Pakeitimų istorija

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas

4 versijos · 1994-12-22
2002-01-14
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio regulia
2000-03-28
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio regulia

Pakeitimai 2000-03-28

@@ -4,7 +4,7 @@
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1997.10.24)
Aušrinė Trapinskienė (2000.04.18)
Įstatymas
@@ -48,145 +48,199 @@
9 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1594, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-828
(00.04.12)
ŽEMĖS ŪKIO EKONOMINIŲ SANTYKIŲ VALSTYBINIO REGULIAVIMO
ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 9, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS ŪKIO EKONOMINIŲ SANTYKIŲ VALSTYBINIO
REGULIAVIMO
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
ŽEMĖS ŪKIO
EKONOMINIŲ SANTYKIŲ VALSTYBINIO REGULIAVIMO
ĮSTATYMAS
1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-734
1994 m. gruodžio
22 d. Nr.I-734
Vilnius
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio
įstatymo tikslas - sunorminti žemės ūkio subjektų ekonominius santykius su
valstybės institucijomis ir žemės ūkio rinkos  partneriais,  nustatyti
pagrindines  šių  santykių valstybinio reguliavimo priemones, sudaryti
prielaidas valstybės agrarinei politikai įgyvendinti ir žemės ūkio rinkos
pusiausvyrai palaikyti.
2
straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Šiame
įstatyme:
Žemės
ūkio  subjektai - ūkininkų  ūkiai,  žemės  ūkio bendrovės ir kitos įmonės, įregistruotos
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, taip pat kiti žemės ūkio
paskirties žemės naudotojai, gaminantys prekinę žemės ūkio produkciją. Metinės
įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos paslaugų žemės ūkiui
realizavimo turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų gautų  pajamų. Įplaukų
dalies,  gaunamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos paslaugų  žemės
ūkiui  realizavimo,  įvertinimo  metodiką nustato  Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliota valstybės institucija.
Žemės
ūkio rinka - mainų sritis, kurioje dalyvauja žemės ūkio subjektai.
Žemės
ūkio  rinkos  partneriai - ūkio  subjektai, kurie superka, perdirba ir
realizuoja žemės ūkio  produkciją  bei parduoda žemės ūkiui reikalingus
materialinius - techninius išteklius ir teikia žemės ūkiui gamybos paslaugas.
Supirkimo
kvota - Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės nustatytas žemės  ūkio  produkcijos
kiekis, kurio supirkimą žemės ūkio subjektui ji garantuoja.
Importo
kvota  -  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės ribojamas prekių kiekis, kurį
galima importuoti.
Minimali
ribinė kaina - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta žemės ūkio
produkcijos  supirkimo  pagal  kvotas minimali kaina, kurią valstybė
garantuoja.
Slenkstinė
kaina - minimali kaina  importinėms  prekėms, kurią  nustato Lietuvos
Respublikos  Vyriausybė  arba  jos įgaliota institucija.
Lengvatinis
kreditas - paskola žemės ūkio subjektams ir jį aptarnaujantiems žemės ūkio
rinkos  partneriams  su ne didesne kaip 50 procentų vidutinio metinio rinkos
palūkanų dydžio palūkanų norma arba kai valstybė kompensuoja bent 50 procentų
kredito palūkanų.
Riboto
ūkinio naudojimo žemės - žemės  ūkio  naudmenos, kurioms taikomos nustatyta
tvarka  patvirtintos  specialios žemės naudojimo sąlygos ir veiklos
apribojimai.
Žemės
ūkio  gamybos  ribojimas - Lietuvos  Respublikos Vyriausybės taikomų  priemonių
visuma,  ribojanti tam tikrų žemės ūkio produktų gamybą arba žemės naudojimą.
Mažo
našumo žemės - žemės  ūkio  naudmenos,  Lietuvos Respublikos  Vyriausybės
arba  jos  įgaliotos  valstybės institucijos  nustatyta tvarka priskiriamos
šios kategorijos žemei.
Bioorganinė
žemdirbystė - ūkininkavimo  būdas,  kai nenaudojamos  mineralinės  trąšos,
pesticidai  ir  augimo stimuliatoriai,  kad  būtų  išauginta  ekologiškai
švari produkcija,  atgaivintas  dirvos biologinis  aktyvumas  ir išlaikyta
biologinė pusiausvyra.
I. BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šio įstatymo tikslas -
sunorminti žemės ūkio subjektų ekonominius santykius su valstybės
institucijomis ir žemės ūkio rinkos  partneriais,  nustatyti  pagrindines  šių
santykių valstybinio reguliavimo priemones, sudaryti prielaidas valstybės
agrarinei politikai įgyvendinti ir žemės ūkio rinkos pusiausvyrai palaikyti.
2 straipsnis. Pagrindinės
sąvokos
Šiame įstatyme:
Žemės ūkio  subjektai -
ūkininkų  ūkiai,  žemės  ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai)
ir kitos įmonės, įregistruotos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka,
taip pat kiti žemės ūkio paskirties žemės naudotojai, gaminantys prekinę žemės
ūkio produkciją. Metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir gamybos
paslaugų žemės ūkiui realizavimo turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų
gautų  pajamų. Įplaukų  dalies,  gaunamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir
gamybos paslaugų  žemės ūkiui  realizavimo,  įvertinimo  metodiką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybės institucija.
Žemės ūkio rinka - mainų
sritis, kurioje dalyvauja žemės ūkio subjektai.
Žemės ūkio  rinkos
partneriai - ūkio  subjektai, kurie superka, perdirba ir realizuoja žemės ūkio
produkciją  bei parduoda žemės ūkiui reikalingus materialinius - techninius
išteklius ir teikia žemės ūkiui gamybos paslaugas.
Supirkimo  kvota - Lietuvos
Respublikos  Vyriausybės nustatytas žemės  ūkio  produkcijos kiekis, kurio
supirkimą žemės ūkio subjektui ji garantuoja.
Importo   kvota  -
Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės ribojamas prekių kiekis, kurį galima
importuoti.
Minimali ribinė kaina -
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta žemės ūkio  produkcijos  supirkimo
pagal  kvotas minimali kaina, kurią valstybė garantuoja.
Slenkstinė kaina - minimali
kaina  importinėms  prekėms, kurią  nustato Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė
arba  jos įgaliota institucija.
Lengvatinis kreditas -
paskola žemės ūkio subjektams ir jį aptarnaujantiems žemės ūkio  rinkos
partneriams  su ne didesne kaip 50 procentų vidutinio metinio rinkos palūkanų
dydžio palūkanų norma arba kai valstybė kompensuoja bent 50 procentų kredito
palūkanų.
Riboto ūkinio naudojimo
žemės - žemės  ūkio  naudmenos, kurioms taikomos nustatyta  tvarka
patvirtintos  specialios žemės naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai.
Žemės ūkio  gamybos
ribojimas - Lietuvos  Respublikos Vyriausybės taikomų  priemonių visuma,
ribojanti tam tikrų žemės ūkio produktų gamybą arba žemės naudojimą.
Mažiau palanki ūkininkauti
vietovė - vietovė, Lietuvos Respublikos  Vyriausybės  arba  jos  įgaliotos
valstybės institucijos  nustatyta tvarka priskiriamos šios kategorijos
vietovei.
Ekologinis žemės
ūkis - ūkininkavimo sistema, kurioje stengiantis išauginti ekologiškus žemės
ūkio produktus nenaudojamos sintetinės trąšos, pesticidai ir augimo
stimuliatoriai.
Žemės ūkio veiklos perorientavimas -
žemės ūkio subjektų ūkinės veiklos pertvarkymas į kitos rūšies, su žemės ūkiu
nesusijusią, veiklą.
Specialioji žemės ūkio ir kaimo
plėtros programa - pasirengimo stoti į Europos Sąjungą programa (SAPARD), kurios tikslas - paremti asocijuotose Europos
Sąjungos valstybėse vykstančią ekonominę ir socialinę pertvarką bei paspartinti
šių valstybių integraciją į Europos Sąjungą.
Intervencinė kaina - žemės ūkio
produkcijos ar maisto produktų intervencinių pirkimų kaina.
Intervenciniai pirkimai - žemės ūkio
produkcijos ir maisto produktų pirkimai, kuriuos Vyriausybės nustatyta tvarka
vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.
Tikslinė
(orientacinė) kaina - valstybės numatoma žemės ūkio produkcijos ir maisto
produktų kaina, efektyviai ūkininkaujantiems gamintojams užtikrinanti minimalų
pelningumą.
Privatus
saugojimas - maisto produktų laikymas įmonės teritorijoje, kai už saugojimo
laiką skiriama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio
parama, o produktai lieka įmonės nuosavybe.
Ekologiški žemės
ūkio produktai - sertifikuoti žemės ūkio produktai, išauginti, perdirbti ir
paženklinti pagal ekologinio žemės ūkio reikalavimus.
Straipsnio
@@ -196,35 +250,43 @@
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
3
straipsnis. Žemės ūkio šakos prioritetas
Lietuvos
Respublikos  žemės ūkis atlieka labai svarbią ekonominę, socialinę, gamtosaugos
ir etnokultūrinę funkciją, todėl yra prioritetinė tautos ūkio šaka.
4
straipsnis. Žemės ūkio rėmimo politika
Valstybė
remia,  pirmiausia  pagal tikslines programas, svarbiausių prekinių žemės ūkio
produktų  gamintojus, žemės ūkio  mokslo  ir  technikos  pažangą,  žemės  ūkio
rinkos partnerius, už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas pastatytas
sanatorijas, kurių daugiau kaip 50 procentų akcinio kapitalo priklauso
valstybei, žemės ir kitų gamtos išteklių išsaugojimą bei  gerinimą,
bioorganinės  žemdirbystės  įgyvendinimą, specializuotų prekinių  ūkių
kūrimąsi  ir gina žemės ūkio subjektų lygiateisiškumą rinkoje.
Nr. VIII-1594, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-828
(00.04.12)
3 straipsnis. Žemės ūkio
šakos prioritetas
Lietuvos Respublikos  žemės
ūkis atlieka labai svarbią ekonominę, socialinę, gamtosaugos ir etnokultūrinę
funkciją, todėl yra prioritetinė tautos ūkio šaka.
4 straipsnis.
Žemės ūkio rėmimo politika
Valstybė remia,
pirmiausia pagal tikslines programas, žemės ūkio produktų gamintojus, žemės
ūkio mokslo ir technikos pažangą, žemės ūkio rinkos partnerius, žemės ir kitų
gamtos išteklių išsaugojimą bei gerinimą, ekologinio žemės ūkio plėtrą,
specializuotų prekinių ūkių kūrimąsi, žemės ūkio veiklos perorientavimą
bei kitas priemones, numatytas Specialioje žemės ūkio ir kaimo plėtros
programoje, ir gina žemės ūkio subjektų lygiateisiškumą rinkoje.
Valstybės
paramos lėšas bei pagal Specialią žemės ūkio ir kaimo plėtros programą skirtas
lėšas tvarko Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Straipsnio
@@ -234,89 +296,107 @@
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
II. VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
5
straipsnis. Valstybinio reguliavimo priemonės
Žemės
ūkio subjektų ekonominiai santykiai su valstybės institucijomis ir žemės ūkio
rinkos partneriais reguliuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka taip:
1)
garantuojamas žemės ūkio produkcijos supirkimas pagal kvotas;
2)
papildoma  arba parduodama dalis valstybinių maisto produktų rezervo;
3)
remiamos investicijos į žemės ūkį;
4)
reguliuojamas žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų importas bei eksportas;
Nr. VIII-1594, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-828
(00.04.12)
II. VALSTYBINIS
REGULIAVIMAS
5 straipsnis. Valstybinio
reguliavimo priemonės
Žemės ūkio subjektų
ekonominiai santykiai su valstybės institucijomis ir žemės ūkio rinkos
partneriais reguliuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
taip:
1) garantuojamas žemės ūkio
produkcijos supirkimas pagal kvotas;
2) papildoma  arba
parduodama dalis valstybinių maisto produktų rezervo;
3) remiamos investicijos į
žemės ūkį;
4) reguliuojamas žemės ūkio
produkcijos ir maisto produktų importas bei eksportas;
5)
kontroliuojama produkcijos kokybė;
6)
ribojama rinkoje dominuojančių ūkinių subjektų veika;
7)
skatinama arba ribojama tam tikrų žemės ūkio produktų gamyba;
8)
ginami  žemės ūkio  šakos interesai  tarptautinėmis sutartimis.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė gali taikyti ir kitas žemės ūkio reguliavimo priemones.
6
straipsnis. Produkcijos supirkimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba
jos įgaliota institucija kasmet iki birželio 1 dienos nustato ir paskelbia
valstybės garantuojamas kitų metų svarbiausios žemės ūkio produkcijos supirkimo
kvotas bei minimalias valstybinio supirkimo kainas. Šią produkciją superka
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota
institucija, sudariusi sutartis su žemės ūkio produkcijos gamintojais arba su
perdirbamosios pramonės bei prekybos įmonėmis dėl šios produkcijos supirkimo.
Tais atvejais, kai rinkoje susiformuoja
nepagrįstai mažos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė gali ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui nustatyti minimalias
ribines šios produkcijos supirkimo kainas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę bausti įmones,
kurios superka žemės ūkio produkciją mažesnėmis kainomis negu nustatyta, per
pažeidimo laikotarpį susidariusio kainų skirtumo trigubo dydžio bauda.
Piniginės baudos išieškomos į Valstybės biudžetą ne ginčo tvarka.
reglamentuojamas superkamos žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų kokybės
vertinimas ir kontroliuojama produkcijos kokybė;
6) ribojama
rinkoje dominuojančių ūkinių subjektų veika;
7) skatinama arba ribojama
tam tikrų žemės ūkio produktų gamyba;
8) ginami  žemės ūkio  šakos
interesai  tarptautinėmis sutartimis.
9) vykdomi
intervenciniai žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų pirkimai;
10) palaikomos
žemės ūkio subjektų pajamos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
gali taikyti ir kitas žemės ūkio reguliavimo priemones.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1594, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-828
(00.04.12)
6 straipsnis. Produkcijos
supirkimo kvotos ir kainos
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija kasmet iki birželio 1 dienos nustato
ir paskelbia kitų metų svarbiausios žemės ūkio produkcijos supirkimo kvotas bei
intervencines ir tikslines (orientacines) kainas. Intervencinius pirkimus vykdo
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Tais atvejais,
kai rinkoje susiformuoja nepagrįstai mažos žemės ūkio produkcijos supirkimo
kainos, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali ne ilgesniam kaip 6 mėnesių
laikotarpiui nustatyti minimalias ribines šios produkcijos supirkimo kainas.
Konkurencijos
taryba turi teisę bausti įmones, kurios superka žemės ūkio produkciją
mažesnėmis minimaliomis ribinėmis kainomis negu nustatyta, per pažeidimo
laikotarpį susidariusio kainų skirtumo trigubo dydžio bauda. Piniginės baudos
išieškomos į valstybės biudžetą ne ginčo tvarka.
Straipsnio
@@ -326,69 +406,67 @@
VIII-441, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.96-2429 (97.10.24)
7
straipsnis. Atsiskaitymų tvarka
Atsiskaitymo
už supirktą pagal kvotas žemės ūkio produkciją sutartiniai terminai negali būti
ilgesni už nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Delspinigių tarifus
nustato įstatymas.
Jeigu
žemės ūkio subjektai pageidauja, atsiskaitymui už nupirktą žemės ūkio
produkciją naudojami vekseliai.
Žemės
ūkio rinkos partneriai negali mokėti premijų, tantjemų ir dividendų, taip pat
pirkti akcijų iš gauto pelno, kol turi pradelstų mokėjimų už nupirktą žemės
ūkio produkciją bei žemės ūkio subjektų suteiktas paslaugas.
8
straipsnis. Kreditavimas
Žemės
ūkio  subjektams  ir  perdirbamosios  pramonės įmonėms, taip pat už žemės ūkio
įmonių  kooperuotas lėšas pastatytoms sanatorijoms,  kurių  daugiau  kaip 50
procentų akcinio kapitalo priklauso valstybei, lengvatiniai  kreditai
investicijoms teikiami konkurso tvarka, o apyvartinėms  lėšoms formuoti -
Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos
nustatyta tvarka.
Lengvatinio
kreditavimo tvarką ir metinę palūkanų normą nustato, konkurso nuostatus
tvirtina ir konkursų komisijas skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija.
Valstybės
kredito ištekliai teikiami per žemės ūkio kredito kooperatyvus arba komercinius
bankus.
Valstybė
iš  savo išteklių  dvidešimčiai  metų  skiria beprocentę paskolą kooperatinio
kredito sistemai kurti ir teikia kredito kooperatyvams mokesčių lengvatas.
Nr. VIII-1594, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-828
(00.04.12)
7 straipsnis. Atsiskaitymų
tvarka
Atsiskaitymo už supirktą
pagal kvotas žemės ūkio produkciją sutartiniai terminai negali būti ilgesni už
nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Delspinigių tarifus nustato
įstatymas.
Jeigu žemės ūkio subjektai
pageidauja, atsiskaitymui už nupirktą žemės ūkio produkciją naudojami
vekseliai.
Žemės ūkio rinkos partneriai
negali mokėti premijų, tantjemų ir dividendų, taip pat pirkti akcijų iš gauto
pelno, kol turi pradelstų mokėjimų už nupirktą žemės ūkio produkciją bei žemės
ūkio subjektų suteiktas paslaugas.
8 straipsnis. Kreditavimas
Žemės  ūkio  subjektams  ir
perdirbamosios  pramonės įmonėms, taip pat už žemės ūkio įmonių  kooperuotas
lėšas pastatytoms sanatorijoms,  kurių  daugiau  kaip 50 procentų akcinio
kapitalo priklauso valstybei, lengvatiniai  kreditai investicijoms teikiami
konkurso tvarka, o apyvartinėms  lėšoms formuoti - Lietuvos Respublikos
Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka.
Lengvatinio kreditavimo
tvarką ir metinę palūkanų normą nustato, konkurso nuostatus tvirtina ir
konkursų komisijas skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija.
Valstybės kredito ištekliai
teikiami per žemės ūkio kredito kooperatyvus arba komercinius bankus.
Valstybė iš  savo išteklių
dvidešimčiai  metų  skiria beprocentę paskolą kooperatinio kredito sistemai
kurti ir teikia kredito kooperatyvams mokesčių lengvatas.
Straipsnio
@@ -398,77 +476,105 @@
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
9
straipsnis. Tikslinis finansavimas
Žemės
ūkio  subjektams, žemės ūkio rinkos partneriams ir už  žemės  ūkio  įmonių
kooperuotas  lėšas  pastatytoms sanatorijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų
akcinio kapitalo priklauso valstybei, tikslinis finansavimas taikomas:
1)
žemės ūkio produkcijos supirkimui pagal kvotas ir žemės ūkio produkcijos bei
maisto produktų eksportui, taip pat subsidijomis, remti;
2)
mažo našumo  žemėse įsikūrusių žemės ūkio subjektų ūkinei veiklai pertvarkyti
ir ūkininkavimo ekonominių sąlygų skirtumams sumažinti;
3)
ekologiškai  švarios žemės ūkio  produkcijos gamybai organizuoti ir
koncentruotos taršos židiniams pašalinti;
4)
kooperacijai ir agroservisui plėtoti;
5)
ūkininkų įsikūrimo ir gamybos infrastruktūros kūrimo programoms vykdyti;
6)
dėl valstybės apribojimų sumažintos žemės ūkio gamybos pajamoms kompensuoti;
7)
žemės ūkio moksliniams tyrimams, konsultacijoms  ir mokymui;
8)
produktyvių augalų, gyvulių ir  paukšči ų veislinei medžiagai pirkti;
9)
melioracijai ir rūgščioms dirvoms kalkinti;
10)
už žemės ūkio įmonių kooperuotas lėšas  pastatytų sanatorijų, kurių daugiau
kaip 50 procentų akcinio kapitalo priklauso valstybei, įstatiniam kapitalui
formuoti;
11)
kitoms tikslinėse programose numatytoms  priemonėms finansuoti.
Tikslinio
finansavimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota
valstybės institucija
9 straipsnis. Tikslinis
finansavimas
Žemės ūkio
subjektams, žemės ūkio rinkos partneriams tikslinis finansavimas iš įvairių
šaltinių taikomas:
1) žemės ūkio
produkcijos supirkimui pagal kvotas ir žemės ūkio produkcijos bei maisto
produktų eksportui, taip pat subsidijomis, remti;
2) mažiau
palankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrusių žemės ūkio subjektų ūkinei veiklai
pertvarkyti ir ūkininkavimo ekonominių sąlygų skirtumams mažinti;
3) ekologiškos
žemės ūkio produkcijos gamybai organizuoti ir koncentruotos taršos židiniams
pašalinti bei kitoms aplinkosaugos priemonėms žemės ūkyje įgyvendinti;
4) kooperacijai
ir agroservisui plėtoti;
5) žemės ūkio
subjektų pajamoms palaikyti;
6) žemės ūkio ir
maisto produktų intervencinių pirkimų nuostoliams bei papildomoms išlaidoms,
susidariusioms dėl šių pirkimų, padengti;
7) žemės ūkio ir
žuvininkystės produktų perdirbimui ir rinkodarai tobulinti;
8) kokybės,
veterinarijos ir augalų apsaugos kontrolės struktūroms tobulinti;
9) žemės ūkio
veiklai perorientuoti;
10) kaimo
infrastruktūrai tobulinti ir plėtoti, kaimų renovacijai bei kaimo paveldo
išsaugojimui remti;
11) pasėlių,
gyvulių, žemės ūkio technikos ir gamybinių pastatų draudimo išlaidų ar
nuostolių, patirtų dėl nepalankių gamtinių sąlygų, daliai padengti;
12) privačiam
saugojimui remti;
13) ūkininkų
įsikūrimo ir gamybos infrastruktūros kūrimo programoms vykdyti;
14) dėl valstybės
apribojimų sumažintos žemės ūkio gamybos pajamoms kompensuoti;
15) žemės ūkio
moksliniams tyrimams, konsultacijoms ir mokymui;
16) produktyvių
augalų, gyvulių ir paukščių veislinei medžiagai pirkti;
17) melioracijai
ir rūgščioms dirvoms kalkinti;
18) kitoms
tikslinėse programose numatytoms priemonėms finansuoti.
Tikslinio finansavimo tvarką
ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybės
institucija
Straipsnio
@@ -482,117 +588,127 @@
VIII-441, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.96-2429 (97.10.24)
10
straipsnis. Žemės ūkio subjektų apmokestinimas
Žemės
ūkio subjektams taikomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti lengvatiniai
apmokestinimo tarifai.
11
straipsnis. Žemės ūkio produkcijos eksportas
Žemės ūkio produkcijos
eksportas neribojamas.
Žemės ūkio produkcijos ir
maisto produktų eksportas remiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos
įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka.
Nr. VIII-1594, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-828
(00.04.12)
10 straipsnis. Žemės ūkio
subjektų apmokestinimas
Žemės ūkio subjektams
taikomi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti lengvatiniai apmokestinimo
tarifai.
11 straipsnis. Žemės ūkio
produkcijos eksportas
Žemės ūkio
produkcijos eksportas neribojamas.
Žemės ūkio
produkcijos ir maisto produktų eksportas remiamas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-441, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.96-2429
(97.10.24)
12
straipsnis. Importo reguliavimas
Žemės
ūkio produkcijos, maisto žaliavų ir produktų importo kiekis Lietuvos
Respublikos  Vyriausybės  nustatyta  tvarka reguliuojamas kvotomis ir muitais.
Importuojamiems
žemės ūkio produktams ir maisto prekėms, kurių analogai gaminami Lietuvoje,
įvedamos slenkstinės kainos.
13
straipsnis. Informacija žemės ūkio rinkai reguliuoti
Valstybės
institucijos nuolat tiria vidaus ir tarptautinę žemės ūkio rinką, rengia ir
periodiškai skelbia informaciją apie žemės ūkio  produkcijos bei gamybos
išteklių kainas ir jų paritetą, maisto produktų paklausą ir jų kainas vidaus
bei užsienio rinkose.
14
straipsnis. Produkcijos kokybės kontrolė ir sertifikavimas
Lietuvos
Respublikos valstybinės institucijos sertifikuoja žemės ūkio produkciją ir
kontroliuoja jos kokybę vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtintais nuostatais ir standartais.
Bioorganinės
žemdirbystės  ūkiuose išaugintą  produkciją sertifikuoja  ir  jos  kokybę
kontroliuoja  specializuotos institucijos, gavusios Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos licenciją.
15
straipsnis. Parama žemės ūkio produktams realizuoti vidaus rinkoje
Rajonų
ir miestų savivaldybės įrengia ir nemokamai suteikia žemės ūkio subjektams
nuolatines vietas žemės ūkio produkcijai pardavinėti, taip pat uždaro konkurso
tvarka nuomoja šiam tikslui tinkamas valstybines patalpas arba skiria žemės
sklypus žemės ūkio subjektų kooperatinėms parduotuvėms statyti.
Šio
straipsnio pirmosios dalies nuostatos įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintus normatyvus ir jos nustatyta tvarka.
III. VALSTYBINIO REGULIAVIMO ĮGYVENDINIMAS
16
straipsnis. Reguliavimo lėšų šaltiniai
Nacionalinei
žemės ūkio plėtojimo programai ir žemės ūkio santykių valstybinio reguliavimo
priemonėms įgyvendinti, maisto produktų  valstybiniams  rezervams  sudaryti,
Nr. VIII-441, 97.10.09, Žin., 1997,
Nr.96-2429 (97.10.24)
12 straipsnis. Importo
reguliavimas
Žemės ūkio produkcijos,
maisto žaliavų ir produktų importo kiekis Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės
nustatyta  tvarka reguliuojamas kvotomis ir muitais.
Importuojamiems žemės ūkio
produktams ir maisto prekėms, kurių analogai gaminami Lietuvoje, įvedamos
slenkstinės kainos.
13 straipsnis. Informacija
žemės ūkio rinkai reguliuoti
Valstybės institucijos
nuolat tiria vidaus ir tarptautinę žemės ūkio rinką, rengia ir periodiškai
skelbia informaciją apie žemės ūkio  produkcijos bei gamybos išteklių kainas ir
jų paritetą, maisto produktų paklausą ir jų kainas vidaus bei užsienio rinkose.
14 straipsnis. Produkcijos kokybės užtikrinimas
Lietuvos Respublikos valstybės institucijos, įgyvendindamos žemės ūkio
produkcijos kokybės politiką, nustato žemės ūkio produkcijos kokybės bei jos
vertinimo reikalavimus, organizuoja produkcijos kokybės priežiūrą bei kontrolę,
vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais veiklos nuostatais
ir kitais šios srities teisės aktais bei norminiais dokumentais.
Ekologiškų žemės
ūkio produktų gamybos procesą kontroliuoja ir produktus sertifikuoja
institucijos, gavusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos
patvirtinimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1594, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-828
(00.04.12)
15 straipsnis. Parama žemės
ūkio produktams realizuoti vidaus rinkoje
Rajonų ir miestų
savivaldybės įrengia ir nemokamai suteikia žemės ūkio subjektams nuolatines
vietas žemės ūkio produkcijai pardavinėti, taip pat uždaro konkurso tvarka
nuomoja šiam tikslui tinkamas valstybines patalpas arba skiria žemės sklypus
žemės ūkio subjektų kooperatinėms parduotuvėms statyti.
Šio straipsnio pirmosios
dalies nuostatos įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtintus normatyvus ir jos nustatyta tvarka.
III. VALSTYBINIO
REGULIAVIMO ĮGYVENDINIMAS
16 straipsnis. Reguliavimo
lėšų šaltiniai
Nacionalinei žemės ūkio
plėtojimo programai ir žemės ūkio santykių valstybinio reguliavimo priemonėms
įgyvendinti, maisto produktų  valstybiniams  rezervams  sudaryti,
melioracijai, rūgščioms dirvoms kalkinti kasmet paprastai skiriama ne mažiau
@@ -600,715 +716,29 @@
paskolos bei kitos lėšos.
17
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. kovo 31 dienos.
Įsigaliojus
Lietuvos  Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio  reguliavimo
įstatymui,  netenka galios Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl žemės ūkio
būklės gerinimo eksportuojant, superkant žemės ūkio produkciją ir parduodant
Lietuvoje pagamintus maisto produktus" (Žin., 1994, Nr.7-101).
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS                              ALGIRDAS BRAZAUSKAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio  įstatymo  tikslas  -  sunorminti  žemės  ūkio  subjektų
ekonominius
santykius  su valstybės  institucijomis ir žemės ūkio
rinkos
partneriais,    nustatyti   pagrindines   šių   santykių
valstybinio
reguliavimo  priemones, sudaryti prielaidas valstybės
agrarinei
politikai įgyvendinti ir žemės ūkio rinkos pusiausvyrai
palaikyti.
2 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
Šiame įstatyme:
Žemės  ūkio   subjektai  -  ūkininkų   ūkiai,   žemės   ūkio
bendrovės
ir kitos  įmonės,  įregistruotos  Lietuvos Respublikos
įstatymų
nustatyta tvarka, taip pat  kiti  žemės  ūkio paskirties
žemės
naudotojai,  gaminantys  prekinę  žemės  ūkio  produkciją.
Metinės
įplaukos iš prekinės  žemės  ūkio  produkcijos ir gamybos
paslaugų
žemės  ūkiui  realizavimo turi sudaryti daugiau kaip  50
procentų
visų  gautų   pajamų.  Įplaukų   dalies,   gaunamos  iš
prekinės
žemės  ūkio  produkcijos  ir  gamybos  paslaugų   žemės
ūkiui
realizavimo,   įvertinimo   metodiką  nustato    Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės įgaliota valstybės institucija.
Žemės  ūkio rinka - mainų  sritis,  kurioje  dalyvauja žemės
ūkio
subjektai.
Žemės  ūkio   rinkos   partneriai - ūkio   subjektai,  kurie
superka,
perdirba  ir realizuoja  žemės  ūkio   produkciją   bei
parduoda
žemės  ūkiui  reikalingus  materialinius  -  techninius
išteklius
ir teikia žemės ūkiui gamybos paslaugas.
Supirkimo    kvota  -  Lietuvos    Respublikos   Vyriausybės
nustatytas
žemės   ūkio   produkcijos  kiekis,  kurio  supirkimą
žemės
ūkio subjektui ji garantuoja.
Importo     kvota   -   Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės
ribojamas
prekių kiekis, kurį galima importuoti.
Minimali  ribinė  kaina - Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės
nustatyta
žemės  ūkio   produkcijos   supirkimo   pagal   kvotas
minimali
kaina, kurią valstybė garantuoja.
Slenkstinė  kaina  - minimali kaina   importinėms   prekėms,
kurią
nustato  Lietuvos   Respublikos   Vyriausybė   arba   jos
įgaliota
institucija.
Lengvatinis  kreditas - paskola  žemės  ūkio  subjektams  ir
aptarnaujantiems  žemės  ūkio   rinkos   partneriams   su  ne
didesne
kaip  50  procentų  vidutinio  metinio  rinkos  palūkanų
dydžio
palūkanų norma arba  kai  valstybė  kompensuoja  bent  50
procentų
kredito palūkanų.
Riboto  ūkinio  naudojimo  žemės - žemės   ūkio   naudmenos,
kurioms
taikomos  nustatyta   tvarka   patvirtintos   specialios
žemės
naudojimo sąlygos ir veiklos apribojimai.
Žemės  ūkio   gamybos   ribojimas  -  Lietuvos   Respublikos
Vyriausybės
taikomų   priemonių  visuma,   ribojanti  tam  tikrų
žemės
ūkio produktų gamybą arba žemės naudojimą.
Mažo  našumo  žemės  -  žemės   ūkio   naudmenos,   Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės   arba    jos    įgaliotos   valstybės
institucijos
nustatyta  tvarka  priskiriamos  šios  kategorijos
žemei.
Bioorganinė    žemdirbystė  -  ūkininkavimo    būdas,    kai
nenaudojamos
mineralinės   trąšos,    pesticidai    ir   augimo
stimuliatoriai,
kad    būtų    išauginta    ekologiškai   švari
produkcija,
atgaivintas   dirvos  biologinis    aktyvumas    ir
išlaikyta
biologinė pusiausvyra.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
3 straipsnis. Žemės ūkio šakos prioritetas
Lietuvos  Respublikos   žemės  ūkis  atlieka  labai  svarbią
ekonominę,
socialinę,  gamtosaugos  ir  etnokultūrinę  funkciją,
todėl
yra prioritetinė tautos ūkio šaka.
4 straipsnis. Žemės ūkio rėmimo politika
Valstybė  remia,   pirmiausia   pagal  tikslines  programas,
svarbiausių
prekinių  žemės  ūkio  produktų   gamintojus,  žemės
ūkio
mokslo   ir   technikos   pažangą,   žemės   ūkio   rinkos
partnerius,
už žemės  ūkio  įmonių  kooperuotas lėšas  pastatytas
sanatorijas,
kurių daugiau kaip  50  procentų  akcinio  kapitalo
priklauso
valstybei, žemės ir  kitų  gamtos  išteklių išsaugojimą
bei
gerinimą,    bioorganinės    žemdirbystės    įgyvendinimą,
specializuotų
prekinių   ūkių   kūrimąsi   ir  gina  žemės  ūkio
subjektų
lygiateisiškumą rinkoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
II. VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
5 straipsnis. Valstybinio reguliavimo priemonės
Žemės  ūkio  subjektų  ekonominiai  santykiai  su  valstybės
institucijomis
ir  žemės  ūkio  rinkos  partneriais  reguliuojami
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taip:
1) garantuojamas  žemės ūkio  produkcijos  supirkimas  pagal
kvotas;
2)  papildoma   arba  parduodama  dalis  valstybinių  maisto
produktų
rezervo;
3) remiamos investicijos į žemės ūkį;
4) reguliuojamas  žemės ūkio  produkcijos ir maisto produktų
importas
bei eksportas;
5) kontroliuojama produkcijos kokybė;
6) ribojama rinkoje dominuojančių ūkinių subjektų veika;
7) skatinama  arba ribojama  tam tikrų  žemės ūkio  produktų
gamyba;
8)  ginami   žemės  ūkio   šakos  interesai   tarptautinėmis
sutartimis.
Lietuvos Respublikos  Vyriausybė gali taikyti ir kitas žemės
ūkio
reguliavimo priemones.
6 straipsnis. Produkcijos supirkimas
Lietuvos Respublikos  Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės
institucija
kasmet  iki liepos 1 dienos nustato ir paskelbia kitų
metų
svarbiausių   žemės  ūkio  produktų  supirkimo  kvotas  bei
minimalias
ribines kainas.
Žemės ūkio  produkcija  superkama  pagal  kvotas,  remiantis
žemės
ūkio  produkcijos gamintojų  ir perdirbamosios pramonės bei
prekybos
įmonių  sutartimis. Sutartys  pasirašomos tik  paskelbus
supirkimų
kvotas ir minimalias ribines kainas.
Realizuojamai produkcijai,  viršijančiai nustatytas  kvotas,
minimalios
ribinės kainos netaikomos.
7 straipsnis. Atsiskaitymų tvarka
Atsiskaitymo už  supirktą pagal kvotas žemės ūkio produkciją
sutartiniai
terminai  negali būti  ilgesni už nustatytus Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės. Delspinigių tarifus nustato įstatymas.
Jeigu žemės  ūkio  subjektai  pageidauja,  atsiskaitymui  už
nupirktą
žemės ūkio produkciją naudojami vekseliai.
Žemės ūkio rinkos partneriai negali mokėti premijų, tantjemų
ir
dividendų,  taip pat  pirkti akcijų  iš gauto  pelno, kol turi
pradelstų
mokėjimų  už nupirktą  žemės ūkio  produkciją bei žemės
ūkio
subjektų suteiktas paslaugas.
8 straipsnis. Kreditavimas
Žemės   ūkio    subjektams   ir    perdirbamosios   pramonės
įmonėms,
taip  pat  už  žemės  ūkio  įmonių   kooperuotas  lėšas
pastatytoms
sanatorijoms,   kurių   daugiau   kaip  50  procentų
akcinio
kapitalo  priklauso  valstybei,  lengvatiniai   kreditai
investicijoms
teikiami konkurso tvarka,  o  apyvartinėms   lėšoms
formuoti
- Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  arba jos įgaliotos
valstybės
institucijos nustatyta tvarka.
Lengvatinio kreditavimo  tvarką  ir  metinę  palūkanų  normą
nustato,
konkurso nuostatus tvirtina ir konkursų komisijas skiria
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Valstybės kredito  ištekliai teikiami per žemės ūkio kredito
kooperatyvus
arba komercinius bankus.
Valstybė  iš   savo  išteklių   dvidešimčiai   metų   skiria
beprocentę
paskolą  kooperatinio kredito sistemai kurti ir teikia
kredito
kooperatyvams mokesčių lengvatas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
9 straipsnis. Tikslinis finansavimas
Žemės   ūkio   subjektams, žemės ūkio rinkos partneriams  ir
žemės    ūkio    įmonių    kooperuotas   lėšas   pastatytoms
sanatorijoms,
kurių  daugiau  kaip 50 procentų akcinio  kapitalo
priklauso
valstybei, tikslinis finansavimas taikomas:
1) žemės ūkio produktų supirkimui pagal kvotas remti;
2)  mažo  našumo   žemėse  įsikūrusių  žemės  ūkio  subjektų
ūkinei
veiklai pertvarkyti  ir  ūkininkavimo  ekonominių  sąlygų
skirtumams
sumažinti;
3)  ekologiškai   švarios žemės  ūkio   produkcijos  gamybai
organizuoti
ir koncentruotos taršos židiniams pašalinti;
4) kooperacijai ir agroservisui plėtoti;
5)  ūkininkų  įsikūrimo  ir gamybos  infrastruktūros  kūrimo
programoms
vykdyti;
6) dėl valstybės  apribojimų  sumažintos  žemės ūkio gamybos
pajamoms
kompensuoti;
7)  žemės  ūkio  moksliniams  tyrimams,  konsultacijoms   ir
mokymui;
8)  produktyvių  augalų,  gyvulių  ir   paukšči ų  veislinei
medžiagai
pirkti;
9) melioracijai ir rūgščioms dirvoms kalkinti;
10)  už  žemės  ūkio  įmonių  kooperuotas  lėšas   pastatytų
sanatorijų,
kurių  daugiau  kaip  50 procentų  akcinio  kapitalo
priklauso
valstybei, įstatiniam kapitalui formuoti;
11)  kitoms  tikslinėse  programose  numatytoms   priemonėms
finansuoti.
Tikslinio  finansavimo  tvarką  ir sąlygas nustato  Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės įgaliota valstybės institucija
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1621, 96.11.14, Žin., 1996, Nr.116-2694 (96.12.04)
10 straipsnis. Žemės ūkio subjektų apmokestinimas
Žemės ūkio  subjektams taikomi Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyti
lengvatiniai apmokestinimo tarifai.
11 straipsnis. Žemės ūkio produkcijos eksportas
Žemės ūkio produktų eksportas neribojamas.
12 straipsnis. Importo reguliavimas
Žemės ūkio  produkcijos, maisto  žaliavų ir produktų importo
kiekis
Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės   nustatyta   tvarka
reguliuojamas
kvotomis ir muitais.
Importuojamiems žemės  ūkio produktams  ir  maisto  prekėms,
kurių
analogai gaminami Lietuvoje, įvedamos slenkstinės kainos.
13 straipsnis. Informacija žemės ūkio rinkai reguliuoti
Valstybės institucijos  nuolat tiria  vidaus ir  tarptautinę
žemės
ūkio  rinką, rengia ir periodiškai skelbia informaciją apie
žemės
ūkio   produkcijos  bei  gamybos  išteklių  kainas  ir  jų
paritetą,
maisto  produktų  paklausą  ir  jų  kainas  vidaus  bei
užsienio
rinkose.
14 straipsnis. Produkcijos kokybės kontrolė ir
sertifikavimas
Lietuvos Respublikos  valstybinės institucijos  sertifikuoja
žemės
ūkio  produkciją ir  kontroliuoja jos  kokybę vadovaudamosi
Lietuvos
Respublikos  Vyriausybės  patvirtintais  nuostatais  ir
standartais.
Bioorganinės  žemdirbystės   ūkiuose  išaugintą   produkciją
sertifikuoja
ir    jos   kokybę   kontroliuoja   specializuotos
institucijos,
gavusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos
institucijos
licenciją.
15 straipsnis. Parama žemės ūkio produktams realizuoti
vidaus rinkoje
Rajonų ir  miestų savivaldybės įrengia ir nemokamai suteikia
žemės
ūkio  subjektams nuolatines  vietas žemės  ūkio produkcijai
pardavinėti,
taip pat uždaro konkurso tvarka nuomoja šiam tikslui
tinkamas
valstybines  patalpas arba  skiria žemės  sklypus  žemės
ūkio
subjektų kooperatinėms parduotuvėms statyti.
Šio  straipsnio  pirmosios  dalies  nuostatos  įgyvendinamos
pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus normatyvus ir
jos
nustatyta tvarka.
III. VALSTYBINIO REGULIAVIMO ĮGYVENDINIMAS
16 straipsnis. Reguliavimo lėšų šaltiniai
Nacionalinei žemės  ūkio plėtojimo  programai ir  žemės ūkio
santykių
valstybinio  reguliavimo priemonėms  įgyvendinti, maisto
produktų
valstybiniams    rezervams   sudaryti,   melioracijai,
rūgščioms
dirvoms  kalkinti kasmet  paprastai skiriama  ne mažiau
kaip
10 procentų nacionalinio biudžeto išlaidų, taip pat užsienio
tikslinės
paskolos bei kitos lėšos.
17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. kovo 31 dienos.
Įsigaliojus  Lietuvos   Respublikos  žemės  ūkio  ekonominių
santykių
valstybinio   reguliavimo  įstatymui,   netenka  galios
Lietuvos
Respublikos  įstatymas "Dėl  žemės ūkio  būklės gerinimo
eksportuojant,
superkant  žemės  ūkio  produkciją  ir  parduodant
Lietuvoje
17 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo
1995 m. kovo 31 dienos.
Įsigaliojus Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio  reguliavimo įstatymui,
netenka galios Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl žemės ūkio būklės
gerinimo eksportuojant, superkant žemės ūkio produkciją ir parduodant Lietuvoje
pagamintus maisto produktus" (Žin., 1994, Nr.7-101).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                            ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
1997-10-09
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio regulia
1996-11-14
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio regu
originali versija Tekstas šią datą