LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas
40 versijos
· 2012-06-05 — 2024-08-01
2024-08-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2024-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2023-12-05
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2023-05-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2023-02-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-12-30
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-11-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-07-08
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-04-08
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2021-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2021-06-30
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2021-02-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2021-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2020-05-31
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2020-05-07
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2020-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2019-10-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2019-06-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2019-05-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2019-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2018-05-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2017-11-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2017-09-10
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2017-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2017-06-10
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2016-03-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2016-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2015-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2015-03-02
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2015-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2014-11-19
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2014-07-23
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2014-05-03
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2013-07-20
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2013-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2013-02-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2012-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2012-06-05
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2013-07-20
@@ -706,5440 +706,5486 @@
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį veiklos planą;
4)
tvirtina elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir
elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą,
numatytą šio įstatymo
13 straipsnio 4 dalyje;
5) nustato
biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės
tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo
kriterijus, sertifikavimo tvarką;
6)
nustato ir tvirtina skatinimo kvotas, atitinkančias šio įstatymo 13 straipsnio
3 dalyje nurodytus uždavinius ir 20 straipsnio 3 dalyje nurodytus aukcionų
regionus;
7) nustato
susitarimų dėl statistinio energijos perdavimo tarp Lietuvos Respublikos ir
kitų valstybių narių sudarymo tvarką, taip pat bendrųjų projektų tarp valstybių
narių ir užsienio valstybių vykdymo tvarką;
8) atlieka
kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
2. Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija:
1) tvirtina
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo programas, vadovaudamasi
objektyviais ir nediskriminaciniais principais;
2)
tvirtina Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų planą;
3) nustato
savivaldybėms minimalius privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo planinius rodiklius ir derina savivaldybių atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus;
4) nustato
Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos lėšų panaudojimo
viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarką;
5) rengia ir tvirtina
Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės
ekonominės zonos Baltijos jūroje ir pajūrio juostos naudojimo elektrinių
statybai ir eksploatacijai leidimų išdavimo tvarkos aprašą, atsižvelgdama į
šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir vadovaudamasi
objektyviais ir nediskriminaciniais principais;
6) nustato
kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo tvarką;
7) tvirtina Nacionalinį
energijai gaminti tinkamų pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai
skaidžios dalies panaudojimo specialųjį planą;
8)
nustato naudojimosi gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemomis, perduodant
ir skirstant dujas iš atsinaujinančių energijos išteklių, tvarką;
9) nustato
leidžiamą arba privalomą biodegalų dalį mišinyje su degalais, pagamintais iš
mineralinių degalų;
10) nustato
konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo biodegalų gamybai tvarką;
11)
nustato privalomus aplinkos apsaugos kriterijus valstybės institucijų, įstaigų
ir įmonių perkamoms transporto priemonėms;
12) rengia
priemones, didinančias visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą
pastatuose ir energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja
gamyba ir (ar) energijos beveik nevartojančiais pastatais, taip pat koordinuoja
ir prižiūri, kaip šios priemonės įgyvendinamos;
13) nustato
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo pastatuose reikalavimus ir šių
reikalavimų įgyvendinimo tvarką;
14) tvirtina šio įstatymo 45
straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato
šių darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina atsinaujinančių išteklių
energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų,
kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato jų atestavimo tvarką;
15) nustato atsinaujinančių
išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų atestavimo
tvarką;
5)
tvirtina elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir
16) nustato
informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir teikimo Europos Komisijai
tvarką;
17) atlieka
kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-494, 2013-07-02,
Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)
6 straipsnis. Energetikos ministerijos kompetencija
Energetikos
ministerija:
1) teisės aktų nustatyta tvarka
ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų dujinių produktų (biodujų),
miško ir medienos atliekų, šiaudų, kitų rūšių biologinės kilmės kuro (žemės
ūkio atliekų ir augalų, naudojamų energijai gaminti) gamybos ir naudojimo, taip
pat aeroterminės, geoterminės, hidroterminės energijos, hidroenergijos, saulės
šilumos energijos ir saulės šviesos energijos, vėjo energijos naudojimo
energijai gaminti plėtros ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų
įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
2)
rengia elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir
elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą,
numatytą šio įstatymo
13 straipsnio 4 dalyje;
6) nustato
biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės
tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo
kriterijus, sertifikavimo tvarką;
numatytą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje;
3)
rengia Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planą;
4) išduoda
leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus;
5) išduoda
atestatus elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, dujų gamybos
iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams, taip pat atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimo įrenginiams transporto sektoriuje eksploatuoti;
6) rengia
ir tvirtina technines taisykles, nustatančias būtiniausius techninės
konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus elektros iš
atsinaujinančių energijos išteklių šaltinius jungiant į elektros tinklus;
7) rengia
ir tvirtina technines taisykles, nustatančias būtiniausius techninės
konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus dujų iš atsinaujinančių
energijos išteklių šaltinius jungiant į gamtinių dujų tinklus;
8) nustato
nacionalinių planinių rodiklių skaičiavimo tvarką;
9) tvirtina Biokuro, biodegalų,
biodujų, biotepalų ir bioalyvų prekybos taisykles;
10) kartu su Aplinkos
ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato biodegalų privalomuosius kokybės
rodiklius;
11) organizuoja
keitimąsi patirtimi atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo srityje tarp
valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų, privačių
subjektų ir viešai skelbia gerosios praktikos pavyzdžius;
12) tvirtina
Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, parengtas
kartu su Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija;
13) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2025, 2012-05-22,
Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)
7 straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija
Aplinkos
ministerija:
1) nustato biokurą ar
biodegalus naudojančių įrenginių taršos normatyvus;
2) rengia
ir tvirtina metano, išmetamo į atmosferą, kiekio įvertinimo metodiką;
3)
nustato biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo aplinkosaugos sąlygas;
4)
nustato gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir
lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio
apskaičiavimo taisykles;
5) vertina miškų ūkio ir
komunalinių atliekų, iš kurių gali būti gaminamas biokuras, biologiškai
skaidžios dalies panaudojimo potencialą;
6) teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją kartu su Energetikos ministerija
koordinuoja darnios hidroenergijos naudojimo energijai gaminti skatinimo
priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę
priežiūrą ir kontrolę;
7) rengia ir
tvirtina pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies
atskyrimo, atsižvelgiant į energijos, pagamintos iš pramoninių ir komunalinių
atliekų, atsinaujinančią dalį, metodiką;
8) kartu su Energetikos
ministerija rengia ir viešai skelbia rekomendacijas projektuotojams,
architektams ir kitiems specialistams dėl atsinaujinančių energijos išteklių
technologijų, didelio energinio efektyvumo technologijų ir centralizuoto
šilumos ir (ar) vėsumos energijos tiekimo sistemų integravimo, planuojant,
projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant) visuomeninės, pramoninės
ar gyvenamosios paskirties teritorijas;
9) atlieka kitas
šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
8 straipsnis. Susisiekimo ministerijos kompetencija
Susisiekimo ministerija:
1) teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja biodegalų naudojimo
transporto sektoriuje plėtros ir skatinimo priemonių, taip pat atsinaujinančius
energijos išteklius naudojančių transporto priemonių, elektromobilių ir
hibridinių transporto priemonių naudojimo iniciatyvų įgyvendinimą, atlieka jų
įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
2) nustato biodegalais laikytinų
produktų sąrašą;
3) rengia ir tvirtina
transporto priemonių eksploatavimo laikotarpio poveikio energetikai ir aplinkai
apskaičiavimo metodiką;
4) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
9 straipsnis.
Ūkio ministerijos kompetencija
Ūkio ministerija:
1) vertina gamybos ir kitoje
ūkinėje veikloje susidarančių atliekų ir produktų potencialą, išskyrus žemės
ūkio ir su žemės ūkio produktų perdirbimu susijusių pramonės šakų ir atliekų,
iš kurių gaminamas biokuras, potencialą;
2) atlieka kitas
šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
10 straipsnis.
Žemės ūkio ministerijos kompetencija
Žemės ūkio ministerija:
1) teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų skystųjų ir dujinių
produktų, gautų iš biomasės, gamybos plėtros ir skatinimo priemonių
įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę
priežiūrą ir kontrolę;
2) teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja augalams, iš kurių gaminamas
biokuras, biodegalai, biotepalai ir bioalyvos, auginti skirtų paramos priemonių
įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę
priežiūrą ir kontrolę;
3) rengia programas žemės
ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojams remti ir teikia jas
tvirtinti Vyriausybei;
4) vertina žemės
ūkio ir su žemės ūkio produktų perdirbimu susijusių pramonės šakų produktų ir
atliekų, iš kurių gaminamas biokuras, potencialą;
5) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
11 straipsnis. Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos kompetencija
Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija:
1) fiksuotų tarifų didžiausio
galimo dydžio nustatymo metodiką;
2)
tvirtina fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius, nustato jų
diferencijuojamus dydžius, kontroliuoja, kaip jie taikomi;
3)
nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į
kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitą) darbui, lengvatinius
tarifus;
4)
tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei
papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra;
5) derina šio įstatymo 14 straipsnio
7 dalyje nurodytą Pasinaudojimo
elektros tinklais tvarkos aprašą;
6) nagrinėja šio įstatymo 64
straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7)
nustato ir tvirtina skatinimo kvotas, atitinkančias šio įstatymo 13 straipsnio
3 dalyje nurodytus uždavinius ir 20 straipsnio 3 dalyje nurodytus aukcionų
regionus;
8) nustato
susitarimų dėl statistinio energijos perdavimo tarp Lietuvos Respublikos ir
kitų valstybių narių sudarymo tvarką, taip pat bendrųjų projektų tarp valstybių
narių ir užsienio valstybių vykdymo tvarką;
9) atlieka
tvirtina atsinaujinančių išteklių energetikos įmonių technologinius,
finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarkos aprašą;
8)
tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9)
nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
10)
nustato dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo į gamtinių dujų
sistemą kainą;
11)
prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti
savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir
biodujų supirkimo skaidrumą;
12)
rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
13)
skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus;
14) atlieka
kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
2. Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija:
1) tvirtina
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo programas, vadovaudamasi
objektyviais ir nediskriminaciniais principais;
2)
tvirtina Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų planą;
3) nustato
savivaldybėms minimalius privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo planinius rodiklius ir derina savivaldybių atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus;
4) nustato
viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarką;
5) rengia ir tvirtina
Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės
ekonominės zonos Baltijos jūroje ir pajūrio juostos naudojimo elektrinių
statybai ir eksploatacijai leidimų išdavimo tvarkos aprašą, atsižvelgdama į šiame
įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir vadovaudamasi objektyviais ir
nediskriminaciniais principais;
6) nustato
kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo tvarką;
7) tvirtina Nacionalinį
energijai gaminti tinkamų pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai
skaidžios dalies panaudojimo specialųjį planą;
8)
nustato naudojimosi gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemomis, perduodant
ir skirstant dujas iš atsinaujinančių energijos išteklių, tvarką;
9) nustato
leidžiamą arba privalomą biodegalų dalį mišinyje su degalais, pagamintais iš
mineralinių degalų;
10) nustato
konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo biodegalų gamybai tvarką;
11)
nustato privalomus aplinkos apsaugos kriterijus valstybės institucijų, įstaigų
ir įmonių perkamoms transporto priemonėms;
12) rengia
priemones, didinančias visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą
pastatuose ir energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja
gamyba ir (ar) energijos beveik nevartojančiais pastatais, taip pat koordinuoja
ir prižiūri, kaip šios priemonės įgyvendinamos;
13) nustato
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo pastatuose reikalavimus ir šių
reikalavimų įgyvendinimo tvarką;
14) tvirtina šio įstatymo 45
straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato
šių darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina atsinaujinančių išteklių
energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų,
kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato jų atestavimo tvarką;
15) nustato atsinaujinančių
išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų atestavimo
tvarką;
16) nustato
informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir teikimo Europos Komisijai
tvarką;
17) atlieka
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-169, 2013-01-17,
Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)
12 straipsnis.
Savivaldybių kompetencija
Savivaldybės:
1) rengia
ir, suderinusios su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija, tvirtina ir
įgyvendina atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus;
2) organizuodamos
aprūpinimą šilumos energija savivaldybės teritorijoje, siekia, kad šilumos
energijos gamybai būtų naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai;
3) siekia,
kad viešajame transporte būtų naudojamos transporto priemonės,
naudojančios atsinaujinančių išteklių energiją, elektromobiliai ir hibridinės
transporto priemonės;
4) kuria
infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančių išteklių energiją ir elektros
energiją naudojančių transporto priemonių naudojimo plėtrai;
5) rengia
ir įgyvendina visuomenės informavimo ir sąmoningumo ugdymo priemones, teikia
konsultacijas ir rengia mokymo programas apie atsinaujinančių energijos
išteklių plėtojimo ir naudojimo praktines galimybes ir naudą;
6) atlieka
kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
6 straipsnis. Energetikos ministerijos kompetencija
Energetikos
ministerija:
1) teisės aktų nustatyta tvarka
ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų dujinių produktų (biodujų),
miško ir medienos atliekų, šiaudų, kitų rūšių biologinės kilmės kuro (žemės
ūkio atliekų ir augalų, naudojamų energijai gaminti) gamybos ir naudojimo, taip
pat aeroterminės, geoterminės, hidroterminės energijos, hidroenergijos, saulės
šilumos energijos ir saulės šviesos energijos, vėjo energijos naudojimo
energijai gaminti plėtros ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų
įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
2)
rengia elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir
elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą,
numatytą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje;
3)
rengia Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planą;
4) išduoda
leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus;
5) išduoda
atestatus elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, dujų gamybos
iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams, taip pat atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimo įrenginiams transporto sektoriuje eksploatuoti;
6) rengia
ir tvirtina technines taisykles, nustatančias būtiniausius techninės
konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus elektros iš
atsinaujinančių energijos išteklių šaltinius jungiant į elektros tinklus;
7) rengia
ir tvirtina technines taisykles, nustatančias būtiniausius techninės
konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus dujų iš atsinaujinančių
energijos išteklių šaltinius jungiant į gamtinių dujų tinklus;
8) nustato
nacionalinių planinių rodiklių skaičiavimo tvarką;
9) tvirtina Biokuro, biodegalų,
biodujų, biotepalų ir bioalyvų prekybos taisykles;
10) kartu su Aplinkos
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-494, 2013-07-02,
Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)
TREČIASIS
SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ
ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ SKATINIMAS, PLANAVIMAS, PLĖTRA.
ELEKTRINIŲ PRIJUNGIMAS PRIE
ELEKTROS TINKLŲ
13 straipsnis. Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra
1. Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra vienas iš strateginių
valstybės energetikos politikos tikslų.
2. Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimas elektros energijai gaminti skatinamas šio įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Šio įstatymo uždaviniai elektros energetikos
sektoriuje iki 2020 metų:
1) vėjo elektrinių, prijungtų
prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW. Pasiekus 500
MW vėjo elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės
vėjo elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros
energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į
Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos
tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų
interesų apsaugos reikalavimus;
2) saulės šviesos energijos
elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti
iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip
30 kW, kurioms leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti
pagal prašymus, pateiktus iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pasiekus 10 MW saulės
šviesos energijos elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina
tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą,
atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos
mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų
teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus;
3) hidroelektrinių, prijungtų
prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 141 MW;
4) biokuro elektrinių, prijungtų
prie elektros tinklų, kurioms šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka
ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo
elektros energijai gaminti skatinimas, įrengtąją suminę galią padidinti iki 105
MW, taip pat biokuro elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, kurių
įrengimas skatinamas (iš dalies finansuojamas) iš nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programos priemonėms įgyvendinti skirtų lėšų,
įskaitant Europos Sąjungos paramos lėšas, tačiau išskyrus viešuosius interesus
atitinkančių paslaugų lėšas, ir kurioms netaikomas šio įstatymo
20 straipsnyje numatytas skatinimas, įrengtąją suminę galią padidinti iki
optimalios, Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje nustatytos biokuro
elektrinių galios.
4. Kai elektrinių įrengtoji suminė
galia viršija šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, iki
2015 m. sausio 1 d., bet ne vėliau, Vyriausybė patvirtina tolesnės elektrinių,
perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos
akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos
Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo
saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų
apsaugos reikalavimus.
5. Elektrinių įrengtoji suminė
galia apskaičiuojama kaip elektrinėms, kurioms šio įstatymo 20 straipsnyje
nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, priskirtos įrengtosios suminės
galios, nurodytos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vėliau teisės aktų nustatyta
tvarka išduotuose galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos
iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus ir leidimuose gaminti elektros
energiją bei prijungimo sąlygose, išduotose elektrinėms, kurioms šio įstatymo
16 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos
gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Kai elektrinėms priskirta įrengtoji
suminė galia pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius,
skatinimo kvotų paskirstymas šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės
aktuose numatytais būdais ir paraiškų prijungti prie elektros tinklų šio
įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodytas elektrines priėmimas sustabdomas tol,
kol šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įrengtųjų galių dydžiai bus padidinti arba
atsiras laisvų skatinimo kvotų nepastačius elektrinių per leidimuose plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus nurodytą
laikotarpį. Energetikos ministerija viešai skelbia ir nuolat atnaujina
informaciją apie priskirtas įrengtąsias sumines galias ir esamas laisvas
skatinimo kvotas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XII-169, 2013-01-17,
Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)
Nr.
XII-494, 2013-07-02,
Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)
14 straipsnis.
Elektrinių prijungimas prie elektros tinklų
1. Elektros tinklų
operatorius privalo ne vėliau kaip per 18 mėnesių arba per laikotarpį, per kurį
gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, jeigu tas laikotarpis yra ilgesnis
kaip 18 mėnesių, pirmumo teise prijungti gamintojo elektrinę prie elektros
tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų prijungimo taške, kuris atitinka
reikiamą įtampos lygį ir yra arčiausiai gamintojo elektrinės, jeigu kiti
elektros tinklai technologiniu ir ekonominiu požiūriu nėra tinkamesni gamintojo
elektrinės prijungimo taškui. Nurodyta gamintojo elektrinės prijungimo prie
elektros tinklų pirmumo teisė gamintojui užtikrinama kitų elektros energijos
gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius energijos išteklius, elektros
įrenginių prijungimo prie elektros tinklų atžvilgiu. Prijungimo prie elektros
tinklų laikotarpis skaičiuojamas nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
paslaugos sutarties tarp gamintojo ir elektros tinklų operatoriaus pasirašymo
dienos. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų momentu laikomas elektrinės
prijungimas technologiniams bandymams elektros tinkluose atlikti (paleidimo derinimo darbams). Elektros tinklų operatorius,
vadovaudamasis teisės aktų nustatytais reikalavimais, parengia ir viešai
skelbia tipines elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties
sąlygas, kurios nediskriminavimo pagrindais vienodai taikomos visiems
gamintojams, įvertinęs specialiuosius reikalavimus atskiroms gamintojų grupėms.
2. Elektros
tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektrinę prie elektros tinklų
ir tuo atveju, kai toks prijungimas galimas tik techniškai atnaujinus elektros
tinklus, juos optimizavus, išplėtus elektros tinklus, padidinus elektros tinklų
pajėgumą ar kitaip juos rekonstravus. Šiuo atveju gamintojo elektrinė turi būti
prijungiama prie elektros tinklų per šalių sutartą protingą terminą, įvertinus
elektros tinklų atnaujinimo ar plėtros poreikį, kiek tai pagrįstai reikalinga
elektrinei prijungti.
3. Šio straipsnio 1 ir 2
dalyse nurodyti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminai gali būti pratęsti
tais atvejais, kai elektros tinklų operatorius nustatytais terminais negali
prijungti gamintojo elektrinės technologiniams bandymams elektros tinkluose
atlikti tuo atveju, kai vėluoja darbai gamintojo elektros tinklų dalyje ar dėl
kitų nuo elektros tinklų operatoriaus nepriklausančių priežasčių. Kiekvienu
konkrečiu atveju elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas negali
būti pratęstas ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Elektrinės prijungimo
prie elektros tinklų terminas pratęsiamas elektros tinklų operatoriaus ir
gamintojo susitarimu elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos
sutartyje nustatyta tvarka.
4. Gamintojo
elektrinės prijungimo tašką parenka ir prijungimo sąlygose nustato elektros
tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiama gamintojo
elektrinė, pagal gamintojo pateiktą prašymą ir įvertinęs technologinius ir
ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal šio straipsnio 7 dalyje
nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą.
5. Gamintojas
turi teisę pasirinkti kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą
elektrinės prijungimo tašką, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus
nurodytą elektros tinklų pajėgumo lygį ir elektrinės įrengtąją galią. Gamintojo
pasirinkto prijungimo taško atitiktį nustatytiems technologiniams ir
ekonominiams kriterijams kiekvienu konkrečiu atveju įvertina elektros tinklų
operatorius. Jeigu prijungiant elektrinę gamintojo pasiūlytame prijungimo taške
padidėja prijungimo sąnaudos, padidėjusios prijungimo sąnaudos padengiamos šio
įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
6. Elektros
tinklų operatorius turi teisę savo nuožiūra paskirti ir kitą elektrinės
prijungimo tašką, nepaisydamas gamintojo pasirinkto prijungimo taško, kaip
nurodyta šio straipsnio 5 dalyje. Dėl šio paskyrimo atsirandančios
papildomos sąnaudos padengiamos šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje
nustatyta tvarka.
7. Elektros tinklų
operatorius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis
sąlygomis parengia ir, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės
komisija, viešai paskelbia Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą.
Pasinaudojimo elektros tinklais tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir
nediskriminaciniais principais, kuriais vadovaujantis atsižvelgiama į visą
naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektrinių prijungimu prie elektros
tinklų.
8. Elektros tinklų operatorius ne vėliau kaip per 30 kalendorinių
dienų nuo gamintojo prašymo išduoti išankstines prijungimo sąlygas pateikimo dienos
privalo gamintojui pateikti visą informaciją apie veiksmus, kuriuos gamintojas
turi atlikti dėl jo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, bei planuojamus
elektros tinklų išplėtimo darbų terminus ir, esant būtinybei, prieš elektrinės
prijungimą atlikti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytus veiksmus. Gamintojui
pageidaujant, elektros tinklų operatorius privalo pateikti išsamią su
elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą
ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir
svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie
elektros tinklų grafiką. Visais atvejais elektros tinklų operatorius ir
gamintojas keičiasi visa gamintojo elektrinei prijungti prie elektros tinklų
reikalinga technine ir kita informacija. Išankstinės prijungimo sąlygos turi
atitikti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, nurodytą šio
straipsnio 7 dalyje. Išankstinėse prijungimo sąlygose negali būti kitų
reikalavimų negu tie, kurie būtini užtikrinti patikimą, saugų ir tinkamos
kokybės elektros energijos įrenginio ir elektros energetikos sistemos darbą.
Išankstinės prijungimo sąlygos skelbiamos viešai elektros tinklų operatoriaus
interneto tinklalapyje.
9. Gamintojas
turi teisę dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų elektros tinklų
operatoriaus išduotų išankstinių prijungimo sąlygų Valstybinei kainų ir
energetikos kontrolės komisijai pateikti skundą šio įstatymo
64 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos
ministerijos pateiktas išvadas nustato, kad išankstinės prijungimo sąlygos
neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodyto Pasinaudojimo elektros
tinklais tvarkos aprašo, elektros tinklų operatorius privalo per ne ilgesnį
negu 30 kalendorinių dienų laikotarpį pateikti naujas išankstines prijungimo
sąlygas.
10. Gamintojas,
planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus ir gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia
elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą.
11. Elektros tinklų
operatorius privalo per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo, planuojančio
plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pajėgumus, prašymo, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, pateikimo dienos
pasirašyti su gamintoju ketinimų
protokolą. Ketinimų protokole privalo būti:
1) nurodyta
gamintojo planuojamos statyti elektrinės galia ir naudojamų atsinaujinančių
energijos išteklių rūšis;
2) terminas, per kurį gamintojas
įsipareigoja
pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir
pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos prie
Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo
aktui-pažymai (paleidimo derinimo darbams) gauti;
3) gamintojo
įsipareigojimas per jo pasiūlytą laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo
dienos parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui derinti techninį
elektrinės įrengimo ir prijungimo prie esamų elektros tinklų projektą (toliau –
techninis projektas), jeigu toks yra privalomas;
4) elektros tinklų operatoriaus
įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 4 mėnesių laikotarpį nuo su elektros tinklų operatoriumi suderinto
techninio projekto pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių
laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis
projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
paslaugos sutarties projektą;
5) gamintojo
įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai elektros tinklų operatorius
pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą
techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas
prijungimo sąlygas,
jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas,
sutartį pasirašyti;
6) gamintojo
įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties įvykdymo
dienos apmokėti šio
įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio elektrinės prijungimo
išlaidas;
7) elektros tinklų operatoriaus
įsipareigojimas prijungti elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą
joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti
ilgesnis už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus;
8) gamintojo
prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos bei
tvarka;
9) dokumentai,
patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime
nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant statyti tokią
elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Ketinimų
protokolo pavyzdinę formą tvirtinta Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija.
13. Gamintojas,
pasirašęs ketinimų protokolą, privalo pateikti elektros tinklų operatoriui šio
įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio gamintojo prievolių
įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimų
įrengti naujus arba plėsti esamus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių pajėgumus įvykdymą, ne vėliau kaip likus 15 kalendorinių
dienų iki šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono.
14. Šio straipsnio
11 dalies 2 punkte nurodytas terminas pratęsiamas šiais atvejais:
1) dėl valstybės
veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms;
2) gamintojo prašymu, pateikus papildomą jo prievolių
įvykdymo užtikrinimą, nurodytą šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje;
3) elektrinės
prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje ir kitais teisės aktuose
nustatytais atvejais.
15. Elektros tinklų
operatorius, kai gamintojas pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta
tvarka pateikia gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir leidimą plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, pasirašo
elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį.
16. Neteko galios nuo 2013-02-01.
17. Elektros tinklų
operatorius kiekvieną mėnesį teikia Energetikos ministerijai ir Valstybinei
kainų ir energetikos kontrolės komisijai informaciją apie vykdomų elektrinių
statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą.
18. Elektrinių,
kuriose naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, prijungimo prie elektros
tinklų tvarką ir sąlygas, kiek nenustatyta šiame įstatyme, reglamentuoja šio
įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-169, 2013-01-17,
Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)
15 straipsnis.
Gamintojo įsipareigojimai
1. Gamintojas,
planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus, elektros tinklų operatoriui pateikia savo prievolių
įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui gamintojo
įsipareigojimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis
apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš
50 litų už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galiojimą, kaip tai
nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje, gamintojo prievolių
įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant
numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 50 litų už 1 kW ir
laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimą, trukmės, išreikštos
metais.
2. Jeigu gamintojas nelaimi šio
įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono arba elektrinė teisės aktų
nustatyta tvarka pripažįstama tinkama naudoti, elektros tinklų operatorius
atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina
jį gamintojui ar gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui
arba raštu apie atsisakymą praneša gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą
išdavusiam asmeniui. Kai elektrinės statyba užbaigiama ir išduodamas leidimas
elektros energijai gaminti, gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas
grąžinamas teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Jeigu gamintojas
nevykdo arba netinkamai vykdo ketinimų protokole ir (ar) elektrinės prijungimo
prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, elektros
tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti gamintojo pateiktu jo prievolių
įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi ar
vykdomi netinkamai dėl aplinkybių, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ir
protingai numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie
elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio
šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų
kitų aplinkybių, kai nėra gamintojo kaltės.
4. Pagal gamintojo
prievolių įvykdymo užtikrinimą elektros tinklų operatoriaus gautos lėšos gali
būti naudojamos tik elektros tinklų plėtrai, reikalingai atsinaujinančių
išteklių energijos gamybos įrenginiams prijungti.
16 straipsnis. Leidimų plėtoti elektros energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išdavimas
1. Esami elektros energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar
nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pajėgumai naujoje vietoje įrengiami tik gavus leidimą plėtoti elektros
energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, išskyrus šio
straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.
2. Leidimus plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus
teisės aktuose nustatyta tvarka išduoda Energetikos ministerija.
3. Leidimai plėtoti
elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių
nerijoje ir vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos
Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje išduodami konkurso
būdu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką,
atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir
vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais.
4. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas,
jeigu gamintojas numato plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių
įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW, ir juose gaminti elektros energiją
tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams. Gamintojas, numatantis plėtoti ne
didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos
pajėgumus ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio
poreikiams, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apie tai
privalo informuoti tinklų operatorių.
5. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui, planuojančiam plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, tik
pateikus šiuos dokumentus:
1) prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus;
2) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą,
pasirašytą su elektros tinklų operatoriumi, kaip numatyta šio įstatymo 14 straipsnio
11 dalyje, tuo atveju, jeigu gamintojo elektrinė bus jungiama prie
elektros tinklų ir pagal šį įstatymą ketinimų protokolas yra privalomas;
3) žemės sklypo, kuriame bus statoma
elektrinė arba didinami gamintojo jau esamos elektrinės pajėgumai, dokumentus,
patvirtinančius gamintojo teisę valdyti ir naudoti žemės sklypą nuosavybės
teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Jeigu gamintojas žemės sklypą
valdo bendrosios nuosavybės teise arba kitokia ne nuosavybės teise, gamintojas
pateikia ir žemės sklypo bendraturčių ar savininko sutikimą dėl elektrinės
statybos tokiame žemės sklype ir jos eksploatavimo ne mažiau kaip 20 metų. Tuo
atveju, kai elektros energijos gamybos įrenginius planuojama įrengti ant
pastato ar jo konstrukcijos dalies, gamintojas pateikia tik pastato
bendraturčių ar savininko sutikimą dėl elektrinės statybos ir jos eksploatavimo
ne mažiau kaip 20 metų, o reikalavimas valdyti ir naudoti žemės sklypą
nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais šiuo atveju
netaikomas;
4) atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo
poveikio aplinkai požiūriu, jeigu pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliekamos poveikio
aplinkai vertinimo procedūros;
5) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą
(išskyrus atvejus, kai elektrinės pajėgumai neviršija 30 kW, o
saulės šviesos elektrinės pajėgumai neviršija 250 kW);
6) patvirtinimą apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą skatinamai
kvotai, išskyrus atvejus, kai elektrinėms fiksuotas tarifas netaikomas.
6. Energetikos ministerija per 30 kalendorinių dienų nuo
reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti gamintojui leidimą plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus arba
pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą. Jeigu pateikti ne visi
duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ar dokumentų
pateikimo dienos.
7. Atsisakymas išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus gali būti pateikiamas tik tuo
atveju, kai gamintojas nepateikia bent vieno iš šio straipsnio 5 dalyje
nurodytų dokumentų arba pateikti duomenys yra neteisingi.
8. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros
tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau
ne ilgiau negu 24 mėnesius. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas ne
ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir
atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu gamintojas
pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal šio įstatymo
15 straipsnio 1 dalį. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne
ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus
įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų,
trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms
aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-2096, 2012-06-21,
Žin., 2012, Nr. 76-3939 (2012-06-30)
Nr.
XII-169, 2013-01-17,
Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)
17 straipsnis.
Elektros energijos priėmimas ir persiuntimas elektros tinklais
1. Elektros tinklų operatorius turi visą
gamintojo pasiūlytos elektros energijos kiekį, pagamintą iš atsinaujinančių
energijos išteklių, pirmumo teise iš gamintojo priimti, perduoti ir (ar)
paskirstyti skaidriais ir nediskriminaciniais tarifais. Ši elektros energijos
priėmimo, perdavimo ir (ar) paskirstymo pirmumo teisė gamintojui užtikrinama
kitų elektros energijos gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius energijos
išteklius, pagamintos elektros energijos atžvilgiu.
2. Jeigu elektros
energiją priimantis elektros tinklų operatorius pats nėra perdavimo sistemos
operatorius, įpareigojimas pirmumo teise priimti ir persiųsti šio straipsnio 1
dalyje nurodytą elektros energiją perdavimo tinklais taikomas ir perdavimo
sistemos operatoriui.
3. Elektros
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, persiuntimas
elektros tinklais teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojamas ar laikinai
sustabdomas esant energetikos sistemos avarinei situacijai ar dėl kitų
techninių priežasčių, kai nediskriminaciniais pagrindais ribojamas elektros
tinklų pralaidumas. Dėl tokio ribojimo gamintojo patiriami nuostoliai
nekompensuojami, išskyrus atvejus, kai atitinkamus ribojimus lemiančios
aplinkybės atsiranda dėl elektros tinklų operatoriaus kaltės ar teisė į
nuostolių atlyginimą atsiranda kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
4. Jeigu šio
straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais elektros tinklų operatorius imasi
priemonių, kuriomis iš esmės ribojamas atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimas, siekiant užtikrinti valstybės elektros energetikos sistemos darbo
saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, elektros tinklų operatorius
nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją apie atitinkamas priemones, jų
mastą bei taikymo priežastis ir nurodo, kokių ištaisomųjų priemonių ketinama
imtis, kad būtų užkirstas kelias netinkamiems ribojimams.
18 straipsnis.
Elektros tinklų pajėgumo padidinimas
1. Kai gamintojas ir
elektros tinklų operatorius sudaro elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas, atsižvelgiant į
esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių
elektros tinklų operatoriaus valdomiems tinklams, įskaitant tinklams
eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius ir objektus, optimizuoti, išplėsti
ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima
užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių
energijos išteklių, priėmimą, perdavimą ir paskirstymą.
2. Jeigu yra duomenų,
pagrindžiančių prielaidą, kad elektros tinklų operatorius nevykdo savo
įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, gamintojai turi teisę reikalauti,
kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl kokių
priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo
įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą ir didinti
elektros tinklų pajėgumą.
19 straipsnis.
Elektrinių prijungimo reguliavimas
1. Elektrinės
prijungimo darbus elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų dalyje,
įskaitant elektros energijos apskaitos prietaisų įrengimą, atlieka elektros
tinklų operatorius arba jo pavedimu kitas asmuo, pasirinktas įstatymų nustatyta
tvarka.
2. Prie elektros
tinklų prijungiami gamintojo elektros įrenginiai, atliekami prijungimo darbai
ir elektros tinklų saugumui užtikrinti būtini įrenginiai turi atitikti
techninių norminių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
3. Gamintojai,
elektros tinklų operatoriui pareikalavus, privalo aprūpinti vėjo elektrines,
kurių įrengtoji galia viršija 350 kW, ir hidroelektrines, kurių įrengtoji
galia viršija 5 MW, techninėmis ir eksploatacinėmis priemonėmis, leidžiančiomis
sumažinti generuojamą galią ar padidinti elektros energijos generavimą į
elektros tinklus, bet kuriuo metu naudojant nuotolines priemones, kurios būtų
prieinamos elektros tinklų operatoriui. Šios priemonės yra laikomos neatsiejama
gamintojo elektrinės technologijos dalimi. Gamintojas jų įsigyja ir jas įrengia
laikydamasis techniniuose norminiuose dokumentuose nustatytų ir (ar) elektros
tinklų operatoriaus nurodytų reikalavimų.
4. Nepažeisdamas šio
įstatymo 17 straipsnyje nustatytos pareigos, elektros tinklų operatorius
turi teisę reguliuoti prie jo elektros tinklų prijungiamos vėjo elektrinės, kurios
įrengtoji galia viršija 350 kW, ir hidroelektrinės, kurios įrengtoji galia
viršija 5 MW, pagaminamos ir į elektros tinklus patiekiamos elektros energijos
kiekį ar atidėti tokios elektrinės prijungimą:
1) jeigu nesiimant
tokių veiksmų būtų perkraunami elektros tinklai, į kuriuos priimama elektrinės
pagaminta elektros energija;
2) nenugalimos jėgos
atvejais;
3) tais atvejais, kai
siekiama išvengti avarinės situacijos elektros tinkluose ar energetikos
sistemoje arba likviduoti elektros tinkluose ar energetikos sistemoje susidariusią
avarinę situaciją;
4) kitais įstatymų
nustatytais atvejais.
5. Jeigu nustatoma,
kad elektros tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų norima
prijungti elektrinę, netinkamai eksploatavo, prižiūrėjo, valdė ir plėtojo
elektros tinklus (tai yra esant elektros tinklų operatoriaus kaltei) ir
dėl to kyla būtinybė taikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytą elektrinės
prijungimo reguliavimą, elektros tinklų operatorius atlygina gamintojų, kurie
dėl tokio reguliavimo negalėjo gaminti ir (ar) patiekti į elektros tinklus
elektros energijos, patirtus tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas
įstatymų nustatyta tvarka.
20
straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai
gaminti skatinimas
1. Elektros energijos gamyba iš
atsinaujinančių energijos išteklių ir šios elektros energijos balansavimas yra
viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Šiame įstatyme ir Vyriausybės
nustatyta tvarka taikomų fiksuotų tarifų mokėjimo ir elektros energijos iš
atsinaujinančių išteklių prekybos bendruosius principus, tvarką ir sąlygas
nustato Vyriausybė, tvirtindama Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo
tvarkos aprašą ir Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai
gaminti skatinimo tvarkos aprašą.
2. Elektros energijos gamyba iš
atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui
nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka
parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė
kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka.
3. Fiksuoti tarifai nustatomi ir
skatinimo kvotos didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms,
atitinkančioms šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius,
paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus, taip pat
skatinimo kvotų paskirstymo tvarką ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios
elektrinėms nustato ir tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių
prijungimo prie elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais, bet
ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo organizuoti
aukcioną konkrečiai gamintojų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos.
Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi gamintojai, pasirašę šio įstatymo 14
straipsnio 11 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę 14 straipsnio 13
dalyje nurodytą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą. Fiksuoto tarifo didžiausią
galimą dydį kas ketvirtį nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija. Aukciono laimėtoju pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią
pageidaujamą fiksuotą tarifą įvertinus tai, kad vienoje aukciono zonoje
didžiausia elektrinių parko įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40
procentų maksimalios leidžiamos prijungti generuojančių šaltinių galios
regione. Jeigu dviejų ar daugiau aukciono dalyvių pateikti pasiūlymai dėl
pageidaujamo fiksuoto tarifo dydžio sutampa, laimėtoju pripažįstamas dalyvis,
pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinių parką. Jeigu sutampa pasiūlymai ir
dėl elektrinių parko galios, skatinimo kvota atitinkamame prijungimo taške
tokiems aukciono dalyviams paskirstoma proporcingai jų pateiktos galios
pasiūlymams.
4. Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija tvirtina fiksuotų tarifų didžiausio galimo
dydžio nustatymo metodiką ir nustato šių tarifų dydžius kiekvienai gamintojų
grupei. Tuo tikslu, be kitų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos nustatytų rodiklių, privalomai turi būti įvertinama:
1) vidutinės santykinės
investicijos į elektrinių įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų per
paskutinius 12 mėnesių;
2) vidutiniai santykiniai
metiniai elektrinėse pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros
energijos kiekiai, tenkantys vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui;
3) fizinis elektrinių tarnavimo
laikotarpis;
4) elektrinių atidavimo
eksploatuoti laikotarpis ir investicijų pasiskirstymas per šį laikotarpį;
5) prognozuojamos elektrinių
eksploatavimo kintamos sąnaudos, jų kitimas per fizinį elektrinių tarnavimo
laikotarpį;
6) fiksuotų tarifų taikymo
laikotarpis, nustatytas šiame įstatyme;
7) metinės vidutinės kapitalo
sąnaudos, tenkančios vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui,
apskaičiuojamos remiantis reikalingomis investicijomis vienam elektrinės
įrengtosios galios vienetui;
8) diskonto norma;
9) projekto nuosavo ir skolinto
finansavimo santykis;
10) gamintojo nuosavo finansavimo
grąža;
11) bankų reikalaujamos palūkanos
už paskolas;
12) prognozuojamos kitos
gamintojo per fizinį elektrinių tarnavimo laikotarpį su elektrinės veikla
tiesiogiai susijusios pajamos;
13) kietąjį biokurą ir biodujas
naudojančioms elektrinėms – įrengtų elektrinės ir šilumos galių santykis;
14) sąnaudos elektros energijos
gamybai balansuoti, jeigu tokios sąnaudos yra numatomos.
5. Fiksuoti tarifai nustatomi
pagal skirtingas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių technologijas, elektrinių įrengtąsias galias, vadovaujantis skaidriais
ir nediskriminaciniais principais.
6. Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros
energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą,
atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros
energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų
elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Atsižvelgiant į elektros energijos
gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros
atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiūrimi fiksuoto tarifo
didžiausi galimi dydžiai. Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai
taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją
išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos.
7. Šiame straipsnyje numatytos
nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo
gaminti elektros energiją išdavimo dienos.
8. Jeigu gamintojui leidimas
plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pajėgumus teisės aktų nustatyta tvarka išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo
konkurso būdu arba teisės aktų nustatyta tvarka leidimo išdavimo metu tos rūšies
elektrinėms leidimai buvo išduodami ne konkurso būdu, arba leidimas gaminti
elektros energiją išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam
gamintojui šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu
taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas
fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais.
9. Gamintojui, turinčiam šio
straipsnio 8 dalyje nurodytą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos
elektrines ir leidimą gaminti elektros energiją gavusiam pagal prašymą išduoti
leidimą gaminti elektros energiją, pateiktą po 2013 m. liepos 1 d., šio
straipsnio 8 dalis netaikoma ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias
galimas dydis, galiojantis leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną.
10. Fiksuotas tarifas taikomas iš
atsinaujinančių energijos išteklių pagamintai elektros energijai, kuriai teisės
aktų nustatyta tvarka suteikta kilmės garantija.
11. Elektrinės, naudojančios
atsinaujinančius energijos išteklius, kurioms netaikomos šiame straipsnyje
numatytos skatinimo priemonės, gali būti statomos vadovaujantis bendraisiais
teisės aktų reikalavimais. Šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti
įrengtosios galios dydžiai ir (ar) Vyriausybės nustatoma didžiausia elektros
energijos gamybos skatinimo kvota neriboja tokių elektrinių statybos ir (ar)
eksploatavimo. Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms netaikoma
skatinimo priemonė, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta
tvarka ir būdais.
12. Vyriausybės nustatyta tvarka
ir sąlygomis ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėse pagaminta
perteklinė elektros energija privalomai superkama už nustatytą fiksuotą tarifą.
Pertekline elektros energija pripažįstama ne daugiau kaip 50 procentų
vartotojo elektros tinkle įrengtose elektrinėse, kuriose elektros energijai
gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, pagamintos elektros
energijos per kalendorinius metus. Perteklinė elektros energija superkama
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais fiksuotais
tarifais, kurie galiojo perteklinės elektros energijos patiekimo į elektros
tinklus dieną. Perteklinė elektros energija superkama ne ilgiau kaip 12 metų
nuo to momento, kai perteklinės elektros energijos gamintojas pasirašė
prijungimo prie tinklų sutartį su tinklų operatoriumi.
13. Pasinaudojimo atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti paramos priemonėmis ir
šaltiniais tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.
14. Elektros tinklų operatorius,
siekdamas įvertinti visą šalyje pagamintą ir suvartotą atsinaujinančių išteklių
energiją, tvarko visos gamintojų pagamintos elektros energijos apskaitą, taip
pat elektros energijos, pagamintos ir gamintojo suvartotos savo reikmėms ir
ūkio poreikiams, apskaitą.
15. Šio straipsnio nuostatos
netaikomos gamintojams, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo
dienos pasinaudojo šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytais paramos
šaltiniais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-169, 2013-01-17,
Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)
Nr. XII-351, 2013-05-30,
Žin., 2013, Nr. 64-3175 (2013-06-18)
20 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas
1. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių
energijos išteklių yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Šiame
įstatyme ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikomų fiksuotų tarifų mokėjimo
bendruosius principus, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė, tvirtindama
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą. Elektros
energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Prekybos
elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais, išskyrus elektros
energiją, pagamintą elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30
kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą
vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių
energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus
atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto
tarifo ir šio gamintojo Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka
parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė
kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos
netaikomos elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW ir
kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą
vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos,
atitinkančios šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius,
paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus nustato ir
tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių prijungimo prie
elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais, bet ne vėliau
kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo organizuoti aukcioną
konkrečiai gamintojų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos. Aukcionuose
turi teisę dalyvauti visi gamintojai, pasirašę šio įstatymo 14 straipsnio 11
dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę 14 straipsnio 13 dalyje nurodytą
gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą. Fiksuoto tarifo didžiausią galimą
dydį kiekvieniems kalendoriniams metams nustato Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija. Aukciono laimėtoju pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią
pageidaujamą fiksuotą tarifą. Jeigu dviejų ar daugiau aukciono dalyvių pateikti
pasiūlymai dėl pageidaujamo fiksuoto tarifo dydžio sutampa, laimėtoju
pripažįstamas dalyvis, pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinių parką,
įvertinus tai, kad vienoje aukciono zonoje didžiausia elektrinių parko
įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40 procentų maksimalios leidžiamos
prijungti generuojančių šaltinių galios regione. Jeigu sutampa pasiūlymai ir
dėl elektrinių parko galios, skatinama kvota atitinkamame prijungimo taške
tokiems aukciono dalyviams paskirstoma proporcingai jų pateiktos galios
pasiūlymams.
4. Fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji
galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį
aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams metams,
atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo principus,
nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija tvirtina fiksuotų tarifų elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne
didesnė kaip 30 kW, ir fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio aukcionuose
dalyvaujantiems gamintojams nustatymo metodiką ir nustato šių tarifų dydžius
kiekvienai gamintojų grupei. Tuo tikslu, be kitų Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos nustatytų rodiklių, privalomai turi būti
įvertinama:
1) vidutinės santykinės investicijos į elektrinių
įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų;
2) vidutiniai santykiniai metiniai elektrinėse
pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekiai,
tenkantys vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui;
3) fizinis elektrinių tarnavimo laikotarpis;
4) elektrinių atidavimo
eksploatuoti laikotarpis ir investicijų pasiskirstymas per šį laikotarpį;
5) prognozuojamos elektrinių eksploatavimo kintamos
sąnaudos, jų kitimas per fizinį elektrinių tarnavimo laikotarpį ir gamintojui
numatomas fiksuotas tarifas;
6) fiksuotų tarifų taikymo laikotarpis, nustatytas
šiame įstatyme;
7) metinės vidutinės kapitalo sąnaudos, tenkančios
vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui, apskaičiuojamos remiantis
reikalingomis investicijomis vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui ir
diskonto norma;
8) diskonto norma;
9) projekto nuosavo ir skolinto finansavimo
santykis,
10) gamintojo nuosavo finansavimo grąža;
11) bankų reikalaujamos palūkanos už paskolas;
12) prognozuojamos kitos gamintojo per fizinį
elektrinių tarnavimo laikotarpį su elektrinės veikla tiesiogiai susijusios
pajamos;
13) kietąjį biokurą ir biodujas naudojančioms
elektrinėms – įrengtų elektrinės ir šilumos galių santykis;
14) sąnaudos elektros energijos gamybai balansuoti,
jeigu tokios sąnaudos yra numatomos.
6. Fiksuoti tarifai nustatomi pagal skirtingas
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių technologijas,
elektrinių įrengtąsias galias, meteorologijos duomenis ir elektrinių
išsidėstymą šalies teritorijoje, vadovaujantis skaidriais ir
nediskriminaciniais principais.
7. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų
atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per
praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių
elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių
sumą. Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip
30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiūrimi,
atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių
energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems
tikslams ir uždaviniams. Peržiūrėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų
didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas
plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pajėgumus išduotas po šių tarifų pakeitimo dienos.
8. Šiame straipsnyje numatytos nekintančios
skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros
energiją išdavimo dienos. Jeigu gamintojui leidimas plėtoti elektros energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas iki šio
įstatymo įsigaliojimo dienos konkurso būdu ar leidimas gaminti elektros
energiją išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam gamintojui šio
straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu taikomas
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo
didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais.
9. Fiksuotas tarifas taikomas iš atsinaujinančių
energijos išteklių pagamintai elektros energijai, kuriai teisės aktų nustatyta
tvarka suteikta kilmės garantija.
10. Elektrinės, naudojančios atsinaujinančius
energijos išteklius, kurioms netaikoma paramos schema ar jos atskiros skatinimo
priemonės, gali būti statomos vadovaujantis bendraisiais teisės aktų
reikalavimais. Šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti įrengtosios galios
dydžiai ir (ar) Vyriausybės nustatoma didžiausia elektros energijos gamybos
skatinimo kvota neriboja tokių elektrinių statybos ir (ar) eksploatavimo.
Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms netaikoma skatinimo priemonė,
prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais.
11. Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis visa
elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė
kaip 30 kW, naudojančiose atsinaujinančius energijos išteklius, ir pagaminta
perteklinė elektros energija, likusi nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams
suvartotos elektros energijos, privalomai superkama už nustatytą fiksuotą
tarifą.
12. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo
elektros energijai gaminti paramos schemą sudarančių skatinimo priemonių,
nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, taikymo tvarką ir sąlygas nustato
Vyriausybė.
13. Elektros tinklų operatorius, siekdamas įvertinti visą šalyje
pagamintą ir suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją, tvarko visos
gamintojų pagamintos elektros energijos apskaitą, taip pat elektros energijos,
pagamintos ir gamintojo suvartotos savo reikmėms ir ūkio poreikiams, apskaitą.
14. Šio straipsnio nuostatos netaikomos
gamintojams, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos
pasinaudojo šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema.
21 straipsnis.
Elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidų paskirstymas
1. Elektrinių prijungimas prie elektros tinklų yra
viešuosius interesus atitinkanti paslauga.
2. Išlaidos,
susijusios su elektrinių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos
gamintojui ir elektros tinklų operatoriui, atsižvelgiant į elektros tinklų
nuosavybės ribas.
3. Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka gamintojas apmoka faktines elektrinių prijungimo
prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio įstatymo 21 straipsnio 4
dalyje:
1) 40 procentų elektrinių, kurių
įrengtoji galia viršija 350 kW, prijungimo prie elektros tinklų išlaidų;
2) 20 procentų elektrinių, kurių
įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 350 kW, prijungimo prie elektros tinklų
išlaidų.
4. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų kaina yra lygi rangovo,
laimėjusio elektros tinklų operatoriaus paskelbtą
viešąjį pirkimą dėl gamintojo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, atliktų darbų kainai.
5. Šio straipsnio
3 dalies nuostatos netaikomos, kai gamintojas teisės aktų nustatyta tvarka
elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka pats.
6. Jeigu pagal šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalį gamintojas
pasirenka kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės
prijungimo tašką ir dėl to padidėja elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
sąnaudos, šias padidėjusias pagrįstas sąnaudas padengia gamintojas.
7. Jeigu elektros tinklų operatorius iš kelių technologiniu požiūriu
lygiaverčių alternatyvų savo nuožiūra, kaip nurodyta šio įstatymo
14 straipsnio 6 dalyje, paskiria ekonomiškai mažiau palankų
elektrinės prijungimo prie elektros tinklų tašką, elektros tinklų operatorius
privalo padengti visas pagrįstas gamintojui dėl to atsirandančias papildomas
sąnaudas.
8. Gamintojas kompensuoja elektros tinklų operatoriui ne daugiau kaip
10 procentų jo patiriamų elektros tinklų, įskaitant jam eksploatuoti
reikalingas įrenginių ir objektų įsigijimo sąnaudas, optimizavimo, plėtros ir
(ar) rekonstrukcijos sąnaudų, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą elektros
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą,
perdavimą ir paskirstymą, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnyje.
Sąnaudų, nurodytų šiame straipsnyje, padengimas ir pasidalijimas nustatomas
elektros tinklų operatoriaus, suderinus su Valstybine kainų ir energetikos
kontrolės komisija, viešai skelbiamame Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše,
kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje. Šioje dalyje nustatytas
gamintojo patiriamų sąnaudų ribojimas netaikomas, kai elektrinės, kurioms šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka netaikoma paramos schema ar jos
atskiros skatinimo priemonės, prijungiamos prie elektros tinklų.
9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos papildomos elektros tinklų
operatoriaus sąnaudos ir 8 dalyje nurodytos elektros tinklų operatoriaus
patiriamos elektros tinklų optimizavimo, plėtros ir (ar) rekonstrukcijos sąnaudos
yra laikomos viešuosius interesus atitinkančia paslauga ta dalimi, kuri buvo
reikalinga atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai užtikrinti ir kurią
teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-169, 2013-01-17,
Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)
22 straipsnis. Elektros energijos gamyba
iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje,
Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir pajūrio
juostoje
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina reikalingus teisės
aktus, reglamentuojančius elektrinių statybą ir jų eksploataciją Lietuvos
Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje
zonoje Baltijos jūroje ir pajūrio juostoje.
2. Lietuvos Respublikos teritorinė jūra, Lietuvos Respublikos
išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juosta elektrinių
statybai ir jų eksploatacijai naudojama tik turint Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos išduotą leidimą.
3. Leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, Lietuvos
Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą
elektrinių statybai ir eksploatacijai išduodamas konkurso būdu. Konkursą gali
inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikdamas paraišką
leidimą išduodančiai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija per 3 mėnesius.
4. Šio straipsnio 3 dalyje
nurodytas konkursas organizuojamas akvatorijai, kuriai parengta elektrinių
statybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje
ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostoje schema ir
atliktas akvatorijos schemos strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, ir (ar)
akvatorijai, kurios dalyse teritorijų planavimo dokumentuose numatyta
infrastruktūros plėtra ir atliktas elektrinių poveikio aplinkai vertinimas.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą schemą parengia ir iki 2013 m.
sausio 1 d. patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Schemos
strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta
tvarka.
6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyto konkurso nuostatus rengia ir
konkursą organizuoja Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Konkurso
laimėtojas nustatomas vadovaujantis objektyviais, skaidriais ir
nediskriminaciniais principais, atsižvelgiant į gamintojo patikimumą,
pasirengimą tokio projekto įgyvendinimui ir prisiimamus įsipareigojimus.
7. Gamintojas, gavęs
leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir Lietuvos Respublikos
išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių
statybai ir jų eksploatacijai, įgyja išimtinę teisę per ne ilgesnį kaip 4 metų
terminą nustatytoje teritorijoje atlikti tyrimus, reikalingus priimti
sprendimui dėl elektrinių statybos. Jeigu gamintojas per nustatytą terminą
teisės aktų nustatyta tvarka negauna leidimo statyti ar Energetikos
ministerijai pateikia pranešimą apie atsisakymą statyti elektrinę, leidimas
naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, Lietuvos Respublikos išskirtinę
ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių statybai ir jų
eksploatacijai gali būti panaikinamas. Gamintojas visus atliktų tyrimų duomenis
skelbia viešai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS IR VĖSUMOS ENERGIJOS
GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ SKATINIMAS, PLANAVIMAS, PLĖTRA IR
NAUDOJIMAS
23 straipsnis. Šilumos ir vėsumos energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros planavimas
1. Šilumos ir vėsumos
energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtra yra
vienas iš strateginių valstybės tikslų. Atsinaujinančių energijos išteklių
šilumos ir vėsumos energijos įrenginių plėtra yra skatinama ir remiama šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Aprūpinimas
šilumos energija organizuojamas vadovaujantis šilumos ūkio specialiaisiais
planais, kurie rengiami atsižvelgiant į šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje
nurodytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius bei šilumos ir vėsumos
energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros
prielaidas. Sprendimus dėl šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros, vadovaudamasi šilumos ūkio
specialiojo plano nuostatomis, priima savivaldybės taryba.
3. Savivaldybės,
planuodamos miestų ir (ar) rajonų infrastruktūros plėtrą, pastatų atnaujinimą
(modernizavimą), viešųjų ir privačių objektų apsirūpinimą šilumos ir (ar)
vėsumos energija, įvertina galimybes gaminti šilumos ir vėsumos energiją iš
atsinaujinančių energijos išteklių.
24 straipsnis.
Atsinaujinančių energijos išteklių šilumos įrenginių prijungimas
1. Šilumos tiekėjas
privalo prijungti visų pageidaujančių nepriklausomų šilumos gamintojų
atsinaujinančių energijos išteklių šilumos įrenginius
prie šilumos perdavimo tinklų, kai prijungto įrenginio gaminama šilumos
energija pakeičia šilumos tiekėjo gaminamą šilumos energiją iš iškastinio kuro.
Nepriklausomas šilumos gamintojas privalo užtikrinti, kad jo tiekiama šilumos
energija atitiktų teisės aktų nustatytus kokybės, tiekimo patikimumo ir
aplinkos apsaugos reikalavimus. Nepriklausomų šilumos gamintojų atsinaujinančių
energijos išteklių šilumos įrenginių prijungimo tvarką ir sąlygas nustato
Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Atsinaujinančių energijos
išteklių šilumos
įrenginiai prijungiami prie šilumos perdavimo tinklų tame prijungimo taške,
kuris yra tinkamas techniškai ir yra arčiausiai prijungiamo šilumos įrenginio,
jeigu technologiškai ir ekonomiškai nėra tinkamesnio prijungimo taško. Įrenginių prijungimo tašką
parenka šilumos tiekėjas pagal nepriklausomo šilumos gamintojo prašymą,
atsižvelgdamas į technologinius ir ekonominius bei nediskriminacinius
prijungimo taško parinkimo principus.
25 straipsnis.
Šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimas
1. Šilumos tiekėjai pirmumo teise
superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančių
energijos išteklių, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nustatyta
tvarka.
2. Šilumos tiekėjas privalo
supirkti visą pigiau už jo paties iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą
šilumos energiją iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių šilumos gamybos
įrenginiai yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų, išskyrus atvejus, kai
nepriklausomų šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų
pagaminamas šilumos kiekis viršija aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos
poreikį.
3. Kai šio straipsnio 2 dalyje
nurodytu atveju šilumos energiją, gaminamą iš atsinaujinančių energijos
išteklių, arba liekamąją energiją gamina keli nepriklausomi šilumos gamintojai,
prioritetas teikiamas gamintojui, parduodančiam šilumos energiją už mažesnę
kainą.
4. Šilumos energiją, pagamintą iš
atsinaujinančių energijos išteklių, iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių
šilumos įrenginiai yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų, centralizuotai
superka ir parduoda visiems šilumos vartotojams šilumos tiekėjas.
5. Skundus tarp šilumos tiekėjo
ir nepriklausomo šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo dėl
šio ir 24 straipsnių nuostatų taikymo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme
tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
26 straipsnis.
Šilumos siurblių naudojimo skatinimas
Investicijos į
šilumos siurblius, atitinkančius šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje
nustatytus reikalavimus, ir investicijos, būtinos šiems siurbliams įrengti,
skatinamos šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Pasinaudojus šia paramos forma, netenkama galimybės naudotis skatinimo
priemone, nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 punkte.
27 straipsnis.
Pramoninių ir komunalinių atliekų, tinkamų energijai gaminti, panaudojimas
1. Energijai gaminti tinkamų
pramoninių ir (ar) komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies naudojimo
technologinius, aplinkos apsaugos reikalavimus ir kokybės standartus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Energetikos objektų,
naudojančių energijai gaminti tinkamų pramoninių ir (ar) komunalinių atliekų
biologiškai skaidžią dalį, planavimo, leidimų verstis šia veikla išdavimo,
statybos ir eksploatavimo tvarką pagal kompetenciją nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija, vadovaudamasi bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės
aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo,
projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais.
PENKTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ
ENERGIJOS KILMĖS GARANTIJOS
28 straipsnis.
Energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijos
paskirtis
1. Siekiant
įrodyti galutiniams vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos
dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, elektros
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į
elektros tinklus, ir šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos
išteklių ir tiekiamos į aprūpinimo šiluma sistemą, vienetui išduodama kilmės
garantija.
2. Energijos
tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal kompetenciją savo galutiniams
vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos
energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija. Ši
tiekiamos energijos dalis ar kiekis apskaičiuojami pagal energijos, pagamintos
iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, kuriam išduota kilmės garantija.
29 straipsnis. Kilmės garantijų išdavimas, perdavimas ir
naudojimas
1. Kilmės garantijos
išduodamos, perduodamos ir jų galiojimas panaikinamas Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vadovaujantis
objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais.
2. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija paskiria įstaigą (ar įstaigas), atsakingą (atsakingas)
už kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą bei kilmės
garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę. Paskirtosios įstaigos negali turėti
sutampančios atsakomybės geografinėje teritorijoje ir verstis energijos
gamybos, tiekimo ir (ar) prekybos veikla.
3. Kilmės
garantijos išduodamos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos,
pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu, kuris
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiamas šio
straipsnio 2 dalyje nurodytai įstaigai.
4. Kilmės
garantijos išduodamos, perduodamos ir jų galiojimas panaikinamas elektroniniu
būdu. Kilmės garantijos turi būti tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo
klastojimo. Standartinę kilmės garantijos formą nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
5. Kilmės
garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai MWh. Kiekvienam
pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetui gali būti išduodama ne
daugiau kaip viena kilmės garantija, į tą patį energijos vienetą atsižvelgiant
ne daugiau kaip vieną kartą.
6. Kilmės
garantija turi būti panaudota per 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto
pagaminimo momento. Per nurodytą laikotarpį nepanaudota kilmės garantija netenka
galios.
7. Kilmės
garantijoje, be kita ko, nurodoma:
1) energijos
rūšis: elektros energija, šilumos energija ar vėsumos energija;
2) energijos
ištekliai, iš kurių buvo pagaminta energija, taip pat gamybos pradžios data ir
gamybos pabaigos data;
3) įrenginio,
kuriame pagaminta energija, identifikaciniai duomenys, vieta, tipas ir
pajėgumas;
4) ar įrenginiui
buvo skirta parama investicijoms ir kokiu mastu, ar energijos vienetui buvo
suteikta kitokia parama pagal nacionalinę paramos schemą ir kokiu mastu, taip
pat paramos schemos ir (ar) skatinimo priemonių rūšis;
5) data, kada
įrenginys pradėjo veikti;
6) išdavimo data
bei valstybė ir unikalus identifikacinis numeris.
8. Paramos
schema netaikoma tokiam gamintojui, kuriam suteikiama kilmės garantija, skirta tos
pačios rūšies pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai.
9. Kilmės
garantija nenaudojama įgyvendinant šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje
nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius.
10. Kilmės
garantijų perdavimas kartu ar atskirai su fiziniu elektros energijos perdavimu
nedaro jokio poveikio sprendimui naudoti statistinius energijos perdavimus,
bendrus projektus ar bendras paramos schemas, nurodytas šio įstatymo
dvyliktajame skirsnyje, laikantis tarpinių nacionalinių planinių rodiklių arba
apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančių išteklių energijos
suvartojimą.
11. Lietuvos
Respublikoje pripažįstamos kitų valstybių narių išduotos kilmės garantijos tik
kaip šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytos informacijos
įrodymas. Pripažinti kilmės garantiją gali būti atsisakoma tik tuo atveju,
jeigu kyla tinkamai pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar tikrumo.
Sprendimą dėl kitos valstybės narės išduotos kilmės garantijos priima šio
straipsnio 2 dalyje nurodyta įstaiga Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka. Apie atsisakymą pripažinti kitos valstybės narės išduotą
kilmės garantiją ir atsisakymo priežastis Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija praneša Europos Komisijai.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS
IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS DUJŲ GAMYBAI
30 straipsnis. Biodujų gamybos
skatinimas
1. Biodujų gamyba yra viešuosius
interesus atitinkanti paslauga. Biodujas superka dujų sistemų operatoriai.
2. Biodujų supirkimo į gamtinių
dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas (toliau – dujų sistemos) tvarką ir
sąlygas nustato ir Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos
aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Biodujų supirkimo tarifus
nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
4. Nustatant gamtinių dujų
perdavimo ir skirstymo tarifus, turi būti užtikrinta, kad šių tarifų taikymas
nebūtų diskriminacinis biodujų atžvilgiu.
31 straipsnis. Reikalavimai,
taikomi biodujų gamybos įrenginiams
Energetikos ministerija rengia ir
tvirtina technines taisykles, nustatančias privalomus biodujų gamybos įrenginių
techninių konstrukcijų ir eksploatavimo reikalavimus, tarp jų dujų kokybės,
dujų kvapo neutralizavimo ir dujų slėgio reikalavimus, taikomus biodujų gamybos
įrenginių prijungimui prie dujų sistemų. Šios techninės taisyklės nustatomos
vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais.
32 straipsnis.
Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų
1. Dujų sistemų operatoriai privalo
sudaryti sąlygas biodujoms tiekti į dujų sistemas. Biodujų gamybos įrenginiai
privalo būti prijungti prie dujų sistemų, jeigu biodujų gamintojas laikosi visų
šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų techninių, kokybės ir kitų reikalavimų.
2. Dujų sistemų
operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti
biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo
prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų pateikimo dienos
pateikia išsamią ir reikalingą informaciją, įskaitant:
1) prijungimo techninius
reikalavimus;
2) išsamią
su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;
3) pagrįstą
ir tikslų prijungimo prie dujų sistemų prašymų pateikimo ir nagrinėjimo
grafiką;
4) pagrįstą
orientacinį siūlomų prijungimų prie dujų sistemų grafiką.
3. Biodujų gamybos įrenginių
prijungimas prie dujų sistemų yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.
4. Biodujų gamybos įrenginiai
prijungiami prie dujų sistemų teisės aktų nustatyta tvarka. Biodujų gamybos
įrenginių prijungimo kaina yra lygi rangovo, laimėjusio dujų sistemų
operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie dujų
sistemų, atliktų darbų kainai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka taikant 40 procentų prijungimo kainos nuolaidą.
5. Išlaidos, susijusios su biodujų
gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų, paskirstomos dujų sistemų
operatoriui ir gamintojui. Dujų sistemų operatorius gamintojui kompensuoja šio
straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio prijungimo kainos nuolaidą. Likusias su
prijungimu prie dujų sistemų susijusias išlaidas apmoka gamintojas.
33 straipsnis. Biodujų
persiuntimas
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nustato naudojimosi dujų sistemomis persiunčiamų biodujų tvarką.
35 straipsnis.
Veiklos, susijusios su biodujomis, priežiūra ir kontrolė
1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti jų įrenginius prie dujų sistemų, kaip taikomos
prijungimo kainos, taip pat biodujų supirkimo į dujų sistemas skaidrumą.
2. Valstybinė energetikos
inspekcija prie Energetikos ministerijos kontroliuoja, kaip biodujų gamintojai,
tiekiantys biodujas į dujų sistemas, laikosi šio įstatymo 31 straipsnyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
3. Biodujų gamintojai pagal pareikalavimą teikia su
vykdoma biodujų gamybos veikla susijusią informaciją dujų sistemų operatoriams,
Valstybinei kainų ir
energetikos kontrolės komisijai, Energetikos ministerijai ir Valstybinei
energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ
ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO TRANSPORTO SEKTORIUJE PLĖTRA
36 straipsnis.
Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje skatinimas
1. Transporto sektoriuje
skatinama naudoti biodegalus, biodujas, elektros energiją, vandenilį ir kitus
alternatyvius degalus.
2. Atsinaujinančių išteklių
energijos gamyba ir vartojimas transporto sektoriuje yra finansuojamas šio
įstatymo 42 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
3. Valstybės institucijos,
įstaigos, įmonės, nustatyta tvarka vykdydamos viešuosius pirkimus, įvertina
galimybes įsigyti transporto priemones, naudojančias atsinaujinančių išteklių
energiją, vandenilį, elektromobilius ir hibridines transporto priemones.
4. Privalomus aplinkos apsaugos
kriterijus perkamoms transporto priemonėms nustato Vyriausybė, Susisiekimo
ministerija patvirtina transporto priemonių eksploatacinio laikotarpio poveikio
energetikai ir aplinkai, įskaitant suvartojamą ir išmetamą anglies dioksido ir
kitų teršalų kiekį, apskaičiavimo metodiką.
5. Savivaldybės skatina naudoti
viešojo transporto sektoriuje, saugomose teritorijose transporto priemones,
naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį, elektromobilius ir
hibridines transporto priemones.
6. Savivaldybės kuria
infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį ir
elektros energiją naudojančių transporto priemonių naudojimo plėtrai,
vadovaudamosi atitinkamos savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
plėtros veiksmų planais.
7. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nustato leidžiamą arba privalomą biodegalų dalį mišinyje su
degalais, pagamintais iš mineralinių degalų. Privalomas biodegalų maišymas į
degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, yra viešuosius interesus atitinkanti
paslauga.
8. Energetikos ministerija kartu su Aplinkos
ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato biodegalų privalomuosius kokybės
rodiklius;
11) organizuoja
keitimąsi patirtimi atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo srityje tarp
valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų, privačių
subjektų ir viešai skelbia gerosios praktikos pavyzdžius;
12) tvirtina
Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, parengtas
kartu su Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija;
13) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
rodiklius.
9. Biodegalų gamybai gali būti
naudojami konfiskuoti alkoholio produktai. Vyriausybė ar jos įgaliotos
institucijos nustato konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo biodegalų
gamybai tvarką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-494, 2013-07-02,
Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)
37 straipsnis.
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistema
1. Biodegalai ir
skystieji bioproduktai turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje
nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje užauginta (gauta) žaliava
jiems gaminti:
1) skaičiuojant
šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytus nacionalinius planinius rodiklius;
2) vertinant
energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių
energiją;
3) teikiant
finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą.
2. Remiantis
kitais tvarumo siekiais, negalima neatsižvelgti į biodegalus ir skystuosius
bioproduktus, gautus laikantis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų tvarumo
kriterijų šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais vertinant biodegalų ir skystųjų
bioproduktų atitiktį tvarumo kriterijams, Vyriausybės įgaliota institucija
reikalauja, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys pagrįstų šio įstatymo 38
straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatytų tvarumo kriterijų įvykdymą. Tuo
tikslu reikalaujama, kad tokie asmenys naudotų masės balanso sistemą, kuri:
1) leidžia
maišyti skirtingomis tvarumo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ir
biodegalų siuntas;
2) reikalauja,
kad informacija apie šios dalies 1 punkte nurodytų siuntų tvarumo
charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui;
3) numato, kad
visų iš mišinio pašalintų siuntų suma turi tas pačias tvarumo charakteristikas
esant tam pačiam siuntų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų suma.
4. Vyriausybės
įgaliota institucija užtikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys
pateiktų patikimą informaciją ir duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant
informaciją apie šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatytų
tvarumo kriterijų laikymąsi, tinkamą ir svarbią informaciją apie priemones,
kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį ir orą, atkurti nualintą
žemę, užtikrinti, kad vietovėse, kuriose gėlo vandens yra mažai, jis būtų
vartojamas taupiai, taip pat kitą informaciją pagal Europos Komisijos nustatytą
tinkamos ir svarbios informacijos sąrašą.
5. Atitinkamą
veiklą vykdantys asmenys parengia tinkamą nepriklausomo pateikiamos
informacijos audito standartą ir Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia
įrodymą, kad toks standartas buvo parengtas. Vyriausybės įgaliota institucija
Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka auditą, kurio metu patikrinama, ar
atitinkamą veiklą vykdančio asmens naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos
ir apsaugotos nuo klastojimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir
metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.
6. Jeigu asmuo
pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal Europos Sąjungos sudarytą dvišalį ar
daugiašalį susitarimą su užsienio valstybėmis, kuriame susitariama dėl tvarumo
kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma
iš atitinkamose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagamintų biodegalų ir
skystųjų bioproduktų atitiktis tvarumo kriterijams, kiek toks Europos Komisijos
sprendimas yra taikomas, Vyriausybės įgaliota institucija nereikalauja, kad
asmuo pateiktų papildomų įrodymų, kad šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir
7 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją
apie priemones, nurodytas šio straipsnio 4 dalyje.
7. Vyriausybės
įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais pateikia Europos
Komisijai šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos suvestinę.
8. Vyriausybė,
vadovaudamasi šio straipsnio reikalavimais, tvirtina biodegalų ir skystųjų
bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų
ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką.
9. Šio įstatymo
38 straipsnio 2 dalyje nustatytas naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus
ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų
poveikis apskaičiuojamas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas taisykles.
10. Tačiau tam,
kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus ir
skystuosius bioproduktus, pagamintus naudojant atliekas ir liekanas, išskyrus
žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, biodegalai
ir skystieji bioproduktai, pagaminti naudojant atliekas ir liekanas, turi
atitikti tik šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarumo
kriterijus.
38 straipsnis.
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai
1. Biodegalai ir
skystieji bioproduktai šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje
nurodytais tikslais turi atitikti šio straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse
nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje šalyje užauginta (gauta)
žaliava jiems gaminti.
2. Išmetamųjų
šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biodegalų ir skystųjų
bioproduktų naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl
iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:
1) mažiausiai 35
procentais, o jeigu biodegalai ir skystieji bioproduktai pagaminti
įrenginiuose, kurie buvo pradėti eksploatuoti iki 2008 m. sausio 23 d.
ir yra toliau eksploatuojami, šis reikalavimas taikomas nuo 2013 m.
balandžio 1 d.;
2) mažiausiai 50 procentų
nuo 2017 m. sausio 1 d.;
3) mažiausiai 60 procentų
nuo 2018 m. sausio 1 d. dėl biodegalų ir skystųjų
bioproduktų, pagamintų įrenginiuose, kuriuose gamyba pradedama 2017 m.
sausio 1 d. ar vėliau, naudojimo.
3. Biodegalai
ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus
žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje, tai yra
žemėje, kuriai 2008 m. sausio mėnesį ar vėliau buvo taikomas vienas
iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei yra
taikomas žaliavų gavimo laikotarpiu, ar ne):
1) pirmykštis
miškas ir kitos miškingos vietovės (džiunglės, taiga ir panašiai), tai yra
miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai
matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai
sutrikdyti;
2) vietovės,
nustatytos pagal konkrečios valstybės teisės aktus arba atitinkamos
kompetentingos institucijos gamtos apsaugos tikslais, arba kaip apsaugos
vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios
ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba
įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos
sudarytus sąrašus, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų
auginimas tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
3) labai didelės
biologinės įvairovės natūralios pievos, tai yra pievos, kurios išliktų pievomis
ir be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė, ir kurių
ekologinės savybės ir procesai nepakitę;
4) labai didelės
biologinės įvairovės nenatūralios pievos, tai yra pievos, kurios neišliktų
pievomis be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra
nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavą nuimti
būtina siekiant išsaugoti teritorijai taikomą pievos apibūdinimą.
4. Biodegalai
ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš derlingos
žemės, kurioje yra didelės anglies atsargos, tai yra iš žemės, kuriai 2008 m.
sausio mėnesį buvo taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš šių apibūdinimų:
1) iš šlapžemės,
tai yra iš žemės, kuri nuolat arba didelę metų dalį yra apsemta arba permirkusi;
2) iš ištisai
mišku apaugusios vietovės, tai yra iš žemės, kurioje daugiau kaip vieno hektaro
plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima daugiau
kaip 30 procentų žemės ploto, arba iš žemės, kurioje augdami medžiai gali
pasiekti tas ribas in situ;
3) iš žemės,
kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o
medžių lajos projekcija apima nuo 10 iki 30 procentų žemės ploto, arba iš
žemės, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent
pateikiama įrodymų, kad anglies atsargos šiame plote iki ir po žemės paskirties
keitimo yra tokios, kad taikant šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje
nurodytas taisykles bus įgyvendintos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos
sąlygos.
5. Šio
straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos, jeigu žaliavų gavimo laikotarpiu
žemei taikytas toks pat apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėnesį.
6. Biodegalai ir
skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri
2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent pateikiama įrodymų, kad tai
žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos
dirvos.
7. Biodegalų ir
skystųjų bioproduktų gamybai naudojamos Europos Sąjungoje išaugintos žemės ūkio
žaliavos, gaunamos laikantis reikalavimų ir standartų, nurodytų
2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio
bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio
politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš
dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr.
378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30,
p. 16), II priedo A dalies skirsnyje „Aplinka“ bei 9 punkte ir
pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės ir
aplinkosauginės būklės reikalavimų.
39 straipsnis.
Biodegalų maišymas į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų
1. Ne vėliau kaip nuo 2013 m.
sausio 1 d. degalų pardavimo vietose turi būti pradėta prekiauti Lietuvos
Respublikos arba Europos Sąjungos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu,
kuriame yra nuo 5 iki 10 procentų biodegalų, ir ne vėliau kaip nuo 2012 m.
sausio
1 d. – dyzelinu, kuriame yra ne mažiau
kaip 7 procentai biodegalų.
2. Nuo 2015 m. sausio 1 d. degalų
pardavimo vietose turi būti prekiaujama biodegalais ir degalų mišiniais,
kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinė dalis
viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procentines dalis.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato Susisiekimo
ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Energetikos ministerija.
4. Lietuvos standartizacijos
departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengia
nacionalinius standartus dėl biodegalų ir degalų mišinių, kuriuose biodegalų,
įmaišytų į mineralinius degalus, procentinė dalis viršija šio straipsnio
1 dalyje nurodytas procentines dalis.
5. Degalų pardavimo vietose turi
būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės
dalys, kai jos viršija 5 procentus šių produktų tūrio vertės benzine ir
7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
NACIONALINĖ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS
IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMA IR FINANSAVIMO PROGRAMOS
40
straipsnis. Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa
1. Nacionalinė atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programa nustato valstybės energetikos politikos
kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje dešimčiai metų.
2. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programos tikslas – nustatyti suvartotos
atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius elektros
energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir atitinkamas
priemones šiems rodikliams pasiekti. Nacionaliniai planiniai rodikliai
nustatomi 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. ir 2019–2020
m.
3. Nacionalinę atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programą tvirtina Vyriausybė.
4. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programos nuostatos įgyvendinamos vykdant
Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį
veiklos planą, kurį Vyriausybės nustatytu periodiškumu ir sąlygomis rengia ir
atnaujina Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Nacionalinę atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programą ir jos tarpinstitucinį veiklos planą pagal
kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos
ir (ar) kiti nurodyti asmenys.
6. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano
vykdymą koordinuoja ir jų įgyvendinimo stebėseną atlieka Vyriausybės įgaliota
institucija. Lietuvos Respublikos Seimui kiekvienais metais teikiama atnaujinta
Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį
veiklos plano įgyvendinimo ataskaita.
7. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinio veiklos plano
įgyvendinimas yra finansuojamas iš šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytų
finansavimo šaltinių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-494, 2013-07-02,
Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)
41 straipsnis.
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos
1. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui
skatinti sudaroma nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros
finansavimo programa ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros
finansavimo programos.
2. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo
sąskaitoje. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programos pajamos ir išlaidos, vadovaujantis programų finansavimo principais,
planuojamos valstybės biudžete.
3. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų lėšos kaupiamos atskirose savivaldybių biudžetų
sąskaitose. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programų pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybių biudžetuose savivaldybių
tarybų nustatyta tvarka.
4. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programos finansavimo šaltiniai:
1) dalis akcizo pajamų, faktiškai gautų už
realizuotą šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamą skystąjį kurą
(mazutą), orimulsiją, gamtines dujas, akmens anglis, koksą ir lignitą, šildymui
skirtą gazolį (buitinį krosnių kurą), elektros energiją Lietuvos Respublikos
akcizų įstatyme nustatyta tvarka;
2) pajamos, gautos už statistinius energijos
perdavimus, nurodytus šio įstatymo 58 straipsnyje;
3) valstybės biudžeto asignavimai;
4) Klimato kaitos specialiosios programos lėšos,
kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje;
5) Europos Sąjungos paramos lėšos;
6) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų
bei užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo plėtrai;
7) kitos lėšos, gautos Lietuvos Respublikos
teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų finansavimo šaltiniai:
1) dalis akcizo pajamų, faktiškai gautų už
realizuotą šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamą skystąjį kurą
(mazutą), orimulsiją, gamtines dujas, akmens anglis, koksą ir lignitą, šildymui
skirtą gazolį (buitinį krosnių kurą), elektros energiją Lietuvos Respublikos akcizų
įstatyme nustatyta tvarka;
2) savivaldybių biudžetų asignavimai;
3) Europos Sąjungos paramos lėšos;
4) šio įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje
nurodytas mokestis;
5) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų bei
užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai;
6) kitos lėšos, gautos Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka.
6. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros
priemonėms finansuoti papildomai naudojama iki 40 procentų Klimato kaitos
specialiosios programos lėšų, kurios laikomos Valstybės iždo sąskaitoje
atskirai nuo kitų nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programos lėšų ir administruojamos aplinkos ministro nustatyta Klimato kaitos
specialiosios programos lėšų naudojimo tvarka.
Straipsnio redakcija nuo 2014-01-01:
42 straipsnis.
Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos
įgyvendinimas
1. Nacionalinei atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros programai įgyvendinti skirtos finansavimo lėšos naudojamos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
2. Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros programoje gali būti numatytos šios įgyvendinimo priemonės:
1) biokuro naudojimo elektros energijai gaminti
termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo
elektrinėse, kai šios elektrinės tiekia šilumą į centralizuoto aprūpinimo
šiluma sistemas ir sutaupomas toks pirminės energijos kiekis, kad bendrą
elektros energijos ir šilumos gamybą galima laikyti efektyvia, projektai;
2) kietojo biokuro naudojimo elektros, šilumos ir
(ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip
pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose,
gamybos projektai;
3) biodujų naudojimo elektros, šilumos ir (ar)
vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat
vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos
projektai;
4) kitų atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma
(vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir
komerciniuose objektuose, gamybos projektai;
5) biodujų gamybos, gavybos,
gryninimo, valymo ir paruošimo tolesniam tiesioginiam panaudojimui, tiekiant
biodujas į gamtinių dujų tinklus ir (ar) transportavimui iki galutinės
suvartojimo vietos, projektai;
6) elektromobilių, vandenilį naudojančių ir
hibridinių transporto priemonių įsigijimo ir transporto priemonių pritaikymo atsinaujinančių
išteklių energijai naudoti rėmimas;
7) geoterminės energijos naudojimo energijai
gaminti projektai;
8) technologijų, naudojančių atsinaujinančius
energijos išteklius, kūrimas ir gamyba;
9) biokuro gamybos rėmimas;
10) mokslo tiriamieji darbai, susiję su moksliniais
tyrimais atsinaujinančių energijos išteklių srityje, tokių išteklių naudojimo
bandomieji projektai;
11) įrangos, didinančios atsinaujinančių energijos
išteklių panaudojimą savo poreikiams gyvenamajame ir visuomeniniame
sektoriuose, įsigijimo rėmimas, kompensuojant fiksuotą lėšų, tenkančių vienam
įrengtosios galios vienetui pagal savivaldybės patvirtintą tvarkos aprašą,
sumą;
12) atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
transporto sektoriuje infrastruktūros plėtra;
13) atsinaujinančių išteklių energijos, naudojamos
transporto sektoriuje, gamybos infrastruktūros plėtra;
14) elektromobilių baterijų
įkrovimo ir vandenilį naudojančių automobilių užpildymo punktų tinklo bei kitos
reikiamos infrastruktūros sukūrimo ir plėtros projektai;
15) demonstracinių (parodomųjų)
projektų, susijusių su hibridinių transporto priemonių, vandenilį naudojančių
transporto priemonių ar elektromobilių platesniu panaudojimu ir (ar) šių
transporto priemonių eksploatavimui reikiamos infrastruktūros įdiegimu, įgyvendinimas;
16) visuomenės informavimas ir švietimas,
konsultavimas ir mokymas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo
technologijų diegimo klausimais.
3. Iš Nacionalinei atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų negali būti finansuojami
projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas taip,
kad toms pačioms veikloms nebūtų taikomas dvigubas finansavimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-494, 2013-07-02,
Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)
43
straipsnis. Informacijos teikimas
Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros
finansavimo programos ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų projektus įgyvendinantys asmenys, taip pat
valstybinio reglamentavimo ir priežiūros funkcijas pagal kompetenciją
atliekančios valstybės institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka
teikia programų įgyvendinimo priežiūrą vykdančioms ir programų lėšų naudojimą
administruojančioms institucijoms visą reikiamą informaciją apie vykdomą
veiklą.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
REIKALAVIMAI,
TAIKOMI energijOS IŠ atsinaujinančių išteklių GAMINTOJAMS
44
straipsnis. Licencijos, leidimai ir atestatai
1. Atsinaujinančių išteklių
energetikos veiklos licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis įstatymas,
Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų ir kiti energetikos
sektorių reglamentuojantys įstatymai. Licencijuojamos veiklos rūšis, licencijų
išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo
panaikinimą nustato Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių
dujų ir kiti energetikos sektorių reglamentuojantys įstatymai bei kiti
įstatymai. Asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą ar atestatą,
nustatytus Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų ir
(ar) kituose energetikos sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose, gali būti
taikomi teisinės formos ir (ar) kiti įsisteigimo laisvės ribojimo reikalavimai,
jeigu tai yra pagrįsta svarbiais visuomenės interesais ir atitinka būtinumo ir
proporcingumo principus. Išduotos licencijos, leidimai ar atestatai gali būti
keičiami juos išdavusios institucijos iniciatyva, pasikeitus Energetikos,
Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų įstatymuose ir (ar) kituose
teisės aktuose nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms.
2. Atsinaujinančių
išteklių energetikos veikla neturint licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie
yra nustatyti, draudžiama. Draudžiama vykdyti licencijuojamą veiklą, kai
licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra sustabdytas.
45
straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių
specialistų kvalifikacija ir atestavimas
1. Atsinaujinančių išteklių energijos
gamybos įrenginius montuojantys specialistai turi būti reikiamos kvalifikacijos
ir tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis. Atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų mokymo ir atestavimo
tvarkos aprašą patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi
šiame straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais.
2. Atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų mokymo ir atestavimo
tvarka turi būti nustatyta, vadovaujantis skaidrumo, proporcingumo ir
nediskriminaciniais principais.
3. Į atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų profesinio mokymo arba
kvalifikacijos tobulinimo programas turi būti įtraukti atsinaujinančių energijos
išteklių, jų naudojimo technologinių ir ekonominių galimybių naudos klausimai.
4. Nustatyta tvarka turi būti
atestuojami šiuos atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius
montuojantys specialistai:
1) biomasės katilus ir nemūrines
krosnis;
2) saulės šviesos ir saulės
šilumos energijos gamybos įrenginius;
3) geotermines sistemas ir
šilumos siurblius.
5. Informacija apie
atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojantiems
specialistams taikomą mokymo ir atestavimo tvarką bei atestuotų specialistų
sąrašas skelbiami viešai.
6. Kitos valstybės narės šio
straipsnio 4 dalyje nurodytiems specialistams išduoti atestatai, atitinkantys
šio straipsnio 1 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytus kriterijus,
pripažįstami Lietuvos Respublikoje.
3. Šio įstatymo 45 straipsnis įsigalioja
2012 m. gruodžio 31 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ
Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių
išteklių
energetikos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1. 2009 m. balandžio
23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo
naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau
panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).
2. 2009 m. liepos 13 d. Europos
Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos
bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55).
3. 2009 m. liepos
13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų
vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L
211, p. 94).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2025,
2012-05-22, Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 6, 65 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-2096,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3939 (2012-06-30)
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2012-07-01.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-169,
2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis
įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-351,
2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3175 (2013-06-18)
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-494,
2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 IR 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
46 straipsnis. Reikalavimai, taikomi atsinaujinančių
išteklių energiją naudojantiems įrenginiams, kuriems taikomos paramos schemos
1. Atsinaujinančių
išteklių energiją naudojantys įrenginiai, kuriems taikoma paramos schema, turi
atitikti šiems įrenginiams nustatytus techninius reikalavimus, patvirtintus
Energetikos ministerijos ar kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos.
2. Taikant
paramos schemą atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams, į
paramos gavimo sąlygas įtraukiamos techninės specifikacijos, kuriose nurodomi
atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių įrenginių techniniai
reikalavimai.
3. Jeigu yra
nustatyti Europos Sąjungos standartai, įskaitant ekologinius ženklus, energijos
duomenų etiketes ir kitas Europos Sąjungos standartizacijos įstaigų nustatytas
techninių normatyvų sistemas, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos techninės
specifikacijos parengiamos pagal tokius standartus. Techninėse specifikacijose
nenurodoma, kur įrenginiai turi būti sertifikuojami.
47 straipsnis.
Reikalavimai, taikomi atskiriems įrenginiams
1. Taikant šiame
įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas paramos schemas, skatinama
naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančius šildymo ir vėsinimo
įrenginius, gerokai mažinančius energijos suvartojimą. Tokiems įrenginiams
taikomi ekologiniai ženklai ar kiti atitinkami sertifikatai ar standartai,
nustatyti nacionaliniu ar Europos Sąjungos lygmeniu, jeigu tokie yra nustatyti.
2. Biomasės
konversijos technologijoms šilumos ir vėsumos energijos gamybai paramos schemos
taikomos, jeigu:
1) buitinėms ir
komercinėms reikmėms naudojamų biomasės konversijos technologijų šilumos ir
vėsumos energijos gamybai konversijos efektyvumas yra ne mažesnis kaip
85 procentai;
2) pramoninėms
reikmėms naudojamų biomasės konversijos technologijų šilumos ir vėsumos
energijos gamybai konversijos efektyvumas yra ne mažesnis kaip
70 procentų.
3. Šilumos siurbliams
ir jų įrengimui paramos schemos taikomos, jeigu šilumos siurbliai atitinka 2007
m. lapkričio 9 d. Europos Komisijos sprendimu 2007/742/EB, nustatančiu
ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą elektra
arba dujomis varomiems arba absorbciniams dujiniams šilumos siurbliams (OL 2007
L 301, p. 14), nustatytus kriterijus.
4. Saulės šilumos
energijos įrenginiams paramos schemos taikomos, jeigu jos yra sertifikuotos
remiantis Europos Sąjungos standartais, jeigu tokie yra nustatyti, įskaitant
ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas Europos Sąjungos
standartizacijos įstaigų nustatytas techninių normatyvų sistemas.
5. Pagal šio straipsnio
1–4 dalis vertinant įrenginių konversijos efektyvumą ir sąnaudų bei
produkcijos santykį, taikomos Europos Sąjungos procedūros arba, jeigu tokių
nėra, tarptautinės procedūros, jeigu tokios procedūros nustatytos.
6. Mažesnės kaip 30 kW
įrengtosios galios uždaro kontūro namų ūkiui skirtos geoterminės sistemos,
kurioms nereikia įrengti gręžinių, registruojamos nereikalaujant eksploatavimo
leidimo.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
TERITORIJŲ
PLANAVIMAS IR STATYBA
48 straipsnis. Teritorijų planavimo reikalavimai
1. Planuojant
visuomeninės, pramoninės ir gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant,
statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius,
pramoninius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti
įrenginius ir sistemas, skirtas elektros energijos, šildymo ir vėsinimo iš
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos
ir vėsumos energijos tiekimui. Planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant
į visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimą.
2. Aplinkos
ministerija kartu su Energetikos ministerija rengia ir viešai skelbia
rekomendacijas projektuotojams, architektams ir kitiems specialistams dėl
atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, didelio energinio efektyvumo
technologijų, centralizuoto šilumos ir vėsumos energijos tiekimo sistemų
integravimo, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant)
visuomeninės, pramoninės ar gyvenamosios paskirties teritorijas.
49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją
naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
1. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių
energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos darbai
vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo
įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir
reikalavimų.
2. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos
užtikrina, kad visi leidimų išdavimo, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras
reglamentuojantys aprašai ir taisyklės, taikomi elektros energijos, šilumos ir
vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiams, susijusioms
perdavimo ir skirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo
biodegalais ar kitais energijos produktais procesams, būtų objektyvūs,
skaidrūs, proporcingi ir būtini, nediskriminuojantys pareiškėjų ir kad juose
būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo technologijų ypatybes.
3. Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios
galios elektrinių (iki 350 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos
išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos
finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad
nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus
patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai,
nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo
paskirtį, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.
4. Statomoms
hidroelektrinėms keliami reikalavimai:
1) Vyriausybės
nustatyta tvarka pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo
hidroelektrinių statybai;
2) jeigu
hidroelektrinės tvenkinys užlieja teritoriją, teisės aktų nustatyta tvarka
mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba jiems susitarus
žemė išperkama;
3) hidroelektrinėse
turi būti įrengiami žuvitakiai ir sudaroma galimybė periodiškai pašalinti
hidroelektrinės tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose susikaupusius nešmenis;
4) kiti statomų
hidroelektrinių aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi teisės aktų nustatyta
tvarka.
5. Kaimo vietovėse statant
pavienes ne didesnės kaip 350 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir
(ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo
paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai
neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.
6. Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo
elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos
kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:
1) saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės
šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams netaikomi žemės paskirties
atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas
leidimas statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;
2) vėjo elektrinės žemės sklype turi būti įrengtos
taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio
ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Šie įrenginiai
įrengiami pagal atitinkamų įrenginių gamintojo įrengimo ir eksploatavimo
taisykles. Joms netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, poveikio
aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas statyti ir poveikio
visuomenės sveikatai vertinimas. Gretimuose gyvenamosios paskirties sklypuose
vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo lygis turi atitikti sveikatos apsaugos
ministro nustatytus triukšmo ribinius dydžius;
3) teisės aktų nustatyta tvarka šie įrenginiai gali
būti perkelti į kitą vietą. Tokiu atveju turi būti parengti dokumentai apie
įrenginių efektyvumo ir ekologiškumo parametrų kaitos stebėseną ankstesnėje jų
buvimo vietoje.
7. Ant pastatų statomos ar į pastatus integruojamos
saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, iki
30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, neviršijančios teisės aktuose
nustatyto triukšmo lygio, ir šilumos siurbliai įrengiami be statybą leidžiančio
dokumento.
8. Vėjo
elektrinių projektavimo darbai ir statybos vietos teritorijose, kuriose,
atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi tam tikri
apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos
kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka.
50 straipsnis.
Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas pastatuose
1. Vyriausybė ar jos
įgaliotos institucijos rengia ir įgyvendina priemones, didinančias visų rūšių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose ir gerokai didinančias
energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja gamyba ir
energijos beveik nevartojančiais pastatais.
2. Nuo 2014 m.
gruodžio 31 d. nauji pastatai ir esami pastatai, kuriuos reikia kapitališkai
atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
reikalavimus. Atitiktis šiems reikalavimams gali būti užtikrinama ir naudojant
centralizuotai tiekiamą šilumos ir vėsumos energiją, kurios gamybai naudojama
didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis.
3. Nuo 2012 m. sausio
1 d. valstybės ir
savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių nauji pastatai ir esami pastatai,
kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo reikalavimus.
4. Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija nustato šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus
reikalavimus ir jų įgyvendinimo kontrolės tvarką.
5. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina finansinės paramos schemas
energijos beveik nevartojančių pastatų statybai remti.
6. Savivaldybės
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo pastatuose didinimo priemones
įtraukia į savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planus.
7. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina stogų panaudojimo energijos
gamybai iš saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos programą.
8. Šio straipsnio reikalavimai taikomi
Lietuvos kariuomenei tik tokiu mastu, kad jų taikymas nepakenktų Lietuvos
kariuomenės veiklos pobūdžiui ir svarbiausiam tikslui, ir netaikomas
medžiagoms, naudojamoms išimtinai kariniais tikslais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
Informavimas,
ŠVIETIMAS, MOKSLINIAI TYRIMAI IR MOKYMAI
51 straipsnis.
Informavimas
1. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia
ir viešai skelbia informaciją apie leidimų, licencijų ar atestatų išdavimo
tvarką, sertifikavimo paraiškų, susijusių su atsinaujinančių išteklių energijos
gamybos įrenginiais, nagrinėjimo tvarką ir apie pareiškėjams teikiamą pagalbą.
2. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia
ir viešai skelbia informaciją apie paramos schemas, taikomas atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimui ir gamybai.
3. Aplinkos
ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Švietimo ir
mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Energetikos
agentūra ir savivaldybių institucijos, koordinuodamos veiksmus, pagal
kompetenciją rengia ir įgyvendina tinkamas visuomenės informavimo ir
sąmoningumo ugdymo priemones, teikia konsultacijas ir rengia švietimo programas
apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir naudojimo praktines
galimybes ir naudą, tarp jų ir apie skirtingų transporto sektoriuje naudojamų
atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą ir naudą aplinkai.
4. Energetikos
ministerija organizuoja keitimąsi patirtimi atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo srityje tarp valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių,
organizacijų, privačių subjektų ir viešai skelbia gerosios praktikos
pavyzdžius.
5. Lietuvos
kariuomenė Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie Lietuvos
Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus,
gali būti taikomi tam tikri apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ir
statyti.
6. Valstybės
įmonė Energetikos agentūra rengia, teikia ir viešai skelbia informaciją apie sistemas
ir įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, jų teikiamą
naudą, sąnaudas ir šių išteklių vartojimo efektyvumą.
7. Valstybės
institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš
savivaldybių, įstaigų ir įmonių reikiamą informaciją apie atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginių statybai planuojamas skirti teritorijas ir
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Įmonės teikia informaciją apie
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą valstybės, savivaldybių
institucijoms ir įstaigoms joms pavestoms funkcijoms atlikti. Informacija
teikiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
52 straipsnis.
Švietimas ir moksliniai tyrimai
1. Švietimo ir
mokslo ministerija įtraukia į formaliojo švietimo atnaujinamas bendrąsias
programas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo galimybių, teikiamos
naudos ir technologinių sprendimų srities žinias ir gebėjimus.
2. Vyriausybė
skatina mokslinius tyrimus, visuomenės švietimą, valstybės tarnautojų ir
profesinį mokymą atsinaujinančių energijos išteklių srityje teisės aktų
nustatyta tvarka.
3. Vyriausybė
remia atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo bandomųjų projektų
įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Energetikos
ministerija kartu su Aplinkos, Švietimo ir mokslo ir Žemės ūkio ministerijomis
rengia atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo edukacines ir
mokslinių tyrimų programas.
53 straipsnis. Ataskaitos Europos Komisijai
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nustato pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių
energiją ataskaitų rengimo ir teikimo Europos Komisijai tvarką.
2. Energetikos
ministerija šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip
2011 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dveji metai, Europos Komisijai
pateikia pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių energiją
ataskaitą. Paskutinė reikalaujama pateikti ataskaita yra šešta ataskaita, kuri
turi būti pateikta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.
3. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir
teikimo Europos Komisijai tvarką.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ
ENERGIJOS NAUDOJIMO PLĖTROS VEIKSMŲ PLANAI
54 straipsnis.
Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planas
1. Nacionalinį
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą,
vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Nacionaline atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros programa, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnyje, tvirtina
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Nacionaliniame atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane turi būti pateikta:
1) tikėtinas
bendrasis galutinis energijos suvartojimas elektros energetikos, šilumos
energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m., atsižvelgiant į energijos
vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių poveikį;
2) suvartotos atsinaujinančių
išteklių energijos dalių 2011–2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai elektros
energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose, atsižvelgiant į
kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį
bendrajam galutiniam energijos suvartojimui;
3) atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis tiems
nacionaliniams bendriesiems planiniams rodikliams pasiekti, įskaitant valstybės
ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, planuojamus statistinius
energijos perdavimus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių
plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką;
4) priemonės, susijusios su administracinių procedūrų
supaprastinimu, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu
atsinaujinančių energijos išteklių srityje, iš atsinaujinančių energijos
išteklių pagamintos elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos kilmės
garantijomis, prieigos prie energetikos tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo
palengvinimu gamintojams, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų
sistemos įgyvendinimu;
5) vertinimas, kiek kiekviena
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologija bei energijos
vartojimo efektyvumas ir taupymas padės siekti atsinaujinančių išteklių
energijos dalies elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto
sektoriuose 2020 m. nacionalinių planinių rodiklių;
6) vertinimas,
ar būtina kurti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų
galima įgyvendinti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius. Vadovaujantis
šiuo įvertinimu, prireikus numatomos priemonės centralizuoto šilumos tiekimo
infrastruktūros plėtojimui, siekiant sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos
energijos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse elektrinėse.
3. Nacionaliniame
atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane iš atsinaujinančių energijos
išteklių pagaminamos energijos planuojami kiekiai turi atitikti šio įstatymo
1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius.
55 straipsnis.
Nacionaliniai planiniai rodikliai
1. Nacionaliniai bendrieji
planiniai rodikliai 2020 m. turi atitikti šio įstatymo 1 straipsnyje
nustatytus tikslus ir uždavinius.
2. Tarpiniai nacionaliniai
planiniai rodikliai:
1) 2011–2012 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 16,6 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
2) 2013–2014 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 17,4 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
3) 2015–2016 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 18,6 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
4) 2017–2018 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 20,2 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo.
3. Nacionaliniai bendrieji planiniai
rodikliai ir tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai apskaičiuojami
Energetikos ministerijos nustatyta tvarka.
4. Lietuvos statistikos departamentas
užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar) suvartotą
atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš
atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą. Šie duomenys taip pat turi
apimti ir aeroterminę energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją,
saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio
energijos suvartojimo sektoriuose.
56 straipsnis.
Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plano įgyvendinimas
1. Nacionalinį atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą pagal kompetenciją
įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės,
organizacijos ir privatūs subjektai.
2. Vyriausybė, jeigu
atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo
mažesnė už šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus tarpinius nacionalinius
planinius rodiklius, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo
laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą Nacionalinį atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir
proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį
atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų šio įstatymo
55 straipsnyje nustatytus nacionalinius planinius rodiklius, ir užtikrina,
kad atnaujintas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
plėtros veiksmų planas būtų pateiktas Europos Komisijai.
3. Jeigu manoma, kad
šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas nacionalinis planinis
rodiklis nebus pasiektas dėl nenugalimos jėgos, Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nedelsdamos apie tai praneša Europos Komisijai.
57 straipsnis.
Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planai
1. Savivaldybių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų tikslas –
nustatyti savivaldybių įgyvendinamas priemones šio įstatymo 55 straipsnyje
nustatytiems nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti.
2. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija kiekvienai savivaldybei nustato minimalius iki 2020 m.
privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius
rodiklius. Šiuos rodiklius ir priemones jiems pasiekti savivaldybės įtraukia į
savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus.
Savivaldybės nusistato tarpinius atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
planinius rodiklius 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m.,
2017–2018 m.
3. Savivaldybės
pasitvirtina ir viešai skelbia savo 2011–2020 m. atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo plėtros veiksmų planus, kuriuose įvertina esamą padėtį ir
nusistato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslus ir priemones
šiems tikslams pasiekti.
4. Savivaldybės
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus
suderina su Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Savivaldybės ne
vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 31 d., o vėliau kiekvienais metais
rengia ir viešai skelbia atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų planų įgyvendinimo rezultatų ataskaitas.
6. Savivaldybė, jeigu jos
atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo
mažesnė negu savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų plane nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
planiniai rodikliai, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo
laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą savivaldybės atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias
ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį
atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų nustatytus planinius rodiklius.
7. Savivaldybės pagal
kompetenciją teikia pasiūlymus Nacionaliniam atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo plėtros veiksmų planui rengti ir atnaujinti.
8. Savivaldybių atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimas finansuojamas
iš savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrųjų asignavimų, Nacionalinei
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų ir
kitų finansavimo šaltinių bei lėšų.
9. Savivaldybių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai turi
užtikrinti, kad savivaldybių teritorijose nebūtų kuriamos sąlygos, ribojančios
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-494, 2013-07-02,
Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUJE
58 straipsnis.
Statistiniai energijos perdavimai tarp Lietuvos Respublikos ir
kitų valstybių narių
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali sudaryti susitarimus dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių
energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš Lietuvos Respublikos į kitą
valstybę narę ar iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.
2. Susitarimai dėl statistinių
energijos perdavimų sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Lietuvos Respublika gali
perduoti statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekį kitai valstybei
narei, jeigu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos kiekis
viršija šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius
planinius rodiklius.
4. Jeigu prognozuojamas Lietuvos
Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos sunaudojimas yra mažesnis negu
šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyti tarpiniai nacionaliniai planiniai
rodikliai ir nėra kitų būdų ir priemonių šiems rodikliams pasiekti, Lietuvos
Respublikos Seimas gali priimti nutarimą leisti Vyriausybei vykdyti statistinį
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimą iš kitos valstybės narės.
5. Perduotas atsinaujinančių
išteklių energijos kiekis yra:
1) atimamas iš atsinaujinančių
išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos
Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis energijos
perdavimas įvykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę;
2) pridedamas prie
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip
Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis
energijos perdavimas įvykdomas iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.
6. Lietuvos Respublikos atliekami
statistiniai energijos perdavimai negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo
55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių
įgyvendinimui.
7. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodyti susitarimai gali galioti vienus ar daugiau metų. Apie sudarytus
susitarimus Vyriausybės nustatyta tvarka pranešama Europos Komisijai ne vėliau
kaip per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais jie galioja.
Europos Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduodamos
energijos kiekis ir kaina.
8. Statistiniai energijos
perdavimai laikomi įvykdytais tik po to, kai visos perdavime dalyvavusios
valstybės narės apie perdavimą praneša Europos Komisijai.
9. Pajamos, gautos vykdant
susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į valstybės
biudžetą.
10. Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimas iš kitos valstybės narės,
vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, finansuojamas iš
valstybės biudžeto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-494, 2013-07-02,
Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)
59 straipsnis.
Bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų
bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų
valstybių narių), susijusius su elektros energijos, šilumos ir vėsumos
energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokius bendrus projektus
su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs asmenys.
2. Susitarimai dėl bendrų
projektų su kitomis valstybėmis narėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta
tvarka.
3. Vyriausybės nustatyta tvarka
jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai, kokia elektros energijos,
šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių,
dalis ar koks kiekis pagal bet kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje
įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas po 2009 m. birželio 25 d., arba
padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, pajėgumus, laikomi
įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį.
Atsinaujinančių išteklių energijos vienetai, pagaminti padidinant įrenginio
pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris
pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai pajėgumai buvo padidinti.
4. Šio straipsnio 3 dalyje
nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys
arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos
elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos dalis arba kiekis, laikomi
įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį;
3) nurodoma valstybė narė, kurios
naudai teikiamas pranešimas;
4) nurodomas kalendoriniais
metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta atsinaujinančių
išteklių elektros energija, šilumos ar vėsumos energija turi būti laikoma
įskaitoma į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį. Šis
laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.
5. Pagal šio straipsnio 4 dalį
Europos Komisijai pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jeigu nėra
Lietuvos Respublikos ir šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos valstybės
narės sudaryto susitarimo.
6. Bendro projekto tarp Lietuvos
Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) trukmė gali būti
ilgesnė kaip iki 2020 m.
7. Lietuvos Respublikoje vykdomi
bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos
šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių
rodiklių įgyvendinimui.
60
straipsnis. Bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis rezultatai
1. Per 3 mėnesius, pasibaigus
kiekvieniems šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyto laikotarpio
metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia
pranešimą, kuriame nurodo:
1) bendrą elektros energijos,
šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš
atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai
pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;
2) elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių
energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės
nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis.
2. Vyriausybės įgaliota
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia tai valstybei
narei, kurios naudai buvo pateiktas pranešimas, ir Europos Komisijai.
3. Elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos kiekis, apie kurį pranešama vykdant Lietuvos Respublikos ir
kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) bendrus projektus šiame
straipsnyje nustatyta tvarka:
1) atimamas iš atsinaujinančių
išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos
Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros
energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis Lietuvos Respublikoje
pagaminamas kitos valstybės narės naudai;
2) pridedamas prie
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip
Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros
energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis kitos valstybės narės
teritorijoje pagaminamas Lietuvos Respublikos naudai.
61
straipsnis. Bendri projektai su užsienio valstybėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų
bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės (ar užsienio
valstybių), susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių
energijos išteklių. Tokiuose projektuose gali dalyvauti ir kitos valstybės
narės. Į tokius bendrus projektus su užsienio valstybėmis gali būti įtraukti ir
privatūs asmenys.
2. Susitarimai dėl bendrų
projektų su užsienio valstybėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Įgyvendinant bendrus
projektus, užsienio valstybėje pagamintas atsinaujinančių išteklių elektros
energijos kiekis, kuris laikomas įskaitomu į Lietuvos Respublikos nacionalinį
bendrąjį planinį rodiklį, turi atitikti šias sąlygas:
1) elektros energija suvartojama
Europos Sąjungoje;
2) elektros energija pagaminta
naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti po 2009 m. birželio 25 d.,
arba padidinus pajėgumus įrenginyje, kuris buvo rekonstruotas po tos datos
įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą projektą. Atsinaujinančių
išteklių elektros energijos vienetai, pagaminti padidinus įrenginio pajėgumus,
vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas
eksploatuoti tuo momentu, kai įrenginio pajėgumai buvo padidinti;
3) pagamintam ir eksportuotam
elektros energijos kiekiui nebuvo suteikta parama pagal užsienio valstybės
paramos schemą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą investicijoms.
4. Laikoma, kad šio straipsnio 3
dalies 1 punkte nurodytas reikalavimas tenkinamas, kai:
1) visi atsakingi perdavimo
sistemos operatoriai kilmės šalyje, paskirties šalyje ir, jeigu taikoma, visose
užsienio tranzito valstybėse galutinai priskyrė elektros energijos kiekį,
lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems elektros tinklų sujungimo
pajėgumams;
2) atsakingas perdavimo sistemos
operatorius, veikiantis jungiamosios linijos Europos Sąjungos pusėje, galutinai
įtraukė į balansą elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį
atsižvelgiama;
3) paskirti pajėgumai ir elektros
energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių šio straipsnio 3 dalies
2 punkte nurodytame įrenginyje yra susiję su tuo pačiu laikotarpiu.
5. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali kreiptis į Europos Komisiją, prašydamos Lietuvos Respublikos
bendrojo planinio rodiklio įvertinimo tikslais apskaičiuojant atsinaujinančių
išteklių energijos dalį, atsižvelgti į atsinaujinančių išteklių elektros
energiją, pagamintą ir suvartotą užsienio valstybėje, kai jungiamosios linijos
tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės tiesimo parengiamasis
laikotarpis labai ilgas, tokiomis sąlygomis:
1) jungiamosios linijos tiesimas
turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio
31 d.;
2) turi būti neįmanoma pradėti
eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.;
3) turi būti įmanoma pradėti
eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;
4) pradėjus eksploatuoti
jungiamąją liniją, ji bus naudojama elektros energijai, gaminamai iš atsinaujinančių
energijos išteklių, eksportuoti į Europos Sąjungą, kaip nurodyta šio straipsnio
4 dalyje;
5) prašymas susijęs su šio
straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru
projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus
pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis už
elektros energijos kiekį, kuris bus eksportuojamas į Europos Sąjungą po to, kai
jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.
6. Vyriausybės nustatyta tvarka
jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai apie elektros energijos dalį
ar kiekį, kurie pagaminti įrenginyje, esančiame užsienio valstybės
teritorijoje, ir kurie įskaitomi į Lietuvos Respublikos ir galbūt į kitos
valstybės narės (ar kitų valstybių narių) nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį.
Kai bendrame projekte dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, apie elektros
energijos dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms pranešama Europos
Komisijai. Ši elektros energijos dalis ar kiekis negali viršyti faktiškai į
Europos Sąjungą eksportuotos ir joje suvartotos elektros energijos dalies ar
kiekio, atitinkančių šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas sąlygas ir 4 dalies 1
ir 2 punktuose nurodytą kiekį.
7. Šio straipsnio 6 dalyje
nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys
arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos
elektros energijos dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į Lietuvos
Respublikos nacionalinį planinį rodiklį, taip pat, laikantis konfidencialumo
reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;
3) nurodomas kalendoriniais
metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta elektros energija
turi būti laikoma įskaitoma į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį
rodiklį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.;
4) kartu pateikiamas užsienio
valstybės, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis šios dalies
2 ir 3 punktuose nurodytas patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros
energijos dalis arba kiekis, kurie bus vartojami užsienio valstybėje.
8. Pagal šio straipsnio 7 dalį
pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jeigu nėra Lietuvos
Respublikos ir užsienio valstybės, kuri pagal šio straipsnio 7 dalies 4 punktą
patvirtinto bendrą projektą, bendro susitarimo.
9. Bendro projekto tarp Lietuvos
Respublikos ir užsienio valstybių trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 m.
10. Lietuvos Respublikoje vykdomi
bendri projektai su užsienio valstybėmis negali turėti neigiamos įtakos šio
įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių
rodiklių įgyvendinimui.
62
straipsnis. Bendrų projektų su užsienio valstybėmis rezultatai
1. Per 3 mėnesius, pasibaigus
kiekvieniems šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyto laikotarpio
metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia
pranešimą, kuriame nurodo:
1) bendrą elektros energijos
kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos
išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro
projekto tikslais;
2) elektros energijos kiekį, per
tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris
turi būti įskaitomas į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį
rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis;
3) įrodymą, kad tenkinamos šio
įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.
2. Vyriausybės įgaliota
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia užsienio
valstybei, kuri pagal šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtino
bendrą projektą, ir Europos Komisijai.
3. Elektros energijos kiekis,
pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal šio
straipsnio 1 dalies 2 punktą, pridedamas prie atsinaujinančių išteklių
energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika
įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius.
63
straipsnis. Bendros paramos schemos su kitomis valstybėmis narėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija,
bendradarbiaudama su kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių)
kompetentingomis institucijomis, gali priimti sprendimus dėl Lietuvos
Respublikos nacionalinės paramos schemos sujungimo su kitos valstybės narės (ar
kitų valstybių narių) paramos schema ar dėl šių schemų veiklos dalinio
koordinavimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis,
pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje,
gali būtų įskaitytas į kitos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės
nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, jeigu atitinkamos valstybės narės:
1) atliko atsinaujinančių
išteklių energijos nurodyto kiekio statistinį perdavimą iš vienos valstybės
narės kitai valstybei narei, kaip nurodyta šio įstatymo 58 straipsnyje, arba
2) nustatė paskirstymo taisyklę,
dėl kurios susitarė paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės ir pagal
kurią atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai paskirstomi paramos schemoje
dalyvaujančioms valstybėms narėms. Apie tokią paskirstymo taisyklę Vyriausybės
nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai ne vėliau
kaip per 3 mėnesius pasibaigus pirmiesiems metams, kuriais ji įsigaliojo.
3. Jeigu Lietuvos Respublikos
vardu buvo teikiamas pranešimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte,
per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams Vyriausybės nustatyta tvarka jos
įgaliota institucija Europos Komisijai pateikia pranešimą, kuriame nurodomas
bendras elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš
atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis, pagamintas tais metais, kuriais
taikoma paskirstymo taisyklė.
4. Elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis,
apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį, paskirstomas pagal 2 dalyje
nurodytą taisyklę.
5. Bendros paramos schemos su
kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55
straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių
įgyvendinimui.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
64
straipsnis. Skundų nagrinėjimas
1. Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne
teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų
operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo,
kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar
sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos
tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas,
susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti.
2. Valstybinei kainų ir
energetikos kontrolės komisijai pateikti skundai nagrinėjami Energetikos
įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
65 straipsnis.
Įstatymo taikymas
1. Asmenims, kurie verčiasi ūkine
komercine veikla atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, kiek
nenustato šis įstatymas, taikomi veiklos elektros energetikos, šilumos ūkio ar
dujų sektoriuose reikalavimai, nustatyti Energetikos įstatyme, Elektros
energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme ir jų
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
2. Šio įstatymo 14
straipsnio 16 dalies nuostatos taikomos ir tiems gamintojams, kurie pagal
išduotus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
išteklių pajėgumus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su elektros tinklų
operatoriumi nesudarė elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos
sutarties, bet kurie pretenduoja gauti paramą pagal šio įstatymo
20 straipsnyje nustatytas paramos schemas.
3. Biokuru,
biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis prekiaujama pagal dvišales
pirkimo–pardavimo sutartis ir kitais teisės aktuose nustatytais būdais.
Prekybos biokuru, biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis tvarka
nustatoma Energetikos ministerijos patvirtintose Biokuro, biodegalų, biodujų,
biotepalų ir bioalyvų prekybos taisyklėse, atsižvelgiant į šiame įstatyme ir jo
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus biodujų supirkimo reikalavimus.
Centralizuota prekyba biokuru organizuojama Lietuvos Respublikos energijos
išteklių rinkos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2025, 2012-05-22,
Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)
7 straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija
Aplinkos
ministerija:
1) nustato biokurą ar
biodegalus naudojančių įrenginių taršos normatyvus;
2) rengia
ir tvirtina metano, išmetamo į atmosferą, kiekio įvertinimo metodiką;
3)
nustato biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo aplinkosaugos sąlygas;
4)
nustato gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir
lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio
apskaičiavimo taisykles;
5) vertina miškų ūkio ir
komunalinių atliekų, iš kurių gali būti gaminamas biokuras, biologiškai
skaidžios dalies panaudojimo potencialą;
6) teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją kartu su Energetikos ministerija
koordinuoja darnios hidroenergijos naudojimo energijai gaminti skatinimo
priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina
valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
7) rengia ir tvirtina
pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies atskyrimo,
atsižvelgiant į energijos, pagamintos iš pramoninių ir komunalinių atliekų,
atsinaujinančią dalį, metodiką;
8) kartu su Energetikos
ministerija rengia ir viešai skelbia rekomendacijas projektuotojams,
architektams ir kitiems specialistams dėl atsinaujinančių energijos išteklių
technologijų, didelio energinio efektyvumo technologijų ir centralizuoto
šilumos ir (ar) vėsumos energijos tiekimo sistemų integravimo, planuojant, projektuojant,
statant ir atnaujinant (modernizuojant) visuomeninės, pramoninės ar
gyvenamosios paskirties teritorijas;
9) atlieka kitas
šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
8 straipsnis. Susisiekimo ministerijos kompetencija
Susisiekimo ministerija:
1) teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja biodegalų naudojimo
transporto sektoriuje plėtros ir skatinimo priemonių, taip pat atsinaujinančius
energijos išteklius naudojančių transporto priemonių, elektromobilių ir
hibridinių transporto priemonių naudojimo iniciatyvų įgyvendinimą, atlieka jų
įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
2) nustato biodegalais laikytinų
produktų sąrašą;
3) rengia ir tvirtina
transporto priemonių eksploatavimo laikotarpio poveikio energetikai ir aplinkai
apskaičiavimo metodiką;
4) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
9 straipsnis.
Ūkio ministerijos kompetencija
Ūkio ministerija:
1) vertina gamybos ir kitoje
ūkinėje veikloje susidarančių atliekų ir produktų potencialą, išskyrus žemės
ūkio ir su žemės ūkio produktų perdirbimu susijusių pramonės šakų ir atliekų,
iš kurių gaminamas biokuras, potencialą;
2) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
10 straipsnis.
Žemės ūkio ministerijos kompetencija
Žemės ūkio ministerija:
1) teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų skystųjų ir dujinių
produktų, gautų iš biomasės, gamybos plėtros ir skatinimo priemonių
įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę
priežiūrą ir kontrolę;
2) teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja augalams, iš kurių gaminamas
biokuras, biodegalai, biotepalai ir bioalyvos, auginti skirtų paramos priemonių
įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę
priežiūrą ir kontrolę;
3) rengia programas žemės
ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojams remti ir teikia jas
tvirtinti Vyriausybei;
4) vertina žemės
ūkio ir su žemės ūkio produktų perdirbimu susijusių pramonės šakų produktų ir
atliekų, iš kurių gaminamas biokuras, potencialą;
5) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
11 straipsnis. Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos kompetencija
Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija:
1) fiksuotų tarifų didžiausio
galimo dydžio nustatymo metodiką;
2)
tvirtina fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius, nustato jų diferencijuojamus
dydžius, kontroliuoja, kaip jie taikomi;
3)
nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į
kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitą) darbui, lengvatinius
tarifus;
4)
tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei
papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra;
5) derina šio įstatymo 14 straipsnio
7 dalyje nurodytą Pasinaudojimo
elektros tinklais tvarkos aprašą;
6) nagrinėja šio įstatymo 64
straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7)
tvirtina atsinaujinančių išteklių energetikos įmonių technologinius,
finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarkos aprašą;
8)
tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9)
nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
10)
nustato dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo į gamtinių dujų
sistemą kainą;
11)
prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti
savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir
biodujų supirkimo skaidrumą;
12)
rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
13)
skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus;
14) atlieka
kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-169, 2013-01-17,
Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)
12 straipsnis.
Savivaldybių kompetencija
Savivaldybės:
1) rengia
ir, suderinusios su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija, tvirtina ir
įgyvendina atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus;
2) organizuodamos
aprūpinimą šilumos energija savivaldybės teritorijoje, siekia, kad šilumos energijos
gamybai būtų naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai;
3) rengia ir
tvirtina savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programas
ir jų lėšų panaudojimo tvarkos aprašą;
4) siekia,
kad viešajame transporte būtų naudojamos transporto priemonės,
naudojančios atsinaujinančių išteklių energiją, elektromobiliai ir hibridinės
transporto priemonės;
5) kuria
infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančių išteklių energiją ir elektros
energiją naudojančių transporto priemonių naudojimo plėtrai;
6) rengia
ir įgyvendina visuomenės informavimo ir sąmoningumo ugdymo priemones, teikia
konsultacijas ir rengia mokymo programas apie atsinaujinančių energijos
išteklių plėtojimo ir naudojimo praktines galimybes ir naudą;
7) atlieka
kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
TREČIASIS
SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ
ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ SKATINIMAS, PLANAVIMAS, PLĖTRA.
ELEKTRINIŲ PRIJUNGIMAS PRIE
ELEKTROS TINKLŲ
13 straipsnis. Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra
1. Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra vienas iš strateginių
valstybės energetikos politikos tikslų.
2. Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimas elektros energijai gaminti skatinamas šio įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Šio įstatymo uždaviniai elektros energetikos
sektoriuje iki 2020 metų:
1) vėjo elektrinių, prijungtų
prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 500 MW. Pasiekus 500
MW vėjo elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės
vėjo elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros
energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į
Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos
tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų
interesų apsaugos reikalavimus;
2) saulės šviesos energijos
elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti
iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip
30 kW, kurioms leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti
pagal prašymus, pateiktus iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pasiekus 10 MW saulės
šviesos energijos elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina
tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą,
atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos
mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų
teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus;
3) hidroelektrinių, prijungtų
prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 141 MW;
4) biokuro elektrinių, prijungtų
prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 355 MW.
4. Kai elektrinių įrengtoji suminė
galia viršija šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, iki
2015 m. sausio 1 d., bet ne vėliau, Vyriausybė patvirtina tolesnės elektrinių,
perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos
akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos
Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo
saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų
apsaugos reikalavimus.
5. Elektrinių įrengtoji suminė
galia apskaičiuojama kaip elektrinėms, kurioms šio įstatymo 20 straipsnyje
nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas, priskirtos įrengtosios suminės
galios, nurodytos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir vėliau teisės aktų nustatyta
tvarka išduotuose galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos
iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus ir leidimuose gaminti elektros
energiją bei prijungimo sąlygose, išduotose elektrinėms, kurioms šio įstatymo
16 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos
gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Kai elektrinėms priskirta įrengtoji
suminė galia pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius,
skatinimo kvotų paskirstymas šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės
aktuose numatytais būdais ir paraiškų prijungti prie elektros tinklų šio
įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodytas elektrines priėmimas sustabdomas tol,
kol šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įrengtųjų galių dydžiai bus padidinti arba
atsiras laisvų skatinimo kvotų nepastačius elektrinių per leidimuose plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus
nurodytą laikotarpį. Energetikos ministerija viešai skelbia ir nuolat atnaujina
informaciją apie priskirtas įrengtąsias sumines galias ir esamas laisvas
skatinimo kvotas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XII-169, 2013-01-17,
Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)
14 straipsnis.
Elektrinių prijungimas prie elektros tinklų
1. Elektros
tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per 18 mėnesių arba per laikotarpį,
per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, jeigu tas laikotarpis yra
ilgesnis kaip 18 mėnesių, pirmumo teise prijungti gamintojo elektrinę prie
elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų prijungimo taške, kuris
atitinka reikiamą įtampos lygį ir yra arčiausiai gamintojo elektrinės, jeigu
kiti elektros tinklai technologiniu ir ekonominiu požiūriu nėra tinkamesni
gamintojo elektrinės prijungimo taškui. Nurodyta gamintojo elektrinės
prijungimo prie elektros tinklų pirmumo teisė gamintojui užtikrinama kitų
elektros energijos gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius energijos
išteklius, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų atžvilgiu.
Prijungimo prie elektros tinklų laikotarpis skaičiuojamas nuo elektrinės
prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties tarp gamintojo ir elektros
tinklų operatoriaus pasirašymo dienos. Elektrinės prijungimo prie elektros
tinklų momentu laikomas elektrinės prijungimas technologiniams bandymams
elektros tinkluose atlikti (paleidimo
derinimo darbams).
Elektros tinklų operatorius, vadovaudamasis teisės aktų nustatytais
reikalavimais, parengia ir viešai skelbia tipines elektrinės prijungimo prie
elektros tinklų paslaugos sutarties sąlygas, kurios nediskriminavimo pagrindais
vienodai taikomos visiems gamintojams, įvertinęs specialiuosius reikalavimus
atskiroms gamintojų grupėms.
2. Elektros
tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektrinę prie elektros tinklų
ir tuo atveju, kai toks prijungimas galimas tik techniškai atnaujinus elektros
tinklus, juos optimizavus, išplėtus elektros tinklus, padidinus elektros tinklų
pajėgumą ar kitaip juos rekonstravus. Šiuo atveju gamintojo elektrinė turi būti
prijungiama prie elektros tinklų per šalių sutartą protingą terminą, įvertinus
elektros tinklų atnaujinimo ar plėtros poreikį, kiek tai pagrįstai reikalinga
elektrinei prijungti.
3. Šio straipsnio 1 ir 2
dalyse nurodyti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminai gali būti
pratęsti tais atvejais, kai elektros tinklų operatorius nustatytais terminais
negali prijungti gamintojo elektrinės technologiniams bandymams elektros
tinkluose atlikti tuo atveju, kai vėluoja darbai gamintojo elektros tinklų
dalyje ar dėl kitų nuo elektros tinklų operatoriaus nepriklausančių priežasčių.
Kiekvienu konkrečiu atveju elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas
negali būti pratęstas ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Elektrinės
prijungimo prie elektros tinklų terminas pratęsiamas elektros tinklų
operatoriaus ir gamintojo susitarimu elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
paslaugos sutartyje nustatyta tvarka.
4. Gamintojo
elektrinės prijungimo tašką parenka ir prijungimo sąlygose nustato elektros
tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiama gamintojo
elektrinė, pagal gamintojo pateiktą prašymą ir įvertinęs technologinius ir
ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal šio straipsnio 7 dalyje
nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą.
5. Gamintojas
turi teisę pasirinkti kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą
elektrinės prijungimo tašką, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus
nurodytą elektros tinklų pajėgumo lygį ir elektrinės įrengtąją galią. Gamintojo
pasirinkto prijungimo taško atitiktį nustatytiems technologiniams ir
ekonominiams kriterijams kiekvienu konkrečiu atveju įvertina elektros tinklų
operatorius. Jeigu prijungiant elektrinę gamintojo pasiūlytame prijungimo taške
padidėja prijungimo sąnaudos, padidėjusios prijungimo sąnaudos padengiamos šio
įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
6. Elektros
tinklų operatorius turi teisę savo nuožiūra paskirti ir kitą elektrinės
prijungimo tašką, nepaisydamas gamintojo pasirinkto prijungimo taško, kaip
nurodyta šio straipsnio 5 dalyje. Dėl šio paskyrimo atsirandančios
papildomos sąnaudos padengiamos šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje
nustatyta tvarka.
7. Elektros tinklų
operatorius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis
sąlygomis parengia ir, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės
komisija, viešai paskelbia Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą.
Pasinaudojimo elektros tinklais tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir
nediskriminaciniais principais, kuriais vadovaujantis atsižvelgiama į visą
naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektrinių prijungimu prie elektros
tinklų.
8. Elektros tinklų operatorius ne vėliau kaip per 30 kalendorinių
dienų nuo gamintojo prašymo išduoti išankstines prijungimo sąlygas pateikimo
dienos privalo gamintojui pateikti visą informaciją apie veiksmus, kuriuos
gamintojas turi atlikti dėl jo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, bei
planuojamus elektros tinklų išplėtimo darbų terminus ir, esant būtinybei, prieš
elektrinės prijungimą atlikti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytus
veiksmus. Gamintojui pageidaujant, elektros tinklų operatorius privalo pateikti
išsamią su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą,
pagrįstą ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo
ir svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie
elektros tinklų grafiką. Visais atvejais elektros tinklų operatorius ir
gamintojas keičiasi visa gamintojo elektrinei prijungti prie elektros tinklų
reikalinga technine ir kita informacija. Išankstinės prijungimo sąlygos turi
atitikti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, nurodytą šio
straipsnio 7 dalyje. Išankstinėse prijungimo sąlygose negali būti kitų
reikalavimų negu tie, kurie būtini užtikrinti patikimą, saugų ir tinkamos
kokybės elektros energijos įrenginio ir elektros energetikos sistemos darbą.
Išankstinės prijungimo sąlygos skelbiamos viešai elektros tinklų operatoriaus
interneto tinklalapyje.
9. Gamintojas
turi teisę dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų elektros tinklų
operatoriaus išduotų išankstinių prijungimo sąlygų Valstybinei kainų ir
energetikos kontrolės komisijai pateikti skundą šio įstatymo
64 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos
ministerijos pateiktas išvadas nustato, kad išankstinės prijungimo sąlygos
neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodyto Pasinaudojimo elektros
tinklais tvarkos aprašo, elektros tinklų operatorius privalo per ne ilgesnį
negu 30 kalendorinių dienų laikotarpį pateikti naujas išankstines prijungimo sąlygas.
10. Gamintojas,
planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus ir gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia
elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą.
11. Elektros tinklų
operatorius privalo per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo, planuojančio
plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pajėgumus, prašymo, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, pateikimo dienos
pasirašyti su gamintoju ketinimų
protokolą. Ketinimų protokole privalo būti:
1) nurodyta
gamintojo planuojamos statyti elektrinės galia ir naudojamų atsinaujinančių
energijos išteklių rūšis;
2) terminas, per kurį gamintojas
įsipareigoja
pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir
pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos prie
Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo
aktui-pažymai (paleidimo derinimo darbams) gauti;
3) gamintojo
įsipareigojimas per jo pasiūlytą laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo
dienos parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui derinti techninį
elektrinės įrengimo ir prijungimo prie esamų elektros tinklų projektą (toliau –
techninis projektas), jeigu toks yra privalomas;
4) elektros tinklų operatoriaus
įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 4 mėnesių laikotarpį nuo su elektros tinklų operatoriumi suderinto
techninio projekto pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių
laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis
projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
paslaugos sutarties projektą;
5) gamintojo
įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai elektros tinklų operatorius
pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą
techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas
prijungimo sąlygas,
jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas,
sutartį pasirašyti;
6) gamintojo
įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties
įvykdymo dienos apmokėti
šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio elektrinės
prijungimo išlaidas;
7) elektros tinklų operatoriaus
įsipareigojimas prijungti elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą
joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti
ilgesnis už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus;
8) gamintojo
prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos bei
tvarka;
9) dokumentai,
patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime
nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant statyti tokią
elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Ketinimų
protokolo pavyzdinę formą tvirtinta Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija.
13. Gamintojas,
pasirašęs ketinimų protokolą, privalo pateikti elektros tinklų operatoriui šio
įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio gamintojo prievolių
įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimų
įrengti naujus arba plėsti esamus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių pajėgumus įvykdymą, ne vėliau kaip likus 15 kalendorinių
dienų iki šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono.
14. Šio straipsnio
11 dalies 2 punkte nurodytas terminas pratęsiamas šiais atvejais:
1) dėl valstybės
veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms;
2) gamintojo prašymu, pateikus papildomą jo prievolių
įvykdymo užtikrinimą, nurodytą šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje;
3) elektrinės
prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje ir kitais teisės aktuose
nustatytais atvejais.
15. Elektros tinklų
operatorius, kai gamintojas pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta
tvarka pateikia gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir leidimą plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, pasirašo
elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį.
16. Neteko galios nuo 2013-02-01.
17. Elektros tinklų
operatorius kiekvieną mėnesį teikia Energetikos ministerijai ir Valstybinei
kainų ir energetikos kontrolės komisijai informaciją apie vykdomų elektrinių
statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą.
18. Elektrinių,
kuriose naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, prijungimo prie elektros
tinklų tvarką ir sąlygas, kiek nenustatyta šiame įstatyme, reglamentuoja šio
įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-169, 2013-01-17,
Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)
15 straipsnis.
Gamintojo įsipareigojimai
1. Gamintojas,
planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus, elektros tinklų operatoriui pateikia savo prievolių
įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui gamintojo
įsipareigojimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis
apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš
50 litų už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galiojimą, kaip tai
nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje, gamintojo prievolių
įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant
numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 50 litų už 1 kW ir
laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimą, trukmės, išreikštos
metais.
2. Jeigu gamintojas nelaimi šio
įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono arba elektrinė teisės aktų
nustatyta tvarka pripažįstama tinkama naudoti, elektros tinklų operatorius
atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina
jį gamintojui ar gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui
arba raštu apie atsisakymą praneša gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą
išdavusiam asmeniui. Kai elektrinės statyba užbaigiama ir išduodamas leidimas
elektros energijai gaminti, gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas
grąžinamas teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Jeigu gamintojas
nevykdo arba netinkamai vykdo ketinimų protokole ir (ar) elektrinės prijungimo
prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, elektros
tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti gamintojo pateiktu jo prievolių
įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi ar
vykdomi netinkamai dėl aplinkybių, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ir
protingai numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie
elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio
šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų
kitų aplinkybių, kai nėra gamintojo kaltės.
4. Pagal gamintojo
prievolių įvykdymo užtikrinimą elektros tinklų operatoriaus gautos lėšos gali
būti naudojamos tik elektros tinklų plėtrai, reikalingai atsinaujinančių
išteklių energijos gamybos įrenginiams prijungti.
16 straipsnis. Leidimų plėtoti elektros
energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išdavimas
1. Esami elektros energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar
nauji elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pajėgumai naujoje vietoje įrengiami tik gavus leidimą plėtoti elektros
energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, išskyrus šio
straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.
2. Leidimus plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus
teisės aktuose nustatyta tvarka išduoda Energetikos ministerija.
3. Leidimai plėtoti
elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių
nerijoje ir vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos
Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje išduodami konkurso
būdu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką,
atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir
vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais.
4. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas,
jeigu gamintojas numato plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių
įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW, ir juose gaminti elektros energiją
tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams. Gamintojas, numatantis plėtoti ne
didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos
pajėgumus ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio
poreikiams, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apie tai
privalo informuoti tinklų operatorių.
5. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui, planuojančiam plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, tik
pateikus šiuos dokumentus:
1) prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus;
2) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą,
pasirašytą su elektros tinklų operatoriumi, kaip numatyta šio įstatymo 14 straipsnio
11 dalyje, tuo atveju, jeigu gamintojo elektrinė bus jungiama prie
elektros tinklų ir pagal šį įstatymą ketinimų protokolas yra privalomas;
3) žemės sklypo, kuriame bus statoma
elektrinė arba didinami gamintojo jau esamos elektrinės pajėgumai, dokumentus,
patvirtinančius gamintojo teisę valdyti ir naudoti žemės sklypą nuosavybės
teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Jeigu gamintojas žemės sklypą
valdo bendrosios nuosavybės teise arba kitokia ne nuosavybės teise, gamintojas
pateikia ir žemės sklypo bendraturčių ar savininko sutikimą dėl elektrinės
statybos tokiame žemės sklype ir jos eksploatavimo ne mažiau kaip 20 metų. Tuo
atveju, kai elektros energijos gamybos įrenginius planuojama įrengti ant
pastato ar jo konstrukcijos dalies, gamintojas pateikia tik pastato
bendraturčių ar savininko sutikimą dėl elektrinės statybos ir jos eksploatavimo
ne mažiau kaip 20 metų, o reikalavimas valdyti ir naudoti žemės sklypą
nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais šiuo atveju
netaikomas;
4) atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo
poveikio aplinkai požiūriu, jeigu pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliekamos poveikio
aplinkai vertinimo procedūros;
5) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą
(išskyrus atvejus, kai elektrinės pajėgumai neviršija 30 kW, o
saulės šviesos elektrinės pajėgumai neviršija 250 kW);
6) patvirtinimą apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą skatinamai
kvotai, išskyrus atvejus, kai elektrinėms fiksuotas tarifas netaikomas.
6. Energetikos ministerija per 30 kalendorinių dienų nuo
reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti gamintojui leidimą plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus arba
pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą. Jeigu pateikti ne visi
duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ar dokumentų
pateikimo dienos.
7. Atsisakymas išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus gali būti pateikiamas tik tuo
atveju, kai gamintojas nepateikia bent vieno iš šio straipsnio 5 dalyje
nurodytų dokumentų arba pateikti duomenys yra neteisingi.
8. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros
tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau
ne ilgiau negu 24 mėnesius. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas ne
ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir
atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu gamintojas
pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal šio įstatymo
15 straipsnio 1 dalį. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne
ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus
įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų,
trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms
aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-2096, 2012-06-21,
Žin., 2012, Nr. 76-3939 (2012-06-30)
Nr.
XII-169, 2013-01-17,
Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)
17 straipsnis.
Elektros energijos priėmimas ir persiuntimas elektros tinklais
1. Elektros tinklų operatorius turi visą
gamintojo pasiūlytos elektros energijos kiekį, pagamintą iš atsinaujinančių
energijos išteklių, pirmumo teise iš gamintojo priimti, perduoti ir (ar)
paskirstyti skaidriais ir nediskriminaciniais tarifais. Ši elektros energijos
priėmimo, perdavimo ir (ar) paskirstymo pirmumo teisė gamintojui užtikrinama
kitų elektros energijos gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius energijos
išteklius, pagamintos elektros energijos atžvilgiu.
2. Jeigu elektros energiją
priimantis elektros tinklų operatorius pats nėra perdavimo sistemos
operatorius, įpareigojimas pirmumo teise priimti ir persiųsti šio straipsnio 1
dalyje nurodytą elektros energiją perdavimo tinklais taikomas ir perdavimo
sistemos operatoriui.
3. Elektros
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, persiuntimas
elektros tinklais teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojamas ar laikinai
sustabdomas esant energetikos sistemos avarinei situacijai ar dėl kitų
techninių priežasčių, kai nediskriminaciniais pagrindais ribojamas elektros
tinklų pralaidumas. Dėl tokio ribojimo gamintojo patiriami nuostoliai
nekompensuojami, išskyrus atvejus, kai atitinkamus ribojimus lemiančios
aplinkybės atsiranda dėl elektros tinklų operatoriaus kaltės ar teisė į
nuostolių atlyginimą atsiranda kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
4. Jeigu šio
straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais elektros tinklų operatorius imasi
priemonių, kuriomis iš esmės ribojamas atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimas, siekiant užtikrinti valstybės elektros energetikos sistemos darbo
saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, elektros tinklų operatorius
nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją apie atitinkamas priemones, jų
mastą bei taikymo priežastis ir nurodo, kokių ištaisomųjų priemonių ketinama
imtis, kad būtų užkirstas kelias netinkamiems ribojimams.
18 straipsnis.
Elektros tinklų pajėgumo padidinimas
1. Kai gamintojas ir
elektros tinklų operatorius sudaro elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas, atsižvelgiant į
esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių
elektros tinklų operatoriaus valdomiems tinklams, įskaitant tinklams
eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius ir objektus, optimizuoti, išplėsti
ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima
užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių
energijos išteklių, priėmimą, perdavimą ir paskirstymą.
2. Jeigu yra duomenų,
pagrindžiančių prielaidą, kad elektros tinklų operatorius nevykdo savo
įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, gamintojai turi teisę reikalauti,
kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl kokių
priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo
įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą ir didinti
elektros tinklų pajėgumą.
19 straipsnis.
Elektrinių prijungimo reguliavimas
1. Elektrinės
prijungimo darbus elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų dalyje,
įskaitant elektros energijos apskaitos prietaisų įrengimą, atlieka elektros
tinklų operatorius arba jo pavedimu kitas asmuo, pasirinktas įstatymų nustatyta
tvarka.
2. Prie elektros
tinklų prijungiami gamintojo elektros įrenginiai, atliekami prijungimo darbai
ir elektros tinklų saugumui užtikrinti būtini įrenginiai turi atitikti
techninių norminių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
3. Gamintojai,
elektros tinklų operatoriui pareikalavus, privalo aprūpinti vėjo elektrines,
kurių įrengtoji galia viršija 350 kW, ir hidroelektrines, kurių įrengtoji
galia viršija 5 MW, techninėmis ir eksploatacinėmis priemonėmis, leidžiančiomis
sumažinti generuojamą galią ar padidinti elektros energijos generavimą į elektros
tinklus, bet kuriuo metu naudojant nuotolines priemones, kurios būtų prieinamos
elektros tinklų operatoriui. Šios priemonės yra laikomos neatsiejama gamintojo
elektrinės technologijos dalimi. Gamintojas jų įsigyja ir jas įrengia
laikydamasis techniniuose norminiuose dokumentuose nustatytų ir (ar) elektros
tinklų operatoriaus nurodytų reikalavimų.
4. Nepažeisdamas šio
įstatymo 17 straipsnyje nustatytos pareigos, elektros tinklų operatorius
turi teisę reguliuoti prie jo elektros tinklų prijungiamos vėjo elektrinės, kurios
įrengtoji galia viršija 350 kW, ir hidroelektrinės, kurios įrengtoji galia
viršija 5 MW, pagaminamos ir į elektros tinklus patiekiamos elektros energijos
kiekį ar atidėti tokios elektrinės prijungimą:
1) jeigu nesiimant
tokių veiksmų būtų perkraunami elektros tinklai, į kuriuos priimama elektrinės
pagaminta elektros energija;
2) nenugalimos jėgos
atvejais;
3) tais atvejais, kai
siekiama išvengti avarinės situacijos elektros tinkluose ar energetikos
sistemoje arba likviduoti elektros tinkluose ar energetikos sistemoje susidariusią
avarinę situaciją;
4) kitais įstatymų
nustatytais atvejais.
5. Jeigu nustatoma,
kad elektros tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų norima
prijungti elektrinę, netinkamai eksploatavo, prižiūrėjo, valdė ir plėtojo
elektros tinklus (tai yra esant elektros tinklų operatoriaus kaltei) ir
dėl to kyla būtinybė taikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytą elektrinės
prijungimo reguliavimą, elektros tinklų operatorius atlygina gamintojų, kurie
dėl tokio reguliavimo negalėjo gaminti ir (ar) patiekti į elektros tinklus
elektros energijos, patirtus tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas
įstatymų nustatyta tvarka.
20
straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai
gaminti skatinimas
1. Elektros energijos gamyba iš
atsinaujinančių energijos išteklių ir šios elektros energijos balansavimas yra
viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Šiame įstatyme ir Vyriausybės
nustatyta tvarka taikomų fiksuotų tarifų mokėjimo ir elektros energijos iš
atsinaujinančių išteklių prekybos bendruosius principus, tvarką ir sąlygas
nustato Vyriausybė, tvirtindama Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų
teikimo tvarkos aprašą ir Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo
energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašą.
2. Elektros energijos gamyba iš
atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui
nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka
parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė
kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka.
3. Fiksuoti tarifai nustatomi ir
skatinimo kvotos didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėms,
atitinkančioms šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius,
paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus, taip pat
skatinimo kvotų paskirstymo tvarką ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios
elektrinėms nustato ir tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių
prijungimo prie elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais, bet
ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo organizuoti
aukcioną konkrečiai gamintojų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos.
Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi gamintojai, pasirašę šio įstatymo 14 straipsnio
11 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę 14 straipsnio 13 dalyje
nurodytą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą. Fiksuoto tarifo didžiausią
galimą dydį kas ketvirtį nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija. Aukciono laimėtoju pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią
pageidaujamą fiksuotą tarifą įvertinus tai, kad vienoje aukciono zonoje
didžiausia elektrinių parko įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40
procentų maksimalios leidžiamos prijungti generuojančių šaltinių galios
regione. Jeigu dviejų ar daugiau aukciono dalyvių pateikti pasiūlymai dėl
pageidaujamo fiksuoto tarifo dydžio sutampa, laimėtoju pripažįstamas dalyvis,
pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinių parką. Jeigu sutampa pasiūlymai ir
dėl elektrinių parko galios, skatinimo kvota atitinkamame prijungimo taške
tokiems aukciono dalyviams paskirstoma proporcingai jų pateiktos galios
pasiūlymams.
4. Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija tvirtina fiksuotų tarifų didžiausio galimo
dydžio nustatymo metodiką ir nustato šių tarifų dydžius kiekvienai gamintojų
grupei. Tuo tikslu, be kitų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos nustatytų rodiklių, privalomai turi būti įvertinama:
1) vidutinės santykinės
investicijos į elektrinių įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų per
paskutinius 12 mėnesių;
2) vidutiniai santykiniai
metiniai elektrinėse pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros
energijos kiekiai, tenkantys vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui;
3) fizinis elektrinių tarnavimo
laikotarpis;
4) elektrinių atidavimo
eksploatuoti laikotarpis ir investicijų pasiskirstymas per šį laikotarpį;
5) prognozuojamos elektrinių
eksploatavimo kintamos sąnaudos, jų kitimas per fizinį elektrinių tarnavimo
laikotarpį;
6) fiksuotų tarifų taikymo
laikotarpis, nustatytas šiame įstatyme;
7) metinės vidutinės kapitalo
sąnaudos, tenkančios vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui,
apskaičiuojamos remiantis reikalingomis investicijomis vienam elektrinės
įrengtosios galios vienetui;
8) diskonto norma;
9) projekto nuosavo ir skolinto
finansavimo santykis;
10) gamintojo nuosavo finansavimo
grąža;
11) bankų reikalaujamos palūkanos
už paskolas;
12) prognozuojamos kitos
gamintojo per fizinį elektrinių tarnavimo laikotarpį su elektrinės veikla
tiesiogiai susijusios pajamos;
13) kietąjį biokurą ir biodujas
naudojančioms elektrinėms – įrengtų elektrinės ir šilumos galių santykis;
14) sąnaudos elektros energijos
gamybai balansuoti, jeigu tokios sąnaudos yra numatomos.
5. Fiksuoti tarifai nustatomi
pagal skirtingas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių technologijas, elektrinių įrengtąsias galias, vadovaujantis skaidriais
ir nediskriminaciniais principais.
6. Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros
energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą,
atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros
energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų
elektrinių numatytų įrengti galių sumą. Atsižvelgiant į elektros energijos
gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros
atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiūrimi fiksuoto tarifo
didžiausi galimi dydžiai. Peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai
taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją
išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos.
7. Šiame straipsnyje numatytos
nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo
gaminti elektros energiją išdavimo dienos.
8. Jeigu gamintojui leidimas
plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus
teisės aktų nustatyta tvarka išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo konkurso
būdu arba teisės aktų nustatyta tvarka leidimo išdavimo metu tos rūšies
elektrinėms leidimai buvo išduodami ne konkurso būdu, arba leidimas gaminti
elektros energiją išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam
gamintojui šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu
taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas
fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais.
9. Gamintojui, turinčiam šio
straipsnio 8 dalyje nurodytą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant saulės šviesos energijos
elektrines ir leidimą gaminti elektros energiją gavusiam pagal prašymą išduoti
leidimą gaminti elektros energiją, pateiktą po 2013 m. liepos 1 d., šio
straipsnio 8 dalis netaikoma ir 12 metų laikotarpiu taikomas Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo didžiausias galimas
dydis, galiojantis leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną.
10. Fiksuotas tarifas taikomas iš
atsinaujinančių energijos išteklių pagamintai elektros energijai, kuriai teisės
aktų nustatyta tvarka suteikta kilmės garantija.
11. Elektrinės, naudojančios
atsinaujinančius energijos išteklius, kurioms netaikomos šiame straipsnyje
numatytos skatinimo priemonės, gali būti statomos vadovaujantis
bendraisiais teisės aktų reikalavimais. Šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje
nustatyti įrengtosios galios dydžiai ir (ar) Vyriausybės nustatoma didžiausia
elektros energijos gamybos skatinimo kvota neriboja tokių elektrinių statybos
ir (ar) eksploatavimo. Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms
netaikoma skatinimo priemonė, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse
nustatyta tvarka ir būdais.
12. Vyriausybės nustatyta tvarka
ir sąlygomis ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėse pagaminta
perteklinė elektros energija privalomai superkama už nustatytą fiksuotą tarifą.
Pertekline elektros energija pripažįstama ne daugiau kaip 50 procentų
vartotojo elektros tinkle įrengtose elektrinėse, kuriose elektros energijai
gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, pagamintos elektros
energijos per kalendorinius metus. Perteklinė elektros energija superkama
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais fiksuotais
tarifais, kurie galiojo perteklinės elektros energijos patiekimo į elektros
tinklus dieną. Perteklinė elektros energija superkama ne ilgiau kaip 12 metų
nuo to momento, kai perteklinės elektros energijos gamintojas pasirašė
prijungimo prie tinklų sutartį su tinklų operatoriumi.
13. Pasinaudojimo atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti paramos priemonėmis ir
šaltiniais tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.
14. Elektros tinklų operatorius,
siekdamas įvertinti visą šalyje pagamintą ir suvartotą atsinaujinančių išteklių
energiją, tvarko visos gamintojų pagamintos elektros energijos apskaitą, taip
pat elektros energijos, pagamintos ir gamintojo suvartotos savo reikmėms ir
ūkio poreikiams, apskaitą.
15. Šio straipsnio nuostatos
netaikomos gamintojams, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo
dienos pasinaudojo šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nurodytais paramos
šaltiniais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-169, 2013-01-17,
Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)
Nr. XII-351, 2013-05-30,
Žin., 2013, Nr. 64-3175 (2013-06-18)
20 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas
1. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių
energijos išteklių yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Šiame
įstatyme ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikomų fiksuotų tarifų mokėjimo
bendruosius principus, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė, tvirtindama
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą. Elektros
energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Prekybos
elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais, išskyrus elektros
energiją, pagamintą elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30
kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą
vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių
energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus
atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto
tarifo ir šio gamintojo Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka
parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė
kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos
netaikomos elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW ir
kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą
vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos,
atitinkančios šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius,
paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus nustato ir
tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių prijungimo prie
elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais, bet ne vėliau
kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo organizuoti aukcioną
konkrečiai gamintojų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos. Aukcionuose
turi teisę dalyvauti visi gamintojai, pasirašę šio įstatymo 14 straipsnio 11
dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę 14 straipsnio 13 dalyje nurodytą
gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą. Fiksuoto tarifo didžiausią galimą
dydį kiekvieniems kalendoriniams metams nustato Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija. Aukciono laimėtoju pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią
pageidaujamą fiksuotą tarifą. Jeigu dviejų ar daugiau aukciono dalyvių pateikti
pasiūlymai dėl pageidaujamo fiksuoto tarifo dydžio sutampa, laimėtoju
pripažįstamas dalyvis, pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinių parką,
įvertinus tai, kad vienoje aukciono zonoje didžiausia elektrinių parko
įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40 procentų maksimalios leidžiamos
prijungti generuojančių šaltinių galios regione. Jeigu sutampa pasiūlymai ir
dėl elektrinių parko galios, skatinama kvota atitinkamame prijungimo taške
tokiems aukciono dalyviams paskirstoma proporcingai jų pateiktos galios
pasiūlymams.
4. Fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji
galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį
aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams metams,
atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo principus,
nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija tvirtina fiksuotų tarifų elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne
didesnė kaip 30 kW, ir fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio aukcionuose
dalyvaujantiems gamintojams nustatymo metodiką ir nustato šių tarifų dydžius
kiekvienai gamintojų grupei. Tuo tikslu, be kitų Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos nustatytų rodiklių, privalomai turi būti
įvertinama:
1) vidutinės santykinės investicijos į elektrinių
įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų;
2) vidutiniai santykiniai metiniai elektrinėse
pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekiai,
tenkantys vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui;
3) fizinis elektrinių tarnavimo laikotarpis;
4) elektrinių atidavimo
eksploatuoti laikotarpis ir investicijų pasiskirstymas per šį laikotarpį;
5) prognozuojamos elektrinių eksploatavimo kintamos
sąnaudos, jų kitimas per fizinį elektrinių tarnavimo laikotarpį ir gamintojui
numatomas fiksuotas tarifas;
6) fiksuotų tarifų taikymo laikotarpis, nustatytas
šiame įstatyme;
7) metinės vidutinės kapitalo sąnaudos, tenkančios
vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui, apskaičiuojamos remiantis
reikalingomis investicijomis vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui ir
diskonto norma;
8) diskonto norma;
9) projekto nuosavo ir skolinto finansavimo
santykis,
10) gamintojo nuosavo finansavimo grąža;
11) bankų reikalaujamos palūkanos už paskolas;
12) prognozuojamos kitos gamintojo per fizinį
elektrinių tarnavimo laikotarpį su elektrinės veikla tiesiogiai susijusios
pajamos;
13) kietąjį biokurą ir biodujas naudojančioms
elektrinėms – įrengtų elektrinės ir šilumos galių santykis;
14) sąnaudos elektros energijos gamybai balansuoti,
jeigu tokios sąnaudos yra numatomos.
6. Fiksuoti tarifai nustatomi pagal skirtingas
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių technologijas,
elektrinių įrengtąsias galias, meteorologijos duomenis ir elektrinių
išsidėstymą šalies teritorijoje, vadovaujantis skaidriais ir
nediskriminaciniais principais.
7. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų
atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per
praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių
elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių
sumą. Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip
30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiūrimi,
atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių
energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems
tikslams ir uždaviniams. Peržiūrėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų
didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas
plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pajėgumus išduotas po šių tarifų pakeitimo dienos.
8. Šiame straipsnyje numatytos nekintančios
skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros
energiją išdavimo dienos. Jeigu gamintojui leidimas plėtoti elektros energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas iki šio
įstatymo įsigaliojimo dienos konkurso būdu ar leidimas gaminti elektros
energiją išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam gamintojui šio
straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu taikomas
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo
didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais.
9. Fiksuotas tarifas taikomas iš atsinaujinančių
energijos išteklių pagamintai elektros energijai, kuriai teisės aktų nustatyta
tvarka suteikta kilmės garantija.
10. Elektrinės, naudojančios atsinaujinančius
energijos išteklius, kurioms netaikoma paramos schema ar jos atskiros skatinimo
priemonės, gali būti statomos vadovaujantis bendraisiais teisės aktų
reikalavimais. Šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti įrengtosios galios
dydžiai ir (ar) Vyriausybės nustatoma didžiausia elektros energijos gamybos
skatinimo kvota neriboja tokių elektrinių statybos ir (ar) eksploatavimo.
Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms netaikoma skatinimo priemonė,
prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais.
11. Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis visa
elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė
kaip 30 kW, naudojančiose atsinaujinančius energijos išteklius, ir pagaminta
perteklinė elektros energija, likusi nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams
suvartotos elektros energijos, privalomai superkama už nustatytą fiksuotą
tarifą.
12. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo
elektros energijai gaminti paramos schemą sudarančių skatinimo priemonių,
nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, taikymo tvarką ir sąlygas nustato
Vyriausybė.
13. Elektros tinklų operatorius, siekdamas įvertinti visą šalyje
pagamintą ir suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją, tvarko visos
gamintojų pagamintos elektros energijos apskaitą, taip pat elektros energijos,
pagamintos ir gamintojo suvartotos savo reikmėms ir ūkio poreikiams, apskaitą.
14. Šio straipsnio nuostatos netaikomos
gamintojams, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos
pasinaudojo šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema.
21 straipsnis.
Elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidų paskirstymas
1. Elektrinių prijungimas prie elektros tinklų yra
viešuosius interesus atitinkanti paslauga.
2. Išlaidos,
susijusios su elektrinių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos
gamintojui ir elektros tinklų operatoriui, atsižvelgiant į elektros tinklų
nuosavybės ribas.
3. Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka gamintojas apmoka faktines elektrinių prijungimo
prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio įstatymo 21 straipsnio 4
dalyje:
1) 40 procentų elektrinių, kurių
įrengtoji galia viršija 350 kW, prijungimo prie elektros tinklų išlaidų;
2) 20 procentų elektrinių, kurių
įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 350 kW, prijungimo prie elektros tinklų
išlaidų.
4. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų kaina yra lygi rangovo,
laimėjusio elektros tinklų operatoriaus paskelbtą
viešąjį pirkimą dėl gamintojo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, atliktų darbų kainai.
5. Šio straipsnio
3 dalies nuostatos netaikomos, kai gamintojas teisės aktų nustatyta tvarka
elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka pats.
6. Jeigu pagal šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalį gamintojas
pasirenka kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės
prijungimo tašką ir dėl to padidėja elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
sąnaudos, šias padidėjusias pagrįstas sąnaudas padengia gamintojas.
7. Jeigu elektros tinklų operatorius iš kelių technologiniu požiūriu
lygiaverčių alternatyvų savo nuožiūra, kaip nurodyta šio įstatymo
14 straipsnio 6 dalyje, paskiria ekonomiškai mažiau palankų
elektrinės prijungimo prie elektros tinklų tašką, elektros tinklų operatorius
privalo padengti visas pagrįstas gamintojui dėl to atsirandančias papildomas
sąnaudas.
8. Gamintojas kompensuoja elektros tinklų operatoriui ne daugiau kaip
10 procentų jo patiriamų elektros tinklų, įskaitant jam eksploatuoti
reikalingas įrenginių ir objektų įsigijimo sąnaudas, optimizavimo, plėtros ir
(ar) rekonstrukcijos sąnaudų, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą elektros
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą,
perdavimą ir paskirstymą, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnyje.
Sąnaudų, nurodytų šiame straipsnyje, padengimas ir pasidalijimas nustatomas
elektros tinklų operatoriaus, suderinus su Valstybine kainų ir energetikos
kontrolės komisija, viešai skelbiamame Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše,
kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje. Šioje dalyje nustatytas
gamintojo patiriamų sąnaudų ribojimas netaikomas, kai elektrinės, kurioms šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka netaikoma paramos schema ar jos
atskiros skatinimo priemonės, prijungiamos prie elektros tinklų.
9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos papildomos elektros tinklų
operatoriaus sąnaudos ir 8 dalyje nurodytos elektros tinklų operatoriaus
patiriamos elektros tinklų optimizavimo, plėtros ir (ar) rekonstrukcijos
sąnaudos yra laikomos viešuosius interesus atitinkančia paslauga ta dalimi,
kuri buvo reikalinga atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai užtikrinti ir
kurią teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-169, 2013-01-17, Žin.,
2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)
22 straipsnis. Elektros energijos gamyba
iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje,
Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir pajūrio
juostoje
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina reikalingus teisės
aktus, reglamentuojančius elektrinių statybą ir jų eksploataciją Lietuvos
Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje
zonoje Baltijos jūroje ir pajūrio juostoje.
2. Lietuvos Respublikos teritorinė jūra, Lietuvos Respublikos
išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juosta elektrinių
statybai ir jų eksploatacijai naudojama tik turint Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos išduotą leidimą.
3. Leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, Lietuvos
Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą
elektrinių statybai ir eksploatacijai išduodamas konkurso būdu. Konkursą gali
inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikdamas paraišką
leidimą išduodančiai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija per 3 mėnesius.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas
konkursas organizuojamas akvatorijai, kuriai parengta elektrinių statybos Lietuvos
Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje
zonoje Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostoje schema ir atliktas
akvatorijos schemos strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, ir (ar)
akvatorijai, kurios dalyse teritorijų planavimo dokumentuose numatyta
infrastruktūros plėtra ir atliktas elektrinių poveikio aplinkai vertinimas.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą schemą parengia ir iki 2013 m.
sausio 1 d. patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Schemos
strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta
tvarka.
6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyto konkurso nuostatus rengia ir
konkursą organizuoja Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Konkurso
laimėtojas nustatomas vadovaujantis objektyviais, skaidriais ir
nediskriminaciniais principais, atsižvelgiant į gamintojo patikimumą,
pasirengimą tokio projekto įgyvendinimui ir prisiimamus įsipareigojimus.
7. Gamintojas, gavęs
leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir Lietuvos Respublikos
išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių
statybai ir jų eksploatacijai, įgyja išimtinę teisę per ne ilgesnį kaip 4 metų
terminą nustatytoje teritorijoje atlikti tyrimus, reikalingus priimti
sprendimui dėl elektrinių statybos. Jeigu gamintojas per nustatytą terminą
teisės aktų nustatyta tvarka negauna leidimo statyti ar Energetikos
ministerijai pateikia pranešimą apie atsisakymą statyti elektrinę, leidimas
naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, Lietuvos Respublikos išskirtinę
ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių statybai ir jų
eksploatacijai gali būti panaikinamas. Gamintojas visus atliktų tyrimų duomenis
skelbia viešai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS IR VĖSUMOS ENERGIJOS
GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ SKATINIMAS, PLANAVIMAS, PLĖTRA IR
NAUDOJIMAS
23 straipsnis. Šilumos ir vėsumos energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros planavimas
1. Šilumos ir vėsumos
energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtra yra
vienas iš strateginių valstybės tikslų. Atsinaujinančių energijos išteklių
šilumos ir vėsumos energijos įrenginių plėtra yra skatinama ir remiama šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Aprūpinimas
šilumos energija organizuojamas vadovaujantis šilumos ūkio specialiaisiais
planais, kurie rengiami atsižvelgiant į šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje
nurodytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius bei šilumos ir vėsumos
energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros
prielaidas. Sprendimus dėl šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros, vadovaudamasi šilumos ūkio
specialiojo plano nuostatomis, priima savivaldybės taryba.
3. Savivaldybės,
planuodamos miestų ir (ar) rajonų infrastruktūros plėtrą, pastatų atnaujinimą
(modernizavimą), viešųjų ir privačių objektų apsirūpinimą šilumos ir (ar)
vėsumos energija, įvertina galimybes gaminti šilumos ir vėsumos energiją iš
atsinaujinančių energijos išteklių.
24 straipsnis.
Atsinaujinančių energijos išteklių šilumos įrenginių prijungimas
1. Šilumos tiekėjas
privalo prijungti visų pageidaujančių nepriklausomų šilumos gamintojų
atsinaujinančių energijos išteklių šilumos įrenginius
prie šilumos perdavimo tinklų, kai prijungto įrenginio gaminama šilumos
energija pakeičia šilumos tiekėjo gaminamą šilumos energiją iš iškastinio kuro.
Nepriklausomas šilumos gamintojas privalo užtikrinti, kad jo tiekiama šilumos
energija atitiktų teisės aktų nustatytus kokybės, tiekimo patikimumo ir
aplinkos apsaugos reikalavimus. Nepriklausomų šilumos gamintojų atsinaujinančių
energijos išteklių šilumos įrenginių prijungimo tvarką ir sąlygas nustato
Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Atsinaujinančių energijos
išteklių šilumos
įrenginiai prijungiami prie šilumos perdavimo tinklų tame prijungimo taške,
kuris yra tinkamas techniškai ir yra arčiausiai prijungiamo šilumos įrenginio,
jeigu technologiškai ir ekonomiškai nėra tinkamesnio prijungimo taško. Įrenginių prijungimo tašką
parenka šilumos tiekėjas pagal nepriklausomo šilumos gamintojo prašymą,
atsižvelgdamas į technologinius ir ekonominius bei nediskriminacinius
prijungimo taško parinkimo principus.
25 straipsnis.
Šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimas
1. Šilumos tiekėjai pirmumo teise
superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančių
energijos išteklių, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nustatyta
tvarka.
2. Šilumos tiekėjas privalo
supirkti visą pigiau už jo paties iš atsinaujinančių energijos išteklių
pagamintą šilumos energiją iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių šilumos
gamybos įrenginiai yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų, išskyrus
atvejus, kai nepriklausomų šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių
gamintojų pagaminamas šilumos kiekis viršija aprūpinimo šiluma sistemos
vartotojų šilumos poreikį.
3. Kai šio straipsnio 2 dalyje
nurodytu atveju šilumos energiją, gaminamą iš atsinaujinančių energijos
išteklių, arba liekamąją energiją gamina keli nepriklausomi šilumos gamintojai,
prioritetas teikiamas gamintojui, parduodančiam šilumos energiją už mažesnę
kainą.
4. Šilumos energiją, pagamintą iš
atsinaujinančių energijos išteklių, iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių
šilumos įrenginiai yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų, centralizuotai
superka ir parduoda visiems šilumos vartotojams šilumos tiekėjas.
5. Skundus tarp šilumos tiekėjo
ir nepriklausomo šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo dėl
šio ir 24 straipsnių nuostatų taikymo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme
tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
26 straipsnis.
Šilumos siurblių naudojimo skatinimas
Investicijos į
šilumos siurblius, atitinkančius šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje
nustatytus reikalavimus, ir investicijos, būtinos šiems siurbliams įrengti,
skatinamos šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pasinaudojus
šia paramos forma, netenkama galimybės naudotis skatinimo priemone, nurodyta
šio įstatymo 11 straipsnio 3 punkte.
27 straipsnis.
Pramoninių ir komunalinių atliekų, tinkamų energijai gaminti, panaudojimas
1. Energijai gaminti tinkamų
pramoninių ir (ar) komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies naudojimo
technologinius, aplinkos apsaugos reikalavimus ir kokybės standartus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Energetikos objektų,
naudojančių energijai gaminti tinkamų pramoninių ir (ar) komunalinių atliekų
biologiškai skaidžią dalį, planavimo, leidimų verstis šia veikla išdavimo,
statybos ir eksploatavimo tvarką pagal kompetenciją nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija, vadovaudamasi bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės
aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo,
projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais.
PENKTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ
ENERGIJOS KILMĖS GARANTIJOS
28 straipsnis.
Energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijos
paskirtis
1. Siekiant
įrodyti galutiniams vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos
dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, elektros
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į
elektros tinklus, ir šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos
išteklių ir tiekiamos į aprūpinimo šiluma sistemą, vienetui išduodama kilmės
garantija.
2. Energijos
tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal kompetenciją savo galutiniams
vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos
energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija. Ši
tiekiamos energijos dalis ar kiekis apskaičiuojami pagal energijos, pagamintos
iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, kuriam išduota kilmės garantija.
29 straipsnis. Kilmės garantijų išdavimas, perdavimas ir
naudojimas
1. Kilmės
garantijos išduodamos, perduodamos ir jų galiojimas panaikinamas Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vadovaujantis
objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais.
2. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija paskiria įstaigą (ar įstaigas), atsakingą (atsakingas)
už kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą bei kilmės
garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę. Paskirtosios įstaigos negali turėti
sutampančios atsakomybės geografinėje teritorijoje ir verstis energijos
gamybos, tiekimo ir (ar) prekybos veikla.
3. Kilmės
garantijos išduodamos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos,
pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu, kuris
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiamas šio
straipsnio 2 dalyje nurodytai įstaigai.
4. Kilmės
garantijos išduodamos, perduodamos ir jų galiojimas panaikinamas elektroniniu
būdu. Kilmės garantijos turi būti tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo
klastojimo. Standartinę kilmės garantijos formą nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
5. Kilmės
garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai MWh. Kiekvienam
pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetui gali būti išduodama ne
daugiau kaip viena kilmės garantija, į tą patį energijos vienetą atsižvelgiant
ne daugiau kaip vieną kartą.
6. Kilmės
garantija turi būti panaudota per 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto
pagaminimo momento. Per nurodytą laikotarpį nepanaudota kilmės garantija
netenka galios.
7. Kilmės
garantijoje, be kita ko, nurodoma:
1) energijos
rūšis: elektros energija, šilumos energija ar vėsumos energija;
2) energijos
ištekliai, iš kurių buvo pagaminta energija, taip pat gamybos pradžios data ir
gamybos pabaigos data;
3) įrenginio,
kuriame pagaminta energija, identifikaciniai duomenys, vieta, tipas ir
pajėgumas;
4) ar įrenginiui
buvo skirta parama investicijoms ir kokiu mastu, ar energijos vienetui buvo
suteikta kitokia parama pagal nacionalinę paramos schemą ir kokiu mastu, taip
pat paramos schemos ir (ar) skatinimo priemonių rūšis;
5) data, kada
įrenginys pradėjo veikti;
6) išdavimo data
bei valstybė ir unikalus identifikacinis numeris.
8. Paramos
schema netaikoma tokiam gamintojui, kuriam suteikiama kilmės garantija, skirta
tos pačios rūšies pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai.
9. Kilmės
garantija nenaudojama įgyvendinant šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje
nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius.
10. Kilmės
garantijų perdavimas kartu ar atskirai su fiziniu elektros energijos perdavimu
nedaro jokio poveikio sprendimui naudoti statistinius energijos perdavimus,
bendrus projektus ar bendras paramos schemas, nurodytas šio įstatymo
dvyliktajame skirsnyje, laikantis tarpinių nacionalinių planinių rodiklių arba
apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančių išteklių energijos
suvartojimą.
11. Lietuvos
Respublikoje pripažįstamos kitų valstybių narių išduotos kilmės garantijos tik
kaip šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytos
informacijos įrodymas. Pripažinti kilmės garantiją gali būti atsisakoma tik tuo
atveju, jeigu kyla tinkamai pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar
tikrumo. Sprendimą dėl kitos valstybės narės išduotos kilmės garantijos priima
šio straipsnio 2 dalyje nurodyta įstaiga Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka. Apie atsisakymą pripažinti kitos valstybės narės
išduotą kilmės garantiją ir atsisakymo priežastis Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija praneša Europos Komisijai.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS
IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS DUJŲ GAMYBAI
30 straipsnis. Biodujų gamybos
skatinimas
1. Biodujų gamyba yra viešuosius interesus
atitinkanti paslauga. Biodujas superka dujų sistemų operatoriai.
2. Biodujų supirkimo į gamtinių
dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas (toliau – dujų sistemos) tvarką ir
sąlygas nustato ir Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos
aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Biodujų supirkimo tarifus
nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
4. Nustatant gamtinių dujų
perdavimo ir skirstymo tarifus, turi būti užtikrinta, kad šių tarifų taikymas nebūtų
diskriminacinis biodujų atžvilgiu.
31 straipsnis. Reikalavimai,
taikomi biodujų gamybos įrenginiams
Energetikos ministerija rengia ir
tvirtina technines taisykles, nustatančias privalomus biodujų gamybos įrenginių
techninių konstrukcijų ir eksploatavimo reikalavimus, tarp jų dujų kokybės,
dujų kvapo neutralizavimo ir dujų slėgio reikalavimus, taikomus biodujų gamybos
įrenginių prijungimui prie dujų sistemų. Šios techninės taisyklės nustatomos
vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais.
32 straipsnis.
Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų
1. Dujų sistemų operatoriai privalo
sudaryti sąlygas biodujoms tiekti į dujų sistemas. Biodujų gamybos įrenginiai
privalo būti prijungti prie dujų sistemų, jeigu biodujų gamintojas laikosi visų
šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų techninių, kokybės ir kitų reikalavimų.
2. Dujų sistemų
operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti
biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo
prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų pateikimo dienos
pateikia išsamią ir reikalingą informaciją, įskaitant:
1) prijungimo techninius
reikalavimus;
2) išsamią
su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;
3) pagrįstą
ir tikslų prijungimo prie dujų sistemų prašymų pateikimo ir nagrinėjimo
grafiką;
4) pagrįstą
orientacinį siūlomų prijungimų prie dujų sistemų grafiką.
3. Biodujų gamybos įrenginių
prijungimas prie dujų sistemų yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.
4. Biodujų gamybos įrenginiai
prijungiami prie dujų sistemų teisės aktų nustatyta tvarka. Biodujų gamybos
įrenginių prijungimo kaina yra lygi rangovo, laimėjusio dujų sistemų
operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie dujų
sistemų, atliktų darbų kainai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka taikant 40 procentų prijungimo kainos nuolaidą.
5. Išlaidos, susijusios su biodujų
gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų, paskirstomos dujų sistemų
operatoriui ir gamintojui. Dujų sistemų operatorius gamintojui kompensuoja šio
straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio prijungimo kainos nuolaidą. Likusias su
prijungimu prie dujų sistemų susijusias išlaidas apmoka gamintojas.
33 straipsnis. Biodujų
persiuntimas
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nustato naudojimosi dujų sistemomis persiunčiamų biodujų tvarką.
35 straipsnis.
Veiklos, susijusios su biodujomis, priežiūra ir kontrolė
1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti jų įrenginius prie dujų sistemų, kaip taikomos
prijungimo kainos, taip pat biodujų supirkimo į dujų sistemas skaidrumą.
2. Valstybinė energetikos
inspekcija prie Energetikos ministerijos kontroliuoja, kaip biodujų gamintojai,
tiekiantys biodujas į dujų sistemas, laikosi šio įstatymo 31 straipsnyje nurodytose taisyklėse nustatytų
reikalavimų.
3. Biodujų gamintojai pagal pareikalavimą teikia su
vykdoma biodujų gamybos veikla susijusią informaciją dujų sistemų operatoriams,
Valstybinei kainų ir
energetikos kontrolės komisijai, Energetikos ministerijai ir Valstybinei
energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ
ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO TRANSPORTO SEKTORIUJE PLĖTRA
36 straipsnis.
Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje skatinimas
1. Transporto sektoriuje
skatinama naudoti biodegalus, biodujas, elektros energiją, vandenilį ir kitus
alternatyvius degalus.
2. Parama atsinaujinančių
išteklių energijos gamybai ir vartojimui transporto sektoriuje finansuoti
numatoma atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programose ir
kitose taikomose paramos schemose.
3. Valstybės institucijos,
įstaigos, įmonės, nustatyta tvarka vykdydamos viešuosius pirkimus, įvertina
galimybes įsigyti transporto priemones, naudojančias atsinaujinančių išteklių
energiją, vandenilį, elektromobilius ir hibridines transporto priemones.
4. Privalomus aplinkos apsaugos
kriterijus perkamoms transporto priemonėms nustato Vyriausybė, Susisiekimo
ministerija patvirtina transporto priemonių eksploatacinio laikotarpio poveikio
energetikai ir aplinkai, įskaitant suvartojamą ir išmetamą anglies dioksido ir
kitų teršalų kiekį, apskaičiavimo metodiką.
5. Savivaldybės skatina naudoti
viešojo transporto sektoriuje, saugomose teritorijose transporto priemones,
naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį, elektromobilius ir
hibridines transporto priemones.
6. Savivaldybės kuria
infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį ir
elektros energiją naudojančių transporto priemonių naudojimo plėtrai,
vadovaudamosi atitinkamos savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo plėtros veiksmų planais.
7. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nustato leidžiamą arba privalomą biodegalų dalį mišinyje su
degalais, pagamintais iš mineralinių degalų. Privalomas biodegalų maišymas į
degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, yra viešuosius interesus atitinkanti
paslauga.
8. Energetikos ministerija kartu su Aplinkos
ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato biodegalų privalomuosius kokybės
rodiklius.
9. Biodegalų gamybai gali būti
naudojami konfiskuoti alkoholio produktai. Vyriausybė ar jos įgaliotos
institucijos nustato konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo biodegalų
gamybai tvarką.
37 straipsnis.
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistema
1. Biodegalai ir
skystieji bioproduktai turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje
nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje užauginta (gauta) žaliava
jiems gaminti:
1) skaičiuojant
šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytus nacionalinius planinius rodiklius;
2) vertinant
energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių
energiją;
3) teikiant
finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą.
2. Remiantis
kitais tvarumo siekiais, negalima neatsižvelgti į biodegalus ir skystuosius
bioproduktus, gautus laikantis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų tvarumo
kriterijų šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais vertinant biodegalų ir skystųjų
bioproduktų atitiktį tvarumo kriterijams, Vyriausybės įgaliota institucija
reikalauja, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys pagrįstų šio įstatymo 38
straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatytų tvarumo kriterijų įvykdymą. Tuo
tikslu reikalaujama, kad tokie asmenys naudotų masės balanso sistemą, kuri:
1) leidžia
maišyti skirtingomis tvarumo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ir
biodegalų siuntas;
2) reikalauja,
kad informacija apie šios dalies 1 punkte nurodytų siuntų tvarumo
charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui;
3) numato, kad
visų iš mišinio pašalintų siuntų suma turi tas pačias tvarumo charakteristikas
esant tam pačiam siuntų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų suma.
4. Vyriausybės
įgaliota institucija užtikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys
pateiktų patikimą informaciją ir duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant
informaciją apie šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatytų
tvarumo kriterijų laikymąsi, tinkamą ir svarbią informaciją apie priemones,
kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį ir orą, atkurti nualintą
žemę, užtikrinti, kad vietovėse, kuriose gėlo vandens yra mažai, jis būtų
vartojamas taupiai, taip pat kitą informaciją pagal Europos Komisijos nustatytą
tinkamos ir svarbios informacijos sąrašą.
5. Atitinkamą
veiklą vykdantys asmenys parengia tinkamą nepriklausomo pateikiamos
informacijos audito standartą ir Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia
įrodymą, kad toks standartas buvo parengtas. Vyriausybės įgaliota institucija
Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka auditą, kurio metu patikrinama, ar
atitinkamą veiklą vykdančio asmens naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos
ir apsaugotos nuo klastojimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir
metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.
6. Jeigu asmuo
pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal Europos Sąjungos sudarytą dvišalį ar
daugiašalį susitarimą su užsienio valstybėmis, kuriame susitariama dėl tvarumo
kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma
iš atitinkamose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagamintų biodegalų ir
skystųjų bioproduktų atitiktis tvarumo kriterijams, kiek toks Europos Komisijos
sprendimas yra taikomas, Vyriausybės įgaliota institucija nereikalauja, kad
asmuo pateiktų papildomų įrodymų, kad šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir
7 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją
apie priemones, nurodytas šio straipsnio 4 dalyje.
7. Vyriausybės
įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais pateikia Europos
Komisijai šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos suvestinę.
8. Vyriausybė,
vadovaudamasi šio straipsnio reikalavimais, tvirtina biodegalų ir skystųjų
bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų
ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką.
9. Šio įstatymo
38 straipsnio 2 dalyje nustatytas naudojant biodegalus, skystuosius
bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamųjų šiltnamio efektą
sukeliančių dujų poveikis apskaičiuojamas pagal Aplinkos ministerijos
patvirtintas taisykles.
10. Tačiau tam,
kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus
ir skystuosius bioproduktus, pagamintus naudojant atliekas ir liekanas,
išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas,
biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti naudojant atliekas ir liekanas,
turi atitikti tik šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarumo
kriterijus.
38 straipsnis.
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai
1. Biodegalai ir
skystieji bioproduktai šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje
nurodytais tikslais turi atitikti šio straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse
nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje šalyje užauginta (gauta)
žaliava jiems gaminti.
2. Išmetamųjų
šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biodegalų ir skystųjų
bioproduktų naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl
iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:
1) mažiausiai 35
procentais, o jeigu biodegalai ir skystieji bioproduktai pagaminti
įrenginiuose, kurie buvo pradėti eksploatuoti iki 2008 m. sausio 23 d.
ir yra toliau eksploatuojami, šis reikalavimas taikomas nuo 2013 m.
balandžio 1 d.;
2) mažiausiai 50 procentų
nuo 2017 m. sausio 1 d.;
3) mažiausiai 60 procentų
nuo 2018 m. sausio 1 d. dėl biodegalų ir skystųjų
bioproduktų, pagamintų įrenginiuose, kuriuose gamyba pradedama 2017 m.
sausio 1 d. ar vėliau, naudojimo.
3. Biodegalai
ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus
žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje, tai yra
žemėje, kuriai 2008 m. sausio mėnesį ar vėliau buvo taikomas vienas
iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei yra
taikomas žaliavų gavimo laikotarpiu, ar ne):
1) pirmykštis
miškas ir kitos miškingos vietovės (džiunglės, taiga ir panašiai), tai yra
miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai
matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai
sutrikdyti;
2) vietovės,
nustatytos pagal konkrečios valstybės teisės aktus arba atitinkamos
kompetentingos institucijos gamtos apsaugos tikslais, arba kaip apsaugos
vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios
ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba
įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo
sąjungos sudarytus sąrašus, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų
žaliavų auginimas tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
3) labai didelės
biologinės įvairovės natūralios pievos, tai yra pievos, kurios išliktų pievomis
ir be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė, ir kurių
ekologinės savybės ir procesai nepakitę;
4) labai didelės
biologinės įvairovės nenatūralios pievos, tai yra pievos, kurios neišliktų
pievomis be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra
nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavą nuimti
būtina siekiant išsaugoti teritorijai taikomą pievos apibūdinimą.
4. Biodegalai
ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš derlingos
žemės, kurioje yra didelės anglies atsargos, tai yra iš žemės, kuriai 2008 m.
sausio mėnesį buvo taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš šių apibūdinimų:
1) iš šlapžemės,
tai yra iš žemės, kuri nuolat arba didelę metų dalį yra apsemta arba permirkusi;
2) iš ištisai
mišku apaugusios vietovės, tai yra iš žemės, kurioje daugiau kaip vieno hektaro
plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima daugiau
kaip 30 procentų žemės ploto, arba iš žemės, kurioje augdami medžiai gali
pasiekti tas ribas in situ;
3) iš žemės,
kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o
medžių lajos projekcija apima nuo 10 iki 30 procentų žemės ploto, arba iš
žemės, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent
pateikiama įrodymų, kad anglies atsargos šiame plote iki ir po žemės paskirties
keitimo yra tokios, kad taikant šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje
nurodytas taisykles bus įgyvendintos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos
sąlygos.
5. Šio
straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos, jeigu žaliavų gavimo laikotarpiu
žemei taikytas toks pat apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėnesį.
6. Biodegalai ir
skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri
2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent pateikiama įrodymų, kad tai
žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos
dirvos.
7. Biodegalų ir
skystųjų bioproduktų gamybai naudojamos Europos Sąjungoje išaugintos žemės ūkio
žaliavos, gaunamos laikantis reikalavimų ir standartų, nurodytų
2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio
bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio
politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš
dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr.
378/2007 ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30,
p. 16), II priedo A dalies skirsnyje „Aplinka“ bei 9 punkte ir
pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės
ir aplinkosauginės būklės reikalavimų.
39 straipsnis.
Biodegalų maišymas į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų
1. Ne vėliau kaip nuo 2013 m.
sausio 1 d. degalų pardavimo vietose turi būti pradėta prekiauti Lietuvos
Respublikos arba Europos Sąjungos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu,
kuriame yra nuo 5 iki 10 procentų biodegalų, ir ne vėliau kaip nuo 2012 m.
sausio
1 d. – dyzelinu, kuriame yra ne mažiau
kaip 7 procentai biodegalų.
2. Nuo 2015 m. sausio 1 d. degalų
pardavimo vietose turi būti prekiaujama biodegalais ir degalų mišiniais,
kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinė dalis
viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procentines dalis.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato Susisiekimo
ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Energetikos ministerija.
4. Lietuvos standartizacijos
departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengia
nacionalinius standartus dėl biodegalų ir degalų mišinių, kuriuose biodegalų,
įmaišytų į mineralinius degalus, procentinė dalis viršija šio straipsnio
1 dalyje nurodytas procentines dalis.
5. Degalų pardavimo vietose turi
būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės
dalys, kai jos viršija 5 procentus šių produktų tūrio vertės benzine ir
7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
NACIONALINĖ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS
IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMA IR FINANSAVIMO PROGRAMOS
41 straipsnis.
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos
1. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui
skatinti sudaroma nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros
finansavimo programa ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros
finansavimo programos.
2. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo
sąskaitoje. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programos pajamos ir išlaidos, vadovaujantis programų finansavimo principais,
planuojamos valstybės biudžete.
3. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų lėšos kaupiamos atskirose savivaldybių biudžetų
sąskaitose. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programų pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybių biudžetuose savivaldybių
tarybų nustatyta tvarka.
4. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programos finansavimo šaltiniai:
1) dalis akcizo pajamų, faktiškai gautų už
realizuotą šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamą skystąjį kurą
(mazutą), orimulsiją, gamtines dujas, akmens anglis, koksą ir lignitą, šildymui
skirtą gazolį (buitinį krosnių kurą), elektros energiją Lietuvos Respublikos
akcizų įstatyme nustatyta tvarka;
2) pajamos, gautos už statistinius energijos
perdavimus, nurodytus šio įstatymo 58 straipsnyje;
3) valstybės biudžeto asignavimai;
4) Klimato kaitos specialiosios programos lėšos, kaip
nurodyta šio straipsnio 6 dalyje;
5) Europos Sąjungos paramos lėšos;
6) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų
bei užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo plėtrai;
7) kitos lėšos, gautos Lietuvos Respublikos
teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų finansavimo šaltiniai:
1) dalis akcizo pajamų, faktiškai gautų už
realizuotą šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamą skystąjį kurą
(mazutą), orimulsiją, gamtines dujas, akmens anglis, koksą ir lignitą, šildymui
skirtą gazolį (buitinį krosnių kurą), elektros energiją Lietuvos Respublikos akcizų
įstatyme nustatyta tvarka;
2) savivaldybių biudžetų asignavimai;
3) Europos Sąjungos paramos lėšos;
4) šio įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje
nurodytas mokestis;
5) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų bei
užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai;
6) kitos lėšos, gautos Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka.
6. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros
priemonėms finansuoti papildomai naudojama iki 40 procentų Klimato kaitos
specialiosios programos lėšų, kurios laikomos Valstybės iždo sąskaitoje
atskirai nuo kitų nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programos lėšų ir administruojamos aplinkos ministro nustatyta Klimato kaitos
specialiosios programos lėšų naudojimo tvarka.
42 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų lėšų naudojimas
1. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programos lėšos naudojamos:
1) kietojo biokuro naudojimo šilumos ir (ar)
vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat
vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos
projektams įgyvendinti;
2) biodujų naudojimo šilumos ir (ar) vėsumos
energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos
pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos projektams
įgyvendinti;
3) kitų atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma
(vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir
komerciniuose objektuose, gamybos projektams įgyvendinti;
4) biodujų gamybos, gavybos,
gryninimo, valymo ir paruošimo tolesniam tiesioginiam panaudojimui, tiekiant
biodujas į gamtinių dujų tinklus ir (ar) transportavimui iki galutinės
suvartojimo vietos, projektams įgyvendinti;
5) elektromobilių, vandenilį naudojančių ir
hibridinių transporto priemonių įsigijimui ir transporto priemonių pritaikymui
atsinaujinančių išteklių energijai naudoti remti;
6) geoterminės energijos naudojimo energijai
gaminti projektams įgyvendinti;
7) technologijų, naudojančių atsinaujinančius
energijos išteklius, kūrimui ir gamybai;
8) biokuro gamybai remti;
9) mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su
moksliniais tyrimais atsinaujinančių energijos išteklių srityje, tokių išteklių
naudojimo bandomiesiems projektams įgyvendinti;
10) Nacionalinei atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programai administruoti.
3. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų lėšos naudojamos:
1) įrangos, didinančios atsinaujinančių energijos
išteklių panaudojimą savo poreikiams gyvenamajame ir visuomeniniame
sektoriuose, įsigijimui remti, kompensuojant fiksuotą lėšų, tenkančių vienam
įrengtosios galios vienetui pagal savivaldybės patvirtintą tvarkos aprašą,
sumą;
2) atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
transporto sektoriuje infrastruktūros plėtrai;
3) atsinaujinančių išteklių energijos, naudojamos
transporto sektoriuje, gamybos infrastruktūros plėtrai;
4) elektromobilių baterijų
įkrovimo ir vandenilį naudojančių automobilių užpildymo punktų tinklo bei kitos
reikiamos infrastruktūros sukūrimo ir plėtros projektams įgyvendinti;
5) demonstraciniams
(parodomiesiems) projektams, susijusiems su hibridinių transporto priemonių,
vandenilį naudojančių transporto priemonių ar elektromobilių platesniu
panaudojimu ir (ar) šių transporto priemonių eksploatavimui reikiamos
infrastruktūros įdiegimu, įgyvendinti;
6) visuomenei informuoti ir šviesti, konsultuoti ir
mokyti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo technologijų diegimo
klausimais;
7) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programoms administruoti.
4. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programoje ir savivaldybių atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros finansavimo programose numatytus projektus įgyvendina asmenys,
kurie nustatyta tvarka naudojasi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos
teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, taip pat įsisteigimo laisve
arba laisvo paslaugų judėjimo teise ir atitinka atitinkamoje atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programoje nustatytus reikalavimus. Šių
programų reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į nediskriminacinius ir
veiksmingos konkurencijos principus.
5. Iš nacionalinės atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros finansavimo programos ir savivaldybių atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų negali būti finansuojami
projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas.
6. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines nacionalinės atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros finansavimo programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas
tvirtina Energetikos ministerija;
2) metines nacionalinės atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros finansavimo programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas
rengia ir nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programos lėšas administruoja Energetikos ministerija ar teisės aktų nustatyta
tvarka Energetikos ministerijos įgaliota valstybės institucija, įstaiga, įmonė
ar organizacija.
7. Klimato kaitos specialiosios programos lėšų
panaudojimo sąmatos ir ataskaitos rengiamos Lietuvos Respublikos klimato kaitos
valdymo finansinių instrumentų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų
nustatyta tvarka.
8. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines savivaldybių atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų panaudojimo sąmatas ir
ataskaitas rengia ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programų lėšas administruoja atitinkamos savivaldybės administracija;
2) metines savivaldybių atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros finansavimo programų lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas
tvirtina savivaldybių tarybos.
9. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programų lėšos negali būti naudojamos bendrosioms valstybės ir savivaldybių
reikmėms finansuoti.
43
straipsnis. Informacijos teikimas
Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros
finansavimo programos ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų projektus įgyvendinantys asmenys, taip pat
valstybinio reglamentavimo ir priežiūros funkcijas pagal kompetenciją
atliekančios valstybės institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka
teikia programų įgyvendinimo priežiūrą vykdančioms ir programų lėšų naudojimą
administruojančioms institucijoms visą reikiamą informaciją apie vykdomą
veiklą.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
REIKALAVIMAI,
TAIKOMI energijOS IŠ atsinaujinančių išteklių GAMINTOJAMS
44
straipsnis. Licencijos, leidimai ir atestatai
1. Atsinaujinančių išteklių
energetikos veiklos licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis įstatymas,
Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų ir kiti energetikos
sektorių reglamentuojantys įstatymai. Licencijuojamos veiklos rūšis, licencijų
išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo
panaikinimą nustato Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių
dujų ir kiti energetikos sektorių reglamentuojantys įstatymai bei kiti
įstatymai. Asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą ar atestatą,
nustatytus Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų ir
(ar) kituose energetikos sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose, gali būti
taikomi teisinės formos ir (ar) kiti įsisteigimo laisvės ribojimo reikalavimai,
jeigu tai yra pagrįsta svarbiais visuomenės interesais ir atitinka būtinumo ir
proporcingumo principus. Išduotos licencijos, leidimai ar atestatai gali būti
keičiami juos išdavusios institucijos iniciatyva, pasikeitus Energetikos,
Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų įstatymuose ir (ar) kituose
teisės aktuose nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms.
2. Atsinaujinančių
išteklių energetikos veikla neturint licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie
yra nustatyti, draudžiama. Draudžiama vykdyti licencijuojamą veiklą, kai
licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra sustabdytas.
45
straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių
specialistų kvalifikacija ir atestavimas
1. Atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginius montuojantys specialistai turi būti reikiamos
kvalifikacijos ir tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis.
Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų
mokymo ir atestavimo tvarkos aprašą patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija, vadovaudamasi šiame straipsnyje nustatytais bendraisiais
reikalavimais.
2. Atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų mokymo ir atestavimo
tvarka turi būti nustatyta, vadovaujantis skaidrumo, proporcingumo ir
nediskriminaciniais principais.
3. Į atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų profesinio mokymo arba
kvalifikacijos tobulinimo programas turi būti įtraukti atsinaujinančių
energijos išteklių, jų naudojimo technologinių ir ekonominių galimybių naudos
klausimai.
4. Nustatyta tvarka turi būti
atestuojami šiuos atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius
montuojantys specialistai:
1) biomasės katilus ir nemūrines
krosnis;
2) saulės šviesos ir saulės
šilumos energijos gamybos įrenginius;
3) geotermines sistemas ir
šilumos siurblius.
5. Informacija apie
atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojantiems specialistams
taikomą mokymo ir atestavimo tvarką bei atestuotų specialistų sąrašas skelbiami
viešai.
6. Kitos valstybės narės šio
straipsnio 4 dalyje nurodytiems specialistams išduoti atestatai, atitinkantys
šio straipsnio 1 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytus kriterijus,
pripažįstami Lietuvos Respublikoje.
3. Šio įstatymo 45 straipsnis įsigalioja
2012 m. gruodžio 31 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ
Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių
išteklių
energetikos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1. 2009 m. balandžio
23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo
naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau
panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).
2. 2009 m. liepos 13 d. Europos
Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos
bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55).
3. 2009 m. liepos
13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų
vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L
211, p. 94).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2025,
2012-05-22, Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 6, 65 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-2096,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3939 (2012-06-30)
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2012-07-01.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-169,
2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 12-560 (2013-02-01)
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO
2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis
įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-351,
2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3175 (2013-06-18)
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2013-06-18)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
46 straipsnis. Reikalavimai, taikomi atsinaujinančių
išteklių energiją naudojantiems įrenginiams, kuriems taikomos paramos schemos
1. Atsinaujinančių
išteklių energiją naudojantys įrenginiai, kuriems taikoma paramos schema, turi
atitikti šiems įrenginiams nustatytus techninius reikalavimus, patvirtintus
Energetikos ministerijos ar kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos.
2. Taikant
paramos schemą atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams, į
paramos gavimo sąlygas įtraukiamos techninės specifikacijos, kuriose nurodomi
atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių įrenginių techniniai
reikalavimai.
3. Jeigu yra
nustatyti Europos Sąjungos standartai, įskaitant ekologinius ženklus, energijos
duomenų etiketes ir kitas Europos Sąjungos standartizacijos įstaigų nustatytas
techninių normatyvų sistemas, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos techninės
specifikacijos parengiamos pagal tokius standartus. Techninėse specifikacijose
nenurodoma, kur įrenginiai turi būti sertifikuojami.
47 straipsnis.
Reikalavimai, taikomi atskiriems įrenginiams
1. Taikant šiame
įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas paramos schemas, skatinama
naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančius šildymo ir vėsinimo
įrenginius, gerokai mažinančius energijos suvartojimą. Tokiems įrenginiams
taikomi ekologiniai ženklai ar kiti atitinkami sertifikatai ar standartai,
nustatyti nacionaliniu ar Europos Sąjungos lygmeniu, jeigu tokie yra nustatyti.
2. Biomasės
konversijos technologijoms šilumos ir vėsumos energijos gamybai paramos schemos
taikomos, jeigu:
1) buitinėms ir
komercinėms reikmėms naudojamų biomasės konversijos technologijų šilumos ir
vėsumos energijos gamybai konversijos efektyvumas yra ne mažesnis kaip
85 procentai;
2) pramoninėms
reikmėms naudojamų biomasės konversijos technologijų šilumos ir vėsumos
energijos gamybai konversijos efektyvumas yra ne mažesnis kaip
70 procentų.
3. Šilumos siurbliams
ir jų įrengimui paramos schemos taikomos, jeigu šilumos siurbliai atitinka 2007
m. lapkričio 9 d. Europos Komisijos sprendimu 2007/742/EB, nustatančiu
ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą elektra
arba dujomis varomiems arba absorbciniams dujiniams šilumos siurbliams (OL 2007
L 301, p. 14), nustatytus kriterijus.
4. Saulės
šilumos energijos įrenginiams paramos schemos taikomos, jeigu jos yra
sertifikuotos remiantis Europos Sąjungos standartais, jeigu tokie yra
nustatyti, įskaitant ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas
Europos Sąjungos standartizacijos įstaigų nustatytas techninių normatyvų
sistemas.
5. Pagal šio straipsnio
1–4 dalis vertinant įrenginių konversijos efektyvumą ir sąnaudų bei
produkcijos santykį, taikomos Europos Sąjungos procedūros arba, jeigu tokių
nėra, tarptautinės procedūros, jeigu tokios procedūros nustatytos.
6. Mažesnės kaip 30 kW
įrengtosios galios uždaro kontūro namų ūkiui skirtos geoterminės sistemos,
kurioms nereikia įrengti gręžinių, registruojamos nereikalaujant eksploatavimo
leidimo.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
TERITORIJŲ
PLANAVIMAS IR STATYBA
48 straipsnis. Teritorijų planavimo reikalavimai
1. Planuojant
visuomeninės, pramoninės ir gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant,
statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius,
pramoninius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti
įrenginius ir sistemas, skirtas elektros energijos, šildymo ir vėsinimo iš
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos
ir vėsumos energijos tiekimui. Planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant
į visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimą.
2. Aplinkos
ministerija kartu su Energetikos ministerija rengia ir viešai skelbia
rekomendacijas projektuotojams, architektams ir kitiems specialistams dėl
atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, didelio energinio efektyvumo
technologijų, centralizuoto šilumos ir vėsumos energijos tiekimo sistemų
integravimo, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant)
visuomeninės, pramoninės ar gyvenamosios paskirties teritorijas.
49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją
naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
1. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių
energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos darbai
vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo
įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir
reikalavimų.
2. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos
užtikrina, kad visi leidimų išdavimo, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras
reglamentuojantys aprašai ir taisyklės, taikomi elektros energijos, šilumos ir
vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiams, susijusioms
perdavimo ir skirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo
biodegalais ar kitais energijos produktais procesams, būtų objektyvūs,
skaidrūs, proporcingi ir būtini, nediskriminuojantys pareiškėjų ir kad juose
būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo technologijų ypatybes.
3. Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios
galios elektrinių (iki 350 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos
išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos
finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad
nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus
patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai,
nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo
paskirtį, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.
4. Statomoms
hidroelektrinėms keliami reikalavimai:
1) Vyriausybės
nustatyta tvarka pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo
hidroelektrinių statybai;
2) jeigu
hidroelektrinės tvenkinys užlieja teritoriją, teisės aktų nustatyta tvarka
mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba jiems susitarus
žemė išperkama;
3) hidroelektrinėse
turi būti įrengiami žuvitakiai ir sudaroma galimybė periodiškai pašalinti
hidroelektrinės tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose susikaupusius nešmenis;
4) kiti statomų
hidroelektrinių aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi teisės aktų nustatyta
tvarka.
5. Kaimo vietovėse statant
pavienes ne didesnės kaip 350 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir
(ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo
paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai
neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.
6. Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo
elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos
kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:
1) saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės
šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams netaikomi žemės paskirties
atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas
leidimas statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;
2) vėjo elektrinės žemės sklype turi būti įrengtos
taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio
ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Šie
įrenginiai įrengiami pagal atitinkamų įrenginių gamintojo įrengimo ir
eksploatavimo taisykles. Joms netaikomi žemės paskirties atitikties
reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas
statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Gretimuose gyvenamosios
paskirties sklypuose vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo lygis turi atitikti sveikatos
apsaugos ministro nustatytus triukšmo ribinius dydžius;
3) teisės aktų nustatyta tvarka šie įrenginiai gali
būti perkelti į kitą vietą. Tokiu atveju turi būti parengti dokumentai apie
įrenginių efektyvumo ir ekologiškumo parametrų kaitos stebėseną ankstesnėje jų
buvimo vietoje.
7. Ant pastatų statomos ar į pastatus integruojamos
saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, iki
30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, neviršijančios teisės aktuose
nustatyto triukšmo lygio, ir šilumos siurbliai įrengiami be statybą leidžiančio
dokumento.
8. Vėjo
elektrinių projektavimo darbai ir statybos vietos teritorijose, kuriose,
atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi tam tikri
apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos
kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka.
50 straipsnis.
Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas pastatuose
1. Vyriausybė ar jos
įgaliotos institucijos rengia ir įgyvendina priemones, didinančias visų rūšių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose ir gerokai didinančias
energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja gamyba ir
energijos beveik nevartojančiais pastatais.
2. Nuo 2014 m.
gruodžio 31 d. nauji pastatai ir esami pastatai, kuriuos reikia kapitališkai
atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
reikalavimus. Atitiktis šiems reikalavimams gali būti užtikrinama ir naudojant
centralizuotai tiekiamą šilumos ir vėsumos energiją, kurios gamybai naudojama
didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis.
3. Nuo 2012 m. sausio
1 d. valstybės ir
savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių nauji pastatai ir esami pastatai,
kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo reikalavimus.
4. Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija nustato šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus
reikalavimus ir jų įgyvendinimo kontrolės tvarką.
5. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina finansinės paramos schemas
energijos beveik nevartojančių pastatų statybai remti.
6. Savivaldybės
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo pastatuose didinimo priemones
įtraukia į savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planus.
7. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina stogų panaudojimo energijos
gamybai iš saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos programą.
8. Šio straipsnio reikalavimai taikomi
Lietuvos kariuomenei tik tokiu mastu, kad jų taikymas nepakenktų Lietuvos
kariuomenės veiklos pobūdžiui ir svarbiausiam tikslui, ir netaikomas
medžiagoms, naudojamoms išimtinai kariniais tikslais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
Informavimas,
ŠVIETIMAS, MOKSLINIAI TYRIMAI IR MOKYMAI
51 straipsnis.
Informavimas
1. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia
ir viešai skelbia informaciją apie leidimų, licencijų ar atestatų išdavimo
tvarką, sertifikavimo paraiškų, susijusių su atsinaujinančių išteklių energijos
gamybos įrenginiais, nagrinėjimo tvarką ir apie pareiškėjams teikiamą pagalbą.
2. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia
ir viešai skelbia informaciją apie paramos schemas, taikomas atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimui ir gamybai.
3. Aplinkos
ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Švietimo ir
mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Energetikos
agentūra ir savivaldybių institucijos, koordinuodamos veiksmus, pagal
kompetenciją rengia ir įgyvendina tinkamas visuomenės informavimo ir
sąmoningumo ugdymo priemones, teikia konsultacijas ir rengia švietimo programas
apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir naudojimo praktines
galimybes ir naudą, tarp jų ir apie skirtingų transporto sektoriuje naudojamų
atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą ir naudą aplinkai.
4. Energetikos
ministerija organizuoja keitimąsi patirtimi atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo srityje tarp valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių,
organizacijų, privačių subjektų ir viešai skelbia gerosios praktikos
pavyzdžius.
5. Lietuvos
kariuomenė Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie Lietuvos
Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus,
gali būti taikomi tam tikri apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ir
statyti.
6. Valstybės
įmonė Energetikos agentūra rengia, teikia ir viešai skelbia informaciją apie sistemas
ir įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, jų teikiamą
naudą, sąnaudas ir šių išteklių vartojimo efektyvumą.
7. Valstybės
institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš
savivaldybių, įstaigų ir įmonių reikiamą informaciją apie atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginių statybai planuojamas skirti teritorijas ir
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Įmonės teikia informaciją apie
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą valstybės, savivaldybių
institucijoms ir įstaigoms joms pavestoms funkcijoms atlikti. Informacija
teikiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
52 straipsnis.
Švietimas ir moksliniai tyrimai
1. Švietimo ir
mokslo ministerija įtraukia į formaliojo švietimo atnaujinamas bendrąsias
programas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo galimybių, teikiamos
naudos ir technologinių sprendimų srities žinias ir gebėjimus.
2. Vyriausybė
skatina mokslinius tyrimus, visuomenės švietimą, valstybės tarnautojų ir
profesinį mokymą atsinaujinančių energijos išteklių srityje teisės aktų
nustatyta tvarka.
3. Vyriausybė
remia atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo bandomųjų projektų
įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Energetikos
ministerija kartu su Aplinkos, Švietimo ir mokslo ir Žemės ūkio ministerijomis
rengia atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo edukacines ir
mokslinių tyrimų programas.
53 straipsnis. Ataskaitos Europos Komisijai
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nustato pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių
energiją ataskaitų rengimo ir teikimo Europos Komisijai tvarką.
2. Energetikos
ministerija šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip
2011 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dveji metai, Europos Komisijai
pateikia pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių energiją
ataskaitą. Paskutinė reikalaujama pateikti ataskaita yra šešta ataskaita, kuri
turi būti pateikta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.
3. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir
teikimo Europos Komisijai tvarką.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ
ENERGIJOS NAUDOJIMO PLĖTROS VEIKSMŲ PLANAI
54 straipsnis.
Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planas
1. Nacionalinį
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą,
vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Nacionaline atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros programa, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnyje, tvirtina
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Nacionaliniame atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane turi būti pateikta:
1) tikėtinas
bendrasis galutinis energijos suvartojimas elektros energetikos, šilumos
energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m., atsižvelgiant į energijos
vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių poveikį;
2) suvartotos atsinaujinančių
išteklių energijos dalių 2011–2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai elektros
energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose, atsižvelgiant į
kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį
bendrajam galutiniam energijos suvartojimui;
3) atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis tiems
nacionaliniams bendriesiems planiniams rodikliams pasiekti, įskaitant valstybės
ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, planuojamus statistinius
energijos perdavimus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių
plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką;
4) priemonės, susijusios su administracinių procedūrų
supaprastinimu, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu
atsinaujinančių energijos išteklių srityje, iš atsinaujinančių energijos
išteklių pagamintos elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos kilmės
garantijomis, prieigos prie energetikos tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo
palengvinimu gamintojams, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų
sistemos įgyvendinimu;
5) vertinimas, kiek kiekviena
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologija bei energijos
vartojimo efektyvumas ir taupymas padės siekti atsinaujinančių išteklių
energijos dalies elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto
sektoriuose 2020 m. nacionalinių planinių rodiklių;
6) vertinimas,
ar būtina kurti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų
galima įgyvendinti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius. Vadovaujantis
šiuo įvertinimu, prireikus numatomos priemonės centralizuoto šilumos tiekimo
infrastruktūros plėtojimui, siekiant sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos
energijos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse elektrinėse.
3. Nacionaliniame
atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane iš atsinaujinančių energijos
išteklių pagaminamos energijos planuojami kiekiai turi atitikti šio įstatymo
1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius.
55 straipsnis.
Nacionaliniai planiniai rodikliai
1. Nacionaliniai bendrieji
planiniai rodikliai 2020 m. turi atitikti šio įstatymo 1 straipsnyje
nustatytus tikslus ir uždavinius.
2. Tarpiniai nacionaliniai
planiniai rodikliai:
1) 2011–2012 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 16,6 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
2) 2013–2014 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 17,4 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
3) 2015–2016 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 18,6 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
4) 2017–2018 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 20,2 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo.
3. Nacionaliniai bendrieji planiniai
rodikliai ir tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai apskaičiuojami
Energetikos ministerijos nustatyta tvarka.
4. Lietuvos statistikos departamentas
užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar) suvartotą
atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš
atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą. Šie duomenys taip pat turi
apimti ir aeroterminę energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją,
saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio
energijos suvartojimo sektoriuose.
56 straipsnis.
Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plano įgyvendinimas
1. Nacionalinį atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą pagal kompetenciją
įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės,
organizacijos ir privatūs subjektai.
2. Vyriausybė, jeigu
atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo
mažesnė už šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus tarpinius nacionalinius
planinius rodiklius, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo
laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą Nacionalinį atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir proporcingas
priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių
išteklių energijos dalis atitiktų šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus
nacionalinius planinius rodiklius, ir užtikrina, kad atnaujintas Nacionalinis
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas būtų
pateiktas Europos Komisijai.
3. Jeigu manoma, kad
šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas nacionalinis planinis
rodiklis nebus pasiektas dėl nenugalimos jėgos, Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nedelsdamos apie tai praneša Europos Komisijai.
57 straipsnis.
Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planai
1. Savivaldybių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų tikslas –
nustatyti savivaldybių įgyvendinamas priemones šio įstatymo 55 straipsnyje
nustatytiems nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti.
2. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija kiekvienai savivaldybei nustato minimalius iki 2020 m.
privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius
rodiklius. Šiuos rodiklius ir priemones jiems pasiekti savivaldybės įtraukia į
savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus.
Savivaldybės nusistato tarpinius atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
planinius rodiklius 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m.,
2017–2018 m.
3. Savivaldybės
pasitvirtina ir viešai skelbia savo 2011–2020 m. atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo plėtros veiksmų planus, kuriuose įvertina esamą padėtį ir
nusistato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslus ir priemones
šiems tikslams pasiekti.
4. Savivaldybės
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus
suderina su Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Savivaldybės ne vėliau
kaip 2012 m. rugpjūčio 31 d., o vėliau kiekvienais metais rengia ir
viešai skelbia atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planų įgyvendinimo rezultatų ataskaitas.
6. Savivaldybė, jeigu jos
atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo
mažesnė negu savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų plane nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
planiniai rodikliai, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo
laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą savivaldybės atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias
ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį
atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų nustatytus planinius
rodiklius.
7. Savivaldybės pagal
kompetenciją teikia pasiūlymus Nacionaliniam atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo plėtros veiksmų planui rengti ir atnaujinti.
8. Savivaldybių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų
įgyvendinimas finansuojamas iš savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrųjų
asignavimų, savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programų ir kitų finansavimo šaltinių bei lėšų.
9. Savivaldybių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai turi
užtikrinti, kad savivaldybių teritorijose nebūtų kuriamos sąlygos, ribojančios
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUJE
58 straipsnis.
Statistiniai energijos perdavimai tarp Lietuvos Respublikos ir
kitų valstybių narių
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali sudaryti susitarimus dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių
energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš Lietuvos Respublikos į kitą
valstybę narę ar iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.
2. Susitarimai dėl statistinių
energijos perdavimų sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Lietuvos Respublika gali
perduoti statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekį kitai valstybei
narei, jeigu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos kiekis
viršija šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius
planinius rodiklius.
4. Jeigu prognozuojamas Lietuvos
Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos sunaudojimas yra mažesnis negu
šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyti tarpiniai nacionaliniai planiniai
rodikliai ir nėra kitų būdų ir priemonių šiems rodikliams pasiekti, Lietuvos
Respublikos Seimas gali priimti nutarimą leisti Vyriausybei vykdyti statistinį
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimą iš kitos valstybės narės.
5. Perduotas atsinaujinančių
išteklių energijos kiekis yra:
1) atimamas iš atsinaujinančių
išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos
Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis energijos
perdavimas įvykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę;
2) pridedamas prie
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip
Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis
energijos perdavimas įvykdomas iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.
6. Lietuvos Respublikos atliekami
statistiniai energijos perdavimai negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo
55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių
įgyvendinimui.
7. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodyti susitarimai gali galioti vienus ar daugiau metų. Apie sudarytus
susitarimus Vyriausybės nustatyta tvarka pranešama Europos Komisijai ne vėliau
kaip per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais jie galioja.
Europos Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduodamos
energijos kiekis ir kaina.
8. Statistiniai energijos
perdavimai laikomi įvykdytais tik po to, kai visos perdavime dalyvavusios
valstybės narės apie perdavimą praneša Europos Komisijai.
9. Pajamos, gautos vykdant
susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į nacionalinės
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos Valstybės iždo
sąskaitą.
10. Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimas iš kitos valstybės narės,
vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, finansuojamas iš
valstybės biudžeto.
59 straipsnis.
Bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų
bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų
valstybių narių), susijusius su elektros energijos, šilumos ir vėsumos
energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokius bendrus
projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs
asmenys.
2. Susitarimai dėl bendrų
projektų su kitomis valstybėmis narėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta
tvarka.
3. Vyriausybės nustatyta tvarka
jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai, kokia elektros energijos,
šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių,
dalis ar koks kiekis pagal bet kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje
įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas po 2009 m. birželio 25 d., arba
padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, pajėgumus, laikomi
įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį. Atsinaujinančių
išteklių energijos vienetai, pagaminti padidinant įrenginio pajėgumus,
vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas
eksploatuoti tuo momentu, kai pajėgumai buvo padidinti.
4. Šio straipsnio 3 dalyje
nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys
arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos
elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos dalis arba kiekis, laikomi
įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį;
3) nurodoma valstybė narė, kurios
naudai teikiamas pranešimas;
4) nurodomas kalendoriniais
metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta atsinaujinančių
išteklių elektros energija, šilumos ar vėsumos energija turi būti laikoma
įskaitoma į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį. Šis
laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.
5. Pagal šio straipsnio 4 dalį
Europos Komisijai pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jeigu nėra
Lietuvos Respublikos ir šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos valstybės
narės sudaryto susitarimo.
6. Bendro projekto tarp Lietuvos
Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) trukmė gali būti
ilgesnė kaip iki 2020 m.
7. Lietuvos Respublikoje vykdomi
bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos
šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių
rodiklių įgyvendinimui.
60
straipsnis. Bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis rezultatai
1. Per 3 mėnesius, pasibaigus
kiekvieniems šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyto laikotarpio
metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia
pranešimą, kuriame nurodo:
1) bendrą elektros energijos,
šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš
atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai
pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;
2) elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių
energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės
nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis.
2. Vyriausybės įgaliota
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia tai valstybei
narei, kurios naudai buvo pateiktas pranešimas, ir Europos Komisijai.
3. Elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos kiekis, apie kurį pranešama vykdant Lietuvos Respublikos ir
kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) bendrus projektus šiame
straipsnyje nustatyta tvarka:
1) atimamas iš atsinaujinančių
išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos
Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros
energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis Lietuvos Respublikoje
pagaminamas kitos valstybės narės naudai;
2) pridedamas prie
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip
Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros
energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis kitos valstybės narės
teritorijoje pagaminamas Lietuvos Respublikos naudai.
61
straipsnis. Bendri projektai su užsienio valstybėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų
bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės (ar užsienio
valstybių), susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių
energijos išteklių. Tokiuose projektuose gali dalyvauti ir kitos valstybės
narės. Į tokius bendrus projektus su užsienio valstybėmis gali būti įtraukti ir
privatūs asmenys.
2. Susitarimai dėl bendrų
projektų su užsienio valstybėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Įgyvendinant bendrus
projektus, užsienio valstybėje pagamintas atsinaujinančių išteklių elektros
energijos kiekis, kuris laikomas įskaitomu į Lietuvos Respublikos nacionalinį
bendrąjį planinį rodiklį, turi atitikti šias sąlygas:
1) elektros energija suvartojama
Europos Sąjungoje;
2) elektros energija pagaminta
naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti po 2009 m. birželio 25 d.,
arba padidinus pajėgumus įrenginyje, kuris buvo rekonstruotas po tos datos
įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą projektą. Atsinaujinančių
išteklių elektros energijos vienetai, pagaminti padidinus įrenginio pajėgumus,
vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas
eksploatuoti tuo momentu, kai įrenginio pajėgumai buvo padidinti;
3) pagamintam ir eksportuotam
elektros energijos kiekiui nebuvo suteikta parama pagal užsienio valstybės
paramos schemą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą investicijoms.
4. Laikoma, kad šio straipsnio 3
dalies 1 punkte nurodytas reikalavimas tenkinamas, kai:
1) visi atsakingi perdavimo
sistemos operatoriai kilmės šalyje, paskirties šalyje ir, jeigu taikoma, visose
užsienio tranzito valstybėse galutinai priskyrė elektros energijos kiekį,
lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems elektros tinklų sujungimo
pajėgumams;
2) atsakingas perdavimo sistemos
operatorius, veikiantis jungiamosios linijos Europos Sąjungos pusėje, galutinai
įtraukė į balansą elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį
atsižvelgiama;
3) paskirti pajėgumai ir elektros
energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių šio straipsnio 3 dalies
2 punkte nurodytame įrenginyje yra susiję su tuo pačiu laikotarpiu.
5. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali kreiptis į Europos Komisiją, prašydamos Lietuvos Respublikos
bendrojo planinio rodiklio įvertinimo tikslais apskaičiuojant atsinaujinančių
išteklių energijos dalį, atsižvelgti į atsinaujinančių išteklių elektros
energiją, pagamintą ir suvartotą užsienio valstybėje, kai jungiamosios linijos
tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės tiesimo parengiamasis
laikotarpis labai ilgas, tokiomis sąlygomis:
1) jungiamosios linijos tiesimas
turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio
31 d.;
2) turi būti neįmanoma pradėti
eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.;
3) turi būti įmanoma pradėti
eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;
4) pradėjus eksploatuoti
jungiamąją liniją, ji bus naudojama elektros energijai, gaminamai iš
atsinaujinančių energijos išteklių, eksportuoti į Europos Sąjungą, kaip
nurodyta šio straipsnio 4 dalyje;
5) prašymas susijęs su šio
straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru
projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus
pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis už
elektros energijos kiekį, kuris bus eksportuojamas į Europos Sąjungą po to, kai
jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.
6. Vyriausybės nustatyta tvarka
jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai apie elektros energijos dalį
ar kiekį, kurie pagaminti įrenginyje, esančiame užsienio valstybės
teritorijoje, ir kurie įskaitomi į Lietuvos Respublikos ir galbūt į kitos
valstybės narės (ar kitų valstybių narių) nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį.
Kai bendrame projekte dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, apie elektros
energijos dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms pranešama Europos
Komisijai. Ši elektros energijos dalis ar kiekis negali viršyti faktiškai į
Europos Sąjungą eksportuotos ir joje suvartotos elektros energijos dalies ar
kiekio, atitinkančių šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas sąlygas ir 4 dalies 1 ir
2 punktuose nurodytą kiekį.
7. Šio straipsnio 6 dalyje
nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys
arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos
elektros energijos dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į Lietuvos
Respublikos nacionalinį planinį rodiklį, taip pat, laikantis konfidencialumo
reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;
3) nurodomas kalendoriniais
metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta elektros energija
turi būti laikoma įskaitoma į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį
rodiklį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.;
4) kartu pateikiamas užsienio
valstybės, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis šios dalies
2 ir 3 punktuose nurodytas patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros
energijos dalis arba kiekis, kurie bus vartojami užsienio valstybėje.
8. Pagal šio straipsnio 7 dalį
pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jeigu nėra Lietuvos
Respublikos ir užsienio valstybės, kuri pagal šio straipsnio 7 dalies 4 punktą
patvirtinto bendrą projektą, bendro susitarimo.
9. Bendro projekto tarp Lietuvos
Respublikos ir užsienio valstybių trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 m.
10. Lietuvos Respublikoje vykdomi
bendri projektai su užsienio valstybėmis negali turėti neigiamos įtakos šio
įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių
rodiklių įgyvendinimui.
62
straipsnis. Bendrų projektų su užsienio valstybėmis rezultatai
1. Per 3 mėnesius, pasibaigus
kiekvieniems šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyto laikotarpio
metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia
pranešimą, kuriame nurodo:
1) bendrą elektros energijos
kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos
išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro
projekto tikslais;
2) elektros energijos kiekį, per
tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris
turi būti įskaitomas į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį
rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis;
3) įrodymą, kad tenkinamos šio
įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.
2. Vyriausybės įgaliota
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia užsienio
valstybei, kuri pagal šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtino
bendrą projektą, ir Europos Komisijai.
3. Elektros energijos kiekis,
pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal šio
straipsnio 1 dalies 2 punktą, pridedamas prie atsinaujinančių išteklių
energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika
įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius.
63
straipsnis. Bendros paramos schemos su kitomis valstybėmis narėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija, bendradarbiaudama su kitos valstybės narės (ar kitų valstybių
narių) kompetentingomis institucijomis, gali priimti sprendimus dėl Lietuvos
Respublikos nacionalinės paramos schemos sujungimo su kitos valstybės narės (ar
kitų valstybių narių) paramos schema ar dėl šių schemų veiklos dalinio
koordinavimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis,
pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje,
gali būtų įskaitytas į kitos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės
nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, jeigu atitinkamos valstybės narės:
1) atliko atsinaujinančių
išteklių energijos nurodyto kiekio statistinį perdavimą iš vienos valstybės
narės kitai valstybei narei, kaip nurodyta šio įstatymo 58 straipsnyje, arba
2) nustatė paskirstymo taisyklę,
dėl kurios susitarė paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės ir pagal
kurią atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai paskirstomi paramos schemoje
dalyvaujančioms valstybėms narėms. Apie tokią paskirstymo taisyklę Vyriausybės
nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai ne vėliau
kaip per 3 mėnesius pasibaigus pirmiesiems metams, kuriais ji įsigaliojo.
3. Jeigu Lietuvos Respublikos
vardu buvo teikiamas pranešimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte,
per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams Vyriausybės nustatyta tvarka jos
įgaliota institucija Europos Komisijai pateikia pranešimą, kuriame nurodomas
bendras elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš
atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis, pagamintas tais metais, kuriais
taikoma paskirstymo taisyklė.
4. Elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis,
apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį, paskirstomas pagal 2 dalyje
nurodytą taisyklę.
5. Bendros paramos schemos su
kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55
straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių
įgyvendinimui.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
64
straipsnis. Skundų nagrinėjimas
1. Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne
teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų
operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo,
kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar
sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos
tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas,
susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti.
2. Valstybinei kainų ir
energetikos kontrolės komisijai pateikti skundai nagrinėjami Energetikos
įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
65 straipsnis.
Įstatymo taikymas
1. Asmenims, kurie verčiasi ūkine
komercine veikla atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, kiek
nenustato šis įstatymas, taikomi veiklos elektros energetikos, šilumos ūkio ar
dujų sektoriuose reikalavimai, nustatyti Energetikos įstatyme, Elektros
energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme ir jų
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
2. Šio įstatymo 14
straipsnio 16 dalies nuostatos taikomos ir tiems gamintojams, kurie pagal
išduotus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
išteklių pajėgumus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su elektros tinklų
operatoriumi nesudarė elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos
sutarties, bet kurie pretenduoja gauti paramą pagal šio įstatymo
20 straipsnyje nustatytas paramos schemas.
3. Biokuru,
biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis prekiaujama pagal dvišales
pirkimo–pardavimo sutartis ir kitais teisės aktuose nustatytais būdais.
Prekybos biokuru, biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis tvarka
nustatoma Energetikos ministerijos patvirtintose Biokuro, biodegalų, biodujų,
biotepalų ir bioalyvų prekybos taisyklėse, atsižvelgiant į šiame įstatyme ir jo
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus biodujų supirkimo reikalavimus.
Centralizuota prekyba biokuru organizuojama Lietuvos Respublikos energijos
išteklių rinkos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2025, 2012-05-22,
Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)
66 straipsnis.
Įstatymo įgyvendinimas
@@ -6184,9 +6230,9 @@
įsigalioja nuo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ dienos.
2. Šio įstatymo 3, 16, 17, 19, 23,
24, 25, 32, 36, 39, 41, 44, 48, 49 ir 50 straipsniai įsigalioja 2011 m. gruodžio
2. Šio įstatymo 3, 16, 17, 19,
23, 24, 25, 32, 36, 39, 41, 44, 48, 49 ir 50 straipsniai įsigalioja 2011 m. gruodžio
31 d.