LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas
31 versijos
· 1993-11-09
2024-01-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 31, 12, 30
2023-01-04
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 12, 30
2022-01-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 12, 281
2021-11-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 12, 281
2021-07-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 12, 34, 2 y 4
2021-05-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 12, 2, 5
2020-01-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 19, 11, 31 y
2019-12-20
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 12, 27
2019-05-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 12, 281, 23 y
2018-11-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 12, 2, 20 y 2
2017-07-18
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 31, 12
2017-07-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 12, 28
2017-05-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 16, 321, 31 y
2017-04-27
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — art. 30
2017-01-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 12, 30
2016-11-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 31, 12, 34, 2
2016-08-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 31, 12, 33 y
2015-09-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 20, 12, 28 y
2014-11-14
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 31, 12
2014-10-04
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 31, 12, 30
2014-02-01
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 15, 19, 21 y
2014-01-07
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 19, 26, 23 y
2013-07-16
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 19, 26, 23 y
2013-04-06
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 19, 21, 17 y
2013-01-08
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 19, 21, 17 y
2012-05-08
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 19, 17, 23 y
2011-04-28
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 19, 17, 23 y
2010-07-10
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 19, 23, 16 y
2001-12-04
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 15, 19, 21 y
2000-06-27
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas — arts. 15, 19, 4 y 4
Pakeitimai 2000-06-27
@@ -2,3054 +2,4850 @@
Redaguota : 1995 07 21
Redaguota : 1995 07
21
g
Įstatymas skelbtas: Žin., 1993, Nr. 63-1188
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ
ĮSTATYMAS
1993 m. lapkričio 9 d. Nr.I-301
Vilnius
I skyrius. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir objektas
Saugomų
teritorijų įstatymo tikslas - reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su
saugomomis teritorijomis.
Saugomų
teritorijų įstatymo objektas - sausumos ir vandens plotai bei kraštovaizdžio
objektai, dėl savo vertės turintys specialų valstybės nustatytą aplinkos
apsaugos ir naudojimo režimą.
Saugomų
kultūrinių kraštovaizdžio objektų apskaitą, apsaugą bei tvarkymą reglamentuoja
Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymai ir kiti norminiai
dokumentai.
2
straipsnis. Saugomų teritorijų paskirtis
Teritorijų
saugojimas garantuoja gamtinių ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų
apsaugą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, biologinę įvairovę ir genetinį
fondą, gamtos išteklių atkūrimą, sudaro sąlygas pažintinei rekreacijai,
moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoja gamtos ir
kultūros paveldo vertybių apsaugą.
3
straipsnis. Saugomų teritorijų sistema
Saugomų
teritorijų sistemą sudaro:
1.
Išsaugančios (konservacinės) teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški
gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai, objektai ir biologinė
įvairovė. Prisitaikant prie apsaugos tikslų, šiose teritorijose ūkinė bei
rekreacinė veikla ribojama arba draudžiama. Šiai kategorijai priskiriami
rezervatai, draustiniai bei saugomi kraštovaizdžio objektai:
1)
rezervatai, tarp jų rezervatinės apyrubės, - steigiami moksliniu požiūriu
vertingiems gamtinio arba kultūrinio Lietuvos kraštovaizdžio kompleksams
saugoti bei tirti. Juose uždrausta ūkinė veikla;
2)
draustiniai - steigiami moksliniu, pažintiniu požiūriais vertingiems gamtos ir
kultūros paveldo kompleksams, ansambliams bei vietovėms saugoti. Juose
reguliuojama ir ribojama ūkinė, rekreacinė veikla;
3)
saugomi kraštovaizdžio objektai - paskiri arba kompaktiškas grupes sudarantys
gamtos ir kultūros paveldo elementai, kuriems dėl mokslinės, istorinės, meninės
bei pažintinės vertės yra taikomas specialus apsaugos režimas.
2.
Apsaugančios (prezervacinės) teritorijos, kuriose, norint išvengti neigiamo
poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams bei objektams arba
neigiamo antropogeninių objektų poveikio aplinkai, ribojama tam tikra ūkinė,
rekreacinė ir kitokia veikla. Šiai kategorijai priskiriamos apsaugos zonos.
3.
Gamtos išteklius atkuriančios (rekuperacinės) teritorijos, kuriose, norint, kad
atsistatytų, pagausėtų bei būtų apsaugoti gamtos ištekliai, ribojama ir
reguliuojama ūkinė, rekreacinė bei kitokia veikla. Šiai kategorijai priskiriami
saugomi gamtos išteklių sklypai.
4.
Kompleksinės paskirties (integracinės) saugomos teritorijos, kuriose
sujungiamos išsaugančios, apsaugančios, rekreacinės ir ūkinės zonos pagal
bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą. Šiai kategorijai priskiriami
valstybiniai parkai (nacionaliniai ir regioniniai) bei biosferos monitoringo teritorijos
(biosferos rezervatai ir biosferos poligonai):
1)
valstybiniai parkai - steigiami gamtiniu, kultūriniu požiūriais vertingose
teritorijose, kurių apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programai įgyvendinti
sukuriama organizacinė struktūra;
2)
biosferos monitoringo teritorijos - steigiamos globaliniam bei regioniniam
ekologiniam monitoringui ir gamtosaugos eksperimentams organizuoti taikant
pagal mokslinę programą numatytą specialų apsaugos režimą.
Visas
gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas ekologiškai svarbias bei
pakankamai natūralias teritorijas, garantuojančias bendrąjį kraštovaizdžio
stabilumą, į bendrą kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų sistemą jungia
gamtinis karkasas.
4
straipsnis. Saugomų teritorijų steigimas
Valstybinius
rezervatus, valstybinius parkus steigia ir jų statusą keičia Lietuvos
Respublikos Seimas, jų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Aplinkos apsaugos departamento arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos
institucijos teikimu.
Valstybinius
draustinius, biosferos monitoringo teritorijas, rezervatų apyrubes bei saugomus
gamtos išteklių sklypus steigia, jų ribas nustato ir keičia Lietuvos
Respublikos Vyriausybė Aplinkos apsaugos departamento arba Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu.
Pasiūlymai
valstybiniams rezervatams, valstybiniams parkams, valstybiniams draustiniams ir
biosferos monitoringo teritorijoms steigti turi būti pagrįsti mokslo darbais
arba projektais.
Apsaugos
zonų ir gamtinio karkaso teritorijų nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos
Respublikos Vyriausybė Aplinkos apsaugos departamento arba Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu.
Saugomų
kultūrinių kraštovaizdžio objektų apsaugos zonų išskyrimo principus nustato
Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymai ir kiti norminiai
dokumentai.
Saugomus
gamtinius kraštovaizdžio objektus skelbia Aplinkos apsaugos departamentas.
Įsteigtos
valstybės saugomos teritorijos bei saugomi kraštovaizdžio objektai nustatyta
tvarka gali būti registruojami atitinkamose tarptautinėse organizacijose
Aplinkos apsaugos departamento arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos
institucijos teikimu.
Savivaldybės
gali steigti savivaldybių saugomus draustinius, skelbti savivaldybių saugomus
kraštovaizdžio objektus bei nustatyti vietinės reikšmės apsaugos zonas,
suderinusios su Aplinkos apsaugos departamentu arba Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliota institucija.
Institucijos,
teikiančios steigti saugomą teritoriją ar skelbti kraštovaizdžio objektą
saugomu, privalo informuoti žemės savininkus ir naudotojus apie tai ir apie
numatomą veiklos ribojimo pobūdį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka, bet ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki šių teritorijų įsteigimo.
Saugomų
teritorijų steigimas derinamas su teritorinio planavimo dokumentų rengimą
koordinuojančia institucija, valstybine žemėtvarkos tarnyba, taip pat su
savivaldybėmis. Pareikštas pastabas ir pretenzijas nagrinėja teikimą rengusi
institucija, o sprendimus priima institucija, steigianti saugomą teritoriją
arba skelbianti kraštovaizdžio objektą saugomu.
Saugomų
teritorijų ribos žymimos žemės kadastro žemėlapiuose ir teritorinio planavimo
dokumentuose. Saugomoms teritorijoms nustatoma valstybinė žymėjimo natūroje
sistema, kurią tvirtina ir žymėjimo tvarką bei priežiūrą nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
[4
straipsnio 11 dalies redakcija nuo 2001 sausio 1 d.:
Saugomų teritorijų ribos žymimos nekilnojamojo turto
kadastro žemėlapiuose ir teritorinio planavimo dokumentuose. Saugomoms
teritorijoms nustatoma valstybinė žymėjimo natūroje sistema, kurią tvirtina ir
žymėjimo tvarką bei priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1758, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1703 (00.07.19)
5
straipsnis. Nuosavybės formos saugomose teritorijose
Rezervatų,
valstybinių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė yra
valstybės nuosavybė. Kitose saugomose teritorijose žemės nuosavybė gali būti
valstybinė ir privati.
Valstybiniai
rezervatai ir nacionaliniai parkai valdo ir naudoja valstybinės nuosavybės žemę
bei kitą jiems priklausantį turtą. Žemė bei kitas nekilnojamasis turtas jiems
skiriami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Nuosavybės
teisių į žemę ir mišką atstatymo tvarką ir sąlygas saugomose teritorijose
nustato Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų".
Valstybinių
draustinių, valstybinių parkų draustinių ir rekreacinių zonų žemė, taip pat ne
žemės ūkio naudmenos (miškai, krūmynai, vandenys, pelkės, smėlynai, nenaudojama
žemė) neprivatizuojamos, išskyrus grąžinamą žemę, namų valdų žemės sklypus, asmeninio
ūkio žemę ir sodininkų bendrijų narių sodų sklypus ar iki 5 ha ploto miško,
krūmynų, vandenų sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp
privačios žemės plotų.
Saugomose
teritorijose žemės naudmenos grąžinamos pagal preliminariniuose ir
kompleksiniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytas grąžinamos
žemės ribas.
Saugomose
teritorijose miškas, žemė gali būti grąžinama, parduodama, nuomojama,
suteikiama tik ribotam tiksliniam naudojimui laikantis Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų šioms
teritorijoms.
Pagrindinė
žemės naudojimo tikslinė paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik pagal
įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybiniuose
draustiniuose, valstybiniuose parkuose nuosavybės teise turimo sklypo
neleidžiama dalimis parduoti, išnuomoti, įkeisti, dovanoti, išskyrus atvejus,
kai keičiamos savininkų gretimų valdų ribos.
Komercinės-ūkinės
įmonės, poilsio namai, esantys saugomose teritorijose, gali būti privatizuojami
laikantis įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiuose dokumentuose
patvirtintų privalomų jų naudojimo sąlygų.
Saugomi
kraštovaizdžio objektai gali būti valstybinė ar privati nuosavybė. Gamtos
paminklai yra valstybės nuosavybė.
Saugomi
kraštovaizdžio objektai gali būti privatizuojami tik nustačius apsaugos ir
naudojimo režimą.
Valstybė
turi pirmumo teisę įsigyti valstybiniuose parkuose parduodamus žemės sklypus,
kitą nekilnojamąjį turtą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.1-1013, 1995.07.04, Žin.,
1995, Nr.60-1502
6
straipsnis. Saugomų teritorijų naudojimo ir apsaugos reglamentavimas bei
nuostatai
Ūkinę
veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja, jų apsaugos bei naudojimo režimą
nustato šis įstatymas, Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos
įstatymai, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Specialiosios žemės ir miško
naudojimo sąlygos, poįstatyminiai norminiai dokumentai.
Veiklos
saugomose teritorijose apribojimai nustatomi nuostatuose ir kituose norminiuose
dokumentuose, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Kiekvienas
valstybinis rezervatas, valstybinis parkas, biosferos monitoringo teritorija
turi individualius nuostatus. Kitos saugomos teritorijos turi bendruosius
nuostatus. Valstybiniai draustiniai gali turėti ir individualius nuostatus.
Savivaldybės
įsteigtiems draustiniams, paskelbtiems saugomais kraštovaizdžio objektams,
išskirtoms vietinės reikšmės apsaugos zonoms taikomas apsaugos ir naudojimo
režimas, nustatytas valstybės saugomų teritorijų atitinkamuose nuostatuose.
Saugomos
teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus,
patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
7
straipsnis. Juridinių ir fizinių asmenų teisės bei pareigos saugomose
teritorijose
Žemės
savininkai ir naudotojai privalo būti informuojami apie saugomų teritorijų
steigimą ar kraštovaizdžio objekto paskelbimą saugomu ir veiklos ribojimo
pobūdį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip
prieš šešis mėnesius iki jų steigimo. Steigiant saugomas teritorijas, už
veiklos apribojimą dėl jų steigimo žemės savininkams ir naudotojams mokamos
kompensacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Žemės
savininkai ir naudotojai turi teisę pareikšti pretenzijas dėl saugomų
teritorijų steigimo institucijai, teikiančiai pasiūlymus saugomai teritorijai
steigti, kraštovaizdžio objektui skelbti saugomu, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Neatsižvelgus
į žemės savininkų ir naudotojų pretenzijas, saugomos teritorijos steigiamos,
gamtiniai kraštovaizdžio objektai skelbiami saugomais, kai kraštovaizdžio
kompleksams ar objektams gresia išnykimas, sunaikinimas.
Jeigu
saugomos teritorijos įsteigtos, kraštovaizdžio objektai paskelbti saugomais
neatsižvelgus į žemės savininkų ir naudotojų pretenzijas, jie turi teisę
kreiptis į teismą dėl kompensacijų dydžio už ūkinės veiklos apribojimus. Teisme
valstybei atstovauja Aplinkos apsaugos departamentas arba Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliota institucija.
Saugomose
teritorijose žemės savininkai ir naudotojai, kiti juridiniai bei fiziniai
asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų šiame įstatyme, Lietuvos
Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymuose, Žemės įstatyme, kituose
įstatymuose ir Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų
teritorijų nuostatuose, kituose poįstatyminiuose norminiuose dokumentuose.
Privatizavimo
tarnybos, įtraukdamos į privatizavimo programas komercines-ūkines įmones,
poilsio namus, esančius saugomose teritorijose, privalo kartu paskelbti ir šių
objektų naudojimo privalomas sąlygas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Žemės
savininkai ir naudotojai negali trukdyti įstatymuose ar kituose norminiuose
dokumentuose numatytais tikslais lankyti saugomus kraštovaizdžio kompleksus bei
objektus.
Asmenys,
nuolat gyvenantys saugomose teritorijose, gali verstis veikla,
neprieštaraujančia saugomos teritorijos tikslams ir uždaviniams; turi pirmumo
teisę išsinuomoti žemę, statinius, įrenginius ūkinei veiklai; turi teisę gauti
kompensacijas už paskelbtų paminklais eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose
jie gyvena, priežiūrą bei apsaugą.
Jeigu
saugomose teritorijose žemės savininkams ir naudotojams ribojama ūkinė veikla,
jiems teikiamos žemės mokesčio bei kitos lengvatos ir kompensacijos Lietuvos
Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
8
straipsnis. Finansavimas
Valstybinių
rezervatų valdymo struktūrų steigimas, jų veikla, valstybės saugomų teritorijų
tikslinės tvarkymo bei mokslinių tyrimų programos finansuojamos iš valstybės
biudžeto. Valstybinių parkų valdymo, veiklos organizavimo struktūrų steigimas
finansuojamas iš valstybės bei savivaldybių biudžeto.
Savivaldybės
įsteigtų saugomų teritorijų tikslinės tvarkymo programos finansuojamos iš
savivaldybių biudžeto.
Saugomoms
teritorijoms tvarkyti gali būti naudojamos iš komercinės-ūkinės veiklos gautos
lėšos bei kitos lėšos.
9
straipsnis. Saugomų teritorijų apsaugos valstybinė kontrolė
Saugomų
teritorijų apsaugos valstybinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos ir
Kultūros paveldo inspekcija pagal kompetenciją.
10
straipsnis. Saugomų teritorijų kadastras ir registras
Saugomų
teritorijų kadastras yra sudėtinė Valstybinio kadastro dalis, kuri tvarkoma
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Saugomų
teritorijų registras yra sudėtinė saugomų teritorijų kadastro dalis.
II skyrius. REZERVATAI
11
straipsnis. Rezervatų paskirtis
Rezervatų
paskirtis yra:
1)
išsaugoti tipiškus arba unikalius kraštovaizdžio kompleksus bei juose esantį
biotos genofondą;
2)
organizuoti pastovius mokslinius tyrimus ir stebėjimus;
3)
propaguoti gamtos ar kultūros vertybes.
12
straipsnis. Rezervatų rūšys
Pagal
saugomų kompleksų ypatumus rezervatai skirstomi į:
1)
gamtinius - vertingiausiems gamtos kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti;
2)
kultūrinius - istoriškai vertingiausiems kultūros kraštovaizdžio kompleksams
išsaugoti.
Pagal
organizavimo formą rezervatai skirstomi į valstybinius, rezervatus
valstybiniuose parkuose, rezervatus biosferos monitoringo teritorijose bei
rezervatines apyrubes.
13
straipsnis. Rezervatų valdymas
Valstybiniams
rezervatams valdyti steigiamos mokslo įstaigos, turinčios juridinio asmens
statusą. Valstybinių gamtinių rezervatų veiklą organizuoja Aplinkos apsaugos
departamentas, valstybinių kultūrinių rezervatų - Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Rezervatų,
išskirtų valstybiniuose parkuose ir biosferos monitoringo teritorijose, apsaugą
ir priežiūrą organizuoja valstybinių parkų ar biosferos monitoringo teritorijų
tarnybos.
Rezervatinių
apyrubių apsaugą ir priežiūrą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įgaliotos institucijos.
14
straipsnis. Veiklos rezervatuose nustatymas
Gamtinių rezervatų teritorijose
galima:
1) statyti įrenginius, reikalingus rezervato
uždaviniams įgyvendinti;
2) imtis priešgaisrinių ir sanitarinių priemonių
gaisrų, epizootijų ir masinių miško kenkėjų plitimo atvejais;
3) uogauti,
grybauti, žvejoti (mėgėjiška žūklė) kaimų, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės
įgaliota institucija, gyventojams šios institucijos nustatyta tvarka ir
sąlygomis;
4) įgyvendinti kitas priemones, atitinkančias
rezervato paskirtį.
Kultūrinių
rezervatų teritorijose galima:
1)
vykdyti šio straipsnio 1 punkte nurodytas statybas;
2)
atkurti gamtos ir kultūros kompleksus bei objektus, pažeistus dėl ūkinės ar
kitokios veiklos;
3)
remontuoti, restauruoti ir konservuoti kultūros kompleksus bei objektus;
4)
eksponuoti, pritaikyti lankymui kultūros ir gamtos kompleksus bei objektus.
Kultūriniuose
rezervatuose tyrinėjimo, konservavimo darbai vykdomi Lietuvos Respublikos
kultūros vertybių apsaugos įstatymų nustatyta tvarka.
Šio
straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nenurodyta veikla rezervatų
teritorijose yra draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1758, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1703 (00.07.19)
III skyrius. DRAUSTINIAI
15
straipsnis. Draustinių paskirtis
Draustinių
paskirtis yra:
1)
išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ar atskirus jų elementus,
augalijos ir gyvūnijos rūšis;
2)
užtikrinti Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą;
3)
būti mokslo tyrimų objektais;
4)
būti pažintinės rekreacijos objektais.
16
straipsnis. Draustinių rūšys
Pagal
saugomų objektų ypatumus draustiniai skirstomi į:
1)
gamtinius,
2)
kultūrinius,
3)
kompleksinius.
Gamtiniai
draustiniai yra:
1)
geologiniai - žemės gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių atodangų, uolienų ir
fosilijų kompleksams saugoti;
2)
geomorfologiniai - tipiškiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti;
3)
telmologiniai - tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams saugoti;
4)
hidrografiniai - atskirų hidrografinio tinklo elementų (upių, ežerų, tvenkinių)
ar jų dalių pavyzdžiams saugoti;
5)
pedologiniai - natūralios dirvožemio dangos pavyzdžiams saugoti;
6)
botaniniai - augalų ir grybų rūšims, jų bendrijoms ir biotopams saugoti; šioje
draustinių grupėje gali būti išskirtos miškų, pievų, vandens augmenijos ir
kitos rūšys;
7)
zoologiniai - gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ir biotopams saugoti; šioje
draustinių grupėje gali būti išskirtos teriologinių, ornitologinių,
herpetologinių, ichtiologinių, entomologinių ir kitos rūšys;
8)
botaniniai-zoologiniai - augalų ir gyvūnų rūšims bei jų bendrijoms saugoti.
9)
talasologiniai - vertingiems jūrų gamtos kompleksams ir ekosistemoms saugoti.
Kultūriniai
draustiniai yra:
1)
archeologiniai - teritoriniams archeologiniams kompleksams, nepaisant ar jie
buvo tyrinėti, ar ne, taip pat mitologinėms, sakralinėms ir ritualinėms
vietovėms, suformuotoms tiek gamtos, tiek žmogaus, saugoti;
2)
memorialiniai - teritorijoms, susijusioms su istoriniais įvykiais ar atmintimi,
įžymių istorinių asmenybių gyvenimu ir veikla, istoriškai reikšmingoms
gyvenvietėms saugoti;
3)
etnokultūriniai - vertingiems etnografiniams kompleksams - statinių grupėms,
gyvenvietėms ir jų grupėms, atliekančioms gyvenamąją funkciją, saugoti;
4)
architektūriniai - istorinių miestų, tradicinių miestelių, kaimų architektūros
ypatumams saugoti;
5)
urbanistiniai - gyvenviečių, istorinių žemėnaudų ir inžinerinių įrenginių
bendrosios planinės ir erdvinės struktūros ypatumams saugoti;
6)
kraštovaizdžio architektūros - architektūros ansamblių, dvarų parkų (dvarų
sodybų) ir jų aplinkos ypatumams saugoti.
Kompleksiniai
draustiniai yra:
1)
kraštovaizdžio - unikaliems bei tipiškiems gamtinio ir kultūrinio
kraštovaizdžio kompleksams saugoti;
2)
kartografiniai - ypatingas geografines koordinates turinčioms vietovėms
saugoti.
Pagal
organizavimo pobūdį skiriami valstybiniai ir savivaldybių draustiniai, taip pat
draustiniai valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.1-1013, 1995.07.04, Žin.,
1995, Nr.60-1502
17
straipsnis. Veiklos draustiniuose nustatymas
Draustinių
teritorijose draudžiama arba ribojama komercinė- ūkinė, statybinė, rekreacinė,
kita veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams. Tuo norima
išsaugoti, atkurti ir propaguoti gamtinius, istoriškai susiklosčiusius
socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.
Draustinių
teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, stacionaraus poilsio įstaigas,
eksploatuoti naudingąsias iškasenas, suteikti žemę sodininkų bendrijoms,
individualiems vasarnamiams statyti.
Veiklos
apribojimus draustinių teritorijose nustato nuostatai ir kiti norminiai
dokumentai. Atsižvelgiant į saugomų kompleksų bei objektų ypatumus, gali būti
draudžiama keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, iš
esmės keisti hidrologinį režimą, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio
kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų
saugomų objektų vertės požymius. Draustinių teritorijose draudžiamos arba
ribojamos statybos, reglamentuojamos pastatų formos, tūriai. Gali būti
ribojama: komunikacinių objektų bei linijų tiesimas; žemės, miško, vandenų ir
kito nekilnojamojo turto naudojimas bei nustatytų jų naudojimo būdų keitimas;
chemikalų naudojimas žemės, miškų ir vandens ūkyje; automobilių ir vandens
transporto priemonių judėjimas; vizualinės informacijos įrengimas; medžioklė,
žvejyba, augalų, vaisių, grybų rinkimas; saugomų objektų naudojimas ir
lankymas; skraidymas skraidyklėmis bei lėktuvais.
Kai
kuriose draustinių dalyse gali būti naudojamos skirtingos, tačiau draustinių
steigimo tikslus ir uždavinius atitinkančios tvarkymo priemonės pagal ūkinių
priemonių planą. Draustinių teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio
planavimo dokumentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Draustinių
teritorijose skatinama veikla, gausinanti ir išryškinanti saugomus objektus bei
atkurianti tradicinės gyvensenos, socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.
IV skyrius. SAUGOMI KRAŠTOVAIZDŽIO OBJEKTAI
18
straipsnis. Saugomų kraštovaizdžio objektų rūšys
Pagal
gamtos ir kultūros paveldo elementų ypatumus saugomi kraštovaizdžio objektai
skirstomi į:
1)
gamtinius,
2)
kultūrinius,
3)
kompleksinius.
Saugomi
gamtinio kraštovaizdžio objektai yra:
1)
geologiniai - unikalūs rieduliai ir uolos, smegduobės ir olos, tipiškos ir
unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų
radimvietės;
2)
hidrogeologiniai - išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai;
3)
geomorfologiniai - išskirtinių dydžių ir formų kalvos, gūbriai, daubos,
raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;
4)
hidrografiniai - išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti;
5)
botaniniai - išskirtinio amžiaus ir formų medžiai, krūmai, įtrauktų į Raudonąją
knygą augalų ir grybų rūšių augimvietės ir radimvietės, unikalios ir
nykstančios augalų bendrijos;
6)
zoologiniai - įtrauktų į Raudonąją knygą gyvūnų rūšių radimvietės (veisimosi ir
maitinimosi vietos), išskirtinių gyvūnų kolonijų buveinės, unikalūs paukščių
lizdai, drevėti medžiai, kiti gyvūnų veiklos unikumai ir reliktai.
Saugomi
kultūrinio kraštovaizdžio objektai yra:
1)
archeologiniai - senovės stovyklavietės ir gyvenvietės, piliakalniai,
piliavietės, senoviniai gynybiniai įtvirtinimai ir jų liekanos; senovės gamybos
vietos, įrenginiai ir jų liekanos; senovės laidojimo vietos (pilkapiai,
senkapiai, kapinynai, pavieniai kapai); alkavietės, alkakalniai, sakraliniai ir
mitologiniai akmenys; kūlgrindos (žemgrindos); senovės sakralinės, mitologinės
ar ritualinės vietos bei objektai;
2)
memorialiniai - kapinės, žuvusiųjų karuose ir rezistentų kapai; vietos,
susijusios su svarbiais istoriniais įvykiais, asmenybėmis, buvusiais istoriškai
reikšmingais statiniais;
3)
architektūriniai - bažnytiniai, visuomeniniai, gyvenamieji, ūkiniai bei
pramoniniai pastatai, statiniai ir jų ansambliai; unikalūs inžineriniai
statiniai bei įrenginiai ar jų grupės (tiltai, tuneliai, užtvankos, keliai,
sausinimo, drėkinimo sistemos, gynybiniai įrenginiai ir pan.).
Saugomi
kompleksiniai kraštovaizdžio objektai yra gamtiniai- kultūriniai kraštovaizdžio
objektai, turintys įvairiapusę mokslinę pažintinę vertę.
Visi
kraštovaizdžio objektai turi savo teritorijas, kuriose jie yra ir su kuriomis
funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai susiję. Kraštovaizdžio objektų
teritorijos nustatomos skelbiant juos saugomais arba pagal specialius
projektus.
Saugomų
gamtinių kraštovaizdžio objektų apskaitą, apsaugą, tvarkymą reglamentuoja jų
nuostatai ir kiti norminiai dokumentai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.1-1013, 1995.07.04, Žin.,
1995, Nr.60-1502
19
straipsnis. Gamtos ir kultūros paminklai
Vertingiausi
saugomi kraštovaizdžio objektai skelbiami gamtos ir kultūros paminklais.
Gamtos
paminklus skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos apsaugos
departamento teikimu. Kultūros paminklus skelbia Lietuvos Respublikos
Vyriausybė jos įgaliotos institucijos teikimu.
Gamtos
paminklų apskaitą, apsaugą ir tvarkymą reglamentuoja nuostatai. Kultūros
paminklų skelbimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos kultūros vertybių
apsaugos įstatymai.
V skyrius. VALSTYBINIAI PARKAI (NACIONALINIAI IR
REGIONINIAI)
20
straipsnis. Valstybinių parkų paskirtis
Valstybinių
parkų paskirtis yra:
1)
išsaugoti gamtiniu, kultūriniu požiūriais vertingus kraštovaizdžio kompleksus
ir objektus;
2)
išlaikyti gamtos ekosistemų stabilumą;
3)
atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius, kultūrinius kompleksus bei
objektus;
4)
plėtoti mokslo tyrimus gamtos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
5)
propaguoti ir remti Lietuvos regionų tradicinę gyvenseną;
6)
sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia turizmui;
7)
skatinti ekologiškai patikimą ūkinę veiklą;
8)
vykdyti kitus individualiuose parko nuostatuose numatytus uždavinius.
2 straipsnis.
Saugomų teritorijų paskirtis
Teritorijų
saugojimas garantuoja gamtinių ir kultūros
paveldo kompleksų
bei objektų apsaugą, kraštovaizdžio ekologinę
pusiausvyrą,
biologinę įvairovę ir genetinį fondą, gamtos
išteklių atkūrimą,
sudaro sąlygas pažintinei rekreacijai,
moksliniams
tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoja
gamtos ir kultūros
paveldo vertybių apsaugą.
3 straipsnis.
Saugomų teritorijų sistema
Saugomų
teritorijų sistemą sudaro:
1. Išsaugančios
(konservacinės) teritorijos, kuriose saugomi
unikalūs arba
tipiški gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio
kompleksai,
objektai ir biologinė įvairovė. Prisitaikant prie
apsaugos tikslų,
šiose teritorijose ūkinė bei rekreacinė veikla
ribojama arba
draudžiama. Šiai kategorijai priskiriami
rezervatai,
draustiniai bei saugomi kraštovaizdžio objektai:
1) rezervatai,
tarp jų rezervatinės apyrubės, - steigiami
moksliniu požiūriu
vertingiems gamtinio arba kultūrinio Lietuvos
kraštovaizdžio
kompleksams saugoti bei tirti. Juose uždrausta
ūkinė veikla;
2)
draustiniai - steigiami moksliniu, pažintiniu
požiūriais
vertingiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams,
ansambliams bei
vietovėms saugoti. Juose reguliuojama ir ribojama
ūkinė, rekreacinė
veikla;
3) saugomi
kraštovaizdžio objektai - paskiri arba
kompaktiškas
grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo
elementai,
kuriems dėl mokslinės, istorinės, meninės bei
pažintinės vertės
yra taikomas specialus apsaugos režimas.
2. Apsaugančios
(prezervacinės) teritorijos, kuriose, norint
išvengti neigiamo
poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo
kompleksams bei
objektams arba neigiamo antropogeninių objektų
poveikio aplinkai,
ribojama tam tikra ūkinė, rekreacinė ir
kitokia veikla. Šiai
kategorijai priskiriamos apsaugos zonos.
3. Gamtos
išteklius atkuriančios (rekuperacinės)
teritorijos,
kuriose, norint, kad atsistatytų, pagausėtų bei būtų
apsaugoti gamtos
ištekliai, ribojama ir reguliuojama ūkinė,
rekreacinė bei
kitokia veikla. Šiai kategorijai priskiriami
saugomi gamtos
išteklių sklypai.
4.
Kompleksinės paskirties (integracinės) saugomos
teritorijos, kuriose
sujungiamos išsaugančios, apsaugančios,
rekreacinės ir
ūkinės zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir
naudojimo programą.
Šiai kategorijai priskiriami valstybiniai
parkai
(nacionaliniai ir regioniniai) bei biosferos monitoringo
teritorijos
(biosferos rezervatai ir biosferos poligonai):
1)
valstybiniai parkai - steigiami gamtiniu, kultūriniu
požiūriais
vertingose teritorijose, kurių apsaugos, tvarkymo ir
naudojimo programai
įgyvendinti sukuriama organizacinė struktūra;
2) biosferos
monitoringo teritorijos - steigiamos
globaliniam bei
regioniniam ekologiniam monitoringui ir
gamtosaugos
eksperimentams organizuoti taikant pagal mokslinę
programą numatytą
specialų apsaugos režimą.
Visas
gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas
ekologiškai
svarbias bei pakankamai natūralias teritorijas,
garantuojančias
bendrąjį kraštovaizdžio stabilumą, į bendrą
kraštotvarkos
ekologinio kompensavimo zonų sistemą jungia
gamtinis karkasas.
4 straipsnis.
Saugomų teritorijų steigimas
Valstybinius
rezervatus, valstybinius parkus steigia ir jų
statusą keičia
Lietuvos Respublikos Seimas, jų ribas nustato ir
keičia Lietuvos
Respublikos Vyriausybė Aplinkos apsaugos
departamento arba
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos
institucijos
teikimu.
Valstybinius
draustinius, biosferos monitoringo teritorijas,
rezervatų apyrubes
bei saugomus gamtos išteklių sklypus steigia,
jų ribas nustato
ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Aplinkos apsaugos
departamento arba Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
įgaliotos institucijos teikimu.
Pasiūlymai
valstybiniams rezervatams, valstybiniams parkams,
valstybiniams
draustiniams ir biosferos monitoringo teritorijoms
steigti turi būti
pagrįsti mokslo darbais arba projektais.
Apsaugos zonų
ir gamtinio karkaso teritorijų nustatymo
tvarką
reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos
apsaugos
departamento arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įgaliotos
institucijos teikimu.
Saugomų
kultūrinių kraštovaizdžio objektų apsaugos zonų
išskyrimo
principus nustato Lietuvos Respublikos kultūros
vertybių apsaugos
įstatymai ir kiti norminiai dokumentai.
Saugomus gamtinius
kraštovaizdžio objektus skelbia Aplinkos
apsaugos
departamentas.
Įsteigtos
valstybės saugomos teritorijos bei saugomi
kraštovaizdžio
objektai nustatyta tvarka gali būti registruojami
atitinkamose
tarptautinėse organizacijose Aplinkos apsaugos
departamento arba
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos
institucijos
teikimu.
Savivaldybės
gali steigti savivaldybių saugomus draustinius,
skelbti
savivaldybių saugomus kraštovaizdžio objektus bei
nustatyti vietinės
reikšmės apsaugos zonas, suderinusios su
Aplinkos apsaugos
departamentu arba Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliota
institucija.
Institucijos,
teikiančios steigti saugomą teritoriją ar
skelbti
kraštovaizdžio objektą saugomu, privalo informuoti žemės
savininkus ir
naudotojus apie tai ir apie numatomą veiklos
ribojimo pobūdį
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka, bet ne
vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki šių
teritorijų
įsteigimo.
Saugomų teritorijų
steigimas derinamas su teritorinio
planavimo
dokumentų rengimą koordinuojančia institucija,
valstybine
žemėtvarkos tarnyba, taip pat su savivaldybėmis.
Pareikštas pastabas
ir pretenzijas nagrinėja teikimą rengusi
institucija, o
sprendimus priima institucija, steigianti saugomą
teritoriją arba
skelbianti kraštovaizdžio objektą saugomu.
Saugomų
teritorijų ribos žymimos žemės kadastro žemėlapiuose
ir teritorinio
planavimo dokumentuose. Saugomoms teritorijoms
nustatoma valstybinė
žymėjimo natūroje sistema, kurią tvirtina ir
žymėjimo tvarką
bei priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
5 straipsnis.
Nuosavybės formos saugomose teritorijose
Rezervatų,
valstybinių parkų rezervatų, Kuršių nerijos
nacionalinio parko
žemė yra valstybės nuosavybė. Kitose saugomose
teritorijose žemės
nuosavybė gali būti valstybinė ir privati.
Valstybiniai
rezervatai ir nacionaliniai parkai valdo ir
naudoja valstybinės
nuosavybės žemę bei kitą jiems priklausantį
turtą. Žemė bei
kitas nekilnojamasis turtas jiems skiriami
Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
Nuosavybės
teisių į žemę ir mišką atstatymo tvarką ir
sąlygas saugomose
teritorijose nustato Lietuvos Respublikos
įstatymas
"Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą
atstatymo tvarkos ir sąlygų".
Valstybinių
draustinių, valstybinių parkų draustinių ir
rekreacinių zonų
žemė, taip pat ne žemės ūkio naudmenos (miškai,
krūmynai,
vandenys, pelkės, smėlynai, nenaudojama žemė)
neprivatizuojamos,
išskyrus grąžinamą žemę, namų valdų žemės
sklypus, asmeninio
ūkio žemę ir sodininkų bendrijų narių sodų
sklypus ar iki 5
ha ploto miško, krūmynų, vandenų sklypus,
įsiterpusius į
žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp privačios
žemės plotų.
Saugomose
teritorijose žemės naudmenos grąžinamos pagal
preliminariniuose
ir kompleksiniuose žemės reformos žemėtvarkos
projektuose
nustatytas grąžinamos žemės ribas.
Saugomose
teritorijose miškas, žemė gali būti grąžinama,
parduodama,
nuomojama, suteikiama tik ribotam tiksliniam
naudojimui laikantis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų
Specialiųjų žemės ir
miško naudojimo sąlygų šioms teritorijoms.
Pagrindinė
žemės naudojimo tikslinė paskirtis saugomose
teritorijose
keičiama tik pagal įstatymus ir teritorinio
planavimo
dokumentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Valstybiniuose
draustiniuose, valstybiniuose parkuose
nuosavybės teise
turimo sklypo neleidžiama dalimis parduoti,
išnuomoti, įkeisti,
dovanoti, išskyrus atvejus, kai keičiamos
savininkų gretimų
valdų ribos.
Komercinės-ūkinės įmonės, poilsio namai, esantys saugomose
teritorijose, gali
būti privatizuojami laikantis įstatymų ir
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės norminiuose dokumentuose
patvirtintų
privalomų jų naudojimo sąlygų.
Saugomi
kraštovaizdžio objektai gali būti valstybinė ar
privati nuosavybė.
Gamtos paminklai yra valstybės nuosavybė.
Saugomi
kraštovaizdžio objektai gali būti privatizuojami tik
nustačius apsaugos
ir naudojimo režimą.
Valstybė turi
pirmumo teisę įsigyti valstybiniuose parkuose
parduodamus žemės sklypus,
kitą nekilnojamąjį turtą.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr.1-1013
Žin., 1995,
Nr.60-1502
6 straipsnis.
Saugomų teritorijų naudojimo ir apsaugos
reglamentavimas bei nuostatai
Ūkinę veiklą
saugomose teritorijose reglamentuoja, jų
apsaugos bei
naudojimo režimą nustato šis įstatymas, Lietuvos
Respublikos
kultūros vertybių apsaugos įstatymai, kiti Lietuvos
Respublikos
įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo
sąlygos, poįstatyminiai
norminiai dokumentai.
Veiklos
saugomose teritorijose apribojimai nustatomi
nuostatuose ir
kituose norminiuose dokumentuose, kuriuos tvirtina
Lietuvos Respublikos
1995 07 04
Vyriausybė.
Kiekvienas
valstybinis rezervatas, valstybinis parkas,
biosferos
monitoringo teritorija turi individualius nuostatus.
Kitos saugomos
teritorijos turi bendruosius nuostatus.
Valstybiniai
draustiniai gali turėti ir individualius nuostatus.
Savivaldybės
įsteigtiems draustiniams, paskelbtiems
saugomais
kraštovaizdžio objektams, išskirtoms vietinės reikšmės
apsaugos zonoms
taikomas apsaugos ir naudojimo režimas,
nustatytas
valstybės saugomų teritorijų atitinkamuose
nuostatuose.
Saugomos
teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir
teritorinio
planavimo dokumentus, patvirtintus Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
7 straipsnis.
Juridinių ir fizinių asmenų teisės bei
pareigos saugomose teritorijose
Žemės
savininkai ir naudotojai privalo būti informuojami
apie saugomų
teritorijų steigimą ar kraštovaizdžio objekto
paskelbimą
saugomu ir veiklos ribojimo pobūdį Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip
prieš šešis
mėnesius iki jų steigimo. Steigiant saugomas
teritorijas, už
veiklos apribojimą dėl jų steigimo žemės
savininkams ir
naudotojams mokamos kompensacijos Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Žemės
savininkai ir naudotojai turi teisę pareikšti
pretenzijas dėl
saugomų teritorijų steigimo institucijai,
teikiančiai
pasiūlymus saugomai teritorijai steigti,
kraštovaizdžio
objektui skelbti saugomu, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Neatsižvelgus
į žemės savininkų ir naudotojų pretenzijas,
saugomos
teritorijos steigiamos, gamtiniai kraštovaizdžio
objektai skelbiami
saugomais, kai kraštovaizdžio kompleksams ar
objektams gresia
išnykimas, sunaikinimas.
Jeigu
saugomos teritorijos įsteigtos, kraštovaizdžio
objektai paskelbti
saugomais neatsižvalgus į žemės savininkų ir
naudotojų
pretenzijas, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl
kompensacijų
dydžio už ūkinės veiklos apribojimus. Teisme
valstybei
atstovauja Aplinkos apsaugos departamentas arba
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliota institucija.
Saugomose
teritorijose žemės savininkai ir naudotojai, kiti
juridiniai bei
fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos
apribojimų,
nustatytų šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos
kultūros vertybių
apsaugos įstatymuose, Žemės įstatyme, kituose
įstatymuose ir
Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose,
saugomų
teritorijų nuostatuose, kituose poįstatyminiuose
norminiuose
dokumentuose.
Privatizavimo
tarnybos, įtraukdamos į privatizavimo
programas
komercines-ūkines įmones, poilsio namus, esančius
saugomose
teritorijose, privalo kartu paskelbti ir šių objektų
naudojimo
privalomas sąlygas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Žemės
savininkai ir naudotojai negali trukdyti įstatymuose
ar kituose
norminiuose dokumentuose numatytais tikslais lankyti
saugomus
kraštovaizdžio kompleksus bei objektus.
Asmenys,
nuolat gyvenantys saugomose teritorijose, gali
verstis veikla,
neprieštaraujančia saugomos teritorijos tikslams
ir uždaviniams;
turi pirmumo teisę išsinuomoti žemę, statinius,
įrenginius ūkinei
veiklai; turi teisę gauti kompensacijas už
paskelbtų
paminklais eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose jie
gyvena, priežiūrą
bei apsaugą.
Jeigu
saugomose teritorijose žemės savininkams ir
naudotojams ribojama
ūkinė veikla, jiems teikiamos žemės mokesčio
bei kitos lengvatos
ir kompensacijos Lietuvos Respublikos
įstatymų ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
8 straipsnis.
Finansavimas
Valstybinių
rezervatų valdymo struktūrų steigimas, jų
veikla, valstybės
saugomų teritorijų tikslinės tvarkymo bei
mokslinių tyrimų
programos finansuojamos iš valstybės biudžeto.
Valstybinių parkų
valdymo, veiklos organizavimo struktūrų
steigimas
finansuojamas iš valstybės bei savivaldybių biudžeto.
Savivaldybės
įsteigtų saugomų teritorijų tikslinės tvarkymo
programos
finansuojamos iš savivaldybių biudžeto.
Saugomoms
teritorijoms tvarkyti gali būti naudojamos iš
komercinės-ūkinės
veiklos gautos lėšos bei kitos lėšos.
9
straipsnis. Saugomų teritorijų apsaugos valstybinė
kontrolė
Saugomų
teritorijų apsaugos valstybinę kontrolę atlieka
Lietuvos
Respublikos ir Kultūros
paveldo inspekcija
pagal kompetenciją.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr.1-1013
Žin., 1995, Nr.60-1502
10 straipsnis.
Saugomų teritorijų kadastras ir registras
Saugomų
teritorijų kadastras yra sudėtinė Valstybinio
kadastro dalis,
kuri tvarkoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Saugomų
teritorijų registras yra sudėtinė saugomų teritorijų
kadastro dalis.
II skyrius. REZERVATAI
11 straipsnis.
Rezervatų paskirtis
Rezervatų
paskirtis yra:
1) išsaugoti
tipiškus arba unikalius kraštovaizdžio
kompleksus bei juose
esantį biotos genofondą;
2) organizuoti
pastovius mokslinius tyrimus ir stebėjimus;
3) propaguoti
gamtos ar kultūros vertybes.
12 straipsnis.
Rezervatų rūšys
Pagal saugomų
kompleksų ypatumus rezervatai skirstomi į:
1) gamtinius
- vertingiausiems gamtos kraštovaizdžio
kompleksams
išsaugoti;
2)
kultūrinius - istoriškai vertingiausiems kultūros
kraštovaizdžio
kompleksams išsaugoti.
Pagal
organizavimo formą rezervatai skirstomi į
valstybinius,
rezervatus valstybiniuose parkuose, rezervatus
biosferos
monitoringo teritorijose bei rezervatines apyrubes.
13 straipsnis.
Rezervatų valdymas
Valstybiniams
rezervatams valdyti steigiamos mokslo
įstaigos,
turinčios juridinio asmens statusą. Valstybinių
gamtinių
rezervatų veiklą organizuoja Aplinkos apsaugos
departamentas,
valstybinių kultūrinių rezervatų - Lietuvos
Respublikos
Vyriausybė.
Rezervatų,
išskirtų valstybiniuose parkuose ir biosferos
monitoringo
teritorijose, apsaugą ir priežiūrą organizuoja
valstybinių parkų ar
biosferos monitoringo teritorijų tarnybos.
Rezervatinių
apyrubių apsaugą ir priežiūrą organizuoja
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos.
14 straipsnis.
Veiklos rezervatuose nustatymas
Gamtinių
rezervatų teritorijose galima:
1) statyti
įrenginius, reikalingus rezervato uždaviniams
įgyvendinti;
2) imtis
priešgaisrinių ir sanitarinių priemonių gaisrų,
epizootijų ir
masinių miško kenkėjų plitimo atvejais;
3)
įgyvendinti kitas priemones, atitinkančias rezervato
paskirtį.
Kultūrinių
rezervatų teritorijose galima:
1) vykdyti šio
straipsnio 1 punkte nurodytas statybas;
2) atkurti
gamtos ir kultūros kompleksus bei objektus,
pažeistus dėl ūkinės
ar kitokios veiklos;
3)
remontuoti, restauruoti ir konservuoti kultūros
kompleksus bei
objektus;
4)
eksponuoti, pritaikyti lankymui kultūros ir gamtos
kompleksus bei
objektus.
Kultūriniuose
rezervatuose tyrinėjimo, konservavimo darbai
vykdomi Lietuvos
Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymų
nustatyta tvarka.
Šio straipsnio
pirmojoje ir antrojoje dalyse nenurodyta
veikla rezervatų
teritorijose yra draudžiama.
III skyrius. DRAUSTINIAI
15 straipsnis.
Draustinių paskirtis
Draustinių
paskirtis yra:
1) išsaugoti
gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ar
atskirus jų
elementus, augalijos ir gyvūnijos rūšis;
2) užtikrinti
Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę
pusiausvyrą;
3) būti mokslo
tyrimų objektais;
4) būti
pažintinės rekreacijos objektais.
16 straipsnis.
Draustinių rūšys
Pagal saugomų
objektų ypatumus draustiniai skirstomi į:
1) gamtinius,
2) kultūrinius,
3)
kompleksinius.
Gamtiniai
draustiniai yra:
1) geologiniai
- žemės gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių
atodangų, uolienų ir
fosilijų kompleksams saugoti;
2)
geomorfologiniai - tipiškiems bei unikaliems reljefo
formų kompleksams
saugoti;
3)
telmologiniai - tipiškiems bei unikaliems pelkių
kompleksams saugoti;
4)
hidrografiniai - atskirų hidrografinio tinklo elementų
(upių, ežerų,
tvenkinių) ar jų dalių pavyzdžiams saugoti;
5)
pedologiniai - natūralios dirvožemio dangos pavyzdžiams
saugoti;
6) botaniniai
- augalų ir grybų rūšims, jų bendrijoms ir
biotopams saugoti;
šioje draustinių grupėje gali būti išskirtos
miškų, pievų,
vandens augmenijos ir kitos rūšys;
7) zoologiniai
- gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ir biotopams
saugoti; šioje
draustinių grupėje gali būti išskirtos
teriologinių,
ornitologinių, herpetologinių, ichtiologinių,
entomologinių ir
kitos rūšys;
8)
botaniniai-zoologiniai - augalų ir gyvūnų rūšims bei jų
bendrijoms saugoti.
9)
talasologiniai - vertingiems jūrų gamtos kompleksams ir
ekosistemoms
saugoti.
Kultūriniai
draustiniai yra:
1)
archeologiniai - teritoriniams archeologiniams
kompleksams, nepaisant
ar jie buvo tyrinėti, ar ne, taip pat
mitologinėms,
sakralinėms ir ritualinėms vietovėms, suformuotoms
tiek gamtos, tiek
žmogaus, saugoti;
2)
memorialiniai - teritorijoms, susijusioms su istoriniais
įvykiais ar
atmintimi, įžymių istorinių asmenybių gyvenimu ir
veikla, istoriškai
reikšmingoms gyvenvietėms saugoti;
3)
etnokultūriniai - vertingiems etnografiniams kompleksams
- statinių grupėms,
gyvenvietėms ir jų grupėms, atliekančioms
gyvenamąją funkciją,
saugoti;
4) architektūriniai
- istorinių miestų, tradicinių
miestelių, kaimų
architektūros ypatumams saugoti;
5)
urbanistiniai - gyvenviečių, istorinių žemėnaudų ir
inžinerinių
įrenginių bendrosios planinės ir erdvinės struktūros
ypatumams saugoti;
6)
kraštovaizdžio architektūros - architektūros ansamblių,
dvarų parkų (dvarų
sodybų) ir jų aplinkos ypatumams saugoti.
Kompleksiniai
draustiniai yra:
1)
kraštovaizdžio - unikaliems bei tipiškiems gamtinio ir
kultūrinio
kraštovaizdžio kompleksams saugoti;
2)
kartografiniai - ypatingas geografines koordinates
turinčioms vietovėms
saugoti.
Pagal
organizavimo pobūdį skiriami valstybiniai ir
savivaldybių
draustiniai, taip pat draustiniai valstybiniuose
parkuose bei
biosferos monitoringo teritorijose.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr.1-1013
Žin., 1995,
Nr.60-1502
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO
IR PAPILDYMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAUGOMŲ TERITORIJŲ
ĮSTATYMAS
1993 m. lapkričio 9 d. Nr.I-301
Vilnius
I
skyrius. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis.
Įstatymo tikslas ir objektas
17 straipsnis.
Veiklos draustiniuose nustatymas
Draustinių
teritorijose draudžiama arba ribojama komercinė-
ūkinė, statybinė,
rekreacinė, kita veikla, galinti pakenkti
saugomiems
kompleksams bei objektams. Tuo norima išsaugoti,
atkurti ir
propaguoti gamtinius, istoriškai susiklosčiusius
socialinės,
kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.
Draustinių
teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones,
stacionaraus
poilsio įstaigas, eksploatuoti naudingąsias
iškasenas, suteikti
žemę sodininkų bendrijoms, individualiems
vasarnamiams
statyti.
Veiklos
apribojimus draustinių teritorijose nustato
nuostatai ir kiti
norminiai dokumentai. Atsižvelgiant į saugomų
kompleksų bei
objektų ypatumus, gali būti draudžiama keisti
reljefo formas,
hidrografinio tinklo natūralius elementus, iš
esmės keisti
hidrologinį režimą, naikinti ir keisti istoriškai
susiformavusio
kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir
architektūrinių jo
elementų bei kitų saugomų objektų vertės
požymius.
Draustinių teritorijose draudžiamos arba ribojamos
statybos,
reglamentuojamos pastatų formos, tūriai. Gali būti
ribojama:
komunikacinių objektų bei linijų tiesimas; žemės,
miško, vandenų
ir kito nekilnojamojo turto naudojimas bei
nustatytų jų
naudojimo būdų keitimas; chemikalų naudojimas žemės,
miškų ir vandens
ūkyje; automobilių ir vandens transporto
priemonių
judėjimas; vizualinės informacijos įrengimas;
medžioklė,
žvejyba, augalų, vaisių, grybų rinkimas; saugomų
objektų naudojimas
ir lankymas; skraidymas skraidyklėmis bei
lėktuvais.
Kai kuriose
draustinių dalyse gali būti naudojamos
skirtingos, tačiau
draustinių steigimo tikslus ir uždavinius
atitinkančios
tvarkymo priemonės pagal ūkinių priemonių planą.
Draustinių
teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio
planavimo
dokumentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Draustinių
teritorijose skatinama veikla, gausinanti ir
išryškinanti
saugomus objektus bei atkurianti tradicinės
gyvensenos,
socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.
IV
skyrius. SAUGOMI KRAŠTOVAIZDŽIO OBJEKTAI
18 straipsnis.
Saugomų kraštovaizdžio objektų rūšys
Pagal gamtos
ir kultūros paveldo elementų ypatumus saugomi
kraštovaizdžio
objektai skirstomi į:
1) gamtinius,
2) kultūrinius,
3)
kompleksinius.
Saugomi
gamtinio kraštovaizdžio objektai yra:
1) geologiniai
- unikalūs rieduliai ir uolos, smegduobės ir
olos, tipiškos
ir unikalios, moksliniu požiūriu vertingos
atodangos, fosilijų
ir mineralų radimvietės;
2)
hidrogeologiniai - išskirtinio debito ir ypatingų savybių
šaltiniai;
3)
geomorfologiniai - išskirtinių dydžių ir formų kalvos,
gūbriai, daubos,
raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;
4) hidrografiniai
- išskirtinių dydžių rėvos, senvagės,
salos, kriokliai ir
kiti;
5) botaniniai
- išskirtinio amžiaus ir formų medžiai,
krūmai, įtrauktų
į Raudonąją knygą augalų ir grybų rūšių
augimvietės ir
radimvietės, unikalios ir nykstančios augalų
bendrijos;
6) zoologiniai
- įtrauktų į Raudonąją knygą gyvūnų rūšių
radimvietės
(veisimosi ir maitinimosi vietos), išskirtinių gyvūnų
kolonijų buveinės,
unikalūs paukščių lizdai, drevėti medžiai,
kiti gyvūnų veiklos
unikumai ir reliktai.
Saugomi
kultūrinio kraštovaizdžio objektai yra:
1)
archeologiniai - senovės stovyklavietės ir gyvenvietės,
piliakalniai,
piliavietės, senoviniai gynybiniai įtvirtinimai ir
jų liekanos;
senovės gamybos vietos, įrenginiai ir jų liekanos;
senovės laidojimo
vietos (pilkapiai, senkapiai, kapinynai,
pavieniai kapai);
alkavietės, alkakalniai, sakraliniai ir
mitologiniai
akmenys; kūlgrindos (žemgrindos); senovės
sakralinės,
mitologinės ar ritualinės vietos bei objektai;
2)
memorialiniai - kapinės, žuvusiųjų karuose ir rezistentų
kapai; vietos,
susijusios su svarbiais istoriniais įvykiais,
asmenybėmis,
buvusiais istoriškai reikšmingais statiniais;0
3)
architektūriniai - bažnytiniai, visuomeniniai,
gyvenamieji,
ūkiniai bei pramoniniai pastatai, statiniai ir jų
ansambliai;
unikalūs inžineriniai statiniai bei įrenginiai ar jų
grupės (tiltai,
tuneliai, užtvankos, keliai, sausinimo, drėkinimo
sistemos,
gynybiniai įrenginiai ir pan.).
Saugomi
kompleksiniai kraštovaizdžio objektai yra gamtiniai-
kultūriniai
kraštovaizdžio objektai, turintys įvairiapusę
mokslinę pažintinę
vertę.
Visi
kraštovaizdžio objektai turi savo teritorijas, kuriose
jie yra ir su
kuriomis funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai
susiję.
Kraštovaizdžio objektų teritorijos nustatomos skelbiant
juos saugomais arba
pagal specialius projektus.
Saugomų
teritorijų įstatymo tikslas - reguliuoti
visuomeninius
santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis.
gamtinių kraštovaizdžio objektų apskaitą, apsaugą,
tvarkymą
reglamentuoja jų nuostatai ir kiti norminiai dokumentai.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr.1-1013
Žin., 1995,
Nr.60-1502
19 straipsnis.
Gamtos ir kultūros paminklai
Vertingiausi
saugomi kraštovaizdžio objektai skelbiami
gamtos ir kultūros
paminklais.
Gamtos
paminklus skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Aplinkos apsaugos
departamento teikimu. Kultūros paminklus
skelbia
Lietuvos Respublikos Vyriausybė jos įgaliotos
institucijos
teikimu.
Gamtos
paminklų apskaitą, apsaugą ir tvarkymą reglamentuoja
nuostatai. Kultūros
paminklų skelbimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos kultūros
vertybių apsaugos įstatymai.
V skyrius.
VALSTYBINIAI PARKAI (NACIONALINIAI IR
REGIONINIAI)
20 straipsnis.
Valstybinių parkų paskirtis
Valstybinių
parkų paskirtis yra:
1) išsaugoti
gamtiniu, kultūriniu požiūriais vertingus
kraštovaizdžio
kompleksus ir objektus;
2) išlaikyti
gamtos ekosistemų stabilumą;
3) atkurti sunaikintus
ir pažeistus gamtinius, kultūrinius
kompleksus bei
objektus;
4) plėtoti
mokslo tyrimus gamtos, kultūros paveldo apsaugos
ir kitose srityse;
5) propaguoti
ir remti Lietuvos regionų tradicinę gyvenseną;
6) sudaryti
sąlygas rekreacijai, pirmiausia turizmui;
7) skatinti
ekologiškai patikimą ūkinę veiklą;
8) vykdyti
kitus individualiuose parko nuostatuose numatytus
uždavinius.
21 straipsnis. Valstybinių parkų rūšys
Pagal
reikšmę ir valdymo organizavimą skiriami:
1)
nacionaliniai parkai - steigiami nacionalinės svarbos kraštovaizdžio
kompleksams bei antropoekosistemoms, reprezentuojančioms Lietuvos Respublikos
etnokultūrinių sričių gamtinius bei kultūrinius savitumus, saugoti, tvarkyti ir
jų naudojimui reguliuoti.
Specifiniai
nacionaliniai parkai yra istoriniai nacionaliniai parkai. Jie steigiami
istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams bei jų
gamtinei aplinkai išsaugoti;
2)
regioniniai parkai - steigiami gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais
regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų
rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reguliuoti.
Specifiniai
regioniniai parkai yra istoriniai regioniniai parkai. Jie steigiami istoriškai
vertingiausiems regioniniams etnokultūriniams kompleksams bei jų gamtinei
aplinkai išsaugoti.
22
straipsnis. Nacionalinių parkų valdymas
Nacionalinių
parkų ir jų apsaugos zonų ribos paprastai sutapatinamos su
administracinių-teritorinių vienetų ribomis.
Nacionalinius
parkus valdo:
1)
jungtinės savivaldybių ir valstybinių institucijų atstovų valdybos;
2)
valstybinės biudžetinės organizacijos.
Savivaldybių
tarybų, jų vykdomųjų institucijų bei pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys
nacionalinio parko ir jo teritorijoje esančių organizacijų ar piliečių teises,
gali būti skundžiami teisme. Savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo taip
pat turi teisę kreiptis į teismą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.1-1013, 1995.07.04, Žin.,
1995, Nr.60-1502
23
straipsnis. Regioninių parkų valdymas
Regioninių
parkų veiklos organizavimo formos:
1)
specifinės paskirties valstybinės įmonės;
2)
specifinės paskirties valstybinių įmonių dalys;
3)
biudžetinės organizacijos - direkcijos arba valstybinės inspekcijos;
4)
jungtinės organizacijos, sudaromos iš savivaldybių ir valstybinių institucijų
atstovų.
Regioninių
parkų veiklos organizavimo formą, pavaldumą, tarnybų struktūrą nustato individualūs
nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.1-1013, 1995.07.04, Žin.,
1995, Nr.60-1502
24
straipsnis. Valstybinių parkų zonos
Valstybinių
parkų teritorijose išskiriamos išsaugančios (rezervatai ir draustiniai),
apsaugos, rekreacinės, ūkinės zonos ir saugomi kraštovaizdžio objektai. Šios ir
galimos kitos zonos nustatomos parkų teritorinio planavimo dokumentuose,
kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
25
straipsnis. Veiklos valstybiniuose parkuose nustatymas
Valstybiniuose
parkuose dirbamas apsauginis, atkuriamasis, kultūros ir švietėjiškas, mokslo
darbas, atitinkantis parko paskirtį, reguliuojama rekreacinė, verslo,
statybinė, komercinė- ūkinė veikla, neprieštaraujanti parko paskirčiai.
Valstybiniuose
parkuose draudžiama įrengti naujus naudingųjų iškasenų karjerus, šachtas ir
kitus kalnakasybos objektus, statyti pramonės įmones, suteikti žemę sodininkų
bendrijoms ir individualiems vasarnamiams, tiesti tranzitines komunikacijas,
keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, iš esmės
keisti hidrologinį režimą, naikinti ir keisti istoriškai susiformavusio
kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų bei kitų
saugomų objektų vertės požymius.
Nauji
pastatai statomi išlaikant tradicines architektūros formas ir mastelį.
Valstybinių
parkų rezervatuose, draustiniuose bei apsaugos zonose veiklą nustato atitinkami
šio įstatymo straipsniai, o jos reguliavimo ypatumus ir mastą atitinkamai
nustato rezervatų, draustinių, apsaugos zonų nuostatai bei kiti norminiai
dokumentai.
Valstybinių
parkų ūkinėse, rekreacinėse ir kitose zonose gali būti ribojamas: komunikacinių
objektų bei linijų tiesimas; žemės, miško, vandenų, kito nekilnojamojo turto
naudojimas bei nustatytų jų naudojimo būdų keitimas; chemikalų naudojimas
žemės, miškų ir vandens ūkyje; automobilių ir vandens transporto priemonių
judėjimas, medžioklė, žvejyba; saugomų objektų naudojimas ir lankymas. Veiklos
ribojimo pobūdį ir mastą nustato individualūs parko nuostatai bei kiti
norminiai dokumentai.
Valstybinių
parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus
(parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus).
Valstybinių
parkų teritorijose skatinama veikla, padedanti gausinti ir išryškinti saugomus
objektus bei atkurti tradicinės gyvensenos, socialinės, kultūrinės ir ūkinės
veiklos elementus.
26
straipsnis. Valstybinių parkų tarnybų teisės ir pareigos
Valstybinių
parkų tarnybos, įgyvendindamos parko uždavinius ir remdamosi parkų teritorinio
planavimo dokumentais, atsako už parko būklę, teikia pasiūlymus Lietuvos
Respublikos Vyriausybei dėl žemės, miško, vandenų, rekreacinės infrastruktūros
naudojimo, nustato parko teritorijos lankymo tvarką, kontroliuoja fizinių ir
juridinių asmenų ūkinę (taip pat ir rekreacinę) veiklą parkų teritorijose,
teikia ieškinius dėl valstybinių parkų nuostatų ir teritorijos naudojimo
pažeidimų įstatymų nustatyta tvarka.
VI skyrius. BIOSFEROS MONITORINGO TERITORIJOS
27
straipsnis. Biosferos monitoringo teritorijų paskirtis
Biosferos
monitoringo teritorijų paskirtis yra:
1)
sukurti reprezentatyvią kompleksinio ekologinio monitoringo sistemą - stebėti,
kontroliuoti, prognozuoti gamtinių sistemų pokyčius;
2)
vykdyti biosferos naudojimo eksperimentus bei tyrimus;
3)
plėtoti ekologinį švietimą bei propagandą;
4)
garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą.
28
straipsnis. Biosferos monitoringo teritorijų rūšys
Pagal
reikšmę ir organizavimo ypatumus skiriami:
1)
biosferos rezervatai - steigiami natūraliuose gamtinių zonų kompleksuose
(gamtiniuose branduoliuose) bei juos supančiose apsaugos teritorijose
globalinio ekologinio monitoringo programai bei gamtosaugos eksperimentams
vykdyti;
2)
biosferos poligonai - steigiami ypatingą geoekologinę arba kontrolinę svarbą
turinčiose geosistemose regioniniam ekologiniam monitoringui organizuoti.
Biosferos poligonai gali būti kompleksiniai arba specializuoti
(hidrogeologiniai, hidrologiniai, zoologiniai ir kt.).
29
straipsnis. Biosferos monitoringo teritorijų teisinis statusas
Biosferos
rezervatai yra juridiniai asmenys, turintys mokslo įstaigos statusą,
priklausantys Aplinkos apsaugos departamento reguliavimo sričiai.
Biosferos
poligonų įsteigimas nekeičia į jų sudėtį įeinančių saugomų teritorijų statuso,
o tik nustato regioninio ekologinio monitoringo programą.
Kompleksinio
bei specializuoto ekologinio monitoringo stotys ir eksperimentų stacionarai
privačiose ir valstybinės nuosavybės žemėse įforminami sutartimis.
30
straipsnis. Biosferos monitoringo teritorijų zonos
Biosferos
rezervatuose išskiriamos išsaugančios (gamtinis branduolys), apsaugos,
eksperimentų, ekosistemų atkūrimo ir šiai teritorijai būdingos ūkinės veiklos
zonos. Pagal biosferos poligonų individualius nuostatus gali būti išskirtos
kitos zonos.
31
straipsnis. Veiklos biosferos monitoringo teritorijose nustatymas
Biosferos
monitoringo teritorijų rezervatuose, draustiniuose, apsaugos zonose veiklą
reglamentuoja atitinkami šio įstatymo straipsniai, o jos reguliavimo pobūdį ir
mastą nustato rezervatų, draustinių, apsaugos zonų nuostatai bei kiti norminiai
dokumentai.
Eksperimentų,
rekreacijos, ekosistemų atkūrimo ir šiai teritorijai būdingos ūkinės veiklos
zonose gali būti ribojama pramonės, verslo, agrarinė, miškų ūkio veikla.
Veiklos ribojimų pobūdį ir mastą nustato individualūs biosferos monitoringo
teritorijų nuostatai bei kiti norminiai dokumentai.
VII skyrius. APSAUGOS ZONOS
32
straipsnis. Apsaugos zonų paskirtis
Apsaugos
zonų paskirtis yra:
1)
izoliuoti saugomus objektus ir teritorijas nuo neigiamo žmogaus veiklos
poveikio;
2)
išsaugoti tradicinius vietovės ypatumus, vizualinę saugomų objektų ir kompleksų
aplinką;
3)
sumažinti neigiamą ūkinių objektų ir kompleksų poveikį žmogui ir gamtai bei
garantuoti normalų šių objektų funkcionavimą;
4)
užtikrinti bendrąjį ekologinį kraštovaizdžio stabilumą.
33
straipsnis. Apsaugos zonų rūšys
Pagal
paskirtį apsaugos zonos skirstomos į šias rūšis:
1)
išsaugančių ir kompleksinių saugomų teritorijų;
2)
saugomų kraštovaizdžio objektų;
3)
paviršinių vandens telkinių;
4)
vandenviečių ir gręžtinių šulinių;
5)
karstinio regiono;
6)
dirbamų laukų;
7)
gyvenviečių;
8)
kurortų ir vasarviečių, kitų rekreacinių teritorijų;
9)
pramonės objektų ir įrenginių;
10)
kelių, geležinkelių, aerouostų;
11)
energetinių komunikacijų ir objektų;
12)
ryšių, tarp jų radijo ryšių, radionavigacijos ir radiolokacijos objektų bei
įrenginių.
Kiekviena
zonos rūšis gali būti skirstoma į porūšius (pozonius, juostas) su skirtingu
režimu.
34
straipsnis. Veiklos apsaugos zonose nustatymas
Valstybinių
rezervatų, valstybinių parkų, biosferos monitoringo teritorijų apsaugos zonų
režimą nustato individualūs šių teritorijų nuostatai. Šių teritorijų apsaugos
zonos nustatomos steigiant aukščiau išvardintas saugomas teritorijas arba jas
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal atskirą projektą.
Saugomų
teritorijų įstatymo objektas - sausumos ir vandens
plotai bei
kraštovaizdžio objektai, dėl savo vertės turintys
specialų valstybės
nustatytą aplinkos apsaugos ir naudojimo
režimą.
kultūrinių kraštovaizdžio objektų apsaugos zonų režimą reguliuoja Lietuvos
Respublikos kultūros vertybių įstatymai, kiti norminiai dokumentai.
Kitų
rūšių apsaugos zonų nustatymo tvarką ir apsaugos bei naudojimo režimą nustato
šis įstatymas, bendrieji apsaugos zonų nuostatai ir kiti norminiai dokumentai.
VIII skyrius. SAUGOMI GAMTOS IŠTEKLIŲ SKLYPAI
35
straipsnis. Saugomų gamtos išteklių sklypų paskirtis
Saugomų
kultūrinių kraštovaizdžio objektų apskaitą, apsaugą
bei tvarkymą
reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultūros vertybių
apsaugos įstatymai
ir kiti norminiai dokumentai.
2 straipsnis.
Saugomų teritorijų paskirtis
Teritorijų
saugojimas garantuoja gamtinių ir kultūros
paveldo kompleksų
bei objektų apsaugą, kraštovaizdžio ekologinę
pusiausvyrą,
biologinę įvairovę ir genetinį fondą, gamtos
išteklių atkūrimą,
sudaro sąlygas pažintinei rekreacijai,
moksliniams
tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoja
gamtos ir kultūros
paveldo vertybių apsaugą.
3 straipsnis.
Saugomų teritorijų sistema
gamtos išteklių sklypų paskirtis yra:
1)
atkurti ūkinės veiklos nuskurdintas gamtos išteklių rūšis;
2)
pagausinti bei praplėsti bendrą gamtos išteklių fondą;
3)
garantuoti atsinaujinančių gamtos išteklių išsaugojimą ir racionalų naudojimą.
36
straipsnis. Saugomų gamtos išteklių sklypų rūšys
Saugomi
gamtos išteklių sklypai pagal paskirtį skirstomi į:
1)
medynų;
2)
uogynų ir grybynų;
3)
vaistažolynų;
4)
gyvūnijos biotopų;
5)
atsistatančių pelkių;
6)
požeminių vandens telkinių.
37
straipsnis. Veiklos nustatymas saugomuose gamtos išteklių sklypuose
Saugomuose
gamtos išteklių sklypuose ribojama tam tikra komercinė-ūkinė, statybinė,
rekreacinė ir kita veikla, mažinanti gamtos išteklius, naudingųjų išteklių
eksploatavimas, žemės, miško, vandenų, kito nekilnojamojo turto naudojimas bei
nustatytų jų naudojimo būdų keitimas. Veiklos ribojimo pobūdį ir mastą nustato
bendrieji saugomų gamtos išteklių sklypų nuostatai bei kiti norminiai
dokumentai.
IX skyrius. GAMTINIS KARKASAS
38
straipsnis. Gamtinio karkaso paskirtis
Gamtinio
karkaso paskirtis yra:
1)
sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo sistemą ir užtikrinti
gamtinius ryšius tarp išsaugančių, apsaugančių, atkuriančių ir kompleksinės
paskirties saugomų teritorijų;
2)
saugoti natūralų kraštovaizdį ir gamtos rekreacinius išteklius;
3)
sudaryti sąlygas miškams atkurti;
4)
optimizuoti agrarinio kraštovaizdžio struktūrą geoekologiniu požiūriu,
reguliuoti agrarinės veiklos plėtrą;
5)
reguliuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos plėtrą.
39
straipsnis. Gamtinio karkaso sudėtis
Gamtinis
karkasas jungia įvairios paskirties teritorijas: rezervatus, draustinius,
valstybinius parkus, apsaugos zonas bei saugomus gamtos išteklių sklypus,
įvairias rekreacines, miškų ūkio, taip pat ribojamos agrarinės veiklos zonas.
Gamtinį
karkasą sudaro:
1)
geoekologinės takoskyros - teritorijų juostos, atskiriančios stambias
geosistemas ir atliekančios ekologinį kompensavimą tarp sistemų;
2)
geosistemų stabilizavimo židiniai - teritorijos, atliekančios ekologinį kompensavimą
geosistemose;
3)
migracijos koridoriai - slėniai bei dubakloniai, kuriais vyksta intensyvi
geodinaminė bei bioinformacinė apykaita.
40
straipsnis. Gamtinio karkaso formavimas
Gamtinis
karkasas formuojamas pagal respublikinius, rajoninius bei vietinius teritorinio
planavimo dokumentus.
Gamtinio
karkaso formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
41
straipsnis. Veiklos gamtiniame karkase nustatymas
Gamtiniame
karkase esančiuose rezervatuose, draustiniuose, apsaugos zonose, valstybiniuose
parkuose, saugomuose gamtos išteklių sklypuose veiklą nustato atitinkami šio
įstatymo straipsniai, o jos reguliavimo pobūdį ir mastą nustato rezervatų,
draustinių, valstybinių parkų, biosferos rezervatų, apsaugos zonų ir saugomų
gamtos išteklių sklypų bendrieji ar individualūs nuostatai bei kiti norminiai
dokumentai.
Gamtinio
karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir ribojamos agrarinės paskirties teritorijose
draudžiama statyti pramonės įmones ir gyvenamuosius kvartalus. Gamtinio karkaso
teritorijose ribojama verslo, miškų ūkio, agrarinė bei statybinė veikla.
Veiklos ribojimo pobūdį ir mastus nustato Specialiosios žemės ir miško
naudojimo sąlygos, gamtinio karkaso nuostatai bei kiti norminiai dokumentai.
X skyrius. ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGOMŲ TERITORIJŲ
ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
42
straipsnis. Teisinė atsakomybė
Juridiniai
ir fiziniai asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo
reikalavimus, traukiami atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
43
straipsnis. Žalos, padarytos saugomoms teritorijoms, saugomiems kraštovaizdžio
objektams, atlyginimas
Juridiniai
ir fiziniai asmenys, padarę žalą saugomiems kraštovaizdžio kompleksams bei
objektams, privalo juos atkurti, atstatyti teritorijos pirminę būklę ir
atlyginti padarytą žalą. Žalos dydį nustato teismas pagal Aplinkos apsaugos
departamento arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos
pateiktus skaičiavimus.
Pateikti
teismui ieškinius dėl padarytos žalos atlyginimo turi teisę Aplinkos apsaugos
departamentas, Kultūros paveldo inspekcija, saugomų teritorijų tarnybos,
saugomų kraštovaizdžio objektų, žemės bei miško savininkai ir naudotojai.
Žalos
atlyginimas neatleidžia nuo drausminės, administracinės ar baudžiamosios
atsakomybės.
44
straipsnis. Saugomų teritorijų žemės, miško, saugomų kraštovaizdžio objektų
priverstinis
išpirkimas
Jeigu
saugomų kraštovaizdžio vertybių, saugomų teritorijų žemės bei miško savininkai
nesilaiko įstatymuose ir kituose dokumentuose nustatyto saugomų teritorijų
apsaugos ir naudojimo režimo, Aplinkos apsaugos departamento arba Lietuvos
Respublikos įgaliotos institucijos reikalavimu tos žemės gali būti priverstinai
valstybės išpirktos pagal jų realią vertę išpirkimo metu.
45
straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčus
saugomų teritorijų klausimais pagal kompetenciją sprendžia Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, savivaldybės, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamentas,
valstybės įgaliotos institucijos, teismas ar arbitražas Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
46
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Lietuvos
Respublikos saugomų teritorijų įstatymas įsigalioja bendra tvarka, išskyrus 22
straipsnio antrosios dalies 1 punktą, kuris įsigalios po Lietuvos Respublikos
administracinės teritorinės reformos.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. I-1013,
1995.07.04, Žin., 1995, Nr.60-1502 (1995.07.21)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ
TERITORIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1758, 00.06.27, Žin., 2000,
Nr.58-1703 (00.07.19)
SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 14 STRAIPSNIO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
22 straipsnis.
Nacionalinių parkų valdymas
Nacionalinių
parkų ir jų apsaugos zonų ribos paprastai
sutapatinamos su
administracinių-teritorinių vienetų ribomis.
Nacionalinius
parkus valdo:
1) jungtinės
savivaldybių ir valstybinių institucijų atstovų
valdybos;
2) valstybinės
biudžetinės organizacijos.
Savivaldybių
tarybų, jų vykdomųjų institucijų bei pareigūnų
aktai ar
veiksmai, pažeidžiantys nacionalinio parko ir jo
teritorijoje
esančių organizacijų ar piliečių teises, gali būti
skundžiami teisme.
Savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo
taip pat turi teisę
kreiptis į teismą.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr.1-1013
Žin., 1995,
Nr.60-1502
23 straipsnis.
Regioninių parkų valdymas
Regioninių
parkų veiklos organizavimo formos:
1) specifinės
paskirties valstybinės įmonės;
2) specifinės
paskirties valstybinių įmonių dalys;
3) biudžetinės
organizacijos - direkcijos arba valstybinės
inspekcijos;
4) jungtinės
organizacijos, sudaromos iš savivaldybių ir
valstybinių
institucijų atstovų.
Regioninių
parkų veiklos organizavimo formą, pavaldumą,
tarnybų struktūrą
nustato individualūs nuostatai.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr.1-1013
Žin., 1995,
Nr.60-1502
24 straipsnis.
Valstybinių parkų zonos
Valstybinių
parkų teritorijose išskiriamos išsaugančios
(rezervatai ir
draustiniai), apsaugos, rekreacinės, ūkinės zonos
ir saugomi
kraštovaizdžio objektai. Šios ir galimos kitos zonos
nustatomos parkų
teritorinio planavimo dokumentuose, kuriuos
tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
25 straipsnis.
Veiklos valstybiniuose parkuose nustatymas
Valstybiniuose
parkuose dirbamas apsauginis, atkuriamasis,
kultūros ir
švietėjiškas, mokslo darbas, atitinkantis parko
paskirtį, reguliuojama
rekreacinė, verslo, statybinė, komercinė-
ūkinė veikla,
neprieštaraujanti parko paskirčiai.
Valstybiniuose
parkuose draudžiama įrengti naujus naudingųjų
iškasenų
karjerus, šachtas ir kitus kalnakasybos objektus,
statyti pramonės
įmones, suteikti žemę sodininkų bendrijoms ir
individualiems
vasarnamiams, tiesti tranzitines komunikacijas,
keisti reljefo
formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus,
iš esmės keisti
hidrologinį režimą, naikinti ir keisti istoriškai
susiformavusio kultūrinio
kraštovaizdžio, urbanistinių ir
architektūrinių jo
elementų bei kitų saugomų objektų vertės
požymius.
Nauji pastatai
statomi išlaikant tradicines architektūros
formas ir mastelį.
Valstybinių
parkų rezervatuose, draustiniuose bei apsaugos
zonose veiklą
nustato atitinkami šio įstatymo straipsniai, o jos
reguliavimo
ypatumus ir mastą atitinkamai nustato rezervatų,
draustinių,
apsaugos zonų nuostatai bei kiti norminiai
dokumentai.
Valstybinių
parkų ūkinėse, rekreacinėse ir kitose zonose
gali būti
ribojamas: komunikacinių objektų bei linijų tiesimas;
žemės, miško,
vandenų, kito nekilnojamojo turto naudojimas bei
nustatytų jų
naudojimo būdų keitimas; chemikalų naudojimas žemės,
miškų ir vandens ūkyje;
automobilių ir vandens transporto
priemonių
judėjimas, medžioklė, žvejyba; saugomų objektų
naudojimas ir
lankymas. Veiklos ribojimo pobūdį ir mastą nustato
individualūs parko
nuostatai bei kiti norminiai dokumentai.
Valstybinių parkų
teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir
teritorinio
planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų
pagrindu parengtus
detalius projektus).
Valstybinių
parkų teritorijose skatinama veikla, padedanti
gausinti ir
išryškinti saugomus objektus bei atkurti tradicinės
gyvensenos,
socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.
26 straipsnis.
Valstybinių parkų tarnybų teisės ir
pareigos
Valstybinių
parkų tarnybos, įgyvendindamos parko uždavinius ir
remdamosi parkų
teritorinio planavimo dokumentais, atsako už
parko būklę, teikia
pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei
dėl žemės, miško,
vandenų, rekreacinės infrastruktūros naudojimo,
nustato parko
teritorijos lankymo tvarką, kontroliuoja fizinių ir
juridinių asmenų
ūkinę (taip pat ir rekreacinę) veiklą parkų
teritorijose,
teikia ieškinius dėl valstybinių parkų nuostatų ir
teritorijos
naudojimo pažeidimų įstatymų nustatyta tvarka.
VI
skyrius. BIOSFEROS MONITORINGO TERITORIJOS
27 straipsnis.
Biosferos monitoringo teritorijų paskirtis
Biosferos
monitoringo teritorijų paskirtis yra:
1) sukurti
reprezentatyvią kompleksinio ekologinio
monitoringo sistemą
- stebėti, kontroliuoti, prognozuoti gamtinių
sistemų pokyčius;
2) vykdyti
biosferos naudojimo eksperimentus bei tyrimus;
3) plėtoti
ekologinį švietimą bei propagandą;
4) garantuoti
gamtinių kompleksų apsaugą.
28 straipsnis.
Biosferos monitoringo teritorijų rūšys
Pagal reikšmę
ir organizavimo ypatumus skiriami:
1) biosferos
rezervatai - steigiami natūraliuose gamtinių
zonų kompleksuose
(gamtiniuose branduoliuose) bei juos supančiose
apsaugos
teritorijose globalinio ekologinio monitoringo programai
bei gamtosaugos
eksperimentams vykdyti;
2) biosferos
poligonai - steigiami ypatingą geoekologinę
arba kontrolinę
svarbą turinčiose geosistemose regioniniam
ekologiniam
monitoringui organizuoti. Biosferos poligonai gali
būti
kompleksiniai arba specializuoti (hidrogeologiniai,
hidrologiniai,
zoologiniai ir kt.).
29 straipsnis.
Biosferos monitoringo teritorijų teisinis
statusas
Biosferos
rezervatai yra juridiniai asmenys, turintys mokslo
įstaigos statusą,
priklausantys Aplinkos apsaugos departamento
reguliavimo sričiai.
Biosferos
poligonų įsteigimas nekeičia į jų sudėtį įeinančių
saugomų teritorijų
statuso, o tik nustato regioninio ekologinio
monitoringo
programą.
Kompleksinio
bei specializuoto ekologinio monitoringo stotys
ir eksperimentų
stacionarai privačiose ir valstybinės nuosavybės
žemėse įforminami
sutartimis.
30 straipsnis.
Biosferos monitoringo teritorijų zonos
Biosferos
rezervatuose išskiriamos išsaugančios (gamtinis
branduolys),
apsaugos, eksperimentų, ekosistemų atkūrimo ir šiai
teritorijai
būdingos ūkinės veiklos zonos. Pagal biosferos
poligonų
individualius nuostatus gali būti išskirtos kitos zonos.
31 straipsnis.
Veiklos biosferos monitoringo teritorijose
nustatymas
Biosferos
monitoringo teritorijų rezervatuose,
draustiniuose,
apsaugos zonose veiklą reglamentuoja atitinkami
šio įstatymo
straipsniai, o jos reguliavimo pobūdį ir mastą
nustato rezervatų,
draustinių, apsaugos zonų nuostatai bei kiti
norminiai
dokumentai.
Eksperimentų,
rekreacijos, ekosistemų atkūrimo ir šiai
teritorijai
būdingos ūkinės veiklos zonose gali būti ribojama
pramonės, verslo,
agrarinė, miškų ūkio veikla. Veiklos ribojimų
pobūdį ir mastą
nustato individualūs biosferos monitoringo
teritorijų nuostatai
bei kiti norminiai dokumentai.
VII skyrius. APSAUGOS ZONOS
32 straipsnis.
Apsaugos zonų paskirtis
Apsaugos zonų
paskirtis yra:
1) izoliuoti
saugomus objektus ir teritorijas nuo neigiamo
žmogaus veiklos
poveikio;
2) išsaugoti
tradicinius vietovės ypatumus, vizualinę
saugomų objektų ir
kompleksų aplinką;
3) sumažinti
neigiamą ūkinių objektų ir kompleksų poveikį
žmogui ir gamtai
bei garantuoti normalų šių objektų
funkcionavimą;
4) užtikrinti
bendrąjį ekologinį kraštovaizdžio stabilumą.
33 straipsnis.
Apsaugos zonų rūšys
Pagal paskirtį
apsaugos zonos skirstomos į šias rūšis:
1) išsaugančių
ir kompleksinių saugomų teritorijų;
2) saugomų
kraštovaizdžio objektų;
3) paviršinių
vandens telkinių;
4) vandenviečių
ir gręžtinių šulinių;
5) karstinio
regiono;
6) dirbamų
laukų;
7) gyvenviečių;
8) kurortų ir
vasarviečių, kitų rekreacinių teritorijų;
9) pramonės
objektų ir įrenginių;
10) kelių,
geležinkelių, aerouostų;
11) energetinių
komunikacijų ir objektų;
12) ryšių,
tarp jų radijo ryšių, radionavigacijos ir
radiolokacijos
objektų bei įrenginių.
Kiekviena
zonos rūšis gali būti skirstoma į porūšius
(pozonius, juostas)
su skirtingu režimu.
34 straipsnis.
Veiklos apsaugos zonose nustatymas
Valstybinių
rezervatų, valstybinių parkų, biosferos
monitoringo
teritorijų apsaugos zonų režimą nustato individualūs
šių teritorijų
nuostatai. Šių teritorijų apsaugos zonos
nustatomos
steigiant aukščiau išvardintas saugomas teritorijas
arba jas tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal atskirą
projektą.
Saugomų
teritorijų sistemą sudaro:
1. Išsaugančios
(konservacinės) teritorijos, kuriose saugomi
unikalūs arba
tipiški gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio
kompleksai,
objektai ir biologinė įvairovė. Prisitaikant prie
apsaugos tikslų,
šiose teritorijose ūkinė bei rekreacinė veikla
ribojama arba
draudžiama. Šiai kategorijai priskiriami
rezervatai,
draustiniai bei saugomi kraštovaizdžio objektai:
1) rezervatai,
tarp jų rezervatinės apyrubės, - steigiami
moksliniu požiūriu
vertingiems gamtinio arba kultūrinio Lietuvos
kultūrinių kraštovaizdžio objektų apsaugos zonų
režimą reguliuoja
Lietuvos Respublikos kultūros vertybių
įstatymai, kiti
norminiai dokumentai.
Kitų rūšių
apsaugos zonų nustatymo tvarką ir apsaugos bei
naudojimo režimą
nustato šis įstatymas, bendrieji apsaugos zonų
nuostatai ir kiti
norminiai dokumentai.
VIII
skyrius. SAUGOMI GAMTOS IŠTEKLIŲ SKLYPAI
35 straipsnis.
Saugomų gamtos išteklių sklypų paskirtis
Saugomų gamtos
išteklių sklypų paskirtis yra:
1) atkurti
ūkinės veiklos nuskurdintas gamtos išteklių
rūšis;
2) pagausinti
bei praplėsti bendrą gamtos išteklių fondą;
3) garantuoti
atsinaujinančių gamtos išteklių išsaugojimą ir
racionalų naudojimą.
36 straipsnis.
Saugomų gamtos išteklių sklypų rūšys
Saugomi gamtos
išteklių sklypai pagal paskirtį skirstomi į:
1) medynų;
2) uogynų ir
grybynų;
3)
vaistažolynų;
4) gyvūnijos
biotopų;
5)
atsistatančių pelkių;
6) požeminių
vandens telkinių.
37 straipsnis.
Veiklos nustatymas saugomuose gamtos
išteklių sklypuose
Saugomuose
gamtos išteklių sklypuose ribojama tam tikra
komercinė-ūkinė,
statybinė, rekreacinė ir kita veikla, mažinanti
gamtos išteklius,
naudingųjų išteklių eksploatavimas, žemės,
miško, vandenų, kito
nekilnojamojo turto naudojimas bei nustatytų
jų naudojimo būdų
keitimas. Veiklos ribojimo pobūdį ir mastą
nustato bendrieji
saugomų gamtos išteklių sklypų nuostatai bei
kiti norminiai
dokumentai.
IX
skyrius. GAMTINIS KARKASAS
38 straipsnis.
Gamtinio karkaso paskirtis
Gamtinio
karkaso paskirtis yra:
1) sukurti
vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo sistemą
ir užtikrinti
gamtinius ryšius tarp išsaugančių, apsaugančių,
atkuriančių ir
kompleksinės paskirties saugomų teritorijų;
2) saugoti
natūralų kraštovaizdį ir gamtos rekreacinius
išteklius;
3) sudaryti
sąlygas miškams atkurti;
4)
optimizuoti agrarinio kraštovaizdžio struktūrą
geoekologiniu
požiūriu, reguliuoti agrarinės veiklos plėtrą;
5)
reguliuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei
technogenizacijos
plėtrą.
39 straipsnis.
Gamtinio karkaso sudėtis
Gamtinis
karkasas jungia įvairios paskirties teritorijas:
rezervatus,
draustinius, valstybinius parkus, apsaugos zonas bei
saugomus gamtos
išteklių sklypus, įvairias rekreacines, miškų
ūkio, taip pat
ribojamos agrarinės veiklos zonas.
Gamtinį karkasą
sudaro:
1)
geoekologinės takoskyros - teritorijų juostos,
atskiriančios
stambias geosistemas ir atliekančios ekologinį
kompensavimą tarp
sistemų;
2)
geosistemų stabilizavimo židiniai - teritorijos,
atliekančios
ekologinį kompensavimą geosistemose;
3) migracijos
koridoriai - slėniai bei dubakloniai, kuriais
vyksta intensyvi
geodinaminė bei bioinformacinė apykaita.
40 straipsnis.
Gamtinio karkaso formavimas
Gamtinis
karkasas formuojamas pagal respublikinius,
rajoninius bei
vietinius teritorinio planavimo dokumentus.
Gamtinio
karkaso formavimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos
Vyriausybė.
41 straipsnis.
Veiklos gamtiniame karkase nustatymas
Gamtiniame
karkase esančiuose rezervatuose, draustiniuose,
apsaugos zonose,
valstybiniuose parkuose, saugomuose gamtos
išteklių
sklypuose veiklą nustato atitinkami šio įstatymo
straipsniai, o jos
reguliavimo pobūdį ir mastą nustato rezervatų,
draustinių,
valstybinių parkų, biosferos rezervatų, apsaugos zonų
ir saugomų gamtos
išteklių sklypų bendrieji ar individualūs
nuostatai bei kiti
norminiai dokumentai.
Gamtinio
karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir ribojamos
agrarinės
paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės
įmones ir gyvenamuosius
kvartalus. Gamtinio karkaso teritorijose
ribojama verslo,
miškų ūkio, agrarinė bei statybinė veikla.
Veiklos ribojimo
pobūdį ir mastus nustato Specialiosios žemės ir
miško naudojimo
sąlygos, gamtinio karkaso nuostatai bei kiti
norminiai
dokumentai.
X
skyrius. ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGOMŲ TERITORIJŲ
ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
42 straipsnis.
Teisinė atsakomybė
Juridiniai ir
fiziniai asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos
saugomų teritorijų
įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn
pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus.
43 straipsnis.
Žalos, padarytos saugomoms teritorijoms,
saugomiems kraštovaizdžio objektams,
atlyginimas
Juridiniai ir
fiziniai asmenys, padarę žalą saugomiems
kraštovaizdžio
kompleksams saugoti bei tirti. Juose uždrausta
ūkinė veikla;
2)
draustiniai - steigiami moksliniu, pažintiniu
požiūriais
vertingiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams,
ansambliams bei
vietovėms saugoti. Juose reguliuojama ir ribojama
ūkinė, rekreacinė
veikla;
3) saugomi
kraštovaizdžio objektai - paskiri arba
kompaktiškas
grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo
elementai,
kuriems dėl mokslinės, istorinės, meninės bei
pažintinės vertės
yra taikomas specialus apsaugos režimas.
2. Apsaugančios
(prezervacinės) teritorijos, kuriose, norint
išvengti neigiamo
poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo
kompleksams bei
objektams arba neigiamo antropogeninių objektų
poveikio aplinkai,
ribojama tam tikra ūkinė, rekreacinė ir
kitokia veikla. Šiai
kategorijai priskiriamos apsaugos zonos.
3. Gamtos
išteklius atkuriančios (rekuperacinės)
teritorijos,
kuriose, norint, kad atsistatytų, pagausėtų bei būtų
apsaugoti gamtos
ištekliai, ribojama ir reguliuojama ūkinė,
rekreacinė bei
kitokia veikla. Šiai kategorijai priskiriami
saugomi gamtos
išteklių sklypai.
4.
Kompleksinės paskirties (integracinės) saugomos
teritorijos, kuriose
sujungiamos išsaugančios, apsaugančios,
rekreacinės ir
ūkinės zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir
naudojimo programą.
Šiai kategorijai priskiriami valstybiniai
parkai
(nacionaliniai ir regioniniai) bei biosferos monitoringo
teritorijos
(biosferos rezervatai ir biosferos poligonai):
1)
valstybiniai parkai - steigiami gamtiniu, kultūriniu
požiūriais
vertingose teritorijose, kurių apsaugos, tvarkymo ir
naudojimo programai
įgyvendinti sukuriama organizacinė struktūra;
2) biosferos
monitoringo teritorijos - steigiamos
globaliniam bei
regioniniam ekologiniam monitoringui ir
gamtosaugos
eksperimentams organizuoti taikant pagal mokslinę
programą numatytą
specialų apsaugos režimą.
Visas
gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas
ekologiškai
svarbias bei pakankamai natūralias teritorijas,
garantuojančias
bendrąjį kraštovaizdžio stabilumą, į bendrą
kraštotvarkos
ekologinio kompensavimo zonų sistemą jungia
gamtinis karkasas.
4 straipsnis.
Saugomų teritorijų steigimas
Valstybinius
rezervatus, valstybinius parkus steigia ir jų
statusą keičia
Lietuvos Respublikos Seimas, jų ribas nustato ir
keičia Lietuvos
Respublikos Vyriausybė Aplinkos apsaugos
departamento arba
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos
institucijos
teikimu.
Valstybinius
draustinius, biosferos monitoringo teritorijas,
rezervatų apyrubes
bei saugomus gamtos išteklių sklypus steigia,
jų ribas nustato
ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Aplinkos apsaugos
departamento arba Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
įgaliotos institucijos teikimu.
Pasiūlymai
valstybiniams rezervatams, valstybiniams parkams,
valstybiniams
draustiniams ir biosferos monitoringo teritorijoms
steigti turi būti
pagrįsti mokslo darbais arba projektais.
Apsaugos zonų
ir gamtinio karkaso teritorijų nustatymo
tvarką
reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos
apsaugos
departamento arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kompleksams bei objektams, privalo juos atkurti,
atstatyti
teritorijos pirminę būklę ir atlyginti padarytą žalą.
Žalos dydį nustato
teismas pagal Aplinkos apsaugos departamento
arba Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos
pateiktus
skaičiavimus.
Pateikti
teismui ieškinius dėl padarytos žalos atlyginimo
turi teisę
Aplinkos apsaugos dapartamentas, Kultūros paveldo
inspekcija, saugomų
teritorijų tarnybos, saugomų kraštovaizdžio
objektų, žemės bei
miško savininkai ir naudotojai.
Žalos
atlyginimas neatleidžia nuo drausminės,
administracinės ar
baudžiamosios atsakomybės.
44 straipsnis.
Saugomų teritorijų žemės, miško, saugomų
kraštovaizdžio objektų priverstinis
išpirkimas
Jeigu saugomų
kraštovaizdžio vertybių, saugomų teritorijų
žemės bei miško
savininkai nesilaiko įstatymuose ir kituose
dokumentuose
nustatyto saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo
režimo, Aplinkos
apsaugos departamento arba Lietuvos Respublikos
įgaliotos
institucijos teikimu.
Saugomų
kultūrinių kraštovaizdžio objektų apsaugos zonų
išskyrimo
principus nustato Lietuvos Respublikos kultūros
vertybių apsaugos
įstatymai ir kiti norminiai dokumentai.
Saugomus gamtinius
kraštovaizdžio objektus skelbia Aplinkos
apsaugos
departamentas.
Įsteigtos
valstybės saugomos teritorijos bei saugomi
kraštovaizdžio
objektai nustatyta tvarka gali būti registruojami
atitinkamose
tarptautinėse organizacijose Aplinkos apsaugos
departamento arba
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos
institucijos
teikimu.
Savivaldybės
gali steigti savivaldybių saugomus draustinius,
skelbti
savivaldybių saugomus kraštovaizdžio objektus bei
nustatyti vietinės
reikšmės apsaugos zonas, suderinusios su
Aplinkos apsaugos
departamentu arba Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliota
institucija.
Institucijos,
teikiančios steigti saugomą teritoriją ar
skelbti
kraštovaizdžio objektą saugomu, privalo informuoti žemės
savininkus ir
naudotojus apie tai ir apie numatomą veiklos
ribojimo pobūdį
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka, bet ne
vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki šių
teritorijų
įsteigimo.
Saugomų teritorijų
steigimas derinamas su teritorinio
planavimo
dokumentų rengimą koordinuojančia institucija,
valstybine
žemėtvarkos tarnyba, taip pat su savivaldybėmis.
Pareikštas pastabas
ir pretenzijas nagrinėja teikimą rengusi
institucija, o
sprendimus priima institucija, steigianti saugomą
teritoriją arba
skelbianti kraštovaizdžio objektą saugomu.
Saugomų
teritorijų ribos žymimos žemės kadastro žemėlapiuose
ir teritorinio
planavimo dokumentuose. Saugomoms teritorijoms
nustatoma valstybinė
žymėjimo natūroje sistema, kurią tvirtina ir
žymėjimo tvarką
bei priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
5 straipsnis.
Nuosavybės formos saugomose teritorijose
Rezervatų,
valstybinių parkų rezervatų, Kuršių nerijos
nacionalinio parko
žemė yra valstybės nuosavybė. Kitose saugomose
teritorijose žemės
nuosavybė gali būti valstybinė ir privati.
Valstybiniai
rezervatai ir nacionaliniai parkai valdo ir
naudoja valstybinės
nuosavybės žemę bei kitą jiems priklausantį
turtą. Žemė bei
kitas nekilnojamasis turtas jiems skiriami
Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
Nuosavybės
teisių į žemę ir mišką atstatymo tvarką ir
sąlygas saugomose
teritorijose nustato Lietuvos Respublikos
įstatymas
"Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą
atstatymo tvarkos ir sąlygų".
Valstybinių
draustinių, valstybinių parkų draustinių ir
rekreacinių zonų
žemė, taip pat ne žemės ūkio naudmenos (miškai,
krūmynai,
vandenys, pelkės, smėlynai, nenaudojama žemė)
neprivatizuojamos,
išskyrus grąžinamą žemę, namų valdų žemės
sklypus, asmeninio
ūkio žemę ir sodininkų bendrijų narių sodų
sklypus ar iki 5
ha ploto miško, krūmynų, vandenų sklypus,
įsiterpusius į
žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp privačios
žemės plotų.
Saugomose
teritorijose žemės naudmenos grąžinamos pagal
preliminariniuose
ir kompleksiniuose žemės reformos žemėtvarkos
projektuose
nustatytas grąžinamos žemės ribas.
Saugomose
teritorijose miškas, žemė gali būti grąžinama,
parduodama,
nuomojama, suteikiama tik ribotam tiksliniam
naudojimui laikantis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų
Specialiųjų žemės ir
miško naudojimo sąlygų šioms teritorijoms.
Pagrindinė
žemės naudojimo tikslinė paskirtis saugomose
teritorijose
keičiama tik pagal įstatymus ir teritorinio
planavimo
dokumentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
institucijos reikalavimu tos žemės gali būti
priverstinai
valstybės išpirktos pagal jų realią vertę išpirkimo
metu.
45 straipsnis.
Ginčų sprendimas
Ginčus
saugomų teritorijų klausimais pagal kompetenciją
sprendžia Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, savivaldybės, Lietuvos
Respublikos
Aplinkos apsaugos departamentas, valstybės įgaliotos
institucijos,
teismas ar arbitražas Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
Valstybiniuose
draustiniuose, valstybiniuose parkuose
nuosavybės teise
turimo sklypo neleidžiama dalimis parduoti,
išnuomoti, įkeisti,
dovanoti, išskyrus atvejus, kai keičiamos
savininkų gretimų
valdų ribos.
Komercinės-ūkinės įmonės, poilsio namai, esantys saugomose
teritorijose, gali
būti privatizuojami laikantis įstatymų ir
46 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės norminiuose dokumentuose
patvirtintų
privalomų jų naudojimo sąlygų.
Saugomi
kraštovaizdžio objektai gali būti valstybinė ar
privati nuosavybė.
Gamtos paminklai yra valstybės nuosavybė.
Saugomi
kraštovaizdžio objektai gali būti privatizuojami tik
nustačius apsaugos
ir naudojimo režimą.
Valstybė turi
pirmumo teisę įsigyti valstybiniuose parkuose
parduodamus žemės sklypus,
kitą nekilnojamąjį turtą.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr.1-1013
Žin., 1995,
Nr.60-1502
6 straipsnis.
Saugomų teritorijų naudojimo ir apsaugos
reglamentavimas bei nuostatai
Ūkinę veiklą
saugomose teritorijose reglamentuoja, jų
apsaugos bei
naudojimo režimą nustato šis įstatymas, Lietuvos
Respublikos
kultūros vertybių apsaugos įstatymai, kiti Lietuvos
Respublikos
įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo
sąlygos, poįstatyminiai
norminiai dokumentai.
Veiklos
saugomose teritorijose apribojimai nustatomi
nuostatuose ir
kituose norminiuose dokumentuose, kuriuos tvirtina
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Kiekvienas
valstybinis rezervatas, valstybinis parkas,
biosferos
monitoringo teritorija turi individualius nuostatus.
Kitos saugomos
teritorijos turi bendruosius nuostatus.
Valstybiniai
draustiniai gali turėti ir individualius nuostatus.
Savivaldybės
įsteigtiems draustiniams, paskelbtiems
saugomais
kraštovaizdžio objektams, išskirtoms vietinės reikšmės
apsaugos zonoms
taikomas apsaugos ir naudojimo režimas,
nustatytas
valstybės saugomų teritorijų atitinkamuose
nuostatuose.
Saugomos
teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir
teritorinio
planavimo dokumentus, patvirtintus Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
7 straipsnis.
Juridinių ir fizinių asmenų teisės bei
pareigos saugomose teritorijose
Žemės
savininkai ir naudotojai privalo būti informuojami
apie saugomų
teritorijų steigimą ar kraštovaizdžio objekto
paskelbimą
saugomu ir veiklos ribojimo pobūdį Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip
prieš šešis
mėnesius iki jų steigimo. Steigiant saugomas
teritorijas, už
veiklos apribojimą dėl jų steigimo žemės
savininkams ir
naudotojams mokamos kompensacijos Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Žemės
savininkai ir naudotojai turi teisę pareikšti
pretenzijas dėl
saugomų teritorijų steigimo institucijai,
teikiančiai
pasiūlymus saugomai teritorijai steigti,
kraštovaizdžio
objektui skelbti saugomu, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Neatsižvelgus
į žemės savininkų ir naudotojų pretenzijas,
saugomos
teritorijos steigiamos, gamtiniai kraštovaizdžio
objektai skelbiami
saugomais, kai kraštovaizdžio kompleksams ar
objektams gresia
išnykimas, sunaikinimas.
Jeigu
saugomos teritorijos įsteigtos, kraštovaizdžio
objektai paskelbti
saugomais neatsižvalgus į žemės savininkų ir
naudotojų
pretenzijas, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl
kompensacijų
dydžio už ūkinės veiklos apribojimus. Teisme
valstybei
atstovauja Aplinkos apsaugos departamentas arba
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliota institucija.
Saugomose
teritorijose žemės savininkai ir naudotojai, kiti
juridiniai bei
fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos
apribojimų,
nustatytų šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos
kultūros vertybių
apsaugos įstatymuose, Žemės įstatyme, kituose
įstatymuose ir
Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose,
saugomų
teritorijų nuostatuose, kituose poįstatyminiuose
norminiuose
dokumentuose.
Privatizavimo
tarnybos, įtraukdamos į privatizavimo
programas
komercines-ūkines įmones, poilsio namus, esančius
saugomose
teritorijose, privalo kartu paskelbti ir šių objektų
naudojimo
privalomas sąlygas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Žemės
savininkai ir naudotojai negali trukdyti įstatymuose
ar kituose
norminiuose dokumentuose numatytais tikslais lankyti
saugomus
kraštovaizdžio kompleksus bei objektus.
Asmenys,
nuolat gyvenantys saugomose teritorijose, gali
verstis veikla,
neprieštaraujančia saugomos teritorijos tikslams
ir uždaviniams;
turi pirmumo teisę išsinuomoti žemę, statinius,
įrenginius ūkinei
veiklai; turi teisę gauti kompensacijas už
paskelbtų
paminklais eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose jie
gyvena, priežiūrą
bei apsaugą.
Jeigu
saugomose teritorijose žemės savininkams ir
naudotojams ribojama
ūkinė veikla, jiems teikiamos žemės mokesčio
bei kitos lengvatos
ir kompensacijos Lietuvos Respublikos
įstatymų ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
8 straipsnis.
Finansavimas
Valstybinių
rezervatų valdymo struktūrų steigimas, jų
veikla, valstybės
saugomų teritorijų tikslinės tvarkymo bei
mokslinių tyrimų
programos finansuojamos iš valstybės biudžeto.
Valstybinių parkų
valdymo, veiklos organizavimo struktūrų
steigimas
finansuojamas iš valstybės bei savivaldybių biudžeto.
Savivaldybės
įsteigtų saugomų teritorijų tikslinės tvarkymo
programos
finansuojamos iš savivaldybių biudžeto.
Saugomoms
teritorijoms tvarkyti gali būti naudojamos iš
komercinės-ūkinės
veiklos gautos lėšos bei kitos lėšos.
9
straipsnis. Saugomų teritorijų apsaugos valstybinė
kontrolė
Saugomų
teritorijų apsaugos valstybinę kontrolę atlieka
Lietuvos
Respublikos ir Kultūros
paveldo inspekcija
pagal kompetenciją.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr.1-1013
Žin., 1995, Nr.60-1502
10 straipsnis.
Saugomų teritorijų kadastras ir registras
Saugomų
teritorijų kadastras yra sudėtinė Valstybinio
kadastro dalis,
kuri tvarkoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Saugomų
teritorijų registras yra sudėtinė saugomų teritorijų
kadastro dalis.
II skyrius. REZERVATAI
11 straipsnis.
Rezervatų paskirtis
Rezervatų
paskirtis yra:
1) išsaugoti
tipiškus arba unikalius kraštovaizdžio
kompleksus bei juose
esantį biotos genofondą;
2) organizuoti
pastovius mokslinius tyrimus ir stebėjimus;
3) propaguoti
gamtos ar kultūros vertybes.
12 straipsnis.
Rezervatų rūšys
Pagal saugomų
kompleksų ypatumus rezervatai skirstomi į:
1) gamtinius
- vertingiausiems gamtos kraštovaizdžio
kompleksams
išsaugoti;
2)
kultūrinius - istoriškai vertingiausiems kultūros
kraštovaizdžio
kompleksams išsaugoti.
Pagal
organizavimo formą rezervatai skirstomi į
valstybinius,
rezervatus valstybiniuose parkuose, rezervatus
biosferos
monitoringo teritorijose bei rezervatines apyrubes.
13 straipsnis.
Rezervatų valdymas
Valstybiniams
rezervatams valdyti steigiamos mokslo
įstaigos,
turinčios juridinio asmens statusą. Valstybinių
gamtinių
rezervatų veiklą organizuoja Aplinkos apsaugos
departamentas,
valstybinių kultūrinių rezervatų - Lietuvos
Respublikos
Vyriausybė.
Rezervatų,
išskirtų valstybiniuose parkuose ir biosferos
monitoringo
teritorijose, apsaugą ir priežiūrą organizuoja
valstybinių parkų ar
biosferos monitoringo teritorijų tarnybos.
Rezervatinių
apyrubių apsaugą ir priežiūrą organizuoja
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos.
14 straipsnis.
Veiklos rezervatuose nustatymas
Gamtinių
rezervatų teritorijose galima:
1) statyti
įrenginius, reikalingus rezervato uždaviniams
įgyvendinti;
2) imtis
priešgaisrinių ir sanitarinių priemonių gaisrų,
epizootijų ir
masinių miško kenkėjų plitimo atvejais;
3)
įgyvendinti kitas priemones, atitinkančias rezervato
paskirtį.
Kultūrinių
rezervatų teritorijose galima:
1) vykdyti šio
straipsnio 1 punkte nurodytas statybas;
2) atkurti
gamtos ir kultūros kompleksus bei objektus,
pažeistus dėl ūkinės
ar kitokios veiklos;
3)
remontuoti, restauruoti ir konservuoti kultūros
kompleksus bei
objektus;
4)
eksponuoti, pritaikyti lankymui kultūros ir gamtos
kompleksus bei
objektus.
Kultūriniuose
rezervatuose tyrinėjimo, konservavimo darbai
vykdomi Lietuvos
Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymų
nustatyta tvarka.
Šio straipsnio
pirmojoje ir antrojoje dalyse nenurodyta
veikla rezervatų
teritorijose yra draudžiama.
III skyrius. DRAUSTINIAI
15 straipsnis.
Draustinių paskirtis
Draustinių
paskirtis yra:
1) išsaugoti
gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ar
atskirus jų
elementus, augalijos ir gyvūnijos rūšis;
2) užtikrinti
Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę
pusiausvyrą;
3) būti mokslo
tyrimų objektais;
4) būti
pažintinės rekreacijos objektais.
16 straipsnis.
Draustinių rūšys
Pagal saugomų
objektų ypatumus draustiniai skirstomi į:
1) gamtinius,
2) kultūrinius,
3)
kompleksinius.
Gamtiniai
draustiniai yra:
1) geologiniai
- žemės gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių
atodangų, uolienų ir
fosilijų kompleksams saugoti;
2)
geomorfologiniai - tipiškiems bei unikaliems reljefo
formų kompleksams
saugoti;
3)
telmologiniai - tipiškiems bei unikaliems pelkių
kompleksams saugoti;
4)
hidrografiniai - atskirų hidrografinio tinklo elementų
(upių, ežerų,
tvenkinių) ar jų dalių pavyzdžiams saugoti;
5)
pedologiniai - natūralios dirvožemio dangos pavyzdžiams
saugoti;
6) botaniniai
- augalų ir grybų rūšims, jų bendrijoms ir
biotopams saugoti;
šioje draustinių grupėje gali būti išskirtos
miškų, pievų,
vandens augmenijos ir kitos rūšys;
7) zoologiniai
- gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ir biotopams
saugoti; šioje
draustinių grupėje gali būti išskirtos
teriologinių,
ornitologinių, herpetologinių, ichtiologinių,
entomologinių ir
kitos rūšys;
8)
botaniniai-zoologiniai - augalų ir gyvūnų rūšims bei jų
bendrijoms saugoti.
9)
talasologiniai - vertingiems jūrų gamtos kompleksams ir
ekosistemoms
saugoti.
Kultūriniai
draustiniai yra:
1)
archeologiniai - teritoriniams archeologiniams
kompleksams, nepaisant
ar jie buvo tyrinėti, ar ne, taip pat
mitologinėms,
sakralinėms ir ritualinėms vietovėms, suformuotoms
tiek gamtos, tiek
žmogaus, saugoti;
2)
memorialiniai - teritorijoms, susijusioms su istoriniais
įvykiais ar
atmintimi, įžymių istorinių asmenybių gyvenimu ir
veikla, istoriškai
reikšmingoms gyvenvietėms saugoti;
3)
etnokultūriniai - vertingiems etnografiniams kompleksams
- statinių grupėms,
gyvenvietėms ir jų grupėms, atliekančioms
gyvenamąją funkciją,
saugoti;
4) architektūriniai
- istorinių miestų, tradicinių
miestelių, kaimų
architektūros ypatumams saugoti;
5)
urbanistiniai - gyvenviečių, istorinių žemėnaudų ir
inžinerinių
įrenginių bendrosios planinės ir erdvinės struktūros
ypatumams saugoti;
6)
kraštovaizdžio architektūros - architektūros ansamblių,
dvarų parkų (dvarų
sodybų) ir jų aplinkos ypatumams saugoti.
Kompleksiniai
draustiniai yra:
1)
kraštovaizdžio - unikaliems bei tipiškiems gamtinio ir
kultūrinio
kraštovaizdžio kompleksams saugoti;
2)
kartografiniai - ypatingas geografines koordinates
turinčioms vietovėms
saugoti.
Pagal
organizavimo pobūdį skiriami valstybiniai ir
savivaldybių
draustiniai, taip pat draustiniai valstybiniuose
parkuose bei
biosferos monitoringo teritorijose.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr.1-1013
Žin., 1995,
Nr.60-1502
17 straipsnis.
Veiklos draustiniuose nustatymas
Draustinių
teritorijose draudžiama arba ribojama komercinė-
ūkinė, statybinė,
rekreacinė, kita veikla, galinti pakenkti
saugomiems
kompleksams bei objektams. Tuo norima išsaugoti,
atkurti ir
propaguoti gamtinius, istoriškai susiklosčiusius
socialinės,
kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.
Draustinių
teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones,
stacionaraus
poilsio įstaigas, eksploatuoti naudingąsias
iškasenas, suteikti
žemę sodininkų bendrijoms, individualiems
vasarnamiams
statyti.
Veiklos
apribojimus draustinių teritorijose nustato
nuostatai ir kiti
norminiai dokumentai. Atsižvelgiant į saugomų
kompleksų bei
objektų ypatumus, gali būti draudžiama keisti
reljefo formas,
hidrografinio tinklo natūralius elementus, iš
esmės keisti
hidrologinį režimą, naikinti ir keisti istoriškai
susiformavusio
kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir
architektūrinių jo
elementų bei kitų saugomų objektų vertės
požymius.
Draustinių teritorijose draudžiamos arba ribojamos
statybos,
reglamentuojamos pastatų formos, tūriai. Gali būti
ribojama:
komunikacinių objektų bei linijų tiesimas; žemės,
miško, vandenų
ir kito nekilnojamojo turto naudojimas bei
nustatytų jų
naudojimo būdų keitimas; chemikalų naudojimas žemės,
miškų ir vandens
ūkyje; automobilių ir vandens transporto
priemonių
judėjimas; vizualinės informacijos įrengimas;
medžioklė,
žvejyba, augalų, vaisių, grybų rinkimas; saugomų
objektų naudojimas
ir lankymas; skraidymas skraidyklėmis bei
lėktuvais.
Kai kuriose
draustinių dalyse gali būti naudojamos
skirtingos, tačiau
draustinių steigimo tikslus ir uždavinius
atitinkančios
tvarkymo priemonės pagal ūkinių priemonių planą.
Draustinių
teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio
planavimo
dokumentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Draustinių
teritorijose skatinama veikla, gausinanti ir
išryškinanti
saugomus objektus bei atkurianti tradicinės
gyvensenos,
socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.
IV
skyrius. SAUGOMI KRAŠTOVAIZDŽIO OBJEKTAI
18 straipsnis.
Saugomų kraštovaizdžio objektų rūšys
Pagal gamtos
ir kultūros paveldo elementų ypatumus saugomi
kraštovaizdžio
objektai skirstomi į:
1) gamtinius,
2) kultūrinius,
3)
kompleksinius.
Saugomi
gamtinio kraštovaizdžio objektai yra:
1) geologiniai
- unikalūs rieduliai ir uolos, smegduobės ir
olos, tipiškos
ir unikalios, moksliniu požiūriu vertingos
atodangos, fosilijų
ir mineralų radimvietės;
2)
hidrogeologiniai - išskirtinio debito ir ypatingų savybių
šaltiniai;
3)
geomorfologiniai - išskirtinių dydžių ir formų kalvos,
gūbriai, daubos,
raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;
4) hidrografiniai
- išskirtinių dydžių rėvos, senvagės,
salos, kriokliai ir
kiti;
5) botaniniai
- išskirtinio amžiaus ir formų medžiai,
krūmai, įtrauktų
į Raudonąją knygą augalų ir grybų rūšių
augimvietės ir
radimvietės, unikalios ir nykstančios augalų
bendrijos;
6) zoologiniai
- įtrauktų į Raudonąją knygą gyvūnų rūšių
radimvietės
(veisimosi ir maitinimosi vietos), išskirtinių gyvūnų
kolonijų buveinės,
unikalūs paukščių lizdai, drevėti medžiai,
kiti gyvūnų veiklos
unikumai ir reliktai.
Saugomi
kultūrinio kraštovaizdžio objektai yra:
1)
archeologiniai - senovės stovyklavietės ir gyvenvietės,
piliakalniai,
piliavietės, senoviniai gynybiniai įtvirtinimai ir
jų liekanos;
senovės gamybos vietos, įrenginiai ir jų liekanos;
senovės laidojimo
vietos (pilkapiai, senkapiai, kapinynai,
pavieniai kapai);
alkavietės, alkakalniai, sakraliniai ir
mitologiniai
akmenys; kūlgrindos (žemgrindos); senovės
sakralinės,
mitologinės ar ritualinės vietos bei objektai;
2)
memorialiniai - kapinės, žuvusiųjų karuose ir rezistentų
kapai; vietos,
susijusios su svarbiais istoriniais įvykiais,
asmenybėmis,
buvusiais istoriškai reikšmingais statiniais;0
3)
architektūriniai - bažnytiniai, visuomeniniai,
gyvenamieji,
ūkiniai bei pramoniniai pastatai, statiniai ir jų
ansambliai;
unikalūs inžineriniai statiniai bei įrenginiai ar jų
grupės (tiltai,
tuneliai, užtvankos, keliai, sausinimo, drėkinimo
sistemos,
gynybiniai įrenginiai ir pan.).
Saugomi
kompleksiniai kraštovaizdžio objektai yra gamtiniai-
kultūriniai
kraštovaizdžio objektai, turintys įvairiapusę
mokslinę pažintinę
vertę.
Visi
kraštovaizdžio objektai turi savo teritorijas, kuriose
jie yra ir su
kuriomis funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai
susiję.
Kraštovaizdžio objektų teritorijos nustatomos skelbiant
juos saugomais arba
pagal specialius projektus.
Saugomų
gamtinių kraštovaizdžio objektų apskaitą, apsaugą,
tvarkymą
reglamentuoja jų nuostatai ir kiti norminiai dokumentai.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr.1-1013
Žin., 1995,
Nr.60-1502
19 straipsnis.
Gamtos ir kultūros paminklai
Vertingiausi
saugomi kraštovaizdžio objektai skelbiami
gamtos ir kultūros
paminklais.
Gamtos
paminklus skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Aplinkos apsaugos
departamento teikimu. Kultūros paminklus
skelbia
Lietuvos Respublikos Vyriausybė jos įgaliotos
institucijos
teikimu.
Gamtos
paminklų apskaitą, apsaugą ir tvarkymą reglamentuoja
nuostatai. Kultūros
paminklų skelbimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos kultūros
vertybių apsaugos įstatymai.
V skyrius.
VALSTYBINIAI PARKAI (NACIONALINIAI IR
REGIONINIAI)
20 straipsnis.
Valstybinių parkų paskirtis
Valstybinių
parkų paskirtis yra:
1) išsaugoti
gamtiniu, kultūriniu požiūriais vertingus
kraštovaizdžio
kompleksus ir objektus;
2) išlaikyti
gamtos ekosistemų stabilumą;
3) atkurti sunaikintus
ir pažeistus gamtinius, kultūrinius
kompleksus bei
objektus;
4) plėtoti
mokslo tyrimus gamtos, kultūros paveldo apsaugos
ir kitose srityse;
5) propaguoti
ir remti Lietuvos regionų tradicinę gyvenseną;
6) sudaryti
sąlygas rekreacijai, pirmiausia turizmui;
7) skatinti
ekologiškai patikimą ūkinę veiklą;
8) vykdyti
kitus individualiuose parko nuostatuose numatytus
uždavinius.
21 straipsnis.
Valstybinių parkų rūšys
Pagal reikšmę
ir valdymo organizavimą skiriami:
1)
nacionaliniai parkai - steigiami nacionalinės svarbos
kraštovaizdžio
kompleksams bei antropoekosistemoms,
reprezentuojančioms
Lietuvos Respublikos etnokultūrinių sričių
gamtinius bei
kultūrinius savitumus, saugoti, tvarkyti ir jų
naudojimui
reguliuoti.
Specifiniai
nacionaliniai parkai yra istoriniai
nacionaliniai
parkai. Jie steigiami istorinių Lietuvos
valstybingumo
centrų kultūriniams kompleksams bei jų gamtinei
aplinkai išsaugoti;
2) regioniniai
parkai - steigiami gamtiniu, kultūriniu ir
rekreaciniu
požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžio
kompleksams ir
ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam
naudojimui
reguliuoti.
Specifiniai
regioniniai parkai yra istoriniai regioniniai
parkai. Jie
steigiami istoriškai vertingiausiems regioniniams
etnokultūriniams
kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti.
22 straipsnis.
Nacionalinių parkų valdymas
Nacionalinių
parkų ir jų apsaugos zonų ribos paprastai
sutapatinamos su
administracinių-teritorinių vienetų ribomis.
Nacionalinius
parkus valdo:
1) jungtinės
savivaldybių ir valstybinių institucijų atstovų
valdybos;
2) valstybinės
biudžetinės organizacijos.
Savivaldybių
tarybų, jų vykdomųjų institucijų bei pareigūnų
aktai ar
veiksmai, pažeidžiantys nacionalinio parko ir jo
teritorijoje
esančių organizacijų ar piliečių teises, gali būti
skundžiami teisme.
Savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo
taip pat turi teisę
kreiptis į teismą.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr.1-1013
Žin., 1995,
Nr.60-1502
23 straipsnis.
Regioninių parkų valdymas
Regioninių
parkų veiklos organizavimo formos:
1) specifinės
paskirties valstybinės įmonės;
2) specifinės
paskirties valstybinių įmonių dalys;
3) biudžetinės
organizacijos - direkcijos arba valstybinės
inspekcijos;
4) jungtinės
organizacijos, sudaromos iš savivaldybių ir
valstybinių
institucijų atstovų.
Regioninių
parkų veiklos organizavimo formą, pavaldumą,
tarnybų struktūrą
nustato individualūs nuostatai.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1995 07 04
Įstatymas Nr.1-1013
Žin., 1995,
Nr.60-1502
24 straipsnis.
Valstybinių parkų zonos
Valstybinių
parkų teritorijose išskiriamos išsaugančios
(rezervatai ir
draustiniai), apsaugos, rekreacinės, ūkinės zonos
ir saugomi
kraštovaizdžio objektai. Šios ir galimos kitos zonos
nustatomos parkų
teritorinio planavimo dokumentuose, kuriuos
tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
25 straipsnis.
Veiklos valstybiniuose parkuose nustatymas
Valstybiniuose
parkuose dirbamas apsauginis, atkuriamasis,
kultūros ir
švietėjiškas, mokslo darbas, atitinkantis parko
paskirtį, reguliuojama
rekreacinė, verslo, statybinė, komercinė-
ūkinė veikla,
neprieštaraujanti parko paskirčiai.
Valstybiniuose
parkuose draudžiama įrengti naujus naudingųjų
iškasenų
karjerus, šachtas ir kitus kalnakasybos objektus,
statyti pramonės
įmones, suteikti žemę sodininkų bendrijoms ir
individualiems
vasarnamiams, tiesti tranzitines komunikacijas,
keisti reljefo
formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus,
iš esmės keisti
hidrologinį režimą, naikinti ir keisti istoriškai
susiformavusio kultūrinio
kraštovaizdžio, urbanistinių ir
architektūrinių jo
elementų bei kitų saugomų objektų vertės
požymius.
Nauji pastatai
statomi išlaikant tradicines architektūros
formas ir mastelį.
Valstybinių
parkų rezervatuose, draustiniuose bei apsaugos
zonose veiklą
nustato atitinkami šio įstatymo straipsniai, o jos
reguliavimo
ypatumus ir mastą atitinkamai nustato rezervatų,
draustinių,
apsaugos zonų nuostatai bei kiti norminiai
dokumentai.
Valstybinių
parkų ūkinėse, rekreacinėse ir kitose zonose
gali būti
ribojamas: komunikacinių objektų bei linijų tiesimas;
žemės, miško,
vandenų, kito nekilnojamojo turto naudojimas bei
nustatytų jų
naudojimo būdų keitimas; chemikalų naudojimas žemės,
miškų ir vandens ūkyje;
automobilių ir vandens transporto
priemonių
judėjimas, medžioklė, žvejyba; saugomų objektų
naudojimas ir
lankymas. Veiklos ribojimo pobūdį ir mastą nustato
individualūs parko
nuostatai bei kiti norminiai dokumentai.
Valstybinių parkų
teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir
teritorinio
planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų
pagrindu parengtus
detalius projektus).
Valstybinių
parkų teritorijose skatinama veikla, padedanti
gausinti ir
išryškinti saugomus objektus bei atkurti tradicinės
gyvensenos,
socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.
26 straipsnis.
Valstybinių parkų tarnybų teisės ir
pareigos
Valstybinių
parkų tarnybos, įgyvendindamos parko uždavinius ir
remdamosi parkų
teritorinio planavimo dokumentais, atsako už
parko būklę, teikia
pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei
dėl žemės, miško,
vandenų, rekreacinės infrastruktūros naudojimo,
nustato parko
teritorijos lankymo tvarką, kontroliuoja fizinių ir
juridinių asmenų
ūkinę (taip pat ir rekreacinę) veiklą parkų
teritorijose,
teikia ieškinius dėl valstybinių parkų nuostatų ir
teritorijos
naudojimo pažeidimų įstatymų nustatyta tvarka.
VI
skyrius. BIOSFEROS MONITORINGO TERITORIJOS
27 straipsnis.
Biosferos monitoringo teritorijų paskirtis
Biosferos
monitoringo teritorijų paskirtis yra:
1) sukurti
reprezentatyvią kompleksinio ekologinio
monitoringo sistemą
- stebėti, kontroliuoti, prognozuoti gamtinių
sistemų pokyčius;
2) vykdyti
biosferos naudojimo eksperimentus bei tyrimus;
3) plėtoti
ekologinį švietimą bei propagandą;
4) garantuoti
gamtinių kompleksų apsaugą.
28 straipsnis.
Biosferos monitoringo teritorijų rūšys
Pagal reikšmę
ir organizavimo ypatumus skiriami:
1) biosferos
rezervatai - steigiami natūraliuose gamtinių
zonų kompleksuose
(gamtiniuose branduoliuose) bei juos supančiose
apsaugos
teritorijose globalinio ekologinio monitoringo programai
bei gamtosaugos
eksperimentams vykdyti;
2) biosferos
poligonai - steigiami ypatingą geoekologinę
arba kontrolinę
svarbą turinčiose geosistemose regioniniam
ekologiniam
monitoringui organizuoti. Biosferos poligonai gali
būti
kompleksiniai arba specializuoti (hidrogeologiniai,
hidrologiniai,
zoologiniai ir kt.).
29 straipsnis.
Biosferos monitoringo teritorijų teisinis
statusas
Biosferos
rezervatai yra juridiniai asmenys, turintys mokslo
įstaigos statusą,
priklausantys Aplinkos apsaugos departamento
reguliavimo sričiai.
Biosferos
poligonų įsteigimas nekeičia į jų sudėtį įeinančių
saugomų teritorijų
statuso, o tik nustato regioninio ekologinio
monitoringo
programą.
Kompleksinio
bei specializuoto ekologinio monitoringo stotys
ir eksperimentų
stacionarai privačiose ir valstybinės nuosavybės
žemėse įforminami
sutartimis.
30 straipsnis.
Biosferos monitoringo teritorijų zonos
Biosferos
rezervatuose išskiriamos išsaugančios (gamtinis
branduolys),
apsaugos, eksperimentų, ekosistemų atkūrimo ir šiai
teritorijai
būdingos ūkinės veiklos zonos. Pagal biosferos
poligonų
individualius nuostatus gali būti išskirtos kitos zonos.
31 straipsnis.
Veiklos biosferos monitoringo teritorijose
nustatymas
Biosferos
monitoringo teritorijų rezervatuose,
draustiniuose,
apsaugos zonose veiklą reglamentuoja atitinkami
šio įstatymo
straipsniai, o jos reguliavimo pobūdį ir mastą
nustato rezervatų,
draustinių, apsaugos zonų nuostatai bei kiti
norminiai
dokumentai.
Eksperimentų,
rekreacijos, ekosistemų atkūrimo ir šiai
teritorijai
būdingos ūkinės veiklos zonose gali būti ribojama
pramonės, verslo,
agrarinė, miškų ūkio veikla. Veiklos ribojimų
pobūdį ir mastą
nustato individualūs biosferos monitoringo
teritorijų nuostatai
bei kiti norminiai dokumentai.
VII skyrius. APSAUGOS ZONOS
32 straipsnis.
Apsaugos zonų paskirtis
Apsaugos zonų
paskirtis yra:
1) izoliuoti
saugomus objektus ir teritorijas nuo neigiamo
žmogaus veiklos
poveikio;
2) išsaugoti
tradicinius vietovės ypatumus, vizualinę
saugomų objektų ir
kompleksų aplinką;
3) sumažinti
neigiamą ūkinių objektų ir kompleksų poveikį
žmogui ir gamtai
bei garantuoti normalų šių objektų
funkcionavimą;
4) užtikrinti
bendrąjį ekologinį kraštovaizdžio stabilumą.
33 straipsnis.
Apsaugos zonų rūšys
Pagal paskirtį
apsaugos zonos skirstomos į šias rūšis:
1) išsaugančių
ir kompleksinių saugomų teritorijų;
2) saugomų
kraštovaizdžio objektų;
3) paviršinių
vandens telkinių;
4) vandenviečių
ir gręžtinių šulinių;
5) karstinio
regiono;
6) dirbamų
laukų;
7) gyvenviečių;
8) kurortų ir
vasarviečių, kitų rekreacinių teritorijų;
9) pramonės
objektų ir įrenginių;
10) kelių,
geležinkelių, aerouostų;
11) energetinių
komunikacijų ir objektų;
12) ryšių,
tarp jų radijo ryšių, radionavigacijos ir
radiolokacijos
objektų bei įrenginių.
Kiekviena
zonos rūšis gali būti skirstoma į porūšius
(pozonius, juostas)
su skirtingu režimu.
34 straipsnis.
Veiklos apsaugos zonose nustatymas
Valstybinių
rezervatų, valstybinių parkų, biosferos
monitoringo
teritorijų apsaugos zonų režimą nustato individualūs
šių teritorijų
nuostatai. Šių teritorijų apsaugos zonos
nustatomos
steigiant aukščiau išvardintas saugomas teritorijas
arba jas tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal atskirą
projektą.
Saugomų
kultūrinių kraštovaizdžio objektų apsaugos zonų
režimą reguliuoja
Lietuvos Respublikos kultūros vertybių
įstatymai, kiti
norminiai dokumentai.
Kitų rūšių
apsaugos zonų nustatymo tvarką ir apsaugos bei
naudojimo režimą
nustato šis įstatymas, bendrieji apsaugos zonų
nuostatai ir kiti
norminiai dokumentai.
VIII
skyrius. SAUGOMI GAMTOS IŠTEKLIŲ SKLYPAI
35 straipsnis.
Saugomų gamtos išteklių sklypų paskirtis
Saugomų gamtos
išteklių sklypų paskirtis yra:
1) atkurti
ūkinės veiklos nuskurdintas gamtos išteklių
rūšis;
2) pagausinti
bei praplėsti bendrą gamtos išteklių fondą;
3) garantuoti
atsinaujinančių gamtos išteklių išsaugojimą ir
racionalų naudojimą.
36 straipsnis.
Saugomų gamtos išteklių sklypų rūšys
Saugomi gamtos
išteklių sklypai pagal paskirtį skirstomi į:
1) medynų;
2) uogynų ir
grybynų;
3)
vaistažolynų;
4) gyvūnijos
biotopų;
5)
atsistatančių pelkių;
6) požeminių
vandens telkinių.
37 straipsnis.
Veiklos nustatymas saugomuose gamtos
išteklių sklypuose
Saugomuose
gamtos išteklių sklypuose ribojama tam tikra
komercinė-ūkinė,
statybinė, rekreacinė ir kita veikla, mažinanti
gamtos išteklius,
naudingųjų išteklių eksploatavimas, žemės,
miško, vandenų, kito
nekilnojamojo turto naudojimas bei nustatytų
jų naudojimo būdų
keitimas. Veiklos ribojimo pobūdį ir mastą
nustato bendrieji
saugomų gamtos išteklių sklypų nuostatai bei
kiti norminiai
dokumentai.
IX
skyrius. GAMTINIS KARKASAS
38 straipsnis.
Gamtinio karkaso paskirtis
Gamtinio
karkaso paskirtis yra:
1) sukurti
vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo sistemą
ir užtikrinti
gamtinius ryšius tarp išsaugančių, apsaugančių,
atkuriančių ir
kompleksinės paskirties saugomų teritorijų;
2) saugoti
natūralų kraštovaizdį ir gamtos rekreacinius
išteklius;
3) sudaryti
sąlygas miškams atkurti;
4)
optimizuoti agrarinio kraštovaizdžio struktūrą
geoekologiniu
požiūriu, reguliuoti agrarinės veiklos plėtrą;
5)
reguliuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei
technogenizacijos
plėtrą.
39 straipsnis.
Gamtinio karkaso sudėtis
Gamtinis
karkasas jungia įvairios paskirties teritorijas:
rezervatus,
draustinius, valstybinius parkus, apsaugos zonas bei
saugomus gamtos
išteklių sklypus, įvairias rekreacines, miškų
ūkio, taip pat
ribojamos agrarinės veiklos zonas.
Gamtinį karkasą
sudaro:
1)
geoekologinės takoskyros - teritorijų juostos,
atskiriančios
stambias geosistemas ir atliekančios ekologinį
kompensavimą tarp
sistemų;
2)
geosistemų stabilizavimo židiniai - teritorijos,
atliekančios
ekologinį kompensavimą geosistemose;
3) migracijos
koridoriai - slėniai bei dubakloniai, kuriais
vyksta intensyvi
geodinaminė bei bioinformacinė apykaita.
40 straipsnis.
Gamtinio karkaso formavimas
Gamtinis
karkasas formuojamas pagal respublikinius,
rajoninius bei
vietinius teritorinio planavimo dokumentus.
Gamtinio
karkaso formavimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos
Vyriausybė.
41 straipsnis.
Veiklos gamtiniame karkase nustatymas
Gamtiniame
karkase esančiuose rezervatuose, draustiniuose,
apsaugos zonose,
valstybiniuose parkuose, saugomuose gamtos
išteklių
sklypuose veiklą nustato atitinkami šio įstatymo
straipsniai, o jos
reguliavimo pobūdį ir mastą nustato rezervatų,
draustinių,
valstybinių parkų, biosferos rezervatų, apsaugos zonų
ir saugomų gamtos
išteklių sklypų bendrieji ar individualūs
nuostatai bei kiti
norminiai dokumentai.
Gamtinio
karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir ribojamos
agrarinės
paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės
įmones ir gyvenamuosius
kvartalus. Gamtinio karkaso teritorijose
ribojama verslo,
miškų ūkio, agrarinė bei statybinė veikla.
Veiklos ribojimo
pobūdį ir mastus nustato Specialiosios žemės ir
miško naudojimo
sąlygos, gamtinio karkaso nuostatai bei kiti
norminiai
dokumentai.
X
skyrius. ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGOMŲ TERITORIJŲ
ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
42 straipsnis.
Teisinė atsakomybė
Juridiniai ir
fiziniai asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos
saugomų teritorijų
įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn
pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus.
43 straipsnis.
Žalos, padarytos saugomoms teritorijoms,
saugomiems kraštovaizdžio objektams,
atlyginimas
Juridiniai ir
fiziniai asmenys, padarę žalą saugomiems
kraštovaizdžio
kompleksams bei objektams, privalo juos atkurti,
atstatyti
teritorijos pirminę būklę ir atlyginti padarytą žalą.
Žalos dydį nustato
teismas pagal Aplinkos apsaugos departamento
arba Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos
pateiktus
skaičiavimus.
Pateikti
teismui ieškinius dėl padarytos žalos atlyginimo
turi teisę
Aplinkos apsaugos dapartamentas, Kultūros paveldo
inspekcija, saugomų
teritorijų tarnybos, saugomų kraštovaizdžio
objektų, žemės bei
miško savininkai ir naudotojai.
Žalos
atlyginimas neatleidžia nuo drausminės,
administracinės ar
baudžiamosios atsakomybės.
44 straipsnis.
Saugomų teritorijų žemės, miško, saugomų
kraštovaizdžio objektų priverstinis
išpirkimas
Jeigu saugomų
kraštovaizdžio vertybių, saugomų teritorijų
žemės bei miško
savininkai nesilaiko įstatymuose ir kituose
dokumentuose
nustatyto saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo
režimo, Aplinkos
apsaugos departamento arba Lietuvos Respublikos
įgaliotos
institucijos reikalavimu tos žemės gali būti
priverstinai
valstybės išpirktos pagal jų realią vertę išpirkimo
metu.
45 straipsnis.
Ginčų sprendimas
Ginčus
saugomų teritorijų klausimais pagal kompetenciją
sprendžia Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, savivaldybės, Lietuvos
Respublikos
Aplinkos apsaugos departamentas, valstybės įgaliotos
institucijos,
teismas ar arbitražas Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
46 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Lietuvos
Respublikos saugomų teritorijų įstatymas įsigalioja
bendra tvarka,
@@ -3074,437 +4870,3 @@
_
9 straipsnis.
Veiklos draustiniuose reglamentavimas
1. Draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas,
Vyriausybės patvirtinti Draustinių nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje
nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.
Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei
objektams (vertybėms).
2. Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti reljefo formas bei
saugomus objektus;
2) kasti durpes ir ežerų nuosėdas
(sapropelį), išskyrus pradėtas kasti iki draustinio įsteigimo;
3) rengti naujus naudingųjų iškasenų
karjerus ir šachtas, taip pat naujus gręžinius naftos ir dujų žvalgybai bei
gavybai, statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos
prevencijos ir kontrolės leidimai, aerodromus, vėjo jėgaines, išskyrus atstatomus
vėjo malūnus, rengti sąvartynus, kitus aplinką teršiančius, įskaitant
vizualiai, statinius;
4) rinkti, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip
naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis;
5) tvenkti ir reguliuoti natūralias upes,
keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį. Atstatyti buvusias užtvankas,
kitus hidrotechninius statinius, tvirtinti krantus, valyti vagas, įrengti
dirbtinius vandens telkinius, atlikti kitus darbus galima tik tais atvejais,
kai tai reikalinga draustinyje esantiems kultūros paveldo objektams
(nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant
prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms
išvengti;
6) įrengti naujus su draustinio paskirtimi
nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius;
7) sausinti ir keisti į kitas žemės
naudmenas pelkes ir jų apypelkius;
8) statyti su draustinio steigimo tikslais
nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai
yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos
vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat
vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo
planavimo dokumentuose, statyti pastatus
ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis
didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų
viršutinės bei apatinės briaunos;
9) sodinti želdinius, užstojančius
istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas;
10) įrengti išorinę reklamą, išskyrus miestų ir miestelių teritorijas, nesusijusią
su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis);
11) atlikti kitą veiklą, kuri gali
pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms).
3. Kultūriniuose draustiniuose draudžiama:
1) naikinti ar žaloti kultūros paveldo
kompleksus ir objektus (vertybes), naikinti jų autentiškumą;
2) iš esmės pakeisti kultūros paveldo objektų aplinką, mažinant
kultūros paveldo objektų vertę.
4. Leistinas ir
rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą,
atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato saugomų teritorijų apsaugos
reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai
reglamentai. Juose gali būti sugriežtinti šio
straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardyti reikalavimai bei nustatyti papildomi
reikalavimai.
5. Draustiniuose skatinama veikla, puoselėjanti, išryškinanti ir
propaguojanti saugomus kompleksus ar objektus (vertybes), atkurianti
tradicinius gamtinės ar kultūrinės aplinkos elementus, taip pat pažintinis
turizmas.
6. Draustiniuose, kuriuos steigiant buvo numatyta atkurti
pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ar jų dalis, išskiriami atkuriamieji
sklypai.
7. Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose
parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems
draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas.
Atsižvelgiant į draustiniuose saugomų kompleksų ir objektų (vertybių) ypatumus,
draustinių nuostatai, apsaugos reglamentai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje
nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai, taip pat
draustinių tvarkymo planai ir projektai gali papildomai riboti kraštovaizdžio
tvarkymą, gamtos išteklių naudojimą, statinių statybą, teritorijos lankymą ir
kita.
281 straipsnis. Teritorijų
planavimo dokumentų, rengiamų saugomų teritorijų sistemai, jos dalims ar
atskiroms saugomoms teritorijoms, rengėjai
1. Teisę rengti šio Įstatymo 28 straipsnio
2 dalyje nurodytus saugomų teritorijų planavimo dokumentus turi atestuoti
specialistai (saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovai),
šiuos dokumentus gali rengti juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos užsienio organizacijos ir jų
padaliniai, jeigu šių organizacijų įstatuose numatyta teritorijų planavimo
veikla ir kai jų rengimo
darbams vadovauja saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo
atestatą turintys specialistai. Šis reikalavimas netaikomas Europos ekonominės
erdvės valstybių piliečiams ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, kitiems
fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems
suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos
Konfederacijoje teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos
institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį jų teisę vadovauti
nurodytų dokumentų rengimui.
2. Saugomų teritorijų specialiojo
teritorijų planavimo vadovo atestatą gauti siekiančių asmenų atestavimo, atestavimo
komisijos sudarymo, atestatų išdavimo,
galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo
tvarką nustato Aplinkos ministerija. Atestatas ne
vėliau kaip per mėnesį nuo visų reikiamų atestatui gauti dokumentų pateikimo dienos
išduodamas asmeniui:
1) įgijusiam
aukštąjį (universitetinį ar koleginį) arba lygiavertį biomedicinos mokslų
studijų srities biologijos, botanikos, zoologijos, žemės ūkio ar miškininkystės
studijų krypties arba fizinių mokslų studijų srities geologijos, aplinkotyros
ir gamtinės geografijos studijų krypčių arba technologijų mokslų studijų
srities bendrosios inžinerijos, statybos inžinerijos ir inžinerijos mokslų
studijų krypčių arba socialinių mokslų studijų srities visuomeninės geografijos
ir teritorijų planavimo studijų krypties arba meno studijų srities
architektūros studijų krypties išsilavinimą;
2) turinčiam ne mažesnę kaip 3 metų darbo
rengiant saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus
patirtį;
3) išlaikiusiam teisinių žinių egzaminą
pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą programą.
3. Kai
teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad
asmuo, turintis saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo
atestatą, rengdamas teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaudamas jų
rengimui, pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų teritorijų planavimo dokumentų
rengimo srityje reikalavimus, jo saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo atestato galiojimas atestavimo komisijos sprendimu
gali būti sustabdomas, iki bus pašalinti nustatyti pažeidimai, bet ne ilgiau
kaip 6 mėnesiams.
4. Kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytas asmuo
pateikia dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas
saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo atestato galiojimas,
pašalinti, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo dienos atestato
galiojimo sustabdymas atestavimo komisijos sprendimu panaikinamas.
5. Saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo
vadovo atestato galiojimas atestavimo komisijos sprendimu panaikinamas, jeigu:
1) asmuo, rengdamas teritorijų planavimo dokumentus,
šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų
planavimo dokumentų rengimą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks
įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, pažeidimas,
dėl kurio atsirado žala tretiesiems asmenims, gamtos ir kultūros paveldo
objektams ir vietovėms;
2) sustabdžius atestato galiojimą, asmuo tęsia veiklą,
kuriai reikalingas atestatas;
3) asmuo, kurio atestato galiojimas sustabdytas, per
nustatytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių atestato galiojimas buvo
sustabdytas;
4) asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų
dokumentų ir (ar) duomenų, reikalingų tiriant jo padarytus pažeidimus;
5) paaiškėja, kad asmuo pateikė neteisingus duomenis,
siekdamas gauti atestatą;
6) yra asmens, turinčio atestatą, prašymas.
6. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti pažeidimai
nepadarė esminės žalos teisės aktuose tiesiogiai nurodytam visuomenės
(viešajam) interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems teisės aktuose
tiesiogiai nurodytiems interesams arba padaryta žala yra labai nežymi, o asmuo
nutraukė neteisėtus veiksmus, pašalino jų padarinius ir atlygino žalą,
atestavimo komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali
priimti sprendimą saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo
atestato galiojimo nestabdyti ir (ar) atestato galiojimo nepanaikinti.
7. Asmenys, kurių saugomų teritorijų specialiojo
teritorijų planavimo vadovo atestato galiojimas panaikintas, dėl naujo atestato
išdavimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po 2 metų nuo sprendimo dėl atestato
galiojimo panaikinimo dienos.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XII-413,
2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3830 (2013-07-16)
241 straipsnis. „Natura 2000“ tinklo sudarymas ir „Natura 2000“ tinklo teritorijų apsauga
1. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos nustatomos vietovėse, kuriose yra Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir Europos bendrijos svarbos rūšių buveinės. Teritorijos atrenkamos šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka atsižvelgiant į tai, kokią Lietuvos Respublikos teritorijos dalį užima Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir rūšių, kurioms išsaugoti reikia nustatyti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, buveinės.
2. Kiekiu ir dydžiu tinkamiausios paukščių apsaugai svarbios teritorijos nustatomos vadovaujantis moksliniais tyrimais ir atsižvelgiant į laukinių paukščių apsaugos poreikį geografiniame jūros ir sausumos plote, apimančiame europinę teritoriją valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis. Nustatant jas, siekiama šių tikslų:
1) kad savo areale išliktų ir veistųsi tokios į Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių sąrašą įrašytos paukščių rūšys: kurioms gresia pavojus išnykti; kurioms gali pakenkti tam tikri jų buveinių pokyčiai; kurios laikomos retomis dėl jų mažų populiacijų ar riboto arealo; kurioms dėl specifinio jų buveinių pobūdžio reikia išskirtinio dėmesio. Vertinant visada remiamasi laukinių paukščių rūšių populiacijų gausumo tendencijomis ir pokyčiais;
2) kad būtų išsaugotos nuolatos aptinkamų migruojančių laukinių paukščių rūšių, neįrašytų į Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių sąrašą, veisimosi, šėrimosi, žiemojimo ir poilsio teritorijos, esančios jų migracijos kelyje, kreipiant išskirtinį dėmesį šlapžemių, ypač tarptautinės svarbos, apsaugai.
3. Vietovių, kuriose nustatomos paukščių apsaugai svarbios arba buveinių apsaugai svarbios teritorijos, atrankos kriterijus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Tvirtinant buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatoma, kurie Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, augalų ir gyvūnų rūšys yra prioritetiniai natūralių buveinių tipai, prioritetinės augalų ir gyvūnų rūšys.
4. Vientisam buveinių apsaugai svarbių teritorijų ekologiniam tinklui sukurti Vyriausybės įgaliota institucija:
1) organizuoja mokslinius tyrimus, kad vadovaujantis buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijais būtų atrinktos juos atitinkančios vietovės, ir patvirtina jų sąrašą, nurodydama, kokie Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, augalų ir gyvūnų rūšys aptinkami tose vietovėse. Dideliuose arealuose paplitusių gyvūnų rūšių atveju tokios vietovės atitinka šių rūšių natūralaus arealo vietas, kuriose yra jų gyvenimui ir veisimuisi svarbūs fiziniai ar biologiniai veiksniai. Dideliuose arealuose paplitusių vandens gyvūnų rūšių atveju tokios vietovės siūlomos tik ten, kur yra aiškiai išskiriamas plotas, kuriame yra jų gyvenimui ir veisimuisi būtinų fizinių ir biologinių veiksnių;
2) vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą pateikia svarstyti Europos Komisijai, kad būtų sudarytas ir patvirtintas atitinkamo biogeografinio regiono Europos bendrijos svarbos teritorijų sąrašas. Apie kiekvieną teritoriją Europos Komisijai pateikiama informacija (teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, padėtis, plotas ir duomenys, gauti taikant buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus) pagal Europos Komisijos nustatytą formą. Kartu su sąrašu pateikiami skaičiavimai, koks turi būti Europos bendrijos finansavimas, kad Lietuvos Respublika galėtų nustatyti ir įgyvendinti būtinas apsaugos priemones teritorijose, kuriose yra aptinkami prioritetiniai natūralių buveinių tipai ir (arba) prioritetinės augalų ir gyvūnų rūšys;
3) prireikus siūlo Europos Komisijai keisti pateiktą vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, atsižvelgiant į Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ar augalų ir gyvūnų rūšių mokslinių tyrimų ir jų apsaugos būklės stebėsenos rezultatus, taip pat siūlo panaikinti buveinių apsaugai svarbią teritoriją, jeigu atliekant stebėseną nustatyti natūralūs pokyčiai teikia tam pagrindo;
4) konsultuojasi su Europos Komisija, kad būtų galima palyginti Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos naudojamus mokslinių tyrimų duomenis tais atvejais, kai Europos Komisija nustato, kad vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąraše nenurodyta vietovė, kurioje aptinkamas prioritetinis natūralių buveinių tipas ar prioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis, pagal Europos Komisijos turimą mokslinę informaciją svarbi to prioritetinio natūralių buveinių tipo palaikymui arba prioritetinės augalų ar gyvūnų rūšies išlikimui;
5) organizuoja, kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 metus po to, kai pasiūlytą vietovę Europos Komisija patvirtina Europos bendrijos svarbos teritorija, joje būtų nustatyta buveinių apsaugai svarbi teritorija pagal šio straipsnio 5 dalies reikalavimus.
5. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Tokios teritorijos nustatomos patvirtinant jų sąrašą, ribas ir nurodant apsaugos prioritetus, atsižvelgiant į teritorijos svarbą palaikant ar atkuriant Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų arba Europos bendrijos svarbos rūšių palankią apsaugos būklę ir užtikrinant „Natura 2000“ tinklo vientisumą, taip pat atsižvelgiant į toms vietovėms gresiantį degradavimą ar sunaikinimą. Sprendimas dėl buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos nustatymo Europos bendrijos svarbos teritorijoje arba vietovėje, atitinkančioje paukščių apsaugai svarbios teritorijos atrankos kriterijus, gali būti priimtas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) vietovė yra Lietuvos Respublikos saugomoje teritorijoje;
2) vietovė arba jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, tačiau Vyriausybės įgaliota institucija, išanalizavusi vietovėje veiklą reglamentuojančius dokumentus, nustatė, kad reikiamą apsaugą garantuoja vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais sudarytos apsaugos sutartys.
6. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų nėra, buveinių ar paukščių apsaugai svarbi teritorija atitinkamoje vietovėje nustatoma tik šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka įsteigus joje Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją (parenkant geriausiai atitinkančią saugotinų objektų apsaugos ir tvarkymo poreikius saugomos teritorijos rūšį) arba pakeitus greta esančios Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos ribas, arba papildžius reikiamus teritorijų planavimo dokumentus apsaugą numatančiais sprendiniais, arba sudarius apsaugos sutartis su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais. Reikiamos apsaugos vietovei suteikimo veiksmai numatomi ir įgyvendinami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą ir paskelbtą vietovės gamtotvarkos planą.
7. Vyriausybės įgaliota institucija apie nustatytas paukščių apsaugai svarbias teritorijas reikiamą informaciją pateikia Europos Komisijai pagal šios nustatytą formą, kad Europos Komisija galėtų imtis atitinkamų iniciatyvų bendradarbiavimui užtikrinti, kuris būtinas, kad paukščių apsaugai svarbios teritorijos sudarytų nuoseklią visumą, atitinkančią laukinių paukščių rūšių apsaugos reikalavimus europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis.
8. Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja, kad būtų nustatytos būtinos apsaugos priemonės buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, ir prireikus įgyvendina atitinkamus tvarkymo dokumentus, parengtus specialiai šioms teritorijoms ar įtrauktus į kitus plėtros planus, ir užtikrina, kad atitinkamais įstatymais, administracinėmis priemonėmis arba su privačios žemės savininkais ir valstybinės žemės valdytojais sudaromomis apsaugos sutartimis būtų nustatytos apsaugos priemonės, atitinkančios teritorijose esančių Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių tipų, augalų ir gyvūnų rūšių ekologinius reikalavimus.
9. Vyriausybės įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę.
10. Planai ir projektai, neskirti arba nebūtini buveinių apsaugai svarbios teritorijos tvarkymui, bet galintys ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais ar projektais, turi būti tinkamai vertinami dėl galimo poveikio teritorijai Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ar Vyriausybės tvirtinamame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, atsižvelgiant į teritorijos gamtosauginius tikslus. Atsižvelgdamos į poveikio teritorijai vertinimą ir šio straipsnio 11 dalies nuostatas, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos gali pritarti planui ar projektui tik įsitikinusios, kad planas ar projektas neigiamai nepaveiks nagrinėjamos teritorijos vientisumo, ir prireikus išsiaiškinusios visuomenės nuomonę.
11. Jeigu šio straipsnio 10 dalyje nurodytas planas ar projektas, nepaisant poveikio teritorijai neigiamo įvertinimo ir nesant kitų alternatyvių sprendimų, privalo būti įgyvendintas dėl įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, tarp jų socialinio ir ekonominio pobūdžio, įgyvendinamos visos kompensacinės priemonės, kad bendras „Natura 2000“ tinklo vientisumas būtų išsaugotas. Apie nustatytas kompensacines priemones informuojama Europos Komisija. Kai atitinkamoje teritorijoje yra prioritetinis natūralių buveinių tipas ir (arba) prioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis, vieninteliai galimi pateikti motyvai yra susiję su žmonių sveikata ar viešuoju saugumu arba su svarbiomis aplinkai palankiomis pasekmėmis. Dėl galimybės pritaikyti motyvus, susijusius su kitomis, negu nurodyta, įpareigojančiomis svarbesnio visuomenės intereso priežastimis, būtina kreiptis į Europos Komisiją jos nuomonės tokiu klausimu. Kompensacinių priemonių bendram „Natura 2000“ tinklo vientisumui išsaugoti taikymo tvarką ir informacijos apie patvirtintas kompensacines priemones teikimo Europos Komisijai ir kreipimosi į Europos Komisiją dėl jos nuomonės tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
12. Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose, kuriose atidėtas nuo Europos bendrijos bendrojo finansavimo priklausomų apsaugos priemonių, nurodytų šio straipsnio 8 dalyje, vykdymas, draudžiama imtis priemonių, galinčių pabloginti šių teritorijų būklę.
13. Šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatyti apsaugos reikalavimai vietovėms pradedami taikyti, kai jas Vyriausybės įgaliota institucija įrašo į vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą. Šio straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytu atveju, kai Vyriausybės įgaliota institucija konsultuojasi su Europos Komisija, kol bus priimtas sprendimas dėl vietovės priskyrimo Europos bendrijos svarbos teritorijoms, teritorijai taikomi šio straipsnio 9 dalyje numatyti apsaugos reikalavimai.
14. Šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse nustatyti apsaugos reikalavimai taikomi ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Laukinių paukščių rūšių buveines teršti ar pažeisti draudžiama ir už paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų.
15. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo ir 8 ir 9 dalyse nustatytų apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai.
16. „Natura 2000“ tinklo teritorijose ir už jų ribų stebima laukinių paukščių, Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklė, intensyviau stebint prioritetinius natūralių buveinių tipus, prioritetines augalų ir gyvūnų rūšis. Stebėjimai organizuojami Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-935, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4229 (2010-07-10)
201 straipsnis. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos ir veiklos jose reglamentavimas
1. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatomos, kad požeminio vandens vandenvietės nebūtų užterštos pavojingomis medžiagomis. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarką nustato aplinkos ministras.
2. Atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą apsaugos tikslą, tvirtindama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų aprašą požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, Vyriausybė nustato ūkinės veiklos, galinčios užteršti iš vandenviečių paimamą vandenį, apribojimus.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1784, 2015-06-11, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09799
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
GAMTINIS KARKASAS
321 straipsnis. Kompensacijos už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus
1. Už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos.
2. Vienkartinės kompensacijos išmokamos:
1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų, kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo. Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kompensacija išmokama tik tuo atveju, jeigu privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra;
2) privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams, kurie iki saugomos teritorijos įsteigimo, esamos saugomos teritorijos ribų pakeitimo ar veiklos esamoje saugomoje teritorijoje reglamentavimo pakeitimo buvo pradėję rengti ar turėjo parengę teritorijų planavimo dokumentus ar ūkinės veiklos projektus, kurie nebegalės būti patvirtinti, arba anksčiau patvirtinti dokumentai ar ūkinės veiklos projektai negalės būti toliau įgyvendinami, arba turės būti keičiami dėl nustatytų naujų veiklos saugomoje teritorijoje apribojimų. Šiuo atveju kompensuojamos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, jų keitimo išlaidos, taip pat likviduojamų objektų atkuriamoji turto vertė, atimant tolesniam naudojimui tinkamo turto vertę (vertes apskaičiuojant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka).
3. Kasmetinės kompensacijos išmokamos:
1) privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių atidedamas vėlesniam laikui brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui, kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių (jeigu nurodytos rūšies indėlių palūkanų norma einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose yra neigiama, kompensacija nemokama). Palūkanos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, kurį jis gali pateikti ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, taikytą iki veiklos apribojimų nustatymo. Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta, pakeistos esamos saugomos teritorijos ribos ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kasmetinės kompensacijos išmokamos tik tuo atveju, jeigu privataus miško savininkui miško plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra;
2) žemės ūkio veiklos subjektams, kurių valdose po nuosavybės ar žemės naudojimo teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamos saugomos teritorijos ribos arba nustatomi nauji žemės ūkio veiklos apribojimai, dėl kurių jie iš sklypų, patenkančių į tokias saugomas teritorijas, gauna mažesnes pajamas. Šiuo atveju kompensuojama kasmet prarandamų pajamų dalis. Kasmetinė kompensacija už žemės plotą, kuriame buvo nustatyti žemės ūkio veiklos apribojimai, mokama 10 metų. Jeigu nuosavybės teisės į žemę buvo įgytos vėliau, negu saugoma teritorija buvo įsteigta, pakeistos esamos saugomos teritorijos ribos ar veiklos apribojimai buvo nustatyti, kasmetinės kompensacijos išmokamos tik tuo atveju, jeigu žemės savininkui žemės plotas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą buvo grąžintas natūra.
4. Kompensacijos nemokamos:
1) žemės įsigijimo saugomoje teritorijoje po jos įsteigimo atveju ar nuosavybės teisių į kitoje vietovėje turėtą nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo saugomoje teritorijoje atveju, išskyrus kompensacijas už tuos naujus apribojimus, kurie buvo nustatyti po žemės įsigijimo arba nuosavybės teisių atkūrimo;
2) už veiklos apribojimus, nustatytus bendrosios ekologinės apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai, įsteigus konservacinės apsaugos prioriteto, atkuriamosios apsaugos prioriteto arba kompleksinę saugomą teritoriją, žemės sklypuose, patenkančiuose į bendrosios ekologinės apsaugos zoną, nustatomi papildomi veiklos apribojimai (viršijantys reikalavimus, keliamus tokiomis pačiomis sąlygomis bendrosios ekologinės apsaugos zonose kitose vietovėse), kasmetinė kompensacija mokama už šiuos papildomus veiklos apribojimus.
5. Kompensacijų lėšų šaltiniai:
1) kompensacija mokama iš valstybės biudžeto lėšų, kai saugomą teritoriją įsteigia, esamos saugomos teritorijos statusą pakeičia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia valstybės institucija;
2) kompensacija mokama iš savivaldybės biudžeto lėšų, kai saugomą teritoriją įsteigia, esamos saugomos teritorijos statusą pakeičia, veiklos apribojimus nustato arba pakeičia savivaldybės taryba;
3) kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti mokamos iš Europos Sąjungos fondų arba kitų finansavimo šaltinių lėšų, kai kompensuojama už tinklo „Natura 2000“ teritorijose nustatytus veiklos apribojimus.
6. Kompensacijos gali būti išmokamos iš skirtingų finansavimo šaltinių lėšų, tačiau tuo pačiu metu kompensacijos konkrečiame žemės sklype už tuos pačius veiklos apribojimus ir jų sukeltus praradimus negali būti paskirtos iš kelių finansavimo šaltinių lėšų.
7. Kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos išmokamos per vienerius metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą gauti kompensaciją Vyriausybės nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai kasmetinei kompensacijai gauti nereikia kasmet pateikti prašymo gauti kompensaciją, kasmetinės kompensacijos už einamuosius metus išmokėjimo terminas – iki kitų metų vasario 1 dienos.
8. Šiame straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas taip pat taikomas kompensuojant už apribojimus, kurie šio Įstatymo nustatytais atvejais nustatomi su žemės savininku ar valdytoju sudarant apsaugos sutartis dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2683, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25850
dešimtasis SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
1995-07-04
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą