LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas
100 versijos
· 2003-10-07 — 2025-01-01
2025-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 41, 35 y 3
2024-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 4
2023-04-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 55, 8, 10
2023-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 3, 55
2022-09-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 55
2022-05-28
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 6, 55
2022-05-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas
2022-01-14
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 1
2022-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 49, 55, 10
2021-12-22
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 41, 40
2021-11-13
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 49, 55
2021-10-09
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 55
2021-08-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — art. 11
2021-07-15
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51, 28, 10
2021-07-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 4, 55, 33
2021-01-02
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas
2021-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — art. 48
2020-12-30
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — art. 3
2020-11-21
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 3
2020-11-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — art. 3
2020-08-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 34 y
2020-07-08
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 33, 53 y 5
2020-07-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 4, 49
2020-03-18
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 55
2020-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 55
2019-12-22
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 5
2019-12-20
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — art. 3
2019-07-02
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51, 8, 10
2019-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 183, 19, 261
2018-06-06
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 11, 13
2018-06-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 481, 48
2018-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 8
2017-12-14
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51
2017-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51, 8, 10
2016-11-17
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51
2016-10-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 183, 19, 3 y
2016-07-08
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51
2016-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 26, 29
2015-12-22
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51
2015-07-04
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51
2015-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — art. 43
2014-12-30
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 8, 10
2014-12-23
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 183, 19, 261
2014-05-14
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 183, 261, 16
2014-01-07
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 183, 3, 44 y
2014-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 44, 12 y 1
2013-12-30
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 183, 3, 44 y
2013-10-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 3, 44 y
2013-07-20
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 183, 19, 16 y
2013-07-15
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 3, 44 y 3
2013-06-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 2
2013-05-25
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 1
2013-01-30
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 3, 11 y 3
2012-12-31
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 44, 42, 31 y
2012-12-11
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 11, 44 y
2012-11-22
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 2, 21 y 2
2012-11-08
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 3 y
2012-10-20
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 11 y
2012-06-21
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 11 y
2012-04-14
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 11, 44 y
2011-12-31
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 11, 44 y
2011-12-08
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 44, 42 y
2011-12-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 11, 44 y
2011-07-19
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 11 y
2011-07-13
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 261, 16 y
2011-05-12
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 44, 42 y
2010-07-20
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 44, 42 y
2010-07-13
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 3, 11 y 1
2010-07-10
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 3 y
2010-06-19
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 3 y
2010-06-10
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 44 y
2010-05-31
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 44, 42, 31 y
2009-12-28
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 44 y
2009-12-12
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 3 y
2009-07-31
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 3, 44 y
2009-07-18
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 3, 11 y 1
2009-06-25
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 3, 11 y 1
2009-05-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 44, 2 y 7
2009-03-17
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 44, 34 y 8
2009-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 44, 42 y
2008-12-30
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 44, 31, 24 y
2008-12-13
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 261, 16 y
2008-10-18
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 11 y
2008-07-17
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 44, 42 y
2008-06-03
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 11, 44 y
2007-12-21
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 2
2007-06-23
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 3
2006-07-19
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 11 y
2006-06-08
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 44, 42 y
2005-12-22
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 3
2004-12-13
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 44, 42, 38 y
2004-11-04
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 44, 42, 41 y
2004-10-26
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 44, 49, 46, 4
2004-07-13
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 34, 4 y 1
2004-06-17
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 3, 44 y 1
2004-02-19
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 44, 24 y
2003-12-18
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 3, 44 y 1
2003-11-25
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 1
2003-11-11
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 11 y
2003-10-07
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 44 y
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2019-01-01
@@ -1,10490 +1,9654 @@
# Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2018-06-06 iki 2018-12-31
Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01 iki 2019-07-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 66-2130; Žin. 1999, Nr.105-0, i. k. 0991010ISTAIII-1316
Nauja įstatymo redakcija nuo 2002-07-01:
Nr. IX-855, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Nauja redakcija nuo 2019-01-01:
Nr. XIII-1370, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12037
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMAS
1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.
2. Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui arba įstatymų nustatytai kadencijai ir šio įstatymo nustatyta tvarka galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje.
3. Lygiavertės pareigos – tai pačiai įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei priklausančios pareigos.
4. Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų valstybės tarnautoją.
5. Piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.
6. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.
7. Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, darbo užmokesčio, socialinių garantijų, atleidimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas.
8. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
9. Valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero (toliau – savivaldybės meras), savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.
10. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje.
11. Valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas.
3 straipsnis. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai
1. Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie:
1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą;
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;
3) efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai;
4) kūrybingumas. Valstybės tarnautojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti;
5) lankstumas. Valstybės tarnautojas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų, technologijų, technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;
6) lojalumas valstybei. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti;
7) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui, partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams;
8) sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;
9) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas;
10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
11) politinis neutralumas. Valstybės tarnautojas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu; pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams);
12) profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti;
13) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;
14) viešumas ir skaidrumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį.
2. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas, vadovaudamasis šiame įstatyme įtvirtintais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą valstybės ar savivaldybės institucijoje, įstaigoje ar įstaigų sistemoje ir kontroliuoja, kaip tarnybinės etikos politika įgyvendinama.
4 straipsnis. Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija
1. Valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos.
2. Valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
3. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.
4. Vykdydamas šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
5 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.
2. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui šis įstatymas taikomas be išlygų. Seimo kancleriui šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams, Vyriausybės priimamiems ir Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės pareigūnams taikomi šio įstatymo 4, 38 ir 39 straipsniai.
3. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams taikomi šio įstatymo 4, 38 ir 39 straipsniai.
22 straipsnis. Pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas laimėjus atranką ar konkursą
1. Pakaitinis valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo dienos perkeliamas į šias pareigas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu.
2. Pakaitinis valstybės tarnautojas, atrinktas į aukštesnes pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį į šias pareigas pateikimo dienos perkeliamas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu.
3. Pakaitinį valstybės tarnautoją, laimėjusį konkursą ar atranką į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje pakaitinis valstybės tarnautojas ėjo pareigas, sprendimą dėl pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą ar atranką. Šioje dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje pakaitinis valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo pakaitinio valstybės tarnautojo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos.
4. Prašymą perkelti į šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytas pareigas pakaitinis valstybės tarnautojas turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo konkurso rezultatų įsigaliojimo dienos.
54 straipsnis. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema
Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų personalo valdymo sprendimams priimti, kitoms šiame įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti.
69 straipsnis.
Valstybės tarnautojų darbo užmokestis
1. Šio įstatymo
šeštajame skirsnyje nustatyta darbo apmokėjimo sistema pradedama įgyvendinti
pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas nuo 2001 m. spalio 1 d.,
išskyrus paslaugų valstybės tarnautojus, kuriems ši darbo apmokėjimo sistema
taikoma nuo 2002 m. liepos 1 d.
2.
Valstybės tarnautojams, kurių iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos
gautas vidutinis darbo užmokestis (toliau – buvęs darbo užmokestis) yra
didesnis už darbo užmokestį, nustatomą pagal šio įstatymo šeštajame skirsnyje
nurodytas darbo apmokėjimo sąlygas (neįskaičiuojant šio įstatymo
33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1
dalies 1 ir 3 punktuose numatytų priemokų):
1) buvęs
darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų
(pareiginių algų) ir iš paskutinių 12 mėnesių nustatytų priedų bei priemokų
dydžių (neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją), vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta tvarka;
2) pereinamuoju
laikotarpiu – iki 2004 m. liepos 1 d. – buvęs darbo užmokestis nuosekliai
mažinamas ir priartinamas prie naujo darbo užmokesčio dydžio, kiekvieną mėnesį
valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį apskaičiuojant pagal formulę
(kol susilygins su pagal šį įstatymą nustatytu darbo užmokesčiu):
A
= C - [ ( C - B) x M] + P + S , čia:
A –
pereinamuoju laikotarpiu valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis;
B
– pagal šį įstatymą nustatytas valstybės tarnautojo darbo užmokestis,
neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje
numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir
3 punktuose numatytų priemokų;
C
– valstybės tarnautojo buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas), neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją;
M
– valstybės tarnautojo darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientas, nuosekliai
mažinantis buvusį darbo užmokestį. Nustatomi šie pereinamojo laikotarpio
koeficientai viešojo administravimo valstybės tarnautojams – M (viešojo
administravimo) ir paslaugų valstybės tarnautojams – M (paslaugų):
Metai
2001
2002
2003
2004
Pusmečiai
II
I
II
I
II
I
M(viešojo
administravimo)
0,1
0,3
0,5
0,7
0,8
0,9
M (paslaugų)
0
0
0,2
0,4
0,6
0,9
P
– šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos priemokos;
S
– šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatyti priedai
diplomatams ir statutiniams valstybės tarnautojams.
3.
Valstybės tarnautojams, kurių buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas) yra mažesnis už šio įstatymo šeštajame skirsnyje nustatytą darbo
užmokestį (neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6
dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir
3 punktuose numatytų priemokų), naujasis darbo užmokesčio dydis
pasiekiamas nuosekliai: pereinamuoju laikotarpiu – iki 2007 m. sausio 1 d. –
kiekvieną mėnesį valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį
apskaičiuojant pagal formulę:
A
= [ (B - C) x D] + C + P + S, čia:
A
– pereinamuoju laikotarpiu valstybės tarnautojui priklausantis darbo
užmokestis;
B
– valstybės tarnautojo darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo
nuostatas ir dydžius (neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2
punkte ir 6 dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose
numatytų priemokų);
C –
valstybės tarnautojo buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas), neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją;
D – valstybės
tarnautojo darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientas, nuosekliai didinantis
buvusį darbo užmokestį. Nustatomi šie pereinamojo laikotarpio koeficientai:
Metai
2001
2002
(II pusmetis)
2003
2004
2005
2006
D
0
0,1
0,3
0,5
0,7
0,9
P
– šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos priemokos;
S – šio
įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatyti priedai
diplomatams ir statutiniams valstybės tarnautojams.
4. Šio
straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2007 m.
sausio
1 d. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu į valstybės tarnautojo pareigas paskirtiems
asmenims darbo užmokestis nustatomas ir apskaičiuojamas pagal šio straipsnio 2
ir 3 dalių nuostatas ir nurodytas formules, kuriose dydis C – tai naujai
priimto valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (tarnybinis atlyginimas
(pareiginė alga) kartu su priedais ir priemokomis), apskaičiuoto pagal iki šio
straipsnio
1 dalyje nurodytos datos galiojusias darbo apmokėjimo sąlygas, dydis. Jeigu
pareigybei teisės aktais buvo nustatyti tarnybinio atlyginimo (pareiginės
algos) minimalūs ir maksimalūs dydžiai, įstaigos vadovas, laikydamasis šių
dydžių ribų, nustato konkretų tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos) dydį,
neviršijantį šio įstatymo nustatytos pareiginės algos. Stažuotojams ir
asmenims, paskirtiems bandomajam laikotarpiui, mokamas darbo užmokestis, kurį
sudaro 70 procentų šios sumos.
5.
Kol bus įgyvendintos šio straipsnio 3 dalies nuostatos:
1) pareiginės algos koeficiento vieneto vertė litais prilyginama
Vyriausybės patvirtintam pareiginės algos koeficiento bazės dydžiui, kuris
nustatomas nedidinant 2000 metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo
užmokesčiui numatytų lėšų. Pareiginės algos dydis nustatomas atitinkamą
pareiginės algos koeficientą padauginus iš koeficiento bazės dydžio,
vadovaujantis šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis;
2)
1-os kategorijos valstybės tarnautojų pareiginė alga negali būti mažesnė už
minimalią mėnesinę algą, o aukštesnės ir žemesnės kategorijų pareiginių algų
dydžiai turi skirtis ne mažiau kaip 5 procentais;
3)
Vyriausybei patvirtinus pareiginės algos koeficiento bazės dydį ar minimalią
mėnesinę algą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovaudamasi šio
straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, „Valstybės žiniose“ per 5 darbo
dienas paskelbia visų valstybės tarnautojų kategorijų (nuo 1-os iki 30-os)
pareiginių algų dydžius;
4)
priedo už tarnybos stažą, skaičiuojamo pagal šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį,
mokėjimą Vyriausybė įgyvendina laipsniškai.
6. Valstybės
tarnautojams ne diplomatams, paskirtiems į pareigas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, darbo užmokestis
apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 31–34 straipsnių nuostatas ir dydžius,
netaikant šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatų.
7. Šio
straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
Nr. IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30), įsigalioja nuo 2002-04-01
70
straipsnis. Su valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos nutraukimas
1.
Per 6 mėnesius nuo
šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojai turi nutraukti šio įstatymo 22
straipsnyje nurodytą su valstybės tarnyba nesuderinamą veiklą arba
atsistatydinti iš pareigų valstybės tarnyboje. Tai netaikoma valstybės
tarnautojams, kurie laisvu nuo tarnybos metu verčiasi medicinos praktika, dirba
kultūros darbuotojo ar bendrojo lavinimo švietimo įstaigos pedagogo darbą
ir gauna už tai atlyginimą. Jie privalo nutraukti šią veiklą ne vėliau kaip per
3 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo.
2.
Valstybės tarnautojai, per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką nenutraukę su
valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos ir neatsistatydinę iš pareigų,
baudžiami tarnybine nuobauda pagal šio įstatymo 40 straipsnį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai
1. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 10 grupių, nurodytų šio įstatymo 1 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė.
2. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai ar jų intervalai, priskirti valstybės tarnautojų pareigybių grupėms, pateikiami šio įstatymo 1 priede. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Kriterijai, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustatyti šio įstatymo 2 priede.
3. Seimas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 2 priede nustatytus kriterijus, tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 priede nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes.
8 straipsnis. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, skaičius bei pareigybių aprašymai ir sąrašai
1. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) (toliau – darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis), pareigybių skaičių tvirtina: Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo – Respublikos Prezidento kanceliarijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose institucijose; Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose, Vyriausybės atstovų tarnybose, ministrų valdymo sritims nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose ir bendrą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose (išskyrus bendrą didžiausią leistiną Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių); ministrai – jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose. Ministrai, tvirtindami didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose, negali viršyti Vyriausybės patvirtinto bendro didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus atitinkamų ministrų valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba. Nacionalinės teismų administracijos didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, suderinęs su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, tvirtina Nacionalinės teismų administracijos direktorius.
2. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais kriterijais.
3. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika.
4. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir pareigybių sąrašus tvirtina:
1) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai;
2) teismuose – atitinkamo teismo kancleris;
3) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;
4) Vyriausybės atstovų, Vyriausybės įgaliotinių ir jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos įgaliotas ministras;
5) savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;
6) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priimantis asmuo arba juos į pareigas paskyrusios kolegialios institucijos vadovas.
5. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos šio įstatymo 1 priede arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Tuo atveju, kai pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme valstybės tarnautojo pareigybė nurodoma pagal kitą įstatymą.
III SKYRIUS
PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS
9 straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai
1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams;
4) turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.
2. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:
1) jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;
3) kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (toliau – sugyventinis), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje;
5) kitų įstatymų nustatytais atvejais.
3. Asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju, turi užpildyti Vyriausybės patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju, ar valstybės tarnautojas nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju, į valstybės tarnautojo pareigas nepriimamas, o valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų.
4. Į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ar pareigybės aprašyme. Pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui nėra privalomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
5. Jeigu valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ar reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kandidatūra patikrinama iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas, kai teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
10 straipsnis. Priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas
1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima:
1) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai;
2) Vyriausybės atstovą Europos Žmogaus Teisių Teisme – Vyriausybė;
3) teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas.
2. Į įstaigų vadovų pareigas priima:
1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų įgaliotos institucijos ir įgalioti asmenys;
2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos Prezidentas, Vyriausybės kanclerį – Ministras Pirmininkas;
3) Vyriausybės atstovą – Vyriausybė;
4) Vyriausybės įstaigų vadovus – Vyriausybė;
5) Nacionalinės teismų administracijos direktorių – įstatymo įgaliota institucija ar asmuo;
6) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;
7) savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir savivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba.
3. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priima:
1) Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo kancleris šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo kancleris šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;
4) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;
5) ministerijoje – ministras;
6) Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;
7) savivaldybės institucijoje – savivaldybės meras.
4. Jeigu kiti įstatymai (išskyrus Seimo statute, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytas šių institucijų kanclerių priėmimo į pareigas sąlygas, Korupcijos prevencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio įstatymo nuostatos.
5. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.
11 straipsnis. Konkursas ir jo rezultatai
1. Pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga.
2. Į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
3. Į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą, kurį iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas.
4. Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka valstybės tarnautojus į šio straipsnio 2 dalyse nenurodytas valstybės tarnautojų pareigas.
5. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos į pareigas priimantis asmuo ir (ar) jo įgalioti asmenys dalyvauja centralizuoto konkurso procedūrose.
6. Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovai bei kiti visuomenės atstovai.
12 straipsnis. Priėmimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas
1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama:
1) konkurso būdu;
2) be konkurso.
2. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.
3. Konkursas į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tuo atveju, jeigu į šias pareigas valstybės tarnautojas nebuvo priimtas kitu šiame įstatyme nustatytu būdu, turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo valstybės tarnautojo pareigų atsilaisvinimo ar per 3 mėnesius nuo naujos pareigybės įsteigimo.
4. Be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama šio įstatymo 17 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais ir tvarka.
13 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
1. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.
2. Asmenų, pasirinktų į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, atitiktį šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, privalo užtikrinti valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas.
3. Vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, valstybės politikas ar kolegialios valstybės institucijos vadovas naudojasi šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta teise.
14 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas
1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
2. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti įstaigos vadovo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.
3. Konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. Konkursas turi būti baigtas ir jo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos.
4. Tais atvejais, kai įstaigos vadovo pareigos lieka laisvos nepasibaigus įstaigos vadovo kadencijai arba įsteigus naują pareigybę, konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareigų atsilaisvinimo ar naujos pareigybės įsteigimo dienos. Konkursas turi būti baigtas ir jo rezultatai paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo konkurso paskelbimo dienos.
5. Be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas gali būti priimama šio įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais ir tvarka.
15 straipsnis. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas
1. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taip pat į laikinai negalinčio eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Asmuo priimamas į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas turi atitikti šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
2. Asmenys į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas, išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, priimami iš asmenų, turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą. Jeigu reikalavimus atitinkančių asmenų, turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, nėra, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti atrenkamas asmuo iš kitų į pretendentų rezervą įtrauktų asmenų arba atrenkamas kitas asmuo. Toks asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
3. Į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas priimti asmenys, turintys teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, nepraranda teisės šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje ir 14 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas. Laikas, kai šie asmenys ėjo pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas, neįskaičiuojamas į šio įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus terminus.
4. Asmenys į pakaitinių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimami šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
16 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigos
1. Valstybės tarnautojai privalo:
1) laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;
2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams;
4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis;
5) laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba;
6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių;
7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą;
8) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
9) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai;
10) nedalyvauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu tai netrukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat savivaldybės tarybos nario ir profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą;
11) paaiškėjus duomenų, dėl kurių valstybės tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, nedelsdami apie juos informuoti į pareigas priimantį asmenį.
2. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų.
17 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės
1. Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
c) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų;
d) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio ir kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant šiame įstatyme nustatytus apribojimus);
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais;
8) tobulinti kvalifikaciją valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ar kitomis teisėtomis lėšomis;
9) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją;
10) į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones, – į kompensaciją už jų naudojimą.
2. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl šių priežasčių atsistatydinę asmenys:
1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
3) išvykimo kartu su pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje sutuoktiniu (išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį) – per 3 mėnesius po sutuoktinio priėmimo, perkėlimo ar paskyrimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.
3. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi:
1) diplomatų sutuoktiniai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje, – per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui;
2) asmenys, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigų dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, – per 3 mėnesius nuo terminuotos diplomato tarnybos sutarties pabaigos.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
4. Jeigu nėra galimybės atkurti įstaigos vadovo statuso šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, turintiems teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą, nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos lygiavertės ar žemesnės karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
5. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti asmenys priimami į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo statusą, gali būti priimti į šias pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, patikrinus jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti asmenys, kurie buvo priimti įstatymų nustatytai kadencijai, pagal šią dalį į pareigas priimami ne ilgiau kaip likusiai kadencijos daliai.
6. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 16 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis, tačiau bendras tarnybos (darbo) laiko valandų skaičius per metus negali viršyti 100 valandų. Kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl didesnio tarnybos (darbo) laiko valandų skaičiaus.
7. Pretendentų rezervą, kurį sudaro asmenys, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka turintys teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, nelaimėję centralizuoto konkurso, bet gerai pasirodę pretendentai, pasibaigus priėmimo laikui, atleisti ne mažiau kaip 2 metus nepertraukiamai valstybės tarnautojo pareigas ėję pakaitiniai valstybės tarnautojai ir dėl pareigybės panaikinimo atleisti valstybės tarnautojai, administruoja Vyriausybės įgaliota įstaiga. Į pretendentų rezervą įtraukti asmenys, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 mėnesius nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo momento, turi teisę dalyvauti centralizuotuose konkursuose Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka. Asmenys, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, į pretendentų rezervą įtraukiami jų pačių prašymu.
8. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų teisių.
18 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą
1. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą.
2. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galioja tol, kol asmuo dirba šį darbą. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl valstybės tarnautojo kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos. Valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, į pareigas priimantis asmuo, be valstybės tarnautojo atskiro prašymo, įvertina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir prima sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį.
4. Jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių leidimas valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį negalėjo būti išduotas, sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priėmęs asmuo šį sprendimą atšaukia. Sprendimai dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį atšaukiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
5. Sprendimas neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sprendimas gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka.
19 straipsnis. Su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla
1. Valstybės tarnautojui draudžiama:
1) užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje;
2) eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) gali eiti ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas tą patį Seimo narį ar skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 60 valandų per savaitę.
2 punkto redakcija nuo 2021-01-01:
2) eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario patarėjas ir Seimo nario padėjėjas (toliau – Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas) gali eiti ne vienas Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas pas skirtingus tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius arba eiti Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referento pareigas, bet jo darbo laikas einant visas šias pareigas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
2. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitus su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus.
20 straipsnis. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas ir finansavimas
1. Valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus ir tvarką nustato Vyriausybė.
2. Įgyvendinant Vyriausybės nustatytus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus arba valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, tikslus ir uždavinius, atsiradus poreikiui valstybės tarnautojui įgyti naujų žinių ar kompetencijų, užtikrinamas valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo finansavimas iš valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu, valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų ir (arba) valstybės tarnautojo lėšų.
V SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA
21 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas, diplomatų laikinas perkėlimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas
1. Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo konkurso rezultatų įsigaliojimo dienos pateikęs prašymą dėl perkėlimo, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo dienos perkeliamas į šias pareigas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu. Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui dienos šio asmens sprendimu perkeliamas į laimėtas pareigas.
2. Karjeros valstybės tarnautoją, laimėjusį konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą. Šioje dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo karjeros valstybės tarnautojo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos. Tokį prašymą karjeros valstybės tarnautojas turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo konkurso rezultatų įsigaliojimo dienos.
3. Karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu į specialiojo atašė pareigas perkeliamas Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose nustatyta tvarka.
4. Kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi teisę valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje, įstaigoje ar įstaigų sistemos įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.
5. Karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina.
6. Kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje, įstaigoje ar įstaigų sistemos įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu.
7. Karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejus.
8. Į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeltas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
9. Karjeros valstybės tarnautojas šio straipsnio 1–8 dalyse nurodytais atvejais ir sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
10. Į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Kitais atvejais laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas negali būti ilgiau negu vienus metus per penkerius tarnybos metus. Šis reikalavimas netaikomas valstybės tarnautojo laikino perkėlimo, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atvejais. Kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos.
11. Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai institucijų vadovai tokią galimybę suderina, Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis diplomatas gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje.
12. Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai institucijų vadovai tokią galimybę suderina, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis žvalgybos pareigūnas gali būti laikinai perkeltas iš žvalgybos institucijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1823, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21845
13. Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai institucijų vadovai tokią galimybę suderina, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis profesinės karo tarnybos karys gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1823, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21845
14. Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai institucijų vadovai tokią galimybę suderina, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka ir sąlygomis vidaus tarnybos sistemos pareigūnas gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1823, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21845
23 straipsnis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar pakaitinio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo rašytiniu prašymu, suderintu su jį pasirinkusiu valstybės politiku ar kolegialia valstybės institucija, jis gali būti perkeltas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar pakaitinio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu, jeigu pretendentas atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
24 straipsnis. Valstybės tarnautojo laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
1. Valstybės tarnautojui, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, šis tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija:
1) karjeros valstybės tarnautojas – į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas;
2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – į lygiavertes ar žemesnes politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas;
3) įstaigos vadovas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo vadovus) – į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
2. Valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į kitas pareigas, jeigu jis atitinka kitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
3. Valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į kitas pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
4. Valstybės tarnautojas į kitas pareigas laikinai perkeliamas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu.
5. Valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejus. Jeigu valstybės tarnautojas raštu nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas, jis nušalinamas nuo pareigų šio įstatymo nustatyta tvarka.
6. Valstybės tarnautojas į kitas pareigas laikinai perkeliamas ne ilgesniam kaip Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens kandidatūros tikrinimo laikotarpiui arba šiam laikotarpiui nušalinamas nuo pareigų.
25 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei perkėlimas dirbti į specialiąsias misijas
1. Karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat perkeltas dirbti į specialiąsias misijas.
2. Karjeros valstybės tarnautojas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
3. Atsižvelgiant į delegavimą į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas reglamentuojančius teisės aktus, karjeros valstybės tarnautojas su jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės tarnautojai atrenkami Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Paprastai pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip 3 metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, o perkeltas kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos.
5. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, jeigu jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
6. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, socialinių garantijų ir tarnybos užsienyje ypatumus nustato įstatymai.
26 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinis kaitumas
1. Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Gali būti sukeistos dviejų karjeros valstybės tarnautojų lygiavertės pareigos, jeigu jie to prašo. Šios dalies nuostatos netaikomos kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams.
2. Pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, priimtą į pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigų pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
3. Valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jeigu jis atitinka kitų pareigų pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
4. Valstybės tarnautojas į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
5. Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Vyriausybė.
27 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas
1. Vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla.
2. Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo (toliau – įstaigos padalinio vadovas) pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis.
3. Karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis.
4. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.
5. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas. Valstybės tarnautojas turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo vertinime.
6. Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) nepatenkinamai.
7. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu.
8. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba
2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nustatytos skatinimo priemonės, arba
3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
9. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba
2) valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje;
3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus);
4) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai.
10. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai ir nustačius mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas.
11. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio kolegialios institucijos vadovo sprendimu šiais atvejais:
1) tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, susijusiu su valstybės tarnautojo kvalifikacija ir gebėjimais atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;
2) valstybės tarnautojo prašymu nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą;
3) valstybės tarnautojo prašymu perkelti jį į aukštesnes pareigas;
4) jeigu kasmetinio vertinimo metu valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planas.
12. Neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai yra nustatomas trumpesnis veiklos rezultatų gerinimo plano laikotarpis, arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.
13. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma.
14. Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovas į pareigas priimančio asmens arba valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas arba savo iniciatyva dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis. Savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, vadovų vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis gali būti kviečiamas dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ir (ar) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, savivaldybių kontrolieriams atstovaujančių organizacijų atstovas.
15. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.
16. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.
VI SKYRIUS
DARBO UŽMOKESTIS
28 straipsnis. Darbo užmokestis
1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos;
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.
2. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą taikomas darbo užmokestis, susidedantis iš valstybės tarnautojui mokamų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų darbo užmokesčio dalių.
3. Valstybės tarnautojui gali būti mokama už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, mokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius negu dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį mokama, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokamas.
29 straipsnis. Pareiginė alga
1. Valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.
2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Jeigu nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 dienos, ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, įvertindamas ir atsižvelgdamas į šioje dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės.
3. Prieš skelbiant centralizuotą konkursą ar atranką į valstybės tarnautojo pareigas, pareiginė alga nustatoma iš šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo arba pagal šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. Apie valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą viešai paskelbiama Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:
1) perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant 0,5 didesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
2) laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga;
3) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į lygiavertes pareigas, nustatoma jo turėta pareiginė alga;
4) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į žemesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
5) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai arba nepatenkinamai šio įstatymo 27 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatyta tvarka;
6) Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma iš šiai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, tačiau visoms Seimo nariui įsteigtoms Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybėms nustatytų pareiginių algų koeficientų suma negali viršyti Seimo nariui įsteigtų Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybių koeficientų intervalo vidurkių sumos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
7) įstaigos vadovui – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui nustatomas didžiausias šio įstatymo 1 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas iš tai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
5. Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojui nustatytą darbo laiko normą ir gautas darbo valandos arba darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo faktiškai dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.
30 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą
1. Valstybės tarnautojui ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui gali būti skiriama viena iš šių priemokų:
1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos;
2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos. Kai ši priemoka skiriama už dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamus projektus, trunkančius ilgiau negu 6 mėnesius, šioje dalyje nurodytas apribojimas dėl priemokos skyrimo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui netaikomas ir šiame punkte numatyta priemoka gali būti skiriama iki projekto pabaigos.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
2. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.
VII SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
31 straipsnis. Skatinimas ir apdovanojimas
1. Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priimantis asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, – atitinkamai Vyriausybė konkrečios valdymo srities ministro teikimu arba savivaldybės meras gali skatinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Valstybės tarnautojai skatinami:
1) padėka;
2) vardine dovana;
3) nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
4) suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
5) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;
6) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus.
3. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti.
4. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą.
32 straipsnis. Valstybės tarnautojų atsakomybė
1. Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn.
2. Ginčai dėl valstybės tarnautojų tarnybinės ir materialinės atsakomybės nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Darbo santykius reglamentuojančių įstatymų taikymas valstybės tarnautojams ir kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje
1. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.
2. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.
3. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomi Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.
4. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBĖS
33 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
1. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos.
2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) atleidimas iš pareigų.
4. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
5. Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma:
1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas;
3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
4) piktnaudžiavimas tarnyba;
5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;
6) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;
7) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;
8) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;
9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;
10) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas.
34 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas
1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:
1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas šio įstatymo 53 straipsnyje nurodytam registrui ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.
3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.
4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai valstybės tarnautojo veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą.
5. Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo.
6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas teismui.
7. Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė.
35 straipsnis. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
1. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą;
2) valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą;
3) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms;
4) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
6) tarnybinį nusižengimą padarė nėščia valstybės tarnautoja, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui;
7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai.
2. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.
3. Tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų;
2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis;
3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas;
4) tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų.
4. Kiti įstatymai gali numatyti ir kitų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
36 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas
1. Valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo datos praėjo vieni metai.
2. Tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, arba kai valstybės tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą.
37 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį arba neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą
1. Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi atlyginti valstybės tarnautojui neteisėtu sprendimu neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas iš sprendimą priėmusio asmens darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų jam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.
3. Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo turi teisę reikalauti panaikinti neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ir spręsti įstaigos vadovo atsakomybės klausimą.
38 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka
1. Valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.
2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.
3. Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru.
4. Jeigu valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio. Ne teismo tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio valstybės tarnautojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ne teismo tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.
5. Pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaitymo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme.
6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priimančio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą pagal šio straipsnio 4 dalį.
7. Valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų arba valstybės tarnautojo perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo.
39 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį valstybės tarnautoją
1. Žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, – įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo turi regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žala atlyginama šio įstatymo 38 straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka.
3. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti žalą atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės žalos atlyginimo.
40 straipsnis. Valstybės tarnautojo nušalinimas nuo pareigų
1. Valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas:
1) jeigu valstybės tarnautojas darbo vietoje pasirodė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui;
2) jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui;
3) jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys gauna informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos;
4) kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu:
1) dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas);
2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas).
3. Valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priimančio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero sprendimu.
4. Sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodytas laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
41 straipsnis. Valstybės tarnautojo nušalinimo teisinės pasekmės
1. Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų.
2. Už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu).
3. Sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas valstybės tarnautojas grąžina valstybės tarnautojo pažymėjimą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus.
VIII SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATOSTOGOS IR GARANTIJOS
42 straipsnis. Kasmetinės atostogos
1. Valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.
2. Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.
3. Valstybės tarnautojui už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
43 straipsnis. Atostogos kvalifikacijai tobulinti
1. Valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priimančio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
2. Pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus.
44 straipsnis. Atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas
1. Karjeros valstybės tarnautojui dėl šio įstatymo 21 straipsnyje (išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio įstatymo 21 straipsnyje (išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
45 straipsnis. Nemokamos atostogos
1. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių per vienus darbo metus dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.
2. Darbo kodekse nustatytais pagrindais nemokamos atostogos suteikiamos valstybės tarnautojo prašymu.
46 straipsnis. Atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose
1. Valstybės tarnautojui jį į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje.
2. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
47 straipsnis. Tarnybos stažas
1. Pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 dalies 1, 2, 3, 4, 8, 9 ir 10 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nustatytas pareigas. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomi šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
2. Laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą.
3. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
48 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos
1. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.
2. Pagal šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio įstatymo 21, 25 ir 26 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas):
1) iki vienų metų – vieno mėnesio;
2) nuo vienų iki penkerių metų – 2 mėnesių;
3) nuo penkerių iki dešimt metų – 3 mėnesių;
4) nuo dešimt iki dvidešimt metų – 4 mėnesių;
5) daugiau kaip dvidešimt metų – 5 mėnesių.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Asmeniui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti asmeniui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.
5. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam, perkeliamam laimėjus konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką.
6. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną.
7. Valstybės tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su valstybės tarnautojais, išlaikyti.
49 straipsnis. Kitos garantijos
1. Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.
2. Valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
3. Valstybės tarnautojams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
1) kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
2) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;
3) kai valstybės tarnautojai išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymu;
4) kai valstybės tarnautojas atlieka privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;
5) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių, vaikaičių), sutuoktinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), partnerio, sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
6) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;
7) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki 2 darbo dienų per mėnesį;
8) kai valstybės tarnautojai pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose. Nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, įstaiga ar organizacija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas;
9) kai valstybės tarnautojas šiame įstatyme numatytais atvejais tobulina kvalifikaciją;
10) kai valstybės tarnautojas neatlygintinai dalijasi specialiomis profesinėmis žiniomis su kitais valstybės tarnautojais ar viešojo sektoriaus darbuotojais.
4. Pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojams garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį perkeltiems kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams ši garantija taikoma ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos.
5. Eitos pareigos garantuojamos valstybės tarnautojui, kai jis dėl privalomosios karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje (taip pat dėl atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose) negali eiti pareigų, taip pat karjeros valstybės tarnautojui, kai jis dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal šio įstatymo 21 straipsnį negali eiti pareigų. Ši garantija kadencijai priimtam karjeros valstybės tarnautojui taikoma ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1817, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21837
6. Valstybės tarnautojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už komandiruotės išlaidas.
7. Su įstaigos vadovu ar karjeros valstybės tarnautoju, kuriems sukako 65 metai ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleidžiami iš pareigų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės (įgytos patirties perdavimo) ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.
8. Valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų materialinė pašalpa. Pašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras iš valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.
9. Valstybės tarnautojai, kuriuos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos siunčia į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. Draudimo išlaidas apmoka valstybės tarnautoją į užsienio komandiruotę siunčianti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga iš savo biudžeto lėšų.
10. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų.
50 straipsnis. Nuotolinis darbas
1. Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai valstybės tarnautojas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinęs su tiesioginiu vadovu Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas.
2. Nuotolinio darbo atveju dirbtas laikas apskaičiuojamas įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Savo darbo laiką valstybės tarnautojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.
3. Nuotolinis darbas nesukelia tarnybos stažo apskaičiavimo ar kitų su tarnybos santykiais susijusių ribojimų, neriboja ir nevaržo valstybės tarnautojo teisių.
4. Įstaigos vadovas privalo sudaryti sąlygas nuotolinį darbą dirbantiems valstybės tarnautojams bendradarbiauti su kitais įstaigos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, gauti funkcijoms atlikti reikalingą informaciją.
IX SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ
8. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui netaikomi šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai, 18 ir 27 straipsniai, 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 30 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 51 straipsnis, išskyrus 51 straipsnio 4 ir 7 dalis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
52 straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
1. Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) vidaus reikalų ministras.
2. Vyriausybė:
1) nustato valstybės tarnybos politiką;
2) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.
3. Vidaus reikalų ministras:
1) formuoja valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje ir teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
2) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas valstybės tarnybos valdymo srityje.
55 straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas
1. Valstybės tarnautojo pažymėjimą į valstybės tarnautojo pareigas priimtam asmeniui išduoda jį į pareigas priimantis asmuo.
2. Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami vadovaujantis šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyto valstybės registro duomenimis.
3. Valstybės tarnautojo pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.
4. Valstybės tarnautojas, praradęs valstybės tarnautojo pažymėjimą, privalo atlyginti naujo valstybės tarnautojo pažymėjimo gamybos išlaidas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojo pažymėjimas prarastas ne dėl valstybės tarnautojo kaltės. Naujo valstybės tarnautojo pažymėjimo gamybos išlaidas atlygina pats valstybės tarnautojas sumokėdamas į valstybės biudžetą nustatytą pinigų sumą arba ta pinigų suma išskaitoma iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo
1 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Eil. Nr.
Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės
Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais)
I įstaigų grupė
II įstaigų grupė
III įstaigų grupė
1.
Seimo kancleris
Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris
22
2.
Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), teismo kancleris
viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris
19,5–21,5
18,5–21
17–19,5
2.1.
Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas
19,5–21
3.
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje)
18,7–20,5
17,9–20
16,2–19
3.1.
Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas
18,7–20
4.
direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), prokuratūros kancleris, departamento direktorius (Seimo kanceliarijoje), grupės vadovas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolierius
Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius
17,8–19
16,2–18,5
14,5–17,5
5.
departamento direktorius, valdybos viršininkas, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, įstaigos prie ministerijos kancleris, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje), savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas
11,5–18,5
10,5–18
9,5–17
5.1.
ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, vyresnysis patarėjas (Seimo kanceliarijoje)
Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas
11,5–18
10,5–17,5
9,5–16,5
6.
skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas (Seimo kanceliarijoje)
10–16,5
9–16
8,1–15
6.1.
vyresnysis patarėjas, patarėjas (Seimo kanceliarijoje)
ministro patarėjas
10–16
9–15,5
8,1–14,5
7.
skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), seniūno pavaduotojas
9,2–15,5
8,3–15
7,4–14
7.1.
patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, vyriausiasis specialistas (Seimo kanceliarijoje)
Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai
9,2–15
8,3–14,5
7,4–13,5
8.
vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), vyresnysis specialistas (Seimo kanceliarijoje)
savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas
7,7–13,5
7,1–13
6,4–12
9.
vyresnysis specialistas, valstybinis auditorius, specialistas (Seimo kanceliarijoje)
Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, ministro padėjėjas, mero padėjėjas
5,7–12
5,3–11,5
4,8–10,5
10.
specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius
4,6–11
4,3–10,5
4–9,5
Priedo pakeitimai:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
Nr. XIII-1805, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21813
Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo
2 priedas
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SKIRSTYMO Į GRUPES KRITERIJAI
Eil. Nr.
Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos
Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos
Teismai ir prokuratūra
Kitos valstybės institucijos ir įstaigos
Savivaldybių institucijos ir įstaigos
Balai
1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis:
1.1.
padėjimas vykdyti Seimo funkcijas arba padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas
valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
–
valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką valstybinio socialinio draudimo srityje ir jos įgyvendinimas
–
100
1.2.
–
skundų nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
–
dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba valstybės politikos valstybinio socialinio draudimo srityje įgyvendinimas arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
–
80
1.3.
–
dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
–
dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
–
60
1.4.
–
valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
–
valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
–
40
1.5.
–
valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
–
valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
–
20
2.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:
2.1.
–
visa Lietuvos Respublikos teritorija
visa Lietuvos Respublikos teritorija
visa Lietuvos Respublikos teritorija
–
100
2.2.
–
teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų
apygarda
teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų
teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų
80
2.3.
–
teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų
apylinkė
teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų
teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų
60
2.4.
–
teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų
–
teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų
teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų
40
2.5.
–
teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų arba viena įstaigų sistema
–
teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų arba viena įstaigų sistema
teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų
20
3.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos dydis, santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais:
3.1.
–
–
–
vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja ne mažiau kaip 3 pakopų pavaldžių subjektų sistemai arba funkcinis vadovavimas keliose valdymo srityse
–
100
3.2.
–
–
–
vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 2 pakopų pavaldžių subjektų sistemai arba įstaiga, kurioje dirba daugiau kaip 1 000 valstybės tarnautojų
–
80
3.3.
–
–
–
vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 1 pakopos pavaldžių subjektų sistemai arba funkcinis vadovavimas vienoje valdymo srityje
–
60
3.4.
–
–
–
dalinis funkcinis vadovavimas
–
40
3.5.
–
–
–
valstybės institucija ar įstaiga neturi pavaldžių subjektų
–
20
4.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe:
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x≥260) II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x≥200) III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200>x)
II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų
Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos.
Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės
1. Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei.
2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse.
3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:
1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;
2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);
3) kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;
4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas.
4. Valstybės politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas).
5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams).
6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą).
7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą).
8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.
Priedo pakeitimai:
Nr. XIII-1789, 2018-12-18, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21118
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr. 75-2270 (2000 09 07)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr. 85-2573 (2000 10 11)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2845 (2000 10 31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr. 102-3213 (2000 11 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69, 71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr. 105-3312 (2000 12 08)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3585 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr. 111-3586 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr. 37-1231 (2001 05 02)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26, 29, 31, 43, 44, 50, 55, 56, 59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr. 63-2278 (2001-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-525, 2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-564, 2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-648, 2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-797, 2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-815, 2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 15, 16, 27, 59 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-856, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-855, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708 (2002-05-04)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d., išskyrus šio įstatymo 2, 21, ir 22 straipsnius, kurie įsigalioja nuo gegužės 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1044, 2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1197, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5192 (2002-12-06)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1254, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5541 (2002-12-24)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1284, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 10 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1328, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 10 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 25 d.
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1426, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 9 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 9, 14, 15, 16, 29, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 7, 16, 17, 19, 39, 41, 42, 43, 44, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1815, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4993 (2003-11-28)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1856, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 14, 16, 22 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1926, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 8, 10, 12 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 8 (2004-01-15)
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2034, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1180 (2004-03-07)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2286, 2004-06-17, Žin., 2004, Nr. 104-3827 (2004-07-03)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 8, 15, 16, 17, 22, 25, 30, 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2502, 2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5940 (2004-11-09)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2536, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO, DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 6, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27, 30, 34, 35, 36, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 16(1) IR 31(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
56 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso praradimo pagrindai
1. Valstybės tarnautojas, praradęs
valstybės tarnautojo statusą, yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos. Valstybės
tarnautojas praranda valstybės tarnautojo statusą, kai:
1) atsistatydina
savo noru;
2) (neteko galios);
3) nesutinka su
pareigų pažeminimu dėl nepatenkinamo jo tarnybinės veiklos įvertinimo;
4) išrenkamas ar
paskiriamas į šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytas pareigas,
išrenkamas Seimo ar savivaldybės tarybos nariu (taikoma savivaldybės
kontrolieriui ir savivaldybės administracijos tarnautojams, išrinktiems
tos pačios savivaldybės tarybos nariais, ir Vyriausybės atstovui, išrinktam
tarybos nariu tos savivaldybės, kurios administracinę priežiūrą jis vykdo),
paskiriamas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų
teisėju, prokuratūros pareigūnu, valstybės kontrolieriumi, Lietuvos banko
valdybos pirmininku, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar kitu tarnautoju, Seimo
kontrolieriumi, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių
apsaugos kontrolieriumi ar į kitas pareigas, nurodytas šio įstatymo 4
straipsnio 3 dalyje (išskyrus 6, 7, 8 ir 9 punktus), arba skiriamas dirbti
tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuvos Respublika;
5) praranda Lietuvos
Respublikos pilietybę;
6) gauna
tarnybinę nuobaudą - atleidžiamas iš valstybės tarnybos;
7) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų
nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;
8) įsiteisėja
teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo
pareigų;
9) paaiškėja,
kad stojant į valstybės tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;
10) paaiškėja,
kad stojant į valstybės tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys
tikrovės duomenys, dėl kurių jis negalėjo būti priimtas į valstybės tarnybą;
11) sukanka 62 metų ir 6 mėnesių amžių
ar baigiasi tarnybos pratęsimo terminas. Valstybės institucijos ar įstaigos
vadovas (savivaldybėse – administratorius ar savivaldybės kontrolierius)
prireikus gali pratęsti šį amžių sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą. Apie
būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo
funkciją atliekančiai įstaigai. Šis punktas netaikomas politinio (asmeninio)
pasitikėjimo, pakaitiniams ir ūkines ar technines funkcijas atliekantiems
paslaugų valstybės tarnautojams;
12) nedirba dėl laikino nedarbingumo
daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip
šimtą keturiasdešimt dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose
nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
13) pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar jo vadovaujama įstaiga liaujasi
egzistavusi dėl reorganizavimo ar likvidavimo (taikoma tik įstaigos vadovui);
14) pasibaigia
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio valstybės
politiko įgaliojimai ar kadencija arba valstybės tarnautojas praranda valstybės
politiko pasitikėjimą, arba kai panaikinama politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojo pareigybė;
15) pasibaigia
pakaitinio valstybės tarnautojo paskyrimo laikas;
16) išeina
atostogų dėl asmeninių aplinkybių;
17) valstybės
tarnautojo tarnybinė veikla nepatenkinamai įvertinama 3 metus iš eilės;
18) pašaukiama į
būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
19) įsiteisėja
teismo sprendimas, kuriuo valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės
vadovo sprendimas dėl valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą
pripažįstamas neteisėtu. Atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama 3 mėnesių
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;
20) paaiškėja, kad
priimant į valstybės tarnybą buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių
pažeidimų neįmanoma pašalinti. Atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama 3
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;
21) sudaroma
darbo sutartis eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įmonėje ar viešojoje
įstaigoje, reorganizuotoje iš valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurioje jis
tarnavo;
22) rezervinis valstybės tarnautojas
atsistatydina;
23) rezervinis valstybės tarnautojas per
6 mėnesius neperkeliamas į kitas pareigas valstybės tarnyboje;
24) jo tarnybinė veikla įvertinta
nepatenkinamai.
2. Dėl šio straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodytos priežasties valstybės tarnautojo statusas prarandamas ne mažiau kaip
10 metų. Praėjus 10 metų, asmuo gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio
įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Dėl šio
straipsnio 1 dalies 7, 9
ir 10 punktuose nurodytų priežasčių valstybės tarnautojo statusas prarandamas
visam laikui.
4. Karjeros
valstybės tarnautoją atleidus iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio 1 dalies 2 ir 11
punktuose nurodytų priežasčių, asmuo gali sugrįžti į valstybės tarnybą ir
dirbti pakaitiniu, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju arba
ūkines ar technines funkcijas atliekančiu valstybės tarnautoju.
5. Jeigu
valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio 1 dalies 12
punkte nurodytos priežasties, asmuo gali Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į valstybės tarnybą, kai
sveikatos būklė pagerėja ir jis gali atlikti valstybės tarnautojo pareigas.
6. Asmuo, atleistas iš valstybės
tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 8, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 22,
23 ir 24 punktus, gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio įstatymo ar kitų
teisės aktų nustatyta tvarka. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojui ar įstaigos vadovui, atleistam iš valstybės tarnybos pagal šio
straipsnio 1 dalies 1, 13 ar 14 punktus, taikomos šio straipsnio 7 dalies
nuostatos.
7. Asmuo,
atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 4, 13, 14, 16, 18
ir
21 punktus, taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas
ar įstaigos vadovas, atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1
dalies 1 punktą, gali atkurti valstybės tarnautojo statusą.
8. Nėščia
moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1 dalies 12,
17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais. Motina, auginanti vaiką iki 3
metų (jei nėra motinos – tėvas ar globėjas, auginantis vaiką iki tokio pat
amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1 dalies
12, 17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais.
9. Atleidimo iš
valstybės tarnybos tvarką nustato Vyriausybė.
10. Skundai dėl
valstybės tarnautojo statuso praradimo nagrinėjami Administracinių bylų
teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNYBOS
VALDYMAS
57 straipsnis.
Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
1. Valstybės
tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės
tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas.
2. Vyriausybė
atlieka šias valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas:
1) teikiamame
Seimui tvirtinti planuojamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato lėšas valstybės
institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui - pareiginėms
algoms, priedams, priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas valstybės
tarnautojams skatinti, mokyti ir kvalifikacijai kelti;
2) nustato
valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių valstybės tarnautojų pareigybių
lygius bei kategorijas, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojų pareigybes;
3) nustato
valstybės institucijų ir įstaigų tipinę struktūrą bei padalinių personalo
skaičiaus normatyvus;
4) nustato
valstybės tarnautojų mokymo proceso organizavimo tvarką;
5) atlieka kitas
įstatymų nustatytas valstybės tarnybos valdymo funkcijas.
3. Už valstybės
tarnybą atsakingas ministras atlieka šias funkcijas:
1) rengia ir teikia Vyriausybei su
valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus, atlieka galiojančių ir
naujai parengtų teisės aktų projektų, susijusių su valstybės tarnyba,
ekspertizę, teikia jų rengėjams ar Vyriausybei pasiūlymus dėl jų pakeitimų ar
papildymų;
2) organizuoja
šio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų vykdymo kontrolę, siūlo
sustabdyti, pakeisti ar panaikinti ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį priimtus
valstybės institucijų ir įstaigų, išskyrus statutinių įstaigų ir savivaldybių
vadovų, sprendimus, prieštaraujančius šiam įstatymui, kitiems valstybės
tarnautojo statusą nustatantiems teisės aktams. Jeigu valstybės institucijos ar
įstaigos vadovas per 1 mėnesį nepakeičia ar nepanaikina šių sprendimų,
kreipiasi į Administracinių ginčų komisiją arba apskundžia juos teismui;
3) tvirtina
Valstybės tarnautojų pareigybių (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojų pareigybių) pavyzdinį sąrašą;
4) tvirtina
Valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių personalo tarnybų pavyzdinius
nuostatus;
5) nustato valstybės tarnautojų
priesaikos priėmimo tvarką;
6) tvirtina
tarnybos vertinimo komisijų pavyzdinius nuostatus;
7) nustato
atostogų dėl asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką;
8) atlieka kitas
įstatymų, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas.
4. Valstybės tarnybos
tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas:
1) organizuoja valstybės tarnautojų
registro tvarkymą;
2) atlieka kitas
šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
58
straipsnis. Vyriausybei neatskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymas
1. Vyriausybei
neatskaitingose institucijose ir įstaigose už šio įstatymo ir su juo
susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą yra atsakingi:
1) Seimo
kanceliarijoje ir Prezidentūroje - kanceliarijų (įstaigų) vadovai;
2)
Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme - šių teismų
kancleriai;
3) kituose
teismuose, prokuratūroje, Valstybės saugumo departamente, Specialiųjų tyrimų
tarnyboje, Valstybės kontrolėje, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir vyrų
lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
tarnyboje, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose - šių
institucijų ir įstaigų vadovai.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys personalo valdymą organizuoja per
personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamų institucijų ar
įstaigų personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
59
straipsnis. Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų
personalo
valdymas
1. Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalą valdo:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės
tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;
4) Vyriausybės
kancleris;
5) Vyriausybės
sekretorius ir ministerijų sekretoriai.
2. Vyriausybė,
atlikdama ministerijų, jai atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) nustato
planuojamiems biudžetiniams metams ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų valstybės
tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;
2) atlieka kitas
įstatymų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
3. Už valstybės
tarnybą atsakingas ministras, atlikdamas ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) tvirtina
pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų pavyzdinius nuostatus;
2) tvirtina
Personalo valdymo tarybos nuostatus;
3) atlieka kitas
šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, susijusias su ministerijų, Vyriausybei atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymą
reglamentuojančiais teisės aktais.
4. Valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) organizuoja
pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
2) tvirtina
atrankos į valstybės tarnybą egzaminų programas;
3) tvirtina
pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų sudėtis;
4) pretendentų į
valstybės tarnybą atrankos komisijos teikimu skiria pretendentą į valstybės
tarnybą stažuotoju eiti pareigas konkrečioje institucijoje ar įstaigoje;
5) organizuoja
valstybės tarnautojų įvadinį mokymą;
6) koordinuoja
valstybės tarnautojų tęstinį kvalifikacijos kėlimą;
7) (neteko
galios);
8) atlieka kitas
šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
5. Vyriausybės
kancleris:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei Ministro Pirmininko
aparato personalo valdymą;
2) atlieka kitas
Vyriausybės įstatymo nustatytas personalo valdymo funkcijas;
3) personalo
valdymą organizuoja per Vyriausybės kanceliarijos personalo tarnybą, o šios
veiklą reglamentuoja personalo tarnybos nuostatai.
6. Vyriausybės
sekretorius atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo, su juo susijusių teisės aktų vykdymą, taip pat Vyriausybės
kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, apskričių administracijų ir joms
atskaitingų institucijų bei įstaigų
personalo valdymą, organizuoja jų personalo valdymą;
2) personalo
valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus, ministerijų sekretorius ir
personalo tarnybas, o šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų
nuostatai.
7. Ministerijos
sekretorius atlieka šias ministerijos ir jai atskaitingų įstaigų personalo
valdymo funkcijas:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei atitinkamos
ministerijos, įstaigų prie ministerijos personalo valdymą, organizuoja jų
personalo valdymą;
2) personalo
valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus ir personalo tarnybas, o šių
tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
60 straipsnis.
Personalo valdymas savivaldybėse
1.
Personalo valdymą savivaldybėse atlieka:
1)
savivaldybės taryba;
2)
savivaldybės meras (jei sudaroma savivaldybės valdyba, - valdyba);
3)
savivaldybės administratorius, savivaldybės kontrolierius.
2. Savivaldybės
taryba, atlikdama personalo valdymo funkcijas:
1)
tvirtindama savivaldybės biudžetą, kasmet numato lėšas savivaldybės tarnautojų
darbo užmokesčiui - pareiginėms algoms, priedui už valstybės tarnybos stažą,
priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas savivaldybės tarnautojams skatinti,
mokyti ir kelti kvalifikaciją;
2)
kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus.
3. Savivaldybės valdyba (meras), atlikdamas personalo valdymo
funkcijas:
1) kasmet nustato savivaldybės tarnautojų skaičių pagal valstybės
tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;
2) nustato priemokų ir premijos už labai gerus tarnybos rezultatus dydį bei jų skyrimo
tvarką;
3) tvirtina savivaldybės tarnautojų pareigybių sąrašą;
4) tvirtina stojamųjų į valstybės tarnybą egzaminų papildomus
klausimus, susijusius su savivaldybės veiklos ypatumais;
5) tvirtina tarnybos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį.
4.
Už šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą ir su juo susijusių teisės aktų
vykdymą bei savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų personalo
valdymą yra atsakingas administratorius, kontrolieriaus tarnybos - savivaldybės
kontrolierius. Atlikdami savivaldybės personalo valdymo funkciją, jie:
1)
skelbia priėmimą į valstybės tarnybą;
2)
organizuoja pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
3)
sudaro pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijas;
4)
pretendentą į valstybės tarnybą skiria stažuotoju ar bandomajam laikotarpiui
eiti konkrečias pareigas;
5)
stažuotojus ar asmenis, paskirtus bandomajam laikotarpiui, skiria karjeros
tarnautojais į einamas pareigas;
6)
organizuoja savivaldybės tarnautojų įvadinį mokymą ir tęstinį kvalifikacijos
kėlimą;
7)
skiria tarnybines nuobaudas;
8)
atlieka kitas teisės aktų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
5. Personalo valdymą administratorius organizuoja per savivaldybės
administracijos personalo tarnybą ir savivaldybės įstaigų vadovus, o
savivaldybės kontrolierius - per savivaldybės administracijos personalo
tarnybą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
61
straipsnis. Valstybės tarnautojų registras
1.
Valstybės tarnautojų registras steigiamas ir tvarkomas Valstybės registrų
įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2.
Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie visų šio įstatymo
nustatytų grupių valstybės tarnautojus jų asmens bylų duomenų pagrindu.
3.
Valstybės tarnautojų asmens bylos tvarkomos Asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
PEREINAMOJO
LAIKOTARPIO NUOSTATOS
62
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso įgijimas
1. Asmenys, kuriems taikomas šis įstatymas, valstybės tarnautojo
statusą įgyja per 5 darbo dienas po šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu per šį
laiką jie raštu neatsisako tapti valstybės tarnautojais. Šio straipsnio 2, 3 ir
7 dalyse nurodyto reorganizavimo atveju valstybės tarnautojo statusas įgyjamas
nuo valstybės ar savivaldybės įmonės reorganizavimo į valstybės ar savivaldybės
įstaigą dienos. Su asmeniu, kuris pasikeitus darbo sąlygoms raštu atsisako
įgyti šio įstatymo nustatytą valstybės tarnautojo statusą, iki šio įstatymo įsigaliojimo
ar šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto reorganizavimo dienos sudaryta
darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu. Jeigu per
nustatytą laiką asmuo dėl pateisinamos priežasties negalėjo pareikšti apie savo
nesutikimą tapti valstybės tarnautoju, jis privalo tai padaryti per 5 dienas po
to, kai pateisinama priežastis išnyksta.
2. B lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo
taikomas Valdininkų įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių,
reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys
Viešojo administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys
pagal neterminuotas darbo sutartis, tampa karjeros valstybės tarnautojais.
3.
B lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas
Valdininkų įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių,
reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys
Viešojo administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys
pagal terminuotas darbo sutartis, tampa pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jie
turi teisę eiti pareigas, kol pasibaigs darbo sutartyje numatytas terminas.
Terminui pasibaigus ar anksčiau šie asmenys gali dalyvauti atviruose
konkursuose karjeros valstybės tarnautojų pareigoms eiti šio įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka. Šiems asmenims tapus stažuotojais, laikas, kurį
jie ėjo ankstesnes pareigas, įskaitomas į stažuotės ar bandomąjį laikotarpį.
4.
A lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas
Valdininkų įstatymas, tampa politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojais.
5.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai tampa valstybės tarnautojais –
įstaigų vadovais. Jų valstybės tarnybos santykiai įteisinami aukštesnės
institucijos ar įstaigos vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas, – asmens,
atsakingo už personalo valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami
įstaigų vadovais šių įstaigų steigimo dokumentuose, įstatuose (nuostatuose) ar
kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytam – ne
trumpesniam negu 4 metų ir ne ilgesniam negu 5 metų – laikotarpiui
(kadencijai), kurio pradžia yra Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo data,
bet ne ilgiau, negu jie sukaks 62 metus ir 6 mėnesius. Įstaigų vadovų, kurie
sukaks 62 metus ir 6 mėnesius kadencijos laikotarpiu, tarnyba gali būti
pratęsta ne ilgesniam laikotarpiui, negu nustatyta vadovo kadencijos trukmė.
Dėl įstaigų vadovų tarnybos pratęsimo sprendžia šio įstatymo 16 straipsnio 4
dalyje nurodyti asmenys, skiriantys įstaigų vadovus į pareigas.
6.
Valstybės institucijų ar įstaigų darbuotojai, atliekantys viešojo
administravimo funkcijas, gaunantys atlyginimą iš valstybės ar kitų biudžetų,
valstybės fondų ar kitų valstybės lėšų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, tampa:
1)
darbuotojai, su kuriais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys,
atsižvelgiant į jų darbo pobūdį - karjeros valstybės tarnautojais arba įstaigų
vadovais;
2)
darbuotojai, su kuriais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys -
pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jiems galioja šio straipsnio 2 dalies
nuostatos.
7. Valstybės institucijų, įstaigų ar savivaldybių administracijų bei
kitų savivaldybių įstaigų darbuotojai, taip pat valstybės ar savivaldybių
įmonių, reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai,
atliekantys ūkines ar technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas
ir dirbantys pagal
neterminuotas ar terminuotas darbo sutartis, tampa paslaugų valstybės
tarnautojais.
8. Darbo sutartys, sudarytos su viešojo administravimo valstybės
tarnautojais, netenka galios. Darbo santykiai tęsiasi kaip valstybės tarnybos
santykiai. Valstybės tarnybos santykiai įteisinami institucijos ar įstaigos
vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas - asmens, atsakingo už personalo
valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami į einamas pareigas
(atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, pareigybės
pavadinimas gali būti pakeistas, nekeičiant pareigybės funkcijų):
1) neterminuotam laikui (taikoma karjeros valstybės tarnautojams);
2) ankstesnėse darbo sutartyse nustatytam terminui (taikoma politinio
(asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams);
3) terminui, kuris nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma
viešojo administravimo įstaigų vadovams).
9. Darbo sutartys, sudarytos su paslaugų valstybės tarnautojais:
1) valstybės tarnautojų sutikimu gali būti pakeičiamos, jei keičiamas
(patikslinamas atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių
sąrašą) pareigybės pavadinimas, nekeičiant pareigybės funkcijų, ar darbo
apmokėjimo sąlygos;
2) valstybės tarnautojų sutikimu pakeičiamos į terminuotas darbo
sutartis. Jų terminas nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešųjų
paslaugų įstaigų, išskyrus mokslo ir studijų institucijų, vadovams);
3) nutraukiamos vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu (taikoma
valstybės tarnautojams, kurie nesutinka dirbti pasikeitus darbo sąlygoms -
pakeisti darbo sutartis, kaip nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose - ir apie
savo nesutikimą raštu pareiškia institucijos ar įstaigos vadovui).
10.
Viešojo administravimo valstybės tarnautojams ankstesnės darbo apmokėjimo
sąlygos lieka galioti iki 2001 m. spalio 1 d., o paslaugų valstybės
tarnautojams – iki 2002 m. liepos 1 d.
11. Su valstybės tarnautojais, kurie dėl šio įstatymo 68 straipsnio 5
dalyje nurodytos priežasties praranda viešojo administravimo valstybės
tarnautojo statusą ir tampa paslaugų valstybės tarnautojais, sudaromos darbo
sutartys Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka.
12.
Pasikeitus valstybės tarnautojo pareigybės statusui (kai valstybės tarnautojo,
pagal šio įstatymo 15 straipsnį ar pagal 62 straipsnio 4 dalį tapusio politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, pareigybė buvo įrašyta į šio
įstatymo 2 priedėlį arba kai pareigybė perkeliama iš 1 priedėlio į 2 priedėlį
arba iš 2 priedėlio į 1 priedėlį), einančio šias pareigas asmens tarnybos
santykiai tęsiasi – jis tampa atitinkamai karjeros valstybės tarnautoju,
įstaigos vadovu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. Jo
tarnybos santykiai įteisinami asmenų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 7
dalyje (karjeros valstybės tarnautojams), 15 straipsnio 2 dalyje (politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams) ar 62 straipsnio 5 dalyje
(įstaigų vadovams), įsakymu (potvarkiu). Politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojai, šioje dalyje nurodytu būdu tapę
savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojais ar viešojo
administravimo įstaigos vadovais ir išrinkti tos pačios savivaldybės tarybos
nariais, turi apsispręsti dėl tolesnės tarnybos. Apsisprendę tęsti valstybės
tarnybą asmenys turi pareiškimu kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl
atsistatydinimo iš savivaldybės tarybos narių. Asmenys, Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikę pareiškimo,
praranda valstybės tarnautojo statusą pagal Valstybės tarnybos
įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
63
straipsnis. Pareigybių priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms
1. Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo
valstybės tarnautojų pareigybės suklasifikuojamos pagal šio įstatymo 7 ir 8
straipsnių nuostatas.
2.
Suklasifikuotų pareigybių sąrašai, patvirtinti šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatytų institucijų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo perduodami Vidaus reikalų ministerijai bei Valstybės
tarnautojų registrui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
61 straipsnis.
Valstybės tarnautojų registras
1. Valstybės
tarnautojų registras steigiamas ir tvarkomas Valstybės registrų įstatymo, kitų
teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Valstybės
tarnautojų registre kaupiami duomenys apie visų šio įstatymo nustatytų grupių
valstybės tarnautojus jų asmens bylų duomenų pagrindu.
3. Valstybės
tarnautojų asmens bylos tvarkomos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo,
kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
PEREINAMOJO
LAIKOTARPIO NUOSTATOS
62 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso įgijimas
1. Asmenys,
kuriems taikomas šis įstatymas, valstybės tarnautojo statusą įgyja per 5 darbo
dienas po šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu per šį laiką jie raštu neatsisako
tapti valstybės tarnautojais. Šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto
reorganizavimo atveju valstybės tarnautojo statusas įgyjamas nuo valstybės ar
savivaldybės įmonės reorganizavimo į valstybės ar savivaldybės įstaigą dienos.
Su asmeniu, kuris pasikeitus darbo sąlygoms raštu atsisako įgyti šio įstatymo
nustatytą valstybės tarnautojo statusą, iki šio įstatymo įsigaliojimo ar šio
straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto reorganizavimo dienos sudaryta darbo
sutartis nutraukiama vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu. Jeigu per nustatytą
laiką asmuo dėl pateisinamos priežasties negalėjo pareikšti apie savo
nesutikimą tapti valstybės tarnautoju, jis privalo tai padaryti per 5 dienas po
to, kai pateisinama priežastis išnyksta.
2. B lygio
valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų
įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų
įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į
valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys Viešojo administravimo
įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys pagal neterminuotas
darbo sutartis, tampa karjeros valstybės tarnautojais.
3. B lygio
valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų
įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų
įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į
valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys Viešojo
administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys pagal
terminuotas darbo sutartis, tampa pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jie turi
teisę eiti pareigas, kol pasibaigs darbo sutartyje numatytas terminas. Terminui
pasibaigus ar anksčiau šie asmenys gali dalyvauti atviruose konkursuose
karjeros valstybės tarnautojų pareigoms eiti šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka. Šiems asmenims tapus stažuotojais, laikas, kurį jie ėjo
ankstesnes pareigas, įskaitomas į stažuotės ar bandomąjį laikotarpį.
4. A lygio
valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų
įstatymas, tampa politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais.
5. Valstybės ir
savivaldybių įstaigų vadovai tampa valstybės tarnautojais – įstaigų vadovais.
Jų valstybės tarnybos santykiai įteisinami aukštesnės institucijos ar įstaigos
vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas, – asmens, atsakingo už personalo
valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami įstaigų vadovais šių
įstaigų steigimo dokumentuose, įstatuose (nuostatuose) ar kituose jų veiklą
reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytam – ne trumpesniam negu 4 metų ir
ne ilgesniam negu 5 metų – laikotarpiui (kadencijai), kurio pradžia yra
Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo data, bet ne ilgiau, negu jie sukaks
62 metus ir 6 mėnesius. Įstaigų vadovų, kurie sukaks 62 metus ir 6 mėnesius
kadencijos laikotarpiu, tarnyba gali būti pratęsta ne ilgesniam laikotarpiui,
negu nustatyta vadovo kadencijos trukmė. Dėl įstaigų vadovų tarnybos pratęsimo
sprendžia šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, skiriantys
įstaigų vadovus į pareigas.
6. Valstybės
institucijų ar įstaigų darbuotojai, atliekantys viešojo administravimo
funkcijas, gaunantys atlyginimą iš valstybės ar kitų biudžetų, valstybės fondų
ar kitų valstybės lėšų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų
įstatymas nebuvo taikomas, tampa:
1) darbuotojai,
su kuriais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys, atsižvelgiant į jų
darbo pobūdį - karjeros valstybės tarnautojais arba įstaigų vadovais;
2) darbuotojai,
su kuriais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys - pakaitiniais valstybės
tarnautojais. Jiems galioja šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
7. Valstybės
institucijų, įstaigų ar savivaldybių administracijų bei kitų savivaldybių
įstaigų darbuotojai, taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į
valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys ūkines ar
technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas ir dirbantys pagal neterminuotas ar terminuotas darbo
sutartis, tampa paslaugų valstybės tarnautojais.
8. Darbo sutartys,
sudarytos su viešojo administravimo valstybės tarnautojais, netenka galios.
Darbo santykiai tęsiasi kaip valstybės tarnybos santykiai. Valstybės tarnybos
santykiai įteisinami institucijos ar įstaigos vadovo (jei vadovas yra valstybės
politikas - asmens, atsakingo už personalo valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie
tarnautojai skiriami į einamas pareigas (atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės
tarnautojų pareigybių sąrašą, pareigybės pavadinimas gali būti pakeistas, nekeičiant
pareigybės funkcijų):
1) neterminuotam
laikui (taikoma karjeros valstybės tarnautojams);
2) ankstesnėse
darbo sutartyse nustatytam terminui (taikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo
ir pakaitiniams valstybės tarnautojams);
3) terminui, kuris
nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešojo administravimo įstaigų
vadovams).
9. Darbo sutartys,
sudarytos su paslaugų valstybės tarnautojais:
1) valstybės
tarnautojų sutikimu gali būti pakeičiamos, jei keičiamas (patikslinamas
atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą) pareigybės
pavadinimas, nekeičiant pareigybės funkcijų, ar darbo apmokėjimo sąlygos;
2) valstybės
tarnautojų sutikimu pakeičiamos į terminuotas darbo sutartis. Jų terminas
nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešųjų paslaugų įstaigų,
išskyrus mokslo ir studijų institucijų, vadovams);
3) nutraukiamos
vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu (taikoma valstybės tarnautojams, kurie
nesutinka dirbti pasikeitus darbo sąlygoms - pakeisti darbo sutartis, kaip nurodyta
šios dalies 1 ir 2 punktuose - ir apie savo nesutikimą raštu pareiškia
institucijos ar įstaigos vadovui).
10. Viešojo administravimo
valstybės tarnautojams ankstesnės darbo apmokėjimo sąlygos lieka galioti iki
2001 m. spalio 1 d., o paslaugų valstybės tarnautojams – iki 2002 m. liepos 1
d.
11. Su valstybės
tarnautojais, kurie dėl šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalyje nurodytos
priežasties praranda viešojo administravimo valstybės tarnautojo statusą ir
tampa paslaugų valstybės tarnautojais, sudaromos darbo sutartys Darbo sutarties
įstatymo nustatyta tvarka.
12. Pasikeitus
valstybės tarnautojo pareigybės statusui (kai valstybės tarnautojo, pagal šio
įstatymo 15 straipsnį ar pagal 62 straipsnio 4 dalį tapusio politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, pareigybė buvo įrašyta į šio
įstatymo 2 priedėlį arba kai pareigybė perkeliama iš 1 priedėlio į 2 priedėlį
arba iš 2 priedėlio į 1 priedėlį), einančio šias pareigas asmens tarnybos
santykiai tęsiasi – jis tampa atitinkamai karjeros valstybės tarnautoju,
įstaigos vadovu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. Jo
tarnybos santykiai įteisinami asmenų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 7
dalyje (karjeros valstybės tarnautojams), 15 straipsnio 2 dalyje (politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams) ar 62 straipsnio 5 dalyje
(įstaigų vadovams), įsakymu (potvarkiu). Politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojai, šioje dalyje nurodytu būdu tapę
savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojais ar viešojo
administravimo įstaigos vadovais ir išrinkti tos pačios savivaldybės tarybos
nariais, turi apsispręsti dėl tolesnės tarnybos. Apsisprendę tęsti valstybės
tarnybą asmenys turi pareiškimu kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl
atsistatydinimo iš savivaldybės tarybos narių. Asmenys, Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikę pareiškimo,
praranda valstybės tarnautojo statusą pagal Valstybės tarnybos
įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
Nr.
IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
63 straipsnis.
Pareigybių priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms
1. Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo
valstybės tarnautojų pareigybės suklasifikuojamos pagal šio įstatymo 7 ir 8
straipsnių nuostatas.
2.
Suklasifikuotų pareigybių sąrašai, patvirtinti šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatytų institucijų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo perduodami Vidaus reikalų ministerijai bei Valstybės
tarnautojų registrui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
64 straipsnis. Valstybės tarnautojų
priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms
1. Suklasifikavus pareigybes pagal grupes, lygius
ir kategorijas, kiekvienas valstybės tarnautojas priskiriamas tam tikrai
grupei, lygiui ir kategorijai.
2. Valstybės tarnautojai, kurie neturi einamos
pareigybės lygiui būtino išsilavinimo, tokį išsilavinimą privalo įgyti per 5
metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
3. Valstybės tarnautojai, kurie šio straipsnio 2
dalyje nurodytu laikotarpiu eina pareigas, neturėdami reikiamo išsilavinimo,
negali dalyvauti konkursuose aukštesnėms pareigoms.
4. Valstybės tarnautojai, kurie per šio straipsnio 2
dalyje nurodytą laiką neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš valstybės
tarnybos pagal šio įstatymo 68 straipsnio 4 dalies 1 punktą.
5. Šio straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos netaikomos
valstybės tarnautojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau
kaip 5 metai.
6. Valstybės
tarnautojai, kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo viešojo administravimo
karjeros valstybės tarnautojais, tačiau jų atliekamos funkcijos neatitinka
einamų pareigų aprašyme ir šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytos
viešojo administravimo veiklos, praranda viešojo administravimo karjeros
valstybės tarnautojo statusą pagal šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalį.
65 straipsnis. Neteko galios
nuo 2002 m. gegužės 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-856,
2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)
66
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas
1.
Asmenys, kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojais, pasibaigus juos pasirinkusių valstybės
politikų kadencijai ar įgaliojimams, taip pat valstybės politikai,
pasibaigus jų paskyrimo ar išrinkimo laikui, turi teisę Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į iki paskyrimo A lygio
valdininkais eitas pareigas, į iki paskyrimo ar išrinkimo šio įstatymo 2
straipsnio 23 dalyje nurodytais valstybės politikais eitas ar, nesant
galimybės, kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, kurios šio įstatymo
ar kitų teisės aktų priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigoms.
Asmenims, kurie iki paskyrimo A lygio valdininkais nėjo pareigų, šiuo įstatymu
ar kitais teisės aktais priskiriamų karjeros valstybės tarnautojų pareigoms,
šio įstatymo 21 straipsnio 14 punkte ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama
apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio 3 mėnesių dydžio kompensacija, jie
netenka valstybės tarnautojo statuso ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
2.
Asmenys, ne vėliau kaip prieš 2 metus iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Darbo
sutarties įstatymą nutraukę neterminuotą darbo sutartį su valstybės institucija,
įstaiga ar savivaldybe šalių susitarimu ar darbuotojo pareiškimu arba
kai neterminuota darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva be
darbuotojo kaltės, jei prieš sutarties nutraukimą darbuotojai turėjo ne mažesnį
kaip 3 metų darbo valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje stažą,
2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo gali dalyvauti šio įstatymo 23
straipsnyje nurodytuose konkursuose valstybės tarnautojo pareigoms.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
66 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas
1. Asmenys,
kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojais, pasibaigus juos pasirinkusių valstybės politikų
kadencijai ar įgaliojimams, taip pat valstybės politikai, pasibaigus jų
paskyrimo ar išrinkimo laikui, turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į iki paskyrimo A lygio valdininkais
eitas pareigas, į iki paskyrimo ar išrinkimo šio įstatymo 2 straipsnio 23
dalyje nurodytais valstybės politikais eitas ar, nesant galimybės, kitas to
paties lygio ir kategorijos pareigas, kurios šio įstatymo ar kitų teisės aktų
priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigoms. Asmenims, kurie iki
paskyrimo A lygio valdininkais nėjo pareigų, šiuo įstatymu ar kitais teisės
aktais priskiriamų karjeros valstybės tarnautojų pareigoms, šio įstatymo 21
straipsnio 14 punkte ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama
apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio 3 mėnesių dydžio kompensacija, jie
netenka valstybės tarnautojo statuso ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
2. Asmenys, ne
vėliau kaip prieš 2 metus iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Darbo sutarties
įstatymą nutraukę neterminuotą darbo sutartį su valstybės institucija, įstaiga
ar savivaldybe šalių susitarimu ar darbuotojo pareiškimu arba kai
neterminuota darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo
kaltės, jei prieš sutarties nutraukimą darbuotojai turėjo ne mažesnį kaip 3
metų darbo valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje stažą, 2
metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo gali dalyvauti šio įstatymo 23 straipsnyje
nurodytuose konkursuose valstybės tarnautojo pareigoms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
67 straipsnis.
Konkursų organizavimas
1. Iki
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys priėmimo į valstybės tarnybą
atvirų ir uždarų konkursų organizavimo tvarką, bet ne ilgiau kaip 3 metus nuo
šio įstatymo įsigaliojimo, konkursus rengia valstybės institucijos, įstaigos ir
savivaldybės už valstybės tarnybą atsakingo ministro nustatyta tvarka.
Konkursus organizuoja už personalo valdymą atsakingi asmenys.
2. Po šio įstatymo įsigaliojimo 3
metus uždaruose konkursuose, kuriuose paprastai dalyvauja tik karjeros
valstybės tarnautojai, taip pat gali dalyvauti ne mažiau kaip pusę kadencijos
atitarnavę ar kadenciją baigę įstaigų vadovai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojai, kurie prieš tapdami įstaigų vadovais arba politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais nebuvo karjeros valstybės
tarnautojai. Šiuo laikotarpiu jie gali siekti pareigų, kurios yra tos pačios ar
žemesnės kategorijos kaip ir įstaigos vadovo arba politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės.
3. Po šio
įstatymo įsigaliojimo 3 metus vietoj uždaro konkurso, kuriame paprastai
dalyvauja tik karjeros valstybės tarnautojai, gali būti rengiamas atviras konkursas,
jei dėl atviro konkurso konkrečioms pareigoms rengimo Vyriausybė priėmė
sprendimą.
4.
Iki bus parengtos atitinkamos Lietuvos viešojo administravimo instituto mokymo
programos ir pagal jas suteikta kvalifikacija, leidžianti asmenims pretenduoti
į Vyriausybės nurodytas pareigybes, bet ne ilgiau kaip 4 metus nuo šio įstatymo
įsigaliojimo, pretendentams į šias pareigybes reikalavimas būti išėjus Lietuvos
viešojo administravimo instituto atitinkamą mokymo programą (ar jai prilygintą)
nekeliamas. Dokumentas, liudijantis, kad ši mokymo programa išeita, ir
atitinkamų žinių turėjimas yra pretendento privalumas.
5.
Po šio įstatymo įsigaliojimo 3 metus valstybės tarnautojams, siekiantiems, kad
būtų paaukštintos pareigos, kurių kategorija yra aukštesnė už žemiausią tam
tikro lygio kategoriją, ar asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą ir
siekiantiems šių pareigų, reikalavimas būti išėjus valstybės tarnautojų
įvadinio mokymo programą nekeliamas. Dokumentas, liudijantis, kad ši mokymo
programa išeita, ir atitinkamų žinių turėjimas yra pretendento privalumas.
6. Šio įstatymo
12 straipsnio 2 dalyje nurodytą egzamino programą 3 metus po šio įstatymo
įsigaliojimo tvirtina:
1) valstybės
institucijose ir įstaigose – už personalo valdymą valstybės institucijoje ar
įstaigoje atsakingas asmuo;
2)
savivaldybės įstaigose – tų įstaigų vadovai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
68
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso praradimas
1. Sukakę
62 metus ir 6 mėnesius ir vyresnio amžiaus karjeros bei viešųjų paslaugų
valstybės tarnautojai baigia tarnybą ir atsistatydina iš pareigų ne vėliau kaip
per 2 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo. Valstybės
institucijos ar įstaigos vadovo (savivaldybėse – administratoriaus ar savivaldybės
kontrolieriaus) sutikimu jie turi teisę tęsti valstybės tarnybą. Apie būsimą
tarnybos pratęsimą vadovas privalo raštu pranešti valstybės tarnybos tvarkymo
funkciją atliekančiai įstaigai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti karjeros ar viešųjų paslaugų
valstybės tarnautojai, per nustatytą terminą neatsistatydinę iš pareigų, taip
pat valstybės tarnautojai, kurių tarnybos pratęsimo laikas, kaip nurodyta šio
straipsnio 1 dalyje, pasibaigė, praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra
atleidžiami iš valstybės tarnybos.
3. Viešojo
administravimo valstybės tarnautojai bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai
(švietimo įstaigų pedagogai, auklėtojai ir šių įstaigų vadovai), kurie buvo
SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB - toliau VSK) kadriniai
darbuotojai (išskyrus tuos VSK kadrinius darbuotojus, kurie,
dirbdami VSK, tyrė tik kriminalines bylas ir ne vėliau kaip kitą dieną po 1990
m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK, taip pat kiti asmenys, kuriems pagal
įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo
ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“ tarnybinės veiklos
apribojimai netaikomi), ir kurie iki Valstybės tarnybos įstatymo
įsigaliojimo neatsistatydino iš pareigų, praranda valstybės tarnautojo statusą
ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos nuo tos dienos, kai paaiškėja, kad
jiems yra taikytinas įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD,
NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“.
4. Valstybės tarnautojas taip pat praranda valstybės
tarnautojo statusą ir yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos, kai:
1) per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgyja
išsilavinimo, būtino tam tikro lygio pareigoms;
2) įvertinus
valstybės tarnautojo profesionalumą, pripažįstama, kad jis neatitinka
pareigybei keliamų reikalavimų, o valstybės tarnautojas nesutinka būti
perkeltas į žemesnes pareigas arba tokių laisvų pareigų nėra;
3) 2 metų
po Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo laikotarpiu panaikinus savivaldybę,
likvidavus ar reorganizavus valstybės instituciją ar įstaigą, savivaldybės
administraciją, jos padalinį ar kitą savivaldybės įstaigą, panaikinus pareigybę
ar sumažinus etatų skaičių, valstybės tarnautojas yra sukakęs 62 metus ir 6
mėnesius;
4)
pasibaigia šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodytas įstaigos vadovo
paskyrimo terminas, įskaitant tarnybos pratęsimo laiką tiems vadovams, kurių
tarnyba buvo pratęsta.
5.
Viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojai, kurių pareigybių
aprašymuose viešojo administravimo veikla nenumatyta, praranda viešojo
administravimo karjeros valstybės tarnautojo statusą ir tampa paslaugų
valstybės tarnautojais.
6. Nėščia
moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šiame straipsnyje nurodytais
pagrindais. Motina, auginanti vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvas arba
globėjas, auginantis vaiką iki tokio pat amžiaus), negali būti atleista iš
valstybės tarnybos šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais
pagrindais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
68 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso praradimas
1. Sukakę 62 metus ir 6 mėnesius ir
vyresnio amžiaus karjeros bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai baigia
tarnybą ir atsistatydina iš pareigų ne vėliau kaip per 2 metus nuo Valstybės
tarnybos įstatymo įsigaliojimo. Valstybės institucijos ar įstaigos vadovo
(savivaldybėse – administratoriaus ar savivaldybės kontrolieriaus) sutikimu jie
turi teisę tęsti valstybės tarnybą. Apie būsimą tarnybos pratęsimą vadovas
privalo raštu pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai
įstaigai.
2. Šio straipsnio
1 dalyje nurodyti karjeros ar viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai, per
nustatytą terminą neatsistatydinę iš pareigų, taip pat valstybės tarnautojai,
kurių tarnybos pratęsimo laikas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje,
pasibaigė, praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidžiami iš
valstybės tarnybos.
3. Viešojo
administravimo valstybės tarnautojai bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai
(švietimo įstaigų pedagogai, auklėtojai ir šių įstaigų vadovai), kurie buvo
SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB - toliau VSK) kadriniai
darbuotojai (išskyrus tuos VSK kadrinius darbuotojus, kurie,
dirbdami VSK, tyrė tik kriminalines bylas ir ne vėliau kaip kitą dieną po 1990
m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK, taip pat kiti asmenys, kuriems pagal
įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo
ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“ tarnybinės veiklos
apribojimai netaikomi), ir kurie iki Valstybės tarnybos įstatymo
įsigaliojimo neatsistatydino iš pareigų, praranda valstybės tarnautojo statusą
ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos nuo tos dienos, kai paaiškėja, kad
jiems yra taikytinas įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD,
NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“.
4. Valstybės tarnautojas taip pat praranda valstybės
tarnautojo statusą ir yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos, kai:
1) per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgyja
išsilavinimo, būtino tam tikro lygio pareigoms;
2) įvertinus valstybės tarnautojo
profesionalumą, pripažįstama, kad jis neatitinka pareigybei keliamų
reikalavimų, o valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į žemesnes
pareigas arba tokių laisvų pareigų nėra;
3) 2 metų po Valstybės tarnybos
įstatymo įsigaliojimo laikotarpiu panaikinus savivaldybę, likvidavus ar
reorganizavus valstybės instituciją ar įstaigą, savivaldybės administraciją,
jos padalinį ar kitą savivaldybės įstaigą, panaikinus pareigybę ar sumažinus
etatų skaičių, valstybės tarnautojas yra sukakęs 62 metus ir 6 mėnesius;
4) pasibaigia šio įstatymo 62
straipsnio 5 dalyje nurodytas įstaigos vadovo paskyrimo terminas, įskaitant
tarnybos pratęsimo laiką tiems vadovams, kurių tarnyba buvo pratęsta.
5. Viešojo
administravimo karjeros valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose
viešojo administravimo veikla nenumatyta, praranda viešojo administravimo
karjeros valstybės tarnautojo statusą ir tampa paslaugų valstybės tarnautojais.
6. Nėščia moteris negali būti
atleista iš valstybės tarnybos šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Motina,
auginanti vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvas arba globėjas, auginantis
vaiką iki tokio pat amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio
straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
70 straipsnis.
Su valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos nutraukimas
1. Per 6 mėnesius nuo
šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojai turi nutraukti šio įstatymo 22
straipsnyje nurodytą su valstybės tarnyba nesuderinamą veiklą arba
atsistatydinti iš pareigų valstybės tarnyboje. Tai netaikoma valstybės
tarnautojams, kurie laisvu nuo tarnybos metu verčiasi medicinos praktika, dirba
kultūros darbuotojo ar bendrojo lavinimo švietimo įstaigos pedagogo darbą
ir gauna už tai atlyginimą. Jie privalo nutraukti šią veiklą ne vėliau kaip per
3 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo.
2. Valstybės
tarnautojai, per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką nenutraukę su valstybės
tarnyba nesuderinamos veiklos ir neatsistatydinę iš pareigų, baudžiami
tarnybine nuobauda pagal šio įstatymo 40 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
71 straipsnis. Šio įstatymo
37 straipsnio įgyvendinimas
Šio
įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl valstybės tarnautojų mokymo
finansavimo įgyvendinamos ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio įstatymo
įsigaliojimo. Iki to laiko valstybės institucijos, įstaigos ir savivaldybės
privalo valstybės tarnautojų mokymui skirti tiek lėšų, kad jos, palyginti su
asignavimais valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, sudarytų ne mažiau kaip 1
procentą šių asignavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
72
straipsnis.
Šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas
1. Kasmetinių
atostogų trukmės didinimas įgyvendinamas per 5 metus Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2.
Valstybės tarnautojų, kurių kasmetinės atostogos pagal Valdininkų įstatymą buvo
ilgesnės negu šio įstatymo nustatyta minimali 28 dienų trukmė, kasmetinių
atostogų trukmė nesikeičia tol, kol susilygina su šio įstatymo nustatyta
kasmetinių atostogų trukme.
73
straipsnis. Drausminių procedūrų ir nuobaudų taikymas
Drausminė
atsakomybė už darbo drausmės pažeidimus, padarytus iki šio įstatymo
įsigaliojimo, taikoma pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo
įsigaliojimo.
74
straipsnis. Darbo ginčų nagrinėjimas ir sprendimas
Iki šio įstatymo
įsigaliojimo kilę darbo ginčai, kurių šalys yra esami ir buvę valstybės
tarnautojai, nagrinėjami pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo
įsigaliojimo.
72 straipsnis. Šio
įstatymo 50 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas
1. Kasmetinių
atostogų trukmės didinimas įgyvendinamas per 5 metus Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2. Valstybės
tarnautojų, kurių kasmetinės atostogos pagal Valdininkų įstatymą buvo ilgesnės
negu šio įstatymo nustatyta minimali 28 dienų trukmė, kasmetinių atostogų
trukmė nesikeičia tol, kol susilygina su šio įstatymo nustatyta kasmetinių
atostogų trukme.
73 straipsnis.
Drausminių procedūrų ir nuobaudų taikymas
Drausminė
atsakomybė už darbo drausmės pažeidimus, padarytus iki šio įstatymo
įsigaliojimo, taikoma pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo
įsigaliojimo.
74 straipsnis.
Darbo ginčų nagrinėjimas ir sprendimas
Iki šio įstatymo įsigaliojimo kilę darbo
ginčai, kurių šalys yra esami ir buvę valstybės tarnautojai, nagrinėjami pagal
įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo įsigaliojimo.
75 straipsnis.
Valstybės tarnautojų pažymėjimai
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, valdininkų ir kitų valstybės institucijų, įstaigų
ir savivaldybių tarnautojų pažymėjimai lieka galioti iki jų galiojimo
terminų pasibaigimo, bet ne ilgiau kaip 3 metus.
2.
Per 3 metus parengiami valstybės tarnautojų pažymėjimai. Pažymėjimų pavyzdžius
tvirtina už valstybės tarnybą atsakingas ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
76
straipsnis.
Neteko galios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
76 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
77 straipsnis.
Šio įstatymo 61 straipsnio įgyvendinimas
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, per 3 metus Valdininkų registras reorganizuojamas į
Valstybės tarnautojų registrą.
2.
Po šio įstatymo įsigaliojimo Valstybės tarnautojų registras 3 metus tvarkomas
pagal už valstybės tarnybą atsakingo ministro patvirtintus laikinuosius
nuostatus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
78
straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, Vyriausybė:
1) per 3 metus paskiria valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą;
2)
per 3 metus pateikia Seimui tvirtinti statutinių institucijų ir įstaigų bei
statutinių valstybės tarnybų ir pareigybių sąrašą, taip pat statutinių
valstybės tarnautojų statuso pagrindų įstatymo projektą;
3)
per 3 metus atlieka galiojančių įstatymų, statutų, kitų teisės aktų, susijusių
su statutinių valstybės tarnautojų tarnybos ypatumais, ekspertizę ir pateikia
Seimui jų pakeitimų ir papildymų projektus;
4)
per 3 metus priima visus kitus Valstybės tarnybos įstatymui įgyvendinti būtinus
teisės aktus, išskyrus tuos, kurie pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją
priimami už valstybės tarnybą atsakingo ministro arba kuriems šiame įstatyme
numatytas kitoks terminas.
2.
Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatų taikymas tęsiamas nuo 2001 m.
liepos 30 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
79
straipsnis. Kitų teisės aktų galiojimas
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:
1)
Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16, 17, 18, 19, 20 punktai ir
29 straipsnio
1 dalies 13 punktas (Žin., 1991, Nr.36-973; 1993, Nr.30-684; 1995, Nr.46-1119;
1996, Nr.41-983, Nr.43-1043; 1997, Nr.6-88, Nr.66-1593, Nr.91-2273);
2)
Valdininkų įstatymas (Žin., 1995, Nr.33-759);
3)
Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų
bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas (Žin., 1996,
Nr. 109-2472);
4)
Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų
bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo
atidėjimo įstatymas
(Žin., 1998, Nr.61-1732).
2.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės
tarnautojų priėmimą į pareigas valstybės tarnyboje, profesionalumo vertinimą
(atestaciją), darbo užmokestį, kiti su valstybės tarnyba susiję teisės aktai,
išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, galioja tol, kol bus priimti
atitinkami juos pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, bet ne
ilgiau negu numatyta šio įstatymo 78 straipsnyje.
3.
Iki bus priimti ir įsigalios įstatymu patvirtinti statutinių valstybės
tarnautojų statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau negu 3 metus po
Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo, galioja anksčiau patvirtinti statutai
ar įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
1
priedėlis
POLITINIO
(ASMENINIO) PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
LYGIAI
IR KATEGORIJOS
1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Seimo Pirmininko sekretoriato
vadovas
A
29
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas
A
28
Seimo Pirmininko vyresnysis
patarėjas
A
29
Seimo Pirmininko atstovas
spaudai
A
26
Seimo Pirmininko patarėjas
A
27
Seimo Pirmininko padėjėjas
A
23–25
Seimo Pirmininko pavaduotojo
patarėjas
A
25
Seimo frakcijos seniūno
referentas
C
21
Seimo nario
padėjėjas-sekretorius
A
C
21
20
2. RESPUBLIKOS
PREZIDENTO INSTITUCIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Prezidentūros sekretorius
A
29
Prezidento patarėjas
A
29
Prezidento atstovas specialiems pavedimams
A
28
Prezidento atstovas spaudai
A
26
Prezidento patarėjo pavaduotojas
A
25-26
Prezidento konsultantas
A
25
Prezidento referentas
A
24
Prezidento patarėjo padėjėjas
A
23
Prezidentūros sekretoriaus padėjėjas
A
22
Prezidento atstovo spaudai padėjėjas
A
21
3. MINISTRO PIRMININKO POLITINIO (ASMENINIO) PASITIKĖJIMO
VALSTYBĖS TARNAUTOJAI
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Ministro Pirmininko
vyriausiasis patarėjas
A
30
Ministro Pirmininko
patarėjas
A
27–29
Ministro Pirmininko
sekretoriato vadovas
A
27
Ministro Pirmininko
atstovas spaudai
A
26–27
Ministro Pirmininko
padėjėjas
A
23–25
4.
MINISTERIJOS, APSKRITIES VIRŠININKO ADMINISTRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Viceministras
A
30
Ministro patarėjas
A
26–28
Ministro atstovas
spaudai
A
24–26
Ministro padėjėjas
A
22–24
Apskrities teritorijoje daugiau negu
500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau negu
500 000 gyventojų
Apskrities
viršininkas
A
28
26–27
Apskrities viršininko pavaduotojas
A
27
25–26
5. SAVIVALDYBĖS
PAREIGYBĖS
PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Tarybos sekretorius
A
24
23
22
20
Mero patarėjas
A
23
22
21
19
Mero padėjėjas
B
21
20
19
18
Priedėlio
pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
2
priedėlis
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO - ĮSTAIGŲ
VADOVŲ IR KARJEROS - VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TIPINIŲ PAREIGYBIŲ
KATEGORIJOS
1.
Seimo kanceliarija
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Seimo kancleris
30
Departamento direktorius
28
Skyriaus vedėjas
26–27
Komiteto, komisijos vyresnysis patarėjas
26
Komiteto, komisijos patarėjas
25
Komiteto, komisijos padėjėjas
19–21
Vyriausiasis konsultantas
25–26
Vyresnysis konsultantas
24–25
Konsultantas
23–24
Vyriausiasis specialistas
25
Vyresnysis specialistas
23–24
Specialistas
18–22
2.
PrezidentŪRA
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Kanceliarijos
vadovas
27
Skyriaus vedėjas
25-26
Vyriausiasis
konsultantas
23-24
Vyresnysis
konsultantas
22
Konsultantas
21
3. VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyriausybės
kancleris
30
Departamento
direktorius
27–28
Skyriaus vedėjas
26–27
Patarėjas
25
Vyriausiasis
specialistas
25
Vyresnysis specialistas
22–24
Specialistas
18–22
4. Valstybės kontrolė
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento
direktorius
28-29
Skyriaus
viršininkas
27-28
Vyriausiasis
kontrolierius, vyriausiasis specialistas
25-26
Vyresnysis
kontrolierius, vyresnysis specialistas
24-25
Kontrolierius,
specialistas
22-24
Jaunesnysis
kontrolierius, jaunesnysis specialistas
19-21
5. KONSTITUCINIS
TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo konsultantas
27
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
25-26
Teisėjo padėjėjas
25-26
Vyresnysis specialistas
22-24
Specialistas
19-21
Teisėjo referentas
18-20
6. LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo pirmininko patarėjas
27
Teismo pirmininko padėjėjas
26
Skyriaus pirmininko patarėjas
26
Teisėjo padėjėjas
22
Vyriausiasis specialistas
21-23
Skyriaus vedėjas
22-25
Vyresnysis specialistas
19-20
Specialistas
16-18
Teismo posėdžio sekretorius
15
7. KITi TEISMai
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apeliacinis
teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Apygardos teismas,
apygardos administracinis teismas
Apylinkės teismas
Skyriaus vedėjas
21–23
20–22
19–20
Vyriausiasis specialistas
19–21
18–20
17–19
Vyresnysis specialistas
17–19
16–18
14–16
Specialistas
15–18
14–17
12–15
8.
TEISMO ANSTOLIŲ KONTORA
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Vyresnysis teismo antstolis
18-21
Teismo antstolis
14-17
9.
prokuratūrA
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Generalinė
prokuratūra prie
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Apygardos
prokuratūra prie apygardų teismų
Apylinkės
prokuratūra prie apylinkių teismų
Skyriaus viršininkas, vedėjas
22-26
20-22
18-20
Vyriausiasis specialistas
21-25
18-20
16-18
Vyresnysis specialistas
19-23
16-18
14-16
Specialistas
15-18
14-17
12-15
10. MINISTERIJOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Ministerijos valstybės
sekretorius
30
Ministerijos sekretorius
29
Ministerijos
departamento direktorius
28
Skyriaus vedėjas
24–26
Specialusis atašė
23–25
Vyriausiasis
specialistas
22–24
Vyresnysis
specialistas
20–22
Specialistas
18–20
Jaunesnysis
specialistas
15–17
11.
DIPLOMATINĖ TARNYBA
PAREIGYBĖS
PAVADINMAS
KATEGORIJA
Ambasadorius
29-30
Laikinasis reikalų
patikėtinis, įgaliotasis ministras
26-28
Ambasadorius
ypatingiems pavedimams, Diplomatinės tarnybos generalinis inspektorius
25-27
Ministras
patarėjas, generalinis konsulas
24-26
Departamento
patarėjas
23-26
Patarėjas,
inspektorius
22-25
Skyriaus patarėjas
22-25
Pirmasis sekretorius,
konsulas
22-24
Antrasis
sekretorius, vicekonsulas
20-22
Trečiasis
sekretorius
18-20
Atašė
15-17
12.
Valstybės saugumo departamentAS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Specialios paskirties įstaigos vadovas
29
Valdybos viršininkas
25-28
Generalinio direktoriaus patarėjas
26
Departamento patarėjas
25
Padalinio viršininkas
23-26
Vyriausiasis specialistas
20-25
Vyresnysis specialistas
18-23
Specialistas
15-21
13.
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Valdybos viršininkas,
skyriaus viršininkas
25-28
Poskyrio
viršininkas, specialusis agentas
24-27
Specialusis
agentas patarėjas
22-25
Ypatingai svarbių
bylų tardytojas
22-25
Vyriausiasis
specialistas
22-25
Vyresnysis agentas
18-23
Vyresnysis
tardytojas
18-23
Vyresnysis
specialistas
18-23
Agentas
17-22
Tardytojas
17-22
Specialistas
17-22
Jaunesnysis
agentas
10-16
14. SEIMO
KONTROLIERIŲ ĮSTAIGA, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA,
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTAIGA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Seimo kontrolierių
įstaigos kancleris
27
Vyresnysis
patarėjas
26
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
24
Vyresnysis
specialistas
20-23
Specialistas
18-19
15. VERTYBINIŲ POPIERIŲ
KOMISIJA, KONKURENCIJOS TARYBA, VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS
KOMISIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Administracijos
vadovas
27
Skyriaus vedėjas
24–26
Vyriausiasis specialistas
22–24
Vyresnysis specialistas
20–22
Specialistas
18–20
Jaunesnysis specialistas
15–17
16.
INSTITUCIJOS, KOMISIJOS IR TARYBOS, ATSKAITINGOS SEIMUI
AR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyresnysis patarėjas
20–25
Skyriaus vedėjas
20–24
Vyriausiasis specialistas
18–21
Patarėjas
18–21
Vyresnysis specialistas
16–19
Padėjėjas
14–17
Specialistas
14–17
Jaunesnysis specialistas
10–13
17. VYRIAUSYBĖS ĮSTEIGTOS
VALSTYBINĖS (NUOLATINĖS) KOMISIJOS,
VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS
(išskyrus
savarankiškų teritorinių padalinių pareigybes)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Įstaigos direktorius
25–28
Komisijų nariai
25-27
Skyriaus vedėjas
20–26
Vyriausiasis specialistas
18–24
Vyresnysis specialistas
16–21
Specialistas
14–19
Jaunesnysis
specialistas
10-14
18.
DEPARTAMENTAI IR KITOS ĮSTAIGOS PRIE MINISTERIJŲ,
MINISTERIJOMS
ATSKAITINGOS ĮSTAIGOS, LIETUVOS KARIUOMENĖ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius, įstaigos vadovas
25–28
Įstaigos departamento direktorius, tarnybos viršininkas
24–26
Skyriaus vedėjas (viršininkas), tarybos narys
21–26
Vyriausiasis specialistas
19–24
Vyresnysis specialistas
17–20
Specialistas
13–17
Jaunesnysis specialistas
10–14
19. REVIZIJŲ DEPARTAMENTas, muitinės departamentas ir kitos Muitinės
įstaigos, INSPEKCIJOS
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Revizijų departamentas,
Muitinės departamentas ir jam
pavaldžios įstaigos,
Valstybinė mokesčių
inspekcija
Valstybinė darbo
inspekcija, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija
Kitos inspekcijos
Departamento direktorius,
Inspekcijos viršininkas
29
27–28
23–26
Teritorinio padalinio viršininkas, teritorinės muitinės
viršininkas, kitos muitinės įstaigos vadovas
27–28
26–27
22–23
Skyriaus viršininkas, muitinės posto viršininkas
23–26
23–25
20–22
Muitinės posto pamainos viršininkas
23–25
–
–
Vyriausiasis revizorius, vyriausiasis inspektorius
23–24
22–23
18–19
Vyresnysis revizorius, vyresnysis inspektorius
22–23
20–22
16–18
Revizorius, inspektorius
18–21
17–19
14–16
Jaunesnysis revizorius, jaunesnysis inspektorius
15–17
13–16
10–13
20.
ĮSTAIGOS, PAVALDŽIOS MINISTERIJOMS, VYRIAUSYBĖS
ĮSTAIGOMS
AR ĮSTAIGOMS PRIE MINISTERIJŲ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Įstaigos vadovas
22–25
Skyriaus vedėjas
16–23
Vyriausiasis
specialistas
14–17
Vyresnysis
specialistas
12–15
Specialistas
10–13
Jaunesnysis
specialistas
9–12
21.
Policijos DEPARTAMENTAS, policijos įstaigos BEI KITOS TARNYBOS PRIE VIDAUS
REIKALŲ MINISTERIJOS
(išskyrus pareigybes,
nurodytas šio priedo 23 ir 24 lentelėse)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Generalinis komisaras
29
Vyriausiasis komisaras
25-28
Vyresnysis komisaras
22-27
Komisaras
18-26
Komisaras inspektorius
17-24
Vyresnysis inspektorius
16-23
Inspektorius
16-22
Jaunesnysis inspektorius
15-21
Viršila
14-20
Vyresnysis policininkas
13-18
Policininkas
12-17
Ypač svarbių bylų vyresnysis tardytojas
19-26
Vyresnysis tardytojas
18-24
Tardytojas
17-22
22.
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ
MINISTERIJOS,
JAI PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS, VIDAUS TARNYBOS PULKAI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Tarnybos vadas
29
Rinktinės
vadas, valdybos viršininkas
23–27
Bataliono
vadas, skyriaus viršininkas
20–25
Vyriausiasis
specialistas, užkardos, diviziono vadas
19–24
Vyresnysis specialistas, posto viršininkas
18–23
Būrio,
laivo vadas, punkto viršininkas
17–22
Specialistas
16–21
Viršila, grandies
vadas
14–19
Vyresnysis
pasienietis
13–18
Pasienietis
12–17
23. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR
GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS,
JAM PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Departamento
direktorius
28
Tarnybos,
centro, valdybos viršininkas
22–26
Inspekcijos,
skyriaus viršininkas
21–25
Komandos
viršininkas
19–23
Poskyrio viršininkas,
operacijų vadovas, vyriausiasis specialistas
19–23
Vyresnysis
specialistas, vyresnysis inspektorius
17–21
Specialistas,
inspektorius, pamainos vadas
15–20
Jaunesnysis
inspektorius
10–14
Skyrininkas
14–18
Ugniagesys
gelbėtojas, dispečeris
12–17
24.
kalėjimų departamentUI prie teisingumo ministerijos
PAVALDŽIOS
įstaigOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Direktorius
24-26
Skyriaus viršininkas
21-24
Direktoriaus budintysis padėjėjas
20-23
Būrio viršininkas, vyresnysis inspektorius
19-22
Vyresnysis specialistas
17-21
Specialistas, sargybos viršininkas
16-20
Korpuso vyresnysis
15-19
Vyresnysis prižiūrėtojas
14-17
Prižiūrėtojas
12-16
25. APSKRITIES
VIRŠININKO ADMINISTRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrities
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities sekretorius
26
25
Departamento direktorius
24–25
23–24
Inspekcijos viršininkas
24
23
Tarnybos viršininkas
22–23
21–22
Skyriaus vedėjas
22–23
21–22
Vyriausiasis specialistas
19–22
18–21
Vyresnysis specialistas
18–21
17–20
Specialistas
17–20
16–19
Jaunesnysis specialistas
10–16
10–15
26.
VYRIAUSYBĖS ATSTOVO TARNYBA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrityje 7 ir
daugiau savivaldybių
Apskrityje iki 7
savivaldybių
Vyriausybės atstovas
27
26
Vyriausiasis specialistas
24-25
23-24
Vyresnysis specialistas
22-23
21-22
Specialistas
20-21
19-20
27. SAVIVALDYBĖS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei
50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Administratorius
26
25
24
23
Kontrolierius
26
25
24
23
Departamento direktorius
23–25
23–24
22–23
21–22
Skyriaus vedėjas
18–24
17–23
16–22
15–21
Vyriausiasis specialistas
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis specialistas
15–21
14–20
13–19
12–18
Specialistas
13–19
13–18
12–17
12–16
Jaunesnysis specialistas
9–14
9–13
9–12
9–11
Vyriausiasis inspektorius
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis inspektorius
15–21
14–20
13–19
12–18
Inspektorius
14–20
13–18
13–17
13–16
Seniūnas
14–20
13–19
13–18
13–17
Priedėlio pakeitimai:
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
3
priedėlis
VIEŠOJO
ADMINISTRAVIMO IR PASLAUGŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR
PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Minimalios mėnesinės algos dydžiais
PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS
PAREIGINIŲ
ALGŲ koeficientai
1
1
2
1,11
3
1,23
4
1,35
5
1,48
6
1,61
7
1,73
8
1,86
9
2,01
10
2,17
11
2,34
12
2,53
13
2,73
14
2,95
15
3,19
16
3,46
17
3,75
18
4,06
19
4,41
20
4,77
21
5,19
22
5,64
23
6,13
24
6,66
25
7,24
26
7,86
27
8,55
28
9,32
29
10,09
30
11
__________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
85-2573 (2000 10 11)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69,
71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26,
29, 31, 43, 44, 50, 55, 56, 59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2
PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316 Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1. Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.
2. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą.
3. Valstybės tarnautojo statusas – valstybės tarnautojo teisinė padėtis.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos – atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
5. Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę šio Įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje.
6. Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu.
7. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.
8. Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai.
9. Kvalifikacinė klasė – tam tikros kategorijos valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmuo.
10. Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją.
11. Valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.
12. Tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.
13. Piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.
14. Darbdavys – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3
straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4,
33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 2
straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 15,
16, 27, 59 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-856,
2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušra Bodin (2002-05-08)
aubodi@lrs.lt
78 straipsnis.
Pasiūlymai Vyriausybei
1. Įsigaliojus
šiam įstatymui, Vyriausybė:
1)
per 3 metus paskiria valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą;
2) per 3 metus
pateikia Seimui tvirtinti statutinių institucijų ir įstaigų bei statutinių
valstybės tarnybų ir pareigybių sąrašą, taip pat statutinių valstybės
tarnautojų statuso pagrindų įstatymo projektą;
3) per 3 metus
atlieka galiojančių įstatymų, statutų, kitų teisės aktų, susijusių su
statutinių valstybės tarnautojų tarnybos ypatumais, ekspertizę ir pateikia Seimui
jų pakeitimų ir papildymų projektus;
4) per 3 metus
priima visus kitus Valstybės tarnybos įstatymui įgyvendinti būtinus teisės
aktus, išskyrus tuos, kurie pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją priimami
už valstybės tarnybą atsakingo ministro arba kuriems šiame įstatyme numatytas
kitoks terminas.
2. Šio
straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatų taikymas tęsiamas nuo 2001 m. liepos
30 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. IX-1856, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
Nr. IX-1926, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
79 straipsnis.
Kitų teisės aktų galiojimas
1. Įsigaliojus
šiam įstatymui, netenka galios:
1) Darbo
sutarties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16, 17, 18, 19, 20 punktai ir
29 straipsnio
1 dalies 13 punktas (Žin., 1991, Nr.36-973; 1993, Nr.30-684; 1995, Nr.46-1119;
1996, Nr.41-983, Nr.43-1043; 1997, Nr.6-88, Nr.66-1593, Nr.91-2273);
2) Valdininkų
įstatymas (Žin., 1995, Nr.33-759);
3) Valstybės ir
Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei
organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas (Žin., 1996, Nr.
109-2472);
4) Valstybės ir
Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei
organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo
atidėjimo įstatymas
(Žin., 1998, Nr.61-1732).
2. Iki šio
įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės
tarnautojų priėmimą į pareigas valstybės tarnyboje, profesionalumo vertinimą (atestaciją),
darbo užmokestį, kiti su valstybės tarnyba susiję teisės aktai, išskyrus
nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, galioja tol, kol bus priimti atitinkami juos
pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, bet ne ilgiau negu
numatyta šio įstatymo 78 straipsnyje.
3. Iki bus
priimti ir įsigalios įstatymu patvirtinti statutinių valstybės tarnautojų
statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau negu 3 metus po Valstybės
tarnybos įstatymo įsigaliojimo, galioja anksčiau patvirtinti statutai ar
įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
1
priedėlis
POLITINIO (ASMENINIO)
PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
LYGIAI IR KATEGORIJOS
1. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovas
A
27
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas
A
26
Seimo
Pirmininko vyresnysis patarėjas
A
26
Seimo
Pirmininko atstovas spaudai
A
26
Seimo
Pirmininko patarėjas
A
25
Seimo
Pirmininko padėjėjas
A
24
Seimo
Pirmininko pavaduotojo padėjėjas
C
21
Seimo
frakcijos seniūno referentas
C
21
Seimo
nario padėjėjas-sekretorius
C
20
2. RESPUBLIKOS
PREZIDENTO INSTITUCIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Prezidentūros sekretorius
A
29
Prezidento patarėjas
A
29
Prezidento atstovas specialiems pavedimams
A
28
Prezidento atstovas spaudai
A
26
Prezidento patarėjo pavaduotojas
A
25-26
Prezidento konsultantas
A
25
Prezidento referentas
A
24
Prezidento patarėjo padėjėjas
A
23
Prezidentūros sekretoriaus padėjėjas
A
22
Prezidento atstovo spaudai padėjėjas
A
21
3. MINISTRO
PIRMININKO APARATAS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Vyriausybės kancleris
A
30
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas
A
28
Ministro Pirmininko konsultantas
A
28
Ministro Pirmininko sekretoriato vedėjas
A
27
Ministro Pirmininko patarėjas
A
26-27
Ministro Pirmininko atstovas spaudai
A
26
Ministro Pirmininko padėjėjas
A
25
4. MINISTERIJOS, APSKRITIES VIRŠININKO ADMINITRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Viceministras
A
29
Viceministras-departamento prie ministerijos direktorius
A
29
Ministro patarėjas
A
25
Ministro atstovas spaudai
A
24
Ministro referentas
A
23
Ministro padėjėjas
A
22
Apskrities
teritorijoje daugiau nei
500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau nei
500 000 gyventojų
Apskrities viršininkas
A
28
26-27
Apskrities viršininko pavaduotojas
A
27
25-26
5. SAVIVALDYBĖS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Tarybos sekretorius
A
24
23
22
20
Mero patarėjas
A
23
22
21
19
Mero padėjėjas
B
21
20
19
18
Priedėlio pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
2
priedėlis
VIEŠOJO
ADMINISTRAVIMO - ĮSTAIGŲ VADOVŲ IR KARJEROS - VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TIPINIŲ PAREIGYBIŲ
KATEGORIJOS
1.
Seimo kanceliarija
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Seimo kancleris
30
Departamento direktorius
28
Skyriaus vedėjas
26–27
Komiteto, komisijos vyresnysis patarėjas
26
Komiteto, komisijos patarėjas
25
Komiteto, komisijos padėjėjas
19–21
Vyriausiasis konsultantas
25–26
Vyresnysis konsultantas
24–25
Konsultantas
23–24
Vyriausiasis specialistas
25
Vyresnysis specialistas
23–24
Specialistas
18–22
2.
PrezidentŪRA
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Kanceliarijos vadovas
27
Skyriaus vedėjas
25-26
Vyriausiasis konsultantas
23-24
Vyresnysis konsultantas
22
Konsultantas
21
3. VYRIAUSYBĖS
KANCELIARIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyriausybės sekretorius
30
Departamento direktorius
27-28
Skyriaus vedėjas
26-27
Patarėjas
25
Vyriausiasis specialistas
25
Vyresnysis specialistas
22-24
Specialistas
18 -22
4. Valstybės kontrolė
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius
28-29
Skyriaus viršininkas
27-28
Vyriausiasis kontrolierius, vyriausiasis
specialistas
25-26
Vyresnysis
kontrolierius, vyresnysis specialistas
24-25
Kontrolierius, specialistas
22-24
Jaunesnysis kontrolierius, jaunesnysis
specialistas
19-21
5. KONSTITUCINIS
TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo konsultantas
27
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
25-26
Teisėjo padėjėjas
25-26
Vyresnysis specialistas
22-24
Specialistas
19-21
Teisėjo referentas
18-20
6. LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo pirmininko patarėjas
27
Teismo pirmininko padėjėjas
26
Skyriaus pirmininko patarėjas
26
Teisėjo padėjėjas
22
Vyriausiasis specialistas
21-23
Skyriaus vedėjas
22-25
Vyresnysis specialistas
19-20
Specialistas
16-18
Teismo posėdžio sekretorius
15
7.
KITi TEISMai
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apeliacinis
teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Apygardos teismas,
apygardos administracinis teismas
Apylinkės teismas
Skyriaus vedėjas
21–23
20–22
19–20
Vyriausiasis specialistas
19–21
18–20
17–19
Vyresnysis specialistas
17–19
16–18
14–16
Specialistas
15–18
14–17
12–15
8.
TEISMO ANSTOLIŲ KONTORA
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Vyresnysis teismo antstolis
18-21
Teismo antstolis
14-17
9.
prokuratūrA
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Generalinė
prokuratūra prie
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Apygardos
prokuratūra prie apygardų teismų
Apylinkės
prokuratūra prie apylinkių teismų
Skyriaus viršininkas, vedėjas
22-26
20-22
18-20
Vyriausiasis specialistas
21-25
18-20
16-18
Vyresnysis specialistas
19-23
16-18
14-16
Specialistas
15-18
14-17
12-15
10.
MINISTERIJOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Ministerijos sekretorius
28-29
Ministerijos departamento direktorius
26-27
Skyriaus vedėjas
24-26
Specialusis atašė
23-25
Vyriausiasis specialistas
22-24
Vyresnysis specialistas
20-22
Specialistas
18-20
Jaunesnysis specialistas
15-17
11.
DIPLOMATINĖ TARNYBA
PAREIGYBĖS
PAVADINMAS
KATEGORIJA
Ambasadorius
29-30
Laikinasis reikalų patikėtinis, įgaliotasis ministras
26-28
Ambasadorius ypatingiems pavedimams, Diplomatinės tarnybos
generalinis inspektorius
25-27
Ministras patarėjas, generalinis konsulas
24-26
Departamento patarėjas
23-26
Patarėjas, inspektorius
22-25
Skyriaus patarėjas
22-25
Pirmasis sekretorius, konsulas
22-24
Antrasis sekretorius, vicekonsulas
20-22
Trečiasis sekretorius
18-20
Atašė
15-17
12.
Valstybės saugumo departamentAS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Specialios paskirties įstaigos vadovas
29
Valdybos viršininkas
25-28
Generalinio direktoriaus patarėjas
26
Departamento patarėjas
25
Padalinio viršininkas
23-26
Vyriausiasis specialistas
20-25
Vyresnysis specialistas
18-23
Specialistas
15-21
13.
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Valdybos viršininkas, skyriaus viršininkas
25-28
Poskyrio viršininkas, specialusis agentas
24-27
Specialusis agentas patarėjas
22-25
Ypatingai svarbių bylų tardytojas
22-25
Vyriausiasis specialistas
22-25
Vyresnysis agentas
18-23
Vyresnysis tardytojas
18-23
Vyresnysis specialistas
18-23
Agentas
17-22
Tardytojas
17-22
Specialistas
17-22
Jaunesnysis agentas
10-16
14. SEIMO
KONTROLIERIŲ ĮSTAIGA, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA,
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTAIGA
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Seimo kontrolierių įstaigos kancleris
27
Vyresnysis patarėjas
26
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
24
Vyresnysis specialistas
20-23
Specialistas
18-19
15. VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA, KONKURENCIJOS
TARYBA, VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Administracijos vadovas
27
Skyriaus vedėjas
24–26
Vyriausiasis specialistas
22–24
Vyresnysis specialistas
20–22
Specialistas
18–20
Jaunesnysis specialistas
15–17
16. INSTITUCIJOS,
KOMISIJOS IR TARYBOS, ATSKAITINGOS SEIMUI
AR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyresnysis
patarėjas
20–25
Skyriaus
vedėjas
20–24
Vyriausiasis
specialistas
18–21
Patarėjas
18–21
Vyresnysis
specialistas
16–19
Padėjėjas
14–17
Specialistas
14–17
Jaunesnysis
specialistas
10–13
17. VYRIAUSYBĖS ĮSTEIGTOS VALSTYBINĖS (NUOLATINĖS)
KOMISIJOS,
VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS
(išskyrus
savarankiškų teritorinių padalinių pareigybes)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Įstaigos direktorius
25–28
Komisijų nariai
25-27
Skyriaus vedėjas
20–26
Vyriausiasis specialistas
18–24
Vyresnysis specialistas
16–21
Specialistas
14–19
Jaunesnysis specialistas
10-14
18.
DEPARTAMENTAI IR KITOS ĮSTAIGOS PRIE MINISTERIJŲ,
MINISTERIJOMS
ATSKAITINGOS ĮSTAIGOS, LIETUVOS KARIUOMENĖ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius, įstaigos vadovas
25–28
Įstaigos departamento direktorius, tarnybos viršininkas
24–26
Skyriaus vedėjas (viršininkas), tarybos narys
21–26
Vyriausiasis specialistas
19–24
Vyresnysis specialistas
17–20
Specialistas
13–17
Jaunesnysis specialistas
10–14
19. REVIZIJŲ
DEPARTAMENTas, muitinės departamentas ir kitos Muitinės įstaigos, INSPEKCIJOS
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Revizijų
departamentas,
Muitinės departamentas ir jam
pavaldžios įstaigos,
Valstybinė mokesčių
inspekcija
Valstybinė darbo
inspekcija, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija
Kitos inspekcijos
Departamento direktorius,
Inspekcijos viršininkas
29
27–28
23–26
Teritorinio padalinio viršininkas, teritorinės muitinės
viršininkas, kitos muitinės įstaigos vadovas
27–28
26–27
22–23
Skyriaus viršininkas, muitinės posto viršininkas
23–26
23–25
20–22
Muitinės posto pamainos viršininkas
23–25
–
–
Vyriausiasis revizorius, vyriausiasis inspektorius
23–24
22–23
18–19
Vyresnysis revizorius, vyresnysis inspektorius
22–23
20–22
16–18
Revizorius, inspektorius
18–21
17–19
14–16
Jaunesnysis revizorius, jaunesnysis inspektorius
15–17
13–16
10–13
20.
ĮSTAIGOS, PAVALDŽIOS MINISTERIJOMS, VYRIAUSYBĖS
ĮSTAIGOMS
AR ĮSTAIGOMS PRIE MINISTERIJŲ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Įstaigos vadovas
22–25
Skyriaus vedėjas
16–23
Vyriausiasis specialistas
14–17
Vyresnysis specialistas
12–15
Specialistas
10–13
Jaunesnysis specialistas
9–12
21. Policijos DEPARTAMENTAS, policijos įstaigos BEI KITOS TARNYBOS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
(išskyrus pareigybes, nurodytas šio priedo 23 ir 24
lentelėse)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Generalinis komisaras
29
Vyriausiasis komisaras
25-28
Vyresnysis komisaras
22-27
Komisaras
18-26
Komisaras inspektorius
17-24
Vyresnysis inspektorius
16-23
Inspektorius
16-22
Jaunesnysis inspektorius
15-21
Viršila
14-20
Vyresnysis policininkas
13-18
Policininkas
12-17
Ypač svarbių bylų vyresnysis tardytojas
19-26
Vyresnysis tardytojas
18-24
Tardytojas
17-22
22.
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ
MINISTERIJOS,
JAI PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS, VIDAUS TARNYBOS PULKAI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Tarnybos vadas
29
Rinktinės vadas, valdybos
viršininkas
23–27
Bataliono
vadas, skyriaus viršininkas
20–25
Vyriausiasis specialistas,
užkardos, diviziono vadas
19–24
Vyresnysis specialistas, posto viršininkas
18–23
Būrio, laivo vadas, punkto
viršininkas
17–22
Specialistas
16–21
Viršila, grandies
vadas
14–19
Vyresnysis pasienietis
13–18
Pasienietis
12–17
23. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR
GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS,
JAM PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius
28
Tarnybos, centro, valdybos
viršininkas
22–26
Inspekcijos, skyriaus
viršininkas
21–25
Komandos viršininkas
19–23
Poskyrio viršininkas, operacijų vadovas, vyriausiasis
specialistas
19–23
Vyresnysis specialistas,
vyresnysis inspektorius
17–21
Specialistas,
inspektorius, pamainos vadas
15–20
Jaunesnysis inspektorius
10–14
Skyrininkas
14–18
Ugniagesys gelbėtojas, dispečeris
12–17
24.
kalėjimų departamentUI prie teisingumo ministerijos
PAVALDŽIOS
įstaigOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Direktorius
24-26
Skyriaus viršininkas
21-24
Direktoriaus budintysis padėjėjas
20-23
Būrio viršininkas, vyresnysis inspektorius
19-22
Vyresnysis specialistas
17-21
Specialistas, sargybos viršininkas
16-20
Korpuso vyresnysis
15-19
Vyresnysis prižiūrėtojas
14-17
Prižiūrėtojas
12-16
25. APSKRITIES
VIRŠININKO ADMINISTRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrities
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities sekretorius
26
25
Departamento direktorius
24–25
23–24
Inspekcijos viršininkas
24
23
Tarnybos viršininkas
22–23
21–22
Skyriaus vedėjas
22–23
21–22
Vyriausiasis specialistas
19–22
18–21
Vyresnysis specialistas
18–21
17–20
Specialistas
17–20
16–19
Jaunesnysis specialistas
10–16
10–15
26.
VYRIAUSYBĖS ATSTOVO TARNYBA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrityje 7 ir
daugiau savivaldybių
Apskrityje iki 7
savivaldybių
Vyriausybės atstovas
27
26
Vyriausiasis specialistas
24-25
23-24
Vyresnysis specialistas
22-23
21-22
Specialistas
20-21
19-20
27. SAVIVALDYBĖS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei
50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Administratorius
26
25
24
23
Kontrolierius
26
25
24
23
Departamento
direktorius
23–25
23–24
22–23
21–22
Skyriaus
vedėjas
18–24
17–23
16–22
15–21
Vyriausiasis
specialistas
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis
specialistas
15–21
14–20
13–19
12–18
Specialistas
13–19
13–18
12–17
12–16
Jaunesnysis
specialistas
9–14
9–13
9–12
9–11
Vyriausiasis
inspektorius
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis
inspektorius
15–21
14–20
13–19
12–18
Inspektorius
14–20
13–18
13–17
13–16
Seniūnas
14–20
13–19
13–18
13–17
Priedėlio
pakeitimai:
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr.
IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
3
priedėlis
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO IR
PASLAUGŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ
KOEFICIENTAI
Minimalios mėnesinės
algos dydžiais
PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS
PAREIGINIŲ
ALGŲ koeficientai
1
1
2
1,11
3
1,23
4
1,35
5
1,48
6
1,61
7
1,73
8
1,86
9
2,01
10
2,17
11
2,34
12
2,53
13
2,73
14
2,95
15
3,19
16
3,46
17
3,75
18
4,06
19
4,41
20
4,77
21
5,19
22
5,64
23
6,13
24
6,66
25
7,24
26
7,86
27
8,55
28
9,32
29
10,09
30
11
__________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
85-2573 (2000 10 11)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio
1 d.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69, 71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1
BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3585
(2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26, 29, 31, 43, 44, 50, 55, 56,
59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio
nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies
nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m.
balandžio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-04-02)
autrap@lrs.lt
53 straipsnis. Valstybės tarnautojų registras
1. Valstybės tarnautojų registre, kurį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus ir jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą;
4) asmenis, kurie įstatymų numatytais atvejais pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) Vyriausybės narius ir valstybės pareigūnus tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės registro valdytoja yra Vidaus reikalų ministerija.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam valstybės registrui atitinkami duomenys neteikiami, jeigu jie priskirtini valstybės ar tarnybos paslapties kategorijai.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei kitos biudžetinės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka tvarko duomenis šio straipsnio 1 dalyje nurodytame valstybės registre.
58 straipsnis.
Vyriausybei neatskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymas
1.
Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose už šio įstatymo
ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą yra atsakingi:
1)
Seimo kanceliarijoje ir Prezidentūroje - kanceliarijų (įstaigų) vadovai;
2)
Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme - šių teismų
kancleriai;
3)
kituose teismuose, prokuratūroje, Valstybės saugumo departamente, Specialiųjų
tyrimų tarnyboje, Valstybės kontrolėje, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir
vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus tarnyboje, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir
įstaigose - šių institucijų ir įstaigų vadovai.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys personalo valdymą organizuoja per
personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamų institucijų ar
įstaigų personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
59 straipsnis.
Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo
valdymas
1. Ministerijų, Vyriausybei
atskaitingų institucijų ir įstaigų personalą valdo:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;
4) Vyriausybės kancleris;
5)
ministerijų valstybės sekretoriai.
2. Vyriausybė, atlikdama ministerijų, jai atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) nustato planuojamiems biudžetiniams metams ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų valstybės tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius
ir kategorijas;
2) atlieka kitas įstatymų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
3. Už valstybės tarnybą atsakingas ministras, atlikdamas ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) tvirtina pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų
pavyzdinius nuostatus;
2) tvirtina Personalo valdymo tarybos nuostatus;
3) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas,
susijusias su ministerijų,
Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymą reglamentuojančiais teisės aktais.
4. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) organizuoja pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
2) tvirtina atrankos į valstybės tarnybą egzaminų programas;
3) tvirtina pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų sudėtis;
4) pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos teikimu skiria
pretendentą į valstybės tarnybą stažuotoju eiti pareigas konkrečioje
institucijoje ar įstaigoje;
5) organizuoja valstybės tarnautojų įvadinį mokymą;
6) koordinuoja valstybės tarnautojų tęstinį kvalifikacijos kėlimą;
7) (neteko galios);
8) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas personalo
valdymo funkcijas.
5.
Vyriausybės kancleris atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1)
yra atsakingas už šio įstatymo, su juo susijusių teisės aktų vykdymą, taip pat
Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, apskričių administracijų ir
joms atskaitingų institucijų bei įstaigų personalo valdymą, organizuoja jų
personalo valdymą;
2)
personalo valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus, ministerijų valstybės
sekretorius ir personalo tarnybas; šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo
tarnybų nuostatai.
6.
Ministerijos valstybės sekretorius atlieka šias ministerijos ir jai atskaitingų
įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1)
yra atsakingas už šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei
atitinkamos ministerijos, įstaigų prie ministerijos personalo valdymą,
organizuoja jų personalo valdymą;
2)
personalo valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus ir personalo
tarnybas; šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
181 straipsnis. Statutinių valstybės tarnautojų laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas
1. Statutinį valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina.
2. Statutinį valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu sutikimu, kuriame nurodomas perkėlimo terminas, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų atvejus. Statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
3. Statutinis valstybės tarnautojas šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2380, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14741
4. Laikinai perkeltam į kitas pareigas statutiniam valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.
Įstatymas papildytas straipsniu :
Nr. X-1742, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-710, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00039
161 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą
1. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.
2. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galioja vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl valstybės tarnautojo kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos. Valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, valstybės tarnautojas privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį.
4. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas. Tokie sprendimai priimami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
5. Sprendimas neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-286, 2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3065 (2009-06-25)
3 straipsnis. Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos
principai
1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais.
2. Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie:
1) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus;
2) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia;
3) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams;
4) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas;
5) nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų;
6) atsakomybė. Valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei;
7) viešumas. Valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais;
8) pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.
3. Valstybės tarnautojų veiklos etikos principų įgyvendinimą ir atsakomybę už jų nesilaikymą reglamentuoja šis ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
261 straipsnis. Apmokėjimas valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą
1. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.
2. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.
3. Už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.
4. Už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
5. Laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
VII SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
431 straipsnis. Viršvalandiniai darbai
Viršvalandiniai darbai valstybės tarnautojui gali būti skiriami tik Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
IX SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ
381 straipsnis. Atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose
Valstybės tarnautojui jį į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
301 straipsnis. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
1. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą;
2) valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą;
3) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms;
4) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
6) tarnybinį nusižengimą padarė moteris dėl nėštumo;
7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai.
2. Tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų;
2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis;
3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas;
4) tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą ar dėl savanaudiškų paskatų.
3. Įstatymai gali numatyti ir kitų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
311 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą
1. Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi atlyginti valstybės tarnautojui neteisėtu sprendimu neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas iš sprendimą priėmusio asmens darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų jam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.
3. Įstaigos vadovą į pareigas priėmęs asmuo turi teisę reikalauti panaikinti neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ir spręsti įstaigos vadovo atsakomybės klausimą.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
183 straipsnis. Valstybės tarnautojo laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
1. Valstybės tarnautojui, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, šis tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija:
1) karjeros valstybės tarnautojas – į to paties lygio ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas;
2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – į to paties lygio ar žemesnes politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas;
3) įstaigos vadovas – į to paties lygio ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas;
4) statutinis valstybės tarnautojas – į to paties lygio ar žemesnes statutinio, karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2380, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14741
2. Valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į kitas pareigas, jeigu jis atitinka jo pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
3. Valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.
4. Valstybės tarnautojas į kitas pareigas laikinai perkeliamas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu. Valstybės tarnautojas laikinai perkeliamas į kitas pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje tik suderinus šį klausimą su šios institucijos ar įstaigos vadovu.
5. Valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų atvejus.
6. Valstybės tarnautojas į kitas pareigas laikinai perkeliamas ne ilgesniam kaip Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens kandidatūros tikrinimo laikotarpiui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2380, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14741
7. Laikinai perkeltam į kitas pareigas valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.
Įstatymas papildytas straipsniu :
Nr. XII-451, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3930 (2013-07-20)
341 straipsnis. Valstybės tarnautojo nušalinimo teisinės pasekmės
1. Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų.
2. Už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą. Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.
3. Sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas valstybės tarnautojas grąžina valstybės tarnautojo pažymėjimą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus.
4. Nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas nepraranda valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą pagal šio Įstatymo 161 straipsnį.
Įstatymas papildytas straipsniu :
Nr. XII-451, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3930 (2013-07-20)
VIII SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS
182 straipsnis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar pakaitinio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo rašytiniu prašymu, suderintu su jį pasirinkusiu valstybės politiku ar kolegialia valstybės institucija, jis gali būti perkeltas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar pakaitinio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu, jeigu pretendentas atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Įstatymas papildytas straipsniu :
Nr. XII-280, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2685 (2013-05-25)
481 straipsnis. Centralizuotas personalo administravimo funkcijų atlikimas
1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų personalo administravimo funkcijos gali būti atliekamos centralizuotai.
2. Tuo atveju, kai personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui šiame įstatyme nustatytas personalo administravimo funkcijas Vyriausybės nustatyta tvarka gali atlikti įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-286, 2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3065 (2009-06-25)
4 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus.
5 straipsnis. Darbo santykius reglamentuojančių įstatymų taikymas valstybės
tarnautojams
Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.
22 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas
1. Vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla.
2. Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo (toliau – įstaigos padalinio vadovas) pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis.
3. Karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis.
4. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.
5. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas.
6. Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) patenkinamai;
4) nepatenkinamai.
7. Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejį, kai šis valstybės tarnautojas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų vertinimo komisija.
8. Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija.
9. Tiesioginis vadovas, įvertinęs įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.
10. Tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų.
11. Tiesioginis vadovas, įvertinęs įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją iš pareigų.
12. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovas apie būsimą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai.
13. Vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) patenkinamai;
4) nepatenkinamai.
14. Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:
1) suteikti įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę arba
2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba
3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir suteikti jam ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę klasę, arba
4) įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui palikti turimą pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą, arba
5) taikyti šio Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones.
15. Vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:
1) suteikti pakaitiniam valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę klasę arba
2) palikti pakaitiniam valstybės tarnautojui turimą kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą, arba
3) taikyti šio Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones.
16. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali siūlyti taikyti šio Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones. Valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.
17. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:
1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją;
2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.
18. Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:
1) panaikinti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę, o valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, – tobulinti jo kvalifikaciją;
2) perkelti įstaigos vadovą (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar nustatytai kadencijai) ar karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas;
3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją.
19. Vertinimo komisija valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, kai ji:
1) du kartus iš eilės įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai;
2) pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai.
20. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, vertinimo komisija šio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, šį valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlymų neteikia ir valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia. Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų. Vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.
21. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovo sprendimu atliekamas neeilinis įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) iškyla abejonių dėl pakankamos įstaigos vadovo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar dėl jo veiklos vykdant vadovaujamai įstaigai suformuluotas užduotis arba
2) vertinimo komisija kasmetinio vertinimo metu įstaigos vadovo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai, arba
3) yra įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti įstaigos vadovui kvalifikacinę klasę.
22. Karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) iškyla abejonių dėl įstaigos padalinio vadovo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos vykdant jo vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis arba
2) iškyla abejonių dėl pakankamos karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos, vykdant jam suformuluotas užduotis, arba
3) vertinimo komisija kasmetinio vertinimo metu karjeros valstybės tarnautojo veiklą įvertino nepatenkinamai, arba
4) yra karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę, arba
5) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba
6) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę klasę.
23. Valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) yra pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę klasę arba
2) yra pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją iš pareigų.
24. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia siūlymą pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo motyvuotam siūlymui ar tarnybinės veiklos vertinimo išvadą dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai.
25. Neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.
26. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo ar tarnybinės veiklos vertinimo išvados dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai, įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo ar tarnybinės veiklos vertinimo išvados dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.
27. Nėščių ar krūtimi maitinančių moterų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertinimo komisija vertina tik jų prašymu.
28. Valstybės tarnautojo, išėjusio vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai, tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, jeigu šis valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje būtų vertinama jo tarnybinė veikla.
29. Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo tvarką, taip pat valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1254, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5541 (2002-12-24)
Nr. IX-1328, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)
Nr. IX-1856, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-280, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2685 (2013-05-25)
22(1) straipsnis. Vertinimo komisijos
1. Karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jie eina pareigas, vadovo sudaryta vertinimo komisija.
2. Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos.
3. Valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudarytos vertinimo komisijos. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas vertinimo komisijas sudaro iš skirtingų valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų.
4. Savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų, centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar) Finansų ministerijos atstovas.
5. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis.
6. Vertinimo komisija turi teisę į savo posėdį pakviesti valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį vadovą.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
VI SKYRIUS
DARBO UŽMOKESTIS
21, 31, 32, 33, 34, 35 ir 45 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalis, 54 straipsnis,
56 straipsnio 1 dalies 4, 11, 13, 19 punktai ir 6, 7 dalys, 62 straipsnio 1, 7,
9 ir 10 dalys, 64 straipsnio 1 dalis, 68 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys, 69
straipsnis bei 79 straipsnio 2 dalis.
4. Šis įstatymas
netaikomas:
1) valstybės politikams;
2) Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų
teismų teisėjams, prokurorams, jų pavaduotojams ir tardytojams (toliau –
prokuratūros pareigūnai);
3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos
nariams, kitiems tarnautojams;
4) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės
institucijų ar įstaigų vadovams (Valstybės saugumo departamento generaliniam
direktoriui ir jo pavaduotojams, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo
pavaduotojams, valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams, Seimo
kontrolieriams, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių
apsaugos kontrolieriui), kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems
valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnams;
5) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių
(nuolatinių) komisijų ir tarybų (Vyriausiosios rinkimų komisijos, Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos, Vertybinių popierių komisijos, Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos, Konkurencijos tarybos), kitų valstybinių
(nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip
pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnams;
6) profesinės karo tarnybos kariams;
7) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;
8) ūkines ir technines funkcijas atliekantiems Lietuvos
Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams;
9)
viešųjų įstaigų darbuotojams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
5
straipsnis. Darbo įstatymų taikymas
1.
Su viešojo administravimo valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.
2.
Darbo įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius ir
socialines garantijas, viešojo administravimo valstybės tarnautojams galioja
tiek, kiek jų tarnybos santykių ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis
įstatymas, kiti jų statusą reglamentuojantys įstatymai (statutai), o paslaugų
valstybės tarnautojams - kiek jų tarnybos santykių nereglamentuoja šio įstatymo
4 straipsnio 2 dalyje nurodyti straipsniai, kiti paslaugų valstybės tarnautojų
statusą reglamentuojantys įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
ANTRASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
TARNAUTOJŲ KLASIFIKAVIMAS
69 straipsnis.
Valstybės tarnautojų darbo užmokestis
1. Šio įstatymo
šeštajame skirsnyje nustatyta darbo apmokėjimo sistema pradedama įgyvendinti
pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas nuo 2001 m. spalio 1 d.,
išskyrus paslaugų valstybės tarnautojus, kuriems ši darbo apmokėjimo sistema
taikoma nuo 2002 m. liepos 1 d.
2.
Valstybės tarnautojams, kurių iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos
gautas vidutinis darbo užmokestis (toliau – buvęs darbo užmokestis) yra
didesnis už darbo užmokestį, nustatomą pagal šio įstatymo šeštajame skirsnyje
nurodytas darbo apmokėjimo sąlygas (neįskaičiuojant šio įstatymo
33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1
dalies 1 ir 3 punktuose numatytų priemokų):
1) buvęs
darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų
(pareiginių algų) ir iš paskutinių 12 mėnesių nustatytų priedų bei priemokų
dydžių (neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją), vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta tvarka;
2) pereinamuoju
laikotarpiu – iki 2004 m. liepos 1 d. – buvęs darbo užmokestis nuosekliai
mažinamas ir priartinamas prie naujo darbo užmokesčio dydžio, kiekvieną mėnesį
valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį apskaičiuojant pagal formulę
(kol susilygins su pagal šį įstatymą nustatytu darbo užmokesčiu):
A
= C - [ ( C - B) x M] + P + S , čia:
A –
pereinamuoju laikotarpiu valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis;
B
– pagal šį įstatymą nustatytas valstybės tarnautojo darbo užmokestis,
neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje
numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir
3 punktuose numatytų priemokų;
C
– valstybės tarnautojo buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas), neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją;
M
– valstybės tarnautojo darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientas, nuosekliai
mažinantis buvusį darbo užmokestį. Nustatomi šie pereinamojo laikotarpio
koeficientai viešojo administravimo valstybės tarnautojams – M (viešojo
administravimo) ir paslaugų valstybės tarnautojams – M (paslaugų):
Metai
2001
2002
2003
2004
Pusmečiai
II
I
II
I
II
I
M(viešojo
administravimo)
0,1
0,3
0,5
0,7
0,8
0,9
M (paslaugų)
0
0
0,2
0,4
0,6
0,9
P
– šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos priemokos;
S
– šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatyti priedai
diplomatams ir statutiniams valstybės tarnautojams.
3.
Valstybės tarnautojams, kurių buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas) yra mažesnis už šio įstatymo šeštajame skirsnyje nustatytą darbo
užmokestį (neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6
dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir
3 punktuose numatytų priemokų), naujasis darbo užmokesčio dydis
pasiekiamas nuosekliai: pereinamuoju laikotarpiu – iki 2007 m. sausio 1 d. –
kiekvieną mėnesį valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį
apskaičiuojant pagal formulę:
A
= [ (B - C) x D] + C + P + S, čia:
A
– pereinamuoju laikotarpiu valstybės tarnautojui priklausantis darbo
užmokestis;
B
– valstybės tarnautojo darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo
nuostatas ir dydžius (neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2
punkte ir 6 dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose
numatytų priemokų);
C –
valstybės tarnautojo buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas), neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją;
D – valstybės
tarnautojo darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientas, nuosekliai didinantis
buvusį darbo užmokestį. Nustatomi šie pereinamojo laikotarpio koeficientai:
Metai
2001
2002
(II pusmetis)
2003
2004
2005
2006
D
0
0,1
0,3
0,5
0,7
0,9
P
– šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos priemokos;
S – šio
įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatyti priedai
diplomatams ir statutiniams valstybės tarnautojams.
4. Šio
straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2007 m.
sausio
1 d. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu į valstybės tarnautojo pareigas paskirtiems
asmenims darbo užmokestis nustatomas ir apskaičiuojamas pagal šio straipsnio 2
ir 3 dalių nuostatas ir nurodytas formules, kuriose dydis C – tai naujai
priimto valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (tarnybinis atlyginimas
(pareiginė alga) kartu su priedais ir priemokomis), apskaičiuoto pagal iki šio
straipsnio
1 dalyje nurodytos datos galiojusias darbo apmokėjimo sąlygas, dydis. Jeigu
pareigybei teisės aktais buvo nustatyti tarnybinio atlyginimo (pareiginės
algos) minimalūs ir maksimalūs dydžiai, įstaigos vadovas, laikydamasis šių
dydžių ribų, nustato konkretų tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos) dydį,
neviršijantį šio įstatymo nustatytos pareiginės algos. Stažuotojams ir
asmenims, paskirtiems bandomajam laikotarpiui, mokamas darbo užmokestis, kurį
sudaro 70 procentų šios sumos.
5.
Kol bus įgyvendintos šio straipsnio 3 dalies nuostatos:
1) pareiginės algos koeficiento vieneto vertė litais prilyginama
Vyriausybės patvirtintam pareiginės algos koeficiento bazės dydžiui, kuris
nustatomas nedidinant 2000 metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo
užmokesčiui numatytų lėšų. Pareiginės algos dydis nustatomas atitinkamą
pareiginės algos koeficientą padauginus iš koeficiento bazės dydžio,
vadovaujantis šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis;
2)
1-os kategorijos valstybės tarnautojų pareiginė alga negali būti mažesnė už
minimalią mėnesinę algą, o aukštesnės ir žemesnės kategorijų pareiginių algų
dydžiai turi skirtis ne mažiau kaip 5 procentais;
3)
Vyriausybei patvirtinus pareiginės algos koeficiento bazės dydį ar minimalią
mėnesinę algą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovaudamasi šio
straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, „Valstybės žiniose“ per 5 darbo
dienas paskelbia visų valstybės tarnautojų kategorijų (nuo 1-os iki 30-os)
pareiginių algų dydžius;
4)
priedo už tarnybos stažą, skaičiuojamo pagal šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį,
mokėjimą Vyriausybė įgyvendina laipsniškai.
6. Valstybės
tarnautojams ne diplomatams, paskirtiems į pareigas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, darbo užmokestis
apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 31–34 straipsnių nuostatas ir dydžius,
netaikant šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatų.
7. Šio
straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
Nr. IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30), įsigalioja nuo 2002-04-01
70
straipsnis. Su valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos nutraukimas
1.
Per 6 mėnesius nuo
šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojai turi nutraukti šio įstatymo 22
straipsnyje nurodytą su valstybės tarnyba nesuderinamą veiklą arba
atsistatydinti iš pareigų valstybės tarnyboje. Tai netaikoma valstybės
tarnautojams, kurie laisvu nuo tarnybos metu verčiasi medicinos praktika, dirba
kultūros darbuotojo ar bendrojo lavinimo švietimo įstaigos pedagogo darbą
ir gauna už tai atlyginimą. Jie privalo nutraukti šią veiklą ne vėliau kaip per
3 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo.
2.
Valstybės tarnautojai, per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką nenutraukę su
valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos ir neatsistatydinę iš pareigų,
baudžiami tarnybine nuobauda pagal šio įstatymo 40 straipsnį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos, pareiginių algų
koeficientai
1. Valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių:
1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas;
2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas;
3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija.
2. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų. Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija.
3. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus priskiria valstybės tarnautojų pareigybių kategorijoms šis Įstatymas (1 priedas).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-1349, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
8 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir sąrašai
1. Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių kategorijas ir lygius nustato šis Įstatymas (3 priedas).
2. (Neteko galios nuo 2008 m. gegužės 1 d.)
3. Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga. Kriterijus, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustato šis Įstatymas (2 priedas).
4. Seimas, atsižvelgdamas į šio Įstatymo (2 priede) nustatytus kriterijus, nutarimu tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio Įstatymo (2 priede) nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes.
5. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių tvirtina: Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose institucijose; Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose, Vyriausybės atstovų tarnybose, ministrų valdymo sritims nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose ir bendrą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose (išskyrus bendrą didžiausią leistiną Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių); ministrai – jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose. Ministrai, tvirtindami didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose, negali viršyti Vyriausybės patvirtinto bendro didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus atitinkamų ministrų valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-622, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-20, i. k. 2017-12473
6. Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus nustatymo kriterijus ir tvarką Vyriausybės teikimu nustato Seimas.
7. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika.
8. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina:
1) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai;
2) teismuose – atitinkamo teismo kancleris;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1496, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20797
3) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;
4) Vyriausybės atstovų, Vyriausybės įgaliotinių ir jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos įgaliotas ministras;
5) savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;
6) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priėmęs asmuo arba juos į pareigas paskyrusios kolegialios institucijos vadovas;
7) Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius.
9. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Tuo atveju, kai pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme valstybės tarnautojo pareigybė nurodoma pagal kitą įstatymą.
10. Pakeitus valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas, vadovaujantis šio straipsnio 7 dalyje nurodyta metodika atitinkamai keičiama valstybės tarnautojo pareigybės kategorija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1926, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. X-1349, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
Nr. X-1689, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3189 (2008-07-17)
Nr. XI-588, 2009-12-21, Žin., 2009, Nr. 154-6958 (2009-12-28)
Nr. XI-1755, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 150-7054 (2011-12-08)
Nr. XI-320, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3577 (2009-07-18)
Nr. XI-849, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3346 (2010-06-10)
Nr. XI-1836, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 164-7794 (2011-12-31)
Nr. XI-1904, 2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 163-7780 (2011-12-31)
Nr. XII-154, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-498 (2013-01-30)
III SKYRIUS
PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS
9 straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai
1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams;
4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą;
5) turėti valstybės tarnautojui privalomų jo veikloje bendrųjų gebėjimų visumą (toliau – bendrieji gebėjimai), o vadovaujantys valstybės tarnautojai – taip pat ir privalomų jų veikloje gebėjimų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai ar jos padaliniui visumą (toliau – vadovavimo gebėjimai).
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus bendruosius gebėjimus ir vadovavimo gebėjimus Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina Valstybės tarnybos departamentas. Tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimas tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Už asmenų, skiriamų į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ar į įstaigos vadovo pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu arba priimamų pakaitiniais valstybės tarnautojais į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, būtinų bendrųjų gebėjimų ir nustatytais atvejais vadovavimo gebėjimų turėjimą, taip pat tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimą atsako valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas.
3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:
1) jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio valstybės tarnautojo statuso, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo padaro išvadą, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;
3) kurio sutuoktinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;
5) (neteko galios nuo 2011-07-01);
6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.
4. Asmuo, siekiantis valstybės tarnautojo statuso, turi užpildyti Vyriausybės nutarimu patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Valstybės tarnautojas, nuslėpęs ar pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties minėtiems reikalavimams, iš valstybės tarnautojo pareigų atleidžiamas.
5. Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui nėra privalomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
6. Jei valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūra patikrinama iki asmens, pripažinto laimėjusiu konkursą, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas arba iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas, į kurias šio Įstatymo nustatyta tvarka priimama be konkurso. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2380, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14741
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1426, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)
Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27, 2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
10 straipsnis. Priėmimas į valstybės tarnautojų pareigas
1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priima:
1) Seimo kanceliarijoje – Seimo kancleris;
2) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – kancleris;
3) Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių teisme – Vyriausybė;
4) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai;
5) teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1496, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20797
6) neteko galios nuo 2017-07-01;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1496, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20797
7) Lietuvos Respublikos muitinės sistemoje – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius.
2. Į įstaigų vadovų pareigas priima:
1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų įgaliotos institucijos ir asmenys;
2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos Prezidentas;
3) Vyriausybės atstovą – Vyriausybė;
4) Nacionalinės teismų administracijos direktorių – įstatymo įgaliota institucija ar asmuo;
5) valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai, Vyriausybės kanceliarijoje – Ministras Pirmininkas;
6) savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir savivaldybės kontrolierių – savivaldybės taryba.
3. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priima:
1) Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo kancleris šio įstatymo 12 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka;
2) kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo kancleris šio Įstatymo 12 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka;
3) Respublikos Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;
4) Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Ministras Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;
5) ministerijoje – ministras;
6) Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;
7) savivaldybės institucijoje – savivaldybės meras.
4. Jeigu kiti įstatymai (išskyrus statutus, Diplomatinės tarnybos įstatymą, Korupcijos prevencijos įstatymą, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Vietos savivaldos įstatyme, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme ir Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio Įstatymo nuostatos.
5. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.
6. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas ar savivaldybės meras pateikia ar įgalioja kitą asmenį pateikti prašymą paskelbti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai.
7. Jeigu nėra asmenų, kurie pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį gali būti priimti į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas be konkurso, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga per 7 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto prašymo paskelbti konkursą gavimo dienos skelbia apie šį konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje.
8. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo organizuoja konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, paskelbus apie konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje. Paskelbus apie konkursą valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos tinklalapyje, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo apie šį konkursą papildomai skelbia savo įstaigos interneto tinklalapyje.
9. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato šis Įstatymas, statutai, Diplomatinės tarnybos įstatymas ir Vyriausybės patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1284, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)
Nr. IX-1328, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)
Nr. IX-1815, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4993 (2003-11-28)
Nr. IX-1926, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07), atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 8
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1689, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3189 (2008-07-17)
Nr. XI-588, 2009-12-21, Žin., 2009, Nr. 154-6958 (2009-12-28)
Nr. XI-1755, 2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 150-7054 (2011-12-08)
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-320, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3577 (2009-07-18)
Nr. XI-849, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3346 (2010-06-10)
Nr. XI-864, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3542 (2010-06-19)
Nr. XI-1904, 2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 163-7780 (2011-12-31)
Nr. XII-154, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-498 (2013-01-30)
11 straipsnis. Priėmimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas
1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama:
1) konkurso būdu;
2) be konkurso.
2. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai.
TAR pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies (2012 m. birželio 5 d. redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.; Žin., 2012, Nr. 69-3523) nuostata „Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. KT13-N8/2018, 2018-06-06, paskelbta TAR 2018-06-06, i. k. 2018-09478
3. Be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalyse bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse nurodytais atvejais ir tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-1511, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4153 (2011-07-13)
Nr. XI-1836, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 164-7794 (2011-12-31)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27, 2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
12 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1926, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
13 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas
1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu, be konkurso ar įstatymų nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
2. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti įstaigos vadovo pareigas. Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai.
TAR pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies (2012 m. birželio 5 d. redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.; Žin., 2012, Nr. 69-3523) nuostata „Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. KT13-N8/2018, 2018-06-06, paskelbta TAR 2018-06-06, i. k. 2018-09478
3. Be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16 straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse bei 43 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-1511, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4153 (2011-07-13)
Nr. XI-1836, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 164-7794 (2011-12-31)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27, 2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
14 straipsnis. Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas
1. Asmenys į pakaitinių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimami šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas po konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taip pat į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.
3. Asmenys į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas, išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, priimami iš asmenų, turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą, iš buvusių karjeros valstybės tarnautojų ar įstaigų vadovų, atleistų iš pareigų pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), ir iš buvusių pakaitinių valstybės tarnautojų (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjusių ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistų iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo. Šie asmenys nėra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams. Nepriėmus į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš šių asmenų, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti priimamas kitas asmuo, kuris atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šie asmenys, išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, yra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams. Asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
4. Į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas priimti asmenys, turintys teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą, buvę karjeros valstybės tarnautojai ar įstaigų vadovai, atleisti iš pareigų pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), ir buvę pakaitiniai valstybės tarnautojai (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėję ne mažiau kaip dvejus metus ir atleisti iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, nepraranda teisės šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas. Laikas, kai šie asmenys ėjo pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas, neįskaičiuojamas į šio Įstatymo 16 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse bei 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus terminus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. IX-1856, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27, 2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
Nr. XII-280, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2685 (2013-05-25)
IV SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
15 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigos
1. Valstybės tarnautojai privalo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;
2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams;
4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis;
5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba;
6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių;
7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą;
8) mokytis šio Įstatymo nustatyta tvarka;
9) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
10) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai;
11) nedalyvauti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio Įstatymo 161 straipsnyje nustatyta tvarka, jei tai netrukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat savivaldybės tarybos nario ir profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą.
2. Įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-286, 2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3065 (2009-06-25)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
16 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės
1. Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją. Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams;
2) gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme), kai jis yra paskiriamas rengti teisės aktų projektus;
d) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
e) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų;
f) šio Įstatymo 17 straipsnio 1 punkte nurodytu atveju, taip pat kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
3) į mokymą šio Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas;
4) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
5) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
6) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
7) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje;
8) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio.
2. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi asmenys, kurie:
1) dėl paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu, nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu ar nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
3) dėl išvykimo kartu su priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje sutuoktiniu (išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį) savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.
3. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi diplomatų sutuoktiniai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje. Šie asmenys turi teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.
4. Teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje arba kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje pareigas einančių statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuoja atitinkamas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, – turi buvę statutiniai valstybės tarnautojai, statuto arba Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atsistatydinę savo noru ir paskirti dirbti tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, taip pat buvę statutiniai valstybės tarnautojai, atsistatydinę savo noru iš pareigų ir išvykę kartu su sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais darbui užsienyje. Jei statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas nenustato kitaip, šie asmenys turi teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.
5. Jeigu nėra galimybės atkurti įstaigos vadovo statuso šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, turintiems teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą, nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
6. Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti asmenys priimami į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šie asmenys nėra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams. Asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo statusą, gali būti priimti į šias pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, patikrinus jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
7. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.
8. Įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų teisių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. IX-1856, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
Nr. IX-2034, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1180 (2004-03-07)
Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27, 2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
17 straipsnis. Su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla
Valstybės tarnautojui neleidžiama:
1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto;
2) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos), taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį perkeltam valstybės tarnautojui;
4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo;
5) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
TAR pastaba. Iki įstatymo Nr. XII-2009 įsigaliojimo(2016-01-01) tarp valstybės tarnautojo ir institucijos, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, sudarytos darbo sutartys laikomos galiojančiomis iki sprendimo dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galiojimo pabaigos.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2009, 2015-11-12, paskelbta TAR 2015-11-20, i. k. 2015-18479
2. Statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas gali numatyti ir kitus su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1197, 2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5192 (2002-12-06)
Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2004-12-13, Žin., 2004, Nr. 181-6708 (2004-12-18), nutarimo atitaisymas skelbtas: Žin., 2011, Nr. 33
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-673, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
V SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA
18 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimas į aukštesnes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas
1. Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo dienos perkeliamas į šias pareigas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu. Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į įstaigos vadovo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui dienos šio asmens sprendimu perkeliamas į laimėtas pareigas.
2. Karjeros valstybės tarnautoją, laimėjusį konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą. Šioje dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo karjeros valstybės tarnautojo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos.
3. Karjeros valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu į specialiojo atašė pareigas perkeliamas Vyriausybės tvirtinamų Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatų nustatyta tvarka.
4. Į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu tik tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – vertinimo komisija) ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus. Į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu, kai jį įvertina vertinimo komisija ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
5. Kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.
6. Karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina.
7. Kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu.
8. Karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų atvejus.
9. Karjeros valstybės tarnautojas šio straipsnio 1–8 dalyse nurodytais atvejais ir sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2380, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14741
10. Į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Kitais atvejais laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas negali būti ilgiau negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus. Šis reikalavimas netaikomas valstybės tarnautojo laikino perkėlimo, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atvejais.
11. Laikinai perkeltam į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
Nr. XII-451, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3930 (2013-07-20)
Nr. XII-692, 2013-12-17, Žin., 2013, Nr. 140-7069 (2013-12-30)
19 straipsnis. Valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse institucijose ir užsienio valstybių institucijose bei perkėlimas dirbti į specialiąsias misijas
1. Karjeros valstybės tarnautojas arba statutinis valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas.
2. Karjeros valstybės tarnautojas arba statutinis valstybės tarnautojas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2380, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14741
3. Atsižvelgiant į delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių institucijas reglamentuojančius teisės aktus, karjeros valstybės tarnautojas arba statutinis valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės tarnautojai atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.
4. Paprastai pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
5. Karjeros valstybės tarnautojas arba statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, jeigu jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
6. Karjeros valstybės tarnautojų arba statutinių valstybės tarnautojų perkėlimo į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką, socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. X-1742, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)
20 straipsnis. Valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų tarnybinis kaitumas
1. Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Gali būti sukeistos dviejų tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojų pareigos, jeigu jie to prašo.
2. Pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, priimtą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
3. Valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
4. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) jo prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
5. Valstybės tarnautojas ir įstaigos vadovas į šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytas pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2380, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14741
6. Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-673, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XII-280, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2685 (2013-05-25)
21 straipsnis. Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės
1. Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės yra trys; aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė klasė.
2. Priimant valstybės tarnautojus į pareigas, vertinimo būdu jiems gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė. Šiuo atveju netaikomas 22 straipsnio 12 dalyje nustatytas 10 darbo dienų pranešimo terminas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
23 straipsnis. Darbo užmokestis
1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedai;
3) priemokos;
4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą.
2. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
3. Valstybės tarnautojui už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
24 straipsnis. Pareiginė alga
1. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms.
2. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis Įstatymas (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.
3. Jei nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 d., tai ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.
4. Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo grafiką; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.
5. Valstybės tarnautojų, naudojančių tarnybos laiką kitam darbui, dirbamam turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio Įstatymo 16(1) straipsnyje nustatyta tvarka, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-789, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3400 (2006-08-08)
Nr. X-1349, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
Nr. X-1535, 2008-05-13, Žin., 2008, Nr. 63-2376 (2008-06-03)
Nr. XI-84, 2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6010 (2008-12-30)
25 straipsnis. Priedai
1. Valstybės tarnautojams mokami šie priedai:
1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);
2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją;
3) už laipsnį arba tarnybinį rangą;
4) už diplomatinį rangą;
5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
2. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.
3. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos.
4. (Neteko galios.)
5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas priedas nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.
6. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas.
7. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1044, 2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)
Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-363, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3918 (2009-07-31)
Nr. XI-944, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4298 (2010-07-13)
Nr. XI-1721, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7036 (2011-12-08)
Nr. XII-114, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7992 (2012-12-31)
Nr. XII-517, 2013-09-19, Žin., 2013, Nr. 102-5026 (2013-09-28)
26 straipsnis. Priemokos
1. Valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos:
1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu;
3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis.
4) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, taip pat atvejus, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau kaip vienerius metus, vykdymą. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis sąlygomis, išskyrus projektų, trunkančių ilgiau negu vienerius metus, vykdymą, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, taikoma šio įstatymo 43 straipsnio 12 dalyje nustatyta garantija ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2009, 2015-11-12, paskelbta TAR 2015-11-20, i. k. 2015-18479
3. Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
27 straipsnis. Skatinimas ir apdovanojimas
1. Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Vyriausybė atitinkamos valdymo srities ministro teikimu, savivaldybės meras gali skatinti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Valstybės tarnautojai skatinami:
1) padėka;
2) vardine dovana;
3) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti.
4. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-864, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3542 (2010-06-19)
28 straipsnis. Valstybės tarnautojų atsakomybė
Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn.
29 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
1. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos.
2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) atleidimas iš pareigų.
4. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
5. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.
6. Šiurkščiu pažeidimu laikoma:
1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;
3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
4) piktnaudžiavimas tarnyba ir šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2181, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20873
5) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;
6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;
7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;
8) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;
9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas;
10) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. XI-811, 2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 63-3090 (2010-05-31)
Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XI-2264, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6123 (2012-10-20)
30 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas
1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:
1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl valstybės tarnautojui tarnybinės nuobaudos skyrimo priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų (netenka valstybės tarnautojo statuso). Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.
3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.
4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.
5. Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo.
6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1694, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-811, 2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 63-3090 (2010-05-31)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
31 straipsnis. Valstybės tarnautojo nepriekaištinga reputacija
1. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;
6) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7, 8, 9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo treji metai;
7) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai;
8) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai.
2. Statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas gali numatyti papildomus reikalavimus asmeniui tam, kad jis būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos ir galėtų eiti statutinio valstybės tarnautojo pareigas.
3. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais (gavęs duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams) turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.
4. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo atsako, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti ir tas pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-435, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 75-3762 (2013-07-13)
32 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka
1. Valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.
2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai privaloma atlyginti visą žalą.
3. Valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru.
4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.
5. Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.
6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-872, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-13, i. k. 2014-05356
6 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybės
Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į:
1) karjeros;
2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo;
3) įstaigų vadovų;
4) statutinių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
33 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso (atgręžtinio
reikalavimo) teisė į žalą padariusį valstybės tarnautoją
1. Žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.
3. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti žalą atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį sprendimą, įteikė institucijos vadovui rašytinį pareiškimą. Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės žalos atlyginimo. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-811, 2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 63-3090 (2010-05-31)
34 straipsnis. Valstybės tarnautojo nušalinimas nuo pareigų
1. Valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas:
1) jeigu valstybės tarnautojas darbo vietoje pasirodė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas likusiam tos dienos (pamainos) darbo laikui;
2) jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui;
3) kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu:
1) dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui;
2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui;
3) valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje.
3. Valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalinamas jį į pareigas priėmusio asmens ar jo įgalioto asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero sprendimu.
4. Sprendime nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų turi būti nurodyta laikotarpis, kuriam valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-451, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3930 (2013-07-20)
35 straipsnis. Valstybės tarnautojų atostogos
1. Valstybės tarnautojai turi teisę į šio Įstatymo nustatytų rūšių ir trukmės kasmetines atostogas.
2. Valstybės tarnautojai turi teisę į šio Įstatymo nustatytas atostogas. Valstybės tarnautojai taip pat turi teisę į Darbo kodekso nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, ir mokymosi atostogas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-673, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
3. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams, Vyriausybės įstaigų vadovams ir Vyriausybės priimamiems kitiems šių įstaigų pareigūnams taikomi šio Įstatymo 32 ir 33 straipsniai. Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio Įstatymo 36 straipsnis. Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui šis Įstatymas taikomas be išlygų, o Seimo kancleriui – su Seimo statute numatytomis taisyklėmis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1857, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-03, i. k. 2015-10816
Nr. XII-2139, 2015-12-08, paskelbta TAR 2015-12-14, i. k. 2015-19746
37 straipsnis. Nemokamos atostogos
1. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.
2. (Neteko galios nuo 2009 m. sausio 1 d.)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
38 straipsnis. Atostogos kvalifikacijai tobulinti
1. Valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
2. Pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
39 straipsnis. Atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas
1. Karjeros valstybės tarnautojui dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl 19 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo ir statutinio valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
40 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos
1. Valstybės tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu Valstybinio socialinio draudimo ir kitų atskiras valstybinio socialinio draudimo rūšis reglamentuojančių įstatymų ir Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei sąlygomis.
2. Valstybės tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2536, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
41 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos
1. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.
Pastaba. 1 dalis taikoma valstybės tarnautojams, atleistiems iš darbo po įstatymo Nr. XI-1703 įsigaliojimo.
2. Pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio Įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 43 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas):
1) iki penkerių metų – 2 mėnesių;
2) nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių;
3) nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių;
4) daugiau kaip dvidešimt metų – 6 mėnesių.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymu ar Vyriausybės nutarimu įgaliota institucija ar įstaiga.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.
Pastaba. 4 dalis taikoma valstybės tarnautojams, atleistiems iš darbo po įstatymo Nr. XI-1703 įsigaliojimo.
5. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal 18 straipsnio 2 dalį ar 20 straipsnį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką.
Pastaba. 5 dalies nuostatos taikomos asmenims, paskirtiems į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas po įstatymo Nr. X-1175 įsigaliojimo dienos.
6. Šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti:
1) mokama kompensacija, kuri yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės išmokos dydžio ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną, arba
2) mokama kompensacija, kuri yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės išmokos dydžio ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju iš pareigų atleidžiamam valstybės tarnautojui taip pat taikomos garantijos, numatytos šio Įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
7. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio Įstatymo 261 straipsnyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Už budėjimą, kai viršijama nustatyta darbo laiko trukmė, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio Įstatymo 261 straipsnyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
8. Valstybės tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su valstybės tarnautojais, išlaikyti.
9. Valstybės tarnautojams gali būti mokama Vyriausybės nustatyto dydžio kompensacija už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikmėms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-1703, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6849 (2011-12-01)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
42 straipsnis. Tarnybos stažas
1. Pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, atleidimo nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, mokymosi atostogos, pagal šio Įstatymo 37, 38 ir 39 straipsnius suteiktų atostogų laikas ir ligos pašalpos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.
2. Laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą.
3. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-673, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
Nr. XII-280, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2685 (2013-05-25)
Nr. XII-451, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3930 (2013-07-20)
43 straipsnis. Kitos garantijos
1. Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
2. Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), taip pat buvusiam pakaitiniam valstybės tarnautojui (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjusiam ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistam iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šie asmenys nėra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams.
3. Buvusiam įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, taip pat įstaigos vadovą, kuriam suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmuo į įstaigos vadovo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šis asmuo nėra tikrinamas dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams.
4. Valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojo, žuvusio ar mirusio užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 12 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 100 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 30 iki 50 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja reikalavimo (regreso) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1191, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-17, i. k. 2014-14282
5. Valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
1) kai valstybės tarnautojai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo sprendimu yra pasiųsti į šio Įstatymo nustatytą mokymą (išskyrus šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį);
2) kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
3) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;
4) kai valstybės tarnautojai išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymu;
5) kai valstybės tarnautojas atlieka privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;
6) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių, vaikaičių), sutuoktinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sugyventinio, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
7) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;
8) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki vienos darbo dienos;
9) kai valstybės tarnautojai pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose. Nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, įstaiga ar organizacija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas.
6. Valstybės tarnautojui, kuris jo sutikimu siunčiamas į šio Įstatymo nustatytą mokymą ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, garantuojamos einamos pareigos ir:
1) visas nustatytas darbo užmokestis už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų;
2) ne mažiau kaip 50 procentų nustatyto darbo užmokesčio už laikotarpį, viršijantį 30 kalendorinių dienų. Tiksli valstybės tarnautojui mokamo darbo užmokesčio dalis nustatoma valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu.
7. Pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojams garantuojamos eitos arba kitos tos pačios kategorijos pareigos toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
8. Eitos pareigos garantuojamos valstybės tarnautojui, kai jis dėl privalomosios karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje (taip pat atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose) arba dėl dalyvavimo tarptautinėje operacijoje, teisės aktų nustatyta tvarka sudarius civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį, negali eiti pareigų, taip pat karjeros valstybės tarnautojui, kai jis dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal šio Įstatymo 18 straipsnį negali eiti pareigų.
9. Valstybės tarnautojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už mokymosi ir komandiruotės išlaidas.
10. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos pratęsimo dienos. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.
11. Valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. Pašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras iš valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.
12. Jei vadovaujantis šio Įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi papildžius valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką nustatoma aukštesnė šios pareigybės kategorija, valstybės tarnautojo sutikimu jis toliau eina šias pareigas.
13. Valstybės tarnautojai, kuriuos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos siunčia į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. Draudimo išlaidas apmoka valstybės tarnautoją į užsienio komandiruotę siunčianti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga iš savo biudžeto lėšų.
14. Neteko galios.
15. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. IX-2351, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. IX-2502, 2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5940 (2004-11-09)
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-673, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
Nr. XI-1511, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4153 (2011-07-13)
Nr. XI-1946, 2012-03-29, Žin., 2012, Nr. 44-2140 (2012-04-14)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27, 2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
Nr. XII-280, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2685 (2013-05-25)
44 straipsnis. Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų
1. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas arba Vyriausybės atstovas pradeda eiti savivaldybės tarybos nario pareigas;
3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
4) per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino išsilavinimo;
5) įstatymų nustatytais atvejais pasibaigia įstaigos vadovo kadencija;
6) pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sueina 65 metai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai;
7) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;
8) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;
9) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;
10) pagal vertinimo komisijos siūlymą priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų;
11) valstybės tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
12) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio Įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;
13) teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų;
14) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;
15) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus;
16) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
17) karjeros valstybės tarnautojas, įvertintinus jo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
18) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte;
19) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;
20) valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo nevykdo šio Įstatymo 31 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pareigų;
21) sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų.
2. Valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis.
3. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priėmęs asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų).
4. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės institucijos pirmajame posėdyje.
5. Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir anksčiau. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priėmusio asmens sutikimu.
6. Valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 21 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus.
7. Nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), 10, 12, 15 ir 21 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu) punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais.
8. Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1284, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)
Nr. IX-1426, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)
Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. IX-1856, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
Nr. IX-1926, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
Nr. IX-2286, 2004-06-17, Žin., 2004, Nr. 104-3827 (2004-07-03)
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-849, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3346 (2010-06-10)
Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-280, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2685 (2013-05-25)
X SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS
45 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys
1. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys yra šios:
1) įvadinis mokymas – priimtų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų profesinių žinių įgijimas ir įgūdžių formavimas. Pradėję eiti pareigas karjeros valstybės tarnautojai, kurie prieš tai nėra išklausę įvadinio mokymo programų, per metus nuo priėmimo į pareigas dienos privalo jas išklausyti;
2) kvalifikacijos tobulinimas – tęstinės studijos, specialių profesinių žinių plėtimas, valstybės valdymo ir administravimo įgūdžių bei gebėjimų tobulinimas paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką. Valstybės tarnautojai, pradėję eiti 18–20 kategorijų pareigas bei žemesnės kategorijos įstaigų vadovų pareigas, per dvejus metus nuo priėmimo į šias pareigas dienos privalo išklausyti patvirtintas 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų ar žemesnės kategorijos įstaigų vadovų mokymo programas.
2. Valstybės tarnautojų mokymo programos rengiamos pagal vidaus reikalų ministro nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus. Mokymo programas rengia ir pagal jas valstybės tarnautojus turi teisę mokyti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinti asmenys. Kvalifikacijos tobulinimo bendrąsias programas integracijos į Europos Sąjungą srityje, 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų bendrąsias mokymo programas rengia ir pagal patvirtintas bendrąsias programas valstybės tarnautojus moko Lietuvos viešojo administravimo institutas.
3. Valstybės tarnautojai gali būti siunčiami tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose bei į tarptautines institucijas ar užsienio valstybių institucijas abipusiu susitarimu.
4. Valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-622, 2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6960 (2009-12-28)
46 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo finansavimas
1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų mokymui valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatomos lėšos. Jos turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų.
2. Jei mokymas trunka ilgiau kaip 2 mėnesius ir finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo. Šioje sutartyje turi būti numatyta, kad lėšas valstybės tarnautojas grąžina, jeigu jis:
1) savo noru atsistatydina iš valstybės tarnautojo pareigų anksčiau negu po vienerių metų nuo mokymo pabaigos;
2) dėl tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų.
3. Iš valstybės tarnautojo pareigų atleistas asmuo, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo, privalo per 6 mėnesius nuo atleidimo dienos grąžinti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai su jo mokymu susijusias valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos išlaidas. Jeigu asmuo su jo mokymu susijusių išlaidų negrąžina, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privalo kreiptis į teismą dėl šių lėšų išieškojimo.
4. Siekiančių tobulinti savo kvalifikaciją valstybės tarnautojų mokymas gali būti finansuojamas iš šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų lėšų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
47 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimas
1. Prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes numato Vyriausybės patvirtinta valstybės tarnautojų mokymo strategija.
2. Valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose organizuoja ir už jį atsako valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys.
3. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
XI SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS
48 straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
1. Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) vidaus reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija;
3) Valstybės tarnybos departamentas.
2. Vyriausybė:
1) nustato valstybės tarnybos politiką;
2) vidaus reikalų ministro teikimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Valstybės tarnybos departamento direktorių;
3) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.
3. Vidaus reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija:
1) formuoja valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje ir teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
2) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
49 straipsnis. Valstybės tarnybos departamentas
1. Valstybės tarnybos departamentas yra valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant valstybės politiką valstybės tarnybos srityje ir ją įgyvendinanti.
2. Valstybės tarnybos departamentui vadovauja direktorius – valstybės pareigūnas, priimamas į pareigas ketveriems metams. Jis gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Į Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip 5 metų valstybės tarnybos stažą ir ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį. Valstybės tarnybos departamento direktorius yra atsakingas ir atskaitingas Vyriausybei ir vidaus reikalų ministrui.
3. Prie Valstybės tarnybos departamento sudaroma Personalo valdymo komisija. Personalo valdymo komisiją sudaro Vyriausybė iš visuomenės atstovų ir aukščiausią (18–20) kategoriją turinčių valstybės tarnautojų, einančių pareigas skirtingose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Personalo valdymo komisija nagrinėja valstybės tarnybos ir personalo valdymo valstybės tarnyboje problemas, svarsto valstybės tarnybos organizavimo klausimus, atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Personalo valdymo komisijos darbą organizuoja ir jai vadovauja Valstybės tarnybos departamento direktorius. Personalo valdymo komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
4. Valstybės tarnybos departamentas:
1) prižiūri, kaip įgyvendinami šis Įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka atlieka patikrinimus valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio Įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, seka visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją valstybės tarnybos ir personalo valdymo valstybės tarnyboje ir, jeigu yra pagrįstų duomenų, kad yra galimas pažeidimas, ištiria šią informaciją;
2) atlieka su valstybės tarnyba ir personalo valdymu valstybės tarnyboje susijusių teisės aktų projektų nagrinėjimą, derinimą, tikslinimą ir su jais susijusią tikslinę analizę, taip pat teikia išvadas ir (ar) pasiūlymus, galinčius turėti poveikį tokių teisės aktų kokybei;
3) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant personalo valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms personalo valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais;
4) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimų prevencijos priemones, teikia metodinę pagalbą šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais;
5) tikrina pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius gebėjimus ir vadovavimo gebėjimus;
6) administruoja valstybės tarnautojų rezervą, kurį sudaro pretendentai į valstybės tarnautojo pareigas, kurių bendrieji gebėjimai ir vadovavimo gebėjimai, taip pat užsienio kalbos mokėjimas atitinka nustatytus reikalavimus, asmenys, kurie šio Įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka turi teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, taip pat asmenys, kurie šio Įstatymo 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalių pagrindu yra atleisti iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, asmenys, kurie atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), taip pat buvę pakaitiniai valstybės tarnautojai (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), kurie pareigas nepertraukiamai ėjo ne mažiau kaip dvejus metus ir kurie atleisti iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo; nustatyta tvarka organizuoja valstybės tarnautojų kaitumą;
7) tvarko šio Įstatymo 50 straipsnyje nurodytą valstybės registrą ir valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą;
8) koordinuoja valstybės tarnautojų mokymo strategijos įgyvendinimą;
9) teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina fizinius ir juridinius asmenis, siekiančius mokyti valstybės tarnautojus, tvirtina ir registruoja valstybės tarnautojų mokymo programas, atlieka jų įgyvendinimo kokybės priežiūrą;
10) analizuoja valstybės tarnautojų mokymo ir karjeros poreikius ir teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl įgyvendinimo, imasi priemonių pritraukti gabius asmenis į valstybės tarnybą ir skatinti jų veiksmingą panaudojimą valstybės tarnyboje;
11) vykdo valstybės tarnybos valdymo gerosios patirties sklaidą;
12) teikia Vyriausybei ir vidaus reikalų ministrui metines ataskaitas dėl šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, rengia ir viešai skelbia informaciją apie valstybės tarnybą ir savo veiklą;
13) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
5. Valstybės tarnybos departamento teisės:
1) nemokamai gauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, valstybės tarnautojų, taip pat iš valstybės ar žinybinių registrų informaciją, reikalingą funkcijoms atlikti;
2) nurodyti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pašalinti teisės aktų pažeidimus, nustatyti terminą sprendimams vykdyti, įpareigoti pateikti informaciją apie nurodymų vykdymą. Jeigu šios institucijos ir įstaigos pažeidimų nepašalina, turi teisę pranešti apie tai aukštesnės pagal pavaldumą institucijos ar įstaigos vadovui, o savivaldybių institucijų ir įstaigų atveju – ir Vyriausybės atstovui;
3) rengti ir valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikti rekomendacijas, kuriose pateikiama Valstybės tarnybos departamento nuomonė dėl šio Įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo arba apibendrinama valstybės tarnybos valdymo ir personalo valdymo valstybės tarnyboje geroji praktika;
4) kviesti ekspertus (konsultantus) dėl valstybės tarnybą ir personalo valdymą valstybės tarnyboje reglamentuojančių klausimų sprendimo, taip pat kitiems įstaigos kompetencijos klausimams spręsti;
5) naudotis kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-622, 2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6960 (2009-12-28)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27, 2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
50 straipsnis. Duomenys apie valstybės tarnautojus
1. Valstybės registre, kurį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigas ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigas;
2) valstybės tarnautojus ir jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą;
4) asmenis, kurie šio Įstatymo numatytais atvejais pripažinti padariusiais šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) Vyriausybės narius ir valstybės pareigūnus tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniam pasirašymui skirtoms priemonėms pagaminti.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam valstybės registrui atitinkami duomenys neteikiami, jeigu jie priskirtini valstybės ar tarnybos paslapties kategorijai.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka tvarko duomenis šio straipsnio 1 dalyje nurodytame valstybės registre.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27, 2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
50(1) straipsnis. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema
1. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų personalo valdymo sprendimams priimti, kitoms šiame Įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti.
2. Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos nuostatai tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
51 straipsnis. Kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje
1. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuris nustato Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.
2. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.
3. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, kuris nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas.
4. Įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-1747, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1535, 2008-05-13, Žin., 2008, Nr. 63-2376 (2008-06-03)
II SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBĖS
52 straipsnis. Atostogos
dėl asmeninių aplinkybių
1. Karjeros
valstybės tarnautojai, turėdami ne mažesnį kaip 2 metų nepertraukiamą valstybės
tarnybos stažą, gali išeiti atostogų dėl asmeninių aplinkybių su teise atkurti
valstybės tarnautojo statusą. Šių atostogų trukmė - nuo 3 mėnesių iki 3 metų.
Šie asmenys dėl karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo turi ne vėliau
kaip per 1 mėnesį po atostogų dėl asmeninių aplinkybių pabaigos raštu kreiptis
į valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančią įstaigą. Atostogų dėl
asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką nustato ministras, atsakingas už valstybės
tarnybą.
2. Atostogos dėl asmeninių aplinkybių nesuteikiamos
valstybės tarnautojui, pagal šio įstatymo 29 straipsnį perkeltam į žemesnes
pareigas, taip pat tarnautojui, kuriam galioja tarnybinė nuobauda.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
53
straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos
1. Valstybės tarnautojai privalomai
draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu Valstybinio
socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų nustatyta tvarka bei
sąlygomis.
2. Valstybės
tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal
Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą ir valstybės tarnautojų
valstybinė pensija pagal Valstybės tarnautojų pensijų įstatymą.
3. Teisę gauti
valstybės tarnautojų valstybinę pensiją, šios pensijos dydžio ir tarnybos stažo
apskaičiavimo tvarką, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato Valstybės
tarnautojų pensijų įstatymas, Valstybinių pensijų įstatymas ir kiti teisės
aktai.
4. Privalomos
valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos už Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje dirbančio
valstybės tarnautojo sutuoktinį tuo laikotarpiu, kurį jis gyveno užsienyje
kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje
atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokamos nuo valstybės tarnautojo 0,5
pareiginės algos. Ši norma netaikoma valstybės tarnautojo sutuoktiniui
įsidarbinus.
5. Laikotarpis, kurį
sutuoktinis gyveno užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu Lietuvos
Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, įskaitomas į
valstybės tarnautojo sutuoktinio valstybinio socialinio draudimo stažą, jeigu
už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos Lietuvos valstybinio socialinio
draudimo įmokos.
55 straipsnis.
Kitos garantijos
1. Karjeros
valstybės tarnautojas, kurio pareigybė panaikinama dėl valstybės ar
savivaldybės institucijos (įstaigos) reorganizavimo ar likvidavimo ar dėl
tarnybos organizavimo pakeitimų arba kurio einamai pareigybei nustatoma ne
visos darbo dienos darbo trukmė dėl valstybės ar savivaldybės institucijos
(įstaigos) reorganizavimo ar likvidavimo arba dėl tarnybos organizavimo
pakeitimų, perkeliamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei
tokių nėra ir tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Kai
valstybės ar savivaldybės institucija (įstaiga) reorganizuojama į valstybės ar
savivaldybės įmonę ar viešąją įstaigą, valstybės tarnautojas gali būti
perkeliamas į šią įmonę ar įstaigą. Jei iki pareigybės panaikinimo arba ne
visos darbo dienos darbo trukmės nustatymo valstybės tarnautojas neperkeliamas
į kitas pareigas, laikotarpiu nuo pareigybės panaikinimo arba ne visos darbo
dienos darbo trukmės nustatymo iki valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas
pareigas, bet ne ilgiau negu 6 mėnesiams, jis perkeliamas į valstybės tarnybos
rezervą (kai pareigybei nustatoma ne visos darbo dienos darbo trukmė, valstybės
tarnautojas į valstybės tarnybos rezervą perkeliamas jo paties prašymu).
Karjeros valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą arba ne visos darbo
dienos darbo trukmės nustatymą turi būti pranešta prieš 10 darbo dienų iki
pareigybės panaikinimo arba ne visos darbo dienos darbo trukmės nustatymo.
2. Rezervinis
valstybės tarnautojas, per 6 mėnesius neperkeltas į kitas pareigas,
atleidžiamas iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 23
punktą. Šiuo pagrindu atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama iki
pareigybės panaikinimo arba ne visos darbo dienos darbo trukmės pareigybei
nustatymo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija,
atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos stažą:
1) iki 5 metų –
2 mėnesių;
2) nuo 5 iki 10
metų – 3 mėnesių;
3) nuo 10 iki 20
metų – 4 mėnesių;
4) daugiau kaip
20 metų – 6 mėnesių.
3. Jeigu
valstybės tarnautojas perkeliamas į valstybės tarnybos rezervą šio straipsnio 1
dalyje nurodytais pagrindais, jam kas mėnesį mokama Vyriausybės nustatytos
minimalios mėnesinės algos dydžio kompensacija.
4. Šio
straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytas kompensacijas moka valstybės institucija
(įstaiga) ar savivaldybė, priėmusi sprendimą dėl valstybės ar savivaldybės
institucijos (įstaigos) reorganizavimo ar likvidavimo arba dėl tarnybos
organizavimo pakeitimų, arba dėl ne visos darbo dienos darbo trukmės pareigybei
nustatymo. Tais atvejais, kai sprendimą dėl šiame straipsnyje nurodytų
institucijų (įstaigų) reorganizavimo ar likvidavimo arba dėl tarnybos organizavimo
pakeitimų, arba dėl ne visos darbo dienos darbo trukmės pareigybei nustatymo
priima Seimas ar Vyriausybė, kompensacijas moka Vyriausybės įgaliota
institucija.
5. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, išskyrus valstybės ar savivaldybės
institucijos (įstaigos) likvidavimą, į valstybės tarnybos rezervą neperkeliamos
ir iš valstybės tarnybos neatleidžiamos nėščios moterys, motinos, auginančios
vaikus iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvai arba globėjai, auginantys vaikus
iki tokio pat amžiaus).
6. Rezervinis
valstybės tarnautojas gali iš valstybės tarnybos atsistatydinti. Atsistatydinęs
rezervinis valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos pagal šio
įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 22 punktą.
7. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos garantijos, išskyrus įspėjimą apie pareigybės
panaikinimą arba ne visos darbo dienos darbo trukmės nustatymą, netaikomos 62
metus ir 6 mėnesius sukakusiems karjeros valstybės tarnautojams. Jie praranda
valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio
įstatymo 68 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Jiems išmokama šio straipsnio 2
dalyje nurodyta kompensacija.
8.
Žuvęs tarnybines pareigas vykdęs valstybės tarnautojas laidojamas valstybės
lėšomis. Mirusio užsienyje valstybės tarnautojo palaikų pervežimo į Lietuvą
išlaidas apmoka valstybė teisės aktų nustatyta tvarka.
9.
Einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis
valstybės tarnautojams garantuojami, kai valstybės tarnautojai:
1) valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės siunčiami į įvadinį
ar kitą šio įstatymo nustatytą mokymą;
2) siunčiami į tarnybinę komandiruotę – už darbo dienas esant
komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
3) pagal kvietimą vyksta į teismą, kitas teismines, teisėsaugos ar
kontrolės (priežiūros) institucijas;
4) gauna šaukimą atvykti į naujokų šaukimo komisiją;
5) yra pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybinių užduočių
pagal Karo prievolės įstatymą;
6) yra pasiųsti pasitikrinti sveikatos;
7) artimųjų giminaičių mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
8) donorams – darbo dienoms, kuriomis jie turi būti atleidžiami
nuo darbo;
9) prireikus išvyksta į sveikatos priežiūros įstaigą ar gavę
vadovo sutikimą – į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą.
10.
Šio straipsnio įgyvendinimo tvarką, kai valstybės tarnautojai perkeliami į
kitas pareigas,
į valstybės tarnybos rezervą arba atleidžiami iš valstybės tarnybos, nustato
Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
TARNAUTOJO STATUSO PRARADIMAS
56
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso praradimo pagrindai
1. Valstybės
tarnautojas, praradęs valstybės tarnautojo statusą, yra atleidžiamas iš
valstybės tarnybos. Valstybės tarnautojas praranda valstybės tarnautojo
statusą, kai:
1)
atsistatydina savo noru;
2) (neteko
galios);
3)
nesutinka su pareigų pažeminimu dėl nepatenkinamo jo tarnybinės veiklos
įvertinimo;
4)
išrenkamas ar paskiriamas į šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytas
pareigas, išrenkamas Seimo ar savivaldybės tarybos nariu (taikoma savivaldybės
kontrolieriui ir savivaldybės administracijos tarnautojams, išrinktiems
tos pačios savivaldybės tarybos nariais, ir Vyriausybės atstovui, išrinktam
tarybos nariu tos savivaldybės, kurios administracinę priežiūrą jis vykdo),
paskiriamas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų
teisėju, prokuratūros pareigūnu, valstybės kontrolieriumi, Lietuvos banko
valdybos pirmininku, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar kitu tarnautoju, Seimo
kontrolieriumi, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių
apsaugos kontrolieriumi ar į kitas pareigas, nurodytas šio įstatymo 4
straipsnio 3 dalyje (išskyrus 6, 7, 8 ir 9 punktus), arba skiriamas dirbti
tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuvos Respublika;
5)
praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
6)
gauna tarnybinę nuobaudą - atleidžiamas iš valstybės tarnybos;
7) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė
už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;
8)
įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė, dėl kurios jis
negali eiti savo pareigų;
9)
paaiškėja, kad stojant į valstybės tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;
10)
paaiškėja, kad stojant į valstybės tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti
neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių jis negalėjo būti priimtas į
valstybės tarnybą;
11) sukanka 62
metų ir 6 mėnesių amžių ar baigiasi tarnybos pratęsimo terminas. Valstybės
institucijos ar įstaigos vadovas (savivaldybėse – administratorius ar
savivaldybės kontrolierius) prireikus gali pratęsti šį amžių sukakusio
valstybės tarnautojo tarnybą. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo
pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai įstaigai. Šis
punktas netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo, pakaitiniams ir ūkines
ar technines funkcijas atliekantiems paslaugų valstybės tarnautojams;
12) nedirba dėl
laikino nedarbingumo daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės
arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutiniuosius dvylika
mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos
paliekamos ilgesnį laiką;
13) pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar jo vadovaujama
įstaiga liaujasi egzistavusi dėl reorganizavimo ar likvidavimo (taikoma tik
įstaigos vadovui);
14)
pasibaigia politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio
valstybės politiko įgaliojimai ar kadencija arba valstybės tarnautojas praranda
valstybės politiko pasitikėjimą, arba kai panaikinama politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybė;
15)
pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo paskyrimo laikas;
16)
išeina atostogų dėl asmeninių aplinkybių;
17)
valstybės tarnautojo tarnybinė veikla nepatenkinamai įvertinama 3 metus iš
eilės;
18)
pašaukiama į būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
19) įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo valstybės institucijos,
įstaigos ar savivaldybės vadovo sprendimas dėl valstybės tarnautojo priėmimo į
valstybės tarnybą pripažįstamas neteisėtu. Atleidžiamam valstybės tarnautojui
išmokama 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;
20) paaiškėja, kad priimant į valstybės tarnybą buvo pažeisti šio
įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti. Atleidžiamam
valstybės tarnautojui išmokama 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio
išeitinė kompensacija;
21)
sudaroma darbo sutartis eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įmonėje ar
viešojoje įstaigoje, reorganizuotoje iš valstybės ar savivaldybės įstaigos,
kurioje jis tarnavo;
22) rezervinis
valstybės tarnautojas atsistatydina;
23) rezervinis
valstybės tarnautojas per 6 mėnesius neperkeliamas į kitas pareigas valstybės
tarnyboje;
24) jo tarnybinė
veikla įvertinta nepatenkinamai.
2. Dėl šio
straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodytos priežasties valstybės tarnautojo statusas prarandamas ne mažiau kaip
10 metų. Praėjus 10 metų, asmuo gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio
įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Dėl šio straipsnio 1 dalies 7, 9
ir 10 punktuose nurodytų priežasčių valstybės tarnautojo statusas prarandamas
visam laikui.
4.
Karjeros valstybės tarnautoją atleidus iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio
1 dalies 2 ir 11
punktuose nurodytų priežasčių, asmuo gali sugrįžti į valstybės tarnybą ir
dirbti pakaitiniu, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju arba
ūkines ar technines funkcijas atliekančiu valstybės tarnautoju.
5.
Jeigu valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos dėl šio
straipsnio 1 dalies 12
punkte nurodytos priežasties, asmuo gali Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į valstybės tarnybą, kai
sveikatos būklė pagerėja ir jis gali atlikti valstybės tarnautojo pareigas.
6. Asmuo,
atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 8, 13,
14, 15, 17, 19, 20, 22, 23 ir 24 punktus, gali iš naujo stoti į valstybės
tarnybą šio įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui ar įstaigos vadovui, atleistam
iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 13 ar 14 punktus,
taikomos šio straipsnio 7 dalies nuostatos.
7.
Asmuo, atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 4, 13, 14,
16, 18 ir
21 punktus, taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar
įstaigos vadovas, atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies
1 punktą, gali atkurti valstybės tarnautojo statusą.
8.
Nėščia moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1
dalies 12, 17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais. Motina, auginanti
vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvas ar globėjas, auginantis vaiką iki
tokio pat amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1
dalies 12, 17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais.
9.
Atleidimo iš valstybės tarnybos tvarką nustato Vyriausybė.
10.
Skundai dėl valstybės tarnautojo statuso praradimo nagrinėjami Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
TARNYBOS VALDYMAS
57
straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
1.
Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1)
Vyriausybė;
2)
už valstybės tarnybą atsakingas ministras;
3)
valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas.
2. Vyriausybė atlieka šias valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas:
1) teikiamame Seimui tvirtinti planuojamų metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato
lėšas valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui -
pareiginėms algoms, priedams, priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas
valstybės tarnautojams skatinti, mokyti ir kvalifikacijai kelti;
2) nustato valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių valstybės
tarnautojų pareigybių lygius bei kategorijas, išskyrus politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes;
3) nustato valstybės institucijų ir įstaigų tipinę struktūrą bei
padalinių personalo skaičiaus normatyvus;
4) nustato valstybės tarnautojų mokymo proceso organizavimo tvarką;
5)
atlieka kitas įstatymų nustatytas valstybės tarnybos valdymo funkcijas.
3.
Už valstybės tarnybą atsakingas ministras atlieka šias funkcijas:
1) rengia ir
teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus,
atlieka galiojančių ir naujai parengtų teisės aktų projektų, susijusių su valstybės
tarnyba, ekspertizę, teikia jų rengėjams ar Vyriausybei pasiūlymus dėl jų
pakeitimų ar papildymų;
2)
organizuoja šio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų vykdymo kontrolę,
siūlo sustabdyti, pakeisti ar panaikinti ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį
priimtus valstybės institucijų ir įstaigų, išskyrus statutinių įstaigų ir
savivaldybių vadovų, sprendimus, prieštaraujančius šiam įstatymui, kitiems
valstybės tarnautojo statusą nustatantiems teisės aktams. Jeigu valstybės
institucijos ar įstaigos vadovas per 1 mėnesį nepakeičia ar nepanaikina šių
sprendimų, kreipiasi į Administracinių ginčų komisiją arba apskundžia juos
teismui;
3)
tvirtina Valstybės tarnautojų pareigybių (išskyrus politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių) pavyzdinį sąrašą;
4)
tvirtina Valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių personalo tarnybų
pavyzdinius nuostatus;
5) nustato
valstybės tarnautojų priesaikos priėmimo tvarką;
6)
tvirtina tarnybos vertinimo komisijų pavyzdinius nuostatus;
7)
nustato atostogų dėl asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką;
8)
atlieka kitas įstatymų, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo
valdymo funkcijas.
4.
Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas:
1) organizuoja
valstybės tarnautojų registro tvarkymą;
2)
atlieka kitas šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos
bendrojo valdymo funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
56 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso praradimo pagrindai
1. Valstybės tarnautojas, praradęs
valstybės tarnautojo statusą, yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos. Valstybės
tarnautojas praranda valstybės tarnautojo statusą, kai:
1) atsistatydina
savo noru;
2) (neteko galios);
3) nesutinka su
pareigų pažeminimu dėl nepatenkinamo jo tarnybinės veiklos įvertinimo;
4) išrenkamas ar
paskiriamas į šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytas pareigas,
išrenkamas Seimo ar savivaldybės tarybos nariu (taikoma savivaldybės
kontrolieriui ir savivaldybės administracijos tarnautojams, išrinktiems
tos pačios savivaldybės tarybos nariais, ir Vyriausybės atstovui, išrinktam
tarybos nariu tos savivaldybės, kurios administracinę priežiūrą jis vykdo),
paskiriamas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų
teisėju, prokuratūros pareigūnu, valstybės kontrolieriumi, Lietuvos banko
valdybos pirmininku, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar kitu tarnautoju, Seimo
kontrolieriumi, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių
apsaugos kontrolieriumi ar į kitas pareigas, nurodytas šio įstatymo 4
straipsnio 3 dalyje (išskyrus 6, 7, 8 ir 9 punktus), arba skiriamas dirbti
tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuvos Respublika;
5) praranda Lietuvos
Respublikos pilietybę;
6) gauna
tarnybinę nuobaudą - atleidžiamas iš valstybės tarnybos;
7) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų
nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;
8) įsiteisėja
teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo
pareigų;
9) paaiškėja,
kad stojant į valstybės tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;
10) paaiškėja,
kad stojant į valstybės tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys
tikrovės duomenys, dėl kurių jis negalėjo būti priimtas į valstybės tarnybą;
11) sukanka 62 metų ir 6 mėnesių amžių
ar baigiasi tarnybos pratęsimo terminas. Valstybės institucijos ar įstaigos
vadovas (savivaldybėse – administratorius ar savivaldybės kontrolierius)
prireikus gali pratęsti šį amžių sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą. Apie
būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo
funkciją atliekančiai įstaigai. Šis punktas netaikomas politinio (asmeninio)
pasitikėjimo, pakaitiniams ir ūkines ar technines funkcijas atliekantiems
paslaugų valstybės tarnautojams;
12) nedirba dėl laikino nedarbingumo
daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip
šimtą keturiasdešimt dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose
nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
13) pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar jo vadovaujama įstaiga liaujasi
egzistavusi dėl reorganizavimo ar likvidavimo (taikoma tik įstaigos vadovui);
14) pasibaigia
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio valstybės
politiko įgaliojimai ar kadencija arba valstybės tarnautojas praranda valstybės
politiko pasitikėjimą, arba kai panaikinama politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojo pareigybė;
15) pasibaigia
pakaitinio valstybės tarnautojo paskyrimo laikas;
16) išeina
atostogų dėl asmeninių aplinkybių;
17) valstybės
tarnautojo tarnybinė veikla nepatenkinamai įvertinama 3 metus iš eilės;
18) pašaukiama į
būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
19) įsiteisėja
teismo sprendimas, kuriuo valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės
vadovo sprendimas dėl valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą
pripažįstamas neteisėtu. Atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama 3 mėnesių
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;
20) paaiškėja, kad
priimant į valstybės tarnybą buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių
pažeidimų neįmanoma pašalinti. Atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama 3
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;
21) sudaroma
darbo sutartis eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įmonėje ar viešojoje
įstaigoje, reorganizuotoje iš valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurioje jis
tarnavo;
22) rezervinis valstybės tarnautojas
atsistatydina;
23) rezervinis valstybės tarnautojas per
6 mėnesius neperkeliamas į kitas pareigas valstybės tarnyboje;
24) jo tarnybinė veikla įvertinta
nepatenkinamai.
2. Dėl šio straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodytos priežasties valstybės tarnautojo statusas prarandamas ne mažiau kaip
10 metų. Praėjus 10 metų, asmuo gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio
įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Dėl šio
straipsnio 1 dalies 7, 9
ir 10 punktuose nurodytų priežasčių valstybės tarnautojo statusas prarandamas
visam laikui.
4. Karjeros
valstybės tarnautoją atleidus iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio 1 dalies 2 ir 11
punktuose nurodytų priežasčių, asmuo gali sugrįžti į valstybės tarnybą ir
dirbti pakaitiniu, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju arba
ūkines ar technines funkcijas atliekančiu valstybės tarnautoju.
5. Jeigu
valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio 1 dalies 12
punkte nurodytos priežasties, asmuo gali Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į valstybės tarnybą, kai
sveikatos būklė pagerėja ir jis gali atlikti valstybės tarnautojo pareigas.
6. Asmuo, atleistas iš valstybės
tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 8, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 22,
23 ir 24 punktus, gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio įstatymo ar kitų
teisės aktų nustatyta tvarka. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojui ar įstaigos vadovui, atleistam iš valstybės tarnybos pagal šio
straipsnio 1 dalies 1, 13 ar 14 punktus, taikomos šio straipsnio 7 dalies
nuostatos.
7. Asmuo,
atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 4, 13, 14, 16, 18
ir
21 punktus, taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas
ar įstaigos vadovas, atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1
dalies 1 punktą, gali atkurti valstybės tarnautojo statusą.
8. Nėščia
moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1 dalies 12,
17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais. Motina, auginanti vaiką iki 3
metų (jei nėra motinos – tėvas ar globėjas, auginantis vaiką iki tokio pat
amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1 dalies
12, 17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais.
9. Atleidimo iš
valstybės tarnybos tvarką nustato Vyriausybė.
10. Skundai dėl
valstybės tarnautojo statuso praradimo nagrinėjami Administracinių bylų
teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNYBOS
VALDYMAS
57 straipsnis.
Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
1. Valstybės
tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės
tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas.
2. Vyriausybė
atlieka šias valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas:
1) teikiamame
Seimui tvirtinti planuojamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato lėšas valstybės
institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui - pareiginėms
algoms, priedams, priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas valstybės
tarnautojams skatinti, mokyti ir kvalifikacijai kelti;
2) nustato
valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių valstybės tarnautojų pareigybių
lygius bei kategorijas, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojų pareigybes;
3) nustato
valstybės institucijų ir įstaigų tipinę struktūrą bei padalinių personalo
skaičiaus normatyvus;
4) nustato
valstybės tarnautojų mokymo proceso organizavimo tvarką;
5) atlieka kitas
įstatymų nustatytas valstybės tarnybos valdymo funkcijas.
3. Už valstybės
tarnybą atsakingas ministras atlieka šias funkcijas:
1) rengia ir teikia Vyriausybei su
valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus, atlieka galiojančių ir
naujai parengtų teisės aktų projektų, susijusių su valstybės tarnyba,
ekspertizę, teikia jų rengėjams ar Vyriausybei pasiūlymus dėl jų pakeitimų ar
papildymų;
2) organizuoja
šio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų vykdymo kontrolę, siūlo
sustabdyti, pakeisti ar panaikinti ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį priimtus
valstybės institucijų ir įstaigų, išskyrus statutinių įstaigų ir savivaldybių
vadovų, sprendimus, prieštaraujančius šiam įstatymui, kitiems valstybės
tarnautojo statusą nustatantiems teisės aktams. Jeigu valstybės institucijos ar
įstaigos vadovas per 1 mėnesį nepakeičia ar nepanaikina šių sprendimų,
kreipiasi į Administracinių ginčų komisiją arba apskundžia juos teismui;
3) tvirtina
Valstybės tarnautojų pareigybių (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojų pareigybių) pavyzdinį sąrašą;
4) tvirtina
Valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių personalo tarnybų pavyzdinius
nuostatus;
5) nustato valstybės tarnautojų
priesaikos priėmimo tvarką;
6) tvirtina
tarnybos vertinimo komisijų pavyzdinius nuostatus;
7) nustato
atostogų dėl asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką;
8) atlieka kitas
įstatymų, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas.
4. Valstybės tarnybos
tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas:
1) organizuoja valstybės tarnautojų
registro tvarkymą;
2) atlieka kitas
šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
58
straipsnis. Vyriausybei neatskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymas
1. Vyriausybei
neatskaitingose institucijose ir įstaigose už šio įstatymo ir su juo
susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą yra atsakingi:
1) Seimo
kanceliarijoje ir Prezidentūroje - kanceliarijų (įstaigų) vadovai;
2)
Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme - šių teismų
kancleriai;
3) kituose
teismuose, prokuratūroje, Valstybės saugumo departamente, Specialiųjų tyrimų
tarnyboje, Valstybės kontrolėje, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir vyrų
lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
tarnyboje, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose - šių
institucijų ir įstaigų vadovai.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys personalo valdymą organizuoja per
personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamų institucijų ar
įstaigų personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
59
straipsnis. Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų
personalo
valdymas
1. Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalą valdo:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės
tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;
4) Vyriausybės
kancleris;
5) Vyriausybės
sekretorius ir ministerijų sekretoriai.
2. Vyriausybė,
atlikdama ministerijų, jai atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) nustato
planuojamiems biudžetiniams metams ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų valstybės
tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;
2) atlieka kitas
įstatymų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
3. Už valstybės
tarnybą atsakingas ministras, atlikdamas ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) tvirtina
pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų pavyzdinius nuostatus;
2) tvirtina
Personalo valdymo tarybos nuostatus;
3) atlieka kitas
šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, susijusias su ministerijų, Vyriausybei atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymą
reglamentuojančiais teisės aktais.
4. Valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) organizuoja
pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
2) tvirtina
atrankos į valstybės tarnybą egzaminų programas;
3) tvirtina
pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų sudėtis;
4) pretendentų į
valstybės tarnybą atrankos komisijos teikimu skiria pretendentą į valstybės
tarnybą stažuotoju eiti pareigas konkrečioje institucijoje ar įstaigoje;
5) organizuoja
valstybės tarnautojų įvadinį mokymą;
6) koordinuoja
valstybės tarnautojų tęstinį kvalifikacijos kėlimą;
7) (neteko
galios);
8) atlieka kitas
šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
5. Vyriausybės
kancleris:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei Ministro Pirmininko
aparato personalo valdymą;
2) atlieka kitas
Vyriausybės įstatymo nustatytas personalo valdymo funkcijas;
3) personalo
valdymą organizuoja per Vyriausybės kanceliarijos personalo tarnybą, o šios
veiklą reglamentuoja personalo tarnybos nuostatai.
6. Vyriausybės
sekretorius atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo, su juo susijusių teisės aktų vykdymą, taip pat Vyriausybės
kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, apskričių administracijų ir joms
atskaitingų institucijų bei įstaigų
personalo valdymą, organizuoja jų personalo valdymą;
2) personalo
valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus, ministerijų sekretorius ir
personalo tarnybas, o šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų
nuostatai.
7. Ministerijos
sekretorius atlieka šias ministerijos ir jai atskaitingų įstaigų personalo
valdymo funkcijas:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei atitinkamos
ministerijos, įstaigų prie ministerijos personalo valdymą, organizuoja jų
personalo valdymą;
2) personalo
valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus ir personalo tarnybas, o šių
tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
60 straipsnis.
Personalo valdymas savivaldybėse
1.
Personalo valdymą savivaldybėse atlieka:
1)
savivaldybės taryba;
2)
savivaldybės meras (jei sudaroma savivaldybės valdyba, - valdyba);
3)
savivaldybės administratorius, savivaldybės kontrolierius.
2. Savivaldybės
taryba, atlikdama personalo valdymo funkcijas:
1)
tvirtindama savivaldybės biudžetą, kasmet numato lėšas savivaldybės tarnautojų
darbo užmokesčiui - pareiginėms algoms, priedui už valstybės tarnybos stažą,
priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas savivaldybės tarnautojams skatinti,
mokyti ir kelti kvalifikaciją;
2)
kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus.
3. Savivaldybės valdyba (meras), atlikdamas personalo valdymo
funkcijas:
1) kasmet nustato savivaldybės tarnautojų skaičių pagal valstybės
tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;
2) nustato priemokų ir premijos už labai gerus tarnybos rezultatus dydį bei jų skyrimo
tvarką;
3) tvirtina savivaldybės tarnautojų pareigybių sąrašą;
4) tvirtina stojamųjų į valstybės tarnybą egzaminų papildomus
klausimus, susijusius su savivaldybės veiklos ypatumais;
5) tvirtina tarnybos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį.
4.
Už šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą ir su juo susijusių teisės aktų
vykdymą bei savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų personalo
valdymą yra atsakingas administratorius, kontrolieriaus tarnybos - savivaldybės
kontrolierius. Atlikdami savivaldybės personalo valdymo funkciją, jie:
1)
skelbia priėmimą į valstybės tarnybą;
2)
organizuoja pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
3)
sudaro pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijas;
4)
pretendentą į valstybės tarnybą skiria stažuotoju ar bandomajam laikotarpiui
eiti konkrečias pareigas;
5)
stažuotojus ar asmenis, paskirtus bandomajam laikotarpiui, skiria karjeros
tarnautojais į einamas pareigas;
6)
organizuoja savivaldybės tarnautojų įvadinį mokymą ir tęstinį kvalifikacijos
kėlimą;
7)
skiria tarnybines nuobaudas;
8)
atlieka kitas teisės aktų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
5. Personalo valdymą administratorius organizuoja per savivaldybės
administracijos personalo tarnybą ir savivaldybės įstaigų vadovus, o
savivaldybės kontrolierius - per savivaldybės administracijos personalo
tarnybą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
61
straipsnis. Valstybės tarnautojų registras
1.
Valstybės tarnautojų registras steigiamas ir tvarkomas Valstybės registrų
įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2.
Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie visų šio įstatymo
nustatytų grupių valstybės tarnautojus jų asmens bylų duomenų pagrindu.
3.
Valstybės tarnautojų asmens bylos tvarkomos Asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
PEREINAMOJO
LAIKOTARPIO NUOSTATOS
62
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso įgijimas
1. Asmenys, kuriems taikomas šis įstatymas, valstybės tarnautojo
statusą įgyja per 5 darbo dienas po šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu per šį
laiką jie raštu neatsisako tapti valstybės tarnautojais. Šio straipsnio 2, 3 ir
7 dalyse nurodyto reorganizavimo atveju valstybės tarnautojo statusas įgyjamas
nuo valstybės ar savivaldybės įmonės reorganizavimo į valstybės ar savivaldybės
įstaigą dienos. Su asmeniu, kuris pasikeitus darbo sąlygoms raštu atsisako
įgyti šio įstatymo nustatytą valstybės tarnautojo statusą, iki šio įstatymo įsigaliojimo
ar šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto reorganizavimo dienos sudaryta
darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu. Jeigu per
nustatytą laiką asmuo dėl pateisinamos priežasties negalėjo pareikšti apie savo
nesutikimą tapti valstybės tarnautoju, jis privalo tai padaryti per 5 dienas po
to, kai pateisinama priežastis išnyksta.
2. B lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo
taikomas Valdininkų įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių,
reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys
Viešojo administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys
pagal neterminuotas darbo sutartis, tampa karjeros valstybės tarnautojais.
3.
B lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas
Valdininkų įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių,
reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys
Viešojo administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys
pagal terminuotas darbo sutartis, tampa pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jie
turi teisę eiti pareigas, kol pasibaigs darbo sutartyje numatytas terminas.
Terminui pasibaigus ar anksčiau šie asmenys gali dalyvauti atviruose
konkursuose karjeros valstybės tarnautojų pareigoms eiti šio įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka. Šiems asmenims tapus stažuotojais, laikas, kurį
jie ėjo ankstesnes pareigas, įskaitomas į stažuotės ar bandomąjį laikotarpį.
4.
A lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas
Valdininkų įstatymas, tampa politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojais.
5.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai tampa valstybės tarnautojais –
įstaigų vadovais. Jų valstybės tarnybos santykiai įteisinami aukštesnės
institucijos ar įstaigos vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas, – asmens,
atsakingo už personalo valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami
įstaigų vadovais šių įstaigų steigimo dokumentuose, įstatuose (nuostatuose) ar
kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytam – ne
trumpesniam negu 4 metų ir ne ilgesniam negu 5 metų – laikotarpiui
(kadencijai), kurio pradžia yra Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo data,
bet ne ilgiau, negu jie sukaks 62 metus ir 6 mėnesius. Įstaigų vadovų, kurie
sukaks 62 metus ir 6 mėnesius kadencijos laikotarpiu, tarnyba gali būti
pratęsta ne ilgesniam laikotarpiui, negu nustatyta vadovo kadencijos trukmė.
Dėl įstaigų vadovų tarnybos pratęsimo sprendžia šio įstatymo 16 straipsnio 4
dalyje nurodyti asmenys, skiriantys įstaigų vadovus į pareigas.
6.
Valstybės institucijų ar įstaigų darbuotojai, atliekantys viešojo
administravimo funkcijas, gaunantys atlyginimą iš valstybės ar kitų biudžetų,
valstybės fondų ar kitų valstybės lėšų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, tampa:
1)
darbuotojai, su kuriais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys,
atsižvelgiant į jų darbo pobūdį - karjeros valstybės tarnautojais arba įstaigų
vadovais;
2)
darbuotojai, su kuriais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys -
pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jiems galioja šio straipsnio 2 dalies
nuostatos.
7. Valstybės institucijų, įstaigų ar savivaldybių administracijų bei
kitų savivaldybių įstaigų darbuotojai, taip pat valstybės ar savivaldybių
įmonių, reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai,
atliekantys ūkines ar technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas
ir dirbantys pagal
neterminuotas ar terminuotas darbo sutartis, tampa paslaugų valstybės
tarnautojais.
8. Darbo sutartys, sudarytos su viešojo administravimo valstybės
tarnautojais, netenka galios. Darbo santykiai tęsiasi kaip valstybės tarnybos
santykiai. Valstybės tarnybos santykiai įteisinami institucijos ar įstaigos
vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas - asmens, atsakingo už personalo
valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami į einamas pareigas
(atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, pareigybės
pavadinimas gali būti pakeistas, nekeičiant pareigybės funkcijų):
1) neterminuotam laikui (taikoma karjeros valstybės tarnautojams);
2) ankstesnėse darbo sutartyse nustatytam terminui (taikoma politinio
(asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams);
3) terminui, kuris nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma
viešojo administravimo įstaigų vadovams).
9. Darbo sutartys, sudarytos su paslaugų valstybės tarnautojais:
1) valstybės tarnautojų sutikimu gali būti pakeičiamos, jei keičiamas
(patikslinamas atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių
sąrašą) pareigybės pavadinimas, nekeičiant pareigybės funkcijų, ar darbo
apmokėjimo sąlygos;
2) valstybės tarnautojų sutikimu pakeičiamos į terminuotas darbo
sutartis. Jų terminas nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešųjų
paslaugų įstaigų, išskyrus mokslo ir studijų institucijų, vadovams);
3) nutraukiamos vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu (taikoma
valstybės tarnautojams, kurie nesutinka dirbti pasikeitus darbo sąlygoms -
pakeisti darbo sutartis, kaip nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose - ir apie
savo nesutikimą raštu pareiškia institucijos ar įstaigos vadovui).
10.
Viešojo administravimo valstybės tarnautojams ankstesnės darbo apmokėjimo
sąlygos lieka galioti iki 2001 m. spalio 1 d., o paslaugų valstybės
tarnautojams – iki 2002 m. liepos 1 d.
11. Su valstybės tarnautojais, kurie dėl šio įstatymo 68 straipsnio 5
dalyje nurodytos priežasties praranda viešojo administravimo valstybės
tarnautojo statusą ir tampa paslaugų valstybės tarnautojais, sudaromos darbo
sutartys Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka.
12.
Pasikeitus valstybės tarnautojo pareigybės statusui (kai valstybės tarnautojo,
pagal šio įstatymo 15 straipsnį ar pagal 62 straipsnio 4 dalį tapusio politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, pareigybė buvo įrašyta į šio
įstatymo 2 priedėlį arba kai pareigybė perkeliama iš 1 priedėlio į 2 priedėlį
arba iš 2 priedėlio į 1 priedėlį), einančio šias pareigas asmens tarnybos
santykiai tęsiasi – jis tampa atitinkamai karjeros valstybės tarnautoju,
įstaigos vadovu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. Jo
tarnybos santykiai įteisinami asmenų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 7
dalyje (karjeros valstybės tarnautojams), 15 straipsnio 2 dalyje (politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams) ar 62 straipsnio 5 dalyje
(įstaigų vadovams), įsakymu (potvarkiu). Politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojai, šioje dalyje nurodytu būdu tapę
savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojais ar viešojo
administravimo įstaigos vadovais ir išrinkti tos pačios savivaldybės tarybos
nariais, turi apsispręsti dėl tolesnės tarnybos. Apsisprendę tęsti valstybės
tarnybą asmenys turi pareiškimu kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl
atsistatydinimo iš savivaldybės tarybos narių. Asmenys, Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikę pareiškimo,
praranda valstybės tarnautojo statusą pagal Valstybės tarnybos
įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
63
straipsnis. Pareigybių priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms
1. Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo
valstybės tarnautojų pareigybės suklasifikuojamos pagal šio įstatymo 7 ir 8
straipsnių nuostatas.
2.
Suklasifikuotų pareigybių sąrašai, patvirtinti šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatytų institucijų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo perduodami Vidaus reikalų ministerijai bei Valstybės
tarnautojų registrui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
61 straipsnis.
Valstybės tarnautojų registras
1. Valstybės
tarnautojų registras steigiamas ir tvarkomas Valstybės registrų įstatymo, kitų
teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Valstybės
tarnautojų registre kaupiami duomenys apie visų šio įstatymo nustatytų grupių
valstybės tarnautojus jų asmens bylų duomenų pagrindu.
3. Valstybės
tarnautojų asmens bylos tvarkomos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo,
kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
PEREINAMOJO
LAIKOTARPIO NUOSTATOS
62 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso įgijimas
1. Asmenys,
kuriems taikomas šis įstatymas, valstybės tarnautojo statusą įgyja per 5 darbo
dienas po šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu per šį laiką jie raštu neatsisako
tapti valstybės tarnautojais. Šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto
reorganizavimo atveju valstybės tarnautojo statusas įgyjamas nuo valstybės ar
savivaldybės įmonės reorganizavimo į valstybės ar savivaldybės įstaigą dienos.
Su asmeniu, kuris pasikeitus darbo sąlygoms raštu atsisako įgyti šio įstatymo
nustatytą valstybės tarnautojo statusą, iki šio įstatymo įsigaliojimo ar šio
straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto reorganizavimo dienos sudaryta darbo
sutartis nutraukiama vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu. Jeigu per nustatytą
laiką asmuo dėl pateisinamos priežasties negalėjo pareikšti apie savo
nesutikimą tapti valstybės tarnautoju, jis privalo tai padaryti per 5 dienas po
to, kai pateisinama priežastis išnyksta.
2. B lygio
valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų
įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų
įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į
valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys Viešojo administravimo
įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys pagal neterminuotas
darbo sutartis, tampa karjeros valstybės tarnautojais.
3. B lygio
valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų
įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų
įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į
valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys Viešojo
administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys pagal
terminuotas darbo sutartis, tampa pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jie turi
teisę eiti pareigas, kol pasibaigs darbo sutartyje numatytas terminas. Terminui
pasibaigus ar anksčiau šie asmenys gali dalyvauti atviruose konkursuose
karjeros valstybės tarnautojų pareigoms eiti šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka. Šiems asmenims tapus stažuotojais, laikas, kurį jie ėjo
ankstesnes pareigas, įskaitomas į stažuotės ar bandomąjį laikotarpį.
4. A lygio
valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų
įstatymas, tampa politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais.
5. Valstybės ir
savivaldybių įstaigų vadovai tampa valstybės tarnautojais – įstaigų vadovais.
Jų valstybės tarnybos santykiai įteisinami aukštesnės institucijos ar įstaigos
vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas, – asmens, atsakingo už personalo
valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami įstaigų vadovais šių
įstaigų steigimo dokumentuose, įstatuose (nuostatuose) ar kituose jų veiklą
reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytam – ne trumpesniam negu 4 metų ir
ne ilgesniam negu 5 metų – laikotarpiui (kadencijai), kurio pradžia yra
Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo data, bet ne ilgiau, negu jie sukaks
62 metus ir 6 mėnesius. Įstaigų vadovų, kurie sukaks 62 metus ir 6 mėnesius
kadencijos laikotarpiu, tarnyba gali būti pratęsta ne ilgesniam laikotarpiui,
negu nustatyta vadovo kadencijos trukmė. Dėl įstaigų vadovų tarnybos pratęsimo
sprendžia šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, skiriantys
įstaigų vadovus į pareigas.
6. Valstybės
institucijų ar įstaigų darbuotojai, atliekantys viešojo administravimo
funkcijas, gaunantys atlyginimą iš valstybės ar kitų biudžetų, valstybės fondų
ar kitų valstybės lėšų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų
įstatymas nebuvo taikomas, tampa:
1) darbuotojai,
su kuriais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys, atsižvelgiant į jų
darbo pobūdį - karjeros valstybės tarnautojais arba įstaigų vadovais;
2) darbuotojai,
su kuriais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys - pakaitiniais valstybės
tarnautojais. Jiems galioja šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
7. Valstybės
institucijų, įstaigų ar savivaldybių administracijų bei kitų savivaldybių
įstaigų darbuotojai, taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į
valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys ūkines ar
technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas ir dirbantys pagal neterminuotas ar terminuotas darbo
sutartis, tampa paslaugų valstybės tarnautojais.
8. Darbo sutartys,
sudarytos su viešojo administravimo valstybės tarnautojais, netenka galios.
Darbo santykiai tęsiasi kaip valstybės tarnybos santykiai. Valstybės tarnybos
santykiai įteisinami institucijos ar įstaigos vadovo (jei vadovas yra valstybės
politikas - asmens, atsakingo už personalo valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie
tarnautojai skiriami į einamas pareigas (atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės
tarnautojų pareigybių sąrašą, pareigybės pavadinimas gali būti pakeistas, nekeičiant
pareigybės funkcijų):
1) neterminuotam
laikui (taikoma karjeros valstybės tarnautojams);
2) ankstesnėse
darbo sutartyse nustatytam terminui (taikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo
ir pakaitiniams valstybės tarnautojams);
3) terminui, kuris
nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešojo administravimo įstaigų
vadovams).
9. Darbo sutartys,
sudarytos su paslaugų valstybės tarnautojais:
1) valstybės
tarnautojų sutikimu gali būti pakeičiamos, jei keičiamas (patikslinamas
atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą) pareigybės
pavadinimas, nekeičiant pareigybės funkcijų, ar darbo apmokėjimo sąlygos;
2) valstybės
tarnautojų sutikimu pakeičiamos į terminuotas darbo sutartis. Jų terminas
nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešųjų paslaugų įstaigų,
išskyrus mokslo ir studijų institucijų, vadovams);
3) nutraukiamos
vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu (taikoma valstybės tarnautojams, kurie
nesutinka dirbti pasikeitus darbo sąlygoms - pakeisti darbo sutartis, kaip nurodyta
šios dalies 1 ir 2 punktuose - ir apie savo nesutikimą raštu pareiškia
institucijos ar įstaigos vadovui).
10. Viešojo administravimo
valstybės tarnautojams ankstesnės darbo apmokėjimo sąlygos lieka galioti iki
2001 m. spalio 1 d., o paslaugų valstybės tarnautojams – iki 2002 m. liepos 1
d.
11. Su valstybės
tarnautojais, kurie dėl šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalyje nurodytos
priežasties praranda viešojo administravimo valstybės tarnautojo statusą ir
tampa paslaugų valstybės tarnautojais, sudaromos darbo sutartys Darbo sutarties
įstatymo nustatyta tvarka.
12. Pasikeitus
valstybės tarnautojo pareigybės statusui (kai valstybės tarnautojo, pagal šio
įstatymo 15 straipsnį ar pagal 62 straipsnio 4 dalį tapusio politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, pareigybė buvo įrašyta į šio
įstatymo 2 priedėlį arba kai pareigybė perkeliama iš 1 priedėlio į 2 priedėlį
arba iš 2 priedėlio į 1 priedėlį), einančio šias pareigas asmens tarnybos
santykiai tęsiasi – jis tampa atitinkamai karjeros valstybės tarnautoju,
įstaigos vadovu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. Jo
tarnybos santykiai įteisinami asmenų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 7
dalyje (karjeros valstybės tarnautojams), 15 straipsnio 2 dalyje (politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams) ar 62 straipsnio 5 dalyje
(įstaigų vadovams), įsakymu (potvarkiu). Politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojai, šioje dalyje nurodytu būdu tapę
savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojais ar viešojo
administravimo įstaigos vadovais ir išrinkti tos pačios savivaldybės tarybos
nariais, turi apsispręsti dėl tolesnės tarnybos. Apsisprendę tęsti valstybės
tarnybą asmenys turi pareiškimu kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl
atsistatydinimo iš savivaldybės tarybos narių. Asmenys, Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikę pareiškimo,
praranda valstybės tarnautojo statusą pagal Valstybės tarnybos
įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
Nr.
IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
63 straipsnis.
Pareigybių priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms
1. Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo
valstybės tarnautojų pareigybės suklasifikuojamos pagal šio įstatymo 7 ir 8
straipsnių nuostatas.
2.
Suklasifikuotų pareigybių sąrašai, patvirtinti šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatytų institucijų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo perduodami Vidaus reikalų ministerijai bei Valstybės
tarnautojų registrui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
64 straipsnis. Valstybės tarnautojų
priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms
1. Suklasifikavus pareigybes pagal grupes, lygius
ir kategorijas, kiekvienas valstybės tarnautojas priskiriamas tam tikrai
grupei, lygiui ir kategorijai.
2. Valstybės tarnautojai, kurie neturi einamos
pareigybės lygiui būtino išsilavinimo, tokį išsilavinimą privalo įgyti per 5
metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
3. Valstybės tarnautojai, kurie šio straipsnio 2
dalyje nurodytu laikotarpiu eina pareigas, neturėdami reikiamo išsilavinimo,
negali dalyvauti konkursuose aukštesnėms pareigoms.
4. Valstybės tarnautojai, kurie per šio straipsnio 2
dalyje nurodytą laiką neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš valstybės
tarnybos pagal šio įstatymo 68 straipsnio 4 dalies 1 punktą.
5. Šio straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos netaikomos
valstybės tarnautojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau
kaip 5 metai.
6. Valstybės
tarnautojai, kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo viešojo administravimo
karjeros valstybės tarnautojais, tačiau jų atliekamos funkcijos neatitinka
einamų pareigų aprašyme ir šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytos
viešojo administravimo veiklos, praranda viešojo administravimo karjeros
valstybės tarnautojo statusą pagal šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalį.
65 straipsnis. Neteko galios
nuo 2002 m. gegužės 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-856,
2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)
66
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas
1.
Asmenys, kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojais, pasibaigus juos pasirinkusių valstybės
politikų kadencijai ar įgaliojimams, taip pat valstybės politikai,
pasibaigus jų paskyrimo ar išrinkimo laikui, turi teisę Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į iki paskyrimo A lygio
valdininkais eitas pareigas, į iki paskyrimo ar išrinkimo šio įstatymo 2
straipsnio 23 dalyje nurodytais valstybės politikais eitas ar, nesant
galimybės, kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, kurios šio įstatymo
ar kitų teisės aktų priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigoms.
Asmenims, kurie iki paskyrimo A lygio valdininkais nėjo pareigų, šiuo įstatymu
ar kitais teisės aktais priskiriamų karjeros valstybės tarnautojų pareigoms,
šio įstatymo 21 straipsnio 14 punkte ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama
apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio 3 mėnesių dydžio kompensacija, jie
netenka valstybės tarnautojo statuso ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
2.
Asmenys, ne vėliau kaip prieš 2 metus iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Darbo
sutarties įstatymą nutraukę neterminuotą darbo sutartį su valstybės institucija,
įstaiga ar savivaldybe šalių susitarimu ar darbuotojo pareiškimu arba
kai neterminuota darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva be
darbuotojo kaltės, jei prieš sutarties nutraukimą darbuotojai turėjo ne mažesnį
kaip 3 metų darbo valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje stažą,
2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo gali dalyvauti šio įstatymo 23
straipsnyje nurodytuose konkursuose valstybės tarnautojo pareigoms.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
66 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas
1. Asmenys,
kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojais, pasibaigus juos pasirinkusių valstybės politikų
kadencijai ar įgaliojimams, taip pat valstybės politikai, pasibaigus jų
paskyrimo ar išrinkimo laikui, turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į iki paskyrimo A lygio valdininkais
eitas pareigas, į iki paskyrimo ar išrinkimo šio įstatymo 2 straipsnio 23
dalyje nurodytais valstybės politikais eitas ar, nesant galimybės, kitas to
paties lygio ir kategorijos pareigas, kurios šio įstatymo ar kitų teisės aktų
priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigoms. Asmenims, kurie iki
paskyrimo A lygio valdininkais nėjo pareigų, šiuo įstatymu ar kitais teisės
aktais priskiriamų karjeros valstybės tarnautojų pareigoms, šio įstatymo 21
straipsnio 14 punkte ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama
apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio 3 mėnesių dydžio kompensacija, jie
netenka valstybės tarnautojo statuso ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
2. Asmenys, ne
vėliau kaip prieš 2 metus iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Darbo sutarties
įstatymą nutraukę neterminuotą darbo sutartį su valstybės institucija, įstaiga
ar savivaldybe šalių susitarimu ar darbuotojo pareiškimu arba kai
neterminuota darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo
kaltės, jei prieš sutarties nutraukimą darbuotojai turėjo ne mažesnį kaip 3
metų darbo valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje stažą, 2
metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo gali dalyvauti šio įstatymo 23 straipsnyje
nurodytuose konkursuose valstybės tarnautojo pareigoms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
67 straipsnis.
Konkursų organizavimas
1. Iki
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys priėmimo į valstybės tarnybą
atvirų ir uždarų konkursų organizavimo tvarką, bet ne ilgiau kaip 3 metus nuo
šio įstatymo įsigaliojimo, konkursus rengia valstybės institucijos, įstaigos ir
savivaldybės už valstybės tarnybą atsakingo ministro nustatyta tvarka.
Konkursus organizuoja už personalo valdymą atsakingi asmenys.
2. Po šio įstatymo įsigaliojimo 3
metus uždaruose konkursuose, kuriuose paprastai dalyvauja tik karjeros
valstybės tarnautojai, taip pat gali dalyvauti ne mažiau kaip pusę kadencijos
atitarnavę ar kadenciją baigę įstaigų vadovai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojai, kurie prieš tapdami įstaigų vadovais arba politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais nebuvo karjeros valstybės
tarnautojai. Šiuo laikotarpiu jie gali siekti pareigų, kurios yra tos pačios ar
žemesnės kategorijos kaip ir įstaigos vadovo arba politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės.
3. Po šio
įstatymo įsigaliojimo 3 metus vietoj uždaro konkurso, kuriame paprastai
dalyvauja tik karjeros valstybės tarnautojai, gali būti rengiamas atviras konkursas,
jei dėl atviro konkurso konkrečioms pareigoms rengimo Vyriausybė priėmė
sprendimą.
4.
Iki bus parengtos atitinkamos Lietuvos viešojo administravimo instituto mokymo
programos ir pagal jas suteikta kvalifikacija, leidžianti asmenims pretenduoti
į Vyriausybės nurodytas pareigybes, bet ne ilgiau kaip 4 metus nuo šio įstatymo
įsigaliojimo, pretendentams į šias pareigybes reikalavimas būti išėjus Lietuvos
viešojo administravimo instituto atitinkamą mokymo programą (ar jai prilygintą)
nekeliamas. Dokumentas, liudijantis, kad ši mokymo programa išeita, ir
atitinkamų žinių turėjimas yra pretendento privalumas.
5.
Po šio įstatymo įsigaliojimo 3 metus valstybės tarnautojams, siekiantiems, kad
būtų paaukštintos pareigos, kurių kategorija yra aukštesnė už žemiausią tam
tikro lygio kategoriją, ar asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą ir
siekiantiems šių pareigų, reikalavimas būti išėjus valstybės tarnautojų
įvadinio mokymo programą nekeliamas. Dokumentas, liudijantis, kad ši mokymo
programa išeita, ir atitinkamų žinių turėjimas yra pretendento privalumas.
6. Šio įstatymo
12 straipsnio 2 dalyje nurodytą egzamino programą 3 metus po šio įstatymo
įsigaliojimo tvirtina:
1) valstybės
institucijose ir įstaigose – už personalo valdymą valstybės institucijoje ar
įstaigoje atsakingas asmuo;
2)
savivaldybės įstaigose – tų įstaigų vadovai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
68
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso praradimas
1. Sukakę
62 metus ir 6 mėnesius ir vyresnio amžiaus karjeros bei viešųjų paslaugų
valstybės tarnautojai baigia tarnybą ir atsistatydina iš pareigų ne vėliau kaip
per 2 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo. Valstybės
institucijos ar įstaigos vadovo (savivaldybėse – administratoriaus ar savivaldybės
kontrolieriaus) sutikimu jie turi teisę tęsti valstybės tarnybą. Apie būsimą
tarnybos pratęsimą vadovas privalo raštu pranešti valstybės tarnybos tvarkymo
funkciją atliekančiai įstaigai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti karjeros ar viešųjų paslaugų
valstybės tarnautojai, per nustatytą terminą neatsistatydinę iš pareigų, taip
pat valstybės tarnautojai, kurių tarnybos pratęsimo laikas, kaip nurodyta šio
straipsnio 1 dalyje, pasibaigė, praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra
atleidžiami iš valstybės tarnybos.
3. Viešojo
administravimo valstybės tarnautojai bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai
(švietimo įstaigų pedagogai, auklėtojai ir šių įstaigų vadovai), kurie buvo
SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB - toliau VSK) kadriniai
darbuotojai (išskyrus tuos VSK kadrinius darbuotojus, kurie,
dirbdami VSK, tyrė tik kriminalines bylas ir ne vėliau kaip kitą dieną po 1990
m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK, taip pat kiti asmenys, kuriems pagal
įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo
ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“ tarnybinės veiklos
apribojimai netaikomi), ir kurie iki Valstybės tarnybos įstatymo
įsigaliojimo neatsistatydino iš pareigų, praranda valstybės tarnautojo statusą
ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos nuo tos dienos, kai paaiškėja, kad
jiems yra taikytinas įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD,
NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“.
4. Valstybės tarnautojas taip pat praranda valstybės
tarnautojo statusą ir yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos, kai:
1) per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgyja
išsilavinimo, būtino tam tikro lygio pareigoms;
2) įvertinus
valstybės tarnautojo profesionalumą, pripažįstama, kad jis neatitinka
pareigybei keliamų reikalavimų, o valstybės tarnautojas nesutinka būti
perkeltas į žemesnes pareigas arba tokių laisvų pareigų nėra;
3) 2 metų
po Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo laikotarpiu panaikinus savivaldybę,
likvidavus ar reorganizavus valstybės instituciją ar įstaigą, savivaldybės
administraciją, jos padalinį ar kitą savivaldybės įstaigą, panaikinus pareigybę
ar sumažinus etatų skaičių, valstybės tarnautojas yra sukakęs 62 metus ir 6
mėnesius;
4)
pasibaigia šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodytas įstaigos vadovo
paskyrimo terminas, įskaitant tarnybos pratęsimo laiką tiems vadovams, kurių
tarnyba buvo pratęsta.
5.
Viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojai, kurių pareigybių
aprašymuose viešojo administravimo veikla nenumatyta, praranda viešojo
administravimo karjeros valstybės tarnautojo statusą ir tampa paslaugų
valstybės tarnautojais.
6. Nėščia
moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šiame straipsnyje nurodytais
pagrindais. Motina, auginanti vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvas arba
globėjas, auginantis vaiką iki tokio pat amžiaus), negali būti atleista iš
valstybės tarnybos šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais
pagrindais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
68 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso praradimas
1. Sukakę 62 metus ir 6 mėnesius ir
vyresnio amžiaus karjeros bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai baigia
tarnybą ir atsistatydina iš pareigų ne vėliau kaip per 2 metus nuo Valstybės
tarnybos įstatymo įsigaliojimo. Valstybės institucijos ar įstaigos vadovo
(savivaldybėse – administratoriaus ar savivaldybės kontrolieriaus) sutikimu jie
turi teisę tęsti valstybės tarnybą. Apie būsimą tarnybos pratęsimą vadovas
privalo raštu pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai
įstaigai.
2. Šio straipsnio
1 dalyje nurodyti karjeros ar viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai, per
nustatytą terminą neatsistatydinę iš pareigų, taip pat valstybės tarnautojai,
kurių tarnybos pratęsimo laikas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje,
pasibaigė, praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidžiami iš
valstybės tarnybos.
3. Viešojo
administravimo valstybės tarnautojai bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai
(švietimo įstaigų pedagogai, auklėtojai ir šių įstaigų vadovai), kurie buvo
SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB - toliau VSK) kadriniai
darbuotojai (išskyrus tuos VSK kadrinius darbuotojus, kurie,
dirbdami VSK, tyrė tik kriminalines bylas ir ne vėliau kaip kitą dieną po 1990
m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK, taip pat kiti asmenys, kuriems pagal
įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo
ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“ tarnybinės veiklos
apribojimai netaikomi), ir kurie iki Valstybės tarnybos įstatymo
įsigaliojimo neatsistatydino iš pareigų, praranda valstybės tarnautojo statusą
ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos nuo tos dienos, kai paaiškėja, kad
jiems yra taikytinas įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD,
NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“.
4. Valstybės tarnautojas taip pat praranda valstybės
tarnautojo statusą ir yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos, kai:
1) per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgyja
išsilavinimo, būtino tam tikro lygio pareigoms;
2) įvertinus valstybės tarnautojo
profesionalumą, pripažįstama, kad jis neatitinka pareigybei keliamų
reikalavimų, o valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į žemesnes
pareigas arba tokių laisvų pareigų nėra;
3) 2 metų po Valstybės tarnybos
įstatymo įsigaliojimo laikotarpiu panaikinus savivaldybę, likvidavus ar
reorganizavus valstybės instituciją ar įstaigą, savivaldybės administraciją,
jos padalinį ar kitą savivaldybės įstaigą, panaikinus pareigybę ar sumažinus
etatų skaičių, valstybės tarnautojas yra sukakęs 62 metus ir 6 mėnesius;
4) pasibaigia šio įstatymo 62
straipsnio 5 dalyje nurodytas įstaigos vadovo paskyrimo terminas, įskaitant
tarnybos pratęsimo laiką tiems vadovams, kurių tarnyba buvo pratęsta.
5. Viešojo
administravimo karjeros valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose
viešojo administravimo veikla nenumatyta, praranda viešojo administravimo
karjeros valstybės tarnautojo statusą ir tampa paslaugų valstybės tarnautojais.
6. Nėščia moteris negali būti
atleista iš valstybės tarnybos šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Motina,
auginanti vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvas arba globėjas, auginantis
vaiką iki tokio pat amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio
straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
70 straipsnis.
Su valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos nutraukimas
1. Per 6 mėnesius nuo
šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojai turi nutraukti šio įstatymo 22
straipsnyje nurodytą su valstybės tarnyba nesuderinamą veiklą arba
atsistatydinti iš pareigų valstybės tarnyboje. Tai netaikoma valstybės
tarnautojams, kurie laisvu nuo tarnybos metu verčiasi medicinos praktika, dirba
kultūros darbuotojo ar bendrojo lavinimo švietimo įstaigos pedagogo darbą
ir gauna už tai atlyginimą. Jie privalo nutraukti šią veiklą ne vėliau kaip per
3 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo.
2. Valstybės
tarnautojai, per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką nenutraukę su valstybės
tarnyba nesuderinamos veiklos ir neatsistatydinę iš pareigų, baudžiami
tarnybine nuobauda pagal šio įstatymo 40 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
71 straipsnis. Šio įstatymo
37 straipsnio įgyvendinimas
Šio
įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl valstybės tarnautojų mokymo
finansavimo įgyvendinamos ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio įstatymo
įsigaliojimo. Iki to laiko valstybės institucijos, įstaigos ir savivaldybės
privalo valstybės tarnautojų mokymui skirti tiek lėšų, kad jos, palyginti su
asignavimais valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, sudarytų ne mažiau kaip 1
procentą šių asignavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
72
straipsnis.
Šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas
1. Kasmetinių
atostogų trukmės didinimas įgyvendinamas per 5 metus Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2.
Valstybės tarnautojų, kurių kasmetinės atostogos pagal Valdininkų įstatymą buvo
ilgesnės negu šio įstatymo nustatyta minimali 28 dienų trukmė, kasmetinių
atostogų trukmė nesikeičia tol, kol susilygina su šio įstatymo nustatyta
kasmetinių atostogų trukme.
73
straipsnis. Drausminių procedūrų ir nuobaudų taikymas
Drausminė
atsakomybė už darbo drausmės pažeidimus, padarytus iki šio įstatymo
įsigaliojimo, taikoma pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo
įsigaliojimo.
74
straipsnis. Darbo ginčų nagrinėjimas ir sprendimas
Iki šio įstatymo
įsigaliojimo kilę darbo ginčai, kurių šalys yra esami ir buvę valstybės
tarnautojai, nagrinėjami pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo
įsigaliojimo.
72 straipsnis. Šio
įstatymo 50 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas
1. Kasmetinių
atostogų trukmės didinimas įgyvendinamas per 5 metus Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2. Valstybės
tarnautojų, kurių kasmetinės atostogos pagal Valdininkų įstatymą buvo ilgesnės
negu šio įstatymo nustatyta minimali 28 dienų trukmė, kasmetinių atostogų
trukmė nesikeičia tol, kol susilygina su šio įstatymo nustatyta kasmetinių
atostogų trukme.
73 straipsnis.
Drausminių procedūrų ir nuobaudų taikymas
Drausminė
atsakomybė už darbo drausmės pažeidimus, padarytus iki šio įstatymo
įsigaliojimo, taikoma pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo
įsigaliojimo.
74 straipsnis.
Darbo ginčų nagrinėjimas ir sprendimas
Iki šio įstatymo įsigaliojimo kilę darbo
ginčai, kurių šalys yra esami ir buvę valstybės tarnautojai, nagrinėjami pagal
įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo įsigaliojimo.
75 straipsnis.
Valstybės tarnautojų pažymėjimai
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, valdininkų ir kitų valstybės institucijų, įstaigų
ir savivaldybių tarnautojų pažymėjimai lieka galioti iki jų galiojimo
terminų pasibaigimo, bet ne ilgiau kaip 3 metus.
2.
Per 3 metus parengiami valstybės tarnautojų pažymėjimai. Pažymėjimų pavyzdžius
tvirtina už valstybės tarnybą atsakingas ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
76
straipsnis.
Neteko galios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
76 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
77 straipsnis.
Šio įstatymo 61 straipsnio įgyvendinimas
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, per 3 metus Valdininkų registras reorganizuojamas į
Valstybės tarnautojų registrą.
2.
Po šio įstatymo įsigaliojimo Valstybės tarnautojų registras 3 metus tvarkomas
pagal už valstybės tarnybą atsakingo ministro patvirtintus laikinuosius
nuostatus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
78
straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, Vyriausybė:
1) per 3 metus paskiria valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą;
2)
per 3 metus pateikia Seimui tvirtinti statutinių institucijų ir įstaigų bei
statutinių valstybės tarnybų ir pareigybių sąrašą, taip pat statutinių
valstybės tarnautojų statuso pagrindų įstatymo projektą;
3)
per 3 metus atlieka galiojančių įstatymų, statutų, kitų teisės aktų, susijusių
su statutinių valstybės tarnautojų tarnybos ypatumais, ekspertizę ir pateikia
Seimui jų pakeitimų ir papildymų projektus;
4)
per 3 metus priima visus kitus Valstybės tarnybos įstatymui įgyvendinti būtinus
teisės aktus, išskyrus tuos, kurie pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją
priimami už valstybės tarnybą atsakingo ministro arba kuriems šiame įstatyme
numatytas kitoks terminas.
2.
Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatų taikymas tęsiamas nuo 2001 m.
liepos 30 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
79
straipsnis. Kitų teisės aktų galiojimas
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:
1)
Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16, 17, 18, 19, 20 punktai ir
29 straipsnio
1 dalies 13 punktas (Žin., 1991, Nr.36-973; 1993, Nr.30-684; 1995, Nr.46-1119;
1996, Nr.41-983, Nr.43-1043; 1997, Nr.6-88, Nr.66-1593, Nr.91-2273);
2)
Valdininkų įstatymas (Žin., 1995, Nr.33-759);
3)
Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų
bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas (Žin., 1996,
Nr. 109-2472);
4)
Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų
bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo
atidėjimo įstatymas
(Žin., 1998, Nr.61-1732).
2.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės
tarnautojų priėmimą į pareigas valstybės tarnyboje, profesionalumo vertinimą
(atestaciją), darbo užmokestį, kiti su valstybės tarnyba susiję teisės aktai,
išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, galioja tol, kol bus priimti
atitinkami juos pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, bet ne
ilgiau negu numatyta šio įstatymo 78 straipsnyje.
3.
Iki bus priimti ir įsigalios įstatymu patvirtinti statutinių valstybės
tarnautojų statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau negu 3 metus po
Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo, galioja anksčiau patvirtinti statutai
ar įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
1
priedėlis
POLITINIO
(ASMENINIO) PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
LYGIAI
IR KATEGORIJOS
1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Seimo Pirmininko sekretoriato
vadovas
A
29
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas
A
28
Seimo Pirmininko vyresnysis
patarėjas
A
29
Seimo Pirmininko atstovas
spaudai
A
26
Seimo Pirmininko patarėjas
A
27
Seimo Pirmininko padėjėjas
A
23–25
Seimo Pirmininko pavaduotojo
patarėjas
A
25
Seimo frakcijos seniūno
referentas
C
21
Seimo nario
padėjėjas-sekretorius
A
C
21
20
2. RESPUBLIKOS
PREZIDENTO INSTITUCIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Prezidentūros sekretorius
A
29
Prezidento patarėjas
A
29
Prezidento atstovas specialiems pavedimams
A
28
Prezidento atstovas spaudai
A
26
Prezidento patarėjo pavaduotojas
A
25-26
Prezidento konsultantas
A
25
Prezidento referentas
A
24
Prezidento patarėjo padėjėjas
A
23
Prezidentūros sekretoriaus padėjėjas
A
22
Prezidento atstovo spaudai padėjėjas
A
21
3. MINISTRO PIRMININKO POLITINIO (ASMENINIO) PASITIKĖJIMO
VALSTYBĖS TARNAUTOJAI
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Ministro Pirmininko
vyriausiasis patarėjas
A
30
Ministro Pirmininko
patarėjas
A
27–29
Ministro Pirmininko
sekretoriato vadovas
A
27
Ministro Pirmininko
atstovas spaudai
A
26–27
Ministro Pirmininko
padėjėjas
A
23–25
4.
MINISTERIJOS, APSKRITIES VIRŠININKO ADMINISTRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Viceministras
A
30
Ministro patarėjas
A
26–28
Ministro atstovas
spaudai
A
24–26
Ministro padėjėjas
A
22–24
Apskrities teritorijoje daugiau negu
500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau negu
500 000 gyventojų
Apskrities
viršininkas
A
28
26–27
Apskrities viršininko pavaduotojas
A
27
25–26
5. SAVIVALDYBĖS
PAREIGYBĖS
PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Tarybos sekretorius
A
24
23
22
20
Mero patarėjas
A
23
22
21
19
Mero padėjėjas
B
21
20
19
18
Priedėlio
pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
2
priedėlis
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO - ĮSTAIGŲ
VADOVŲ IR KARJEROS - VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TIPINIŲ PAREIGYBIŲ
KATEGORIJOS
1.
Seimo kanceliarija
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Seimo kancleris
30
Departamento direktorius
28
Skyriaus vedėjas
26–27
Komiteto, komisijos vyresnysis patarėjas
26
Komiteto, komisijos patarėjas
25
Komiteto, komisijos padėjėjas
19–21
Vyriausiasis konsultantas
25–26
Vyresnysis konsultantas
24–25
Konsultantas
23–24
Vyriausiasis specialistas
25
Vyresnysis specialistas
23–24
Specialistas
18–22
2.
PrezidentŪRA
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Kanceliarijos
vadovas
27
Skyriaus vedėjas
25-26
Vyriausiasis
konsultantas
23-24
Vyresnysis
konsultantas
22
Konsultantas
21
3. VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyriausybės
kancleris
30
Departamento
direktorius
27–28
Skyriaus vedėjas
26–27
Patarėjas
25
Vyriausiasis
specialistas
25
Vyresnysis specialistas
22–24
Specialistas
18–22
4. Valstybės kontrolė
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento
direktorius
28-29
Skyriaus
viršininkas
27-28
Vyriausiasis
kontrolierius, vyriausiasis specialistas
25-26
Vyresnysis
kontrolierius, vyresnysis specialistas
24-25
Kontrolierius,
specialistas
22-24
Jaunesnysis
kontrolierius, jaunesnysis specialistas
19-21
5. KONSTITUCINIS
TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo konsultantas
27
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
25-26
Teisėjo padėjėjas
25-26
Vyresnysis specialistas
22-24
Specialistas
19-21
Teisėjo referentas
18-20
6. LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo pirmininko patarėjas
27
Teismo pirmininko padėjėjas
26
Skyriaus pirmininko patarėjas
26
Teisėjo padėjėjas
22
Vyriausiasis specialistas
21-23
Skyriaus vedėjas
22-25
Vyresnysis specialistas
19-20
Specialistas
16-18
Teismo posėdžio sekretorius
15
7. KITi TEISMai
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apeliacinis
teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Apygardos teismas,
apygardos administracinis teismas
Apylinkės teismas
Skyriaus vedėjas
21–23
20–22
19–20
Vyriausiasis specialistas
19–21
18–20
17–19
Vyresnysis specialistas
17–19
16–18
14–16
Specialistas
15–18
14–17
12–15
8.
TEISMO ANSTOLIŲ KONTORA
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Vyresnysis teismo antstolis
18-21
Teismo antstolis
14-17
9.
prokuratūrA
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Generalinė
prokuratūra prie
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Apygardos
prokuratūra prie apygardų teismų
Apylinkės
prokuratūra prie apylinkių teismų
Skyriaus viršininkas, vedėjas
22-26
20-22
18-20
Vyriausiasis specialistas
21-25
18-20
16-18
Vyresnysis specialistas
19-23
16-18
14-16
Specialistas
15-18
14-17
12-15
10. MINISTERIJOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Ministerijos valstybės
sekretorius
30
Ministerijos sekretorius
29
Ministerijos
departamento direktorius
28
Skyriaus vedėjas
24–26
Specialusis atašė
23–25
Vyriausiasis
specialistas
22–24
Vyresnysis
specialistas
20–22
Specialistas
18–20
Jaunesnysis
specialistas
15–17
11.
DIPLOMATINĖ TARNYBA
PAREIGYBĖS
PAVADINMAS
KATEGORIJA
Ambasadorius
29-30
Laikinasis reikalų
patikėtinis, įgaliotasis ministras
26-28
Ambasadorius
ypatingiems pavedimams, Diplomatinės tarnybos generalinis inspektorius
25-27
Ministras
patarėjas, generalinis konsulas
24-26
Departamento
patarėjas
23-26
Patarėjas,
inspektorius
22-25
Skyriaus patarėjas
22-25
Pirmasis sekretorius,
konsulas
22-24
Antrasis
sekretorius, vicekonsulas
20-22
Trečiasis
sekretorius
18-20
Atašė
15-17
12.
Valstybės saugumo departamentAS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Specialios paskirties įstaigos vadovas
29
Valdybos viršininkas
25-28
Generalinio direktoriaus patarėjas
26
Departamento patarėjas
25
Padalinio viršininkas
23-26
Vyriausiasis specialistas
20-25
Vyresnysis specialistas
18-23
Specialistas
15-21
13.
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Valdybos viršininkas,
skyriaus viršininkas
25-28
Poskyrio
viršininkas, specialusis agentas
24-27
Specialusis
agentas patarėjas
22-25
Ypatingai svarbių
bylų tardytojas
22-25
Vyriausiasis
specialistas
22-25
Vyresnysis agentas
18-23
Vyresnysis
tardytojas
18-23
Vyresnysis
specialistas
18-23
Agentas
17-22
Tardytojas
17-22
Specialistas
17-22
Jaunesnysis
agentas
10-16
14. SEIMO
KONTROLIERIŲ ĮSTAIGA, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA,
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTAIGA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Seimo kontrolierių
įstaigos kancleris
27
Vyresnysis
patarėjas
26
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
24
Vyresnysis
specialistas
20-23
Specialistas
18-19
15. VERTYBINIŲ POPIERIŲ
KOMISIJA, KONKURENCIJOS TARYBA, VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS
KOMISIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Administracijos
vadovas
27
Skyriaus vedėjas
24–26
Vyriausiasis specialistas
22–24
Vyresnysis specialistas
20–22
Specialistas
18–20
Jaunesnysis specialistas
15–17
16.
INSTITUCIJOS, KOMISIJOS IR TARYBOS, ATSKAITINGOS SEIMUI
AR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyresnysis patarėjas
20–25
Skyriaus vedėjas
20–24
Vyriausiasis specialistas
18–21
Patarėjas
18–21
Vyresnysis specialistas
16–19
Padėjėjas
14–17
Specialistas
14–17
Jaunesnysis specialistas
10–13
17. VYRIAUSYBĖS ĮSTEIGTOS
VALSTYBINĖS (NUOLATINĖS) KOMISIJOS,
VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS
(išskyrus
savarankiškų teritorinių padalinių pareigybes)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Įstaigos direktorius
25–28
Komisijų nariai
25-27
Skyriaus vedėjas
20–26
Vyriausiasis specialistas
18–24
Vyresnysis specialistas
16–21
Specialistas
14–19
Jaunesnysis
specialistas
10-14
18.
DEPARTAMENTAI IR KITOS ĮSTAIGOS PRIE MINISTERIJŲ,
MINISTERIJOMS
ATSKAITINGOS ĮSTAIGOS, LIETUVOS KARIUOMENĖ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius, įstaigos vadovas
25–28
Įstaigos departamento direktorius, tarnybos viršininkas
24–26
Skyriaus vedėjas (viršininkas), tarybos narys
21–26
Vyriausiasis specialistas
19–24
Vyresnysis specialistas
17–20
Specialistas
13–17
Jaunesnysis specialistas
10–14
19. REVIZIJŲ DEPARTAMENTas, muitinės departamentas ir kitos Muitinės
įstaigos, INSPEKCIJOS
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Revizijų departamentas,
Muitinės departamentas ir jam
pavaldžios įstaigos,
Valstybinė mokesčių
inspekcija
Valstybinė darbo
inspekcija, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija
Kitos inspekcijos
Departamento direktorius,
Inspekcijos viršininkas
29
27–28
23–26
Teritorinio padalinio viršininkas, teritorinės muitinės
viršininkas, kitos muitinės įstaigos vadovas
27–28
26–27
22–23
Skyriaus viršininkas, muitinės posto viršininkas
23–26
23–25
20–22
Muitinės posto pamainos viršininkas
23–25
–
–
Vyriausiasis revizorius, vyriausiasis inspektorius
23–24
22–23
18–19
Vyresnysis revizorius, vyresnysis inspektorius
22–23
20–22
16–18
Revizorius, inspektorius
18–21
17–19
14–16
Jaunesnysis revizorius, jaunesnysis inspektorius
15–17
13–16
10–13
20.
ĮSTAIGOS, PAVALDŽIOS MINISTERIJOMS, VYRIAUSYBĖS
ĮSTAIGOMS
AR ĮSTAIGOMS PRIE MINISTERIJŲ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Įstaigos vadovas
22–25
Skyriaus vedėjas
16–23
Vyriausiasis
specialistas
14–17
Vyresnysis
specialistas
12–15
Specialistas
10–13
Jaunesnysis
specialistas
9–12
21.
Policijos DEPARTAMENTAS, policijos įstaigos BEI KITOS TARNYBOS PRIE VIDAUS
REIKALŲ MINISTERIJOS
(išskyrus pareigybes,
nurodytas šio priedo 23 ir 24 lentelėse)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Generalinis komisaras
29
Vyriausiasis komisaras
25-28
Vyresnysis komisaras
22-27
Komisaras
18-26
Komisaras inspektorius
17-24
Vyresnysis inspektorius
16-23
Inspektorius
16-22
Jaunesnysis inspektorius
15-21
Viršila
14-20
Vyresnysis policininkas
13-18
Policininkas
12-17
Ypač svarbių bylų vyresnysis tardytojas
19-26
Vyresnysis tardytojas
18-24
Tardytojas
17-22
22.
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ
MINISTERIJOS,
JAI PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS, VIDAUS TARNYBOS PULKAI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Tarnybos vadas
29
Rinktinės
vadas, valdybos viršininkas
23–27
Bataliono
vadas, skyriaus viršininkas
20–25
Vyriausiasis
specialistas, užkardos, diviziono vadas
19–24
Vyresnysis specialistas, posto viršininkas
18–23
Būrio,
laivo vadas, punkto viršininkas
17–22
Specialistas
16–21
Viršila, grandies
vadas
14–19
Vyresnysis
pasienietis
13–18
Pasienietis
12–17
23. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR
GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS,
JAM PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Departamento
direktorius
28
Tarnybos,
centro, valdybos viršininkas
22–26
Inspekcijos,
skyriaus viršininkas
21–25
Komandos
viršininkas
19–23
Poskyrio viršininkas,
operacijų vadovas, vyriausiasis specialistas
19–23
Vyresnysis
specialistas, vyresnysis inspektorius
17–21
Specialistas,
inspektorius, pamainos vadas
15–20
Jaunesnysis
inspektorius
10–14
Skyrininkas
14–18
Ugniagesys
gelbėtojas, dispečeris
12–17
24.
kalėjimų departamentUI prie teisingumo ministerijos
PAVALDŽIOS
įstaigOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Direktorius
24-26
Skyriaus viršininkas
21-24
Direktoriaus budintysis padėjėjas
20-23
Būrio viršininkas, vyresnysis inspektorius
19-22
Vyresnysis specialistas
17-21
Specialistas, sargybos viršininkas
16-20
Korpuso vyresnysis
15-19
Vyresnysis prižiūrėtojas
14-17
Prižiūrėtojas
12-16
25. APSKRITIES
VIRŠININKO ADMINISTRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrities
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities sekretorius
26
25
Departamento direktorius
24–25
23–24
Inspekcijos viršininkas
24
23
Tarnybos viršininkas
22–23
21–22
Skyriaus vedėjas
22–23
21–22
Vyriausiasis specialistas
19–22
18–21
Vyresnysis specialistas
18–21
17–20
Specialistas
17–20
16–19
Jaunesnysis specialistas
10–16
10–15
26.
VYRIAUSYBĖS ATSTOVO TARNYBA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrityje 7 ir
daugiau savivaldybių
Apskrityje iki 7
savivaldybių
Vyriausybės atstovas
27
26
Vyriausiasis specialistas
24-25
23-24
Vyresnysis specialistas
22-23
21-22
Specialistas
20-21
19-20
27. SAVIVALDYBĖS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei
50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Administratorius
26
25
24
23
Kontrolierius
26
25
24
23
Departamento direktorius
23–25
23–24
22–23
21–22
Skyriaus vedėjas
18–24
17–23
16–22
15–21
Vyriausiasis specialistas
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis specialistas
15–21
14–20
13–19
12–18
Specialistas
13–19
13–18
12–17
12–16
Jaunesnysis specialistas
9–14
9–13
9–12
9–11
Vyriausiasis inspektorius
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis inspektorius
15–21
14–20
13–19
12–18
Inspektorius
14–20
13–18
13–17
13–16
Seniūnas
14–20
13–19
13–18
13–17
Priedėlio pakeitimai:
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
3
priedėlis
VIEŠOJO
ADMINISTRAVIMO IR PASLAUGŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR
PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Minimalios mėnesinės algos dydžiais
PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS
PAREIGINIŲ
ALGŲ koeficientai
1
1
2
1,11
3
1,23
4
1,35
5
1,48
6
1,61
7
1,73
8
1,86
9
2,01
10
2,17
11
2,34
12
2,53
13
2,73
14
2,95
15
3,19
16
3,46
17
3,75
18
4,06
19
4,41
20
4,77
21
5,19
22
5,64
23
6,13
24
6,66
25
7,24
26
7,86
27
8,55
28
9,32
29
10,09
30
11
__________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
85-2573 (2000 10 11)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69,
71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26,
29, 31, 43, 44, 50, 55, 56, 59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2
PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3
straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4,
33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 2
straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 15,
16, 27, 59 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-856,
2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušra Bodin (2002-05-08)
aubodi@lrs.lt
78 straipsnis.
Pasiūlymai Vyriausybei
1. Įsigaliojus
šiam įstatymui, Vyriausybė:
1)
per 3 metus paskiria valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą;
2) per 3 metus
pateikia Seimui tvirtinti statutinių institucijų ir įstaigų bei statutinių
valstybės tarnybų ir pareigybių sąrašą, taip pat statutinių valstybės
tarnautojų statuso pagrindų įstatymo projektą;
3) per 3 metus
atlieka galiojančių įstatymų, statutų, kitų teisės aktų, susijusių su
statutinių valstybės tarnautojų tarnybos ypatumais, ekspertizę ir pateikia Seimui
jų pakeitimų ir papildymų projektus;
4) per 3 metus
priima visus kitus Valstybės tarnybos įstatymui įgyvendinti būtinus teisės
aktus, išskyrus tuos, kurie pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją priimami
už valstybės tarnybą atsakingo ministro arba kuriems šiame įstatyme numatytas
kitoks terminas.
2. Šio
straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatų taikymas tęsiamas nuo 2001 m. liepos
30 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
79 straipsnis.
Kitų teisės aktų galiojimas
1. Įsigaliojus
šiam įstatymui, netenka galios:
1) Darbo
sutarties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16, 17, 18, 19, 20 punktai ir
29 straipsnio
1 dalies 13 punktas (Žin., 1991, Nr.36-973; 1993, Nr.30-684; 1995, Nr.46-1119;
1996, Nr.41-983, Nr.43-1043; 1997, Nr.6-88, Nr.66-1593, Nr.91-2273);
2) Valdininkų
įstatymas (Žin., 1995, Nr.33-759);
3) Valstybės ir
Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei
organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas (Žin., 1996, Nr.
109-2472);
4) Valstybės ir
Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei
organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo
atidėjimo įstatymas
(Žin., 1998, Nr.61-1732).
2. Iki šio
įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės
tarnautojų priėmimą į pareigas valstybės tarnyboje, profesionalumo vertinimą (atestaciją),
darbo užmokestį, kiti su valstybės tarnyba susiję teisės aktai, išskyrus
nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, galioja tol, kol bus priimti atitinkami juos
pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, bet ne ilgiau negu
numatyta šio įstatymo 78 straipsnyje.
3. Iki bus
priimti ir įsigalios įstatymu patvirtinti statutinių valstybės tarnautojų
statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau negu 3 metus po Valstybės
tarnybos įstatymo įsigaliojimo, galioja anksčiau patvirtinti statutai ar
įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
1
priedėlis
POLITINIO (ASMENINIO)
PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
LYGIAI IR KATEGORIJOS
1. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovas
A
27
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas
A
26
Seimo
Pirmininko vyresnysis patarėjas
A
26
Seimo
Pirmininko atstovas spaudai
A
26
Seimo
Pirmininko patarėjas
A
25
Seimo
Pirmininko padėjėjas
A
24
Seimo
Pirmininko pavaduotojo padėjėjas
C
21
Seimo
frakcijos seniūno referentas
C
21
Seimo
nario padėjėjas-sekretorius
C
20
2. RESPUBLIKOS
PREZIDENTO INSTITUCIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Prezidentūros sekretorius
A
29
Prezidento patarėjas
A
29
Prezidento atstovas specialiems pavedimams
A
28
Prezidento atstovas spaudai
A
26
Prezidento patarėjo pavaduotojas
A
25-26
Prezidento konsultantas
A
25
Prezidento referentas
A
24
Prezidento patarėjo padėjėjas
A
23
Prezidentūros sekretoriaus padėjėjas
A
22
Prezidento atstovo spaudai padėjėjas
A
21
3. MINISTRO
PIRMININKO APARATAS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Vyriausybės kancleris
A
30
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas
A
28
Ministro Pirmininko konsultantas
A
28
Ministro Pirmininko sekretoriato vedėjas
A
27
Ministro Pirmininko patarėjas
A
26-27
Ministro Pirmininko atstovas spaudai
A
26
Ministro Pirmininko padėjėjas
A
25
4. MINISTERIJOS, APSKRITIES VIRŠININKO ADMINITRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Viceministras
A
29
Viceministras-departamento prie ministerijos direktorius
A
29
Ministro patarėjas
A
25
Ministro atstovas spaudai
A
24
Ministro referentas
A
23
Ministro padėjėjas
A
22
Apskrities
teritorijoje daugiau nei
500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau nei
500 000 gyventojų
Apskrities viršininkas
A
28
26-27
Apskrities viršininko pavaduotojas
A
27
25-26
5. SAVIVALDYBĖS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Tarybos sekretorius
A
24
23
22
20
Mero patarėjas
A
23
22
21
19
Mero padėjėjas
B
21
20
19
18
Priedėlio pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
2
priedėlis
VIEŠOJO
ADMINISTRAVIMO - ĮSTAIGŲ VADOVŲ IR KARJEROS - VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TIPINIŲ PAREIGYBIŲ
KATEGORIJOS
1.
Seimo kanceliarija
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Seimo kancleris
30
Departamento direktorius
28
Skyriaus vedėjas
26–27
Komiteto, komisijos vyresnysis patarėjas
26
Komiteto, komisijos patarėjas
25
Komiteto, komisijos padėjėjas
19–21
Vyriausiasis konsultantas
25–26
Vyresnysis konsultantas
24–25
Konsultantas
23–24
Vyriausiasis specialistas
25
Vyresnysis specialistas
23–24
Specialistas
18–22
2.
PrezidentŪRA
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Kanceliarijos vadovas
27
Skyriaus vedėjas
25-26
Vyriausiasis konsultantas
23-24
Vyresnysis konsultantas
22
Konsultantas
21
3. VYRIAUSYBĖS
KANCELIARIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyriausybės sekretorius
30
Departamento direktorius
27-28
Skyriaus vedėjas
26-27
Patarėjas
25
Vyriausiasis specialistas
25
Vyresnysis specialistas
22-24
Specialistas
18 -22
4. Valstybės kontrolė
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius
28-29
Skyriaus viršininkas
27-28
Vyriausiasis kontrolierius, vyriausiasis
specialistas
25-26
Vyresnysis
kontrolierius, vyresnysis specialistas
24-25
Kontrolierius, specialistas
22-24
Jaunesnysis kontrolierius, jaunesnysis
specialistas
19-21
5. KONSTITUCINIS
TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo konsultantas
27
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
25-26
Teisėjo padėjėjas
25-26
Vyresnysis specialistas
22-24
Specialistas
19-21
Teisėjo referentas
18-20
6. LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo pirmininko patarėjas
27
Teismo pirmininko padėjėjas
26
Skyriaus pirmininko patarėjas
26
Teisėjo padėjėjas
22
Vyriausiasis specialistas
21-23
Skyriaus vedėjas
22-25
Vyresnysis specialistas
19-20
Specialistas
16-18
Teismo posėdžio sekretorius
15
7.
KITi TEISMai
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apeliacinis
teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Apygardos teismas,
apygardos administracinis teismas
Apylinkės teismas
Skyriaus vedėjas
21–23
20–22
19–20
Vyriausiasis specialistas
19–21
18–20
17–19
Vyresnysis specialistas
17–19
16–18
14–16
Specialistas
15–18
14–17
12–15
8.
TEISMO ANSTOLIŲ KONTORA
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Vyresnysis teismo antstolis
18-21
Teismo antstolis
14-17
9.
prokuratūrA
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Generalinė
prokuratūra prie
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Apygardos
prokuratūra prie apygardų teismų
Apylinkės
prokuratūra prie apylinkių teismų
Skyriaus viršininkas, vedėjas
22-26
20-22
18-20
Vyriausiasis specialistas
21-25
18-20
16-18
Vyresnysis specialistas
19-23
16-18
14-16
Specialistas
15-18
14-17
12-15
10.
MINISTERIJOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Ministerijos sekretorius
28-29
Ministerijos departamento direktorius
26-27
Skyriaus vedėjas
24-26
Specialusis atašė
23-25
Vyriausiasis specialistas
22-24
Vyresnysis specialistas
20-22
Specialistas
18-20
Jaunesnysis specialistas
15-17
11.
DIPLOMATINĖ TARNYBA
PAREIGYBĖS
PAVADINMAS
KATEGORIJA
Ambasadorius
29-30
Laikinasis reikalų patikėtinis, įgaliotasis ministras
26-28
Ambasadorius ypatingiems pavedimams, Diplomatinės tarnybos
generalinis inspektorius
25-27
Ministras patarėjas, generalinis konsulas
24-26
Departamento patarėjas
23-26
Patarėjas, inspektorius
22-25
Skyriaus patarėjas
22-25
Pirmasis sekretorius, konsulas
22-24
Antrasis sekretorius, vicekonsulas
20-22
Trečiasis sekretorius
18-20
Atašė
15-17
12.
Valstybės saugumo departamentAS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Specialios paskirties įstaigos vadovas
29
Valdybos viršininkas
25-28
Generalinio direktoriaus patarėjas
26
Departamento patarėjas
25
Padalinio viršininkas
23-26
Vyriausiasis specialistas
20-25
Vyresnysis specialistas
18-23
Specialistas
15-21
13.
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Valdybos viršininkas, skyriaus viršininkas
25-28
Poskyrio viršininkas, specialusis agentas
24-27
Specialusis agentas patarėjas
22-25
Ypatingai svarbių bylų tardytojas
22-25
Vyriausiasis specialistas
22-25
Vyresnysis agentas
18-23
Vyresnysis tardytojas
18-23
Vyresnysis specialistas
18-23
Agentas
17-22
Tardytojas
17-22
Specialistas
17-22
Jaunesnysis agentas
10-16
14. SEIMO
KONTROLIERIŲ ĮSTAIGA, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA,
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTAIGA
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Seimo kontrolierių įstaigos kancleris
27
Vyresnysis patarėjas
26
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
24
Vyresnysis specialistas
20-23
Specialistas
18-19
15. VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA, KONKURENCIJOS
TARYBA, VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Administracijos vadovas
27
Skyriaus vedėjas
24–26
Vyriausiasis specialistas
22–24
Vyresnysis specialistas
20–22
Specialistas
18–20
Jaunesnysis specialistas
15–17
16. INSTITUCIJOS,
KOMISIJOS IR TARYBOS, ATSKAITINGOS SEIMUI
AR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyresnysis
patarėjas
20–25
Skyriaus
vedėjas
20–24
Vyriausiasis
specialistas
18–21
Patarėjas
18–21
Vyresnysis
specialistas
16–19
Padėjėjas
14–17
Specialistas
14–17
Jaunesnysis
specialistas
10–13
17. VYRIAUSYBĖS ĮSTEIGTOS VALSTYBINĖS (NUOLATINĖS)
KOMISIJOS,
VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS
(išskyrus
savarankiškų teritorinių padalinių pareigybes)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Įstaigos direktorius
25–28
Komisijų nariai
25-27
Skyriaus vedėjas
20–26
Vyriausiasis specialistas
18–24
Vyresnysis specialistas
16–21
Specialistas
14–19
Jaunesnysis specialistas
10-14
18.
DEPARTAMENTAI IR KITOS ĮSTAIGOS PRIE MINISTERIJŲ,
MINISTERIJOMS
ATSKAITINGOS ĮSTAIGOS, LIETUVOS KARIUOMENĖ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius, įstaigos vadovas
25–28
Įstaigos departamento direktorius, tarnybos viršininkas
24–26
Skyriaus vedėjas (viršininkas), tarybos narys
21–26
Vyriausiasis specialistas
19–24
Vyresnysis specialistas
17–20
Specialistas
13–17
Jaunesnysis specialistas
10–14
19. REVIZIJŲ
DEPARTAMENTas, muitinės departamentas ir kitos Muitinės įstaigos, INSPEKCIJOS
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Revizijų
departamentas,
Muitinės departamentas ir jam
pavaldžios įstaigos,
Valstybinė mokesčių
inspekcija
Valstybinė darbo
inspekcija, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija
Kitos inspekcijos
Departamento direktorius,
Inspekcijos viršininkas
29
27–28
23–26
Teritorinio padalinio viršininkas, teritorinės muitinės
viršininkas, kitos muitinės įstaigos vadovas
27–28
26–27
22–23
Skyriaus viršininkas, muitinės posto viršininkas
23–26
23–25
20–22
Muitinės posto pamainos viršininkas
23–25
–
–
Vyriausiasis revizorius, vyriausiasis inspektorius
23–24
22–23
18–19
Vyresnysis revizorius, vyresnysis inspektorius
22–23
20–22
16–18
Revizorius, inspektorius
18–21
17–19
14–16
Jaunesnysis revizorius, jaunesnysis inspektorius
15–17
13–16
10–13
20.
ĮSTAIGOS, PAVALDŽIOS MINISTERIJOMS, VYRIAUSYBĖS
ĮSTAIGOMS
AR ĮSTAIGOMS PRIE MINISTERIJŲ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Įstaigos vadovas
22–25
Skyriaus vedėjas
16–23
Vyriausiasis specialistas
14–17
Vyresnysis specialistas
12–15
Specialistas
10–13
Jaunesnysis specialistas
9–12
21. Policijos DEPARTAMENTAS, policijos įstaigos BEI KITOS TARNYBOS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
(išskyrus pareigybes, nurodytas šio priedo 23 ir 24
lentelėse)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Generalinis komisaras
29
Vyriausiasis komisaras
25-28
Vyresnysis komisaras
22-27
Komisaras
18-26
Komisaras inspektorius
17-24
Vyresnysis inspektorius
16-23
Inspektorius
16-22
Jaunesnysis inspektorius
15-21
Viršila
14-20
Vyresnysis policininkas
13-18
Policininkas
12-17
Ypač svarbių bylų vyresnysis tardytojas
19-26
Vyresnysis tardytojas
18-24
Tardytojas
17-22
22.
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ
MINISTERIJOS,
JAI PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS, VIDAUS TARNYBOS PULKAI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Tarnybos vadas
29
Rinktinės vadas, valdybos
viršininkas
23–27
Bataliono
vadas, skyriaus viršininkas
20–25
Vyriausiasis specialistas,
užkardos, diviziono vadas
19–24
Vyresnysis specialistas, posto viršininkas
18–23
Būrio, laivo vadas, punkto
viršininkas
17–22
Specialistas
16–21
Viršila, grandies
vadas
14–19
Vyresnysis pasienietis
13–18
Pasienietis
12–17
23. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR
GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS,
JAM PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius
28
Tarnybos, centro, valdybos
viršininkas
22–26
Inspekcijos, skyriaus
viršininkas
21–25
Komandos viršininkas
19–23
Poskyrio viršininkas, operacijų vadovas, vyriausiasis
specialistas
19–23
Vyresnysis specialistas,
vyresnysis inspektorius
17–21
Specialistas,
inspektorius, pamainos vadas
15–20
Jaunesnysis inspektorius
10–14
Skyrininkas
14–18
Ugniagesys gelbėtojas, dispečeris
12–17
24.
kalėjimų departamentUI prie teisingumo ministerijos
PAVALDŽIOS
įstaigOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Direktorius
24-26
Skyriaus viršininkas
21-24
Direktoriaus budintysis padėjėjas
20-23
Būrio viršininkas, vyresnysis inspektorius
19-22
Vyresnysis specialistas
17-21
Specialistas, sargybos viršininkas
16-20
Korpuso vyresnysis
15-19
Vyresnysis prižiūrėtojas
14-17
Prižiūrėtojas
12-16
25. APSKRITIES
VIRŠININKO ADMINISTRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrities
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities sekretorius
26
25
Departamento direktorius
24–25
23–24
Inspekcijos viršininkas
24
23
Tarnybos viršininkas
22–23
21–22
Skyriaus vedėjas
22–23
21–22
Vyriausiasis specialistas
19–22
18–21
Vyresnysis specialistas
18–21
17–20
Specialistas
17–20
16–19
Jaunesnysis specialistas
10–16
10–15
26.
VYRIAUSYBĖS ATSTOVO TARNYBA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrityje 7 ir
daugiau savivaldybių
Apskrityje iki 7
savivaldybių
Vyriausybės atstovas
27
26
Vyriausiasis specialistas
24-25
23-24
Vyresnysis specialistas
22-23
21-22
Specialistas
20-21
19-20
27. SAVIVALDYBĖS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei
50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Administratorius
26
25
24
23
Kontrolierius
26
25
24
23
Departamento
direktorius
23–25
23–24
22–23
21–22
Skyriaus
vedėjas
18–24
17–23
16–22
15–21
Vyriausiasis
specialistas
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis
specialistas
15–21
14–20
13–19
12–18
Specialistas
13–19
13–18
12–17
12–16
Jaunesnysis
specialistas
9–14
9–13
9–12
9–11
Vyriausiasis
inspektorius
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis
inspektorius
15–21
14–20
13–19
12–18
Inspektorius
14–20
13–18
13–17
13–16
Seniūnas
14–20
13–19
13–18
13–17
Priedėlio
pakeitimai:
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr.
IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
3
priedėlis
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO IR
PASLAUGŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ
KOEFICIENTAI
Minimalios mėnesinės
algos dydžiais
PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS
PAREIGINIŲ
ALGŲ koeficientai
1
1
2
1,11
3
1,23
4
1,35
5
1,48
6
1,61
7
1,73
8
1,86
9
2,01
10
2,17
11
2,34
12
2,53
13
2,73
14
2,95
15
3,19
16
3,46
17
3,75
18
4,06
19
4,41
20
4,77
21
5,19
22
5,64
23
6,13
24
6,66
25
7,24
26
7,86
27
8,55
28
9,32
29
10,09
30
11
__________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
85-2573 (2000 10 11)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio
1 d.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69, 71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1
BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3585
(2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26, 29, 31, 43, 44, 50, 55, 56,
59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio
nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies
nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m.
balandžio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-04-02)
autrap@lrs.lt
53 straipsnis.
Valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos
1. Valstybės
tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos
draudimu Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų
nustatyta tvarka bei sąlygomis.
2.
Valstybės tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo
pensija pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą ir
valstybės tarnautojų valstybinė pensija pagal Valstybės tarnautojų
pensijų įstatymą.
3.
Teisę gauti valstybės tarnautojų valstybinę pensiją, šios pensijos dydžio ir
tarnybos stažo apskaičiavimo tvarką, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas
nustato Valstybės tarnautojų pensijų įstatymas, Valstybinių pensijų įstatymas
ir kiti teisės aktai.
4.
Privalomos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos už Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje
dirbančio valstybės tarnautojo sutuoktinį tuo laikotarpiu, kurį jis gyveno
užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokamos nuo valstybės
tarnautojo 0,5 pareiginės algos. Ši norma netaikoma valstybės tarnautojo
sutuoktiniui įsidarbinus.
5.
Laikotarpis, kurį sutuoktinis gyveno užsienyje kartu su valstybės tarnautoju,
dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje
įstaigoje, įskaitomas į valstybės tarnautojo sutuoktinio valstybinio socialinio
draudimo stažą, jeigu už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos Lietuvos
valstybinio socialinio draudimo įmokos.
58 straipsnis.
Vyriausybei neatskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymas
1.
Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose už šio įstatymo
ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą yra atsakingi:
1)
Seimo kanceliarijoje ir Prezidentūroje - kanceliarijų (įstaigų) vadovai;
2)
Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme - šių teismų
kancleriai;
3)
kituose teismuose, prokuratūroje, Valstybės saugumo departamente, Specialiųjų
tyrimų tarnyboje, Valstybės kontrolėje, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir
vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus tarnyboje, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir
įstaigose - šių institucijų ir įstaigų vadovai.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys personalo valdymą organizuoja per
personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamų institucijų ar
įstaigų personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
59 straipsnis.
Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo
valdymas
1. Ministerijų, Vyriausybei
atskaitingų institucijų ir įstaigų personalą valdo:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;
4) Vyriausybės kancleris;
5)
ministerijų valstybės sekretoriai.
2. Vyriausybė, atlikdama ministerijų, jai atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) nustato planuojamiems biudžetiniams metams ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų valstybės tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius
ir kategorijas;
2) atlieka kitas įstatymų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
3. Už valstybės tarnybą atsakingas ministras, atlikdamas ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) tvirtina pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų
pavyzdinius nuostatus;
2) tvirtina Personalo valdymo tarybos nuostatus;
3) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas,
susijusias su ministerijų,
Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymą reglamentuojančiais teisės aktais.
4. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) organizuoja pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
2) tvirtina atrankos į valstybės tarnybą egzaminų programas;
3) tvirtina pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų sudėtis;
4) pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos teikimu skiria
pretendentą į valstybės tarnybą stažuotoju eiti pareigas konkrečioje
institucijoje ar įstaigoje;
5) organizuoja valstybės tarnautojų įvadinį mokymą;
6) koordinuoja valstybės tarnautojų tęstinį kvalifikacijos kėlimą;
7) (neteko galios);
8) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas personalo
valdymo funkcijas.
5.
Vyriausybės kancleris atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1)
yra atsakingas už šio įstatymo, su juo susijusių teisės aktų vykdymą, taip pat
Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, apskričių administracijų ir
joms atskaitingų institucijų bei įstaigų personalo valdymą, organizuoja jų
personalo valdymą;
2)
personalo valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus, ministerijų valstybės
sekretorius ir personalo tarnybas; šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo
tarnybų nuostatai.
6.
Ministerijos valstybės sekretorius atlieka šias ministerijos ir jai atskaitingų
įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1)
yra atsakingas už šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei
atitinkamos ministerijos, įstaigų prie ministerijos personalo valdymą,
organizuoja jų personalo valdymą;
2)
personalo valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus ir personalo
tarnybas; šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
181 straipsnis. Statutinių valstybės tarnautojų laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas
1. Statutinį valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina.
2. Statutinį valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu sutikimu, kuriame nurodomas perkėlimo terminas, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų atvejus. Statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
3. Statutinis valstybės tarnautojas šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2380, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14741
4. Laikinai perkeltam į kitas pareigas statutiniam valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.
Įstatymas papildytas straipsniu :
Nr. X-1742, 2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-710, 2013-12-19, paskelbta TAR 2014-01-06, i. k. 2014-00039
161 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą
1. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.
2. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galioja vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl valstybės tarnautojo kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos. Valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, valstybės tarnautojas privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį.
4. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas. Tokie sprendimai priimami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
5. Sprendimas neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
261 straipsnis. Apmokėjimas valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą
1. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.
2. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.
3. Už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.
4. Už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
5. Laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
VII SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
431 straipsnis. Viršvalandiniai darbai
Viršvalandiniai darbai valstybės tarnautojui gali būti skiriami tik Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-53, 2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
IX SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ
381 straipsnis. Atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose
Valstybės tarnautojui jį į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-936, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
301 straipsnis. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
1. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą;
2) valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą;
3) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms;
4) tarnybinį nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
6) tarnybinį nusižengimą padarė moteris dėl nėštumo;
7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai.
2. Tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų;
2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis;
3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas;
4) tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo;
5) tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą ar dėl savanaudiškų paskatų.
3. Įstatymai gali numatyti ir kitų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1369, 2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
311 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą
1. Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi atlyginti valstybės tarnautojui neteisėtu sprendimu neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas iš sprendimą priėmusio asmens darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų jam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.
3. Įstaigos vadovą į pareigas priėmęs asmuo turi teisę reikalauti panaikinti neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ir spręsti įstaigos vadovo atsakomybės klausimą.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-464, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2041, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
183 straipsnis. Valstybės tarnautojo laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
1. Valstybės tarnautojui, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, šis tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija:
1) karjeros valstybės tarnautojas – į to paties lygio ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas;
2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – į to paties lygio ar žemesnes politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas;
3) įstaigos vadovas – į to paties lygio ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas;
4) statutinis valstybės tarnautojas – į to paties lygio ar žemesnes statutinio, karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2380, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14741
2. Valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas į kitas pareigas, jeigu jis atitinka jo pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
3. Valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į kitas pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.
4. Valstybės tarnautojas į kitas pareigas laikinai perkeliamas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu. Valstybės tarnautojas laikinai perkeliamas į kitas pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje tik suderinus šį klausimą su šios institucijos ar įstaigos vadovu.
5. Valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų atvejus.
6. Valstybės tarnautojas į kitas pareigas laikinai perkeliamas ne ilgesniam kaip Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens kandidatūros tikrinimo laikotarpiui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2380, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14741
7. Laikinai perkeltam į kitas pareigas valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.
Įstatymas papildytas straipsniu :
Nr. XII-451, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3930 (2013-07-20)
341 straipsnis. Valstybės tarnautojo nušalinimo teisinės pasekmės
1. Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų.
2. Už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą. Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.
3. Sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas valstybės tarnautojas grąžina valstybės tarnautojo pažymėjimą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus.
4. Nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas nepraranda valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą pagal šio Įstatymo 161 straipsnį.
Įstatymas papildytas straipsniu :
Nr. XII-451, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3930 (2013-07-20)
VIII SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS
182 straipsnis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar pakaitinio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo rašytiniu prašymu, suderintu su jį pasirinkusiu valstybės politiku ar kolegialia valstybės institucija, jis gali būti perkeltas į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar pakaitinio politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens sprendimu, jeigu pretendentas atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Įstatymas papildytas straipsniu :
Nr. XII-280, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2685 (2013-05-25)
481 straipsnis. Centralizuotas personalo administravimo funkcijų atlikimas
1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų personalo administravimo funkcijos gali būti atliekamos centralizuotai.
2. Tuo atveju, kai personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui šiame įstatyme nustatytas personalo administravimo funkcijas Vyriausybės nustatyta tvarka gali atlikti įstaiga, centralizuotai atliekanti personalo administravimo funkcijas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1175, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-931, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21604