Legalize / Lietuva / Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas / Istorija

Pakeitimų istorija

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas

27 versijos · 2001-04-19 — 2024-12-30

2024-12-30

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2024-11-01

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2024-07-01

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2024-01-01

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2023-06-22

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2023-06-15

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2019-05-01

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2017-11-29

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2017-07-13

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2017-03-01

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2015-07-01

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2015-04-22

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2015-01-01

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2014-06-27

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2013-06-12

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2011-12-01

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2011-10-08

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2011-04-28

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2008-09-01

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2007-11-15

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2006-06-22

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2006-01-20

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2004-05-01

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2003-05-01

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2002-05-14

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2001-10-16

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2001-04-19

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas

originali versija Tekstas šią datą

Pakeitimai 2007-11-15

@@ -36,9 +36,7 @@

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

BENDROSIOS NUOSTATOS

@@ -166,6 +164,312 @@

finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai

parodo įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė

atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė parengta pagal Lietuvos

Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą

ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus.

14. Kitos paslaugos – visa teisėta audito

įmonės veikla, išskyrus audito atlikimą.

15. Klientas – įmonė, įstaiga ar organizacija,

kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama, arba įmonių grupė, kurios

konsoliduota finansinė atskaitomybė yra tikrinama ir (arba) kuriai teikiamos

kitos paslaugos.

16. Nacionaliniai audito standartai (NAS) –

Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtinta nuostatų, taisyklių ir nurodymų,

reglamentuojančių audito atlikimo ir kitų paslaugų teikimo tvarką, visuma.

Šiais standartais privalo vadovautis auditoriai atlikdami auditą ar teikdami

kitas paslaugas.

17. Priežiūros institucijos –

Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Lietuvos

Respublikos draudimo priežiūros komisija.

18. Susijusi įmonė – kiekviena įmonė, kurią su

audito įmone sieja bendri dalyviai (dalyvavimas), kontrolė ar vadovai,

nesvarbu, kokia jos teisinė forma.

19. Tarptautiniai audito standartai (TSA) –

Tarptautinės apskaitininkų federacijos Tarptautinės audito ir užtikrinimo

standartų valdybos parengti ir patvirtinti Tarptautiniai audito standartai ir

su jais susiję Tarptautiniai audito praktiniai nurodymai.

20. Užsakovas – juridinis

arba fizinis asmuo, sudarantis sutartį dėl audito atlikimo.

21 dalies redakcija iki 2008 m. kovo 1 d.:

21. Visuomenės intereso įmonės

– įmonės, kurioms skiriamas didelis visuomenės dėmesys dėl jų veiklos

masto, klientų, dalyvių ar darbuotojų skaičiaus arba dėl veiklos pobūdžio

(kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės,

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, bendrovės, kurių vertybiniais

popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose).

21 dalies redakcija nuo 2008 m. kovo 1 d.:

21. Visuomenės intereso įmonės –

įmonės, kurioms skiriamas didelis visuomenės dėmesys dėl jų veiklos masto,

klientų, dalyvių ar darbuotojų skaičiaus arba dėl veiklos pobūdžio (kredito

įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės,

investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, uždaro tipo investicinės bendrovės,

bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

Nr.

X-1307,

2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4776 (2007-11-15)

straipsnis. Audito tikslai

Audito tikslai yra:

1) įvertinti, ar įmonės finansinė

atskaitomybė (įmonių grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė) visais

reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo finansinę būklę, veiklos

rezultatus ir pinigų srautus;

2) įvertinti, ar įmonės finansinė

atskaitomybė (įmonių grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė) parengta pagal

Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę

apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus;

3) įvertinti, ar įmonės metiniame pranešime

(konsoliduotame metiniame pranešime) arba įmonės veiklos ataskaitoje

(jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami) pateikti duomenys atitinka metinės

finansinės atskaitomybės (metinės konsoliduotos finansinės atskaitomybės)

duomenis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-716, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2965 (2006-07-14)

straipsnis. Auditorių

veiklos principai

Auditorių veiklos pagrindiniai

principai yra:

1) nepriklausomumas. Auditorius

gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo, kliento ir

audituojamos įmonės;

2) sąžiningumas ir objektyvumas.

Auditorius neturi tyčia iškraipyti faktų ir jo nuomonė neturi būti veikiama

kitų nuomonės;

3) profesinė kompetencija. Auditorius turi turėti

profesinių žinių ir įgūdžių, suteikiančių galimybę profesionaliai teikti

paslaugas;

4) konfidencialumas. Auditorius

privalo laikyti paslaptyje kliento patikėtą informaciją ir jos neteikti

tretiesiems asmenims;

5) atsakomybė visuomenei. Palaikant normalią verslo

eigą, audito rezultatai gali būti naudojami kredito įstaigų, valstybės

institucijų, darbdavių ir darbuotojų, investuotojų, verslo ir finansų visuomenės

ir kitų vartotojų, pasitikinčių auditorių objektyvumu ir sąžiningumu. Šis

pasitikėjimas lemia atsakomybę visuomenei.

ANTRASIS SKIRSNIS

AUDITORIAUS VARDO SUTEIKIMAS

1 straipsnis. Įstatymo

paskirtis

1. Šis Įstatymas reglamentuoja

audito atlikimą, atestuoto auditoriaus vardo suteikimo tvarką, audito įmonių,

atestuotų auditorių ir auditoriaus padėjėjų profesinę veiklą bei jos priežiūrą,

Auditorių rūmų steigimą, veiklą ir valdymą.

2. Kiti įstatymai audito įmonėms,

atestuotiems auditoriams ir auditoriaus padėjėjams taikomi tiek, kiek jų

veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.

3. Šio Įstatymo nuostatos yra suderintos su šio

Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės šio

Įstatymo sąvokos

1. Atestuotas auditorius (toliau

– auditorius) – asmuo, kuris atitinka šio Įstatymo nustatytus

reikalavimus, turi auditoriaus pažymėjimą (toliau – pažymėjimas) ir yra

Auditorių rūmų narys.

2. Audito ataskaita – įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada pateikiamas

dokumentas, kuriame auditorius nurodo papildomą informaciją apie audito

rezultatus. Audito ataskaitos reikalavimus nustato Auditorių rūmai.

3. Audito įmonė – įstatymų

nustatyta tvarka įsteigta ir į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą (toliau

– audito įmonių sąrašas) įrašyta įmonė.

4. Audito tinklas – sistema,

kuriai priklauso audito įmonė bei su ja susijusios įmonės ir kurioje naudojamas

tas pats prekės ženklas arba kurioje dalijamasi profesiniais ištekliais.

5. Auditoriaus išvada –

dokumentas, kurį audito įmonės vardu pasirašo audito įmonės vadovas bei

auditorius ir kuriame auditorius, be kitų nuostatų, pareiškia savo nuomonę apie

įmonės finansinę atskaitomybę arba apie įmonių grupės konsoliduotą finansinę

atskaitomybę.

6. Auditoriaus padėjėjas –

atitinkantis šio Įstatymo reikalavimus ir į auditoriaus padėjėjų sąrašą

įrašytas fizinis asmuo.

7. Auditorių profesinės etikos

kodeksas – Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtintas dokumentas,

nustatantis auditorių profesinio elgesio normas ir privalomas visiems

auditoriams.

8. Auditorių rūmai –

viešasis juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius ir įgyvendinantis

auditorių savivaldą.

9. Auditorius kontrolierius –

Audito kokybės kontrolės komiteto paskirtas auditorius atlikti auditorių ir

audito įmonių veiklos kokybės patikrinimus.

10. Audituojama įmonė – įmonė,

įstaiga ar organizacija, kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama, arba

įmonių grupė, kurios konsoliduota finansinė atskaitomybė yra tikrinama.

11. Darbo dokumentai – visa

medžiaga, kurią auditorius parengia, surenka arba gauna audito planui sudaryti,

auditui atlikti ir auditoriaus nuomonei pagrįsti. Darbo dokumentai gali būti

įvairių formų: rašytiniai, užfiksuoti filmo juostoje ar saugomi naudojantis

elektronine įranga ir kitokiomis priemonėmis.

12. Europos Sąjungos valstybė narė – Lietuvos

Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė. Šiame Įstatyme

sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima ir Europos ekonominės erdvės

valstybes.

13. Finansinės atskaitomybės

auditas (toliau – auditas) – nepriklausomas įmonės, įstaigos ar

organizacijos (toliau – įmonė) finansinės atskaitomybės arba įmonių

grupės konsoliduotos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados

pateikimas. Išvadoje nurodoma, ar finansinė atskaitomybė arba konsoliduota

finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai

parodo įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar

finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė parengta pagal

@@ -238,9 +542,7 @@

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

straipsnis. Audito tikslai

3 straipsnis. Audito tikslai

Audito tikslai yra:

@@ -260,15 +562,1933 @@

apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat kitus teisės aktus;

3) įvertinti, ar įmonės metiniame pranešime

(konsoliduotame metiniame pranešime) arba įmonės veiklos ataskaitoje (jeigu

pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami) pateikti duomenys atitinka metinės

3) įvertinti, ar įmonės valdybos

(vadovo) parengtoje veiklos ataskaitoje (jeigu pagal teisės aktų reikalavimus

ji rengiama) pateikti duomenys atitinka finansinės atskaitomybės duomenis.

4 straipsnis. Auditorių veiklos principai

Auditorių veiklos pagrindiniai

principai yra:

1) nepriklausomumas. Auditorius

gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo, kliento ir

audituojamos įmonės;

2) sąžiningumas ir objektyvumas.

Auditorius neturi tyčia iškraipyti faktų ir jo nuomonė neturi būti veikiama

kitų nuomonės;

3) profesinė kompetencija. Auditorius turi turėti

profesinių žinių ir įgūdžių, suteikiančių galimybę profesionaliai teikti

paslaugas;

4) konfidencialumas. Auditorius

privalo laikyti paslaptyje kliento patikėtą informaciją ir jos neteikti

tretiesiems asmenims;

5) atsakomybė visuomenei. Palaikant normalią verslo

eigą, audito rezultatai gali būti naudojami kredito įstaigų, valstybės

institucijų, darbdavių ir darbuotojų, investuotojų, verslo ir finansų

visuomenės ir kitų vartotojų, pasitikinčių auditorių objektyvumu ir

sąžiningumu. Šis pasitikėjimas lemia atsakomybę visuomenei.

ANTRASIS SKIRSNIS

AUDITORIAUS VARDO SUTEIKIMAS

5 straipsnis. Auditoriaus vardo suteikimo

sąlygos

Auditoriaus padėjėjui auditoriaus

vardas suteikiamas jo prašymu, jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos pilietis arba kitos

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;

2) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

3) atliko ne trumpesnę kaip 3 metų auditoriaus

padėjėjo darbo praktiką audito įmonėje;

4) moka valstybinę kalbą;

5) yra nepriekaištingos reputacijos;

6) išlaikė kvalifikacinius auditoriaus egzaminus;

7) davė auditoriaus priesaiką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

6 straipsnis.

Nepriekaištinga reputacija

Asmuo nelaikomas esąs

nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą,

nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne, taip pat teistas už kitą nusikalstamą

veiką, kol teistumas neišnykęs;

2) piktnaudžiauja narkotinėmis,

toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;

3) yra atleistas iš įmonės,

įstaigos ar organizacijos vidaus auditoriaus, revizoriaus, buhalterio,

finansininko, auditoriaus padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos

pažeidimus arba atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų pritaikius tarnybinę

nuobaudą ar iš

darbo už darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo nepraėjo 3

metai;

4) jam buvo panaikintas auditoriaus pažymėjimo galiojimas Auditorių garbės teismo sprendimu;

5) nesilaiko Auditorių profesinės

etikos kodekso reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

7 straipsnis.

Auditoriaus vardo suteikimo tvarka

1. Auditoriaus padėjėjas, siekiantis

auditoriaus vardo, Auditorių rūmams turi pateikti prašymą suteikti auditoriaus

vardą. Prašyme turi būti nurodyti asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens

kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė), taip pat atsakyta į klausimą, ar nėra

šiame Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių jam negalėtų būti suteiktas

auditoriaus vardas.

2. Sprendimą dėl auditoriaus vardo

suteikimo per 30 dienų nuo prašymo pateikimo priima Auditorių rūmai ir

informuoja apie galimybę priimti auditoriaus priesaiką. Auditorių rūmai

išsiunčia auditoriaus padėjėjui priimto sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

3. Auditorių rūmai, spręsdami klausimą dėl auditoriaus

vardo suteikimo, turi teisę pareikalauti dokumentų, įrodančių šio Įstatymo 5 ir

6 straipsniuose nurodytas aplinkybes.

4. Auditoriaus padėjėjui, davusiam

auditoriaus priesaiką ir ją pasirašiusiam, suteikiamas auditoriaus vardas ir

išduodamas auditoriaus pažymėjimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

8 straipsnis. Kvalifikaciniai

auditoriaus egzaminai

1. Kvalifikacinius auditoriaus egzaminus

ir žinių patikrinimo egzaminus (toliau – kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai)

rengia Auditorių rūmai.

2. Disciplinas, iš kurių laikomi

kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai, egzaminų laikymo taisykles ir mokesčio

už juos dydį Auditorių rūmų teikimu tvirtina finansų ministras.

3. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų

metu patikrinamos teorinės žinios:

1) bendrosios apskaitos teorijos ir

principų;

2) finansinės ir konsoliduotos

finansinės atskaitomybės rengimą reglamentuojančių teisės aktų;

3) tarptautinių apskaitos standartų;

4) finansų analizės;

5) išlaidų ir valdymo apskaitos;

6) vidaus audito;

7) audito;

8) auditą ir auditorių veiklą

reglamentuojančių teisės aktų ir profesinių standartų;

9) tarptautinių audito standartų.

4. Be šio straipsnio 3 dalyje išvardytų

dalykų, kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu patikrinamos teorinės šių

dalykų žinios tiek, kiek jie susiję su auditu:

1) įmonių teisės ir įmonių valdymo,

bankroto procedūrų;

2) mokesčių įstatymų;

3) civilinės ir komercinės teisės;

4) įstatymų, reglamentuojančių socialinį

draudimą, ir Darbo kodekso;

5) informacinių technologijų ir

kompiuterinių sistemų;

6) verslo, bendrosios ir finansų

ekonomikos;

7) matematikos ir statistikos;

8) įmonių finansų valdymo pagrindinių

principų.

5. Kvalifikacinių auditoriaus

egzaminų metu patikrinami praktiniai įgūdžiai, reikalingi auditoriui.

6. Asmuo, neišlaikęs

kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau

kaip po 6 mėnesių. Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas.

7. Auditorių rūmai kvalifikacinius

auditoriaus egzaminus rengia ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius

metus.

9 straipsnis. Kvalifikacinių auditoriaus

egzaminų komisija

1. Kvalifikacinių auditoriaus

egzaminų komisiją (toliau – Egzaminų komisija) sudaro 7 nariai, vienas iš jų –

komisijos pirmininkas. Egzaminų komisijos nariai turi būti teisės, mokesčių,

apskaitos ar finansų specialistai. 4 narius, iš jų ir pirmininką, skiria

Finansų ministerija, 3 auditorius Egzaminų komisijos nariais skiria Auditorių

rūmų narių susirinkimas.

2. Egzaminų komisijos narys

skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais gali būti

skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Kitai kadencijai Egzaminų

komisijos narys skiriamas per 30 dienų nuo kadenciją baigusio komisijos nario

kadencijos pabaigos. Pasibaigus Egzaminų komisijos nario kadencijai, jis toliau

eina komisijos nario pareigas, iki paskiriamas komisijos narys kitai

kadencijai. Egzaminų komisijos narį skyrusi institucija turi teisę jį atšaukti

nesibaigus kadencijai, jeigu narys negali tinkamai eiti komisijos nario

pareigų. Komisijos narys gali atsistatydinti nesibaigus kadencijai.

3. Egzaminų komisiją techniškai ir materialiai aptarnauja

Auditorių rūmai.

10 straipsnis. Kitų Europos Sąjungos

valstybių narių auditorių pripažinimo tvarka

1. Asmenims, turintiems kitų

Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus

kvalifikaciją, pažymėjimas, patvirtinantis auditoriaus vardo suteikimą,

išduodamas pateikus valstybės, kurioje šis asmuo verčiasi audito veikla,

kompetentingos audito veiklos priežiūrą atliekančios institucijos (toliau –

įgaliota institucija) dokumentus, įrodančius teisę atlikti auditą Europos

Sąjungos valstybėje narėje ir tai, kad ši teisė nėra sustabdyta arba

panaikinta, ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminus. Šiuo atveju

netaikomos šio Įstatymo 5 straipsnio 3 punkto nuostatos.

2. Žinių patikrinimo egzaminai

nustatyta tvarka laikomi valstybine kalba iš disciplinų, nurodytų šio Įstatymo

8 straipsnio 2 dalyje.

3. Asmenys, norintys laikyti žinių

patikrinimo egzaminus, Auditorių rūmams pateikia:

1) dokumentus, įrodančius teisę

atlikti auditą Europos Sąjungos valstybėje narėje ir tai, kad ši teisė nėra

sustabdyta arba panaikinta;

2) įgaliotos institucijos pažymą

apie Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus

auditoriams.

4. Asmenims, nepateikusiems šio

straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, žinių patikrinimo egzaminų laikyti

neleidžiama.

straipsnis. Auditoriaus priesaika

1. Asmenys, prieš gaudami pažymėjimą, prisiekia šiais

žodžiais:

„Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės

aktų, dorai ir sąžiningai atlikti auditoriaus pareigas, būti objektyvus (-i) ir

nepriklausomas (-a), saugoti profesines paslaptis, nuolat kelti profesinę

kvalifikaciją, laikytis Auditorių profesinės etikos kodekso ir Auditorių rūmų

statuto“.

2. Auditoriaus priesaiką priima

Auditorių rūmų prezidentas.

3. Perskaitęs priesaikos tekstą,

auditorius jį pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas auditoriaus asmens byloje

Auditorių rūmuose.

4. Asmenims, išlaikiusiems

kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, bet neprisiekusiems, pažymėjimas

neišduodamas, jie negali tapti Auditorių rūmų nariais ir pradėti audito

veiklos.

11 straipsnis. Auditoriaus

priesaika

1. Asmenys, prieš gaudami pažymėjimą, prisiekia šiais

žodžiais:

„Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės

aktų, dorai ir sąžiningai atlikti auditoriaus pareigas, būti objektyvus (-i) ir

nepriklausomas (-a), saugoti profesines paslaptis, nuolat kelti profesinę

kvalifikaciją, laikytis Auditorių profesinės etikos kodekso ir Auditorių rūmų

statuto“.

2. Auditoriaus priesaiką priima

Auditorių rūmų prezidentas.

3. Perskaitęs priesaikos tekstą,

auditorius jį pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas auditoriaus asmens byloje

Auditorių rūmuose.

4. Asmenims, išlaikiusiems

kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, bet neprisiekusiems, pažymėjimas

neišduodamas, jie negali tapti Auditorių rūmų nariais ir pradėti audito

veiklos.

12 straipsnis.

Pažymėjimų išdavimas

1. Asmenims, atitinkantiems šio

Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, suteikiamas auditoriaus vardas

ir išduodamas auditoriaus pažymėjimas.

2. Pažymėjimus išduoda Auditorių

rūmai.

Pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Auditorių rūmai.

13 straipsnis.

Pažymėjimo išdavimo procedūros sustabdymas

Pažymėjimo išdavimo procedūra gali

būti sustabdyta, jeigu asmuo, kuris pateikė prašymą suteikti auditoriaus vardą,

yra įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Pažymėjimo išdavimas

arba egzaminų laikymas sustabdomas iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba

baudžiamosios bylos pabaigos.

14 straipsnis. Pažymėjimo galiojimo sustabdymas

1. Auditorių rūmai sustabdo

pažymėjimo galiojimą:

1) Auditorių garbės teismo

sprendimu;

2) rašytiniu auditoriaus prašymu;

3) Auditorių rūmų prezidiumo

sprendimu, jei auditorius yra įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą

veiką. Šiais atvejais auditoriaus pažymėjimo galiojimas sustabdomas, iki išnyks

šio sustabdymo pagrindą lėmusios aplinkybės.

2. Auditoriaus pažymėjimo

galiojimo sustabdymas panaikina auditoriaus teisę atlikti auditą, tačiau

auditorius lieka Auditorių rūmų nariu ir jam galioja visos šio Įstatymo 30

straipsnyje nustatytos auditoriaus pareigos, išskyrus šio Įstatymo 30 straipsnio

1 dalies 2 punkte nurodytą pareigą.

3. Auditorius, kurio pažymėjimo

galiojimas sustabdytas, norėdamas pradėti audito veiklą, pasibaigus pažymėjimo

galiojimo sustabdymo laikui privalo pateikti Auditorių rūmams šiuos dokumentus:

1) prašymą atnaujinti sustabdyto

pažymėjimo galiojimą;

2) dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos kėlimą

Auditorių rūmų nustatyta tvarka.

4. Sprendimą dėl pažymėjimo

galiojimo atnaujinimo priima Auditorių rūmai.

straipsnis. Pažymėjimo galiojimo panaikinimas

Auditorių rūmai pažymėjimo galiojimą panaikina:

1) rašytiniu auditoriaus prašymu;

2) jeigu

po pažymėjimo išdavimo paaiškėjo anksčiau buvę faktai, dėl kurių nebūtų

išduotas auditoriaus pažymėjimas;

3) jeigu atsirado bent viena iš

šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų sąlygų;

4) Auditorių garbės teismo

sprendimu;

5) auditorių pašalinus iš

Auditorių rūmų narių;

6) auditoriui mirus.

2. Panaikinus pažymėjimo galiojimą

šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodytais atvejais, asmuo negali

pakartotinai laikyti kvalifikacinių auditoriaus egzaminų ir naujas pažymėjimas

negali būti išduodamas.

15 straipsnis. Pažymėjimo

galiojimo panaikinimas

Auditorių rūmai pažymėjimo galiojimą panaikina:

1) rašytiniu auditoriaus prašymu;

2) jeigu

po pažymėjimo išdavimo paaiškėjo anksčiau buvę faktai, dėl kurių nebūtų išduotas

auditoriaus pažymėjimas;

3) jeigu atsirado bent viena iš

šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų sąlygų;

4) Auditorių garbės teismo

sprendimu;

5) auditorių pašalinus iš

Auditorių rūmų narių;

6) auditoriui mirus.

2. Panaikinus pažymėjimo galiojimą

šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodytais atvejais, asmuo negali

pakartotinai laikyti kvalifikacinių auditoriaus egzaminų ir naujas pažymėjimas

negali būti išduodamas.

16 straipsnis.

Auditorių sąrašo tvarkymas ir skelbimas

1. Auditorių rūmai registruoja

auditoriaus vardą gavusius asmenis auditorių sąraše. Šis sąrašas nuolat

atnaujinamas ir skelbiamas Auditorių rūmų interneto tinklalapyje.

2. Auditorių sąraše turi būti

pateikiami duomenys apie auditorių:

1) vardas, pavardė, registracijos

numeris, auditoriaus pažymėjimo numeris;

2) audito įmonės, kurioje dirba

auditorius arba kurios dalyvis jis yra, pavadinimas, buveinės adresas ir

telefono numeriai.

3. Auditorius turi pranešti

Auditorių rūmams apie šio straipsnio 2 dalyje pateikiamų duomenų pasikeitimus

ne vėliau kaip per 10 dienų.

4. Auditorių sąrašo duomenis

nedelsdami atnaujina Auditorių rūmai, gavę pranešimą apie duomenų pasikeitimą.

5. Panaikinus auditoriaus

pažymėjimo galiojimą, auditorius išbraukiamas iš auditorių sąrašo.

TREČIASIS SKIRSNIS

AUDITO ĮMONĖS

straipsnis. Audito įmonės

Audito įmonės gali būti šių teisinių formų:

1) individualios įmonės (toliau –

IĮ);

2) tikrosios ūkinės bendrijos

(toliau – TŪB);

3) komanditinės ūkinės bendrijos

(toliau – KŪB);

4) uždarosios akcinės bendrovės

(toliau – UAB).

2. Individualių audito įmonių

savininkai turi būti auditoriai.

3. Ne mažiau kaip 3/4 audito TŪB

ar KŪB tikrųjų narių turi būti auditoriai.

4. UAB akcininkais gali būti:

auditoriai;

2) audito įmonės;

3) kitų

Europos Sąjungos valstybių narių audito įmonės;

4) kiti juridiniai ir fiziniai

asmenys, nenurodyti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

5. UAB akcininkams, nurodytiems

šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, turi priklausyti ne mažiau

kaip 3/4 visų akcijų, suteikiančių balsavimo teisę.

6. Audito įmonės vadovas turi būti

auditorius arba asmuo, turintis kitų Europos Sąjungos valstybių narių

įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus kvalifikaciją.

7. Jeigu UAB yra sudaroma valdyba,

3/4 valdybos narių turi būti auditoriai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

straipsnis. Įmonių įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarka

1. Įmonė gali pradėti audito

veiklą tik po to, kai yra įrašyta į audito įmonių sąrašą. Į audito įmonių

sąrašą įrašytai įmonei išduodamas pažymėjimas.

2. Audito įmonių sąrašą sudaro

Auditorių rūmai. Į audito įmonių sąrašą įrašomos įmonės, atitinkančios šio

Įstatymo 17, 19 ir 33 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

3. Kad įmonė būtų įrašyta į audito

įmonių sąrašą, Auditorių rūmams pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas, kuriame turi būti

nurodyta įmonės pavadinimas, kodas, buveinė, telefonas, įmonės dalyvių vardai,

pavardės, adresai korespondencijai, kiekvieno dalyvio balsavimo teisės,

pažymėjimų, įrodančių auditoriaus vardo suteikimą, numeriai ir kita šio

Įstatymo 21 straipsnyje numatyta informacija, reikalinga sudaryti audito įmonių

sąrašui;

2) įmonės registravimo pažymėjimas

ir jo kopija;

3) civilinės atsakomybės draudimo

liudijimo (poliso) kopija;

4) įstatų arba kito steigimo

dokumento, kuriame nurodyti įmonės veiklos tikslai, kopija.

4. Sprendimas įrašyti įmonę į

audito įmonių sąrašą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų po visų

dokumentų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, įteikimo Auditorių rūmams.

5. Auditorių rūmai gali atsisakyti įrašyti įmonę į

audito įmonių sąrašą, jeigu nepateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti

dokumentai arba įmonė neatitinka šio Įstatymo 17, 19 ir 33 straipsniuose

nustatytų reikalavimų, arba jei įmonės vadovas ar dalyvis, kuris turi daugiau

kaip ½ visų balsavimo teisių, yra auditorius, turintis galiojančią drausminę

nuobaudą, arba jei įmonės vadovas ar dalyvis, turintis daugiau kaip ½ visų

balsavimo teisių, yra auditorius, kurio vadovaujama ar kontroliuojama audito

įmonė buvo išbraukta iš audito įmonių sąrašo Audito kokybės kontrolės komiteto

sprendimu ir nuo šio išbraukimo praėjo mažiau kaip 3 metai.

6. Apie motyvuotą sprendimą įmonės

neįrašyti į audito įmonių sąrašą Auditorių rūmai privalo per 30 dienų nuo

dokumentų pateikimo dienos raštu pranešti įmonei.

7. Įmonę į audito įmonių sąrašą įrašo bei pažymėjimą

išduoda Auditorių rūmai ir apie tai per 10 darbo dienų nuo įrašymo į audito

įmonių sąrašą paskelbia oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

8. Audito įmonė laikoma įrašyta į

audito įmonių sąrašą kitą dieną po audito įmonių sąrašo paskelbimo oficialaus

leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

17 straipsnis.

Audito įmonės

Audito įmonės gali būti šių teisinių formų:

1) individualios įmonės (toliau –

IĮ);

2) tikrosios ūkinės bendrijos

(toliau – TŪB);

3) komanditinės ūkinės bendrijos

(toliau – KŪB);

4) uždarosios akcinės bendrovės

(toliau – UAB).

2. Individualių audito įmonių

savininkai turi būti auditoriai.

3. Ne mažiau kaip 3/4 audito TŪB

ar KŪB tikrųjų narių turi būti auditoriai.

4. UAB akcininkais gali būti:

auditoriai;

2) audito įmonės;

3) kitų

Europos Sąjungos valstybių narių audito įmonės;

4) kiti juridiniai ir fiziniai

asmenys, nenurodyti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

5. UAB akcininkams, nurodytiems

šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, turi priklausyti ne mažiau

kaip 3/4 visų akcijų, suteikiančių balsavimo teisę.

6. Audito įmonės vadovas turi būti

auditorius arba asmuo, turintis kitų Europos Sąjungos valstybių narių

įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus kvalifikaciją.

7. Jeigu UAB yra sudaroma valdyba,

3/4 valdybos narių turi būti auditoriai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

straipsnis. Įmonių įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarka

1. Įmonė gali pradėti audito

veiklą tik po to, kai yra įrašyta į audito įmonių sąrašą. Į audito įmonių

sąrašą įrašytai įmonei išduodamas pažymėjimas.

2. Audito įmonių sąrašą sudaro

Auditorių rūmai. Į audito įmonių sąrašą įrašomos įmonės, atitinkančios šio

Įstatymo 17, 19 ir 33 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

3. Kad įmonė būtų įrašyta į audito

įmonių sąrašą, Auditorių rūmams pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas, kuriame turi būti

nurodyta įmonės pavadinimas, kodas, buveinė, telefonas, įmonės dalyvių vardai,

pavardės, adresai korespondencijai, kiekvieno dalyvio balsavimo teisės, pažymėjimų,

įrodančių auditoriaus vardo suteikimą, numeriai ir kita šio Įstatymo 21

straipsnyje numatyta informacija, reikalinga sudaryti audito įmonių sąrašui;

2) įmonės registravimo pažymėjimas

ir jo kopija;

3) civilinės atsakomybės draudimo

liudijimo (poliso) kopija;

4) įstatų arba kito steigimo

dokumento, kuriame nurodyti įmonės veiklos tikslai, kopija.

4. Sprendimas įrašyti įmonę į

audito įmonių sąrašą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų po visų

dokumentų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, įteikimo Auditorių rūmams.

5. Auditorių rūmai gali atsisakyti įrašyti įmonę į

audito įmonių sąrašą, jeigu nepateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti

dokumentai arba įmonė neatitinka šio Įstatymo 17, 19 ir 33 straipsniuose

nustatytų reikalavimų, arba jei įmonės vadovas ar dalyvis, kuris turi daugiau

kaip ½ visų balsavimo teisių, yra auditorius, turintis galiojančią drausminę

nuobaudą, arba jei įmonės vadovas ar dalyvis, turintis daugiau kaip ½ visų

balsavimo teisių, yra auditorius, kurio vadovaujama ar kontroliuojama audito

įmonė buvo išbraukta iš audito įmonių sąrašo Audito kokybės kontrolės komiteto

sprendimu ir nuo šio išbraukimo praėjo mažiau kaip 3 metai.

6. Apie motyvuotą sprendimą įmonės

neįrašyti į audito įmonių sąrašą Auditorių rūmai privalo per 30 dienų nuo

dokumentų pateikimo dienos raštu pranešti įmonei.

7. Įmonę į audito įmonių sąrašą įrašo bei pažymėjimą

išduoda Auditorių rūmai ir apie tai per 10 darbo dienų nuo įrašymo į audito

įmonių sąrašą paskelbia oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai

pranešimai“.

8. Audito įmonė laikoma įrašyta į

audito įmonių sąrašą kitą dieną po audito įmonių sąrašo paskelbimo oficialaus

leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

18 straipsnis. Įmonių įrašymo į

audito įmonių sąrašą tvarka

1. Įmonė gali pradėti audito

veiklą tik po to, kai yra įrašyta į audito įmonių sąrašą. Į audito įmonių

sąrašą įrašytai įmonei išduodamas pažymėjimas.

2. Audito įmonių sąrašą sudaro

Auditorių rūmai. Į audito įmonių sąrašą įrašomos įmonės, atitinkančios šio

Įstatymo 17, 19 ir 33 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

3. Kad įmonė būtų įrašyta į audito

įmonių sąrašą, Auditorių rūmams pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas, kuriame turi būti

nurodyta įmonės pavadinimas, kodas, buveinė, telefonas, įmonės dalyvių vardai,

pavardės, adresai korespondencijai, kiekvieno dalyvio balsavimo teisės,

pažymėjimų, įrodančių auditoriaus vardo suteikimą, numeriai ir kita šio

Įstatymo 21 straipsnyje numatyta informacija, reikalinga sudaryti audito įmonių

sąrašui;

2) įmonės registravimo pažymėjimas

ir jo kopija;

3) civilinės atsakomybės draudimo

liudijimo (poliso) kopija;

4) įstatų arba kito steigimo

dokumento, kuriame nurodyti įmonės veiklos tikslai, kopija.

4. Sprendimas įrašyti įmonę į

audito įmonių sąrašą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų po visų

dokumentų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, įteikimo Auditorių rūmams.

5. Auditorių rūmai gali atsisakyti įrašyti įmonę į

audito įmonių sąrašą, jeigu nepateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti

dokumentai arba įmonė neatitinka šio Įstatymo 17, 19 ir 33 straipsniuose

nustatytų reikalavimų, arba jei įmonės vadovas ar dalyvis, kuris turi daugiau

kaip ½ visų balsavimo teisių, yra auditorius, turintis galiojančią drausminę

nuobaudą, arba jei įmonės vadovas ar dalyvis, turintis daugiau kaip ½ visų

balsavimo teisių, yra auditorius, kurio vadovaujama ar kontroliuojama audito

įmonė buvo išbraukta iš audito įmonių sąrašo Audito kokybės kontrolės komiteto

sprendimu ir nuo šio išbraukimo praėjo mažiau kaip 3 metai.

6. Apie motyvuotą sprendimą įmonės

neįrašyti į audito įmonių sąrašą Auditorių rūmai privalo per 30 dienų nuo

dokumentų pateikimo dienos raštu pranešti įmonei.

7. Įmonę į audito įmonių sąrašą įrašo bei pažymėjimą

išduoda Auditorių rūmai ir apie tai per 10 darbo dienų nuo įrašymo į audito

įmonių sąrašą paskelbia oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

8. Audito įmonė laikoma įrašyta į

audito įmonių sąrašą kitą dieną po audito įmonių sąrašo paskelbimo oficialaus

leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

19 straipsnis. Audito įmonių civilinės

atsakomybės draudimas

1. Audito įmonė, prieš pradėdama audito veiklą,

privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės

arba privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Metinė minimali bendrosios civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne

mažesnė kaip 100 000 Lt. Bendrosios civilinės atsakomybės objektas yra audito

įmonės civilinė atsakomybė už vykdant šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir

2 punktuose numatytą veiklą užsakovui, klientams ir (arba) tretiesiems asmenims

padarytą žalą. Draudimo sutartis sudaroma Draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Audito

įmonė, audituojanti visuomenės intereso įmones, privalo apdrausti civilinę

atsakomybę privalomuoju draudimu. Draudimo sutartis sudaroma audito įmonių

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių nustatyta tvarka. Šias

taisykles nustato ir patvirtina Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros

komisija. Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra audito

įmonės civilinė atsakomybė už vykdant šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir

2 punktuose numatytą veiklą užsakovui, klientams ir (arba) tretiesiems asmenims

padarytą žalą.

Metinė minimali civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turi būti ne

mažesnė kaip 100 000 Lt vienam draudiminiam įvykiui.

5. Civilinės atsakomybės draudimu

audito įmonė privalo draustis visą audito veiklos laikotarpį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

straipsnis. Audito įmonių išbraukimas iš audito įmonių sąrašo

Audito įmonė išbraukiama iš audito įmonių sąrašo, jeigu:

1) pasikeitus UAB vadovui,

valdybai arba dalyviams, įmonė nebeatitinka šio Įstatymo 17 straipsnio reikalavimų;

2) įmonė pateikė prašymą išbraukti

ją iš audito įmonių sąrašo;

3) įmonė nepratęsė arba nesudarė naujos civilinės

atsakomybės draudimo sutarties;

4) įmonė paskelbta bankrutuojančia

arba likviduojama;

5) įmonė nepateikė Auditorių

rūmams šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 21 straipsnyje nurodytų

duomenų arba pateikė melagingus duomenis;

6) įmonė užsiima veikla,

nenurodyta šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje;

7) Audito kokybės kontrolės

komiteto sprendimu.

2. Kad audito įmonė iš audito įmonių sąrašo yra

išbraukta, Auditorių rūmai per 10 darbo dienų paskelbia oficialaus

leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

3. Audito įmonė laikoma išbraukta iš audito įmonių

sąrašo kitą dieną po paskelbimo apie jos išbraukimą oficialaus leidinio

„Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

4. Dėl 20 straipsnio 1 dalies 7

punkte nurodytos priežasties iš audito įmonių sąrašo išbraukta įmonė vėl

į jį įrašoma ne anksčiau kaip po 3 metų nuo išbraukimo, jeigu pašalinamos

priežastys, dėl kurių ji buvo išbraukta.

5. Pasikeitus audito įmonės

dalyvių auditorių ir dalyvių ne auditorių santykiui dėl auditoriaus mirties,

audito įmonės dalyviai per vienerius metus turi pakeisti įmonės dalyvių įtaką

įmonės valdymui taip, kad ji atitiktų šio Įstatymo 17 straipsnio reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

20 straipsnis. Audito įmonių

išbraukimas iš audito įmonių sąrašo

Audito įmonė išbraukiama iš audito įmonių sąrašo, jeigu:

1) pasikeitus UAB vadovui,

valdybai arba dalyviams, įmonė nebeatitinka šio Įstatymo 17 straipsnio

reikalavimų;

2) įmonė pateikė prašymą išbraukti

ją iš audito įmonių sąrašo;

3) įmonė nepratęsė arba nesudarė naujos civilinės

atsakomybės draudimo sutarties;

4) įmonė paskelbta bankrutuojančia

arba likviduojama;

5) įmonė nepateikė Auditorių

rūmams šio Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 21 straipsnyje nurodytų

duomenų arba pateikė melagingus duomenis;

6) įmonė užsiima veikla,

nenurodyta šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje;

7) Audito kokybės kontrolės

komiteto sprendimu.

2. Kad audito įmonė iš audito įmonių sąrašo yra

išbraukta, Auditorių rūmai per 10 darbo dienų paskelbia oficialaus

leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

3. Audito įmonė laikoma išbraukta iš audito įmonių

sąrašo kitą dieną po paskelbimo apie jos išbraukimą oficialaus leidinio

„Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.

4. Dėl 20 straipsnio 1 dalies 7

punkte nurodytos priežasties iš audito įmonių sąrašo išbraukta įmonė vėl

į jį įrašoma ne anksčiau kaip po 3 metų nuo išbraukimo, jeigu pašalinamos

priežastys, dėl kurių ji buvo išbraukta.

5. Pasikeitus audito įmonės

dalyvių auditorių ir dalyvių ne auditorių santykiui dėl auditoriaus mirties,

audito įmonės dalyviai per vienerius metus turi pakeisti įmonės dalyvių įtaką

įmonės valdymui taip, kad ji atitiktų šio Įstatymo 17 straipsnio reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

21 straipsnis Audito įmonių

sąrašo tvarkymas ir skelbimas

1. Audito įmonių sąrašas viešai

skelbiamas Auditorių rūmų interneto tinklalapyje.

2. Audito įmonių sąraše turi būti

pateikiami šie duomenys apie audito įmonę:

1) įmonės pavadinimas, buveinės

adresas, kodas, audito įmonės pažymėjimo numeris;

2) telefono (arba fakso) numeriai,

interneto tinklalapio adresas (jei jis yra) ir asmens ryšiams palaikyti

duomenys;

3) audito įmonės teisinė forma;

4) auditorių, dirbančių audito

įmonėje, vardai, pavardės ir auditoriaus pažymėjimų numeriai;

5) savininkų (dalyvių) pavadinimai

arba vardai, pavardės, darbo vietų ir buveinių adresai;

6) vadovų ir valdymo organų narių

vardai, pavardės ir adresai;

7) jeigu audito įmonė priklauso

audito tinklui, kitų audito įmonių – audito tinklo narių pavadinimai.

3. Audito įmonių sąrašo duomenis

nedelsdami atnaujina Auditorių rūmai, gavę pranešimą apie jų pasikeitimą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

AUDITORIAUS PADĖJĖJAS

22 straipsnis.

Auditoriaus padėjėjas

1. Auditoriaus padėjėjas rengiasi

auditoriaus veiklai ir kartu su auditoriumi dalyvauja atliekant finansinės

atskaitomybės arba konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditą.

2. Auditoriaus padėjėjas privalo:

1) kartu su auditoriumi dalyvauti atliekant finansinės

atskaitomybės arba konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditą bei vykdyti

auditoriaus, praktikos vadovo, nurodymus, susijusius su audito atlikimu;

2) atlikdamas auditą vadovautis įstatymais ir kitais

teisės aktais, nacionaliniais arba tarptautiniais audito standartais, laikytis

Auditorių profesinės etikos kodekso reikalavimų;

3) sąžiningai atlikti savo pareigas;

4) kasmet dalyvauti mokymo kursuose Auditorių rūmų

prezidiumo nustatyta tvarka;

5) saugoti praktikos atlikimo metu jam patikėtą

informaciją;

6) informuoti Auditorių rūmus apie savo praktikos

nutraukimą, sustabdymą dėl ligos, trunkančios ilgiau kaip 6 mėnesius,

motinystės (tėvystės) atostogų ar kitų priežasčių;

7) informuoti Auditorių rūmus apie asmens duomenų,

gyvenamosios vietos, darbovietės ir (ar) praktikos vadovo pasikeitimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

23 straipsnis.

Auditoriaus padėjėjų sąrašas

1. Asmenys į auditoriaus padėjėjų sąrašą įrašomi

Auditorių rūmų sprendimu. Asmuo gali būti įrašytas į auditoriaus padėjėjų sąrašą,

jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos

valstybės narės pilietis;

2) yra nepriekaištingos reputacijos pagal šio Įstatymo

6 straipsnį;

3) dirba audito įmonėje ir jo praktikai vadovauti yra

paskirtas auditorius šio Įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Norintis būti įrašytas į auditoriaus padėjėjų

sąrašą asmuo Auditorių rūmams pateikia:

1) prašymą įrašyti į auditoriaus padėjėjų sąrašą.

Šiame prašyme turi būti nurodyti pareiškėjo asmens duomenys (vardas, pavardė,

asmens kodas, gyvenamoji vieta, pilietybė), taip pat atsakyta į klausimą, ar

nėra šiame Įstatyme nurodytų pagrindų, dėl kurių jis negalėtų būti įrašytas į

auditoriaus padėjėjų sąrašą;

2) dokumentus, įrodančius, kad jis atitinka šio

Įstatymo reikalavimus, taikomus įrašant į auditoriaus padėjėjų sąrašą;

3) susitarimą su auditoriumi dėl jo sutikimo būti

praktikos vadovu ir dėl praktikos atlikimo sąlygų bei darbo sutarties kopiją.

3. Sprendimą dėl asmens įrašymo į auditoriaus padėjėjų

sąrašą Auditorių rūmai priima ne vėliau kaip per 45 dienas nuo šio straipsnio 2

dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Auditorių rūmai išsiunčia pareiškėjui

priimto sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo

priėmimo dienos.

4. Jeigu Auditorių rūmai priima sprendimą atsisakyti

įrašyti asmenį į auditoriaus padėjėjų sąrašą, atsisakymo motyvai turi būti

išdėstyti pačiame sprendime.

24 straipsnis.

Išbraukimas iš auditoriaus padėjėjų sąrašo

1. Auditorių rūmai išbraukia asmenį iš auditoriaus padėjėjų

sąrašo, jeigu:

1) jis padavė rašytinį prašymą nutraukti auditoriaus

padėjėjo praktiką;

2) priimtas Auditorių garbės teismo sprendimas, kad

asmuo pažeidė šio Įstatymo arba Auditorių profesinės etikos kodekso

reikalavimus ir yra sprendimas išbraukti asmenį iš auditoriaus padėjėjų sąrašo;

3) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į auditoriaus

padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 1 ar 2 dalį pateikė

neteisingus duomenis;

4) išnyko aplinkybės, numatytos šio Įstatymo 22

straipsnyje;

5) jis mirė.

2. Išbraukus iš auditoriaus padėjėjų sąrašo šio

straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, asmuo negali būti

iš naujo į jį įrašytas.

25 straipsnis.

Vadovavimas auditoriaus padėjėjo praktikai

Auditoriaus padėjėjo praktika atliekama pas auditorių,

kuris dirba audito įmonėje, turi ne mažesnį kaip 3 metų auditoriaus darbo

stažą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir raštu sutinka vadovauti

auditoriaus padėjėjo praktikai. Auditoriaus padėjėjo praktikos vadovo skyrimą

ir atleidimą, privalomą paskyrimą vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai

nustato Auditorių rūmai.

26 straipsnis.

Auditoriaus padėjėjo praktikos atlikimo tvarkos nustatymas

1. Auditoriaus padėjėjo praktikos atlikimo tvarką,

praktikos laiko skaičiavimo bei praktikos įvertinimo tvarką ir kitus

auditoriaus padėjėjo praktikos atlikimo reikalavimus nustato Auditorių rūmai.

2. Pasibaigus šiame Įstatyme nustatytam auditoriaus

padėjėjo praktikos laikui, auditoriaus padėjėjas gali tęsti auditoriaus

padėjėjo praktiką, iki Auditorių rūmai išduos auditoriaus pažymėjimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

PENKTASIS SKIRSNIS

AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ VEIKLA, TEISĖS,

PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

27 straipsnis. Auditorių veikla

Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas audito IĮ savininku, TŪB ar KŪB

tikruoju nariu arba dirbdamas audito įmonėje.

Auditorius, pradėjęs audito veiklą, negali dirbti ar eiti kitų mokamų pareigų

kitose įmonėse, išskyrus darbą Auditorių rūmuose, Apskaitos institute,

profesinėse auditorių asociacijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.

3. Auditorius, kurio pažymėjimo

galiojimas sustabdytas, negali atlikti audito.

4. Auditorius, atlikęs auditą,

pateikia auditoriaus išvadą. Ji turi atitikti šio Įstatymo 31 straipsnyje

nustatytus reikalavimus.

5. Auditas atliekamas pagal

nacionalinius arba tarptautinius audito standartus, atsižvelgiant į sutarčių

sąlygas.

straipsnis. Auditorių teisių atlikti auditą apribojimai

1. Auditorius gali atlikti auditą

tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo ir audituojamos įmonės.

2. Auditoriui draudžiama atlikti

auditą, jeigu auditorius:

1) yra

susijęs šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos

įmonės vadovu ar vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu), tarybos arba valdybos

nariais;

tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę;

3) yra buvęs audituojamos įmonės

arba užsakovo darbuotojas ir nuo darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję

mažiau kaip 3 metai;

4) yra arba buvo audituojamos

įmonės akcininkas ir nuo akcijų perleidimo yra praėję mažiau kaip 3 metai;

5) teikė įmonei paslaugas, numatytas

šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 4, 5, 9, 13 punktuose, ir kai šių paslaugų

teikimas sutampa su audituojamu laikotarpiu;

6) yra veikiamas kitų sąlygų,

galinčių turėti įtakos jo nepriklausomumui.

3. Auditorius turi darbo

dokumentuose nurodyti visas galimas grėsmes jo nepriklausomumui ir kokių

priemonių buvo imtasi šioms grėsmėms išvengti.

4. Auditoriui draudžiama atlikti

auditą ir teikti kitas paslaugas, jeigu yra aplinkybės, galinčios turėti įtakos

auditoriaus nepriklausomumui.

5. Priežiūros institucijos, vykdančios visuomenės

intereso įmonių priežiūrą, gali nustatyti papildomus nepriklausomumo

reikalavimus auditoriams, atliekantiems visuomenės intereso įmonių auditą.

Jeigu tokie papildomi reikalavimai yra nustatyti, auditoriaus kandidatūra su

atitinkama priežiūros institucija turi būti suderinta iš anksto (iki audito

atlikimo pradžios), siekiant nustatyti, ar šis auditorius atitinka nustatytus

reikalavimus.

6. Auditoriui draudžiama atlikti

auditą visuomenės intereso įmonėse, jeigu:

1) auditorius turi mažesnę kaip 3 metų

atestuoto auditoriaus darbo patirtį;

2) per paskutinius vienerius metus

auditoriui buvo paskirta Audito kokybės kontrolės komiteto ar Auditorių garbės

teismo nuobauda.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

Nr. X-716, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2965 (2006-07-14)

straipsnis. Auditorių teisės

1. Auditorius, atlikdamas auditą,

turi šias teises:

pasinaudodamas profesinėmis žiniomis bei patirtimi savarankiškai pasirinkti audito

atlikimo procedūras;

2) gauti iš audituojamos įmonės

reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas auditui atlikti ir naudotis visa

sukaupta informacija;

3) reikalauti iš audituojamos

įmonės, kad būtų atlikti kontroliniai matavimai, inventorizacija ir kitaip

tikrinamas audituojamos įmonės turtas, taip pat atliekami kiti būtini veiksmai;

4) gauti iš audituojamos įmonės

darbuotojų paaiškinimus raštu;

5) audituojamoje

įmonėje turėti sąlygas atlikti auditą, savarankiškai

dirbti ir parengti išvadas.

2. Auditorius yra atleidžiamas nuo

konfidencialumo įsipareigojimo klientams tiek, kiek tai susiję su auditoriaus

darbo dokumentų peržiūra atliekant kokybės kontrolės patikrinimą.

straipsnis. Auditorių pareigos

1. Auditorius privalo:

sąžiningai atlikti profesines pareigas. Ir atlikdamas profesines pareigas, ir

ne darbo metu auditorius turi laikytis duotos priesaikos ir Auditorių

profesinės etikos kodekso reikalavimų;

2) atlikdamas auditą, vadovautis

įstatymais ir kitais teisės aktais, nacionaliniais arba tarptautiniais audito

standartais;

3) nuolat kelti profesinę

kvalifikaciją;

4) saugoti profesinės veiklos metu

jam patikėtą informaciją;

5) informuoti Auditorių rūmus apie

duomenų, pateikiamų šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytam auditorių sąrašui,

pasikeitimus per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos;

6) kasmet dalyvauti kvalifikacijos

kėlimo kursuose Auditorių rūmų nustatyta tvarka;

7) atlikti kitas įstatymų

nustatytas pareigas.

2. Auditorius per 3 kalendorinius

metus turi išklausyti ne mažiau kaip 120 valandų kvalifikacijos kėlimo kursų.

Kursų trukmės paskirstymą per šį laikotarpį auditorius turi suderinti su

Auditorių rūmais.

28 straipsnis. Auditorių teisių

atlikti auditą apribojimai

1. Auditorius gali atlikti auditą

tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo ir audituojamos įmonės.

2. Auditoriui draudžiama atlikti

auditą, jeigu auditorius:

1) yra

susijęs šeimos, artimosios giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos

įmonės vadovu ar vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu), tarybos arba valdybos

nariais;

tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę;

3) yra buvęs audituojamos įmonės

arba užsakovo darbuotojas ir nuo darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję

mažiau kaip 3 metai;

4) yra arba buvo audituojamos

įmonės akcininkas ir nuo akcijų perleidimo yra praėję mažiau kaip 3 metai;

5) teikė įmonei paslaugas,

numatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3, 4, 8, 12 punktuose, ir kai šių

paslaugų teikimas sutampa su audituojamu laikotarpiu;

6) yra veikiamas kitų sąlygų,

galinčių turėti įtakos jo nepriklausomumui.

3. Auditorius turi darbo

dokumentuose nurodyti visas galimas grėsmes jo nepriklausomumui ir kokių

priemonių buvo imtasi šioms grėsmėms išvengti.

4. Auditoriui draudžiama atlikti

auditą ir teikti kitas paslaugas, jeigu yra aplinkybės, galinčios turėti įtakos

auditoriaus nepriklausomumui.

5. Priežiūros institucijos, vykdančios visuomenės

intereso įmonių priežiūrą, gali nustatyti papildomus nepriklausomumo

reikalavimus auditoriams, atliekantiems visuomenės intereso įmonių auditą.

Jeigu tokie papildomi reikalavimai yra nustatyti, auditoriaus kandidatūra su

atitinkama priežiūros institucija turi būti suderinta iš anksto (iki audito

atlikimo pradžios), siekiant nustatyti, ar šis auditorius atitinka nustatytus

reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-509, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

29 straipsnis. Auditorių teisės

1. Auditorius, atlikdamas auditą,

turi šias teises:

pasinaudodamas profesinėmis žiniomis bei patirtimi savarankiškai pasirinkti

audito atlikimo procedūras;

2) gauti iš audituojamos įmonės

reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas auditui atlikti ir naudotis visa

sukaupta informacija;

3) reikalauti iš audituojamos

įmonės, kad būtų atlikti kontroliniai matavimai, inventorizacija ir kitaip

tikrinamas audituojamos įmonės turtas, taip pat atliekami kiti būtini veiksmai;

4) gauti iš audituojamos įmonės

darbuotojų paaiškinimus raštu;

5) audituojamoje

įmonėje turėti sąlygas atlikti auditą, savarankiškai

dirbti ir parengti išvadas.

2. Auditorius yra atleidžiamas nuo

konfidencialumo įsipareigojimo klientams tiek, kiek tai susiję su auditoriaus

darbo dokumentų peržiūra atliekant kokybės kontrolės patikrinimą.

30 straipsnis. Auditorių

pareigos

1. Auditorius privalo:

sąžiningai atlikti profesines pareigas. Ir atlikdamas profesines pareigas, ir ne

darbo metu auditorius turi laikytis duotos priesaikos ir Auditorių profesinės

etikos kodekso reikalavimų;

2) atlikdamas auditą, vadovautis

įstatymais ir kitais teisės aktais, nacionaliniais arba tarptautiniais audito

standartais;

3) nuolat kelti profesinę

kvalifikaciją;

4) saugoti profesinės veiklos metu

jam patikėtą informaciją;

5) informuoti Auditorių rūmus apie

duomenų, pateikiamų šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytam auditorių sąrašui,

pasikeitimus per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos;

6) kasmet dalyvauti kvalifikacijos

kėlimo kursuose Auditorių rūmų nustatyta tvarka;

7) atlikti kitas įstatymų

nustatytas pareigas.

2. Auditorius per 3 kalendorinius

metus turi išklausyti ne mažiau kaip 120 valandų kvalifikacijos kėlimo kursų.

Kursų trukmės paskirstymą per šį laikotarpį auditorius turi suderinti su

Auditorių rūmais.

31 straipsnis.

Auditoriaus išvada

1. Auditoriaus išvadą sudaro:

1) įžanga. Joje nustatoma finansinė atskaitomybė arba

konsoliduota finansinė atskaitomybė, kuri yra audito objektas, kartu su teisės

aktų, kuriais vadovaujantis buvo parengta finansinė atskaitomybė arba

konsoliduota finansinė atskaitomybė, apibūdinimu;

2) audito apimties aprašymo dalis. Joje nurodoma,

pagal kokius audito standartus buvo atliktas auditas;

3) auditoriaus nuomonės dalis. Joje nurodoma, ar

finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė tikrai ir

teisingai parodo įmonės arba jų grupės finansinę būklę ir veiklos rezultatus,

ar finansinė atskaitomybė arba konsoliduota finansinė atskaitomybė parengta

pagal buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą

reglamentuojančius teisės aktus, taip pat kitus teisės aktus. Auditoriaus

nuomonė gali būti teigiama, sąlyginė, neigiama arba, jeigu auditorius negali

pareikšti nuomonės, – atsisakymas pareikšti nuomonę;

4) nuoroda į dalykus, kuriuos auditoriai pabrėžia

atkreipdami į juos dėmesį, bet nekeisdami auditoriaus nuomonės;

5) nuomonė, ar įmonės metiniame pranešime

(konsoliduotame metiniame pranešime) pateikti duomenys atitinka metinės

finansinės atskaitomybės (metinės konsoliduotos finansinės atskaitomybės)

duomenis.

duomenis, – jeigu audituojama įmonė yra akcinė bendrovė, uždaroji akcinė

bendrovė, tikroji ūkinė bendrija arba komanditinė ūkinė bendrija, kurioje visi

tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, arba

nuomonė, ar įmonės veiklos ataskaitoje pateikti duomenys atitinka metinės

finansinės atskaitomybės duomenis, – jeigu audituojama valstybės arba

savivaldybės įmonė.

2. Auditoriaus išvadą pasirašo audito įmonės vadovas

ir auditorius, taip pat nurodoma auditoriaus išvados data.

Straipsnio pakeitimai:

@@ -276,245 +2496,87 @@

Žin., 2006, Nr. 77-2965 (2006-07-14)

straipsnis. Auditorių

veiklos principai

Auditorių veiklos pagrindiniai

principai yra:

1) nepriklausomumas. Auditorius

gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo, kliento ir audituojamos

įmonės;