LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas
40 versijos
· 2011-05-12
2024-08-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2024-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2023-12-05
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2023-05-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2023-02-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-12-30
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-11-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-07-08
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-04-08
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2022-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2021-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2021-06-30
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2021-02-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2021-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2020-05-31
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2020-05-07
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2020-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2019-10-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2019-06-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2019-05-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2019-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2018-05-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2017-11-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2017-09-10
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2017-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2017-06-10
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2016-03-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2016-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2015-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2015-03-02
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2015-01-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2014-11-19
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2014-07-23
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2014-05-03
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2013-07-20
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2013-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2013-02-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
2012-07-01
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas — a
Pakeitimai 2012-07-01
@@ -22,93 +22,89 @@
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis,
tikslas ir uždaviniai
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos
Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio
valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos atsinaujinančių
išteklių energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat
nustato energetikos tinklų operatorių, energijos iš atsinaujinančių išteklių
gamintojų veiklos valstybinį reglamentavimą, priežiūrą ir jų santykius su
kontrolę vykdančiomis institucijomis.
2. Šio įstatymo tikslas –
užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, skatinti
tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos
vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius
įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo,
priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo
bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo
saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų
interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir
pakankamumą apsaugos užtikrinimo principus.
3. Šiuo įstatymu nustatoma
bendroji skatinimo vartoti atsinaujinančių išteklių energiją Lietuvos
Respublikoje sistema.
4. Pagrindinis šio įstatymo
uždavinys – užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti
su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne
mažiau kaip 23 procentus ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant
naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo
technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą.
5. Šio įstatymo uždaviniai
atskiruose energetikos sektoriuose 2020 metais:
1) atsinaujinančių
išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis, tikslas ir uždaviniai
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valstybinio valdymo,
reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos atsinaujinančių išteklių
energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus, taip pat nustato
energetikos tinklų operatorių, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų
veiklos valstybinį reglamentavimą, priežiūrą ir jų santykius su kontrolę
vykdančiomis institucijomis.
2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, skatinti tolesnį naujų
technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos
apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo
iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo bei kitus valstybės
energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir
patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į
atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos
užtikrinimo principus.
3. Šiuo įstatymu nustatoma bendroji skatinimo
vartoti atsinaujinančių išteklių energiją Lietuvos Respublikoje sistema.
4. Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – užtikrinti,
kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju
galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23
procentus ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir
veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir
skatinant energijos vartojimo efektyvumą.
5. Šio įstatymo uždaviniai atskiruose
energetikos sektoriuose 2020 metais:
1) atsinaujinančių išteklių
energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos
suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 procentų;
2) elektros energijos,
pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies
bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki
2) elektros energijos, pagamintos iš
atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju
galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki
20 procentų;
3) centralizuotai tiekiamos
šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį
šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 procentų, o namų
ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos
išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų.
3) centralizuotai tiekiamos šilumos energijos,
pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos
balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 procentų, o namų ūkiuose
atsinaujinančių energijos išteklių dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių
balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 procentų.
6. Europos
@@ -120,861 +116,5667 @@
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Aeroterminė energija –
šilumos energija, susikaupusi ore.
2. Atsinaujinančių išteklių
energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių:
vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir
vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir
nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių
išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas
ateityje, energija.
3. Atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginys (toliau – įrenginys) – iš
atsinaujinančių energijos išteklių elektros energiją ir (ar) šilumos
energiją, ir (ar) biokurą, ir (ar) biodegalus gaminantis įrenginys.
4. Atsinaujinančių
išteklių energijos kilmės garantija (toliau – kilmės garantija) –
elektroninis dokumentas, kurio vienintelė paskirtis – įrodyti galutiniam
vartotojui, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš
atsinaujinančių energijos išteklių.
5. Atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo bandomasis projektas (toliau – bandomasis projektas)
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka ir sąlygomis parengtas atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo projektas, apimantis naujų technologijų pritaikomumo studijas
ar bandomuosius įdiegimus, taip pat esamų technologijų veiklos efektyvumo
didinimą ar esminį pagerinimą.
6. Atsinaujinančių
išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo priemonė (toliau – skatinimo
priemonė) – šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta priemonė ar
būdas, kuriais energijai gaminti skatinama naudoti atsinaujinančius išteklius.
7. Bendrasis
galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei,
transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas),
žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiamų energijos produktų
suvartojimas, įskaitant elektros ir šilumos
energijos, kurią elektros ir šilumos energijos gamybai sunaudoja energetikos
sektorius, suvartojimą ir elektros bei šilumos energijos nuostolius paskirstymo
ir perdavimo proceso metu.
8. Biodegalai
– iš biomasės pagaminti skystieji arba dujiniai transporto degalai.
9. Biodujos –
iš biomasės pagamintos dujos.
10. Biokuras – iš biomasės pagaminti degieji
dujiniai, skystieji ir kietieji produktai, naudojami energijai gaminti.
11. Biomasė – biologiškai skaidžios
biologinės kilmės žemės ūkio, miškų ūkio ir susijusių pramonės šakų, įskaitant
žuvininkystę ir akvakultūrą, žaliavos, atliekos ir liekanos, įskaitant
augalines ir gyvūnines medžiagas, taip pat biologiškai skaidžios pramoninės ir
komunalinės atliekos.
12. Biotepalai ir
bioalyvos – iš augalinių ar gyvūninių riebalinių medžiagų pagaminti tepalai
ir alyvos.
13. Centralizuotas šilumos ar
vėsumos energijos tiekimas – šilumos energijos garų, karšto vandens ar
ataušintų skysčių pavidalu iš centrinio gamybos šaltinio pristatymas ir
pardavimas vartotojams.
14. Elektrinė
– elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomas energetikos
objektas, skirtas elektros energijai ar elektros ir šilumos energijai
bendrosios gamybos būdu iš atsinaujinančių išteklių gaminti, susidedantis iš
vieno ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją
generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų.
15. Elektrinės
įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių suma.
16. Elektrinės
prijungimo prie energetikos tinklų išankstinės projektavimo sąlygos (toliau
– išankstinės prijungimo sąlygos) – energijos iš atsinaujinančių
išteklių gamintojui išduodamos preliminarios projektavimo sąlygos, kuriose
nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros
reikalavimai, prijungiant šio gamintojo elektrinę prie energetikos tinklų
operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas
paslaugas.
17. Elektrinės
prijungimo prie energetikos tinklų projektavimo sąlygos (toliau – prijungimo
sąlygos) – techninės sąlygos, kuriose nustatomi privalomieji
energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros reikalavimai,
prijungiant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo elektrinę prie
energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose
nustatytas paslaugas.
18. Elektromobilis –
transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui atlikti tiekiama tik
iš elektros energijos kaupiklio.
19. Elektros
įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas
(toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų
operatoriaus ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo
susitarimas, kuriuo, be kita ko, šis gamintojas įsipareigoja per nustatytą
laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o
elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti šio gamintojo
elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų.
20. Elektros
įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taškas (toliau – prijungimo
taškas) – elektros tinkluose tiksliai nurodytas taškas, kuriame elektros
tinklų naudotojo įrenginiai prijungiami prie elektros energijos perdavimo
sistemos ir (ar) elektros energijos skirstomųjų tinklų. Prijungimo taško vieta
nustatoma nuosavybės ribų akte ir, jei nenurodyta kitaip, sutampa su šiame akte
nustatyta elektros tinklų operatoriaus ir jų naudotojo elektros tinklų
nuosavybės riba. Prijungimo taške esančius elektros tinklų įrenginius
nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo elektros tinklų
operatorius.
21. Energetikos
tinklai – visi tarpusavyje sujungti techniniai įrenginiai, naudojami
energijai ir (ar) jos ištekliams perduoti ir paskirstyti: elektros energijos
perdavimo sistemos ir (ar) elektros energijos skirstomieji tinklai, šilumos ar
vėsumos energijos perdavimo tinklai, dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos.
22. Energetikos
tinklų operatorius – elektros energijos perdavimo sistemos ir (ar)
elektros energijos skirstomųjų tinklų, šilumos ar vėsumos energijos perdavimo
tinklų, dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemų operatorius.
23. Energijos
beveik nevartojantis pastatas – pastatas, kurio energinis naudingumas,
nustatytas pagal normatyvinius statybos techninius dokumentus, yra labai
didelis. Reikalingos energijos, kurios beveik nesuvartojama arba suvartojama labai
mažai, didžiąją dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant
vietoje ar netoliese iš atsinaujinančių išteklių pagamintą energiją.
24. Energijos
gamybos įrenginio pajėgumas – elektros, šilumos ar vėsumos energijos
gamybos įrenginio galimybė pasiekti tam tikrą galią įprastomis darbo sąlygomis,
neatsižvelgiant į laiko ribojimus ar trumpalaikius nuokrypius.
25. Energijos iš
atsinaujinančių išteklių gamintojas (toliau – gamintojas) – asmuo,
eksploatuojantis atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginį, turintis
atitinkamą leidimą verstis šia veikla arba ketinantis plėtoti energijos iš
atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.
26. Energijos iš
atsinaujinančių išteklių gamintojo įrenginių prijungimo prie energetikos tinklų
išlaidos (toliau – prijungimo išlaidos) – investicijos,
reikalingos energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo įrenginiams
prijungti prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų.
27. Fiksuotas elektros
energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas (toliau – fiksuotas
tarifas) – šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis gamintojui
garantuojamos pajamos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros
energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetą.
28. Geoterminė energija –
šilumos energija, susikaupusi žemiau žemės paviršiaus.
29. Hibridinė transporto
priemonė – transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui
atlikti tiekiama iš dviejų ar daugiau transporto priemonėje esančių sukauptos
energijos šaltinių: sunaudojamų degalų ir elektros energijos kaupiklio
(baterijos, kondensatoriaus).
30. Hidroenergija –
patvenkto ir (arba) tekančio vandens energija, naudojama elektros energijai
gaminti.
31. Hidroterminė energija – šilumos energija,
susikaupusi paviršiniuose vandenyse.
32. Liekamoji
energija – technologinio proceso metu išsiskirianti energija, kuri
nepanaudojama tame procese.
33. Mineraliniai
degalai – iš gamtinių iškastinių žaliavų arba mineralinės kilmės atliekų
pagaminti skystieji arba dujiniai transporto degalai.
34. Nacionaliniai
planiniai rodikliai – šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojami
nacionaliniai bendrieji ar tarpiniai planiniai rodikliai, rodantys
atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su bendruoju galutiniu
energijos suvartojimu, nustatytu laikotarpiu.
35. Nuosavybės
ribų aktas – energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo ir
energetikos tinklų operatoriaus pasirašomas aktas, kuriame nustatoma nuosavybės
riba tarp energetikos tinklų naudotojo tinklų ir energetikos tinklų
operatoriaus valdomų tinklų.
36. Paramos schema
– visuma skatinimo priemonių, kuriomis skatinama naudoti atsinaujinančių
išteklių energiją, tarp jų mažinamos atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo sąnaudos, didinama energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pardavimo kaina, nustatomi įpareigojimai naudoti atsinaujinančius energijos
išteklius ar vartoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą energiją, taip pat
kitos priemonės, skatinančios naudoti atsinaujinančius energijos išteklius
energijai gaminti ir (ar) iš jų pagamintos energijos vartojimą.
37. Prievolių įvykdymo
užtikrinimas – finansinė garantija ar finansinis laidavimas, kaip tai
nustatyta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.
38. Saulės šilumos
energija – saulės spindulinė energija, paverčiama į šilumos energiją saulės
kolektoriuose.
39. Saulės šviesos
energija – iš saulės šviesos tiesiogiai gaunama elektros energija.
40. Skystieji
bioproduktai – iš biomasės pagamintas skystasis kuras elektros energijai,
šilumai ir (ar) vėsumai gaminti, išskyrus skystuosius transporto degalus.
41. Statistinis
energijos perdavimas – pagal oficialius valstybės statistinius duomenis
apskaičiuoto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio perdavimas kitai
valstybei narei arba gavimas iš kitos valstybės narės.
42. Šilumos
siurblys – įrenginys, paverčiantis aeroterminę, geoterminę ar hidroterminę
energiją aukštesnės temperatūros šiluma, naudojama pastatams šildyti ir (ar)
karštam vandeniui ruošti.
43. Užsienio
valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos valstybė narė ir ne Europos
ekonominės erdvės valstybė.
44. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė
ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybė.
45. Vėjo energija
– oro judėjimo energija, naudojama energijai gaminti.
46. Viešuosius
interesus atitinkančios paslaugos
– įstatymų nustatytais atvejais įmonėms priskiriami privalomi įpareigojimai,
siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos
politikos strateginius tikslus atsinaujinančios energetikos sektoriuje ir
apginti teisėtus visuomenės interesus.
47. Kitos šiame
įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos
Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Energetikos įstatyme, Elektros
energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme, Statybos
įstatyme, Vandens įstatyme ir Žemės įstatyme.
3 straipsnis.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros skatinimas
1. Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimas skatinamas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis.
2. Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimas skatinamas taikant nustatytą paramos schemą, kurią sudaro
viena ar kelios skatinimo priemonės. Skatinimo priemonėmis yra laikoma:
1) fiksuotas tarifas;
2) energijos iš atsinaujinančių
energijos išteklių supirkimas;
3) atsinaujinančius energijos
išteklius naudojančių įrenginių prijungimo prie energetikos tinklų ar sistemų
išlaidų kompensavimas;
4) energetikos tinklų ar sistemų
galios ir pralaidumo ar kitų atitinkamų techninių parametrų rezervavimas
atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems įrenginiams prijungti;
5) energijos iš atsinaujinančių
energijos išteklių persiuntimas pirmumo teise;
6) elektros energijos gamintojų
atleidimas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar)
elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą skatinimo laikotarpiu;
7) parama žemės ūkio produkcijos
– biokuro, biodegalų, biotepalų ir bioalyvų gamybos žaliavos – gamybai ir
perdirbimui;
8) privalomo atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimo energijai gaminti ir (ar) privalomo energijos iš
atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo, taip pat biodegalų naudojimo
reikalavimai;
9) parama investicijoms į
atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas;
10) kitos įstatymų nustatytos
lengvatos.
3. Dėl elektros energijos gamintojų
atleidimo nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar)
elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą po skatinimo laikotarpio sprendžia
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) visiems gamintojams
bendrai tam naudodama turimą infrastruktūrą ir įrenginius.
4. Skatinimo priemonių taikymo
tvarką ir sąlygas, kiek jų nereglamentuoja šis ir (ar) kiti įstatymai,
vadovaudamasi šio įstatymo reikalavimais, nustato Vyriausybė.
5. Aplinkai nekenksmingų
technologijų plėtrai, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius energijos
gamybai, Vyriausybė nutarimu gali suteikti bandomojo projekto statusą.
ANTRASIS SKIRSNIS
VEIKLOS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUJE VALDYMAS
4 straipsnis.
Atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus valdymo srities institucijos
Atsinaujinančių išteklių energetikos
sektorių šio įstatymo nustatyta tvarka reguliuoja ir kontroliuoja, kaip
vykdomas šis įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai:
1) Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija;
2) Energetikos ministerija;
3) Aplinkos ministerija;
4) Susisiekimo ministerija;
5) Švietimo ir mokslo
ministerija;
6) Ūkio ministerija;
7) Žemės ūkio ministerija;
8) Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija;
9) savivaldybės.
5 straipsnis.
Vyriausybės kompetencija
1. Vyriausybė:
1) užtikrina, kad būtų
pasiekti šio įstatymo 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti
uždaviniai;
2) vadovaudamasi šiuo įstatymu ir
kitais teisės aktais, tvirtina Nacionalinę atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros programą;
3) tvirtina Nacionalinės
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį veiklos planą;
4) nustato
Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos lėšų panaudojimo
tvarką;
5)
tvirtina elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir
elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą,
numatytą šio įstatymo
13 straipsnio 4 dalyje;
6) nustato
biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės
tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo
kriterijus, sertifikavimo tvarką;
7)
nustato ir tvirtina skatinimo kvotas, atitinkančias šio įstatymo 13 straipsnio
3 dalyje nurodytus uždavinius ir 20 straipsnio 3 dalyje nurodytus aukcionų
regionus;
8) nustato
susitarimų dėl statistinio energijos perdavimo tarp Lietuvos Respublikos ir
kitų valstybių narių sudarymo tvarką, taip pat bendrųjų projektų tarp valstybių
narių ir užsienio valstybių vykdymo tvarką;
9) atlieka
kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
2. Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija:
1) tvirtina
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo programas, vadovaudamasi
objektyviais ir nediskriminaciniais principais;
2)
tvirtina Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų planą;
3) nustato
savivaldybėms minimalius privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo planinius rodiklius ir derina savivaldybių atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus;
4) nustato
viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarką;
5) rengia ir tvirtina
Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės
ekonominės zonos Baltijos jūroje ir pajūrio juostos naudojimo elektrinių
statybai ir eksploatacijai leidimų išdavimo tvarkos aprašą, atsižvelgdama į
šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir vadovaudamasi
objektyviais ir nediskriminaciniais principais;
6) nustato
kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo tvarką;
7) tvirtina Nacionalinį
energijai gaminti tinkamų pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai
skaidžios dalies panaudojimo specialųjį planą;
8)
nustato naudojimosi gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemomis, perduodant
ir skirstant dujas iš atsinaujinančių energijos išteklių, tvarką;
9) nustato
leidžiamą arba privalomą biodegalų dalį mišinyje su degalais, pagamintais iš
mineralinių degalų;
10) nustato
konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo biodegalų gamybai tvarką;
11)
nustato privalomus aplinkos apsaugos kriterijus valstybės institucijų, įstaigų
ir įmonių perkamoms transporto priemonėms;
12) rengia
priemones, didinančias visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą
pastatuose ir energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja
gamyba ir (ar) energijos beveik nevartojančiais pastatais, taip pat koordinuoja
ir prižiūri, kaip šios priemonės įgyvendinamos;
13) nustato
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo pastatuose reikalavimus ir šių
reikalavimų įgyvendinimo tvarką;
14) tvirtina šio įstatymo 45
straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą, nustato
šių darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina atsinaujinančių išteklių
energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų,
kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato jų atestavimo tvarką;
15) nustato atsinaujinančių
išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų atestavimo tvarką;
16) nustato
informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir teikimo Europos Komisijai
tvarką;
17) atlieka
kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
6 straipsnis. Energetikos ministerijos kompetencija
Energetikos
ministerija:
1) teisės aktų nustatyta tvarka
ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų dujinių produktų (biodujų),
miško ir medienos atliekų, šiaudų, kitų rūšių biologinės kilmės kuro (žemės
ūkio atliekų ir augalų, naudojamų energijai gaminti) gamybos ir naudojimo, taip
pat aeroterminės, geoterminės, hidroterminės energijos, hidroenergijos, saulės
šilumos energijos ir saulės šviesos energijos, vėjo energijos naudojimo
energijai gaminti plėtros ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų
įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
2)
rengia elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir
elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą,
numatytą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje;
3)
rengia Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planą;
4) išduoda
leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus;
5) išduoda
atestatus elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos, dujų gamybos
iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams, taip pat atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimo įrenginiams transporto sektoriuje eksploatuoti;
6) rengia
ir tvirtina technines taisykles, nustatančias būtiniausius techninės
konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus elektros iš
atsinaujinančių energijos išteklių šaltinius jungiant į elektros tinklus;
7) rengia
ir tvirtina technines taisykles, nustatančias būtiniausius techninės
konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus dujų iš atsinaujinančių
energijos išteklių šaltinius jungiant į gamtinių dujų tinklus;
8) nustato
nacionalinių planinių rodiklių skaičiavimo tvarką;
9) tvirtina Biokuro, biodegalų,
biodujų, biotepalų ir bioalyvų prekybos taisykles;
10) kartu su Aplinkos
ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato biodegalų privalomuosius kokybės
rodiklius;
11) organizuoja
keitimąsi patirtimi atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo srityje tarp
valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų, privačių
subjektų ir viešai skelbia gerosios praktikos pavyzdžius;
12) tvirtina
Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, parengtas
kartu su Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija;
13) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2025, 2012-05-22,
Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)
7 straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija
Aplinkos
ministerija:
1) nustato biokurą ar
biodegalus naudojančių įrenginių taršos normatyvus;
2) rengia
ir tvirtina metano, išmetamo į atmosferą, kiekio įvertinimo metodiką;
3)
nustato biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo aplinkosaugos sąlygas;
4)
nustato gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir
lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio
apskaičiavimo taisykles;
5) vertina miškų ūkio ir
komunalinių atliekų, iš kurių gali būti gaminamas biokuras, biologiškai
skaidžios dalies panaudojimo potencialą;
6) teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją kartu su Energetikos ministerija
koordinuoja darnios hidroenergijos naudojimo energijai gaminti skatinimo
priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina
valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
7) rengia ir
tvirtina pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies
atskyrimo, atsižvelgiant į energijos, pagamintos iš pramoninių ir komunalinių
atliekų, atsinaujinančią dalį, metodiką;
8) kartu su Energetikos
ministerija rengia ir viešai skelbia rekomendacijas projektuotojams,
architektams ir kitiems specialistams dėl atsinaujinančių energijos išteklių
technologijų, didelio energinio efektyvumo technologijų ir centralizuoto
šilumos ir (ar) vėsumos energijos tiekimo sistemų integravimo, planuojant,
projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant) visuomeninės, pramoninės
ar gyvenamosios paskirties teritorijas;
9) atlieka kitas
šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
8 straipsnis. Susisiekimo ministerijos kompetencija
Susisiekimo ministerija:
1) teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja biodegalų naudojimo
transporto sektoriuje plėtros ir skatinimo priemonių, taip pat atsinaujinančius
energijos išteklius naudojančių transporto priemonių, elektromobilių ir
hibridinių transporto priemonių naudojimo iniciatyvų įgyvendinimą, atlieka jų
įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
2) nustato biodegalais laikytinų
produktų sąrašą;
3) rengia ir tvirtina
transporto priemonių eksploatavimo laikotarpio poveikio energetikai ir aplinkai
apskaičiavimo metodiką;
4) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
9 straipsnis.
Ūkio ministerijos kompetencija
Ūkio ministerija:
1) vertina gamybos ir kitoje
ūkinėje veikloje susidarančių atliekų ir produktų potencialą, išskyrus žemės
ūkio ir su žemės ūkio produktų perdirbimu susijusių pramonės šakų ir atliekų,
iš kurių gaminamas biokuras, potencialą;
2) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
10 straipsnis.
Žemės ūkio ministerijos kompetencija
Žemės ūkio ministerija:
1) teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų skystųjų ir dujinių
produktų, gautų iš biomasės, gamybos plėtros ir skatinimo priemonių
įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę
priežiūrą ir kontrolę;
2) teisės aktų nustatyta
tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja augalams, iš kurių gaminamas
biokuras, biodegalai, biotepalai ir bioalyvos, auginti skirtų paramos priemonių
įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę
priežiūrą ir kontrolę;
3) rengia programas žemės
ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojams remti ir teikia jas
tvirtinti Vyriausybei;
4) vertina žemės
ūkio ir su žemės ūkio produktų perdirbimu susijusių pramonės šakų produktų ir
atliekų, iš kurių gaminamas biokuras, potencialą;
5) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
11 straipsnis. Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos kompetencija
Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija:
1) rengia ir tvirtina fiksuotų
tarifų elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir
fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio aukcionuose dalyvaujantiems
gamintojams nustatymo metodiką;
2) tvirtina
fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW,
ir fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius aukcionuose dalyvaujantiems
gamintojams, nustato jų diferencijuojamus dydžius, kontroliuoja, kaip jie
taikomi;
3)
nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į
kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitą) darbui, lengvatinius
tarifus;
4)
tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei
papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra;
5) derina šio įstatymo 14 straipsnio
7 dalyje nurodytą Pasinaudojimo
elektros tinklais tvarkos aprašą;
6) nagrinėja šio įstatymo 64
straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7)
tvirtina atsinaujinančių išteklių energetikos įmonių technologinius,
finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarkos aprašą;
8)
tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9)
nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
10)
nustato dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo į gamtinių dujų
sistemą kainą;
11)
prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti
savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir
biodujų supirkimo skaidrumą;
12)
rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
13)
skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus;
14) atlieka
kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
12 straipsnis.
Savivaldybių kompetencija
Savivaldybės:
1) rengia
ir, suderinusios su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija, tvirtina ir įgyvendina
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus;
2) organizuodamos
aprūpinimą šilumos energija savivaldybės teritorijoje, siekia, kad šilumos
energijos gamybai būtų naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai;
3) rengia ir
tvirtina savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programas
ir jų lėšų panaudojimo tvarkos aprašą;
4) siekia,
kad viešajame transporte būtų naudojamos transporto priemonės,
naudojančios atsinaujinančių išteklių energiją, elektromobiliai ir hibridinės
transporto priemonės;
5) kuria
infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančių išteklių energiją ir elektros
energiją naudojančių transporto priemonių naudojimo plėtrai;
6) rengia
ir įgyvendina visuomenės informavimo ir sąmoningumo ugdymo priemones, teikia
konsultacijas ir rengia mokymo programas apie atsinaujinančių energijos
išteklių plėtojimo ir naudojimo praktines galimybes ir naudą;
7) atlieka
kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
TREČIASIS
SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ
ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ SKATINIMAS, PLANAVIMAS, PLĖTRA.
ELEKTRINIŲ PRIJUNGIMAS PRIE
ELEKTROS TINKLŲ
13 straipsnis. Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra
1. Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra vienas iš strateginių
valstybės energetikos politikos tikslų.
2. Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimas elektros energijai gaminti skatinamas šio įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Šio įstatymo uždaviniai elektros
energetikos sektoriuje iki 2020 metų:
1) vėjo elektrinių,
prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki
500 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia yra ne
didesnė kaip 30 kW. Pasiekus 500 MW vėjo elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė
parengia ir patvirtina tolesnės vėjo elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų
tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros
plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus
dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo
užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus;
2) saulės šviesos energijos
elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti
iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia ne
didesnė kaip 30 kW. Pasiekus 10 MW saulės šviesos energijos elektrinių
įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės šviesos
energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą;
3) hidroelektrinių,
prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki
141 MW;
4) biokuro elektrinių,
prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki 355 MW.
4. Kai elektrinių įrengtoji suminė
galia viršija šio straipsnio 3 dalyje nurodytų įrengtųjų galių dydžius, iki
2015 m. sausio 1 d., bet ne vėliau, Vyriausybė patvirtina tolesnės elektrinių,
perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos
akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos
Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo
saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų
apsaugos reikalavimus.
14 straipsnis.
Elektrinių prijungimas prie elektros tinklų
1. Elektros
tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per 18 mėnesių arba per laikotarpį,
per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, jeigu tas laikotarpis yra
ilgesnis kaip 18 mėnesių, pirmumo teise prijungti gamintojo elektrinę prie
elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų prijungimo taške, kuris
atitinka reikiamą įtampos lygį ir yra arčiausiai gamintojo elektrinės, jeigu
kiti elektros tinklai technologiniu ir ekonominiu požiūriu nėra tinkamesni
gamintojo elektrinės prijungimo taškui. Nurodyta gamintojo elektrinės
prijungimo prie elektros tinklų pirmumo teisė gamintojui užtikrinama kitų
elektros energijos gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius energijos
išteklius, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų atžvilgiu.
Prijungimo prie elektros tinklų laikotarpis skaičiuojamas nuo elektrinės
prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties tarp gamintojo ir elektros
tinklų operatoriaus pasirašymo dienos. Elektrinės prijungimo prie elektros
tinklų momentu laikomas elektrinės prijungimas technologiniams bandymams
elektros tinkluose atlikti (paleidimo
derinimo darbams).
Elektros tinklų operatorius, vadovaudamasis teisės aktų nustatytais
reikalavimais, parengia ir viešai skelbia tipines elektrinės prijungimo prie elektros
tinklų paslaugos sutarties sąlygas, kurios nediskriminavimo pagrindais vienodai
taikomos visiems gamintojams, įvertinęs specialiuosius reikalavimus atskiroms
gamintojų grupėms.
2. Elektros
tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektrinę prie elektros tinklų
ir tuo atveju, kai toks prijungimas galimas tik techniškai atnaujinus elektros
tinklus, juos optimizavus, išplėtus elektros tinklus, padidinus elektros tinklų
pajėgumą ar kitaip juos rekonstravus. Šiuo atveju gamintojo elektrinė turi būti
prijungiama prie elektros tinklų per šalių sutartą protingą terminą, įvertinus
elektros tinklų atnaujinimo ar plėtros poreikį, kiek tai pagrįstai reikalinga
elektrinei prijungti.
3. Šio straipsnio 1 ir 2
dalyse nurodyti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminai gali būti
pratęsti tais atvejais, kai elektros tinklų operatorius nustatytais terminais
negali prijungti gamintojo elektrinės technologiniams bandymams elektros
tinkluose atlikti tuo atveju, kai vėluoja darbai gamintojo elektros tinklų dalyje
ar dėl kitų nuo elektros tinklų operatoriaus nepriklausančių priežasčių.
Kiekvienu konkrečiu atveju elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas
negali būti pratęstas ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Elektrinės
prijungimo prie elektros tinklų terminas pratęsiamas elektros tinklų
operatoriaus ir gamintojo susitarimu elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
paslaugos sutartyje nustatyta tvarka.
4. Gamintojo
elektrinės prijungimo tašką parenka ir prijungimo sąlygose nustato elektros
tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiama gamintojo
elektrinė, pagal gamintojo pateiktą prašymą ir įvertinęs technologinius ir
ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal šio straipsnio 7 dalyje
nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą.
5. Gamintojas
turi teisę pasirinkti kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą
elektrinės prijungimo tašką, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus
nurodytą elektros tinklų pajėgumo lygį ir elektrinės įrengtąją galią. Gamintojo
pasirinkto prijungimo taško atitiktį nustatytiems technologiniams ir
ekonominiams kriterijams kiekvienu konkrečiu atveju įvertina elektros tinklų
operatorius. Jeigu prijungiant elektrinę gamintojo pasiūlytame prijungimo taške
padidėja prijungimo sąnaudos, padidėjusios prijungimo sąnaudos padengiamos šio
įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
6. Elektros
tinklų operatorius turi teisę savo nuožiūra paskirti ir kitą elektrinės
prijungimo tašką, nepaisydamas gamintojo pasirinkto prijungimo taško, kaip
nurodyta šio straipsnio 5 dalyje. Dėl šio paskyrimo atsirandančios
papildomos sąnaudos padengiamos šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje
nustatyta tvarka.
7. Elektros tinklų
operatorius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis
sąlygomis parengia ir, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės
komisija, viešai paskelbia Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą.
Pasinaudojimo elektros tinklais tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir
nediskriminaciniais principais, kuriais vadovaujantis atsižvelgiama į visą
naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektrinių prijungimu prie elektros
tinklų.
8. Elektros tinklų operatorius ne vėliau kaip per 30 kalendorinių
dienų nuo gamintojo prašymo išduoti išankstines prijungimo sąlygas pateikimo
dienos privalo gamintojui pateikti visą informaciją apie veiksmus, kuriuos
gamintojas turi atlikti dėl jo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, bei
planuojamus elektros tinklų išplėtimo darbų terminus ir, esant būtinybei, prieš
elektrinės prijungimą atlikti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytus
veiksmus. Gamintojui pageidaujant, elektros tinklų operatorius privalo pateikti
išsamią su elektrinės prijungimu prie elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą,
pagrįstą ir tikslų elektrinės prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo
ir svarstymo grafiką, pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie
elektros tinklų grafiką. Visais atvejais elektros tinklų operatorius ir
gamintojas keičiasi visa gamintojo elektrinei prijungti prie elektros tinklų
reikalinga technine ir kita informacija. Išankstinės prijungimo sąlygos turi
atitikti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, nurodytą šio
straipsnio 7 dalyje. Išankstinėse prijungimo sąlygose negali būti kitų
reikalavimų negu tie, kurie būtini užtikrinti patikimą, saugų ir tinkamos
kokybės elektros energijos įrenginio ir elektros energetikos sistemos darbą.
Išankstinės prijungimo sąlygos skelbiamos viešai elektros tinklų operatoriaus
interneto tinklalapyje.
9. Gamintojas
turi teisę dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų elektros tinklų
operatoriaus išduotų išankstinių prijungimo sąlygų Valstybinei kainų ir
energetikos kontrolės komisijai pateikti skundą šio įstatymo
64 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos
ministerijos pateiktas išvadas nustato, kad išankstinės prijungimo sąlygos
neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodyto Pasinaudojimo elektros
tinklais tvarkos aprašo, elektros tinklų operatorius privalo per ne ilgesnį
negu 30 kalendorinių dienų laikotarpį pateikti naujas išankstines prijungimo
sąlygas.
10. Gamintojas,
planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus, gavęs išankstines
prijungimo sąlygas,
parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų
protokolą, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje numatytus atvejus.
11. Elektros tinklų
operatorius privalo per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo, planuojančio
plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pajėgumus, prašymo, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, pateikimo dienos
pasirašyti su gamintoju ketinimų
protokolą. Ketinimų protokole privalo būti:
1) nurodyta
gamintojo planuojamos statyti elektrinės galia ir naudojamų atsinaujinančių
energijos išteklių rūšis;
2) terminas, per kurį gamintojas
įsipareigoja
pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų dalyje susijusius darbus ir
pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės energetikos inspekcijos prie
Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo
aktui-pažymai (paleidimo derinimo darbams) gauti;
3) gamintojo
įsipareigojimas per jo pasiūlytą laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo
dienos parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui derinti techninį
elektrinės įrengimo ir prijungimo prie esamų elektros tinklų projektą (toliau –
techninis projektas), jeigu toks yra privalomas;
4) elektros tinklų operatoriaus
įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 4 mėnesių laikotarpį nuo su elektros tinklų operatoriumi suderinto
techninio projekto pateikimo dienos arba per ne ilgesnį kaip 2 mėnesių
laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu toks techninis
projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
paslaugos sutarties projektą;
5) gamintojo
įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai elektros tinklų operatorius
pateikia elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą
techninį projektą, arba elektros tinklų operatoriaus išduotas
prijungimo sąlygas,
jeigu techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas,
sutartį pasirašyti;
6) gamintojo
įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties
įvykdymo dienos apmokėti
šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio elektrinės
prijungimo išlaidas;
7) elektros tinklų operatoriaus
įsipareigojimas prijungti elektrinę prie elektros tinklų ir užtikrinti patikimą
joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą per terminą, kuris negali būti
ilgesnis už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus terminus;
8) gamintojo
prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos bei
tvarka;
9) dokumentai,
patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime
nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant statyti tokią
elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Ketinimų
protokolo pavyzdinę formą tvirtinta Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija.
13. Gamintojas,
pasirašęs ketinimų protokolą, privalo pateikti elektros tinklų operatoriui šio
įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio gamintojo prievolių
įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimų
įrengti naujus arba plėsti esamus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių pajėgumus įvykdymą, ne vėliau kaip likus 15 kalendorinių
dienų iki šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono.
14. Šio straipsnio
11 dalies 2 punkte nurodytas terminas pratęsiamas šiais atvejais:
1) dėl valstybės
veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms;
2) gamintojo prašymu, pateikus papildomą jo prievolių
įvykdymo užtikrinimą, nurodytą šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje;
3) elektrinės
prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje ir kitais teisės aktuose
nustatytais atvejais.
15. Elektros tinklų
operatorius, kai gamintojas pasirašo ketinimų protokolą ir jame nustatyta
tvarka pateikia gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir leidimą plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, pasirašo
elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį.
16. Elektrinės, kurių įrengtoji galia
yra ne didesnė kaip 350 kW ir ne didesnė kaip skirstomųjų tinklų artimiausiame
prijungimo taške esama leistinoji galia, išskyrus prie gyvulininkystės,
paukštininkystės įmonių, sąvartynų ir nuotekų valymo įmonių statomas biodujų
elektrines, kurių galia neribojama, gamintojui įvykdžius elektros tinklų operatoriaus išduotas
supaprastintas prijungimo sąlygas, prijungiamos prie elektros tinklų
nedelsiant. Šios elektrinės prijungiamos prie elektros energijos skirstomųjų
tinklų, įrengiant gamybos ir vartojimo apskaitą. Su tokiais gamintojais
prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartys sudaromos netaikant šio
įstatymo 15 straipsnio reikalavimų.
17. Elektros tinklų
operatorius kiekvieną mėnesį teikia Energetikos ministerijai ir Valstybinei
kainų ir energetikos kontrolės komisijai informaciją apie vykdomų elektrinių
statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą.
18. Elektrinių,
kuriose naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, prijungimo prie elektros
tinklų tvarką ir sąlygas, kiek nenustatyta šiame įstatyme, reglamentuoja šio
įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.
15 straipsnis.
Gamintojo įsipareigojimai
1. Gamintojas,
planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus, elektros tinklų operatoriui pateikia savo prievolių
įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui gamintojo
įsipareigojimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis
apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš
50 litų už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galiojimą, kaip tai
nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje, gamintojo prievolių
įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant
numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 50 litų už 1 kW ir
laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimą, trukmės, išreikštos
metais.
2. Jeigu gamintojas nelaimi šio
įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono arba elektrinė teisės aktų
nustatyta tvarka pripažįstama tinkama naudoti, elektros tinklų operatorius
atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir grąžina
jį gamintojui ar gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui
arba raštu apie atsisakymą praneša gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą
išdavusiam asmeniui. Kai elektrinės statyba užbaigiama ir išduodamas leidimas
elektros energijai gaminti, gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas
grąžinamas teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Jeigu gamintojas
nevykdo arba netinkamai vykdo ketinimų protokole ir (ar) elektrinės prijungimo
prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, elektros
tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti gamintojo pateiktu jo prievolių
įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie įsipareigojimai neįvykdomi ar
vykdomi netinkamai dėl aplinkybių, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ir
protingai numatyti ketinimų protokolo ir (ar) elektrinės prijungimo prie
elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio
šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti, taip pat dėl įstatymų nustatytų
kitų aplinkybių, kai nėra gamintojo kaltės.
4. Pagal gamintojo
prievolių įvykdymo užtikrinimą elektros tinklų operatoriaus gautos lėšos gali
būti naudojamos tik elektros tinklų plėtrai, reikalingai atsinaujinančių
išteklių energijos gamybos įrenginiams prijungti.
16 straipsnis. Leidimų plėtoti elektros
energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išdavimas
1. Esami elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar nauji elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai naujoje vietoje įrengiami tik
gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus.
2. Leidimus plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus
teisės aktuose nustatyta tvarka išduoda Energetikos ministerija.
3. Leidimai plėtoti
elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos energijos Kuršių
nerijoje ir vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos
Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje išduodami konkurso
būdu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką,
atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir vadovaujantis
objektyviais ir nediskriminaciniais principais.
4. Gamintojams, ketinantiems
plėtoti elektrines, išskyrus
patvankinio tipo hidroelektrines, kurių
įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 350 kW ir ne didesnė kaip skirstomųjų
tinklų artimiausiame prijungimo taške esanti įrengtoji leistinoji galia, ir biodujų elektrinėms, statomoms
prie gyvulininkystės, paukštininkystės įmonių, sąvartynų ir nuotekų valymo
įmonių, – iki 1,2 MW įrengtosios galios,
leidimai plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduodami supaprastinta
tvarka pagal Energetikos ministerijos patvirtintas Veiklos elektros energetikos
sektoriuje leidimų išdavimo taisykles ir vadovaujantis objektyviais ir
nediskriminaciniais principais.
5. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui, planuojančiam plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, tik
pateikus šiuos dokumentus:
1) prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus;
2) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą,
pasirašytą su elektros tinklų operatoriumi, kaip numatyta šio įstatymo 14 straipsnio
11 dalyje, tuo atveju, jeigu gamintojo elektrinė bus jungiama prie
elektros tinklų ir pagal šį įstatymą ketinimų protokolas yra privalomas;
3) žemės sklypo, kuriame bus statoma
elektrinė arba didinami gamintojo jau esamos elektrinės pajėgumai, dokumentus,
patvirtinančius gamintojo teisę valdyti ir naudoti žemės sklypą nuosavybės
teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Jeigu gamintojas žemės sklypą
valdo bendrosios nuosavybės teise arba kitokia ne nuosavybės teise, gamintojas
pateikia ir žemės sklypo bendraturčių ar savininko sutikimą dėl elektrinės
statybos tokiame žemės sklype ir jos eksploatavimo ne mažiau kaip 20 metų. Tuo
atveju, kai elektros energijos gamybos įrenginius planuojama įrengti ant pastato
ar jo konstrukcijos dalies, gamintojas pateikia tik pastato bendraturčių ar
savininko sutikimą dėl elektrinės statybos ir jos eksploatavimo ne mažiau kaip
20 metų, o reikalavimas valdyti ir naudoti žemės sklypą nuosavybės teise ar
kitais įstatymų nustatytais pagrindais šiuo atveju netaikomas;
4) atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo
poveikio aplinkai požiūriu, jeigu pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės
veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliekamos poveikio
aplinkai vertinimo procedūros;
5) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą
(išskyrus atvejus, kai elektrinės pajėgumai neviršija 30 kW, o
saulės šviesos elektrinės pajėgumai neviršija 250 kW);
6) patvirtinimą apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą skatinamai kvotai
gamintojams, kurių elektrinių įrengtoji galia viršija 30 kW, išskyrus atvejus,
kai elektrinėms fiksuotas tarifas netaikomas.
6. Energetikos ministerija per 30 kalendorinių dienų nuo
reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti gamintojui leidimą plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus arba
pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą. Jeigu pateikti ne visi
duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ar dokumentų
pateikimo dienos.
7. Atsisakymas išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus gali būti grindžiamas tik viena iš
šių priežasčių:
1) gamintojas nepateikia bent vieno šio straipsnio 5 dalyje
nurodyto dokumento arba pateikti duomenys yra neteisingi;
2) gamintojas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių
mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas kaip mokesčių mokėtojas,
reikalavimus.
8. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros
tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau
ne ilgiau negu 24 mėnesius. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas ne
ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir
atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu gamintojas
pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal šio įstatymo
15 straipsnio 1 dalį. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne
ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus
įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų,
trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms
aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-2096, 2012-06-21,
Žin., 2012, Nr. 76-3939 (2012-06-30)
17 straipsnis.
Elektros energijos priėmimas ir persiuntimas elektros tinklais
1. Elektros tinklų operatorius turi visą
gamintojo pasiūlytos elektros energijos kiekį, pagamintą iš atsinaujinančių
energijos išteklių, pirmumo teise iš gamintojo priimti, perduoti ir (ar)
paskirstyti skaidriais ir nediskriminaciniais tarifais. Ši elektros energijos
priėmimo, perdavimo ir (ar) paskirstymo pirmumo teisė gamintojui užtikrinama
kitų elektros energijos gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius energijos
išteklius, pagamintos elektros energijos atžvilgiu.
2. Jeigu elektros
energiją priimantis elektros tinklų operatorius pats nėra perdavimo sistemos
operatorius, įpareigojimas pirmumo teise priimti ir persiųsti šio straipsnio 1
dalyje nurodytą elektros energiją perdavimo tinklais taikomas ir perdavimo
sistemos operatoriui.
3. Elektros
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, persiuntimas
elektros tinklais teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojamas ar laikinai
sustabdomas esant energetikos sistemos avarinei situacijai ar dėl kitų
techninių priežasčių, kai nediskriminaciniais pagrindais ribojamas elektros
tinklų pralaidumas. Dėl tokio ribojimo gamintojo patiriami nuostoliai
nekompensuojami, išskyrus atvejus, kai atitinkamus ribojimus lemiančios
aplinkybės atsiranda dėl elektros tinklų operatoriaus kaltės ar teisė į
nuostolių atlyginimą atsiranda kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
4. Jeigu šio
straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais elektros tinklų operatorius imasi
priemonių, kuriomis iš esmės ribojamas atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimas, siekiant užtikrinti valstybės elektros energetikos sistemos darbo
saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, elektros tinklų operatorius nedelsdamas
informuoja kompetentingą instituciją apie atitinkamas priemones, jų mastą bei
taikymo priežastis ir nurodo, kokių ištaisomųjų priemonių ketinama imtis, kad
būtų užkirstas kelias netinkamiems ribojimams.
18 straipsnis.
Elektros tinklų pajėgumo padidinimas
1. Kai gamintojas ir
elektros tinklų operatorius sudaro elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas, atsižvelgiant į
esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių
elektros tinklų operatoriaus valdomiems tinklams, įskaitant tinklams
eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius ir objektus, optimizuoti, išplėsti
ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima
užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių
energijos išteklių, priėmimą, perdavimą ir paskirstymą.
2. Jeigu yra duomenų,
pagrindžiančių prielaidą, kad elektros tinklų operatorius nevykdo savo
įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, gamintojai turi teisę reikalauti,
kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl kokių
priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo
įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą ir didinti
elektros tinklų pajėgumą.
19 straipsnis.
Elektrinių prijungimo reguliavimas
1. Elektrinės
prijungimo darbus elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų dalyje,
įskaitant elektros energijos apskaitos prietaisų įrengimą, atlieka elektros
tinklų operatorius arba jo pavedimu kitas asmuo, pasirinktas įstatymų nustatyta
tvarka.
2. Prie elektros
tinklų prijungiami gamintojo elektros įrenginiai, atliekami prijungimo darbai
ir elektros tinklų saugumui užtikrinti būtini įrenginiai turi atitikti
techninių norminių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
3. Gamintojai,
elektros tinklų operatoriui pareikalavus, privalo aprūpinti vėjo elektrines,
kurių įrengtoji galia viršija 350 kW, ir hidroelektrines, kurių įrengtoji
galia viršija 5 MW, techninėmis ir eksploatacinėmis priemonėmis, leidžiančiomis
sumažinti generuojamą galią ar padidinti elektros energijos generavimą į
elektros tinklus, bet kuriuo metu naudojant nuotolines priemones, kurios būtų
prieinamos elektros tinklų operatoriui. Šios priemonės yra laikomos neatsiejama
gamintojo elektrinės technologijos dalimi. Gamintojas jų įsigyja ir jas įrengia
laikydamasis techniniuose norminiuose dokumentuose nustatytų ir (ar) elektros
tinklų operatoriaus nurodytų reikalavimų.
4. Nepažeisdamas šio
įstatymo 17 straipsnyje nustatytos pareigos, elektros tinklų operatorius
turi teisę reguliuoti prie jo elektros tinklų prijungiamos vėjo elektrinės, kurios
įrengtoji galia viršija 350 kW, ir hidroelektrinės, kurios įrengtoji galia
viršija 5 MW, pagaminamos ir į elektros tinklus patiekiamos elektros energijos
kiekį ar atidėti tokios elektrinės prijungimą:
1) jeigu nesiimant
tokių veiksmų būtų perkraunami elektros tinklai, į kuriuos priimama elektrinės
pagaminta elektros energija;
2) nenugalimos jėgos
atvejais;
3) tais atvejais, kai
siekiama išvengti avarinės situacijos elektros tinkluose ar energetikos
sistemoje arba likviduoti elektros tinkluose ar energetikos sistemoje susidariusią
avarinę situaciją;
4) kitais įstatymų
nustatytais atvejais.
5. Jeigu nustatoma,
kad elektros tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų norima
prijungti elektrinę, netinkamai eksploatavo, prižiūrėjo, valdė ir plėtojo
elektros tinklus (tai yra esant elektros tinklų operatoriaus kaltei) ir
dėl to kyla būtinybė taikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytą elektrinės
prijungimo reguliavimą, elektros tinklų operatorius atlygina gamintojų, kurie
dėl tokio reguliavimo negalėjo gaminti ir (ar) patiekti į elektros tinklus
elektros energijos, patirtus tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas
įstatymų nustatyta tvarka.
20 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas
1. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių
energijos išteklių yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Šiame
įstatyme ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikomų fiksuotų tarifų mokėjimo
bendruosius principus, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė, tvirtindama
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą. Elektros
energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Prekybos
elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais, išskyrus elektros
energiją, pagamintą elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30
kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą
vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių
energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus
atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto
tarifo ir šio gamintojo Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka
parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė
kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos
netaikomos elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW ir
kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą
vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Fiksuoti tarifai nustatomi ir skatinimo kvotos,
atitinkančios šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius,
paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus nustato ir
tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių prijungimo prie
elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais, bet ne vėliau
kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo organizuoti aukcioną
konkrečiai gamintojų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos. Aukcionuose
turi teisę dalyvauti visi gamintojai, pasirašę šio įstatymo 14 straipsnio 11
dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę 14 straipsnio 13 dalyje nurodytą
gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą. Fiksuoto tarifo didžiausią galimą
dydį kiekvieniems kalendoriniams metams nustato Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija. Aukciono laimėtoju pripažįstamas dalyvis, nurodęs mažiausią
pageidaujamą fiksuotą tarifą. Jeigu dviejų ar daugiau aukciono dalyvių pateikti
pasiūlymai dėl pageidaujamo fiksuoto tarifo dydžio sutampa, laimėtoju
pripažįstamas dalyvis, pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinių parką,
įvertinus tai, kad vienoje aukciono zonoje didžiausia elektrinių parko
įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40 procentų maksimalios leidžiamos
prijungti generuojančių šaltinių galios regione. Jeigu sutampa pasiūlymai ir
dėl elektrinių parko galios, skatinama kvota atitinkamame prijungimo taške
tokiems aukciono dalyviams paskirstoma proporcingai jų pateiktos galios
pasiūlymams.
4. Fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji
galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausią galimą dydį
aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams metams,
atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo principus,
nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija tvirtina fiksuotų tarifų elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne
didesnė kaip 30 kW, ir fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio aukcionuose
dalyvaujantiems gamintojams nustatymo metodiką ir nustato šių tarifų dydžius
kiekvienai gamintojų grupei. Tuo tikslu, be kitų Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos nustatytų rodiklių, privalomai turi būti
įvertinama:
1) vidutinės santykinės investicijos į elektrinių
įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų;
2) vidutiniai santykiniai metiniai elektrinėse
pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekiai,
tenkantys vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui;
3) fizinis elektrinių tarnavimo laikotarpis;
4) elektrinių atidavimo
eksploatuoti laikotarpis ir investicijų pasiskirstymas per šį laikotarpį;
5) prognozuojamos elektrinių eksploatavimo kintamos
sąnaudos, jų kitimas per fizinį elektrinių tarnavimo laikotarpį ir gamintojui
numatomas fiksuotas tarifas;
6) fiksuotų tarifų taikymo laikotarpis, nustatytas
šiame įstatyme;
7) metinės vidutinės kapitalo sąnaudos, tenkančios
vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui, apskaičiuojamos remiantis
reikalingomis investicijomis vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui ir
diskonto norma;
8) diskonto norma;
9) projekto nuosavo ir skolinto finansavimo
santykis,
10) gamintojo nuosavo finansavimo grąža;
11) bankų reikalaujamos palūkanos už paskolas;
12) prognozuojamos kitos gamintojo per fizinį
elektrinių tarnavimo laikotarpį su elektrinės veikla tiesiogiai susijusios
pajamos;
13) kietąjį biokurą ir biodujas naudojančioms
elektrinėms – įrengtų elektrinės ir šilumos galių santykis;
14) sąnaudos elektros energijos gamybai balansuoti,
jeigu tokios sąnaudos yra numatomos.
6. Fiksuoti tarifai nustatomi pagal skirtingas
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių technologijas,
elektrinių įrengtąsias galias, meteorologijos duomenis ir elektrinių
išsidėstymą šalies teritorijoje, vadovaujantis skaidriais ir
nediskriminaciniais principais.
7. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės
komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iš skirtingų
atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per
praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį, veikiančių
elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių
sumą. Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip
30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiūrimi,
atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių
energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems
tikslams ir uždaviniams. Peržiūrėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų
didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas
plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pajėgumus išduotas po šių tarifų pakeitimo dienos.
8. Šiame straipsnyje numatytos nekintančios
skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros
energiją išdavimo dienos. Jeigu gamintojui leidimas plėtoti elektros energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas iki šio
įstatymo įsigaliojimo dienos konkurso būdu ar leidimas gaminti elektros
energiją išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam gamintojui šio
straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu taikomas
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas fiksuoto tarifo
didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais.
9. Fiksuotas tarifas taikomas iš atsinaujinančių
energijos išteklių pagamintai elektros energijai, kuriai teisės aktų nustatyta
tvarka suteikta kilmės garantija.
10. Elektrinės, naudojančios atsinaujinančius
energijos išteklius, kurioms netaikoma paramos schema ar jos atskiros skatinimo
priemonės, gali būti statomos vadovaujantis bendraisiais teisės aktų
reikalavimais. Šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti įrengtosios galios
dydžiai ir (ar) Vyriausybės nustatoma didžiausia elektros energijos gamybos
skatinimo kvota neriboja tokių elektrinių statybos ir (ar) eksploatavimo.
Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms netaikoma skatinimo priemonė,
prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais.
11. Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis visa
elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė
kaip 30 kW, naudojančiose atsinaujinančius energijos išteklius, ir pagaminta
perteklinė elektros energija, likusi nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams
suvartotos elektros energijos, privalomai superkama už nustatytą fiksuotą
tarifą.
12. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo
elektros energijai gaminti paramos schemą sudarančių skatinimo priemonių,
nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, taikymo tvarką ir sąlygas nustato
Vyriausybė.
13. Elektros tinklų operatorius, siekdamas įvertinti visą šalyje
pagamintą ir suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją, tvarko visos
gamintojų pagamintos elektros energijos apskaitą, taip pat elektros energijos,
pagamintos ir gamintojo suvartotos savo reikmėms ir ūkio poreikiams, apskaitą.
14. Šio straipsnio nuostatos netaikomos
gamintojams, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos
pasinaudojo šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema.
21 straipsnis.
Elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidų paskirstymas
1. Elektrinių prijungimas prie elektros tinklų yra
viešuosius interesus atitinkanti paslauga.
2. Išlaidos,
susijusios su elektrinių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos gamintojui
ir elektros tinklų operatoriui, atsižvelgiant į elektros tinklų nuosavybės
ribas.
3. Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gamintojas apmoka faktines elektrinių
prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, išskyrus elektrinių, kurių įrengtoji
galia ne didesnė kaip 30 kW, prijungimą prie elektros tinklų, kuris atliekamas
nemokamai:
1) 40 procentų
elektrinių, kurių įrengtoji galia viršija 350 kW, prijungimo prie elektros
tinklų išlaidų;
2) 20 procentų
elektrinių, kurių įrengtoji galia viršija 30 kW ir yra ne didesnė kaip
350 kW, prijungimo prie elektros tinklų išlaidų.
4. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų kaina yra lygi rangovo,
laimėjusio elektros tinklų operatoriaus paskelbtą
viešąjį pirkimą dėl gamintojo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, atliktų darbų kainai.
5. Šio straipsnio
3 dalies nuostatos netaikomos, kai gamintojas teisės aktų nustatyta tvarka
elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka pats.
6. Jeigu pagal šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalį gamintojas
pasirenka kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą elektrinės
prijungimo tašką ir dėl to padidėja elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
sąnaudos, šias padidėjusias pagrįstas sąnaudas padengia gamintojas.
7. Jeigu elektros tinklų operatorius iš kelių technologiniu požiūriu
lygiaverčių alternatyvų savo nuožiūra, kaip nurodyta šio įstatymo
14 straipsnio 6 dalyje, paskiria ekonomiškai mažiau palankų
elektrinės prijungimo prie elektros tinklų tašką, elektros tinklų operatorius
privalo padengti visas pagrįstas gamintojui dėl to atsirandančias papildomas
sąnaudas.
8. Gamintojas kompensuoja elektros tinklų operatoriui ne daugiau kaip
10 procentų jo patiriamų elektros tinklų, įskaitant jam eksploatuoti
reikalingas įrenginių ir objektų įsigijimo sąnaudas, optimizavimo, plėtros ir
(ar) rekonstrukcijos sąnaudų, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą elektros
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą,
perdavimą ir paskirstymą, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnyje.
Sąnaudų, nurodytų šiame straipsnyje, padengimas ir pasidalijimas nustatomas
elektros tinklų operatoriaus, suderinus su Valstybine kainų ir energetikos
kontrolės komisija, viešai skelbiamame Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše,
kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje. Šioje dalyje nustatytas
gamintojo patiriamų sąnaudų ribojimas netaikomas, kai elektrinės, kurioms šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka netaikoma paramos schema ar jos
atskiros skatinimo priemonės, prijungiamos prie elektros tinklų.
9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos papildomos elektros tinklų
operatoriaus sąnaudos ir 8 dalyje nurodytos elektros tinklų operatoriaus
patiriamos elektros tinklų optimizavimo, plėtros ir (ar) rekonstrukcijos
sąnaudos yra laikomos viešuosius interesus atitinkančia paslauga ta dalimi,
kuri buvo reikalinga atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai užtikrinti ir
kurią teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija.
22 straipsnis. Elektros energijos gamyba
iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje,
Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir pajūrio
juostoje
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina reikalingus teisės
aktus, reglamentuojančius elektrinių statybą ir jų eksploataciją Lietuvos
Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje
zonoje Baltijos jūroje ir pajūrio juostoje.
2. Lietuvos Respublikos teritorinė jūra, Lietuvos Respublikos
išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juosta elektrinių
statybai ir jų eksploatacijai naudojama tik turint Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos išduotą leidimą.
3. Leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, Lietuvos
Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą
elektrinių statybai ir eksploatacijai išduodamas konkurso būdu. Konkursą gali
inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikdamas paraišką
leidimą išduodančiai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija per 3 mėnesius.
4. Šio straipsnio 3 dalyje
nurodytas konkursas organizuojamas akvatorijai, kuriai parengta elektrinių
statybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos
išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostoje schema ir
atliktas akvatorijos schemos strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, ir (ar)
akvatorijai, kurios dalyse teritorijų planavimo dokumentuose numatyta
infrastruktūros plėtra ir atliktas elektrinių poveikio aplinkai vertinimas.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą schemą parengia ir iki 2013 m.
sausio 1 d. patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Schemos
strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta
tvarka.
6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyto konkurso nuostatus rengia ir
konkursą organizuoja Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Konkurso
laimėtojas nustatomas vadovaujantis objektyviais, skaidriais ir
nediskriminaciniais principais, atsižvelgiant į gamintojo patikimumą,
pasirengimą tokio projekto įgyvendinimui ir prisiimamus įsipareigojimus.
7. Gamintojas, gavęs
leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir Lietuvos Respublikos
išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių
statybai ir jų eksploatacijai, įgyja išimtinę teisę per ne ilgesnį kaip 4 metų
terminą nustatytoje teritorijoje atlikti tyrimus, reikalingus priimti
sprendimui dėl elektrinių statybos. Jeigu gamintojas per nustatytą terminą
teisės aktų nustatyta tvarka negauna leidimo statyti ar Energetikos
ministerijai pateikia pranešimą apie atsisakymą statyti elektrinę, leidimas
naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, Lietuvos Respublikos išskirtinę
ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių statybai ir jų
eksploatacijai gali būti panaikinamas. Gamintojas visus atliktų tyrimų duomenis
skelbia viešai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS IR VĖSUMOS ENERGIJOS
GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ SKATINIMAS, PLANAVIMAS, PLĖTRA IR
NAUDOJIMAS
23 straipsnis. Šilumos ir vėsumos energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros planavimas
1. Šilumos ir vėsumos
energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtra yra
vienas iš strateginių valstybės tikslų. Atsinaujinančių energijos išteklių
šilumos ir vėsumos energijos įrenginių plėtra yra skatinama ir remiama šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Aprūpinimas
šilumos energija organizuojamas vadovaujantis šilumos ūkio specialiaisiais
planais, kurie rengiami atsižvelgiant į šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje
nurodytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius bei šilumos ir vėsumos
energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros
prielaidas. Sprendimus dėl šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros, vadovaudamasi šilumos ūkio
specialiojo plano nuostatomis, priima savivaldybės taryba.
3. Savivaldybės,
planuodamos miestų ir (ar) rajonų infrastruktūros plėtrą, pastatų atnaujinimą
(modernizavimą), viešųjų ir privačių objektų apsirūpinimą šilumos ir (ar)
vėsumos energija, įvertina galimybes gaminti šilumos ir vėsumos energiją iš
atsinaujinančių energijos išteklių.
24 straipsnis.
Atsinaujinančių energijos išteklių šilumos įrenginių prijungimas
1. Šilumos tiekėjas
privalo prijungti visų pageidaujančių nepriklausomų šilumos gamintojų
atsinaujinančių energijos išteklių šilumos įrenginius
prie šilumos perdavimo tinklų, kai prijungto įrenginio gaminama šilumos
energija pakeičia šilumos tiekėjo gaminamą šilumos energiją iš iškastinio kuro.
Nepriklausomas šilumos gamintojas privalo užtikrinti, kad jo tiekiama šilumos
energija atitiktų teisės aktų nustatytus kokybės, tiekimo patikimumo ir
aplinkos apsaugos reikalavimus. Nepriklausomų šilumos gamintojų atsinaujinančių
energijos išteklių šilumos įrenginių prijungimo tvarką ir sąlygas nustato
Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Atsinaujinančių energijos
išteklių šilumos
įrenginiai prijungiami prie šilumos perdavimo tinklų tame prijungimo taške,
kuris yra tinkamas techniškai ir yra arčiausiai prijungiamo šilumos įrenginio,
jeigu technologiškai ir ekonomiškai nėra tinkamesnio prijungimo taško. Įrenginių prijungimo tašką
parenka šilumos tiekėjas pagal nepriklausomo šilumos gamintojo prašymą,
atsižvelgdamas į technologinius ir ekonominius bei nediskriminacinius
prijungimo taško parinkimo principus.
25 straipsnis.
Šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimas
1. Šilumos tiekėjai pirmumo teise
superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančių
energijos išteklių, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nustatyta
tvarka.
2. Šilumos tiekėjas privalo
supirkti visą pigiau už jo paties iš atsinaujinančių energijos išteklių
pagamintą šilumos energiją iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių šilumos
gamybos įrenginiai yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų, išskyrus
atvejus, kai nepriklausomų šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių
gamintojų pagaminamas šilumos kiekis viršija aprūpinimo šiluma sistemos
vartotojų šilumos poreikį.
3. Kai šio straipsnio 2 dalyje
nurodytu atveju šilumos energiją, gaminamą iš atsinaujinančių energijos
išteklių, arba liekamąją energiją gamina keli nepriklausomi šilumos gamintojai,
prioritetas teikiamas gamintojui, parduodančiam šilumos energiją už mažesnę
kainą.
4. Šilumos energiją, pagamintą iš
atsinaujinančių energijos išteklių, iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių
šilumos įrenginiai yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų, centralizuotai
superka ir parduoda visiems šilumos vartotojams šilumos tiekėjas.
5. Skundus tarp šilumos tiekėjo
ir nepriklausomo šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo dėl
šio ir 24 straipsnių nuostatų taikymo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme
tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
26 straipsnis.
Šilumos siurblių naudojimo skatinimas
Investicijos į
šilumos siurblius, atitinkančius šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalyje
nustatytus reikalavimus, ir investicijos, būtinos šiems siurbliams įrengti,
skatinamos šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Pasinaudojus šia paramos forma, netenkama galimybės naudotis skatinimo
priemone, nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 punkte.
27 straipsnis.
Pramoninių ir komunalinių atliekų, tinkamų energijai gaminti, panaudojimas
1. Energijai gaminti tinkamų
pramoninių ir (ar) komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies naudojimo
technologinius, aplinkos apsaugos reikalavimus ir kokybės standartus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Energetikos objektų,
naudojančių energijai gaminti tinkamų pramoninių ir (ar) komunalinių atliekų
biologiškai skaidžią dalį, planavimo, leidimų verstis šia veikla išdavimo,
statybos ir eksploatavimo tvarką pagal kompetenciją nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija, vadovaudamasi bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės
aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo
ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo,
aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais.
PENKTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ
ENERGIJOS KILMĖS GARANTIJOS
28 straipsnis.
Energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijos
paskirtis
1. Siekiant
įrodyti galutiniams vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos
dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, elektros
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į
elektros tinklus, ir šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos
išteklių ir tiekiamos į aprūpinimo šiluma sistemą, vienetui išduodama kilmės
garantija.
2. Energijos
tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal kompetenciją savo galutiniams
vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos
energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija. Ši
tiekiamos energijos dalis ar kiekis apskaičiuojami pagal energijos, pagamintos
iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, kuriam išduota kilmės garantija.
29 straipsnis. Kilmės garantijų išdavimas, perdavimas ir
naudojimas
1. Kilmės
garantijos išduodamos, perduodamos ir jų galiojimas panaikinamas Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vadovaujantis
objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais.
2. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija paskiria įstaigą (ar įstaigas), atsakingą (atsakingas)
už kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą bei kilmės
garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę. Paskirtosios įstaigos negali turėti
sutampančios atsakomybės geografinėje teritorijoje ir verstis energijos
gamybos, tiekimo ir (ar) prekybos veikla.
3. Kilmės
garantijos išduodamos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos,
pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu, kuris
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiamas šio
straipsnio 2 dalyje nurodytai įstaigai.
4. Kilmės
garantijos išduodamos, perduodamos ir jų galiojimas panaikinamas elektroniniu
būdu. Kilmės garantijos turi būti tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo.
Standartinę kilmės garantijos formą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
5. Kilmės
garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai MWh. Kiekvienam
pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetui gali būti išduodama ne
daugiau kaip viena kilmės garantija, į tą patį energijos vienetą atsižvelgiant
ne daugiau kaip vieną kartą.
6. Kilmės
garantija turi būti panaudota per 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto
pagaminimo momento. Per nurodytą laikotarpį nepanaudota kilmės garantija
netenka galios.
7. Kilmės
garantijoje, be kita ko, nurodoma:
1) energijos
rūšis: elektros energija, šilumos energija ar vėsumos energija;
2) energijos
ištekliai, iš kurių buvo pagaminta energija, taip pat gamybos pradžios data ir
gamybos pabaigos data;
3) įrenginio,
kuriame pagaminta energija, identifikaciniai duomenys, vieta, tipas ir
pajėgumas;
4) ar įrenginiui
buvo skirta parama investicijoms ir kokiu mastu, ar energijos vienetui buvo
suteikta kitokia parama pagal nacionalinę paramos schemą ir kokiu mastu, taip
pat paramos schemos ir (ar) skatinimo priemonių rūšis;
5) data, kada
įrenginys pradėjo veikti;
6) išdavimo data
bei valstybė ir unikalus identifikacinis numeris.
8. Paramos
schema netaikoma tokiam gamintojui, kuriam suteikiama kilmės garantija, skirta
tos pačios rūšies pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai.
9. Kilmės
garantija nenaudojama įgyvendinant šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje
nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius.
10. Kilmės
garantijų perdavimas kartu ar atskirai su fiziniu elektros energijos perdavimu
nedaro jokio poveikio sprendimui naudoti statistinius energijos perdavimus,
bendrus projektus ar bendras paramos schemas, nurodytas šio įstatymo
dvyliktajame skirsnyje, laikantis tarpinių nacionalinių planinių rodiklių arba
apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančių išteklių energijos
suvartojimą.
11. Lietuvos
Respublikoje pripažįstamos kitų valstybių narių išduotos kilmės garantijos tik
kaip šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytos
informacijos įrodymas. Pripažinti kilmės garantiją gali būti atsisakoma tik tuo
atveju, jeigu kyla tinkamai pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar
tikrumo. Sprendimą dėl kitos valstybės narės išduotos kilmės garantijos priima
šio straipsnio 2 dalyje nurodyta įstaiga Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka. Apie atsisakymą pripažinti kitos valstybės narės
išduotą kilmės garantiją ir atsisakymo priežastis Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija praneša Europos Komisijai.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS
IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS DUJŲ GAMYBAI
30 straipsnis. Biodujų gamybos
skatinimas
1. Biodujų gamyba yra viešuosius
interesus atitinkanti paslauga. Biodujas superka dujų sistemų operatoriai.
2. Biodujų supirkimo į gamtinių
dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas (toliau – dujų sistemos) tvarką ir
sąlygas nustato ir Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos
aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Biodujų supirkimo tarifus
nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
4. Nustatant gamtinių dujų
perdavimo ir skirstymo tarifus, turi būti užtikrinta, kad šių tarifų taikymas
nebūtų diskriminacinis biodujų atžvilgiu.
31 straipsnis. Reikalavimai,
taikomi biodujų gamybos įrenginiams
Energetikos ministerija rengia ir
tvirtina technines taisykles, nustatančias privalomus biodujų gamybos įrenginių
techninių konstrukcijų ir eksploatavimo reikalavimus, tarp jų dujų kokybės,
dujų kvapo neutralizavimo ir dujų slėgio reikalavimus, taikomus biodujų gamybos
įrenginių prijungimui prie dujų sistemų. Šios techninės taisyklės nustatomos
vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais.
32 straipsnis.
Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų
1. Dujų sistemų operatoriai privalo
sudaryti sąlygas biodujoms tiekti į dujų sistemas. Biodujų gamybos įrenginiai
privalo būti prijungti prie dujų sistemų, jeigu biodujų gamintojas laikosi visų
šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų techninių, kokybės ir kitų reikalavimų.
2. Dujų sistemų
operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti
biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo
prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų pateikimo dienos
pateikia išsamią ir reikalingą informaciją, įskaitant:
1) prijungimo techninius
reikalavimus;
2) išsamią
su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;
3) pagrįstą
ir tikslų prijungimo prie dujų sistemų prašymų pateikimo ir nagrinėjimo
grafiką;
4) pagrįstą
orientacinį siūlomų prijungimų prie dujų sistemų grafiką.
3. Biodujų gamybos įrenginių
prijungimas prie dujų sistemų yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.
4. Biodujų gamybos įrenginiai
prijungiami prie dujų sistemų teisės aktų nustatyta tvarka. Biodujų gamybos
įrenginių prijungimo kaina yra lygi rangovo, laimėjusio dujų sistemų
operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie dujų
sistemų, atliktų darbų kainai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka taikant 40 procentų prijungimo kainos nuolaidą.
5. Išlaidos, susijusios su biodujų
gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų, paskirstomos dujų sistemų
operatoriui ir gamintojui. Dujų sistemų operatorius gamintojui kompensuoja šio
straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio prijungimo kainos nuolaidą. Likusias su
prijungimu prie dujų sistemų susijusias išlaidas apmoka gamintojas.
33 straipsnis. Biodujų
persiuntimas
Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nustato naudojimosi dujų sistemomis persiunčiamų biodujų tvarką.
35 straipsnis.
Veiklos, susijusios su biodujomis, priežiūra ir kontrolė
1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti jų įrenginius prie dujų sistemų, kaip taikomos
prijungimo kainos, taip pat biodujų supirkimo į dujų sistemas skaidrumą.
2. Valstybinė energetikos
inspekcija prie Energetikos ministerijos kontroliuoja, kaip biodujų gamintojai,
tiekiantys biodujas į dujų sistemas, laikosi šio įstatymo 31 straipsnyje nurodytose taisyklėse nustatytų
reikalavimų.
3. Biodujų gamintojai pagal pareikalavimą teikia su
vykdoma biodujų gamybos veikla susijusią informaciją dujų sistemų operatoriams,
Valstybinei kainų ir
energetikos kontrolės komisijai, Energetikos ministerijai ir Valstybinei
energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ
ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO TRANSPORTO SEKTORIUJE PLĖTRA
36 straipsnis.
Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje skatinimas
1. Transporto sektoriuje
skatinama naudoti biodegalus, biodujas, elektros energiją, vandenilį ir kitus
alternatyvius degalus.
2. Parama atsinaujinančių
išteklių energijos gamybai ir vartojimui transporto sektoriuje finansuoti
numatoma atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programose ir
kitose taikomose paramos schemose.
3. Valstybės institucijos,
įstaigos, įmonės, nustatyta tvarka vykdydamos viešuosius pirkimus, įvertina
galimybes įsigyti transporto priemones, naudojančias atsinaujinančių išteklių
energiją, vandenilį, elektromobilius ir hibridines transporto priemones.
4. Privalomus aplinkos apsaugos
kriterijus perkamoms transporto priemonėms nustato Vyriausybė, Susisiekimo
ministerija patvirtina transporto priemonių eksploatacinio laikotarpio poveikio
energetikai ir aplinkai, įskaitant suvartojamą ir išmetamą anglies dioksido ir
kitų teršalų kiekį, apskaičiavimo metodiką.
5. Savivaldybės skatina naudoti
viešojo transporto sektoriuje, saugomose teritorijose transporto priemones,
naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį, elektromobilius ir
hibridines transporto priemones.
6. Savivaldybės kuria
infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį ir
elektros energiją naudojančių transporto priemonių naudojimo plėtrai, vadovaudamosi
atitinkamos savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų planais.
7. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nustato leidžiamą arba privalomą biodegalų dalį mišinyje su
degalais, pagamintais iš mineralinių degalų. Privalomas biodegalų maišymas į
degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, yra viešuosius interesus atitinkanti
paslauga.
8. Energetikos ministerija kartu su Aplinkos
ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato biodegalų privalomuosius kokybės
rodiklius.
9. Biodegalų gamybai gali būti
naudojami konfiskuoti alkoholio produktai. Vyriausybė ar jos įgaliotos
institucijos nustato konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo biodegalų
gamybai tvarką.
37 straipsnis.
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistema
1. Biodegalai ir
skystieji bioproduktai turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje
nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje užauginta (gauta) žaliava
jiems gaminti:
1) skaičiuojant
šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytus nacionalinius planinius rodiklius;
2) vertinant
energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių
energiją;
3) teikiant
finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą.
2. Remiantis
kitais tvarumo siekiais, negalima neatsižvelgti į biodegalus ir skystuosius
bioproduktus, gautus laikantis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų tvarumo
kriterijų šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais vertinant biodegalų ir skystųjų
bioproduktų atitiktį tvarumo kriterijams, Vyriausybės įgaliota institucija
reikalauja, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys pagrįstų šio įstatymo 38
straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatytų tvarumo kriterijų įvykdymą. Tuo
tikslu reikalaujama, kad tokie asmenys naudotų masės balanso sistemą, kuri:
1) leidžia
maišyti skirtingomis tvarumo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ir
biodegalų siuntas;
2) reikalauja,
kad informacija apie šios dalies 1 punkte nurodytų siuntų tvarumo
charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui;
3) numato, kad
visų iš mišinio pašalintų siuntų suma turi tas pačias tvarumo charakteristikas
esant tam pačiam siuntų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų suma.
4. Vyriausybės
įgaliota institucija užtikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys
pateiktų patikimą informaciją ir duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant
informaciją apie šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatytų
tvarumo kriterijų laikymąsi, tinkamą ir svarbią informaciją apie priemones, kurių
imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį ir orą, atkurti nualintą žemę,
užtikrinti, kad vietovėse, kuriose gėlo vandens yra mažai, jis būtų vartojamas
taupiai, taip pat kitą informaciją pagal Europos Komisijos nustatytą tinkamos
ir svarbios informacijos sąrašą.
5. Atitinkamą
veiklą vykdantys asmenys parengia tinkamą nepriklausomo pateikiamos
informacijos audito standartą ir Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia
įrodymą, kad toks standartas buvo parengtas. Vyriausybės įgaliota institucija
Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka auditą, kurio metu patikrinama, ar
atitinkamą veiklą vykdančio asmens naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos
ir apsaugotos nuo klastojimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir
metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.
6. Jeigu asmuo
pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal Europos Sąjungos sudarytą dvišalį ar
daugiašalį susitarimą su užsienio valstybėmis, kuriame susitariama dėl tvarumo
kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma
iš atitinkamose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagamintų biodegalų ir
skystųjų bioproduktų atitiktis tvarumo kriterijams, kiek toks Europos Komisijos
sprendimas yra taikomas, Vyriausybės įgaliota institucija nereikalauja, kad
asmuo pateiktų papildomų įrodymų, kad šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir
7 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją
apie priemones, nurodytas šio straipsnio 4 dalyje.
7. Vyriausybės
įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais pateikia Europos
Komisijai šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos suvestinę.
8. Vyriausybė,
vadovaudamasi šio straipsnio reikalavimais, tvirtina biodegalų ir skystųjų
bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų
ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką.
9. Šio įstatymo
38 straipsnio 2 dalyje nustatytas naudojant biodegalus, skystuosius
bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių
dujų poveikis apskaičiuojamas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas
taisykles.
10. Tačiau tam,
kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus
ir skystuosius bioproduktus, pagamintus naudojant atliekas ir liekanas, išskyrus
žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, biodegalai
ir skystieji bioproduktai, pagaminti naudojant atliekas ir liekanas, turi
atitikti tik šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarumo
kriterijus.
38 straipsnis.
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai
1. Biodegalai ir
skystieji bioproduktai šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje
nurodytais tikslais turi atitikti šio straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse
nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje šalyje užauginta (gauta)
žaliava jiems gaminti.
2. Išmetamųjų
šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biodegalų ir skystųjų
bioproduktų naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl
iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:
1) mažiausiai 35
procentais, o jeigu biodegalai ir skystieji bioproduktai pagaminti
įrenginiuose, kurie buvo pradėti eksploatuoti iki 2008 m. sausio 23 d.
ir yra toliau eksploatuojami, šis reikalavimas taikomas nuo 2013 m.
balandžio 1 d.;
2) mažiausiai 50 procentų
nuo 2017 m. sausio 1 d.;
3) mažiausiai 60 procentų
nuo 2018 m. sausio 1 d. dėl biodegalų ir skystųjų
bioproduktų, pagamintų įrenginiuose, kuriuose gamyba pradedama 2017 m.
sausio 1 d. ar vėliau, naudojimo.
3. Biodegalai
ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus
žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje, tai yra
žemėje, kuriai 2008 m. sausio mėnesį ar vėliau buvo taikomas vienas
iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei yra
taikomas žaliavų gavimo laikotarpiu, ar ne):
1) pirmykštis
miškas ir kitos miškingos vietovės (džiunglės, taiga ir panašiai), tai yra
miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai
matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai
sutrikdyti;
2) vietovės,
nustatytos pagal konkrečios valstybės teisės aktus arba atitinkamos
kompetentingos institucijos gamtos apsaugos tikslais, arba kaip apsaugos
vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios
ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba
įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo
sąjungos sudarytus sąrašus, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų
auginimas tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
3) labai didelės
biologinės įvairovės natūralios pievos, tai yra pievos, kurios išliktų pievomis
ir be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė, ir kurių
ekologinės savybės ir procesai nepakitę;
4) labai didelės
biologinės įvairovės nenatūralios pievos, tai yra pievos, kurios neišliktų
pievomis be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra
nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavą nuimti
būtina siekiant išsaugoti teritorijai taikomą pievos apibūdinimą.
4. Biodegalai
ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš derlingos
žemės, kurioje yra didelės anglies atsargos, tai yra iš žemės, kuriai 2008 m.
sausio mėnesį buvo taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš šių apibūdinimų:
1) iš šlapžemės,
tai yra iš žemės, kuri nuolat arba didelę metų dalį yra apsemta arba permirkusi;
2) iš ištisai
mišku apaugusios vietovės, tai yra iš žemės, kurioje daugiau kaip vieno hektaro
plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima daugiau
kaip 30 procentų žemės ploto, arba iš žemės, kurioje augdami medžiai gali
pasiekti tas ribas in situ;
3) iš žemės,
kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o
medžių lajos projekcija apima nuo 10 iki 30 procentų žemės ploto, arba iš
žemės, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent
pateikiama įrodymų, kad anglies atsargos šiame plote iki ir po žemės paskirties
keitimo yra tokios, kad taikant šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje
nurodytas taisykles bus įgyvendintos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos
sąlygos.
5. Šio
straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos, jeigu žaliavų gavimo laikotarpiu
žemei taikytas toks pat apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėnesį.
6. Biodegalai ir
skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri
2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent pateikiama įrodymų, kad tai
žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos
dirvos.
7. Biodegalų ir
skystųjų bioproduktų gamybai naudojamos Europos Sąjungoje išaugintos žemės ūkio
žaliavos, gaunamos laikantis reikalavimų ir standartų, nurodytų
2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias
tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką
taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies
keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007
ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30, p. 16),
II priedo A dalies skirsnyje „Aplinka“ bei 9 punkte ir pagal šio
reglamento 6 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės ir
aplinkosauginės būklės reikalavimų.
39 straipsnis.
Biodegalų maišymas į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų
1. Ne vėliau kaip nuo 2013 m.
sausio 1 d. degalų pardavimo vietose turi būti pradėta prekiauti Lietuvos
Respublikos arba Europos Sąjungos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu,
kuriame yra nuo 5 iki 10 procentų biodegalų, ir ne vėliau kaip nuo 2012 m.
sausio
1 d. – dyzelinu, kuriame yra ne mažiau
kaip 7 procentai biodegalų.
2. Nuo 2015 m. sausio 1 d. degalų
pardavimo vietose turi būti prekiaujama biodegalais ir degalų mišiniais,
kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinė dalis
viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procentines dalis.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas nustato Susisiekimo
ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Energetikos ministerija.
4. Lietuvos standartizacijos
departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengia
nacionalinius standartus dėl biodegalų ir degalų mišinių, kuriuose biodegalų,
įmaišytų į mineralinius degalus, procentinė dalis viršija šio straipsnio
1 dalyje nurodytas procentines dalis.
5. Degalų pardavimo vietose turi
būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinės
dalys, kai jos viršija 5 procentus šių produktų tūrio vertės benzine ir
7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
NACIONALINĖ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS
IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMA IR FINANSAVIMO PROGRAMOS
40
straipsnis. Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa
1. Nacionalinė atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programa nustato valstybės energetikos politikos
kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje dešimčiai metų.
2. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programos tikslas – nustatyti suvartotos atsinaujinančių
išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius elektros energetikos,
šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir atitinkamas priemones šiems
rodikliams pasiekti. Nacionaliniai planiniai rodikliai nustatomi 2011–2012 m.,
2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. ir 2019–2020 m.
3. Nacionalinę atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programą tvirtina Vyriausybė.
4. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programos nuostatos įgyvendinamos vykdant
Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį
veiklos planą, kurį Vyriausybės nustatytu periodiškumu ir sąlygomis rengia ir
atnaujina Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Nacionalinę atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programą ir jos tarpinstitucinį veiklos planą pagal
kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos
ir (ar) kiti nurodyti asmenys.
6. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano vykdymą
koordinuoja ir jų įgyvendinimo stebėseną atlieka Vyriausybės įgaliota
institucija. Lietuvos Respublikos Seimui kiekvienais metais teikiama atnaujinta
Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį
veiklos plano įgyvendinimo ataskaita.
7. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano
įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programų, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų, Europos
Sąjungos paramos lėšų, fizinių ir juridinių asmenų lėšų, taip pat kitų lėšų,
gautų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
41 straipsnis.
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos
1. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui
skatinti sudaroma nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros
finansavimo programa ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros
finansavimo programos.
2. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo
sąskaitoje. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programos pajamos ir išlaidos, vadovaujantis programų finansavimo principais,
planuojamos valstybės biudžete.
3. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų lėšos kaupiamos atskirose savivaldybių biudžetų
sąskaitose. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programų pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybių biudžetuose savivaldybių
tarybų nustatyta tvarka.
4. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programos finansavimo šaltiniai:
1) dalis akcizo pajamų, faktiškai gautų už
realizuotą šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamą skystąjį kurą
(mazutą), orimulsiją, gamtines dujas, akmens anglis, koksą ir lignitą, šildymui
skirtą gazolį (buitinį krosnių kurą), elektros energiją Lietuvos Respublikos
akcizų įstatyme nustatyta tvarka;
2) pajamos, gautos už statistinius energijos
perdavimus, nurodytus šio įstatymo 58 straipsnyje;
3) valstybės biudžeto asignavimai;
4) Klimato kaitos specialiosios programos lėšos,
kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje;
5) Europos Sąjungos paramos lėšos;
6) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų
bei užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo plėtrai;
7) kitos lėšos, gautos Lietuvos Respublikos
teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų finansavimo šaltiniai:
1) dalis akcizo pajamų, faktiškai gautų už
realizuotą šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamą skystąjį kurą
(mazutą), orimulsiją, gamtines dujas, akmens anglis, koksą ir lignitą, šildymui
skirtą gazolį (buitinį krosnių kurą), elektros energiją Lietuvos Respublikos akcizų
įstatyme nustatyta tvarka;
2) savivaldybių biudžetų asignavimai;
3) Europos Sąjungos paramos lėšos;
4) šio įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje
nurodytas mokestis;
5) savanoriškos fizinių ir juridinių asmenų bei
užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai;
6) kitos lėšos, gautos Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka.
6. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros
priemonėms finansuoti papildomai naudojama iki 40 procentų Klimato kaitos
specialiosios programos lėšų, kurios laikomos Valstybės iždo sąskaitoje
atskirai nuo kitų nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programos lėšų ir administruojamos aplinkos ministro nustatyta Klimato kaitos
specialiosios programos lėšų naudojimo tvarka.
42 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų lėšų naudojimas
1. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programos lėšos naudojamos:
1) kietojo biokuro naudojimo šilumos ir (ar)
vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat
vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos
projektams įgyvendinti;
2) biodujų naudojimo šilumos ir (ar) vėsumos
energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos
pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose, gamybos projektams
įgyvendinti;
3) kitų atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma
(vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir
komerciniuose objektuose, gamybos projektams įgyvendinti;
4) biodujų gamybos, gavybos,
gryninimo, valymo ir paruošimo tolesniam tiesioginiam panaudojimui, tiekiant
biodujas į gamtinių dujų tinklus ir (ar) transportavimui iki galutinės
suvartojimo vietos, projektams įgyvendinti;
5) elektromobilių, vandenilį naudojančių ir
hibridinių transporto priemonių įsigijimui ir transporto priemonių pritaikymui
atsinaujinančių išteklių energijai naudoti remti;
6) geoterminės energijos naudojimo energijai
gaminti projektams įgyvendinti;
7) technologijų, naudojančių atsinaujinančius
energijos išteklius, kūrimui ir gamybai;
8) biokuro gamybai remti;
9) mokslo tiriamiesiems darbams, susijusiems su
moksliniais tyrimais atsinaujinančių energijos išteklių srityje, tokių išteklių
naudojimo bandomiesiems projektams įgyvendinti;
10) Nacionalinei atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programai administruoti.
3. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų lėšos naudojamos:
1) įrangos, didinančios atsinaujinančių energijos
išteklių panaudojimą savo poreikiams gyvenamajame ir visuomeniniame
sektoriuose, įsigijimui remti, kompensuojant fiksuotą lėšų, tenkančių vienam
įrengtosios galios vienetui pagal savivaldybės patvirtintą tvarkos aprašą,
sumą;
2) atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
transporto sektoriuje infrastruktūros plėtrai;
3) atsinaujinančių išteklių energijos, naudojamos
transporto sektoriuje, gamybos infrastruktūros plėtrai;
4) elektromobilių baterijų
įkrovimo ir vandenilį naudojančių automobilių užpildymo punktų tinklo bei kitos
reikiamos infrastruktūros sukūrimo ir plėtros projektams įgyvendinti;
5) demonstraciniams
(parodomiesiems) projektams, susijusiems su hibridinių transporto priemonių,
vandenilį naudojančių transporto priemonių ar elektromobilių platesniu
panaudojimu ir (ar) šių transporto priemonių eksploatavimui reikiamos
infrastruktūros įdiegimu, įgyvendinti;
6) visuomenei informuoti ir šviesti, konsultuoti ir
mokyti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo technologijų diegimo klausimais;
7) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programoms administruoti.
4. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programoje ir savivaldybių atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros finansavimo programose numatytus projektus įgyvendina asmenys,
kurie nustatyta tvarka naudojasi Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos
teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, taip pat įsisteigimo laisve
arba laisvo paslaugų judėjimo teise ir atitinka atitinkamoje atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programoje nustatytus reikalavimus. Šių
programų reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į nediskriminacinius ir
veiksmingos konkurencijos principus.
5. Iš nacionalinės atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros finansavimo programos ir savivaldybių atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų negali būti finansuojami
projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas.
6. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines nacionalinės atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros finansavimo programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas
tvirtina Energetikos ministerija;
2) metines nacionalinės atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros finansavimo programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas
rengia ir nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programos lėšas administruoja Energetikos ministerija ar teisės aktų nustatyta
tvarka Energetikos ministerijos įgaliota valstybės institucija, įstaiga, įmonė
ar organizacija.
7. Klimato kaitos specialiosios programos lėšų
panaudojimo sąmatos ir ataskaitos rengiamos Lietuvos Respublikos klimato kaitos
valdymo finansinių instrumentų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų
nustatyta tvarka.
8. Savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) metines savivaldybių atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų panaudojimo sąmatas ir
ataskaitas rengia ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programų lėšas administruoja atitinkamos savivaldybės administracija;
2) metines savivaldybių atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros finansavimo programų lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas
tvirtina savivaldybių tarybos.
9. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programų lėšos negali būti naudojamos bendrosioms valstybės ir savivaldybių
reikmėms finansuoti.
43
straipsnis. Informacijos teikimas
Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros
finansavimo programos ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų projektus įgyvendinantys asmenys, taip pat valstybinio
reglamentavimo ir priežiūros funkcijas pagal kompetenciją atliekančios
valstybės institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia programų
įgyvendinimo priežiūrą vykdančioms ir programų lėšų naudojimą
administruojančioms institucijoms visą reikiamą informaciją apie vykdomą
veiklą.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
REIKALAVIMAI,
TAIKOMI energijOS IŠ atsinaujinančių išteklių GAMINTOJAMS
44
straipsnis. Licencijos, leidimai ir atestatai
1. Atsinaujinančių išteklių
energetikos veiklos licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis įstatymas,
Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų ir kiti energetikos
sektorių reglamentuojantys įstatymai. Licencijuojamos veiklos rūšis, licencijų
išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo
panaikinimą nustato Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių
dujų ir kiti energetikos sektorių reglamentuojantys įstatymai bei kiti
įstatymai. Asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą ar atestatą,
nustatytus Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų ir
(ar) kituose energetikos sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose, gali būti
taikomi teisinės formos ir (ar) kiti įsisteigimo laisvės ribojimo reikalavimai,
jeigu tai yra pagrįsta svarbiais visuomenės interesais ir atitinka būtinumo ir
proporcingumo principus. Išduotos licencijos, leidimai ar atestatai gali būti
keičiami juos išdavusios institucijos iniciatyva, pasikeitus Energetikos,
Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų įstatymuose ir (ar) kituose
teisės aktuose nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms.
2. Atsinaujinančių
išteklių energetikos veikla neturint licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie
yra nustatyti, draudžiama. Draudžiama vykdyti licencijuojamą veiklą, kai licencijos,
leidimo ar atestato galiojimas yra sustabdytas.
45
straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių
specialistų kvalifikacija ir atestavimas
1. Atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginius montuojantys specialistai turi būti reikiamos
kvalifikacijos ir tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis.
Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų
mokymo ir atestavimo tvarkos aprašą patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija,
vadovaudamasi šiame straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais.
2. Atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų mokymo ir atestavimo
tvarka turi būti nustatyta, vadovaujantis skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminaciniais
principais.
3. Į atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų profesinio mokymo arba
kvalifikacijos tobulinimo programas turi būti įtraukti atsinaujinančių
energijos išteklių, jų naudojimo technologinių ir ekonominių galimybių naudos
klausimai.
4. Nustatyta tvarka turi būti
atestuojami šiuos atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius
montuojantys specialistai:
1) biomasės katilus ir nemūrines
krosnis;
2) saulės šviesos ir saulės
šilumos energijos gamybos įrenginius;
3) geotermines sistemas ir
šilumos siurblius.
5. Informacija apie
atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojantiems
specialistams taikomą mokymo ir atestavimo tvarką bei atestuotų specialistų
sąrašas skelbiami viešai.
6. Kitos valstybės narės šio
straipsnio 4 dalyje nurodytiems specialistams išduoti atestatai, atitinkantys
šio straipsnio 1 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatytus kriterijus,
pripažįstami Lietuvos Respublikoje.
3. Šio įstatymo 45 straipsnis įsigalioja
2012 m. gruodžio 31 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ
Lietuvos
Respublikos
atsinaujinančių
išteklių
energetikos
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1. 2009 m. balandžio
23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo
naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau
panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).
2. 2009 m. liepos 13 d. Europos
Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos
bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55).
3. 2009 m. liepos
13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų
vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L
211, p. 94).
Pakeitimai:
1.
Aeroterminė energija – šilumos energija, susikaupusi ore.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2025,
2012-05-22, Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 6, 65 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš
atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai,
geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija,
biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas,
taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas
technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija.
3. Atsinaujinančių
išteklių energijos gamybos įrenginys (toliau – įrenginys) –
iš atsinaujinančių energijos išteklių elektros energiją ir (ar) šilumos
energiją, ir (ar) biokurą, ir (ar) biodegalus gaminantis įrenginys.
4.
Atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija (toliau – kilmės
garantija) – elektroninis dokumentas, kurio vienintelė paskirtis – įrodyti
galutiniam vartotojui, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta
iš atsinaujinančių energijos išteklių.
5.
Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo bandomasis projektas (toliau –
bandomasis projektas) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka ir sąlygomis parengtas atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
projektas, apimantis naujų technologijų pritaikomumo studijas ar
bandomuosius įdiegimus, taip pat esamų technologijų veiklos efektyvumo didinimą
ar esminį pagerinimą.
6.
Atsinaujinančių išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo priemonė
(toliau – skatinimo priemonė) – šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose
nustatyta priemonė ar būdas, kuriais energijai gaminti skatinama naudoti
atsinaujinančius išteklius.
7.
Bendrasis galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei,
transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas),
žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiamų energijos produktų
suvartojimas,
įskaitant
elektros ir šilumos energijos, kurią elektros ir šilumos energijos gamybai
sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir elektros bei šilumos energijos
nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu.
8.
Biodegalai – iš biomasės pagaminti skystieji arba dujiniai transporto
degalai.
9.
Biodujos – iš biomasės pagamintos dujos.
10.
Biokuras
– iš biomasės pagaminti degieji dujiniai, skystieji ir kietieji produktai,
naudojami energijai gaminti.
11.
Biomasė
– biologiškai skaidžios biologinės kilmės žemės ūkio, miškų ūkio ir susijusių
pramonės šakų, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, žaliavos, atliekos ir
liekanos, įskaitant augalines ir gyvūnines medžiagas, taip pat biologiškai
skaidžios pramoninės ir komunalinės atliekos.
12.
Biotepalai ir bioalyvos – iš augalinių ar gyvūninių riebalinių medžiagų
pagaminti tepalai ir alyvos.
13.
Centralizuotas šilumos ar vėsumos energijos tiekimas – šilumos energijos
garų, karšto vandens ar ataušintų skysčių pavidalu iš centrinio gamybos
šaltinio pristatymas ir pardavimas vartotojams.
14.
Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomas
energetikos objektas, skirtas elektros energijai ar elektros ir šilumos
energijai bendrosios gamybos būdu iš atsinaujinančių išteklių gaminti,
susidedantis iš vieno ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros
energiją generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų.
15.
Elektrinės įrengtoji galia – visų elektrinės generatorių aktyviųjų galių
suma.
16.
Elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų išankstinės projektavimo sąlygos
(toliau – išankstinės prijungimo sąlygos) – energijos iš atsinaujinančių
išteklių gamintojui išduodamos preliminarios projektavimo sąlygos, kuriose
nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros
reikalavimai, prijungiant šio gamintojo elektrinę prie energetikos tinklų
operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas teisės aktuose nustatytas
paslaugas.
17.
Elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų projektavimo sąlygos
(toliau – prijungimo sąlygos) – techninės sąlygos, kuriose
nustatomi privalomieji energetikos tinklų tiesimo, pertvarkymo ir (ar) plėtros
reikalavimai, prijungiant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo
elektrinę prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų ar teikiant kitas
teisės aktuose nustatytas paslaugas.
18.
Elektromobilis – transporto priemonė, kurioje energija mechaniniam judesiui
atlikti tiekiama tik iš elektros energijos kaupiklio.
19.
Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolas
(toliau – ketinimų protokolas) – elektros tinklų
operatoriaus ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo
susitarimas, kuriuo, be kita ko, šis gamintojas įsipareigoja per nustatytą
laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o
elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti šio gamintojo
elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų.
20.
Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taškas (toliau – prijungimo
taškas) – elektros tinkluose tiksliai nurodytas taškas, kuriame elektros
tinklų naudotojo įrenginiai prijungiami prie elektros energijos perdavimo
sistemos ir (ar) elektros energijos skirstomųjų tinklų. Prijungimo taško vieta
nustatoma nuosavybės ribų akte ir, jei nenurodyta kitaip, sutampa su šiame akte
nustatyta elektros tinklų operatoriaus ir jų naudotojo elektros tinklų
nuosavybės riba. Prijungimo taške esančius elektros tinklų įrenginius
nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo elektros tinklų
operatorius.
21.
Energetikos tinklai – visi tarpusavyje sujungti techniniai įrenginiai,
naudojami energijai ir (ar) jos ištekliams perduoti ir paskirstyti: elektros
energijos perdavimo sistemos ir (ar) elektros energijos skirstomieji tinklai,
šilumos ar vėsumos energijos perdavimo tinklai, dujų perdavimo ir (ar)
skirstymo sistemos.
22.
Energetikos tinklų operatorius – elektros energijos perdavimo
sistemos ir (ar) elektros energijos skirstomųjų tinklų, šilumos ar vėsumos
energijos perdavimo tinklų, dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemų
operatorius.
23.
Energijos beveik nevartojantis pastatas – pastatas, kurio energinis
naudingumas, nustatytas pagal normatyvinius statybos techninius dokumentus, yra
labai didelis. Reikalingos energijos, kurios beveik nesuvartojama arba
suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių
energija, įskaitant vietoje ar netoliese iš atsinaujinančių išteklių pagamintą
energiją.
24.
Energijos gamybos įrenginio pajėgumas – elektros, šilumos ar vėsumos
energijos gamybos įrenginio galimybė pasiekti tam tikrą galią įprastomis darbo
sąlygomis, neatsižvelgiant į laiko ribojimus ar trumpalaikius nuokrypius.
25.
Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas (toliau – gamintojas)
– asmuo, eksploatuojantis atsinaujinančių išteklių energijos gamybos
įrenginį, turintis atitinkamą leidimą verstis šia veikla arba ketinantis
plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.
26.
Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo įrenginių prijungimo prie
energetikos tinklų išlaidos (toliau – prijungimo išlaidos) – investicijos,
reikalingos energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo įrenginiams
prijungti prie energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų.
27.
Fiksuotas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifas (toliau – fiksuotas
tarifas) – šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis gamintojui
garantuojamos pajamos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros
energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetą.
28.
Geoterminė energija – šilumos energija, susikaupusi žemiau žemės
paviršiaus.
29.
Hibridinė transporto priemonė – transporto priemonė, kurioje energija
mechaniniam judesiui atlikti tiekiama iš dviejų ar daugiau transporto
priemonėje esančių sukauptos energijos šaltinių: sunaudojamų degalų ir elektros
energijos kaupiklio (baterijos, kondensatoriaus).
30.
Hidroenergija – patvenkto ir (arba) tekančio vandens energija, naudojama
elektros energijai gaminti.
31. Hidroterminė energija – šilumos energija,
susikaupusi paviršiniuose vandenyse.
32.
Liekamoji energija – technologinio proceso metu išsiskirianti energija,
kuri nepanaudojama tame procese.
33.
Mineraliniai degalai – iš gamtinių iškastinių žaliavų arba mineralinės
kilmės atliekų pagaminti skystieji arba dujiniai transporto degalai.
34.
Nacionaliniai planiniai rodikliai – šiame įstatyme nustatyta tvarka
apskaičiuojami nacionaliniai bendrieji ar tarpiniai planiniai rodikliai,
rodantys atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su bendruoju
galutiniu energijos suvartojimu, nustatytu laikotarpiu.
35.
Nuosavybės ribų aktas – energijos iš atsinaujinančių išteklių
gamintojo ir energetikos tinklų operatoriaus pasirašomas aktas, kuriame
nustatoma nuosavybės riba tarp energetikos tinklų naudotojo tinklų ir
energetikos tinklų operatoriaus valdomų tinklų.
36.
Paramos schema – visuma skatinimo priemonių, kuriomis skatinama naudoti
atsinaujinančių išteklių energiją, tarp jų mažinamos atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimo sąnaudos, didinama energijos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pardavimo kaina, nustatomi įpareigojimai naudoti atsinaujinančius
energijos išteklius ar vartoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą energiją,
taip pat kitos priemonės, skatinančios naudoti atsinaujinančius energijos
išteklius energijai gaminti ir (ar) iš jų pagamintos energijos vartojimą.
37.
Prievolių įvykdymo užtikrinimas – finansinė garantija ar finansinis
laidavimas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.
38.
Saulės šilumos energija – saulės spindulinė energija, paverčiama į šilumos
energiją saulės kolektoriuose.
39.
Saulės šviesos energija – iš saulės šviesos tiesiogiai gaunama elektros
energija.
40.
Skystieji bioproduktai – iš biomasės pagamintas skystasis kuras elektros
energijai, šilumai ir (ar) vėsumai gaminti, išskyrus skystuosius transporto
degalus.
41.
Statistinis energijos perdavimas – pagal oficialius valstybės statistinius
duomenis apskaičiuoto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio perdavimas
kitai valstybei narei arba gavimas iš kitos valstybės narės.
42.
Šilumos siurblys – įrenginys, paverčiantis aeroterminę, geoterminę ar
hidroterminę energiją aukštesnės temperatūros šiluma, naudojama pastatams
šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti.
43.
Užsienio valstybė – valstybė ne Europos Sąjungos valstybė narė ir ne
Europos ekonominės erdvės valstybė.
44.
Valstybė narė
– Europos Sąjungos valstybė narė ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybė.
45.
Vėjo energija – oro judėjimo energija, naudojama energijai gaminti.
46.
Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais
įmonėms priskiriami privalomi įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės
energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus
atsinaujinančios energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės
interesus.
47.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos
Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Energetikos įstatyme,
Elektros energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme,
Statybos įstatyme, Vandens įstatyme ir Žemės įstatyme.
3 straipsnis.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros skatinimas
1. Atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimas skatinamas šio įstatymo ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas skatinamas taikant nustatytą
paramos schemą, kurią sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės. Skatinimo
priemonėmis yra laikoma:
1)
fiksuotas tarifas;
2)
energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimas;
3)
atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių įrenginių prijungimo prie
energetikos tinklų ar sistemų išlaidų kompensavimas;
4)
energetikos tinklų ar sistemų galios ir pralaidumo ar kitų atitinkamų techninių
parametrų rezervavimas atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems
įrenginiams prijungti;
5)
energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių persiuntimas pirmumo teise;
6)
elektros energijos gamintojų atleidimas nuo atsakomybės už pagamintos elektros
energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą skatinimo
laikotarpiu;
7)
parama žemės ūkio produkcijos – biokuro, biodegalų, biotepalų ir bioalyvų
gamybos žaliavos – gamybai ir perdirbimui;
8)
privalomo atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti ir
(ar) privalomo energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo, taip
pat biodegalų naudojimo reikalavimai;
9)
parama investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias
technologijas;
10)
kitos įstatymų nustatytos lengvatos.
3. Dėl
elektros energijos gamintojų atleidimo nuo atsakomybės už pagamintos elektros
energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą po
skatinimo laikotarpio sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau –
Vyriausybė) visiems gamintojams bendrai tam naudodama turimą infrastruktūrą ir
įrenginius.
4.
Skatinimo priemonių taikymo tvarką ir sąlygas, kiek jų nereglamentuoja šis ir
(ar) kiti įstatymai, vadovaudamasi šio įstatymo reikalavimais, nustato
Vyriausybė.
5. Aplinkai
nekenksmingų technologijų plėtrai, naudojant atsinaujinančius energijos
išteklius energijos gamybai, Vyriausybė nutarimu gali suteikti bandomojo
projekto statusą.
ANTRASIS SKIRSNIS
VEIKLOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUJE
VALDYMAS
4 straipsnis. Atsinaujinančių
išteklių energetikos sektoriaus valdymo srities institucijos
Atsinaujinančių
išteklių energetikos sektorių šio įstatymo nustatyta tvarka reguliuoja
ir kontroliuoja, kaip vykdomas šis įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės
aktai:
1)
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
2)
Energetikos ministerija;
3)
Aplinkos ministerija;
4)
Susisiekimo ministerija;
5)
Švietimo ir mokslo ministerija;
6)
Ūkio ministerija;
7)
Žemės ūkio ministerija;
8)
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija;
9)
savivaldybės.
5 straipsnis.
Vyriausybės kompetencija
1. Vyriausybė:
1) užtikrina,
kad būtų pasiekti šio įstatymo 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti
uždaviniai;
2)
vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, tvirtina Nacionalinę
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą;
3) tvirtina
Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį
veiklos planą;
4) nustato Nacionalinės atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros programos lėšų panaudojimo tvarką;
5) tvirtina elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų,
pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros
tvarkos aprašą, numatytą šio įstatymo
13 straipsnio 4 dalyje;
6) nustato biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties
tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų
bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką;
7) nustato ir tvirtina skatinimo kvotas, atitinkančias šio
įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus uždavinius ir 20 straipsnio 3 dalyje
nurodytus aukcionų regionus;
8) nustato susitarimų dėl statistinio energijos
perdavimo tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių sudarymo tvarką,
taip pat bendrųjų projektų tarp valstybių narių ir užsienio valstybių vykdymo
tvarką;
9) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
2. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija:
1) tvirtina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo
skatinimo programas, vadovaudamasi objektyviais ir nediskriminaciniais
principais;
2) tvirtina Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo plėtros veiksmų planą;
3) nustato savivaldybėms minimalius privalomus pasiekti
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius rodiklius ir derina
savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų
projektus;
4) nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų
teikimo tvarką;
5) rengia
ir tvirtina Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos
išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje ir pajūrio juostos naudojimo
elektrinių statybai ir eksploatacijai leidimų išdavimo tvarkos aprašą,
atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo bendruosius reikalavimus ir
vadovaudamasi objektyviais ir nediskriminaciniais principais;
6) nustato kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų
galiojimo panaikinimo tvarką;
7) tvirtina
Nacionalinį energijai gaminti tinkamų pramoninių ir komunalinių atliekų
biologiškai skaidžios dalies panaudojimo specialųjį planą;
8) nustato naudojimosi gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo
sistemomis, perduodant ir skirstant dujas iš atsinaujinančių energijos
išteklių, tvarką;
9) nustato leidžiamą arba privalomą biodegalų dalį
mišinyje su degalais, pagamintais iš mineralinių degalų;
10) nustato konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo
biodegalų gamybai tvarką;
11) nustato privalomus aplinkos apsaugos kriterijus valstybės
institucijų, įstaigų ir įmonių perkamoms transporto priemonėms;
12) rengia priemones, didinančias visų rūšių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose ir energijos vartojimo
efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja gamyba ir (ar) energijos beveik
nevartojančiais pastatais, taip pat koordinuoja ir prižiūri, kaip šios
priemonės įgyvendinamos;
13) nustato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo
pastatuose reikalavimus ir šių reikalavimų įgyvendinimo tvarką;
14)
tvirtina šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbuotojų pareigybių ir
profesijų sąrašą, nustato šių darbuotojų kvalifikacinius reikalavimus, tvirtina
atsinaujinančių išteklių energetikos objektus, įrenginius statančių ir
eksploatuojančių darbuotojų, kurie privalo būti atestuojami, sąrašą ir nustato
jų atestavimo tvarką;
15)
nustato atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių
specialistų atestavimo tvarką;
16) nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo
ir teikimo Europos Komisijai tvarką;
17) atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
6 straipsnis. Energetikos
ministerijos kompetencija
Energetikos ministerija:
1)
teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja
degiųjų dujinių produktų (biodujų), miško ir medienos atliekų, šiaudų, kitų
rūšių biologinės kilmės kuro (žemės ūkio atliekų ir augalų, naudojamų energijai
gaminti) gamybos ir naudojimo, taip pat aeroterminės, geoterminės,
hidroterminės energijos, hidroenergijos, saulės šilumos energijos ir saulės
šviesos energijos, vėjo energijos naudojimo energijai gaminti plėtros ir
skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir
užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
2) rengia elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų,
pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros
tvarkos aprašą, numatytą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje;
3) rengia Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo plėtros veiksmų planą;
4) išduoda leidimus plėtoti elektros energijos gamybos
iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus;
5) išduoda atestatus elektros energijos, šilumos ir (ar)
vėsumos energijos, dujų gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pajėgumams, taip pat atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo įrenginiams
transporto sektoriuje eksploatuoti;
6) rengia ir tvirtina technines taisykles, nustatančias
būtiniausius techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus
elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių šaltinius jungiant į elektros
tinklus;
7) rengia ir tvirtina technines taisykles, nustatančias
būtiniausius techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus
dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių šaltinius jungiant į gamtinių dujų
tinklus;
8) nustato
nacionalinių planinių rodiklių skaičiavimo tvarką;
9)
tvirtina Biokuro, biodegalų, biodujų, biotepalų ir bioalyvų prekybos taisykles;
10) kartu
su Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato biodegalų
privalomuosius kokybės rodiklius;
11) organizuoja
keitimąsi patirtimi atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo srityje tarp
valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų, privačių
subjektų ir viešai skelbia gerosios praktikos pavyzdžius;
12) tvirtina
Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, parengtas
kartu su Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija;
13) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-2096,
2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3939 (2012-06-30)
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS
ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2012-07-01.
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2012-07-02)
aubodi@lrs.lt
46 straipsnis. Reikalavimai, taikomi atsinaujinančių
išteklių energiją naudojantiems įrenginiams, kuriems taikomos paramos schemos
1. Atsinaujinančių
išteklių energiją naudojantys įrenginiai, kuriems taikoma paramos schema, turi
atitikti šiems įrenginiams nustatytus techninius reikalavimus, patvirtintus
Energetikos ministerijos ar kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos.
2. Taikant
paramos schemą atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams, į
paramos gavimo sąlygas įtraukiamos techninės specifikacijos, kuriose nurodomi
atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių įrenginių techniniai
reikalavimai.
3. Jeigu yra
nustatyti Europos Sąjungos standartai, įskaitant ekologinius ženklus, energijos
duomenų etiketes ir kitas Europos Sąjungos standartizacijos įstaigų nustatytas
techninių normatyvų sistemas, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos techninės
specifikacijos parengiamos pagal tokius standartus. Techninėse specifikacijose
nenurodoma, kur įrenginiai turi būti sertifikuojami.
47 straipsnis.
Reikalavimai, taikomi atskiriems įrenginiams
1. Taikant šiame
įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas paramos schemas, skatinama
naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančius šildymo ir vėsinimo
įrenginius, gerokai mažinančius energijos suvartojimą. Tokiems įrenginiams
taikomi ekologiniai ženklai ar kiti atitinkami sertifikatai ar standartai,
nustatyti nacionaliniu ar Europos Sąjungos lygmeniu, jeigu tokie yra nustatyti.
2. Biomasės
konversijos technologijoms šilumos ir vėsumos energijos gamybai paramos schemos
taikomos, jeigu:
1) buitinėms ir
komercinėms reikmėms naudojamų biomasės konversijos technologijų šilumos ir
vėsumos energijos gamybai konversijos efektyvumas yra ne mažesnis kaip
85 procentai;
2) pramoninėms
reikmėms naudojamų biomasės konversijos technologijų šilumos ir vėsumos
energijos gamybai konversijos efektyvumas yra ne mažesnis kaip
70 procentų.
3. Šilumos siurbliams
ir jų įrengimui paramos schemos taikomos, jeigu šilumos siurbliai atitinka 2007
m. lapkričio 9 d. Europos Komisijos sprendimu 2007/742/EB, nustatančiu ekologinius
kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą elektra arba dujomis
varomiems arba absorbciniams dujiniams šilumos siurbliams (OL 2007 L 301, p.
14), nustatytus kriterijus.
4. Saulės
šilumos energijos įrenginiams paramos schemos taikomos, jeigu jos yra
sertifikuotos remiantis Europos Sąjungos standartais, jeigu tokie yra
nustatyti, įskaitant ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas
Europos Sąjungos standartizacijos įstaigų nustatytas techninių normatyvų
sistemas.
5. Pagal šio straipsnio
1–4 dalis vertinant įrenginių konversijos efektyvumą ir sąnaudų bei
produkcijos santykį, taikomos Europos Sąjungos procedūros arba, jeigu tokių
nėra, tarptautinės procedūros, jeigu tokios procedūros nustatytos.
6. Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios
galios uždaro kontūro namų ūkiui skirtos geoterminės sistemos, kurioms nereikia
įrengti gręžinių, registruojamos nereikalaujant eksploatavimo leidimo.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
TERITORIJŲ
PLANAVIMAS IR STATYBA
48 straipsnis. Teritorijų planavimo reikalavimai
1. Planuojant
visuomeninės, pramoninės ir gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant,
statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius,
pramoninius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti įrenginius
ir sistemas, skirtas elektros energijos, šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos
energijos tiekimui. Planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant į
visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimą.
2. Aplinkos
ministerija kartu su Energetikos ministerija rengia ir viešai skelbia
rekomendacijas projektuotojams, architektams ir kitiems specialistams dėl
atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, didelio energinio efektyvumo
technologijų, centralizuoto šilumos ir vėsumos energijos tiekimo sistemų
integravimo, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant)
visuomeninės, pramoninės ar gyvenamosios paskirties teritorijas.
49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją
naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
1. Atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių
energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos darbai
vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo
įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir
reikalavimų.
2. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos
užtikrina, kad visi leidimų išdavimo, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras
reglamentuojantys aprašai ir taisyklės, taikomi elektros energijos, šilumos ir
vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiams, susijusioms
perdavimo ir skirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo
biodegalais ar kitais energijos produktais procesams, būtų objektyvūs,
skaidrūs, proporcingi ir būtini, nediskriminuojantys pareiškėjų ir kad juose
būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo technologijų ypatybes.
3. Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios
galios elektrinių (iki 350 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos
išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos
finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad
nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus
patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai,
nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo
paskirtį, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.
4. Statomoms
hidroelektrinėms keliami reikalavimai:
1) Vyriausybės
nustatyta tvarka pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo
hidroelektrinių statybai;
2) jeigu
hidroelektrinės tvenkinys užlieja teritoriją, teisės aktų nustatyta tvarka
mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba jiems susitarus
žemė išperkama;
3) hidroelektrinėse
turi būti įrengiami žuvitakiai ir sudaroma galimybė periodiškai pašalinti
hidroelektrinės tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose susikaupusius nešmenis;
4) kiti statomų
hidroelektrinių aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi teisės aktų nustatyta
tvarka.
5. Kaimo vietovėse statant
pavienes ne didesnės kaip 350 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir
(ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo
paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai
neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.
6. Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo
elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos
kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai:
1) saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės
šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams netaikomi žemės paskirties
atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas
leidimas statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;
2) vėjo elektrinės žemės sklype turi būti įrengtos
taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio
ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų. Šie
įrenginiai įrengiami pagal atitinkamų įrenginių gamintojo įrengimo ir
eksploatavimo taisykles. Joms netaikomi žemės paskirties atitikties
reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas
statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Gretimuose gyvenamosios
paskirties sklypuose vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo lygis turi atitikti sveikatos
apsaugos ministro nustatytus triukšmo ribinius dydžius;
3) teisės aktų nustatyta tvarka šie įrenginiai gali
būti perkelti į kitą vietą. Tokiu atveju turi būti parengti dokumentai apie
įrenginių efektyvumo ir ekologiškumo parametrų kaitos stebėseną ankstesnėje jų
buvimo vietoje.
7. Ant pastatų statomos ar į pastatus integruojamos
saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, iki
30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės, neviršijančios teisės aktuose
nustatyto triukšmo lygio, ir šilumos siurbliai įrengiami be statybą leidžiančio
dokumento.
8. Vėjo
elektrinių projektavimo darbai ir statybos vietos teritorijose, kuriose,
atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi tam tikri
apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos
kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka.
50 straipsnis.
Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas pastatuose
1. Vyriausybė ar jos
įgaliotos institucijos rengia ir įgyvendina priemones, didinančias visų rūšių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose ir gerokai didinančias
energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos bendrąja gamyba ir
energijos beveik nevartojančiais pastatais.
2. Nuo 2014 m.
gruodžio 31 d. nauji pastatai ir esami pastatai, kuriuos reikia kapitališkai
atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
reikalavimus. Atitiktis šiems reikalavimams gali būti užtikrinama ir naudojant
centralizuotai tiekiamą šilumos ir vėsumos energiją, kurios gamybai naudojama
didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis.
3. Nuo 2012 m. sausio
1 d. valstybės ir
savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių nauji pastatai ir esami pastatai,
kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo reikalavimus.
4. Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija nustato šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus
reikalavimus ir jų įgyvendinimo kontrolės tvarką.
5. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina finansinės paramos schemas
energijos beveik nevartojančių pastatų statybai remti.
6. Savivaldybės
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo pastatuose didinimo priemones
įtraukia į savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planus.
7. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina stogų panaudojimo energijos
gamybai iš saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos programą.
8. Šio straipsnio reikalavimai taikomi
Lietuvos kariuomenei tik tokiu mastu, kad jų taikymas nepakenktų Lietuvos
kariuomenės veiklos pobūdžiui ir svarbiausiam tikslui, ir netaikomas
medžiagoms, naudojamoms išimtinai kariniais tikslais.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
Informavimas,
ŠVIETIMAS, MOKSLINIAI TYRIMAI IR MOKYMAI
51 straipsnis.
Informavimas
1. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia
ir viešai skelbia informaciją apie leidimų, licencijų ar atestatų išdavimo
tvarką, sertifikavimo paraiškų, susijusių su atsinaujinančių išteklių energijos
gamybos įrenginiais, nagrinėjimo tvarką ir apie pareiškėjams teikiamą pagalbą.
2. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia
ir viešai skelbia informaciją apie paramos schemas, taikomas atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimui ir gamybai.
3. Aplinkos
ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Švietimo ir
mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Energetikos
agentūra ir savivaldybių institucijos, koordinuodamos veiksmus, pagal
kompetenciją rengia ir įgyvendina tinkamas visuomenės informavimo ir
sąmoningumo ugdymo priemones, teikia konsultacijas ir rengia švietimo programas
apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir naudojimo praktines
galimybes ir naudą, tarp jų ir apie skirtingų transporto sektoriuje naudojamų
atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą ir naudą aplinkai.
4. Energetikos
ministerija organizuoja keitimąsi patirtimi atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo srityje tarp valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių,
organizacijų, privačių subjektų ir viešai skelbia gerosios praktikos
pavyzdžius.
5. Lietuvos
kariuomenė Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie Lietuvos
Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus,
gali būti taikomi tam tikri apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ir
statyti.
6. Valstybės
įmonė Energetikos agentūra rengia, teikia ir viešai skelbia informaciją apie sistemas
ir įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, jų teikiamą
naudą, sąnaudas ir šių išteklių vartojimo efektyvumą.
7. Valstybės
institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš
savivaldybių, įstaigų ir įmonių reikiamą informaciją apie atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginių statybai planuojamas skirti teritorijas ir
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Įmonės teikia informaciją apie
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą valstybės, savivaldybių
institucijoms ir įstaigoms joms pavestoms funkcijoms atlikti. Informacija
teikiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
52 straipsnis.
Švietimas ir moksliniai tyrimai
1. Švietimo ir
mokslo ministerija įtraukia į formaliojo švietimo atnaujinamas bendrąsias
programas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo galimybių, teikiamos
naudos ir technologinių sprendimų srities žinias ir gebėjimus.
2. Vyriausybė
skatina mokslinius tyrimus, visuomenės švietimą, valstybės tarnautojų ir
profesinį mokymą atsinaujinančių energijos išteklių srityje teisės aktų
nustatyta tvarka.
3. Vyriausybė
remia atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo bandomųjų projektų
įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Energetikos
ministerija kartu su Aplinkos, Švietimo ir mokslo ir Žemės ūkio ministerijomis
rengia atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo edukacines ir
mokslinių tyrimų programas.
53 straipsnis. Ataskaitos Europos Komisijai
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nustato pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių
energiją ataskaitų rengimo ir teikimo Europos Komisijai tvarką.
2. Energetikos
ministerija šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip
2011 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dveji metai, Europos Komisijai
pateikia pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių energiją
ataskaitą. Paskutinė reikalaujama pateikti ataskaita yra šešta ataskaita, kuri
turi būti pateikta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.
3. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir
teikimo Europos Komisijai tvarką.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ
ENERGIJOS NAUDOJIMO PLĖTROS VEIKSMŲ PLANAI
54 straipsnis.
Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planas
1. Nacionalinį
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą,
vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Nacionaline atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros programa, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnyje, tvirtina
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Nacionaliniame atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane turi būti pateikta:
1) tikėtinas
bendrasis galutinis energijos suvartojimas elektros energetikos, šilumos
energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m., atsižvelgiant į energijos
vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių poveikį;
2) suvartotos atsinaujinančių
išteklių energijos dalių 2011–2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai elektros
energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose, atsižvelgiant į
kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį
bendrajam galutiniam energijos suvartojimui;
3) atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis tiems
nacionaliniams bendriesiems planiniams rodikliams pasiekti, įskaitant valstybės
ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, planuojamus statistinius
energijos perdavimus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių
plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką;
4) priemonės, susijusios su administracinių procedūrų
supaprastinimu, reglamentų ir kitų teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu
atsinaujinančių energijos išteklių srityje, iš atsinaujinančių energijos
išteklių pagamintos elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos kilmės
garantijomis, prieigos prie energetikos tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo
palengvinimu gamintojams, biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų
sistemos įgyvendinimu;
5) vertinimas, kiek kiekviena
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologija bei energijos
vartojimo efektyvumas ir taupymas padės siekti atsinaujinančių išteklių
energijos dalies elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto
sektoriuose 2020 m. nacionalinių planinių rodiklių;
6) vertinimas,
ar būtina kurti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų
galima įgyvendinti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius. Vadovaujantis
šiuo įvertinimu, prireikus numatomos priemonės centralizuoto šilumos tiekimo
infrastruktūros plėtojimui, siekiant sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos
energijos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse elektrinėse.
3. Nacionaliniame
atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane iš atsinaujinančių energijos
išteklių pagaminamos energijos planuojami kiekiai turi atitikti šio įstatymo
1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius.
55 straipsnis.
Nacionaliniai planiniai rodikliai
1. Nacionaliniai bendrieji
planiniai rodikliai 2020 m. turi atitikti šio įstatymo 1 straipsnyje
nustatytus tikslus ir uždavinius.
2. Tarpiniai nacionaliniai
planiniai rodikliai:
1) 2011–2012 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 16,6 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
2) 2013–2014 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 17,4 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
3) 2015–2016 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 18,6 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo;
4) 2017–2018 m. vidutinė
atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 20,2 procento bendrojo galutinio
energijos suvartojimo.
3. Nacionaliniai bendrieji planiniai
rodikliai ir tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai apskaičiuojami
Energetikos ministerijos nustatyta tvarka.
4. Lietuvos statistikos departamentas
užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar) suvartotą
atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš
atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą. Šie duomenys taip pat turi
apimti ir aeroterminę energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją,
saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio
energijos suvartojimo sektoriuose.
56 straipsnis.
Nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plano įgyvendinimas
1. Nacionalinį atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą pagal kompetenciją
įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės,
organizacijos ir privatūs subjektai.
2. Vyriausybė, jeigu
atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo
mažesnė už šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus tarpinius nacionalinius
planinius rodiklius, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo laikotarpio
pabaigos patvirtina atnaujintą Nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir proporcingas
priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių
išteklių energijos dalis atitiktų šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus
nacionalinius planinius rodiklius, ir užtikrina, kad atnaujintas Nacionalinis
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas būtų
pateiktas Europos Komisijai.
3. Jeigu manoma, kad
šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas nacionalinis planinis
rodiklis nebus pasiektas dėl nenugalimos jėgos, Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija nedelsdamos apie tai praneša Europos Komisijai.
57 straipsnis.
Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planai
1. Savivaldybių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų tikslas –
nustatyti savivaldybių įgyvendinamas priemones šio įstatymo 55 straipsnyje
nustatytiems nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti.
2. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija kiekvienai savivaldybei nustato minimalius iki 2020 m.
privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo planinius
rodiklius. Šiuos rodiklius ir priemones jiems pasiekti savivaldybės įtraukia į
savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus.
Savivaldybės nusistato tarpinius atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
planinius rodiklius 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m.,
2017–2018 m.
3. Savivaldybės pasitvirtina
ir viešai skelbia savo 2011–2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo plėtros veiksmų planus, kuriuose įvertina esamą padėtį ir nusistato
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslus ir priemones šiems
tikslams pasiekti.
4. Savivaldybės
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų projektus
suderina su Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Savivaldybės ne
vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 31 d., o vėliau kiekvienais metais
rengia ir viešai skelbia atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų planų įgyvendinimo rezultatų ataskaitas.
6. Savivaldybė, jeigu jos
atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus tapo
mažesnė negu savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų plane nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
planiniai rodikliai, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo skaičiuojamojo
laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą savivaldybės atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame nustato adekvačias
ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį
atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų nustatytus planinius
rodiklius.
7. Savivaldybės pagal
kompetenciją teikia pasiūlymus Nacionaliniam atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo plėtros veiksmų planui rengti ir atnaujinti.
8. Savivaldybių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų
įgyvendinimas finansuojamas iš savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrųjų
asignavimų, savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programų ir kitų finansavimo šaltinių bei lėšų.
9. Savivaldybių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai turi
užtikrinti, kad savivaldybių teritorijose nebūtų kuriamos sąlygos, ribojančios
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUJE
58 straipsnis.
Statistiniai energijos perdavimai tarp Lietuvos Respublikos ir
kitų valstybių narių
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali sudaryti susitarimus dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių
energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš Lietuvos Respublikos į kitą
valstybę narę ar iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.
2. Susitarimai dėl statistinių
energijos perdavimų sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Lietuvos Respublika gali
perduoti statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekį kitai valstybei
narei, jeigu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos kiekis
viršija šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius
planinius rodiklius.
4. Jeigu prognozuojamas Lietuvos
Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos sunaudojimas yra mažesnis negu
šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyti tarpiniai nacionaliniai planiniai
rodikliai ir nėra kitų būdų ir priemonių šiems rodikliams pasiekti, Lietuvos
Respublikos Seimas gali priimti nutarimą leisti Vyriausybei vykdyti statistinį
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimą iš kitos valstybės narės.
5. Perduotas atsinaujinančių
išteklių energijos kiekis yra:
1) atimamas iš atsinaujinančių
išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos
Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis energijos
perdavimas įvykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę;
2) pridedamas prie
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip
Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis
energijos perdavimas įvykdomas iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką.
6. Lietuvos Respublikos atliekami
statistiniai energijos perdavimai negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo
55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių
įgyvendinimui.
7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti
susitarimai gali galioti vienus ar daugiau metų. Apie sudarytus susitarimus
Vyriausybės nustatyta tvarka pranešama Europos Komisijai ne vėliau kaip per 3
mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais jie galioja. Europos Komisijai
siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduodamos energijos kiekis
ir kaina.
8. Statistiniai energijos
perdavimai laikomi įvykdytais tik po to, kai visos perdavime dalyvavusios
valstybės narės apie perdavimą praneša Europos Komisijai.
9. Pajamos, gautos vykdant susitarimus
dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programos Valstybės iždo sąskaitą.
10. Lietuvos Respublikos
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimas iš kitos valstybės narės,
vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, finansuojamas iš
valstybės biudžeto.
59 straipsnis.
Bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų
bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų
valstybių narių), susijusius su elektros energijos, šilumos ir vėsumos
energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokius bendrus
projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs
asmenys.
2. Susitarimai dėl bendrų
projektų su kitomis valstybėmis narėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta
tvarka.
3. Vyriausybės nustatyta tvarka
jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai, kokia elektros energijos,
šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių,
dalis ar koks kiekis pagal bet kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje
įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinant
įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, pajėgumus, laikomi
įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį.
Atsinaujinančių išteklių energijos vienetai, pagaminti padidinant įrenginio
pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris
pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai pajėgumai buvo padidinti.
4. Šio straipsnio 3 dalyje
nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys
arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos
elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos dalis arba kiekis, laikomi
įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį;
3) nurodoma valstybė narė, kurios
naudai teikiamas pranešimas;
4) nurodomas kalendoriniais
metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta atsinaujinančių
išteklių elektros energija, šilumos ar vėsumos energija turi būti laikoma
įskaitoma į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį. Šis
laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.
5. Pagal šio straipsnio 4 dalį
Europos Komisijai pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jeigu nėra
Lietuvos Respublikos ir šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytos valstybės
narės sudaryto susitarimo.
6. Bendro projekto tarp Lietuvos
Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) trukmė gali būti
ilgesnė kaip iki 2020 m.
7. Lietuvos Respublikoje vykdomi
bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos
šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių
rodiklių įgyvendinimui.
60
straipsnis. Bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis rezultatai
1. Per 3 mėnesius, pasibaigus
kiekvieniems šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyto laikotarpio
metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia
pranešimą, kuriame nurodo:
1) bendrą elektros energijos,
šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš
atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai
pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;
2) elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių
energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės
nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis.
2. Vyriausybės įgaliota
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia tai valstybei
narei, kurios naudai buvo pateiktas pranešimas, ir Europos Komisijai.
3. Elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos kiekis, apie kurį pranešama vykdant Lietuvos Respublikos ir
kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) bendrus projektus šiame
straipsnyje nustatyta tvarka:
1) atimamas iš atsinaujinančių
išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos
Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros
energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis Lietuvos Respublikoje
pagaminamas kitos valstybės narės naudai;
2) pridedamas prie
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip
Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros
energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis kitos valstybės narės
teritorijoje pagaminamas Lietuvos Respublikos naudai.
61
straipsnis. Bendri projektai su užsienio valstybėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų
bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės (ar užsienio
valstybių), susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių
energijos išteklių. Tokiuose projektuose gali dalyvauti ir kitos valstybės
narės. Į tokius bendrus projektus su užsienio valstybėmis gali būti įtraukti ir
privatūs asmenys.
2. Susitarimai dėl bendrų
projektų su užsienio valstybėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Įgyvendinant bendrus
projektus, užsienio valstybėje pagamintas atsinaujinančių išteklių elektros
energijos kiekis, kuris laikomas įskaitomu į Lietuvos Respublikos nacionalinį
bendrąjį planinį rodiklį, turi atitikti šias sąlygas:
1) elektros energija suvartojama
Europos Sąjungoje;
2) elektros energija pagaminta
naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti po 2009 m. birželio 25 d.,
arba padidinus pajėgumus įrenginyje, kuris buvo rekonstruotas po tos datos
įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą projektą. Atsinaujinančių
išteklių elektros energijos vienetai, pagaminti padidinus įrenginio pajėgumus,
vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas
eksploatuoti tuo momentu, kai įrenginio pajėgumai buvo padidinti;
3) pagamintam ir eksportuotam
elektros energijos kiekiui nebuvo suteikta parama pagal užsienio valstybės
paramos schemą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą investicijoms.
4. Laikoma, kad šio straipsnio 3
dalies 1 punkte nurodytas reikalavimas tenkinamas, kai:
1) visi atsakingi perdavimo
sistemos operatoriai kilmės šalyje, paskirties šalyje ir, jeigu taikoma, visose
užsienio tranzito valstybėse galutinai priskyrė elektros energijos kiekį,
lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems elektros tinklų sujungimo
pajėgumams;
2) atsakingas perdavimo sistemos
operatorius, veikiantis jungiamosios linijos Europos Sąjungos pusėje, galutinai
įtraukė į balansą elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį
atsižvelgiama;
3) paskirti pajėgumai ir elektros
energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių šio straipsnio 3 dalies
2 punkte nurodytame įrenginyje yra susiję su tuo pačiu laikotarpiu.
5. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija gali kreiptis į Europos Komisiją, prašydamos Lietuvos Respublikos
bendrojo planinio rodiklio įvertinimo tikslais apskaičiuojant atsinaujinančių
išteklių energijos dalį, atsižvelgti į atsinaujinančių išteklių elektros
energiją, pagamintą ir suvartotą užsienio valstybėje, kai jungiamosios linijos
tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės tiesimo parengiamasis
laikotarpis labai ilgas, tokiomis sąlygomis:
1) jungiamosios linijos tiesimas
turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio
31 d.;
2) turi būti neįmanoma pradėti
eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.;
3) turi būti įmanoma pradėti
eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;
4) pradėjus eksploatuoti
jungiamąją liniją, ji bus naudojama elektros energijai, gaminamai iš
atsinaujinančių energijos išteklių, eksportuoti į Europos Sąjungą, kaip
nurodyta šio straipsnio 4 dalyje;
5) prašymas susijęs su šio
straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru
projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus
pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis už
elektros energijos kiekį, kuris bus eksportuojamas į Europos Sąjungą po to, kai
jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.
6. Vyriausybės nustatyta tvarka
jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai apie elektros energijos dalį
ar kiekį, kurie pagaminti įrenginyje, esančiame užsienio valstybės
teritorijoje, ir kurie įskaitomi į Lietuvos Respublikos ir galbūt į kitos
valstybės narės (ar kitų valstybių narių) nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį.
Kai bendrame projekte dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, apie elektros
energijos dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms pranešama Europos
Komisijai. Ši elektros energijos dalis ar kiekis negali viršyti faktiškai į
Europos Sąjungą eksportuotos ir joje suvartotos elektros energijos dalies ar
kiekio, atitinkančių šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas sąlygas ir 4 dalies 1
ir 2 punktuose nurodytą kiekį.
7. Šio straipsnio 6 dalyje
nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys
arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos
elektros energijos dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į Lietuvos
Respublikos nacionalinį planinį rodiklį, taip pat, laikantis konfidencialumo
reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;
3) nurodomas kalendoriniais
metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta elektros energija
turi būti laikoma įskaitoma į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį
rodiklį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.;
4) kartu pateikiamas užsienio
valstybės, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis šios dalies
2 ir 3 punktuose nurodytas patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros
energijos dalis arba kiekis, kurie bus vartojami užsienio valstybėje.
8. Pagal šio straipsnio 7 dalį
pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jeigu nėra Lietuvos
Respublikos ir užsienio valstybės, kuri pagal šio straipsnio 7 dalies 4 punktą
patvirtinto bendrą projektą, bendro susitarimo.
9. Bendro projekto tarp Lietuvos
Respublikos ir užsienio valstybių trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 m.
10. Lietuvos Respublikoje vykdomi
bendri projektai su užsienio valstybėmis negali turėti neigiamos įtakos šio
įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių
rodiklių įgyvendinimui.
62
straipsnis. Bendrų projektų su užsienio valstybėmis rezultatai
1. Per 3 mėnesius, pasibaigus
kiekvieniems šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyto laikotarpio
metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia
pranešimą, kuriame nurodo:
1) bendrą elektros energijos
kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos
išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro
projekto tikslais;
2) elektros energijos kiekį, per
tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris
turi būti įskaitomas į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį
rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis;
3) įrodymą, kad tenkinamos šio
įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.
2. Vyriausybės įgaliota
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia užsienio
valstybei, kuri pagal šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtino
bendrą projektą, ir Europos Komisijai.
3. Elektros energijos kiekis,
pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal šio
straipsnio 1 dalies 2 punktą, pridedamas prie atsinaujinančių išteklių
energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika
įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius.
63
straipsnis. Bendros paramos schemos su kitomis valstybėmis narėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija, bendradarbiaudama su kitos valstybės narės (ar kitų valstybių
narių) kompetentingomis institucijomis, gali priimti sprendimus dėl Lietuvos
Respublikos nacionalinės paramos schemos sujungimo su kitos valstybės narės (ar
kitų valstybių narių) paramos schema ar dėl šių schemų veiklos dalinio
koordinavimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis,
pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje,
gali būtų įskaitytas į kitos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės
nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, jeigu atitinkamos valstybės narės:
1) atliko atsinaujinančių
išteklių energijos nurodyto kiekio statistinį perdavimą iš vienos valstybės
narės kitai valstybei narei, kaip nurodyta šio įstatymo 58 straipsnyje, arba
2) nustatė paskirstymo taisyklę,
dėl kurios susitarė paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės ir pagal
kurią atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai paskirstomi paramos schemoje
dalyvaujančioms valstybėms narėms. Apie tokią paskirstymo taisyklę Vyriausybės
nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai ne vėliau
kaip per 3 mėnesius pasibaigus pirmiesiems metams, kuriais ji įsigaliojo.
3. Jeigu Lietuvos Respublikos
vardu buvo teikiamas pranešimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte,
per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams Vyriausybės nustatyta tvarka jos
įgaliota institucija Europos Komisijai pateikia pranešimą, kuriame nurodomas
bendras elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš
atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis, pagamintas tais metais, kuriais
taikoma paskirstymo taisyklė.
4. Elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis,
apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį, paskirstomas pagal 2 dalyje
nurodytą taisyklę.
5. Bendros paramos schemos su
kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55
straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių įgyvendinimui.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
64
straipsnis. Skundų nagrinėjimas
1. Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne
teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų
operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo,
kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar
sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos tinklus
ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas, susijusias
su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti.
2. Valstybinei kainų ir
energetikos kontrolės komisijai pateikti skundai nagrinėjami Energetikos
įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
65 straipsnis.
Įstatymo taikymas
1. Asmenims, kurie verčiasi ūkine
komercine veikla atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, kiek
nenustato šis įstatymas, taikomi veiklos elektros energetikos, šilumos ūkio ar
dujų sektoriuose reikalavimai, nustatyti Energetikos įstatyme, Elektros
energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme ir jų
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
2. Šio įstatymo 14
straipsnio 16 dalies nuostatos taikomos ir tiems gamintojams, kurie pagal
išduotus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
išteklių pajėgumus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su elektros tinklų
operatoriumi nesudarė elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos
sutarties, bet kurie pretenduoja gauti paramą pagal šio įstatymo
20 straipsnyje nustatytas paramos schemas.
3. Biokuru,
biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis prekiaujama pagal dvišales
pirkimo–pardavimo sutartis ir kitais teisės aktuose nustatytais būdais.
Prekybos biokuru, biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis tvarka
nustatoma Energetikos ministerijos patvirtintose Biokuro, biodegalų, biodujų,
biotepalų ir bioalyvų prekybos taisyklėse, atsižvelgiant į šiame įstatyme ir jo
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus biodujų supirkimo reikalavimus.
Centralizuota prekyba biokuru organizuojama Lietuvos Respublikos energijos
išteklių rinkos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -984,4997 +5786,55 @@
Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)
7 straipsnis. Aplinkos
ministerijos kompetencija
Aplinkos ministerija:
1) nustato
biokurą ar biodegalus naudojančių įrenginių taršos normatyvus;
2) rengia ir tvirtina metano, išmetamo į atmosferą,
kiekio įvertinimo metodiką;
3) nustato biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo
aplinkosaugos sąlygas;
4) nustato gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius
bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių
dujų poveikio apskaičiavimo taisykles;
5) vertina
miškų ūkio ir komunalinių atliekų, iš kurių gali būti gaminamas biokuras,
biologiškai skaidžios dalies panaudojimo potencialą;
6) teisės
aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją kartu su Energetikos
ministerija koordinuoja darnios hidroenergijos naudojimo energijai gaminti
skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina
valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
7) rengia ir
tvirtina pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies
atskyrimo, atsižvelgiant į energijos, pagamintos iš pramoninių ir komunalinių
atliekų, atsinaujinančią dalį, metodiką;
8) kartu su Energetikos
ministerija rengia ir viešai skelbia rekomendacijas projektuotojams,
architektams ir kitiems specialistams dėl atsinaujinančių energijos išteklių
technologijų, didelio energinio efektyvumo technologijų ir centralizuoto
šilumos ir (ar) vėsumos energijos tiekimo sistemų integravimo, planuojant,
projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant) visuomeninės, pramoninės
ar gyvenamosios paskirties teritorijas;
9) atlieka kitas
šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
8 straipsnis. Susisiekimo
ministerijos kompetencija
Susisiekimo
ministerija:
1) teisės
aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja biodegalų
naudojimo transporto sektoriuje plėtros ir skatinimo priemonių, taip pat
atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių transporto priemonių,
elektromobilių ir hibridinių transporto priemonių naudojimo iniciatyvų
įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę
priežiūrą ir kontrolę;
2)
nustato biodegalais laikytinų produktų sąrašą;
3) rengia
ir tvirtina transporto priemonių eksploatavimo laikotarpio poveikio energetikai
ir aplinkai apskaičiavimo metodiką;
4) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
9 straipsnis.
Ūkio ministerijos kompetencija
Ūkio
ministerija:
1)
vertina gamybos ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančių atliekų ir produktų
potencialą, išskyrus žemės ūkio ir su žemės ūkio produktų perdirbimu susijusių
pramonės šakų ir atliekų, iš kurių gaminamas biokuras, potencialą;
2) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
10 straipsnis.
Žemės ūkio ministerijos kompetencija
Žemės
ūkio ministerija:
1) teisės
aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų
skystųjų ir dujinių produktų, gautų iš biomasės, gamybos plėtros ir skatinimo
priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina
valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
2) teisės
aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja augalams, iš
kurių gaminamas biokuras, biodegalai, biotepalai ir bioalyvos, auginti skirtų
paramos priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina
valstybinę priežiūrą ir kontrolę;
3) rengia
programas žemės ūkio produkcijos, naudojamos energijai gaminti, gamintojams
remti ir teikia jas tvirtinti Vyriausybei;
4) vertina žemės
ūkio ir su žemės ūkio produktų perdirbimu susijusių pramonės šakų produktų ir
atliekų, iš kurių gaminamas biokuras, potencialą;
5) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas ar Vyriausybės pavestas funkcijas.
11 straipsnis. Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija
Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija:
1)
rengia ir tvirtina fiksuotų tarifų elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne
didesnė kaip 30 kW, ir fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio aukcionuose
dalyvaujantiems gamintojams nustatymo metodiką;
2) tvirtina fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių
įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuotų tarifų didžiausius
galimus dydžius aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams, nustato jų
diferencijuojamus dydžius, kontroliuoja, kaip jie taikomi;
3) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių
(turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitą) darbui,
lengvatinius tarifus;
4) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir
rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas,
susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra;
5)
derina šio
įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodytą Pasinaudojimo
elektros tinklais tvarkos aprašą;
6)
nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
7) tvirtina atsinaujinančių išteklių energetikos įmonių
technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarkos
aprašą;
8) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos
gamintojų tvarką ir sąlygas;
10) nustato dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių
supirkimo į gamtinių dujų sistemą kainą;
11) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams
suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip
taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
12) rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų
nuostatus;
13) skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo
aukcionus;
14) atlieka
kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
12 straipsnis.
Savivaldybių kompetencija
Savivaldybės:
1) rengia ir, suderinusios su Vyriausybe ar jos įgaliota
institucija, tvirtina ir įgyvendina atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo plėtros veiksmų planus;
2)
organizuodamos aprūpinimą šilumos energija savivaldybės teritorijoje, siekia,
kad šilumos energijos gamybai būtų naudojami atsinaujinantys energijos
ištekliai;
3) rengia
ir tvirtina savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programas ir jų lėšų panaudojimo tvarkos aprašą;
4) siekia, kad viešajame transporte
būtų naudojamos transporto priemonės, naudojančios atsinaujinančių išteklių
energiją, elektromobiliai ir hibridinės transporto priemonės;
5) kuria infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančių
išteklių energiją ir elektros energiją naudojančių transporto priemonių
naudojimo plėtrai;
6) rengia ir įgyvendina visuomenės informavimo ir
sąmoningumo ugdymo priemones, teikia konsultacijas ir rengia mokymo programas
apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtojimo ir naudojimo praktines
galimybes ir naudą;
7) atlieka
kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
TREČIASIS SKIRSNIS
ELEKTROS
ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ SKATINIMAS, PLANAVIMAS,
PLĖTRA.
ELEKTRINIŲ
PRIJUNGIMAS PRIE ELEKTROS TINKLŲ
13 straipsnis.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra
1. Atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra vienas iš
strateginių valstybės energetikos politikos tikslų.
2. Atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimas elektros energijai gaminti skatinamas šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
3. Šio įstatymo uždaviniai
elektros energetikos sektoriuje iki 2020 metų:
1) vėjo
elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti
iki 500 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių įrengtoji galia
yra ne didesnė kaip 30 kW. Pasiekus 500 MW vėjo elektrinių įrengtąją galią,
Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės vėjo elektrinių, perdavimo ir
skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo
infrastruktūros plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos
įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir
patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos
reikalavimus;
2) saulės
šviesos energijos elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę
galią padidinti iki 10 MW, neįskaitant mažųjų elektrinių, kurių
įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. Pasiekus 10 MW saulės šviesos energijos
elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės
šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą;
3) hidroelektrinių,
prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti iki
141 MW;
4) biokuro
elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, įrengtąją suminę galią padidinti
iki 355 MW.
4.
Kai elektrinių įrengtoji suminė galia viršija šio straipsnio 3 dalyje nurodytų
įrengtųjų galių dydžius, iki 2015 m. sausio 1 d., bet ne vėliau, Vyriausybė
patvirtina tolesnės elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų
tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros tvarkos
aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos
taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei
vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus.
14 straipsnis. Elektrinių
prijungimas prie elektros tinklų
1. Elektros
tinklų operatorius privalo ne vėliau kaip per 18 mėnesių arba per laikotarpį,
per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, jeigu tas laikotarpis yra
ilgesnis kaip 18 mėnesių, pirmumo teise prijungti gamintojo elektrinę prie
elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų prijungimo taške, kuris
atitinka reikiamą įtampos lygį ir yra arčiausiai gamintojo elektrinės, jeigu
kiti elektros tinklai technologiniu ir ekonominiu požiūriu nėra tinkamesni
gamintojo elektrinės prijungimo taškui. Nurodyta gamintojo elektrinės
prijungimo prie elektros tinklų pirmumo teisė gamintojui užtikrinama kitų
elektros energijos gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius energijos
išteklius, elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų atžvilgiu.
Prijungimo prie elektros tinklų laikotarpis skaičiuojamas nuo elektrinės
prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties tarp gamintojo ir elektros
tinklų operatoriaus pasirašymo dienos. Elektrinės prijungimo prie elektros
tinklų momentu laikomas elektrinės prijungimas technologiniams bandymams
elektros tinkluose atlikti (paleidimo derinimo darbams). Elektros
tinklų operatorius, vadovaudamasis teisės aktų nustatytais reikalavimais,
parengia ir viešai skelbia tipines elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
paslaugos sutarties sąlygas, kurios nediskriminavimo pagrindais vienodai
taikomos visiems gamintojams, įvertinęs specialiuosius reikalavimus atskiroms
gamintojų grupėms.
2. Elektros
tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektrinę prie elektros tinklų
ir tuo atveju, kai toks prijungimas galimas tik techniškai atnaujinus elektros
tinklus, juos optimizavus, išplėtus elektros tinklus, padidinus elektros tinklų
pajėgumą ar kitaip juos rekonstravus. Šiuo atveju gamintojo elektrinė turi būti
prijungiama prie elektros tinklų per šalių sutartą protingą terminą, įvertinus
elektros tinklų atnaujinimo ar plėtros poreikį, kiek tai pagrįstai reikalinga
elektrinei prijungti.
3. Šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
terminai gali būti pratęsti tais atvejais, kai elektros tinklų operatorius
nustatytais terminais negali prijungti gamintojo elektrinės technologiniams
bandymams elektros tinkluose atlikti tuo atveju, kai vėluoja darbai gamintojo
elektros tinklų dalyje ar dėl kitų nuo elektros tinklų operatoriaus
nepriklausančių priežasčių. Kiekvienu konkrečiu atveju elektrinės prijungimo
prie elektros tinklų terminas negali būti pratęstas ilgesniam negu 6 mėnesių
laikotarpiui. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas pratęsiamas
elektros tinklų operatoriaus ir gamintojo susitarimu elektrinės prijungimo prie
elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka.
4. Gamintojo
elektrinės prijungimo tašką parenka ir prijungimo sąlygose nustato elektros
tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiama gamintojo
elektrinė, pagal gamintojo pateiktą prašymą ir įvertinęs technologinius ir
ekonominius prijungimo taško parinkimo kriterijus pagal šio straipsnio 7 dalyje
nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą.
5. Gamintojas
turi teisę pasirinkti kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamą
elektrinės prijungimo tašką, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus
nurodytą elektros tinklų pajėgumo lygį ir elektrinės įrengtąją galią. Gamintojo
pasirinkto prijungimo taško atitiktį nustatytiems technologiniams ir
ekonominiams kriterijams kiekvienu konkrečiu atveju įvertina elektros tinklų
operatorius. Jeigu prijungiant elektrinę gamintojo pasiūlytame prijungimo taške
padidėja prijungimo sąnaudos, padidėjusios prijungimo sąnaudos padengiamos šio
įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
6. Elektros
tinklų operatorius turi teisę savo nuožiūra paskirti ir kitą elektrinės
prijungimo tašką, nepaisydamas gamintojo pasirinkto prijungimo taško, kaip
nurodyta šio straipsnio 5 dalyje. Dėl šio paskyrimo atsirandančios
papildomos sąnaudos padengiamos šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje
nustatyta tvarka.
7. Elektros
tinklų operatorius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
nustatytomis sąlygomis parengia ir, suderinęs su Valstybine kainų ir
energetikos kontrolės komisija, viešai paskelbia Pasinaudojimo elektros
tinklais tvarkos aprašą. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarka grindžiama
objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais, kuriais
vadovaujantis atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų
elektrinių prijungimu prie elektros tinklų.
8. Elektros tinklų operatorius ne vėliau kaip per
30 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo išduoti išankstines prijungimo
sąlygas pateikimo dienos privalo gamintojui pateikti visą informaciją apie
veiksmus, kuriuos gamintojas turi atlikti dėl jo elektrinės prijungimo prie
elektros tinklų, bei planuojamus elektros tinklų išplėtimo darbų terminus ir,
esant būtinybei, prieš elektrinės prijungimą atlikti šio įstatymo
18 straipsnyje nurodytus veiksmus. Gamintojui pageidaujant, elektros
tinklų operatorius privalo pateikti išsamią su elektrinės prijungimu prie
elektros tinklų susijusių sąnaudų sąmatą, pagrįstą ir tikslų elektrinės
prijungimo prie elektros tinklų prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką,
pagrįstą orientacinį siūlomo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
grafiką. Visais atvejais elektros tinklų operatorius ir gamintojas keičiasi
visa gamintojo elektrinei prijungti prie elektros tinklų reikalinga technine ir
kita informacija. Išankstinės prijungimo sąlygos turi atitikti Pasinaudojimo
elektros tinklais tvarkos aprašą, nurodytą šio straipsnio 7 dalyje.
Išankstinėse prijungimo sąlygose negali būti kitų reikalavimų negu tie, kurie
būtini užtikrinti patikimą, saugų ir tinkamos kokybės elektros energijos
įrenginio ir elektros energetikos sistemos darbą. Išankstinės prijungimo
sąlygos skelbiamos viešai elektros tinklų operatoriaus interneto tinklalapyje.
9. Gamintojas
turi teisę dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų elektros tinklų
operatoriaus išduotų išankstinių prijungimo sąlygų Valstybinei kainų ir
energetikos kontrolės komisijai pateikti skundą šio įstatymo
64 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos
ministerijos pateiktas išvadas nustato, kad išankstinės prijungimo sąlygos
neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodyto Pasinaudojimo elektros
tinklais tvarkos aprašo, elektros tinklų operatorius privalo per ne ilgesnį
negu 30 kalendorinių dienų laikotarpį pateikti naujas išankstines prijungimo
sąlygas.
10. Gamintojas,
planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia
elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą, išskyrus šio
straipsnio 16 dalyje numatytus atvejus.
11.
Elektros tinklų operatorius privalo per 30 kalendorinių dienų nuo gamintojo, planuojančio
plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pajėgumus, prašymo, nurodyto šio straipsnio 10 dalyje, pateikimo dienos
pasirašyti su gamintoju ketinimų
protokolą. Ketinimų protokole privalo būti:
1) nurodyta
gamintojo planuojamos statyti elektrinės galia ir naudojamų atsinaujinančių
energijos išteklių rūšis;
2) terminas, per
kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę, baigti savo elektros tinklų
dalyje susijusius darbus ir pateikti reikalingus dokumentus Valstybinės
energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių
techninės būklės patikrinimo aktui-pažymai (paleidimo derinimo darbams) gauti;
3) gamintojo
įsipareigojimas per jo pasiūlytą laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo
dienos parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui derinti techninį
elektrinės įrengimo ir prijungimo prie esamų elektros tinklų projektą (toliau –
techninis projektas), jeigu toks yra privalomas;
4) elektros tinklų
operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip 4 mėnesių laikotarpį nuo
su elektros tinklų
operatoriumi suderinto techninio projekto pateikimo dienos arba per ne ilgesnį
kaip 2 mėnesių laikotarpį nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos, jeigu
toks techninis projektas planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas,
parengti elektrinės prijungimo
prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą;
5) gamintojo
įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo dienos, kai elektros tinklų operatorius
pateikia elektrinės prijungimo prie
elektros tinklų paslaugos sutarties projektą, atitinkantį suderintą
techninį projektą, arba elektros tinklų
operatoriaus išduotas prijungimo sąlygas, jeigu techninis projektas
planuojamai statyti elektrinei yra neprivalomas, sutartį pasirašyti;
6) gamintojo
įsipareigojimas per vieną mėnesį nuo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų
paslaugos sutarties įvykdymo dienos apmokėti šio įstatymo 21 straipsnio
3 dalyje nurodyto dydžio elektrinės prijungimo išlaidas;
7)
elektros tinklų
operatoriaus įsipareigojimas prijungti elektrinę prie elektros tinklų ir
užtikrinti patikimą joje pagamintos elektros energijos perdavimą ir paskirstymą
per
terminą, kuris negali būti ilgesnis už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus
terminus;
8) gamintojo
prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, jo pateikimo ir panaudojimo sąlygos bei
tvarka;
9)
dokumentai, patvirtinantys detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo
pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant
statyti tokią elektrinę toks dokumentas yra reikalingas teisės aktų nustatyta
tvarka.
12.
Ketinimų protokolo pavyzdinę formą tvirtinta Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija.
13.
Gamintojas, pasirašęs ketinimų protokolą, privalo pateikti elektros tinklų
operatoriui šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio
gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui
gamintojo įsipareigojimų įrengti naujus arba plėsti esamus elektros energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus įvykdymą, ne vėliau
kaip likus 15 kalendorinių dienų iki šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje
nurodyto aukciono.
14.
Šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytas terminas pratęsiamas šiais
atvejais:
1)
dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos
aplinkybėms;
2)
gamintojo prašymu,
pateikus papildomą jo prievolių įvykdymo užtikrinimą, nurodytą šio įstatymo
15 straipsnio 1 dalyje;
3)
elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje ir kitais teisės
aktuose nustatytais atvejais.
15.
Elektros tinklų operatorius, kai gamintojas pasirašo ketinimų protokolą ir jame
nustatyta tvarka pateikia gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą ir leidimą
plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, pasirašo
elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį.
16.
Elektrinės,
kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 350 kW ir ne didesnė kaip skirstomųjų
tinklų artimiausiame prijungimo taške esama leistinoji galia, išskyrus prie
gyvulininkystės, paukštininkystės įmonių, sąvartynų ir nuotekų valymo įmonių
statomas biodujų elektrines, kurių galia neribojama, gamintojui įvykdžius elektros tinklų
operatoriaus išduotas supaprastintas prijungimo sąlygas, prijungiamos prie
elektros tinklų nedelsiant. Šios elektrinės prijungiamos prie elektros energijos
skirstomųjų tinklų, įrengiant gamybos ir vartojimo apskaitą. Su tokiais
gamintojais prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartys sudaromos
netaikant šio įstatymo 15 straipsnio reikalavimų.
17.
Elektros tinklų operatorius kiekvieną mėnesį teikia Energetikos ministerijai ir
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai informaciją apie vykdomų
elektrinių statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą.
18.
Elektrinių, kuriose naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, prijungimo
prie elektros tinklų tvarką ir sąlygas, kiek nenustatyta šiame įstatyme,
reglamentuoja šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai.
15 straipsnis. Gamintojo
įsipareigojimai
1.
Gamintojas, planuojantis plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių pajėgumus, elektros tinklų operatoriui pateikia savo
prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį elektros tinklų operatoriui
gamintojo įsipareigojimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių pajėgumus. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis
apskaičiuojamas dauginant numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš
50 litų už 1 kW. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galiojimą, kaip tai
nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje, gamintojo prievolių
įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant
numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 50 litų už 1 kW ir
laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimą, trukmės, išreikštos
metais.
2. Jeigu
gamintojas nelaimi šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyto aukciono arba
elektrinė teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama tinkama naudoti, elektros
tinklų operatorius atsisako savo teisių pagal gamintojo prievolių įvykdymo
užtikrinimą ir grąžina jį gamintojui ar gamintojo prievolių įvykdymo
užtikrinimą išdavusiam asmeniui arba raštu apie atsisakymą praneša gamintojo
prievolių įvykdymo užtikrinimą išdavusiam asmeniui. Kai elektrinės statyba
užbaigiama ir išduodamas leidimas elektros energijai gaminti, gamintojo
prievolių įvykdymo užtikrinimas grąžinamas teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Jeigu gamintojas nevykdo arba netinkamai vykdo ketinimų protokole ir (ar)
elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatytus
įsipareigojimus, elektros tinklų operatorius turi teisę pasinaudoti gamintojo
pateiktu jo prievolių įvykdymo užtikrinimu, išskyrus atvejus, kai tokie
įsipareigojimai neįvykdomi ar vykdomi netinkamai dėl aplinkybių, kurių
gamintojas negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti ketinimų protokolo ir
(ar) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo
metu ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti,
taip pat dėl įstatymų nustatytų kitų aplinkybių, kai nėra gamintojo kaltės.
4.
Pagal gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą elektros tinklų operatoriaus
gautos lėšos gali būti naudojamos tik elektros tinklų plėtrai, reikalingai
atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiams prijungti.
16 straipsnis.
Leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių
pajėgumus išdavimas
1. Esami elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių pajėgumai gali būti plėtojami ar nauji elektros energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumai naujoje vietoje
įrengiami tik gavus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus.
2.
Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus teisės aktuose nustatyta tvarka išduoda Energetikos
ministerija.
3.
Leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš saulės šviesos
energijos Kuršių nerijoje ir vėjo energijos Lietuvos Respublikos teritorinėje
jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje
išduodami konkurso būdu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytą tvarką, atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytus elektros energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo bendruosius
reikalavimus ir vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais principais.
4. Gamintojams,
ketinantiems plėtoti elektrines, išskyrus patvankinio tipo
hidroelektrines, kurių
įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 350 kW ir ne didesnė kaip skirstomųjų
tinklų artimiausiame prijungimo taške esanti įrengtoji leistinoji galia, ir biodujų
elektrinėms, statomoms prie gyvulininkystės, paukštininkystės įmonių, sąvartynų
ir nuotekų valymo įmonių, – iki 1,2 MW įrengtosios galios, leidimai
plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus
išduodami supaprastinta tvarka pagal Energetikos ministerijos patvirtintas Veiklos elektros
energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles ir vadovaujantis objektyviais
ir nediskriminaciniais principais.
5. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui,
planuojančiam plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių pajėgumus, tik pateikus šiuos dokumentus:
1) prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus;
2) elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų
protokolą, pasirašytą su elektros tinklų operatoriumi, kaip numatyta šio
įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje, tuo atveju, jeigu gamintojo
elektrinė bus jungiama prie elektros tinklų ir pagal šį įstatymą ketinimų
protokolas yra privalomas;
3) žemės sklypo, kuriame bus statoma elektrinė arba
didinami gamintojo jau esamos elektrinės pajėgumai, dokumentus, patvirtinančius
gamintojo teisę valdyti ir naudoti žemės sklypą nuosavybės teise ar kitais
įstatymų nustatytais pagrindais. Jeigu gamintojas žemės sklypą valdo bendrosios
nuosavybės teise arba kitokia ne nuosavybės teise, gamintojas pateikia ir žemės
sklypo bendraturčių ar savininko sutikimą dėl elektrinės statybos tokiame žemės
sklype ir jos eksploatavimo ne mažiau kaip 20 metų;
4) atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos
leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, jeigu pagal Lietuvos Respublikos planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliekamos
poveikio aplinkai vertinimo procedūros;
5) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo
atrankos sprendimą (išskyrus atvejus, kai elektrinės pajėgumai neviršija
30 kW, o saulės šviesos elektrinės pajėgumai neviršija 250 kW);
6) patvirtinimą apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą
skatinamai kvotai gamintojams, kurių elektrinių įrengtoji galia viršija 30 kW,
išskyrus atvejus, kai elektrinėms fiksuotas tarifas netaikomas.
6. Energetikos ministerija per
30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti
gamintojui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių
energijos išteklių pajėgumus arba pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą
išduoti leidimą. Jeigu pateikti ne visi duomenys ar dokumentai, terminas
skaičiuojamas nuo visų duomenų ar dokumentų pateikimo dienos.
7. Atsisakymas išduoti leidimus plėtoti elektros
energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus gali būti
grindžiamas tik viena iš šių priežasčių:
1) gamintojas nepateikia bent vieno šio straipsnio
5 dalyje nurodyto dokumento arba pateikti duomenys yra neteisingi;
2) gamintojas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių
su mokesčių mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas kaip mokesčių
mokėtojas, reikalavimus.
8. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo
prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo
pradžios, tačiau ne ilgiau negu 24 mėnesius. Išduotas leidimas gali būti
pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo
darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu
gamintojas pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal
šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas
papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia
pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės
veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip
pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip
valdyti.
17 straipsnis. Elektros
energijos priėmimas ir persiuntimas elektros tinklais
1.
Elektros tinklų
operatorius turi visą gamintojo pasiūlytos elektros energijos kiekį, pagamintą
iš atsinaujinančių energijos išteklių, pirmumo teise iš gamintojo priimti,
perduoti ir (ar) paskirstyti skaidriais ir nediskriminaciniais tarifais. Ši
elektros energijos priėmimo, perdavimo ir (ar) paskirstymo pirmumo teisė
gamintojui užtikrinama kitų elektros energijos gamintojų, naudojančių ne atsinaujinančius
energijos išteklius, pagamintos elektros energijos atžvilgiu.
2.
Jeigu elektros energiją priimantis elektros tinklų operatorius pats nėra
perdavimo sistemos operatorius, įpareigojimas pirmumo teise priimti ir
persiųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą elektros energiją perdavimo tinklais
taikomas ir perdavimo sistemos operatoriui.
3.
Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių,
persiuntimas elektros tinklais teisės aktų nustatyta tvarka gali būti ribojamas
ar laikinai sustabdomas esant energetikos sistemos avarinei situacijai ar dėl
kitų techninių priežasčių, kai nediskriminaciniais pagrindais ribojamas
elektros tinklų pralaidumas. Dėl tokio ribojimo gamintojo patiriami nuostoliai
nekompensuojami, išskyrus atvejus, kai atitinkamus ribojimus lemiančios
aplinkybės atsiranda dėl elektros tinklų operatoriaus kaltės ar teisė į
nuostolių atlyginimą atsiranda kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
4.
Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais elektros tinklų operatorius
imasi priemonių, kuriomis iš esmės ribojamas atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimas, siekiant užtikrinti valstybės elektros energetikos sistemos darbo
saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, elektros tinklų operatorius
nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją apie atitinkamas priemones, jų
mastą bei taikymo priežastis ir nurodo, kokių ištaisomųjų priemonių ketinama
imtis, kad būtų užkirstas kelias netinkamiems ribojimams.
18 straipsnis. Elektros tinklų
pajėgumo padidinimas
1.
Kai gamintojas ir elektros tinklų operatorius sudaro elektrinės prijungimo prie
elektros tinklų paslaugos sutartį, elektros tinklų operatorius nedelsdamas,
atsižvelgiant į esamą elektros tinklų techninę būklę, imasi visų pagrįstai
reikalingų priemonių elektros tinklų operatoriaus valdomiems tinklams,
įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius ir objektus,
optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą
tam, kad būtų galima užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos,
pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą, perdavimą ir
paskirstymą.
2.
Jeigu yra duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad elektros tinklų operatorius
nevykdo savo įsipareigojimų pagal šio skirsnio nuostatas, gamintojai turi teisę
reikalauti, kad elektros tinklų operatorius pateiktų informaciją apie tai, dėl
kokių priežasčių ir kokiu mastu elektros tinklų operatorius nevykdė savo
įsipareigojimo optimizuoti ir plėsti savo elektros tinklų sistemą ir didinti
elektros tinklų pajėgumą.
19 straipsnis. Elektrinių
prijungimo reguliavimas
1.
Elektrinės prijungimo darbus elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros
tinklų dalyje, įskaitant elektros energijos apskaitos prietaisų įrengimą,
atlieka elektros tinklų operatorius arba jo pavedimu kitas asmuo, pasirinktas
įstatymų nustatyta tvarka.
2.
Prie elektros tinklų prijungiami gamintojo elektros įrenginiai, atliekami
prijungimo darbai ir elektros tinklų saugumui užtikrinti būtini įrenginiai turi
atitikti techninių norminių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
3.
Gamintojai, elektros tinklų operatoriui pareikalavus, privalo aprūpinti vėjo
elektrines, kurių įrengtoji galia viršija 350 kW, ir hidroelektrines,
kurių įrengtoji galia viršija 5 MW, techninėmis ir eksploatacinėmis priemonėmis,
leidžiančiomis sumažinti generuojamą galią ar padidinti elektros energijos
generavimą į elektros tinklus, bet kuriuo metu naudojant nuotolines priemones,
kurios būtų prieinamos elektros tinklų operatoriui. Šios priemonės yra laikomos
neatsiejama gamintojo elektrinės technologijos dalimi. Gamintojas jų įsigyja ir
jas įrengia laikydamasis techniniuose norminiuose dokumentuose nustatytų ir
(ar) elektros tinklų operatoriaus nurodytų reikalavimų.
4.
Nepažeisdamas šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytos pareigos, elektros
tinklų operatorius turi teisę reguliuoti prie jo elektros tinklų prijungiamos
vėjo elektrinės, kurios įrengtoji galia viršija 350 kW, ir hidroelektrinės,
kurios įrengtoji galia viršija 5 MW, pagaminamos ir į elektros tinklus
patiekiamos elektros energijos kiekį ar atidėti tokios elektrinės prijungimą:
1)
jeigu nesiimant tokių veiksmų būtų perkraunami elektros tinklai, į kuriuos
priimama elektrinės pagaminta elektros energija;
2)
nenugalimos jėgos atvejais;
3)
tais atvejais, kai siekiama išvengti avarinės situacijos elektros tinkluose ar
energetikos sistemoje arba likviduoti elektros tinkluose ar energetikos
sistemoje susidariusią avarinę situaciją;
4)
kitais įstatymų nustatytais atvejais.
5.
Jeigu nustatoma, kad elektros tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros
tinklų norima prijungti elektrinę, netinkamai eksploatavo, prižiūrėjo, valdė ir
plėtojo elektros tinklus (tai yra esant elektros tinklų operatoriaus
kaltei) ir dėl to kyla būtinybė taikyti šio straipsnio 4 dalyje nustatytą
elektrinės prijungimo reguliavimą, elektros tinklų operatorius atlygina
gamintojų, kurie dėl tokio reguliavimo negalėjo gaminti ir (ar) patiekti į
elektros tinklus elektros energijos, patirtus tiesioginius nuostolius ir
negautas pajamas įstatymų nustatyta tvarka.
20 straipsnis. Atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas
1. Elektros energijos gamyba iš
atsinaujinančių energijos išteklių yra viešuosius interesus atitinkanti
paslauga. Šiame įstatyme ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikomų fiksuotų
tarifų mokėjimo bendruosius principus, tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė, tvirtindama
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą. Elektros
energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekiaujama Prekybos
elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais, išskyrus elektros
energiją, pagamintą elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30
kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą
vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Elektros energijos gamyba iš
atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius
interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui
nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Prekybos elektros energija
taisyklėse nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą,
kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina,
apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta
tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra
ne didesnė kaip 30 kW ir kurių pagaminta elektros energija superkama už
nustatytą fiksuotą tarifą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Fiksuoti tarifai nustatomi ir
skatinimo kvotos, atitinkančios šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytus
uždavinius, paskirstomos aukciono būdu. Skatinimo kvotas ir aukcionų regionus
nustato ir tvirtina Vyriausybė. Aukcionai organizuojami elektrinių prijungimo
prie elektros tinklų regionuose atskirai kiekvienai gamintojų grupei
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais terminais, bet
ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo organizuoti
aukcioną konkrečiai gamintojų grupei jo nurodytame regione pateikimo dienos.
Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi gamintojai, pasirašę šio įstatymo 14
straipsnio 11 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę 14 straipsnio 13
dalyje nurodytą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą. Fiksuoto tarifo
didžiausią galimą dydį kiekvieniems kalendoriniams metams nustato Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija. Aukciono laimėtoju pripažįstamas
dalyvis, nurodęs mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą. Jeigu dviejų ar
daugiau aukciono dalyvių pateikti pasiūlymai dėl pageidaujamo fiksuoto tarifo
dydžio sutampa, laimėtoju pripažįstamas dalyvis, pasiūlęs statyti didesnės
galios elektrinių parką, įvertinus tai, kad vienoje aukciono zonoje didžiausia
elektrinių parko įrengtoji galia negali sudaryti daugiau kaip 40 procentų
maksimalios leidžiamos prijungti generuojančių šaltinių galios regione. Jeigu
sutampa pasiūlymai ir dėl elektrinių parko galios, skatinama kvota atitinkamame
prijungimo taške tokiems aukciono dalyviams paskirstoma proporcingai jų pateiktos
galios pasiūlymams.
4. Fiksuotus tarifus elektrinėms,
kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausią
galimą dydį aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams kiekvieniems kalendoriniams
metams, atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus fiksuotų tarifų nustatymo
principus, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
5. Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija tvirtina fiksuotų tarifų elektrinėms, kurių įrengtoji galia
yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio
aukcionuose dalyvaujantiems gamintojams nustatymo metodiką ir nustato šių
tarifų dydžius kiekvienai gamintojų grupei. Tuo tikslu, be kitų Valstybinės
kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų rodiklių, privalomai turi
būti įvertinama:
1) vidutinės santykinės
investicijos į elektrinių įrengimą ir jų prijungimą prie elektros tinklų;
2) vidutiniai santykiniai metiniai
elektrinėse pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos
kiekiai, tenkantys vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui;
3) fizinis elektrinių tarnavimo
laikotarpis;
4) elektrinių
atidavimo eksploatuoti laikotarpis ir investicijų pasiskirstymas per šį
laikotarpį;
5) prognozuojamos elektrinių
eksploatavimo kintamos sąnaudos, jų kitimas per fizinį elektrinių tarnavimo
laikotarpį ir gamintojui numatomas fiksuotas tarifas;
6) fiksuotų tarifų taikymo
laikotarpis, nustatytas šiame įstatyme;
7) metinės vidutinės kapitalo
sąnaudos, tenkančios vienam elektrinės įrengtosios galios vienetui,
apskaičiuojamos remiantis reikalingomis investicijomis vienam elektrinės
įrengtosios galios vienetui ir diskonto norma;
8) diskonto norma;
9) projekto nuosavo ir skolinto
finansavimo santykis,
10) gamintojo nuosavo finansavimo
grąža;
11) bankų reikalaujamos palūkanos
už paskolas;
12) prognozuojamos kitos gamintojo
per fizinį elektrinių tarnavimo laikotarpį su elektrinės veikla tiesiogiai
susijusios pajamos;
13) kietąjį biokurą ir biodujas
naudojančioms elektrinėms – įrengtų elektrinės ir šilumos galių santykis;
14) sąnaudos elektros energijos
gamybai balansuoti, jeigu tokios sąnaudos yra numatomos.
6. Fiksuoti tarifai nustatomi
pagal skirtingas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių technologijas, elektrinių įrengtąsias galias, meteorologijos duomenis
ir elektrinių išsidėstymą šalies teritorijoje, vadovaujantis skaidriais ir
nediskriminaciniais principais.
7. Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos
gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į
faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį,
veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų
įrengti galių sumą. Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne
didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiūrimi,
atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių
energijos išteklių plėtrą ir šios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir
uždaviniams. Peržiūrėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi
dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros
energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas po
šių tarifų pakeitimo dienos.
8. Šiame straipsnyje numatytos
nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo
gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Jeigu gamintojui leidimas plėtoti
elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus
išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos konkurso būdu ar leidimas gaminti
elektros energiją išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, tokiam
gamintojui šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos ir 12 metų laikotarpiu
taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas
fiksuoto tarifo didžiausias galimas dydis šio įstatymo įsigaliojimo metais.
9. Fiksuotas tarifas taikomas iš
atsinaujinančių energijos išteklių pagamintai elektros energijai, kuriai teisės
aktų nustatyta tvarka suteikta kilmės garantija.
10. Elektrinės, naudojančios
atsinaujinančius energijos išteklius, kurioms netaikoma paramos schema ar jos
atskiros skatinimo priemonės, gali būti statomos vadovaujantis bendraisiais
teisės aktų reikalavimais. Šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti
įrengtosios galios dydžiai ir (ar) Vyriausybės nustatoma didžiausia elektros
energijos gamybos skatinimo kvota neriboja tokių elektrinių statybos ir (ar)
eksploatavimo. Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms netaikoma
skatinimo priemonė, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta
tvarka ir būdais.
11. Vyriausybės nustatyta tvarka
ir sąlygomis visa elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji
galia yra ne didesnė kaip 30 kW, naudojančiose atsinaujinančius energijos
išteklius, ir pagaminta perteklinė elektros energija, likusi nuo savo reikmėms
ir ūkio poreikiams suvartotos elektros energijos, privalomai superkama už
nustatytą fiksuotą tarifą.
12. Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimo elektros energijai gaminti paramos schemą sudarančių
skatinimo priemonių, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, taikymo
tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.
13. Elektros tinklų operatorius, siekdamas
įvertinti visą šalyje pagamintą ir suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją,
tvarko visos gamintojų pagamintos elektros energijos apskaitą, taip pat
elektros energijos, pagamintos ir gamintojo suvartotos savo reikmėms ir ūkio
poreikiams, apskaitą.
14. Šio straipsnio nuostatos
netaikomos gamintojams, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo
dienos pasinaudojo šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos
schema.
21 straipsnis.
Elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidų paskirstymas
1. Elektrinių prijungimas prie
elektros tinklų yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.
2.
Išlaidos, susijusios su elektrinių prijungimu prie elektros tinklų,
paskirstomos gamintojui ir elektros tinklų operatoriui, atsižvelgiant į
elektros tinklų nuosavybės ribas.
3.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gamintojas apmoka
faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, išskyrus
elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, prijungimą prie
elektros tinklų, kuris atliekamas nemokamai:
1)
40 procentų elektrinių, kurių įrengtoji galia viršija 350 kW,
prijungimo prie elektros tinklų išlaidų;
2)
20 procentų elektrinių, kurių įrengtoji galia viršija 30 kW ir yra ne
didesnė kaip 350 kW, prijungimo prie elektros tinklų išlaidų.
4.
Elektrinės
prijungimo prie elektros
tinklų
kaina yra lygi rangovo, laimėjusio elektros tinklų operatoriaus paskelbtą
viešąjį pirkimą dėl gamintojo elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, atliktų
darbų kainai.
5.
Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, kai gamintojas teisės aktų
nustatyta tvarka elektrinės prijungimo prie elektros tinklų darbus atlieka
pats.
6. Jeigu pagal šio įstatymo 14 straipsnio
5 dalį gamintojas pasirenka kitą technologiniu ir ekonominiu požiūriu
tinkamą elektrinės prijungimo tašką ir dėl to padidėja elektrinės prijungimo
prie elektros tinklų sąnaudos, šias padidėjusias pagrįstas sąnaudas padengia
gamintojas.
7. Jeigu elektros tinklų operatorius iš kelių technologiniu
požiūriu lygiaverčių alternatyvų savo nuožiūra, kaip nurodyta šio įstatymo
14 straipsnio 6 dalyje, paskiria ekonomiškai mažiau palankų
elektrinės prijungimo prie elektros tinklų tašką, elektros tinklų operatorius
privalo padengti visas pagrįstas gamintojui dėl to atsirandančias papildomas
sąnaudas.
8. Gamintojas kompensuoja elektros tinklų operatoriui
ne daugiau kaip 10 procentų jo patiriamų elektros tinklų, įskaitant jam
eksploatuoti reikalingas įrenginių ir objektų įsigijimo sąnaudas, optimizavimo,
plėtros ir (ar) rekonstrukcijos sąnaudų, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą
elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, priėmimą,
perdavimą ir paskirstymą, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnyje.
Sąnaudų, nurodytų šiame straipsnyje, padengimas ir pasidalijimas nustatomas
elektros tinklų operatoriaus, suderinus su Valstybine kainų ir energetikos
kontrolės komisija, viešai skelbiamame Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše,
kaip nurodyta šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje. Šioje dalyje nustatytas
gamintojo patiriamų sąnaudų ribojimas netaikomas, kai elektrinės, kurioms šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka netaikoma paramos schema ar jos
atskiros skatinimo priemonės, prijungiamos prie elektros tinklų.
9. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos papildomos
elektros tinklų operatoriaus sąnaudos ir 8 dalyje nurodytos elektros tinklų
operatoriaus patiriamos elektros tinklų optimizavimo, plėtros ir (ar)
rekonstrukcijos sąnaudos yra laikomos viešuosius interesus atitinkančia paslauga
ta dalimi, kuri buvo reikalinga atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai
užtikrinti ir kurią teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija.
22 straipsnis. Elektros
energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvos Respublikos
teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje
Baltijos jūroje ir pajūrio juostoje
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina
reikalingus teisės aktus, reglamentuojančius elektrinių statybą ir jų eksploataciją
Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje
ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir pajūrio juostoje.
2. Lietuvos Respublikos teritorinė jūra, Lietuvos
Respublikos išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juosta
elektrinių statybai ir jų eksploatacijai naudojama tik turint Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą.
3. Leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę
jūrą, Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar)
pajūrio juostą elektrinių statybai ir eksploatacijai išduodamas konkurso būdu.
Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, pateikdamas paraišką
leidimą išduodančiai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija per 3 mėnesius.
4. Šio
straipsnio 3 dalyje nurodytas konkursas organizuojamas akvatorijai, kuriai
parengta elektrinių statybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos
Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio
juostoje schema ir atliktas akvatorijos schemos strateginis pasekmių
aplinkai vertinimas, ir (ar) akvatorijai, kurios dalyse teritorijų planavimo
dokumentuose numatyta infrastruktūros plėtra ir atliktas elektrinių poveikio
aplinkai vertinimas.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą schemą parengia ir
iki 2013 m. sausio 1 d. patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Schemos strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas Vyriausybės
nustatyta tvarka.
6. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyto konkurso
nuostatus rengia ir konkursą organizuoja Vyriausybė ar jos įgaliotos
institucijos. Konkurso laimėtojas nustatomas vadovaujantis objektyviais, skaidriais
ir nediskriminaciniais principais, atsižvelgiant į gamintojo patikimumą,
pasirengimą tokio projekto įgyvendinimui ir prisiimamus įsipareigojimus.
7.
Gamintojas, gavęs leidimą naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir
Lietuvos Respublikos išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio
juostą elektrinių statybai ir jų eksploatacijai, įgyja išimtinę teisę per ne
ilgesnį kaip 4 metų terminą nustatytoje teritorijoje atlikti tyrimus,
reikalingus priimti sprendimui dėl elektrinių statybos. Jeigu gamintojas per
nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka negauna leidimo statyti ar
Energetikos ministerijai pateikia pranešimą apie atsisakymą statyti elektrinę,
leidimas naudoti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, Lietuvos Respublikos
išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje ir (ar) pajūrio juostą elektrinių
statybai ir jų eksploatacijai gali būti panaikinamas. Gamintojas visus atliktų
tyrimų duomenis skelbia viešai.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ŠILUMOS IR
VĖSUMOS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ SKATINIMAS,
PLANAVIMAS, PLĖTRA IR NAUDOJIMAS
23 straipsnis.
Šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pajėgumų plėtros planavimas
1.
Šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pajėgumų plėtra yra vienas iš strateginių valstybės tikslų. Atsinaujinančių
energijos išteklių šilumos ir vėsumos energijos įrenginių plėtra yra skatinama
ir remiama šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
2.
Aprūpinimas šilumos energija organizuojamas vadovaujantis šilumos ūkio
specialiaisiais planais, kurie rengiami atsižvelgiant į šio įstatymo 55
straipsnio 2 dalyje nurodytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius bei
šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių
pajėgumų plėtros prielaidas. Sprendimus dėl šilumos ir vėsumos energijos
gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų plėtros, vadovaudamasi
šilumos ūkio specialiojo plano nuostatomis, priima savivaldybės taryba.
3.
Savivaldybės, planuodamos miestų ir (ar) rajonų infrastruktūros plėtrą, pastatų
atnaujinimą (modernizavimą), viešųjų ir privačių objektų apsirūpinimą šilumos
ir (ar) vėsumos energija, įvertina galimybes gaminti šilumos ir vėsumos
energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių.
24 straipsnis. Atsinaujinančių
energijos išteklių šilumos įrenginių prijungimas
1.
Šilumos tiekėjas privalo prijungti visų pageidaujančių nepriklausomų šilumos
gamintojų atsinaujinančių energijos išteklių šilumos įrenginius prie šilumos
perdavimo tinklų, kai prijungto įrenginio gaminama šilumos energija pakeičia
šilumos tiekėjo gaminamą šilumos energiją iš iškastinio kuro. Nepriklausomas
šilumos gamintojas privalo užtikrinti, kad jo tiekiama šilumos energija
atitiktų teisės aktų nustatytus kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkos
apsaugos reikalavimus. Nepriklausomų šilumos gamintojų atsinaujinančių
energijos išteklių šilumos įrenginių prijungimo tvarką ir sąlygas nustato
Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Atsinaujinančių
energijos išteklių šilumos
įrenginiai prijungiami prie šilumos perdavimo tinklų tame prijungimo taške,
kuris yra tinkamas techniškai ir yra arčiausiai prijungiamo šilumos įrenginio,
jeigu technologiškai ir ekonomiškai nėra tinkamesnio prijungimo taško. Įrenginių
prijungimo tašką parenka šilumos tiekėjas pagal nepriklausomo šilumos gamintojo
prašymą, atsižvelgdamas į technologinius ir ekonominius bei nediskriminacinius
prijungimo taško parinkimo principus.
25 straipsnis. Šilumos
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimas
1. Šilumos
tiekėjai pirmumo teise superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą,
pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, Lietuvos Respublikos šilumos
ūkio įstatymo nustatyta tvarka.
2. Šilumos
tiekėjas privalo supirkti visą pigiau už jo paties iš atsinaujinančių energijos
išteklių pagamintą šilumos energiją iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių
šilumos gamybos įrenginiai yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų,
išskyrus atvejus, kai nepriklausomų šilumos iš atsinaujinančių energijos
išteklių gamintojų pagaminamas šilumos kiekis viršija aprūpinimo šiluma
sistemos vartotojų šilumos poreikį.
3. Kai
šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju šilumos energiją, gaminamą iš
atsinaujinančių energijos išteklių, arba liekamąją energiją gamina keli
nepriklausomi šilumos gamintojai, prioritetas teikiamas gamintojui,
parduodančiam šilumos energiją už mažesnę kainą.
4. Šilumos
energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, iš nepriklausomų
šilumos gamintojų, kurių šilumos įrenginiai yra prijungti prie šilumos
perdavimo tinklų, centralizuotai superka ir parduoda visiems šilumos
vartotojams šilumos tiekėjas.
5. Skundus
tarp šilumos tiekėjo ir nepriklausomo šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių
gamintojo dėl šio ir 24 straipsnių nuostatų taikymo išankstine skundų
nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos
kontrolės komisija.
26 straipsnis. Šilumos
siurblių naudojimo skatinimas
Investicijos
į šilumos siurblius, atitinkančius šio įstatymo 47 straipsnio
3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir investicijos, būtinos šiems
siurbliams įrengti, skatinamos šio įstatymo aštuntajame skirsnyje
nustatyta tvarka. Pasinaudojus šia paramos forma, netenkama galimybės naudotis
skatinimo priemone, nurodyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 punkte.
27 straipsnis. Pramoninių ir
komunalinių atliekų, tinkamų energijai gaminti, panaudojimas
1. Energijai
gaminti tinkamų pramoninių ir (ar) komunalinių atliekų biologiškai skaidžios
dalies naudojimo technologinius, aplinkos apsaugos reikalavimus ir kokybės
standartus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Energetikos
objektų, naudojančių energijai gaminti tinkamų pramoninių ir (ar) komunalinių
atliekų biologiškai skaidžią dalį, planavimo, leidimų verstis šia veikla išdavimo,
statybos ir eksploatavimo tvarką pagal kompetenciją nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija, vadovaudamasi bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės
aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo,
projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais.
PENKTASIS
SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ
IŠTEKLIŲ ENERGIJOS KILMĖS GARANTIJOS
28 straipsnis. Energijos,
pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijos paskirtis
1. Siekiant
įrodyti galutiniams vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos
dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, elektros
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į
elektros tinklus, ir šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos
išteklių ir tiekiamos į aprūpinimo šiluma sistemą, vienetui išduodama kilmės
garantija.
2. Energijos
tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal kompetenciją savo galutiniams
vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos
energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija. Ši
tiekiamos energijos dalis ar kiekis apskaičiuojami pagal energijos, pagamintos
iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, kuriam išduota kilmės garantija.
29 straipsnis. Kilmės garantijų išdavimas, perdavimas ir
naudojimas
1. Kilmės
garantijos išduodamos, perduodamos ir jų galiojimas panaikinamas Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis, vadovaujantis
objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais.
2. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija paskiria įstaigą (ar įstaigas), atsakingą (atsakingas)
už kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą bei kilmės
garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę. Paskirtosios įstaigos negali turėti
sutampančios atsakomybės geografinėje teritorijoje ir verstis energijos
gamybos, tiekimo ir (ar) prekybos veikla.
3. Kilmės
garantijos išduodamos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos,
pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu, kuris
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiamas šio
straipsnio 2 dalyje nurodytai įstaigai.
4. Kilmės
garantijos išduodamos, perduodamos ir jų galiojimas panaikinamas elektroniniu
būdu. Kilmės garantijos turi būti tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo.
Standartinę kilmės garantijos formą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
5. Kilmės
garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai MWh. Kiekvienam
pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetui gali būti išduodama ne
daugiau kaip viena kilmės garantija, į tą patį energijos vienetą atsižvelgiant
ne daugiau kaip vieną kartą.
6. Kilmės
garantija turi būti panaudota per 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto
pagaminimo momento. Per nurodytą laikotarpį nepanaudota kilmės garantija
netenka galios.
7. Kilmės
garantijoje, be kita ko, nurodoma:
1) energijos
rūšis: elektros energija, šilumos energija ar vėsumos energija;
2) energijos
ištekliai, iš kurių buvo pagaminta energija, taip pat gamybos pradžios data ir
gamybos pabaigos data;
3) įrenginio,
kuriame pagaminta energija, identifikaciniai duomenys, vieta, tipas ir
pajėgumas;
4) ar įrenginiui
buvo skirta parama investicijoms ir kokiu mastu, ar energijos vienetui buvo
suteikta kitokia parama pagal nacionalinę paramos schemą ir kokiu mastu, taip
pat paramos schemos ir (ar) skatinimo priemonių rūšis;
5) data, kada
įrenginys pradėjo veikti;
6) išdavimo data
bei valstybė ir unikalus identifikacinis numeris.
8. Paramos
schema netaikoma tokiam gamintojui, kuriam suteikiama kilmės garantija, skirta
tos pačios rūšies pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai.
9. Kilmės
garantija nenaudojama įgyvendinant šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje
nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius.
10. Kilmės
garantijų perdavimas kartu ar atskirai su fiziniu elektros energijos perdavimu
nedaro jokio poveikio sprendimui naudoti statistinius energijos perdavimus,
bendrus projektus ar bendras paramos schemas, nurodytas šio įstatymo
dvyliktajame skirsnyje, laikantis tarpinių nacionalinių planinių rodiklių arba
apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančių išteklių energijos
suvartojimą.
11. Lietuvos
Respublikoje pripažįstamos kitų valstybių narių išduotos kilmės garantijos tik
kaip šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytos
informacijos įrodymas. Pripažinti kilmės garantiją gali būti atsisakoma tik tuo
atveju, jeigu kyla tinkamai pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar
tikrumo. Sprendimą dėl kitos valstybės narės išduotos kilmės garantijos priima
šio straipsnio 2 dalyje nurodyta įstaiga Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka. Apie atsisakymą pripažinti kitos valstybės narės
išduotą kilmės garantiją ir atsisakymo priežastis Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija praneša Europos Komisijai.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ
ENERGIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS DUJŲ GAMYBAI
30 straipsnis. Biodujų gamybos skatinimas
1. Biodujų
gamyba yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Biodujas superka dujų
sistemų operatoriai.
2. Biodujų
supirkimo į gamtinių dujų perdavimo ir (ar) skirstymo sistemas (toliau – dujų
sistemos) tvarką ir sąlygas nustato ir Viešuosius interesus atitinkančių
paslaugų teikimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
3. Biodujų
supirkimo tarifus nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
4. Nustatant
gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tarifus, turi būti užtikrinta, kad šių
tarifų taikymas nebūtų diskriminacinis biodujų atžvilgiu.
31 straipsnis. Reikalavimai, taikomi biodujų gamybos įrenginiams
Energetikos ministerija rengia ir tvirtina technines taisykles,
nustatančias privalomus biodujų gamybos įrenginių techninių konstrukcijų ir
eksploatavimo reikalavimus, tarp jų dujų kokybės, dujų kvapo neutralizavimo ir
dujų slėgio reikalavimus, taikomus biodujų gamybos įrenginių prijungimui prie
dujų sistemų. Šios techninės taisyklės nustatomos vadovaujantis objektyviais ir
nediskriminaciniais principais.
32 straipsnis.
Biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų
1. Dujų
sistemų operatoriai privalo sudaryti sąlygas biodujoms tiekti į dujų sistemas.
Biodujų gamybos įrenginiai privalo būti prijungti prie dujų sistemų, jeigu
biodujų gamintojas laikosi visų šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytų
techninių, kokybės ir kitų reikalavimų.
2. Dujų sistemų
operatorius kiekvienam naujam biodujų gamintojui, planuojančiam prijungti
biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų, per 30 kalendorinių dienų nuo
prašymo prijungti biodujų gamybos įrenginius prie dujų sistemų pateikimo dienos
pateikia išsamią ir reikalingą informaciją, įskaitant:
1) prijungimo techninius
reikalavimus;
2) išsamią
su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;
3) pagrįstą
ir tikslų prijungimo prie dujų sistemų prašymų pateikimo ir nagrinėjimo
grafiką;
4) pagrįstą
orientacinį siūlomų prijungimų prie dujų sistemų grafiką.
3. Biodujų
gamybos įrenginių prijungimas prie dujų sistemų yra viešuosius interesus
atitinkanti paslauga.
4. Biodujų
gamybos įrenginiai prijungiami prie dujų sistemų teisės aktų nustatyta tvarka.
Biodujų gamybos įrenginių prijungimo kaina yra lygi rangovo, laimėjusio dujų
sistemų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl įrenginių prijungimo prie
dujų sistemų, atliktų darbų kainai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka taikant 40 procentų prijungimo kainos nuolaidą.
5. Išlaidos,
susijusios su biodujų gamybos įrenginių prijungimu prie dujų sistemų,
paskirstomos dujų sistemų operatoriui ir gamintojui. Dujų sistemų operatorius
gamintojui kompensuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio prijungimo kainos
nuolaidą. Likusias su prijungimu prie dujų sistemų susijusias išlaidas apmoka
gamintojas.
33 straipsnis.
Biodujų persiuntimas
Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija nustato naudojimosi dujų sistemomis persiunčiamų
biodujų tvarką.
34
straipsnis. Biodujų vartojimas
Vartotojui,
kuris sudarė dujų pirkimo sutartį su biodujų tiekėju, pripažįstamas biodujų
suvartojimas, vertinant jo taršą, energijos gamybą, gamtinių dujų suvartojimą
ir kitus statistinius bei atsiskaitomuosius duomenis.
35 straipsnis.
Veiklos, susijusios su biodujomis, priežiūra ir kontrolė
1. Valstybinė kainų
ir energetikos kontrolės komisija prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų
gamintojams suteikiama teisė prijungti jų įrenginius prie dujų
sistemų, kaip taikomos prijungimo kainos, taip pat biodujų supirkimo į dujų
sistemas skaidrumą.
2. Valstybinė
energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos kontroliuoja, kaip biodujų
gamintojai, tiekiantys biodujas į dujų sistemas, laikosi šio įstatymo 31 straipsnyje
nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
3. Biodujų
gamintojai pagal pareikalavimą teikia su vykdoma biodujų gamybos veikla susijusią
informaciją dujų sistemų operatoriams, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės
komisijai, Energetikos ministerijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie
Energetikos ministerijos.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ
IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO TRANSPORTO SEKTORIUJE PLĖTRA
36 straipsnis. Atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje skatinimas
1. Transporto
sektoriuje skatinama naudoti biodegalus, biodujas, elektros energiją, vandenilį
ir kitus alternatyvius degalus.
2. Parama
atsinaujinančių išteklių energijos gamybai ir vartojimui transporto sektoriuje
finansuoti numatoma atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programose
ir kitose taikomose paramos schemose.
3. Valstybės
institucijos, įstaigos, įmonės, nustatyta tvarka vykdydamos viešuosius
pirkimus, įvertina galimybes įsigyti transporto priemones, naudojančias
atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį, elektromobilius ir hibridines
transporto priemones.
4. Privalomus
aplinkos apsaugos kriterijus perkamoms transporto priemonėms nustato
Vyriausybė, Susisiekimo ministerija patvirtina transporto priemonių
eksploatacinio laikotarpio poveikio energetikai ir aplinkai, įskaitant
suvartojamą ir išmetamą anglies dioksido ir kitų teršalų kiekį, apskaičiavimo
metodiką.
5. Savivaldybės
skatina naudoti viešojo transporto sektoriuje, saugomose teritorijose
transporto priemones, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį,
elektromobilius ir hibridines transporto priemones.
6. Savivaldybės
kuria infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį
ir elektros energiją naudojančių transporto priemonių naudojimo plėtrai, vadovaudamosi
atitinkamos savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros
veiksmų planais.
7. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija nustato leidžiamą arba privalomą biodegalų dalį
mišinyje su degalais, pagamintais iš mineralinių degalų. Privalomas biodegalų
maišymas į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, yra viešuosius interesus
atitinkanti paslauga.
8. Energetikos
ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija nustato
biodegalų privalomuosius kokybės rodiklius.
9. Biodegalų
gamybai gali būti naudojami konfiskuoti alkoholio produktai. Vyriausybė ar jos
įgaliotos institucijos nustato konfiskuotų alkoholio produktų panaudojimo
biodegalų gamybai tvarką.
37 straipsnis.
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistema
1. Biodegalai ir
skystieji bioproduktai turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje
nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje užauginta (gauta) žaliava
jiems gaminti:
1) skaičiuojant
šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytus nacionalinius planinius rodiklius;
2) vertinant
energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių
energiją;
3) teikiant
finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą.
2. Remiantis
kitais tvarumo siekiais, negalima neatsižvelgti į biodegalus ir skystuosius
bioproduktus, gautus laikantis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų tvarumo
kriterijų šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais vertinant biodegalų ir skystųjų
bioproduktų atitiktį tvarumo kriterijams, Vyriausybės įgaliota institucija
reikalauja, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys pagrįstų šio įstatymo 38
straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatytų tvarumo kriterijų įvykdymą. Tuo
tikslu reikalaujama, kad tokie asmenys naudotų masės balanso sistemą, kuri:
1) leidžia
maišyti skirtingomis tvarumo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ir
biodegalų siuntas;
2) reikalauja,
kad informacija apie šios dalies 1 punkte nurodytų siuntų tvarumo
charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui;
3) numato, kad
visų iš mišinio pašalintų siuntų suma turi tas pačias tvarumo charakteristikas
esant tam pačiam siuntų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų suma.
4. Vyriausybės
įgaliota institucija užtikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys
pateiktų patikimą informaciją ir duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant
informaciją apie šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatytų
tvarumo kriterijų laikymąsi, tinkamą ir svarbią informaciją apie priemones, kurių
imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį ir orą, atkurti nualintą žemę,
užtikrinti, kad vietovėse, kuriose gėlo vandens yra mažai, jis būtų vartojamas
taupiai, taip pat kitą informaciją pagal Europos Komisijos nustatytą tinkamos
ir svarbios informacijos sąrašą.
5. Atitinkamą
veiklą vykdantys asmenys parengia tinkamą nepriklausomo pateikiamos
informacijos audito standartą ir Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia
įrodymą, kad toks standartas buvo parengtas. Vyriausybės įgaliota institucija
Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka auditą, kurio metu patikrinama, ar
atitinkamą veiklą vykdančio asmens naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos
ir apsaugotos nuo klastojimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir
metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.
6. Jeigu asmuo
pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal Europos Sąjungos sudarytą dvišalį ar
daugiašalį susitarimą su užsienio valstybėmis, kuriame susitariama dėl tvarumo
kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma
iš atitinkamose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagamintų biodegalų ir
skystųjų bioproduktų atitiktis tvarumo kriterijams, kiek toks Europos Komisijos
sprendimas yra taikomas, Vyriausybės įgaliota institucija nereikalauja, kad
asmuo pateiktų papildomų įrodymų, kad šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 6 ir
7 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją
apie priemones, nurodytas šio straipsnio 4 dalyje.
7. Vyriausybės
įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais pateikia Europos
Komisijai šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos suvestinę.
8. Vyriausybė,
vadovaudamasi šio straipsnio reikalavimais, tvirtina biodegalų ir skystųjų
bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų
ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką.
9. Šio įstatymo
38 straipsnio 2 dalyje nustatytas naudojant biodegalus, skystuosius
bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių
dujų poveikis apskaičiuojamas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas
taisykles.
10. Tačiau tam,
kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus
ir skystuosius bioproduktus, pagamintus naudojant atliekas ir liekanas, išskyrus
žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, biodegalai
ir skystieji bioproduktai, pagaminti naudojant atliekas ir liekanas, turi
atitikti tik šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarumo
kriterijus.
38 straipsnis.
Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijai
1. Biodegalai ir
skystieji bioproduktai šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje
nurodytais tikslais turi atitikti šio straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse
nustatytus tvarumo kriterijus, nesvarbu, kurioje šalyje užauginta (gauta)
žaliava jiems gaminti.
2. Išmetamųjų
šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biodegalų ir skystųjų
bioproduktų naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl
iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:
1) mažiausiai 35
procentais, o jeigu biodegalai ir skystieji bioproduktai pagaminti
įrenginiuose, kurie buvo pradėti eksploatuoti iki 2008 m. sausio 23 d.
ir yra toliau eksploatuojami, šis reikalavimas taikomas nuo 2013 m.
balandžio 1 d.;
2) mažiausiai 50 procentų
nuo 2017 m. sausio 1 d.;
3) mažiausiai 60 procentų
nuo 2018 m. sausio 1 d. dėl biodegalų ir skystųjų
bioproduktų, pagamintų įrenginiuose, kuriuose gamyba pradedama 2017 m.
sausio 1 d. ar vėliau, naudojimo.
3. Biodegalai
ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus
žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje, tai yra
žemėje, kuriai 2008 m. sausio mėnesį ar vėliau buvo taikomas vienas
iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei yra
taikomas žaliavų gavimo laikotarpiu, ar ne):
1) pirmykštis
miškas ir kitos miškingos vietovės (džiunglės, taiga ir panašiai), tai yra
miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai
matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai
sutrikdyti;
2) vietovės,
nustatytos pagal konkrečios valstybės teisės aktus arba atitinkamos
kompetentingos institucijos gamtos apsaugos tikslais, arba kaip apsaugos
vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios
ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba
įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo
sąjungos sudarytus sąrašus, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų
auginimas tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
3) labai didelės
biologinės įvairovės natūralios pievos, tai yra pievos, kurios išliktų pievomis
ir be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė, ir kurių
ekologinės savybės ir procesai nepakitę;
4) labai didelės
biologinės įvairovės nenatūralios pievos, tai yra pievos, kurios neišliktų
pievomis be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra
nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavą nuimti
būtina siekiant išsaugoti teritorijai taikomą pievos apibūdinimą.
4. Biodegalai
ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš derlingos
žemės, kurioje yra didelės anglies atsargos, tai yra iš žemės, kuriai 2008 m.
sausio mėnesį buvo taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš šių apibūdinimų:
1) iš šlapžemės,
tai yra iš žemės, kuri nuolat arba didelę metų dalį yra apsemta arba permirkusi;
2) iš ištisai
mišku apaugusios vietovės, tai yra iš žemės, kurioje daugiau kaip vieno hektaro
plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima daugiau
kaip 30 procentų žemės ploto, arba iš žemės, kurioje augdami medžiai gali
pasiekti tas ribas in situ;
3) iš žemės,
kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o
medžių lajos projekcija apima nuo 10 iki 30 procentų žemės ploto, arba iš
žemės, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent
pateikiama įrodymų, kad anglies atsargos šiame plote iki ir po žemės paskirties
keitimo yra tokios, kad taikant šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje
nurodytas taisykles bus įgyvendintos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos
sąlygos.
5. Šio
straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos, jeigu žaliavų gavimo laikotarpiu
žemei taikytas toks pat apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėnesį.
6. Biodegalai ir
skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri
2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent pateikiama įrodymų, kad tai
žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos
dirvos.
7. Biodegalų ir
skystųjų bioproduktų gamybai naudojamos Europos Sąjungoje išaugintos žemės ūkio
žaliavos, gaunamos laikantis reikalavimų ir standartų, nurodytų
2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias
tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką
taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies
keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007
ir panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL 2009 L 30, p. 16),
II priedo A dalies skirsnyje „Aplinka“ bei 9 punkte ir pagal šio
reglamento 6 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės ir
aplinkosauginės būklės reikalavimų.
39 straipsnis.
Biodegalų maišymas į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų
1. Ne
vėliau kaip nuo 2013 m. sausio 1 d. degalų pardavimo vietose turi būti pradėta
prekiauti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos standartų reikalavimus
atitinkančiu benzinu, kuriame yra nuo 5 iki 10 procentų biodegalų, ir ne
vėliau kaip nuo 2012 m. sausio
1 d. – dyzelinu,
kuriame yra ne mažiau kaip 7 procentai biodegalų.
2. Nuo
2015 m. sausio 1 d. degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama biodegalais
ir degalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos
produktus, procentinė dalis viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas
procentines dalis.
3.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų įgyvendinimo tvarką ir
sąlygas nustato Susisiekimo ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir
Energetikos ministerija.
4. Lietuvos
standartizacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
parengia nacionalinius standartus dėl biodegalų ir degalų mišinių, kuriuose
biodegalų, įmaišytų į mineralinius degalus, procentinė dalis viršija šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas procentines dalis.
5. Degalų
pardavimo vietose turi būti nurodomos biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos
produktus, procentinės dalys, kai jos viršija 5 procentus šių produktų tūrio
vertės benzine ir 7 procentus šių produktų tūrio vertės dyzeline.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
NACIONALINĖ
ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMA IR FINANSAVIMO PROGRAMOS
40
straipsnis. Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa
1. Nacionalinė
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa nustato valstybės
energetikos politikos kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje
dešimčiai metų.
2. Nacionalinės
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tikslas – nustatyti
suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius
elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir
atitinkamas priemones šiems rodikliams pasiekti. Nacionaliniai planiniai
rodikliai nustatomi 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. ir 2019–2020
m.
3. Nacionalinę
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą tvirtina Vyriausybė.
4. Nacionalinės
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos nuostatos įgyvendinamos
vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį
veiklos planą, kurį Vyriausybės nustatytu periodiškumu ir sąlygomis rengia ir
atnaujina Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Nacionalinę
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programą ir jos tarpinstitucinį
veiklos planą pagal kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės
institucijos, įstaigos ir (ar) kiti nurodyti asmenys.
6. Nacionalinės
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį
veiklos plano vykdymą koordinuoja ir jų įgyvendinimo stebėseną atlieka
Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Seimui kiekvienais
metais teikiama atnaujinta Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano įgyvendinimo ataskaita.
7. Nacionalinės
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį
veiklos plano įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programų, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
asignavimų, Europos Sąjungos paramos lėšų, fizinių ir juridinių asmenų lėšų,
taip pat kitų lėšų, gautų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
41 straipsnis.
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos
1. Atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimui skatinti sudaroma nacionalinė atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros finansavimo programa ir savivaldybių atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros finansavimo programos.
2. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšos kaupiamos atskiroje
Valstybės iždo sąskaitoje. Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programos pajamos ir išlaidos, vadovaujantis programų
finansavimo principais, planuojamos valstybės biudžete.
3. Savivaldybių atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšos kaupiamos atskirose
savivaldybių biudžetų sąskaitose. Savivaldybių atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros finansavimo programų pajamos ir išlaidos planuojamos
savivaldybių biudžetuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.
4. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programos finansavimo šaltiniai:
1) dalis akcizo pajamų, faktiškai
gautų už realizuotą šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamą skystąjį
kurą (mazutą), orimulsiją, gamtines dujas, akmens anglis, koksą ir lignitą,
šildymui skirtą gazolį (buitinį krosnių kurą), elektros energiją Lietuvos
Respublikos akcizų įstatyme nustatyta tvarka;
2) pajamos, gautos už statistinius
energijos perdavimus, nurodytus šio įstatymo 58 straipsnyje;
3) valstybės biudžeto asignavimai;
4) Klimato kaitos specialiosios
programos lėšos, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje;
5) Europos Sąjungos paramos lėšos;
6) savanoriškos fizinių ir juridinių
asmenų bei užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo plėtrai;
7) kitos lėšos, gautos
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Savivaldybių atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programų finansavimo šaltiniai:
1) dalis akcizo pajamų, faktiškai
gautų už realizuotą šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamą skystąjį
kurą (mazutą), orimulsiją, gamtines dujas, akmens anglis, koksą ir lignitą,
šildymui skirtą gazolį (buitinį krosnių kurą), elektros energiją Lietuvos
Respublikos akcizų įstatyme nustatyta tvarka;
2) savivaldybių biudžetų
asignavimai;
3) Europos Sąjungos paramos
lėšos;
4) šio įstatymo 66 straipsnio
4 dalyje nurodytas mokestis;
5) savanoriškos fizinių ir
juridinių asmenų bei užsienio valstybių lėšos, skirtos atsinaujinančių
energijos išteklių plėtrai;
6) kitos lėšos, gautos Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros priemonėms finansuoti papildomai naudojama iki 40 procentų
Klimato kaitos specialiosios programos lėšų, kurios laikomos Valstybės iždo
sąskaitoje atskirai nuo kitų nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių
plėtros finansavimo programos lėšų ir administruojamos aplinkos ministro
nustatyta Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarka.
42 straipsnis. Atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų naudojimas
1. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšos naudojamos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
2. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšos naudojamos:
1) kietojo biokuro naudojimo
šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma)
sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose
objektuose, gamybos projektams įgyvendinti;
2) biodujų naudojimo šilumos ir
(ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo šiluma (vėsuma) sistemas, taip
pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir komerciniuose objektuose,
gamybos projektams įgyvendinti;
3) kitų atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimo šilumos ir (ar) vėsumos energijos, tiekiamos į aprūpinimo
šiluma (vėsuma) sistemas, taip pat vartojamos pramonės įmonėse, žemės ūkio ir
komerciniuose objektuose, gamybos projektams įgyvendinti;
4) biodujų gamybos,
gavybos, gryninimo, valymo ir paruošimo tolesniam tiesioginiam panaudojimui,
tiekiant biodujas į gamtinių dujų tinklus ir (ar) transportavimui iki galutinės
suvartojimo vietos, projektams įgyvendinti;
5) elektromobilių, vandenilį
naudojančių ir hibridinių transporto priemonių įsigijimui ir transporto
priemonių pritaikymui atsinaujinančių išteklių energijai naudoti remti;
6) geoterminės energijos
naudojimo energijai gaminti projektams įgyvendinti;
7) technologijų, naudojančių
atsinaujinančius energijos išteklius, kūrimui ir gamybai;
8) biokuro gamybai remti;
9) mokslo tiriamiesiems darbams,
susijusiems su moksliniais tyrimais atsinaujinančių energijos išteklių srityje,
tokių išteklių naudojimo bandomiesiems projektams įgyvendinti;
10) Nacionalinei atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programai administruoti.
3. Savivaldybių atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšos naudojamos:
1) įrangos, didinančios
atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą savo poreikiams gyvenamajame ir
visuomeniniame sektoriuose, įsigijimui remti, kompensuojant fiksuotą lėšų,
tenkančių vienam įrengtosios galios vienetui pagal savivaldybės patvirtintą
tvarkos aprašą, sumą;
2) atsinaujinančių išteklių
energijos naudojimo transporto sektoriuje infrastruktūros plėtrai;
3) atsinaujinančių išteklių
energijos, naudojamos transporto sektoriuje, gamybos infrastruktūros plėtrai;
4) elektromobilių
baterijų įkrovimo ir vandenilį naudojančių automobilių užpildymo punktų tinklo
bei kitos reikiamos infrastruktūros sukūrimo ir plėtros projektams įgyvendinti;
5) demonstraciniams
(parodomiesiems) projektams, susijusiems su hibridinių transporto priemonių,
vandenilį naudojančių transporto priemonių ar elektromobilių platesniu
panaudojimu ir (ar) šių transporto priemonių eksploatavimui reikiamos
infrastruktūros įdiegimu, įgyvendinti;
6) visuomenei informuoti ir
šviesti, konsultuoti ir mokyti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo
technologijų diegimo klausimais;
7) savivaldybių atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programoms administruoti.
4. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programoje ir savivaldybių
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programose numatytus
projektus įgyvendina asmenys, kurie nustatyta tvarka naudojasi Europos Sąjungos
ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo teisėmis,
taip pat įsisteigimo laisve arba laisvo paslaugų judėjimo teise ir atitinka atitinkamoje
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programoje nustatytus
reikalavimus. Šių programų reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į nediskriminacinius
ir veiksmingos konkurencijos principus.
5. Iš nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir savivaldybių
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų negali
būti finansuojami projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų
paramos schemas.
6. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšų valdymo bendrosios
nuostatos:
1) metines nacionalinės
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšų
panaudojimo sąmatas ir ataskaitas tvirtina Energetikos ministerija;
2) metines nacionalinės
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšų
panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia ir nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšas administruoja
Energetikos ministerija ar teisės aktų nustatyta tvarka Energetikos
ministerijos įgaliota valstybės institucija, įstaiga, įmonė ar organizacija.
7. Klimato kaitos specialiosios
programos lėšų panaudojimo sąmatos ir ataskaitos rengiamos Lietuvos Respublikos
klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų
teisės aktų nustatyta tvarka.
8. Savivaldybių atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų valdymo bendrosios
nuostatos:
1) metines savivaldybių
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų
panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia ir savivaldybių atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšas administruoja atitinkamos
savivaldybės administracija;
2) metines savivaldybių
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų
panaudojimo sąmatas ir ataskaitas tvirtina savivaldybių tarybos.
9. Atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros finansavimo programų lėšos negali būti naudojamos bendrosioms
valstybės ir savivaldybių reikmėms finansuoti.
43
straipsnis. Informacijos teikimas
Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir savivaldybių
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų projektus
įgyvendinantys asmenys, taip pat valstybinio reglamentavimo ir priežiūros
funkcijas pagal kompetenciją atliekančios valstybės institucijos ir įstaigos
Vyriausybės nustatyta tvarka teikia programų įgyvendinimo priežiūrą vykdančioms
ir programų lėšų naudojimą administruojančioms institucijoms visą reikiamą
informaciją apie vykdomą veiklą.
DEVINTASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI, TAIKOMI energijOS IŠ atsinaujinančių išteklių
GAMINTOJAMS
44
straipsnis. Licencijos, leidimai ir atestatai
1. Atsinaujinančių
išteklių energetikos veiklos licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis
įstatymas, Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų ir
kiti energetikos sektorių reglamentuojantys įstatymai. Licencijuojamos veiklos
rūšis, licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą
ir galiojimo panaikinimą nustato Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos
ūkio, Gamtinių dujų ir kiti energetikos sektorių reglamentuojantys įstatymai
bei kiti įstatymai. Asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą ar
atestatą, nustatytus Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių
dujų ir (ar) kituose energetikos sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose,
gali būti taikomi teisinės formos ir (ar) kiti įsisteigimo laisvės ribojimo
reikalavimai, jeigu tai yra pagrįsta svarbiais visuomenės interesais ir
atitinka būtinumo ir proporcingumo principus. Išduotos licencijos, leidimai ar
atestatai gali būti keičiami juos išdavusios institucijos iniciatyva,
pasikeitus Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų įstatymuose
ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms.
2.
Atsinaujinančių išteklių energetikos veikla neturint licencijos, leidimo ar
atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama. Draudžiama vykdyti
licencijuojamą veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra
sustabdytas.
45 straipsnis. Atsinaujinančių
išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų kvalifikacija ir
atestavimas
1. Atsinaujinančių
išteklių energijos gamybos įrenginius montuojantys specialistai turi būti
reikiamos kvalifikacijos ir tinkamai pasirengę atlikti jiems pavestas užduotis.
Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų
mokymo ir atestavimo tvarkos aprašą patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija,
vadovaudamasi šiame straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais.
2. Atsinaujinančių
išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų mokymo ir
atestavimo tvarka turi būti nustatyta, vadovaujantis skaidrumo, proporcingumo
ir nediskriminaciniais principais.
3. Į
atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojančių specialistų
profesinio mokymo arba kvalifikacijos tobulinimo programas turi būti įtraukti
atsinaujinančių energijos išteklių, jų naudojimo technologinių ir ekonominių
galimybių naudos klausimai.
4.
Nustatyta tvarka turi būti atestuojami šiuos atsinaujinančių išteklių energijos
gamybos įrenginius montuojantys specialistai:
1)
biomasės katilus ir nemūrines krosnis;
2)
saulės šviesos ir saulės šilumos energijos gamybos įrenginius;
3)
geotermines sistemas ir šilumos siurblius.
5. Informacija
apie atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginius montuojantiems
specialistams taikomą mokymo ir atestavimo tvarką bei atestuotų specialistų
sąrašas skelbiami viešai.
6. Kitos
valstybės narės šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems specialistams išduoti
atestatai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytame tvarkos apraše
nustatytus kriterijus, pripažįstami Lietuvos Respublikoje.
46 straipsnis. Reikalavimai,
taikomi atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams, kuriems
taikomos paramos schemos
1. Atsinaujinančių
išteklių energiją naudojantys įrenginiai, kuriems taikoma paramos schema, turi
atitikti šiems įrenginiams nustatytus techninius reikalavimus, patvirtintus
Energetikos ministerijos ar kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos.
2. Taikant
paramos schemą atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams, į
paramos gavimo sąlygas įtraukiamos techninės specifikacijos, kuriose nurodomi
atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių įrenginių techniniai
reikalavimai.
3. Jeigu yra
nustatyti Europos Sąjungos standartai, įskaitant ekologinius ženklus, energijos
duomenų etiketes ir kitas Europos Sąjungos standartizacijos įstaigų nustatytas
techninių normatyvų sistemas, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos techninės
specifikacijos parengiamos pagal tokius standartus. Techninėse specifikacijose
nenurodoma, kur įrenginiai turi būti sertifikuojami.
47 straipsnis.
Reikalavimai, taikomi atskiriems įrenginiams
1. Taikant šiame
įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas paramos schemas, skatinama
naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančius šildymo ir vėsinimo
įrenginius, gerokai mažinančius energijos suvartojimą. Tokiems įrenginiams
taikomi ekologiniai ženklai ar kiti atitinkami sertifikatai ar standartai,
nustatyti nacionaliniu ar Europos Sąjungos lygmeniu, jeigu tokie yra nustatyti.
2. Biomasės
konversijos technologijoms šilumos ir vėsumos energijos gamybai paramos schemos
taikomos, jeigu:
1) buitinėms ir
komercinėms reikmėms naudojamų biomasės konversijos technologijų šilumos ir
vėsumos energijos gamybai konversijos efektyvumas yra ne mažesnis kaip
85 procentai;
2) pramoninėms
reikmėms naudojamų biomasės konversijos technologijų šilumos ir vėsumos
energijos gamybai konversijos efektyvumas yra ne mažesnis kaip
70 procentų.
3.
Šilumos siurbliams ir jų įrengimui paramos schemos taikomos, jeigu šilumos
siurbliai atitinka 2007 m. lapkričio 9 d. Europos Komisijos sprendimu
2007/742/EB, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos
ekologinį ženklą elektra arba dujomis varomiems arba absorbciniams dujiniams
šilumos siurbliams (OL 2007 L 301, p. 14), nustatytus kriterijus.
4. Saulės
šilumos energijos įrenginiams paramos schemos taikomos, jeigu jos yra
sertifikuotos remiantis Europos Sąjungos standartais, jeigu tokie yra
nustatyti, įskaitant ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas
Europos Sąjungos standartizacijos įstaigų nustatytas techninių normatyvų
sistemas.
5. Pagal
šio straipsnio 1–4 dalis vertinant įrenginių konversijos efektyvumą ir
sąnaudų bei produkcijos santykį, taikomos Europos Sąjungos procedūros arba,
jeigu tokių nėra, tarptautinės procedūros, jeigu tokios procedūros nustatytos.
6.
Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios uždaro kontūro namų ūkiui skirtos
geoterminės sistemos, kurioms nereikia įrengti gręžinių, registruojamos
nereikalaujant eksploatavimo leidimo.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
TERITORIJŲ PLANAVIMAS IR STATYBA
48 straipsnis. Teritorijų planavimo reikalavimai
1. Planuojant
visuomeninės, pramoninės ir gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant,
statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius,
pramoninius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti įrenginius
ir sistemas, skirtas elektros energijos, šildymo ir vėsinimo iš atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos
energijos tiekimui. Planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant į
visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimą.
2. Aplinkos
ministerija kartu su Energetikos ministerija rengia ir viešai skelbia
rekomendacijas projektuotojams, architektams ir kitiems specialistams dėl
atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, didelio energinio efektyvumo
technologijų, centralizuoto šilumos ir vėsumos energijos tiekimo sistemų
integravimo, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant)
visuomeninės, pramoninės ar gyvenamosios paskirties teritorijas.
49 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energiją
naudojančių energijos gamybos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimai
1. Atsinaujinančių išteklių
energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami
ir statybos darbai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo,
Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos
tvarkos ir reikalavimų.
66 straipsnis.
Įstatymo įgyvendinimas
1. Vyriausybė iki 2011 m. liepos
1 d. parengia ir pateikia Seimui šiam įstatymui įgyvendinti reikalingų įstatymų
pakeitimo projektus.
2. Vyriausybė ar jos įgaliotos
institucijos užtikrina, kad visi leidimų išdavimo, sertifikavimo ir
licencijavimo procedūras reglamentuojantys aprašai ir taisyklės, taikomi
elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos
išteklių įrenginiams, susijusioms perdavimo ir skirstymo tinklų
infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energijos
produktais procesams, būtų objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir būtini,
nediskriminuojantys pareiškėjų ir kad juose būtų visiškai atsižvelgta į
konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų ypatybes.
3. Atsižvelgiant į
nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 350 kW), naudojančių
atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant
išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos
institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių
projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų
taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir
keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jei tai neprieštarauja vietos
tvarkymo ir naudojimo reglamentams.
4. Statomoms
hidroelektrinėms keliami reikalavimai:
1) Vyriausybės
nustatyta tvarka pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo
hidroelektrinių statybai;
2) jeigu
hidroelektrinės tvenkinys užlieja teritoriją, teisės aktų nustatyta tvarka
mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba jiems susitarus
žemė išperkama;
3) hidroelektrinėse
turi būti įrengiami žuvitakiai ir sudaroma galimybė periodiškai pašalinti
hidroelektrinės tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose susikaupusius nešmenis;
4) kiti statomų
hidroelektrinių aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi teisės aktų nustatyta
tvarka.
5. Kaimo
vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 350 kW įrengtosios galios vėjo
elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti
žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano
sprendinių, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.
6. Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios
galios vėjo elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos
energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti
reikalavimai:
1) saulės šviesos energijos
elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams
netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo
procedūra, nereikalingas leidimas statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;
2) vėjo elektrinės žemės sklype
turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų
didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį pasirenkant didžiausią iš šių
trijų matmenų. Šie įrenginiai įrengiami pagal atitinkamų įrenginių gamintojo
įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Joms netaikomi žemės paskirties atitikties
reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas
statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Gretimuose gyvenamosios
paskirties sklypuose vėjo elektrinės skleidžiamo triukšmo lygis turi atitikti sveikatos
apsaugos ministro nustatytus triukšmo ribinius dydžius;
3) teisės aktų nustatyta tvarka
šie įrenginiai gali būti perkelti į kitą vietą. Tokiu atveju turi būti parengti
dokumentai apie įrenginių efektyvumo ir ekologiškumo parametrų kaitos stebėseną
ankstesnėje jų buvimo vietoje.
7. Ant pastatų statomos ar į
pastatus integruojamos saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos
energijos kolektoriai, iki 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės,
neviršijančios teisės aktuose nustatyto triukšmo lygio, ir šilumos siurbliai
įrengiami be statybą leidžiančio dokumento.
8. Vėjo
elektrinių projektavimo darbai ir statybos vietos teritorijose, kuriose,
atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, gali būti taikomi tam tikri
apribojimai, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinami su Lietuvos
kariuomene ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka.
50 straipsnis. Atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimas pastatuose
1.
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos rengia ir įgyvendina priemones,
didinančias visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatuose
ir gerokai didinančias energijos vartojimo efektyvumą, susijusias su energijos
bendrąja gamyba ir energijos beveik nevartojančiais pastatais.
2.
Nuo 2014 m. gruodžio 31 d. nauji pastatai ir esami pastatai, kuriuos reikia
kapitališkai atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo reikalavimus. Atitiktis šiems reikalavimams gali būti užtikrinama ir
naudojant centralizuotai tiekiamą šilumos ir vėsumos energiją, kurios gamybai
naudojama didelė atsinaujinančių energijos išteklių dalis.
3.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. valstybės
ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių nauji pastatai ir esami
pastatai, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, turi atitikti atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo reikalavimus.
4.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 2 ir
3 dalyse nurodytus reikalavimus ir jų įgyvendinimo kontrolės tvarką.
5. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina finansinės paramos schemas
energijos beveik nevartojančių pastatų statybai remti.
6. Savivaldybės
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo pastatuose didinimo priemones
įtraukia į savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planus.
7. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina stogų panaudojimo energijos
gamybai iš saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos programą.
8. Šio straipsnio reikalavimai taikomi
Lietuvos kariuomenei tik tokiu mastu, kad jų taikymas nepakenktų Lietuvos
kariuomenės veiklos pobūdžiui ir svarbiausiam tikslui, ir netaikomas
medžiagoms, naudojamoms išimtinai kariniais tikslais.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
Informavimas, ŠVIETIMAS, MOKSLINIAI TYRIMAI IR MOKYMAI
51 straipsnis.
Informavimas
1. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia
ir viešai skelbia informaciją apie leidimų, licencijų ar atestatų išdavimo
tvarką, sertifikavimo paraiškų, susijusių su atsinaujinančių išteklių energijos
gamybos įrenginiais, nagrinėjimo tvarką ir apie pareiškėjams teikiamą pagalbą.
2. Valstybės ir
savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės pagal kompetenciją rengia, teikia
ir viešai skelbia informaciją apie paramos schemas, taikomas atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimui ir gamybai.
3. Aplinkos
ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Švietimo ir
mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, valstybės įmonė Energetikos
agentūra ir savivaldybių institucijos, koordinuodamos veiksmus, pagal
kompetenciją rengia ir įgyvendina tinkamas visuomenės informavimo ir
sąmoningumo ugdymo priemones, teikia konsultacijas ir rengia švietimo programas
apie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir naudojimo praktines
galimybes ir naudą, tarp jų ir apie skirtingų transporto sektoriuje naudojamų
atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą ir naudą aplinkai.
4. Energetikos
ministerija organizuoja keitimąsi patirtimi atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo srityje tarp valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių,
organizacijų, privačių subjektų ir viešai skelbia gerosios praktikos
pavyzdžius.
5. Lietuvos
kariuomenė Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie Lietuvos
Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus,
gali būti taikomi tam tikri apribojimai vėjo elektrinėms projektuoti ir
statyti.
6. Valstybės
įmonė Energetikos agentūra rengia, teikia ir viešai skelbia informaciją apie sistemas
ir įrenginius, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, jų teikiamą
naudą, sąnaudas ir šių išteklių vartojimo efektyvumą.
7. Valstybės
institucijos ir įstaigos joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš
savivaldybių, įstaigų ir įmonių reikiamą informaciją apie atsinaujinančių išteklių
energijos gamybos įrenginių statybai planuojamas skirti teritorijas ir
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Įmonės teikia informaciją apie
atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą valstybės, savivaldybių
institucijoms ir įstaigoms joms pavestoms funkcijoms atlikti. Informacija
teikiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
52 straipsnis.
Švietimas ir moksliniai tyrimai
1. Švietimo ir
mokslo ministerija įtraukia į formaliojo švietimo atnaujinamas bendrąsias
programas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo galimybių, teikiamos
naudos ir technologinių sprendimų srities žinias ir gebėjimus.
2. Vyriausybė
skatina mokslinius tyrimus, visuomenės švietimą, valstybės tarnautojų ir
profesinį mokymą atsinaujinančių energijos išteklių srityje teisės aktų
nustatyta tvarka.
3. Vyriausybė
remia atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo bandomųjų projektų
įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Energetikos
ministerija kartu su Aplinkos, Švietimo ir mokslo ir Žemės ūkio ministerijomis
rengia atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo edukacines ir
mokslinių tyrimų programas.
53 straipsnis. Ataskaitos Europos Komisijai
1. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija nustato pažangos skatinant ir naudojant
atsinaujinančių išteklių energiją ataskaitų rengimo ir teikimo Europos
Komisijai tvarką.
2. Energetikos
ministerija šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip
2011 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dveji metai, Europos Komisijai
pateikia pažangos skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių energiją
ataskaitą. Paskutinė reikalaujama pateikti ataskaita yra šešta ataskaita, kuri
turi būti pateikta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.
3. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija nustato informacijos apie biokuro naudojimą rinkimo ir
teikimo Europos Komisijai tvarką.
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
ATSINAUJINANČIŲ
IŠTEKLIŲ ENERGIJOS NAUDOJIMO PLĖTROS VEIKSMŲ PLANAI
54 straipsnis. Nacionalinis
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas
1. Nacionalinį
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą,
vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta Nacionaline atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros programa, kaip nurodyta šio įstatymo 40 straipsnyje, tvirtina
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Nacionaliniame
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane turi būti
pateikta:
1) tikėtinas
bendrasis galutinis energijos suvartojimas elektros energetikos, šilumos
energetikos ir transporto sektoriuose 2020 m., atsižvelgiant į energijos
vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonių poveikį;
2) suvartotos
atsinaujinančių išteklių energijos dalių 2011–2020 m. nacionaliniai planiniai
rodikliai elektros energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose,
atsižvelgiant į kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos
priemonių poveikį bendrajam galutiniam energijos suvartojimui;
3) atitinkamos
priemonės, kurių reikia imtis tiems nacionaliniams bendriesiems planiniams
rodikliams pasiekti, įskaitant valstybės ir savivaldybių institucijų
bendradarbiavimą, planuojamus statistinius energijos perdavimus ar bendrus
projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių plėtojimo ir naujų biomasės
išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką;
4) priemonės,
susijusios su administracinių procedūrų supaprastinimu, reglamentų ir kitų
teisės aktų nuostatomis, susijusiomis su atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo skatinimu, informavimu ir mokymu atsinaujinančių energijos išteklių
srityje, iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos,
šilumos ir vėsumos energijos kilmės garantijomis, prieigos prie energetikos
tinklų ar sistemų ir jų eksploatavimo palengvinimu gamintojams, biodegalų ir
skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų sistemos įgyvendinimu;
5) vertinimas,
kiek kiekviena atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologija bei
energijos vartojimo efektyvumas ir taupymas padės siekti atsinaujinančių
išteklių energijos dalies elektros energetikos, šilumos energetikos ir
transporto sektoriuose 2020 m. nacionalinių planinių rodiklių;
6) vertinimas,
ar būtina kurti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos
energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų
galima įgyvendinti 2020 m. nacionalinius planinius rodiklius. Vadovaujantis
šiuo įvertinimu, prireikus numatomos priemonės centralizuoto šilumos tiekimo
infrastruktūros plėtojimui, siekiant sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos
energijos gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse elektrinėse.
3. Nacionaliniame
atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane iš atsinaujinančių energijos
išteklių pagaminamos energijos planuojami kiekiai turi atitikti šio įstatymo
1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius.
55 straipsnis.
Nacionaliniai planiniai rodikliai
1. Nacionaliniai
bendrieji planiniai rodikliai 2020 m. turi atitikti šio įstatymo
1 straipsnyje nustatytus tikslus ir uždavinius.
2. Tarpiniai
nacionaliniai planiniai rodikliai:
1) 2011–2012 m.
vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip
16,6 procento
bendrojo galutinio energijos suvartojimo;
2) 2013–2014 m.
vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip
17,4 procento
bendrojo galutinio energijos suvartojimo;
3) 2015–2016 m.
vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip
18,6 procento
bendrojo galutinio energijos suvartojimo;
4) 2017–2018 m.
vidutinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis turi sudaryti ne mažiau kaip
20,2 procento
bendrojo galutinio energijos suvartojimo.
3.
Nacionaliniai
bendrieji planiniai rodikliai ir tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai apskaičiuojami
Energetikos ministerijos nustatyta tvarka.
4.
Lietuvos statistikos
departamentas užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar)
suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš
atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą. Šie duomenys taip pat turi
apimti ir aeroterminę energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją,
saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio
energijos suvartojimo sektoriuose.
56 straipsnis. Nacionalinio
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
plano įgyvendinimas
1. Nacionalinį
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą pagal
kompetenciją įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos,
įmonės, organizacijos ir privatūs subjektai.
2. Vyriausybė,
jeigu atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus
tapo mažesnė už šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytus tarpinius
nacionalinius planinius rodiklius, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo
skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą Nacionalinį
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame
nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per
pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų šio
įstatymo 55 straipsnyje nustatytus nacionalinius planinius rodiklius, ir
užtikrina, kad atnaujintas Nacionalinis atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo plėtros veiksmų planas būtų pateiktas Europos Komisijai.
3.
Jeigu manoma, kad šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodytas
nacionalinis planinis rodiklis nebus pasiektas dėl nenugalimos jėgos,
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nedelsdamos apie tai praneša Europos
Komisijai.
57 straipsnis. Savivaldybių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai
1. Savivaldybių
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų tikslas –
nustatyti savivaldybių įgyvendinamas priemones šio įstatymo 55 straipsnyje
nustatytiems nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti.
2. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija kiekvienai savivaldybei nustato minimalius iki
2020 m. privalomus pasiekti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
planinius rodiklius. Šiuos rodiklius ir priemones jiems pasiekti savivaldybės
įtraukia į savo atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planus. Savivaldybės nusistato tarpinius atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo planinius rodiklius 2011–2012 m., 2013–2014 m.,
2015–2016 m., 2017–2018 m.
3.
Savivaldybės pasitvirtina ir viešai skelbia savo 2011–2020 m. atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planus, kuriuose įvertina esamą
padėtį ir nusistato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslus ir
priemones šiems tikslams pasiekti.
4.
Savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų
projektus suderina su Vyriausybės įgaliota institucija.
5.
Savivaldybės ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 31 d., o vėliau
kiekvienais metais rengia ir viešai skelbia atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo plėtros veiksmų planų įgyvendinimo rezultatų ataskaitas.
6. Savivaldybė,
jeigu jos atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinius dvejus metus
tapo mažesnė negu savivaldybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo
plėtros veiksmų plane nustatyti tarpiniai atsinaujinančių išteklių energijos
naudojimo planiniai rodikliai, ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo
skaičiuojamojo laikotarpio pabaigos patvirtina atnaujintą savivaldybės
atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planą ir jame
nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per
pagrįstą laikotarpį atsinaujinančių išteklių energijos dalis atitiktų
nustatytus planinius rodiklius.
7.
Savivaldybės pagal kompetenciją teikia pasiūlymus Nacionaliniam atsinaujinančių
išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planui rengti ir atnaujinti.
8.
Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planų
įgyvendinimas finansuojamas iš savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrųjų
asignavimų, savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programų ir kitų finansavimo šaltinių bei lėšų.
9.
Savivaldybių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų
planai turi užtikrinti, kad savivaldybių teritorijose nebūtų kuriamos sąlygos,
ribojančios atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą.
TRYLIKTASIS
SKIRSNIS
TARPTAUTINIS
BENDRADARBIAVIMAS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS SEKTORIUJE
58 straipsnis. Statistiniai
energijos perdavimai tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių
1.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali sudaryti susitarimus dėl nustatyto
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš
Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę ar iš kitos valstybės narės į
Lietuvos Respubliką.
2.
Susitarimai dėl statistinių energijos perdavimų sudaromi Vyriausybės nustatyta
tvarka.
3. Lietuvos
Respublika gali perduoti statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekį
kitai valstybei narei, jeigu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių
energijos kiekis viršija šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius.
4. Jeigu
prognozuojamas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos sunaudojimas
yra mažesnis negu šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyti tarpiniai nacionaliniai
planiniai rodikliai ir nėra kitų būdų ir priemonių šiems rodikliams pasiekti,
Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti nutarimą leisti Vyriausybei vykdyti
statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimą iš kitos
valstybės narės.
5. Perduotas
atsinaujinančių išteklių energijos kiekis yra:
1) atimamas
iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant,
kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje
nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai
statistinis energijos perdavimas įvykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą
valstybę narę;
2)
pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama
vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2
dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai
statistinis energijos perdavimas įvykdomas iš kitos valstybės narės į Lietuvos
Respubliką.
6.
Lietuvos Respublikos atliekami statistiniai energijos perdavimai negali turėti
neigiamos įtakos šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių
nacionalinių planinių rodiklių įgyvendinimui.
7. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti susitarimai gali galioti vienus ar daugiau metų.
Apie sudarytus susitarimus Vyriausybės nustatyta tvarka pranešama Europos
Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais
jie galioja. Europos Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas
perduodamos energijos kiekis ir kaina.
8. Statistiniai
energijos perdavimai laikomi įvykdytais tik po to, kai visos perdavime
dalyvavusios valstybės narės apie perdavimą praneša Europos Komisijai.
9. Pajamos,
gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į nacionalinės
atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos Valstybės iždo
sąskaitą.
10. Lietuvos
Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimas iš kitos valstybės
narės, vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, finansuojamas
iš valstybės biudžeto.
59 straipsnis.
Bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis
1. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant
visų tipų bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės
(ar kitų valstybių narių), susijusius su elektros energijos, šilumos ir vėsumos
energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokius bendrus
projektus su kitomis valstybėmis narėmis gali būti įtraukti ir privatūs
asmenys.
2. Susitarimai
dėl bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės
nustatyta tvarka.
3.
Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai,
kokia elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš
atsinaujinančių energijos išteklių, dalis ar koks kiekis pagal bet kurį
Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas
po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas
po tos datos, pajėgumus, laikomi įskaitomais į kitos valstybės narės
nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį. Atsinaujinančių išteklių energijos
vienetai, pagaminti padidinant įrenginio pajėgumus, vertinami taip, lyg jie
būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu,
kai pajėgumai buvo padidinti.
4.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1)
aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2)
nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos
dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį
bendrąjį planinį rodiklį;
3)
nurodoma valstybė narė, kurios naudai teikiamas pranešimas;
4)
nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje
pagaminta atsinaujinančių išteklių elektros energija, šilumos ar vėsumos
energija turi būti laikoma įskaitoma į kitos valstybės narės nacionalinį
bendrąjį planinį rodiklį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.
5.
Pagal šio straipsnio 4 dalį Europos Komisijai pateikto pranešimo negalima
keisti ar panaikinti, jeigu nėra Lietuvos Respublikos ir šio straipsnio 4
dalies 3 punkte nurodytos valstybės narės sudaryto susitarimo.
6.
Bendro projekto tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų
valstybių narių) trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 m.
7.
Lietuvos Respublikoje vykdomi bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis
negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų
tarpinių nacionalinių planinių rodiklių įgyvendinimui.
60
straipsnis. Bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis rezultatai
1.
Per 3 mėnesius, pasibaigus kiekvieniems šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalies 4
punkte nustatyto laikotarpio metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota
institucija parengia pranešimą, kuriame nurodo:
1)
bendrą elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus
pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas
Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;
2)
elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus
pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris turi būti
įskaitomas į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį
remiantis pranešimo sąlygomis.
2.
Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą
siunčia tai valstybei narei, kurios naudai buvo pateiktas pranešimas, ir
Europos Komisijai.
3.
Elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis, apie kurį pranešama
vykdant Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių)
bendrus projektus šiame straipsnyje nustatyta tvarka:
1)
atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama
vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2
dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai
nurodytas elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis Lietuvos
Respublikoje pagaminamas kitos valstybės narės naudai;
2)
pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama
vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2
dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai
nurodytas elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis kitos
valstybės narės teritorijoje pagaminamas Lietuvos Respublikos naudai.
61
straipsnis. Bendri projektai su užsienio valstybėmis
1. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant
visų tipų bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės (ar
užsienio valstybių), susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių
energijos išteklių. Tokiuose projektuose gali dalyvauti ir kitos valstybės
narės. Į tokius bendrus projektus su užsienio valstybėmis gali būti įtraukti ir
privatūs asmenys.
2. Susitarimai
dėl bendrų projektų su užsienio valstybėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta
tvarka.
3.
Įgyvendinant bendrus projektus, užsienio valstybėje pagamintas atsinaujinančių išteklių
elektros energijos kiekis, kuris laikomas įskaitomu į Lietuvos Respublikos
nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, turi atitikti šias sąlygas:
1)
elektros energija suvartojama Europos Sąjungoje;
2)
elektros energija pagaminta naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti
po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinus pajėgumus įrenginyje, kuris buvo
rekonstruotas po tos datos įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą
projektą. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos vienetai, pagaminti
padidinus įrenginio pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame
įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai įrenginio pajėgumai buvo
padidinti;
3)
pagamintam ir eksportuotam elektros energijos kiekiui nebuvo suteikta parama
pagal užsienio valstybės paramos schemą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą
investicijoms.
4.
Laikoma, kad šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas reikalavimas tenkinamas,
kai:
1)
visi atsakingi perdavimo sistemos operatoriai kilmės šalyje, paskirties šalyje
ir, jeigu taikoma, visose užsienio tranzito valstybėse galutinai priskyrė
elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems
elektros tinklų sujungimo pajėgumams;
2)
atsakingas perdavimo sistemos operatorius, veikiantis jungiamosios linijos
Europos Sąjungos pusėje, galutinai įtraukė į balansą elektros energijos kiekį,
lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama;
3)
paskirti pajėgumai ir elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos
išteklių šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytame įrenginyje yra susiję su
tuo pačiu laikotarpiu.
5.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali kreiptis į Europos Komisiją,
prašydamos Lietuvos Respublikos bendrojo planinio rodiklio įvertinimo tikslais
apskaičiuojant atsinaujinančių išteklių energijos dalį, atsižvelgti į
atsinaujinančių išteklių elektros energiją, pagamintą ir suvartotą užsienio
valstybėje, kai jungiamosios linijos tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio
valstybės tiesimo parengiamasis laikotarpis labai ilgas, tokiomis sąlygomis:
1)
jungiamosios linijos tiesimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2016 m.
gruodžio
31 d.;
2)
turi būti neįmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2020
m. gruodžio 31 d.;
3)
turi būti įmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2022 m.
gruodžio 31 d.;
4)
pradėjus eksploatuoti jungiamąją liniją, ji bus naudojama elektros energijai,
gaminamai iš atsinaujinančių energijos išteklių, eksportuoti į Europos Sąjungą,
kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje;
5)
prašymas susijęs su šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus
kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji
linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu,
kuris nėra didesnis už elektros energijos kiekį, kuris bus eksportuojamas į
Europos Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.
6. Vyriausybės
nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai apie
elektros energijos dalį ar kiekį, kurie pagaminti įrenginyje, esančiame
užsienio valstybės teritorijoje, ir kurie įskaitomi į Lietuvos Respublikos ir
galbūt į kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) nacionalinį bendrąjį
planinį rodiklį. Kai bendrame projekte dalyvauja daugiau negu viena valstybė
narė, apie elektros energijos dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms
pranešama Europos Komisijai. Ši elektros energijos dalis ar kiekis negali
viršyti faktiškai į Europos Sąjungą eksportuotos ir joje suvartotos elektros
energijos dalies ar kiekio, atitinkančių šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas
sąlygas ir 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą kiekį.
7. Šio
straipsnio 6 dalyje nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1)
aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2)
nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, laikomi
įskaitomais į Lietuvos Respublikos nacionalinį planinį rodiklį, taip pat,
laikantis konfidencialumo reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;
3)
nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje
pagaminta elektros energija turi būti laikoma įskaitoma į Lietuvos Respublikos
nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip
iki 2020 m.;
4)
kartu pateikiamas užsienio valstybės, kurios teritorijoje pradėjo veikti
įrenginys, rašytinis šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas patvirtinimas ir
įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kurie bus vartojami
užsienio valstybėje.
8.
Pagal šio straipsnio 7 dalį pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti,
jeigu nėra Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės, kuri pagal šio
straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtinto bendrą projektą, bendro susitarimo.
9.
Bendro projekto tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių trukmė gali
būti ilgesnė kaip iki 2020 m.
10.
Lietuvos Respublikoje vykdomi bendri projektai su užsienio valstybėmis negali
turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių
nacionalinių planinių rodiklių įgyvendinimui.
62
straipsnis. Bendrų projektų su užsienio valstybėmis rezultatai
1.
Per 3 mėnesius, pasibaigus kiekvieniems šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 3
punkte nustatyto laikotarpio metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota
institucija parengia pranešimą, kuriame nurodo:
1)
bendrą elektros energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš
atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai
pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;
2)
elektros energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš
atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į Lietuvos
Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis;
3)
įrodymą, kad tenkinamos šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.
2.
Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą
siunčia užsienio valstybei, kuri pagal šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 4
punktą patvirtino bendrą projektą, ir Europos Komisijai.
3.
Elektros energijos kiekis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių,
apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pridedamas prie
atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip
Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius.
63
straipsnis. Bendros paramos schemos su kitomis valstybėmis narėmis
1.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, bendradarbiaudama su kitos valstybės
narės (ar kitų valstybių narių) kompetentingomis institucijomis, gali priimti
sprendimus dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės paramos schemos sujungimo su
kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) paramos schema ar dėl šių
schemų veiklos dalinio koordinavimo.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių
energijos kiekis, pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės
narės teritorijoje, gali būtų įskaitytas į kitos paramos schemoje
dalyvaujančios valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, jeigu
atitinkamos valstybės narės:
1)
atliko atsinaujinančių išteklių energijos nurodyto kiekio statistinį perdavimą
iš vienos valstybės narės kitai valstybei narei, kaip nurodyta šio įstatymo 58
straipsnyje, arba
2)
nustatė paskirstymo taisyklę, dėl kurios susitarė paramos schemoje
dalyvaujančios valstybės narės ir pagal kurią atsinaujinančių išteklių
energijos kiekiai paskirstomi paramos schemoje dalyvaujančioms valstybėms narėms.
Apie tokią paskirstymo taisyklę Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota
institucija praneša Europos Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus
pirmiesiems metams, kuriais ji įsigaliojo.
3.
Jeigu Lietuvos Respublikos vardu buvo teikiamas pranešimas, nurodytas šio
straipsnio 2 dalies 2 punkte, per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams
Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija Europos Komisijai
pateikia pranešimą, kuriame nurodomas bendras elektros energijos, šilumos ar
vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis,
pagamintas tais metais, kuriais taikoma paskirstymo taisyklė.
4.
Elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių
energijos išteklių, kiekis, apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį,
paskirstomas pagal 2 dalyje nurodytą taisyklę.
5.
Bendros paramos schemos su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos
įtakos šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių
planinių rodiklių įgyvendinimui.
KETURIOLIKTASIS
SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ IR
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
64
straipsnis. Skundų nagrinėjimas
1. Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine neprivaloma skundų
nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl
elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų
ar neveikimo, kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų
tinklų ar sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į
energetikos tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas
pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai
gaminti.
2. Valstybinei
kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikti skundai nagrinėjami
Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.
PENKIOLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
65 straipsnis.
Įstatymo taikymas
1. Asmenims,
kurie verčiasi ūkine komercine veikla atsinaujinančių išteklių energetikos
sektoriuje, kiek nenustato šis įstatymas, taikomi veiklos elektros energetikos,
šilumos ūkio ar dujų sektoriuose reikalavimai, nustatyti Energetikos įstatyme,
Elektros energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme ir
jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
2.
Šio įstatymo 14 straipsnio 16 dalies nuostatos taikomos ir tiems gamintojams,
kurie pagal išduotus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš
atsinaujinančių išteklių pajėgumus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos su
elektros tinklų operatoriumi nesudarė elektrinės prijungimo prie elektros
tinklų paslaugos sutarties, bet kurie pretenduoja gauti paramą pagal šio
įstatymo 20 straipsnyje nustatytas paramos schemas.
3. Biokuru,
biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis prekiaujama pagal dvišales
pirkimo–pardavimo sutartis ir kitais teisės aktuose nustatytais būdais.
Prekybos biokuru, biodegalais, biodujomis, biotepalais ir bioalyvomis tvarka
nustatoma Energetikos ministerijos patvirtintose Biokuro, biodegalų, biodujų,
biotepalų ir bioalyvų prekybos taisyklėse, atsižvelgiant į šiame įstatyme ir jo
įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus biodujų supirkimo reikalavimus.
Centralizuota prekyba biokuru organizuojama Lietuvos Respublikos energijos
išteklių rinkos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-2025, 2012-05-22,
Žin., 2012, Nr. 63-3166 (2012-06-05)
66 straipsnis.
Įstatymo įgyvendinimas
1. Vyriausybė
iki 2011 m. liepos 1 d. parengia ir pateikia Seimui šiam įstatymui įgyvendinti
reikalingų įstatymų pakeitimo projektus.
2.
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės, kiti asmenys, nurodyti
šiame įstatyme, ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 1 d. parengia ir
patvirtina šio įstatymo, išskyrus 45 ir 58–62 straipsnius, įgyvendinamuosius
teisės aktus ir suderina kitus susijusius teisės aktus.
3.
Šio įstatymo 45, 58–62 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingi teisės
aktai parengiami ir patvirtinami bei kiti susiję teisės aktai suderinami iki
2012 m. gruodžio 31 d.
4. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 1 d.
parengia Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą dėl
aplinkos teršimo metanu.
institucijos, savivaldybės, kiti asmenys, nurodyti šiame įstatyme, ne vėliau
kaip iki 2011 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina šio įstatymo, išskyrus
45 ir 58–62 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus ir suderina kitus
susijusius teisės aktus.
3. Šio įstatymo 45, 58–62
straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingi teisės aktai parengiami ir
patvirtinami bei kiti susiję teisės aktai suderinami iki 2012 m. gruodžio 31 d.
4. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 1 d. parengia Mokesčio už
aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą dėl aplinkos teršimo
metanu.
67 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis
įstatymas, išskyrus 3, 16, 17, 19, 23, 24, 25, 32, 36, 39, 41, 44, 45, 48, 49
ir 50 straipsnius, įsigalioja nuo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“
dienos.
2.
Šio įstatymo 3, 16, 17, 19, 23, 24, 25, 32, 36, 39, 41, 44, 48, 49 ir 50
straipsniai įsigalioja 2011 m. gruodžio 31 d.
3.
1. Šis įstatymas, išskyrus 3, 16,
17, 19, 23, 24, 25, 32, 36, 39, 41, 44, 45, 48, 49 ir 50 straipsnius,
įsigalioja nuo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ dienos.
2. Šio įstatymo 3, 16, 17, 19,
23, 24, 25, 32, 36, 39, 41, 44, 48, 49 ir 50 straipsniai įsigalioja 2011 m. gruodžio
31 d.
34 straipsnis. Biodujų
@@ -5988,767 +5848,3 @@
statistinius bei atsiskaitomuosius duomenis.
40 straipsnis.
Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa
1. Nacionalinė atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programa nustato valstybės energetikos politikos
kryptis atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje dešimčiai metų.
2. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programos tikslas – nustatyti suvartotos
atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinius planinius rodiklius elektros
energetikos, šilumos energetikos ir transporto sektoriuose ir atitinkamas
priemones šiems rodikliams pasiekti. Nacionaliniai planiniai rodikliai
nustatomi 2011–2012 m., 2013–2014 m., 2015–2016 m., 2017–2018 m. ir 2019–2020
m.
3. Nacionalinę atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programą tvirtina Vyriausybė.
4. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programos nuostatos įgyvendinamos vykdant
Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos tarpinstitucinį
veiklos planą, kurį Vyriausybės nustatytu periodiškumu ir sąlygomis rengia ir
atnaujina Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Nacionalinę atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programą ir jos tarpinstitucinį veiklos planą pagal
kompetenciją įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės institucijos, įstaigos
ir (ar) kiti nurodyti asmenys.
6. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano
vykdymą koordinuoja ir jų įgyvendinimo stebėseną atlieka Vyriausybės įgaliota
institucija. Lietuvos Respublikos Seimui kiekvienais metais teikiama atnaujinta
Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį
veiklos plano įgyvendinimo ataskaita.
7. Nacionalinės atsinaujinančių
energijos išteklių plėtros programos ir jos tarpinstitucinį veiklos plano
įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo
programų, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų, Europos
Sąjungos paramos lėšų, fizinių ir juridinių asmenų lėšų, taip pat kitų lėšų,
gautų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
43 straipsnis. Informacijos teikimas
Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų projektus įgyvendinantys asmenys, taip pat valstybinio reglamentavimo ir priežiūros funkcijas pagal kompetenciją atliekančios valstybės institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia programų įgyvendinimo priežiūrą vykdančioms ir programų lėšų naudojimą administruojančioms institucijoms visą reikiamą informaciją apie vykdomą veiklą.
DEVINTASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI, TAIKOMI energijOS IŠ atsinaujinančių išteklių GAMINTOJAMS
44 straipsnis. Licencijos, leidimai ir atestatai
1. Atsinaujinančių išteklių energetikos veiklos licencijas, leidimus ar atestatus nustato šis įstatymas, Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų ir kiti energetikos sektorių reglamentuojantys įstatymai. Licencijuojamos veiklos rūšis, licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą nustato Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų ir kiti energetikos sektorių reglamentuojantys įstatymai bei kiti įstatymai. Asmenims, siekiantiems gauti licenciją, leidimą ar atestatą, nustatytus Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų ir (ar) kituose energetikos sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose, gali būti taikomi teisinės formos ir (ar) kiti įsisteigimo laisvės ribojimo reikalavimai, jeigu tai yra pagrįsta svarbiais visuomenės interesais ir atitinka būtinumo ir proporcingumo principus. Išduotos licencijos, leidimai ar atestatai gali būti keičiami juos išdavusios institucijos iniciatyva, pasikeitus Energetikos, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų įstatymuose ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytoms licencijuojamos veiklos sąlygoms.
2. Atsinaujinančių išteklių energetikos veikla neturint licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama. Draudžiama vykdyti licencijuojamą veiklą, kai licencijos, leidimo ar atestato galiojimas yra sustabdytas.
60 straipsnis. Bendrų projektų su kitomis valstybėmis narėmis rezultatai
1. Per 3 mėnesius, pasibaigus kiekvieniems šio įstatymo 59 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyto laikotarpio metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia pranešimą, kuriame nurodo:
1) bendrą elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;
2) elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis.
2. Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia tai valstybei narei, kurios naudai buvo pateiktas pranešimas, ir Europos Komisijai.
3. Elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis, apie kurį pranešama vykdant Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) bendrus projektus šiame straipsnyje nustatyta tvarka:
1) atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis Lietuvos Respublikoje pagaminamas kitos valstybės narės naudai;
2) pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai nurodytas elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis kitos valstybės narės teritorijoje pagaminamas Lietuvos Respublikos naudai.
61 straipsnis. Bendri projektai su užsienio valstybėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės (ar užsienio valstybių), susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tokiuose projektuose gali dalyvauti ir kitos valstybės narės. Į tokius bendrus projektus su užsienio valstybėmis gali būti įtraukti ir privatūs asmenys.
2. Susitarimai dėl bendrų projektų su užsienio valstybėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Įgyvendinant bendrus projektus, užsienio valstybėje pagamintas atsinaujinančių išteklių elektros energijos kiekis, kuris laikomas įskaitomu į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, turi atitikti šias sąlygas:
1) elektros energija suvartojama Europos Sąjungoje;
2) elektros energija pagaminta naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinus pajėgumus įrenginyje, kuris buvo rekonstruotas po tos datos įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą projektą. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos vienetai, pagaminti padidinus įrenginio pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai įrenginio pajėgumai buvo padidinti;
3) pagamintam ir eksportuotam elektros energijos kiekiui nebuvo suteikta parama pagal užsienio valstybės paramos schemą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą investicijoms.
4. Laikoma, kad šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas reikalavimas tenkinamas, kai:
1) visi atsakingi perdavimo sistemos operatoriai kilmės šalyje, paskirties šalyje ir, jeigu taikoma, visose užsienio tranzito valstybėse galutinai priskyrė elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems elektros tinklų sujungimo pajėgumams;
2) atsakingas perdavimo sistemos operatorius, veikiantis jungiamosios linijos Europos Sąjungos pusėje, galutinai įtraukė į balansą elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama;
3) paskirti pajėgumai ir elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytame įrenginyje yra susiję su tuo pačiu laikotarpiu.
5. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali kreiptis į Europos Komisiją, prašydamos Lietuvos Respublikos bendrojo planinio rodiklio įvertinimo tikslais apskaičiuojant atsinaujinančių išteklių energijos dalį, atsižvelgti į atsinaujinančių išteklių elektros energiją, pagamintą ir suvartotą užsienio valstybėje, kai jungiamosios linijos tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės tiesimo parengiamasis laikotarpis labai ilgas, tokiomis sąlygomis:
1) jungiamosios linijos tiesimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.;
2) turi būti neįmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.;
3) turi būti įmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.;
4) pradėjus eksploatuoti jungiamąją liniją, ji bus naudojama elektros energijai, gaminamai iš atsinaujinančių energijos išteklių, eksportuoti į Europos Sąjungą, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje;
5) prašymas susijęs su šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis už elektros energijos kiekį, kuris bus eksportuojamas į Europos Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.
6. Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai apie elektros energijos dalį ar kiekį, kurie pagaminti įrenginyje, esančiame užsienio valstybės teritorijoje, ir kurie įskaitomi į Lietuvos Respublikos ir galbūt į kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį. Kai bendrame projekte dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, apie elektros energijos dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms pranešama Europos Komisijai. Ši elektros energijos dalis ar kiekis negali viršyti faktiškai į Europos Sąjungą eksportuotos ir joje suvartotos elektros energijos dalies ar kiekio, atitinkančių šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas sąlygas ir 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą kiekį.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į Lietuvos Respublikos nacionalinį planinį rodiklį, taip pat, laikantis konfidencialumo reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;
3) nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta elektros energija turi būti laikoma įskaitoma į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.;
4) kartu pateikiamas užsienio valstybės, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kurie bus vartojami užsienio valstybėje.
8. Pagal šio straipsnio 7 dalį pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jeigu nėra Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės, kuri pagal šio straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtinto bendrą projektą, bendro susitarimo.
9. Bendro projekto tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 m.
10. Lietuvos Respublikoje vykdomi bendri projektai su užsienio valstybėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių įgyvendinimui.
62 straipsnis. Bendrų projektų su užsienio valstybėmis rezultatai
1. Per 3 mėnesius, pasibaigus kiekvieniems šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyto laikotarpio metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia pranešimą, kuriame nurodo:
1) bendrą elektros energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;
2) elektros energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį remiantis pranešimo sąlygomis;
3) įrodymą, kad tenkinamos šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos.
2. Vyriausybės įgaliota institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia užsienio valstybei, kuri pagal šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtino bendrą projektą, ir Europos Komisijai.
3. Elektros energijos kiekis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius.
63 straipsnis. Bendros paramos schemos su kitomis valstybėmis narėmis
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, bendradarbiaudama su kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) kompetentingomis institucijomis, gali priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės paramos schemos sujungimo su kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) paramos schema ar dėl šių schemų veiklos dalinio koordinavimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis, pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, gali būtų įskaitytas į kitos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, jeigu atitinkamos valstybės narės:
1) atliko atsinaujinančių išteklių energijos nurodyto kiekio statistinį perdavimą iš vienos valstybės narės kitai valstybei narei, kaip nurodyta šio įstatymo 58 straipsnyje, arba
2) nustatė paskirstymo taisyklę, dėl kurios susitarė paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės ir pagal kurią atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai paskirstomi paramos schemoje dalyvaujančioms valstybėms narėms. Apie tokią paskirstymo taisyklę Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus pirmiesiems metams, kuriais ji įsigaliojo.
3. Jeigu Lietuvos Respublikos vardu buvo teikiamas pranešimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija Europos Komisijai pateikia pranešimą, kuriame nurodomas bendras elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis, pagamintas tais metais, kuriais taikoma paskirstymo taisyklė.
4. Elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis, apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 2 dalį, paskirstomas pagal 2 dalyje nurodytą taisyklę.
5. Bendros paramos schemos su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių įgyvendinimui.
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
64 straipsnis. Skundų nagrinėjimas
1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo, kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti.
2. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikti skundai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.
PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
111 straipsnis. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencija
Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą, atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2231, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-05, i. k. 2016-00089
201 straipsnis. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų veiklos plėtra ir jos kainodara
1. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantys vartotojai (toliau – gaminantys vartotojai) turi teisę įsirengti saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančias elektrines, kurių įrengtoji galia neviršija 10 kW, jeigu elektrinę įsirengia fizinis asmuo, išskyrus ūkininkus, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų, arba 100 kW, jeigu elektrinę įsirengia juridinis asmuo arba ūkininkas, kurio ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre ir kurio ūkio metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų. Gaminančio vartotojo įsirengiamos elektrinės įrengtoji galia negali viršyti gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios.
2. Gaminančių vartotojų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančiose elektrinėse pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių ir suvartotą, ir pagamintą elektros energiją, rodmenis.
3. Elektros energijos apskaitos prietaisai turi fiksuoti:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekį;
2) per laikotarpį nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kitų metų kovo 31 dienos (toliau – kaupimo laikotarpis) gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykį.
4. Jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos, negu suvartoja, tai patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas kaupimo laikotarpiu. Jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos, negu suvartoja, tai per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą kainą. Per kaupimo laikotarpį gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.
5. Gaminantis vartotojas moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą.
6. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kapitalo, veiklos ir kitus su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusius kaštus, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią, ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina yra diferencijuojama atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų, prie kurių prijungtas gaminančio vartotojo objektas, įtampą.
7. Naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina gali būti vienanarė, mokama už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio arba už 1 kW elektrinės įrengtosios galios, arba dvinarė, mokama už 1 kW elektrinės įrengtosios galios ir už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio, arba atsiskaitoma elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas gali rinktis vienanarę ar dvinarę kainą arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu. Gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus.
8. Gaminantis vartotojas nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas patiekė į elektros tinklus ir po to suvartojo savo reikmėms ir ūkio poreikiams.
9. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų saulės šviesos, vėjo ir biomasės energijos išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 100 MW, iš kurių:
1) 70 MW galia paskirstoma fiziniams asmenims, išskyrus ūkininkus, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų;
2) 30 MW galia paskirstoma juridiniams asmenims ir ūkininkams, kurių ūkiai įregistruoti Ūkininkų ūkių registre ir kurių ūkių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų.
10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta elektrinių įrengtoji suminė galia į šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas sumines galias neįskaitoma.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1078, 2018-04-12, paskelbta TAR 2018-04-24, i. k. 2018-06508
631 straipsnis. Skatinimo kvotų paskirstymo tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių aukcionas
1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklėmis, gali sudaryti susitarimus su kita valstybe nare (kitomis valstybėmis narėmis), suteikiančius teisę asmenims, planuojantiems toje valstybėje narėje (valstybėse narėse) statyti ar įrengti elektrines, dalyvauti šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame aukcione.
2. Susitarimai su kita valstybe nare (kitomis valstybėmis narėmis) dėl dalyvavimo aukcione sudaromi, jeigu kita valstybė narė (kitos valstybės narės) su Lietuvos Respublika turi tiesiogines elektros jungtis ir jeigu Lietuvos Respublikos fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, ketinantiems Lietuvos Respublikoje statyti ar įrengti elektrines, suteikia teisę dalyvauti toje valstybėje narėje (valstybėse narėse) organizuojamame paramos paskirstyme.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1890, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00247
KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS
202 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygos ir bendrieji principai
1. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti įsteigtai viešajai įstaigai, kurios veikla pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, dalyvavimu. Viešoji įstaiga atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu. Viešųjų įstaigų įstatymas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
2. Viešosios įstaigos, siekiančios įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, dalininkais gali būti fiziniai asmenys, smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir (ar) savivaldybės, ir iš kurių:
1) ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalininkų susirinkime priklauso dalininkams, kurie yra fiziniai asmenys, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota savivaldybėje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginį (įrenginius), ar kitos savivaldybės seniūnijose, kurios ribojasi su šia savivaldybe;
2) bet kuris iš dalininkų negali turėti daugiau kaip 20 procentų balsų kitos energetikos įmonės visuotiniame dalininkų susirinkime.
3. Viešąją įstaigą steigiant siekiant įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, viešosios įstaigos steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose, be Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytų reikalavimų, taip pat nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo;
2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo.
4. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, siekiančiai dalyvauti šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame aukcione, netaikomos šio įstatymo 20 straipsnio 16–20 dalių nuostatos.
5. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija turi teisę nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją savo dalininkams parduoti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta kaina, kuri gali būti lygi nuliui. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkai šią elektros energiją naudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti.
6. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams ar kitiems vartotojams tiekti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą šilumą, turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose šilumos tiekėjui nustatytus reikalavimus.
7. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams ar kitiems vartotojams parduoti nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, turi sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atitikti nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatyme. Šiuo atveju už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma Elektros energetikos įstatymo 34 straipsnyje ir 40 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis.
8. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija nuosavybės ar kita teise valdomuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją taip pat gali parduoti Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais.
9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies nuostatas. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies nuostatas, sprendžiama dėl leidimo gaminti elektros energiją galiojimo panaikinimo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
10. Savivaldybės įvertina ir viešai savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, kuriuose gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai.
11. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos šio įstatymo 201 straipsnio nuostatos.
12. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai priklausančių energijos gamybos įrenginių statyba ir eksploatavimas vykdomi vadovaujantis bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais.
13. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ir (ar) jos dalininkai nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalininkų reikmėms ir ūkio poreikiams.
14. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų investicijos įsigyjant ir įrengiant naujus atsinaujinančius išteklius naudojančius energijos gamybos įrenginius, kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga, skatinamos iš šio įstatymo 20 straipsnio 24 dalyje nurodytų paramos šaltinių. Skiriant paramą, jos didžiausią galimą dydį 1 kW įrenginio galios ir teikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Pasinaudojus šiais paramos šaltiniais, netenkama galimybės naudotis skatinimo priemone, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2869, 2020-04-28, paskelbta TAR 2020-05-06, i. k. 2020-09588
151 straipsnis. Konsultavimas veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais
1. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Lietuvos energetikos agentūra) teikia konsultacijas ir metodinę pagalbą veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais, taip pat dėl galimų skatinimo priemonių atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams.
2. Lietuvos energetikos agentūra, remdamasi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių interneto svetainėse skelbiama informacija, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Energetikos ministerijos, Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybių ir elektros tinklų operatorių pateikta informacija apie procedūras ir leidimus, reikalingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių ir (ar) įrenginių statybai ir (ar) įrengimui, modernizavimui, parengia ir savo interneto svetainėje skelbia apibendrintą informaciją apie nurodytas procedūras ir leidimus, veiklos elektros energetikos sektoriuje galimybes, galimas gauti skatinimo priemones atsinaujinančius išteklius naudojantiems įrenginiams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Energetikos ministerija, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės ir elektros tinklų operatoriai užtikrina aktualios informacijos skelbimą savo interneto svetainėse.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1001, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-07, i. k. 2022-07250
131 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka
1. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką (toliau – gamybos įmoka) moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus gamintojus.
2. Gamybos įmokos nemoka:
1) gaminantys vartotojai;
2) asmenys, statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams;
3) aktyvieji elektros energijos vartotojai;
4) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos;
5) piliečių energetikos bendrijos;
6) gamintojai, kurių eksploatuojamų elektrinių leistina generuoti galia lygi nuliui;
7) gamintojai, kurie laimėjo šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą konkursą;
8) gamintojai, eksploatuojantys saulės šviesos energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;
9) gamintojai, kai jų eksploatuojamų elektrinių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW.
3. Už praėjusius kalendorinius metus mokama gamybos įmoka apskaičiuojama dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 0,0013 euro už 1 kWh.
4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius), kuris užtikrina gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, administravimo ir išmokėjimo funkcijas. Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:
1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis, kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;
2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;
3) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;
4) turi darbuotojų lėšų administravimo veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;
5) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti gamybos įmokos lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Energetikos ministerija, nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų, ar gavusi šio straipsnio 13 dalyje nurodytą viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros informaciją, įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Jeigu įmokos administratorius per nustatytą terminą veiklos trūkumų nepašalina, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius funkcijas atlieka tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius.
6. Dėl gamybos įmokos lėšų administravimo patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka įmokos administratoriui kompensuojamos gamybos įmokos lėšomis.
7. Gamybos įmoką už praėjusius kalendorinius metus elektros energijos gamintojai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, įmokos administratoriui sumoka iki einamųjų metų sausio 31 dienos.
8. Surinktas ir (ar) praėjusiais laikotarpiais nepanaudotas gamybos įmokos lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal su bendruomenine organizacija, vykdančia šio straipsnio 9 dalyje nurodytus projektus, pasirašytą finansinės paramos sutartį išmoka šioms bendruomeninėms organizacijoms.
9. Projektai, kuriems skiriamos gamybos įmokos lėšos, atrenkami įmokos administratoriaus vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir turi atitikti šias sąlygas:
1) projektai vykdomi toje seniūnijoje arba savivaldybėje, kurioje eksploatuojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos elektrinės, arba kitoje seniūnijoje arba savivaldybėje, esančioje ne didesniu negu 5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių;
2) įgyvendinus projektus, bus teikiama aplinkos, ekonominė arba socialinė visuomeninė nauda bendruomenei, bendruomeninei organizacijai ar jų nariams;
3) projektai įgyvendinami vadovaujantis šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais;
4) yra gautas seniūnijos seniūno arba savivaldybės administracijos patvirtinimas, kad projekto įgyvendinimas yra galimas;
5) projektai turi atitikti kitas finansinės paramos sutartyje nurodytas sąlygas, būtinas projekto įgyvendinimui užtikrinti.
10. Bendruomeninių organizacijų gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos gamybos įmokos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
11. Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip bendruomeninė organizacija naudoja gamybos įmokos lėšas. Jeigu įmokos administratorius nustato, kad bendruomeninė organizacija neįvykdo šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų arba netinkamai juos vykdo, jis įspėja bendruomeninę organizaciją apie nustatytų reikalavimų pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Jeigu bendruomeninė organizacija per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, įmokos administratorius, vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir kriterijais, priima sprendimą dėl reikalavimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį, proporcingą šio straipsnio 9 dalyje nustatytiems ir neįvykdytiems įsipareigojimams. Visos išmokėtos gamybos įmokos lėšos grąžinamos tuo atveju, kai projektas nėra įgyvendintas arba jį įgyvendinus rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Bendruomeninė organizacija šias gamybos įmokos lėšas grąžina per 5 darbo dienas nuo įmokos administratoriaus sprendimo įteikimo bendruomeninei organizacijai dienos. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas dėl reikalavimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus sprendimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį apskundimas teismui sustabdo šio sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
12. Įmokos administratorius savo funkcijoms atlikti turi teisę iš savivaldybės institucijų arba seniūnijų seniūnų ir bendruomeninių organizacijų per 30 kalendorinių dienų nuo įmokos administratoriaus kreipimosi gauti reikalingą informaciją apie projektų atranką, įgyvendinimą, gamybos įmokos lėšų panaudojimą ir su projektų įgyvendinimu ir gamybos įmokos lėšų panaudojimu susijusius dokumentus.
13. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja gamybos įmokos lėšas. Jeigu viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra nustato, kad įmokos administratorius neužtikrino gamybos įmokos lėšų administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Jeigu įmokos administratorius per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją.
14. Įmokos administratorius privalo atskirai tvarkyti su gamybos įmokos lėšų administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienais metais viešajai įstaigai Lietuvos energetikos agentūrai teikti gamybos įmokos lėšų panaudojimo ataskaitas.
203 straipsnis. Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba hibridinėse elektrinėse
1. Gamintojai, gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, taip pat asmenys, vykdantys energetikos veiklą pagal šio įstatymo 201 straipsnio 8 dalies nuostatas, turi teisę elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti hibridinėse elektrinėse, įrengdami naujus arba plėsdami esamus elektros energijos gamybos pajėgumus. Tokiu atveju į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ar šios elektrinės kartu su energijos kaupimo įrenginiu ar įrenginiais prie elektros tinklų prijungiami bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške, laikantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų gamintojams, gaminantiems vartotojams, asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais, ir asmenims, vykdantiems energetikos veiklą pagal šio įstatymo 201 straipsnio 8 dalies nuostatas. Prijungiant hibridinę elektrinę jos atskirų elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių įrengtųjų galių suma laikoma hibridinės elektrinės bendra įrengtąja galia.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų hibridinėse elektrinėse į elektros tinklus patiektos ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške esančių elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis.
3. Elektros tinklų operatorius turi teisę iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų gauti informaciją teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti, įskaitant duomenis apie hibridinėse elektrinėse pagamintą, suvartotą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis.
4. Gamintojai, gaminantys arba planuojantys gaminti elektros energiją hibridinėse elektrinėse, kuriose elektros energijai gaminti naudojamos kelios skirtingos atsinaujinančių išteklių rūšys, turi teisę pasinaudoti šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatytomis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros skatinimo priemonėmis.
5. Šio straipsnio nuostatos dėl elektros energijos apskaitos pagal naudojamas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis nėra taikomos asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektros energijos gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, išskyrus gamintojus, kuriems taikomas fiksuotas tarifas, arba gamintojus, vykdančius veiklą šio įstatymo 201 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1169, 2022-06-23, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14906
221 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas elektros energijos gamybai jūrinėje teritorijoje netaikant skatinimo priemonių
1. Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, organizuoja veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje priimti ir (ar) įgyvendinti:
1) organizuoja specialiojo teritorijų planavimo dokumento parengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą;
2) organizuoja atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklų sausumos teritorijoje specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.
2. Visi šio straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai gali būti finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) lėšų, gautų iš kitų finansavimo šaltinių.
3. Elektros tinklų galia ir pralaidumai, nurodyti šio įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje, rezervuojami ir šiame straipsnyje nurodyto konkurso laimėtojui (laimėtojams).
4. Jūrinės teritorijos dalis (dalys) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai naudojama (naudojamos) tik turint Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą leidimą plėtrai ir eksploatacijai. Leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas 41 metams. Leidime plėtrai ir eksploatacijai nurodoma atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių leistina generuoti ir įrengtoji galia, numatytos Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje. Šio leidimo galiojimo terminą pratęsia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba neribotą kartų skaičių valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo arba nenugalimos jėgos aplinkybių buvimo laikotarpiui, jeigu leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, kad šio straipsnio 25 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sąlygas įvykdyti buvo vėluojama ar leidimo pratęsimo atveju suplanuotus darbus atlikti vėluojama dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo arba nenugalimos jėgos aplinkybių.
5. Leidimus plėtrai ir eksploatacijai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba išduoda konkurso būdu.
6. Vyriausybės nutarimai dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje rengiami kiekvienai jūrinės teritorijos daliai, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, atsižvelgiant į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus atsinaujinančių energijos išteklių strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius. Išankstinės prijungimo sąlygos išduodamos, konkursas (konkursai) organizuojamas (organizuojami) ir leidimas (leidimai) plėtrai ir eksploatacijai šioje dalyje numatytais atvejais išduodamas (išduodami) įsigaliojus Vyriausybės nutarimui dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje.
7. Kai Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatoma, kad konkursas atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai organizuojamas pagal šį straipsnį, konkurso laimėtojas neįgyja teisės į šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas skatinimo priemones.
8. Elektrinių jūrinės teritorijos dalyje (dalyse) statyba ir elektros energijos gamyba gali būti vykdoma bendrai su kitomis valstybėmis narėmis, kaip tai numatyta šio įstatymo 59 straipsnyje.
9. Konkursas naudoti jūrinę teritoriją Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatytose dalyse plėtojant elektrines organizuojamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tvirtinamame konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše (toliau – Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašas) nustatyta tvarka. Konkursą sudaro šie etapai:
1) asmenų, siekiančių dalyvauti konkurse, registracijos ir dokumentų teikimo etapas, kuris pradedamas informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje dieną ir trunka 60 kalendorinių dienų. Šiame etape asmenys, siekiantys dalyvauti konkurse, teikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatytus dokumentus bei informaciją;
2) asmenų, siekiančių dalyvauti konkurse, kvalifikacijos tikrinimo etapas, kuris trunka ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo registracijos ir dokumentų teikimo etapo pabaigos. Šis terminas gali būti pratęstas 7 kalendorinėms dienoms Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Šiame etape yra vertinama asmenų, užsiregistravusių dalyvauti konkurse, atitiktis šio straipsnio 10 dalyje nustatytoms sąlygoms. Kvalifikacijos tikrinimo etapas yra užbaigiamas, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtina šio straipsnio 10 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančius asmenis konkurso dalyviais, kurie turi teisę dalyvauti pasiūlymų teikimo etape;
3) pasiūlymų dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje vystymo mokesčio, kurį konkurso laimėtojas įsipareigoja sumokėti į valstybės iždo sąskaitą per šio straipsnio 31 dalyje nustatytą terminą (toliau – vystymo mokestis), teikimo etapas (toliau – pasiūlymų teikimo etapas), kuris trunka ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas nuo kvalifikacijos tikrinimo etapo pabaigos. Šiame etape konkurso dalyviai Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka varžosi tarpusavyje realiu laiku siūlydami kuo didesnį vystymo mokestį, atitinkantį šio straipsnio 13 dalyje nustatytas sąlygas. Pasiūlymų teikimo etapas užbaigiamas Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, laikantis principo, kad konkurso laimėtoju būtų paskelbtas dalyvis, pasiūlęs didžiausią vystymo mokestį.
10. Konkurse turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, ar jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės, atitinkantys šias sąlygas:
1) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę dokumentus, įrodančius, kad:
a) konkurso dalyvis atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnyje (toliau – europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai);
b) nuosavybės teise įsigiję konkurso dalyvio akcijų, teisių, pajų ar kapitalo dalių (toliau – akcijos) fiziniai ar juridiniai asmenys arba kiti ūkio subjektai (toliau – tiesioginiai akcininkai), fiziniai ar juridiniai asmenys arba kiti ūkio subjektai, nuosavybės teise tiesiogiai neturintys konkurso dalyvio akcijų, bet galintys daryti įtaką konkurso dalyviui per savo turimas konkurso dalyvio tiesioginio akcininko akcijas ar kitų netiesioginių akcininkų (kai yra akcininkų eilė) akcijas (toliau – netiesioginiai akcininkai), ir fiziniai asmenys, kurie nuosavybės teise yra tiesiogiai arba netiesiogiai įsigiję konkurso dalyvio akcijų (toliau – galutiniai naudos gavėjai), atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus arba, nors ir neatitinka šių kriterijų, tačiau jų kiekvieno atskirai ar visų kartu turimų konkurso dalyvio akcijų ar balsavimo teisių dalių procentinė išraiška, vertinant pagal šio straipsnio 11 dalyje numatytus principus, nesudaro ir neviršija Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyto dydžio (toliau – kvalifikuotoji akcijų paketo dalis);
c) asmenys, kurie nėra konkurso dalyvio tiesioginiai akcininkai, netiesioginiai akcininkai ir (ar) galutiniai naudos gavėjai ir kuriems yra perleistos balsavimo teisės šio straipsnio 11 dalies 3 punkte numatytais atvejais (toliau – tretieji asmenys), atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus arba, nors ir neatitinka šių kriterijų, tačiau jų kiekvieno atskirai ar visų kartu turimų balsavimo teisių dalių procentinė išraiška, vertinant pagal šio straipsnio 11 dalyje numatytus principus, nesudaro ir neviršija kvalifikuotosios akcijų paketo dalies;
d) kiekvienas jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės asmuo atitinka šio punkto a, b ir c papunkčių nuostatas;
2) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad, konkurso dalyvį pripažinus konkurso laimėtoju, laimėtojas, įgyvendindamas elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektą, įsipareigoja laikytis Vyriausybės nustatytų reikalavimų, kurie susiję su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslais, investicijomis į aplinkos apsaugą, parama, kurios dydis apskaičiuojamas dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 1 euro už 1 MWh ir kuri Vyriausybės nustatyta tvarka skiriama vietos bendruomenėms, taip pat kurie susiję su mažų ir vidutinių įmonių įtraukimu į projekto įgyvendinimą;
3) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus, patvirtinančius dalyvio atitiktį Vyriausybės nustatytiems reikalavimams dėl finansinio pajėgumo ir turimos patirties įgyvendinant elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektus;
4) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad įsipareigoja prisiimti atsakomybę už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą;
5) pasirašę Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
6) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad statys naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga ir kurių įrengtoji galia bus ne mažesnė negu Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje nustatyta mažiausia elektrinių įrengtoji galia, o leistina generuoti galia bus ne didesnė negu šiame punkte nurodytame nutarime nustatyta elektrinių leistina generuoti galia;
7) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai sumokėję konkurso dalyvio mokestį, kuris Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatomas įvertinus konkurso organizavimo sąnaudas;
8) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
9) nėra iškelta restruktūrizavimo byla;
10) nėra priimtas teismo, kreditorių ar juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti juridinį asmenį;
11) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
12) yra įvykdyti įsipareigojimai, susiję su viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėjimu, arba suderintas šių įsipareigojimų įvykdymo grafikas;
13) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
14) per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
15) juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai), ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) ar fizinis asmuo neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių), ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) ar fizinio asmens per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos, tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
16) pateikę informaciją apie pagrindinius planuojamo įgyvendinti elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto etapus, planuojamus statybų ir kitų susijusių darbų įgyvendinimo tvarkaraščius, kuriuose įtvirtinti terminai negali būti ilgesni negu šio straipsnio 25 dalyje nustatyti terminai, planuojamus finansavimo šaltinius bei kitą Vyriausybės nustatytą su elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projektu susijusią informaciją ir įsipareigojimą laiku ir tinkamai laikytis pateiktų elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo terminų bei kitų teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų;
17) Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad, laimėję konkursą, įsipareigoja per ne ilgesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį, kai konkurso laimėtojas yra juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo ar kitos organizacijos padalinys, įsisteigti Lietuvos Respublikoje.
11. Vertinant tiesioginių akcininkų, netiesioginių akcininkų, galutinių naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų akcijų ir balsavimo teisių procentinę išraišką, taikomi šie principai:
1) jeigu netiesioginis akcininkas ir (ar) galutinis naudos gavėjas neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, jų turima akcijų paketo dalis nustatoma pagal sandaugos taisyklę, pagal kurią padauginamos konkurso dalyvio akcininkų eilėje esančios akcijų paketo dalys, pradedant nuo netiesioginio akcininko ar galutinio naudos gavėjo turimos akcijų paketo dalies, kuri padauginama iš akcijų paketo dalies, valdomos aukštesniame lygyje, ir taip tęsiama akcininkų eilėje iki tiesioginių akcininkų turimos akcijų paketo dalies;
2) jeigu du ar daugiau tiesioginių akcininkų, netiesioginių akcininkų ir (ar) galutinių naudos gavėjų neatitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, o jų kiekvieno atskirai turima akcijų paketo dalis nesudaro ir neviršija kvalifikuotosios akcijų paketo dalies, atliekant vertinimą sudedamos tokių tiesioginių akcininkų, netiesioginių akcininkų ir (ar) galutinių naudos gavėjų turimos konkurso dalyvio akcijų paketo dalys, apskaičiuotos pagal šios dalies 1 punkte nustatytą sandaugos taisyklę;
3) jeigu tiesioginiams akcininkams, netiesioginiams akcininkams, galutiniams naudos gavėjams ir (ar) tretiesiems asmenims yra perleistos kitų tiesioginių akcininkų, netiesioginių akcininkų ir (ar) galutinių naudos gavėjų balsavimo teisės, įvertinama, ar tiesioginių akcininkų, netiesioginių akcininkų, galutinių naudos gavėjų ir (ar) trečiųjų asmenų, neatitinkančių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, kiekvieno atskirai ar visų kartu turima balsavimo teisių suma nesudaro arba neviršija kvalifikuotosios akcijų paketo dalies. Netiesioginių akcininkų, galutinių naudos gavėjų ir (ar) trečiųjų asmenų turima bendra balsavimo teisių suma apskaičiuojama šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka. Balsavimo teisių dalis ir akcijų paketo dalis nėra sumuojamos;
4) jeigu konkurso dalyvis, jo tiesioginiai akcininkai ir (ar) jo netiesioginiai akcininkai yra bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, vertybinių popierių dalis, kuria prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, šios dalies 1–3 punktuose nustatyta tvarka vertinama tik tuo atveju, jeigu ji sudaro arba viršija kvalifikuotąją akcijų paketo dalį.
12. Šio straipsnio 10 dalies 1, 8–15 punktuose numatytus reikalavimus privalo atitikti kiekvienas jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančios asmenų grupės dalyvis.
13. Pirmasis konkurso dalyvio realiu laiku siūlomas vystymo mokestis turi būti ne mažesnis kaip 5 milijonai eurų. Kiekvieno konkurso dalyvio realiu laiku siūlomas vystymo mokestis turi būti ne mažesne kaip 5 milijonų eurų suma didesnis už prieš tai pasiūlytą vystymo mokestį.
14. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasiūlymų teikimo etapo pabaigos, laikydamasi duomenų apsaugos reikalavimų, paskelbia potencialių konkurso laimėtojų sąrašą, rikiuodama konkurso dalyvius pagal konkurso dalyvių nurodytą didžiausią vystymo mokestį, ir potencialiu konkurso laimėtoju paskelbia konkurso dalyvį, pasiūliusį didžiausią vystymo mokestį. Sutapus konkurso dalyvių pasiūlytiems vystymo mokesčiams, potencialus konkurso laimėtojas nustatomas Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, vadovaujantis pirmumo principu.
15. Jeigu per šio straipsnio 31 dalyje nurodytą laikotarpį konkurso laimėtojas nesumoka vystymo mokesčio, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba panaikina sprendimą, kuriuo konkurso dalyvis buvo paskelbtas konkurso laimėtoju. Tokiu atveju konkurso laimėtoju pripažįstamas kitas potencialių konkurso laimėtojų sąraše esantis potencialus konkurso laimėtojas, atitinkantis šio straipsnio 17 dalyje numatytus nacionalinio saugumo interesus.
16. Konkursas laikomas neįvykusiu ir naują konkurso paskelbimo datą nustato Vyriausybė šiais atvejais:
1) jeigu per asmenų, siekiančių dalyvauti konkurse, registracijos ir dokumentų teikimo etapo laikotarpį užregistruojama mažiau kaip du asmenys, siekiantys dalyvauti konkurse;
2) po kvalifikacijos tikrinimo etapo lieka mažiau kaip du konkurso dalyviai, atitinkantys šio straipsnio 10 dalyje nustatytas sąlygas;
3) potencialiu konkurso laimėtoju laikomas konkurso dalyvis, kuris, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, nustatomas kaip neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų arba atsisako būti konkurso laimėtoju ir daugiau potencialių konkurso laimėtojų sąraše nėra įrašyta konkurso dalyvių.
17. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo potencialaus konkurso laimėtojo nustatymo inicijuoja jo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir potencialų konkurso laimėtoją pripažįsta konkurso laimėtoju tik įsitikinusi, kad jis nekelia rizikos ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsniu, Vyriausybei priėmus sprendimą, kad potencialiu konkurso laimėtoju pripažintas konkurso dalyvis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, konkurso laimėtoju pripažįstamas kitas potencialių konkurso laimėtojų sąraše iš eilės einantis potencialus konkurso laimėtojas, atitinkantis nacionalinio saugumo interesus.
18. Konkurso laimėtojas įrengia, eksploatuoja, nuosavybės teise valdo infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms prijungti prie elektros perdavimo tinklų, nuo šių elektrinių iki elektros tinklų operatoriaus nurodyto prijungimo taško ir atsakomybės ribų transformatorių pastotėje sausumos teritorijoje. Konkurso laimėtojas elektros tinklų operatoriaus nustatyta tvarka padengia elektros tinklų operatoriaus patirtas transformatorių pastotės sausumos teritorijoje plėtros, reikalingos šioms elektrinėms prijungti, sąnaudas. Kai į transformatorių pastotę yra prijungiama daugiau negu viena elektrinė, transformatorių pastotės sausumos teritorijoje plėtros sąnaudos tarp elektrinių vystytojų padalijamos proporcingai jungiamų elektrinių leistinai generuoti galiai.
19. Konkurso laimėtojas, gavęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, įgyja teisę naudoti jūrinės teritorijos dalį (dalis), nustatytą (nustatytas) Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai, statybai ir eksploatacijai. Leidimas plėtrai ir eksploatacijai taip pat suteikia teisę naudoti jūrinę teritoriją šioms elektrinėms reikalingai infrastruktūrai įrengti. Konkrečias jūrinės teritorijos naudojimo sąlygas nustato Vyriausybė arba Vyriausybės įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos). Valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl valstybinės žemės naudojimo atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai, statybai, eksploatacijai jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), nustatytoje (nustatytose) Vyriausybės nutarime dėl elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje, ir su jomis susijusios šio straipsnio 18 dalyje nurodytos infrastruktūros plėtros ir statybos nereikalingas.
20. Konkurso laimėtojas, gavęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, turi atlikti jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus veiksmus, kurie yra reikalingi elektrinių jūrinėje teritorijoje ir šio straipsnio 18 dalyje nurodytos infrastruktūros plėtrai ir statybai tinkamai įgyvendinti.
21. Vyriausybės įgaliota institucija savo interneto svetainėje šio straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų atlikimo išlaidas viešai skelbia per 5 kalendorines dienas nuo šių veiksmų atlikimo dienos. Šios išlaidos yra kompensuojamos šio įstatymo šiame ir (ar) 22 straipsniuose numatytus konkursus laimėjusio (laimėjusių) dalyvio (dalyvių), taikant proporcingumo principą. Kompensacija mokama Vyriausybės įgaliotai institucijai. Kompensacijos mokėjimo ir naudojimo tvarką ir terminus nustato Vyriausybė.
22. Atsiradus papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikiui, Vyriausybės įgaliota institucija įvertina jų įrengimo tikslingumą ir prireikus peržiūri ar atnaujina šio straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų rezultatus ir pateikia Vyriausybei pasiūlymus dėl naujo Vyriausybės nutarimo, nurodyto šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte, priėmimo, tolesnės elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje koncepcijos ir konkurso organizavimo modelio.
23. Leidimai plėtrai ir eksploatacijai šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, kurie šio straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka pripažinti konkurso laimėtojais ir kurie pateikia įsipareigojimą visą leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimo laikotarpį atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, vadovaudamiesi šio straipsnio 10 dalies 1 punkte ir 11 dalyje nustatytais principais. Kai konkurso laimėtojas, siekdamas gauti leidimą plėtrai ir eksploatacijai, įsteigia juridinį asmenį ar kitos organizacijos padalinį Lietuvos Respublikoje, leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas konkurso laimėtojo įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų valstybių narių juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui. Šiuo atveju konkurso laimėtojas turi laiduoti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai jos nustatyta tvarka, kad jo įsteigtas juridinis asmuo ar kitos organizacijos padalinys vykdys šio straipsnio 10 dalyje nurodytas prievoles ir tinkamai įgyvendins šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, taikomus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje. Šiam juridiniam asmeniui ar kitos organizacijos padaliniui mutatis mutandis taikomos šioje dalyje ir šio straipsnio 10 dalyje nustatytos sąlygos.
24. Konkurso laimėtojo atitikties šio straipsnio 23 dalyje nurodytiems reikalavimams įvertinimo tvarka ir įspėjimo apie leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimo, informavimo apie galiojimo panaikinimą, galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo pagrindų taikymo tvarka nustatoma Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše.
25. Asmuo, gavęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis šiame leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šios teisės pagal sutartį ar kitais pagrindais ir privalo laikytis šių veiklos sąlygų:
1) per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą;
2) per 6 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos gauti leidimą gaminti elektros energiją ketinimų protokole nurodytai elektrinės leistinai generuoti galiai;
3) nedidinti leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos leistinos generuoti galios, nemažinti leidime plėtrai ir eksploatacijai numatytos įrengtosios galios bei neplėsti teritorijos;
4) laiku ir tinkamai vykdyti pagal šio straipsnio 10 dalies 2 ir 17 punktus prisiimtus įsipareigojimus;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais Lietuvos energetikos agentūrai teikti ataskaitas apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir apie šio straipsnio 10 dalies 2 ir 17 punktuose nurodytų prisiimtų reikalavimų vykdymą.
26. Už leidimų plėtrai ir eksploatacijai reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įspėja šio leidimo turėtoją apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą šio straipsnio 27 dalyje nustatytais pagrindais ir, šioje dalyje nustatytais terminais nepašalinus reguliuojamos veiklos pažeidimų, sustabdo jų galiojimą arba informuoja apie šio leidimo galiojimo panaikinimą šio straipsnio 29 dalyje nustatytais pagrindais. Leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojui, kuris yra įspėtas apie leidimo galiojimo sustabdymą ar kurio leidimo galiojimas yra sustabdytas, nustatomas 30 kalendorinių dienų laikotarpis, per kurį turi būti pašalinti reguliuojamos veiklos pažeidimai. Pažeidimams pašalinti gali būti nustatomas ilgesnis laikotarpis, jeigu tai reikalinga dėl objektyvių priežasčių: dėl nuo leidimo turėtojo nepriklausančių priežasčių – valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo arba nenugalimos jėgos aplinkybių – leidimo turėtojas šio straipsnio 25 dalyje nustatytais terminais negauna statybą leidžiančio dokumento ar leidimo gaminti elektros energiją. Laikotarpis pažeidimams pašalinti nustatomas atsižvelgiant į jiems pašalinti reikalingą laikotarpį ir negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai pažeidimams, įvykusiems dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo arba nenugalimos jėgos aplinkybių, pašalinti reikalingas ilgesnis laikotarpis.
27. Leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba sustabdo, jeigu:
1) išdavus leidimą plėtrai ir eksploatacijai leidimo galiojimo laikotarpiu paaiškėja, kad konkursui pateiktuose dokumentuose pateikti netikslūs duomenys arba duomenys turi trūkumų;
2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas pažeidė šio straipsnio 25 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas, išskyrus atvejus, kai pastatoma mažesnės, negu nurodyta ketinimų protokole, leistinos generuoti galios ir (ar) įrengtosios galios elektrinė;
3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas ilgiau negu vienus metus nevykdo įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, išskyrus atvejus, kai neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas leidimo galiojimo laikotarpiu neatitinka šio straipsnio 23 dalyje nurodyto reikalavimo dėl atitikties europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams.
28. Kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas per Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą laikotarpį pateikia dokumentus, įrodančius, kad šio straipsnio 27 dalyje nurodyti pažeidimai pašalinti, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos panaikina šio leidimo galiojimo sustabdymą.
29. Leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba panaikina, jeigu:
1) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas jau buvo sustabdytas, pakartotinai per 12 mėnesių nuo šio leidimo galiojimo sustabdymo dienos pažeidžia šio straipsnio 25 dalies 3 punkte nustatytas reguliuojamos veiklos sąlygas;
2) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 27 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį nepateikia patikslintų duomenų, nepašalina netikslumų arba Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato, kad pateikti duomenys neatitinka reikalavimų, galiojusių leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dieną;
3) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas šio straipsnio 27 dalies 2, 3 ar 4 punkte nurodytais pagrindais, per pažeidimams pašalinti nustatytą laikotarpį jų nepašalino;
4) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, vykdo leidime nurodytą veiklą;
5) leidimą plėtrai ir eksploatacijai turintis juridinis asmuo pasibaigė jį likvidavus ar reorganizavus;
6) fizinis asmuo, turėjęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, miršta;
7) leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pateikia prašymą panaikinti leidimo plėtrai ir eksploatacijai galiojimą.
30. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prižiūri, kaip laikomasi leidime plėtrai ir eksploatacijai nustatytų reguliuojamos veiklos sąlygų.
31. Šiame straipsnyje nurodytas konkurso dalyvis, pagal šio straipsnio 17 dalį pripažintas konkurso laimėtoju, per 60 kalendorinių dienų nuo paskelbimo konkurso laimėtoju dienos Vyriausybės nustatyta tvarka sumoka vystymo mokestį į atskirą valstybės iždo sąskaitą.
32. Kai perdavimo sistemos operatorius Elektros energetikos įstatymo 211 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pasinaudoja konkurso dalyvio pateiktu prievolių įvykdymo užtikrinimu, jis gautas lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka perveda į šio straipsnio 34 dalyje nurodytą sąskaitą.
33. Leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas Vyriausybės nustatyta tvarka į atskirą valstybės iždo sąskaitą lėšas perveda šiais atvejais:
1) kai nesilaiko pagal šio straipsnio 10 dalies 2 punktą prisiimtų veiklos sąlygų ir įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluoja dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo arba nenugalimos jėgos aplinkybių. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas sumoka baudą, lygią prisiimtiems įsipareigojimams;
2) kai nesilaiko pagal šio straipsnio 10 dalies 17 punktą prisiimtų veiklos sąlygų ir įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluoja dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo arba nenugalimos jėgos aplinkybių. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo įvykdyti įsipareigojimus, iki dienos, kai juos faktiškai įvykdė;
3) kai nesilaiko šio straipsnio 25 dalies 1 punkte nustatytų veiklos sąlygų ir per 3 metus nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos nėra gavęs statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai prisiimtas veiklos sąlygas ir įsipareigojimus įvykdyti vėluoja dėl valstybės, kitų asmenų veiksmų ar neveikimo arba nenugalimos jėgos aplinkybių. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą, iki dienos, kai šis dokumentas gaunamas arba leidimas plėtrai ir eksploatacijai panaikinamas šio straipsnio 29 dalyje numatytais pagrindais;
4) kai nesilaiko šio straipsnio 25 dalies 5 punkte nustatytų veiklos sąlygų ir neteikia ataskaitų apie elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje projekto įgyvendinimo eigą ir kitus įsipareigojimus. Šiuo atveju leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas už kiekvieną pradelstą dieną sumoka baudą, apskaičiuojamą 0,0342 Eur/kW dauginant iš laikotarpio nuo dienos, kai leidimo plėtrai ir eksploatacijai turėtojas turėjo pateikti ataskaitą, iki dienos, kai ją pateikė;
5) kai vykdant šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus konkurso laimėtojas yra įpareigojamas pervesti lėšas į valstybės iždo sąskaitą.
34. Pagal šio straipsnio 31, 32 ir 33 dalis gautos lėšos yra kaupiamos atskiroje valstybės iždo sąskaitoje, kuri skelbiama Energetikos ministerijos interneto svetainėje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal šio straipsnio 31, 32 ir 33 dalis gautos lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams ir inovacijoms atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal šio straipsnio 31 dalį gautos lėšos Vyriausybės sprendimu taip pat gali būti naudojamos galutiniams elektros energijos vartotojams remti skirtoms priemonėms, kuriomis švelninamas didelių elektros energijos kainų poveikis tiems vartotojams, finansuoti, įskaitant priemones, finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų, pagal Energetikos įstatymo 192 straipsnį vykdomoms priemonėms padengti ar valstybės biudžeto skolai, atsiradusiai dėl šių priemonių, sumažinti.
35. Elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, taip pat elektros energija, pagaminta elektrinėse jų technologinių bandymų metu, kai elektrinė yra prijungta prie elektros perdavimo tinklų, prekiaujama pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir (ar) energetikos ministro tvirtinamose elektros energijos rinkos taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais.
36. Teritorijų, reikalingų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, planuojamas plėtoti jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), prie elektros perdavimo tinklų, parengimo inžinerinės infrastruktūros plėtrai projektas yra pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos projektu, kurį įgyvendinant taikomas Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, išskyrus reikalavimą pateikti projekto galimybių studiją. Projektą įgyvendinanti institucija yra Energetikos ministerija.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1698, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 2022-27271
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS IR VĖSUMOS ENERGIJOS GAMYBOS IŠ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ SKATINIMAS, PLANAVIMAS, PLĖTRA IR NAUDOJIMAS
391 straipsnis. Tvarus biomasės kuro naudojimas elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamyboje
1. Energijos išteklių rinkos dalyviai, eksploatuojantys biomasės kurą naudojančius elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamybos įrenginius, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra 20 MW ar daugiau, kai naudojamas kietasis biomasės kuras, arba yra 2 MW ar daugiau, kai naudojamas iš biomasės pagamintas dujinis kuras, privalo naudoti tik šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus atitinkantį biomasės kurą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų naudojant šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantį biomasės kurą pagaminta elektros energija, šilumos ir (ar) vėsumos energija įskaitoma šiais atvejais:
1) apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu;
2) vertinant energijos išteklių rinkos dalyvių atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją;
3) teikiant finansinę paramą už biomasės kuro naudojimą.
3. Iš biomasės kuro pagaminta elektros energija įskaitoma šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, jeigu ji pagaminta laikantis bent vieno iš šių kriterijų:
1) įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra mažesnė kaip 50 MW;
2) įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia yra nuo 50 MW iki 100 MW, taikant didelio naudingumo kogeneracijos būdą, arba įrenginiuose, kuriuose gaminama tik elektros energija, laikantis su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo energijos vartojimo efektyvumo lygio, kaip apibrėžta 2017 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/1442, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl didelių kurą deginančių įrenginių;
3) įrenginiuose, kurių bendroji vardinė šiluminė galia viršija 100 MW, taikant didelio naudingumo kogeneracijos būdą, arba įrenginiuose, kuriuose gaminama tik elektros energija, pasiekiant ne mažiau kaip 36 procentų grynąjį elektros energijos įrenginių efektyvumą;
4) taikant biomasės CO2 surinkimo ir saugojimo technologiją.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti kriterijai, kurių laikantis iš biomasės kuro pagaminta elektros energija gali būti vertinama šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, taikomi įrenginiams:
1) kuriuose elektros energijai gaminti kaip pagrindinis kuras nenaudojamas iškastinis kuras ir juose nėra ekonomiškai efektyvios galimybės taikyti didelio naudingumo kogeneracijos būdo;
2) kurie pradėti eksploatuoti arba pritaikyti naudoti biomasės kurą po 2021 m. gruodžio 25 d.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti kriterijai, kurių laikantis iš biomasės kuro pagaminta elektros energija gali būti vertinama šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, netaikomi įrenginiams, apie kuriuos privaloma pranešti Europos Komisijai, vadovaujantis tinkamai pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika.
392 straipsnis. Biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams patvirtinimo sistema
1. Energijos išteklių rinkos dalyviai biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, nepriklausomai nuo biomasės geografinės kilmės, gali patvirtinti pagal šio įstatymo 394 straipsnį naudodami Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą ir (ar) šio įstatymo 395 straipsnyje nustatytą savanorišką nacionalinę schemą.
2. Energijos išteklių rinkos dalyviai, užtikrindami biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, privalo naudoti masės balanso sistemą, kuri atitinka šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.
3. Perdirbant žaliavas, informacija apie jų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas tikslinama ir produkcijai priskiriama šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
4. Biomasės kuro, pagaminto naudojant atliekas ir liekanas, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miško kirtimo liekanas, kiekis įskaitomas šio įstatymo 391 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, jeigu jis atitinka šio įstatymo 393 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Atliekos ir liekanos, perdirbamos į produktą, iš kurio gaminamas biomasės kuras, taip pat privalo atitikti šio įstatymo 393 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.
5. Biomasės kuras, pagamintas iš atliekų ir liekanų, susidariusių ne miško žemėje, bet žemės ūkio paskirties žemėje, įskaitomas šio įstatymo 391 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, jeigu energijos išteklių rinkos dalyviai, energijos išteklių biržos operatorius arba valstybės institucijos yra parengę stebėsenos arba valdymo planus, skirtus veiklos poveikio dirvožemio kokybei ir dirvožemio angliai vertinti. Informacija apie šio poveikio stebėjimą ir valdymą pateikiama nepriklausomų auditų, nurodytų šio įstatymo 394 ir 395 straipsniuose, ataskaitose.
393 straipsnis. Biomasės kuro tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai
1. Biomasės kuras šiame įstatyme nustatytais atvejais turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nepriklausomai nuo biomasės geografinės kilmės.
2. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biomasės kuro naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:
1) mažiausiai 70 procentų – kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurie naudoja biomasės kurą ir kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.;
2) mažiausiai 80 procentų – kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl biomasės kuro naudojimo elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamybos įrenginiuose apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai netaikomi elektros energijai, šilumos ir vėsumos energijai, gaminamoms iš komunalinių atliekų.
5. Biomasės kuras negali būti pagamintas iš žaliavų, nurodytų šio įstatymo 38 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse, ir privalo būti pagamintas laikantis šio įstatymo 38 straipsnio 8–12 dalyse nustatytų kriterijų.
394 straipsnis. Biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams vertinimas pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą
1. Energijos išteklių rinkos dalyviai, siekiantys gauti savanorišką tarptautinį sertifikatą, kuriuo patvirtinama biomasės kuro ar biomasės kuro žaliavų gamybos atitiktis šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams, turi kreiptis į sertifikavimo įmonę, kuri atlieka sertifikavimą pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą, ir turi pateikti sertifikavimo įmonei jos prašomą informaciją, pagrindžiančią biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams.
2. Sertifikavimo įmonė atlieka energijos išteklių rinkos dalyvių, siekiančių gauti savanorišką tarptautinį sertifikatą, nepriklausomą auditą ir išduoda sertifikatą arba pateikia motyvuotą atsisakymą jį išduoti. Sertifikavimo įmonė kiekvienais metais atlieka energijos išteklių rinkos dalyvių, turinčių savanorišką tarptautinį sertifikatą, kuriuo patvirtinama biomasės kuro ar biomasės kuro žaliavų gamybos atitiktis šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams, nepriklausomą auditą. Leidžiama atlikti biomasės kuro iš miško biomasės gamintojų vidaus auditą arba antrosios šalies auditą iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos, siekiant įvertinti atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 8 ir 10 dalyse nustatytiems kriterijams. Audito metu patikrinama, ar naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo, užtikrinant, kad medžiagos nebūtų tikslingai pakeistos ar išmestos, kad žaliavos ir kuro partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis, taip pat įvertinamas ėminių dažnumas, metodika ir informacijos patikimumas.
395 straipsnis. Biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams vertinimas pagal savanorišką nacionalinę schemą
1. Energijos išteklių biržos operatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymu ir energetikos ministro patvirtintomis Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėmis, kuriose taip pat nustatoma energijos išteklių biržoje prekiaujamo biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams pagal savanorišką nacionalinę schemą tvarka:
1) patvirtina atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams ir apskaičiuoja šių biomasės kuro produktų ir lyginamojo iškastinio kuro panaudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį;
2) tikrina energijos išteklių biržos dalyvių pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktos informacijos apie atskirus energijos išteklių biržoje prekiaujamus biomasės kuro produktus tikslumą ir patikimumą;
3) parengia metinę ataskaitą apie atskirų energijos išteklių biržoje prekiaujamų biomasės kuro produktų atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams ir parengia užduotį auditoriui ar audito įmonei atlikti energijos išteklių biržos operatoriaus surinktos informacijos nepriklausomą auditą.
2. Energijos išteklių biržos dalyvis, dalyvaudamas savanoriškoje nacionalinėje schemoje, energetikos ministro patvirtintose Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėse nustatyta tvarka energijos išteklių biržos operatoriui pateikia:
1) informaciją apie perkamų ar parduodamų biomasės kuro produktų ar jų gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams;
2) informaciją, kad medžiagos nėra tikslingai pakeistos ar išmestos, kad žaliavos ir kuro partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis;
3) duomenis, reikalingus biomasės kuro produktų ir lyginamojo iškastinio kuro panaudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikiui apskaičiuoti aplinkos ministro nustatyta tvarka;
4) informaciją, naudojamą masės balanso sistemoje pagal šio įstatymo 392 straipsnio 2 dalį.
3. Energijos išteklių biržos operatorius, atlikdamas biržos dalyvių pateiktos informacijos apie jų perkamus ar parduodamus biomasės kuro produktus patikrą, turi teisę:
1) pats tikrinti energijos išteklių biržos dalyvių pateiktą informaciją arba įgalioti tai atlikti auditorius, audito įmones ar nepriklausomus medienos matuotojus;
2) naudoti iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos biomasės kuro žaliavų gamintojo ar energijos išteklių biržos dalyvio atlikto audito duomenis ar pateiktą deklaraciją;
3) pagal duomenų teikimo sutartis gauti duomenis ir informaciją apie nacionalinėje schemoje dalyvaujančius energijos išteklių biržos dalyvius iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir (ar) valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų bazių.
396 straipsnis. Informacijos apie biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams įvykdymą teikimas
1. Energijos išteklių rinkos dalyviai savo interneto svetainėse ir (ar) energijos išteklių biržos operatorius savo informacinėje sistemoje skelbia aktualią informaciją apie perkamo, parduodamo ir (ar) gaminamo (jeigu šio įstatymo 391 straipsnio 1 dalyje nurodyti energijos išteklių rinkos dalyviai pagamintą biomasės kurą sunaudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams), biomasės kuro, atitinkančio tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, kilmės šalį ir pradines žaliavas.
2. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę reikalauti, kad energijos išteklių rinkos dalyviai pagrįstų perkamo ir (ar) parduodamo biomasės kuro ar jo gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams.
3. Energijos išteklių rinkos dalyviai iki kiekvienų metų balandžio 30 dienos Lietuvos energetikos agentūrai pateikia informaciją apie jų perkamo, parduodamo ir (ar) gaminamo (jei šio įstatymo 391 straipsnio 1 dalyje nurodyti energijos išteklių rinkos dalyviai pagamintą biomasės kurą sunaudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams) biomasės kuro atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams, išskyrus informaciją apie energijos išteklių biržoje pirkto ir parduoto biomasės kuro kiekius ir jo atitiktį šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams, kurią pateikia energijos išteklių biržos operatorius. Lietuvos energetikos agentūra apibendrintą informaciją kiekvienais metais teikia Europos Komisijai.
4. Jeigu pateikiama informacija, gauta pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą arba Europos Sąjungos su užsienio valstybėmis sudarytą dvišalį ar daugiašalį susitarimą, kuriame susitariama dėl šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytų kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma iš susitarime nurodytose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagaminto biomasės kuro atitiktis tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, arba pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką nacionalinę schemą, kiek toks Europos Komisijos sprendimas yra taikomas, arba pagal šio įstatymo 395 straipsnyje nustatytą savanorišką nacionalinę schemą, kurią pateikia energijos išteklių biržos operatorius, Lietuvos energetikos agentūra nereikalauja, kad energijos išteklių rinkos dalyviai ar energijos išteklių biržos operatorius pateiktų papildomą informaciją, patvirtinančią, kad biomasės kurui taikomi šio įstatymo 393 straipsnyje nustatyti kriterijai yra įvykdyti.
5. Lietuvos energetikos agentūros prašymu sertifikavimo įmonės privalo pateikti nepriklausomo audito ataskaitą, o energijos išteklių biržos operatorius – metinę ataskaitą, kuriomis remiantis energijos išteklių rinkos dalyviams išduotas savanoriškas tarptautinis sertifikatas arba patvirtinta biomasės kuro atitiktis šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytiems kriterijams pagal savanorišką nacionalinę schemą. Jeigu Lietuvos energetikos agentūra nustato, kad nepriklausomo audito ataskaitoje ar energijos išteklių biržos operatoriaus metinėje ataskaitoje pateikta informacija neatitinka šio įstatymo 393 straipsnyje nustatytų kriterijų, ji nedelsdama apie tai informuoja atitinkamai Europos Komisiją ir Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą administruojantį subjektą arba Europos Komisiją ir Energetikos ministeriją apie nustatytas neatitiktis.
Papildyta skirsniu:
Nr. XIV-1067, 2022-04-28, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09676
8 skirsnis. Neteko galios nuo 2019-06-01
Skirsnio naikinimas:
Nr. XIII-2017, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05352
DEVINTASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI, TAIKOMI energijOS IŠ atsinaujinančių išteklių GAMINTOJAMS
141 straipsnis. Asmenų vykdomos ar planuojamos vykdyti veiklos energetikos sektoriuje keitimo tvarka
1. Asmenys, siekiantys pakeisti šio įstatymo ar Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, pateikia rašytinį prašymą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl galimybės vykdyti kitą veiklą elektros energetikos sektoriuje.
2. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, atsižvelgdama į elektros energetikos sistemos pralaidumus, skirtus Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 21 dalyje ir 39 straipsnio 21 dalyje nurodytiems prioritetams, esant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja asmenį apie galimybę pakeisti vykdomą ar planuojamą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje, o nesant laisvų elektros energetikos sistemos pralaidumų visai siekiamai rezervuoti leistinai generuoti galiai, informuoja, kad veiklos keitimas negalimas.
3. Kai asmeniui suteikiama teisė vykdyti kitą veiklą elektros energijos sektoriuje, asmuo turi grąžinti jam suteiktas elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų nuolaidas, jeigu planuojamai vykdyti kitai veiklai tokios nuolaidos šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka netaikomos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2389, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25900
204 straipsnis. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaita taikant grynąjį atsiskaitymą
1. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, su pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju sudaro sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir susitaria dėl asmens atsiskaitymo už disbalansą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui, išskyrus atvejus, kai asmuo, vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, yra atleistas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Grynasis atsiskaitymas atliekamas laikantis šių sąlygų:
1) nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nuo einamųjų metų balandžio 1 dienos iki kovo 31 dienos 2 metus (toliau – apskaitos laikotarpis) virtualioje asmens sąskaitoje kaupia lėšų sumą, apskaičiuojamą asmens pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš su asmeniu sutartos fiksuotos arba kintamosios elektros energijos kainos;
2) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma didinama suma, kurią asmuo sumoka nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pagal šios dalies 5 punkte nurodytą sąskaitą;
3) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma mažinama suma, kuri apskaičiuojama nepriklausomo elektros energijos tiekėjo asmeniui patiektos elektros energijos kiekį padauginus iš asmens ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos elektros energijos kainos be pridėtinės vertės mokesčio ir (arba) sumos už kitas susijusias paslaugas;
4) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra didesnė už nulį arba lygi nuliui, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas asmeniui pateikia sąskaitos balansą;
5) jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, apskaičiuota vadovaujantis šios dalies 3 punktu, yra mažesnė už nulį, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas išrašo sąskaitą už suvartotą elektros energijos kiekį, padaugintą iš asmens ir elektros energijos tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos kainos su pridėtinės vertės mokesčiu;
6) pasibaigus apskaitos laikotarpiui, keičiant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, parduodant elektrinę arba nutraukus elektros energijos gamybos veiklą, asmeniui išmokama virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, kai ji yra didesnė už nulį. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas lėšas išmoka per 10 kalendorinių dienų nuo asmens prašymo dėl lėšų išmokėjimo, kuriame privalo būti nurodyta banko ar kitos kredito įstaigos sąskaita, į kurią pervedamos lėšos, nepriklausomam elektros energijos tiekėjui pateikimo dienos. Ši lėšų suma laikoma asmens pajamomis.
2. Grynasis atsiskaitymas taikomas šiems asmenims:
1) nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus pelno nesiekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančius atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią elektrinę;
2) buitiniam gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį.
3. Grynąjį atsiskaitymą turi teisę pasirinkti šie asmenys:
1) nebuitinis gaminantis vartotojas, kai šis asmuo yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas;
2) buitinis gaminantis vartotojas, išskyrus buitinį gaminantį vartotoją, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 2 punkte;
3) atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ar jos dalyviai, išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 21 dalies 1 punkte;
4) piliečių energetikos bendrija, jos dalininkai, nariai ar dalyviai, išskyrus piliečių energetikos bendrijas, nurodytas Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 21 dalies 1 punkte;
5) aktyvusis vartotojas;
6) kitas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis ir savo reikmėms ir ūkio poreikiams vartojantis asmuo, kuriam nėra suteiktas šiame įstatyme ar Elektros energetikos įstatyme nurodytas statusas.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys, kuriems taikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir asmenys, kurie nusprendė elektros energijos vartojimo vietoje vykdyti veiklą pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, elektroninių ryšių priemonėmis apie tai informuoja nepriklausomą elektros energijos tiekėją, su kuriuo jie yra sudarę elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, ir sutaria dėl grynojo atsiskaitymo ir atsakomybės už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas parengia ir su šiuo asmeniu sudaro sutartį dėl grynojo atsiskaitymo ir apie jos įsigaliojimo datą informuoja energetikos tinklų operatorių.
5. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti asmenys, iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sutarties dėl grynojo atsiskaitymo įsigaliojimo datos vykdę veiklą vadovaudamiesi šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais, netenka teisės naudotis šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nurodytais elektros energijos kiekio apskaitos principais. Šių asmenų per kaupimo laikotarpį sukauptas elektros energijos kiekis, išreikštas pinigine išraiška pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas, gaminančio vartotojo pasirinkimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba nepriklausomas elektros energijos tiekėjas jam išmoka kompensaciją vadovaudamasis šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
6. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyti asmenys, vykdę veiklą vadovaudamiesi šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje arba šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis elektros energijos kiekio apskaitos sąlygomis, vieną kartą per apskaitos laikotarpį, nurodytą šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, gali keisti gaminančio vartotojo pagamintos elektros energijos apskaitos modelį. Šių asmenų per apskaitos laikotarpį:
1) sukauptas elektros energijos kiekis, išreikštas pinigine išraiška pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas, gaminančio vartotojo pasirinkimu perkeliamas į gaminančio vartotojo virtualią sąskaitą arba nepriklausomas elektros energijos tiekėjas jam išmoka kompensaciją vadovaudamasis šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalies 4 punktu;
2) virtualioje asmens sąskaitoje sukaupta lėšų suma, kai ji yra didesnė už nulį, pagal gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo tarpusavio sutartyje nustatytas sąlygas nepriklausomo elektros energijos tiekėjo išmokama gaminančiam vartotojui vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 6 punktu.
7. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų asmenų elektros energijos vartojimo vietose nuo 2024 m. balandžio 1 d. vienu metu gali būti taikomi šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 201 straipsnio 2 dalyje nurodyti elektros energijos kiekio apskaitos principai.
8. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir garantinio elektros energijos tiekimo atveju.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2389, 2023-12-19, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25900
2012-06-05
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą