LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas
45 versijos
· 2003-06-24 — 2024-11-01
2024-11-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 36, 2, 6 y 7 más
2024-07-06
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 19, 37, 191
2024-01-02
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 37, 28
2024-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 281, 2, 6 y 5 más
2023-03-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — art. 21
2023-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 2, 6, 37 y 3 más
2022-12-22
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 21, 37, 192
2022-07-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 21, 37
2022-05-24
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 37, 193, 192
2022-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 16, 31, 2 y 7 más
2021-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 131, 2, 27 y 9 más
2020-12-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 131, 37
2020-11-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 15, 37
2020-07-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 131, 24, 21 y 4 más
2020-06-26
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 2, 37
2020-06-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 19, 131, 3 y 4 más
2020-05-07
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 27, 37
2020-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 2, 18, 21, 37
2019-11-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 24, 37
2019-07-02
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 24, 21, 23 y 3 más
2019-07-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 19, 16, 31 y 18 más
2019-05-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 16, 2, 23 y 4 más
2019-04-03
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 37, 14, 221
2019-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 131, 2, 6 y 7 más
2018-03-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 37, 33
2018-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 301, 21, 17 y 2 más
2017-11-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 24, 6, 21 y 4 más
2017-07-18
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 2, 37, 30
2017-07-17
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 16, 36, 6 y 4 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 37, 8, 22
2016-11-15
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 34, 2, 6, 37
2016-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 341, 34, 37
2015-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 35 más
2013-11-23
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 19, 21, 26 y 17 más
2013-10-24
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 37, 31, 36 y 6 más
2013-07-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 19, 21, 26 y 18 más
2012-06-30
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 21, 26, 23 y 18 más
2012-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 33 más
2011-07-19
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 24, 22, 23 y 2 más
2010-06-10
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 13, 24, 28, 16
2009-02-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 27, 21, 13 y 3 más
2008-11-25
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 27, 21, 13 y 3 más
2007-05-19
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 25 más
2005-11-15
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 17, 20, 11 y 11 más
2003-06-24
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2015-01-01
@@ -1,8 +1,12 @@
# Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 56-2224
Neoficialus įstatymo tekstas
Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 56-2224, i. k. 1021010ISTA00IX-884
Nauja įstatymo redakcija nuo 2012-01-01:
Nr. XI-1888, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7576 (2011-12-28)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
@@ -10,4869 +14,1281 @@
ĮSTATYMAS
2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-884
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo
2012-01-01:
Nr. XI-1888,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7576 (2011-12-28)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-884 Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis
įstatymas nustato bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje
tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo,
priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant
energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus, pagrindines
valstybės energetikos politikos kryptis.
2. Atskirų
energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių
ypatumus nustato kiti įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios
energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, išskyrus
šio straipsnio 3 dalyje nurodytą išimtį.
3. Naujos
branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Branduolinės (atominės)
elektrinės įstatyme, projektą ir su juo susijusius klausimus reglamentuoja
Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas. Šio įstatymo normos santykiams,
susijusiems su naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektu ir su juo
susijusiais klausimais, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Branduolinės
(atominės) elektrinės įstatymas.
4. Šio
įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio
įstatymo priede.
1. Šis įstatymas nustato bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus, pagrindines valstybės energetikos politikos kryptis.
2. Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus ir visuomeninių santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą išimtį.
3. Naujos branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, projektą ir su juo susijusius klausimus reglamentuoja Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas. Šio įstatymo normos santykiams, susijusiems su naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektu ir su juo susijusiais klausimais, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas.
4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2093,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3936 (2012-06-30)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Asmuo
– valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos
Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis,
arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų
padalinys.
2. Buitinis
energijos vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo,
perkantis energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems
su ūkine komercine ar profesine veikla.
3. Centralizuotas
suskystintų naftos dujų tiekimas – energetikos įmonių, turinčių leidimus
verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, veikla, tiekiant
suskystintas naftos dujas buitinių vartotojų reikmėms vamzdynais iš rezervuarų
ar grupinių balionų įrenginių.
4. Didmeninės
energijos rinkos dalyvis – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1227/2011.
5. Ekstremalioji
energetikos padėtis – dėl ekstremaliojo įvykio energetikos
sektoriuje susidariusi padėtis, kai yra sutrikęs normalus energijos išteklių ar
energijos tiekimas energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams ir šis tiekimas
trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku prognozuoti
ir valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota valstybės
institucija ir (ar) savivaldybės administracijos direktorius pagal kompetenciją
turi reguliuoti energijos išteklių ar energijos tiekimą energetikos įmonėms ir
(ar) vartotojams.
6. Energetika
– valstybės ūkio šaka, apimanti energetikos veiklą.
7. Energetikos
įmonė – asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla.
8. Energetikos
įrenginiai – techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos,
aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai,
skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti,
gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti.
Nr. XI-2093, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3936 (2012-06-30)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Asmuo – valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys.
2. Buitinis energijos vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo, perkantis energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla.
3. Centralizuotas suskystintų naftos dujų tiekimas – energetikos įmonių, turinčių leidimus verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, veikla, tiekiant suskystintas naftos dujas buitinių vartotojų reikmėms vamzdynais iš rezervuarų ar grupinių balionų įrenginių.
4. Didmeninės energijos rinkos dalyvis – kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1227/2011.
5. Ekstremalioji energetikos padėtis – dėl ekstremaliojo įvykio energetikos sektoriuje susidariusi padėtis, kai yra sutrikęs normalus energijos išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams ir šis tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku prognozuoti ir valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota valstybės institucija ir (ar) savivaldybės administracijos direktorius pagal kompetenciją turi reguliuoti energijos išteklių ar energijos tiekimą energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams.
6. Energetika – valstybės ūkio šaka, apimanti energetikos veiklą.
7. Energetikos įmonė – asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla.
8. Energetikos įrenginiai – techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti.
9. Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.
10. Energetikos objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai, gamtinių dujų sistemos, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų terminalai ir saugyklos; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai ir saugyklos, suskystintų naftos dujų įrenginiai; šilumos tiekimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai.
11. Energetikos sektorius – energetikos sritis, apimanti vieną iš energijos rūšių ar energijos išteklių: elektros energiją, branduolinę energiją, šilumos energiją, vėsumos energiją, atsinaujinančių išteklių energiją ar gamtines dujas, kietąjį kurą, naftą, naftos produktus.
12. Energetikos valstybinė kontrolė ir priežiūra – įgaliotų valstybės institucijų atliekama energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo kontrolė ir (ar) priežiūra.
13. Energetikos veikla – ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą.
14. Energija – elektros energija ir (ar) šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Šio įstatymo tikslais energijai priskiriamos gamtinės dujos ir centralizuotai tiekiamos suskystintos naftos dujos.
15. Energijos ištekliai – gamtiniai ištekliai ir (ar) jų perdirbimo produktai, naudojami energijai gaminti ar transporto sektoriuje.
16. Energijos perdavimas – energijos persiuntimas perdavimo tinklais arba perdavimo sistemomis (magistraliniais dujotiekiais).
17. Energijos skirstymas – energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais arba skirstymo sistemomis (skirstomaisiais dujotiekiais).
18. Energijos tiekimas – energijos pardavimas ir (ar) perpardavimas vartotojams.
19. Energijos tranzitas – energijos ir (ar) energijos išteklių persiuntimas, kai vienoje valstybėje esanti energija ar energijos ištekliai perduodami energijos ar energijos išteklių gavėjui, esančiam kitoje valstybėje, pasinaudojant tarpinės trečiosios šalies (ar trečiųjų šalių) perdavimo tinklais arba perdavimo sistemomis (magistraliniais dujotiekiais).
20. Energijos vartojimo auditas – procedūra, kurios metu nustatomos ir įvertinamos energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams arba bendros energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos, reikalingos teikiant viešąsias ar privačias paslaugas, parenkamos ir ekonomiškai pagrindžiamos energijos išteklių ir (ar) energijos taupymo priemonės ir pateikiama ataskaita energijos vartojimo audito užsakovui.
21. Energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų energetikos objektų ir kuris perka energiją vartojimo tikslams.
22. Magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję įrenginiai, įskaitant dujų skirstymo stotis, dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiam vamzdynui veikti.
23. Magistralinis naftotiekis (produktotiekis) – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus ir saugyklas arba į naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų terminalus ir saugyklas.
24. Reguliuojamoji energetikos veikla (toliau – reguliuojamoji veikla) – energetikos veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos.
25. Savanoriškas susitarimas – viešai skelbiamas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir energetikos įmonių susitarimas, kuriame šalys savanoriškai nustato energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir (ar) aplinkos apsaugos tikslus, sudaro tų tikslų pasiekimo grafiką, nustato susitarimo įgyvendinimo stebėsenos ir atskaitomybės reikalavimus.
26. Suskystintos naftos dujos – sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių mišinys, išgautas perdirbant naftos produktus, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos.
27. Techninė sauga – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų priemonių ir reikalavimų, kuriais užtikrinamas energetikos objektų ir įrenginių patikimumas ir saugumas, visuma.
28. Tiekimo saugumas – energijos išteklių ir (ar) energijos tiekimo patikimumas ir techninis saugumas.
29. Trečioji šalis – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.
30. Tretieji asmenys – energijos gamintojai, tiekėjai ir vartotojai, kurie šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyja teisę naudotis energijos perdavimo ar skirstymo tinklais energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
31. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.
32. Valstybinės svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės ir katilinės; 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros energijos perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 kubinių metrų ir didesnės gamtinių dujų saugyklos; suskystintų gamtinių dujų importo terminalai ir saugyklos, kurių pakartotinio suskystintų gamtinių dujų dujinimo pajėgumas yra 0,5 mlrd. kubinių metrų per metus arba didesnis; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 kubinių metrų ir didesni naftos ir (ar) naftos produktų terminalai ir saugyklos; branduolinės energetikos objektai; energetikos objektai, kurių svarba valstybei pripažįstama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
33. Valstybinės svarbos energetikos objekto plėtros projektas – objekto statybos tikslingumą techniniu, finansiniu ir ekonominiu aspektu pagrindžiantis dokumentas, parengiamas iki teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios, siekiant įsitikinti, ar planuojamas objektas atitinka valstybės politikos strategines kryptis ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemones ir yra suderinamas su esama Lietuvos Respublikos energetikos sektoriaus infrastruktūra ir jos plėtra.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290
34. Vardinė (nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290
35. Vartotojų energetikos įrenginiai (toliau – vartotojų energetikos įrenginiai) – elektros, šilumos, dujų, naftos produktų energetikos įrenginiai, skirti vartotojų poreikiams tenkinti.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290
36. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290
37. Vietiniai energijos ištekliai – Lietuvos Respublikoje esantys energijos ištekliai, išskyrus atvežtinius arba iš jų pagamintus energijos išteklius.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-382, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6048 (2013-11-23)
ANTRASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS VEIKLOS VALDYMAS
3 straipsnis. Bendrieji energetikos veiklos tikslai
1. Bendrieji energetikos veiklos tikslai yra:
1) energijos tiekimo saugumas ir patikimumas;
2) energijos išteklių ir energijos prieinamumas ir pakankamumas;
3) energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;
4) darni ir tvari energetikos sektoriaus plėtra;
5) neigiamo energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;
6) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga;
7) sąlygų veiksmingai konkurencijai energetikos sektoriuje sukūrimas ir plėtojimas;
8) vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra.
2. Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojantys įstatymai nustato specialiuosius atskirų energetikos sektorių tikslus ir veiklos reguliavimo principus, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus bendruosius tikslus.
4 straipsnis. Energetikos politikos formavimas ir energetikos veiklos valdymas, reguliavimas, priežiūra ir kontrolė
1. Energetikos politikos kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas), tvirtindamas Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir priimdamas įstatymus.
2. Energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija;
2) Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija);
3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija);
4) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija);
5) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija);
6) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos inspekcija);
7) Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija;
8) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba);
9) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba);
10) savivaldybių institucijos.
3. Priimdamos sprendimus, valstybės ir savivaldybių institucijos, atliekančios energetikos veiklos valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, pagal kompetenciją:
1) užtikrina optimalią valstybės energetikos sektoriaus struktūrą;
2) sudaro teisines prielaidas efektyviai energetikos veiklai;
3) teikia energetikos įmonėms nurodymus užtikrinti energijos išteklių ir energijos tiekimo nenutrūkstamumą ir nustatytų kokybės reikalavimų laikymąsi;
4) nustato efektyvaus energijos ir energijos išteklių vartojimo reikalavimus;
5) skatina vietinių ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir vartojimą;
6) nustato energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus;
7) užtikrina valstybės politikos vartotojų teisių apsaugos srityje įgyvendinimą energetikos sektoriuje;
8) užtikrina, kad jų priimami sprendimai nesukuria prielaidų nepagrįstai bloginti konkurencijos sąlygas energetikos sektoriuje;
9) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
5 straipsnis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kompetencija
1. Vyriausybė:
1) teikia Seimui tvirtinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją;
2) tvirtina Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir programas;
3) skelbia valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;
4) priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;
5) tvirtina energetikos veiklos licencijavimo taisykles;
6) nustato atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir vartojimo skatinimo tvarką ir sąlygas;
7) turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.
2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:
1) bendradarbiauja su užsienio valstybių energetikos institucijomis, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
2) nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį tvarką;
3) nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, importo ir eksporto tvarką;
4) nustato energetikos veiklos leidimų išdavimo tvarką;
5) nustato energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką;
6) įstatymų nustatytais atvejais turi teisę įpareigoti energetikos įmonę teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas;
7) nustato elektros energijos, kuri gaminama bendro elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, gamybos ir (ar) vartojimo skatinimo tvarką ir sąlygas;
8) suderinusi su Tarnyba tvirtina su buitiniais vartotojais sudaromų energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, energijos persiuntimo paslaugų sutarčių, naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių standartines sąlygas;
9) nustato atitikties efektyvumo reikalavimams tikrinimo tvarką ir sąlygas;
10) nustato energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos tvarką;
11) užtikrina energijos išteklių tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą;
12) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
6 straipsnis. Energetikos ministerijos kompetencija
Energetikos ministerija:
1) formuoja valstybės politiką energetikos sektoriuje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) pagal kompetenciją tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius energijos tiekimo saugumo, energetikos objektų ir įrenginių, vartotojų energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, naudojimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo ir kitus techninius klausimus;
3) rengia Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą ir teikia jį Vyriausybei;
4) rengia Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;
5) tvirtina energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles;
6) nustato energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką;
7) tvirtina prekybos naftos produktais taisykles;
8) tvirtina leidimų verstis prekyba naftos produktais išdavimo taisykles;
9) nustato energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimus;
10) kartu su Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato Lietuvos Respublikoje naudojamo kuro ir degalų sudėties ir kokybės reikalavimus;
11) derina valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros projektus;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290
12) nustato vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarką ir sąlygas;
13) nustato valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros projektų rengimo ir derinimo tvarką;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290
14) nustato energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarką;
15) tvirtina šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato jų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų, kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir atestavimo tvarką;
16) nustato asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką ir sąlygas;
17) kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nustato šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų įrenginių efektyvumo reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;
18) nustato energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarką ir sąlygas, tvirtina šio audito metodikas, taip pat energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo taisykles, organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų atestavimą arba paskiria už tai atsakingą instituciją;
19) nustato savanoriškų susitarimų sudarymo tvarką ir sudaro su energetikos įmonėmis savanoriškus susitarimus;
20) organizuoja keitimąsi patirtimi efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo srityje tarp valstybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu;
21) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
7 straipsnis. Susisiekimo ministerijos kompetencija
Susisiekimo ministerija:
1) rengia energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto objektuose programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą;
2) teikia rekomendacijas ir įgyvendina priemones, didinančias energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą transporto objektuose;
3) kartu su Energetikos ministerija vykdo informavimo ir švietimo veiklą, skatinančią transporto objektuose efektyviai naudoti energijos išteklius ir energiją;
4) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
8 straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
1. Energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Komisija. Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija.
2. Komisija yra biudžetinė įstaiga – valstybės institucija, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir įstaigos pavadinimu. Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Komisija veikia pagal įstatymus ir Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Komisijos vadovas yra Komisijos pirmininkas. Komisija gali būti reorganizuojama ar likviduojama priėmus atitinkamą įstatymą.
3. Komisiją sudaro penki nariai. Komisijos pirmininką ir keturis narius Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas. Tas pats asmuo Komisijos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Komisijos pirmininkas iš paskirtų Komisijos narių skiria pirmininko pavaduotoją. Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai. Komisijos pirmininkui ar jos nariui, nustojusiam eiti šias pareigas, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Komisijos pirmininkas ar jos narys šias pareigas nustojo eiti šio straipsnio 5 dalies 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais.
4. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio ar jam prilygintą) išsilavinimą. Komisijos nariui neleidžiama verstis veikla, nesuderinama su valstybės tarnyba. Komisijos narys negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
5. Komisijos pirmininkas ir jos nariai atleidžiami iš pareigų tik:
1) pasibaigus kadencijai;
2) savo noru;
3) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas;
4) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
5) paaiškėjus, kad šiurkščiai pažeidė nustatytų pareigų reikalavimus;
6) pažeidus tarnybinę etiką;
7) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
8) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
9) paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
6. Komisijos narį atleisti iš pareigų prieš terminą Seimui siūlo Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Komisijos narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu penkeriems metams skiria kitus asmenis.
7. Komisijos pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimas nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Komisijos pirmininkui ir jos nariams Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis ir kiti įstatymai. Komisijos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Komisijos pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami šiais atvejais:
1) už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą kalendoriniais metais;
2) atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis.
8. Sprendimą dėl Komisijos nario skatinimo priima Komisijos pirmininkas. Sprendimas dėl Komisijos pirmininko skatinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma, Komisijos pirmininkui balsavime nedalyvaujant. Kiekvienu atveju, nurodytu šio straipsnio 7 dalyje, vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų nustatytos pareiginės algos.
9. Komisija atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus;
2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
3) prireikus rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;
4) kontroliuoja, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;
5) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;
6) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
7) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
8) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
9) nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
10) nustato energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
11) teikia siūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms;
12) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;
13) kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo;
14) prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;
15) prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;
16) ne rečiau kaip kartą per metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;
17) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
18) užtikrina kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Komisijos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
19) atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;
20) skiria šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytas sankcijas;
21) pagal kompetenciją taiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytas poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus;
22) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
10. Komisija, siekdama atlikti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 13 straipsnio 2 dalies d, f ir g punktuose nurodytus veiksmus, turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Komisijos atstovas turi teisę dalyvauti, kai nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo išdavimo atlikti veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytais atvejais Komisijai kreipiantis į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, mutatis mutandis taikomos šios dalies nuostatos.
11. Komisija, atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma ir nešališkai ir skaidriai veikia pagal įgaliojimus. Šiuo tikslu:
1) Komisija yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito viešojo ar privataus asmens;
2) Komisijos pirmininkas, jos nariai, Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo. Šis reikalavimas neturi įtakos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis valstybės institucijomis;
3) Komisija priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus, turi atskirus metinius biudžeto asignavimus, juos naudodama savarankiškai įgyvendina paskirtą biudžetą ir disponuoja savo pareigoms adekvačiais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais.
12. Komisija atsako už savo nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Komisijos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Komisijos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.
13. Pasibaigus kalendoriniams metams, Komisija per keturis mėnesius parengia praėjusių metų veiklos ataskaitą, ją paskelbia savo interneto svetainėje ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Komisijos finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
14. Komisijos veiklą užtikrina Komisijos administracija. Komisijos administracijos struktūrą, struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašus ir aprašymus tvirtina Komisijos pirmininkas. Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba.
15. Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 16 dalyje numatytos Komisijos pajamos. Komisijos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų šio straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 16 dalyje nustatytų lėšų nepakanka energetikos sektoriaus reguliavimui ir valstybinei energetikos priežiūrai atlikti, Komisija gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis.
16. Komisijos pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Komisijos kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos sektorių metines energijos perdavimo ir (ar) skirstymo veiklų pajamas: 1,1 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų ir 0,7 procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų;
2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Komisijos pajamos pripažįstamos energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas energijos perdavimo ir (arba) skirstymo kainas arba jų dalį;
3) energetikos įmonės, kurios verčiasi energijos perdavimo ir (arba) skirstymo veikla, po ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo pervesti į Komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
4) asmenims, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną. Delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis sąnaudomis. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;
5) Komisija pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) Komisijos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti.
9 straipsnis. Valstybinė energetikos inspekcija
1. Valstybinė energetikos inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę. Energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą.
2. Valstybinė energetikos inspekcija yra įstaiga prie ministerijos. Jos steigėja – Energetikos ministerija. Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Energetikos ministerija.
3. Valstybinė energetikos inspekcija:
1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda atestatus energetikos įrenginiams eksploatuoti, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;
3) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą. Buitiniams vartotojams atitikties patikrinimo paslauga teikiama neatlygintinai;
4) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus buityje, susijusius su energijos vartojimu;
5) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;
6) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos darbuotojų atestavimą;
7) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų;
8) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas;
9) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
10) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
4. Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
10 straipsnis. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija atlieka branduolinės energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir valstybinę priežiūrą. Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme.
11 straipsnis. Konkurencijos tarybos kompetencija
Konkurencijos taryba pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymų nustatytų reikalavimų užtikrinant sąžiningą konkurenciją energetikos sektoriuje. Atlikdama jai pavestas funkcijas, Konkurencijos taryba turi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas) ir šiame įstatyme jai nustatytus įgaliojimus.
12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija
Tarnyba užtikrina energijos ir (ar) energijos išteklių vartotojų teisių apsaugą, nagrinėja vartotojų skundus ir atlieka kitas jai pavestas funkcijas vartotojų teisių apsaugos srityje Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir šiame įstatyme nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija
1. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (toliau – Strategija) nustato valstybės politikos strategines kryptis energetikos sektoriuje.
2. Strategiją Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.
3. Strategija apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas penkeri metai. Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis.
4. Strategijoje turi būti numatyta:
1) valstybės energetinės nepriklausomybės ir energetikos saugumo priemonės;
2) energijos ar energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozės;
3) energijos gamybos pajėgumų poreikis;
4) energetikos sektoriaus struktūros tobulinimo kryptys ir priemonės;
5) energijos išteklių vartojimo struktūra ir jos prognozės;
6) energetikos žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;
7) atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtra;
8) energijos vartojimo efektyvumo priemonės;
9) reikalingos investicijos į energetikos sektorių;
10) energijos išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas;
11) energijos rinkų plėtros priemonės;
12) energetikos valdymo tobulinimo kryptys;
13) energijos kainodaros tobulinimo kryptys;
14) kiti su energetikos plėtra susiję klausimai.
5. Vadovaudamasi Seimo patvirtinta Strategija, Vyriausybė tvirtina Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Vyriausybė užtikrina Strategijos ir Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos suderinamumą.
6. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina penkerių metų Strategijos įgyvendinimo planą ir programas.
7. Strategiją, Strategijos įgyvendinimo planą ir programas pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir kiti Strategijos įgyvendinimo plane ir (ar) programose nurodyti asmenys.
15 straipsnis. Energetikos objektų, įrenginių statyba, plėtra ir rekonstrukcija
1. Energetikos objektai statomi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis Strategijos nuostatomis. Planuojami valstybinės svarbos energetikos objektai turi atitikti valstybės politikos strategines kryptis, Strategijos įgyvendinimo priemones ir turi subalansuoti Lietuvos Respublikos energetikos sektoriaus plėtrą, iki teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios parengiant šių objektų plėtros projektus. Vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis Strategija. Vartotojų energetikos įrenginiai įrengiami Energetikos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290
2. Energetikos įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios energiją, plėtoja energijos perdavimo, skirstymo įrenginius savo veiklos teritorijoje.
3. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.
4. Vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.
16 straipsnis. Energetikos veikla
1. Energetikos įmonės vykdo veiklą taip, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką tausojančią energijos gamybą, energijos tiekimą, perdavimą, skirstymą iki perdavimo ar skirstymo sistemos sujungimo su vartotojo sistema vietos, neviršydamos nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės, tiekiančios šilumą daugiabučiams namams, šilumą tiekia namams ir (ar) butams, jeigu vartotojai nepageidauja kitaip.
2. Energetikos įmonės perduoda, skirsto, tiekia energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles. Energetikos įmonės teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymų nustatytais atvejais.
3. Energetikos įmonės savo veiklos teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (ar) naudojančius įrenginius prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų ar sistemų. Prijungimo išlaidas pagal nustatytus įkainius, Komisijos nustatyta tvarka įvertinus būtinas prijungimo sąnaudas, padengia gamintojai ir (ar) vartotojai, jeigu įstatymuose nenustatytas išlaidų paskirstymas tarp tinklų (sistemų) operatoriaus ir gamintojo ar vartotojo. Prijungimo darbai atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo ar vartotojo privalomai sudaromą įrenginių prijungimo paslaugos sutartį.
4. Energetikos įmonės, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energijos perdavimo ar skirstymo tinklus ar sistemas, teisės aktų nustatyta tvarka privalo trečiajam asmeniui teikti energijos perdavimo ar skirstymo paslaugas objektyviomis, nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines perdavimo ir skirstymo tinklų ir (ar) sistemų galimybes.
5. Energetikos įmonės, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios bendroje energetikos sistemoje veikiančius energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu ir vykdyti tinklų (sistemos) operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas išduodant licenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
6. Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energijos vartotojais grindžiami sutartimis. Energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys, taip pat su buitiniais vartotojais sudaromos energijos pirkimo–pardavimo sutartys yra viešosios sutartys. Energijos perdavimo ir skirstymo, taip pat energijos tiekimo paslaugos buitiniams vartotojams teikiamos sudarius atitinkamą sutartį pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas standartines sąlygas. Reikalavimai dėl atskirų rūšių energijos tiekimo sutarčių sudarymo nustatomi atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose.
7. Energetikos įmonės, perduodančios ir (ar) skirstančios energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų energetikos įrenginiai atitinka nustatytus įrengimo, eksploatavimo, naudojimo ir techninės saugos reikalavimus.
8. Energetikos įmonės, veikiančios elektros energetikos, šilumos ir (ar) gamtinių dujų sektoriuose, užtikrina, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atlikta energetikos įmonės licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ir įmonės finansinių ataskaitų auditas ir jo išvados pateiktos Komisijai.
9. Energetikos įmonės dalyvauja rengiant reguliuojamų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo tvarkos ir sąlygų, tarifų nustatymo, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą, naudojimą, saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.
10. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją) skaičiuoja pagal Komisijos nustatytas normas.
17 straipsnis. Energetikos veiklos ypatumai, energijos ir energijos išteklių kokybė ir sudėtis
1. Energetikos įmonių, vykdančių energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo veiklą, išskyrus elektros energijos ar gamtinių dujų nepriklausomo tiekimo veiklą, veiklos teritorija nurodoma energetikos įmonei išduotoje veiklos licencijoje ar leidime.
2. Vartojama energija ir energijos ištekliai turi atitikti teisės aktų nustatytus energijos ir energijos išteklių kokybės ir sudėties reikalavimus.
18 straipsnis. Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis
1. Žemė energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo įrenginiams, skirtiems įgyvendinti Strategijoje nustatytus tikslus ir priemones bei užtikrinti energetikos sistemos plėtrą, statyti parduodama ar išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų žemės pardavimui ar nuomai aukciono būdu, o įstatymų nustatytais atvejais – be aukciono.
2. Privati žemė energetikos objektams statyti gali būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu nesusitariama, privati žemė įstatymų nustatyta tvarka gali būti paimama visuomenės poreikiams arba įstatymu ar administraciniu aktu nustatomas servitutas.
3. Energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Statybos, želdinimo ir žemės darbai šioje zonoje yra ribojami. Apsaugos zonoje esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS
19 straipsnis. Energijos kainos
1. Energetikos sektoriuje kainos yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugų ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar kainų reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų reguliavimo principai nustatomi šiame įstatyme ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose.
2. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą.
3. Valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-382, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)
20 straipsnis. Energetikos veiklos licencijos, leidimai ir atestatai
1. Licencijuojamos veiklos ir veiklos, kuriai reikalingi leidimai ar atestatai, licencijų ir leidimų ar atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą nustato šis įstatymas, kiti atskirus energetikos sektorius reglamentuojantys įstatymai ir (ar) jų įgyvendinamieji teisės aktai.
2. Asmenims, siekiantiems gauti šiame įstatyme ir (ar) kituose atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus licenciją, leidimą ar atestatą, gali būti taikomi teisinės formos ir (ar) kiti įsisteigimo laisvės ribojimo reikalavimai, jeigu tai yra pagrįsta svarbiais visuomenės interesais ir atitinka būtinumo ir proporcingumo principus.
3. Energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama. Draudžiama vykdyti energetikos veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra sustabdytas.
21 straipsnis. Energetikos veiklos licencijų, leidimų ir atestatų išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas ir keitimas
1. Asmuo, siekiantis gauti energetikos veiklos licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikia licenciją, leidimą ar atestatą išduodančiai institucijai prašymą išduoti licenciją, leidimą ar atestatą ir teisės aktuose nurodytus dokumentus. Reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą ar atestatą, nustatomi šiame įstatyme ir (ar) atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose. Licencija, leidimas ar atestatas asmeniui išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pareiškėjui pateikiami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti licenciją, leidimą ar atestatą ir visų tinkamai įformintų dokumentų registravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje teisės aktų nustatyta tvarka dienos.
2. Jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti licenciją, leidimą ar atestatą neatsakoma per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas sprendimas dėl licencijos, leidimo ar atestato išdavimo.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga netaikoma, kai vyksta teisminiai ginčai su trečiaisiais asmenimis dėl licencijuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) arba kai yra kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir pareiškėjui apie tai yra pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju licencija, leidimas ar atestatas išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos, leidimo ar atestato išdavimo priėmimas.
4. Už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir reikalavimų pažeidimus energetikos įmonė, turinti energetikos veiklos licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų nustatyta tvarka įspėjama apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą šio straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais arba licencijos, leidimo ar atestato panaikinimą šio straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais ir nustatomas laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti nurodyti reguliuojamosios veiklos pažeidimai. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių pažeidimui pašalinti reikia ilgesnio laikotarpio.
5. Licencijos, leidimo ar atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka sustabdomas, jeigu:
1) išdavus licenciją, leidimą ar atestatą, paaiškėja, kad prašyme išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pateikti klaidingi duomenys, ir po įspėjimo per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį energetikos įmonė nepateikė patikslintų duomenų;
2) energetikos įmonė per kalendorinius metus pažeidžia nustatytas reguliuojamosios veiklos sąlygas ir apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą energetikos įmonė buvo įspėta šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, bet per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį nepašalino nurodytų pažeidimų;
3) energetikos įmonės technologiniai, finansiniai ir (ar) vadybiniai pajėgumai neleidžia vykdyti reguliuojamosios veiklos, apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą ji buvo įspėta šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį nepašalino nurodytų pažeidimų. Energetikos įmonėms, vykdančioms veiklą atskiruose energetikos sektoriuose, keliamus technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų reikalavimus nustato atitinkamus energetikos sektorius reglamentuojantys įstatymai;
4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, turintis leidimą, ar juridinio asmens, turinčio leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais;
5) energetikos įmonė pateikia prašymą sustabdyti licencijos, leidimo ar atestato galiojimą.
6. Kai energetikos įmonė nustatyta tvarka pateikia dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai pašalinti, licenciją, leidimą ar atestatą išdavusios institucijos sprendimu ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų įregistravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje institucijoje dienos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas.
7. Licencijos, leidimo ir (ar) atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas, jeigu:
1) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar atestato galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per dvylika mėnesių nuo jai išduotos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo datos pažeidžia veiklos, kuriai išduota licencija, leidimas ar atestatas, sąlygas;
2) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar atestato galiojimas sustabdytas, nepašalino reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimų per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį;
3) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo ar atestato galiojimas sustabdytas, vykdo licencijoje, leidime ar atestate nurodytą veiklą;
4) licenciją, leidimą ar atestatą turintis juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus;
5) energetikos įmonė daugiau kaip trejus metus nevykdo licencijoje, leidime ar atestate nurodytos veiklos;
6) energetikos įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nuosavybės teisę į degalinę perduoda kitiems asmenims arba pasibaigia sutartis, kurios pagrindu buvo naudojamasi degaline, arba nebevykdo veiklos šioje degalinėje;
7) energetikos įmonė pateikė prašymą panaikinti licencijos, leidimo ar atestato galiojimą;
8) fizinis asmuo, turėjęs licenciją, leidimą ar atestatą, miršta.
8. Išduoti licencijos, leidimai ar atestatai gali būti keičiami juos išdavusios institucijos iniciatyva, kai pasikeičia įstatymų nustatyti reikalavimai, taikomi reguliuojamajai veiklai, arba asmens, turinčio licenciją, leidimą ar atestatą, iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje, leidime ar atestate nurodyti asmens duomenys ar teritorija, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla. Pasikeitus licencijoje, leidime ar atestate nurodytiems asmens duomenims ar teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, toks asmuo privalo raštu pranešti licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasikeitimų atsiradimo.
9. Licencijos, leidimai ir atestatai išduodami licencijas, leidimus ir atestatus išduodančios institucijos nustatyta elektronine forma, o pareiškėjo prašymu išduodami ir raštu teisės aktų nustatyta forma.
10. Už licencijos, leidimo ar atestato išdavimą ar jų pakeitimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
11. Valstybinės priežiūros ir (ar) kontrolės institucijos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją kontroliuoja licencijas, leidimus ar atestatus turinčių energetikos įmonių veiklą ir prižiūri, kaip jos laikosi reguliuojamosios veiklos sąlygų. Valstybinės priežiūros ir (ar) kontrolės institucijos privalo nedelsdamos raštu pranešti licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai apie nustatytus energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus.
22 straipsnis. Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai ir reikalavimai atestatų turėtojams
1. Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai yra šių rūšių:
1) elektros įrenginių eksploatavimo;
2) šilumos įrenginių ir turbinų eksploatavimo;
3) gamtinių dujų įrenginių eksploatavimo;
4) suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimo;
5) naftos ir naftos produktų įrenginių eksploatavimo.
2. Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Atestatai išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Konkretūs atestatų galiojimo terminai ir jų nustatymo kriterijai, taip pat atestatuose įrašytų duomenų keitimo atvejai ir tvarka nustatomi šiame įstatyme ir Energetikos ministerijos patvirtintose Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo taisyklėse.
3. Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai išduodami šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi technologinę įrangą, prietaisus ir kitas priemones, reikalingus veiksmams, kurių reikia energetikos įrenginiams eksploatuoti, atlikti;
2) turi technologinius, techninius dokumentus, kuriuose nurodyti eksploatuojamų energetikos įrenginių techniniai duomenys ir rekomenduojamos eksploatavimo procedūros;
3) energetikos darbuotojai, kurie eksploatuos energetikos įrenginius, ir darbų vadovai, kurie vadovaus energetikos įrenginių eksploatavimo darbams, yra reikiamos kvalifikacijos ir yra atestuoti šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatą turintis asmuo privalo laikytis šių sąlygų:
1) teikdamas atestate nurodytas energetikos įrenginių eksploatavimo paslaugas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) neturi teisės įgalioti kitus asmenis verstis atestatuose nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį;
3) teikti atestatą išdavusiai institucijai informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;
4) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir reikalavimų.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatus išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina atestatų galiojimą, keičia atestatus ir energetikos įrenginių eksploatavimo reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija.
23 straipsnis. Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis
1. Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis yra šių rūšių:
1) leidimas verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis;
2) leidimas verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis.
2. Leidimai verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Leidimuose verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis nurodoma konkreti prekybos vieta (ar vietos).
3. Leidimai verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.
4. Leidimuose verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis įrašytų duomenų keitimo atvejai ir tvarka nustatomi Energetikos ministerijos patvirtintose Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse.
5. Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatytus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius įvykdyti šios veiklos sąlygas;
2) turi avarinę tarnybą arba sutartį su energetikos įmone, teisės aktų nustatyta tvarka turinčia teisę atlikti avarijų (sutrikimų) lokalizavimo ir likvidavimo darbus;
3) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar tokio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais.
6. Leidimą verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis turinti energetikos įmonė privalo laikytis šių sąlygų:
1) negali parduoti, laikyti arba vežti suskystintų naftos dujų, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais;
2) negali parduoti privalomųjų ir aplinkosauginių kokybės rodiklių neatitinkančių, taip pat be kokybę patvirtinančio dokumento suskystintų naftos dujų, skirtų realizuoti vidaus rinkoje;
3) naudoti suskystintų naftos dujų prekybai balionus ir kitus slėginius įrenginius, atitinkančius teisės aktų nustatytus reikalavimus;
4) teikti leidimą išdavusiai institucijai informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;
5) neturi teisės įgalioti kitas įmones verstis leidime nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį ar kitaip pavesti vykdyti šią veiklą;
6) teikti avarijų (sutrikimų) lokalizavimo ir likvidavimo paslaugas vartotojams;
7) nediskriminuoti vartotojų ar vartotojų grupių, teikti informaciją vartotojams ir juos konsultuoti teisės aktų nustatyta tvarka;
8) centralizuotai tiekti suskystintas naftos dujas kainomis, nustatytomis vadovaujantis šio įstatymo 191 straipsnio 3 dalimi;
9) tvarkyti atskirtą nuo kitų veiklos rūšių centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų tiekimo pajamų ir sąnaudų apskaitą, atlikti reguliuojamosios veiklos pajamų ir sąnaudų auditą;
10) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
8. Prekybos suskystintomis naftos dujomis tvarka ir sąlygos, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais reikalavimais, nustatytos Energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos naftos produktais taisyklėse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-382, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)
24 straipsnis. Leidimai verstis prekyba nefasuotais naftos produktais
1. Leidimai verstis prekyba nefasuotais naftos produktais yra šių rūšių:
1) leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais;
2) leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, kurie tiekiami kaip kuro atsargos laivams;
3) leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, kurie tiekiami kaip kuro atsargos orlaiviams;
4) leidimas verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais.
2. Leidimas verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Leidime verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais nurodoma kiekviena prekybos vieta (degalinė), kurioje leidimą turintis asmuo vykdo atitinkamą veiklą.
3. Leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas asmenims, nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.
4. Leidimai verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduodami šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatytus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius įvykdyti reguliuojamosios veiklos sąlygas;
2) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar) juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos produktais.
5. Leidimą verstis prekyba nefasuotais naftos produktais turinti energetikos įmonė privalo laikytis šių sąlygų:
1) verstis prekyba leidime nurodytais nefasuotais naftos produktais, laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
2) teikti leidimą išdavusiai institucijai informaciją, reikalingą įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytoms pareigoms vykdyti;
3) nustatyta tvarka kaupti naftos produktų valstybės atsargas, jeigu ši prievolė nustatyta įstatymuose;
4) neturi teisės įgalioti kitas įmones verstis leidime nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį ar kitaip pavesti vykdyti šią veiklą;
5) nediskriminuoti vartotojų ar vartotojų grupių, teikti informaciją vartotojams ir juos konsultuoti teisės aktų nustatyta tvarka;
6) negali parduoti, laikyti arba vežti nefasuotų naftos produktų, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais;
7) negali parduoti falsifikuotų, privalomųjų ir aplinkosauginių kokybės rodiklių neatitinkančių nefasuotų naftos produktų, skirtų realizuoti vidaus rinkoje, be kokybę patvirtinančio dokumento;
8) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
7. Prekybos nefasuotais naftos produktais tvarka ir sąlygos, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais reikalavimais, nustatyti Energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos naftos produktais taisyklėse.
25 straipsnis. Informacijos teikimas
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę iš energetikos įmonių gauti reikiamą informaciją. Energetikos įmonės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė gauti tokią informaciją.
2. Vyriausybė, Energetikos ministerija ar kita įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją teikia informaciją Europos Komisijai, kitoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms.
3. Apie valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir eksploatavimo pradžią šiuos objektus nuosavybės teise ar kitais teisiniais pagrindais valdančios energetikos įmonės privalo pranešti Energetikos ministerijai.
4. Energetikos įmonės savo veiklos teritorijoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka energijos vartotojams ir savivaldybių institucijoms teikia informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą, saugų ir efektyvų energetikos objektų ir įrenginių naudojimą, statomus, rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius, valstybės reguliuojamas energijos kainas ir energijos vartotojams teikiamas paslaugas.
5. Energetikos įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, yra vieša. Energetikos įmonės, kurios vykdo licencijuojamą veiklą arba kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, viešai skelbia įmonių valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas su valdymo organų narių funkcijomis susijusias išmokas.
17. Komisija, atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, taip pat laikosi visų teisiškai privalomų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER), veikiančios pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir Europos Komisijos sprendimų ir juos įgyvendina. Komisijos vykdomų konsultacijų ir nacionalinio bei tarptautinio bendradarbiavimo principus nustato šio įstatymo 26 straipsnis ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6048 (2013-11-23)
29 straipsnis. Energijos išteklių rezervinės atsargos
1. Energetikos įmonės, kurių šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginių bendra galia yra didesnė kaip 5 MW ir kurios gamina parduoti skirtą šilumos ir (ar) elektros energiją, privalo turėti energijos išteklių rezervinių atsargų šaltuoju metų periodu. Ši nuostata netaikoma energetikos įmonėms, kuriose elektros energija gaminama naudojant išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti: saulės energija, vėjo energija, hidroenergija, geoterminė energija ar energijai gaminti tinkamos pramoninės ir (ar) komunalinės atliekos, kai atliekas deginančios jėgainės technologija neleidžia atskirai deginti kitos rūšies kurą. Energetikos įmonės, šilumos gamybai naudojančios energijos išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti: geoterminė energija ar energijai gaminti tinkamos pramoninės ir (ar) komunalinės atliekos, kai atliekas deginančios jėgainės technologija neleidžia atskirai deginti kitos rūšies kurą, privalo sudaryti sutartį su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone dėl šilumos kiekio, reikalingo sutrikus kuro tiekimui, gamybos šio straipsnio 3 dalyje nurodytu laikotarpiu ir atitinkamų rezervinių atsargų kaupimo bei saugojimo.
2. Energijos išteklių rezervinės atsargos kaupiamos, laikomos, atnaujinamos energetikos įmonių, kurios privalo turėti energijos išteklių rezervinių atsargų, lėšomis. Tuo atveju, kai energetikos įmonės privalo sudaryti sutartį su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone pagal šio straipsnio 1 dalį, atitinkamų rezervinių atsargų kaupimo bei saugojimo sąnaudos šiai šilumos gamybos įmonei atlyginamos sutartyje nustatyta tvarka.
3. Energijos išteklių rezervinių atsargų kiekis šaltuoju metų periodu turi būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės vidutiniškai suvartoja per 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant pagal trejų praėjusių kalendorinių metų 10 kalendorinių dienų vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu. Šaltuoju metų periodu laikomas laikotarpis nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos imtinai.
4. Šiltuoju metų laikotarpiu (nuo balandžio 1 dienos iki spalio 31 dienos imtinai) energijos išteklių rezervinių atsargų poreikį ir kiekį nustato energetikos įmonės.
TAR pastaba. 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas energetikos įmonėms, kurios šilumos gamybai naudoja energijos išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti, sudaryti sutartis su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone taikytinas nuo 2014 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XII-554).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-554, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 111-5490 (2013-10-24)
30 straipsnis. Energijos apskaita
1. Pagaminta, perduodama, skirstoma, parduodama, eksportuojama, importuojama ar tranzitu perduodama energija turi būti įtraukiama į apskaitą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos energijos apskaita turi būti tvarkoma Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre įregistruotomis energijos matavimo priemonėmis.
3. Energijos matavimo priemones savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos objektus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energetikos įmonės.
4. Energijos matavimo priemones tarp energetikos objektų įrengia ir eksploatuoja energiją perduodančius energetikos objektus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais juos valdančios energetikos įmonės savo lėšomis.
13 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija
Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės teritorijoje:
1) pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją organizuoja vartotojų aprūpinimą šilumos energija;
2) išduoda leidimus verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir suskystintomis naftos dujomis, sustabdo šių leidimų galiojimą, panaikina leidimų galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia leidimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
3) skelbia ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;
4) paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų įgyvendinimą;
5) dalyvauja atliekant taikomuosius mokslo tiriamuosius darbus, rengiant visuomenės informavimo ir švietimo priemones, skatinančias efektyviai vartoti energiją ir energijos išteklius;
6) pagal kompetenciją įgyvendina energijos efektyvumo didinimo priemones.
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTRA
27 straipsnis. Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas
1. Efektyvaus energijos ir energijos išteklių vartojimo pagrindinės kryptys nustatomos Strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir kitose programose.
2. Importuojami, gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie naudoja elektros ir kitų rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo etiketes.
3. Importuojami, gaminami ir parduodami su energijos vartojimu susiję gaminiai, kuriuos naudojant daroma didelė tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos ir (ar) kitų išteklių suvartojimui, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo etiketę ir vardinių parametrų lentelę.
4. Įmonės, eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius, kurių vardinė (nominali) šiluminė galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka tikrina šių įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.
5. Neteko galios 2013 m. liepos 9 d.
6. Nuo 2013 m. sausio 9 d. viešosios paskirties pastatuose ir nuo 2013 m. liepos 9 d. visuose kituose pastatuose atitiktis nustatytiems energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams tikrinama:
1) pastatuose įrengtų šildymo sistemų su katilais, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 20 kW, – kartą per penkerius metus;
2) pastatuose įrengtų šildymo sistemų su katilais, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 100 kW, – kartą per dvejus metus. Dujomis kūrenami katilai tikrinami ne rečiau kaip kartą per ketverius metus;
3) pastatuose įrengtų didesnės kaip 12 kW vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų – kartą per trejus metus.
7. Šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų tikrinimų metu vertinamas šildymo katilo naudingumo koeficientas ir katilo dydis, palyginti su pastato šildymo poreikiais. Katilo dydžio atitikties pastato šildymo poreikiams vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai, jeigu toje šildymo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką nepakito pastato šildymo poreikiai.
8. Šio straipsnio 5 dalies 4 punkte ir 6 dalies 3 punkte nustatytų tikrinimų metu vertinamas oro kondicionavimo įrangos naudingumo koeficientas ir šios įrangos dydžio atitiktis pastato vėsinimo poreikiams. Oro kondicionavimo įrangos dydžio atitikties pastato vėsinimo poreikiams vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai, jeigu toje oro kondicionavimo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką nepakito pastato vėsinimo poreikiai.
28 straipsnis. Darbuotojų ir energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų kvalifikacija ir atestavimas
1. Energetikos objektus, įrenginius statantys ir eksploatuojantys darbuotojai ir energijos vartojimo auditą atliekantys specialistai turi būti reikiamos kvalifikacijos ir tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis. Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų ir energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus ir atestavimo tvarką nustato Energetikos ministerija, vadovaudamasi šiame straipsnyje nustatytais darbuotojų kvalifikaciniais reikalavimais ir atestavimo bendraisiais reikalavimais.
2. Energetikos objektus, įrenginius statantys ir eksploatuojantys darbuotojai ir energijos vartojimo auditą atliekantys specialistai privalo atitikti nustatytus išsilavinimo, darbo stažo, įskaitant darbo stažą energetikos veiklos srityje, energetikos veiklos technologinių procesų išmanymo reikalavimus, taip pat kvalifikacinius reikalavimus. Bendruosius ir specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus, taikomus energetikos objektus, įrenginius statantiems ir eksploatuojantiems darbuotojams ir energijos vartojimo auditą atliekantiems specialistams, nustato Energetikos ministerija.
3. Valstybinės svarbos energetikos objektus eksploatuojančių energetikos įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos įrenginių eksploatavimo veiklai, privalo turėti atitinkamos energetikos srities aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą energetikos veiklos srityje, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti norminių teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisykles, reikalavimus.
4. Energetikos įmonių, kurios neeksploatuoja valstybinės svarbos energetikos objektų, vadovai ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos įrenginių eksploatavimo veiklai, privalo turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį atitinkamos energetikos srities išsilavinimą, pakankamą darbo stažą energetikos veiklos srityje, jeigu šis reikalavimas yra nustatytas pareigybės aprašyme ar nuostatuose, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti norminių teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisykles, reikalavimus.
5. Į energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų ir energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų mokymosi programas turi būti įtraukti ir efektyvaus energijos bei energijos išteklių vartojimo klausimai.
31 straipsnis. Duomenų saugojimas
1. Energetikos įmonės, vykdančios energijos ar energijos išteklių tiekimo veiklą, ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir kompetentingoms valstybės institucijoms, tarp jų Komisijai ir Konkurencijos tarybai, šių prašymu pateikia visų sandorių su vartotojais (išskyrus buitinius vartotojus) ir perdavimo sistemos operatoriais, sudarytų pagal elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones, duomenis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis sudaro išsamūs sandorių su vartotojais duomenys, tarp jų sandorių galiojimo terminai, tiekimo ir apmokėjimo sąlygos, šalių įsipareigojimai, sandorio vykdymo datos ir terminai, sandorio kainos, atitinkamo didmeninio vartotojo identifikavimo priemonės, taip pat išsami informacija apie visas neįvykdytas elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones.
3. Komisija gali nuspręsti tam tikrą iš energetikos įmonių gautos informacijos apie sandorius dalį pateikti rinkos dalyviams, jeigu komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikoma informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista.
4. Duomenų saugojimo metodus ir priemones šio straipsnio tikslais nustato Komisija, vadovaudamasi Europos Komisijos paskelbtomis gairėmis.
32 straipsnis. Energijos tranzitas
1. Energijos ar energijos išteklių tranzitas vyksta pagal energijos ar energijos išteklių siuntėjo, gavėjo ir perdavimo energetikos objektus valdančių energetikos įmonių sudarytas sutartis, vadovaujantis Energetikos chartijos sutarties nuostatomis ir atsižvelgiant į esamų perdavimo objektų pajėgumą ir šalies poreikių tenkinimo prioritetus.
2. Perdavimo objektus valdančios energetikos įmonės teikia Komisijai informaciją apie kiekvieną energijos tranzito pareikalavimą, sudarytas energijos tranzito sutartis ir atsisakymus jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti energijos tranzito sutartį turi būti tinkamai motyvuotas.
PENKTASIS SKIRSNIS
EKSTREMALIOJI ENERGETIKOS PADĖTIS
33 straipsnis. Ekstremalioji energetikos padėtis
1. Ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama, kai elektros energijos, gamtinių dujų ar naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.
2. Valstybės lygio ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be atskiro Vyriausybės nutarimo skelbiama ir ekstremalioji energetikos padėtis.
3. Savivaldybės lygio ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama ir atšaukiama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.
4. Energetikos įmonės, susidarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti Energetikos ministerijai ir savivaldybės administracijos direktoriui apie energijos tiekimo sumažėjimą ir priemones energijos tiekimui atnaujinti.
5. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, energijos ir (ar) energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Ekstremaliosios energetikos padėties metu energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymus, už vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo apribojimo ar nutraukimo neatsako.
6. Ekstremaliosios energetikos padėties metu vartotojai aprūpinami energijos ištekliais naudojant įstatymų nustatyta tvarka sudarytas naftos produktų valstybės atsargas.
7. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios, skirstančios, transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, kurą, elektros energiją ir (ar) šilumos energiją, pirmiausia privalo tenkinti Lietuvos Respublikos vidaus vartotojų poreikius, pirmenybę teikdamos civilinės saugos sistemos pajėgų, taip pat strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių objektų ir kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų poreikiams.
8. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, asmenys privalo vykdyti Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymus. Jeigu ekstremaliosios energetikos padėties metu energetikos įmonės nevykdo nurodymų, Vyriausybė ar savivaldybės taryba turi teisę laikotarpiu, kol tęsis ekstremalioji energetikos padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai paskirti savo atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, atlikdami energetikos įmonių valdymo organų funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, veikdami pagal jiems suteiktus įgaliojimus, įgyja teises, pareigas ir atsakomybę, kurias Lietuvos Respublikos įstatymai nustato energetikos įmonių valdymo organams, jeigu šiame įstatyme ar kituose ekstremaliąją energetikos padėtį reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip.
9. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos valstybės institucijos turi teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas, apriboti naftos produktų, parduodamos energijos, energijos išteklių ir teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.
10. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, taikomos energetikos sektoriaus reguliavimo ir kitos poveikio priemonės, tarp jų ir lemiančios rinkos apribojimus, turi kuo mažiau trikdyti vidaus rinkos veikimą ir neturi būti taikomos platesniu mastu, negu yra būtina kilusioms grėsmėms suvaldyti.
11. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija apie taikomas priemones paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Europos Komisija gali nuspręsti, kad taikomos priemonės turi būti iš dalies pakeistos ar panaikintos, jeigu jos iškreipia konkurenciją ir neigiamai veikia prekybą tokiu būdu, kuris neatitinka Europos Sąjungos interesų.
12. Ekstremaliosios energetikos padėties paskelbimo ir atšaukimo, taip pat kitus su tuo susijusius teisinius ir organizacinius pagrindus, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SKUNDŲ IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė
34 straipsnis. Skundų ir ginčų nagrinėjimas
1. Tarnyba Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Nustačius nesąžiningos komercinės veiklos atvejus, energetikos įmonė atsako Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
2. Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.
3. Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.
4. Vartotojų ir energetikos įmonių skundai ir ginčai nagrinėjami pagal skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytas tokių skundų ir ginčų nagrinėjimo taisykles, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Šiose taisyklėse, vadovaujantis šio straipsnio 5–18 dalyse numatytais reikalavimais, nustatomi prašymų išnagrinėti skundą ar išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, taip pat nustatoma detali skundų ir ginčų nagrinėjimo procedūra.
5. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, jeigu:
1) ji nėra kompetentinga tą skundą ar ginčą nagrinėti;
2) yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos, teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas, teismo nutartis ar arbitražo sprendimas priimti pareiškėjo (ieškovo) pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį;
3) skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, teismas ar arbitražas jau nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja, kad ginčą nagrinėtų skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, ir reikalauja laikytis arbitražo susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
5) asmens vardu prašymą nagrinėti skundą ar ginčą padavė neįgaliotas asmuo.
6. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo ar skundo nagrinėjimą, jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) pareiškėjas (ieškovas) atsisakė prašymo nagrinėti skundą ar ginčą, o skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisakymą patvirtino;
2) teismas nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) šalys sudarė taikos sutartį.
7. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija palieka skundą ar ginčą nenagrinėtą, jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalies 4 ar 5 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nagrinėja skundą ar ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
2) prašyme nagrinėti skundą ar ginčą yra trūkumų ir pareiškėjas (ieškovas) per skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.
8. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija sustabdo skundo ar ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė viena iš ginčo šalių (nagrinėjimas sustabdomas, kol bus perimtos pasibaigusios ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir pareigos nebuvo perimtos). Jeigu šiuo atveju įmanoma išskirti reikalavimus, nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su pasibaigusia ginčo šalimi;
2) skundus ir ginčus nagrinėjančioje institucijoje, teisme ar arbitraže nagrinėjamas kitas skundas ar ginčas arba kita byla, kurių neišnagrinėjus negalima nagrinėti ginčo, kurio nagrinėjimas stabdomas.
9. Nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus, ginčo šalys, kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą, turi teisę susipažinti su skundo ar ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų asmenų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Ginčo šalis visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti skundą ar ginčą ir atsiliepimo tekstu. Skundo ar ginčo šalys, kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą, turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus skundus ir ginčus nagrinėjančiai institucijai, prieštarauti kitos šalies ar kitų suinteresuotų asmenų ir asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant skundą ar ginčą, prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimų dėl skundo ar ginčo nuorašus, apskųsti skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteikiamomis teisėmis. Ginčo šalis, pateikusi prašymą, turi teisę atsisakyti prašymo nagrinėti skundą ar ginčą, o kita šalis – teisę pripažinti šį prašymą. Šalys gali užbaigti skundo ar ginčo nagrinėjimą skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos patvirtinta taikos sutartimi. Skundo ar ginčo šalys ir kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.
10. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija skundą ar ginčą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš skundo ar ginčo šalių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia, kad skundas ar ginčas gali būti geriau išnagrinėtas posėdyje žodinio proceso tvarka. Skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija praneša susijusiems asmenims apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą ar ginčą. Skundo ar ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus atvejus, kai skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti fizinio asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti skundą ar ginčą uždarame posėdyje.
11. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie privalėjo būti pateikti anksčiau, teikiant skundą ar prašymą dėl ginčo nagrinėjimo arba skundą ar ginčą nagrinėjančios institucijos nurodymu teikiant paaiškinimus dėl skundo ar ginčo esmės ir faktinių aplinkybių.
12. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija išnagrinėja skundą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo priėmimo arba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo nagrinėti ginčą priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) skundui ar ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.
13. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus šio straipsnio 16 dalyje nustatytam terminui. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos, nagrinėjusios skundą ar ginčą, priimtas procedūrinis sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo dienos.
14. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl skundo ar ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos, komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos patvirtintose skundų ir ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka, kuria skundo ar ginčo šalys ir kiti suinteresuoti asmenys, taip pat asmenys, dalyvavę nagrinėjant skundą ar ginčą, nurodo, kokia informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo šalims ir skundo pareiškėjui pateikiamas išsamus motyvuotas skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl ginčo ar skundo.
15. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.
16. Ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.
17. Įsigaliojęs vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka.
18. Asmenys, veikiantys energetikos sektoriuje, vadovaudamiesi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją, kad ji šiems asmenims tarpininkautų ir (ar) juos taikintų, siekiant ginčą dėl šio įstatymo reglamentuojamų visuomeninių santykių išspręsti taikiai be privalomo skundų sprendimo. Skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nustato taikinamojo tarpininkavimo taisykles, kurios taikomos asmenims ginčo taikinimo tarpininku pasirinkus skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją.
19. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo skunde ar prašyme išspręsti ginčą pateiktų reikalavimų pagrįstumo ir jų patenkinimo, taip pat teikdama pasiūlymą dėl ginčo sprendimo taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, visais atvejais privalo įvertinti vartotojo patirtas ir prašomas grąžinti ir (ar) kompensuoti išlaidas ir, patenkinus šį reikalavimą, įpareigoti energetikos įmonę atitinkamai grąžinti ir (ar) kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ar jų dalį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6048 (2013-11-23)
35 straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, nesilaikantys ar nevykdantys šio įstatymo reikalavimų, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
36 straipsnis. Sankcijos ir jų taikymo tvarka
1. Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas:
1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
2) už kitų įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 1 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
3) už veiklos saugumo ir patikimumo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1176, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13570
2. Didmeninės energijos rinkos dalyviams už Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatų pažeidimus Komisija skiria sankcijas:
1) už didmeninės energijos rinkos sandorių, įskaitant prekybos nurodymus, duomenų nepateikimą, prekybos vykdymą didmeninėje rinkoje neužsiregistravus Komisijoje ar kitos valstybės narės nacionalinėje reguliavimo institucijoje, laiku nepranešus Komisijai, kad sandoris gali pažeisti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 3 ar 5 straipsnį, taip pat už didmeninės energijos rinkos skaidrumo ir vientisumo sąlygų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas, pažeidimą skiria piniginę baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys neturėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, – iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro, arba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje;
2) už prekybą naudojantis viešai neatskleista informacija, tokios informacijos tinkamą neatskleidimą ir (ar) manipuliavimą (piktnaudžiavimą) didmeninėje energijos rinkoje skiria piniginę baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki 10 procentų asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys neturėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, – iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų, arba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1176, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13570
3. Jeigu dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų asmuo gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Komisija turi teisę skirti baudą iki dvigubo asmens dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
4. Komisija kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kai, Komisijai paskyrus baudą, per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, asmuo nenutraukia daryti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų, arba, esant faktinėms aplinkybėms, laikinas apribojimas vykdyti veiklą yra efektyvesnė priemonė negu baudos skyrimas. Komisija skiria šio straipsnio 3 dalyje nurodytą piniginę baudą visais atvejais, kai asmuo dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos.
5. Tais atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą energetikos sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams duodami ir atsakomybė už pažeidimus nustatoma, įskaitant energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams taikomas sankcijas, Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Komisija ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų energetikos sektoriuje mastą ir poveikį energijos vartotojams ir (ar) kitoms energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams. Energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyviai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Komisijos ar Konkurencijos tarybos kompetenciją.
6. Komisija visais atvejais, skirdama baudą ir (ar) kreipdamasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kartu nustato protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui pašalinti. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.
7. Energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams skiriamos sankcijos atsižvelgiant į:
1) pažeidimo pavojingumą;
2) pažeidimo trukmę;
3) pažeidimo pasekmes;
4) energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvių atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
8. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.
9. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami Komisijos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiai energetikos įmonei per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda, laikinas apribojimas vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje).
10. Komisija, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes.
11. Skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
12. Kai Komisija svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvio, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir kuriam skiriama sankcija, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Komisija, pripažinusi neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą.
13. Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai, sankcijos negali būti skiriamos.
14. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija, išskyrus sankcijas, numatytas šio straipsnio 4 dalyje. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo.
15. Komisijos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Komisijos nustatyta tvarka ir terminais.
16. Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
17. Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui.
18. Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas. Komisijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
19. Komisija, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, patvirtina sankcijų skyrimo taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6048 (2013-11-23)
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka
1. Energetikos įmonės, gavusios vartotojų (fizinių ar juridinių asmenų) prašymą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis išperka arba eksploatuoja vartotojams nuosavybės teise priklausančius ir jų lėšomis iki šio įstatymo įsigaliojimo įrengtus bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti. Energetikos įmonė ir prašymą pateikęs vartotojas tarpusavio sutarimu derina energetikos objektų išpirkimo ar perėmimo eksploatuoti tvarką ir sąlygas, kiek tai neprieštarauja Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytiems reikalavimams. Jeigu energetikos įmonė ir vartotojas nesusitaria dėl energetikos objektų išpirkimo ar perėmimo eksploatuoti tvarkos ir sąlygų, abiem šalims privalomas vykdyti įpareigojančias sąlygas nustato Komisija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais reikalavimais. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai, sodininkų bendrijoms ir (ar) kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti, įrengti iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali būti parduoti energetikos įmonei už kainą, nustatomą šalių susitarimu atsižvelgiant į nepriklausomo vertintojo nustatytą bendrai naudojamų energetikos objektų vertę sutarties sudarymo metu, vadovaujantis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais.
2. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai perduodami energetikos įmonei po to, kai valstybės ar savivaldybės institucija, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga, organizacija, patikėjimo teise valdantys šiuos objektus, sudaro pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis) su energetikos įmone. Sutartyje turi būti nustatytas atlyginimo už perduodamą energetikos objektą būdas, terminai, energetikos objekto naudojimo tikslas. Sutartis pasirašoma tik po to, kai energetikos objektų pardavimui ir sutarties projektui pritaria atitinkamai Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Teikiant Vyriausybei ar savivaldybės tarybai sutarties projektą dėl pritarimo, pagrindžiama būtinybė parduoti energetikos objektą energetikos įmonei ir kartu pateikiama energetikos objekto vertinimo ataskaita.
3. Energetikos įmonės Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis Vyriausybės įgaliotai institucijai arba savivaldybės administracijos direktoriui pagal kompetenciją teikia informaciją apie naudojamus į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko arba kurių savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai). Vyriausybės įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius bešeimininkius energetikos objektus Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukia į apskaitą ir imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Vyriausybės įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius pareiškimą dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar skirstymo įmonei.
4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai valdomiems energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar nėra įgiję nuosavybės teisės į šiuos objektus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 186), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/28/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą, taip pat Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei direktyvų 96/57/EB ir 2000/55/EB nuostatas, susijusias su Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais (OL 2008 L 81, p. 48).
2. 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 216) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL 2010 L 153, p. 1).
3. 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 168) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).
4. 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/89/EB dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą (OL 2006 L 33, p. 22).
5. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems taikoma Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB (OL 2008 L 311, p. 1).
6. 2009 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 245/2009, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant liuminescencinių lempų su įmontuotu balastiniu įtaisu, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių įtaisų ir tas lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo reikalavimus, ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB (OL 2009 L 76, p. 17), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 347/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 245/2009 dėl liuminescencinių lempų be įmontuoto balastinio įtaiso, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių įtaisų ir tas lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo reikalavimų (OL 2010 L 104, p. 20).
7. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).
8. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55).
9. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94).
10. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL 2009 L 211, p. 1).
11. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15).
12. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 309, p. 87).
13. 2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 643/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi buitinių šaldymo aparatų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL 2009 L 191, p. 53), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 643/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi buitinių šaldymo aparatų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL 2009 L 226, p. 23).
14. 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL 2010 L 153, p. 1).
15. 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).
16. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p. 1).
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6048 (2013-11-23)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1644, 2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 6, 12, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-387, 2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 1, 5, 20 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1108, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 5, 19, 20 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1767, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 4, 6, 16, 17, 21, 27, 28 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 7(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-130, 2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 4, 6, 7, 8, 10, 17, 18, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. vasario 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-827, 2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 6, 7(1), 16, 19, 21, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1542, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4319 (2011-07-19)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio 1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1888, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7576 (2011-12-28)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 6 dalį ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2013 m. sausio 9 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis netenka galios 2013 m. liepos 9 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatos nuo 2013 m. sausio 9 d. taikomos tikrinant visų pastatų, išskyrus viešosios paskirties pastatus, atitiktį nustatytiems energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams.
9.
Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis
valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir
derinimo darbai.
10. Energetikos
objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų technologiniai
priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai, gamtinių dujų sistemos, gamtinių
dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų terminalai ir saugyklos; magistraliniai
naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos
produktų terminalai ir saugyklos, suskystintų naftos dujų įrenginiai; šilumos
tiekimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai.
11. Energetikos
sektorius – energetikos sritis, apimanti vieną iš energijos rūšių ar
energijos išteklių: elektros energiją, branduolinę energiją, šilumos energiją,
vėsumos energiją, atsinaujinančių išteklių energiją ar gamtines dujas, kietąjį
kurą, naftą, naftos produktus.
12. Energetikos
valstybinė kontrolė ir priežiūra – įgaliotų valstybės institucijų atliekama
energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių eksploatavimo,
energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar)
efektyvumo kontrolė ir (ar) priežiūra.
13. Energetikos
veikla – ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos
žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą,
skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių
eksploatavimą.
14. Energija
– elektros energija ir (ar) šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Šio
įstatymo tikslais energijai priskiriamos gamtinės dujos ir centralizuotai
tiekiamos suskystintos naftos dujos.
15. Energijos
ištekliai – gamtiniai ištekliai ir (ar) jų perdirbimo produktai, naudojami
energijai gaminti ar transporto sektoriuje.
16. Energijos
perdavimas – energijos persiuntimas perdavimo tinklais arba perdavimo
sistemomis (magistraliniais dujotiekiais).
17. Energijos
skirstymas – energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais arba skirstymo
sistemomis (skirstomaisiais dujotiekiais).
18. Energijos
tiekimas – energijos pardavimas ir (ar) perpardavimas vartotojams.
19. Energijos
tranzitas – energijos ir (ar) energijos išteklių persiuntimas, kai vienoje
valstybėje esanti energija ar energijos ištekliai perduodami energijos ar
energijos išteklių gavėjui, esančiam kitoje valstybėje, pasinaudojant tarpinės
trečiosios šalies (ar trečiųjų šalių) perdavimo tinklais arba perdavimo
sistemomis (magistraliniais dujotiekiais).
20. Energijos
vartojimo auditas – procedūra, kurios metu nustatomos ir įvertinamos
energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos pastatuose, įrenginiuose ir
technologiniams procesams arba bendros energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos,
reikalingos teikiant viešąsias ar privačias paslaugas, parenkamos ir
ekonomiškai pagrindžiamos energijos išteklių ir (ar) energijos taupymo
priemonės ir pateikiama ataskaita energijos vartojimo audito užsakovui.
21. Energijos
vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kurio įrenginiai
yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų energetikos objektų ir kuris
perka energiją
vartojimo tikslams.
22. Magistralinis
dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję įrenginiai, įskaitant
dujų skirstymo stotis, dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų sistemų
perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas
naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiam vamzdynui veikti.
23. Magistralinis
naftotiekis (produktotiekis) – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję
statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus ir saugyklas arba į
naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų
terminalus ir saugyklas.
24. Reguliuojamoji
energetikos veikla (toliau – reguliuojamoji veikla) – energetikos
veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai
taikomos valstybės reguliuojamos kainos.
25. Savanoriškas
susitarimas – viešai skelbiamas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos
ir energetikos įmonių susitarimas, kuriame šalys savanoriškai nustato energijos
išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir (ar) aplinkos apsaugos
tikslus, sudaro tų tikslų pasiekimo grafiką, nustato susitarimo įgyvendinimo
stebėsenos ir atskaitomybės reikalavimus.
26.
Suskystintos naftos dujos – sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių mišinys,
išgautas perdirbant naftos produktus, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės
būsenos.
27. Techninė
sauga – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų priemonių ir
reikalavimų, kuriais užtikrinamas energetikos objektų ir įrenginių patikimumas
ir saugumas, visuma.
28. Tiekimo
saugumas – energijos išteklių ir (ar) energijos tiekimo patikimumas ir
techninis saugumas.
29. Trečioji
šalis – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos
ekonominės erdvės valstybė.
30. Tretieji
asmenys – energijos gamintojai, tiekėjai ir vartotojai, kurie šiame
įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyja teisę naudotis energijos perdavimo
ar skirstymo tinklais energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka.
31. Valstybė narė – Europos Sąjungos
valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.
32. Valstybinės
svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės ir
katilinės; 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros energijos perdavimo tinklai ir
jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 kubinių
metrų ir didesnės gamtinių dujų saugyklos; suskystintų gamtinių dujų importo
terminalai ir saugyklos, kurių pakartotinio suskystintų gamtinių dujų dujinimo pajėgumas yra 0,5 mlrd. kubinių metrų per metus
arba didesnis; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos
perdirbimo įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10
000 kubinių metrų ir didesni naftos ir (ar) naftos produktų terminalai ir
saugyklos; branduolinės energetikos objektai; energetikos objektai, kurių
svarba valstybei pripažįstama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka.
33. Vardinė
(nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą
deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti
ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu.
34. Vartotojų
energetikos įrenginiai (toliau – vartotojų energetikos įrenginiai) –
elektros, šilumos, dujų, naftos produktų energetikos įrenginiai, skirti
vartotojų poreikiams tenkinti.
35. Viešuosius
interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos
viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama
įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos
strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės
interesus.
36. Vietiniai
energijos ištekliai – Lietuvos Respublikoje esantys energijos ištekliai,
išskyrus atvežtinius arba iš jų pagamintus energijos išteklius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-382,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.
120-6048 (2013-11-23)
ANTRASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS
VEIKLOS VALDYMAS
3 straipsnis.
Bendrieji energetikos veiklos tikslai
1. Bendrieji
energetikos veiklos tikslai yra:
1) energijos
tiekimo saugumas ir patikimumas;
2) energijos
išteklių ir energijos prieinamumas ir pakankamumas;
3) energijos
išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;
4)
darni ir tvari energetikos sektoriaus plėtra;
5) neigiamo
energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;
6) vartotojų
teisių ir teisėtų interesų apsauga;
7) sąlygų
veiksmingai konkurencijai energetikos sektoriuje sukūrimas ir plėtojimas;
8) vietinių
ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra.
2. Atskirų
energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojantys įstatymai
nustato specialiuosius atskirų energetikos sektorių tikslus ir veiklos
reguliavimo principus, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus
bendruosius tikslus.
4 straipsnis.
Energetikos politikos formavimas ir energetikos veiklos valdymas, reguliavimas,
priežiūra ir kontrolė
1. Energetikos
politikos kryptis nustato Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas),
tvirtindamas Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir priimdamas
įstatymus.
2. Energetikos
veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal
kompetenciją atlieka:
1) Lietuvos
Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija;
2) Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau –
Energetikos ministerija);
3) Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija);
4) Lietuvos
Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija);
5) Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija);
6) Valstybinė
energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – Valstybinė
energetikos inspekcija);
7) Valstybinė
atominės energetikos saugos inspekcija;
8) Lietuvos
Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba);
9) Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba);
10) savivaldybių
institucijos.
3. Priimdamos
sprendimus, valstybės ir savivaldybių institucijos, atliekančios energetikos
veiklos valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, pagal
kompetenciją:
1) užtikrina
optimalią valstybės energetikos sektoriaus struktūrą;
2) sudaro
teisines prielaidas efektyviai energetikos veiklai;
3) teikia
energetikos įmonėms nurodymus užtikrinti energijos išteklių ir energijos
tiekimo nenutrūkstamumą ir nustatytų kokybės reikalavimų laikymąsi;
4) nustato
efektyvaus energijos ir energijos išteklių vartojimo reikalavimus;
5) skatina
vietinių ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą ir vartojimą;
6) nustato
energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus;
7) užtikrina valstybės politikos vartotojų teisių
apsaugos srityje įgyvendinimą energetikos sektoriuje;
8) užtikrina,
kad jų priimami sprendimai nesukuria prielaidų nepagrįstai bloginti
konkurencijos sąlygas energetikos sektoriuje;
9) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
5 straipsnis.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kompetencija
1. Vyriausybė:
1) teikia
Seimui tvirtinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją;
2) tvirtina
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir
programas;
3) skelbia
valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;
4) priima
sprendimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės sieną kertančių energetikos
objektų statybos;
5) tvirtina
energetikos veiklos licencijavimo taisykles;
6) nustato
atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir vartojimo skatinimo tvarką ir
sąlygas;
7) turi
teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.
2. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija:
1) bendradarbiauja
su užsienio valstybių energetikos institucijomis, pagal kompetenciją atstovauja
Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
2) nustato
vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais paskelbus
ekstremaliąją energetikos padėtį tvarką;
3) nustato
energijos ir energijos išteklių tiekimo, importo ir eksporto tvarką;
4) nustato
energetikos veiklos leidimų išdavimo tvarką;
5) nustato
energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką;
6) įstatymų
nustatytais atvejais turi teisę įpareigoti energetikos įmonę teikti viešuosius
interesus atitinkančias paslaugas;
7) nustato
elektros energijos, kuri gaminama bendro elektros energijos ir šilumos gamybos
ciklo elektrinėse, gamybos ir (ar) vartojimo skatinimo tvarką ir sąlygas;
8) suderinusi
su Tarnyba tvirtina su buitiniais vartotojais sudaromų energijos
pirkimo–pardavimo sutarčių, energijos persiuntimo paslaugų sutarčių, naujų
buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių standartines sąlygas;
9) nustato
atitikties efektyvumo reikalavimams tikrinimo tvarką ir sąlygas;
10) nustato
energijos išteklių ir energijos efektyvaus vartojimo stebėsenos tvarką;
11)
užtikrina energijos išteklių tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių
įgyvendinimą;
12) atlieka
kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
6 straipsnis.
Energetikos ministerijos kompetencija
Energetikos
ministerija:
1) formuoja
valstybės politiką energetikos sektoriuje ir organizuoja, koordinuoja,
kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) pagal
kompetenciją tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius energijos tiekimo
saugumo, energetikos objektų ir įrenginių, vartotojų energetikos įrenginių
įrengimo, eksploatavimo, naudojimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo ir
kitus techninius klausimus;
3) rengia
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą ir teikia jį
Vyriausybei;
4) rengia
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo planą ir
programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;
5) tvirtina
energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo
taisykles;
6) nustato
energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką;
7) tvirtina
prekybos naftos produktais taisykles;
8) tvirtina
leidimų verstis prekyba naftos produktais išdavimo taisykles;
9) nustato
energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimus;
10) kartu su Aplinkos
ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato Lietuvos Respublikoje naudojamo
kuro ir degalų sudėties ir kokybės reikalavimus;
11) tvirtina
valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planus;
12) nustato
vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų)
prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių,
sistemų) tvarką ir sąlygas;
13) kartu su
Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų statybos
planavimo tvarką ir sąlygas;
14) nustato
energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės
tvarką;
15) tvirtina šio
įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų
sąrašą, nustato jų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina energetikos objektus,
įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų, kurie privalo būti
atestuojami, sąrašą ir nustato šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir
atestavimo tvarką;
16) nustato
asmenų, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką
ir sąlygas;
17) kartu su
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nustato šio įstatymo 27 straipsnyje
nurodytų įrenginių efektyvumo reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;
18) nustato
energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams
audito atlikimo tvarką ir sąlygas, tvirtina šio audito metodikas, taip pat
energijos vartojimo auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo
taisykles, organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energijos vartojimo
auditą atliekančių specialistų atestavimą arba paskiria už tai atsakingą
instituciją;
19) nustato
savanoriškų susitarimų sudarymo tvarką ir sudaro su energetikos įmonėmis
savanoriškus susitarimus;
20) organizuoja
keitimąsi patirtimi efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo
srityje tarp valstybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų nacionaliniu
ir tarptautiniu lygiu;
21) atlieka
kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
7 straipsnis.
Susisiekimo ministerijos kompetencija
Susisiekimo
ministerija:
1) rengia
energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto
objektuose programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą;
2) teikia
rekomendacijas ir įgyvendina priemones, didinančias energijos išteklių ir
energijos vartojimo efektyvumą transporto objektuose;
3) kartu su Energetikos ministerija
vykdo informavimo ir švietimo veiklą, skatinančią transporto objektuose
efektyviai naudoti energijos išteklius ir energiją;
4) atlieka kitas šio įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
8 straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija
1. Energetikos
srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos
priežiūrą atlieka Komisija. Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose,
reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta
nacionalinė reguliavimo institucija.
2. Komisija yra
biudžetinė įstaiga – valstybės institucija, turinti sąskaitą banke, antspaudą
su Lietuvos valstybės herbu ir įstaigos pavadinimu. Komisijos, kaip biudžetinės
įstaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė. Komisija veikia
pagal įstatymus ir Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Komisijos vadovas
yra Komisijos pirmininkas. Komisija gali būti reorganizuojama ar likviduojama
priėmus atitinkamą įstatymą.
3. Komisiją
sudaro penki nariai. Komisijos pirmininką ir keturis narius Respublikos
Prezidento teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas. Tas pats asmuo
Komisijos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms
iš eilės. Komisijos pirmininkas iš paskirtų Komisijos narių skiria pirmininko
pavaduotoją. Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija
pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji Komisijos
pirmininkas ir (ar) jos nariai. Komisijos pirmininkui ar jos nariui,
nustojusiam eiti šias pareigas, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo
užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Komisijos
pirmininkas ar jos narys šias pareigas nustojo eiti šio straipsnio 5 dalies 2,
3, 4, 5, 6, 8 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais.
4. Komisijos
nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos
piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro laipsnio
ar jam prilygintą) išsilavinimą. Komisijos nariui neleidžiama verstis veikla,
nesuderinama su valstybės tarnyba. Komisijos narys negali būti laikomas
nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos
valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytų nepriekaištingos
reputacijos kriterijų.
5. Komisijos
pirmininkas ir jos nariai atleidžiami iš pareigų tik:
1) pasibaigus
kadencijai;
2) savo
noru;
3) išrinkus
arba paskyrus į kitas pareigas;
4) įsiteisėjus
apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;
5) paaiškėjus,
kad šiurkščiai pažeidė nustatytų pareigų reikalavimus;
6) pažeidus
tarnybinę etiką;
7) dėl
sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
8) netekus
Lietuvos Respublikos pilietybės;
9)
paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos
reputacijos.
6.
Komisijos narį atleisti iš pareigų prieš terminą Seimui siūlo Respublikos
Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Komisijos narių vietas Seimas Respublikos
Prezidento teikimu penkeriems metams skiria kitus asmenis.
7. Komisijos
pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimas nustatytas Lietuvos Respublikos
valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo
įstatyme. Komisijos pirmininkui ir jos nariams
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas
taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis ir kiti įstatymai. Komisijos
pirmininkas ir jos nariai gali būti skatinami vienkartinėmis piniginėmis
išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Komisijos pirmininkas ir
jos nariai gali būti skatinami šiais atvejais:
1) už nepriekaištingą
tarnybinių pareigų atlikimą kalendoriniais metais;
2) atlikus
vienkartines ypač svarbias užduotis.
8. Sprendimą dėl
Komisijos nario skatinimo priima Komisijos pirmininkas. Sprendimas dėl
Komisijos pirmininko skatinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių
balsų dauguma, Komisijos pirmininkui balsavime nedalyvaujant. Kiekvienu atveju,
nurodytu šio straipsnio 7 dalyje, vienkartinė piniginė išmoka gali būti
skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų
nustatytos pareiginės algos.
9. Komisija
atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina
reguliuojamosios veiklos apskaitos reikalavimus;
2) tvirtina
valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės
reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;
3) prireikus rengia
ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;
4) kontroliuoja,
kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;
5) tvirtina
energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius,
vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus
reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais
kriterijais;
6) vienašališkai
nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių
kainų nustatymo reikalavimų;
7) nustatydama
valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas
atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;
8) išduoda
energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą,
panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir
kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
9) nustato
energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir
kontroliuoja, kaip jų laikomasi;
10) nustato
energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra valstybės
reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo
(amortizacijos) normas;
11) teikia
siūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos Vyriausybei,
Energetikos ministerijai, savivaldybėms;
12) įpareigoja
energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar
tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas
tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;
13)
kontroliuoja, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje,
užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo
komercinių energetikos veiklos interesų ir siekiant išvengti kryžminio
subsidijavimo;
14) prižiūri
rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir
veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams
vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas),
tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir
dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas
ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo
ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;
15) prižiūri, ar
nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių
teisių sąlygas, kurias taikant stambiems ne buitiniams vartotojams gali būti
užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau
negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;
16) ne rečiau
kaip kartą per metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos
sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų
nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;
17) teisės aktų
nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių
valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos
patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos
informacijos apsaugos reikalavimų;
18) užtikrina
kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją,
taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens
duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Komisijos nustatyta
forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;
19) atlieka
rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos
sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti
kelią piktnaudžiauti šia įtaka;
20) skiria šio
įstatymo 36 straipsnyje nustatytas sankcijas;
21) pagal
kompetenciją taiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekse nustatytas poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus;
22) atlieka
kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
10. Komisija, siekdama atlikti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 13 straipsnio
2 dalies d, f ir g punktuose
nurodytus veiksmus, turi teisę pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti
veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme išduoti leidimą
atlikti veiksmus turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens
vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi
veiksmai. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą
atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą išduoti
leidimą atlikti veiksmus patenkinti arba atmesti. Prašymas išduoti leidimą
atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per
72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento.
Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi
atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 dienas
nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo apskųsti
teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus
apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo
Komisijos skundo priėmimo dienos. Komisijos atstovas turi teisę dalyvauti, kai
nagrinėjamas skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta
nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus
dėl leidimo išdavimo atlikti veiksmus, privalo užtikrinti pateiktos
informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. Šio
įstatymo 36 straipsnyje nustatytais atvejais Komisijai kreipiantis į teismą
skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje,
mutatis mutandis taikomos šios dalies nuostatos.
11. Komisija,
atlikdama savo funkcijas, yra nepriklausoma ir nešališkai ir skaidriai veikia
pagal įgaliojimus. Šiuo tikslu:
1) Komisija
yra teisiškai atskirta ir funkciniu aspektu nepriklausoma nuo bet kurio kito
viešojo ar privataus asmens;
2) Komisijos
pirmininkas, jos nariai, Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir
darbuotojai veikia nepriklausomai nuo visų rinkos interesų, atlikdami savo
pareigas, nesiekia gauti jokių Vyriausybės arba bet kurio kito viešojo ar
privataus asmens tiesioginių nurodymų ir jų nevykdo. Šis reikalavimas neturi
įtakos Seimo ir Vyriausybės nustatytos valstybės strategijos ir valstybės
politikos įgyvendinimui, taip pat glaudžiam bendradarbiavimui su kitomis
valstybės institucijomis;
3) Komisija
priima savarankiškus, nuo jokios valstybės ar savivaldybių institucijos,
įmonės, įstaigos ar organizacijos nepriklausomus sprendimus, turi atskirus
metinius biudžeto asignavimus, juos naudodama savarankiškai įgyvendina paskirtą
biudžetą ir disponuoja savo pareigoms adekvačiais žmogiškaisiais ir
finansiniais ištekliais.
12. Komisija
atsako už savo nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Komisijos nutarimai priimami
vardiniu balsavimu. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne
mažiau kaip keturi Komisijos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai
priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Balsams
pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.
13. Pasibaigus
kalendoriniams metams, Komisija per keturis mėnesius parengia praėjusių metų
veiklos ataskaitą, ją paskelbia savo interneto svetainėje ir pateikia
Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Komisijos finansinį ir veiklos
auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
14. Komisijos veiklą
užtikrina Komisijos administracija. Komisijos administracijos struktūrą,
struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašus ir aprašymus tvirtina
Komisijos pirmininkas. Komisijos
administracijos valstybės
tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, didžiausią leistiną
pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba.
15. Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai,
tarp jų ir šio straipsnio 16 dalyje numatytos Komisijos pajamos. Komisijos
programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų
ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos
priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų šio straipsnio 16 dalyje
nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytoms
funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 16 dalyje nustatytų
lėšų nepakanka energetikos sektoriaus reguliavimui ir valstybinei energetikos
priežiūrai atlikti, Komisija gali būti finansuojama ir kitomis valstybės
biudžeto lėšomis.
16. Komisijos
pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Komisijos
kitų metų pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių metų atskirų energetikos
sektorių metines energijos perdavimo ir (ar) skirstymo veiklų pajamas:
1,1 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25 procento elektros energijos
perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų ir 0,7 procento gamtinių dujų perdavimo ir
skirstymo veiklų pajamų;
2) šios dalies 1
punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Komisijos pajamos pripažįstamos
energetikos įmonių pagrįstomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas energijos
perdavimo ir (arba) skirstymo kainas arba jų dalį;
3) energetikos
įmonės, kurios verčiasi energijos perdavimo ir (arba) skirstymo veikla, po
ketvirtadalį šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos privalo
pervesti į Komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau
kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
4) asmenims,
laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos
sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo
termino praleidimo dieną. Delspinigiai nepripažįstami asmenų pagrįstomis
sąnaudomis. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku
nesumokėtą sumą;
5) Komisija
pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) Komisijos
pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti
naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms
programoms finansuoti.
17. Komisija,
atlikdama jai pavestas energetikos veiklos reguliavimo, priežiūros ir kontrolės
funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais,
taip pat laikosi visų teisiškai privalomų Energetikos reguliavimo institucijų
bendradarbiavimo agentūros (ACER), veikiančios pagal 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos
reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, ir Europos Komisijos
sprendimų ir juos įgyvendina. Komisijos vykdomų konsultacijų ir nacionalinio
9 straipsnis. Valstybinė energetikos inspekcija
1. Valstybinė energetikos inspekcija teisės aktų
nustatyta tvarka atlieka valstybinę energetikos kontrolę. Energetikos objektų
ir įrenginių valstybinė kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą.
2. Valstybinė energetikos inspekcija yra įstaiga prie
ministerijos. Jos steigėja – Energetikos ministerija. Valstybinės energetikos
inspekcijos nuostatus tvirtina Energetikos ministerija.
3. Valstybinė energetikos inspekcija:
1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda atestatus
energetikos įrenginiams eksploatuoti, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą,
panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja,
kaip laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų,
energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos
išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo
efektyvumą;
3) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 5
ir 6 dalyse nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą. Buitiniams
vartotojams atitikties patikrinimo paslauga teikiama neatlygintinai;
4) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus,
dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus
buityje, susijusius su energijos vartojimu;
5) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų
įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos
įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;
6) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos
darbuotojų atestavimą;
7) kontroliuoja,
kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų;
8) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir
rezervines atsargas;
9) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi
teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir (ar) vartotojams
teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine
(gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;
10) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatytas funkcijas.
4. Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo
sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami
įstatymų nustatyta tvarka.
10
straipsnis. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija
Valstybinė
atominės energetikos saugos inspekcija atlieka branduolinės energetikos objektų
saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir valstybinę priežiūrą.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetencija nustatyta Lietuvos
Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės
saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir Lietuvos
Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatyme.
10 straipsnis.
Energetikos agentūra
1. Energetikos
agentūra yra valstybės įmonė. Jos steigėja – Ūkio ministerija.
2. Energetikos
agentūra Ūkio ministerijos pavedimu atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) vykdo
Strategijos įgyvendinimo plano priemones;
2) įgyvendina
energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą ir jos priemonių planą;
3) atlieka užsienio pagalbos programų ir projektų
vykdymo energetikos sektoriuje priežiūrą bei stebėseną (monitoringą);
4) atlieka efektyvaus energijos išteklių, energijos
vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo propagavimo ir
informacinį darbą;
3. Energetikos
agentūra taip pat atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Ūkio ministerijos
pavestas funkcijas.
11 straipsnis.
Konkurencijos tarybos kompetencija
Konkurencijos
taryba pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymų
nustatytų reikalavimų užtikrinant sąžiningą konkurenciją energetikos
sektoriuje. Atlikdama jai pavestas funkcijas, Konkurencijos taryba turi
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme (toliau – Konkurencijos įstatymas)
ir šiame įstatyme jai nustatytus įgaliojimus.
12 straipsnis.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencija
Tarnyba
užtikrina energijos ir (ar) energijos išteklių vartotojų teisių apsaugą,
nagrinėja vartotojų skundus ir atlieka kitas jai pavestas funkcijas vartotojų
teisių apsaugos srityje Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme
ir šiame įstatyme nustatyta tvarka.
14 straipsnis.
Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija
1. Nacionalinė
energetinės nepriklausomybės strategija (toliau – Strategija) nustato valstybės
politikos strategines kryptis energetikos sektoriuje.
2. Strategiją
Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.
3. Strategija
apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas
penkeri metai. Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės
biudžeto ir kitomis lėšomis.
4. Strategijoje turi būti numatyta:
1) valstybės
energetinės nepriklausomybės ir energetikos saugumo priemonės;
2) energijos
ar energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozės;
3) energijos
gamybos pajėgumų poreikis;
4) energetikos
sektoriaus struktūros tobulinimo kryptys ir priemonės;
5) energijos
išteklių vartojimo struktūra ir jos prognozės;
6) energetikos
žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;
7) atsinaujinančių
ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtra;
8) energijos
vartojimo efektyvumo priemonės;
9) reikalingos
investicijos į energetikos sektorių;
10) energijos
išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas;
11) energijos
rinkų plėtros priemonės;
12) energetikos
valdymo tobulinimo kryptys;
13) energijos
kainodaros tobulinimo kryptys;
14) kiti su
energetikos plėtra susiję klausimai.
5. Vadovaudamasi
Seimo patvirtinta Strategija, Vyriausybė tvirtina Nacionalinę atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Vyriausybė užtikrina Strategijos
ir Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos
suderinamumą.
6. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija tvirtina penkerių metų Strategijos įgyvendinimo
planą ir programas.
7. Strategiją,
Strategijos įgyvendinimo planą ir programas pagal kompetenciją įgyvendina
valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir kiti
Strategijos įgyvendinimo plane ir (ar) programose nurodyti asmenys.
15 straipsnis.
Energetikos objektų, įrenginių statyba, plėtra ir rekonstrukcija
1. Energetikos objektai statomi Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo įstatymo,
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai
plėtojami vadovaujantis Strategijos nuostatomis. Energetikos ministerija
kartu su Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų
statybos planavimo tvarką ir sąlygas. Vartotojų aprūpinimo energija ir
energijos ištekliais bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis
Strategija. Vartotojų energetikos įrenginiai įrengiami Energetikos ministerijos
nustatyta tvarka.
2. Energetikos
įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos
tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos
energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios
energiją, plėtoja energijos perdavimo, skirstymo įrenginius savo veiklos
teritorijoje.
3. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla,
kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su
Komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su
Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms
kainoms peržiūrėti.
4. Vartotojo,
gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos
įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl
kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito
asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir
sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu
energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos
įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar
rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.
16 straipsnis.
Energetikos veikla
1. Energetikos
įmonės vykdo veiklą taip, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką tausojančią
energijos gamybą, energijos tiekimą, perdavimą, skirstymą iki perdavimo ar
skirstymo sistemos sujungimo su vartotojo sistema vietos, neviršydamos
nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės, tiekiančios šilumą daugiabučiams
namams, šilumą tiekia namams ir (ar) butams, jeigu vartotojai nepageidauja
kitaip.
2. Energetikos įmonės perduoda, skirsto, tiekia
energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo
taisykles. Energetikos įmonės teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę
sustabdyti vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymų nustatytais atvejais.
3. Energetikos
įmonės savo veiklos teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos
gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (ar) naudojančius įrenginius prie
veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų ar sistemų. Prijungimo
išlaidas pagal nustatytus
įkainius, Komisijos nustatyta tvarka įvertinus būtinas prijungimo sąnaudas,
padengia gamintojai ir (ar) vartotojai, jeigu įstatymuose nenustatytas išlaidų
paskirstymas tarp tinklų (sistemų) operatoriaus ir gamintojo ar vartotojo.
Prijungimo darbai atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo ar
vartotojo privalomai sudaromą įrenginių prijungimo paslaugos sutartį.
4. Energetikos
įmonės, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energijos
perdavimo ar skirstymo tinklus ar sistemas, teisės aktų nustatyta tvarka
privalo trečiajam asmeniui teikti energijos perdavimo ar skirstymo paslaugas
objektyviomis, nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines
perdavimo ir skirstymo tinklų ir (ar) sistemų galimybes.
5. Energetikos įmonės, nuosavybės teise ar kitais
teisėtais pagrindais valdančios bendroje energetikos sistemoje veikiančius
energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu
ir vykdyti tinklų (sistemos) operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas
išduodant licenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
6. Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip
pat santykiai su energijos vartotojais grindžiami sutartimis. Energijos
perdavimo ir skirstymo paslaugų sutartys, taip pat su buitiniais vartotojais
sudaromos energijos pirkimo–pardavimo sutartys yra viešosios
sutartys. Energijos perdavimo ir skirstymo, taip pat energijos tiekimo
paslaugos buitiniams vartotojams teikiamos sudarius atitinkamą sutartį pagal
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas standartines sąlygas.
Reikalavimai dėl atskirų rūšių energijos tiekimo sutarčių sudarymo nustatomi
atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojančiuose
įstatymuose.
7. Energetikos įmonės, perduodančios ir (ar)
skirstančios energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų
energetikos įrenginiai atitinka nustatytus įrengimo, eksploatavimo,
naudojimo ir techninės saugos reikalavimus.
8. Energetikos įmonės, veikiančios elektros
energetikos, šilumos ir (ar) gamtinių dujų sektoriuose, užtikrina, kad
pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atlikta
energetikos įmonės licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ir įmonės
finansinių ataskaitų auditas ir jo išvados pateiktos Komisijai.
9. Energetikos įmonės dalyvauja rengiant
reguliuojamų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo tvarkos
ir sąlygų, tarifų nustatymo, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių,
kitų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą,
eksploatavimą, naudojimą, saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.
10. Energetikos
įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos,
šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimą (amortizaciją)
skaičiuoja pagal Komisijos nustatytas normas.
17 straipsnis.
Energetikos veiklos ypatumai, energijos ir energijos išteklių kokybė ir sudėtis
1. Energetikos įmonių, vykdančių
energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo veiklą, išskyrus elektros energijos
ar gamtinių dujų nepriklausomo tiekimo veiklą, veiklos teritorija nurodoma
energetikos įmonei išduotoje veiklos licencijoje ar leidime.
2. Vartojama energija ir energijos ištekliai turi
atitikti teisės aktų nustatytus energijos ir energijos išteklių kokybės ir
sudėties reikalavimus.
18 straipsnis.
Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis
1. Žemė
energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis
įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė
energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo įrenginiams, skirtiems įgyvendinti
Strategijoje nustatytus tikslus ir priemones bei užtikrinti energetikos
sistemos plėtrą, statyti parduodama ar išnuomojama Vyriausybės nustatyta
tvarka, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų žemės pardavimui ar nuomai
aukciono būdu, o įstatymų nustatytais atvejais – be aukciono.
2. Privati
žemė energetikos objektams statyti gali būti naudojama energetikos įmonės ir
žemės savininko susitarimu. Jeigu nesusitariama, privati žemė įstatymų
nustatyta tvarka gali būti paimama visuomenės poreikiams arba įstatymu ar
administraciniu aktu nustatomas servitutas.
3. Energetikos
objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos.
Statybos, želdinimo ir žemės darbai šioje zonoje yra ribojami. Apsaugos zonoje
esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai nustatomi teisės aktų
nustatyta tvarka ir sąlygomis. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų
savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie joms
priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo
ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių
veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise
priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS
19 straipsnis.
Energijos kainos
1. Energetikos
sektoriuje kainos yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos. Kainos
reguliuojamos tvirtinant paslaugų ar energijos kainas, nustatant jų viršutines
ribas ar kainų reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų reguliavimo
principai nustatomi šiame įstatyme ir atskirus energetikos sektorius
reglamentuojančiuose įstatymuose.
2. Nustatant
valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių
gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža
ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos
sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių
paslaugų teikimą.
3. Valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai ne
vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jeigu kituose įstatymuose
nenustatyta kitaip, ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-382,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)
191
straipsnis. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos
1. Centralizuotai
tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos yra valstybės reguliuojamos.
2. Centralizuotai
tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos grindžiamos energetikos įmonės
būtinomis suskystintų naftos dujų pirkimo, laikymo, skirstymo, tiekimo,
apskaitos priemonių įrengimo, priežiūros ir patikros bei apskaitos sąnaudomis,
įvertinant protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Centralizuotai
tiekiamų suskystintų naftos dujų kaina turi užtikrinti ilgalaikį tokiai veiklai
skirtų suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimą, atnaujinimą ir sudaryti
vartotojams priimtinas sąlygas naudoti centralizuotai tiekiamas suskystintas
naftos dujas. Nustatant centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą,
taip pat turi būti vertinamas šių dujų didmeninių ir mažmeninių kainų santykis.
Kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras vartotojų kategorijas,
atsižvelgiant į suvartotą suskystintų naftos dujų kiekį. Diferencijuojant
kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas.
3.
Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos nustatymo tvarka:
1) energetikos
įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis,
vadovaudamasi Komisijos patvirtinta Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos
dujų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Komisijai centralizuotai
tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektą ir kainos pagrindimą.
Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektas ir kainos
pagrindimas Komisijai turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 60 dienų iki
kainos galiojimo pabaigos;
2) Komisija per 30 kalendorinių
dienų nuo prašymo įregistravimo Komisijoje dienos patvirtina energetikos įmonės
pateiktą centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą. Komisija
nepatvirtina kainos, jeigu vadovaudamasi Centralizuotai tiekiamų suskystintų
naftos dujų kainų nustatymo metodika nustato pažeidimų kainos projekte ir
kainos pagrindime. Energetikos įmonė privalo pašalinti Komisijos nustatytus
pažeidimus ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų. Jeigu energetikos įmonė
nepašalina Komisijos nustatytų pažeidimų arba nustatytu laiku nepateikia
Komisijai suskystintų naftos dujų kainos projekto ir kainos pagrindimo,
Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas;
3)
Komisijos patvirtintos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos
galioja 12 mėnesių nuo jų taikymo pradžios. Energetikos įmonės patvirtintas
kainas skelbia šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
4. Energetikos
įmonės pajamų ir sąnaudų ataskaitą parengia ir pateikia Komisijai per 30 dienų pasibaigus kalendorinių metų
ketvirčiui Komisijos nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2093, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3936 (2012-06-30)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-382, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 19, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
Energetikos įmonių nustatytos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos galioja iki 2013 m. gruodžio 1 d. Centralizuotai suskystintas naftos dujas vartotojams tiekiančioms energetikos įmonėms Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 30 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai taikomi nuo 2014 m. liepos 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-554, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 111-5490 (2013-10-24)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas energetikos įmonėms, kurios šilumos gamybai naudoja energijos išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti, sudaryti sutartis su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone taikytinas nuo 2014 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6048 (2013-11-23)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 8, 26, 34, 36 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostata, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria sankcijas nenumatydama pažeidimų pašalinimo termino, taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo energetikos įmonių padarytiems pažeidimams.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1176, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13570
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1533, 2014-12-23, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21290
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas
191 straipsnis. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos
1. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos yra valstybės reguliuojamos.
2. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos grindžiamos energetikos įmonės būtinomis suskystintų naftos dujų pirkimo, laikymo, skirstymo, tiekimo, apskaitos priemonių įrengimo, priežiūros ir patikros bei apskaitos sąnaudomis, įvertinant protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kaina turi užtikrinti ilgalaikį tokiai veiklai skirtų suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimą, atnaujinimą ir sudaryti vartotojams priimtinas sąlygas naudoti centralizuotai tiekiamas suskystintas naftos dujas. Nustatant centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą, taip pat turi būti vertinamas šių dujų didmeninių ir mažmeninių kainų santykis. Kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras vartotojų kategorijas, atsižvelgiant į suvartotą suskystintų naftos dujų kiekį. Diferencijuojant kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas.
3. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos nustatymo tvarka:
1) energetikos įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, vadovaudamasi Komisijos patvirtinta Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Komisijai centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektą ir kainos pagrindimą. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos projektas ir kainos pagrindimas Komisijai turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 60 dienų iki kainos galiojimo pabaigos;
2) Komisija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo įregistravimo Komisijoje dienos patvirtina energetikos įmonės pateiktą centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą. Komisija nepatvirtina kainos, jeigu vadovaudamasi Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainų nustatymo metodika nustato pažeidimų kainos projekte ir kainos pagrindime. Energetikos įmonė privalo pašalinti Komisijos nustatytus pažeidimus ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų. Jeigu energetikos įmonė nepašalina Komisijos nustatytų pažeidimų arba nustatytu laiku nepateikia Komisijai suskystintų naftos dujų kainos projekto ir kainos pagrindimo, Komisija vienašališkai nustato konkrečias kainas;
3) Komisijos patvirtintos centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos galioja 12 mėnesių nuo jų taikymo pradžios. Energetikos įmonės patvirtintas kainas skelbia šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
4. Energetikos įmonės pajamų ir sąnaudų ataskaitą parengia ir pateikia Komisijai per 30 dienų pasibaigus kalendorinių metų ketvirčiui Komisijos nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-382,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)
20 straipsnis. Energetikos
veiklos licencijos, leidimai ir atestatai
1. Licencijuojamos
veiklos ir veiklos, kuriai reikalingi leidimai ar atestatai, licencijų ir
leidimų ar atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo
panaikinimą ir galiojimo panaikinimą nustato šis įstatymas, kiti atskirus energetikos
sektorius reglamentuojantys įstatymai ir (ar) jų įgyvendinamieji teisės aktai.
2. Asmenims,
siekiantiems gauti šiame įstatyme ir (ar) kituose atskirus energetikos
sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus licenciją, leidimą ar
atestatą, gali būti taikomi teisinės formos ir (ar) kiti įsisteigimo laisvės
ribojimo reikalavimai, jeigu tai yra pagrįsta svarbiais visuomenės interesais
ir atitinka būtinumo ir proporcingumo principus.
3. Energetikos
veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama.
Draudžiama vykdyti energetikos veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato
galiojimas yra sustabdytas.
21 straipsnis.
Energetikos veiklos licencijų, leidimų ir atestatų išdavimas, galiojimo
sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas, galiojimo panaikinimas ir
keitimas
1. Asmuo,
siekiantis gauti energetikos veiklos licenciją, leidimą ar atestatą, teisės
aktų nustatyta tvarka pateikia licenciją, leidimą ar atestatą išduodančiai
institucijai prašymą išduoti licenciją, leidimą ar atestatą ir teisės aktuose
nurodytus dokumentus. Reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licenciją,
leidimą ar atestatą, nustatomi šiame įstatyme ir (ar) atskirus energetikos
sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose. Licencija, leidimas ar atestatas
asmeniui išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją,
leidimą ar atestatą pareiškėjui pateikiami ne vėliau kaip per
30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti licenciją, leidimą ar atestatą
ir visų tinkamai įformintų dokumentų registravimo licencijas, leidimus ar
atestatus išduodančioje institucijoje teisės aktų nustatyta tvarka dienos.
2. Jeigu į tinkamai
pateiktą prašymą išduoti licenciją, leidimą ar atestatą neatsakoma per šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad yra priimtas teigiamas
sprendimas dėl licencijos, leidimo ar atestato išdavimo.
3. Šio
straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga netaikoma, kai vyksta teisminiai ginčai su
trečiaisiais asmenimis dėl licencijuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) arba
kai yra kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir
pareiškėjui apie tai yra pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju
licencija, leidimas ar atestatas išduodami arba rašytinis motyvuotas
atsisakymas išduoti licenciją, leidimą ar atestatą pareiškėjui pateikiamas ne
vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo
nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės
interesais, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos, leidimo ar
atestato išdavimo priėmimas.
4. Už reguliuojamosios veiklos sąlygų ir
reikalavimų pažeidimus energetikos įmonė, turinti energetikos veiklos
licenciją, leidimą ar atestatą, teisės aktų nustatyta tvarka įspėjama apie
galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą šio straipsnio
5 dalyje nustatytais pagrindais arba licencijos, leidimo ar atestato
panaikinimą šio straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais ir nustatomas
laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti nurodyti reguliuojamosios veiklos
pažeidimai. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų,
išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių pažeidimui pašalinti reikia
ilgesnio laikotarpio.
5. Licencijos,
leidimo ar atestato galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus
reikalavimus, taikomus licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios
institucijos sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka sustabdomas, jeigu:
1) išdavus
licenciją, leidimą ar atestatą, paaiškėja, kad prašyme išduoti licenciją,
leidimą ar atestatą pateikti klaidingi duomenys, ir po įspėjimo per licenciją,
leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį energetikos
įmonė nepateikė patikslintų duomenų;
2) energetikos
įmonė per kalendorinius metus pažeidžia nustatytas reguliuojamosios veiklos
sąlygas ir apie galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą
energetikos įmonė buvo įspėta šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, bet per
licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį
nepašalino nurodytų pažeidimų;
3) energetikos įmonės technologiniai, finansiniai
ir (ar) vadybiniai pajėgumai neleidžia vykdyti reguliuojamosios veiklos, apie
galimą licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymą ji buvo įspėta šio
straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir per licenciją, leidimą ar atestatą
išduodančios institucijos nustatytą laikotarpį nepašalino nurodytų pažeidimų.
Energetikos įmonėms, vykdančioms veiklą atskiruose energetikos sektoriuose,
keliamus technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų reikalavimus nustato atitinkamus
energetikos sektorius reglamentuojantys įstatymai;
4) paaiškėja, kad fizinis asmuo, turintis
leidimą, ar juridinio asmens, turinčio leidimą, vadovas, savininkas ir (ar)
juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip
10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, turi neišnykusį ar
nepanaikintą teistumą arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio
juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10
procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus buvo
priimtas ir yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias
nusikalstamas veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų
susivienijimų organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko
kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu
įgytų pinigų ar turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine,
finansine ar profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos
disponuojant naftos produktais;
5) energetikos įmonė pateikia prašymą sustabdyti
licencijos, leidimo ar atestato galiojimą.
6. Kai energetikos įmonė nustatyta tvarka
pateikia dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai pašalinti, licenciją, leidimą
ar atestatą išdavusios institucijos sprendimu ne vėliau kaip per
10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų
įregistravimo licencijas, leidimus ar atestatus išduodančioje
institucijoje dienos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymas
panaikinamas.
7. Licencijos, leidimo ir (ar) atestato
galiojimas, įvertinus šio ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus, taikomus
licencijai, leidimui ar atestatui gauti, juos išdavusios institucijos sprendimu
teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas, jeigu:
1) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo
ar atestato galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per dvylika mėnesių
nuo jai išduotos licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo datos
pažeidžia veiklos, kuriai išduota licencija, leidimas ar atestatas, sąlygas;
2) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo
ar atestato galiojimas sustabdytas, nepašalino reguliuojamosios veiklos sąlygų
pažeidimų per licenciją, leidimą ar atestatą išduodančios institucijos
nustatytą laikotarpį;
3) energetikos įmonė, kurios licencijos, leidimo
ar atestato galiojimas sustabdytas, vykdo licencijoje, leidime ar atestate
nurodytą veiklą;
4) licenciją, leidimą ar atestatą turintis
juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus;
5) energetikos įmonė daugiau kaip trejus metus
nevykdo licencijoje, leidime ar atestate nurodytos veiklos;
6) energetikos
įmonė, turinti leidimą verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais,
nuosavybės teisę į degalinę perduoda kitiems asmenims arba pasibaigia sutartis,
kurios pagrindu buvo naudojamasi degaline, arba nebevykdo veiklos šioje
degalinėje;
7) energetikos įmonė pateikė prašymą panaikinti
licencijos, leidimo ar atestato galiojimą;
8) fizinis asmuo, turėjęs licenciją, leidimą ar
atestatą, miršta.
8. Išduoti licencijos, leidimai ar atestatai gali būti keičiami
juos išdavusios institucijos iniciatyva, kai pasikeičia įstatymų nustatyti
reikalavimai, taikomi reguliuojamajai veiklai, arba asmens, turinčio licenciją,
leidimą ar atestatą, iniciatyva, kai pasikeičia licencijoje, leidime ar
atestate nurodyti asmens duomenys ar teritorija, kurioje vykdoma reguliuojamoji
veikla. Pasikeitus licencijoje, leidime ar atestate nurodytiems asmens
duomenims ar teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, toks asmuo
privalo raštu pranešti licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai
apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasikeitimų
atsiradimo.
9. Licencijos, leidimai ir atestatai išduodami
licencijas, leidimus ir atestatus išduodančios institucijos nustatyta
elektronine forma, o pareiškėjo prašymu išduodami ir raštu teisės aktų
nustatyta forma.
10. Už licencijos, leidimo ar atestato išdavimą
ar jų pakeitimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
11. Valstybinės priežiūros ir (ar) kontrolės
institucijos įstatymų nustatyta tvarka pagal kompetenciją kontroliuoja
licencijas, leidimus ar atestatus turinčių energetikos įmonių veiklą ir
prižiūri, kaip jos laikosi reguliuojamosios veiklos sąlygų. Valstybinės
priežiūros ir (ar) kontrolės institucijos privalo nedelsdamos raštu pranešti
licenciją, leidimą ar atestatą išdavusiai institucijai apie nustatytus
energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimus.
22 straipsnis. Energetikos įrenginių
eksploatavimo veiklos atestatai ir reikalavimai atestatų turėtojams
1. Energetikos
įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai yra šių rūšių:
1) elektros
įrenginių eksploatavimo;
2) šilumos
įrenginių ir turbinų eksploatavimo;
3) gamtinių
dujų įrenginių eksploatavimo;
4) suskystintų
naftos dujų įrenginių eksploatavimo;
5) naftos ir naftos produktų įrenginių
eksploatavimo.
2. Energetikos
įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai išduodami fiziniams asmenims,
turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje
įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų
organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje. Atestatai
išduodami ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Konkretūs atestatų
galiojimo terminai ir jų nustatymo kriterijai, taip pat atestatuose įrašytų
duomenų keitimo atvejai ir tvarka nustatomi šiame įstatyme ir
Energetikos ministerijos patvirtintose Asmenų, turinčių teisę eksploatuoti
energetikos įrenginius, atestavimo taisyklėse.
3. Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos
atestatai išduodami šio straipsnio
2 dalyje nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos
reikalavimus:
1) turi
technologinę įrangą, prietaisus ir kitas priemones, reikalingus veiksmams,
kurių reikia energetikos įrenginiams eksploatuoti, atlikti;
2) turi
technologinius, techninius dokumentus, kuriuose nurodyti eksploatuojamų
energetikos įrenginių techniniai duomenys ir rekomenduojamos eksploatavimo
procedūros;
3) energetikos
darbuotojai, kurie eksploatuos energetikos įrenginius, ir darbų vadovai, kurie
vadovaus energetikos įrenginių eksploatavimo darbams, yra reikiamos
kvalifikacijos ir yra atestuoti šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatą turintis asmuo privalo
laikytis šių sąlygų:
1) teikdamas atestate nurodytas energetikos
įrenginių eksploatavimo paslaugas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) neturi teisės įgalioti kitus asmenis verstis
atestatuose nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal
sutartį;
3) teikti atestatą išdavusiai institucijai informaciją, reikalingą įstatymų
ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;
4) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame
įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir reikalavimų.
5. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytus energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatus išduoda, jų
galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina atestatų
galiojimą, keičia atestatus ir energetikos įrenginių eksploatavimo
reguliuojamąją veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija.
23 straipsnis. Leidimai verstis
prekyba suskystintomis naftos dujomis
1. Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos
dujomis yra šių rūšių:
1) leidimas
verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis;
2) leidimas verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis.
2. Leidimai
verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami fiziniams
asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos
Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių
asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.
Leidimuose verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis nurodoma
konkreti prekybos vieta (ar vietos).
3. Leidimai
verstis didmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis išduodami šio įstatymo
2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.
4. Leidimuose
verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis įrašytų duomenų keitimo atvejai
ir tvarka nustatomi Energetikos ministerijos patvirtintose Leidimų verstis
prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse.
5. Leidimai verstis prekyba suskystintomis naftos
dujomis išduodami šio straipsnio 2 ir 3 dalyse
nurodytiems asmenims,
jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
1) turi Leidimų
verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatytus
technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius įvykdyti šios
veiklos sąlygas;
2) turi avarinę tarnybą arba sutartį su
energetikos įmone, teisės aktų nustatyta tvarka turinčia teisę atlikti avarijų
(sutrikimų) lokalizavimo ir likvidavimo darbus;
3) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar
juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar)
juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip
10 procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar
nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar tokio
juridinio asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10
procentų akcijų, pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo
priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas
veikas: dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų
organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą,
papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar
turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar
profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos
produktais.
6. Leidimą
verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis turinti
energetikos įmonė privalo laikytis šių sąlygų:
1) negali parduoti,
laikyti arba vežti suskystintų naftos dujų, kurių įsigijimas nepatvirtintas
juridinę galią turinčiais dokumentais;
2) negali
parduoti privalomųjų ir aplinkosauginių kokybės rodiklių neatitinkančių, taip
pat be kokybę patvirtinančio dokumento suskystintų naftos dujų, skirtų
realizuoti vidaus rinkoje;
3) naudoti suskystintų naftos dujų prekybai balionus ir
kitus slėginius įrenginius, atitinkančius teisės aktų nustatytus reikalavimus;
4) teikti leidimą išdavusiai institucijai informaciją,
reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti;
5) neturi teisės įgalioti kitas įmones verstis
leidime nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį ar
kitaip pavesti vykdyti šią veiklą;
6) teikti avarijų (sutrikimų) lokalizavimo ir
likvidavimo paslaugas vartotojams;
7) nediskriminuoti vartotojų ar vartotojų grupių,
teikti informaciją vartotojams ir juos konsultuoti teisės aktų nustatyta tvarka;
8) centralizuotai tiekti suskystintas naftos dujas
kainomis, nustatytomis vadovaujantis šio įstatymo 191 straipsnio 3 dalimi;
9) tvarkyti atskirtą nuo kitų veiklos rūšių
centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų tiekimo pajamų ir sąnaudų
apskaitą, atlikti reguliuojamosios veiklos pajamų ir sąnaudų auditą;
10) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame ir
kituose įstatymuose nustatytų pareigų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
7. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus verstis prekyba suskystintomis naftos
dujomis išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina,
panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir šią reguliuojamąją veiklą
kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius Leidimų verstis prekybos
naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
8. Prekybos suskystintomis naftos dujomis tvarka
ir sąlygos, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais
reikalavimais, nustatytos Energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos
naftos produktais taisyklėse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-382,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)
24 straipsnis. Leidimai verstis
prekyba nefasuotais naftos produktais
1. Leidimai verstis prekyba nefasuotais
naftos produktais yra šių rūšių:
1) leidimas
verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais;
2) leidimas
verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, kurie tiekiami kaip
kuro atsargos laivams;
3) leidimas
verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, kurie tiekiami kaip
kuro atsargos orlaiviams;
4) leidimas
verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais.
2. Leidimas
verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas fiziniams
asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos
Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių
asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje.
Leidime verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais nurodoma
kiekviena prekybos vieta (degalinė), kurioje leidimą turintis asmuo vykdo
atitinkamą veiklą.
3. Leidimas
verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduodamas asmenims,
nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.
4. Leidimai verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduodami šio
straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie atitinka šiuos
reikalavimus:
1) turi Leidimų
verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatytus
technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, leidžiančius įvykdyti
reguliuojamosios veiklos sąlygas;
2) fizinis asmuo, siekiantis gauti leidimą, ar
juridinio asmens, siekiančio gauti leidimą, vadovas, savininkas ir (ar)
juridinio asmens dalyvis – fizinis asmuo, turintis ne mažiau kaip 10 procentų
akcijų, pajų, dalininkų įnašų, neturi neišnykusio ar nepanaikinto
teistumo arba dėl juridinio asmens, turinčio leidimą, ar dėl šio juridinio
asmens dalyvio – juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 10 procentų akcijų,
pajų, dalininkų įnašų, per pastaruosius penkerius metus nebuvo priimtas ir
įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šias nusikalstamas veikas:
dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, nusikalstamų susivienijimų
organizavimą arba vadovavimą jiems, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą,
papirkimą, sukčiavimą, kreditinį sukčiavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar
turto legalizavimą, neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar
profesine veikla, jeigu šios nusikalstamos veikos padarytos disponuojant naftos
produktais.
5. Leidimą
verstis prekyba nefasuotais
naftos produktais turinti
energetikos įmonė privalo laikytis šių sąlygų:
1) verstis
prekyba leidime nurodytais nefasuotais naftos produktais, laikydamasi teisės
aktuose nustatytų reikalavimų;
2) teikti leidimą išdavusiai institucijai informaciją,
reikalingą įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytoms pareigoms vykdyti;
3) nustatyta tvarka kaupti naftos produktų valstybės
atsargas, jeigu ši prievolė nustatyta įstatymuose;
4) neturi teisės įgalioti kitas įmones verstis leidime
nurodyta reguliuojamąja veikla arba perduoti šią teisę pagal sutartį ar kitaip pavesti vykdyti šią veiklą;
5) nediskriminuoti vartotojų ar vartotojų grupių,
teikti informaciją vartotojams ir juos konsultuoti teisės aktų nustatyta
tvarka;
6) negali parduoti, laikyti arba vežti nefasuotų naftos produktų, kurių
įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais;
7) negali parduoti falsifikuotų, privalomųjų ir
aplinkosauginių kokybės rodiklių neatitinkančių nefasuotų naftos produktų,
skirtų realizuoti vidaus rinkoje, be kokybę patvirtinančio dokumento;
8) užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų šiame ir
kituose įstatymuose nustatytų pareigų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus
verstis prekyba nefasuotais naftos produktais išduoda, jų galiojimą sustabdo,
galiojimo sustabdymą panaikina, panaikina leidimų galiojimą, leidimus keičia ir
šią reguliuojamąją veiklą kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius
Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklėse nustatyta
tvarka ir sąlygomis.
7. Prekybos nefasuotais naftos produktais tvarka
ir sąlygos, vadovaujantis šiame įstatyme nustatytais bendraisiais
reikalavimais, nustatyti Energetikos ministerijos patvirtintose Prekybos naftos
produktais taisyklėse.
25 straipsnis.
Informacijos teikimas
1. Valstybės
ir savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi
teisę iš energetikos įmonių gauti reikiamą informaciją. Energetikos įmonės
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikia informaciją
valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims,
kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė gauti tokią informaciją.
2. Vyriausybė,
Energetikos ministerija ar kita įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją teikia informaciją Europos Komisijai,
kitoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms.
3. Apie
valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir eksploatavimo pradžią šiuos
objektus nuosavybės teise ar kitais teisiniais pagrindais valdančios
energetikos įmonės privalo pranešti Energetikos ministerijai.
4. Energetikos
įmonės savo veiklos teritorijoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka energijos vartotojams ir savivaldybių institucijoms teikia
informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą, saugų ir
efektyvų energetikos objektų ir įrenginių naudojimą, statomus, rekonstruojamus
energetikos objektus ir įrenginius, valstybės reguliuojamas energijos kainas
ir energijos vartotojams teikiamas paslaugas.
5. Energetikos
įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka
licencijuojama veikla arba su veikla, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos
kainos, yra vieša. Energetikos įmonės, kurios vykdo licencijuojamą veiklą arba
kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos, viešai skelbia
įmonių valdymo organų nariams nustatytą darbo užmokestį ir kitas su valdymo
organų narių funkcijomis susijusias išmokas.
bei tarptautinio bendradarbiavimo principus nustato šio įstatymo 26 straipsnis
ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.
120-6048 (2013-11-23)
29 straipsnis. Energijos išteklių rezervinės atsargos
1. Energetikos įmonės, turinčios daugiau kaip 5
MW galios šilumos ar elektros energijos gamybos įrenginių ir gaminančios
parduoti skirtą šilumos ar elektros energiją, privalo turėti energijos išteklių
rezervines atsargas, išskyrus atvejus, kai šilumos ar elektros energija yra
gaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir dėl gamybos šaltinių
techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti tokių energijos išteklių.
2. Energijos išteklių rezervinės atsargos
kaupiamos, laikomos, atnaujinamos energetikos įmonių ir kitomis lėšomis.
3. Energijos išteklių rezervinių atsargų kiekis
turi būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės vidutiniškai suvartoja per vieną
kalendorinį mėnesį, skaičiuojant pagal trejų praėjusių kalendorinių metų
mėnesinį vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu. Šaltuoju metų periodu
laikomas laikotarpis nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos imtinai.
30 straipsnis.
Energijos apskaita
1. Pagaminta, perduodama, skirstoma, parduodama,
eksportuojama, importuojama ar tranzitu perduodama energija turi būti
įtraukiama į apskaitą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos energijos
apskaita turi būti tvarkoma Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre
įregistruotomis energijos matavimo priemonėmis.
3. Energijos matavimo priemones savo lėšomis
įrengia ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos
objektus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančios energetikos
įmonės.
4. Energijos matavimo priemones tarp energetikos
objektų įrengia ir eksploatuoja energiją perduodančius energetikos objektus
nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais juos valdančios energetikos
įmonės savo lėšomis.
13 straipsnis.
Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija
Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės
teritorijoje:
1) pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją
organizuoja vartotojų aprūpinimą šilumos energija;
2) išduoda
leidimus verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais
ir suskystintomis naftos dujomis, sustabdo šių leidimų galiojimą, panaikina
leidimų galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia leidimus
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
3) skelbia
ir atšaukia savivaldybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį;
4) paskelbus
valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar)
energijos ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų įgyvendinimą;
5) dalyvauja
atliekant taikomuosius mokslo tiriamuosius darbus, rengiant visuomenės
informavimo ir švietimo priemones, skatinančias efektyviai vartoti energiją ir
energijos išteklius;
6) pagal
kompetenciją įgyvendina energijos efektyvumo didinimo priemones.
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTRA
27 straipsnis.
Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas
1. Efektyvaus
energijos ir energijos išteklių vartojimo pagrindinės kryptys nustatomos
Strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo
efektyvumo didinimo ir kitose programose.
2. Importuojami,
gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie naudoja elektros ir kitų
rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo
etiketes.
3. Importuojami,
gaminami ir parduodami su energijos vartojimu susiję gaminiai, kuriuos
naudojant daroma didelė tiesioginė ar netiesioginė įtaka energijos ir (ar) kitų
išteklių suvartojimui, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo
etiketę ir vardinių parametrų lentelę.
4. Įmonės,
eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius,
kurių vardinė (nominali) šiluminė galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka
tikrina šių įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.
5. Neteko galios
2013 m. liepos 9 d.
6. Nuo
2013 m. sausio 9 d. viešosios paskirties pastatuose ir nuo 2013 m. liepos 9 d. visuose kituose pastatuose atitiktis nustatytiems energijos vartojimo efektyvumo
reikalavimams tikrinama:
1) pastatuose
įrengtų šildymo sistemų su katilais, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė
kaip 20 kW, – kartą per penkerius metus;
2) pastatuose
įrengtų šildymo sistemų su katilais, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė
kaip 100 kW, – kartą per dvejus metus. Dujomis kūrenami katilai tikrinami ne
rečiau kaip kartą per ketverius metus;
3) pastatuose
įrengtų didesnės kaip 12 kW vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo
sistemų – kartą per trejus metus.
7. Šio
straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų
tikrinimų metu vertinamas šildymo katilo naudingumo koeficientas ir katilo
dydis, palyginti su pastato šildymo poreikiais. Katilo dydžio atitikties
pastato šildymo poreikiams vertinimas neturi būti atliekamas pakartotinai,
jeigu toje šildymo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų arba per tą laiką
nepakito pastato šildymo poreikiai.
8. Šio
straipsnio 5 dalies 4 punkte ir 6 dalies 3 punkte nustatytų tikrinimų metu
vertinamas oro kondicionavimo įrangos naudingumo koeficientas ir šios įrangos
dydžio atitiktis pastato vėsinimo poreikiams. Oro kondicionavimo įrangos dydžio
atitikties pastato vėsinimo poreikiams vertinimas neturi būti atliekamas
pakartotinai, jeigu toje oro kondicionavimo sistemoje nebuvo atlikta pakeitimų
arba per tą laiką nepakito pastato vėsinimo poreikiai.
28 straipsnis. Darbuotojų ir energijos vartojimo auditą
atliekančių specialistų kvalifikacija ir atestavimas
1. Energetikos
objektus, įrenginius statantys ir eksploatuojantys darbuotojai ir energijos
vartojimo auditą atliekantys specialistai turi būti reikiamos kvalifikacijos ir
tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis. Energetikos objektus,
įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų ir energijos vartojimo
auditą atliekančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus ir
atestavimo tvarką nustato Energetikos ministerija, vadovaudamasi šiame
straipsnyje nustatytais darbuotojų kvalifikaciniais reikalavimais ir atestavimo
bendraisiais reikalavimais.
2. Energetikos
objektus, įrenginius statantys ir eksploatuojantys darbuotojai ir energijos
vartojimo auditą atliekantys specialistai privalo atitikti nustatytus
išsilavinimo, darbo stažo, įskaitant darbo stažą energetikos veiklos srityje,
energetikos veiklos technologinių procesų išmanymo reikalavimus, taip pat
kvalifikacinius reikalavimus. Bendruosius ir specialiuosius kvalifikacinius
reikalavimus, taikomus energetikos objektus, įrenginius statantiems ir
eksploatuojantiems darbuotojams ir energijos vartojimo auditą atliekantiems
specialistams, nustato Energetikos ministerija.
3. Valstybinės
svarbos energetikos objektus eksploatuojančių energetikos įmonių vadovai ar jų
įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos įrenginių
eksploatavimo veiklai, privalo turėti atitinkamos energetikos srities aukštąjį
universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnį kaip trejų metų darbo
stažą energetikos veiklos srityje, taip pat turi periodiškai tobulinti
kvalifikaciją, išmanyti norminių teisės aktų, reglamentuojančių energetikos
įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, energetikos objektų
priešgaisrinės saugos taisykles, reikalavimus.
4. Energetikos
įmonių, kurios neeksploatuoja valstybinės svarbos energetikos objektų, vadovai
ar jų įgalioti asmenys, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos įrenginių
eksploatavimo veiklai, privalo turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį
atitinkamos energetikos srities išsilavinimą, pakankamą darbo stažą energetikos
veiklos srityje, jeigu šis reikalavimas yra nustatytas pareigybės aprašyme ar
nuostatuose, taip pat turi periodiškai tobulinti kvalifikaciją, išmanyti
norminių teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimo,
eksploatavimo, techninės saugos, energetikos objektų priešgaisrinės saugos
taisykles, reikalavimus.
5. Į
energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų ir energijos
vartojimo auditą atliekančių specialistų mokymosi programas turi būti įtraukti
ir efektyvaus energijos bei energijos išteklių vartojimo klausimai.
29
straipsnis. Energijos išteklių rezervinės atsargos
1. Energetikos
įmonės, kurių
šilumos ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginių bendra galia yra didesnė kaip 5 MW ir kurios gamina
parduoti skirtą šilumos ir (ar) elektros energiją, privalo turėti energijos
išteklių rezervinių atsargų šaltuoju metų periodu. Ši nuostata netaikoma
energetikos įmonėms, kuriose elektros energija
gaminama naudojant išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių
ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti: saulės energija, vėjo energija,
hidroenergija, geoterminė energija ar energijai gaminti tinkamos
pramoninės ir (ar) komunalinės atliekos, kai atliekas
deginančios jėgainės technologija neleidžia atskirai deginti kitos rūšies kurą.
Energetikos įmonės, šilumos gamybai naudojančios energijos išteklių rūšis,
kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar
palaikyti: geoterminė energija ar energijai gaminti tinkamos pramoninės
ir (ar) komunalinės atliekos, kai atliekas
deginančios jėgainės technologija neleidžia atskirai deginti kitos rūšies kurą,
privalo sudaryti sutartį su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje
veikiančia šilumos gamybos įmone dėl šilumos kiekio, reikalingo sutrikus kuro
tiekimui, gamybos šio straipsnio 3 dalyje nurodytu laikotarpiu ir atitinkamų
rezervinių atsargų kaupimo bei saugojimo.
2. Energijos išteklių rezervinės atsargos kaupiamos, laikomos,
atnaujinamos energetikos įmonių, kurios privalo turėti energijos išteklių
rezervinių atsargų, lėšomis. Tuo atveju, kai energetikos įmonės privalo
sudaryti sutartį su kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos
gamybos įmone pagal šio straipsnio 1 dalį, atitinkamų rezervinių atsargų
kaupimo bei saugojimo sąnaudos šiai šilumos gamybos įmonei atlyginamos
sutartyje nustatyta tvarka.
3. Energijos išteklių rezervinių atsargų kiekis šaltuoju metų
periodu turi būti ne mažesnis, negu energetikos įmonės vidutiniškai suvartoja
per 10 kalendorinių dienų, skaičiuojant pagal trejų praėjusių kalendorinių metų
10 kalendorinių dienų vartojimo vidurkį šaltuoju metų periodu. Šaltuoju metų
periodu laikomas laikotarpis nuo lapkričio 1 dienos iki kovo 31 dienos
imtinai.
4. Šiltuoju metų laikotarpiu (nuo balandžio 1 dienos iki spalio 31
dienos imtinai) energijos išteklių rezervinių atsargų poreikį ir kiekį nustato
energetikos įmonės.
Pastaba. 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas
energetikos įmonėms, kurios šilumos gamybai naudoja
energijos išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra
galimybės kaupti ar palaikyti, sudaryti sutartis su kita toje pačioje
aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone taikytinas nuo
2014 m. sausio 1 d. (įstatymas Nr. XII-554)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-554,
2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 111-5490 (2013-10-24)
31 straipsnis. Duomenų
saugojimas
1. Energetikos įmonės, vykdančios energijos ar
energijos išteklių tiekimo veiklą, ne mažiau kaip penkerius metus saugo ir
kompetentingoms valstybės institucijoms, tarp jų Komisijai ir Konkurencijos
tarybai, šių prašymu pateikia visų
sandorių su vartotojais (išskyrus buitinius vartotojus) ir perdavimo sistemos
operatoriais, sudarytų pagal elektros energijos ar dujų tiekimo sutartis ir
elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones, duomenis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis
sudaro išsamūs sandorių
su vartotojais duomenys, tarp jų sandorių galiojimo terminai, tiekimo ir
apmokėjimo sąlygos, šalių įsipareigojimai, sandorio vykdymo datos ir terminai,
sandorio kainos, atitinkamo didmeninio vartotojo identifikavimo priemonės, taip
pat išsami informacija apie visas neįvykdytas elektros energijos ar dujų
tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines
priemones.
3. Komisija gali nuspręsti tam tikrą iš energetikos įmonių gautos
informacijos apie sandorius dalį pateikti rinkos dalyviams, jeigu komercine (gamybine) ar profesine
paslaptimi laikoma informacija
apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius nebus atskleista.
4. Duomenų saugojimo metodus ir priemones šio
straipsnio tikslais nustato Komisija, vadovaudamasi Europos Komisijos
paskelbtomis gairėmis.
32 straipsnis. Energijos
tranzitas
1. Energijos
ar energijos išteklių tranzitas vyksta pagal energijos ar energijos išteklių
siuntėjo, gavėjo ir perdavimo energetikos objektus valdančių energetikos įmonių
sudarytas sutartis, vadovaujantis Energetikos chartijos sutarties nuostatomis
ir atsižvelgiant į esamų perdavimo objektų pajėgumą ir šalies poreikių
tenkinimo prioritetus.
2. Perdavimo objektus valdančios
energetikos įmonės teikia Komisijai informaciją apie kiekvieną energijos
tranzito pareikalavimą, sudarytas energijos tranzito sutartis ir atsisakymus
jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti energijos tranzito sutartį turi būti
tinkamai motyvuotas.
PENKTASIS
SKIRSNIS
EKSTREMALIOJI
ENERGETIKOS PADĖTIS
33 straipsnis.
Ekstremalioji energetikos padėtis
1. Ekstremalioji
energetikos padėtis skelbiama, kai elektros energijos, gamtinių dujų ar
naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė gyventojų saugumui,
sveikatai ar šalies ūkio veiklai.
2. Valstybės
lygio ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama ir atšaukiama Vyriausybės
nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka
paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be atskiro Vyriausybės nutarimo skelbiama ir ekstremalioji energetikos
padėtis.
3. Savivaldybės
lygio ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama ir atšaukiama savivaldybės
administracijos direktoriaus sprendimu.
4. Energetikos įmonės, susidarius šio straipsnio
1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka privalo pranešti Energetikos ministerijai ir savivaldybės
administracijos direktoriui apie energijos tiekimo sumažėjimą ir priemones
energijos tiekimui atnaujinti.
5. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį,
energijos ir (ar) energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas.
Ekstremaliosios energetikos padėties metu energetikos įmonės, vykdančios
Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės
administracijos direktoriaus nurodymus, už vartotojams padarytus nuostolius dėl
energijos ar energijos išteklių tiekimo apribojimo ar nutraukimo neatsako.
6. Ekstremaliosios energetikos padėties metu
vartotojai aprūpinami energijos ištekliais naudojant įstatymų nustatyta tvarka
sudarytas naftos produktų valstybės atsargas.
7. Paskelbus
ekstremaliąją energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios,
skirstančios, transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą ir
naftos produktus, gamtines dujas, kurą, elektros energiją ir (ar) šilumos
energiją, pirmiausia privalo tenkinti Lietuvos Respublikos vidaus vartotojų
poreikius, pirmenybę teikdamos civilinės saugos sistemos pajėgų, taip pat strateginę
reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių objektų ir kitų nacionaliniam saugumui
užtikrinti svarbių objektų poreikiams.
8. Paskelbus
ekstremaliąją energetikos padėtį, asmenys privalo vykdyti Vyriausybės, jos
įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės administracijos
direktoriaus nurodymus. Jeigu ekstremaliosios energetikos
padėties metu energetikos įmonės nevykdo nurodymų, Vyriausybė ar savivaldybės
taryba turi teisę laikotarpiu, kol tęsis ekstremalioji energetikos padėtis,
nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai paskirti savo
atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, atlikdami energetikos įmonių
valdymo organų funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais
teisės aktais. Vyriausybės ar savivaldybės atstovai, veikdami pagal jiems
suteiktus įgaliojimus, įgyja teises, pareigas ir atsakomybę, kurias Lietuvos
Respublikos įstatymai nustato energetikos įmonių valdymo organams, jeigu šiame
įstatyme ar kituose ekstremaliąją energetikos padėtį reglamentuojančiuose
teisės aktuose nenustatyta kitaip.
9. Paskelbus
ekstremaliąją energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos valstybės
institucijos turi teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos,
energijos išteklių eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos
į rinkos sąlygas, apriboti naftos produktų, parduodamos energijos, energijos
išteklių ir teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.
10. Paskelbus
ekstremaliąją energetikos padėtį, taikomos energetikos sektoriaus reguliavimo
ir kitos poveikio priemonės, tarp jų ir lemiančios rinkos apribojimus, turi kuo mažiau
trikdyti vidaus rinkos veikimą ir neturi būti taikomos platesniu mastu, negu
yra būtina kilusioms grėsmėms suvaldyti.
11. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija apie taikomas priemones paskelbus ekstremaliąją
energetikos padėtį nedelsdama
praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Europos Komisija gali
nuspręsti, kad taikomos priemonės turi būti iš dalies pakeistos ar panaikintos,
jeigu jos iškreipia konkurenciją ir neigiamai veikia prekybą tokiu būdu, kuris
neatitinka Europos Sąjungos interesų.
12. Ekstremaliosios
energetikos padėties paskelbimo ir atšaukimo, taip pat kitus su tuo susijusius
teisinius ir organizacinius pagrindus, kiek tai nenustatyta šiame įstatyme,
reglamentuoja Lietuvos
Respublikos civilinės
saugos įstatymas.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
SKUNDŲ IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė
34 straipsnis. Skundų ir ginčų
nagrinėjimas
1.
Tarnyba Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta
tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus dėl energijos pirkimo–pardavimo
sutarčių ir naujų buitinių vartotojų įrenginių prijungimo sutarčių nesąžiningų
sąlygų taikymo. Tarnyba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos
vartotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja ir buitinių vartotojų
skundus dėl energijos tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos. Nustačius
nesąžiningos komercinės veiklos atvejus, energetikos įmonė atsako Lietuvos
Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme
nustatyta tvarka.
2. Valstybinė
energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne
teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl
energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo,
energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą
energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar
ribojimo.
3. Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų
nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių
skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant,
skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms
pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir
energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.
4. Vartotojų
ir energetikos įmonių skundai ir ginčai nagrinėjami pagal skundus ir ginčus
nagrinėjančios institucijos nustatytas tokių skundų ir ginčų nagrinėjimo
taisykles, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Šiose taisyklėse,
vadovaujantis šio straipsnio 5–18 dalyse numatytais reikalavimais, nustatomi prašymų
išnagrinėti skundą ar išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų
pateikimo ir rinkimo reikalavimai, taip pat nustatoma detali skundų ir ginčų
nagrinėjimo procedūra.
5. Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako
priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, jeigu:
1) ji nėra
kompetentinga tą skundą ar ginčą nagrinėti;
2) yra
įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos, teismo ar arbitražo
sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo
pačiu pagrindu, arba yra įsigaliojęs skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos
sprendimas, teismo nutartis ar arbitražo sprendimas priimti pareiškėjo
(ieškovo) pateiktą prašymo nagrinėti ginčą atsisakymą ar patvirtinti ginčo
šalių taikos sutartį;
3) skundus
ir ginčus nagrinėjanti institucija, teismas ar arbitražas jau nagrinėja ginčą
tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
4) šalys
yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas
prieštarauja, kad ginčą nagrinėtų skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija,
ir reikalauja laikytis arbitražo susitarimo, išskyrus ginčus, kurie pagal
įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže;
5) asmens
vardu prašymą nagrinėti skundą ar ginčą padavė neįgaliotas asmuo.
6. Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia
ginčo ar skundo nagrinėjimą, jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalies 1 ar 2
punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) pareiškėjas
(ieškovas) atsisakė prašymo nagrinėti skundą ar ginčą, o skundus ir ginčus
nagrinėjanti institucija atsisakymą patvirtino;
2) teismas
nagrinėja ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) šalys
sudarė taikos sutartį.
7. Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija palieka skundą
ar ginčą nenagrinėtą, jeigu paaiškėja šio straipsnio 5 dalies 4 ar 5 punkte
nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu:
1) skundus
ir ginčus nagrinėjanti institucija nagrinėja skundą ar ginčą tarp tų pačių
šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
2) prašyme
nagrinėti skundą ar ginčą yra trūkumų ir pareiškėjas (ieškovas) per skundus ir
ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina.
8. Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija sustabdo
skundo ar ginčo nagrinėjimą, jeigu:
1) pasibaigė
viena iš ginčo šalių (nagrinėjimas sustabdomas, kol bus perimtos pasibaigusios
ginčo šalies teisės ir pareigos arba paaiškės aplinkybės, dėl kurių teisės ir
pareigos nebuvo perimtos). Jeigu šiuo atveju įmanoma išskirti reikalavimus,
nesusijusius su pasibaigusia ginčo šalimi, skundus ir ginčus nagrinėjanti
institucija toliau atskirai nagrinėja ginčą dėl reikalavimų, nesusijusių su
pasibaigusia ginčo šalimi;
2) skundus ir
ginčus nagrinėjančioje institucijoje, teisme ar arbitraže nagrinėjamas kitas
skundas ar ginčas arba kita byla, kurių neišnagrinėjus negalima nagrinėti
ginčo, kurio nagrinėjimas stabdomas.
9. Nagrinėjant
vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus, ginčo šalys, kiti
suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą,
turi teisę susipažinti su skundo ar ginčo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus
medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų asmenų paslaptis arba
kurią atskleidus būtų pažeista fizinio asmens teisė į privataus gyvenimo
neliečiamumą. Ginčo šalis visada turi teisę susipažinti su prašymo nagrinėti
skundą ar ginčą ir atsiliepimo tekstu. Skundo ar ginčo šalys, kiti
suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar ginčą,
turi teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus skundus
ir ginčus nagrinėjančiai institucijai, prieštarauti kitos šalies ar kitų
suinteresuotų asmenų ir asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant skundą ar ginčą,
prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti skundus ir ginčus nagrinėjančios
institucijos sprendimų dėl skundo ar ginčo nuorašus, apskųsti skundus ir ginčus
nagrinėjančios institucijos sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo
suteikiamomis teisėmis. Ginčo šalis, pateikusi prašymą, turi teisę atsisakyti
prašymo nagrinėti skundą ar ginčą, o kita šalis – teisę pripažinti šį prašymą.
Šalys gali užbaigti skundo ar ginčo nagrinėjimą skundus ir ginčus
nagrinėjančios institucijos patvirtinta taikos sutartimi. Skundo ar ginčo šalys
ir kiti suinteresuoti asmenys ir asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant skundą ar
ginčą, privalo naudotis savo teisėmis sąžiningai.
10. Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija skundą ar
ginčą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bet kurios iš
skundo ar ginčo šalių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva
nusprendžia, kad skundas ar ginčas gali būti geriau išnagrinėtas posėdyje
žodinio proceso tvarka. Skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija praneša
susijusiems asmenims apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti
skundą ar ginčą. Skundo ar ginčo nagrinėjimas posėdyje yra viešas, išskyrus
atvejus, kai skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, siekdama apsaugoti
valstybės, tarnybos ar komercines paslaptis arba užtikrinti fizinio asmens
teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, nusprendžia nagrinėti skundą ar ginčą
uždarame posėdyje.
11. Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija turi teisę
atsisakyti priimti įrodymus, prašymus ir motyvus, jeigu jie privalėjo būti
pateikti anksčiau, teikiant skundą ar prašymą dėl ginčo nagrinėjimo arba skundą
ar ginčą nagrinėjančios institucijos nurodymu teikiant paaiškinimus dėl skundo
ar ginčo esmės ir faktinių aplinkybių.
12. Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija išnagrinėja
skundą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo priėmimo arba priima sprendimą
dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo nagrinėti ginčą
priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug
įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) skundui ar ginčui nagrinėti reikia
ilgesnio laiko.
13. Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas
įsigalioja ir yra privalomas vykdyti pasibaigus šio straipsnio 16 dalyje
nustatytam terminui. Vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus
nagrinėjančios institucijos, nagrinėjusios skundą ar ginčą, priimtas
procedūrinis sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti nuo jo priėmimo
dienos.
14. Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas
dėl skundo ar ginčo yra viešas, kiek tai nepažeidžia valstybės, tarnybos,
komercinės paslapties ar fizinio asmens privataus gyvenimo apsaugos. Skundus ir
ginčus nagrinėjančios institucijos patvirtintose skundų ir ginčų nagrinėjimo
taisyklėse nustatyta tvarka, kuria skundo ar ginčo šalys ir kiti suinteresuoti
asmenys, taip pat asmenys, dalyvavę nagrinėjant skundą ar ginčą, nurodo, kokia
informacija, išdėstyta sprendimo tekste, turėtų būti konfidenciali. Sprendimo
tekste išdėstytos teisės aiškinimo taisyklės visais atvejais yra viešos. Ginčo
šalims ir skundo pareiškėjui pateikiamas išsamus motyvuotas skundus ir ginčus
nagrinėjančios institucijos sprendimas dėl ginčo ar skundo.
15. Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos
procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir
sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti
prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą,
užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo
sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus
apygardos teismui.
16. Ginčo šalys per
30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos
sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas
nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir
prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.
17. Įsigaliojęs vartotojų ir
energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra
vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti
priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –
Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka.
18. Asmenys, veikiantys energetikos sektoriuje,
vadovaudamiesi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinių ginčų
taikinamojo tarpininkavimo įstatymo nuostatomis, turi teisę kreiptis į skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją, kad ji šiems asmenims tarpininkautų ir (ar) juos
taikintų, siekiant ginčą dėl šio įstatymo reglamentuojamų visuomeninių santykių
išspręsti taikiai be privalomo skundų sprendimo. Skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija nustato taikinamojo tarpininkavimo taisykles, kurios
taikomos asmenims ginčo taikinimo tarpininku pasirinkus skundus ir ginčus
nagrinėjančią instituciją.
19. Vartotojų
ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija, priimdama
sprendimą dėl pareiškėjo skunde ar prašyme išspręsti ginčą pateiktų reikalavimų
pagrįstumo ir jų patenkinimo, taip pat teikdama pasiūlymą dėl ginčo sprendimo
taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, visais atvejais privalo įvertinti
vartotojo patirtas ir prašomas grąžinti ir (ar) kompensuoti išlaidas ir,
patenkinus šį reikalavimą, įpareigoti energetikos įmonę atitinkamai grąžinti ir
(ar) kompensuoti vartotojo patirtas išlaidas ar jų dalį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.
120-6048 (2013-11-23)
35 straipsnis. Atsakomybė
Asmenys,
nesilaikantys ar nevykdantys šio įstatymo reikalavimų, atsako šio ir kitų
įstatymų nustatyta tvarka.
36 straipsnis.
Sankcijos ir jų taikymo tvarka
1. Energetikos
įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2
dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms
reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas:
1) už
viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją
veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio
įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos
ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos
nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo
pašalinti, – nuo vieno tūkstančio litų iki 0,5 procento energetikos įmonės
metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios
reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
2) už kitų
įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą,
už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti
nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus nevykdymą arba vykdymą ne
laiku, už įsipareigojimų nesilaikymą – nuo vieno tūkstančio litų iki vieno
procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais
metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas
pažeidimas;
3) už
veiklos saugumo ir patikimumo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų nediskriminavimo
principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už
reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus –
nuo dviejų tūkstančių litų iki dviejų procentų energetikos įmonės metinių
pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios
veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;
4) už
energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo
reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą
protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo
ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki
dešimt procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais
finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant
padarytas pažeidimas.
2. Didmeninės
energijos rinkos dalyviams už Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 nuostatų pažeidimus
Komisija skiria sankcijas:
1) už didmeninės
energijos rinkos sandorių, įskaitant prekybos nurodymus, duomenų nepateikimą,
prekybos vykdymą didmeninėje rinkoje neužsiregistravus Komisijoje ar kitos
valstybės narės nacionalinėje reguliavimo institucijoje, laiku nepranešus
Komisijai, kad sandoris gali pažeisti Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 3 ar 5
straipsnį, taip pat už didmeninės energijos rinkos skaidrumo ir vientisumo
sąlygų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas, pažeidimą
skiria piniginę baudą nuo vieno tūkstančio litų iki dviejų procentų asmens
metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant
padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys
neturėjo pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant
padarytas pažeidimas, – iki penkiasdešimt tūkstančių litų, arba kreipiasi į
teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje;
2) už
prekybą naudojantis viešai neatskleista informacija, tokios informacijos
tinkamą neatskleidimą ir (ar) manipuliavimą (piktnaudžiavimą) didmeninėje
energijos rinkoje skiria piniginę baudą nuo dviejų tūkstančių litų iki dešimt
procentų asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais iš veiklos,
kurią vykdant padarytas pažeidimas, o jeigu asmenys neturėjo pajamų praėjusiais
finansiniais metais iš veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, – iki vieno
milijono litų, arba kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą
didmeninėje energijos rinkoje.
3. Jeigu
dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų asmuo gavo
pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos ir tokių
pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar žalos dydis viršijo
minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Komisija turi teisę skirti baudą
iki dvigubo asmens dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų
pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar
padarytos žalos dydžio.
4. Komisija
kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje
energijos rinkoje, kai, Komisijai paskyrus baudą, per Komisijos nustatytą
protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, asmuo nenutraukia daryti šio
straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų, arba, esant
faktinėms aplinkybėms, laikinas apribojimas vykdyti veiklą yra efektyvesnė
priemonė negu baudos skyrimas. Komisija skiria šio straipsnio 3 dalyje nurodytą
piniginę baudą visais atvejais, kai asmuo dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir
2 punktuose išvardytų pažeidimų gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė
nuostolių ar padarė žalos.
5. Tais
atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo
principų pažeidimą energetikos sektoriuje pagal kompetenciją tiria
Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai
energetikos įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams duodami ir
atsakomybė už pažeidimus nustatoma, įskaitant energetikos įmonėms, didmeninės
energijos rinkos dalyviams taikomas sankcijas, Konkurencijos įstatymo nustatyta
tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Komisija ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja
tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų
ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų energetikos sektoriuje mastą
ir poveikį energijos vartotojams ir (ar) kitoms energetikos įmonėms, didmeninės
energijos rinkos dalyviams. Energetikos įmonės, didmeninės energijos rinkos
dalyviai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal
Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Komisijos ar Konkurencijos
tarybos kompetenciją.
6. Komisija
visais atvejais, skirdama baudą ir (ar) kreipdamasi į teismą skirti laikiną
apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje,
kartu nustato protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui
pašalinti. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė,
didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų
interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o šio įstatymo
reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti
užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Komisija,
vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą –
įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną
apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.
7. Energetikos
įmonėms, didmeninės energijos rinkos dalyviams skiriamos sankcijos
atsižvelgiant į:
1) pažeidimo
pavojingumą;
2) pažeidimo
trukmę;
3) pažeidimo
pasekmes;
4) energetikos
įmonės, didmeninės energijos rinkos dalyvių atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias
aplinkybes.
8. Atsakomybę
lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padariusi energetikos
įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyviai savo noru užkirto kelią žalingoms
pažeidimo pasekmėms, padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes, nedelsdami ėmėsi
priemonių pažeidimui pašalinti.
9. Atsakomybę
sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad energetikos įmonė, didmeninės
energijos rinkos dalyviai kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes, slėpė padarytą
pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami Komisijos nurodymo nutraukti neteisėtą
veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiai energetikos įmonei per
paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda, laikinas
apribojimas vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje).
10. Komisija,
nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti
ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes.
11. Skiriamos
sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose
nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę
lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių
aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių,
sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
12. Kai
Komisija svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja energetikos įmonės,
didmeninės energijos rinkos dalyvio, kuris įtariamas padaręs pažeidimą ir
kuriam skiriama sankcija, vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi
teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja,
sankcijos skyrimo klausimas gali būti išnagrinėtas tik tais atvejais, kai yra
duomenų, kad jiems buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir
laiką, ir negautas jų prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą. Tuo atveju, kai
yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, šis klausimas gali būti
išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu Komisija, pripažinusi neatvykimo į
klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti
klausimo nagrinėjimą.
13. Komisijos
sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo
pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti
paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už
pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip penkeri metai,
sankcijos negali būti skiriamos.
14. Už tą
patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija, išskyrus sankcijas,
numatytas šio straipsnio 4 dalyje. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos,
už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo.
15. Komisijos
paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Komisijos nustatyta tvarka ir
terminais.
16. Komisijos
sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti
skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka.
17. Komisijos
sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos,
jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui.
18. Komisijos
sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdytinas ir vykdomasis
dokumentas. Komisijos sprendimas
vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
19. Komisija,
vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, patvirtina sankcijų skyrimo
taisykles.
Pastaba. 36 straipsnio
1 dalies nuostata, kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją
veiklą, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos
sąlygoms, Komisija skiria sankcijas nenumatydama pažeidimų pašalinimo termino,
taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo energetikos įmonių padarytiems
pažeidimams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.
120-6048 (2013-11-23)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka
1. Energetikos įmonės, gavusios
vartotojų (fizinių ar juridinių asmenų) prašymą, Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis išperka arba eksploatuoja
vartotojams nuosavybės teise priklausančius ir jų lėšomis iki šio įstatymo
įsigaliojimo įrengtus bendrai naudojamus energetikos objektus, skirtus
energijai perduoti ir (ar) skirstyti. Energetikos įmonė ir prašymą pateikęs
vartotojas tarpusavio sutarimu derina energetikos objektų išpirkimo ar perėmimo
eksploatuoti tvarką ir sąlygas, kiek tai neprieštarauja Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytiems reikalavimams. Jeigu energetikos įmonė ir
vartotojas nesusitaria dėl energetikos objektų išpirkimo ar perėmimo
eksploatuoti tvarkos ir sąlygų, abiem šalims privalomas vykdyti įpareigojančias
sąlygas nustato Komisija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytais reikalavimais. Valstybei ar savivaldybei nuosavybės
teise priklausantys bendrai naudojami energetikos objektai, sodininkų
bendrijoms ir (ar) kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys bendrai
naudojami energetikos objektai, skirti energijai perduoti ir (ar) skirstyti,
įrengti iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali būti parduoti energetikos įmonei už
kainą, nustatomą šalių susitarimu atsižvelgiant į nepriklausomo vertintojo
nustatytą bendrai naudojamų energetikos objektų vertę sutarties sudarymo metu,
vadovaujantis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais.
2. Valstybei
ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys bendrai naudojami energetikos
objektai perduodami energetikos įmonei po to, kai valstybės ar savivaldybės
institucija, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga,
organizacija, patikėjimo teise valdantys šiuos objektus, sudaro
pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis) su energetikos įmone. Sutartyje
turi būti nustatytas atlyginimo už perduodamą energetikos objektą būdas,
terminai, energetikos objekto naudojimo tikslas. Sutartis pasirašoma tik po to,
kai energetikos objektų pardavimui ir sutarties projektui pritaria atitinkamai
Vyriausybė arba savivaldybės taryba. Teikiant Vyriausybei ar savivaldybės
tarybai sutarties projektą dėl pritarimo, pagrindžiama būtinybė parduoti
energetikos objektą energetikos įmonei ir kartu pateikiama energetikos objekto vertinimo
ataskaita.
3. Energetikos įmonės Vyriausybės nustatyta
tvarka ir sąlygomis Vyriausybės įgaliotai institucijai arba savivaldybės
administracijos direktoriui pagal kompetenciją teikia informaciją apie
naudojamus į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko
arba kurių savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai).
Vyriausybės įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius
bešeimininkius energetikos objektus Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukia į
apskaitą ir imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Vyriausybės
įgaliota institucija arba savivaldybės administracijos direktorius pareiškimą
dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės
nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis
objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie
teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu
Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip
suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar
skirstymo įmonei.
4. Šio
straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai
valdomiems energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar
nėra įgiję nuosavybės teisės į šiuos objektus.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
energetikos
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1992 m.
gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento
reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį
kurą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 186), su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/28/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą
2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją
vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą, taip pat Tarybos direktyvą 92/42/EEB
bei direktyvų 96/57/EB ir 2000/55/EB nuostatas, susijusias su Komisijai
suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais (OL 2008 L 81, p. 48).
2. 1992 m.
rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir
kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę
informaciją apie gaminį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11
tomas, p. 216) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su energija susijusių
gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir
apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL 2010 L 153, p. 1).
3. 2002 m.
gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų
energinio naudingumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12
skyrius, 2 tomas, p. 168) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio
naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).
4. 2006 m.
sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/89/EB dėl priemonių
siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į
infrastruktūrą (OL
2006 L 33, p. 22).
5. 2006 m.
balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos
galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos
direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu
(EB) Nr. 1137/2008 dėl kai kurių teisės aktų, kuriems taikoma
Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, nuostatų, susijusių su reguliavimo
procedūra su tikrinimu, suderinimo su Tarybos sprendimu 1999/468/EB (OL 2008 L 311, p. 1).
6. 2009 m.
kovo 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 245/2009, kuriuo įgyvendinama Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant liuminescencinių lempų su
įmontuotu balastiniu įtaisu, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių
įtaisų ir tas lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo
reikalavimus, ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2000/55/EB (OL 2009 L 76, p. 17), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 347/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos
reglamentas (EB) Nr. 245/2009 dėl liuminescencinių lempų be įmontuoto
balastinio įtaiso, didelio intensyvumo išlydžio lempų, balastinių įtaisų ir tas
lempas naudoti pritaikytų šviestuvų ekologinio projektavimo reikalavimų (OL 2010 L 104, p. 20).
7. 2009 m.
balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl
skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei
vėliau panaikinanti direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).
8. 2009 m.
liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros
energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB
(OL 2009 L 211, p. 55).
9. 2009 m.
liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių
dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB
(OL 2009 L 211, p. 94).
10. 2009 m.
liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų
bendradarbiavimo agentūrą (OL 2009 L 211, p. 1).
11. 2009 m.
liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros
energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15).
12. 2009 m.
liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo
tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų
perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 309, p. 87).
13. 2009 m.
liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 643/2009, kuriuo įgyvendinant
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi buitinių šaldymo
aparatų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL 2009 L 191, p. 53), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 643/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvą 2005/32/EB nustatomi buitinių šaldymo aparatų ekologinio projektavimo
reikalavimai (OL 2009 L 226, p. 23).
14. 2010 m.
gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES dėl su
energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo
ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (OL 2010 L 153, p. 1).
15. 2010
m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų
energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).
16. 2011 m.
spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011
dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p. 1).
Priedo pakeitimai:
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.
120-6048 (2013-11-23)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 6, 12, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-387,
2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 1, 5, 20 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1108,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 5, 19, 20 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 2, 4, 6, 16, 17, 21, 27, 28 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 7(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-130,
2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-352 (2009-01-27)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 4, 6, 7, 8, 10, 17, 18, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. vasario 1 d.
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-827,
2010-05-20, Žin., 2010, Nr. 67-3337 (2010-06-10)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 2, 6, 7(1), 16, 19, 21, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1542,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4319 (2011-07-19)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. spalio
1 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1888,
2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 160-7576 (2011-12-28)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 6 dalį ir šio
straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos
įstatymo 27 straipsnio
6 dalis įsigalioja 2013 m. sausio 9 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis netenka galios
2013 m. liepos 9 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatos nuo 2013 m. sausio 9 d. taikomos tikrinant
visų pastatų, išskyrus viešosios paskirties pastatus, atitiktį nustatytiems
energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2093,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3936 (2012-06-30)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-382,
2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 19, 23
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 19(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnio 4
dalį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
Energetikos įmonių nustatytos
centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos galioja iki 2013 m.
gruodžio 1 d. Centralizuotai suskystintas naftos dujas vartotojams tiekiančioms
energetikos įmonėms Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 30 straipsnio 2
ir 3 dalių reikalavimai taikomi nuo 2014 m. liepos 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-554,
2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 111-5490 (2013-10-24)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje
nustatytas įpareigojimas energetikos įmonėms, kurios
šilumos gamybai naudoja energijos išteklių rūšis, kurių dėl gamybos šaltinių
techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti, sudaryti sutartis su
kita toje pačioje aprūpinimo šiluma sistemoje veikiančia šilumos gamybos įmone
taikytinas nuo 2014 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-576, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr.
120-6048 (2013-11-23)
ENERGETIKOS ĮSTATYMO 2, 8, 26, 34, 36
STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyta
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostata,
kad energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą,
užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms,
Komisija skiria sankcijas nenumatydama pažeidimų pašalinimo termino, taikoma
tik po šio įstatymo įsigaliojimo energetikos įmonių padarytiems pažeidimams.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2013-11-26)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
Nr. XII-382, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3414 (2013-06-28)