LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas
36 versijos
· 1994-11-10
2024-12-13
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 12, 491,
2024-11-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 61, 40
2024-07-25
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 22
2024-05-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 12, 491,
2024-01-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 491, 4
2023-06-25
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 131, 34,
2023-01-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 22
2022-05-28
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 2, 4, 51
2022-01-03
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 233, 222
2022-01-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 12, 4, 5
2021-07-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 40
2021-01-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 131, 4,
2020-07-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 131, 31,
2020-01-17
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 12, 2, 4
2019-09-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 12, 491,
2019-07-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 221,
2018-12-03
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 49, 4
2018-08-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 49, 1
2017-11-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 15
2016-11-18
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 49, 4
2016-11-15
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 22
2016-07-14
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 4, 1
2016-03-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 121, 18,
2016-01-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 19, 233,
2015-01-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 19, 16,
2014-01-08
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 19, 16,
2013-05-25
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 19, 16,
2011-12-15
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 19, 11,
2011-12-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 16, 11,
2011-10-27
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 16, 3, 1
2009-12-28
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 16, 3, 1
Pakeitimai 2009-12-28
@@ -32,9 +32,9 @@
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis ir taikymas
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
ir taikymas
1. Šis įstatymas apibrėžia vartotojų teises, vartotojų
@@ -64,6 +64,22 @@
pat vykdant teismų sprendimus.
4. Tais atvejais, kai taikomas Mokėjimų įstatymas,
vietoj šio įstatymo 36 straipsnio 5–9 dalyse nustatytų informacijos
reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 36 straipsnio 7 dalies 3–8 punktus, 8 dalies
1, 4 ir 5 punktus ir 9 dalies 2 punktą, taikomos Mokėjimų įstatymo 10 ir 17
straipsnių nuostatos.
Straipsnio pakeitimas:
Nr. XI-562,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6900 (2009-12-28)
2 straipsnis. Pagrindinės
šio įstatymo sąvokos
@@ -138,13 +154,13 @@
būtų galima atgaminti (kompiuterio diskelis, skaitomos atminties kompaktinis
diskas (CD-ROM), universalusis skaitmeninis (optinis) diskas (DVD), vartotojo kompiuterio
standusis diskas, kuriame yra įrašytas elektroninis paštas ir kita, išskyrus
interneto puslapius, jei jie neatitinka požymių, apibūdinančių patvariosios
laikmenos sąvoką).
diskas (CD-ROM), universalusis skaitmeninis (optinis) diskas (DVD), vartotojo
kompiuterio standusis diskas, kuriame yra įrašytas elektroninis paštas ir kita,
išskyrus interneto puslapius, jei jie neatitinka požymių, apibūdinančių
patvariosios laikmenos sąvoką).
10. Pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis
@@ -208,11 +224,9 @@
švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą,
aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas) ir neformalųjį švietimą
(ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų
švietimą).
aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas) ir neformalųjį švietimą (ikimokyklinį,
priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą).
ANTRASIS SKIRSNIS
@@ -224,9 +238,9 @@
1. Vartotojai turi teisę:
1) savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir
paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją);
1) savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas
(pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją);
2) įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar
@@ -326,7 +340,9 @@
SKIRSNIS
VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS SRITYS IR INSTITUCINĖ SISTEMA
VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS SRITYS IR INSTITUCINĖ
SISTEMA
8 straipsnis. Vartotojų teisių apsaugos sritys
@@ -492,9 +508,9 @@
5. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7
punktuose numatytoms funkcijoms įgyvendinti Valstybinės vartotojų teisių
apsaugos tarnybos direktorius iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
punktuose numatytoms funkcijoms įgyvendinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos
tarnybos direktorius iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
struktūrinių padalinių vadovų sudaro kolegialų organą – komisiją. Valstybinės
@@ -736,23 +752,23 @@
prekių kokybės trūkumui. Ši nuostata taip pat taikoma tuo atveju, kai
susitariama, kad prekę instaliuos, įrengs ar montuos pats vartotojas, kai jis instaliuoja,
įrengia ar montuoja, o neteisingo instaliavimo, įrengimo ar montavimo
priežastis yra instrukcijos trūkumai.
susitariama, kad prekę instaliuos, įrengs ar montuos pats vartotojas, kai jis
instaliuoja, įrengia ar montuoja, o neteisingo instaliavimo, įrengimo ar
montavimo priežastis yra instrukcijos trūkumai.
15 straipsnis.
Draudimas parduoti prekes pasibaigus jų tinkamumo naudoti terminui
Draudžiama parduoti prekes, kurių tinkamumo naudoti terminas
yra pasibaigęs. Prekės laikomos visiškai arba iš dalies nebetinkamomis naudoti
(vartoti) pagal paskirtį, kai jų savybės yra arba gali būti blogesnės, negu
nustatyta tai prekei taikomame techniniame reglamente ir (ar) gamintojo
Draudžiama parduoti prekes, kurių tinkamumo naudoti
terminas yra pasibaigęs. Prekės laikomos visiškai arba iš dalies nebetinkamomis
naudoti (vartoti) pagal paskirtį, kai jų savybės yra arba gali būti blogesnės,
negu nustatyta tai prekei taikomame techniniame reglamente ir (ar) gamintojo
deklaruojamame norminiame dokumente, ir jeigu prekių savybės yra arba gali būti
@@ -786,9 +802,9 @@
4. Vartotojas turi teisę reikalauti taikyti kokybės
garantiją, neatsižvelgiant į tai, kad ji suteikta pažeidžiant šio įstatymo ar kitų
teisės aktų reikalavimus.
garantiją, neatsižvelgiant į tai, kad ji suteikta pažeidžiant šio įstatymo ar
kitų teisės aktų reikalavimus.
PENKTASIS
@@ -810,9 +826,9 @@
nustatyti Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos strategijoje.
18 straipsnis. Laidų
vartotojų teisių apsaugos klausimais transliavimas
18 straipsnis. Laidų vartotojų
teisių apsaugos klausimais transliavimas
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija iš skirtų
@@ -914,9 +930,9 @@
Inspekcijos ar Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos pasiūlymo
tenkinti vartotojo reikalavimą netenkina, šios institucijos patikrinimo akto
kopiją pateikia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri sprendžia
tenkinti vartotojo reikalavimą netenkina, šios institucijos patikrinimo akto kopiją
pateikia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri sprendžia
klausimą dėl vartotojo teisių gynimo.
@@ -948,9 +964,9 @@
laboratoriniai tyrimai nebūtini, o vartotojas pageidauja juos atlikti,
pasitvirtinus, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos atlygintinos
paslaugos yra tinkamos kokybės.
pasitvirtinus, kad prekės ir (ar) su jomis susijusios paslaugos ar kitos
atlygintinos paslaugos yra tinkamos kokybės.
6. Jeigu šio straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys
@@ -978,11 +994,9 @@
Draudimo įstatymo numatytais atvejais ir tvarka;
3) Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio
ministerijos – Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos
srityse;
3) Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos
– Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse;
4) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
@@ -1070,29 +1084,29 @@
instituciją, privalo pateikti:
1) prašymą, kuriame turi būti nurodyta: ginčą
nagrinėjančios institucijos, kuriai teikiamas prašymas, pavadinimas; vartotojo
vardas, pavardė, adresas; pardavėjo, paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų
(neveikimo) yra pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas,
pavardė), adresas (buveinė); vartotojo teisės ir įstatymų saugomi interesai,
kuriuos, vartotojo nuomone, pažeidžia pardavėjas, paslaugų teikėjas; vartotojo
reikalavimas; informacija apie kreipimąsi į pardavėją, paslaugų teikėją;
informacija, ar tų pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu nėra nagrinėjamas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, ar ginčo
nagrinėjimas nebuvo nutrauktas pagal šio įstatymo 26 straipsnį, ar ginčus
nagrinėjanti institucija yra priėmusi sprendimą, ar yra įsigaliojęs teismo
sprendimas dėl šio ginčo; pridedamų dokumentų kopijų sąrašas;
1) prašymą, kuriame turi būti nurodyta: ginčą nagrinėjančios
institucijos, kuriai teikiamas prašymas, pavadinimas; vartotojo vardas,
pavardė, adresas; pardavėjo, paslaugų teikėjo, dėl kurio veiksmų (neveikimo)
yra pateikiami vartotojo reikalavimai, pavadinimas (vardas, pavardė), adresas
(buveinė); vartotojo teisės ir įstatymų saugomi interesai, kuriuos, vartotojo
nuomone, pažeidžia pardavėjas, paslaugų teikėjas; vartotojo reikalavimas;
informacija apie kreipimąsi į pardavėją, paslaugų teikėją; informacija, ar tų
pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra nagrinėjamas
ginčus nagrinėjančioje institucijoje, ar ginčo nagrinėjimas nebuvo nutrauktas
pagal šio įstatymo 26 straipsnį, ar ginčus nagrinėjanti institucija yra
priėmusi sprendimą, ar yra įsigaliojęs teismo sprendimas dėl šio ginčo;
pridedamų dokumentų kopijų sąrašas;
2) prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių
@@ -1146,11 +1160,11 @@
sutartį;
4) kuriame nenurodytas vartotojo vardas ir pavardė,
adresas arba kuris vartotojo ar jo atstovo nepasirašytas, arba kurį vartotojo
vardu pateikė neįgaliotas asmuo.
4) kuriame nenurodytas vartotojo vardas ir pavardė, adresas
arba kuris vartotojo ar jo atstovo nepasirašytas, arba kurį vartotojo vardu
pateikė neįgaliotas asmuo.
6. Vartotojų asociacijos, atstovaudamos vartotojams
@@ -1216,1024 +1230,1028 @@
prireikus atlieka ekspertizę ar laboratorinius tyrimus. Ekspertizės ir
laboratoriniai tyrimai apmokami šio įstatymo 21 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta
laboratoriniai tyrimai apmokami šio įstatymo 21 straipsnio 4 ir 5 dalyse
numatyta tvarka.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijos, atsakingos
už su ginču susijusią vartojimo sritį, išvadas ginčus nagrinėjančiai
institucijai jos reikalavimu pateikia per šios institucijos nustatytą terminą,
bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį
terminą išvada negali būti pateikta, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne
ilgiau kaip 10 darbo dienų.
25 straipsnis. Ginčų
nagrinėjimas
1. Ginčus nagrinėjanti institucija, pasirengusi
nagrinėti ginčą, jį paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai
pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Ginčus nagrinėjančios
institucijos sprendimu ginčas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka,
kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus, kai siekiama sudaryti
sąlygas ginčą išspręsti taikiai arba kitais reikiamais atvejais. Nagrinėjant
ginčą žodinio proceso tvarka, ginčo šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims
turi būti pranešta apie ginčo nagrinėjimo posėdžio vietą, datą ir laiką. Jeigu
vartotojas neatvyksta į ginčą nagrinėjančios institucijos posėdį be
pateisinamos priežasties arba nepateikia paaiškinimų ir kitų įrodymų, ginčo
nagrinėjimas nutraukiamas pagal šio įstatymo 26 straipsnį. Jeigu pardavėjas ar
paslaugos teikėjas neatvyksta į ginčą nagrinėjančios institucijos posėdį arba
nepateikia paaiškinimų ir kitų įrodymų, ginčus nagrinėjanti institucija turi
teisę priimti sprendimą atsižvelgdama į turimus įrodymus.
2. Ginčai nagrinėjami viešai, išskyrus atvejus, kai
ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu būtina apsaugoti valstybės,
tarnybos, komercines, banko, profesines paslaptis arba užtikrinti vartotojo
teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Visa išnagrinėtos bylos medžiaga,
išskyrus bylų, kurios buvo išnagrinėtos neviešai, medžiagą, yra vieša ir su ja
teisingumo ministro nustatyta tvarka gali susipažinti ir byloje nedalyvavę
asmenys.
3. Ginčas nagrinėjamas laikantis rungimosi ir ginčo
nagrinėjimo operatyvumo bei skaidrumo principų.
4. Ginčus nagrinėjanti institucija išsiaiškina ginčo esmę,
ištiria turimus įrodymus ir imasi priemonių šalims sutaikyti.
5. Žodinio proceso metu ginčo šalys ir visi
nagrinėjant ginčą dalyvaujantys suinteresuoti asmenys laikosi posėdžio
pirmininko nustatytos posėdžio tvarkos.
6. Ginčo šalys ir kiti nagrinėjant ginčą dalyvaujantys
suinteresuoti asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus,
nuorašus, kopijas, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus
kitiems nagrinėjant ginčą dalyvaujantiems asmenims, pateikti prašymus, gauti
ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo nuorašą, naudotis kitomis šio
įstatymo suteikiamomis teisėmis. Šiomis teisėmis nagrinėjant ginčą
dalyvaujantys asmenys privalo naudotis sąžiningai, nevilkindami ginčo
nagrinėjimo.
7. Ginčus nagrinėjanti institucija pirmiausia imasi
priemonių vartotojui ir pardavėjui, paslaugų teikėjui sutaikinti ir siūlo ginčą
išspręsti taikiai, jeigu, šios institucijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias
ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, taikus susitarimas įmanomas.
Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas ir vartotojas ginčą užbaigia taikiu
susitarimu, ginčo nagrinėjimas jį nagrinėjančios institucijos sprendimu
nutraukiamas. Jeigu užbaigti ginčą taikiu susitarimu nepavyksta, ginčus
nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl ginčo.
8. Ginčus nagrinėjanti institucija vartotojo prašymą
išnagrinėja ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo,
atitinkančio šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, pateikimo dienos, jeigu
kiti įstatymai nenumato kitaip. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą
vartotojo prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, ginčus nagrinėjanti
institucija gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Ginčą
nagrinėjanti institucija imasi priemonių, kad ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo
teisėmis ir nevilkintų ginčo nagrinėjimo, ir siekia, kad ginčas per įmanomai
trumpiausią laiką būtų tinkamai išspręstas.
9. Ginčus nagrinėjančios institucijos vartotojų
prašymus nagrinėja nemokamai.
26 straipsnis. Ginčo
nagrinėjimo nutraukimas
1. Ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo
nagrinėjimą šiais atvejais:
1) ginčo šalys susitaiko;
2) vartotojas kviečiamas neatvyksta į ginčus
nagrinėjančios institucijos posėdį be pateisinamos priežasties ar neteikia
paaiškinimų ir įrodymų;
3) viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo
kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą;
4) paaiškėja aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 23
straipsnio 5 dalies 1–3 punktuose;
5) vartotojas atsisako savo reikalavimų;
6) yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių išspręsti
ginčą neįmanoma.
2. Ginčus nagrinėjančiai institucijai nutraukus ginčo
nagrinėjimą, vartotojas neturi teisės pakartotinai dėl to paties dalyko
kreiptis į ginčus nagrinėjančią instituciją, tačiau tai nevaržo jo teisės
kreiptis į teismą.
27 straipsnis. Ginčus
nagrinėjančios institucijos sprendimas
1. Ginčus nagrinėjanti institucija, išnagrinėjusi
vartotojo prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) patenkinti vartotojo reikalavimus;
2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus;
3) atmesti vartotojo prašymą.
2. Ginčus nagrinėjanti institucija savo sprendimą
priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas
pagrindžiančius įrodymus.
3. Ginčus nagrinėjančios institucijos sprendime
privalo būti nurodyta:
1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;
2) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas;
3) sprendimą priėmusio kolegialaus organo, jei ginčas
išnagrinėtas kolegialiai, sudėtis, posėdžio sekretorius, ginčo šalys, kiti
nagrinėjant ginčą dalyvavę suinteresuoti asmenys;
4) ginčo esmė;
5) nagrinėjant ginčą dalyvavusių asmenų paaiškinimų
santrauka;
6) įrodymų vertinimas;
7) argumentai, dėl kurių atmetami kai kurie įrodymai;
8) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais
vadovautasi, kiti teisiniai argumentai;
9) institucijos priimtas vienas iš šio straipsnio 1
dalyje nurodytų sprendimų;
10) sprendimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį
siūloma sprendimą įvykdyti, informacija, kad apie sprendimo neįvykdymą bus
paskelbta šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka.
4. Ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo
nuorašai per 3 darbo dienas išsiunčiami vartotojui ir pardavėjui, paslaugų
teikėjui.
28 straipsnis. Viešas
paskelbimas
1. Gavusi pranešimą, kad per šio įstatymo 27
straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodytą terminą pardavėjas, paslaugos teikėjas
neįvykdė sprendimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie sprendimo
neįvykdymą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje.
2. Gavusi pranešimą, kad pardavėjas, paslaugos
teikėjas neįvykdė taikaus susitarimo, nurodyto šio įstatymo 25 straipsnio 7
dalyje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie taikaus susitarimo
neįvykdymą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje.
3. Ginčus nagrinėjančios institucijos privalo pranešti
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apie neįvykdytus sprendimus ir
nevykdomus taikius šalių susitarimus nedelsiant, kai tik gauna pranešimą apie
neįvykdymą. Pranešimai apie sprendimų ir taikių susitarimų neįvykdymą
skelbiami viešai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto
tinklalapyje.
29 straipsnis. Kreipimasis
į bendrosios kompetencijos teismą
Ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios
kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo
nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios
institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios
institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo
apskundimu.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
VARTOTOJŲ VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS
30 straipsnis. Vartotojų
viešojo intereso gynimas
1. Vartotojų viešąjį interesą gina Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas
sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais –
kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys.
2. Vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio
ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai
siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti)
pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų
teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu,
neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui,
šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams.
3. Šio skirsnio nuostatos nevaržo vartotojo teisių
pačiam ginti pažeistas teises.
31 straipsnis. Vartotojų
asociacijų teisė ginti vartotojų viešąjį interesą
1. Vartotojų asociacijos turi teisę ginti vartotojų
viešąjį interesą, jei jos atitinka visas šias sąlygas:
1) yra įregistruotos Juridinių asmenų registre;
2) steigimo dokumente yra nurodytas veiklos tikslas –
vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas;
3) asociacijoje yra ne mažiau kaip 20 narių. Tuo
atveju, kai asociacijos nariai yra kitos vartotojų asociacijos, bendras šių
asociacijų narių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 20;
4) yra nepriklausomos nuo verslo ir kitų su vartotojų
teisių gynimu nesusijusių interesų.
2. Vartotojų asociacija, pareikšdama ieškinį ar
pareiškimą (skundą) vartotojų viešajam interesui ginti, privalo teismui
pateikti įrodymus, kad ji atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.
Kad vartotojų asociacija atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą
sąlygą, patvirtina šios vartotojų asociacijos pareiškimas dėl jos
nepriklausomumo nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių
interesų, jeigu neįrodoma kitaip.
32 straipsnis. Kreipimasis
į pardavėją ar paslaugų teikėją
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
nustačiusi, kad pažeistas vartotojų viešasis interesas, turi kreiptis į
pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo
gavimo nutraukti viešojo intereso pažeidimą, taip pat nurodyti pardavėjui ar
paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į
teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) viešajam interesui ginti, jeigu
pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks viešojo intereso pažeidimo.
2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į
pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo
gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų
sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų
teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su
ieškiniu ar pareiškimu (skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo
negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdys
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymo.
3. Gavęs šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymą ir sutikdamas
nutraukti viešojo intereso pažeidimą, pardavėjas, paslaugų teikėjas per
nustatytą 14 dienų terminą nusiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos
tarnybai pranešimą, kad sutinka nutraukti viešojo intereso pažeidimą arba kad
pažeidimą nutraukė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, patikrinusi,
kad viešojo intereso pažeidimas tikrai nutrauktas, pranešimą apie tai skelbia
savo interneto tinklalapyje. Jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas,
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo
intereso gynimo.
4. Šio straipsnio 1–3 dalių nuostatos mutatis mutandis
taikomos ir tais atvejais, kai vartotojų viešąjį interesą įstatymų
nustatytais atvejais gina kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, o šio
straipsnio 1 ir 2 dalys mutatis mutandis – kai viešąjį vartotojų
interesą gina vartotojų asociacijos ir įstatymų nustatytais atvejais kiti
juridiniai asmenys.
33 straipsnis.
Europos Sąjungos valstybių narių institucijų ar organizacijų teisė pareikšti
ieškinį Lietuvoje ginant viešąjį interesą
1. Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar
organizacijos, kurias Europos Komisija įtraukia į Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvoje 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus numatytą sąrašą ir
paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turi teisę pagal Civilinio
proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismuose pareikšti
ieškinius dėl įpareigojimų prekių ar paslaugų pardavėjams (teikėjams) nutraukti
viešąjį interesą pažeidžiančius veiksmus. Šios dalies nuostatos taikomos tais
atvejais, kai Lietuvoje veikiančių prekių ar paslaugų pardavėjų (teikėjų)
veiksmai pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus, kurių sąrašą pagal Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų
interesus priedą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, ir tais
veiksmais pažeidžiamas kitos valstybės narės viešasis vartotojų interesas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise pareikšti
ieškinį Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos gali
pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu prieš tai raštu konsultavosi su Lietuvos
Respublikos valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Lietuvos Respublikos
valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba privalo pateikti atsakymą Europos
Sąjungos valstybių narių institucijoms ar organizacijoms per 14 dienų. Europos
Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos prieš pareikšdamos
ieškinį taip pat turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją dėl
vartotojų viešąjį interesą pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir pasiūlyti jam
per 14 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo nutraukti veiksmus, pažeidžiančius
vartotojų viešąjį interesą, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui,
kad jei pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks veiksmų, pažeidžiančių
viešąjį vartotojų interesą, Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar
organizacijos kreipsis į teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti.
3. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba praneša Europos Komisijai apie Lietuvoje priimtą išankstinių
konsultacijų procedūrą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje.
34 straipsnis.
Vartotojų viešojo intereso gynimas Europos Sąjungos valstybėse narėse
1. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos valstybių narių teismus
ar kitas kompetentingas įstaigas su prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį
prekių ar paslaugų pardavėją (teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos
valstybėje narėje, nutraukti Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą.
2. Šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytus
reikalavimus atitinkančios vartotojų asociacijos, apie kurias pranešta Europos
Komisijai pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat turi teisę kreiptis į kitų
Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas su
prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį prekių ar paslaugų pardavėją
(teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nutraukti
Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą.
3. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančių vartotojų
asociacijų prašymu praneša Europos Komisijai šių asociacijų pavadinimus ir
tikslus. Jeigu kiti įstatymai numatys
kreipimosi į kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas
kompetentingas įstaigas teisę kitoms valstybės institucijoms, Lietuvos
Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praneša Europos
Komisijai šių institucijų pavadinimus ir jų įgaliojimų apimtį.
35 straipsnis.
Viešas paskelbimas apie viešojo intereso gynimą
1. Šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas sąlygas
atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos
valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys, ginantys
vartotojų viešąjį interesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ieškinio ar
pareiškimo (skundo) priėmimo nagrinėti teisme apie tai privalo pranešti
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba šią informaciją skelbia savo interneto tinklalapyje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, ne vėliau
kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo pagal šį skirsnį priėmimo, šį
sprendimą išsiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriuose
nustatytas viešojo intereso pažeidimas, skelbia savo interneto tinklalapyje.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
finansinių paslaugų teikimAS
PAGAL SUTARTIS, SUDAROMAS NAUDOJANT RYŠIO PRIEMONES
36 straipsnis.
Finansinių paslaugų teikimas pagal sutartį, sudaromą ryšio priemonėmis
1. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai
finansinės paslaugos teikiamos pagal sutartis, sudarytas ryšio priemonėmis
dalyvaujant pačiam paslaugų teikėjui ar jo tarpininkui. Finansinių paslaugų
teikimo santykiams, kurių šio skirsnio nuostatos nenustato, taikomas Civilinis
kodeksas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą.
2. Vartotojai negali atsisakyti šiame skirsnyje jiems
suteiktų teisių.
3. Tuo atveju, kai finansinių paslaugų teikimo sutartį
sudaro pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis, šio skirsnio nuostatos
taikomos tik pradinei finansinių paslaugų teikimo sutarčiai, o po šios
sutarties sudarymo ateityje atliekamoms to paties pobūdžio viena po kitos
einančioms operacijoms ar atskirų operacijų grupei šio skirsnio nuostatos
netaikomos.
4. Kai pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis
nesudaroma, tačiau tos pačios sutarties šalys vėliau atlieka to paties pobūdžio
vieną po kitos einančias ar atskiras finansines operacijas, šis straipsnis
taikomas tik pirmajai operacijai. Tačiau jeigu ilgiau negu vienerius metus to
paties pobūdžio operacija neatliekama, kita operacija laikoma pirmąja operacija
ir jai taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.
5. Finansinių
paslaugų teikėjas iki finansinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo privalo
pateikti vartotojui informaciją, kurioje turi būti duomenys, susiję su paslaugų
teikėju, finansine paslauga, finansinių paslaugų teikimo sutartimi, sudaroma
ryšio priemonėmis, ir žalos atlyginimu.
6. Apie finansinių paslaugų teikėją turi būti
nurodyta:
1) paslaugų teikėjo pavadinimas, buveinė (adresas),
telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto tinklalapio adresai,
registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį juridinį asmenį,
juridinio asmens kodas, taip pat duomenys apie paslaugų teikėjo pagrindinę
komercinę veiklą;
2) duomenys, pagal kuriuos galima identifikuoti
vartotojo gyvenamosios vietos valstybėje veikiantį finansinių paslaugų teikėjo
atstovą, ir vartotojo santykiams su atstovu, jei jis yra, svarbus adresas;
3) jeigu iki sutarties sudarymo vartotojas
konsultuojasi su specialistu, kuris nėra finansinių paslaugų teikėjas, ir jei
konsultavimosi su specialistu faktas ir visi būtini pateikti duomenys yra
žinomi finansinių paslaugų teikėjui, – specialisto vardas, pavardė, pareigos,
pagrindas, kuriuo jis veikia, ir adresas;
4) jeigu paslaugų teikėjo veiklai būtina licencija ir
(ar) leidimas – licenciją ir (ar) leidimą išdavusi institucija, jos adresas,
telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto tinklalapio adresai ir
licencijos išdavimo data.
7. Apie finansinę paslaugą turi būti nurodyta:
1) apibūdintos pagrindinės jos ypatybės;
2) kaina, įskaitant visas per paslaugų teikėją mokamas
įmokas, rinkliavas ir išlaidas bei mokesčius, o jeigu negalima nurodyti
tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas kainą gali
patikrinti;
3) informacija apie tai, kad finansinė paslauga yra
susijusi su sandoriais, ypač rizikingais dėl specifinių ypatybių ar atliktinų
operacijų;
4) informacija apie tai, kad finansinės paslaugos
kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurių paslaugos teikėjas
nekontroliuoja, o ankstesni rezultatai nėra būsimų rezultatų rodikliai;
5) informacija apie tai, kad gali būti papildomų
mokesčių ir (ar) išlaidų, nesusijusių su paslaugos teikėju;
6) laikotarpis, kurį pasiūlyme pateikta informacija
galioja;
7) finansinės paslaugos apmokėjimo ir vykdymo tvarka;
8) vartotojui tenkančios papildomos naudojimosi ryšio
priemonėmis išlaidos, jeigu tokios papildomos išlaidos skaičiuojamos.
8. Apie finansinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą
ryšio priemonėmis, turi būti nurodyta:
1) vartotojo teisė atsisakyti sutarties ir šios teisės
įgyvendinimo tvarka, įskaitant informaciją apie įmokas, kurias vartotojui gali
reikėti sumokėti, apie nepasinaudojimo šia teise pasekmes arba kad nėra teisės
atsisakyti sutarties;
2) trumpiausias sutarties galiojimo terminas, jei
finansinių paslaugų teikimas yra nevienkartinio pobūdžio;
3) informacija apie šalių teises nutraukti sutartį
prieš terminą arba vienašališkai, įskaitant sutartyje nustatomas netesybas;
4) praktiniai nurodymai, susiję su teise atsisakyti
sutarties, įskaitant adresą, kuriuo turėtų būti siunčiamas pranešimas apie
sutarties atsisakymą;
5) valstybė arba valstybės, kurių teise iki sutarties
su vartotoju sudarymo vadovaujasi paslaugos teikėjas;
6) sutarties nuostatos dėl sutarčiai taikomos teisės
ir (ar) bylos teismingumo;
7) kokia kalba ar kalbomis pateikiama informacija apie
sutarties terminus ir sąlygas, šiame skirsnyje nurodyta išankstinė informacija,
taip pat kokia kalba ar kalbomis paslaugos teikėjas, suderinęs su vartotoju,
įsipareigoja palaikyti ryšius šios sutarties galiojimo metu.
9. Apie žalos atlyginimą turi būti nurodyta:
1) ginčų dėl pažeistų vartotojo teisių sprendimo ne
teisme tvarka arba kad tokia tvarka nenustatyta;
2) draudimo (garantiniai) fondai ar kita žalos
atlyginimo tvarka.
10. Šio straipsnio 6–9 dalyse nurodytos informacijos
komercinis pobūdis turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstytas ir tikti
naudojamoms ryšio priemonėms atsižvelgiant į sutartiniams santykiams taikomus
sąžiningumo ir neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų apsaugą užtikrinančius
principus.
11. Iki sutarties sudarymo vartotojui pateikiama
informacija apie sutartines prievoles, kurios bus privalomos vartotojui ir
paslaugos teikėjui pagal sutarčiai, jei ji būtų sudaryta, taikomą teisę.
12. Jeigu kalbama telefonu, pokalbio su vartotoju
pradžioje turi būti pateikiama informacija apie finansinės paslaugos teikėją ir
nurodomas skambučio komercinis tikslas. Kai vartotojas aiškiai pareiškia savo
sutikimą, taip pat pateikiami duomenys apie skambinantį asmenį, jo ryšį su
finansinių paslaugų teikėju ir šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 5 punktuose ir 8
dalies 1 punkte nurodyta informacija (išskyrus informaciją apie nepasinaudojimo
teise atsisakyti sutarties pasekmes).
13. Jeigu kalbama telefonu, finansinės paslaugos
teikėjas praneša vartotojui apie šio teisę gauti kitą, negu nurodyta šio
straipsnio 12 dalyje, informaciją ir nurodo, kokio pobūdžio ta informacija yra.
14. Sudaręs sutartį, vartotojas bet kuriuo sutarties
galiojimo metu turi teisę reikalauti, kad bet kokia su sutartimi susijusi
informacija jam būtų pateikta raštu. Vartotojas turi teisę keisti naudojamas
ryšio priemones, jei tai neprieštarauja sudarytai sutarčiai arba teikiamų
finansinių paslaugų pobūdžiui.
15. Iki sutarties sudarymo vartotojas turi gauti šio
straipsnio 6–9 dalyse nurodytą informaciją raštu ar kitoje vartotojui
prieinamoje patvariojoje laikmenoje.
16. Jeigu vartotojo prašymu sutartis sudaroma tokiomis
ryšio priemonėmis, kuriomis neįmanoma pateikti informacijos pagal šio
straipsnio 15 dalies reikalavimus, paslaugos teikėjas nedelsdamas informaciją
pateikia po sutarties sudarymo.
17. Pareiga įrodyti, kad informacija buvo pateikta
vartotojui pagal šio straipsnio reikalavimus, kad vartotojas išreiškė savo
valią sudaryti sutartį ir kad sutartis vykdoma tinkamai, tenka paslaugos
teikėjui.
37 straipsnis.
Vartotojo teisė atsisakyti finansinių paslaugų sutarties, sudarytos ryšio
priemonėmis, ar ją nutraukti
1. Vartotojas turi teisę atsisakyti finansinių
paslaugų teikimo sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, apie tai raštu
pranešdamas paslaugos teikėjui per 14 dienų nuo sutarties sudarymo dienos,
jeigu šio straipsnio 2 dalyje nenumatyta kitaip.
2. Vartotojas turi teisę atsisakyti gyvybės draudimo
arba pensijų kaupimo sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, apie tai raštu
pranešdamas paslaugos teikėjui per 30 dienų. Pensijų kaupimo sutarčių
atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos. Gyvybės
draudimo sutarčių atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos,
kurią vartotojas informuojamas, kad sutartis yra sudaryta.
3. Jeigu vartotojas gauna informaciją pagal šio įstatymo 36
straipsnio 15 ar 16 dalį po sutarties sudarymo arba vėliau negu pranešimą, kad
sutartis sudaryta, atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo informacijos
gavimo dienos.
4. Šiame straipsnyje numatytą vartotojo teisę
atsisakyti sutarties draudžiama suvaržyti papildomais įpareigojimais, įmokomis
arba bet kokiu kitu būdu ją apriboti ar panaikinti, išskyrus šiame straipsnyje
numatytus atvejus.
5. Vartotojas negali pasinaudoti šiame straipsnyje
nustatyta teise atsisakyti:
1) sutarties dėl finansinių paslaugų, kurių kaina
susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurie gali būti per nustatytą sutarties
atsisakymo terminą ir kurių nekontroliuoja paslaugos teikėjas. Finansinė
paslauga, kurios kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurie gali būti
per nustatytą sutarties atsisakymo terminą ir kurių nekontroliuoja paslaugos
teikėjas, – tai paslauga, susijusi su valiutos keitimu, pinigų rinkos
priemonėmis, perleidžiamais vertybiniais popieriais, kolektyvinio investavimo
subjektų investiciniais vienetais, būsimais finansiniais sandoriais, įskaitant
ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones, išankstiniais
palūkanų normos sandoriais, apsikeitimo palūkanų normomis, valiuta ir
nuosavybės vertybiniais popieriais sandoriais, pasirinkimo sandoriais įsigyti
ir perleisti bet kokias šiame punkte nurodytas finansines priemones, įskaitant
ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones (ši kategorija apima
valiutos ir palūkanų normų pasirinkimo sandorius);
2) kelionių ir bagažo draudimo sutarčių ar panašių
draudimo sutarčių, kurių galiojimo terminas trumpesnis negu vienas mėnuo;
3) sutarčių, kurias vartotojo prašymu abi šalys yra
visiškai įvykdžiusios nepasibaigus sutarties atsisakymo terminui.
6. Vartotojas, norintis pasinaudoti teise atsisakyti
sutarties, iki sutarties atsisakymo termino pabaigos apie tai praneša paslaugų
teikėjui, vadovaudamasis praktiniais nurodymais, jam pateiktais pagal šio
įstatymo 36 straipsnio 8 dalies 4 punktą. Laikoma, kad terminas nepraleistas,
jeigu pranešimas (pateiktas raštu ar patvariojoje laikmenoje, su kuria gali
susipažinti paslaugos teikėjas) išsiunčiamas iki sutarties atsisakymo termino
pabaigos.
7. Šis straipsnis netaikomas vartojimo kredito
sutartims, nutrauktoms pagal Civilinio kodekso 6.367 straipsnio 6 dalį ir 6.370
straipsnio 2 dalį.
8. Kai kartu su finansinės paslaugos sutartimi,
sudaryta ryšio priemonėmis, sudaroma kita sutartis naudojant ryšio priemones
dėl paslaugų, kurias pagal trečiosios šalies ir paslaugų teikėjo sutartį teikia
paslaugų teikėjas arba trečioji šalis, pastaroji sutartis nutraukiama be
papildomų įpareigojimų vartotojui, jeigu vartotojas pasinaudoja teise
atsisakyti sutarties.
9. Jeigu paslaugos teikėjas nesilaiko šio skirsnio
nuostatų, ryšio priemonėmis sudaryta finansinių paslaugų teikimo sutartis turi
būti nutraukiama be jokių papildomų įpareigojimų vartotojui.
10. Finansinės paslaugos teikėjas sutartį, kol
nepasibaigęs numatytas jos atsisakymo terminas, gali pradėti vykdyti tik
vartotojo sutikimu. Kai vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties, jis
per sutartyje numatytą terminą sumoka už faktiškai jam pagal sutartį teikėjo
suteiktą finansinę paslaugą.
11. Vartotojas už faktiškai suteiktą finansinę
paslaugą moka, jei jis buvo tinkamai informuotas pagal šio įstatymo 36
straipsnio 8 dalies 1 punktą. Faktą, kad vartotojas buvo tinkamai informuotas,
turi įrodyti finansinės paslaugos teikėjas. Finansinės paslaugos teikėjas
negali reikalauti už suteiktą finansinę paslaugą mokėti, jeigu jis be
išankstinio vartotojo prašymo pradėjo vykdyti sutartį nepasibaigus šio
straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytam sutarties atsisakymo terminui.
12. Finansinių paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per 30
dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo dienos grąžina vartotojui
pagal sutartį gautus pinigus (ir (ar) turtą), išskyrus nurodytus šio straipsnio
10 dalyje. Vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis,
ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą išsiuntimo
dienos grąžina finansinių paslaugų teikėjui pagal sutartį gautus pinigus (ir
(ar) turtą).
38 straipsnis. Finansinių paslaugų teikimas be
vartotojo sutikimo
1. Draudžiama teikti finansines paslaugas vartotojui
be jo sutikimo, jeigu už jas reikalaujama mokėti.
2. Vartotojas, kuriam buvo suteiktos finansinės
paslaugos be jo sutikimo, gali naudotis tomis paslaugomis savo nuožiūra
neatlygintinai. Šiuo atveju vartotojas atleidžiamas nuo bet kokios su paslaugų
naudojimu susijusios atsakomybės.
39 straipsnis. Pranešimai, neteiktini be vartotojo
sutikimo
1. Finansinės paslaugos teikėjas gali siųsti
pranešimus automatinėmis telefoninio ryšio priemonėmis, nereikalaujančiomis
žmogaus dalyvavimo (automatiniais skambinimo aparatais), ir faksais tik gavęs
išankstinį vartotojo sutikimą.
2. Finansinės paslaugos teikėjas gali naudoti šio
straipsnio 1 dalyje nenurodytas ryšio priemones, kurias vartotojas naudoja savo
asmeniniams poreikiams tenkinti, tik gavęs išankstinį vartotojo sutikimą.
3. Vartotojui turi būti sudarytos sąlygos šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais savo valią išreikšti
neatlygintinai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40 straipsnis.
Atsakomybė už vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
Pardavėjai ir paslaugų teikėjai už vartotojų teisių
apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta
tvarka.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijos, atsakingos
už su ginču susijusią vartojimo sritį, išvadas ginčus nagrinėjančiai
institucijai jos reikalavimu pateikia per šios institucijos nustatytą terminą,
bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį
terminą išvada negali būti pateikta, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne
ilgiau kaip 10 darbo dienų.
25 straipsnis. Ginčų
nagrinėjimas
1. Ginčus nagrinėjanti institucija, pasirengusi
nagrinėti ginčą, jį paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai
pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Ginčus nagrinėjančios
institucijos sprendimu ginčas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka,
kai būtina išklausyti žodinius ginčo šalių paaiškinimus, kai siekiama sudaryti
sąlygas ginčą išspręsti taikiai arba kitais reikiamais atvejais. Nagrinėjant
ginčą žodinio proceso tvarka, ginčo šalims ir kitiems suinteresuotiems asmenims
turi būti pranešta apie ginčo nagrinėjimo posėdžio vietą, datą ir laiką. Jeigu
vartotojas neatvyksta į ginčą nagrinėjančios institucijos posėdį be
pateisinamos priežasties arba nepateikia paaiškinimų ir kitų įrodymų, ginčo
nagrinėjimas nutraukiamas pagal šio įstatymo 26 straipsnį. Jeigu pardavėjas ar
paslaugos teikėjas neatvyksta į ginčą nagrinėjančios institucijos posėdį arba
nepateikia paaiškinimų ir kitų įrodymų, ginčus nagrinėjanti institucija turi
teisę priimti sprendimą atsižvelgdama į turimus įrodymus.
2. Ginčai nagrinėjami viešai, išskyrus atvejus, kai
ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu būtina apsaugoti valstybės,
tarnybos, komercines, banko, profesines paslaptis arba užtikrinti vartotojo
teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Visa išnagrinėtos bylos medžiaga,
išskyrus bylų, kurios buvo išnagrinėtos neviešai, medžiagą, yra vieša ir su ja
teisingumo ministro nustatyta tvarka gali susipažinti ir byloje nedalyvavę
asmenys.
3. Ginčas nagrinėjamas laikantis rungimosi ir ginčo
nagrinėjimo operatyvumo bei skaidrumo principų.
4. Ginčus nagrinėjanti institucija išsiaiškina ginčo esmę,
ištiria turimus įrodymus ir imasi priemonių šalims sutaikyti.
5. Žodinio proceso metu ginčo šalys ir visi
nagrinėjant ginčą dalyvaujantys suinteresuoti asmenys laikosi posėdžio
pirmininko nustatytos posėdžio tvarkos.
6. Ginčo šalys ir kiti nagrinėjant ginčą dalyvaujantys
suinteresuoti asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus,
nuorašus, kopijas, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus
kitiems nagrinėjant ginčą dalyvaujantiems asmenims, pateikti prašymus, gauti
ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo nuorašą, naudotis kitomis šio
įstatymo suteikiamomis teisėmis. Šiomis teisėmis nagrinėjant ginčą
dalyvaujantys asmenys privalo naudotis sąžiningai, nevilkindami ginčo
nagrinėjimo.
7. Ginčus nagrinėjanti institucija pirmiausia imasi
priemonių vartotojui ir pardavėjui, paslaugų teikėjui sutaikinti ir siūlo ginčą
išspręsti taikiai, jeigu, šios institucijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias
ginčo nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, taikus susitarimas įmanomas.
Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas ir vartotojas ginčą užbaigia taikiu
susitarimu, ginčo nagrinėjimas jį nagrinėjančios institucijos sprendimu
nutraukiamas. Jeigu užbaigti ginčą taikiu susitarimu nepavyksta, ginčus
nagrinėjanti institucija priima sprendimą dėl ginčo.
8. Ginčus nagrinėjanti institucija vartotojo prašymą
išnagrinėja ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo,
atitinkančio šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, pateikimo dienos, jeigu
kiti įstatymai nenumato kitaip. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą
vartotojo prašymo nagrinėjimas negali būti baigtas, ginčus nagrinėjanti
institucija gali terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Ginčą
nagrinėjanti institucija imasi priemonių, kad ginčo šalys nepiktnaudžiautų savo
teisėmis ir nevilkintų ginčo nagrinėjimo, ir siekia, kad ginčas per įmanomai
trumpiausią laiką būtų tinkamai išspręstas.
9. Ginčus nagrinėjančios institucijos vartotojų
prašymus nagrinėja nemokamai.
26 straipsnis. Ginčo
nagrinėjimo nutraukimas
1. Ginčus nagrinėjanti institucija nutraukia ginčo
nagrinėjimą šiais atvejais:
1) ginčo šalys susitaiko;
2) vartotojas kviečiamas neatvyksta į ginčus
nagrinėjančios institucijos posėdį be pateisinamos priežasties ar neteikia
paaiškinimų ir įrodymų;
3) viena iš ginčo šalių dėl nagrinėjamo ginčo
kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą;
4) paaiškėja aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 23
straipsnio 5 dalies 1–3 punktuose;
5) vartotojas atsisako savo reikalavimų;
6) yra objektyvių aplinkybių, dėl kurių išspręsti
ginčą neįmanoma.
2. Ginčus nagrinėjančiai institucijai nutraukus ginčo
nagrinėjimą, vartotojas neturi teisės pakartotinai dėl to paties dalyko
kreiptis į ginčus nagrinėjančią instituciją, tačiau tai nevaržo jo teisės
kreiptis į teismą.
27 straipsnis. Ginčus
nagrinėjančios institucijos sprendimas
1. Ginčus nagrinėjanti institucija, išnagrinėjusi
vartotojo prašymą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) patenkinti vartotojo reikalavimus;
2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus;
3) atmesti vartotojo prašymą.
2. Ginčus nagrinėjanti institucija savo sprendimą
priima atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas
pagrindžiančius įrodymus.
3. Ginčus nagrinėjančios institucijos sprendime
privalo būti nurodyta:
1) sprendimo priėmimo laikas ir vieta;
2) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas;
3) sprendimą priėmusio kolegialaus organo, jei ginčas
išnagrinėtas kolegialiai, sudėtis, posėdžio sekretorius, ginčo šalys, kiti
nagrinėjant ginčą dalyvavę suinteresuoti asmenys;
4) ginčo esmė;
5) nagrinėjant ginčą dalyvavusių asmenų paaiškinimų
santrauka;
6) įrodymų vertinimas;
7) argumentai, dėl kurių atmetami kai kurie įrodymai;
8) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais
vadovautasi, kiti teisiniai argumentai;
9) institucijos priimtas vienas iš šio straipsnio 1
dalyje nurodytų sprendimų;
10) sprendimo įvykdymo tvarka ir terminas, per kurį
siūloma sprendimą įvykdyti, informacija, kad apie sprendimo neįvykdymą bus
paskelbta šio įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka.
4. Ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo
nuorašai per 3 darbo dienas išsiunčiami vartotojui ir pardavėjui, paslaugų
teikėjui.
28 straipsnis. Viešas
paskelbimas
1. Gavusi pranešimą, kad per šio įstatymo 27
straipsnio 3 dalies 10 punkte nurodytą terminą pardavėjas, paslaugos teikėjas
neįvykdė sprendimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie sprendimo
neįvykdymą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje.
2. Gavusi pranešimą, kad pardavėjas, paslaugos
teikėjas neįvykdė taikaus susitarimo, nurodyto šio įstatymo 25 straipsnio 7
dalyje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie taikaus susitarimo
neįvykdymą skelbia viešai savo interneto tinklalapyje.
3. Ginčus nagrinėjančios institucijos privalo pranešti
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apie neįvykdytus sprendimus ir
nevykdomus taikius šalių susitarimus nedelsiant, kai tik gauna pranešimą apie
neįvykdymą. Pranešimai apie sprendimų ir taikių susitarimų neįvykdymą
skelbiami viešai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto
tinklalapyje.
29 straipsnis.
Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą
Ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios
kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo
nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios
institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios
institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo
apskundimu.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
VARTOTOJŲ VIEŠOJO INTERESO GYNIMAS
30 straipsnis. Vartotojų
viešojo intereso gynimas
1. Vartotojų viešąjį interesą gina Valstybinė
vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas
sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais –
kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys.
2. Vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio
ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai
siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti)
pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų
teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu,
neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui,
šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams.
3. Šio skirsnio nuostatos nevaržo vartotojo teisių
pačiam ginti pažeistas teises.
31 straipsnis. Vartotojų
asociacijų teisė ginti vartotojų viešąjį interesą
1. Vartotojų asociacijos turi teisę ginti vartotojų
viešąjį interesą, jei jos atitinka visas šias sąlygas:
1) yra įregistruotos Juridinių asmenų registre;
2) steigimo dokumente yra nurodytas veiklos tikslas –
vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas;
3) asociacijoje yra ne mažiau kaip 20 narių. Tuo
atveju, kai asociacijos nariai yra kitos vartotojų asociacijos, bendras šių
asociacijų narių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 20;
4) yra nepriklausomos nuo verslo ir kitų su vartotojų
teisių gynimu nesusijusių interesų.
2. Vartotojų asociacija, pareikšdama ieškinį ar
pareiškimą (skundą) vartotojų viešajam interesui ginti, privalo teismui
pateikti įrodymus, kad ji atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.
Kad vartotojų asociacija atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą
sąlygą, patvirtina šios vartotojų asociacijos pareiškimas dėl jos
nepriklausomumo nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių
interesų, jeigu neįrodoma kitaip.
32 straipsnis. Kreipimasis
į pardavėją ar paslaugų teikėją
1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
nustačiusi, kad pažeistas vartotojų viešasis interesas, turi kreiptis į
pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo
gavimo nutraukti viešojo intereso pažeidimą, taip pat nurodyti pardavėjui ar
paslaugų teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į
teismą su ieškiniu ar pareiškimu (skundu) viešajam interesui ginti, jeigu
pardavėjas ar paslaugų teikėjas nenutrauks viešojo intereso pažeidimo.
2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
nustačiusi, kad vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos, turi kreiptis į
pardavėją, paslaugų teikėją ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio pasiūlymo
gavimo pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti nesąžiningos sąlygos ar sąlygų
sudarant sutartis su vartotojais, taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų
teikėjui, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su
ieškiniu ar pareiškimu (skundu) dėl nesąžiningos sąlygos (sąlygų) pripažinimo
negaliojančiomis ar pakeitimo, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nevykdys
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymo.
3. Gavęs šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytą
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymą ir sutikdamas
nutraukti viešojo intereso pažeidimą, pardavėjas, paslaugų teikėjas per
nustatytą 14 dienų terminą nusiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos
tarnybai pranešimą, kad sutinka nutraukti viešojo intereso pažeidimą arba kad
pažeidimą nutraukė. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, patikrinusi,
kad viešojo intereso pažeidimas tikrai nutrauktas, pranešimą apie tai skelbia
savo interneto tinklalapyje. Jeigu viešojo intereso pažeidimas nenutrauktas,
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl viešojo
intereso gynimo.
4. Šio straipsnio 1–3 dalių nuostatos mutatis mutandis
taikomos ir tais atvejais, kai vartotojų viešąjį interesą įstatymų
nustatytais atvejais gina kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, o šio
straipsnio 1 ir 2 dalys mutatis mutandis – kai viešąjį vartotojų
interesą gina vartotojų asociacijos ir įstatymų nustatytais atvejais kiti
juridiniai asmenys.
33 straipsnis.
Europos Sąjungos valstybių narių institucijų ar organizacijų teisė pareikšti
ieškinį Lietuvoje ginant viešąjį interesą
1. Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar
organizacijos, kurias Europos Komisija įtraukia į Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvoje 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus numatytą sąrašą ir
paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turi teisę pagal Civilinio
proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teismuose pareikšti
ieškinius dėl įpareigojimų prekių ar paslaugų pardavėjams (teikėjams) nutraukti
viešąjį interesą pažeidžiančius veiksmus. Šios dalies nuostatos taikomos tais
atvejais, kai Lietuvoje veikiančių prekių ar paslaugų pardavėjų (teikėjų)
veiksmai pažeidžia Europos Sąjungos teisės aktus, kurių sąrašą pagal Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų
interesus priedą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, ir tais
veiksmais pažeidžiamas kitos valstybės narės viešasis vartotojų interesas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise pareikšti
ieškinį Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos gali
pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu prieš tai raštu konsultavosi su Lietuvos
Respublikos valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Lietuvos Respublikos
valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba privalo pateikti atsakymą Europos
Sąjungos valstybių narių institucijoms ar organizacijoms per 14 dienų. Europos Sąjungos
valstybių narių institucijos ar organizacijos prieš pareikšdamos ieškinį taip
pat turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją dėl vartotojų viešąjį
interesą pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir pasiūlyti jam per 14 dienų nuo šio
pasiūlymo gavimo nutraukti veiksmus, pažeidžiančius vartotojų viešąjį interesą,
taip pat nurodyti pardavėjui ar paslaugų teikėjui, kad jei pardavėjas ar
paslaugų teikėjas nenutrauks veiksmų, pažeidžiančių viešąjį vartotojų interesą,
Europos Sąjungos valstybių narių institucijos ar organizacijos kreipsis į
teismą su ieškiniu viešajam interesui ginti.
3. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba praneša Europos Komisijai apie Lietuvoje priimtą išankstinių
konsultacijų procedūrą, numatytą šio straipsnio 2 dalyje.
34 straipsnis.
Vartotojų viešojo intereso gynimas Europos Sąjungos valstybėse narėse
1. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos valstybių narių teismus
ar kitas kompetentingas įstaigas su prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį
prekių ar paslaugų pardavėją (teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos
valstybėje narėje, nutraukti Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą.
2. Šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytus
reikalavimus atitinkančios vartotojų asociacijos, apie kurias pranešta Europos
Komisijai pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat turi teisę kreiptis į kitų
Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas su
prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį prekių ar paslaugų pardavėją
(teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nutraukti
Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą.
3. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančių vartotojų
asociacijų prašymu praneša Europos Komisijai šių asociacijų pavadinimus ir
tikslus. Jeigu kiti įstatymai numatys
kreipimosi į kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas
kompetentingas įstaigas teisę kitoms valstybės institucijoms, Lietuvos
Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praneša Europos
Komisijai šių institucijų pavadinimus ir jų įgaliojimų apimtį.
35 straipsnis.
Viešas paskelbimas apie viešojo intereso gynimą
1. Šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas sąlygas
atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos
valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys, ginantys
vartotojų viešąjį interesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ieškinio ar
pareiškimo (skundo) priėmimo nagrinėti teisme apie tai privalo pranešti
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių
apsaugos tarnyba šią informaciją skelbia savo interneto tinklalapyje.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo pagal šį skirsnį priėmimo,
šį sprendimą išsiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įsiteisėjusius teismo sprendimus,
kuriuose nustatytas viešojo intereso pažeidimas, skelbia savo interneto
tinklalapyje.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
finansinių paslaugų teikimAS
PAGAL SUTARTIS, SUDAROMAS NAUDOJANT RYŠIO PRIEMONES
36 straipsnis.
Finansinių paslaugų teikimas pagal sutartį, sudaromą ryšio priemonėmis
1. Šio skirsnio nuostatos taikomos, kai
finansinės paslaugos teikiamos pagal sutartis, sudarytas ryšio priemonėmis
dalyvaujant pačiam paslaugų teikėjui ar jo tarpininkui. Finansinių paslaugų
teikimo santykiams, kurių šio skirsnio nuostatos nenustato, taikomas Civilinis
kodeksas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą.
2. Vartotojai negali atsisakyti šiame skirsnyje jiems
suteiktų teisių.
3. Tuo atveju, kai finansinių paslaugų teikimo sutartį
sudaro pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis, šio skirsnio nuostatos
taikomos tik pradinei finansinių paslaugų teikimo sutarčiai, o po šios
sutarties sudarymo ateityje atliekamoms to paties pobūdžio viena po kitos
einančioms operacijoms ar atskirų operacijų grupei šio skirsnio nuostatos netaikomos.
4. Kai pradinė finansinių paslaugų teikimo sutartis
nesudaroma, tačiau tos pačios sutarties šalys vėliau atlieka to paties pobūdžio
vieną po kitos einančias ar atskiras finansines operacijas, šis straipsnis
taikomas tik pirmajai operacijai. Tačiau jeigu ilgiau negu vienerius metus to
paties pobūdžio operacija neatliekama, kita operacija laikoma pirmąja operacija
ir jai taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.
5. Finansinių
paslaugų teikėjas iki finansinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo privalo
pateikti vartotojui informaciją, kurioje turi būti duomenys, susiję su paslaugų
teikėju, finansine paslauga, finansinių paslaugų teikimo sutartimi, sudaroma
ryšio priemonėmis, ir žalos atlyginimu.
6. Apie finansinių paslaugų teikėją turi būti nurodyta:
1) paslaugų teikėjo pavadinimas, buveinė (adresas),
telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto tinklalapio adresai,
registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį juridinį asmenį,
juridinio asmens kodas, taip pat duomenys apie paslaugų teikėjo pagrindinę
komercinę veiklą;
2) duomenys, pagal kuriuos galima identifikuoti
vartotojo gyvenamosios vietos valstybėje veikiantį finansinių paslaugų teikėjo
atstovą, ir vartotojo santykiams su atstovu, jei jis yra, svarbus adresas;
3) jeigu iki sutarties sudarymo vartotojas
konsultuojasi su specialistu, kuris nėra finansinių paslaugų teikėjas, ir jei
konsultavimosi su specialistu faktas ir visi būtini pateikti duomenys yra
žinomi finansinių paslaugų teikėjui, – specialisto vardas, pavardė, pareigos,
pagrindas, kuriuo jis veikia, ir adresas;
4) jeigu paslaugų teikėjo veiklai būtina licencija ir
(ar) leidimas – licenciją ir (ar) leidimą išdavusi institucija, jos adresas,
telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto tinklalapio adresai ir
licencijos išdavimo data.
7. Apie finansinę paslaugą turi būti nurodyta:
1) apibūdintos pagrindinės jos ypatybės;
2) kaina, įskaitant visas per paslaugų teikėją mokamas
įmokas, rinkliavas ir išlaidas bei mokesčius, o jeigu negalima nurodyti
tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas kainą gali
patikrinti;
3) informacija apie tai, kad finansinė paslauga yra
susijusi su sandoriais, ypač rizikingais dėl specifinių ypatybių ar atliktinų
operacijų;
4) informacija apie tai, kad finansinės paslaugos
kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurių paslaugos teikėjas
nekontroliuoja, o ankstesni rezultatai nėra būsimų rezultatų rodikliai;
5) informacija apie tai, kad gali būti papildomų
mokesčių ir (ar) išlaidų, nesusijusių su paslaugos teikėju;
6) laikotarpis, kurį pasiūlyme pateikta informacija
galioja;
7) finansinės paslaugos apmokėjimo ir vykdymo tvarka;
8) vartotojui tenkančios papildomos naudojimosi ryšio
priemonėmis išlaidos, jeigu tokios papildomos išlaidos skaičiuojamos.
8. Apie finansinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą
ryšio priemonėmis, turi būti nurodyta:
1) vartotojo teisė atsisakyti sutarties ir šios teisės
įgyvendinimo tvarka, įskaitant informaciją apie įmokas, kurias vartotojui gali
reikėti sumokėti, apie nepasinaudojimo šia teise pasekmes arba kad nėra teisės
atsisakyti sutarties;
2) trumpiausias sutarties galiojimo terminas, jei
finansinių paslaugų teikimas yra nevienkartinio pobūdžio;
3) informacija apie šalių teises nutraukti sutartį
prieš terminą arba vienašališkai, įskaitant sutartyje nustatomas netesybas;
4) praktiniai nurodymai, susiję su teise atsisakyti
sutarties, įskaitant adresą, kuriuo turėtų būti siunčiamas pranešimas apie
sutarties atsisakymą;
5) valstybė arba valstybės, kurių teise iki sutarties
su vartotoju sudarymo vadovaujasi paslaugos teikėjas;
6) sutarties nuostatos dėl sutarčiai taikomos teisės
ir (ar) bylos teismingumo;
7) kokia kalba ar kalbomis pateikiama informacija apie
sutarties terminus ir sąlygas, šiame skirsnyje nurodyta išankstinė informacija,
taip pat kokia kalba ar kalbomis paslaugos teikėjas, suderinęs su vartotoju,
įsipareigoja palaikyti ryšius šios sutarties galiojimo metu.
9. Apie žalos atlyginimą turi būti nurodyta:
1) ginčų dėl pažeistų vartotojo teisių sprendimo ne
teisme tvarka arba kad tokia tvarka nenustatyta;
2) draudimo (garantiniai) fondai ar kita žalos
atlyginimo tvarka.
10. Šio straipsnio 6–9 dalyse nurodytos informacijos
komercinis pobūdis turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstytas ir tikti
naudojamoms ryšio priemonėms atsižvelgiant į sutartiniams santykiams taikomus
sąžiningumo ir neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų apsaugą užtikrinančius
principus.
11. Iki sutarties sudarymo vartotojui pateikiama
informacija apie sutartines prievoles, kurios bus privalomos vartotojui ir
paslaugos teikėjui pagal sutarčiai, jei ji būtų sudaryta, taikomą teisę.
12. Jeigu kalbama telefonu, pokalbio su vartotoju
pradžioje turi būti pateikiama informacija apie finansinės paslaugos teikėją ir
nurodomas skambučio komercinis tikslas. Kai vartotojas aiškiai pareiškia savo
sutikimą, taip pat pateikiami duomenys apie skambinantį asmenį, jo ryšį su
finansinių paslaugų teikėju ir šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 5 punktuose ir 8
dalies 1 punkte nurodyta informacija (išskyrus informaciją apie nepasinaudojimo
teise atsisakyti sutarties pasekmes).
13. Jeigu kalbama telefonu, finansinės paslaugos
teikėjas praneša vartotojui apie šio teisę gauti kitą, negu nurodyta šio
straipsnio 12 dalyje, informaciją ir nurodo, kokio pobūdžio ta informacija yra.
14. Sudaręs sutartį, vartotojas bet kuriuo sutarties
galiojimo metu turi teisę reikalauti, kad bet kokia su sutartimi susijusi
informacija jam būtų pateikta raštu. Vartotojas turi teisę keisti naudojamas
ryšio priemones, jei tai neprieštarauja sudarytai sutarčiai arba teikiamų
finansinių paslaugų pobūdžiui.
15. Iki sutarties sudarymo vartotojas turi gauti šio
straipsnio 6–9 dalyse nurodytą informaciją raštu ar kitoje vartotojui
prieinamoje patvariojoje laikmenoje.
16. Jeigu vartotojo prašymu sutartis sudaroma tokiomis
ryšio priemonėmis, kuriomis neįmanoma pateikti informacijos pagal šio
straipsnio 15 dalies reikalavimus, paslaugos teikėjas nedelsdamas informaciją
pateikia po sutarties sudarymo.
17. Pareiga įrodyti, kad informacija buvo pateikta
vartotojui pagal šio straipsnio reikalavimus, kad vartotojas išreiškė savo
valią sudaryti sutartį ir kad sutartis vykdoma tinkamai, tenka paslaugos
teikėjui.
37 straipsnis.
Vartotojo teisė atsisakyti finansinių paslaugų sutarties, sudarytos ryšio
priemonėmis, ar ją nutraukti
1. Vartotojas turi teisę atsisakyti finansinių
paslaugų teikimo sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, apie tai raštu
pranešdamas paslaugos teikėjui per 14 dienų nuo sutarties sudarymo dienos,
jeigu šio straipsnio 2 dalyje nenumatyta kitaip.
2. Vartotojas turi teisę atsisakyti gyvybės draudimo
arba pensijų kaupimo sutarties, sudarytos ryšio priemonėmis, apie tai raštu
pranešdamas paslaugos teikėjui per 30 dienų. Pensijų kaupimo sutarčių
atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos.
Gyvybės draudimo sutarčių atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos
dienos, kurią vartotojas informuojamas, kad sutartis yra sudaryta.
3. Jeigu vartotojas gauna informaciją pagal šio įstatymo 36
straipsnio 15 ar 16 dalį po sutarties sudarymo arba vėliau negu pranešimą, kad
sutartis sudaryta, atsisakymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo informacijos
gavimo dienos.
4. Šiame straipsnyje numatytą vartotojo teisę
atsisakyti sutarties draudžiama suvaržyti papildomais įpareigojimais, įmokomis
arba bet kokiu kitu būdu ją apriboti ar panaikinti, išskyrus šiame straipsnyje
numatytus atvejus.
5. Vartotojas negali pasinaudoti šiame straipsnyje
nustatyta teise atsisakyti:
1) sutarties dėl finansinių paslaugų, kurių kaina
susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurie gali būti per nustatytą sutarties
atsisakymo terminą ir kurių nekontroliuoja paslaugos teikėjas. Finansinė
paslauga, kurios kaina susijusi su finansų rinkos svyravimais, kurie gali būti
per nustatytą sutarties atsisakymo terminą ir kurių nekontroliuoja paslaugos
teikėjas, – tai paslauga, susijusi su valiutos keitimu, pinigų rinkos
priemonėmis, perleidžiamais vertybiniais popieriais, kolektyvinio investavimo
subjektų investiciniais vienetais, būsimais finansiniais sandoriais, įskaitant
ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones, išankstiniais
palūkanų normos sandoriais, apsikeitimo palūkanų normomis, valiuta ir
nuosavybės vertybiniais popieriais sandoriais, pasirinkimo sandoriais įsigyti
ir perleisti bet kokias šiame punkte nurodytas finansines priemones, įskaitant
ekvivalenčias atsiskaitymo grynaisiais pinigais priemones (ši kategorija apima
valiutos ir palūkanų normų pasirinkimo sandorius);
2) kelionių ir bagažo draudimo sutarčių ar panašių
draudimo sutarčių, kurių galiojimo terminas trumpesnis negu vienas mėnuo;
3) sutarčių, kurias vartotojo prašymu abi šalys yra
visiškai įvykdžiusios nepasibaigus sutarties atsisakymo terminui.
6. Vartotojas, norintis pasinaudoti teise atsisakyti
sutarties, iki sutarties atsisakymo termino pabaigos apie tai praneša paslaugų
teikėjui, vadovaudamasis praktiniais nurodymais, jam pateiktais pagal šio
įstatymo 36 straipsnio 8 dalies 4 punktą. Laikoma, kad terminas nepraleistas,
jeigu pranešimas (pateiktas raštu ar patvariojoje laikmenoje, su kuria gali susipažinti
paslaugos teikėjas) išsiunčiamas iki sutarties atsisakymo termino pabaigos.
7. Šis straipsnis netaikomas vartojimo kredito
sutartims, nutrauktoms pagal Civilinio kodekso 6.367 straipsnio 6 dalį ir 6.370
straipsnio 2 dalį.
8. Kai kartu su finansinės paslaugos sutartimi,
sudaryta ryšio priemonėmis, sudaroma kita sutartis naudojant ryšio priemones
dėl paslaugų, kurias pagal trečiosios šalies ir paslaugų teikėjo sutartį teikia
paslaugų teikėjas arba trečioji šalis, pastaroji sutartis nutraukiama be papildomų
įpareigojimų vartotojui, jeigu vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti
sutarties.
9. Jeigu paslaugos teikėjas nesilaiko šio skirsnio
nuostatų, ryšio priemonėmis sudaryta finansinių paslaugų teikimo sutartis turi
būti nutraukiama be jokių papildomų įpareigojimų vartotojui.
10. Finansinės paslaugos teikėjas sutartį, kol
nepasibaigęs numatytas jos atsisakymo terminas, gali pradėti vykdyti tik
vartotojo sutikimu. Kai vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties, jis
per sutartyje numatytą terminą sumoka už faktiškai jam pagal sutartį teikėjo
suteiktą finansinę paslaugą.
11. Vartotojas už faktiškai suteiktą finansinę
paslaugą moka, jei jis buvo tinkamai informuotas pagal šio įstatymo 36
straipsnio 8 dalies 1 punktą. Faktą, kad vartotojas buvo tinkamai informuotas,
turi įrodyti finansinės paslaugos teikėjas. Finansinės paslaugos teikėjas
negali reikalauti už suteiktą finansinę paslaugą mokėti, jeigu jis be
išankstinio vartotojo prašymo pradėjo vykdyti sutartį nepasibaigus šio
straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytam sutarties atsisakymo terminui.
12. Finansinių paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per 30
dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą gavimo dienos grąžina vartotojui
pagal sutartį gautus pinigus (ir (ar) turtą), išskyrus nurodytus šio straipsnio
10 dalyje. Vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis,
ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą išsiuntimo
dienos grąžina finansinių paslaugų teikėjui pagal sutartį gautus pinigus (ir
(ar) turtą).
38 straipsnis. Finansinių paslaugų teikimas be
vartotojo sutikimo
1. Draudžiama teikti finansines paslaugas vartotojui
be jo sutikimo, jeigu už jas reikalaujama mokėti.
2. Vartotojas, kuriam buvo suteiktos finansinės
paslaugos be jo sutikimo, gali naudotis tomis paslaugomis savo nuožiūra
neatlygintinai. Šiuo atveju vartotojas atleidžiamas nuo bet kokios su paslaugų
naudojimu susijusios atsakomybės.
39 straipsnis. Pranešimai, neteiktini be vartotojo
sutikimo
1. Finansinės paslaugos teikėjas gali siųsti
pranešimus automatinėmis telefoninio ryšio priemonėmis, nereikalaujančiomis
žmogaus dalyvavimo (automatiniais skambinimo aparatais), ir faksais tik gavęs
išankstinį vartotojo sutikimą.
2. Finansinės paslaugos teikėjas gali naudoti šio
straipsnio 1 dalyje nenurodytas ryšio priemones, kurias vartotojas naudoja savo
asmeniniams poreikiams tenkinti, tik gavęs išankstinį vartotojo sutikimą.
3. Vartotojui turi būti sudarytos sąlygos šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais savo valią išreikšti
neatlygintinai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40 straipsnis.
Atsakomybė už vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
Pardavėjai ir paslaugų teikėjai už vartotojų teisių
apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta
tvarka.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
@@ -2264,7 +2282,7 @@
padarytais 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2002/65/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 321).
2002/65/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 321).
2. 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos
@@ -2274,13 +2292,13 @@
3. 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis
finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EB ir
direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4
tomas, p. 321).
direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis
paslaugomis ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EB ir direktyvas
97/7/EB ir 98/27/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p.
321).
4. 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos
@@ -2288,6 +2306,20 @@
vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL 2004 L 364, p.1).
5. 2007 m.
lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo
paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB,
2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1).
Priedo pakeitimas:
Nr. XI-562,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6900 (2009-12-28)
__________________
Pakeitimai:
2007-03-01
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 15, 19,
2006-01-19
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 15, 19,
2004-04-27
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 15, 19,
2003-05-22
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — arts. 15, 17,
2000-09-19
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas — versión ori
originali versija
Tekstas šią datą