LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas
45 versijos
· 2003-06-24 — 2024-11-01
2024-11-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 36, 2, 6 y 7 más
2024-07-06
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 19, 37, 191
2024-01-02
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 37, 28
2024-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 281, 2, 6 y 5 más
2023-03-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — art. 21
2023-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 2, 6, 37 y 3 más
2022-12-22
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 21, 37, 192
2022-07-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 21, 37
2022-05-24
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 37, 193, 192
2022-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 16, 31, 2 y 7 más
2021-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 131, 2, 27 y 9 más
2020-12-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 131, 37
2020-11-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 15, 37
2020-07-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 131, 24, 21 y 4 más
2020-06-26
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 2, 37
2020-06-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 19, 131, 3 y 4 más
2020-05-07
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 27, 37
2020-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 2, 18, 21, 37
2019-11-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 24, 37
2019-07-02
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 24, 21, 23 y 3 más
2019-07-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 19, 16, 31 y 18 más
2019-05-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 16, 2, 23 y 4 más
2019-04-03
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 37, 14, 221
2019-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 131, 2, 6 y 7 más
2018-03-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 37, 33
2018-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 301, 21, 17 y 2 más
2017-11-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 24, 6, 21 y 4 más
2017-07-18
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 2, 37, 30
2017-07-17
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 16, 36, 6 y 4 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 37, 8, 22
2016-11-15
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 34, 2, 6, 37
2016-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 341, 34, 37
2015-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 35 más
2013-11-23
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 19, 21, 26 y 17 más
2013-10-24
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 37, 31, 36 y 6 más
2013-07-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 19, 21, 26 y 18 más
2012-06-30
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 21, 26, 23 y 18 más
2012-01-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 33 más
2011-07-19
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 24, 22, 23 y 2 más
2010-06-10
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 13, 24, 28, 16
2009-02-01
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 27, 21, 13 y 3 más
2008-11-25
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 27, 21, 13 y 3 más
2007-05-19
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 25 más
2005-11-15
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas — arts. 17, 20, 11 y 11 más
2003-06-24
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2008-11-25
@@ -244,6 +244,10 @@
eksploatavimo, tiekimo patikimumo, efektyvumo kontrolė.
25 dalies redakcija iki
2009 m. sausio 1 d.:
25. Energetikos
auditas – energetikos įrenginių, technologinių įrenginių ir procesų
@@ -252,6 +256,26 @@
energijos išteklių ar energijos taupymo priemonių parinkimas.
25 dalies redakcija nuo
2009 m. sausio 1 d.:
25.
Energijos vartojimo auditas – procedūra, kurios metu nustatomos ir
įvertinamos energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos pastatuose,
technologiniuose procesuose, įrenginiuose ar transporto objektuose, arba
bendros energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos, reikalingos teikiant
viešas ar privačias paslaugas, parenkamos ir ekonomiškai pagrindžiamos
energijos išteklių ir (ar) energijos taupymo priemonės, taip pat pateikiama
ataskaita energijos vartojimo audito užsakovui.
26.
Techninė sauga – šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų energetikos
@@ -260,6 +284,32 @@
saugumą.
Straipsnis papildomas 27
ir 28 dalimis nuo 2009 m. sausio 1 d.:
27. Savanoriškas susitarimas –
viešai skelbiamas susitarimas tarp Ūkio ministerijos ir energetikos įmonių,
kuriame šalys savanoriškai išsikelia aplinkos apsaugos ar energijos išteklių ir
energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslus, sudaro tų tikslų pasiekimo
grafiką, nustato susitarimo vykdymo stebėsenos ir atskaitomybės reikalavimus.
28. Reguliuojama veikla – energetikos
veikla, kuri yra licencijuojama arba kuriai taikomos valstybės reguliuojamos
kainos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
ANTRASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS
@@ -298,6 +348,10 @@
straipsnis. Energetikos valdymo institucijos
1 dalies redakcija iki
2009 m. sausio 1 d.:
1. Energetikos
valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka vykdo:
@@ -316,6 +370,32 @@
4) savivaldybės.
1 dalies redakcija nuo
2009 m. sausio 1 d.:
1. Energetikos
valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka vykdo:
1) Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos;
2) Ūkio
ministerija;
3)
Aplinkos ministerija;
4) Susisiekimo
ministerija;
5) savivaldybės.
2.
Svarbiausi valstybės ir savivaldybių institucijų, valdančių energetiką,
@@ -344,10 +424,28 @@
skatinti vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą;
6 punkto redakcija iki
2009 m. sausio 1 d.:
6)
skatinti įmones rengti energetikos auditus.
6 punkto redakcija nuo
2009 m. sausio 1 d.:
6)
skatinti juridinius asmenis organizuoti energijos vartojimo auditą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
5
straipsnis. Vyriausybės kompetencija
@@ -458,14 +556,1076 @@
Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
Nr. X-1108, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124
(2007-05-19)
Nr. X-1108,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)
6
straipsnis. Ūkio ministerijos kompetencija
Ūkio ministerija:
1) įgyvendina
valstybės politiką energetikos srityje;
2) plėtoja
tarptautinį bendradarbiavimą energetikos srityje;
3) rengia ir
tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius tiekimo saugumo, energetikos objektų
ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo
bei kitus techninius klausimus;
4) rengia,
peržiūri Nacionalinės energetikos strategijos (toliau – Strategija) projektą ir
teikia jį Vyriausybei;
5) rengia
Strategijos įgyvendinimo planą ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;
6) tvirtina
energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo
taisykles;
7) nustato
energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką;
8) nustato
šalyje vartojamos energijos kokybės reikalavimus;
9) nustato
vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų)
prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių,
sistemų) tvarką ir sąlygas;
10) kartu su
Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų statybos
planavimo tvarką ir sąlygas;
11) nustato
energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės
tvarką;
12) nustato informacijos, susijusios su energetikos
veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims
tvarką, kiekį bei sąlygas;
13) tvirtina šio
Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje išvardytų darbuotojų pareigybių ir profesijų
sąrašą, nustato tų darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina
energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų,
kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato atestavimo tvarką;
14) nustato
įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką
ir sąlygas;
15) turi teisę
nustatyti šio Įstatymo 20 straipsnyje išvardytų įrenginių efektyvumo
reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;
16 punkto redakcija iki 2009 m. sausio 1
d.:
16) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
Straipsnis papildomas
nauju 16 punktu, 17, 18 ir 19 punktais, buvęs 16 punktas laikomas 20 punktu nuo
2009 m. sausio 1 d.:
16) nustato energijos vartojimo
pastatuose, technologiniuose procesuose ir įrenginiuose audito atlikimo tvarką
ir sąlygas, tvirtina šio audito atlikimo metodikas;
17) nustato savanoriškų susitarimų
sudarymo tvarką ir sudaro su energetikos įmonėmis savanoriškus susitarimus;
18) nustato energijos vartojimo
pastatuose, technologiniuose procesuose ir įrenginiuose auditą atliekančių
specialistų rengimo ir atestavimo tvarką;
19) organizuoja keitimąsi patirtimi
efektyvaus energijos išteklių ir energijos vartojimo srityje tarp valstybės
institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu;
20) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
Nr. X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
7
straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija
Aplinkos
ministerija:
1) sprendžia
klausimus, susijusius su aplinkos apsauga, statyba, ir atlieka jos
kompetencijai priklausančias funkcijas;
2) organizuoja
ir vykdo poveikio aplinkai stebėjimus energetikos veiklos padidintos taršos
zonose;
3) kartu su Ūkio
ministerija nustato šalyje numatomų vartoti ir vartojamų energijos išteklių
kokybės reikalavimus ir teikia rekomendacijas juos vartoti;
4) dalyvauja
rengiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių programas.
Įstatymas
papildomas 71
straipsniu nuo
2009 m. sausio 1 d.:
71
straipsnis. Susisiekimo ministerijos kompetencija
Susisiekimo
ministerija:
1) rengia
energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo transporto objektuose programas ir
koordinuoja jų įgyvendinimą;
2) teikia
rekomendacijas ir įgyvendina priemones, didinančias energijos išteklių ir
energijos vartojimo efektyvumą transporto objektuose;
3) nustato
energijos vartojimo transporto objektuose (išskyrus statinius) audito atlikimo
tvarką ir sąlygas, tvirtina šio audito atlikimo metodikas;
4) nustato
energijos vartojimo transporto objektuose (išskyrus statinius) auditą
atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo tvarką;
5) vykdo informavimo ir švietėjišką
veiklą, skatinančią transporto objektuose efektyviai naudoti energijos
išteklius ir energiją.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
8
straipsnis. Savivaldybių kompetencija
Savivaldybė savo teritorijoje:
1) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją reguliuoja
vartotojų aprūpinimą tiekiama šiluma;
2) organizuoja
visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų apšvietimą;
3) pagal
Vyriausybės patvirtintą nomenklatūrą išduoda mažmeninės prekybos nefasuotais
naftos produktais licencijas;
4) išduoda
leidimus suskystintųjų naftos dujų prekybai Ūkio ministerijos patvirtinta
tvarka;
5) įvedus
ekstremalią energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos
ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų vykdymą;
6)
dalyvauja rengiant švietėjiškas visuomenės informavimo priemones, padedančias
efektyviai vartoti energiją ir energijos išteklius.
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTOJIMAS
9
straipsnis. Nacionalinė energetikos strategija
1. Strategija
nustato energetikos plėtros kryptis dvidešimčiai metų.
2. Strategiją
Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.
3. Strategija
apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas 5 metai.
Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės biudžeto bei kitomis
lėšomis.
4. Strategijoje turi būti numatoma:
1) šalies
energetikos saugumas;
2) energijos ar
energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozės;
3) energijos
gamybos pajėgumo poreikis;
4) energetikos
struktūros tobulinimas;
5) energijos
išteklių vartojimo struktūra ir jos prognozės;
6) energetikos
žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;
7)
atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtojimas;
8) energijos
vartojimo efektyvumas;
9) reikalingos
investicijos;
10) energijos
išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas;
11) energijos
rinkos plėtojimas;
12) energetikos
valdymo tobulinimo kryptys;
13) kainodaros
tobulinimas;
14) kiti su
energetikos plėtra susiję klausimai.
5. Vyriausybė
tvirtina 5 metų Strategijos įgyvendinimo planą ir programas.
6. Strategiją
pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos,
įstaigos, Energetikos agentūra bei kitos įmonės.
10
straipsnis. Energetikos agentūra
1. Energetikos
agentūra yra valstybės įmonė. Jos steigėja – Ūkio ministerija.
2. Energetikos
agentūra Ūkio ministerijos pavedimu atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) vykdo
Strategijos įgyvendinimo plano priemones;
2) įgyvendina
energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą ir jos priemonių planą;
3) atlieka užsienio pagalbos programų ir projektų
vykdymo energetikos sektoriuje priežiūrą bei stebėseną (monitoringą);
4) atlieka efektyvaus energijos išteklių, energijos
vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo propagavimo ir
informacinį darbą;
3. Energetikos
agentūra taip pat atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Ūkio ministerijos
pavestas funkcijas.
11
straipsnis. Energetikos objektų statyba
1. Energetikos objektai statomi Statybos įstatymo,
Teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis
Strategijos nuostatomis. Vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais
bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis Strategija.
2. Energetikos
įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos
tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos
energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios
energiją, plėtoja energetikos perdavimo, skirstymo objektus jų veikimo
teritorijoje.
3. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios
kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Jeigu tokios energetikos
įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos
pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.
4. Energetikos
objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų
žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami
žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės
ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo
išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.
12
straipsnis. Energetikos veikla
1. Energetikos įmonės
vykdo veiklą tokiu būdu, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką tausojančią
energijos gamybą, tiekimą, perdavimą, skirstymą iki patiektos energijos
apskaitos prietaiso sujungimo su vartotojo sistema vietos, neviršydamos
nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės, tiekiančios šilumą
daugiabučiams namams, šilumą tiekia butams, jeigu vartotojai nepageidauja
kitaip.
2. Energetikos įmonė perduoda, skirsto, tiekia
energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo
taisykles. Energetikos įmonė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti
vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymų nustatytais atvejais.
3. Energetikos
įmonės savo veikimo teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos
gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (arba) naudojančius įrenginius
prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų. Prijungimo išlaidas
pagal nustatytus
įkainius padengia atitinkami gamintojai arba vartotojai. Prijungimo darbai
atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo arba vartotojo
sutartį, kurią sudaryti yra privaloma.
4. Energetikos
įmonės, nuosavybės teise turinčios ar kitais teisėtais būdais valdančios
energijos perdavimo ar skirstymo tinklus ir sistemas, nustatyta tvarka privalo
trečiajai šaliai suteikti perdavimo ar skirstymo paslaugas objektyviomis,
nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines tinklų bei sistemų
galimybes.
5. Energetikos įmonės, nuosavybės teise turinčios ar
kitais teisėtais būdais valdančios bendroje energetikos sistemoje dirbančius
energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu
bei vykdyti tinklų ar sistemų operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas
išduodant licencijas nustatyta tvarka.
6. Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat
santykiai su energijos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis.
Energijos tiekimo, perdavimo ir skirstymo sutartys yra viešos. Energija
reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims tiekiama, perduodama, skirstoma
sudarius sutartį pagal privalomas standartines sąlygas.
7. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios
energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų energetikos
įrenginiai atitinka nustatytus techninės saugos reikalavimus.
8. Metams pasibaigus, per keturis mėnesius turi būti
atliktas energetikos įmonių, veikiančių elektros, šilumos, gamtinių dujų
sektoriuose, licencijuojamos veiklos sąnaudų auditas ir jo išvados pateiktos
Komisijai.
9. Energetikos įmonės dalyvauja rengiant reguliuojamųjų
kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo įkainių skaičiavimo
metodikų, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų teisės aktų,
reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą, saugą ir kitus
techninius klausimus, projektus.
10. Energetikos
įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje
naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas nustato
suderinusios su Komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
1. Energetikos
įstatymas reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir
valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą. Atskirų
energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių
ypatumus nustato kiti įstatymai.
2. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos
veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui.
1
straipsnis papildomas 3 dalimi nuo 2006 m. sausio 1 d.:
3. Šio
Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais
Įstatymo priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-387, 2005-11-15,
Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Energetika
– energetikos veiklą apimanti ūkio dalis.
2. Energetikos
veikla – ekonominė veikla, kuri apima energijos išteklių ar
energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą,
perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir įrenginių
eksploatavimą.
3. Energija
– elektros ir šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Šiame
Įstatyme energijai priskiriamos ir gamtinės dujos.
4. Energetikos
sektoriai – energetikos sritys, tiesiogiai susijusios su kuria nors
energijos išteklių ar energijos rūšimi: elektra, šiluma, branduoline energija,
gamtinėmis dujomis, kietuoju kuru, nafta, naftos produktais,
atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.
5. Energijos
ištekliai – gamtos ištekliai ir jų perdirbimo produktai, kurie naudojami
energijai gaminti.
6. Atsinaujinantieji
energijos ištekliai – gamtos ištekliai: vandens potencinė energija, saulės,
vėjo, biomasės ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija. Šios energijos
atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai, ją
galima vartoti arba naudoti energijos gamybai.
7. Vietiniai
energijos ištekliai – šalyje esami energijos ištekliai, išskyrus
atvežtinius arba pagamintus iš atvežtinių.
8. Efektyvumas
– energijos išteklių ir energijos veiksmingo panaudojimo laipsnis.
9. Tiekimo
saugumas – energijos išteklių ar energijos tiekimo patikimumas bei techninė
sauga.
10. Energetikos
įmonė – įmonė, kuri verčiasi energetikos veikla.
11. Energetikos
įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas,
techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo
darbai.
12. Energetikos
objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų priklausiniai;
gamtinių dujų sistemos; gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų
importo, eksporto terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai,
produktotiekiai; naftos perdirbimo įrenginiai; naftos ir naftos produktų
terminalai bei saugyklos; šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai.
13. Valstybinės
svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės bei
katilinės; 110 kV ir didesnės įtampos elektros perdavimo tinklas, jo
priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 m3 ir didesnės
gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalai bei
saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos perdirbimo
įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 m3
ir didesni naftos, naftos produktų terminalai bei saugyklos; branduolinės
energetikos objektai; energetikos objektai, kurių svarbą valstybei pripažįsta
Vyriausybė.
14. Energetikos
įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija,
jų pagalbiniai įtaisai), skirta energijos ištekliams ir (ar) energijai
žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti bei
skirstyti.
15. Ekstremali
energetikos padėtis – laikotarpis, kai yra sutrikęs normalus energijos
išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms bei vartotojams ir šis
tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku
prognozuoti bei valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota
institucija ar savivaldybės institucija turi reguliuoti energijos išteklių ar
energijos tiekimą energetikos įmonėms bei vartotojams.
16. Energijos
perdavimas – energijos transportavimas perdavimo tinklais arba
magistraliniais dujotiekiais.
17. Energijos
skirstymas – energijos transportavimas skirstomaisiais tinklais.
18. Energijos
tiekimas – energijos pristatymas ir (ar) pardavimas vartotojams.
19. Viešuosius
interesus atitinkantys įpareigojimai – įstatymų nustatytais atvejais
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu priskiriami privalomi
įpareigojimai, susiję su energijos tiekimo saugumu.
20. Magistraliniai
naftotiekiai, produktotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję
statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus bei saugyklas arba
į naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų
eksporto, importo terminalus bei saugyklas.
21. Magistraliniai
dujotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję statiniai ir
įrenginiai gamtinėms dujoms iš verslovių perduoti į gamtinių dujų saugyklas,
miestų bei gyvenviečių skirstomuosius tinklus arba į dujas naudojančius
įrenginius iki gamtinių dujų skirstymo stočių imtinai.
22. Energijos
vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, perkantis energiją.
23. Reguliuojamasis
vartotojas – energijos vartotojas, neturintis teisės pasirinkti
energijos tiekėjo.
24. Energetikos
valstybinė kontrolė – energetikos objektų saugumo, energetikos įrenginių
eksploatavimo, tiekimo patikimumo, efektyvumo kontrolė.
25. Energetikos
auditas – energetikos įrenginių, technologinių įrenginių ir procesų
būklės patikrinimas ir įvertinimas efektyvaus energijos vartojimo požiūriu bei
energijos išteklių ar energijos taupymo priemonių parinkimas.
26.
Techninė sauga – šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų energetikos
objektams ir įrenginiams reikalavimų visuma, užtikrinanti jų patikimumą ir
saugumą.
ANTRASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS
VEIKLA IR VALDYMAS
3 straipsnis.
Energetikos veiklos reguliavimo tikslai
Pagrindiniai
valstybės energetikos veiklos reguliavimo tikslai yra:
1)
energijos tiekimo saugumas;
2)
energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;
3) neigiamo
energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;
4)
pagrįstos konkurencijos skatinimas;
5) vietinių ir
atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo skatinimas.
4 straipsnis.
Energetikos valdymo institucijos
1. Energetikos
valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka vykdo:
1) Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos;
2) Ūkio
ministerija;
3)
Aplinkos ministerija;
4) savivaldybės.
2.
Svarbiausi valstybės ir savivaldybių institucijų, valdančių energetiką,
reguliuojančių bei kontroliuojančių energetikos veiklą, uždaviniai:
1)
užtikrinti optimalią valstybės energetikos struktūrą;
2)
sudaryti prielaidas efektyviai energetikos veiklai;
3)
užtikrinti energijos tiekimo nenutrūkstamumą ir nustatytų kokybės parametrų
pastovumą;
4)
skatinti efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą;
5)
skatinti vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą;
6)
skatinti įmones rengti energetikos auditus.
5 straipsnis.
Vyriausybės kompetencija
1. Vyriausybė,
vykdydama valstybinį energetikos valdymą:
1) kuria ir
įgyvendina valstybės politiką energetikos srityje;
2) teikia Seimui
tvirtinti Nacionalinę energetikos strategiją;
3) tvirtina
Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą ir programas;
4) įveda
ekstremalią energetikos padėtį;
5) turi teisę
reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.
2
dalies redakcija iki 2006 m. sausio 1 d.:
2. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos,
vykdydamos valstybinį energetikos valdymą:
1) nustato
vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais tvarką esant
ekstremaliai energetikos padėčiai;
2) priima
sprendimą dėl valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;
3) tvirtina
energetikos veiklos licencijavimo taisykles;
4) nustato
nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo tvarką;
5) nustato
energijos ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką;
6) nustato
energetikos veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą, leidimų
išdavimo taisykles ir sąlygas;
7) nustato
energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką;
8) įstatymų
nustatytais atvejais turi teisę įmonėms, kurios verčiasi energetikos veikla,
priskirti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus;
9) nustato elektros energijos, pagamintos naudojant
atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo
tvarką;
10)
tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims, energijos
perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas;
11)
tvirtina energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos
taisykles;
12)
atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
2
dalies redakcija nuo 2006 m. sausio 1 d.:
2.
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, vykdydamos valstybinį energetikos
valdymą:
1)
nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais tvarką esant
ekstremaliai energetikos padėčiai;
2)
priima sprendimą dėl valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;
3)
tvirtina energetikos veiklos licencijavimo taisykles;
4)
nustato nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo tvarką;
5)
nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką;
6)
nustato energetikos veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą,
leidimų išdavimo taisykles ir sąlygas;
7)
nustato energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo
tvarką;
8)
įstatymų nustatytais atvejais turi teisę įmonėms, kurios verčiasi energetikos
veikla, priskirti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus;
9)
nustato elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos
išteklius ir kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo tvarką;
10)
tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims, energijos
perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas;
11) tvirtina
energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos taisykles;
12)
nustato atitikties tikrinimo tvarką ir užtikrina atitikties tikrinimo
finansavimą. Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga teikiama nemokamai;
13) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-387, 2005-11-15,
Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
6 straipsnis.
Ūkio ministerijos kompetencija
Ūkio
ministerija:
@@ -474,9 +1634,9 @@
valstybės politiką energetikos srityje;
2) plėtoja
tarptautinį bendradarbiavimą energetikos srityje;
2) plėtoja tarptautinį
bendradarbiavimą energetikos srityje;
3) rengia ir
@@ -568,9 +1728,9 @@
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
7
straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija
7 straipsnis.
Aplinkos ministerijos kompetencija
Aplinkos
@@ -584,9 +1744,7 @@
2) organizuoja
ir vykdo poveikio aplinkai stebėjimus energetikos veiklos padidintos taršos
zonose;
ir vykdo poveikio aplinkai stebėjimus energetikos veiklos padidintos taršos zonose;
3) kartu su Ūkio
@@ -598,9 +1756,9 @@
rengiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių programas.
8
straipsnis. Savivaldybių kompetencija
8 straipsnis.
Savivaldybių kompetencija
Savivaldybė savo teritorijoje:
@@ -642,9 +1800,9 @@
ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTOJIMAS
9
straipsnis. Nacionalinė energetikos strategija
9 straipsnis.
Nacionalinė energetikos strategija
1. Strategija
@@ -688,9 +1846,9 @@
žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;
7)
atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtojimas;
7) atsinaujinančiųjų
ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtojimas;
8) energijos
@@ -726,13 +1884,13 @@
6. Strategiją
pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos,
įstaigos, Energetikos agentūra bei kitos įmonės.
10
straipsnis. Energetikos agentūra
pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos,
Energetikos agentūra bei kitos įmonės.
10 straipsnis.
Energetikos agentūra
1. Energetikos
@@ -766,9 +1924,9 @@
pavestas funkcijas.
11
straipsnis. Energetikos objektų statyba
11 straipsnis.
Energetikos objektų statyba
1. Energetikos objektai statomi Statybos įstatymo,
@@ -814,9 +1972,9 @@
išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.
12
straipsnis. Energetikos veikla
12 straipsnis.
Energetikos veikla
1. Energetikos
@@ -926,2909 +2084,1813 @@
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
13
straipsnis. Energetikos veiklos ypatumai, energijos ir energijos išteklių
kokybė
1. Energijos perdavimo, skirstymo įmonių veiklos
teritorija nustatoma licencijose.
2. Šalyje vartojama energija ar energijos ištekliai
turi atitikti nustatytus energijos ar energijos išteklių kokybės ir sudėties
reikalavimus.
14 straipsnis.
Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis
1. Žemė
energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis
įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė
energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo objektams statyti parduodama ar
išnuomojama ne aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Privati žemė energetikos objektams statyti gali
būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu
nesusitariama, žemė įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti paimama
visuomenės poreikiams.
3. Energetikos
objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Jose
statybos, želdinimo ir žemės darbai yra ribojami. Apsaugos zonoje esančių žemės
ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus nustato energetikos objektų apsaugos
taisyklės, kiti teisės aktai. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų
savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems
priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo
ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos
apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso
apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS
15 straipsnis.
Kainos
1. Energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos
kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas,
nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų
kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių
įstatymuose.
2. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos
išlaidos energijos išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui,
skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos
efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas,
viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno
norma.
3. Valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau
kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip,
ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.
16 straipsnis.
Licencijos, leidimai ir atestatai
1. Energetikos
įstatymas reglamentuoja bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir
valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą. Atskirų
energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių
ypatumus nustato kiti įstatymai.
2. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos
veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Įstatymui.
1
straipsnis papildomas 3 dalimi nuo 2006 m. sausio 1 d.:
3. Šio
Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais
Įstatymo priede.
veiklai licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis ir kiti įstatymai.
Licencijuojamos veiklos rūšis nustato energetikos sektorių ir kiti įstatymai.
Veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą tvirtina Vyriausybė.
Įmonės, eksploatuojančios energetikos įrenginius, turi būti atestuotos.
2. Energetikos
veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
17 straipsnis.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
1. Komisija yra
valstybės įstaiga, finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto. Jos nuostatus
Ūkio ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Komisija yra viešasis juridinis
asmuo, turintis sąskaitas bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei
savo pavadinimu.
2. Komisiją
sudaro penki nariai. Jos pirmininką ir keturis narius Ministro Pirmininko
teikimu skiria Respublikos Prezidentas 5 metams.
3. Komisijos
nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai,
turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsimokslinimą.
4. Komisijos
pirmininkas ir nariai yra atleidžiami iš pareigų tik:
1) pasibaigus jų
kadencijai;
2) savo noru;
3) išrinkti arba
paskirti į kitas pareigas;
4) kai jiems
įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
5) kai
paaiškėja, kad šiurkščiai pažeidė jiems nustatytų pareigų reikalavimus;
6) kai pažeidė
tarnybinę etiką;
7) dėl sveikatos
būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
8) netekus
Lietuvos Respublikos pilietybės.
5. Komisija
atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo
metodikas;
2)
nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas;
3) kontroliuoja
valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą;
4) tvirtina
energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;
5) turi teisę
vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos
įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
6) nustatydama
valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos
išlaidų pagrįstumą;
7) tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant
atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainą;
8) išduoda,
sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo
licencijas, kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
9) derina
energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos,
šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
10) turi teisę
teikti siūlymus dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei, Ūkio
ministerijai, savivaldybėms;
11) turi teisę
įpareigoti energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo,
skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako trečiajai
šaliai suteikti paslaugas ar tiekti vartotojams energiją;
12) atlieka
kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
6. Komisija
atsako už savo sprendimus. Komisijos sprendimai priimami vardiniu balsavimu.
Komisijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
7. Kalendoriniams metams pasibaigus, Komisija per
keturis mėnesius parengia veiklos metinę ataskaitą, paskelbia ją viešai ir
pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei.
8. Komisijos
funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Komisijos administracijos
ir jos darbuotojų funkcijas nustato Komisijos nuostatai.
9. Komisijos veiklai taikomas Biudžetinių įstaigų
įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenumato kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
18 straipsnis.
Energetikos valstybinė kontrolė
1. Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinė
kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neatsižvelgiant į
nuosavybės valdymo formą.
2.
Valstybinę energetikos kontrolę nustatyta tvarka atlieka Valstybinė
energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos
inspekcija).
3. Valstybinė
energetikos inspekcija yra valstybės įstaiga. Jos steigėja – Ūkio ministerija.
Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Ūkio ministerija.
4. Valstybinė
energetikos inspekcija:
1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo,
panaikina atestatus energetikos įrenginių eksploatavimui ir kontroliuoja, ar
laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos
įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių
gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą;
3)
tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus,
dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus
buityje, susijusius su energijos vartojimu;
4) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų
įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos
įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti;
5) organizuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų
energetikos specialistų ir vadovų atestavimą;
6) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos kokybės
reikalavimų;
7) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines
atsargas;
8) turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės
institucijoms teikiamą informaciją;
9) atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
5. Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo
sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami
įstatymų nustatyta tvarka.
6. Branduolinės
energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir
valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetenciją nustato
Branduolinės energijos įstatymas.
7. Valstybinė
energetikos inspekcija nekontroliuoja, ar darbuotojai laikosi saugos ir
sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
19 straipsnis.
Informavimas
1. Valstybės
institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš
energetikos įmonių reikiamą informaciją. Energetikos įmonės nustatyta tvarka ir
mastu teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms,
atitinkamoms asociacijoms bei trečiosioms šalims.
2. Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos teikia informaciją apie energetiką Europos
Komisijai, kitoms šalims ir tarptautinėms organizacijoms.
3. Apie
valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir naudojimo pradžią šiuos
objektus nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais valdančios energetikos
įmonės privalo informuoti Ūkio ministeriją.
4. Energetikos
įmonės savo veikimo teritorijoje pagal kompetenciją energijos vartotojams
teikia informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą,
saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių naudojimą, statomus,
rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius, energijos kainas bei
energijos vartotojams teikiamas paslaugas.
20 straipsnis.
Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas
1. Efektyvaus
energijos ir energijos išteklių vartojimo pagrindinės kryptys nustatomos
Strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo
efektyvumo didinimo ir kitose programose.
2. Importuojami,
gaminami ir parduodami karšto vandens katilai, kurių nominali šilumos galia yra
nuo 4 iki 400 kW ir kuriuose deginamas skystasis arba dujinis kuras, turi
atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.
3. Importuojami,
gaminami ir parduodami šilumos generatoriai patalpoms šildyti ir (arba) karštam
vandeniui ruošti naujuose ar esamuose ne pramonės paskirties pastatuose turi
atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.
4. Importuojami,
gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie vartoja elektros ir kitų
rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo
etiketes.
5. Įmonės,
eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius,
kurių nominali šilumos galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka tikrina šių
įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.
21 straipsnis. Darbuotojų pasirengimas
ir atestavimas
Straipsnio
pavadinimo redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:
22 straipsnis. Energijos išteklių rezervinės
atsargos
Energetikos įmonės, turinčios daugiau kaip 5 MW galios
šilumos ar elektros energijos gamybos objektų ir gaminančios parduoti skirtą
šilumos ar elektros energiją, privalo turėti energijos išteklių rezervines
atsargas. Energijos išteklių rezervinės atsargos kaupiamos, laikomos,
atnaujinamos energetikos įmonių bei kitomis lėšomis. Energijos išteklių
rezervinių atsargų kiekis turi būti ne mažesnis, negu yra suvartojama per 1
mėnesį.
23 straipsnis. Energijos apskaita
1. Pagaminta, perduodama, paskirstoma, parduodama,
eksportuojama, importuojama ar tranzitu perduodama energija turi būti
apskaičiuojama.
2. Energija turi būti apskaičiuojama Lietuvos
Respublikos matavimo priemonių registre įregistruotomis energijos matavimo
priemonėmis. Naujai įrengiamos energijos matavimo priemonės turi atitikti
Europos Sąjungos valstybėse naudojamų matavimo priemonių specifikacijas.
3. Energijos matavimo priemones savo lėšomis įrengia
ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos objektus
nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais juos valdančios energetikos įmonės.
4. Energijos matavimo priemones tarp energetikos
objektų įrengia ir eksploatuoja energiją perduodančios energetikos objektus
nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais juos valdančios energetikos įmonės
savo lėšomis.
24 straipsnis. Energijos tranzitas
1. Energijos ar
energijos išteklių tranzitas (toliau – tranzitas) vykdomas pagal energijos ar
energijos išteklių siuntėjo, gavėjo ir perdavimo energetikos objektus valdančių
energetikos įmonių sudarytas sutartis, vadovaujantis Energetikos chartijos
sutarties nuostatomis bei atsižvelgiant į esamų perdavimo objektų pajėgumą ir
prioritetinį šalies poreikių tenkinimą.
2. Perdavimo
objektus valdančios energetikos įmonės teikia Komisijai ir Ūkio ministerijai
informaciją apie kiekvieną tranzito pareikalavimą, sudarytas tranzito sutartis
ir atsisakymus jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti tranzito sutartį turi būti
tinkamai motyvuotas.
PENKTASIS
SKIRSNIS
EKSTREMALI ENERGETIKOS PADĖTIS
25
straipsnis. Ekstremali energetikos padėtis
1. Ekstremali energetikos padėtis įvedama, kai
elektros, gamtinių dujų ar naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla
grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.
2. Ekstremali
energetikos padėtis įvedama Vyriausybės nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be
atskiro Vyriausybės nutarimo įvedama ir ekstremali
energetikos padėtis.
3. Energetikos įmonės nustatyta tvarka privalo
pranešti savivaldybėms, Ūkio ministerijai apie energijos tiekimo sumažėjimą ir
priemones tiekimui atnaujinti.
4. Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, energijos
bei energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Esant
ekstremaliai energetikos padėčiai, energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės,
jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės mero nurodymus, už
vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo
apribojimų ar nutraukimo neatsako.
5. Ekstremalios energetikos padėties atveju
vartotojams aprūpinti energijos ištekliais įstatymų nustatyta tvarka yra
sudaromos naftos produktų valstybės atsargos.
6.
Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios,
transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą bei naftos produktus,
gamtines dujas, kurą, elektros energiją, pirmiausia privalo tenkinti šalies
vidaus vartotojų poreikius.
7.
Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, juridiniai ir fiziniai asmenys privalo
vykdyti Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės
mero nurodymus. Jeigu esant ekstremaliai
energetikos padėčiai energetikos įmonės nevykdo nurodymų,
Vyriausybė ar savivaldybės taryba turi teisę, kol tęsis ekstremali energetikos
padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai
paskirti savo atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės institucijos atstovai,
atlikdami įmonėse jų valdybų ir administracijos vadovų funkcijas, vadovaujasi
Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės suteiktais įgaliojimais.
8. Įvedus
ekstremalią energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turi
teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių
eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas,
apriboti naftos produktų, parduodamos energijos bei energijos išteklių ir
teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė
26
straipsnis. Skundų nagrinėjimas
1. Nacionalinė
vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos išankstine skundų
nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos
pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.
2. Valstybinė energetikos inspekcija išankstine skundų
nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų,
įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės
reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų,
avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.
3.
Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl
energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant,
laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis
nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir
tarifų taikymo.
27
straipsnio redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:
25 straipsnis.
Ekstremali energetikos padėtis
1. Ekstremali energetikos padėtis įvedama, kai
elektros, gamtinių dujų ar naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla
grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.
2. Ekstremali
energetikos padėtis įvedama Vyriausybės nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be
atskiro Vyriausybės nutarimo įvedama ir ekstremali
energetikos padėtis.
3. Energetikos įmonės nustatyta tvarka privalo
pranešti savivaldybėms, Ūkio ministerijai apie energijos tiekimo sumažėjimą ir
priemones tiekimui atnaujinti.
4. Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, energijos
bei energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Esant
ekstremaliai energetikos padėčiai, energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės,
jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės mero nurodymus, už
vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo
apribojimų ar nutraukimo neatsako.
5. Ekstremalios energetikos padėties atveju
vartotojams aprūpinti energijos ištekliais įstatymų nustatyta tvarka yra
sudaromos naftos produktų valstybės atsargos.
6.
Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios,
transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą bei naftos produktus,
gamtines dujas, kurą, elektros energiją, pirmiausia privalo tenkinti šalies
vidaus vartotojų poreikius.
7.
Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, juridiniai ir fiziniai asmenys privalo
vykdyti Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės
mero nurodymus. Jeigu esant ekstremaliai
energetikos padėčiai energetikos įmonės nevykdo nurodymų,
Vyriausybė ar savivaldybės taryba turi teisę, kol tęsis ekstremali energetikos
padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai
paskirti savo atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės institucijos atstovai,
atlikdami įmonėse jų valdybų ir administracijos vadovų funkcijas, vadovaujasi
Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės suteiktais įgaliojimais.
8. Įvedus
ekstremalią energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turi
teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių
eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas,
apriboti naftos produktų, parduodamos energijos bei energijos išteklių ir
teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė
26 straipsnis.
Skundų nagrinėjimas
1. Nacionalinė
vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos išankstine skundų
nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos
pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.
2. Valstybinė energetikos inspekcija išankstine skundų
nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų,
įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės
reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų,
avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.
3.
Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl
energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant,
laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis
nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir
tarifų taikymo.
27
straipsnis. Atsakomybė
Asmenys
už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28
straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka
1. Energetikos įmonės Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka išperka ar eksploatuoja vartotojų (juridinių ir
fizinių asmenų) lėšomis iki šio Įstatymo įsigaliojimo įrengtus bendrai
naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti.
2. Energetikos įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai
prie Finansų ministerijos arba savivaldybėms teikia informaciją apie naudojamus
į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko arba kurių
savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai). Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės Vyriausybės
nustatyta tvarka bešeimininkius energetikos objektus įtraukia į apskaitą ir
imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Valstybinė mokesčių
inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės institucija pareiškimą
dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės
nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis
objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie
teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu
Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip
suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar
skirstymo įmonei.
3.
Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai
valdomiems energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar
nėra įgiję nuosavybės teisės į šiuos objektus.
4.
Įsigaliojus šiam Įstatymui pirmą kartą skiriant Komisijos narius, du Komisijos
nariai skiriami trejų metų kadencijai.
29 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
1. Įstatymas,
išskyrus 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
2. Įstatymo 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys įsigalioja nuo
2004 m. sausio 1 d.
30 straipsnis.
Įstatymų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus šiam
Įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);
2) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996,
Nr. 32-791);
3)
Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo ekstremalios
situacijos aprūpinant Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais atveju įstatymas
(Žin., 1997, Nr. 53-1227);
4) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997,
Nr. 64-1494);
5) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1, 9, 11, 12, 16, 17, 19, 20 ir 22 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 96-2425);
6) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15 ir 17
straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 34-899);
7) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,
Nr. 103-2837);
8) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,
Nr. 105-2899);
9) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin.,
1999, Nr. 86-2563);
10) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,
Nr. 28-757);
11) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,
Nr. 58-1709).
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Įstatymas
papildomas priedu nuo 2006 m. sausio 1 d.:
Lietuvos
Respublikos
energetikos
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1978
m. vasario 13 d. Tarybos direktyva 78/170/EEB
dėl šilumos generatorių patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti naujuose
ir esamuose ne pramoninės paskirties pastatuose naudingumo koeficientų ir dėl
šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliavimo naujuose ne pramoninės
paskirties pastatuose.
2. 1982
m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyva 82/885/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą
78/170/EEB dėl šilumos generatorių patalpoms šildyti ir karštam vandeniui
ruošti naujuose ir esamuose ne pramoninės paskirties pastatuose naudingumo
koeficientų ir dėl šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliavimo
naujuose ne pramoninės paskirties pastatuose.
3. 1992 m.
gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento
reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį
kurą.
4. 1992 m.
rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir
kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę
informaciją apie gaminį.
5. 1993 m. rugsėjo
13 d. Tarybos direktyva 93/76/EEB išmetamosioms anglies dioksido dujoms
apriboti gerinant energijos efektyvumą (SAVE).
6. 1996 m.
rugsėjo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/57/EB dėl energijos
naudojimo efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams,
šaldikliams ir jų deriniams.
7. 2000
m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB dėl
energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo
balastiniams įtaisams.
8. 2001
m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl
elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo
vidaus elektros rinkoje.
9. 2002 m.
gruodžio 16 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2002/91/eb dėl pastatų
energinio naudingumo.
____________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 6, 12, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-387,
2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 1, 5, 20 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2005-12-06)
autrap@lrs.lt
13 straipsnis. Energetikos veiklos ypatumai,
energijos ir energijos išteklių kokybė
1. Energijos perdavimo, skirstymo įmonių veiklos
teritorija nustatoma licencijose.
2. Šalyje vartojama energija ar energijos ištekliai
turi atitikti nustatytus energijos ar energijos išteklių kokybės ir sudėties
reikalavimus.
14
straipsnis. Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis
1. Žemė
energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis
įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė
energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo objektams statyti parduodama ar
išnuomojama ne aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Privati žemė energetikos objektams statyti gali
būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu
nesusitariama, žemė įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti paimama
visuomenės poreikiams.
3. Energetikos
objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Jose
statybos, želdinimo ir žemės darbai yra ribojami. Apsaugos zonoje esančių žemės
ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus nustato energetikos objektų apsaugos
taisyklės, kiti teisės aktai. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų
savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems
priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo
ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių
veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise
priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS
15
straipsnis. Kainos
1. Energetikos sektoriuje
yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos
tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar
reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų kainų nomenklatūra ir reguliavimo
principai nustatomi energetikos sektorių įstatymuose.
2. Nustatant
valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos išlaidos energijos
išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui,
tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos efektyvumas,
vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas, viešuosius
interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno norma.
3. Valstybės
reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau kaip prieš mėnesį
iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip, ir taikomos nuo
mėnesio pirmos dienos.
16
straipsnis. Licencijos, leidimai ir atestatai
1 dalies redakcija iki 2009 m. sausio 1
d.:
1. Energetikos
veiklai licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis ir kiti įstatymai.
Licencijuojamos veiklos rūšis nustato energetikos sektorių ir kiti įstatymai.
Veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą tvirtina Vyriausybė.
Įmonės, eksploatuojančios energetikos įrenginius, turi būti atestuotos.
1 dalies redakcija nuo 2009 m. sausio 1
d.:
1. Energetikos
veiklai licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis ir kiti įstatymai.
Licencijuojamos veiklos rūšis, energetinės veiklos licencijų išdavimą,
pakeitimą, galiojimo sustabdymą ir galiojimo panaikinimą nustato energetikos
sektorių įstatymai ir kiti įstatymai. Veiklos rūšių, kurioms reikalingas
leidimas, sąrašą tvirtina Vyriausybė. Įmonės, eksploatuojančios energetikos
įrenginius, turi būti atestuotos.
2. Energetikos
veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
Nr. X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
17
straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
1. Komisija yra
biudžetinė įstaiga, šiame Įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose
nustatyta tvarka atliekanti valstybės jai pavestas funkcijas kontroliuojant ir
prižiūrint valstybės ir savivaldybių reguliuojamą veiklą. Komisija yra
atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui.
2. Komisiją
sudaro penki nariai. Jos pirmininką ir keturis narius Respublikos Prezidento
teikimu penkeriems metams skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas.
Komisijos pirmininkas iš paskirtų Komisijos narių skiria pavaduotoją. Komisijos
pirmininkas ir (ar) jos nariai, kurių kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina
tol, kol bus paskirti nauji Komisijos pirmininkas ir (ar) jos nariai. Komisijos
pirmininkui ar jos nariui nustojus eiti pareigas išmokama dviejų vidutinių
mėnesinių atlyginimų išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka nemokama nustojus eiti
pareigas šio straipsnio 4 dalies 2, 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nustatytais
atvejais.
3. Komisijos
pirmininku ir jos nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys
aukštąjį išsilavinimą, įgytą baigus universitetines studijas.
4. Komisijos
pirmininkas ir jos nariai yra atleidžiami iš pareigų tik:
1) pasibaigus jų
kadencijai;
2) savo noru;
3) išrinkti arba
paskirti į kitas pareigas;
4) kai jiems
įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
5) kai
paaiškėja, kad šiurkščiai pažeidė jiems nustatytų pareigų reikalavimus;
6) kai pažeidė
tarnybinę etiką;
7) dėl sveikatos
būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
8) netekus
Lietuvos Respublikos pilietybės.
5. Komisijos
pirmininko ir jos narių darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės politikų,
teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Komisijos
pirmininkui ir jos nariams Darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso
nereglamentuoja šis ir kiti įstatymai. Komisijos pirmininkas ir jos nariai gali
būti skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo
užmokesčiui skirtų lėšų. Komisijos pirmininkas ir jos nariai skatinami šiais
atvejais:
1) už labai gerą
darbą kalendoriniais metais;
2) atlikus
vienkartines ypač svarbias užduotis;
3) įstatymo
nustatytų švenčių progomis;
4) gyvenimo ir
darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis.
6. Sprendimą dėl
Komisijos nario skatinimo priima Komisijos pirmininkas. Sprendimas dėl
Komisijos pirmininko skatinimo priimamas posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių
balsų dauguma, Komisijos pirmininkui balsavime nedalyvaujant. Kiekvienu atveju,
nurodytu šio straipsnio 5 dalyje, vienkartinė piniginė išmoka gali būti
skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų
nustatytos pareiginės algos.
7. Komisijos
pirmininkui ir jos nariams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos,
šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti
skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa. Pašalpa skiriama Komisijos nustatyta tvarka
iš Komisijai skirtų darbo užmokesčio lėšų.
8. Komisija atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina valstybės ir savivaldybių reguliuojamų
kainų nustatymo metodikas;
2) nustato valstybės reguliuojamų kainų
viršutines ribas;
3) kontroliuoja valstybės reguliuojamų
kainų ir tarifų taikymą;
4) tvirtina energetikos objektų (tinklų,
sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;
5) vienašališkai nustato valstybės
reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo
reikalavimų;
6) nustatydama valstybės reguliuojamas
kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą;
7) tvirtina elektros energijos, pagamintos
naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainos
apskaičiavimo metodiką ir kainą;
8) išduoda,
pakeičia, sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo
licencijas, kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
9) derina
energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos,
šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
10) teikia
siūlymus dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei, Ūkio
ministerijai, savivaldybėms;
11) įpareigoja
energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar
tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako trečiajai šaliai suteikti
paslaugas ar tiekti vartotojams energiją;
12) kontroliuoja,
kad būtų veiksmingai atliekamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės
aktuose nustatytas finansinės atskaitomybės atskyrimas, siekiant išvengti
gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo veiklos rūšių kryžminio
subsidijavimo;
13) skiria šio
Įstatymo 27 straipsnyje nustatytas pinigines baudas;
14) atlieka
kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
9. Komisija
atsako už savo nutarimus. Komisijos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Komisijos
posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 4 Komisijos nariai,
įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos
narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos
pirmininko balsas.
10. Kalendoriniams metams pasibaigus,
Komisija per keturis mėnesius parengia veiklos metinę ataskaitą, paskelbia ją
viešai ir pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei. Komisijos
finansinį ir veiklos auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
11. Komisijos funkcijoms užtikrinti
sudaroma Komisijos administracija. Ji nėra juridinis asmuo. Komisijos
administracijos struktūrą ir etatus tvirtina Komisija. Administracijos
funkcijas nustato šis Įstatymas ir Komisijos patvirtintas darbo reglamentas.
12. Komisijos
veiklai taikomas Biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenumato
kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
Nr. X-1767,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 135-5228 (2008-11-25)
18
straipsnis. Energetikos valstybinė kontrolė
1. Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinė
kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neatsižvelgiant į
nuosavybės valdymo formą.
2.
Valstybinę energetikos kontrolę nustatyta tvarka atlieka Valstybinė
energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos
inspekcija).
3. Valstybinė
energetikos inspekcija yra valstybės įstaiga. Jos steigėja – Ūkio ministerija.
Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Ūkio ministerija.
4. Valstybinė
energetikos inspekcija:
1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo,
panaikina atestatus energetikos įrenginių eksploatavimui ir kontroliuoja, ar
laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos
įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių
gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą;
3)
tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus,
dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus
buityje, susijusius su energijos vartojimu;
4) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų
įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos
įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti;
5) organizuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų
energetikos specialistų ir vadovų atestavimą;
6) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos kokybės
reikalavimų;
7) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines
atsargas;
8) turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės
institucijoms teikiamą informaciją;
9) atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
5. Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo
sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami
įstatymų nustatyta tvarka.
6. Branduolinės
energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir
valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetenciją nustato
Branduolinės energijos įstatymas.
7. Valstybinė
energetikos inspekcija nekontroliuoja, ar darbuotojai laikosi saugos ir
sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
19
straipsnis. Informavimas
1. Valstybės ir
savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi
teisę gauti iš energetikos įmonių reikiamą informaciją. Energetikos įmonės
nustatyta tvarka ir mastu teikia informaciją valstybės, savivaldybių
institucijoms, įstaigoms, atitinkamoms asociacijoms ir trečiosioms šalims.
2. Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos teikia informaciją apie energetiką Europos
Komisijai, kitoms šalims ir tarptautinėms organizacijoms.
3. Apie
valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir naudojimo pradžią šiuos
objektus nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais valdančios energetikos
įmonės privalo informuoti Ūkio ministeriją.
4. Energetikos
įmonės savo veikimo teritorijoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka ir mastu pagal kompetenciją energijos vartotojams ir
savivaldybių institucijoms teikia informaciją apie efektyvų energijos išteklių
ir energijos vartojimą, saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių
naudojimą, statomus, rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius,
energijos kainas bei energijos vartotojams teikiamas paslaugas.
5. Energetikos
įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka
licencijuojama veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, yra vieša.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1108,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)
20
straipsnis. Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas
1. Efektyvaus
energijos ir energijos išteklių vartojimo pagrindinės kryptys nustatomos
Strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo
efektyvumo didinimo ir kitose programose.
2. Importuojami,
gaminami ir parduodami karšto vandens katilai, kurių nominali šilumos galia yra
nuo 4 iki 400 kW ir kuriuose deginamas skystasis arba dujinis kuras, turi
atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.
3. Neteko galios
nuo 2007 m. gegužės 19 d.
4. Importuojami,
gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie vartoja elektros ir kitų
rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo
etiketes.
5. Įmonės,
eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius,
kurių nominali šilumos galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka tikrina šių
įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.
6. Atitiktis
nustatytiems efektyvumo reikalavimams tikrinama:
1)
pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį ar
skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia yra nuo 20 kW iki 100 kW, –
kartą per trejus metus;
2) pastatuose
įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį ar skystąjį kurą,
kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 100 kW, – kartą per dvejus
metus;
3) šildymo
sistemų, kuriose įrengti 20 kW ir didesnės vardinės atiduodamosios galios
šildymo katilai, naudojantys neatsinaujinantį kietąjį ar skystąjį kurą, – vieną
kartą, kai šildymo sistemoje įrengto katilo tikrinimo pagal šios dalies 1 ir 2
punktų reikalavimus metu nuo šio katilo pagaminimo yra praėję daugiau kaip 15
metų;
4) pastatuose įrengtų didesnės kaip 12 kW vardinės
atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų – kartą per trejus metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-387, 2005-11-15,
Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Energetika
– energetikos veiklą apimanti ūkio dalis.
2. Energetikos
veikla – ekonominė veikla, kuri apima energijos išteklių ar
energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą,
perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą, energetikos objektų ir įrenginių
eksploatavimą.
3. Energija
– elektros ir šilumos energija. Energija yra laikoma preke. Šiame
Įstatyme energijai priskiriamos ir gamtinės dujos.
4. Energetikos
sektoriai – energetikos sritys, tiesiogiai susijusios su kuria nors
energijos išteklių ar energijos rūšimi: elektra, šiluma, branduoline energija,
gamtinėmis dujomis, kietuoju kuru, nafta, naftos produktais,
atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.
5. Energijos
ištekliai – gamtos ištekliai ir jų perdirbimo produktai, kurie naudojami
energijai gaminti.
6. Atsinaujinantieji
energijos ištekliai – gamtos ištekliai: vandens potencinė energija, saulės,
vėjo, biomasės ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija. Šios energijos
atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai, ją
galima vartoti arba naudoti energijos gamybai.
7. Vietiniai
energijos ištekliai – šalyje esami energijos ištekliai, išskyrus
atvežtinius arba pagamintus iš atvežtinių.
8. Efektyvumas
– energijos išteklių ir energijos veiksmingo panaudojimo laipsnis.
9. Tiekimo
saugumas – energijos išteklių ar energijos tiekimo patikimumas bei techninė
sauga.
10. Energetikos
įmonė – įmonė, kuri verčiasi energetikos veikla.
11. Energetikos
įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas,
techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo
darbai.
12. Energetikos
objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų priklausiniai;
gamtinių dujų sistemos; gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų
importo, eksporto terminalai bei saugyklos; magistraliniai naftotiekiai,
produktotiekiai; naftos perdirbimo įrenginiai; naftos ir naftos produktų
terminalai bei saugyklos; šilumos tiekimo tinklai ir jų priklausiniai.
13. Valstybinės
svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės bei
katilinės; 110 kV ir didesnės įtampos elektros perdavimo tinklas, jo
priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 m3 ir didesnės
gamtinių dujų saugyklos; suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalai bei
saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos perdirbimo
įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 m3
ir didesni naftos, naftos produktų terminalai bei saugyklos; branduolinės
energetikos objektai; energetikos objektai, kurių svarbą valstybei pripažįsta
Vyriausybė.
14. Energetikos
įrenginys – techninė konstrukcija (mechanizmas, mašina, aparatas, linija,
jų pagalbiniai įtaisai), skirta energijos ištekliams ir (ar) energijai
žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti bei
skirstyti.
15. Ekstremali
energetikos padėtis – laikotarpis, kai yra sutrikęs normalus energijos
išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms bei vartotojams ir šis
tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku
prognozuoti bei valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota
institucija ar savivaldybės institucija turi reguliuoti energijos išteklių ar
energijos tiekimą energetikos įmonėms bei vartotojams.
16. Energijos
perdavimas – energijos transportavimas perdavimo tinklais arba
magistraliniais dujotiekiais.
17. Energijos
skirstymas – energijos transportavimas skirstomaisiais tinklais.
18. Energijos
tiekimas – energijos pristatymas ir (ar) pardavimas vartotojams.
19. Viešuosius
interesus atitinkantys įpareigojimai – įstatymų nustatytais atvejais
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu priskiriami privalomi
įpareigojimai, susiję su energijos tiekimo saugumu.
20. Magistraliniai
naftotiekiai, produktotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję
statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus bei saugyklas arba
į naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų
eksporto, importo terminalus bei saugyklas.
21. Magistraliniai
dujotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję statiniai ir
įrenginiai gamtinėms dujoms iš verslovių perduoti į gamtinių dujų saugyklas,
miestų bei gyvenviečių skirstomuosius tinklus arba į dujas naudojančius
įrenginius iki gamtinių dujų skirstymo stočių imtinai.
22. Energijos
vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, perkantis energiją.
23. Reguliuojamasis
vartotojas – energijos vartotojas, neturintis teisės pasirinkti
energijos tiekėjo.
24. Energetikos
valstybinė kontrolė – energetikos objektų saugumo, energetikos įrenginių
eksploatavimo, tiekimo patikimumo, efektyvumo kontrolė.
25. Energetikos
auditas – energetikos įrenginių, technologinių įrenginių ir procesų
būklės patikrinimas ir įvertinimas efektyvaus energijos vartojimo požiūriu bei
energijos išteklių ar energijos taupymo priemonių parinkimas.
26.
Techninė sauga – šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų energetikos
objektams ir įrenginiams reikalavimų visuma, užtikrinanti jų patikimumą ir
saugumą.
ANTRASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS
VEIKLA IR VALDYMAS
3 straipsnis.
Energetikos veiklos reguliavimo tikslai
Pagrindiniai
valstybės energetikos veiklos reguliavimo tikslai yra:
1)
energijos tiekimo saugumas;
2)
energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumas;
3) neigiamo
energetikos veiklos poveikio aplinkai mažinimas;
4)
pagrįstos konkurencijos skatinimas;
5) vietinių ir
atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo skatinimas.
4 straipsnis.
Energetikos valdymo institucijos
1. Energetikos
valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka vykdo:
1) Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos;
2) Ūkio
ministerija;
3)
Aplinkos ministerija;
4) savivaldybės.
2.
Svarbiausi valstybės ir savivaldybių institucijų, valdančių energetiką,
reguliuojančių bei kontroliuojančių energetikos veiklą, uždaviniai:
1)
užtikrinti optimalią valstybės energetikos struktūrą;
2)
sudaryti prielaidas efektyviai energetikos veiklai;
3)
užtikrinti energijos tiekimo nenutrūkstamumą ir nustatytų kokybės parametrų
pastovumą;
4)
skatinti efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą;
5)
skatinti vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimą;
6)
skatinti įmones rengti energetikos auditus.
5 straipsnis.
Vyriausybės kompetencija
1. Vyriausybė,
vykdydama valstybinį energetikos valdymą:
1) kuria ir
įgyvendina valstybės politiką energetikos srityje;
2) teikia Seimui
tvirtinti Nacionalinę energetikos strategiją;
3) tvirtina
Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo planą ir programas;
4) įveda
ekstremalią energetikos padėtį;
5) turi teisę
reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.
2
dalies redakcija iki 2006 m. sausio 1 d.:
2. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos,
vykdydamos valstybinį energetikos valdymą:
1) nustato
vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais tvarką esant
ekstremaliai energetikos padėčiai;
2) priima
sprendimą dėl valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;
3) tvirtina
energetikos veiklos licencijavimo taisykles;
4) nustato
nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo tvarką;
5) nustato
energijos ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką;
6) nustato
energetikos veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą, leidimų
išdavimo taisykles ir sąlygas;
7) nustato
energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo tvarką;
8) įstatymų
nustatytais atvejais turi teisę įmonėms, kurios verčiasi energetikos veikla,
priskirti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus;
9) nustato elektros energijos, pagamintos naudojant
atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo
tvarką;
10)
tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims, energijos
perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas;
11)
tvirtina energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos
taisykles;
12)
atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
2
dalies redakcija nuo 2006 m. sausio 1 d.:
2.
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, vykdydamos valstybinį energetikos
valdymą:
1)
nustato vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais tvarką esant
ekstremaliai energetikos padėčiai;
2)
priima sprendimą dėl valstybės sieną kertančių energetikos objektų statybos;
3)
tvirtina energetikos veiklos licencijavimo taisykles;
4)
nustato nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo tvarką;
5)
nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, eksporto bei importo tvarką;
6)
nustato energetikos veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą,
leidimų išdavimo taisykles ir sąlygas;
7)
nustato energijos apskaitos, matavimo priemonių įrengimo ir eksploatavimo
tvarką;
8)
įstatymų nustatytais atvejais turi teisę įmonėms, kurios verčiasi energetikos
veikla, priskirti viešuosius interesus atitinkančius įpareigojimus;
9)
nustato elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos
išteklius ir kogeneracinėse jėgainėse, supirkimo tvarką;
10)
tvirtina reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims, energijos
perdavimo, skirstymo ir tiekimo sutarčių privalomas standartines sąlygas;
11) tvirtina
energetikos objektų, elektros tiekimo linijų ir vamzdynų apsaugos taisykles;
12)
nustato atitikties tikrinimo tvarką ir užtikrina atitikties tikrinimo
finansavimą. Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga teikiama nemokamai;
13) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-387, 2005-11-15,
Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
6 straipsnis.
Ūkio ministerijos kompetencija
Ūkio
ministerija:
1) įgyvendina
valstybės politiką energetikos srityje;
2) plėtoja tarptautinį
bendradarbiavimą energetikos srityje;
3) rengia ir
tvirtina teisės aktus, reglamentuojančius tiekimo saugumo, energetikos objektų
ir įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos, efektyvaus naudojimo
bei kitus techninius klausimus;
4) rengia,
peržiūri Nacionalinės energetikos strategijos (toliau – Strategija) projektą ir
teikia jį Vyriausybei;
5) rengia
Strategijos įgyvendinimo planą ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą;
6) tvirtina
energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo
taisykles;
7) nustato
energijos išteklių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvarką;
8) nustato
šalyje vartojamos energijos kokybės reikalavimus;
9) nustato
vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų)
prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių,
sistemų) tvarką ir sąlygas;
10) kartu su
Aplinkos ministerija nustato valstybinės svarbos energetikos objektų statybos
planavimo tvarką ir sąlygas;
11) nustato
energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės
tvarką;
12) nustato informacijos, susijusios su energetikos
veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims
tvarką, kiekį bei sąlygas;
13) tvirtina šio
Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje išvardytų darbuotojų pareigybių ir profesijų
sąrašą, nustato tų darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina
energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų,
kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato atestavimo tvarką;
14) nustato
įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką
ir sąlygas;
15) turi teisę
nustatyti šio Įstatymo 20 straipsnyje išvardytų įrenginių efektyvumo
reikalavimus ir efektyvumo kontrolės tvarką;
16) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
7 straipsnis.
Aplinkos ministerijos kompetencija
Aplinkos
ministerija:
1) sprendžia
klausimus, susijusius su aplinkos apsauga, statyba, ir atlieka jos
kompetencijai priklausančias funkcijas;
2) organizuoja
ir vykdo poveikio aplinkai stebėjimus energetikos veiklos padidintos taršos zonose;
3) kartu su Ūkio
ministerija nustato šalyje numatomų vartoti ir vartojamų energijos išteklių
kokybės reikalavimus ir teikia rekomendacijas juos vartoti;
4) dalyvauja
rengiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių programas.
8 straipsnis.
Savivaldybių kompetencija
Savivaldybė savo teritorijoje:
1) pagal įstatymų nustatytą kompetenciją reguliuoja
vartotojų aprūpinimą tiekiama šiluma;
2) organizuoja
visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų apšvietimą;
3) pagal
Vyriausybės patvirtintą nomenklatūrą išduoda mažmeninės prekybos nefasuotais
naftos produktais licencijas;
4) išduoda
leidimus suskystintųjų naftos dujų prekybai Ūkio ministerijos patvirtinta
tvarka;
5) įvedus
ekstremalią energetikos padėtį, įgyvendina Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos patvirtintą vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos
ištekliais planą, užtikrina kitų Vyriausybės sprendimų vykdymą;
6)
dalyvauja rengiant švietėjiškas visuomenės informavimo priemones, padedančias
efektyviai vartoti energiją ir energijos išteklius.
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTOJIMAS
9 straipsnis.
Nacionalinė energetikos strategija
1. Strategija
nustato energetikos plėtros kryptis dvidešimčiai metų.
2. Strategiją
Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.
3. Strategija
apima visus energetikos sektorius, ji peržiūrima ne rečiau kaip kas 5 metai.
Strategija rengiama, peržiūrima ir įgyvendinama valstybės biudžeto bei kitomis
lėšomis.
4. Strategijoje turi būti numatoma:
1) šalies
energetikos saugumas;
2) energijos ar
energijos išteklių poreikių, importo, eksporto prognozės;
3) energijos
gamybos pajėgumo poreikis;
4) energetikos
struktūros tobulinimas;
5) energijos
išteklių vartojimo struktūra ir jos prognozės;
6) energetikos
žalingo poveikio aplinkai mažinimo prognozės ir priemonės;
7) atsinaujinančiųjų
ir vietinių energijos išteklių vartojimo plėtojimas;
8) energijos
vartojimo efektyvumas;
9) reikalingos
investicijos;
10) energijos
išteklių atsargų įvertinimas ir sudarymas;
11) energijos
rinkos plėtojimas;
12) energetikos
valdymo tobulinimo kryptys;
13) kainodaros
tobulinimas;
14) kiti su
energetikos plėtra susiję klausimai.
5. Vyriausybė
tvirtina 5 metų Strategijos įgyvendinimo planą ir programas.
6. Strategiją
pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos,
Energetikos agentūra bei kitos įmonės.
10 straipsnis.
Energetikos agentūra
1. Energetikos
agentūra yra valstybės įmonė. Jos steigėja – Ūkio ministerija.
2. Energetikos
agentūra Ūkio ministerijos pavedimu atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) vykdo
Strategijos įgyvendinimo plano priemones;
2) įgyvendina
energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą ir jos priemonių planą;
3) atlieka užsienio pagalbos programų ir projektų
vykdymo energetikos sektoriuje priežiūrą bei stebėseną (monitoringą);
4) atlieka efektyvaus energijos išteklių, energijos
vartojimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimo propagavimo ir
informacinį darbą;
3. Energetikos
agentūra taip pat atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Ūkio ministerijos
pavestas funkcijas.
11 straipsnis.
Energetikos objektų statyba
1. Energetikos objektai statomi Statybos įstatymo,
Teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka. Valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis
Strategijos nuostatomis. Vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais
bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis Strategija.
2. Energetikos
įmonės dalyvauja rengiant ir plėtojant subalansuoto, efektyvaus energijos
tiekimo, skirstymo, perdavimo planus, taip pat planuoja valstybinės svarbos
energetikos objektų plėtrą. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios
energiją, plėtoja energetikos perdavimo, skirstymo objektus jų veikimo
teritorijoje.
3. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios
kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Jeigu tokios energetikos
įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos
pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.
4. Energetikos
objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų
žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami
žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu. Tuo atveju žemės
ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo
išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.
12 straipsnis.
Energetikos veikla
1. Energetikos
įmonės vykdo veiklą tokiu būdu, kad užtikrintų saugią, efektyvią, aplinką
tausojančią energijos gamybą, tiekimą, perdavimą, skirstymą iki patiektos
energijos apskaitos prietaiso sujungimo su vartotojo sistema vietos,
neviršydamos nustatytų valstybės reguliuojamų kainų. Energetikos įmonės,
tiekiančios šilumą daugiabučiams namams, šilumą tiekia butams, jeigu vartotojai
nepageidauja kitaip.
2. Energetikos įmonė perduoda, skirsto, tiekia
energiją vartotojams pagal energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo
taisykles. Energetikos įmonė teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti
vartotojų aprūpinimą energija tik įstatymų nustatytais atvejais.
3. Energetikos
įmonės savo veikimo teritorijoje nustatyta tvarka prijungia energijos
gamintojų, vartotojų energiją gaminančius ir (arba) naudojančius įrenginius
prie veikiančių energijos perdavimo ar skirstymo tinklų. Prijungimo išlaidas
pagal nustatytus
įkainius padengia atitinkami gamintojai arba vartotojai. Prijungimo darbai
atliekami pagal energetikos įmonės ir energijos gamintojo arba vartotojo
sutartį, kurią sudaryti yra privaloma.
4. Energetikos
įmonės, nuosavybės teise turinčios ar kitais teisėtais būdais valdančios
energijos perdavimo ar skirstymo tinklus ir sistemas, nustatyta tvarka privalo
trečiajai šaliai suteikti perdavimo ar skirstymo paslaugas objektyviomis,
nediskriminuojančiomis sąlygomis, atsižvelgdamos į technines tinklų bei sistemų
galimybes.
5. Energetikos įmonės, nuosavybės teise turinčios ar
kitais teisėtais būdais valdančios bendroje energetikos sistemoje dirbančius
energetikos objektus, privalo bendradarbiauti ir dirbti bendru suderintu režimu
bei vykdyti tinklų ar sistemų operatoriaus nurodymus. Operatorius paskiriamas
išduodant licencijas nustatyta tvarka.
6. Energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat
santykiai su energijos išteklių ar energijos vartotojais grindžiami sutartimis.
Energijos tiekimo, perdavimo ir skirstymo sutartys yra viešos. Energija
reguliuojamiesiems vartotojams ir fiziniams asmenims tiekiama, perduodama,
skirstoma sudarius sutartį pagal privalomas standartines sąlygas.
7. Energetikos įmonės, perduodančios, skirstančios
energiją, nustatyta tvarka turi teisę tikrinti, ar vartotojų energetikos
įrenginiai atitinka nustatytus techninės saugos reikalavimus.
8. Metams pasibaigus, per keturis mėnesius turi būti
atliktas energetikos įmonių, veikiančių elektros, šilumos, gamtinių dujų
sektoriuose, licencijuojamos veiklos sąnaudų auditas ir jo išvados pateiktos
Komisijai.
9. Energetikos įmonės dalyvauja rengiant
reguliuojamųjų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo įkainių
skaičiavimo metodikų, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų
teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą,
saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.
10. Energetikos
įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, šioje veikloje
naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas nustato
suderinusios su Komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
13
straipsnis. Energetikos veiklos ypatumai, energijos ir energijos išteklių
kokybė
1. Energijos perdavimo, skirstymo įmonių veiklos
teritorija nustatoma licencijose.
2. Šalyje vartojama energija ar energijos ištekliai
turi atitikti nustatytus energijos ar energijos išteklių kokybės ir sudėties
reikalavimus.
14 straipsnis.
Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis
1. Žemė
energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis
įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė
energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo objektams statyti parduodama ar
išnuomojama ne aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Privati žemė energetikos objektams statyti gali
būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu
nesusitariama, žemė įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti paimama
visuomenės poreikiams.
3. Energetikos
objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Jose
statybos, želdinimo ir žemės darbai yra ribojami. Apsaugos zonoje esančių žemės
ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus nustato energetikos objektų apsaugos
taisyklės, kiti teisės aktai. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų
savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems
priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo
ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos
apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso
apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS
15 straipsnis.
Kainos
1. Energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos
kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas,
nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų
kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių
įstatymuose.
2. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos
išlaidos energijos išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui,
skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos
efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas,
viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno
norma.
3. Valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau
kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip,
ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.
16 straipsnis.
Licencijos, leidimai ir atestatai
1. Energetikos
veiklai licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis ir kiti įstatymai.
Licencijuojamos veiklos rūšis nustato energetikos sektorių ir kiti įstatymai.
Veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą tvirtina Vyriausybė.
Įmonės, eksploatuojančios energetikos įrenginius, turi būti atestuotos.
2. Energetikos
veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
17 straipsnis.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
1. Komisija yra
valstybės įstaiga, finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto. Jos nuostatus
Ūkio ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Komisija yra viešasis juridinis
asmuo, turintis sąskaitas bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei
savo pavadinimu.
2. Komisiją
sudaro penki nariai. Jos pirmininką ir keturis narius Ministro Pirmininko
teikimu skiria Respublikos Prezidentas 5 metams.
3. Komisijos
nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai,
turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsimokslinimą.
4. Komisijos
pirmininkas ir nariai yra atleidžiami iš pareigų tik:
1) pasibaigus jų
kadencijai;
2) savo noru;
3) išrinkti arba
paskirti į kitas pareigas;
4) kai jiems
įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
5) kai
paaiškėja, kad šiurkščiai pažeidė jiems nustatytų pareigų reikalavimus;
6) kai pažeidė
tarnybinę etiką;
7) dėl sveikatos
būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
8) netekus
Lietuvos Respublikos pilietybės.
5. Komisija
atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo
metodikas;
2)
nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas;
3) kontroliuoja
valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą;
4) tvirtina
energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;
5) turi teisę
vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos
įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
6) nustatydama
valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos
išlaidų pagrįstumą;
7) tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant
atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainą;
8) išduoda,
sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo
licencijas, kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
9) derina
energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos,
šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
10) turi teisę
teikti siūlymus dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei, Ūkio
ministerijai, savivaldybėms;
11) turi teisę
įpareigoti energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo,
skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako trečiajai
šaliai suteikti paslaugas ar tiekti vartotojams energiją;
12) atlieka
kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
6. Komisija
atsako už savo sprendimus. Komisijos sprendimai priimami vardiniu balsavimu.
Komisijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
7. Kalendoriniams metams pasibaigus, Komisija per
keturis mėnesius parengia veiklos metinę ataskaitą, paskelbia ją viešai ir
pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei.
8. Komisijos
funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Komisijos administracijos
ir jos darbuotojų funkcijas nustato Komisijos nuostatai.
9. Komisijos veiklai taikomas Biudžetinių įstaigų
įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenumato kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
18 straipsnis.
Energetikos valstybinė kontrolė
1. Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinė
kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neatsižvelgiant į
nuosavybės valdymo formą.
2.
Valstybinę energetikos kontrolę nustatyta tvarka atlieka Valstybinė
energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos
inspekcija).
3. Valstybinė
energetikos inspekcija yra valstybės įstaiga. Jos steigėja – Ūkio ministerija.
Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Ūkio ministerija.
4. Valstybinė
energetikos inspekcija:
1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo,
panaikina atestatus energetikos įrenginių eksploatavimui ir kontroliuoja, ar
laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos
įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių
gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą;
3)
tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus,
dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus
buityje, susijusius su energijos vartojimu;
4) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų
įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos
įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti;
5) organizuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų
energetikos specialistų ir vadovų atestavimą;
6) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos kokybės
reikalavimų;
7) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines
atsargas;
8) turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės
institucijoms teikiamą informaciją;
9) atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
5. Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo
sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami
įstatymų nustatyta tvarka.
6. Branduolinės
energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir
valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetenciją nustato
Branduolinės energijos įstatymas.
7. Valstybinė
energetikos inspekcija nekontroliuoja, ar darbuotojai laikosi saugos ir
sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
19 straipsnis.
Informavimas
1. Valstybės
institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš
energetikos įmonių reikiamą informaciją. Energetikos įmonės nustatyta tvarka ir
mastu teikia informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms,
atitinkamoms asociacijoms bei trečiosioms šalims.
2. Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos teikia informaciją apie energetiką Europos
Komisijai, kitoms šalims ir tarptautinėms organizacijoms.
3. Apie
valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir naudojimo pradžią šiuos
objektus nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais valdančios energetikos
įmonės privalo informuoti Ūkio ministeriją.
4. Energetikos
įmonės savo veikimo teritorijoje pagal kompetenciją energijos vartotojams
teikia informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir energijos vartojimą,
saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių naudojimą, statomus,
rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius, energijos kainas bei
energijos vartotojams teikiamas paslaugas.
20 straipsnis.
Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas
1. Efektyvaus
energijos ir energijos išteklių vartojimo pagrindinės kryptys nustatomos
Strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo
efektyvumo didinimo ir kitose programose.
2. Importuojami,
gaminami ir parduodami karšto vandens katilai, kurių nominali šilumos galia yra
nuo 4 iki 400 kW ir kuriuose deginamas skystasis arba dujinis kuras, turi
atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.
3. Importuojami,
gaminami ir parduodami šilumos generatoriai patalpoms šildyti ir (arba) karštam
vandeniui ruošti naujuose ar esamuose ne pramonės paskirties pastatuose turi
atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.
4. Importuojami,
gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie vartoja elektros ir kitų
rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo
etiketes.
5. Įmonės,
eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius,
kurių nominali šilumos galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka tikrina šių
įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.
21 straipsnis. Darbuotojų
pasirengimas ir atestavimas
1.
Energetikos objektus, įrenginius statantys ir eksploatuojantys darbuotojai turi
būti reikiamos kvalifikacijos ir tinkamai pasirengę. Į jų mokymosi programas
turi būti įtraukti ir efektyvaus energijos bei energijos išteklių vartojimo
klausimai.
2. Energetikos objektus, įrenginius statantys ir eksploatuojantys
darbuotojai šio Įstatymo 6 straipsnio 13 punkte bei 18 straipsnio 4
dalies 5 punkte numatyta tvarka privalo būti atestuojami.
22 straipsnis. Energijos išteklių
rezervinės atsargos
Energetikos įmonės, turinčios daugiau kaip 5 MW galios
šilumos ar elektros energijos gamybos objektų ir gaminančios parduoti skirtą
šilumos ar elektros energiją, privalo turėti energijos išteklių rezervines
atsargas. Energijos išteklių rezervinės atsargos kaupiamos, laikomos,
atnaujinamos energetikos įmonių bei kitomis lėšomis. Energijos išteklių
rezervinių atsargų kiekis turi būti ne mažesnis, negu yra suvartojama per 1
mėnesį.
23 straipsnis. Energijos apskaita
1. Pagaminta, perduodama, paskirstoma, parduodama,
eksportuojama, importuojama ar tranzitu perduodama energija turi būti
apskaičiuojama.
2. Energija turi būti apskaičiuojama Lietuvos
Respublikos matavimo priemonių registre įregistruotomis energijos matavimo
priemonėmis. Naujai įrengiamos energijos matavimo priemonės turi atitikti
Europos Sąjungos valstybėse naudojamų matavimo priemonių specifikacijas.
3. Energijos matavimo priemones savo lėšomis įrengia
ir eksploatuoja perdavimo, skirstymo ar laikymo energetikos objektus
nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais juos valdančios energetikos įmonės.
4. Energijos matavimo priemones tarp energetikos
objektų įrengia ir eksploatuoja energiją perduodančios energetikos objektus
nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais juos valdančios energetikos įmonės
savo lėšomis.
24 straipsnis. Energijos tranzitas
1. Energijos ar
energijos išteklių tranzitas (toliau – tranzitas) vykdomas pagal energijos ar
energijos išteklių siuntėjo, gavėjo ir perdavimo energetikos objektus valdančių
energetikos įmonių sudarytas sutartis, vadovaujantis Energetikos chartijos
sutarties nuostatomis bei atsižvelgiant į esamų perdavimo objektų pajėgumą ir
prioritetinį šalies poreikių tenkinimą.
2. Perdavimo
objektus valdančios energetikos įmonės teikia Komisijai ir Ūkio ministerijai
informaciją apie kiekvieną tranzito pareikalavimą, sudarytas tranzito sutartis
ir atsisakymus jas sudaryti. Atsisakymas sudaryti tranzito sutartį turi būti
tinkamai motyvuotas.
PENKTASIS
SKIRSNIS
EKSTREMALI ENERGETIKOS PADĖTIS
25
straipsnis. Ekstremali energetikos padėtis
1. Ekstremali energetikos padėtis įvedama, kai elektros,
gamtinių dujų ar naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė
gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.
2. Ekstremali
energetikos padėtis įvedama Vyriausybės nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be
atskiro Vyriausybės nutarimo įvedama ir ekstremali
energetikos padėtis.
3. Energetikos įmonės nustatyta tvarka privalo
pranešti savivaldybėms, Ūkio ministerijai apie energijos tiekimo sumažėjimą ir
priemones tiekimui atnaujinti.
4. Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, energijos
bei energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Esant
ekstremaliai energetikos padėčiai, energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės,
jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės mero nurodymus, už
vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo
apribojimų ar nutraukimo neatsako.
5. Ekstremalios energetikos padėties atveju
vartotojams aprūpinti energijos ištekliais įstatymų nustatyta tvarka yra
sudaromos naftos produktų valstybės atsargos.
6.
Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios,
transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą bei naftos produktus,
gamtines dujas, kurą, elektros energiją, pirmiausia privalo tenkinti šalies
vidaus vartotojų poreikius.
7.
Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, juridiniai ir fiziniai asmenys privalo
vykdyti Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės
mero nurodymus. Jeigu esant ekstremaliai
energetikos padėčiai energetikos įmonės nevykdo nurodymų,
Vyriausybė ar savivaldybės taryba turi teisę, kol tęsis ekstremali energetikos
padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai
paskirti savo atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės institucijos atstovai,
atlikdami įmonėse jų valdybų ir administracijos vadovų funkcijas, vadovaujasi
Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės suteiktais įgaliojimais.
8. Įvedus
ekstremalią energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turi
teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių
eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas,
apriboti naftos produktų, parduodamos energijos bei energijos išteklių ir
teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė
26
straipsnis. Skundų nagrinėjimas
1. Nacionalinė
vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos išankstine skundų
nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos
pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.
2. Valstybinė energetikos inspekcija išankstine skundų
nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų,
įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės
reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų,
avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.
Nr. X-1108,
2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)
Straipsnio
pavadinimo redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:
27 straipsnis. Atsakomybė
Asmenys
už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.
27
straipsnio redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:
28 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka
1. Energetikos įmonės Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka išperka ar eksploatuoja vartotojų (juridinių ir
fizinių asmenų) lėšomis iki šio Įstatymo įsigaliojimo įrengtus bendrai
naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti.
2. Energetikos įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai
prie Finansų ministerijos arba savivaldybėms teikia informaciją apie naudojamus
į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko arba kurių
savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai). Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės Vyriausybės
nustatyta tvarka bešeimininkius energetikos objektus įtraukia į apskaitą ir
imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Valstybinė mokesčių
inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės institucija pareiškimą
dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės
nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis
objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie
teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu
Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip
suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar
skirstymo įmonei.
3.
Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl
energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant,
laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis
nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir
tarifų taikymo.
25 straipsnis.
Ekstremali energetikos padėtis
1. Ekstremali energetikos padėtis įvedama, kai
elektros, gamtinių dujų ar naftos produktų tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla
grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.
2. Ekstremali
energetikos padėtis įvedama Vyriausybės nutarimu. Įstatymų nustatyta tvarka paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, be
atskiro Vyriausybės nutarimo įvedama ir ekstremali
energetikos padėtis.
3. Energetikos įmonės nustatyta tvarka privalo
pranešti savivaldybėms, Ūkio ministerijai apie energijos tiekimo sumažėjimą ir
priemones tiekimui atnaujinti.
4. Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, energijos
bei energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Esant
ekstremaliai energetikos padėčiai, energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės,
jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės mero nurodymus, už
vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo
apribojimų ar nutraukimo neatsako.
5. Ekstremalios energetikos padėties atveju
vartotojams aprūpinti energijos ištekliais įstatymų nustatyta tvarka yra
sudaromos naftos produktų valstybės atsargos.
6.
Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, įmonės, gaminančios, perduodančios,
transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą bei naftos produktus,
gamtines dujas, kurą, elektros energiją, pirmiausia privalo tenkinti šalies
vidaus vartotojų poreikius.
7.
Įvedus ekstremalią energetikos padėtį, juridiniai ir fiziniai asmenys privalo
vykdyti Vyriausybės, jos įgaliotų institucijų ir rajono (miesto) savivaldybės
mero nurodymus. Jeigu esant ekstremaliai
energetikos padėčiai energetikos įmonės nevykdo nurodymų,
Vyriausybė ar savivaldybės taryba turi teisę, kol tęsis ekstremali energetikos
padėtis, nušalinti šių įmonių valdymo organus ir įmonėms valdyti laikinai
paskirti savo atstovus. Vyriausybės ar savivaldybės institucijos atstovai,
atlikdami įmonėse jų valdybų ir administracijos vadovų funkcijas, vadovaujasi
Lietuvos Respublikos įstatymais ir Vyriausybės suteiktais įgaliojimais.
8. Įvedus
ekstremalią energetikos padėtį, Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turi
teisę reguliuoti naftos, naftos produktų, energijos, energijos išteklių
eksportą, importą, prekybą, kontroliuoti ir, atsižvelgdamos į rinkos sąlygas,
apriboti naftos produktų, parduodamos energijos bei energijos išteklių ir
teikiamų paslaugų kainas, jeigu jos yra nepagrįstai didinamos.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė
26 straipsnis.
Skundų nagrinėjimas
1. Nacionalinė
vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos išankstine skundų
nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja fizinių asmenų skundus dėl energijos
pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.
2. Valstybinė energetikos inspekcija išankstine skundų
nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl energetikos objektų,
įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės
reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų,
avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo.
3.
Komisija išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja skundus dėl
energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant,
laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis
nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir
tarifų taikymo.
27
straipsnis. Atsakomybė
Asmenys
už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai valdomiems
energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar nėra įgiję
nuosavybės teisės į šiuos objektus.
4.
Įsigaliojus šiam Įstatymui pirmą kartą skiriant Komisijos narius, du Komisijos
nariai skiriami trejų metų kadencijai.
28
straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka
1. Energetikos įmonės Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka išperka ar eksploatuoja vartotojų (juridinių ir
fizinių asmenų) lėšomis iki šio Įstatymo įsigaliojimo įrengtus bendrai
naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti.
2. Energetikos įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai
prie Finansų ministerijos arba savivaldybėms teikia informaciją apie naudojamus
į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko arba kurių
savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai). Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės Vyriausybės
nustatyta tvarka bešeimininkius energetikos objektus įtraukia į apskaitą ir
imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Valstybinė mokesčių
inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės institucija pareiškimą
dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės
nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis
objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie
teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu
Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip
suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar
skirstymo įmonei.
3.
Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai
valdomiems energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar
nėra įgiję nuosavybės teisės į šiuos objektus.
4.
Įsigaliojus šiam Įstatymui pirmą kartą skiriant Komisijos narius, du Komisijos
nariai skiriami trejų metų kadencijai.
29 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
1. Įstatymas,
išskyrus 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
2. Įstatymo 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys įsigalioja nuo
2004 m. sausio 1 d.
30 straipsnis.
Įstatymų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus šiam
Įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);
2) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996,
Nr. 32-791);
3)
Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo ekstremalios
situacijos aprūpinant Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais atveju įstatymas
(Žin., 1997, Nr. 53-1227);
4) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997,
Nr. 64-1494);
5) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1, 9, 11, 12, 16, 17, 19, 20 ir 22 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 96-2425);
6) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15 ir 17
straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 34-899);
7) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,
Nr. 103-2837);
8) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,
Nr. 105-2899);
9) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin.,
1999, Nr. 86-2563);
10) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,
Nr. 28-757);
11) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,
Nr. 58-1709).
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Įstatymas
papildomas priedu nuo 2006 m. sausio 1 d.:
Lietuvos
Respublikos
energetikos
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1978
m. vasario 13 d. Tarybos direktyva 78/170/EEB
dėl šilumos generatorių patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti naujuose
ir esamuose ne pramoninės paskirties pastatuose naudingumo koeficientų ir dėl
šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliavimo naujuose ne pramoninės
paskirties pastatuose.
2. 1982
m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyva 82/885/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą
78/170/EEB dėl šilumos generatorių patalpoms šildyti ir karštam vandeniui
ruošti naujuose ir esamuose ne pramoninės paskirties pastatuose naudingumo
koeficientų ir dėl šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliavimo
naujuose ne pramoninės paskirties pastatuose.
3. 1992 m.
gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento
reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį
kurą.
4. 1992 m.
rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir
kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę
informaciją apie gaminį.
5. 1993 m. rugsėjo
13 d. Tarybos direktyva 93/76/EEB išmetamosioms anglies dioksido dujoms
apriboti gerinant energijos efektyvumą (SAVE).
6. 1996 m.
rugsėjo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/57/EB dėl energijos
naudojimo efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams,
šaldikliams ir jų deriniams.
7. 2000
m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB dėl
energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo
balastiniams įtaisams.
8. 2001
m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl
elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo
vidaus elektros rinkoje.
9. 2002 m.
gruodžio 16 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2002/91/eb dėl pastatų
energinio naudingumo.
____________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 6, 12, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-387,
2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 1, 5, 20 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2005-12-06)
autrap@lrs.lt
13 straipsnis. Energetikos veiklos ypatumai,
energijos ir energijos išteklių kokybė
1. Energijos perdavimo, skirstymo įmonių veiklos
teritorija nustatoma licencijose.
2. Šalyje vartojama energija ar energijos ištekliai
turi atitikti nustatytus energijos ar energijos išteklių kokybės ir sudėties
reikalavimus.
14
straipsnis. Nekilnojamųjų daiktų suteikimas naudotis
1. Žemė
energetikos objektams statyti išnuomojama ar kitaip suteikiama naudotis
įstatymų nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė
energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo objektams statyti parduodama ar
išnuomojama ne aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Privati žemė energetikos objektams statyti gali
būti naudojama energetikos įmonės ir žemės savininko susitarimu. Jeigu
nesusitariama, žemė įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti paimama
visuomenės poreikiams.
3. Energetikos
objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos. Jose
statybos, želdinimo ir žemės darbai yra ribojami. Apsaugos zonoje esančių žemės
ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus nustato energetikos objektų apsaugos
taisyklės, kiti teisės aktai. Apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų
savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems
priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo
ar eksploatavimo darbus. Nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių
veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso
apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMAS
15
straipsnis. Kainos
1. Energetikos sektoriuje yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos
kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas,
nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Valstybės reguliuojamų
kainų nomenklatūra ir reguliavimo principai nustatomi energetikos sektorių
įstatymuose.
2. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos
išlaidos energijos išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui,
skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos
efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas, viešuosius
interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno norma.
3. Valstybės reguliuojamos kainos turi būti skelbiamos viešai, ne vėliau
kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, jei kiti įstatymai nenustato kitaip,
ir taikomos nuo mėnesio pirmos dienos.
16
straipsnis. Licencijos, leidimai ir atestatai
1. Energetikos
veiklai licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis ir kiti įstatymai.
Licencijuojamos veiklos rūšis nustato energetikos sektorių ir kiti įstatymai.
Veiklos rūšių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašą tvirtina Vyriausybė.
Įmonės, eksploatuojančios energetikos įrenginius, turi būti atestuotos.
2. Energetikos
veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
17
straipsnis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
1. Komisija yra
valstybės įstaiga, finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto. Jos nuostatus
Ūkio ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Komisija yra viešasis juridinis
asmuo, turintis sąskaitas bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei
savo pavadinimu.
2. Komisiją
sudaro penki nariai. Jos pirmininką ir keturis narius Ministro Pirmininko
teikimu skiria Respublikos Prezidentas 5 metams.
3. Komisijos
nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai,
turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsimokslinimą.
4. Komisijos
pirmininkas ir nariai yra atleidžiami iš pareigų tik:
1) pasibaigus jų
kadencijai;
2) savo noru;
3) išrinkti arba
paskirti į kitas pareigas;
4) kai jiems
įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
5) kai
paaiškėja, kad šiurkščiai pažeidė jiems nustatytų pareigų reikalavimus;
6) kai pažeidė
tarnybinę etiką;
7) dėl sveikatos
būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
8) netekus
Lietuvos Respublikos pilietybės.
5. Komisija
atlieka šias funkcijas:
1) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo
metodikas;
2)
nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas;
3) kontroliuoja
valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą;
4) tvirtina
energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius;
5) turi teisę
vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos
įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;
6) nustatydama
valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos
išlaidų pagrįstumą;
7) tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant
atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainą;
8) išduoda,
sustabdo, panaikina energijos perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo
licencijas, kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;
9) derina
energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos,
šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;
10) turi teisę
teikti siūlymus dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos Vyriausybei,
Ūkio ministerijai, savivaldybėms;
11) turi teisę
įpareigoti energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo,
skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako trečiajai
šaliai suteikti paslaugas ar tiekti vartotojams energiją;
12) atlieka
kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
6. Komisija
atsako už savo sprendimus. Komisijos sprendimai priimami vardiniu balsavimu.
Komisijos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
7. Kalendoriniams metams pasibaigus, Komisija per
keturis mėnesius parengia veiklos metinę ataskaitą, paskelbia ją viešai ir
pateikia Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei.
8. Komisijos
funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Komisijos administracijos
ir jos darbuotojų funkcijas nustato Komisijos nuostatai.
9. Komisijos veiklai taikomas Biudžetinių įstaigų
įstatymas, jeigu šis Įstatymas nenumato kitaip.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
18
straipsnis. Energetikos valstybinė kontrolė
1. Energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinė
kontrolė atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje neatsižvelgiant į
nuosavybės valdymo formą.
2.
Valstybinę energetikos kontrolę nustatyta tvarka atlieka Valstybinė
energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė energetikos
inspekcija).
3. Valstybinė
energetikos inspekcija yra valstybės įstaiga. Jos steigėja – Ūkio ministerija.
Valstybinės energetikos inspekcijos nuostatus tvirtina Ūkio ministerija.
4. Valstybinė
energetikos inspekcija:
1) nustatyta tvarka pagal kompetenciją išduoda, sustabdo,
panaikina atestatus energetikos įrenginių eksploatavimui ir kontroliuoja, ar
laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos
įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių
gamybos, perdavimo, paskirstymo, tiekimo patikimumą bei vartojimo efektyvumą;
3)
tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir jų darbo sutrikimus,
dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe, tiria nelaimingus atsitikimus
buityje, susijusius su energijos vartojimu;
4) kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų
įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos
įrenginių atitiktį ir tinkamumą naudoti;
5) organizuoja šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytų
energetikos specialistų ir vadovų atestavimą;
6) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos kokybės
reikalavimų;
7) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines
atsargas;
8) turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės
institucijoms teikiamą informaciją;
9) atlieka šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
5. Valstybinė energetikos inspekcija atsako už savo
sprendimus. Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami
įstatymų nustatyta tvarka.
6. Branduolinės
energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir
valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos kompetenciją nustato
Branduolinės energijos įstatymas.
7. Valstybinė
energetikos inspekcija nekontroliuoja, ar darbuotojai laikosi saugos ir
sveikatos teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
19
straipsnis. Informavimas
1. Valstybės ir
savivaldybių institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi
teisę gauti iš energetikos įmonių reikiamą informaciją. Energetikos įmonės
nustatyta tvarka ir mastu teikia informaciją valstybės, savivaldybių
institucijoms, įstaigoms, atitinkamoms asociacijoms ir trečiosioms šalims.
2. Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos teikia informaciją apie energetiką Europos
Komisijai, kitoms šalims ir tarptautinėms organizacijoms.
3. Apie
valstybinės svarbos energetikos objektų statybos ir naudojimo pradžią šiuos
objektus nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais valdančios energetikos
įmonės privalo informuoti Ūkio ministeriją.
4. Energetikos
įmonės savo veikimo teritorijoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka ir mastu pagal kompetenciją energijos vartotojams ir
savivaldybių institucijoms teikia informaciją apie efektyvų energijos išteklių ir
energijos vartojimą, saugų ir efektyvų energetikos objektų bei įrenginių
naudojimą, statomus, rekonstruojamus energetikos objektus ir įrenginius,
energijos kainas bei energijos vartotojams teikiamas paslaugas.
5. Energetikos
įmonių informacija apie sąnaudas, susijusias su teisės aktų nustatyta tvarka
licencijuojama veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, yra vieša.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1108, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124
(2007-05-19)
20
straipsnis. Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas
1. Efektyvaus
energijos ir energijos išteklių vartojimo pagrindinės kryptys nustatomos
Strategijoje, o šių krypčių įgyvendinimo priemonės – energijos vartojimo
efektyvumo didinimo ir kitose programose.
2. Importuojami,
gaminami ir parduodami karšto vandens katilai, kurių nominali šilumos galia yra
nuo 4 iki 400 kW ir kuriuose deginamas skystasis arba dujinis kuras, turi
atitikti nustatytus efektyvumo reikalavimus.
3. Neteko galios
nuo 2007 m. gegužės 19 d.
4. Importuojami,
gaminami ir parduodami buitiniai prietaisai, kurie vartoja elektros ir kitų
rūšių energiją, privalo turėti energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo
etiketes.
5. Įmonės,
eksploatuojančios katilus ir kitus energijos išteklius vartojančius įrenginius,
kurių nominali šilumos galia didesnė kaip 0,4 MW, nustatyta tvarka tikrina šių
įrenginių energijos išteklių vartojimo efektyvumą.
6. Atitiktis
nustatytiems efektyvumo reikalavimams tikrinama:
1) pastatuose
įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį ar skystąjį kurą,
kurių vardinė atiduodamoji galia yra nuo 20 kW iki 100 kW, – kartą
per trejus metus;
2) pastatuose
įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį ar skystąjį kurą,
kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 100 kW, – kartą per
dvejus metus;
3) šildymo
sistemų, kuriose įrengti 20 kW ir didesnės vardinės atiduodamosios galios
šildymo katilai, naudojantys neatsinaujinantį kietąjį ar skystąjį kurą, – vieną
kartą, kai šildymo sistemoje įrengto katilo tikrinimo pagal šios dalies 1 ir 2 punktų
reikalavimus metu nuo šio katilo pagaminimo yra praėję daugiau kaip 15 metų;
4) pastatuose įrengtų didesnės kaip 12 kW
vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų – kartą per trejus
metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-387, 2005-11-15,
Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
Nr. X-1108, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124
(2007-05-19)
27 straipsnis. Atsakomybė
Asmenys
už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka
1. Energetikos įmonės Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka išperka ar eksploatuoja vartotojų (juridinių ir
fizinių asmenų) lėšomis iki šio Įstatymo įsigaliojimo įrengtus bendrai
naudojamus energetikos objektus, skirtus energijai perduoti ir (ar) skirstyti.
2. Energetikos įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai
prie Finansų ministerijos arba savivaldybėms teikia informaciją apie naudojamus
į apskaitą neįtrauktus energetikos objektus, kurie neturi savininko arba kurių
savininkai nežinomi (toliau – bešeimininkiai energetikos objektai). Valstybinė
mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės Vyriausybės
nustatyta tvarka bešeimininkius energetikos objektus įtraukia į apskaitą ir
imasi priemonių šių objektų savininkams nustatyti. Valstybinė mokesčių
inspekcija prie Finansų ministerijos arba savivaldybės institucija pareiškimą
dėl bešeimininkio energetikos objekto perdavimo valstybės arba savivaldybės
nuosavybėn teismui paduoda suėjus keturiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią šis
objektas įtrauktas į apskaitą. Bešeimininkiai energetikos objektai, kurie
teismo sprendimu perduoti valstybės arba savivaldybės nuosavybėn, atitinkamu
Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu parduodami, išnuomojami ar kitaip
suteikiami naudotis jų teritorijoje veikiančiai energijos perdavimo ar
skirstymo įmonei.
3.
Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos sąžiningai įgytiems ir teisėtai
valdomiems energetikos objektams, nors jų valdytojai įgyjamąja senatimi dar
nėra įgiję nuosavybės teisės į šiuos objektus.
4.
Įsigaliojus šiam Įstatymui pirmą kartą skiriant Komisijos narius, du Komisijos
nariai skiriami trejų metų kadencijai.
29
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Įstatymas,
išskyrus 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
2. Įstatymo 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys įsigalioja nuo
2004 m. sausio 1 d.
30
straipsnis. Įstatymų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus šiam
Įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 32-743);
2) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996,
Nr. 32-791);
3)
Lietuvos Respublikos valstybės strateginių interesų užtikrinimo ekstremalios
situacijos aprūpinant Lietuvos ūkį nafta ir naftos produktais atveju įstatymas
(Žin., 1997, Nr. 53-1227);
4) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997,
Nr. 64-1494);
5) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1, 9, 11, 12, 16, 17, 19, 20 ir 22 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 96-2425);
6) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15 ir 17
straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 34-899);
7) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,
Nr. 103-2837);
8) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1998,
Nr. 105-2899);
9) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 10, 14 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin.,
1999, Nr. 86-2563);
10) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,
Nr. 28-757);
11) Lietuvos
Respublikos energetikos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2000,
Nr. 58-1709).
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
energetikos
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1992 m.
gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento
reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį
kurą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 186).
2. 1992 m.
rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir
kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę
informaciją apie gaminį (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas,
p. 216).
3. 1993 m. rugsėjo
13 d. Tarybos direktyva 93/76/EEB išmetamosioms anglies dioksido dujoms
apriboti gerinant energijos efektyvumą (SAVE) (OL 2004 m. specialusis leidimas,
12 skyrius, 1 tomas, p. 163).
4. 1996 m.
rugsėjo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/57/EB dėl energijos
naudojimo efektyvumo reikalavimų buitiniams elektriniams šaldytuvams,
šaldikliams ir jų deriniams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 1
tomas, p. 305).
5. 2000
m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/55/EB dėl
energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo
balastiniams įtaisams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p.
96).
6. 2001
m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl
elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo
vidaus elektros rinkoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas,
p. 121).
7. 2002 m.
gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų
energinio naudingumo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas,
p.168).
8. 2005 m. liepos 6
d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatanti ekologinio
projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir
iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB (OL 2005 L, 191, p. 29).
Priedo pakeitimas:
Nr. X-1108, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124
(2007-05-19)
_________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1644,
2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3118 (2003-07-10)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 6, 12, 16, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-387,
2005-11-15, Žin., 2005, Nr. 142-5104 (2005-12-03)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 1, 5, 20 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1108, 2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2124 (2007-05-19)
ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 5, 19, 20 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-05-23)
autrap@lrs.lt
straipsnio redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.: