Legalize / Lietuva / Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas / Istorija

Pakeitimų istorija

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas

24 versijos · 2003-04-29 — 2018-12-01

2018-12-01

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2017-12-01

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2017-09-01

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2017-01-01

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2016-01-01

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2015-03-01

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2013-09-28

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2013-07-20

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2013-06-01

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2012-12-31

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2012-01-06

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2011-12-31

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2011-12-08

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2010-07-20

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2010-07-13

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2010-01-01

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2009-08-01

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2008-06-30

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2007-12-15

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2006-07-19

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2006-06-08

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2005-11-22

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2005-02-15

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2003-04-29

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Re

originali versija Tekstas šią datą

Pakeitimai 2007-12-15

@@ -6,9 +6,9 @@

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO

MINISTERIJOS STATUTO PATVIRTINIMO

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

STATUTO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

@@ -50,9 +50,7 @@

Respublikos

2000

m. balandžio 18 d.

2000 m. balandžio 18 d.

įstatymu

@@ -154,23 +152,25 @@

šių įstaigų nuostatuose bei įmonių įstatuose.

3. Kalėjimų departamentui

pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės turi antspaudą su Lietuvos valstybės

herbu bei savo pavadinimu ir yra viešieji juridiniai asmenys. Pataisos

inspekcijos, areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai,

atviros kolonijos, kardomojo kalinimo vietos (tardymo izoliatoriai) ir Kalėjimų

departamento Mokymo centras veikia pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą,

gydymo-pataisos namai ir laisvės atėmimo vietų ligoninės – pagal Biudžetinių

įstaigų įstatymą ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, o valstybės įmonės

prie pataisos įstaigų – pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą.

3. Kalėjimų

departamentui pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės turi antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir yra viešieji juridiniai

asmenys. Pataisos inspekcijos, areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos

namai, kalėjimai, atviros kolonijos, kardomojo kalinimo vietos (tardymo

izoliatoriai) ir Kalėjimų departamento Mokymo centras veikia pagal Biudžetinių

įstaigų įstatymą, gydymo-pataisos namai ir laisvės atėmimo vietų ligoninės – pagal

Biudžetinių įstaigų įstatymą ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, o

valstybės įmonės prie pataisos įstaigų – pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių

įstatymą.

4. Kalėjimų

@@ -218,13 +218,13 @@

departamentas bei jam pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės savo veikloje

vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo

proceso kodeksu, Kardomojo kalinimo įstatymu, bausmių vykdymo įstatymais bei

kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis

ir kitais teisės aktais.

vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Baudžiamuoju kodeksu,

Baudžiamojo proceso kodeksu, Kardomojo kalinimo įstatymu, bausmių vykdymo

įstatymais bei kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos

tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

6 straipsnis.

@@ -348,1881 +348,2803 @@

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

9 straipsnis.

Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių struktūra

1. Kalėjimų

departamento struktūrą ir valstybės tarnautojų bei darbuotojų pareigybių

sąrašus tvirtina šio departamento direktorius, neviršydamas nustatyto

metinio darbo užmokesčio fondo ir didžiausio leistino valstybės tarnautojų

pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus.

2. Kalėjimų

departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių struktūrą, atsižvelgdamas į

jų nuostatuose ir įstatuose apibrėžtus uždavinius, funkcijas, bausmių vykdymo

ir kalinimo režimų užtikrinimo specifiką, nustato šio departamento direktorius.

3. Kalėjimų

departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų pareigybių

sąrašus, neviršydamas nustatyto metinio darbo užmokesčio fondo, tvirtina šio

departamento direktorius.

4. Kalėjimų

departamentui pavaldžių įstaigų vadovai, neviršydami nustatyto metinio darbo

užmokesčio fondo, tvirtina šių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų

pareigybių sąrašus, o Kalėjimų departamentui pavaldžių valstybės įmonių vadovai

– šių įmonių darbuotojų pareigybių sąrašus.

5. (Neteko

galios nuo 2003 m. gegužės 21 d.)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

9 straipsnis.

Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių struktūra

TREČIASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ IR

KITŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ

PRIĖMIMAS IR

RENGIMAS

straipsnis. Pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų atranka

1. Į pareigūnų

pareigas savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 20 metų

valstybinę kalbą mokantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal

išsilavinimą, intelektą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei

sveikatos būklę tinka eiti Kalėjimų departamento bei jam

pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų pareigas.

2. (Neteko

galios nuo 2003 m. gegužės 21 d.)

Kalėjimų departamento direktoriumi, jo pavaduotojais, tarnybų viršininkais ir

jų pavaduotojais, šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių

vadovais ir jų pavaduotojais gali būti tik aukštąjį išsilavinimą turintys

asmenys. Kitų pareigūnų išsilavinimo cenzą nustato Teisingumo ministerija.

4. Asmenys,

priimami į tarnybą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir

valstybės įmonėse, yra tikrinami pagal Vidaus reikalų ministerijos ir policijos

įstaigų įskaitas. Šio specialaus tikrinimo tvarką nustato Teisingumo

ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.

5. Asmenų,

priimamų eiti pareigūnų pareigas, bei pareigūnų tarnybos eigoje tinkamumo

tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimą Kalėjimų departamento arba jam

pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės siuntimu atlieka Sveikatos priežiūros

tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

6. Asmenų,

priimamų dirbti į pareigūnų pareigas, ir šių pareigūnų tinkamumo tolesnei

tarnybai sveikatos kriterijus nustato Teisingumo ministerija kartu su Sveikatos

apsaugos ministerija. Tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimų

tvarką ir periodinių sveikatos patikrinimų Sveikatos priežiūros tarnybos prie

Vidaus reikalų ministerijos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarką

nustato Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

11 straipsnis.

Priėmimo į tarnybą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir

valstybės įmonėse apribojimai

1. Į tarnybą

Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse

negali būti priimtas asmuo:

1) jeigu jis

neatliko Karo prievolės įstatymo nustatytos pradinės karo prievolės. Šis

reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, įstatymo numatytais atvejais ir

tvarka nuo šios prievolės atleistiems, taip pat asmenims, kuriems ji atidėta ar

pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais;

2) pagal

sveikatos būklės patikrinimo išvadą netinkamas tarnauti pareigūnu Kalėjimų

departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse;

3) praradęs

valstybės tarnautojo statusą Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais

pagrindais, išskyrus jo numatytas išlygas;

4) jeigu

Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje

tarnauja jo tėvai, įtėviai, sutuoktinis, brolis, sesuo, vaikas, įvaikis, taip

pat sutuoktinio tėvai, įtėviai, brolis, sesuo, vaikas arba įvaikis, su kuriuo

būtų tiesioginio pavaldumo ar kontrolės ryšys;

5) jeigu jis yra

įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu;

6) teistas už

nusikaltimą;

7) kurio

artimiausias giminaitis (tėvai, įtėviai, sutuoktinis, brolis, sesuo, vaikas,

įvaikis) atlieka laisvės atėmimo bausmę;

8) buvęs SSRS

valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju - pagal

Įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo

ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ reikalavimus.

2. Jeigu

atrankos į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje ar

valstybės įmonėje metu nustatyta priimamą asmenį kompromituojančių duomenų,

vadovas, turintis priėmimo į tarnybą teisę, savarankiškai sprendžia apie asmens

tinkamumą tarnybai. Atsisakius asmenį priimti į tarnybą, vadovas, turintis

priėmimo į tarnybą teisę, privalo šį asmenį informuoti apie turimus jį

kompromituojančius duomenis.

3. Ginčus,

kilusius dėl priėmimo į tarnybą, nagrinėja Kalėjimų departamento direktorius ir

Teisingumo ministerijos vadovybė.

4. Sprendimai

dėl atsisakymo priimti į tarnybą gali būti skundžiami teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Pareigūnų skyrimas į pareigas

1. Priimant į

tarnybą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės

įmonėse, pareigūną į pareigas skiriantis vadovas pareigūnui nuo skyrimo į

pareigas dienos nustato nuo 1 iki 6 mėnesių išbandymo terminą. Jeigu išbandymo

terminas yra pasibaigęs, o pareigūnas neatleistas iš pareigų, laikoma, kad jo

tarnyba įvertinta teigiamai ir tęsiama toliau. Įvadinio mokymo, atostogų ir

laikinojo nedarbingumo laikas į išbandymo terminą neįskaitomas. Teisingumo

ministro skiriamiems pareigūnams išbandymo terminas gali būti nenustatomas.

2. Priimamas į

tarnybą asmuo priėmimo dieną turi būti pasirašytinai supažindintas su savo

pareigybės aprašymu.

3. Jeigu

paskyręs pareigūną vadovas pripažįsta, kad išbandymo rezultatai yra

nepatenkinami, pareigūnas iki išbandymo termino pabaigos atleidžiamas iš

tarnybos vadovaujantis šio statuto 32 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Atleisti

pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 2 dalies 6 punktą galima

išbandymo terminui nepasibaigus. Šioje dalyje numatytais atvejais pareigūnas

atleidžiamas iš tarnybos tik įspėjus jį apie atleidimą raštu ne vėliau kaip

prieš 3 dienas.

4. (Neteko

galios nuo 2003 m. gegužės21 d.)

5. Visus

Kalėjimų departamento pareigūnus, šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir

valstybės įmonių pareigūnus ir vyresniuosius pareigūnus į pareigas skiria ir iš

jų atleidžia Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamentui

pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovai į pareigas skiria ir iš jų

atleidžia jaunesniuosius pareigūnus.

6. Kalėjimų

departamento direktorių, jo pavaduotojus bei šiam departamentui pavaldžių

įstaigų ir valstybės įmonių vadovus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia

teisingumo ministras.

7. Kalėjimų

departamento direktorius, jo pavaduotojai, šio departamento tarnybų viršininkai

ir jų pavaduotojai, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės

įmonių vadovai ir jų pavaduotojai bei šių įstaigų ir valstybės įmonių tarnybų

viršininkai ir jų pavaduotojai į šias pareigas skiriami objektyviai įvertinus

jų profesinį pasirengimą, įgūdžius ir privalumus uždaro konkurso būdu.

8. Priimtam į

tarnybą pareigūnui pradedama pildyti asmens byla. Asmens bylos turinį ir jos

pildymo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

9. Pareigūnų

tarnybinių pažymėjimų formą, jų išdavimo, keitimo ir paėmimo iš pareigūnų

tvarką nustato Teisingumo ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Pareigūnų priesaika

1. Pareigūnai ne vėliau kaip per mėnesį nuo jų paskyrimo į

pareigas ir suteikimo jiems pareiginių laipsnių prisiekia Lietuvos valstybei.

Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, Kalėjimų departamento pareigūnas (-ė) (vardas, pavardė),

Jums liudijant:

prisiekiu, negailėdamas (-a) savo jėgų ir gyvybės, ištikimai

tarnauti Lietuvos Respublikai, sąžiningai vykdyti jos įstatymus ir viršininkų

įsakymus;

prisiekiu griežtai laikytis teisėtumo, gerbti žmogaus teises ir

laisves;

prisiekiu dorai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo poelgių,

kurie galėtų pakenkti geram Kalėjimų departamento pareigūno (-ės) vardui.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, Kalėjimų departamento pareigūnas (-ė) (vardas, pavardė),

Jums liudijant:

prisiekiu, negailėdamas (-a) savo jėgų ir gyvybės, ištikimai

tarnauti Lietuvos Respublikai, sąžiningai vykdyti jos įstatymus ir

viršininkų įsakymus;

prisiekiu griežtai laikytis teisėtumo, gerbti

žmogaus teises ir laisves;

prisiekiu

dorai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo poelgių, kurie galėtų pakenkti

geram Kalėjimų departamento pareigūno (-ės) vardui.“

2. Prisiekusio

pareigūno pasirašytas lapas su priesaikos tekstu saugomas šio pareigūno asmens

byloje.

3. Kalėjimų

departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų

prisaikdinimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-419, 2005-11-22,

Žin., 2005, Nr. 143-5181 (2005-12-08)

straipsnis. Pareigūnų rengimas

1. Pareigūnai

įvadinį mokymą išeina Kalėjimų departamento Mokymo centre, o kvalifikaciją

tobulina šiame centre ir kvalifikacijos tobulinimo įstaigose.

2. Kalėjimų

departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams įvadinio

mokymo bei kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu yra paliekamos einamos

pareigos ir mokamas nustatytas darbo užmokestis.

3. Pareigūnų

įvadinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo Kalėjimų departamento Mokymo

centre tvarką nustato šio departamento direktorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Pareigūnų atestavimas

1. Pareigūnų

sugebėjimai, profesinė veikla, asmeninės savybės, taip pat ar jie tinka eiti

šias pareigas, įvertinami atestacijos metu.

2. Pareigūnai

pirmą kartą atestuojami pasibaigus bandomajam laikotarpiui. Vėliau jie

atestuojami kas ketveri metai.

3. Prireikus

Teisingumo ministerijos vadovybė, Kalėjimų departamento direktorius, šiam

departamentui pavaldžių įstaigų arba valstybės įmonių vadovai gali surengti sau

pavaldžių pareigūnų neeilinį atestavimą.

4. Atestavimo

tvarką nustato Teisingumo ministerija.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

PAREIGINIAI LAIPSNIAI IR TARNYBINĖ UNIFORMA

straipsnis. Pareigūnų pareiginiai laipsniai

Pareigūnų

statutiniams santykiams reglamentuoti bei einamoms pareigoms žymėti nustatomi

šie pareiginiai laipsniai:

1) jaunesnieji

pareigūnai - prižiūrėtojas, vyresnysis prižiūrėtojas, viršila;

2) pareigūnai -

jaunesnysis inspektorius, inspektorius, vyresnysis inspektorius;

3) vyresnieji

pareigūnai - tarnybos viršininko pavaduotojas, tarnybos viršininkas,

direktoriaus pavaduotojas;

4) vyriausieji

pareigūnai - direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, generalinis

direktorius.

straipsnis. Pareigūnai, turintys įgaliojimus suteikti pareiginius laipsnius

1. Jaunesniųjų

pareigūnų pareiginius laipsnius suteikia Kalėjimų departamento direktorius bei

jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovai.

2. Pareigūnų ir

vyresniųjų pareigūnų pareiginius laipsnius suteikia Kalėjimų departamento

direktorius.

3. Vyriausiųjų

pareigūnų pareiginius laipsnius suteikia teisingumo ministras.

4. Pareiginių

laipsnių suteikimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

straipsnis. Pareigūnų tarnybinė uniforma ir skiriamieji ženklai

1. Pareigūnai

dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto

pavyzdžio tarnybinę uniformą su pareiginių laipsnių ženklais ir simbolika.

2. Pareigūnams

tarnybinė uniforma išduodama nemokamai.

Tarnybinės uniformos išdavimo normas bei dėvėjimo tvarką nustato Teisingumo

ministerija.

PENKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

TEISINĖ PADĖTIS

straipsnis. Pareigūnų teisinė padėtis

1. Pareigūnų

gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, teises bei laisves gina Lietuvos Respublikos

įstatymai.

2. Pareigūnai,

atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.

3. Jeigu

pareigūnas gauna įstatymams ar kitiems teisės aktams prieštaraujantį įsakymą ar

nurodymą, jis turi vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, o apie

neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Kalėjimų departamento vadovybei.

Neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas neatleidžia pareigūno nuo atsakomybės.

4. Kiekvienas

pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus bei jų pasekmes.

5. Pareigūnų

teisėti nurodymai, susiję su tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi

visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

6. Už įstatymų,

šio statuto ir kitų teisės aktų pažeidimus bei padarytas nusikalstamas veikas

pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

straipsnis. Pareigūnų profesinių interesų įgyvendinimas

1. Pareigūnai

gali steigti draugijas, klubus ir kitus susivienijimus, tenkinančius jų

profesinius, kultūrinius ir socialinius poreikius. Jų veiklą reglamentuoja

įstatymų nustatyta tvarka priimti ir įregistruoti įstatai (nuostatai).

2. Pareigūnų

dalyvavimas draugijų, klubų ar kitų susivienijimų, tenkinančių jų profesinius,

kultūrinius ir socialinius poreikius, veikloje neturi trukdyti tiesioginėms

pareigoms.

straipsnis. Draudimai pareigūnams

Pareigūnams

draudžiama:

1) būti

renkamiems (skiriamiems) įmonės organo nariais, išskyrus atvejus, kai šiais

nariais jie yra išrinkti ar paskirti Kalėjimų departamentui įgaliojus, taip pat

gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus

įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės

organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedamos į

valstybės biudžetą, išskyrus šiam pareigūnui, pasiųstam į tarnybinę

komandiruotę, mokamus dienpinigius ir kompensuojamas su komandiruote susijusias

išlaidas;

2) įstaigų (įmonių), kuriose jie eina

pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis)

įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkai, tikrieji nariai ar

komanditoriai yra jie patys arba jų sutuoktiniai, artimieji giminaičiai ar

asmenys, su pareigūnais susiję svainystės (partnerystės) ryšiais, taip pat

sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jie patys arba jų

sutuoktiniai, artimieji giminaičiai ar asmenys, susiję su pareigūnais

svainystės (partnerystės) ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą

daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

3) dirbti

samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais, eiti kitas

pareigas valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose bei įmonėse, taip

pat gauti kitą, negu pareigūnams įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, darbo

užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo

komisijose bei už darbą pagal sutartis su rinkimų arba referendumo komisijomis,

už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų

kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, Kalėjimų departamento Mokymo centre, už

neformalųjį suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jeigu ši

funkcija nenurodyta pareigūno pareigybės aprašyme), kai jie Seimo nutarimu ar

Seimo valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento

dekretu, Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriami

rengti teisės aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už

kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai;

4) būti

politinių partijų ar politinių organizacijų nariais. Pareigūnas, pradėdamas

tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės

įmonėje, nutraukia narystę politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje;

5) streikuoti ir

piketuoti;

6) naudotis ne

tarnybos reikalams darbovietės turtu;

7) gauti dovanų

už tarnybinių pareigų atlikimą, išskyrus vardines dovanas, numatytas šio

statuto 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir dovanas, gautas pagal tarptautinį

protokolą;

8) turėti

alkoholinių gėrimų, taip pat narkotinių, psichotropinių ir toksinių medžiagų,

jų pirmtakų, stipriai veikiančių medikamentų bei daiktų (reikmenų), kurių

sąrašą nustato Kalėjimų departamento direktorius, Kalėjimų departamentui

pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių teritorijose, kuriose laikomi asmenys,

kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, bei atliekantys arešto,

terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes

nuteistieji.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

SPECIALIOSIOS TEISĖS

straipsnis. Pareigūnų specialiosios teisės

1. Pareigūnai

turi šias specialiąsias teises:

1) atlikti

asmenų, įeinančių (išeinančių) į (iš) kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo

vietas (vietų) bei valstybės įmones (įmonių) prie pataisos įstaigų, apžiūrą ir

daiktų patikrinimą;

2) naudotis

Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka Vidaus

reikalų ministerijos ir policijos įstaigų duomenų bankais;

bendradarbiauti su policija organizuojant asmenų, pabėgusių iš kardomojo

kalinimo ir laisvės atėmimo vietų, paiešką;

bendradarbiauti su vidaus reikalų sistemos pareigūnais perduodant kitoms

valstybėms nuteistus laisvės atėmimu asmenis, kurie yra tų valstybių piliečiai,

bei grąžinant iš kitų valstybių į Lietuvą nuteistus Lietuvos Respublikos

piliečius laisvės atėmimo bausmei atlikti;

5) rengti kartu

su vidaus reikalų sistemos pareigūnais specialiosios taktikos pratybas,

išmokant pareigūnus veikti, jeigu susidarytų ypatinga situacija kardomojo

kalinimo ir laisvės atėmimo vietose bei kitose Kalėjimų departamentui

pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse;

6) turėti ir saugoti

tarnybai naudojamus ginklus bei šaudmenis ir specialiąsias priemones Ginklų ir

šaudmenų kontrolės įstatymo bei Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta

tvarka. Šią teisę turi tik įvadinį mokymą išėję pareigūnai.

2. Kalėjimų

departamento ir jam pavaldžių įstaigų vadovų specialiosios teisės, susidarius

ypatingai situacijai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose bei kitose

Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nustatytos Lietuvos Respublikos

bausmių vykdymo įstatymuose, Kardomojo kalinimo įstatyme bei kituose

įstatymuose.

3. Pareigūnai

gali turėti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytų

teisių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

23 straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir

specialiųjų priemonių panaudojimas

Pareigūnai

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose, Kardomojo kalinimo įstatyme,

kituose įstatymuose numatytais atvejais bei tvarka turi teisę panaudoti

šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones. Šią teisę turi tik įvadinį

mokymą išėję pareigūnai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

SKATINIMAS IR DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ

straipsnis. Pareigūnų skatinimas ir drausminė atsakomybė

1. Pareigūnai

gali būti skatinami:

1) padėka;

2) vienkartine (iki penkių

minimalių gyvenimo lygių dydžio) pinigine išmoka;

3) vardine

dovana;

4) papildomomis

mokamomis atostogomis;

5) žinybiniu

ženklu.

2. Pareigūnams

už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) įspėjimas

žodžiu;

2) papeikimas;

3) griežtas

papeikimas;

4) nušalinimas

nuo pareigų nuo 1 iki 6 mėnesių;

kvalifikacinės kategorijos pažeminimas arba žemiausios kvalifikacinės

kategorijos atėmimas;

6) pareiginės

algos sumažinimas 1 ar 2 kategorijomis iki 6 mėnesių;

7) pareigų

pažeminimas;

8) atleidimas iš

tarnybos.

3. Tarnybinė

nuobauda - įspėjimas žodžiu - galioja tris mėnesius nuo jos paskyrimo dienos.

Kitos tarnybinės nuobaudos galioja vienerius metus nuo jų paskyrimo dienos.

4. Pareigūnai už

padarytus tarnybinius nusižengimus drausmine tvarka atsako neatsižvelgiant į

tai, ar baudžiamoji ar administracinė atsakomybė taikoma, ar ne.

5. Pareigūnai,

turintys galiojančių tarnybinių nuobaudų, taip pat perkelti į žemesnes pareigas

atestavimo tvarka, neskatinami vienerius metus.

6. Visus šiame

straipsnyje nustatytus paskatinimus ir tarnybines nuobaudas pareigūnams skirti

turi teisę įsakymais teisingumo ministras.

7. Kalėjimų

departamento direktorius turi teisę įsakymais skirti pareigūnams visus šiame

straipsnyje nustatytus paskatinimus ir tarnybines nuobaudas, išskyrus pažeminti

pareigas bei atleisti iš tarnybos Kalėjimų departamento direktoriaus

pavaduotojus bei šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių

vadovus.

8. Kalėjimų

departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovų įgaliojimus skiriant

paskatinimus ir tarnybines nuobaudas, paskatinimų ir tarnybinių nuobaudų

skyrimo bei paskirtų tarnybinių nuobaudų panaikinimo prieš terminą tvarką

nustato Teisingumo ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Pareigūnų papildomos mokamos atostogos

Pareigūnams

papildomas mokamas atostogas, numatytas šio statuto 24 straipsnio 1 dalies 4

punkte, iki 10 kalendorinių dienų turi teisę įsakymais suteikti teisingumo

ministras ir Kalėjimų departamento direktorius, iki 5 kalendorinių dienų - šiam

departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovai.

straipsnis. Reikalavimai skiriant tarnybines nuobaudas

1. Prieš

skiriant tarnybinę nuobaudą, reikalaujama, kad pareigūnas pasiaiškintų raštu.

2. Jei per tris

darbo dienas pareigūnas atsisako pasiaiškinti, tarnybinę nuobaudą galima skirti

be pasiaiškinimo. Atsisakymo pasiaiškinti faktas įforminamas protokolu.

3. Tarnybinė

nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus tarnybiniam nusižengimui, bet ne vėliau

kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai turintis teisę skirti nuobaudą

vadovas sužinojo apie tarnybinį nusižengimą, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas

nebuvo tarnyboje dėl ligos, atostogavo arba buvo atliekamas tarnybinis tyrimas.

4. Negalima

skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai

tarnybinis nusižengimas buvo padarytas. Tyrimo laikas neįskaitomas į vienerių

metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti. Atlikus tyrimą, įgaliotas pareigūnas

ar valstybės institucija per 10 darbo dienų privalo tarnybinę nuobaudą

skiriančiam pareigūnui pateikti siūlymus ją skirti. Tarnybinė nuobauda turi

būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai gautas

įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos siūlymas skirti tarnybinę

nuobaudą.

5. Už padarytą

tarnybinį nusižengimą skiriama tik viena tarnybinė nuobauda.

6. Pareigūnas,

nesutinkantis su paskirta tarnybine nuobauda, ją gali skųsti Kalėjimų

departamento direktoriui, Teisingumo ministerijos vadovybei bei teismui.

straipsnis. Pareigūnų padarytos žalos atlyginimas

Žala, kurią

eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais ar

neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ

28 straipsnis.

Pareigūnų nušalinimo nuo pareigų atvejai, terminai ir tvarka

Kalėjimų departamento direktorius bei šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir

valstybės įmonių vadovai įsakymais turi teisę nušalinti nuo pareigų sau

pavaldžius pareigūnus.

2. Pareigūnas

gali būti nušalintas nuo pareigų:

1) jei jis darbo

laiku tarnybos vietoje yra neblaivus arba apsvaigęs nuo toksinių,

psichotropinių ar narkotinių medžiagų, - tą dieną (pamainą);

2) jei jis

įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, - kol bus atliktas tarnybinis tyrimas;

3) jei jis

atestavimo komisijos sprendimu pripažįstamas netinkamu tęsti tarnybą, - kol bus

priimtas sprendimas dėl jo tolesnės tarnybos;

4) jeigu jis yra

įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, – iki baudžiamojo

proceso nutraukimo arba išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Pareigūnų nušalinimo nuo pareigų pasekmės

Pareigūnas,

nušalintas nuo pareigų, netenka teisės dėvėti tarnybinės uniformos, privalo

grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, kitus dokumentus, tarnybinį šaunamąjį

ginklą, šaudmenis, specialiąsias ir darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas

tarnybines pareigas.

straipsnis. Tarnybinis tyrimas nušalinus pareigūną nuo pareigų

Nušalinus

pareigūną nuo pareigų pagal šio statuto 28 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jį

nušalinusio vadovo pavedimu atliekamas tarnybinis tyrimas.

31 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimas

pareigūnams, nušalintiems nuo pareigų

1. Pareigūnui,

nušalintam nuo pareigų šio statuto 28 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose

numatytais atvejais, darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas.

2. Pareigūnui,

nepagrįstai nušalintam nuo pareigų, už laiką, kurį jis buvo nušalintas,

išmokamas vidutinis darbo užmokestis.

DEVINTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS

straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai

1. Pareigūnas

gali būti atleistas iš tarnybos:

kai jam sukanka 50 metų, jeigu jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam

pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse nebuvo pratęsta šio statuto 33

straipsnyje nustatyta tvarka;

2) jei savo

poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu pažemino pareigūno vardą;

3) jei

neteisėtai perdavė asmenims, laikomiems Kalėjimų departamentui pavaldžiose

įstaigose, arba neteisėtai gavo iš šių asmenų medžiagų, dirbinių ar daiktų;

4) kai

sumažinamas pareiginių etatų skaičius dėl darbo organizavimo pakeitimų;

5) kai pareigūnas

dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip šimtą dvidešimt

kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių

dienų per paskutinius dvylika mėnesių;

6) kai

pareigūnas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė tarnybos drausmę,

jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo skirtos

tarnybinės nuobaudos;

7) kai

pareigūnas tyčine neteisėta veika Kalėjimų departamentui arba jam pavaldžiai

įstaigai ar valstybės įmonei padarė turtinės žalos;

8) jei įstatymų

nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pareigūnas;

9) kai jis darbo

laiku tarnybos vietoje yra neblaivus, apsvaigęs nuo toksinių, psichotropinių ar

narkotinių medžiagų;

10) kai jis

neatvyksta į tarnybą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (pamainą);

11) kai jis

pažeidė draudimą streikuoti bei piketuoti;

12) kai jis

pažeidžia draudimą dalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų

veikloje;

13) kai jis

atskleidė tarnybos paslaptį;

14) kai jis

įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruoja turto ir pajamų.

2. Pareigūnas

atleidžiamas iš tarnybos:

1) jo paties

prašymu;

2) jei netenka

Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) jei atsisako

prisiekti arba prisiekęs atsisako priesaikos;

4) kai jis pagal

sveikatos būklės patikrinimo ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali

tęsti tarnybos;

5) kai

įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už padarytą

nusikalstamą veiką;

6) kai išbandymo

rezultatai įvertinami nepatenkinamai;

7) jei

atestavimo komisijos sprendimu pripažįstamas netinkamu tęsti tarnybą;

8) jei

pareigūnas negali tarnauti dėl nustatytos priklausomybės nuo alkoholio,

toksinių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų;

9) jei pereina į renkamas pareigas arba

pareigas, į kurias skiriama konkurso tvarka;

10) jei

paaiškėjo šio statuto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių

asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ir

valstybės įmonėse negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu

nebuvo žinomos;

11) kai

paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;

12) kai

paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys

tikrovės duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;

13) kai

pareigūnas pašaukiamas į būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos

tarnybą;

14) kai jam

sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės

pensijos amžius;

15) jeigu jam

paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

16) jeigu nesutinka

sudaryti darbo sutarties, kai jo pareigybė nepriskiriama pareigūnų pareigybėms.

3. Atleidimo iš

tarnybos tvarką nustato Teisingumo ministerija.

4. Asmuo,

nesutinkantis su atleidimo iš tarnybos motyvais ar taikytais atleidimo

pagrindais, turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamento direktorių ir

Teisingumo ministerijos vadovybę.

5. Ginčai dėl

atleidimo iš tarnybos sprendžiami teismine tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Pareigūnų tarnybos pratęsimo tvarka

Iki tol, kol

pareigūnui sukaks šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti metai,

jis turi teisę pateikti šio statuto 12 straipsnio 5 arba 6 dalyje nurodytiems

vadovams prašymą dėl tarnybos pratęsimo. Šie vadovai gali įsakymais pareigūno

tarnybą pratęsti kiekvieną kartą ne ilgiau kaip trejiems metams, tačiau ne

ilgiau nei sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas

senatvės pensijos amžius.

straipsnis. Atleidimas iš tarnybos pareigūnui prašant

1. Pareigūnas, kuris nori

nutraukti tarnybą, rašo prašymą vadovui, turinčiam įgaliojimus prašantį

pareigūną atleisti iš tarnybos.

2. Pareigūno

prašymas atleisti jį iš tarnybos turi būti patenkintas ne vėliau kaip per du

mėnesius nuo prašymo padavimo dienos.

3. Pareigūnas,

padavęs prašymą atleisti jį iš tarnybos, turi teisę atšaukti savo prašymą ir

tęsti tarnybą, jeigu iki atšaukimo nepasirašytas įsakymas dėl jo atleidimo.

35 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant pareigūną iš

tarnybos atskirais atvejais

Negalima atleisti pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu

arba atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio statuto 32 straipsnio 1 dalies

5 punktą ir 2 dalies 1, 4 punktus). Jeigu pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos

pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita

po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir

5 punktus galima tik įspėjus jį raštu prieš du mėnesius. Pareigūnui, kuriam iki

teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai,

invalidui, moteriai, turinčiai vaiką iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam

vaiką iki tokio pat amžiaus, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti

pranešta raštu prieš keturis mėnesius. Įspėjimas netenka galios, jei pasibaigus

terminui praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo

nedarbingumo ir atostogų laiko. Jei pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos

nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo data nukeliama iki to laiko, kada

turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 4 ir 8

punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės perkelti pareigūną jo

sutikimu į tolygias arba žemesnes pareigas.

Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 2 dalies 7

punktą galima per 10 kalendorinių dienų nuo atestavimo komisijos sprendimo

pripažinti jį netinkamu tęsti tarnybą priėmimo dienos. Pareigūnas, kurį

atestavimo komisija pripažino netinkamu tęsti tarnybą, turi teisę per 5 darbo

dienas nuo atestavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos paduoti skundą

Kalėjimų departamento direktoriui, jeigu atestavimo komisijos pirmininku buvo

šiam departamentui pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės vadovas, arba

teisingumo ministrui, jeigu atestavimo komisijos pirmininku buvo Kalėjimų

departamento direktorius. Skundas paduodamas per atestavimo komisijos

pirmininką. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 2

dalies 7 punktą galima per 10 kalendorinių dienų nuo skundo atmetimo dienos.

straipsnis. Išeitinė išmoka atleidžiamam iš tarnybos pareigūnui

Kai pareigūnas

atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 4, 5, 8

punktus ir 2 dalies 4 ir 16 punktus, atleidimo iš tarnybos dieną jam išmokama

jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į

nepertraukiamąjį to pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos

reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje

įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų

inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje (į nepertraukiamąjį pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente

(Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam

pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos

darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje taip

pat įskaitomas laikas, kurį pareigūnas šio statuto 35

straipsnio 3 dalyje ir 39 straipsnyje nustatytais atvejais buvo perkeltas į

kitas pareigas, taip pat laikas, kurį pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka

buvo paskirtas į kitas pareigas konkurso tvarka (būdu):

1) iki 5 metų –

2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) nuo 5 iki 10

metų – 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

daugiau kaip 10 metų – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu

Su atleidžiamu

iš tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Išbraukimas iš pareigūnų sąrašų

Mirę, žuvę, dingę

be žinios pareigūnai išbraukiami iš pareigūnų sąrašų Kalėjimų departamento

direktoriaus ar šiam departamentui pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės

vadovo įsakymu.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS

straipsnis. Pareigūnų perkėlimas į kitas pareigas

1. Pareigūnas

gali būti perkeltas:

1) į aukštesnes

pareigas (jo sutikimu);

2) į tolygias

pareigas (jo sutikimu, atsižvelgiant į bendrus tarnybos interesus, pareigūno

dalykines ir asmenines savybes, sveikatos būklę (pagal sveikatos būklės

patikrinimo komisijos išvadą), amžių);

3) į žemesnes

pareigas (jo sutikimu, dėl pareigūnų skaičiaus mažinimo, dėl sveikatos būklės

(pagal sveikatos būklės patikrinimo komisijos išvadą), atestavimo tvarka,

paskyrus tarnybinę nuobaudą).

2. Įsakyme dėl

pareigūno perkėlimo į žemesnes pareigas nurodoma perkėlimo priežastis.

3. Draudžiama

perkelti į aukštesnes pareigas pareigūną, turintį galiojančią tarnybinę

nuobaudą.

4. Esant

tarnybiniam būtinumui, Kalėjimų departamento direktorius arba jam pavaldžios įstaigos

ar valstybės įmonės vadovas gali, neperkeldamas į kitas pareigas, laikinai

pavesti sau pavaldžiam pareigūnui be jo sutikimo atlikti tolygias, žemesnes

arba aukštesnes pareigas tame pačiame departamente ar jam pavaldžioje toje

pačioje įstaigoje ar valstybės įmonėje. Tokiu atveju pareigūnui mokamas darbo

užmokestis, gautas iki laikino pavedimo.

Nepaprastosios padėties ar kitų ekstremalių situacijų atveju Kalėjimų

departamento direktorius gali, neperkeldamas į kitas pareigas, laikinai pavesti

pareigūnui be jo sutikimo atlikti tolygias, žemesnes arba aukštesnes pareigas

kitoje šiam departamentui pavaldžioje įstaigoje arba valstybės įmonėje. Tokiu

atveju pareigūnui mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino pavedimo.

6. Šio

straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyti pavedimai įforminami tam įgaliotų pareigūnų

motyvuotais įsakymais.

7. Šio

straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas laikinas pavedimas pareigūnui atlikti

tolygias, žemesnes arba aukštesnes pareigas per penkerius jo tarnybos metus

negali trukti ilgiau kaip vienerius metus.

8. Šio

straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos nėščioms moterims, taip pat

moterims, turinčioms vaiką iki 7 metų, ir vyrams, vieniems auginantiems tokio

pat amžiaus vaiką.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

GRĄŽINIMAS Į TARNYBĄ IR ANKSTESNES PAREIGAS

straipsnis. Pareigūnų grąžinimas į tarnybą ir ankstesnes pareigas

Pareigūnas, nesutinkantis su atleidimu iš tarnybos, nušalinimu nuo pareigų ar

perkėlimu į kitas pareigas, per vieną mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio

atleidimą, nušalinimą ar perkėlimą, gavimo turi teisę kreiptis į teismą.

2. Teismas,

grąžindamas neteisėtai atleistą, perkeltą ar nušalintą pareigūną į ankstesnes

pareigas, išieško atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką arba

atlyginimo skirtumą, kai pareigūnas ėjo mažiau apmokamas pareigas.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ DARBO

UŽMOKESTIS

41 straipsnis. Tarnybos Kalėjimų

departamentui pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse priskyrimas

pavojingiems darbams

Pareigybių,

kurias einantiems Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių

pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą

tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Pareigūnų darbo užmokestis

1. Pareigūnų

darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei

stažą, turimą pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos.

Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

2. Kalėjimų

departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga mokama Valstybės tarnybos įstatymo,

o Kalėjimų departamentui pavaldžios valstybės įmonės pareigūno – Vyriausybės nustatyta

tvarka.

3. Pareigūnams

priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos

už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali

viršyti 30 procentų pareiginės algos.

4. Kalėjimų

departamentui pavaldžios valstybės įmonės pareigūno tarnybos Lietuvos valstybei

stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant Valstybės tarnybos įstatymo 4

straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės

tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), taip pat einant

pareigūno pareigas Kalėjimų departamentui (Pataisos reikalų departamentui prie

Vidaus reikalų ministerijos pavaldžioje valstybės įmonėje) pavaldžioje

valstybės įmonėje metų skaičius. Tarnybos Lietuvos valstybei stažas

skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir

savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo)

į pareigas valstybės tarnyboje, taip pat nuo asmens paskyrimo į pareigūno

pareigas Kalėjimų departamentui (Pataisos reikalų departamentui prie Vidaus

reikalų ministerijos pavaldžiose valstybės įmonėse) pavaldžiose valstybės

įmonėse Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos.

Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas

valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat pareigūno

pareigas Kalėjimų departamentui (Pataisos reikalų departamentui prie Vidaus

reikalų ministerijos pavaldžiose valstybės įmonėse) pavaldžiose valstybės

įmonėse stažas sudedamas. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat

įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti ir

nemokamų atostogų laikas bei pašalpų dėl ligos ar dėl traumos gavimo

laikotarpis. Į šį stažą taip pat įskaitomas ir pagal Valstybės tarnybos

įstatymo 38 straipsnį suteiktų valstybės tarnautojui atostogų laikas.

5. Pareigūnams

nustatomi tokie priedų už turimus pareiginius laipsnius apskaičiavimo pagal

pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:

1) prižiūrėtojui

– 0,1 bazinio dydžio;

2) vyresniajam

prižiūrėtojui – 0,15 bazinio dydžio;

3) viršilai –

0,25 bazinio dydžio;

4) jaunesniajam

inspektoriui – 0,3 bazinio dydžio;

5) inspektoriui

– 0,35 bazinio dydžio;

6) vyresniajam

inspektoriui – 0,4 bazinio dydžio;

7) tarnybos

viršininko pavaduotojui – 0,45 bazinio dydžio;

8) tarnybos

viršininkui – 0,5 bazinio dydžio;

9) direktoriaus

pavaduotojui – 0,55 bazinio dydžio;

10) direktoriui

– 0,6 bazinio dydžio;

11) generalinio

direktoriaus pavaduotojui – 0,7 bazinio dydžio;

12) generaliniam

direktoriui – 0,8 bazinio dydžio.

6. Pareigūnams

nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas:

1) už 3

kategoriją – 15 procentų pareiginės algos;

2) už 2

kategoriją – 30 procentų pareiginės algos;

3) už 1

kategoriją – 50 procentų pareiginės algos.

7. Šio

straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų

pareiginės algos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29,

Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

Nr.

X-661,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2678 (2006-06-28)

Nr.

X-793,

2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3404 (2006-08-08)

42(1)

straipsnis. Priemokos

1. Pareigūnams

mokamos šios priemokos:

1) už darbą

poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbą

kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;

3) už įprastą darbo

krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą

darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos

raštu.

2. Šio

straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta priemoka negali būti mokama ilgiau kaip

vienerius metus nuo jos paskyrimo. Jeigu pareigūnui ilgiau negu vienerius metus

tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytomis sąlygomis, laikoma,

kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju sprendžiama dėl pareigūno

pareigybės aprašymo papildymo.

3. Šio

straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 60

procentų pareiginės algos.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

42(2) straipsnis. Pavėluotas darbo

užmokesčio

ir kitų su tarnybos santykiais susijusių išmokų mokėjimas

Kai dėl Kalėjimų

departamento arba jam pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės kaltės pavėluotai

išmokamas darbo užmokestis ar kitos su tarnybos santykiais

susijusios išmokos, kartu su jomis pareigūnui išmokami įstatymų nustatyto

dydžio delspinigiai.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Neteko

galios nuo 2003 m. gegužės 21 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Pareigūnų kvalifikacinės kategorijos ir jų suteikimo tvarka

1. Pareigūnams,

atsižvelgiant į jų tarnybinės veiklos rezultatus, dalykines savybes,

profesinius įgūdžius ir administracinius gebėjimus, gali būti suteiktos

kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinės kategorijos yra 3: aukščiausia yra 1

kvalifikacinė kategorija, žemiausia – 3 kvalifikacinė kategorija.

Kvalifikacines kategorijas, atsižvelgdami į kvalifikacijos vertinimo komisijos

siūlymą, gali suteikti:

1) Kalėjimų

departamento direktoriui – teisingumo ministras;

2) Kalėjimų

departamento pareigūnams, šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės

įmonių direktoriams, jų pavaduotojams ir tarnybų vadovams – Kalėjimų

departamento direktorius;

3) kitiems

Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams –

atitinkamai šių įstaigų ir valstybės įmonių direktoriai.

3. Priimant

pareigūnus į pareigas, jiems gali būti suteikiama 3 kvalifikacinė kategorija,

atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, profesinius gebėjimus ir darbo patirtį.

4. Jeigu iki

priėmimo į pareigūno pareigas asmeniui pagal Valstybės tarnybos įstatymą buvo

suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė klasė arba pagal pareigūnų statusą

reglamentuojančius teisės aktus buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė

kategorija, jos, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, profesinius gebėjimus ir

darbo patirtį, gali būti atitinkamai prilyginamos Kalėjimų departamento arba

jam pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės pareigūnams suteikiamoms

kvalifikacinėms kategorijoms.

5. Šio

straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais pareigūnui kvalifikacinę

kategoriją gali suteikti šį pareigūną į pareigas priimantis asmuo.

Kalėjimų departamento direktoriaus tarnybinę veiklą per kalendorinius metus

vertina teisingumo ministro įsakymu sudaryta kvalifikacijos vertinimo komisija.

Kalėjimų departamento pareigūnų, šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir

valstybės įmonių direktorių, jų pavaduotojų ir tarnybų vadovų tarnybinę veiklą

per kalendorinius metus vertina Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu

sudaryta kvalifikacijos vertinimo komisija. Kitų Kalėjimų departamentui

pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinę veiklą per

kalendorinius metus vertina šių įstaigų ir valstybės įmonių direktorių

įsakymais sudarytos kvalifikacijos vertinimo komisijos.

Kvalifikacijos vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams. Kvalifikacijos

vertinimo komisija susideda iš 5 asmenų.

8. Apie būsimą

tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente,

šiam departamentui pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje ne vėliau kaip

prieš 20 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios pranešama

pareigūnui.

Kvalifikacijos vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti

arba labai gerai, arba gerai, arba nepatenkinamai.

10.

Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai

gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui, šiam

departamentui pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės direktoriui siūlo:

1) suteikti

pareigūnui kvalifikacinę kategoriją, jeigu ji dar nebuvo suteikta;

2) suteikti

pareigūnui aukštesnę kvalifikacinę kategoriją;

3) palikti tą

pačią (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir gaunamą priedą už kvalifikacinę

kategoriją.

11. Pareigūnui,

kurio tarnybinę veiklą kvalifikacijos vertinimo komisija įvertino gerai,

paliekama ta pati kvalifikacinė kategorija.

12.

Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą

nepatenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui, šiam

departamentui pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės direktoriui siūlo:

1) tobulinti

pareigūno kvalifikaciją;

2) suteikti

pareigūnui žemesnę kvalifikacinę kategoriją;

3) tuo atveju,

jeigu pareigūnas turi 3 kvalifikacinę kategoriją, ją panaikinti.

13. Pareigūnų

kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką, taip pat konkrečius reikalavimus

kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato ir kvalifikacijos vertinimo

komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis.

Neteko galios nuo 2003 m. gegužės 21 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

SOCIALINĖS GARANTIJOS

straipsnis. Pareigūnų pensijos

Pareigūnų

aprūpinimo pensijomis tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymas ir kiti įstatymai.

straipsnis. Pareigūnų atostogos

1. Nustatoma tokia

kasmetinių atostogų trukmė pareigūnams, atsižvelgiant į pareigūno tarnybos

stažą:

1) 30

kalendorinių dienų – ištarnavusiems iki 10 metų;

2) 35

kalendorinės dienos – ištarnavusiems nuo 10 iki 15 metų;

3) 40

kalendorinių dienų – ištarnavusiems nuo 15 iki 20 metų;

4) 45

kalendorinės dienos – ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų.

2. Pareigūnams,

dirbantiems gydymo-pataisos namuose, kuriuose bausmę atlieka asmenys, nuteisti

laisvės atėmimu ir sergantys infekcinėmis ligomis, kasmetinių atostogų trukmė,

nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, pailginama 10 kalendorinių dienų. Šia

atostogų lengvata taip pat naudojasi Kalėjimų departamentui

pavaldžių įstaigų specialių skyrių, kuriuose laikomi infekcinėmis ligomis

sergantys asmenys, pareigūnai.

Kitas atostogų rūšis ir trukmę bei jų suteikimo pareigūnams tvarką nustato šis

statutas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

47(1)

straipsnis. Pareigūnų tarnybos stažas

1. Pareigūno tarnybos stažas (toliau –

tarnybos stažas) skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į tarnybą

datą, į tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius

iki 1990 m. kovo 11 d.):

1) faktinį

tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros

sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente (Pataisos

reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos bei jam pavaldžiose

įstaigose ir valstybės įmonėse), jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse

bei Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario

statuso įgijimo dienos;

2) darbo

įstaigose bei organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į

jas, būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos

ministerijos kadrų rezervą, Valstybės saugumo departamento pareigūnų (kadrų)

rezervą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų (personalo) rezervą;

3) nuteisto

pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau jis išteisintas;

4) faktinį

tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus

reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir

batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) darbo policijoje

(milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės

saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente

(Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos bei jam

pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse) bei jam pavaldžiose įstaigose ir

valstybės įmonėse laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos

pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

6) darbo laiką,

dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, gaisrininku,

gaisrininku vairuotoju Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis

darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu;

7) vieną

tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento

struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – įskaitant kaip 3 tarnybos dienas;

8) asmeniui,

pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje,

ir asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos

nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

9) mokymosi

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose

vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų),

saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose

laikas gali būti įskaitytas į tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į

tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose,

aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę

asmenys yra priimti į tarnybą per 3 mėnesius, neįskaitant ligos, nėštumo ir

gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo

kariniuose mokymuose trukmės;

10) vieną

tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu: taikos

įvedimo misijose – kaip 3 tarnybos dienas, taikos palaikymo misijose ir

patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 tarnybos dienas;

11) pareigūno

laikinojo nedarbingumo laiką, kasmetinių, papildomų, nėštumo ir gimdymo,

tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi ir nemokamų atostogų laiką, taip pat

buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laiką;

12) tarnybos

stažą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje, einant valstybės tarnautojo

pareigas.

2. Tarnybos

stažas, kai ne vienu metu pareigūnas eina pareigas, sudedamas.

Atsižvelgiant į tarnybos stažą, pareigūnui nustatoma šio statuto 47 straipsnyje

nurodytų kasmetinių atostogų trukmė.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

Nr.

X-661,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2678 (2006-06-28)

straipsnis. Neteko

galios nuo 2003 m. gegužės 21 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Pareigūnų kompensacijos

1. Pareigūno,

žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų

departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse, šeimai

išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) žuvusio pareigūno darbo

užmokesčio dydžio kompensacija. Ši kompensacija lygiomis dalimis išmokama

kiekvienam žuvusiojo pareigūno šeimos nariui. Žuvusysis laidojamas valstybės

lėšomis.

2. Pareigūno,

žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų

departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse, šeimos

nariais laikomi sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), žuvusiojo

vaikas (vaikai), gimęs (gimę) po jo mirties.

3. Pareigūnui,

sužeistam einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų

departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse, atsižvelgiant

į kūno sužalojimo sunkumą, kurį nustato atitinkama medicininės ekspertizės

komisija, išmokama kompensacija:

1) dėl

sužalojimo tapusiam I grupės invalidu - 60 jo vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio;

2) dėl sužeidimo

tapusiam II grupės invalidu - 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio;

3) dėl sužeidimo

tapusiam III grupės invalidu - 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio;

4) sunkaus ar

apysunkio kūno sužalojimo atveju - 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio;

5) lengvo kūno

sužalojimo atveju - 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

4. Pareigūno

žuvimo arba sužeidimo atvejais, numatytais šio straipsnio 1 ir 3 dalyse,

kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu gautą jo darbo užmokestį.

5. Pareigūnams

kompensuojama padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė ryšium su tarnyba ir

kuri yra nustatyta įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos tyrimo metu. Ši

kompensacija išmokama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

straipsnis. Draudimo išmokų ir kompensacijos nemokėjimas

Draudimo išmokos

ir kompensacijos pareigūnams nemokamos, jeigu:

1) pareigūnas

žuvo arba susižalojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;

2) pareigūnas

žuvo arba susižalojo dėl apsvaigimo nuo alkoholio, toksinių, psichotropinių ar

narkotinių medžiagų;

3) pareigūnas

nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo;

4) pareigūnas

žuvo arba susižalojo dėl autoavarijos, vairuodamas transporto priemonę, kai

neturėjo teisės ją vairuoti, arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam

nuo alkoholio, toksinių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų, arba

neturinčiam teisės ją vairuoti;

5) pareigūno

sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų

atlikimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Pareigūnų sveikatos priežiūra

Pareigūnai

draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu Sveikatos draudimo įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

52 straipsnis. Pareigūnų aprūpinimas gyvenamosiomis

patalpomis ir perkėlimo išlaidų atlyginimas

1. Pareigūnams,

paskyrimo vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, įstatymų nustatyta tvarka

gali būti suteikiamos tarnybinės gyvenamosios patalpos.

2. Kol

pareigūnui bus suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa arba kol jis apsirūpins

gyvenamąja patalpa, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka gali būti kompensuojama dalis gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų.

3. (Neteko

galios nuo 2003 m. gegužės 21 d.)

4. Pareigūnams

ir jų šeimos nariams Vyriausybės nustatyta tvarka atlyginamos perkėlimo

tarnauti į kitą vietovę išlaidos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Pareigūnų darbo ir poilsio laikas

1. Normali

pareigūnų darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Jeigu

Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės vadovybė

paveda, pareigūnai gali dirbti ilgiau negu nustatyta darbo savaitės valandų

norma. Už tai jiems papildomai mokama Vyriausybės arba jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

2. Pagal

Kalėjimų departamento direktoriaus arba šiam departamentui pavaldžios įstaigos

ar valstybės įmonės vadovo iš anksto patvirtintą grafiką pareigūnai privalo

budėti, kad esant būtinumui juos būtų galima iškviesti neatidėliotiniems

veiksmams atlikti. Budėjimo metu pareigūnas turi būti namuose arba kitoje iš

anksto aptartoje vietoje ne darbo laiku. Budėjimo laikas prilyginamas ne mažiau

kaip trečdaliui darbo laiko. Už budėjimą per artimiausias 10 dienų suteikiamas

poilsio laikas tokios pat trukmės kaip darbo laikui prilygintas budėjimo

laikas.

3. Pareigūnų darbo ir poilsio

režimą nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Straipsnio redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

straipsnis. Kitos pareigūnų socialinės garantijos

1. Pareigūnams

taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos socialinės

garantijos.

2. Laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų

laikotarpiu pareigūnams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas

vidutinis jų darbo užmokestis, o vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai,

atostogų laikotarpiu – 70 procentų (nuo 2007 m. sausio 1 d. – 85 procentai) vidutinio jų darbo užmokesčio. Nuo 2007 m. liepos 1 d. šios išmokos dydis nuo

nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis 6 mėnesiai, yra 100

procentų, o likusį laiką – 85 procentai šia tvarka apskaičiuoto vidutinio jų

darbo užmokesčio. Jeigu pareigūnui gimsta du ir daugiau vaikų, vaiko

priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogų laikotarpiu pareigūnui mokamas

100 procentų vidutinis jo darbo užmokestis.

3. Tėvystės atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas

Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų darbo užmokestis, jeigu

jie gyvena santuokoje su kūdikio motina.

Straipsnio redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

56 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam

pavaldžių įstaigų aprūpinimas šaunamaisiais ginklais ir specialiosiomis

priemonėmis

1. Kalėjimų

departamento struktūrą ir valstybės tarnautojų bei darbuotojų pareigybių

sąrašus tvirtina šio departamento direktorius, neviršydamas nustatyto

metinio darbo užmokesčio fondo ir didžiausio leistino valstybės tarnautojų

pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus.

2. Kalėjimų

departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių struktūrą, atsižvelgdamas į

jų nuostatuose ir įstatuose apibrėžtus uždavinius, funkcijas, bausmių vykdymo

ir kalinimo režimų užtikrinimo specifiką, nustato šio departamento direktorius.

3. Kalėjimų

departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų pareigybių

sąrašus, neviršydamas nustatyto metinio darbo užmokesčio fondo, tvirtina šio

departamento direktorius.

4. Kalėjimų

departamentui pavaldžių įstaigų vadovai, neviršydami nustatyto metinio darbo

užmokesčio fondo, tvirtina šių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų

pareigybių sąrašus, o Kalėjimų departamentui pavaldžių valstybės įmonių vadovai

– šių įmonių darbuotojų pareigybių sąrašus.

5. (Neteko

galios nuo 2003 m. gegužės 21 d.)

departamentas ir jam pavaldžios įstaigos šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir

specialiąsias priemones įsigyja įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Šaunamieji

ginklai, šaudmenys ir specialiosios priemonės saugomos bei išduodamos Kalėjimų

departamente ir jam pavaldžiose įstaigose Kalėjimų departamento direktoriaus

nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

57 straipsnis. Kalėjimų departamento bei jam

pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos kontrolė

Kalėjimų

departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklą kontroliuoja

Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos valstybės institucijos bei

pareigūnai.

_______________

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

2, 3, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 21, 22, 23, 24, 28, 32, 36, 37, 41, 42, 44, 47,

50, 51, 52, 54, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, STATUTO PAPILDYMO 42(1),

42(2), 47(1) STRAIPSNIAIS IR 43, 45, 48 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS

GALIOS ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis ir 32 straipsnis

įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu

(Žin., 2002, Nr. 13-467),

t. y. nuo 2003 m. liepos 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-124,

2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 28-876 (2005-02-26)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

54 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. kovo 1 d.

Jeigu pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros, kol jam

sueis vieni metai, atostogose, pagal šio įstatymo nuostatas apskaičiuota 70

procentų vidutinio jų darbo užmokesčio suma yra mažesnė nei mokėta iki šio

įstatymo įsigaliojimo, toliau mokama anksčiau nustatyto dydžio suma.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-419,

2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5181 (2005-12-08)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-661, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2678 (2006-06-28)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

42, 471 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.

Įsigaliojus

šiam įstatymui, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams,

esantiems vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogose,

apskaičiuotos sumos perskaičiuojamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ir

mokamos nuo šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-793, 2006-07-19,

Žin., 2006, Nr. 87-3404 (2006-08-08)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1341,

2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5349 (2007-12-15)

TARNYBOS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO

54 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui, pareigūnams iki tol mokamas vidutinis darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 54 straipsnį, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, atitinkamai perskaičiuojamas, padidinamas ir (ar) pratęsiamas jo mokėjimo laikotarpis.

Pareigūnams,

esantiems vaiko priežiūros atostogose (nepaisant to, ar vaiko priežiūros

atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo), kuriems vidutinio darbo

užmokesčio mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) suėjo vieni

metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. mokėjimas tęsiamas, jeigu vaikui (vaikams) dar

nėra suėję dveji metai.

***

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-12-19)

autrap@lrs.lt

*54 straipsnis. Kitos pareigūnų socialinės garantijos1. Pareigūnams taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos socialinės garantijos.2. Laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų darbo užmokestis. Vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, kol vaikui sueis vieni metai, pareigūnams mokama 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai vidutinio jų darbo užmokesčio. 3. Jeigu pareigūnui gimsta du ar daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, vidutinis darbo užmokestis, mokamas pareigūnui šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, didinamas atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus ir t.t.). Išmoka už nėštumo ir gimdymo laikotarpį didinama tokia pat tvarka. Kai pareigūnei, gaunančiai išmoką vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokamos abi šios išmokos.4. Jeigu pareigūnas, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis dveji metai, gauna darbo užmokestį, kuris yra mažesnis už vidutinį darbo užmokestį, nurodytą šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, laikotarpiu, kol vaikui sueis dveji metai, jam mokamas šio vidutinio darbo užmokesčio ir jo gaunamo atitinkamo mėnesio darbo užmokesčio skirtumas.5. Tėvystės atostogų laikotarpiu pareigūnui mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jo darbo užmokestis, jeigu jis pripažino tėvystę.

*Pastaba: Įsigaliojus šiam įstatymui Nr. X-1341, pareigūnams iki tol mokamas vidutinis darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 54 straipsnį, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, atitinkamai perskaičiuojamas, padidinamas ir (ar) pratęsiamas jo mokėjimo laikotarpis.

Pareigūnams, esantiems vaiko

priežiūros atostogose (nepaisant to, ar vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar

suteikiamos iš naujo), kuriems vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo laikas buvo

pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) suėjo vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. mokėjimas tęsiamas, jeigu vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji metai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

TREČIASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ IR

KITŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ

PRIĖMIMAS IR

RENGIMAS

straipsnis. Pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų atranka

1. Į pareigūnų

pareigas savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 20 metų

valstybinę kalbą mokantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal

išsilavinimą, intelektą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei

sveikatos būklę tinka eiti Kalėjimų departamento bei jam

pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų pareigas.

2. (Neteko

galios nuo 2003 m. gegužės 21 d.)

Kalėjimų departamento direktoriumi, jo pavaduotojais, tarnybų viršininkais ir

jų pavaduotojais, šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių

vadovais ir jų pavaduotojais gali būti tik aukštąjį išsilavinimą turintys

asmenys. Kitų pareigūnų išsilavinimo cenzą nustato Teisingumo ministerija.

4. Asmenys,

priimami į tarnybą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir

valstybės įmonėse, yra tikrinami pagal Vidaus reikalų ministerijos ir policijos

įstaigų įskaitas. Šio specialaus tikrinimo tvarką nustato Teisingumo

ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.

5. Asmenų,

priimamų eiti pareigūnų pareigas, bei pareigūnų tarnybos eigoje tinkamumo

tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimą Kalėjimų departamento arba jam

pavaldžios įstaigos ar valstybės įmonės siuntimu atlieka Sveikatos priežiūros

tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

6. Asmenų,

priimamų dirbti į pareigūnų pareigas, ir šių pareigūnų tinkamumo tolesnei

tarnybai sveikatos kriterijus nustato Teisingumo ministerija kartu su Sveikatos

apsaugos ministerija. Tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimų

tvarką ir periodinių sveikatos patikrinimų Sveikatos priežiūros tarnybos prie

Vidaus reikalų ministerijos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarką

nustato Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

11 straipsnis.

Priėmimo į tarnybą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir

valstybės įmonėse apribojimai

1. Į tarnybą

Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse

negali būti priimtas asmuo:

1) jeigu jis

neatliko Karo prievolės įstatymo nustatytos pradinės karo prievolės. Šis

reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, įstatymo numatytais atvejais ir

tvarka nuo šios prievolės atleistiems, taip pat asmenims, kuriems ji atidėta ar

pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais;

2) pagal

sveikatos būklės patikrinimo išvadą netinkamas tarnauti pareigūnu Kalėjimų

departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse;

3) praradęs

valstybės tarnautojo statusą Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais

pagrindais, išskyrus jo numatytas išlygas;

4) jeigu

Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje

tarnauja jo tėvai, įtėviai, sutuoktinis, brolis, sesuo, vaikas, įvaikis, taip

pat sutuoktinio tėvai, įtėviai, brolis, sesuo, vaikas arba įvaikis, su kuriuo

būtų tiesioginio pavaldumo ar kontrolės ryšys;

5) jeigu jis yra

įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu;

6) teistas už

nusikaltimą;

7) kurio

artimiausias giminaitis (tėvai, įtėviai, sutuoktinis, brolis, sesuo, vaikas,

įvaikis) atlieka laisvės atėmimo bausmę;

8) buvęs SSRS

valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju - pagal

Įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo

ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ reikalavimus.

2. Jeigu

atrankos į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje ar

valstybės įmonėje metu nustatyta priimamą asmenį kompromituojančių duomenų,

vadovas, turintis priėmimo į tarnybą teisę, savarankiškai sprendžia apie asmens

tinkamumą tarnybai. Atsisakius asmenį priimti į tarnybą, vadovas, turintis

priėmimo į tarnybą teisę, privalo šį asmenį informuoti apie turimus jį

kompromituojančius duomenis.

3. Ginčus,

kilusius dėl priėmimo į tarnybą, nagrinėja Kalėjimų departamento direktorius ir

Teisingumo ministerijos vadovybė.

4. Sprendimai

dėl atsisakymo priimti į tarnybą gali būti skundžiami teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Pareigūnų skyrimas į pareigas

1. Priimant į

tarnybą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės

įmonėse, pareigūną į pareigas skiriantis vadovas pareigūnui nuo skyrimo į

pareigas dienos nustato nuo 1 iki 6 mėnesių išbandymo terminą. Jeigu išbandymo

terminas yra pasibaigęs, o pareigūnas neatleistas iš pareigų, laikoma, kad jo

tarnyba įvertinta teigiamai ir tęsiama toliau. Įvadinio mokymo, atostogų ir

laikinojo nedarbingumo laikas į išbandymo terminą neįskaitomas. Teisingumo

ministro skiriamiems pareigūnams išbandymo terminas gali būti nenustatomas.

2. Priimamas į

tarnybą asmuo priėmimo dieną turi būti pasirašytinai supažindintas su savo

pareigybės aprašymu.

3. Jeigu

paskyręs pareigūną vadovas pripažįsta, kad išbandymo rezultatai yra

nepatenkinami, pareigūnas iki išbandymo termino pabaigos atleidžiamas iš

tarnybos vadovaujantis šio statuto 32 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Atleisti

pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 2 dalies 6 punktą galima

išbandymo terminui nepasibaigus. Šioje dalyje numatytais atvejais pareigūnas

atleidžiamas iš tarnybos tik įspėjus jį apie atleidimą raštu ne vėliau kaip

prieš 3 dienas.

4. (Neteko

galios nuo 2003 m. gegužės21 d.)

5. Visus

Kalėjimų departamento pareigūnus, šiam departamentui pavaldžių įstaigų ir

valstybės įmonių pareigūnus ir vyresniuosius pareigūnus į pareigas skiria ir iš

jų atleidžia Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamentui

pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovai į pareigas skiria ir iš jų

atleidžia jaunesniuosius pareigūnus.

6. Kalėjimų

departamento direktorių, jo pavaduotojus bei šiam departamentui pavaldžių

įstaigų ir valstybės įmonių vadovus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia

teisingumo ministras.

7. Kalėjimų

departamento direktorius, jo pavaduotojai, šio departamento tarnybų viršininkai

ir jų pavaduotojai, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės

įmonių vadovai ir jų pavaduotojai bei šių įstaigų ir valstybės įmonių tarnybų

viršininkai ir jų pavaduotojai į šias pareigas skiriami objektyviai įvertinus

jų profesinį pasirengimą, įgūdžius ir privalumus uždaro konkurso būdu.

8. Priimtam į

tarnybą pareigūnui pradedama pildyti asmens byla. Asmens bylos turinį ir jos

pildymo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

9. Pareigūnų

tarnybinių pažymėjimų formą, jų išdavimo, keitimo ir paėmimo iš pareigūnų

tvarką nustato Teisingumo ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Pareigūnų priesaika

1. Pareigūnai ne vėliau kaip per mėnesį nuo jų paskyrimo į

pareigas ir suteikimo jiems pareiginių laipsnių prisiekia Lietuvos valstybei.

Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, Kalėjimų departamento pareigūnas (-ė) (vardas, pavardė),

Jums liudijant:

prisiekiu, negailėdamas (-a) savo jėgų ir gyvybės, ištikimai

tarnauti Lietuvos Respublikai, sąžiningai vykdyti jos įstatymus ir viršininkų

įsakymus;

prisiekiu griežtai laikytis teisėtumo, gerbti žmogaus teises ir

laisves;

prisiekiu dorai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo poelgių,

kurie galėtų pakenkti geram Kalėjimų departamento pareigūno (-ės) vardui.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, Kalėjimų departamento pareigūnas (-ė) (vardas, pavardė),

Jums liudijant:

prisiekiu, negailėdamas (-a) savo jėgų ir gyvybės, ištikimai

tarnauti Lietuvos Respublikai, sąžiningai vykdyti jos įstatymus ir

viršininkų įsakymus;

prisiekiu griežtai laikytis teisėtumo, gerbti

žmogaus teises ir laisves;

prisiekiu

dorai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo poelgių, kurie galėtų pakenkti

geram Kalėjimų departamento pareigūno (-ės) vardui.“

2. Prisiekusio

pareigūno pasirašytas lapas su priesaikos tekstu saugomas šio pareigūno asmens byloje.

3. Kalėjimų

departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų

prisaikdinimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-419, 2005-11-22,

Žin., 2005, Nr. 143-5181 (2005-12-08)

straipsnis. Pareigūnų rengimas

1. Pareigūnai

įvadinį mokymą išeina Kalėjimų departamento Mokymo centre, o kvalifikaciją

tobulina šiame centre ir kvalifikacijos tobulinimo įstaigose.

2. Kalėjimų

departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams įvadinio

mokymo bei kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu yra paliekamos einamos

pareigos ir mokamas nustatytas darbo užmokestis.

3. Pareigūnų

įvadinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo Kalėjimų departamento Mokymo

centre tvarką nustato šio departamento direktorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1545,

2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 49-2158 (2003-05-21)

straipsnis. Pareigūnų atestavimas

1. Pareigūnų

sugebėjimai, profesinė veikla, asmeninės savybės, taip pat ar jie tinka eiti

šias pareigas, įvertinami atestacijos metu.

2. Pareigūnai

pirmą kartą atestuojami pasibaigus bandomajam laikotarpiui. Vėliau jie

atestuojami kas ketveri metai.

3. Prireikus

Teisingumo ministerijos vadovybė, Kalėjimų departamento direktorius, šiam

departamentui pavaldžių įstaigų arba valstybės įmonių vadovai gali surengti sau

pavaldžių pareigūnų neeilinį atestavimą.

4. Atestavimo

tvarką nustato Teisingumo ministerija.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

PAREIGINIAI LAIPSNIAI IR TARNYBINĖ UNIFORMA

straipsnis. Pareigūnų pareiginiai laipsniai

Pareigūnų

statutiniams santykiams reglamentuoti bei einamoms pareigoms žymėti nustatomi

šie pareiginiai laipsniai:

1) jaunesnieji

pareigūnai - prižiūrėtojas, vyresnysis prižiūrėtojas, viršila;

2) pareigūnai -

jaunesnysis inspektorius, inspektorius, vyresnysis inspektorius;

3) vyresnieji

pareigūnai - tarnybos viršininko pavaduotojas, tarnybos viršininkas,

direktoriaus pavaduotojas;

4) vyriausieji pareigūnai

- direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas, generalinis direktorius.

straipsnis. Pareigūnai, turintys įgaliojimus suteikti pareiginius laipsnius

1. Jaunesniųjų

pareigūnų pareiginius laipsnius suteikia Kalėjimų departamento direktorius bei

jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovai.

2. Pareigūnų ir

vyresniųjų pareigūnų pareiginius laipsnius suteikia Kalėjimų departamento

direktorius.

3. Vyriausiųjų

pareigūnų pareiginius laipsnius suteikia teisingumo ministras.

4. Pareiginių

laipsnių suteikimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.

straipsnis. Pareigūnų tarnybinė uniforma ir skiriamieji ženklai

1. Pareigūnai

dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto

pavyzdžio tarnybinę uniformą su pareiginių laipsnių ženklais ir simbolika.

2. Pareigūnams

tarnybinė uniforma išduodama nemokamai.

Tarnybinės uniformos išdavimo normas bei dėvėjimo tvarką nustato Teisingumo

ministerija.

PENKTASIS SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

TEISINĖ PADĖTIS

straipsnis. Pareigūnų teisinė padėtis

1. Pareigūnų

gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, teises bei laisves gina Lietuvos Respublikos

įstatymai.

2. Pareigūnai,

atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.

3. Jeigu

pareigūnas gauna įstatymams ar kitiems teisės aktams prieštaraujantį įsakymą ar

nurodymą, jis turi vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, o apie

neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Kalėjimų departamento vadovybei.

Neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas neatleidžia pareigūno nuo atsakomybės.

4. Kiekvienas

pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus bei jų pasekmes.

5. Pareigūnų

teisėti nurodymai, susiję su tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi

visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

6. Už įstatymų,

šio statuto ir kitų teisės aktų pažeidimus bei padarytas nusikalstamas veikas

pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

straipsnis. Pareigūnų profesinių interesų įgyvendinimas

1. Pareigūnai

gali steigti draugijas, klubus ir kitus susivienijimus, tenkinančius jų profesinius,

kultūrinius ir socialinius poreikius. Jų veiklą reglamentuoja įstatymų

nustatyta tvarka priimti ir įregistruoti įstatai (nuostatai).