LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas
27 versijos
· 2001-04-19 — 2024-12-30
2024-12-30
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2024-11-01
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2024-07-01
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2024-01-01
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2023-06-22
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2023-06-15
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2019-05-01
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2017-11-29
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2017-07-13
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2017-03-01
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2015-07-01
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2015-04-22
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2015-01-01
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2014-06-27
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2013-06-12
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2011-12-01
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2011-10-08
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2011-04-28
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2008-09-01
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2007-11-15
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2006-06-22
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2006-01-20
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2004-05-01
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2003-05-01
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2002-05-14
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2001-10-16
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
2001-04-19
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2002-05-14
@@ -2,9 +2,13 @@
Projektas XXXX XX XX Nr
Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 59-1916
Neoficialus įstatymo tekstas
Įstatymas skelbtas:
Žin., 1999, Nr. 59-1916
Neoficialus įstatymo
tekstas
LIETUVOS
@@ -14,130 +18,262 @@
ĮSTATYMAS
1999 m. birželio 15 d.
1999 m. birželio 15 d.
Nr. VIII-1227
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja audito atlikimą,
auditoriaus vardo suteikimo tvarką, audito įmonių ir atestuotų auditorių
profesinę veiklą bei jos priežiūrą, Auditorių rūmų steigimą, veiklą ir valdymą.
2. Kiti įstatymai audito įmonėms ir auditoriams
taikomi tiek, kiek jų veiklos nereguliuoja šis įstatymas.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Auditas - nepriklausomas įmonės, įstaigos ar
organizacijos (toliau - įmonės) finansinės atskaitomybės patikrinimas ir
išvados pateikimas, kai nurodoma, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais
atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir
pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka teisės aktus, reglamentuojančius
finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat Lietuvos
Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus.
2. Atestuotas auditorius (toliau - auditorius)
- asmuo, kuris yra išlaikęs kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, turi
auditoriaus pažymėjimą (toliau - pažymėjimas) ir yra Auditorių rūmų narys.
3. Audito įmonė - įstatymų nustatyta tvarka
įsteigta ir į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą (toliau - audito įmonių
sąrašas) įrašyta įmonė.
4. Auditorių rūmai - juridinis asmuo,
vienijantis visus auditorius ir įgyvendinantis auditorių savivaldos principus.
5. Auditorių profesinės etikos kodeksas -
Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtintas dokumentas, nustatantis auditorių
profesinio elgesio normas, privalomas visiems auditoriams.
6. Nacionaliniai audito standartai - Auditorių
rūmų narių susirinkimo patvirtinta visuma nuostatų, taisyklių ir nurodymų,
reglamentuojančių audito atlikimo tvarką, kuriais privalo vadovautis
auditoriai, atlikdami auditą.
7. Auditoriaus išvada - dokumentas, audito
įmonės vardu pasirašytas audito įmonės vadovo ir auditoriaus, kuriame
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja
audito atlikimą, auditoriaus vardo suteikimo tvarką, audito įmonių ir atestuotų
auditorių profesinę veiklą bei jos priežiūrą, Auditorių rūmų steigimą, veiklą
ir valdymą.
2. Kiti įstatymai audito įmonėms
ir auditoriams taikomi tiek, kiek jų veiklos nereguliuoja šis įstatymas.
2 straipsnis. Pagrindinės šio
įstatymo sąvokos
1. Auditas - nepriklausomas
įmonės, įstaigos ar organizacijos (toliau - įmonės) finansinės atskaitomybės
patikrinimas ir išvados pateikimas, kai nurodoma, ar finansinė atskaitomybė
visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę,
veiklos rezultatus ir pinigų srautus, ar finansinė atskaitomybė atitinka teisės
aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės
sudarymą, taip pat Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos
principus.
2. Atestuotas auditorius
(toliau - auditorius) - asmuo, kuris yra išlaikęs kvalifikacinius
auditoriaus egzaminus, turi auditoriaus pažymėjimą (toliau - pažymėjimas) ir
yra Auditorių rūmų narys.
3. Audito įmonė - įstatymų
nustatyta tvarka įsteigta ir į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą
(toliau - audito įmonių sąrašas) įrašyta įmonė.
4. Auditorių rūmai -
juridinis asmuo, vienijantis visus auditorius ir įgyvendinantis auditorių
savivaldos principus.
5. Auditorių profesinės etikos
kodeksas - Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtintas dokumentas,
nustatantis auditorių profesinio elgesio normas, privalomas visiems auditoriams.
6. Nacionaliniai audito
standartai - Auditorių rūmų narių susirinkimo patvirtinta visuma nuostatų,
taisyklių ir nurodymų, reglamentuojančių audito atlikimo tvarką, kuriais
privalo vadovautis auditoriai, atlikdami auditą.
7. Auditoriaus išvada - dokumentas,
audito įmonės vardu pasirašytas audito įmonės vadovo ir auditoriaus, kuriame
auditorius, be kitų nuostatų, pareiškia savo nuomonę apie įmonės finansinę
atskaitomybę.
8. Darbo dokumentai - informacija, kurią
auditorius parengia, surenka arba gauna audito planui sudaryti, auditui atlikti
ir auditoriaus nuomonei pagrįsti.
9. Audituojama įmonė - įmonė, įstaiga ar
organizacija, kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama.
10. Užsakovas - juridinis arba fizinis asmuo,
juridinio asmens teisių neturinti įmonė, kurie sudaro sutartį dėl audito
atlikimo.
11. Auditoriaus padėjėjas - asmuo, dirbantis
audito įmonėje ir kartu su auditoriumi dalyvaujantis atliekant auditą.
3 straipsnis. Privalomas auditas
Privalomas auditas atliekamas įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatytais atvejais. Kitais atvejais auditas gali būti atliekamas užsakovo
iniciatyva.
8. Darbo dokumentai -
informacija, kurią auditorius parengia, surenka arba gauna audito planui
sudaryti, auditui atlikti ir auditoriaus nuomonei pagrįsti.
9. Audituojama įmonė -
įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios finansinė atskaitomybė yra tikrinama.
10. Užsakovas – juridinis
arba fizinis asmuo, kuris sudaro sutartį dėl audito atlikimo.
11. Auditoriaus padėjėjas -
asmuo, dirbantis audito įmonėje ir kartu su auditoriumi dalyvaujantis atliekant
auditą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
3 straipsnis. Privalomas
auditas
Privalomas auditas atliekamas
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais. Kitais atvejais auditas gali
būti atliekamas užsakovo iniciatyva.
4 straipsnis. Audito tikslai
Audito tikslai yra:
1) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė
teisingai, pagrįstai ir visais reikšmingais atžvilgiais atspindi įmonės
finansinę būklę, veiklos ir pinigų srautų rezultatus;
2) įvertinti, ar įmonės finansinė atskaitomybė
parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus,
reglamentuojančius finansinę apskaitą bei bendruosius apskaitos principus.
1) įvertinti, ar įmonės finansinė
atskaitomybė teisingai, pagrįstai ir visais reikšmingais atžvilgiais atspindi
įmonės finansinę būklę, veiklos ir pinigų srautų rezultatus;
2) įvertinti, ar įmonės finansinė
atskaitomybė parengta pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus,
reglamentuojančius finansinę apskaitą bei bendruosius apskaitos principus;
3) įvertinti, ar įmonės valdybos
(administracijos vadovo) parengtoje veiklos ataskaitoje pateikti duomenys
atitinka finansinės atskaitomybės duomenis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
ANTRASIS SKIRSNIS
AUDITORIAI
5
straipsnis. Auditoriaus vardo suteikimo tvarka
1. Auditoriaus vardas suteikiamas asmenims, išlaikiusiems
kvalifikacinius auditoriaus egzaminus arba žinių patikrinimo egzaminus ir
davusiems auditoriaus priesaiką.
2. Kvalifikacinius auditoriaus
egzaminus ir žinių patikrinimo egzaminus rengia Auditorių rūmai.
3. Auditoriaus kvalifikacinius reikalavimus,
disciplinas, kurių laikomi kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai, Auditorių
rūmų teikimu tvirtina finansų ministras.
4. Egzaminų laikymo tvarką ir
mokėjimo už juos dydį Auditorių rūmų teikimu tvirtina finansų ministras.
5. Egzaminų komisijos personalinę
sudėtį 2 metams tvirtina finansų ministras. Egzaminų komisiją
sudaro 6 nariai ir komisijos pirmininkas. Jie turi būti teisės, mokesčių,
apskaitos ar finansų specialistai bei auditoriai. 3 kandidatus į komisijos
narius ir 1 kandidatą į komisijos pirmininko pareigas deleguoja Finansų
ministerija, 3 kandidatus į komisijos narius auditorius deleguoja Auditorių
rūmų narių susirinkimas.
6. Asmenys, norintys
laikyti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus arba žinių patikrinimo egzaminus,
Auditorių rūmams turi pateikti prašymą ir kitus reikiamus dokumentus.
7. Kvalifikacinius
auditoriaus egzaminus gali laikyti Lietuvos Respublikos piliečiai ir
užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, jeigu jie:
1) turi aukštąjį išsilavinimą;
*2) turi ne trumpesnį kaip 3 metų auditoriaus padėjėjo
darbo stažą audito įmonėje ar aukščiausiojoje valstybinio audito institucijoje
arba eina šioje institucijoje auditoriaus pareigas;
3) yra nepriekaištingos
reputacijos.
8. Asmuo, neišlaikęs
kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau
kaip po 6 mėnesių. Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas.
9. Auditorių rūmai
kvalifikacinius auditoriaus egzaminus rengia ne rečiau kaip vieną kartą per
kalendorinius metus.
*Pastaba.
5 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostata, kad
kvalifikacinius auditoriaus egzaminus gali laikyti Lietuvos Respublikos
piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, jeigu jie
turi ne trumpesnį kaip 3 metų auditoriaus padėjėjo darbo stažą aukščiausiojoje
valstybinio audito institucijoje arba eina šioje institucijoje auditoriaus
pareigas, galioja iki 2004 m. sausio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-278, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1348 (2001 05 09)
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
5 straipsnis. Auditoriaus vardo suteikimo
tvarka
@@ -214,39 +350,83 @@
39-1348 (2001 05 09)
6 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos
sąvoka
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir jo
prašymas laikyti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus nėra tenkinamas, jeigu:
1) jis buvo
teistas už sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas;
2) jis buvo teistas ir nėra išnykęs teistumas;
3) jam buvo panaikintas auditoriaus pažymėjimo
galiojimas Auditorių garbės teismo teikimu;
4) jis piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis,
psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;
5) jis buvo atleistas iš įmonės, įstaigos ar
organizacijos vidaus auditoriaus, revizoriaus, buhalterio, finansininko pareigų
Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8, 9, 11, 13 punktuose ir
2 dalyje numatytais atvejais;
6) jo elgesys ir veikla yra nesuderinami su Auditorių
profesinės veiklos kodeksu.
6 straipsnis. Nepriekaištingos
reputacijos sąvoka
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos
reputacijos ir jo prašymas laikyti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus nėra
tenkinamas, jeigu:
1) jis
buvo teistas už sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas;
2) jis buvo teistas ir nėra
išnykęs teistumas;
3) jam buvo panaikintas auditoriaus pažymėjimo galiojimas
Auditorių garbės teismo sprendimu;
4) jis piktnaudžiauja
narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;
5) jis buvo atleistas iš įmonės,
įstaigos ar organizacijos vidaus auditoriaus, revizoriaus, buhalterio,
finansininko pareigų Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8,
9, 11, 13 punktuose ir 2 dalyje numatytais atvejais;
6) jo elgesys ir veikla yra
nesuderinami su Auditorių profesinės etikos kodeksu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
7
straipsnis. Kitų užsienio valstybių auditorių pripažinimo tvarka
1.
Auditorių rūmai tvirtina sąrašą užsienio valstybių, kurių įgaliotų institucijų
suteikta aukščiausia toje valstybėje auditoriaus kvalifikacija, ne žemesnė negu
auditorių kvalifikacija Lietuvos Respublikoje, yra pripažįstama Lietuvos
Respublikoje.
2.
Asmenims, turintiems kitų užsienio valstybių, įrašytų į šio straipsnio 1 dalyje
nurodytą Auditorių rūmų tvirtinamą sąrašą, įgaliotų institucijų suteiktą
auditoriaus kvalifikaciją, pažymėjimas, patvirtinantis auditoriaus vardo
suteikimą, išduodamas išlaikius žinių patikrinimo egzaminus. Žinių patikrinimo
egzaminai laikomi valstybine kalba iš mokesčių ir teisės aktų, reglamentuojančių
įmonių veiklą, disciplinų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
7 straipsnis. Kitų užsienio valstybių
@@ -274,397 +454,541 @@
veiklą, disciplinų.
8 straipsnis. Auditoriaus priesaika
1. Asmenys, prieš gaudami pažymėjimą, prisiekia šiais
žodžiais: „Aš, auditorius (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu laikytis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, dorai ir
sąžiningai atlikti auditoriaus pareigas, būti objektyvus (-i) ir nepriklausomas
(-a), saugoti profesines paslaptis, nuolat gilinti profesines žinias, laikytis
Auditorių profesinės etikos kodekso ir Auditorių rūmų statuto“.
2. Auditoriaus priesaiką priima Auditorių rūmų
prezidentas.
3. Auditoriai pasirašo priesaikos tekstą. Šis
priesaikos tekstas saugomas auditoriaus asmens byloje Vyriausybės įgaliotoje
institucijoje.
4. Asmenims, išlaikiusiems kvalifikacinius auditoriaus
egzaminus, davusiems auditoriaus priesaiką ir ją pasirašiusiems, suteikiamas
auditoriaus vardas.
5. Asmenims, išlaikiusiems kvalifikacinius auditoriaus
egzaminus, bet neprisiekusiems, pažymėjimas neišduodamas, jie negali tapti
Auditorių rūmų nariais ir pradėti audito veiklos.
9 straipsnis. Pažymėjimų išdavimas
1. Pažymėjimus išduoda Vyriausybės įgaliota
8 straipsnis. Auditoriaus
priesaika
1. Asmenys, prieš gaudami
pažymėjimą, prisiekia šiais žodžiais: „Aš, auditorius (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės
aktų, dorai ir sąžiningai atlikti auditoriaus pareigas, būti objektyvus (-i) ir
nepriklausomas (-a), saugoti profesines paslaptis, nuolat gilinti profesines
žinias, laikytis Auditorių profesinės etikos kodekso ir Auditorių rūmų
statuto“.
2. Auditoriaus priesaiką priima
Auditorių rūmų prezidentas.
3. Auditoriai pasirašo priesaikos
tekstą. Šis priesaikos tekstas saugomas auditoriaus asmens byloje Auditorių
rūmuose.
4. Asmenims, išlaikiusiems
kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, davusiems auditoriaus priesaiką ir ją
pasirašiusiems, suteikiamas auditoriaus vardas.
5. Asmenims, išlaikiusiems
kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, bet neprisiekusiems, pažymėjimas
neišduodamas, jie negali tapti Auditorių rūmų nariais ir pradėti audito
veiklos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
9 straipsnis. Pažymėjimų
išdavimas
1. Pažymėjimus išduoda Auditorių
rūmai.
2.
Pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Auditorių rūmų prezidiumas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881, 2002-05-14,
Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
10 straipsnis. Pažymėjimo
išdavimo procedūros sustabdymas
Pažymėjimo išdavimo procedūra gali
būti sustabdyta, jeigu asmeniui, pateikusiam prašymą dėl auditoriaus vardo
suteikimo, yra iškelta baudžiamoji byla ir ji nebaigta nagrinėti. Pažymėjimo
išdavimas arba egzaminų laikymas sustabdomas, iki byloje bus priimtas
nuosprendis arba byla bus nutraukta.
11
straipsnis. Pažymėjimo galiojimo sustabdymas
1. Auditorių rūmai gali sustabdyti
pažymėjimo galiojimą:
1) Auditorių garbės teismo
sprendimu;
2) raštišku auditoriaus prašymu.
2. Auditorius, kurio pažymėjimo
galiojimas sustabdytas, norėdamas pradėti audito veiklą pasibaigus pažymėjimo
galiojimo sustabdymo laikui, privalo pateikti Auditorių rūmams šiuos
dokumentus:
1) prašymą atnaujinti sustabdyto
pažymėjimo galiojimą;
2) dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos kėlimą
Auditorių rūmų nustatyta tvarka.
3. Sprendimą dėl pažymėjimo
galiojimo atnaujinimo priima Auditorių rūmai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
11 straipsnis. Pažymėjimo galiojimo sustabdymas
1. Vyriausybės
įgaliota institucija gali sustabdyti pažymėjimo galiojimą:
1) Auditorių garbės teismo teikimu iki 1 metų;
2) raštišku
auditoriaus prašymu ne ilgiau kaip 3 metams.
2. Auditorius privalo pradėti audito veiklą per 1
metus nuo auditoriaus vardo suteikimo.
3. Auditorius, nepradėjęs audito veiklos per 1 metus
nuo auditoriaus vardo suteikimo, privalo raštu pranešti apie tai Vyriausybės
įgaliotai institucijai bei Auditorių rūmams ir pateikti raštišką prašymą 1
metams sustabdyti pažymėjimo galiojimą. Pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikas
skaičiuojamas nuo auditoriaus prašymo užregistravimo Vyriausybės įgaliotoje
institucijoje dienos. Praėjus 1 metams po pažymėjimo galiojimo sustabdymo,
auditorius turi pradėti audito veiklą arba pateikti raštišką prašymą pratęsti
pažymėjimo galiojimo sustabdymą. Pažymėjimo galiojimo sustabdymą Vyriausybės
įgaliota institucija gali tęsti ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės, neskaitant
pirmųjų metų po pažymėjimo išdavimo.
4. Auditorius, kurio pažymėjimo galiojimas
sustabdytas, norėdamas pradėti audito veiklą pasibaigus pažymėjimo galiojimo
sustabdymui, privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai šiuos
dokumentus:
1) prašymą atnaujinti sustabdyto
pažymėjimo galiojimą;
2) dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos kėlimą
Auditorių rūmų nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Pažymėjimo
galiojimo panaikinimas
1.
Auditorių rūmai pažymėjimo galiojimą panaikina:
1) raštišku auditoriaus prašymu;
2) jeigu
po pažymėjimo išdavimo paaiškėjo faktai, dėl kurių būtų buvę atsisakyta leisti
laikyti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus ir išduoti pažymėjimą;
3) jeigu atsirado šio įstatymo 6
straipsnio 2 ar 4 punkte nurodytos sąlygos;
4) Auditorių garbės teismo
sprendimu;
5) auditorių pašalinus iš
Auditorių rūmų narių;
6) auditoriui mirus.
2. Panaikinus pažymėjimo
galiojimą, šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodytais atvejais, asmuo
negali pakartotinai laikyti kvalifikacinių auditoriaus egzaminų ir naujas
pažymėjimas negali būti išduodamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
TREČIASIS SKIRSNIS
AUDITO ĮMONĖS
13 straipsnis. Audito įmonės
1.
Audito įmonės gali veikti kaip:
1) individualios (personalinės)
įmonės (toliau - IĮ);
2) tikrosios ūkinės bendrijos
(toliau - TŪB);
3) komanditinės (pasitikėjimo)
ūkinės bendrijos (toliau - KŪB);
4) uždarosios akcinės bendrovės
(toliau - UAB).
2. Individualių audito įmonių
savininkai turi būti auditoriai.
3. Ne mažiau kaip 3/4 audito TŪB
ar KŪB tikrųjų narių turi būti auditoriai.
4. Audito UAB akcininkais gali
būti:
1)
auditoriai;
2) audito įmonės;
3)
užsienio valstybių, įrašytų į šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą
Auditorių rūmų tvirtinamą sąrašą, audito įmonės;
4) kiti juridiniai ir fiziniai
asmenys, nenurodyti šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
5. Audito UAB akcininkams,
nurodytiems šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, turi priklausyti ne
mažiau kaip 3/4 visų akcijų, suteikiančių balsavimo teisę.
6. Audito UAB administracijos
vadovas turi būti auditorius arba asmuo, turintis kitų užsienio valstybių,
įrašytų į šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą Auditorių rūmų tvirtinamą
sąrašą, įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus kvalifikaciją.
7. Jeigu UAB yra sudaroma valdyba,
3/4 valdybos narių turi būti auditoriai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
14 straipsnis. Audito įmonių
civilinės atsakomybės draudimas
1. Audito įmonė, prieš pradėdama
audito veiklą, turi apdrausti savo civilinę atsakomybę. Draudimo sutartis
sudaroma Draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Bendrąsias audito įmonių civilinės
atsakomybės privalomo draudimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija.
2. Pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba
jos įgaliota institucija.
10 straipsnis. Pažymėjimo išdavimo procedūros
sustabdymas
Pažymėjimo išdavimo procedūra gali būti sustabdyta,
jeigu asmeniui, pateikusiam prašymą dėl auditoriaus vardo suteikimo, yra
iškelta baudžiamoji byla ir ji nebaigta nagrinėti. Pažymėjimo išdavimas arba
egzaminų laikymas sustabdomas, iki byloje bus priimtas nuosprendis arba byla
bus nutraukta.
11 straipsnis. Pažymėjimo galiojimo sustabdymas
1. Vyriausybės
įgaliota institucija gali sustabdyti pažymėjimo galiojimą:
1) Auditorių garbės teismo teikimu iki 1 metų;
2) raštišku
auditoriaus prašymu ne ilgiau kaip 3 metams.
2. Auditorius privalo pradėti audito veiklą per 1
metus nuo auditoriaus vardo suteikimo.
3. Auditorius, nepradėjęs audito veiklos per 1 metus
nuo auditoriaus vardo suteikimo, privalo raštu pranešti apie tai Vyriausybės
įgaliotai institucijai bei Auditorių rūmams ir pateikti raštišką prašymą 1
metams sustabdyti pažymėjimo galiojimą. Pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikas
skaičiuojamas nuo auditoriaus prašymo užregistravimo Vyriausybės įgaliotoje
institucijoje dienos. Praėjus 1 metams po pažymėjimo galiojimo sustabdymo,
auditorius turi pradėti audito veiklą arba pateikti raštišką prašymą pratęsti
pažymėjimo galiojimo sustabdymą. Pažymėjimo galiojimo sustabdymą Vyriausybės
įgaliota institucija gali tęsti ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės, neskaitant
pirmųjų metų po pažymėjimo išdavimo.
2.
Metinė minimali civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė
kaip 50 000 Lt.
15 straipsnis. Įmonių įrašymo į
audito įmonių sąrašą tvarka
1. Įmonė gali pradėti audito
veiklą tik po to, kai yra įrašyta į audito įmonių sąrašą. Įrašytai į audito
įmonių sąrašą įmonei išduodamas pažymėjimas.
2. Audito įmonių sąrašą sudaro
Auditorių rūmai.
3. Kad įmonė būtų įrašyta į audito
įmonių sąrašą, pateikiami šie dokumentai:
1) prašymas, kuriame turi būti
nurodyta įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefonas, įmonės
savininkų (akcininkų, TŪB ar KŪB tikrųjų narių) vardai, pavardės, adresai,
kiekvieno savininko (akcininko, TŪB ar KŪB tikrojo nario) balsavimo teisės,
pažymėjimų, patvirtinančių auditoriaus vardo suteikimą, numeriai;
2) įmonės registravimo pažymėjimas
ir jo kopija;
3) civilinės atsakomybės draudimo
sutarties originalas ir kopija, dokumento, patvirtinančio, kad draudimo įmoka
sumokėta, originalas ir kopija;
4) įstatų arba kito dokumento,
kuriame nurodytos įmonės veiklos rūšys, kopija.
4. Sprendimas įrašyti įmonę į
audito įmonių sąrašą turi būti priimtas ne vėliau kaip
per 15 dienų po visų dokumentų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, įteikimo
Auditorių rūmams.
5. Auditorių rūmai gali atsisakyti įrašyti įmonę į audito
įmonių sąrašą, jeigu nepateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai
arba įmonė neatitinka šio įstatymo 13 ir 14 straipsnių reikalavimų. Atsisakyti
įrašyti įmonę į audito įmonių sąrašą remiantis kitokiais motyvais negalima.
6. Apie
sprendimą įmonę įrašyti arba jos neįrašyti į audito įmonių sąrašą Auditorių
rūmai privalo per 15 dienų nuo dokumentų pateikimo dienos motyvuotai raštu
pranešti įmonei.
7. Auditorių rūmai kasmet iki lapkričio 1 d. skelbia audito
įmonių sąrašą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
16 straipsnis. Audito įmonių
išbraukimas iš audito įmonių sąrašo
1.
Audito įmonė išbraukiama iš audito įmonių sąrašo, jeigu:
1) pasikeitus audito UAB
administracijos vadovui, valdybai arba savininkams (akcininkams, TŪB ar KŪB
tikriesiems nariams), įmonė nebeatitinka šio įstatymo 13 straipsnio
reikalavimų;
2) įmonė pateikė prašymą išbraukti
ją iš audito įmonių sąrašo;
3) įmonė nepratęsė arba nesudarė
naujos civilinės atsakomybės draudimo sutarties;
4) įmonė paskelbta bankrutuojančia
arba likviduojama;
5) įmonė nepateikė Auditorių
rūmams šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos informacijos arba
joje pateikė melagingus duomenis;
6) įmonė užsiima veikla,
nenurodyta šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje.
2. Iš audito įmonių sąrašo
išbraukta įmonė vėl į jį įrašoma, jeigu pašalinamos priežastys, dėl kurių ji
buvo išbraukta. Apie išbraukimą iš audito įmonių sąrašo įmonė įspėjama raštu
prieš 1 mėnesį.
3. Pasikeitus audito įmonės
savininkų (akcininkų, TŪB ar KŪB tikrųjų narių) auditorių ir savininkų
(akcininkų, TŪB ar KŪB tikrųjų narių) ne auditorių santykiui dėl auditoriaus
mirties, audito įmonės savininkai (akcininkai, TŪB ar KŪB tikrieji nariai) per
1 metus turi pakeisti įmonės akcininkų (TŪB ar KŪB tikrųjų narių) įtaką įmonės
valdymui taip, kad ji atitiktų šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus.
4. Apie įmonių įrašymą į audito
įmonių sąrašą ir išbraukimą iš jo skelbiama „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881, 2002-05-14,
Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ TEISĖS,
PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
17
straipsnis. Auditorių veikla
1.
Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas audito įmonės, kuri yra neribotos
civilinės atsakomybės juridinis asmuo, savininku, tikruoju nariu arba dirbdamas
audito įmonėje.
2.
Auditorius, pradėjęs audito veiklą, negali dirbti ar eiti kitų mokamų pareigų
kitose įmonėse, išskyrus darbą Auditorių rūmuose, profesinėse auditorių
asociacijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.
3. Auditorius, kurio
pažymėjimo galiojimas sustabdytas, negali atlikti audito.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
17 straipsnis. Auditorių veikla
1. Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas
juridinio asmens teisių neturinčios audito įmonės savininku, tikruoju nariu
arba dirbdamas audito įmonėje.
2. Per 1 metus nuo auditoriaus vardo suteikimo
auditorius turi įsteigti audito įmonę arba pradėti darbą jau veikiančioje
audito įmonėje.
3. Auditorius, pradėjęs audito veiklą, negali dirbti
ar eiti kitų mokamų pareigų kitose įmonėse, išskyrus darbą Auditorių rūmuose,
profesinėse auditorių asociacijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.
4. Auditorius, kurio pažymėjimo galiojimas
sustabdytas, norėdamas pradėti audito veiklą pasibaigus pažymėjimo galiojimo
sustabdymui, privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai šiuos
dokumentus:
1) prašymą atnaujinti sustabdyto
pažymėjimo galiojimą;
2) dokumentus, patvirtinančius kvalifikacijos kėlimą
Auditorių rūmų nustatyta tvarka.
12 straipsnis. Pažymėjimo galiojimo
panaikinimas
1. Vyriausybės
įgaliota institucija pažymėjimo galiojimą panaikina:
1) raštišku auditoriaus prašymu;
2) jeigu po pažymėjimo išdavimo paaiškėjo faktai, dėl
kurių būtų buvę atsisakyta leisti laikyti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus
ir išduoti pažymėjimą;
3) jeigu atsirado šio įstatymo 6 straipsnio 2 ar 4
punkte nurodytos sąlygos;
4) Auditorių garbės teismo teikimu;
5) jeigu auditorius per 4 metus nuo pažymėjimo gavimo
dienos nepradėjo audito veiklos;
6) pašalinus iš Auditorių rūmų narių;
7) auditoriui mirus.
2. Panaikinus pažymėjimo galiojimą Auditorių garbės
teismo teikimu, asmuo negali pakartotinai laikyti kvalifikacinių
auditoriaus egzaminų ir naujas pažymėjimas negali būti išduotas.
TREČIASIS SKIRSNIS
AUDITO ĮMONĖS
13 straipsnis. Audito įmonės
1. Audito įmonės
gali veikti kaip:
1) individualios (personalinės) įmonės (toliau - IĮ);
2) tikrosios ūkinės bendrijos (toliau - TŪB);
3) komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos
(toliau - KŪB);
4) uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB).
2. Individualių audito įmonių savininkai turi būti
auditoriai.
3. Ne mažiau kaip 3/4 audito TŪB ar KŪB tikrųjų narių
turi būti auditoriai.
4. Audito UAB akcininkais gali būti:
1) auditoriai;
2) audito įmonės;
3) užsienio valstybių, įrašytų į šio įstatymo 7
straipsnio 1 dalyje nurodytą Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos
tvirtinamą sąrašą, audito įmonės;
4) kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, nenurodyti
šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
5. Audito UAB akcininkams, nurodytiems šio straipsnio
4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, turi priklausyti ne mažiau kaip 3/4 visų akcijų,
suteikiančių balsavimo teisę.
6. Audito UAB administracijos vadovas turi būti
auditorius arba asmuo, turintis kitų užsienio valstybių, įrašytų į šio įstatymo
7 straipsnio 1 dalyje nurodytą Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos
tvirtinamą sąrašą, įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus kvalifikaciją.
7. Jeigu UAB yra sudaroma valdyba, 3/4 valdybos narių
turi būti auditoriai.
14 straipsnis. Audito įmonių civilinės
atsakomybės draudimas
1. Audito įmonė, prieš pradėdama audito veiklą, turi
apdrausti savo civilinę atsakomybę. Draudimo sutartis sudaroma Draudimo
įstatymo nustatyta tvarka. Bendrąsias audito įmonių civilinės atsakomybės
privalomo draudimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2. Metinė
minimali civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 50 000
Lt.
15 straipsnis. Įmonių įrašymo į audito įmonių
sąrašą tvarka
1. Įmonė gali pradėti audito veiklą tik po to, kai
įrašoma į audito įmonių sąrašą.
2. Audito įmonių sąrašą tvarko Vyriausybės įgaliota
institucija.
3. Kad įmonė būtų įrašyta į audito įmonių sąrašą,
pateikiami šie dokumentai:
1) prašymas,
kuriame turi būti nurodyta įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas,
telefonas, įmonės savininkų (akcininkų, TŪB ar KŪB tikrųjų narių) vardai,
pavardės, adresai, kiekvieno savininko (akcininko, TŪB ar KŪB tikrojo nario)
balsavimo teisės, pažymėjimų, patvirtinančių auditoriaus vardo suteikimą,
numeriai;
2) įmonės registravimo pažymėjimo notariškai
patvirtinta kopija;
3) civilinės atsakomybės draudimo sutarties originalas
ir kopija.
4. Sprendimas įrašyti įmonę į audito įmonių sąrašą
turi būti priimtas ne vėliau kaip per 15 dienų po visų dokumentų, nurodytų šio
straipsnio 3 dalyje, įteikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai.
5. Vyriausybės įgaliota institucija gali atsisakyti
įrašyti įmonę į audito įmonių sąrašą, jeigu nepateikti šio straipsnio 3 dalyje
nurodyti dokumentai arba įmonė neatitinka šio įstatymo 13 ir 14 straipsnių
reikalavimų. Atsisakyti įrašyti įmonę į audito įmonių sąrašą remiantis
kitokiais motyvais negalima.
6. Apie sprendimą įrašyti arba neįrašyti įmonės į
audito įmonių sąrašą Vyriausybės įgaliota institucija privalo per 15 dienų nuo
dokumentų pateikimo dienos motyvuotai raštu pranešti įmonei.
7. Vyriausybės įgaliota institucija kasmet iki
lapkričio 1 d. skelbia audito įmonių sąrašą „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
16 straipsnis. Audito įmonių išbraukimas iš
audito įmonių sąrašo
1. Audito įmonė
išbraukiama iš audito įmonių sąrašo, jeigu:
1) pasikeitus audito UAB administracijos vadovui,
valdybai arba savininkams (akcininkams, TŪB ar KŪB tikriesiems nariams), įmonė
nebeatitinka šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimų;
2) įmonė pateikė prašymą išbraukti ją iš audito įmonių
sąrašo;
3) įmonė nepratęsė arba nesudarė naujos civilinės
atsakomybės draudimo sutarties;
4) įmonė paskelbta bankrutuojančia arba likviduojama;
5) įmonė nepateikė Vyriausybės įgaliotai institucijai
šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos informacijos arba joje
pateikė melagingus duomenis;
6) įmonė užsiima veikla, nenurodyta šio įstatymo 22
straipsnio 1 dalyje.
2. Iš audito įmonių sąrašo išbraukta įmonė vėl į jį
įrašoma, jeigu pašalinamos priežastys, dėl kurių ji buvo išbraukta. Apie
išbraukimą iš audito įmonių sąrašo įmonė įspėjama raštu prieš 1 mėnesį.
3. Pasikeitus audito įmonės savininkų (akcininkų, TŪB
ar KŪB tikrųjų narių) auditorių ir savininkų (akcininkų, TŪB ar KŪB tikrųjų
narių) ne auditorių santykiui dėl auditoriaus mirties, audito įmonės savininkai
(akcininkai, TŪB ar KŪB tikrieji nariai) per 1 metus turi pakeisti įmonės
akcininkų (TŪB ar KŪB tikrųjų narių) įtaką įmonės valdymui taip, kad ji atitiktų
šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus.
4. Apie įmonių įrašymą į audito įmonių sąrašą ir
išbraukimą iš jo skelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ TEISĖS,
PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
17 straipsnis. Auditorių veikla
1. Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas
juridinio asmens teisių neturinčios audito įmonės savininku, tikruoju nariu
arba dirbdamas audito įmonėje.
2. Per 1 metus nuo auditoriaus vardo suteikimo
auditorius turi įsteigti audito įmonę arba pradėti darbą jau veikiančioje
audito įmonėje.
3. Auditorius, pradėjęs audito veiklą, negali dirbti
ar eiti kitų mokamų pareigų kitose įmonėse, išskyrus darbą Auditorių rūmuose,
profesinėse auditorių asociacijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.
4. Auditorius, kurio pažymėjimo galiojimas
sustabdytas, negali atlikti audito.
18 straipsnis. Auditorių nepriklausomybė
1. Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas
nepriklausomas nuo užsakovo ir audituojamos įmonės.
2. Auditoriui draudžiama atlikti auditą, jeigu
auditorius:
1) yra susijęs
šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su įmonės, kurioje
18 straipsnis. Auditorių
nepriklausomybė
1. Auditorius gali atlikti auditą
tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo ir audituojamos įmonės.
2. Auditoriui draudžiama atlikti
auditą, jeigu auditorius:
1) yra
susijęs šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su įmonės, kurioje
atliekamas auditas, administracijos vadovu ir vyriausiuoju finansininku
@@ -676,27 +1000,41 @@
senoliai ar vaikaičiai;
2) tvarko audituojamos įmonės
apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę;
3) yra buvęs audituojamos įmonės arba užsakovo
darbuotojas ir nuo darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję mažiau kaip 3
metai;
4) yra arba buvo audituojamos įmonės akcininkas ir nuo
akcijų perleidimo yra praėję mažiau kaip 3 metai;
5) yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos
jo nepriklausomybei.
2)
tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę;
3) yra buvęs audituojamos įmonės
arba užsakovo darbuotojas ir nuo darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję
mažiau kaip 3 metai;
4) yra arba buvo audituojamos
įmonės akcininkas ir nuo akcijų perleidimo yra praėję mažiau kaip 3 metai;
5) teikė įmonei paslaugas,
numatytas šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir kai šių paslaugu
teikimas sutampa su audituojamu laikotarpiu;
6) yra veikiamas kitų sąlygų,
galinčių turėti įtakos jo nepriklausomybei.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
19 straipsnis. Auditorių teisės
Auditorius, atlikdamas auditą, turi šias teises:
Auditorius, atlikdamas auditą,
turi šias teises:
1)
@@ -704,263 +1042,447 @@
audito atlikimo procedūras;
2) gauti iš audituojamos įmonės auditui atlikti
reikiamus dokumentus;
3) reikalauti iš audituojamos įmonės, kad būtų atlikti
kontroliniai matavimai, materialinių vertybių inventorizacija ir kitaip
tikrinamas audituojamos įmonės turtas, taip pat atliekami kiti būtini veiksmai;
4) gauti iš audituojamos įmonės darbuotojų reikiamus
paaiškinimus raštu.
20 straipsnis. Auditorių pareigos
2) gauti iš audituojamos įmonės
auditui atlikti reikiamus dokumentus;
3) reikalauti iš audituojamos
įmonės, kad būtų atlikti kontroliniai matavimai, materialinių vertybių
inventorizacija ir kitaip tikrinamas audituojamos įmonės turtas, taip pat
atliekami kiti būtini veiksmai;
4) gauti iš audituojamos įmonės
darbuotojų reikiamus paaiškinimus raštu.
20 straipsnis. Auditorių
pareigos
Auditorius privalo:
1) sąžiningai
atlikti profesines pareigas. Ir atlikdamas profesines pareigas, ir ne darbo
metu auditorius turi laikytis duotos priesaikos bei Auditorių profesinės etikos
kodekso reikalavimų;
2) atlikdamas auditą, vadovautis įstatymais ir kitais
teisės aktais, nacionaliniais arba tarptautiniais audito standartais;
3) nuolat kelti profesinę kvalifikaciją;
4) saugoti profesinės veiklos metu jam patikėtą
1)
sąžiningai atlikti profesines pareigas. Ir atlikdamas profesines pareigas, ir
ne darbo metu auditorius turi laikytis duotos priesaikos bei Auditorių profesinės
etikos kodekso reikalavimų;
2) atlikdamas auditą, vadovautis
įstatymais ir kitais teisės aktais, nacionaliniais arba tarptautiniais audito
standartais;
3) nuolat kelti profesinę
kvalifikaciją;
4) saugoti profesinės veiklos metu
jam patikėtą informaciją;
5) atlikti kitas įstatymų
numatytas pareigas.
21 straipsnis. Auditorių
atsakomybė
Už apgaulingą auditoriaus išvados
pateikimą auditorius atsako įstatymų nustatyta tvarka.
22 straipsnis. Audito įmonių
veikla ir teisės
1. Audito įmonė turi teisę užsiimti
šia veikla:
1)
atlikti auditą;
2) atlikti kitokį įmonių veiklos
tikrinimą, analizę bei turto inventorizaciją;
3) atlikti turto vertinimą (turint
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą leidimą);
4) teikti apskaitos tvarkymo
paslaugas;
5) teikti konsultacijas apskaitos,
mokesčių ir kitais įmonių veiklos klausimais;
6) atlikti įmonės apskaitos ir
atskaitomybės ekspertizę pagal teismo pavedimą, juridinių asmenų dalyvių
užsakymą;
7) vykdyti bankroto administravimo
procedūras (turint įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą leidimą).
2. Audito įmonė gali būti steigėju
arba akcininku tik tų įmonių, kurių veikla atitinka šio straipsnio 1 dalies
reikalavimus.
3. Audito įmonė, atlyginusi audito
užsakovo, audituotos įmonės ar trečiųjų asmenų patirtus nuostolius, kurie
atsirado dėl auditorių kaltės, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltus
auditorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
23
straipsnis. Audito įmonių pareigos
1. Audito įmonė, atlikdama auditą, privalo:
1) sudariusi sutartį atlikti
auditą, paskirti atsakingą auditorių ir apie tai pranešti užsakovui bei įmonei,
kurioje bus atliekamas auditas;
2) audito rezultatus įforminti
surašydama auditoriaus išvadą. Išvadą audito įmonės vardu pasirašo šios įmonės
vadovas ir auditorius;
3) įformindama audito rezultatus valstybės ir savivaldybės
įmonėse bei bendrovėse, kuriose valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise
priklausančios bendrovės akcijos suteikia visuotiniame akcininkų susirinkime
daugiau kaip ½ balsų, kartu su auditoriaus išvada pateikti audito ataskaitą.
2. Audito įmonė privalo:
1) laikyti paslaptyje informaciją,
gautą atliekant auditą arba teikiant kitas profesines paslaugas;
2) neperduoti audito metu gautos informacijos kitiems
asmenims, įmonėms arba institucijoms, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) nenaudoti audito metu gautos
informacijos įmonės arba trečiųjų asmenų interesams tenkinti;
4) teikti Auditorių rūmams
informaciją apie savo veiklą. Informacijos pateikimo tvarką nustato Auditorių
rūmų prezidiumas;
5) Lietuvos Respublikos archyvų
įstatymo nustatyta tvarka saugoti audito darbo dokumentus.
3. Darbo dokumentai yra audito
įmonės nuosavybė. Jie negali būti perduodami tretiesiems asmenims be audituotos
įmonės arba užsakovo sutikimo, jų negali reikalauti kitos institucijos,
tikrinančios audito arba audituotos įmonės veiklą, išskyrus Auditorių rūmus,
kurie atlieka veiklos priežiūrą šio įstatymo nustatyta tvarka, ir Auditorių garbės
teismą, kai nagrinėjama įmonės, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės
juridinis asmuo, savininko, tikrojo nario, dirbančio arba dirbusio audito
įmonėje auditoriaus drausmės byla. Teisėsaugos arba kitos institucijos gali
paimti arba tikrinti audito darbo dokumentus, kuriuos auditorius yra gavęs arba
parengęs atlikdamas auditą, tik Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
23 straipsnis. Audito įmonių pareigos
1. Audito įmonė privalo:
1) sudariusi sutartį atlikti auditą, paskirti
atsakingą auditorių ir apie tai informuoti užsakovą bei įmonę, kurioje bus
atliekamas auditas;
2) audito rezultatus įforminti surašydama auditoriaus
išvadą, kurią audito įmonės vardu pasirašo šios įmonės vadovas ir auditorius;
3) laikyti paslaptyje informaciją, gautą atliekant
auditą arba suteikiant kitas profesines paslaugas;
4) neperduoti audito metu gautos informacijos kitiems
asmenims, įmonėms arba institucijoms, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
5) nenaudoti
audito metu surinktos informacijos įmonės arba trečiųjų asmenų interesams
tenkinti;
6) teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai
informaciją apie savo veiklą. Informacijos pateikimo tvarką nustato Vyriausybės
įgaliota institucija;
7) Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta
tvarka saugoti audito darbo dokumentus.
2. Darbo dokumentai yra audito įmonės nuosavybė. Jie
negali būti perduodami tretiesiems asmenims be audituotos įmonės arba užsakovo
sutikimo, jų negali reikalauti kitos institucijos, tikrinančios audito arba
audituotos įmonės veiklą, išskyrus Vyriausybės įgaliotą instituciją,
atliekančią audito įmonių veiklos priežiūrą šio įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėsaugos arba kitos institucijos gali paimti arba tikrinti audito darbo
dokumentus, kuriuos auditorius yra gavęs arba parengęs atlikdamas auditą, tik
Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
24 straipsnis. Audito įmonių
nepriklausomybė
1. Audito įmonė negali gauti už
audito paslaugas iš vienos audituojamos įmonės tiek pajamų, kad tai darytų
įtaką jos nepriklausomybei. Per 1 metus pajamos už audito paslaugas iš vienos
audituojamos įmonės negali viršyti 20 procentų visų audito įmonės metinių
pajamų sumos 2 metus iš eilės.
2. Audito įmonė negali sudaryti
sutarties atlikti įmonei auditą, jeigu:
1)
užsakovas arba ta įmonė turi akcijų (įnašų) audito įmonėje;
2) audito įmonė arba jos vadovai
turi akcijų toje įmonėje;
3) audito įmonės vadovai arba
savininkai (akcininkai, TŪB ar KŪB tikrieji nariai) yra susiję šeimos, artimos
giminystės arba svainystės ryšiais su tos įmonės savininkais (akcininkais, TŪB
ar KŪB tikraisiais nariais), turinčiais ne mažiau kaip 1/3 balsavimo teisių.
25 straipsnis. Audito įmonių
atsakomybė
1. Audito įmonė už audito
atlikimą, auditoriaus išvados pateikimą atsako įstatymų ir audito įmonės bei
užsakovo pasirašytos sutarties dėl audito atlikimo nustatyta tvarka.
2. Audito įmonė turi atlyginti
užsakovo, audituotos įmonės ar trečiųjų asmenų patirtus nuostolius įstatymų ir
audito įmonės bei užsakovo pasirašytos sutarties dėl audito atlikimo nustatyta
tvarka.
26 straipsnis. Užsakovo ir
audito įmonės santykiai
1. Užsakovas savo nuožiūra arba
konkurso tvarka pasirenka audito įmonę, jei ko kita nenustato kiti teisės
aktai.
2. Užsakovo ir audito įmonės
sutartis dėl audito atlikimo sudaroma raštu.
27 straipsnis. Audituojamos
įmonės vadovų arba jų įgaliotų asmenų pareigos
Audituojamos įmonės vadovai arba
jų įgalioti asmenys privalo:
1)
pateikti auditoriui reikalingus auditui atlikti įmonės dokumentus bei
informaciją;
5) atlikti kitas įstatymų numatytas pareigas.
21 straipsnis. Auditorių atsakomybė
Už apgaulingą auditoriaus išvados pateikimą auditorius
atsako įstatymų nustatyta tvarka.
22 straipsnis. Audito įmonių veikla ir teisės
1. Audito įmonė turi teisę užsiimti šia veikla:
1) atlikti auditą;
2) atlikti kitokį įmonių veiklos tikrinimą, analizę
bei turto inventorizaciją;
3) atlikti turto vertinimą (turint įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatytą leidimą);
4) teikti apskaitos tvarkymo paslaugas;
5) teikti konsultacijas apskaitos, mokesčių ir kitais
įmonių veiklos klausimais;
6) atlikti įmonės apskaitos ir atskaitomybės
ekspertizę pagal teismo pavedimą;
7) vykdyti bankroto administravimo procedūras (turint
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą leidimą).
2. Audito įmonė gali būti steigėju arba akcininku tik
tų įmonių, kurių veikla atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.
3. Audito įmonė, atlyginusi audito užsakovo,
audituotos įmonės ar trečiųjų asmenų patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl
auditorių kaltės, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltus auditorius.
23 straipsnis. Audito įmonių pareigos
1. Audito įmonė privalo:
1) sudariusi sutartį atlikti auditą, paskirti
atsakingą auditorių ir apie tai informuoti užsakovą bei įmonę, kurioje bus
atliekamas auditas;
2) audito rezultatus įforminti surašydama auditoriaus
išvadą, kurią audito įmonės vardu pasirašo šios įmonės vadovas ir auditorius;
3) laikyti paslaptyje informaciją, gautą atliekant
auditą arba suteikiant kitas profesines paslaugas;
4) neperduoti audito metu gautos informacijos kitiems
asmenims, įmonėms arba institucijoms, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
5) nenaudoti
audito metu surinktos informacijos įmonės arba trečiųjų asmenų interesams
tenkinti;
6) teikti Vyriausybės įgaliotai institucijai
informaciją apie savo veiklą. Informacijos pateikimo tvarką nustato Vyriausybės
įgaliota institucija;
7) Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta
tvarka saugoti audito darbo dokumentus.
2. Darbo dokumentai yra audito įmonės nuosavybė. Jie
negali būti perduodami tretiesiems asmenims be audituotos įmonės arba užsakovo
sutikimo, jų negali reikalauti kitos institucijos, tikrinančios audito arba
audituotos įmonės veiklą, išskyrus Vyriausybės įgaliotą instituciją,
atliekančią audito įmonių veiklos priežiūrą šio įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėsaugos arba kitos institucijos gali paimti arba tikrinti audito darbo
dokumentus, kuriuos auditorius yra gavęs arba parengęs atlikdamas auditą, tik
Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
24 straipsnis. Audito įmonių nepriklausomybė
1. Audito įmonė negali gauti už audito paslaugas iš
vienos audituojamos įmonės tiek pajamų, kad tai darytų įtaką jos
nepriklausomybei. Per 1 metus pajamos už audito paslaugas iš vienos
audituojamos įmonės negali viršyti 20 procentų visų audito įmonės metinių
pajamų sumos 2 metus iš eilės.
2. Audito įmonė negali sudaryti sutarties atlikti
įmonei auditą, jeigu:
1) užsakovas arba ta įmonė turi
akcijų (įnašų) audito įmonėje;
2) audito įmonė arba jos vadovai turi akcijų toje
įmonėje;
3) audito įmonės vadovai arba savininkai (akcininkai,
TŪB ar KŪB tikrieji nariai) yra susiję šeimos, artimos giminystės arba
svainystės ryšiais su tos įmonės savininkais (akcininkais, TŪB ar KŪB tikraisiais
nariais), turinčiais ne mažiau kaip 1/3 balsavimo teisių.
25 straipsnis. Audito įmonių atsakomybė
1. Audito įmonė už audito atlikimą, auditoriaus
išvados pateikimą atsako įstatymų ir audito įmonės bei užsakovo pasirašytos
sutarties dėl audito atlikimo nustatyta tvarka.
2. Audito įmonė turi atlyginti užsakovo, audituotos
įmonės ar trečiųjų asmenų patirtus nuostolius įstatymų ir audito įmonės bei
užsakovo pasirašytos sutarties dėl audito atlikimo nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Užsakovo ir audito įmonės
santykiai
1. Užsakovas savo nuožiūra arba konkurso tvarka
pasirenka audito įmonę, jei ko kita nenustato kiti teisės aktai.
2. Užsakovo ir audito įmonės sutartis dėl audito
atlikimo sudaroma raštu.
27 straipsnis. Audituojamos įmonės vadovų arba
jų įgaliotų asmenų pareigos
Audituojamos įmonės vadovai arba jų įgalioti asmenys
privalo:
1) pateikti
auditoriui reikalingus auditui atlikti įmonės dokumentus bei informaciją;
2) pateikti auditoriui skaičiavimus bei paaiškinimus,
kurie, auditoriaus nuomone, yra jam būtini.
2) pateikti auditoriui
skaičiavimus bei paaiškinimus, kurie, auditoriaus nuomone, yra jam būtini.
PENKTASIS SKIRSNIS
AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA
28 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių
veiklos priežiūra
Auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą atlieka
Vyriausybės įgaliota institucija.
29 straipsnis.
Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės ir pareigos atliekant auditorių
ir
audito įmonių veiklos priežiūrą
1. Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės atliekant
auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą:
AUDITORIŲ IR
AUDITO ĮMONIŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA
28 straipsnis. Auditorių ir
audito įmonių veiklos priežiūra
1. Auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą atlieka
Auditorių rūmai. Auditorių darbo kokybei ir audito įmonių veiklai analizuoti ir
įvertinti prie Auditorių rūmų sudaromas Audito kokybės kontrolės komitetas. Šio
komiteto personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina finansų ministras.
Audito kokybės kontrolės komitetas sudaromas iš 7 narių, iš kurių 3 deleguoja
Auditorių rūmai ir po vieną Finansų ministerija, Valstybinė draudimo priežiūros
tarnyba prie Finansų ministerijos, Vertybinių popierių komisija ir Lietuvos
bankas.
2. Audito kokybės kontrolės komitetas du kartus per metus
teikia Finansų ministerijai pranešimus, kuriuose pateikia informaciją apie
funkcijų vykdymą atliekant auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą, šios
priežiūros rezultatus, audito būklę Lietuvoje ir, jeigu būtina, pateikia
pasiūlymus, kaip spręsti su auditu susijusius Finansų ministerijos ar
Vyriausybės kompetencijos klausimus.
3. Informacija apie audito kokybę kasmet skelbiama viešai
Audito kokybės kontrolės komiteto darbo reglamento nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881, 2002-05-14,
Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
29 straipsnis. Auditorių rūmų
teisės ir pareigos atliekant auditorių ir audito įmonių
veiklos priežiūrą
1. Auditorių rūmų teisės atliekant
audito įmonių veiklos priežiūrą:
1) tikrinti audito darbo
dokumentus, audito atlikimo metodiką;
2) reikalauti paaiškinimų, kaip auditoriai ir audito
įmonės atliko darbą;
3) reikalauti paaiškinimų iš kiekvieno darbuotojo,
dalyvavusio atliekant auditą.
2. Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigos:
1) tikrinti, ar
atliekant auditą laikomasi šio įstatymo, nacionalinių audito standartų,
Auditorių profesinės etikos kodekso;
2) nustačius profesinės veiklos ar Auditorių
profesinės etikos kodekso pažeidimų, kelti auditoriui drausmės bylą.
2) reikalauti paaiškinimų, kaip
auditoriai ir audito įmonės atliko darbą;
3) reikalauti paaiškinimų iš
kiekvieno darbuotojo, dalyvavusio atliekant auditą.
2. Auditorių rūmų pareigos:
1) tikrinti, ar atliekant auditą
laikomasi šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų, nacionalinių audito standartų;
2) nustačius audito atlikimo
kokybės, profesinės veiklos ar Auditorių profesinės etikos kodekso pažeidimų,
kelti auditoriui drausmės bylą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
30
straipsnis. Pagrindas iškelti auditoriui drausmės bylą
1. Už šio
įstatymo, audito atlikimo kokybės, profesinės veiklos ar Auditorių profesinės
etikos kodekso pažeidimus auditoriui gali būti iškelta drausmės byla Auditorių
rūmų prezidiumo arba Audito kokybės kontrolės komiteto siūlymu.
2. Per 30 dienų nuo Auditorių rūmų
prezidiumo arba Audito kokybės kontrolės komiteto siūlymo iškelti auditoriui
drausmės bylą gavimo dienos Auditorių garbės teismas priima sprendimą, ar kelti
auditoriui drausmės bylą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
30 straipsnis. Pagrindas iškelti auditoriui
@@ -980,39 +1502,137 @@
Auditorių rūmų prezidiumas perduoda bylą nagrinėti Auditorių garbės teismui.
31 straipsnis. Auditorių garbės teismas
1. Auditorių garbės teismą sudaro 5 nariai - 3
auditoriai ir 2 teisininkai. Auditoriai, skiriami garbės teismo nariais,
privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų auditoriaus darbo patirtį.
2. Auditorių garbės teismas veikia vadovaudamasis savo
nuostatais, kuriuos tvirtina visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas.
3. Auditorių garbės teismas sudaromas šia tvarka:
1) 3 narius auditorius skiria
visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas;
2) 2 narius teisininkus iš Finansų ministerijos ar jai
pavaldžių institucijų skiria finansų ministras.
4. Auditorių garbės teismo įgaliojimų laikas - 3
metai. Tie patys asmenys Auditorių garbės teismo nariais gali būti skiriami ne
ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
5. Auditorių garbės teismas gali nagrinėti bylas,
jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 nariai, iš kurių vienas turi būti
teisininkas.
31 straipsnis. Auditorių garbės
teismas
1. Auditorių garbės teismą sudaro
5 nariai - 3 auditoriai ir 2 teisininkai. Auditoriai, skiriami garbės teismo
nariais, privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų auditoriaus darbo patirtį.
2. Auditorių garbės teismas veikia
vadovaudamasis savo nuostatais, kuriuos tvirtina visuotinis Auditorių rūmų
narių susirinkimas.
3. Auditorių garbės teismas
sudaromas šia tvarka:
1) 3
narius auditorius skiria visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas;
2) 2 narius teisininkus iš Finansų
ministerijos ar jai pavaldžių institucijų skiria finansų ministras.
4. Auditorių garbės teismo
įgaliojimų laikas - 3 metai. Tie patys asmenys Auditorių garbės teismo nariais
gali būti skiriami ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
5. Auditorių garbės teismas gali
nagrinėti bylas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau
kaip 3 nariai, iš kurių vienas turi būti teisininkas.
6.
Auditorių garbės teismas turi priimti sprendimą per 60 dienų nuo sprendimo
iškelti drausmės bylą priėmimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
32
straipsnis. Drausminės nuobaudos ir kiti Auditorių garbės teismo priimami
sprendimai
1. Už pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 30 straipsnio 1
dalyje, Auditorių garbės teismas gali skirti auditoriui vieną iš šių nuobaudų:
1) įspėjimą;
2) papeikimą;
3) papeikimą, viešai apie tai paskelbiant.
2.
Už vieną pažeidimą taikoma tik viena nuobauda. Po nuobaudos skyrimo praėjus
1 metams, auditorius laikomas nebaustu nuobauda.
3.
Jeigu auditorius galiojant nuobaudai pakartotinai padaro šio įstatymo 30
straipsnio
1 dalyje nurodytus pažeidimus, Auditorių garbės teismas gali priimti vieną iš
šių sprendimų:
1) sustabdyti pažymėjimo galiojimą
iki 1 metų;
2) panaikinti pažymėjimo
galiojimą.
4. Auditorių garbės teismas,
priėmęs sprendimą skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas nuobaudas arba šio
straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, privalo per 14 dienų nuo atitinkamo
sprendimo priėmimo dienos pateikti jį Auditorių rūmams. Apie priimtą sprendimą
auditoriui pranešama raštu per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
5. Auditorius gali atlikti auditą
ir kitas savo pareigas, kol vyksta bylos nagrinėjimas Auditorių garbės teisme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
33
straipsnis. Auditorių garbės teismo sprendimų apskundimas
Auditorių garbės teismo sprendimai
gali būti apskundžiami per 1 mėnesį nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos
teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
AUDITORIŲ RŪMAI
32 straipsnis.
@@ -1068,509 +1688,697 @@
34 straipsnis. Auditorių rūmai
1. Auditorių rūmai yra ne pelno organizacija, kuri
vienija visus auditorius ir įgyvendina auditorių savivaldos principus.
2. Auditorių rūmai yra juridinis asmuo, turintis
antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą. Pagal savo prievoles
Auditorių rūmai atsako savo turtu ir neatsako už savo narių prisiimtus
įsipareigojimus, o Auditorių rūmų nariai neatsako už Auditorių rūmų prievoles.
3. Auditorių rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos
Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais bei savo
statutu.
35 straipsnis. Auditorių rūmų steigimas ir
registravimas
1. Auditorių rūmai steigiami visuotiniame
steigiamajame Auditorių rūmų narių susirinkime.
2. Steigiamojo susirinkimo metu patvirtinamas
Auditorių rūmų statutas. Jeigu steigiamojo susirinkimo metu nebuvo patvirtintas
Auditorių rūmų statutas, tai per 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis
susirinkimas.
3. Auditorių rūmai laikomi įsteigti nuo jų statuto
įregistravimo Vyriausybės nustatyta tvarka dienos.
36 straipsnis. Auditorių rūmų statutas
1. Auditorių rūmų statute turi būti nurodyta:
1) Auditorių rūmų pavadinimas,
simbolika ir adresas;
2) veiklos tikslai, funkcijos ir uždaviniai;
3) išstojimo, pašalinimo iš Auditorių rūmų narių
sąlygos ir tvarka;
4) Auditorių rūmų narių teisės ir pareigos;
5) padalinių steigimo bei likvidavimo tvarka,
padalinių santykiai su Auditorių rūmų valdymo organais ir padalinių teisės;
6) Auditorių rūmų valdymo organų sudarymo tvarka,
kompetencija, funkcijos ir atsakomybė, renkamų valdymo organų bei jų narių
atšaukimo tvarka;
7) turto ir lėšų šaltiniai bei finansinės veiklos
kontrolė;
8) finansinės ir kitokios paramos teikimo tvarka;
9) statuto pakeitimo ir papildymo tvarka.
2. Statute gali būti numatytos ir kitos Auditorių rūmų
veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams.
37 straipsnis. Auditorių rūmų nariai
1. Auditorių rūmai yra ne pelno
organizacija, kuri vienija visus auditorius ir įgyvendina auditorių savivaldos
principus.
2. Auditorių rūmai yra juridinis
asmuo, turintis antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą. Pagal
savo prievoles Auditorių rūmai atsako savo turtu ir neatsako už savo narių
prisiimtus įsipareigojimus, o Auditorių rūmų nariai neatsako už Auditorių rūmų
prievoles.
3. Auditorių rūmai savo veikloje
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais teisės
aktais bei savo statutu.
35 straipsnis. Auditorių rūmų
steigimas ir registravimas
1. Auditorių rūmai steigiami
visuotiniame steigiamajame Auditorių rūmų narių susirinkime.
2. Steigiamojo susirinkimo metu
patvirtinamas Auditorių rūmų statutas. Jeigu steigiamojo susirinkimo metu
nebuvo patvirtintas Auditorių rūmų statutas, tai per 30 dienų turi būti
sušauktas pakartotinis susirinkimas.
3. Auditorių rūmai laikomi
įsteigti nuo jų statuto įregistravimo Vyriausybės nustatyta tvarka dienos.
36 straipsnis. Auditorių rūmų
statutas
1. Auditorių rūmų statute turi
būti nurodyta:
1)
Auditorių rūmų pavadinimas, simbolika ir adresas;
2) veiklos tikslai, funkcijos ir
uždaviniai;
3) išstojimo, pašalinimo iš
Auditorių rūmų narių sąlygos ir tvarka;
4) Auditorių rūmų narių teisės ir
pareigos;
5) padalinių steigimo bei
likvidavimo tvarka, padalinių santykiai su Auditorių rūmų valdymo organais ir
padalinių teisės;
6) Auditorių rūmų valdymo organų
sudarymo tvarka, kompetencija, funkcijos ir atsakomybė, renkamų valdymo organų
bei jų narių atšaukimo tvarka;
7) turto ir lėšų šaltiniai bei
finansinės veiklos kontrolė;
8) finansinės ir kitokios paramos
teikimo tvarka;
9) statuto pakeitimo ir papildymo
tvarka.
2. Statute gali būti numatytos ir
kitos Auditorių rūmų veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja šiam ir
kitiems įstatymams.
37 straipsnis. Auditorių rūmų
nariai
1. Auditorių rūmų nariais tampa:
1) asmenys,
išlaikę kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, turintys tai patvirtinantį
pažymėjimą, davę auditoriaus priesaiką ir ją pasirašę;
2) asmenys, turintys kitų užsienio valstybių, įrašytų
į šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą Vyriausybės arba jos įgaliotos
institucijos tvirtinamą sąrašą, įgaliotų institucijų suteiktą auditoriaus
kvalifikaciją ir išlaikę žinių patikrinimo egzaminus.
2. Auditorių rūmų nariai turi teisę:
1) dalyvauti
Auditorių rūmų veikloje ir siūlyti savo atstovus į Auditorių rūmų valdymo
organus;
2) naudotis Auditorių rūmų teikiamomis paslaugomis;
3) naudotis Auditorių rūmų sukaupta informacija;
4) gauti informaciją apie Auditorių rūmų veiklą;
5) ginčyti teisme Auditorių rūmų valdymo organų
nutarimus ir administracijos sprendimus.
38 straipsnis. Auditorių rūmų teisės
1)
asmenys, išlaikę kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, turintys tai
patvirtinantį pažymėjimą, davę auditoriaus priesaiką ir ją pasirašę;
2)
asmenys, turintys kitų užsienio valstybių, įrašytų į šio įstatymo 7 straipsnio
1 dalyje nurodytą Auditorių rūmų tvirtinamą sąrašą, įgaliotų institucijų
suteiktą auditoriaus kvalifikaciją ir išlaikę žinių patikrinimo egzaminus.
2. Auditorių rūmų nariai turi
teisę:
1)
dalyvauti Auditorių rūmų veikloje ir siūlyti savo atstovus į Auditorių rūmų
valdymo organus;
2) naudotis Auditorių rūmų
teikiamomis paslaugomis;
3) naudotis Auditorių rūmų
sukaupta informacija;
4) gauti informaciją apie
Auditorių rūmų veiklą;
5) ginčyti teisme Auditorių rūmų
valdymo organų nutarimus ir administracijos sprendimus.
3. Auditorius gali būti pašalintas iš Auditorių rūmų narių
visuotinio Auditorių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka. Pašalinto iš
Auditorių rūmų narių auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikinamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
38 straipsnis. Auditorių rūmų
teisės
1. Auditorių rūmai turi teisę:
1) valdyti, naudoti jiems
priklausantį turtą ir lėšas bei jais disponuoti;
2) sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus;
1)
valdyti, naudoti jiems priklausantį turtą ir lėšas bei jais disponuoti;
2) sudaryti sutartis ir prisiimti
įsipareigojimus;
3) steigti padalinius;
4) rinkti, kaupti ir apibendrinti informaciją apie
auditorius ir audito įmones;
5) teikti paslaugas Auditorių rūmų statuto nustatyta
tvarka;
6) teikti nariams paramą Auditorių rūmų statute
nustatyta tvarka;
7) steigti visuomenės informavimo priemones, verstis
leidyba;
8) stoti į tarptautines organizacijas.
2. Auditorių rūmai tvarko finansinę apskaitą, teikia
informaciją valstybės institucijoms ir moka mokesčius įstatymų nustatyta
tvarka.
39 straipsnis. Auditorių rūmų pareigos
Auditorių rūmai turi šias pareigas:
1) rengti nacionalinius audito
4) rinkti, kaupti ir apibendrinti
informaciją apie auditorius ir audito įmones;
5) teikti paslaugas Auditorių rūmų
statuto nustatyta tvarka;
6) teikti nariams paramą Auditorių
rūmų statute nustatyta tvarka;
7) steigti visuomenės informavimo
priemones, verstis leidyba;
8) stoti į tarptautines
organizacijas.
2. Auditorių rūmai tvarko finansinę
apskaitą, teikia informaciją valstybės institucijoms ir moka mokesčius įstatymų
nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Auditorių rūmų
pareigos
Auditorių rūmai turi šias
pareigas:
1)
rengti nacionalinius audito standartus;
2) rengti audito atlikimo
metodiką;
3) rengti Auditorių profesinės
etikos kodeksą;
4) rengti Auditorių rūmų statutą;
5) rengti Auditorių garbės teismo
nuostatus;
6) organizuoti ir koordinuoti
auditorių stažuotes, kvalifikacijos kėlimą;
7) nustatyti privalomą auditoriams
kasmetinį kvalifikacijos kėlimo kursų valandų skaičių;
8) spręsti audito atlikimo ir
auditorių profesinės veiklos gerinimo klausimus;
9) atlikti auditorių ir audito
įmonių veiklos priežiūrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
40 straipsnis. Auditorių rūmų
valdymas
Auditorių rūmų valdymo organai yra
visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas, prezidiumas ir administracija.
41 straipsnis. Visuotinis
Auditorių rūmų narių susirinkimas
1. Audito ir auditorių veiklai
aptarti ir plėtoti auditoriai kasmet renkasi į visuotinį Auditorių rūmų narių
susirinkimą.
2. Visuotinį Auditorių rūmų narių
susirinkimą sušaukia ir organizuoja Auditorių rūmų prezidiumas.
3. Visuotinis Auditorių rūmų narių
susirinkimas yra aukščiausiasis Auditorių rūmų valdymo organas.
4. Visuotinis Auditorių rūmų narių
susirinkimas šaukiamas Auditorių rūmų statute nustatyta tvarka. Neeilinis
susirinkimas turi būti sušauktas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/5
Auditorių rūmų narių arba prezidiumas savo nutarimu.
5. Visuotinis Auditorių rūmų narių
susirinkimas turi šias teises:
1) priimti, pildyti ir keisti
Auditorių rūmų statutą;
2) nustatyti Auditorių rūmų
prezidiumo narių skaičių;
3) rinkti Auditorių rūmų
prezidiumo narius ir juos atšaukti;
4) rinkti Auditorių rūmų
prezidentą;
5) skirti 3 auditorius į Auditorių
garbės teismo narius ir 3 auditorius į egzaminų komisiją;
6) rinkti audito įmonę, kuri
tikrins Auditorių rūmų finansinę atskaitomybę;
7) nustatyti Auditorių rūmų nario
mokesčio dydį;
8) tvirtinti Auditorių garbės
teismo nuostatus;
9) tvirtinti nacionalinius audito
standartus ir Auditorių profesinės etikos kodeksą;
10) tvirtinti Auditorių rūmų lėšų
panaudojimą;
11) nustatyti Auditorių rūmų
darbuotojų skaičių ir jų atlyginimus;
12) spręsti kitus Auditorių rūmų
statute nurodytus klausimus.
6. Visuotinis Auditorių rūmų narių
susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių.
Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.
7. Jeigu visuotiniame Auditorių
rūmų narių susirinkime nėra kvorumo, statuto nustatyta tvarka ne vėliau kaip po
1 mėnesio turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę
priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nepaisant dalyvaujančių
narių skaičiaus.
42 straipsnis. Auditorių rūmų
prezidiumas ir administracija
1. Tarp visuotinių Auditorių rūmų
narių susirinkimų rūmų veiklai vadovauja prezidiumas; jis renkamas Auditorių
rūmų statute nustatyta tvarka.
2. Auditorių rūmų prezidiumo
posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė prezidiumo
narių, o priimti sprendimai teisėti, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė
dalyvaujančių narių. Visi nariai turi lygias balsavimo teises. Jeigu balsai
pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra Auditorių rūmų prezidento balsas.
3. Auditorių rūmų veiklą
organizuoja ir vykdo administracija.
4. Administracijai vadovauja
direktorius. Direktorių ir finansininką skiria Auditorių rūmų prezidiumas.
Finansininko pareigas gali atlikti ir apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančios
įmonės.
43
straipsnis. Auditorių rūmų lėšų šaltiniai
Auditorių
rūmų lėšų šaltiniai yra:
1)
Auditorių rūmų statute numatytas nario mokestis ir kitos tikslinės įmokos;
2) pajamos
už egzaminų rengimą, suteiktas mokymo paslaugas;
3) fizinių
ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;
4)
valstybės ir savivaldybės tikslinės paskirties lėšos;
5)
nevalstybinių organizacijų, tarptautinių organizacijų, fondų dovanotos lėšos;
6) kredito
įstaigų palūkanos už saugomas lėšas;
7) pagal
testamentą tenkantys palikimai;
8)
skolintos lėšos;
9) kitos
teisėtai gautos lėšos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
43 straipsnis. Auditorių rūmų pajamų šaltiniai
Auditorių rūmų pajamų šaltiniai yra:
1) Auditorių rūmų statute numatytas nario mokestis ir
kitos tikslinės įmokos;
2) pajamos už suteiktas paslaugas;
3) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai
perduotos lėšos ir turtas;
4) valstybės ir savivaldybės tikslinės paskirties
lėšos;
5) nevalstybinių organizacijų, tarptautinių
organizacijų, fondų dovanotos lėšos;
6) kredito įstaigų palūkanos už saugomas lėšas;
7) pagal testamentą tenkantys palikimai;
8) skolintos lėšos;
9) kitos teisėtai gautos lėšos.
44 straipsnis. Auditorių rūmų
finansinės veiklos kontrolė
Auditorių rūmų finansinę
atskaitomybę tikrina visuotinio Auditorių rūmų narių susirinkimo išrinkta
audito įmonė.
45 straipsnis. Auditorių rūmų
reorganizavimas ir likvidavimas
Auditorių rūmai gali būti reorganizuojami
bei likviduojami įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
46 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas
1. Šis įstatymas įsigalioja nuo
1999 m. spalio 1 d.
2. Šio įstatymo 47 straipsnio 7
dalis įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.
47 straipsnis. Įstatymo
įgyvendinimo tvarka
1. Leidimai atlikti auditą,
išduoti Audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto iki šio įstatymo
įsigaliojimo, prilyginami auditoriaus pažymėjimui, išduotam šio įstatymo
nustatyta tvarka.
2. Leidimai atlikti auditą bus
keičiami į auditoriaus pažymėjimą pasibaigus leidimų galiojimo terminui.
3. Asmenims, iki šio įstatymo
įsigaliojimo dienos Audito, apskaitos ir turto vertinimo institute
išlaikiusiems bent vieną kvalifikacinį egzaminą, leidžiama laikyti likusius
kvalifikacinius egzaminus Auditorių rūmuose, netaikant šio įstatymo 5
straipsnio 7 dalies 2 punkto reikalavimų.
4. Asmenims, pateikusiems Audito,
apskaitos ir turto vertinimo institutui prašymus laikyti kvalifikacinius
auditoriaus egzaminus, bet dar nelaikiusiems egzaminų, taip pat neišlaikiusiems
nė vieno egzamino, taikoma šiame įstatyme nustatyta kvalifikacinių egzaminų
laikymo tvarka.
5. Šio įstatymo 31 straipsnio 1
dalies reikalavimai auditoriams, skiriamiems Auditorių garbės teismo nariais,
pradedami taikyti nuo 2001 m. Nariais į pirmąjį po šio įstatymo įsigaliojimo
Auditorių garbės teismą gali būti skiriami auditoriai, turintys ne trumpesnį
kaip 2 metų auditoriaus darbo stažą.
6. Audito įmonės, kurios turi
licenciją verstis audito veikla, šio įstatymo įsigaliojimo dieną laikomos
įrašytomis į audito įmonių sąrašą. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Audito
įstatymo įsigaliojimo šios įmonės savininkai (akcininkai, TŪB ar KŪB tikrieji
nariai) turi apdrausti įmonės civilinę atsakomybę, per 1 metus pakeisti audito
UAB akcininkų (TŪB ar KŪB tikrųjų narių) įtaką įmonės valdymui taip, kad jų
įtaka atitiktų šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus, ir pateikti Vyriausybės
įgaliotai institucijai tai patvirtinančius dokumentus. Audito UAB administracijos
vadovas bei valdybos nariai taip pat turi atitikti šio įstatymo 13 straipsnio
reikalavimus. Audito įmonės, neįvykdžiusios šių reikalavimų, išbraukiamos iš
audito įmonių sąrašo.
7. Įmonėms, kurios šio įstatymo
įsigaliojimo dieną yra pateikusios dokumentus licencijai gauti, bet sprendimas
dėl licencijų išdavimo dar nėra priimtas, licencijos neišduodamos. Įmonės
įrašomos į audito įmonių sąrašą šio įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-556,
2001-10-16, Žin., 2001, Nr. 91-3191 (2001-10-26)
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
48 straipsnis. Pasiūlymai
Vyriausybei
Pasiūlyti Vyriausybei:
1) iki 2000 m. sausio 1 d.
paskirti įgaliotą instituciją auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrai ir
kitoms šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti;
2) įpareigoti įgaliotą instituciją
per 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos sušaukti visuotinį steigiamąjį
Auditorių rūmų narių susirinkimą;
3) parengti teisės aktus,
reikalingus įstatymui įgyvendinti.
49 straipsnis. Pasiūlymai
Auditorių rūmams
Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo
šio įstatymo įsigaliojimo dienos Auditorių rūmams siūloma parengti:
1) nacionalinius audito
standartus;
2) rengti audito atlikimo metodiką;
3) rengti Auditorių profesinės etikos kodeksą;
4) rengti Auditorių rūmų statutą;
5) rengti Auditorių garbės teismo nuostatus;
6) organizuoti ir koordinuoti auditorių stažuotes,
kvalifikacijos kėlimą;
7) nustatyti privalomą auditoriams kasmetinį
kvalifikacijos kėlimo kursų valandų skaičių;
8) spręsti audito atlikimo ir auditorių profesinės
veiklos gerinimo klausimus.
40 straipsnis. Auditorių rūmų valdymas
Auditorių rūmų valdymo organai yra visuotinis
Auditorių rūmų narių susirinkimas, prezidiumas ir administracija.
41 straipsnis. Visuotinis Auditorių rūmų narių
susirinkimas
1. Audito ir auditorių veiklai aptarti ir plėtoti
auditoriai kasmet renkasi į visuotinį Auditorių rūmų narių susirinkimą.
2. Visuotinį Auditorių rūmų narių susirinkimą sušaukia
ir organizuoja Auditorių rūmų prezidiumas.
3. Visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas yra
aukščiausiasis Auditorių rūmų valdymo organas.
4. Visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas šaukiamas
Auditorių rūmų statute nustatyta tvarka. Neeilinis susirinkimas turi būti
sušauktas, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Auditorių rūmų narių arba
prezidiumas savo nutarimu.
5. Visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas turi
šias teises:
1) priimti, pildyti ir keisti Auditorių rūmų statutą;
2) nustatyti Auditorių rūmų prezidiumo narių skaičių;
3) rinkti Auditorių rūmų prezidiumo narius ir juos
atšaukti;
4) rinkti Auditorių rūmų prezidentą;
5) skirti 3 auditorius į Auditorių garbės teismo
narius ir 3 auditorius į egzaminų komisiją;
6) rinkti audito įmonę, kuri tikrins Auditorių rūmų
finansinę atskaitomybę;
7) nustatyti Auditorių rūmų nario mokesčio dydį;
8) tvirtinti Auditorių garbės teismo nuostatus;
9) tvirtinti nacionalinius audito standartus ir
Auditorių profesinės etikos kodeksą;
10) tvirtinti Auditorių rūmų lėšų panaudojimą;
11) nustatyti Auditorių rūmų darbuotojų skaičių ir jų
atlyginimus;
12) spręsti kitus Auditorių rūmų statute nurodytus
klausimus.
6. Visuotinis Auditorių rūmų narių susirinkimas yra
teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių. Sprendimai priimami
paprasta balsų dauguma.
7. Jeigu visuotiniame Auditorių rūmų narių susirinkime
nėra kvorumo, statuto nustatyta tvarka ne vėliau kaip po 1 mėnesio turi būti
sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus
neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nepaisant dalyvaujančių narių
skaičiaus.
42 straipsnis. Auditorių rūmų prezidiumas ir
administracija
1. Tarp visuotinių Auditorių rūmų narių susirinkimų
rūmų veiklai vadovauja prezidiumas; jis renkamas Auditorių rūmų statute
nustatyta tvarka.
2. Auditorių rūmų prezidiumo posėdis yra teisėtas,
jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė prezidiumo narių, o priimti sprendimai
teisėti, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė dalyvaujančių narių. Visi
nariai turi lygias balsavimo teises. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai,
lemiamas yra Auditorių rūmų prezidento balsas.
3. Auditorių rūmų veiklą organizuoja ir vykdo
administracija.
4. Administracijai vadovauja direktorius. Direktorių
ir finansininką skiria Auditorių rūmų prezidiumas. Finansininko pareigas gali
atlikti ir apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės.
43 straipsnis. Auditorių rūmų pajamų šaltiniai
Auditorių rūmų pajamų šaltiniai yra:
1) Auditorių rūmų statute numatytas nario mokestis ir
kitos tikslinės įmokos;
2) pajamos už suteiktas paslaugas;
3) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai
perduotos lėšos ir turtas;
4) valstybės ir savivaldybės tikslinės paskirties
lėšos;
5) nevalstybinių organizacijų, tarptautinių
organizacijų, fondų dovanotos lėšos;
6) kredito įstaigų palūkanos už saugomas lėšas;
7) pagal testamentą tenkantys palikimai;
8) skolintos lėšos;
9) kitos teisėtai gautos lėšos.
44 straipsnis. Auditorių rūmų finansinės
veiklos kontrolė
Auditorių rūmų finansinę atskaitomybę tikrina
visuotinio Auditorių rūmų narių susirinkimo išrinkta audito įmonė.
45 straipsnis. Auditorių rūmų reorganizavimas
ir likvidavimas
Auditorių rūmai gali būti reorganizuojami bei
likviduojami įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. spalio 1 d.
2. Šio įstatymo 47 straipsnio 7 dalis įsigalioja nuo
2000 m. sausio 1 d.
47 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka
1. Leidimai atlikti auditą, išduoti Audito, apskaitos
ir turto vertinimo instituto iki šio įstatymo įsigaliojimo, prilyginami
auditoriaus pažymėjimui, išduotam šio įstatymo nustatyta tvarka.
2. Leidimai atlikti auditą bus keičiami į auditoriaus
pažymėjimą pasibaigus leidimų galiojimo terminui.
3. Asmenims, iki šio įstatymo
įsigaliojimo dienos Audito, apskaitos ir turto vertinimo institute
išlaikiusiems bent vieną kvalifikacinį egzaminą, leidžiama laikyti likusius
kvalifikacinius egzaminus Vyriausybės įgaliotoje institucijoje netaikant šio
įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punkto reikalavimų.
4. Asmenims, pateikusiems Audito, apskaitos ir turto
vertinimo institutui prašymus laikyti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus,
bet dar nelaikiusiems egzaminų, taip pat neišlaikiusiems nė vieno egzamino,
taikoma šiame įstatyme nustatyta kvalifikacinių egzaminų laikymo tvarka.
5. Šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies reikalavimai
auditoriams, skiriamiems Auditorių garbės teismo nariais, pradedami taikyti nuo
2001 m. Nariais į pirmąjį po šio įstatymo įsigaliojimo Auditorių garbės teismą
gali būti skiriami auditoriai, turintys ne trumpesnį kaip 2 metų auditoriaus
darbo stažą.
6. Audito įmonės, kurios turi licenciją verstis audito
veikla, šio įstatymo įsigaliojimo dieną laikomos įrašytomis į audito įmonių
sąrašą. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Audito įstatymo įsigaliojimo šios
įmonės savininkai (akcininkai, TŪB ar KŪB tikrieji nariai) turi apdrausti
įmonės civilinę atsakomybę, per 1 metus pakeisti audito UAB akcininkų (TŪB ar
KŪB tikrųjų narių) įtaką įmonės valdymui taip, kad jų įtaka atitiktų šio
įstatymo 13 straipsnio reikalavimus, ir pateikti Vyriausybės įgaliotai
institucijai tai patvirtinančius dokumentus. Audito UAB administracijos vadovas
bei valdybos nariai taip pat turi atitikti šio įstatymo 13 straipsnio
reikalavimus. Audito įmonės, neįvykdžiusios šių reikalavimų, išbraukiamos iš
audito įmonių sąrašo.
7. Įmonėms, kurios šio įstatymo įsigaliojimo dieną yra
pateikusios dokumentus licencijai gauti, bet sprendimas dėl licencijų išdavimo
dar nėra priimtas, licencijos neišduodamos. Įmonės įrašomos į audito įmonių
sąrašą šio įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
2) Auditorių profesinės etikos
kodeksą;
3) Auditorių rūmų statutą;
4) Auditorių garbės teismo
nuostatus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
__________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-278,
2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1348 (2001 05 09)
AUDITO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-556,
2001-10-16, Žin., 2001, Nr. 91-3191 (2001-10-26)
48 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Pasiūlyti Vyriausybei:
1) iki 2000 m. sausio 1 d. paskirti įgaliotą
instituciją auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrai ir kitoms šiame
įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti;
2) įpareigoti įgaliotą instituciją per 6 mėnesius nuo
įstatymo įsigaliojimo dienos sušaukti visuotinį steigiamąjį Auditorių rūmų
narių susirinkimą;
3) parengti teisės aktus, reikalingus įstatymui
įgyvendinti.
49 straipsnis. Pasiūlymai Auditorių rūmams
Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo dienos Auditorių rūmams siūloma parengti:
1) nacionalinius audito standartus;
2) Auditorių profesinės etikos kodeksą;
3) Auditorių rūmų statutą;
4) Auditorių garbės teismo nuostatus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
__________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-278, 2001
04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1348 (2001 05 09)
AUDITO ĮSTATYMO
5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-556,
2001-10-16, Žin., 2001, Nr. 91-3191 (2001-10-26)
AUDITO ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
AUDITO ĮSTATYMO 47
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-881,
2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)
AUDITO ĮSTATYMO 2, 4, 5,
6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 22, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 43,
47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto 5 straipsnio 7 dalies
2 punkto nuostata, kad kvalifikacinius auditoriaus egzaminus gali laikyti
Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos
Respublikoje, jeigu jie turi ne trumpesnį kaip 3 metų auditoriaus padėjėjo
darbo stažą aukščiausiojoje valstybinio audito institucijoje arba eina šioje
institucijoje auditoriaus pareigas, galioja iki 2004 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2001-10-26)
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė
(2002-06-03)
autrap@lrs.lt