LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas
24 versijos
· 2003-04-29 — 2018-12-01
2018-12-01
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2017-12-01
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2017-09-01
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2017-01-01
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2016-01-01
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2015-03-01
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2013-09-28
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2013-07-20
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2013-06-01
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2012-12-31
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2012-01-06
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2011-12-31
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2011-12-08
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2010-07-20
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2010-07-13
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2010-01-01
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2009-08-01
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2008-06-30
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2007-12-15
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2006-07-19
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2006-06-08
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2005-11-22
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2005-02-15
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respu
2003-04-29
Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Re
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2010-07-20
@@ -3790,13 +3790,13 @@
šiam įstatymui, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams, esantiems
vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogose, apskaičiuotos sumos
perskaičiuojamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ir mokamos nuo šio
įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos.
ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams,
esantiems vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogose,
apskaičiuotos sumos perskaičiuojamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ir
mokamos nuo šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos.
5.
@@ -3920,6 +3920,8 @@
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja Statuto redakcija
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2
dalį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. (įstatymo įsigaliojimas keistas)
@@ -3946,9 +3948,9 @@
Įstatymas
Nr. XI-370, 2009-07-17,
Žin., 2009, Nr. 91-3924 (2009-07-31)
Nr. XI-370,
2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3924 (2009-07-31)
TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE
@@ -4026,11 +4028,41 @@
ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-987,
2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4538 (2010-07-20)
TARNYBOS
KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO
53 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos dėl nėštumo ir
gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais
pareigūnams mokamų išmokų įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo nuostatos dėl laikinojo
nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamų išmokų įsigalioja 2010 m. rugpjūčio
1 d.
Šio įstatymo nuostatos taikomos po šio
įstatymo įsigaliojimo skiriamoms išmokoms.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2010-07-15)
(2010-07-28)
autrap@lrs.lt
@@ -4402,21 +4434,21 @@
straipsnis. Išeitinė išmoka
Kai pareigūnas
atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7
punktus ir 2 dalies 4 ir 18 punktus, atleidimo iš tarnybos dieną jam išmokama
jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į nepertraukiamąjį
to pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų
departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar
valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba
jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje (į nepertraukiamąjį pareigūno
Kai pareigūnas atleidžiamas
iš tarnybos pagal šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7 punktus ir 2
dalies 4 ir 18 punktus, atleidimo iš tarnybos dieną jam išmokama jo vidutinio
darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į nepertraukiamąjį to
pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente
prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės
įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam
pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje (į nepertraukiamąjį pareigūno
tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus
@@ -4660,31 +4692,85 @@
straipsnis. Pareigūnų darbo užmokestis
1. Pareigūnų
darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei
stažą, turimą rangą, kvalifikacinę kategoriją, apmokėjimas už darbą poilsio ir
švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, taip pat
pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.
2. Kalėjimų
departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga, priedai ir
priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei
viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir šio
statuto nustatyta tvarka.
1 ir 2 dalių redakcija galioja iki 2011
m. gruodžio 31 d.:
1. Pareigūnų
darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą,
turimą rangą, kvalifikacinę kategoriją, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių
dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, taip pat pareiginės
algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.
2. Kalėjimų
departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga, priedai ir
priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei
viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir šio
statuto nustatyta tvarka.
3 dalies redakcija iki 2011 m. gruodžio 31
m. gruodžio 31 d.
3 dalies redakcija iki 2011 m. gruodžio
31 d.:
3. Pareigūnams
nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal
pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:
1) už pataisos
jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,1 bazinio dydžio;
2) už pataisos
jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,15 bazinio dydžio;
3) už pataisos
jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,25 bazinio dydžio;
4) už pataisos
pareigūno III rangą – 0,3 bazinio dydžio;
5) už pataisos
pareigūno II rangą – 0,35 bazinio dydžio;
6) už pataisos
pareigūno I rangą – 0,4 bazinio dydžio;
7) už pataisos
vyresniojo pareigūno III rangą – 0,45 bazinio dydžio;
8) už pataisos
vyresniojo pareigūno II rangą – 0,5 bazinio dydžio;
9) už pataisos
vyresniojo pareigūno I rangą – 0,55 bazinio dydžio;
10) už pataisos
vyriausiojo pareigūno rangą – 0,7 bazinio dydžio;
11) už pataisos
generalinio pareigūno rangą – 0,8 bazinio dydžio.“
3 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1
d.:
@@ -4696,1138 +4782,1126 @@
1) už pataisos
jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,1 bazinio dydžio;
jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 bazinio dydžio;
2) už pataisos
jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,15 bazinio dydžio;
jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 bazinio dydžio;
3) už pataisos
jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,25 bazinio dydžio;
jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio;
4) už pataisos
pareigūno III rangą – 0,3 bazinio dydžio;
pareigūno III rangą – 0,35 bazinio dydžio;
5) už pataisos
pareigūno II rangą – 0,35 bazinio dydžio;
pareigūno II rangą – 0,4 bazinio dydžio;
6) už pataisos
pareigūno I rangą – 0,4 bazinio dydžio;
pareigūno I rangą – 0,5 bazinio dydžio;
7) už pataisos
vyresniojo pareigūno III rangą – 0,45 bazinio dydžio;
vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 bazinio dydžio;
8) už pataisos
vyresniojo pareigūno II rangą – 0,5 bazinio dydžio;
vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 bazinio dydžio;
9) už pataisos
vyresniojo pareigūno I rangą – 0,55 bazinio dydžio;
vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 bazinio dydžio;
10) už pataisos
vyriausiojo pareigūno rangą – 0,7 bazinio dydžio;
vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 bazinio dydžio;
11) už pataisos
generalinio pareigūno rangą – 0,8 bazinio dydžio.“
generalinio pareigūno rangą – 1 bazinio dydžio.
4 dalies redakcija iki 2011 m. gruodžio
31 d.:
4.
Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines
kategorijas:
1)
už 3 kategoriją – 10 procentų pareiginės algos;
2)
už 2 kategoriją – 20 procentų pareiginės algos;
3)
už 1 kategoriją – 30 procentų pareiginės algos.
4 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1
d.:
4.
Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines
kategorijas:
1)
už 3 kategoriją – 15 procentų pareiginės algos;
2)
už 2 kategoriją – 30 procentų pareiginės algos;
3)
už 1 kategoriją – 50 procentų pareiginės algos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-370,
2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3924 (2009-07-31)
Nr. XI-535,
2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6782 (2009-12-22)
Nr. XI-947,
2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4301 (2010-07-13)
Nr. XI-948, 2010-06-30,
Žin., 2010, Nr. 82-4302 (2010-07-13)
42
straipsnis. Priemokos
Pareigūnams,
kurių tarnyba tiesiogiai susijusi su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu,
gali būti mokama iki 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoka.
43 straipsnis. Pavėluotas darbo
užmokesčio ir kitų su tarnybos santykiais susijusių išmokų mokėjimas
Kai dėl Kalėjimų
departamento arba jam pavaldžios įstaigos kaltės pavėluotai išmokamas darbo
užmokestis ar kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos, kartu pareigūnui
išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.
44
straipsnis. Pareigūnų kvalifikacinės kategorijos ir jų suteikimo tvarka
1. Pareigūnams,
atsižvelgiant į jų tarnybinės veiklos rezultatus, dalykines savybes,
profesinius įgūdžius ir administracinius gebėjimus, gali būti suteiktos
kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinės kategorijos yra trys: aukščiausia
yra 1 kvalifikacinė kategorija, žemiausia – 3 kvalifikacinė kategorija.
2.
Kvalifikacines kategorijas, atsižvelgdami į kvalifikacijos vertinimo komisijos
siūlymą, gali suteikti:
1) Kalėjimų
departamento direktoriui, direktoriaus pavaduotojams ir šiam departamentui
pavaldžios įstaigos direktoriui – teisingumo ministras;
2) kitiems Kalėjimų departamento pareigūnams, šiam
departamentui pavaldžių įstaigų direktorių pavaduotojams ir administracijos
padalinių vadovams – Kalėjimų departamento direktorius;
3) kitiems
Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams – šių įstaigų direktoriai.
3. Priimant
pareigūnus į pareigas, jiems gali būti suteikiama 3 kvalifikacinė kategorija,
atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį.
4. Jeigu iki
skyrimo į pareigūno pareigas asmeniui pagal Valstybės tarnybos įstatymą buvo
suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė klasė arba pagal pareigūnų statusą reglamentuojančius
teisės aktus buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė kategorija, jos,
atsižvelgiant į asmens kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį,
gali būti atitinkamai prilyginamos Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios
įstaigos pareigūnams suteikiamoms kvalifikacinėms kategorijoms, jeigu nuo
asmens atleidimo iš buvusios tarnybos dienos iki skyrimo į Kalėjimų
departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareigas dienos nepraėjo
daugiau kaip 2 mėnesiai.
5. Šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais pareigūnui kvalifikacinę
kategoriją gali suteikti (palikti) šį pareigūną į pareigas skiriantis
(perkeliantis) vadovas skyrimo (perkėlimo) į pareigas dieną.
6. Kalėjimų
departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šiam departamentui
pavaldžios įstaigos direktoriaus tarnybinę veiklą per kalendorinius metus
vertina teisingumo ministro įsakymu sudaryta kvalifikacijos vertinimo komisija.
Kitų Kalėjimų departamento pareigūnų ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų
direktorių pavaduotojų ir administracijos padalinių vadovų tarnybinę veiklą per
kalendorinius metus vertina Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaryta
kvalifikacijos vertinimo komisija. Kitų Kalėjimų departamentui pavaldžių
įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina šių įstaigų
direktorių įsakymais sudarytos kvalifikacijos vertinimo komisijos. Jeigu
pareigūno tarnybinę veiklą jo tiesioginis vadovas 2 metus iš eilės įvertina
gerai arba labai gerai, kvalifikacijos vertinimo komisija pareigūno veiklą gali
vertinti, jeigu pats pareigūnas nepateikia rašytinio prašymo, ir kartą per
trejus metus.
7.
Kvalifikacijos vertinimo komisija sudaroma 2 metams. Kvalifikacijos vertinimo
komisija susideda iš 5 narių. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje
veikia profesinė sąjunga, vienas
komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar
jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į
komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo
paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į komisijos narius neskiriamas.
8. Apie būsimą
tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar
jam pavaldžioje įstaigoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės
veiklos vertinimo pradžios pranešama pareigūnui.
9.
Kvalifikacijos vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti
labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai.
10.
Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai
gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam
pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti
pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją, jeigu ji dar nebuvo suteikta;
2) suteikti
pareigūnui aukštesnę kvalifikacinę kategoriją;
3) palikti tą
pačią (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos
dydžio vienkartinį priedą.
11. Pareigūno,
kurio tarnybinę veiklą kvalifikacijos vertinimo komisija įvertino gerai, iki
vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.
12.
Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą
patenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam
pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti
pareigūnui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę kategoriją arba panaikinti jo
turimą 3 kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti pareigūno kvalifikaciją;
2) tobulinti
pareigūno kvalifikaciją.
13.
Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą
nepatenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar šiam
departamentui pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) panaikinti
pareigūno turimą kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti jo kvalifikaciją;
2) tobulinti
pareigūno, neturinčio kvalifikacinės kategorijos, kvalifikaciją;
3) atlikti
pareigūno neeilinę atestaciją.
14.
Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pareigūno tarnybinę
veiklą labai gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar
jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti
pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją;
2) palikti
pareigūnui turimą kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos
dydžio vienkartinį priedą.
15.
Kvalifikacijos vertinimo komisija nėščių ir krūtimi maitinančių pareigūnių ir
pareigūnų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai,
tarnybinę veiklą vertina tik jų prašymu.
16. Pareigūnai
sprendimus, priimtus pagal kvalifikacijos vertinimo komisijos pasiūlymus, ir
sprendimus dėl kvalifikacinių kategorijų, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje,
per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali apskųsti
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka.
17. Pareigūnų
kvalifikacinių kategorijų suteikimo taisykles, taip pat konkrečius reikalavimus
kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato ir kvalifikacijos vertinimo
komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ
SOCIALINĖS GARANTIJOS
45
straipsnis. Pareigūnų pensijos
Pareigūnų
aprūpinimo pensijomis tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų
įstatymas ir kiti įstatymai.
46 straipsnis.
Pareigūnų atostogos
1. Nustatoma
tokia kasmetinių atostogų trukmė pareigūnams, atsižvelgiant į pareigūno
tarnybos stažą:
1) 30
kalendorinių dienų – ištarnavusiems iki 10 metų;
2) 35
kalendorinės dienos – ištarnavusiems nuo 10 iki 15 metų;
3) 40
kalendorinių dienų – ištarnavusiems nuo 15 iki 20 metų;
4) 45
kalendorinės dienos – ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų.
2. Ištarnavusiam
iki 10 metų pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų arba
neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų, suteikiamos kasmetinės 35 kalendorinių
dienų atostogos.
3. Pareigūnams
kasmetinės atostogos suteikiamos už kalendorinius metus. Pirmaisiais
kalendoriniais tarnybos metais atostogų trukmė apskaičiuojama proporcingai
išdirbtam laikui.
4. Pareigūnams,
dirbantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, kuriose laikomi asmenys,
sergantys infekcinėmis ligomis, kasmetinių atostogų trukmė, nustatyta šio
straipsnio 1 dalyje, pailginama 10 kalendorinių dienų.
5. Nemokamos
atostogos iki 3 mėnesių dėl šeiminių ar kitų svarbių aplinkybių gali būti
suteikiamos pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo ir pareigūno susitarimu.
6. Nemokamos
atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Europos Parlamento, Respublikos Prezidento ar
savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.
7. Pareigūnui,
pagal šio statuto 38 straipsnį perkeliamam į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje
vietovėje, skiriama iki 5 darbo dienų atostogų dėl pareigūno perkėlimo į kitas
pareigas. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo
užmokestis. Vidutinį mėnesinį darbo užmokestį moka įstaiga, į kurią pareigūnas
perkeltas.
8. Kitas
atostogų rūšis, trukmę ir jų suteikimo pareigūnams tvarką nustato šis statutas
ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
47
straipsnis. Pareigūnų tarnybos stažas
1. Pareigūno
tarnybos stažas (toliau – tarnybos stažas) skaičiuojamas tarnybos pradžia
laikant jo priėmimo į tarnybą datą, į tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp
jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):
1) faktinį
tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros
sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente (Pataisos
reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose
įstaigose ir valstybės įmonėse), jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse
ir Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso
įgijimo dienos;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laiką, jeigu
pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų
ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą, Valstybės saugumo
departamento pareigūnų (kadrų) rezervą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų
(personalo) rezervą;
3) nuteisto
pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau jis išteisintas;
4) faktinį
tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus
reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir
batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) darbo
policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos,
valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų
departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir
jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse) ir jam pavaldžiose
įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu
vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;
6) darbo laiką,
dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, gaisrininku,
gaisrininku vairuotoju Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis
darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu;
7) vieną
tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento
struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – kaip 3 tarnybos dienas;
8) asmeniui,
pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje,
ir asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos
nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
9) mokymosi
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose
vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų),
saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių
mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta
tvarka. Į tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose,
aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę
asmenys yra priimti į tarnybą per 3 mėnesius, neįskaitant ligos, nėštumo ir
gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo
kariniuose mokymuose trukmės;
10) vieną
tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu: taikos
įvedimo misijose – kaip 3 tarnybos dienas, taikos palaikymo misijose ir
patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 tarnybos dienas;
11) pareigūno
laikinojo nedarbingumo laiką, atostogų laiką, taip pat buvimo Vidaus reikalų
ministerijos personalo žinioje laiką;
12) tarnybos
stažą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje, einant valstybės
tarnautojo pareigas.
2. Tarnybos
stažas, kai pareigūnas eina pareigas ne vienu metu, sudedamas.
3. Atsižvelgiant
į tarnybos stažą, pareigūnui nustatoma šio statuto 46 straipsnyje nurodytų
kasmetinių atostogų trukmė.
48 straipsnis. Kompensacijos pareigūno
mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais
1. Pareigūno,
žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų
departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, šeimai išmokama vienkartinė 10
metų (120 mėnesių) žuvusio pareigūno darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ši
kompensacija lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos
nariui. Žuvusysis laidojamas už valstybės lėšas, kurios negali viršyti 40
minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžių, arba jį laidojančiam asmeniui
išmokama 40 MGL dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti.
Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.
2. Žuvusiojo
šeimos nariais laikomi vaikas (vaikai), įskaitant gimusius po jo žūties arba
mirties, ir įvaikis (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, o besimokantieji
nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių ir bendrojo
lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose – kol jiems sukaks 24 metai, taip pat
sutuoktinis, tėvai (įtėviai).
3. Pareigūnui,
kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai
susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose,
atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį,
išmokama kompensacija:
1) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 jo vidutinių mėnesinių
darbo užmokesčių dydžio;
2) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 jo vidutinių mėnesinių
darbo užmokesčių dydžio;
3) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo ir pagal Medicinos centro
išduotą sveikatos būklės patikrinimo išvadą negalinčiam eiti pareigūno pareigų
Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose – 36 jo vidutinių mėnesinių
darbo užmokesčių dydžio;
4) sunkaus
sveikatos sutrikdymo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
5) apysunkio
sveikatos sutrikdymo atveju – 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių
dydžio;
6) lengvo
sveikatos sutrikdymo atveju – 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių
dydžio.
4. Pareigūnui,
kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6
punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir
darbingumo lygis, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 4,
5 arba 6 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2 arba 3
punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį,
skirtumas.
5. Pareigūno
žūties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, numatytais šio straipsnio 1 ir 3
dalyse, kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu gautą jo darbo
užmokestį.
6. Ar pareigūno
žūtis arba sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba
Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, nustatoma Kalėjimų
departamento direktoriaus nustatyta tvarka.
7. Pareigūno
sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato
Medicinos centras, o darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos.
8. Pareigūnams
kompensuojama padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl tarnybos ir kuri
yra nustatyta įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos tyrimo metu. Ši
kompensacija išmokama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
49 straipsnis.
Kompensacijų nemokėjimas
Šio statuto 48
straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, jeigu:
1) pareigūnas
žuvo arba sutrikdė savo sveikatą darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;
2) pareigūnas
žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių,
psichotropinių ar kitokių medžiagų;
3) pareigūnas
nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia sutrikdė savo sveikatą;
4) pareigūnas
žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl eismo įvykio vairuodamas transporto
priemonę, kai neturėjo teisės ją vairuoti, arba perdavė ją vairuoti asmeniui,
apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų arba
neturinčiam teisės ją vairuoti;
5) pareigūno
sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų
ėjimu.
50
straipsnis.
Kitos kompensacijos
1. Pareigūnui,
kuris paskyrimo vietoje arba laikino perkėlimo eiti kitas pareigas kitoje
gyvenamojoje vietovėje neturi gyvenamosios patalpos, Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.
Pareigūnui, kuris laikinai perkeltas eiti kitas pareigas kitoje
gyvenamojoje vietovėje, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos
kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareigūnui gyvenamosios patalpos
nuomos išlaidas, taip pat vienkartinę negrąžinamą Vyriausybės nustatytos minimalios
mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išmoką skiria įstaiga, į kurią jis
laikinai perkeltas eiti kitas pareigas.
2. Pareigūnui,
kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių ligos ar
mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA
dydžio pašalpa. Pašalpą skiria įstaigos, kurioje pareigūnas tarnauja,
direktorius iš įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos direktoriui pašalpa skiriama iš
jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.
3 dalies redakcija iki 2011 m. gruodžio
31 d.:
3. Pareigūnui,
kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu
tarnybos tikslais, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi.
Pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo taisykles ir maksimalų važiavimo išlaidų
kompensacijos dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1
d.:
3. Pareigūnams
nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal
pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:
1) už pataisos
jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 bazinio dydžio;
2) už pataisos
jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 bazinio dydžio;
3) už pataisos
jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio;
4) už pataisos
pareigūno III rangą – 0,35 bazinio dydžio;
5) už pataisos
pareigūno II rangą – 0,4 bazinio dydžio;
6) už pataisos
pareigūno I rangą – 0,5 bazinio dydžio;
7) už pataisos
vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 bazinio dydžio;
8) už pataisos
vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 bazinio dydžio;
9) už pataisos
vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 bazinio dydžio;
10) už pataisos
vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 bazinio dydžio;
11) už pataisos
generalinio pareigūno rangą – 1 bazinio dydžio.
4 dalies redakcija iki 2011 m. gruodžio
31 d.:
4.
Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines
kategorijas:
1)
už 3 kategoriją – 10 procentų pareiginės algos;
2)
už 2 kategoriją – 20 procentų pareiginės algos;
3) už
1 kategoriją – 30 procentų pareiginės algos.
4 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1
d.:
4.
Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines
kategorijas:
1)
už 3 kategoriją – 15 procentų pareiginės algos;
2)
už 2 kategoriją – 30 procentų pareiginės algos;
3)
už 1 kategoriją – 50 procentų pareiginės algos.
3. Pareigūnui,
kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu
tarnybos tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos
važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Pareigūnų važiavimo išlaidų
kompensavimo taisykles ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį
nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4. Pareigūnai
gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Pareigūnų vežimo į
tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-370,
2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3924 (2009-07-31)
Nr. XI-535,
2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6782 (2009-12-22)
Nr. XI-947,
2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4301 (2010-07-13)
Nr. XI-948,
2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4302 (2010-07-13)
42
straipsnis. Priemokos
Pareigūnams,
kurių tarnyba tiesiogiai susijusi su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu,
gali būti mokama iki 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoka.
43 straipsnis. Pavėluotas darbo
užmokesčio ir kitų su tarnybos santykiais susijusių išmokų mokėjimas
Kai dėl Kalėjimų
departamento arba jam pavaldžios įstaigos kaltės pavėluotai išmokamas darbo
užmokestis ar kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos, kartu pareigūnui
išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.
44
straipsnis. Pareigūnų kvalifikacinės kategorijos ir jų suteikimo tvarka
1. Pareigūnams,
atsižvelgiant į jų tarnybinės veiklos rezultatus, dalykines savybes,
profesinius įgūdžius ir administracinius gebėjimus, gali būti suteiktos
kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinės kategorijos yra trys: aukščiausia
yra 1 kvalifikacinė kategorija, žemiausia – 3 kvalifikacinė kategorija.
2.
Kvalifikacines kategorijas, atsižvelgdami į kvalifikacijos vertinimo komisijos
siūlymą, gali suteikti:
1) Kalėjimų
departamento direktoriui, direktoriaus pavaduotojams ir šiam departamentui
pavaldžios įstaigos direktoriui – teisingumo ministras;
2) kitiems Kalėjimų departamento pareigūnams, šiam departamentui
pavaldžių įstaigų direktorių pavaduotojams ir administracijos padalinių
vadovams – Kalėjimų departamento direktorius;
3) kitiems
Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams – šių įstaigų direktoriai.
3. Priimant
pareigūnus į pareigas, jiems gali būti suteikiama 3 kvalifikacinė kategorija,
atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį.
4. Jeigu iki
skyrimo į pareigūno pareigas asmeniui pagal Valstybės tarnybos įstatymą buvo
suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė klasė arba pagal pareigūnų statusą
reglamentuojančius teisės aktus buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė
kategorija, jos, atsižvelgiant į asmens kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir
darbo patirtį, gali būti atitinkamai prilyginamos Kalėjimų departamento arba jam
pavaldžios įstaigos pareigūnams suteikiamoms kvalifikacinėms kategorijoms,
jeigu nuo asmens atleidimo iš buvusios tarnybos dienos iki skyrimo į Kalėjimų
departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareigas dienos nepraėjo
daugiau kaip 2 mėnesiai.
5. Šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais pareigūnui kvalifikacinę
kategoriją gali suteikti (palikti) šį pareigūną į pareigas skiriantis
(perkeliantis) vadovas skyrimo (perkėlimo) į pareigas dieną.
6. Kalėjimų
departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šiam departamentui
pavaldžios įstaigos direktoriaus tarnybinę veiklą per kalendorinius metus
vertina teisingumo ministro įsakymu sudaryta kvalifikacijos vertinimo komisija.
Kitų Kalėjimų departamento pareigūnų ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų
direktorių pavaduotojų ir administracijos padalinių vadovų tarnybinę veiklą per
kalendorinius metus vertina Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaryta
kvalifikacijos vertinimo komisija. Kitų Kalėjimų departamentui pavaldžių
įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina šių įstaigų
direktorių įsakymais sudarytos kvalifikacijos vertinimo komisijos. Jeigu
pareigūno tarnybinę veiklą jo tiesioginis vadovas 2 metus iš eilės įvertina
gerai arba labai gerai, kvalifikacijos vertinimo komisija pareigūno veiklą gali
vertinti, jeigu pats pareigūnas nepateikia rašytinio prašymo, ir kartą per
trejus metus.
7.
Kvalifikacijos vertinimo komisija sudaroma 2 metams. Kvalifikacijos vertinimo
komisija susideda iš 5 narių. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje
įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų
departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į
komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo
paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į komisijos narius neskiriamas.
8. Apie būsimą
tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar
jam pavaldžioje įstaigoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės
veiklos vertinimo pradžios pranešama pareigūnui.
9.
Kvalifikacijos vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti
labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai.
10.
Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai
gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam
pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti
pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją, jeigu ji dar nebuvo suteikta;
2) suteikti
pareigūnui aukštesnę kvalifikacinę kategoriją;
3) palikti tą
pačią (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos
dydžio vienkartinį priedą.
11. Pareigūno,
kurio tarnybinę veiklą kvalifikacijos vertinimo komisija įvertino gerai, iki
vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.
12.
Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą
patenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam
pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti
pareigūnui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę kategoriją arba panaikinti jo
turimą 3 kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti pareigūno kvalifikaciją;
2) tobulinti
pareigūno kvalifikaciją.
13.
Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą
nepatenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar šiam
departamentui pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) panaikinti
pareigūno turimą kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti jo kvalifikaciją;
2) tobulinti
pareigūno, neturinčio kvalifikacinės kategorijos, kvalifikaciją;
3) atlikti
pareigūno neeilinę atestaciją.
14.
Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pareigūno tarnybinę
veiklą labai gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar
jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:
1) suteikti
pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją;
2) palikti
pareigūnui turimą kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos
dydžio vienkartinį priedą.
15.
Kvalifikacijos vertinimo komisija nėščių ir krūtimi maitinančių pareigūnių ir
pareigūnų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai,
tarnybinę veiklą vertina tik jų prašymu.
16. Pareigūnai
sprendimus, priimtus pagal kvalifikacijos vertinimo komisijos pasiūlymus, ir
sprendimus dėl kvalifikacinių kategorijų, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje,
per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali apskųsti
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo
51 straipsnis.
Pareigūnų sveikatos priežiūra
1. Asmens
sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams teikiamos asmens sveikatos
priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, taip pat
valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir teisės aktų
nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir
savivaldybių biudžetų, savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Pareigūnų papildomo
asmens sveikatos priežiūros rėmimo programos finansuojamos iš valstybės
biudžeto.
2. Pareigūnų
darbo aplinkos visuomenės sveikatos priežiūra ir valstybinė visuomenės
sveikatos kontrolė atliekama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
52
straipsnis. Pareigūnų darbo ir poilsio laiko ypatumai
1. Normali
pareigūnų darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Jeigu
Kalėjimų departamento direktorius arba jam pavaldžios įstaigos direktorius
paveda, pareigūnai gali dirbti ilgiau, negu nustatyta darbo savaitės valandų
norma. Už tai jiems papildomai mokama kaip už viršvalandinį darbą.
2. Nustatytas
funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems
pareigūnams, dirbantiems pamainomis, įvedus suminę darbo laiko apskaitą gali
būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, kuri viršija šio
straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo
laiko normą, bet negali viršyti 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį)
darbo laiko normos. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas
pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti). Šis
laikas neturi trukti ilgiau kaip 0,5 valandos per pamainą. Šioje dalyje
nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento
direktorius.
3. Pagal
Kalėjimų departamento direktoriaus arba jam pavaldžios įstaigos direktoriaus iš
anksto patvirtintą grafiką pareigūnai privalo budėti Kalėjimų departamente ar
jam pavaldžioje įstaigoje arba iš anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo
dienai (pamainai) arba poilsio ir švenčių dienomis, kad prireikus juos būtų
galima iškviesti neatidėliotiniems veiksmams atlikti. Direktorius gali pavesti
pareigūnui budėti Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba iš
anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo dienai (pamainai) arba poilsio ir
švenčių dienomis ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o pareigūno sutikimu – ne
dažniau kaip kartą per savaitę. Budėjimo trukmė iš anksto aptartoje vietoje
negali viršyti 64 valandų per mėnesį. Budėjimas Kalėjimų departamente ar jam
pavaldžioje įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas iš anksto
aptartoje vietoje prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimą
Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje, kai viršijama nustatyta
darbo laiko trukmė, arba iš anksto aptartoje vietoje per artimiausias 10 dienų
privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas
Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba darbo laikui
prilygintas budėjimo laikas (kai budima iš anksto aptartoje vietoje) arba
pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių
atostogų, arba už tai apmokama kaip už užduočių, atliekamų viršijant nustatytą
darbo trukmę, atlikimą.
4. Nėščia
pareigūnė, pareigūnas, auginantis vaiką (vaikus) iki 3 metų, ir pareigūnas,
vienas auginantis vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (vaikus) iki 18
metų, pareigūnas, slaugantis neįgalųjį, budėti iš anksto aptartoje vietoje gali
būti skiriami tik jų sutikimu.
5. Kalėjimų
departamento pareigūnų darbo laiko ir poilsio laiko režimą nustato šio
departamento direktorius, o Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų
– šių įstaigų direktoriai.
6. Kitus
pareigūnų darbo ir poilsio laiko klausimus, kurių nereglamentuoja šis
straipsnis, reglamentuoja Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.
53 straipsnis.
Kitos pareigūnų socialinės garantijos
1. Pareigūnams
taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos socialinės
garantijos.
2. Laikinojo
nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas
Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų darbo užmokestis. Vaiko
priežiūros atostogų laikotarpiu už kiekvieną vaiką, kol vaikui sueis vieni
metai, pareigūnams mokama 100 procentų, o kol vaikui sueis 2 metai, – 85
procentai vidutinio jų darbo užmokesčio.
2 dalies nuostatos dėl laikinojo
nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamų išmokų įsigalioja 2010 m. rugpjūčio
1 d., nuostatos dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko
priežiūros atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamų išmokų įsigalioja 2011 m.
liepos 1 d.:
2. Laikinojo
nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros
atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka
apskaičiuotas vidutinis jų darbo užmokestis arba jo dalis. Mokamo vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies
dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi
vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo
įstatymo nuostatomis.
3. Jeigu
pareigūnui gimsta du ar daugiau vaikų ir šiam pareigūnui yra suteiktos šių
vaikų priežiūros atostogos, vidutinis darbo užmokestis, mokamas pareigūnui šio
straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, didinamas atsižvelgiant į vienu metu
gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus
ir t. t.). Išmoka už nėštumo ir gimdymo laikotarpį didinama tokia pat tvarka.
Kai pareigūnei, gaunančiai išmoką vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu,
suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti išmoką nėštumo
ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokamos abi šios išmokos.
3 dalis netenka galios nuo 2011 m.
liepos 1 d.
4. Jeigu pareigūnas, kuriam buvo ar yra suteiktos vaiko
priežiūros atostogos, kol vaikui sueis 2 metai, gauna darbo užmokestį, kuris
yra mažesnis už vidutinį darbo užmokestį, nurodytą šio straipsnio 2 ir 3
dalyse, laikotarpiu, kol vaikui sueis 2 metai, jam mokamas šio vidutinio darbo
užmokesčio ir gaunamo atitinkamo mėnesio darbo užmokesčio skirtumas.
4 dalis netenka galios nuo 2011 m.
liepos 1 d.
5. Tėvystės
atostogų laikotarpiu pareigūnui mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka
apskaičiuotas vidutinis jo darbo užmokestis, jeigu jis pripažino tėvystę.
5 dalis netenka galios nuo 2011 m.
liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-987,
2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4538 (2010-07-20)
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
KALĖJIMŲ
DEPARTAMENTO IR JAM PAVALDŽIŲ
ĮSTAIGŲ
FINANSAVIMAS IR TECHNINIS APRŪPINIMAS
55 straipsnis. Kalėjimų departamento ir
jam pavaldžių įstaigų aprūpinimas šaunamaisiais ginklais ir specialiosiomis
priemonėmis
1. Kalėjimų
departamentas ir jam pavaldžios įstaigos šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir
specialiąsias priemones įsigyja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Šaunamieji
ginklai, šaudmenys ir specialiosios priemonės saugomos ir išduodamos Kalėjimų
departamente ir jam pavaldžiose įstaigose Kalėjimų departamento direktoriaus
nustatyta tvarka.
17. Pareigūnų
kvalifikacinių kategorijų suteikimo taisykles, taip pat konkrečius reikalavimus
kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato ir kvalifikacijos vertinimo
komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.
DVYLIKTASIS
KETURIOLIKTASIS
SKIRSNIS
PAREIGŪNŲ
SOCIALINĖS GARANTIJOS
45
straipsnis. Pareigūnų pensijos
Pareigūnų aprūpinimo
pensijomis tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas ir
kiti įstatymai.
46 straipsnis.
Pareigūnų atostogos
1. Nustatoma
tokia kasmetinių atostogų trukmė pareigūnams, atsižvelgiant į pareigūno
tarnybos stažą:
1) 30 kalendorinių
dienų – ištarnavusiems iki 10 metų;
2) 35
kalendorinės dienos – ištarnavusiems nuo 10 iki 15 metų;
3) 40
kalendorinių dienų – ištarnavusiems nuo 15 iki 20 metų;
4) 45
kalendorinės dienos – ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų.
2. Ištarnavusiam
iki 10 metų pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų arba
neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų, suteikiamos kasmetinės 35 kalendorinių
dienų atostogos.
3. Pareigūnams
kasmetinės atostogos suteikiamos už kalendorinius metus. Pirmaisiais
kalendoriniais tarnybos metais atostogų trukmė apskaičiuojama proporcingai
išdirbtam laikui.
4. Pareigūnams,
dirbantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, kuriose laikomi asmenys,
sergantys infekcinėmis ligomis, kasmetinių atostogų trukmė, nustatyta šio
straipsnio 1 dalyje, pailginama 10 kalendorinių dienų.
5. Nemokamos
atostogos iki 3 mėnesių dėl šeiminių ar kitų svarbių aplinkybių gali būti
suteikiamos pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo ir pareigūno susitarimu.
6. Nemokamos
atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Europos Parlamento, Respublikos Prezidento ar
savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.
7. Pareigūnui,
pagal šio statuto 38 straipsnį perkeliamam į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje
vietovėje, skiriama iki 5 darbo dienų atostogų dėl pareigūno perkėlimo į kitas
pareigas. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo
užmokestis. Vidutinį mėnesinį darbo užmokestį moka įstaiga, į kurią pareigūnas
perkeltas.
8. Kitas
atostogų rūšis, trukmę ir jų suteikimo pareigūnams tvarką nustato šis statutas
ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
47
straipsnis. Pareigūnų tarnybos stažas
1. Pareigūno
tarnybos stažas (toliau – tarnybos stažas) skaičiuojamas tarnybos pradžia
laikant jo priėmimo į tarnybą datą, į tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp
jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):
1) faktinį
tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros
sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente (Pataisos
reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose
įstaigose ir valstybės įmonėse), jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse
ir Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso
įgijimo dienos;
2) darbo įstaigose ir organizacijose laiką, jeigu
pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų
ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą, Valstybės saugumo
departamento pareigūnų (kadrų) rezervą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų
(personalo) rezervą;
3) nuteisto
pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau jis išteisintas;
4) faktinį
tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus
reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose)
laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) darbo
policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos,
valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų
departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir
jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse) ir jam pavaldžiose
įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu
vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;
6) darbo laiką,
dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, gaisrininku,
gaisrininku vairuotoju Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis
darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu;
7) vieną
tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento
struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – kaip 3 tarnybos dienas;
8) asmeniui,
pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje,
ir asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos
nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
9) mokymosi
vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose
vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų),
saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių
mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta
tvarka. Į tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose,
aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę
asmenys yra priimti į tarnybą per 3 mėnesius, neįskaitant ligos, nėštumo ir
gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose
mokymuose trukmės;
10) vieną
tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu: taikos
įvedimo misijose – kaip 3 tarnybos dienas, taikos palaikymo misijose ir
patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 tarnybos dienas;
11) pareigūno
laikinojo nedarbingumo laiką, atostogų laiką, taip pat buvimo Vidaus reikalų
ministerijos personalo žinioje laiką;
12) tarnybos
stažą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje, einant valstybės
tarnautojo pareigas.
2. Tarnybos
stažas, kai pareigūnas eina pareigas ne vienu metu, sudedamas.
3. Atsižvelgiant
į tarnybos stažą, pareigūnui nustatoma šio statuto 46 straipsnyje nurodytų
kasmetinių atostogų trukmė.
48 straipsnis. Kompensacijos pareigūno
mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais
1. Pareigūno,
žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų
departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, šeimai išmokama vienkartinė 10
metų (120 mėnesių) žuvusio pareigūno darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ši
kompensacija lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos
nariui. Žuvusysis laidojamas už valstybės lėšas, kurios negali viršyti 40
minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžių, arba jį laidojančiam asmeniui
išmokama 40 MGL dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti.
Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.
2. Žuvusiojo
šeimos nariais laikomi vaikas (vaikai), įskaitant gimusius po jo žūties arba
mirties, ir įvaikis (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, o besimokantieji
nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių ir bendrojo
lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose – kol jiems sukaks 24 metai, taip pat
sutuoktinis, tėvai (įtėviai).
3. Pareigūnui,
kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai
susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose,
atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį,
išmokama kompensacija:
1) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 jo vidutinių mėnesinių
darbo užmokesčių dydžio;
2) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 jo vidutinių mėnesinių
darbo užmokesčių dydžio;
3) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo ir pagal Medicinos centro
išduotą sveikatos būklės patikrinimo išvadą negalinčiam eiti pareigūno pareigų
Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose – 36 jo vidutinių mėnesinių
darbo užmokesčių dydžio;
4) sunkaus
sveikatos sutrikdymo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių
dydžio;
5) apysunkio
sveikatos sutrikdymo atveju – 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių
dydžio;
6) lengvo
sveikatos sutrikdymo atveju – 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių
dydžio.
4. Pareigūnui,
kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6
punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir
darbingumo lygis, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 4,
5 arba 6 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2 arba 3
punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį,
skirtumas.
5. Pareigūno
žūties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, numatytais šio straipsnio 1 ir 3
dalyse, kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu gautą jo darbo
užmokestį.
6. Ar pareigūno
žūtis arba sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba
Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, nustatoma Kalėjimų
departamento direktoriaus nustatyta tvarka.
7. Pareigūno
sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato
Medicinos centras, o darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos.
8. Pareigūnams
kompensuojama padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl tarnybos ir kuri
yra nustatyta įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos tyrimo metu. Ši
kompensacija išmokama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
49 straipsnis.
Kompensacijų nemokėjimas
Šio statuto 48
straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, jeigu:
1) pareigūnas
žuvo arba sutrikdė savo sveikatą darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;
2) pareigūnas
žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių,
psichotropinių ar kitokių medžiagų;
3) pareigūnas
nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia sutrikdė savo sveikatą;
4) pareigūnas
žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl eismo įvykio vairuodamas transporto
priemonę, kai neturėjo teisės ją vairuoti, arba perdavė ją vairuoti asmeniui,
apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų arba
neturinčiam teisės ją vairuoti;
5) pareigūno
sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų
ėjimu.
50
straipsnis.
Kitos kompensacijos
1. Pareigūnui,
kuris paskyrimo vietoje arba laikino perkėlimo eiti kitas pareigas kitoje
gyvenamojoje vietovėje neturi gyvenamosios patalpos, Valstybės tarnybos
įstatymo nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.
Pareigūnui, kuris laikinai perkeltas eiti kitas pareigas kitoje
gyvenamojoje vietovėje, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos
kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareigūnui gyvenamosios patalpos
nuomos išlaidas, taip pat vienkartinę negrąžinamą Vyriausybės nustatytos
minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išmoką skiria įstaiga, į kurią
jis laikinai perkeltas eiti kitas pareigas.
2. Pareigūnui,
kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių ligos ar
mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA
dydžio pašalpa. Pašalpą skiria įstaigos, kurioje pareigūnas tarnauja,
direktorius iš įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos direktoriui pašalpa skiriama iš
jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.
3 dalies redakcija iki 2011 m. gruodžio
31 d.:
3. Pareigūnui,
kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu
tarnybos tikslais, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi.
Pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo taisykles ir maksimalų važiavimo
išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1
d.:
3. Pareigūnui,
kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu
tarnybos tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos
važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Pareigūnų važiavimo išlaidų
kompensavimo taisykles ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį
nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4. Pareigūnai
gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Pareigūnų vežimo į
tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-535,
2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6782 (2009-12-22)
Nr. XI-948,
2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4302 (2010-07-13)
51 straipsnis.
Pareigūnų sveikatos priežiūra
1. Asmens
sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams teikiamos asmens sveikatos
priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, taip pat
valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir teisės aktų
nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės
ir savivaldybių biudžetų, savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Pareigūnų
papildomo asmens sveikatos priežiūros rėmimo programos finansuojamos iš
valstybės biudžeto.
2. Pareigūnų
darbo aplinkos visuomenės sveikatos priežiūra ir valstybinė visuomenės
sveikatos kontrolė atliekama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
52
straipsnis. Pareigūnų darbo ir poilsio laiko ypatumai
1. Normali
pareigūnų darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Jeigu
Kalėjimų departamento direktorius arba jam pavaldžios įstaigos direktorius
paveda, pareigūnai gali dirbti ilgiau, negu nustatyta darbo savaitės valandų
norma. Už tai jiems papildomai mokama kaip už viršvalandinį darbą.
2. Nustatytas
funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems
pareigūnams, dirbantiems pamainomis, įvedus suminę darbo laiko apskaitą gali
būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, kuri viršija šio
straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo
laiko normą, bet negali viršyti 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį)
darbo laiko normos. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas
pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti). Šis
laikas neturi trukti ilgiau kaip 0,5 valandos per pamainą. Šioje dalyje
nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento
direktorius.
3. Pagal
Kalėjimų departamento direktoriaus arba jam pavaldžios įstaigos direktoriaus iš
anksto patvirtintą grafiką pareigūnai privalo budėti Kalėjimų departamente ar
jam pavaldžioje įstaigoje arba iš anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo
dienai (pamainai) arba poilsio ir švenčių dienomis, kad prireikus juos būtų
galima iškviesti neatidėliotiniems veiksmams atlikti. Direktorius gali pavesti
pareigūnui budėti Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba iš
anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo dienai (pamainai) arba poilsio ir
švenčių dienomis ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o pareigūno sutikimu – ne
dažniau kaip kartą per savaitę. Budėjimo trukmė iš anksto aptartoje vietoje
negali viršyti 64 valandų per mėnesį. Budėjimas Kalėjimų departamente ar jam
pavaldžioje įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas iš anksto
aptartoje vietoje prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimą
Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje, kai viršijama nustatyta
darbo laiko trukmė, arba iš anksto aptartoje vietoje per artimiausias 10 dienų
privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas
Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba darbo laikui
prilygintas budėjimo laikas (kai budima iš anksto aptartoje vietoje) arba
pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių
atostogų, arba už tai apmokama kaip už užduočių, atliekamų viršijant nustatytą
darbo trukmę, atlikimą.
4. Nėščia
pareigūnė, pareigūnas, auginantis vaiką (vaikus) iki 3 metų, ir pareigūnas,
vienas auginantis vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (vaikus) iki 18
metų, pareigūnas, slaugantis neįgalųjį, budėti iš anksto aptartoje vietoje gali
būti skiriami tik jų sutikimu.
5. Kalėjimų
departamento pareigūnų darbo laiko ir poilsio laiko režimą nustato šio
departamento direktorius, o Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų
– šių įstaigų direktoriai.
6. Kitus
pareigūnų darbo ir poilsio laiko klausimus, kurių nereglamentuoja šis
straipsnis, reglamentuoja Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.
53 straipsnis.
Kitos pareigūnų socialinės garantijos
1. Pareigūnams
taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos socialinės
garantijos.
2. Laikinojo
nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas
Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų darbo užmokestis. Vaiko
priežiūros atostogų laikotarpiu už kiekvieną vaiką, kol vaikui sueis vieni
metai, pareigūnams mokama 100 procentų, o kol vaikui sueis 2 metai, – 85
procentai vidutinio jų darbo užmokesčio.
3. Jeigu
pareigūnui gimsta du ar daugiau vaikų ir šiam pareigūnui yra suteiktos šių
vaikų priežiūros atostogos, vidutinis darbo užmokestis, mokamas pareigūnui šio
straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, didinamas atsižvelgiant į vienu metu
gimusių vaikų skaičių (gimus dvynukams – 2 kartus, gimus trynukams – 3 kartus
ir t. t.). Išmoka už nėštumo ir gimdymo laikotarpį didinama tokia pat tvarka.
Kai pareigūnei, gaunančiai išmoką vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu,
suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti išmoką nėštumo
ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokamos abi šios išmokos.
4. Jeigu pareigūnas, kuriam buvo ar yra suteiktos vaiko
priežiūros atostogos, kol vaikui sueis 2 metai, gauna darbo užmokestį, kuris
yra mažesnis už vidutinį darbo užmokestį, nurodytą šio straipsnio 2 ir 3
dalyse, laikotarpiu, kol vaikui sueis 2 metai, jam mokamas šio vidutinio darbo
užmokesčio ir gaunamo atitinkamo mėnesio darbo užmokesčio skirtumas.
5. Tėvystės
atostogų laikotarpiu pareigūnui mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka
apskaičiuotas vidutinis jo darbo užmokestis, jeigu jis pripažino tėvystę.
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
KALĖJIMŲ
DEPARTAMENTO IR JAM PAVALDŽIŲ
ĮSTAIGŲ
FINANSAVIMAS IR TECHNINIS APRŪPINIMAS
55 straipsnis. Kalėjimų departamento ir
jam pavaldžių įstaigų aprūpinimas šaunamaisiais ginklais ir specialiosiomis
priemonėmis
1. Kalėjimų
departamentas ir jam pavaldžios įstaigos šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir
specialiąsias priemones įsigyja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Šaunamieji
ginklai, šaudmenys ir specialiosios priemonės saugomos ir išduodamos Kalėjimų
departamente ir jam pavaldžiose įstaigose Kalėjimų departamento direktoriaus
nustatyta tvarka.
KETURIOLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS