip pat įmones ir organizacijas, reikalingas muitinės veiklai

užtikrinti;

13)

teikia pasiūlymus dėl muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų rengimo ir

tobulinimo Vyriausybei,Finansų ministerijai,kitoms valstybės institucijoms,

rengia nurodytų teisės aktų projektus ir pagal savo kompetenciją juos tvirtina;

14)

užtikrina, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse

prisiimtų muitinės srities įsipareigojimų, dalyvauja rengiant šių sutarčių

projektus, palaiko ryšius su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis ir

tarptautinėmis organizacijomis;

15)

vykdo kitą veiklą, reikalingą muitinės įstaigų funkcijoms įgyvendinti.

Muitinės departamentas, vykdydamas savo funkcijas, turi teisę:

nustatyta tvarka teikti valstybės institucijoms pasiūlymus ir gauti iš jų

informaciją bei išaiškinimus, kaip taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už

kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė;

pagal savo kompetenciją tikrinti, kaip valstybės institucijos, kiti Lietuvos

Respublikos ūkio subjektai vykdo įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių

įgyvendinimą atsakinga muitinė, taip pat reikalauti pašalinti priežastis,

sudarančias galimybių juos pažeisti;

duoti asmenims privalomus nurodymus pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų

pažeidimus, nustatyta tvarka kreiptis į įgaliotas valstybės institucijas dėl

pažeidimus padariusių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklos apribojimo;

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikos ūkio

subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės

patikrinimus, susijusius su šių subjektų atliekamomis muitinės procedūromis;

naudotis kitomis šiame kodekse ir kituose teisės aktuose suteiktomis teisėmis.

Muitinės departamento uždavinius, funkcijas, teises ir darbo organizavimo

tvarką detaliai reglamentuoja Muitinės departamento nuostatai. Juos tvirtina

finansų ministras.

13 straipsnis. Teritorinė muitinė, jos funkcijos ir

teisės

Teritorinė muitinė yra muitinės įstaiga, veikianti Muitinės departamento

nustatytoje veiklos zonoje. Teritorinė muitinė yra juridinis asmuo.

Teritorinei muitinei vadovauja teritorinės muitinės viršininkas, kurį skiria ir

atleidžia Muitinės departamento direktorius.

Teritorinė muitinė vykdo šias funkcijas:

vadovauja jos veiklos zonoje įsteigtiems muitinės postams, derina ir

kontroliuoja jų veiklą;

atsako už muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų

bei mokesčių surinkimą;

vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė,

pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą;

taikydama Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytus operatyvinės veiklos metodus

bei naudodama operatyvinės veiklos priemones, siekia nustatyti kontrabandos

faktus;

jei yra kontrabandos požymių, iškelia baudžiamąsias bylas ir Baudžiamojo

proceso kodekso nustatyta tvarka atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl

kontrabandos;

renka ir apdoroja importo, eksporto bei tranzito statistinius duomenis,

nustatyta tvarka teikia juos Muitinės departamentui;

vykdo kitas Muitinės departamento jai pavestas užduotis.

Teritorinė muitinė, vykdydama savo funkcijas, turi teisę:

nustatyta tvarka teikti Muitinės departamentui pasiūlymus ir gauti iš jo

informaciją bei išaiškinimus, kaip taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už

kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė;

Muitinės departamento pavedimu patikrinti, kaip valstybės institucijos, kiti

Lietuvos Respublikos ūkio subjektai vykdo įstatymus ir kitus teisės aktus, už

kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, reikalauti pašalinti priežastis,

sudarančias galimybių juos pažeisti;

teikti privalomus nurodymus pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus,

kreiptis į Muitinės departamentą dėl pažeidimus padariusių Lietuvos Respublikos

ūkio subjektų veiklos apribojimo;

šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka

atlikti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos

apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimus, susijusius su šių subjektų

atliekamomis muitinės procedūromis;

ne ginčo tvarka iš skolininko sąskaitų banke išieškoti skolą muitinei, su ja susijusias

baudas ir (arba) delspinigius;

remiantis Mokesčių administravimo įstatymu, areštuoti skolininko turtą bei

sąskaitas banke, jeigu mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėti

(nepervesti) mokesčiai;

naudotis kitomis šiame kodekse ir kituose teisės aktuose suteiktomis teisėmis.

14 straipsnis. Muitinės postai ir jų funkcijos

Muitinės postas yra teritorinės muitinės padalinys, veikiantis Muitinės

departamento nustatytoje vietoje. Muitinės postai steigiami valstybės sienos

perėjimo vietose, geležinkelio stotyse, tarptautiniuose jūrų, upių bei oro

uostuose, taip pat kitose Muitinės departamento nustatytose vietose

atsižvelgiant į asmenų, transporto priemonių ir prekių srautus bei jų muitinio

tikrinimo galimybes.

Muitinės postui vadovauja muitinės posto viršininkas, kurį skiria ir atleidžia

Muitinės departamento direktorius teritorinės muitinės viršininko teikimu.

Muitinės postas atsako už jo kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros

priemonių įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, taip

pat kitų Muitinės departamento arba teritorinės muitinės jam pavestų užduočių

vykdymą.

15 straipsnis. Pagalba muitinės įstaigoms

Savivaldybės, teisėsaugos bei kitos valstybinės institucijos privalo

nedelsdamos pateikti atitinkamoms muitinės įstaigoms visą turimą informaciją

apie rengiamus, daromus arba padarytus įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių

įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimus, taip pat šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti muitinės atliekamuose

Lietuvos Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos apskaitos,

finansinės atskaitomybės patikrinimuose.

Savivaldybės, įmonės, įstaigos ir organizacijos, įskaitant geležinkelio, oro,

jūrų, upių ir vamzdynų transporto įstaigas, muitinės sandėlius, laisvuosius

sandėlius ir prekių laikinojo saugojimo vietas eksploatuojančias įmones bei

laisvųjų ekonominių zonų valdymo bendroves, privalo suteikti muitinės įstaigų

veiklai reikalingas patalpas.

16 straipsnis. Muitinės įstaigų pagalba kitoms

valstybės institucijoms

Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos pateikti atitinkamoms teisėsaugos

institucijoms visą turimą informaciją apie teisės pažeidimus, kuriuos jos

nustato vykdydamos savo funkcijas, jeigu šių pažeidimų prevencija arba tyrimas

priklauso šių teisėsaugos institucijų kompetencijai.

Pagal šio kodekso 8 straipsnio nuostatas teisėsaugos institucijos ir teismai

baudžiamosiose bei administracinėse bylose, taip pat teismai civilinėse bylose

turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti muitinės įstaigose saugomą

informaciją apie asmenų atliekamas importo, eksporto arba tranzito operacijas.

Statistiniai duomenys valstybės institucijoms teikiami Statistikos įstatymo

nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Muitinės tarptautiniai santykiai ir

tarptautinis bendradarbiavimas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir savo iniciatyva

muitinė pagal savo kompetenciją palaiko ryšius ir bendradarbiauja su

atitinkamomis kitų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Muitinė, norėdama nustatyti asmenis, susijusius su neteisėtu narkotikų,

psichotropinių, nuodingųjų, radioaktyviųjų medžiagų, šaunamųjų ginklų ir

šaudmenų, pinigų, kultūros vertybių gabenimu, Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių nustatyta tvarka taiko kontroliuojamojo pristatymo metodą. Taikant šį

metodą, leidžiama neteisėtai gabenamas arba įtariamas esant neteisėtai

gabenamomis nurodytų prekių siuntas įvežti į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją, išvežti iš jos arba gabenti per ją tranzitu, kai muitinė bei kitos

teisėsaugos institucijos tai žino ir prižiūri. Kontroliuojamojo pristatymo

metodas taikomas tik su generalinio prokuroro sankcija.

18 straipsnis. Muitinės pareigūnai ir tarnautojai

Muitinės pareigūnai yra muitinės darbuotojai, kurie nuolat ar laikinai vykdo

valdžios atstovo funkcijas arba turi administracijos įgalinimus. Muitinės

pareigūnų teises ir pareigas, priėmimo į tarnybą, stažavimo, priesaikos,

atestacijos, pareiginių laipsnių suteikimo, perkėlimo į kitas pareigas,

skatinimo, drausminės atsakomybės, nušalinimo nuo pareigų, atleidimo iš

tarnybos, darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų tvarką reglamentuoja

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas.

Muitinės tarnautojai yra muitinės darbuotojai, nevykdantys valdžios atstovo

funkcijų ir neturintys administracijos įgalinimų. Muitinės tarnautojams taikomi

darbo santykius reglamentuojantys įstatymai.

Muitinės pareigūnai ir tarnautojai už neteisėtus veiksmus atsako įstatymų

nustatyta tvarka.

Muitinės pareigūnų ir tarnautojų veiksmai gali būti apskųsti šio kodekso IX

dalyje, taip pat kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

III DALIS

VEIKSNIAI, KURIAIS REMIANTIS PREKĖS APMOKESTINAMOS

IMPORTO IR

EKSPORTO MUITAIS BEI MOKESČIAIS

IR TAIKOMI IMPORTO, EKSPORTO BEI TRANZITO DRAUDIMAI IR APRIBOJIMAI

IV SKYRIUS

MUITŲ TARIFAI, TARIFINIS PREKIŲ KLASIFIKAVIMAS,

IMPORTO,

EKSPORTO BEI TRANZITO DRAUDIMAI IR APRIBOJIMAI

straipsnis. Muitai

Muitai

yra pagal muitų tarifą nustatyti mokesčiai, kuriais apmokestinamos

importuojamos ir eksportuojamos prekės.

19 straipsnis. Muitai

Muitai yra pagal muitų tarifą

nustatyti mokesčiai, kuriais apmokestinamos importuojamos ir eksportuojamos

prekės.

20 straipsnis. Muitų tarifai

Muitų tarifai nustatomi vadovaujantis Muitų tarifų įstatymu.

Muitų tarifus sudaro:

kombinuotoji muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūra;

importo ir eksporto muitų normos, įskaitant lengvatinių muitų (preferencijų)

normas. Lengvatinių muitų (preferencijų) normos taikomos vadovaujantis Lietuvos

Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

21 straipsnis. Muitų tarifų taikymas

Jeigu

atsižvelgiant į muitų tarifų struktūrą iš tam tikrų šalių arba jų grupių

kilusioms prekėms taikomi mažesni muitai, įskaitant Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių nustatytus lengvatinius muitus (preferencijas), kartu su

muitinės deklaracija turi būti pateikti dokumentai, įrodantys tokių muitų

taikymą sąlygojančią prekių kilmę.

22 straipsnis. Tarifinis prekių klasifikavimas

Tarifiniu prekių klasifikavimu laikomas nustatymas

kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros subpozicijos,

kurioje šios prekės turi būti klasifikuojamos vadovaujantis nurodytos

nomenklatūros taikymo taisyklėmis.

23 straipsnis. Kiti importo ir eksporto mokesčiai,

importo, eksporto bei tranzito draudimai ir

apribojimai

Importuojamos ir eksportuojamos prekės taip pat apmokestinamos kitais importo

ir eksporto mokesčiais, kurie nustatomi ir taikomi vadovaujantis Akcizų,

Pridėtinės vertės mokesčio ir kitais mokesčių įstatymais.

Importo, eksporto bei tranzito draudimai ir apribojimai nustatomi ir taikomi

vadovaujantis įstatymais bei kitais teisės aktais.

V SKYRIUS

PREKIŲ KILMĖ

Pirmasis skirsnis

ĮPRASTINĖ (NEPREFERENCINĖ) PREKIŲ KILMĖ

straipsnis. Įprastinės (nepreferencinės) prekių kilmės nustatymas

Įprastinė

(nepreferencinė) prekių kilmė nustatoma:

taikant muitų tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių

nustatytus lengvatinius muitus (preferencijas);

taikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus importo ir eksporto draudimus

bei apribojimus, susijusius su prekių kilme;

įforminant ir išduodant prekių kilmės sertifikatus.

24 straipsnis. Įprastinės

(nepreferencinės) prekių kilmės nustatymas

Įprastinė (nepreferencinė) prekių kilmė

nustatoma:

1) taikant muitų tarifus, išskyrus

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytus lengvatinius muitus

(preferencijas);

2) taikant įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatytus importo ir eksporto draudimus bei apribojimus, susijusius su

prekių kilme;

3) įforminant ir išduodant prekių kilmės

sertifikatus.

25 straipsnis. Prekių kilmės šalis. Prekės, išgautos

ir pagamintos vienoje šalyje

Prekių kilmės šalimi laikoma ta šalis, kurioje prekės yra išgautos, pagamintos

arba išgautos ir pagamintos.

Prekėmis, išgautomis ir pagamintomis vienoje šalyje, laikomos šios prekės:

šalies teritorijoje išgautos mineralinės ir organinės medžiagos, dujos ir kitos

naudingosios iškasenos;

šalyje išaugę augalinės kilmės produktai;

šalyje gimę ir užaugę gyvūnai;

produktai, pagaminti iš šalyje užaugusių gyvūnų;

produktai, pagaminti iš šalyje sumedžiotų ar sužvejotų gyvūnų;

jūrų žūklės ir kiti jūros verslų produktai, laivų, registruotų toje šalyje ir

plaukiojančių su tos šalies vėliava, sugauti arba išgauti jūroje, kuri neįeina

į šalies teritorinius vandenis;

produktai, išgauti arba pagaminti plaukiojančiose įmonėse iš tos šalies kilmės

prekių, nurodytų šios dalies 6 punkte, jeigu šios plaukiojančios įmonės

registruotos toje šalyje ir plaukioja su tos šalies vėliava;

produktai, išgauti iš jūros dugno ar podugnio, esančio už teritorinių vandenų

ribų, jeigu ta šalis turi išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną ar

podugnį;

gamybos proceso metu susidariusios atliekos ir laužas bei naudoti gaminiai,

surinkti toje šalyje ir tinkami tiktai žaliavoms regeneruoti;

10)

prekės, pagamintos ar pradėtos gaminti toje šalyje vien tik iš šios straipsnio

dalies 1-9 punktuose nurodytų produktų arba jų darinių.

26 straipsnis. Prekės, pagamintos šalyje

Jeigu prekės buvo gaminamos ne vienoje šalyje, prekių kilmės šalimi laikoma ta

šalis, kurioje buvo atliekamas baigiamasis, svarbus perdirbimo arba apdorojimo

procesas tam tikslui įrengtose gamybinėse patalpose, ir jei perdirbimo arba

apdorojimo proceso metu pagaminama kita prekė arba atliekamas svarbus tos

prekės gamybos etapas.

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai nustato kriterijus, pagal kuriuos šio straipsnio

1 dalyje nurodytos prekės pripažįstamos kitomis arba tam tikras jų gamybos

etapas - svarbiu.

27 straipsnis. Prekių kilmę įrodančių dokumentų

pateikimas

Įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatytais atvejais muitinei turi būti pateikti prekių kilmę įrodantys

dokumentai, o jei kyla abejonių, - taip pat ir kita informacija, reikalinga

prekių kilmei nustatyti ar patikrinti.

Antrasis skirsnis

LENGVATINĖ (PREFERENCINĖ) PREKIŲ KILMĖ

straipsnis. Lengvatinės (preferencinės) prekių kilmės nustatymas

Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytos lengvatinės (preferencinės) prekių

kilmės nustatymo taisyklės apibrėžia sąlygas, kurias įvykdžius prekėms taikomi

lengvatiniai muitai.

VI SKYRIUS

PREKIŲ MUITINIS ĮVERTINIMAS

28 straipsnis. Lengvatinės

(preferencinės) prekių kilmės nustatymas

Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių nustatytos lengvatinės (preferencinės) prekių kilmės nustatymo

taisyklės apibrėžia sąlygas, kurias įvykdžius prekėms taikomi

lengvatiniai muitai.

VI SKYRIUS

PREKIŲ MUITINIS ĮVERTINIMAS

29 straipsnis. Prekių muitinio įvertinimo tvarkos

taikymas

Šiame skyriuje nustatyta prekių muitinio įvertinimo

tvarka vadovaujamasi taikant muitų tarifą, kitus importo mokesčius, taip pat

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus importo draudimus bei apribojimus,

susijusius su prekių verte.

30 straipsnis. Sandorio vertės metodo taikymas

Importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, t.y. pinigų suma,

sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, parduotas eksportui į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis šio kodekso

33 ir 34 straipsnio nuostatomis. Sandorio vertė nelaikoma prekių muitine verte,

jeigu:

pirkėjui taikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai,

išskyrus:

nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų;

ribojančius prekių perpardavimo geografinę sritį; arba

neturinčius didelės įtakos prekių vertei;

prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar

aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma

nustatyti;

tam tikra dalis pajamų, gautų pirkėjui toliau perparduodant, naudojant prekes

ar kitaip jomis disponuojant, tiesiogiai arba netiesiogiai tenka pardavėjui,

išskyrus atvejus, kai pagal šio kodekso 33 straipsnio nuostatas prekių

pardavimo sandorio vertė gali būti patikslinta;

pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, išskyrus atvejus, kai net

pirkėjui ir pardavėjui esant tarpusavyje susijusiems prekių pardavimo sandorio

vertė gali būti laikoma prekių muitine verte remiantis šio straipsnio 2-5 dalių

nuostatomis.

Nustatant, ar sandorio vertė gali būti laikoma prekių muitine verte pagal šio

straipsnio 1 dalį, faktas, kad pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję,

nelaikomas pakankamu pripažįstant sandorio vertę netinkama prekių muitiniam

įvertinimui. Jeigu įvertinus prekių pardavimo aplinkybes nustatoma, kad pirkėjo

ir pardavėjo tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai, sandorio vertė

pripažįstama tinkama prekių muitiniam įvertinimui. Jeigu muitinė, remdamasi

deklaranto pateikta ar kitu būdu gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad

pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys turėjo įtakos kainai, deklarantas raštu

informuojamas apie tokio sprendimo motyvus ir jam suteikiama galimybė pateikti

muitinei išdėstytų motyvų įvertinimą.

Kai pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, sandorio vertė pripažįstama

tinkama ir prekių muitinis įvertinimas atliekamas vadovaujantis šio straipsnio

1 dalies nuostatomis, jeigu deklarantas parodo, kad ši vertė beveik nesiskiria

nuo maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau)

nustatytos:

tapačių arba panašių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją sandorio vertės, kai pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję;

tapačių arba panašių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis šio

kodekso 31 straipsnio 2 dalies 3 punktu;

tapačių arba panašių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis šio

kodekso 31 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

Pagal šio straipsnio 3 dalį atliekant palyginimus, atsižvelgiama į deklaranto

nurodytus prekybos sąlygų ir parduodamų prekių kiekio skirtumus, šio kodekso 33

straipsnyje išvardytas prekių vertės sudėtines dalis, taip pat į pardavėjo

išlaidas, kai prekės parduodamos su juo nesusijusiam pirkėjui, jeigu šių

išlaidų pardavėjas neturi parduodamas prekes su juo susijusiam pirkėjui.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įvertinimai atliekami deklaranto pageidavimu

ir tik prekių vertės palyginimo tikslais. Remiantis nurodytos dalies

nuostatomis, negali būti nustatyta prekių vertė, naudojama muitiniam

įvertinimui vietoj sandorio vertės.

Sumokėta arba priklausančia sumokėti pinigų suma laikomi visi pirkėjo įvykdyti

ar priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už

importuotas prekes. Į šią sumą įskaitomi visi įvykdyti ar priklausantys

įvykdyti pirkėjo mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo nurodymu kitiems asmenims,

esantys importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga. Mokama gali būti

tiesiogiai ir netiesiogiai, pervedant pinigus, pateikiant akredityvus arba perduodant

kitus vertybinius popierius.

Pirkėjo veikla (įskaitant prekių paklausos tyrimą), kuri vykdoma savo sąskaita,

nėra laikoma netiesioginiu apmokėjimu pardavėjui, išskyrus šio kodekso 33

straipsnyje nurodytas išlaidas, kurias įvertinant gali būti patikslinama prekių

muitinė vertė. Nustatant importuotų prekių muitinę vertę, nurodytos pirkėjo

veiklos išlaidos nėra pridedamos prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti

pinigų sumos, net jeigu šią veiklą galima laikyti vykdoma pardavėjo naudai arba

jeigu ji vykdoma pagal sutartį su pardavėju.

Nustatant prekių muitinę vertę, pirkėjas ir pardavėjas laikomi tarpusavyje

susijusiais tik tais atvejais, jei:

vienas iš jų yra kito asmens verslo vadovas arba darbuotojas;

jie yra juridiškai pripažįstami verslo partneriais;

jie yra darbdavys ir darbuotojas;

bet kuris asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 procentų

įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba

disponuotojas;

vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą;

abu šie asmenys yra tiesiogiai arba netiesiogiai valdomi trečiojo asmens;

abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį;

jie yra vienos šeimos nariai arba giminės (iki antrosios eilės).

31 straipsnis. Kitų prekių muitinio įvertinimo metodų

taikymas

Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis šio kodekso 30

straipsnio nuostatomis, ji turi būti nustatoma nuosekliai taikant šio

straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus iki punkto, pagal kurį ši vertė gali

būti nustatyta. Kito punkto nuostatos gali būti taikomos tiktai tuo atveju,

jeigu pagal ankstesnįjį punktą, laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytos

eilės tvarkos, prekių muitinės vertės nustatyti neįmanoma. Deklaranto prašymu

šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai gali būti taikomi atvirkščia tvarka.

Prekių muitine verte, nustatyta vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis,

laikoma:

tapačių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio

vertė. Tapačiomis pripažįstamos prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo

pačiu arba maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba

vėliau) kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;

panašių prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją

sandorio vertė. Panašiomis pripažįstamos prekės turi būti parduotos ir

eksportuotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90

dienų anksčiau arba vėliau) kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti

nustatyta;

vertė, nustatyta remiantis prekės vieneto kaina, t.y. pinigų suma, sumokėta

arba priklausančia sumokėti už importuotas prekes, kurių muitinė vertė turi

būti nustatyta, tapačias arba panašias importuotas prekes, parduodant Lietuvos

Respublikos muitų teritorijoje didžiausią jų kiekį asmenims, nesusijusiems su

pardavėjais, tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, kai buvo importuotos

prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, bet ne daugiau kaip 90 dienų

anksčiau arba vėliau;

apskaičiuotoji vertė - suma, kurios dėmenys yra šie dydžiai:

žaliavų, medžiagų ir gamybos arba kitokio importuotų prekių apdorojimo išlaidų

vertė;

pelnas ir bendrosios išlaidos, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms

išlaidoms, paprastai gamintojų nurodomoms parduodant eksportui į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios yra tos pačios klasės arba rūšies

kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;

šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų išlaidų vertė.

Šio straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo sąlygos ir taisyklės detaliau

nustatytos šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

32 straipsnis. Prekių muitinis įvertinimas, kai

neįmanoma pritaikyti konkretaus muitinio

įvertinimo metodo

Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis šio kodekso 30

ir 31 straipsnių nuostatomis, ši vertė nustatoma remiantis Lietuvos

Respublikoje surinktais duomenimis ir naudojant priemones, kurios atitinka

Susitarimo dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT, 1994 m.)

VII straipsnio taikymo, Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT,

1994 m.) VII straipsnio ir šio skyriaus nuostatų bendruosius principus.

Nustatant prekių muitinę vertę pagal šio straipsnio 1 dalį, negalima remtis:

Lietuvos Respublikoje pagamintų prekių pardavimo Lietuvos Respublikos muitų

teritorijoje kainomis;

sistema, pagal kurią nustatant prekių muitinę vertę pasirenkama didesnioji iš

dviejų alternatyvių prekių verčių;

prekių kainomis šalies, iš kurios prekės eksportuotos, vidaus rinkoje;

gamybos išlaidomis, išskyrus tapačių ir panašių prekių apskaičiuotąją vertę,

nustatytą vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies 4 punktu;

prekių, parduodamų eksportui į kitas šalis, kainomis;

minimaliomis muitinėmis vertėmis;

7)sutartinėmis

arba fiktyviomis (kontrolinėmis) vertėmis.

33 straipsnis. Išlaidos, kurios taikant sandorio

vertės metodą pridedamos prie pinigų sumos,

sumokėtos arba priklausančios sumokėti

už importuotas prekes

Nustatant prekių muitinę vertę pagal šio kodekso 30 straipsnį, prie pinigų

sumos, sumokėtos arba priklausančios sumokėti už importuotas prekes, pridedama:

šios pirkėjo išlaidos, jeigu jos nėra įskaitytos į pinigų sumą, sumokėtą arba

priklausančią sumokėti už prekes:

komisiniai ir apmokėjimas tarpininkams (brokeriams), išskyrus pirkimo

komisinius;

talpų, kuriose tiekiamos prekės, vertė, jeigu šias talpas muitinė laiko

importuotų prekių neatskiriama dalimi;

įpakavimo vertė, įskaitant išlaidas įpakavimo medžiagoms ir apmokėjimą už

darbą;

atitinkamu būdu proporcingai paskirstyta pirkėjo tiesiogiai arba netiesiogiai,

nemokamai arba sumažintomis kainomis tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų,

susijusių su importuotų prekių gamyba ir pardavimu eksportui, vertė. Šioms

prekėms ir paslaugoms priskiriamos (tokiu mastu, kokiu jų vertė neįskaityta į

sumokėtą ar priklausančią sumokėti pinigų sumą):

žaliavos, medžiagos, detalės, komponentai ir panašūs daiktai - sudėtinės

importuotų prekių dalys (priklausiniai);

įrankiai, štampai, formos ir panašūs daiktai, naudoti importuotoms prekėms

gaminti;

pagalbinės žaliavos, medžiagos ir kiti daiktai, sunaudoti gaminant importuotas

prekes,

inžineriniai, projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino darbai, įskaitant

eskizų ir brėžinių paruošimą, atlikti ne Lietuvos Respublikos muitų

teritorijoje ir būtini importuotų prekių gamybai;

mokesčiai už patentus ir licencijas, susiję su prekėmis, kurių muitinė vertė

nustatoma. Juos pirkėjas privalo tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti

vykdydamas šių prekių pardavimo jam sąlygas (tokiu mastu, kokiu mokesčiai už

patentus ir licencijas neįskaityti į sumokėtą ar priklausančią sumokėti pinigų

sumą), išskyrus:

apmokėjimą už teisę tiražuoti importuotas prekes Lietuvos Respublikoje;

pirkėjo apmokėjimą už teisę perparduoti arba paskirstyti importuotas prekes,

jeigu šis apmokėjimas nėra prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos

muitų teritoriją sąlyga;

tiesiogiai arba netiesiogiai pardavėjui tenkanti pajamų dalis, gauta toliau

perparduodant, naudojant importuotas prekes ar kitaip jomis disponuojant;

importuotų prekių gabenimo ir draudimo išlaidos (įskaitant su jų gabenimu

susijusias importuotų prekių krovimo ir tvarkymo išlaidas), atsiradusios iki jų

atgabenimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

Šiame straipsnyje nurodyti dydžiai pridedami prie sumokėtos arba priklausančios

sumokėti pinigų sumos tiktai remiantis objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais

duomenimis.

Nustatant prekių muitinę vertę, prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti

pinigų sumos nepridedami jokie kiti dydžiai, išskyrus nurodytus šiame

straipsnyje.

Šiame skyriuje terminu pirkimo komisiniai vadinamas importuotojo atlygis savo

agentui už atstovavimą perkant prekes, kurių muitinė vertė nustatoma.

straipsnis. Išlaidos, neįskaitomos

į prekių muitinę vertę

Jeigu

nėra įskaitytos į pinigų sumą, sumokėtą arba priklausančią sumokėti už

importuotas prekes, į prekių muitinę vertę neįskaitomos šios atskirai nurodytos

išlaidos:

prekių gabenimo išlaidos, atsiradusios po prekių atgabenimo į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją;

statybos, montažo, surinkimo, priežiūros ar techninės pagalbos išlaidos,

atsiradusios po gamyklų įrangos, mašinų, įrengimų ar panašių prekių

importavimo;

palūkanos, sumokėtos pirkėjo pagal atitinkamą finansinį susitarimą ir

susijusios su importuotų prekių pirkimu neatsižvelgiant į tai, ar kreditorius

yra pardavėjas, ar kitas asmuo. Finansinis susitarimas turi būti sudarytas

raštu ir pirkėjas pareikalautas turi sugebėti įrodyti, kad:

prekės iš tikrųjų yra parduotos už pinigų sumą, kuri deklaruojama kaip sumokėta

ar priklausanti sumokėti;

nurodyta palūkanų norma neviršija įprastinės tokiems sandoriams toje šalyje tuo

metu, kai buvo suteiktas kreditas;

apmokėjimas už teisę tiražuoti importuotas prekes Lietuvos Respublikoje;

pirkimo komisiniai;

importo muitai ir mokesčiai, mokami Lietuvos Respublikoje importuojant arba

parduodant tam tikras prekes.

35 straipsnis. Automatinio duomenų apdorojimo įrangai

skirtų laikmenų ir jose esančių

duomenų bei programinės įrangos

muitinės vertės nustatymas

Automatinio

duomenų apdorojimo įrangai skirtų laikmenų ir jose esančių duomenų bei

programinės įrangos muitinė vertė nustatoma remiantis šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis taisyklėmis.

36 straipsnis. Išlaidų, išreikštų užsienio valiuta,

perskaičiavimas

Jeigu

išlaidos, į kurias atsižvelgiama nustatant prekių muitinę vertę, išreikštos

užsienio valiuta, jos perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą

oficialų kursą. Jeigu tam tikros užsienio valiutos oficialus kursas

nenustatytas, išlaidos perskaičiuojamos litais šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Kitų nuostatų, reglamentuojančių prekių

muitinį įvertinimą, taikymas

Nustatant muitinę vertę prekių, išleistų laisvai cirkuliuoti po to, kai su

jomis buvo atliekami kiti muitinės sankcionuoti veiksmai, šio skyriaus

nuostatos taikomos atsižvelgiantį nurodytų prekių muitinį įvertinimą

reglamentuojančias šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.

Nustatant pagal konsignacijos sutartis tiekiamų greitai gendančių prekių

muitinę vertę, deklaranto prašymu gali būti taikoma paprastesnė, šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

IV DALIS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJĄ IR VEIKSMAI

SU JOMIS IKI MUITINĖS SANKCIONUOTŲ VEIKSMŲ ĮFORMINIMO

VII SKYRIUS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJĄ

straipsnis. Įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių muitinės

priežiūra

Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento

laikomos muitinės prižiūrimomis. Jos gali būti muitinės tikrinamos

vadovaujantis šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nuostatomis.

Lietuvos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol joms pripažįstamas Lietuvos

prekių statusas. Ne Lietuvos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol

pakeičiamas jų statusas į Lietuvos prekių statusą, išskyrus prekes, nurodytas

šio kodekso 80 straipsnio 1 dalyje, kol jos įvežamos į laisvąją ekonominę zoną,

padedamos į laisvąjį sandėlį, reeksportuojamos arba sunaikinamos vadovaujantis

šio kodekso 178 straipsnio nuostatomis.

dalies redakcija nuo 2001 liepos 1 d.:

2. Lietuvos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol

joms pripažįstamas Lietuvos prekių statusas. Ne Lietuvos prekės lieka muitinės

prižiūrimos tol, kol pakeičiamas jų statusas į Lietuvos prekių statusą, išskyrus

prekes, nurodytas šio kodekso 80 straipsnio 1 dalyje, kol jos įvežamos į

laisvąją zoną, padedamos į laisvąjį sandėlį, reeksportuojamos arba sunaikinamos

vadovaujantis šio kodekso 178 straipsnio nuostatomis.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

straipsnis. Įvežtų į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimas

Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo,laikydamasis

muitinės nustatyto maršruto ir vadovaudamasis muitinės nurodymais, privalo jas

nedelsiant pristatyti:

į nurodytą muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą vietą;

į laisvąją ekonominę zoną, jeigu prekės tiesiogiai į ją gabenamos jūra arba

oru, taip pat sausuma, nevykstant per kitą Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos dalį, ir jeigu laisvoji ekonominė zona ribojasi su Lietuvos

Respublikos valstybės siena sausumoje.

dalies 2 punkto redakcija nuo 2001 liepos 1 d.:

2) į laisvąją zoną, jeigu prekės tiesiogiai į ją

gabenamos jūra arba oru, taip pat sausuma, nevykstant per kitą Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos dalį, ir jeigu laisvoji zona ribojasi su Lietuvos

Respublikos valstybės siena sausumoje.]

Asmuo, prisiėmęs atsakomybę už įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją

prekių gabenimą, taip pat atsako už šio straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio ir

45 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymąsi.

Prekės, kurios už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų gali būti

tikrinamos muitinės pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines

sutartis, traktuojamos taip pat kaip ir prekės, įvežtos į Lietuvos Respublikos

muitų teritoriją.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos gali būti netaikomos, jeigu yra

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų turizmo, pasienio susisiekimo, pašto

siuntų arba mažaverčių siuntų gabenimo lengvatų ir jeigu sudaromos galimybės

įgyvendinti būtinas muitinės priežiūros priemones.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat netaikomos prekėms, kurios laivais

arba orlaiviais gabenamos per Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis arba

oro erdvę, jeigu prekių paskirties jūrų, upių arba oro uostas yra ne Lietuvos

Respublikos muitų teritorijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

38 straipsnis. Įvežtų į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją prekių muitinės priežiūra

1. Į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento laikomos muitinės

prižiūrimomis. Jos gali būti muitinės tikrinamos vadovaujantis šio kodekso ir

jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

2. Lietuvos prekės lieka muitinės

prižiūrimos tol, kol joms pripažįstamas Lietuvos prekių statusas. Ne

Lietuvos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pakeičiamas jų

statusas į Lietuvos prekių statusą, išskyrus prekes, nurodytas šio kodekso

80 straipsnio 1 dalyje, kol jos įvežamos į laisvąją ekonominę zoną,

padedamos į laisvąjį sandėlį, reeksportuojamos arba sunaikinamos

vadovaujantis šio kodekso 178 straipsnio nuostatomis.

straipsnis. Įvežtų į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimas

1. Į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją prekes įvežęs asmuo,laikydamasis muitinės nustatyto maršruto

ir vadovaudamasis muitinės nurodymais, privalo jas nedelsiant pristatyti:

1) į nurodytą muitinės įstaigą

arba kitą muitinės nustatytą vietą;

2) į laisvąją ekonominę zoną, jeigu

prekės tiesiogiai į ją gabenamos jūra arba oru, taip pat sausuma, nevykstant

per kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį, ir jeigu laisvoji

ekonominė zona ribojasi su Lietuvos Respublikos valstybės siena sausumoje.

2. Asmuo, prisiėmęs atsakomybę už

įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimą, taip pat

atsako už šio straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio ir 45 straipsnio 2 dalies

nuostatų laikymąsi.

3. Prekės, kurios už Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos ribų gali būti tikrinamos muitinės

pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis,

traktuojamos taip pat kaip ir prekės, įvežtos į Lietuvos Respublikos

muitų teritoriją.

4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto

nuostatos gali būti netaikomos, jeigu yra įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytų turizmo, pasienio susisiekimo, pašto siuntų arba mažaverčių

siuntų gabenimo lengvatų ir jeigu sudaromos galimybės įgyvendinti

būtinas muitinės priežiūros priemones.

5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos

taip pat netaikomos prekėms, kurios laivais arba orlaiviais gabenamos per

Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis arba oro erdvę, jeigu prekių

paskirties jūrų, upių arba oro uostas yra ne Lietuvos Respublikos

muitų teritorijoje.

40 straipsnis. Prekių įvežimas į Lietuvos Respublikos

muitų teritoriją susidarius ypatingoms

aplinkybėms

Kai dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos negali būti laikomasi šio

kodekso 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, asmuo, atsakingas už prekių gabenimą,

pats arba per kitą asmenį privalo nedelsdamas informuoti muitinę apie

susidariusią situaciją. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos

prekės nėra visiškai prarastos, muitinei privalo būti pateikta informacija apie

tikslią jų buvimo vietą.

Kai dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos laivas arba orlaivis,

nurodytas šio kodekso 39 straipsnio 5 dalyje, priverstas įplaukti į Lietuvos

Respublikos muitų teritorijoje esantį uostą arba nusileisti šioje teritorijoje

ir negali būti laikomasi šio kodekso 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, asmuo,

atsakingas už laivo arba orlaivio atvykimą į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją, pats arba per kitą asmenį privalo nedelsdamas informuoti muitinę

apie susidariusią situaciją.

Muitinė nustato priemones, kurių būtina imtis norint užtikrinti šio straipsnio

1 dalyje nurodytų prekių arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytų laivais ar

orlaiviais gabenamų prekių muitinės priežiūrą. Muitinės nurodymu šios prekės

privalo būti nugabentos į muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą vietą.

VIII SKYRIUS

PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINEI

41 straipsnis. Prievolė pateikti muitinei į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją įvežtas prekes

Prekės,

kurios vadovaujantis šio kodekso 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis

atgabenamos į muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą vietą, privalo būti

pateiktos muitinei. Prekes muitinei privalo pateikti asmuo, įvežęs jas į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

42 straipsnis. Prekės, kurių neprivaloma pateikti

muitinei

Prekių,

įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, neprivaloma pateikti muitinei

tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais.

43 straipsnis. Pateiktų muitinei prekių apžiūra

Jei

muitinė sutinka, pateiktos muitinei prekės gali būti apžiūrimos, taip pat imami

jų pavyzdžiai arba mėginiai, jei tai reikalinga įforminti muitinės

sankcionuotiems veiksmams, kuriuos leidžiama atlikti su šiomis prekėmis.

Apžiūrėti prekes, imti jų pavyzdžių arba mėginių leidžiama teisę disponuoti

prekėmis turinčiam ir pateikusiam prašymą asmeniui arba jo atstovui.

IX SKYRIUS

BENDROSIOS DEKLARACIJOS PATEIKIMAS, PATEIKTŲ MUITINEI

PREKIŲ

IŠKROVIMAS IR LAIKINASIS SAUGOJIMAS

44 straipsnis. Bendrosios deklaracijos pateikimas

1.Kartu

su prekėmis, pateikiamomis muitinei vadovaujantis šio kodekso 41 straipsnio

nuostatomis, turi būti pateikta bendroji deklaracija, išskyrus šio kodekso 46

straipsnyje nustatytus atvejus.

Jei muitinė sutinka, bendroji deklaracija gali būti pateikta ne vėliau kaip per

1 darbo dieną skaičiuojant nuo dienos, kada prekės pateiktos muitinei.

straipsnis. Bendrosios

deklaracijos forma ir asmenys, privalantys ją pateikti

Bendroji deklaracija turi būti muitinės nustatyto pavyzdžio (formos). Muitinės

nustatyta tvarka vietoj bendrosios deklaracijos gali būti naudojami prekybos,

transporto ar kiti dokumentai, kuriuose pateikti duomenys, reikalingi prekėms

identifikuoti.

Bendrąją deklaraciją privalo pateikti:

asmuo, įvežęs prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;

asmuo, kurio įgaliotas veikė šios straipsnio dalies 1 punkte nurodytas asmuo.

straipsnis. Atvejai, kada muitinė

gali nereikalauti pateikti bendrąją deklaraciją

Atsižvelgdama

į įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias keleivių gabenamų

daiktų ir pašto siuntų įvežimą, muitinė gali nereikalauti pateikti bendrąją

deklaraciją, jeigu tai netrukdo taikyti muitinės priežiūros priemones ir jeigu

nesibaigus šio kodekso 44 straipsnio 2 dalyje nurodytam laikotarpiui prekės

pateikiamos muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti.

straipsnis. Prekių iškrovimas

Prekės gali būti iškrautos iš jas gabenančių transporto priemonių, įskaitant jų

perkrovimą į kitas transporto priemones, tik su muitinės sutikimu ir tik

muitinės nustatytose vietose. Muitinės sutikimas nebūtinas, jeigu visos prekės

arba jų dalis turi būti nedelsiant iškrauta dėl prekėms kilusio pavojaus. Tokiu

atveju apie prekių iškrovimą būtina nedelsiant informuoti muitinę.

Tikrindama prekes ir jas gabenančias transporto priemones, muitinė turi teisę

bet kuriuo metu pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes. Prekės iškraunamos

ir išpakuojamos joms iškrauti, išpakuoti ir patikrinti tinkamose muitinės

nustatytose vietose.

straipsnis. Draudimas išgabenti

prekes

muitinės leidimo muitinei pateiktos prekės negali būti išgabentos iš jų buvimo

vietos.

49 straipsnis. Muitinės sankcionuotų veiksmų

įforminimas

Jeigu muitinei pateiktos ne Lietuvos

prekės, turi būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos galima

atlikti su šiomis prekėmis.

50 straipsnis. Muitinės sankcionuotų veiksmų

įforminimo terminai

1. Jeigu pateikta bendroji deklaracija,

muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti su prekėmis, turi

būti įforminti:

per 45 dienas nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės atgabentos

jūra;

per 20 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, jeigu prekės atgabentos ne

jūra.

Atsižvelgdama į prekių gabenimo aplinkybes, muitinė turi teisę sutrumpinti arba

pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Nurodyti terminai gali

būti pratęsti iki 90 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, bet ne

daugiau, negu būtina atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes.

51 straipsnis. Laikinai saugomos prekės

Kol nėra įforminti muitinės sankcionuoti

veiksmai su muitinei pateiktomis prekėmis, jos laikomos laikinai saugomomis

prekėmis.

52 straipsnis. Laikinai saugomų prekių laikymas

1. Laikinai saugomos prekės gali būti

laikomos tiktai muitinės nustatytose vietose, laikantis muitinės nustatytų

sąlygų.

Muitinė turi teisę reikalauti, kad asmuo, laikantis laikinai saugomas prekes,

pateiktų garantiją, reikalingą užtikrinti remiantis šio kodekso 187 arba 188

straipsnių nuostatomis galinčios atsirasti skolos muitinei atlyginimą.

53 straipsnis. Veiksmai, kuriuos galima atlikti su

laikinai saugomomis prekėmis

Atsižvelgiant į šio kodekso 43 straipsnio nuostatas,

su laikinai saugomomis prekėmis galima atlikti tiktai tokius veiksmus, kurie

reikalingi jų nepakitusiai būklei išsaugoti ir nepakeičia prekių išvaizdos bei

techninių charakteristikų.

straipsnis. Priemonės, taikomos

per nustatytą laiką neįforminus muitinės sankcionuotų

veiksmų su laikinai saugomomis prekėmis

Muitinė imasi visų būtinų priemonių, įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą

ir realizavimą, jeigu per šio kodekso 50 straipsnyje nustatytą laiką nebuvo

įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai su laikinai saugomomis prekėmis.

Muitinė turi teisę nugabenti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas laikinai

saugomas prekes į muitinės prižiūrimą vietą ir laikyti joje, kol bus įforminti

muitinės sankcionuoti veiksmai su šiomis prekėmis arba kol jos bus

konfiskuotos. Prekės gabenamos ir saugomos jomis disponuojančio asmens

sąskaita.

55 straipsnis. Laikinai saugomų prekių sunaikinimas

Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytais atvejais, kai dėl šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodytų

priežasčių su muitinei pateiktomis prekėmis negali būti atliekami muitinės

sankcionuoti veiksmai, muitinė turi teisę šias prekes sunaikinti. Apie tokį

prekių sunaikinimą informuojamas jomis disponuojantis asmuo, kuris privalo

apmokėti prekių sunaikinimo išlaidas.

56 straipsnis. Neteisėtai įvežtos arba norint išvengti

muitinės priežiūros nuslėptos prekės

Nustačiusi, kad prekės buvo neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją arba nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros, muitinė imasi

visų įstatymų nustatytų priemonių, įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir

realizavimą, kad būtų sureguliuota su tomis prekėmis susijusi situacija.

Prekės, neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba

nuslėptos norint išvengti muitinės priežiūros ir neturinčios savininko arba

kurių savininkas muitinio tikrinimo metu nežinomas, teismo sprendimu pereina

valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus 2

mėnesiams nuo tos dienos, kai nurodytos prekės buvo paimtos į muitinės

apskaitą.

V DALIS

MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI

X SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

straipsnis. Teisė atlikti muitinės

sankcionuotus veiksmus ir jos apribojimai

Su prekėmis, neatsižvelgiant į jų pobūdį ar kiekį, kilmės šalį, išsiuntimo ar

paskirties vietą, bet kuriuo metu, laikantis nustatytų sąlygų, gali būti

atliekami bet kokie muitinės sankcionuoti veiksmai, jeigu šis kodeksas ar kiti

įstatymai nenustato ko kita.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą gali riboti įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatyti draudimai ar apribojimai, pagrįsti valstybės suvereniteto,

valstybės saugumo, viešosios tvarkos, visuomenės moralės, žmonių gyvybės ir

sveikatos, gyvūnų, augalų ar aplinkos apsaugos, kultūros paveldo vertybių,

privačios ar valstybinės nuosavybės apsaugos reikalavimais.

XI SKYRIUS

MUITINĖS PROCEDŪROS

Pirmasis skirsnis

PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINĖS PROCEDŪRAI ĮFORMINTI

58 straipsnis. Prekių deklaravimas pateikiant jas

muitinės procedūrai įforminti

1. Visos prekės, pateikiamos kuriai nors muitinės

procedūrai įforminti, turi būti deklaruojamos konkrečiai nurodytai muitinės

procedūrai.

2. Lietuvos prekės, deklaruotos

negrąžinamojo eksporto, laikinojo išvežimo, laikinojo išvežimo perdirbti ar

muitinio tranzito procedūroms, yra muitinės prižiūrimos nuo muitinės

deklaracijos priėmimo momento iki tol, kol jos išgabenamos iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos arba sunaikinamos, arba kol muitinės deklaracija

pripažįstama negaliojančia.

59 straipsnis. Muitinės įstaigų kompetencija

Muitinės įstaigų kompetenciją pagal prekių ir

transporto priemonių rūšis, muitinės procedūras, deklarantų ar muitinės

procedūros vykdytojų buveinių adresus nustato Muitinės departamentas.

60 straipsnis. Muitinės deklaracijos pateikimo formos

Muitinės deklaracija gali būti pateikiama:

raštu;

žodžiu arba veiksmu, kuriuo asmuo, turintis disponavimo prekėmis teisę,

pareiškia savo norą pateikti jas muitinės procedūrai įforminti, jeigu toks

muitinės deklaracijos pateikimo būdas gali būti naudojamas vadovaujantis šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, jeigu toks

muitinės deklaracijos pateikimo būdas gali būti naudojamas vadovaujantis šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir šis būtas

muitinei yra priimtinas.

Antrasis skirsnis

MUITINĖS DEKLARACIJŲ PATEIKIMAS

61 straipsnis. Įprastinė (nesupaprastinta) muitinės

deklaracijų pateikimo raštu procedūra

Raštu pateikiamos muitinės deklaracijos turi būti muitinės nustatyto pavyzdžio

(formos). Muitinės deklaracijose būtina nurodyti muitinės procedūrą, kuriai

deklaruojamos prekės, ir pateikti šiai muitinės procedūrai įforminti ir atlikti

reikalingą informaciją. Muitinės deklaracijos turi būti pasirašytos ir

nustatytais atvejais patvirtintos deklaranto antspaudu arba suderinto su

muitine pavyzdžio spaudu. Muitinės deklaracijos pildomos ir įforminamos šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Kartu su muitinės deklaracijomis turi būti pateikti visi dokumentai, reikalingi

įforminti ir atlikti muitinės procedūrai, kuriai deklaruojamos prekės.

62 straipsnis. Muitinės deklaracijų priėmimas

muitiniam tikrinimui

Muitinės deklaracijos priimamos muitiniam tikrinimui,

jeigu jos atitinka šio kodekso 61 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jeigu

jose nurodytos prekės pateiktos muitinei.

63 straipsnis. Teisė pateikti muitinės deklaraciją

1. Atsižvelgiant į šio kodekso 3

straipsnio reikalavimus, muitinės deklaraciją turi teisę pateikti bet kuris šio

straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantis asmuo, galintis

pateikti arba pateikęs muitinės įstaigai prekes ir dokumentus, reikalingus

įforminti ir atlikti muitinės procedūrai, kuriai deklaruojamos prekės.

2. Deklarantas turi būti Lietuvos

Respublikos ūkio subjekto statusą turintis asmuo, išskyrus šio straipsnio 4

dalyje nurodytus atvejus.

3. Jeigu muitinės deklaracijos priėmimas

suteikia asmeniui tam tikrų įpareigojimų, asmuo muitinės deklaraciją turi

pateikti pats arba ji turi būti pateikta jo vardu.

4. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma

asmenims, deklaruojantiems prekes muitinio tranzito procedūrai, taip pat šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais

deklaruojantiems prekes laikinojo įvežimo procedūrai bei asmenims (keleiviams

ir pan.), ne nuolat deklaruojantiems prekes.

64 straipsnis. Muitinės deklaracijos taisymas

1. Jeigu deklarantas pateikia atitinkamą prašymą, muitinė

gali suteikti jam teisę pataisyti muitiniam tikrinimui priimtą muitinės

deklaraciją. Pataisos muitinės deklaracijoje negali pakeisti joje pateiktos

informacijos tiek, kad muitinės deklaracija galėtų būti taikoma tokios rūšies

prekėms, kurios joje nebuvo nurodytos.

Muitinės deklaracijos iki jos įforminimo negalima taisyti, jeigu deklarantas

pateikė prašymą ją taisyti po to, kai muitinė:

informavo deklarantą, kad bus atliekama prekių apžiūra;

nustatė, kad tam tikri muitinės deklaracijoje pateikti duomenys yra neteisingi;

išleido prekes.

65 straipsnis. Muitinės deklaracijos pripažinimas

negaliojančia

1. Deklaranto prašymu muitinė pripažįsta negaliojančia

muitiniam tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją, jeigu deklarantas pateikia

įrodymų, kad prekės buvo deklaruotos muitinės deklaracijoje nurodytai muitinės

procedūrai per klaidą arba kad dėl tam tikrų aplinkybių atlikti muitinės

procedūrą, kuriai prekės buvo deklaruotos, nėra tikslinga. Jeigu deklarantas

pateikia prašymą pripažinti negaliojančia muitiniam tikrinimui priimtą muitinės

deklaraciją po to, kai muitinė pareiškė norą apžiūrėti prekes, prašymas gali

būti patenkintas tiktai atlikus prekių apžiūrą.

2.Muitinės deklaracija negali būti

pripažinta negaliojančia, jeigu prekės yra išleistos, išskyrus šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus.

3. Muitinės deklaracijos pripažinimas

negaliojančia neatima muitinės teisės taikyti deklarantui sankcijas už

padarytus pažeidimus.

66 straipsnis. Muitinės deklaracijos priėmimo

muitiniam tikrinimui datos taikymas

Muitinės deklaracijos priėmimo muitiniam tikrinimui

data remiamasi nustatant muitinės procedūros, kuriai deklaruotos prekės,

atlikimo terminus ir taikant kitas jos vykdymo tvarką reglamentuojančias

įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jeigu šis kodeksas ar jo taikymą

reglamentuojantys teisės aktai nenustato ko kita.

67 straipsnis. Muitinės deklaracijos tikrinimas

Muitinė, tikrindama muitiniam tikrinimui priimtą

muitinės deklaraciją, turi teisę:

1) patikrinti muitinės deklaraciją sudarančius ir

kartu su ja pateikus dokumentus, reikalauti iš deklaranto pateikti kitus

dokumentus, būtinus muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumui

patikrinti;

2) patikrinti prekes, paimti jų pavyzdžių ar mėginių analizei

arba detaliam patikrinimui.

68 straipsnis. Prekių tikrinimas

1. Deklarantas atsako už prekių nugabenimą į vietas,

kuriose jos turi būti patikrinamos ir paimama jų pavyzdžių arba mėginių, taip

pat už jų iškrovimą ir kitus patarnavimus, reikalingus prekėms patikrinti ir jų

pavyzdžiams arba mėginiams paimti. Visas su tuo susijusias išlaidas padengia

deklarantas.

Deklarantas turi teisę dalyvauti arba būti atstovaujamas tikrinant prekes ir

imant jų pavyzdžius arba mėginius. Muitinė prireikus turi teisę reikalauti, kad

deklarantas arba jo atstovas dalyvautų tikrinant prekes, imant jų pavyzdžius

arba mėginius ir suteiktų tokio tikrinimo, pavyzdžių arba mėginių ėmimo metu

būtiną pagalbą.

Prekių pavyzdžių arba mėginių ėmimo, tyrimo ir tyrimo išlaidų padengimo tvarką

nustato Muitinės departamentas. Deklarantui už paimtus prekių pavyzdžius arba

mėginius nemokama ir kitaip nekompensuojama.

69 straipsnis. Prekių tikrinimo rezultatų taikymas

1. Jei patikrinama tiktai dalis muitinės deklaracijoje

nurodytų prekių, patikrinimo rezultatai taikomi visoms toje muitinės

deklaracijoje nurodytoms prekėms. Deklarantas turi teisę reikalauti, kad prekių

tikrinimas būtų tęsiamas, jeigu jis mano, kad dalies prekių patikrinimo

rezultatai negali būti taikomi likusiai muitinės deklaracijoje nurodytų prekių

daliai.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, kai

muitinės deklaracijoje nurodytos dviejų arba daugiau pavadinimų prekės,

informacija apie kiekvieną iš jų laikoma atskira muitinės deklaracija.

70 straipsnis. Muitinės deklaracijos tikrinimo

rezultatų taikymas

1. Muitinės deklaracijos tikrinimo rezultatais

remiamasi taikant šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias

muitinės procedūros, kuriai įforminti pateiktos prekės, atlikimo tvarką.

2. Jeigu muitinės deklaracija nebuvo

patikrinta, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos remiantis muitinės

deklaracijoje pateikta informacija.

71 straipsnis. Prekių identifikavimo priemonių

taikymas

Muitinė imasi būtinų priemonių prekėms identifikuoti, jeigu identifikavimo

reikia muitinės procedūros, kuriai prekės buvo deklaruotos, atlikimo tvarką

reglamentuojančių šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatų taikymui užtikrinti.

Ant prekių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę

nuimti ar suardyti tiktai muitinė arba tai gali būti atlikta tiktai su muitinės

leidimu, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba suardyti būtina dėl nenumatytų

aplinkybių arba nenugalimos jėgos, norint išsaugoti prekes arba transporto

priemones.

72 straipsnis. Prekių išleidimas

1. Muitinė nedelsdama išleidžia prekes, kai

patikrinami arba be patikrinimo priimami muitinės deklaracijoje pateikti

duomenys (išskyrus šio kodekso 73 straipsnyje nurodytus atvejus), jeigu

laikomasi prekių pateikimo atitinkamai muitinės procedūrai įforminti sąlygų ir

jeigu prekėms nėra taikomi draudimai arba apribojimai. Muitinė išleidžia prekes

ir tais atvejais, kai muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų neįmanoma

patikrinti per pagrįstai tam reikalingą laiką ir kai toliau tikrinti prekių

nereikia.

2. Visos vienoje muitinės deklaracijoje nurodytos

prekės išleidžiamos tuo pačiu metu.

73 straipsnis. Prekių išleidimas pateikus garantiją

1. Jeigu priėmus muitinės deklaraciją atsiranda skola

muitinei, muitinės deklaracijoje nurodytos prekės išleidžiamos tiktai tada, kai

skola atlyginta arba pateikta reikalinga garantija.

2. Jeigu šio kodekso arba jo taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatytais atvejais atliekant muitinės procedūrą, kuriai

deklaruotos prekės, muitinė reikalauja pateikti garantiją, prekės

neišleidžiamos, kol tokia garantija nepateikiama.

74 straipsnis. Priemonės, taikomos, kai prekės negali

būti išleidžiamos

1. Muitinė imasi visų būtinų priemonių, įskaitant

prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, jeigu prekės dėl šio straipsnio

2 dalyje nurodytų priežasčių negali būti išleidžiamos arba jeigu išleistos

prekės neišgabenamos per pagrįstai tam reikalingą laiką.

Prekės negali būti išleidžiamos, jeigu:

dėl deklaranto kaltės per nustatytą laiką neįmanoma atlikti jų muitinio

tikrinimo;

nepateikti muitinės procedūros, kuriai deklaruotos prekės, taikymui būtini

dokumentai;

per nustatytą laiką nesumokėti už jas nustatyti importo arba eksporto muitai ar

mokesčiai arba nepateikta garantija;

joms taikomos draudimo arba apribojimo priemonės ir kitais įstatymų bei kitų

teisės aktų nustatytais atvejais.

Prekės sulaikomos, konfiskuojamos ir realizuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka.

75 straipsnis. Supaprastintos procedūros

1. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytais atvejais muitinė, norėdama supaprastinti muitinės procedūrų

įforminimą ir galėdama užtikrinti tinkamą jų atlikimo priežiūrą, turi teisę:

leisti nepateikti muitinės deklaracijoje tam tikros informacijos, nurodytos šio

kodekso 61 straipsnio 1 dalyje, arba nepateikti kartu su muitinės deklaracija

tam tikrų to paties straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų;

vietoj muitinės deklaracijos, nurodytos šio kodekso 61 straipsnyje, priimti

prekybos, transporto arba kitus dokumentus, kurie kartu su prekėmis pateikiami

įforminant atitinkamą muitinės procedūrą;

laikyti prekes pateiktomis atitinkamai muitinės procedūrai įforminti, jei

informacija apie jas įrašyta į apskaitos dokumentus.

Supaprastintoje muitinės deklaracijoje, prekybos arba kituose dokumentuose,

pateikiamuose vietoj muitinės deklaracijos, taip pat apskaitos dokumentų

įrašuose turi būti nurodyta informacija, kurios pakaktų prekėms identifikuoti.

Įrašant prekes į apskaitos dokumentus, turi būti nurodoma įrašymo data.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka taikant supaprastintas muitinės

procedūras, išskyrus šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytus atvejus, deklarantas privalo pateikti papildomą muitinės deklaraciją,

kuri gali būti periodinės arba suvestinės muitinės deklaracijos pobūdžio.

Papildomos ir supaprastintos muitinės deklaracijos, nurodytos šio straipsnio 1

ir 3 dalyse, laikomos vientisu dokumentu, įsigaliojančiu nuo supaprastintos

muitinės deklaracijos priėmimo dienos; šio straipsnio 1 dalies 3 punkte

nustatytais atvejais įrašymas į apskaitos dokumentus turi tą pačią juridinę

galią kaip ir šio kodekso 61 straipsnyje nurodytos muitinės deklaracijos

priėmimas.

76 straipsnis. Kitos muitinės deklaracijos

Jeigu muitinės deklaracija pateikiama žodžiu ar

veiksmu, kaip nurodyta šio kodekso 60 straipsnio 2 punkte, arba naudojantis

automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, kaip nurodyta to paties

straipsnio 3 punkte, šio kodekso 61-75 straipsniai taikomi laikantis

pagrindinių juose išdėstytų principų šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatyta tvarka.

77 straipsnis. Muitinės deklaracijų tikrinimas po jų

įforminimo

1. Muitinė turi teisę savo iniciatyva arba deklaranto

prašymu patikrinti muitinės deklaracijas po prekių išleidimo.

Muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti muitinės deklaracijoje

pateiktos informacijos teisingumu, turi teisę patikrinti prekybos ir apskaitos

dokumentus, susijusius su atitinkamų prekių importu arba eksportu, taip pat su

paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali

vykti deklaranto ar bet kurio kito asmens, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusio

su minėtomis operacijomis arba turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Muitinė

taip pat turi teisę tikrinti prekes, kol jas įmanoma pateikti tikrinimui.

Jeigu pakartotinai patikrinus muitinės deklaraciją ar atlikus šio straipsnio 2

dalyje nurodytą tikrinimą paaiškėja, kad muitinės procedūros atlikimo tvarką

reglamentuojančios šio kodekso arba kitų teisės aktų nuostatos buvo taikomos

remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai

surinkta informacija, imasi šio kodekso ar kitų teisės aktų nustatytų priemonių

pataisyti muitinės deklaraciją, išieškoti papildomai apskaičiuotus ir grąžinti

nepagrįstai sumokėtus arba išieškotus muitus ir mokesčius, taip pat kitų

priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.

Trečiasis skirsnis

PREKIŲ IŠLEIDIMAS LAISVAI CIRKULIUOTI

78 straipsnis. Prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti

reikšmė

Ne Lietuvos prekių

išleidimas laisvai cirkuliuoti suteikia joms Lietuvos prekių statusą.

Išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti, pripažįstama, kad joms neturi būti

taikomos importo draudimo arba ribojimo priemonės, kad atlikti jų importui

taikomi formalumai ir sumokėti visi importo muitai ir mokesčiai.

straipsnis. Muitų ir mokesčių

apskaičiavimas laikant visą prekių siuntą vienos rūšies prekėmis

Jeigu vieną prekių siuntą sudarančios

prekės pagal muitų tarifą klasifikuojamos skirtingai ir jeigu muitinės

deklaracijai užpildyti bei įforminti kiekvieną iš šių prekių klasifikuojant

atskirai reikėtų neproporcingai daug darbo bei išlaidų, palyginti su

nustatytais už prekes muitais ir mokesčiais, muitinė turi teisę deklaranto

prašymu duoti sutikimą, kad muitai ir mokesčiai visai siuntai būtų

apskaičiuojami laikant ją prekėmis, už kurias bendra nustatytų muitų ir

mokesčių norma yra didžiausia.

80 straipsnis. Išleistų laisvai cirkuliuoti prekių

muitinės priežiūra

1. Jeigu išleidžiamos laisvai cirkuliuoti prekės dėl

jų ypatingos paskirties visai ar iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir

mokesčiais, jos lieka muitinės prižiūrimos. Muitinės priežiūra prekėms

nebetaikoma, kai nebesilaikoma nustatytų neapmokestinimo importo muitais ir

mokesčiais sąlygų ir prekės eksportuojamos, sunaikinamos arba sumokėjus

nustatytus importo muitus ir mokesčius leidžiama jas naudoti pagal kitą

paskirtį, negu buvo numatyta visai ar iš dalies neapmokestinant šiais importo

muitais ir mokesčiais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms

prekėms taikomos šio kodekso 86 ir 88 straipsnių nuostatos.

81 straipsnis. Lietuvos prekių statuso praradimas

išleidus jas laisvai cirkuliuoti

Išleistos laisvai cirkuliuoti prekės praranda muitinės

pripažintą Lietuvos prekių statusą, jeigu:

jų išleidimui laisvai cirkuliuoti pateikta muitinės deklaracija vadovaujantis

šio kodekso 65 straipsniu pripažinta negaliojančia išleidus prekes;

už šias prekes sumokėti importo muitai ir mokesčiai sugrąžinti arba atsisakyta

juos išieškoti, kai:

taikoma laikinojo įvežimo perdirbti procedūra (pagal drobeko sistemą);

vadovaujantis šio kodekso 221 straipsniu nustatoma, kad prekės turi defektų

arba neatitinka sutartyje (kontrakte) nustatytų sąlygų;

šio kodekso 222 straipsnyje nurodytais atvejais už prekes sumokėti importo

muitai ir mokesčiai sugrąžinti arba atsisakyta juos išieškoti prekes

eksportavus, reeksportavus ar su jomis atlikus kitus muitinės sankcionuotus

veiksmus.

Ketvirtasis skirsnis

MUITINĖS PROCEDŪROS, KURIAS

ATLIEKANT PREKĖS SĄLYGIŠKAI NEAPMOKESTINAMOS IMPORTO MUITAIS BEI MOKESČIAIS, IR

EKONOMINIO

POVEIKIO TURINČIOS MUITINĖS PROCEDŪROS (BENDROSIOS

NUOSTATOS,

TAIKOMOS KELIOMS MUITINĖS PROCEDŪROMS)

82 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Ne Lietuvos prekės sąlygiškai neapmokestinamos

importo muitais ir mokesčiais, kai atliekamos šios muitinės procedūros:

muitinis tranzitas;

muitinis sandėliavimas;

laikinasis įvežimas perdirbti,sąlygiškai neapmokestinant importo muitais ir

mokesčiais;

muitinės prižiūrimas perdirbimas;

laikinasis įvežimas.

Ekonominio poveikio turinčiomis vadinamos šios muitinės procedūros:

muitinis sandėliavimas;

laikinasis įvežimas perdirbti;

muitinės prižiūrimas perdirbimas;

laikinasis įvežimas;

laikinasis išvežimas;

laikinasis išvežimas perdirbti.

Įvežtomis prekėmis vadinamos prekės, pateiktos įforminti muitinės procedūrai,

kurią atliekant sąlygiškai neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, taip

pat prekės, pateiktos įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai (taikant

drobeko sistemą), atlikus išleidimo laisvai cirkuliuoti ir šio kodekso 122

straipsnyje nurodytus formalumus.

Nepakeisto pavidalo prekėmis vadinamos įvežtos prekės, kurioms įforminta

laikinojo įvežimo perdirbti ar muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūra, bet

neatlikta jokia jų perdirbimo operacija.

83 straipsnis. Ekonominio poveikio turinčių muitinės

procedūrų reguliavimas

Bet kuri ekonominio poveikio turinti muitinės

procedūra gali būti atliekama tiktai šio kodekso ir jo taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, gavus muitinės leidimą.

84 straipsnis. Muitinės leidimų išdavimo sąlygos

Atsižvelgiant į papildomus specialius tam tikrų

muitinės procedūrų atlikimo tvarkos reikalavimus, šio kodekso 83 straipsnyje ir

98 straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai išduodami tiktai tada, kai:

1)leidimo prašantis asmuo pateikia

garantiją, užtikrinančią, kad bus įvykdyti įsipareigojimai, susiję su prašyme

nurodyta muitinės procedūra;

2) muitinė gali užtikrinti atitinkamos

muitinės procedūros priežiūrą bei kontrolę, ir tam reikalingų administracijos

priemonių išlaidos nėra neproporcingai didelės, palyginti su šios muitinės

procedūros vykdymo ekonominiu tikslingumu.

85 straipsnis. Muitinės procedūrų atlikimo sąlygos

1. Kiekvienos muitinės procedūros atlikimo sąlygos

nustatomos šiam tikslui išduotame leidime.

Asmuo, kuriam išduotas leidimas, privalo informuoti muitinę apie visas po

leidimo gavimo susidariusias aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio leidimo

pratęsimui arba turiniui.

86 straipsnis. Garantijų pateikimas atliekant muitinės

procedūras

Kai prekės pateikiamos įforminti muitinės procedūrai,

kurią atliekant sąlygiškai neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais,

muitinė turi teisę reikalauti garantijos, užtikrinančios, kad bus atlyginta bet

kokia skola muitinei, galinti atsirasti dėl šių prekių.

87 straipsnis. Muitinės procedūros baigimas

1. Ekonominio poveikio turinti muitinės procedūra,

kurią atliekant prekės sąlygiškai neapmokestinamos importo muitais ir

mokesčiais, baigiama pateikus prekes, kurioms ji buvo taikoma, arba šią

muitinės procedūrą atliekant gautus kompensacinius ar perdirbtuosius produktus

kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti.

2. Muitinė imasi visų šio kodekso ar kitų

teisės aktų nustatytų priemonių, būtinų sureguliuoti padėčiai, susijusiai su

prekėmis, kurioms įforminta muitinės procedūra nebuvo nustatyta tvarka baigta.

88 straipsnis. Muitinės procedūros vykdytojo teisių ir

pareigų perdavimas

Ekonominio poveikio turinčios muitinės procedūros

vykdytojo teisės ir pareigos muitinės nustatytomis sąlygomis gali būti

perduotos kitiems asmenims, prisiimantiems su šia muitinės procedūra susijusius

įsipareigojimus ir užtikrinantiems, kad bus laikomasi visų jos vykdymo sąlygų.

Penktasis skirsnis

MUITINIS TRANZITAS

89 straipsnis. Muitinio tranzito procedūros taikymas

1. Muitinio tranzito procedūra taikoma,

kai iš vienos Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos į kitą Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos vietą gabenamos:

1) ne Lietuvos prekės, neapmokestintos

importo muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir

apribojimų;

2) Lietuvos prekės, gabenamos per užsienio

valstybės teritoriją ir neapmokestintos eksporto muitais ir mokesčiais,

netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas

prekės gabenamos:

1) taikant muitinio tranzito procedūrą šio

kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

2) su TIR knygele, vadovaujantis Muitinės

konvencijos dėl tarptautinio krovinių transportavimo su TIR knygele (Ženeva,

1975 m. lapkričio 14 d.) nuostatomis;

3) su ATA knygele, vadovaujantis Laikinojo

įvežimo konvencijos (Stambulas, 1990 m. birželio 26 d.) nuostatomis;

4) paštu (įskaitant siuntinių gabenimą).

3. Taikant muitinio tranzito procedūrą

prekėms, kurioms buvo įforminta ekonominio poveikio turinti muitinės procedūra,

vadovaujamasi tokių prekių gabenimo tvarką reglamentuojančiomis šio kodekso ir

kitų teisės aktų nuostatomis.

straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros pradžia ir pabaiga

Muitinio

tranzito procedūra pradedama išvykimo muitinės įstaigoje ir baigiama paskirties

muitinės įstaigoje, nustatyta tvarka pateikus šioms įstaigoms prekes kartu su

atitinkamais dokumentais.

91 straipsnis. Muitinio tranzito procedūros taikymas

prekėms, gabenamoms per kitos

valstybės teritoriją

Muitinio tranzito procedūra gali būti taikoma prekėms,

gabenamoms per kitos valstybės teritoriją, tik tais atvejais, jeigu:

1) tai yra numatyta Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse;

šioms prekėms Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje įforminti muitinės ir

(arba) transporto dokumentai; tokiu atveju muitinio tranzito procedūros

vykdymas sustabdomas, kol prekės gabenamoms per kitos valstybės teritoriją.

92 straipsnis. Garantijų taikymas atliekant muitinio

tranzito procedūrą

1. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas privalo

nustatyta tvarka pateikti garantiją, užtikrinančią, kad bet kokia skola

muitinei, galinti atsirasti dėl prekių, kurioms taikoma ši muitinės procedūra,

bus atlyginta, išskyrus šio kodekso 93 straipsnyje nurodytus atvejus.

Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais

garantijos gali būti nepateikiamos arba taikomos bendrosios garantijos, jeigu

prekės gabenamos:

jūrų transportu;

oro transportu;

vamzdynų arba kitu stacionariuoju transportu;

geležinkelio transportu.

93 straipsnis. Muitinio tranzito procedūros vykdytojų

atleidimas nuo garantijų pateikimo

1. Muitinė, neviršydama šio straipsnio 3 dalyje

nustatytų apribojimų, turi teisę atleisti nuo garantijų pateikimo muitinio

tranzito procedūros vykdytojus, kurie atitinka šio straipsnio 2 dalyje

nustatytus reikalavimus.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį atleisti

nuo garantijų pateikimo galima tiktai muitinio tranzito procedūros vykdytojus:

1) turinčius Lietuvos Respublikos ūkio

subjekto statusą;

2) reguliariai atliekančius muitinio

tranzito procedūrą;

3) finansiniu požiūriu galinčius

užtikrinti įsipareigojimų muitinei įvykdymą;

4) nepadariusius šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytų šio kodekso, mokesčių įstatymų ir kitų

teisės aktų pažeidimų;

5) kurie šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka raštu įsipareigojo, kad gavę

pirmą raštišką muitinės teikimą, susijusį su šių asmenų atlikta arba atliekama

muitinio tranzito procedūra, sumokės teikime nurodytą pinigų sumą.

3. Nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse

nurodytų garantijų pateikimo neatleidžiama, jei muitinio tranzito procedūrai

įforminti pateikiamos prekės:

1)kurių vertė viršija šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytas ribas;

2) už kurias nustatyti importo muitai ir

mokesčiai arba tam tikrais atvejais eksporto muitai ir mokesčiai viršija šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą dydį.

4. Atleisdama nuo garantijų pateikimo,

muitinė išduoda muitinio tranzito procedūros vykdytojui nustatyto pavyzdžio

liudijimą.

94 straipsnis. Muitinio tranzito procedūros vykdytojo

atsakomybė

1. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas atsako:

už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą (tuo metu jos negali būti

keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) į paskirties muitinės įstaigą su

nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais;

už šio kodekso ir kitų muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką

reglamentuojančių teisės aktų nuostatų laikymąsi.

Be muitinio tranzito procedūros vykdytojo atsakomybės, nustatytos šio

straipsnio 1 dalyje, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis,

kad jos gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, taip pat yra atsakingas

už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą (tuo metu jos negali būti

keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis

muitinės plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais.

straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros atlikimo ir įforminimo tvarkos bei išimčių

nustatymas

Muitinio tranzito procedūros atlikimo ir įforminimo tvarką bei sąlygas detaliau

nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai.

Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir

tvarka Lietuvos prekės gali būti gabenamos iš vienos Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos vietos į kitą ir laikinai išvežamos iš nurodytos teritorijos

išlaikant jų statusą ir netaikant joms muitinio tranzito procedūros.

Šeštasis skirsnis

MUITINIS SANDĖLIAVIMAS

straipsnis. Muitinio sandėliavimo procedūros taikymas

1. Muitinio sandėliavimo procedūra įforminama, kai

muitinės sandėliuose leidžiama laikyti ne Lietuvos prekes neapmokestinant jų

importo muitais bei mokesčiais ir netaikant joms ekonominių draudimų bei

apribojimų.

Muitinės sandėlis - tai muitinės nustatyta ir prižiūrima Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos dalis, kurioje šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti saugomos prekės.

Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka muitinio

sandėliavimo procedūra prekėms gali būti taikoma ir nepadedant jų į muitinės

sandėlį.

96 straipsnis. Muitinio sandėliavimo

procedūros taikymas

1. Muitinio sandėliavimo procedūra

įforminama, kai muitinės sandėliuose leidžiama laikyti ne Lietuvos

prekes neapmokestinant jų importo muitais bei mokesčiais ir netaikant joms

ekonominių draudimų bei apribojimų.

2. Muitinės sandėlis - tai

muitinės nustatyta ir prižiūrima Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos dalis, kurioje šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti saugomos prekės.

3. Šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka muitinio sandėliavimo

procedūra prekėms gali būti taikoma ir nepadedant jų į muitinės sandėlį.

97 straipsnis. Muitinės sandėlių tipai ir asmenys,

atsakingi už muitinio sandėliavimo

procedūros atlikimą

Muitinės sandėliai gali būti atvirieji arba uždarieji. Atvirajame muitinės

sandėlyje prekes gali laikyti visi asmenys, uždarajame - tiktai muitinės

sandėlio savininkas.

Muitinės sandėlio savininkas yra asmuo, kuriam šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė steigti muitinės

sandėlį.

Muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas yra asmuo, kuris padėjo prekes į

muitinės sandėlį ir, pateikdamas muitinės deklaraciją muitinio sandėliavimo

procedūrai įforminti, įsipareigojo muitinei įvykdyti su šia muitinės procedūra

susijusius reikalavimus, arba asmuo, kuriam perduotos šio asmens teisės ir

pareigos.

98 straipsnis. Muitinės sandėlio steigimas

1. Turėti muitinės sandėlį asmuo gali tiktai gavęs

muitinės leidimą. Pačiai muitinei turėti sandėlį tokio leidimo nereikia.

Jeigu asmuo pageidauja steigti muitinės sandėlį, jis turi kreiptis į muitinę su

raštišku prašymu, kuriame nurodomas sandėlio steigimo ekonominis tikslingumas,

ir pateikti šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus

leidimui gauti reikalingus dokumentus. Leidime steigti muitinės sandėlį

įrašomos nustatytos jo veiklos sąlygos ir šio kodekso 107 straipsnyje nurodytos

įprastinės prekių tvarkymo operacijos, kurias leidžiama jame atlikti.

Leidimai steigti muitinės sandėlį išduodami tik asmenims, turintiems Lietuvos

Respublikos ūkio subjekto statusą.

straipsnis. Muitinės sandėlio savininko pareigos

Muitinės sandėlio savininkas, išskyrus šio kodekso 100

straipsnyje nustatytus atvejus, privalo:

užtikrinti, kad muitinės sandėlyje saugomos prekės be muitinės leidimo nebūtų

iš jo išgabentos;

vykdyti visus įsipareigojimus, susijusius su prekių, kurioms taikoma muitinio

sandėliavimo procedūra, saugojimu sandėlyje;

laikytis leidime steigti muitinės sandėlį nurodytų veiklos sąlygų;

vykdyti kitas šio kodekso 102 ir 103 straipsniuose bei jo taikymą

reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytas pareigas.

100

straipsnis. Muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojo atsakomybė

1. Leidime steigti atvirąjį muitinės sandėlį gali būti

nurodyta, kad už šio kodekso 99 straipsnio 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų

sąlygų laikymąsi atsako tik muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas.

Muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas atsako už įsipareigojimų, susijusių

su šios muitinės procedūros taikymu prekėms, įvykdymą.

99 straipsnis. Muitinės sandėlio savininko

pareigos

Muitinės sandėlio savininkas, išskyrus

šio kodekso 100 straipsnyje nustatytus atvejus, privalo:

1) užtikrinti, kad muitinės sandėlyje

saugomos prekės be muitinės leidimo nebūtų iš jo išgabentos;

2) vykdyti visus įsipareigojimus,

susijusius su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra,

saugojimu sandėlyje;

3) laikytis leidime steigti muitinės

sandėlį nurodytų veiklos sąlygų;

4) vykdyti kitas šio kodekso 102 ir 103

straipsniuose bei jo taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose

nurodytas pareigas.

100 straipsnis. Muitinio

sandėliavimo procedūros vykdytojo atsakomybė

1. Leidime steigti atvirąjį muitinės

sandėlį gali būti nurodyta, kad už šio kodekso 99 straipsnio 1 ir

(arba) 2 punktuose nurodytų sąlygų laikymąsi atsako tik muitinio

sandėliavimo procedūros vykdytojas.

2. Muitinio sandėliavimo procedūros

vykdytojas atsako už įsipareigojimų, susijusių su šios muitinės procedūros

taikymu prekėms, įvykdymą.

101 straipsnis. Muitinės sandėlio savininko teisių ir

pareigų perdavimas

Jei Muitinės departamentas sutinka, muitinės sandėlio

savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos kitam asmeniui, išskyrus

atvejus, kai muitinės sandėlį turi pati muitinė.

102 straipsnis. Muitinės sandėlio savininko garantijos

pateikimas

Remiantis šio kodekso 86 straipsniu, jo taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gali būti reikalaujama, kad

muitinės sandėlio savininkas pateiktų šio kodekso 99 straipsnyje nustatytų

sąlygų įvykdymą užtikrinančią garantiją.

103 straipsnis. Muitinės sandėlyje laikomų prekių

apskaita

1. Muitinės sandėlio savininkas privalo užtikrinti,

kad muitinės sandėlyje būtų tvarkoma visų prekių, kurioms įforminta muitinio

sandėliavimo procedūra, apskaita. Apskaitos tvarką muitinės sandėlio savininkas

derina su muitine. Tipinę muitinės sandėlio apskaitos tvarką nustato Muitinės

departamentas.

Taikydama šio kodekso 84 straipsnį, muitinė neprivalo reikalauti, kad muitinės

sandėlio savininkas tvarkytų apskaitą, jeigu šio kodekso 99 straipsnio 1 ir

(arba) 2 punktuose nustatyta atsakomybė tenka tik muitinio sandėliavimo

procedūros vykdytojui ir prekės pateikiamos šiai muitinės procedūrai įforminti

deklaruojant raštu ir netaikant supaprastintos procedūros.

104

straipsnis. Muitinės sandėlio naudojimas laikyti prekėms, kurioms netaikoma

muitinio

sandėliavimo procedūra

Jeigu yra ekonominis poreikis ir jeigu tai netrukdo taikyti muitinės priežiūros

priemones, muitinė turi teisę leisti:

laikyti muitinės sandėlyje Lietuvos prekes;

perdirbti muitinės sandėlyje ne Lietuvos prekes taikant laikinojo įvežimo

perdirbti procedūrą ir laikantis šiai muitinės procedūrai nustatytų

reikalavimų. Kaip supaprastinami muitinės formalumai laikinojo įvežimo

perdirbti procedūrą atliekant muitinės sandėlyje, nustato šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai;

perdirbti muitinės sandėlyje ne Lietuvos prekes taikant muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūrą ir laikantis šiai muitinės procedūrai nustatytų

reikalavimų. Kaip supaprastinami muitinės formalumai atliekant muitinės

prižiūrimo perdirbimo procedūrą muitinės sandėlyje, nustato šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais muitinio sandėliavimo procedūra

prekėms netaikoma.

Muitinė turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės

būtų įtraukiamos į apskaitą šio kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta

tvarka.

105

straipsnis. Prekių įtraukimas į

muitinės sandėlio apskaitą

Prekes, kurioms įforminta muitinio

sandėliavimo procedūra, padėjus į muitinės sandėlį, būtina tuoj pat įtraukti į

šio kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nurodytą apskaitą.

104 straipsnis. Muitinės sandėlio

naudojimas laikyti prekėms, kurioms netaikoma muitinio

sandėliavimo procedūra

1. Jeigu yra ekonominis poreikis ir

jeigu tai netrukdo taikyti muitinės priežiūros priemones, muitinė turi

teisę leisti:

1) laikyti muitinės sandėlyje Lietuvos

prekes;

2) perdirbti muitinės sandėlyje ne

Lietuvos prekes taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir laikantis

šiai muitinės procedūrai nustatytų reikalavimų. Kaip supaprastinami

muitinės formalumai laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą atliekant muitinės

sandėlyje, nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai;

3) perdirbti muitinės sandėlyje ne

Lietuvos prekes taikant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą ir laikantis

šiai muitinės procedūrai nustatytų reikalavimų. Kaip supaprastinami

muitinės formalumai atliekant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą

muitinės sandėlyje, nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais

atvejais muitinio sandėliavimo procedūra prekėms netaikoma.

3. Muitinė turi teisę reikalauti, kad

šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės būtų įtraukiamos į apskaitą

šio kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

105

straipsnis. Prekių įtraukimas į

muitinės sandėlio apskaitą

Prekes, kurioms

įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, padėjus į muitinės sandėlį,

būtina tuoj pat įtraukti į šio kodekso 103 straipsnio 1 dalyje

nurodytą apskaitą.

106 straipsnis. Prekių laikymo muitinės sandėlyje laikas

ir uždraudimas sandėliuoti prekes

Prekių laikymo muitinės sandėlyje laikas neribojamas. Susidarius ypatingoms

aplinkybėms, muitinė turi teisę nustatyti muitinio sandėliavimo terminą, iki

kurio pabaigos muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas privalo pateikti

prekes kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti.

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti, kurias

prekes laikyti muitinės sandėlyje draudžiama, taip pat tam tikroms prekėms

taikomus muitinio sandėliavimo terminus.

107 straipsnis. Prekių tvarkymo operacijos muitinės

sandėlyje

Muitinės sandėlyje leidžiama atlikti įprastines, šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytas jame laikomų prekių

tvarkymo operacijas: jas prižiūrėti, pagerinti prekių išvaizdą, paruošti jas

transportavimui, paskirstymui arba pardavimui. Šios prekių tvarkymo operacijos

ir jų atlikimo sąlygos nurodomos leidime steigti muitinės sandėlį.

108 straipsnis. Laikinas prekių išgabenimas iš

muitinės sandėlio

1. Susidarius tam tikroms aplinkybėms, muitinio

sandėliavimo procedūros vykdytojui leidžiama laikinai išgabenti iš muitinės

sandėlio prekes, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra. Prekės iš

muitinės sandėlio gali būti laikinai išgabenamos tik su muitinės sutikimu ir

nustačius tokio išgabenimo sąlygas.

2. Su laikinai išgabentomis iš muitinės

sandėlio prekėmis, laikantis nustatytų sąlygų, gali būti atliekamos šio kodekso

107 straipsnyje nurodytos prekių tvarkymo operacijos.

109 straipsnis. Prekių perkėlimas iš vieno muitinės

sandėlio į kitą

Jeigu muitinė sutinka, prekės, kurioms taikoma

muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti perkeltos iš vieno muitinės sandėlio

į kitą.

110 straipsnis. Muitų ir mokesčių už muitinės

sandėlyje laikomas prekes apskaičiavimas

1. Jeigu importuojant muitinės sandėlyje laikytas

prekes atsiranda skola muitinei ir jeigu tokių prekių muitinė vertė nustatoma

remiantis sumokėta ar priklausančia sumokėti pinigų suma, į kurią įtrauktos

prekių sandėliavimo ir (arba) priežiūros muitinės sandėlyje išlaidos, šios

išlaidos neturi būti įtraukiamos į prekių muitinę vertę, jeigu jos nurodytos

atskirai nuo pinigų sumos, sumokėtos ar priklausančios sumokėti už prekes.

Jeigu buvo atliktos muitinės sandėlyje laikomų prekių tvarkymo operacijos,

nurodytos šio kodekso 107 straipsnyje, deklaranto prašymu turi būti laikoma,

kad prekių rūšis, muitinė vertė ir kiekis, pagal kuriuos nustatoma importo

muitų ir mokesčių suma, šio kodekso 197 straipsnyje nurodytu laiku atitiko

nurodytąsias prekes, kurių tvarkymo operacijos nebuvo atliktos. Šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais šios dalies nuostatų

taikymo tvarka gali būti pakeista.

Jeigu prieš pateikiant atitinkamą muitinės deklaraciją šio kodekso 75

straipsnyje nustatyta tvarka prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti

nepateikiant jų muitinei, importo muitai ir mokesčiai už šias prekes

apskaičiuojami remiantis muitų ir mokesčių normomis, taikytomis prekių

pateikimo muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti dieną. Tokia tvarka

taikoma pagal šio kodekso 197 straipsnį nustatant skolos muitinei dydį,

išskyrus atvejus, kai vadovaujantis šio kodekso 77 straipsniu remiamasi

anksčiau įformintų muitinės deklaracijų tikrinimo rezultatais.

Septintasis skirsnis

LAIKINASIS ĮVEŽIMAS PERDIRBTI

111 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Atsižvelgiant į šio kodekso 112 straipsnio

nuostatas, laikinojo įvežimo perdirbti procedūra taikoma Lietuvos Respublikos

muitų teritorijoje atliekant vieną arba kelias perdirbimo operacijas su:

ne Lietuvos prekėmis, skirtomis reeksportuoti suteikus joms kompensacinių

produktų pavidalą, neapmokestinant šių prekių importo muitais bei mokesčiais ir

netaikant ekonominių draudimų bei apribojimų;

išleistomis laisvai cirkuliuoti prekėmis, už kurias nustatyti importo muitai ir

mokesčiai sugrąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu šios prekės

eksportuojamos suteikus joms kompensacinių produktų pavidalą;

Nustatant laikinojo įvežimo perdirbti procedūros atlikimo tvarką, vartojamos

šios sąvokos:

sąlyginio neapmokestinimo sistema - laikinojo įvežimo perdirbti procedūra,

kurią atliekant neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais taikomas šio

straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu būdu;

drobeko sistema - laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kurią atliekant

neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais taikomas šio straipsnio 1 dalies

2 punkte nurodytu būdu;

perdirbimo operacijos:

prekių apdorojimas, įskaitant jų surinkimą, montažą arba sujungimą su kitomis

prekėmis;

prekių perdirbimas;

prekių remontas, įskaitant jų restauraciją ir taisymą;

naudojimas šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų prekių,

kurių neįmanoma identifikuoti kompensaciniuose produktuose. Jas naudojant

palengvinama kompensacinių produktų gamyba, net jeigu šios prekės visai ar iš

dalies sunaudojamos;

kompensaciniai produktai - produktai, gauti atlikus perdirbimo operacijas;

ekvivalentiškos prekės - Lietuvos prekės, kurios gali būti naudojamos gaminant

kompensacinius produktus vietoj laikinai įvežtų perdirbti prekių;

išeiga - kompensacinių produktų kiekis (norma), gautas perdirbus tam tikrą

kiekį laikinai įvežtų perdirbti prekių.

112 straipsnis. Ekvivalentiškų prekių naudojimas

1. Jeigu laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų

sąlygų ir muitinė sutinka, taip pat atsižvelgus į šio straipsnio 4 dalies

nuostatas:

kompensaciniai produktai gali būti gauti iš ekvivalentiškų prekių;

kompensaciniai produktai, gauti iš ekvivalentiškų prekių, gali būti išvežti iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos prieš laikinai įvežant prekes perdirbti.

Ekvivalentiškos prekės savo kokybe ir charakteristikomis turi atitikti laikinai

įvežtas perdirbti prekes. Tam tikrais atvejais, nustatytais šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų, ekvivalentiškų prekių gamybos arba perdirbimo

stadija gali būti aukštesnė už laikinai įvežtų perdirbti prekių.

Taikydama šio straipsnio 1 dalį, laikinai įvežtas perdirbti prekes muitinė

laiko ekvivalentiškomis prekėmis, o šias - laikinai įvežtomis perdirbti

prekėmis.

Šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose gali būti nustatyta

atvejų, kai draudžiama taikyti šio straipsnio 1 dalį arba jos taikymas

apribojamas.

Jeigu taikomas šio straipsnio 1 dalies 2 punktas ir už kompensacinius

produktus, jeigu jie nebūtų eksportuojami arba reeksportuojami įforminus

laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, turėtų būti mokami eksporto muitai ir

(arba) mokesčiai, laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas turi

pateikti garantiją, užtikrinančią, kad muitai ir (arba) mokesčiai bus sumokėti,

jeigu laikinai įvežamos perdirbti (ekvivalentiškos) prekės per nustatytą

laikotarpį nebus įvežtos.

113 straipsnis. Leidimo perdirbti laikinai įvežtas

prekes išdavimas

Leidimas perdirbti laikinai įvežtas prekes išduodamas

muitinei prašymą pateikusiam asmeniui, atliekančiam visas perdirbimo operacijas

arba jų dalį.

[113 straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

114 straipsnis. Leidimo perdirbti laikinai įvežtas

prekes išdavimo sąlygos

Leidimas perdirbti laikinai įvežtas prekes išduodamas

tik tuo atveju, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos

Respublikos ūkio subjekto statusą. Asmenims, neturintiems šio ūkio subjekto

statuso, leidimai gali būti išduodami tik laikinai įvežtoms prekėms perdirbti

nekomerciniais tikslais;

2) laikinai įvežtos perdirbti prekės,

išskyrus nurodytas šio kodekso 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto d papunktyje,

gali būti identifikuotos kompensaciniuose produktuose arba šio kodekso 112

straipsnyje nurodytais atvejais gali būti patikrinta, kaip vykdomos ekvivalentiškų

prekių naudojimo sąlygos;

3) laikinojo įvežimo procedūros taikymas

sudaro palankias sąlygas kompensaciniams produktams eksportuoti arba

reeksportuoti ir nėra pažeidžiami esminiai Lietuvos Respublikos gamintojų

interesai, t.y. laikomasi laikinojo įvežimo perdirbti tikslingumo sąlygų,

kurias nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

115 straipsnis. Laikinojo įvežimo perdirbti procedūros

laikotarpis

1. Muitinė nustato laikotarpį, per kurį kompensaciniai

produktai turi būti eksportuoti, reeksportuoti arba pateikti kitiems muitinės

sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į

numatomą perdirbimo operacijų ir kompensacinių produktų išvežimo arba kitų

veiksmų su produktais atlikimo trukmę.

Nurodytas laikotarpis skaičiuojamas nuo ne Lietuvos prekių laikinojo įvežimo

perdirbti procedūros įforminimo dienos. Muitinė išimties tvarka dėl

susidariusių ypatingų aplinkybių, kai laikinojo įvežimo perdirbti procedūros

vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą, gali pratęsti šį laikotarpį. Kad būtų

paprasčiau, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nurodytais

atvejais ir tvarka gali būti nustatyta, kad, skaičiuojant einamąjį kalendorinį

mėnesį arba ketvirtį prasidedančio laikotarpio trukmę, jo pabaiga bus

ateinančio kalendorinio mėnesio arba ketvirčio paskutinė diena.

Jeigu taikomas šio kodekso 112 straipsnio 1 dalies 2 punktas, muitinė nustato

laikotarpį, per kurį ne Lietuvos prekės turi būti pateiktos laikinojo įvežimo

perdirbti procedūrai įforminti. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos,

kai priimta eksporto muitinės deklaracija, pateikta išvežti kompensaciniams

produktams, gautiems iš atitinkamų ekvivalentiškų prekių.

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali apriboti laikinojo

įvežimo perdirbti laikotarpio trukmę. Šie apribojimai taikomi atliekant tam

tikras perdirbimo operacijas ar perdirbant tam tikras prekes.

116 straipsnis. Kompensacinių produktų išeiga

1. Muitinė nustato kompensacinių produktų išeigą arba

tam tikrais atvejais jos apskaičiavimo metodą. Išeiga nustatoma remiantis

informacija apie aplinkybes, kuriomis atliekamos arba turi būti atliekamos

perdirbimo operacijos.

2.Tam tikrais atvejais šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti standartinę tam tikrų

kompensacinių produktų išeigą, ypač tada, kai atliekant perdirbimo operacijas

įprastiniu būdu ir laikantis tiksliai nustatytų techninių sąlygų naudojamos tas

pačias charakteristikas turinčios prekės ir pagaminami tokios pačios kokybės

kompensaciniai produktai.

117 straipsnis. Kompensacinių produktų išleidimas

laisvai cirkuliuoti

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai

nustato atvejus ir sąlygas, kuriomis laikinai įvežtos perdirbti prekės arba

kompensaciniai produktai gali būti išleisti arba laikomi išleistais laisvai

cirkuliuoti.

118 straipsnis. Muitų ir mokesčių už laikinai įvežtas

perdirbti prekes apskaičiavimas

1. Jeigu atsiranda skola muitinei, šios skolos dydis

importuojant prekes nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis, taikytomis

tą dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija laikinojo įvežimo

perdirbti procedūrai, išskyrus šio kodekso 119 straipsnyje nurodytus atvejus.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laiku laikinai įvežtos perdirbti prekės

atitinka nustatytus lengvatinių muitų (preferencijų) taikymo reikalavimus,

šioms prekėms gali būti taikomi lengvatiniai muitai (preferencijos), taikytini

tapačioms prekėms, jeigu jas išleidžiant laisvai cirkuliuoti pateikta importo

muitinės deklaracija būtų priimta tą pačią dieną.

119 straipsnis. Kompensacinių produktų apmokestinimas

muitais ir mokesčiais, taikomais

importuojant tam tikras prekes

Išleidžiant laisvai cirkuliuoti arba pateikiant

kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti kompensacinius produktus,

nustatytus, atsižvelgiant į jų pobūdį ir santykinį kiekį, pagal šio kodekso

taikymą reglamentuojančius teisės aktus, kitaip, negu nustatyta šio kodekso 118

straipsnyje, laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojo pageidavimu

kompensaciniai produktai gali būti apmokestinami muitais ir mokesčiais,

taikomais importuojant tapačias prekes.

120 straipsnis. Perdirbimas ne Lietuvos Respublikos

muitų teritorijoje

1. Jei muitinė sutinka, visus kompensacinius produktus

arba jų dalį, taip pat nepakeisto pavidalo laikinai įvežtas perdirbti prekes

galima laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos toliau

perdirbti taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą.

2. Jeigu reimportuojant prekes atsiranda

skola muitinei, taikomi:

1) nustatyti už laikinai išvežtus

perdirbti kompensacinius produktus arba už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas

nepakeisto pavidalo prekes importo muitai ir mokesčiai. Jie apskaičiuojami

vadovaujantis šio kodekso 118 ir 119 straipsnių nuostatomis;

2) nustatyti už reimportuojamus ne

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje perdirbtus produktus importo muitai ir

mokesčiai. Jie apskaičiuojami vadovaujantis šio kodekso nuostatomis,

reglamentuojančiomis laikinojo išvežimo perdirbti procedūros atlikimo tvarką,

tokia pačia tvarka kaip ir apmokestinant laikinai išvežtas perdirbti prekes,

kurios prieš jų išvežimą buvo išleistos laisvai cirkuliuoti.

121 straipsnis. Drobeko sistemos taikymas

Drobeko sistema gali būti taikoma visoms prekėms,

išskyrus prekes, kurioms tą dieną, kai priimta importo muitinės deklaracija

išleidimui laisvai cirkuliuoti, taikomi ekonominiai draudimai ir apribojimai.

122 straipsnis. Drobeko sistemos taikymas ir

informacijos apie leidimą perdirbti laikinai

įvežtas prekes pateikimas

Tai, kad taikoma drobeko sistema, ir informacija apie

leidimą atlikti laikinai įvežtų prekių perdirbimo operacijas turi būti nurodyta

išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktoje importo muitinės deklaracijoje.

Muitinės reikalavimu nurodytas leidimas turi būti pateiktas kartu su šia

muitinės deklaracija.

123 straipsnis. Nuostatos, netaikomos naudojant

drobeko sistemą

Jeigu naudojama drobeko sistema, netaikomi šio kodekso

112 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 ir 5 dalys, 115 straipsnio 3 dalis, 117,

118 ir 126 straipsniai.

124 straipsnis. Kompensacinių produktų laikinasis

išvežimas perdirbti, taikant drobeko

sistemą

Kompensacinių produktų laikinasis

išvežimas perdirbti vadovaujantis šio kodekso 120 straipsnio 1 dalimi

nelaikomas jų eksportu pagal šio kodekso 125 straipsnio nuostatas, išskyrus

atvejus, kai nurodyti produktai per nustatytą laikotarpį nėra reimportuojami į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

125 straipsnis. Importo muitų ir mokesčių sugrąžinimas

arba atsisakymas juos išieškoti taikant

drobeko sistemą

1. Laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas

turi teisę pateikti prašymą sugrąžinti importo muitus ir mokesčius arba prašymą

atsisakyti juos išieškoti, jeigu jis muitinei priimtinu būdu įrodo, kad

kompensaciniai produktai, gauti iš laikinai įvežtų perdirbti prekių, išleistų

laisvai cirkuliuoti taikant drobeko sistemą, buvo:

negrąžinamai eksportuoti; arba

pateikti muitinio tranzito, muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo arba

laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai (taikant sąlyginio neapmokestinimo

sistemą) įforminti ir numatoma vėliau juos reeksportuoti, padėti į laisvąjį

sandėlį arba išgabenti į laisvąją ekonominę zoną.

dalies 2 punkto redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

2) pateikti muitinio tranzito, muitinio sandėliavimo,

laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai (taikant

sąlyginio neapmokestinimo sistemą) įforminti ir numatoma vėliau juos

reeksportuoti, padėti į laisvąjį sandėlį arba išgabenti į laisvąją zoną.]

2. Taikant šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose

nurodytas muitinės procedūras, turi būti laikomasi jų atlikimo sąlygų.

Atliekant muitinės sankcionuotus veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2

punkte, kompensaciniai produktai turi būti laikomi ne Lietuvos prekėmis.

Laiką, per kurį turi būti pateiktas prašymas sugrąžinti importo muitus ir

mokesčius arba prašymas atsisakyti juos išieškoti, nustato šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai.

Kompensaciniai produktai, pateikti atitinkamai muitinės procedūrai įforminti,

padėti į laisvąjį sandėlį arba išgabenti į laisvąją ekonominę zoną

vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, gali būti išleisti

laisvai cirkuliuoti tik su muitinės sutikimu. Sutikimas duodamas pateikus

motyvuotą prašymą, kuriame turi būti pagrįstas prekių išleidimo laisvai

cirkuliuoti būtinumas. Šiuo atveju importo muitai ir mokesčiai, kurie buvo

sugrąžinti arba kurių atsisakyta išieškoti, laikomi skola muitinei.

dalies redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

5. Kompensaciniai produktai, pateikti atitinkamai

muitinės procedūrai įforminti, padėti į laisvąjį sandėlį arba išgabenti į

laisvąją zoną vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, gali būti

išleisti laisvai cirkuliuoti tik su muitinės sutikimu. Sutikimas duodamas

pateikus motyvuotą prašymą, kuriame turi būti pagrįstas prekių išleidimo

laisvai cirkuliuoti būtinumas. Šiuo atveju importo muitai ir mokesčiai, kurie

buvo sugrąžinti arba kurių atsisakyta išieškoti, laikomi skola muitinei.]

Nustatant sugrąžinamų arba atsisakomų išieškoti muitų dydį, vadovaujamasi šio

kodekso 119 straipsnio nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

126

straipsnis. Kompensacinių produktų

neapmokestinimas eksporto muitais ir mokesčiais

Taikant

laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, kai naudojama sąlyginio neapmokestinimo

sistema, kompensaciniai produktai neapmokestinami eksporto muitais ir mokesčiais,

kurie būtų taikomi atitinkamoms Lietuvos prekėms.

Aštuntasis skirsnis

MUITINĖS PRIŽIŪRIMAS PERDIRBIMAS

127 straipsnis. Muitinės prižiūrimo perdirbimo

procedūros taikymas

Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūra taikoma, kai

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje leidžiama atlikti ne Lietuvos prekių,

kurios neapmokestinamos importo muitais bei mokesčiais ir kurioms netaikomi

ekonominiai draudimai bei apribojimai, perdirbimo operacijas, pakeičiančias

prekių pobūdį arba pavidalą. Atlikus šias operacijas, gauti produktai

išleidžiami laisvai cirkuliuoti taikant už šiuos produktus nustatytus importo

muitus ir mokesčius. Nurodyti produktai, gauti atlikus perdirbimo operacijas,

vadinami perdirbtaisiais produktais.

128 straipsnis. Muitinės prižiūrimo perdirbimo

procedūros taikymo atvejai

Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros taikymo

atvejus nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

129 straipsnis. Leidimo perdirbti prekes muitinei

prižiūrint išdavimas

Leidimas perdirbti prekes muitinei prižiūrint

išduodamas prašymą muitinei pateikusiam asmeniui, atliekančiam visas muitinės

prižiūrimo perdirbimo operacijas arba jų dalį.

130 straipsnis. Leidimo perdirbti prekes muitinei

prižiūrint išdavimo sąlygos

Leidimas perdirbti prekes muitinei prižiūrint

išduodamas tik tuo atveju, jeigu:

prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą;

2)įvežtos

prekės gali būti identifikuotos perdirbtuosiuose produktuose;

perdirbus prekes, neįmanoma ekonomiškai pagrįstu būdu sugrąžinti joms pavidalo,

kokį prekės turėjo pateikimo muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai

įforminti metu;

muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros taikymas nesukuria prielaidų

palankiau taikyti prekių kilmės taisykles arba kiekybinius apribojimus;

taikant nurodytą muitinės procedūrą, laikomasi gamybinės veiklos skatinimo

sąlygų ir nėra pažeidžiami esminiai Lietuvos Respublikos gamintojų interesai,

t.y. laikomasi šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų

muitinės prižiūrimo perdirbimo tikslingumo sąlygų.

131 straipsnis. Nuostatos, taikomos atliekant muitinės

prižiūrimo perdirbimo procedūrą

Atliekant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą,

taikomos šio kodekso 115 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių bei 116 straipsnio nuostatos.

132 straipsnis. Muitų ir mokesčių už prekes,

perdirbamas muitinei prižiūrint, apskaičiavimas

Jeigu atsiranda skola muitinei, susijusi su nepakeisto

pavidalo arba nebaigtomis perdirbti prekėmis, palyginti su leidime atlikti

muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą nurodytais produktais, šios skolos

dydis nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis, taikytomis tapačioms

importuojamoms prekėms tą dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija

muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai.

133 straipsnis. Lengvatinių importo muitų

(preferencijų) taikymas perdirbtiesiems

produktams

Jeigu prekės jų pateikimo muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūrai įforminti metu atitiko nustatytus lengvatinių muitų

(preferencijų) taikymo reikalavimus ir jeigu tokie muitai gali būti taikomi

prekėms, tapačioms išleidžiamiems laisvai cirkuliuoti perdirbtiesiems

produktams, šiems produktams taikomi lengvatiniai importo muitai

(preferencijos).

Devintasis skirsnis

LAIKINASIS ĮVEŽIMAS

134 straipsnis. Laikinojo įvežimo procedūros taikymas

Laikinojo įvežimo procedūra taikoma, kai Lietuvos

Respublikos muitų teritorijoje laikomos ir naudojamos ne Lietuvos prekės,

kurias numatyta reeksportuoti neperdirbtas ir nepakeistas (išskyrus normalų

prekių nusidėvėjimą dėl įprastinio jų naudojimo). Šios prekės sąlygiškai, visai

ar iš dalies, neapmokestinamos importo muitais bei mokesčiais ir joms netaikomi

ekonominiai draudimai bei apribojimai.

135 straipsnis. Leidimo laikinai įvežti prekes

išdavimas

Leidimas laikinai įvežti prekes išduodamas jas

laikančiam ar naudojančiam asmeniui arba asmeniui, atsakingam už jų laikymą ar

naudojimą.

136 straipsnis. Leidimo laikinai įvežti prekes

išdavimo sąlygos

Leidimas taikyti laikinojo įvežimo procedūrą

išduodamas tik tuo atveju, kai įmanoma užtikrinti laikomų arba naudojamų

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir reeksportuojamų laikinai įvežtų

prekių identifikavimą. Muitinė taip pat gali leisti taikyti laikinojo įvežimo

procedūrą ir tuo atveju, kai laikinai įvežtų prekių identifikuoti neįmanoma,

jei netaikant identifikavimo priemonių nesusidarys sąlygų pažeisti šios

muitinės procedūros atlikimo tvarką.

137 straipsnis. Laikinojo įvežimo laikotarpis

1. Muitinė nustato laikotarpį, per kurį laikinai

įvežtos prekės turi būti reeksportuotos arba pateiktos kitiems muitinės

sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į

prekių laikymui arba naudojimui reikalingą laiko trukmę, kuri nurodyta leidime

laikinai įvežti prekes.

Maksimalus prekių laikinojo įvežimo laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių,

išskyrus šio kodekso 138 straipsnyje nurodytus atvejus. Muitinė, atsižvelgdama

į numatyto prekių laikymo arba naudojimo aplinkybes, gali nustatyti ir

trumpesnį laikinojo įvežimo laikotarpį.

Susidarius ypatingoms aplinkybėms, muitinė turi teisę laikinojo įvežimo

procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus

laikotarpius iki leidime nurodytam prekių laikymui arba naudojimui reikalingo

termino, bet ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo nustatyto laikinojo įvežimo

laikotarpio pabaigos.

138

straipsnis. Laikinojo įvežimo

procedūros taikymo visai neapmokestinant importo

muitais bei mokesčiais atvejai ir

sąlygos

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai

nustato laikinojo įvežimo procedūros taikymo visai neapmokestinant importo

muitais bei mokesčiais atvejus ir sąlygas.

139

straipsnis. Laikinojo įvežimo

procedūros taikymas iš dalies neapmokestinant importo

muitais bei mokesčiais ir draudimas ją

taikyti

1. Laikinai įvežtos prekės, liekančios ne

Lietuvos Respublikoje registruoto asmens nuosavybėje, iš dalies

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jeigu jų įvežimas neatitinka

laikinojo įvežimo visai neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais atvejų

ir sąlygų, nustatytų vadovaujantis šio kodekso 138 straipsniu.

2. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys

teisės aktai nustato, kurias prekes draudžiama laikinai įvežti iš dalies

neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais.

140 straipsnis. Muitų ir mokesčių mokėjimas už prekes,

laikinai įvežtas iš dalies

neapmokestinant importo muitais ir

mokesčiais

Už prekes, kurioms taikoma laikinojo įvežimo procedūra iš dalies

neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, kiekvieną mėnesį ar mėnesio

dalį, kai joms taikoma ši muitinės procedūra, turi būti mokami 3 procentai

prekėms nustatytų importo muitų ir mokesčių, kurie turėtų būti sumokėti

išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo laikinojo įvežimo

procedūrai įforminti dieną.

Už laikinai įvežtas prekes sumokėtų importo muitų ir mokesčių suma negali

viršyti sumos, kuri būtų sumokėta išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų

pateikimo laikinojo įvežimo procedūrai įforminti dieną, neįskaitant palūkanų,

kurios gali būti nustatytos vadovaujantis šio kodekso taikymą reglamentuojančiais

teisės aktais.

Laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo teisių ir pareigų perdavimas

vadovaujantis šio kodekso 88 straipsniu nelaikomas šios muitinės procedūros

pratęsimu kitiems prekių laikinojo įvežimo laikotarpiams tomis pačiomis

neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais sąlygomis.

Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju laikinojo įvežimo procedūros

vykdytojo teisių ir pareigų perdavėjas bei perėmėjas turi perdavimo mėnesį

galiojančius laikinojo įvežimo iš dalies neapmokestinant importo muitais ir

mokesčiais leidimus, perdavėjas privalo sumokėti muitus ir mokesčius už visą

nurodytą mėnesį.

141 straipsnis. Muitų ir mokesčių už laikinai įvežtas

prekes apskaičiavimas

Jeigu atsiranda skola muitinei, susijusi su laikinai įvežtomis prekėmis, šios

skolos dydis nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis, taikytomis tą

dieną, kai buvo priimta importo muitinės deklaracija laikinojo įvežimo

procedūrai. Šio kodekso 138 straipsnyje nurodytu atveju skolos muitinei dydis

nustatomas remiantis muitų ir mokesčių normomis, taikomomis atitinkamoms

prekėms šio kodekso 197 straipsnyje nurodytu momentu.

Jeigu skola muitinei, susijusi su prekėmis, laikinai įvežtomis iš dalies

neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, atsiranda dėl kitos priežasties

nei prekių pateikimas nurodytai muitinės procedūrai įforminti, ši skola bus

lygi muitų bei mokesčių sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 1 dalį, ir

muitų bei mokesčių sumos, sumokėtos arba mokėtinos remiantis šio kodekso 140

straipsniu, skirtumui.

Dešimtasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI

142

straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Atsižvelgiant į šio kodekso 151-156 straipsnių

nuostatas, reglamentuojančias standartinio prekių pakeitimo sistemos taikymą,

ir į 120 straipsnio nuostatas, laikinojo išvežimo perdirbti procedūra taikoma,

kai iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos laikinai išvežamos numatytos

perdirbti Lietuvos prekės ir išleidžiami laisvai cirkuliuoti, visai ar iš

dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, produktai, gauti

perdirbus šias prekes.

Laikinai išvežamos perdirbti Lietuvos prekės apmokestinamos už jas nustatytais

eksporto muitais ir mokesčiais,joms taikomi ekonominiai draudimai bei

apribojimai, taip pat kiti formalumai, susiję su Lietuvos prekių išvežimu iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.

Nustatant laikinojo išvežimo perdirbti procedūros atlikimo tvarką, vartojamos

šios sąvokos:

laikinai išvežamos perdirbti prekės - prekės, kurioms įforminta laikinojo

išvežimo perdirbti procedūra;

perdirbimo operacijos - operacijos, nurodytos šio kodekso 111 straipsnio 2

dalies 3 punkto a, b ir c papunkčiuose;

kompensaciniai produktai - visi produktai, gauti atlikus perdirbimo operacijas;

išeiga - kompensacinių produktų kiekis (norma), gautas perdirbus tam tikrą

kiekį laikinai išvežtų perdirbti prekių.

143

straipsnis. Laikinojo išvežimo

perdirbti procedūros netaikymas

Laikinojo išvežimo perdirbti procedūra netaikoma Lietuvos prekėms:

kurių išvežimas sąlygoja importo muitų ir mokesčių sugrąžinimą arba atsisakymą

juos išieškoti;

kurios prieš jų išvežimą buvo išleistos laisvai cirkuliuoti, visai

neapmokestinant importo muitais ar mokesčiais dėl jų ypatingos paskirties, kol

taikomos tokio neapmokestinimo muitais ir mokesčiais sąlygos.

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti atvejus, kai

laikinojo išvežimo perdirbti procedūra gali būti taikoma šio straipsnio 1

dalies 2 punkte nurodytoms prekėms.

142 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Atsižvelgiant į šio kodekso

151-156 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias standartinio prekių

pakeitimo sistemos taikymą, ir į 120 straipsnio nuostatas, laikinojo

išvežimo perdirbti procedūra taikoma, kai iš Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos laikinai išvežamos numatytos perdirbti Lietuvos prekės ir

išleidžiami laisvai cirkuliuoti, visai ar iš dalies neapmokestinant

importo muitais ir mokesčiais, produktai, gauti perdirbus šias prekes.

2. Laikinai išvežamos perdirbti

Lietuvos prekės apmokestinamos už jas nustatytais eksporto muitais

ir mokesčiais,joms taikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai, taip

pat kiti formalumai, susiję su Lietuvos prekių išvežimu iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos.

3. Nustatant laikinojo išvežimo

perdirbti procedūros atlikimo tvarką, vartojamos šios sąvokos:

1) laikinai išvežamos perdirbti prekės -

prekės, kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra;

2) perdirbimo operacijos -

operacijos, nurodytos šio kodekso 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto a,

b ir c papunkčiuose;

3) kompensaciniai produktai - visi

produktai, gauti atlikus perdirbimo operacijas;

4) išeiga - kompensacinių produktų kiekis

(norma), gautas perdirbus tam tikrą kiekį laikinai išvežtų perdirbti prekių.

143

straipsnis. Laikinojo išvežimo

perdirbti procedūros netaikymas

1. Laikinojo išvežimo perdirbti

procedūra netaikoma Lietuvos prekėms:

1) kurių išvežimas sąlygoja importo

muitų ir mokesčių sugrąžinimą arba atsisakymą juos išieškoti;

2) kurios prieš jų išvežimą buvo

išleistos laisvai cirkuliuoti, visai neapmokestinant importo muitais

ar mokesčiais dėl jų ypatingos paskirties, kol taikomos tokio

neapmokestinimo muitais ir mokesčiais sąlygos.

2. Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti atvejus, kai laikinojo

išvežimo perdirbti procedūra gali būti taikoma šio straipsnio 1 dalies 2

punkte nurodytoms prekėms.

144 straipsnis. Leidimo perdirbti laikinai išvežtas

prekes išdavimas

Leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti

procedūrą išduodamas prašymą muitinei pateikusiam asmeniui, sudariusiam sutartį

dėl perdirbimo operacijų atlikimo.

145 straipsnis. Leidimo perdirbti laikinai išvežtas

prekes išdavimo sąlygos

Leidimas perdirbti laikinai išvežtas prekes išduodamas

tik tuo atveju, jeigu:

prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą;

įmanoma nustatyti, kad kompensaciniai produktai gauti perdirbus laikinai

išvežtas prekes. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali

nustatyti atvejus, kai šio reikalavimo taikyti nebūtina;

leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą nepažeidžia Lietuvos

Respublikos gamintojų esminių interesų, t.y. laikomasi šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytų laikinojo išvežimo perdirbti

tikslingumo sąlygų.

146

straipsnis. Laikinojo išvežimo

perdirbti laikotarpio ir kompensacinių produktų išeigos nustatymas

1. Muitinė nustato laikotarpį, per kurį

kompensaciniai produktai turi būti reimportuoti į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją. Susidarius ypatingoms aplinkybėms ir kai laikinojo išvežimo

perdirbti procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą, muitinė išimties

tvarka gali šį laikotarpį pratęsti.

2. Muitinė nustato kompensacinių produktų

išeigą arba tam tikrais atvejais jos apskaičiavimo metodą. Išeiga nustatoma

remiantis informacija apie aplinkybes, kuriomis atliekamos arba turi būti

atliekamos perdirbimo operacijos.

147 straipsnis. Kompensacinių produktų neapmokestinimo

importo muitais ir mokesčiais

sąlygos

1. Kompensaciniai produktai visai ar iš dalies

neapmokestinami importo muitais ir mokesčiais šio kodekso 148 straipsnyje

nustatytu būdu tiktai tuo atveju, jeigu importo muitinės deklaraciją išleidimui

laisvai cirkuliuoti savo vardu arba per įgaliotą atstovą pateikia:

1) asmuo, kuriam išduotas leidimas taikyti

laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą;

2) kitas asmuo, turintis Lietuvos

Respublikos ūkio subjekto statusą, gavęs asmens, turinčio leidimą taikyti

laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, sutikimą, jeigu laikomasi leidime

nustatytų nurodytos muitinės procedūros atlikimo sąlygų.

2. Šio kodekso 148 straipsnyje nustatytas

visiškas arba dalinis neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais netaikomas,

jeigu nesilaikoma bent vienos iš sąlygų, susijusių su laikinojo išvežimo

perdirbti procedūros taikymu, išskyrus atvejus, kai muitinei priimtinu būdu

įrodoma, kad pažeidimai neturėjo didesnės įtakos tinkamai taikyti nurodytą

muitinės procedūrą.

148 straipsnis. Muitų ir mokesčių už kompensacinius

produktus, gautus iš laikinai išvežtų

perdirbti prekių, apskaičiavimas

Visiškas arba dalinis neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais,

nustatytas šio kodekso 142 straipsnyje, taikomas atimant iš importo muitų ir

mokesčių sumos, priklausančios sumokėti už išleidžiamus laisvai cirkuliuoti

kompensacinius produktus, importo muitų ir mokesčių sumą, kurią priklausytų

sumokėti pagal tą pačią dieną galiojančias muitų ir mokesčių normas už laikinai

išvežtas perdirbti prekes, jeigu jos būtų importuojamos į Lietuvos Respublikos

muitų teritoriją iš šalies, kurioje buvo atliktos visos perdirbimo operacijos

arba paskutinioji perdirbimo operacija.

Importo muitų ir mokesčių suma, kuri atimama šio straipsnio 1 dalyje nurodytu

būdu, apskaičiuojama remiantis atitinkamų prekių kiekiu ir kitomis jų

charakteristikomis, buvusiomis eksporto muitinės deklaracijos laikinojo

išvežimo perdirbti procedūrai priėmimo dieną, bei muitų ir mokesčių normomis,

taikomomis kompensacinių produktų išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktos

importo muitinės deklaracijos priėmimo dieną.

Laikinai išvežtų perdirbti prekių vertė turi atitikti įskaitytąją į

kompensacinių produktų muitinę vertę remiantis šio kodekso 33 straipsnio 1

dalies 2 punkto a papunkčiu arba, jeigu laikinai išvežtų perdirbti prekių

muitinės vertės neįmanoma nustatyti nurodytu būdu, kompensacinių produktų

muitinės vertės ir muitinei priimtinu būdu apskaičiuotų laikinai išvežtų

perdirbti prekių perdirbimo išlaidų skirtumą.

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti tam tikras

išlaidas, į kurias neturi būti atsižvelgiama nustatant importo muitų ir

mokesčių sumą, atimamą šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu prieš

pateikiant prekes laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai įforminti jos buvo

išleistos laisvai cirkuliuoti taikant sumažintus importo muitus ar mokesčius

dėl ypatingos prekių paskirties, kol taikomos tokio muitų ir mokesčių

sumažinimo sąlygos, atimama importo muitų ir mokesčių suma yra lygi sumai,

kuria prekės buvo apmokestintos jas išleidžiant laisvai cirkuliuoti.

Jeigu laikinai išvežtos perdirbti prekės jas išleidžiant laisvai cirkuliuoti

galėjo būti neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais dėl ypatingos prekių

paskirties arba šie mokesčiai dėl nurodytos priežasties galėjo būti sumažinti,

į šį atleidimą arba sumažinimą atsižvelgiama, jeigu su prekėmis atliktos

operacijos atitiko jų ypatingą paskirtį šalyje, kurioje buvo atliktos visos

perdirbimo operacijos arba paskutinioji perdirbimo operacija.

Jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kuriose

numatytas lengvatinių muitų (preferencijų) taikymas, kompensaciniams produktams

gali būti taikomi lengvatiniai muitai (preferencijos) ir jeigu jie gali būti

taikomi prekėms, pagal savo klasifikaciją atitinkančioms laikinai išvežtas

perdirbti prekes, tai apskaičiuojant importo muitų ir mokesčių sumą, kuri

atimama šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, remiamasi importo muitų ir

mokesčių normomis, kurios būtų taikomos laikinai išvežtoms perdirbti prekėms,

atitinkančioms lengvatinių muitų (preferencijų) taikymo reikalavimus.

Taikant šį straipsnį atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių

nuostatas, pagal kurias Lietuvos ir atitinkamų šalių tarpusavio prekyboje tam

tikri kompensaciniai produktai neapmokestinami arba gali būti neapmokestinami

importo muitais ir mokesčiais.

149 straipsnis. Laikinai išvežtų nemokamai remontuoti

prekių neapmokestinimas importo

muitais ir mokesčiais

Kai laikinai išvežtų prekių perdirbimo tikslas buvo jų remontas, prekės

išleidžiamos laisvai cirkuliuoti visai neapmokestintos importo muitais ir

mokesčiais, jeigu muitinei priimtinu būdu įrodoma, kad jos buvo remontuojamos

nemokamai, taip pat remiantis įstatymų ar sutarties numatyta asmens pareiga

atlikti remontą pagal garantiją arba dėl gamybos defekto.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu defektas buvo užfiksuotas anksčiau,

t.y. iki prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti.

150 straipsnis. Muitų ir mokesčių už laikinai išvežtas

mokamai remontuoti prekes

apskaičiavimas

Jei

laikinai išvežtų prekių perdirbimo tikslas buvo jų remontas ir už šį remontą

mokama sugrąžinus prekes, taikomas šio kodekso142straipsnyjenustatytasdalinis

neapmokestinimas importo muitais ir mokesčiais. Importo muitų ir mokesčių suma

apskaičiuojama pagal normas, taikomas kompensaciniams produktams jų išleidimui

laisvai cirkuliuoti pateiktos importo muitinės deklaracijos priėmimo dieną. Šių

prekių muitine verte laikoma suma, lygi jų remonto išlaidoms, jeigu šios

išlaidos yra vienintelis asmens, kuriam išduotas leidimas taikyti laikinojo

išvežimo perdirbti procedūrą, atlygis už atliktą remontą ir jeigu šio atlygio

dydžiui neturėjo įtakos jokie nurodyto asmens ir remonto operacijas atlikusio

asmens tarpusavio ryšiai.

Vienuoliktasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI TAIKANT STANDARTINIO

PREKIŲ

PAKEITIMO SISTEMĄ

151 straipsnis. Standartinio prekių pakeitimo sistemos

taikymas

1. Laikantis šiame skirsnyje nustatytų papildomų sąlygų,

reglamentuojančių laikinojo išvežimo perdirbti procedūros atlikimo tvarką, kai

taikoma standartinio prekių pakeitimo sistema, kompensaciniai produktai gali

būti pakeisti kitais produktais, kurie toliau vadinami pakaitos produktais.

Jei muitinė sutinka, standartinio prekių pakeitimo sistema gali būti taikoma

laikinai išvežtoms perdirbti prekėms, kurių perdirbimo operacijos pagal savo

pobūdį atitinka Lietuvos prekių remontą, išskyrus prekes, kurioms remiantis šio

kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais standartinio prekių pakeitimo

sistema netaikoma.

Nuostatos, taikomos kompensaciniams produktams, taip pat taikomos ir pakaitos

produktams, išskyrus šio kodekso 156 straipsnyje nurodytą atvejį.

Jei muitinė sutinka ir laikomasi jos nustatytų sąlygų, pakaitos produktai gali

būti importuojami anksčiau, negu prekės laikinai išvežamos perdirbti. Tokiu

atveju turi būti pateikta garantija, užtikrinanti, kad bus sumokėti už pakaitos

produktus nustatyti importo muitai ir mokesčiai.

Jei muitinė sutinka ir laikomasi jos nustatytų sąlygų, standartinio prekių

pakeitimo sistema gali būti taikoma importuojant pakaitos produktus ir šio

kodekso 178 straipsnyje nustatyta tvarka sunaikinant prekes, kurios turi būti

laikinai išvežtos perdirbti.

152 straipsnis. Pakaitos produktų charakteristikos

1. Pakaitos produktai turi būti taip pat

klasifikuojami ir turėti tas pačias kokybines bei technines charakteristikas

kaip ir laikinai išvežtos perdirbti prekės, jeigu su pastarosiomis būtų

atliktos tos pačios remonto operacijos.

2. Jeigu prieš laikinai išvežant perdirbti

prekės buvo naudotos, pakaitos produktai taip pat turi būti naudotos, o ne

naujos prekės. Turint muitinės sutikimą, ši taisyklė gali būti netaikoma, jeigu

pakaitos produktai pateikiami nemokamai, taip pat remiantis įstatymų ar

sutarties numatyta asmens pareiga atlikti remontą pagal garantiją arba dėl

gamybos defekto.

153 straipsnis. Leidimo taikyti standartinio pakeitimo

sistemą išdavimo sąlygos

Leidimas taikyti standartinio pakeitimo sistemą

išduodamas, jeigu įmanoma patikrinti, ar laikomasi šio kodekso 152 straipsnyje

nustatytų sąlygų.

154 straipsnis. Pakaitos produktų importavimas

anksčiau už laikinąjį prekių išvežimą perdirbti

1. Jei pakaitos produktai importuojami

anksčiau, negu prekės laikinai išvežamos perdirbti, pastarosios prekės turi

būti išvežamos per 2 mėnesius nuo importo muitinės deklaracijos, pateiktos

pakaitos produktų išleidimui laisvai cirkuliuoti, priėmimo dienos.

Jei susidaro ypatingos aplinkybės ir laikinojo išvežimo perdirbti procedūros

vykdytojas pateikia motyvuotą prašymą, muitinė išimties tvarka gali pratęsti

šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį, bet ne daugiau kaip iki 6 mėnesių

nuo importo muitinės deklaracijos, pateiktos pakaitos produktų išleidimui laisvai

cirkuliuoti, priėmimo dienos.

155 straipsnis. Muitų ir mokesčių už pakaitos

produktus apskaičiavimas

Jei pakaitos produktai importuojami anksčiau, negu

prekės laikinai išvežamos perdirbti, ir jei taikomos šio kodekso 148 straipsnio

nuostatos, tai apskaičiuojant atimamą importo muitų ir mokesčių sumą remiamasi

importo muitų ir mokesčių normomis, kurios taikomos laikinai išvežamoms

perdirbti prekėms, jų eksporto muitinės deklaracijos nurodytai muitinės

procedūrai priėmimo dieną.

156 straipsnis. Nuostatos, netaikomos standartinio

prekių pakeitimo sistemai

Šio kodekso 145 straipsnio 2 punkto nuostatos

standartinio prekių pakeitimo sistemai netaikomos.

Dvyliktasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS

157 straipsnis. Laikinojo išvežimo procedūros taikymas

1. Laikinojo išvežimo procedūra taikoma, kai ne

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikomos arba naudojamos Lietuvos

prekės, kurias numatyta reimportuoti neperdirbtas ir nepakeistas (išskyrus

normalų prekių nusidėvėjimą dėl įprastinio jų naudojimo). Reimportuotos prekės

išleidžiamos laisvai cirkuliuoti neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais

ir netaikant ekonominių draudimų bei apribojimų. Laikinojo išvežimo procedūros

taikymas ir informacija apie leidimą ją atlikti turi būti nurodyti išleidimui

laisvai cirkuliuoti pateiktoje importo deklaracijoje. Muitinės reikalavimu

nurodytas leidimas turi būti pateiktas kartu su šia deklaracija.

Laikinai išvežant Lietuvos prekes, taikomi už jas nustatyti eksporto muitai ir

mokesčiai bei ekonominiai draudimai ir apribojimai, taip pat kiti formalumai,

susiję su Lietuvos prekių išvežimu iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.

Jeigu išleidžiant laisvai cirkuliuoti laikinai išvežtas prekes laikomasi šio

straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, už jas sumokėti eksporto muitai ir

mokesčiai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti.

Jeigu iki prekių laikinojo išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos

jos buvo išleistos laisvai cirkuliuoti neapmokestinant importo muitais ir

mokesčiais arba sumažinus šiuos mokesčius dėl ypatingos prekių paskirties,

pagal šio straipsnio 1 dalį jos neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais

tik tuo atveju, jeigu prekių paskirtis išlieka ta pati. Jeigu reimportuojamų

prekių paskirtis pakinta, iš prekėms taikomų importo muitų ir mokesčių sumos

atimami muitai ir mokesčiai, sumokėti už prekes pirmą kartą išleidžiant laisvai

cirkuliuoti. Jeigu pastaroji muitų ir mokesčių suma viršija sumą, mokėtiną

išleidžiant laisvai cirkuliuoti reimportuotas prekes, sumokėti muitai ir mokesčiai

negrąžinami.

158 straipsnis. Leidimo laikinai išvežti prekes

išdavimas

Leidimas laikinai išvežti prekes išduodamas asmeniui,

sudariusiam sutartį dėl jų laikymo arba naudojimo.

159 straipsnis. Leidimo laikinai išvežti prekes

išdavimo sąlygos

Leidimas laikinai išvežti prekes išduodamas tik tuo

atveju, jei įmanoma užtikrinti laikinai išvežtų prekių identifikavimą jas

reimportuojant. Muitinė gali leisti taikyti laikinojo išvežimo procedūrą ir tuo

atveju, kai laikinai išvežtų prekių identifikuoti neįmanoma, jei netaikant

identifikavimo priemonių nesusidarys sąlygų pažeisti šios muitinės procedūros

atlikimo tvarką.

160 straipsnis. Laikinojo išvežimo laikotarpis

1. Muitinė nustato laikotarpį, per kurį laikinai

išvežtos prekės turi būti reimportuotos ir pateiktos muitinės sankcionuotiems

veiksmams įforminti. Laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į leidime laikinai

išvežti prekes nurodytam prekių laikymui arba naudojimui reikalingą laiko

trukmę, tačiau negali viršyti 24 mėnesių.

Muitinė turi teisę, atsižvelgdama į laikinai išvežtų prekių laikymo arba

naudojimo aplinkybes, laikinojo išvežimo procedūros vykdytojo prašymu pratęsti

šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį iki leidime nurodytam prekių

laikymui arba naudojimui reikalingo termino, bet ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo

nustatyto laikinojo išvežimo laikotarpio pabaigos.

Tryliktasis skirsnis

NEGRĄŽINAMASIS EKSPORTAS

161 straipsnis. Negrąžinamojo eksporto procedūros

taikymas

1. Negrąžinamojo eksporto procedūra taikoma, kai

Lietuvos prekės išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.

Negrąžinamai eksportuojant prekes, taikomi už jas nustatyti eksporto muitai bei

mokesčiai ir ekonominiai draudimai bei apribojimai, taip pat prekių išvežimo iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės priežiūros priemonės.

Visos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos išvežamos prekės turi būti

pateikiamos negrąžinamojo eksporto procedūrai įforminti, išskyrus prekes,

kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti, laikinojo išvežimo arba

muitinio tranzito procedūra, jei muitinio tranzito procedūra taikoma šio

kodekso 91 straipsnyje nurodytoms prekėms.

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada

išvežant prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos nereikia pateikti

eksporto muitinės deklaracijos.

162 straipsnis. Eksportuojamų prekių išleidimas ir jų

eksporto kontrolė

1. Eksportuojamos prekės išleidžiamos, jeigu jos

išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos tokio pat pavidalo, kokio buvo

eksporto muitinės deklaracijos priėmimo metu.

Muitinė paprastai nereikalauja, kad deklarantas pateiktų dokumentus,

patvirtinančius, jog prekės pristatytos gavėjui. Pateikti šiuos dokumentus gali

būti reikalaujama, jei kitaip neįmanoma įrodyti, kad negrąžinamojo eksporto

procedūra atlikta, taip pat kai šie dokumentai reikalingi, kad būtų grąžinti

muitai ar mokesčiai, ir eksportuojant prekes, kurioms strateginių prekių ir

technologijų importo, tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo bei kitų teisės aktų

nustatyta tvarka taikomos specialiosios eksporto kontrolės priemonės.

XII SKYRIUS

KITI MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI

Pirmasis skirsnis

LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS IR LAISVIEJI SANDĖLIAI

[Skirsnio pavadinimas nuo 2001 m. liepos 1 d.:

LAISVOSIOS ZONOS IR LAISVIEJI SANDĖLIAI]

Skirsnio pavadinimas pakeistas:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

163 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Laisvosios ekonominės zonos ir laisvieji sandėliai

yra Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalys arba šioje teritorijoje

esančios patalpos, atskirtos nuo likusios nurodytos teritorijos dalies, kuriose

ne Lietuvos prekės importo muitų bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei

apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų

teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai

cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar

naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio kodekso, Laisvųjų ekonominių

zonų pagrindų įstatymo, laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymo ir kitų

teisės aktų.

Išvežant Lietuvos prekes į laisvąją ekonominę zoną arba padedant jas į laisvąjį

sandėlį, taikomos priemonės ir formalumai, susiję su atitinkamų prekių

negrąžinamuoju eksportu, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato ko

kita.

[163

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

164 straipsnis. Laisvųjų ekonominių zonų bei laisvųjų

sandėlių steigimas ir veikla

1. Tam tikros Lietuvos Respublikos muitų teritorijos

dalys gali būti paskelbtos laisvosiomis ekonominėmis zonomis. Laisvųjų

ekonominių zonų steigimo, jų teritorijos išskyrimo, įvažiavimo ir išvažiavimo

vietų nustatymo, atvykimo ir išvykimo, pastatų ir kitos infrastruktūros

statybos bei naudojimo tvarką reglamentuoja Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų

įstatymas ir laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymas.

2. Laisvųjų sandėlių steigimo ir veiklos tvarką

nustato laisvųjų sandėlių įstatymas.

[164

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

165 straipsnis. Laisvųjų ekonominių zonų ir laisvųjų

sandėlių muitinės priežiūra

1. Muitinė prižiūri laisvųjų ekonominių zonų ir

laisvųjų sandėlių ribas, taip pat įvažiavimo bei išvažiavimo vietas. Už

laisvųjų ekonominių zonų ribų apsaugą ir muitinės darbo sąlygų įvažiavimo bei

išvažiavimo vietose sudarymą atsako laisvosios ekonominės zonos valdymo

bendrovė.

2. Muitinė tikrina į laisvąsias ekonomines

zonas arba laisvuosius sandėlius atvykstančius asmenis ir transporto priemones.

3. Asmenys, nesilaikantys nustatytos

atvykimo į laisvąsias ekonomines zonas ar laisvuosius sandėlius tvarkos arba

nepateikiantys nustatytos garantijos, į laisvąsias ekonomines zonas ar

laisvuosius sandėlius neįleidžiami.

4. Muitinė tikrina į laisvąsias ekonomines

zonas arba laisvuosius sandėlius įvežamas (padedamas), iš jų išvežamas

(išduodamas) ir juose esančias prekes. Šiam tikrinimui atlikti muitinei turi

būti pateikiami transporto ir kiti dokumentai, su kuriais prekės įvežamos

(padedamos) į laisvąsias ekonomines zonas ar laisvuosius sandėlius arba iš jų

išvežamos (išduodamos). Muitinei turi būti sudaryta galimybė patikrinti

laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose esančias prekes.

[165

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

166 straipsnis. Prekių įvežimas į laisvąsias

ekonomines zonas ar padėjimas į laisvuosius

sandėlius

Į laisvąsias ekonomines zonas galima įvežti arba į laisvuosius sandėlius padėti

ir Lietuvos, ir ne Lietuvos prekes.

Pavojingos prekės, prekės, galinčios paveikti kitas prekes, taip pat prekės,

kurioms dėl kitų priežasčių saugoti reikalingi specialūs įrenginiai, gali būti

laikomos tik specialiai šioms reikmėms pritaikytose laisvųjų ekonominių zonų

arba laisvųjų sandėlių patalpose.

[166

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

167 straipsnis. Prekių, įvežamų į laisvąsias

ekonomines zonas arba padedamų į laisvuosius

sandėlius, pateikimas muitinei ir deklaravimas

Į laisvąsias ekonomines zonas įvežamų arba į laisvuosius sandėlius padedamų

prekių nereikia pateikti muitinei ir deklaruoti, išskyrus šio kodekso 165

straipsnio 4 dalyje numatytą tikrinimą ir prekes, pateikiamas muitinei

vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi.

Prekės turi būti pateikiamos muitinei nustatytiems muitinės formalumams

atlikti, jeigu:

joms buvo įforminta muitinės procedūra, kuri užbaigiama įvežant prekes į

laisvąją ekonominę zoną arba padedant į laisvąjį sandėlį; jeigu pagal tam

tikros muitinės procedūros atlikimo tvarką numatyta atleisti nuo įsipareigojimo

pateikti prekes muitinei, jų pateikti nereikalaujama;

jos buvo įvežtos į laisvąją ekonominę zoną arba padėtos į laisvąjį sandėlį tam,

kad būtų priimtas sprendimas sugrąžinti importo muitus ir mokesčius arba

atsisakyti juos išieškoti;

šioms prekėms taikomos šio kodekso 163 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės.

Suinteresuoto asmens prašymu muitinė įformina dokumentą, liudijantį, kad

prekės, įvežtos į laisvąją ekonominę zoną arba padėtos į laisvąjį sandėlį, yra

Lietuvos prekės arba ne Lietuvos prekės.

[167

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

168 straipsnis. Prekių laikymo laisvosiose ekonominėse

zonose ir laisvuosiuose sandėliuose

laikas bei draudimas jas laikyti

Prekių

laikymo laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose laikas

neribojamas. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti,

kurias prekes draudžiama laikyti laisvosiose ekonominėse zonose ir

laisvuosiuose sandėliuose. Tam tikroms prekėms gali būti nustatomi laikymo

laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose terminai.

[168

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

170 straipsnis. Muitinės sankcionuoti veiksmai su ne

Lietuvos prekėmis, laikomomis

laisvojoje ekonominėje zonoje arba

laisvajame sandėlyje

Ne Lietuvos prekės, laikomos laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame

sandėlyje, gali būti:

išleistos laisvai cirkuliuoti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros

atlikimo tvarkos ir vadovaujantis šio kodekso 174 straipsnio nuostatomis;

tvarkomos, be atskiro leidimo atliekant šio kodekso 107 straipsnio 1 dalyje

nurodytas įprastines prekių tvarkymo operacijas;

pateiktos laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti laikantis nustatytos

šios muitinės procedūros atlikimo tvarkos;

pateiktos muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai įforminti laikantis

nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo tvarkos;

pateiktos laikinojo įvežimo procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios

muitinės procedūros atlikimo tvarkos;

jei prekių savininkas jų atsisako, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka perduotos valstybei;

sunaikintos, jei prekių savininkas arba kitas suinteresuotas asmuo pateikia

muitinei informaciją, rodančią, kad prekes reikia sunaikinti.

Pateikus prekes šio straipsnio 1 dalies 3, 4 arba 5 punktuose nurodytoms

muitinės procedūroms įforminti, atsižvelgus į laisvosios ekonominės zonos arba

laisvojo sandėlio muitinės priežiūros sąlygas, naudojamos šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytos kontrolės priemonės.

[170

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

171 straipsnis. Prekių laikymas ir naudojimas

laisvosiose ekonominėse zonose

bei laisvuosiuose sandėliuose

Jeigu

netaikomos šio kodekso 170 straipsnio nuostatos, ne Lietuvos prekės ir Lietuvos

prekės, nurodytos šio kodekso 163 straipsnio 2 dalyje, negali būti laikomos ar

naudojamos laisvosiose ekonominėse zonose arba laisvuosiuose sandėliuose.

[171

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

172 straipsnis. Prekių apskaita laisvosiose

ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose

Asmenys, besiverčiantys veikla, susijusia su prekių laikymu, apdorojimu arba

perdirbimu, pardavimu arba pirkimu laisvojoje ekonominėje zonoje arba

laisvajame sandėlyje, privalo tvarkyti prekių apskaitą, suderinę su muitine.

Patekusios į asmeniui priklausančias patalpas arba teritoriją, prekės tuoj pat

turi būti įtraukiamos į apskaitą. Apskaitos dokumentus būtina tvarkyti taip,

kad jais remdamasi muitinė galėtų identifikuoti prekes ir nustatyti, kaip jos

buvo gabenamos.

Jeigu prekės perkraunamos laisvojoje ekonominėje zonoje, dokumentai, susiję su

šia operacija, turi būti pateikti muitinei ir laikomi jos žinioje. Trumpas

prekių saugojimas jas perkraunant laikomas sudėtine šios operacijos dalimi.

[172

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

173 straipsnis. Prekių išvežimas (išdavimas) iš

laisvųjų ekonominių zonų ar laisvųjų sandėlių

Prekės, išvežamos (išduodamos) iš laisvosios ekonominės zonos arba laisvojo

sandėlio, gali būti:

eksportuojamos arba reeksportuojamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;

gabenamos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį.

Šio kodekso IV dalies nuostatos, išskyrus Lietuvos prekėms taikomas 49-54

straipsnių nuostatas, taikomos prekėms, gabenamoms į kitas Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos dalis, išskyrus prekes, išgabenamas iš laisvosios ekonominės

zonos jūra arba oru, nepateikus jų muitinio tranzito ar kitai muitinės procedūrai

įforminti.

[173

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

174 straipsnis. Muitų ir mokesčių už laisvosiose

ekonominėse zonose ir laisvuosiuose

sandėliuose laikomas prekes apskaičiavimas

Jeigu atsiranda skola muitinei, susijusi su ne Lietuvos prekėmis, ir jeigu

tokių prekių muitinė vertė nustatoma remiantis sumokėta ar priklausančia

sumokėti pinigų suma, į kurią įtrauktos prekių sandėliavimo ir (arba) priežiūros

laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje išlaidos, šios išlaidos

neturi būti įtraukiamos į prekių muitinę vertę, jeigu jos nurodytos atskirai

nuo pinigų sumos, sumokėtos ar priklausančios sumokėti už prekes.

Jeigu su šiomis prekėmis laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame

sandėlyje atlikta kuri nors iš šio kodekso 107 straipsnio 1 dalyje nurodytų

įprastinių prekių tvarkymo operacijų ir jeigu tokiam tvarkymui buvo duotas šio

straipsnio 2 dalyje nurodytas muitinės sutikimas, prekių rūšis, muitinė vertė

ir kiekis, pagal kuriuos nustatoma importo muitų ir mokesčių suma, deklaranto

prašymu laikomi šio kodekso 197 straipsnyje nurodytu metu atitinkančiais

prekes, su kuriomis nebuvo atliktos tvarkymo operacijos. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka gali būti

pakeista.

[174

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

175 straipsnis. Laisvosiose ekonominėse zonose arba

laisvuosiuose sandėliuose laikomų

prekių statusas

[175

straipsnio pavadinimas nuo 2001 m. liepos 1 d.:

176 straipsnis. Prekių eksporto ir reeksporto iš

laisvųjų ekonominių zonų ir laisvųjų sandėlių

kontrolė

Muitinė kontroliuoja, ar laikomasi

taisyklių, reglamentuojančių prekių eksportą ir reeksportą iš laisvųjų

ekonominių zonų ir laisvųjų sandėlių.

[176

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

177 straipsnis. Neapmuitinamų parduotuvių steigimas ir

veikla

Tarptautiniuose oro uostuose, tarptautiniuose jūrų

uostuose ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktuose gali būti

įsteigtos neapmuitinamos parduotuvės. Tai yra muitinės prižiūrimos parduotuvės,

kuriose vykstantys iš Lietuvos Respublikos į užsienį keleiviai gali įsigyti

neapmokestintų importo ir eksporto muitais bei mokesčiais prekių. Į

neapmuitinamas parduotuves pristatytomis importo ir eksporto muitais bei

mokesčiais neapmokestintomis prekėmis taip pat gali būti prekiaujama Lietuvos

Respublikoje įregistruotuose laivuose ir orlaiviuose, vežiojančiuose keleivius

tarptautiniais maršrutais. Neapmuitinamų parduotuvių steigimo ir veiklos tvarką

reglamentuoja neapmuitinamų parduotuvių įstatymas.

Trečiasis skirsnis

REEKSPORTAS, SUNAIKINIMAS IR PERDAVIMAS VALSTYBEI

178 straipsnis. Ne Lietuvos prekių reeksportas,

sunaikinimas ir perdavimas valstybei

Ne Lietuvos prekės gali būti:

reeksportuotos;

sunaikintos;

perduotos valstybei.

Reeksportuojant prekes, tam tikrais atvejais taikomi prekių eksportui nustatyti

formalumai, įskaitant ekonominius draudimus ir apribojimus. Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai nustato, kokiais atvejais reeksportuojamoms ne

Lietuvos prekėms, sąlygiškai neapmokestintoms importo muitais ir mokesčiais,

netaikomi ekonominiai eksporto draudimai ir apribojimai.

Apie reeksportuojamas arba naikintinas prekes turi būti iš anksto pranešama

muitinei. Muitinė neleidžia reeksportuoti prekių, jeigu neatliekami šio

straipsnio 2 dalyje nurodyti formalumai arba taikomos draudimo bei ribojimo

priemonės. Jeigu prekės pateiktos ekonominio poveikio turinčiai muitinės

procedūrai įforminti ir skirtos reeksportuoti iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos, vadovaujantis šio kodekso 58-77 straipsnių nuostatomis turi būti

pateikta muitinės deklaracija. Šiais atvejais taip pat taikomos šio kodekso 161

straipsnio 3 ir 4 dalys.

dalies redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

3. Apie reeksportuojamas arba naikinamas prekes turi

būti iš anksto pranešama muitinei. Muitinė neleidžia reeksportuoti prekių,

jeigu neatliekami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti formalumai arba taikomos

draudimo bei ribojimo priemonės. Jeigu prekės pateiktos ekonominio poveikio

turinčiai muitinės procedūrai įforminti ir skirtos reeksportuoti iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos, vadovaujantis šio kodekso 58–77 straipsnių

nuostatomis turi būti pateikta muitinės deklaracija. Šiais atvejais taip pat

taikoma šio kodekso 161 straipsnio 3 dalis.]

Prekės perduodamos valstybei įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybė nekompensuoja prekių perdavimo valstybei išlaidų.

Prekės sunaikinamos jomis disponuojančio asmens arba kito suinteresuoto asmens

lėšomis šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybė nekompensuoja prekių sunaikinimo išlaidų.

Bet kokios atliekos ar laužas, likę sunaikinus prekes, turi būti pateikti

muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti kaip ne Lietuvos prekės. Šios

atliekos ar laužas lieka muitinės prižiūrimi iki šio kodekso 38 straipsnio 2

dalyje nurodyto laiko.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

VI DALIS

PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJOS

XIII SKYRIUS

PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJOS

179 straipsnis. Prekių išvežimas iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos

Išvežamoms iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos

prekėms taikomos muitinės priežiūros priemonės. Muitinė gali jas tikrinti

remdamasi šiuo kodeksu ir kitais teisės aktais. Šios prekės turi būti išvežamos

iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės nustatytu maršrutu, jeigu

jis nustatytas, ir laikantis joms taikomos muitinės procedūros atlikimo

tvarkos.

VII DALIS

LENGVATINĖS OPERACIJOS

XIV SKYRIUS

NEAPMOKESTINIMAS MUITAIS IR MOKESČIAI

180 straipsnis. Išleidžiamų laisvai cirkuliuoti arba

eksportuojamų prekių neapmokestinimas

muitais ir mokesčiais

Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių, šio kodekso, Muitų tarifų, mokesčių ir kitų

įstatymų nustatytais atvejais išleidžiamos laisvai cirkuliuoti arba

eksportuojamos prekės neapmokestinamos importo arba eksporto muitais ir (arba)

mokesčiais.

XV SKYRIUS

GRĄŽINTOS PREKĖS

181 straipsnis. Eksportuotų iš Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos ir į ją sugrąžintų prekių

neapmokestinimas muitais ir mokesčiais

Lietuvos prekės, negrąžinamai eksportuotos iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos ir per 1 metus grąžintos bei išleistos laisvai cirkuliuoti,

suinteresuoto asmens prašymu neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais,

jeigu įstatymai nenustato ko kita. Išleidus laisvai cirkuliuoti sugrąžintas

prekes, už jas sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai grąžinami. Atsižvelgiant į

ypatingas aplinkybes, nurodytas 1 metų laikotarpis muitinės sprendimu gali būti

pratęstas 6 mėnesiais.

Jeigu prieš eksportuojant sugrąžintas prekes iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos jos buvo išleistos laisvai cirkuliuoti neapmokestinant importo

muitais bei mokesčiais arba juos sumažinus dėl ypatingos prekių paskirties,

pagal šio straipsnio 1 dalį neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais tik

tuo atveju, jeigu reimportuojamos prekės yra tos pačios paskirties. Jei

reimportuojamų prekių paskirtis pakinta, iš prekėms taikomų importo muitų ir

mokesčių sumos atimami muitai ir mokesčiai, sumokėti už prekes pirmą kartą

išleidžiant jas laisvai cirkuliuoti. Jeigu pastaroji muitų ir mokesčių suma

viršija sumą, mokėtiną išleidžiant laisvai cirkuliuoti sugrąžintas prekes,

sumokėti muitai ir mokesčiai arba jų dalis negrąžinami.

Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais

lengvatos netaikomos, taip pat negrąžinami sumokėti eksporto muitai ir

mokesčiai, jei grąžinamos prekės, eksportuotos iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, išskyrus atvejus,

kai šios prekės grąžinamos tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos.

182 straipsnis. Eksportuotų iš Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos ir į ją sugrąžintų

prekių neapmokestinimo muitais ir

mokesčiais sąlygos

Pagal

šio kodekso 181 straipsnį neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, taip

pat grąžinami sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai tik tuo atveju, jeigu

prekės reimportuojamos tokio paties pavidalo, kokio jos buvo eksportuotos. Šio

kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato aplinkybes ir sąlygas,

kada šis reikalavimas gali būti netaikomas.

183 straipsnis. Reeksportuotų kompensacinių produktų

neapmokestinimas muitais ir

mokesčiais

Šio

kodekso 181 ir 182 straipsnių nuostatos taip pat taikomos kompensaciniams

produktams, reeksportuotiems baigiant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą.

Mokėtina importo muitų ir mokesčių suma nustatoma remiantis laikinojo įvežimo

perdirbti procedūros atlikimo tvarka ir laikant kompensacinių produktų

reeksporto datą jų išleidimo laisvai cirkuliuoti data.

XVI SKYRIUS

ŽVEJYBOS IR KITŲ JŪROS VERSLŲ PRODUKTAI

184 straipsnis. Žvejybos ir kitų jūros verslų produktų

neapmokestinimas importo muitais ir

mokesčiais

Išleidžiant

laisvai cirkuliuoti, importo muitais ir mokesčiais neapmokestinami, išskyrus

šio kodekso 25 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytus atvejus:

žvejybos ir kiti jūros verslų produktai, kuriuos Lietuvos Respublikoje

registruoti laivai, plaukiojantys su Lietuvos Respublikos vėliava, pagauna arba

išgauna užsienio valstybės teritoriniuose vandenyse;

produktai, pagaminti iš šio straipsnio 1 punkte nurodytų produktų

plaukiojančiose įmonėse, atitinkančiose tame punkte nustatytus reikalavimus.

VIII DALIS

SKOLA MUITINEI

XVII SKYRIUS

SKOLOS MUITINEI ATSIRADIMAS

185 straipsnis. Importo skolos muitinei atsiradimas

išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti

arba pateikiant jas laikinojo įvežimo

muitinės procedūrai įforminti

1. Importo skola muitinei atsiranda:

1) išleidžiant laisvai cirkuliuoti prekes,

už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai;

2) pateikiant laikinojo įvežimo muitinės

procedūrai įforminti prekes, kurios iš dalies neapmokestinamos importo muitais

ir mokesčiais.

2. Importo skola muitinei atsiranda

priėmus muitinės deklaraciją.

3. Skolininku laikomas deklarantas, taip

pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas. Tais

atvejais, kai muitinės deklaracija, pateikta vienai iš šio straipsnio 1 dalyje

nurodytų muitinės procedūrų įforminti, užpildyta remiantis klaidinga informacija

ir jos pateikimas sąlygojo skolos muitinei atsiradimą arba jos dydį, asmuo,

pateikęs tokią informaciją, arba asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad

pateikiama klaidinga informacija, taip pat gali būti laikomas skolininku.

186 straipsnis. Importo skolos muitinei atsiradimas

dėl neteisėto prekių įvežimo į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją

Importo skola muitinei dėl neteisėto prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos

muitų teritoriją, t.y. nesilaikant šio kodekso 39-42 straipsniuose bei 173 straipsnio

2 dalyje nustatytos tvarkos, atsiranda, kai:

prekės, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, neteisėtai įvežamos į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;

prekės, buvusios laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje, neteisėtai

įvežamos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį.

dalies 2 punkto redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

2) prekės, buvusios laisvojoje zonoje arba laisvajame

sandėlyje, neteisėtai įvežamos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį.]

Skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu.

Skolininku laikomas:

asmuo, neteisėtai įvežęs prekes;

asmuo, dalyvavęs neteisėtai įvežant prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad

prekės įvežtos neteisėtai;

asmuo, įsigijęs arba gavęs neteisėtai įvežtų prekių ir jų įsigijimo arba gavimo

momentu žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

187 straipsnis. Importo skolos muitinei atsiradimas

neteisėtai paėmus arba atidavus muitinės

prižiūrimas prekes

Importo skola muitinei atsiranda dėl muitinės prižiūrimų prekių, už kurias

nustatyti importo muitai ir mokesčiai, neteisėto paėmimo arba atidavimo.

Skola atsiranda muitinės prižiūrimų prekių paėmimo arba atidavimo momentu.

Skolininku laikomas:

asmuo, paėmęs arba atidavęs muitinės prižiūrimas prekes;

asmuo, dalyvavęs paimant arba atiduodant prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti,

kad prekės paimamos arba atiduodamos neteisėtai;

asmuo, įsigijęs arba gavęs prekių ir įsigijimo arba gavimo momentu žinojęs arba

turėjęs žinoti, kad prekės paimtos arba atiduotos neteisėtai;

asmuo, kuris turėjo įvykdyti prekių laikinojo saugojimo arba muitinės

procedūros taikymo įsipareigojimus.

188 straipsnis. Importo skolos muitinei atsiradimas

neįvykdžius prekių laikinojo saugojimo

arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimų

Importo skola muitinei atsiranda:

neįvykdžius bent vieno iš įsipareigojimų, susijusių su prekių, už kurias

nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba su joms

taikoma muitinės procedūra;

nesilaikant prekių pateikimo tam tikrai muitinės procedūrai įforminti sąlygų

arba jų visiško ar dalinio neapmokestinimo importo muitais ar mokesčiais dėl

ypatingos prekių paskirties sąlygų;

kitais atvejais, nenurodytais 186 straipsnyje, išskyrus, kai nustatyti

pažeidimai iš esmės nesutrukdė teisingai vykdyti prekių laikinojo saugojimo

arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus.

Skola muitinei atsiranda:

tuo momentu, kai nustojama vykdyti įsipareigojimą, kurio nevykdymas sąlygoja

skolos muitinei atsiradimą; arba

nuo prekių pateikimo muitinės procedūrai įforminti momento, jeigu nustatyta,

kad nesilaikyta prekių pateikimo šiai muitinės procedūrai sąlygų arba jų

visiško ar dalinio neapmokestinimo importo muitais ar mokesčiais dėl ypatingos

prekių paskirties sąlygų.

Skolininku laikomas asmuo:

esamomis aplinkybėmis privalantis vykdyti įsipareigojimus, susijusius su

prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu

arba joms taikoma muitinės procedūra; arba

privalantis laikytis prekių pateikimo tam tikrai muitinės procedūrai įforminti

sąlygų.

189 straipsnis. Importo skolos muitinei atsiradimas

dėl neteisėto prekių laikymo arba

naudojimo laisvojoje ekonominėje zonoje arba

laisvajame sandėlyje

1. Importo skola muitinei atsiranda, kai nesilaikant

šio kodekso arba Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nustatytų sąlygų

laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje laikomos arba

naudojamos prekės, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai. Prekės

laikomos sunaudotomis laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje,

jeigu jos yra dingusios ir muitinei nepateikti įrodymai, paaiškinantys jų

dingimą.

Skola muitinei atsiranda tuo momentu, kai prekės yra sunaudojamos, pradedamos

laikyti ar pirmą kartą panaudojamos nesilaikant šio kodekso arba Laisvųjų

ekonominių zonų pagrindų įstatymo nustatytų sąlygų.

Skolininku laikomas asmuo:

laikęs arba naudojęs prekes; arba

dalyvavęs laikant arba naudojant prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad

prekės laikomos arba naudojamos nesilaikant nustatytų sąlygų.

[189

straipsnio redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

190 straipsnis. Atvejai, kai importo skola muitinei

neatsiranda

1. Šio kodekso 186 straipsnio 1 dalyje ir 188

straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais importo skola muitinei

neatsiranda, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo,kad įsipareigojimai, susiję su

šio kodekso 39-42 straipsnių bei 173 straipsnio 2 dalies taikymu, prekių

laikinuoju saugojimu arba prekėms taikoma muitinės procedūra, nevykdomi dėl

visiško prekių sunaikinimo arba praradimo, kurių priežastis buvo jų medžiagos

savybės (prekių prigimtis), nelaimingas atsitikimas, nenugalima jėga arba

veiksmai, įvykdyti turint muitinės leidimą. Prekės laikomos prarastomis, kai

jos visiškai nebetinka naudoti. Atliekos arba laužas, atsiradę sunaikinus

išleistas laisvai cirkuliuoti prekes, kurios dėl ypatingos paskirties visai

arba iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, laikomi ne

Lietuvos prekėmis.

Importo skola muitinei taip pat neatsiranda, kai su muitinės leidimu

eksportuojamos arba reeksportuojamos laisvai cirkuliuoti išleistos prekės,

kurios dėl ypatingos paskirties visai arba iš dalies neapmokestinamos importo

muitais ir mokesčiais.

191 straipsnis. Importo skolos sumažinimas dėl

ypatingos prekių paskirties

Importo skola muitinei, atsiradusi taikant šio kodekso

187 ir 188 straipsnius ir susijusi su prekėmis, kurios dėl ypatingos paskirties

visai arba iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, mažinama

suma, sumokėta išleidžiant šias prekes laisvai cirkuliuoti. Ši nuostata taip

pat taikoma nustatant importo skolą muitinei dėl atliekų ir laužo, atsiradusių

sunaikinus tokias prekes.

192

straipsnis. Eksporto skolos muitinei atsiradimas

1. Eksporto skola muitinei atsiranda iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos eksportuojant prekes, už kurias nustatyti

eksporto muitai ir mokesčiai.

Eksporto skola muitinei atsiranda priėmus muitinės deklaraciją.

Skolininku laikomas deklarantas, taip pat asmuo, kurio vardu muitinės

deklaraciją pateikia jo atstovas.

193

straipsnis. Eksporto skolos muitinei atsiradimas, kai prekės išvežamos iš

Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos

nepateikus muitinės deklaracijos

Eksporto skola muitinei atsiranda, kai nepateikus muitinės deklaracijos iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos išvežamos prekės, už kurias nustatyti

eksporto muitai ir mokesčiai.

Eksporto skola muitinei atsiranda faktinio prekių, už kurias nustatyti eksporto

muitai ir mokesčiai, išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos

momentu.

Skolininku laikomas:

asmuo, išvežęs prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;

asmuo, dalyvavęs išvežant prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės

išvežamos nepateikus muitinės deklaracijos.

192 straipsnis. Eksporto skolos muitinei

atsiradimas

1. Eksporto skola muitinei

atsiranda iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos eksportuojant prekes,

už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.

2. Eksporto skola muitinei atsiranda

priėmus muitinės deklaraciją.

3. Skolininku laikomas deklarantas, taip

pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.

193 straipsnis. Eksporto skolos muitinei

atsiradimas, kai prekės išvežamos iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos

nepateikus muitinės deklaracijos

1. Eksporto skola muitinei atsiranda,

kai nepateikus muitinės deklaracijos iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos išvežamos prekės, už kurias nustatyti eksporto muitai ir

mokesčiai.

2. Eksporto skola muitinei atsiranda

faktinio prekių, už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, išvežimo

iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos momentu.

3. Skolininku laikomas:

1) asmuo, išvežęs prekes iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos;

2) asmuo, dalyvavęs išvežant prekes

ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės išvežamos nepateikus

muitinės deklaracijos.

194 straipsnis. Eksporto skolos muitinei atsiradimas

nesilaikant prekių išvežimo iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos sąlygų

Eksporto skola muitinei atsiranda nesilaikant prekių išvežimo iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos sąlygų, kurių turi būti laikomasi, kai prekės

visai arba iš dalies neapmokestinamos eksporto muitais ir mokesčiais.

Skola atsiranda tuo momentu, kai prekės pristatomos į kitą paskirties vietą,

negu buvo nurodyta jas išvežant iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos,

jeigu dėl gabenimo į nurodytą paskirties vietą prekės buvo visai arba iš dalies

neapmokestintos eksporto muitais bei mokesčiais, arba kai pasibaigia nustatytas

terminas, per kurį suinteresuotas asmuo turėjo pateikti įrodymus, kad laikytasi

visiško arba dalinio prekių neapmokestinimo eksporto muitais ir mokesčiais sąlygų.

Skolininku laikomas deklarantas, taip pat asmuo, kurio vardu muitinės

deklaraciją pateikia jo atstovas.

195 straipsnis. Skolos muitinei dėl draudžiamų arba

ribojamų įvežti (išvežti) prekių

atsiradimas

Šio

kodekso 185-189 ir 192-194 straipsniuose nustatytais atvejais skola muitinei

atsiranda neatsižvelgiant į prekių įvežimui arba išvežimui taikomus draudimus

arba apribojimus. Skola muitinei neatsiranda dėl neteisėto padirbtų pinigų,

narkotinių arba psichotropinių medžiagų įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją.

196 straipsnis. Solidari skolininkų atsakomybė

Kai už vieną skolą muitinei solidariai atsako keli

skolininkai, muitinė turi teisę reikalauti, kad skolininko pareigą arba jos

dalį įstatymų nustatyta tvarka vykdytų visi arba keli skolininkai bendrai arba

bet kuris iš jų skyrium.

197 straipsnis. Skolos muitinei dydžio nustatymas

1. Skolos muitinei dydis nustatomas remiantis jos

atsiradimo momentu galiojančiais importo arba eksporto muitų ir mokesčių

tarifais, jeigu šis kodeksas nenustato ko kita.

2. Jeigu tikslaus skolos muitinei

atsiradimo momento nustatyti neįmanoma, skolos muitinei dydis nustatomas

remiantis importo arba eksporto muitų ir mokesčių tarifais, galiojančiais tuo

momentu, kai muitinė pripažįsta, jog atsirado skola muitinei.

198 straipsnis. Skolos muitinei atsiradimo vieta

1. Skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje

įvykdomi jos atsiradimą sąlygojantys veiksmai, o jeigu šios vietos nustatyti

neįmanoma, - skolos muitinei atsiradimą sąlygojusių prekių buvimo vietoje.

2. Jei prekėms taikoma muitinės procedūra

yra nebaigta, skola muitinei laikoma atsiradusia toje vietoje, kurioje prekės

buvo pateiktos šiai muitinės procedūrai įforminti arba įvežtos į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją taikant šią procedūrą.

XVIII SKYRIUS

SKOLININKO ĮSIPAREIGOJIMŲ MUITINEI ĮVYKDYMO

UŽTIKRINIMAS

199 straipsnis. Atvejai, kai reikalinga garantija,

užtikrinanti, kad skolininkas įvykdys

įsipareigojimus muitinei

Šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais

reikalaujama pateikti garantiją, užtikrinančią, kad skolininkas įvykdys

įsipareigojimus muitinei.

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kada privaloma

pateikti garantiją ir kada muitinė gali nereikalauti, kad ji būtų pateikta.

Muitinės pareikalavimu asmuo, esantis arba galintis tapti skolininku, taip pat

(jei muitinė sutinka) už šiuos asmenis kitas asmuo privalo pateikti piniginį

užstatą arba raštišką garanto įsipareigojimą atsakyti muitinei, jeigu skolininkas

nesumokės skolos muitinei arba šią prievolę įvykdys netinkamai.

Už vieną skolą muitinei reikalaujama pateikti tik vieną garantiją.

200 straipsnis. Reikalavimo pateikti garantiją

taikymas muitinės nuožiūra

1. Kai garantijos pateikti neprivaloma, muitinė gali

jos reikalauti savo nuožiūra, atsižvelgdama į atsiradusios arba galinčios

atsirasti skolos muitinei dydį ir jos atsiradimo aplinkybes.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą garantiją reikalaujama pateikti:

taikant teisės aktus, kuriuose numatytas garantijos pateikimas; arba

bet kuriuo metu vėliau, jei muitinė pripažįsta, kad skolininko įsipareigojimai

gali būti neįvykdyti.

201 straipsnis. Garantijos taikymas kelioms

operacijoms

Šio kodekso 199 straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens prašymu

garantija gali būti taikoma kelioms operacijoms, kurias atliekant atsiranda

arba gali atsirasti skola muitinei.

202 straipsnis. Garantijos dydis

1. Garantijos dydį nustato muitinė. Privalomos

garantijos dydis turi būti lygus skolos muitinei dydžiui, jeigu jį galima

tiksliai nustatyti garantijos pateikimo metu, arba muitinės nustatytam

didžiausiam atsiradusios arba galinčios atsirasti skolos muitinei dydžiui.

Jeigu garantijos pateikti neprivaloma ir muitinė jos reikalauja savo nuožiūra,

garantijos dydis negali viršyti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio.

Aplinkybes, kurioms esant gali būti pateikiama fiksuoto dydžio garantija, ir

jos pateikimo sąlygas nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės

aktai.

203 straipsnis.Priemonės, užtikrinančios, kad

skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei

Kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei,

užtikrinama:

sumokant užstatą;

pateikiant laidavimo dokumentą.

204 straipsnis. Užstato sumokėjimas ir grąžinimas

Užstatas sumokamas ir grąžinamas šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

205 straipsnis. Laiduotojai ir laidavimo dokumentai

1. Laiduotojas privalo raštu įsipareigoti bendrai su

skolininku arba skyrium sumokėti muitinei laidavimo dokumente nurodyto dydžio

skolą muitinei.

2. Laiduotoju gali būti trečiasis asmuo,

turintis Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą ir užregistruotas muitinėje

šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Muitinė turi teisę neregistruoti

laiduotojo arba nepripažinti jo pateiktos garantijos, jeigu jos nepakanka

užtikrinti, kad skola muitinei būtų sumokėta per nustatytą laikotarpį.

206 straipsnis. Būdo, užtikrinančio, kad skolininkas

įvykdys įsipareigojimus muitinei,

pasirinkimas

Šio kodekso 203 straipsnyje nurodytą būdą,

užtikrinantį skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą (garantijos rūšį),

pasirenka asmuo, turintis pateikti garantiją. Muitinė turi teisę šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais nepriimti asmens

pasirinkto būdo (garantijos rūšies).

207 straipsnis. Muitinės teisė reikalauti papildomos

arba kitos garantijos

Nustačiusi, kad pateikta garantija neužtikrina

skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymo, muitinė reikalauja iš šio kodekso

199 straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens pateikti papildomą garantiją arba

pakeisti pateiktą garantiją kita.

208 straipsnis. Garantijos galiojimas, jos dydžio

sumažinimas, pateiktos garantijos pakeitimas

kita

Garantija galioja, kol išnyksta skola muitinei, dėl kurios ji buvo pateikta.

Jeigu nurodyta skola muitinei yra išnykusi ir negali atsirasti vėliau, šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka garantijos

atsisakoma.

2.Jeigu

dalis skolos muitinei yra išnykusi, suinteresuoto asmens prašymu muitinė šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka leidžia

sumažinti garantijos dydį arba pakeisti pateiktą garantiją kita.

209 straipsnis. Garantijų taikymas pagal Lietuvos

Respublikos tarptautines sutartis

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatyta kitokia negu šiame

kodekse garantijų taikymo tvarka, taikomos tarptautinių sutarčių normos.

Garantijų taikymo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse, prireikus gali būti tiksliau išdėstyta šio kodekso taikymą

reglamentuojančiuose teisės aktuose.

XIX SKYRIUS

SKOLININKO ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS

210 straipsnis. Muitų ir mokesčių sumos apskaičiavimas

ir įregistravimas muitinėje

Visos

importo ir eksporto muitų ir mokesčių sumos, sudarančios skolas muitinei

(toliau - mokesčių sumos), apskaičiuojamos ir įregistruojamos muitinėje

mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

211 straipsnis. Mokesčių sumos įregistravimo laikas

1. Mokesčių suma muitinėje įregistruojama tuoj pat,

kai tik ji apskaičiuojama, bet ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo

prekių išleidimo, jeigu skola muitinei atsiranda:

priėmus muitinės deklaraciją, pateiktą įforminti bet kuriai muitinės

procedūrai, išskyrus laikinąjį įvežimą iš dalies neapmokestinant importo

muitais ir mokesčiais; arba

atlikus bet kurį kitą veiksmą, turintį tokių pačių pasekmių kaip ir muitinės

deklaracijos priėmimas.

Kai asmuo pateikia garantiją, užtikrinančią, kad jis įvykdys skolininko

įsipareigojimus, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta

tvarka visa mokesčių suma, susijusi su šiam asmeniui skirtomis ir per muitinės

nustatytą laikotarpį, neviršijantį 31 kalendorinės dienos, išleistomis

prekėmis, gali būti įregistruojama vieną kartą, bet ne vėliau kaip po 5

kalendorinių dienų nuo nustatyto laikotarpio pabaigos.

Jeigu skolos muitinei atsiradimo sąlygos skiriasi nuo nurodytų šio straipsnio 1

dalyje, mokesčių suma įregistruojama muitinėje ne vėliau kaip per 2

kalendorines dienas nuo to momento, kai muitinė gali:

apskaičiuoti mokesčių sumą;

nustatyti skolininką.

212 straipsnis. Mokesčių sumos įregistravimo termino

pratęsimas

1. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka mokesčių sumos įregistravimo terminas gali būti pratęstas

susidarius aplinkybėms, dėl kurių muitinė negali įregistruoti mokesčių sumos

laikydamasi nustatytų terminų. Mokesčių sumos įregistravimo terminas negali

būti pratęstas daugiau kaip 14 kalendorinių dienų.

2. Nustatytas mokesčių sumos įregistravimo

terminas gali būti netaikomas susidarius ypatingoms aplinkybėms arba dėl

nenugalimos jėgos.

213

straipsnis. Mokesčių sumos

neįregistravimas arba per mažos mokesčių sumos

įregistravimas

1. Jeigu tam tikra mokesčių suma

neįregistruota arba įregistruota per maža mokesčių suma, papildoma mokesčių

suma įregistruojama per 2 kalendorines dienas nuo to momento, kai muitinė

apskaičiavo teisingą mokesčių sumą ir nustatė skolininką. Šis terminas gali

būti pratęstas šio kodekso 212 straipsnyje nustatyta tvarka.

Papildoma mokesčių suma neįregistruojama, jeigu:

muitinės sprendimas neįregistruoti mokesčių sumos arba įregistruoti per mažą

mokesčių sumą teismo arba kitos kompetentingos valstybės institucijos sprendimu

pripažintas negaliojančiu;

mokesčių suma neįregistruota arba per maža mokesčių suma įregistruota dėl

muitinės pareigūno klaidos, kurios asmuo, atsakingas už skolininko

įsipareigojimų muitinei įvykdymą, negalėjo nustatyti, išskyrus atvejus, kai

asmuo sutinka sumokėti papildomą mokesčių sumą.

214 straipsnis. Skolininko informavimas apie

įregistruotą mokesčių sumą

1. Įregistravusi mokesčių sumą, muitinė šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka informuoja skolininką.

2. Jei mokesčių suma yra nurodyta muitinės

deklaracijoje (išskyrus atvejus, kai muitinės deklaracijoje nurodyta mokesčių

suma neatitinka įregistruotosios), asmuo papildomai neinformuojamas, laikant

prekių išleidimą informavimu apie mokesčių sumos įregistravimą.

3. Skolininkas

gali būti informuojamas apie mokesčių sumos įregistravimą ne vėliau kaip po 3

metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, jeigu mokesčių įstatymai nenustato

ko kita.

215 straipsnis. Mokesčių sumokėjimas

1. Mokesčiai, apie kuriuos skolininkas informuojamas

šio kodekso 214 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti sumokėti mokesčių

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Už skolininką mokesčius gali sumokėti

ir kitas asmuo.

216 straipsnis. Mokesčių išieškojimas

1. Jeigu mokesčiai per nustatytą laikotarpį

nesumokami, muitinė įgyja teisę priimti sprendimą išieškoti šiuos mokesčius ne

ginčo tvarka.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti mokesčiai

neišieškomi per 10 darbo dienų nuo muitinės sprendimo priėmimo, muitinė

areštuoja skolininko turtą priimdama sprendimą dėl turto arešto Lietuvos

Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas

areštuoti turtą registruojamas Turto arešto aktų registro įstatymo nustatyta

tvarka ir kartu su muitinės sprendimu išieškoti mokesčius ne ginčo tvarka,

vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, perduodamas teismo

antstoliams vykdyti.

3. Mokesčių įstatymų nustatyti delspinigiai ir (arba)

baudos išieškomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1377, 99.11.04, Žin., 1999,

Nr.101-2899 (99.11.26)

XX SKYRIUS

SKOLOS MUITINEI IŠNYKIMAS

217 straipsnis. Skolos muitinei išnykimas

1. Skola muitinei išnyksta:

sumokėjus arba išieškojus nustatytas mokesčių sumas;

šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis

ir tvarka atsisakius išieškoti nustatytus mokesčius;

jeigu deklaravus prekes muitinės procedūrai, kurią taikant atsiranda skola muitinei:

a)atitinkama

muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia vadovaujantis šio kodekso 65

straipsnio nuostatomis;

prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir konfiskuojamos, turint muitinės sutikimą

sunaikinamos arba perduodamos valstybei vadovaujantis šio kodekso 178straipsnio

nuostatomis, arba sunaikinamos ar negrįžtamai prarandamos dėl jų savybių,

ypatingų aplinkybių ar nenugalimos jėgos;

jeigu sulaikomos ir konfiskuojamos prekės, dėl kurių neteisėto įvežimo į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją pagal šio kodekso 186 straipsnį yra

atsiradusi skola muitinei;

jeigu muitinė atsisako išieškoti importo arba eksporto muitus ir (arba)

mokesčius, kurie buvo įregistruoti nepagrįstai arba nesilaikant šio kodekso 213

straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas skolos išnykimas nepanaikina

skolininko prievolės sumokėti ir muitinės teisės išieškoti delspinigius ir

(arba) baudas už nurodytą skolą muitinei.

Įstatymų nustatytais atvejais skola muitinei nelaikoma išnykusia, kai remiantis

nurodyta skola nustatomas baudos dydis arba taikoma baudžiamoji atsakomybė.

XXI SKYRIUS

MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS ARBA ATSISAKYMAS JUOS IŠIEŠKOTI

218 straipsnis. Bendrosios nuostatos

Šiame skyriuje vartojamos sąvokos:

1) mokesčių grąžinimas - visiškas arba

dalinis sumokėtų (išieškotų) eksporto arba importo muitų ir (arba) mokesčių

grąžinimas;

2) atsisakymas išieškoti - sprendimas

atsisakyti visos skolos muitinei arba jos dalies arba sprendimas pripažinti

negaliojančiu visų nesumokėtų eksporto arba importo muitų ir (arba) mokesčių

arba jų dalies įregistravimą.

219 straipsnis. Muitų ir (arba) mokesčių grąžinimas

arba atsisakymas juos išieškoti, kai jie

sumokėti ir (arba) įregistruoti

nesilaikant nustatytų reikalavimų

Grąžinama importo arba eksporto muitų ir (arba) mokesčių dalis, kuri buvo

sumokėta (išieškota) nepagrįstai arba įregistruota nesilaikant šio kodekso 213

straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Atsisakoma išieškoti importo arba eksporto muitų ir (arba) mokesčių dalį, kuri

buvo įregistruota nepagrįstai arba nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio 2

dalies reikalavimų.

Muitai ir (arba) mokesčiai negrąžinami ir neatsisakoma jų išieškoti, jeigu

nustatyta, kad mokesčiai nepagrįstai sumokėti arba įregistruoti dėl tyčinių suinteresuoto

asmens veiksmų.

Importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai gali būti grąžinti arba

atsisakyta juos išieškoti, jeigu asmens raštiškas prašymas muitinei pateikiamas

ne vėliau kaip per 3 metus nuo skolininko informavimo apie atitinkamą mokesčių

sumą dienos, išskyrus atvejus, kai mokesčių įstatymai nustato ką kita. Muitinė

turi teisę priimti asmens prašymą ir pasibaigus nurodytam 3 metų laikotarpiui,

jeigu asmuo įrodo, kad negalėjo nustatytu laiku pateikti prašymo dėl ypatingų

aplinkybių arba nenugalimos jėgos.

Muitinė, nustačiusi, kad importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai

sumokėti arba įregistruoti nepagrįstai, grąžina arba atsisako išieškoti šiuos

muitus ir (arba) mokesčius savo iniciatyva.

220 straipsnis. Muitų ir (arba) mokesčių grąžinimas

muitinės deklaraciją pripažinus

negaliojančia

1. Sumokėti importo arba eksporto muitai ir (arba)

mokesčiai grąžinami, jeigu atitinkama muitinės deklaracija pripažįstama

negaliojančia.

2. Suinteresuoto asmens prašymas

pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia turi būti pateiktas per šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tokiam prašymui

pateikti laikotarpį.

221 straipsnis. Importo muitų ir (arba) mokesčių už

importuotojo atsisakytas prekes

grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti

1. Importo muitai ir (arba) mokesčiai grąžinami arba

atsisakoma juos išieškoti, jeigu jie susiję su importuotojo atsisakytomis

prekėmis, kurioms buvo įforminta atitinkama muitinės procedūra ir kurios šio

kodekso 66 straipsnyje nurodytu metu turėjo defektų arba neatitiko sutartyje

(kontrakte), pagal kurią jos importuotos, nustatytų sąlygų.

Importo muitai ir (arba) mokesčiai gali būti grąžinti arba atsisakyta juos

išieškoti, jeigu prekės nebuvo naudojamos (išskyrus jų išbandymą, reikalingą

defektams arba neatitikimui sutartyje (kontrakte) nustatytoms sąlygoms

nustatyti) ir yra eksportuotos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.

Suinteresuoto asmens prašymu muitinė gali leisti šio straipsnio 1 dalyje

nurodytas prekes sunaikinti, įforminti jų muitinio sandėliavimo procedūrą, taip

pat jas išgabenti į laisvąją ekonominę zoną arba padėti į laisvąjį sandėlį.

Įforminus kuriuos nors iš nurodytų muitinės sankcionuotų veiksmų, prekės

laikomos ne Lietuvos prekėmis.

dalies redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.:

2. Importo muitai ir (arba) mokesčiai gali būti

grąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, jeigu prekės nebuvo naudojamos

(išskyrus jų išbandymą, reikalingą defektams arba neatitikimui sutartyje

(kontrakte) nustatytoms sąlygoms nustatyti) ir yra eksportuotos iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos. Suinteresuoto asmens prašymu muitinė gali leisti

šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes sunaikinti, įforminti jų muitinio

sandėliavimo procedūrą, taip pat jas išgabenti į laisvąją zoną arba padėti į

laisvąjį sandėlį. Įforminus kuriuos nors iš nurodytų muitinės sankcionuotų

veiksmų, prekės laikomos ne Lietuvos prekėmis.]

Importo muitai ir (arba) mokesčiai negrąžinami ir neatsisakoma jų išieškoti,

jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės prieš tai buvo laikinai įvežtos

išbandyti, išskyrus atvejus, kai prekių defektai arba neatitikimas sutartyje

(kontrakte) nustatytoms sąlygoms negalėjo būti nustatyti įprastiniu būdu jas

išbandant.

Importo muitai ir (arba) mokesčiai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti dėl

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių, jeigu raštiškas prašymas muitinei

pateikiamas ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo skolininko informavimo apie

mokesčių įregistravimą, išskyrus atvejus, kai mokesčių įstatymai nustato ką

kita.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07), įsigalioja nuo 2001.07.01

222

straipsnis. Muitų ir (arba) mokesčių grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti

kitais

atvejais

Importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai gali būti grąžinami arba

atsisakoma juos išieškoti ir kitais šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatytais atvejais.

Importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai gali būti grąžinami arba

atsisakoma juos išieškoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, jeigu

raštiškas prašymas muitinei pateikiamas ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo

skolininko informavimo apie mokesčių įregistravimą.

222 straipsnis. Muitų ir (arba) mokesčių

grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti kitais

atvejais

1. Importo arba eksporto muitai ir

(arba) mokesčiai gali būti grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti ir

kitais šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais

atvejais.

2. Importo arba eksporto muitai ir

(arba) mokesčiai gali būti grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti šio

straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, jeigu raštiškas prašymas muitinei

pateikiamas ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo skolininko informavimo apie

mokesčių įregistravimą.

223 straipsnis. Sprendimo grąžinti muitus ir (arba)

mokesčius arba atsisakyti juos

išieškoti taikymas delspinigiams ir

(arba) baudoms

Sprendimas

grąžinti importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius arba atsisakyti juos

išieškoti taip pat taikomas ir privalomiems sumokėti bei sumokėtiems

delspinigiams ir (arba) baudoms.

224 straipsnis. Delspinigiai, mokami asmeniui

grąžinant nepagrįstai išieškotus muitus ir (arba)

mokesčius

Grąžinant

nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) importo arba eksporto muitus ir (arba)

mokesčius, asmeniui gali būti mokami mokesčių įstatymų nustatyti delspinigiai.

225

straipsnis. Muitai ir (arba) mokesčiai, grąžinti per klaidą

Jeigu importo arba eksporto muitai ir (arba) mokesčiai

buvo grąžinti per klaidą, t.y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms nustatytas muitų

ir mokesčių grąžinimo nepagrįstumas, skola muitinei laikoma neišnykusia ir turi

būti sumokėta. Delspinigiai, sumokėti asmeniui pagal šio kodekso 224 straipsnį,

turi būti grąžinti.

IX DALIS

APSKUNDIMAS

XXII SKYRIUS

APSKUNDIMAS

225 straipsnis. Muitai ir (arba)

mokesčiai, grąžinti per klaidą

Jeigu importo arba eksporto muitai ir

(arba) mokesčiai buvo grąžinti per klaidą, t.y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms

nustatytas muitų ir mokesčių grąžinimo nepagrįstumas, skola muitinei

laikoma neišnykusia ir turi būti sumokėta. Delspinigiai, sumokėti

asmeniui pagal šio kodekso 224 straipsnį, turi būti grąžinti.

IX DALIS

APSKUNDIMAS

XXII SKYRIUS

APSKUNDIMAS

226 straipsnis. Teisė apskųsti muitinės sprendimus

Bet kuris asmuo turi teisę apskųsti muitinės

sprendimus, susijusius su šio kodekso, taip pat kitų muitinės kompetencijai

priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu, tiesiogiai taikomus šiam

asmeniui. Skundas gali būti pateiktas ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo asmens

informavimo apie atitinkamą muitinės sprendimą. Skundų dėl nepagrįstai sumokėtų

arba išieškotų importo ir eksporto muitų bei mokesčių pateikimo terminus

nustato Muitų tarifų įstatymas ir kiti mokesčių įstatymai.

227 straipsnis. Teisė pateikti skundą dėl muitinės

sprendimo nepriėmimo

Bet kuris asmuo, pateikęs prašymą muitinei priimti

sprendimą, susijusį su šio kodekso, taip pat kitų muitinės kompetencijai

priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu, ir per šio kodekso 4 straipsnio

2 dalyje nustatytą laikotarpį negavęs atsakymo, turi teisę pateikti skundą.

Skundas gali būti pateiktas ne vėliau kaip po 30 dienų nuo nurodyto laikotarpio

pabaigos.

228

straipsnis. Muitinės įstaiga, kuriai pateikiamas skundas

Šio kodekso 226 ir 227 straipsniuose nurodyti skundai

turi būti pateikiami teritorinei muitinei, priėmusiai (arba nepriėmusiai)

atitinkamą sprendimą, susijusį su šio kodekso, taip pat kitų muitinės kompetencijai

priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu. Dėl Muitinės departamento

priimtų (arba nepriimtų) sprendimų skundai turi būti pateikiami Muitinės

departamentui.

229

straipsnis. Skundo pateikimas Muitinės departamentui arba teismui

Asmuo, pateikęs teritorinei muitinei šio kodekso 226

arba 227 straipsnyje nurodytą skundą, kuris per šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytą laikotarpį nebuvo išnagrinėtas arba

buvo nepatenkintas, turi teisę ne vėliau kaip po 1 mėnesio nuo nurodyto laikotarpio

pabaigos apskųsti teritorinės muitinės priimtą sprendimą arba sprendimo

nepriėmimą Muitinės departamentui arba teismui. Jei Muitinės departamentas

skundo neišnagrinėja arba palieka galioti teritorinės muitinės sprendimą, šis

sprendimas arba sprendimo nepriėmimas gali būti apskųstas teismui. Muitinės

departamento sprendimas arba sprendimo nepriėmimas taip pat gali būti apskųstas

teismui.

230

straipsnis. Muitinės sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, galiojimas

1. Skundo pateikimas savaime nesustabdo ir nepanaikina

muitinės priimto sprendimo.

Muitinė turi teisę visai arba iš dalies sustabdyti priimto sprendimo vykdymą,

jeigu yra pagrindo manyti, kad šis sprendimas nesuderinamas su šio kodekso,

taip pat kitų muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų

nuostatomis arba kad dėl šio sprendimo suinteresuotam asmeniui gali būti

padaryta esminė žala.

231

straipsnis. Muitinės sprendimo,

pagal kurį privaloma sumokėti importo arba eksporto

muitus ir (arba) mokesčius, vykdymo

sustabdymas

Jeigu

skundas pateiktas dėl muitinės sprendimo, pagal kurį privaloma sumokėti importo

arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius, šio sprendimo vykdymas gali būti

sustabdytas, kai skolininkas pateikia garantiją. Garantijos pateikti

nereikalaujama, jeigu šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka muitinė pripažįsta, kad toks reikalavimas atsižvelgiant į

skolininko nurodytas aplinkybes gali sukelti jam rimtų ekonominių arba

socialinių sunkumų.

228 straipsnis. Muitinės įstaiga,

kuriai pateikiamas skundas

Šio kodekso 226 ir 227 straipsniuose

nurodyti skundai turi būti pateikiami teritorinei muitinei, priėmusiai

(arba nepriėmusiai) atitinkamą sprendimą, susijusį su šio kodekso, taip pat

kitų muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu.

Dėl Muitinės departamento priimtų (arba nepriimtų) sprendimų skundai

turi būti pateikiami Muitinės departamentui.

229 straipsnis. Skundo pateikimas

Muitinės departamentui arba teismui

Asmuo, pateikęs teritorinei muitinei šio

kodekso 226 arba 227 straipsnyje nurodytą skundą, kuris per šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytą laikotarpį nebuvo išnagrinėtas

arba buvo nepatenkintas, turi teisę ne vėliau kaip po 1 mėnesio nuo

nurodyto laikotarpio pabaigos apskųsti teritorinės muitinės priimtą

sprendimą arba sprendimo nepriėmimą Muitinės departamentui arba teismui.

Jei Muitinės departamentas skundo neišnagrinėja arba palieka galioti

teritorinės muitinės sprendimą, šis sprendimas arba sprendimo nepriėmimas gali

būti apskųstas teismui. Muitinės departamento sprendimas arba sprendimo

nepriėmimas taip pat gali būti apskųstas teismui.

230 straipsnis. Muitinės sprendimo, dėl

kurio pateiktas skundas, galiojimas

1. Skundo pateikimas savaime

nesustabdo ir nepanaikina muitinės priimto sprendimo.

2. Muitinė turi teisę visai arba iš

dalies sustabdyti priimto sprendimo vykdymą, jeigu yra pagrindo manyti, kad

šis sprendimas nesuderinamas su šio kodekso, taip pat kitų muitinės

kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis arba kad dėl

šio sprendimo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta esminė žala.

231

straipsnis. Muitinės sprendimo,

pagal kurį privaloma sumokėti importo arba eksporto

muitus ir (arba) mokesčius, vykdymo

sustabdymas

Jeigu skundas pateiktas dėl muitinės

sprendimo, pagal kurį privaloma sumokėti importo arba eksporto muitus ir

(arba) mokesčius, šio sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas, kai

skolininkas pateikia garantiją. Garantijos pateikti nereikalaujama, jeigu

šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka muitinė

pripažįsta, kad toks reikalavimas atsižvelgiant į skolininko nurodytas

aplinkybes gali sukelti jam rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

232 straipsnis. Atvejai, kai asmuo neturi teisės

pateikti skundo

Asmuo neturi teisės pateikti skundo, jeigu muitinė,

vadovaudamasi įstatymais ir priimdama sprendimą, asmens veiksmuose inkriminuoja

baudžiamąją veiką ir šio klausimo nagrinėjimą perduoda kitoms valstybės

institucijoms. Jeigu nurodytos valstybės institucijos asmens veiksmuose

baudžiamosios veikos nenustato, jis turi teisę pateikti skundą šio kodekso

nustatyta tvarka.

233 straipsnis. Skundų nagrinėjimas

Muitinė skundus nagrinėja šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

X DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

XXIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

234 straipsnis. Muitinės kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai

Šio kodekso taikymą reglamentuojančius teisės aktus

tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija.

235 straipsnis. Atsakomybė

Asmenys už šio kodekso pažeidimus traukiami

administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

236 straipsnis. Kodekso įsigaliojimas ir įgyvendinimas

Šio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminus bei

tvarką nustato Muitinės kodekso įgyvendinimo įstatymas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

____________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1377, 99.11.04, Žin.,

1999, Nr.101-2899 (99.11.26)

LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS

KODEKSO 216 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1377, 99.11.04, Žin., 1999,

Nr.101-2899 (99.11.26)

LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS KODEKSO 216 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1902, 00.08.29, Žin., 2000,

Nr.75-2269 (00.09.07)

MUITINĖS KODEKSO 2, 38, 39, 113, 125, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169,

170, 171, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 186, 189, 221 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO IR XII SKYRIAUS PIRMOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001

m. liepos 1 d.

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MUITINĖS

KODEKSAS

1996 m. balandžio 18 d. Nr. I-1292

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

siekdamas susisteminti šiame kodekse

muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir suteikti joms

įstatymo galią;

pripažindamas, kad išsamaus ir

svarbiausių muitinės veiklą reglamentuojančių tarptautinių konvencijų

nuostatas atitinkančio Muitinės kodekso priėmimas išreiškia tiek užsienio

prekybos subjektų, tiek Lietuvos Respublikos muitinės interesus;

suprasdamas, kad viena iš svarbiausių

Muitinės kodekso funkcijų yra sudaryti palankias sąlygas verslo ir

užsienio prekybos plėtrai;

įsitikinęs, kad suteikiant muitinei efektyvias

tikslaus šio kodekso nuostatų įgyvendinimo galimybes būtina sukurti

palankias sąlygas pasitikėti sąžiningais užsienio prekybos subjektais ir

užtikrinti jų teisių apsaugą;

pažymėdamas, kad norint sudaryti

palankias sąlygas užsienio prekybai, kuri yra gyvybiškai svarbi Lietuvos

ūkio raidai, būtina kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti būtinus

muitinės formalumus;

atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos

Respublikai siekiant narystės Europos Sąjungoje būtina laipsniškai

priartinti Lietuvos Respublikos įstatymus prie atitinkamų Europos

Sąjungos teisės aktų, o muitinės veiklą reglamentuojantys įstatymai

pripažinti viena iš prioritetinių tokio teisės aktų suartinimo sričių,

priima šį kodeksą.

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos

muitinės kodekso reguliavimo sritis

Lietuvos Respublikos muitinės

kodeksas reglamentuoja prekių importo, eksporto ir tranzito tvarką, su ja

susijusių muitinės procedūrų atlikimą, importo ir eksporto muitų ir

mokesčių, taip pat importo ir eksporto draudimų, apribojimų ir kontrolės

priemonių taikymą bei Lietuvos Respublikos muitinės veiklos pagrindus.

2 straipsnis. Sąvokos

Šiame kodekse vartojamos sąvokos:

1) asmuo - fizinis arba juridinis asmuo;

2) Lietuvos Respublikos asmuo -

Lietuvos Respublikoje gyvenantis ar nuolat gyvenantis fizinis asmuo arba

įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įsteigta ir veikianti įmonė,

įstaiga ar organizacija;

3) Lietuvos Respublikos ūkio

subjektas - Lietuvos Respublikoje įsteigta ir veikianti įmonė,

įstaiga ar organizacija, kuri verčiasi komercine, ūkine, finansine,

profesine ar panašia veikla;

4) keleivis - neturintis ūkio subjekto

statuso fizinis asmuo, nelaikomas gyvenančiu arba nuolat gyvenančiu Lietuvos

Respublikoje, laikinai atvykstantis į Lietuvos Respubliką turizmo,

sporto, darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei panašiais

tikslais ir iš jos išvykstantis, taip pat vykstantis per Lietuvos Respubliką

tranzitu, arba laikomas gyvenančiu ar nuolat gyvenančiu Lietuvos

Respublikoje ir laikinai išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į užsienį

turizmo, sporto, darbo, profesinių susirinkimų, gydymosi, mokslo bei

panašiais tikslais ir grįžtantis atgal;

5) Lietuvos Respublikos muitų

teritorija - Lietuvos Respublikos teritorija, kurią riboja Lietuvos

Respublikos muitų siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys numato ką kita;

6) Lietuvos Respublikos muitų

siena - Lietuvos Respublikos muitų teritorijos riba, sutampanti su

Lietuvos Respublikos valstybės siena, išskyrus atvejus, kai Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys numato ką kita;

7) Lietuvos Respublikos muitinė

(toliau - muitinė) - Lietuvos Respublikos valstybės institucija, atsakinga

už šio kodekso, jos kompetencijai priskirtų įstatymų bei kitų su

importu, eksportu ir tranzitu susijusių teisės aktų įgyvendinimą,

importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą;

8) muitinės įstaiga - muitinės

struktūrinis padalinys, atsakingas už jo kompetencijai priskirtų muitinės

priežiūros priemonių taikymą;

9) muitinės priežiūra - visuma

priemonių, kurias muitinė taiko įgyvendindama tuos įstatymus ir kitus teisės

aktus, už kurių vykdymą ji atsako;

10) sprendimas - oficialus veiksmas,

kuriuo muitinė pareiškia apie šio kodekso ar kitų teisės aktų nuostatų

taikymą tam tikru konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes vienam

ar keliems asmenims;

11) prekės - bet koks kilnojamasis

turtas, galintis būti užsienio prekybos objektu;

12) Lietuvos prekės - prekės, laisvai

cirkuliuojančios Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, t.y. prekės, kuriomis

gali būti disponuojama Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, netaikant

joms muitinės priežiūros priemonių, taip pat muitinės prižiūrimos prekės,

kurios dėl ypatingos paskirties visai ar iš dalies neapmokestinamos importo

muitais ir mokesčiais;

13) ne Lietuvos prekės - prekės,

neturinčios Lietuvos prekių statuso;

14) importas - prekių įvežimas į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;

15) eksportas - prekių išvežimas iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;

16) reimportas - prekių, anksčiau

eksportuotų iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, importas į šią

teritoriją;

17) reeksportas - prekių, anksčiau

importuotų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, eksportas iš šios teritorijos;

18) tranzitas - ne Lietuvos prekių

gabenimas per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;

19) mokesčio įstatymas - įstatymas,

Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurie nustato mokestį ir

(arba) apibrėžia su apmokestinimu arba mokesčių lengvatomis

susijusius klausimus;

20) importo muitai ir mokesčiai -

muitai ir kiti mokesčiai, renkami (sumokami) už importuojamas prekes arba

susiję su importu, išskyrus apmokėjimą už suteiktas paslaugas;

21) eksporto muitai ir mokesčiai -

muitai ir kiti mokesčiai, renkami (sumokami) už eksportuojamas prekes arba

susiję su eksportu, išskyrus apmokėjimą už suteiktas paslaugas;

22) skola muitinei - asmens prievolė

sumokėti tam tikrą įstatymų ir kitų teisės aktų už prekes nustatytų importo

muitų ir mokesčių (importo skola) arba eksporto muitų ir mokesčių (eksporto

skola) sumą;

23) skolininkas - asmuo, privalantis

sumokėti skolą muitinei;

24) muitinis tikrinimas - prekių

tikrinimas, dokumentų atitikties ir galiojimo, įmonių apskaitos ir kitų

dokumentų, transporto priemonių, asmenų (keleivių) bei jų gabenamo bagažo ir

kitų daiktų tikrinimas, tyrimai ir kiti panašūs muitinės veiksmai, atliekami

norint įsitikinti, ar laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių

įgyvendinimą atsako muitinė;

25) muitinės formalumai - asmens ir

muitinės privalomos atlikti operacijos, reikalingos užtikrinti įstatymų ir

kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsako muitinė, laikymąsi;

26) muitinės sankcionuoti veiksmai

- šie veiksmai, kuriuos asmenys, turėdami muitinės sutikimą, atlieka

su muitinės prižiūrimomis prekėmis:

a) prekių pateikimas muitinės

procedūrai įforminti ir muitinės procedūros vykdymas;

b) prekių įvežimas į laisvąją

ekonominę zoną arba padėjimas į laisvąjį sandėlį;

c) reeksportas;

d) prekių sunaikinimas;

e) prekių neatlygintinas perdavimas

valstybei;

27) muitinės procedūra - šie

muitinės sankcionuoti veiksmai:

a) išleidimas laisvai cirkuliuoti;

b) muitinis tranzitas;

c) muitinis sandėliavimas;

d) laikinasis įvežimas perdirbti;

e) muitinės prižiūrimas perdirbimas;

f) laikinasis įvežimas;

g) laikinasis išvežimas perdirbti;

h) laikinasis išvežimas;

i) negrąžinamasis eksportas;

28) muitinės deklaracija - muitinės

nustatytos ar muitinei priimtinos formos pareiškimas arba veiksmas, kuriais

pasirenkama muitinės procedūra ir pateikiama muitinės reikalaujama

informacija apie prekes, reikalinga šiai muitinės procedūrai įforminti;

29)deklarantas - asmuo,

pateikiantis muitinės deklaraciją, arba asmuo, kurio vardu ši

deklaracija pateikiama;

30) prekių pateikimas muitinei -

nustatytos formos pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės

įstaigą arba kitą muitinės nustatytą ar muitinei priimtiną vietą jų

muitiniam tikrinimui;

31) prekių išleidimas - muitinės

veiksmas, kuriuo asmeniui suteikiama teisė atlikti su prekėmis

veiksmus, leidžiamus taikant muitinės procedūrą, kuriai įforminti

pateiktos prekės;

32) muitinės procedūros vykdytojas -

asmuo, atsakingas muitinei už prekėms taikomos muitinės procedūros

reikalavimų įvykdymą;

33) garantija - piniginis užstatas arba

raštiškas garanto įsipareigojimas atsakyti muitinei, jeigu skolininkas

skolos muitinei nesumokės ar šią prievolę įvykdys netinkamai;

34) garantas - Lietuvos Respublikos

ūkio subjektas, įstatymų nustatyta tvarka prisiėmęs atsakomybę dėl kito asmens

prievolės sumokėti skolą muitinei įvykdymo, jeigu šis asmuo skolos

muitinei nesumokės arba šią prievolę įvykdys netinkamai.

II SKYRIUS

ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU KODEKSO

NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMU

3 straipsnis. Atstovavimas

1. Atsižvelgiant į šio kodekso 63

straipsnio 2 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta

tvarka ir sąlygomis gali įgalinti kitą asmenį atstovauti jam muitinėje

įforminant prekių laikinąjį saugojimą, muitinės procedūrą ar kitą muitinės

sankcionuotą veiksmą.

2. Atstovas turi būti Lietuvos

Respublikos asmuo, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka įgijęs teisę atstovauti kitiems asmenims, deklaruodamas prekes

muitinei ir pateikdamas jas muitiniam įforminimui (muitinės tarpininkas),

išskyrus atvejus, nurodytus šio kodekso 63 straipsnio 4 dalyje.

3. Atstovas privalo pareikšti muitinei,

kad atstovauja kitam asmeniui, ir pateikti visus jo įgalinimą patvirtinančius

dokumentus.

4 straipsnis. Sprendimai

1. Asmuo, prašantis muitinės priimti

sprendimą dėl šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų, už kurių

įgyvendinimą atsakinga muitinė, taikymo, turi pateikti muitinei jos

reikalaujamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti.

2. Kai prašymas pateikiamas raštu,

sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per 8 darbo dienas, jeigu

įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato kito termino. Jeigu sprendimui

priimti būtina papildoma informacija, kuriai gauti reikalinga ekspertizė,tyrimas,

komercinės ir ūkinės veiklos patikrinimas, kreipimasis į kitas valstybės

institucijas ar panašūs veiksmai, tai sprendimas turi būti priimamas ne vėliau

kaip per 30 darbo dienų. Muitinė išimties tvarka gali pratęsti prašymo

nagrinėjimo laikotarpį, bet ne daugiau kaip 10 darbo dienų. Apie sprendimą

arba prašymo nagrinėjimo laikotarpio pratęsimą pareiškėjui pranešama raštu.

Priimtus sprendimus muitinė nedelsdama įgyvendina.

3. Raštu išdėstytame muitinės sprendime,

kuriuo prašymas atmetamas arba kuris yra nepalankus pareiškėjui, turi būti

nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai ir asmens teisė jį apskųsti

vadovaujantis šio kodekso 226 straipsnio nuostatomis.

4.Asmeniui palankus sprendimas

pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis priimtas remiantis netikslia arba

neišsamia informacija, apie kurios netikslumą arba neišsamumą pareiškėjas

žinojo arba turėjo žinoti, ir jeigu toks sprendimas negalėjo būti

priimtas remiantis tikslia ir išsamia informacija. Sprendimas netenka galios

nuo jo pripažinimo negaliojančiu. Apie sprendimo pripažinimą

negaliojančiu pranešama raštu asmeniui, kuris buvo informuotas apie

sprendimą.

5. Asmeniui palankaus sprendimo

galiojimas gali būti sustabdytas arba pakeistas pasikeitus sąlygoms, kurioms

esant jis buvo priimtas, arba pareiškėjui nevykdant su priimtu

sprendimu susijusių prievolių. Apie sprendimo galiojimo sustabdymą arba

jo pakeitimą raštu pranešama asmeniui, kuris buvo informuotas apie sprendimą.

Sprendimo galiojimo sustabdymas arba pakeitimas įsigalioja nuo pranešimo

apie tai pareiškėjui, jeigu muitinė nenustato kito termino.

5 straipsnis. Informavimas

1. Kiekvienas asmuo turi teisę prašyti

muitinės pateikti informaciją, kaip taikomas šis kodeksas, taip pat kiti

teisės aktai, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė. Toks prašymas gali

būti nepatenkinamas, jeigu jis nėra susijęs su konkrečia pareiškėjo atlikta

arba numatoma atlikti importo, eksporto arba tranzito operacija.

2. Informacija pareiškėjui teikiama

nemokamai, tačiau kai informacijos pateikimas susijęs su tam tikromis

muitinės išlaidomis - prekių ekspertize arba analize, jų grąžinimu

pareiškėjui paštu, informacijos paieška, dokumentų kopijavimu ir pan., -

pareiškėjas privalo Muitinės departamento nustatyta tvarka šias išlaidas

atlyginti.

6 straipsnis. Tikrinimas

Muitinė turi teisę vadovaudamasi įstatymų

ir kitų teisės aktų nuostatomis atlikti muitinį tikrinimą, kad būtų

užtikrintas šio kodekso, taip pat kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą

atsakinga muitinė, vykdymas, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ir

tarptautinės sutartys nenustato ko kita.

7 straipsnis. Informacijos pateikimas

muitinei

Įgyvendinant šio kodekso, taip pat kitų

teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, nuostatas,

kiekvienas asmuo,susijęs su importo, eksporto arba tranzito

operacijomis, privalo muitinės reikalavimu pateikti visą informaciją ir

turimus dokumentus, susijusius su nurodytomis importo, eksporto arba tranzito

operacijomis.

8 straipsnis. Informacijos apsauga

Visa konfidenciali arba

konfidencialiai pateikta informacija laikoma tarnybine paslaptimi.

Muitinė neturi teisės jos atskleisti be tiesioginio informacijos pateikėjo -

asmens arba valstybės institucijos - sutikimo. Informacija pateikiama

nustatyta tvarka, jeigu muitinė turi teisę arba privalo ją pateikti

vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais.

9 straipsnis. Informacijos saugojimas

Asmenys, susiję su importo,

eksporto arba tranzito operacijomis, privalo saugoti šio kodekso 7

straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, neatsižvelgdami į jos

laikmenas, kaip apskaitos dokumentus įstatymų nustatyta tvarka, bet ne

trumpiau kaip 3 kalendorinius metus. Šis 3 kalendorinių metų laikotarpis

skaičiuojamas nuo metų, per kuriuos prekės nustojo būti muitinės

priežiūros objektu, pabaigos.

II DALIS

MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS

III SKYRIUS

MUITINĖ IR JOS FUNKCIJOS

10 straipsnis. Muitinės struktūra

Muitinę sudaro:

1) Muitinės departamentas prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas);

2) teritorinės muitinės ir muitinės

postai;

3) kitos muitinės įstaigos.

11 straipsnis. Muitinės veiklos

teisinis pagrindas

Muitinė savo veiklą grindžia

Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo kodeksu, Tarnybos Lietuvos

Respublikos muitinėje statutu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais,

Muitinės departamento nuostatais bei kitais jos veiklą

reglamentuojančiais teisės aktais.

12 straipsnis. Muitinės

departamentas, jo funkcijos ir teisės

1.Muitinės departamentas yra

muitinės veiklai vadovaujanti valstybės institucija, veikianti prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jai atskaitinga. Muitinės

departamentas yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su Lietuvos

valstybės herbu bei savo pavadinimu.

2. Muitinės departamentui vadovauja Muitinės

departamento direktorius. Jį skiria ir atleidžia finansų ministras.

Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojus skiria ir atleidžia

Muitinės departamento direktorius.

3. Muitinės departamento struktūrą

nustato Muitinės departamento direktorius, suderinęs su finansų ministru.

4. Muitinės departamentas vykdo šias

funkcijas:

1)suderinęs su Finansų

ministerija,steigia, reorganizuoja ir likviduoja teritorines muitines bei

muitinės postus ir nustato teritorinių muitinių veiklos zonas;

2) vadovauja teritorinėms muitinėms ir

derina jų veiklą;

3) organizuoja muitinės įstaigų veiklos

apskaitą ir vykdo šios veiklos kontrolę;

4) organizuoja, kontroliuoja importo ir

eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, importo, eksporto ir tranzito draudimų

bei apribojimų taikymą, teikia pasiūlymus, kaip taikyti ekonomines ir

administracines importo, eksporto bei tranzito reguliavimo priemones;

5) tvarko kombinuotąją muitų tarifų ir

užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą, renka ir apdoroja importo,

eksporto bei tranzito statistinius duomenis, įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka teikia juos atitinkamoms valstybės institucijoms;

6) šio kodekso ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka teikia asmenims informaciją apie įstatymų ir kitų teisės

aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, taikymą;

7) nagrinėja asmenų prašymus bei

skundus dėl muitinės įstaigų bei jų pareigūnų veiksmų, imasi priemonių

nustatytiems trūkumams bei pažeidimams pašalinti ir kaltiems asmenims

nubausti;

8) organizuoja ir vykdo įstatymų bei kitų

teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją,

nustatymą ir tyrimą;

9) taikydamas Operatyvinės veiklos

įstatymo nustatytus operatyvinės veiklos metodus bei naudodamas

operatyvinės veiklos priemones, imasi priemonių kontrabandos faktams

nustatyti;

10) jei yra kontrabandos požymių,

iškelia baudžiamąsias bylas ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka

atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos;

11) sprendžia muitinės veiklos

organizavimo, kadrų atrankos, muitinės darbuotojų profesinio rengimo,

ūkinius ir administracinius klausimus;

12) suderinęs su Finansų ministerija,

steigia muitinės mokymo įstaigas, laboratorijas, informacijos centrus,

kitas muitinės įstaigas, muitinės sandėlius, taip pat įmones ir

organizacijas, reikalingas muitinės veiklai užtikrinti;

13) teikia pasiūlymus dėl muitinės veiklą

reglamentuojančių teisės aktų rengimo ir tobulinimo

Vyriausybei,Finansų ministerijai,kitoms valstybės institucijoms, rengia

nurodytų teisės aktų projektus ir pagal savo kompetenciją juos tvirtina;

14) užtikrina, kad būtų laikomasi

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse prisiimtų muitinės srities

įsipareigojimų, dalyvauja rengiant šių sutarčių projektus, palaiko ryšius

su atitinkamomis kitų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis

organizacijomis;

15) vykdo kitą veiklą, reikalingą

muitinės įstaigų funkcijoms įgyvendinti.

5. Muitinės departamentas, vykdydamas

savo funkcijas, turi teisę:

1) nustatyta tvarka teikti

valstybės institucijoms pasiūlymus ir gauti iš jų informaciją bei

išaiškinimus, kaip taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą

atsakinga muitinė;

2) pagal savo kompetenciją tikrinti,

kaip valstybės institucijos, kiti Lietuvos Respublikos ūkio subjektai vykdo

įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių įgyvendinimą atsakinga

muitinė, taip pat reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybių juos

pažeisti;

3) duoti asmenims privalomus nurodymus

pašalinti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, nustatyta tvarka kreiptis

į įgaliotas valstybės institucijas dėl pažeidimus padariusių Lietuvos

Respublikos ūkio subjektų veiklos apribojimo;

4) įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų komercinės

ir ūkinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimus,

susijusius su šių subjektų atliekamomis muitinės procedūromis;

5) naudotis kitomis šiame kodekse ir

kituose teisės aktuose suteiktomis teisėmis.

6. Muitinės departamento uždavinius,

funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką detaliai reglamentuoja

Muitinės departamento nuostatai. Juos tvirtina finansų ministras.

13 straipsnis. Teritorinė muitinė,

jos funkcijos ir teisės

1. Teritorinė muitinė yra muitinės

įstaiga, veikianti Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje.

Teritorinė muitinė yra juridinis asmuo.

2. Teritorinei muitinei vadovauja

teritorinės muitinės viršininkas, kurį skiria ir atleidžia Muitinės

departamento direktorius.

3. Teritorinė muitinė vykdo šias

funkcijas:

1) vadovauja jos veiklos zonoje

įsteigtiems muitinės postams, derina ir kontroliuoja jų veiklą;

2) atsako už muitinės priežiūros

priemonių įgyvendinimą, importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą;

3) vykdo įstatymų ir kitų teisės

aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją,

nustatymą ir tyrimą;

4) taikydama Operatyvinės veiklos

įstatymo nustatytus operatyvinės veiklos metodus bei naudodama

operatyvinės veiklos priemones, siekia nustatyti kontrabandos faktus;

5) jei yra kontrabandos požymių,

iškelia baudžiamąsias bylas ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka

atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos;

6) renka ir apdoroja importo,

eksporto bei tranzito statistinius duomenis, nustatyta tvarka teikia juos

Muitinės departamentui;

7) vykdo kitas Muitinės

departamento jai pavestas užduotis.

4. Teritorinė muitinė, vykdydama savo

funkcijas, turi teisę:

1) nustatyta tvarka teikti

Muitinės departamentui pasiūlymus ir gauti iš jo informaciją bei

išaiškinimus, kaip taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių

įgyvendinimą atsakinga muitinė;

2) Muitinės departamento pavedimu

patikrinti, kaip valstybės institucijos, kiti Lietuvos Respublikos

ūkio subjektai vykdo įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių

įgyvendinimą atsakinga muitinė, reikalauti pašalinti priežastis,

sudarančias galimybių juos pažeisti;

3) teikti privalomus nurodymus pašalinti

įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kreiptis į Muitinės departamentą dėl

pažeidimus padariusių Lietuvos Respublikos ūkio subjektų veiklos

apribojimo;

4) šio kodekso taikymą

reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka atlikti Lietuvos

Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos

apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimus, susijusius su šių

subjektų atliekamomis muitinės procedūromis;

5) ne ginčo tvarka iš skolininko sąskaitų

banke išieškoti skolą muitinei, su ja susijusias baudas ir (arba)

delspinigius;

6) remiantis Mokesčių administravimo

įstatymu, areštuoti skolininko turtą bei sąskaitas banke, jeigu mokesčio

įstatymo nustatyta tvarka nesumokėti (nepervesti) mokesčiai;

7) naudotis kitomis šiame kodekse ir

kituose teisės aktuose suteiktomis teisėmis.

14 straipsnis. Muitinės postai ir jų

funkcijos

1. Muitinės postas yra teritorinės

muitinės padalinys, veikiantis Muitinės departamento nustatytoje vietoje.

Muitinės postai steigiami valstybės sienos perėjimo vietose, geležinkelio

stotyse, tarptautiniuose jūrų, upių bei oro uostuose, taip pat kitose

Muitinės departamento nustatytose vietose atsižvelgiant į asmenų, transporto

priemonių ir prekių srautus bei jų muitinio tikrinimo galimybes.

2. Muitinės postui vadovauja muitinės

posto viršininkas, kurį skiria ir atleidžia Muitinės departamento

direktorius teritorinės muitinės viršininko teikimu.

3. Muitinės postas atsako už jo

kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą,

importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą, taip pat kitų Muitinės

departamento arba teritorinės muitinės jam pavestų užduočių vykdymą.

15 straipsnis. Pagalba muitinės

įstaigoms

1. Savivaldybės, teisėsaugos bei

kitos valstybinės institucijos privalo nedelsdamos pateikti

atitinkamoms muitinės įstaigoms visą turimą informaciją apie rengiamus,

daromus arba padarytus įstatymų ir kitų teisės aktų, už kurių įgyvendinimą

atsakinga muitinė, pažeidimus, taip pat šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti muitinės atliekamuose Lietuvos

Respublikos ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos, jos

apskaitos, finansinės atskaitomybės patikrinimuose.

2. Savivaldybės, įmonės, įstaigos ir

organizacijos, įskaitant geležinkelio, oro, jūrų, upių ir vamzdynų transporto

įstaigas, muitinės sandėlius, laisvuosius sandėlius ir prekių laikinojo

saugojimo vietas eksploatuojančias įmones bei laisvųjų ekonominių zonų

valdymo bendroves, privalo suteikti muitinės įstaigų veiklai reikalingas

patalpas.

16 straipsnis. Muitinės įstaigų

pagalba kitoms valstybės institucijoms

1. Muitinės įstaigos privalo

nedelsdamos pateikti atitinkamoms teisėsaugos institucijoms visą turimą

informaciją apie teisės pažeidimus, kuriuos jos nustato vykdydamos savo

funkcijas, jeigu šių pažeidimų prevencija arba tyrimas priklauso šių

teisėsaugos institucijų kompetencijai.

2. Pagal šio kodekso 8 straipsnio

nuostatas teisėsaugos institucijos ir teismai baudžiamosiose bei

administracinėse bylose, taip pat teismai civilinėse bylose turi teisę įstatymų

nustatyta tvarka gauti muitinės įstaigose saugomą informaciją apie asmenų

atliekamas importo, eksporto arba tranzito operacijas. Statistiniai

duomenys valstybės institucijoms teikiami Statistikos įstatymo nustatyta

tvarka.

17 straipsnis. Muitinės

tarptautiniai santykiai ir tarptautinis bendradarbiavimas

1. Vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir savo iniciatyva muitinė pagal savo

kompetenciją palaiko ryšius ir bendradarbiauja su atitinkamomis kitų

valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

2. Muitinė, norėdama nustatyti

asmenis, susijusius su neteisėtu narkotikų, psichotropinių, nuodingųjų,

radioaktyviųjų medžiagų, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, pinigų, kultūros

vertybių gabenimu, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta

tvarka taiko kontroliuojamojo pristatymo metodą. Taikant šį metodą, leidžiama

neteisėtai gabenamas arba įtariamas esant neteisėtai gabenamomis nurodytų

prekių siuntas įvežti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, išvežti iš jos

arba gabenti per ją tranzitu, kai muitinė bei kitos teisėsaugos

institucijos tai žino ir prižiūri. Kontroliuojamojo pristatymo metodas

taikomas tik su generalinio prokuroro sankcija.

18 straipsnis. Muitinės pareigūnai ir

tarnautojai

1. Muitinės pareigūnai yra muitinės

darbuotojai, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovo funkcijas arba

turi administracijos įgalinimus. Muitinės pareigūnų teises ir pareigas,

priėmimo į tarnybą, stažavimo, priesaikos, atestacijos, pareiginių

laipsnių suteikimo, perkėlimo į kitas pareigas, skatinimo, drausminės

atsakomybės, nušalinimo nuo pareigų, atleidimo iš tarnybos, darbo apmokėjimo

ir socialinių garantijų tvarką reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos

muitinėje statutas.

2. Muitinės tarnautojai yra

muitinės darbuotojai, nevykdantys valdžios atstovo funkcijų ir

neturintys administracijos įgalinimų. Muitinės tarnautojams taikomi darbo

santykius reglamentuojantys įstatymai.

3. Muitinės pareigūnai ir

tarnautojai už neteisėtus veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

4. Muitinės pareigūnų ir tarnautojų

veiksmai gali būti apskųsti šio kodekso IX dalyje, taip pat kituose

teisės aktuose nustatyta tvarka.

III DALIS

VEIKSNIAI, KURIAIS REMIANTIS PREKĖS APMOKESTINAMOS

IMPORTO IR

EKSPORTO MUITAIS BEI

MOKESČIAIS IR TAIKOMI IMPORTO, EKSPORTO BEI TRANZITO DRAUDIMAI IR APRIBOJIMAI

IV SKYRIUS

MUITŲ TARIFAI, TARIFINIS PREKIŲ KLASIFIKAVIMAS,

IMPORTO,

EKSPORTO BEI TRANZITO DRAUDIMAI IR APRIBOJIMAI

19 straipsnis. Muitai

Muitai yra pagal muitų tarifą

nustatyti mokesčiai, kuriais apmokestinamos importuojamos ir eksportuojamos

prekės.

20 straipsnis. Muitų tarifai

1. Muitų tarifai nustatomi

vadovaujantis Muitų tarifų įstatymu.

2. Muitų tarifus sudaro:

1) kombinuotoji muitų tarifų ir

užsienio prekybos statistikos nomenklatūra;

2) importo ir eksporto muitų

normos, įskaitant lengvatinių muitų (preferencijų) normas. Lengvatinių

muitų (preferencijų) normos taikomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos

tarptautinėmis sutartimis.

21 straipsnis. Muitų tarifų taikymas

Jeigu atsižvelgiant į muitų tarifų

struktūrą iš tam tikrų šalių arba jų grupių kilusioms prekėms taikomi mažesni

muitai, įskaitant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytus

lengvatinius muitus (preferencijas), kartu su muitinės deklaracija turi

būti pateikti dokumentai, įrodantys tokių muitų taikymą sąlygojančią prekių

kilmę.

22 straipsnis. Tarifinis prekių

klasifikavimas

Tarifiniu prekių klasifikavimu

laikomas nustatymas kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos

statistikos nomenklatūros subpozicijos, kurioje šios prekės turi būti

klasifikuojamos vadovaujantis nurodytos nomenklatūros taikymo taisyklėmis.

23 straipsnis. Kiti importo ir

eksporto mokesčiai, importo, eksporto bei tranzito

draudimai ir apribojimai

1. Importuojamos ir eksportuojamos

prekės taip pat apmokestinamos kitais importo ir eksporto mokesčiais,

kurie nustatomi ir taikomi vadovaujantis Akcizų, Pridėtinės vertės mokesčio

ir kitais mokesčių įstatymais.

2. Importo, eksporto bei

tranzito draudimai ir apribojimai nustatomi ir taikomi vadovaujantis

įstatymais bei kitais teisės aktais.

V SKYRIUS

PREKIŲ KILMĖ

Pirmasis skirsnis

ĮPRASTINĖ (NEPREFERENCINĖ) PREKIŲ KILMĖ

24 straipsnis. Įprastinės

(nepreferencinės) prekių kilmės nustatymas

Įprastinė (nepreferencinė) prekių kilmė

nustatoma:

1) taikant muitų tarifus, išskyrus

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytus lengvatinius muitus

(preferencijas);

2) taikant įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatytus importo ir eksporto draudimus bei apribojimus, susijusius su

prekių kilme;

3) įforminant ir išduodant prekių kilmės

sertifikatus.

25 straipsnis. Prekių kilmės šalis.

Prekės, išgautos ir pagamintos vienoje šalyje

1. Prekių kilmės šalimi laikoma ta

šalis, kurioje prekės yra išgautos, pagamintos arba išgautos ir pagamintos.

2. Prekėmis, išgautomis ir pagamintomis

vienoje šalyje, laikomos šios prekės:

1) šalies teritorijoje išgautos

mineralinės ir organinės medžiagos, dujos ir kitos naudingosios iškasenos;

2) šalyje išaugę augalinės kilmės

produktai;

3) šalyje gimę ir užaugę gyvūnai;

4) produktai, pagaminti iš šalyje

užaugusių gyvūnų;

5) produktai, pagaminti iš šalyje

sumedžiotų ar sužvejotų gyvūnų;

6) jūrų žūklės ir kiti jūros verslų

produktai, laivų, registruotų toje šalyje ir plaukiojančių su tos

šalies vėliava, sugauti arba išgauti jūroje, kuri neįeina į šalies

teritorinius vandenis;

7) produktai, išgauti arba pagaminti

plaukiojančiose įmonėse iš tos šalies kilmės prekių, nurodytų šios dalies 6

punkte, jeigu šios plaukiojančios įmonės registruotos toje šalyje ir

plaukioja su tos šalies vėliava;

8) produktai, išgauti iš jūros dugno ar

podugnio, esančio už teritorinių vandenų ribų, jeigu ta šalis turi

išimtines teises eksploatuoti šį jūros dugną ar podugnį;

9) gamybos proceso metu susidariusios

atliekos ir laužas bei naudoti gaminiai, surinkti toje šalyje ir tinkami

tiktai žaliavoms regeneruoti;

10) prekės, pagamintos ar pradėtos

gaminti toje šalyje vien tik iš šios straipsnio dalies 1-9 punktuose

nurodytų produktų arba jų darinių.

26 straipsnis. Prekės, pagamintos

šalyje

1. Jeigu prekės buvo gaminamos ne

vienoje šalyje, prekių kilmės šalimi laikoma ta šalis, kurioje buvo

atliekamas baigiamasis, svarbus perdirbimo arba apdorojimo procesas tam

tikslui įrengtose gamybinėse patalpose, ir jei perdirbimo arba apdorojimo

proceso metu pagaminama kita prekė arba atliekamas svarbus tos prekės gamybos

etapas.

2. Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys arba šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai

nustato kriterijus, pagal kuriuos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės

pripažįstamos kitomis arba tam tikras jų gamybos etapas - svarbiu.

27 straipsnis. Prekių kilmę

įrodančių dokumentų pateikimas

Įstatymų

ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais muitinei turi būti pateikti

prekių kilmę įrodantys dokumentai, o jei kyla abejonių, - taip pat ir

kita informacija, reikalinga prekių kilmei nustatyti ar patikrinti.

Antrasis skirsnis

LENGVATINĖ (PREFERENCINĖ) PREKIŲ KILMĖ

28 straipsnis. Lengvatinės

(preferencinės) prekių kilmės nustatymas

Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių nustatytos lengvatinės (preferencinės) prekių kilmės nustatymo

taisyklės apibrėžia sąlygas, kurias įvykdžius prekėms taikomi

lengvatiniai muitai.

VI SKYRIUS

PREKIŲ MUITINIS ĮVERTINIMAS

29 straipsnis. Prekių muitinio

įvertinimo tvarkos taikymas

Šiame skyriuje

nustatyta prekių muitinio įvertinimo tvarka vadovaujamasi taikant muitų

tarifą, kitus importo mokesčius, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytus importo draudimus bei apribojimus, susijusius su prekių verte.

30 straipsnis. Sandorio vertės metodo

taikymas

1. Importuojamų prekių muitine verte

laikoma sandorio vertė, t.y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti

sumokėti už prekes, parduotas eksportui į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis šio kodekso 33 ir 34

straipsnio nuostatomis. Sandorio vertė nelaikoma prekių muitine verte, jeigu:

1) pirkėjui taikomi disponavimo

prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus:

a) nustatytus įstatymų ir kitų teisės

aktų;

b) ribojančius prekių perpardavimo

geografinę sritį; arba

c) neturinčius didelės įtakos prekių

vertei;

2) prekių pardavimui arba jų kainai

turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių

pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti;

3) tam tikra dalis pajamų, gautų

pirkėjui toliau perparduodant, naudojant prekes ar kitaip jomis disponuojant,

tiesiogiai arba netiesiogiai tenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai

pagal šio kodekso 33 straipsnio nuostatas prekių pardavimo sandorio vertė gali

būti patikslinta;

4) pirkėjas ir pardavėjas yra

tarpusavyje susiję, išskyrus atvejus, kai net pirkėjui ir pardavėjui

esant tarpusavyje susijusiems prekių pardavimo sandorio vertė gali būti

laikoma prekių muitine verte remiantis šio straipsnio 2-5 dalių nuostatomis.

2. Nustatant, ar sandorio vertė gali

būti laikoma prekių muitine verte pagal šio straipsnio 1 dalį, faktas,

kad pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, nelaikomas pakankamu

pripažįstant sandorio vertę netinkama prekių muitiniam įvertinimui.

Jeigu įvertinus prekių pardavimo aplinkybes nustatoma, kad pirkėjo ir

pardavėjo tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai, sandorio vertė pripažįstama

tinkama prekių muitiniam įvertinimui. Jeigu muitinė, remdamasi deklaranto

pateikta ar kitu būdu gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad

pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys turėjo įtakos kainai, deklarantas

raštu informuojamas apie tokio sprendimo motyvus ir jam suteikiama

galimybė pateikti muitinei išdėstytų motyvų įvertinimą.

3. Kai pirkėjas ir pardavėjas yra

tarpusavyje susiję, sandorio vertė pripažįstama tinkama ir prekių

muitinis įvertinimas atliekamas vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies

nuostatomis, jeigu deklarantas parodo, kad ši vertė beveik nesiskiria nuo

maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau)

nustatytos:

1) tapačių arba panašių prekių

pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio

vertės, kai pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję;

2) tapačių arba panašių prekių

muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies

3 punktu;

3) tapačių arba panašių prekių

muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis šio kodekso 31 straipsnio 2 dalies

4 punktu.

4. Pagal šio straipsnio 3 dalį

atliekant palyginimus, atsižvelgiama į deklaranto nurodytus prekybos

sąlygų ir parduodamų prekių kiekio skirtumus, šio kodekso 33 straipsnyje

išvardytas prekių vertės sudėtines dalis, taip pat į pardavėjo išlaidas, kai

prekės parduodamos su juo nesusijusiam pirkėjui, jeigu šių išlaidų pardavėjas

neturi parduodamas prekes su juo susijusiam pirkėjui.

5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti

įvertinimai atliekami deklaranto pageidavimu ir tik prekių vertės

palyginimo tikslais. Remiantis nurodytos dalies nuostatomis, negali būti

nustatyta prekių vertė, naudojama muitiniam įvertinimui vietoj sandorio vertės.

6. Sumokėta arba priklausančia

sumokėti pinigų suma laikomi visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys

įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas

prekes. Į šią sumą įskaitomi visi įvykdyti ar priklausantys įvykdyti

pirkėjo mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo nurodymu kitiems asmenims, esantys

importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga. Mokama gali būti tiesiogiai ir

netiesiogiai, pervedant pinigus, pateikiant akredityvus arba perduodant

kitus vertybinius popierius.

7. Pirkėjo veikla (įskaitant prekių

paklausos tyrimą), kuri vykdoma savo sąskaita, nėra laikoma

netiesioginiu apmokėjimu pardavėjui, išskyrus šio kodekso 33 straipsnyje

nurodytas išlaidas, kurias įvertinant gali būti patikslinama prekių muitinė

vertė. Nustatant importuotų prekių muitinę vertę, nurodytos pirkėjo veiklos

išlaidos nėra pridedamos prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų

sumos, net jeigu šią veiklą galima laikyti vykdoma pardavėjo naudai arba jeigu

ji vykdoma pagal sutartį su pardavėju.

8. Nustatant prekių muitinę vertę,

pirkėjas ir pardavėjas laikomi tarpusavyje susijusiais tik tais atvejais, jei:

1) vienas iš jų yra kito asmens

verslo vadovas arba darbuotojas;

2) jie yra juridiškai pripažįstami verslo

partneriais;

3) jie yra darbdavys ir darbuotojas;

4) bet kuris asmuo yra tiesioginis

arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų

su balso teise savininkas, valdytojas arba disponuotojas;

5) vienas iš jų tiesiogiai arba

netiesiogiai valdo kitą;

6) abu šie asmenys yra tiesiogiai

arba netiesiogiai valdomi trečiojo asmens;

7) abu šie asmenys tiesiogiai arba

netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį;

8) jie yra vienos šeimos nariai

arba giminės (iki antrosios eilės).

31 straipsnis. Kitų prekių muitinio

įvertinimo metodų taikymas

1. Jeigu prekių muitinės vertės

neįmanoma nustatyti vadovaujantis šio kodekso 30 straipsnio nuostatomis, ji

turi būti nustatoma nuosekliai taikant šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4

punktus iki punkto, pagal kurį ši vertė gali būti nustatyta. Kito punkto

nuostatos gali būti taikomos tiktai tuo atveju, jeigu pagal ankstesnįjį

punktą, laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytos eilės tvarkos, prekių

muitinės vertės nustatyti neįmanoma. Deklaranto prašymu šio straipsnio 2

dalies 3 ir 4 punktai gali būti taikomi atvirkščia tvarka.

2. Prekių muitine verte, nustatyta

vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, laikoma:

1) tapačių prekių pardavimo

eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė.

Tapačiomis pripažįstamos prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo

pačiu arba maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau

arba vėliau) kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;

2) panašių prekių pardavimo

eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją sandorio vertė.

Panašiomis pripažįstamos prekės turi būti parduotos ir eksportuotos tuo

pačiu arba maždaug tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau

arba vėliau) kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;

3) vertė, nustatyta remiantis prekės

vieneto kaina, t.y. pinigų suma, sumokėta arba priklausančia sumokėti

už importuotas prekes, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, tapačias arba

panašias importuotas prekes, parduodant Lietuvos Respublikos muitų

teritorijoje didžiausią jų kiekį asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, tuo

pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, kai buvo importuotos prekės, kurių muitinė

vertė turi būti nustatyta, bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba

vėliau;

4) apskaičiuotoji vertė - suma, kurios

dėmenys yra šie dydžiai:

a) žaliavų, medžiagų ir gamybos arba

kitokio importuotų prekių apdorojimo išlaidų vertė;

b) pelnas ir bendrosios išlaidos,

kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai

gamintojų nurodomoms parduodant eksportui į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją prekes, kurios yra tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės,

kurių muitinė vertė turi būti nustatyta;

c) šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5

punkte nurodytų išlaidų vertė.

3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatų

taikymo sąlygos ir taisyklės detaliau nustatytos šio kodekso taikymą

reglamentuojančiuose teisės aktuose.

32 straipsnis. Prekių muitinis

įvertinimas, kai neįmanoma pritaikyti konkretaus muitinio

įvertinimo metodo

1. Jeigu prekių muitinės vertės

neįmanoma nustatyti vadovaujantis šio kodekso 30 ir 31 straipsnių

nuostatomis, ši vertė nustatoma remiantis Lietuvos Respublikoje surinktais

duomenimis ir naudojant priemones, kurios atitinka Susitarimo dėl Bendrojo

susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT, 1994 m.) VII straipsnio

taikymo, Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT, 1994 m.)

VII straipsnio ir šio skyriaus nuostatų bendruosius principus.

2. Nustatant prekių muitinę vertę pagal

šio straipsnio 1 dalį, negalima remtis:

1) Lietuvos Respublikoje pagamintų

prekių pardavimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje kainomis;

2) sistema, pagal kurią nustatant

prekių muitinę vertę pasirenkama didesnioji iš dviejų alternatyvių prekių

verčių;

3) prekių kainomis šalies, iš kurios

prekės eksportuotos, vidaus rinkoje;

4) gamybos išlaidomis, išskyrus tapačių

ir panašių prekių apskaičiuotąją vertę, nustatytą vadovaujantis šio kodekso

31 straipsnio 2 dalies 4 punktu;

5) prekių, parduodamų eksportui į kitas

šalis, kainomis;

6) minimaliomis muitinėmis vertėmis;

7)sutartinėmis arba fiktyviomis

(kontrolinėmis) vertėmis.

33 straipsnis. Išlaidos, kurios

taikant sandorio vertės metodą pridedamos prie pinigų sumos,

sumokėtos arba priklausančios sumokėti

už importuotas prekes

1. Nustatant prekių muitinę vertę pagal

šio kodekso 30 straipsnį, prie pinigų sumos, sumokėtos arba priklausančios

sumokėti už importuotas prekes, pridedama:

1) šios pirkėjo išlaidos, jeigu jos

nėra įskaitytos į pinigų sumą, sumokėtą arba priklausančią sumokėti už

prekes:

a) komisiniai ir apmokėjimas

tarpininkams (brokeriams), išskyrus pirkimo komisinius;

b) talpų, kuriose tiekiamos prekės,

vertė, jeigu šias talpas muitinė laiko importuotų prekių neatskiriama dalimi;

c) įpakavimo vertė, įskaitant

išlaidas įpakavimo medžiagoms ir apmokėjimą už darbą;

2) atitinkamu būdu proporcingai

paskirstyta pirkėjo tiesiogiai arba netiesiogiai, nemokamai arba

sumažintomis kainomis tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, susijusių su

importuotų prekių gamyba ir pardavimu eksportui, vertė. Šioms prekėms ir

paslaugoms priskiriamos (tokiu mastu, kokiu jų vertė neįskaityta į sumokėtą

ar priklausančią sumokėti pinigų sumą):

a) žaliavos, medžiagos, detalės,

komponentai ir panašūs daiktai - sudėtinės importuotų prekių dalys

(priklausiniai);

b) įrankiai, štampai, formos ir panašūs

daiktai, naudoti importuotoms prekėms gaminti;

c) pagalbinės žaliavos, medžiagos

ir kiti daiktai, sunaudoti gaminant importuotas prekes,

d) inžineriniai, projektavimo, meninio

apipavidalinimo, dizaino darbai, įskaitant eskizų ir brėžinių paruošimą,

atlikti ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir būtini importuotų

prekių gamybai;

3) mokesčiai už patentus ir

licencijas, susiję su prekėmis, kurių muitinė vertė nustatoma. Juos pirkėjas

privalo tiesiogiai arba netiesiogiai sumokėti vykdydamas šių prekių

pardavimo jam sąlygas (tokiu mastu, kokiu mokesčiai už patentus ir

licencijas neįskaityti į sumokėtą ar priklausančią sumokėti pinigų sumą),

išskyrus:

a) apmokėjimą už teisę tiražuoti

importuotas prekes Lietuvos Respublikoje;

b) pirkėjo apmokėjimą už teisę

perparduoti arba paskirstyti importuotas prekes, jeigu šis apmokėjimas

nėra prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją

sąlyga;

4) tiesiogiai arba netiesiogiai

pardavėjui tenkanti pajamų dalis, gauta toliau perparduodant,

naudojant importuotas prekes ar kitaip jomis disponuojant;

5) importuotų prekių gabenimo ir

draudimo išlaidos (įskaitant su jų gabenimu susijusias importuotų prekių

krovimo ir tvarkymo išlaidas), atsiradusios iki jų atgabenimo į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją.

2. Šiame straipsnyje nurodyti dydžiai

pridedami prie sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos tiktai

remiantis objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis.

3. Nustatant prekių muitinę vertę, prie

sumokėtos arba priklausančios sumokėti pinigų sumos nepridedami jokie kiti

dydžiai, išskyrus nurodytus šiame straipsnyje.

4. Šiame skyriuje terminu pirkimo

komisiniai vadinamas importuotojo atlygis savo agentui už atstovavimą

perkant prekes, kurių muitinė vertė nustatoma.

straipsnis. Išlaidos,

neįskaitomos į prekių muitinę vertę

Jeigu nėra įskaitytos į pinigų

sumą, sumokėtą arba priklausančią sumokėti už importuotas prekes, į prekių

muitinę vertę neįskaitomos šios atskirai nurodytos išlaidos:

1) prekių gabenimo išlaidos,

atsiradusios po prekių atgabenimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją;

2) statybos, montažo, surinkimo,

priežiūros ar techninės pagalbos išlaidos, atsiradusios po gamyklų įrangos,

mašinų, įrengimų ar panašių prekių importavimo;

3) palūkanos, sumokėtos pirkėjo

pagal atitinkamą finansinį susitarimą ir susijusios su importuotų

prekių pirkimu neatsižvelgiant į tai, ar kreditorius yra pardavėjas, ar

kitas asmuo. Finansinis susitarimas turi būti sudarytas raštu ir pirkėjas

pareikalautas turi sugebėti įrodyti, kad:

a) prekės iš tikrųjų yra parduotos už

pinigų sumą, kuri deklaruojama kaip sumokėta ar priklausanti sumokėti;

b) nurodyta palūkanų norma neviršija

įprastinės tokiems sandoriams toje šalyje tuo metu, kai buvo suteiktas

kreditas;

4) apmokėjimas už teisę tiražuoti

importuotas prekes Lietuvos Respublikoje;

5) pirkimo komisiniai;

6) importo muitai ir mokesčiai,

mokami Lietuvos Respublikoje importuojant arba parduodant tam tikras prekes.

35 straipsnis. Automatinio duomenų

apdorojimo įrangai skirtų laikmenų ir jose esančių

duomenų bei programinės įrangos

muitinės vertės nustatymas

Automatinio duomenų apdorojimo įrangai

skirtų laikmenų ir jose esančių duomenų bei programinės įrangos muitinė

vertė nustatoma remiantis šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės

aktų nustatytomis taisyklėmis.

36 straipsnis. Išlaidų, išreikštų

užsienio valiuta, perskaičiavimas

Jeigu išlaidos, į kurias atsižvelgiama

nustatant prekių muitinę vertę, išreikštos užsienio valiuta, jos

perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų kursą.

Jeigu tam tikros užsienio valiutos oficialus kursas nenustatytas, išlaidos

perskaičiuojamos litais šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės

aktų nustatyta tvarka.

37 straipsnis. Kitų nuostatų,

reglamentuojančių prekių muitinį įvertinimą, taikymas

1. Nustatant muitinę vertę prekių,

išleistų laisvai cirkuliuoti po to, kai su jomis buvo atliekami kiti

muitinės sankcionuoti veiksmai, šio skyriaus nuostatos taikomos

atsižvelgiantį nurodytų prekių muitinį įvertinimą reglamentuojančias šio

kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.

2. Nustatant pagal konsignacijos

sutartis tiekiamų greitai gendančių prekių muitinę vertę, deklaranto

prašymu gali būti taikoma paprastesnė, šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

IV DALIS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJĄ IR VEIKSMAI

SU JOMIS IKI MUITINĖS SANKCIONUOTŲ VEIKSMŲ ĮFORMINIMO

VII SKYRIUS

PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJĄ

38 straipsnis. Įvežtų į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją prekių muitinės priežiūra

1. Į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo momento laikomos muitinės

prižiūrimomis. Jos gali būti muitinės tikrinamos vadovaujantis šio kodekso ir

jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

2. Lietuvos prekės lieka muitinės

prižiūrimos tol, kol joms pripažįstamas Lietuvos prekių statusas. Ne

Lietuvos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pakeičiamas jų

statusas į Lietuvos prekių statusą, išskyrus prekes, nurodytas šio kodekso

80 straipsnio 1 dalyje, kol jos įvežamos į laisvąją ekonominę zoną,

padedamos į laisvąjį sandėlį, reeksportuojamos arba sunaikinamos

vadovaujantis šio kodekso 178 straipsnio nuostatomis.

straipsnis. Įvežtų į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimas

1. Į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją prekes įvežęs asmuo,laikydamasis muitinės nustatyto maršruto

ir vadovaudamasis muitinės nurodymais, privalo jas nedelsiant pristatyti:

1) į nurodytą muitinės įstaigą

arba kitą muitinės nustatytą vietą;

2) į laisvąją ekonominę zoną, jeigu

prekės tiesiogiai į ją gabenamos jūra arba oru, taip pat sausuma, nevykstant

per kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį, ir jeigu laisvoji

ekonominė zona ribojasi su Lietuvos Respublikos valstybės siena sausumoje.

2. Asmuo, prisiėmęs atsakomybę už

įvežtų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekių gabenimą, taip pat

atsako už šio straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio ir 45 straipsnio 2 dalies

nuostatų laikymąsi.

3. Prekės, kurios už Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos ribų gali būti tikrinamos muitinės

pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis,

traktuojamos taip pat kaip ir prekės, įvežtos į Lietuvos Respublikos

muitų teritoriją.

4. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto

nuostatos gali būti netaikomos, jeigu yra įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytų turizmo, pasienio susisiekimo, pašto siuntų arba mažaverčių

siuntų gabenimo lengvatų ir jeigu sudaromos galimybės įgyvendinti

būtinas muitinės priežiūros priemones.

5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos

taip pat netaikomos prekėms, kurios laivais arba orlaiviais gabenamos per

Lietuvos Respublikos teritorinius vandenis arba oro erdvę, jeigu prekių

paskirties jūrų, upių arba oro uostas yra ne Lietuvos Respublikos

muitų teritorijoje.

40 straipsnis. Prekių įvežimas į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją susidarius

ypatingoms aplinkybėms

1. Kai dėl nenumatytų aplinkybių arba

nenugalimos jėgos negali būti laikomasi šio kodekso 39 straipsnio 1

dalies nuostatų, asmuo, atsakingas už prekių gabenimą, pats arba per kitą

asmenį privalo nedelsdamas informuoti muitinę apie susidariusią

situaciją. Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių arba nenugalimos jėgos prekės

nėra visiškai prarastos, muitinei privalo būti pateikta informacija apie

tikslią jų buvimo vietą.

2. Kai dėl nenumatytų aplinkybių arba

nenugalimos jėgos laivas arba orlaivis, nurodytas šio kodekso 39 straipsnio

5 dalyje, priverstas įplaukti į Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje

esantį uostą arba nusileisti šioje teritorijoje ir negali būti laikomasi šio

kodekso 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, asmuo, atsakingas už laivo arba

orlaivio atvykimą į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, pats arba per

kitą asmenį privalo nedelsdamas informuoti muitinę apie susidariusią

situaciją.

3. Muitinė nustato priemones, kurių

būtina imtis norint užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių arba

šio straipsnio 2 dalyje nurodytų laivais ar orlaiviais gabenamų prekių

muitinės priežiūrą. Muitinės nurodymu šios prekės privalo būti nugabentos

į muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą vietą.

VIII SKYRIUS

PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINEI

41 straipsnis. Prievolė pateikti

muitinei į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją

įvežtas prekes

Prekės, kurios vadovaujantis šio kodekso

39 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis atgabenamos į muitinės įstaigą

arba kitą muitinės nustatytą vietą, privalo būti pateiktos muitinei. Prekes

muitinei privalo pateikti asmuo, įvežęs jas į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją.

42 straipsnis. Prekės, kurių

neprivaloma pateikti muitinei

Prekių, įvežtų į Lietuvos Respublikos

muitų teritoriją, neprivaloma pateikti muitinei tik įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatytais atvejais.

43 straipsnis. Pateiktų muitinei

prekių apžiūra

Jei muitinė sutinka, pateiktos muitinei

prekės gali būti apžiūrimos, taip pat imami jų pavyzdžiai arba mėginiai, jei

tai reikalinga įforminti muitinės sankcionuotiems veiksmams, kuriuos

leidžiama atlikti su šiomis prekėmis. Apžiūrėti prekes, imti jų

pavyzdžių arba mėginių leidžiama teisę disponuoti prekėmis turinčiam ir

pateikusiam prašymą asmeniui arba jo atstovui.

IX SKYRIUS

BENDROSIOS DEKLARACIJOS PATEIKIMAS, PATEIKTŲ MUITINEI

PREKIŲ

IŠKROVIMAS IR LAIKINASIS SAUGOJIMAS

44 straipsnis. Bendrosios deklaracijos

pateikimas

1.Kartu su prekėmis, pateikiamomis

muitinei vadovaujantis šio kodekso 41 straipsnio nuostatomis, turi būti

pateikta bendroji deklaracija, išskyrus šio kodekso 46 straipsnyje

nustatytus atvejus.

2. Jei muitinė sutinka, bendroji

deklaracija gali būti pateikta ne vėliau kaip per 1 darbo dieną

skaičiuojant nuo dienos, kada prekės pateiktos muitinei.

straipsnis. Bendrosios

deklaracijos forma ir asmenys, privalantys ją pateikti

1. Bendroji deklaracija turi būti

muitinės nustatyto pavyzdžio (formos). Muitinės nustatyta tvarka

vietoj bendrosios deklaracijos gali būti naudojami prekybos,

transporto ar kiti dokumentai, kuriuose pateikti duomenys, reikalingi

prekėms identifikuoti.

2. Bendrąją deklaraciją privalo pateikti:

1) asmuo, įvežęs prekes į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją;

2) asmuo, kurio įgaliotas veikė šios

straipsnio dalies 1 punkte nurodytas asmuo.

straipsnis. Atvejai, kada muitinė

gali nereikalauti pateikti bendrąją deklaraciją

Atsižvelgdama į įstatymų ir kitų teisės

aktų nuostatas, reglamentuojančias keleivių gabenamų daiktų ir pašto siuntų

įvežimą, muitinė gali nereikalauti pateikti bendrąją deklaraciją,

jeigu tai netrukdo taikyti muitinės priežiūros priemones ir jeigu

nesibaigus šio kodekso 44 straipsnio 2 dalyje nurodytam laikotarpiui

prekės pateikiamos muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti.

straipsnis. Prekių iškrovimas

1. Prekės gali būti iškrautos iš

jas gabenančių transporto priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas

transporto priemones, tik su muitinės sutikimu ir tik muitinės nustatytose

vietose. Muitinės sutikimas nebūtinas, jeigu visos prekės arba jų dalis turi

būti nedelsiant iškrauta dėl prekėms kilusio pavojaus. Tokiu atveju apie

prekių iškrovimą būtina nedelsiant informuoti muitinę.

2. Tikrindama prekes ir jas

gabenančias transporto priemones, muitinė turi teisę bet kuriuo metu

pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes. Prekės iškraunamos ir

išpakuojamos joms iškrauti, išpakuoti ir patikrinti tinkamose muitinės

nustatytose vietose.

straipsnis. Draudimas išgabenti

prekes

Be muitinės leidimo muitinei pateiktos

prekės negali būti išgabentos iš jų buvimo vietos.

49 straipsnis. Muitinės sankcionuotų

veiksmų įforminimas

Jeigu muitinei pateiktos

ne Lietuvos prekės, turi būti įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai,

kuriuos galima atlikti su šiomis prekėmis.

50 straipsnis. Muitinės sankcionuotų

veiksmų įforminimo terminai

1. Jeigu pateikta

bendroji deklaracija, muitinės sankcionuoti veiksmai, kuriuos leidžiama

atlikti su prekėmis, turi būti įforminti:

1) per 45 dienas nuo bendrosios

deklaracijos pateikimo, jeigu prekės atgabentos jūra;

2) per 20 dienų nuo bendrosios

deklaracijos pateikimo, jeigu prekės atgabentos ne jūra.

2. Atsižvelgdama į prekių gabenimo

aplinkybes, muitinė turi teisę sutrumpinti arba pratęsti šio straipsnio 1

dalyje nustatytus terminus. Nurodyti terminai gali būti pratęsti iki 90

dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo, bet ne daugiau, negu būtina

atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes.

51 straipsnis. Laikinai saugomos

prekės

Kol nėra įforminti

muitinės sankcionuoti veiksmai su muitinei pateiktomis prekėmis, jos

laikomos laikinai saugomomis prekėmis.

52 straipsnis. Laikinai saugomų prekių

laikymas

1. Laikinai saugomos

prekės gali būti laikomos tiktai muitinės nustatytose vietose, laikantis

muitinės nustatytų sąlygų.

2. Muitinė turi teisę reikalauti, kad

asmuo, laikantis laikinai saugomas prekes, pateiktų garantiją,

reikalingą užtikrinti remiantis šio kodekso 187 arba 188 straipsnių

nuostatomis galinčios atsirasti skolos muitinei atlyginimą.

53 straipsnis. Veiksmai, kuriuos

galima atlikti su laikinai saugomomis prekėmis

Atsižvelgiant į šio kodekso 43

straipsnio nuostatas, su laikinai saugomomis prekėmis galima atlikti

tiktai tokius veiksmus, kurie reikalingi jų nepakitusiai būklei išsaugoti ir

nepakeičia prekių išvaizdos bei techninių charakteristikų.

straipsnis. Priemonės, taikomos

per nustatytą laiką neįforminus muitinės sankcionuotų

veiksmų su laikinai saugomomis prekėmis

1. Muitinė imasi visų būtinų priemonių,

įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, jeigu per šio kodekso

50 straipsnyje nustatytą laiką nebuvo įforminti muitinės sankcionuoti

veiksmai su laikinai saugomomis prekėmis.

2. Muitinė turi teisę nugabenti šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas laikinai saugomas prekes į muitinės prižiūrimą

vietą ir laikyti joje, kol bus įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai

su šiomis prekėmis arba kol jos bus konfiskuotos. Prekės gabenamos ir

saugomos jomis disponuojančio asmens sąskaita.

55 straipsnis. Laikinai saugomų prekių

sunaikinimas

Šio kodekso taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatytais atvejais, kai dėl šio kodekso 57 straipsnio 2

dalyje nurodytų priežasčių su muitinei pateiktomis prekėmis negali būti

atliekami muitinės sankcionuoti veiksmai, muitinė turi teisę šias prekes

sunaikinti. Apie tokį prekių sunaikinimą informuojamas jomis

disponuojantis asmuo, kuris privalo apmokėti prekių sunaikinimo išlaidas.

56 straipsnis. Neteisėtai įvežtos

arba norint išvengti muitinės priežiūros nuslėptos prekės

1. Nustačiusi, kad prekės buvo

neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos

norint išvengti muitinės priežiūros, muitinė imasi visų įstatymų

nustatytų priemonių, įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir

realizavimą, kad būtų sureguliuota su tomis prekėmis susijusi situacija.

2. Prekės, neteisėtai įvežtos į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba nuslėptos norint išvengti

muitinės priežiūros ir neturinčios savininko arba kurių savininkas

muitinio tikrinimo metu nežinomas, teismo sprendimu pereina valstybės

nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus 2

mėnesiams nuo tos dienos, kai nurodytos prekės buvo paimtos į muitinės

apskaitą.

V DALIS

MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI

X SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

straipsnis. Teisė atlikti

muitinės sankcionuotus veiksmus ir jos apribojimai

1. Su prekėmis, neatsižvelgiant į jų

pobūdį ar kiekį, kilmės šalį, išsiuntimo ar paskirties vietą, bet kuriuo

metu, laikantis nustatytų sąlygų, gali būti atliekami bet kokie muitinės

sankcionuoti veiksmai, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato ko

kita.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatų

taikymą gali riboti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti draudimai ar

apribojimai, pagrįsti valstybės suvereniteto, valstybės saugumo,

viešosios tvarkos, visuomenės moralės, žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų,

augalų ar aplinkos apsaugos, kultūros paveldo vertybių, privačios ar

valstybinės nuosavybės apsaugos reikalavimais.

XI SKYRIUS

MUITINĖS PROCEDŪROS

Pirmasis skirsnis

PREKIŲ PATEIKIMAS MUITINĖS PROCEDŪRAI ĮFORMINTI

58 straipsnis. Prekių

deklaravimas pateikiant jas muitinės procedūrai įforminti

1. Visos prekės, pateikiamos

kuriai nors muitinės procedūrai įforminti, turi būti deklaruojamos

konkrečiai nurodytai muitinės procedūrai.

2. Lietuvos prekės,

deklaruotos negrąžinamojo eksporto, laikinojo išvežimo, laikinojo išvežimo

perdirbti ar muitinio tranzito procedūroms, yra muitinės prižiūrimos nuo

muitinės deklaracijos priėmimo momento iki tol, kol jos išgabenamos iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos arba sunaikinamos, arba kol muitinės

deklaracija pripažįstama negaliojančia.

59 straipsnis. Muitinės įstaigų kompetencija

Muitinės įstaigų kompetenciją pagal

prekių ir transporto priemonių rūšis, muitinės procedūras, deklarantų ar

muitinės procedūros vykdytojų buveinių adresus nustato Muitinės

departamentas.

60 straipsnis. Muitinės deklaracijos

pateikimo formos

Muitinės deklaracija gali būti

pateikiama:

1) raštu;

2) žodžiu arba veiksmu, kuriuo

asmuo, turintis disponavimo prekėmis teisę, pareiškia savo norą pateikti

jas muitinės procedūrai įforminti, jeigu toks muitinės deklaracijos

pateikimo būdas gali būti naudojamas vadovaujantis šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

3) naudojantis automatinio duomenų

apdorojimo techninėmis priemonėmis, jeigu toks muitinės deklaracijos pateikimo

būdas gali būti naudojamas vadovaujantis šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir šis būtas muitinei yra

priimtinas.

Antrasis skirsnis

MUITINĖS DEKLARACIJŲ PATEIKIMAS

61 straipsnis. Įprastinė

(nesupaprastinta) muitinės deklaracijų pateikimo raštu procedūra

1. Raštu pateikiamos muitinės

deklaracijos turi būti muitinės nustatyto pavyzdžio (formos). Muitinės

deklaracijose būtina nurodyti muitinės procedūrą, kuriai deklaruojamos

prekės, ir pateikti šiai muitinės procedūrai įforminti ir atlikti

reikalingą informaciją. Muitinės deklaracijos turi būti pasirašytos ir

nustatytais atvejais patvirtintos deklaranto antspaudu arba suderinto

su muitine pavyzdžio spaudu. Muitinės deklaracijos pildomos ir

įforminamos šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta

tvarka.

2. Kartu su muitinės deklaracijomis

turi būti pateikti visi dokumentai, reikalingi įforminti ir atlikti

muitinės procedūrai, kuriai deklaruojamos prekės.

62 straipsnis. Muitinės deklaracijų

priėmimas muitiniam tikrinimui

Muitinės deklaracijos priimamos

muitiniam tikrinimui, jeigu jos atitinka šio kodekso 61 straipsnyje

nustatytus reikalavimus ir jeigu jose nurodytos prekės pateiktos

muitinei.

63 straipsnis. Teisė pateikti muitinės

deklaraciją

1. Atsižvelgiant į šio

kodekso 3 straipsnio reikalavimus, muitinės deklaraciją turi teisę

pateikti bet kuris šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantis

asmuo, galintis pateikti arba pateikęs muitinės įstaigai prekes ir

dokumentus, reikalingus įforminti ir atlikti muitinės procedūrai,

kuriai deklaruojamos prekės.

2. Deklarantas turi

būti Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą turintis asmuo, išskyrus

šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus.

3. Jeigu muitinės

deklaracijos priėmimas suteikia asmeniui tam tikrų įpareigojimų, asmuo

muitinės deklaraciją turi pateikti pats arba ji turi būti pateikta jo vardu.

4. Šio straipsnio

2 dalis netaikoma asmenims, deklaruojantiems prekes muitinio tranzito

procedūrai, taip pat šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytais atvejais deklaruojantiems prekes laikinojo įvežimo procedūrai bei

asmenims (keleiviams ir pan.), ne nuolat deklaruojantiems prekes.

64 straipsnis. Muitinės deklaracijos

taisymas

1. Jeigu deklarantas pateikia

atitinkamą prašymą, muitinė gali suteikti jam teisę pataisyti muitiniam

tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją. Pataisos muitinės deklaracijoje

negali pakeisti joje pateiktos informacijos tiek, kad muitinės

deklaracija galėtų būti taikoma tokios rūšies prekėms, kurios joje nebuvo

nurodytos.

2. Muitinės deklaracijos iki jos

įforminimo negalima taisyti, jeigu deklarantas pateikė prašymą ją taisyti po

to, kai muitinė:

1) informavo deklarantą, kad bus

atliekama prekių apžiūra;

2) nustatė, kad tam tikri muitinės

deklaracijoje pateikti duomenys yra neteisingi;

3) išleido prekes.

65 straipsnis. Muitinės

deklaracijos pripažinimas negaliojančia

1. Deklaranto prašymu muitinė

pripažįsta negaliojančia muitiniam tikrinimui priimtą muitinės

deklaraciją, jeigu deklarantas pateikia įrodymų, kad prekės buvo

deklaruotos muitinės deklaracijoje nurodytai muitinės procedūrai per

klaidą arba kad dėl tam tikrų aplinkybių atlikti muitinės procedūrą,

kuriai prekės buvo deklaruotos, nėra tikslinga. Jeigu deklarantas pateikia

prašymą pripažinti negaliojančia muitiniam tikrinimui priimtą muitinės

deklaraciją po to, kai muitinė pareiškė norą apžiūrėti prekes, prašymas

gali būti patenkintas tiktai atlikus prekių apžiūrą.

2.Muitinės deklaracija

negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu prekės yra išleistos,

išskyrus šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus

atvejus.

3. Muitinės

deklaracijos pripažinimas negaliojančia neatima muitinės teisės taikyti

deklarantui sankcijas už padarytus pažeidimus.

66 straipsnis. Muitinės deklaracijos

priėmimo muitiniam tikrinimui datos taikymas

Muitinės deklaracijos priėmimo

muitiniam tikrinimui data remiamasi nustatant muitinės procedūros, kuriai

deklaruotos prekės, atlikimo terminus ir taikant kitas jos vykdymo tvarką reglamentuojančias

įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jeigu šis kodeksas ar jo taikymą

reglamentuojantys teisės aktai nenustato ko kita.

67 straipsnis. Muitinės deklaracijos

tikrinimas

Muitinė, tikrindama

muitiniam tikrinimui priimtą muitinės deklaraciją, turi teisę:

1) patikrinti muitinės

deklaraciją sudarančius ir kartu su ja pateikus dokumentus, reikalauti iš

deklaranto pateikti kitus dokumentus, būtinus muitinės deklaracijoje

pateiktos informacijos teisingumui patikrinti;

2) patikrinti prekes,

paimti jų pavyzdžių ar mėginių analizei arba detaliam patikrinimui.

68 straipsnis. Prekių tikrinimas

1. Deklarantas atsako už prekių

nugabenimą į vietas, kuriose jos turi būti patikrinamos ir paimama jų

pavyzdžių arba mėginių, taip pat už jų iškrovimą ir kitus patarnavimus,

reikalingus prekėms patikrinti ir jų pavyzdžiams arba mėginiams

paimti. Visas su tuo susijusias išlaidas padengia deklarantas.

2. Deklarantas turi teisę

dalyvauti arba būti atstovaujamas tikrinant prekes ir imant jų

pavyzdžius arba mėginius. Muitinė prireikus turi teisę reikalauti, kad

deklarantas arba jo atstovas dalyvautų tikrinant prekes, imant jų pavyzdžius

arba mėginius ir suteiktų tokio tikrinimo, pavyzdžių arba mėginių ėmimo

metu būtiną pagalbą.

3. Prekių pavyzdžių arba mėginių ėmimo,

tyrimo ir tyrimo išlaidų padengimo tvarką nustato Muitinės departamentas.

Deklarantui už paimtus prekių pavyzdžius arba mėginius nemokama ir

kitaip nekompensuojama.

69 straipsnis. Prekių tikrinimo

rezultatų taikymas

1. Jei patikrinama tiktai dalis

muitinės deklaracijoje nurodytų prekių, patikrinimo rezultatai taikomi

visoms toje muitinės deklaracijoje nurodytoms prekėms. Deklarantas turi teisę

reikalauti, kad prekių tikrinimas būtų tęsiamas, jeigu jis mano, kad dalies

prekių patikrinimo rezultatai negali būti taikomi likusiai muitinės

deklaracijoje nurodytų prekių daliai.

2. Taikant šio

straipsnio 1 dalį, kai muitinės deklaracijoje nurodytos dviejų arba

daugiau pavadinimų prekės, informacija apie kiekvieną iš jų laikoma

atskira muitinės deklaracija.

70 straipsnis. Muitinės deklaracijos

tikrinimo rezultatų taikymas

1. Muitinės deklaracijos tikrinimo

rezultatais remiamasi taikant šio kodekso ir kitų teisės aktų

nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti

pateiktos prekės, atlikimo tvarką.

2. Jeigu muitinės

deklaracija nebuvo patikrinta, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos

remiantis muitinės deklaracijoje pateikta informacija.

71 straipsnis. Prekių identifikavimo

priemonių taikymas

1. Muitinė imasi būtinų priemonių

prekėms identifikuoti, jeigu identifikavimo reikia muitinės procedūros, kuriai

prekės buvo deklaruotos, atlikimo tvarką reglamentuojančių šio kodekso

ir kitų teisės aktų nuostatų taikymui užtikrinti.

2. Ant prekių arba transporto

priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę nuimti ar suardyti

tiktai muitinė arba tai gali būti atlikta tiktai su muitinės leidimu, išskyrus

atvejus, kai juos nuimti arba suardyti būtina dėl nenumatytų aplinkybių arba

nenugalimos jėgos, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

72 straipsnis. Prekių išleidimas

1. Muitinė nedelsdama išleidžia

prekes, kai patikrinami arba be patikrinimo priimami muitinės deklaracijoje

pateikti duomenys (išskyrus šio kodekso 73 straipsnyje nurodytus

atvejus), jeigu laikomasi prekių pateikimo atitinkamai muitinės procedūrai

įforminti sąlygų ir jeigu prekėms nėra taikomi draudimai arba apribojimai.

Muitinė išleidžia prekes ir tais atvejais, kai muitinės deklaracijoje

pateiktų duomenų neįmanoma patikrinti per pagrįstai tam reikalingą laiką ir kai

toliau tikrinti prekių nereikia.

2. Visos vienoje muitinės

deklaracijoje nurodytos prekės išleidžiamos tuo pačiu metu.

73 straipsnis. Prekių išleidimas

pateikus garantiją

1. Jeigu priėmus

muitinės deklaraciją atsiranda skola muitinei, muitinės deklaracijoje nurodytos

prekės išleidžiamos tiktai tada, kai skola atlyginta arba pateikta

reikalinga garantija.

2. Jeigu šio kodekso

arba jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais atliekant

muitinės procedūrą, kuriai deklaruotos prekės, muitinė reikalauja

pateikti garantiją, prekės neišleidžiamos, kol tokia garantija

nepateikiama.

74 straipsnis. Priemonės, taikomos,

kai prekės negali būti išleidžiamos

1. Muitinė imasi visų būtinų

priemonių, įskaitant prekių sulaikymą, konfiskavimą ir realizavimą, jeigu

prekės dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių negali būti

išleidžiamos arba jeigu išleistos prekės neišgabenamos per pagrįstai tam

reikalingą laiką.

2. Prekės negali būti išleidžiamos,

jeigu:

1) dėl deklaranto kaltės per nustatytą

laiką neįmanoma atlikti jų muitinio tikrinimo;

2) nepateikti muitinės procedūros,

kuriai deklaruotos prekės, taikymui būtini dokumentai;

3) per nustatytą laiką nesumokėti

už jas nustatyti importo arba eksporto muitai ar mokesčiai arba

nepateikta garantija;

4) joms taikomos draudimo arba

apribojimo priemonės ir kitais įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytais

atvejais.

3. Prekės sulaikomos, konfiskuojamos

ir realizuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

75 straipsnis. Supaprastintos

procedūros

1. Šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais muitinė, norėdama

supaprastinti muitinės procedūrų įforminimą ir galėdama užtikrinti tinkamą

jų atlikimo priežiūrą, turi teisę:

1) leisti nepateikti muitinės

deklaracijoje tam tikros informacijos, nurodytos šio kodekso 61 straipsnio

1 dalyje, arba nepateikti kartu su muitinės deklaracija tam tikrų to

paties straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų;

2) vietoj muitinės deklaracijos,

nurodytos šio kodekso 61 straipsnyje, priimti prekybos, transporto

arba kitus dokumentus, kurie kartu su prekėmis pateikiami įforminant

atitinkamą muitinės procedūrą;

3) laikyti prekes pateiktomis

atitinkamai muitinės procedūrai įforminti, jei informacija apie jas

įrašyta į apskaitos dokumentus.

2. Supaprastintoje muitinės

deklaracijoje, prekybos arba kituose dokumentuose, pateikiamuose vietoj

muitinės deklaracijos, taip pat apskaitos dokumentų įrašuose turi būti

nurodyta informacija, kurios pakaktų prekėms identifikuoti. Įrašant prekes

į apskaitos dokumentus, turi būti nurodoma įrašymo data.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse

nustatyta tvarka taikant supaprastintas muitinės procedūras, išskyrus šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus atvejus,

deklarantas privalo pateikti papildomą muitinės deklaraciją, kuri gali

būti periodinės arba suvestinės muitinės deklaracijos pobūdžio.

4. Papildomos ir supaprastintos

muitinės deklaracijos, nurodytos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, laikomos

vientisu dokumentu, įsigaliojančiu nuo supaprastintos muitinės

deklaracijos priėmimo dienos; šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais

atvejais įrašymas į apskaitos dokumentus turi tą pačią juridinę galią

kaip ir šio kodekso 61 straipsnyje nurodytos muitinės deklaracijos

priėmimas.

76 straipsnis. Kitos muitinės

deklaracijos

Jeigu muitinės deklaracija pateikiama

žodžiu ar veiksmu, kaip nurodyta šio kodekso 60 straipsnio 2 punkte,

arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis

priemonėmis, kaip nurodyta to paties straipsnio 3 punkte, šio kodekso 61-75

straipsniai taikomi laikantis pagrindinių juose išdėstytų principų šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

77 straipsnis. Muitinės deklaracijų

tikrinimas po jų įforminimo

1. Muitinė turi teisę savo

iniciatyva arba deklaranto prašymu patikrinti muitinės deklaracijas po prekių

išleidimo.

2. Muitinė, norėdama po prekių

išleidimo įsitikinti muitinės deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumu,

turi teisę patikrinti prekybos ir apskaitos dokumentus, susijusius su

atitinkamų prekių importu arba eksportu, taip pat su paskesnėmis

prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali vykti

deklaranto ar bet kurio kito asmens, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusio su

minėtomis operacijomis arba turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Muitinė

taip pat turi teisę tikrinti prekes, kol jas įmanoma pateikti

tikrinimui.

3. Jeigu pakartotinai patikrinus

muitinės deklaraciją ar atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą tikrinimą

paaiškėja, kad muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios šio

kodekso arba kitų teisės aktų nuostatos buvo taikomos remiantis

neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta

informacija, imasi šio kodekso ar kitų teisės aktų nustatytų priemonių

pataisyti muitinės deklaraciją, išieškoti papildomai apskaičiuotus ir

grąžinti nepagrįstai sumokėtus arba išieškotus muitus ir mokesčius, taip

pat kitų priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.

Trečiasis skirsnis

PREKIŲ IŠLEIDIMAS LAISVAI CIRKULIUOTI

78 straipsnis. Prekių išleidimo

laisvai cirkuliuoti reikšmė

Ne Lietuvos prekių

išleidimas laisvai cirkuliuoti suteikia joms Lietuvos prekių statusą.

Išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti, pripažįstama, kad joms neturi

būti taikomos importo draudimo arba ribojimo priemonės, kad atlikti jų importui

taikomi formalumai ir sumokėti visi importo muitai ir mokesčiai.

straipsnis. Muitų ir mokesčių

apskaičiavimas laikant visą prekių siuntą vienos rūšies

prekėmis

Jeigu vieną prekių siuntą

sudarančios prekės pagal muitų tarifą klasifikuojamos skirtingai ir

jeigu muitinės deklaracijai užpildyti bei įforminti kiekvieną iš šių prekių

klasifikuojant atskirai reikėtų neproporcingai daug darbo bei išlaidų,

palyginti su nustatytais už prekes muitais ir mokesčiais, muitinė

turi teisę deklaranto prašymu duoti sutikimą, kad muitai ir

mokesčiai visai siuntai būtų apskaičiuojami laikant ją prekėmis, už kurias

bendra nustatytų muitų ir mokesčių norma yra didžiausia.

80 straipsnis. Išleistų laisvai

cirkuliuoti prekių muitinės priežiūra

1. Jeigu išleidžiamos laisvai

cirkuliuoti prekės dėl jų ypatingos paskirties visai ar iš dalies

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jos lieka muitinės prižiūrimos.

Muitinės priežiūra prekėms nebetaikoma, kai nebesilaikoma nustatytų

neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais sąlygų ir prekės

eksportuojamos, sunaikinamos arba sumokėjus nustatytus importo muitus ir

mokesčius leidžiama jas naudoti pagal kitą paskirtį, negu buvo numatyta

visai ar iš dalies neapmokestinant šiais importo muitais ir mokesčiais.

2. Šio straipsnio 1

dalyje nurodytoms prekėms taikomos šio kodekso 86 ir 88 straipsnių nuostatos.

81 straipsnis. Lietuvos prekių

statuso praradimas išleidus jas laisvai cirkuliuoti

Išleistos laisvai cirkuliuoti prekės

praranda muitinės pripažintą Lietuvos prekių statusą, jeigu:

1) jų išleidimui laisvai cirkuliuoti

pateikta muitinės deklaracija vadovaujantis šio kodekso 65 straipsniu

pripažinta negaliojančia išleidus prekes;

2) už šias prekes sumokėti importo

muitai ir mokesčiai sugrąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, kai:

a) taikoma laikinojo įvežimo perdirbti

procedūra (pagal drobeko sistemą);

b) vadovaujantis šio kodekso 221

straipsniu nustatoma, kad prekės turi defektų arba neatitinka sutartyje

(kontrakte) nustatytų sąlygų;

c) šio kodekso 222 straipsnyje

nurodytais atvejais už prekes sumokėti importo muitai ir mokesčiai

sugrąžinti arba atsisakyta juos išieškoti prekes eksportavus, reeksportavus ar

su jomis atlikus kitus muitinės sankcionuotus veiksmus.

Ketvirtasis skirsnis

MUITINĖS PROCEDŪROS, KURIAS

ATLIEKANT PREKĖS SĄLYGIŠKAI NEAPMOKESTINAMOS IMPORTO MUITAIS BEI MOKESČIAIS, IR

EKONOMINIO

POVEIKIO TURINČIOS MUITINĖS PROCEDŪROS (BENDROSIOS

NUOSTATOS,

TAIKOMOS KELIOMS MUITINĖS PROCEDŪROMS)

82 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Ne Lietuvos prekės sąlygiškai

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, kai atliekamos šios

muitinės procedūros:

1) muitinis tranzitas;

2) muitinis sandėliavimas;

3) laikinasis įvežimas

perdirbti,sąlygiškai neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais;

4) muitinės prižiūrimas perdirbimas;

5) laikinasis įvežimas.

2. Ekonominio poveikio turinčiomis

vadinamos šios muitinės procedūros:

1) muitinis sandėliavimas;

2) laikinasis įvežimas perdirbti;

3) muitinės prižiūrimas perdirbimas;

4) laikinasis įvežimas;

5) laikinasis išvežimas;

6) laikinasis išvežimas perdirbti.

3. Įvežtomis prekėmis vadinamos

prekės, pateiktos įforminti muitinės procedūrai, kurią atliekant

sąlygiškai neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, taip pat

prekės, pateiktos įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai

(taikant drobeko sistemą), atlikus išleidimo laisvai cirkuliuoti ir šio

kodekso 122 straipsnyje nurodytus formalumus.

4. Nepakeisto pavidalo prekėmis vadinamos

įvežtos prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti ar muitinės

prižiūrimo perdirbimo procedūra, bet neatlikta jokia jų perdirbimo

operacija.

83 straipsnis. Ekonominio poveikio

turinčių muitinės procedūrų reguliavimas

Bet kuri ekonominio poveikio turinti

muitinės procedūra gali būti atliekama tiktai šio kodekso ir jo

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, gavus muitinės leidimą.

84 straipsnis. Muitinės leidimų

išdavimo sąlygos

Atsižvelgiant į papildomus specialius

tam tikrų muitinės procedūrų atlikimo tvarkos reikalavimus, šio kodekso

83 straipsnyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai išduodami

tiktai tada, kai:

1)leidimo prašantis

asmuo pateikia garantiją, užtikrinančią, kad bus įvykdyti

įsipareigojimai, susiję su prašyme nurodyta muitinės procedūra;

2) muitinė gali

užtikrinti atitinkamos muitinės procedūros priežiūrą bei kontrolę,

ir tam reikalingų administracijos priemonių išlaidos nėra

neproporcingai didelės, palyginti su šios muitinės procedūros vykdymo

ekonominiu tikslingumu.

85 straipsnis. Muitinės procedūrų

atlikimo sąlygos

1. Kiekvienos muitinės procedūros

atlikimo sąlygos nustatomos šiam tikslui išduotame leidime.

2. Asmuo, kuriam išduotas leidimas,

privalo informuoti muitinę apie visas po leidimo gavimo susidariusias

aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio leidimo pratęsimui arba turiniui.

86 straipsnis. Garantijų pateikimas

atliekant muitinės procedūras

Kai prekės pateikiamos įforminti

muitinės procedūrai, kurią atliekant sąlygiškai neapmokestinama importo

muitais ir mokesčiais, muitinė turi teisę reikalauti garantijos,

užtikrinančios, kad bus atlyginta bet kokia skola muitinei, galinti atsirasti

dėl šių prekių.

87 straipsnis. Muitinės procedūros

baigimas

1. Ekonominio poveikio turinti

muitinės procedūra, kurią atliekant prekės sąlygiškai neapmokestinamos

importo muitais ir mokesčiais, baigiama pateikus prekes, kurioms ji buvo

taikoma, arba šią muitinės procedūrą atliekant gautus kompensacinius

ar perdirbtuosius produktus kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams

įforminti.

2. Muitinė imasi visų

šio kodekso ar kitų teisės aktų nustatytų priemonių, būtinų sureguliuoti

padėčiai, susijusiai su prekėmis, kurioms įforminta muitinės procedūra

nebuvo nustatyta tvarka baigta.

88 straipsnis. Muitinės procedūros

vykdytojo teisių ir pareigų perdavimas

Ekonominio poveikio turinčios

muitinės procedūros vykdytojo teisės ir pareigos muitinės nustatytomis

sąlygomis gali būti perduotos kitiems asmenims, prisiimantiems su šia

muitinės procedūra susijusius įsipareigojimus ir užtikrinantiems, kad bus

laikomasi visų jos vykdymo sąlygų.

Penktasis skirsnis

MUITINIS TRANZITAS

89 straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros taikymas

1. Muitinio tranzito

procedūra taikoma, kai iš vienos Lietuvos Respublikos muitų teritorijos

vietos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietą gabenamos:

1) ne Lietuvos prekės,

neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių

draudimų ir apribojimų;

2) Lietuvos prekės,

gabenamos per užsienio valstybės teritoriją ir neapmokestintos eksporto

muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų.

2. Pagal šio

straipsnio 1 dalies nuostatas prekės gabenamos:

1) taikant muitinio

tranzito procedūrą šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatyta tvarka;

2) su TIR knygele,

vadovaujantis Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių transportavimo su

TIR knygele (Ženeva, 1975 m. lapkričio 14 d.) nuostatomis;

3) su ATA knygele,

vadovaujantis Laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulas, 1990 m. birželio 26

d.) nuostatomis;

4) paštu (įskaitant

siuntinių gabenimą).

3. Taikant muitinio

tranzito procedūrą prekėms, kurioms buvo įforminta ekonominio poveikio turinti

muitinės procedūra, vadovaujamasi tokių prekių gabenimo tvarką

reglamentuojančiomis šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatomis.

straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros pradžia ir pabaiga

Muitinio tranzito procedūra pradedama

išvykimo muitinės įstaigoje ir baigiama paskirties muitinės įstaigoje,

nustatyta tvarka pateikus šioms įstaigoms prekes kartu su atitinkamais

dokumentais.

91 straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros taikymas prekėms, gabenamoms per

kitos

valstybės teritoriją

Muitinio tranzito procedūra gali būti

taikoma prekėms, gabenamoms per kitos valstybės teritoriją, tik tais atvejais,

jeigu:

1) tai yra numatyta

Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse;

šioms prekėms Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje įforminti muitinės ir

(arba) transporto dokumentai; tokiu atveju muitinio tranzito procedūros

vykdymas sustabdomas, kol prekės gabenamoms per kitos valstybės teritoriją.

92 straipsnis. Garantijų taikymas

atliekant muitinio tranzito procedūrą

1. Muitinio tranzito procedūros

vykdytojas privalo nustatyta tvarka pateikti garantiją, užtikrinančią, kad

bet kokia skola muitinei, galinti atsirasti dėl prekių, kurioms taikoma ši

muitinės procedūra, bus atlyginta, išskyrus šio kodekso 93 straipsnyje

nurodytus atvejus.

2. Šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais garantijos gali būti

nepateikiamos arba taikomos bendrosios garantijos, jeigu prekės gabenamos:

1) jūrų transportu;

2) oro transportu;

3) vamzdynų arba kitu stacionariuoju

transportu;

4) geležinkelio transportu.

93 straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros vykdytojų atleidimas nuo garantijų pateikimo

1. Muitinė, neviršydama šio straipsnio

3 dalyje nustatytų apribojimų, turi teisę atleisti nuo garantijų

pateikimo muitinio tranzito procedūros vykdytojus, kurie atitinka šio

straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

2. Pagal šio straipsnio

1 dalį atleisti nuo garantijų pateikimo galima tiktai muitinio

tranzito procedūros vykdytojus:

1) turinčius Lietuvos

Respublikos ūkio subjekto statusą;

2) reguliariai

atliekančius muitinio tranzito procedūrą;

3) finansiniu požiūriu

galinčius užtikrinti įsipareigojimų muitinei įvykdymą;

4) nepadariusius šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų šio kodekso, mokesčių

įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų;

5) kurie šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka raštu įsipareigojo,

kad gavę pirmą raštišką muitinės teikimą, susijusį su šių asmenų atlikta arba

atliekama muitinio tranzito procedūra, sumokės teikime nurodytą pinigų

sumą.

3. Nuo šio straipsnio 1

ir 2 dalyse nurodytų garantijų pateikimo neatleidžiama, jei muitinio

tranzito procedūrai įforminti pateikiamos prekės:

1)kurių vertė viršija

šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytas ribas;

2) už kurias nustatyti

importo muitai ir mokesčiai arba tam tikrais atvejais eksporto muitai ir

mokesčiai viršija šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą

dydį.

4. Atleisdama nuo

garantijų pateikimo, muitinė išduoda muitinio tranzito procedūros vykdytojui

nustatyto pavyzdžio liudijimą.

94 straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros vykdytojo atsakomybė

1. Muitinio tranzito procedūros

vykdytojas atsako:

1) už visų prekių pristatymą per nustatytą

terminą (tuo metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) į

paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir

(arba) identifikavimo ženklais;

2) už šio kodekso ir kitų muitinio

tranzito procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų

nuostatų laikymąsi.

2. Be muitinio tranzito procedūros

vykdytojo atsakomybės, nustatytos šio straipsnio 1 dalyje, prekių

vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant

muitinio tranzito procedūrą, taip pat yra atsakingas už visų prekių

pristatymą per nustatytą terminą (tuo metu jos negali būti keičiamos,

naudojamos ar apdorojamos) į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis

muitinės plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais.

straipsnis. Muitinio tranzito

procedūros atlikimo ir įforminimo tvarkos bei išimčių

nustatymas

1. Muitinio tranzito procedūros

atlikimo ir įforminimo tvarką bei sąlygas detaliau nustato Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys ir šio kodekso taikymą reglamentuojantys

teisės aktai.

2. Šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos

prekės gali būti gabenamos iš vienos Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos vietos į kitą ir laikinai išvežamos iš nurodytos teritorijos

išlaikant jų statusą ir netaikant joms muitinio tranzito procedūros.

Šeštasis skirsnis

MUITINIS SANDĖLIAVIMAS

96 straipsnis. Muitinio sandėliavimo

procedūros taikymas

1. Muitinio sandėliavimo procedūra

įforminama, kai muitinės sandėliuose leidžiama laikyti ne Lietuvos

prekes neapmokestinant jų importo muitais bei mokesčiais ir netaikant joms

ekonominių draudimų bei apribojimų.

2. Muitinės sandėlis - tai

muitinės nustatyta ir prižiūrima Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos dalis, kurioje šio kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių

teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti saugomos prekės.

3. Šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka muitinio sandėliavimo

procedūra prekėms gali būti taikoma ir nepadedant jų į muitinės sandėlį.

97 straipsnis. Muitinės sandėlių

tipai ir asmenys, atsakingi už muitinio

sandėliavimo

procedūros atlikimą

1. Muitinės sandėliai gali būti atvirieji

arba uždarieji. Atvirajame muitinės sandėlyje prekes gali laikyti visi

asmenys, uždarajame - tiktai muitinės sandėlio savininkas.

2. Muitinės sandėlio savininkas yra

asmuo, kuriam šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta

tvarka suteikta teisė steigti muitinės sandėlį.

3. Muitinio sandėliavimo procedūros

vykdytojas yra asmuo, kuris padėjo prekes į muitinės sandėlį ir,

pateikdamas muitinės deklaraciją muitinio sandėliavimo procedūrai įforminti,

įsipareigojo muitinei įvykdyti su šia muitinės procedūra susijusius

reikalavimus, arba asmuo, kuriam perduotos šio asmens teisės ir pareigos.

98 straipsnis. Muitinės sandėlio

steigimas

1. Turėti muitinės sandėlį asmuo

gali tiktai gavęs muitinės leidimą. Pačiai muitinei turėti sandėlį tokio

leidimo nereikia.

2. Jeigu asmuo pageidauja steigti

muitinės sandėlį, jis turi kreiptis į muitinę su raštišku prašymu, kuriame

nurodomas sandėlio steigimo ekonominis tikslingumas, ir pateikti šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus leidimui

gauti reikalingus dokumentus. Leidime steigti muitinės sandėlį įrašomos

nustatytos jo veiklos sąlygos ir šio kodekso 107 straipsnyje nurodytos

įprastinės prekių tvarkymo operacijos, kurias leidžiama jame atlikti.

3. Leidimai steigti muitinės

sandėlį išduodami tik asmenims, turintiems Lietuvos Respublikos ūkio

subjekto statusą.

99 straipsnis. Muitinės sandėlio savininko

pareigos

Muitinės sandėlio savininkas, išskyrus

šio kodekso 100 straipsnyje nustatytus atvejus, privalo:

1) užtikrinti, kad muitinės sandėlyje

saugomos prekės be muitinės leidimo nebūtų iš jo išgabentos;

2) vykdyti visus įsipareigojimus,

susijusius su prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra,

saugojimu sandėlyje;

3) laikytis leidime steigti muitinės

sandėlį nurodytų veiklos sąlygų;

4) vykdyti kitas šio kodekso 102 ir 103

straipsniuose bei jo taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose

nurodytas pareigas.

100 straipsnis. Muitinio

sandėliavimo procedūros vykdytojo atsakomybė

1. Leidime steigti atvirąjį muitinės

sandėlį gali būti nurodyta, kad už šio kodekso 99 straipsnio 1 ir

(arba) 2 punktuose nurodytų sąlygų laikymąsi atsako tik muitinio

sandėliavimo procedūros vykdytojas.

2. Muitinio sandėliavimo procedūros

vykdytojas atsako už įsipareigojimų, susijusių su šios muitinės procedūros

taikymu prekėms, įvykdymą.

101 straipsnis. Muitinės sandėlio

savininko teisių ir pareigų perdavimas

Jei Muitinės departamentas sutinka,

muitinės sandėlio savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos

kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai muitinės sandėlį turi pati muitinė.

102 straipsnis. Muitinės sandėlio

savininko garantijos pateikimas

Remiantis šio kodekso 86

straipsniu, jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka

gali būti reikalaujama, kad muitinės sandėlio savininkas pateiktų šio

kodekso 99 straipsnyje nustatytų sąlygų įvykdymą užtikrinančią garantiją.

103 straipsnis. Muitinės

sandėlyje laikomų prekių apskaita

1. Muitinės sandėlio savininkas

privalo užtikrinti, kad muitinės sandėlyje būtų tvarkoma visų prekių,

kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, apskaita. Apskaitos tvarką

muitinės sandėlio savininkas derina su muitine. Tipinę muitinės sandėlio

apskaitos tvarką nustato Muitinės departamentas.

2. Taikydama šio kodekso 84 straipsnį,

muitinė neprivalo reikalauti, kad muitinės sandėlio savininkas

tvarkytų apskaitą, jeigu šio kodekso 99 straipsnio 1 ir (arba) 2

punktuose nustatyta atsakomybė tenka tik muitinio sandėliavimo procedūros

vykdytojui ir prekės pateikiamos šiai muitinės procedūrai įforminti

deklaruojant raštu ir netaikant supaprastintos procedūros.

104 straipsnis. Muitinės sandėlio

naudojimas laikyti prekėms, kurioms netaikoma muitinio

sandėliavimo procedūra

1. Jeigu yra ekonominis poreikis ir

jeigu tai netrukdo taikyti muitinės priežiūros priemones, muitinė turi

teisę leisti:

1) laikyti muitinės sandėlyje Lietuvos

prekes;

2) perdirbti muitinės sandėlyje ne

Lietuvos prekes taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir laikantis

šiai muitinės procedūrai nustatytų reikalavimų. Kaip supaprastinami

muitinės formalumai laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą atliekant muitinės

sandėlyje, nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai;

3) perdirbti muitinės sandėlyje ne

Lietuvos prekes taikant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą ir laikantis

šiai muitinės procedūrai nustatytų reikalavimų. Kaip supaprastinami

muitinės formalumai atliekant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą

muitinės sandėlyje, nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais

atvejais muitinio sandėliavimo procedūra prekėms netaikoma.

3. Muitinė turi teisę reikalauti, kad

šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prekės būtų įtraukiamos į apskaitą

šio kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

105

straipsnis. Prekių įtraukimas į

muitinės sandėlio apskaitą

Prekes, kurioms

įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, padėjus į muitinės sandėlį,

būtina tuoj pat įtraukti į šio kodekso 103 straipsnio 1 dalyje

nurodytą apskaitą.

106 straipsnis. Prekių laikymo

muitinės sandėlyje laikas ir uždraudimas sandėliuoti prekes

1. Prekių laikymo muitinės sandėlyje

laikas neribojamas. Susidarius ypatingoms aplinkybėms, muitinė turi

teisę nustatyti muitinio sandėliavimo terminą, iki kurio pabaigos muitinio

sandėliavimo procedūros vykdytojas privalo pateikti prekes kitiems muitinės

sankcionuotiems veiksmams įforminti.

2. Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti, kurias prekes laikyti

muitinės sandėlyje draudžiama, taip pat tam tikroms prekėms taikomus

muitinio sandėliavimo terminus.

107 straipsnis. Prekių tvarkymo

operacijos muitinės sandėlyje

Muitinės sandėlyje leidžiama

atlikti įprastines, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytas jame laikomų prekių tvarkymo operacijas: jas prižiūrėti, pagerinti

prekių išvaizdą, paruošti jas transportavimui, paskirstymui arba

pardavimui. Šios prekių tvarkymo operacijos ir jų atlikimo sąlygos

nurodomos leidime steigti muitinės sandėlį.

108 straipsnis. Laikinas prekių

išgabenimas iš muitinės sandėlio

1. Susidarius tam tikroms

aplinkybėms, muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojui leidžiama

laikinai išgabenti iš muitinės sandėlio prekes, kurioms taikoma

muitinio sandėliavimo procedūra. Prekės iš muitinės sandėlio gali būti

laikinai išgabenamos tik su muitinės sutikimu ir nustačius tokio išgabenimo

sąlygas.

2. Su laikinai

išgabentomis iš muitinės sandėlio prekėmis, laikantis nustatytų sąlygų,

gali būti atliekamos šio kodekso 107 straipsnyje nurodytos prekių tvarkymo

operacijos.

109 straipsnis. Prekių perkėlimas

iš vieno muitinės sandėlio į kitą

Jeigu muitinė sutinka, prekės, kurioms

taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti perkeltos iš vieno

muitinės sandėlio į kitą.

110 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

muitinės sandėlyje laikomas prekes apskaičiavimas

1. Jeigu importuojant muitinės

sandėlyje laikytas prekes atsiranda skola muitinei ir jeigu tokių prekių

muitinė vertė nustatoma remiantis sumokėta ar priklausančia sumokėti pinigų

suma, į kurią įtrauktos prekių sandėliavimo ir (arba) priežiūros

muitinės sandėlyje išlaidos, šios išlaidos neturi būti įtraukiamos į prekių

muitinę vertę, jeigu jos nurodytos atskirai nuo pinigų sumos, sumokėtos

ar priklausančios sumokėti už prekes.

2. Jeigu buvo atliktos muitinės sandėlyje

laikomų prekių tvarkymo operacijos, nurodytos šio kodekso 107 straipsnyje,

deklaranto prašymu turi būti laikoma, kad prekių rūšis, muitinė vertė ir

kiekis, pagal kuriuos nustatoma importo muitų ir mokesčių suma, šio kodekso

197 straipsnyje nurodytu laiku atitiko nurodytąsias prekes, kurių tvarkymo

operacijos nebuvo atliktos. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės

aktų nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka gali būti

pakeista.

3. Jeigu prieš pateikiant atitinkamą

muitinės deklaraciją šio kodekso 75 straipsnyje nustatyta tvarka

prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti nepateikiant jų muitinei, importo

muitai ir mokesčiai už šias prekes apskaičiuojami remiantis muitų ir

mokesčių normomis, taikytomis prekių pateikimo muitinio sandėliavimo

procedūrai įforminti dieną. Tokia tvarka taikoma pagal šio kodekso 197

straipsnį nustatant skolos muitinei dydį, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis

šio kodekso 77 straipsniu remiamasi anksčiau įformintų muitinės deklaracijų

tikrinimo rezultatais.

Septintasis skirsnis

LAIKINASIS ĮVEŽIMAS PERDIRBTI

111 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Atsižvelgiant į šio kodekso 112

straipsnio nuostatas, laikinojo įvežimo perdirbti procedūra taikoma Lietuvos

Respublikos muitų teritorijoje atliekant vieną arba kelias perdirbimo

operacijas su:

1) ne Lietuvos prekėmis, skirtomis

reeksportuoti suteikus joms kompensacinių produktų pavidalą,

neapmokestinant šių prekių importo muitais bei mokesčiais ir netaikant

ekonominių draudimų bei apribojimų;

2) išleistomis laisvai cirkuliuoti

prekėmis, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai sugrąžinami

arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu šios prekės eksportuojamos suteikus

joms kompensacinių produktų pavidalą;

2. Nustatant laikinojo įvežimo

perdirbti procedūros atlikimo tvarką, vartojamos šios sąvokos:

1) sąlyginio neapmokestinimo sistema -

laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kurią atliekant neapmokestinimas

importo muitais ir mokesčiais taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte

nurodytu būdu;

2) drobeko sistema - laikinojo

įvežimo perdirbti procedūra, kurią atliekant neapmokestinimas importo muitais

ir mokesčiais taikomas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu būdu;

3) perdirbimo operacijos:

a) prekių apdorojimas, įskaitant jų

surinkimą, montažą arba sujungimą su kitomis prekėmis;

b) prekių perdirbimas;

c) prekių remontas, įskaitant jų

restauraciją ir taisymą;

d) naudojimas šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytų prekių, kurių neįmanoma

identifikuoti kompensaciniuose produktuose. Jas naudojant palengvinama

kompensacinių produktų gamyba, net jeigu šios prekės visai ar iš dalies

sunaudojamos;

4) kompensaciniai produktai -

produktai, gauti atlikus perdirbimo operacijas;

5) ekvivalentiškos prekės - Lietuvos

prekės, kurios gali būti naudojamos gaminant kompensacinius produktus

vietoj laikinai įvežtų perdirbti prekių;

6) išeiga - kompensacinių produktų kiekis

(norma), gautas perdirbus tam tikrą kiekį laikinai įvežtų perdirbti prekių.

112 straipsnis. Ekvivalentiškų prekių

naudojimas

1. Jeigu laikomasi šio straipsnio 2

dalyje nustatytų sąlygų ir muitinė sutinka, taip pat atsižvelgus į

šio straipsnio 4 dalies nuostatas:

1) kompensaciniai produktai gali

būti gauti iš ekvivalentiškų prekių;

2) kompensaciniai produktai, gauti

iš ekvivalentiškų prekių, gali būti išvežti iš Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos prieš laikinai įvežant prekes perdirbti.

2. Ekvivalentiškos prekės savo kokybe ir

charakteristikomis turi atitikti laikinai įvežtas perdirbti prekes. Tam

tikrais atvejais, nustatytais šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės

aktų, ekvivalentiškų prekių gamybos arba perdirbimo stadija gali būti

aukštesnė už laikinai įvežtų perdirbti prekių.

3. Taikydama šio straipsnio 1 dalį,

laikinai įvežtas perdirbti prekes muitinė laiko ekvivalentiškomis prekėmis,

o šias - laikinai įvežtomis perdirbti prekėmis.

4. Šio kodekso taikymą

reglamentuojančiuose teisės aktuose gali būti nustatyta atvejų, kai draudžiama

taikyti šio straipsnio 1 dalį arba jos taikymas apribojamas.

5. Jeigu taikomas šio straipsnio 1 dalies

2 punktas ir už kompensacinius produktus, jeigu jie nebūtų eksportuojami arba

reeksportuojami įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, turėtų

būti mokami eksporto muitai ir (arba) mokesčiai, laikinojo įvežimo

perdirbti procedūros vykdytojas turi pateikti garantiją, užtikrinančią, kad

muitai ir (arba) mokesčiai bus sumokėti, jeigu laikinai įvežamos

perdirbti (ekvivalentiškos) prekės per nustatytą laikotarpį nebus

įvežtos.

113 straipsnis. Leidimo perdirbti

laikinai įvežtas prekes išdavimas

Leidimas perdirbti laikinai įvežtas

prekes išduodamas muitinei prašymą pateikusiam asmeniui, atliekančiam

visas perdirbimo operacijas arba jų dalį.

114 straipsnis. Leidimo perdirbti

laikinai įvežtas prekes išdavimo sąlygos

Leidimas perdirbti laikinai įvežtas

prekes išduodamas tik tuo atveju, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo

turi Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą. Asmenims, neturintiems šio

ūkio subjekto statuso, leidimai gali būti išduodami tik laikinai įvežtoms

prekėms perdirbti nekomerciniais tikslais;

2) laikinai įvežtos

perdirbti prekės, išskyrus nurodytas šio kodekso 111 straipsnio 2 dalies 3

punkto d papunktyje, gali būti identifikuotos kompensaciniuose produktuose

arba šio kodekso 112 straipsnyje nurodytais atvejais gali būti

patikrinta, kaip vykdomos ekvivalentiškų prekių naudojimo sąlygos;

3) laikinojo įvežimo

procedūros taikymas sudaro palankias sąlygas kompensaciniams produktams

eksportuoti arba reeksportuoti ir nėra pažeidžiami esminiai Lietuvos

Respublikos gamintojų interesai, t.y. laikomasi laikinojo įvežimo

perdirbti tikslingumo sąlygų, kurias nustato šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai.

115 straipsnis. Laikinojo įvežimo

perdirbti procedūros laikotarpis

1. Muitinė nustato laikotarpį, per

kurį kompensaciniai produktai turi būti eksportuoti, reeksportuoti arba

pateikti kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti.

Laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į numatomą perdirbimo operacijų ir

kompensacinių produktų išvežimo arba kitų veiksmų su produktais atlikimo

trukmę.

2. Nurodytas laikotarpis skaičiuojamas

nuo ne Lietuvos prekių laikinojo įvežimo perdirbti procedūros

įforminimo dienos. Muitinė išimties tvarka dėl susidariusių ypatingų

aplinkybių, kai laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas

pateikia motyvuotą prašymą, gali pratęsti šį laikotarpį. Kad būtų

paprasčiau, šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nurodytais atvejais

ir tvarka gali būti nustatyta, kad, skaičiuojant einamąjį kalendorinį

mėnesį arba ketvirtį prasidedančio laikotarpio trukmę, jo pabaiga bus

ateinančio kalendorinio mėnesio arba ketvirčio paskutinė diena.

3. Jeigu taikomas šio kodekso 112

straipsnio 1 dalies 2 punktas, muitinė nustato laikotarpį, per kurį ne

Lietuvos prekės turi būti pateiktos laikinojo įvežimo perdirbti

procedūrai įforminti. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kai

priimta eksporto muitinės deklaracija, pateikta išvežti kompensaciniams

produktams, gautiems iš atitinkamų ekvivalentiškų prekių.

4. Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai gali apriboti laikinojo įvežimo perdirbti

laikotarpio trukmę. Šie apribojimai taikomi atliekant tam tikras

perdirbimo operacijas ar perdirbant tam tikras prekes.

116 straipsnis. Kompensacinių produktų

išeiga

1. Muitinė nustato kompensacinių

produktų išeigą arba tam tikrais atvejais jos apskaičiavimo metodą. Išeiga

nustatoma remiantis informacija apie aplinkybes, kuriomis atliekamos arba

turi būti atliekamos perdirbimo operacijos.

2.Tam tikrais atvejais

šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti

standartinę tam tikrų kompensacinių produktų išeigą, ypač tada, kai atliekant

perdirbimo operacijas įprastiniu būdu ir laikantis tiksliai nustatytų

techninių sąlygų naudojamos tas pačias charakteristikas turinčios prekės ir

pagaminami tokios pačios kokybės kompensaciniai produktai.

117 straipsnis. Kompensacinių produktų

išleidimas laisvai cirkuliuoti

Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai nustato atvejus ir sąlygas, kuriomis

laikinai įvežtos perdirbti prekės arba kompensaciniai produktai gali

būti išleisti arba laikomi išleistais laisvai cirkuliuoti.

118 straipsnis. Muitų ir mokesčių

už laikinai įvežtas perdirbti prekes apskaičiavimas

1. Jeigu atsiranda skola muitinei,

šios skolos dydis importuojant prekes nustatomas remiantis muitų ir

mokesčių normomis, taikytomis tą dieną, kai buvo priimta importo

muitinės deklaracija laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai, išskyrus šio

kodekso 119 straipsnyje nurodytus atvejus.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje

nurodytu laiku laikinai įvežtos perdirbti prekės atitinka nustatytus

lengvatinių muitų (preferencijų) taikymo reikalavimus, šioms prekėms gali

būti taikomi lengvatiniai muitai (preferencijos), taikytini tapačioms

prekėms, jeigu jas išleidžiant laisvai cirkuliuoti pateikta importo muitinės

deklaracija būtų priimta tą pačią dieną.

119 straipsnis. Kompensacinių

produktų apmokestinimas muitais ir mokesčiais,

taikomais

importuojant tam tikras prekes

Išleidžiant laisvai cirkuliuoti arba

pateikiant kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti

kompensacinius produktus, nustatytus, atsižvelgiant į jų pobūdį ir santykinį

kiekį, pagal šio kodekso taikymą reglamentuojančius teisės aktus, kitaip,

negu nustatyta šio kodekso 118 straipsnyje, laikinojo įvežimo perdirbti

procedūros vykdytojo pageidavimu kompensaciniai produktai gali būti

apmokestinami muitais ir mokesčiais, taikomais importuojant tapačias prekes.

120 straipsnis. Perdirbimas ne

Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje

1. Jei muitinė sutinka, visus

kompensacinius produktus arba jų dalį, taip pat nepakeisto pavidalo

laikinai įvežtas perdirbti prekes galima laikinai išvežti iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos toliau perdirbti taikant

laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą.

2. Jeigu reimportuojant

prekes atsiranda skola muitinei, taikomi:

1) nustatyti už laikinai

išvežtus perdirbti kompensacinius produktus arba už šio straipsnio 1

dalyje nurodytas nepakeisto pavidalo prekes importo muitai ir

mokesčiai. Jie apskaičiuojami vadovaujantis šio kodekso 118 ir 119 straipsnių

nuostatomis;

2) nustatyti už

reimportuojamus ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje perdirbtus

produktus importo muitai ir mokesčiai. Jie apskaičiuojami vadovaujantis

šio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinojo išvežimo perdirbti

procedūros atlikimo tvarką, tokia pačia tvarka kaip ir apmokestinant

laikinai išvežtas perdirbti prekes, kurios prieš jų išvežimą buvo išleistos

laisvai cirkuliuoti.

121 straipsnis. Drobeko sistemos

taikymas

Drobeko sistema gali būti taikoma

visoms prekėms, išskyrus prekes, kurioms tą dieną, kai priimta

importo muitinės deklaracija išleidimui laisvai cirkuliuoti, taikomi

ekonominiai draudimai ir apribojimai.

122 straipsnis. Drobeko sistemos

taikymas ir informacijos apie leidimą perdirbti

laikinai įvežtas

prekes pateikimas

Tai, kad taikoma drobeko sistema, ir

informacija apie leidimą atlikti laikinai įvežtų prekių perdirbimo

operacijas turi būti nurodyta išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktoje

importo muitinės deklaracijoje. Muitinės reikalavimu nurodytas leidimas

turi būti pateiktas kartu su šia muitinės deklaracija.

123 straipsnis. Nuostatos, netaikomos

naudojant drobeko sistemą

Jeigu naudojama drobeko sistema,

netaikomi šio kodekso 112 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 ir 5

dalys, 115 straipsnio 3 dalis, 117, 118 ir 126 straipsniai.

124 straipsnis. Kompensacinių

produktų laikinasis išvežimas perdirbti, taikant drobeko

sistemą

Kompensacinių produktų

laikinasis išvežimas perdirbti vadovaujantis šio kodekso 120 straipsnio 1

dalimi nelaikomas jų eksportu pagal šio kodekso 125 straipsnio

nuostatas, išskyrus atvejus, kai nurodyti produktai per nustatytą

laikotarpį nėra reimportuojami į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

125 straipsnis. Importo muitų ir

mokesčių sugrąžinimas arba atsisakymas juos

išieškoti taikant drobeko

sistemą

1. Laikinojo įvežimo

perdirbti procedūros vykdytojas turi teisę pateikti prašymą sugrąžinti importo

muitus ir mokesčius arba prašymą atsisakyti juos išieškoti, jeigu jis

muitinei priimtinu būdu įrodo, kad kompensaciniai produktai, gauti iš

laikinai įvežtų perdirbti prekių, išleistų laisvai cirkuliuoti taikant drobeko

sistemą, buvo:

1) negrąžinamai eksportuoti; arba

2) pateikti muitinio tranzito,

muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo arba laikinojo įvežimo perdirbti

procedūrai (taikant sąlyginio neapmokestinimo sistemą) įforminti ir

numatoma vėliau juos reeksportuoti, padėti į laisvąjį sandėlį arba išgabenti į

laisvąją ekonominę zoną.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalies 1

ir 2 punktuose nurodytas muitinės procedūras, turi būti laikomasi jų atlikimo

sąlygų.

3. Atliekant muitinės sankcionuotus

veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, kompensaciniai

produktai turi būti laikomi ne Lietuvos prekėmis.

4. Laiką, per kurį turi būti

pateiktas prašymas sugrąžinti importo muitus ir mokesčius arba

prašymas atsisakyti juos išieškoti, nustato šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai.

5. Kompensaciniai produktai,

pateikti atitinkamai muitinės procedūrai įforminti, padėti į laisvąjį sandėlį

arba išgabenti į laisvąją ekonominę zoną vadovaujantis šio straipsnio

1 ir 2 dalių nuostatomis, gali būti išleisti laisvai cirkuliuoti tik

su muitinės sutikimu. Sutikimas duodamas pateikus motyvuotą prašymą,

kuriame turi būti pagrįstas prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti būtinumas.

Šiuo atveju importo muitai ir mokesčiai, kurie buvo sugrąžinti arba kurių

atsisakyta išieškoti, laikomi skola muitinei.

6. Nustatant sugrąžinamų arba atsisakomų

išieškoti muitų dydį, vadovaujamasi šio kodekso 119 straipsnio nuostatomis.

126

straipsnis. Kompensacinių

produktų neapmokestinimas eksporto muitais ir mokesčiais

Taikant laikinojo įvežimo perdirbti

procedūrą, kai naudojama sąlyginio neapmokestinimo sistema, kompensaciniai

produktai neapmokestinami eksporto muitais ir mokesčiais, kurie būtų

taikomi atitinkamoms Lietuvos prekėms.

Aštuntasis skirsnis

MUITINĖS PRIŽIŪRIMAS PERDIRBIMAS

127 straipsnis. Muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūros taikymas

Muitinės prižiūrimo perdirbimo

procedūra taikoma, kai Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje leidžiama

atlikti ne Lietuvos prekių, kurios neapmokestinamos importo muitais bei

mokesčiais ir kurioms netaikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai, perdirbimo

operacijas, pakeičiančias prekių pobūdį arba pavidalą. Atlikus šias

operacijas, gauti produktai išleidžiami laisvai cirkuliuoti taikant už

šiuos produktus nustatytus importo muitus ir mokesčius. Nurodyti produktai,

gauti atlikus perdirbimo operacijas, vadinami perdirbtaisiais produktais.

128 straipsnis. Muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūros taikymo atvejai

Muitinės prižiūrimo perdirbimo

procedūros taikymo atvejus nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės

aktai.

129 straipsnis. Leidimo

perdirbti prekes muitinei prižiūrint išdavimas

Leidimas perdirbti prekes muitinei

prižiūrint išduodamas prašymą muitinei pateikusiam asmeniui, atliekančiam

visas muitinės prižiūrimo perdirbimo operacijas arba jų dalį.

130 straipsnis. Leidimo

perdirbti prekes muitinei prižiūrint išdavimo sąlygos

Leidimas perdirbti prekes muitinei

prižiūrint išduodamas tik tuo atveju, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos

Respublikos ūkio subjekto statusą;

2)įvežtos prekės gali būti identifikuotos

perdirbtuosiuose produktuose;

3) perdirbus prekes, neįmanoma

ekonomiškai pagrįstu būdu sugrąžinti joms pavidalo, kokį prekės turėjo

pateikimo muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrai įforminti metu;

4) muitinės prižiūrimo perdirbimo

procedūros taikymas nesukuria prielaidų palankiau taikyti prekių kilmės

taisykles arba kiekybinius apribojimus;

5) taikant nurodytą muitinės

procedūrą, laikomasi gamybinės veiklos skatinimo sąlygų ir nėra

pažeidžiami esminiai Lietuvos Respublikos gamintojų interesai, t.y.

laikomasi šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų

muitinės prižiūrimo perdirbimo tikslingumo sąlygų.

131 straipsnis. Nuostatos, taikomos

atliekant muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą

Atliekant muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūrą, taikomos šio kodekso 115 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių

bei 116 straipsnio nuostatos.

132 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

prekes, perdirbamas muitinei prižiūrint, apskaičiavimas

Jeigu atsiranda skola muitinei,

susijusi su nepakeisto pavidalo arba nebaigtomis perdirbti prekėmis,

palyginti su leidime atlikti muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą

nurodytais produktais, šios skolos dydis nustatomas remiantis muitų ir

mokesčių normomis, taikytomis tapačioms importuojamoms prekėms tą dieną,

kai buvo priimta importo muitinės deklaracija muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūrai.

133 straipsnis. Lengvatinių importo

muitų (preferencijų) taikymas perdirbtiesiems produktams

Jeigu prekės jų pateikimo muitinės

prižiūrimo perdirbimo procedūrai įforminti metu atitiko nustatytus lengvatinių

muitų (preferencijų) taikymo reikalavimus ir jeigu tokie muitai gali būti

taikomi prekėms, tapačioms išleidžiamiems laisvai cirkuliuoti

perdirbtiesiems produktams, šiems produktams taikomi lengvatiniai importo

muitai (preferencijos).

Devintasis skirsnis

LAIKINASIS ĮVEŽIMAS

134 straipsnis. Laikinojo įvežimo

procedūros taikymas

Laikinojo įvežimo procedūra

taikoma, kai Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikomos ir

naudojamos ne Lietuvos prekės, kurias numatyta reeksportuoti neperdirbtas ir

nepakeistas (išskyrus normalų prekių nusidėvėjimą dėl įprastinio jų naudojimo).

Šios prekės sąlygiškai, visai ar iš dalies, neapmokestinamos importo muitais

bei mokesčiais ir joms netaikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai.

135 straipsnis. Leidimo laikinai

įvežti prekes išdavimas

Leidimas laikinai įvežti prekes

išduodamas jas laikančiam ar naudojančiam asmeniui arba asmeniui,

atsakingam už jų laikymą ar naudojimą.

136 straipsnis. Leidimo laikinai

įvežti prekes išdavimo sąlygos

Leidimas taikyti laikinojo įvežimo

procedūrą išduodamas tik tuo atveju, kai įmanoma užtikrinti laikomų arba

naudojamų Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir reeksportuojamų

laikinai įvežtų prekių identifikavimą. Muitinė taip pat gali leisti taikyti

laikinojo įvežimo procedūrą ir tuo atveju, kai laikinai įvežtų prekių

identifikuoti neįmanoma, jei netaikant identifikavimo priemonių nesusidarys

sąlygų pažeisti šios muitinės procedūros atlikimo tvarką.

137 straipsnis. Laikinojo įvežimo

laikotarpis

1. Muitinė nustato laikotarpį, per

kurį laikinai įvežtos prekės turi būti reeksportuotos arba pateiktos

kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis

nustatomas atsižvelgiant į prekių laikymui arba naudojimui reikalingą laiko

trukmę, kuri nurodyta leidime laikinai įvežti prekes.

2. Maksimalus prekių laikinojo įvežimo

laikotarpis negali viršyti 24 mėnesių, išskyrus šio kodekso 138

straipsnyje nurodytus atvejus. Muitinė, atsižvelgdama į numatyto prekių

laikymo arba naudojimo aplinkybes, gali nustatyti ir trumpesnį laikinojo

įvežimo laikotarpį.

3. Susidarius ypatingoms aplinkybėms,

muitinė turi teisę laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo prašymu pratęsti

šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus laikotarpius iki leidime nurodytam

prekių laikymui arba naudojimui reikalingo termino, bet ne daugiau kaip 12

mėnesių nuo nustatyto laikinojo įvežimo laikotarpio pabaigos.

138

straipsnis. Laikinojo įvežimo

procedūros taikymo visai neapmokestinant importo

muitais bei mokesčiais atvejai ir

sąlygos

Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai nustato laikinojo įvežimo procedūros

taikymo visai neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais atvejus ir

sąlygas.

139

straipsnis. Laikinojo įvežimo

procedūros taikymas iš dalies neapmokestinant importo

muitais bei mokesčiais ir draudimas ją

taikyti

1. Laikinai įvežtos

prekės, liekančios ne Lietuvos Respublikoje registruoto asmens

nuosavybėje, iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais,

jeigu jų įvežimas neatitinka laikinojo įvežimo visai neapmokestinant

importo muitais bei mokesčiais atvejų ir sąlygų, nustatytų vadovaujantis

šio kodekso 138 straipsniu.

2. Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai nustato, kurias prekes draudžiama laikinai įvežti

iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais.

140 straipsnis. Muitų ir mokesčių

mokėjimas už prekes, laikinai įvežtas iš dalies

neapmokestinant importo muitais ir

mokesčiais

1. Už prekes, kurioms taikoma laikinojo

įvežimo procedūra iš dalies neapmokestinant importo muitais ir

mokesčiais, kiekvieną mėnesį ar mėnesio dalį, kai joms taikoma ši muitinės

procedūra, turi būti mokami 3 procentai prekėms nustatytų importo muitų ir

mokesčių, kurie turėtų būti sumokėti išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti

jų pateikimo laikinojo įvežimo procedūrai įforminti dieną.

2. Už laikinai įvežtas prekes sumokėtų

importo muitų ir mokesčių suma negali viršyti sumos, kuri būtų

sumokėta išleidus šias prekes laisvai cirkuliuoti jų pateikimo

laikinojo įvežimo procedūrai įforminti dieną, neįskaitant palūkanų,

kurios gali būti nustatytos vadovaujantis šio kodekso taikymą

reglamentuojančiais teisės aktais.

3. Laikinojo įvežimo procedūros

vykdytojo teisių ir pareigų perdavimas vadovaujantis šio kodekso 88

straipsniu nelaikomas šios muitinės procedūros pratęsimu kitiems prekių

laikinojo įvežimo laikotarpiams tomis pačiomis neapmokestinimo importo muitais

ir mokesčiais sąlygomis.

4. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje

nurodytu atveju laikinojo įvežimo procedūros vykdytojo teisių ir

pareigų perdavėjas bei perėmėjas turi perdavimo mėnesį galiojančius

laikinojo įvežimo iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais

leidimus, perdavėjas privalo sumokėti muitus ir mokesčius už visą nurodytą

mėnesį.

141 straipsnis. Muitų ir mokesčių

už laikinai įvežtas prekes apskaičiavimas

1. Jeigu atsiranda skola muitinei,

susijusi su laikinai įvežtomis prekėmis, šios skolos dydis nustatomas

remiantis muitų ir mokesčių normomis, taikytomis tą dieną, kai buvo

priimta importo muitinės deklaracija laikinojo įvežimo procedūrai. Šio

kodekso 138 straipsnyje nurodytu atveju skolos muitinei dydis nustatomas

remiantis muitų ir mokesčių normomis, taikomomis atitinkamoms prekėms

šio kodekso 197 straipsnyje nurodytu momentu.

2. Jeigu skola muitinei, susijusi su

prekėmis, laikinai įvežtomis iš dalies neapmokestinant importo muitais

ir mokesčiais, atsiranda dėl kitos priežasties nei prekių pateikimas

nurodytai muitinės procedūrai įforminti, ši skola bus lygi muitų bei

mokesčių sumos, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 1 dalį, ir muitų bei

mokesčių sumos, sumokėtos arba mokėtinos remiantis šio kodekso 140 straipsniu,

skirtumui.

Dešimtasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI

142 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Atsižvelgiant į šio kodekso

151-156 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias standartinio prekių

pakeitimo sistemos taikymą, ir į 120 straipsnio nuostatas, laikinojo

išvežimo perdirbti procedūra taikoma, kai iš Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos laikinai išvežamos numatytos perdirbti Lietuvos prekės ir

išleidžiami laisvai cirkuliuoti, visai ar iš dalies neapmokestinant

importo muitais ir mokesčiais, produktai, gauti perdirbus šias prekes.

2. Laikinai išvežamos perdirbti

Lietuvos prekės apmokestinamos už jas nustatytais eksporto muitais

ir mokesčiais,joms taikomi ekonominiai draudimai bei apribojimai, taip

pat kiti formalumai, susiję su Lietuvos prekių išvežimu iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos.

3. Nustatant laikinojo išvežimo

perdirbti procedūros atlikimo tvarką, vartojamos šios sąvokos:

1) laikinai išvežamos perdirbti prekės -

prekės, kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra;

2) perdirbimo operacijos -

operacijos, nurodytos šio kodekso 111 straipsnio 2 dalies 3 punkto a,

b ir c papunkčiuose;

3) kompensaciniai produktai - visi

produktai, gauti atlikus perdirbimo operacijas;

4) išeiga - kompensacinių produktų kiekis

(norma), gautas perdirbus tam tikrą kiekį laikinai išvežtų perdirbti prekių.

143

straipsnis. Laikinojo išvežimo

perdirbti procedūros netaikymas

1. Laikinojo išvežimo perdirbti

procedūra netaikoma Lietuvos prekėms:

1) kurių išvežimas sąlygoja importo

muitų ir mokesčių sugrąžinimą arba atsisakymą juos išieškoti;

2) kurios prieš jų išvežimą buvo

išleistos laisvai cirkuliuoti, visai neapmokestinant importo muitais

ar mokesčiais dėl jų ypatingos paskirties, kol taikomos tokio

neapmokestinimo muitais ir mokesčiais sąlygos.

2. Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti atvejus, kai laikinojo

išvežimo perdirbti procedūra gali būti taikoma šio straipsnio 1 dalies 2

punkte nurodytoms prekėms.

144 straipsnis. Leidimo perdirbti

laikinai išvežtas prekes išdavimas

Leidimas taikyti laikinojo išvežimo

perdirbti procedūrą išduodamas prašymą muitinei pateikusiam asmeniui,

sudariusiam sutartį dėl perdirbimo operacijų atlikimo.

145 straipsnis. Leidimo perdirbti

laikinai išvežtas prekes išdavimo sąlygos

Leidimas perdirbti laikinai išvežtas

prekes išduodamas tik tuo atveju, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo turi Lietuvos

Respublikos ūkio subjekto statusą;

2) įmanoma nustatyti, kad kompensaciniai

produktai gauti perdirbus laikinai išvežtas prekes. Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti atvejus, kai šio reikalavimo

taikyti nebūtina;

3) leidimas taikyti laikinojo

išvežimo perdirbti procedūrą nepažeidžia Lietuvos Respublikos gamintojų

esminių interesų, t.y. laikomasi šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės

aktų nustatytų laikinojo išvežimo perdirbti tikslingumo sąlygų.

146

straipsnis. Laikinojo išvežimo

perdirbti laikotarpio ir kompensacinių

produktų išeigos nustatymas

1. Muitinė nustato

laikotarpį, per kurį kompensaciniai produktai turi būti reimportuoti į

Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Susidarius ypatingoms aplinkybėms ir

kai laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas pateikia motyvuotą

prašymą, muitinė išimties tvarka gali šį laikotarpį pratęsti.

2. Muitinė nustato

kompensacinių produktų išeigą arba tam tikrais atvejais jos apskaičiavimo

metodą. Išeiga nustatoma remiantis informacija apie aplinkybes, kuriomis

atliekamos arba turi būti atliekamos perdirbimo operacijos.

147 straipsnis. Kompensacinių

produktų neapmokestinimo importo muitais ir

mokesčiais

sąlygos

1. Kompensaciniai produktai

visai ar iš dalies neapmokestinami importo muitais ir mokesčiais šio

kodekso 148 straipsnyje nustatytu būdu tiktai tuo atveju, jeigu importo

muitinės deklaraciją išleidimui laisvai cirkuliuoti savo vardu arba per

įgaliotą atstovą pateikia:

1) asmuo, kuriam

išduotas leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą;

2) kitas asmuo,

turintis Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą, gavęs asmens,

turinčio leidimą taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą,

sutikimą, jeigu laikomasi leidime nustatytų nurodytos muitinės

procedūros atlikimo sąlygų.

2. Šio kodekso 148

straipsnyje nustatytas visiškas arba dalinis neapmokestinimas importo

muitais ir mokesčiais netaikomas, jeigu nesilaikoma bent vienos iš sąlygų,

susijusių su laikinojo išvežimo perdirbti procedūros taikymu, išskyrus

atvejus, kai muitinei priimtinu būdu įrodoma, kad pažeidimai neturėjo

didesnės įtakos tinkamai taikyti nurodytą muitinės procedūrą.

148 straipsnis. Muitų ir mokesčių

už kompensacinius produktus, gautus iš laikinai išvežtų

perdirbti prekių, apskaičiavimas

1. Visiškas arba dalinis neapmokestinimas

importo muitais ir mokesčiais, nustatytas šio kodekso 142 straipsnyje,

taikomas atimant iš importo muitų ir mokesčių sumos, priklausančios

sumokėti už išleidžiamus laisvai cirkuliuoti kompensacinius produktus,

importo muitų ir mokesčių sumą, kurią priklausytų sumokėti pagal tą pačią

dieną galiojančias muitų ir mokesčių normas už laikinai išvežtas

perdirbti prekes, jeigu jos būtų importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją iš šalies, kurioje buvo atliktos visos perdirbimo operacijos arba

paskutinioji perdirbimo operacija.

2. Importo muitų ir mokesčių suma,

kuri atimama šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, apskaičiuojama

remiantis atitinkamų prekių kiekiu ir kitomis jų charakteristikomis,

buvusiomis eksporto muitinės deklaracijos laikinojo išvežimo perdirbti

procedūrai priėmimo dieną, bei muitų ir mokesčių normomis, taikomomis

kompensacinių produktų išleidimui laisvai cirkuliuoti pateiktos importo

muitinės deklaracijos priėmimo dieną.

3. Laikinai išvežtų perdirbti prekių

vertė turi atitikti įskaitytąją į kompensacinių produktų muitinę vertę

remiantis šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu arba,

jeigu laikinai išvežtų perdirbti prekių muitinės vertės neįmanoma

nustatyti nurodytu būdu, kompensacinių produktų muitinės vertės ir

muitinei priimtinu būdu apskaičiuotų laikinai išvežtų perdirbti prekių

perdirbimo išlaidų skirtumą.

4. Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti tam tikras išlaidas, į kurias

neturi būti atsižvelgiama nustatant importo muitų ir mokesčių sumą,

atimamą šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu prieš pateikiant

prekes laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai įforminti jos buvo

išleistos laisvai cirkuliuoti taikant sumažintus importo muitus ar

mokesčius dėl ypatingos prekių paskirties, kol taikomos tokio muitų ir

mokesčių sumažinimo sąlygos, atimama importo muitų ir mokesčių suma yra

lygi sumai, kuria prekės buvo apmokestintos jas išleidžiant laisvai

cirkuliuoti.

5. Jeigu laikinai išvežtos

perdirbti prekės jas išleidžiant laisvai cirkuliuoti galėjo būti

neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais dėl ypatingos prekių paskirties

arba šie mokesčiai dėl nurodytos priežasties galėjo būti sumažinti, į šį

atleidimą arba sumažinimą atsižvelgiama, jeigu su prekėmis atliktos operacijos

atitiko jų ypatingą paskirtį šalyje, kurioje buvo atliktos visos perdirbimo

operacijos arba paskutinioji perdirbimo operacija.

6. Jeigu vadovaujantis Lietuvos

Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kuriose numatytas lengvatinių muitų

(preferencijų) taikymas, kompensaciniams produktams gali būti taikomi

lengvatiniai muitai (preferencijos) ir jeigu jie gali būti taikomi prekėms,

pagal savo klasifikaciją atitinkančioms laikinai išvežtas perdirbti prekes, tai

apskaičiuojant importo muitų ir mokesčių sumą, kuri atimama šio straipsnio 1

dalyje nurodytu būdu, remiamasi importo muitų ir mokesčių normomis, kurios

būtų taikomos laikinai išvežtoms perdirbti prekėms, atitinkančioms

lengvatinių muitų (preferencijų) taikymo reikalavimus.

7. Taikant šį straipsnį

atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas,

pagal kurias Lietuvos ir atitinkamų šalių tarpusavio prekyboje tam tikri

kompensaciniai produktai neapmokestinami arba gali būti neapmokestinami

importo muitais ir mokesčiais.

149 straipsnis. Laikinai išvežtų

nemokamai remontuoti prekių neapmokestinimas importo

muitais ir mokesčiais

1. Kai laikinai išvežtų prekių perdirbimo

tikslas buvo jų remontas, prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti visai

neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, jeigu muitinei priimtinu būdu

įrodoma, kad jos buvo remontuojamos nemokamai, taip pat remiantis įstatymų

ar sutarties numatyta asmens pareiga atlikti remontą pagal garantiją

arba dėl gamybos defekto.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma,

jeigu defektas buvo užfiksuotas anksčiau, t.y. iki prekių išleidimo

laisvai cirkuliuoti.

150 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

laikinai išvežtas mokamai remontuoti prekes

apskaičiavimas

Jei laikinai išvežtų prekių perdirbimo

tikslas buvo jų remontas ir už šį remontą mokama sugrąžinus prekes,

taikomas šio kodekso142straipsnyjenustatytasdalinis neapmokestinimas importo

muitais ir mokesčiais. Importo muitų ir mokesčių suma apskaičiuojama

pagal normas, taikomas kompensaciniams produktams jų išleidimui laisvai

cirkuliuoti pateiktos importo muitinės deklaracijos priėmimo dieną. Šių

prekių muitine verte laikoma suma, lygi jų remonto išlaidoms, jeigu šios

išlaidos yra vienintelis asmens, kuriam išduotas leidimas taikyti

laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, atlygis už atliktą remontą ir

jeigu šio atlygio dydžiui neturėjo įtakos jokie nurodyto asmens ir

remonto operacijas atlikusio asmens tarpusavio ryšiai.

Vienuoliktasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI TAIKANT STANDARTINIO

PREKIŲ

PAKEITIMO SISTEMĄ

151 straipsnis. Standartinio prekių

pakeitimo sistemos taikymas

1. Laikantis šiame skirsnyje nustatytų

papildomų sąlygų, reglamentuojančių laikinojo išvežimo perdirbti

procedūros atlikimo tvarką, kai taikoma standartinio prekių pakeitimo

sistema, kompensaciniai produktai gali būti pakeisti kitais produktais,

kurie toliau vadinami pakaitos produktais.

2. Jei muitinė sutinka, standartinio

prekių pakeitimo sistema gali būti taikoma laikinai išvežtoms

perdirbti prekėms, kurių perdirbimo operacijos pagal savo pobūdį

atitinka Lietuvos prekių remontą, išskyrus prekes, kurioms remiantis šio

kodekso taikymą reglamentuojančiais teisės aktais standartinio prekių

pakeitimo sistema netaikoma.

3. Nuostatos, taikomos kompensaciniams

produktams, taip pat taikomos ir pakaitos produktams, išskyrus šio kodekso

156 straipsnyje nurodytą atvejį.

4. Jei muitinė sutinka ir laikomasi jos

nustatytų sąlygų, pakaitos produktai gali būti importuojami anksčiau,

negu prekės laikinai išvežamos perdirbti. Tokiu atveju turi būti pateikta

garantija, užtikrinanti, kad bus sumokėti už pakaitos produktus nustatyti

importo muitai ir mokesčiai.

5. Jei muitinė sutinka ir laikomasi jos

nustatytų sąlygų, standartinio prekių pakeitimo sistema gali būti taikoma

importuojant pakaitos produktus ir šio kodekso 178 straipsnyje nustatyta tvarka

sunaikinant prekes, kurios turi būti laikinai išvežtos perdirbti.

152 straipsnis. Pakaitos produktų

charakteristikos

1. Pakaitos produktai turi būti taip

pat klasifikuojami ir turėti tas pačias kokybines bei technines

charakteristikas kaip ir laikinai išvežtos perdirbti prekės, jeigu su

pastarosiomis būtų atliktos tos pačios remonto operacijos.

2. Jeigu prieš laikinai

išvežant perdirbti prekės buvo naudotos, pakaitos produktai taip pat turi būti

naudotos, o ne naujos prekės. Turint muitinės sutikimą, ši taisyklė gali būti

netaikoma, jeigu pakaitos produktai pateikiami nemokamai, taip pat remiantis

įstatymų ar sutarties numatyta asmens pareiga atlikti remontą pagal garantiją

arba dėl gamybos defekto.

153 straipsnis. Leidimo taikyti

standartinio pakeitimo sistemą išdavimo sąlygos

Leidimas taikyti standartinio

pakeitimo sistemą išduodamas, jeigu įmanoma patikrinti, ar laikomasi šio

kodekso 152 straipsnyje nustatytų sąlygų.

154 straipsnis. Pakaitos produktų

importavimas anksčiau už laikinąjį prekių išvežimą

perdirbti

1. Jei pakaitos

produktai importuojami anksčiau, negu prekės laikinai išvežamos perdirbti,

pastarosios prekės turi būti išvežamos per 2 mėnesius nuo importo

muitinės deklaracijos, pateiktos pakaitos produktų išleidimui laisvai

cirkuliuoti, priėmimo dienos.

2. Jei susidaro ypatingos

aplinkybės ir laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas pateikia

motyvuotą prašymą, muitinė išimties tvarka gali pratęsti šio straipsnio 1

dalyje nurodytą laikotarpį, bet ne daugiau kaip iki 6 mėnesių nuo

importo muitinės deklaracijos, pateiktos pakaitos produktų išleidimui laisvai

cirkuliuoti, priėmimo dienos.

155 straipsnis. Muitų ir mokesčių už

pakaitos produktus apskaičiavimas

Jei pakaitos produktai importuojami

anksčiau, negu prekės laikinai išvežamos perdirbti, ir jei taikomos šio

kodekso 148 straipsnio nuostatos, tai apskaičiuojant atimamą importo muitų ir

mokesčių sumą remiamasi importo muitų ir mokesčių normomis, kurios taikomos

laikinai išvežamoms perdirbti prekėms, jų eksporto muitinės deklaracijos

nurodytai muitinės procedūrai priėmimo dieną.

156 straipsnis. Nuostatos, netaikomos

standartinio prekių pakeitimo sistemai

Šio kodekso 145 straipsnio 2

punkto nuostatos standartinio prekių pakeitimo sistemai netaikomos.

Dvyliktasis skirsnis

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS

157 straipsnis. Laikinojo išvežimo

procedūros taikymas

1. Laikinojo išvežimo procedūra

taikoma, kai ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje laikomos arba

naudojamos Lietuvos prekės, kurias numatyta reimportuoti neperdirbtas ir

nepakeistas (išskyrus normalų prekių nusidėvėjimą dėl įprastinio jų

naudojimo). Reimportuotos prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti

neapmokestinant importo muitais bei mokesčiais ir netaikant ekonominių

draudimų bei apribojimų. Laikinojo išvežimo procedūros taikymas ir

informacija apie leidimą ją atlikti turi būti nurodyti išleidimui

laisvai cirkuliuoti pateiktoje importo deklaracijoje. Muitinės

reikalavimu nurodytas leidimas turi būti pateiktas kartu su šia deklaracija.

2. Laikinai išvežant Lietuvos prekes,

taikomi už jas nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai bei ekonominiai

draudimai ir apribojimai, taip pat kiti formalumai, susiję su Lietuvos

prekių išvežimu iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Jeigu

išleidžiant laisvai cirkuliuoti laikinai išvežtas prekes laikomasi šio

straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, už jas sumokėti eksporto muitai ir

mokesčiai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti.

3. Jeigu iki prekių laikinojo

išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos jos buvo išleistos

laisvai cirkuliuoti neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais arba

sumažinus šiuos mokesčius dėl ypatingos prekių paskirties, pagal šio

straipsnio 1 dalį jos neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais tik

tuo atveju, jeigu prekių paskirtis išlieka ta pati. Jeigu reimportuojamų

prekių paskirtis pakinta, iš prekėms taikomų importo muitų ir mokesčių

sumos atimami muitai ir mokesčiai, sumokėti už prekes pirmą kartą

išleidžiant laisvai cirkuliuoti. Jeigu pastaroji muitų ir mokesčių suma

viršija sumą, mokėtiną išleidžiant laisvai cirkuliuoti reimportuotas

prekes, sumokėti muitai ir mokesčiai negrąžinami.

158 straipsnis. Leidimo laikinai

išvežti prekes išdavimas

Leidimas laikinai išvežti prekes

išduodamas asmeniui, sudariusiam sutartį dėl jų laikymo arba naudojimo.

159 straipsnis. Leidimo laikinai

išvežti prekes išdavimo sąlygos

Leidimas laikinai išvežti prekes

išduodamas tik tuo atveju, jei įmanoma užtikrinti laikinai išvežtų

prekių identifikavimą jas reimportuojant. Muitinė gali leisti taikyti

laikinojo išvežimo procedūrą ir tuo atveju, kai laikinai išvežtų

prekių identifikuoti neįmanoma, jei netaikant identifikavimo priemonių

nesusidarys sąlygų pažeisti šios muitinės procedūros atlikimo tvarką.

160 straipsnis. Laikinojo išvežimo

laikotarpis

1. Muitinė nustato laikotarpį, per kurį

laikinai išvežtos prekės turi būti reimportuotos ir pateiktos

muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Laikotarpis nustatomas

atsižvelgiant į leidime laikinai išvežti prekes nurodytam prekių

laikymui arba naudojimui reikalingą laiko trukmę, tačiau negali viršyti 24

mėnesių.

2. Muitinė turi teisę, atsižvelgdama į

laikinai išvežtų prekių laikymo arba naudojimo aplinkybes, laikinojo

išvežimo procedūros vykdytojo prašymu pratęsti šio straipsnio 1 dalyje

nurodytą laikotarpį iki leidime nurodytam prekių laikymui arba naudojimui

reikalingo termino, bet ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo nustatyto laikinojo

išvežimo laikotarpio pabaigos.

Tryliktasis skirsnis

NEGRĄŽINAMASIS EKSPORTAS

161 straipsnis. Negrąžinamojo

eksporto procedūros taikymas

1. Negrąžinamojo eksporto procedūra

taikoma, kai Lietuvos prekės išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos. Negrąžinamai eksportuojant prekes, taikomi už jas nustatyti

eksporto muitai bei mokesčiai ir ekonominiai draudimai bei apribojimai,

taip pat prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės

priežiūros priemonės.

2. Visos iš Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos išvežamos prekės turi būti pateikiamos negrąžinamojo

eksporto procedūrai įforminti, išskyrus prekes, kurioms įforminta

laikinojo išvežimo perdirbti, laikinojo išvežimo arba muitinio tranzito

procedūra, jei muitinio tranzito procedūra taikoma šio kodekso 91 straipsnyje

nurodytoms prekėms.

3. Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada išvežant

prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos nereikia pateikti

eksporto muitinės deklaracijos.

162 straipsnis. Eksportuojamų prekių

išleidimas ir jų eksporto kontrolė

1. Eksportuojamos prekės

išleidžiamos, jeigu jos išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos

tokio pat pavidalo, kokio buvo eksporto muitinės deklaracijos priėmimo metu.

2. Muitinė paprastai nereikalauja,

kad deklarantas pateiktų dokumentus, patvirtinančius, jog prekės pristatytos

gavėjui. Pateikti šiuos dokumentus gali būti reikalaujama, jei kitaip neįmanoma

įrodyti, kad negrąžinamojo eksporto procedūra atlikta, taip pat kai šie

dokumentai reikalingi, kad būtų grąžinti muitai ar mokesčiai, ir

eksportuojant prekes, kurioms strateginių prekių ir technologijų importo,

tranzito ir eksporto kontrolės įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta

tvarka taikomos specialiosios eksporto kontrolės priemonės.

XII SKYRIUS

KITI MUITINĖS SANKCIONUOTI VEIKSMAI

Pirmasis skirsnis

LAISVOSIOS EKONOMINĖS ZONOS IR LAISVIEJI SANDĖLIAI

163 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Laisvosios ekonominės zonos ir

laisvieji sandėliai yra Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalys

arba šioje teritorijoje esančios patalpos, atskirtos nuo likusios

nurodytos teritorijos dalies, kuriose ne Lietuvos prekės importo muitų

bei mokesčių ir ekonominių draudimų bei apribojimų požiūriu

laikomos esančiomis ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus

atvejus, kai šios prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, pateikiamos

kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis

sąlygomis, negu nustatyta šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų

įstatymo, laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymo ir kitų teisės aktų.

2. Išvežant Lietuvos prekes į laisvąją

ekonominę zoną arba padedant jas į laisvąjį sandėlį, taikomos priemonės ir

formalumai, susiję su atitinkamų prekių negrąžinamuoju eksportu, jeigu

įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato ko kita.

164 straipsnis. Laisvųjų ekonominių

zonų bei laisvųjų sandėlių steigimas ir veikla

1. Tam tikros Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos dalys gali būti paskelbtos laisvosiomis ekonominėmis

zonomis. Laisvųjų ekonominių zonų steigimo, jų teritorijos išskyrimo,

įvažiavimo ir išvažiavimo vietų nustatymo, atvykimo ir išvykimo,

pastatų ir kitos infrastruktūros statybos bei naudojimo tvarką

reglamentuoja Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas ir laisvosios

ekonominės zonos steigimo įstatymas.

2. Laisvųjų sandėlių

steigimo ir veiklos tvarką nustato laisvųjų sandėlių įstatymas.

165 straipsnis. Laisvųjų ekonominių

zonų ir laisvųjų sandėlių muitinės priežiūra

1. Muitinė prižiūri laisvųjų

ekonominių zonų ir laisvųjų sandėlių ribas, taip pat įvažiavimo bei išvažiavimo

vietas. Už laisvųjų ekonominių zonų ribų apsaugą ir muitinės darbo sąlygų

įvažiavimo bei išvažiavimo vietose sudarymą atsako laisvosios ekonominės zonos

valdymo bendrovė.

2. Muitinė tikrina į laisvąsias

ekonomines zonas arba laisvuosius sandėlius atvykstančius asmenis ir

transporto priemones.

3. Asmenys,

nesilaikantys nustatytos atvykimo į laisvąsias ekonomines zonas ar

laisvuosius sandėlius tvarkos arba nepateikiantys nustatytos garantijos,

į laisvąsias ekonomines zonas ar laisvuosius sandėlius neįleidžiami.

4. Muitinė tikrina į

laisvąsias ekonomines zonas arba laisvuosius sandėlius įvežamas (padedamas),

iš jų išvežamas (išduodamas) ir juose esančias prekes. Šiam tikrinimui

atlikti muitinei turi būti pateikiami transporto ir kiti dokumentai, su

kuriais prekės įvežamos (padedamos) į laisvąsias ekonomines zonas ar

laisvuosius sandėlius arba iš jų išvežamos (išduodamos). Muitinei turi

būti sudaryta galimybė patikrinti laisvosiose ekonominėse zonose ir

laisvuosiuose sandėliuose esančias prekes.

166 straipsnis. Prekių įvežimas į

laisvąsias ekonomines zonas ar padėjimas į laisvuosius

sandėlius

1. Į laisvąsias ekonomines zonas galima

įvežti arba į laisvuosius sandėlius padėti ir Lietuvos, ir ne Lietuvos

prekes.

2. Pavojingos prekės, prekės, galinčios

paveikti kitas prekes, taip pat prekės, kurioms dėl kitų priežasčių saugoti

reikalingi specialūs įrenginiai, gali būti laikomos tik specialiai

šioms reikmėms pritaikytose laisvųjų ekonominių zonų arba laisvųjų sandėlių

patalpose.

167 straipsnis. Prekių, įvežamų į

laisvąsias ekonomines zonas arba padedamų į

laisvuosius

sandėlius, pateikimas muitinei ir deklaravimas

1. Į laisvąsias ekonomines zonas

įvežamų arba į laisvuosius sandėlius padedamų prekių nereikia

pateikti muitinei ir deklaruoti, išskyrus šio kodekso 165 straipsnio 4 dalyje

numatytą tikrinimą ir prekes, pateikiamas muitinei vadovaujantis šio

straipsnio 2 dalimi.

2. Prekės turi būti pateikiamos

muitinei nustatytiems muitinės formalumams atlikti, jeigu:

1) joms buvo įforminta muitinės

procedūra, kuri užbaigiama įvežant prekes į laisvąją ekonominę zoną

arba padedant į laisvąjį sandėlį; jeigu pagal tam tikros muitinės procedūros

atlikimo tvarką numatyta atleisti nuo įsipareigojimo pateikti prekes

muitinei, jų pateikti nereikalaujama;

2) jos buvo įvežtos į laisvąją

ekonominę zoną arba padėtos į laisvąjį sandėlį tam, kad būtų priimtas

sprendimas sugrąžinti importo muitus ir mokesčius arba atsisakyti juos

išieškoti;

3) šioms prekėms taikomos šio kodekso

163 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės.

3. Suinteresuoto asmens prašymu

muitinė įformina dokumentą, liudijantį, kad prekės, įvežtos į

laisvąją ekonominę zoną arba padėtos į laisvąjį sandėlį, yra Lietuvos prekės

arba ne Lietuvos prekės.

168 straipsnis. Prekių laikymo

laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvuosiuose

sandėliuose laikas

bei draudimas jas laikyti

Prekių laikymo laisvosiose

ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose laikas neribojamas.

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai gali nustatyti, kurias

prekes draudžiama laikyti laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvuosiuose

sandėliuose. Tam tikroms prekėms gali būti nustatomi laikymo

laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose terminai.

169

straipsnis. Gamybos, prekybos ar

paslaugų teikimo veikla laisvosiose

ekonominėse zonose arba

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.09.12)

169 straipsnis. Gamybos, prekybos ar

paslaugų teikimo veikla laisvosiose zonose arba

laisvuosiuose sandėliuose

1. Gamybos, prekybos ar

paslaugų teikimo veikla laisvosiose ekonominėse zonose arba laisvuosiuose

sandėliuose galima tik laikantis šio kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų

pagrindų įstatymo ir laisvosios ekonominės zonos steigimo įstatymo

nustatytos tvarkos. Apie tokią veiklą turi būti iš anksto pranešta muitinei.

2. Asmenims, nesilaikantiems šio

kodekso, Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo ir laisvosios

ekonominės zonos steigimo įstatymo nustatytos tvarkos, muitinė turi teisę

uždrausti verstis gamybos, prekybos ar paslaugų teikimo veikla laisvosiose

ekonominėse zonose arba laisvuosiuose sandėliuose.

170 straipsnis. Muitinės

sankcionuoti veiksmai su ne Lietuvos prekėmis, laikomomis

laisvojoje ekonominėje zonoje arba

laisvajame sandėlyje

1. Ne Lietuvos prekės, laikomos

laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje, gali būti:

1) išleistos laisvai cirkuliuoti

laikantis nustatytos šios muitinės procedūros atlikimo tvarkos ir

vadovaujantis šio kodekso 174 straipsnio nuostatomis;

2) tvarkomos, be atskiro leidimo

atliekant šio kodekso 107 straipsnio 1 dalyje nurodytas įprastines prekių

tvarkymo operacijas;

3) pateiktos laikinojo įvežimo

perdirbti procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės

procedūros atlikimo tvarkos;

4) pateiktos muitinės prižiūrimo

perdirbimo procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės

procedūros atlikimo tvarkos;

5) pateiktos laikinojo įvežimo

procedūrai įforminti laikantis nustatytos šios muitinės procedūros

atlikimo tvarkos;

6) jei prekių savininkas jų atsisako,

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduotos valstybei;

7) sunaikintos, jei prekių

savininkas arba kitas suinteresuotas asmuo pateikia muitinei informaciją,

rodančią, kad prekes reikia sunaikinti.

2. Pateikus prekes šio straipsnio 1

dalies 3, 4 arba 5 punktuose nurodytoms muitinės procedūroms įforminti,

atsižvelgus į laisvosios ekonominės zonos arba laisvojo sandėlio

muitinės priežiūros sąlygas, naudojamos šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytos kontrolės priemonės.

171 straipsnis. Prekių laikymas ir

naudojimas laisvosiose ekonominėse zonose

bei laisvuosiuose sandėliuose

Jeigu netaikomos šio kodekso 170

straipsnio nuostatos, ne Lietuvos prekės ir Lietuvos prekės, nurodytos šio

kodekso 163 straipsnio 2 dalyje, negali būti laikomos ar naudojamos

laisvosiose ekonominėse zonose arba laisvuosiuose sandėliuose.

172 straipsnis. Prekių apskaita

laisvosiose ekonominėse zonose ir laisvuosiuose sandėliuose

1. Asmenys, besiverčiantys veikla,

susijusia su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pardavimu arba

pirkimu laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje,

privalo tvarkyti prekių apskaitą, suderinę su muitine. Patekusios į

asmeniui priklausančias patalpas arba teritoriją, prekės tuoj pat turi būti

įtraukiamos į apskaitą. Apskaitos dokumentus būtina tvarkyti taip, kad jais

remdamasi muitinė galėtų identifikuoti prekes ir nustatyti, kaip jos

buvo gabenamos.

2. Jeigu prekės perkraunamos

laisvojoje ekonominėje zonoje, dokumentai, susiję su šia operacija,

turi būti pateikti muitinei ir laikomi jos žinioje. Trumpas prekių

saugojimas jas perkraunant laikomas sudėtine šios operacijos dalimi.

173 straipsnis. Prekių išvežimas

(išdavimas) iš laisvųjų ekonominių zonų ar laisvųjų sandėlių

1. Prekės, išvežamos (išduodamos)

iš laisvosios ekonominės zonos arba laisvojo sandėlio, gali būti:

1) eksportuojamos arba

reeksportuojamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos;

2) gabenamos į kitą Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos dalį.

2. Šio kodekso IV dalies nuostatos,

išskyrus Lietuvos prekėms taikomas 49-54 straipsnių nuostatas, taikomos

prekėms, gabenamoms į kitas Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis,

išskyrus prekes, išgabenamas iš laisvosios ekonominės zonos jūra arba oru,

nepateikus jų muitinio tranzito ar kitai muitinės procedūrai įforminti.

174 straipsnis. Muitų ir

mokesčių už laisvosiose ekonominėse zonose ir

laisvuosiuose

sandėliuose laikomas prekes apskaičiavimas

1. Jeigu atsiranda skola muitinei,

susijusi su ne Lietuvos prekėmis, ir jeigu tokių prekių muitinė vertė

nustatoma remiantis sumokėta ar priklausančia sumokėti pinigų suma, į

kurią įtrauktos prekių sandėliavimo ir (arba) priežiūros laisvojoje

ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje išlaidos, šios išlaidos neturi

būti įtraukiamos į prekių muitinę vertę, jeigu jos nurodytos atskirai nuo

pinigų sumos, sumokėtos ar priklausančios sumokėti už prekes.

2. Jeigu su šiomis prekėmis laisvojoje

ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje atlikta kuri nors iš šio kodekso

107 straipsnio 1 dalyje nurodytų įprastinių prekių tvarkymo operacijų ir

jeigu tokiam tvarkymui buvo duotas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas muitinės

sutikimas, prekių rūšis, muitinė vertė ir kiekis, pagal kuriuos nustatoma

importo muitų ir mokesčių suma, deklaranto prašymu laikomi šio kodekso

197 straipsnyje nurodytu metu atitinkančiais prekes, su kuriomis nebuvo

atliktos tvarkymo operacijos. Šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės

aktų nustatytais atvejais šios dalies nuostatų taikymo tvarka gali būti

pakeista.

175 straipsnis. Laisvosiose

ekonominėse zonose arba laisvuosiuose sandėliuose

laikomų prekių statusas

1. Jeigu prekės yra gabenamos arba

grąžinamos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį ar

pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti, gali būti naudojamas šio

kodekso 167 straipsnio 3 dalyje nurodytas dokumentas, liudijantis, kad

jos yra Lietuvos arba ne Lietuvos prekės.

2. Jeigu dokumentu arba

kitu būdu nėra paliudijama, kad prekės turi Lietuvos prekių statusą arba šio

statuso neturi, jos laikomos:

1) Lietuvos prekėmis,

jeigu tapačioms Lietuvos prekėms turėtų būti taikomi eksporto muitai ir

(arba) mokesčiai arba ekonominiai eksporto draudimai ir (arba) apribojimai;

2) ne Lietuvos prekėmis -

visais kitais atvejais.

176 straipsnis. Prekių eksporto ir

reeksporto iš laisvųjų ekonominių zonų ir laisvųjų sandėlių

kontrolė

Muitinė kontroliuoja, ar

laikomasi taisyklių, reglamentuojančių prekių eksportą ir reeksportą iš

laisvųjų ekonominių zonų ir laisvųjų sandėlių.

Antrasis skirsnis

NEAPMUITINAMOS PARDUOTUVĖS

177 straipsnis. Neapmuitinamų

parduotuvių steigimas ir veikla

Tarptautiniuose oro uostuose,

tarptautiniuose jūrų uostuose ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos

perėjimo punktuose gali būti įsteigtos neapmuitinamos parduotuvės. Tai yra

muitinės prižiūrimos parduotuvės, kuriose vykstantys iš Lietuvos

Respublikos į užsienį keleiviai gali įsigyti neapmokestintų importo ir

eksporto muitais bei mokesčiais prekių. Į neapmuitinamas parduotuves

pristatytomis importo ir eksporto muitais bei mokesčiais neapmokestintomis

prekėmis taip pat gali būti prekiaujama Lietuvos Respublikoje

įregistruotuose laivuose ir orlaiviuose, vežiojančiuose keleivius

tarptautiniais maršrutais. Neapmuitinamų parduotuvių steigimo ir veiklos

tvarką reglamentuoja neapmuitinamų parduotuvių įstatymas.

Trečiasis skirsnis

REEKSPORTAS, SUNAIKINIMAS IR PERDAVIMAS VALSTYBEI

178 straipsnis. Ne Lietuvos

prekių reeksportas, sunaikinimas ir perdavimas valstybei

1. Ne Lietuvos prekės gali būti:

1) reeksportuotos;

2) sunaikintos;

3) perduotos valstybei.

2. Reeksportuojant prekes, tam tikrais

atvejais taikomi prekių eksportui nustatyti formalumai, įskaitant

ekonominius draudimus ir apribojimus. Šio kodekso taikymą reglamentuojantys

teisės aktai nustato, kokiais atvejais reeksportuojamoms ne Lietuvos

prekėms, sąlygiškai neapmokestintoms importo muitais ir mokesčiais,

netaikomi ekonominiai eksporto draudimai ir apribojimai.

3. Apie reeksportuojamas arba naikintinas

prekes turi būti iš anksto pranešama muitinei. Muitinė neleidžia

reeksportuoti prekių, jeigu neatliekami šio straipsnio 2 dalyje nurodyti

formalumai arba taikomos draudimo bei ribojimo priemonės. Jeigu prekės

pateiktos ekonominio poveikio turinčiai muitinės procedūrai įforminti

ir skirtos reeksportuoti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos,

vadovaujantis šio kodekso 58-77 straipsnių nuostatomis turi būti pateikta

muitinės deklaracija. Šiais atvejais taip pat taikomos šio kodekso 161

straipsnio 3 ir 4 dalys.

4. Prekės perduodamos valstybei įstatymų

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybė nekompensuoja prekių perdavimo

valstybei išlaidų.

5. Prekės sunaikinamos jomis

disponuojančio asmens arba kito suinteresuoto asmens lėšomis šio

kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybė nekompensuoja prekių sunaikinimo išlaidų.

6. Bet kokios atliekos ar laužas, likę

sunaikinus prekes, turi būti pateikti muitinės sankcionuotiems

veiksmams įforminti kaip ne Lietuvos prekės. Šios atliekos ar laužas lieka

muitinės prižiūrimi iki šio kodekso 38 straipsnio 2 dalyje nurodyto laiko.

VI DALIS

PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJOS

XIII SKYRIUS

PREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ

TERITORIJOS

179 straipsnis. Prekių išvežimas iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos

Išvežamoms iš Lietuvos Respublikos

muitų teritorijos prekėms taikomos muitinės priežiūros priemonės. Muitinė

gali jas tikrinti remdamasi šiuo kodeksu ir kitais teisės aktais. Šios

prekės turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos muitinės

nustatytu maršrutu, jeigu jis nustatytas, ir laikantis joms taikomos

muitinės procedūros atlikimo tvarkos.

VII DALIS

LENGVATINĖS OPERACIJOS

XIV SKYRIUS

NEAPMOKESTINIMAS MUITAIS IR MOKESČIAI

180 straipsnis. Išleidžiamų

laisvai cirkuliuoti arba eksportuojamų prekių neapmokestinimas

muitais ir mokesčiais

Lietuvos Respublikos tarptautinių

sutarčių, šio kodekso, Muitų tarifų, mokesčių ir kitų įstatymų nustatytais

atvejais išleidžiamos laisvai cirkuliuoti arba eksportuojamos prekės

neapmokestinamos importo arba eksporto muitais ir (arba) mokesčiais.

XV SKYRIUS

GRĄŽINTOS PREKĖS

181 straipsnis. Eksportuotų iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir į ją sugrąžintų prekių

neapmokestinimas muitais ir mokesčiais

1. Lietuvos prekės, negrąžinamai

eksportuotos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir per 1 metus

grąžintos bei išleistos laisvai cirkuliuoti, suinteresuoto asmens prašymu

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, jeigu įstatymai

nenustato ko kita. Išleidus laisvai cirkuliuoti sugrąžintas prekes, už

jas sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai grąžinami. Atsižvelgiant į

ypatingas aplinkybes, nurodytas 1 metų laikotarpis muitinės sprendimu

gali būti pratęstas 6 mėnesiais.

2. Jeigu prieš eksportuojant

sugrąžintas prekes iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos jos buvo

išleistos laisvai cirkuliuoti neapmokestinant importo muitais bei

mokesčiais arba juos sumažinus dėl ypatingos prekių paskirties,

pagal šio straipsnio 1 dalį neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais

tik tuo atveju, jeigu reimportuojamos prekės yra tos pačios

paskirties. Jei reimportuojamų prekių paskirtis pakinta, iš prekėms

taikomų importo muitų ir mokesčių sumos atimami muitai ir mokesčiai,

sumokėti už prekes pirmą kartą išleidžiant jas laisvai cirkuliuoti.

Jeigu pastaroji muitų ir mokesčių suma viršija sumą, mokėtiną išleidžiant

laisvai cirkuliuoti sugrąžintas prekes, sumokėti muitai ir mokesčiai

arba jų dalis negrąžinami.

3. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis

neapmokestinimo importo muitais ir mokesčiais lengvatos netaikomos, taip pat

negrąžinami sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai, jei grąžinamos

prekės, eksportuotos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos taikant laikinojo

išvežimo perdirbti procedūrą, išskyrus atvejus, kai šios prekės grąžinamos

tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos.

182 straipsnis. Eksportuotų iš

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ir į ją sugrąžintų

prekių neapmokestinimo muitais ir

mokesčiais sąlygos

Pagal šio kodekso 181 straipsnį

neapmokestinama importo muitais ir mokesčiais, taip pat grąžinami sumokėti

eksporto muitai ir mokesčiai tik tuo atveju, jeigu prekės

reimportuojamos tokio paties pavidalo, kokio jos buvo eksportuotos.

Šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato aplinkybes ir

sąlygas, kada šis reikalavimas gali būti netaikomas.

183 straipsnis. Reeksportuotų

kompensacinių produktų neapmokestinimas muitais ir

mokesčiais

Šio kodekso 181 ir 182 straipsnių

nuostatos taip pat taikomos kompensaciniams produktams, reeksportuotiems

baigiant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Mokėtina importo muitų ir

mokesčių suma nustatoma remiantis laikinojo įvežimo perdirbti procedūros

atlikimo tvarka ir laikant kompensacinių produktų reeksporto datą jų

išleidimo laisvai cirkuliuoti data.

XVI SKYRIUS

ŽVEJYBOS IR KITŲ JŪROS VERSLŲ PRODUKTAI

184 straipsnis. Žvejybos ir kitų

jūros verslų produktų neapmokestinimas importo muitais ir

mokesčiais

Išleidžiant laisvai cirkuliuoti,

importo muitais ir mokesčiais neapmokestinami, išskyrus šio kodekso 25

straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytus atvejus:

1) žvejybos ir kiti jūros verslų

produktai, kuriuos Lietuvos Respublikoje registruoti laivai, plaukiojantys

su Lietuvos Respublikos vėliava, pagauna arba išgauna užsienio valstybės

teritoriniuose vandenyse;

2) produktai, pagaminti iš šio

straipsnio 1 punkte nurodytų produktų plaukiojančiose įmonėse, atitinkančiose

tame punkte nustatytus reikalavimus.

VIII DALIS

SKOLA MUITINEI

XVII SKYRIUS

SKOLOS MUITINEI ATSIRADIMAS

185 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti

arba pateikiant jas laikinojo įvežimo

muitinės procedūrai įforminti

1. Importo skola muitinei

atsiranda:

1) išleidžiant laisvai

cirkuliuoti prekes, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai;

2) pateikiant

laikinojo įvežimo muitinės procedūrai įforminti prekes, kurios iš dalies

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais.

2. Importo skola

muitinei atsiranda priėmus muitinės deklaraciją.

3. Skolininku laikomas

deklarantas, taip pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia

jo atstovas. Tais atvejais, kai muitinės deklaracija, pateikta vienai iš

šio straipsnio 1 dalyje nurodytų muitinės procedūrų įforminti, užpildyta

remiantis klaidinga informacija ir jos pateikimas sąlygojo skolos muitinei

atsiradimą arba jos dydį, asmuo, pateikęs tokią informaciją, arba asmuo,

kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad pateikiama klaidinga informacija, taip

pat gali būti laikomas skolininku.

186 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas dėl neteisėto prekių įvežimo į Lietuvos

Respublikos muitų teritoriją

1. Importo skola muitinei dėl neteisėto

prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, t.y. nesilaikant

šio kodekso 39-42 straipsniuose bei 173 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos,

atsiranda, kai:

1) prekės, už kurias nustatyti

importo muitai ir mokesčiai, neteisėtai įvežamos į Lietuvos Respublikos

muitų teritoriją;

2) prekės, buvusios laisvojoje

ekonominėje zonoje arba laisvajame sandėlyje, neteisėtai įvežamos į kitą

Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalį.

2. Skola muitinei atsiranda neteisėto

prekių įvežimo momentu.

3. Skolininku laikomas:

1) asmuo, neteisėtai įvežęs prekes;

2) asmuo, dalyvavęs neteisėtai įvežant

prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai;

3) asmuo, įsigijęs arba gavęs neteisėtai

įvežtų prekių ir jų įsigijimo arba gavimo momentu žinojęs arba turėjęs žinoti,

kad prekės įvežtos neteisėtai.

187 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas neteisėtai paėmus arba atidavus

muitinės prižiūrimas prekes

1. Importo skola muitinei

atsiranda dėl muitinės prižiūrimų prekių, už kurias nustatyti importo

muitai ir mokesčiai, neteisėto paėmimo arba atidavimo.

2. Skola atsiranda muitinės prižiūrimų

prekių paėmimo arba atidavimo momentu.

3. Skolininku laikomas:

1) asmuo, paėmęs arba atidavęs

muitinės prižiūrimas prekes;

2) asmuo, dalyvavęs paimant arba

atiduodant prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės

paimamos arba atiduodamos neteisėtai;

3) asmuo, įsigijęs arba gavęs prekių ir

įsigijimo arba gavimo momentu žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės paimtos

arba atiduotos neteisėtai;

4) asmuo, kuris turėjo įvykdyti

prekių laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros taikymo įsipareigojimus.

188 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas neįvykdžius prekių laikinojo

saugojimo arba muitinės

procedūros taikymo įsipareigojimų

1. Importo skola muitinei atsiranda:

1) neįvykdžius bent vieno iš

įsipareigojimų, susijusių su prekių, už kurias nustatyti importo muitai

ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba su joms taikoma muitinės procedūra;

2) nesilaikant prekių pateikimo tam

tikrai muitinės procedūrai įforminti sąlygų arba jų visiško ar dalinio

neapmokestinimo importo muitais ar mokesčiais dėl ypatingos prekių

paskirties sąlygų;

3) kitais atvejais, nenurodytais

186 straipsnyje, išskyrus, kai nustatyti pažeidimai iš esmės

nesutrukdė teisingai vykdyti prekių laikinojo saugojimo arba muitinės

procedūros taikymo įsipareigojimus.

2. Skola muitinei atsiranda:

1) tuo momentu, kai nustojama vykdyti

įsipareigojimą, kurio nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą; arba

2) nuo prekių pateikimo muitinės

procedūrai įforminti momento, jeigu nustatyta, kad nesilaikyta prekių

pateikimo šiai muitinės procedūrai sąlygų arba jų visiško ar dalinio

neapmokestinimo importo muitais ar mokesčiais dėl ypatingos prekių

paskirties sąlygų.

3. Skolininku laikomas asmuo:

1) esamomis aplinkybėmis privalantis

vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo

muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedūra;

arba

2) privalantis laikytis prekių

pateikimo tam tikrai muitinės procedūrai įforminti sąlygų.

189 straipsnis. Importo skolos

muitinei atsiradimas dėl neteisėto prekių laikymo arba

naudojimo laisvojoje ekonominėje zonoje

arba laisvajame sandėlyje

1. Importo skola muitinei atsiranda,

kai nesilaikant šio kodekso arba Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų

įstatymo nustatytų sąlygų laisvojoje ekonominėje zonoje arba laisvajame

sandėlyje laikomos arba naudojamos prekės, už kurias nustatyti importo muitai

ir mokesčiai. Prekės laikomos sunaudotomis laisvojoje ekonominėje zonoje

arba laisvajame sandėlyje, jeigu jos yra dingusios ir muitinei

nepateikti įrodymai, paaiškinantys jų dingimą.

2. Skola muitinei atsiranda tuo momentu,

kai prekės yra sunaudojamos, pradedamos laikyti ar pirmą kartą panaudojamos

nesilaikant šio kodekso arba Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo

nustatytų sąlygų.

3. Skolininku laikomas asmuo:

1) laikęs arba naudojęs prekes; arba

2) dalyvavęs laikant arba naudojant

prekes ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės laikomos arba

naudojamos nesilaikant nustatytų sąlygų.

190 straipsnis. Atvejai, kai

importo skola muitinei neatsiranda

1. Šio kodekso 186 straipsnio 1 dalyje

ir 188 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais importo skola

muitinei neatsiranda, jeigu suinteresuotas asmuo įrodo,kad

įsipareigojimai, susiję su šio kodekso 39-42 straipsnių bei 173 straipsnio

2 dalies taikymu, prekių laikinuoju saugojimu arba prekėms taikoma muitinės

procedūra, nevykdomi dėl visiško prekių sunaikinimo arba praradimo, kurių

priežastis buvo jų medžiagos savybės (prekių prigimtis), nelaimingas

atsitikimas, nenugalima jėga arba veiksmai, įvykdyti turint muitinės

leidimą. Prekės laikomos prarastomis, kai jos visiškai nebetinka

naudoti. Atliekos arba laužas, atsiradę sunaikinus išleistas laisvai

cirkuliuoti prekes, kurios dėl ypatingos paskirties visai arba iš dalies

neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, laikomi ne Lietuvos prekėmis.

2. Importo skola muitinei taip pat

neatsiranda, kai su muitinės leidimu eksportuojamos arba reeksportuojamos

laisvai cirkuliuoti išleistos prekės, kurios dėl ypatingos paskirties visai

arba iš dalies neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais.

191 straipsnis. Importo skolos

sumažinimas dėl ypatingos prekių paskirties

Importo skola muitinei, atsiradusi

taikant šio kodekso 187 ir 188 straipsnius ir susijusi su prekėmis, kurios

dėl ypatingos paskirties visai arba iš dalies neapmokestinamos importo

muitais ir mokesčiais, mažinama suma, sumokėta išleidžiant šias prekes

laisvai cirkuliuoti. Ši nuostata taip pat taikoma nustatant importo skolą

muitinei dėl atliekų ir laužo, atsiradusių sunaikinus tokias prekes.

192 straipsnis. Eksporto skolos muitinei

atsiradimas

1. Eksporto skola muitinei

atsiranda iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos eksportuojant prekes,

už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai.

2. Eksporto skola muitinei atsiranda

priėmus muitinės deklaraciją.

3. Skolininku laikomas deklarantas, taip

pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.

193 straipsnis. Eksporto skolos muitinei

atsiradimas, kai prekės išvežamos iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos

nepateikus muitinės deklaracijos

1. Eksporto skola muitinei atsiranda,

kai nepateikus muitinės deklaracijos iš Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos išvežamos prekės, už kurias nustatyti eksporto muitai ir

mokesčiai.

2. Eksporto skola muitinei atsiranda

faktinio prekių, už kurias nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, išvežimo

iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos momentu.

3. Skolininku laikomas:

1) asmuo, išvežęs prekes iš Lietuvos

Respublikos muitų teritorijos;

2) asmuo, dalyvavęs išvežant prekes

ir žinojęs arba turėjęs žinoti, kad prekės išvežamos nepateikus

muitinės deklaracijos.

194 straipsnis. Eksporto skolos

muitinei atsiradimas nesilaikant prekių išvežimo iš

Lietuvos Respublikos muitų

teritorijos sąlygų

1. Eksporto skola muitinei atsiranda

nesilaikant prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos

sąlygų, kurių turi būti laikomasi, kai prekės visai arba iš dalies

neapmokestinamos eksporto muitais ir mokesčiais.

2. Skola atsiranda tuo momentu, kai

prekės pristatomos į kitą paskirties vietą, negu buvo nurodyta jas

išvežant iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, jeigu dėl gabenimo į nurodytą

paskirties vietą prekės buvo visai arba iš dalies neapmokestintos eksporto

muitais bei mokesčiais, arba kai pasibaigia nustatytas terminas, per kurį

suinteresuotas asmuo turėjo pateikti įrodymus, kad laikytasi visiško arba

dalinio prekių neapmokestinimo eksporto muitais ir mokesčiais sąlygų.

3. Skolininku laikomas deklarantas, taip

pat asmuo, kurio vardu muitinės deklaraciją pateikia jo atstovas.

195 straipsnis. Skolos muitinei

dėl draudžiamų arba ribojamų įvežti (išvežti) prekių

atsiradimas

Šio kodekso 185-189 ir 192-194

straipsniuose nustatytais atvejais skola muitinei atsiranda neatsižvelgiant

į prekių įvežimui arba išvežimui taikomus draudimus arba apribojimus. Skola

muitinei neatsiranda dėl neteisėto padirbtų pinigų, narkotinių arba

psichotropinių medžiagų įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

196 straipsnis. Solidari skolininkų

atsakomybė

Kai už vieną skolą muitinei

solidariai atsako keli skolininkai, muitinė turi teisę reikalauti, kad

skolininko pareigą arba jos dalį įstatymų nustatyta tvarka vykdytų visi arba

keli skolininkai bendrai arba bet kuris iš jų skyrium.

197 straipsnis. Skolos muitinei dydžio

nustatymas

1. Skolos muitinei dydis

nustatomas remiantis jos atsiradimo momentu galiojančiais importo arba

eksporto muitų ir mokesčių tarifais, jeigu šis kodeksas nenustato ko kita.

2. Jeigu tikslaus

skolos muitinei atsiradimo momento nustatyti neįmanoma, skolos

muitinei dydis nustatomas remiantis importo arba eksporto muitų ir

mokesčių tarifais, galiojančiais tuo momentu, kai muitinė pripažįsta,

jog atsirado skola muitinei.

198 straipsnis. Skolos muitinei

atsiradimo vieta

1. Skola muitinei atsiranda toje

vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą sąlygojantys veiksmai, o jeigu

šios vietos nustatyti neįmanoma, - skolos muitinei atsiradimą sąlygojusių

prekių buvimo vietoje.

2. Jei prekėms taikoma

muitinės procedūra yra nebaigta, skola muitinei laikoma atsiradusia toje

vietoje, kurioje prekės buvo pateiktos šiai muitinės procedūrai įforminti

arba įvežtos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją taikant šią procedūrą.

XVIII SKYRIUS

SKOLININKO ĮSIPAREIGOJIMŲ MUITINEI ĮVYKDYMO

UŽTIKRINIMAS

199 straipsnis. Atvejai, kai

reikalinga garantija, užtikrinanti, kad skolininkas įvykdys

įsipareigojimus muitinei

1. Šio kodekso ir jo taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais reikalaujama pateikti

garantiją, užtikrinančią, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus

muitinei.

2. Šio kodekso taikymą

reglamentuojantys teisės aktai nustato, kada privaloma pateikti garantiją

ir kada muitinė gali nereikalauti, kad ji būtų pateikta.

3. Muitinės pareikalavimu asmuo,

esantis arba galintis tapti skolininku, taip pat (jei muitinė sutinka) už

šiuos asmenis kitas asmuo privalo pateikti piniginį užstatą arba raštišką

garanto įsipareigojimą atsakyti muitinei, jeigu skolininkas nesumokės

skolos muitinei arba šią prievolę įvykdys netinkamai.

4. Už vieną skolą muitinei

reikalaujama pateikti tik vieną garantiją.

200 straipsnis. Reikalavimo pateikti

garantiją taikymas muitinės nuožiūra

1. Kai garantijos pateikti

neprivaloma, muitinė gali jos reikalauti savo nuožiūra, atsižvelgdama į

atsiradusios arba galinčios atsirasti skolos muitinei dydį ir jos

atsiradimo aplinkybes.

2. Šio straipsnio 1 dalyje

nurodytą garantiją reikalaujama pateikti:

1) taikant teisės aktus, kuriuose

numatytas garantijos pateikimas; arba

2) bet kuriuo metu vėliau, jei muitinė

pripažįsta, kad skolininko įsipareigojimai gali būti neįvykdyti.

201 straipsnis. Garantijos taikymas

kelioms operacijoms

Šio kodekso 199 straipsnio 3 dalyje

nurodyto asmens prašymu garantija gali būti taikoma kelioms operacijoms,

kurias atliekant atsiranda arba gali atsirasti skola muitinei.

202 straipsnis. Garantijos dydis

1. Garantijos dydį nustato muitinė.

Privalomos garantijos dydis turi būti lygus skolos muitinei dydžiui, jeigu jį

galima tiksliai nustatyti garantijos pateikimo metu, arba muitinės

nustatytam didžiausiam atsiradusios arba galinčios atsirasti skolos muitinei

dydžiui.

2. Jeigu garantijos pateikti neprivaloma

ir muitinė jos reikalauja savo nuožiūra, garantijos dydis negali viršyti šio

straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio.

3. Aplinkybes, kurioms esant gali

būti pateikiama fiksuoto dydžio garantija, ir jos pateikimo sąlygas

nustato šio kodekso taikymą reglamentuojantys teisės aktai.

203 straipsnis.Priemonės,

užtikrinančios, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei

Kad skolininkas įvykdys

įsipareigojimus muitinei, užtikrinama:

1) sumokant užstatą;

2) pateikiant laidavimo dokumentą.

204 straipsnis. Užstato sumokėjimas ir

grąžinimas

Užstatas sumokamas ir grąžinamas

šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

205 straipsnis. Laiduotojai ir

laidavimo dokumentai

1. Laiduotojas privalo raštu įsipareigoti

bendrai su skolininku arba skyrium sumokėti muitinei laidavimo dokumente

nurodyto dydžio skolą muitinei.

2. Laiduotoju gali

būti trečiasis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos ūkio subjekto statusą

ir užregistruotas muitinėje šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės

aktų nustatyta tvarka.

3. Muitinė turi teisę

neregistruoti laiduotojo arba nepripažinti jo pateiktos garantijos, jeigu

jos nepakanka užtikrinti, kad skola muitinei būtų sumokėta per nustatytą

laikotarpį.

206 straipsnis. Būdo,

užtikrinančio, kad skolininkas įvykdys įsipareigojimus muitinei,

pasirinkimas

Šio kodekso 203

straipsnyje nurodytą būdą, užtikrinantį skolininko įsipareigojimų muitinei

įvykdymą (garantijos rūšį), pasirenka asmuo, turintis pateikti garantiją.

Muitinė turi teisę šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų

nustatytais atvejais nepriimti asmens pasirinkto būdo (garantijos

rūšies).

207 straipsnis. Muitinės teisė

reikalauti papildomos arba kitos garantijos

Nustačiusi, kad pateikta garantija

neužtikrina skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymo, muitinė reikalauja

iš šio kodekso 199 straipsnio 3 dalyje nurodyto asmens pateikti

papildomą garantiją arba pakeisti pateiktą garantiją kita.

208 straipsnis. Garantijos

galiojimas, jos dydžio sumažinimas, pateiktos garantijos

pakeitimas kita

1. Garantija galioja, kol išnyksta

skola muitinei, dėl kurios ji buvo pateikta. Jeigu nurodyta skola muitinei

yra išnykusi ir negali atsirasti vėliau, šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka garantijos atsisakoma.

2.Jeigu dalis skolos muitinei

yra išnykusi, suinteresuoto asmens prašymu muitinė šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka leidžia sumažinti

garantijos dydį arba pakeisti pateiktą garantiją kita.

209 straipsnis. Garantijų

taikymas pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis

1. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse nustatyta kitokia negu šiame kodekse garantijų taikymo tvarka,

taikomos tarptautinių sutarčių normos.

2. Garantijų taikymo tvarka,

nustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, prireikus gali

būti tiksliau išdėstyta šio kodekso taikymą reglamentuojančiuose teisės

aktuose.

XIX SKYRIUS

SKOLININKO ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS

210 straipsnis. Muitų ir mokesčių sumos

apskaičiavimas ir įregistravimas muitinėje

Visos importo ir eksporto muitų ir

mokesčių sumos, sudarančios skolas muitinei (toliau - mokesčių sumos),

apskaičiuojamos ir įregistruojamos muitinėje mokesčių įstatymų ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka.

211 straipsnis. Mokesčių sumos

įregistravimo laikas

1. Mokesčių suma muitinėje

įregistruojama tuoj pat, kai tik ji apskaičiuojama, bet ne vėliau kaip per 2

kalendorines dienas nuo prekių išleidimo, jeigu skola muitinei atsiranda:

1) priėmus muitinės deklaraciją,

pateiktą įforminti bet kuriai muitinės procedūrai, išskyrus laikinąjį

įvežimą iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais; arba

2) atlikus bet kurį kitą veiksmą,

turintį tokių pačių pasekmių kaip ir muitinės deklaracijos priėmimas.

2. Kai asmuo pateikia garantiją,

užtikrinančią, kad jis įvykdys skolininko įsipareigojimus, šio kodekso

taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka visa mokesčių suma,

susijusi su šiam asmeniui skirtomis ir per muitinės nustatytą laikotarpį,

neviršijantį 31 kalendorinės dienos, išleistomis prekėmis, gali būti

įregistruojama vieną kartą, bet ne vėliau kaip po 5 kalendorinių dienų

nuo nustatyto laikotarpio pabaigos.

3. Jeigu skolos muitinei atsiradimo

sąlygos skiriasi nuo nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, mokesčių suma įregistruojama

muitinėje ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo to momento, kai

muitinė gali:

1) apskaičiuoti mokesčių sumą;

2) nustatyti skolininką.

212 straipsnis. Mokesčių sumos

įregistravimo termino pratęsimas

1. Šio kodekso taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka mokesčių sumos įregistravimo

terminas gali būti pratęstas susidarius aplinkybėms, dėl kurių muitinė

negali įregistruoti mokesčių sumos laikydamasi nustatytų terminų.

Mokesčių sumos įregistravimo terminas negali būti pratęstas daugiau kaip 14

kalendorinių dienų.

2. Nustatytas mokesčių

sumos įregistravimo terminas gali būti netaikomas susidarius ypatingoms

aplinkybėms arba dėl nenugalimos jėgos.

213

straipsnis. Mokesčių sumos

neįregistravimas arba per mažos mokesčių sumos

įregistravimas

1. Jeigu tam tikra

mokesčių suma neįregistruota arba įregistruota per maža mokesčių suma,

papildoma mokesčių suma įregistruojama per 2 kalendorines dienas nuo to

momento, kai muitinė apskaičiavo teisingą mokesčių sumą ir nustatė

skolininką. Šis terminas gali būti pratęstas šio kodekso 212 straipsnyje

nustatyta tvarka.

2. Papildoma mokesčių suma

neįregistruojama, jeigu:

1) muitinės sprendimas neįregistruoti

mokesčių sumos arba įregistruoti per mažą mokesčių sumą teismo arba

kitos kompetentingos valstybės institucijos sprendimu pripažintas

negaliojančiu;

2) mokesčių suma neįregistruota arba

per maža mokesčių suma įregistruota dėl muitinės pareigūno klaidos, kurios

asmuo, atsakingas už skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymą,

negalėjo nustatyti, išskyrus atvejus, kai asmuo sutinka sumokėti papildomą

mokesčių sumą.

214 straipsnis. Skolininko

informavimas apie įregistruotą mokesčių sumą

1. Įregistravusi mokesčių sumą,

muitinė šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta

tvarka informuoja skolininką.

2. Jei mokesčių suma yra

nurodyta muitinės deklaracijoje (išskyrus atvejus, kai muitinės

deklaracijoje nurodyta mokesčių suma neatitinka įregistruotosios), asmuo

papildomai neinformuojamas, laikant prekių išleidimą informavimu apie

mokesčių sumos įregistravimą.

Skolininkas gali būti informuojamas apie mokesčių sumos įregistravimą ne

vėliau kaip po 3 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, jeigu

mokesčių įstatymai nenustato ko kita.

215 straipsnis. Mokesčių sumokėjimas

1. Mokesčiai, apie kuriuos skolininkas

informuojamas šio kodekso 214 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti

sumokėti mokesčių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Už skolininką mokesčius

gali sumokėti ir kitas asmuo.

216 straipsnis. Mokesčių išieškojimas

1. Jeigu mokesčiai per nustatytą

laikotarpį nesumokami, muitinė įgyja teisę priimti sprendimą išieškoti

šiuos mokesčius ne ginčo tvarka.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje

nurodyti mokesčiai neišieškomi per 10 darbo dienų nuo muitinės sprendimo

priėmimo, muitinė areštuoja skolininko turtą priimdama sprendimą dėl turto

arešto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Sprendimas areštuoti turtą registruojamas Turto arešto aktų registro įstatymo

nustatyta tvarka ir kartu su muitinės sprendimu išieškoti mokesčius ne

ginčo tvarka, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, perduodamas

teismo antstoliams vykdyti.

3. Mokesčių įstatymų nustatyti

delspinigiai ir (arba) baudos išieškomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1377, 99.11.04, Žin., 1999, Nr.101-2899 (99.11.26)

XX SKYRIUS

SKOLOS MUITINEI IŠNYKIMAS

217 straipsnis. Skolos muitinei

išnykimas

1. Skola muitinei išnyksta:

1) sumokėjus arba išieškojus nustatytas

mokesčių sumas;

2) šio kodekso ir jo taikymą

reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka atsisakius

išieškoti nustatytus mokesčius;

3) jeigu deklaravus prekes muitinės

procedūrai, kurią taikant atsiranda skola muitinei:

a)atitinkama muitinės

deklaracijapripažįstama negaliojančia vadovaujantis šio kodekso 65

straipsnio nuostatomis;

b) prekės iki jų išleidimo sulaikomos ir

konfiskuojamos, turint muitinės sutikimą sunaikinamos arba perduodamos

valstybeivadovaujantis šio kodekso 178straipsnio nuostatomis, arba sunaikinamos

ar negrįžtamai prarandamos dėl jų savybių, ypatingų aplinkybių ar nenugalimos

jėgos;

4) jeigu sulaikomos ir konfiskuojamos

prekės, dėl kurių neteisėto įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų

teritoriją pagal šio kodekso 186 straipsnį yra atsiradusi skola muitinei;

5) jeigu muitinė atsisako išieškoti

importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius, kurie buvo

įregistruoti nepagrįstai arba nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio 2

dalies reikalavimų.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte

nurodytas skolos išnykimas nepanaikina skolininko prievolės sumokėti

ir muitinės teisės išieškoti delspinigius ir (arba) baudas už nurodytą

skolą muitinei.

3. Įstatymų nustatytais atvejais skola

muitinei nelaikoma išnykusia, kai remiantis nurodyta skola nustatomas

baudos dydis arba taikoma baudžiamoji atsakomybė.

XXI SKYRIUS

MOKESČIŲ GRĄŽINIMAS ARBA ATSISAKYMAS JUOS IŠIEŠKOTI

218 straipsnis. Bendrosios nuostatos

Šiame skyriuje vartojamos sąvokos:

1) mokesčių grąžinimas -

visiškas arba dalinis sumokėtų (išieškotų) eksporto arba importo muitų ir

(arba) mokesčių grąžinimas;

2) atsisakymas išieškoti

- sprendimas atsisakyti visos skolos muitinei arba jos dalies arba

sprendimas pripažinti negaliojančiu visų nesumokėtų eksporto arba importo

muitų ir (arba) mokesčių arba jų dalies įregistravimą.

219 straipsnis. Muitų ir (arba)

mokesčių grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti, kai jie

sumokėti ir (arba) įregistruoti

nesilaikant nustatytų reikalavimų

1. Grąžinama importo arba eksporto

muitų ir (arba) mokesčių dalis, kuri buvo sumokėta (išieškota)

nepagrįstai arba įregistruota nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio 2

dalies reikalavimų.

2. Atsisakoma išieškoti importo arba

eksporto muitų ir (arba) mokesčių dalį, kuri buvo įregistruota nepagrįstai

arba nesilaikant šio kodekso 213 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

3. Muitai ir (arba) mokesčiai negrąžinami

ir neatsisakoma jų išieškoti, jeigu nustatyta, kad mokesčiai nepagrįstai

sumokėti arba įregistruoti dėl tyčinių suinteresuoto asmens veiksmų.

4. Importo arba eksporto muitai ir

(arba) mokesčiai gali būti grąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, jeigu

asmens raštiškas prašymas muitinei pateikiamas ne vėliau kaip per 3 metus nuo

skolininko informavimo apie atitinkamą mokesčių sumą dienos, išskyrus atvejus,

kai mokesčių įstatymai nustato ką kita. Muitinė turi teisę priimti asmens

prašymą ir pasibaigus nurodytam 3 metų laikotarpiui, jeigu asmuo įrodo, kad

negalėjo nustatytu laiku pateikti prašymo dėl ypatingų aplinkybių arba

nenugalimos jėgos.

5. Muitinė, nustačiusi, kad importo arba

eksporto muitai ir (arba) mokesčiai sumokėti arba įregistruoti nepagrįstai,

grąžina arba atsisako išieškoti šiuos muitus ir (arba) mokesčius savo

iniciatyva.

220 straipsnis. Muitų ir (arba)

mokesčių grąžinimas muitinės deklaraciją pripažinus

negaliojančia

1. Sumokėti importo arba eksporto

muitai ir (arba) mokesčiai grąžinami, jeigu atitinkama muitinės

deklaracija pripažįstama negaliojančia.

2. Suinteresuoto asmens

prašymas pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia turi būti pateiktas

per šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tokiam

prašymui pateikti laikotarpį.

221 straipsnis. Importo muitų ir

(arba) mokesčių už importuotojo atsisakytas

prekes

grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti

1. Importo muitai ir (arba)

mokesčiai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu jie susiję su

importuotojo atsisakytomis prekėmis, kurioms buvo įforminta atitinkama

muitinės procedūra ir kurios šio kodekso 66 straipsnyje nurodytu

metu turėjo defektų arba neatitiko sutartyje (kontrakte), pagal kurią

jos importuotos, nustatytų sąlygų.

2. Importo muitai ir (arba) mokesčiai

gali būti grąžinti arba atsisakyta juos išieškoti, jeigu prekės nebuvo

naudojamos (išskyrus jų išbandymą, reikalingą defektams arba neatitikimui

sutartyje (kontrakte) nustatytoms sąlygoms nustatyti) ir yra eksportuotos

iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos. Suinteresuoto asmens

prašymu muitinė gali leisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes

sunaikinti, įforminti jų muitinio sandėliavimo procedūrą, taip pat jas

išgabenti į laisvąją ekonominę zoną arba padėti į laisvąjį sandėlį.

Įforminus kuriuos nors iš nurodytų muitinės sankcionuotų veiksmų, prekės

laikomos ne Lietuvos prekėmis.

3. Importo muitai ir (arba) mokesčiai

negrąžinami ir neatsisakoma jų išieškoti, jeigu šio straipsnio 1 dalyje

nurodytos prekės prieš tai buvo laikinai įvežtos išbandyti, išskyrus

atvejus, kai prekių defektai arba neatitikimas sutartyje (kontrakte)

nustatytoms sąlygoms negalėjo būti nustatyti įprastiniu būdu jas išbandant.

4. Importo muitai ir (arba) mokesčiai

grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų

priežasčių, jeigu raštiškas prašymas muitinei pateikiamas ne vėliau kaip

po 12 mėnesių nuo skolininko informavimo apie mokesčių įregistravimą,

išskyrus atvejus, kai mokesčių įstatymai nustato ką kita.

222 straipsnis. Muitų ir (arba) mokesčių

grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti kitais

atvejais

1. Importo arba eksporto muitai ir

(arba) mokesčiai gali būti grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti ir

kitais šio kodekso taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais

atvejais.

2. Importo arba eksporto muitai ir

(arba) mokesčiai gali būti grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti šio

straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, jeigu raštiškas prašymas muitinei

pateikiamas ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo skolininko informavimo apie

mokesčių įregistravimą.

223 straipsnis. Sprendimo grąžinti

muitus ir (arba) mokesčius arba atsisakyti juos

išieškoti taikymas delspinigiams ir

(arba) baudoms

Sprendimas grąžinti importo arba

eksporto muitus ir (arba) mokesčius arba atsisakyti juos išieškoti taip

pat taikomas ir privalomiems sumokėti bei sumokėtiems delspinigiams ir

(arba) baudoms.

224 straipsnis. Delspinigiai, mokami

asmeniui grąžinant nepagrįstai išieškotus

muitus ir (arba) mokesčius

Grąžinant nepagrįstai sumokėtus

(išieškotus) importo arba eksporto muitus ir (arba) mokesčius, asmeniui gali

būti mokami mokesčių įstatymų nustatyti delspinigiai.

225 straipsnis. Muitai ir (arba)

mokesčiai, grąžinti per klaidą

Jeigu importo arba eksporto muitai ir

(arba) mokesčiai buvo grąžinti per klaidą, t.y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms

nustatytas muitų ir mokesčių grąžinimo nepagrįstumas, skola muitinei

laikoma neišnykusia ir turi būti sumokėta. Delspinigiai, sumokėti

asmeniui pagal šio kodekso 224 straipsnį, turi būti grąžinti.

IX DALIS

APSKUNDIMAS

XXII SKYRIUS

APSKUNDIMAS

226 straipsnis. Teisė apskųsti

muitinės sprendimus

Bet kuris asmuo turi teisę apskųsti

muitinės sprendimus, susijusius su šio kodekso, taip pat kitų

muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu,

tiesiogiai taikomus šiam asmeniui. Skundas gali būti pateiktas ne vėliau

kaip po 3 mėnesių nuo asmens informavimo apie atitinkamą muitinės

sprendimą. Skundų dėl nepagrįstai sumokėtų arba išieškotų importo ir

eksporto muitų bei mokesčių pateikimo terminus nustato Muitų tarifų

įstatymas ir kiti mokesčių įstatymai.

227 straipsnis. Teisė pateikti

skundą dėl muitinės sprendimo nepriėmimo

Bet kuris asmuo, pateikęs prašymą

muitinei priimti sprendimą, susijusį su šio kodekso, taip pat kitų

muitinės kompetencijai priskirtų įstatymų ir kitų teisės aktų taikymu, ir per

šio kodekso 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį negavęs atsakymo, turi

teisę pateikti skundą. Skundas gali būti pateiktas ne vėliau kaip po 30

dienų nuo nurodyto laikotarpio pabaigos.