LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas
54 versijos
· 2000-10-12 — 2026-01-01
2026-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 4
2025-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 302, 30
2024-11-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3440, 2, 3441
2024-09-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 2, 305, 302 y 4
2023-10-04
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 321, 6
2023-01-31
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 30
2023-01-02
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 321
2023-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3418, 3440, 343
2022-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 2, 6, 4
2022-05-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 42, 12, 6, 3426
2022-05-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 42, 11, 6 y 2 m
2022-03-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 3425
2022-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 343, 2, 342 y 3
2021-11-13
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3424, 2, 37 y 4
2021-11-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 2, 37, 344, 6
2021-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 121, 2, 27 y 17
2021-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 291, 27, 29 y 3
2020-11-04
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 34, 6
2020-11-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 4
2020-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 4
2020-02-18
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 4
2020-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 301, 3420, 3
2019-06-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 3431
2019-03-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 3415
2019-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3418, 3424, 24
2018-12-22
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3424, 2, 6 y 2
2018-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 6
2018-01-24
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3418, 341, 351
2018-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 7
2017-07-12
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 34, 6
2016-08-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 6, 4, 3415
2016-01-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 34, 6, 33
2015-06-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 2, 6, 37
2015-04-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3424, 2, 302, 6
2014-12-31
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — art. 19
2014-10-21
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 3418, 3414, 19
2014-04-30
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3414, 3425
2014-01-31
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3414, 3425
2013-06-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 346, 111, 3414
2012-12-31
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3425, 342
2012-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3414, 3425
2012-04-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 346, 3414, 3425
2012-01-10
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 111, 3414, 3425
2011-05-03
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 15, 291, 111 y
2010-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 342, 349, 8 y 4
2009-12-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 11, 348, 29 y 8
2008-07-17
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 29, 19, 30 y 4
2008-07-05
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 348, 29, 19 y 3
2005-06-28
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 32
2004-04-29
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 37, 20, 11 y 12
2003-06-10
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 37, 20, 33 y 8
2002-07-01
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 34
2002-01-22
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas — arts. 31, 34, 6
2000-10-12
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2011-05-03
@@ -28,41 +28,131 @@
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
Pirmasis skirsnis
Pirmasis
skirsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas nustato
bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo,
naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio
žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo ir planavimo principus.
2. Įstatymas nereglamentuoja
išmetimų į orą, nuotekų į vandenį, netinkamų naudoti sprogmenų ir
radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, taip pat kritusių gyvulių ir žemės ūkio
atliekų (natūralių, nepavojingų, naudojamų žemės ūkyje medžiagų) tvarkymo.
3. Specifinių atliekų srautų ar
kategorijų tvarkymo reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
4. Šis Įstatymas skirtas
užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo 5 priede,
taikymą
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo
reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai
ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis;
atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo
sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir
atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones;
alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų
gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas.
2. Šis Įstatymas
netaikomas:
1) į
atmosferą išmetamoms dujoms ir anglies dioksidui, kuris surenkamas ir transportuojamas
geologiniam saugojimui ir jau geologiškai saugomas pagal anglies dioksido
geologinį saugojimą reglamentuojančius teisės aktus arba kuris saugomas naujų
produktų ir procesų mokslinių tyrimų, plėtros ar bandymų tikslais, kai saugoma
mažiau negu 100 tūkst. tonų;
2) žemei
(in situ), įskaitant neiškastą užterštą dirvožemį ir nuolat toje žemėje
esančius pastatus;
3)
neužterštam dirvožemiui ir kitai natūraliai susidarančiai medžiagai, iškastai
statybų metu, kai medžiaga bus panaudota natūralaus būvio statybos tikslais
toje teritorijoje, kur ji buvo iškasta;
4)
radioaktyviosioms atliekoms;
5)
netinkamiems naudoti sprogmenims;
6) mėšlui ir srutoms, kurios nepriskiriamos šio straipsnio 3 dalies 2
punkte nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams, taip pat šiaudams ir
kitoms gamtinėms nepavojingoms žemės ūkio ar miškininkystės medžiagoms,
naudojamoms ūkininkaujant, vykdant miškininkystės veiklą arba gaminant energiją
iš šios biomasės procesais arba būdais, kurie nedaro žalos aplinkai ar nekelia
grėsmės žmogaus sveikatai.
3. Šis Įstatymas netaikomas specifiniams
atliekų srautams ar kategorijoms, kuriems taikomi kiti teisės aktai:
1) nuotekoms;
2)
šalutiniams gyvūniniams produktams, įskaitant perdirbtus produktus, kuriems
taikomas 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams
produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas,
3 skyrius, 37 tomas, p. 92) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002), išskyrus
produktus, kurie turi būti sudeginti, šalinti sąvartyne arba naudoti biologinių
dujų ar komposto gamybos įmonėje;
3) nepaskerstų gyvūnų gaišenoms, įskaitant gyvūnus, nužudytus siekiant
likviduoti epizootines ligas, ir gaišenoms, tvarkomoms pagal Reglamento (EB)
Nr. 1774/2002 reikalavimus;
4) atliekoms, susidarančioms žvalgant, išgaunant, apdorojant ir saugant
mineralinius išteklius, ir karjerų eksploatavimo atliekoms, kurioms taikomi
Aplinkos ministerijos nustatyti reikalavimai.
4. Šis Įstatymas netaikomas paviršiniuose vandenyse perkeliamoms
nuosėdoms vandenų ir vandens kelių valdymo arba potvynių prevencijos ar
potvynių ir sausrų arba melioracijos padarinių švelninimo tikslais, kai
nuosėdos nepavojingos.
5. Specifinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimus ar specialius
atliekų tvarkymo reikalavimus, taikomus atskirais atvejais, gali nustatyti kiti
įstatymai ir kiti teisės aktai.
6. Šiuo Įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų,
nurodytų šio Įstatymo 5 priede, taikymą.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -74,353 +164,443 @@
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
2
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Alyvos – bet
kokios tepimo ar pramoninės alyvos, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų
dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos.
2. Antrinės žaliavos –
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Alyva – mineralinė,
pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, pavyzdžiui, vidaus
degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.
2. Alyvos atliekos – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė
tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal pirminę paskirtį,
pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva,
turbinų, hidraulinė alyva.
3. Alyvos atliekų regeneravimas – perdirbimo būdas, kai valant alyvos atliekas
gali būti gaminama bazinė alyva, visų pirma šalinant teršalus, oksidacijos
produktus ir kitus alyvoje esančius priedus.
4. Antrinės žaliavos –
tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos
medžiagos.
3. Apmokestinamieji gaminiai –
pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami gaminiai.
4. Atliekos – bet kokios
medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar
privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms
Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų
sąrašą.
5. Atliekų gamintojas –
asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų
rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis
ar sudėtis.
6. Atliekų naudojimas –
atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 2 priede.
7. Atliekų perdirbimas –
atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį
perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias
medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.
8. Atliekų surinkimas –
atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti.
9. Atliekų susidarymo vieta
5. Apmokestinamieji gaminiai
– pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau – Mokesčio
už aplinkos teršimą įstatymas) apmokestinami gaminiai.
6. Atliekos – medžiaga ar
daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.
7. Atliekų apdorojimas –
atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti.
8. Atliekų darytojas –
asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo,
kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių
pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.
9. Atliekų laikymas – naudoti
skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus ir šalinti
skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus
laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.
10. Atliekų naudojimas – veikla,
kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas
konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra
atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje.
Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija).
11. Atliekų perdirbimas –
atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos
pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių
medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į
medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas.
12. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje – atliekų atskyrimas jų
susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai
surinkti.
13. Atliekų surinkimas – atliekų
paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir
parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos
iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar
šalinimo įrenginius.
14. Atliekų susidarymo vieta
– įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro
atliekų.
10. Atliekų šalinimas –
atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 3 priede.
11. Atliekų turėtojas –
atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų.
12. Atliekų tvarkymas –
atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo
veiklos priežiūra ir atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.
13. Atliekų tvarkymo
15. Atliekų šalinimas –
veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos
rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo
veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.
16. Atliekų turėtojas –
atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.
17. Atliekų tvarkymas – atliekų
surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir
stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus
atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.
18. Atliekų tvarkymo
valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo
objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.
14. Atliekų tvarkytojas – fizinis
asmuo, vykdantis individualią veiklą, ar juridinis asmuo, taip pat valstybėje
narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas, įsteigtas
Lietuvos Respublikoje (toliau – įmonė), kuris surenka ir (ar)
veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas pagal šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimus.
15. Atliekų vežėjas –
asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų
19. Atliekų tvarkytojas – įmonė,
kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka
šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie
atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai,
vykdantys nurodytą veiklą.
20. Atliekų vežėjas –
įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų
naudotojui ar šalintojui.
16. Elektros ir elektroninė
įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės
arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba
išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos
nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa
esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei
srovei.
17. Gaminių atliekos – atliekos,
kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio
už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių naudojimo
laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.
18. Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo
21. Atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas
ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui.
22. Baterija (galvaninis
elementas) ar akumuliatorius (toliau – baterija ar akumuliatorius) –
vykstant cheminės energijos tiesioginei konversijai elektros energiją
gaminantis šaltinis, susidedantis iš vieno ar kelių pirminių (vienkartinių) ar
antrinių (pakartotinai įkraunamų) elementų.
23. Baterijų ar akumuliatorių
atliekos – baterijos ar akumuliatoriai, kurie pagal šio straipsnio 6 dalį
yra atliekos.
24. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti
suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.
25. Buityje susidarančios
elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat
komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose
susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar
sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės
įrangos atliekas.
26. Elektros ir elektroninė įranga
– įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba
elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti
tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos nustatytoms
kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1 000 V įtampa esant
kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1 500 V įtampa esant nuolatinei srovei.
27. Elektros ir elektroninės
įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga pagal šio
straipsnio 6 dalį laikoma atliekomis, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir
komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos
dalis.
28. Gaminių atliekos –
atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos
bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų
gaminių naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.
29. Gaminių platintojas –
asmuo, verslo tikslais vartotojams tiekiantis alyvas, transporto priemones,
elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.
30. Gamintojas – teisės
aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:
1) Lietuvos Respublikos
teritorijoje gamina alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir
akumuliatorius) ir (ar) gaminius pakuoja arba
2) pirmą kartą verslo tikslais
tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto
priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai,
naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
3) gamina elektros ir elektroninę
įrangą ir paženklintą savo ženklu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui; arba
iš kitų tiekėjų gautą ir savo ženklu paženklintą įrangą atlygintinai perleidžia
kitam asmeniui; arba verslo tikslais importuoja ar eksportuoja į valstybę narę,
naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
4) gamina transporto priemones ar
verslo tikslais importuoja į valstybę narę.
31. Įmonė šiame Įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo,
vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų
padaliniai.
32. Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo
veiklą asmuo, kuris:
1) Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, apmokestinamuosius
gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir (ar) gaminius pakuoja arba
2) pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant
į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius)
Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio,
priemones, arba
3) gamina elektros ir elektroninę įrangą ir paženklintą savo ženklu ją
atlygintinai perleidžia kitam asmeniui; arba iš kitų tiekėjų gautą ir savo
ženklu paženklintą įrangą atlygintinai perleidžia kitam asmeniui; arba verslo
tikslais importuoja ar eksportuoja į valstybę narę, naudodamas bet kokias, taip
pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
4) gamina transporto priemones ar verslo tikslais importuoja į valstybę
narę.
19. Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs
savo veiklą asmuo, kuris:
1) importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas,
apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir kitus
supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją arba
2) importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža ir pirmą kartą verslo
tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto
priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai,
naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
3) iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos
Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, naudodamas bet
1) importuoja ir (ar) iš kitos
valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir
akumuliatorius) ir kitus supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją
arba
2) importuoja ir (ar) iš kitos
valstybės įveža ir pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar
akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas
baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet
kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
4) iš kitos
valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones.
20. Komunalinės atliekos – buitinės
(buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi
yra panašios į buitines atliekas.
21. Komunalinių
atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių
priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų
tvarkymo srityje.
22. Laikinasis saugojimas –
pavojingų atliekų saugojimas ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingų
3) iš kitos valstybės narės įveža
ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę
įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba
4) iš
kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai
tiekia transporto priemones.
33. Komunalinės atliekos –
buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo
pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
34. Komunalinių atliekų
tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma,
susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.
35. Laikinasis atliekų
laikymas –
pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų
atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų
surinkimo.
23. Leidimas – tai
taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
24. Nepavojingos atliekos –
visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.
25. Pakuočių atliekos –
surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginį.
36. Leidimas – taršos
integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas teisės
aktų nustatyta tvarka.
37. Nepavojingosios atliekos
– visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms.
38. Pakartotinis naudojimas – veikla, kai prie atliekų nepriskiriami produktai
ar jų sudedamosios dalys vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti.
39. Pakuočių atliekos –
pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos
atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
26. Pakuotė – gaminys,
pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti,
gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.
27. Pavojingos atliekos –
atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar
keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priede,
ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo
kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos,
tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir
atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.
28. Saugojimas – neterminuotas
atliekų kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje
ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti šio Įstatymo 2 ir 3 prieduose
nurodytais būdais.
29. Sąvartynas – atliekų
šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme.
Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas
šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau
negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekas, išskyrus
įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į
naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos
saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai,
kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.
30. Transporto priemonė –
bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne
40. Pakuotė – gaminys, pagamintas
iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir
pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.
41. Paruošimas naudoti pakartotinai – atliekomis tapusių produktų ar jų sudedamųjų dalių
tikrinimas, valymas ar taisymas siekiant, kad jie vėl būtų tinkami naudoti be
pradinio apdirbimo.
42. Pavojingosios atliekos
– atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis
šio Įstatymo 4 priede.
43. Pradinis apdorojimas –
fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą,
kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar
pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas.
44. Prekiautojas atliekomis
– už
atliekų pirkimą ir pardavimą atsakinga įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų
neįsigyja fiziškai.
45. Prevencija – priemonės, kurių
imamasi prieš produktui ar medžiagai tampant atliekomis ir kurios sumažina:
1) atliekų kiekį, įskaitant, kai produktas naudojamas pakartotinai ar
pailginamas jo gyvavimo ciklas;
2) susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;
3) kenksmingųjų medžiagų kiekį produktuose ir
medžiagose.
46. Reikšmingas neigiamas poveikis – numatomas aplinkos ir visuomenės sveikatos pokytis,
kurio poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti
būtina numatyti atitinkamas priemones.
47. Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai
jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies
ir pobūdžio atliekų apdorojimą.
48. Sąvartynas – atliekų
šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme). Sąvartynams taip pat
priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo
atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus
metus) įrenginiai, naudojami laikinai laikyti atliekas, išskyrus įrenginius,
kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti naudojimui,
pradiniam apdorojimui ar šalinimui; įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki
naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai,
kuriuose atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.
49. Tarpininkas – atliekų naudojimą ar šalinimą kito vardu
organizuojanti įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.
50. Transporto priemonė – bet
kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne
mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti,
kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir viena sėdima vieta
vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti
transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne
didesnė kaip 3,5 t) ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines
trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.
[2 dalį
papildyti 31-33 dalimis]
31.
Buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje,
taip pat komerciniuose bei pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose
šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo
pobūdžiu ar sudėtimi bei kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir
elektroninės įrangos atliekas.
32. Gaminių
platintojas – asmuo, verslo tikslais vartotojams tiekiantis alyvas,
transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius
gaminius.
33. Elektros
ir elektroninės įrangos atliekos – elektros
arba elektroninė įranga pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį laikoma
atliekomis, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis
ir komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės
įrangos dalis.
34. Baterija
(galvaninis elementas) ar akumuliatorius (toliau – baterija ar
akumuliatorius) – vykstant cheminės energijos tiesioginei konversijai
elektros energiją gaminantis šaltinis, susidedantis iš vieno ar kelių pirminių
(vienkartinių) ar antrinių (pakartotinai įkraunamų) elementų.
35.
Baterijų ar akumuliatorių atliekos – baterijos ar akumuliatoriai, kurie
pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį yra atliekos.
36. Atliekų
apdorojimas
– atliekų naudojimas arba šalinimas, įskaitant atliekų paruošimą naudoti arba
šalinti.
37. Kasybos pramonė –
ūkinės veiklos sritis, apimanti ūkio subjektų komerciniu tikslu vykdomą
naudingųjų iškasenų išgavimą atvirais ar požeminiais kasiniais, įskaitant
išgavimą mechaniniais gręžiniais, arba išgautų medžiagų apdorojimą.
38. Valstybė narė –
kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji
vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus
turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra
ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus
motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.
51. Valstybė narė –
Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.
@@ -448,111 +628,5065 @@
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
Antrasis skirsnis
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
ANTRASIS
SKIRSNIS
ATLIEKŲ
TVARKYMO PRIORITETAI
3
straipsnis. Atliekų tvarkymo prioritetai
PREVENCIJOS IR TVARKYMO PRIORITETŲ EILIŠKUMAS
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
3 straipsnis.
Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas
1. Atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomas toks prioritetų
eiliškumas:
1) prevencija;
2) paruošimas naudoti pakartotinai prieš tai atskyrus produktus ar jų
sudedamąsias dalis, netinkamus pakartotiniam naudojimui;
3) perdirbimas prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti;
4) kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti prieš tai
atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti;
5) šalinimas prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas
atliekas.
2. Atliekų prevencijos ir
tvarkymo prioritetų eiliškumas taikomas atsižvelgiant į bendruosius aplinkos
apsaugos principus – atsargumą ir tvarumą, technines galimybes ir ekonominį
pagrįstumą, išteklių apsaugą, taip pat į bendrą poveikį aplinkai, visuomenės
sveikatai, ekonomikai ir socialinei aplinkai.
3. Atliekų tvarkytojai ir
atliekų darytojai turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių
atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai
ir aplinkai mažinti, kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos
išteklius. Tokios įmonės privalo laikytis šio straipsnio 1 dalyje
nurodyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo. Produktų
gamintojai turi gaminti ir rinkai tiekti produktus, kuriuos būtų galima ilgai
ar pakartotinai naudoti, o pasibaigus jų naudojimo laikui ir virtus atliekomis
jas perdirbti arba kitaip sunaudoti ir taip sumažinti atliekų kiekį bei pavojų
visuomenės sveikatai ir aplinkai.
4. Atliekų tvarkymo veikloje
dalyvaujantys subjektai yra atsakingi, kad su atliekų tvarkymu susijusi jų
veikla ir visa apie šią veiklą visuomenei jų pateikiama informacija atitiktų
atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Įstatymas
papildytas antruoju1
skirsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Antrasis1 skirsnis
ŠALUTINIAI PRODUKTAI IR ATLIEKŲ
NEBELAIKYMAS ATLIEKOMIS
Įstatymas
papildomas 31 straipsniu nuo 2011 m. gruodžio
12 d.:
4 straipsnis.
Atliekų tvarkymo organizavimas
1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti
jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos
sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių
sveikatai saugiu būdu.
2. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Atliekas surenkančios,
vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktais.
5. Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą
į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo
iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo
veiklai nustatyti reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
5
straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
1. Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
3. Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
6
straipsnis. Leidimai
1. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos
ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas
saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti
leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
2. Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
7
straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų ir kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas,
turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių jų kiekiui bei
kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Tokios įmonės
privalo laikytis šių prioritetų:
1) naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;
2) mažinti susidarančių bei į
sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti mažaatliekes
technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką gaminius,
kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų naudojimo
laikui ir virtus atliekomis jas sunaudoti ir taip sumažinti atliekų kiekį bei
pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;
3) pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas,
tinkančias gaminiams gaminti;
4) naudoti atliekas energijai
gauti;
5) saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas
specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir
veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir
teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka.
8
straipsnis. Atliekų saugojimas
1. Atliekos turi būti saugomos
taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekų saugojimo priemonės,
įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi
atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
3.
Atliekas gaminančios įmonės be nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas
atliekas gali saugoti ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau
kaip vienus metus nuo jų susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje. Šios
dalies nuostata netaikoma kasybos pramonės atliekoms, kurių saugojimo terminus
nustato Aplinkos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
9
straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Su atliekų tvarkymu susiję
dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
10
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,
kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,
šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,
užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
2. Atliekų naudojimo ar šalinimo
techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6
straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
11
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,
kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis
žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti
numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje
saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose
numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.
3. Pavojingas atliekas naudojanti
ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,
kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti
sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių
finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų
naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko
garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos
nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214, 2004-04-29,
Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
12
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
1. Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
3. Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
13
straipsnis. Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingų atliekų gamintojas
privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies
pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų
identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
14
straipsnis. Pavojingų atliekų maišymas
1. Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,
rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su
jokiomis atliekomis ar medžiagomis.
2. Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas
atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.
15
straipsnis. Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Saugomos arba vežamos pavojingos
atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir
ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
6 straipsnis.
Leidimai
1. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos
ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas
saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti
leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
2. Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
10 straipsnis.
Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,
kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,
šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,
užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
2. Atliekų naudojimo ar šalinimo
techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6
straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
11 straipsnis.
Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,
kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis
žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti
numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje
saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose
numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.
3. Pavojingas atliekas naudojanti
ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,
kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi
laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų
naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą
įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai,
patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos
suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo
planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
12
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
1. Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
3. Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
13
straipsnis. Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingų atliekų gamintojas
privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies
pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų
identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
14
straipsnis. Pavojingų atliekų maišymas
1. Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,
rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su
jokiomis atliekomis ar medžiagomis.
2. Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas
atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.
15
straipsnis. Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Saugomos arba vežamos pavojingos
atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir
ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
12 straipsnis.
Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
1. Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
3. Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
13 straipsnis. Pavojingųjų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingųjų atliekų turėtojas privalo identifikuoti ir deklaruoti
turimas pavojingąsias atliekas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
15 straipsnis. Pavojingųjų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Laikinai laikomos, laikomos,
surenkamos ir vežamos pavojingosios atliekos turi būti supakuotos ir
paženklintos. Pavojingųjų atliekų pakavimo ir ženklinimo tvarką
nustato Aplinkos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
16 straipsnis. Pavojingų atliekų
naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnalas
Pavojingų atliekų naudojimo ar
šalinimo įmonė privalo pildyti darbo žurnalą, kuriame registruojami pavojingų
atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo etapai, vežimas bei tiksli jų
buvimo vieta įmonėje. Darbo žurnalo formą ir pildymo tvarką nustato Aplinkos
ministerija.
17 straipsnis. Pavojingųjų atliekų vežimo
tvarka
1. Pavojingosios atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos ir Europos
Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytus pavojingųjų
krovinių vežimo reikalavimus.
2. Pavojingąsias atliekas vežant
Lietuvos Respublikos viduje, privaloma turėti pavojingųjų atliekų lydraštį.
Pavojingųjų atliekų lydraščio formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato
Aplinkos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
18
straipsnis. Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita
Pavojingų atliekų tranzito,
išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką
apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.
18 straipsnis.
Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita
Pavojingų atliekų tranzito,
išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką
apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.
19 straipsnis.
Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas
1. Pavojingas atliekas
gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės
privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti
įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų
mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.
2. Įvykus avarijai arba išsipylus
pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti
pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama
pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų
likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO valstybinis reglamentavimas
20
straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos
1. Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
2. Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių veiklą
atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės
institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams
finansuoti.
21
straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
1. Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
2. Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
20 straipsnis.
Aplinkos ministerijos funkcijos
1. Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
2. Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių
veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės
institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams
finansuoti.
21 straipsnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
1. Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
2. Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
22 straipsnis.
Ūkio ministerijos funkcijos
1. Ūkio ministerija rengia ir
tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias
mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,
kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių
programų įgyvendinimą.
2. Ūkio ministerija koordinuoja
pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo
pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo
atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo
pajėgumų sukūrimo projektus.
23
straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24
straipsnis. Apskričių viršininkų funkcijos
Apskričių viršininkai organizuoja
regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus
įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su
atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai
26
straipsnis. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas
1. Šiame Įstatyme nurodytiems
atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis strateginis
atliekų tvarkymo planas.
2. Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslai:
1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią
visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią
rinkos ekonomikos principų;
2) nustatyti atliekų tvarkymo
užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių
ir energetinių išteklių panaudojimą.
3. Valstybinį strateginį atliekų
tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.
27
straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai
1. Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms
bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
3. Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
4. Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.
5. Regioninių atliekų tvarkymo
planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.
28
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
1. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius
ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos
pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
23 straipsnis.
Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24 straipsnis.
Apskričių viršininkų funkcijos
Apskričių viršininkai organizuoja
regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus
įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su
atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai
25 straipsnis. Dokumentų
apie pavojingas atliekas tvarkymas
Dokumentus, susijusius su
pavojingų atliekų susidarymu ir tvarkymu, atliekų turėtojai, tvarkytojai ir
Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos privalo saugoti neterminuotai.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO VALDYMAS
26 straipsnis. Valstybinis atliekų tvarkymo planas
1. Šiame Įstatyme nurodytiems
reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų tvarkymo planas. Šis
planas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti
derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.
2. Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nustatomos atliekų tvarkymo
užduotys, strateginiai atliekų tvarkymo tikslai ir uždaviniai jiems
įgyvendinti.
3. Valstybinį atliekų tvarkymo
planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina
Vyriausybė.
4. Valstybiniame atliekų tvarkymo
plane turi būti numatyti tikslai ir uždaviniai į sąvartynus vežamų biologiškai
skaidžių atliekų kiekiui mažinti.
5. Valstybinį atliekų
tvarkymo planą Aplinkos ministerija įvertina ne rečiau kaip kas šešeri metai ir
prireikus patikslintą Valstybinį atliekų tvarkymo planą teikia Vyriausybei
tvirtinti.
6. Už Valstybinio atliekų
tvarkymo plano įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą atsakinga Aplinkos
ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
27
straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai
1. Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms
bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
3. Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
4. Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.
5. Regioninių atliekų tvarkymo
planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.
6. Regioniniuose
atliekų tvarkymo planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų
biologiškai skaidžių atliekų kiekiui mažinti.
7. Detalesnius regioninių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato
Aplinkos ministerija.
8. Regioninių atliekų tvarkymo
planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų
tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
28
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
1. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose
nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius
ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
4. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti numatytos priemonės į sąvartynus vežamų biologiškai skaidžių
atliekų kiekiui mažinti.
5. Detalesnius savivaldybių atliekų tvarkymo planų reikalavimus nustato
Aplinkos ministerija.
6. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planų vykdymo laikotarpis turi sutapti su Valstybinio atliekų
tvarkymo plano vykdymo laikotarpiu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
27 straipsnis.
Regioniniai atliekų tvarkymo planai
1. Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms
bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
3. Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
4. Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.
5. Regioninių atliekų tvarkymo
planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.
28 straipsnis.
Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
1. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius
ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
29 straipsnis. Neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Įstatymas
papildomas 291 straipsniu nuo 2013 m. gruodžio
12 d.:
30 straipsnis.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas
1. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų
tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms
atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus
atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai
negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo
sistemose.
2. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos taip,
kad skatintų atliekų naudojimą ir perdirbimą, įskaitant komunalinių biologiškai
skaidžių atliekų rūšiavimo ir kompostavimo jų susidarymo vietoje skatinimą.
3. Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų
aprūpinti:
1) atliekų surinkimo ir išvežimo
priemonėmis;
2) atliekų (bent jau popieriaus,
metalo, plastiko ir stiklo) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis.
Rūšiavimo priemonėmis turi būti užtikrintas asmenims patogus antrinių žaliavų
surinkimas;
3) atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos
ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų ir pan.), elektros ir elektroninės
įrangos, naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;
4)
buityje susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių
atliekas) atskiro surinkimo priemonėmis. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių
atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių
atliekų iš gyventojų.
4. Eksploatuoti komunalinių atliekų
tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį)
savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų
tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Savivaldybės gali organizuoti ir
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų
operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti
vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų
tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo
konkursą.
5. Įmonės, kurios vykdo
komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą
savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios
sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių
savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti
komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka.
6. Šio
Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų atliekų
tvarkymo užduotims įgyvendinti gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą
komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos.
Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su
savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
7. Savivaldybės iki 2007 m. sausio 1 d. privalo:
1) Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje užtikrinti bent vienos
didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės įrengimą, jei tokios aikštelės
savivaldybės teritorijoje nėra ir pagal regioninę atliekų tvarkymo sistemą
tokia aikštelė nenumatyta įrengti. Tuo atveju, jei įrengti aikštelę nėra
galimybės, savivaldybės privalo aprūpinti kitomis atliekų surinkimo
priemonėmis;
2) į sutartis su komunalines
atliekas tvarkančiomis įmonėmis įrašyti nuostatas dėl šių įmonių pareigos
atskirai rinkti ir rūšiuoti buityje susidarančias elektros ir elektroninės
įrangos atliekas, atliekų vežimo perdirbėjams bei atliekų surinkimo priimant
jas iš vietos tvarką.
8. Fiziniai ir juridiniai asmenys
buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo
atskirti nuo komunalinių atliekų ir rūšiuoti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
31
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias
viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad
šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos
reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų
įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
2. Kaip vykdomi savivaldybių
atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių
institucijos.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.
aštuntasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
32
straipsnis. Principas „teršėjas moka“
1. Atliekų tvarkymo srityje
taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo
išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis
atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos,
gamintojas ar importuotojas.
2.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą
gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
33
straipsnis. Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi
finansavimo šaltiniai:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;
4) Savivaldybių aplinkos apsaugos
rėmimo specialiosios programos lėšos;
5) Lietuvos aplinkos apsaugos
investicijų fondo programos lėšos;
6) užsienio šalių, tarptautinių
organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai
įnašai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
31 straipsnis. Šalutiniai produktai
1.
Medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios
medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, gali būti laikomas šalutiniu produktu ir
nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
1)
tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas;
2)
medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo
apdirbimo, išskyrus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos
būdu;
3)
medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis;
4) tolesnis naudojimas yra teisėtas (medžiaga ar daiktas atitinka visus
svarbiausius produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus
naudojimo atveju ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai
ir aplinkai).
2. Lietuvos
Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) ir Aplinkos
ministerija, vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis,
nustato medžiagų ar daiktų priskyrimo šalutiniams produktams kriterijus ir
priskyrimo tvarką.
3.
Medžiaga ar daiktas laikomas atliekomis, jeigu vadovaujantis šio straipsnio 2
dalyje nurodyta tvarka nepriskiriamas šalutiniams produktams ir atitinka šio
Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą atliekų sąvoką.
34 straipsnis. Gaminių ar pakuotės
atliekų tvarkymo programa
1. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa)
sudaroma atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti.
2. Programos lėšas sudaro
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, taip pat lėšos, gautos pagal
šio Įstatymo 346 straipsnio
3 ir 4 dalyse nurodytas garantijas, laidavimo draudimo sutartis ir kitus
dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą.
3. Programos lėšos naudojamos
finansuoti:
1) elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų
gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimą,
funkcionavimą ir vystymą, įskaitant ir investicinių projektų įgyvendinimą;
2) visuomenės ir
savivaldybių darbuotojų mokymą, švietimą ir informavimą elektros ir
elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės bei jų atliekų
tvarkymo klausimais – ne daugiau kaip 5 procentai Programos metinių įplaukų;
3) elektros ir
elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo
sistemų kūrimą, funkcionavimą ir vystymą, teikiant dotacijas savivaldybėms ir
subsidijas ūkio subjektams;
4) Programos lėšų ir mokesčio už
aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis administravimo
priemones.
4. Programos lėšos naudojamos einamaisiais
biudžetiniais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti,
o jei nėra galimybės, – perkeliamos į kitus biudžetinius metus.
5. Savivaldybės
ir ūkio subjektai, įgyvendindami elektros ir elektroninės įrangos,
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimo,
funkcionavimo ir vystymo projektus, Programos lėšas naudoja vadovaudamiesi
Viešųjų pirkimų įstatymu.
6. Programos lėšas
administruoja ir jų naudojimo tvarką, finansuojamų priemonių tikslus,
uždavinius, siekiamus rezultatus, paraiškų pateikimo ir vertinimo kriterijus,
subsidijų ir dotacijų teikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)
skirsniu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Skirsnio
pakeitimas:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
AŠTUNTASIS(1) SKIRSNIS
GAMINTOJŲ,
IMPORTUOTOJŲ IR PLATINTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
34(1) straipsnis. Gamintojų ir
importuotojų teisės ir pareigos
1. Gamintojai ir importuotojai
turi teisę:
1) individualiai tvarkyti savo
gaminių ir (ar) pakuočių atliekas;
2) gaminių ir (ar) pakuočių
atliekas sutartiniais pagrindais pavesti tvarkyti tokias atliekas tvarkančioms
įmonėms;
3) įsteigti organizacijas ir joms
pavesti diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas, kad
būtų įvykdytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos gaminių ir
(ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotys. Šio punkto nuostatų įgyvendinimo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
4) steigti šio Įstatymo 34(3 )straipsnyje nurodytas
gamintojų ir importuotojų organizacijas ar tapti tokių organizacijų nariais.
2. Gamintojai ir importuotojai
privalo:
1) registruotis šio Įstatymo 34(2 )straipsnio
nustatyta tvarka;
2) įvykdyti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo
užduotis;
3) tvarkyti alyvų,
transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių
ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti ataskaitas Vyriausybės
įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta tvarka.
3. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai
ir importuotojai, be pareigų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, taip pat
privalo elektros ir elektroninės įrangos platintojui pateikti registravimąsi
patvirtinantį dokumentą.
4.
Transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo sukurti
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą, užtikrinančią,
kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų surenkamos ir
sutvarkomos. Ši sistema turi būti organizuota taip, kad būtų sudarytos sąlygos
asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi
rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią
transporto priemonę tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, išskyrus atvejus,
kai:
1)
eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui
būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;
2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra
palikta papildomų pavojingų arba kitų atliekų. Papildomai paliktomis atliekomis
nelaikomos natūraliai transporto priemonėje esančios atliekos.
5. Elektros
ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai iki 2011 m. vasario 13 d.
parduodami naujus gaminius pardavimo dokumentuose vartotojams gali nurodyti
2–10 kategorijų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo
ir aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas, o iki 2013 m. vasario 13 d. – 1
kategorijos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir
aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas. Elektros ir elektroninės įrangos
kategorijas nustato Aplinkos ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
5 straipsnis.
Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
1. Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
3. Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
7 straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų
teikimo tvarka
1. Atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir
tvarkymą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka teikia:
1) atliekas surenkančios, vežančios ar apdorojančios įmonės,
prekiautojai pavojingosiomis atliekomis ir tarpininkai;
2) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios
ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus;
3) atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį ir
rūšį, vykdomą veiklą ir įmonės dydį, Aplinkos ministerijos nustatytais
atvejais.
2. Atliekų apskaitos duomenys naudojami atliekų susidarymo ir tvarkymo
būklės analizei, atliekų tvarkymo tikslų ir užduočių vykdymo priežiūrai,
visuomenės informavimui ir kitiems tikslams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
8 straipsnis. Atliekų laikymas
1. Atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo
poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekų laikymo priemonės,
įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes,
turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės
apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
9
straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Pavojingųjų atliekų tvarkymo
dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus, nepavojingųjų
atliekų tvarkymo dokumentai – ne trumpiau kaip trejus metus Aplinkos
ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
10
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,
kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo,
aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias
aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
2. Atliekų naudojimo ar šalinimo
techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6
straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
11
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,
kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis
žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti
numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje
laikyti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose
numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.
3. Pavojingas atliekas naudojanti
ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,
kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti
sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių
finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų
naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko
garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos
nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
9 straipsnis.
Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Su atliekų tvarkymu susiję
dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Pavojingųjų atliekų maišymas
1. Pavojingosios atliekos negali būti maišomos su kitomis
pavojingosiomis atliekomis arba su kitomis atliekomis ar medžiagomis, išskyrus
šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Pavojingųjų atliekų maišymas apima
ir jų skiedimą.
2. Pavojingąsias atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:
1) maišymą atlieka įmonė, gavusi leidimą, kaip numatyta šio Įstatymo 6
straipsnio 1 dalyje;
2) laikomasi šio Įstatymo 41 straipsnio reikalavimų, o
pavojingas pavojingųjų atliekų tvarkymo poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai
nedidėja;
3)
maišymas atitinka geriausią prieinamą gamybos būdą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324, 2011-04-19,
Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
32 straipsnis. Atliekų nebelaikymas
atliekomis
Tam tikros konkrečios atliekos
tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos
Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.
Trečiasis
skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMAS
4
straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas
1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti
jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos
sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių
sveikatai saugiu būdu.
2. Atliekų turėtojai privalo
rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo
vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų
surinkimą.
3. Neteko galios nuo 2011 m.
gegužės 3 d.
4. Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktais.
5. Atliekų vežimą tranzitu,
išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką reglamentuoja
Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktai ir tarptautinės sutartys.
Aplinkos ministerijos įgaliota institucija pagal kompetenciją kontroliuoja
atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos
Respubliką reikalavimų vykdymą pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento
ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p.
1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos
reglamentu (ES) Nr. 413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1), ir kitų Lietuvos
Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nuostatas.
6. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo
veiklai nustatyti reikalavimai.
8. Atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas
atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius
laikydamosi šio Įstatymo 41 straipsnio reikalavimų.
9. Atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis,
tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą
patvirtinantį dokumentą.
10. Atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės,
prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje
pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias
– ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų
tvarkytojų valstybės registrą.
11. Pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, šalinančios ar
naudojančios įmonės apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant
tokią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei
aplinkai.
Trečiasis
12. Įmonės, dėl kurių
veiklos susidaro atliekų, nelaikomos atliekų tvarkytojais, jeigu atliekos
laikinai laikomos jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
33 straipsnis.
Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi
finansavimo šaltiniai:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;
4) Savivaldybių aplinkos apsaugos
rėmimo specialiosios programos lėšos;
5) Lietuvos aplinkos apsaugos
investicijų fondo programos lėšos;
6) užsienio šalių, tarptautinių
organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai
įnašai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
34
straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1.
Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės
atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).
2.
Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas
mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
3.
Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų:
1) surinkimo,
rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti išlaidoms kompensuoti;
2)
surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba naudojimui energijai gauti,
investiciniams projektams rengti, vertinti ir įgyvendinti;
3)
investiciniams projektams įgyvendinti naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;
4)
mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų naudojimui skatinti.
4.
Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos
kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra jų
naudojimas pagal šio Įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2
punkte nustatytus atvejus;
2)
išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti ir saugiai
pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms panaudoti nėra
technologijų;
3)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams mokamos
kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų
tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas gaunamų
pajamų skirtumo;
4)
kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų atliekų svorio ar tūrio vienetui
ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų
kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą
atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis;
5)
lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos
tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir
perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais
metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar)
pakuotės atliekoms tvarkyti;
6)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai
projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių
ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti
tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
7)
Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos
kitais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti.
5.
Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1)
metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos
lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2)
Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria
Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija;
3)
Tarybą, kuri yra patariamasis organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio
už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų
tvarkytojų ar jiems atstovaujančių organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)
skirsniu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
AŠTUNTASIS(1)
SKIRSNIS
GAMINTOJŲ IR IMPORTUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
34(1)
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos
1. Gamintojai ir importuotojai
turi tvarkyti alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos,
apmokestinamųjų gaminių ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti
ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta
tvarka.
2. Gamintojai
ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad alyvų, transporto priemonių,
elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekos
būtų tvarkomos taip, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos šių atliekų
tvarkymo užduotys.
3. Gamintojai ir importuotojai gali patys organizuoti alyvų, transporto
priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių bei
pakuočių atliekų tvarkymo sistemas arba pagal sutartis naudotis
organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis.
4. Gamintojai
ir importuotojai gali įsteigti organizacijas ir joms pavesti vykdyti šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas.
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
35 straipsnis.
Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo
reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
dešimtasis skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36 straipsnis.
Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) iki 2003 m. sausio 1 d.
nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į
Lietuvos Respubliką reikalavimus.
2) iki 2003
m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo
tvarką, tokių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų
atestavimo tvarką.
37 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
1 priedas
ATLIEKŲ
KATEGORIJOS
QQ1
Gamybos ar
vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau
QQ2
Produktai,
neatitinkantys gaminio charakteristikos
QQ3
Produktai,
kurių vartojimo laikas pasibaigęs
QQ4
Išsipylusios,
išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,
įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo
atsitikimo metu
QQ5
Medžiagos,
užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių
medžiagos, konteineriai ir t. t.)
QQ6
Nenaudojamos
dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)
QQ7
Medžiagos,
kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,
naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)
QQ8
Pramoninių
procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)
QQ9
Teršalų valymo
liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)
QQ10
Mechaninio
apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir
t. t.)
QQ11
Žaliavų
gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos
ir t. t.)
QQ12
Medžiagos su
priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir
t. t.)
QQ13
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas
QQ14
Gaminiai,
kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,
komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)
QQ15
Užterštos
medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą
QQ16
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
2 priedas
ATLIEKŲ
NAUDOJIMO BŪDAI
R1
Naudojimas
kurui arba kitais būdais energijai gauti
R2
Tirpiklių
atnaujinimas (regeneracija)
R3
Organinių
medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant
kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)
R4
Metalų ir
metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)
R5
Kitų
neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)
R6
Rūgščių arba
bazių regeneracija
R7
Taršai mažinti
naudojamų komponentų naudojimas
R8
Katalizatorių
komponentų naudojimas
R9
Pakartotinis
naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas
R10
Apdorojimas
žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę
R11
Atliekų, gautų
R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas
R12
Pasikeitimas
atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų
R13
Atliekų,
skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
3 priedas
ATLIEKŲ ŠALINIMO
BŪDAI
D1
Išvertimas ant
žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)
D2
Apdorojimas
žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.
t.)
D3
Giluminis
įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos
olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)
D4
Surinkimas į
tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į
duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)
D5
Šalinimas
specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios
uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)
D6
Išmetimas į
vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)
D7
Išmetimas į
jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną
D8
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai
junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
D9
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami
galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)
D10
Deginimas
sausumoje
D11
Deginimas
jūroje
D12
Nuolatinis
saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)
D13
Maišymas prieš
naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą
D14
Perpakavimas
prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą
D15
D1-D14
nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų tvarkymo įstatymo
4
priedas
ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS
SAVYBĖS
H1 Sprogstamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra
jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin degius skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,
arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir
preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais
labai degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu 21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios: medžiagos
ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar
pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies
pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos: medžiagos ir
preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos ir
preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės: medžiagos,
turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba
pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Teratogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti
paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Medžiagos ir preparatai,
kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai toksiškas
dujas
H13 Medžiagos ir preparatai,
kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią
nors aukščiau minėtų savybių
H14 Pavojingos aplinkai:
medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų
vienam ar daugiau aplinkos komponentų
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
5
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1. 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB
dėl naudotų alyvų šalinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15
skyrius, 1 tomas, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 353).
2. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl
pavojingų atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2
tomas, p. 78) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
3. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70, p. 17).
4. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
5. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254, p. 69).
6. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7
tomas, p. 692).
7. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies
keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 L 102, p. 15).
8. 2006 m. balandžio 5 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų (OL 2006 L 114, p. 9).
9. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių
bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
_____________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo
2003 m. kovo 1 d.
Nauja įstatymo
redakcija
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8),
34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai
įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 34, 34(1), 34(2), 34(3), 34(4), 34(5) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. gruodžio 28
d.
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2010-01-14)
autrap@lrs.lt
348 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių
tiekimas rinkai
1.
Baterijų ir akumuliatorių tiekimas rinkai – baterijų ir akumuliatorių
tiekimas už tam tikrą mokestį arba nemokamai kitam asmeniui Europos Bendrijoje,
įskaitant importą į Europos Bendrijos muitų teritoriją.
2.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti
rinkai baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.
3.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Ūkio ministerijos
nustatyta tvarka privalo ženklinti tiekiamas rinkai baterijas ir
akumuliatorius.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
349 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių
atliekų tvarkymas
1.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo:
1) iki 2009 m. rugsėjo 26 d. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą,
atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose
dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos
reikalavimus;
2)
užtikrinti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. visos surinktos baterijų ir
akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Bendrijos
ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės
sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus;
3)
užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų pasiektas
Vyriausybės nustatytas baterijų ir akumuliatorių perdirbimo efektyvumas.
2.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka per visuomenės informavimo kampanijas ir kitais būdais turi
informuoti vartotojus apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų
keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas.
3.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai turi padengti visų
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo ir perdirbimo
išlaidas, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų visuomenės informavimo
kampanijų organizavimo ir vykdymo išlaidas.
4.
Pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir
importuotojai gali susitarti su šių baterijų ir akumuliatorių vartotojais
pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą
finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Tokie susitarimai
turi užtikrinti, kad pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir
akumuliatorių atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimų.
5.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo
organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą,
kad nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos
nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema
turi sudaryti sąlygas vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose
atsižvelgiant į gyventojų tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas.
6.
Pramoninių baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo iš
vartotojų priimti bet kokios cheminės sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir
akumuliatorių atliekas.
7.
Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai
privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse
naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir
nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
8. Visi
ūkio subjektai –
baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkytojai –
turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių
atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.
9.
Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių
priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms
baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką ir reikalavimus nešiojamųjų ir
automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemoms
nustato Aplinkos ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
3410
straipsnis. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojų pareigos
1.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:
1)
nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas;
2)
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka informuoti vartotojus apie galimybę
atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas jų prekybos vietose;
3)
iš vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti
įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti šias atliekas.
2.
Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams
atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo,
apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
3411
straipsnis. Aštuntojo1 skirsnio taikymas
Šio
skirsnio nuostatos netaikomos:
1)
su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai
įrangai, ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius,
kurie nėra skirti kariniams tikslams);
2) šio
straipsnio 1 punkte nurodytuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje
įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
35
straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo
reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
dešimtasis
skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36
straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į
Lietuvos Respubliką reikalavimus.
2) (neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.)
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
37
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
1 priedas
Neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimas:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
2 priedas
Neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
3 priedas
Neteko
galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų tvarkymo įstatymo
4
priedas
SAVYBĖS, DĖL KURIŲ ATLIEKOS TAMPA
PAVOJINGOSIOMIS
H1 Sprogstamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra
jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin
degius skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti be
pašalinės energijos, arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir
preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliu kiekiu labai
degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu
21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios:
medžiagos ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio
ar pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš
dalies pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos:
medžiagos ir preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar
prasiskverbę per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos
ir preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės:
medžiagos, turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip
žinoma arba pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Toksiškos
reprodukcijai: medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Atliekos, kurios
nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai
toksiškas dujas
H13* Jautrinančios:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti ar prasiskverbę per odą gali sukelti
tokią stiprią alerginę reakciją, kad toliau veikiant medžiagai ar preparatui
pasireiškia būdingas neigiamas poveikis
H14 Ekotoksiškos:
atliekos, kurios sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų
vienam ar daugiau aplinkos komponentų
H15 Atliekos, iš kurių
bet kuriuo būdu po šalinimo gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas),
turinti kurią nors pirmiau nurodytų savybių
Pastabos:
1. Atliekoms pavojingos savybės –
„toksiškos“ ir „labai toksiškos“, „kenksmingos“, „ėsdinančios“, „dirginančios“,
„kancerogeninės“, „toksiškos reprodukcijai“, „mutageninės“ ir „ekologiškai
toksiškos“ – priskiriamos remiantis kriterijais, nustatytais pavojingųjų
cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose
teisės
aktuose.
2. Tam tikrais atvejais taikomos pavojingųjų
cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose
teisės
aktuose išvardytos ribinės vertės.
3. Taikomi atitinkamuose Lietuvos
Respublikos ir Europos standartizacijos komiteto (CEN) dokumentuose aprašyti
metodai.
* Jei yra bandymų metodai.
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo pakeitimai:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
5
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas,
13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m.
kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70,
p. 17).
2. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos
integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas,
15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m.
sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL
2006 L 33, p. 1).
3. 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos
direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL 2004 m. specialusis leidimas,
15 skyrius, 4 tomas, p. 228) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m.
rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 447).
4. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254,
p. 69).
5. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p.
692).
6. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr.
413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1).
7. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų
ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).
8. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai
kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 1).
9. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti
Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB,
2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL 2009 L 140, p. 114).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
_____________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo
2003 m. kovo 1 d.
Nauja įstatymo
redakcija
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
ATLIEKŲ
TVARKYMAS
4
straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas
1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti
jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos
sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių
sveikatai saugiu būdu.
2. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos
TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8),
34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai
įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 34, 34(1), 34(2), 34(3), 34(4), 34(5) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. gruodžio 28
d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-782,
2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 20
STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja 2010-07-01.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 30,
32, 36 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 4, 5 PRIEDŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO ANTRUOJU(1) SKIRSNIU IR 4(1), 6(1),
7(1), 11(1), 11(2), 12(1), 18(1), 29(1) STRAIPSNIAIS, 29 STRAIPSNIO IR 1, 2, 3
PRIEDŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 8 ir
16 straipsniai ir šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas Atliekų tvarkymo
342 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų registravimas
1. Gamintojai ir
importuotojai turi registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
2. Elektros ir
elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai registruodamiesi pateikia ir
vieną iš šio Įstatymo 346 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų,
įrodančių, kad visų jų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus
finansuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr.
XI-624, 2009-12-22,
Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
34(3)
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacijos
1. Gamintojų ir importuotojų
organizacija (toliau šiame straipsnyje – Organizacija) yra viešasis juridinis
asmuo, kurio pelnas gali būti naudojamas tik Organizacijos tikslams siekti ir
negali būti paskirstomas ar kitokia forma perduodamas Organizacijos steigėjams
ar nariams. Organizacija steigiama vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar kitų
įstatymų nustatyta tvarka ir į ją gali stoti nauji nariai.
2. Visų Organizacijos steigėjų ir
narių pareigas bei užduotis Organizacija turi vykdyti vienodomis sąlygomis.
3. Organizacija gali verstis tik
ta veikla, kuri skirta šio Įstatymo 34(1) straipsnyje numatytoms
Organizacijos steigėjų ir narių pareigoms vykdyti, bei su tuo susijusia veikla
(gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas,
konsultavimas atliekų tvarkymo klausimais, atliekų tvarkymo specialistų mokymas
ir jų kvalifikacijos kėlimas, visuomenės švietimas atliekų tvarkymo
klausimais).
4. Vienas Organizacijos steigėjas
arba steigėjų grupė, privalanti sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę,
arba steigėjų grupė, kurioje teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti šiuos
steigėjus ir paveikti jų finansinę ir ūkinę veiklą priklauso tiems patiems
asmenims, negali turėti daugiau kaip 1/5 balsų priimant sprendimus visuotiniame
Organizacijos steigėjų susirinkime.
5. Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi
licenciją. Licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į
alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių
atliekų bei netinkamų naudoti transporto priemonių tvarkymo organizavimo
specifiką, tvirtina Vyriausybė. Už licencijos
Organizacijai išdavimą, patikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama
Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
6. Licencija išduodama
Organizacijai, kuri atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir turi
su Vyriausybės įgaliota institucija suderintus:
1) atliekų tvarkymo
veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai,
užtikrinantys šio Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte
numatytų užduočių įvykdymą;
2) atliekų tvarkymo
finansavimo schemą, garantuojančią, kad alyvų, elektros ir elektroninės
įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų bei netinkamų naudoti
transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas;
3) visuomenės švietimo ir
informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą.
7. Kiekvienais metais Organizacija pateikia ataskaitą
apie praėjusių metų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymą
visuomenei susipažinti ir Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos
nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
34(4)
straipsnis. Elektros
ir elektroninės įrangos platintojų pareigos ir teisės
1. Elektros ir elektroninės įrangos platintojams (toliau šiame
straipsnyje – platintojai) draudžiama platinti
elektros ir elektroninę įrangą, kurios gamintojas, importuotojas nėra
įsiregistravęs šio Įstatymo 342 straipsnyje nustatyta tvarka, taip
pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra paženklinta šio Įstatymo 345
straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Platintojai privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti
vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos
atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos
atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė
įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis
(skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės
įrangos kiekį. Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi
vartotojui nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.
3. Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų
reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be
pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekoms ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų
sveikatai bei saugumui.
4. Iš vartotojų priimtas buityje
susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai privalo
perduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančiai įmonei, kuri atitinka tokioms įmonėms
Aplinkos ministerijos patvirtintus reikalavimus.
5. Platintojai, priimantys iš
vartotojų buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas,
prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti
šias atliekas platintojams.
6. Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi
platintojams, kurie į Lietuvos rinką tiekdami elektros ir elektroninę įrangą
naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti
sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros
ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
345
straipsnis. Elektros ir elektroninės įrangos ženklinimas
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir
importuotojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. į Lietuvos
rinką išleidžiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti
toks, kad po išleidimo į Lietuvos rinką būtų galima vienareikšmiškai nustatyti
elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją ir išleidimo į
Lietuvos rinką datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai
rinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jeigu dėl elektros ir
elektroninės įrangos dydžio ar funkcinės paskirties ant minėtos įrangos to
padaryti praktiškai neįmanoma, toks ženklinimas turi būti spausdinamas ant
elektros ir elektroninės įrangos pakuotės, naudojimo instrukcijoje ir
garantijos pažymėjime.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
34(6) straipsnis. Buityje
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas ir tvarkymas
1. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
užtikrinti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo sistemose, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo
sistemose ar (ir) pas platintojus surinktų buityje susidarančių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:
1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių
atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje
dalyvaujantys elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
finansuoti proporcingai jų užimamai atitinkamos paskirties įrangos rinkos
daliai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis, nustato, kokią procentinę dalį
(pagal svorį) istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų turi
sutvarkyti gamintojas ir (ar) importuotojas, atsižvelgiant į per atitinkamus
metus į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos kiekį;
2) elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių
atliekų tvarkymą.
2. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai
ir importuotojai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi
teikti informaciją elektros ir elektroninės įrangos vartotojams, elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams apie joje esančias pavojingas
medžiagas ir jų keliamą pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.
3. Elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. išleisdami į rinką elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi šio Įstatymo 34(2)
straipsnyje nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad visų jų
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokie
dokumentai gali būti:
1) banko
garantija, išduota gamintojui ar importuotojui;
2) laidavimo
draudimo sutartis, sudaryta tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar
importuotojo ir draudiko;
3) sutartis ar
kitas dokumentas, įrodantis dalyvavimą gamintojų ir
importuotojų organizacijoje, garantuojančioje, kad elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, bei atitinkančioje šio Įstatymo 34(3)
straipsnio reikalavimus;
4) dokumentai, nurodyti šio
straipsnio 4 dalyje, kuriais patvirtinamas elektros ir elektroninės įrangos
gamintojo ar importuotojo dalyvavimas kolektyvinės atsakomybės atliekų tvarkymo
finansavimo sistemoje. Dalyvaudamas šioje sistemoje gamintojas ir importuotojas
vykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas užduotis
neatsižvelgdamas į tai, ar tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos atliekos,
išleistos į rinką, yra jo, ar yra tik tos pačios kategorijos. Gamintojai ir
importuotojai turi teisę reikalauti, kad jų išleistos į rinką elektros ir
elektroninės įrangos atliekos būtų tvarkomos atskirai, jeigu jie padengia
susidariusias išlaidas;
5) dokumentas,
įrodantis gamintojų ir importuotojų dalyvavimą kitų įstatymų nustatytose
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo finansavimo sistemose (schemose).
4. Dokumentas, patvirtinantis
elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar importuotojo dalyvavimą šio
straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje kolektyvinės atsakomybės atliekų
tvarkymo finansavimo sistemoje, yra:
1) banko garantija, užtikrinanti
einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties
įvykdymą;
2) laidavimo sutartis, sudaryta
tarp gamintojo ar importuotojo ir kito juridinio asmens, užtikrinanti einamųjų
metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;
3) laidavimo draudimo sutartis, sudaryta tarp gamintojo ar importuotojo
ir draudiko, užtikrinanti einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;
4) kitas
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas dokumentas, užtikrinantis
einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties
įvykdymą.
5. Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų
sutarčių, nurodytų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, sudarymo ir vykdymo tvarką,
lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(7) straipsnis. Ne buityje
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymas
1. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo
užtikrinti ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą taip:
1) elektros ir elektroninės
įrangos, išleistos į rinką iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių
elektros ir elektroninės įrangos atliekų), atiduodamų perkant naują tos pačios
paskirties elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymą privalo finansuoti gamintojai
ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;
2)
elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti
nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės
įrangos ne buityje susidarančių atliekų tvarkymą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai.
3. Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su
atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių istorinių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir
elektroninės įrangos atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
41 straipsnis. Visuomenės sveikatos
ir aplinkos apsauga
Atliekas būtina tvarkyti:
1) neviršijant teisės aktuose nustatytų
aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant
reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai;
2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų;
3) nekeliant reikšmingo
neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar)
kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
5
straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
1. Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
3. Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
6
straipsnis. Leidimai
1. Įmonės, ketinančios atlikti
atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias
atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip
vienus metus, turi gauti leidimus.
2. Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama
į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir
nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir
kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Įstatymas
papildomas 61 straipsniu nuo 2011 m. gruodžio
12 d.:
61
straipsnis. Atliekų tvarkytojų valstybės registras
1. Atliekų tvarkytojų valstybės
registro objektai:
1) atliekas surenkančios ir
vežančios įmonės;
2) atliekas apdorojančios įmonės;
3) prekiautojai atliekomis ir
tarpininkai;
4) įmonės, atliekų susidarymo
vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o
nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus.
2. Atliekų tvarkytojų valstybės registrą steigia ir jo nuostatus
tvirtina Vyriausybė.
3. Atliekų tvarkytojų valstybės registro vadovaujančioji tvarkymo
įstaiga – Aplinkos ministerija, registro tvarkymo įstaiga – Vyriausybės
įgaliota institucija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
71 straipsnis Atliekų sąrašas
1. Identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas turi vadovautis atliekų
sąrašu.
2. Atliekų sąrašą, kuriame pateikiama atliekų klasifikacija pagal
atliekų susidarymo šaltinį, tvirtina Aplinkos ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
111 straipsnis. Priežiūra
1. Aplinkos
apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai teisės
aktų nustatyta tvarka atlieka atliekas apdorojančių, surenkančių ar vežančių įmonių,
tarpininkų, prekiautojų atliekomis ir atliekų darytojų priežiūrą, įskaitant šių
įmonių patikrinimus.
2.
Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių patikrinimų dažnumą,
atsižvelgiama į aplinkos apsaugos vadybos
sistemos (ISO 14001 standarto) ir Europos Bendrijos aplinkosaugos
vadybos ir audito sistemos (EMAS) įdiegimą gamyboje vadovaujantis 2009 m.
lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 dėl
organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos
(EMAS) taikymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos
sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL
2009 L 342, p. 1).
3. Atliekų surinkimo ir
vežimo patikrinimas apima surinktų bei vežamų atliekų kilmės, pobūdžio, kiekio,
paskirties vietos tikrinimą. Teisės aktų nustatyta tvarka aplinkos apsaugos
valstybinės kontrolės, kitų įgaliotų institucijų pareigūnai gali tikrinti, kaip
laikomasi ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Įstatymas
papildomas 112 straipsniu nuo 2011 m. gruodžio
12 d.:
112
straipsnis. Atliekų tvarkymo specialistų kompetencija
1. Eksploatuoti sąvartynus,
surinkti, vežti, apdoroti pavojingąsias atliekas, deginti atliekas gali tik
atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti
asmenys, išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos
ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas (toliau
šiame straipsnyje – specialistai) ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų
tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą (toliau – pažymėjimas), arba
valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos
Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turėdami
valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti šioje dalyje
nurodytą atliekų tvarkymo veiklą.
2. Pažymėjimą privalo turėti:
1) sąvartynus eksploatuojančių
įmonių vadovai ir jų paskirti kiti už sąvartynų eksploatavimą atsakingi
darbuotojai;
2) už pavojingųjų atliekų
surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą atsakingi įmonių darbuotojai;
3) už atliekų deginimo
(kai atliekos deginamos kaip įprastinis arba kaip papildomas kuras) įrenginių
eksploatavimą ir kontrolę atsakingi įmonių darbuotojai.
3. Aplinkos ministras tvirtina
Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir nustato specialistų mokymo ir
kompetencijos tobulinimo tvarką.
4. Specialistai, turintys
pažymėjimą, privalo ne rečiau kaip kas treji metai tobulinti kompetenciją
specialistų mokymo kursuose aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
12
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
1. Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Atliekas surenkančios,
vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktais.
5. Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą
į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo
iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo
veiklai nustatyti reikalavimai.
2. Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
3. Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -560,6049 +5694,279 @@
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
5
straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
1. Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
3. Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
6
straipsnis. Leidimai
1. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos
ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas
saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti
leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
2. Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
7
straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir
teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka.
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas nustato
bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo,
naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio
žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo ir planavimo principus.
2. Įstatymas nereglamentuoja
išmetimų į orą, nuotėkų į vandenį ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, taip pat
kritusių gyvulių ir žemės ūkio atliekų (natūralių, nepavojingų, naudojamų žemės
ūkyje medžiagų) tvarkymo.
3. Specifinių atliekų srautų ar
kategorijų tvarkymo reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
4. Šis Įstatymas skirtas
užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo 5 priede,
taikymą
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Alyvos – bet
kokios tepimo ar pramoninės alyvos, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų
dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos.
2. Antrinės žaliavos –
perdirbti tinkamos atliekos.
3. Apmokestinamieji gaminiai –
pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami gaminiai.
4. Atliekos – bet kokios
medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar
privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms
Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų
sąrašą.
5. Atliekų gamintojas –
asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų
rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis
ar sudėtis.
6. Atliekų naudojimas –
atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 2 priede.
7. Atliekų perdirbimas –
atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį
perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias
medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.
8. Atliekų surinkimas –
atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti.
9. Atliekų susidarymo vieta
– įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro
atliekų.
10. Atliekų šalinimas –
atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 3 priede.
11. Atliekų turėtojas –
atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų.
12. Atliekų tvarkymas –
atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų
tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.
13. Atliekų tvarkymo
valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo
objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.
14. Atliekų tvarkytojas –
įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimus.
15. Atliekų vežėjas –
asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų
naudotojui ar šalintojui.
16. Elektros ir elektroninė
įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės
arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba
išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos
nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa
esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei
srovei.
17. Gaminių ar
pakuotės atliekos – atliekos, kurios susidaro
pasibaigus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka
apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės naudojimo laikui.
18. Gamintojas – Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris
Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, transporto priemones, elektros
ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius gaminius ir (ar) gaminius pakuoja.
19. Importuotojas – Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris
importuoja ir (ar) iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių įveža alyvas,
transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius
gaminius bei kitus supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją.
20. Komunalinės atliekos – buitinės
(buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi
yra panašios į buitines atliekas.
21.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių
priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų
tvarkymo srityje.
22. Laikinasis saugojimas –
pavojingų atliekų saugojimas ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingų
atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų
surinkimo.
23. Leidimas – tai
taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
24. Nepavojingos atliekos –
visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.
25. Pakuočių atliekos –
pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos
atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
26. Pakuotė – gaminys,
pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti,
gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.
27. Pavojingos atliekos –
atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar
keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priede,
ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo
kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos,
tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir
atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.
28. Saugojimas – neterminuotas
atliekų kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje
ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti šio Įstatymo 2 ir 3 prieduose
nurodytais būdais.
29. Sąvartynas – atliekų
šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme.
Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas
šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau
negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekas, išskyrus
įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į
naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos
saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai,
kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.
30. Transporto priemonė –
bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne
mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti,
kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir viena sėdima vieta
vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti
transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne
didesnė kaip 3,5 t) ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines
trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Antrasis skirsnis
121 straipsnis. Alyvos atliekos
1. Atsižvelgiant į alyvos atliekų
apdorojimo technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą ir
vadovaujantis šio Įstatymo 14, 15 ir 17 straipsniais, būtina:
1) alyvos atliekas rūšiuoti jų
susidarymo vietoje ir surinkti atskirai;
2) alyvos atliekas apdoroti pagal
šio Įstatymo 3 ir 41 straipsnių reikalavimus;
3) alyvos atliekų nemaišyti su skirtingas savybes turinčiomis alyvos
atliekomis ir su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo
jas apdoroti.
2. Detalesnius alyvos atliekų tvarkymo reikalavimus nustato Aplinkos
ministerija.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
181 straipsnis. Buityje susidarančios pavojingosios
atliekos
1. Buityje
susidarančioms mišrioms atliekoms netaikomi šio Įstatymo 7, 9, 13, 14,
15 ir 17 straipsnių reikalavimai.
2. Buityje
susidarančioms pavojingosioms atliekoms šio Įstatymo 7, 9, 15 ir 17
straipsnių reikalavimai netaikomi tol, kol jas priima atliekas surenkanti,
šalinanti arba naudojanti įmonė, kuri turi leidimą ir (ar) yra įregistruota į
Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
19
straipsnis. Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas
1. Pavojingas atliekas
gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės
privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti
įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų
mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.
2. Įvykus avarijai arba išsipylus
pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti
pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama
pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų
likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO PRIORITETAI
3 straipsnis.
Atliekų tvarkymo prioritetai
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų ir kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas,
turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių jų kiekiui bei
kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Tokios įmonės
privalo laikytis šių prioritetų:
1) naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;
2) mažinti susidarančių bei į
sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti
mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką
gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų
naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas sunaudoti ir taip sumažinti atliekų
kiekį bei pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;
3) pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas,
tinkančias gaminiams gaminti;
4) naudoti atliekas energijai
gauti;
5) saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas
specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir
aplinkai.
Trečiasis
skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMAS
4 straipsnis.
Atliekų tvarkymo organizavimas
1. Atliekų turėtojas šio Įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti
jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos
sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių
sveikatai saugiu būdu.
2. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Atliekas surenkančios,
vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
4. Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktais.
5. Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą
į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo
iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai steigiami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo
veiklai nustatyti reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
5
straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
1. Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
3. Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
6
straipsnis. Leidimai
1. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos
ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas
saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti
leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
2. Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
7
straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir
teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka.
8
straipsnis. Atliekų saugojimas
1. Atliekos turi būti saugomos
taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekų saugojimo priemonės,
įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi
atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
3.
Atliekas gaminančios įmonės be nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas
atliekas gali saugoti ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau
kaip vienus metus nuo jų susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje. Šios
dalies nuostata netaikoma kasybos pramonės atliekoms, kurių saugojimo terminus
nustato Aplinkos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
9
straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Su atliekų tvarkymu susiję
dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
10
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,
kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,
šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,
užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
2. Atliekų naudojimo ar šalinimo
techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6
straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
11
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,
kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis
žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti
numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje
saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose
numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.
3. Pavojingas atliekas naudojanti
ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,
kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti
sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių
finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų
naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.
Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko
garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos
nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214, 2004-04-29,
Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
12
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
1. Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
3. Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
13
straipsnis. Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingų atliekų gamintojas
privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies
pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų
identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
14
straipsnis. Pavojingų atliekų maišymas
1. Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,
rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su
jokiomis atliekomis ar medžiagomis.
2. Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas
atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.
15
straipsnis. Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Saugomos arba vežamos pavojingos
atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir
ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
6 straipsnis.
Leidimai
1. Įmonės, kurių ūkinėje
komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos
ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas
saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3
dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti
leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
2. Leidimai išduodami tik toms
atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
10 straipsnis.
Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,
kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,
šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,
užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
2. Atliekų naudojimo ar šalinimo
techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6
straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
11 straipsnis.
Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,
kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis
žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą
atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti
numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje
saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
2) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
3) atliekų naudojimo ar šalinimo
įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;
4) šios dalies 1–3 punktuose
numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.
3. Pavojingas atliekas naudojanti
ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,
kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi
laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų
naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą
įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo
ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Dokumentai,
patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko garantijos
suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo
planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Ketvirtasis skirsnis
PAVOJINGŲ
ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI
12
straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
1. Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
3. Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
13
straipsnis. Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingų atliekų gamintojas
privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies
pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų
identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
14
straipsnis. Pavojingų atliekų maišymas
1. Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,
rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su
jokiomis atliekomis ar medžiagomis.
2. Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas
atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.
15
straipsnis. Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Saugomos arba vežamos pavojingos
atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir
ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
12 straipsnis.
Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas
1. Įmonės, kurios surenka, saugo,
šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Licencijoje turi būti
nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys
bei šių atliekų tvarkymo būdai.
3. Licencija gali būti išduodama
tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi
leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų
tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo
kompanijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
13 straipsnis.
Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingų atliekų gamintojas
privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies
pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų
identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
15 straipsnis.
Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas
Saugomos arba vežamos pavojingos
atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir
ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
16
straipsnis. Pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnalas
Pavojingų atliekų naudojimo ar
šalinimo įmonė privalo pildyti darbo žurnalą, kuriame registruojami pavojingų
atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo etapai, vežimas bei tiksli jų
buvimo vieta įmonėje. Darbo žurnalo formą ir pildymo tvarką nustato Aplinkos
TVARKYMO valstybinis reglamentavimas
20
straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos
1. Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
2. Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo
srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės bei savivaldybių
institucijų parengtiems atliekų tvarkymo projektams finansuoti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-782,
2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)
21
straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
1. Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
2. Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
22
straipsnis. Ūkio ministerijos funkcijos
1. Ūkio ministerija rengia ir
tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias
mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,
kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių
programų įgyvendinimą.
2. Ūkio ministerija koordinuoja
pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo
pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo
atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo
pajėgumų sukūrimo projektus.
23
straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24
straipsnis. (Neteko galios).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-782,
2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai IR PREVENCIJOS PROGRAMA
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
291 straipsnis. Valstybinė atliekų
prevencijos programa
1. Siekiant užtikrinti atliekų prevencijos praktinį įgyvendinimą, turi
būti parengta, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
derinama su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene ir patvirtinta
Valstybinė atliekų prevencijos programa.
2. Valstybinėje atliekų prevencijos programoje turi būti:
1) apibūdintos galiojančios atliekų prevencijos priemonės;
2) nustatyti atliekų prevencijos tikslai;
3) numatytos atliekų prevencijos priemonės;
4) nustatyti konkretūs atliekų prevencijos priemonių kokybės ar
kiekybės kriterijai.
3. Valstybinė atliekų
prevencijos programa turi būti įvertinama kas šešeri metai ir prireikus
tikslinama.
4. Valstybinę atliekų prevencijos programą rengia ir tvirtina Aplinkos
ministerija.
16 straipsnis. Pavojingų atliekų
naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnalas
Pavojingų atliekų naudojimo ar
šalinimo įmonė privalo pildyti darbo žurnalą, kuriame registruojami pavojingų
atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo etapai, vežimas bei tiksli jų
buvimo vieta įmonėje. Darbo žurnalo formą ir pildymo tvarką nustato Aplinkos
ministerija.
17
straipsnis. Pavojingų atliekų vežimo tvarka
1. Pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.
2. Perduodant tvarkyti ar vežti pavojingas atliekas, privaloma turėti
pavojingų atliekų specialios formos lydraštį. Pavojingų atliekų lydraščio
formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
18
straipsnis. Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita
Pavojingų atliekų tranzito,
išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką
apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.
19
straipsnis. Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas
1. Pavojingas atliekas
gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės
privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti
įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų
mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.
2. Įvykus avarijai arba išsipylus
pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti
pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama
pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų
likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO valstybinis reglamentavimas
20
straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos
1. Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
2. Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo
srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės bei savivaldybių
institucijų parengtiems atliekų tvarkymo projektams finansuoti.
Straipsnio
pakeitimai:
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
XI-782,
2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)
21
straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
1. Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
2. Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
22
straipsnis. Ūkio ministerijos funkcijos
1. Ūkio ministerija rengia ir
tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias
mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,
kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių
programų įgyvendinimą.
2. Ūkio ministerija koordinuoja
pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo
pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo
atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo
pajėgumų sukūrimo projektus.
23
straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24
straipsnis. (neteko galios).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-782,
2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai
26
straipsnis. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas
1. Šiame Įstatyme nurodytiems
atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis
strateginis atliekų tvarkymo planas.
2. Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslai:
1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią
visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią
rinkos ekonomikos principų;
2) nustatyti atliekų tvarkymo
užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių
ir energetinių išteklių panaudojimą.
3. Valstybinį strateginį atliekų
tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.
27
straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai
1. Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms
bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
3. Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
4. Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.
5. Regioninių atliekų tvarkymo
planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.
28
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
1. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius
ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
17 straipsnis.
Pavojingų atliekų vežimo tvarka
1. Pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų
nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.
2. Perduodant tvarkyti ar vežti pavojingas atliekas, privaloma turėti
pavojingų atliekų specialios formos lydraštį. Pavojingų atliekų lydraščio
formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
18 straipsnis.
Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita
Pavojingų atliekų tranzito,
išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką
apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.
19 straipsnis.
Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas
1. Pavojingas atliekas
gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės
privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti
įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų
mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.
2. Įvykus avarijai arba išsipylus
pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti
pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama
pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų
likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO valstybinis reglamentavimas
20
straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos
1. Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
2. Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių veiklą
atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės
institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams
finansuoti.
21
straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
1. Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
2. Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
20 straipsnis.
Aplinkos ministerijos funkcijos
1. Aplinkos ministerija
reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų
reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.
2. Aplinkos ministerija
koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių
veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės
institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams
finansuoti.
21 straipsnis.
Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos
1. Sveikatos apsaugos ministerija
atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės
sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos
priežiūros įstaigose.
2. Sveikatos apsaugos ministerija
koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų
tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba
užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos
ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.
22 straipsnis.
Ūkio ministerijos funkcijos
1. Ūkio ministerija rengia ir
tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias
mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,
kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių
programų įgyvendinimą.
2. Ūkio ministerija koordinuoja
pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo
pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo
atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo
pajėgumų sukūrimo projektus.
23
straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24
straipsnis. Apskričių viršininkų funkcijos
Apskričių viršininkai organizuoja
regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus
įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su
atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai
26
straipsnis. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas
1. Šiame Įstatyme nurodytiems
atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis strateginis
atliekų tvarkymo planas.
2. Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslai:
1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią
visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią
rinkos ekonomikos principų;
2) nustatyti atliekų tvarkymo
užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių
ir energetinių išteklių panaudojimą.
3. Valstybinį strateginį atliekų
tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.
27
straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai
1. Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms
bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
3. Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
4. Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.
5. Regioninių atliekų tvarkymo
planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.
28
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
1. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius
ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos
pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
23 straipsnis.
Žemės ūkio ministerijos funkcijos
Žemės ūkio ministerija
koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje
susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir
maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,
Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo
projektus.
24 straipsnis.
Apskričių viršininkų funkcijos
Apskričių viršininkai organizuoja
regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus
įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su
atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.
25
straipsnis. Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių
institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas
jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja
atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,
tvarkymą.
Šeštasis skirsnis
atliekų tvarkymo planai
25 straipsnis. Dokumentų
apie pavojingas atliekas tvarkymas
Dokumentus, susijusius su
pavojingų atliekų susidarymu ir tvarkymu, atliekų turėtojai, tvarkytojai ir
Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos privalo saugoti neterminuotai.
Penktasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO VALDYMAS
26 straipsnis.
Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas
1. Šiame Įstatyme nurodytiems
atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis
strateginis atliekų tvarkymo planas.
2. Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano tikslai:
1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią
visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią
rinkos ekonomikos principų;
2) nustatyti atliekų tvarkymo
užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių
ir energetinių išteklių panaudojimą.
3. Valstybinį strateginį atliekų
tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.
27 straipsnis.
Regioniniai atliekų tvarkymo planai
1. Regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis regioninių atliekų
tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant
komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms
bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
3. Regioniniai atliekų tvarkymo
planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.
4. Regioninius atliekų tvarkymo
planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.
5. Regioninių atliekų tvarkymo
planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.
28 straipsnis.
Savivaldybių atliekų tvarkymo planai
1. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame
strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo
planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.
2. Pagrindinis savivaldybių
atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų
organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius
ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo
paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
29 straipsnis. Regioninių ir savivaldybių
atliekų tvarkymo planų sudėtis
1. Regioniniuose ir savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti
šios pagrindinės dalys:
1) esamos atliekų tvarkymo būklės apžvalga;
2) atliekų tvarkymo užduotys planuojamam laikotarpiui;
3) ilgalaikė strateginė programa ne mažiau kaip dešimties metų
laikotarpiui;
4) trumpalaikė veiksmų programa ketverių metų laikotarpiui.
2. Smulkesnę regioninių ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų sudėtį
nustato Aplinkos ministerija.
XI-1324,
2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)
septintasis skirsnis
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos
30
straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas
1. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų
tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms
atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos,
išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo
reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų
tvarkymo sistemose.
2. Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos turi būti organizuojamos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir
perdirbimą.
3. Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų
aprūpinti:
1) atliekų surinkimo ir išvežimo
priemonėmis;
2) atliekų rūšiavimo jų
susidarymo vietose priemonėmis. Rūšiavimo priemonėmis turi būti užtikrintas
asmenims patogus antrinių žaliavų surinkimas;
3) atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos
ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų ir pan.), elektros ir elektroninės
įrangos, naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;
4)
buityje susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių
atliekas) atskiro surinkimo priemonėmis. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių
atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių
atliekų iš gyventojų.
4. Eksploatuoti komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį)
savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų
tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Savivaldybės gali organizuoti ir
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių
(atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti vietinę
rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą,
turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą.
5. Įmonės, kurios vykdo
komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą
savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios
sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių
savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti
komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka.
6. Šio
Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų atliekų
tvarkymo užduotims įgyvendinti gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą
komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos.
Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su
savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
7. Savivaldybės iki 2007 m. sausio 1 d. privalo:
1) Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje užtikrinti bent vienos
didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės įrengimą, jei tokios aikštelės
savivaldybės teritorijoje nėra ir pagal regioninę atliekų tvarkymo sistemą
tokia aikštelė nenumatyta įrengti. Tuo atveju, jei įrengti aikštelę nėra
galimybės, savivaldybės privalo aprūpinti kitomis atliekų surinkimo priemonėmis;
2) į sutartis su komunalines
atliekas tvarkančiomis įmonėmis įrašyti nuostatas dėl šių įmonių pareigos
atskirai rinkti ir rūšiuoti buityje susidarančias elektros ir elektroninės
įrangos atliekas, atliekų vežimo perdirbėjams bei atliekų surinkimo priimant
jas iš vietos tvarką.
8. Fiziniai ir juridiniai asmenys
buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo
atskirti nuo komunalinių atliekų ir rūšiuoti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
31
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias
viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad
šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos
reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų
įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
2. Kaip vykdomi savivaldybių
atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių
institucijos.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.
aštuntasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
32
straipsnis. Principas „teršėjas moka“
1. Atliekų tvarkymo srityje
taikomas principas „teršėjas
moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų
turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo
susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
2. Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis.
33
straipsnis. Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi
finansavimo šaltiniai:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;
4) Savivaldybių aplinkos apsaugos
rėmimo specialiosios programos lėšos;
5) Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų
fondo programos lėšos;
6) užsienio šalių, tarptautinių
organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai
įnašai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1615, 2003-06-10,
Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
30 straipsnis.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas
1. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų
tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms
atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus
atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai
negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo
sistemose.
2. Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos turi būti organizuojamos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir
perdirbimą.
3. Komunalinių atliekų tvarkymo
sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų
aprūpinti:
1) atliekų surinkimo ir išvežimo
priemonėmis;
2) atliekų rūšiavimo jų
susidarymo vietose priemonėmis. Rūšiavimo priemonėmis turi būti užtikrintas
asmenims patogus antrinių žaliavų surinkimas;
3) atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos
ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų ir pan.), elektros ir elektroninės
įrangos, naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;
4)
buityje susidarančių pavojingų atliekų (išskyrus baterijų ir akumuliatorių
atliekas) atskiro surinkimo priemonėmis. Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių
atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių
atliekų iš gyventojų.
4. Eksploatuoti komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį)
savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų
tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Savivaldybės gali organizuoti ir
komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų
operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti
vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir
tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų
tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo
konkursą.
5. Įmonės, kurios vykdo
komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą
savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios
sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių
savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti
komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka.
6. Šio
Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų atliekų
tvarkymo užduotims įgyvendinti gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą
komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos.
Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su
savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
7. Savivaldybės iki 2007 m. sausio 1 d. privalo:
1) Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje užtikrinti bent vienos
didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės įrengimą, jei tokios aikštelės
savivaldybės teritorijoje nėra ir pagal regioninę atliekų tvarkymo sistemą tokia
aikštelė nenumatyta įrengti. Tuo atveju, jei įrengti aikštelę nėra galimybės,
savivaldybės privalo aprūpinti kitomis atliekų surinkimo priemonėmis;
2) į sutartis su komunalines
atliekas tvarkančiomis įmonėmis įrašyti nuostatas dėl šių įmonių pareigos atskirai
rinkti ir rūšiuoti buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos
atliekas, atliekų vežimo perdirbėjams bei atliekų surinkimo priimant jas iš
vietos tvarką.
8. Fiziniai ir juridiniai asmenys
buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo
atskirti nuo komunalinių atliekų ir rūšiuoti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
31
straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias
viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad
šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos
reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų
įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
2. Kaip vykdomi savivaldybių
atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių
institucijos.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.
aštuntasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
32
straipsnis. Principas „teršėjas moka“
1. Atliekų tvarkymo srityje
taikomas principas „teršėjas
moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų
turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo
susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
2. Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis.
33
straipsnis. Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi
finansavimo šaltiniai:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;
4) Savivaldybių aplinkos apsaugos
rėmimo specialiosios programos lėšos;
5) Lietuvos aplinkos apsaugos
investicijų fondo programos lėšos;
6) užsienio šalių, tarptautinių
organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai
įnašai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
34
straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1. Atliekų
tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programa (toliau – Programa).
2.
Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas
mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis,
taip pat lėšos,
gautos pagal šio Įstatymo 34(6) straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas
garantijas, laidavimo draudimo sutartis bei kitus dokumentus, užtikrinančius
atliekų tvarkymo finansavimą.
3.
Programos lėšos naudojamos finansuoti:
1) elektros
ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės nesutvarkytų
atliekų, kurios susidarė dėl Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytų užduočių neįvykdymo ar tokių užduočių nevykdymo, sutvarkymą;
2)
visuomenės švietimą elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių
ir pakuotės bei jų atliekų tvarkymo klausimais;
3)
elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų
tvarkymo investicinių projektų įgyvendinimą.
4.
Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1)
Programos lėšos naudojamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu;
2)
finansuojami tik papildomai sukurti apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų
surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti tvarkymo
pajėgumai;
3)
Programos lėšomis negali būti finansuojama ta
atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidų dalis, kuri padengiama
pajamomis, gautomis realizavus sutvarkytas gaminių ar pakuotės atliekas;
4) lėšos, sukauptos apmokestinus
mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tam tikrą
gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, taip pat gautos pagal šio Įstatymo 346
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas garantijas, laidavimo draudimo sutartis ir
kitus dokumentus, užtikrinančius elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo finansavimą, naudojamos tik tos apmokestinamųjų gaminių grupės ar
pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir perdirbti ar energijai gauti
arba elektros ar elektroninės įrangos atliekoms tvarkyti. Jei tokio lėšų
poreikio einamaisiais metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų
apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuotės
atliekoms tvarkyti;
5)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai
projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių
ir pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti tik
atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
6)
Programos lėšos naudojamos einamaisiais biudžetiniais metais šio straipsnio 3
dalyje numatytoms priemonėms finansuoti, o jei nėra galimybės, – perkeliamos į
kitus metus.
5.
Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1)
metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos
lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2)
Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria
Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija;
3) Tarybą, kuri yra patariamasis
organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių
ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių organizacijų,
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems atstovaujančių
organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių organizacijų, elektros
ir elektroninės įrangos gamintojų, importuotojų, atliekų tvarkytojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)
skirsniu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Skirsnio
pakeitimas:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
AŠTUNTASIS(1) SKIRSNIS
GAMINTOJŲ,
IMPORTUOTOJŲ IR PLATINTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
34(1) straipsnis. Gamintojų ir
importuotojų teisės ir pareigos
1. Gamintojai ir importuotojai
turi teisę:
1) individualiai tvarkyti savo
gaminių ir (ar) pakuočių atliekas;
2) gaminių ir (ar) pakuočių
atliekas sutartiniais pagrindais pavesti tvarkyti tokias atliekas tvarkančioms
įmonėms;
3) įsteigti organizacijas ir joms
pavesti diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas, kad
būtų įvykdytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos gaminių ir
(ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotys. Šio punkto nuostatų įgyvendinimo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
4) steigti šio Įstatymo 34(3 )straipsnyje nurodytas
gamintojų ir importuotojų organizacijas ar tapti tokių organizacijų nariais.
2. Gamintojai ir importuotojai
privalo:
1) registruotis šio Įstatymo 34(2 )straipsnio
nustatyta tvarka;
2) įvykdyti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo
užduotis;
3) tvarkyti alyvų,
transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių
ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti ataskaitas Vyriausybės
įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta tvarka.
3. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai
ir importuotojai, be pareigų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, taip pat
privalo elektros ir elektroninės įrangos platintojui pateikti registravimąsi
patvirtinantį dokumentą.
4.
Transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo sukurti
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą, užtikrinančią,
kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų surenkamos ir
sutvarkomos. Ši sistema turi būti organizuota taip, kad būtų sudarytos sąlygos
asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi
rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią
transporto priemonę tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, išskyrus atvejus,
kai:
1)
eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui
būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;
2)
eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra palikta papildomų pavojingų
arba kitų atliekų. Papildomai paliktomis atliekomis nelaikomos natūraliai
transporto priemonėje esančios atliekos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(2) straipsnis. Gamintojų ir
importuotojų registravimas
1. Gamintojai ir
importuotojai turi registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
2. Registruodamiesi
gamintojai ir (ar) importuotojai privalo pateikti:
1) įmonės rekvizitus;
2) informaciją apie
išleidžiamas į Lietuvos Respublikos vidaus rinką alyvas, transporto priemones,
apmokestinamuosius gaminius ir šių bei kitų gaminių pakuotes bei jų kiekius
(tonomis);
3) kitą Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatytą informaciją.
3. Elektros ir elektroninės įrangos
gamintojai ir importuotojai, be šio straipsnio 2 dalyje nustatytos
informacijos, pateikia vieną iš šio Įstatymo 34(6 )straipsnio 3
dalyje nurodytų dokumentų, įrodančių, kad visų jų elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(3)
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacijos
1. Gamintojų ir importuotojų
organizacija (toliau šiame straipsnyje – Organizacija) yra viešasis juridinis
asmuo, kurio pelnas gali būti naudojamas tik Organizacijos tikslams siekti ir
negali būti paskirstomas ar kitokia forma perduodamas Organizacijos steigėjams
ar nariams. Organizacija steigiama vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar kitų
įstatymų nustatyta tvarka ir į ją gali stoti nauji nariai.
2. Visų Organizacijos steigėjų ir
narių pareigas bei užduotis Organizacija turi vykdyti vienodomis sąlygomis.
3. Organizacija gali verstis tik
ta veikla, kuri skirta šio Įstatymo 34(1) straipsnyje numatytoms
Organizacijos steigėjų ir narių pareigoms vykdyti, bei su tuo susijusia veikla
(gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas,
konsultavimas atliekų tvarkymo klausimais, atliekų tvarkymo specialistų mokymas
ir jų kvalifikacijos kėlimas, visuomenės švietimas atliekų tvarkymo
klausimais).
4. Vienas Organizacijos steigėjas
arba steigėjų grupė, privalanti sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę,
arba steigėjų grupė, kurioje teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti šiuos
steigėjus ir paveikti jų finansinę ir ūkinę veiklą priklauso tiems patiems
asmenims, negali turėti daugiau kaip 1/5 balsų priimant sprendimus visuotiniame
Organizacijos steigėjų susirinkime.
5. Organizacija gali vykdyti savo
veiklą tik gavusi licenciją. Licencijavimo taisykles, atsižvelgdama
į alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių
atliekų bei netinkamų naudoti transporto priemonių tvarkymo organizavimo
specifiką, tvirtina Vyriausybė.
6. Licencija išduodama
Organizacijai, kuri atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir turi
su Vyriausybės įgaliota institucija suderintus:
1) atliekų tvarkymo
veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai,
užtikrinantys šio Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte
numatytų užduočių įvykdymą;
2) atliekų tvarkymo
finansavimo schemą, garantuojančią, kad alyvų, elektros ir elektroninės
įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų bei netinkamų naudoti
transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas;
3) visuomenės švietimo ir
informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą.
7. Kiekvienais metais Organizacija pateikia ataskaitą
apie praėjusių metų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymą
visuomenei susipažinti ir Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos
nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(4)
straipsnis. Elektros
ir elektroninės įrangos platintojų pareigos ir teisės
1. Elektros ir elektroninės įrangos
platintojams (toliau šiame straipsnyje – platintojai) draudžiama platinti elektros ir elektroninę įrangą, kurios
gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravęs šio Įstatymo 34(2)
straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat kurio elektros ir elektroninė įranga
nėra paženklinta šio Įstatymo 34(5 )straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Platintojai privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti
vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos
atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos
atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė
įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis
(skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės
įrangos kiekį. Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi
vartotojui nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.
3. Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų
reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be
pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekoms ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų
sveikatai bei saugumui.
4. Iš vartotojų priimtas buityje
susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai privalo
perduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančiai įmonei.
5. Platintojai, priimantys iš
vartotojų buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas,
prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti
šias atliekas platintojams.
6. Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi
platintojams, kurie į Lietuvos rinką tiekdami elektros ir elektroninę įrangą
naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti
sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros
ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(5 )straipsnis.
Elektros ir elektroninės įrangos ženklinimas
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir
importuotojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. į Lietuvos rinką išleidžiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti toks, kad
po išleidimo į Lietuvos rinką būtų galima vienareikšmiškai identifikuoti
elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją bei išleidimo į
Lietuvos rinką datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai
surinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jei dėl elektros ir
elektroninės įrangos dydžio ar kitų specifinių savybių ant minėtos įrangos to
padaryti praktiškai neįmanoma, toks ženklinimas privalo būti įrangos
naudojimosi instrukcijoje ir garantijos pažymėjime.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(6) straipsnis. Buityje
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas ir tvarkymas
1. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
užtikrinti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo sistemose, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo
sistemose ar (ir) pas platintojus surinktų buityje susidarančių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:
1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių
atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje
dalyvaujantys elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
finansuoti proporcingai jų užimamai atitinkamos paskirties įrangos rinkos
daliai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis, nustato, kokią procentinę dalį
(pagal svorį) istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų turi
sutvarkyti gamintojas ir (ar) importuotojas, atsižvelgiant į per atitinkamus
metus į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos kiekį;
2) elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių
atliekų tvarkymą.
2. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai
ir importuotojai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teikti
informaciją elektros ir elektroninės įrangos vartotojams, elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams apie joje esančias pavojingas
medžiagas ir jų keliamą pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.
3. Elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. išleisdami į rinką elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi šio Įstatymo 34(2)
straipsnyje nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad visų jų
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokie
dokumentai gali būti:
1) banko
garantija, išduota gamintojui ar importuotojui;
2) laidavimo
draudimo sutartis, sudaryta tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar
importuotojo ir draudiko;
3) sutartis ar
kitas dokumentas, įrodantis dalyvavimą gamintojų ir
importuotojų organizacijoje, garantuojančioje, kad elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, bei atitinkančioje šio Įstatymo 34(3)
straipsnio reikalavimus;
4) dokumentai, nurodyti šio straipsnio
4 dalyje, kuriais patvirtinamas elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar
importuotojo dalyvavimas kolektyvinės atsakomybės atliekų tvarkymo finansavimo
sistemoje. Dalyvaudamas šioje sistemoje gamintojas ir importuotojas vykdo
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas užduotis neatsižvelgdamas
į tai, ar tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, išleistos į
rinką, yra jo, ar yra tik tos pačios kategorijos. Gamintojai ir importuotojai
turi teisę reikalauti, kad jų išleistos į rinką elektros ir elektroninės
įrangos atliekos būtų tvarkomos atskirai, jeigu jie padengia susidariusias
išlaidas;
5) dokumentas,
įrodantis gamintojų ir importuotojų dalyvavimą kitų įstatymų nustatytose
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo finansavimo sistemose
(schemose).
4. Dokumentas, patvirtinantis
elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar importuotojo dalyvavimą šio
straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje kolektyvinės atsakomybės atliekų
tvarkymo finansavimo sistemoje, yra:
1) banko garantija, užtikrinanti
einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties
įvykdymą;
2) laidavimo sutartis, sudaryta
tarp gamintojo ar importuotojo ir kito juridinio asmens, užtikrinanti einamųjų
metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;
3) laidavimo draudimo sutartis, sudaryta tarp gamintojo ar importuotojo
ir draudiko, užtikrinanti einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;
4) kitas
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas dokumentas, užtikrinantis
einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties
įvykdymą.
5. Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų
sutarčių, nurodytų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, sudarymo ir vykdymo tvarką,
lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(7) straipsnis. Ne buityje
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymas
1. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo
užtikrinti ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą taip:
1) elektros ir elektroninės
įrangos, išleistos į rinką iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių
elektros ir elektroninės įrangos atliekų), atiduodamų perkant naują tos pačios
paskirties elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymą privalo finansuoti
gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;
2) elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos ne buityje susidarančių
atliekų tvarkymą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai.
3. Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su
atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių istorinių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir
elektroninės įrangos atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Įstatymas
papildomas 348 straipsniu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d.:
31 straipsnis.
Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės
1. Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias
viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad
šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos
reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų
įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
2. Kaip vykdomi savivaldybių
atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių
institucijos.
3. Savivaldybių atliekų tvarkymo
taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.
aštuntasis skirsnis
ATLIEKŲ
TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS
34 straipsnis. Gaminių ar pakuotės
atliekų tvarkymo programa
1. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa)
sudaroma atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti.
2. Programos lėšas sudaro
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis, taip pat lėšos, gautos pagal
šio Įstatymo 346 straipsnio
3 ir 4 dalyse nurodytas garantijas, laidavimo draudimo sutartis ir kitus
dokumentus, užtikrinančius atliekų tvarkymo finansavimą.
3. Programos lėšos naudojamos
finansuoti:
1) elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų
gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimą,
funkcionavimą ir vystymą, įskaitant ir investicinių projektų įgyvendinimą;
2) visuomenės ir
savivaldybių darbuotojų mokymą, švietimą ir informavimą elektros ir
elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės bei jų atliekų
tvarkymo klausimais – ne daugiau kaip 5 procentai Programos metinių įplaukų;
3) elektros ir
elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo
sistemų kūrimą, funkcionavimą ir vystymą, teikiant dotacijas savivaldybėms ir
subsidijas ūkio subjektams;
4) Programos lėšų ir mokesčio už
aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis administravimo
priemones.
4. Programos lėšos naudojamos einamaisiais
biudžetiniais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti,
o jei nėra galimybės, – perkeliamos į kitus biudžetinius metus.
5. Savivaldybės
ir ūkio subjektai, įgyvendindami elektros ir elektroninės įrangos,
apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo sistemų kūrimo,
funkcionavimo ir vystymo projektus, Programos lėšas naudoja vadovaudamiesi
Viešųjų pirkimų įstatymu.
6. Programos lėšas
administruoja ir jų naudojimo tvarką, finansuojamų priemonių tikslus,
uždavinius, siekiamus rezultatus, paraiškų pateikimo ir vertinimo kriterijus,
subsidijų ir dotacijų teikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)
skirsniu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Skirsnio
pakeitimas:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
AŠTUNTASIS(1) SKIRSNIS
GAMINTOJŲ,
IMPORTUOTOJŲ IR PLATINTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
34(1) straipsnis. Gamintojų ir
importuotojų teisės ir pareigos
1. Gamintojai ir importuotojai
turi teisę:
1) individualiai tvarkyti savo
gaminių ir (ar) pakuočių atliekas;
2) gaminių ir (ar) pakuočių
atliekas sutartiniais pagrindais pavesti tvarkyti tokias atliekas tvarkančioms
įmonėms;
3) įsteigti organizacijas ir joms
pavesti diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių
atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas, kad
būtų įvykdytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos gaminių ir
(ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotys. Šio punkto nuostatų įgyvendinimo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
4) steigti šio Įstatymo 34(3 )straipsnyje nurodytas
gamintojų ir importuotojų organizacijas ar tapti tokių organizacijų nariais.
2. Gamintojai ir importuotojai
privalo:
1) registruotis šio Įstatymo 34(2 )straipsnio
nustatyta tvarka;
2) įvykdyti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo
užduotis;
3) tvarkyti alyvų,
transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių
ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti ataskaitas Vyriausybės
įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta tvarka.
3. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai
ir importuotojai, be pareigų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, taip pat
privalo elektros ir elektroninės įrangos platintojui pateikti registravimąsi
patvirtinantį dokumentą.
4.
Transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo sukurti
eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą, užtikrinančią,
kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų surenkamos ir
sutvarkomos. Ši sistema turi būti organizuota taip, kad būtų sudarytos sąlygos
asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi
rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią
transporto priemonę tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, išskyrus atvejus,
kai:
1)
eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui
būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;
2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra
palikta papildomų pavojingų arba kitų atliekų. Papildomai paliktomis atliekomis
nelaikomos natūraliai transporto priemonėje esančios atliekos.
5. Elektros
ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai iki 2011 m. vasario 13 d.
parduodami naujus gaminius pardavimo dokumentuose vartotojams gali nurodyti
2–10 kategorijų elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo
ir aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas, o iki 2013 m. vasario 13 d. – 1
kategorijos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir
aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas. Elektros ir elektroninės įrangos
kategorijas nustato Aplinkos ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
5 straipsnis.
Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai
1. Atliekos turi būti tvarkomos
taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Siekiant taupyti gamtos
išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti
įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir
kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir
įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
3. Gamtos išteklių taupymo ir
atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos
technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
7 straipsnis. Atliekų
apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka
Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje
veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir
teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka.
8 straipsnis.
Atliekų saugojimas
1. Atliekos turi būti saugomos
taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Atliekų saugojimo priemonės,
įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi
atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,
darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
3.
Atliekas gaminančios įmonės be nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas
atliekas gali saugoti ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau
kaip vienus metus nuo jų susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje. Šios
dalies nuostata netaikoma kasybos pramonės atliekoms, kurių saugojimo terminus
nustato Aplinkos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
9
straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Su atliekų tvarkymu susiję
dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
10
straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas
1. Atliekas naudojanti ar
šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,
kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,
šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,
užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
2. Atliekų naudojimo ar šalinimo
techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6
straipsnyje, dalis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
9 straipsnis.
Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas
Su atliekų tvarkymu susiję
dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
14 straipsnis.
Pavojingų atliekų maišymas
1. Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,
rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su
jokiomis atliekomis ar medžiagomis.
2. Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar
medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas
atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.
32 straipsnis.
Principas „teršėjas moka“
1. Atliekų tvarkymo srityje
taikomas principas „teršėjas
moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų
turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo
susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
2. Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis.
33 straipsnis.
Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai
Atliekų tvarkymo papildomi
finansavimo šaltiniai:
1) Gaminių ar pakuotės atliekų
tvarkymo programos lėšos;
2) valstybės biudžetas ir
savivaldybių biudžetai;
3) Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšos;
4) Savivaldybių aplinkos apsaugos
rėmimo specialiosios programos lėšos;
5) Lietuvos aplinkos apsaugos
investicijų fondo programos lėšos;
6) užsienio šalių, tarptautinių
organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai
įnašai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
34
straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa
1.
Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės
atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).
2.
Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas
mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
3.
Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų:
1) surinkimo,
rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti išlaidoms kompensuoti;
2)
surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba naudojimui energijai gauti,
investiciniams projektams rengti, vertinti ir įgyvendinti;
3)
investiciniams projektams įgyvendinti naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;
4)
mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų naudojimui skatinti.
4.
Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:
1)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos
kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra jų
naudojimas pagal šio Įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2
punkte nustatytus atvejus;
2)
išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti ir saugiai
pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms panaudoti nėra
technologijų;
3)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams mokamos
kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų
tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas gaunamų
pajamų skirtumo;
4)
kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų atliekų svorio ar tūrio vienetui
ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų
kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą
atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis;
5)
lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)
pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos
tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir
perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais
metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar)
pakuotės atliekoms tvarkyti;
6)
apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai
projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių
ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti
tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;
7)
Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos
kitais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti.
5.
Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1)
metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos
lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;
2)
Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria
Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija;
3)
Tarybą, kuri yra patariamasis organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio
už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų
tvarkytojų ar jiems atstovaujančių organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems
atstovaujančių organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)
skirsniu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
AŠTUNTASIS(1)
SKIRSNIS
GAMINTOJŲ IR IMPORTUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
34(1)
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos
1. Gamintojai ir importuotojai
turi tvarkyti alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos,
apmokestinamųjų gaminių ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti
ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta
tvarka.
2. Gamintojai
ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad alyvų, transporto priemonių,
elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekos
būtų tvarkomos taip, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos šių atliekų
tvarkymo užduotys.
3. Gamintojai ir importuotojai gali patys organizuoti alyvų, transporto
priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių bei
pakuočių atliekų tvarkymo sistemas arba pagal sutartis naudotis
organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis.
4. Gamintojai
ir importuotojai gali įsteigti organizacijas ir joms pavesti vykdyti šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas.
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
35 straipsnis.
Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo
reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
dešimtasis skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36 straipsnis.
Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) iki 2003 m. sausio 1 d.
nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į
Lietuvos Respubliką reikalavimus.
2) iki 2003
m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo
tvarką, tokių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų
atestavimo tvarką.
37 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
1 priedas
ATLIEKŲ
KATEGORIJOS
QQ1
Gamybos ar
vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau
QQ2
Produktai,
neatitinkantys gaminio charakteristikos
QQ3
Produktai,
kurių vartojimo laikas pasibaigęs
QQ4
Išsipylusios,
išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,
įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo
atsitikimo metu
QQ5
Medžiagos,
užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių
medžiagos, konteineriai ir t. t.)
QQ6
Nenaudojamos
dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)
QQ7
Medžiagos,
kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,
naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)
QQ8
Pramoninių
procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)
QQ9
Teršalų valymo
liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)
QQ10
Mechaninio
apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir
t. t.)
QQ11
Žaliavų
gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos
ir t. t.)
QQ12
Medžiagos su
priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir
t. t.)
QQ13
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas
QQ14
Gaminiai,
kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,
komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)
QQ15
Užterštos
medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą
QQ16
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
2 priedas
ATLIEKŲ
NAUDOJIMO BŪDAI
R1
Naudojimas
kurui arba kitais būdais energijai gauti
R2
Tirpiklių
atnaujinimas (regeneracija)
R3
Organinių
medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant
kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)
R4
Metalų ir
metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)
R5
Kitų
neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)
R6
Rūgščių arba
bazių regeneracija
R7
Taršai mažinti
naudojamų komponentų naudojimas
R8
Katalizatorių
komponentų naudojimas
R9
Pakartotinis
naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas
R10
Apdorojimas
žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę
R11
Atliekų, gautų
R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas
R12
Pasikeitimas
atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų
R13
Atliekų,
skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
3 priedas
ATLIEKŲ ŠALINIMO
BŪDAI
D1
Išvertimas ant
žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)
D2
Apdorojimas
žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.
t.)
D3
Giluminis
įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos
olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)
D4
Surinkimas į
tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į
duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)
D5
Šalinimas
specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios
uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)
D6
Išmetimas į
vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)
D7
Išmetimas į
jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną
D8
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai
junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
D9
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami
galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)
D10
Deginimas
sausumoje
D11
Deginimas
jūroje
D12
Nuolatinis
saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)
D13
Maišymas prieš
naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą
D14
Perpakavimas
prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą
D15
D1-D14
nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų tvarkymo įstatymo
4
priedas
ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS
SAVYBĖS
H1 Sprogstamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra
jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin degius skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,
arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir
preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais
labai degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu 21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios: medžiagos
ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar
pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies
pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos: medžiagos ir
preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos ir
preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės: medžiagos,
turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba
pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Teratogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti
paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Medžiagos ir preparatai,
kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai toksiškas
dujas
H13 Medžiagos ir preparatai,
kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią
nors aukščiau minėtų savybių
H14 Pavojingos aplinkai:
medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų
vienam ar daugiau aplinkos komponentų
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
5
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1. 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB
dėl naudotų alyvų šalinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15
skyrius, 1 tomas, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 353).
2. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl
pavojingų atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2
tomas, p. 78) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
3. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70, p. 17).
4. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
5. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254, p. 69).
6. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7
tomas, p. 692).
7. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies
keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 L 102, p. 15).
8. 2006 m. balandžio 5 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų (OL 2006 L 114, p. 9).
9. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių
bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
_____________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo
2003 m. kovo 1 d.
Nauja įstatymo
redakcija
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8),
34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai
įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 34, 34(1), 34(2), 34(3), 34(4), 34(5) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. gruodžio 28
d.
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2010-01-14)
autrap@lrs.lt
348 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių
tiekimas rinkai
1.
Baterijų ir akumuliatorių tiekimas rinkai – baterijų ir akumuliatorių
tiekimas už tam tikrą mokestį arba nemokamai kitam asmeniui Europos Bendrijoje,
įskaitant importą į Europos Bendrijos muitų teritoriją.
2.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti
rinkai baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.
3.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Ūkio ministerijos
nustatyta tvarka privalo ženklinti tiekiamas rinkai baterijas ir
akumuliatorius.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
349 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių
atliekų tvarkymas
1.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo:
1) iki 2009 m. rugsėjo 26 d. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą,
atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose
dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos
reikalavimus;
2)
užtikrinti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. visos surinktos baterijų ir
akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Bendrijos
ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės
sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus;
3)
užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų pasiektas
Vyriausybės nustatytas baterijų ir akumuliatorių perdirbimo efektyvumas.
2.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijos
nustatyta tvarka per visuomenės informavimo kampanijas ir kitais būdais turi
informuoti vartotojus apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų
keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas.
3.
Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai turi padengti visų
baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo ir perdirbimo
išlaidas, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų visuomenės informavimo
kampanijų organizavimo ir vykdymo išlaidas.
4.
Pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir
importuotojai gali susitarti su šių baterijų ir akumuliatorių vartotojais
pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą
finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Tokie susitarimai
turi užtikrinti, kad pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir
akumuliatorių atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų reikalavimų.
5.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo
organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą,
kad nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos
nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema
turi sudaryti sąlygas vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose
atsižvelgiant į gyventojų tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas.
6.
Pramoninių baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo iš
vartotojų priimti bet kokios cheminės sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir
akumuliatorių atliekas.
7.
Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai
privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų
surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse
naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir
nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
8. Visi
ūkio subjektai –
baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir
akumuliatorių atliekų tvarkytojai –
turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių
atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.
9.
Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių
priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms
baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką ir reikalavimus nešiojamųjų ir
automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemoms
nustato Aplinkos ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
3410
straipsnis. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojų pareigos
1.
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:
1)
nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių
atliekas;
2)
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka informuoti vartotojus apie galimybę
atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas jų prekybos vietose;
3)
iš vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti
įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti šias atliekas.
2.
Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams
atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo,
apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
3411
straipsnis. Aštuntojo1 skirsnio taikymas
Šio
skirsnio nuostatos netaikomos:
1)
su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai
įrangai, ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius,
kurie nėra skirti kariniams tikslams);
2) šio
straipsnio 1 punkte nurodytuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje
įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
devintasis skirsnis
ATSAKOMYBĖ
35
straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio Įstatymo
reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
dešimtasis
skirsnis
įstatymo įsigaliojimas
36
straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija:
1) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į
Lietuvos Respubliką reikalavimus.
2) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios
tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo tvarką, tokių įmonių darbuotojams
taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų atestavimo tvarką.
37
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
1 priedas
ATLIEKŲ
KATEGORIJOS
QQ1
Gamybos ar
vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau
QQ2
Produktai,
neatitinkantys gaminio charakteristikos
QQ3
Produktai,
kurių vartojimo laikas pasibaigęs
QQ4
Išsipylusios,
išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,
įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo
atsitikimo metu
QQ5
Medžiagos,
užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių
medžiagos, konteineriai ir t. t.)
QQ6
Nenaudojamos
dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)
QQ7
Medžiagos, kurios
toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,
naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)
QQ8
Pramoninių
procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)
QQ9
Teršalų valymo
liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)
QQ10
Mechaninio
apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir
t. t.)
QQ11
Žaliavų
gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos
ir t. t.)
QQ12
Medžiagos su
priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir
t. t.)
QQ13
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas
QQ14
Gaminiai,
kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,
komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)
QQ15
Užterštos
medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą
QQ16
Bet kurios
medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
2 priedas
ATLIEKŲ
NAUDOJIMO BŪDAI
R1
Naudojimas
kurui arba kitais būdais energijai gauti
R2
Tirpiklių
atnaujinimas (regeneracija)
R3
Organinių
medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant
kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)
R4
Metalų ir
metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)
R5
Kitų neorganinių
medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)
R6
Rūgščių arba
bazių regeneracija
R7
Taršai mažinti
naudojamų komponentų naudojimas
R8
Katalizatorių
komponentų naudojimas
R9
Pakartotinis
naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas
R10
Apdorojimas
žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę
R11
Atliekų, gautų
R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas
R12
Pasikeitimas
atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų
R13
Atliekų,
skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
3 priedas
ATLIEKŲ ŠALINIMO
BŪDAI
D1
Išvertimas ant
žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)
D2
Apdorojimas
žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.
t.)
D3
Giluminis įpurškimas
(pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos olas ar
natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)
D4
Surinkimas į
tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į
duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)
D5
Šalinimas
specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios
uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)
D6
Išmetimas į
vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)
D7
Išmetimas į
jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną
D8
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai
junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
D9
Šiame sąraše
smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami
galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu
(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)
D10
Deginimas
sausumoje
D11
Deginimas
jūroje
D12
Nuolatinis
saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)
D13
Maišymas prieš
naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą
D14
Perpakavimas
prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą
D15
D1-D14
nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį
saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų tvarkymo įstatymo
4
priedas
ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS
SAVYBĖS
H1 Sprogstamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra
jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas
H2 Oksiduojamosios:
medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač
degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją
H3-A Labai degios:
– skystos medžiagos ir
preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin degius skysčius), arba
– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos
temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,
arba
– kietos medžiagos ir preparatai,
kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie
pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba
– dujinės medžiagos ir preparatai,
kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba
– medžiagos ir preparatai, kurie
nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais
labai degias dujas
H3-B Degios: skystos
medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu 21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C
H4 Dirginančios: medžiagos
ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar
pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą
H5 Kenksmingos: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies
pakenkti sveikatai
H6 Toksiškos: medžiagos ir
preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę
per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį
H7 Kancerogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę
H8 Ėdžios: medžiagos ir
preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai
H9 Infekcinės: medžiagos,
turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba
pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas
H10 Teratogeninės:
medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali
sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių
H11 Mutageninės: medžiagos
ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti
paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę
H12 Medžiagos ir preparatai,
kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai
toksiškas dujas
H13 Medžiagos ir preparatai,
kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią
nors aukščiau minėtų savybių
H14 Pavojingos aplinkai:
medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą
pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų
Priedo žymos pakeitimas:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Lietuvos
Respublikos
atliekų
tvarkymo įstatymo
5
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1. 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB
dėl naudotų alyvų šalinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15
skyrius, 1 tomas, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 353).
2. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl
pavojingų atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2
tomas, p. 78) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
3. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70, p. 17).
4. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).
5. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254, p. 69).
6. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7
tomas, p. 692).
7. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies
keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 L 102, p. 15).
8. 2006 m. balandžio 5 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų (OL 2006 L 114, p. 9).
9. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių
bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
_____________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
90-2776 (2000 10 27)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-721,
2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,
34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1004,
2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo
2003 m. kovo 1 d.
Nauja įstatymo
redakcija
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1615,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2214,
2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1605,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,
34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8),
34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai
įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1674,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,
4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
ATLIEKŲ
TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 34, 34(1), 34(2), 34(3), 34(4), 34(5) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. gruodžio 28
d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-782,
2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 20
STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja 2010-07-01.
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2010-05-11)
aubodi@lrs.lt
342 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų registravimas
1. Gamintojai ir
importuotojai turi registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
2. Elektros ir
elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai registruodamiesi pateikia ir
vieną iš šio Įstatymo 346 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų,
įrodančių, kad visų jų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus
finansuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
34(3)
straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacijos
1. Gamintojų ir importuotojų
organizacija (toliau šiame straipsnyje – Organizacija) yra viešasis juridinis
asmuo, kurio pelnas gali būti naudojamas tik Organizacijos tikslams siekti ir
negali būti paskirstomas ar kitokia forma perduodamas Organizacijos steigėjams
ar nariams. Organizacija steigiama vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar kitų
įstatymų nustatyta tvarka ir į ją gali stoti nauji nariai.
2. Visų Organizacijos steigėjų ir
narių pareigas bei užduotis Organizacija turi vykdyti vienodomis sąlygomis.
3. Organizacija gali verstis tik
ta veikla, kuri skirta šio Įstatymo 34(1) straipsnyje numatytoms
Organizacijos steigėjų ir narių pareigoms vykdyti, bei su tuo susijusia veikla
(gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas,
konsultavimas atliekų tvarkymo klausimais, atliekų tvarkymo specialistų mokymas
ir jų kvalifikacijos kėlimas, visuomenės švietimas atliekų tvarkymo
klausimais).
4. Vienas Organizacijos steigėjas
arba steigėjų grupė, privalanti sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę,
arba steigėjų grupė, kurioje teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti šiuos
steigėjus ir paveikti jų finansinę ir ūkinę veiklą priklauso tiems patiems
asmenims, negali turėti daugiau kaip 1/5 balsų priimant sprendimus visuotiniame
Organizacijos steigėjų susirinkime.
5. Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi
licenciją. Licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į
alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių
atliekų bei netinkamų naudoti transporto priemonių tvarkymo organizavimo
specifiką, tvirtina Vyriausybė. Už licencijos
Organizacijai išdavimą, patikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama
Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
6. Licencija išduodama
Organizacijai, kuri atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir turi
su Vyriausybės įgaliota institucija suderintus:
1) atliekų tvarkymo
veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai,
užtikrinantys šio Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte
numatytų užduočių įvykdymą;
2) atliekų tvarkymo
finansavimo schemą, garantuojančią, kad alyvų, elektros ir elektroninės
įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų bei netinkamų naudoti
transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas;
3) visuomenės švietimo ir
informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą.
7. Kiekvienais metais Organizacija pateikia ataskaitą
apie praėjusių metų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymą
visuomenei susipažinti ir Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos
nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
34(4)
straipsnis. Elektros
ir elektroninės įrangos platintojų pareigos ir teisės
1. Elektros ir elektroninės įrangos platintojams (toliau šiame
straipsnyje – platintojai) draudžiama platinti
elektros ir elektroninę įrangą, kurios gamintojas, importuotojas nėra
įsiregistravęs šio Įstatymo 342 straipsnyje nustatyta tvarka, taip
pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra paženklinta šio Įstatymo 345
straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Platintojai privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti
vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos
atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos
atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė
įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis
(skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės
įrangos kiekį. Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi
vartotojui nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.
3. Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų
reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be
pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir
elektroninės įrangos atliekoms ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų
sveikatai bei saugumui.
4. Iš vartotojų priimtas buityje
susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai privalo
perduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančiai įmonei, kuri atitinka tokioms įmonėms
Aplinkos ministerijos patvirtintus reikalavimus.
5. Platintojai, priimantys iš
vartotojų buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas,
prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti
šias atliekas platintojams.
6. Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi
platintojams, kurie į Lietuvos rinką tiekdami elektros ir elektroninę įrangą
naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti
sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros
ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
345
straipsnis. Elektros ir elektroninės įrangos ženklinimas
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir
importuotojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. į Lietuvos
rinką išleidžiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti
toks, kad po išleidimo į Lietuvos rinką būtų galima vienareikšmiškai nustatyti
elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją ir išleidimo į
Lietuvos rinką datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai
rinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jeigu dėl elektros ir elektroninės
įrangos dydžio ar funkcinės paskirties ant minėtos įrangos to padaryti
praktiškai neįmanoma, toks ženklinimas turi būti spausdinamas ant elektros ir
elektroninės įrangos pakuotės, naudojimo instrukcijoje ir garantijos
pažymėjime.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-624,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)
34(6) straipsnis. Buityje
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas ir tvarkymas
1. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
užtikrinti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymo sistemose, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo
sistemose ar (ir) pas platintojus surinktų buityje susidarančių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:
1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių
atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje
dalyvaujantys elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi
finansuoti proporcingai jų užimamai atitinkamos paskirties įrangos rinkos
daliai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis, nustato, kokią procentinę dalį
(pagal svorį) istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų turi
sutvarkyti gamintojas ir (ar) importuotojas, atsižvelgiant į per atitinkamus
metus į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos kiekį;
2) elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių
atliekų tvarkymą.
2. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai
ir importuotojai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi
teikti informaciją elektros ir elektroninės įrangos vartotojams, elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams apie joje esančias pavojingas
medžiagas ir jų keliamą pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.
3. Elektros ir elektroninės
įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. išleisdami į rinką elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi šio Įstatymo 34(2)
straipsnyje nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad visų jų
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokie
dokumentai gali būti:
1) banko
garantija, išduota gamintojui ar importuotojui;
2) laidavimo
draudimo sutartis, sudaryta tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar
importuotojo ir draudiko;
3) sutartis ar
kitas dokumentas, įrodantis dalyvavimą gamintojų ir
importuotojų organizacijoje, garantuojančioje, kad elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, bei atitinkančioje šio Įstatymo 34(3)
straipsnio reikalavimus;
4) dokumentai, nurodyti šio
straipsnio 4 dalyje, kuriais patvirtinamas elektros ir elektroninės įrangos
gamintojo ar importuotojo dalyvavimas kolektyvinės atsakomybės atliekų tvarkymo
finansavimo sistemoje. Dalyvaudamas šioje sistemoje gamintojas ir importuotojas
vykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas užduotis
neatsižvelgdamas į tai, ar tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos atliekos,
išleistos į rinką, yra jo, ar yra tik tos pačios kategorijos. Gamintojai ir
importuotojai turi teisę reikalauti, kad jų išleistos į rinką elektros ir
elektroninės įrangos atliekos būtų tvarkomos atskirai, jeigu jie padengia
susidariusias išlaidas;
5) dokumentas,
įrodantis gamintojų ir importuotojų dalyvavimą kitų įstatymų nustatytose
elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo finansavimo sistemose
(schemose).
4. Dokumentas, patvirtinantis
elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar importuotojo dalyvavimą šio
straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje kolektyvinės atsakomybės atliekų
tvarkymo finansavimo sistemoje, yra:
1) banko garantija, užtikrinanti
einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties
įvykdymą;
2) laidavimo sutartis, sudaryta
tarp gamintojo ar importuotojo ir kito juridinio asmens, užtikrinanti einamųjų
metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;
3) laidavimo draudimo sutartis, sudaryta tarp gamintojo ar importuotojo
ir draudiko, užtikrinanti einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos
atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;
4) kitas
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas dokumentas, užtikrinantis
einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties
įvykdymą.
5. Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų
sutarčių, nurodytų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, sudarymo ir vykdymo tvarką,
lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)
34(7) straipsnis. Ne buityje
susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymas
1. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo
užtikrinti ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą taip:
1) elektros ir elektroninės
įrangos, išleistos į rinką iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių
elektros ir elektroninės įrangos atliekų), atiduodamų perkant naują tos pačios
paskirties elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymą privalo finansuoti
gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;
2)
elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti
nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės
įrangos ne buityje susidarančių atliekų tvarkymą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų
tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai.
3. Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su
atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių istorinių elektros ir
elektroninės įrangos atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir
elektroninės įrangos atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-279, 2005-06-28,
Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)