LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas
100 versijos
· 2003-10-07 — 2025-01-01
2025-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 41, 35 y 3
2024-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 4
2023-04-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 55, 8, 10
2023-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 3, 55
2022-09-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 55
2022-05-28
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 6, 55
2022-05-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas
2022-01-14
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 1
2022-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 49, 55, 10
2021-12-22
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 41, 40
2021-11-13
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 49, 55
2021-10-09
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 55
2021-08-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — art. 11
2021-07-15
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51, 28, 10
2021-07-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 4, 55, 33
2021-01-02
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas
2021-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — art. 48
2020-12-30
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — art. 3
2020-11-21
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 3
2020-11-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — art. 3
2020-08-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 34 y
2020-07-08
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 33, 53 y 5
2020-07-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 4, 49
2020-03-18
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 55
2020-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 55
2019-12-22
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 5
2019-12-20
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — art. 3
2019-07-02
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51, 8, 10
2019-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 183, 19, 261
2018-06-06
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 11, 13
2018-06-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 481, 48
2018-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 8
2017-12-14
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51
2017-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51, 8, 10
2016-11-17
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51
2016-10-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 183, 19, 3 y
2016-07-08
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51
2016-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 26, 29
2015-12-22
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51
2015-07-04
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 51
2015-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — art. 43
2014-12-30
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 8, 10
2014-12-23
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 183, 19, 261
2014-05-14
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 183, 261, 16
2014-01-07
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 183, 3, 44 y
2014-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 44, 12 y 1
2013-12-30
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 183, 3, 44 y
2013-10-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 3, 44 y
2013-07-20
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 183, 19, 16 y
2013-07-15
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 3, 44 y 3
2013-06-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 2
2013-05-25
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 1
2013-01-30
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 3, 11 y 3
2012-12-31
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 44, 42, 31 y
2012-12-11
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 11, 44 y
2012-11-22
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 2, 21 y 2
2012-11-08
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 3 y
2012-10-20
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 11 y
2012-06-21
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 11 y
2012-04-14
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 11, 44 y
2011-12-31
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 11, 44 y
2011-12-08
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 44, 42 y
2011-12-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 11, 44 y
2011-07-19
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 11 y
2011-07-13
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 261, 16 y
2011-05-12
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 44, 42 y
2010-07-20
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 44, 42 y
2010-07-13
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 3, 11 y 1
2010-07-10
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 3 y
2010-06-19
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 3 y
2010-06-10
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 44 y
2010-05-31
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 44, 42, 31 y
2009-12-28
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 44 y
2009-12-12
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 16, 3 y
2009-07-31
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 261, 3, 44 y
2009-07-18
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 3, 11 y 1
2009-06-25
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 3, 11 y 1
2009-05-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 44, 2 y 7
2009-03-17
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 3, 44, 34 y 8
2009-01-01
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 44, 42 y
2008-12-30
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 44, 31, 24 y
2008-12-13
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 261, 16 y
2008-10-18
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 11 y
2008-07-17
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 44, 42 y
2008-06-03
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 11, 44 y
2007-12-21
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 2
2007-06-23
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 3
2006-07-19
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 11 y
2006-06-08
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 44, 42 y
2005-12-22
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 3
2004-12-13
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 44, 42, 38 y
2004-11-04
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 44, 42, 41 y
2004-10-26
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 44, 49, 46, 4
2004-07-13
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 34, 4 y 1
2004-06-17
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 3, 44 y 1
2004-02-19
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 44, 24 y
2003-12-18
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 16, 3, 44 y 1
2003-11-25
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 1
2003-11-11
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 11 y
2003-10-07
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas — arts. 19, 16, 44 y
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2013-01-30
@@ -36,13 +36,11 @@
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas nustato pagrindinius
valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo
užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius
pagrindus.
Šis Įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus,
valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas
garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
@@ -466,11 +464,11 @@
2. Šakos
kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos,
centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje
viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų
kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo,
federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems
vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų
institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo
@@ -562,15 +560,15 @@
vykdant jiems suformuluotas užduotis.
4. Valstybės tarnautojo
tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne
trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės
ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė
veikla.
4. Valstybės
tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės
tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas
toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra
vertinama jo tarnybinė veikla.
5. Įstaigos
@@ -648,405 +646,20477 @@
vadovas, įvertinęs įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę
veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės
veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų.
Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą
nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės
veiklos vertinimo išvadą su siūlymu atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją iš
veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo
tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje
nurodytų siūlymų. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pakaitinio valstybės
tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia
valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu atleisti
pakaitinį valstybės tarnautoją iš pareigų.
12. Valstybės
tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar įstaigos vadovą į pareigas
priimančios kolegialios institucijos vadovas apie būsimą valstybės tarnautojo
tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo
dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui ir valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai.
13. Vertinimo
komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) patenkinamai;
4)
nepatenkinamai.
14. Vertinimo
komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę
veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:
1) suteikti
įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai
aukštesnę kvalifikacinę klasę arba
2) perkelti
karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas,
arba
3) perkelti
karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir
suteikti jam ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę klasę, arba
4) įstaigos
vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui palikti turimą pirmą (aukščiausią)
kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą;
5) taikyti šio
Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo
priemones.
15. Vertinimo
komisija, įvertinusi pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai
gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:
1) suteikti
pakaitiniam valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę klasę arba
2) palikti
pakaitiniam valstybės tarnautojui turimą kvalifikacinę klasę ir skirti jam
pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą, arba
3) taikyti šio Įstatymo
27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones.
16. Vertinimo
komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, valstybės
tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali siūlyti taikyti šio Įstatymo 27
straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones. Valstybės
tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.
17. Vertinimo
komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai,
valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:
1) suteikti
valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo
turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo
kvalifikaciją;
2) tobulinti
valstybės tarnautojo kvalifikaciją.
18. Vertinimo
komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę
veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui
siūlo:
1) panaikinti
įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę, o
valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, – tobulinti jo
kvalifikaciją;
2) perkelti
įstaigos vadovą (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar nustatytai kadencijai) ar karjeros valstybės
tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje
žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas;
3) perkelti
karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir
tobulinti jo kvalifikaciją.
19. Vertinimo
komisija valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo atleisti
valstybės tarnautoją iš pareigų, kai ji:
1) du kartus iš
eilės įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą
įvertina nepatenkinamai;
2) pakaitinio
valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai.
20. Kai
valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino
gerai, vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, vertinimo komisija šio
valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai.
Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, šį
valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlymų neteikia ir
valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia. Vertinimo
komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę
veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia
vieną iš šio straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų. Vertinimo komisija,
įvertinusi pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai,
valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia vieną iš šio
straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų.
21. Valstybės
tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas
priimančios kolegialios institucijos vadovo sprendimu atliekamas neeilinis
įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) iškyla
abejonių dėl pakankamos įstaigos vadovo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar dėl jo veiklos vykdant vadovaujamai
įstaigai suformuluotas užduotis arba
2) vertinimo
komisija kasmetinio vertinimo metu įstaigos vadovo tarnybinę veiklą įvertino
nepatenkinamai, arba
3) yra įstaigos
vadovą į pareigas priimančio asmens, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima
kolegiali institucija, – šios institucijos vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas
suteikti įstaigos vadovui kvalifikacinę klasę.
22. Karjeros
valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu ir
valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas
neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) iškyla
abejonių dėl įstaigos padalinio vadovo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme
nustatytas funkcijas ar jo veiklos vykdant jo vadovaujamam įstaigos padaliniui
suformuluotas užduotis arba
2) iškyla
abejonių dėl pakankamos karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos ar
gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos,
vykdant jam suformuluotas užduotis, arba
3) vertinimo
komisija kasmetinio vertinimo metu karjeros valstybės tarnautojo veiklą
įvertino nepatenkinamai, arba
4) yra karjeros
valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti
šiam valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę
klasę, arba
5) yra karjeros
valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros
valstybės tarnautojo pareigas, arba
6) yra karjeros
valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros
valstybės tarnautojo pareigas ir tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas
siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui ne aukštesnę negu turėtą
kvalifikacinę klasę.
23. Valstybės tarnautoją
į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis pakaitinio
valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) yra
pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas
siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę klasę arba
2) yra
pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas
siūlymas atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją iš pareigų.
24. Vertinimo
komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio valstybės
tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu, valstybės tarnautoją į pareigas
priimančiam asmeniui teikia siūlymą pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo
motyvuotam siūlymui ar tarnybinės veiklos vertinimo išvadą dėl valstybės
tarnautojo, kurio veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo
įvertinta nepatenkinamai.
25. Neeilinis
valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip
vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo kasmetinio
tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu
valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo
pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra
vertinama jo tarnybinė veikla.
26. Valstybės
tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos
siūlymo ar tarnybinės veiklos vertinimo išvados dėl valstybės tarnautojo, kurio
veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai,
įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima
motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo ar tarnybinės
veiklos vertinimo išvados dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla kasmetinio
tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai, valstybės
tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.
27. Nėščių ar
krūtimi maitinančių moterų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertinimo
komisija vertina tik jų prašymu.
28. Valstybės
tarnautojo, išėjusio vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai,
tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, jeigu šis
valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo
pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje
būtų vertinama jo tarnybinė veikla.
29. Valstybės
tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo tvarką, taip pat valstybės
tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir valstybės tarnautojų tarnybinės
veiklos vertinimo kriterijus nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1254,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5541 (2002-12-24)
Nr.
IX-1328,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)
Nr.
IX-1856,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
22(1) straipsnis. Vertinimo komisijos
1.
Karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinę
veiklą vertina valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jie
eina pareigas, vadovo sudaryta vertinimo komisija.
2. Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš
valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių.
Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė
sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės
ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos,
jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei
profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių
sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Vertinimo komisiją
sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu
vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo
jos sudarymo dienos.
3.
Valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir
auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų
tarnybinę veiklą vertina valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios
įstaigos vadovo sudarytos vertinimo komisijos. Valstybės tarnybos tvarkymo
funkcijas atliekančios įstaigos vadovas vertinimo komisijas sudaro iš skirtingų
valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų.
4.
Savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės
tarnautojų, centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus
auditorių ir savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų vertinimo
komisijos narių tarnybinę veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali būti įtraukiamas Valstybės
kontrolės ir (ar) Finansų ministerijos atstovas.
5. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios
įstaigos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali dalyvauti
valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe
šios komisijos nario teisėmis.
6. Vertinimo komisija turi teisę į savo posėdį
pakviesti valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį
vadovą.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
VI SKYRIUS
DARBO UŽMOKESTIS
21, 31, 32, 33, 34, 35 ir 45 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalis, 54 straipsnis,
56 straipsnio 1 dalies 4, 11, 13, 19 punktai ir 6, 7 dalys, 62 straipsnio 1, 7,
9 ir 10 dalys, 64 straipsnio 1 dalis, 68 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys, 69
straipsnis bei 79 straipsnio 2 dalis.
4. Šis įstatymas
netaikomas:
1) valstybės politikams;
2) Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų
teismų teisėjams, prokurorams, jų pavaduotojams ir tardytojams (toliau –
prokuratūros pareigūnai);
3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos
nariams, kitiems tarnautojams;
4) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės
institucijų ar įstaigų vadovams (Valstybės saugumo departamento generaliniam
direktoriui ir jo pavaduotojams, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo
pavaduotojams, valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams, Seimo
kontrolieriams, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių
apsaugos kontrolieriui), kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems
valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnams;
5) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių
(nuolatinių) komisijų ir tarybų (Vyriausiosios rinkimų komisijos, Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos, Vertybinių popierių komisijos, Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos, Konkurencijos tarybos), kitų valstybinių
(nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip
pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnams;
6) profesinės karo tarnybos kariams;
7) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;
8) ūkines ir technines funkcijas atliekantiems Lietuvos
Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams;
9)
viešųjų įstaigų darbuotojams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
5
straipsnis. Darbo įstatymų taikymas
1.
Su viešojo administravimo valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.
2.
Darbo įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius ir
socialines garantijas, viešojo administravimo valstybės tarnautojams galioja
tiek, kiek jų tarnybos santykių ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis
įstatymas, kiti jų statusą reglamentuojantys įstatymai (statutai), o paslaugų
valstybės tarnautojams - kiek jų tarnybos santykių nereglamentuoja šio įstatymo
4 straipsnio 2 dalyje nurodyti straipsniai, kiti paslaugų valstybės tarnautojų
statusą reglamentuojantys įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
ANTRASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
TARNAUTOJŲ KLASIFIKAVIMAS
69 straipsnis.
Valstybės tarnautojų darbo užmokestis
1. Šio įstatymo
šeštajame skirsnyje nustatyta darbo apmokėjimo sistema pradedama įgyvendinti
pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas nuo 2001 m. spalio 1 d.,
išskyrus paslaugų valstybės tarnautojus, kuriems ši darbo apmokėjimo sistema
taikoma nuo 2002 m. liepos 1 d.
2.
Valstybės tarnautojams, kurių iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos
gautas vidutinis darbo užmokestis (toliau – buvęs darbo užmokestis) yra
didesnis už darbo užmokestį, nustatomą pagal šio įstatymo šeštajame skirsnyje
nurodytas darbo apmokėjimo sąlygas (neįskaičiuojant šio įstatymo
33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1
dalies 1 ir 3 punktuose numatytų priemokų):
1) buvęs
darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų
(pareiginių algų) ir iš paskutinių 12 mėnesių nustatytų priedų bei priemokų
dydžių (neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją), vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta tvarka;
2) pereinamuoju
laikotarpiu – iki 2004 m. liepos 1 d. – buvęs darbo užmokestis nuosekliai
mažinamas ir priartinamas prie naujo darbo užmokesčio dydžio, kiekvieną mėnesį
valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį apskaičiuojant pagal formulę
(kol susilygins su pagal šį įstatymą nustatytu darbo užmokesčiu):
A
= C - [ ( C - B) x M] + P + S , čia:
A –
pereinamuoju laikotarpiu valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis;
B
– pagal šį įstatymą nustatytas valstybės tarnautojo darbo užmokestis,
neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje
numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir
3 punktuose numatytų priemokų;
C
– valstybės tarnautojo buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas), neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją;
M
– valstybės tarnautojo darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientas, nuosekliai
mažinantis buvusį darbo užmokestį. Nustatomi šie pereinamojo laikotarpio
koeficientai viešojo administravimo valstybės tarnautojams – M (viešojo
administravimo) ir paslaugų valstybės tarnautojams – M (paslaugų):
Metai
2001
2002
2003
2004
Pusmečiai
II
I
II
I
II
I
M(viešojo
administravimo)
0,1
0,3
0,5
0,7
0,8
0,9
M (paslaugų)
0
0
0,2
0,4
0,6
0,9
P
– šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos priemokos;
S
– šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatyti priedai
diplomatams ir statutiniams valstybės tarnautojams.
3.
Valstybės tarnautojams, kurių buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas) yra mažesnis už šio įstatymo šeštajame skirsnyje nustatytą darbo
užmokestį (neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6
dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir
3 punktuose numatytų priemokų), naujasis darbo užmokesčio dydis
pasiekiamas nuosekliai: pereinamuoju laikotarpiu – iki 2007 m. sausio 1 d. –
kiekvieną mėnesį valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį
apskaičiuojant pagal formulę:
A
= [ (B - C) x D] + C + P + S, čia:
A
– pereinamuoju laikotarpiu valstybės tarnautojui priklausantis darbo
užmokestis;
B
– valstybės tarnautojo darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo
nuostatas ir dydžius (neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2
punkte ir 6 dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose
numatytų priemokų);
C –
valstybės tarnautojo buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas), neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją;
D – valstybės
tarnautojo darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientas, nuosekliai didinantis
buvusį darbo užmokestį. Nustatomi šie pereinamojo laikotarpio koeficientai:
Metai
2001
2002
(II pusmetis)
2003
2004
2005
2006
D
0
0,1
0,3
0,5
0,7
0,9
P
– šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos priemokos;
S – šio
įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatyti priedai
diplomatams ir statutiniams valstybės tarnautojams.
4. Šio
straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2007 m.
sausio
1 d. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu į valstybės tarnautojo pareigas paskirtiems
asmenims darbo užmokestis nustatomas ir apskaičiuojamas pagal šio straipsnio 2
ir 3 dalių nuostatas ir nurodytas formules, kuriose dydis C – tai naujai
priimto valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (tarnybinis atlyginimas
(pareiginė alga) kartu su priedais ir priemokomis), apskaičiuoto pagal iki šio
straipsnio
1 dalyje nurodytos datos galiojusias darbo apmokėjimo sąlygas, dydis. Jeigu
pareigybei teisės aktais buvo nustatyti tarnybinio atlyginimo (pareiginės
algos) minimalūs ir maksimalūs dydžiai, įstaigos vadovas, laikydamasis šių
dydžių ribų, nustato konkretų tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos) dydį,
neviršijantį šio įstatymo nustatytos pareiginės algos. Stažuotojams ir
asmenims, paskirtiems bandomajam laikotarpiui, mokamas darbo užmokestis, kurį
sudaro 70 procentų šios sumos.
5.
Kol bus įgyvendintos šio straipsnio 3 dalies nuostatos:
1) pareiginės algos koeficiento vieneto vertė litais prilyginama
Vyriausybės patvirtintam pareiginės algos koeficiento bazės dydžiui, kuris
nustatomas nedidinant 2000 metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo
užmokesčiui numatytų lėšų. Pareiginės algos dydis nustatomas atitinkamą
pareiginės algos koeficientą padauginus iš koeficiento bazės dydžio,
vadovaujantis šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis;
2)
1-os kategorijos valstybės tarnautojų pareiginė alga negali būti mažesnė už
minimalią mėnesinę algą, o aukštesnės ir žemesnės kategorijų pareiginių algų
dydžiai turi skirtis ne mažiau kaip 5 procentais;
3)
Vyriausybei patvirtinus pareiginės algos koeficiento bazės dydį ar minimalią
mėnesinę algą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovaudamasi šio
straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, „Valstybės žiniose“ per 5 darbo
dienas paskelbia visų valstybės tarnautojų kategorijų (nuo 1-os iki 30-os)
pareiginių algų dydžius;
4)
priedo už tarnybos stažą, skaičiuojamo pagal šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį,
mokėjimą Vyriausybė įgyvendina laipsniškai.
6. Valstybės
tarnautojams ne diplomatams, paskirtiems į pareigas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, darbo užmokestis
apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 31–34 straipsnių nuostatas ir dydžius,
netaikant šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatų.
7. Šio
straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
Nr. IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30), įsigalioja nuo 2002-04-01
70
straipsnis. Su valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos nutraukimas
1.
Per 6 mėnesius nuo
šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojai turi nutraukti šio įstatymo 22
straipsnyje nurodytą su valstybės tarnyba nesuderinamą veiklą arba
atsistatydinti iš pareigų valstybės tarnyboje. Tai netaikoma valstybės
tarnautojams, kurie laisvu nuo tarnybos metu verčiasi medicinos praktika, dirba
kultūros darbuotojo ar bendrojo lavinimo švietimo įstaigos pedagogo darbą
ir gauna už tai atlyginimą. Jie privalo nutraukti šią veiklą ne vėliau kaip per
3 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo.
2.
Valstybės tarnautojai, per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką nenutraukę su
valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos ir neatsistatydinę iš pareigų,
baudžiami tarnybine nuobauda pagal šio įstatymo 40 straipsnį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
3 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis, 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 9
8 straipsnis.
Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir sąrašai
1.
Seimas nutarimu tvirtina Vyriausybės teikiamą Seimo politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui
atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos
Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos,
teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų
suvienodintų pareigybių sąrašą. Jame turi būti nurodyti valstybės tarnautojų
pareigybių lygiai ir kategorijos.
2.
Vyriausybė tvirtina Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojų pareigybių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų,
Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų valstybės tarnautojų
suvienodintų pareigybių sąrašą. Jame turi būti nurodyti valstybės tarnautojų
pareigybių lygiai ir kategorijos.
3. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus
valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvirtina:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai;
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų – šių teismų
pirmininkai;
3) savivaldybės administracijos direktoriaus, jo
pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;
4) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;
5) apskričių
viršininkų, jų pavaduotojų, Vyriausybės atstovų ir Vyriausybės įgaliotinių bei
jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos įgaliotas ministras;
6) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į
pareigas priėmęs asmuo arba juos į pareigas paskyrusios kolegialios
institucijos vadovas.
4. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos vadovaujantis
Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo
metodika. Pareigybės aprašyme nustatomi pareigybės lygis, kategorija, specialūs
reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigybei
priskirtos funkcijos.
5. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir
darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš
valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių tvirtina:
Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės
įstaigose ir įstaigose prie ministerijų, apskričių viršininkų administracijose
ir Vyriausybės atstovų tarnybose; Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir
Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas
asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui
atskaitingose institucijose. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir
darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš
savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir
įstaigose tvirtina savivaldybės taryba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1926,
2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
III SKYRIUS
PRIĖMIMAS Į
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS
9
straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai
1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi
atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62
metų ir 6 mėnesių;
4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti
būtiną išsilavinimą.
2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 62 metų ir 6
mėnesių netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės
tarnautojams.
3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas
asmuo:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas
kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės
tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos
padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra
atėmęs teismas;
3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės
ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar
savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų
susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;
5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos
organizacijos narys;
6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.
4. Asmuo, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio
Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus,
negali būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo
atleidimo iš pareigų dienos.
5. Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami
asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.
6. (Neteko galios nuo 2006 m. sausio 12 d.)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1426,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)
Nr. IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
įstatymo 5 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys, 9 straipsnis, 10 straipsnio 1 dalis,
10 straipsnio 2 ir 3 dalys, kiek tai susiję su įstaigos vadovo statuso
atkūrimu, 10 straipsnio 4 dalis, 11, 12, 14, 17, 20 straipsniai ir 30
straipsnio 2 ir 3 dalys
įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
34.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-673, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 17, 20, 35, 42 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
35.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-789, 2006-07-19,
Žin., 2006, Nr. 87-3400 (2006-08-08)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS POLITIKŲ, TEISĖJŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO
APMOKĖJIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
36.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49,
50 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22(1),
48(1), 50(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 2, 4 straipsniai, 5
straipsnio 3 ir 4 dalys, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 straipsniai, 16 straipsnio
10 straipsnis. Priėmimas į
valstybės tarnautojų pareigas
1. Į karjeros valstybės tarnautojo
pareigas priima:
1) Seimo kanceliarijoje – Seimo
kancleris;
2) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – kancleris;
3) Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių teisme –
Vyriausybė;
4) valstybės ir savivaldybių institucijose ir
įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai;
5) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme,
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame
teisme – teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;
5 punkto redakcija
nuo 2015-01-01:
5) teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo
kanclerį – teismo pirmininkas;
6) kituose teismuose – teismo
pirmininkas;
6 punktas netenka galios nuo
2015-01-01.
7) Lietuvos
Respublikos muitinės sistemoje – Muitinės departamento prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius.
2. Į įstaigų vadovų pareigas priima:
1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų įgaliotos
institucijos ir asmenys;
2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos
Prezidentas;
3) Vyriausybės atstovą – Vyriausybė;
4) Nacionalinės teismų
administracijos direktorių – įstatymo įgaliota institucija ar asmuo;
5)
valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų
vadovai, Ministro Pirmininko tarnyboje – Ministras Pirmininkas;
5 punkto redakcija nuo 2013-05-01:
5)
valstybės institucijose ir įstaigose –
aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų vadovai, Vyriausybės kanceliarijoje – Ministras
Pirmininkas;
6) savivaldybės
administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir savivaldybės
kontrolierių – savivaldybės taryba.
3. Į politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priima:
1) Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo kancleris šio
įstatymo 12 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka;
2) kitus Seimo
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo kancleris šio
Įstatymo 12 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka;
3) Respublikos
Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;
4) Ministro
Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Ministras
Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;
5) ministerijoje
– ministras;
6) Vyriausybės
įgaliotinį ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;
7) savivaldybės
institucijoje – savivaldybės meras.
4.
Jeigu kiti įstatymai (išskyrus statutus, Diplomatinės tarnybos įstatymą,
Korupcijos prevencijos įstatymą, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir
Vietos savivaldos įstatyme, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme ir
Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme
nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias
priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio Įstatymo
nuostatos.
5. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.
6. Valstybės
tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas
priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas ar
savivaldybės meras pateikia ar įgalioja kitą asmenį pateikti prašymą paskelbti
konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos
vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu)
pareigas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai.
7.
Jeigu nėra asmenų, kurie pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir 13
straipsnio 3 dalį gali būti priimti į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas
be konkurso, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga per 7
kalendorines dienas nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto prašymo paskelbti
konkursą gavimo dienos skelbia apie šį konkursą „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu)
ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto
tinklalapyje.
8.
Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo organizuoja konkursą į
karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą,
priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas,
paskelbus apie konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“
(nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos
tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje. Paskelbus apie
konkursą valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos
tinklalapyje, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo apie šį konkursą
papildomai skelbia savo įstaigos interneto tinklalapyje.
9. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką
nustato šis Įstatymas, statutai, Diplomatinės
tarnybos įstatymas ir Vyriausybės
patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos
aprašas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1284,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)
Nr.
IX-1328,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)
Nr.
IX-1815,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4993 (2003-11-28)
Nr.
IX-1926,
2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07), atitaisymas skelbtas: Žin.,
2004, Nr. 8
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1689,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3189 (2008-07-17)
Nr.
XI-588,
2009-12-21, Žin., 2009, Nr. 154-6958 (2009-12-28)
Nr. XI-1755,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 150-7054 (2011-12-08)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-320,
2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3577 (2009-07-18)
Nr. XI-849,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3346 (2010-06-10)
Nr. XI-864,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3542 (2010-06-19)
Nr.
XI-1904,
2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 163-7780 (2011-12-31)
Nr.
XII-154,
2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-498 (2013-01-30)
11 straipsnis. Priėmimas į
karjeros valstybės tarnautojų pareigas
1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama:
1) konkurso būdu;
2) be konkurso.
2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo
pareigas, egzaminuojamas raštu (testas ir (ar) praktinė užduotis) ir žodžiu
(pokalbis ir (ar) praktinė užduotis). Egzaminas laikomas valstybine – lietuvių
kalba, privalomai
darant egzamino žodžiu (pokalbio ir (ar)
praktinės užduoties) skaitmeninį garso įrašą, kuris pridedamas prie konkurso
protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta
tvarka. Egzamino metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti
valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų
kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę
pretendentai surinko vienodą balų skaičių, pirmenybė būti priimtam į tas
pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo
tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją
krašto apsaugos tarnybą. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam
asmeniui netaikomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus kitų
įstatymų nustatytus atvejus. Pretendentas po konkurso rezultatų
paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu, jo išspręstu testu ir
jo egzamino dalies skaitmeniniu garso įrašu.
Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti
valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės
sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų
atstovai ir kiti visuomenės atstovai.
2 dalies redakcija
nuo 2013-06-01:
2. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 9
straipsnyje nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros
valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės
tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė
būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę
privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą. Vyriausybės nustatyta tvarka
konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia
kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės
atstovai.
3. Be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalyse bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse nurodytais atvejais
ir tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
XI-1511,
2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4153 (2011-07-13)
Nr.
XI-1836,
2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 164-7794 (2011-12-31)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
12 straipsnis.
Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
Į
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be
konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1926,
2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
13 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas
1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu, be
konkurso ar įstatymų nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo
pagrindu.
2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos vadovo pareigas,
egzaminuojamas raštu (testas ir (ar) praktinė užduotis) ir žodžiu (pokalbis ir
(ar) praktinė užduotis). Egzaminas laikomas valstybine – lietuvių kalba, privalomai
darant egzamino žodžiu (pokalbio ir (ar)
praktinės užduoties) skaitmeninį garso įrašą, kuris pridedamas prie
konkurso protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų
nustatyta tvarka. Egzamino metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti
valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų
kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai
surinko vienodą balų skaičių, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama
pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba
baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto
apsaugos tarnybą. Pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi
teisę susipažinti su konkurso protokolu, jo išspręstu testu ir jo egzamino
dalies skaitmeniniu garso įrašu. Vyriausybės
nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar
savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba,
jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti
visuomenės atstovai.
2 dalies redakcija
nuo 2013-06-01:
2. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo
9 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti įstaigos vadovo
pareigas. Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai
buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama
pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba
baigusiam bazinius karinius mokymus ar
atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu
stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios
sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai.
3. Be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą,
priimamą į pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16
straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse bei 43 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ir
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
XI-1511,
2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4153 (2011-07-13)
Nr.
XI-1836,
2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 164-7794 (2011-12-31)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
14 straipsnis. Pakaitinių
valstybės tarnautojų priėmimas
1.
Asmenys į pakaitinių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų
pareigas priimami šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Pakaitiniai
valstybės tarnautojai priimami į pareigas po
konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki šio Įstatymo
nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam
negu 3 mėnesių laikotarpiui, taip pat į laikinai negalinčio eiti
karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas,
iki sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu trejų metų
laikotarpiui, išskyrus, kai kiti įstatymai, tarptautinės sutartys ar Europos
Sąjungos teisės aktai nustato galimybę karjeros valstybės tarnautoją, į kurio
pareigas priimtas pakaitinis valstybės tarnautojas, ilgesniam laikui perkelti į
kitą darbą.
3.
Asmenys į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas priimami iš asmenų,
turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo
statusą, ir iš buvusių karjeros valstybės tarnautojų ar įstaigų vadovų, atleistų
iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius
šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41
straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu). Nepriėmus į pakaitinio
karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš šių asmenų, pakaitiniu valstybės
tarnautoju gali būti priimamas kitas asmuo, kuris atitinka bendruosius
reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir
pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas
priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
3 dalies redakcija
nuo 2013-06-01:
3.
Asmenys į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas priimami iš asmenų,
turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo
statusą, ir iš buvusių karjeros valstybės tarnautojų ar įstaigų vadovų,
atleistų iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija šio
Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu). Šie asmenys
nėra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte
nustatytiems reikalavimams. Nepriėmus į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš šių
asmenų, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti priimamas kitas asmuo, kuris
atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės
tarnautojo pareigas, ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius
reikalavimus. Asmuo į pakaitinio karjeros
valstybės tarnautojo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus
jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
4. Į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas
priimti asmenys, turintys teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar
įstaigos vadovo statusą, ir buvę karjeros valstybės tarnautojai ar įstaigų
vadovai, atleisti iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija šio
Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), pasibaigus šio
straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, nepraranda teisės šio Įstatymo 11
straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais būti priimti
į valstybės tarnautojo pareigas. Laikas, kai šie asmenys ėjo pakaitinių
valstybės tarnautojų pareigas, neįskaičiuojamas į šio Įstatymo 16 straipsnio 2,
3 ir 5 dalyse bei 43 straipsnio 2 ir 3 straipsnio dalyse nustatytus terminus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr.
IX-1856,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
IV
SKYRIUS
VALSTYBĖS
TARNAUTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6
16 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės
1. Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją. Ši teisė
garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams;
2) gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo
užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a)
už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose
(tarybose);
b)
už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis
komisijomis (tarybomis);
c) už teisės
aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta valstybės tarnautojo
pareigybės aprašyme), kai jis yra paskiriamas rengti
teisės aktų projektus;
d)
už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu
arba tarnybos (darbo) laiku;
e)
už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių
finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir
paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba
savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu
už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš
valstybės biudžeto lėšų;
f) šio Įstatymo 17 straipsnio 1 punkte nurodytu atveju, taip pat
kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
3) į mokymą šio Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir
savivaldybių biudžetų lėšas;
4) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
5) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo
bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
6) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius
valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio
vadovo ar aukštesnes pareigas;
7)
būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat
politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus
valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas,
dalyvauti politinėje veikloje;
8)
būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento,
Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka,
paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio.
2.
Teisę
atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka
grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas
tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje
pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir
teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo
nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės
nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos
vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo
nustatytai kadencijai) pareigas kitoje
valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi asmenys,
kurie:
1)
dėl paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario,
Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos
vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno,
Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar
tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą
įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą
turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai,
pareigas savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos
vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas
laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi
asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu
pareigų vykdymu, nepatenkinamais tarnybinės veiklos
rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje,
Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos
įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių
bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje
operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio
valstybės institucijoje savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės
tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius nuo
darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos;
tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos
arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su
netinkamu pareigų vykdymu ar nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar
už tarnybinius nusižengimus;
3) dėl išvykimo kartu su
priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje sutuoktiniu (išskyrus diplomato statusą turintį
sutuoktinį) savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo
arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo
laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros
valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas
nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.
3. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą –
Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės
tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus
įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į
eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos
pačios kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į
pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu
ar įstatymo nustatytai kadencijai)
pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi
diplomatų sutuoktiniai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės
tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl išvykimo kartu
su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje. Šie asmenys turi teisę
atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą per
3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius
nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos,
jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo
laikotarpiui.
4. Teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą –
Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba,
jeigu nėra galimybės, kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas toje
pačioje arba kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje pareigas
einančių statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuoja atitinkamas statutas
arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, – turi buvę statutiniai valstybės
tarnautojai, statuto arba Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka
atsistatydinę savo noru ir paskirti dirbti tarptautinėje institucijoje arba
užsienio valstybės institucijoje, taip pat buvę statutiniai valstybės
tarnautojai, atsistatydinę savo noru iš pareigų ir išvykę kartu su
sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais
darbui užsienyje. Jei statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas
nenustato kitaip, šie asmenys turi teisę atkurti statutinio valstybės
tarnautojo statusą per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba
užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 3 mėnesius po sutuoktinio
perkėlimo laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti
statutinio valstybės tarnautojo statusą
pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus
sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.
5. Jeigu nėra galimybės atkurti įstaigos vadovo statuso
šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, turintiems teisę atkurti
įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą, nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų
aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos tos
pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės
tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje, o nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės
nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje
pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
6.
Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti
asmenys priimami į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius
reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir
jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo
statusą, gali būti priimti į šias pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka
valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos
pareigos, patikrinus jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
6 dalies redakcija
nuo 2013-06-01:
6.
Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti
asmenys priimami į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius
reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir
jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šie
asmenys nėra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5
punkte nustatytiems reikalavimams. Asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo
ar karjeros valstybės tarnautojo statusą, gali būti priimti į šias pareigas
Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, patikrinus jų gebėjimus atlikti
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
7. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų
atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo,
pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat
profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų
tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.
8. Įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės
tarnautojų teisių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr.
IX-1856,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
Nr. IX-2034,
2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1180 (2004-03-07)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-936,
2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
17 straipsnis. Su valstybės tarnautojo
pareigomis nesuderinama veikla
Valstybės tarnautojui neleidžiama:
1)
būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu
jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar
įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės
organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės
tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą
skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės
tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės
biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės
biudžeto;
2) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos,
kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis
(personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis
narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis
(artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos
giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir
vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir
seserys) ar asmuo, su valstybės
tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais
laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių
(posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp
abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar
sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos), taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats
arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės
tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą
daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3)
atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms
ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į
užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio
valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose
institucijose ar įstaigose pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį perkeltam
valstybės tarnautojui;
4) dirbti įmonėse, įstaigose,
organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu
tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro
prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja
valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės
tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip
pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu
valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų
veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar
organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai
negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo;
5) eiti
daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas. Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo
narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai,
padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys,
referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
2.
Statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas gali numatyti ir kitus su
statutinio valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1197,
2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5192 (2002-12-06)
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2004-12-13, Žin., 2004, Nr. 181-6708 (2004-12-18), nutarimo atitaisymas
skelbtas: Žin., 2011, Nr. 33
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
X-673,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
V SKYRIUS
VALSTYBĖS
TARNAUTOJŲ KARJERA
18 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų
perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimas
į aukštesnes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas po karjeros
valstybės tarnautojų vertinimo ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės
tarnautojų pareigas
1.
Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į kitas karjeros valstybės
tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį
į laimėtas pareigas pateikimo dienos perkeliamas į šias pareigas jį į pareigas
priėmusio asmens sprendimu. Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į
įstaigos vadovo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje
ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo prašymo perkelti jį
į laimėtas pareigas pateikimo įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui
dienos šio asmens sprendimu perkeliamas į laimėtas pareigas.
2. Karjeros valstybės tarnautoją,
laimėjusį konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar
savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje
ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės
institucijos ar įstaigos, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas,
sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės
instituciją ar įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą. Šioje
dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne
vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo karjeros valstybės tarnautojo prašymo
perkelti jį į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos.
3. Karjeros valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu į specialiojo atašė
pareigas perkeliamas Vyriausybės tvirtinamų Lietuvos Respublikos specialiųjų
atašė nuostatų nustatyta tvarka.
4. Į aukštesnes
karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės
tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu tik
tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina
valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau –
vertinimo komisija) ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus
specialius reikalavimus. Į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be
konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas
priėmusio asmens sprendimu, kai jį įvertina vertinimo komisija ir jis atitinka
tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
5. Kai yra
tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi
teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje
pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje
pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.
6. Karjeros
valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į
kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje
vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį
klausimą suderina.
7. Kai yra
tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas
į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo
pagrindu) pareigas toje pačioje valstybės ar
savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens
sprendimu.
8. Karjeros
valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu
sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų
atvejus.
9. Karjeros valstybės tarnautojas šio
straipsnio 1–8 dalyse nurodytais atvejais ir
sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės
aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose
nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba
leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik
tada, kai yra kompetentingos valstybės
institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo
pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
10. Į karjeros
valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į
pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai
negalinčiu eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali
būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Kitais
atvejais laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas
negali būti ilgiau negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus.
11. Laikinai perkeltam į kitas pareigas
karjeros valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo
nustatytas darbo užmokestis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-1369,
2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29
20 straipsnis.
Karjeros
valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų tarnybinis
kaitumas
1. Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo
pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas
tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar
savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje.
2. Gali būti sukeistos dviejų tos pačios kategorijos
karjeros valstybės tarnautojų pareigos, jeigu jie to prašo.
3. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas
į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jei jis
atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
4. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą,
priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo
nustatytai kadencijai) jo prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas tos
pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje
pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu
jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
5.
Karjeros valstybės tarnautojas ir įstaigos vadovas į šio straipsnio 1, 2 ir 4
dalyse nurodytas pareigas, kurių pareigybės
aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose
nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba
leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik
tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos
išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba
leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
6. Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į
kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-673, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
21
straipsnis. Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės
1. Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės yra trys;
aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė klasė.
2. Priimant valstybės tarnautojus į pareigas,
vertinimo būdu jiems gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė. Šiuo
atveju netaikomas 22 straipsnio 12 dalyje nustatytas 10 darbo dienų pranešimo
terminas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Šio įstatymo 21 straipsnis įsigalioja
nuo 2008 m. sausio 1 d.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėta
valstybės tarnautojo vertinimo procedūra atliekama pagal vertinimo procedūros
pradžios dieną galiojusius teisės aktus.
Šio įstatymo 14 straipsnio nuostatos
taikomos asmenims, paskirtiems į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojų pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
37.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1349,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 8, 24 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 2, 3 PRIEDAIS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 5 ir 10 dalis, 7 straipsnį,
2009 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą ir nuo 2010 metų
valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, įsigalioja 2008 m. gegužės
1 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis įsigalioja 2008 m. balandžio 1
d.
2009 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas
įsigalioja 2009 m. sausio 1 d., o nuo 2010 metų valstybės tarnautojų
suvienodintų pareigybių sąrašas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo pakeitimas:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-120,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6040 (2008-12-30)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 8,
24 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 2, 3 PRIEDAIS
ĮSTATYMO 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
38.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1535,
2008-05-13, Žin., 2008, Nr. 63-2376 (2008-06-03)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 5(1) IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas taikomas nustatant 2009 metų ir
vėlesnių metų pareiginės algos bazinį dydį
39.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1689, 2008-07-03,
Žin., 2008, Nr. 81-3189 (2008-07-17)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1
straipsnis ir 2 straipsnio 1 ir 2 dalys įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 2
straipsnio 3 ir 4 dalys įsigalioja 2009 m.
vasario 1 d.
Šio įstatymo įsigaliojimas
keistas:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-588,
2009-12-21, Žin., 2009, Nr. 154-6958 (2009-12-28)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1755,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 150-7054 (2011-12-08)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
40.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1742,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 18(1)
STRAIPSNIU IR 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
41.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-53,
2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 10, 16, 16(1), 17, 23, 26, 37, 41, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 26(1), 43(1) STRAIPSNIAIS IR 3 PRIEDO II
SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 straipsnį, 5 straipsnio 1
dalį, 11, 13 ir 14 straipsnius, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo pakeitimas:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-121,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6041 (2008-12-30)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4,
10, 16, 16(1), 17, 23, 26, 37, 41, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO,
ĮSTATYMO PAPILDYMO 26(1), 43(1) STRAIPSNIAIS IR 3 PRIEDO II SKYRIAUS PAKEITIMO
ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
42.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-84, 2008-12-19,
Žin., 2008, Nr. 149-6010 (2008-12-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
43.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-119,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6039 (2008-12-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 2010 metų
valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą ir nuo 2011 metų valstybės
tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
2010
metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas įsigalioja 2010 m.
sausio 1 d., o nuo 2011 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių
sąrašas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios nuo
2010 m. sausio 1 d.:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-513,
2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 147-6556 (2009-12-12)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 3
PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
44.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-186,
2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1140 (2009-03-17)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 3 PRIEDO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23 straipsnis. Darbo užmokestis
1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedai;
3) priemokos;
4) apmokėjimas
už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir
budėjimą.
2.
Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą
neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą
poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio
įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
3.
Valstybės tarnautojui už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų,
užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo
bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su
valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais
susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų,
užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas
sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos,
kurios nėra įskaičiuojamos į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą valstybės
tarnautojo darbo užmokestį. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja
minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos
Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems
paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš valstybės ar
savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-936,
2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
24 straipsnis. Pareiginė alga
1. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir
yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms.
2. Pareiginės
algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks
koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis Įstatymas
(1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų
pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių
metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją
(skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio
viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką,
nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje
sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo
pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti
mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja
valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas
atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė
alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.
3.
Jei nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų
metų birželio 1 d., tai ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės
teikimu, atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes,
tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.
4. Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo
dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, darbo užmokestis apskaičiuojamas taip:
pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų
skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar valstybės ar savivaldybės institucijos
ar įstaigos darbo grafiką; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis
padauginamas iš valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.
5.
Valstybės tarnautojų, naudojančių tarnybos
laiką kitam darbui, dirbamam turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio
asmens leidimą šio Įstatymo 16(1) straipsnyje nustatyta
tvarka, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje
dirbtam laikui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
X-789,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3400 (2006-08-08)
Nr. X-1349,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
Nr.
X-1535,
2008-05-13, Žin., 2008, Nr. 63-2376 (2008-06-03)
Nr.
XI-84,
2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6010 (2008-12-30)
25 straipsnis. Priedai
1. Valstybės tarnautojams mokami šie priedai:
1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos
stažas);
2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją;
3)
už laipsnį arba tarnybinį rangą;
4) už diplomatinį rangą;
5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
2. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro
3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei
metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.
3. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų
pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos,
už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.
3 dalies redakcija nuo 2014-01-01:
3. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15
procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų
pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos.
4. (Neteko galios.)
5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas priedas
nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.
6.
Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti
mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka.
Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams,
išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės
tarnybos įstatymas.
7. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti
priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1044,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr.
XI-363,
2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3918 (2009-07-31)
Nr.
XI-944,
2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4298 (2010-07-13)
Nr. XI-1721,
2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7036 (2011-12-08)
Nr. XII-114,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7992 (2012-12-31)
26 straipsnis. Priemokos
1. Valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos:
1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra
padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas
neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos
pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės
tarnautojui turi būti suformuluotos raštu;
3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir
pavojingomis darbo sąlygomis.
4) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai
susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms
atlikti.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali
būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei
valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1
dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį
pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas,
taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 12 dalyje nustatyta garantija
ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos.
3. Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas
priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 3 ir 4 punktuose
nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
27 straipsnis. Skatinimas ir apdovanojimas
1. Už
nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas
priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, –
Vyriausybė atitinkamos valdymo srities ministro teikimu, savivaldybės meras
gali skatinti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Valstybės tarnautojai skatinami:
1) padėka;
2) vardine dovana;
3) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta
tvarka.
3. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės
tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti.
4. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimus ir
valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-864,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3542 (2010-06-19)
straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 30 straipsnis, 31
29 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
1. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo
nustatytos tarnybinės nuobaudos.
2.
Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo
padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą
iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir
sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės
žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal
Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant
valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra
išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali
būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) atleidimas iš pareigų.
4. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti
skiriama už šiurkštų tarnybinį
nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės
tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė
nuobauda – griežtas papeikimas.
5. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai
nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų
valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės
aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo
pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.
6. Šiurkščiu
pažeidimu laikoma:
1) valstybės
tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis
valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai
pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės,
tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;
3) korupcinio
pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, susijusi su tarnybinių
pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas
baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
4)
piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje
tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;
5)
dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;
6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo
dienų be pateisinamos priežasties;
7)
buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar
toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei
valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės
ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;
8)
valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs
reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos
finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų
rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės
ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo
pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba
savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;
9)
įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir
jų atlikimu, nevykdymas;
10)
kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo
pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. XI-811,
2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 63-3090 (2010-05-31)
Nr. XI-1369,
2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr.
XI-2264,
2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6123 (2012-10-20)
30
straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas
1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau
kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant
laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje
arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant
tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos
patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte
numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos
nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus
pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo
užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo
rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1
punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas
pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu
valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba,
– Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai
jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį
nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės
ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus,
šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas
valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame
teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai,
tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo
nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis
nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių
reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip
pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos
patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje
numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip
per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią
informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas,
o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas
dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo
priimamas taip pat:
1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo
tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas
tarnybinio nusižengimo tyrimas perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas
kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju asmuo,
pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo
rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį
nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda institucijos ar įstaigos, į
kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo
funkcijas atliekančiai įstaigai ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas
padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl valstybės tarnautojui tarnybinės
nuobaudos skyrimo priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės
tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje
nustatytus reikalavimus;
2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo
tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas
tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų
(netenka valstybės tarnautojo statuso). Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės
tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės
nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą
pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus
reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai
įstaigai ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.
3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik
vieną tarnybinę nuobaudą.
4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi
nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio
nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama
institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu
atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas
nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo
tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1
dalyje nustatyta tvarka ir terminais.
5. Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas,
pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės
nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas
priėmęs asmuo.
6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo
pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos,
kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali
būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės
tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas,
pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių
nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio
straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų
sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo
padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir
tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-811,
2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 63-3090 (2010-05-31)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
30 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas
1. Tarnybinė
nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio
nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas
nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus
baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant
tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per
du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio
įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito
kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo
tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu
valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, –
Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią
informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu
įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės
institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės
ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės
tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo
sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio
nusižengimo tyrimas. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo
nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis
nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių
reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip
pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos
patikrinimas. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau
kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
2. (Neteko galios)
3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną
tarnybinę nuobaudą.
4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas
turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių,
tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo
medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu
atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas
nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo
tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio
1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.
5. Tarnybines nuobaudas skiria valstybės tarnautoją į
pareigas priėmęs asmuo.
6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo gali būti
skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams
tvarką nustato Vyriausybė.
30 straipsnio
redakcija nuo 2012-11-01:
Statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 31 straipsnis, 9
32 straipsnis. Materialinės
atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka
1. Valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta
veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą
tiesioginę materialinę žalą.
2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1
dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo
veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės
tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai
privaloma atlyginti visą žalą.
3. Valstybės ir
savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės
tarnautojas gali atlyginti savo noru.
4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu
žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą
valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš
valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio.
Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma
pareiškus ieškinį teisme.
5. Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20
procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo
užmokesčio.
6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas
priėmusio asmens sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir
įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą.
Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
6 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybės
Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į:
1) karjeros;
2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo;
3) įstaigų vadovų;
4) statutinių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
7
straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos, pareiginių
algų
koeficientai
1. Valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių:
1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis
universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas;
2) B lygio –
pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis
išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas
specialusis vidurinis išsilavinimas;
3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis
išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija.
2. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų.
Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija.
3. Valstybės tarnautojų pareiginių algų
koeficientus priskiria valstybės tarnautojų pareigybių kategorijoms šis
Įstatymas (1 priedas).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-1349,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
8
straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir sąrašai
1.
Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių kategorijas
ir lygius nustato šis Įstatymas (3 priedas).
2.
(Neteko galios nuo 2008 m. gegužės 1 d.)
3.
Valstybės tarnautojų suvienodintų
pareigybių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta
valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga. Kriterijus, kuriais
vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į
grupes, nustato šis Įstatymas (2 priedas).
4. Seimas, atsižvelgdamas į šio Įstatymo (2 priede)
nustatytus kriterijus, nutarimu tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų
institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui
atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų,
prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes.
Vyriausybė, atsižvelgdama į šio Įstatymo (2 priede) nustatytus kriterijus,
tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal
grupes.
5. Didžiausią leistiną valstybės
tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo
užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus
darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš
Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir
tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas),
pareigybių skaičių tvirtina: Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui
atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo –
Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose
institucijose; Vyriausybė – Ministro Pirmininko tarnyboje, ministerijose,
Vyriausybės įstaigose, Vyriausybės atstovų tarnybose, ministrų valdymo sritims
nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose ir bendrą didžiausią
leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir
gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų
(išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo
užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės
paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos
lėšas), pareigybių skaičių atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose
įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose;
ministrai – jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų
bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose. Ministrai,
tvirtindami didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių
pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir
valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis
ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos
Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus
techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių jų valdymo sritims priskirtose
atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės
institucijose ir įstaigose, negali viršyti Vyriausybės patvirtinto bendro didžiausio
leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus atitinkamų
ministrų valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose
priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose. Didžiausią leistiną valstybės
tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo
užmokestį iš savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal
darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės,
kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos
lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių savivaldybės
institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba.
5 dalies redakcija nuo 2013-05-01:
5. Didžiausią leistiną valstybės
tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo
užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus
darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš
Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir
tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas),
pareigybių skaičių tvirtina: Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui
atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo –
Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose
institucijose; Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose,
Vyriausybės įstaigose, Vyriausybės atstovų tarnybose, ministrų valdymo sritims
nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose ir bendrą didžiausią
leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir
gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų
(išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo
užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės
paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos
lėšas), pareigybių skaičių atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose
įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir
įstaigose; ministrai – jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie
ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose.
Ministrai, tvirtindami didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų,
dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės
biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal
darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės,
kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos
lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių jų valdymo sritims
priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose
valstybės institucijose ir įstaigose, negali viršyti Vyriausybės patvirtinto
bendro didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių
skaičiaus atitinkamų ministrų valdymo sritims priskirtose įstaigose prie
ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose.
Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo
sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (išskyrus
darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš
Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir
tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas),
pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina
savivaldybės taryba.
6. Didžiausio leistino
valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių
darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar savivaldybės
biudžeto (išskyrus
darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš
Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir
tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus nustatymo kriterijus ir
tvarką Vyriausybės teikimu nustato Seimas.
7.
Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis
Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo
metodika.
8. Valstybės
tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina:
1) valstybės ir savivaldybių
institucijose ir įstaigose – valstybės ir
savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai;
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo ir kitų teismų – šių teismų pirmininkai;
2 punkto redakcija
nuo 2015-01-01:
2)
teismuose – atitinkamo teismo kancleris;
3) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;
4) Vyriausybės
atstovų, Vyriausybės įgaliotinių ir jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos
įgaliotas ministras;
5) savivaldybės administracijos direktoriaus, jo
pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;
6)
valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priėmęs asmuo arba
juos į pareigas paskyrusios kolegialios institucijos vadovas;
7) Lietuvos
Respublikos muitinės sistemoje – Muitinės departamento prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius.
9.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų
pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios
nurodytos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše arba nustatytos
pagal kitus įstatymus. Tuo atveju, kai pareigybės pavadinimas nustatomas pagal
kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos valstybės
tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme
valstybės tarnautojo pareigybė nurodoma pagal kitą įstatymą.
10. Pakeitus
valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas, vadovaujantis šio
straipsnio 7 dalyje nurodyta metodika atitinkamai keičiama valstybės tarnautojo
pareigybės kategorija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1926,
2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. X-1349,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
Nr. X-1689,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3189 (2008-07-17)
Nr.
XI-588,
2009-12-21, Žin., 2009, Nr. 154-6958 (2009-12-28)
Nr. XI-1755,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 150-7054 (2011-12-08)
Nr. XI-320,
2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3577 (2009-07-18)
Nr. XI-849,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3346 (2010-06-10)
Nr.
XI-1836,
2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 164-7794 (2011-12-31)
Nr.
XI-1904,
2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 163-7780 (2011-12-31)
Nr.
XII-154, 2013-01-17,
Žin., 2013, Nr. 11-498 (2013-01-30)
III SKYRIUS
PRIĖMIMAS Į
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS
9
straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai
1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi
atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65
metų;
4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti
būtiną išsilavinimą.
1 dalies redakcija
nuo 2013-06-01:
1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi
atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65
metų. Reikalavimas
būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir
pakaitiniams valstybės tarnautojams;
4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti
būtiną išsilavinimą;
5) turėti valstybės tarnautojui privalomų jo veikloje
bendrųjų gebėjimų visumą (toliau – bendrieji gebėjimai), o vadovaujantys
valstybės tarnautojai – taip pat ir privalomų jų veikloje gebėjimų vadovauti
valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai ar jos padaliniui visumą
(toliau – vadovavimo gebėjimai).
2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas
politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.
2 dalies redakcija
nuo 2013-06-01:
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus bendruosius gebėjimus ir vadovavimo gebėjimus
Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina Valstybės tarnybos departamentas. Tarnybai
reikalingos užsienio kalbos mokėjimas tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministro nustatyta tvarka. Už asmenų, skiriamų į politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ar į įstaigos vadovo pareigas
politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu arba priimamų pakaitiniais
valstybės tarnautojais į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojo pareigas, būtinų bendrųjų gebėjimų ir nustatytais atvejais vadovavimo
gebėjimų turėjimą, taip pat tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimą
atsako valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės
tarnautojas, arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios
pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas.
3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas
asmuo:
1) jeigu iš
Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos
informacijos, iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos
pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų
už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį
nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas
iš pareigų, iš asmens, siekiančio valstybės tarnautojo statuso, užpildytos
deklaracijos ar kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo
padaro išvadą, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra
atėmęs teismas;
3)
kurio sutuoktinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta
tvarka), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina
valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo
santykiais;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;
5) (neteko galios nuo 2011-07-01);
6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.
4.
Asmuo, siekiantis valstybės tarnautojo statuso, turi užpildyti Vyriausybės
nutarimu patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo
atitikties nepriekaištingos
reputacijos reikalavimams. Valstybės tarnautojas, nuslėpęs ar pateikęs tikrovės
neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties minėtiems reikalavimams, iš
valstybės tarnautojo pareigų atleidžiamas.
5. Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami
asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.
5 dalies redakcija
nuo 2013-06-01:
5.
Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti
specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie
specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms
funkcijoms atlikti. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui
nėra privalomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus įstatymų
nustatytus atvejus.
6. Jei valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra
nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus
reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą
dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūra teisės aktų
nustatyta tvarka patikrinama iki asmens, pripažinto laimėjusiu konkursą, priėmimo
į valstybės tarnautojo pareigas arba iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo
pareigas, į kurias šio Įstatymo nustatyta tvarka priimama be konkurso. Į
valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas gavus kompetentingos
valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens
patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta
informacija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1426,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)
Nr. IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-1369,
2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
33 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir
įstaigų regreso (atgręžtinio
reikalavimo) teisė į žalą padariusį valstybės tarnautoją
1. Žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir
įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta
tvarka.
2.
Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės
institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio
valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne
daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės
tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga
į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji
sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo
darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui
priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.
3. Kolegialios
valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai
atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą, padarytą dėl
kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos
įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti žalą atleidžiami tie
asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį
priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį
sprendimą, įteikė institucijos vadovui rašytinį pareiškimą. Kolegialios
valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario atsistatydinimas ar
atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų kaltės žalos
atlyginimo. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-811,
2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 63-3090 (2010-05-31)
34 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų
1.
Valstybės tarnautojui, kuris pasirodė tarnyboje (darbe) neblaivus, apsvaigęs
nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, valstybės
tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į
pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininkas,
Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras tą dieną neleidžia dirbti ir sustabdo
darbo užmokesčio mokėjimą. Kitais atvejais nušalinti valstybės tarnautoją nuo
pareigų valstybės tarnautoją į pareigas
priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė,
savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras gali
tik įstatymų nustatytais pagrindais.
2. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai
valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, –
Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras nušalina valstybės tarnautoją nuo
pareigų ir sustabdo jam darbo užmokesčio mokėjimą, remdamiesi pagal įstatymus
turinčių teisę nušalinti pareigūnų arba valstybės ar savivaldybės institucijos
ar įstaigos rašytiniu reikalavimu. Šiame reikalavime turi būti nurodyta, kokiam
laikui valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys ir
teisinis pagrindas.
3.
Nušalintas nuo pareigų valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į
žemesnes pareigas, jei tai neprieštarauja nušalinimo tikslui.
4.
Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į ankstesnes
pareigas, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų.
5. Valstybės tarnautojas, kuris jį
į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima
Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero
arba įgaliotų valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, arba pareigūnų
reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad
jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
VIII SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS
35 straipsnis. Valstybės tarnautojų atostogos
1. Valstybės tarnautojai turi teisę į šio Įstatymo
nustatytų rūšių ir trukmės kasmetines atostogas.
2. Valstybės tarnautojai turi teisę į šio Įstatymo
nustatytas atostogas. Valstybės tarnautojai taip pat turi teisę į Darbo kodekso
nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui
prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, ir mokymosi atostogas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
X-673,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio Įstatymo 36 straipsnis. Specialiųjų
tyrimų tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams, policijos generaliniam
komisarui taikomos šio Įstatymo VI skyriaus nuostatos. Respublikos Prezidento
kanceliarijos kancleriui šis Įstatymas taikomas be išlygų, o Seimo kancleriui –
su Seimo statute numatytomis taisyklėmis.
4.
Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų
ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius
įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams,
taikoma tik šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis. Šiems valstybės pareigūnams,
išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja šioje dalyje nurodytų komisijų,
tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, taip pat taikomas šio Įstatymo 36
straipsnis.
5. Šis Įstatymas netaikomas:
1) valstybės politikams;
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir
kitų teismų teisėjams, prokurorams;
3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo
pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams;
4) profesinės karo tarnybos kariams;
5) valstybės ir savivaldybių įmonių
darbuotojams;
6) viešųjų įstaigų darbuotojams;
7) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo
sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir
valstybės pinigų fondų;
8) žvalgybos pareigūnams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1044,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)
Nr. IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr.
IX-1926,
2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
Nr. IX-2351, 2004-07-13,
Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. X-1742,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-864,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3542 (2010-06-19)
Nr. XI-936,
2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
Nr. XI-1369,
2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr.
XI-2297,
2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6471 (2012-11-08)
37 straipsnis. Nemokamos atostogos
1. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių
aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į
pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.
2. (Neteko galios nuo 2009 m. sausio 1 d.)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
38
straipsnis. Atostogos kvalifikacijai tobulinti
1. Valstybės
tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje
valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį
priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės
atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui
paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
2.
Pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis atostogomis valstybės tarnautojas
gali ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
38 straipsnis. Atostogos kvalifikacijai tobulinti
1. Karjeros valstybės tarnautojui, turinčiam
ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu
gali
būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti.
Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau
jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
2. Pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis
atostogomis karjeros valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per
penkerius metus.
39
straipsnis. Atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas
1. Karjeros
valstybės tarnautojui dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas
pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl 19 straipsnyje nustatyto
perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse,
konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, dėl
perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės
tarnautojo ir statutinio valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę
instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų
persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis
mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 18
straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą
perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje,
moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią perkeltas
valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 19
straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės
institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas.
Persikėlimo išlaidos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
39 straipsnis.
Atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas
1. Karjeros
valstybės tarnautojui dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas
pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl 19 straipsnyje nustatyto
perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse,
konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, dėl
perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės
tarnautojo ir statutinio valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę
instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų
persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis
mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 18
straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą
perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje,
moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią perkeltas
valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 19
straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės institucija
ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidos
mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
40 straipsnis. Valstybinis
socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos
1. Valstybės tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu
socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu Valstybinio socialinio
draudimo ir kitų atskiras valstybinio socialinio draudimo rūšis
reglamentuojančių įstatymų ir Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei
sąlygomis.
2. Valstybės tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė
socialinio draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2536,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
41 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos
1. Šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais
atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną
išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės
politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš
pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka išmokama praėjus mėnesiui nuo
jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo
eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar
savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto,
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų
fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių
savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka
mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar
priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės
ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje,
viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos
banke dienos.
Pastaba. 1 dalis
taikoma valstybės tarnautojams, atleistiems iš darbo po įstatymo Nr. XI-1703 įsigaliojimo.
2. Pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą
atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės
panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka,
atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar
savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį
valstybės tarnautojas šio Įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais
atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 43 straipsnio 1 dalyje
nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo
perkeltas į kitas pareigas):
1) iki penkerių metų – 2 mėnesių;
2) nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių;
3) nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių;
4) daugiau kaip dvidešimt metų – 6 mėnesių.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas
moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas
priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo
ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymu ar Vyriausybės
nutarimu įgaliota institucija ar įstaiga.
4. Šio straipsnio 2 dalyje
nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės
tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos
mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas
ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš
valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės
įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar
Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo
pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio
dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą
valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės
biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės
įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje,
kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.
Pastaba. 4 dalis
taikoma valstybės tarnautojams, atleistiems iš darbo po įstatymo Nr. XI-1703 įsigaliojimo.
5. Šio
Įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal 18
straipsnio 2 dalį ar 20 straipsnį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės
instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš
pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką.
Pastaba.
5 dalies nuostatos taikomos asmenims, paskirtiems į politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas po įstatymo Nr. X-1175 įsigaliojimo
dienos.
6. Šio Įstatymo
44 straipsnio 1 dalies 21 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų
įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti:
1) mokama
kompensacija, kuri yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės
išmokos dydžio ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš
pareigų dieną, arba
2) mokama
kompensacija, kuri yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės
išmokos dydžio ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui šio straipsnio 4
dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju iš pareigų atleidžiamam valstybės
tarnautojui taip pat taikomos garantijos, numatytos šio Įstatymo 43 straipsnio
2 ir 3 dalyse.
7. Už darbą
poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, valstybės tarnautojo prašymu vietoj
šio Įstatymo 261 straipsnyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama
suteikiant jam per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridedant
prie kasmetinių atostogų. Už budėjimą, kai viršijama nustatyta darbo laiko
trukmė, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio Įstatymo 261
straipsnyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
8. Valstybės tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje,
Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su
jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės
tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su
valstybės tarnautojais, išlaikyti.
9. Valstybės tarnautojams gali būti mokama Vyriausybės
nustatyto dydžio kompensacija už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos
reikmėms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr.
XI-1703,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6849 (2011-12-01)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
42 straipsnis. Tarnybos stažas
1. Pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos
valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo
pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4
punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie
nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas
nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių
institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas
valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos
(darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir
savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip
pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų,
atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, atleidimo nuo
tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento
ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio
Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą, perkėlimo į pareigas
tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio
Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio
valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės
organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje
laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių
organizacijų, užsienio valstybių
finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir
paramos demokratijai projektuose, mokymosi
atostogos, pagal šio Įstatymo 37, 38 ir 39 straipsnius suteiktų atostogų laikas
ir ligos pašalpos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą,
nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis
ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų
trukmė.
2. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
X-673,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-936,
2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
43 straipsnis. Kitos garantijos
1.
Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas
to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei
tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos
pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas
pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie
pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius
iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar
savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui,
auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą
senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės
panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
2.
Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui
(išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš
pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros
valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41
straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), taip pat buvusiam pakaitiniam
valstybės tarnautojui (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems
suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjusiam ne mažiau kaip dvejus metus
ir atleistam iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės
tarnautojo sugrįžimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės
nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės
tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka
bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam
asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius
reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje
siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šie asmenys nėra tikrinami dėl
atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems
reikalavimams.
3. Buvusiam
įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, taip pat
įstaigos vadovą, kuriam suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės
panaikinimo ar sudarius šalių
susitarimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio
Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės
nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus
įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos,
jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės
tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme
nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmuo
į įstaigos vadovo pareigas priimamas Vyriausybės
nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas
funkcijas. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam
įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6
mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam
siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės
tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis
atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas
priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus
specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus
jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
3 dalies redakcija nuo 2013-06-01:
3. Buvusiam
įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, taip pat
įstaigos vadovą, kuriam suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės
panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą
dėl valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41
straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu),
6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka
siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus
įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos,
jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės
tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme
nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmuo
į įstaigos vadovo pareigas priimamas Vyriausybės
nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas
funkcijas. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam
įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6
mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam
siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės
tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis
atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas
priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus
specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus
jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šis asmuo nėra tikrinamas dėl atitikimo šio Įstatymo 9
straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams.
4. Žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl
priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojas
laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu
atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su
tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo
žūties (mirties) priežastimi, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme
nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai
valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą
teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties)
priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar
toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių,
nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant
tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių
pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo
išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės
tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas,
palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta
tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojo, žuvusio ar mirusio užsienyje dėl
priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo
palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio atliekant
tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų
atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės
nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui,
nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat
vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo
programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai
įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos
nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant
ir akademinių atostogų laikotarpį), – kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems
kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. –
invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo
mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 12 mėnesių jo
gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio
atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių
pareigų atlikimu
užsienio
valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje
įvykdyto teroro akto, – 100 mėnesių
jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo
sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl
priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje,
kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto
teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės
nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 30 iki 50 mėnesių jo vidutinio darbo
užmokesčio dydžio kompensacija. Visais atvejais bendra valstybės
tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl
priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos
kompensacijos suma negali viršyti 350 000 litų. Kompensacija gali būti
išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi
kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja reikalavimo
(regreso) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija
įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra
mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar
įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos
dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus
žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su
tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno
mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios
kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas
išmokas ir pašalpas.
5. Valstybės tarnautojams yra
garantuojama einamos pareigos ir nustatytas
darbo užmokestis:
1) kai valstybės tarnautojai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo
sprendimu yra pasiųsti į šio Įstatymo nustatytą mokymą (išskyrus šio
Įstatymo 43 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį);
2) kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į
tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje bei komandiruotės metu
kelionėje išbūtą laiką;
3) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar
šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros)
funkcijas atliekančias institucijas;
4) kai valstybės
tarnautojai išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos
institucijos nurodymu;
5) kai valstybės
tarnautojas atlieka privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto
apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;
6) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių),
brolių, seserų, senelių ir vaikaičių), sutuoktinio tėvų, vaikų (įvaikių),
brolių ir seserų mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
7) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie
teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;
8) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio
vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki
vienos darbo dienos;
9) kai valstybės tarnautojai pagal šio
Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse
institucijose ar užsienio valstybių institucijose. Nustatytas darbo užmokestis
valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija,
įstaiga ar organizacija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas.
6. Valstybės
tarnautojui, kuris jo sutikimu siunčiamas į šio Įstatymo nustatytą mokymą
ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, garantuojamos einamos
pareigos ir:
1) visas
nustatytas darbo užmokestis už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų;
2) ne mažiau
kaip 50 procentų nustatyto darbo užmokesčio už laikotarpį, viršijantį 30
kalendorinių dienų. Tiksli valstybės tarnautojui mokamo darbo užmokesčio dalis
nustatoma valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu.
7. Pagal šio
Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės
tarnautojams garantuojamos eitos arba kitos tos pačios kategorijos pareigos
toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
8. Eitos pareigos garantuojamos valstybės
tarnautojui, kai jis dėl privalomosios
karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, dėl dalyvavimo
Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose
projektuose užsienio valstybės institucijoje (taip pat atostogų dėl dalyvavimo
Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba
Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose)
arba dėl dalyvavimo tarptautinėje
operacijoje, teisės aktų nustatyta tvarka sudarius civilinės krašto
apsaugos tarnybos sutartį, negali eiti
pareigų, taip pat karjeros valstybės tarnautojui, kai jis dėl atostogų
kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui
prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas
pagal šio Įstatymo 18 straipsnį negali eiti pareigų.
9. Valstybės tarnautojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti
išmokas už mokymosi ir
komandiruotės išlaidas.
10.
Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai,
valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sukakusio valstybės
tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą
tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją
atliekančiai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos
pratęsimo dienos. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos
laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas
negali viršyti penkerių metų.
11. Valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių
ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo,
gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. Pašalpą skiria valstybės
tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar
savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras iš
valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos
vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.
12. Jei vadovaujantis šio Įstatymo 26
straipsnio 2 dalimi papildžius valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą pagal
Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką nustatoma
aukštesnė šios pareigybės kategorija, valstybės tarnautojo sutikimu jis
toliau eina šias pareigas.
13. Valstybės tarnautojai, kuriuos valstybės ar savivaldybių institucijos
ar įstaigos siunčia į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų
atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. Draudimo išlaidas apmoka valstybės
tarnautoją į užsienio komandiruotę siunčianti valstybės ar savivaldybės
institucija ar įstaiga iš savo biudžeto lėšų.
14. Neteko
galios.
15. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų
garantijų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. IX-2502,
2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5940 (2004-11-09)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
X-673,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-936,
2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
Nr.
XI-1511,
2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4153 (2011-07-13)
Nr.
XI-1946,
2012-03-29, Žin., 2012, Nr. 44-2140 (2012-04-14)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
44 straipsnis. Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų
1. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2)
savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės
tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti
tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas arba Vyriausybės atstovas
pradeda eiti savivaldybės tarybos nario pareigas;
3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
4) per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo
įgyvendinimo įstatyme nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino
išsilavinimo;
5) įstatymų nustatytais atvejais pasibaigia įstaigos
vadovo kadencija;
6)
pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės
tarnautojui sueina 65 metai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas,
arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į
pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos
įgaliojimai;
7)
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas
jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės
institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;
8) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis
pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius
duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;
9) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;
10) pagal vertinimo komisijos
siūlymą priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų;
11) valstybės tarnautojas, atleistas iš
privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos
tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
12) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas
ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į
pareigas buvo pažeisti šio Įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma
pašalinti;
13) teisės
aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo
valstybės tarnautojas negali eiti pareigų;
14) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta
tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų
atlikimu;
15) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas
iš pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus
šiurkščius pažeidimus;
16) įsiteisėja
teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar
korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti
savo pareigų;
17) karjeros valstybės tarnautojas, įvertintinus jo
tarnybinę veiklą nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes karjeros
valstybės tarnautojo pareigas.
18) paskirta
tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus,
nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte;
19) iš Korupcijos prevencijos
įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie
asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį
nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems
turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų
valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad valstybės
tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to
negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;
20) valstybės
tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo nevykdo šio Įstatymo 31
straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pareigų;
21) sudaromas
šalių susitarimas dėl įstaigos
vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio)
pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš
pareigų.
12. Valstybės
tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar įstaigos vadovą į pareigas
priimančios kolegialios institucijos vadovas apie būsimą valstybės tarnautojo
tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo
dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui ir valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai.
13. Vertinimo
komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) patenkinamai;
2. Valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo
nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140
dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali
būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį
valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos
nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba
epidemijų nušalintiems nuo darbo.
3. Įstaigos vadovas
(išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio)
pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu
pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priėmęs
asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos
vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar
karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių
susitarimu. Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 7
dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis,
gavusi pasiūlymą, per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu,
laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo
atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame
nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų,
susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų,
taip pat dėl kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų).
4. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas priėmusio valstybės
politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės
institucijos pirmajame posėdyje.
5. Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės
tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį
ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas
priėmusio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir
anksčiau. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru
turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po
to jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priėmusio asmens sutikimu.
6. Valstybės
tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu
ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16
ir 21 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus.
7. Nėščia valstybės
tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų
metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus
atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama),
10, 12, 15 ir 21 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia
pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių
susitarimu) punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais.
8. Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų
nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1284,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)
Nr.
IX-1426,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr.
IX-1856,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
Nr.
IX-1926,
2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
Nr.
IX-2286,
2004-06-17, Žin., 2004, Nr. 104-3827 (2004-07-03)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-849,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3346 (2010-06-10)
Nr. XI-1369,
2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
X SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS
45 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys
1. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys yra šios:
1) įvadinis mokymas – priimtų į karjeros valstybės
tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų profesinių žinių įgijimas ir įgūdžių
formavimas. Pradėję eiti pareigas karjeros valstybės tarnautojai, kurie prieš
tai nėra išklausę įvadinio mokymo programų, per metus nuo priėmimo į pareigas
dienos privalo jas išklausyti;
2) kvalifikacijos tobulinimas – tęstinės studijos,
specialių profesinių žinių plėtimas, valstybės valdymo ir administravimo
įgūdžių bei gebėjimų tobulinimas paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar
savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos einant
pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką. Valstybės
tarnautojai, pradėję eiti 18–20 kategorijų pareigas bei žemesnės kategorijos įstaigų
vadovų pareigas, per dvejus metus nuo priėmimo į šias pareigas dienos privalo
išklausyti patvirtintas 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų ar žemesnės
kategorijos įstaigų vadovų mokymo programas.
2. Valstybės tarnautojų mokymo programos rengiamos pagal vidaus reikalų
ministro nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus. Mokymo programas
rengia ir pagal jas valstybės tarnautojus turi teisę mokyti vidaus reikalų
ministro nustatyta tvarka patvirtinti asmenys. Kvalifikacijos tobulinimo
bendrąsias programas integracijos į Europos Sąjungą srityje, 18–20 kategorijų
valstybės tarnautojų bendrąsias mokymo programas rengia ir pagal patvirtintas
bendrąsias programas valstybės tarnautojus moko Lietuvos viešojo administravimo
institutas.
3.
Valstybės tarnautojai gali būti siunčiami tobulinti kvalifikaciją kitose
valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose bei į tarptautines
institucijas ar užsienio valstybių institucijas abipusiu susitarimu.
4.
Valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar
savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar
užsienio valstybių institucijose tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-622,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6960 (2009-12-28)
46 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo finansavimas
1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
valstybės tarnautojų mokymui valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatomos
lėšos. Jos turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5
procentus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų.
2. Jei mokymas
trunka ilgiau kaip 2 mėnesius ir finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės
biudžeto, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl mokymui
skirtų lėšų grąžinimo. Šioje sutartyje turi būti numatyta, kad lėšas valstybės
tarnautojas grąžina, jeigu jis:
1) savo noru
atsistatydina iš valstybės tarnautojo pareigų anksčiau negu po vienerių metų
nuo mokymo pabaigos;
2) dėl
tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų.
3. Iš valstybės tarnautojo pareigų atleistas asmuo, su
kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo, privalo per 6
mėnesius nuo atleidimo dienos grąžinti valstybės ar savivaldybės institucijai
ar įstaigai su jo mokymu susijusias valstybės ar savivaldybės institucijos
ar įstaigos išlaidas. Jeigu asmuo su jo mokymu susijusių išlaidų negrąžina,
valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privalo kreiptis
į teismą dėl šių lėšų išieškojimo.
4. Siekiančių tobulinti savo kvalifikaciją
valstybės tarnautojų mokymas gali būti finansuojamas iš šio straipsnio 1 dalyje
nenurodytų lėšų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
47 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimas
1. Prioritetinius
valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų
mokymo grupes numato Vyriausybės patvirtinta valstybės tarnautojų mokymo
strategija.
2. Valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių
institucijose ir įstaigose organizuoja ir už jį atsako valstybės
tarnautojus į pareigas priimantys asmenys.
3. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką nustato
Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
XI
SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS
48 straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
1. Valstybės
tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) vidaus
reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija;
3) Valstybės
tarnybos departamentas.
2. Vyriausybė:
1) nustato
valstybės tarnybos politiką;
2) vidaus
reikalų ministro teikimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Valstybės tarnybos
departamento direktorių;
3) atlieka kitas
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas.
3. Vidaus
reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija:
1) formuoja
valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje ir
teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
2) atlieka kitas
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
48(1) straipsnis. Personalo valdymas valstybės ir savivaldybių
institucijose ir įstaigose
1. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose personalą
valdo šių institucijų ir įstaigų vadovai arba įstatymų nustatytais atvejais
valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovų įgalioti asmenys.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
vadovams valdyti personalą padeda valstybės ir savivaldybių institucijų ir
įstaigų struktūriniai padaliniai arba valstybės tarnautojai, atliekantys
personalo administravimo funkcijas (toliau – personalo administravimo
tarnyba).
3. Personalo administravimo tarnybų
pavyzdinius nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
49 straipsnis. Valstybės tarnybos departamentas
1. Valstybės tarnybos departamentas yra valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti
formuojant valstybės politiką valstybės tarnybos srityje ir ją įgyvendinanti.
2. Valstybės tarnybos departamentui vadovauja
direktorius – valstybės pareigūnas, priimamas į pareigas ketveriems metams. Jis
gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Į Valstybės tarnybos departamento
direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį
išsilavinimą, ne mažesnį kaip 5 metų valstybės tarnybos stažą ir ne
mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį. Valstybės tarnybos departamento
direktorius yra atsakingas ir atskaitingas Vyriausybei ir vidaus reikalų
ministrui.
3. Prie Valstybės tarnybos departamento sudaroma
Personalo valdymo komisija. Personalo valdymo komisiją sudaro Vyriausybė iš
visuomenės atstovų ir aukščiausią
(18–20) kategoriją turinčių valstybės tarnautojų, einančių pareigas skirtingose
valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Personalo valdymo
komisija nagrinėja valstybės tarnybos ir personalo valdymo valstybės tarnyboje
problemas, svarsto valstybės tarnybos organizavimo klausimus, atlieka kitas šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Personalo valdymo komisijos
darbą organizuoja ir jai vadovauja Valstybės tarnybos departamento direktorius.
Personalo valdymo komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
4. Valstybės tarnybos departamentas:
1) prižiūri,
kaip įgyvendinami šis Įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, teisės aktuose
nustatytais atvejais ir tvarka atlieka patikrinimus valstybės ar savivaldybių
institucijose ar įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir
prašymus dėl šio Įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo,
seka visuomenės informavimo priemonių skelbiamą informaciją valstybės tarnybos
ir personalo valdymo valstybės tarnyboje ir, jeigu yra pagrįstų duomenų, kad
yra galimas pažeidimas, ištiria šią informaciją;
2) atlieka su
valstybės tarnyba ir personalo valdymu valstybės tarnyboje susijusių teisės
aktų projektų nagrinėjimą, derinimą, tikslinimą ir su jais susijusią tikslinę
analizę, taip pat teikia išvadas ir (ar) pasiūlymus, galinčius turėti poveikį
tokių teisės aktų kokybei;
3) analizuoja
patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant personalo
valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus valstybės ir
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms personalo valdymo valstybės tarnyboje
tobulinimo klausimais;
4) dalyvauja
rengiant ir įgyvendinant šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimų
prevencijos priemones, teikia metodinę
pagalbą šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais;
5) tikrina
pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius gebėjimus ir vadovavimo
gebėjimus;
6) administruoja
valstybės tarnautojų rezervą, kurį sudaro pretendentai į valstybės tarnautojo
pareigas, kurių bendrieji gebėjimai ir vadovavimo gebėjimai, taip pat užsienio
kalbos mokėjimas atitinka nustatytus reikalavimus, asmenys, kurie šio Įstatymo
16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka turi teisę atkurti valstybės
tarnautojo statusą, taip pat asmenys, kurie šio Įstatymo 43 straipsnio 2, 3 ir
15 dalių pagrindu yra atleisti iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, asmenys,
kurie atleisti iš valstybės tarnautojo pareigų sudarius šalių susitarimą dėl
karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo
41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), taip pat buvę pakaitiniai
valstybės tarnautojai (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems
suėjo 65 metai), kurie pareigas nepertraukiamai ėjo ne mažiau kaip dvejus metus
ir kurie atleisti iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės
tarnautojo sugrįžimo; nustatyta tvarka organizuoja valstybės tarnautojų
kaitumą;
7) tvarko šio Įstatymo
50 straipsnyje nurodytą valstybės registrą ir
valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą;
8) koordinuoja
valstybės tarnautojų mokymo strategijos įgyvendinimą;
9) teisės aktų
nustatyta tvarka tvirtina fizinius ir
juridinius asmenis, siekiančius mokyti valstybės tarnautojus, tvirtina ir registruoja valstybės tarnautojų mokymo
programas, atlieka jų įgyvendinimo kokybės priežiūrą;
10) analizuoja
valstybės tarnautojų mokymo ir karjeros poreikius ir teikia valstybės ir
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl įgyvendinimo, imasi
priemonių pritraukti gabius asmenis į valstybės tarnybą ir skatinti jų
veiksmingą panaudojimą valstybės tarnyboje;
11) vykdo
valstybės tarnybos valdymo gerosios patirties sklaidą;
12) teikia
Vyriausybei ir vidaus reikalų ministrui metines ataskaitas dėl šio Įstatymo ir
su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, rengia ir viešai skelbia informaciją
apie valstybės tarnybą ir savo veiklą;
13) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
5. Valstybės
tarnybos departamento teisės:
1) nemokamai
gauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, valstybės
tarnautojų, taip pat iš valstybės ar žinybinių registrų informaciją, reikalingą
funkcijoms atlikti;
2) nurodyti
valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai pašalinti teisės aktų
pažeidimus, nustatyti terminą sprendimams vykdyti, įpareigoti pateikti
informaciją apie nurodymų vykdymą. Jeigu šios institucijos ir įstaigos
pažeidimų nepašalina, turi teisę pranešti apie tai aukštesnės pagal pavaldumą
institucijos ar įstaigos vadovui, o savivaldybių institucijų ir įstaigų atveju
– ir Vyriausybės atstovui;
3) rengti ir
valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikti rekomendacijas,
kuriose pateikiama Valstybės tarnybos departamento nuomonė dėl šio Įstatymo ir
kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo arba apibendrinama valstybės tarnybos valdymo ir personalo valdymo
valstybės tarnyboje geroji praktika;
4) kviesti
ekspertus (konsultantus) dėl valstybės tarnybą ir personalo valdymą valstybės
tarnyboje reglamentuojančių klausimų sprendimo, taip pat kitiems įstaigos
kompetencijos klausimams spręsti;
5) naudotis
kitomis teisės aktų suteiktomis teisėmis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-622,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6960 (2009-12-28)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
50
straipsnis. Valstybės tarnautojų registras
1.
Valstybės tarnautojų registras yra valstybės registras. Jis steigiamas ir
tvarkomas Valstybės registrų įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2.
Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie:
1)
valstybės ir savivaldybių institucijų ir
įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigas ir
darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš
valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigas;
2)
valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį;
3)
darbuotojus, dirbančius valstybės ir savivaldybių institucijose ir
įstaigose pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo
užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų,
bei jų darbo užmokestį;
4)
(neteko galios nuo 2006 m. sausio 12 d.);
6) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų
už šiurkštų tarnybinį nusižengimą;
7)
asmenis, kurie šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pripažinti
padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė
nuobauda – atleidimas iš pareigų.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teisės
aktų nustatyta tvarka tvarko duomenis Valstybės tarnautojų registre.
50 straipsnio redakcija nuo 2013-06-01:
50 straipsnis. Duomenys apie valstybės tarnautojus
1. Valstybės
registre, kurį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia
Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigas ir darbuotojų,
gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės
pinigų fondų, pareigas;
2) valstybės
tarnautojus ir jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už
šiurkštų tarnybinį nusižengimą;
4) asmenis, kurie šio Įstatymo numatytais atvejais
pripažinti padariusiais šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas
skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų
ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) Vyriausybės
narius ir valstybės pareigūnus tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams
pažymėjimams ar kitokioms elektroniniam pasirašymui skirtoms priemonėms
pagaminti.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytam valstybės registrui atitinkami duomenys
neteikiami, jeigu jie priskirtini valstybės ar tarnybos paslapties kategorijai.
3.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka
tvarko duomenis šio straipsnio 1 dalyje nurodytame valstybės registre.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
50(1) straipsnis. Valstybės tarnybos valdymo informacinė
sistema
1. Valstybės
tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų personalo valdymo sprendimams priimti, kitoms šiame Įstatyme ir su
juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti.
2. Valstybės
tarnybos valdymo informacinės sistemos nuostatai tvirtinami Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
51
straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas
1.
Valstybės tarnautojo pažymėjimą į valstybės tarnautojo pareigas priimtam
asmeniui išduoda jį į pareigas priėmęs asmuo.
2.
Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami remiantis valstybės tarnautojų
registro duomenimis.
2 dalies redakcija nuo 2013-06-01:
2. Valstybės
tarnautojo pažymėjimai išduodami remiantis šio Įstatymo 50 straipsnyje nurodyto
valstybės registro duomenimis.
3.
Valstybės tarnautojo pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras.
4. Valstybės
tarnautojas, praradęs valstybės tarnautojo pažymėjimą, privalo atlyginti naujo
valstybės tarnautojo pažymėjimo gamybos išlaidas, išskyrus atvejus, kai
valstybės tarnautojo pažymėjimas prarastas ne dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Naujo valstybės tarnautojo pažymėjimo gamybos išlaidas atlygina pats valstybės
tarnautojas sumokėdamas į valstybės biudžetą nustatytą pinigų sumą arba ta
pinigų suma išskaitoma iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
1
priedo redakcija iki 2013 m. gruodžio 31 d.:
Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos
įstatymo
1 priedas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ
KOEFICIENTAI
(Baziniais dydžiais)
Pareigybių kategorijos
Pareiginių
algų koeficientai
1
3,0
2
3,2
3
3,4
4
3,6
5
3,8
6
4,0
7
4,2
8
4,4
9
4,6
10
4,8
11
5,17
12
5,64
13
6,2
14
6,86
15
7,41
16
8,1
17
8,69
18
9,35
19
10
20
10,54
1
priedo redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.:
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
1
priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
(Baziniais
dydžiais)
Pareigybių kategorijos
Pareiginių
algų koeficientai
1
3,0
2
3,2
3
3,4
4
3,6
5
3,8
6
4,0
7
4,2
8
4,4
9
4,6
10
4,8
11
5,2
12
5,7
13
6,3
14
7,0
15
7,8
16
8,7
17
9,7
18
10,8
19
11,9
20
13,0
Priedo
pakeitimai:
Nr.
X-789,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3400 (2006-08-08)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. X-1349,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
Nr. XI-227,
2009-04-23, Žin., 2009, Nr. 49-1937 (2009-04-30)
Nr.
XI-943,
2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4297 (2010-07-13)
Nr. XI-1723,
2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7038 (2011-12-08)
Nr. XII-115, 2012-12-20,
Žin., 2012, Nr. 155-7993 (2012-12-31)
Nr.
XI-363,
2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3918 (2009-07-31)
Nr.
XI-944,
2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4298 (2010-07-13)
Nr. XI-1721,
2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7036 (2011-12-08)
Nr. XII-114,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7992 (2012-12-31)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
2 priedas
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes
kriterijai
Eil. Nr.
Seimą,
Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas
aptarnaujančios įstaigos
Seimui ir
(ar) Respublikos Prezidentui
atskaitingos institucijos
Teismai ir
prokuratūra
Kitos
valstybės institucijos ir įstaigos
Savi-valdybių
institucijos ir įstaigos
Balai
1.
Valstybės
ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis:
1.1.
Seimo
aptarnavimo funkcijų vykdymas
arba
pagalba
vykdant Respublikos Prezidento funkcijas
arba
teismų
savivaldos institucijų aptarnavimas
arba
pagalba
vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas
valstybinio
audito funkcijų vykdymas
arba
dalyvavimas
formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos
įgyvendinimas
–
valstybės
politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse
−
100
1.2.
−
skundų
nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių
gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai
arba
dalyvavimas
formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos
įgyvendinimas
−
dalyvavimas
formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos
įgyvendinimas
arba
valstybės
politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
arba
Europos
Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
−
80
1.3.
−
dalyvavimas
formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
arba
valstybės
politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
−
dalyvavimas
formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
arba
valstybės
politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje
arba
neteisminės
ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas
arba
savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
–
60
1.4.
−
valstybės
politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
−
valstybės
politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
−
40
1.5.
−
valstybės
politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
−
valstybės
politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
–
20
2.
Valstybės
ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo
ribos:
2.1.
−
visa
Lietuvos teritorija
visa
Lietuvos teritorija
visa
Lietuvos teritorija
100
2.2.
−
teritorija,
kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų
apygarda
teritorija,
kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų
teritorija,
kurioje yra daugiau kaip
500
000 gyventojų
80
2.3.
−
teritorija,
kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų
apylinkė
teritorija,
kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų
teritorija,
kurioje yra nuo 100 000 iki
500 000 gyventojų
60
2.4.
−
teritorija,
kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų
−
teritorija,
kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų
teritorija,
kurioje yra nuo 50 000 iki
100
000 gyventojų
40
2.5.
−
teritorija,
kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų,
arba
viena įstaigų sistema
−
teritorija,
kurioje yra mažiau kaip
50 000 gyventojų,
arba
viena įstaigų sistema
teritorija,
kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų
20
3.
Valstybės
ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir
nepavaldžiais subjektais:
3.1.
−
−
−
vertikalusis
vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja ne mažiau kaip 3
pakopų pavaldžių subjektų sistemai,
arba
funkcinis
vadovavimas keliose valdymo srityse
−
100
3.2.
−
−
−
vertikalusis
vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 2 pakopų
pavaldžių subjektų sistemai
–
80
3.3.
−
−
−
vertikalusis
vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 1 pakopos
pavaldžių subjektų sistemai,
arba
funkcinis
vadovavimas vienoje valdymo srityje
−
60
3.4.
−
−
−
dalinis
funkcinis vadovavimas
−
40
3.5.
−
−
−
valstybės
institucija ar įstaiga neturi pavaldžių subjektų
–
20
4.
Valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir
įstaigų grupe
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100
balų
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200
balų;
II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180
balų;
III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160
balų;
IV grupė, jeigu įstaiga įvertinta 140
balų;
V grupė, jeigu įstaiga įvertinta 120
arba mažiau balų (120>=x)
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100
balų;
II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80
balų;
III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60
balų
I
grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x>=260);
II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200
iki 260 balų (260>x>=200);
III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo
150 iki 200 balų (200>x>=150);
IV grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo
100 iki 150 balų (150>x>=100);
V grupė, jeigu įstaiga įvertinta
mažiau negu 100 balų (100>x)
III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo
60 iki 80 balų;
IV
grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų
–
Šiame
priede vartojamų formuluočių reikšmės
1.
Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir
įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų
(įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų),
nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo
administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose
valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei.
2.
Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir
įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas,
reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės
aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse.
3.
Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės
institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų
projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas,
susijusias su sprendimų projektų rengimu:
1)
siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo)
teikimas;
2)
sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);
3)
kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;
4)
išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas;
5)
tikslinių analizių atlikimas apibendrinant gautus rezultatus.
4.
Valstybės politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip
specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų
linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su
aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą
davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio
aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų
organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų
aptarnavimo funkcijų atlikimas).
5.
Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų
veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės
institucijoms ar įstaigoms).
6.
Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla,
vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam
tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų
veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą).
7.
Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų
veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų)
atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų –
nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę
pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą).
8.
Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės
institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.
Įstatymas
papildytas 2 priedu:
Nr. X-1349,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo
3 priedas
VALSTYBĖS
TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ
SĄRAŠAS
I. 2010–2013 METŲ
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS
Eil. Nr.
Valstybės
tarnautojų pareigybių pavadinimai
Pareigybės
lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
grupes
politinio
(asmeninio) pasitikėjimo
įstaigų
vadovų ir karjeros
statutinių,
reglamentuojamų:
I
II
III
IV
V
Diplomatinės
tarnybos įstatymo
įstatymu
patvirtintų statutų
1.
generalinis
direktorius
(taikoma
įstaigos vadovui)
A 20
2.
Respublikos
Prezidento vyriausiasis patarėjas,
viceministras,
savivaldybės administracijos direktorius,
Ministro
Pirmininko kancleris
Skilties
redakcija nuo 2013-05-01:
Respublikos
Prezidento vyriausiasis patarėjas, viceministras, savivaldybės
administracijos direktorius, Vyriausybės kancleris
direktorius
(taikoma įstaigos vadovui),
ministerijos
kancleris
ministerijos
kancleris
direktorius,
viršininkas,
vadas
(taikoma
įstaigos vadovui)
A
19–20
A 18–19
A
17–18
A 14–17
A 13–16
3.
generalinio
direktoriaus pavaduotojas
A 19
4.
Respublikos
Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams,
Respublikos Prezidento patarėjas,
Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,
Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas,
Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas,
Ministro Pirmininko patarėjas,
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,
Ministro
Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas
Skilties
redakcija nuo 2013-05-01:
Respublikos
Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams,
Respublikos Prezidento patarėjas,
Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,
Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas,
Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas,
Ministro Pirmininko patarėjas,
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio
pirmasis pavaduotojas
direktoriaus
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),
Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme,
teismo kancleris,
prokuratūros kancleris
ambasadorius
direktoriaus
pavaduotojas,
viršininko
pavaduotojas,
vado
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),
štabo viršininkas, direktorato direktorius
A
18–19
A
17–18
A 16–17
A 13–16
A
12–15
5.
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas,
Seimo Pirmininko patarėjas,
ministro patarėjas, Vyriausybės įgaliotinis,
mero patarėjas,
Ministro
Pirmininko tarnybos departamento direktorius
Skilties
redakcija nuo 2013-05-01:
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas,
Seimo Pirmininko patarėjas,
ministro patarėjas,
mero patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinis
departamento
direktorius, valdybos direktorius,
komisijos ar tarybos administracijos
direktorius, generalinis inspektorius,
gynybos
patarėjas,
vyriausiasis patarėjas,
teismo pirmininko patarėjas
ambasadorius
ypatingiems pavedimams,
įgaliotasis ministras,
laikinasis reikalų patikėtinis,
departamento
direktorius,
generalinis
konsulas
valdybos viršininkas,
eskadrilės vadas,
dalinio vadas,
patarėjas,
generalinio direktoriaus patarėjas,
departamento viršininkas,
štabo viršininko pavaduotojas
A
17–18
A 16–17
A 15–16
A
12–15
A
11–14
6.
Seimo
Pirmininko pavaduotojo patarėjas,
opozicijos lyderio patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas
departamento
direktoriaus pavaduotojas, valdybos direktoriaus pavaduotojas,
komisijos ar tarybos sekretoriato vadovas, Seimo
posėdžių sekretoriato vedėjas,
skyriaus vedėjas (taikoma
struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), Seimo
kanceliarijos biuro vedėjas,
vyresnysis patarėjas,
Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, gynybos patarėjo
pavaduotojas,
teismo skyriaus pirmininko patarėjas
ministras
patarėjas,
departamento
direktoriaus pavaduotojas,
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame
padalinyje)
departamento
viršininko pavaduotojas,
valdybos
viršininko pavaduotojas,
eskadrilės
vado pavaduotojas,
dalinio
vado pavaduotojas, skyriaus viršininkas
(taikoma
struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
komisariato
viršininkas (taikoma ne įstaigos vadovui),
biuro viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui,
nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
posto viršininkas,
Valstybės saugumo departamento
patarėjas
A 15–17
A 14–16
A
13–15
A
11–14
A
10–13
7.
Respublikos
Prezidento atstovas spaudai,
Seimo Pirmininko atstovas spaudai,
Ministro Pirmininko atstovas spaudai,
savivaldybės tarybos sekretorius
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam
kitame struktūriniame padalinyje), Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje
pavaduotojas,
patarėjas,
seniūnas (savivaldybėje), teismo pirmininko padėjėjas,
teisėjo padėjėjas,
vyriausiojo prokuroro padėjėjas
patarėjas,
departamento patarėjas,
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūrinia-me
padalinyje),
skyriaus
vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūrinia-me padalinyje)
skyriaus
viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
tarnybos
viršininkas,
komandos
viršininkas,
centro
viršininkas,
rinktinės
vadas,
laivo
vadas,
orlaivio
vadas,
specialios
paskirties būrio vadas,
užkardos
vadas,
skyriaus
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
komisariato
viršininko pavaduotojas (taikoma ne įstaigos vadovo pavaduotojui),
biuro
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
posto
viršininko pavaduotojas
A 13–16
A
12–15
A
11–14
A
9–13
A
8–12
8.
seniūnas
(savivaldybėje)
B
9–13
B
8–12
9.
Respublikos
Prezidento patarėjo pavaduotojas,
Respublikos Prezidento konsultantas,
Seimo Pirmininko padėjėjas,
ministro atstovas spaudai
poskyrio
vedėjas,
skyriaus vedėjo pavaduotojas
(taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
specialusis atašė,
seniūno pavaduotojas (savivaldybėje),
vyriausiasis valstybinis auditorius,
teismo
konsultantas
konsulas,
pirmasis sekretorius,
skyriaus patarėjas,
skyriaus
vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame
struktūrinia-me padalinyje)
poskyrio
viršininkas,
posto
pamainos viršininkas,
kuopos
vadas,
skyriaus
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
tarnybos
viršininko pavaduotojas,
komandos
viršininko pavaduotojas,
centro
viršininko pavaduotojas,
rinktinės
vado pavaduotojas,
laivo
vado pavaduotojas,
specialios
paskirties būrio vado pavaduotojas,
užkardos
vado pavaduotojas,
specialusis
atašė,
vyriausiasis
tyrėjas,
vyriausiasis
lakūnas
A
11–15
A
10–14
A
9–13
A
7–12
A
6–11
10.
Respublikos
Prezidento referentas,
Ministro Pirmininko padėjėjas,
mero padėjėjas
vyriausiasis
specialistas,
specialiojo atašė pavaduotojas,
vyresnysis valstybinis auditorius,
prokuroro
padėjėjas
antrasis
sekretorius,
vicekonsulas
nuovados
viršininkas,
kuopos
vado pavaduotojas,
poskyrio viršininko pavaduotojas,
vyriausiasis specialistas,
vyriausiasis
inspektorius,
vyriausiasis
budėtojas,
vyresnysis lakūnas
A
10–14
A
9–13
A
8–12
A
6–11
A
5–10
11.
seniūno
pavaduotojas (savivaldybėje)
direktoriaus
budintysis padėjėjas
B 10–14
B 9–13
B
8–12
B
6–11
B
5–10
12.
direktoriaus
budinčiojo padėjėjo pavaduotojas,
būrio
viršininkas
B
9–13
B
8–12
B
7–11
B
5–10
B
4–9
13.
Respublikos Prezidento patarėjo padėjėjas,
Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas,
Seimo frakcijos referentas,
ministro padėjėjas,
Seimo nario padėjėjas-sekretorius
vyresnysis
specialistas,
kanceliarijos padėjėjas,
valstybinis auditorius
trečiasis
sekretorius
būrio
vadas,
lakūnas,
vyresnysis specialistas,
vyresnysis
inspektorius,
vyresnysis tyrėjas
A
8–12
A
7–11
A
6–10
A
5–9
A
4–8
14.
Seimo
nario padėjėjas-sekretorius,
mero padėjėjas
vyresnysis
specialistas,
prokuroro padėjėjas
būrio vadas,
vyresnysis
specialistas,
vyresnysis inspektorius
B
6–11
B
5–10
B
5–9
B
4–8
B
3–8
15.
specialistas,
teismo posėdžių sekretorius,
teismo administracijos sekretorius,
valstybinio auditoriaus padėjėjas
atašė
specialistas,
inspektorius,
tyrėjas
A
5–10
A
4–9
A
4–8
A
3–7
A
3–7
16.
specialistas
specialistas,
inspektorius,
tyrėjas,
būrininkas,
pamainos vadas,
sargybos
viršininkas,
vyresnysis budėtojas,
vyresnysis
dispečeris,
vyresnysis
instruktorius
B
4–9
B
3–8
B
2–7
B
2–6
B
2–6
17.
teismo
posėdžių sekretorius
jaunesnysis
inspektorius,
jaunesnysis
specialistas,
budėtojas,
punkto
pamainos viršininkas,
instruktorius
B
3–8
B
3–7
B
2–7
B
2–5
B
2–5
18.
jaunesnysis
specialistas,
dispečeris,
grandies
vadas,
jaunesnysis
budėtojas,
korpuso
vyresnysis,
kuopininkas,
prižiūrėtojų
budinčiosios pamainos vyresnysis,
komendantas,
skyrininkas,
viršila,
sargybos
viršininko padėjėjas,
vyriausiasis
patrulis,
vyriausiasis postinis,
vyriausiasis kovotojas,
vyriausiasis
ugniagesys gelbėtojas
C
2–7
C
2–6
C
2–5
C
2–5
C
2–4
19.
priešgaisrinio
posto viršininkas,
vyresnysis
pasienietis,
vyresnysis patrulis,
vyresnysis postinis,
vyresnysis kovotojas,
vyresnysis prižiūrėtojas,
vyresnysis kontrolierius,
vyresnysis
šaulys,
vyresnysis
ugniagesys gelbėtojas
C
2–6
C
2–5
C
2–4
C
2–4
C
2–3
20.
kovotojas,
pasienietis,
patrulis,
postinis,
prižiūrėtojas,
sargybinis,
šaulys,
ugniagesys gelbėtojas
C
1–5
C
1–4
C
1–4
C
1–4
C
1–3
2014 metų valstybės tarnautojų
suvienodintų pareigybių sąrašas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
II.
2014 METŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS
Eil. Nr.
Valstybės
tarnautojų pareigybių pavadinimai
Pareigybės
lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
grupes
politinio
(asmeninio) pasitikėjimo
įstaigų
vadovų ir karjeros
statutinių,
reglamentuojamų:
I
II
III
IV
V
Diplomatinės
tarnybos įstatymo
įstatymu
patvirtintų statutų
1.
generalinis
direktorius
(taikoma
įstaigos vadovui)
A 20
2.
Respublikos
Prezidento vyriausiasis patarėjas,
viceministras,
savivaldybės administracijos direktorius, Ministro Pirmininko kancleris
direktorius
(taikoma įstaigos vadovui),
ministerijos kancleris
ministerijos
kancleris
direktorius,
viršininkas,
vadas
(taikoma
įstaigos vadovui)
A
19–20
A
18–19
A
17–18
A 15–17
A 14–16
3.
generalinio
direktoriaus pavaduotojas
A 19
4.
Respublikos
Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams,
Respublikos Prezidento patarėjas,
Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,
Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas,
Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas,
Ministro Pirmininko patarėjas,
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Ministro Pirmininko
kanclerio pirmasis pavaduotojas
direktoriaus
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),
Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių teisme,
teismo kancleris,
prokuratūros kancleris
ambasadorius
direktoriaus pavaduotojas,
viršininko pavaduotojas,
vado pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo
pavaduotojui),
štabo viršininkas, direktorato direktorius
A
18–19
A
17–18
A 16–17
A 14–16
A
13–15
5.
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas,
Seimo Pirmininko patarėjas,
ministro patarėjas,
mero patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinis, Ministro Pirmininko tarnybos departamento
direktorius
departamento
direktorius, valdybos direktorius,
komisijos ar tarybos administracijos
direktorius, generalinis inspektorius,
gynybos
patarėjas,
vyriausiasis patarėjas,
teismo pirmininko patarėjas
ambasadorius
ypatingiems pavedimams,
įgaliotasis ministras,
laikinasis reikalų patikėtinis,
departamento
direktorius,
generalinis
konsulas
valdybos viršininkas,
eskadrilės vadas,
dalinio vadas,
patarėjas,
generalinio direktoriaus patarėjas,
departamento viršininkas,
štabo viršininko pavaduotojas
A
17–18
A 16–17
A 15–16
A
13–15
A
12–14
6.
Seimo
Pirmininko pavaduotojo patarėjas,
opozicijos lyderio patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas
departamento
direktoriaus pavaduotojas, valdybos direktoriaus pavaduotojas,
komisijos ar tarybos sekretoriato vadovas, Seimo
posėdžių sekretoriato vedėjas,
skyriaus vedėjas (taikoma
struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), Seimo
kanceliarijos biuro vedėjas,
vyresnysis patarėjas,
Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, gynybos patarėjo
pavaduotojas,
teismo skyriaus pirmininko patarėjas
ministras
patarėjas,
departamento
direktoriaus pavaduotojas,
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame
padalinyje)
departamento
viršininko pavaduotojas,
valdybos
viršininko pavaduotojas,
eskadrilės
vado pavaduotojas,
dalinio
vado pavaduotojas, skyriaus viršininkas
(taikoma
struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
komisariato
viršininkas (taikoma ne įstaigos vadovui),
biuro viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui,
nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
posto viršininkas
A 15–17
A 14–16
A
13–15
A
12–14
A
11–13
7.
Respublikos
Prezidento atstovas spaudai,
Seimo Pirmininko atstovas spaudai,
Ministro Pirmininko atstovas spaudai,
savivaldybės tarybos sekretorius
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam
kitame struktūriniame padalinyje), Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje
pavaduotojas,
patarėjas,
seniūnas (savivaldybėje), teismo pirmininko padėjėjas,
teisėjo padėjėjas,
vyriausiojo prokuroro padėjėjas
patarėjas,
departamento patarėjas,
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
skyriaus
vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje)
skyriaus
viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
tarnybos
viršininkas,
komandos
viršininkas,
centro
viršininkas,
rinktinės
vadas,
laivo
vadas,
orlaivio
vadas,
specialios
paskirties būrio vadas,
užkardos
vadas,
skyriaus
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
komisariato
viršininko pavaduotojas (taikoma ne įstaigos vadovo pavaduotojui),
biuro
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
posto
viršininko pavaduotojas
A
14–16
A
13–15
A
12–14
A
11–13
A
10–12
8.
seniūnas
(savivaldybėje)
B
11–13
B
10–12
9.
Respublikos
Prezidento patarėjo pavaduotojas,
Respublikos Prezidento konsultantas,
Seimo Pirmininko padėjėjas,
ministro atstovas spaudai
poskyrio
vedėjas,
skyriaus vedėjo pavaduotojas
(taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
specialusis atašė,
seniūno pavaduotojas (savivaldybėje),
vyriausiasis valstybinis auditorius,
teismo konsultantas
konsulas,
pirmasis sekretorius,
skyriaus patarėjas,
skyriaus
vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame
struktūriniame padalinyje)
poskyrio
viršininkas,
posto
pamainos viršininkas,
kuopos
vadas,
skyriaus
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
tarnybos
viršininko pavaduotojas,
komandos
viršininko pavaduotojas,
centro
viršininko pavaduotojas,
rinktinės
vado pavaduotojas,
laivo
vado pavaduotojas,
specialios
paskirties būrio vado pavaduotojas,
užkardos
vado pavaduotojas,
specialusis
atašė,
vyriausiasis
tyrėjas,
vyriausiasis
lakūnas
A
13–15
A
12–14
A
11–13
A
10–12
A
9–11
10.
Respublikos Prezidento referentas,
Ministro Pirmininko padėjėjas,
mero padėjėjas
vyriausiasis
specialistas,
specialiojo atašė pavaduotojas,
vyresnysis valstybinis auditorius,
prokuroro
padėjėjas
antrasis
sekretorius,
vicekonsulas
nuovados
viršininkas,
kuopos
vado pavaduotojas,
poskyrio viršininko pavaduotojas,
vyriausiasis specialistas,
vyriausiasis
inspektorius,
vyriausiasis
budėtojas,
vyresnysis lakūnas
A
12–14
A
11–13
A
10–12
A
9–11
A
8–10
11.
seniūno
pavaduotojas (savivaldybėje)
direktoriaus
budintysis padėjėjas
B
12–14
B
11–13
B
10–12
B
9–11
B
8–10
12.
direktoriaus
budinčiojo padėjėjo pavaduotojas,
būrio
viršininkas
B
11–13
B
10–12
B
9–11
B
8–10
B
7–9
13.
Respublikos
Prezidento patarėjo padėjėjas,
Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas,
Seimo frakcijos referentas,
ministro padėjėjas,
Seimo nario padėjėjas-sekretorius
vyresnysis
specialistas,
kanceliarijos padėjėjas,
valstybinis auditorius
trečiasis
sekretorius
būrio
vadas,
lakūnas,
vyresnysis specialistas,
vyresnysis
inspektorius,
vyresnysis tyrėjas
A
10–12
A
9–11
A
8–10
A
7–9
A
6–8
14.
Seimo
nario padėjėjas-sekretorius,
mero padėjėjas
vyresnysis
specialistas,
prokuroro padėjėjas
būrio vadas,
vyresnysis
specialistas,
vyresnysis
inspektorius
B
9–11
B
8–10
B
7–9
B
6–8
B
6–8
15.
specialistas,
teismo posėdžių sekretorius,
teismo administracijos sekretorius,
valstybinio auditoriaus padėjėjas
atašė
specialistas,
inspektorius,
tyrėjas
A
8–10
A
7–9
A
6–8
A
5–7
A
5–7
16.
specialistas
specialistas,
inspektorius,
tyrėjas,
būrininkas,
pamainos vadas,
sargybos
viršininkas,
vyresnysis budėtojas,
vyresnysis
dispečeris,
vyresnysis
instruktorius
B
7–9
B
6–8
B
5–7
B
4–6
B
4–6
17.
teismo
posėdžių sekretorius
jaunesnysis
inspektorius,
jaunesnysis
specialistas,
budėtojas,
punkto
pamainos viršininkas,
instruktorius
B
6–8
B
5–7
B
4–7
B
3–5
B
2–5
18.
jaunesnysis
specialistas,
dispečeris,
grandies
vadas,
jaunesnysis
budėtojas,
korpuso
vyresnysis,
kuopininkas,
prižiūrėtojų
budinčiosios pamainos vyresnysis,
komendantas,
skyrininkas,
viršila,
sargybos
viršininko padėjėjas,
vyriausiasis
patrulis,
vyriausiasis postinis,
vyriausiasis kovotojas,
vyriausiasis
ugniagesys gelbėtojas
C
4–7
C
4–6
C
3–5
C
2–5
C
2–4
19.
priešgaisrinio
posto viršininkas,
vyresnysis
pasienietis,
vyresnysis patrulis,
vyresnysis postinis,
vyresnysis kovotojas,
vyresnysis prižiūrėtojas,
vyresnysis kontrolierius,
vyresnysis
šaulys,
vyresnysis
ugniagesys gelbėtojas
C
3–6
C
3–5
C
2–4
C
2–4
C
2–3
20.
kovotojas,
pasienietis,
patrulis,
postinis,
prižiūrėtojas,
sargybinis,
šaulys,
ugniagesys gelbėtojas
C
2–5
C
2–4
C
1–4
C
1–4
C
1–3
2015 metų valstybės tarnautojų
suvienodintų pareigybių sąrašas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
III.
NUO 2015 METŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS
Eil. Nr.
Valstybės
tarnautojų pareigybių pavadinimai
Pareigybės
lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
grupes
politinio
(asmeninio) pasitikėjimo
įstaigų
vadovų ir karjeros
statutinių,
reglamentuojamų:
I
II
III
IV
V
Diplomatinės
tarnybos įstatymo
įstatymu
patvirtintų statutų
1.
generalinis
direktorius
(taikoma įstaigos vadovui)
A 20
2.
Respublikos
Prezidento vyriausiasis patarėjas,
viceministras,
savivaldybės administracijos direktorius,
Ministro
Pirmininko kancleris
direktorius
(taikoma įstaigos vadovui),
ministerijos kancleris
ministerijos
kancleris
direktorius,
viršininkas,
vadas
(taikoma
įstaigos vadovui)
A 19–20
A
18–19
A
17–18
A 16–17
A 15–16
3.
generalinio
direktoriaus pavaduotojas
A 19
4.
Respublikos
Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams,
Respublikos Prezidento patarėjas,
Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,
Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas,
Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas,
Ministro Pirmininko patarėjas,
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Ministro Pirmininko
kanclerio pirmasis pavaduotojas
direktoriaus
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),
Vyriausybės
atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme,
teismo kancleris,
prokuratūros kancleris
ambasadorius
direktoriaus pavaduotojas,
viršininko pavaduotojas,
vado pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo
pavaduotojui),
štabo viršininkas,
direktorato direktorius
A
18–19
A
17–18
A 16–17
A 15–16
A
14–15
5.
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas,
Seimo Pirmininko patarėjas,
ministro patarėjas,
mero patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinis, Ministro Pirmininko tarnybos departamento
direktorius
departamento
direktorius, valdybos direktorius,
komisijos ar tarybos administracijos
direktorius, generalinis inspektorius,
gynybos
patarėjas,
vyriausiasis patarėjas,
teismo pirmininko patarėjas
ambasadorius
ypatingiems pavedimams,
įgaliotasis ministras,
laikinasis reikalų patikėtinis,
departamento
direktorius,
generalinis
konsulas
valdybos viršininkas,
eskadrilės vadas,
dalinio vadas,
patarėjas,
generalinio direktoriaus
patarėjas,
departamento viršininkas,
štabo viršininko pavaduotojas
A
17–18
A 16–17
A 15–16
A
14–15
A
13–14
6.
Seimo
Pirmininko pavaduotojo patarėjas,
opozicijos lyderio patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas
departamento
direktoriaus pavaduotojas, valdybos direktoriaus pavaduotojas,
komisijos ar tarybos sekretoriato vadovas, Seimo
posėdžių sekretoriato vedėjas,
skyriaus vedėjas (taikoma
struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), Seimo
kanceliarijos biuro vedėjas,
vyresnysis patarėjas,
Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, gynybos patarėjo
pavaduotojas,
teismo skyriaus pirmininko patarėjas
ministras
patarėjas,
departamento
direktoriaus pavaduotojas,
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame
padalinyje)
departamento
viršininko pavaduotojas,
valdybos
viršininko pavaduotojas,
eskadrilės
vado pavaduotojas,
dalinio
vado pavaduotojas, skyriaus viršininkas
(taikoma
struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
komisariato
viršininkas (taikoma ne įstaigos vadovui),
biuro viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui,
nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
posto viršininkas
A 16–17
A 15–16
A
14–15
A
13–14
A
12–13
7.
Respublikos
Prezidento atstovas spaudai,
Seimo Pirmininko atstovas spaudai,
Ministro Pirmininko atstovas spaudai,
savivaldybės tarybos sekretorius
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam
kitame struktūriniame padalinyje), Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje
pavaduotojas,
patarėjas,
seniūnas (savivaldybėje), teismo pirmininko padėjėjas,
teisėjo padėjėjas,
vyriausiojo prokuroro padėjėjas
patarėjas,
departamento patarėjas,
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
skyriaus
vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje)
skyriaus
viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
tarnybos
viršininkas,
komandos
viršininkas,
centro
viršininkas,
rinktinės
vadas,
laivo
vadas,
orlaivio
vadas,
specialios
paskirties būrio vadas,
užkardos
vadas,
skyriaus
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
komisariato
viršininko pavaduotojas (taikoma ne įstaigos vadovo pavaduotojui),
biuro
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
posto
viršininko pavaduotojas
A
15–16
A
14–15
A
13–14
A
12–13
A
11–12
8.
seniūnas
(savivaldybėje)
B
12–13
B
11–12
9.
Respublikos
Prezidento patarėjo pavaduotojas,
Respublikos Prezidento konsultantas,
Seimo Pirmininko padėjėjas,
ministro atstovas spaudai
poskyrio
vedėjas,
skyriaus vedėjo pavaduotojas
(taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
specialusis atašė,
seniūno pavaduotojas (savivaldybėje), vyriausiasis valstybinis auditorius,
teismo
konsultantas
konsulas,
pirmasis sekretorius,
skyriaus patarėjas,
skyriaus
vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame
struktūriniame padalinyje)
poskyrio
viršininkas,
posto
pamainos viršininkas,
kuopos
vadas,
skyriaus
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
tarnybos
viršininko pavaduotojas,
komandos
viršininko pavaduotojas,
centro
viršininko pavaduotojas,
rinktinės
vado pavaduotojas,
laivo
vado pavaduotojas,
specialios
paskirties būrio vado pavaduotojas,
užkardos
vado pavaduotojas,
specialusis
atašė,
vyriausiasis
tyrėjas,
vyriausiasis
lakūnas
A
14–15
A
13–14
A
12–13
A
11–12
A
10–11
10.
Respublikos Prezidento referentas,
Ministro Pirmininko padėjėjas,
mero padėjėjas
vyriausiasis
specialistas,
specialiojo atašė pavaduotojas,
vyresnysis valstybinis auditorius,
prokuroro
padėjėjas
antrasis
sekretorius,
vicekonsulas
nuovados
viršininkas,
kuopos
vado pavaduotojas,
poskyrio viršininko pavaduotojas,
vyriausiasis specialistas,
vyriausiasis
inspektorius,
vyriausiasis
budėtojas,
vyresnysis lakūnas
A
13–14
A
12–13
A
11–12
A
10–11
A
9–10
11.
seniūno
pavaduotojas (savivaldybėje)
direktoriaus
budintysis padėjėjas
B
13–14
B
12–13
B
11–12
B
10–11
B
9–10
12.
direktoriaus
budinčiojo padėjėjo pavaduotojas,
būrio
viršininkas
B
12–13
B
11–12
B
10–11
B
9–10
B
8–9
13.
Respublikos
Prezidento patarėjo padėjėjas,
Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas,
Seimo frakcijos referentas,
ministro padėjėjas,
Seimo nario padėjėjas-sekretorius
vyresnysis
specialistas,
kanceliarijos padėjėjas,
valstybinis auditorius
trečiasis
sekretorius
būrio
vadas,
lakūnas,
vyresnysis specialistas,
vyresnysis
inspektorius,
vyresnysis tyrėjas
A
11–12
A
10–11
A
9–10
A
8–9
A
7–8
14.
Seimo
nario padėjėjas-sekretorius,
mero padėjėjas
vyresnysis
specialistas,
prokuroro padėjėjas
būrio vadas,
vyresnysis
specialistas,
vyresnysis
inspektorius
B
10–11
B
9–10
B
8–9
B
7–8
B
7–8
15.
specialistas,
teismo posėdžių sekretorius,
teismo administracijos sekretorius,
valstybinio auditoriaus padėjėjas
atašė
specialistas,
inspektorius,
tyrėjas
A
9–10
A
8–9
A
7–8
A
6–7
A
6–7
16.
specialistas
specialistas,
inspektorius,
tyrėjas,
būrininkas,
pamainos vadas,
sargybos
viršininkas,
vyresnysis budėtojas,
vyresnysis
dispečeris,
vyresnysis instruktorius
B
8–9
B
7–8
B
6–7
B
5–6
B
5–6
17.
teismo
posėdžių sekretorius
jaunesnysis
inspektorius,
jaunesnysis
specialistas,
budėtojas,
punkto
pamainos viršininkas, instruktorius
B
7–8
B
6–7
B
5–7
B
4–5
B
3–5
18.
jaunesnysis
specialistas,
dispečeris,
grandies
vadas,
jaunesnysis
budėtojas,
korpuso
vyresnysis,
kuopininkas,
prižiūrėtojų
budinčiosios pamainos vyresnysis,
komendantas,
skyrininkas,
viršila,
sargybos
viršininko padėjėjas,
vyriausiasis
patrulis,
vyriausiasis postinis,
vyriausiasis kovotojas,
vyriausiasis
ugniagesys gelbėtojas
C
6–7
C
5–6
C
3–5
C
3–5
C
2–4
19.
priešgaisrinio
posto viršininkas,
vyresnysis
pasienietis,
vyresnysis patrulis,
vyresnysis postinis,
vyresnysis kovotojas,
vyresnysis prižiūrėtojas,
vyresnysis kontrolierius,
vyresnysis
šaulys,
vyresnysis ugniagesys gelbėtojas
C
5–6
C
4–5
C
3–4
C
2–4
C
2–3
20.
kovotojas,
pasienietis,
patrulis,
postinis,
prižiūrėtojas,
sargybinis,
šaulys,
ugniagesys gelbėtojas
C
4–5
C
3–4
C
2–4
C
2–4
C 1–3“
Įstatymas papildytas
3 priedu:
Nr. X-1349,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
3 priedo pakeitimai:
Nr.
X-1742,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr.
XI-119,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6039 (2008-12-30)
Nr. XI-121,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6041 (2008-12-30)
Nr. XI-186,
2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1140 (2009-03-17)
Nr. XI-320,
2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3577 (2009-07-18)
Nr. XI-512,
2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 147-6555 (2009-12-12)
Nr.
XI-851,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3347 (2010-06-10)
Nr. XI-979,
2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4530 (2010-07-20)
Nr. XI-1555,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4330 (2011-07-19)
Nr. XI-1722,
2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7037 (2011-12-08)
Nr. XII-116,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7994 (2012-12-31)
Nr. XI-849,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3346 (2010-06-10)
Nr. XI-1554,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4329 (2011-07-19)
Nr.
XI-2297,
2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6471 (2012-11-08)
Nr.
XI-2381,
2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6869 (2012-11-22)
Nr.
XII-154,
2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-498 (2013-01-30)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
85-2573 (2000 10 11)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69,
71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26,
29, 31, 43, 44, 50, 55, 56, 59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2
PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3
straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4,
33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 2
straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 15,
16, 27, 59 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-856,
2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO
ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-855, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708 (2002-05-04)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.,
išskyrus šio įstatymo 2, 21, ir 22 straipsnius, kurie įsigalioja nuo gegužės 1
d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1044,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 25
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1197,
2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5192 (2002-12-06)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1254,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5541 (2002-12-24)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1284,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 10 IR 44 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1328,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 10 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 25 d.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1426,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 9 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su
Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 9, 14, 15, 16, 29, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 7, 16, 17, 19, 39, 41, 42, 43, 44, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1815,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4993 (2003-11-28)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1856,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 14, 16, 22 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1926,
2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 8, 10, 12 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 8 (2004-01-15)
28.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2034,
2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1180 (2004-03-07)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2286,
2004-06-17, Žin., 2004, Nr. 104-3827 (2004-07-03)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 8, 15, 16, 17, 22, 25, 30, 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2502, 2004-10-26,
Žin., 2004, Nr. 163-5940 (2004-11-09)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
32.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2536,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO,
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO
TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
33.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-464,
2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 6, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24,
27, 30, 34, 35, 36, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 16(1) IR 31(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio
51 straipsnis.
Valstybės tarnautojo pažymėjimas
1. Valstybės
tarnautojo pažymėjimą į valstybės tarnautojo pareigas priimtam asmeniui išduoda
jį į pareigas priėmęs asmuo.
2. Valstybės
tarnautojo pažymėjimai išduodami remiantis valstybės tarnautojų registro
duomenimis.
3. Valstybės
tarnautojo pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
priedėlis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ
KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Minimalios
mėnesinės algos dydžiais
PAREIGYBIŲ
KATEGORIJOS
PAREIGINIŲ
ALGŲ KOEFICIENTAI
1
2,35
2
2,55
3
2,75
4
2,95
5
3,2
6
3,5
7
3,8
8
4,1
9
4,4
10
4,8
11
5,2
12
5,7
13
6,3
14
7,0
15
7,8
16
8,7
17
9,7
18
10,8
19
11,9
20
13,0
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
85-2573 (2000 10 11)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m.
lapkričio 1 d.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69, 71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1
BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26, 29, 31, 43, 44, 50, 55, 56,
59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio
nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies
nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m.
balandžio 1 d.
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 15, 16, 27, 59 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-856,
2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-855, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708 (2002-05-04)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d., išskyrus šio įstatymo 2, 21, ir
22 straipsnius, kurie įsigalioja nuo gegužės 1 d.
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1044,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1197,
2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5192 (2002-12-06)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1254,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5541 (2002-12-24)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-12-24)
autrap@lrs.lt
52 straipsnis. Atostogos
dėl asmeninių aplinkybių
1. Karjeros
valstybės tarnautojai, turėdami ne mažesnį kaip 2 metų nepertraukiamą valstybės
tarnybos stažą, gali išeiti atostogų dėl asmeninių aplinkybių su teise atkurti
valstybės tarnautojo statusą. Šių atostogų trukmė - nuo 3 mėnesių iki 3 metų.
Šie asmenys dėl karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo turi ne vėliau
kaip per 1 mėnesį po atostogų dėl asmeninių aplinkybių pabaigos raštu kreiptis
į valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančią įstaigą. Atostogų dėl
asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką nustato ministras, atsakingas už valstybės
tarnybą.
2. Atostogos dėl asmeninių aplinkybių nesuteikiamos
valstybės tarnautojui, pagal šio įstatymo 29 straipsnį perkeltam į žemesnes
pareigas, taip pat tarnautojui, kuriam galioja tarnybinė nuobauda.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
53
straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos
1. Valstybės tarnautojai privalomai
draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu Valstybinio
socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų nustatyta tvarka bei
sąlygomis.
2. Valstybės
tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal
Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą ir valstybės tarnautojų
valstybinė pensija pagal Valstybės tarnautojų pensijų įstatymą.
3. Teisę gauti
valstybės tarnautojų valstybinę pensiją, šios pensijos dydžio ir tarnybos stažo
apskaičiavimo tvarką, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato Valstybės
tarnautojų pensijų įstatymas, Valstybinių pensijų įstatymas ir kiti teisės
aktai.
4. Privalomos
valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos už Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje dirbančio
valstybės tarnautojo sutuoktinį tuo laikotarpiu, kurį jis gyveno užsienyje
kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje
atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokamos nuo valstybės tarnautojo 0,5
pareiginės algos. Ši norma netaikoma valstybės tarnautojo sutuoktiniui
įsidarbinus.
5. Laikotarpis, kurį
sutuoktinis gyveno užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu Lietuvos
Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, įskaitomas į
valstybės tarnautojo sutuoktinio valstybinio socialinio draudimo stažą, jeigu
už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos Lietuvos valstybinio socialinio
draudimo įmokos.
55 straipsnis.
Kitos garantijos
1. Karjeros
valstybės tarnautojas, kurio pareigybė panaikinama dėl valstybės ar
savivaldybės institucijos (įstaigos) reorganizavimo ar likvidavimo ar dėl
tarnybos organizavimo pakeitimų arba kurio einamai pareigybei nustatoma ne
visos darbo dienos darbo trukmė dėl valstybės ar savivaldybės institucijos
(įstaigos) reorganizavimo ar likvidavimo arba dėl tarnybos organizavimo
pakeitimų, perkeliamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei
tokių nėra ir tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Kai
valstybės ar savivaldybės institucija (įstaiga) reorganizuojama į valstybės ar
savivaldybės įmonę ar viešąją įstaigą, valstybės tarnautojas gali būti
perkeliamas į šią įmonę ar įstaigą. Jei iki pareigybės panaikinimo arba ne
visos darbo dienos darbo trukmės nustatymo valstybės tarnautojas neperkeliamas
į kitas pareigas, laikotarpiu nuo pareigybės panaikinimo arba ne visos darbo
dienos darbo trukmės nustatymo iki valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas
pareigas, bet ne ilgiau negu 6 mėnesiams, jis perkeliamas į valstybės tarnybos
rezervą (kai pareigybei nustatoma ne visos darbo dienos darbo trukmė, valstybės
tarnautojas į valstybės tarnybos rezervą perkeliamas jo paties prašymu).
Karjeros valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą arba ne visos darbo
dienos darbo trukmės nustatymą turi būti pranešta prieš 10 darbo dienų iki
pareigybės panaikinimo arba ne visos darbo dienos darbo trukmės nustatymo.
2. Rezervinis
valstybės tarnautojas, per 6 mėnesius neperkeltas į kitas pareigas,
atleidžiamas iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 23
punktą. Šiuo pagrindu atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama iki
pareigybės panaikinimo arba ne visos darbo dienos darbo trukmės pareigybei
nustatymo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija,
atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos stažą:
1) iki 5 metų –
2 mėnesių;
2) nuo 5 iki 10
metų – 3 mėnesių;
3) nuo 10 iki 20
metų – 4 mėnesių;
4) daugiau kaip
20 metų – 6 mėnesių.
3. Jeigu
valstybės tarnautojas perkeliamas į valstybės tarnybos rezervą šio straipsnio 1
dalyje nurodytais pagrindais, jam kas mėnesį mokama Vyriausybės nustatytos
minimalios mėnesinės algos dydžio kompensacija.
4. Šio
straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytas kompensacijas moka valstybės institucija
(įstaiga) ar savivaldybė, priėmusi sprendimą dėl valstybės ar savivaldybės
institucijos (įstaigos) reorganizavimo ar likvidavimo arba dėl tarnybos
organizavimo pakeitimų, arba dėl ne visos darbo dienos darbo trukmės pareigybei
nustatymo. Tais atvejais, kai sprendimą dėl šiame straipsnyje nurodytų
institucijų (įstaigų) reorganizavimo ar likvidavimo arba dėl tarnybos organizavimo
pakeitimų, arba dėl ne visos darbo dienos darbo trukmės pareigybei nustatymo
priima Seimas ar Vyriausybė, kompensacijas moka Vyriausybės įgaliota
institucija.
5. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, išskyrus valstybės ar savivaldybės
institucijos (įstaigos) likvidavimą, į valstybės tarnybos rezervą neperkeliamos
ir iš valstybės tarnybos neatleidžiamos nėščios moterys, motinos, auginančios
vaikus iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvai arba globėjai, auginantys vaikus
iki tokio pat amžiaus).
6. Rezervinis
valstybės tarnautojas gali iš valstybės tarnybos atsistatydinti. Atsistatydinęs
rezervinis valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos pagal šio
įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 22 punktą.
7. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos garantijos, išskyrus įspėjimą apie pareigybės
panaikinimą arba ne visos darbo dienos darbo trukmės nustatymą, netaikomos 62
metus ir 6 mėnesius sukakusiems karjeros valstybės tarnautojams. Jie praranda
valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio
įstatymo 68 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Jiems išmokama šio straipsnio 2
dalyje nurodyta kompensacija.
8.
Žuvęs tarnybines pareigas vykdęs valstybės tarnautojas laidojamas valstybės
lėšomis. Mirusio užsienyje valstybės tarnautojo palaikų pervežimo į Lietuvą
išlaidas apmoka valstybė teisės aktų nustatyta tvarka.
9.
Einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis
valstybės tarnautojams garantuojami, kai valstybės tarnautojai:
1) valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės siunčiami į įvadinį
ar kitą šio įstatymo nustatytą mokymą;
2) siunčiami į tarnybinę komandiruotę – už darbo dienas esant
komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
3) pagal kvietimą vyksta į teismą, kitas teismines, teisėsaugos ar
kontrolės (priežiūros) institucijas;
4) gauna šaukimą atvykti į naujokų šaukimo komisiją;
5) yra pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybinių užduočių
pagal Karo prievolės įstatymą;
6) yra pasiųsti pasitikrinti sveikatos;
7) artimųjų giminaičių mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
8) donorams – darbo dienoms, kuriomis jie turi būti atleidžiami
nuo darbo;
9) prireikus išvyksta į sveikatos priežiūros įstaigą ar gavę
vadovo sutikimą – į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą.
10.
Šio straipsnio įgyvendinimo tvarką, kai valstybės tarnautojai perkeliami į
kitas pareigas,
į valstybės tarnybos rezervą arba atleidžiami iš valstybės tarnybos, nustato
Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
TARNAUTOJO STATUSO PRARADIMAS
56
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso praradimo pagrindai
1. Valstybės
tarnautojas, praradęs valstybės tarnautojo statusą, yra atleidžiamas iš
valstybės tarnybos. Valstybės tarnautojas praranda valstybės tarnautojo
statusą, kai:
1)
atsistatydina savo noru;
2) (neteko
galios);
3)
nesutinka su pareigų pažeminimu dėl nepatenkinamo jo tarnybinės veiklos
įvertinimo;
4)
išrenkamas ar paskiriamas į šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytas
pareigas, išrenkamas Seimo ar savivaldybės tarybos nariu (taikoma savivaldybės
kontrolieriui ir savivaldybės administracijos tarnautojams, išrinktiems
tos pačios savivaldybės tarybos nariais, ir Vyriausybės atstovui, išrinktam
tarybos nariu tos savivaldybės, kurios administracinę priežiūrą jis vykdo),
paskiriamas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų
teisėju, prokuratūros pareigūnu, valstybės kontrolieriumi, Lietuvos banko
valdybos pirmininku, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar kitu tarnautoju, Seimo
kontrolieriumi, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių
apsaugos kontrolieriumi ar į kitas pareigas, nurodytas šio įstatymo 4
straipsnio 3 dalyje (išskyrus 6, 7, 8 ir 9 punktus), arba skiriamas dirbti
tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuvos Respublika;
5)
praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
6)
gauna tarnybinę nuobaudą - atleidžiamas iš valstybės tarnybos;
7) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė
už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;
8)
įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė, dėl kurios jis
negali eiti savo pareigų;
9)
paaiškėja, kad stojant į valstybės tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;
10)
paaiškėja, kad stojant į valstybės tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti
neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių jis negalėjo būti priimtas į
valstybės tarnybą;
11) sukanka 62
metų ir 6 mėnesių amžių ar baigiasi tarnybos pratęsimo terminas. Valstybės
institucijos ar įstaigos vadovas (savivaldybėse – administratorius ar
savivaldybės kontrolierius) prireikus gali pratęsti šį amžių sukakusio
valstybės tarnautojo tarnybą. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo
pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai įstaigai. Šis
punktas netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo, pakaitiniams ir ūkines
ar technines funkcijas atliekantiems paslaugų valstybės tarnautojams;
12) nedirba dėl
laikino nedarbingumo daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės
arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutiniuosius dvylika
mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos
paliekamos ilgesnį laiką;
13) pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar jo vadovaujama
įstaiga liaujasi egzistavusi dėl reorganizavimo ar likvidavimo (taikoma tik
įstaigos vadovui);
14)
pasibaigia politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio
valstybės politiko įgaliojimai ar kadencija arba valstybės tarnautojas praranda
valstybės politiko pasitikėjimą, arba kai panaikinama politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybė;
15)
pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo paskyrimo laikas;
16)
išeina atostogų dėl asmeninių aplinkybių;
17)
valstybės tarnautojo tarnybinė veikla nepatenkinamai įvertinama 3 metus iš
eilės;
18)
pašaukiama į būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
19) įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo valstybės institucijos,
įstaigos ar savivaldybės vadovo sprendimas dėl valstybės tarnautojo priėmimo į
valstybės tarnybą pripažįstamas neteisėtu. Atleidžiamam valstybės tarnautojui
išmokama 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;
20) paaiškėja, kad priimant į valstybės tarnybą buvo pažeisti šio
įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti. Atleidžiamam
valstybės tarnautojui išmokama 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio
išeitinė kompensacija;
21)
sudaroma darbo sutartis eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įmonėje ar
viešojoje įstaigoje, reorganizuotoje iš valstybės ar savivaldybės įstaigos,
kurioje jis tarnavo;
22) rezervinis
valstybės tarnautojas atsistatydina;
23) rezervinis
valstybės tarnautojas per 6 mėnesius neperkeliamas į kitas pareigas valstybės
tarnyboje;
24) jo tarnybinė
veikla įvertinta nepatenkinamai.
2. Dėl šio
straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodytos priežasties valstybės tarnautojo statusas prarandamas ne mažiau kaip
10 metų. Praėjus 10 metų, asmuo gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio
įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Dėl šio straipsnio 1 dalies 7, 9
ir 10 punktuose nurodytų priežasčių valstybės tarnautojo statusas prarandamas
visam laikui.
4.
Karjeros valstybės tarnautoją atleidus iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio
1 dalies 2 ir 11
punktuose nurodytų priežasčių, asmuo gali sugrįžti į valstybės tarnybą ir
dirbti pakaitiniu, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju arba
ūkines ar technines funkcijas atliekančiu valstybės tarnautoju.
5.
Jeigu valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos dėl šio
straipsnio 1 dalies 12
punkte nurodytos priežasties, asmuo gali Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į valstybės tarnybą, kai
sveikatos būklė pagerėja ir jis gali atlikti valstybės tarnautojo pareigas.
6. Asmuo,
atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 8, 13,
14, 15, 17, 19, 20, 22, 23 ir 24 punktus, gali iš naujo stoti į valstybės
tarnybą šio įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui ar įstaigos vadovui, atleistam
iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 13 ar 14 punktus,
taikomos šio straipsnio 7 dalies nuostatos.
7.
Asmuo, atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 4, 13, 14,
16, 18 ir
21 punktus, taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar
įstaigos vadovas, atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies
1 punktą, gali atkurti valstybės tarnautojo statusą.
8.
Nėščia moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1
dalies 12, 17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais. Motina, auginanti
vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvas ar globėjas, auginantis vaiką iki
tokio pat amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1
dalies 12, 17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais.
9.
Atleidimo iš valstybės tarnybos tvarką nustato Vyriausybė.
10.
Skundai dėl valstybės tarnautojo statuso praradimo nagrinėjami Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
TARNYBOS VALDYMAS
57
straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
1.
Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1)
Vyriausybė;
2)
už valstybės tarnybą atsakingas ministras;
3)
valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas.
2. Vyriausybė atlieka šias valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas:
1) teikiamame Seimui tvirtinti planuojamų metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato
lėšas valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui -
pareiginėms algoms, priedams, priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas
valstybės tarnautojams skatinti, mokyti ir kvalifikacijai kelti;
2) nustato valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių valstybės
tarnautojų pareigybių lygius bei kategorijas, išskyrus politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes;
3) nustato valstybės institucijų ir įstaigų tipinę struktūrą bei
padalinių personalo skaičiaus normatyvus;
4) nustato valstybės tarnautojų mokymo proceso organizavimo tvarką;
5)
atlieka kitas įstatymų nustatytas valstybės tarnybos valdymo funkcijas.
3.
Už valstybės tarnybą atsakingas ministras atlieka šias funkcijas:
1) rengia ir
teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus,
atlieka galiojančių ir naujai parengtų teisės aktų projektų, susijusių su valstybės
tarnyba, ekspertizę, teikia jų rengėjams ar Vyriausybei pasiūlymus dėl jų
pakeitimų ar papildymų;
2)
organizuoja šio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų vykdymo kontrolę,
siūlo sustabdyti, pakeisti ar panaikinti ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį
priimtus valstybės institucijų ir įstaigų, išskyrus statutinių įstaigų ir
savivaldybių vadovų, sprendimus, prieštaraujančius šiam įstatymui, kitiems
valstybės tarnautojo statusą nustatantiems teisės aktams. Jeigu valstybės
institucijos ar įstaigos vadovas per 1 mėnesį nepakeičia ar nepanaikina šių
sprendimų, kreipiasi į Administracinių ginčų komisiją arba apskundžia juos
teismui;
3)
tvirtina Valstybės tarnautojų pareigybių (išskyrus politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių) pavyzdinį sąrašą;
4)
tvirtina Valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių personalo tarnybų
pavyzdinius nuostatus;
5) nustato
valstybės tarnautojų priesaikos priėmimo tvarką;
6)
tvirtina tarnybos vertinimo komisijų pavyzdinius nuostatus;
7)
nustato atostogų dėl asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką;
8)
atlieka kitas įstatymų, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo
valdymo funkcijas.
4.
Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas:
1) organizuoja
valstybės tarnautojų registro tvarkymą;
2)
atlieka kitas šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos
bendrojo valdymo funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
56 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso praradimo pagrindai
1. Valstybės tarnautojas, praradęs
valstybės tarnautojo statusą, yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos. Valstybės
tarnautojas praranda valstybės tarnautojo statusą, kai:
1) atsistatydina
savo noru;
2) (neteko galios);
3) nesutinka su
pareigų pažeminimu dėl nepatenkinamo jo tarnybinės veiklos įvertinimo;
4) išrenkamas ar
paskiriamas į šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytas pareigas,
išrenkamas Seimo ar savivaldybės tarybos nariu (taikoma savivaldybės
kontrolieriui ir savivaldybės administracijos tarnautojams, išrinktiems
tos pačios savivaldybės tarybos nariais, ir Vyriausybės atstovui, išrinktam
tarybos nariu tos savivaldybės, kurios administracinę priežiūrą jis vykdo),
paskiriamas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų
teisėju, prokuratūros pareigūnu, valstybės kontrolieriumi, Lietuvos banko
valdybos pirmininku, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar kitu tarnautoju, Seimo
kontrolieriumi, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių
apsaugos kontrolieriumi ar į kitas pareigas, nurodytas šio įstatymo 4
straipsnio 3 dalyje (išskyrus 6, 7, 8 ir 9 punktus), arba skiriamas dirbti
tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuvos Respublika;
5) praranda Lietuvos
Respublikos pilietybę;
6) gauna
tarnybinę nuobaudą - atleidžiamas iš valstybės tarnybos;
7) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų
nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;
8) įsiteisėja
teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo
pareigų;
9) paaiškėja,
kad stojant į valstybės tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;
10) paaiškėja,
kad stojant į valstybės tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys
tikrovės duomenys, dėl kurių jis negalėjo būti priimtas į valstybės tarnybą;
11) sukanka 62 metų ir 6 mėnesių amžių
ar baigiasi tarnybos pratęsimo terminas. Valstybės institucijos ar įstaigos
vadovas (savivaldybėse – administratorius ar savivaldybės kontrolierius)
prireikus gali pratęsti šį amžių sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą. Apie
būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo
funkciją atliekančiai įstaigai. Šis punktas netaikomas politinio (asmeninio)
pasitikėjimo, pakaitiniams ir ūkines ar technines funkcijas atliekantiems
paslaugų valstybės tarnautojams;
12) nedirba dėl laikino nedarbingumo
daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip
šimtą keturiasdešimt dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose
nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
13) pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar jo vadovaujama įstaiga liaujasi
egzistavusi dėl reorganizavimo ar likvidavimo (taikoma tik įstaigos vadovui);
14) pasibaigia
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio valstybės
politiko įgaliojimai ar kadencija arba valstybės tarnautojas praranda valstybės
politiko pasitikėjimą, arba kai panaikinama politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojo pareigybė;
15) pasibaigia
pakaitinio valstybės tarnautojo paskyrimo laikas;
16) išeina
atostogų dėl asmeninių aplinkybių;
17) valstybės
tarnautojo tarnybinė veikla nepatenkinamai įvertinama 3 metus iš eilės;
18) pašaukiama į
būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
19) įsiteisėja
teismo sprendimas, kuriuo valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės
vadovo sprendimas dėl valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą
pripažįstamas neteisėtu. Atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama 3 mėnesių
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;
20) paaiškėja, kad
priimant į valstybės tarnybą buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių
pažeidimų neįmanoma pašalinti. Atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama 3
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;
21) sudaroma
darbo sutartis eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įmonėje ar viešojoje
įstaigoje, reorganizuotoje iš valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurioje jis
tarnavo;
22) rezervinis valstybės tarnautojas
atsistatydina;
23) rezervinis valstybės tarnautojas per
6 mėnesius neperkeliamas į kitas pareigas valstybės tarnyboje;
24) jo tarnybinė veikla įvertinta
nepatenkinamai.
14. Vertinimo
komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę
veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:
1) suteikti
įstaigos vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai
aukštesnę kvalifikacinę klasę arba
2) perkelti
karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas,
arba
3) perkelti
karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir
suteikti jam ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę klasę, arba
4) įstaigos
vadovui ar karjeros valstybės tarnautojui palikti turimą pirmą (aukščiausią)
kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą;
5) taikyti šio
Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo
priemones.
15. Vertinimo
komisija, įvertinusi pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai
gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:
1) suteikti
pakaitiniam valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę klasę arba
2) palikti
pakaitiniam valstybės tarnautojui turimą kvalifikacinę klasę ir skirti jam
pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą, arba
3) taikyti šio
Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo
priemones.
16. Vertinimo
komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, valstybės
tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali siūlyti taikyti šio Įstatymo 27
straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones. Valstybės
tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.
17. Vertinimo
komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai,
valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo:
1) suteikti
valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo
turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo
kvalifikaciją;
2) tobulinti
valstybės tarnautojo kvalifikaciją.
18. Vertinimo
komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę
veiklą nepatenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui
siūlo:
1) panaikinti
įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę, o
valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, – tobulinti jo
kvalifikaciją;
2) perkelti
įstaigos vadovą (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar nustatytai kadencijai) ar karjeros
valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas;
3) perkelti
karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir
tobulinti jo kvalifikaciją.
19. Vertinimo
komisija valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo atleisti
valstybės tarnautoją iš pareigų, kai ji:
1) du kartus iš
eilės įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą
įvertina nepatenkinamai;
2) pakaitinio
valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai.
20. Kai
valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino
gerai, vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, vertinimo komisija šio
valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai.
Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, šį
valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlymų neteikia ir
valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia. Vertinimo
komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę
veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia
vieną iš šio straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų. Vertinimo komisija,
įvertinusi pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės
tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 15
dalyje nurodytų siūlymų.
21. Valstybės
tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas
priimančios kolegialios institucijos vadovo sprendimu atliekamas neeilinis
įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) iškyla
abejonių dėl pakankamos įstaigos vadovo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar dėl jo veiklos vykdant vadovaujamai
įstaigai suformuluotas užduotis arba
2) vertinimo
komisija kasmetinio vertinimo metu įstaigos vadovo tarnybinę veiklą įvertino
nepatenkinamai, arba
3) yra įstaigos
vadovą į pareigas priimančio asmens, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima
kolegiali institucija, – šios institucijos vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas
suteikti įstaigos vadovui kvalifikacinę klasę.
22. Karjeros
valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu ir
valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas
neeilinis karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) iškyla
abejonių dėl įstaigos padalinio vadovo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme
nustatytas funkcijas ar jo veiklos vykdant jo vadovaujamam įstaigos padaliniui
suformuluotas užduotis arba
2) iškyla
abejonių dėl pakankamos karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos ar
gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos,
vykdant jam suformuluotas užduotis, arba
3) vertinimo
komisija kasmetinio vertinimo metu karjeros valstybės tarnautojo veiklą
įvertino nepatenkinamai, arba
4) yra karjeros
valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti
šiam valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę
klasę, arba
5) yra karjeros
valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros
valstybės tarnautojo pareigas, arba
6) yra karjeros
valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros
valstybės tarnautojo pareigas ir tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas
siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui ne aukštesnę negu turėtą
kvalifikacinę klasę.
23. Valstybės
tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu atliekamas neeilinis
pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kai:
1) yra
pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas
siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę klasę arba
2) yra
pakaitinio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas
siūlymas atleisti pakaitinį valstybės tarnautoją iš pareigų.
24. Vertinimo
komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio valstybės
tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu, valstybės tarnautoją į pareigas
priimančiam asmeniui teikia siūlymą pritarti arba nepritarti tiesioginio vadovo
motyvuotam siūlymui ar tarnybinės veiklos vertinimo išvadą dėl valstybės
tarnautojo, kurio veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo
įvertinta nepatenkinamai.
25. Neeilinis
valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip
vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo kasmetinio
tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu
valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo
pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra
vertinama jo tarnybinė veikla.
26. Valstybės
tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos
siūlymo ar tarnybinės veiklos vertinimo išvados dėl valstybės tarnautojo, kurio
veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta
nepatenkinamai, įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis
asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo ar
tarnybinės veiklos vertinimo išvados dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla
kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai,
valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia.
27. Nėščių ar
krūtimi maitinančių moterų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertinimo
komisija vertina tik jų prašymu.
28. Valstybės
tarnautojo, išėjusio vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai,
tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, jeigu šis
valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo
pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje
būtų vertinama jo tarnybinė veikla.
29. Valstybės
tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo tvarką, taip pat valstybės
tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir valstybės tarnautojų
tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato Vyriausybė.
2. Dėl šio straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodytos priežasties valstybės tarnautojo statusas prarandamas ne mažiau kaip
10 metų. Praėjus 10 metų, asmuo gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio
įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Dėl šio
straipsnio 1 dalies 7, 9
ir 10 punktuose nurodytų priežasčių valstybės tarnautojo statusas prarandamas
visam laikui.
4. Karjeros
valstybės tarnautoją atleidus iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio 1 dalies 2 ir 11
punktuose nurodytų priežasčių, asmuo gali sugrįžti į valstybės tarnybą ir
dirbti pakaitiniu, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju arba
ūkines ar technines funkcijas atliekančiu valstybės tarnautoju.
5. Jeigu
valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio 1 dalies 12
punkte nurodytos priežasties, asmuo gali Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į valstybės tarnybą, kai
sveikatos būklė pagerėja ir jis gali atlikti valstybės tarnautojo pareigas.
6. Asmuo, atleistas iš valstybės
tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 8, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 22,
23 ir 24 punktus, gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio įstatymo ar kitų
teisės aktų nustatyta tvarka. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojui ar įstaigos vadovui, atleistam iš valstybės tarnybos pagal šio
straipsnio 1 dalies 1, 13 ar 14 punktus, taikomos šio straipsnio 7 dalies
nuostatos.
7. Asmuo,
atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 4, 13, 14, 16, 18
ir
21 punktus, taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas
ar įstaigos vadovas, atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1
dalies 1 punktą, gali atkurti valstybės tarnautojo statusą.
8. Nėščia
moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1 dalies 12,
17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais. Motina, auginanti vaiką iki 3
metų (jei nėra motinos – tėvas ar globėjas, auginantis vaiką iki tokio pat
amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1 dalies
12, 17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais.
9. Atleidimo iš
valstybės tarnybos tvarką nustato Vyriausybė.
10. Skundai dėl
valstybės tarnautojo statuso praradimo nagrinėjami Administracinių bylų
teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1254,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5541 (2002-12-24)
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNYBOS
VALDYMAS
57 straipsnis.
Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
1. Valstybės
tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės
tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas.
2. Vyriausybė
atlieka šias valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas:
1) teikiamame
Seimui tvirtinti planuojamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato lėšas valstybės
institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui - pareiginėms
algoms, priedams, priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas valstybės
tarnautojams skatinti, mokyti ir kvalifikacijai kelti;
2) nustato
valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių valstybės tarnautojų pareigybių
lygius bei kategorijas, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojų pareigybes;
3) nustato
valstybės institucijų ir įstaigų tipinę struktūrą bei padalinių personalo
skaičiaus normatyvus;
4) nustato
valstybės tarnautojų mokymo proceso organizavimo tvarką;
5) atlieka kitas
įstatymų nustatytas valstybės tarnybos valdymo funkcijas.
3. Už valstybės
tarnybą atsakingas ministras atlieka šias funkcijas:
1) rengia ir teikia Vyriausybei su
valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus, atlieka galiojančių ir
naujai parengtų teisės aktų projektų, susijusių su valstybės tarnyba,
ekspertizę, teikia jų rengėjams ar Vyriausybei pasiūlymus dėl jų pakeitimų ar
papildymų;
2) organizuoja
šio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų vykdymo kontrolę, siūlo
sustabdyti, pakeisti ar panaikinti ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį priimtus
valstybės institucijų ir įstaigų, išskyrus statutinių įstaigų ir savivaldybių
vadovų, sprendimus, prieštaraujančius šiam įstatymui, kitiems valstybės
tarnautojo statusą nustatantiems teisės aktams. Jeigu valstybės institucijos ar
įstaigos vadovas per 1 mėnesį nepakeičia ar nepanaikina šių sprendimų,
kreipiasi į Administracinių ginčų komisiją arba apskundžia juos teismui;
3) tvirtina
Valstybės tarnautojų pareigybių (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojų pareigybių) pavyzdinį sąrašą;
4) tvirtina
Valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių personalo tarnybų pavyzdinius
nuostatus;
5) nustato valstybės tarnautojų
priesaikos priėmimo tvarką;
6) tvirtina
tarnybos vertinimo komisijų pavyzdinius nuostatus;
7) nustato
atostogų dėl asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką;
8) atlieka kitas
įstatymų, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas.
4. Valstybės tarnybos
tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas:
1) organizuoja valstybės tarnautojų
registro tvarkymą;
2) atlieka kitas
šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
58
straipsnis. Vyriausybei neatskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymas
1. Vyriausybei
neatskaitingose institucijose ir įstaigose už šio įstatymo ir su juo
susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą yra atsakingi:
1) Seimo
kanceliarijoje ir Prezidentūroje - kanceliarijų (įstaigų) vadovai;
2)
Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme - šių teismų
kancleriai;
3) kituose
teismuose, prokuratūroje, Valstybės saugumo departamente, Specialiųjų tyrimų
tarnyboje, Valstybės kontrolėje, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir vyrų
lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
tarnyboje, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose - šių
institucijų ir įstaigų vadovai.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys personalo valdymą organizuoja per
personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamų institucijų ar
įstaigų personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
59
straipsnis. Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų
personalo
valdymas
1. Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalą valdo:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės
tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;
4) Vyriausybės
kancleris;
5) Vyriausybės
sekretorius ir ministerijų sekretoriai.
2. Vyriausybė,
atlikdama ministerijų, jai atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) nustato
planuojamiems biudžetiniams metams ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų valstybės
tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;
2) atlieka kitas
įstatymų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
3. Už valstybės
tarnybą atsakingas ministras, atlikdamas ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) tvirtina
pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų pavyzdinius nuostatus;
2) tvirtina
Personalo valdymo tarybos nuostatus;
3) atlieka kitas
šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, susijusias su ministerijų, Vyriausybei atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymą
reglamentuojančiais teisės aktais.
4. Valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) organizuoja
pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
2) tvirtina
atrankos į valstybės tarnybą egzaminų programas;
3) tvirtina
pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų sudėtis;
4) pretendentų į
valstybės tarnybą atrankos komisijos teikimu skiria pretendentą į valstybės
tarnybą stažuotoju eiti pareigas konkrečioje institucijoje ar įstaigoje;
5) organizuoja
valstybės tarnautojų įvadinį mokymą;
6) koordinuoja
valstybės tarnautojų tęstinį kvalifikacijos kėlimą;
7) (neteko
galios);
8) atlieka kitas
šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
5. Vyriausybės
kancleris:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei Ministro Pirmininko
aparato personalo valdymą;
2) atlieka kitas
Vyriausybės įstatymo nustatytas personalo valdymo funkcijas;
3) personalo
valdymą organizuoja per Vyriausybės kanceliarijos personalo tarnybą, o šios
veiklą reglamentuoja personalo tarnybos nuostatai.
6. Vyriausybės
sekretorius atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo, su juo susijusių teisės aktų vykdymą, taip pat Vyriausybės
kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, apskričių administracijų ir joms
atskaitingų institucijų bei įstaigų
personalo valdymą, organizuoja jų personalo valdymą;
2) personalo
valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus, ministerijų sekretorius ir
personalo tarnybas, o šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų
nuostatai.
7. Ministerijos
sekretorius atlieka šias ministerijos ir jai atskaitingų įstaigų personalo
valdymo funkcijas:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei atitinkamos
ministerijos, įstaigų prie ministerijos personalo valdymą, organizuoja jų
personalo valdymą;
2) personalo
valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus ir personalo tarnybas, o šių
tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
60 straipsnis.
Personalo valdymas savivaldybėse
1.
Personalo valdymą savivaldybėse atlieka:
1)
savivaldybės taryba;
2)
savivaldybės meras (jei sudaroma savivaldybės valdyba, - valdyba);
3)
savivaldybės administratorius, savivaldybės kontrolierius.
2. Savivaldybės
taryba, atlikdama personalo valdymo funkcijas:
1)
tvirtindama savivaldybės biudžetą, kasmet numato lėšas savivaldybės tarnautojų
darbo užmokesčiui - pareiginėms algoms, priedui už valstybės tarnybos stažą,
priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas savivaldybės tarnautojams skatinti,
mokyti ir kelti kvalifikaciją;
2)
kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus.
3. Savivaldybės valdyba (meras), atlikdamas personalo valdymo
funkcijas:
1) kasmet nustato savivaldybės tarnautojų skaičių pagal valstybės
tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;
2) nustato priemokų ir premijos už labai gerus tarnybos rezultatus dydį bei jų skyrimo
tvarką;
3) tvirtina savivaldybės tarnautojų pareigybių sąrašą;
4) tvirtina stojamųjų į valstybės tarnybą egzaminų papildomus
klausimus, susijusius su savivaldybės veiklos ypatumais;
5) tvirtina tarnybos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį.
4.
Už šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą ir su juo susijusių teisės aktų
vykdymą bei savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų personalo
valdymą yra atsakingas administratorius, kontrolieriaus tarnybos - savivaldybės
kontrolierius. Atlikdami savivaldybės personalo valdymo funkciją, jie:
1)
skelbia priėmimą į valstybės tarnybą;
2)
organizuoja pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
3)
sudaro pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijas;
4)
pretendentą į valstybės tarnybą skiria stažuotoju ar bandomajam laikotarpiui
eiti konkrečias pareigas;
5)
stažuotojus ar asmenis, paskirtus bandomajam laikotarpiui, skiria karjeros
tarnautojais į einamas pareigas;
6)
organizuoja savivaldybės tarnautojų įvadinį mokymą ir tęstinį kvalifikacijos
kėlimą;
7)
skiria tarnybines nuobaudas;
8)
atlieka kitas teisės aktų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
5. Personalo valdymą administratorius organizuoja per savivaldybės
administracijos personalo tarnybą ir savivaldybės įstaigų vadovus, o
savivaldybės kontrolierius - per savivaldybės administracijos personalo
tarnybą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
61
straipsnis. Valstybės tarnautojų registras
1.
Valstybės tarnautojų registras steigiamas ir tvarkomas Valstybės registrų
įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2.
Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie visų šio įstatymo
nustatytų grupių valstybės tarnautojus jų asmens bylų duomenų pagrindu.
3.
Valstybės tarnautojų asmens bylos tvarkomos Asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
PEREINAMOJO
LAIKOTARPIO NUOSTATOS
62
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso įgijimas
1. Asmenys, kuriems taikomas šis įstatymas, valstybės tarnautojo
statusą įgyja per 5 darbo dienas po šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu per šį
laiką jie raštu neatsisako tapti valstybės tarnautojais. Šio straipsnio 2, 3 ir
7 dalyse nurodyto reorganizavimo atveju valstybės tarnautojo statusas įgyjamas
nuo valstybės ar savivaldybės įmonės reorganizavimo į valstybės ar savivaldybės
įstaigą dienos. Su asmeniu, kuris pasikeitus darbo sąlygoms raštu atsisako
įgyti šio įstatymo nustatytą valstybės tarnautojo statusą, iki šio įstatymo įsigaliojimo
ar šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto reorganizavimo dienos sudaryta
darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu. Jeigu per
nustatytą laiką asmuo dėl pateisinamos priežasties negalėjo pareikšti apie savo
nesutikimą tapti valstybės tarnautoju, jis privalo tai padaryti per 5 dienas po
to, kai pateisinama priežastis išnyksta.
2. B lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo
taikomas Valdininkų įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių,
reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys
Viešojo administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys
pagal neterminuotas darbo sutartis, tampa karjeros valstybės tarnautojais.
3.
B lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas
Valdininkų įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių,
reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys
Viešojo administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys
pagal terminuotas darbo sutartis, tampa pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jie
turi teisę eiti pareigas, kol pasibaigs darbo sutartyje numatytas terminas.
Terminui pasibaigus ar anksčiau šie asmenys gali dalyvauti atviruose
konkursuose karjeros valstybės tarnautojų pareigoms eiti šio įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka. Šiems asmenims tapus stažuotojais, laikas, kurį
jie ėjo ankstesnes pareigas, įskaitomas į stažuotės ar bandomąjį laikotarpį.
4.
A lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas
Valdininkų įstatymas, tampa politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojais.
5.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai tampa valstybės tarnautojais –
įstaigų vadovais. Jų valstybės tarnybos santykiai įteisinami aukštesnės
institucijos ar įstaigos vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas, – asmens,
atsakingo už personalo valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami
įstaigų vadovais šių įstaigų steigimo dokumentuose, įstatuose (nuostatuose) ar
kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytam – ne
trumpesniam negu 4 metų ir ne ilgesniam negu 5 metų – laikotarpiui
(kadencijai), kurio pradžia yra Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo data,
bet ne ilgiau, negu jie sukaks 62 metus ir 6 mėnesius. Įstaigų vadovų, kurie
sukaks 62 metus ir 6 mėnesius kadencijos laikotarpiu, tarnyba gali būti
pratęsta ne ilgesniam laikotarpiui, negu nustatyta vadovo kadencijos trukmė.
Dėl įstaigų vadovų tarnybos pratęsimo sprendžia šio įstatymo 16 straipsnio 4
dalyje nurodyti asmenys, skiriantys įstaigų vadovus į pareigas.
6.
Valstybės institucijų ar įstaigų darbuotojai, atliekantys viešojo
administravimo funkcijas, gaunantys atlyginimą iš valstybės ar kitų biudžetų,
valstybės fondų ar kitų valstybės lėšų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, tampa:
1)
darbuotojai, su kuriais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys,
atsižvelgiant į jų darbo pobūdį - karjeros valstybės tarnautojais arba įstaigų
vadovais;
2)
darbuotojai, su kuriais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys -
pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jiems galioja šio straipsnio 2 dalies
nuostatos.
7. Valstybės institucijų, įstaigų ar savivaldybių administracijų bei
kitų savivaldybių įstaigų darbuotojai, taip pat valstybės ar savivaldybių
įmonių, reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai,
atliekantys ūkines ar technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas
ir dirbantys pagal
neterminuotas ar terminuotas darbo sutartis, tampa paslaugų valstybės
tarnautojais.
8. Darbo sutartys, sudarytos su viešojo administravimo valstybės
tarnautojais, netenka galios. Darbo santykiai tęsiasi kaip valstybės tarnybos
santykiai. Valstybės tarnybos santykiai įteisinami institucijos ar įstaigos
vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas - asmens, atsakingo už personalo
valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami į einamas pareigas
(atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, pareigybės
pavadinimas gali būti pakeistas, nekeičiant pareigybės funkcijų):
1) neterminuotam laikui (taikoma karjeros valstybės tarnautojams);
2) ankstesnėse darbo sutartyse nustatytam terminui (taikoma politinio
(asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams);
3) terminui, kuris nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma
viešojo administravimo įstaigų vadovams).
9. Darbo sutartys, sudarytos su paslaugų valstybės tarnautojais:
1) valstybės tarnautojų sutikimu gali būti pakeičiamos, jei keičiamas
(patikslinamas atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių
sąrašą) pareigybės pavadinimas, nekeičiant pareigybės funkcijų, ar darbo
apmokėjimo sąlygos;
2) valstybės tarnautojų sutikimu pakeičiamos į terminuotas darbo
sutartis. Jų terminas nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešųjų
paslaugų įstaigų, išskyrus mokslo ir studijų institucijų, vadovams);
3) nutraukiamos vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu (taikoma
valstybės tarnautojams, kurie nesutinka dirbti pasikeitus darbo sąlygoms -
pakeisti darbo sutartis, kaip nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose - ir apie
savo nesutikimą raštu pareiškia institucijos ar įstaigos vadovui).
10.
Viešojo administravimo valstybės tarnautojams ankstesnės darbo apmokėjimo
sąlygos lieka galioti iki 2001 m. spalio 1 d., o paslaugų valstybės
tarnautojams – iki 2002 m. liepos 1 d.
11. Su valstybės tarnautojais, kurie dėl šio įstatymo 68 straipsnio 5
dalyje nurodytos priežasties praranda viešojo administravimo valstybės
tarnautojo statusą ir tampa paslaugų valstybės tarnautojais, sudaromos darbo
sutartys Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka.
12.
Pasikeitus valstybės tarnautojo pareigybės statusui (kai valstybės tarnautojo,
pagal šio įstatymo 15 straipsnį ar pagal 62 straipsnio 4 dalį tapusio politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, pareigybė buvo įrašyta į šio
įstatymo 2 priedėlį arba kai pareigybė perkeliama iš 1 priedėlio į 2 priedėlį
arba iš 2 priedėlio į 1 priedėlį), einančio šias pareigas asmens tarnybos
santykiai tęsiasi – jis tampa atitinkamai karjeros valstybės tarnautoju,
įstaigos vadovu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. Jo
tarnybos santykiai įteisinami asmenų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 7
dalyje (karjeros valstybės tarnautojams), 15 straipsnio 2 dalyje (politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams) ar 62 straipsnio 5 dalyje
(įstaigų vadovams), įsakymu (potvarkiu). Politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojai, šioje dalyje nurodytu būdu tapę
savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojais ar viešojo
administravimo įstaigos vadovais ir išrinkti tos pačios savivaldybės tarybos
nariais, turi apsispręsti dėl tolesnės tarnybos. Apsisprendę tęsti valstybės
tarnybą asmenys turi pareiškimu kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl
atsistatydinimo iš savivaldybės tarybos narių. Asmenys, Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikę pareiškimo,
praranda valstybės tarnautojo statusą pagal Valstybės tarnybos
įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
63
straipsnis. Pareigybių priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms
1. Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo
valstybės tarnautojų pareigybės suklasifikuojamos pagal šio įstatymo 7 ir 8
straipsnių nuostatas.
2.
Suklasifikuotų pareigybių sąrašai, patvirtinti šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatytų institucijų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo perduodami Vidaus reikalų ministerijai bei Valstybės
tarnautojų registrui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
61 straipsnis.
Valstybės tarnautojų registras
1. Valstybės
tarnautojų registras steigiamas ir tvarkomas Valstybės registrų įstatymo, kitų
teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Valstybės
tarnautojų registre kaupiami duomenys apie visų šio įstatymo nustatytų grupių
valstybės tarnautojus jų asmens bylų duomenų pagrindu.
3. Valstybės
tarnautojų asmens bylos tvarkomos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo,
kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
PEREINAMOJO
LAIKOTARPIO NUOSTATOS
62 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso įgijimas
1. Asmenys,
kuriems taikomas šis įstatymas, valstybės tarnautojo statusą įgyja per 5 darbo
dienas po šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu per šį laiką jie raštu neatsisako
tapti valstybės tarnautojais. Šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto
reorganizavimo atveju valstybės tarnautojo statusas įgyjamas nuo valstybės ar
savivaldybės įmonės reorganizavimo į valstybės ar savivaldybės įstaigą dienos.
Su asmeniu, kuris pasikeitus darbo sąlygoms raštu atsisako įgyti šio įstatymo
nustatytą valstybės tarnautojo statusą, iki šio įstatymo įsigaliojimo ar šio
straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto reorganizavimo dienos sudaryta darbo
sutartis nutraukiama vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu. Jeigu per nustatytą
laiką asmuo dėl pateisinamos priežasties negalėjo pareikšti apie savo
nesutikimą tapti valstybės tarnautoju, jis privalo tai padaryti per 5 dienas po
to, kai pateisinama priežastis išnyksta.
2. B lygio
valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų
įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų
įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į
valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys Viešojo administravimo
įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys pagal neterminuotas
darbo sutartis, tampa karjeros valstybės tarnautojais.
3. B lygio
valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų
įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų
įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į
valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys Viešojo
administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys pagal
terminuotas darbo sutartis, tampa pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jie turi
teisę eiti pareigas, kol pasibaigs darbo sutartyje numatytas terminas. Terminui
pasibaigus ar anksčiau šie asmenys gali dalyvauti atviruose konkursuose
karjeros valstybės tarnautojų pareigoms eiti šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka. Šiems asmenims tapus stažuotojais, laikas, kurį jie ėjo
ankstesnes pareigas, įskaitomas į stažuotės ar bandomąjį laikotarpį.
4. A lygio
valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų
įstatymas, tampa politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais.
5. Valstybės ir
savivaldybių įstaigų vadovai tampa valstybės tarnautojais – įstaigų vadovais.
Jų valstybės tarnybos santykiai įteisinami aukštesnės institucijos ar įstaigos
vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas, – asmens, atsakingo už personalo
valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami įstaigų vadovais šių
įstaigų steigimo dokumentuose, įstatuose (nuostatuose) ar kituose jų veiklą
reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytam – ne trumpesniam negu 4 metų ir
ne ilgesniam negu 5 metų – laikotarpiui (kadencijai), kurio pradžia yra
Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo data, bet ne ilgiau, negu jie sukaks
62 metus ir 6 mėnesius. Įstaigų vadovų, kurie sukaks 62 metus ir 6 mėnesius
kadencijos laikotarpiu, tarnyba gali būti pratęsta ne ilgesniam laikotarpiui,
negu nustatyta vadovo kadencijos trukmė. Dėl įstaigų vadovų tarnybos pratęsimo
sprendžia šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, skiriantys
įstaigų vadovus į pareigas.
6. Valstybės
institucijų ar įstaigų darbuotojai, atliekantys viešojo administravimo
funkcijas, gaunantys atlyginimą iš valstybės ar kitų biudžetų, valstybės fondų
ar kitų valstybės lėšų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų
įstatymas nebuvo taikomas, tampa:
1) darbuotojai,
su kuriais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys, atsižvelgiant į jų
darbo pobūdį - karjeros valstybės tarnautojais arba įstaigų vadovais;
2) darbuotojai,
su kuriais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys - pakaitiniais valstybės
tarnautojais. Jiems galioja šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
7. Valstybės
institucijų, įstaigų ar savivaldybių administracijų bei kitų savivaldybių
įstaigų darbuotojai, taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į
valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys ūkines ar
technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas ir dirbantys pagal neterminuotas ar terminuotas darbo
sutartis, tampa paslaugų valstybės tarnautojais.
8. Darbo sutartys,
sudarytos su viešojo administravimo valstybės tarnautojais, netenka galios.
Darbo santykiai tęsiasi kaip valstybės tarnybos santykiai. Valstybės tarnybos
santykiai įteisinami institucijos ar įstaigos vadovo (jei vadovas yra valstybės
politikas - asmens, atsakingo už personalo valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie
tarnautojai skiriami į einamas pareigas (atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės
tarnautojų pareigybių sąrašą, pareigybės pavadinimas gali būti pakeistas, nekeičiant
pareigybės funkcijų):
1) neterminuotam
laikui (taikoma karjeros valstybės tarnautojams);
2) ankstesnėse
darbo sutartyse nustatytam terminui (taikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo
ir pakaitiniams valstybės tarnautojams);
3) terminui, kuris
nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešojo administravimo įstaigų
vadovams).
9. Darbo sutartys,
sudarytos su paslaugų valstybės tarnautojais:
1) valstybės
tarnautojų sutikimu gali būti pakeičiamos, jei keičiamas (patikslinamas
atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą) pareigybės
pavadinimas, nekeičiant pareigybės funkcijų, ar darbo apmokėjimo sąlygos;
2) valstybės
tarnautojų sutikimu pakeičiamos į terminuotas darbo sutartis. Jų terminas
nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešųjų paslaugų įstaigų,
išskyrus mokslo ir studijų institucijų, vadovams);
3) nutraukiamos
vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu (taikoma valstybės tarnautojams, kurie
nesutinka dirbti pasikeitus darbo sąlygoms - pakeisti darbo sutartis, kaip nurodyta
šios dalies 1 ir 2 punktuose - ir apie savo nesutikimą raštu pareiškia
institucijos ar įstaigos vadovui).
10. Viešojo administravimo
valstybės tarnautojams ankstesnės darbo apmokėjimo sąlygos lieka galioti iki
2001 m. spalio 1 d., o paslaugų valstybės tarnautojams – iki 2002 m. liepos 1
d.
11. Su valstybės
tarnautojais, kurie dėl šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalyje nurodytos
priežasties praranda viešojo administravimo valstybės tarnautojo statusą ir
tampa paslaugų valstybės tarnautojais, sudaromos darbo sutartys Darbo sutarties
įstatymo nustatyta tvarka.
12. Pasikeitus
valstybės tarnautojo pareigybės statusui (kai valstybės tarnautojo, pagal šio
įstatymo 15 straipsnį ar pagal 62 straipsnio 4 dalį tapusio politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, pareigybė buvo įrašyta į šio
įstatymo 2 priedėlį arba kai pareigybė perkeliama iš 1 priedėlio į 2 priedėlį
arba iš 2 priedėlio į 1 priedėlį), einančio šias pareigas asmens tarnybos
santykiai tęsiasi – jis tampa atitinkamai karjeros valstybės tarnautoju,
įstaigos vadovu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. Jo
tarnybos santykiai įteisinami asmenų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 7
dalyje (karjeros valstybės tarnautojams), 15 straipsnio 2 dalyje (politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams) ar 62 straipsnio 5 dalyje
(įstaigų vadovams), įsakymu (potvarkiu). Politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojai, šioje dalyje nurodytu būdu tapę
savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojais ar viešojo
administravimo įstaigos vadovais ir išrinkti tos pačios savivaldybės tarybos
nariais, turi apsispręsti dėl tolesnės tarnybos. Apsisprendę tęsti valstybės
tarnybą asmenys turi pareiškimu kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl
atsistatydinimo iš savivaldybės tarybos narių. Asmenys, Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikę pareiškimo,
praranda valstybės tarnautojo statusą pagal Valstybės tarnybos
įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
Nr.
IX-1328,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)
IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
63 straipsnis.
Pareigybių priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms
1. Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo
valstybės tarnautojų pareigybės suklasifikuojamos pagal šio įstatymo 7 ir 8
straipsnių nuostatas.
2.
Suklasifikuotų pareigybių sąrašai, patvirtinti šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatytų institucijų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo perduodami Vidaus reikalų ministerijai bei Valstybės
tarnautojų registrui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
64 straipsnis. Valstybės tarnautojų
priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms
1. Suklasifikavus pareigybes pagal grupes, lygius
ir kategorijas, kiekvienas valstybės tarnautojas priskiriamas tam tikrai
grupei, lygiui ir kategorijai.
2. Valstybės tarnautojai, kurie neturi einamos
pareigybės lygiui būtino išsilavinimo, tokį išsilavinimą privalo įgyti per 5
metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
3. Valstybės tarnautojai, kurie šio straipsnio 2
dalyje nurodytu laikotarpiu eina pareigas, neturėdami reikiamo išsilavinimo,
negali dalyvauti konkursuose aukštesnėms pareigoms.
4. Valstybės tarnautojai, kurie per šio straipsnio 2
dalyje nurodytą laiką neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš valstybės
tarnybos pagal šio įstatymo 68 straipsnio 4 dalies 1 punktą.
5. Šio straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos netaikomos
valstybės tarnautojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau
kaip 5 metai.
6. Valstybės
tarnautojai, kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo viešojo administravimo
karjeros valstybės tarnautojais, tačiau jų atliekamos funkcijos neatitinka
einamų pareigų aprašyme ir šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytos
viešojo administravimo veiklos, praranda viešojo administravimo karjeros
valstybės tarnautojo statusą pagal šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalį.
65 straipsnis. Neteko galios
nuo 2002 m. gegužės 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-856,
2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)
66
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas
1.
Asmenys, kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojais, pasibaigus juos pasirinkusių valstybės
politikų kadencijai ar įgaliojimams, taip pat valstybės politikai,
pasibaigus jų paskyrimo ar išrinkimo laikui, turi teisę Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į iki paskyrimo A lygio
valdininkais eitas pareigas, į iki paskyrimo ar išrinkimo šio įstatymo 2
straipsnio 23 dalyje nurodytais valstybės politikais eitas ar, nesant
galimybės, kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, kurios šio įstatymo
ar kitų teisės aktų priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigoms.
Asmenims, kurie iki paskyrimo A lygio valdininkais nėjo pareigų, šiuo įstatymu
ar kitais teisės aktais priskiriamų karjeros valstybės tarnautojų pareigoms,
šio įstatymo 21 straipsnio 14 punkte ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama
apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio 3 mėnesių dydžio kompensacija, jie
netenka valstybės tarnautojo statuso ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
2.
Asmenys, ne vėliau kaip prieš 2 metus iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Darbo
sutarties įstatymą nutraukę neterminuotą darbo sutartį su valstybės institucija,
įstaiga ar savivaldybe šalių susitarimu ar darbuotojo pareiškimu arba
kai neterminuota darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva be
darbuotojo kaltės, jei prieš sutarties nutraukimą darbuotojai turėjo ne mažesnį
kaip 3 metų darbo valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje stažą,
2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo gali dalyvauti šio įstatymo 23
straipsnyje nurodytuose konkursuose valstybės tarnautojo pareigoms.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
66 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas
1. Asmenys,
kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojais, pasibaigus juos pasirinkusių valstybės politikų
kadencijai ar įgaliojimams, taip pat valstybės politikai, pasibaigus jų
paskyrimo ar išrinkimo laikui, turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į iki paskyrimo A lygio valdininkais
eitas pareigas, į iki paskyrimo ar išrinkimo šio įstatymo 2 straipsnio 23
dalyje nurodytais valstybės politikais eitas ar, nesant galimybės, kitas to
paties lygio ir kategorijos pareigas, kurios šio įstatymo ar kitų teisės aktų
priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigoms. Asmenims, kurie iki
paskyrimo A lygio valdininkais nėjo pareigų, šiuo įstatymu ar kitais teisės
aktais priskiriamų karjeros valstybės tarnautojų pareigoms, šio įstatymo 21
straipsnio 14 punkte ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama
apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio 3 mėnesių dydžio kompensacija, jie
netenka valstybės tarnautojo statuso ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
2. Asmenys, ne
vėliau kaip prieš 2 metus iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Darbo sutarties
įstatymą nutraukę neterminuotą darbo sutartį su valstybės institucija, įstaiga
ar savivaldybe šalių susitarimu ar darbuotojo pareiškimu arba kai
neterminuota darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo
kaltės, jei prieš sutarties nutraukimą darbuotojai turėjo ne mažesnį kaip 3
metų darbo valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje stažą, 2
metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo gali dalyvauti šio įstatymo 23 straipsnyje
nurodytuose konkursuose valstybės tarnautojo pareigoms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
67 straipsnis.
Konkursų organizavimas
1. Iki
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys priėmimo į valstybės tarnybą
atvirų ir uždarų konkursų organizavimo tvarką, bet ne ilgiau kaip 3 metus nuo
šio įstatymo įsigaliojimo, konkursus rengia valstybės institucijos, įstaigos ir
savivaldybės už valstybės tarnybą atsakingo ministro nustatyta tvarka.
Konkursus organizuoja už personalo valdymą atsakingi asmenys.
2. Po šio įstatymo įsigaliojimo 3
metus uždaruose konkursuose, kuriuose paprastai dalyvauja tik karjeros
valstybės tarnautojai, taip pat gali dalyvauti ne mažiau kaip pusę kadencijos
atitarnavę ar kadenciją baigę įstaigų vadovai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojai, kurie prieš tapdami įstaigų vadovais arba politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais nebuvo karjeros valstybės
tarnautojai. Šiuo laikotarpiu jie gali siekti pareigų, kurios yra tos pačios ar
žemesnės kategorijos kaip ir įstaigos vadovo arba politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės.
3. Po šio
įstatymo įsigaliojimo 3 metus vietoj uždaro konkurso, kuriame paprastai
dalyvauja tik karjeros valstybės tarnautojai, gali būti rengiamas atviras konkursas,
jei dėl atviro konkurso konkrečioms pareigoms rengimo Vyriausybė priėmė
sprendimą.
4.
Iki bus parengtos atitinkamos Lietuvos viešojo administravimo instituto mokymo
programos ir pagal jas suteikta kvalifikacija, leidžianti asmenims pretenduoti
į Vyriausybės nurodytas pareigybes, bet ne ilgiau kaip 4 metus nuo šio įstatymo
įsigaliojimo, pretendentams į šias pareigybes reikalavimas būti išėjus Lietuvos
viešojo administravimo instituto atitinkamą mokymo programą (ar jai prilygintą)
nekeliamas. Dokumentas, liudijantis, kad ši mokymo programa išeita, ir
atitinkamų žinių turėjimas yra pretendento privalumas.
5.
Po šio įstatymo įsigaliojimo 3 metus valstybės tarnautojams, siekiantiems, kad
būtų paaukštintos pareigos, kurių kategorija yra aukštesnė už žemiausią tam
tikro lygio kategoriją, ar asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą ir
siekiantiems šių pareigų, reikalavimas būti išėjus valstybės tarnautojų
įvadinio mokymo programą nekeliamas. Dokumentas, liudijantis, kad ši mokymo
programa išeita, ir atitinkamų žinių turėjimas yra pretendento privalumas.
6. Šio įstatymo
12 straipsnio 2 dalyje nurodytą egzamino programą 3 metus po šio įstatymo
įsigaliojimo tvirtina:
1) valstybės
institucijose ir įstaigose – už personalo valdymą valstybės institucijoje ar
įstaigoje atsakingas asmuo;
2)
savivaldybės įstaigose – tų įstaigų vadovai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
68
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso praradimas
1. Sukakę
62 metus ir 6 mėnesius ir vyresnio amžiaus karjeros bei viešųjų paslaugų
valstybės tarnautojai baigia tarnybą ir atsistatydina iš pareigų ne vėliau kaip
per 2 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo. Valstybės
institucijos ar įstaigos vadovo (savivaldybėse – administratoriaus ar savivaldybės
kontrolieriaus) sutikimu jie turi teisę tęsti valstybės tarnybą. Apie būsimą
tarnybos pratęsimą vadovas privalo raštu pranešti valstybės tarnybos tvarkymo
funkciją atliekančiai įstaigai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti karjeros ar viešųjų paslaugų
valstybės tarnautojai, per nustatytą terminą neatsistatydinę iš pareigų, taip
pat valstybės tarnautojai, kurių tarnybos pratęsimo laikas, kaip nurodyta šio
straipsnio 1 dalyje, pasibaigė, praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra
atleidžiami iš valstybės tarnybos.
3. Viešojo
administravimo valstybės tarnautojai bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai
(švietimo įstaigų pedagogai, auklėtojai ir šių įstaigų vadovai), kurie buvo
SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB - toliau VSK) kadriniai
darbuotojai (išskyrus tuos VSK kadrinius darbuotojus, kurie,
dirbdami VSK, tyrė tik kriminalines bylas ir ne vėliau kaip kitą dieną po 1990
m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK, taip pat kiti asmenys, kuriems pagal
įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo
ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“ tarnybinės veiklos
apribojimai netaikomi), ir kurie iki Valstybės tarnybos įstatymo
įsigaliojimo neatsistatydino iš pareigų, praranda valstybės tarnautojo statusą
ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos nuo tos dienos, kai paaiškėja, kad
jiems yra taikytinas įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD,
NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“.
4. Valstybės tarnautojas taip pat praranda valstybės
tarnautojo statusą ir yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos, kai:
1) per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgyja
išsilavinimo, būtino tam tikro lygio pareigoms;
2) įvertinus
valstybės tarnautojo profesionalumą, pripažįstama, kad jis neatitinka
pareigybei keliamų reikalavimų, o valstybės tarnautojas nesutinka būti
perkeltas į žemesnes pareigas arba tokių laisvų pareigų nėra;
3) 2 metų
po Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo laikotarpiu panaikinus savivaldybę,
likvidavus ar reorganizavus valstybės instituciją ar įstaigą, savivaldybės
administraciją, jos padalinį ar kitą savivaldybės įstaigą, panaikinus pareigybę
ar sumažinus etatų skaičių, valstybės tarnautojas yra sukakęs 62 metus ir 6
mėnesius;
4)
pasibaigia šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodytas įstaigos vadovo
paskyrimo terminas, įskaitant tarnybos pratęsimo laiką tiems vadovams, kurių
tarnyba buvo pratęsta.
5.
Viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojai, kurių pareigybių
aprašymuose viešojo administravimo veikla nenumatyta, praranda viešojo
administravimo karjeros valstybės tarnautojo statusą ir tampa paslaugų
valstybės tarnautojais.
6. Nėščia
moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šiame straipsnyje nurodytais
pagrindais. Motina, auginanti vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvas arba
globėjas, auginantis vaiką iki tokio pat amžiaus), negali būti atleista iš
valstybės tarnybos šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais
pagrindais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
68 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso praradimas
1. Sukakę 62 metus ir 6 mėnesius ir
vyresnio amžiaus karjeros bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai baigia
tarnybą ir atsistatydina iš pareigų ne vėliau kaip per 2 metus nuo Valstybės
tarnybos įstatymo įsigaliojimo. Valstybės institucijos ar įstaigos vadovo
(savivaldybėse – administratoriaus ar savivaldybės kontrolieriaus) sutikimu jie
turi teisę tęsti valstybės tarnybą. Apie būsimą tarnybos pratęsimą vadovas
privalo raštu pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai
įstaigai.
2. Šio straipsnio
1 dalyje nurodyti karjeros ar viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai, per
nustatytą terminą neatsistatydinę iš pareigų, taip pat valstybės tarnautojai,
kurių tarnybos pratęsimo laikas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje,
pasibaigė, praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidžiami iš
valstybės tarnybos.
3. Viešojo
administravimo valstybės tarnautojai bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai
(švietimo įstaigų pedagogai, auklėtojai ir šių įstaigų vadovai), kurie buvo
SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB - toliau VSK) kadriniai
darbuotojai (išskyrus tuos VSK kadrinius darbuotojus, kurie,
dirbdami VSK, tyrė tik kriminalines bylas ir ne vėliau kaip kitą dieną po 1990
m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK, taip pat kiti asmenys, kuriems pagal
įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo
ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“ tarnybinės veiklos
apribojimai netaikomi), ir kurie iki Valstybės tarnybos įstatymo
įsigaliojimo neatsistatydino iš pareigų, praranda valstybės tarnautojo statusą
ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos nuo tos dienos, kai paaiškėja, kad
jiems yra taikytinas įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD,
NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“.
4. Valstybės tarnautojas taip pat praranda valstybės
tarnautojo statusą ir yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos, kai:
1) per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgyja
išsilavinimo, būtino tam tikro lygio pareigoms;
2) įvertinus valstybės tarnautojo
profesionalumą, pripažįstama, kad jis neatitinka pareigybei keliamų
reikalavimų, o valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į žemesnes
pareigas arba tokių laisvų pareigų nėra;
3) 2 metų po Valstybės tarnybos
įstatymo įsigaliojimo laikotarpiu panaikinus savivaldybę, likvidavus ar
reorganizavus valstybės instituciją ar įstaigą, savivaldybės administraciją,
jos padalinį ar kitą savivaldybės įstaigą, panaikinus pareigybę ar sumažinus
etatų skaičių, valstybės tarnautojas yra sukakęs 62 metus ir 6 mėnesius;
4) pasibaigia šio įstatymo 62
straipsnio 5 dalyje nurodytas įstaigos vadovo paskyrimo terminas, įskaitant
tarnybos pratęsimo laiką tiems vadovams, kurių tarnyba buvo pratęsta.
5. Viešojo
administravimo karjeros valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose
viešojo administravimo veikla nenumatyta, praranda viešojo administravimo
karjeros valstybės tarnautojo statusą ir tampa paslaugų valstybės tarnautojais.
6. Nėščia moteris negali būti
atleista iš valstybės tarnybos šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Motina,
auginanti vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvas arba globėjas, auginantis
vaiką iki tokio pat amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio
straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
70 straipsnis.
Su valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos nutraukimas
1. Per 6 mėnesius nuo
šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojai turi nutraukti šio įstatymo 22
straipsnyje nurodytą su valstybės tarnyba nesuderinamą veiklą arba
atsistatydinti iš pareigų valstybės tarnyboje. Tai netaikoma valstybės
tarnautojams, kurie laisvu nuo tarnybos metu verčiasi medicinos praktika, dirba
kultūros darbuotojo ar bendrojo lavinimo švietimo įstaigos pedagogo darbą
ir gauna už tai atlyginimą. Jie privalo nutraukti šią veiklą ne vėliau kaip per
3 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo.
2. Valstybės
tarnautojai, per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką nenutraukę su valstybės
tarnyba nesuderinamos veiklos ir neatsistatydinę iš pareigų, baudžiami
tarnybine nuobauda pagal šio įstatymo 40 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
71 straipsnis. Šio įstatymo
37 straipsnio įgyvendinimas
Šio
įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl valstybės tarnautojų mokymo
finansavimo įgyvendinamos ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio įstatymo
įsigaliojimo. Iki to laiko valstybės institucijos, įstaigos ir savivaldybės
privalo valstybės tarnautojų mokymui skirti tiek lėšų, kad jos, palyginti su
asignavimais valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, sudarytų ne mažiau kaip 1
procentą šių asignavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
72
straipsnis.
Šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas
1. Kasmetinių
atostogų trukmės didinimas įgyvendinamas per 5 metus Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2.
Valstybės tarnautojų, kurių kasmetinės atostogos pagal Valdininkų įstatymą buvo
ilgesnės negu šio įstatymo nustatyta minimali 28 dienų trukmė, kasmetinių
atostogų trukmė nesikeičia tol, kol susilygina su šio įstatymo nustatyta
kasmetinių atostogų trukme.
73
straipsnis. Drausminių procedūrų ir nuobaudų taikymas
Drausminė
atsakomybė už darbo drausmės pažeidimus, padarytus iki šio įstatymo
įsigaliojimo, taikoma pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo
įsigaliojimo.
74
straipsnis. Darbo ginčų nagrinėjimas ir sprendimas
Iki šio įstatymo
įsigaliojimo kilę darbo ginčai, kurių šalys yra esami ir buvę valstybės
tarnautojai, nagrinėjami pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo
įsigaliojimo.
72 straipsnis. Šio
įstatymo 50 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas
1. Kasmetinių
atostogų trukmės didinimas įgyvendinamas per 5 metus Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2. Valstybės
tarnautojų, kurių kasmetinės atostogos pagal Valdininkų įstatymą buvo ilgesnės
negu šio įstatymo nustatyta minimali 28 dienų trukmė, kasmetinių atostogų
trukmė nesikeičia tol, kol susilygina su šio įstatymo nustatyta kasmetinių
atostogų trukme.
73 straipsnis.
Drausminių procedūrų ir nuobaudų taikymas
Drausminė
atsakomybė už darbo drausmės pažeidimus, padarytus iki šio įstatymo
įsigaliojimo, taikoma pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo
įsigaliojimo.
74 straipsnis.
Darbo ginčų nagrinėjimas ir sprendimas
Iki šio įstatymo įsigaliojimo kilę darbo
ginčai, kurių šalys yra esami ir buvę valstybės tarnautojai, nagrinėjami pagal
įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo įsigaliojimo.
75 straipsnis.
Valstybės tarnautojų pažymėjimai
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, valdininkų ir kitų valstybės institucijų, įstaigų
ir savivaldybių tarnautojų pažymėjimai lieka galioti iki jų galiojimo
terminų pasibaigimo, bet ne ilgiau kaip 3 metus.
2.
Per 3 metus parengiami valstybės tarnautojų pažymėjimai. Pažymėjimų pavyzdžius
tvirtina už valstybės tarnybą atsakingas ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
76
straipsnis.
Neteko galios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
76 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
77 straipsnis.
Šio įstatymo 61 straipsnio įgyvendinimas
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, per 3 metus Valdininkų registras reorganizuojamas į
Valstybės tarnautojų registrą.
2.
Po šio įstatymo įsigaliojimo Valstybės tarnautojų registras 3 metus tvarkomas
pagal už valstybės tarnybą atsakingo ministro patvirtintus laikinuosius
nuostatus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
78
straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, Vyriausybė:
1) per 3 metus paskiria valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą;
2)
per 3 metus pateikia Seimui tvirtinti statutinių institucijų ir įstaigų bei
statutinių valstybės tarnybų ir pareigybių sąrašą, taip pat statutinių
valstybės tarnautojų statuso pagrindų įstatymo projektą;
3)
per 3 metus atlieka galiojančių įstatymų, statutų, kitų teisės aktų, susijusių
su statutinių valstybės tarnautojų tarnybos ypatumais, ekspertizę ir pateikia
Seimui jų pakeitimų ir papildymų projektus;
4)
per 3 metus priima visus kitus Valstybės tarnybos įstatymui įgyvendinti būtinus
teisės aktus, išskyrus tuos, kurie pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją
priimami už valstybės tarnybą atsakingo ministro arba kuriems šiame įstatyme
numatytas kitoks terminas.
2.
Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatų taikymas tęsiamas nuo 2001 m.
liepos 30 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
79
straipsnis. Kitų teisės aktų galiojimas
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:
1)
Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16, 17, 18, 19, 20 punktai ir
29 straipsnio
1 dalies 13 punktas (Žin., 1991, Nr.36-973; 1993, Nr.30-684; 1995, Nr.46-1119;
1996, Nr.41-983, Nr.43-1043; 1997, Nr.6-88, Nr.66-1593, Nr.91-2273);
2)
Valdininkų įstatymas (Žin., 1995, Nr.33-759);
3)
Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų
bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas (Žin., 1996,
Nr. 109-2472);
4)
Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų
bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo
atidėjimo įstatymas
(Žin., 1998, Nr.61-1732).
2.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės
tarnautojų priėmimą į pareigas valstybės tarnyboje, profesionalumo vertinimą
(atestaciją), darbo užmokestį, kiti su valstybės tarnyba susiję teisės aktai,
išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, galioja tol, kol bus priimti
atitinkami juos pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, bet ne
ilgiau negu numatyta šio įstatymo 78 straipsnyje.
3.
Iki bus priimti ir įsigalios įstatymu patvirtinti statutinių valstybės
tarnautojų statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau negu 3 metus po
Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo, galioja anksčiau patvirtinti statutai
ar įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
1
priedėlis
POLITINIO
(ASMENINIO) PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
LYGIAI
IR KATEGORIJOS
1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Seimo Pirmininko sekretoriato
vadovas
A
29
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas
A
28
Seimo Pirmininko vyresnysis
patarėjas
A
29
Seimo Pirmininko atstovas
spaudai
A
26
Seimo Pirmininko patarėjas
A
27
Seimo Pirmininko padėjėjas
A
23–25
Seimo Pirmininko pavaduotojo
patarėjas
A
25
Seimo frakcijos seniūno
referentas
C
21
Seimo nario
padėjėjas-sekretorius
A
C
21
20
2. RESPUBLIKOS
PREZIDENTO INSTITUCIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Prezidentūros sekretorius
A
29
Prezidento patarėjas
A
29
Prezidento atstovas specialiems pavedimams
A
28
Prezidento atstovas spaudai
A
26
Prezidento patarėjo pavaduotojas
A
25-26
Prezidento konsultantas
A
25
Prezidento referentas
A
24
Prezidento patarėjo padėjėjas
A
23
Prezidentūros sekretoriaus padėjėjas
A
22
Prezidento atstovo spaudai padėjėjas
A
21
3. MINISTRO PIRMININKO POLITINIO (ASMENINIO) PASITIKĖJIMO
VALSTYBĖS TARNAUTOJAI
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Ministro Pirmininko
vyriausiasis patarėjas
A
30
Ministro Pirmininko
patarėjas
A
27–29
Ministro Pirmininko
sekretoriato vadovas
A
27
Ministro Pirmininko
atstovas spaudai
A
26–27
Ministro Pirmininko
padėjėjas
A
23–25
4.
MINISTERIJOS, APSKRITIES VIRŠININKO ADMINISTRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Viceministras
A
30
Ministro patarėjas
A
26–28
Ministro atstovas
spaudai
A
24–26
Ministro padėjėjas
A
22–24
Apskrities teritorijoje daugiau negu
500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau negu
500 000 gyventojų
Apskrities
viršininkas
A
28
26–27
Apskrities viršininko pavaduotojas
A
27
25–26
5. SAVIVALDYBĖS
PAREIGYBĖS
PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Tarybos sekretorius
A
24
23
22
20
Mero patarėjas
A
23
22
21
19
Mero padėjėjas
B
21
20
19
18
Priedėlio
pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
2
priedėlis
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO - ĮSTAIGŲ
VADOVŲ IR KARJEROS - VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TIPINIŲ PAREIGYBIŲ
KATEGORIJOS
1.
Seimo kanceliarija
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Seimo kancleris
30
Departamento direktorius
28
Skyriaus vedėjas
26–27
Komiteto, komisijos vyresnysis patarėjas
26
Komiteto, komisijos patarėjas
25
Komiteto, komisijos padėjėjas
19–21
Vyriausiasis konsultantas
25–26
Vyresnysis konsultantas
24–25
Konsultantas
23–24
Vyriausiasis specialistas
25
Vyresnysis specialistas
23–24
Specialistas
18–22
2.
PrezidentŪRA
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Kanceliarijos
vadovas
27
Skyriaus vedėjas
25-26
Vyriausiasis
konsultantas
23-24
Vyresnysis
konsultantas
22
Konsultantas
21
3. VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyriausybės
kancleris
30
Departamento
direktorius
27–28
Skyriaus vedėjas
26–27
Patarėjas
25
Vyriausiasis
specialistas
25
Vyresnysis specialistas
22–24
Specialistas
18–22
4. Valstybės kontrolė
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento
direktorius
28-29
Skyriaus
viršininkas
27-28
Vyriausiasis
kontrolierius, vyriausiasis specialistas
25-26
Vyresnysis
kontrolierius, vyresnysis specialistas
24-25
Kontrolierius,
specialistas
22-24
Jaunesnysis
kontrolierius, jaunesnysis specialistas
19-21
5. KONSTITUCINIS
TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo konsultantas
27
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
25-26
Teisėjo padėjėjas
25-26
Vyresnysis specialistas
22-24
Specialistas
19-21
Teisėjo referentas
18-20
6. LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo pirmininko patarėjas
27
Teismo pirmininko padėjėjas
26
Skyriaus pirmininko patarėjas
26
Teisėjo padėjėjas
22
Vyriausiasis specialistas
21-23
Skyriaus vedėjas
22-25
Vyresnysis specialistas
19-20
Specialistas
16-18
Teismo posėdžio sekretorius
15
7. KITi TEISMai
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apeliacinis
teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Apygardos teismas,
apygardos administracinis teismas
Apylinkės teismas
Skyriaus vedėjas
21–23
20–22
19–20
Vyriausiasis specialistas
19–21
18–20
17–19
Vyresnysis specialistas
17–19
16–18
14–16
Specialistas
15–18
14–17
12–15
8.
TEISMO ANSTOLIŲ KONTORA
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Vyresnysis teismo antstolis
18-21
Teismo antstolis
14-17
9.
prokuratūrA
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Generalinė
prokuratūra prie
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Apygardos
prokuratūra prie apygardų teismų
Apylinkės
prokuratūra prie apylinkių teismų
Skyriaus viršininkas, vedėjas
22-26
20-22
18-20
Vyriausiasis specialistas
21-25
18-20
16-18
Vyresnysis specialistas
19-23
16-18
14-16
Specialistas
15-18
14-17
12-15
10. MINISTERIJOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Ministerijos valstybės
sekretorius
30
Ministerijos sekretorius
29
Ministerijos
departamento direktorius
28
Skyriaus vedėjas
24–26
Specialusis atašė
23–25
Vyriausiasis
specialistas
22–24
Vyresnysis
specialistas
20–22
Specialistas
18–20
Jaunesnysis
specialistas
15–17
11.
DIPLOMATINĖ TARNYBA
PAREIGYBĖS
PAVADINMAS
KATEGORIJA
Ambasadorius
29-30
Laikinasis reikalų
patikėtinis, įgaliotasis ministras
26-28
Ambasadorius
ypatingiems pavedimams, Diplomatinės tarnybos generalinis inspektorius
25-27
Ministras
patarėjas, generalinis konsulas
24-26
Departamento
patarėjas
23-26
Patarėjas,
inspektorius
22-25
Skyriaus patarėjas
22-25
Pirmasis sekretorius,
konsulas
22-24
Antrasis
sekretorius, vicekonsulas
20-22
Trečiasis
sekretorius
18-20
Atašė
15-17
12.
Valstybės saugumo departamentAS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Specialios paskirties įstaigos vadovas
29
Valdybos viršininkas
25-28
Generalinio direktoriaus patarėjas
26
Departamento patarėjas
25
Padalinio viršininkas
23-26
Vyriausiasis specialistas
20-25
Vyresnysis specialistas
18-23
Specialistas
15-21
13.
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Valdybos viršininkas,
skyriaus viršininkas
25-28
Poskyrio
viršininkas, specialusis agentas
24-27
Specialusis
agentas patarėjas
22-25
Ypatingai svarbių
bylų tardytojas
22-25
Vyriausiasis
specialistas
22-25
Vyresnysis agentas
18-23
Vyresnysis
tardytojas
18-23
Vyresnysis
specialistas
18-23
Agentas
17-22
Tardytojas
17-22
Specialistas
17-22
Jaunesnysis
agentas
10-16
14. SEIMO
KONTROLIERIŲ ĮSTAIGA, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA,
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTAIGA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Seimo kontrolierių
įstaigos kancleris
27
Vyresnysis
patarėjas
26
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
24
Vyresnysis
specialistas
20-23
Specialistas
18-19
15. VERTYBINIŲ POPIERIŲ
KOMISIJA, KONKURENCIJOS TARYBA, VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS
KOMISIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Administracijos
vadovas
27
Skyriaus vedėjas
24–26
Vyriausiasis specialistas
22–24
Vyresnysis specialistas
20–22
Specialistas
18–20
Jaunesnysis specialistas
15–17
16.
INSTITUCIJOS, KOMISIJOS IR TARYBOS, ATSKAITINGOS SEIMUI
AR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyresnysis patarėjas
20–25
Skyriaus vedėjas
20–24
Vyriausiasis specialistas
18–21
Patarėjas
18–21
Vyresnysis specialistas
16–19
Padėjėjas
14–17
Specialistas
14–17
Jaunesnysis specialistas
10–13
17. VYRIAUSYBĖS ĮSTEIGTOS
VALSTYBINĖS (NUOLATINĖS) KOMISIJOS,
VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS
(išskyrus
savarankiškų teritorinių padalinių pareigybes)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Įstaigos direktorius
25–28
Komisijų nariai
25-27
Skyriaus vedėjas
20–26
Vyriausiasis specialistas
18–24
Vyresnysis specialistas
16–21
Specialistas
14–19
Jaunesnysis
specialistas
10-14
18.
DEPARTAMENTAI IR KITOS ĮSTAIGOS PRIE MINISTERIJŲ,
MINISTERIJOMS
ATSKAITINGOS ĮSTAIGOS, LIETUVOS KARIUOMENĖ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius, įstaigos vadovas
25–28
Įstaigos departamento direktorius, tarnybos viršininkas
24–26
Skyriaus vedėjas (viršininkas), tarybos narys
21–26
Vyriausiasis specialistas
19–24
Vyresnysis specialistas
17–20
Specialistas
13–17
Jaunesnysis specialistas
10–14
19. REVIZIJŲ DEPARTAMENTas, muitinės departamentas ir kitos Muitinės
įstaigos, INSPEKCIJOS
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Revizijų departamentas,
Muitinės departamentas ir jam
pavaldžios įstaigos,
Valstybinė mokesčių
inspekcija
Valstybinė darbo
inspekcija, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija
Kitos inspekcijos
Departamento direktorius,
Inspekcijos viršininkas
29
27–28
23–26
Teritorinio padalinio viršininkas, teritorinės muitinės
viršininkas, kitos muitinės įstaigos vadovas
27–28
26–27
22–23
Skyriaus viršininkas, muitinės posto viršininkas
23–26
23–25
20–22
Muitinės posto pamainos viršininkas
23–25
–
–
Vyriausiasis revizorius, vyriausiasis inspektorius
23–24
22–23
18–19
Vyresnysis revizorius, vyresnysis inspektorius
22–23
20–22
16–18
Revizorius, inspektorius
18–21
17–19
14–16
Jaunesnysis revizorius, jaunesnysis inspektorius
15–17
13–16
10–13
20.
ĮSTAIGOS, PAVALDŽIOS MINISTERIJOMS, VYRIAUSYBĖS
ĮSTAIGOMS
AR ĮSTAIGOMS PRIE MINISTERIJŲ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Įstaigos vadovas
22–25
Skyriaus vedėjas
16–23
Vyriausiasis
specialistas
14–17
Vyresnysis
specialistas
12–15
Specialistas
10–13
Jaunesnysis
specialistas
9–12
21.
Policijos DEPARTAMENTAS, policijos įstaigos BEI KITOS TARNYBOS PRIE VIDAUS
REIKALŲ MINISTERIJOS
(išskyrus pareigybes,
nurodytas šio priedo 23 ir 24 lentelėse)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Generalinis komisaras
29
Vyriausiasis komisaras
25-28
Vyresnysis komisaras
22-27
Komisaras
18-26
Komisaras inspektorius
17-24
Vyresnysis inspektorius
16-23
Inspektorius
16-22
Jaunesnysis inspektorius
15-21
Viršila
14-20
Vyresnysis policininkas
13-18
Policininkas
12-17
Ypač svarbių bylų vyresnysis tardytojas
19-26
Vyresnysis tardytojas
18-24
Tardytojas
17-22
22.
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ
MINISTERIJOS,
JAI PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS, VIDAUS TARNYBOS PULKAI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Tarnybos vadas
29
Rinktinės
vadas, valdybos viršininkas
23–27
Bataliono
vadas, skyriaus viršininkas
20–25
Vyriausiasis
specialistas, užkardos, diviziono vadas
19–24
Vyresnysis specialistas, posto viršininkas
18–23
Būrio,
laivo vadas, punkto viršininkas
17–22
Specialistas
16–21
Viršila, grandies
vadas
14–19
Vyresnysis
pasienietis
13–18
Pasienietis
12–17
23. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR
GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS,
JAM PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Departamento
direktorius
28
Tarnybos,
centro, valdybos viršininkas
22–26
Inspekcijos,
skyriaus viršininkas
21–25
Komandos
viršininkas
19–23
Poskyrio viršininkas,
operacijų vadovas, vyriausiasis specialistas
19–23
Vyresnysis
specialistas, vyresnysis inspektorius
17–21
Specialistas,
inspektorius, pamainos vadas
15–20
Jaunesnysis
inspektorius
10–14
Skyrininkas
14–18
Ugniagesys
gelbėtojas, dispečeris
12–17
24.
kalėjimų departamentUI prie teisingumo ministerijos
PAVALDŽIOS
įstaigOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Direktorius
24-26
Skyriaus viršininkas
21-24
Direktoriaus budintysis padėjėjas
20-23
Būrio viršininkas, vyresnysis inspektorius
19-22
Vyresnysis specialistas
17-21
Specialistas, sargybos viršininkas
16-20
Korpuso vyresnysis
15-19
Vyresnysis prižiūrėtojas
14-17
Prižiūrėtojas
12-16
25. APSKRITIES
VIRŠININKO ADMINISTRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrities
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities sekretorius
26
25
Departamento direktorius
24–25
23–24
Inspekcijos viršininkas
24
23
Tarnybos viršininkas
22–23
21–22
Skyriaus vedėjas
22–23
21–22
Vyriausiasis specialistas
19–22
18–21
Vyresnysis specialistas
18–21
17–20
Specialistas
17–20
16–19
Jaunesnysis specialistas
10–16
10–15
26.
VYRIAUSYBĖS ATSTOVO TARNYBA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrityje 7 ir
daugiau savivaldybių
Apskrityje iki 7
savivaldybių
Vyriausybės atstovas
27
26
Vyriausiasis specialistas
24-25
23-24
Vyresnysis specialistas
22-23
21-22
Specialistas
20-21
19-20
27. SAVIVALDYBĖS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei
50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Administratorius
26
25
24
23
Kontrolierius
26
25
24
23
Departamento direktorius
23–25
23–24
22–23
21–22
Skyriaus vedėjas
18–24
17–23
16–22
15–21
Vyriausiasis specialistas
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis specialistas
15–21
14–20
13–19
12–18
Specialistas
13–19
13–18
12–17
12–16
Jaunesnysis specialistas
9–14
9–13
9–12
9–11
Vyriausiasis inspektorius
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis inspektorius
15–21
14–20
13–19
12–18
Inspektorius
14–20
13–18
13–17
13–16
Seniūnas
14–20
13–19
13–18
13–17
Priedėlio pakeitimai:
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
3
priedėlis
VIEŠOJO
ADMINISTRAVIMO IR PASLAUGŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR
PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Minimalios mėnesinės algos dydžiais
PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS
PAREIGINIŲ
ALGŲ koeficientai
1
1
2
1,11
3
1,23
4
1,35
5
1,48
6
1,61
7
1,73
8
1,86
9
2,01
10
2,17
11
2,34
12
2,53
13
2,73
14
2,95
15
3,19
16
3,46
17
3,75
18
4,06
19
4,41
20
4,77
21
5,19
22
5,64
23
6,13
24
6,66
25
7,24
26
7,86
27
8,55
28
9,32
29
10,09
30
11
__________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
85-2573 (2000 10 11)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69,
71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26,
29, 31, 43, 44, 50, 55, 56, 59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2
PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3
straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4,
33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1856,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 2
straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 15,
16, 27, 59 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-856,
2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušra Bodin (2002-05-08)
aubodi@lrs.lt
78 straipsnis.
Pasiūlymai Vyriausybei
1. Įsigaliojus
šiam įstatymui, Vyriausybė:
1)
per 3 metus paskiria valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą;
2) per 3 metus
pateikia Seimui tvirtinti statutinių institucijų ir įstaigų bei statutinių
valstybės tarnybų ir pareigybių sąrašą, taip pat statutinių valstybės
tarnautojų statuso pagrindų įstatymo projektą;
3) per 3 metus
atlieka galiojančių įstatymų, statutų, kitų teisės aktų, susijusių su
statutinių valstybės tarnautojų tarnybos ypatumais, ekspertizę ir pateikia Seimui
jų pakeitimų ir papildymų projektus;
4) per 3 metus
priima visus kitus Valstybės tarnybos įstatymui įgyvendinti būtinus teisės
aktus, išskyrus tuos, kurie pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją priimami
už valstybės tarnybą atsakingo ministro arba kuriems šiame įstatyme numatytas
kitoks terminas.
2. Šio
straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatų taikymas tęsiamas nuo 2001 m. liepos
30 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
79 straipsnis.
Kitų teisės aktų galiojimas
1. Įsigaliojus
šiam įstatymui, netenka galios:
1) Darbo
sutarties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16, 17, 18, 19, 20 punktai ir
29 straipsnio
1 dalies 13 punktas (Žin., 1991, Nr.36-973; 1993, Nr.30-684; 1995, Nr.46-1119;
1996, Nr.41-983, Nr.43-1043; 1997, Nr.6-88, Nr.66-1593, Nr.91-2273);
2) Valdininkų
įstatymas (Žin., 1995, Nr.33-759);
3) Valstybės ir
Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei
organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas (Žin., 1996, Nr.
109-2472);
4) Valstybės ir
Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei
organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo
atidėjimo įstatymas
(Žin., 1998, Nr.61-1732).
2. Iki šio
įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės
tarnautojų priėmimą į pareigas valstybės tarnyboje, profesionalumo vertinimą (atestaciją),
darbo užmokestį, kiti su valstybės tarnyba susiję teisės aktai, išskyrus
nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, galioja tol, kol bus priimti atitinkami juos
pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, bet ne ilgiau negu
numatyta šio įstatymo 78 straipsnyje.
3. Iki bus
priimti ir įsigalios įstatymu patvirtinti statutinių valstybės tarnautojų
statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau negu 3 metus po Valstybės
tarnybos įstatymo įsigaliojimo, galioja anksčiau patvirtinti statutai ar
įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
1
priedėlis
POLITINIO (ASMENINIO)
PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
LYGIAI IR KATEGORIJOS
1. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovas
A
27
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas
A
26
Seimo
Pirmininko vyresnysis patarėjas
A
26
Seimo
Pirmininko atstovas spaudai
A
26
Seimo
Pirmininko patarėjas
A
25
Seimo
Pirmininko padėjėjas
A
24
Seimo
Pirmininko pavaduotojo padėjėjas
C
21
Seimo
frakcijos seniūno referentas
C
21
Seimo
nario padėjėjas-sekretorius
C
20
2. RESPUBLIKOS
PREZIDENTO INSTITUCIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Prezidentūros sekretorius
A
29
Prezidento patarėjas
A
29
Prezidento atstovas specialiems pavedimams
A
28
Prezidento atstovas spaudai
A
26
Prezidento patarėjo pavaduotojas
A
25-26
Prezidento konsultantas
A
25
Prezidento referentas
A
24
Prezidento patarėjo padėjėjas
A
23
Prezidentūros sekretoriaus padėjėjas
A
22
Prezidento atstovo spaudai padėjėjas
A
21
3. MINISTRO
PIRMININKO APARATAS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Vyriausybės kancleris
A
30
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas
A
28
Ministro Pirmininko konsultantas
A
28
Ministro Pirmininko sekretoriato vedėjas
A
27
Ministro Pirmininko patarėjas
A
26-27
Ministro Pirmininko atstovas spaudai
A
26
Ministro Pirmininko padėjėjas
A
25
4. MINISTERIJOS, APSKRITIES VIRŠININKO ADMINITRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Viceministras
A
29
Viceministras-departamento prie ministerijos direktorius
A
29
Ministro patarėjas
A
25
Ministro atstovas spaudai
A
24
Ministro referentas
A
23
Ministro padėjėjas
A
22
Apskrities
teritorijoje daugiau nei
500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau nei
500 000 gyventojų
Apskrities viršininkas
A
28
26-27
Apskrities viršininko pavaduotojas
A
27
25-26
5. SAVIVALDYBĖS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Tarybos sekretorius
A
24
23
22
20
Mero patarėjas
A
23
22
21
19
Mero padėjėjas
B
21
20
19
18
Priedėlio pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
2
priedėlis
VIEŠOJO
ADMINISTRAVIMO - ĮSTAIGŲ VADOVŲ IR KARJEROS - VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TIPINIŲ PAREIGYBIŲ
KATEGORIJOS
1.
Seimo kanceliarija
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Seimo kancleris
30
Departamento direktorius
28
Skyriaus vedėjas
26–27
Komiteto, komisijos vyresnysis patarėjas
26
Komiteto, komisijos patarėjas
25
Komiteto, komisijos padėjėjas
19–21
Vyriausiasis konsultantas
25–26
Vyresnysis konsultantas
24–25
Konsultantas
23–24
Vyriausiasis specialistas
25
Vyresnysis specialistas
23–24
Specialistas
18–22
2.
PrezidentŪRA
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Kanceliarijos vadovas
27
Skyriaus vedėjas
25-26
Vyriausiasis konsultantas
23-24
Vyresnysis konsultantas
22
Konsultantas
21
3. VYRIAUSYBĖS
KANCELIARIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyriausybės sekretorius
30
Departamento direktorius
27-28
Skyriaus vedėjas
26-27
Patarėjas
25
Vyriausiasis specialistas
25
Vyresnysis specialistas
22-24
Specialistas
18 -22
4. Valstybės kontrolė
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius
28-29
Skyriaus viršininkas
27-28
Vyriausiasis kontrolierius, vyriausiasis
specialistas
25-26
Vyresnysis
kontrolierius, vyresnysis specialistas
24-25
Kontrolierius, specialistas
22-24
Jaunesnysis kontrolierius, jaunesnysis
specialistas
19-21
5. KONSTITUCINIS
TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo konsultantas
27
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
25-26
Teisėjo padėjėjas
25-26
Vyresnysis specialistas
22-24
Specialistas
19-21
Teisėjo referentas
18-20
6. LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo pirmininko patarėjas
27
Teismo pirmininko padėjėjas
26
Skyriaus pirmininko patarėjas
26
Teisėjo padėjėjas
22
Vyriausiasis specialistas
21-23
Skyriaus vedėjas
22-25
Vyresnysis specialistas
19-20
Specialistas
16-18
Teismo posėdžio sekretorius
15
7.
KITi TEISMai
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apeliacinis
teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Apygardos teismas,
apygardos administracinis teismas
Apylinkės teismas
Skyriaus vedėjas
21–23
20–22
19–20
Vyriausiasis specialistas
19–21
18–20
17–19
Vyresnysis specialistas
17–19
16–18
14–16
Specialistas
15–18
14–17
12–15
8.
TEISMO ANSTOLIŲ KONTORA
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Vyresnysis teismo antstolis
18-21
Teismo antstolis
14-17
9.
prokuratūrA
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Generalinė
prokuratūra prie
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Apygardos
prokuratūra prie apygardų teismų
Apylinkės
prokuratūra prie apylinkių teismų
Skyriaus viršininkas, vedėjas
22-26
20-22
18-20
Vyriausiasis specialistas
21-25
18-20
16-18
Vyresnysis specialistas
19-23
16-18
14-16
Specialistas
15-18
14-17
12-15
10.
MINISTERIJOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Ministerijos sekretorius
28-29
Ministerijos departamento direktorius
26-27
Skyriaus vedėjas
24-26
Specialusis atašė
23-25
Vyriausiasis specialistas
22-24
Vyresnysis specialistas
20-22
Specialistas
18-20
Jaunesnysis specialistas
15-17
11.
DIPLOMATINĖ TARNYBA
PAREIGYBĖS
PAVADINMAS
KATEGORIJA
Ambasadorius
29-30
Laikinasis reikalų patikėtinis, įgaliotasis ministras
26-28
Ambasadorius ypatingiems pavedimams, Diplomatinės tarnybos
generalinis inspektorius
25-27
Ministras patarėjas, generalinis konsulas
24-26
Departamento patarėjas
23-26
Patarėjas, inspektorius
22-25
Skyriaus patarėjas
22-25
Pirmasis sekretorius, konsulas
22-24
Antrasis sekretorius, vicekonsulas
20-22
Trečiasis sekretorius
18-20
Atašė
15-17
12.
Valstybės saugumo departamentAS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Specialios paskirties įstaigos vadovas
29
Valdybos viršininkas
25-28
Generalinio direktoriaus patarėjas
26
Departamento patarėjas
25
Padalinio viršininkas
23-26
Vyriausiasis specialistas
20-25
Vyresnysis specialistas
18-23
Specialistas
15-21
13.
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Valdybos viršininkas, skyriaus viršininkas
25-28
Poskyrio viršininkas, specialusis agentas
24-27
Specialusis agentas patarėjas
22-25
Ypatingai svarbių bylų tardytojas
22-25
Vyriausiasis specialistas
22-25
Vyresnysis agentas
18-23
Vyresnysis tardytojas
18-23
Vyresnysis specialistas
18-23
Agentas
17-22
Tardytojas
17-22
Specialistas
17-22
Jaunesnysis agentas
10-16
14. SEIMO
KONTROLIERIŲ ĮSTAIGA, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA,
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTAIGA
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Seimo kontrolierių įstaigos kancleris
27
Vyresnysis patarėjas
26
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
24
Vyresnysis specialistas
20-23
Specialistas
18-19
15. VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA, KONKURENCIJOS
TARYBA, VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Administracijos vadovas
27
Skyriaus vedėjas
24–26
Vyriausiasis specialistas
22–24
Vyresnysis specialistas
20–22
Specialistas
18–20
Jaunesnysis specialistas
15–17
16. INSTITUCIJOS,
KOMISIJOS IR TARYBOS, ATSKAITINGOS SEIMUI
AR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyresnysis
patarėjas
20–25
Skyriaus
vedėjas
20–24
Vyriausiasis
specialistas
18–21
Patarėjas
18–21
Vyresnysis
specialistas
16–19
Padėjėjas
14–17
Specialistas
14–17
Jaunesnysis
specialistas
10–13
17. VYRIAUSYBĖS ĮSTEIGTOS VALSTYBINĖS (NUOLATINĖS)
KOMISIJOS,
VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS
(išskyrus
savarankiškų teritorinių padalinių pareigybes)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Įstaigos direktorius
25–28
Komisijų nariai
25-27
Skyriaus vedėjas
20–26
Vyriausiasis specialistas
18–24
Vyresnysis specialistas
16–21
Specialistas
14–19
Jaunesnysis specialistas
10-14
18.
DEPARTAMENTAI IR KITOS ĮSTAIGOS PRIE MINISTERIJŲ,
MINISTERIJOMS
ATSKAITINGOS ĮSTAIGOS, LIETUVOS KARIUOMENĖ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius, įstaigos vadovas
25–28
Įstaigos departamento direktorius, tarnybos viršininkas
24–26
Skyriaus vedėjas (viršininkas), tarybos narys
21–26
Vyriausiasis specialistas
19–24
Vyresnysis specialistas
17–20
Specialistas
13–17
Jaunesnysis specialistas
10–14
19. REVIZIJŲ
DEPARTAMENTas, muitinės departamentas ir kitos Muitinės įstaigos, INSPEKCIJOS
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Revizijų
departamentas,
Muitinės departamentas ir jam
pavaldžios įstaigos,
Valstybinė mokesčių
inspekcija
Valstybinė darbo
inspekcija, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija
Kitos inspekcijos
Departamento direktorius,
Inspekcijos viršininkas
29
27–28
23–26
Teritorinio padalinio viršininkas, teritorinės muitinės
viršininkas, kitos muitinės įstaigos vadovas
27–28
26–27
22–23
Skyriaus viršininkas, muitinės posto viršininkas
23–26
23–25
20–22
Muitinės posto pamainos viršininkas
23–25
–
–
Vyriausiasis revizorius, vyriausiasis inspektorius
23–24
22–23
18–19
Vyresnysis revizorius, vyresnysis inspektorius
22–23
20–22
16–18
Revizorius, inspektorius
18–21
17–19
14–16
Jaunesnysis revizorius, jaunesnysis inspektorius
15–17
13–16
10–13
20.
ĮSTAIGOS, PAVALDŽIOS MINISTERIJOMS, VYRIAUSYBĖS
ĮSTAIGOMS
AR ĮSTAIGOMS PRIE MINISTERIJŲ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Įstaigos vadovas
22–25
Skyriaus vedėjas
16–23
Vyriausiasis specialistas
14–17
Vyresnysis specialistas
12–15
Specialistas
10–13
Jaunesnysis specialistas
9–12
21. Policijos DEPARTAMENTAS, policijos įstaigos BEI KITOS TARNYBOS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
(išskyrus pareigybes, nurodytas šio priedo 23 ir 24
lentelėse)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Generalinis komisaras
29
Vyriausiasis komisaras
25-28
Vyresnysis komisaras
22-27
Komisaras
18-26
Komisaras inspektorius
17-24
Vyresnysis inspektorius
16-23
Inspektorius
16-22
Jaunesnysis inspektorius
15-21
Viršila
14-20
Vyresnysis policininkas
13-18
Policininkas
12-17
Ypač svarbių bylų vyresnysis tardytojas
19-26
Vyresnysis tardytojas
18-24
Tardytojas
17-22
22.
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ
MINISTERIJOS,
JAI PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS, VIDAUS TARNYBOS PULKAI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Tarnybos vadas
29
Rinktinės vadas, valdybos
viršininkas
23–27
Bataliono
vadas, skyriaus viršininkas
20–25
Vyriausiasis specialistas,
užkardos, diviziono vadas
19–24
Vyresnysis specialistas, posto viršininkas
18–23
Būrio, laivo vadas, punkto
viršininkas
17–22
Specialistas
16–21
Viršila, grandies
vadas
14–19
Vyresnysis pasienietis
13–18
Pasienietis
12–17
23. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR
GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS,
JAM PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius
28
Tarnybos, centro, valdybos
viršininkas
22–26
Inspekcijos, skyriaus
viršininkas
21–25
Komandos viršininkas
19–23
Poskyrio viršininkas, operacijų vadovas, vyriausiasis
specialistas
19–23
Vyresnysis specialistas,
vyresnysis inspektorius
17–21
Specialistas,
inspektorius, pamainos vadas
15–20
Jaunesnysis inspektorius
10–14
Skyrininkas
14–18
Ugniagesys gelbėtojas, dispečeris
12–17
24.
kalėjimų departamentUI prie teisingumo ministerijos
PAVALDŽIOS
įstaigOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Direktorius
24-26
Skyriaus viršininkas
21-24
Direktoriaus budintysis padėjėjas
20-23
Būrio viršininkas, vyresnysis inspektorius
19-22
Vyresnysis specialistas
17-21
Specialistas, sargybos viršininkas
16-20
Korpuso vyresnysis
15-19
Vyresnysis prižiūrėtojas
14-17
Prižiūrėtojas
12-16
25. APSKRITIES
VIRŠININKO ADMINISTRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrities
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities sekretorius
26
25
Departamento direktorius
24–25
23–24
Inspekcijos viršininkas
24
23
Tarnybos viršininkas
22–23
21–22
Skyriaus vedėjas
22–23
21–22
Vyriausiasis specialistas
19–22
18–21
Vyresnysis specialistas
18–21
17–20
Specialistas
17–20
16–19
Jaunesnysis specialistas
10–16
10–15
26.
VYRIAUSYBĖS ATSTOVO TARNYBA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrityje 7 ir
daugiau savivaldybių
Apskrityje iki 7
savivaldybių
Vyriausybės atstovas
27
26
Vyriausiasis specialistas
24-25
23-24
Vyresnysis specialistas
22-23
21-22
Specialistas
20-21
19-20
27. SAVIVALDYBĖS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei
50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Administratorius
26
25
24
23
Kontrolierius
26
25
24
23
Departamento
direktorius
23–25
23–24
22–23
21–22
Skyriaus
vedėjas
18–24
17–23
16–22
15–21
Vyriausiasis
specialistas
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis
specialistas
15–21
14–20
13–19
12–18
Specialistas
13–19
13–18
12–17
12–16
Jaunesnysis
specialistas
9–14
9–13
9–12
9–11
Vyriausiasis
inspektorius
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis
inspektorius
15–21
14–20
13–19
12–18
Inspektorius
14–20
13–18
13–17
13–16
Seniūnas
14–20
13–19
13–18
13–17
Priedėlio
pakeitimai:
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr.
IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
3
priedėlis
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO IR
PASLAUGŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ
KOEFICIENTAI
Minimalios mėnesinės
algos dydžiais
PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS
PAREIGINIŲ
ALGŲ koeficientai
1
1
2
1,11
3
1,23
4
1,35
5
1,48
6
1,61
7
1,73
8
1,86
9
2,01
10
2,17
11
2,34
12
2,53
13
2,73
14
2,95
15
3,19
16
3,46
17
3,75
18
4,06
19
4,41
20
4,77
21
5,19
22
5,64
23
6,13
24
6,66
25
7,24
26
7,86
27
8,55
28
9,32
29
10,09
30
11
__________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
85-2573 (2000 10 11)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio
1 d.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69, 71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1
BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3585
(2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26, 29, 31, 43, 44, 50, 55, 56,
59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio
nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies
nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m.
balandžio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-04-02)
autrap@lrs.lt
53 straipsnis.
Valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos
1. Valstybės
tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos
draudimu Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų
nustatyta tvarka bei sąlygomis.
2.
Valstybės tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo
pensija pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą ir
valstybės tarnautojų valstybinė pensija pagal Valstybės tarnautojų
pensijų įstatymą.
3.
Teisę gauti valstybės tarnautojų valstybinę pensiją, šios pensijos dydžio ir
tarnybos stažo apskaičiavimo tvarką, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas
nustato Valstybės tarnautojų pensijų įstatymas, Valstybinių pensijų įstatymas
ir kiti teisės aktai.
4.
Privalomos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos už Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje
dirbančio valstybės tarnautojo sutuoktinį tuo laikotarpiu, kurį jis gyveno
užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokamos nuo valstybės
tarnautojo 0,5 pareiginės algos. Ši norma netaikoma valstybės tarnautojo
sutuoktiniui įsidarbinus.
5.
Laikotarpis, kurį sutuoktinis gyveno užsienyje kartu su valstybės tarnautoju,
dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje
įstaigoje, įskaitomas į valstybės tarnautojo sutuoktinio valstybinio socialinio
draudimo stažą, jeigu už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos Lietuvos
valstybinio socialinio draudimo įmokos.
58 straipsnis.
Vyriausybei neatskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymas
1.
Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose už šio įstatymo
ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą yra atsakingi:
1)
Seimo kanceliarijoje ir Prezidentūroje - kanceliarijų (įstaigų) vadovai;
2)
Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme - šių teismų
kancleriai;
3)
kituose teismuose, prokuratūroje, Valstybės saugumo departamente, Specialiųjų
tyrimų tarnyboje, Valstybės kontrolėje, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir
vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus tarnyboje, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir
įstaigose - šių institucijų ir įstaigų vadovai.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys personalo valdymą organizuoja per
personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamų institucijų ar
įstaigų personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
59 straipsnis.
Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo
valdymas
1. Ministerijų, Vyriausybei
atskaitingų institucijų ir įstaigų personalą valdo:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;
4) Vyriausybės kancleris;
5)
ministerijų valstybės sekretoriai.
2. Vyriausybė, atlikdama ministerijų, jai atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) nustato planuojamiems biudžetiniams metams ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų valstybės tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius
ir kategorijas;
2) atlieka kitas įstatymų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
3. Už valstybės tarnybą atsakingas ministras, atlikdamas ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) tvirtina pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų
pavyzdinius nuostatus;
2) tvirtina Personalo valdymo tarybos nuostatus;
3) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas,
susijusias su ministerijų,
Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymą reglamentuojančiais teisės aktais.
4. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) organizuoja pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
2) tvirtina atrankos į valstybės tarnybą egzaminų programas;
3) tvirtina pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų sudėtis;
4) pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos teikimu skiria
pretendentą į valstybės tarnybą stažuotoju eiti pareigas konkrečioje
institucijoje ar įstaigoje;
5) organizuoja valstybės tarnautojų įvadinį mokymą;
6) koordinuoja valstybės tarnautojų tęstinį kvalifikacijos kėlimą;
7) (neteko galios);
8) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas personalo
valdymo funkcijas.
5.
Vyriausybės kancleris atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1)
yra atsakingas už šio įstatymo, su juo susijusių teisės aktų vykdymą, taip pat
Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, apskričių administracijų ir
joms atskaitingų institucijų bei įstaigų personalo valdymą, organizuoja jų
personalo valdymą;
2)
personalo valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus, ministerijų valstybės
sekretorius ir personalo tarnybas; šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo
tarnybų nuostatai.
6.
Ministerijos valstybės sekretorius atlieka šias ministerijos ir jai atskaitingų
įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1)
yra atsakingas už šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei
atitinkamos ministerijos, įstaigų prie ministerijos personalo valdymą,
organizuoja jų personalo valdymą;
2)
personalo valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus ir personalo
tarnybas; šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
181 straipsnis. Statutinių valstybės
tarnautojų laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas
1. Statutinį valstybės tarnautoją į
pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas valstybės
tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra
tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina.
2. Statutinį
valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu
sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų
atvejus.
3. Statutinis
valstybės tarnautojas šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir sąlygomis į
pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas
atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens
patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,
perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad
šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas
dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
4.
Laikinai perkeltam į kitas pareigas statutiniam valstybės tarnautojui mokamas
ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.
Įstatymas
papildytas straipsniu :
Nr. X-1742,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)
19
straipsnis. Valstybės
tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių
organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse institucijose ir užsienio
valstybių institucijose bei perkėlimas dirbti į
specialiąsias misijas
1. Karjeros
valstybės tarnautojas arba statutinis valstybės tarnautojas jo rašytiniu
sutikimu gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie
tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas.
2. Karjeros valstybės tarnautojas
arba statutinis valstybės tarnautojas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas
pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas
atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens
patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta
informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės
institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo
pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
3.
Atsižvelgiant į delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių
institucijas reglamentuojančius teisės aktus, karjeros valstybės tarnautojas
arba statutinis valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai
perkeltas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės
institucijoje. Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės
tarnautojai atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.
4.
Paprastai pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį perkeltas valstybės tarnautojas
kitas pareigas gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu tarptautinė
sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
5. Karjeros
valstybės tarnautojas arba statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas
į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse
įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, jeigu jis atitinka
pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
6.
Karjeros valstybės tarnautojų arba statutinių valstybės tarnautojų perkėlimo į
šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką,
socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti
teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22,
@@ -1056,4278 +21126,254 @@
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
22(1) straipsnis. Vertinimo komisijos
1.
Karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinę
veiklą vertina valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jie
eina pareigas, vadovo sudaryta vertinimo komisija.
2. Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš
valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių.
Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė
sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės
ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos,
jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei
profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių
sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Vertinimo komisiją
sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu
vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos
sudarymo dienos.
Nr. X-1742,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)
dalys, 161 straipsnis, 17 straipsnis, 181 straipsnis, 19
261 straipsnis. Apmokėjimas valstybės
tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį
darbą ir budėjimą
1. Už darbą
poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne
mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su
jam nustatytais priedais dydžio.
2. Už darbą
švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo
valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.
3. Už nakties ir
viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo
pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.
4. Už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso
nustatyta tvarka.
5.
Laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį
darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
VII SKYRIUS
VALSTYBĖS
TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
431 straipsnis. Viršvalandiniai darbai
Viršvalandiniai darbai valstybės tarnautojui gali būti
skiriami tik Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
IX SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ
381 straipsnis. Atostogos dėl dalyvavimo
Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo
arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose
Valstybės
tarnautojui jį į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu
gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės
organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo
bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su
valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais
tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-936,
2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
39
straipsnis. Atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas
1. Karjeros
valstybės tarnautojui dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas
pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl 19 straipsnyje nustatyto perkėlimo
į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse
įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, dėl perkėlimo dirbti į
specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo ir statutinio
valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę
instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų
persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo
vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 18
straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą
perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje,
moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią perkeltas
valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 19
straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės
institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas.
Persikėlimo išlaidos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
301 straipsnis. Tarnybinę
atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
1. Tarnybinę
atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) valstybės
tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą;
2) valstybės
tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą;
3) tarnybinį
nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio
nusižengimo pasekmėms;
4) tarnybinį
nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolį ar
pašalino padarytą žalą;
5) tarnybinis
nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
6) tarnybinį
nusižengimą padarė moteris dėl nėštumo;
7) tarnybinis
nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai.
2. Tarnybinę
atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) tarnybinis
nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų;
2) tarnybinis
nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos
aplinkybėmis;
3) per vienus
metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis
nusižengimas;
4) tarnybinis
nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių
medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo;
5) tarnybinis
nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą ar dėl savanaudiškų
paskatų.
3. Įstatymai
gali numatyti ir kitų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių
aplinkybių.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1369,
2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
straipsnis, 311 straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 381 straipsnis,
39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies
19 ir 20 punktai ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio
Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų
statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.
3.
Valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir
auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų
tarnybinę veiklą vertina valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios
įstaigos vadovo sudarytos vertinimo komisijos. Valstybės tarnybos tvarkymo
funkcijas atliekančios įstaigos vadovas vertinimo komisijas sudaro iš skirtingų
valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų.
4.
Savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės
tarnautojų, centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus
auditorių ir savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų vertinimo
komisijos narių tarnybinę veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta
vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali būti įtraukiamas Valstybės
kontrolės ir (ar) Finansų ministerijos atstovas.
5. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios
įstaigos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali dalyvauti valstybės
ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios
komisijos nario teisėmis.
6. Vertinimo komisija turi teisę į savo posėdį
pakviesti valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį
vadovą.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
VI SKYRIUS
DARBO UŽMOKESTIS
21, 31, 32, 33, 34, 35 ir 45 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalis, 54 straipsnis,
56 straipsnio 1 dalies 4, 11, 13, 19 punktai ir 6, 7 dalys, 62 straipsnio 1, 7,
9 ir 10 dalys, 64 straipsnio 1 dalis, 68 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys, 69
straipsnis bei 79 straipsnio 2 dalis.
4. Šis įstatymas
netaikomas:
1) valstybės politikams;
2) Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų
teismų teisėjams, prokurorams, jų pavaduotojams ir tardytojams (toliau –
prokuratūros pareigūnai);
3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos
nariams, kitiems tarnautojams;
4) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės
institucijų ar įstaigų vadovams (Valstybės saugumo departamento generaliniam
direktoriui ir jo pavaduotojams, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo
pavaduotojams, valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams, Seimo
kontrolieriams, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių
apsaugos kontrolieriui), kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems
valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnams;
5) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių
(nuolatinių) komisijų ir tarybų (Vyriausiosios rinkimų komisijos, Vyriausiosios
tarnybinės etikos komisijos, Vertybinių popierių komisijos, Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos, Konkurencijos tarybos), kitų valstybinių
(nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip
pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų ar tarybų pareigūnams;
6) profesinės karo tarnybos kariams;
7) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;
8) ūkines ir technines funkcijas atliekantiems Lietuvos
Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams;
9)
viešųjų įstaigų darbuotojams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
5
straipsnis. Darbo įstatymų taikymas
1.
Su viešojo administravimo valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.
2.
Darbo įstatymai bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys darbo santykius ir
socialines garantijas, viešojo administravimo valstybės tarnautojams galioja
tiek, kiek jų tarnybos santykių ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis
įstatymas, kiti jų statusą reglamentuojantys įstatymai (statutai), o paslaugų
valstybės tarnautojams - kiek jų tarnybos santykių nereglamentuoja šio įstatymo
4 straipsnio 2 dalyje nurodyti straipsniai, kiti paslaugų valstybės tarnautojų
statusą reglamentuojantys įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
ANTRASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
TARNAUTOJŲ KLASIFIKAVIMAS
69 straipsnis.
Valstybės tarnautojų darbo užmokestis
1. Šio įstatymo
šeštajame skirsnyje nustatyta darbo apmokėjimo sistema pradedama įgyvendinti
pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas nuo 2001 m. spalio 1 d.,
išskyrus paslaugų valstybės tarnautojus, kuriems ši darbo apmokėjimo sistema
taikoma nuo 2002 m. liepos 1 d.
2.
Valstybės tarnautojams, kurių iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos
gautas vidutinis darbo užmokestis (toliau – buvęs darbo užmokestis) yra
didesnis už darbo užmokestį, nustatomą pagal šio įstatymo šeštajame skirsnyje
nurodytas darbo apmokėjimo sąlygas (neįskaičiuojant šio įstatymo
33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1
dalies 1 ir 3 punktuose numatytų priemokų):
1) buvęs
darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių 3 mėnesių tarnybinių atlyginimų
(pareiginių algų) ir iš paskutinių 12 mėnesių nustatytų priedų bei priemokų
dydžių (neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją), vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta tvarka;
2) pereinamuoju
laikotarpiu – iki 2004 m. liepos 1 d. – buvęs darbo užmokestis nuosekliai
mažinamas ir priartinamas prie naujo darbo užmokesčio dydžio, kiekvieną mėnesį
valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį apskaičiuojant pagal formulę
(kol susilygins su pagal šį įstatymą nustatytu darbo užmokesčiu):
A
= C - [ ( C - B) x M] + P + S , čia:
A –
pereinamuoju laikotarpiu valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis;
B
– pagal šį įstatymą nustatytas valstybės tarnautojo darbo užmokestis,
neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje
numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir
3 punktuose numatytų priemokų;
C
– valstybės tarnautojo buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas), neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją;
M
– valstybės tarnautojo darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientas, nuosekliai
mažinantis buvusį darbo užmokestį. Nustatomi šie pereinamojo laikotarpio
koeficientai viešojo administravimo valstybės tarnautojams – M (viešojo
administravimo) ir paslaugų valstybės tarnautojams – M (paslaugų):
Metai
2001
2002
2003
2004
Pusmečiai
II
I
II
I
II
I
M(viešojo
administravimo)
0,1
0,3
0,5
0,7
0,8
0,9
M (paslaugų)
0
0
0,2
0,4
0,6
0,9
P
– šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos priemokos;
S
– šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatyti priedai
diplomatams ir statutiniams valstybės tarnautojams.
3.
Valstybės tarnautojams, kurių buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas) yra mažesnis už šio įstatymo šeštajame skirsnyje nustatytą darbo
užmokestį (neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6
dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir
3 punktuose numatytų priemokų), naujasis darbo užmokesčio dydis
pasiekiamas nuosekliai: pereinamuoju laikotarpiu – iki 2007 m. sausio 1 d. –
kiekvieną mėnesį valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį
apskaičiuojant pagal formulę:
A
= [ (B - C) x D] + C + P + S, čia:
A
– pereinamuoju laikotarpiu valstybės tarnautojui priklausantis darbo
užmokestis;
B
– valstybės tarnautojo darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo
nuostatas ir dydžius (neįskaičiuojant šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2
punkte ir 6 dalyje numatytų priedų ir 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose
numatytų priemokų);
C –
valstybės tarnautojo buvęs darbo užmokestis (šio straipsnio 2 dalies 1
punktas), neįskaičiuojant įstatymuose ir statutuose diplomatams ir statutiniams
valstybės tarnautojams numatytų priedų už laipsnį, klasę, rangą, kvalifikacinę
kategoriją;
D – valstybės
tarnautojo darbo užmokesčio perskaičiavimo koeficientas, nuosekliai didinantis
buvusį darbo užmokestį. Nustatomi šie pereinamojo laikotarpio koeficientai:
Metai
2001
2002
(II pusmetis)
2003
2004
2005
2006
D
0
0,1
0,3
0,5
0,7
0,9
P
– šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytos priemokos;
S – šio
įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 dalyje numatyti priedai
diplomatams ir statutiniams valstybės tarnautojams.
4. Šio
straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2007 m.
sausio
1 d. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu į valstybės tarnautojo pareigas paskirtiems
asmenims darbo užmokestis nustatomas ir apskaičiuojamas pagal šio straipsnio 2
ir 3 dalių nuostatas ir nurodytas formules, kuriose dydis C – tai naujai
priimto valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (tarnybinis atlyginimas
(pareiginė alga) kartu su priedais ir priemokomis), apskaičiuoto pagal iki šio
straipsnio
1 dalyje nurodytos datos galiojusias darbo apmokėjimo sąlygas, dydis. Jeigu
pareigybei teisės aktais buvo nustatyti tarnybinio atlyginimo (pareiginės
algos) minimalūs ir maksimalūs dydžiai, įstaigos vadovas, laikydamasis šių
dydžių ribų, nustato konkretų tarnybinio atlyginimo (pareiginės algos) dydį,
neviršijantį šio įstatymo nustatytos pareiginės algos. Stažuotojams ir
asmenims, paskirtiems bandomajam laikotarpiui, mokamas darbo užmokestis, kurį
sudaro 70 procentų šios sumos.
5.
Kol bus įgyvendintos šio straipsnio 3 dalies nuostatos:
1) pareiginės algos koeficiento vieneto vertė litais prilyginama
Vyriausybės patvirtintam pareiginės algos koeficiento bazės dydžiui, kuris
nustatomas nedidinant 2000 metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo
užmokesčiui numatytų lėšų. Pareiginės algos dydis nustatomas atitinkamą
pareiginės algos koeficientą padauginus iš koeficiento bazės dydžio,
vadovaujantis šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis;
2)
1-os kategorijos valstybės tarnautojų pareiginė alga negali būti mažesnė už
minimalią mėnesinę algą, o aukštesnės ir žemesnės kategorijų pareiginių algų
dydžiai turi skirtis ne mažiau kaip 5 procentais;
3)
Vyriausybei patvirtinus pareiginės algos koeficiento bazės dydį ar minimalią
mėnesinę algą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vadovaudamasi šio
straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, „Valstybės žiniose“ per 5 darbo
dienas paskelbia visų valstybės tarnautojų kategorijų (nuo 1-os iki 30-os)
pareiginių algų dydžius;
4)
priedo už tarnybos stažą, skaičiuojamo pagal šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalį,
mokėjimą Vyriausybė įgyvendina laipsniškai.
6. Valstybės
tarnautojams ne diplomatams, paskirtiems į pareigas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, darbo užmokestis
apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 31–34 straipsnių nuostatas ir dydžius,
netaikant šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatų.
7. Šio
straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
Nr. IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30), įsigalioja nuo 2002-04-01
70
straipsnis. Su valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos nutraukimas
1.
Per 6 mėnesius nuo
šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojai turi nutraukti šio įstatymo 22
straipsnyje nurodytą su valstybės tarnyba nesuderinamą veiklą arba
atsistatydinti iš pareigų valstybės tarnyboje. Tai netaikoma valstybės
tarnautojams, kurie laisvu nuo tarnybos metu verčiasi medicinos praktika, dirba
kultūros darbuotojo ar bendrojo lavinimo švietimo įstaigos pedagogo darbą
ir gauna už tai atlyginimą. Jie privalo nutraukti šią veiklą ne vėliau kaip per
3 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo.
2.
Valstybės tarnautojai, per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką nenutraukę su
valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos ir neatsistatydinę iš pareigų,
baudžiami tarnybine nuobauda pagal šio įstatymo 40 straipsnį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis, 8 straipsnio 1, 2 ir 3
8 straipsnis.
Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir sąrašai
1.
Seimas nutarimu tvirtina Vyriausybės teikiamą Seimo politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui
atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos
Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos,
teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų
suvienodintų pareigybių sąrašą. Jame turi būti nurodyti valstybės tarnautojų
pareigybių lygiai ir kategorijos.
2.
Vyriausybė tvirtina Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojų pareigybių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų,
Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų valstybės tarnautojų
suvienodintų pareigybių sąrašą. Jame turi būti nurodyti valstybės tarnautojų
pareigybių lygiai ir kategorijos.
3. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus
valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvirtina:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai;
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų – šių teismų
pirmininkai;
3) savivaldybės administracijos direktoriaus, jo
pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;
4) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;
5) apskričių
viršininkų, jų pavaduotojų, Vyriausybės atstovų ir Vyriausybės įgaliotinių bei
jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos įgaliotas ministras;
6) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į
pareigas priėmęs asmuo arba juos į pareigas paskyrusios kolegialios
institucijos vadovas.
4. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos vadovaujantis
Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo
metodika. Pareigybės aprašyme nustatomi pareigybės lygis, kategorija, specialūs
reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigybei
priskirtos funkcijos.
5. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir
darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš
valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių tvirtina:
Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės
įstaigose ir įstaigose prie ministerijų, apskričių viršininkų administracijose
ir Vyriausybės atstovų tarnybose; Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir
Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas
asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui
atskaitingose institucijose. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir
darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš
savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir
įstaigose tvirtina savivaldybės taryba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1926,
2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
III SKYRIUS
PRIĖMIMAS Į
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS
9
straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai
1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi
atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 62
metų ir 6 mėnesių;
4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti
būtiną išsilavinimą.
2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 62 metų ir 6
mėnesių netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės
tarnautojams.
3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas
asmuo:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas
kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės
tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos
padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra
atėmęs teismas;
3) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės
ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar
savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas būtų
susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;
5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos
organizacijos narys;
6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.
4. Asmuo, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio
Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus,
negali būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo
atleidimo iš pareigų dienos.
5. Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami
asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.
6. (Neteko galios nuo 2006 m. sausio 12 d.)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1426,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)
Nr. IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
įstatymo 5 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalys, 9 straipsnis, 10 straipsnio 1 dalis,
10 straipsnio 2 ir 3 dalys, kiek tai susiję su įstaigos vadovo statuso atkūrimu,
10 straipsnio 4 dalis, 11, 12, 14, 17, 20 straipsniai ir 30 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
34.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-673, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 17, 20, 35, 42 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
35.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-789, 2006-07-19,
Žin., 2006, Nr. 87-3400 (2006-08-08)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS POLITIKŲ, TEISĖJŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO
APMOKĖJIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
36.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49,
50 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22(1),
48(1), 50(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 2, 4 straipsniai, 5
straipsnio 3 ir 4 dalys, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15 straipsniai, 16 straipsnio
10 straipsnis. Priėmimas į
valstybės tarnautojų pareigas
1. Į karjeros valstybės tarnautojo
pareigas priima:
1) Seimo kanceliarijoje – Seimo
kancleris;
2) Respublikos Prezidento kanceliarijoje – kancleris;
3) Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių teisme –
Vyriausybė;
4) valstybės ir savivaldybių institucijose ir
įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai;
5) Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme,
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, Lietuvos vyriausiajame administraciniame
teisme – teismo kancleris, o teismo kanclerį – teismo pirmininkas;
5 punkto redakcija nuo
2015-01-01:
5) teismuose – atitinkamo teismo kancleris, o teismo
kanclerį – teismo pirmininkas;
6) kituose teismuose – teismo
pirmininkas;
6 punktas netenka galios nuo 2015-01-01.
7) Lietuvos
Respublikos muitinės sistemoje – Muitinės departamento prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius.
2. Į įstaigų vadovų pareigas priima:
1) Seimui atskaitingose institucijose ir įstaigose – įstatymų įgaliotos
institucijos ir asmenys;
2) Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – Respublikos
Prezidentas;
3) Vyriausybės atstovą – Vyriausybė;
4) Nacionalinės teismų
administracijos direktorių – įstatymo įgaliota institucija ar asmuo;
5)
valstybės institucijose ir įstaigose – aukštesnių pagal pavaldumą valstybės institucijų ir įstaigų
vadovai, Ministro Pirmininko tarnyboje – Ministras Pirmininkas;
6) savivaldybės
administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją) ir savivaldybės
kontrolierių – savivaldybės taryba.
3. Į politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priima:
1) Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojus – Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo kancleris šio
įstatymo 12 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka;
2) kitus Seimo
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo kancleris šio
Įstatymo 12 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka;
3) Respublikos
Prezidento institucijoje – Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo;
4) Ministro
Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Ministras
Pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo;
5) ministerijoje
– ministras;
6) Vyriausybės
įgaliotinį ir jo pavaduotoją – Vyriausybė;
7) savivaldybės
institucijoje – savivaldybės meras.
4.
Jeigu kiti įstatymai (išskyrus statutus, Diplomatinės tarnybos įstatymą,
Korupcijos prevencijos įstatymą, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir
Vietos savivaldos įstatyme, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme ir
Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme
nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias
priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio Įstatymo
nuostatos.
5. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.
6. Valstybės
tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas
priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas ar
savivaldybės meras pateikia ar įgalioja kitą asmenį pateikti prašymą paskelbti
konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos
vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu)
pareigas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai.
7.
Jeigu nėra asmenų, kurie pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį ir 13
straipsnio 3 dalį gali būti priimti į atitinkamas valstybės tarnautojo pareigas
be konkurso, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga per 7
kalendorines dienas nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto prašymo paskelbti
konkursą gavimo dienos skelbia apie šį konkursą „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu)
ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto
tinklalapyje.
8.
Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo organizuoja konkursą į
karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą,
priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas,
paskelbus apie konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“
(nustatytos formos skelbimu) ir valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje.
Paskelbus apie konkursą valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios
įstaigos tinklalapyje, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo apie šį
konkursą papildomai skelbia savo įstaigos interneto tinklalapyje.
9. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką
nustato šis Įstatymas, statutai, Diplomatinės
tarnybos įstatymas ir Vyriausybės
patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos
aprašas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1284,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)
Nr.
IX-1328,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)
Nr.
IX-1815,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4993 (2003-11-28)
Nr.
IX-1926,
2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07), atitaisymas skelbtas: Žin.,
2004, Nr. 8
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1689,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3189 (2008-07-17)
Nr.
XI-588,
2009-12-21, Žin., 2009, Nr. 154-6958 (2009-12-28)
Nr. XI-1755,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 150-7054 (2011-12-08)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-320,
2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3577 (2009-07-18)
Nr. XI-849,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3346 (2010-06-10)
Nr. XI-864,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3542 (2010-06-19)
Nr.
XI-1904,
2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 163-7780 (2011-12-31)
11 straipsnis. Priėmimas į
karjeros valstybės tarnautojų pareigas
1. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama:
1) konkurso būdu;
2) be konkurso.
2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į karjeros valstybės tarnautojo
pareigas, egzaminuojamas raštu (testas ir (ar) praktinė užduotis) ir žodžiu
(pokalbis ir (ar) praktinė užduotis). Egzaminas laikomas valstybine – lietuvių
kalba, privalomai
darant egzamino žodžiu (pokalbio ir (ar)
praktinės užduoties) skaitmeninį garso įrašą, kuris pridedamas prie
konkurso protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų
nustatyta tvarka. Egzamino metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti
valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų
kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę
pretendentai surinko vienodą balų skaičių, pirmenybė būti priimtam į tas
pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo
tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją
krašto apsaugos tarnybą. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam
asmeniui netaikomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus kitų
įstatymų nustatytus atvejus. Pretendentas po konkurso rezultatų
paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu, jo išspręstu testu ir
jo egzamino dalies skaitmeniniu garso įrašu.
Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti
valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės
sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų
atstovai ir kiti visuomenės atstovai.
2 dalies redakcija
nuo 2013-06-01:
2. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 9
straipsnyje nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros
valstybės tarnautojo pareigas. Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės
tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė
būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę
privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą. Vyriausybės nustatyta tvarka
konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia
kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės
atstovai.
3. Be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalyse bei 43 straipsnio 2, 3 ir 15 dalyse nurodytais atvejais
ir tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
XI-1511,
2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4153 (2011-07-13)
Nr.
XI-1836,
2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 164-7794 (2011-12-31)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
12 straipsnis.
Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
Į
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be
konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1926,
2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
13 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas
1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu, be
konkurso ar įstatymų nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo
pagrindu.
2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos vadovo pareigas,
egzaminuojamas raštu (testas ir (ar) praktinė užduotis) ir žodžiu (pokalbis ir
(ar) praktinė užduotis). Egzaminas laikomas valstybine – lietuvių kalba, privalomai
darant egzamino žodžiu (pokalbio ir (ar)
praktinės užduoties) skaitmeninį garso įrašą, kuris pridedamas prie
konkurso protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų
nustatyta tvarka. Egzamino metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti
valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų
kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai
surinko vienodą balų skaičių, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama
pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba
baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto
apsaugos tarnybą. Pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi
teisę susipažinti su konkurso protokolu, jo išspręstu testu ir jo egzamino
dalies skaitmeniniu garso įrašu. Vyriausybės
nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar
savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba,
jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti
visuomenės atstovai.
2 dalies redakcija
nuo 2013-06-01:
2. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio
Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti įstaigos vadovo
pareigas. Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai
buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama
pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba
baigusiam bazinius karinius mokymus ar
atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu
stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios
sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai.
3. Be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą,
priimamą į pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas gali būti priimama šio Įstatymo 16
straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse bei 43 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ir
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
XI-1511,
2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4153 (2011-07-13)
Nr.
XI-1836,
2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 164-7794 (2011-12-31)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
14 straipsnis. Pakaitinių
valstybės tarnautojų priėmimas
1.
Asmenys į pakaitinių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų
pareigas priimami šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Pakaitiniai
valstybės tarnautojai priimami į pareigas po
konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas paskelbimo, iki šio Įstatymo
nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne
ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, taip pat į laikinai negalinčio
eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo
pareigas, iki sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu trejų
metų laikotarpiui, išskyrus, kai kiti įstatymai, tarptautinės sutartys ar
Europos Sąjungos teisės aktai nustato galimybę karjeros valstybės tarnautoją, į
kurio pareigas priimtas pakaitinis valstybės tarnautojas, ilgesniam laikui
perkelti į kitą darbą.
3.
Asmenys į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas priimami iš asmenų,
turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo
statusą, ir iš buvusių karjeros valstybės tarnautojų ar įstaigų vadovų,
atleistų iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija šio
Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu). Nepriėmus į
pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš šių asmenų, pakaitiniu
valstybės tarnautoju gali būti priimamas kitas asmuo, kuris atitinka
bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo
pareigas, ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas
priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
3 dalies redakcija
nuo 2013-06-01:
3.
Asmenys į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas priimami iš asmenų,
turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo
statusą, ir iš buvusių karjeros valstybės tarnautojų ar įstaigų vadovų,
atleistų iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija šio
Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu). Šie asmenys
nėra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte
nustatytiems reikalavimams. Nepriėmus į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš šių
asmenų, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti priimamas kitas asmuo, kuris
atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės
tarnautojo pareigas, ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius
reikalavimus. Asmuo į pakaitinio karjeros
valstybės tarnautojo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus
jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
4. Į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas
priimti asmenys, turintys teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar
įstaigos vadovo statusą, ir buvę karjeros valstybės tarnautojai ar įstaigų
vadovai, atleisti iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija šio
Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), pasibaigus šio
straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, nepraranda teisės šio Įstatymo 11
straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais būti priimti
į valstybės tarnautojo pareigas. Laikas, kai šie asmenys ėjo pakaitinių
valstybės tarnautojų pareigas, neįskaičiuojamas į šio Įstatymo 16 straipsnio 2,
3 ir 5 dalyse bei 43 straipsnio 2 ir 3 straipsnio dalyse nustatytus terminus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr.
IX-1856,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
XI-2041, 2012-06-05,
Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
IV
SKYRIUS
VALSTYBĖS
TARNAUTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6
16 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės
1. Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) į karjerą valstybės tarnyboje
pagal turimą kvalifikaciją. Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės
tarnautojams;
2) gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą darbo
užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a)
už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose
(tarybose);
b)
už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis
komisijomis (tarybomis);
c) už teisės
aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta valstybės tarnautojo
pareigybės aprašyme), kai jis yra paskiriamas rengti
teisės aktų projektus;
d)
už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu
arba tarnybos (darbo) laiku;
e)
už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių
finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir
paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba
savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu
už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš
valstybės biudžeto lėšų;
f) šio Įstatymo 17 straipsnio 1 punkte nurodytu atveju, taip pat
kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
3) į mokymą šio Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir
savivaldybių biudžetų lėšas;
4) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
5) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo
bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
6) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius
valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio
vadovo ar aukštesnes pareigas;
7)
būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat
politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus
valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas,
dalyvauti politinėje veikloje;
8)
būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento,
Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka,
paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio.
2.
Teisę
atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka
grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas
tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje
pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir
teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo
nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės
nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos
vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo
nustatytai kadencijai) pareigas kitoje
valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi asmenys,
kurie:
1)
dėl paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario,
Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos
vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno,
Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar
tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą
įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą
turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai,
pareigas savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos
vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas
laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi
asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu
pareigų vykdymu, nepatenkinamais tarnybinės
veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;
2) dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje,
Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos
įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių
bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje
operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio
valstybės institucijoje savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės
tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius nuo
darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos;
tokios teisės neturi asmenys, kurie buvo atleisti iš tarptautinės institucijos
arba užsienio valstybės institucijos dėl priežasčių, susijusių su
netinkamu pareigų vykdymu ar nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar
už tarnybinius nusižengimus;
3) dėl išvykimo kartu su
priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje sutuoktiniu (išskyrus diplomato statusą turintį
sutuoktinį) savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo
arba įstaigos vadovo pareigų, – per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo
laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros
valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas
nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.
3. Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą –
Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos pačios kategorijos karjeros valstybės
tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus
įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į
eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas tos
pačios kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į
pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo
pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje –
turi diplomatų sutuoktiniai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros
valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje. Šie
asmenys turi teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos
vadovo statusą per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos
arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo
statusą arba įstaigos vadovo statusą
pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus
sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.
4. Teisę atkurti statutinio valstybės tarnautojo statusą –
Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka grįžti į eitas arba,
jeigu nėra galimybės, kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas toje
pačioje arba kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje pareigas
einančių statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuoja atitinkamas
statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, – turi buvę statutiniai
valstybės tarnautojai, statuto arba Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta
tvarka atsistatydinę savo noru ir paskirti dirbti tarptautinėje institucijoje
arba užsienio valstybės institucijoje, taip pat buvę statutiniai valstybės
tarnautojai, atsistatydinę savo noru iš pareigų ir išvykę kartu su
sutuoktiniais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais
darbui užsienyje. Jei statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas
nenustato kitaip, šie asmenys turi teisę atkurti statutinio valstybės
tarnautojo statusą per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba
užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 3 mėnesius po sutuoktinio
perkėlimo laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti
statutinio valstybės tarnautojo statusą
pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus
sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui.
5. Jeigu nėra galimybės atkurti įstaigos vadovo statuso
šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, turintiems teisę atkurti
įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą, nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų
aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos tos
pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės
tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje, o nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės
nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos tos pačios kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje
pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
6.
Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti
asmenys priimami į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius
reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir
jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo
statusą, gali būti priimti į šias pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka
valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos
pareigos, patikrinus jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas
funkcijas.
6 dalies redakcija
nuo 2013-06-01:
6.
Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti
asmenys priimami į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius
reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir
jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šie
asmenys nėra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5
punkte nustatytiems reikalavimams. Asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo
ar karjeros valstybės tarnautojo statusą, gali būti priimti į šias pareigas
Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, patikrinus jų gebėjimus atlikti
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
7. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų
atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo,
pareigų paaukštinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat
profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10 valandų
tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.
8. Įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės
tarnautojų teisių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr.
IX-1856,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
Nr. IX-2034,
2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1180 (2004-03-07)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-936,
2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
17 straipsnis. Su valstybės tarnautojo
pareigomis nesuderinama veikla
Valstybės tarnautojui neleidžiama:
1)
būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu
jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar
įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės
organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Valstybės
tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą
skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai
valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į
savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš
savivaldybės biudžeto;
2) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos,
kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis
(personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis
narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis
(artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos
giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir
vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir
seserys) ar asmuo, su valstybės
tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais
laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių
(posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp
abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar
sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos), taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats
arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės
tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą
daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3)
atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms
ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į
užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio
valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose
institucijose ar įstaigose pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį perkeltam
valstybės tarnautojui;
4) dirbti įmonėse, įstaigose,
organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu
tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro
prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja
valstybės tarnybos autoritetą, kliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės
tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip
pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu
valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų
veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar
organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali
dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo;
5) eiti
daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas. Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo
narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai,
padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys,
referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
2.
Statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas gali numatyti ir kitus su
statutinio valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1197,
2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5192 (2002-12-06)
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2004-12-13, Žin., 2004, Nr. 181-6708 (2004-12-18), nutarimo atitaisymas
skelbtas: Žin., 2011, Nr. 33
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
X-673,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
V SKYRIUS
VALSTYBĖS
TARNAUTOJŲ KARJERA
18 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų
perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimas
į aukštesnes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas po karjeros
valstybės tarnautojų vertinimo ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės
tarnautojų pareigas
1.
Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į kitas karjeros valstybės
tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį
į laimėtas pareigas pateikimo dienos perkeliamas į šias pareigas jį į pareigas
priėmusio asmens sprendimu. Karjeros valstybės tarnautojas, laimėjęs konkursą į
įstaigos vadovo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje
ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo prašymo perkelti jį
į laimėtas pareigas pateikimo įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui
dienos šio asmens sprendimu perkeliamas į laimėtas pareigas.
2. Karjeros valstybės tarnautoją,
laimėjusį konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar
savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje
ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės
institucijos ar įstaigos, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas,
sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės
instituciją ar įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą. Šioje
dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne
vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo karjeros valstybės tarnautojo prašymo
perkelti jį į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos.
3. Karjeros valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu į specialiojo atašė
pareigas perkeliamas Vyriausybės tvirtinamų Lietuvos Respublikos specialiųjų
atašė nuostatų nustatyta tvarka.
4. Į aukštesnes
karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso karjeros valstybės
tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu tik
tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina
valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau –
vertinimo komisija) ir jis atitinka tos pareigybės aprašyme nustatytus
specialius reikalavimus. Į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas be
konkurso karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas jį į pareigas
priėmusio asmens sprendimu, kai jį įvertina vertinimo komisija ir jis atitinka
tos pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
5. Kai yra
tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi
teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje
pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje
pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.
6. Karjeros
valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į
kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje
vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį
klausimą suderina.
7. Kai yra
tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautojas gali būti laikinai perkeltas
į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo
pagrindu) pareigas toje pačioje valstybės ar
savivaldybės institucijoje ar įstaigoje į šias pareigas priimančio asmens
sprendimu.
8. Karjeros
valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu
sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų
atvejus.
9. Karjeros valstybės tarnautojas šio
straipsnio 1–8 dalyse nurodytais atvejais ir
sąlygomis į pareigas, kurių pareigybės
aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose
nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba
leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik
tada, kai yra kompetentingos valstybės
institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo
pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
10. Į karjeros
valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į
pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai
negalinčiu eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali
būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Kitais
atvejais laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas
negali būti ilgiau negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus.
11. Laikinai perkeltam į kitas pareigas
karjeros valstybės tarnautojui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo
nustatytas darbo užmokestis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-1369,
2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29
20 straipsnis.
Karjeros
valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų tarnybinis
kaitumas
1. Kai yra laisvos karjeros valstybės tarnautojo
pareigos, karjeros valstybės tarnautojas jo prašymu gali būti perkeltas į kitas
tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar
savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje.
2. Gali būti sukeistos dviejų tos pačios kategorijos
karjeros valstybės tarnautojų pareigos, jeigu jie to prašo.
3. Karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas
į kitas pareigas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, jei jis
atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
4. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą,
priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo
nustatytai kadencijai) jo prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas tos
pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje
pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu
jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
5.
Karjeros valstybės tarnautojas ir įstaigos vadovas į šio straipsnio 1, 2 ir 4
dalyse nurodytas pareigas, kurių pareigybės
aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose
nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą
dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, perkeliamas tik tada,
kai yra kompetentingos valstybės institucijos
išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba
leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
6. Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į
kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-673, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
21
straipsnis. Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės
1. Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės yra trys;
aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė klasė.
2. Priimant valstybės tarnautojus į pareigas,
vertinimo būdu jiems gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė. Šiuo
atveju netaikomas 22 straipsnio 12 dalyje nustatytas 10 darbo dienų pranešimo
terminas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175, 2007-06-07,
Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Šio įstatymo 21 straipsnis įsigalioja nuo
2008 m. sausio 1 d.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėta
valstybės tarnautojo vertinimo procedūra atliekama pagal vertinimo procedūros
pradžios dieną galiojusius teisės aktus.
Šio įstatymo 14 straipsnio nuostatos
taikomos asmenims, paskirtiems į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojų pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
37.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1349,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 8, 24 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 2, 3 PRIEDAIS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 5 ir 10 dalis, 7 straipsnį,
2009 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą ir nuo 2010 metų
valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, įsigalioja 2008 m. gegužės
1 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis įsigalioja 2008 m. balandžio 1
d.
2009 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas
įsigalioja 2009 m. sausio 1 d., o nuo 2010 metų valstybės tarnautojų
suvienodintų pareigybių sąrašas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo pakeitimas:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-120,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6040 (2008-12-30)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 8,
24 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 2, 3 PRIEDAIS
ĮSTATYMO 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
38.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1535,
2008-05-13, Žin., 2008, Nr. 63-2376 (2008-06-03)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 5(1) IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas taikomas nustatant 2009 metų ir
vėlesnių metų pareiginės algos bazinį dydį
39.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1689,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3189 (2008-07-17)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1
straipsnis ir 2 straipsnio 1 ir 2 dalys įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 2
straipsnio 3 ir 4 dalys įsigalioja 2009 m.
vasario 1 d.
Šio įstatymo įsigaliojimas
keistas:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-588,
2009-12-21, Žin., 2009, Nr. 154-6958 (2009-12-28)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1755,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 150-7054 (2011-12-08)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
40.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1742,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 18(1)
STRAIPSNIU IR 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
41.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-53,
2008-12-09, Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 10, 16, 16(1), 17, 23, 26, 37, 41, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 26(1), 43(1) STRAIPSNIAIS IR 3 PRIEDO II
SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, 3 straipsnį, 5 straipsnio 1
dalį, 11, 13 ir 14 straipsnius, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo pakeitimas:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-121,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6041 (2008-12-30)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4,
10, 16, 16(1), 17, 23, 26, 37, 41, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO,
ĮSTATYMO PAPILDYMO 26(1), 43(1) STRAIPSNIAIS IR 3 PRIEDO II SKYRIAUS PAKEITIMO
ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
42.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-84, 2008-12-19,
Žin., 2008, Nr. 149-6010 (2008-12-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
43.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-119,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6039 (2008-12-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 2010 metų
valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą ir nuo 2011 metų valstybės
tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
2010
metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas įsigalioja 2010 m.
sausio 1 d., o nuo 2011 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių
sąrašas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios nuo
2010 m. sausio 1 d.:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-513, 2009-12-02,
Žin., 2009, Nr. 147-6556 (2009-12-12)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 3
PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
44.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-186,
2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1140 (2009-03-17)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 3 PRIEDO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23 straipsnis. Darbo užmokestis
1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedai;
3) priemokos;
4) apmokėjimas
už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir
budėjimą.
2.
Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą
neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą
poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei
šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.
3.
Valstybės tarnautojui už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų,
užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo
bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su
valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais
susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų,
užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas
sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos,
kurios nėra įskaičiuojamos į šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą valstybės
tarnautojo darbo užmokestį. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja
minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos
Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems
paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš valstybės ar
savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-936,
2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
24 straipsnis. Pareiginė alga
1. Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir
yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms.
2. Pareiginės
algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks
koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis Įstatymas
(1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų
pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių
metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją
(skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo
užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių
įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje
kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos
Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis
negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės
pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos dydis
apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio
dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.
3.
Jei nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų
metų birželio 1 d., tai ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės
teikimu, atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes,
tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.
4. Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo
dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, darbo užmokestis apskaičiuojamas taip:
pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų
skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar valstybės ar savivaldybės institucijos
ar įstaigos darbo grafiką; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis
padauginamas iš valstybės tarnautojo dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.
5.
Valstybės tarnautojų, naudojančių tarnybos
laiką kitam darbui, dirbamam turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio
asmens leidimą šio Įstatymo 16(1) straipsnyje nustatyta
tvarka, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje
dirbtam laikui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
X-789,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3400 (2006-08-08)
Nr. X-1349,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
Nr.
X-1535,
2008-05-13, Žin., 2008, Nr. 63-2376 (2008-06-03)
Nr.
XI-84,
2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6010 (2008-12-30)
25 straipsnis. Priedai
1. Valstybės tarnautojams mokami šie priedai:
1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos
stažas);
2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją;
3)
už laipsnį arba tarnybinį rangą;
4) už diplomatinį rangą;
5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
2. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro
3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei
metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.
3. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10
procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų
pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.
3 dalies redakcija nuo 2014-01-01:
3. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15
procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų
pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos.
4. (Neteko galios.)
5. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas priedas
nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.
6.
Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti
mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka.
Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams,
išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės
tarnybos įstatymas.
7. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti
priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1044,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr.
XI-363,
2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3918 (2009-07-31)
Nr.
XI-944,
2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4298 (2010-07-13)
Nr. XI-1721,
2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7036 (2011-12-08)
Nr. XII-114,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7992 (2012-12-31)
26 straipsnis. Priemokos
1. Valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos:
1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra
padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas
neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos
pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės
tarnautojui turi būti suformuluotos raštu;
3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir
pavojingomis darbo sąlygomis.
4) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai
susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms
atlikti.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali
būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jei
valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1
dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį
pobūdį. Šiuo atveju papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas,
taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 12 dalyje nustatyta garantija
ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos.
3. Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas
priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 3 ir 4 punktuose
nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
27 straipsnis. Skatinimas ir apdovanojimas
1. Už
nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą valstybės tarnautojus į pareigas
priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, –
Vyriausybė atitinkamos valdymo srities ministro teikimu, savivaldybės meras
gali skatinti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Valstybės tarnautojai skatinami:
1) padėka;
2) vardine dovana;
3) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta
tvarka.
3. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės
tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti.
4. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybės
apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-864,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3542 (2010-06-19)
straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 30 straipsnis, 31
29 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
1. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo
nustatytos tarnybinės nuobaudos.
2.
Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo
padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą
iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir
sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Operatyvinės
veiklos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal
Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant
valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra
išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.
2 dalies
redakcija nuo 2013-01-01:
2.
Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo
padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą
iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir
sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės
žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal
Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant
valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra
išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali
būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) atleidimas iš pareigų.
4. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti
skiriama už šiurkštų tarnybinį
nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės
tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė
nuobauda – griežtas papeikimas.
5. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai
nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų
valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės
aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo
pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.
6. Šiurkščiu
pažeidimu laikoma:
1) valstybės
tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis
valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai
pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės,
tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;
3) korupcinio
pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, susijusi su tarnybinių
pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas
baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
4)
piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje
tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;
5)
dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;
6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo
dienų be pateisinamos priežasties;
7)
buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar
toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei
valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės
ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;
8)
valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs
reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos
finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų
rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės
ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo
pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba
savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;
9)
įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir
jų atlikimu, nevykdymas;
10)
kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo
pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. XI-811,
2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 63-3090 (2010-05-31)
Nr. XI-1369,
2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr.
XI-2264,
2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6123 (2012-10-20)
30
straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas
1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau
kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos,
neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo
komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo
kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą
kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio
2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo
baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos
institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos
išvados apie tyrimo rezultatus šio
straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinio
nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens
arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė,
savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero
iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo
tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad
valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus
teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi
būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti
įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų
pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama,
jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai
tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių
vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka
tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos
patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje
numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip
per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią
informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, pradedamas,
o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas
dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo
priimamas taip pat:
1) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo
tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas
tarnybinio nusižengimo tyrimas perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas
kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju asmuo,
pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie tyrimo
rezultatus, kurioje konstatuojama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį
nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduoda institucijos ar įstaigos, į
kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo
funkcijas atliekančiai įstaigai ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas
padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl valstybės tarnautojui tarnybinės
nuobaudos skyrimo priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės
tarnautojas yra perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje
nustatytus reikalavimus;
2) kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo
tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas
tarnybinio nusižengimo tyrimas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų
(netenka valstybės tarnautojo statuso). Sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės
tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės
nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą
pradėjęs asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytus
reikalavimus. Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai
įstaigai ir asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas.
3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik
vieną tarnybinę nuobaudą.
4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi
nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio
nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama
institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu
atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas
nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo
tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1
dalyje nustatyta tvarka ir terminais.
5. Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas,
pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės
nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas
priėmęs asmuo.
6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo
pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos,
kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo gali
būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės
tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas,
pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių
nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio
straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų
sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo
padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir
tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-811,
2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 63-3090 (2010-05-31)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
30 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas
1. Tarnybinė
nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio
nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas
nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus
baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant
tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per
du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio
įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito
kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo
tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu
valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, –
Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią
informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu
įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės
institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės
ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės
tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo
sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio
nusižengimo tyrimas. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo
nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis
nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių
reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip
pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos
patikrinimas. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau
kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
2. (Neteko galios)
3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną
tarnybinę nuobaudą.
4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas
turi baudžiamosios veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių,
tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo
medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu
atsisakoma iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą ar asmuo atleidžiamas
nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo
tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio
1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.
5. Tarnybines nuobaudas skiria valstybės tarnautoją į
pareigas priėmęs asmuo.
6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo gali būti
skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams
tvarką nustato Vyriausybė.
30 straipsnio
redakcija nuo 2012-11-01:
Statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 31 straipsnis, 9
32 straipsnis. Materialinės
atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka
1. Valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta
veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą
tiesioginę materialinę žalą.
2. Valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1
dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo
veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės
tarnautojo darbo užmokesčių, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus, kai
privaloma atlyginti visą žalą.
3. Valstybės ir
savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės
tarnautojas gali atlyginti savo noru.
4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu
žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą
valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš
valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio.
Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną
mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma
pareiškus ieškinį teisme.
5. Atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20
procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo
užmokesčio.
6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas
priėmusio asmens sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir
įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą.
Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
6 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybės
Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į:
1) karjeros;
2) politinio (asmeninio) pasitikėjimo;
3) įstaigų vadovų;
4) statutinių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
7
straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos, pareiginių
algų
koeficientai
1. Valstybės tarnautojų pareigybės yra trijų lygių:
1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis
universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas;
2) B lygio –
pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis
išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas
specialusis vidurinis išsilavinimas;
3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis
išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija.
2. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų.
Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija.
3. Valstybės tarnautojų pareiginių algų
koeficientus priskiria valstybės tarnautojų pareigybių kategorijoms šis
Įstatymas (1 priedas).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-1349,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
8
straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir sąrašai
1.
Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių kategorijas
ir lygius nustato šis Įstatymas (3 priedas).
2.
(Neteko galios nuo 2008 m. gegužės 1 d.)
3.
Valstybės tarnautojų suvienodintų
pareigybių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta
valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga. Kriterijus, kuriais
vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į
grupes, nustato šis Įstatymas (2 priedas).
4. Seimas, atsižvelgdamas į šio Įstatymo (2 priede)
nustatytus kriterijus, nutarimu tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui
atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos
Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos,
teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal
grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio Įstatymo (2 priede) nustatytus
kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų
sąrašą pagal grupes.
5. Didžiausią leistiną valstybės
tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo
užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus
darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš
Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir
tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas),
pareigybių skaičių tvirtina: Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui
atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo –
Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose
institucijose; Vyriausybė – Ministro Pirmininko tarnyboje, ministerijose,
Vyriausybės įstaigose, Vyriausybės atstovų tarnybose, ministrų valdymo sritims
nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose ir bendrą didžiausią
leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir
gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų
(išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo
užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės
paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos
lėšas), pareigybių skaičių atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose
įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir
įstaigose; ministrai – jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie
ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose.
Ministrai, tvirtindami didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų,
dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės
biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal
darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės,
kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos
lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių jų valdymo sritims
priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose
valstybės institucijose ir įstaigose, negali viršyti Vyriausybės patvirtinto
bendro didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių
skaičiaus atitinkamų ministrų valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos
bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose. Didžiausią
leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir
gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus,
dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos
Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir
tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas),
pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina
savivaldybės taryba.
6. Didžiausio leistino
valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių
darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar savivaldybės
biudžeto (išskyrus
darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš
Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir
tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus nustatymo kriterijus ir
tvarką Vyriausybės teikimu nustato Seimas.
7.
Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis
Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo
metodika.
8. Valstybės
tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina:
1) valstybės ir savivaldybių
institucijose ir įstaigose – valstybės ir
savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai;
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo ir kitų teismų – šių teismų pirmininkai;
2 punkto redakcija
nuo 2015-01-01:
2)
teismuose – atitinkamo teismo kancleris;
3) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;
4) Vyriausybės
atstovų, Vyriausybės įgaliotinių ir jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos
įgaliotas ministras;
5) savivaldybės administracijos direktoriaus, jo
pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;
6)
valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priėmęs asmuo arba
juos į pareigas paskyrusios kolegialios institucijos vadovas;
7) Lietuvos
Respublikos muitinės sistemoje – Muitinės departamento prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius.
9.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių
sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos
valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše arba nustatytos pagal kitus
įstatymus. Tuo atveju, kai pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus
įstatymus, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos valstybės
tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme
valstybės tarnautojo pareigybė nurodoma pagal kitą įstatymą.
10. Pakeitus
valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas, vadovaujantis šio
straipsnio 7 dalyje nurodyta metodika atitinkamai keičiama valstybės tarnautojo
pareigybės kategorija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1926,
2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. X-1349,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
Nr. X-1689,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3189 (2008-07-17)
Nr.
XI-588,
2009-12-21, Žin., 2009, Nr. 154-6958 (2009-12-28)
Nr. XI-1755,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 150-7054 (2011-12-08)
Nr. XI-320,
2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3577 (2009-07-18)
Nr. XI-849,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3346 (2010-06-10)
Nr.
XI-1836,
2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 164-7794 (2011-12-31)
Nr.
XI-1904,
2011-12-23, Žin., 2011, Nr. 163-7780 (2011-12-31)
III SKYRIUS
PRIĖMIMAS Į
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS
9
straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai
1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi
atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65
metų;
4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti
būtiną išsilavinimą.
1 dalies redakcija
nuo 2013-06-01:
1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi
atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65
metų. Reikalavimas
būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir
pakaitiniams valstybės tarnautojams;
4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti
būtiną išsilavinimą;
5) turėti valstybės tarnautojui privalomų jo veikloje
bendrųjų gebėjimų visumą (toliau – bendrieji gebėjimai), o vadovaujantys valstybės
tarnautojai – taip pat ir privalomų jų veikloje gebėjimų vadovauti valstybės ar
savivaldybės institucijai ar įstaigai ar jos padaliniui visumą (toliau –
vadovavimo gebėjimai).
2. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas
politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams.
2 dalies redakcija
nuo 2013-06-01:
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus bendruosius gebėjimus ir vadovavimo gebėjimus
Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina Valstybės tarnybos departamentas. Tarnybai
reikalingos užsienio kalbos mokėjimas tikrinamas Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministro nustatyta tvarka. Už asmenų, skiriamų į politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ar į įstaigos vadovo pareigas
politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu arba priimamų pakaitiniais
valstybės tarnautojais į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojo pareigas, būtinų bendrųjų gebėjimų ir nustatytais atvejais
vadovavimo gebėjimų turėjimą, taip pat tarnybai reikalingos užsienio kalbos
mokėjimą atsako valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas
valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos,
kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas.
3. Į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas
asmuo:
1) jeigu iš
Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos
informacijos, iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos
pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų
už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį
nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas
iš pareigų, iš asmens, siekiančio valstybės tarnautojo statuso, užpildytos
deklaracijos ar kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo
padaro išvadą, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra
atėmęs teismas;
3)
kurio sutuoktinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta
tvarka), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina
valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo
santykiais;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu;
5) (neteko galios nuo 2011-07-01);
6) kitų įstatymų nustatytais atvejais.
4.
Asmuo, siekiantis valstybės tarnautojo statuso, turi užpildyti Vyriausybės
nutarimu patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo
atitikties nepriekaištingos
reputacijos reikalavimams. Valstybės tarnautojas, nuslėpęs ar pateikęs tikrovės
neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties minėtiems reikalavimams, iš
valstybės tarnautojo pareigų atleidžiamas.
5. Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami
asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme.
5 dalies redakcija
nuo 2013-06-01:
5.
Be to, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius
reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Pareigybės
aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini
pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Į karjeros valstybės
tarnautojo pareigas priimamam asmeniui nėra privalomas reikalavimas turėti
valstybės tarnybos stažą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
6. Jei valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra
nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus
reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą
dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūra teisės aktų
nustatyta tvarka patikrinama iki asmens, pripažinto laimėjusiu konkursą,
priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas arba iki asmens priėmimo į valstybės
tarnautojo pareigas, į kurias šio Įstatymo nustatyta tvarka priimama be
konkurso. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas gavus
kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti
išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su
įslaptinta informacija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1426,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)
Nr. IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-1369,
2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
33 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir
įstaigų regreso (atgręžtinio
reikalavimo) teisė į žalą padariusį valstybės tarnautoją
1. Žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir
įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta
tvarka.
2.
Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės
institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio
valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne
daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės
tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga
į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji
sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo
darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui
priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.
3.
Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo
solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą,
padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos
Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pareigos atlyginti žalą
atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo
posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti
apie tokį sprendimą, įteikė institucijos vadovui rašytinį pareiškimą.
Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovo ir nario
atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jų nuo padarytos dėl jų
kaltės žalos atlyginimo. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-811,
2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 63-3090 (2010-05-31)
34 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų
1.
Valstybės tarnautojui, kuris pasirodė tarnyboje (darbe) neblaivus, apsvaigęs
nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, valstybės
tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į
pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininkas,
Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras tą dieną neleidžia dirbti ir sustabdo
darbo užmokesčio mokėjimą. Kitais atvejais nušalinti valstybės tarnautoją nuo
pareigų valstybės tarnautoją į pareigas
priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė,
savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras gali
tik įstatymų nustatytais pagrindais.
2. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai
valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, –
Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras nušalina valstybės tarnautoją nuo
pareigų ir sustabdo jam darbo užmokesčio mokėjimą, remdamiesi pagal įstatymus
turinčių teisę nušalinti pareigūnų arba valstybės ar savivaldybės institucijos
ar įstaigos rašytiniu reikalavimu. Šiame reikalavime turi būti nurodyta, kokiam
laikui valstybės tarnautojas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys ir
teisinis pagrindas.
3.
Nušalintas nuo pareigų valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į
žemesnes pareigas, jei tai neprieštarauja nušalinimo tikslui.
4.
Nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į ankstesnes
pareigas, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų.
5. Valstybės tarnautojas, kuris jį
į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima
Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko, savivaldybės mero
arba įgaliotų valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų, arba pareigūnų
reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad
jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
XI-2041, 2012-06-05,
Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
VIII SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS
35 straipsnis. Valstybės tarnautojų atostogos
1. Valstybės tarnautojai turi teisę į šio Įstatymo
nustatytų rūšių ir trukmės kasmetines atostogas.
2. Valstybės tarnautojai turi teisę į šio Įstatymo
nustatytas atostogas. Valstybės tarnautojai taip pat turi teisę į Darbo kodekso
nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui
prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, ir mokymosi atostogas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
X-673,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio Įstatymo 36 straipsnis. Valstybės
saugumo departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams, Specialiųjų
tyrimų tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams bei policijos generaliniam
komisarui taikomos šio Įstatymo VI skyriaus nuostatos. Respublikos Prezidento
kanceliarijos kancleriui šis Įstatymas taikomas be išlygų, o Seimo kancleriui –
su Seimo statute numatytomis taisyklėmis.
3 dalies
redakcija nuo 2013-01-01:
3.
Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų
vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės
@@ -5338,15597 +21384,3 @@
valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja
37 straipsnis. Nemokamos atostogos
1. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių
aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į
pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.
2. (Neteko galios nuo 2009 m. sausio 1 d.)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
38
straipsnis. Atostogos kvalifikacijai tobulinti
1. Valstybės
tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje
valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį
priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienerių metų trukmės
atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui
paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
2.
Pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis atostogomis valstybės tarnautojas
gali ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
38 straipsnis. Atostogos kvalifikacijai tobulinti
1. Karjeros valstybės tarnautojui, turinčiam
ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu
gali
būti suteiktos iki vienerių metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti.
Šiuo atveju karjeros valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau
jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.
2. Pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis
atostogomis karjeros valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per
penkerius metus.
39
straipsnis. Atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas
1. Karjeros
valstybės tarnautojui dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas
pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl 19 straipsnyje nustatyto
perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse,
konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, dėl
perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės
tarnautojo ir statutinio valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę
instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų
persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis
mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 18
straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą
perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje,
moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią perkeltas
valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 19
straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės
institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas.
Persikėlimo išlaidos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
39 straipsnis.
Atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas
1. Karjeros
valstybės tarnautojui dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas
pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl 19 straipsnyje nustatyto
perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse,
konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, dėl
perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės
tarnautojo ir statutinio valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę
instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų
persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis
mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 18
straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą
perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje,
moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią perkeltas
valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 19
straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės institucija
ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidos
mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
40 straipsnis. Valstybinis
socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos
1. Valstybės tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu
socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu Valstybinio socialinio
draudimo ir kitų atskiras valstybinio socialinio draudimo rūšis
reglamentuojančių įstatymų ir Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei
sąlygomis.
2. Valstybės tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė
socialinio draudimo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2536,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
41 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos
1. Šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais
atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną
išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės
politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš
pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka išmokama praėjus mėnesiui nuo
jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo
eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar
savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto,
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų
fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių
savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka
mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar
priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės
ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje,
viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos
banke dienos.
Pastaba. 1 dalis
taikoma valstybės tarnautojams, atleistiems iš darbo po įstatymo Nr. XI-1703 įsigaliojimo.
2. Pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą
atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės
panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka,
atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės
institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar
savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį
valstybės tarnautojas šio Įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatytais
atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat 43 straipsnio 1 dalyje
nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo
perkeltas į kitas pareigas):
1) iki penkerių metų – 2 mėnesių;
2) nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių;
3) nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių;
4) daugiau kaip dvidešimt metų – 6 mėnesių.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas
moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas
priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo
ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymu ar Vyriausybės
nutarimu įgaliota institucija ar įstaiga.
4. Šio straipsnio 2 dalyje
nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės
tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos
mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas
ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš
valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės
įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar
Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės
tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to
mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą
valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės
biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės
įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje,
kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.
Pastaba. 4 dalis
taikoma valstybės tarnautojams, atleistiems iš darbo po įstatymo Nr. XI-1703 įsigaliojimo.
5. Šio
Įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytais pagrindais atleidžiamam, pagal 18
straipsnio 2 dalį ar 20 straipsnį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės
instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš
pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą
išeitinę išmoką.
Pastaba.
5 dalies nuostatos taikomos asmenims, paskirtiems į politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas po įstatymo Nr. X-1175 įsigaliojimo
dienos.
6. Šio Įstatymo
44 straipsnio 1 dalies 21 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų
įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti:
1) mokama
kompensacija, kuri yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės
išmokos dydžio ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš
pareigų dieną, arba
2) mokama
kompensacija, kuri yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokamos išeitinės
išmokos dydžio ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui šio straipsnio 4
dalyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju iš pareigų atleidžiamam valstybės
tarnautojui taip pat taikomos garantijos, numatytos šio Įstatymo 43 straipsnio
2 ir 3 dalyse.
7. Už darbą
poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, valstybės tarnautojo prašymu vietoj
šio Įstatymo 261 straipsnyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama
suteikiant jam per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridedant
prie kasmetinių atostogų. Už budėjimą, kai viršijama nustatyta darbo laiko
trukmė, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio Įstatymo 261
straipsnyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
8. Valstybės tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje,
Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su
jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės
tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su
valstybės tarnautojais, išlaikyti.
9. Valstybės tarnautojams gali būti mokama Vyriausybės
nustatyto dydžio kompensacija už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos
reikmėms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr.
XI-1703,
2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6849 (2011-12-01)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
42 straipsnis. Tarnybos stažas
1. Pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos
valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo
pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4
punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie
nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas
nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių
institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas
valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos
(darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir
savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip
pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų,
atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, atleidimo nuo
tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento
ar savivaldybių tarybų rinkimuose pagal šio
Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 8 punktą, perkėlimo į pareigas
tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio
Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio
valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės
organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje
laikotarpiai, atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių
organizacijų, užsienio valstybių
finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir
paramos demokratijai projektuose, mokymosi
atostogos, pagal šio Įstatymo 37, 38 ir 39 straipsnius suteiktų atostogų laikas
ir ligos pašalpos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą,
nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis
ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų
trukmė.
2. Tarnybos stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
X-673,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr. XI-936,
2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
43 straipsnis. Kitos garantijos
1.
Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas
to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei
tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos
pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas
pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie
pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius
iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar
savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui,
auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą
senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės
panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
2. Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus
karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų
dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės
tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6
dalies 2 punkte nustatytu būdu), taip pat buvusiam pakaitiniam valstybės
tarnautojui (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65
metai), pareigas nepertraukiamai ėjusiam ne mažiau kaip dvejus metus ir
atleistam iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo
sugrįžimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta
tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės
tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka
bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam
asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus
valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos
pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
2 dalies redakcija nuo 2013-01-01:
2.
Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui
(išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš
pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros
valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41
straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), taip pat buvusiam pakaitiniam
valstybės tarnautojui (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems
suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjusiam ne mažiau kaip dvejus metus
ir atleistam iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės
tarnautojo sugrįžimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės
nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės
tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka
bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam
asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius
reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje
siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šie asmenys nėra tikrinami dėl
atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems
reikalavimams.
3. Buvusiam
įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, taip pat
įstaigos vadovą, kuriam suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės
panaikinimo ar sudarius šalių
susitarimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio
Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės
nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus
įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos,
jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės
tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme
nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmuo
į įstaigos vadovo pareigas priimamas Vyriausybės
nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas
funkcijas. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam
įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6
mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam
siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės
tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis
atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas
priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus
specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo
gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
3 dalies redakcija nuo 2013-06-01:
3. Buvusiam
įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, taip pat
įstaigos vadovą, kuriam suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės
panaikinimo ar sudarius šalių
susitarimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio
Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės
nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus
įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos,
jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės
tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme
nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmuo
į įstaigos vadovo pareigas priimamas Vyriausybės
nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas
funkcijas. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam
įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6
mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam
siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės
tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis
atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas
priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius
reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje
siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti
pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šis asmuo nėra tikrinamas dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio
1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams.
4. Žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl
priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojas
laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu
atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su
tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo
žūties (mirties) priežastimi, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme
nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai
valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą
teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties)
priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar
toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių,
nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant
tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių
pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo
išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės
tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas,
palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta
tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojo, žuvusio ar mirusio užsienyje dėl
priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo
palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio atliekant tarnybines
pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu,
valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta
tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui,
nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat
vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo
programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai
įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos
nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant
ir akademinių atostogų laikotarpį), – kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems
kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. –
invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo
mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 12 mėnesių jo
gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio
atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių
pareigų atlikimu
užsienio
valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje
įvykdyto teroro akto, – 100 mėnesių
jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui, kuris buvo
sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl
priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje,
kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto
teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės
nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 30 iki 50 mėnesių jo vidutinio darbo
užmokesčio dydžio kompensacija. Visais atvejais bendra valstybės
tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl
priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos
kompensacijos suma negali viršyti 350 000 litų. Kompensacija gali būti
išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi
kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja reikalavimo
(regreso) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija
įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra
mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar
įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos
kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio,
išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių,
susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams
išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir
išmokėtas išmokas ir pašalpas.
5. Valstybės tarnautojams yra
garantuojama einamos pareigos ir nustatytas
darbo užmokestis:
1) kai valstybės tarnautojai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo
sprendimu yra pasiųsti į šio Įstatymo nustatytą mokymą (išskyrus šio
Įstatymo 43 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį);
2) kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į
tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje bei komandiruotės metu
kelionėje išbūtą laiką;
3) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar
šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros)
funkcijas atliekančias institucijas;
4) kai valstybės
tarnautojai išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos
institucijos nurodymu;
5) kai valstybės
tarnautojas atlieka privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;
6) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių),
brolių, seserų, senelių ir vaikaičių), sutuoktinio tėvų, vaikų (įvaikių),
brolių ir seserų mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
7) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie
teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;
8) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio
vadovo sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki vienos
darbo dienos;
9) kai valstybės tarnautojai pagal šio
Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse
institucijose ar užsienio valstybių institucijose. Nustatytas darbo užmokestis
valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija,
įstaiga ar organizacija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas.
6. Valstybės
tarnautojui, kuris jo sutikimu siunčiamas į šio Įstatymo nustatytą mokymą
ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, garantuojamos einamos
pareigos ir:
1) visas
nustatytas darbo užmokestis už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų;
2) ne mažiau
kaip 50 procentų nustatyto darbo užmokesčio už laikotarpį, viršijantį 30
kalendorinių dienų. Tiksli valstybės tarnautojui mokamo darbo užmokesčio dalis
nustatoma valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu.
7. Pagal šio
Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės
tarnautojams garantuojamos eitos arba kitos tos pačios kategorijos pareigos
toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
8. Eitos pareigos garantuojamos valstybės
tarnautojui, kai jis dėl privalomosios
karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, dėl dalyvavimo
Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose
projektuose užsienio valstybės institucijoje (taip pat atostogų dėl dalyvavimo
Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba
Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose)
arba dėl dalyvavimo tarptautinėje
operacijoje, teisės aktų nustatyta tvarka sudarius civilinės krašto
apsaugos tarnybos sutartį, negali eiti
pareigų, taip pat karjeros valstybės tarnautojui, kai jis dėl atostogų
kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui
prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas
pagal šio Įstatymo 18 straipsnį negali eiti pareigų.
9. Valstybės tarnautojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti
išmokas už mokymosi ir
komandiruotės išlaidas.
10.
Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai,
valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sukakusio valstybės
tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą
tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją
atliekančiai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos
pratęsimo dienos. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos
laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas
negali viršyti penkerių metų.
11. Valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių
ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo,
gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. Pašalpą skiria valstybės
tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar
savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras iš
valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos
vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.
12. Jei vadovaujantis šio Įstatymo 26
straipsnio 2 dalimi papildžius valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą pagal
Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką nustatoma
aukštesnė šios pareigybės kategorija, valstybės tarnautojo sutikimu jis
toliau eina šias pareigas.
13. Valstybės tarnautojai, kuriuos valstybės ar savivaldybių institucijos
ar įstaigos siunčia į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų
atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. Draudimo išlaidas apmoka valstybės
tarnautoją į užsienio komandiruotę siunčianti valstybės ar savivaldybės
institucija ar įstaiga iš savo biudžeto lėšų.
14. Neteko
galios.
15. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų
garantijų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
Nr. IX-2502,
2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5940 (2004-11-09)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr.
X-673,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2689 (2006-06-28)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-936,
2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
Nr.
XI-1511,
2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4153 (2011-07-13)
Nr.
XI-1946,
2012-03-29, Žin., 2012, Nr. 44-2140 (2012-04-14)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
44 straipsnis. Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų
1. Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2)
savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės
tarnautojas ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas pradeda eiti
tos pačios savivaldybės tarybos nario pareigas arba Vyriausybės atstovas
pradeda eiti savivaldybės tarybos nario pareigas;
3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
4) per Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo
įgyvendinimo įstatyme nustatytą terminą neįgyja einamoms pareigoms būtino
išsilavinimo;
5) įstatymų nustatytais atvejais pasibaigia įstaigos
vadovo kadencija;
6)
pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės
tarnautojui sueina 65 metai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas,
arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į
pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos
įgaliojimai;
7)
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio
(asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas
jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės
institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas;
8) paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis
pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius
duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas;
9) valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama;
10) pagal vertinimo komisijos
siūlymą priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų;
11) valstybės tarnautojas, atleistas iš
privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos
tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;
12) į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas
ėjęs valstybės tarnautojas arba paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į
pareigas buvo pažeisti šio Įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma
pašalinti;
13) teisės
aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo
valstybės tarnautojas negali eiti pareigų;
14) valstybės tarnautojas įstatymų nustatyta
tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų
atlikimu;
15) paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas
iš pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus
šiurkščius pažeidimus;
16) įsiteisėja
teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar
korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti
savo pareigų;
17) karjeros valstybės tarnautojas, įvertintinus jo
tarnybinę veiklą nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes karjeros
valstybės tarnautojo pareigas.
18) paskirta
tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tarnybinius nusižengimus,
nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 15 punkte;
19) iš Korupcijos prevencijos
įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie
asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį
nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems
turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų
valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad valstybės
tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali
toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų;
20) valstybės
tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo nevykdo šio Įstatymo 31
straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pareigų;
21) sudaromas
šalių susitarimas dėl įstaigos
vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio)
pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš
pareigų.
2. Valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo
nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140
dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali
būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį
valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos
nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba
epidemijų nušalintiems nuo darbo.
3. Įstaigos vadovas
(išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio)
pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu
pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priėmęs
asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos
vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar
karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu.
Jeigu šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi
apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi
pasiūlymą, per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma,
kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš
pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo
kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl
kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų garantijų, taip pat dėl
kitų sąlygų (nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų).
4. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojas iš pareigų atleidžiamas paskutinę jį į pareigas priėmusio valstybės
politiko įgaliojimų dieną ar naujai sudarytos kolegialios valstybės
institucijos pirmajame posėdyje.
5. Ketinantis atsistatydinti savo noru valstybės
tarnautojas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį
ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas
priėmusio asmens sutikimu valstybės tarnautojas gali būti atleistas ir
anksčiau. Valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru
turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po
to jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priėmusio asmens sutikimu.
6. Valstybės
tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu
ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16
ir 21 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus.
7. Nėščia valstybės
tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) iki trejų
metų, negali būti atleisti iš pareigų šio straipsnio 1 dalies 4, 9 (išskyrus
atvejus, kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama),
10, 12, 15 ir 21 (išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas pateikia
pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui dėl atleidimo iš pareigų šalių
susitarimu) punktuose, 2 dalyje nurodytais pagrindais.
8. Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų
nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1284,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)
Nr.
IX-1426,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr.
IX-1856,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
Nr.
IX-1926,
2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
Nr.
IX-2286,
2004-06-17, Žin., 2004, Nr. 104-3827 (2004-07-03)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. XI-849,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3346 (2010-06-10)
Nr. XI-1369,
2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
X SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS
45 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys
1. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys yra šios:
1) įvadinis mokymas – priimtų į karjeros valstybės
tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų profesinių žinių įgijimas ir įgūdžių
formavimas. Pradėję eiti pareigas karjeros valstybės tarnautojai, kurie prieš
tai nėra išklausę įvadinio mokymo programų, per metus nuo priėmimo į pareigas
dienos privalo jas išklausyti;
2) kvalifikacijos tobulinimas – tęstinės studijos,
specialių profesinių žinių plėtimas, valstybės valdymo ir administravimo
įgūdžių bei gebėjimų tobulinimas paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar
savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos einant
pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką. Valstybės
tarnautojai, pradėję eiti 18–20 kategorijų pareigas bei žemesnės kategorijos
įstaigų vadovų pareigas, per dvejus metus nuo priėmimo į šias pareigas dienos
privalo išklausyti patvirtintas 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų ar
žemesnės kategorijos įstaigų vadovų mokymo programas.
2. Valstybės tarnautojų mokymo programos rengiamos pagal vidaus reikalų
ministro nustatytus mokymo programų turinio reikalavimus. Mokymo programas
rengia ir pagal jas valstybės tarnautojus turi teisę mokyti vidaus reikalų
ministro nustatyta tvarka patvirtinti asmenys. Kvalifikacijos tobulinimo
bendrąsias programas integracijos į Europos Sąjungą srityje, 18–20 kategorijų
valstybės tarnautojų bendrąsias mokymo programas rengia ir pagal patvirtintas
bendrąsias programas valstybės tarnautojus moko Lietuvos viešojo administravimo
institutas.
3.
Valstybės tarnautojai gali būti siunčiami tobulinti kvalifikaciją kitose
valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose bei į tarptautines
institucijas ar užsienio valstybių institucijas abipusiu susitarimu.
4.
Valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar
savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar
užsienio valstybių institucijose tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. XI-622,
2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6960 (2009-12-28)
46 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo finansavimas
1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
valstybės tarnautojų mokymui valstybės ir savivaldybių biudžetuose numatomos
lėšos. Jos turi sudaryti ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5
procentus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų.
2. Jei mokymas
trunka ilgiau kaip 2 mėnesius ir finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės
biudžeto, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl mokymui
skirtų lėšų grąžinimo. Šioje sutartyje turi būti numatyta, kad lėšas valstybės
tarnautojas grąžina, jeigu jis:
1) savo noru
atsistatydina iš valstybės tarnautojo pareigų anksčiau negu po vienerių metų
nuo mokymo pabaigos;
2) dėl
tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų.
3. Iš valstybės tarnautojo pareigų atleistas asmuo, su
kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo, privalo per 6
mėnesius nuo atleidimo dienos grąžinti valstybės ar savivaldybės institucijai
ar įstaigai su jo mokymu susijusias valstybės ar savivaldybės institucijos
ar įstaigos išlaidas. Jeigu asmuo su jo mokymu susijusių išlaidų negrąžina,
valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privalo kreiptis
į teismą dėl šių lėšų išieškojimo.
4. Siekiančių tobulinti savo kvalifikaciją
valstybės tarnautojų mokymas gali būti finansuojamas iš šio straipsnio 1 dalyje
nenurodytų lėšų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
47 straipsnis. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimas
1. Prioritetinius
valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų
mokymo grupes numato Vyriausybės patvirtinta valstybės tarnautojų mokymo
strategija.
2. Valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių
institucijose ir įstaigose organizuoja ir už jį atsako valstybės
tarnautojus į pareigas priimantys asmenys.
3. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką
nustato vidaus reikalų ministras.
3 dalies redakcija nuo 2013-01-01:
3. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarką nustato
Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
XI
SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS
48 straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
1. Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) vidaus reikalų ministras.
2. Vyriausybė:
1) įgyvendina valstybės tarnybos politiką;
2) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.
3. Vidaus reikalų ministras:
1) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių
teisės aktų projektus;
2) koordinuoja šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės
aktų įgyvendinimo kontrolę;
3) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.
48 straipsnio redakcija nuo 2013-01-01:
49 straipsnis. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga
1. Valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga yra įstaiga prie ministerijos.
2. Valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga:
1)
kontroliuoja šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;
2) tvarko
valstybės tarnautojų registrą ir valstybės
tarnybos valdymo informacinę sistemą;
3) rengia su
valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;
4) užtikrina
vientisą valstybės tarnybos personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros
planavimo sistemą;
5) tvirtina valstybės tarnautojų mokymo programas ir vykdo
jų įgyvendinimo kokybės priežiūrą;
6)
vertina asmenis, siekiančius mokyti valstybės tarnautojus, ir teikia vidaus reikalų
ministrui pasiūlymus dėl šių asmenų tvirtinimo;
7) koordinuoja
valstybės tarnautojų mokymo strategijos įgyvendinimą;
8) nagrinėja su valstybės tarnautojų statusu susijusius skundus;
9) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms rekomendacijas
dėl šio Įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo;
10) rengia ir
valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teikia informaciją apie
valstybės tarnybą;
11) atlieka
kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas
funkcijas.
3. Atlikdama
pavestas funkcijas, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga:
1) nustačiusi,
kad pažeisti šis Įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, valstybės
institucijoms ir įstaigoms turi teisę raštu teikti privalomus vykdyti nurodymus
dėl šio pažeidimo pašalinimo, o jeigu šios institucijos ar įstaigos pažeidimo
nepašalina per jos nustatytą laiką, praneša apie tai aukštesnės pagal pavaldumą
valstybės institucijos ar įstaigos vadovui;
2) nustačiusi,
kad savivaldybių institucijos ir įstaigos pažeidė šį Įstatymą ir su juo
susijusius teisės aktus, informaciją apie tai teikia atitinkamos savivaldybės
administracinę priežiūrą atliekančiam Vyriausybės atstovui ir atitinkamai
savivaldybės institucijai ar įstaigai.
49 straipsnio redakcija nuo 2013-01-01:
50 straipsnis. Duomenys apie valstybės tarnautojus
1. Valstybės
registre, kurį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia
Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
1) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigas ir darbuotojų,
gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės
pinigų fondų, pareigas;
2) valstybės
tarnautojus ir jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už
šiurkštų tarnybinį nusižengimą;
4) asmenis, kurie šio Įstatymo numatytais atvejais
pripažinti padariusiais šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas
skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų
ir valstybės pinigų fondų, ir jų darbo užmokestį;
6) Vyriausybės
narius ir valstybės pareigūnus tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams
pažymėjimams ar kitokioms elektroniniam pasirašymui skirtoms priemonėms
pagaminti.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytam valstybės registrui atitinkami duomenys
neteikiami, jeigu jie priskirtini valstybės ar tarnybos paslapties kategorijai.
3.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka
tvarko duomenis šio straipsnio 1 dalyje nurodytame valstybės registre.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
50(1) straipsnis. Valstybės tarnybos
valdymo informacinė sistema
1. Valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir
savivaldybių institucijų ir įstaigų personalo valdymo sprendimams priimti,
kitoms šiame Įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms
funkcijoms įgyvendinti.
2. Valstybės
tarnybos valdymo informacinės sistemos nuostatai tvirtinami Vyriausybės
nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
51
straipsnis. Valstybės tarnautojo pažymėjimas
1.
Valstybės tarnautojo pažymėjimą į valstybės tarnautojo pareigas priimtam
asmeniui išduoda jį į pareigas priėmęs asmuo.
2.
Valstybės tarnautojo pažymėjimai išduodami remiantis valstybės tarnautojų
registro duomenimis.
2 dalies redakcija nuo 2013-06-01:
2. Valstybės
tarnautojo pažymėjimai išduodami remiantis šio Įstatymo 50 straipsnyje nurodyto
valstybės registro duomenimis.
3.
Valstybės tarnautojo pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras.
4. Valstybės
tarnautojas, praradęs valstybės tarnautojo pažymėjimą, privalo atlyginti naujo
valstybės tarnautojo pažymėjimo gamybos išlaidas, išskyrus atvejus, kai
valstybės tarnautojo pažymėjimas prarastas ne dėl valstybės tarnautojo kaltės.
Naujo valstybės tarnautojo pažymėjimo gamybos išlaidas atlygina pats valstybės
tarnautojas sumokėdamas į valstybės biudžetą nustatytą pinigų sumą arba ta
pinigų suma išskaitoma iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-2041,
2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3523 (2012-06-21)
Nr. XII-27,
2012-12-04, Žin., 2012, Nr. 143-7378 (2012-12-11)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
1
priedo redakcija iki 2013 m. gruodžio 31 d.:
Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos
įstatymo
1 priedas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ
KOEFICIENTAI
(Baziniais dydžiais)
Pareigybių kategorijos
Pareiginių
algų koeficientai
1
3,0
2
3,2
3
3,4
4
3,6
5
3,8
6
4,0
7
4,2
8
4,4
9
4,6
10
4,8
11
5,17
12
5,64
13
6,2
14
6,86
15
7,41
16
8,1
17
8,69
18
9,35
19
10
20
10,54
1
priedo redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.:
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
1
priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
(Baziniais
dydžiais)
Pareigybių kategorijos
Pareiginių
algų koeficientai
1
3,0
2
3,2
3
3,4
4
3,6
5
3,8
6
4,0
7
4,2
8
4,4
9
4,6
10
4,8
11
5,2
12
5,7
13
6,3
14
7,0
15
7,8
16
8,7
17
9,7
18
10,8
19
11,9
20
13,0
Priedo
pakeitimai:
Nr.
X-789,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3400 (2006-08-08)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. X-1349,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
Nr. XI-227,
2009-04-23, Žin., 2009, Nr. 49-1937 (2009-04-30)
Nr.
XI-943,
2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4297 (2010-07-13)
Nr. XI-1723,
2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7038 (2011-12-08)
Nr. XII-115,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7993 (2012-12-31)
Nr.
XI-363,
2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3918 (2009-07-31)
Nr.
XI-944,
2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4298 (2010-07-13)
Nr. XI-1721,
2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7036 (2011-12-08)
Nr. XII-114,
2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7992 (2012-12-31)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
2 priedas
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes
kriterijai
Eil. Nr.
Seimą,
Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas
aptarnaujančios įstaigos
Seimui ir
(ar) Respublikos Prezidentui
atskaitingos institucijos
Teismai ir
prokuratūra
Kitos
valstybės institucijos ir įstaigos
Savi-valdybių
institucijos ir įstaigos
Balai
1.
Valstybės
ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis:
1.1.
Seimo
aptarnavimo funkcijų vykdymas
arba
pagalba
vykdant Respublikos Prezidento funkcijas
arba
teismų
savivaldos institucijų aptarnavimas
arba
pagalba
vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas
valstybinio
audito funkcijų vykdymas
arba
dalyvavimas
formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos
įgyvendinimas
–
valstybės
politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse
−
100
1.2.
−
skundų
nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių
gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai
arba
dalyvavimas
formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos
įgyvendinimas
−
dalyvavimas
formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos
įgyvendinimas
arba
valstybės
politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
arba
Europos
Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
−
80
1.3.
−
dalyvavimas
formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
arba
valstybės
politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
−
dalyvavimas
formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
arba
valstybės
politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje
arba
neteisminės
ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas
arba
savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
–
60
1.4.
−
valstybės
politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
−
valstybės
politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
−
40
1.5.
−
valstybės
politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
−
valstybės
politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
–
20
2.
Valstybės
ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo
ribos:
2.1.
−
visa
Lietuvos teritorija
visa
Lietuvos teritorija
visa
Lietuvos teritorija
100
2.2.
−
teritorija,
kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų
apygarda
teritorija,
kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų
teritorija,
kurioje yra daugiau kaip
500
000 gyventojų
80
2.3.
−
teritorija,
kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų
apylinkė
teritorija,
kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų
teritorija,
kurioje yra nuo 100 000 iki
500 000 gyventojų
60
2.4.
−
teritorija,
kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų
−
teritorija,
kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų
teritorija,
kurioje yra nuo 50 000 iki
100
000 gyventojų
40
2.5.
−
teritorija,
kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų,
arba
viena įstaigų sistema
−
teritorija,
kurioje yra mažiau kaip
50 000 gyventojų,
arba
viena įstaigų sistema
teritorija,
kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų
20
3.
Valstybės
ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir
nepavaldžiais subjektais:
3.1.
−
−
−
vertikalusis
vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja ne mažiau kaip 3
pakopų pavaldžių subjektų sistemai,
arba
funkcinis
vadovavimas keliose valdymo srityse
−
100
3.2.
−
−
−
vertikalusis
vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 2 pakopų
pavaldžių subjektų sistemai
–
80
3.3.
−
−
−
vertikalusis
vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 1 pakopos pavaldžių
subjektų sistemai,
arba
funkcinis
vadovavimas vienoje valdymo srityje
−
60
3.4.
−
−
−
dalinis
funkcinis vadovavimas
−
40
3.5.
−
−
−
valstybės
institucija ar įstaiga neturi pavaldžių subjektų
–
20
4.
Valstybės ir savivaldybių institucijų
ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir
įstaigų grupe
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100
balų
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200
balų;
II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180
balų;
III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160
balų;
IV grupė, jeigu įstaiga įvertinta 140
balų;
V grupė, jeigu įstaiga įvertinta 120
arba mažiau balų (120>=x)
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100
balų;
II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80
balų;
III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60
balų
I
grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x>=260);
II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo
200 iki 260 balų (260>x>=200);
III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo
150 iki 200 balų (200>x>=150);
IV grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo
100 iki 150 balų (150>x>=100);
V grupė, jeigu įstaiga įvertinta
mažiau negu 100 balų (100>x)
III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo
60 iki 80 balų;
IV
grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų
–
Šiame
priede vartojamų formuluočių reikšmės
1.
Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir
įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų
(įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų),
nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo
administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose
valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei.
2.
Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir
įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas,
reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės
aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse.
3.
Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės
institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų
projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas,
susijusias su sprendimų projektų rengimu:
1)
siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo)
teikimas;
2)
sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);
3)
kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;
4)
išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas;
5)
tikslinių analizių atlikimas apibendrinant gautus rezultatus.
4.
Valstybės politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip
specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų
linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su
aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą
davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio
aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų
organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų
aptarnavimo funkcijų atlikimas).
5.
Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų
veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės
institucijoms ar įstaigoms).
6.
Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla,
vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam
tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų
veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą).
7.
Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų
veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų)
atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų –
nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę
pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą).
8.
Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės
institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.
Įstatymas
papildytas 2 priedu:
Nr. X-1349,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
________________
Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatymo
3 priedas
VALSTYBĖS
TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ
SĄRAŠAS
I. 2010–2012 METŲ
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS
Eil. Nr.
Valstybės
tarnautojų pareigybių pavadinimai
Pareigybės
lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
grupes
politinio
(asmeninio) pasitikėjimo
įstaigų
vadovų ir karjeros
statutinių,
reglamentuojamų:
I
II
III
IV
V
Diplomatinės
tarnybos įstatymo
įstatymu
patvirtintų statutų
1.
generalinis
direktorius
(taikoma
įstaigos vadovui)
A 20
2.
Respublikos
Prezidento vyriausiasis patarėjas,
viceministras,
savivaldybės administracijos direktorius,
Ministro
Pirmininko kancleris
direktorius
(taikoma įstaigos vadovui),
ministerijos
kancleris
ministerijos
kancleris
direktorius,
viršininkas,
vadas
(taikoma
įstaigos vadovui)
A
19–20
A 18–19
A
17–18
A 14–17
A 13–16
3.
generalinio
direktoriaus pavaduotojas
A 19
4.
Respublikos
Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams,
Respublikos Prezidento patarėjas,
Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,
Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas,
Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas,
Ministro Pirmininko patarėjas,
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,
Ministro
Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas
direktoriaus
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),
Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme,
teismo kancleris,
prokuratūros kancleris
ambasadorius
direktoriaus
pavaduotojas,
viršininko
pavaduotojas,
vado
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),
štabo viršininkas, direktorato direktorius
A
18–19
A
17–18
A 16–17
A 13–16
A
12–15
5.
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas,
Seimo Pirmininko patarėjas,
ministro patarėjas, Vyriausybės įgaliotinis,
mero patarėjas,
Ministro
Pirmininko tarnybos departamento direktorius
departamento
direktorius, valdybos direktorius,
komisijos ar tarybos administracijos
direktorius, generalinis inspektorius,
gynybos
patarėjas,
vyriausiasis patarėjas,
teismo pirmininko patarėjas
ambasadorius
ypatingiems pavedimams,
įgaliotasis ministras,
laikinasis reikalų patikėtinis,
departamento
direktorius,
generalinis
konsulas
valdybos viršininkas,
eskadrilės vadas,
dalinio vadas,
patarėjas,
generalinio direktoriaus patarėjas,
departamento viršininkas,
štabo viršininko pavaduotojas
A
17–18
A 16–17
A 15–16
A
12–15
A
11–14
6.
Seimo
Pirmininko pavaduotojo patarėjas,
opozicijos lyderio patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas
departamento
direktoriaus pavaduotojas, valdybos direktoriaus pavaduotojas,
komisijos ar tarybos sekretoriato vadovas, Seimo
posėdžių sekretoriato vedėjas,
skyriaus vedėjas (taikoma
struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), Seimo
kanceliarijos biuro vedėjas,
vyresnysis patarėjas,
Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, gynybos patarėjo
pavaduotojas,
teismo skyriaus pirmininko patarėjas
ministras
patarėjas,
departamento
direktoriaus pavaduotojas,
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame
padalinyje)
departamento
viršininko pavaduotojas,
valdybos
viršininko pavaduotojas,
eskadrilės
vado pavaduotojas,
dalinio
vado pavaduotojas, skyriaus viršininkas
(taikoma
struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
komisariato
viršininkas (taikoma ne įstaigos vadovui),
biuro viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui,
nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
posto viršininkas,
Valstybės saugumo departamento
patarėjas
A 15–17
A 14–16
A
13–15
A
11–14
A
10–13
7.
Respublikos
Prezidento atstovas spaudai,
Seimo Pirmininko atstovas spaudai,
Ministro Pirmininko atstovas spaudai,
savivaldybės tarybos sekretorius
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam
kitame struktūriniame padalinyje), Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje
pavaduotojas,
patarėjas,
seniūnas (savivaldybėje), teismo pirmininko padėjėjas,
teisėjo padėjėjas,
vyriausiojo prokuroro padėjėjas
patarėjas,
departamento patarėjas,
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūrinia-me
padalinyje),
skyriaus
vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūrinia-me padalinyje)
skyriaus
viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
tarnybos
viršininkas,
komandos
viršininkas,
centro
viršininkas,
rinktinės
vadas,
laivo
vadas,
orlaivio
vadas,
specialios
paskirties būrio vadas,
užkardos
vadas,
skyriaus
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
komisariato
viršininko pavaduotojas (taikoma ne įstaigos vadovo pavaduotojui),
biuro
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
posto
viršininko pavaduotojas
A 13–16
A
12–15
A
11–14
A
9–13
A
8–12
8.
seniūnas
(savivaldybėje)
B
9–13
B
8–12
9.
Respublikos
Prezidento patarėjo pavaduotojas,
Respublikos Prezidento konsultantas,
Seimo Pirmininko padėjėjas,
ministro atstovas spaudai
poskyrio
vedėjas,
skyriaus vedėjo pavaduotojas
(taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
specialusis atašė,
seniūno pavaduotojas (savivaldybėje),
vyriausiasis valstybinis auditorius,
teismo
konsultantas
konsulas,
pirmasis sekretorius,
skyriaus patarėjas,
skyriaus
vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame
struktūrinia-me padalinyje)
poskyrio
viršininkas,
posto
pamainos viršininkas,
kuopos
vadas,
skyriaus
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
tarnybos
viršininko pavaduotojas,
komandos
viršininko pavaduotojas,
centro
viršininko pavaduotojas,
rinktinės
vado pavaduotojas,
laivo
vado pavaduotojas,
specialios
paskirties būrio vado pavaduotojas,
užkardos
vado pavaduotojas,
specialusis
atašė,
vyriausiasis
tyrėjas,
vyriausiasis
lakūnas
A
11–15
A
10–14
A
9–13
A
7–12
A
6–11
10.
Respublikos
Prezidento referentas,
Ministro Pirmininko padėjėjas,
mero padėjėjas
vyriausiasis
specialistas,
specialiojo atašė pavaduotojas,
vyresnysis valstybinis auditorius,
prokuroro
padėjėjas
antrasis
sekretorius,
vicekonsulas
nuovados
viršininkas,
kuopos
vado pavaduotojas,
poskyrio viršininko pavaduotojas,
vyriausiasis specialistas,
vyriausiasis
inspektorius,
vyriausiasis
budėtojas,
vyresnysis lakūnas
A
10–14
A
9–13
A
8–12
A
6–11
A
5–10
11.
seniūno
pavaduotojas (savivaldybėje)
direktoriaus
budintysis padėjėjas
B 10–14
B 9–13
B
8–12
B
6–11
B
5–10
12.
direktoriaus
budinčiojo padėjėjo pavaduotojas,
būrio
viršininkas
B
9–13
B
8–12
B
7–11
B
5–10
B
4–9
13.
Respublikos Prezidento patarėjo padėjėjas,
Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas,
Seimo frakcijos referentas,
ministro padėjėjas,
Seimo nario padėjėjas-sekretorius
vyresnysis
specialistas,
kanceliarijos padėjėjas,
valstybinis auditorius
trečiasis
sekretorius
būrio
vadas,
lakūnas,
vyresnysis specialistas,
vyresnysis
inspektorius,
vyresnysis tyrėjas
A
8–12
A
7–11
A
6–10
A
5–9
A
4–8
14.
Seimo
nario padėjėjas-sekretorius,
mero padėjėjas
vyresnysis
specialistas,
prokuroro padėjėjas
būrio vadas,
vyresnysis
specialistas,
vyresnysis
inspektorius
B
6–11
B
5–10
B
5–9
B
4–8
B
3–8
15.
specialistas,
teismo posėdžių sekretorius,
teismo administracijos sekretorius,
valstybinio auditoriaus padėjėjas
atašė
specialistas,
inspektorius,
tyrėjas
A
5–10
A
4–9
A
4–8
A
3–7
A
3–7
16.
specialistas
specialistas,
inspektorius,
tyrėjas,
būrininkas,
pamainos vadas,
sargybos
viršininkas,
vyresnysis budėtojas,
vyresnysis
dispečeris,
vyresnysis
instruktorius
B
4–9
B
3–8
B
2–7
B
2–6
B
2–6
17.
teismo
posėdžių sekretorius
jaunesnysis
inspektorius,
jaunesnysis
specialistas,
budėtojas,
punkto
pamainos viršininkas,
instruktorius
B
3–8
B
3–7
B
2–7
B
2–5
B
2–5
18.
jaunesnysis
specialistas,
dispečeris,
grandies
vadas,
jaunesnysis
budėtojas,
korpuso
vyresnysis,
kuopininkas,
prižiūrėtojų
budinčiosios pamainos vyresnysis,
komendantas,
skyrininkas,
viršila,
sargybos
viršininko padėjėjas,
vyriausiasis
patrulis,
vyriausiasis postinis,
vyriausiasis kovotojas,
vyriausiasis
ugniagesys gelbėtojas
C
2–7
C
2–6
C
2–5
C
2–5
C
2–4
19.
priešgaisrinio
posto viršininkas,
vyresnysis
pasienietis,
vyresnysis patrulis,
vyresnysis postinis,
vyresnysis kovotojas,
vyresnysis prižiūrėtojas,
vyresnysis kontrolierius,
vyresnysis
šaulys,
vyresnysis
ugniagesys gelbėtojas
C
2–6
C
2–5
C
2–4
C
2–4
C
2–3
20.
kovotojas,
pasienietis,
patrulis,
postinis,
prižiūrėtojas,
sargybinis,
šaulys,
ugniagesys gelbėtojas
C
1–5
C
1–4
C
1–4
C
1–4
C
1–3
2013 metų valstybės tarnautojų
suvienodintų pareigybių sąrašas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
II.
2013 METŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS
Eil. Nr.
Valstybės
tarnautojų pareigybių pavadinimai
Pareigybės
lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
grupes
politinio
(asmeninio) pasitikėjimo
įstaigų
vadovų ir karjeros
statutinių,
reglamentuojamų:
I
II
III
IV
V
Diplomatinės
tarnybos įstatymo
įstatymu
patvirtintų statutų
1.
generalinis
direktorius
(taikoma
įstaigos vadovui)
A 20
2.
Respublikos
Prezidento vyriausiasis patarėjas,
viceministras,
savivaldybės administracijos direktorius, Ministro Pirmininko kancleris
direktorius
(taikoma įstaigos vadovui),
ministerijos kancleris
ministerijos
kancleris
direktorius,
viršininkas,
vadas
(taikoma
įstaigos vadovui)
A
19–20
A
18–19
A
17–18
A 15–17
A 14–16
3.
generalinio
direktoriaus pavaduotojas
A 19
4.
Respublikos
Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams,
Respublikos Prezidento patarėjas,
Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,
Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas,
Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas,
Ministro Pirmininko patarėjas,
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Ministro Pirmininko
kanclerio pirmasis pavaduotojas
direktoriaus
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),
Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių teisme,
teismo kancleris,
prokuratūros kancleris
ambasadorius
direktoriaus pavaduotojas,
viršininko pavaduotojas,
vado pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo
pavaduotojui),
štabo viršininkas, direktorato direktorius
A
18–19
A
17–18
A 16–17
A 14–16
A
13–15
5.
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas,
Seimo Pirmininko patarėjas,
ministro patarėjas,
mero patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinis, Ministro Pirmininko tarnybos departamento
direktorius
departamento
direktorius, valdybos direktorius,
komisijos ar tarybos administracijos
direktorius, generalinis inspektorius,
gynybos
patarėjas,
vyriausiasis patarėjas,
teismo pirmininko patarėjas
ambasadorius
ypatingiems pavedimams,
įgaliotasis ministras,
laikinasis reikalų patikėtinis,
departamento
direktorius,
generalinis
konsulas
valdybos viršininkas,
eskadrilės vadas,
dalinio vadas,
patarėjas,
generalinio direktoriaus patarėjas,
departamento viršininkas,
štabo viršininko pavaduotojas
A
17–18
A 16–17
A 15–16
A
13–15
A
12–14
6.
Seimo
Pirmininko pavaduotojo patarėjas,
opozicijos lyderio patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas
departamento
direktoriaus pavaduotojas, valdybos direktoriaus pavaduotojas,
komisijos ar tarybos sekretoriato vadovas, Seimo
posėdžių sekretoriato vedėjas,
skyriaus vedėjas (taikoma
struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), Seimo
kanceliarijos biuro vedėjas,
vyresnysis patarėjas,
Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, gynybos patarėjo
pavaduotojas,
teismo skyriaus pirmininko patarėjas
ministras
patarėjas,
departamento
direktoriaus pavaduotojas,
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame
padalinyje)
departamento
viršininko pavaduotojas,
valdybos
viršininko pavaduotojas,
eskadrilės
vado pavaduotojas,
dalinio
vado pavaduotojas, skyriaus viršininkas
(taikoma
struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
komisariato
viršininkas (taikoma ne įstaigos vadovui),
biuro viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui,
nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
posto viršininkas
A 15–17
A 14–16
A
13–15
A
12–14
A
11–13
7.
Respublikos
Prezidento atstovas spaudai,
Seimo Pirmininko atstovas spaudai,
Ministro Pirmininko atstovas spaudai,
savivaldybės tarybos sekretorius
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam
kitame struktūriniame padalinyje), Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje
pavaduotojas,
patarėjas,
seniūnas (savivaldybėje), teismo pirmininko padėjėjas,
teisėjo padėjėjas,
vyriausiojo prokuroro padėjėjas
patarėjas,
departamento patarėjas,
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
skyriaus
vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje)
skyriaus
viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
tarnybos
viršininkas,
komandos
viršininkas,
centro
viršininkas,
rinktinės
vadas,
laivo
vadas,
orlaivio
vadas,
specialios
paskirties būrio vadas,
užkardos
vadas,
skyriaus
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
komisariato
viršininko pavaduotojas (taikoma ne įstaigos vadovo pavaduotojui),
biuro
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
posto
viršininko pavaduotojas
A
14–16
A
13–15
A
12–14
A
11–13
A
10–12
8.
seniūnas
(savivaldybėje)
B
11–13
B
10–12
9.
Respublikos
Prezidento patarėjo pavaduotojas,
Respublikos Prezidento konsultantas,
Seimo Pirmininko padėjėjas,
ministro atstovas spaudai
poskyrio
vedėjas,
skyriaus vedėjo pavaduotojas
(taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
specialusis atašė,
seniūno pavaduotojas (savivaldybėje),
vyriausiasis valstybinis auditorius,
teismo konsultantas
konsulas,
pirmasis sekretorius,
skyriaus patarėjas,
skyriaus
vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame
struktūriniame padalinyje)
poskyrio
viršininkas,
posto
pamainos viršininkas,
kuopos
vadas,
skyriaus
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
tarnybos
viršininko pavaduotojas,
komandos
viršininko pavaduotojas,
centro
viršininko pavaduotojas,
rinktinės
vado pavaduotojas,
laivo
vado pavaduotojas,
specialios
paskirties būrio vado pavaduotojas,
užkardos
vado pavaduotojas,
specialusis
atašė,
vyriausiasis
tyrėjas,
vyriausiasis
lakūnas
A
13–15
A
12–14
A
11–13
A
10–12
A
9–11
10.
Respublikos Prezidento referentas,
Ministro Pirmininko padėjėjas,
mero padėjėjas
vyriausiasis
specialistas,
specialiojo atašė pavaduotojas,
vyresnysis valstybinis auditorius,
prokuroro
padėjėjas
antrasis
sekretorius,
vicekonsulas
nuovados
viršininkas,
kuopos
vado pavaduotojas,
poskyrio viršininko pavaduotojas,
vyriausiasis specialistas,
vyriausiasis
inspektorius,
vyriausiasis
budėtojas,
vyresnysis lakūnas
A
12–14
A
11–13
A
10–12
A
9–11
A
8–10
11.
seniūno
pavaduotojas (savivaldybėje)
direktoriaus
budintysis padėjėjas
B
12–14
B
11–13
B
10–12
B
9–11
B
8–10
12.
direktoriaus
budinčiojo padėjėjo pavaduotojas,
būrio
viršininkas
B
11–13
B
10–12
B
9–11
B
8–10
B
7–9
13.
Respublikos
Prezidento patarėjo padėjėjas,
Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas,
Seimo frakcijos referentas,
ministro padėjėjas,
Seimo nario padėjėjas-sekretorius
vyresnysis
specialistas,
kanceliarijos padėjėjas,
valstybinis auditorius
trečiasis
sekretorius
būrio
vadas,
lakūnas,
vyresnysis specialistas,
vyresnysis
inspektorius,
vyresnysis tyrėjas
A
10–12
A
9–11
A
8–10
A
7–9
A
6–8
14.
Seimo
nario padėjėjas-sekretorius,
mero padėjėjas
vyresnysis
specialistas,
prokuroro padėjėjas
būrio vadas,
vyresnysis
specialistas,
vyresnysis
inspektorius
B
9–11
B
8–10
B
7–9
B
6–8
B
6–8
15.
specialistas,
teismo posėdžių sekretorius,
teismo administracijos sekretorius,
valstybinio auditoriaus padėjėjas
atašė
specialistas,
inspektorius,
tyrėjas
A
8–10
A
7–9
A
6–8
A
5–7
A
5–7
16.
specialistas
specialistas,
inspektorius,
tyrėjas,
būrininkas,
pamainos vadas,
sargybos
viršininkas,
vyresnysis budėtojas,
vyresnysis
dispečeris,
vyresnysis
instruktorius
B
7–9
B
6–8
B
5–7
B
4–6
B
4–6
17.
teismo
posėdžių sekretorius
jaunesnysis
inspektorius,
jaunesnysis
specialistas,
budėtojas,
punkto
pamainos viršininkas,
instruktorius
B
6–8
B
5–7
B
4–7
B
3–5
B
2–5
18.
jaunesnysis
specialistas,
dispečeris,
grandies
vadas,
jaunesnysis
budėtojas,
korpuso
vyresnysis,
kuopininkas,
prižiūrėtojų
budinčiosios pamainos vyresnysis,
komendantas,
skyrininkas,
viršila,
sargybos
viršininko padėjėjas,
vyriausiasis
patrulis,
vyriausiasis postinis,
vyriausiasis kovotojas,
vyriausiasis
ugniagesys gelbėtojas
C
4–7
C
4–6
C
3–5
C
2–5
C
2–4
19.
priešgaisrinio
posto viršininkas,
vyresnysis
pasienietis,
vyresnysis patrulis,
vyresnysis postinis,
vyresnysis kovotojas,
vyresnysis prižiūrėtojas,
vyresnysis kontrolierius,
vyresnysis
šaulys,
vyresnysis
ugniagesys gelbėtojas
C
3–6
C
3–5
C
2–4
C
2–4
C
2–3
20.
kovotojas,
pasienietis,
patrulis,
postinis,
prižiūrėtojas,
sargybinis,
šaulys,
ugniagesys gelbėtojas
C
2–5
C
2–4
C
1–4
C
1–4
C
1–3
2014 metų valstybės tarnautojų
suvienodintų pareigybių sąrašas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
III.
NUO 2014 METŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS
Eil. Nr.
Valstybės
tarnautojų pareigybių pavadinimai
Pareigybės
lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų
grupes
politinio
(asmeninio) pasitikėjimo
įstaigų
vadovų ir karjeros
statutinių,
reglamentuojamų:
I
II
III
IV
V
Diplomatinės
tarnybos įstatymo
įstatymu
patvirtintų statutų
1.
generalinis
direktorius
(taikoma įstaigos vadovui)
A 20
2.
Respublikos
Prezidento vyriausiasis patarėjas,
viceministras,
savivaldybės administracijos direktorius,
Ministro
Pirmininko kancleris
direktorius
(taikoma įstaigos vadovui),
ministerijos kancleris
ministerijos
kancleris
direktorius,
viršininkas,
vadas
(taikoma
įstaigos vadovui)
A 19–20
A
18–19
A
17–18
A 16–17
A 15–16
3.
generalinio
direktoriaus pavaduotojas
A 19
4.
Respublikos
Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams,
Respublikos Prezidento patarėjas,
Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas,
Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas,
Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas,
Ministro Pirmininko patarėjas,
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Ministro Pirmininko
kanclerio pirmasis pavaduotojas
direktoriaus
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui),
Vyriausybės
atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme,
teismo kancleris,
prokuratūros kancleris
ambasadorius
direktoriaus pavaduotojas,
viršininko pavaduotojas,
vado pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo
pavaduotojui),
štabo viršininkas,
direktorato direktorius
A
18–19
A
17–18
A 16–17
A 15–16
A
14–15
5.
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas,
Seimo Pirmininko patarėjas,
ministro patarėjas,
mero patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinis, Ministro Pirmininko tarnybos departamento
direktorius
departamento
direktorius, valdybos direktorius,
komisijos ar tarybos administracijos
direktorius, generalinis inspektorius,
gynybos
patarėjas,
vyriausiasis patarėjas,
teismo pirmininko patarėjas
ambasadorius
ypatingiems pavedimams,
įgaliotasis ministras,
laikinasis reikalų patikėtinis,
departamento
direktorius,
generalinis
konsulas
valdybos viršininkas,
eskadrilės vadas,
dalinio vadas,
patarėjas,
generalinio direktoriaus
patarėjas,
departamento viršininkas,
štabo viršininko pavaduotojas
A
17–18
A 16–17
A 15–16
A
14–15
A
13–14
6.
Seimo
Pirmininko pavaduotojo patarėjas,
opozicijos lyderio patarėjas,
Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas
departamento
direktoriaus pavaduotojas, valdybos direktoriaus pavaduotojas,
komisijos ar tarybos sekretoriato vadovas, Seimo
posėdžių sekretoriato vedėjas,
skyriaus vedėjas (taikoma
struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje), Seimo
kanceliarijos biuro vedėjas,
vyresnysis patarėjas,
Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, gynybos patarėjo
pavaduotojas,
teismo skyriaus pirmininko patarėjas
ministras
patarėjas,
departamento
direktoriaus pavaduotojas,
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame
padalinyje)
departamento
viršininko pavaduotojas,
valdybos
viršininko pavaduotojas,
eskadrilės
vado pavaduotojas,
dalinio
vado pavaduotojas, skyriaus viršininkas
(taikoma
struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
komisariato
viršininkas (taikoma ne įstaigos vadovui),
biuro viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui,
nesančiam kitame struktūriniame padalinyje),
posto viršininkas
A 16–17
A 15–16
A
14–15
A
13–14
A
12–13
7.
Respublikos
Prezidento atstovas spaudai,
Seimo Pirmininko atstovas spaudai,
Ministro Pirmininko atstovas spaudai,
savivaldybės tarybos sekretorius
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
skyriaus vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam
kitame struktūriniame padalinyje), Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje
pavaduotojas,
patarėjas,
seniūnas (savivaldybėje), teismo pirmininko padėjėjas,
teisėjo padėjėjas,
vyriausiojo prokuroro padėjėjas
patarėjas,
departamento patarėjas,
skyriaus
vedėjas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
skyriaus
vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje)
skyriaus
viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
tarnybos
viršininkas,
komandos
viršininkas,
centro
viršininkas,
rinktinės
vadas,
laivo
vadas,
orlaivio
vadas,
specialios
paskirties būrio vadas,
užkardos
vadas,
skyriaus
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
komisariato
viršininko pavaduotojas (taikoma ne įstaigos vadovo pavaduotojui),
biuro
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
posto
viršininko pavaduotojas
A
15–16
A
14–15
A
13–14
A
12–13
A
11–12
8.
seniūnas
(savivaldybėje)
B
12–13
B
11–12
9.
Respublikos
Prezidento patarėjo pavaduotojas,
Respublikos Prezidento konsultantas,
Seimo Pirmininko padėjėjas,
ministro atstovas spaudai
poskyrio
vedėjas,
skyriaus vedėjo pavaduotojas
(taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame struktūriniame
padalinyje),
specialusis atašė,
seniūno pavaduotojas (savivaldybėje), vyriausiasis valstybinis auditorius,
teismo
konsultantas
konsulas,
pirmasis sekretorius,
skyriaus patarėjas,
skyriaus
vedėjo pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame
struktūriniame padalinyje)
poskyrio
viršininkas,
posto
pamainos viršininkas,
kuopos
vadas,
skyriaus
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, esančiam kitame
struktūriniame padalinyje),
tarnybos
viršininko pavaduotojas,
komandos
viršininko pavaduotojas,
centro
viršininko pavaduotojas,
rinktinės
vado pavaduotojas,
laivo
vado pavaduotojas,
specialios
paskirties būrio vado pavaduotojas,
užkardos
vado pavaduotojas,
specialusis
atašė,
vyriausiasis
tyrėjas,
vyriausiasis
lakūnas
A
14–15
A
13–14
A
12–13
A
11–12
A
10–11
10.
Respublikos Prezidento referentas,
Ministro Pirmininko padėjėjas,
mero padėjėjas
vyriausiasis
specialistas,
specialiojo atašė pavaduotojas,
vyresnysis valstybinis auditorius,
prokuroro
padėjėjas
antrasis
sekretorius,
vicekonsulas
nuovados
viršininkas,
kuopos
vado pavaduotojas,
poskyrio viršininko pavaduotojas,
vyriausiasis specialistas,
vyriausiasis
inspektorius,
vyriausiasis
budėtojas,
vyresnysis lakūnas
A
13–14
A
12–13
A
11–12
A
10–11
A
9–10
11.
seniūno
pavaduotojas (savivaldybėje)
direktoriaus
budintysis padėjėjas
B
13–14
B
12–13
B
11–12
B
10–11
B
9–10
12.
direktoriaus
budinčiojo padėjėjo pavaduotojas,
būrio
viršininkas
B
12–13
B
11–12
B
10–11
B
9–10
B
8–9
13.
Respublikos
Prezidento patarėjo padėjėjas,
Respublikos Prezidento atstovo spaudai padėjėjas,
Seimo frakcijos referentas,
ministro padėjėjas,
Seimo nario padėjėjas-sekretorius
vyresnysis
specialistas,
kanceliarijos padėjėjas,
valstybinis auditorius
trečiasis
sekretorius
būrio
vadas,
lakūnas,
vyresnysis specialistas,
vyresnysis
inspektorius,
vyresnysis tyrėjas
A
11–12
A
10–11
A
9–10
A
8–9
A
7–8
14.
Seimo
nario padėjėjas-sekretorius,
mero padėjėjas
vyresnysis
specialistas,
prokuroro padėjėjas
būrio vadas,
vyresnysis
specialistas,
vyresnysis
inspektorius
B
10–11
B
9–10
B
8–9
B
7–8
B
7–8
15.
specialistas,
teismo posėdžių sekretorius,
teismo administracijos sekretorius,
valstybinio auditoriaus padėjėjas
atašė
specialistas,
inspektorius,
tyrėjas
A
9–10
A
8–9
A
7–8
A
6–7
A
6–7
16.
specialistas
specialistas,
inspektorius,
tyrėjas,
būrininkas,
pamainos vadas,
sargybos
viršininkas,
vyresnysis budėtojas,
vyresnysis
dispečeris,
vyresnysis
instruktorius
B
8–9
B
7–8
B
6–7
B
5–6
B
5–6
17.
teismo
posėdžių sekretorius
jaunesnysis
inspektorius,
jaunesnysis
specialistas,
budėtojas,
punkto
pamainos viršininkas, instruktorius
B
7–8
B
6–7
B
5–7
B
4–5
B
3–5
18.
jaunesnysis
specialistas,
dispečeris,
grandies
vadas,
jaunesnysis
budėtojas,
korpuso
vyresnysis,
kuopininkas,
prižiūrėtojų
budinčiosios pamainos vyresnysis,
komendantas,
skyrininkas,
viršila,
sargybos
viršininko padėjėjas,
vyriausiasis
patrulis,
vyriausiasis postinis,
vyriausiasis kovotojas,
vyriausiasis
ugniagesys gelbėtojas
C
6–7
C
5–6
C
3–5
C
3–5
C
2–4
19.
priešgaisrinio
posto viršininkas,
vyresnysis
pasienietis,
vyresnysis patrulis,
vyresnysis postinis,
vyresnysis kovotojas,
vyresnysis prižiūrėtojas,
vyresnysis kontrolierius,
vyresnysis
šaulys,
vyresnysis ugniagesys gelbėtojas
C
5–6
C
4–5
C
3–4
C
2–4
C
2–3
20.
kovotojas,
pasienietis,
patrulis,
postinis,
prižiūrėtojas,
sargybinis,
šaulys,
ugniagesys gelbėtojas
C
4–5
C
3–4
C
2–4
C
2–4
C 1–3“
Įstatymas
papildytas 3 priedu:
Nr. X-1349,
2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 135-5453 (2007-12-21)
3 priedo pakeitimai:
Nr.
X-1742,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
Nr.
XI-119,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6039 (2008-12-30)
Nr. XI-121,
2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6041 (2008-12-30)
Nr. XI-186,
2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1140 (2009-03-17)
Nr. XI-320,
2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3577 (2009-07-18)
Nr. XI-512,
2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 147-6555 (2009-12-12)
Nr.
XI-851, 2010-05-25,
Žin., 2010, Nr. 67-3347 (2010-06-10)
Nr. XI-979,
2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4530 (2010-07-20)
Nr. XI-1555,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4330 (2011-07-19)
Nr. XI-1722,
2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7037 (2011-12-08)
Nr. XI-849,
2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3346 (2010-06-10)
Nr. XI-1554,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4329 (2011-07-19)
Nr.
XI-2297,
2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6471 (2012-11-08)
Nr.
XI-2381,
2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6869 (2012-11-22)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
85-2573 (2000 10 11)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69,
71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26,
29, 31, 43, 44, 50, 55, 56, 59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2
PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr. 63-2278
(2001-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3
straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4,
33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 2
straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 15,
16, 27, 59 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-856,
2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO
ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-855, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708 (2002-05-04)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.,
išskyrus šio įstatymo 2, 21, ir 22 straipsnius, kurie įsigalioja nuo gegužės 1
d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1044,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 25
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1197,
2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5192 (2002-12-06)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1254, 2002-12-10,
Žin., 2002, Nr. 123-5541 (2002-12-24)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1284,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 127-5750 (2002-12-31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 10 IR 44 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1328,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-705 (2003-02-19)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 10 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. vasario 25 d.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1426,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1671 (2003-04-24)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 9 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su
Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo
2003 m. gegužės 1 d.
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1694,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 73-3358 (2003-07-23)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 9, 14, 15, 16, 29, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 7, 16, 17, 19, 39, 41, 42, 43, 44, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1815,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4993 (2003-11-28)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1856,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5258 (2003-12-12)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 14, 16, 22 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1926,
2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-32 (2004-01-07)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 8, 10, 12 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 8 (2004-01-15)
28.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2034,
2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1180 (2004-03-07)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2286,
2004-06-17, Žin., 2004, Nr. 104-3827 (2004-07-03)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 44 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2351,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 116-4323 (2004-07-27)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 8, 15, 16, 17, 22, 25, 30, 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2502,
2004-10-26, Žin., 2004, Nr. 163-5940 (2004-11-09)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
32.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2536,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO,
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO
TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
33.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-464,
2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 4, 6, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24,
27, 30, 34, 35, 36, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 16(1) IR 31(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Šio
51 straipsnis.
Valstybės tarnautojo pažymėjimas
1. Valstybės
tarnautojo pažymėjimą į valstybės tarnautojo pareigas priimtam asmeniui išduoda
jį į pareigas priėmęs asmuo.
2. Valstybės
tarnautojo pažymėjimai išduodami remiantis valstybės tarnautojų registro
duomenimis.
3. Valstybės
tarnautojo pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
priedėlis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ
KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Minimalios
mėnesinės algos dydžiais
PAREIGYBIŲ
KATEGORIJOS
PAREIGINIŲ
ALGŲ KOEFICIENTAI
1
2,35
2
2,55
3
2,75
4
2,95
5
3,2
6
3,5
7
3,8
8
4,1
9
4,4
10
4,8
11
5,2
12
5,7
13
6,3
14
7,0
15
7,8
16
8,7
17
9,7
18
10,8
19
11,9
20
13,0
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
85-2573 (2000 10 11)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m.
lapkričio 1 d.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69, 71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1
BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26, 29, 31, 43, 44, 50, 55, 56,
59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio
nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies
nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m.
balandžio 1 d.
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 15, 16, 27, 59 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-856,
2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-855, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708 (2002-05-04)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d., išskyrus šio įstatymo 2, 21, ir
22 straipsnius, kurie įsigalioja nuo gegužės 1 d.
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1044,
2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 73-3103 (2002-07-19)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1197,
2002-11-12, Žin., 2002, Nr. 116-5192 (2002-12-06)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1254,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5541 (2002-12-24)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-12-24)
autrap@lrs.lt
52 straipsnis. Atostogos
dėl asmeninių aplinkybių
1. Karjeros
valstybės tarnautojai, turėdami ne mažesnį kaip 2 metų nepertraukiamą valstybės
tarnybos stažą, gali išeiti atostogų dėl asmeninių aplinkybių su teise atkurti
valstybės tarnautojo statusą. Šių atostogų trukmė - nuo 3 mėnesių iki 3 metų.
Šie asmenys dėl karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo turi ne vėliau
kaip per 1 mėnesį po atostogų dėl asmeninių aplinkybių pabaigos raštu kreiptis
į valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančią įstaigą. Atostogų dėl
asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką nustato ministras, atsakingas už valstybės
tarnybą.
2. Atostogos dėl asmeninių aplinkybių nesuteikiamos
valstybės tarnautojui, pagal šio įstatymo 29 straipsnį perkeltam į žemesnes
pareigas, taip pat tarnautojui, kuriam galioja tarnybinė nuobauda.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
53
straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos
1. Valstybės tarnautojai privalomai
draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu Valstybinio
socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų nustatyta tvarka bei
sąlygomis.
2. Valstybės
tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo pensija pagal
Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą ir valstybės tarnautojų
valstybinė pensija pagal Valstybės tarnautojų pensijų įstatymą.
3. Teisę gauti
valstybės tarnautojų valstybinę pensiją, šios pensijos dydžio ir tarnybos stažo
apskaičiavimo tvarką, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas nustato Valstybės
tarnautojų pensijų įstatymas, Valstybinių pensijų įstatymas ir kiti teisės
aktai.
4. Privalomos
valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos už Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje dirbančio
valstybės tarnautojo sutuoktinį tuo laikotarpiu, kurį jis gyveno užsienyje
kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje
atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokamos nuo valstybės tarnautojo 0,5
pareiginės algos. Ši norma netaikoma valstybės tarnautojo sutuoktiniui
įsidarbinus.
5. Laikotarpis, kurį
sutuoktinis gyveno užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu Lietuvos
Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, įskaitomas į
valstybės tarnautojo sutuoktinio valstybinio socialinio draudimo stažą, jeigu
už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos Lietuvos valstybinio socialinio
draudimo įmokos.
55 straipsnis.
Kitos garantijos
1. Karjeros
valstybės tarnautojas, kurio pareigybė panaikinama dėl valstybės ar
savivaldybės institucijos (įstaigos) reorganizavimo ar likvidavimo ar dėl
tarnybos organizavimo pakeitimų arba kurio einamai pareigybei nustatoma ne
visos darbo dienos darbo trukmė dėl valstybės ar savivaldybės institucijos
(įstaigos) reorganizavimo ar likvidavimo arba dėl tarnybos organizavimo
pakeitimų, perkeliamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei
tokių nėra ir tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Kai
valstybės ar savivaldybės institucija (įstaiga) reorganizuojama į valstybės ar
savivaldybės įmonę ar viešąją įstaigą, valstybės tarnautojas gali būti
perkeliamas į šią įmonę ar įstaigą. Jei iki pareigybės panaikinimo arba ne
visos darbo dienos darbo trukmės nustatymo valstybės tarnautojas neperkeliamas
į kitas pareigas, laikotarpiu nuo pareigybės panaikinimo arba ne visos darbo
dienos darbo trukmės nustatymo iki valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas
pareigas, bet ne ilgiau negu 6 mėnesiams, jis perkeliamas į valstybės tarnybos
rezervą (kai pareigybei nustatoma ne visos darbo dienos darbo trukmė, valstybės
tarnautojas į valstybės tarnybos rezervą perkeliamas jo paties prašymu).
Karjeros valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą arba ne visos darbo
dienos darbo trukmės nustatymą turi būti pranešta prieš 10 darbo dienų iki
pareigybės panaikinimo arba ne visos darbo dienos darbo trukmės nustatymo.
2. Rezervinis
valstybės tarnautojas, per 6 mėnesius neperkeltas į kitas pareigas,
atleidžiamas iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 23
punktą. Šiuo pagrindu atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama iki
pareigybės panaikinimo arba ne visos darbo dienos darbo trukmės pareigybei
nustatymo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija,
atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos stažą:
1) iki 5 metų –
2 mėnesių;
2) nuo 5 iki 10
metų – 3 mėnesių;
3) nuo 10 iki 20
metų – 4 mėnesių;
4) daugiau kaip
20 metų – 6 mėnesių.
3. Jeigu
valstybės tarnautojas perkeliamas į valstybės tarnybos rezervą šio straipsnio 1
dalyje nurodytais pagrindais, jam kas mėnesį mokama Vyriausybės nustatytos
minimalios mėnesinės algos dydžio kompensacija.
4. Šio
straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytas kompensacijas moka valstybės institucija
(įstaiga) ar savivaldybė, priėmusi sprendimą dėl valstybės ar savivaldybės
institucijos (įstaigos) reorganizavimo ar likvidavimo arba dėl tarnybos
organizavimo pakeitimų, arba dėl ne visos darbo dienos darbo trukmės pareigybei
nustatymo. Tais atvejais, kai sprendimą dėl šiame straipsnyje nurodytų
institucijų (įstaigų) reorganizavimo ar likvidavimo arba dėl tarnybos organizavimo
pakeitimų, arba dėl ne visos darbo dienos darbo trukmės pareigybei nustatymo
priima Seimas ar Vyriausybė, kompensacijas moka Vyriausybės įgaliota
institucija.
5. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, išskyrus valstybės ar savivaldybės
institucijos (įstaigos) likvidavimą, į valstybės tarnybos rezervą neperkeliamos
ir iš valstybės tarnybos neatleidžiamos nėščios moterys, motinos, auginančios
vaikus iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvai arba globėjai, auginantys vaikus
iki tokio pat amžiaus).
6. Rezervinis
valstybės tarnautojas gali iš valstybės tarnybos atsistatydinti. Atsistatydinęs
rezervinis valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos pagal šio
įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 22 punktą.
7. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos garantijos, išskyrus įspėjimą apie pareigybės
panaikinimą arba ne visos darbo dienos darbo trukmės nustatymą, netaikomos 62
metus ir 6 mėnesius sukakusiems karjeros valstybės tarnautojams. Jie praranda
valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio
įstatymo 68 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Jiems išmokama šio straipsnio 2
dalyje nurodyta kompensacija.
8.
Žuvęs tarnybines pareigas vykdęs valstybės tarnautojas laidojamas valstybės
lėšomis. Mirusio užsienyje valstybės tarnautojo palaikų pervežimo į Lietuvą
išlaidas apmoka valstybė teisės aktų nustatyta tvarka.
9.
Einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis
valstybės tarnautojams garantuojami, kai valstybės tarnautojai:
1) valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės siunčiami į įvadinį
ar kitą šio įstatymo nustatytą mokymą;
2) siunčiami į tarnybinę komandiruotę – už darbo dienas esant
komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
3) pagal kvietimą vyksta į teismą, kitas teismines, teisėsaugos ar
kontrolės (priežiūros) institucijas;
4) gauna šaukimą atvykti į naujokų šaukimo komisiją;
5) yra pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybinių užduočių
pagal Karo prievolės įstatymą;
6) yra pasiųsti pasitikrinti sveikatos;
7) artimųjų giminaičių mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
8) donorams – darbo dienoms, kuriomis jie turi būti atleidžiami
nuo darbo;
9) prireikus išvyksta į sveikatos priežiūros įstaigą ar gavę
vadovo sutikimą – į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą.
10.
Šio straipsnio įgyvendinimo tvarką, kai valstybės tarnautojai perkeliami į
kitas pareigas,
į valstybės tarnybos rezervą arba atleidžiami iš valstybės tarnybos, nustato
Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
TARNAUTOJO STATUSO PRARADIMAS
56
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso praradimo pagrindai
1. Valstybės
tarnautojas, praradęs valstybės tarnautojo statusą, yra atleidžiamas iš
valstybės tarnybos. Valstybės tarnautojas praranda valstybės tarnautojo
statusą, kai:
1)
atsistatydina savo noru;
2) (neteko
galios);
3)
nesutinka su pareigų pažeminimu dėl nepatenkinamo jo tarnybinės veiklos
įvertinimo;
4)
išrenkamas ar paskiriamas į šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytas
pareigas, išrenkamas Seimo ar savivaldybės tarybos nariu (taikoma savivaldybės
kontrolieriui ir savivaldybės administracijos tarnautojams, išrinktiems
tos pačios savivaldybės tarybos nariais, ir Vyriausybės atstovui, išrinktam
tarybos nariu tos savivaldybės, kurios administracinę priežiūrą jis vykdo),
paskiriamas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų
teisėju, prokuratūros pareigūnu, valstybės kontrolieriumi, Lietuvos banko
valdybos pirmininku, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar kitu tarnautoju, Seimo
kontrolieriumi, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių
apsaugos kontrolieriumi ar į kitas pareigas, nurodytas šio įstatymo 4
straipsnio 3 dalyje (išskyrus 6, 7, 8 ir 9 punktus), arba skiriamas dirbti
tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuvos Respublika;
5)
praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
6)
gauna tarnybinę nuobaudą - atleidžiamas iš valstybės tarnybos;
7) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė
už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;
8)
įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė, dėl kurios jis
negali eiti savo pareigų;
9)
paaiškėja, kad stojant į valstybės tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;
10)
paaiškėja, kad stojant į valstybės tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti
neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių jis negalėjo būti priimtas į
valstybės tarnybą;
11) sukanka 62
metų ir 6 mėnesių amžių ar baigiasi tarnybos pratęsimo terminas. Valstybės
institucijos ar įstaigos vadovas (savivaldybėse – administratorius ar
savivaldybės kontrolierius) prireikus gali pratęsti šį amžių sukakusio
valstybės tarnautojo tarnybą. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo
pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai įstaigai. Šis
punktas netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo, pakaitiniams ir ūkines
ar technines funkcijas atliekantiems paslaugų valstybės tarnautojams;
12) nedirba dėl
laikino nedarbingumo daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės
arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutiniuosius dvylika
mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos
paliekamos ilgesnį laiką;
13) pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar jo vadovaujama
įstaiga liaujasi egzistavusi dėl reorganizavimo ar likvidavimo (taikoma tik
įstaigos vadovui);
14)
pasibaigia politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio
valstybės politiko įgaliojimai ar kadencija arba valstybės tarnautojas praranda
valstybės politiko pasitikėjimą, arba kai panaikinama politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybė;
15)
pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo paskyrimo laikas;
16)
išeina atostogų dėl asmeninių aplinkybių;
17)
valstybės tarnautojo tarnybinė veikla nepatenkinamai įvertinama 3 metus iš
eilės;
18)
pašaukiama į būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
19) įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo valstybės institucijos,
įstaigos ar savivaldybės vadovo sprendimas dėl valstybės tarnautojo priėmimo į
valstybės tarnybą pripažįstamas neteisėtu. Atleidžiamam valstybės tarnautojui
išmokama 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;
20) paaiškėja, kad priimant į valstybės tarnybą buvo pažeisti šio
įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti. Atleidžiamam
valstybės tarnautojui išmokama 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio
išeitinė kompensacija;
21)
sudaroma darbo sutartis eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įmonėje ar
viešojoje įstaigoje, reorganizuotoje iš valstybės ar savivaldybės įstaigos,
kurioje jis tarnavo;
22) rezervinis
valstybės tarnautojas atsistatydina;
23) rezervinis
valstybės tarnautojas per 6 mėnesius neperkeliamas į kitas pareigas valstybės
tarnyboje;
24) jo tarnybinė
veikla įvertinta nepatenkinamai.
2. Dėl šio
straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodytos priežasties valstybės tarnautojo statusas prarandamas ne mažiau kaip
10 metų. Praėjus 10 metų, asmuo gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio
įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Dėl šio straipsnio 1 dalies 7, 9
ir 10 punktuose nurodytų priežasčių valstybės tarnautojo statusas prarandamas
visam laikui.
4.
Karjeros valstybės tarnautoją atleidus iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio
1 dalies 2 ir 11
punktuose nurodytų priežasčių, asmuo gali sugrįžti į valstybės tarnybą ir
dirbti pakaitiniu, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju arba
ūkines ar technines funkcijas atliekančiu valstybės tarnautoju.
5.
Jeigu valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos dėl šio
straipsnio 1 dalies 12
punkte nurodytos priežasties, asmuo gali Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į valstybės tarnybą, kai
sveikatos būklė pagerėja ir jis gali atlikti valstybės tarnautojo pareigas.
6. Asmuo,
atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 8, 13,
14, 15, 17, 19, 20, 22, 23 ir 24 punktus, gali iš naujo stoti į valstybės
tarnybą šio įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui ar įstaigos vadovui, atleistam
iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 13 ar 14 punktus,
taikomos šio straipsnio 7 dalies nuostatos.
7.
Asmuo, atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 4, 13, 14,
16, 18 ir
21 punktus, taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar
įstaigos vadovas, atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies
1 punktą, gali atkurti valstybės tarnautojo statusą.
8.
Nėščia moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1
dalies 12, 17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais. Motina, auginanti
vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvas ar globėjas, auginantis vaiką iki
tokio pat amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1
dalies 12, 17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais.
9.
Atleidimo iš valstybės tarnybos tvarką nustato Vyriausybė.
10.
Skundai dėl valstybės tarnautojo statuso praradimo nagrinėjami Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
TARNYBOS VALDYMAS
57
straipsnis. Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
1.
Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1)
Vyriausybė;
2)
už valstybės tarnybą atsakingas ministras;
3)
valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas.
2. Vyriausybė atlieka šias valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas:
1) teikiamame Seimui tvirtinti planuojamų metų valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato
lėšas valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui -
pareiginėms algoms, priedams, priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas
valstybės tarnautojams skatinti, mokyti ir kvalifikacijai kelti;
2) nustato valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių valstybės
tarnautojų pareigybių lygius bei kategorijas, išskyrus politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes;
3) nustato valstybės institucijų ir įstaigų tipinę struktūrą bei
padalinių personalo skaičiaus normatyvus;
4) nustato valstybės tarnautojų mokymo proceso organizavimo tvarką;
5)
atlieka kitas įstatymų nustatytas valstybės tarnybos valdymo funkcijas.
3.
Už valstybės tarnybą atsakingas ministras atlieka šias funkcijas:
1) rengia ir
teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus,
atlieka galiojančių ir naujai parengtų teisės aktų projektų, susijusių su valstybės
tarnyba, ekspertizę, teikia jų rengėjams ar Vyriausybei pasiūlymus dėl jų
pakeitimų ar papildymų;
2)
organizuoja šio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų vykdymo kontrolę,
siūlo sustabdyti, pakeisti ar panaikinti ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį
priimtus valstybės institucijų ir įstaigų, išskyrus statutinių įstaigų ir
savivaldybių vadovų, sprendimus, prieštaraujančius šiam įstatymui, kitiems
valstybės tarnautojo statusą nustatantiems teisės aktams. Jeigu valstybės
institucijos ar įstaigos vadovas per 1 mėnesį nepakeičia ar nepanaikina šių
sprendimų, kreipiasi į Administracinių ginčų komisiją arba apskundžia juos
teismui;
3)
tvirtina Valstybės tarnautojų pareigybių (išskyrus politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių) pavyzdinį sąrašą;
4)
tvirtina Valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių personalo tarnybų
pavyzdinius nuostatus;
5) nustato
valstybės tarnautojų priesaikos priėmimo tvarką;
6)
tvirtina tarnybos vertinimo komisijų pavyzdinius nuostatus;
7)
nustato atostogų dėl asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką;
8)
atlieka kitas įstatymų, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo
valdymo funkcijas.
4.
Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas:
1) organizuoja
valstybės tarnautojų registro tvarkymą;
2)
atlieka kitas šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos
bendrojo valdymo funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
56 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso praradimo pagrindai
1. Valstybės tarnautojas, praradęs
valstybės tarnautojo statusą, yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos. Valstybės
tarnautojas praranda valstybės tarnautojo statusą, kai:
1) atsistatydina
savo noru;
2) (neteko galios);
3) nesutinka su
pareigų pažeminimu dėl nepatenkinamo jo tarnybinės veiklos įvertinimo;
4) išrenkamas ar
paskiriamas į šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytas pareigas,
išrenkamas Seimo ar savivaldybės tarybos nariu (taikoma savivaldybės
kontrolieriui ir savivaldybės administracijos tarnautojams, išrinktiems
tos pačios savivaldybės tarybos nariais, ir Vyriausybės atstovui, išrinktam
tarybos nariu tos savivaldybės, kurios administracinę priežiūrą jis vykdo),
paskiriamas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų
teisėju, prokuratūros pareigūnu, valstybės kontrolieriumi, Lietuvos banko
valdybos pirmininku, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar kitu tarnautoju, Seimo
kontrolieriumi, moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių
apsaugos kontrolieriumi ar į kitas pareigas, nurodytas šio įstatymo 4
straipsnio 3 dalyje (išskyrus 6, 7, 8 ir 9 punktus), arba skiriamas dirbti
tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuvos Respublika;
5) praranda Lietuvos
Respublikos pilietybę;
6) gauna
tarnybinę nuobaudą - atleidžiamas iš valstybės tarnybos;
7) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų
nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai;
8) įsiteisėja
teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo
pareigų;
9) paaiškėja,
kad stojant į valstybės tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;
10) paaiškėja,
kad stojant į valstybės tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys
tikrovės duomenys, dėl kurių jis negalėjo būti priimtas į valstybės tarnybą;
11) sukanka 62 metų ir 6 mėnesių amžių
ar baigiasi tarnybos pratęsimo terminas. Valstybės institucijos ar įstaigos
vadovas (savivaldybėse – administratorius ar savivaldybės kontrolierius)
prireikus gali pratęsti šį amžių sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą. Apie
būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo
funkciją atliekančiai įstaigai. Šis punktas netaikomas politinio (asmeninio)
pasitikėjimo, pakaitiniams ir ūkines ar technines funkcijas atliekantiems
paslaugų valstybės tarnautojams;
12) nedirba dėl laikino nedarbingumo
daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip
šimtą keturiasdešimt dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose
nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
13) pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar jo vadovaujama įstaiga liaujasi
egzistavusi dėl reorganizavimo ar likvidavimo (taikoma tik įstaigos vadovui);
14) pasibaigia
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio valstybės
politiko įgaliojimai ar kadencija arba valstybės tarnautojas praranda valstybės
politiko pasitikėjimą, arba kai panaikinama politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojo pareigybė;
15) pasibaigia
pakaitinio valstybės tarnautojo paskyrimo laikas;
16) išeina
atostogų dėl asmeninių aplinkybių;
17) valstybės
tarnautojo tarnybinė veikla nepatenkinamai įvertinama 3 metus iš eilės;
18) pašaukiama į
būtinąją karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
19) įsiteisėja
teismo sprendimas, kuriuo valstybės institucijos, įstaigos ar savivaldybės
vadovo sprendimas dėl valstybės tarnautojo priėmimo į valstybės tarnybą
pripažįstamas neteisėtu. Atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama 3 mėnesių
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;
20) paaiškėja, kad
priimant į valstybės tarnybą buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių
pažeidimų neįmanoma pašalinti. Atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama 3
mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija;
21) sudaroma
darbo sutartis eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įmonėje ar viešojoje
įstaigoje, reorganizuotoje iš valstybės ar savivaldybės įstaigos, kurioje jis
tarnavo;
22) rezervinis valstybės tarnautojas
atsistatydina;
23) rezervinis valstybės tarnautojas per
6 mėnesius neperkeliamas į kitas pareigas valstybės tarnyboje;
24) jo tarnybinė veikla įvertinta
nepatenkinamai.
2. Dėl šio straipsnio 1 dalies 6 punkte
nurodytos priežasties valstybės tarnautojo statusas prarandamas ne mažiau kaip
10 metų. Praėjus 10 metų, asmuo gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio
įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Dėl šio
straipsnio 1 dalies 7, 9
ir 10 punktuose nurodytų priežasčių valstybės tarnautojo statusas prarandamas
visam laikui.
4. Karjeros
valstybės tarnautoją atleidus iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio 1 dalies 2 ir 11
punktuose nurodytų priežasčių, asmuo gali sugrįžti į valstybės tarnybą ir
dirbti pakaitiniu, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju arba
ūkines ar technines funkcijas atliekančiu valstybės tarnautoju.
5. Jeigu
valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnybos dėl šio straipsnio 1 dalies 12
punkte nurodytos priežasties, asmuo gali Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į valstybės tarnybą, kai
sveikatos būklė pagerėja ir jis gali atlikti valstybės tarnautojo pareigas.
6. Asmuo, atleistas iš valstybės
tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 8, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 22,
23 ir 24 punktus, gali iš naujo stoti į valstybės tarnybą šio įstatymo ar kitų
teisės aktų nustatyta tvarka. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojui ar įstaigos vadovui, atleistam iš valstybės tarnybos pagal šio
straipsnio 1 dalies 1, 13 ar 14 punktus, taikomos šio straipsnio 7 dalies
nuostatos.
7. Asmuo,
atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 4, 13, 14, 16, 18
ir
21 punktus, taip pat politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas
ar įstaigos vadovas, atleistas iš valstybės tarnybos pagal šio straipsnio 1
dalies 1 punktą, gali atkurti valstybės tarnautojo statusą.
8. Nėščia
moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1 dalies 12,
17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais. Motina, auginanti vaiką iki 3
metų (jei nėra motinos – tėvas ar globėjas, auginantis vaiką iki tokio pat
amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio straipsnio 1 dalies
12, 17, 19, 20 ir 24 punktuose nurodytais pagrindais.
9. Atleidimo iš
valstybės tarnybos tvarką nustato Vyriausybė.
10. Skundai dėl
valstybės tarnautojo statuso praradimo nagrinėjami Administracinių bylų
teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS TARNYBOS
VALDYMAS
57 straipsnis.
Valstybės tarnybos bendrasis valdymas
1. Valstybės
tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės
tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas.
2. Vyriausybė
atlieka šias valstybės tarnybos bendrojo valdymo funkcijas:
1) teikiamame
Seimui tvirtinti planuojamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numato lėšas valstybės
institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui - pareiginėms
algoms, priedams, priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas valstybės
tarnautojams skatinti, mokyti ir kvalifikacijai kelti;
2) nustato
valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių valstybės tarnautojų pareigybių
lygius bei kategorijas, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojų pareigybes;
3) nustato
valstybės institucijų ir įstaigų tipinę struktūrą bei padalinių personalo
skaičiaus normatyvus;
4) nustato
valstybės tarnautojų mokymo proceso organizavimo tvarką;
5) atlieka kitas
įstatymų nustatytas valstybės tarnybos valdymo funkcijas.
3. Už valstybės
tarnybą atsakingas ministras atlieka šias funkcijas:
1) rengia ir teikia Vyriausybei su
valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus, atlieka galiojančių ir
naujai parengtų teisės aktų projektų, susijusių su valstybės tarnyba,
ekspertizę, teikia jų rengėjams ar Vyriausybei pasiūlymus dėl jų pakeitimų ar
papildymų;
2) organizuoja
šio įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų vykdymo kontrolę, siūlo
sustabdyti, pakeisti ar panaikinti ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį priimtus
valstybės institucijų ir įstaigų, išskyrus statutinių įstaigų ir savivaldybių
vadovų, sprendimus, prieštaraujančius šiam įstatymui, kitiems valstybės
tarnautojo statusą nustatantiems teisės aktams. Jeigu valstybės institucijos ar
įstaigos vadovas per 1 mėnesį nepakeičia ar nepanaikina šių sprendimų,
kreipiasi į Administracinių ginčų komisiją arba apskundžia juos teismui;
3) tvirtina
Valstybės tarnautojų pareigybių (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojų pareigybių) pavyzdinį sąrašą;
4) tvirtina
Valstybės institucijų, įstaigų ir savivaldybių personalo tarnybų pavyzdinius
nuostatus;
5) nustato valstybės tarnautojų
priesaikos priėmimo tvarką;
6) tvirtina
tarnybos vertinimo komisijų pavyzdinius nuostatus;
7) nustato
atostogų dėl asmeninių aplinkybių skyrimo tvarką;
8) atlieka kitas
įstatymų, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas.
4. Valstybės tarnybos
tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas:
1) organizuoja valstybės tarnautojų
registro tvarkymą;
2) atlieka kitas
šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatytas valstybės tarnybos bendrojo valdymo
funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
58
straipsnis. Vyriausybei neatskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymas
1. Vyriausybei
neatskaitingose institucijose ir įstaigose už šio įstatymo ir su juo
susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą yra atsakingi:
1) Seimo
kanceliarijoje ir Prezidentūroje - kanceliarijų (įstaigų) vadovai;
2)
Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme - šių teismų
kancleriai;
3) kituose
teismuose, prokuratūroje, Valstybės saugumo departamente, Specialiųjų tyrimų
tarnyboje, Valstybės kontrolėje, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir vyrų
lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
tarnyboje, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose - šių
institucijų ir įstaigų vadovai.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys personalo valdymą organizuoja per
personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamų institucijų ar
įstaigų personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
59
straipsnis. Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų
personalo
valdymas
1. Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalą valdo:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės
tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;
4) Vyriausybės
kancleris;
5) Vyriausybės
sekretorius ir ministerijų sekretoriai.
2. Vyriausybė,
atlikdama ministerijų, jai atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) nustato
planuojamiems biudžetiniams metams ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų valstybės
tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;
2) atlieka kitas
įstatymų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
3. Už valstybės
tarnybą atsakingas ministras, atlikdamas ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) tvirtina
pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų pavyzdinius nuostatus;
2) tvirtina
Personalo valdymo tarybos nuostatus;
3) atlieka kitas
šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, susijusias su ministerijų, Vyriausybei atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymą
reglamentuojančiais teisės aktais.
4. Valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) organizuoja
pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
2) tvirtina
atrankos į valstybės tarnybą egzaminų programas;
3) tvirtina
pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų sudėtis;
4) pretendentų į
valstybės tarnybą atrankos komisijos teikimu skiria pretendentą į valstybės
tarnybą stažuotoju eiti pareigas konkrečioje institucijoje ar įstaigoje;
5) organizuoja
valstybės tarnautojų įvadinį mokymą;
6) koordinuoja
valstybės tarnautojų tęstinį kvalifikacijos kėlimą;
7) (neteko
galios);
8) atlieka kitas
šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
5. Vyriausybės
kancleris:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei Ministro Pirmininko
aparato personalo valdymą;
2) atlieka kitas
Vyriausybės įstatymo nustatytas personalo valdymo funkcijas;
3) personalo
valdymą organizuoja per Vyriausybės kanceliarijos personalo tarnybą, o šios
veiklą reglamentuoja personalo tarnybos nuostatai.
6. Vyriausybės
sekretorius atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo, su juo susijusių teisės aktų vykdymą, taip pat Vyriausybės
kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, apskričių administracijų ir joms
atskaitingų institucijų bei įstaigų
personalo valdymą, organizuoja jų personalo valdymą;
2) personalo
valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus, ministerijų sekretorius ir
personalo tarnybas, o šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų
nuostatai.
7. Ministerijos
sekretorius atlieka šias ministerijos ir jai atskaitingų įstaigų personalo
valdymo funkcijas:
1) yra atsakingas
už šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei atitinkamos
ministerijos, įstaigų prie ministerijos personalo valdymą, organizuoja jų
personalo valdymą;
2) personalo
valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus ir personalo tarnybas, o šių
tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
60 straipsnis.
Personalo valdymas savivaldybėse
1.
Personalo valdymą savivaldybėse atlieka:
1)
savivaldybės taryba;
2)
savivaldybės meras (jei sudaroma savivaldybės valdyba, - valdyba);
3)
savivaldybės administratorius, savivaldybės kontrolierius.
2. Savivaldybės
taryba, atlikdama personalo valdymo funkcijas:
1)
tvirtindama savivaldybės biudžetą, kasmet numato lėšas savivaldybės tarnautojų
darbo užmokesčiui - pareiginėms algoms, priedui už valstybės tarnybos stažą,
priemokoms - bei kitoms išmokoms, taip pat lėšas savivaldybės tarnautojams skatinti,
mokyti ir kelti kvalifikaciją;
2)
kasmet nustato savivaldybės tarnautojų mokymo prioritetus.
3. Savivaldybės valdyba (meras), atlikdamas personalo valdymo
funkcijas:
1) kasmet nustato savivaldybės tarnautojų skaičių pagal valstybės
tarnautojų grupes, lygius ir kategorijas;
2) nustato priemokų ir premijos už labai gerus tarnybos rezultatus dydį bei jų skyrimo
tvarką;
3) tvirtina savivaldybės tarnautojų pareigybių sąrašą;
4) tvirtina stojamųjų į valstybės tarnybą egzaminų papildomus
klausimus, susijusius su savivaldybės veiklos ypatumais;
5) tvirtina tarnybos vertinimo komisijos nuostatus ir sudėtį.
4.
Už šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą ir su juo susijusių teisės aktų
vykdymą bei savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų personalo
valdymą yra atsakingas administratorius, kontrolieriaus tarnybos - savivaldybės
kontrolierius. Atlikdami savivaldybės personalo valdymo funkciją, jie:
1)
skelbia priėmimą į valstybės tarnybą;
2)
organizuoja pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
3)
sudaro pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijas;
4)
pretendentą į valstybės tarnybą skiria stažuotoju ar bandomajam laikotarpiui
eiti konkrečias pareigas;
5)
stažuotojus ar asmenis, paskirtus bandomajam laikotarpiui, skiria karjeros
tarnautojais į einamas pareigas;
6)
organizuoja savivaldybės tarnautojų įvadinį mokymą ir tęstinį kvalifikacijos
kėlimą;
7)
skiria tarnybines nuobaudas;
8)
atlieka kitas teisės aktų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
5. Personalo valdymą administratorius organizuoja per savivaldybės
administracijos personalo tarnybą ir savivaldybės įstaigų vadovus, o
savivaldybės kontrolierius - per savivaldybės administracijos personalo
tarnybą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
61
straipsnis. Valstybės tarnautojų registras
1.
Valstybės tarnautojų registras steigiamas ir tvarkomas Valstybės registrų
įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2.
Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie visų šio įstatymo
nustatytų grupių valstybės tarnautojus jų asmens bylų duomenų pagrindu.
3.
Valstybės tarnautojų asmens bylos tvarkomos Asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
PEREINAMOJO
LAIKOTARPIO NUOSTATOS
62
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso įgijimas
1. Asmenys, kuriems taikomas šis įstatymas, valstybės tarnautojo
statusą įgyja per 5 darbo dienas po šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu per šį
laiką jie raštu neatsisako tapti valstybės tarnautojais. Šio straipsnio 2, 3 ir
7 dalyse nurodyto reorganizavimo atveju valstybės tarnautojo statusas įgyjamas
nuo valstybės ar savivaldybės įmonės reorganizavimo į valstybės ar savivaldybės
įstaigą dienos. Su asmeniu, kuris pasikeitus darbo sąlygoms raštu atsisako
įgyti šio įstatymo nustatytą valstybės tarnautojo statusą, iki šio įstatymo įsigaliojimo
ar šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto reorganizavimo dienos sudaryta
darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu. Jeigu per
nustatytą laiką asmuo dėl pateisinamos priežasties negalėjo pareikšti apie savo
nesutikimą tapti valstybės tarnautoju, jis privalo tai padaryti per 5 dienas po
to, kai pateisinama priežastis išnyksta.
2. B lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo
taikomas Valdininkų įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių,
reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys
Viešojo administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys
pagal neterminuotas darbo sutartis, tampa karjeros valstybės tarnautojais.
3.
B lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas
Valdininkų įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių,
reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys
Viešojo administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys
pagal terminuotas darbo sutartis, tampa pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jie
turi teisę eiti pareigas, kol pasibaigs darbo sutartyje numatytas terminas.
Terminui pasibaigus ar anksčiau šie asmenys gali dalyvauti atviruose
konkursuose karjeros valstybės tarnautojų pareigoms eiti šio įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka. Šiems asmenims tapus stažuotojais, laikas, kurį
jie ėjo ankstesnes pareigas, įskaitomas į stažuotės ar bandomąjį laikotarpį.
4.
A lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas
Valdininkų įstatymas, tampa politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės
tarnautojais.
5.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovai tampa valstybės tarnautojais –
įstaigų vadovais. Jų valstybės tarnybos santykiai įteisinami aukštesnės
institucijos ar įstaigos vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas, – asmens,
atsakingo už personalo valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami
įstaigų vadovais šių įstaigų steigimo dokumentuose, įstatuose (nuostatuose) ar
kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytam – ne
trumpesniam negu 4 metų ir ne ilgesniam negu 5 metų – laikotarpiui
(kadencijai), kurio pradžia yra Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo data,
bet ne ilgiau, negu jie sukaks 62 metus ir 6 mėnesius. Įstaigų vadovų, kurie
sukaks 62 metus ir 6 mėnesius kadencijos laikotarpiu, tarnyba gali būti
pratęsta ne ilgesniam laikotarpiui, negu nustatyta vadovo kadencijos trukmė.
Dėl įstaigų vadovų tarnybos pratęsimo sprendžia šio įstatymo 16 straipsnio 4
dalyje nurodyti asmenys, skiriantys įstaigų vadovus į pareigas.
6.
Valstybės institucijų ar įstaigų darbuotojai, atliekantys viešojo
administravimo funkcijas, gaunantys atlyginimą iš valstybės ar kitų biudžetų,
valstybės fondų ar kitų valstybės lėšų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo
Valdininkų įstatymas nebuvo taikomas, tampa:
1)
darbuotojai, su kuriais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys,
atsižvelgiant į jų darbo pobūdį - karjeros valstybės tarnautojais arba įstaigų
vadovais;
2)
darbuotojai, su kuriais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys -
pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jiems galioja šio straipsnio 2 dalies
nuostatos.
7. Valstybės institucijų, įstaigų ar savivaldybių administracijų bei
kitų savivaldybių įstaigų darbuotojai, taip pat valstybės ar savivaldybių
įmonių, reorganizuotų į valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai,
atliekantys ūkines ar technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas
ir dirbantys pagal
neterminuotas ar terminuotas darbo sutartis, tampa paslaugų valstybės
tarnautojais.
8. Darbo sutartys, sudarytos su viešojo administravimo valstybės
tarnautojais, netenka galios. Darbo santykiai tęsiasi kaip valstybės tarnybos
santykiai. Valstybės tarnybos santykiai įteisinami institucijos ar įstaigos
vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas - asmens, atsakingo už personalo
valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami į einamas pareigas
(atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą, pareigybės
pavadinimas gali būti pakeistas, nekeičiant pareigybės funkcijų):
1) neterminuotam laikui (taikoma karjeros valstybės tarnautojams);
2) ankstesnėse darbo sutartyse nustatytam terminui (taikoma politinio
(asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams);
3) terminui, kuris nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma
viešojo administravimo įstaigų vadovams).
9. Darbo sutartys, sudarytos su paslaugų valstybės tarnautojais:
1) valstybės tarnautojų sutikimu gali būti pakeičiamos, jei keičiamas
(patikslinamas atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių
sąrašą) pareigybės pavadinimas, nekeičiant pareigybės funkcijų, ar darbo
apmokėjimo sąlygos;
2) valstybės tarnautojų sutikimu pakeičiamos į terminuotas darbo
sutartis. Jų terminas nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešųjų
paslaugų įstaigų, išskyrus mokslo ir studijų institucijų, vadovams);
3) nutraukiamos vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu (taikoma
valstybės tarnautojams, kurie nesutinka dirbti pasikeitus darbo sąlygoms -
pakeisti darbo sutartis, kaip nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose - ir apie
savo nesutikimą raštu pareiškia institucijos ar įstaigos vadovui).
10.
Viešojo administravimo valstybės tarnautojams ankstesnės darbo apmokėjimo
sąlygos lieka galioti iki 2001 m. spalio 1 d., o paslaugų valstybės
tarnautojams – iki 2002 m. liepos 1 d.
11. Su valstybės tarnautojais, kurie dėl šio įstatymo 68 straipsnio 5
dalyje nurodytos priežasties praranda viešojo administravimo valstybės
tarnautojo statusą ir tampa paslaugų valstybės tarnautojais, sudaromos darbo
sutartys Darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka.
12.
Pasikeitus valstybės tarnautojo pareigybės statusui (kai valstybės tarnautojo,
pagal šio įstatymo 15 straipsnį ar pagal 62 straipsnio 4 dalį tapusio politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, pareigybė buvo įrašyta į šio
įstatymo 2 priedėlį arba kai pareigybė perkeliama iš 1 priedėlio į 2 priedėlį
arba iš 2 priedėlio į 1 priedėlį), einančio šias pareigas asmens tarnybos
santykiai tęsiasi – jis tampa atitinkamai karjeros valstybės tarnautoju,
įstaigos vadovu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. Jo
tarnybos santykiai įteisinami asmenų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 7
dalyje (karjeros valstybės tarnautojams), 15 straipsnio 2 dalyje (politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams) ar 62 straipsnio 5 dalyje
(įstaigų vadovams), įsakymu (potvarkiu). Politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojai, šioje dalyje nurodytu būdu tapę
savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojais ar viešojo
administravimo įstaigos vadovais ir išrinkti tos pačios savivaldybės tarybos
nariais, turi apsispręsti dėl tolesnės tarnybos. Apsisprendę tęsti valstybės
tarnybą asmenys turi pareiškimu kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl
atsistatydinimo iš savivaldybės tarybos narių. Asmenys, Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikę pareiškimo,
praranda valstybės tarnautojo statusą pagal Valstybės tarnybos
įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
63
straipsnis. Pareigybių priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms
1. Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo
valstybės tarnautojų pareigybės suklasifikuojamos pagal šio įstatymo 7 ir 8
straipsnių nuostatas.
2.
Suklasifikuotų pareigybių sąrašai, patvirtinti šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatytų institucijų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo perduodami Vidaus reikalų ministerijai bei Valstybės
tarnautojų registrui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
61 straipsnis.
Valstybės tarnautojų registras
1. Valstybės
tarnautojų registras steigiamas ir tvarkomas Valstybės registrų įstatymo, kitų
teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Valstybės
tarnautojų registre kaupiami duomenys apie visų šio įstatymo nustatytų grupių
valstybės tarnautojus jų asmens bylų duomenų pagrindu.
3. Valstybės
tarnautojų asmens bylos tvarkomos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo,
kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
PEREINAMOJO
LAIKOTARPIO NUOSTATOS
62 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso įgijimas
1. Asmenys,
kuriems taikomas šis įstatymas, valstybės tarnautojo statusą įgyja per 5 darbo
dienas po šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu per šį laiką jie raštu neatsisako
tapti valstybės tarnautojais. Šio straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto
reorganizavimo atveju valstybės tarnautojo statusas įgyjamas nuo valstybės ar
savivaldybės įmonės reorganizavimo į valstybės ar savivaldybės įstaigą dienos.
Su asmeniu, kuris pasikeitus darbo sąlygoms raštu atsisako įgyti šio įstatymo
nustatytą valstybės tarnautojo statusą, iki šio įstatymo įsigaliojimo ar šio
straipsnio 2, 3 ir 7 dalyse nurodyto reorganizavimo dienos sudaryta darbo
sutartis nutraukiama vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu. Jeigu per nustatytą
laiką asmuo dėl pateisinamos priežasties negalėjo pareikšti apie savo
nesutikimą tapti valstybės tarnautoju, jis privalo tai padaryti per 5 dienas po
to, kai pateisinama priežastis išnyksta.
2. B lygio
valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų
įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų
įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į
valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys Viešojo administravimo
įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys pagal neterminuotas
darbo sutartis, tampa karjeros valstybės tarnautojais.
3. B lygio
valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų
įstatymas, pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų
įstatymas nebuvo taikomas, ir valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į
valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys Viešojo
administravimo įstatymo nustatytas administravimo funkcijas, dirbantys pagal
terminuotas darbo sutartis, tampa pakaitiniais valstybės tarnautojais. Jie turi
teisę eiti pareigas, kol pasibaigs darbo sutartyje numatytas terminas. Terminui
pasibaigus ar anksčiau šie asmenys gali dalyvauti atviruose konkursuose
karjeros valstybės tarnautojų pareigoms eiti šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka. Šiems asmenims tapus stažuotojais, laikas, kurį jie ėjo
ankstesnes pareigas, įskaitomas į stažuotės ar bandomąjį laikotarpį.
4. A lygio
valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų
įstatymas, tampa politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais.
5. Valstybės ir
savivaldybių įstaigų vadovai tampa valstybės tarnautojais – įstaigų vadovais.
Jų valstybės tarnybos santykiai įteisinami aukštesnės institucijos ar įstaigos
vadovo (jei vadovas yra valstybės politikas, – asmens, atsakingo už personalo
valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie tarnautojai skiriami įstaigų vadovais šių
įstaigų steigimo dokumentuose, įstatuose (nuostatuose) ar kituose jų veiklą
reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytam – ne trumpesniam negu 4 metų ir
ne ilgesniam negu 5 metų – laikotarpiui (kadencijai), kurio pradžia yra
Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo data, bet ne ilgiau, negu jie sukaks
62 metus ir 6 mėnesius. Įstaigų vadovų, kurie sukaks 62 metus ir 6 mėnesius
kadencijos laikotarpiu, tarnyba gali būti pratęsta ne ilgesniam laikotarpiui,
negu nustatyta vadovo kadencijos trukmė. Dėl įstaigų vadovų tarnybos pratęsimo
sprendžia šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, skiriantys
įstaigų vadovus į pareigas.
6. Valstybės
institucijų ar įstaigų darbuotojai, atliekantys viešojo administravimo
funkcijas, gaunantys atlyginimą iš valstybės ar kitų biudžetų, valstybės fondų
ar kitų valstybės lėšų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo Valdininkų
įstatymas nebuvo taikomas, tampa:
1) darbuotojai,
su kuriais buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys, atsižvelgiant į jų
darbo pobūdį - karjeros valstybės tarnautojais arba įstaigų vadovais;
2) darbuotojai,
su kuriais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys - pakaitiniais valstybės
tarnautojais. Jiems galioja šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
7. Valstybės
institucijų, įstaigų ar savivaldybių administracijų bei kitų savivaldybių
įstaigų darbuotojai, taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, reorganizuotų į
valstybės ar savivaldybių įstaigas, darbuotojai, atliekantys ūkines ar
technines funkcijas arba teikiantys viešąsias paslaugas ir dirbantys pagal neterminuotas ar terminuotas darbo
sutartis, tampa paslaugų valstybės tarnautojais.
8. Darbo sutartys,
sudarytos su viešojo administravimo valstybės tarnautojais, netenka galios.
Darbo santykiai tęsiasi kaip valstybės tarnybos santykiai. Valstybės tarnybos
santykiai įteisinami institucijos ar įstaigos vadovo (jei vadovas yra valstybės
politikas - asmens, atsakingo už personalo valdymą) įsakymu (potvarkiu): šie
tarnautojai skiriami į einamas pareigas (atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės
tarnautojų pareigybių sąrašą, pareigybės pavadinimas gali būti pakeistas, nekeičiant
pareigybės funkcijų):
1) neterminuotam
laikui (taikoma karjeros valstybės tarnautojams);
2) ankstesnėse
darbo sutartyse nustatytam terminui (taikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo
ir pakaitiniams valstybės tarnautojams);
3) terminui, kuris
nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešojo administravimo įstaigų
vadovams).
9. Darbo sutartys,
sudarytos su paslaugų valstybės tarnautojais:
1) valstybės
tarnautojų sutikimu gali būti pakeičiamos, jei keičiamas (patikslinamas
atsižvelgiant į Pavyzdinį valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą) pareigybės
pavadinimas, nekeičiant pareigybės funkcijų, ar darbo apmokėjimo sąlygos;
2) valstybės
tarnautojų sutikimu pakeičiamos į terminuotas darbo sutartis. Jų terminas
nustatomas pagal šio straipsnio 5 dalį (taikoma viešųjų paslaugų įstaigų,
išskyrus mokslo ir studijų institucijų, vadovams);
3) nutraukiamos
vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu (taikoma valstybės tarnautojams, kurie
nesutinka dirbti pasikeitus darbo sąlygoms - pakeisti darbo sutartis, kaip nurodyta
šios dalies 1 ir 2 punktuose - ir apie savo nesutikimą raštu pareiškia
institucijos ar įstaigos vadovui).
10. Viešojo administravimo
valstybės tarnautojams ankstesnės darbo apmokėjimo sąlygos lieka galioti iki
2001 m. spalio 1 d., o paslaugų valstybės tarnautojams – iki 2002 m. liepos 1
d.
11. Su valstybės
tarnautojais, kurie dėl šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalyje nurodytos
priežasties praranda viešojo administravimo valstybės tarnautojo statusą ir
tampa paslaugų valstybės tarnautojais, sudaromos darbo sutartys Darbo sutarties
įstatymo nustatyta tvarka.
12. Pasikeitus
valstybės tarnautojo pareigybės statusui (kai valstybės tarnautojo, pagal šio
įstatymo 15 straipsnį ar pagal 62 straipsnio 4 dalį tapusio politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju, pareigybė buvo įrašyta į šio
įstatymo 2 priedėlį arba kai pareigybė perkeliama iš 1 priedėlio į 2 priedėlį
arba iš 2 priedėlio į 1 priedėlį), einančio šias pareigas asmens tarnybos
santykiai tęsiasi – jis tampa atitinkamai karjeros valstybės tarnautoju,
įstaigos vadovu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. Jo
tarnybos santykiai įteisinami asmenų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 7
dalyje (karjeros valstybės tarnautojams), 15 straipsnio 2 dalyje (politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams) ar 62 straipsnio 5 dalyje
(įstaigų vadovams), įsakymu (potvarkiu). Politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojai, šioje dalyje nurodytu būdu tapę
savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojais ar viešojo
administravimo įstaigos vadovais ir išrinkti tos pačios savivaldybės tarybos
nariais, turi apsispręsti dėl tolesnės tarnybos. Apsisprendę tęsti valstybės
tarnybą asmenys turi pareiškimu kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl
atsistatydinimo iš savivaldybės tarybos narių. Asmenys, Savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka nepateikę pareiškimo,
praranda valstybės tarnautojo statusą pagal Valstybės tarnybos
įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
Nr.
IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
63 straipsnis.
Pareigybių priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms
1. Per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo
valstybės tarnautojų pareigybės suklasifikuojamos pagal šio įstatymo 7 ir 8
straipsnių nuostatas.
2.
Suklasifikuotų pareigybių sąrašai, patvirtinti šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatytų institucijų, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo
įsigaliojimo perduodami Vidaus reikalų ministerijai bei Valstybės
tarnautojų registrui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
64 straipsnis. Valstybės tarnautojų
priskyrimas grupėms, lygiams ir kategorijoms
1. Suklasifikavus pareigybes pagal grupes, lygius
ir kategorijas, kiekvienas valstybės tarnautojas priskiriamas tam tikrai
grupei, lygiui ir kategorijai.
2. Valstybės tarnautojai, kurie neturi einamos
pareigybės lygiui būtino išsilavinimo, tokį išsilavinimą privalo įgyti per 5
metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
3. Valstybės tarnautojai, kurie šio straipsnio 2
dalyje nurodytu laikotarpiu eina pareigas, neturėdami reikiamo išsilavinimo,
negali dalyvauti konkursuose aukštesnėms pareigoms.
4. Valstybės tarnautojai, kurie per šio straipsnio 2
dalyje nurodytą laiką neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš valstybės
tarnybos pagal šio įstatymo 68 straipsnio 4 dalies 1 punktą.
5. Šio straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos netaikomos
valstybės tarnautojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau
kaip 5 metai.
6. Valstybės
tarnautojai, kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo viešojo administravimo
karjeros valstybės tarnautojais, tačiau jų atliekamos funkcijos neatitinka
einamų pareigų aprašyme ir šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatytos
viešojo administravimo veiklos, praranda viešojo administravimo karjeros
valstybės tarnautojo statusą pagal šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalį.
65 straipsnis. Neteko galios
nuo 2002 m. gegužės 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-856,
2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)
66
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas
1.
Asmenys, kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojais, pasibaigus juos pasirinkusių valstybės
politikų kadencijai ar įgaliojimams, taip pat valstybės politikai,
pasibaigus jų paskyrimo ar išrinkimo laikui, turi teisę Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į iki paskyrimo A lygio
valdininkais eitas pareigas, į iki paskyrimo ar išrinkimo šio įstatymo 2
straipsnio 23 dalyje nurodytais valstybės politikais eitas ar, nesant
galimybės, kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, kurios šio įstatymo
ar kitų teisės aktų priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigoms.
Asmenims, kurie iki paskyrimo A lygio valdininkais nėjo pareigų, šiuo įstatymu
ar kitais teisės aktais priskiriamų karjeros valstybės tarnautojų pareigoms,
šio įstatymo 21 straipsnio 14 punkte ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama
apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio 3 mėnesių dydžio kompensacija, jie
netenka valstybės tarnautojo statuso ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
2.
Asmenys, ne vėliau kaip prieš 2 metus iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Darbo
sutarties įstatymą nutraukę neterminuotą darbo sutartį su valstybės institucija,
įstaiga ar savivaldybe šalių susitarimu ar darbuotojo pareiškimu arba
kai neterminuota darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva be
darbuotojo kaltės, jei prieš sutarties nutraukimą darbuotojai turėjo ne mažesnį
kaip 3 metų darbo valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje stažą,
2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo gali dalyvauti šio įstatymo 23
straipsnyje nurodytuose konkursuose valstybės tarnautojo pareigoms.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
66 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso atkūrimas
1. Asmenys,
kurie pagal šio įstatymo 62 straipsnį tapo politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojais, pasibaigus juos pasirinkusių valstybės politikų
kadencijai ar įgaliojimams, taip pat valstybės politikai, pasibaigus jų
paskyrimo ar išrinkimo laikui, turi teisę Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka sugrįžti į iki paskyrimo A lygio valdininkais
eitas pareigas, į iki paskyrimo ar išrinkimo šio įstatymo 2 straipsnio 23
dalyje nurodytais valstybės politikais eitas ar, nesant galimybės, kitas to
paties lygio ir kategorijos pareigas, kurios šio įstatymo ar kitų teisės aktų
priskiriamos karjeros valstybės tarnautojų pareigoms. Asmenims, kurie iki
paskyrimo A lygio valdininkais nėjo pareigų, šiuo įstatymu ar kitais teisės
aktais priskiriamų karjeros valstybės tarnautojų pareigoms, šio įstatymo 21
straipsnio 14 punkte ir Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama
apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio 3 mėnesių dydžio kompensacija, jie
netenka valstybės tarnautojo statuso ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos pagal šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
2. Asmenys, ne
vėliau kaip prieš 2 metus iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Darbo sutarties
įstatymą nutraukę neterminuotą darbo sutartį su valstybės institucija, įstaiga
ar savivaldybe šalių susitarimu ar darbuotojo pareiškimu arba kai
neterminuota darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo
kaltės, jei prieš sutarties nutraukimą darbuotojai turėjo ne mažesnį kaip 3
metų darbo valstybės institucijoje, įstaigoje ar savivaldybėje stažą, 2
metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo gali dalyvauti šio įstatymo 23 straipsnyje
nurodytuose konkursuose valstybės tarnautojo pareigoms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
67 straipsnis.
Konkursų organizavimas
1. Iki
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatys priėmimo į valstybės tarnybą
atvirų ir uždarų konkursų organizavimo tvarką, bet ne ilgiau kaip 3 metus nuo
šio įstatymo įsigaliojimo, konkursus rengia valstybės institucijos, įstaigos ir
savivaldybės už valstybės tarnybą atsakingo ministro nustatyta tvarka.
Konkursus organizuoja už personalo valdymą atsakingi asmenys.
2. Po šio įstatymo įsigaliojimo 3
metus uždaruose konkursuose, kuriuose paprastai dalyvauja tik karjeros
valstybės tarnautojai, taip pat gali dalyvauti ne mažiau kaip pusę kadencijos
atitarnavę ar kadenciją baigę įstaigų vadovai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojai, kurie prieš tapdami įstaigų vadovais arba politinio
(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais nebuvo karjeros valstybės
tarnautojai. Šiuo laikotarpiu jie gali siekti pareigų, kurios yra tos pačios ar
žemesnės kategorijos kaip ir įstaigos vadovo arba politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės.
3. Po šio
įstatymo įsigaliojimo 3 metus vietoj uždaro konkurso, kuriame paprastai
dalyvauja tik karjeros valstybės tarnautojai, gali būti rengiamas atviras konkursas,
jei dėl atviro konkurso konkrečioms pareigoms rengimo Vyriausybė priėmė
sprendimą.
4.
Iki bus parengtos atitinkamos Lietuvos viešojo administravimo instituto mokymo
programos ir pagal jas suteikta kvalifikacija, leidžianti asmenims pretenduoti
į Vyriausybės nurodytas pareigybes, bet ne ilgiau kaip 4 metus nuo šio įstatymo
įsigaliojimo, pretendentams į šias pareigybes reikalavimas būti išėjus Lietuvos
viešojo administravimo instituto atitinkamą mokymo programą (ar jai prilygintą)
nekeliamas. Dokumentas, liudijantis, kad ši mokymo programa išeita, ir
atitinkamų žinių turėjimas yra pretendento privalumas.
5.
Po šio įstatymo įsigaliojimo 3 metus valstybės tarnautojams, siekiantiems, kad
būtų paaukštintos pareigos, kurių kategorija yra aukštesnė už žemiausią tam
tikro lygio kategoriją, ar asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą ir
siekiantiems šių pareigų, reikalavimas būti išėjus valstybės tarnautojų
įvadinio mokymo programą nekeliamas. Dokumentas, liudijantis, kad ši mokymo
programa išeita, ir atitinkamų žinių turėjimas yra pretendento privalumas.
6. Šio įstatymo
12 straipsnio 2 dalyje nurodytą egzamino programą 3 metus po šio įstatymo
įsigaliojimo tvirtina:
1) valstybės
institucijose ir įstaigose – už personalo valdymą valstybės institucijoje ar
įstaigoje atsakingas asmuo;
2)
savivaldybės įstaigose – tų įstaigų vadovai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
68
straipsnis. Valstybės tarnautojo statuso praradimas
1. Sukakę
62 metus ir 6 mėnesius ir vyresnio amžiaus karjeros bei viešųjų paslaugų
valstybės tarnautojai baigia tarnybą ir atsistatydina iš pareigų ne vėliau kaip
per 2 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo. Valstybės
institucijos ar įstaigos vadovo (savivaldybėse – administratoriaus ar savivaldybės
kontrolieriaus) sutikimu jie turi teisę tęsti valstybės tarnybą. Apie būsimą
tarnybos pratęsimą vadovas privalo raštu pranešti valstybės tarnybos tvarkymo
funkciją atliekančiai įstaigai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti karjeros ar viešųjų paslaugų
valstybės tarnautojai, per nustatytą terminą neatsistatydinę iš pareigų, taip
pat valstybės tarnautojai, kurių tarnybos pratęsimo laikas, kaip nurodyta šio
straipsnio 1 dalyje, pasibaigė, praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra
atleidžiami iš valstybės tarnybos.
3. Viešojo
administravimo valstybės tarnautojai bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai
(švietimo įstaigų pedagogai, auklėtojai ir šių įstaigų vadovai), kurie buvo
SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB - toliau VSK) kadriniai
darbuotojai (išskyrus tuos VSK kadrinius darbuotojus, kurie,
dirbdami VSK, tyrė tik kriminalines bylas ir ne vėliau kaip kitą dieną po 1990
m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK, taip pat kiti asmenys, kuriems pagal
įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo
ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“ tarnybinės veiklos
apribojimai netaikomi), ir kurie iki Valstybės tarnybos įstatymo
įsigaliojimo neatsistatydino iš pareigų, praranda valstybės tarnautojo statusą
ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos nuo tos dienos, kai paaiškėja, kad
jiems yra taikytinas įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD,
NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“.
4. Valstybės tarnautojas taip pat praranda valstybės
tarnautojo statusą ir yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos, kai:
1) per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgyja
išsilavinimo, būtino tam tikro lygio pareigoms;
2) įvertinus
valstybės tarnautojo profesionalumą, pripažįstama, kad jis neatitinka
pareigybei keliamų reikalavimų, o valstybės tarnautojas nesutinka būti
perkeltas į žemesnes pareigas arba tokių laisvų pareigų nėra;
3) 2 metų
po Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo laikotarpiu panaikinus savivaldybę,
likvidavus ar reorganizavus valstybės instituciją ar įstaigą, savivaldybės
administraciją, jos padalinį ar kitą savivaldybės įstaigą, panaikinus pareigybę
ar sumažinus etatų skaičių, valstybės tarnautojas yra sukakęs 62 metus ir 6
mėnesius;
4)
pasibaigia šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodytas įstaigos vadovo
paskyrimo terminas, įskaitant tarnybos pratęsimo laiką tiems vadovams, kurių
tarnyba buvo pratęsta.
5.
Viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojai, kurių pareigybių
aprašymuose viešojo administravimo veikla nenumatyta, praranda viešojo
administravimo karjeros valstybės tarnautojo statusą ir tampa paslaugų
valstybės tarnautojais.
6. Nėščia
moteris negali būti atleista iš valstybės tarnybos šiame straipsnyje nurodytais
pagrindais. Motina, auginanti vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvas arba
globėjas, auginantis vaiką iki tokio pat amžiaus), negali būti atleista iš
valstybės tarnybos šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais
pagrindais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
68 straipsnis.
Valstybės tarnautojo statuso praradimas
1. Sukakę 62 metus ir 6 mėnesius ir
vyresnio amžiaus karjeros bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai baigia
tarnybą ir atsistatydina iš pareigų ne vėliau kaip per 2 metus nuo Valstybės
tarnybos įstatymo įsigaliojimo. Valstybės institucijos ar įstaigos vadovo
(savivaldybėse – administratoriaus ar savivaldybės kontrolieriaus) sutikimu jie
turi teisę tęsti valstybės tarnybą. Apie būsimą tarnybos pratęsimą vadovas
privalo raštu pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai
įstaigai.
2. Šio straipsnio
1 dalyje nurodyti karjeros ar viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai, per
nustatytą terminą neatsistatydinę iš pareigų, taip pat valstybės tarnautojai,
kurių tarnybos pratęsimo laikas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje,
pasibaigė, praranda valstybės tarnautojo statusą ir yra atleidžiami iš
valstybės tarnybos.
3. Viešojo
administravimo valstybės tarnautojai bei viešųjų paslaugų valstybės tarnautojai
(švietimo įstaigų pedagogai, auklėtojai ir šių įstaigų vadovai), kurie buvo
SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB - toliau VSK) kadriniai
darbuotojai (išskyrus tuos VSK kadrinius darbuotojus, kurie,
dirbdami VSK, tyrė tik kriminalines bylas ir ne vėliau kaip kitą dieną po 1990
m. kovo 11 d. nutraukė savo darbą VSK, taip pat kiti asmenys, kuriems pagal
įstatymą „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo
ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“ tarnybinės veiklos
apribojimai netaikomi), ir kurie iki Valstybės tarnybos įstatymo
įsigaliojimo neatsistatydino iš pareigų, praranda valstybės tarnautojo statusą
ir yra atleidžiami iš valstybės tarnybos nuo tos dienos, kai paaiškėja, kad
jiems yra taikytinas įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD,
NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos darbuotojų dabartinės veiklos“.
4. Valstybės tarnautojas taip pat praranda valstybės
tarnautojo statusą ir yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos, kai:
1) per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo neįgyja
išsilavinimo, būtino tam tikro lygio pareigoms;
2) įvertinus valstybės tarnautojo
profesionalumą, pripažįstama, kad jis neatitinka pareigybei keliamų
reikalavimų, o valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į žemesnes
pareigas arba tokių laisvų pareigų nėra;
3) 2 metų po Valstybės tarnybos
įstatymo įsigaliojimo laikotarpiu panaikinus savivaldybę, likvidavus ar
reorganizavus valstybės instituciją ar įstaigą, savivaldybės administraciją,
jos padalinį ar kitą savivaldybės įstaigą, panaikinus pareigybę ar sumažinus
etatų skaičių, valstybės tarnautojas yra sukakęs 62 metus ir 6 mėnesius;
4) pasibaigia šio įstatymo 62
straipsnio 5 dalyje nurodytas įstaigos vadovo paskyrimo terminas, įskaitant
tarnybos pratęsimo laiką tiems vadovams, kurių tarnyba buvo pratęsta.
5. Viešojo
administravimo karjeros valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose
viešojo administravimo veikla nenumatyta, praranda viešojo administravimo
karjeros valstybės tarnautojo statusą ir tampa paslaugų valstybės tarnautojais.
6. Nėščia moteris negali būti
atleista iš valstybės tarnybos šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Motina,
auginanti vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos – tėvas arba globėjas, auginantis
vaiką iki tokio pat amžiaus), negali būti atleista iš valstybės tarnybos šio
straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
70 straipsnis.
Su valstybės tarnyba nesuderinamos veiklos nutraukimas
1. Per 6 mėnesius nuo
šio įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojai turi nutraukti šio įstatymo 22
straipsnyje nurodytą su valstybės tarnyba nesuderinamą veiklą arba
atsistatydinti iš pareigų valstybės tarnyboje. Tai netaikoma valstybės
tarnautojams, kurie laisvu nuo tarnybos metu verčiasi medicinos praktika, dirba
kultūros darbuotojo ar bendrojo lavinimo švietimo įstaigos pedagogo darbą
ir gauna už tai atlyginimą. Jie privalo nutraukti šią veiklą ne vėliau kaip per
3 metus nuo Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo.
2. Valstybės
tarnautojai, per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką nenutraukę su valstybės
tarnyba nesuderinamos veiklos ir neatsistatydinę iš pareigų, baudžiami
tarnybine nuobauda pagal šio įstatymo 40 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
71 straipsnis. Šio įstatymo
37 straipsnio įgyvendinimas
Šio
įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl valstybės tarnautojų mokymo
finansavimo įgyvendinamos ne vėliau kaip per 5 metus nuo šio įstatymo
įsigaliojimo. Iki to laiko valstybės institucijos, įstaigos ir savivaldybės
privalo valstybės tarnautojų mokymui skirti tiek lėšų, kad jos, palyginti su
asignavimais valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, sudarytų ne mažiau kaip 1
procentą šių asignavimų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
72
straipsnis.
Šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas
1. Kasmetinių
atostogų trukmės didinimas įgyvendinamas per 5 metus Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2.
Valstybės tarnautojų, kurių kasmetinės atostogos pagal Valdininkų įstatymą buvo
ilgesnės negu šio įstatymo nustatyta minimali 28 dienų trukmė, kasmetinių
atostogų trukmė nesikeičia tol, kol susilygina su šio įstatymo nustatyta
kasmetinių atostogų trukme.
73
straipsnis. Drausminių procedūrų ir nuobaudų taikymas
Drausminė
atsakomybė už darbo drausmės pažeidimus, padarytus iki šio įstatymo
įsigaliojimo, taikoma pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo
įsigaliojimo.
74
straipsnis. Darbo ginčų nagrinėjimas ir sprendimas
Iki šio įstatymo
įsigaliojimo kilę darbo ginčai, kurių šalys yra esami ir buvę valstybės
tarnautojai, nagrinėjami pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo
įsigaliojimo.
72 straipsnis. Šio
įstatymo 50 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas
1. Kasmetinių
atostogų trukmės didinimas įgyvendinamas per 5 metus Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2. Valstybės
tarnautojų, kurių kasmetinės atostogos pagal Valdininkų įstatymą buvo ilgesnės
negu šio įstatymo nustatyta minimali 28 dienų trukmė, kasmetinių atostogų
trukmė nesikeičia tol, kol susilygina su šio įstatymo nustatyta kasmetinių
atostogų trukme.
73 straipsnis.
Drausminių procedūrų ir nuobaudų taikymas
Drausminė
atsakomybė už darbo drausmės pažeidimus, padarytus iki šio įstatymo
įsigaliojimo, taikoma pagal įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo
įsigaliojimo.
74 straipsnis.
Darbo ginčų nagrinėjimas ir sprendimas
Iki šio įstatymo įsigaliojimo kilę darbo
ginčai, kurių šalys yra esami ir buvę valstybės tarnautojai, nagrinėjami pagal
įstatymus, galiojusius iki šio įstatymo įsigaliojimo.
75 straipsnis.
Valstybės tarnautojų pažymėjimai
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, valdininkų ir kitų valstybės institucijų, įstaigų
ir savivaldybių tarnautojų pažymėjimai lieka galioti iki jų galiojimo
terminų pasibaigimo, bet ne ilgiau kaip 3 metus.
2.
Per 3 metus parengiami valstybės tarnautojų pažymėjimai. Pažymėjimų pavyzdžius
tvirtina už valstybės tarnybą atsakingas ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
76
straipsnis.
Neteko galios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
76 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
77 straipsnis.
Šio įstatymo 61 straipsnio įgyvendinimas
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, per 3 metus Valdininkų registras reorganizuojamas į
Valstybės tarnautojų registrą.
2.
Po šio įstatymo įsigaliojimo Valstybės tarnautojų registras 3 metus tvarkomas
pagal už valstybės tarnybą atsakingo ministro patvirtintus laikinuosius
nuostatus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29), įsigalioja nuo 2001 01 01
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
78
straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, Vyriausybė:
1) per 3 metus paskiria valstybės
tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą;
2)
per 3 metus pateikia Seimui tvirtinti statutinių institucijų ir įstaigų bei
statutinių valstybės tarnybų ir pareigybių sąrašą, taip pat statutinių
valstybės tarnautojų statuso pagrindų įstatymo projektą;
3)
per 3 metus atlieka galiojančių įstatymų, statutų, kitų teisės aktų, susijusių
su statutinių valstybės tarnautojų tarnybos ypatumais, ekspertizę ir pateikia
Seimui jų pakeitimų ir papildymų projektus;
4)
per 3 metus priima visus kitus Valstybės tarnybos įstatymui įgyvendinti būtinus
teisės aktus, išskyrus tuos, kurie pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją
priimami už valstybės tarnybą atsakingo ministro arba kuriems šiame įstatyme
numatytas kitoks terminas.
2.
Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatų taikymas tęsiamas nuo 2001 m.
liepos 30 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
79
straipsnis. Kitų teisės aktų galiojimas
1.
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:
1)
Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16, 17, 18, 19, 20 punktai ir
29 straipsnio
1 dalies 13 punktas (Žin., 1991, Nr.36-973; 1993, Nr.30-684; 1995, Nr.46-1119;
1996, Nr.41-983, Nr.43-1043; 1997, Nr.6-88, Nr.66-1593, Nr.91-2273);
2)
Valdininkų įstatymas (Žin., 1995, Nr.33-759);
3)
Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų
bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas (Žin., 1996,
Nr. 109-2472);
4)
Valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų
bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo
atidėjimo įstatymas
(Žin., 1998, Nr.61-1732).
2.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės
tarnautojų priėmimą į pareigas valstybės tarnyboje, profesionalumo vertinimą
(atestaciją), darbo užmokestį, kiti su valstybės tarnyba susiję teisės aktai,
išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, galioja tol, kol bus priimti
atitinkami juos pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, bet ne
ilgiau negu numatyta šio įstatymo 78 straipsnyje.
3.
Iki bus priimti ir įsigalios įstatymu patvirtinti statutinių valstybės
tarnautojų statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau negu 3 metus po
Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo, galioja anksčiau patvirtinti statutai
ar įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
1
priedėlis
POLITINIO
(ASMENINIO) PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
LYGIAI
IR KATEGORIJOS
1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Seimo Pirmininko sekretoriato
vadovas
A
29
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas
A
28
Seimo Pirmininko vyresnysis
patarėjas
A
29
Seimo Pirmininko atstovas
spaudai
A
26
Seimo Pirmininko patarėjas
A
27
Seimo Pirmininko padėjėjas
A
23–25
Seimo Pirmininko pavaduotojo
patarėjas
A
25
Seimo frakcijos seniūno
referentas
C
21
Seimo nario
padėjėjas-sekretorius
A
C
21
20
2. RESPUBLIKOS
PREZIDENTO INSTITUCIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Prezidentūros sekretorius
A
29
Prezidento patarėjas
A
29
Prezidento atstovas specialiems pavedimams
A
28
Prezidento atstovas spaudai
A
26
Prezidento patarėjo pavaduotojas
A
25-26
Prezidento konsultantas
A
25
Prezidento referentas
A
24
Prezidento patarėjo padėjėjas
A
23
Prezidentūros sekretoriaus padėjėjas
A
22
Prezidento atstovo spaudai padėjėjas
A
21
3. MINISTRO PIRMININKO POLITINIO (ASMENINIO) PASITIKĖJIMO
VALSTYBĖS TARNAUTOJAI
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Ministro Pirmininko
vyriausiasis patarėjas
A
30
Ministro Pirmininko
patarėjas
A
27–29
Ministro Pirmininko
sekretoriato vadovas
A
27
Ministro Pirmininko
atstovas spaudai
A
26–27
Ministro Pirmininko
padėjėjas
A
23–25
4.
MINISTERIJOS, APSKRITIES VIRŠININKO ADMINISTRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Viceministras
A
30
Ministro patarėjas
A
26–28
Ministro atstovas
spaudai
A
24–26
Ministro padėjėjas
A
22–24
Apskrities teritorijoje daugiau negu
500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau negu
500 000 gyventojų
Apskrities
viršininkas
A
28
26–27
Apskrities viršininko pavaduotojas
A
27
25–26
5. SAVIVALDYBĖS
PAREIGYBĖS
PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Tarybos sekretorius
A
24
23
22
20
Mero patarėjas
A
23
22
21
19
Mero padėjėjas
B
21
20
19
18
Priedėlio
pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
2
priedėlis
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO - ĮSTAIGŲ
VADOVŲ IR KARJEROS - VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TIPINIŲ PAREIGYBIŲ
KATEGORIJOS
1.
Seimo kanceliarija
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Seimo kancleris
30
Departamento direktorius
28
Skyriaus vedėjas
26–27
Komiteto, komisijos vyresnysis patarėjas
26
Komiteto, komisijos patarėjas
25
Komiteto, komisijos padėjėjas
19–21
Vyriausiasis konsultantas
25–26
Vyresnysis konsultantas
24–25
Konsultantas
23–24
Vyriausiasis specialistas
25
Vyresnysis specialistas
23–24
Specialistas
18–22
2.
PrezidentŪRA
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Kanceliarijos
vadovas
27
Skyriaus vedėjas
25-26
Vyriausiasis
konsultantas
23-24
Vyresnysis
konsultantas
22
Konsultantas
21
3. VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyriausybės
kancleris
30
Departamento
direktorius
27–28
Skyriaus vedėjas
26–27
Patarėjas
25
Vyriausiasis
specialistas
25
Vyresnysis specialistas
22–24
Specialistas
18–22
4. Valstybės kontrolė
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento
direktorius
28-29
Skyriaus
viršininkas
27-28
Vyriausiasis
kontrolierius, vyriausiasis specialistas
25-26
Vyresnysis
kontrolierius, vyresnysis specialistas
24-25
Kontrolierius,
specialistas
22-24
Jaunesnysis
kontrolierius, jaunesnysis specialistas
19-21
5. KONSTITUCINIS
TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo konsultantas
27
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
25-26
Teisėjo padėjėjas
25-26
Vyresnysis specialistas
22-24
Specialistas
19-21
Teisėjo referentas
18-20
6. LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo pirmininko patarėjas
27
Teismo pirmininko padėjėjas
26
Skyriaus pirmininko patarėjas
26
Teisėjo padėjėjas
22
Vyriausiasis specialistas
21-23
Skyriaus vedėjas
22-25
Vyresnysis specialistas
19-20
Specialistas
16-18
Teismo posėdžio sekretorius
15
7. KITi TEISMai
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apeliacinis
teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Apygardos teismas,
apygardos administracinis teismas
Apylinkės teismas
Skyriaus vedėjas
21–23
20–22
19–20
Vyriausiasis specialistas
19–21
18–20
17–19
Vyresnysis specialistas
17–19
16–18
14–16
Specialistas
15–18
14–17
12–15
8.
TEISMO ANSTOLIŲ KONTORA
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Vyresnysis teismo antstolis
18-21
Teismo antstolis
14-17
9.
prokuratūrA
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Generalinė
prokuratūra prie
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Apygardos
prokuratūra prie apygardų teismų
Apylinkės
prokuratūra prie apylinkių teismų
Skyriaus viršininkas, vedėjas
22-26
20-22
18-20
Vyriausiasis specialistas
21-25
18-20
16-18
Vyresnysis specialistas
19-23
16-18
14-16
Specialistas
15-18
14-17
12-15
10. MINISTERIJOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Ministerijos valstybės
sekretorius
30
Ministerijos sekretorius
29
Ministerijos
departamento direktorius
28
Skyriaus vedėjas
24–26
Specialusis atašė
23–25
Vyriausiasis
specialistas
22–24
Vyresnysis
specialistas
20–22
Specialistas
18–20
Jaunesnysis
specialistas
15–17
11.
DIPLOMATINĖ TARNYBA
PAREIGYBĖS
PAVADINMAS
KATEGORIJA
Ambasadorius
29-30
Laikinasis reikalų
patikėtinis, įgaliotasis ministras
26-28
Ambasadorius
ypatingiems pavedimams, Diplomatinės tarnybos generalinis inspektorius
25-27
Ministras
patarėjas, generalinis konsulas
24-26
Departamento
patarėjas
23-26
Patarėjas,
inspektorius
22-25
Skyriaus patarėjas
22-25
Pirmasis sekretorius,
konsulas
22-24
Antrasis
sekretorius, vicekonsulas
20-22
Trečiasis
sekretorius
18-20
Atašė
15-17
12.
Valstybės saugumo departamentAS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Specialios paskirties įstaigos vadovas
29
Valdybos viršininkas
25-28
Generalinio direktoriaus patarėjas
26
Departamento patarėjas
25
Padalinio viršininkas
23-26
Vyriausiasis specialistas
20-25
Vyresnysis specialistas
18-23
Specialistas
15-21
13.
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Valdybos viršininkas,
skyriaus viršininkas
25-28
Poskyrio
viršininkas, specialusis agentas
24-27
Specialusis
agentas patarėjas
22-25
Ypatingai svarbių
bylų tardytojas
22-25
Vyriausiasis
specialistas
22-25
Vyresnysis agentas
18-23
Vyresnysis
tardytojas
18-23
Vyresnysis
specialistas
18-23
Agentas
17-22
Tardytojas
17-22
Specialistas
17-22
Jaunesnysis
agentas
10-16
14. SEIMO
KONTROLIERIŲ ĮSTAIGA, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA,
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTAIGA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Seimo kontrolierių
įstaigos kancleris
27
Vyresnysis
patarėjas
26
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
24
Vyresnysis
specialistas
20-23
Specialistas
18-19
15. VERTYBINIŲ POPIERIŲ
KOMISIJA, KONKURENCIJOS TARYBA, VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS
KOMISIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Administracijos
vadovas
27
Skyriaus vedėjas
24–26
Vyriausiasis specialistas
22–24
Vyresnysis specialistas
20–22
Specialistas
18–20
Jaunesnysis specialistas
15–17
16.
INSTITUCIJOS, KOMISIJOS IR TARYBOS, ATSKAITINGOS SEIMUI
AR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyresnysis patarėjas
20–25
Skyriaus vedėjas
20–24
Vyriausiasis specialistas
18–21
Patarėjas
18–21
Vyresnysis specialistas
16–19
Padėjėjas
14–17
Specialistas
14–17
Jaunesnysis specialistas
10–13
17. VYRIAUSYBĖS ĮSTEIGTOS
VALSTYBINĖS (NUOLATINĖS) KOMISIJOS,
VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS
(išskyrus
savarankiškų teritorinių padalinių pareigybes)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Įstaigos direktorius
25–28
Komisijų nariai
25-27
Skyriaus vedėjas
20–26
Vyriausiasis specialistas
18–24
Vyresnysis specialistas
16–21
Specialistas
14–19
Jaunesnysis
specialistas
10-14
18.
DEPARTAMENTAI IR KITOS ĮSTAIGOS PRIE MINISTERIJŲ,
MINISTERIJOMS
ATSKAITINGOS ĮSTAIGOS, LIETUVOS KARIUOMENĖ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius, įstaigos vadovas
25–28
Įstaigos departamento direktorius, tarnybos viršininkas
24–26
Skyriaus vedėjas (viršininkas), tarybos narys
21–26
Vyriausiasis specialistas
19–24
Vyresnysis specialistas
17–20
Specialistas
13–17
Jaunesnysis specialistas
10–14
19. REVIZIJŲ DEPARTAMENTas, muitinės departamentas ir kitos Muitinės
įstaigos, INSPEKCIJOS
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Revizijų departamentas,
Muitinės departamentas ir jam
pavaldžios įstaigos,
Valstybinė mokesčių
inspekcija
Valstybinė darbo
inspekcija, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija
Kitos inspekcijos
Departamento direktorius,
Inspekcijos viršininkas
29
27–28
23–26
Teritorinio padalinio viršininkas, teritorinės muitinės
viršininkas, kitos muitinės įstaigos vadovas
27–28
26–27
22–23
Skyriaus viršininkas, muitinės posto viršininkas
23–26
23–25
20–22
Muitinės posto pamainos viršininkas
23–25
–
–
Vyriausiasis revizorius, vyriausiasis inspektorius
23–24
22–23
18–19
Vyresnysis revizorius, vyresnysis inspektorius
22–23
20–22
16–18
Revizorius, inspektorius
18–21
17–19
14–16
Jaunesnysis revizorius, jaunesnysis inspektorius
15–17
13–16
10–13
20.
ĮSTAIGOS, PAVALDŽIOS MINISTERIJOMS, VYRIAUSYBĖS
ĮSTAIGOMS
AR ĮSTAIGOMS PRIE MINISTERIJŲ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Įstaigos vadovas
22–25
Skyriaus vedėjas
16–23
Vyriausiasis
specialistas
14–17
Vyresnysis
specialistas
12–15
Specialistas
10–13
Jaunesnysis
specialistas
9–12
21.
Policijos DEPARTAMENTAS, policijos įstaigos BEI KITOS TARNYBOS PRIE VIDAUS
REIKALŲ MINISTERIJOS
(išskyrus pareigybes,
nurodytas šio priedo 23 ir 24 lentelėse)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Generalinis komisaras
29
Vyriausiasis komisaras
25-28
Vyresnysis komisaras
22-27
Komisaras
18-26
Komisaras inspektorius
17-24
Vyresnysis inspektorius
16-23
Inspektorius
16-22
Jaunesnysis inspektorius
15-21
Viršila
14-20
Vyresnysis policininkas
13-18
Policininkas
12-17
Ypač svarbių bylų vyresnysis tardytojas
19-26
Vyresnysis tardytojas
18-24
Tardytojas
17-22
22.
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ
MINISTERIJOS,
JAI PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS, VIDAUS TARNYBOS PULKAI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Tarnybos vadas
29
Rinktinės
vadas, valdybos viršininkas
23–27
Bataliono
vadas, skyriaus viršininkas
20–25
Vyriausiasis
specialistas, užkardos, diviziono vadas
19–24
Vyresnysis specialistas, posto viršininkas
18–23
Būrio,
laivo vadas, punkto viršininkas
17–22
Specialistas
16–21
Viršila, grandies
vadas
14–19
Vyresnysis
pasienietis
13–18
Pasienietis
12–17
23. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR
GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS,
JAM PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Departamento
direktorius
28
Tarnybos,
centro, valdybos viršininkas
22–26
Inspekcijos,
skyriaus viršininkas
21–25
Komandos
viršininkas
19–23
Poskyrio viršininkas,
operacijų vadovas, vyriausiasis specialistas
19–23
Vyresnysis
specialistas, vyresnysis inspektorius
17–21
Specialistas,
inspektorius, pamainos vadas
15–20
Jaunesnysis
inspektorius
10–14
Skyrininkas
14–18
Ugniagesys
gelbėtojas, dispečeris
12–17
24.
kalėjimų departamentUI prie teisingumo ministerijos
PAVALDŽIOS
įstaigOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Direktorius
24-26
Skyriaus viršininkas
21-24
Direktoriaus budintysis padėjėjas
20-23
Būrio viršininkas, vyresnysis inspektorius
19-22
Vyresnysis specialistas
17-21
Specialistas, sargybos viršininkas
16-20
Korpuso vyresnysis
15-19
Vyresnysis prižiūrėtojas
14-17
Prižiūrėtojas
12-16
25. APSKRITIES
VIRŠININKO ADMINISTRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrities
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities sekretorius
26
25
Departamento direktorius
24–25
23–24
Inspekcijos viršininkas
24
23
Tarnybos viršininkas
22–23
21–22
Skyriaus vedėjas
22–23
21–22
Vyriausiasis specialistas
19–22
18–21
Vyresnysis specialistas
18–21
17–20
Specialistas
17–20
16–19
Jaunesnysis specialistas
10–16
10–15
26.
VYRIAUSYBĖS ATSTOVO TARNYBA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrityje 7 ir
daugiau savivaldybių
Apskrityje iki 7
savivaldybių
Vyriausybės atstovas
27
26
Vyriausiasis specialistas
24-25
23-24
Vyresnysis specialistas
22-23
21-22
Specialistas
20-21
19-20
27. SAVIVALDYBĖS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei
50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Administratorius
26
25
24
23
Kontrolierius
26
25
24
23
Departamento direktorius
23–25
23–24
22–23
21–22
Skyriaus vedėjas
18–24
17–23
16–22
15–21
Vyriausiasis specialistas
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis specialistas
15–21
14–20
13–19
12–18
Specialistas
13–19
13–18
12–17
12–16
Jaunesnysis specialistas
9–14
9–13
9–12
9–11
Vyriausiasis inspektorius
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis inspektorius
15–21
14–20
13–19
12–18
Inspektorius
14–20
13–18
13–17
13–16
Seniūnas
14–20
13–19
13–18
13–17
Priedėlio pakeitimai:
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
3
priedėlis
VIEŠOJO
ADMINISTRAVIMO IR PASLAUGŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR
PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI
Minimalios mėnesinės algos dydžiais
PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS
PAREIGINIŲ
ALGŲ koeficientai
1
1
2
1,11
3
1,23
4
1,35
5
1,48
6
1,61
7
1,73
8
1,86
9
2,01
10
2,17
11
2,34
12
2,53
13
2,73
14
2,95
15
3,19
16
3,46
17
3,75
18
4,06
19
4,41
20
4,77
21
5,19
22
5,64
23
6,13
24
6,66
25
7,24
26
7,86
27
8,55
28
9,32
29
10,09
30
11
__________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
85-2573 (2000 10 11)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69,
71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.
111-3585 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26,
29, 31, 43, 44, 50, 55, 56, 59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2
PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3
straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4,
33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 2
straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 15,
16, 27, 59 STRAIPSNIŲ IR 1 BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-856,
2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1709 (2002-05-04)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušra Bodin (2002-05-08)
aubodi@lrs.lt
78 straipsnis.
Pasiūlymai Vyriausybei
1. Įsigaliojus
šiam įstatymui, Vyriausybė:
1)
per 3 metus paskiria valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančią įstaigą;
2) per 3 metus
pateikia Seimui tvirtinti statutinių institucijų ir įstaigų bei statutinių
valstybės tarnybų ir pareigybių sąrašą, taip pat statutinių valstybės
tarnautojų statuso pagrindų įstatymo projektą;
3) per 3 metus
atlieka galiojančių įstatymų, statutų, kitų teisės aktų, susijusių su
statutinių valstybės tarnautojų tarnybos ypatumais, ekspertizę ir pateikia Seimui
jų pakeitimų ir papildymų projektus;
4) per 3 metus
priima visus kitus Valstybės tarnybos įstatymui įgyvendinti būtinus teisės
aktus, išskyrus tuos, kurie pagal šio įstatymo nustatytą kompetenciją priimami
už valstybės tarnybą atsakingo ministro arba kuriems šiame įstatyme numatytas
kitoks terminas.
2. Šio
straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatų taikymas tęsiamas nuo 2001 m. liepos
30 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
79 straipsnis.
Kitų teisės aktų galiojimas
1. Įsigaliojus
šiam įstatymui, netenka galios:
1) Darbo
sutarties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16, 17, 18, 19, 20 punktai ir
29 straipsnio
1 dalies 13 punktas (Žin., 1991, Nr.36-973; 1993, Nr.30-684; 1995, Nr.46-1119;
1996, Nr.41-983, Nr.43-1043; 1997, Nr.6-88, Nr.66-1593, Nr.91-2273);
2) Valdininkų
įstatymas (Žin., 1995, Nr.33-759);
3) Valstybės ir
Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei
organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas (Žin., 1996, Nr.
109-2472);
4) Valstybės ir
Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei
organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymo įsigaliojimo
atidėjimo įstatymas
(Žin., 1998, Nr.61-1732).
2. Iki šio
įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės
tarnautojų priėmimą į pareigas valstybės tarnyboje, profesionalumo vertinimą (atestaciją),
darbo užmokestį, kiti su valstybės tarnyba susiję teisės aktai, išskyrus
nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, galioja tol, kol bus priimti atitinkami juos
pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, bet ne ilgiau negu
numatyta šio įstatymo 78 straipsnyje.
3. Iki bus
priimti ir įsigalios įstatymu patvirtinti statutinių valstybės tarnautojų
statusą reglamentuojantys statutai, bet ne ilgiau negu 3 metus po Valstybės
tarnybos įstatymo įsigaliojimo, galioja anksčiau patvirtinti statutai ar
įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
1
priedėlis
POLITINIO (ASMENINIO)
PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ
LYGIAI IR KATEGORIJOS
1. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovas
A
27
Seimo
Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas
A
26
Seimo
Pirmininko vyresnysis patarėjas
A
26
Seimo
Pirmininko atstovas spaudai
A
26
Seimo
Pirmininko patarėjas
A
25
Seimo
Pirmininko padėjėjas
A
24
Seimo
Pirmininko pavaduotojo padėjėjas
C
21
Seimo
frakcijos seniūno referentas
C
21
Seimo
nario padėjėjas-sekretorius
C
20
2. RESPUBLIKOS
PREZIDENTO INSTITUCIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Prezidentūros sekretorius
A
29
Prezidento patarėjas
A
29
Prezidento atstovas specialiems pavedimams
A
28
Prezidento atstovas spaudai
A
26
Prezidento patarėjo pavaduotojas
A
25-26
Prezidento konsultantas
A
25
Prezidento referentas
A
24
Prezidento patarėjo padėjėjas
A
23
Prezidentūros sekretoriaus padėjėjas
A
22
Prezidento atstovo spaudai padėjėjas
A
21
3. MINISTRO
PIRMININKO APARATAS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Vyriausybės kancleris
A
30
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas
A
28
Ministro Pirmininko konsultantas
A
28
Ministro Pirmininko sekretoriato vedėjas
A
27
Ministro Pirmininko patarėjas
A
26-27
Ministro Pirmininko atstovas spaudai
A
26
Ministro Pirmininko padėjėjas
A
25
4. MINISTERIJOS, APSKRITIES VIRŠININKO ADMINITRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Viceministras
A
29
Viceministras-departamento prie ministerijos direktorius
A
29
Ministro patarėjas
A
25
Ministro atstovas spaudai
A
24
Ministro referentas
A
23
Ministro padėjėjas
A
22
Apskrities
teritorijoje daugiau nei
500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau nei
500 000 gyventojų
Apskrities viršininkas
A
28
26-27
Apskrities viršininko pavaduotojas
A
27
25-26
5. SAVIVALDYBĖS
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
LYGIS
KATEGORIJA
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Tarybos sekretorius
A
24
23
22
20
Mero patarėjas
A
23
22
21
19
Mero padėjėjas
B
21
20
19
18
Priedėlio pakeitimai:
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
2
priedėlis
VIEŠOJO
ADMINISTRAVIMO - ĮSTAIGŲ VADOVŲ IR KARJEROS - VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TIPINIŲ PAREIGYBIŲ
KATEGORIJOS
1.
Seimo kanceliarija
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Seimo kancleris
30
Departamento direktorius
28
Skyriaus vedėjas
26–27
Komiteto, komisijos vyresnysis patarėjas
26
Komiteto, komisijos patarėjas
25
Komiteto, komisijos padėjėjas
19–21
Vyriausiasis konsultantas
25–26
Vyresnysis konsultantas
24–25
Konsultantas
23–24
Vyriausiasis specialistas
25
Vyresnysis specialistas
23–24
Specialistas
18–22
2.
PrezidentŪRA
pareigybės
pavadinimas
kategorija
Kanceliarijos vadovas
27
Skyriaus vedėjas
25-26
Vyriausiasis konsultantas
23-24
Vyresnysis konsultantas
22
Konsultantas
21
3. VYRIAUSYBĖS
KANCELIARIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyriausybės sekretorius
30
Departamento direktorius
27-28
Skyriaus vedėjas
26-27
Patarėjas
25
Vyriausiasis specialistas
25
Vyresnysis specialistas
22-24
Specialistas
18 -22
4. Valstybės kontrolė
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius
28-29
Skyriaus viršininkas
27-28
Vyriausiasis kontrolierius, vyriausiasis
specialistas
25-26
Vyresnysis
kontrolierius, vyresnysis specialistas
24-25
Kontrolierius, specialistas
22-24
Jaunesnysis kontrolierius, jaunesnysis
specialistas
19-21
5. KONSTITUCINIS
TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo konsultantas
27
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
25-26
Teisėjo padėjėjas
25-26
Vyresnysis specialistas
22-24
Specialistas
19-21
Teisėjo referentas
18-20
6. LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Kancleris
28
Teismo pirmininko patarėjas
27
Teismo pirmininko padėjėjas
26
Skyriaus pirmininko patarėjas
26
Teisėjo padėjėjas
22
Vyriausiasis specialistas
21-23
Skyriaus vedėjas
22-25
Vyresnysis specialistas
19-20
Specialistas
16-18
Teismo posėdžio sekretorius
15
7.
KITi TEISMai
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apeliacinis
teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Apygardos teismas,
apygardos administracinis teismas
Apylinkės teismas
Skyriaus vedėjas
21–23
20–22
19–20
Vyriausiasis specialistas
19–21
18–20
17–19
Vyresnysis specialistas
17–19
16–18
14–16
Specialistas
15–18
14–17
12–15
8.
TEISMO ANSTOLIŲ KONTORA
PareigybėS
PAVADINIMAS
Kategorija
Vyresnysis teismo antstolis
18-21
Teismo antstolis
14-17
9.
prokuratūrA
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Generalinė
prokuratūra prie
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Apygardos
prokuratūra prie apygardų teismų
Apylinkės
prokuratūra prie apylinkių teismų
Skyriaus viršininkas, vedėjas
22-26
20-22
18-20
Vyriausiasis specialistas
21-25
18-20
16-18
Vyresnysis specialistas
19-23
16-18
14-16
Specialistas
15-18
14-17
12-15
10.
MINISTERIJOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Ministerijos sekretorius
28-29
Ministerijos departamento direktorius
26-27
Skyriaus vedėjas
24-26
Specialusis atašė
23-25
Vyriausiasis specialistas
22-24
Vyresnysis specialistas
20-22
Specialistas
18-20
Jaunesnysis specialistas
15-17
11.
DIPLOMATINĖ TARNYBA
PAREIGYBĖS
PAVADINMAS
KATEGORIJA
Ambasadorius
29-30
Laikinasis reikalų patikėtinis, įgaliotasis ministras
26-28
Ambasadorius ypatingiems pavedimams, Diplomatinės tarnybos
generalinis inspektorius
25-27
Ministras patarėjas, generalinis konsulas
24-26
Departamento patarėjas
23-26
Patarėjas, inspektorius
22-25
Skyriaus patarėjas
22-25
Pirmasis sekretorius, konsulas
22-24
Antrasis sekretorius, vicekonsulas
20-22
Trečiasis sekretorius
18-20
Atašė
15-17
12.
Valstybės saugumo departamentAS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Specialios paskirties įstaigos vadovas
29
Valdybos viršininkas
25-28
Generalinio direktoriaus patarėjas
26
Departamento patarėjas
25
Padalinio viršininkas
23-26
Vyriausiasis specialistas
20-25
Vyresnysis specialistas
18-23
Specialistas
15-21
13.
SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Valdybos viršininkas, skyriaus viršininkas
25-28
Poskyrio viršininkas, specialusis agentas
24-27
Specialusis agentas patarėjas
22-25
Ypatingai svarbių bylų tardytojas
22-25
Vyriausiasis specialistas
22-25
Vyresnysis agentas
18-23
Vyresnysis tardytojas
18-23
Vyresnysis specialistas
18-23
Agentas
17-22
Tardytojas
17-22
Specialistas
17-22
Jaunesnysis agentas
10-16
14. SEIMO
KONTROLIERIŲ ĮSTAIGA, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA,
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTAIGA
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Seimo kontrolierių įstaigos kancleris
27
Vyresnysis patarėjas
26
Patarėjas
25
Skyriaus vedėjas
24
Vyresnysis specialistas
20-23
Specialistas
18-19
15. VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA, KONKURENCIJOS
TARYBA, VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Administracijos vadovas
27
Skyriaus vedėjas
24–26
Vyriausiasis specialistas
22–24
Vyresnysis specialistas
20–22
Specialistas
18–20
Jaunesnysis specialistas
15–17
16. INSTITUCIJOS,
KOMISIJOS IR TARYBOS, ATSKAITINGOS SEIMUI
AR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Vyresnysis
patarėjas
20–25
Skyriaus
vedėjas
20–24
Vyriausiasis
specialistas
18–21
Patarėjas
18–21
Vyresnysis
specialistas
16–19
Padėjėjas
14–17
Specialistas
14–17
Jaunesnysis
specialistas
10–13
17. VYRIAUSYBĖS ĮSTEIGTOS VALSTYBINĖS (NUOLATINĖS)
KOMISIJOS,
VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS
(išskyrus
savarankiškų teritorinių padalinių pareigybes)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Įstaigos direktorius
25–28
Komisijų nariai
25-27
Skyriaus vedėjas
20–26
Vyriausiasis specialistas
18–24
Vyresnysis specialistas
16–21
Specialistas
14–19
Jaunesnysis specialistas
10-14
18.
DEPARTAMENTAI IR KITOS ĮSTAIGOS PRIE MINISTERIJŲ,
MINISTERIJOMS
ATSKAITINGOS ĮSTAIGOS, LIETUVOS KARIUOMENĖ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius, įstaigos vadovas
25–28
Įstaigos departamento direktorius, tarnybos viršininkas
24–26
Skyriaus vedėjas (viršininkas), tarybos narys
21–26
Vyriausiasis specialistas
19–24
Vyresnysis specialistas
17–20
Specialistas
13–17
Jaunesnysis specialistas
10–14
19. REVIZIJŲ
DEPARTAMENTas, muitinės departamentas ir kitos Muitinės įstaigos, INSPEKCIJOS
Kategorija
PareigybėS
PAVADINIMAS
Revizijų
departamentas,
Muitinės departamentas ir jam
pavaldžios įstaigos,
Valstybinė mokesčių
inspekcija
Valstybinė darbo
inspekcija, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija
Kitos inspekcijos
Departamento direktorius,
Inspekcijos viršininkas
29
27–28
23–26
Teritorinio padalinio viršininkas, teritorinės muitinės
viršininkas, kitos muitinės įstaigos vadovas
27–28
26–27
22–23
Skyriaus viršininkas, muitinės posto viršininkas
23–26
23–25
20–22
Muitinės posto pamainos viršininkas
23–25
–
–
Vyriausiasis revizorius, vyriausiasis inspektorius
23–24
22–23
18–19
Vyresnysis revizorius, vyresnysis inspektorius
22–23
20–22
16–18
Revizorius, inspektorius
18–21
17–19
14–16
Jaunesnysis revizorius, jaunesnysis inspektorius
15–17
13–16
10–13
20.
ĮSTAIGOS, PAVALDŽIOS MINISTERIJOMS, VYRIAUSYBĖS
ĮSTAIGOMS
AR ĮSTAIGOMS PRIE MINISTERIJŲ
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Įstaigos vadovas
22–25
Skyriaus vedėjas
16–23
Vyriausiasis specialistas
14–17
Vyresnysis specialistas
12–15
Specialistas
10–13
Jaunesnysis specialistas
9–12
21. Policijos DEPARTAMENTAS, policijos įstaigos BEI KITOS TARNYBOS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
(išskyrus pareigybes, nurodytas šio priedo 23 ir 24
lentelėse)
Pareigybės pavadinimas
Kategorija
Generalinis komisaras
29
Vyriausiasis komisaras
25-28
Vyresnysis komisaras
22-27
Komisaras
18-26
Komisaras inspektorius
17-24
Vyresnysis inspektorius
16-23
Inspektorius
16-22
Jaunesnysis inspektorius
15-21
Viršila
14-20
Vyresnysis policininkas
13-18
Policininkas
12-17
Ypač svarbių bylų vyresnysis tardytojas
19-26
Vyresnysis tardytojas
18-24
Tardytojas
17-22
22.
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBA PRIE VIDAUS REIKALŲ
MINISTERIJOS,
JAI PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS, VIDAUS TARNYBOS PULKAI
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Tarnybos vadas
29
Rinktinės vadas, valdybos
viršininkas
23–27
Bataliono
vadas, skyriaus viršininkas
20–25
Vyriausiasis specialistas,
užkardos, diviziono vadas
19–24
Vyresnysis specialistas, posto viršininkas
18–23
Būrio, laivo vadas, punkto
viršininkas
17–22
Specialistas
16–21
Viršila, grandies
vadas
14–19
Vyresnysis pasienietis
13–18
Pasienietis
12–17
23. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR
GELBĖJIMO DEPARTAMENTAS
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS,
JAM PAVALDŽIOS ĮSTAIGOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Departamento direktorius
28
Tarnybos, centro, valdybos
viršininkas
22–26
Inspekcijos, skyriaus
viršininkas
21–25
Komandos viršininkas
19–23
Poskyrio viršininkas, operacijų vadovas, vyriausiasis
specialistas
19–23
Vyresnysis specialistas,
vyresnysis inspektorius
17–21
Specialistas,
inspektorius, pamainos vadas
15–20
Jaunesnysis inspektorius
10–14
Skyrininkas
14–18
Ugniagesys gelbėtojas, dispečeris
12–17
24.
kalėjimų departamentUI prie teisingumo ministerijos
PAVALDŽIOS
įstaigOS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Direktorius
24-26
Skyriaus viršininkas
21-24
Direktoriaus budintysis padėjėjas
20-23
Būrio viršininkas, vyresnysis inspektorius
19-22
Vyresnysis specialistas
17-21
Specialistas, sargybos viršininkas
16-20
Korpuso vyresnysis
15-19
Vyresnysis prižiūrėtojas
14-17
Prižiūrėtojas
12-16
25. APSKRITIES
VIRŠININKO ADMINISTRACIJA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrities
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities
teritorijoje mažiau nei 500 000 gyventojų
Apskrities sekretorius
26
25
Departamento direktorius
24–25
23–24
Inspekcijos viršininkas
24
23
Tarnybos viršininkas
22–23
21–22
Skyriaus vedėjas
22–23
21–22
Vyriausiasis specialistas
19–22
18–21
Vyresnysis specialistas
18–21
17–20
Specialistas
17–20
16–19
Jaunesnysis specialistas
10–16
10–15
26.
VYRIAUSYBĖS ATSTOVO TARNYBA
PAREIGYBĖS PAVADINIMAS
KATEGORIJA
Apskrityje 7 ir
daugiau savivaldybių
Apskrityje iki 7
savivaldybių
Vyriausybės atstovas
27
26
Vyriausiasis specialistas
24-25
23-24
Vyresnysis specialistas
22-23
21-22
Specialistas
20-21
19-20
27. SAVIVALDYBĖS
Pareigybės
pavadinimas
Kategorija
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 500 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei 100 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje daugiau nei
50 000 gyventojų
Savivaldybės
teritorijoje mažiau nei
50 000 gyventojų
Administratorius
26
25
24
23
Kontrolierius
26
25
24
23
Departamento
direktorius
23–25
23–24
22–23
21–22
Skyriaus
vedėjas
18–24
17–23
16–22
15–21
Vyriausiasis
specialistas
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis
specialistas
15–21
14–20
13–19
12–18
Specialistas
13–19
13–18
12–17
12–16
Jaunesnysis
specialistas
9–14
9–13
9–12
9–11
Vyriausiasis
inspektorius
17–22
16–21
15–20
14–19
Vyresnysis
inspektorius
15–21
14–20
13–19
12–18
Inspektorius
14–20
13–18
13–17
13–16
Seniūnas
14–20
13–19
13–18
13–17
Priedėlio
pakeitimai:
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr.
IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
Lietuvos
Respublikos
valstybės
tarnybos įstatymo
3
priedėlis
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO IR
PASLAUGŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ
KOEFICIENTAI
Minimalios mėnesinės
algos dydžiais
PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS
PAREIGINIŲ
ALGŲ koeficientai
1
1
2
1,11
3
1,23
4
1,35
5
1,48
6
1,61
7
1,73
8
1,86
9
2,01
10
2,17
11
2,34
12
2,53
13
2,73
14
2,95
15
3,19
16
3,46
17
3,75
18
4,06
19
4,41
20
4,77
21
5,19
22
5,64
23
6,13
24
6,66
25
7,24
26
7,86
27
8,55
28
9,32
29
10,09
30
11
__________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1935, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr.
85-2573 (2000 10 11)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1988, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.
92-2845 (2000 10 31)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR PRIEDĖLIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio
1 d.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-37, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3213 (2000 11 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 7, 17, 21, 33, 43, 50, 55, 56, 62, 66, 69, 71, 76, 78 STRAIPSNIŲ IR 1
BEI 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-64, 2000 11 30, Žin., 2000, Nr.
105-3312 (2000 12 08)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-129, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3585
(2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 63, 67, 75 IR 77 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-133, 2000 12 23, Žin., 2000, Nr.
111-3586 (2000 12 29)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m.
sausio 1 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
VALSTYBĖS TARNYBOS
ĮSTATYMO 4, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 26, 29, 31, 43, 44, 50, 55, 56,
59, 65, 67, 68, 69, 77, 78, 79 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
BEI 76 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-423, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.
63-2278 (2001-07-19)
VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 62 IR 69 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio
nuostatos taikomos nuo 2001 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-525,
2001-09-27, Žin., 2001, Nr. 85-2972 (2001-10-05)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 4, 33, 60, 62, 69, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-564,
2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 92-3210 (2001-10-31)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 62 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies
nuostatos taikomos nuo 2001 m. spalio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-648,
2001-12-13, Žin., 2001, Nr. 111-4024 (2001-12-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-797,
2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 33-1249 (2002-03-30)
VALSTYBĖS
TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m.
balandžio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-04-02)
autrap@lrs.lt
53 straipsnis.
Valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos
1. Valstybės
tarnautojai privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir sveikatos
draudimu Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų
nustatyta tvarka bei sąlygomis.
2.
Valstybės tarnautojams skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo
pensija pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą ir
valstybės tarnautojų valstybinė pensija pagal Valstybės tarnautojų
pensijų įstatymą.
3.
Teisę gauti valstybės tarnautojų valstybinę pensiją, šios pensijos dydžio ir
tarnybos stažo apskaičiavimo tvarką, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas
nustato Valstybės tarnautojų pensijų įstatymas, Valstybinių pensijų įstatymas
ir kiti teisės aktai.
4.
Privalomos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos už Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienyje
dirbančio valstybės tarnautojo sutuoktinį tuo laikotarpiu, kurį jis gyveno
užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, mokamos nuo valstybės
tarnautojo 0,5 pareiginės algos. Ši norma netaikoma valstybės tarnautojo
sutuoktiniui įsidarbinus.
5.
Laikotarpis, kurį sutuoktinis gyveno užsienyje kartu su valstybės tarnautoju,
dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje
įstaigoje, įskaitomas į valstybės tarnautojo sutuoktinio valstybinio socialinio
draudimo stažą, jeigu už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos Lietuvos
valstybinio socialinio draudimo įmokos.
58 straipsnis.
Vyriausybei neatskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymas
1.
Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir įstaigose už šio įstatymo
ir su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei personalo valdymą yra atsakingi:
1)
Seimo kanceliarijoje ir Prezidentūroje - kanceliarijų (įstaigų) vadovai;
2)
Konstituciniame Teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme - šių teismų
kancleriai;
3)
kituose teismuose, prokuratūroje, Valstybės saugumo departamente, Specialiųjų
tyrimų tarnyboje, Valstybės kontrolėje, Seimo kontrolierių įstaigoje, Moterų ir
vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje, Vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus tarnyboje, kitose Vyriausybei neatskaitingose institucijose ir
įstaigose - šių institucijų ir įstaigų vadovai.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys personalo valdymą organizuoja per
personalo tarnybas, kurių veiklą reglamentuoja atitinkamų institucijų ar
įstaigų personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
59 straipsnis.
Ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo
valdymas
1. Ministerijų, Vyriausybei
atskaitingų institucijų ir įstaigų personalą valdo:
1) Vyriausybė;
2) už valstybės tarnybą atsakingas ministras;
3) valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas;
4) Vyriausybės kancleris;
5)
ministerijų valstybės sekretoriai.
2. Vyriausybė, atlikdama ministerijų, jai atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) nustato planuojamiems biudžetiniams metams ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų valstybės tarnautojų skaičių pagal valstybės tarnautojų grupes, lygius
ir kategorijas;
2) atlieka kitas įstatymų nustatytas personalo valdymo funkcijas.
3. Už valstybės tarnybą atsakingas ministras, atlikdamas ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir
įstaigų personalo valdymo
funkcijas:
1) tvirtina pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų
pavyzdinius nuostatus;
2) tvirtina Personalo valdymo tarybos nuostatus;
3) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas,
susijusias su ministerijų,
Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymą reglamentuojančiais teisės aktais.
4. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1) organizuoja pretendentų į valstybės tarnybą atranką;
2) tvirtina atrankos į valstybės tarnybą egzaminų programas;
3) tvirtina pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijų sudėtis;
4) pretendentų į valstybės tarnybą atrankos komisijos teikimu skiria
pretendentą į valstybės tarnybą stažuotoju eiti pareigas konkrečioje
institucijoje ar įstaigoje;
5) organizuoja valstybės tarnautojų įvadinį mokymą;
6) koordinuoja valstybės tarnautojų tęstinį kvalifikacijos kėlimą;
7) (neteko galios);
8) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas personalo
valdymo funkcijas.
5.
Vyriausybės kancleris atlieka šias ministerijų, Vyriausybei atskaitingų
institucijų ir įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1)
yra atsakingas už šio įstatymo, su juo susijusių teisės aktų vykdymą, taip pat
Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, apskričių administracijų ir
joms atskaitingų institucijų bei įstaigų personalo valdymą, organizuoja jų
personalo valdymą;
2)
personalo valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus, ministerijų valstybės
sekretorius ir personalo tarnybas; šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo
tarnybų nuostatai.
6.
Ministerijos valstybės sekretorius atlieka šias ministerijos ir jai atskaitingų
įstaigų personalo valdymo funkcijas:
1)
yra atsakingas už šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų vykdymą bei
atitinkamos ministerijos, įstaigų prie ministerijos personalo valdymą,
organizuoja jų personalo valdymą;
2)
personalo valdymą organizuoja per atitinkamų įstaigų vadovus ir personalo
tarnybas; šių tarnybų veiklą reglamentuoja personalo tarnybų nuostatai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1903, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr.
75-2270 (2000 09 07)
Nr. IX-247, 2001 04 12, Žin., 2001, Nr.
37-1231 (2001 05 02)
Nr. IX-815,
2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 38-1362 (2002-04-10)
181 straipsnis. Statutinių valstybės
tarnautojų laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas
1. Statutinį valstybės tarnautoją į
pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas valstybės
tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar
įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra
tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina.
2. Statutinį
valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik jo rašytiniu
sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar ypatingų situacijų
atvejus.
3. Statutinis
valstybės tarnautojas šiame straipsnyje nurodytais atvejais ir sąlygomis į
pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas
atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens
patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta
informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės
institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo
pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
4.
Laikinai perkeltam į kitas pareigas statutiniam valstybės tarnautojui mokamas
ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.
Įstatymas
papildytas straipsniu :
Nr. X-1742,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)
19
straipsnis. Valstybės
tarnautojų perkėlimas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių
organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse institucijose ir užsienio
valstybių institucijose bei perkėlimas dirbti į
specialiąsias misijas
1. Karjeros
valstybės tarnautojas arba statutinis valstybės tarnautojas jo rašytiniu
sutikimu gali būti perkeltas į kitas pareigas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie
tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas.
2. Karjeros valstybės tarnautojas
arba statutinis valstybės tarnautojas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas
pareigas, kurių pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas
atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens
patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta
informacija, perkeliamas tik tada, kai yra kompetentingos valstybės
institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo
pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
3. Atsižvelgiant
į delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių institucijas
reglamentuojančius teisės aktus, karjeros valstybės tarnautojas arba statutinis
valstybės tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į
pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje.
Pretenduojantys būti laikinai perkelti į šias pareigas valstybės tarnautojai
atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.
4.
Paprastai pagal šio straipsnio 1 ar 3 dalį perkeltas valstybės tarnautojas kitas
pareigas gali eiti ne ilgiau kaip trejus metus, jeigu tarptautinė sutartis ar
Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
5. Karjeros
valstybės tarnautojas arba statutinis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas
į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse
įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, jeigu jis atitinka
pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.
6.
Karjeros valstybės tarnautojų arba statutinių valstybės tarnautojų perkėlimo į
šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš šių pareigų tvarką,
socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti
teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
Nr. X-1175,
2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2723 (2007-06-23)
Nr. X-1742,
2008-10-06, Žin., 2008, Nr. 120-4549 (2008-10-18)
dalys, 161 straipsnis, 17 straipsnis, 181 straipsnis, 19
261 straipsnis. Apmokėjimas valstybės
tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį
darbą ir budėjimą
1. Už darbą
poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne
mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su
jam nustatytais priedais dydžio.
2. Už darbą
švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo
valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.
3. Už nakties ir
viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo
pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.
4. Už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso
nustatyta tvarka.
5.
Laikas dirbant poilsio dienomis ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį
darbą ir budėjimo laikas skaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
VII SKYRIUS
VALSTYBĖS
TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
431 straipsnis. Viršvalandiniai darbai
Viršvalandiniai darbai valstybės tarnautojui gali būti
skiriami tik Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-53, 2008-12-09,
Žin., 2008, Nr. 143-5688 (2008-12-13)
IX SKYRIUS
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ
381 straipsnis. Atostogos dėl dalyvavimo
Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo
arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose
Valstybės
tarnautojui jį į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu
gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės
organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo
bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su
valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais
tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-936,
2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4230 (2010-07-10)
39
straipsnis. Atostogos dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas
1. Karjeros
valstybės tarnautojui dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas
pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl 19 straipsnyje nustatyto
perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse,
konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, dėl
perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės
tarnautojo ir statutinio valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę
instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų
persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo
vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 18
straipsnyje (išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą
perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje,
moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią perkeltas
valstybės tarnautojas. Persikėlimo išlaidas, susidariusias dėl šio Įstatymo 19
straipsnio 1 dalyje nustatyto perkėlimo, moka valstybės ar savivaldybės
institucija ar įstaiga, iš kurios perkeliamas valstybės tarnautojas.
Persikėlimo išlaidos mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1747,
2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4534 (2003-10-29)
Nr. X-464, 2005-12-22,
Žin., 2006, Nr. 4-97 (2006-01-12)
301 straipsnis. Tarnybinę
atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
1. Tarnybinę
atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
1) valstybės
tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą;
2) valstybės
tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą;
3) tarnybinį
nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas užkirto kelią neigiamoms tarnybinio
nusižengimo pasekmėms;
4) tarnybinį
nusižengimą padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolį ar
pašalino padarytą žalą;
5) tarnybinis
nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;
6) tarnybinį
nusižengimą padarė moteris dėl nėštumo;
7) tarnybinis
nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai.
2. Tarnybinę
atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) tarnybinis
nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų;
2) tarnybinis
nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos
aplinkybėmis;
3) per vienus
metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis
nusižengimas;
4) tarnybinis
nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių
medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo;
5) tarnybinis
nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą ar dėl savanaudiškų
paskatų.
3. Įstatymai
gali numatyti ir kitų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių
aplinkybių.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1369,
2011-04-28, Žin., 2011, Nr. 57-2705 (2011-05-12)
straipsnis, 311 straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 381 straipsnis,
39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies
19 ir 20 punktai ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio
Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų
statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.
3.
Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų
vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės
pareigūnams, Vyriausybės įstaigų vadovams ir Vyriausybės priimamiems kitiems
šių įstaigų pareigūnams taikoma šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalis. Šiems
valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja