LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas
32 versijos
· 2007-01-18
2024-12-30
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 53, 1
2024-11-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — art. 102
2024-07-25
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 102,
2024-01-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 102,
2023-06-30
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 114,
2023-02-28
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 114,
2022-12-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 913,
2022-11-10
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — art. 114
2022-11-08
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 114,
2022-02-28
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 76, 7
2022-01-02
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 76, 1
2022-01-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 102,
2020-09-03
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 891,
2020-06-15
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 114,
2020-05-30
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 2, 62
2019-07-21
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 56, 5
2019-07-06
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 102,
2019-04-04
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 106,
2019-02-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 2, 11
2018-06-15
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 108,
2017-06-28
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 76, 8
2017-01-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 98, 8
2015-12-04
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 98, 3
2015-12-03
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 81, 2
2015-05-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 76, 1
Pakeitimai 2015-05-01
@@ -1,6 +1,6 @@
# Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30
Suvestinė redakcija nuo 2015-05-01 iki 2015-12-02
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 17-627, i. k. 1071010ISTA00X-1024
@@ -52,7 +52,11 @@
11) asmenims, kurių pagrindinė veikla yra sandorių dėl biržos prekių ir (arba) išvestinių priemonių dėl biržos prekių sudarymas savo sąskaita. Ši išimtis netaikoma, jeigu asmenys, savo sąskaita sudarantys sandorius dėl biržos prekių ir (arba) išvestinių priemonių dėl biržos prekių, priklauso asmenų grupei, kurios pagrindinė veikla yra kitų investicinių paslaugų arba banko paslaugų teikimas;
12) įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą, kurią sudaro tik sandorių savo sąskaita sudarymas finansinių ateities, pasirinkimo arba kitų išvestinių priemonių ir pinigų rinkose siekiant vienintelio tikslo – apdrausti savo pozicijas išvestinių finansinių priemonių rinkose, taip pat įmonėms, kurios sudaro sandorius kitų šiame punkte nurodytų rinkų dalyvių sąskaita arba veikdamos jų interesais formuoja kainas, o už jas garantuoja tų pačių rinkų tarpuskaitos sistemų nariai, prisiimdami atsakomybę už tokių įmonių sudarytus sandorius;
12) įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą, kurią sudaro tik sandorių savo sąskaita sudarymas finansinių ateities, pasirinkimo arba kitų išvestinių priemonių ir pinigų rinkose siekiant vienintelio tikslo – apdrausti savo pozicijas išvestinių finansinių priemonių rinkose, taip pat įmonėms, kurios sudaro sandorius kitų šiame punkte nurodytų rinkų dalyvių sąskaita arba veikdamos jų interesais formuoja kainas, o už jas garantuoja tų pačių rinkų tarpuskaitos sistemų nariai, prisiimdami atsakomybę už tokių įmonių sudarytus sandorius, išskyrus šio įstatymo 121 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
13) Danijos ir Suomijos pensijų fondų įsteigtoms asociacijoms, kurių vienintelis tikslas yra šių asociacijų nariais esančių pensijų fondų turto valdymas;
@@ -244,6 +248,12 @@
48. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84), įsteigta institucija.
49. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
@@ -866,7 +876,11 @@
6) reikalauti nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo, jį detalizuojančių teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatas;
7) kreiptis į teismą dėl uždraudimo atlikti operacijas su turtu arba dėl arešto turtui uždėjimo;
7) Neteko galios nuo 2015-05-01
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
8) reikalauti, kad asmenys laikinai nutrauktų vertimąsi profesine veikla;
@@ -882,7 +896,13 @@
14) viešai atskleisti rinkos ar jos dalyvių interesų apsaugai reikalingą informaciją;
15) įpareigoti asmenis atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.
15) įpareigoti asmenis atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį;
16) duoti šio įstatymo 81 straipsnio 6 dalyje nustatytus privalomus nurodymus.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
2. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
@@ -970,7 +990,11 @@
6) nagrinėjant investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo institucijose.
5. Šio įstatymo 73 ir 78 straipsnių bei šio straipsnio nuostatos neužkerta kelio priežiūros institucijai perduoti konfidencialią informaciją Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, Europos sisteminės rizikos valdybai, Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams ir kitoms analogiškas funkcijas atliekančioms institucijoms, kai ši informacija reikalinga teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms (įskaitant pinigų politikos vykdymą ir likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinės sistemos stabilumo užtikrinimą) atlikti, taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir kitų valstybių narių centrinės valdžios institucijoms, dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių bendrovių priežiūra, jeigu konfidenciali informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti.
5. Šio įstatymo 73 ir 78 straipsnių bei šio straipsnio nuostatos neužkerta kelio priežiūros institucijai perduoti konfidencialią informaciją Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, Europos bankininkystės institucijai, Europos sisteminės rizikos valdybai, Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams ir kitoms analogiškas funkcijas atliekančioms institucijoms, kai ši informacija reikalinga teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms (įskaitant pinigų politikos vykdymą ir likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinės sistemos stabilumo užtikrinimą) atlikti, taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir kitų valstybių narių centrinės valdžios institucijoms, dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių bendrovių priežiūra, jeigu konfidenciali informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos institucijos turi teisę perduoti konfidencialią informaciją priežiūros institucijai, jeigu informacija reikalinga šiame įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti.
@@ -1052,9 +1076,13 @@
1) finansinės grupės patronuojanti įmonė yra finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją;
2) finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją, patronuojanti įmonė yra patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė.
2. Jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija.
2) finansų maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją, patronuojanti įmonė yra patronuojanti finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė.
2. Finansinės grupės jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos bankų įstatymo aštuntojo ir dešimtojo skirsnių nuostatos. Detalią jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką gali nustatyti priežiūros institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
91 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos trečiosiose šalyse priežiūra
@@ -1796,7 +1824,11 @@
10) trečiosios šalies fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonę sieja glaudūs ryšiai, statusą reglamentuojantys įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai arba šių reikalavimų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;
11) įmonė netenkina priežiūros institucijos nustatytų kapitalo reikalavimų;
11) įmonė netenkina šiame įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir kituose teisės aktuose nustatytų kapitalo ir (arba) kitų riziką ribojančių reikalavimų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
12) įmonė nėra įsipareigojusi tapti pripažintos investuotojų draudimo sistemos nare;
@@ -1832,13 +1864,19 @@
4) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo ir sąskaitų tvarkytojų veiklą;
5) atlieka kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 648/2012);
5) atlieka kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1060/2009, 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 648/2012) ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
6) taiko šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 ir priežiūros institucijos nutarimus;
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
6) taiko šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas sankcijas asmenims, pažeidusiems šį įstatymą, Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir priežiūros institucijos teisės aktus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
7) rengia ar dalyvauja rengiant leidinius apie finansinių priemonių rinkų veikimą ir reguliavimą;
@@ -1856,9 +1894,23 @@
14) atlieka kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.
3. Nepažeisdama šio ir kitų įstatymų nuostatų, priežiūros institucija, įgyvendindama jai nustatytus uždavinius ir pavestas funkcijas, atsižvelgia į priežiūros priemonių ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, konvergenciją.
4. Priežiūros institucijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
3. Nepažeisdama šio ir kitų įstatymų nuostatų, priežiūros institucija, įgyvendindama jai nustatytus uždavinius ir pavestas funkcijas, atsižvelgia į priežiūros priemonių ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, konvergenciją. Tuo tikslu priežiūros institucija dalyvauja Europos bankininkystės institucijos ir priežiūros institucijų kolegijų veikloje, vadovaujasi Europos bankininkystės institucijos patvirtintomis gairėmis ir rekomendacijomis arba pateikia suinteresuotiems asmenims motyvus, dėl kurių jomis nesivadovauja, taip pat bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis ir Europos sisteminės rizikos valdyba ir vadovaujasi šios valdybos paskelbtomis rekomendacijomis ir įspėjimais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
4. Atlikdama priežiūros funkcijas, priežiūros institucija, remdamasi atitinkamu laikotarpiu turima informacija, deramai atsižvelgia, ypač kritinėmis situacijomis, į savo sprendimų galimą poveikį finansų sistemos stabilumui kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
5. Priežiūros institucijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
Straipsnio pakeitimai:
@@ -1880,927 +1932,1081 @@
4) informacijos perdavimas šio įstatymo 78 straipsnyje nustatyta tvarka.
81 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant finansinių priemonių rinkų veikimą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus
1. Priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo, jo pagrindu priimtų teisės aktų ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012.
2. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi teisę:
1) gauti žodinius ar rašytinius asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais, paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio tarnautojo tarnybines patalpas;
2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros institucijos ar jos įgalioto tarnautojo motyvuotą sprendimą, atlikti patikrinimą (reviziją), laisvai įeiti į finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų, valdymo įmonių, finansų patarėjų įmonių, investicinių bendrovių patalpas, tikrinti dokumentus, darbuotojų užrašus, apskaitos registrus ir kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
3) įeiti į kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais, taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais, patalpas ir atlikti patikrinimą, peržiūrėti tyrimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją;
4) išreikalauti, kad būtų padarytos apskaitos dokumentų, sutarčių, įsakymų, memorandumų ir kitų dokumentų, kuriuos priežiūros institucija laiko svarbiais tyrimui, kopijos;
5) laikinai paimti tikrinamų finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, valdymo įmonių, finansų patarėjo įmonių, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;
6) pateikę priežiūros institucijos motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamu objektu, kopijas;
7) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų.
3. Patikrinimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą.
4. Kai priežiūros institucija priima sprendimą dėl veiksmų, numatytų šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 5 punkte, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 6 dalies 1 punkte, priežiūros institucijos įgaliotas tarnautojas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus. Prašyme turi būti nurodytas juridinio asmens pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą dėl teismo leidimo išdavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
5. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali pasitelkti policijos pareigūnus.
6. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, arba turėdama duomenų, kad jos gali būti pažeistos per ateinančius 12 mėnesių, arba siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę finansų maklerio įmonei, finansų patarėjo įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui ar Centriniam depozitoriumui duoti tokius privalomus nurodymus:
1) nutraukti tam tikrą veiklą, kol bus atliktas patikrinimas ir priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo;
2) laikinai sustabdyti arba nutraukti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje arba finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje;
3) per priežiūros institucijos nustatytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus ar veiklos trūkumus;
4) sustabdyti arba nutraukti konkrečios finansinės priemonės platinimą ar prekybą ja;
5) nutraukti ar sustabdyti profesinės veiklos, susijusios su investicinėmis ir (ar) papildomomis paslaugomis, teikimą;
6) atkurti iki teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;
7) turėti kapitalą, kuris viršytų šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus kapitalo reikalavimus, ir (arba) sudaryti tinkamus kapitalo rezervus;
8) pagerinti vidaus kontrolės ir (arba) rizikos valdymo procesus;
9) parengti ir įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą terminą jai priimtiną nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;
10) suformuoti papildomus specialiuosius atidėjinius arba tinkamai įvertinti turtą kapitalo reikalavimų atžvilgiu;
11) nevykdyti tam tikros veiklos, nesudaryti tam tikrų sandorių, sumažinti tokios veiklos arba sandorių apimtis arba sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką finansų maklerio įmonės patikimumui;
12) sumažinti su finansų maklerio įmonės veikla, produktais ir sistemomis susijusias rizikas;
13) sumažinti kintamąją atlygio dalį, mokamą finansų maklerio įmonės vadovams ir darbuotojams, jeigu tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;
14) naudoti finansų maklerio įmonės grynąjį pelną nuosavam kapitalui stiprinti;
15) apriboti arba nutraukti pelno paskirstymą finansų maklerio įmonės akcininkams arba palūkanų mokėjimą finansų maklerio įmonės išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie įtraukiami į finansų maklerio įmonės kapitalą, turėtojams, jei toks draudimas nereiškia finansų maklerio įmonės įsipareigojimų neįvykdymo;
16) priežiūros institucijai pateikti papildomą arba teikti dažniau informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
17) vykdyti specialius likvidumo reikalavimus;
18) viešai atskleisti papildomą informaciją;
19) vykdyti papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo arba atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar veiklos trūkumai.
7. Šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
8. Pagal šio straipsnio 6 dalį nustatant tinkamą individualaus kapitalo reikalavimo dydį ar tinkamus kapitalo rezervų dydžius, taip pat specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus, sisteminės rizikos įvertinimą, finansų maklerio įmonės valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus.
9. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų priežiūros institucijos nutarimų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę prašyti teismo nutartimi laikinai areštuoti finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, reguliuojamos rinkos operatoriaus ar Centrinio depozitoriumo turtą. Priežiūros institucijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.
10. Finansų maklerio įmonė, finansų patarėjo įmonė, reguliuojamos rinkos operatorius ar Centrinis depozitoriumas privalo vykdyti šio straipsnio 6 dalyje nustatytus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdami apie įvykdymą raštu pranešti priežiūros institucijai.
11. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti priežiūros institucijos sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo dėl priežiūros institucijos sprendimo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.
12. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami kartu taikant ir poveikio priemones.
13. Priežiūros institucija gali prašyti, kad valstybių narių priežiūros institucijos atliktų reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose patikrinimuose būtų leista dalyvauti priežiūros institucijos tarnautojams.
14. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją dėl atvejų, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija:
1) laiku neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti informaciją;
2) laiku neatsako į prašymą bendradarbiauti vykdant priežiūrą, atliekant tyrimą ar patikrinimą vietoje, kaip numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba šį prašymą atmeta;
3) laiku neatsako į prašymą leisti priežiūros institucijos tarnautojams dalyvauti patikrinime šios valstybės narės teritorijoje arba jį atmeta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
82 straipsnis. Priežiūros institucijos tyrimo ar patikrinimo medžiagos slaptumas
Finansų maklerio įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su priežiūros institucijos atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
89 straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje
1. Kitoje valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, riziką ribojančią priežiūrą atlieka buveinės valstybės narės priežiūros institucija. Tačiau tai neriboja Lietuvos priežiūros institucijos teisės reikalauti, kad finansų maklerio įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, reguliariai teiktų informaciją apie filialo veiklą Lietuvos Respublikoje, taip pat atlikti priežiūrą atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
2. Atlikdama šiame įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas, priežiūros institucija turi teisę nurodyti finansų maklerio įmonės filialui pateikti visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar filialas laikosi šio įstatymo 40 straipsnio pagrindu nustatytų filialų veiklos reikalavimų.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti priežiūros institucijos nurodymai negali būti griežtesni negu tie, kurie taikomi atliekant Lietuvos Respublikoje įsteigtų finansų maklerio įmonių priežiūrą.
4. Priežiūros institucija prižiūri, kaip finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, laikosi šio įstatymo 22, 24, 25, 31, 33 ir 34 straipsnių ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę vykdyti filialo patikrinimus, siekdama nustatyti, ar laikomasi šių reikalavimų, ir reikalauti ištaisyti nustatytus pažeidimus.
5. Kitoje valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, prieš tai (raštu) pranešusi priežiūros institucijai, turi teisę vykdyti įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, patikrinimus.
6. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
90 straipsnis. Atsargumo priemonės, kurių gali imtis priežiūros institucija dėl kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių
1. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jeigu:
1) investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;
2) investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o filialą įsteigusi finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų.
3. Jeigu, nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių, užkertančių galimybę finansų maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų reikalavimus, sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.
4. Jeigu priežiūros institucija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą atlieka priežiūros institucija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jeigu finansų maklerio įmonė ir toliau pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę imtis visų reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti. Priežiūros institucija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi.
5. Jeigu, nepaisydama priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių, finansų maklerio įmonė toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, imtis visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.
6. Jeigu priežiūros institucija turi pagrindą įtarti, kad šiame įstatyme nustatytus reikalavimus pažeidžia kitoje valstybėje narėje veikiančią reguliuojamą rinką ar daugiašalę prekybos sistemą administruojantis rinkos operatorius ar finansų maklerio įmonė, kurie ėmėsi šio įstatymo nustatytų veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti jų administruojamos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje, priežiūros institucija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamos rinkos operatoriaus ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus priežiūros institucijai. Jeigu, nepaisydamas buveinės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatorius ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia grėsmę sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, pranešusi buveinės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Priežiūros institucija turi teisę neleisti reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriui imtis veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti tos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.
7. Visos poveikio priemonės, kurių priežiūros institucija gali imtis šiame straipsnyje nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie pritaikytas poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar reguliuojamos rinkos operatoriui.
8. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
95 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė neskirti poveikio priemonių
Priežiūros institucija, svarstydama šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 94 straipsnio 5, 6 dalyse nurodytas aplinkybes ir kai nėra 94 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
1) juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų pažeidimo;
2) juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms;
3) pažeidimas yra mažareikšmis.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą.
2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti finansinių priemonių rinkų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
4 straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas – licencijuojama veikla
1. Nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios priežiūros institucijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.
2. Finansų maklerio įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų maklerio įmone. Žodžius „finansų maklerio įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, gali savo pavadinime vartoti žodžius „investicijų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius ir vedinius.
3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma rinkos operatoriui, administruojančiam daugiašalę prekybos sistemą ir neketinančiam teikti kitų investicinių paslaugų. Tokiu atveju rinkos operatoriui licencija neišduodama, tačiau jis turi teisę administruoti daugiašalę prekybos sistemą tik po to, kai priežiūros institucija įsitikina, kad rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje (išskyrus šio įstatymo 11 straipsnį) nustatytus reikalavimus ir apie tai praneša rinkos operatoriui.
4. Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir finansų patarėjo įmonė privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje.
5. Priežiūros institucija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus bei investicines ir papildomas paslaugas, kurias jie turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija yra nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
6. Finansų patarėjo įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų patarėjo įmone. Žodžius „finansų patarėjo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę verstis finansų patarėjo įmonės veikla.
7. Finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytas investicines paslaugas dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių ir kolektyvinio investavimo subjektų vertybinių popierių, jeigu įmonė nesaugo klientų lėšų ir finansinių priemonių ir dėl to negali tapti klientų skolininke, o klientų pavedimus gali perduoti tik:
1) valstybėje narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms;
2) valstybėje narėje licencijuotoms kredito įstaigoms;
3) trečiosiose šalyse įsteigtiems finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų filialams, kuriems taikomi ne mažiau griežti reikalavimai, negu nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose;
4) kolektyvinio investavimo subjektams, kurie, vadovaujantis jų buveinės valstybės narės teisės aktais, turi teisę viešai platinti kolektyvinio investavimo subjekto vertybinius popierius, taip pat jų valdytojams;
5) nekintamojo kapitalo investicinėms bendrovėms, kaip jos apibrėžtos 1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB 15 straipsnio 4 dalyje, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
8. Finansų patarėjo įmonei mutatis mutandis taikomi šio įstatymo II skyriuje nustatyti reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, išskyrus išimtis, numatytas šiame įstatyme ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose.
9. Finansų patarėjo įmonei netaikomi šio įstatymo 12 ir 15 straipsniuose nustatyti reikalavimai, tačiau ji privalo apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Finansų patarėjo įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.
TAR pastaba. 9 dalies nuostatos taikomos draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2015 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XII-1103)
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1103, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13435
10. Finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti licencijoje nurodytas investicines paslaugas ir jas reklamuoti tik Lietuvos Respublikoje. Finansų patarėjo įmonei nesuteikiamos šio įstatymo II skyriaus penktajame skirsnyje nustatytos teisės.
5 straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos apimtis
1. Finansų maklerio įmonės licencijoje yra nurodomos investicinės paslaugos, kurias turi teisę teikti finansų maklerio įmonė. Licencijoje taip pat gali būti nurodytos viena ar kelios papildomos paslaugos. Finansų maklerio įmonės licencija nėra išduodama vien tik papildomoms paslaugoms teikti.
2. Priežiūros institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti finansų maklerio įmonės veikla;
2) ne valstybėje narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms, ketinančioms teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje.
3. Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito įstaigoms teisę teikti investicines paslaugas suteikia kredito įstaigos licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota. Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga teikti investicines paslaugas gali tik įkūrusi specializuotą vidaus struktūrinį padalinį. Priežiūros institucija turi įvertinti kredito įstaigos, įkūrusios specializuotą vidaus struktūrinį padalinį, pasirengimą teikti investicines paslaugas.
4. Finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, ketinanti teikti investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje, turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu papildyti galiojančią licenciją ketinamomis teikti investicinėmis ir (arba) papildomomis paslaugomis.
5. Lietuvos Respublikoje veikiančių kredito įstaigų teisės teikti investicines ir papildomas paslaugas ypatumus taip pat reguliuoja atitinkamų kredito įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
6 straipsnis. Licencijos išdavimo tvarka
1. Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateikiama numatomos vykdyti veiklos programa (verslo planas), kurioje, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir įmonės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus finansų maklerio įmonės licencijai gauti. Valstybės ir savivaldybių institucijos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą savo turimą informaciją apie pretendento akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.
2. Priežiūros institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją tik visiškai įsitikinusi, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus licencijai gauti.
3. Apie sprendimą dėl licencijos išdavimo priežiūros institucija praneša paraišką pateikusiai įmonei ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo.
4. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ar paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
5. Apie licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir apie tai paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
8 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai
Priežiūros institucija turi teisę panaikinti jos išduotos finansų maklerio įmonės licencijos galiojimą, jeigu finansų maklerio įmonė:
1) pati kreipėsi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
2) per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo teikti licencijoje nustatytų paslaugų;
3) per paskutinius 6 mėnesius neteikė investicinių paslaugų ir nevykdė investicinės veiklos;
4) gavo licenciją pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;
5) nebeatitinka reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti;
6) šiurkščiai ir nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimus;
7) nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;
8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
9 straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai
1. Finansų maklerio įmonės vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus finansų maklerio įmonės valdymas.
2. Jeigu rinkos operatoriui, kuris siekia gauti leidimą administruoti daugiašalę prekybos sistemą, ir jo ketinamai administruoti daugiašalei prekybos sistemai vadovauja tie patys asmenys, kurie vadovauja reguliuojamai rinkai, yra laikoma, kad šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
3. Lietuvos Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, kartu pateikdama priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai išrinkti arba planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus. Naujai išrinkti finansų maklerio įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms.
4. Priežiūros institucija turi teisę nepritarti naujai išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl naujai išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
5. Finansų maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.
10 straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas
1. Fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą finansų maklerio įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo), jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų paketo padidinimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 23 dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo finansų maklerio įmonės akcijų paketo.
2. Nustatant, ar tenkinami finansų maklerio įmonės akcijų paketui pagal šį straipsnį taikomi kriterijai, neatsižvelgiama į balsavimo teises ar akcijas, kurias finansų maklerio įmonės gali turėti po teiktos finansinių priemonių pasirašymo ir (arba) platinimo, įsipareigojant išplatinti, investicinės paslaugos, jeigu šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jeigu jos perleidžiamos per vienus metus nuo įsigijimo.
3. Įsigyjantis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydį, ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.
4. Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausantį finansų maklerio įmonės akcijų paketą, jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens dukterine įmone, turi pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti arba sumažinti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydį.
5. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti nurodyti dokumentai ir duomenys, kurie nėra būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.
6. Priežiūros institucija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, taip pat vėliau gavusi šio straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.
7. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gauti pranešimas ir visi dokumentai bei duomenys, nurodyti šio straipsnio 5 dalyje nustatytame sąraše, atlieka vertinimą (toliau šiame straipsnyje – vertinimo laikotarpis).
8. Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokios papildomos informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą suteikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to, priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.
9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama trečiojoje šalyje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma priežiūra pagal valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius finansų maklerio įmonių, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.
10. Nagrinėdama šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus bei duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų finansų maklerio įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį finansų maklerio įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:
1) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją;
2) asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį, priežiūros institucija atsižvelgia į šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas;
3) įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač pagal finansų maklerio įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos rūšį;
4) ar finansų maklerio įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar grupės, kurios dalimi finansų maklerio įmonė taps po siūlomo įsigijimo, struktūra sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;
5) ar yra pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas), ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti šios veiklos pavojų.
11. Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.
12. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik remdamasi šio straipsnio 10 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 5 ar 8 dalyje nustatytus dokumentus ir duomenis.
13. Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo, konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojanti įmonė ar kontroliuojantis asmuo.
14. Priežiūros institucija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 13 dalį, kitų priežiūros institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir siūlomo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitoms priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo iniciatyva.
15. Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui.
16. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.
17. Jeigu baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu apie tai praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.
18. Priežiūros institucijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis gautos kitų priežiūros institucijų nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomam įsigijimui gali būti skundžiamas teismui. Priežiūros institucija viešai paskelbia sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar yra gautas įsigyjančio asmens sutikimas. Priežiūros institucija turi teisę viešai neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.
19. Jeigu priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą įsigijimą toje pačioje finansų maklerio įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.
20. Jeigu finansų maklerio įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įgijimą ar netekimą, dėl kurio įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.
21. Finansų maklerio įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodomi įmonės akcininkai, valdantys įmonės akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija pateikiama pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jeigu įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, taikomų teisės aktų reikalavimų.
22. Jeigu asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, daroma įtaka kelia grėsmę patikimam ir skaidriam finansų maklerio įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už įmonės valdymą.
23. Asmens, įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą peržengiant šiame straipsnyje numatytas ribas negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 7 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui.
11 straipsnis. Narystė pripažintoje investuotojų draudimo sistemoje
1. Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo apdrausti įmonės įsipareigojimus investuotojams Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
12 straipsnis. Kapitalo ir kiti riziką ribojantys reikalavimai
Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 finansų maklerio įmonėms nustatytus kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
13 straipsnis. Organizaciniai reikalavimai
1. Finansų maklerio įmonė privalo turėti tinkamą veiklos organizavimo, atlygio nustatymo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad finansų maklerio įmonė, jos vadovai, darbuotojai ir agentai laikytųsi šiame įstatyme ir kituose finansų maklerio įmonių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir taisykles, reglamentuojančias finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir agentų sandorių sudarymą savo sąskaita.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
2. Finansų maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.
3. Finansų maklerio įmonė privalo imtis tinkamų priemonių užtikrinti nuolatinį ir nenutrūkstamą investicinių paslaugų teikimą. Šiuo tikslu finansų maklerio įmonė privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras.
4. Finansų maklerio įmonė, patikėdama trečiajam asmeniui atlikti tokias įmonės funkcijas, kurios turi ypatingą reikšmę užtikrinant nuolatinį ir kokybišką investicinių paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta papildomos nepateisinamos veiklos rizikos. Svarbių įmonės funkcijų atlikimas negali būti perduodamas kitiems asmenims, jeigu tai galėtų iš esmės pabloginti finansų maklerio įmonės vidaus kontrolės kokybę ar priežiūros institucijos galimybes atlikti veiksmingą priežiūrą.
5. Finansų maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras, veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.
6. Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti suteiktų investicinių paslaugų ir sudarytų sandorių dokumentų saugojimą, kad priežiūros institucija galėtų atlikti veiksmingą priežiūrą – ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir potencialiems klientams.
7. Finansų maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias finansines priemones, privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą, ypač finansų maklerio įmonės nemokumo atveju. Finansų maklerio įmonė privalo atskirai įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento finansines priemones. Finansų maklerio įmonė neturi teisės naudotis klientui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis, jeigu nėra gautas aiškiai išreikštas kliento sutikimas.
8. Finansų maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias pinigines lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą ir užkertančių kelią neteisėtam naudojimuisi klientams priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Draudimas naudotis kliento lėšomis netaikomas licencijuotoms kredito įstaigoms. Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas kredito įstaigoje privalo laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančias finansines priemones, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas.
9. Kai investicines paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų maklerio įmonės filialas, priežiūros institucija prižiūri, kaip filialas laikosi šio straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų, nepažeisdama įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos teisės tiesiogiai gauti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus.
10. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamente (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
11. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
14 straipsnis. Makleriai
1. Vykdyti vieną ar kelias numatytas finansų maklerių (toliau – makleris) operacijas gali fizinis asmuo, turintis priežiūros institucijos išduotą maklerio licenciją ar kitą priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją.
2. Asmuo, pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti priežiūros institucijos organizuojamus egzaminus. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus. Maklerio licencija negali būti išduodama asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos.
3. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti maklerio licencijos galiojimą:
1) rašytiniu maklerio prašymu;
2) makleriui mirus;
3) jeigu makleris per 12 mėnesių nepradėjo priežiūros institucijos patvirtintose finansų maklerių licencijų išdavimo taisyklėse nurodytos profesinės veiklos, susijusios su finansinių priemonių rinka arba jos priežiūra, arba jeigu jis daugiau kaip 12 mėnesių jos nebevykdo;
4) jeigu po licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta išduoti licenciją;
5) jeigu atsiranda sąlygų, dėl kurių makleris negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją;
6) jeigu makleris nesilaiko šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtų teisės aktų.
4. Maklerio licencijos galiojimo panaikinimas leidžia sustabdyti finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos galiojimą tuo atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija jai buvo išduota.
5. Priežiūros institucija periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę surengti maklerio peratestavimą, jeigu pasitvirtina jo klientų skundai arba patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal peratestavimo rezultatus gali būti mažinama operacijų, kurias turi teisę atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinamas jo licencijos galiojimas.
6. Apie maklerio licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
21 straipsnis. Pareiga vengti interesų konfliktų
1. Finansų maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį.
2. Jeigu priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir šaltinį.
3. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
25 straipsnis. Kiti reikalavimai vykdant klientų pavedimus
1. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama vykdyti klientų pavedimus jų vardu, privalo patvirtinti ir įgyvendinti priemones ir procedūras, užtikrinančias greitą, sąžiningą ir operatyvų klientų pavedimų, kurie atitinka kitų klientų pavedimus ar finansų maklerio įmonės prekybinius interesus, vykdymą. Šios priemonės ir procedūros turi užtikrinti, kad ir kitais atžvilgiais panašūs klientų pavedimai yra vykdomi laikantis jų gavimo finansų maklerio įmonėje laiko prioriteto.
2. Kai klientas pateikia ribinį pavedimą dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir šis pavedimas iš karto nėra įvykdomas įprastomis rinkos sąlygomis, finansų maklerio įmonė privalo, jeigu klientas nėra nurodęs kitaip, imtis priemonių, palengvinančių kuo greitesnį pavedimo įvykdymą, ir nedelsdama viešai paskelbti apie šį kliento ribinį pavedimą tokiu būdu, kad informacija taptų lengvai prieinama kitiems rinkos dalyviams. Ši pareiga laikoma įvykdyta, jeigu kliento ribinis pavedimas pateikiamas įvykdyti reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje.
3. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga netaikoma, jeigu kliento ribinis pavedimas yra didelis, palyginti su įprastu rinkos dydžiu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje.
4. Sutuoktinio įgaliojimas sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurios viešai siūlomos ir (arba) kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, gali būti išduodamas paprasta rašytine forma.
5. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
6. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
27 straipsnis. Profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo
1. Profesionaliaisiais klientais be atskiro pripažinimo laikomi:
1) licencijuoti ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai biržos prekėmis ir išvestinėmis priemonėmis dėl biržos prekių, ateities sandoriais savo sąskaita prekiaujantys asmenys ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;
2) didelės įmonės, atitinkančios bent 2 iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė – ne mažiau kaip 20 milijonų eurų; pardavimo grynosios pajamos – ne mažiau kaip 40 milijonų eurų; nuosavos lėšos – ne mažiau kaip 2 milijonai eurų;
3) šalių vyriausybės ir savivaldybės, valstybės skolos valdymą vykdantys subjektai, centriniai bankai, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas, Europos investicijų bankas ir kitos panašios tarptautinės ir tarpvalstybinės institucijos;
4) kiti instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra investavimas į finansines priemones, įskaitant subjektus, kurie verčiasi turto investavimu ar dalyvauja kituose finansavimo sandoriuose.
2. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas bet kuriam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, privalo iš anksto jam pranešti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu toks asmuo yra laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikomos tam tikros investuotojų apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai finansų maklerio įmonė ir klientas susitaria kitaip.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
4. Finansų maklerio įmonė privalo pranešti profesionaliajam klientui, kad jis turi teisę prašyti pakeisti investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygas siekiant aukštesnio kliento interesų apsaugos lygio.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę kreiptis į finansų maklerio įmonę ir atsisakyti savo, kaip profesionaliojo kliento, statuso. Tokiu atveju finansų maklerio įmonė privalo jiems taikyti visas investuotojų apsaugos priemones, kurios taikomos neprofesionaliesiems klientams.
6. Finansų maklerio įmonės klientas, kuris laikomas profesionaliuoju klientu, pats yra atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos režimo pasirinkimą, jeigu, jo nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios rizikos.
7. Aukštesnis investuotojų apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai tarp finansų maklerio įmonės ir kliento pasirašomas ir įsigalioja rašytinis susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju klientu šiame įstatyme numatytų investuotojų apsaugos priemonių atžvilgiu. Tokiame susitarime turėtų būti nurodyta, ar jis taikomas vienai, ar keletui paslaugų ir sandorių, taip pat vienam ar keletui finansinių priemonių tipų ar sandorių.
8. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
28 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliaisiais klientais
1. Finansų maklerio įmonės klientams, nenurodytiems šio įstatymo 27 straipsnyje, taip pat kitiems viešiesiems juridiniams asmenims ir privatiems investuotojams šiame straipsnyje nustatyta tvarka jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jeigu jie pripažįstami profesionaliaisiais klientais ir jeigu investuotojai atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus ir yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.
2. Netaikyti kurios nors iš investuotojų apsaugos priemonių profesionaliuoju klientu pripažintam asmeniui leidžiama tik tuo atveju, jeigu finansų maklerio įmonė, įvertinusi kliento žinias, įgūdžius ir patirtį ir atsižvelgdama į jam planuojamų teikti paslaugų ar planuojamų sudaryti sandorių pobūdį, yra pagrįstai įsitikinusi, kad klientas gali savarankiškai ir kompetentingai priimti investicinius sprendimus ir vertinti su tuo susijusią riziką. Laikoma, kad profesionaliaisiais klientais pripažinti asmenys neturi tiek pat žinių ir patirties, kiek jų turi šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti profesionalieji klientai. Žinios ir patirtis gali būti įvertinamos pasitelkiant tinkamumo testą, kuris taikomas finansų įstaigų vadovams. Mažų įmonių atveju analogiškai turi būti įvertinamas ir asmuo, įgaliotas sudaryti sandorius įmonės vardu.
3. Siekiant asmenį pripažinti profesionaliuoju klientu, turi būti tenkinami bent 2 iš šių kriterijų:
1) per paskutinius keturis metų ketvirčius klientas kiekvieną ketvirtį atitinkamoje rinkoje yra vidutiniškai sudaręs po 10 didelių sandorių;
2) kliento finansinių priemonių portfelis, įskaitant pinigines lėšas, viršija 500 tūkstančių eurų;
3) klientas profesionaliai dirba arba dirbo finansų sektoriuje ne trumpiau kaip vienus metus eidamas tokias pareigas, kurios reikalauja žinių apie klientui numatomas teikti paslaugas ar numatomus sudaryti sandorius.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems klientams gali būti netaikomos kai kurios investuotojų apsaugos priemonės, jeigu:
1) klientas yra raštu pareiškęs finansų maklerio įmonei, kad pageidauja būti pripažintas profesionaliuoju klientu – arba dėl visų teikiamų paslaugų ir sudaromų sandorių, arba tik dėl tam tikrų paslaugų ir sudaromų sandorių arba sandorių ar finansinių priemonių tipų;
2) finansų maklerio įmonė yra aiškiai raštu nurodžiusi klientui, kurios investuotojų apsaugos priemonės (įskaitant investicijų draudimo priemones) jam netaikomos;
3) klientas atskiru dokumentu yra raštu patvirtinęs, kad yra susipažinęs ir suvokia pasekmes, kurias sukelia tam tikrų investuotojų apsaugos priemonių atsisakymas.
5. Finansų maklerio įmonė, prieš pripažindama asmenį profesionaliuoju klientu ir nustodama jam taikyti kai kurias investuotojų apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad klientas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
6. Finansų maklerio įmonė privalo patvirtinti vidaus tvarką ir procedūras, pagal kurias įmonės klientai yra skirstomi į klientų kategorijas. Profesionaliuoju klientu pripažintas asmuo privalo informuoti finansų maklerio įmonę, jeigu pasikeičia informacija, kurios pagrindu klientas buvo priskirtas tam tikrai klientų kategorijai. Kai finansų maklerio įmonei tampa žinoma, kad klientas nebetenkina sąlygų, pagal kurias jis buvo pripažintas profesionaliuoju klientu, finansų maklerio įmonė privalo imtis atitinkamų veiksmų ir taikyti klientui visas investuotojų apsaugos priemones.
7. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
29 straipsnis. Sandoriai su tinkamomis sandorio šalimis
1. Finansų maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų vardu ir (arba) sudaranti sandorius savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio šalimis nesilaikydama šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pareigų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.
2. Šiame straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis yra laikomos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, kitos Europos Sąjungoje ar atskirose valstybėse narėse licencijuotos ar prižiūrimos finansų įstaigos, šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nurodyti subjektai, kuriems šio įstatymo II ir III skyriai netaikomi, valstybių narių vyriausybės ir jų įgalioti subjektai, užsiimantys valstybės skolos valdymu, taip pat centriniai bankai ir tarpvalstybinės organizacijos.
3. Asmens priskyrimas tinkamų sandorio šalių kategorijai nepanaikina šio asmens teisės prašyti jam taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos priemones, įskaitant nustatytas šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose. Toks prašymas gali būti bendro pobūdžio arba pateikiamas kiekvienu konkrečiu atveju.
4. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti subjektai, kurie atitinka priežiūros institucijos nustatytus kriterijus. Jeigu planuojamo sudaryti sandorio šalys priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, finansų maklerio įmonė pripažįsta tokį subjektų statusą, kokį nustato teisės aktai tos valstybės narės, kurioje sandorio šalis yra įsteigta.
5. Finansų maklerio įmonė, prieš sudarydama sandorį su tinkama sandorio šalimi ar tarpininkaudama tokio sandorio sudarymui, turi gauti aiškų sandorio šalies patvirtinimą, kad ji sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Toks sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.
6. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir subjektai iš trečiųjų šalių, jeigu jie atlieka panašias funkcijas ir (arba) verčiasi veikla, panašia į tą, kuri nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti trečiųjų šalių subjektai, jeigu jie atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.
7. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
44 straipsnis. Licencijavimas ir taikytina teisė
1. Teisę verstis reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje turi tik tos akcinės bendrovės, kurių administruojamos prekybos sistemos turi priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją.
2. Reguliuojamos rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija yra visiškai įsitikinusi, kad rinkos operatorius ir reguliuojamos rinkos prekybos ir kitos sistemos atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Steigiama arba veikianti akcinė bendrovė, ketinanti verstis reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla, priežiūros institucijai turi pateikti:
1) prašymą, kuriame nurodytas reguliuojamos rinkos operatoriaus steigimo tikslas, pavadinimas, buveinė, duomenys apie steigėjus (akcininkus) ir vadovus;
2) steigimo sutartį;
3) numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje, inter alia, nurodomos planuojamos vykdyti veiklos rūšys ir rinkos operatoriaus organizacinė struktūra;
4) įstatus;
5) reguliuojamos rinkos taisykles.
4. Priežiūros institucija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą. Priežiūros institucija gali pareikalauti, kad bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
5. Reguliuojamos rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija, išnagrinėjusi visus reikiamus dokumentus, konstatuoja, kad licencijos išdavimo metu yra tenkinami šiame skirsnyje nustatyti pradiniai reguliuojamos rinkos veiklos reikalavimai.
6. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo laikytis rinkos operatoriui keliamų organizacinių ir veiklos reikalavimų (įskaitant pradinius reikalavimus reguliuojamos rinkos licencijai gauti) ir užtikrinti, kad jo administruojama reguliuojama rinka laikytųsi kitų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.
7. Nepažeidžiant šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatų, prekyba Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
45 straipsnis. Atsisakymo išduoti reguliuojamos rinkos licenciją pagrindai
Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti reguliuojamos rinkos licenciją, jeigu:
1) reguliuojamos rinkos operatoriaus įstatai, steigimo sutartis, reguliuojamos rinkos taisyklės ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar kitiems teisės aktams;
2) pateiktuose dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;
3) pateikta reguliuojamos rinkos veiklos programa yra nepakankama, kad reguliuojama rinka tinkamai atliktų savo funkcijas;
4) pretendento akcijų paketo turėtojai neatitinka šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytų sąlygų;
5) reguliuojamos rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi priežiūros institucijos nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose institucijose.
47 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus pareigos
1. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo:
1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;
2) skatinti sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią manipuliavimui rinka ir kitiems nesąžiningiems veiksmams;
3) skleisti informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi;
4) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę.
2. Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri tiesiogiai susijusi su reguliuojamos rinkos licencijoje nurodyta veikla ir šiame įstatyme numatytomis jo pareigomis.
3. Bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodeksą rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas tokį kodeksą, reguliuojamos rinkos operatorius turi gauti priežiūros institucijos pritarimą.
4. Reguliuojamos rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi jai pranešti apie:
1) finansinių priemonių įtraukimą ar išbraukimą iš prekybos reguliuojamoje rinkoje;
2) reguliuojamos rinkos narių priėmimą ir pašalinimą.
5. Reguliuojamos rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir patvirtinta forma jai privalo pateikti kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją apie per prekybos sesiją sudarytus sandorius, prekybos sesijai pateiktus pavedimus, prekybos sesijų statistiką, finansines priemones, įtrauktas į reguliuojamą rinką, emitentus, kurių finansinės priemonės yra įtrauktos į reguliuojamą rinką, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir reguliuojamos rinkos narius.
6. Priežiūros institucija nustato reguliuojamos rinkos operatoriaus kapitalo reikalavimus ir lėšų investavimo apribojimus. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo pateikti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.
48 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymas
1. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą.
2. Priežiūros institucijos atstovas turi teisę dalyvauti reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymo organų posėdžiuose patariamojo balso teise ir gauti posėdžio dalyviams pateikiamą medžiagą.
49 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai
1. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus reguliuojamos rinkos valdymas. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo suteikti priežiūros institucijai informaciją apie reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovus, taip pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus.
2. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovų kandidatūroms, jeigu yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų kandidatūros kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui ir veiklai.
3. Preziumuojama, kad kol neįrodyta kitaip, licencijuotos reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
56 straipsnis. Narystė reguliuojamoje rinkoje
1. Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja taisyklės.
2. Šios taisyklės turi nustatyti:
1) reikalavimus reguliuojamos rinkos nariams;
2) teisės dalyvauti reguliuojamos rinkos prekyboje suteikimo, sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarką ir sąlygas;
3) reguliuojamos rinkos narių pareigas, kylančias iš reguliuojamos rinkos įsteigimo ir valdymo, rinkoje sudaromų sandorių; profesinių standartų, taikomų toje rinkoje veikiančių finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų personalui; reikalavimų, taikomų kitiems reguliuojamos rinkos dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje; tarpuskaitos ir atsiskaitymų už sandorius, sudarytus toje reguliuojamoje rinkoje;
4) atsakomybę už pareigų neatlikimą;
5) reguliuojamos rinkos narių teises;
6) metinės nario įmokos dydį.
3. Reguliuojamos rinkos nariais turi teisę tapti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir kiti asmenys, kurie:
1) yra tinkami ir pasirengę;
2) turi pakankamai sugebėjimų ir yra kompetentingi dalyvauti prekyboje;
3) turi tinkamą organizacinę struktūrą;
4) turi pakankamus išteklius savo atliekamoms funkcijoms užtikrinti, atsižvelgiant į finansinio pobūdžio priemones ir procedūras, kurias reguliuojama rinka yra nustačiusi siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sudarytus sandorius;
5) turi teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 2 ar 3 punkte.
4. Reguliuojamos rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai laikosi šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami savo klientų vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.
5. Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuojančiose taisyklėse turi būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms tapti tiesioginiais ar nutolusiais reguliuojamos rinkos nariais.
6. Kitoje valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka turi teisę Lietuvos Respublikoje imtis priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė gali būti įgyvendinama po to, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai informaciją apie toje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos ketinimą imtis atitinkamų priemonių Lietuvos Respublikoje.
8. Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka, nepažeisdama kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimų, turi teisę imtis priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą reguliuojamos rinkos nariais ir (arba) prekybą joje.
9. Norėdama pasinaudoti šio straipsnio 8 dalyje nurodyta teise, reguliuojama rinka turi perduoti priežiūros institucijai pranešimą ir nurodyti valstybę narę, kurioje ketina imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. Gavusi tokį pranešimą, priežiūros institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį perduoda pranešime pateiktą informaciją valstybės narės, kurioje ketinama imtis atitinkamų priemonių, priežiūros institucijai. Kai yra gautas kitos valstybės narės priežiūros institucijos prašymas, priežiūros institucija perduoda jai informaciją apie reguliuojamos rinkos narius.
10. Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę gauti informaciją apie reguliuojamos rinkos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi rinkos operatoriaus nustatytų reikalavimų, ir taikyti reguliuojamos rinkos taisyklėse numatytas sankcijas už nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
11. Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatorius privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo administruojamos reguliuojamos rinkos narius.
57 straipsnis. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje
1. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles.
2. Šios taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, taip pat nustatyti:
1) prekybos finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje tvarką;
2) reguliuojamos rinkos prekybos organizavimo laiką;
3) finansinių priemonių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių kainos nustatymo tvarką;
4) atsiskaitymo sąlygas;
5) reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšis;
6) skelbimo apie kainas ir prekybos mastą tvarką;
7) ginčų, kylančių dėl reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių, sprendimo būdus;
8) įmokų už reguliuojamos rinkos sandorius dydžius.
61 straipsnis. Reguliuojamų rinkų sąrašas
Priežiūros institucija sudaro Lietuvos Respublikoje veikiančių reguliuojamų rinkų sąrašą ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Apie visus šio sąrašo pasikeitimus priežiūros institucija praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri sudaro, atnaujina ir savo interneto svetainėje skelbia visų Europos reguliuojamų rinkų sąrašą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
IV SKYRIUS
DRAUDIMAS PIKTNAUDŽIAUTI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA
64 straipsnis. Finansinių priemonių apskaitos pagrindai
1. Finansinės priemonės fiksuojamos įrašais asmeninėse finansinių priemonių sąskaitose, tvarkomose Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatyta tvarka. Šias taisykles parengia Centrinis depozitoriumas ir patvirtina priežiūros institucija. Asmeninės sąskaitos atidaromos finansinių priemonių savininkų vardu.
2. Įkeistų finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito turėtojo vardu, nurodant ir finansinių priemonių savininką. Įkeistų finansinių priemonių įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų perdavimu įkaito turėtojui.
3. Valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, tvarkantys valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų sąskaitų, atidarytų tų sąskaitų tvarkytojų klientų naudai, apskaitą, turi užtikrinti, kad priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo reikalavimu būtų nurodomi klientai, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.
4. Lietuvos Respublikoje registruotų sąskaitų tvarkytojų bendrosios klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu pas kitą Lietuvos Respublikoje registruotą sąskaitų tvarkytoją, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurių vardu yra atidarytos tokios sąskaitos, priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo reikalavimu privalo nurodyti klientus, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.
5. Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos centriniam bankui ar kitos valstybės narės centriniam bankui, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant įkaito turėtoją ir finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.
6. Finansinės priemonės, perduodamos Europos centrinio banko ar kitos valstybės narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant Europos centrinį banką ar valstybės narės centrinį banką kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.
66 straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę
Sąskaitų tvarkytojas finansinių priemonių savininkui privalo sutartyje su finansinių priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu pranešti apie bet kokį pasikeitimą jo sąskaitoje. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų tvarkytojai sutartyje nurodytu būdu ir tvarka privalo pateikti ataskaitą apie finansinių priemonių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos pabaigoje.
68 straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos
1. Centrinis depozitoriumas privalo:
1) rengti ir teikti priežiūros institucijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisykles;
2) rengti ir tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus, išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse nustatytas procedūras, taip pat kitus dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;
3) atidaryti sąskaitų tvarkytojų ir asmenines finansinių priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;
4) užtikrinti, kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;
5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių priemonių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių skaičių;
6) rengti ir diegti priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;
7) kontroliuoti, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;
8) kaupti, apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;
9) išduoti sąskaitų tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;
10) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;
11) teikti priežiūros institucijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita ir kokios iškilo pagrindinės problemos;
12) nemokamai teikti priežiūros institucijai jos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;
13) turėti tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo veiklai, naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių potencialiai rizikai sumažinti;
14) turėti pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio depozitoriumo veikimą;
15) turėti tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų, atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų rinkos dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo sistemų veikimui;
16) teikti Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir su tuo susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių bankų sistemos funkcijoms atlikti.
2. Centrinis depozitoriumas turi teisę:
1) tvarkyti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už finansinių priemonių sandorius;
2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla, perimti finansinių priemonių apskaitos tvarkymą;
3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias paslaugas;
4) sudaryti sandorius su kitais asmenimis, pagal kuriuos šiems asmenims būtų perduodamas su finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita ir finansinių priemonių pervedimu susijusių funkcijų techninis atlikimas, jeigu tam neprieštarauja priežiūros institucija.
3. Priežiūros institucijos atstovas, turintis patariamojo balso teisę, turi teisę dalyvauti Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams teikiamą medžiagą.
4. Centrinio depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų tvarkytojams.
5. Centrinio depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su priežiūros institucija.
6. Priežiūros institucija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.
VI SKYRIUS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
77 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti
1. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą atliekant tyrimą, patikrinimą vietoje ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip tai numatyta šio įstatymo 76 straipsnyje, tik tuo atveju, jeigu:
1) toks tyrimas, patikrinimas vietoje, kitų priežiūros funkcijų atlikimas ar informacijos perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;
2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;
3) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos Respublikoje.
2. Jeigu priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
84 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai
1. Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) finansų maklerio įmonė pateikė priežiūros institucijai neteisingą informaciją;
2) priežiūros institucijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai;
3) nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;
4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;
5) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatyti reikalavimai;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
6) finansų maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.;
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
7) nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 81 straipsnio 6 dalį duoti privalomi nurodymai.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
2. Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
3. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
87 straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas
1. Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama tik teismo tvarka.
2. Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.
3. Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir finansinėmis priemonėmis.
4. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.
5. Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų tvarkytojui.
94 straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka
1. Prieš spręsdama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą, priežiūros institucija nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą paaiškinimams pateikti ir apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jeigu per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama, laikoma, kad juos pateikti atsisakyta.
2. Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, datą ir laiką priežiūros institucija registruotu laišku praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo pranešta.
3. Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato paslaugomis.
4. Išnagrinėjusi visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, priežiūros institucija turi teisę:
1) skirti šiame įstatyme nustatytą poveikio priemonę;
2) nutraukti tyrimą, kai nėra pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti poveikio priemonę;
3) pratęsti tyrimą.
5. Priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:
1) pažeidimu padarytos žalos dydį;
2) pažeidimo trukmę;
3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo gautą naudą;
4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
6. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda priežiūros institucijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas čia nenurodytas aplinkybes.
7. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės.
8. Priežiūros institucijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba pasirašytinai įteikiamas jo atstovui.
96 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jeigu bauda nebuvo savanoriškai sumokėta, priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
97 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Finansų maklerio įmonė, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi teisę teikti investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.
2. Finansų maklerio įmonei, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.
3. Reguliuojamos rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją ir atitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi teisę verstis reguliuojamos rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.
4. Reguliuojamos rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją, tačiau neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, reguliuojamos rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.
5. Jeigu finansų maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju klientu iki 2007 m. vasario 8 d., ji neprivalo dar kartą atlikti asmens pripažinimo profesionaliuoju klientu procedūros.
6. Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
98 straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas
Šio įstatymo nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo nustatyti galiojusiame Vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Nuo 2007 m. vasario 8 d. nuorodos į Vertybinių popierių rinkos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reglamentuojamą sritį, laikomos nuorodomis į šį įstatymą, o nuorodos į Vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis laikomos nuorodomis į atitinkamas šiame įstatyme pateiktas apibrėžtis, išskyrus nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios, atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą, taip pat nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis, kurios, atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
finansinių priemonių
rinkų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).
2. 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120).
3. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 263), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2010/78/ES.
4. Neteko galios nuo 2015-05-01
Punkto naikinimas:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
5. Neteko galios nuo 2015-05-01
Punkto naikinimas:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
6. 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).
7. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 1).
Punkto pakeitimai:
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
8. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL 2012 L 201, p. 1).
9. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338).
Papildyta punktu:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
Priedo pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1776, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-199, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82, 83, 85, 86, 95, 97 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-875, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 2, 3, 10, 22, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 71, 72, 73, 85, 86, 87, 95, 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 96(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 4, 7, 15, 18, 20, 21, 64, 67, 68, 69, 71, 80, 85, 95 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 90(1), 93(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Finansų maklerio įmonės, rinkos operatorius ir Centrinis depozitoriumas, vadovaudamiesi šio įstatymo 4 straipsniu, pagal tarptautinius apskaitos standartus sudaro 2012 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1672, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6818 (2011-12-01)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas keistas:
5.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70, 71, 81, 93 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1103, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13435
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 4 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 70, 84, 93 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 7, 12, 13, 70, 71, 76, 81, 84, 88, 89 straipsnių, VI skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo ir Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1, 12-2, 25-1, 73-1 straipsniais įstatymas
121 straipsnis. Pradinio kapitalo reikalavimai
1. Finansų maklerio įmonės pradinį kapitalą sudaro vieno ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavo kapitalo dalių suma.
2. Finansų maklerio įmonių, išskyrus nurodytas šio straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 730 tūkstančių eurų.
3. Finansų maklerio įmonių, kurios neturi teisės teikti šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 arba 6 punkte nurodytų investicinių paslaugų, bet saugo klientų pinigus arba finansines priemones ir teikia vieną arba kelias šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytas investicines paslaugas, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 125 tūkstančiai eurų.
4. Finansų maklerio įmonių, kurios neturi teisės teikti šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 arba 6 punktuose nurodytų investicinių paslaugų, taip pat saugoti klientų pinigų ar finansinių priemonių, pradinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 50 tūkstančių eurų.
5. Pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis nustatant pradinio kapitalo dydį, finansinių priemonių pozicijų turėjimas, siekiant investuoti nuosavas lėšas, nelaikomas šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 punkte nurodyta investicine paslauga.
6. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytos finansų maklerio įmonės turi tenkinti vieną iš šių reikalavimų:
1) turėti 50 tūkstančių eurų pradinį kapitalą;
2) turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visą jų veiklos laikotarpį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ar kitą panašią atsakomybės už žalą apsaugą, siekiančią bent vieną milijoną eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1,5 milijono eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;
3) turėti pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo derinį, atitinkantį šios dalies 1 arba 2 punkte nurodytos apsaugos lygį.
7. Jei Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta įmonė taip pat vykdo draudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, ji, be šiai veiklai Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytų reikalavimų, papildomai turi tenkinti vieną iš šių reikalavimų:
1) turėti 25 tūkstančių eurų pradinį kapitalą;
2) turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį visą jos veiklos laikotarpį visoje Europos Sąjungos teritorijoje, ar kitą panašią atsakomybės už žalą apsaugą, siekiančią mažiausiai 500 tūkstančių eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 750 tūkstančių eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;
3) turėti pradinio kapitalo ir profesinės civilinės atsakomybės draudimo derinį, atitinkantį 1 arba 2 punkte nurodytos apsaugos lygį.
8. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 12 punkte nurodytos įmonės turi turėti 50 tūkstančių eurų pradinį kapitalą, jeigu jos teikia investicines paslaugas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse per įsteigtą filialą arba jo neįsteigusios.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
122 straipsnis. Kapitalo rezervai
1. Finansų maklerio įmonės, kurios turi teisę teikti šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytas investicines paslaugas, apskaičiuoja ir sudaro šiuos kapitalo rezervus:
1) kapitalo apsaugos;
2) specialųjį anticiklinį;
3) pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų;
4) kitos sisteminės svarbos įstaigų;
5) sisteminės rizikos.
2. Kapitalo rezervų dydžiai, jų apskaičiavimo metodika nustatomi vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 ir priežiūros institucijos teisės aktais.
3. Paskirstymui iš kapitalo rezervų taikomi priežiūros institucijos vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais nustatyti apribojimai.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
251 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus finansų maklerio įmonėje
Finansų maklerio įmonė turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jos darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu finansų maklerio įmonės vadovams ar kitiems įgaliotiems asmenims pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų pažeidimą. Šiam reikalavimui įgyvendinti finansų maklerio įmonė gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Šioms priemonėms taikomi šio įstatymo 731 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
731 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus
Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų pažeidimą. Šios priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) numatytos specialios pranešimo apie minėtus pažeidimus gavimo ir vertinimo procedūros;
2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti tokią informaciją reikalaujama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
3) asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
4) užtikrinama tinkama darbuotojų, kurie praneša apie pažeidimus, apsauga nuo keršto, diskriminacijos ar kito neteisėto ar nesąžiningo elgesio.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS IR EUROPOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR RINKŲ INSTITUCIJA
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS IR EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJOMIS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
81 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės nagrinėjant finansinių priemonių rinkų veikimą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus
1. Priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo, jo pagrindu priimtų teisės aktų ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012.
2. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi teisę:
1) gauti žodinius ar rašytinius asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais, paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio tarnautojo tarnybines patalpas;
2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros institucijos ar jos įgalioto tarnautojo motyvuotą sprendimą, atlikti patikrinimą (reviziją), laisvai įeiti į finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų, valdymo įmonių, finansų patarėjų įmonių, investicinių bendrovių patalpas, tikrinti dokumentus, darbuotojų užrašus, apskaitos registrus ir kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
3) įeiti ir atlikti patikrinimą kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais, taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais, patalpas, peržiūrėti tyrimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją;
4) išreikalauti, kad būtų padarytos apskaitos dokumentų, sutarčių, įsakymų, memorandumų ir kitų dokumentų, kuriuos priežiūros institucija laiko svarbiais tyrimui, kopijos;
5) laikinai paimti tikrinamų finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, valdymo įmonių, finansų patarėjo įmonių, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;
6) pateikę priežiūros institucijos motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamu objektu, kopijas;
7) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų.
3. Patikrinimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą.
4. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą dėl veiksmų, numatytų 71 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 81 straipsnio 6 dalies 1 punkte, jos įgaliotas tarnautojas pateikia teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus. Prašymas pateikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas juridinio asmens pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą dėl teismo leidimo išdavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir priimta nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
5. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali pasitelkti policijos pareigūnus.
6. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų priežiūros institucijos nutarimų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę:
1) įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo;
2) uždrausti arba laikinai sustabdyti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje arba finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje;
3) viešai paskelbti apie tai, kad emitentas nevykdo savo įsipareigojimų;
4) laikinai uždrausti asmenims vykdyti profesinę veiklą, susijusią su investicinių paslaugų teikimu;
5) prašyti teismo (teisėjo) nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą. Priežiūros institucijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas.
7. Šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
8. Šio straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodyti priežiūros institucijos sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo dėl šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyto priežiūros institucijos sprendimo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.
9. Jeigu priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu įmonės veikla kelia grėsmę įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę finansų maklerio įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui, Centriniam depozitoriumui nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.
10. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyti nurodymai neatima teisės priežiūros institucijai taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.
11. Priežiūros institucija gali prašyti, kad valstybės narės priežiūros institucijos atliktų reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose patikrinimuose būtų leista dalyvauti priežiūros institucijos tarnautojams.
12. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją dėl atvejų, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija:
1) laiku neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti informaciją;
2) laiku neatsako į prašymą bendradarbiauti vykdant priežiūrą, atliekant tyrimą ar patikrinimą vietoje, kaip numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba šį prašymą atmeta;
3) laiku neatsako į prašymą leisti priežiūros institucijos tarnautojams dalyvauti patikrinime šios valstybės narės teritorijoje arba jį atmeta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
82 straipsnis. Priežiūros institucijos tyrimo ar patikrinimo medžiagos slaptumas
Finansų maklerio įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su priežiūros institucijos atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
89 straipsnis. Priežiūros institucijos įgaliojimai kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje
1. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, reguliariai teiktų statistinius duomenis apie filialo veiklą Lietuvos Respublikoje.
2. Atlikdama šiame įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas, priežiūros institucija turi teisę nurodyti finansų maklerio įmonės filialui pateikti visą informaciją, reikalingą įvertinti, ar filialas laikosi šio įstatymo 40 straipsnio pagrindu nustatytų filialų veiklos reikalavimų.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti priežiūros institucijos nurodymai negali būti griežtesni negu tie, kurie taikomi atliekant Lietuvos Respublikoje įsteigtų finansų maklerio įmonių priežiūrą.
4. Priežiūros institucija prižiūri, kaip finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, laikosi šio įstatymo 22, 24, 25, 31, 33 ir 34 straipsnių ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę vykdyti filialo patikrinimus, siekdama nustatyti, ar laikomasi šių reikalavimų, ir reikalauti ištaisyti nustatytus pažeidimus.
5. Kitoje valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, prieš tai (raštu) pranešusi priežiūros institucijai, turi teisę vykdyti įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, patikrinimus.
6. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
90 straipsnis. Atsargumo priemonės, kurių gali imtis priežiūros institucija dėl kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių
1. Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jeigu:
1) investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;
2) investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o filialą įsteigusi finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimų.
3. Jeigu, nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių, užkertančių galimybę finansų maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų reikalavimus, sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.
4. Jeigu priežiūros institucija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą atlieka priežiūros institucija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jeigu finansų maklerio įmonė ir toliau pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę imtis visų reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti. Priežiūros institucija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi.
5. Jeigu, nepaisydama priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių, finansų maklerio įmonė toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, imtis visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.
6. Jeigu priežiūros institucija turi pagrindą įtarti, kad šiame įstatyme nustatytus reikalavimus pažeidžia kitoje valstybėje narėje veikiančią reguliuojamą rinką ar daugiašalę prekybos sistemą administruojantis rinkos operatorius ar finansų maklerio įmonė, kurie ėmėsi šio įstatymo nustatytų veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti jų administruojamos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje, priežiūros institucija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamos rinkos operatoriaus ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus priežiūros institucijai. Jeigu, nepaisydamas buveinės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatorius ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia grėsmę sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, pranešusi buveinės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Priežiūros institucija turi teisę neleisti reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriui imtis veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti tos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.
7. Visos poveikio priemonės, kurių priežiūros institucija gali imtis šiame straipsnyje nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie pritaikytas poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar reguliuojamos rinkos operatoriui.
8. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
95 straipsnis. Priežiūros institucijos teisė neskirti poveikio priemonių
Priežiūros institucija, svarstydama šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 94 straipsnio 5, 6 dalyse nurodytas aplinkybes ir kai nėra 94 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
1) juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų pažeidimo;
2) juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms;
3) pažeidimas yra mažareikšmis.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą.
2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti finansinių priemonių rinkų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
4 straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas – licencijuojama veikla
1. Nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik finansų maklerio įmonės, turinčios priežiūros institucijos ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios priežiūros institucijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.
2. Finansų maklerio įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų maklerio įmone. Žodžius „finansų maklerio įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, gali savo pavadinime vartoti žodžius „investicijų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius ir vedinius.
3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma rinkos operatoriui, administruojančiam daugiašalę prekybos sistemą ir neketinančiam teikti kitų investicinių paslaugų. Tokiu atveju rinkos operatoriui licencija neišduodama, tačiau jis turi teisę administruoti daugiašalę prekybos sistemą tik po to, kai priežiūros institucija įsitikina, kad rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje (išskyrus šio įstatymo 11 straipsnį) nustatytus reikalavimus ir apie tai praneša rinkos operatoriui.
4. Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir finansų patarėjo įmonė privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje.
5. Priežiūros institucija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus bei investicines ir papildomas paslaugas, kurias jie turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija yra nuolat atnaujinama ir viešai skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.
6. Finansų patarėjo įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų patarėjo įmone. Žodžius „finansų patarėjo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi teisę verstis finansų patarėjo įmonės veikla.
7. Finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytas investicines paslaugas dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių ir kolektyvinio investavimo subjektų vertybinių popierių, jeigu įmonė nesaugo klientų lėšų ir finansinių priemonių ir dėl to negali tapti klientų skolininke, o klientų pavedimus gali perduoti tik:
1) valstybėje narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms;
2) valstybėje narėje licencijuotoms kredito įstaigoms;
3) trečiosiose šalyse įsteigtiems finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų filialams, kuriems taikomi ne mažiau griežti reikalavimai, negu nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose;
4) kolektyvinio investavimo subjektams, kurie, vadovaujantis jų buveinės valstybės narės teisės aktais, turi teisę viešai platinti kolektyvinio investavimo subjekto vertybinius popierius, taip pat jų valdytojams;
5) nekintamojo kapitalo investicinėms bendrovėms, kaip jos apibrėžtos 1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB 15 straipsnio 4 dalyje, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
8. Finansų patarėjo įmonei mutatis mutandis taikomi šio įstatymo II skyriuje nustatyti reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, išskyrus išimtis, numatytas šiame įstatyme ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose.
9. Finansų patarėjo įmonei netaikomi šio įstatymo 12 ir 15 straipsniuose nustatyti reikalavimai, tačiau ji privalo apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Finansų patarėjo įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.
TAR pastaba. 9 dalies nuostatos taikomos draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2015 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XII-1103)
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1103, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13435
10. Finansų patarėjo įmonė turi teisę teikti licencijoje nurodytas investicines paslaugas ir jas reklamuoti tik Lietuvos Respublikoje. Finansų patarėjo įmonei nesuteikiamos šio įstatymo II skyriaus penktajame skirsnyje nustatytos teisės.
5 straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos apimtis
1. Finansų maklerio įmonės licencijoje yra nurodomos investicinės paslaugos, kurias turi teisę teikti finansų maklerio įmonė. Licencijoje taip pat gali būti nurodytos viena ar kelios papildomos paslaugos. Finansų maklerio įmonės licencija nėra išduodama vien tik papildomoms paslaugoms teikti.
2. Priežiūros institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją:
1) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti finansų maklerio įmonės veikla;
2) ne valstybėje narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms, ketinančioms teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje.
3. Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito įstaigoms teisę teikti investicines paslaugas suteikia kredito įstaigos licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota. Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga teikti investicines paslaugas gali tik įkūrusi specializuotą vidaus struktūrinį padalinį. Priežiūros institucija turi įvertinti kredito įstaigos, įkūrusios specializuotą vidaus struktūrinį padalinį, pasirengimą teikti investicines paslaugas.
4. Finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, ketinanti teikti investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje, turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu papildyti galiojančią licenciją ketinamomis teikti investicinėmis ir (arba) papildomomis paslaugomis.
5. Lietuvos Respublikoje veikiančių kredito įstaigų teisės teikti investicines ir papildomas paslaugas ypatumus taip pat reguliuoja atitinkamų kredito įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
6 straipsnis. Licencijos išdavimo tvarka
1. Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą. Kartu su prašymu turi būti pateikiama numatomos vykdyti veiklos programa (verslo planas), kurioje, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir įmonės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus finansų maklerio įmonės licencijai gauti. Valstybės ir savivaldybių institucijos priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą savo turimą informaciją apie pretendento akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.
2. Priežiūros institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją tik visiškai įsitikinusi, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus licencijai gauti.
3. Apie sprendimą dėl licencijos išdavimo priežiūros institucija praneša paraišką pateikusiai įmonei ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo.
4. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ar paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
5. Apie licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą priežiūros institucija praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir apie tai paskelbia priežiūros institucijos interneto svetainėje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
8 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai
Priežiūros institucija turi teisę panaikinti jos išduotos finansų maklerio įmonės licencijos galiojimą, jeigu finansų maklerio įmonė:
1) pati kreipėsi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
2) per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo teikti licencijoje nustatytų paslaugų;
3) per paskutinius 6 mėnesius neteikė investicinių paslaugų ir nevykdė investicinės veiklos;
4) gavo licenciją pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;
5) nebeatitinka reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti;
6) šiurkščiai ir nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos reikalavimus;
7) nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;
8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
9 straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai
1. Finansų maklerio įmonės vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus finansų maklerio įmonės valdymas.
2. Jeigu rinkos operatoriui, kuris siekia gauti leidimą administruoti daugiašalę prekybos sistemą, ir jo ketinamai administruoti daugiašalei prekybos sistemai vadovauja tie patys asmenys, kurie vadovauja reguliuojamai rinkai, yra laikoma, kad šie asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
3. Lietuvos Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė privalo iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, kartu pateikdama priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar naujai išrinkti arba planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus. Naujai išrinkti finansų maklerio įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros institucija pritaria jų kandidatūroms.
4. Priežiūros institucija turi teisę nepritarti naujai išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui. Priežiūros institucija priima sprendimą dėl naujai išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
5. Finansų maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.
10 straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas
1. Fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą finansų maklerio įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo), jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų paketo padidinimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tokio reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 23 dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo finansų maklerio įmonės akcijų paketo.
2. Nustatant, ar tenkinami finansų maklerio įmonės akcijų paketui pagal šį straipsnį taikomi kriterijai, neatsižvelgiama į balsavimo teises ar akcijas, kurias finansų maklerio įmonės gali turėti po teiktos finansinių priemonių pasirašymo ir (arba) platinimo, įsipareigojant išplatinti, investicinės paslaugos, jeigu šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jeigu jos perleidžiamos per vienus metus nuo įsigijimo.
3. Įsigyjantis asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydį, ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą priežiūros institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.
4. Asmuo, nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausantį finansų maklerio įmonės akcijų paketą, jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų netekimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to juridinio asmens dukterine įmone, turi pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti arba sumažinti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydį.
5. Priežiūros institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti nurodyti dokumentai ir duomenys, kurie nėra būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.
6. Priežiūros institucija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, taip pat vėliau gavusi šio straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.
7. Priežiūros institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad gauti pranešimas ir visi dokumentai bei duomenys, nurodyti šio straipsnio 5 dalyje nustatytame sąraše, atlieka vertinimą (toliau šiame straipsnyje – vertinimo laikotarpis).
8. Vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma, kokios papildomos informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą suteikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to, priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.
9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama trečiojoje šalyje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma priežiūra pagal valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius finansų maklerio įmonių, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.
10. Nagrinėdama šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus bei duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų finansų maklerio įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį finansų maklerio įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus šiuos kriterijus:
1) įsigyjančio asmens nepriekaištingą reputaciją;
2) asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį, priežiūros institucija atsižvelgia į šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas;
3) įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač pagal finansų maklerio įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos rūšį;
4) ar finansų maklerio įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar grupės, kurios dalimi finansų maklerio įmonė taps po siūlomo įsigijimo, struktūra sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;
5) ar yra pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikla, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas), ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti šios veiklos pavojų.
11. Priežiūros institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.
12. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik remdamasi šio straipsnio 10 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 5 ar 8 dalyje nustatytus dokumentus ir duomenis.
13. Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo, konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojanti įmonė ar kontroliuojantis asmuo.
14. Priežiūros institucija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 13 dalį, kitų priežiūros institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir siūlomo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitoms priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo iniciatyva.
15. Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui.
16. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.
17. Jeigu baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama vertinimo laikotarpio raštu apie tai praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo motyvus.
18. Priežiūros institucijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis gautos kitų priežiūros institucijų nuomonės ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomam įsigijimui gali būti skundžiamas teismui. Priežiūros institucija viešai paskelbia sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar yra gautas įsigyjančio asmens sutikimas. Priežiūros institucija turi teisę viešai neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.
19. Jeigu priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą įsigijimą toje pačioje finansų maklerio įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.
20. Jeigu finansų maklerio įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įgijimą ar netekimą, dėl kurio įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai pranešti priežiūros institucijai.
21. Finansų maklerio įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodomi įmonės akcininkai, valdantys įmonės akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija pateikiama pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jeigu įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, taikomų teisės aktų reikalavimų.
22. Jeigu asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, daroma įtaka kelia grėsmę patikimam ir skaidriam finansų maklerio įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už įmonės valdymą.
23. Asmens, įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą peržengiant šiame straipsnyje numatytas ribas negavus priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 7 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui.
11 straipsnis. Narystė pripažintoje investuotojų draudimo sistemoje
1. Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo apdrausti įmonės įsipareigojimus investuotojams Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
12 straipsnis. Kapitalo reikalavimai
Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo reikalavimus. Kapitalo reikalavimus nustato priežiūros institucija.
13 straipsnis. Organizaciniai reikalavimai
1. Finansų maklerio įmonė privalo turėti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir procedūras, kurios užtikrintų, kad finansų maklerio įmonė, jos vadovai, darbuotojai ir agentai laikytųsi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, ir taisykles, reglamentuojančias finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir agentų sandorių sudarymą savo sąskaita.
2. Finansų maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.
3. Finansų maklerio įmonė privalo imtis tinkamų priemonių užtikrinti nuolatinį ir nenutrūkstamą investicinių paslaugų teikimą. Šiuo tikslu finansų maklerio įmonė privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras.
4. Finansų maklerio įmonė, patikėdama trečiajam asmeniui atlikti tokias įmonės funkcijas, kurios turi ypatingą reikšmę užtikrinant nuolatinį ir kokybišką investicinių paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta papildomos nepateisinamos veiklos rizikos. Svarbių įmonės funkcijų atlikimas negali būti perduodamas kitiems asmenims, jeigu tai galėtų iš esmės pabloginti finansų maklerio įmonės vidaus kontrolės kokybę ar priežiūros institucijos galimybes atlikti veiksmingą priežiūrą.
5. Finansų maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras, veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.
6. Finansų maklerio įmonė privalo užtikrinti suteiktų investicinių paslaugų ir sudarytų sandorių dokumentų saugojimą, kad priežiūros institucija galėtų atlikti veiksmingą priežiūrą – ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir potencialiems klientams.
7. Finansų maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias finansines priemones, privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą, ypač finansų maklerio įmonės nemokumo atveju. Finansų maklerio įmonė privalo atskirai įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento finansines priemones. Finansų maklerio įmonė neturi teisės naudotis klientui priklausančiomis finansinėmis priemonėmis, jeigu nėra gautas aiškiai išreikštas kliento sutikimas.
8. Finansų maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias pinigines lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą ir užkertančių kelią neteisėtam naudojimuisi klientams priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Draudimas naudotis kliento lėšomis netaikomas licencijuotoms kredito įstaigoms. Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas kredito įstaigoje privalo laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančias finansines priemones, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas.
9. Kai investicines paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų maklerio įmonės filialas, priežiūros institucija prižiūri, kaip filialas laikosi šio straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų, nepažeisdama įmonės buveinės valstybės narės priežiūros institucijos teisės tiesiogiai gauti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus.
10. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamente (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
11. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
14 straipsnis. Makleriai
1. Vykdyti vieną ar kelias numatytas finansų maklerių (toliau – makleris) operacijas gali fizinis asmuo, turintis priežiūros institucijos išduotą maklerio licenciją ar kitą priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją.
2. Asmuo, pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti priežiūros institucijos organizuojamus egzaminus. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus. Maklerio licencija negali būti išduodama asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos.
3. Priežiūros institucija turi teisę panaikinti maklerio licencijos galiojimą:
1) rašytiniu maklerio prašymu;
2) makleriui mirus;
3) jeigu makleris per 12 mėnesių nepradėjo priežiūros institucijos patvirtintose finansų maklerių licencijų išdavimo taisyklėse nurodytos profesinės veiklos, susijusios su finansinių priemonių rinka arba jos priežiūra, arba jeigu jis daugiau kaip 12 mėnesių jos nebevykdo;
4) jeigu po licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta išduoti licenciją;
5) jeigu atsiranda sąlygų, dėl kurių makleris negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą reputaciją;
6) jeigu makleris nesilaiko šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtų teisės aktų.
4. Maklerio licencijos galiojimo panaikinimas leidžia sustabdyti finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos galiojimą tuo atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija jai buvo išduota.
5. Priežiūros institucija periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę surengti maklerio peratestavimą, jeigu pasitvirtina jo klientų skundai arba patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal peratestavimo rezultatus gali būti mažinama operacijų, kurias turi teisę atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinamas jo licencijos galiojimas.
6. Apie maklerio licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
21 straipsnis. Pareiga vengti interesų konfliktų
1. Finansų maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį.
2. Jeigu priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir šaltinį.
3. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
25 straipsnis. Kiti reikalavimai vykdant klientų pavedimus
1. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama vykdyti klientų pavedimus jų vardu, privalo patvirtinti ir įgyvendinti priemones ir procedūras, užtikrinančias greitą, sąžiningą ir operatyvų klientų pavedimų, kurie atitinka kitų klientų pavedimus ar finansų maklerio įmonės prekybinius interesus, vykdymą. Šios priemonės ir procedūros turi užtikrinti, kad ir kitais atžvilgiais panašūs klientų pavedimai yra vykdomi laikantis jų gavimo finansų maklerio įmonėje laiko prioriteto.
2. Kai klientas pateikia ribinį pavedimą dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir šis pavedimas iš karto nėra įvykdomas įprastomis rinkos sąlygomis, finansų maklerio įmonė privalo, jeigu klientas nėra nurodęs kitaip, imtis priemonių, palengvinančių kuo greitesnį pavedimo įvykdymą, ir nedelsdama viešai paskelbti apie šį kliento ribinį pavedimą tokiu būdu, kad informacija taptų lengvai prieinama kitiems rinkos dalyviams. Ši pareiga laikoma įvykdyta, jeigu kliento ribinis pavedimas pateikiamas įvykdyti reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje.
3. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga netaikoma, jeigu kliento ribinis pavedimas yra didelis, palyginti su įprastu rinkos dydžiu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje.
4. Sutuoktinio įgaliojimas sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurios viešai siūlomos ir (arba) kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, gali būti išduodamas paprasta rašytine forma.
5. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
6. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
27 straipsnis. Profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo
1. Profesionaliaisiais klientais be atskiro pripažinimo laikomi:
1) licencijuoti ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai biržos prekėmis ir išvestinėmis priemonėmis dėl biržos prekių, ateities sandoriais savo sąskaita prekiaujantys asmenys ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;
2) didelės įmonės, atitinkančios bent 2 iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė – ne mažiau kaip 20 milijonų eurų; pardavimo grynosios pajamos – ne mažiau kaip 40 milijonų eurų; nuosavos lėšos – ne mažiau kaip 2 milijonai eurų;
3) šalių vyriausybės ir savivaldybės, valstybės skolos valdymą vykdantys subjektai, centriniai bankai, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas, Europos investicijų bankas ir kitos panašios tarptautinės ir tarpvalstybinės institucijos;
4) kiti instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra investavimas į finansines priemones, įskaitant subjektus, kurie verčiasi turto investavimu ar dalyvauja kituose finansavimo sandoriuose.
2. Finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas bet kuriam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, privalo iš anksto jam pranešti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu toks asmuo yra laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikomos tam tikros investuotojų apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai finansų maklerio įmonė ir klientas susitaria kitaip.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
4. Finansų maklerio įmonė privalo pranešti profesionaliajam klientui, kad jis turi teisę prašyti pakeisti investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygas siekiant aukštesnio kliento interesų apsaugos lygio.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę kreiptis į finansų maklerio įmonę ir atsisakyti savo, kaip profesionaliojo kliento, statuso. Tokiu atveju finansų maklerio įmonė privalo jiems taikyti visas investuotojų apsaugos priemones, kurios taikomos neprofesionaliesiems klientams.
6. Finansų maklerio įmonės klientas, kuris laikomas profesionaliuoju klientu, pats yra atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos režimo pasirinkimą, jeigu, jo nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios rizikos.
7. Aukštesnis investuotojų apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai tarp finansų maklerio įmonės ir kliento pasirašomas ir įsigalioja rašytinis susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju klientu šiame įstatyme numatytų investuotojų apsaugos priemonių atžvilgiu. Tokiame susitarime turėtų būti nurodyta, ar jis taikomas vienai, ar keletui paslaugų ir sandorių, taip pat vienam ar keletui finansinių priemonių tipų ar sandorių.
8. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
28 straipsnis. Asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliaisiais klientais
1. Finansų maklerio įmonės klientams, nenurodytiems šio įstatymo 27 straipsnyje, taip pat kitiems viešiesiems juridiniams asmenims ir privatiems investuotojams šiame straipsnyje nustatyta tvarka jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jeigu jie pripažįstami profesionaliaisiais klientais ir jeigu investuotojai atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus ir yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.
2. Netaikyti kurios nors iš investuotojų apsaugos priemonių profesionaliuoju klientu pripažintam asmeniui leidžiama tik tuo atveju, jeigu finansų maklerio įmonė, įvertinusi kliento žinias, įgūdžius ir patirtį ir atsižvelgdama į jam planuojamų teikti paslaugų ar planuojamų sudaryti sandorių pobūdį, yra pagrįstai įsitikinusi, kad klientas gali savarankiškai ir kompetentingai priimti investicinius sprendimus ir vertinti su tuo susijusią riziką. Laikoma, kad profesionaliaisiais klientais pripažinti asmenys neturi tiek pat žinių ir patirties, kiek jų turi šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti profesionalieji klientai. Žinios ir patirtis gali būti įvertinamos pasitelkiant tinkamumo testą, kuris taikomas finansų įstaigų vadovams. Mažų įmonių atveju analogiškai turi būti įvertinamas ir asmuo, įgaliotas sudaryti sandorius įmonės vardu.
3. Siekiant asmenį pripažinti profesionaliuoju klientu, turi būti tenkinami bent 2 iš šių kriterijų:
1) per paskutinius keturis metų ketvirčius klientas kiekvieną ketvirtį atitinkamoje rinkoje yra vidutiniškai sudaręs po 10 didelių sandorių;
2) kliento finansinių priemonių portfelis, įskaitant pinigines lėšas, viršija 500 tūkstančių eurų;
3) klientas profesionaliai dirba arba dirbo finansų sektoriuje ne trumpiau kaip vienus metus eidamas tokias pareigas, kurios reikalauja žinių apie klientui numatomas teikti paslaugas ar numatomus sudaryti sandorius.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems klientams gali būti netaikomos kai kurios investuotojų apsaugos priemonės, jeigu:
1) klientas yra raštu pareiškęs finansų maklerio įmonei, kad pageidauja būti pripažintas profesionaliuoju klientu – arba dėl visų teikiamų paslaugų ir sudaromų sandorių, arba tik dėl tam tikrų paslaugų ir sudaromų sandorių arba sandorių ar finansinių priemonių tipų;
2) finansų maklerio įmonė yra aiškiai raštu nurodžiusi klientui, kurios investuotojų apsaugos priemonės (įskaitant investicijų draudimo priemones) jam netaikomos;
3) klientas atskiru dokumentu yra raštu patvirtinęs, kad yra susipažinęs ir suvokia pasekmes, kurias sukelia tam tikrų investuotojų apsaugos priemonių atsisakymas.
5. Finansų maklerio įmonė, prieš pripažindama asmenį profesionaliuoju klientu ir nustodama jam taikyti kai kurias investuotojų apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad klientas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
6. Finansų maklerio įmonė privalo patvirtinti vidaus tvarką ir procedūras, pagal kurias įmonės klientai yra skirstomi į klientų kategorijas. Profesionaliuoju klientu pripažintas asmuo privalo informuoti finansų maklerio įmonę, jeigu pasikeičia informacija, kurios pagrindu klientas buvo priskirtas tam tikrai klientų kategorijai. Kai finansų maklerio įmonei tampa žinoma, kad klientas nebetenkina sąlygų, pagal kurias jis buvo pripažintas profesionaliuoju klientu, finansų maklerio įmonė privalo imtis atitinkamų veiksmų ir taikyti klientui visas investuotojų apsaugos priemones.
7. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
29 straipsnis. Sandoriai su tinkamomis sandorio šalimis
1. Finansų maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų vardu ir (arba) sudaranti sandorius savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio šalimis nesilaikydama šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pareigų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.
2. Šiame straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis yra laikomos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, kitos Europos Sąjungoje ar atskirose valstybėse narėse licencijuotos ar prižiūrimos finansų įstaigos, šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nurodyti subjektai, kuriems šio įstatymo II ir III skyriai netaikomi, valstybių narių vyriausybės ir jų įgalioti subjektai, užsiimantys valstybės skolos valdymu, taip pat centriniai bankai ir tarpvalstybinės organizacijos.
3. Asmens priskyrimas tinkamų sandorio šalių kategorijai nepanaikina šio asmens teisės prašyti jam taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos priemones, įskaitant nustatytas šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose. Toks prašymas gali būti bendro pobūdžio arba pateikiamas kiekvienu konkrečiu atveju.
4. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti subjektai, kurie atitinka priežiūros institucijos nustatytus kriterijus. Jeigu planuojamo sudaryti sandorio šalys priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, finansų maklerio įmonė pripažįsta tokį subjektų statusą, kokį nustato teisės aktai tos valstybės narės, kurioje sandorio šalis yra įsteigta.
5. Finansų maklerio įmonė, prieš sudarydama sandorį su tinkama sandorio šalimi ar tarpininkaudama tokio sandorio sudarymui, turi gauti aiškų sandorio šalies patvirtinimą, kad ji sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Toks sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.
6. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir subjektai iš trečiųjų šalių, jeigu jie atlieka panašias funkcijas ir (arba) verčiasi veikla, panašia į tą, kuri nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti trečiųjų šalių subjektai, jeigu jie atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.
7. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
44 straipsnis. Licencijavimas ir taikytina teisė
1. Teisę verstis reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje turi tik tos akcinės bendrovės, kurių administruojamos prekybos sistemos turi priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją.
2. Reguliuojamos rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija yra visiškai įsitikinusi, kad rinkos operatorius ir reguliuojamos rinkos prekybos ir kitos sistemos atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Steigiama arba veikianti akcinė bendrovė, ketinanti verstis reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla, priežiūros institucijai turi pateikti:
1) prašymą, kuriame nurodytas reguliuojamos rinkos operatoriaus steigimo tikslas, pavadinimas, buveinė, duomenys apie steigėjus (akcininkus) ir vadovus;
2) steigimo sutartį;
3) numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje, inter alia, nurodomos planuojamos vykdyti veiklos rūšys ir rinkos operatoriaus organizacinė struktūra;
4) įstatus;
5) reguliuojamos rinkos taisykles.
4. Priežiūros institucija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą. Priežiūros institucija gali pareikalauti, kad bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
5. Reguliuojamos rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija, išnagrinėjusi visus reikiamus dokumentus, konstatuoja, kad licencijos išdavimo metu yra tenkinami šiame skirsnyje nustatyti pradiniai reguliuojamos rinkos veiklos reikalavimai.
6. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo laikytis rinkos operatoriui keliamų organizacinių ir veiklos reikalavimų (įskaitant pradinius reikalavimus reguliuojamos rinkos licencijai gauti) ir užtikrinti, kad jo administruojama reguliuojama rinka laikytųsi kitų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.
7. Nepažeidžiant šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatų, prekyba Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.
45 straipsnis. Atsisakymo išduoti reguliuojamos rinkos licenciją pagrindai
Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti reguliuojamos rinkos licenciją, jeigu:
1) reguliuojamos rinkos operatoriaus įstatai, steigimo sutartis, reguliuojamos rinkos taisyklės ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar kitiems teisės aktams;
2) pateiktuose dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;
3) pateikta reguliuojamos rinkos veiklos programa yra nepakankama, kad reguliuojama rinka tinkamai atliktų savo funkcijas;
4) pretendento akcijų paketo turėtojai neatitinka šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytų sąlygų;
5) reguliuojamos rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi priežiūros institucijos nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose institucijose.
47 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus pareigos
1. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo:
1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;
2) skatinti sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią manipuliavimui rinka ir kitiems nesąžiningiems veiksmams;
3) skleisti informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi;
4) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę.
2. Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri tiesiogiai susijusi su reguliuojamos rinkos licencijoje nurodyta veikla ir šiame įstatyme numatytomis jo pareigomis.
3. Bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodeksą rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas tokį kodeksą, reguliuojamos rinkos operatorius turi gauti priežiūros institucijos pritarimą.
4. Reguliuojamos rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi jai pranešti apie:
1) finansinių priemonių įtraukimą ar išbraukimą iš prekybos reguliuojamoje rinkoje;
2) reguliuojamos rinkos narių priėmimą ir pašalinimą.
5. Reguliuojamos rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir patvirtinta forma jai privalo pateikti kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją apie per prekybos sesiją sudarytus sandorius, prekybos sesijai pateiktus pavedimus, prekybos sesijų statistiką, finansines priemones, įtrauktas į reguliuojamą rinką, emitentus, kurių finansinės priemonės yra įtrauktos į reguliuojamą rinką, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir reguliuojamos rinkos narius.
6. Priežiūros institucija nustato reguliuojamos rinkos operatoriaus kapitalo reikalavimus ir lėšų investavimo apribojimus. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo pateikti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.
48 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymas
1. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą.
2. Priežiūros institucijos atstovas turi teisę dalyvauti reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymo organų posėdžiuose patariamojo balso teise ir gauti posėdžio dalyviams pateikiamą medžiagą.
49 straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai
1. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus reguliuojamos rinkos valdymas. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo suteikti priežiūros institucijai informaciją apie reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovus, taip pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus.
2. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovų kandidatūroms, jeigu yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų kandidatūros kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui ir veiklai.
3. Preziumuojama, kad kol neįrodyta kitaip, licencijuotos reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
56 straipsnis. Narystė reguliuojamoje rinkoje
1. Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja taisyklės.
2. Šios taisyklės turi nustatyti:
1) reikalavimus reguliuojamos rinkos nariams;
2) teisės dalyvauti reguliuojamos rinkos prekyboje suteikimo, sustabdymo, pašalinimo iš narių tvarką ir sąlygas;
3) reguliuojamos rinkos narių pareigas, kylančias iš reguliuojamos rinkos įsteigimo ir valdymo, rinkoje sudaromų sandorių; profesinių standartų, taikomų toje rinkoje veikiančių finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų personalui; reikalavimų, taikomų kitiems reguliuojamos rinkos dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje; tarpuskaitos ir atsiskaitymų už sandorius, sudarytus toje reguliuojamoje rinkoje;
4) atsakomybę už pareigų neatlikimą;
5) reguliuojamos rinkos narių teises;
6) metinės nario įmokos dydį.
3. Reguliuojamos rinkos nariais turi teisę tapti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir kiti asmenys, kurie:
1) yra tinkami ir pasirengę;
2) turi pakankamai sugebėjimų ir yra kompetentingi dalyvauti prekyboje;
3) turi tinkamą organizacinę struktūrą;
4) turi pakankamus išteklius savo atliekamoms funkcijoms užtikrinti, atsižvelgiant į finansinio pobūdžio priemones ir procedūras, kurias reguliuojama rinka yra nustačiusi siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sudarytus sandorius;
5) turi teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas šio įstatymo 3 straipsnio 13 dalies 2 ar 3 punkte.
4. Reguliuojamos rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai laikosi šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami savo klientų vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.
5. Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuojančiose taisyklėse turi būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms tapti tiesioginiais ar nutolusiais reguliuojamos rinkos nariais.
6. Kitoje valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka turi teisę Lietuvos Respublikoje imtis priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė gali būti įgyvendinama po to, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai informaciją apie toje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos ketinimą imtis atitinkamų priemonių Lietuvos Respublikoje.
8. Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka, nepažeisdama kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimų, turi teisę imtis priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą reguliuojamos rinkos nariais ir (arba) prekybą joje.
9. Norėdama pasinaudoti šio straipsnio 8 dalyje nurodyta teise, reguliuojama rinka turi perduoti priežiūros institucijai pranešimą ir nurodyti valstybę narę, kurioje ketina imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. Gavusi tokį pranešimą, priežiūros institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį perduoda pranešime pateiktą informaciją valstybės narės, kurioje ketinama imtis atitinkamų priemonių, priežiūros institucijai. Kai yra gautas kitos valstybės narės priežiūros institucijos prašymas, priežiūros institucija perduoda jai informaciją apie reguliuojamos rinkos narius.
10. Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę gauti informaciją apie reguliuojamos rinkos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi rinkos operatoriaus nustatytų reikalavimų, ir taikyti reguliuojamos rinkos taisyklėse numatytas sankcijas už nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
11. Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatorius privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo administruojamos reguliuojamos rinkos narius.
57 straipsnis. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje
1. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles.
2. Šios taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, taip pat nustatyti:
1) prekybos finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje tvarką;
2) reguliuojamos rinkos prekybos organizavimo laiką;
3) finansinių priemonių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių kainos nustatymo tvarką;
4) atsiskaitymo sąlygas;
5) reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšis;
6) skelbimo apie kainas ir prekybos mastą tvarką;
7) ginčų, kylančių dėl reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių, sprendimo būdus;
8) įmokų už reguliuojamos rinkos sandorius dydžius.
61 straipsnis. Reguliuojamų rinkų sąrašas
Priežiūros institucija sudaro Lietuvos Respublikoje veikiančių reguliuojamų rinkų sąrašą ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Apie visus šio sąrašo pasikeitimus priežiūros institucija praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri sudaro, atnaujina ir savo interneto svetainėje skelbia visų Europos reguliuojamų rinkų sąrašą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
IV SKYRIUS
DRAUDIMAS PIKTNAUDŽIAUTI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA
64 straipsnis. Finansinių priemonių apskaitos pagrindai
1. Finansinės priemonės fiksuojamos įrašais asmeninėse finansinių priemonių sąskaitose, tvarkomose Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatyta tvarka. Šias taisykles parengia Centrinis depozitoriumas ir patvirtina priežiūros institucija. Asmeninės sąskaitos atidaromos finansinių priemonių savininkų vardu.
2. Įkeistų finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito turėtojo vardu, nurodant ir finansinių priemonių savininką. Įkeistų finansinių priemonių įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų perdavimu įkaito turėtojui.
3. Valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, tvarkantys valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų tvarkytojų sąskaitų, atidarytų tų sąskaitų tvarkytojų klientų naudai, apskaitą, turi užtikrinti, kad priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo reikalavimu būtų nurodomi klientai, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.
4. Lietuvos Respublikoje registruotų sąskaitų tvarkytojų bendrosios klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu pas kitą Lietuvos Respublikoje registruotą sąskaitų tvarkytoją, nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurių vardu yra atidarytos tokios sąskaitos, priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo reikalavimu privalo nurodyti klientus, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.
5. Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos centriniam bankui ar kitos valstybės narės centriniam bankui, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant įkaito turėtoją ir finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.
6. Finansinės priemonės, perduodamos Europos centrinio banko ar kitos valstybės narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant Europos centrinį banką ar valstybės narės centrinį banką kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.
66 straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę
Sąskaitų tvarkytojas finansinių priemonių savininkui privalo sutartyje su finansinių priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu pranešti apie bet kokį pasikeitimą jo sąskaitoje. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų tvarkytojai sutartyje nurodytu būdu ir tvarka privalo pateikti ataskaitą apie finansinių priemonių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos pabaigoje.
68 straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos
1. Centrinis depozitoriumas privalo:
1) rengti ir teikti priežiūros institucijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisykles;
2) rengti ir tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus, išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse nustatytas procedūras, taip pat kitus dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;
3) atidaryti sąskaitų tvarkytojų ir asmenines finansinių priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;
4) užtikrinti, kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;
5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių priemonių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių skaičių;
6) rengti ir diegti priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos vientisumą ir saugumą;
7) kontroliuoti, kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;
8) kaupti, apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;
9) išduoti sąskaitų tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;
10) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;
11) teikti priežiūros institucijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita ir kokios iškilo pagrindinės problemos;
12) nemokamai teikti priežiūros institucijai jos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;
13) turėti tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo veiklai, naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių potencialiai rizikai sumažinti;
14) turėti pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio depozitoriumo veikimą;
15) turėti tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų, atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų rinkos dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo sistemų veikimui;
16) teikti Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir su tuo susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių bankų sistemos funkcijoms atlikti.
2. Centrinis depozitoriumas turi teisę:
1) tvarkyti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už finansinių priemonių sandorius;
2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla, perimti finansinių priemonių apskaitos tvarkymą;
3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias paslaugas;
4) sudaryti sandorius su kitais asmenimis, pagal kuriuos šiems asmenims būtų perduodamas su finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita ir finansinių priemonių pervedimu susijusių funkcijų techninis atlikimas, jeigu tam neprieštarauja priežiūros institucija.
3. Priežiūros institucijos atstovas, turintis patariamojo balso teisę, turi teisę dalyvauti Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams teikiamą medžiagą.
4. Centrinio depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų tvarkytojams.
5. Centrinio depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su priežiūros institucija.
6. Priežiūros institucija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.
VI SKYRIUS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
77 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti
1. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą atliekant tyrimą, patikrinimą vietoje ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip tai numatyta šio įstatymo 76 straipsnyje, tik tuo atveju, jeigu:
1) toks tyrimas, patikrinimas vietoje, kitų priežiūros funkcijų atlikimas ar informacijos perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;
2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;
3) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos Respublikoje.
2. Jeigu priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
84 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai
1. Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) finansų maklerio įmonė pateikė priežiūros institucijai neteisingą informaciją;
2) priežiūros institucijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai;
3) nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;
4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;
5) pažeisti Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatyti reikalavimai;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
6) finansų maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
2. Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
3. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
87 straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas
1. Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama tik teismo tvarka.
2. Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.
3. Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir finansinėmis priemonėmis.
4. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.
5. Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų tvarkytojui.
94 straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka
1. Prieš spręsdama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą, priežiūros institucija nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą paaiškinimams pateikti ir apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jeigu per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama, laikoma, kad juos pateikti atsisakyta.
2. Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės skyrimo klausimas, datą ir laiką priežiūros institucija registruotu laišku praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo pranešta.
3. Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato paslaugomis.
4. Išnagrinėjusi visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, priežiūros institucija turi teisę:
1) skirti šiame įstatyme nustatytą poveikio priemonę;
2) nutraukti tyrimą, kai nėra pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti poveikio priemonę;
3) pratęsti tyrimą.
5. Priežiūros institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:
1) pažeidimu padarytos žalos dydį;
2) pažeidimo trukmę;
3) asmeniui dėl pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo gautą naudą;
4) atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
6. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda priežiūros institucijai tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas čia nenurodytas aplinkybes.
7. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės.
8. Priežiūros institucijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba pasirašytinai įteikiamas jo atstovui.
96 straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jeigu bauda nebuvo savanoriškai sumokėta, priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
97 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Finansų maklerio įmonė, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi teisę teikti investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.
2. Finansų maklerio įmonei, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.
3. Reguliuojamos rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją ir atitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi teisę verstis reguliuojamos rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.
4. Reguliuojamos rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją, tačiau neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, reguliuojamos rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.
5. Jeigu finansų maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju klientu iki 2007 m. vasario 8 d., ji neprivalo dar kartą atlikti asmens pripažinimo profesionaliuoju klientu procedūros.
6. Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
98 straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas
Šio įstatymo nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo nustatyti galiojusiame Vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Nuo 2007 m. vasario 8 d. nuorodos į Vertybinių popierių rinkos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reglamentuojamą sritį, laikomos nuorodomis į šį įstatymą, o nuorodos į Vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis laikomos nuorodomis į atitinkamas šiame įstatyme pateiktas apibrėžtis, išskyrus nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios, atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą, taip pat nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis, kurios, atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
finansinių priemonių
rinkų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).
2. 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120).
3. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 263), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2010/78/ES.
4. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201).
5. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1).
6. 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).
7. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 462/2013 (OL 2013 L 146, p. 1).
Punkto pakeitimai:
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
8. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL 2012 L 201, p. 1).
Priedo pakeitimai:
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1776, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-199, 2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82, 83, 85, 86, 95, 97 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-875, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 2, 3, 10, 22, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 71, 72, 73, 85, 86, 87, 95, 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 96(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 4, 7, 15, 18, 20, 21, 64, 67, 68, 69, 71, 80, 85, 95 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 90(1), 93(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Finansų maklerio įmonės, rinkos operatorius ir Centrinis depozitoriumas, vadovaudamiesi šio įstatymo 4 straipsniu, pagal tarptautinius apskaitos standartus sudaro 2012 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1672, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6818 (2011-12-01)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas keistas:
5.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1881, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-339, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3054 (2013-06-12)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70, 71, 81, 93 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1103, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-02, i. k. 2014-13435
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 4 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1470, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21127
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 70, 84, 93 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. XII-1547, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04840
2015-01-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 76, 1
2013-06-12
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 76, 1
2012-01-01
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 78, 7
2011-06-11
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 19, 1
2010-06-19
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 3, 63
2009-04-04
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — arts. 76, 1
2008-11-15
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas — versión
originali versija
Tekstas šią datą