LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas
27 versijos
· 1995-12-29 — 2004-01-01
2004-01-01
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 36, 34, 2 y 8 m
2003-06-05
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 56, 47, 2 y 3 m
2003-05-01
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 56, 2, 18 y 6 m
2002-06-20
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 56, 36, 47 y 9
2002-03-28
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 31, 36, 47 y 8
2002-01-22
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 19, 56, 11 y 8
2001-06-26
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 44, 47, 2 y 7 m
2001-04-19
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 56, 11, 24 y 11
2001-03-13
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 19, 56, 11 y 22
2001-02-27
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 19, 56, 11 y 23
2001-02-20
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 19, 56, 31 y 24
2001-01-25
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 19, 56, 42 y 20
2000-07-13
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 19, 56, 3 y 42
2000-03-23
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 3, 11, 31 y 27
2000-03-21
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 53
1999-07-07
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 53, 28, 54
1997-12-09
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 53, 28
1997-09-11
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 53, 28, 54
1997-06-24
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 53, 28, 54
1997-06-19
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — art. 28
1997-04-08
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 15, 19, 4 y 53
1996-10-23
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 19, 56, 11 y 28
1996-07-02
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 19, 11, 31 y 27
1996-06-04
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 3, 11, 24 y 23
1996-04-18
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 19, 56, 3 y 31
1996-02-21
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas — arts. 19, 56, 11 y 27
1995-12-29
Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 1996-10-23
@@ -1,8 +1,10 @@
# Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas
@D1=19941221;D2=19960702;D3=19960903
@D1=19941221;D2=19960702;D3=19960903
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996
Redagavo: Ramunė
Lūžaitė (1996.11.14)
Pakeitimai:
@@ -12,9 +14,9 @@
Įstatymas
{#19951229AA1165 ;}
Nr. 1-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)
Nr. 1-1165,
95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)
DĖL LIETUVOS
@@ -26,9 +28,9 @@
Įstatymas
{#19960221AA1218 ;}
Nr. 1-1218, 96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)
Nr. 1-1218,
96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)
LIETUVOS
@@ -44,9 +46,9 @@
Įstatymas
{#19960418AA1295 ;}
Nr. 1-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)
Nr. 1-1295,
96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)
LIETUVOS
@@ -60,9 +62,9 @@
Įstatymas
{#19960604AA1358 ;}
Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)
Nr. 1-1358,
96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)
LIETUVOS
@@ -78,17 +80,33 @@
Įstatymas
{#19960702AA1417 ;}
Nr. 1-1417, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)
Nr. 1-1417,
96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 34 IR 40 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Parlamentas,
Įstatymas
Nr. I-1601,
96.10.23, Žin., 1996, Nr.105-2397 (96.11.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ BANKŲ ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
@@ -98,13 +116,13 @@
Į S T A T Y M A S
1994 m. gruodžio 21 d. Nr.I-720
1994
m. gruodžio 21 d. Nr.I-720
Vilnius
I
skyrius
I skyrius
BENDROJI DALIS
@@ -336,13 +354,13 @@
kapitalas - banko akcininkų (steigėjų) papildomi
įnašai ar (ir)
atskaitymai iš banko pelno.
įnašai ar (ir) atskaitymai
iš banko pelno.
Papildomi
kapitalai - banko statute (įstatuose) numatyti
kapitalai - banko statute (įstatuose) numatyti
kiti banko kapitalai
@@ -352,9 +370,9 @@
pakeitimai:
{#19960604AA1358 ;}
Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)
Nr. 1-1358,
96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)
3 straipsnis.
@@ -512,7 +530,7 @@
Leidimai
steigti užsienio bankų filialus (skyrius) bei
steigti užsienio bankų filialus (skyrius) bei
atstovybes išduodami
@@ -662,7 +680,7 @@
(skyriaus) steigimo dokumentai;
3) banko
3) banko
(steigėjo) statutas (įstatai), licencija,
@@ -740,9 +758,9 @@
indėlininkams;
3) indėlių kompensavimo
sąlygos yra blogesnės, negu
3) indėlių
kompensavimo sąlygos yra blogesnės, negu
nustatyta Lietuvos
@@ -784,9 +802,9 @@
pakeitimai:
{#19960604AA1358 ;}
Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)
Nr. 1-1358,
96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)
II skyrius
@@ -840,17 +858,17 @@
užsienio banko dukterinio banko steigėjams ar
tuo atveju, kai
banką steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
tuo atveju, kai banką
steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
{#19960604AA1358 ;}
Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)
Nr. 1-1358,
96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)
8 straipsnis.
@@ -878,7 +896,7 @@
Banko steigimo
metu banko išleistos akcijos negali būti
metu banko išleistos akcijos negali būti
platinamos viešai,
@@ -910,7 +928,7 @@
Gavęs Lietuvos
banko licenciją ir įsiregistravęs Lietuvos
banko licenciją ir įsiregistravęs Lietuvos
Respublikos įmonių
@@ -942,7 +960,7 @@
registruojami
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Kiti banko
@@ -1054,7 +1072,7 @@
patvirtinantis, jog
ši institucija neprieštarauja, kad Lietuvos
ši institucija neprieštarauja, kad Lietuvos
Respublikoje būtų
@@ -1072,9 +1090,9 @@
kapitalas;
8) dokumentai
ir informacija apie banko steigėjų ir
8)
dokumentai ir informacija apie banko steigėjų ir
akcininkų statusą,
@@ -1104,7 +1122,9 @@
dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio už banko
licenciją sumokėjimą.
licenciją
sumokėjimą.
Veikianti
@@ -1172,9 +1192,9 @@
pakeitimai:
{#19960604AA1358 ;}
Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)
Nr. 1-1358,
96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)
11 straipsnis.
@@ -1368,13 +1388,13 @@
pakeitimai:
{#19960604AA1358 ;}
Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)
12 straipsnis. Banko
licencijos atšaukimas
Nr. 1-1358,
96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)
12 straipsnis.
Banko licencijos atšaukimas
Banko
@@ -1396,9 +1416,7 @@
per 6 mėnesius nuo banko įregistravimo dienos
bankas nepradėjo
veikti.
bankas nepradėjo veikti.
13 straipsnis.
@@ -1448,7 +1466,7 @@
neturinti juridinio
asmens teisių, įstatymų nustatyta tvarka
asmens teisių, įstatymų nustatyta tvarka
įsigiję bent vieną
@@ -1518,7 +1536,7 @@
1) valstybės
valdžios ir valdymo institucijos, išskyrus
valdžios ir valdymo institucijos, išskyrus
Lietuvos Respublikos
@@ -1562,9 +1580,9 @@
bankui;
8) ūkio
subjektai, kurie atsisako pateikti Lietuvos bankui
8) ūkio subjektai,
kurie atsisako pateikti Lietuvos bankui
informaciją apie
@@ -1594,7 +1612,7 @@
sutartyje
nurodytą laiką, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo
nurodytą laiką, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo
akcininkų
@@ -1610,9 +1628,9 @@
banko akcinį kapitalą, banko statuto (įstatų)
pakeitimai, susiję
su akcinio kapitalo padidėjimu, nebuvo
pakeitimai,
susiję su akcinio kapitalo padidėjimu, nebuvo
įregistruoti
@@ -1712,3205 +1730,3205 @@
nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1165,
95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)
Nr. 1-1358,
96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)
15 straipsnis.
Banko akcininkų turtinės ir neturtinės teisės
Asmenys,
įsigiję banko akcijų, akcininko turtines ir
neturtines teises
įgyja:
1) steigiant
banką - nuo visiško akcijų apmokėjimo ir banko
įregistravimo
įstatymų nustatyta tvarka;
2)
įsigijusieji veikiančio banko naujos emisijos akcijų -
nuo statuto
(įstatų) pakeitimų, susijusių su akcinio kapitalo
padidėjimu dėl
naujos banko akcijų emisijos, įregistravimo
įstatymų nustatyta
tvarka;
3)
įsigijusieji akcijų antrinėje rinkoje - nuo įsigytų
akcijų įregistravimo
dienos.
Akcininkų
turtines ir neturtines teises taip pat nustato
Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių įstatymas.
IV skyrius
BANKO VALDYMAS
16 straipsnis.
Banko valdymo organai
Banko valdymo
organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas,
banko taryba, banko
valdyba ir administracijos vadovas.
17 straipsnis.
Visuotinis akcininkų susirinkimas
Visuotinis
banko akcininkų susirinkimas yra aukščiausiasis
banko valdymo
organas. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi
teisę dalyvauti
visi jo akcininkai, neatsižvelgiant į jų turimų
akcijų klasę, rūšį
ir skaičių. Dalyvauti visuotiniame akcininkų
susirinkime
patariamojo balso teise gali banko valdybos nariai ir
administracijos
darbuotojai, nors ir nėra akcininkai.
Tik visuotinis
akcininkų susirinkimas:
1) priima ir
keičia banko statutą (įstatus);
2) renka ir
atleidžia, jeigu reikia, ir prieš terminą, banko
tarybos, revizijų
tarnybos narius (revizorių);
3) kai yra
atleista banko taryba, sprendžia banko valdybos
atleidimo klausimą;
4) tvirtina
metinį banko balansą, pajamų ir išlaidų sąmatą,
pelno paskirstymą,
sprendžia nuostolių atlyginimo klausimus;
5) sprendžia
pagrindinio kapitalo padidinimo arba sumažinimo
klausimus;
6) priima
sprendimus dėl banko likvidavimo ar
reorganizavimo,
renka ir atleidžia banko likvidacinės komisijos
narius, tvirtina
šios komisijos apyskaitą, jeigu bankas
likviduojasi pats;
7) tvirtina
nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimą;
8) sprendžia
kitus banko tarybos, valdybos, revizorių
tarnybos
(revizoriaus) pasiūlytus klausimus;
9) nagrinėja
akcininkų pasiūlymus ir skundus dėl banko
tarybos ir valdybos
darbo;
10) priima
sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos
iškėlimo bankui
pagal šio įstatymo 45 straipsnį.
Visuotinio
akcininkų susirinkimo organizavimo, taip pat
sprendimų jame
priėmimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių
įstatymas. Sprendimai šio straipsnio antrosios
dalies 1, 3, 5, 6,
10 punktuose numatytais klausimais priimami
2/3 visuotiniame
akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų
balsų.
Lietuvos bankas
turi teisę įpareigoti banko valdybą sušaukti
neeilinį visuotinį
banko akcininkų susirinkimą.
18 straipsnis.
Banko tarybos sudarymo tvarka ir įgaliojimai
Banko tarybos
narių skaičių nustato statutas (įstatai): jis
turi būti neporinis
ir ne mažesnis kaip 3.
Banko tarybą
renka visuotinis akcininkų susirinkimas.
Renkant banko
tarybą, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų
skaičių, kuris
lygus jo akcijų balsų skaičiaus ir banko tarybos
narių skaičiaus
sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo
nuožiūra - už
vieną ar kelis kandidatus. Išrinkti bus daugiau
balsų surinkę
kandidatai.
Banko taryba
renkama iš akcininkų ir banko akcininkams
juridiniams
asmenims atstovaujančių asmenų, nesančių banko
akcininkais, ne
ilgiau kaip 4 metams.
Banko tarybos
nariu gali būti tik veiksnus fizinis asmuo.
Jeigu juridinis
asmuo atšaukia jam atstovaujančio banko taryboje
asmens įgaliojimus,
banko tarybos sprendimu šis asmuo turi būti
atleidžiamas iš
banko tarybos, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra
banko akcininkas.
Naujas banko tarybos narys į laisvą vietą gali
būti išrinktas
visuotiniame akcininkų susirinkime bendra tvarka.
Banko tarybos narys
gali būti perrenkamas kitai kadencijai.
Banko taryba
savo veiklą pradeda pasibaigus ją išrinkusiam
visuotiniam
akcininkų susirinkimui.
Banko tarybos
nariu negali būti:
1) to
paties banko valdybos narys ir administracijos
vadovas;
2) asmuo,
kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar
uždrausta eiti šias
pareigas.
Banko taryba ir
jos nariai neturi teisės pavesti ar perduoti
savo funkcijų
kitiems asmenims.
Visuotinis
akcininkų susirinkimas gali nustatyti banko
tarybos nariams
atlyginimą (mokėti tantjemas) tik iš pelno.
Banko taryba:
1) skiria
banko valdybos narius ir jos pirmininką bei jo
pavaduotojus, taip
pat atleidžia juos iš pareigų;
2) tvirtina
banko valdybos darbo reglamentą;
3) banko
valdybos prašymu sprendžia klausimą dėl banke
dirbančio šio banko
tarybos nario atleidimo iš užimamų pareigų;
4) stebi ir
analizuoja banko valdybos veiklą, finansinių
išteklių naudojimą,
valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą,
darbo apmokėjimą,
atlieka finansinės būklės perspektyvinį
įvertinimą;
5) pateikia
visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir
atsiliepimus apie
banko metinį balansą, pelno ir nuostolių
ataskaitą, pelno
paskirstymą ir banko valdybos ataskaitą;
6) atstovauja
bankui teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp
banko ir jo
valdybos, valdybos nario arba banko administracijos
vadovo;
7) sprendžia
kitus statute (įstatuose) ir visuotinio
akcininkų
susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus;
8) sudaro banko
veiklos planą;
9) nustato
paskolų, kurios gali būti suteikiamos tik
patvirtinus banko
tarybai, skyrimo tvarką;
10) priima
sprendimus dėl banko filialų (skyrių), atstovybių
ir įmonių steigimo
ar investicijų į kitų įmonių kapitalą;
11) nustato
papildomų kapitalų sudarymo ir naudojimo tvarką.
Banko taryba
turi teisę skirti ekspertą (ekspertų grupę)
banko finansinei
apskaitai patikrinti ir įvertinti.
Banko tarybos
reikalavimu banko valdyba ir administracija
privalo pateikti
dokumentus, susijusius su banko veikla.
19 straipsnis.
Banko tarybos darbo tvarka
Banko
tarybos nariai turi lygias teises. Balsavime
kiekvienas narys
turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po
lygiai, lemia
pirmininko balsas.
Jeigu banko
tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo
valią -
"už" ar "prieš" balsuojamą nutarimą, su kurio projektu
jis yra susipažinęs,
gali pranešti raštu.
Banko tarybos
posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja
daugiau kaip pusė
jos narių. Nutarimai priimami paprasta posėdžio
dalyvių balsų
dauguma, išskyrus nutarimus dėl banko valdybos
narių atšaukimo,
kurie priimami ne mažiau kaip 2/3 banko tarybos
narių balsų.
Banko tarybos
posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip
kartą per ketvirtį.
Banko tarybos posėdžius šaukia banko tarybos
pirmininkas, o jo
nesant - pirmininko pavaduotojas.
Posėdžiai taip
pat šaukiami, jei to reikalauja ne mažiau
kaip 1/3 banko
tarybos narių arba banko valdyba. Į šių posėdžių
darbotvarkę turi
būti įtraukiami posėdžio sušaukimo iniciatorių
pasiūlyti klausimai.
20 straipsnis.
Banko valdyba
Banko
valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus,
atstovauja jam ir
už banko operacijų vykdymą atsako pagal
įstatymus. Banko
valdybos narių skaičių, kuris negali būti
mažesnis kaip 3,
taip pat valdybos ir jos narių veiklą,
įgalinimus ir teises,
nutarimų priėmimo tvarką nustato banko
statutas (įstatai)
ir banko valdybos darbo reglamentas.
Banko valdybos
pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos
nariai skiriami ne
ilgiau kaip 4 metams. Banko valdybos nario
kadencijų skaičius neribojamas.
Banko
valdybos nariu gali būti skiriamas tik veiksnus
fizinis asmuo. Banko
valdybos nariu negali būti skiriamas:
1) to paties
banko tarybos narys;
2) asmuo,
esantis bet kurio kito Lietuvos Respublikoje
įregistruoto banko
valdybos nariu ar administracijos vadovu;
3) asmuo,
kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar
uždrausta eiti šias
pareigas.
Banko statute
(įstatuose) taip pat gali būti numatomi
papildomi
reikalavimai dėl valdybos nario.
Banko valdybos
narys, pateikęs rašytinį pareiškimą, gali
atsistatydinti.
Pareiškimas turi būti išnagrinėtas ir patenkintas
ne vėliau kaip per
14 kalendorinių dienų nuo jo padavimo dienos.
Banko valdybos
pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos
nariai dirba banke
ir gauna pareiginį atlyginimą, kurį jiems
nustato banko
taryba. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu
banko valdybos
pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams
gali būti mokamos
tantjemos.
Banko valdybos
nariai neturi teisės pavesti savo pareigas
eiti kitiems
asmenims. Laikinai nedirbantį banko valdybos narį
gali pavaduoti
banko tarybos paskirtas tarybos narys. Banko
tarybos nariui, kol
jis eina banko valdybos nario pareigas,
sustabdomi įgaliojimai
banko taryboje.
21 straipsnis.
Banko administracija
Banko
administraciją sudaro jo centrinio valdymo aparato,
struktūrinių
padalinių bei filialų (skyrių) vadovai ir jų
pavaduotojai.
Banko
administracija vykdo banko visuotinio akcininkų
susirinkimo, tarybos
ir valdybos nutarimus.
Bankos
administracijos pareigas ir įgalinimus nustato banko
statutas (įstatai)
ir banko valdybos patvirtintos taisyklės.
Banko
administraciją ir jos vadovą į darbą priima banko
valdyba. Banko
administracijos vadovas negali vykdyti vyriausiojo
finansininko
(buhalterio) pareigų, būti kito banko valdybos nariu
ar dirbti kito banko
administracijoje.
Bankos
administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su
kitais banko darbuotojais.
Banko
administracijos vadovo pareigas gali eiti banko
valdybos pirmininkas
ar kitas valdybos narys.
22 straipsnis.
Banko revizijų tarnyba (revizorius)
Banke turi
būti bent vienas revizorius, kurį renka
visuotinis
akcininkų susirinkimas banko statuto (įstatų)
nustatytam, bet ne
ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.
Revizoriaus
kadencijų skaičius neribojamas. Juo gali būti
veiksnus fizinis
asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją.
Revizoriumi
negali būti banko tarybos, valdybos narys,
administracijos
vadovas ar vyriausiasis finansininkas
(buhalteris).
Banko revizijų
tarnyba (revizorius) privalo:
1) tikrinti
pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymą, banko veiklą
ir kontroliuoti,
ar bankas veikia pagal įstatymus ir banko
statutą (įstatus);
2) tikrinti
metinį balansą ir kitus buhalterinės-finansinės
apskaitos
dokumentus, kuriais vadovaudamasis visuotinis akcininkų
susirinkimas priima
nutarimus;
3)
artimiausiame visuotiniame akcininkų susirinkime ar banko
tarybos posėdyje
pranešti apie patikrinimų metu nustatytus
pažeidimus.
Banko revizijų
tarnyba (revizorius) atlieka patikrinimus
visuotinio
akcininkų susirinkimo, banko tarybos ar valdybos
pavedimu.
23 straipsnis.
Banko komitetai ir tarnybos
Bankas privalo
turėti nuolat veikiančius paskolų komitetą ir
vidaus audito
tarnybą. Gali būti sudaromi ir kiti banko komitetai
bei tarnybos. Jų
funkcijas, sudarymo ir veiklos tvarką nustato
Lietuvos banko
teisės aktai ir banko statutas (įstatai).
V skyrius
BANKŲ VEIKLA
24 straipsnis.
Banko statutas (įstatai)
Banko statute
(įstatuose) turi būti nurodyta:
1) banko
pavadinimas;
2) banko
pagrindinė buveinė;
3) banko
atliekamos operacijos;
4) akcinio
kapitalo nominali vertė ir jo sudėtis pagal
akcijų klases,
akcijų savininkams suteikiamas teises ir
pareigas;
5) kiti
kapitalai;
6) apmokėjimo
už akcijas tvarka;
7) akcijų
perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka;
8) vienos
klasės ar rūšies akcijų keitimo į kitos klasės ar
rūšies akcijas
tvarka;
9) obligacijų
išleidimo ir jų apyvartos tvarka;
10) banko
valdymo struktūra;
11) banko
valdymo organų sudarymo bei jų vadovų skyrimo ar
rinkimo tvarka, jų
teisės, pareigos ir atsakomybė;
12) visuotinių
akcininkų susirinkimų šaukimo bei balsavimo
juose tvarka;
13) pelno
paskirstymo tvarka;
14) banko
pranešimų skelbimo tvarka;
15) banko
reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;
16) kitos
įstatymams ir kitiems teisės aktams
neprieštaraujančios
nuostatos.
25 straipsnis.
Banko operacijos
Bankas turi
teisę atlikti šias operacijas:
1) priimti
indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams
atidarytas sąskaitas
ir jas tvarkyti;
2) duoti ir
imti paskolas;
3) išduoti
piniginius laidavimus, garantijas ir kitus
laidavimo
įsipareigojimus;
4) išleisti
mokėjimo dokumentus (čekius, akredityvus,
vekselius ir kt.) ir
atlikti jais operacijas;
5) atlikti
operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis,
obligacijomis ir
kt.);
6) atlikti
operacijas užsienio valiuta;
7) pirkti ir
parduoti tauriuosius metalus;
8) išleisti ir
tvarkyti kreditines pinigines priemones;
9) priimti
saugoti iš klientų vertybes ir nuomoti klientams
banko saugykloje
seifų kameras vertybėms ir dokumentams saugoti;
10) teikti
paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų
ir kliento
investicijų tvarkymo klausimais;
11) atlikti
kitas Lietuvos banko teisės aktuose
nustatytas
operacijas.
26 straipsnis.
Banko veiklos riziką ribojantys normatyvai
Bankui
nustatomi šie normatyvai:
1) kapitalo pakankamumo;
2) likvidumo;
3)
maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir
tauriaisiais
metalais;
4) maksimalios
paskolos sumos vienam skolininkui.
Normatyvų
dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos
bankas.
27 straipsnis.
Banko investicijos
Bankai gali
steigti įmones, būti jų bendrasavininkiais ar
akcininkais.
Bendra banko
investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą
suma negali būti
didesnė kaip 10 procentų banko pagrindinio
kapitalo.
Bankas negali
įsigyti ir valdyti kitos bendrovės kontrolinio
akcijų paketo.
Šio
straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatos
netaikomos banko
investicijoms į įmonių, kurios pagal Lietuvos
Respublikos
įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktus priskirtos
kreditine ir
finansine veikla besiverčiančioms įmonėms, akcijas
ar kapitalą. Šio
straipsnio antrosios dalies reikalavimai
netaikomi, jeigu
bankas akcijas įsigijo kaip kompensaciją už
išduotą ir
negrąžintą paskolą. Šiuo atveju bankas privalo per
vienerius metus
perleisti investicijų į kitų įmonių akcijas ar
kapitalą dalį,
kuria viršijama šio straipsnio antrojoje dalyje
nustatyta norma.
Bankui
draudžiama įsigyti įmonės, kuri valdo šio banko
akcijų paketą,
akcijų ar būti tos įmonės bendrasavininkiu.
28 straipsnis.
Banko dokumentų saugojimas
Bankas per visą
sutarčių galiojimo laiką ir trejus metus jam
pasibaigus saugo:
1) paskolų,
garantijų, laidavimo, įkeitimo ir kitas
sutartis;
2) kitus banko
partnerių dokumentus, kuriais remiantis buvo
sudaryta sutartis;
3) kitus
Lietuvos banko numatytus dokumentus.
Bankas gali
saugoti ir kitus dokumentus bei nustatyti kitokį
saugojimo laiką,
bet ne trumpesnį negu nustatyta šio straipsnio
pirmojoje dalyje.
29 straipsnis.
Paskolų išdavimas su banku susijusiems
asmenims
Bankas gali
skolinti su banku susijusiems asmenims ne
daugiau kaip 10
procentų banko kapitalo.
Su banku
susijusiais asmenimis yra laikomi:
1) banko ir jo
dukterinių bankų bei jo įmonių akcijų paketo
savininkai, jų
sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose
minėti asmenys
tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba
valdo daugiau kaip
20 procentų nuosavo kapitalo;
2) banko ir jo
dukterinių bankų bei įmonių tarybų ir valdybų
nariai, revizoriai,
administracijos ir filialų (skyrių) vadovai
bei jų
sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti
asmenys tiesiogiai
ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo
daugiau kaip 20
procentų nuosavo kapitalo.
Bankai apie
išduotas paskolas su banku susijusiems asmenims
privalo pateikti
informaciją Lietuvos bankui jo nustatyta tvarka.
30 straipsnis.
Prievolių įvykdymo užtikrinimas
Bankai
prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti
gali priimti
įkeitimui prekines ir kitas materialines vertybes,
vekselius ir kitus
vertybinius popierius, prekių lydimuosius
dokumentus,
valiutines ir kitas vertybes, sudaryti turto
įkeitimo,
garantijos, laidavimo ar kitas sutartis,
neprieštaraujančias
Lietuvos Respublikos įstatymams.
Jeigu
skolininkas sutartyje nustatytu laiku paskolos
negrąžino, o
paskolos grąžinimas buvo garantuotas turtu, bankas
turi teisę gauti
savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto
vertės pirmiau už
kitus kreditorius.
Bankas gali
pareikalauti iš kliento (kredito gavėjo) per tą
laiką, kol jis
naudojasi paskola, pateikti informaciją ar
dokumentus,
reikalingus jo finansinei būklei įvertinti.
Iškilus
grėsmei, kad paskola nebus laiku grąžinta, bankas
gali vienašališkai
nutraukti sutartį arba ją pakeisti, arba
pareikalauti
papildomos garantijos.
Bankams
draudžiama banko prievolių pagal paskolų sutartis
įvykdymui
užtikrinti priimti paties banko ir su banku susijusių
asmenų išleistus
vertybinius popierius, laidavimo ir garantijų
sutartis.
31 straipsnis.
Paslapties saugojimas
Esantys ir
buvę banko tarybos, valdybos nariai,
administracija
bei darbuotojai privalo laikyti paslaptyje
informaciją, gautą
dirbant banke, ir nenaudoti jos asmeninei ar
kitų naudai.
Jeigu Lietuvos
bankas pareikalauja, jam turi būti pateikti
visi dokumentai ir
informacija, susijusi su banko steigimu ir
veikla. Dokumentai
ir informacija kitų institucijų reikalavimu
teikiama Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir
tvarka.
Bankas privalo
informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu
jam pateikti
dokumentai ar kita turima informacija apie banko
kliento sandorius
liudija galimą neteisėtu būdu įgyto turto
legalizavimą ar
įstatymų draudžiamos veiklos finansinį
aptarnavimą.
Bankai privalo
nustatyti paslapčių saugojimo tvarką.
32 straipsnis.
Atsakomybė už bankui padarytus nuostolius
Banko tarybos,
valdybos narių, administracijos ir darbuotojų
atsakomybę už dėl
jų kaltės bankui padarytus nuostolius nustato
Lietuvos
Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai bei banko
statutas (įstatai).
VI skyrius
KAPITALAI IR PELNO PASKIRSTYMAS
33 straipsnis.
Kapitalų rūšys
Bankas turi
pagrindinį ir papildomus kapitalus.
34 straipsnis.
Banko pagrindinis kapitalas
Banko
pagrindinis kapitalas negali būti mažesnis už
Lietuvos banko
nustatytą minimalų pagrindinio kapitalo dydį,
išskyrus šio
straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį.
Bankas,
gavęs išankstinį Lietuvos banko leidimą, gali
sumažinti savo
pagrindinį kapitalą iki Lietuvos banko nustatyto
minimalaus
pagrindinio kapitalo dydžio.
Banko
atsargos kapitalas formuojamas iš banko akcininkų
papildomų įnašų
ar(ir) atskaitymų iš banko pelno. Banko atsargos
kapitalo paskirtis -
garantuoti banko finansinį stabilumą.
Banko akcinis
kapitalas turi būti sumažintas nuostolių suma
visuotinio
akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu banko metų
ar(ir) ketvirčių
finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai
siekia 75 procentus
banko akcinio kapitalo nominalios vertės.
Jeigu banko
metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose
nurodyti
nuostoliai siekia šio straipsnio ketvirtojoje dalyje
nustatytą dydį,
banko valdyba privalo per tris dienas apie tai
informuoti banko tarybą
bei Lietuvos banką ir per 45 dienas
sušaukti
neeilinį visuotinį banko akcininkų susirinkimą,
kuriame, jeigu
reikia, pateikiama nepriklausomo audito išvada.
Susirinkimas
sprendžia akcinio kapitalo mažinimo ir tolesnės
banko veiklos
klausimus.
Jeigu banko
metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose
nurodyti
nuostoliai yra lygūs banko akcinio kapitalo nominaliai
vertei arba už
ją didesni, visuotinis banko akcininkų
susirinkimas
privalo sumažinti banko akcinį kapitalą
anuliuodamas
turimas savo akcijas nuostoliams padengti. Priėmus
šį sprendimą,
Lietuvos bankas šio įstatymo 39 straipsnio
nustatyta tvarka
skiria banko laikinąjį administratorių.
Jei
visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą laiką
nesušaukiamas,
neįvyksta ar nepritaria akcinio kapitalo
sumažinimui
nuostolių suma, Lietuvos bankas šio įstatymo 39
straipsnio
nustatyta tvarka skiria laikinąjį administratorių
arba kreipiasi į
teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui.
Šiuo atveju
laikinasis administratorius ne vėliau kaip per
7 dienas nuo jo
paskyrimo turi kreiptis į teismą dėl banko
akcinio kapitalo
sumažinimo. Kai teismas priima sprendimą
sumažinti akcinį
kapitalą, laikinasis administratorius Lietuvos
banko pritarimu
priima sprendimą banką reorganizuoti arba
pasiūlo Lietuvos
bankui remiantis 45 straipsniu iškelti bankui
bankroto bylą.
Šio
straipsnio ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje,
septintojoje ir
aštuntojoje dalyse nustatyta tvarka taikoma ir
tuo atveju, jei
šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto
dydžio nuostolius
nustato Lietuvos bankas ir apie tai praneša
banko valdybai.
Apie
šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą ir jo
darbotvarkę ne
vėliau kaip prieš 30 dienų pranešama visiems
akcininkams. Dėl
akcinio kapitalo sumažinimo bankų statutų
pakeitimai
registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka. Akcinis
kapitalas laikomas sumažintu tik įregistravus
statutų pakeitimus.
Jeigu bankas
yra nemokus, banko akcinis kapitalas gali būti
didinamas
papildomais įnašais už viešai platinamas akcijas,
kurių pasirašymo
sutartyje nurodyta, kad bankas yra nemokus.
Šio
straipsnio vienuoliktojoje dalyje nustatyta tvarka
akcinis kapitalas
gali būti didinamas tik Lietuvos bankui
leidus, išskyrus
atvejį, kai bankui iškelta bankroto byla.
Kai bankai
mažina akcinį kapitalą šio straipsnio nustatyta
tvarka,
netaikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymo 45
straipsnio ketvirtoji, penktoji, šeštoji ir
aštuntoji dalys.
Straipsnio
pakeitimai:
{#95K\AA1165 ;} Nr.
1-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)
{#19960604AA1358 ;}
Nr. 1-1358, 96.06.04, Žin., 1996, Nr. 57-1337 (96.06.19)
15 straipsnis.
Banko akcininkų turtinės ir neturtinės teisės
Asmenys,
įsigiję banko akcijų, akcininko turtines ir
neturtines teises
įgyja:
1) steigiant
banką - nuo visiško akcijų apmokėjimo ir banko
įregistravimo
įstatymų nustatyta tvarka;
2)
įsigijusieji veikiančio banko naujos emisijos akcijų -
nuo statuto
(įstatų) pakeitimų, susijusių su akcinio kapitalo
padidėjimu dėl
naujos banko akcijų emisijos, įregistravimo
Nr. 1-1165,
95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)
Nr. 1-1218,
96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)
Nr. 1-1417,
96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)
35 straipsnis.
Pelno paskirstymas
Banko pelnas
yra lėšos, kurios lieka iš banko finansinių
metų pajamų
atskaičius tų metų banko išlaidas ir nuostolių sumas.
Banko finansiniai
metai sutampa su kalendoriniais metais.
Sprendime dėl
pelno paskirstymo turi būti nurodyta:
1) pelnas;
2) privalomi
mokėjimai iš pelno;
3) atskaitymai
į bendrosios paskirties rezervus paskolų
nuostoliams dengti;
4) atskaitymai
į atsargos kapitalą;
5) atskaitymai
į kitus, banko statute (įstatuose) nustatytus
kapitalus ir fondus;
6) dividendai;
7) metinės
išmokos (tantjemos) banko tarybos ir valdybos
nariams;
8)
nepaskirstyto pelno likutis.
Banko pelnas,
likęs po privalomųjų mokėjimų iš pelno ir
atskaitymų į
atsargos bei kitus banko statute (įstatuose)
nustatytus kapitalus
ir fondus, negali būti išmokėtas dividendais
ir tantjemomis,
jeigu po visuotinio akcininkų susirinkimo
atitinkamo
sprendimo kapitalo pakankamumas ir minimalus
pagrindinis
kapitalas tampa mažesni už Lietuvos banko nustatytus
dydžius.
Banko
apmokestinamas pelnas skaičiuojamas ir pelno mokestis
mokamas Lietuvos
Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio
įstatymo nustatyta
tvarka.
VII skyrius
APSKAITA, ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS
36 straipsnis.
Apskaita ir atskaitomybė
Bankai ir jų
padaliniai tvarko apskaitą ir atskaitomybę
Lietuvos banko
nustatyta tvarka.
Banko finansinė
ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo
auditoriaus, per
3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos
patvirtinta
visuotiniame akcininkų susirinkime ir pateikta
Lietuvos bankui.
Banko finansinė ataskaita viešai skelbiama
Lietuvos banko
nustatyta tvarka iki gegužės 1 dienos. Už metinėje
ataskaitoje
pateiktos informacijos teisingumą bankas atsako
įstatymų nustatyta
tvarka;
3)
įsigijusieji akcijų antrinėje rinkoje - nuo įsigytų
akcijų įregistravimo
dienos.
Akcininkų
turtines ir neturtines teises taip pat nustato
tvarka.
Auditoriai
privalo teikti Lietuvos bankui paaiškinimus dėl
finansinių
ataskaitų.
VIII skyrius
POVEIKIO PRIEMONĖS
37 straipsnis.
Bankui taikomos poveikio priemonės
Lietuvos
bankas, norėdamas apsaugoti indėlininkų interesus,
užtikrinti banko
ir bankų sistemos saugumą, patikimumą ir
stabilumą, turi
teisę taikyti bankams šias poveikio priemones:
1) įspėti
banką dėl jo veiklos trūkumų ir pažeidimų bei
nustatyti jų
pašalinimo terminus;
2) įstatymų
nustatyta tvarka skirti banko vadovams
administracines
nuobaudas;
3) laikinai ar
visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną,
kelias ar visas
operacijas (moratoriumas);
4) laikinai ar
visam laikui atšaukti leidimą banko filialo
(skyriaus), filialų
(skyrių) veiklai;
5) reikalauti
nušalinti ar nušalinti banko valdybos narį
(narius) ar
administracijos vadovą;
6) reikalauti
sustabdyti ar sustabdyti banko tarybos
nario (narių)
įgaliojimus;
7) sustabdyti
banko tarybos įgaliojimus, nušalinti banko
valdybą,
administracijos vadovą ir paskirti banko laikinąjį
administratorių;
8) apriboti
disponavimą sąskaitomis, esančiomis Lietuvos
banke;
9) atšaukti
banko licenciją.
Lietuvos
bankas parenka poveikio priemonę atsižvelgdamas į
pažeidimo, kurio
pagrindu taikoma poveikio priemonė, turinį, šio
pažeidimo ir
taikomos poveikio priemonės pasekmes banko ir bankų
sistemos saugumui,
stabilumui ir patikimumui.
Nutarimo dėl
poveikio priemonių taikymo pagrįstumas gali
būti per 1 mėnesį
apskųstas teismui, jeigu Lietuvos Respulikos
įstatymų
nenustatyta kitaip. Apskundimas nesustabdo šio nutarimo
vykdymo.
Teismas
nagrinėja, ar buvo pagrindas taikyti poveikio
priemonę ir ar
laikytasi jos taikymo tvarkos. Teismas negali
spręsti klausimo
dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos
taikymo tikslingumo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-1601,
96.10.23, Žin., 1996, Nr.105-2397 (96.11.02)
38 straipsnis.
Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir
tvarka
Lietuvos
bankas šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytas
poveikio priemones
taiko esant bent vienam iš šių pagrindų:
1) Lietuvos
bankui suteikta neteisinga informacija;
2) Lietuvos
bankui nepateikta būtina bankų priežiūrai
vykdyti informacija
ar dokumentai;
3) nesilaikyta
nustatytų normatyvų;
4) pažeisti
Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės
aktai.
Šio įstatymo
37 straipsnyje išvardytos poveikio priemonės
taikomos bankams
Lietuvos banko valdybos nutarimu.
Nutarimą
taikyti poveikio priemonę Lietuvos banko valdyba
priima
vadovaudamasi:
1) dokumentais
ir informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų
teisės aktų ar
normatyvų pažeidimą;
2) banko
ekonominės būklės analize;
3) medžiaga
apie anksčiau nustatytus pažeidimus ir Lietuvos
banko bei kitų
institucijų bankui taikytas poveikio priemones;
4) prognoze,
kaip nustatyti pažeidimai gali atsiliepti banko
būklei, indėlininkų
ir kitų banko kreditorių interesams ir visos
bankų sistemos
stabilumui;
5) banko
valdybos ir administracijos vadovo paaiškinimais.
Klausimas dėl
poveikio priemonės taikymo bankui svarstomas
dalyvaujant banko
atstovams.
Banko
atstovams neatvykus į klausimo svarstymą ar jiems
nepateikus paaiškinimų,
sprendimas taikyti poveikio priemonę
priimamas be jų.
Nutarimas dėl
poveikio priemonės taikymo, išskyrus nurodytą
šio įstatymo 37
straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, privalo
būti priimtas per
tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.
Už pažeidimus, nuo
kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip
vieneri metai,
poveikio priemonės negali būti taikomos.
39 straipsnis.
Banko tarybos įgaliojimų sustabdymo ir banko
valdybos bei administracijos vadovo
nušalinimo tvarka
Banko tarybos
įgaliojimai sustabdomi, banko valdyba bei
administracijos
vadovas nušalinimi ir skiriamas laikinasis
administratorius,
jeigu iškyla grėsmė patikimai ir stabiliai
banko veiklai, bet
yra reali galimybė pataisyti padėtį,
sustabdžius banko
tarybos įgaliojimus ir nušalinus nuo banko
valdymo banko
valdybą ir administracijos vadovą.
Laikinasis
administratorius skiriamas laikotarpiui iki
vienerių metų.
Laikinojo administratoriaus prašymu Lietuvos
bankas gali pratęsti
šį terminą dar iki vienerių metų.
40 straipsnis.
Laikinasis administratorius
Laikinasis
administratorius - tai banko tarybos įgaliojimų
sustabdymo ir
banko valdybos bei administracijos vadovo
nušalinimo
laikotarpiui Lietuvos banko skiriamas banko
valdytojas.
Nuo laikinojo
administratoriaus paskyrimo dienos visi banko
tarybos, valdybos
ir administracijos vadovo įgaliojimai pereina
laikinajam
administratoriui, o jų po šio paskyrimo priimti
sprendimai yra
neteisėti ir nevykdytini.
Jeigu banko
akcijos yra anuliuotos šio įstatymo 34
straipsnyje
nustatyta tvarka ir yra paskirtas banko laikinasis
administratorius,
visų banko valdymo organų įgaliojimai pereina
šiam
administratoriui. Laikinojo administratoriaus sprendimai
tais
klausimais, kurie priklauso visuotinio akcininkų
susirinkimo
kompetencijai, privalo būti suderinti su Lietuvos
Respublikos
Vyriausybe ir Lietuvos banku.
Laikinasis
administratorius, įspėjęs raštu prieš 7
kalendorines
dienas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su banko
valdybos
nariais, banko administracijos vadovu, taip pat
padalinių
vadovais, kurie pagal savo pareigines instrukcijas
turi teisę
priimti sprendimus imti ir duoti paskolas, vykdyti
kitokias
finansines operacijas. Visiems šiems atleistiesiems
nemokama išeitinė
pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę
kompensaciją
už nepanaudotas atostogas. Laikinasis
administratorius
taip pat turi teisę sumažinti darbo užmokestį
darbuotojams be
jų sutikimo iki biudžetinių įstaigų,
organizacijų
darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio
dydžio, kurį kas
mėnesį skelbia Statistikos departamentas prie
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės, keisti kitas darbo sutarties
sąlygas
(lengvatas, darbo režimą, darbo vietą, perkelti į kitą
mažiau apmokamą
darbą, jeigu tai nekenkia darbuotojo sveikatai).
Prireikus
laikinasis administratorius skelbia prastovą visiems
banko darbuotojams
arba jų daliai ir už kiekvieną prastovos
valandą mokamas
Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis
atlygis.
Laikinajam
administratoriui neprivalomi visuotinio
akcininkų susirinkimo
nutarimai, jeigu jie prieštarauja
laikinojo
administratoriaus skyrimo tikslams arba priimti tais
klausimais, kurie
pagal šį įstatymą priskiriami banko tarybai ir
valdybai.
Laikinasis
administratorius be visuotinio akcininkų
susirinkimo
įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip
perleisti, įkeisti
banko nekilnojamojo turto, reorganizuoti ar
likviduoti banką,
išskyrus 34 straipsnio septintojoje dalyje
numatytus atvejus,
spręsti kitų visuotinio akcininkų susirinkimo
kompetencijai
priklausančių klausimų.
Apie
administravimo eigą ir rezultatus laikinasis
administratorius
privalo informuoti Lietuvos banką ir visuotinį
akcininkų
susirinkimą per jų nustatytus terminus ir nustatyta
tvarka.
Laikinasis
administratorius privalo paskirti visišką banko
reviziją, kuri turi
būti atlikta per 3 mėnesius nuo jo paskyrimo
dienos. Revizorių
kandidatūras turi patvirtinti Lietuvos bankas.
Revizijos akte turi
būti nurodyta faktinė banko aktyvų ir pasyvų
būklė.
Revizijos
metu nustačius, kad bankas yra nemokus ir negali
išvengti
bankroto, laikinasis administratorius kreipiasi į
Lietuvos banką dėl
bankroto bylos iškėlimo.
Laikinajam
administratoriui atsistatydinus iš šių pareigų,
Lietuvos bankas
sprendžia klausimą dėl kito laikinojo
administratoriaus
paskyrimo ar bankroto bylos iškėlimo bankui.
Lietuvos banko
išlaidas laikinojo administratoriaus darbo
apmokėjimui
kompensuoja bankas.
Laikinasis
administratorius už žalą bankui, atsiradusią dėl
jo kaltės,
atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka.
Kai Lietuvos
bankas paskiria laikinąjį administratorių,
sustabdomi
išieškojimai teisme ar ne ginčo tvarka ir be Lietuvos
banko leidimo
draudžiami visų šio banko finansinių prievolių,
įskaitant palūkanas
ir mokesčius, mokėjimai, taip pat draudžiama
banko kreditorių
reikalavimus perleisti kitiems asmenims ir
draudžiama dalyti
ar kitaip skirstyti banko turtą, išskyrus
išlaidas,
reikalingas laikinojo administratoriaus veiklai
užtikrinti, pagal
išlaidų sąmatą, suderintą su Lietuvos banku.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-1165,
95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)
Nr. 1-1295,
96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)
Nr. 1-1417,
96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)
41 straipsnis.
Laikinojo administratoriaus atšaukimas
Laikinasis
administratorius atšaukiamas prieš terminą:
1) Lietuvos
bankui nustačius, kad bankas gali patikimai ir
stabiliai veikti;
2) įstatymų
nustatyta tvarka iškėlus bankroto bylą bankui.
IX skyrius
BANKO
REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
42 straipsnis.
Banko reorganizavimas
Bankas
reorganizuojamas Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymo
nustatyta tvarka, Lietuvos bankui sutikus.
43 straipsnis.
Banko likvidavimas
Bankas
likviduojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymo nustatyta
tvarka.
X skyrius
BANKO
BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO IR TEISMINIO
NAGRINĖJIMO TVARKA
44 straipsnis.
Banko bankroto procedūra
Banko
bankroto procedūra - tai banko administratoriaus
paskyrimas, banko
reorganizavimas ar sanavimas, norint išvengti
jo bankroto, taip
pat bankrutavusio banko likvidavimas.
Bankui
taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto
įstatymas, jei šis
įstatymas nenustato kitaip.
Banko bankroto
procedūra nagrinėjama tik teismine tvarka.
Iškėlus
bankroto bylą, kreditorių susirinkimai nešaukiami.
Apie bankroto
bylos iškėlimą, jos eigą ir banke atliekamą
bankroto procedūrą
turi būti pažymima įmonių rejestre.
45 straipsnis.
Banko bankroto bylos iškėlimo sąlygos
Banko bankroto
bylą teismas iškelia pagal Lietuvos banko
pareiškimą dėl
banko nemokumo, taip pat pagal visuotinio
akcininkų
susirinkimo nutarimą ar kreditorių pareiškimą, tik
jeigu yra Lietuvos
banko išvada apie banko nemokumą.
46 straipsnis.
Banko bankroto bylos iškėlimas teisme
Banko bankroto
bylą iškelia vietovės, kurioje yra banko
buveinė, teismas.
Teismas,
gavęs pareiškimą, atitinkantį šio įstatymo 45
straipsnio sąlygas,
Lietuvos banko teikimu tą pačią dieną skiria
administratorių ir
nustato jam atlyginimą.
Teismas per 7
dienas priima nutartį iškelti banko bankroto
bylą ir privalo:
1) pranešti
apie iškeltą bylą žinomiems kreditoriams, šio
banko bankams
korespondentams, rejestro tvarkytojui bei viešai
paskelbti
nurodydamas:
teismą,
kuriame bus nagrinėjama bankroto byla, ir bylos
numerį,
bankrutuojančio
banko rekvizitus,
terminus, iki
kada yra priimamos kreditorių pretenzijos;
2) sustabdyti
kitų, iškeltų šiam bankui šiame teisme, bylų
nagrinėjimą ir
pranešti kitiems teismams, kuriuose yra šio banko
bylų, apie bankroto
bylos iškėlimą, kad būtų sustabdytos kitos
šiam bankui iškeltos
bylos.
Teismo
nutartis iškelti banko bankroto bylą gali būti
apskųsta Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka.
Skundo padavimas nesustabdo banko bankroto
bylos eigos.
Nutraukus
banko bankroto bylą dėl reorganizavimo ar
sanavimo, apie tai
pranešama rejestro tvarkytojui bei viešai
paskelbiama.
Teismui iškėlus
banko bankroto bylą:
1) banko
valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Jei banko
bankroto byla yra
nutraukiama, tai banko valdymo organai turi
teisę toliau atlikti
savo funkcijas;
2) uždraudžiamas
visų finansinių prievolių, įskaitant
palūkanas ir
mokesčius, mokėjimas, išieškojimas teismine ar ne
ginčo tvarka, taip
pat be atskiro teismo leidimo draudžiama
dalyti ar kitaip
skirstyti banko turtą, išskyrus išlaidas,
reikalingas administratoriaus
veiklai banko bankroto bylos
nagrinėjimo metu
užtikrinti;
3) sustabdomas
palūkanų skaičiavimas.
47 straipsnis.
Banko administratorius
Banko
administratorius - tai banko bankroto bylos
nagrinėjimo laikotarpiui
skiriamas banko valdytojas.
Bankos
administratoriumi negali būti paskirtas skolininko
atstovas, banko
savininkas (savininkai), akcininkai, banko
tarybos ir valdybos
narys, administracijos vadovas, kreditorius.
Banko
administratorius privalo:
1) po
paskyrimo per 3 dienas bankuose korespondentuose
esančių banko
sąskaitų likučius perkelti į Lietuvos banko
korespondentinę
sąskaitą, esančią Lietuvos banke, arba uždrausti
atlikti mokėjimus iš
jų;
2) sudaryti
banko skolininkų sąrašą ir pateikti jį teismui;
3) užfiksuoti
indėlius užsienio valiuta pagal oficialų
kursą, buvusį tą
dieną, kai bankui buvo iškelta bankroto byla;
4)
perskaičiuoti grąžinamas paskolas ir aktyvus užsienio
valiuta į litus;
5) apie
administravimo eigą ir rezultatus atsiskaityti
teismui ir Lietuvos
bankui per jų nustatytus terminus ir jų
nustatyta tvarka.
6) Lietuvos
bankui pritarus siūlyti teismui sanuoti,
reorganizuoti ar
likviduoti banką.
Banko
administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines
dienas, turi
teisę nutraukti darbo sutartį su banko valdybos
nariais, banko
administracijos vadovu ir padalinių vadovais.
Visiems šiems
atleistiesiems nemokama išeitinė pašalpa ir
kompensacija,
išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas
atostogas. Banko
administratorius taip pat turi teisę sumažinti
darbo užmokestį
darbuotojams be jų sutikimo iki biudžetinių
įstaigų,
organizacijų darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo
užmokesčio
dydžio, kurį kas mėnesį skelbia Statistikos
departamentas
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, keisti
kitas darbo
sutarties sąlygas (lengvatas, darbo režimą, darbo
vietą, perkelti į
kitą mažiau apmokamą darbą, jeigu tai nekenkia
darbuotojo
sveikatai). Prireikus banko administratorius skelbia
prastovą visiems
banko darbuotojams arba jų daliai ir už
kiekvieną
prastovos valandą mokamas Vyriausybės patvirtintas
minimalus valandinis
atlygis.
Bankas,
kuriam iškelta bankroto byla, atleidžiamas nuo
žyminio mokesčio
bylose dėl turto išieškojimo.
Iškėlus banko
bankroto bylą ir dėl to sustabdžius bylas dėl
kreditorių pinigų
išieškojimo, kreditoriams (ieškovams) iš
valstybės biudžeto
lėšų grąžinamas jų sumokėtas žyminis
mokestis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-1295,
96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)
48 straipsnis.
Banko administratoriaus sprendimų tvirtinimas
ir jo atsakomybė
Visus banko
administratoriaus sprendimus, dėl kurių didėja
banko
įsiskolinimai, taip pat kurie yra susiję su banko turto
pardavimu ar
kitokiu perdavimu, turi patvirtinti teismas. Šie
sprendimai be minėto
patvirtinimo negalioja.
Banko
administratorius atlygina nuostolius, kurie atsirado
vykdant
nepatvirtintus šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus
sprendimus.
49 straipsnis.
Kreditorių teisės, teismui iškėlus banko
bankroto bylą
Teismui
iškėlus banko bankroto bylą, kreditoriai turi teisę
per teismo nustatytą
laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne
ilgesnį kaip 3
mėnesiai nuo bylos iškėlimo dienos, pareikšti
administratoriui
savo finansinius reikalavimus ir nurodyti
prievolės įvykdymo
garantijas.
Teismas turi
teisę iki bylos nagrinėjimo pabaigos priimti
kreditorių
finansinius reikalavimus, kurie buvo pateikti dėl
svarbių priežasčių
pažeidus šio straipsnio pirmojoje dalyje
nustatytą terminą.
50 straipsnis.
Bankrutuojančio banko sanavimas
Bankrutuojančio banko sanavimas - tai banko savininkų
(akcininkų),
kreditorių ar trečiųjų asmenų bankui taikomos
ekonominės ir
finansinės priemonės, kad būtų galima išvengti jo
likvidavimo.
Bankrutuojančiam bankui taikomos sanavimo sąlygos yra
nustatytos
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23
straipsnyje.
51 straipsnis.
Banko administratoriaus funkcijų atlikimas
sanavimo metu
Sanavimo metu
banko administratoriaus funkcijas atlieka
teismo paskirtas
banko administratorius.
52 straipsnis.
Banko sanavimo nutraukimas ir baigimas
Jeigu banko
sanavimas yra neefektyvus ar įsipareigoję
sanuoti asmenys
nevykdo savo įsipareigojimų, sanavimas
nutraukiamas teismo
sprendimu, pasiūlius banko administratoriui
ir suderinus su
Lietuvos banku.
Banko
sanavimas baigiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko
administratoriui ir
suderinus su Lietuvos banku, jei pritaikius
sanavimo priemones
bankas gali atsiskaityti pagal prisiimtus
įsipareigojimus.
53 straipsnis.
Sprendimas dėl bankrutavusio banko
likvidavimo
Banko
likvidavimas dėl bankroto - tai bankrutavusio banko
veiklos nutraukimas
teismo sprendimu, visiškai ar iš dalies
patenkinant
kreditorių reikalavimus iš likviduojamo banko turto.
Sprendimas
likviduoti bankrutavusį banką priimamas, jeigu:
1) teismo
sprendimu banko reorganizavimas nutraukiamas;
2) šiam bankui
netaikomas sanavimas arba jis nutrauktas.
Bankrutavęs
bankas gali būti likviduotas tik praėjus 3
mėnesiams nuo
sprendimo likviduoti jį priėmimo dienos.
Bankrutavusio
banko nekilnojamasis turtas perkainojamas ir
parduodamas.
Teismo
sprendimas dėl bankrutavusio banko likvidavimo gali
būti apskųstas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka.
Likvidavus
bankrutavusį banką, laikoma, kad visi jo skolų ir
jam apmokėtinų skolų
terminai pasibaigė.
54 straipsnis.
Kreditorių reikalavimų patenkinimo eilė ir
tvarka
Banko
kreditorių reikalavimai pradedami tenkinti tik teismui
priėmus sprendimą
likviduoti banką.
Pirmąja eile
tenkinama:
1) įkaitu
garantuoti kreditorių reikalavimai;
2) teismo paskirto
likvidatoriaus darbo užmokesčio ir kitos
išlaidos, susijusios
su jo funkcijomis;
3) banko
darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo
santykiais.
Antrąja
eile tenkinami indėlininkų fizinių asmenų
reikalavimai dėl
indėlio ar jo dalies, neviršijančios 5000 litų.
Antrosios
eilės reikalavimai tenkinami, kai patenkinti
pirmosios eilės
reikalavimai.
Trečiąja eile
tenkinami kitų kreditorių ir indėlininkų
reikalavimai dėl
indėlio dalies, viršijančios 5000 litų.
Trečiosios
eilės kreditorių reikalavimai tenkinami, kai
patenkinti antrosios
eilės kreditorių reikalavimai.
Jeigu banko
lėšų neužtenka visiškai patenkinti atitinkamos
eilės kreditorių
reikalavimams, jie tenkinami proporcingai
reikalavimų dydžiui.
XI skyrius
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
55 straipsnis.
Veikiančių bankų statutų (įstatų) pakeitimas
ir veiklos pertvarkymas
Veikiančių
bankų statutų (įstatų) pakeitimo ir veiklos pagal
šį įstatymą
pertvarkymo tvarką ir terminus nustato Lietuvos
bankas, jeigu šis
įstatymas nenustato kitaip.
Asmenų, kurie
už pasirašytas banko naujos emisijos akcijas
yra apmokėję iki
šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu banko
naujos emisijos
akcijų pasirašymo sutartyse nėra numatyta
atlyginimo už
piniginius ar (ir) turtinius įnašus (apmokant
akcijas) tvarka,
turtinių teisių į dividendą atsiradimo klausimą
sprendžia banko
akcininkų visuotinis susirinkimas.
Iki 1995 m.
balandžio 1 d. Lietuvos bankas kartu su Lietuvos
Respublikos
Vyriausybe nustato šio įstatymo 31 straipsnio
trečiosios dalies
įgyvendinimo tvarką bei banke padedamų ir banko
išmokamų grynųjų
pinigų sumas, apie kurias turi būti
informuojamos
teisėsaugos institucijos.
Iki šio
įstatymo įsigaliojimo dienos bankų išleistos ir
valstybei
priklausančios privilegijuotos akcijos pakeičiamos
paprastomis
vardinėmis. Su tuo susijusios statuto (įstatų)
pataisos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar atitinkamo banko
valdybos teikimu
gali būti registruojamos nesušaukiant visuotinio
akcininkų
susirinkimo.
56 straipsnis.
Kai kurių teisės aktų pripažinimas
netekusiais galios
Pripažinti
netekusiais galios:
Lietuvos
Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymą
(Žin., 1992,
Nr.24-696; 1994, Nr.43-775, Nr. 55-1048);
Lietuvos
Respublikos laikinąjį įstatymą "Dėl komercinių
bankų bankroto bylų
iškėlimo ir teisminio nagrinėjimo tvarkos
ypatumų" (Žin.,
1994, Nr. 59-1154);
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą "Dėl
Lietuvos
Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo
įsigaliojimo
tvarkos" (Žin., 1992, Nr.24-697);
Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių įstatymas.
IV skyrius
BANKO VALDYMAS
16 straipsnis.
Banko valdymo organai
Banko valdymo
organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas,
banko taryba, banko
valdyba ir administracijos vadovas.
17 straipsnis.
Visuotinis akcininkų susirinkimas
Visuotinis
banko akcininkų susirinkimas yra aukščiausiasis
banko valdymo
organas. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi
teisę dalyvauti
visi jo akcininkai, neatsižvelgiant į jų turimų
akcijų klasę, rūšį
ir skaičių. Dalyvauti visuotiniame akcininkų
susirinkime
patariamojo balso teise gali banko valdybos nariai ir
administracijos
darbuotojai, nors ir nėra akcininkai.
Tik visuotinis
akcininkų susirinkimas:
1) priima ir
keičia banko statutą (įstatus);
2) renka ir
atleidžia, jeigu reikia, ir prieš terminą, banko
tarybos, revizijų
tarnybos narius (revizorių);
3) kai yra
atleista banko taryba, sprendžia banko valdybos
atleidimo klausimą;
4) tvirtina
metinį banko balansą, pajamų ir išlaidų sąmatą,
pelno paskirstymą,
sprendžia nuostolių atlyginimo klausimus;
5) sprendžia
pagrindinio kapitalo padidinimo arba sumažinimo
klausimus;
6) priima
sprendimus dėl banko likvidavimo ar
reorganizavimo,
renka ir atleidžia banko likvidacinės komisijos
narius, tvirtina
šios komisijos apyskaitą, jeigu bankas
likviduojasi pats;
7) tvirtina
nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimą;
8) sprendžia
kitus banko tarybos, valdybos, revizorių
tarnybos
(revizoriaus) pasiūlytus klausimus;
9) nagrinėja
akcininkų pasiūlymus ir skundus dėl banko
tarybos ir valdybos
darbo;
10) priima
sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos
iškėlimo bankui
pagal šio įstatymo 45 straipsnį.
Visuotinio
akcininkų susirinkimo organizavimo, taip pat
sprendimų jame
priėmimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių
įstatymas. Sprendimai šio straipsnio antrosios
dalies 1, 3, 5, 6,
10 punktuose numatytais klausimais priimami
2/3 visuotiniame
akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų
balsų.
Lietuvos bankas
turi teisę įpareigoti banko valdybą sušaukti
neeilinį visuotinį
banko akcininkų susirinkimą.
18 straipsnis.
Banko tarybos sudarymo tvarka ir įgaliojimai
Banko tarybos
narių skaičių nustato statutas (įstatai): jis
turi būti neporinis
ir ne mažesnis kaip 3.
Banko tarybą
renka visuotinis akcininkų susirinkimas.
Renkant banko
tarybą, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų
skaičių, kuris
lygus jo akcijų balsų skaičiaus ir banko tarybos
narių skaičiaus
sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo
nuožiūra - už
vieną ar kelis kandidatus. Išrinkti bus daugiau
balsų surinkę
kandidatai.
Banko taryba
renkama iš akcininkų ir banko akcininkams
juridiniams
asmenims atstovaujančių asmenų, nesančių banko
akcininkais, ne
ilgiau kaip 4 metams.
Banko tarybos
nariu gali būti tik veiksnus fizinis asmuo.
Jeigu juridinis
asmuo atšaukia jam atstovaujančio banko taryboje
asmens įgaliojimus,
banko tarybos sprendimu šis asmuo turi būti
atleidžiamas iš
banko tarybos, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra
banko akcininkas.
Naujas banko tarybos narys į laisvą vietą gali
būti išrinktas
visuotiniame akcininkų susirinkime bendra tvarka.
Banko tarybos narys
gali būti perrenkamas kitai kadencijai.
Banko taryba
savo veiklą pradeda pasibaigus ją išrinkusiam
visuotiniam
akcininkų susirinkimui.
Banko tarybos
nariu negali būti:
1) to
paties banko valdybos narys ir administracijos
vadovas;
2) asmuo,
kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar
uždrausta eiti šias
pareigas.
Banko taryba ir
jos nariai neturi teisės pavesti ar perduoti
savo funkcijų
kitiems asmenims.
Visuotinis
akcininkų susirinkimas gali nustatyti banko
tarybos nariams
atlyginimą (mokėti tantjemas) tik iš pelno.
Banko taryba:
1) skiria
banko valdybos narius ir jos pirmininką bei jo
pavaduotojus, taip
pat atleidžia juos iš pareigų;
2) tvirtina
banko valdybos darbo reglamentą;
3) banko
valdybos prašymu sprendžia klausimą dėl banke
dirbančio šio banko
tarybos nario atleidimo iš užimamų pareigų;
4) stebi ir
analizuoja banko valdybos veiklą, finansinių
išteklių naudojimą,
valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą,
darbo apmokėjimą,
atlieka finansinės būklės perspektyvinį
įvertinimą;
5) pateikia
visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir
atsiliepimus apie
banko metinį balansą, pelno ir nuostolių
ataskaitą, pelno
paskirstymą ir banko valdybos ataskaitą;
6) atstovauja
bankui teisme, kai nagrinėjami ginčai tarp
banko ir jo
valdybos, valdybos nario arba banko administracijos
vadovo;
7) sprendžia
kitus statute (įstatuose) ir visuotinio
akcininkų
susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus;
8) sudaro banko
veiklos planą;
9) nustato
paskolų, kurios gali būti suteikiamos tik
patvirtinus banko
tarybai, skyrimo tvarką;
10) priima
sprendimus dėl banko filialų (skyrių), atstovybių
ir įmonių steigimo
ar investicijų į kitų įmonių kapitalą;
11) nustato
papildomų kapitalų sudarymo ir naudojimo tvarką.
Banko taryba
turi teisę skirti ekspertą (ekspertų grupę)
banko finansinei
apskaitai patikrinti ir įvertinti.
Banko tarybos
reikalavimu banko valdyba ir administracija
privalo pateikti
dokumentus, susijusius su banko veikla.
19 straipsnis.
Banko tarybos darbo tvarka
Banko
tarybos nariai turi lygias teises. Balsavime
kiekvienas narys
turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po
lygiai, lemia
pirmininko balsas.
Jeigu banko
tarybos narys negali atvykti į posėdį, savo
valią -
"už" ar "prieš" balsuojamą nutarimą, su kurio projektu
jis yra susipažinęs,
gali pranešti raštu.
Banko tarybos
posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja
daugiau kaip pusė
jos narių. Nutarimai priimami paprasta posėdžio
dalyvių balsų
dauguma, išskyrus nutarimus dėl banko valdybos
narių atšaukimo,
kurie priimami ne mažiau kaip 2/3 banko tarybos
narių balsų.
Banko tarybos
posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau kaip
kartą per ketvirtį.
Banko tarybos posėdžius šaukia banko tarybos
pirmininkas, o jo
nesant - pirmininko pavaduotojas.
Posėdžiai taip
pat šaukiami, jei to reikalauja ne mažiau
kaip 1/3 banko
tarybos narių arba banko valdyba. Į šių posėdžių
darbotvarkę turi
būti įtraukiami posėdžio sušaukimo iniciatorių
pasiūlyti klausimai.
20 straipsnis.
Banko valdyba
Banko
valdyba vadovauja bankui, tvarko jo reikalus,
atstovauja jam ir
už banko operacijų vykdymą atsako pagal
įstatymus. Banko
valdybos narių skaičių, kuris negali būti
mažesnis kaip 3,
taip pat valdybos ir jos narių veiklą,
įgalinimus ir
teises, nutarimų priėmimo tvarką nustato banko
statutas (įstatai)
ir banko valdybos darbo reglamentas.
Banko valdybos
pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos
nariai skiriami ne
ilgiau kaip 4 metams. Banko valdybos nario
kadencijų skaičius
neribojamas.
Banko
valdybos nariu gali būti skiriamas tik veiksnus
fizinis asmuo. Banko
valdybos nariu negali būti skiriamas:
1) to paties
banko tarybos narys;
2) asmuo,
esantis bet kurio kito Lietuvos Respublikoje
įregistruoto banko
valdybos nariu ar administracijos vadovu;
3) asmuo,
kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė ar
uždrausta eiti šias
pareigas.
Banko statute
(įstatuose) taip pat gali būti numatomi
papildomi
reikalavimai dėl valdybos nario.
Banko valdybos
narys, pateikęs rašytinį pareiškimą, gali
atsistatydinti.
Pareiškimas turi būti išnagrinėtas ir patenkintas
ne vėliau kaip per
14 kalendorinių dienų nuo jo padavimo dienos.
Banko valdybos
pirmininkas, jo pavaduotojai ir valdybos
nariai dirba banke
ir gauna pareiginį atlyginimą, kurį jiems
nustato banko
taryba. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu
banko valdybos
pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams
gali būti mokamos
tantjemos.
Banko valdybos
nariai neturi teisės pavesti savo pareigas
eiti kitiems
asmenims. Laikinai nedirbantį banko valdybos narį
gali pavaduoti
banko tarybos paskirtas tarybos narys. Banko
tarybos nariui, kol
jis eina banko valdybos nario pareigas,
sustabdomi
įgaliojimai banko taryboje.
21 straipsnis.
Banko administracija
Banko
administraciją sudaro jo centrinio valdymo aparato,
struktūrinių
padalinių bei filialų (skyrių) vadovai ir jų
pavaduotojai.
Banko
administracija vykdo banko visuotinio akcininkų
susirinkimo, tarybos
ir valdybos nutarimus.
Bankos
administracijos pareigas ir įgalinimus nustato banko
statutas (įstatai)
ir banko valdybos patvirtintos taisyklės.
Banko administraciją
ir jos vadovą į darbą priima banko
valdyba. Banko
administracijos vadovas negali vykdyti vyriausiojo
finansininko
(buhalterio) pareigų, būti kito banko valdybos nariu
ar dirbti kito banko
administracijoje.
Bankos
administracijos vadovas sudaro darbo sutartis su
kitais banko
darbuotojais.
Banko
administracijos vadovo pareigas gali eiti banko
valdybos pirmininkas
ar kitas valdybos narys.
22 straipsnis.
Banko revizijų tarnyba (revizorius)
Banke turi
būti bent vienas revizorius, kurį renka
visuotinis
akcininkų susirinkimas banko statuto (įstatų)
nustatytam, bet ne
ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.
Revizoriaus
kadencijų skaičius neribojamas. Juo gali būti
veiksnus fizinis
asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją.
Revizoriumi
negali būti banko tarybos, valdybos narys,
administracijos
vadovas ar vyriausiasis finansininkas
(buhalteris).
Banko revizijų
tarnyba (revizorius) privalo:
1) tikrinti
pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymą, banko veiklą
ir kontroliuoti,
ar bankas veikia pagal įstatymus ir banko
statutą (įstatus);
2) tikrinti
metinį balansą ir kitus buhalterinės-finansinės
apskaitos
dokumentus, kuriais vadovaudamasis visuotinis akcininkų
susirinkimas priima
nutarimus;
3)
artimiausiame visuotiniame akcininkų susirinkime ar banko
tarybos posėdyje
pranešti apie patikrinimų metu nustatytus
pažeidimus.
Banko revizijų
tarnyba (revizorius) atlieka patikrinimus
visuotinio akcininkų
susirinkimo, banko tarybos ar valdybos
pavedimu.
23 straipsnis.
Banko komitetai ir tarnybos
Bankas privalo
turėti nuolat veikiančius paskolų komitetą ir
vidaus audito
tarnybą. Gali būti sudaromi ir kiti banko komitetai
bei tarnybos. Jų funkcijas,
sudarymo ir veiklos tvarką nustato
Lietuvos banko
teisės aktai ir banko statutas (įstatai).
V skyrius
BANKŲ VEIKLA
24 straipsnis.
Banko statutas (įstatai)
Banko statute
(įstatuose) turi būti nurodyta:
1) banko
pavadinimas;
2) banko
pagrindinė buveinė;
3) banko
atliekamos operacijos;
4) akcinio
kapitalo nominali vertė ir jo sudėtis pagal
akcijų klases,
akcijų savininkams suteikiamas teises ir
pareigas;
5) kiti
kapitalai;
6) apmokėjimo
už akcijas tvarka;
7) akcijų
perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka;
8) vienos
klasės ar rūšies akcijų keitimo į kitos klasės ar
rūšies akcijas
tvarka;
9) obligacijų
išleidimo ir jų apyvartos tvarka;
10) banko
valdymo struktūra;
11) banko
valdymo organų sudarymo bei jų vadovų skyrimo ar
rinkimo tvarka, jų
teisės, pareigos ir atsakomybė;
12) visuotinių
akcininkų susirinkimų šaukimo bei balsavimo
juose tvarka;
13) pelno
paskirstymo tvarka;
14) banko
pranešimų skelbimo tvarka;
15) banko
reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;
16) kitos
įstatymams ir kitiems teisės aktams
neprieštaraujančios
nuostatos.
25 straipsnis.
Banko operacijos
Bankas turi
teisę atlikti šias operacijas:
1) priimti
indėlius ir kitas grąžintinas lėšas į klientams
atidarytas sąskaitas
ir jas tvarkyti;
2) duoti ir
imti paskolas;
3) išduoti
piniginius laidavimus, garantijas ir kitus
laidavimo
įsipareigojimus;
4) išleisti
mokėjimo dokumentus (čekius, akredityvus,
vekselius ir kt.) ir
atlikti jais operacijas;
5) atlikti
operacijas su vertybiniais popieriais (akcijomis,
obligacijomis ir
kt.);
6) atlikti
operacijas užsienio valiuta;
7) pirkti ir
parduoti tauriuosius metalus;
8) išleisti ir
tvarkyti kreditines pinigines priemones;
9) priimti
saugoti iš klientų vertybes ir nuomoti klientams
banko saugykloje
seifų kameras vertybėms ir dokumentams saugoti;
10) teikti
paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų
ir kliento
investicijų tvarkymo klausimais;
11) atlikti
kitas Lietuvos banko teisės aktuose
nustatytas
operacijas.
26 straipsnis.
Banko veiklos riziką ribojantys normatyvai
Bankui
nustatomi šie normatyvai:
1) kapitalo
pakankamumo;
2) likvidumo;
3)
maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir
tauriaisiais
metalais;
4) maksimalios
paskolos sumos vienam skolininkui.
Normatyvų
dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos
bankas.
27 straipsnis.
Banko investicijos
Bankai gali
steigti įmones, būti jų bendrasavininkiais ar
akcininkais.
Bendra banko
investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą
suma negali būti
didesnė kaip 10 procentų banko pagrindinio
kapitalo.
Bankas negali
įsigyti ir valdyti kitos bendrovės kontrolinio
akcijų paketo.
Šio
straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatos
netaikomos banko
investicijoms į įmonių, kurios pagal Lietuvos
Respublikos
įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktus priskirtos
kreditine ir
finansine veikla besiverčiančioms įmonėms, akcijas
ar kapitalą. Šio
straipsnio antrosios dalies reikalavimai
netaikomi, jeigu
bankas akcijas įsigijo kaip kompensaciją už
išduotą ir
negrąžintą paskolą. Šiuo atveju bankas privalo per
vienerius metus
perleisti investicijų į kitų įmonių akcijas ar
kapitalą dalį,
kuria viršijama šio straipsnio antrojoje dalyje
nustatyta norma.
Bankui
draudžiama įsigyti įmonės, kuri valdo šio banko
akcijų paketą,
akcijų ar būti tos įmonės bendrasavininkiu.
28 straipsnis.
Banko dokumentų saugojimas
Bankas per visą
sutarčių galiojimo laiką ir trejus metus jam
pasibaigus saugo:
1) paskolų,
garantijų, laidavimo, įkeitimo ir kitas
sutartis;
2) kitus banko
partnerių dokumentus, kuriais remiantis buvo
sudaryta sutartis;
3) kitus
Lietuvos banko numatytus dokumentus.
Bankas gali
saugoti ir kitus dokumentus bei nustatyti kitokį
saugojimo laiką,
bet ne trumpesnį negu nustatyta šio straipsnio
pirmojoje dalyje.
29 straipsnis.
Paskolų išdavimas su banku susijusiems
asmenims
Bankas gali
skolinti su banku susijusiems asmenims ne
daugiau kaip 10
procentų banko kapitalo.
Su banku
susijusiais asmenimis yra laikomi:
1) banko ir jo
dukterinių bankų bei jo įmonių akcijų paketo
savininkai, jų
sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose
minėti asmenys
tiesiogiai ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba
valdo daugiau kaip
20 procentų nuosavo kapitalo;
2) banko ir jo
dukterinių bankų bei įmonių tarybų ir valdybų
nariai, revizoriai,
administracijos ir filialų (skyrių) vadovai
bei jų
sutuoktiniai, tėvai ir vaikai arba įmonės, kuriose minėti
asmenys tiesiogiai
ar (ir) netiesiogiai įsigijo arba valdo
daugiau kaip 20
procentų nuosavo kapitalo.
Bankai apie
išduotas paskolas su banku susijusiems asmenims
privalo pateikti
informaciją Lietuvos bankui jo nustatyta tvarka.
30 straipsnis.
Prievolių įvykdymo užtikrinimas
Bankai
prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti
gali priimti
įkeitimui prekines ir kitas materialines vertybes,
vekselius ir kitus
vertybinius popierius, prekių lydimuosius
dokumentus,
valiutines ir kitas vertybes, sudaryti turto
įkeitimo,
garantijos, laidavimo ar kitas sutartis,
neprieštaraujančias
Lietuvos Respublikos įstatymams.
Jeigu
skolininkas sutartyje nustatytu laiku paskolos
negrąžino, o
paskolos grąžinimas buvo garantuotas turtu, bankas
turi teisę gauti
savo reikalavimo patenkinimą iš įkeistojo turto
vertės pirmiau už
kitus kreditorius.
Bankas gali
pareikalauti iš kliento (kredito gavėjo) per tą
laiką, kol jis
naudojasi paskola, pateikti informaciją ar
dokumentus,
reikalingus jo finansinei būklei įvertinti.
Iškilus
grėsmei, kad paskola nebus laiku grąžinta, bankas
gali vienašališkai
nutraukti sutartį arba ją pakeisti, arba
pareikalauti
papildomos garantijos.
Bankams draudžiama
banko prievolių pagal paskolų sutartis
įvykdymui
užtikrinti priimti paties banko ir su banku susijusių
asmenų išleistus
vertybinius popierius, laidavimo ir garantijų
sutartis.
31 straipsnis.
Paslapties saugojimas
Esantys ir buvę
banko tarybos, valdybos nariai,
administracija
bei darbuotojai privalo laikyti paslaptyje
informaciją, gautą
dirbant banke, ir nenaudoti jos asmeninei ar
kitų naudai.
Jeigu Lietuvos
bankas pareikalauja, jam turi būti pateikti
visi dokumentai ir
informacija, susijusi su banko steigimu ir
veikla. Dokumentai
ir informacija kitų institucijų reikalavimu
teikiama Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir
tvarka.
Bankas privalo
informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu
jam pateikti
dokumentai ar kita turima informacija apie banko
kliento sandorius
liudija galimą neteisėtu būdu įgyto turto
legalizavimą ar
įstatymų draudžiamos veiklos finansinį
aptarnavimą.
Bankai privalo
nustatyti paslapčių saugojimo tvarką.
32 straipsnis.
Atsakomybė už bankui padarytus nuostolius
Banko tarybos,
valdybos narių, administracijos ir darbuotojų
atsakomybę už dėl
jų kaltės bankui padarytus nuostolius nustato
Lietuvos
Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai bei banko
statutas (įstatai).
VI skyrius
KAPITALAI IR PELNO PASKIRSTYMAS
33 straipsnis.
Kapitalų rūšys
Bankas turi
pagrindinį ir papildomus kapitalus.
34 straipsnis.
Banko pagrindinis kapitalas
Banko
pagrindinis kapitalas negali būti mažesnis už
Lietuvos banko
nustatytą minimalų pagrindinio kapitalo dydį,
išskyrus šio
straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytą atvejį.
Bankas,
gavęs išankstinį Lietuvos banko leidimą, gali
sumažinti savo
pagrindinį kapitalą iki Lietuvos banko nustatyto
minimalaus
pagrindinio kapitalo dydžio.
Banko
atsargos kapitalas formuojamas iš banko akcininkų
papildomų įnašų
ar(ir) atskaitymų iš banko pelno. Banko atsargos
kapitalo paskirtis -
garantuoti banko finansinį stabilumą.
Banko akcinis
kapitalas turi būti sumažintas nuostolių suma
visuotinio
akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu banko metų
ar(ir) ketvirčių
finansinėse ataskaitose nurodyti nuostoliai
siekia 75 procentus
banko akcinio kapitalo nominalios vertės.
Jeigu banko
metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose
nurodyti
nuostoliai siekia šio straipsnio ketvirtojoje dalyje
nustatytą dydį,
banko valdyba privalo per tris dienas apie tai
informuoti banko
tarybą bei Lietuvos banką ir per 45 dienas
sušaukti
neeilinį visuotinį banko akcininkų susirinkimą,
kuriame, jeigu
reikia, pateikiama nepriklausomo audito išvada.
Susirinkimas
sprendžia akcinio kapitalo mažinimo ir tolesnės
banko veiklos
klausimus.
Jeigu banko
metų ar(ir) ketvirčių finansinėse ataskaitose
nurodyti
nuostoliai yra lygūs banko akcinio kapitalo nominaliai
vertei arba už
ją didesni, visuotinis banko akcininkų
susirinkimas
privalo sumažinti banko akcinį kapitalą
anuliuodamas
turimas savo akcijas nuostoliams padengti. Priėmus
šį sprendimą,
Lietuvos bankas šio įstatymo 39 straipsnio
nustatyta tvarka
skiria banko laikinąjį administratorių.
Jei
visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą laiką
nesušaukiamas,
neįvyksta ar nepritaria akcinio kapitalo
sumažinimui
nuostolių suma, Lietuvos bankas šio įstatymo 39
straipsnio
nustatyta tvarka skiria laikinąjį administratorių
arba kreipiasi į
teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui.
Šiuo atveju
laikinasis administratorius ne vėliau kaip per
7 dienas nuo jo
paskyrimo turi kreiptis į teismą dėl banko
akcinio kapitalo
sumažinimo. Kai teismas priima sprendimą
sumažinti akcinį
kapitalą, laikinasis administratorius Lietuvos
banko pritarimu
priima sprendimą banką reorganizuoti arba
pasiūlo Lietuvos
bankui remiantis 45 straipsniu iškelti bankui
bankroto bylą.
Šio
straipsnio ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje,
septintojoje ir
aštuntojoje dalyse nustatyta tvarka taikoma ir
tuo atveju, jei
šio straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto
dydžio nuostolius
nustato Lietuvos bankas ir apie tai praneša
banko valdybai.
Apie šaukiamą
visuotinį akcininkų susirinkimą ir jo
darbotvarkę ne
vėliau kaip prieš 30 dienų pranešama visiems
akcininkams. Dėl
akcinio kapitalo sumažinimo bankų statutų
pakeitimai
registruojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka. Akcinis
kapitalas laikomas sumažintu tik įregistravus
statutų pakeitimus.
Jeigu bankas
yra nemokus, banko akcinis kapitalas gali būti
didinamas
papildomais įnašais už viešai platinamas akcijas,
kurių pasirašymo
sutartyje nurodyta, kad bankas yra nemokus.
Šio
straipsnio vienuoliktojoje dalyje nustatyta tvarka
akcinis kapitalas
gali būti didinamas tik Lietuvos bankui
leidus, išskyrus
atvejį, kai bankui iškelta bankroto byla.
Kai bankai
mažina akcinį kapitalą šio straipsnio nustatyta
tvarka,
netaikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymo 45
straipsnio ketvirtoji, penktoji, šeštoji ir
aštuntoji dalys.
Straipsnio
pakeitimai:
{#95K\AA1165 ;} Nr.
1-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)
{#96ATAA1218 ;} Nr.
1-1218, 96.02.21, Žin., 1996, Nr. 19-495 (96.03.01)
{#19960702AA1417 ;}
Nr. 1-1417, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)
35 straipsnis.
Pelno paskirstymas
Banko pelnas
yra lėšos, kurios lieka iš banko finansinių
metų pajamų
atskaičius tų metų banko išlaidas ir nuostolių sumas.
Banko
finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
Sprendime dėl
pelno paskirstymo turi būti nurodyta:
1) pelnas;
2) privalomi
mokėjimai iš pelno;
3) atskaitymai
į bendrosios paskirties rezervus paskolų
nuostoliams dengti;
4) atskaitymai
į atsargos kapitalą;
5) atskaitymai
į kitus, banko statute (įstatuose) nustatytus
kapitalus ir fondus;
6) dividendai;
7) metinės
išmokos (tantjemos) banko tarybos ir valdybos
nariams;
8)
nepaskirstyto pelno likutis.
Banko pelnas,
likęs po privalomųjų mokėjimų iš pelno ir
atskaitymų į
atsargos bei kitus banko statute (įstatuose)
nustatytus kapitalus
ir fondus, negali būti išmokėtas dividendais
ir tantjemomis,
jeigu po visuotinio akcininkų susirinkimo
atitinkamo
sprendimo kapitalo pakankamumas ir minimalus
pagrindinis
kapitalas tampa mažesni už Lietuvos banko nustatytus
dydžius.
Banko
apmokestinamas pelnas skaičiuojamas ir pelno mokestis
mokamas Lietuvos
Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio
įstatymo nustatyta
tvarka.
VII skyrius
APSKAITA, ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS
36 straipsnis.
Apskaita ir atskaitomybė
Bankai ir jų
padaliniai tvarko apskaitą ir atskaitomybę
Lietuvos banko
nustatyta tvarka.
Banko finansinė
ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo
auditoriaus, per
3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos
patvirtinta
visuotiniame akcininkų susirinkime ir pateikta
Lietuvos bankui.
Banko finansinė ataskaita viešai skelbiama
Lietuvos banko
nustatyta tvarka iki gegužės 1 dienos. Už metinėje
ataskaitoje
pateiktos informacijos teisingumą bankas atsako
įstatymų nustatyta
tvarka.
Auditoriai
privalo teikti Lietuvos bankui paaiškinimus dėl
finansinių
ataskaitų.
VIII skyrius
POVEIKIO PRIEMONĖS
37 straipsnis.
Bankui taikomos poveikio priemonės
Lietuvos
bankas, norėdamas apsaugoti indėlininkų interesus,
užtikrinti banko
ir bankų sistemos saugumą, patikimumą ir
stabilumą, turi
teisę taikyti bankams šias poveikio priemones:
1) įspėti
banką dėl jo veiklos trūkumų ir pažeidimų bei
nustatyti jų
pašalinimo terminus;
2) įstatymų
nustatyta tvarka skirti banko vadovams
administracines
nuobaudas;
3) laikinai ar
visam laikui atšaukti leidimą atlikti vieną,
kelias ar visas
operacijas (moratoriumas);
4) laikinai ar
visam laikui atšaukti leidimą banko filialo
(skyriaus), filialų
(skyrių) veiklai;
5) reikalauti
nušalinti banko valdybos narį (narius) ar
administracijos
vadovą;
6)
reikalauti sustabdyti banko tarybos nario (narių)
įgaliojimus;
7) sustabdyti
banko tarybos įgaliojimus, nušalinti banko
valdybą,
administracijos vadovą ir paskirti banko laikinąjį
administratorių;
8) apriboti
disponavimą sąskaitomis, esančiomis Lietuvos
banke;
9) atšaukti
banko licenciją.
Lietuvos
bankas parenka poveikio priemonę atsižvelgdamas į
pažeidimo, kurio
pagrindu taikoma poveikio priemonė, turinį, šio
pažeidimo ir
taikomos poveikio priemonės pasekmes banko ir bankų
sistemos saugumui,
stabilumui ir patikimumui.
Nutarimo dėl
poveikio priemonių taikymo pagrįstumas gali
būti per 1 mėnesį
apskųstas teismui, jeigu Lietuvos Respulikos
įstatymų
nenustatyta kitaip. Apskundimas nesustabdo šio nutarimo
vykdymo.
Teismas
nagrinėja, ar buvo pagrindas taikyti poveikio
priemonę ir ar
laikytasi jos taikymo tvarkos. Teismas negali
spręsti klausimo
dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos
taikymo tikslingumo.
38 straipsnis.
Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir
tvarka
Lietuvos
bankas šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytas
poveikio priemones
taiko esant bent vienam iš šių pagrindų:
1) Lietuvos
bankui suteikta neteisinga informacija;
2) Lietuvos
bankui nepateikta būtina bankų priežiūrai
vykdyti informacija
ar dokumentai;
3) nesilaikyta
nustatytų normatyvų;
4) pažeisti
Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės
aktai.
Šio įstatymo
37 straipsnyje išvardytos poveikio priemonės
taikomos bankams
Lietuvos banko valdybos nutarimu.
Nutarimą
taikyti poveikio priemonę Lietuvos banko valdyba
priima
vadovaudamasi:
1) dokumentais
ir informacija, patvirtinančia įstatymų, kitų
teisės aktų ar
normatyvų pažeidimą;
2) banko
ekonominės būklės analize;
3) medžiaga
apie anksčiau nustatytus pažeidimus ir Lietuvos
banko bei kitų
institucijų bankui taikytas poveikio priemones;
4) prognoze,
kaip nustatyti pažeidimai gali atsiliepti banko
būklei, indėlininkų
ir kitų banko kreditorių interesams ir visos
bankų sistemos
stabilumui;
5) banko
valdybos ir administracijos vadovo paaiškinimais.
Klausimas dėl
poveikio priemonės taikymo bankui svarstomas
dalyvaujant banko
atstovams.
Banko
atstovams neatvykus į klausimo svarstymą ar jiems
nepateikus
paaiškinimų, sprendimas taikyti poveikio priemonę
priimamas be jų.
Nutarimas dėl
poveikio priemonės taikymo, išskyrus nurodytą
šio įstatymo 37
straipsnio pirmosios dalies 2 punkte, privalo
būti priimtas per
tris mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.
Už pažeidimus, nuo
kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip
vieneri metai,
poveikio priemonės negali būti taikomos.
39 straipsnis.
Banko tarybos įgaliojimų sustabdymo ir banko
valdybos bei administracijos vadovo
nušalinimo
tvarka
Banko tarybos
įgaliojimai sustabdomi, banko valdyba bei
administracijos
vadovas nušalinimi ir skiriamas laikinasis
administratorius,
jeigu iškyla grėsmė patikimai ir stabiliai
banko veiklai,
bet yra reali galimybė pataisyti padėtį,
sustabdžius banko
tarybos įgaliojimus ir nušalinus nuo banko
valdymo banko
valdybą ir administracijos vadovą.
Laikinasis
administratorius skiriamas laikotarpiui iki
vienerių metų.
Laikinojo administratoriaus prašymu Lietuvos
bankas gali pratęsti
šį terminą dar iki vienerių metų.
40 straipsnis.
Laikinasis administratorius
Laikinasis
administratorius - tai banko tarybos įgaliojimų
sustabdymo ir
banko valdybos bei administracijos vadovo
nušalinimo
laikotarpiui Lietuvos banko skiriamas banko
valdytojas.
Nuo laikinojo
administratoriaus paskyrimo dienos visi banko
tarybos, valdybos
ir administracijos vadovo įgaliojimai pereina
laikinajam
administratoriui, o jų po šio paskyrimo priimti
sprendimai yra
neteisėti ir nevykdytini.
Jeigu banko
akcijos yra anuliuotos šio įstatymo 34
straipsnyje
nustatyta tvarka ir yra paskirtas banko laikinasis
administratorius,
visų banko valdymo organų įgaliojimai pereina
šiam
administratoriui. Laikinojo administratoriaus sprendimai
tais
klausimais, kurie priklauso visuotinio akcininkų
susirinkimo
kompetencijai, privalo būti suderinti su Lietuvos
Respublikos
Vyriausybe ir Lietuvos banku.
Laikinasis
administratorius, įspėjęs raštu prieš 7
kalendorines
dienas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su banko
valdybos
nariais, banko administracijos vadovu, taip pat
padalinių
vadovais, kurie pagal savo pareigines instrukcijas
turi teisę
priimti sprendimus imti ir duoti paskolas, vykdyti
kitokias
finansines operacijas. Visiems šiems atleistiesiems
nemokama išeitinė
pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę
kompensaciją
už nepanaudotas atostogas. Laikinasis
administratorius
taip pat turi teisę sumažinti darbo užmokestį
darbuotojams be
jų sutikimo iki biudžetinių įstaigų,
organizacijų
darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio
dydžio, kurį kas
mėnesį skelbia Statistikos departamentas prie
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės, keisti kitas darbo sutarties
sąlygas
(lengvatas, darbo režimą, darbo vietą, perkelti į kitą
mažiau apmokamą
darbą, jeigu tai nekenkia darbuotojo sveikatai).
Prireikus
laikinasis administratorius skelbia prastovą visiems
banko darbuotojams
arba jų daliai ir už kiekvieną prastovos
valandą mokamas
Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis
atlygis.
Laikinajam
administratoriui neprivalomi visuotinio
akcininkų
susirinkimo nutarimai, jeigu jie prieštarauja
laikinojo
administratoriaus skyrimo tikslams arba priimti tais
klausimais, kurie
pagal šį įstatymą priskiriami banko tarybai ir
valdybai.
Laikinasis
administratorius be visuotinio akcininkų
susirinkimo
įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip
perleisti, įkeisti
banko nekilnojamojo turto, reorganizuoti ar
likviduoti banką,
išskyrus 34 straipsnio septintojoje dalyje
numatytus atvejus,
spręsti kitų visuotinio akcininkų susirinkimo
kompetencijai
priklausančių klausimų.
Apie
administravimo eigą ir rezultatus laikinasis
administratorius
privalo informuoti Lietuvos banką ir visuotinį
akcininkų
susirinkimą per jų nustatytus terminus ir nustatyta
tvarka.
Laikinasis
administratorius privalo paskirti visišką banko
reviziją, kuri turi
būti atlikta per 3 mėnesius nuo jo paskyrimo
dienos. Revizorių
kandidatūras turi patvirtinti Lietuvos bankas.
Revizijos akte turi
būti nurodyta faktinė banko aktyvų ir pasyvų
būklė.
Revizijos
metu nustačius, kad bankas yra nemokus ir negali
išvengti
bankroto, laikinasis administratorius kreipiasi į
Lietuvos banką dėl
bankroto bylos iškėlimo.
Laikinajam
administratoriui atsistatydinus iš šių pareigų,
Lietuvos bankas
sprendžia klausimą dėl kito laikinojo
administratoriaus
paskyrimo ar bankroto bylos iškėlimo bankui.
Lietuvos banko
išlaidas laikinojo administratoriaus darbo
apmokėjimui
kompensuoja bankas.
Laikinasis
administratorius už žalą bankui, atsiradusią dėl
jo kaltės,
atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka.
Kai Lietuvos
bankas paskiria laikinąjį administratorių,
sustabdomi
išieškojimai teisme ar ne ginčo tvarka ir be Lietuvos
banko leidimo draudžiami
visų šio banko finansinių prievolių,
įskaitant palūkanas
ir mokesčius, mokėjimai, taip pat draudžiama
banko kreditorių
reikalavimus perleisti kitiems asmenims ir
draudžiama dalyti
ar kitaip skirstyti banko turtą, išskyrus
išlaidas, reikalingas
laikinojo administratoriaus veiklai
užtikrinti, pagal
išlaidų sąmatą, suderintą su Lietuvos banku.
Straipsnio
pakeitimai:
{#95K\AA1165 ;} Nr.
1-1165, 95.12.29, Žin., 1995, Nr. 107-2411 (95.12.30)
{#96CQAA1295 ;} Nr.
1-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)
{#19960702AA1417 ;}
Nr. 1-1417, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 65-1535 (96.07.10)
41 straipsnis.
Laikinojo administratoriaus atšaukimas
Laikinasis
administratorius atšaukiamas prieš terminą:
1) Lietuvos
bankui nustačius, kad bankas gali patikimai ir
stabiliai veikti;
2) įstatymų
nustatyta tvarka iškėlus bankroto bylą bankui.
IX skyrius
BANKO
REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
42 straipsnis.
Banko reorganizavimas
Bankas
reorganizuojamas Lietuvos Respublikos akcinių
bendrovių įstatymo
nustatyta tvarka, Lietuvos bankui sutikus.
43 straipsnis.
Banko likvidavimas
Bankas
likviduojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
įstatymo nustatyta
tvarka.
X skyrius
BANKO
BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO IR TEISMINIO
NAGRINĖJIMO TVARKA
44 straipsnis.
Banko bankroto procedūra
Banko
bankroto procedūra - tai banko administratoriaus
paskyrimas, banko
reorganizavimas ar sanavimas, norint išvengti
jo bankroto, taip
pat bankrutavusio banko likvidavimas.
Bankui
taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto
įstatymas, jei šis
įstatymas nenustato kitaip.
Banko bankroto
procedūra nagrinėjama tik teismine tvarka.
Iškėlus
bankroto bylą, kreditorių susirinkimai nešaukiami.
Apie bankroto
bylos iškėlimą, jos eigą ir banke atliekamą
bankroto procedūrą
turi būti pažymima įmonių rejestre.
45 straipsnis.
Banko bankroto bylos iškėlimo sąlygos
Banko bankroto
bylą teismas iškelia pagal Lietuvos banko
pareiškimą dėl
banko nemokumo, taip pat pagal visuotinio
akcininkų
susirinkimo nutarimą ar kreditorių pareiškimą, tik
jeigu yra Lietuvos
banko išvada apie banko nemokumą.
46 straipsnis.
Banko bankroto bylos iškėlimas teisme
Banko bankroto
bylą iškelia vietovės, kurioje yra banko
buveinė, teismas.
Teismas,
gavęs pareiškimą, atitinkantį šio įstatymo 45
straipsnio sąlygas,
Lietuvos banko teikimu tą pačią dieną skiria
administratorių ir
nustato jam atlyginimą.
Teismas per 7
dienas priima nutartį iškelti banko bankroto
bylą ir privalo:
1) pranešti
apie iškeltą bylą žinomiems kreditoriams, šio
banko bankams korespondentams,
rejestro tvarkytojui bei viešai
paskelbti
nurodydamas:
teismą,
kuriame bus nagrinėjama bankroto byla, ir bylos
numerį,
bankrutuojančio
banko rekvizitus,
terminus, iki
kada yra priimamos kreditorių pretenzijos;
2) sustabdyti
kitų, iškeltų šiam bankui šiame teisme, bylų
nagrinėjimą ir
pranešti kitiems teismams, kuriuose yra šio banko
bylų, apie bankroto
bylos iškėlimą, kad būtų sustabdytos kitos
šiam bankui iškeltos
bylos.
Teismo
nutartis iškelti banko bankroto bylą gali būti
apskųsta
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka.
Skundo padavimas nesustabdo banko bankroto
bylos eigos.
Nutraukus
banko bankroto bylą dėl reorganizavimo ar
sanavimo, apie tai
pranešama rejestro tvarkytojui bei viešai
paskelbiama.
Teismui iškėlus
banko bankroto bylą:
1) banko
valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Jei banko
bankroto byla yra
nutraukiama, tai banko valdymo organai turi
teisę toliau atlikti
savo funkcijas;
2)
uždraudžiamas visų finansinių prievolių, įskaitant
palūkanas ir
mokesčius, mokėjimas, išieškojimas teismine ar ne
ginčo tvarka, taip
pat be atskiro teismo leidimo draudžiama
dalyti ar kitaip
skirstyti banko turtą, išskyrus išlaidas,
reikalingas
administratoriaus veiklai banko bankroto bylos
nagrinėjimo metu
užtikrinti;
3) sustabdomas
palūkanų skaičiavimas.
47 straipsnis.
Banko administratorius
Banko
administratorius - tai banko bankroto bylos
nagrinėjimo
laikotarpiui skiriamas banko valdytojas.
Bankos
administratoriumi negali būti paskirtas skolininko
atstovas, banko
savininkas (savininkai), akcininkai, banko
tarybos ir valdybos
narys, administracijos vadovas, kreditorius.
Banko
administratorius privalo:
1) po
paskyrimo per 3 dienas bankuose korespondentuose
esančių banko
sąskaitų likučius perkelti į Lietuvos banko
korespondentinę
sąskaitą, esančią Lietuvos banke, arba uždrausti
atlikti mokėjimus iš
jų;
2) sudaryti
banko skolininkų sąrašą ir pateikti jį teismui;
3) užfiksuoti
indėlius užsienio valiuta pagal oficialų
kursą, buvusį tą
dieną, kai bankui buvo iškelta bankroto byla;
4)
perskaičiuoti grąžinamas paskolas ir aktyvus užsienio
valiuta į litus;
5) apie
administravimo eigą ir rezultatus atsiskaityti
teismui ir Lietuvos
bankui per jų nustatytus terminus ir jų
nustatyta tvarka.
6) Lietuvos
bankui pritarus siūlyti teismui sanuoti,
reorganizuoti ar
likviduoti banką.
Banko
administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines
dienas, turi
teisę nutraukti darbo sutartį su banko valdybos
nariais, banko
administracijos vadovu ir padalinių vadovais.
Visiems šiems
atleistiesiems nemokama išeitinė pašalpa ir
kompensacija,
išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas
atostogas. Banko
administratorius taip pat turi teisę sumažinti
darbo užmokestį
darbuotojams be jų sutikimo iki biudžetinių
įstaigų, organizacijų
darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo
užmokesčio
dydžio, kurį kas mėnesį skelbia Statistikos
departamentas
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, keisti
kitas darbo
sutarties sąlygas (lengvatas, darbo režimą, darbo
vietą, perkelti į
kitą mažiau apmokamą darbą, jeigu tai nekenkia
darbuotojo
sveikatai). Prireikus banko administratorius skelbia
prastovą visiems
banko darbuotojams arba jų daliai ir už
kiekvieną
prastovos valandą mokamas Vyriausybės patvirtintas
minimalus valandinis
atlygis.
Bankas,
kuriam iškelta bankroto byla, atleidžiamas nuo
žyminio mokesčio
bylose dėl turto išieškojimo.
Iškėlus banko
bankroto bylą ir dėl to sustabdžius bylas dėl
kreditorių pinigų
išieškojimo, kreditoriams (ieškovams) iš
valstybės
biudžeto lėšų grąžinamas jų sumokėtas žyminis
mokestis.
Straipsnio
pakeitimai:
{#96CQAA1295 ;} Nr.
1-1295, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 41-989 (96.05.08)
48 straipsnis.
Banko administratoriaus sprendimų tvirtinimas
ir jo atsakomybė
Visus banko
administratoriaus sprendimus, dėl kurių didėja
banko
įsiskolinimai, taip pat kurie yra susiję su banko turto
pardavimu ar
kitokiu perdavimu, turi patvirtinti teismas. Šie
sprendimai be minėto
patvirtinimo negalioja.
Banko
administratorius atlygina nuostolius, kurie atsirado
vykdant
nepatvirtintus šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardytus
sprendimus.
49 straipsnis.
Kreditorių teisės, teismui iškėlus banko
bankroto bylą
Teismui
iškėlus banko bankroto bylą, kreditoriai turi teisę
per teismo nustatytą
laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne
ilgesnį kaip 3
mėnesiai nuo bylos iškėlimo dienos, pareikšti
administratoriui
savo finansinius reikalavimus ir nurodyti
prievolės įvykdymo
garantijas.
Teismas turi
teisę iki bylos nagrinėjimo pabaigos priimti
kreditorių
finansinius reikalavimus, kurie buvo pateikti dėl
svarbių priežasčių
pažeidus šio straipsnio pirmojoje dalyje
nustatytą terminą.
50 straipsnis.
Bankrutuojančio banko sanavimas
Bankrutuojančio banko sanavimas - tai banko savininkų
(akcininkų),
kreditorių ar trečiųjų asmenų bankui taikomos
ekonominės ir
finansinės priemonės, kad būtų galima išvengti jo
likvidavimo.
Bankrutuojančiam bankui taikomos sanavimo sąlygos yra
nustatytos
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 23
straipsnyje.
51 straipsnis.
Banko administratoriaus funkcijų atlikimas
sanavimo metu
Sanavimo metu
banko administratoriaus funkcijas atlieka
teismo paskirtas
banko administratorius.
52 straipsnis.
Banko sanavimo nutraukimas ir baigimas
Jeigu banko
sanavimas yra neefektyvus ar įsipareigoję
sanuoti asmenys
nevykdo savo įsipareigojimų, sanavimas
nutraukiamas teismo
sprendimu, pasiūlius banko administratoriui
ir suderinus su
Lietuvos banku.
Banko
sanavimas baigiamas teismo sprendimu, pasiūlius banko
administratoriui ir
suderinus su Lietuvos banku, jei pritaikius
sanavimo priemones
bankas gali atsiskaityti pagal prisiimtus
įsipareigojimus.
53 straipsnis.
Sprendimas dėl bankrutavusio banko
likvidavimo
Banko
likvidavimas dėl bankroto - tai bankrutavusio banko
veiklos nutraukimas
teismo sprendimu, visiškai ar iš dalies
patenkinant
kreditorių reikalavimus iš likviduojamo banko turto.
Sprendimas
likviduoti bankrutavusį banką priimamas, jeigu:
1) teismo
sprendimu banko reorganizavimas nutraukiamas;
2) šiam bankui
netaikomas sanavimas arba jis nutrauktas.
Bankrutavęs
bankas gali būti likviduotas tik praėjus 3
mėnesiams nuo
sprendimo likviduoti jį priėmimo dienos.
Bankrutavusio
banko nekilnojamasis turtas perkainojamas ir
parduodamas.
Teismo
sprendimas dėl bankrutavusio banko likvidavimo gali
būti apskųstas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka.
Likvidavus
bankrutavusį banką, laikoma, kad visi jo skolų ir
jam apmokėtinų skolų
terminai pasibaigė.
54 straipsnis.
Kreditorių reikalavimų patenkinimo eilė ir
tvarka
Banko
kreditorių reikalavimai pradedami tenkinti tik teismui
priėmus sprendimą
likviduoti banką.
Pirmąja eile
tenkinama:
1) įkaitu garantuoti
kreditorių reikalavimai;
2) teismo
paskirto likvidatoriaus darbo užmokesčio ir kitos
išlaidos, susijusios
su jo funkcijomis;
3) banko
darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo
santykiais.
Antrąja
eile tenkinami indėlininkų fizinių asmenų
reikalavimai dėl
indėlio ar jo dalies, neviršijančios 5000 litų.
Antrosios
eilės reikalavimai tenkinami, kai patenkinti
pirmosios eilės
reikalavimai.
Trečiąja eile
tenkinami kitų kreditorių ir indėlininkų
reikalavimai dėl
indėlio dalies, viršijančios 5000 litų.
Trečiosios
eilės kreditorių reikalavimai tenkinami, kai
patenkinti antrosios
eilės kreditorių reikalavimai.
Jeigu banko
lėšų neužtenka visiškai patenkinti atitinkamos
eilės kreditorių
reikalavimams, jie tenkinami proporcingai
reikalavimų dydžiui.
XI skyrius
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
55 straipsnis.
Veikiančių bankų statutų (įstatų) pakeitimas
ir veiklos pertvarkymas
Veikiančių
bankų statutų (įstatų) pakeitimo ir veiklos pagal
šį įstatymą
pertvarkymo tvarką ir terminus nustato Lietuvos
bankas, jeigu šis
įstatymas nenustato kitaip.
Asmenų, kurie
už pasirašytas banko naujos emisijos akcijas
yra apmokėję iki
šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu banko
naujos emisijos
akcijų pasirašymo sutartyse nėra numatyta
atlyginimo už
piniginius ar (ir) turtinius įnašus (apmokant
akcijas) tvarka,
turtinių teisių į dividendą atsiradimo klausimą
sprendžia banko
akcininkų visuotinis susirinkimas.
Iki 1995 m.
balandžio 1 d. Lietuvos bankas kartu su Lietuvos
Respublikos
Vyriausybe nustato šio įstatymo 31 straipsnio
trečiosios dalies
įgyvendinimo tvarką bei banke padedamų ir banko
išmokamų grynųjų
pinigų sumas, apie kurias turi būti
informuojamos
teisėsaugos institucijos.
Iki šio
įstatymo įsigaliojimo dienos bankų išleistos ir
valstybei
priklausančios privilegijuotos akcijos pakeičiamos
paprastomis vardinėmis.
Su tuo susijusios statuto (įstatų)
pataisos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar atitinkamo banko
valdybos teikimu
gali būti registruojamos nesušaukiant visuotinio
akcininkų
susirinkimo.
56 straipsnis.
Kai kurių teisės aktų pripažinimas
netekusiais galios
Pripažinti
netekusiais galios:
Lietuvos
Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymą
(Žin., 1992,
Nr.24-696; 1994, Nr.43-775, Nr. 55-1048);
Lietuvos
Respublikos laikinąjį įstatymą "Dėl komercinių
bankų bankroto bylų
iškėlimo ir teisminio nagrinėjimo tvarkos
ypatumų" (Žin.,
1994, Nr. 59-1154);
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą "Dėl
Lietuvos
Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo
įsigaliojimo
tvarkos" (Žin., 1992, Nr.24-697);
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio
Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio
6 d. nutarimo
@@ -4926,7 +4944,7 @@
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_