LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas
54 versijos
· 2000-10-12 — 2026-01-01
2026-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 4
2025-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 302, 30
2024-11-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3440, 2, 3441
2024-09-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 2, 305, 302 y 4
2023-10-04
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 321, 6
2023-01-31
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 30
2023-01-02
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 321
2023-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3418, 3440, 343
2022-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 2, 6, 4
2022-05-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 42, 12, 6, 3426
2022-05-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 42, 11, 6 y 2 m
2022-03-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 3425
2022-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 343, 2, 342 y 3
2021-11-13
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3424, 2, 37 y 4
2021-11-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 2, 37, 344, 6
2021-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 121, 2, 27 y 17
2021-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 291, 27, 29 y 3
2020-11-04
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 34, 6
2020-11-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 4
2020-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 4
2020-02-18
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 4
2020-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 301, 3420, 3
2019-06-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 3431
2019-03-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 3415
2019-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3418, 3424, 24
2018-12-22
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3424, 2, 6 y 2
2018-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 6
2018-01-24
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3418, 341, 351
2018-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 7
2017-07-12
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 34, 6
2016-08-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 4, 3415
2016-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 34, 6, 33
2015-06-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 2, 6, 37
2015-04-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3424, 2, 302, 6
2014-12-31
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 19
2014-10-21
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3418, 3414, 19
2014-04-30
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3414, 3425
2014-01-31
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3414, 3425
2013-06-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 346, 111, 3414
2012-12-31
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3425, 342
2012-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3414, 3425
2012-04-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 346, 3414, 3425
2012-01-10
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3414, 3425
2011-05-03
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 15, 291, 111 y
2010-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 342, 349, 8 y 4
2009-12-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 11, 348, 29 y 8
2008-07-17
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 29, 19, 30 y 4
2008-07-05
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 348, 29, 19 y 3
2005-06-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 32
2004-04-29
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 37, 20, 11 y 12
2003-06-10
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 37, 20, 33 y 8
2002-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 34
2002-01-22
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 31, 34, 6
2000-10-12
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2008-07-17
@@ -48,6 +48,468 @@
2. Įstatymas nereglamentuoja
išmetimų į orą, nuotekų į vandenį, netinkamų naudoti sprogmenų ir
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, taip pat kritusių gyvulių ir žemės ūkio
atliekų (natūralių, nepavojingų, naudojamų žemės ūkyje medžiagų) tvarkymo.
3. Specifinių atliekų srautų ar
kategorijų tvarkymo reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
4. Šis Įstatymas skirtas
užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo 5 priede,
taikymą
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
2
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Alyvos – bet
kokios tepimo ar pramoninės alyvos, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų
dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos.
2. Antrinės žaliavos –
tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos
medžiagos.
3. Apmokestinamieji gaminiai –
pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami gaminiai.
4. Atliekos – bet kokios
medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar
privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms
Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų
sąrašą.
5. Atliekų gamintojas –
asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų
rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis
ar sudėtis.
6. Atliekų naudojimas –
atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 2 priede.
7. Atliekų perdirbimas –
atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį
perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias
medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.
8. Atliekų surinkimas –
atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti.
9. Atliekų susidarymo vieta
– įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro
atliekų.
10. Atliekų šalinimas –
atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 3 priede.
11. Atliekų turėtojas –
atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų.
12. Atliekų tvarkymas –
atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo
veiklos priežiūra ir atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.
13. Atliekų tvarkymo
valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo
objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.
14. Atliekų tvarkytojas –
įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimus.
15. Atliekų vežėjas –
asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų
naudotojui ar šalintojui.
16. Elektros ir elektroninė
įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės
arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba
išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos
nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa
esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei
srovei.
17. Gaminių atliekos – atliekos,
kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio
už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių naudojimo
laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.
18. Gamintojas
– Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą
asmuo, kuris:
1) Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas,
transporto priemones, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir
akumuliatorius) ir (ar) gaminius pakuoja arba
2) pirmą
kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į
prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius)
Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio,
priemones, arba
3)
Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina elektros ir elektroninę įrangą ir
paženklintą savo ženklu ją atlygintinai perleidžia kitam asmeniui, ir (ar)
išveža į kitą valstybę, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio,
priemones.
19. Importuotojas
– Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą
asmuo, kuris:
1)
importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas, transporto priemones,
apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir kitus
supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją arba
2)
importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža ir pirmą kartą
verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar
transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos
Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio,
priemones, arba
3) verslo
tikslais importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža (eksportuoja ir (ar)
išveža į kitą valstybę) elektros ir elektroninę įrangą arba paženklintą savo
ženklu iš kitų tiekėjų gautą įrangą atlygintinai perleidžia kitam asmeniui,
naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones.
20. Komunalinės atliekos – buitinės
(buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi
yra panašios į buitines atliekas.
21. Komunalinių
atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių
priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų
tvarkymo srityje.
22. Laikinasis saugojimas –
pavojingų atliekų saugojimas ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingų
atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų
surinkimo.
23. Leidimas – tai
taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
24. Nepavojingos atliekos –
visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.
25. Pakuočių atliekos –
pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos
atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
26. Pakuotė – gaminys,
pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti,
gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.
27. Pavojingos atliekos –
atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar
keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priede,
ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo
kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos,
tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir
atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.
28. Saugojimas – neterminuotas
atliekų kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje
ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti šio Įstatymo 2 ir 3 prieduose
nurodytais būdais.
29. Sąvartynas – atliekų
šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme.
Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas
šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau
negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekas, išskyrus
įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į
naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos
iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose
atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.
30. Transporto priemonė –
bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne
mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti,
kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir viena sėdima vieta
vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti
transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne
didesnė kaip 3,5 t) ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines
trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.
[2 dalį
papildyti 31-33 dalimis]
31.
Buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje,
taip pat komerciniuose bei pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose
šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo
pobūdžiu ar sudėtimi bei kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir
elektroninės įrangos atliekas.
32. Gaminių
platintojas – asmuo, verslo tikslais vartotojams tiekiantis alyvas,
transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius
gaminius.
33.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė
įranga, kuri pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį yra atliekos, įskaitant
visas jos sudedamąsias dalis.
34. Baterija
(galvaninis elementas) ar akumuliatorius (toliau – baterija ar
akumuliatorius) – vykstant cheminės energijos tiesioginei konversijai
elektros energiją gaminantis šaltinis, susidedantis iš vieno ar kelių pirminių
(vienkartinių) ar antrinių (pakartotinai įkraunamų) elementų.
35.
Baterijų ar akumuliatorių atliekos – baterijos ar akumuliatoriai, kurie
pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį yra atliekos.
36. Atliekų
apdorojimas
– atliekų naudojimas arba šalinimas, įskaitant atliekų paruošimą naudoti arba
šalinti.
37. Kasybos pramonė –
ūkinės veiklos sritis, apimanti ūkio subjektų komerciniu tikslu vykdomą
naudingųjų iškasenų išgavimą atvirais ar požeminiais kasiniais, įskaitant
išgavimą mechaniniais gręžiniais, arba išgautų medžiagų apdorojimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
Antrasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO PRIORITETAI
3
straipsnis. Atliekų tvarkymo prioritetai
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų ir kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas,
turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių jų kiekiui bei
kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Tokios įmonės
privalo laikytis šių prioritetų:
1) naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;
2) mažinti susidarančių bei į
sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti
mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką
gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų
naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas sunaudoti ir taip sumažinti atliekų
kiekį bei pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;
3) pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas,
tinkančias gaminiams gaminti;
4) naudoti atliekas energijai
gauti;
5) saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas
specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir
aplinkai.
Trečiasis
skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMAS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas nustato
bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo,
naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio
žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo ir planavimo principus.
2. Įstatymas nereglamentuoja
išmetimų į orą, nuotėkų į vandenį ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, taip pat
kritusių gyvulių ir žemės ūkio atliekų (natūralių, nepavojingų, naudojamų žemės
@@ -70,5237 +532,4927 @@
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Alyvos – bet
kokios tepimo ar pramoninės alyvos, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų
dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos.
2. Antrinės žaliavos –
perdirbti tinkamos atliekos.
3. Apmokestinamieji gaminiai –
pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami gaminiai.
4. Atliekos – bet kokios
medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar
privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms
Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų
sąrašą.
5. Atliekų gamintojas –
asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų
rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis
ar sudėtis.
6. Atliekų naudojimas –
atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 2 priede.
7. Atliekų perdirbimas –
atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį
perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias
medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.
8. Atliekų surinkimas –
atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti.
9. Atliekų susidarymo vieta
– įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro
atliekų.
10. Atliekų šalinimas –
atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 3 priede.
11. Atliekų turėtojas –
atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų.
12. Atliekų tvarkymas –
atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų
tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.
13. Atliekų tvarkymo
valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo
objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.
14. Atliekų tvarkytojas –
įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimus.
15. Atliekų vežėjas –
asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų
naudotojui ar šalintojui.
16. Elektros ir elektroninė
įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės
arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba
išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos
nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa
esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei
srovei.
17. Gaminių ar
pakuotės atliekos – atliekos, kurios susidaro
pasibaigus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka
apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės naudojimo laikui.
18. Gamintojas – Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris
Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, transporto priemones, elektros
ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius gaminius ir (ar) gaminius pakuoja.
19. Importuotojas – Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris
importuoja ir (ar) iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių įveža alyvas,
transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius
gaminius bei kitus supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją.
20. Komunalinės atliekos – buitinės
(buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi
yra panašios į buitines atliekas.
21.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių
priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų
tvarkymo srityje.
22. Laikinasis saugojimas –
pavojingų atliekų saugojimas ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingų
atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų
surinkimo.
23. Leidimas – tai
taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
24. Nepavojingos atliekos –
visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.
25. Pakuočių atliekos –
pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos
atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
26. Pakuotė – gaminys,
pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti,
gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.
27. Pavojingos atliekos –
atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar
keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priede,
ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo
kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos,
tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir
atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.
28. Saugojimas – neterminuotas
atliekų kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje
ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti šio Įstatymo 2 ir 3 prieduose
nurodytais būdais.
29. Sąvartynas – atliekų
šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme.
Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas
šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau
negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekas, išskyrus
įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į
naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos
saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai,
kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.
30. Transporto priemonė –
bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne
mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti,
kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir viena sėdima vieta
vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti
transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne
didesnė kaip 3,5 t) ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines
trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Antrasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO PRIORITETAI
3 straipsnis.
Atliekų tvarkymo prioritetai
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų ir kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas,
turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių jų kiekiui bei
kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Tokios įmonės
privalo laikytis šių prioritetų:
1) naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;
2) mažinti susidarančių bei į
sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti
mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką
gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų
naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas sunaudoti ir taip sumažinti atliekų
kiekį bei pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;
3) pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas,
tinkančias gaminiams gaminti;
4) naudoti atliekas energijai
gauti;
5) saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas
specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir
aplinkai.
Trečiasis
skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMAS
4 straipsnis.
Atliekų tvarkymo organizavimas
1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti
jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos
sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių
sveikatai saugiu būdu.
2. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Atliekas surenkančios,
vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktais.
5. Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą
į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo
iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo
veiklai nustatyti reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
5
straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
1. Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
3. Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
6
straipsnis. Leidimai
1. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos
ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas
saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti
leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
2. Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
7
straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir
teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka.
8
straipsnis. Atliekų saugojimas
1. Atliekos turi būti saugomos
taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekų saugojimo priemonės,
įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi
atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
3.
Atliekas gaminančios įmonės be nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas
atliekas gali saugoti ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau
kaip vienus metus nuo jų susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje. Šios
dalies nuostata netaikoma kasybos pramonės atliekoms, kurių saugojimo terminus
nustato Aplinkos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
9
straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Su atliekų tvarkymu susiję
dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
10
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,
kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,
šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,
užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
2. Atliekų naudojimo ar šalinimo
techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6
straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
11
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,
kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis
žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti
numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje
saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose
numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.
3. Pavojingas atliekas naudojanti
ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,
kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti
sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių
finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų
naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko
garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos
nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214, 2004-04-29,
Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
12
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
1. Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
3. Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
13
straipsnis. Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingų atliekų gamintojas
privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies
pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų
identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
14
straipsnis. Pavojingų atliekų maišymas
1. Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,
rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su
jokiomis atliekomis ar medžiagomis.
2. Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas
atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.
15
straipsnis. Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Saugomos arba vežamos pavojingos
atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir
ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
6 straipsnis.
Leidimai
1. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos
ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas
saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti
leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
2. Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
10 straipsnis.
Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,
kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,
šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,
užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
2. Atliekų naudojimo ar šalinimo
techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6
straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
11 straipsnis.
Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,
kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis
žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti
numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje
saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose
numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.
3. Pavojingas atliekas naudojanti
ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,
kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti
sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių
finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų
naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko
garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos
nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
12 straipsnis.
Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
1. Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
3. Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
13 straipsnis.
Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingų atliekų gamintojas
privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies
pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų
identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
15 straipsnis.
Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Saugomos arba vežamos pavojingos
atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir
ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
16
straipsnis. Pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnalas
Pavojingų atliekų naudojimo ar
šalinimo įmonė privalo pildyti darbo žurnalą, kuriame registruojami pavojingų
atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo etapai, vežimas bei tiksli jų
buvimo vieta įmonėje. Darbo žurnalo formą ir pildymo tvarką nustato Aplinkos
ministerija.
16 straipsnis. Pavojingų atliekų
naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnalas
Pavojingų atliekų naudojimo ar
šalinimo įmonė privalo pildyti darbo žurnalą, kuriame registruojami pavojingų
atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo etapai, vežimas bei tiksli jų
buvimo vieta įmonėje. Darbo žurnalo formą ir pildymo tvarką nustato Aplinkos
ministerija.
17
straipsnis. Pavojingų atliekų vežimo tvarka
1. Pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.
2. Perduodant tvarkyti ar vežti pavojingas atliekas, privaloma turėti
pavojingų atliekų specialios formos lydraštį. Pavojingų atliekų lydraščio formą,
jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
18
straipsnis. Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita
Pavojingų atliekų tranzito,
išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką
apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.
19
straipsnis. Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas
1. Pavojingas atliekas
gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės
privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti
įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų
mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.
2. Įvykus avarijai arba išsipylus
pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti
pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama
pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų
likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO valstybinis reglamentavimas
20
straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos
1. Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
2. Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių
veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės
institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams
finansuoti.
21
straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
1. Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
2. Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
22
straipsnis. Ūkio ministerijos funkcijos
1. Ūkio ministerija rengia ir
tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias
mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,
kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių
programų įgyvendinimą.
2. Ūkio ministerija koordinuoja
pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo
pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo
atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo
pajėgumų sukūrimo projektus.
23
straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24
straipsnis. Apskričių viršininkų funkcijos
Apskričių viršininkai organizuoja
regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus
įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su
atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai
26
straipsnis. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas
1. Šiame Įstatyme nurodytiems
atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis
strateginis atliekų tvarkymo planas.
2. Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslai:
1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią
visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią
rinkos ekonomikos principų;
2) nustatyti atliekų tvarkymo
užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių
ir energetinių išteklių panaudojimą.
3. Valstybinį strateginį atliekų
tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.
27
straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai
1. Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms
bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
3. Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
4. Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.
5. Regioninių atliekų tvarkymo
planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.
28
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
1. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius
ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
17 straipsnis.
Pavojingų atliekų vežimo tvarka
1. Pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.
2. Perduodant tvarkyti ar vežti pavojingas atliekas, privaloma turėti
pavojingų atliekų specialios formos lydraštį. Pavojingų atliekų lydraščio
formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
18 straipsnis.
Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita
Pavojingų atliekų tranzito,
išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką
apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.
19 straipsnis.
Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas
1. Pavojingas atliekas
gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės
privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti
įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų
mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.
2. Įvykus avarijai arba išsipylus
pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti
pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama
pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų
likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO valstybinis reglamentavimas
20
straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos
1. Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
2. Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių veiklą
atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės
institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams
finansuoti.
21
straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
1. Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
2. Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
20 straipsnis.
Aplinkos ministerijos funkcijos
1. Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
2. Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių
veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės
institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams
finansuoti.
21 straipsnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
1. Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
2. Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
22 straipsnis.
Ūkio ministerijos funkcijos
1. Ūkio ministerija rengia ir
tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias
mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,
kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių
programų įgyvendinimą.
2. Ūkio ministerija koordinuoja
pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo
pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo
atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo
pajėgumų sukūrimo projektus.
23
straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24
straipsnis. Apskričių viršininkų funkcijos
Apskričių viršininkai organizuoja
regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus
įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su
atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai
26
straipsnis. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas
1. Šiame Įstatyme nurodytiems
atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis strateginis
atliekų tvarkymo planas.
2. Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslai:
1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią
visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią
rinkos ekonomikos principų;
2) nustatyti atliekų tvarkymo
užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių
ir energetinių išteklių panaudojimą.
3. Valstybinį strateginį atliekų
tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.
27
straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai
1. Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms
bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
3. Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
4. Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.
5. Regioninių atliekų tvarkymo
planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.
28
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
1. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius
ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos
pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
23 straipsnis.
Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24 straipsnis.
Apskričių viršininkų funkcijos
Apskričių viršininkai organizuoja
regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus
įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su
atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai
25 straipsnis. Dokumentų
apie pavojingas atliekas tvarkymas
Dokumentus, susijusius su
pavojingų atliekų susidarymu ir tvarkymu, atliekų turėtojai, tvarkytojai ir
Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos privalo saugoti neterminuotai.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO VALDYMAS
26 straipsnis.
Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas
1. Šiame Įstatyme nurodytiems
atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis
strateginis atliekų tvarkymo planas.
2. Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslai:
1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią
visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią
rinkos ekonomikos principų;
2) nustatyti atliekų tvarkymo
užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių
ir energetinių išteklių panaudojimą.
3. Valstybinį strateginį atliekų
tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.
27 straipsnis.
Regioniniai atliekų tvarkymo planai
1. Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms
bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
3. Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
4. Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.
5. Regioninių atliekų tvarkymo
planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.
28 straipsnis.
Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
1. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius
ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
29 straipsnis. Regioninių ir savivaldybių
atliekų tvarkymo planų sudėtis
1. Regioniniuose ir savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti
šios pagrindinės dalys:
1) esamos atliekų tvarkymo būklės apžvalga;
2) atliekų tvarkymo užduotys planuojamam laikotarpiui;
3) ilgalaikė strateginė programa ne mažiau kaip dešimties metų
laikotarpiui;
4) trumpalaikė veiksmų programa ketverių metų laikotarpiui.
2. Smulkesnę regioninių ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų sudėtį
nustato Aplinkos ministerija.
septintasis skirsnis
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
30 straipsnis.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas
1. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų
tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms
atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus
atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai
negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo
sistemose.
2. Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos turi būti organizuojamos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir
perdirbimą.
3. Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų
aprūpinti:
1) atliekų surinkimo ir išvežimo
priemonėmis;
2) atliekų rūšiavimo jų
susidarymo vietose priemonėmis. Rūšiavimo priemonėmis turi būti užtikrintas
asmenims patogus antrinių žaliavų surinkimas;
3) atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos
ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų ir pan.), elektros ir elektroninės
įrangos, naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;
4)
buityje susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių
atliekas) atskiro surinkimo priemonėmis. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių
atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių
atliekų iš gyventojų.
4. Eksploatuoti komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį)
savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų
tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Savivaldybės gali organizuoti ir
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų
operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti
vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų
tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo
konkursą.
5. Įmonės, kurios vykdo
komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą
savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios
sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių
savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti
komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka.
6. Šio
Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų atliekų
tvarkymo užduotims įgyvendinti gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą
komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos.
Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su
savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
7. Savivaldybės iki 2007 m. sausio 1 d. privalo:
1) Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje užtikrinti bent vienos
didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės įrengimą, jei tokios aikštelės
savivaldybės teritorijoje nėra ir pagal regioninę atliekų tvarkymo sistemą tokia
aikštelė nenumatyta įrengti. Tuo atveju, jei įrengti aikštelę nėra galimybės,
savivaldybės privalo aprūpinti kitomis atliekų surinkimo priemonėmis;
2) į sutartis su komunalines
atliekas tvarkančiomis įmonėmis įrašyti nuostatas dėl šių įmonių pareigos atskirai
rinkti ir rūšiuoti buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos
atliekas, atliekų vežimo perdirbėjams bei atliekų surinkimo priimant jas iš
vietos tvarką.
8. Fiziniai ir juridiniai asmenys
buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo
atskirti nuo komunalinių atliekų ir rūšiuoti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
31
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias
viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad
šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos
reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų
įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
2. Kaip vykdomi savivaldybių
atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių
institucijos.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.
aštuntasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
32
straipsnis. Principas „teršėjas moka“
1. Atliekų tvarkymo srityje
taikomas principas „teršėjas
moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų
turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo
susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
2. Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis.
33
straipsnis. Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi
finansavimo šaltiniai:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;
4) Savivaldybių aplinkos apsaugos
rėmimo specialiosios programos lėšos;
5) Lietuvos aplinkos apsaugos
investicijų fondo programos lėšos;
6) užsienio šalių, tarptautinių
organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai
įnašai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
34
straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1. Atliekų
tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programa (toliau – Programa).
2.
Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas
mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis,
taip pat lėšos,
gautos pagal šio Įstatymo 34(6) straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas
garantijas, laidavimo draudimo sutartis bei kitus dokumentus, užtikrinančius
atliekų tvarkymo finansavimą.
3.
Programos lėšos naudojamos finansuoti:
1) elektros
ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės nesutvarkytų
atliekų, kurios susidarė dėl Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytų užduočių neįvykdymo ar tokių užduočių nevykdymo, sutvarkymą;
2)
visuomenės švietimą elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių
ir pakuotės bei jų atliekų tvarkymo klausimais;
3)
elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų
tvarkymo investicinių projektų įgyvendinimą.
4.
Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1)
Programos lėšos naudojamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu;
2)
finansuojami tik papildomai sukurti apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų
surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti tvarkymo
pajėgumai;
3)
Programos lėšomis negali būti finansuojama ta
atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidų dalis, kuri padengiama
pajamomis, gautomis realizavus sutvarkytas gaminių ar pakuotės atliekas;
4) lėšos, sukauptos apmokestinus
mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tam tikrą
gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, taip pat gautos pagal šio Įstatymo 346
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas garantijas, laidavimo draudimo sutartis ir
kitus dokumentus, užtikrinančius elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo finansavimą, naudojamos tik tos apmokestinamųjų gaminių grupės ar
pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir perdirbti ar energijai gauti
arba elektros ar elektroninės įrangos atliekoms tvarkyti. Jei tokio lėšų
poreikio einamaisiais metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų
apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuotės
atliekoms tvarkyti;
5)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai
projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių
ir pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti tik
atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
6)
Programos lėšos naudojamos einamaisiais biudžetiniais metais šio straipsnio 3
dalyje numatytoms priemonėms finansuoti, o jei nėra galimybės, – perkeliamos į
kitus metus.
5.
Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1)
metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos
lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2)
Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria
Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija;
3) Tarybą, kuri yra patariamasis
organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių
ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių organizacijų,
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems atstovaujančių
organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių organizacijų, elektros
ir elektroninės įrangos gamintojų, importuotojų, atliekų tvarkytojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)
skirsniu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Skirsnio
pakeitimas:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
AŠTUNTASIS(1) SKIRSNIS
GAMINTOJŲ,
IMPORTUOTOJŲ IR PLATINTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
34(1) straipsnis. Gamintojų ir
importuotojų teisės ir pareigos
1. Gamintojai ir importuotojai
turi teisę:
1) individualiai tvarkyti savo
gaminių ir (ar) pakuočių atliekas;
2) gaminių ir (ar) pakuočių
atliekas sutartiniais pagrindais pavesti tvarkyti tokias atliekas tvarkančioms
įmonėms;
3) įsteigti organizacijas ir joms
pavesti diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas, kad
būtų įvykdytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos gaminių ir
(ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotys. Šio punkto nuostatų įgyvendinimo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
4) steigti šio Įstatymo 34(3 )straipsnyje nurodytas
gamintojų ir importuotojų organizacijas ar tapti tokių organizacijų nariais.
2. Gamintojai ir importuotojai
privalo:
1) registruotis šio Įstatymo 34(2 )straipsnio
nustatyta tvarka;
2) įvykdyti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo
užduotis;
3) tvarkyti alyvų,
transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių
ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti ataskaitas Vyriausybės
įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta tvarka.
3. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai
ir importuotojai, be pareigų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, taip pat
privalo elektros ir elektroninės įrangos platintojui pateikti registravimąsi
patvirtinantį dokumentą.
4.
Transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo sukurti
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą, užtikrinančią,
kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų surenkamos ir
sutvarkomos. Ši sistema turi būti organizuota taip, kad būtų sudarytos sąlygos
asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi
rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią
transporto priemonę tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, išskyrus atvejus,
kai:
1)
eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui
būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;
2)
eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra palikta papildomų pavojingų
arba kitų atliekų. Papildomai paliktomis atliekomis nelaikomos natūraliai
transporto priemonėje esančios atliekos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(2) straipsnis. Gamintojų ir
importuotojų registravimas
1. Gamintojai ir
importuotojai turi registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
2. Registruodamiesi
gamintojai ir (ar) importuotojai privalo pateikti:
1) įmonės rekvizitus;
2) informaciją apie
išleidžiamas į Lietuvos Respublikos vidaus rinką alyvas, transporto priemones,
apmokestinamuosius gaminius ir šių bei kitų gaminių pakuotes bei jų kiekius
(tonomis);
3) kitą Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatytą informaciją.
3. Elektros ir elektroninės įrangos
gamintojai ir importuotojai, be šio straipsnio 2 dalyje nustatytos
informacijos, pateikia vieną iš šio Įstatymo 34(6 )straipsnio 3
dalyje nurodytų dokumentų, įrodančių, kad visų jų elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(3)
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacijos
1. Gamintojų ir importuotojų
organizacija (toliau šiame straipsnyje – Organizacija) yra viešasis juridinis
asmuo, kurio pelnas gali būti naudojamas tik Organizacijos tikslams siekti ir
negali būti paskirstomas ar kitokia forma perduodamas Organizacijos steigėjams
ar nariams. Organizacija steigiama vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar kitų
įstatymų nustatyta tvarka ir į ją gali stoti nauji nariai.
2. Visų Organizacijos steigėjų ir
narių pareigas bei užduotis Organizacija turi vykdyti vienodomis sąlygomis.
3. Organizacija gali verstis tik
ta veikla, kuri skirta šio Įstatymo 34(1) straipsnyje numatytoms
Organizacijos steigėjų ir narių pareigoms vykdyti, bei su tuo susijusia veikla
(gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas,
konsultavimas atliekų tvarkymo klausimais, atliekų tvarkymo specialistų mokymas
ir jų kvalifikacijos kėlimas, visuomenės švietimas atliekų tvarkymo
klausimais).
4. Vienas Organizacijos steigėjas
arba steigėjų grupė, privalanti sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę,
arba steigėjų grupė, kurioje teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti šiuos
steigėjus ir paveikti jų finansinę ir ūkinę veiklą priklauso tiems patiems
asmenims, negali turėti daugiau kaip 1/5 balsų priimant sprendimus visuotiniame
Organizacijos steigėjų susirinkime.
5. Organizacija gali vykdyti savo
veiklą tik gavusi licenciją. Licencijavimo taisykles, atsižvelgdama
į alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių
atliekų bei netinkamų naudoti transporto priemonių tvarkymo organizavimo
specifiką, tvirtina Vyriausybė.
6. Licencija išduodama
Organizacijai, kuri atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir turi
su Vyriausybės įgaliota institucija suderintus:
1) atliekų tvarkymo
veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai,
užtikrinantys šio Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte
numatytų užduočių įvykdymą;
2) atliekų tvarkymo
finansavimo schemą, garantuojančią, kad alyvų, elektros ir elektroninės
įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų bei netinkamų naudoti
transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas;
3) visuomenės švietimo ir
informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą.
7. Kiekvienais metais Organizacija pateikia ataskaitą
apie praėjusių metų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymą
visuomenei susipažinti ir Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos
nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(4)
straipsnis. Elektros
ir elektroninės įrangos platintojų pareigos ir teisės
1. Elektros ir elektroninės įrangos
platintojams (toliau šiame straipsnyje – platintojai) draudžiama platinti elektros ir elektroninę įrangą, kurios
gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravęs šio Įstatymo 34(2)
straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat kurio elektros ir elektroninė įranga
nėra paženklinta šio Įstatymo 34(5 )straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Platintojai privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti
vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos
atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos
atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė
įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis
(skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės
įrangos kiekį. Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi
vartotojui nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.
3. Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų
reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be
pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekoms ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų
sveikatai bei saugumui.
4. Iš vartotojų priimtas buityje
susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai privalo
perduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančiai įmonei.
5. Platintojai, priimantys iš
vartotojų buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas,
prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti
šias atliekas platintojams.
6. Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi
platintojams, kurie į Lietuvos rinką tiekdami elektros ir elektroninę įrangą
naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti
sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros
ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(5 )straipsnis.
Elektros ir elektroninės įrangos ženklinimas
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir
importuotojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. į Lietuvos rinką išleidžiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti toks, kad
po išleidimo į Lietuvos rinką būtų galima vienareikšmiškai identifikuoti
elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją bei išleidimo į
Lietuvos rinką datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai
surinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jei dėl elektros ir
elektroninės įrangos dydžio ar kitų specifinių savybių ant minėtos įrangos to
padaryti praktiškai neįmanoma, toks ženklinimas privalo būti įrangos
naudojimosi instrukcijoje ir garantijos pažymėjime.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(6) straipsnis. Buityje
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas ir tvarkymas
1. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
užtikrinti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo sistemose, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo
sistemose ar (ir) pas platintojus surinktų buityje susidarančių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:
1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių
atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje
dalyvaujantys elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
finansuoti proporcingai jų užimamai atitinkamos paskirties įrangos rinkos
daliai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis, nustato, kokią procentinę dalį
(pagal svorį) istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų turi
sutvarkyti gamintojas ir (ar) importuotojas, atsižvelgiant į per atitinkamus
metus į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos kiekį;
2) elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių
atliekų tvarkymą.
2. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai
ir importuotojai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teikti
informaciją elektros ir elektroninės įrangos vartotojams, elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams apie joje esančias pavojingas
medžiagas ir jų keliamą pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.
3. Elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. išleisdami į rinką elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi šio Įstatymo 34(2)
straipsnyje nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad visų jų
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokie
dokumentai gali būti:
1) banko
garantija, išduota gamintojui ar importuotojui;
2) laidavimo
draudimo sutartis, sudaryta tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar
importuotojo ir draudiko;
3) sutartis ar
kitas dokumentas, įrodantis dalyvavimą gamintojų ir
importuotojų organizacijoje, garantuojančioje, kad elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, bei atitinkančioje šio Įstatymo 34(3)
straipsnio reikalavimus;
4) dokumentai, nurodyti šio straipsnio
4 dalyje, kuriais patvirtinamas elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar
importuotojo dalyvavimas kolektyvinės atsakomybės atliekų tvarkymo finansavimo
sistemoje. Dalyvaudamas šioje sistemoje gamintojas ir importuotojas vykdo
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas užduotis neatsižvelgdamas
į tai, ar tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, išleistos į
rinką, yra jo, ar yra tik tos pačios kategorijos. Gamintojai ir importuotojai
turi teisę reikalauti, kad jų išleistos į rinką elektros ir elektroninės
įrangos atliekos būtų tvarkomos atskirai, jeigu jie padengia susidariusias
išlaidas;
5) dokumentas,
įrodantis gamintojų ir importuotojų dalyvavimą kitų įstatymų nustatytose
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo finansavimo sistemose
(schemose).
4. Dokumentas, patvirtinantis
elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar importuotojo dalyvavimą šio
straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje kolektyvinės atsakomybės atliekų
tvarkymo finansavimo sistemoje, yra:
1) banko garantija, užtikrinanti
einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties
įvykdymą;
2) laidavimo sutartis, sudaryta
tarp gamintojo ar importuotojo ir kito juridinio asmens, užtikrinanti einamųjų
metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;
3) laidavimo draudimo sutartis, sudaryta tarp gamintojo ar importuotojo
ir draudiko, užtikrinanti einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;
4) kitas
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas dokumentas, užtikrinantis
einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties
įvykdymą.
5. Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų
sutarčių, nurodytų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, sudarymo ir vykdymo tvarką,
lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(7) straipsnis. Ne buityje
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymas
1. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo
užtikrinti ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą taip:
1) elektros ir elektroninės
įrangos, išleistos į rinką iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių
elektros ir elektroninės įrangos atliekų), atiduodamų perkant naują tos pačios
paskirties elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymą privalo finansuoti
gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;
2) elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos ne buityje susidarančių
atliekų tvarkymą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai.
3. Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su
atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių istorinių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir
elektroninės įrangos atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Įstatymas
papildomas 348 straipsniu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d.:
31 straipsnis.
Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias
viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad
šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos
reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų
įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
2. Kaip vykdomi savivaldybių
atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių
institucijos.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.
aštuntasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
34 straipsnis.
Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1. Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių
ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).
2. Programos lėšas sudaro
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą
gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
3. Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių
ir (ar) pakuotės atliekų:
1) surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo
energijai gauti išlaidoms kompensuoti;
2) surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba
naudojimui energijai gauti, investiciniams projektams rengti, vertinti ir
įgyvendinti;
3) šiems investiciniams projektams įgyvendinti
naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;
4) mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų taikymui
skatinti.
4. Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos
kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra naudojimas
pagal šio įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2 punkte
numatytus atvejus;
2) išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti
ir saugiai pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms
panaudoti nėra technologijų;
3) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams
mokamos kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės
atliekų tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas
gaunamų pajamų skirtumo;
4) kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų
atliekų svorio ar tūrio vienetui ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal
šio straipsnio 4 dalies 2 punktą) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės
atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymą atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių
ir (ar) pakuotės atliekomis;
5) lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos
teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar)
pakuotės rūšį, naudojamos tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms
surinkti, rūšiuoti ir perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų
poreikio einamaisiais metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti;
6) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų
tvarkymo investiciniai projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais
atvejais, kai minėtų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų
pajėgumų arba yra įgyvendinti tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
7) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais
biudžetiniais metais, yra naudojamos kitais metais šio straipsnio 3 dalyje
numatytoms priemonėms finansuoti.
5. Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei
Programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2) Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms
pritaria Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
3)
Tarybą sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir
(ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių organizacijų,
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems atstovaujančių
organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių organizacijų bei
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2003-01-01
35
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo garantas
Licencija
pavojingoms atliekoms tvarkyti juridiniams ir fiziniams asmenims išduodama
pateikus Vyriausybės, savivaldybių, draudimo kompanijos arba banko garantą
sumai, kuri ne mažesnė už lėšas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 15 straipsnio
reikalavimus.
Septintasis skirsnis
TEISINĖ
ATSAKOMYBĖ
36
straipsnis. Teisinė atsakomybė
1. Juridiniai ir fiziniai
asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
numatytos atsakomybės taikymas neatima teisės nustatyta tvarka sustabdyti
atliekų tvarkymo veiklą.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
___________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė
(2002-02-08)
autrap@lrs.lt
5 straipsnis.
Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
1. Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
3. Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
7 straipsnis. Atliekų
apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir
teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka.
8 straipsnis.
Atliekų saugojimas
1. Atliekos turi būti saugomos
taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekų saugojimo priemonės,
įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi
atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
3. Atliekas gaminančios įmonės be
nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas atliekas gali saugoti ne ilgiau
kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau kaip vienus metus nuo jų
susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
9 straipsnis.
Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Su atliekų tvarkymu susiję
dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
14 straipsnis.
Pavojingų atliekų maišymas
1. Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,
rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su
jokiomis atliekomis ar medžiagomis.
2. Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas
atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.
32 straipsnis.
Principas „teršėjas moka“
1. Atliekų tvarkymo srityje
taikomas principas „teršėjas
moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų
turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo
susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
2. Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis.
33 straipsnis.
Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi
finansavimo šaltiniai:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;
4) Savivaldybių aplinkos apsaugos
rėmimo specialiosios programos lėšos;
5) Lietuvos aplinkos apsaugos
investicijų fondo programos lėšos;
6) užsienio šalių, tarptautinių
organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai
įnašai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
34
straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1.
Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės
atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).
2.
Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas
mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
3.
Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų:
1) surinkimo,
rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti išlaidoms kompensuoti;
2)
surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba naudojimui energijai gauti,
investiciniams projektams rengti, vertinti ir įgyvendinti;
3)
investiciniams projektams įgyvendinti naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;
4)
mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų naudojimui skatinti.
4.
Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos
kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra jų
naudojimas pagal šio Įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2
punkte nustatytus atvejus;
2)
išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti ir saugiai
pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms panaudoti nėra
technologijų;
3)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams mokamos
kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų
tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas gaunamų
pajamų skirtumo;
4)
kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų atliekų svorio ar tūrio vienetui
ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų
kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą
atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis;
5)
lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos
tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir
perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais
metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar)
pakuotės atliekoms tvarkyti;
6)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai
projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių
ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti
tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
7)
Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos
kitais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti.
5.
Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1)
metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos
lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2)
Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria
Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija;
3)
Tarybą, kuri yra patariamasis organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio
už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų
tvarkytojų ar jiems atstovaujančių organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)
skirsniu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
AŠTUNTASIS(1)
SKIRSNIS
GAMINTOJŲ IR IMPORTUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
34(1)
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos
1. Gamintojai ir importuotojai
turi tvarkyti alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos,
apmokestinamųjų gaminių ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti
ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta
tvarka.
2. Gamintojai
ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad alyvų, transporto priemonių,
elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekos
būtų tvarkomos taip, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos šių atliekų
tvarkymo užduotys.
3. Gamintojai ir importuotojai gali patys organizuoti alyvų, transporto
priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių bei
pakuočių atliekų tvarkymo sistemas arba pagal sutartis naudotis
organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis.
4. Gamintojai
ir importuotojai gali įsteigti organizacijas ir joms pavesti vykdyti šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas.
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
35 straipsnis.
Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo
reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
dešimtasis skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36 straipsnis.
Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) iki 2003 m. sausio 1 d.
nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į
Lietuvos Respubliką reikalavimus.
2) iki 2003
m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo
tvarką, tokių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų
atestavimo tvarką.
37 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12
straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
1
priedas
ATLIEKŲ KATEGORIJOS
QQ1
Gamybos ar
vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau
QQ2
Produktai,
neatitinkantys gaminio charakteristikos
QQ3
Produktai,
kurių vartojimo laikas pasibaigęs
QQ4
Išsipylusios,
išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,
įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo
atsitikimo metu
QQ5
Medžiagos,
užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių
medžiagos, konteineriai ir t. t.)
QQ6
Nenaudojamos
dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)
QQ7
Medžiagos,
kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,
naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)
QQ8
Pramoninių
procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)
QQ9
Teršalų valymo
liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)
QQ10
Mechaninio
apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir
t. t.)
QQ11
Žaliavų
gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos
ir t. t.)
QQ12
Medžiagos su
priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir
t. t.)
QQ13
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas
QQ14
Gaminiai,
kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,
komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)
QQ15
Užterštos
medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą
QQ16
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
2
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Alyvos – bet
kokios tepimo ar pramoninės alyvos, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų
dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos.
2. Antrinės žaliavos –
tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos
medžiagos.
3. Apmokestinamieji gaminiai –
pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami gaminiai.
4. Atliekos – bet kokios
medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar
privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms
Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų
sąrašą.
5. Atliekų gamintojas –
asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų
rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis
ar sudėtis.
6. Atliekų naudojimas –
atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 2 priede.
7. Atliekų perdirbimas –
atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį
perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias
medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.
8. Atliekų surinkimas –
atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti.
9. Atliekų susidarymo vieta
– įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro
atliekų.
10. Atliekų šalinimas –
atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 3 priede.
11. Atliekų turėtojas –
atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų.
12. Atliekų tvarkymas –
atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų
tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.
13. Atliekų tvarkymo
valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo
objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.
14. Atliekų tvarkytojas –
įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimus.
15. Atliekų vežėjas –
asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų
naudotojui ar šalintojui.
16. Elektros ir elektroninė
įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės
arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba
išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos
nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa
esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei
srovei.
17. Gaminių atliekos – atliekos,
kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio
už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių naudojimo
laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.
18. Gamintojas
– Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą
asmuo, kuris:
1) Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas,
transporto priemones, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir
akumuliatorius) ir (ar) gaminius pakuoja arba
2) pirmą
kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į
prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius)
Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio,
priemones, arba
priedas
ATLIEKŲ NAUDOJIMO
BŪDAI
R1
Naudojimas
kurui arba kitais būdais energijai gauti
R2
Tirpiklių
atnaujinimas (regeneracija)
R3
Organinių
medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant
kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)
R4
Metalų ir
metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)
R5
Kitų
neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)
R6
Rūgščių arba
bazių regeneracija
R7
Taršai mažinti
naudojamų komponentų naudojimas
R8
Katalizatorių
komponentų naudojimas
R9
Pakartotinis
naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas
R10
Apdorojimas
žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę
R11
Atliekų, gautų
R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas
R12
Pasikeitimas
atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų
R13
Atliekų,
skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
3
priedas
ATLIEKŲ ŠALINIMO
BŪDAI
D1
Išvertimas ant
žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)
D2
Apdorojimas
žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.
t.)
D3
Giluminis
įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos
olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)
D4
Surinkimas į
tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į
duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)
D5
Šalinimas
specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios
uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)
D6
Išmetimas į
vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)
D7
Išmetimas į
jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną
D8
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai
junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
D9
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami
galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)
D10
Deginimas
sausumoje
D11
Deginimas
jūroje
D12
Nuolatinis
saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)
D13
Maišymas prieš
naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą
D14
Perpakavimas
prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą
D15
D1-D14
nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų tvarkymo įstatymo
4 priedas
ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS
SAVYBĖS
H1 Sprogstamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra
jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin
degius skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,
arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir
preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais
labai degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu
21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios: medžiagos
ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar
pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies
pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos: medžiagos ir
preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos ir
preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės: medžiagos,
turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba
pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Teratogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti paveldimus
genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Medžiagos ir preparatai,
kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai
toksiškas dujas
H13 Medžiagos ir preparatai,
kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią
nors aukščiau minėtų savybių
H14 Pavojingos aplinkai:
medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą
pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
5
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1. 1975 m. birželio 16 d. Tarybos
direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo.
2. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos
direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų.
3. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų.
4. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos
direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės.
5. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.
6. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB
dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų.
7. 1996 m. gegužės 24 d.
Komisijos Sprendimas 96/350/EB dėl Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų.
Lietuvos Respublikos
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo
2003 m. kovo 1 d.
Nauja įstatymo
redakcija
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-05-20)
autrap@lrs.lt
348 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių
tiekimas rinkai
1.
Baterijų ir akumuliatorių tiekimas rinkai – baterijų ir akumuliatorių
tiekimas už tam tikrą mokestį arba nemokamai kitam asmeniui Europos Bendrijoje,
įskaitant importą į Europos Bendrijos muitų teritoriją.
2.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti
rinkai baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.
3.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Ūkio ministerijos
nustatyta tvarka privalo ženklinti tiekiamas rinkai baterijas ir
akumuliatorius.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Įstatymas
papildomas 349 straipsniu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d.:
349 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių
atliekų tvarkymas
1.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo:
1) iki 2009 m. rugsėjo 26 d. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą,
atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose
dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos
reikalavimus;
2)
užtikrinti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. visos surinktos baterijų ir
akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Bendrijos
ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės
sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus;
3)
Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina elektros ir elektroninę įrangą ir
paženklintą savo ženklu ją atlygintinai perleidžia kitam asmeniui, ir (ar)
išveža į kitą valstybę, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio,
priemones.
19. Importuotojas
– Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą
asmuo, kuris:
užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų pasiektas
Vyriausybės nustatytas baterijų ir akumuliatorių perdirbimo efektyvumas.
2.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka per visuomenės informavimo kampanijas ir kitais būdais turi
informuoti vartotojus apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų
keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas.
3.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai turi padengti visų
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo ir perdirbimo
išlaidas, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų visuomenės informavimo
kampanijų organizavimo ir vykdymo išlaidas.
4.
Pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir
importuotojai gali susitarti su šių baterijų ir akumuliatorių vartotojais
pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą
finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Tokie susitarimai
turi užtikrinti, kad pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir
akumuliatorių atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimų.
5.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo
organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą,
kad nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos
nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema
turi sudaryti sąlygas vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose
atsižvelgiant į gyventojų tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas.
6.
Pramoninių baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo iš
vartotojų priimti bet kokios cheminės sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir
akumuliatorių atliekas.
7.
Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai
privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse
naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir
nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
8. Visi
ūkio subjektai –
baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkytojai –
turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių
atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.
9.
Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių
priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms
baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką ir reikalavimus nešiojamųjų ir
automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemoms
nustato Aplinkos ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Įstatymas
papildomas 3410 straipsniu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d.:
3410
straipsnis. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojų pareigos
1.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:
1)
importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas, transporto priemones,
apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir kitus
supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją arba
nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas;
2)
importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža ir pirmą kartą
verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar
transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos
Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio,
priemones, arba
3) verslo
tikslais importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža (eksportuoja ir (ar)
išveža į kitą valstybę) elektros ir elektroninę įrangą arba paženklintą savo
ženklu iš kitų tiekėjų gautą įrangą atlygintinai perleidžia kitam asmeniui,
naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones.
20. Komunalinės atliekos – buitinės
(buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi
yra panašios į buitines atliekas.
21. Komunalinių
atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių
priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų
tvarkymo srityje.
22. Laikinasis saugojimas –
pavojingų atliekų saugojimas ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingų
atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų
surinkimo.
23. Leidimas – tai
taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
24. Nepavojingos atliekos –
visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.
25. Pakuočių atliekos –
pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos
atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
26. Pakuotė – gaminys,
pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti,
gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.
27. Pavojingos atliekos –
atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar
keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priede,
ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo
kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos,
tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir
atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.
28. Saugojimas – neterminuotas
atliekų kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje
ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti šio Įstatymo 2 ir 3 prieduose
nurodytais būdais.
29. Sąvartynas – atliekų
šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme.
Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas
šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau
negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekas, išskyrus
įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į
naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos
saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai,
kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.
30. Transporto priemonė –
bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne
mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti,
kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir viena sėdima vieta
vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti
transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne
didesnė kaip 3,5 t) ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines
trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.
[2 dalį
papildyti 31-33 dalimis]
31.
Buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje,
taip pat komerciniuose bei pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose
šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo
pobūdžiu ar sudėtimi bei kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir
elektroninės įrangos atliekas.
32. Gaminių
platintojas – asmuo, verslo tikslais vartotojams tiekiantis alyvas,
transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius
gaminius.
33.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė
įranga, kuri pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį yra atliekos, įskaitant
visas jos sudedamąsias dalis.
34. Baterija
(galvaninis elementas) ar akumuliatorius (toliau – baterija ar
akumuliatorius) – vykstant cheminės energijos tiesioginei konversijai
elektros energiją gaminantis šaltinis, susidedantis iš vieno ar kelių pirminių
(vienkartinių) ar antrinių (pakartotinai įkraunamų) elementų.
35.
Baterijų ar akumuliatorių atliekos – baterijos ar akumuliatoriai, kurie
pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį yra atliekos.
Straipsnio pakeitimai:
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka informuoti vartotojus apie galimybę
atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas jų prekybos vietose;
3)
iš vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti
įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti šias atliekas.
2.
Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams
atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo,
apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
3411
straipsnis. Aštuntojo1 skirsnio taikymas
Šio
skirsnio nuostatos netaikomos:
1)
su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai
įrangai, ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius,
kurie nėra skirti kariniams tikslams);
2) šio
straipsnio 1 punkte nurodytuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje
įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
35
straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo
reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
dešimtasis
skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36
straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į
Lietuvos Respubliką reikalavimus.
2) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo tvarką, tokių
įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų atestavimo
tvarką.
37
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
1 priedas
ATLIEKŲ
KATEGORIJOS
QQ1
Gamybos ar
vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau
QQ2
Produktai,
neatitinkantys gaminio charakteristikos
QQ3
Produktai,
kurių vartojimo laikas pasibaigęs
QQ4
Išsipylusios,
išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,
įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo
atsitikimo metu
QQ5
Medžiagos,
užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių
medžiagos, konteineriai ir t. t.)
QQ6
Nenaudojamos
dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)
QQ7
Medžiagos,
kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,
naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)
QQ8
Pramoninių
procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)
QQ9
Teršalų valymo
liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)
QQ10
Mechaninio
apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir
t. t.)
QQ11
Žaliavų
gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos
ir t. t.)
QQ12
Medžiagos su
priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir
t. t.)
QQ13
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas
QQ14
Gaminiai,
kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,
komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)
QQ15
Užterštos
medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą
QQ16
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
2 priedas
ATLIEKŲ
NAUDOJIMO BŪDAI
R1
Naudojimas
kurui arba kitais būdais energijai gauti
R2
Tirpiklių
atnaujinimas (regeneracija)
R3
Organinių
medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant
kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)
R4
Metalų ir
metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)
R5
Kitų
neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)
R6
Rūgščių arba
bazių regeneracija
R7
Taršai mažinti
naudojamų komponentų naudojimas
R8
Katalizatorių
komponentų naudojimas
R9
Pakartotinis
naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas
R10
Apdorojimas
žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę
R11
Atliekų, gautų
R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas
R12
Pasikeitimas
atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų
R13
Atliekų,
skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
3 priedas
ATLIEKŲ ŠALINIMO
BŪDAI
D1
Išvertimas ant
žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)
D2
Apdorojimas
žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.
t.)
D3
Giluminis
įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos
olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)
D4
Surinkimas į
tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į
duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)
D5
Šalinimas
specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios
uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)
D6
Išmetimas į
vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)
D7
Išmetimas į
jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną
D8
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai
junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
D9
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami
galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)
D10
Deginimas
sausumoje
D11
Deginimas
jūroje
D12
Nuolatinis
saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)
D13
Maišymas prieš
naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą
D14
Perpakavimas
prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą
D15
D1-D14
nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų tvarkymo įstatymo
4
priedas
ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS
SAVYBĖS
H1 Sprogstamosios: medžiagos
ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra jautresni smūgiui
ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin degius skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,
arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir
preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais
labai degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu 21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios: medžiagos
ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar
pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies
pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos: medžiagos ir
preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos ir
preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės: medžiagos,
turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba
pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Teratogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti
paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Medžiagos ir preparatai,
kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai
toksiškas dujas
H13 Medžiagos ir preparatai,
kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią
nors aukščiau minėtų savybių
H14 Pavojingos aplinkai:
medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą
pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
5
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1. 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB
dėl naudotų alyvų šalinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15
skyrius, 1 tomas, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 353).
2. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl
pavojingų atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2
tomas, p. 78) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
3. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70, p. 17).
4. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
5. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254, p. 69).
6. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7
tomas, p. 692).
7. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies
keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 L 102, p. 15).
8. 2006 m. balandžio 5 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų (OL 2006 L 114, p. 9).
9. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių
bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo
2003 m. kovo 1 d.
Nauja įstatymo
redakcija
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Antrasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO PRIORITETAI
3
straipsnis. Atliekų tvarkymo prioritetai
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų ir kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas,
turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių jų kiekiui bei
kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Tokios įmonės
privalo laikytis šių prioritetų:
1) naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;
2) mažinti susidarančių bei į
sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti
mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką
gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų
naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas sunaudoti ir taip sumažinti atliekų
kiekį bei pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;
3) pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas,
tinkančias gaminiams gaminti;
4) naudoti atliekas energijai
gauti;
5) saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas
specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir
aplinkai.
Trečiasis
skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMAS
4
straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas
1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti
jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai papildomai neapdorotos
nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms
reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu.
2. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Atliekas surenkančios,
vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktais.
5. Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą
į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo
iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
5
straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
1. Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
3. Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
6
straipsnis. Leidimai
1. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos
ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas
saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti
leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
2. Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
7
straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir
teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka.
8
straipsnis. Atliekų saugojimas
1. Atliekos turi būti saugomos
taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekų saugojimo priemonės,
įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi
atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
3. Atliekas gaminančios įmonės be
nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas atliekas gali saugoti ne ilgiau
kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau kaip vienus metus nuo jų
susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
9
straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Su atliekų tvarkymu susiję
dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
10
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,
kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,
šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,
užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
2. Atliekų naudojimo ar šalinimo
techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6
straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
11
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,
kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis
žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti
numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje
saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose
numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.
3. Pavojingas atliekas naudojanti
ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,
kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti
sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių
finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų
naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko
garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos
nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
12
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
1. Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
3. Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
13
straipsnis. Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingų atliekų gamintojas
privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies
pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų
identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
14
straipsnis. Pavojingų atliekų maišymas
1. Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,
rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su
jokiomis atliekomis ar medžiagomis.
2. Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas
atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.
15
straipsnis. Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Saugomos arba vežamos pavojingos
atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir
ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas nustato
bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo,
naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio
žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo ir planavimo principus.
2. Įstatymas nereglamentuoja
išmetimų į orą, nuotėkų į vandenį ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, taip pat
kritusių gyvulių ir žemės ūkio atliekų (natūralių, nepavojingų, naudojamų žemės
ūkyje medžiagų) tvarkymo.
3. Specifinių atliekų srautų ar
kategorijų tvarkymo reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
4. Šis Įstatymas skirtas
užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo 5 priede,
taikymą
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Alyvos – bet
kokios tepimo ar pramoninės alyvos, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų
dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos.
2. Antrinės žaliavos –
perdirbti tinkamos atliekos.
3. Apmokestinamieji gaminiai –
pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami gaminiai.
4. Atliekos – bet kokios
medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar
privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms
Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų
sąrašą.
5. Atliekų gamintojas –
asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų
rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis
ar sudėtis.
6. Atliekų naudojimas –
atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 2 priede.
7. Atliekų perdirbimas –
atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį
perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias
medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.
8. Atliekų surinkimas –
atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti.
9. Atliekų susidarymo vieta
– įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro
atliekų.
10. Atliekų šalinimas –
atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 3 priede.
11. Atliekų turėtojas –
atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų.
12. Atliekų tvarkymas –
atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų
tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.
13. Atliekų tvarkymo
valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo
objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.
14. Atliekų tvarkytojas –
įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimus.
15. Atliekų vežėjas –
asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų
naudotojui ar šalintojui.
16. Elektros ir elektroninė
įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės
arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba
išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos
nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa
esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei
srovei.
17. Gaminių ar
pakuotės atliekos – atliekos, kurios susidaro
pasibaigus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka
apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės naudojimo laikui.
18. Gamintojas – Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris
Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, transporto priemones, elektros
ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius gaminius ir (ar) gaminius pakuoja.
19. Importuotojas – Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris
importuoja ir (ar) iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių įveža alyvas,
transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius
gaminius bei kitus supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją.
20. Komunalinės atliekos – buitinės
(buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi
yra panašios į buitines atliekas.
21.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių
priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų
tvarkymo srityje.
22. Laikinasis saugojimas –
pavojingų atliekų saugojimas ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingų
atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų
surinkimo.
23. Leidimas – tai
taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
24. Nepavojingos atliekos –
visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.
25. Pakuočių atliekos –
pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos
atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
26. Pakuotė – gaminys,
pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti,
gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.
27. Pavojingos atliekos –
atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar
keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priede,
ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo
kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos,
tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir
atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.
28. Saugojimas – neterminuotas
atliekų kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje
ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti šio Įstatymo 2 ir 3 prieduose
nurodytais būdais.
29. Sąvartynas – atliekų
šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme.
Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas
šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau
negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekas, išskyrus
įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į
naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos
saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai,
kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.
30. Transporto priemonė –
bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne
mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti,
kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir viena sėdima vieta
vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti
transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne
didesnė kaip 3,5 t) ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines
trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Antrasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO PRIORITETAI
3 straipsnis.
Atliekų tvarkymo prioritetai
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų ir kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas,
turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių jų kiekiui bei
kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Tokios įmonės
privalo laikytis šių prioritetų:
1) naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;
2) mažinti susidarančių bei į
sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti
mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką
gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų
naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas sunaudoti ir taip sumažinti atliekų
kiekį bei pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;
3) pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas,
tinkančias gaminiams gaminti;
4) naudoti atliekas energijai
gauti;
5) saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas
specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir
aplinkai.
Trečiasis
skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMAS
4 straipsnis.
Atliekų tvarkymo organizavimas
1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti
jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai papildomai neapdorotos
nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms
reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu.
2. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Atliekas surenkančios,
vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktais.
5. Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą
į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo
iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
6 straipsnis.
Leidimai
1. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos
ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas
saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti
leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
2. Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
10 straipsnis.
Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,
kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,
šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,
užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
2. Atliekų naudojimo ar šalinimo
techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6
straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
11 straipsnis.
Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,
kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis
žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti
numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje
saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose
numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.
3. Pavojingas atliekas naudojanti
ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,
kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti
sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių
finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų
naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko
garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos
nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
12 straipsnis.
Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
1. Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
3. Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
13 straipsnis.
Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingų atliekų gamintojas
privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies
pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų
identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
15 straipsnis.
Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Saugomos arba vežamos pavojingos
atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir
ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
16
straipsnis. Pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnalas
Pavojingų atliekų naudojimo ar
šalinimo įmonė privalo pildyti darbo žurnalą, kuriame registruojami pavojingų
atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo etapai, vežimas bei tiksli jų
buvimo vieta įmonėje. Darbo žurnalo formą ir pildymo tvarką nustato Aplinkos
ministerija.
16 straipsnis. Pavojingų atliekų
naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnalas
Pavojingų atliekų naudojimo ar
šalinimo įmonė privalo pildyti darbo žurnalą, kuriame registruojami pavojingų
atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo etapai, vežimas bei tiksli jų
buvimo vieta įmonėje. Darbo žurnalo formą ir pildymo tvarką nustato Aplinkos
ministerija.
17
straipsnis. Pavojingų atliekų vežimo tvarka
1. Pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.
2. Perduodant tvarkyti ar vežti pavojingas atliekas, privaloma turėti
pavojingų atliekų specialios formos lydraštį. Pavojingų atliekų lydraščio
formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
18
straipsnis. Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita
Pavojingų atliekų tranzito,
išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką
apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.
17 straipsnis.
Pavojingų atliekų vežimo tvarka
1. Pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.
2. Perduodant tvarkyti ar vežti pavojingas atliekas, privaloma turėti
pavojingų atliekų specialios formos lydraštį. Pavojingų atliekų lydraščio
formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
18 straipsnis.
Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita
Pavojingų atliekų tranzito,
išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką
apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.
19 straipsnis.
Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas
1. Pavojingas atliekas
gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės
privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti
įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų
mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.
2. Įvykus avarijai arba išsipylus
pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti
pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama
pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų
likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO valstybinis reglamentavimas
20
straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos
1. Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
2. Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių veiklą
atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės
institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams
finansuoti.
21
straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
1. Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
2. Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
20 straipsnis.
Aplinkos ministerijos funkcijos
1. Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
2. Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių
veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės
institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams
finansuoti.
21 straipsnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
1. Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
2. Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
22 straipsnis.
Ūkio ministerijos funkcijos
1. Ūkio ministerija rengia ir
tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias
mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,
kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių
programų įgyvendinimą.
2. Ūkio ministerija koordinuoja
pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo
pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo
atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo
pajėgumų sukūrimo projektus.
23
straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24
straipsnis. Apskričių viršininkų funkcijos
Apskričių viršininkai organizuoja
regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus
įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su
atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai
26
straipsnis. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas
1. Šiame Įstatyme nurodytiems
atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis strateginis
atliekų tvarkymo planas.
2. Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslai:
1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią
visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią
rinkos ekonomikos principų;
2) nustatyti atliekų tvarkymo
užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių
ir energetinių išteklių panaudojimą.
3. Valstybinį strateginį atliekų
tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.
27
straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai
1. Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms
bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
3. Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
4. Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.
5. Regioninių atliekų tvarkymo
planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.
28
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
1. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius
ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos
pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
23 straipsnis.
Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24 straipsnis.
Apskričių viršininkų funkcijos
Apskričių viršininkai organizuoja
regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus
įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su
atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai
25 straipsnis. Dokumentų
apie pavojingas atliekas tvarkymas
Dokumentus, susijusius su
pavojingų atliekų susidarymu ir tvarkymu, atliekų turėtojai, tvarkytojai ir
Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos privalo saugoti neterminuotai.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO VALDYMAS
26 straipsnis.
Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas
1. Šiame Įstatyme nurodytiems
atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis
strateginis atliekų tvarkymo planas.
2. Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslai:
1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią
visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią
rinkos ekonomikos principų;
2) nustatyti atliekų tvarkymo
užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių
ir energetinių išteklių panaudojimą.
3. Valstybinį strateginį atliekų
tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.
27 straipsnis.
Regioniniai atliekų tvarkymo planai
1. Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms
bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
3. Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
4. Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.
5. Regioninių atliekų tvarkymo
planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.
28 straipsnis.
Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
1. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius
ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
29 straipsnis. Regioninių ir savivaldybių
atliekų tvarkymo planų sudėtis
1. Regioniniuose ir savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti
šios pagrindinės dalys:
1) esamos atliekų tvarkymo būklės apžvalga;
2) atliekų tvarkymo užduotys planuojamam laikotarpiui;
3) ilgalaikė strateginė programa ne mažiau kaip dešimties metų
laikotarpiui;
4) trumpalaikė veiksmų programa ketverių metų laikotarpiui.
2. Smulkesnę regioninių ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų sudėtį
nustato Aplinkos ministerija.
septintasis skirsnis
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
30
straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas
1. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų
tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms
atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos,
išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo
reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių
atliekų tvarkymo sistemose.
2. Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos turi būti organizuojamos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir
perdirbimą.
3. Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų
aprūpinti:
1) atliekų surinkimo ir išvežimo
priemonėmis;
2) atliekų rūšiavimo jų
susidarymo vietose priemonėmis. Rūšiavimo priemonėmis turi būti užtikrintas
asmenims patogus antrinių žaliavų surinkimas;
3) atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos
ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų ir pan.), elektros ir elektroninės
įrangos, naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;
4)
buityje susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių
atliekas) atskiro surinkimo priemonėmis. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių
atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių
atliekų iš gyventojų.
4. Eksploatuoti komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį)
savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų
tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Savivaldybės gali organizuoti ir
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų
operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti
vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą,
turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą.
5. Įmonės, kurios vykdo
komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą
savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios
sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių
savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti
komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka.
6. Šio
Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų atliekų
tvarkymo užduotims įgyvendinti gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą
komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos.
Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su
savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
7. Savivaldybės iki 2007 m. sausio 1 d. privalo:
1) Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje užtikrinti bent vienos
didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės įrengimą, jei tokios aikštelės
savivaldybės teritorijoje nėra ir pagal regioninę atliekų tvarkymo sistemą
tokia aikštelė nenumatyta įrengti. Tuo atveju, jei įrengti aikštelę nėra
galimybės, savivaldybės privalo aprūpinti kitomis atliekų surinkimo
priemonėmis;
2) į sutartis su komunalines
atliekas tvarkančiomis įmonėmis įrašyti nuostatas dėl šių įmonių pareigos
atskirai rinkti ir rūšiuoti buityje susidarančias elektros ir elektroninės
įrangos atliekas, atliekų vežimo perdirbėjams bei atliekų surinkimo priimant
jas iš vietos tvarką.
8. Fiziniai ir juridiniai asmenys
buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo
atskirti nuo komunalinių atliekų ir rūšiuoti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
31
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias
viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad
šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos
reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų
įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
2. Kaip vykdomi savivaldybių
atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių
institucijos.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.
aštuntasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
32
straipsnis. Principas „teršėjas moka“
1. Atliekų tvarkymo srityje
taikomas principas „teršėjas
moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų
turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo
susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
2. Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis.
33
straipsnis. Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi
finansavimo šaltiniai:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;
4) Savivaldybių aplinkos apsaugos
rėmimo specialiosios programos lėšos;
5) Lietuvos aplinkos apsaugos
investicijų fondo programos lėšos;
6) užsienio šalių, tarptautinių
organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai įnašai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
34
straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1. Atliekų
tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programa (toliau – Programa).
2.
Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas
mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis,
taip pat lėšos,
gautos pagal šio Įstatymo 34(6) straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas
garantijas, laidavimo draudimo sutartis bei kitus dokumentus, užtikrinančius
atliekų tvarkymo finansavimą.
3.
Programos lėšos naudojamos finansuoti:
1)
elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės
nesutvarkytų atliekų, kurios susidarė dėl Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytų užduočių neįvykdymo ar tokių užduočių nevykdymo,
sutvarkymą;
2)
visuomenės švietimą elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių
ir pakuotės bei jų atliekų tvarkymo klausimais;
3)
elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų
tvarkymo investicinių projektų įgyvendinimą.
4.
Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1)
Programos lėšos naudojamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu;
2)
finansuojami tik papildomai sukurti apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų
surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti tvarkymo
pajėgumai;
3)
Programos lėšomis negali būti finansuojama ta
atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidų dalis, kuri padengiama
pajamomis, gautomis realizavus sutvarkytas gaminių ar pakuotės atliekas;
4) lėšos, sukauptos apmokestinus
mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tam tikrą
gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, taip pat gautos pagal šio Įstatymo 346
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas garantijas, laidavimo draudimo sutartis ir
kitus dokumentus, užtikrinančius elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo finansavimą, naudojamos tik tos apmokestinamųjų gaminių grupės ar
pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir perdirbti ar energijai gauti
arba elektros ar elektroninės įrangos atliekoms tvarkyti. Jei tokio lėšų
poreikio einamaisiais metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų
apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuotės
atliekoms tvarkyti;
5)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai
projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių
ir pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti tik
atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
6)
Programos lėšos naudojamos einamaisiais biudžetiniais metais šio straipsnio 3
dalyje numatytoms priemonėms finansuoti, o jei nėra galimybės, – perkeliamos į
kitus metus.
5.
Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1)
metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos
lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2)
Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria
Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija;
3) Tarybą, kuri yra patariamasis
organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių
ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių organizacijų,
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems atstovaujančių
organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių organizacijų, elektros
ir elektroninės įrangos gamintojų, importuotojų, atliekų tvarkytojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)
skirsniu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Skirsnio
pakeitimas:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
AŠTUNTASIS(1) SKIRSNIS
GAMINTOJŲ,
IMPORTUOTOJŲ IR PLATINTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
34(1) straipsnis. Gamintojų ir
importuotojų teisės ir pareigos
1. Gamintojai ir importuotojai
turi teisę:
1) individualiai tvarkyti savo
gaminių ir (ar) pakuočių atliekas;
2) gaminių ir (ar) pakuočių
atliekas sutartiniais pagrindais pavesti tvarkyti tokias atliekas tvarkančioms
įmonėms;
3) įsteigti organizacijas ir joms
pavesti diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas, kad
būtų įvykdytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos gaminių ir
(ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotys. Šio punkto nuostatų įgyvendinimo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
4) steigti šio Įstatymo 34(3 )straipsnyje nurodytas
gamintojų ir importuotojų organizacijas ar tapti tokių organizacijų nariais.
2. Gamintojai ir importuotojai
privalo:
1) registruotis šio Įstatymo 34(2 )straipsnio
nustatyta tvarka;
2) įvykdyti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo
užduotis;
3) tvarkyti alyvų,
transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių
ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti ataskaitas Vyriausybės
įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta tvarka.
3. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai
ir importuotojai, be pareigų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, taip pat
privalo elektros ir elektroninės įrangos platintojui pateikti registravimąsi
patvirtinantį dokumentą.
4.
Transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo sukurti
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą, užtikrinančią,
kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų surenkamos ir sutvarkomos.
Ši sistema turi būti organizuota taip, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui,
kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos
vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią transporto
priemonę tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, išskyrus atvejus, kai:
1)
eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui
būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;
2)
eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra palikta papildomų pavojingų
arba kitų atliekų. Papildomai paliktomis atliekomis nelaikomos natūraliai
transporto priemonėje esančios atliekos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(2) straipsnis. Gamintojų ir
importuotojų registravimas
1. Gamintojai ir
importuotojai turi registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
2. Registruodamiesi
gamintojai ir (ar) importuotojai privalo pateikti:
1) įmonės rekvizitus;
2) informaciją apie
išleidžiamas į Lietuvos Respublikos vidaus rinką alyvas, transporto priemones,
apmokestinamuosius gaminius ir šių bei kitų gaminių pakuotes bei jų kiekius
(tonomis);
3) kitą Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatytą informaciją.
3. Elektros ir elektroninės įrangos
gamintojai ir importuotojai, be šio straipsnio 2 dalyje nustatytos
informacijos, pateikia vieną iš šio Įstatymo 34(6 )straipsnio 3
dalyje nurodytų dokumentų, įrodančių, kad visų jų elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas.
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8),
34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai
įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(3)
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacijos
1. Gamintojų ir importuotojų
organizacija (toliau šiame straipsnyje – Organizacija) yra viešasis juridinis
asmuo, kurio pelnas gali būti naudojamas tik Organizacijos tikslams siekti ir
negali būti paskirstomas ar kitokia forma perduodamas Organizacijos steigėjams
ar nariams. Organizacija steigiama vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar kitų
įstatymų nustatyta tvarka ir į ją gali stoti nauji nariai.
2. Visų Organizacijos steigėjų ir
narių pareigas bei užduotis Organizacija turi vykdyti vienodomis sąlygomis.
3. Organizacija gali verstis tik
ta veikla, kuri skirta šio Įstatymo 34(1) straipsnyje numatytoms
Organizacijos steigėjų ir narių pareigoms vykdyti, bei su tuo susijusia veikla
(gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas,
konsultavimas atliekų tvarkymo klausimais, atliekų tvarkymo specialistų mokymas
ir jų kvalifikacijos kėlimas, visuomenės švietimas atliekų tvarkymo
klausimais).
4. Vienas Organizacijos steigėjas
arba steigėjų grupė, privalanti sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę,
arba steigėjų grupė, kurioje teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti šiuos
steigėjus ir paveikti jų finansinę ir ūkinę veiklą priklauso tiems patiems
asmenims, negali turėti daugiau kaip 1/5 balsų priimant sprendimus visuotiniame
Organizacijos steigėjų susirinkime.
5. Organizacija gali vykdyti savo
veiklą tik gavusi licenciją. Licencijavimo taisykles, atsižvelgdama
į alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių
atliekų bei netinkamų naudoti transporto priemonių tvarkymo organizavimo
specifiką, tvirtina Vyriausybė.
6. Licencija išduodama
Organizacijai, kuri atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir turi
su Vyriausybės įgaliota institucija suderintus:
1) atliekų tvarkymo
veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai,
užtikrinantys šio Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte
numatytų užduočių įvykdymą;
2) atliekų tvarkymo
finansavimo schemą, garantuojančią, kad alyvų, elektros ir elektroninės
įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų bei netinkamų naudoti
transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas;
3) visuomenės švietimo ir
informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą.
7. Kiekvienais metais Organizacija pateikia ataskaitą
apie praėjusių metų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymą
visuomenei susipažinti ir Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos
nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(4)
straipsnis. Elektros
ir elektroninės įrangos platintojų pareigos ir teisės
1. Elektros ir elektroninės įrangos
platintojams (toliau šiame straipsnyje – platintojai) draudžiama platinti elektros ir elektroninę įrangą, kurios
gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravęs šio Įstatymo 34(2)
straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat kurio elektros ir elektroninė įranga
nėra paženklinta šio Įstatymo 34(5 )straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Platintojai privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti
vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos
atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos
atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė
įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis
(skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės
įrangos kiekį. Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi
vartotojui nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.
3. Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų
reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be
pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekoms ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų
sveikatai bei saugumui.
4. Iš vartotojų priimtas buityje
susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai privalo
perduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančiai įmonei.
5. Platintojai, priimantys iš
vartotojų buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas,
prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti
šias atliekas platintojams.
6. Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi
platintojams, kurie į Lietuvos rinką tiekdami elektros ir elektroninę įrangą
naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti
sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros
ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(5 )straipsnis.
Elektros ir elektroninės įrangos ženklinimas
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir
importuotojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. į Lietuvos rinką išleidžiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti toks, kad
po išleidimo į Lietuvos rinką būtų galima vienareikšmiškai identifikuoti
elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją bei išleidimo į
Lietuvos rinką datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai
surinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jei dėl elektros ir
elektroninės įrangos dydžio ar kitų specifinių savybių ant minėtos įrangos to
padaryti praktiškai neįmanoma, toks ženklinimas privalo būti įrangos
naudojimosi instrukcijoje ir garantijos pažymėjime.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(6) straipsnis. Buityje
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas ir tvarkymas
1. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
užtikrinti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo sistemose, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo
sistemose ar (ir) pas platintojus surinktų buityje susidarančių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:
1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių
atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje
dalyvaujantys elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
finansuoti proporcingai jų užimamai atitinkamos paskirties įrangos rinkos
daliai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis, nustato, kokią procentinę dalį
(pagal svorį) istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų turi
sutvarkyti gamintojas ir (ar) importuotojas, atsižvelgiant į per atitinkamus
metus į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos kiekį;
2) elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių
atliekų tvarkymą.
2. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai
ir importuotojai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi
teikti informaciją elektros ir elektroninės įrangos vartotojams, elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams apie joje esančias pavojingas
medžiagas ir jų keliamą pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.
3. Elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. išleisdami į rinką elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi šio Įstatymo 34(2)
straipsnyje nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad visų jų
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokie
dokumentai gali būti:
1) banko
garantija, išduota gamintojui ar importuotojui;
2) laidavimo
draudimo sutartis, sudaryta tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar
importuotojo ir draudiko;
3) sutartis ar
kitas dokumentas, įrodantis dalyvavimą gamintojų ir
importuotojų organizacijoje, garantuojančioje, kad elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, bei atitinkančioje šio Įstatymo 34(3)
straipsnio reikalavimus;
4) dokumentai, nurodyti šio
straipsnio 4 dalyje, kuriais patvirtinamas elektros ir elektroninės įrangos
gamintojo ar importuotojo dalyvavimas kolektyvinės atsakomybės atliekų tvarkymo
finansavimo sistemoje. Dalyvaudamas šioje sistemoje gamintojas ir importuotojas
vykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas užduotis
neatsižvelgdamas į tai, ar tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos atliekos,
išleistos į rinką, yra jo, ar yra tik tos pačios kategorijos. Gamintojai ir
importuotojai turi teisę reikalauti, kad jų išleistos į rinką elektros ir
elektroninės įrangos atliekos būtų tvarkomos atskirai, jeigu jie padengia
susidariusias išlaidas;
5) dokumentas,
įrodantis gamintojų ir importuotojų dalyvavimą kitų įstatymų nustatytose
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo finansavimo sistemose
(schemose).
4. Dokumentas, patvirtinantis
elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar importuotojo dalyvavimą šio
straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje kolektyvinės atsakomybės atliekų
tvarkymo finansavimo sistemoje, yra:
1) banko garantija, užtikrinanti
einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties
įvykdymą;
2) laidavimo sutartis, sudaryta
tarp gamintojo ar importuotojo ir kito juridinio asmens, užtikrinanti einamųjų
metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;
3) laidavimo draudimo sutartis, sudaryta tarp gamintojo ar importuotojo
ir draudiko, užtikrinanti einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;
4) kitas
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas dokumentas, užtikrinantis
einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties
įvykdymą.
5. Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų
sutarčių, nurodytų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, sudarymo ir vykdymo tvarką,
lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(7) straipsnis. Ne buityje
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymas
1. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo
užtikrinti ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą taip:
1) elektros ir elektroninės
įrangos, išleistos į rinką iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių
elektros ir elektroninės įrangos atliekų), atiduodamų perkant naują tos pačios
paskirties elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymą privalo finansuoti
gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;
2) elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos ne buityje
susidarančių atliekų tvarkymą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai.
3. Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su
atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių istorinių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir
elektroninės įrangos atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Įstatymas
papildomas 348 straipsniu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d.:
30 straipsnis.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas
1. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų
tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms
atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos,
išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo
reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių
atliekų tvarkymo sistemose.
2. Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos turi būti organizuojamos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir
perdirbimą.
3. Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų
aprūpinti:
1) atliekų surinkimo ir išvežimo
priemonėmis;
2) atliekų rūšiavimo jų
susidarymo vietose priemonėmis. Rūšiavimo priemonėmis turi būti užtikrintas
asmenims patogus antrinių žaliavų surinkimas;
3) atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos
ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų, buitinės technikos ir pan.),
naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;
4) buityje susidarančių pavojingų
atliekų atskiro surinkimo priemonėmis.
4. Eksploatuoti komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį)
savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų
tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Savivaldybės gali organizuoti ir
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų
operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti
vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų
tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo
konkursą.
5. Įmonės, kurios verčiasi
komunalinių atliekų surinkimu, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą
savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios
sutartis su savivaldybe.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
31 straipsnis.
Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias
viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad
šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos
reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų
įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
2. Kaip vykdomi savivaldybių
atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių
institucijos.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.
aštuntasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
34 straipsnis.
Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1. Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių
ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).
2. Programos lėšas sudaro
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą
gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
3. Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių
ir (ar) pakuotės atliekų:
1) surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo
energijai gauti išlaidoms kompensuoti;
2) surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba
naudojimui energijai gauti, investiciniams projektams rengti, vertinti ir
įgyvendinti;
3) šiems investiciniams projektams įgyvendinti
naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;
4) mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų taikymui
skatinti.
4. Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos
kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra naudojimas
pagal šio įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2 punkte
numatytus atvejus;
2) išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti
ir saugiai pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms
panaudoti nėra technologijų;
3) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams
mokamos kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės
atliekų tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas
gaunamų pajamų skirtumo;
4) kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų
atliekų svorio ar tūrio vienetui ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal
šio straipsnio 4 dalies 2 punktą) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės
atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymą atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių
ir (ar) pakuotės atliekomis;
5) lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos
teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar)
pakuotės rūšį, naudojamos tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms
surinkti, rūšiuoti ir perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų
poreikio einamaisiais metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti;
6) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų
tvarkymo investiciniai projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais
atvejais, kai minėtų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų
pajėgumų arba yra įgyvendinti tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
7) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais
biudžetiniais metais, yra naudojamos kitais metais šio straipsnio 3 dalyje
numatytoms priemonėms finansuoti.
5. Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei
Programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2) Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms
pritaria Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;
3)
Tarybą sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir
(ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių organizacijų,
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems atstovaujančių
organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių organizacijų bei
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija.]
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2003-01-01
35
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo garantas
Licencija
pavojingoms atliekoms tvarkyti juridiniams ir fiziniams asmenims išduodama
pateikus Vyriausybės, savivaldybių, draudimo kompanijos arba banko garantą
sumai, kuri ne mažesnė už lėšas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 15 straipsnio
reikalavimus.
Septintasis skirsnis
TEISINĖ
ATSAKOMYBĖ
36
straipsnis. Teisinė atsakomybė
1. Juridiniai ir fiziniai
asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
numatytos atsakomybės taikymas neatima teisės nustatyta tvarka sustabdyti
atliekų tvarkymo veiklą.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
___________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė
(2002-02-08)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2008-07-18)
autrap@lrs.lt
5 straipsnis.
Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
1. Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
3. Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
7 straipsnis. Atliekų
apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir
teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka.
8 straipsnis.
Atliekų saugojimas
1. Atliekos turi būti saugomos
taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekų saugojimo priemonės,
įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi
atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
3. Atliekas gaminančios įmonės be
nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas atliekas gali saugoti ne ilgiau
kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau kaip vienus metus nuo jų
susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
9 straipsnis.
Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Su atliekų tvarkymu susiję
dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
14 straipsnis.
Pavojingų atliekų maišymas
1. Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,
rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su
jokiomis atliekomis ar medžiagomis.
2. Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas
atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.
32 straipsnis.
Principas „teršėjas moka“
1. Atliekų tvarkymo srityje
taikomas principas „teršėjas
moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų
turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo
susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
2. Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis.
33 straipsnis.
Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi
finansavimo šaltiniai:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;
4) Savivaldybių aplinkos apsaugos
rėmimo specialiosios programos lėšos;
5) Lietuvos aplinkos apsaugos
investicijų fondo programos lėšos;
6) užsienio šalių, tarptautinių
organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai
įnašai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
34
straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1.
Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės
atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).
2.
Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas
mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
3.
Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų:
1) surinkimo,
rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti išlaidoms kompensuoti;
2)
surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba naudojimui energijai gauti,
investiciniams projektams rengti, vertinti ir įgyvendinti;
3)
investiciniams projektams įgyvendinti naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;
4)
mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų naudojimui skatinti.
4.
Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos
kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra jų
naudojimas pagal šio Įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2
punkte nustatytus atvejus;
2)
išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti ir saugiai
pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms panaudoti nėra
technologijų;
3)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams mokamos
kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų
tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas gaunamų
pajamų skirtumo;
4)
kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų atliekų svorio ar tūrio vienetui
ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų
kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą
atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis;
5)
lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos
tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir
perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais
metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar)
pakuotės atliekoms tvarkyti;
6)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai
projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių
ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti
tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
7)
Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos
kitais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti.
5.
Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1)
metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos
lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2)
Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria
Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija;
3)
Tarybą, kuri yra patariamasis organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio
už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų
tvarkytojų ar jiems atstovaujančių organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)
skirsniu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
AŠTUNTASIS(1)
SKIRSNIS
GAMINTOJŲ IR IMPORTUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
34(1)
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos
1. Gamintojai ir importuotojai
turi tvarkyti alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos,
apmokestinamųjų gaminių ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti
ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta
tvarka.
2. Gamintojai
ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad alyvų, transporto priemonių,
elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekos
būtų tvarkomos taip, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos šių atliekų
tvarkymo užduotys.
3. Gamintojai ir importuotojai gali patys organizuoti alyvų, transporto
priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių bei
pakuočių atliekų tvarkymo sistemas arba pagal sutartis naudotis
organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis.
4. Gamintojai
ir importuotojai gali įsteigti organizacijas ir joms pavesti vykdyti šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas.
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
35 straipsnis.
Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo
reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
dešimtasis skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36 straipsnis.
Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) iki 2003 m. sausio 1 d.
nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į
Lietuvos Respubliką reikalavimus.
2) iki 2003
m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo
tvarką, tokių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų
atestavimo tvarką.
37 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12
straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
1
priedas
ATLIEKŲ KATEGORIJOS
QQ1
Gamybos ar
vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau
QQ2
Produktai,
neatitinkantys gaminio charakteristikos
QQ3
Produktai,
kurių vartojimo laikas pasibaigęs
QQ4
Išsipylusios,
išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,
įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo
atsitikimo metu
QQ5
Medžiagos,
užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių
medžiagos, konteineriai ir t. t.)
QQ6
Nenaudojamos
dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)
QQ7
Medžiagos,
kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,
naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)
QQ8
Pramoninių
procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)
QQ9
Teršalų valymo
liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)
QQ10
Mechaninio
apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir
t. t.)
QQ11
Žaliavų
gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos
ir t. t.)
QQ12
Medžiagos su
priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir
t. t.)
QQ13
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas
QQ14
Gaminiai,
kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,
komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)
QQ15
Užterštos
medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą
QQ16
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
2
priedas
ATLIEKŲ NAUDOJIMO
BŪDAI
R1
Naudojimas
kurui arba kitais būdais energijai gauti
R2
Tirpiklių
atnaujinimas (regeneracija)
R3
Organinių
medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant
kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)
R4
Metalų ir
metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)
R5
Kitų
neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)
R6
Rūgščių arba
bazių regeneracija
R7
Taršai mažinti
naudojamų komponentų naudojimas
R8
Katalizatorių
komponentų naudojimas
R9
Pakartotinis
naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas
R10
Apdorojimas
žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę
R11
Atliekų, gautų
R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas
R12
Pasikeitimas
atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų
R13
Atliekų,
skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
3
priedas
ATLIEKŲ ŠALINIMO
BŪDAI
D1
Išvertimas ant
žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)
D2
Apdorojimas
žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.
t.)
D3
Giluminis
įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos
olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)
D4
Surinkimas į
tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į
duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)
D5
Šalinimas
specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios
uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)
D6
Išmetimas į
vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)
D7
Išmetimas į
jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną
D8
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai
junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
D9
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami
galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)
D10
Deginimas
sausumoje
D11
Deginimas
jūroje
D12
Nuolatinis
saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)
D13
Maišymas prieš
naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą
D14
Perpakavimas
prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą
D15
D1-D14
nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų tvarkymo įstatymo
4 priedas
ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS
SAVYBĖS
H1 Sprogstamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra
jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin
degius skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,
arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir
preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais
labai degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu
21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios: medžiagos
ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar
pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies
pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos: medžiagos ir
preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos ir
preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės: medžiagos,
turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba
pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Teratogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti paveldimus
genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Medžiagos ir preparatai,
kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai
toksiškas dujas
H13 Medžiagos ir preparatai,
kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią
nors aukščiau minėtų savybių
H14 Pavojingos aplinkai:
medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą
pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
5
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1. 1975 m. birželio 16 d. Tarybos
direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo.
2. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos
direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų.
3. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų.
4. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos
direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės.
5. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.
6. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB
dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų.
7. 1996 m. gegužės 24 d.
Komisijos Sprendimas 96/350/EB dėl Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų.
Lietuvos Respublikos
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo
2003 m. kovo 1 d.
Nauja įstatymo
redakcija
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-05-20)
autrap@lrs.lt
348 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių
tiekimas rinkai
1.
Baterijų ir akumuliatorių tiekimas rinkai – baterijų ir akumuliatorių
tiekimas už tam tikrą mokestį arba nemokamai kitam asmeniui Europos Bendrijoje,
įskaitant importą į Europos Bendrijos muitų teritoriją.
2.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti
rinkai baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.
3.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Ūkio ministerijos
nustatyta tvarka privalo ženklinti tiekiamas rinkai baterijas ir
akumuliatorius.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Įstatymas
papildomas 349 straipsniu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d.:
349 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių
atliekų tvarkymas
1.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo:
1) iki 2009 m. rugsėjo 26 d. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą,
atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose
dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos
reikalavimus;
2)
užtikrinti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. visos surinktos baterijų ir
akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Bendrijos
ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės
sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus;
3)
užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų pasiektas
Vyriausybės nustatytas baterijų ir akumuliatorių perdirbimo efektyvumas.
2.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka per visuomenės informavimo kampanijas ir kitais būdais turi
informuoti vartotojus apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų
keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas.
3.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai turi padengti visų
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo ir perdirbimo
išlaidas, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų visuomenės informavimo
kampanijų organizavimo ir vykdymo išlaidas.
4.
Pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir
importuotojai gali susitarti su šių baterijų ir akumuliatorių vartotojais
pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą
finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Tokie susitarimai
turi užtikrinti, kad pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir
akumuliatorių atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimų.
5.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo
organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą,
kad nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos
nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema
turi sudaryti sąlygas vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose
atsižvelgiant į gyventojų tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas.
6.
Pramoninių baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo iš
vartotojų priimti bet kokios cheminės sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir
akumuliatorių atliekas.
7.
Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai
privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse
naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir
nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
8. Visi
ūkio subjektai –
baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkytojai –
turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių
atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.
9.
Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių
priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms
baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką ir reikalavimus nešiojamųjų ir
automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemoms
nustato Aplinkos ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Įstatymas
papildomas 3410 straipsniu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d.:
3410
straipsnis. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojų pareigos
1.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:
1)
nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas;
2)
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka informuoti vartotojus apie galimybę
atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas jų prekybos vietose;
3)
iš vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti
įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti šias atliekas.
2.
Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams
atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo,
apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
3411
straipsnis. Aštuntojo1 skirsnio taikymas
Šio
skirsnio nuostatos netaikomos:
1)
su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai
įrangai, ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius,
kurie nėra skirti kariniams tikslams);
2) šio
straipsnio 1 punkte nurodytuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje
įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
35
straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo
reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
dešimtasis
skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36
straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į
Lietuvos Respubliką reikalavimus.
2) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo tvarką, tokių
įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų atestavimo
tvarką.
37
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
1 priedas
ATLIEKŲ
KATEGORIJOS
QQ1
Gamybos ar
vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau
QQ2
Produktai,
neatitinkantys gaminio charakteristikos
QQ3
Produktai, kurių
vartojimo laikas pasibaigęs
QQ4
Išsipylusios,
išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,
įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo
atsitikimo metu
QQ5
Medžiagos,
užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių
medžiagos, konteineriai ir t. t.)
QQ6
Nenaudojamos
dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)
QQ7
Medžiagos,
kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,
naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)
QQ8
Pramoninių
procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)
QQ9
Teršalų valymo
liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)
QQ10
Mechaninio
apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir
t. t.)
QQ11
Žaliavų
gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos
ir t. t.)
QQ12
Medžiagos su
priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir
t. t.)
QQ13
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas
QQ14
Gaminiai,
kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,
komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)
QQ15
Užterštos
medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą
QQ16
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
2 priedas
ATLIEKŲ
NAUDOJIMO BŪDAI
R1
Naudojimas
kurui arba kitais būdais energijai gauti
R2
Tirpiklių
atnaujinimas (regeneracija)
R3
Organinių
medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant
kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)
R4
Metalų ir
metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)
R5
Kitų
neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)
R6
Rūgščių arba bazių
regeneracija
R7
Taršai mažinti
naudojamų komponentų naudojimas
R8
Katalizatorių
komponentų naudojimas
R9
Pakartotinis
naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas
R10
Apdorojimas
žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę
R11
Atliekų, gautų
R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas
R12
Pasikeitimas
atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų
R13
Atliekų,
skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
3 priedas
ATLIEKŲ ŠALINIMO
BŪDAI
D1
Išvertimas ant
žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)
D2
Apdorojimas
žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.
t.)
D3
Giluminis
įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos
olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)
D4
Surinkimas į
tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į
duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)
D5
Šalinimas
specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios
uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)
D6
Išmetimas į
vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)
D7
Išmetimas į
jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną
D8
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai
junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
D9
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami
galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)
D10
Deginimas
sausumoje
D11
Deginimas
jūroje
D12
Nuolatinis
saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)
D13
Maišymas prieš
naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą
D14
Perpakavimas
prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą
D15
D1-D14
nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų tvarkymo įstatymo
4
priedas
ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS
SAVYBĖS
H1 Sprogstamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra
jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin degius skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,
arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir
preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais
labai degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu 21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios: medžiagos
ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar
pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies
pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos: medžiagos ir
preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos ir
preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės: medžiagos,
turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba
pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Teratogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti
paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Medžiagos ir preparatai,
kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai
toksiškas dujas
H13 Medžiagos ir preparatai,
kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią
nors aukščiau minėtų savybių
H14 Pavojingos aplinkai:
medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą
pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
5
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1. 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB
dėl naudotų alyvų šalinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15
skyrius, 1 tomas, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 353).
2. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl
pavojingų atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2
tomas, p. 78) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
3. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70, p. 17).
4. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
5. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254, p. 69).
6. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7
tomas, p. 692).
7. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies
keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 L 102, p. 15).
8. 2006 m. balandžio 5 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų (OL 2006 L 114, p. 9).
9. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių
bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2214, 2004-04-29,
Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Nauja įstatymo
redakcija
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 348, 349,
3410, 3411 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai
įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2008-07-09)
autrap@lrs.lt