LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas
40 versijos
· 2012-06-05 — 2024-08-01
2024-08-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2024-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2023-12-05
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2023-05-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2023-02-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-12-30
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-11-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-07-08
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-04-08
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2021-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2021-06-30
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2021-02-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2021-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2020-05-31
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2020-05-07
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2020-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2019-10-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2019-06-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2019-05-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2019-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2018-05-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2017-11-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2017-09-10
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2017-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2017-06-10
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2016-03-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2016-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2015-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2015-03-02
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2015-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2014-11-19
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2014-07-23
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2014-05-03
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2013-07-20
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2013-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2013-02-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2012-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2012-06-05
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2014-07-23
@@ -4496,11 +4496,11 @@
panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).
2. 2009 m. liepos 13 d. Europos
Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos
bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55).
2. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento
ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų
taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55).
3. 2009 m. liepos
@@ -4882,1316 +4882,1298 @@
dokumento.
8. Vėjo
elektrinių projektavimo darbai ir statybos vietos teritorijose, kuriose,
atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi tam tikri
apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos
kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
8. Vėjo elektrinių statybos
vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus,
taikomi apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su
Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu
planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant
papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių
keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo
elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad gamintojas ne vėliau kaip
iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai
institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija
pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms
išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui
užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo
užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti
elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių
numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 65 litų už 1 kW. Kompensacijų
mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų
nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip
valstybės biudžeto asignavimai.
9. Statant 1 MW ir
mažesnės įrengtosios galios biodujų gamybos įrenginius esamų kitos (fermų)
paskirties pastatų žemės sklypuose, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis
nekeičiama ir šių atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba nėra
numatoma teritorijų planavimo dokumentuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-847, 2014-04-24,
paskelbta TAR 2014-05-02, i. k. 2014-05001
Nr. XII-1020, 2014-07-10,
paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10427
50 straipsnis.
Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas pastatuose
1. Vyriausybė ar jos
įgaliotos institucijos rengia ir įgyvendina priemones, didinančias visų rūšių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose ir gerokai didinančias
energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja gamyba ir
energijos beveik nevartojančiais pastatais.
2. Nuo 2014 m.
gruodžio 31 d. nauji pastatai ir esami pastatai, kuriuos reikia kapitališkai
atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
reikalavimus. Atitiktis šiems reikalavimams gali būti užtikrinama ir naudojant
centralizuotai tiekiamą šilumos ir vėsumos energiją, kurios gamybai naudojama
didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis.
3. Nuo 2012 m. sausio
1 d. valstybės ir
savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių nauji pastatai ir esami pastatai,
kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo reikalavimus.
4. Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija nustato šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus
reikalavimus ir jų įgyvendinimo kontrolės tvarką.
5. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina finansinės paramos schemas
energijos beveik nevartojančių pastatų statybai remti.
6. Savivaldybės
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo pastatuose didinimo priemones
įtraukia į savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planus.
7. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina stogų panaudojimo energijos
gamybai iš saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos programą.
8. Šio straipsnio reikalavimai taikomi
Lietuvos kariuomenei tik tokiu mastu, kad jų taikymas nepakenktų Lietuvos
kariuomenės veiklos pobūdžiui ir svarbiausiam tikslui, ir netaikomas
medžiagoms, naudojamoms išimtinai kariniais tikslais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
Informavimas,
ŠVIETIMAS, MOKSLINIAI TYRIMAI IR MOKYMAI
51 straipsnis.
Informavimas
1. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia
ir viešai skelbia informaciją apie leidimų, licencijų ar atestatų išdavimo
tvarką, sertifikavimo paraiškų, susijusių su atsinaujinančių išteklių energijos
gamybos įrenginiais, nagrinėjimo tvarką ir apie pareiškėjams teikiamą pagalbą.
2. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia
ir viešai skelbia informaciją apie paramos schemas, taikomas atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimui ir gamybai.
3. Aplinkos
ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Švietimo ir
mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Energetikos
agentūra ir savivaldybių institucijos, koordinuodamos veiksmus, pagal
kompetenciją rengia ir įgyvendina tinkamas visuomenės informavimo ir
sąmoningumo ugdymo priemones, teikia konsultacijas ir rengia švietimo programas
apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir naudojimo praktines
galimybes ir naudą, tarp jų ir apie skirtingų transporto sektoriuje naudojamų
atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą ir naudą aplinkai.
4. Energetikos
ministerija organizuoja keitimąsi patirtimi atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo srityje tarp valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių,
organizacijų, privačių subjektų ir viešai skelbia gerosios praktikos
pavyzdžius.
5. Lietuvos kariuomenė
Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie teritorijas, kuriose,
atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi apribojimai vėjo
elektrinėms projektuoti ir statyti.
6. Valstybės
įmonė Energetikos agentūra rengia, teikia ir viešai skelbia informaciją apie sistemas
ir įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, jų teikiamą
naudą, sąnaudas ir šių išteklių vartojimo efektyvumą.
7. Valstybės
institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš
savivaldybių, įstaigų ir įmonių reikiamą informaciją apie atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginių statybai planuojamas skirti teritorijas ir
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Įmonės teikia informaciją apie
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą valstybės, savivaldybių
institucijoms ir įstaigoms joms pavestoms funkcijoms atlikti. Informacija
teikiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-847, 2014-04-24,
paskelbta TAR 2014-05-02, i. k. 2014-05001
52 straipsnis.
Švietimas ir moksliniai tyrimai
1. Švietimo ir
mokslo ministerija įtraukia į formaliojo švietimo atnaujinamas bendrąsias
programas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo galimybių, teikiamos
naudos ir technologinių sprendimų srities žinias ir gebėjimus.
2. Vyriausybė
skatina mokslinius tyrimus, visuomenės švietimą, valstybės tarnautojų ir
profesinį mokymą atsinaujinančių energijos išteklių srityje teisės aktų
nustatyta tvarka.
3. Vyriausybė
remia atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo bandomųjų projektų
įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Energetikos
ministerija kartu su Aplinkos, Švietimo ir mokslo ir Žemės ūkio ministerijomis
rengia atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo edukacines ir
mokslinių tyrimų programas.
53 straipsnis. Ataskaitos Europos Komisijai
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nustato pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių
energiją ataskaitų rengimo ir teikimo Europos Komisijai tvarką.
2. Energetikos
ministerija šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip
2011 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dveji metai, Europos Komisijai
pateikia pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių energiją
ataskaitą. Paskutinė reikalaujama pateikti ataskaita yra šešta ataskaita, kuri
turi būti pateikta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.
3. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir
teikimo Europos Komisijai tvarką.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ
ENERGIJOS NAUDOJIMO PLĖTROS VEIKSMŲ PLANAI
54 straipsnis.
Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planas
1. Nacionalinį
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą,
vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Nacionaline atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros programa, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnyje, tvirtina
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Nacionaliniame atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane turi būti pateikta:
1) tikėtinas
bendrasis galutinis energijos suvartojimas elektros energetikos, šilumos
energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m., atsižvelgiant į energijos
vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių poveikį;
2) suvartotos atsinaujinančių
išteklių energijos dalių 2011–2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai elektros
energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose, atsižvelgiant į
kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį
bendrajam galutiniam energijos suvartojimui;
3) atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis tiems
nacionaliniams bendriesiems planiniams rodikliams pasiekti, įskaitant valstybės
ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, planuojamus statistinius
energijos perdavimus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių
plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką;
4) priemonės, susijusios su administracinių procedūrų
supaprastinimu, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu
atsinaujinančių energijos išteklių srityje, iš atsinaujinančių energijos
išteklių pagamintos elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos kilmės
garantijomis, prieigos prie energetikos tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo
palengvinimu gamintojams, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų
sistemos įgyvendinimu;
5) vertinimas, kiek kiekviena
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologija bei energijos
vartojimo efektyvumas ir taupymas padės siekti atsinaujinančių išteklių
energijos dalies elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto
sektoriuose 2020 m. nacionalinių planinių rodiklių;
6) vertinimas,
ar būtina kurti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų
galima įgyvendinti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius. Vadovaujantis
šiuo įvertinimu, prireikus numatomos priemonės centralizuoto šilumos tiekimo
infrastruktūros plėtojimui, siekiant sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos
energijos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse elektrinėse.
3. Nacionaliniame
atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane iš atsinaujinančių energijos
išteklių pagaminamos energijos planuojami kiekiai turi atitikti šio įstatymo
1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius.
55 straipsnis.
Nacionaliniai planiniai rodikliai
1. Nacionaliniai bendrieji
planiniai rodikliai 2020 m. turi atitikti šio įstatymo 1 straipsnyje
nustatytus tikslus ir uždavinius.
2. Tarpiniai nacionaliniai
planiniai rodikliai:
1) 2011–2012 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 16,6 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
2) 2013–2014 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 17,4 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
3) 2015–2016 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 18,6 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
4) 2017–2018 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 20,2 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo.
3. Nacionaliniai bendrieji planiniai
rodikliai ir tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai apskaičiuojami
Energetikos ministerijos nustatyta tvarka.
4. Lietuvos statistikos departamentas
užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar) suvartotą
atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš
atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą. Šie duomenys taip pat turi
apimti ir aeroterminę energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją,
saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio
energijos suvartojimo sektoriuose.
56 straipsnis.
Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plano įgyvendinimas
1. Nacionalinį atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą pagal kompetenciją
įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės,
organizacijos ir privatūs subjektai.
2. Vyriausybė, jeigu
atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo
mažesnė už šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus tarpinius nacionalinius
planinius rodiklius, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo
laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą Nacionalinį atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir
proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį
atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų šio įstatymo 55 straipsnyje
nustatytus nacionalinius planinius rodiklius, ir užtikrina, kad atnaujintas
Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planas būtų pateiktas Europos Komisijai.
3. Jeigu manoma, kad
šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas nacionalinis planinis
rodiklis nebus pasiektas dėl nenugalimos jėgos, Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nedelsdamos apie tai praneša Europos Komisijai.
57 straipsnis.
Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planai
1. Savivaldybių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų tikslas –
nustatyti savivaldybių įgyvendinamas priemones šio įstatymo 55 straipsnyje
nustatytiems nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti.
2. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija kiekvienai savivaldybei nustato minimalius iki 2020 m.
privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius
rodiklius. Šiuos rodiklius ir priemones jiems pasiekti savivaldybės įtraukia į
savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus.
Savivaldybės nusistato tarpinius atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
planinius rodiklius 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m.,
2017–2018 m.
3. Savivaldybės
pasitvirtina ir viešai skelbia savo 2011–2020 m. atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo plėtros veiksmų planus, kuriuose įvertina esamą padėtį ir
nusistato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslus ir priemones
šiems tikslams pasiekti.
4. Savivaldybės
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus
suderina su Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Savivaldybės ne
vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 31 d., o vėliau kiekvienais metais
rengia ir viešai skelbia atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų planų įgyvendinimo rezultatų ataskaitas.
6. Savivaldybė, jeigu jos
atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo
mažesnė negu savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų plane nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
planiniai rodikliai, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo
laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą savivaldybės atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias
ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį
atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų nustatytus planinius
rodiklius.
7. Savivaldybės pagal
kompetenciją teikia pasiūlymus Nacionaliniam atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo plėtros veiksmų planui rengti ir atnaujinti.
8. Savivaldybių atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimas finansuojamas
iš savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrųjų asignavimų, Nacionalinei
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų ir
kitų finansavimo šaltinių bei lėšų.
9. Savivaldybių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai turi
užtikrinti, kad savivaldybių teritorijose nebūtų kuriamos sąlygos, ribojančios
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-494, 2013-07-02,
Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUJE
58 straipsnis.
Statistiniai energijos perdavimai tarp Lietuvos Respublikos ir
kitų valstybių narių
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali sudaryti susitarimus dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių
energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš Lietuvos Respublikos į kitą
valstybę narę ar iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.
2. Susitarimai dėl statistinių
energijos perdavimų sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Lietuvos Respublika gali
perduoti statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekį kitai valstybei
narei, jeigu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos kiekis
viršija šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius
planinius rodiklius.
4. Jeigu prognozuojamas Lietuvos
Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos sunaudojimas yra mažesnis negu
šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyti tarpiniai nacionaliniai planiniai
rodikliai ir nėra kitų būdų ir priemonių šiems rodikliams pasiekti, Lietuvos
Respublikos Seimas gali priimti nutarimą leisti Vyriausybei vykdyti statistinį
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimą iš kitos valstybės narės.
5. Perduotas atsinaujinančių
išteklių energijos kiekis yra:
1) atimamas iš atsinaujinančių
išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos
Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis energijos
perdavimas įvykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę;
2) pridedamas prie
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip
Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis
energijos perdavimas įvykdomas iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.
6. Lietuvos Respublikos atliekami
statistiniai energijos perdavimai negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo
55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių
įgyvendinimui.
7. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodyti susitarimai gali galioti vienus ar daugiau metų. Apie sudarytus
susitarimus Vyriausybės nustatyta tvarka pranešama Europos Komisijai ne vėliau
kaip per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais jie galioja.
Europos Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduodamos
energijos kiekis ir kaina.
8. Statistiniai energijos
perdavimai laikomi įvykdytais tik po to, kai visos perdavime dalyvavusios
valstybės narės apie perdavimą praneša Europos Komisijai.
9. Pajamos, gautos vykdant
susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į valstybės
biudžetą.
10. Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimas iš kitos valstybės narės,
vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, finansuojamas iš
valstybės biudžeto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-494, 2013-07-02,
Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)
59 straipsnis.
Bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų
bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų
valstybių narių), susijusius su elektros energijos, šilumos ir vėsumos
energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokius bendrus
projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs
asmenys.
2. Susitarimai dėl bendrų
projektų su kitomis valstybėmis narėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta
tvarka.
Redakcija nuo
2014-07-01:
8. Vėjo elektrinių statybos
vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus,
taikomi apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su
Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu
planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti
panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo
elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones,
vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad gamintojas ne vėliau
kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai
institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija
pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms
išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui
užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo
užtikrinimą. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtoti
elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių
numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 65 litų už 1 kW. Kompensacijų
mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Kompensacijos naudojamos teisės aktų
nustatyta tvarka kaip kitos biudžetinių įstaigų lėšos, kurios nėra gautos kaip
valstybės biudžeto asignavimai.
3. Vyriausybės nustatyta tvarka
jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai, kokia elektros energijos,
šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių,
dalis ar koks kiekis pagal bet kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje
įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas po 2009 m. birželio 25 d., arba
padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, pajėgumus, laikomi
įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį.
Atsinaujinančių išteklių energijos vienetai, pagaminti padidinant įrenginio
pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris
pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai pajėgumai buvo padidinti.
4. Šio straipsnio 3 dalyje
nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys
arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos
elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos dalis arba kiekis, laikomi
įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį;
3) nurodoma valstybė narė, kurios
naudai teikiamas pranešimas;
4) nurodomas kalendoriniais
metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta atsinaujinančių
išteklių elektros energija, šilumos ar vėsumos energija turi būti laikoma
įskaitoma į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį. Šis
laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.
5. Pagal šio straipsnio 4 dalį
Europos Komisijai pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jeigu nėra
Lietuvos Respublikos ir šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos valstybės
narės sudaryto susitarimo.
6. Bendro projekto tarp Lietuvos
Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) trukmė gali būti
ilgesnė kaip iki 2020 m.
7. Lietuvos Respublikoje vykdomi
bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos
šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių
rodiklių įgyvendinimui.
60
straipsnis. Bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis rezultatai
1. Per 3 mėnesius, pasibaigus
kiekvieniems šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyto laikotarpio
metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia
pranešimą, kuriame nurodo:
1) bendrą elektros energijos,
šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš
atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai
pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;
2) elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių
energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės
nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis.
2. Vyriausybės įgaliota
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia tai valstybei
narei, kurios naudai buvo pateiktas pranešimas, ir Europos Komisijai.
3. Elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos kiekis, apie kurį pranešama vykdant Lietuvos Respublikos ir
kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) bendrus projektus šiame
straipsnyje nustatyta tvarka:
1) atimamas iš atsinaujinančių
išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika
įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros
energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis Lietuvos Respublikoje
pagaminamas kitos valstybės narės naudai;
2) pridedamas prie
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip
Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros
energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis kitos valstybės narės
teritorijoje pagaminamas Lietuvos Respublikos naudai.
61
straipsnis. Bendri projektai su užsienio valstybėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų
bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės (ar užsienio
valstybių), susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių
energijos išteklių. Tokiuose projektuose gali dalyvauti ir kitos valstybės narės.
Į tokius bendrus projektus su užsienio valstybėmis gali būti įtraukti ir
privatūs asmenys.
2. Susitarimai dėl bendrų
projektų su užsienio valstybėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Įgyvendinant bendrus
projektus, užsienio valstybėje pagamintas atsinaujinančių išteklių elektros
energijos kiekis, kuris laikomas įskaitomu į Lietuvos Respublikos nacionalinį
bendrąjį planinį rodiklį, turi atitikti šias sąlygas:
1) elektros energija suvartojama
Europos Sąjungoje;
2) elektros energija pagaminta
naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti po 2009 m. birželio 25 d.,
arba padidinus pajėgumus įrenginyje, kuris buvo rekonstruotas po tos datos
įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą projektą. Atsinaujinančių
išteklių elektros energijos vienetai, pagaminti padidinus įrenginio pajėgumus,
vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas
eksploatuoti tuo momentu, kai įrenginio pajėgumai buvo padidinti;
3) pagamintam ir eksportuotam
elektros energijos kiekiui nebuvo suteikta parama pagal užsienio valstybės
paramos schemą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą investicijoms.
4. Laikoma, kad šio straipsnio 3
dalies 1 punkte nurodytas reikalavimas tenkinamas, kai:
1) visi atsakingi perdavimo
sistemos operatoriai kilmės šalyje, paskirties šalyje ir, jeigu taikoma, visose
užsienio tranzito valstybėse galutinai priskyrė elektros energijos kiekį,
lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems elektros tinklų sujungimo
pajėgumams;
2) atsakingas perdavimo sistemos
operatorius, veikiantis jungiamosios linijos Europos Sąjungos pusėje, galutinai
įtraukė į balansą elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį
atsižvelgiama;
3) paskirti pajėgumai ir elektros
energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių šio straipsnio 3 dalies
2 punkte nurodytame įrenginyje yra susiję su tuo pačiu laikotarpiu.
5. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali kreiptis į Europos Komisiją, prašydamos Lietuvos Respublikos
bendrojo planinio rodiklio įvertinimo tikslais apskaičiuojant atsinaujinančių
išteklių energijos dalį, atsižvelgti į atsinaujinančių išteklių elektros
energiją, pagamintą ir suvartotą užsienio valstybėje, kai jungiamosios linijos
tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės tiesimo parengiamasis laikotarpis
labai ilgas, tokiomis sąlygomis:
1) jungiamosios linijos tiesimas
turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio
31 d.;
2) turi būti neįmanoma pradėti
eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.;
3) turi būti įmanoma pradėti eksploatuoti
jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;
4) pradėjus eksploatuoti
jungiamąją liniją, ji bus naudojama elektros energijai, gaminamai iš
atsinaujinančių energijos išteklių, eksportuoti į Europos Sąjungą, kaip
nurodyta šio straipsnio 4 dalyje;
5) prašymas susijęs su šio
straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru
projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus
pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis už
elektros energijos kiekį, kuris bus eksportuojamas į Europos Sąjungą po to, kai
jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.
6. Vyriausybės nustatyta tvarka
jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai apie elektros energijos dalį
ar kiekį, kurie pagaminti įrenginyje, esančiame užsienio valstybės
teritorijoje, ir kurie įskaitomi į Lietuvos Respublikos ir galbūt į kitos
valstybės narės (ar kitų valstybių narių) nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį.
Kai bendrame projekte dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, apie elektros
energijos dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms pranešama Europos
Komisijai. Ši elektros energijos dalis ar kiekis negali viršyti faktiškai į
Europos Sąjungą eksportuotos ir joje suvartotos elektros energijos dalies ar
kiekio, atitinkančių šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas sąlygas ir 4 dalies 1
ir 2 punktuose nurodytą kiekį.
7. Šio straipsnio 6 dalyje
nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys
arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos
elektros energijos dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į Lietuvos
Respublikos nacionalinį planinį rodiklį, taip pat, laikantis konfidencialumo
reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;
3) nurodomas kalendoriniais
metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta elektros energija
turi būti laikoma įskaitoma į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį
rodiklį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.;
4) kartu pateikiamas užsienio
valstybės, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis šios dalies
2 ir 3 punktuose nurodytas patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros
energijos dalis arba kiekis, kurie bus vartojami užsienio valstybėje.
8. Pagal šio straipsnio 7 dalį
pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jeigu nėra Lietuvos
Respublikos ir užsienio valstybės, kuri pagal šio straipsnio 7 dalies 4 punktą
patvirtinto bendrą projektą, bendro susitarimo.
9. Bendro projekto tarp Lietuvos
Respublikos ir užsienio valstybių trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 m.
10. Lietuvos Respublikoje vykdomi
bendri projektai su užsienio valstybėmis negali turėti neigiamos įtakos šio
įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių
rodiklių įgyvendinimui.
62
straipsnis. Bendrų projektų su užsienio valstybėmis rezultatai
1. Per 3 mėnesius, pasibaigus
kiekvieniems šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyto laikotarpio
metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia pranešimą,
kuriame nurodo:
1) bendrą elektros energijos
kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos
išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro
projekto tikslais;
2) elektros energijos kiekį, per
tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris
turi būti įskaitomas į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį
rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis;
3) įrodymą, kad tenkinamos šio
įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.
2. Vyriausybės įgaliota
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia užsienio
valstybei, kuri pagal šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtino
bendrą projektą, ir Europos Komisijai.
3. Elektros energijos kiekis, pagamintas
iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal šio straipsnio
1 dalies 2 punktą, pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į
kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo
55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius.
63
straipsnis. Bendros paramos schemos su kitomis valstybėmis narėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija, bendradarbiaudama su kitos valstybės narės (ar kitų valstybių
narių) kompetentingomis institucijomis, gali priimti sprendimus dėl Lietuvos
Respublikos nacionalinės paramos schemos sujungimo su kitos valstybės narės (ar
kitų valstybių narių) paramos schema ar dėl šių schemų veiklos dalinio
koordinavimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis,
pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje,
gali būtų įskaitytas į kitos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės
nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, jeigu atitinkamos valstybės narės:
1) atliko atsinaujinančių
išteklių energijos nurodyto kiekio statistinį perdavimą iš vienos valstybės
narės kitai valstybei narei, kaip nurodyta šio įstatymo 58 straipsnyje, arba
2) nustatė paskirstymo taisyklę,
dėl kurios susitarė paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės ir pagal
kurią atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai paskirstomi paramos schemoje
dalyvaujančioms valstybėms narėms. Apie tokią paskirstymo taisyklę Vyriausybės
nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai ne vėliau
kaip per 3 mėnesius pasibaigus pirmiesiems metams, kuriais ji įsigaliojo.
3. Jeigu Lietuvos Respublikos
vardu buvo teikiamas pranešimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte,
per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams Vyriausybės nustatyta tvarka jos
įgaliota institucija Europos Komisijai pateikia pranešimą, kuriame nurodomas
bendras elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš
atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis, pagamintas tais metais, kuriais
taikoma paskirstymo taisyklė.
4. Elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis,
apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį, paskirstomas pagal 2 dalyje
nurodytą taisyklę.
5. Bendros paramos schemos su
kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55
straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių
įgyvendinimui.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
64
straipsnis. Skundų nagrinėjimas
1. Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne
teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų
operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo,
kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar
sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos
tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas,
susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti.
2. Valstybinei kainų ir
energetikos kontrolės komisijai pateikti skundai nagrinėjami Energetikos
įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
65 straipsnis.
Įstatymo taikymas
1. Asmenims, kurie verčiasi ūkine
komercine veikla atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, kiek
nenustato šis įstatymas, taikomi veiklos elektros energetikos, šilumos ūkio ar
dujų sektoriuose reikalavimai, nustatyti Energetikos įstatyme, Elektros
energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme ir jų
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
2. Šio įstatymo 14
straipsnio 16 dalies nuostatos taikomos ir tiems gamintojams, kurie pagal išduotus
leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių
pajėgumus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su elektros tinklų operatoriumi
nesudarė elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties, bet
kurie pretenduoja gauti paramą pagal šio įstatymo 20 straipsnyje
nustatytas paramos schemas.
3. Biokuru,
biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis prekiaujama pagal dvišales
pirkimo–pardavimo sutartis ir kitais teisės aktuose nustatytais būdais.
Prekybos biokuru, biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis tvarka
nustatoma Energetikos ministerijos patvirtintose Biokuro, biodegalų, biodujų,
biotepalų ir bioalyvų prekybos taisyklėse, atsižvelgiant į šiame įstatyme ir jo
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus biodujų supirkimo reikalavimus.
Centralizuota prekyba biokuru organizuojama Lietuvos Respublikos energijos
išteklių rinkos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-847, 2014-04-24,
paskelbta TAR 2014-05-02, i. k. 2014-05001
50 straipsnis.
Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas pastatuose
1. Vyriausybė ar jos
įgaliotos institucijos rengia ir įgyvendina priemones, didinančias visų rūšių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose ir gerokai didinančias
energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja gamyba ir
energijos beveik nevartojančiais pastatais.
2. Nuo 2014 m.
gruodžio 31 d. nauji pastatai ir esami pastatai, kuriuos reikia kapitališkai
atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
reikalavimus. Atitiktis šiems reikalavimams gali būti užtikrinama ir naudojant
centralizuotai tiekiamą šilumos ir vėsumos energiją, kurios gamybai naudojama
didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis.
3. Nuo 2012 m. sausio
1 d. valstybės ir
savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių nauji pastatai ir esami pastatai,
kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo reikalavimus.
4. Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija nustato šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus reikalavimus
ir jų įgyvendinimo kontrolės tvarką.
5. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina finansinės paramos schemas
energijos beveik nevartojančių pastatų statybai remti.
6. Savivaldybės
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo pastatuose didinimo priemones
įtraukia į savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planus.
7. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina stogų panaudojimo energijos
gamybai iš saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos programą.
8. Šio straipsnio reikalavimai taikomi
Lietuvos kariuomenei tik tokiu mastu, kad jų taikymas nepakenktų Lietuvos
kariuomenės veiklos pobūdžiui ir svarbiausiam tikslui, ir netaikomas
medžiagoms, naudojamoms išimtinai kariniais tikslais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
Informavimas,
ŠVIETIMAS, MOKSLINIAI TYRIMAI IR MOKYMAI
51 straipsnis.
Informavimas
1. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia
ir viešai skelbia informaciją apie leidimų, licencijų ar atestatų išdavimo
tvarką, sertifikavimo paraiškų, susijusių su atsinaujinančių išteklių energijos
gamybos įrenginiais, nagrinėjimo tvarką ir apie pareiškėjams teikiamą pagalbą.
2. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia
ir viešai skelbia informaciją apie paramos schemas, taikomas atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimui ir gamybai.
3. Aplinkos
ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Švietimo ir
mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Energetikos
agentūra ir savivaldybių institucijos, koordinuodamos veiksmus, pagal
kompetenciją rengia ir įgyvendina tinkamas visuomenės informavimo ir
sąmoningumo ugdymo priemones, teikia konsultacijas ir rengia švietimo programas
apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir naudojimo praktines
galimybes ir naudą, tarp jų ir apie skirtingų transporto sektoriuje naudojamų
atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą ir naudą aplinkai.
4. Energetikos
ministerija organizuoja keitimąsi patirtimi atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo srityje tarp valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių,
organizacijų, privačių subjektų ir viešai skelbia gerosios praktikos
pavyzdžius.
5. Lietuvos
kariuomenė Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie Lietuvos
Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus,
gali būti taikomi tam tikri apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ir
statyti.
Redakcija nuo
2014-07-01:
5. Lietuvos kariuomenė
Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie teritorijas, kuriose,
atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi apribojimai vėjo
elektrinėms projektuoti ir statyti.
6. Valstybės
įmonė Energetikos agentūra rengia, teikia ir viešai skelbia informaciją apie sistemas
ir įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, jų teikiamą
naudą, sąnaudas ir šių išteklių vartojimo efektyvumą.
7. Valstybės
institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš
savivaldybių, įstaigų ir įmonių reikiamą informaciją apie atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginių statybai planuojamas skirti teritorijas ir
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Įmonės teikia informaciją apie
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą valstybės, savivaldybių
institucijoms ir įstaigoms joms pavestoms funkcijoms atlikti. Informacija
teikiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-847, 2014-04-24,
paskelbta TAR 2014-05-02, i. k. 2014-05001
52 straipsnis.
Švietimas ir moksliniai tyrimai
1. Švietimo ir
mokslo ministerija įtraukia į formaliojo švietimo atnaujinamas bendrąsias
programas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo galimybių, teikiamos
naudos ir technologinių sprendimų srities žinias ir gebėjimus.
2. Vyriausybė
skatina mokslinius tyrimus, visuomenės švietimą, valstybės tarnautojų ir
profesinį mokymą atsinaujinančių energijos išteklių srityje teisės aktų
nustatyta tvarka.
3. Vyriausybė
remia atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo bandomųjų projektų
įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Energetikos
ministerija kartu su Aplinkos, Švietimo ir mokslo ir Žemės ūkio ministerijomis
rengia atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo edukacines ir
mokslinių tyrimų programas.
53 straipsnis. Ataskaitos Europos Komisijai
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nustato pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių
energiją ataskaitų rengimo ir teikimo Europos Komisijai tvarką.
2. Energetikos
ministerija šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip
2011 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dveji metai, Europos Komisijai
pateikia pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių energiją
ataskaitą. Paskutinė reikalaujama pateikti ataskaita yra šešta ataskaita, kuri
turi būti pateikta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.
3. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir
teikimo Europos Komisijai tvarką.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ
ENERGIJOS NAUDOJIMO PLĖTROS VEIKSMŲ PLANAI
54 straipsnis.
Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planas
1. Nacionalinį
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą,
vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Nacionaline atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros programa, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnyje, tvirtina
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Nacionaliniame atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane turi būti pateikta:
1) tikėtinas
bendrasis galutinis energijos suvartojimas elektros energetikos, šilumos
energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m., atsižvelgiant į energijos
vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių poveikį;
2) suvartotos atsinaujinančių
išteklių energijos dalių 2011–2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai elektros
energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose, atsižvelgiant į
kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį
bendrajam galutiniam energijos suvartojimui;
3) atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis tiems
nacionaliniams bendriesiems planiniams rodikliams pasiekti, įskaitant valstybės
ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, planuojamus statistinius
energijos perdavimus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių
plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką;
4) priemonės, susijusios su administracinių procedūrų
supaprastinimu, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu
atsinaujinančių energijos išteklių srityje, iš atsinaujinančių energijos išteklių
pagamintos elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos kilmės
garantijomis, prieigos prie energetikos tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo
palengvinimu gamintojams, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų
sistemos įgyvendinimu;
5) vertinimas, kiek kiekviena
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologija bei energijos
vartojimo efektyvumas ir taupymas padės siekti atsinaujinančių išteklių
energijos dalies elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto
sektoriuose 2020 m. nacionalinių planinių rodiklių;
6) vertinimas,
ar būtina kurti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų
galima įgyvendinti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius. Vadovaujantis
šiuo įvertinimu, prireikus numatomos priemonės centralizuoto šilumos tiekimo
infrastruktūros plėtojimui, siekiant sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos
energijos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse elektrinėse.
3. Nacionaliniame
atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane iš atsinaujinančių energijos
išteklių pagaminamos energijos planuojami kiekiai turi atitikti šio įstatymo
1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius.
55 straipsnis.
Nacionaliniai planiniai rodikliai
1. Nacionaliniai bendrieji
planiniai rodikliai 2020 m. turi atitikti šio įstatymo 1 straipsnyje
nustatytus tikslus ir uždavinius.
2. Tarpiniai nacionaliniai
planiniai rodikliai:
1) 2011–2012 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 16,6 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
2) 2013–2014 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 17,4 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
3) 2015–2016 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 18,6 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
4) 2017–2018 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 20,2 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo.
3. Nacionaliniai bendrieji planiniai
rodikliai ir tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai apskaičiuojami
Energetikos ministerijos nustatyta tvarka.
4. Lietuvos statistikos departamentas
užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar) suvartotą
atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš
atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą. Šie duomenys taip pat turi
apimti ir aeroterminę energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją,
saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio
energijos suvartojimo sektoriuose.
56 straipsnis.
Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plano įgyvendinimas
1. Nacionalinį atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą pagal kompetenciją
įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės,
organizacijos ir privatūs subjektai.
2. Vyriausybė, jeigu
atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo
mažesnė už šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus tarpinius nacionalinius
planinius rodiklius, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo
laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą Nacionalinį atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir
proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį
atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų šio įstatymo
55 straipsnyje nustatytus nacionalinius planinius rodiklius, ir užtikrina,
kad atnaujintas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
plėtros veiksmų planas būtų pateiktas Europos Komisijai.
3. Jeigu manoma, kad
šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas nacionalinis planinis
rodiklis nebus pasiektas dėl nenugalimos jėgos, Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nedelsdamos apie tai praneša Europos Komisijai.
57 straipsnis.
Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planai
1. Savivaldybių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų tikslas –
nustatyti savivaldybių įgyvendinamas priemones šio įstatymo 55 straipsnyje
nustatytiems nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti.
2. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija kiekvienai savivaldybei nustato minimalius iki 2020 m.
privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius
rodiklius. Šiuos rodiklius ir priemones jiems pasiekti savivaldybės įtraukia į
savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus. Savivaldybės
nusistato tarpinius atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius
rodiklius 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m.,
2017–2018 m.
3. Savivaldybės
pasitvirtina ir viešai skelbia savo 2011–2020 m. atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo plėtros veiksmų planus, kuriuose įvertina esamą padėtį ir
nusistato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslus ir priemones
šiems tikslams pasiekti.
4. Savivaldybės
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus
suderina su Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Savivaldybės ne
vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 31 d., o vėliau kiekvienais metais
rengia ir viešai skelbia atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų planų įgyvendinimo rezultatų ataskaitas.
6. Savivaldybė, jeigu jos
atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo
mažesnė negu savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų plane nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
planiniai rodikliai, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo
laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą savivaldybės atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias
ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį
atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų nustatytus planinius
rodiklius.
7. Savivaldybės pagal
kompetenciją teikia pasiūlymus Nacionaliniam atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo plėtros veiksmų planui rengti ir atnaujinti.
8. Savivaldybių atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimas finansuojamas
iš savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrųjų asignavimų, Nacionalinei
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų ir
kitų finansavimo šaltinių bei lėšų.
9. Savivaldybių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai turi
užtikrinti, kad savivaldybių teritorijose nebūtų kuriamos sąlygos, ribojančios
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-494, 2013-07-02,
Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUJE
58 straipsnis.
Statistiniai energijos perdavimai tarp Lietuvos Respublikos ir
kitų valstybių narių
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali sudaryti susitarimus dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių
energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš Lietuvos Respublikos į kitą
valstybę narę ar iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.
2. Susitarimai dėl statistinių
energijos perdavimų sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Lietuvos Respublika gali
perduoti statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekį kitai valstybei
narei, jeigu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos kiekis
viršija šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius
planinius rodiklius.
4. Jeigu prognozuojamas Lietuvos
Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos sunaudojimas yra mažesnis negu
šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyti tarpiniai nacionaliniai planiniai
rodikliai ir nėra kitų būdų ir priemonių šiems rodikliams pasiekti, Lietuvos
Respublikos Seimas gali priimti nutarimą leisti Vyriausybei vykdyti statistinį
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimą iš kitos valstybės narės.
5. Perduotas atsinaujinančių
išteklių energijos kiekis yra:
1) atimamas iš atsinaujinančių
išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos
Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis energijos
perdavimas įvykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę;
2) pridedamas prie
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip
Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis
energijos perdavimas įvykdomas iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.
6. Lietuvos Respublikos atliekami
statistiniai energijos perdavimai negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo
55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių
įgyvendinimui.
7. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodyti susitarimai gali galioti vienus ar daugiau metų. Apie sudarytus
susitarimus Vyriausybės nustatyta tvarka pranešama Europos Komisijai ne vėliau
kaip per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais jie galioja.
Europos Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduodamos
energijos kiekis ir kaina.
8. Statistiniai energijos
perdavimai laikomi įvykdytais tik po to, kai visos perdavime dalyvavusios
valstybės narės apie perdavimą praneša Europos Komisijai.
9. Pajamos, gautos vykdant
susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į valstybės
biudžetą.
10. Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimas iš kitos valstybės narės,
vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, finansuojamas iš
valstybės biudžeto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-494, 2013-07-02,
Žin., 2013, Nr. 78-3939 (2013-07-20)
59 straipsnis.
Bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų
bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų
valstybių narių), susijusius su elektros energijos, šilumos ir vėsumos
energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokius bendrus
projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs
asmenys.
2. Susitarimai dėl bendrų
projektų su kitomis valstybėmis narėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta
tvarka.
3. Vyriausybės nustatyta tvarka
jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai, kokia elektros energijos,
šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių,
dalis ar koks kiekis pagal bet kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje
įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas po 2009 m. birželio 25 d., arba
padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, pajėgumus, laikomi
įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį.
Atsinaujinančių išteklių energijos vienetai, pagaminti padidinant įrenginio
pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris
pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai pajėgumai buvo padidinti.
4. Šio straipsnio 3 dalyje
nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys
arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos
elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos dalis arba kiekis, laikomi
įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį;
3) nurodoma valstybė narė, kurios
naudai teikiamas pranešimas;
4) nurodomas kalendoriniais
metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta atsinaujinančių
išteklių elektros energija, šilumos ar vėsumos energija turi būti laikoma
įskaitoma į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį. Šis
laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.
5. Pagal šio straipsnio 4 dalį
Europos Komisijai pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jeigu nėra
Lietuvos Respublikos ir šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos valstybės
narės sudaryto susitarimo.
6. Bendro projekto tarp Lietuvos
Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) trukmė gali būti
ilgesnė kaip iki 2020 m.
7. Lietuvos Respublikoje vykdomi
bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos
šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių
rodiklių įgyvendinimui.
60
straipsnis. Bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis rezultatai
1. Per 3 mėnesius, pasibaigus
kiekvieniems šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyto laikotarpio
metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia
pranešimą, kuriame nurodo:
1) bendrą elektros energijos,
šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš
atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai
pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;
2) elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių
energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės
nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis.
2. Vyriausybės įgaliota
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia tai valstybei
narei, kurios naudai buvo pateiktas pranešimas, ir Europos Komisijai.
3. Elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos kiekis, apie kurį pranešama vykdant Lietuvos Respublikos ir
kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) bendrus projektus šiame
straipsnyje nustatyta tvarka:
1) atimamas iš atsinaujinančių
išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos
Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros
energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis Lietuvos Respublikoje
pagaminamas kitos valstybės narės naudai;
2) pridedamas prie
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip
Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros
energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis kitos valstybės narės
teritorijoje pagaminamas Lietuvos Respublikos naudai.
61
straipsnis. Bendri projektai su užsienio valstybėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų
bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės (ar užsienio
valstybių), susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių
energijos išteklių. Tokiuose projektuose gali dalyvauti ir kitos valstybės
narės. Į tokius bendrus projektus su užsienio valstybėmis gali būti įtraukti ir
privatūs asmenys.
2. Susitarimai dėl bendrų
projektų su užsienio valstybėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Įgyvendinant bendrus
projektus, užsienio valstybėje pagamintas atsinaujinančių išteklių elektros
energijos kiekis, kuris laikomas įskaitomu į Lietuvos Respublikos nacionalinį
bendrąjį planinį rodiklį, turi atitikti šias sąlygas:
1) elektros energija suvartojama
Europos Sąjungoje;
2) elektros energija pagaminta
naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti po 2009 m. birželio 25 d.,
arba padidinus pajėgumus įrenginyje, kuris buvo rekonstruotas po tos datos
įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą projektą. Atsinaujinančių
išteklių elektros energijos vienetai, pagaminti padidinus įrenginio pajėgumus,
vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas
eksploatuoti tuo momentu, kai įrenginio pajėgumai buvo padidinti;
3) pagamintam ir eksportuotam
elektros energijos kiekiui nebuvo suteikta parama pagal užsienio valstybės
paramos schemą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą investicijoms.
4. Laikoma, kad šio straipsnio 3
dalies 1 punkte nurodytas reikalavimas tenkinamas, kai:
1) visi atsakingi perdavimo
sistemos operatoriai kilmės šalyje, paskirties šalyje ir, jeigu taikoma, visose
užsienio tranzito valstybėse galutinai priskyrė elektros energijos kiekį,
lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems elektros tinklų sujungimo
pajėgumams;
2) atsakingas perdavimo sistemos
operatorius, veikiantis jungiamosios linijos Europos Sąjungos pusėje, galutinai
įtraukė į balansą elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį
atsižvelgiama;
3) paskirti pajėgumai ir elektros
energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių šio straipsnio 3 dalies
2 punkte nurodytame įrenginyje yra susiję su tuo pačiu laikotarpiu.
5. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali kreiptis į Europos Komisiją, prašydamos Lietuvos Respublikos
bendrojo planinio rodiklio įvertinimo tikslais apskaičiuojant atsinaujinančių
išteklių energijos dalį, atsižvelgti į atsinaujinančių išteklių elektros
energiją, pagamintą ir suvartotą užsienio valstybėje, kai jungiamosios linijos
tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės tiesimo parengiamasis
laikotarpis labai ilgas, tokiomis sąlygomis:
1) jungiamosios linijos tiesimas
turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio
31 d.;
2) turi būti neįmanoma pradėti
eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.;
3) turi būti įmanoma pradėti
eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;
4) pradėjus eksploatuoti
jungiamąją liniją, ji bus naudojama elektros energijai, gaminamai iš
atsinaujinančių energijos išteklių, eksportuoti į Europos Sąjungą, kaip
nurodyta šio straipsnio 4 dalyje;
5) prašymas susijęs su šio
straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru
projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus
pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis už
elektros energijos kiekį, kuris bus eksportuojamas į Europos Sąjungą po to, kai
jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.
6. Vyriausybės nustatyta tvarka
jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai apie elektros energijos dalį
ar kiekį, kurie pagaminti įrenginyje, esančiame užsienio valstybės
teritorijoje, ir kurie įskaitomi į Lietuvos Respublikos ir galbūt į kitos
valstybės narės (ar kitų valstybių narių) nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį.
Kai bendrame projekte dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, apie elektros
energijos dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms pranešama Europos
Komisijai. Ši elektros energijos dalis ar kiekis negali viršyti faktiškai į
Europos Sąjungą eksportuotos ir joje suvartotos elektros energijos dalies ar
kiekio, atitinkančių šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas sąlygas ir 4 dalies 1
ir 2 punktuose nurodytą kiekį.
7. Šio straipsnio 6 dalyje
nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys
arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos
elektros energijos dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į Lietuvos
Respublikos nacionalinį planinį rodiklį, taip pat, laikantis konfidencialumo
reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;
3) nurodomas kalendoriniais
metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta elektros energija
turi būti laikoma įskaitoma į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį
rodiklį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.;
4) kartu pateikiamas užsienio
valstybės, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis šios dalies
2 ir 3 punktuose nurodytas patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros
energijos dalis arba kiekis, kurie bus vartojami užsienio valstybėje.
8. Pagal šio straipsnio 7 dalį
pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jeigu nėra Lietuvos
Respublikos ir užsienio valstybės, kuri pagal šio straipsnio 7 dalies 4 punktą
patvirtinto bendrą projektą, bendro susitarimo.
9. Bendro projekto tarp Lietuvos
Respublikos ir užsienio valstybių trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 m.
10. Lietuvos Respublikoje vykdomi
bendri projektai su užsienio valstybėmis negali turėti neigiamos įtakos šio
įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių
rodiklių įgyvendinimui.
62
straipsnis. Bendrų projektų su užsienio valstybėmis rezultatai
1. Per 3 mėnesius, pasibaigus
kiekvieniems šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyto laikotarpio
metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia
pranešimą, kuriame nurodo:
1) bendrą elektros energijos
kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos
išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro
projekto tikslais;
2) elektros energijos kiekį, per
tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris
turi būti įskaitomas į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį
rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis;
3) įrodymą, kad tenkinamos šio
įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.
2. Vyriausybės įgaliota
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia užsienio
valstybei, kuri pagal šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtino
bendrą projektą, ir Europos Komisijai.
3. Elektros energijos kiekis,
pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal šio
straipsnio 1 dalies 2 punktą, pridedamas prie atsinaujinančių išteklių
energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika
įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius.
63
straipsnis. Bendros paramos schemos su kitomis valstybėmis narėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija, bendradarbiaudama su kitos valstybės narės (ar kitų valstybių
narių) kompetentingomis institucijomis, gali priimti sprendimus dėl Lietuvos
Respublikos nacionalinės paramos schemos sujungimo su kitos valstybės narės (ar
kitų valstybių narių) paramos schema ar dėl šių schemų veiklos dalinio
koordinavimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis,
pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje,
gali būtų įskaitytas į kitos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės
nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, jeigu atitinkamos valstybės narės:
1) atliko atsinaujinančių
išteklių energijos nurodyto kiekio statistinį perdavimą iš vienos valstybės
narės kitai valstybei narei, kaip nurodyta šio įstatymo 58 straipsnyje, arba
2) nustatė paskirstymo taisyklę,
dėl kurios susitarė paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės ir pagal
kurią atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai paskirstomi paramos schemoje
dalyvaujančioms valstybėms narėms. Apie tokią paskirstymo taisyklę Vyriausybės
nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai ne vėliau
kaip per 3 mėnesius pasibaigus pirmiesiems metams, kuriais ji įsigaliojo.
3. Jeigu Lietuvos Respublikos
vardu buvo teikiamas pranešimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte,
per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams Vyriausybės nustatyta tvarka jos
įgaliota institucija Europos Komisijai pateikia pranešimą, kuriame nurodomas
bendras elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš
atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis, pagamintas tais metais, kuriais
taikoma paskirstymo taisyklė.
4. Elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis,
apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį, paskirstomas pagal 2 dalyje
nurodytą taisyklę.
5. Bendros paramos schemos su
kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55
straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių
įgyvendinimui.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
64
straipsnis. Skundų nagrinėjimas
1. Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne
teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų
operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo,
kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar
sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos
tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas,
susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti.
2. Valstybinei kainų ir
energetikos kontrolės komisijai pateikti skundai nagrinėjami Energetikos
įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
65 straipsnis.
Įstatymo taikymas
1. Asmenims, kurie verčiasi ūkine
komercine veikla atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, kiek
nenustato šis įstatymas, taikomi veiklos elektros energetikos, šilumos ūkio ar
dujų sektoriuose reikalavimai, nustatyti Energetikos įstatyme, Elektros
energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme ir jų
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
2. Šio įstatymo 14
straipsnio 16 dalies nuostatos taikomos ir tiems gamintojams, kurie pagal
išduotus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
išteklių pajėgumus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su elektros tinklų
operatoriumi nesudarė elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos
sutarties, bet kurie pretenduoja gauti paramą pagal šio įstatymo
20 straipsnyje nustatytas paramos schemas.
3. Biokuru,
biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis prekiaujama pagal dvišales
pirkimo–pardavimo sutartis ir kitais teisės aktuose nustatytais būdais.
Prekybos biokuru, biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis tvarka
nustatoma Energetikos ministerijos patvirtintose Biokuro, biodegalų, biodujų,
biotepalų ir bioalyvų prekybos taisyklėse, atsižvelgiant į šiame įstatyme ir jo
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus biodujų supirkimo reikalavimus.
Centralizuota prekyba biokuru organizuojama Lietuvos Respublikos energijos
išteklių rinkos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2025, 2012-05-22,
Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)
@@ -6236,9 +6218,9 @@
1. Šis įstatymas, išskyrus 3, 16,
17, 19, 23, 24, 25, 32, 36, 39, 41, 44, 45, 48, 49 ir 50 straipsnius,
įsigalioja nuo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ dienos.
17, 19, 23, 24, 25, 32, 36, 39, 41, 44, 45, 48, 49 ir 50 straipsnius, įsigalioja
nuo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ dienos.
2. Šio įstatymo 3, 16, 17, 19,