LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
68 versijos
· 1991-06-25
2026-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 37, 67, 43, 10
2026-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 39
2025-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 68
2024-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 2 y 15 más
2024-07-25
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 72
2024-07-09
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 21, 72
2024-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 42, 72, 41, 43
2024-06-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2024-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 2, 72, 4 y 2 más
2024-01-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 42, 66, 44 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 62, 67 y 2 más
2023-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 58 y 23 más
2023-07-06
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 47, 72, 29 y 3 más
2023-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 64, 38 y 8 más
2023-04-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 58, 49
2023-03-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 36, 23 y 2 más
2023-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 29
2023-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 47, 72, 35 y 2 más
2022-12-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 62
2022-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 38 y 3 más
2022-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 29, 11 y 3 más
2021-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 2 y 11 más
2021-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 58, 2 y 5 más
2020-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 60
2020-07-11
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 37, 53, 72 y 3 más
2020-06-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 311, 72
2020-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2019-09-19
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2019-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 41
2019-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 18, 37, 44
2018-12-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 72
2018-10-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 26
2018-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 58, 66, 72 y 3 más
2018-07-05
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2018-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 42, 47 y 13 más
2018-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 64, 58 y 12 más
2017-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 11 y 20 más
2017-01-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 47, 41 y 3 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 2, 18, 35, 72
2016-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 36, 47 y 9 más
2016-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 25, 72
2015-07-10
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 41, 72
2015-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 53, 561 y 2 más
2015-04-28
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 69 más
2013-11-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 7 más
2013-07-09
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 5 más
2012-12-29
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 17, 68 y 4 más
2011-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 13 más
2010-02-04
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 3 más
2009-08-04
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 2 más
2009-07-28
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 2 más
2007-07-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 70, 33, 74
2007-07-12
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 72 más
2007-04-03
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 3 y 33 más
2006-06-13
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 44, 42 y 20 más
2004-07-15
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 3 y 28 más
2004-06-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 11 y 41 más
2003-06-17
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 70 más
Pakeitimai 2003-06-17
@@ -6,2026 +6,4640 @@
skelbtas: Žin., 1991, Nr. 23-593
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO
ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija skelbta: Žin., 1998, Nr. 67-1940
Neoficialus
įstatymo tekstas
įstatymo redakcija nuo 2003 m. birželio 28 d.:
Nr.
IX-1630,
2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
Švietimas –
veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo
pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis – prigimtinė
kiekvieno žmogaus teisė.
Švietimas –
asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas. Jis grindžiamas žmogaus
nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu,
demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo ir kuria
tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą,
visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų.
Švietimas savo
paskirtį geriausiai atlieka, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą.
Todėl jis yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis.
1 straipsnis.
Švietimo įstatymo paskirtis
Švietimo
įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos
principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių
pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje.
2 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1.
Akreditacija – pripažinimas, kad įvertintas objektas atitinka nustatytus
kriterijus.
2. Bendrojo
lavinimo mokykla – mokykla, vykdanti priešmokyklinio, pradinio,
pagrindinio, vidurinio ar atitinkamas specialiojo ugdymo programas.
3. Formalusis
švietimas – švietimas, vykstantis pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka patvirtintas programas, kurias baigus įgyjamas
pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas ir
(ar) kvalifikacija.
4. Išsilavinimas
– Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinta,
asmens tam tikro lygio brandą liudijanti kompetencija, žinios, įgūdžiai,
gebėjimai ir vertybinės nuostatos.
5. Kompetencija
– mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų,
vertybinių nuostatų visuma.
6. Kvalifikacija
– įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta
tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra profesine veikla.
7. Laisvasis
mokytojas – asmuo, turintis licenciją individualiai verstis švietimo
veikla.
8. Licencija
– Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotas dokumentas,
patvirtinantis juridiniam ar fiziniam asmeniui suteiktą teisę vykdyti švietimo
programas.
9. Mokykla
– įstaiga, kurios pagrindinė veikla – formalusis arba (ir) neformalusis
švietimas.
10. Mokyklos
auditas – mokyklos būklės vertinimas, iškeliantis jos tobulinimo
uždavinius.
11. Mokyklos
bendruomenė – vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai ir kiti
asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų.
12. Mokyklos
ūkio lėšos – netiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (mokyklos
ūkiui valdyti ir eksploatuoti, mokiniams vežioti ir kitoms ūkio išlaidoms
skiriamos lėšos).
13. Mokymo
lėšos – tiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (darbo
užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams
ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui valdyti, mokyklos
bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir
socialinei pedagoginei pagalbai bei sveikatos priežiūrai mokykloje skiriamos
lėšos).
14. Mokymo
sutartis – mokinio ir švietimo teikėjo susitarimas dėl mokymo ir mokymosi.
15. Mokinys
– asmuo, kuris mokosi.
16. Mokytojas
– asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo
švietimo programas.
17. Neformalusis
švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo,
kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas.
18. Nevalstybinė
mokykla – Lietuvos Respublikos juridinio (išskyrus Seimą, Vyriausybę,
Švietimo ir mokslo ministeriją, kitas ministerijas, Vyriausybės įgaliotą
instituciją, apskrities viršininką, savivaldybės tarybą) ar fizinio asmens
įsteigta mokykla, juridinio ar fizinio asmens įsteigta mokykla kartu su kitų
valstybių juridiniais ar fiziniais asmenimis, kitos valstybės juridinio ar
fizinio asmens įsteigta mokykla.
19. Pažymėjimas
– įstatymų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens
mokymosi rezultatus: švietimo programos, švietimo modulio baigimą,
išsilavinimo, kvalifikacijos, kompetencijos įgijimą.
20. Pedagogas
– asmuo, įgijęs valstybės nustatytą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.
21. Privalomasis
švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems
teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas
ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal pradinio ir pagrindinio
ugdymo programas.
22. Savišvieta
– nuolatinis savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių
gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi.
23. Savivaldybės
mokykla – savivaldybės tarybos įsteigta mokykla bei mokykla, savivaldybės
tarybos įsteigta kartu su Lietuvos Respublikos juridiniais ar fiziniais
asmenimis.
24. Specialiųjų
poreikių mokinys – mokinys, kurio galimybės mokytis ir dalyvauti visuomenės
gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų.
25. Specialiųjų
programų lėšos – programoms ir projektams fizinių ir juridinių asmenų
skirtos lėšos, parama, mokestis už švietimą ir kitas paslaugas.
26. Studentas
– asmuo, studijuojantis pagal aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų
programas.
27. Švietimo
darbas – kryptinga švietimo teikėjo veikla, skirta mokinio vertybinėms
nuostatoms, žinioms ir kompetencijai plėtoti.
28. Švietimo
pagalba – specialistų teikiama pagalba mokiniams, jų tėvams (globėjams,
rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams, leidžianti padidinti švietimo
veiksmingumą.
29. Švietimo
planavimas – švietimo tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo būdų numatymas.
30. Švietimo
programa – iš anksto apibrėžtas formaliojo arba neformaliojo švietimo
darbas, kuriuo siekiama numatyto rezultato.
31. Švietimo
programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška švietimo programos
dalis.
32. Švietimo
stebėsena – nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas,
prognozavimas.
33. Švietimo
teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas ir kitas švietimo teikėjas
(įstaiga, įmonė, organizacija, kuriai švietimas nėra pagrindinė veikla), šio
Įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti švietimą.
34. Ugdymas
– mokymas, lavinimas, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimas.
35. Ugdymo
planas – ugdymo programos vykdymo reglamentas.
36. Ugdymo
programa – įvairiai formalizuota švietimo programa (modulis), kurios
turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama numatyto rezultato.
37. Ugdymo
turinio koncentras – ugdymo tikslų bei uždavinių, didaktinių nuostatų,
ugdymo programos turinio bei siektinų rezultatų reglamentuotas ugdymo tarpsnis.
38. Ugdymo
turinys – integruota žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų sistema.
39. Valstybinė
mokykla – Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, kitos
ministerijos, Vyriausybės įgaliotos institucijos arba apskrities viršininko
įsteigta mokykla bei mokykla, įsteigta valstybės institucijos kartu su Lietuvos
Respublikos juridiniais ar fiziniais asmenimis.
40. Visuotinis
švietimas – visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams,
turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje,
valstybės laiduojamas švietimas.
3 straipsnis.
Švietimo tikslai
Švietimo tikslai
yra šie:
1) išugdyti
kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru,
siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi,
išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti
įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios
ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę
socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą;
2) nustatyti
jaunuolio kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti profesinę
kvalifikaciją ir kompetenciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei
technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti
tolydžio kintančioje darbo rinkoje, perteikti šiuolaikinės technologinės,
ekonominės bei verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai,
konkurencingumui bei subalansuotai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat
tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;
3) stiprinti
visuomenės galias užtikrinant darnią krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų
išteklių plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį
saugumą ir demokratinės valstybės raidą;
4) perteikti
asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio
humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai
tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai
formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės
išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;
5) sudaryti
sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei
politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui,
kaip kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos,
daugiakultūrės visuomenės nariui.
4 straipsnis.
Ugdymo turinys
1. Švietimo
programos ugdymo turinį sudaro žinių, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių
nuostatų sistema, būtina šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems tikslams
įgyvendinti.
2. Konkretus ugdymo turinys
formuojamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į atitinkamo tipo
mokyklai keliamus ugdymo tikslus, besikeičiančios socialinės bei kultūrinės
aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius, vietos bei mokyklos
bendruomenės reikmes, taip pat konkrečius mokinių ir studentų ugdymosi
poreikius bei interesus.
3. Šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų laikomasi rengiant
ikimokykliniam, priešmokykliniam ugdymui, bendrajam lavinimui, profesiniam
mokymui, studijoms aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose skirtas ugdymo
programas (modulius), išsilavinimo standartus ir (ar) kvalifikacinius
reikalavimus, ugdymo ar studijų planus, egzaminų programas, vadovėlius, kitas
mokymo priemones, papildomą ugdymo medžiagą.
5 straipsnis.
Švietimo sistemos principai
Švietimo
sistemos principai yra šie:
1) lygios
galimybės – švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmenų
lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės
padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; kiekvienam asmeniui ji laiduoja
švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos
įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują;
2) kontekstualumas –
švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės
raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančias
visuomenės reikmes;
3) veiksmingumas
– švietimo sistema siekia geros kokybės rezultatų sumaniai ir taupiai naudodama
turimus išteklius, nuolat vertindama, analizuodama ir planuodama savo veiklą,
remdamasi veiksminga vadyba – tinkamais ir laiku priimamais sprendimais;
4) tęstinumas –
švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų
sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą.
ANTRASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO
SISTEMOS SANDARA
6 straipsnis.
Švietimo sistema
Lietuvos švietimo sistema apima:
1) formalųjį
švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą,
aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas);
2) neformalųjį
švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei
suaugusiųjų švietimą);
3) savišvietą;
4) pagalbą
mokiniui (informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją
pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje);
5) pagalbą
mokytojui ir mokyklai (informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo bei
kitą pagalbą).
7 straipsnis.
Ikimokyklinis ugdymas
1. Ikimokyklinio
ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir
etninės, socialinius, pažintinius poreikius.
2. Ikimokyklinis
ugdymas vyksta šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko
teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, pagal ikimokyklinio ugdymo programą.
3. Ikimokyklinis
ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 iki 5 (arba 6) metų.
4. Ikimokyklinio
ugdymo programą vykdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai,
mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, turintis licenciją laisvasis mokytojas ar
kitas švietimo teikėjas.
5. Ikimokyklinio
amžiaus vaiką namuose auginančiai šeimai teikiama švietimo pagalba Vyriausybės
arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
8 straipsnis.
Priešmokyklinis ugdymas
1.
Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis
pagal pradinio ugdymo programą.
2. Priešmokyklinis
ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6
metai. Priešmokyklinis ugdymas anksčiau gali būti teikiamas tėvų prašymu ir
jeigu vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs, bet ne anksčiau, negu jam
sueis 5 metai. Atsakingų už vaiko teisių apsaugą institucijų sprendimu atskiram
vaikui jis gali būti privalomas.
3. Vienerių metų
priešmokyklinio ugdymo programą vykdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos,
turintis licenciją laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.
4. Nelankančiam
ugdymo įstaigos 5–6 metų vaikui švietimo pagalba teikiama Vyriausybės arba jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
9 straipsnis.
Pradinis ugdymas
1. Pradinio
ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis,
kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam
pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.
2. Pradinio
ugdymo pirmąją klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam
sueina 7 metai.
3. Pradinis
ugdymas anksčiau, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, gali būti teikiamas
tėvų prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs.
4. Ketverių metų
pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos-darželiai, pradinės ir kitos mokyklos.
5. Pradinis
išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą.
10 straipsnis.
Pagrindinis ugdymas
1. Pagrindinio
ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės
brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis,
ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti,
pasirinkti ir mokytis toliau.
2. Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam
pradinį išsilavinimą.
3. Šešerių metų
pagrindinio ugdymo programą arba jos dalį vykdo gimnazijos, vidurinės,
pagrindinės, jaunimo, profesinės ir kitos mokyklos. Pagrindinio ugdymo programa
apima du pagrindinio ugdymo turinio koncentrus – ketverių ir dvejų metų.
4. Pagrindinis
išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą.
11 straipsnis.
Vidurinis ugdymas
1. Vidurinio
ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį,
technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės
kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją.
2. Valstybės
garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam
pagrindinį išsilavinimą.
3. Dvejų metų
vidurinio ugdymo programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos
mokyklos. Vidurinio ugdymo programą sudaro įvairūs privalomi ir pasirenkami
bendrojo ugdymo bei galimi profesinio mokymo moduliai. Vidurinio ugdymo
programa, pagal kurią suteikiama ir kvalifikacija, gali būti trimetė.
4. Į vidurinio
ugdymo programą gali būti įtraukti profesinės ir aukštesniosios mokyklų
įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šiose mokyklose vykdomų
programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose
mokyklose.
5. Vidurinis
išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos
egzaminus.
12 straipsnis.
Profesinis mokymas
1. Profesinio
mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir
pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje.
2. Profesinis
mokymas gali būti pirminis ir tęstinis.
3. Pirminis
profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirminę
kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį
išsilavinimą. Mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, jis gali būti
teikiamas kartu su viduriniu ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali būti
teikiamas ir pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems ne jaunesniems kaip 14 metų
mokiniams.
4. Tęstinis
profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirminę kvalifikaciją. Jis
skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą profesinę kvalifikaciją. Tęstinis
profesinis mokymas apima suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą (-si) ir
neformalųjį suaugusiųjų švietimą.
5. Formaliojo
profesinio mokymo programas vykdo profesinės mokyklos, gimnazijos ar turintys
licenciją mokyti pagal šias programas kiti švietimo teikėjai.
6. Į profesinio
mokymo programą gali būti įtraukti aukštesniosios mokyklos įvertinti ir
pripažinti programų moduliai, atitinkantys šių mokyklų programų reikalavimus ir
įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose.
7. Kvalifikacija
įgyjama baigus profesinio mokymo programą ir (ar) išlaikius kvalifikacijos
egzaminus.
8. Pirminį bei
suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo
įstatymas.
13 straipsnis.
Aukštesniosios studijos
1. Aukštesniųjų
studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštesnįjį išsilavinimą bei tam
tikrą kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir visuomeniniame
šalies gyvenime.
2.
Aukštesniosios studijos yra visuotinės, jos teikiamos asmeniui, įgijusiam
vidurinį išsilavinimą ir gebančiam savarankiškai studijuoti.
3. Į
aukštesniųjų studijų programas gali būti įtraukti aukštosios neuniversitetinės
mokyklos įvertinti ir pripažinti programos moduliai, atitinkantys aukštosios
mokyklos nuosekliųjų studijų pirmosios pakopos studijų programų reikalavimus.
Šie studijų programos moduliai įskaitomi tęsiant studijas aukštojoje mokykloje.
4. Aukštesniųjų
studijų programas vykdo aukštesniosios mokyklos ir kitos mokyklos, turinčios
licenciją mokyti pagal šias programas.
5. Aukštesnysis
išsilavinimas ir kvalifikacija įgyjami išėjus aukštesniųjų studijų programą ir
apgynus baigiamąjį darbą (projektą) ir (ar) išlaikius baigiamuosius egzaminus.
14 straipsnis.
Aukštojo mokslo studijos
1. Aukštojo
mokslo studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą bei
atitinkamą kvalifikaciją ir pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir
kultūrinei veiklai.
2. Aukštojo
mokslo studijos yra visuotinės, jos teikiamos asmeniui, įgijusiam vidurinį
išsilavinimą ir gebančiam savarankiškai studijuoti.
3. Aukštojo
mokslo studijų programas vykdo aukštosios mokyklos – universitetai ir
kolegijos. Studentas, studijuodamas su pertraukomis įvairiose aukštosiose
mokyklose, šias programas gali įgyti atskirais moduliais.
4. Baigus
aukštojo mokslo studijų programas įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar)
kvalifikacija. Mokslo laipsnis įgyjamas Aukštojo mokslo įstatyme nustatyta
tvarka.
5. Aukštųjų
mokyklų veiklos principus ir studijų jose tvarką nustato Aukštojo mokslo
įstatymas.
15 straipsnis.
Specialusis ugdymas
1. Specialiojo
ugdymo paskirtis – padėti specialiųjų poreikių asmeniui lavintis, mokytis pagal
gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, įveikti socialinę atskirtį.
2. Specialusis
ugdymas teikiamas pagal visas privalomojo ir visuotinio švietimo programas.
Prireikus šios programos keičiamos, pritaikomos, taip pat kuriamos
specialiosios programos ir teikiama papildoma pagalba.
3. Specialųjį
ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios
mokyklos, turintys licenciją kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais –
specialiosios mokyklos.
4. Specialiajam
ugdymui taikomos formaliojo švietimo programos gali būti išeinamos per ilgesnį
nei nustatytą laiką. Mokinys, mokydamasis su pertraukomis, šias programas gali
išeiti atskirais moduliais.
5. Specialiųjų
poreikių asmenys, mokydamiesi pagal valstybinius išsilavinimo standartus
atitinkančias programas, gali įgyti išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją.
Atskirais atvejais kvalifikacija įgyjama neturint išsilavinimo.
6. Specialųjį
ugdymą reglamentuoja Specialiojo ugdymo įstatymas.
16 straipsnis.
Neformalusis vaikų švietimas
1. Neformaliojo
vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos
poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.
2. Neformaliojo
vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos,
laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
3. Muzikos,
dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, vykdančios iš anksto apibrėžtas
formaliojo švietimo programas ar jų modulius, Vyriausybės nustatyta tvarka yra
priskiriamos tokiam pat mokyklų tipui, kaip ir vykdančios formaliojo švietimo
programas. Muzikos, dailės, meno krypčių aukštojo išsilavinimo siekiantys
asmenys, jei tai nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo tvarkoje, kartu su viduriniu
išsilavinimu turi būti baigę atitinkamą Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą
programą.
4. Neformaliojo
vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos steigėjo ar
švietimo teikėjo nustatyta tvarka.
5. Neformaliai
mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo
švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka. Vaikų
muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita ilgalaikio meninio
ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo modulis.
17 straipsnis.
Neformalusis suaugusiųjų švietimas
1. Neformaliojo
suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą
gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti
papildomų kvalifikacijų.
2. Neformalusis
suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne
jaunesniam kaip 18 metų.
3. Neformalųjį
suaugusiųjų švietimą gali teikti visi švietimo teikėjai.
4. Neformaliojo
švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo
švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta arba aukštosios mokyklos nusistatyta tvarka.
5. Neformalųjį
suaugusiųjų švietimą reglamentuoja Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas.
18 straipsnis.
Savišvieta
1. Savišvietos paskirtis – suteikti galimybes asmeniui
nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve
(bibliotekos, žiniasklaida, internetas, muziejai ir kt.) ir iš kitų perimama
gyvenimo patirtimi.
2. Savišvietos
būdu asmens įgyta kompetencija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar
kvalifikacijos dalis.
19 straipsnis.
Informacinė pagalba
1. Informacinės
pagalbos paskirtis – padėti mokyklai ir kitam švietimo teikėjui, mokytojams,
mokiniams, visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir gyventojams gauti
informaciją apie švietimą, jo kokybę, išsilavinimo ir profesinių kvalifikacijų
paklausą darbo rinkoje.
2. Informacinė
pagalba apima specialiųjų informacinių švietimo programų kūrimą ir vykdymą,
informacijos tinklų sistemos kūrimą ir jų funkcionavimo užtikrinimą.
Informacinė pagalba garantuoja nuolatinę ir prieinamą informaciją apie reikiamo
išsilavinimo ir kvalifikacijos įgijimo galimybes.
3. Informacinę
pagalbą valstybės, apskrities, savivaldybės, mokyklos lygiais teikia švietimo,
kultūros, mokslo ir kitos įstaigos bei asmenys.
20 straipsnis.
Psichologinė pagalba
1. Psichologinės
pagalbos paskirtis – padėti mokiniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir
mokytis.
2. Asmenybės ir
ugdymosi problemų turinčiam mokiniui psichologinė pagalba visuotinai teikiama
pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais)
ir mokytojais, juos konsultuojant.
3. Psichologinę
pagalbą teikia, psichologinių problemų prevenciją vykdo psichologinių,
pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai. Psichologinės pagalbos
teikimo tvarką, psichologų kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimus nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
21 straipsnis.
Socialinė pedagoginė pagalba
1. Socialinės
pedagoginės pagalbos paskirtis – padedant vaikui įgyvendinti jo teisę į mokslą,
užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali
lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius
vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti
mokyklą pagal protines ir fizines galias ir joje adaptuotis.
2. Mokykla,
teikdama mokiniui socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiauja su socialinę
pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros ir teisėtvarkos
institucijomis ir konsultuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.
3. Socialinės
pedagoginės pagalbos teikimą vaikui ir mokiniui reglamentuoja Vyriausybės arba
jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės pedagoginės pagalbos teikimo
bendrieji nuostatai.
22 straipsnis.
Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba
1. Specialiosios
pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti specialiųjų poreikių
asmens ugdymosi veiksmingumą.
2. Specialiąją
pedagoginę pagalbą asmeniui iki 21 metų amžiaus teikia pedagoginių
psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai Vyriausybės arba jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Specialioji
pagalba teikiama asmeniui, kuriam jos reikia. Specialiojo ugdymo įstatymo
nustatyta tvarka asmuo aprūpinamas ugdymui skirta kompensacine technika, jam
skiriami vertėjai, skaitovai, palydovai, mokytojų padėjėjai.
4. Pedagoginių
psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai konsultuoja specialiosios
pagalbos gavėjų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.
23 straipsnis.
Sveikatos priežiūra mokykloje
1. Sveikatos
priežiūros mokykloje paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą.
2. Sveikatos
priežiūrą mokykloje vykdo visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Jis
atlieka pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą, teikia sveikatinimo veiklos
metodinę konsultacinę pagalbą mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams,
rūpintojams), vykdo kitą veiklą Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
3. Sveikatos
priežiūros specialistus mokykloms rengia aukštosios mokyklos Švietimo ir mokslo
ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka bei pagal
patvirtintas programas. Šių specialistų profesinio tobulinimo tvarką nustato
Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Statistinė
informacija apie mokinių sveikatą, sveikatos rizikos bei mokymosi veiksnius
naudojama auditui bei stebėsenai.
24 straipsnis.
Pagalba mokyklai ir mokytojui
1. Pagalbos
mokyklai ir mokytojui paskirtis – sudaryti sąlygas mokytojams toliau mokytis,
sukurti aplinką, skatinančią mokyklos plėtrą bei mokytojo profesinį tobulėjimą,
ir teikti reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą.
2. Konsultacinę
pagalbą mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės,
specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, mokytojai konsultantai
ir kiti asmenys.
3. Pagalba
mokytojų kvalifikacijai tobulinti yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų
švietimo dalis.
4. Švietimo ir
mokslo ministerija formuoja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų,
kurių veiklą reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro patvirtinti
kvalifikacijos tobulinimo institucijų bendrieji nuostatai, tinklą, užtikrina
valstybinių kvalifikacijos tobulinimo programų vykdymą.
TREČIASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO
PRIEINAMUMAS IR KOKYBĖ
25 straipsnis.
Lietuvos gyventojų teisė ir pareiga mokytis
1. Kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat gyventi ar
laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti
išsilavinimą ir kvalifikaciją.
2. Valstybė
imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio,
pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas.
3. Kiekvienam
Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi ar
laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja:
1) pradinį,
pagrindinį ir vidurinį ugdymą;
2) specialiojo
ugdymo, aukštesniųjų, aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo,
suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą.
4. Mokinys,
nutraukęs mokymąsi ar studijas, teisės norminių aktų ar sutarčių nustatyta
tvarka gali jas atnaujinti toje pačioje ar kitoje mokykloje.
5. Asmeniui,
įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau
pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos pakartotinai mokytis pageidaujamų
bendrojo lavinimo dalykų ir laikyti egzaminus švietimo ir mokslo ministro
nustatyta tvarka.
6. Lietuvos
gyventojai turi teisę mokytis kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens
iniciatyva, jos garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai arba
tarptautiniai susitarimai.
26 straipsnis.
Informavimas apie švietimą
1. Informavimo
apie švietimą paskirtis – teikti asmeniui informaciją, kuri padėtų pasirinkti
jo interesus, polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją, siekiamą
išsilavinimą ir profesiją.
2. Informacija
apie mokyklose vykdomas formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, jų
pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų
kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos audito rezultatus, mokyklos bendruomenės
tradicijas ir pasiekimus kasmet viešai skelbiama švietimo ir mokslo ministro
nustatyta tvarka.
3. Profesinio
informavimo ir konsultavimo paslaugos – informacija apie mokymosi galimybes
pagal profesinio mokymo, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų programas,
mokymosi galimybes kitų šalių mokyklose, įsidarbinimo galimybes Lietuvos darbo
rinkoje ir konsultavimas. Šios paslaugos teikiamos mokyklose, informavimo
centruose, konsultavimo tarnybose, darbo biržose pagal švietimo ir mokslo bei
socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatytus reikalavimus.
27 straipsnis.
Galimybė pasirinkti švietimo programas
1. Asmuo,
rinkdamasis ugdymo programas, laikosi šio Įstatymo 7–14 straipsniuose nustatyto
programų nuoseklumo.
2. Mokiniui
suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas,
skirtingus jų variantus, modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat
renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją arba
švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankišką mokymąsi.
3. Mokinys, be
privalomųjų mokomųjų dalykų, jų skirtingų programų (kursų), gali mokytis
mokyklos siūlomų pasirenkamųjų dalykų.
4. Neformaliojo
švietimo programas ir savišvietą asmuo renkasi laisvai.
28 straipsnis.
Švietimo teikėjų tinklas
1. Švietimo
teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams
ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi
Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo
įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą.
2. Švietimo
teikėjų tinklą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo
lavinimo, profesinio mokymo, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų mokyklos,
laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
3. Švietimo
teikėjų tinklas kuriamas:
1) plėtojant švietimo
programų bei švietimo įvairovę;
2) koordinuojant
teikiamas švietimo programas;
3) steigiant,
reorganizuojant, likviduojant ir pertvarkant mokyklas.
4. Švietimo ir
mokslo ministras kartu su savivaldybėmis ir apskričių viršininkais laiduoja
optimalų šalies profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklą,
Vyriausybė – aukštojo mokslo studijų teikėjų tinklą.
5. Apskrities
viršininkas užtikrina, kad apskrities teritorijoje būtų pakankamai specialiųjų
ir bendrojo lavinimo mokyklų, kurių aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių
asmenų ugdymosi ir mokymosi poreikiams tenkinti.
6. Savivaldybė
privalo turėti pakankamą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo
švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę
mokytis valstybine kalba, bei pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai
teikiančių įstaigų tinklą.
7. Vietovėse,
kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu bendruomenė prašo,
savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.
8. Savivaldybė
inicijuoja vietos poreikius atitinkančio profesinio mokymo ir suaugusiųjų
švietimo teikėjų tinklo formavimą.
9. Mokyklų,
vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo tvarką tvirtina
Vyriausybė.
29
straipsnis. Priėmimas į mokyklą, perėjimas į kitą mokyklą ir pašalinimas iš
mokyklos
1. Asmuo turi
teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti.
2. Priėmimo į
valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklą, profesinę mokyklą ar
mokyklą, vykdančią aukštesniųjų studijų programas, tvarką nustato steigėjas,
remdamasis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo
kriterijais.
3. Į valstybinę
ir savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklą pirmumo teise priimamas asmuo,
gyvenantis mokyklos steigėjo tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.
Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą
bendrojo lavinimo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.
4. Priėmimo į
nevalstybinę mokyklą, vykdančią formaliojo švietimo programas, tvarką nustato
steigėjas, remdamasis šio Įstatymo nustatytais priėmimo į atitinkamas programas
reikalavimais.
5. Priėmimo į
neformaliojo vaikų švietimo programas vykdančią mokyklą tvarką nustato
steigėjas.
6. Priėmimo į
aukštąją mokyklą sąlygas nustato aukštoji mokykla, Vyriausybės nustatyta tvarka
jas suderinusi su švietimo ir mokslo ministru.
7. Asmenų
priėmimą į specialiojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų
švietimo programas vykdančias mokyklas reglamentuoja Specialiojo ugdymo,
Profesinio mokymo ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymai.
8. Vaikas iki 16
metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas.
9. Mokykla, dėl
objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal
privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios
pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo
tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaikų teisių
apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.
10. Mokinys,
kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia
realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su
vaikų teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš valstybinės ar
savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos. Mokyklos vadovas kartu su mokyklos
steigėju arba bendru steigėjų susitarimu, jo tėvams (globėjams, rūpintojams)
dalyvaujant, mokinį perkelia į kitą mokyklą. Apie mokinio pašalinimą ir
perkėlimą mokykla informuoja jo gyvenamosios vietos savivaldybę.
29 straipsnis.
Moksleivių, tėvų (ar vaiko globėjų) ir pedagogų atsakomybė
1. Moksleiviai,
neatliekantys savo pareigų, atsako švietimo įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka.
2. Tėvai (ar
vaiko globėjai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai,
psichiškai ir morališkai žaloja auklėtinius, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
TREČIASIS
SKIRSNIS
ŠVIETIMO PROCESO
ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS
30 straipsnis.
Teisė mokytis valstybine ir gimtąja kalba
1. Kiekvienam
Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi
ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine
lietuvių kalba ir valstybinės lietuvių kalbos mokymasis.
2. Bendrojo
lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios veiklos nuostatuose,
atsižvelgiant į tėvų bei mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės
mažumos kalba bei tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas
vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose
valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis.
Tokiose mokyklose:
1) pradinio ir
pagrindinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba, o tėvų (globėjų,
rūpintojų) pageidavimu pasirinktų ugdymo programos dalykų gali būti mokoma
valstybine lietuvių kalba;
2) vidurinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos
kalba. Mokinių pasirinktų ugdymo programos dalykų gali būti mokoma valstybine
lietuvių kalba.
3. Valstybinė,
savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokykla sudaro sąlygas
tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams papildomai mokytis gimtosios
kalbos, jeigu yra realus poreikis, yra tos kalbos specialistas ir ugdymo
procesas vykdomas kita mokomąja kalba.
4. Tautinei
mažumai priklausantis asmuo gimtosios kalbos gali mokytis neformaliojo švietimo
programas vykdančioje mokykloje ar pas kitą švietimo teikėją.
5. Asmens,
turinčio teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje,
vaikams sudaromos sąlygos mokytis valstybinės lietuvių kalbos, valstybine
lietuvių kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos.
6. Visos
bendrąjį lavinimą teikiančios mokyklos turi užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos
mokėjimą pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.
31 straipsnis.
Teisė mokytis tikybos
1. Tikyba yra
pasirenkama dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir
vidurinio ugdymo dalis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos dalykas
gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą. Gali būti vykdomas
religinis neformalusis švietimas bei savišvieta.
2. Pradinio,
pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos mokinys, sulaukęs
14 metų, turi teisę rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų:
tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.
3. Jaunesniam
negu 14 metų mokiniui tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos
arba etikos dalyką parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), valstybės globojamam
mokiniui jo šeimoje ar giminėje išpažįstamos tradicinės religinės bendruomenės
ar bendrijos tikybą arba etiką parenka mokykla.
4. Tikybos
mokymo formaliojo švietimo mokykloje (išskyrus aukštojo mokslo studijų mokyklą)
programą rengia atitinkama tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, pagal
kompetenciją ją įvertina ir tvirtina jos vadovybė bei švietimo ir mokslo
ministras.
5. Tikybos
mokyti pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų)
gali asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą bei pedagogo
kvalifikaciją arba turintis tam reikalingą specialųjį pasirengimą. Toks asmuo
privalo turėti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės
nustatyta tvarka išduotą leidimą (siuntimą) mokyti tikybos.
6. Mokykla,
negalinti užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos
tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, įskaito mokiniui
tikybos mokymą sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal
šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.
7. Tikybai
mokyti ir tikybos programą papildantiems bei mokinių saviraiškos poreikius
tenkinantiems šios programos moduliams vykdyti sudaromos tokios pat sąlygos
kaip ir kitiems mokomiesiems pasirenkamiesiems dalykams mokyti bei jų programas
papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų
moduliams vykdyti.
32 straipsnis.
Švietimo prieinamumas dirbantiems asmenims
1. Darbdavys
sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis įstatymų ir kitų teisės norminių
aktų nustatyta tvarka.
2. Profesinė,
aukštesnioji ir aukštoji mokykla sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis
įvairiais būdais, tarp jų ir nuotoliniu būdu.
33
straipsnis. Švietimo prieinamumas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims
1. Socialinę
atskirtį patiriantiems skurdžiai gyvenančių šeimų, beglobiams, pabėgėlių,
nesimokantiems mokykloje vaikams, bedarbiams, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo
įstaigų, besigydantiems nuo alkoholizmo ir narkomanijos ir prie visuomenės
nepritampantiems asmenims švietimo prieinamumas užtikrinamas teikiant jiems
socialines paslaugas ir pedagoginę pagalbą.
2. Tikslines
socialines ir švietimo programas vykdo Vyriausybė ir savivaldybės tiesiogiai
arba per mokyklas. Šias programas gali rengti ir vykdyti nevyriausybinės
organizacijos bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.
3. Vyriausybė ir
savivaldybės, remdamosi Gyventojų registro ir mokinių duomenų bazėmis, nustato
mokyklų nelankančių vaikų skaičių ir jų ugdymosi poreikius, kartu su mokyklomis
vykdo tikslines šių vaikų įtraukimo į švietimo veiklą programas.
33 straipsnis.
Švietimo įstaigų baigimo dokumentai
1. Asmenims,
baigusiems valstybines ar savivaldybių švietimo įstaigas arba atskiras jų
pakopas, išduodamas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio
dokumentas, patvirtinantis įgytą išsilavinimą.
2. Asmenims,
baigusiems nevalstybines švietimo įstaigas, analogiškas dokumentas išduodamas,
jeigu šių įstaigų suteikiamas išsilavinimas atitinka valstybinį standartą.
Mokyklų baigimo dokumentai (brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
34 straipsnis.
Švietimo prieinamumas specialiųjų poreikių asmenims
1. Specialiųjų
poreikių vaikui jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu sudaromos sąlygos
ugdytis arčiau jų gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio ugdymo ir
bendrojo lavinimo mokykloje visiškos, dalinės integracijos forma arba
specialiojo ugdymo programą vykdančioje mokykloje. Vaiko specialiuosius
ugdymosi poreikius įvertina, ugdymo formą siūlo mokyklos specialiojo ugdymo
komisija arba pedagoginė psichologinė tarnyba. Mokyklą vaikui rekomenduoja
pedagoginė psichologinė tarnyba.
2. Profesinė,
aukštesnioji, aukštoji mokykla nustato papildomą lengvatinę specialiųjų
poreikių asmenų priėmimo į šias mokyklas tvarką.
3. Specialiųjų
poreikių asmeniui švietimo prieinamumas užtikrinamas pritaikant mokyklos
aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą,
aprūpinant ugdymui skirta kompensacine technika ir specialiosiomis mokymo
priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais.
35 straipsnis.
Švietimo prieinamumas riboto mobilumo asmenims
1. Vaikui, dėl
ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis bendrojo lavinimo mokykloje,
sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrų nustatyta tvarka sudaromos
sąlygos mokytis gydymo įstaigoje, namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti
egzaminus.
2. Asmeniui,
kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, Vyriausybės arba jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokytis jo perauklėjimo ar bausmės
atlikimo vietose, kad šis asmuo galėtų įgyti pradinį, pagrindinį ir vidurinį
išsilavinimą, kvalifikaciją, savarankiškai lavintis.
3. Privalomosios
krašto apsaugos tarnybos kariui privalomosios tarnybos metu sudaromos sąlygos
mokytis pagal bendrojo lavinimo mokyklos programų modulius, dalyvauti
neformaliojo švietimo programose švietimo ir mokslo bei krašto apsaugos
ministrų nustatyta tvarka bei savišvietoje.
36 straipsnis.
Vežiojimas, apgyvendinimas, maitinimas
1. Mokinys į
atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą mokinio pažymėjime nurodytu
maršrutu pavežamas visuomeniniu transportu Transporto lengvatų įstatymo
nustatytą atstumą. Toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys kaimo
bendrojo lavinimo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupių ir 1–8 klasių mokiniai
privalo būti vežiojami į artimiausią atitinkamą savivaldybės ar kito steigėjo
mokyklą mokykliniais autobusais ar kitu transportu.
2. Specialiųjų
poreikių asmenų iki 21 metų, kurie nepajėgia (negali savarankiškai vaikščioti,
dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje) patys atvykti į bendrojo lavinimo
mokyklą, vežiojimą organizuoja mokyklos steigėjas.
3. Aukštesniųjų
ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, profesinio mokymo ir
neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokiniai į mokyklą pavežami vietinio
(miesto) ir (ar) tolimojo susisiekimo transportu.
4. Dieninių
bendrojo lavinimo, profesinių, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokiniams,
aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentams kelionės iki (iš)
mokyklos lengvatos suteikiamos ir išlaidos kompensuojamos Transporto lengvatų
įstatymo nustatyta tvarka.
5. Mokinys,
priimtas mokytis į bendrojo lavinimo mokyklą iš mokyklos steigėjo nepriskirtos
tai mokyklai aptarnavimo teritorijos, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu
apgyvendinamas bendrabutyje. Priėmimo į mokyklos bendrabutį tvarką nustato
mokyklos steigėjas.
6. Mokinys
(išskyrus našlaitį ir likusį be tėvų (globėjų, rūpintojų) globos) už gyvenimą
profesinės, aukštesniosios bei aukštosios mokyklos bendrabutyje moka iš dalies.
Užmokesčio dydį ir lengvatas, atsižvelgus į tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę
padėtį, už gyvenimą profesinės ir aukštesniosios mokyklos bendrabutyje nustato
steigėjas, aukštosios mokyklos bendrabutyje – aukštoji mokykla. Mokesčiai
skiriami dalinėms bendrabučio išlaikymo išlaidoms padengti.
7. Mokinių
gyvenimo bendrojo lavinimo mokyklos bendrabutyje išlaidas apmoka mokyklos
steigėjas. Tėvai (globėjai, rūpintojai) už jų maitinimą moka Vyriausybės arba
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
8. Ikimokyklinio
ugdymo, bendrojo lavinimo, pirminio profesinio mokymo mokykloje organizuojamas
mokinių maitinimas.
9.
Priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai ir mokiniai iš mažas pajamas gaunančių
šeimų nemokamai maitinami socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo
ministrų nustatyta tvarka.
10. Už vaikų ir
mokinių maitinimo organizavimą ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo
mokykloje atsako mokyklos steigėjas, profesinėje mokykloje – mokyklos vadovas.
37 straipsnis.
Švietimo kokybė
1. Už švietimo
kokybę atsako švietimo teikėjas. Formaliojo ir iš dalies neformaliojo švietimo
kokybę užtikrina valstybė.
2. Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija nustato:
1) bendruosius
formaliojo švietimo programų, pedagogų išsilavinimo ir kvalifikacijos,
formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo aplinkos bei priemonių reikalavimus;
bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo
švietimo programų kriterijus, prižiūri, kaip jų laikomasi;
2) licencijų
išdavimo kriterijus ir tvarką, prižiūri, kaip vykdomos licencijavimo sąlygos;
3) formaliojo
švietimo teikiamo išsilavinimo ir kvalifikacijų standartus, kompetencijų
įvertinimo, išsilavinimo ir kvalifikacijų įgijimo bei įteisinimo tvarką.
3. Pagal
kompetenciją švietimo programas formuoja ir jų kokybę laiduoja valstybė,
mokyklos steigėjas ir švietimo teikėjas.
4. Švietimo ir
mokslo ministras (jo įgaliotos institucijos) tvirtina priešmokyklinio ugdymo ir
bendrojo lavinimo bendrąsias, netradicinio ugdymo, profesinio mokymo,
aukštesniųjų ir neuniversitetinių studijų programas, nustato ikimokyklinio ir
neformaliojo vaikų švietimo programų kriterijus, tvirtina bendrojo lavinimo
mokyklų bendruosius ugdymo planus, bendrojo išsilavinimo ir profesinio rengimo
standartus, studijų krypčių reglamentus, brandos egzaminų programas, jų
organizavimo ir vykdymo tvarką. Ministerija, jos įgaliotos institucijos atsako
už švietimo kokybę, remdamosi švietimo kokybės tyrimų išvadomis, užtikrina
formaliojo švietimo programų atnaujinimą, naujų programų įvedimą, skirtingų
lygmenų programų sąveiką ir dermę.
5. Mokyklos
steigėjas pritaria jo finansuojamos mokyklos vykdomos formaliojo švietimo
programos pasirenkamosios dalies variantams, neformaliojo švietimo programoms.
Apskrities viršininkas, savivaldybės taryba užtikrina, kad jų įsteigtų mokyklų
vykdomų švietimo programų pasiūla atitiktų vietos bendruomenės (regiono)
poreikius.
6. Mokykla:
1) konkretina ir
individualizuoja formaliojo švietimo programas;
2) inicijuoja
švietimo programų pasirenkamųjų dalių variantus;
3) sudaro
formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių saviraiškos poreikius
tenkinančius šių programų modulius;
4) sudaro
neformaliojo švietimo programas;
5) pasirenka
programų turinio perteikimo būdus;
6) laiduoja
programos turinio lankstumą ir variantiškumą, programos turinio ir jo
perteikimo būdų dermę, individualizuotos programos ir mokinių poreikių bei
gebėjimų, vykdomų programų ir valstybės nustatytų išsilavinimo bei
kvalifikacijų standartų atitikimą.
7. Švietimo
programos kokybės tobulinimą gali inicijuoti fiziniai ir juridiniai asmenys,
kreipdamiesi į švietimo programas formuojančius asmenis ar atitinkamo lygio
įstaigas.
38 straipsnis.
Mokymosi pasiekimų vertinimas
1. Mokymosi
pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,
nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su valstybiniais išsilavinimo ar (ir)
kvalifikacijų standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar
veiklos.
2. Mokymosi
pasiekimus vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos steigėjas, Švietimo
ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos.
3.
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir kitose formaliojo švietimo (išskyrus
aukštojo mokslo) programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą
ir vertinimo rezultatų panaudojimą reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro
patvirtinti atitinkami nuostatai.
4. Švietimo ir
mokslo ministro įgaliotos institucijos organizuoja egzaminus ir užsako kitus
pasiekimų vertinimo būdus.
5. Aukštųjų
mokyklų studentų mokymosi pasiekimai vertinami Aukštojo mokslo įstatymo
nustatyta tvarka.
39 straipsnis.
Mokymosi pasiekimų įteisinimas
1. Asmens
formaliojo, neformaliojo ar savišvietos būdu įgyti mokymosi pasiekimai
įteisinami įstatymų nustatyta tvarka išduotu dokumentu (pažymėjimu, brandos
atestatu, diplomu), kurio turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija.
2. Mokymosi
pasiekimų dokumentai išduodami:
1) pagrindinio
išsilavinimo pažymėjimas – išėjus pagrindinio ugdymo programą;
2) brandos
atestatas – išėjus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus;
3) aukštesniojo
mokslo diplomas – išėjus aukštesniųjų studijų programą ir apgynus baigiamąjį
darbą (projektą) ir (ar) išlaikius baigiamuosius egzaminus.
3. Mokymosi
pasiekimus įteisinančių dokumentų, liudijančių profesinio mokymosi ar studijų
programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, kvalifikacijos, kvalifikacinio
laipsnio ir mokslo laipsnio suteikimą, išdavimą reglamentuoja Profesinio mokymo
įstatymas ir Aukštojo mokslo įstatymas.
4. Mokiniui,
išėjusiam pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį (modulį),
specialiąją programą ar neišlaikiusiam brandos egzaminų, išduodamas mokymosi
pasiekimų pažymėjimas.
5. Asmeniui,
išėjusiam neformaliojo švietimo ar savišvietos programą, gali būti išduotas
pažymėjimas.
6. Užsienyje
įgyto išsilavinimo pripažinimą Lietuvoje įgytam išsilavinimui bei Lietuvoje
įgyto išsilavinimo patvirtinimą vykstantiems į užsienį reglamentuoja Lietuvos
Respublikos teisės aktai ir tarptautinės sutartys.
40 straipsnis.
Materialinis švietimo aprūpinimas ir mokymosi krūvis
1. Mokymosi
aplinka mokykloje bei mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir
teisės norminių aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus ir
laiduoti švietimo programų vykdymą.
2. Ikimokyklinio
ugdymo, bendrojo lavinimo programas teikiančios mokyklos materialioji aplinka
kuriama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Švietimo
aprūpinimo standartais.
3. Švietimo ir
mokslo ministras patvirtina pagal bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir
aukštesniųjų studijų programas privalomų vadovėlių, mokymo priemonių bei
mokyklinės įrangos tinkamumą naudoti, nustatyta tvarka derina sveikatos
apsaugos ministro tvirtinamas mokyklų higienos normas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
MOKYKLŲ,
PAGALBOS ĮSTAIGŲ STEIGIMAS, VEIKLA, PABAIGA IR PERTVARKYMAS
41 straipsnis.
Mokyklų tipai
1. Mokyklos
skirstomos į šias grupes:
1) bendrojo
lavinimo mokyklų;
2) meninio ir
sportinio ugdymo mokyklų, vykdančių formaliojo ugdymo programas ar jų modulius;
3) profesinių
mokyklų;
4) aukštesniųjų
mokyklų;
5) aukštųjų
mokyklų.
2. Mokyklos
tipas nustatomas pagal jos vykdomą aukščiausio lygio formaliojo švietimo
programą.
3. Bendrojo
lavinimo mokyklų grupę sudaro šių tipų mokyklos:
1)
mokykla-darželis (priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo programa);
2)
pradinė mokykla (priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo programa);
3) pagrindinė
mokykla (pagrindinio ugdymo programa; pagrindinio, pradinio, priešmokyklinio
ugdymo programos; atskirais atvejais – pirmojo pagrindinio ugdymo turinio
koncentro ir pradinio ugdymo programa; pirmojo pagrindinio ugdymo turinio
koncentro programa);
4) jaunimo
mokykla (pagrindinio ugdymo programa);
5) specialieji
vaikų auklėjimo ir globos namai (pradinio ugdymo programa; priešmokyklinio
ugdymo, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos);
6) ligoninės
mokykla (pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);
7) sanatorinė
mokykla (pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);
8) vidurinė
mokykla (vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo ir antrojo pagrindinio
ugdymo turinio koncentro programos; vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos;
vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos; vidurinio, pagrindinio,
pradinio ir priešmokyklinio ugdymo programos);
9) gimnazija –
vidurinė mokykla, atitinkanti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytus akreditacijos kriterijus (vidurinio ugdymo programa; vidurinio
ugdymo ir antrojo pagrindinio ugdymo turinio koncentro programos; vidurinio
ugdymo, antrojo pagrindinio ugdymo turinio koncentro ir tarptautinio bakalaureato
programos; atskiru atveju – vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos;
vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos; vidurinio, pagrindinio,
pradinio ir priešmokyklinio ugdymo programos);
10) suaugusiųjų
mokykla, suaugusiųjų mokymo centras (vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo
programos; vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos);
11) ugdymo
centras (vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos);
12) specialioji
mokykla (vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos;
adaptuotos vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos);
13) specialiojo
ugdymo centras (vidurinio, pagrindinio, pradinio ugdymo ir adaptuotos
vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos).
4. Profesinių ir
aukštųjų mokyklų tipus ir reikalavimus jiems reglamentuoja Profesinio mokymo ir
Aukštojo mokslo įstatymai.
5.
Aukštesniosios mokyklos į tipus neskirstomos.
6. Mokykla jos
steigėjo sprendimu ir šio Įstatymo 42 straipsnio nustatyta tvarka, be jos pagrindinę
veiklą sąlygojančios programos, gali vykdyti neformaliojo švietimo ir kitas
formaliojo švietimo programas.
7. Neformaliojo
švietimo mokyklos tipas nustatomas pagal jos vykdomą pagrindinę švietimo veiklą
– ikimokyklinis, kitas neformalusis vaikų bei suaugusiųjų švietimas:
1) ikimokyklinio
ugdymo mokyklos tipui priskiriamas lopšelis, lopšelis-darželis, darželis,
specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtas lopšelis,
lopšelis-darželis ir darželis;
2) neformaliojo
vaikų švietimo mokyklos tipui priskiriama muzikos, dailės, meno, sporto
mokykla, ugdymo centras, skirtas vaikų gebėjimams lavinti, moksleivių rūmai,
kūrybos centras, jaunųjų gamtininkų, technikų stotis, klubas, šeštadieninė ir
sekmadieninė tautinių mažumų mokykla ir pan.;
3) neformaliojo
suaugusiųjų švietimo mokyklos tipui priskiriamas suaugusiųjų mokymo centras,
liaudies aukštoji mokykla, įvairūs kursai ir pan.
8. Reikalavimus
mokyklų (išskyrus aukštųjų mokyklų) tipams nustato Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
9. Mokyklų pavadinimų
sudarymo ir rašymo taisykles nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
42 straipsnis.
Mokyklų ir pagalbos įstaigų steigimas
1. Mokyklas ir
pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigas gali steigti:
1) Seimas – valstybinį universitetą Vyriausybės
teikimu;
2) Vyriausybė – valstybinę kolegiją
Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu;
3) Švietimo ir mokslo
ministerija – profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas,
prireikus – mokyklas, skirtas visos šalies mokinių ugdymo (-si) poreikiams
tenkinti (nacionalinę menų mokyklą, specialiąją mokyklą ir kt.), pagalbą
mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas, gavusi finansų ministro
raštišką sutikimą;
4) kitos
ministerijos ir Vyriausybės įgaliotos institucijos – profesinio mokymo,
neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, gavusios švietimo ir mokslo
ministro bei finansų ministro raštiškus sutikimus;
5) apskrities
viršininkas – specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, prireikus –
bendrojo lavinimo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias
įstaigas, gavęs švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro raštiškus
sutikimus;
6) savivaldybės taryba – ikimokyklinio ugdymo, kitas
neformaliojo švietimo mokyklas – savarankiškai, o bendrojo lavinimo, specialiojo
ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai
teikiančias įstaigas – vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais kriterijais;
7) kiti Lietuvos
Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys bei kitų valstybių juridiniai ir fiziniai
asmenys – bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, neformaliojo švietimo,
profesinio mokymo, aukštesniųjų studijų mokyklas.
2. Mokyklos
steigėjais gali būti keli fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę mokyklos
steigimo sandorį.
43 straipsnis.
Mokyklos veikla
1. Mokykla
yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga.
Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Biudžetinių įstaigų arba
Viešųjų įstaigų įstatymais. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo
teisinę veiklos formą pasirenka steigėjas.
2. Mokykla savo
veiklą pradeda įregistravus mokyklą juridinių asmenų registre Civilinio kodekso
ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
3. Mokyklos
veiklą, jos bendruomenės narių teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja
mokyklos nuostatai (statutas), mokyklos steigimo sandoris.
4. Valstybinės
ir savivaldybės mokyklos nuostatai rengiami vadovaujantis švietimo ir mokslo
ministro patvirtintais reikalavimais atitinkamo mokyklos tipo nuostatams.
5. Aukštosios
mokyklos veiklą reglamentuoja jos statutas. Statutas rengiamas ir tvirtinamas
Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.
6. Mokykla
vidurinio ugdymo, profesinio mokymo ir aukštesniųjų studijų programas gali
vykdyti tik turėdama švietimo ir mokslo ministro ar Vyriausybės išduotą
licenciją. Licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
7. Nevalstybinė mokykla (išskyrus aukštąją) mokinių
priėmimą ir mokymą pradeda tik gavusi licenciją, jeigu ši yra privaloma.
8. Mokykla gali:
1) vykdyti
formaliojo ir neformaliojo švietimo programas;
2) steigėjo arba
mokyklos nuostatuose nustatytu mastu prisiimti įsipareigojimus, sudaryti mokymo
ir kitas sutartis;
3) steigėjo
leidimu steigti filialus ir atstovybes, jungtis į asociacijas;
4) nustatyti
teikiamų švietimo ar papildomų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus tais
atvejais, kai šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Vyriausybė
arba steigėjas;
5) vykdyti
šalies bei tarptautinius švietimo projektus;
6) verstis
mokyklos nuostatuose leista ūkine komercine veikla, jei tai neprieštarauja
įstatymams;
7) turėti kitų
šio Įstatymo nenustatytų teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos
Respublikos įstatymams.
9. Mokykla
privalo užtikrinti ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą
vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą bei sutartų įsipareigojimų
vykdymą, geros kokybės švietimą.
10. Mokykloje
gali veikti mokinių ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokinių, studentų
dorovinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja kultūrinę bei
socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius.
Mokinių ir jaunimo organizacijos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka
įregistruotais įstatais, jų veikla neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos
Konstitucijai ir įstatymams.
11. Mokykloje
veikiančioms mokinių ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos
sąlygos. Šias organizacijas gali finansuoti ir kitais būdais remti valstybė,
steigėjas ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.
12.
Nevalstybinės mokyklos gali dirbti pagal užsienio valstybėse pripažįstamus
mokymo planus ir programas. Tokios mokyklos išlaikomos steigėjo lėšomis. Mokymo
turinys ir metodai turi atitikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministerijos mokyklai keliamus uždavinius bei visuomenės poreikius.
44 straipsnis.
Mokyklos, pagalbos įstaigos pabaiga ir pertvarkymas
1. Valstybinės
mokyklos steigėjas mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavęs
mokyklos steigimui pritarusių institucijų raštiškus sutikimus. Savivaldybė
mokyklą steigia, reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko pagal Vyriausybės
nustatytus kriterijus. Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos
steigėjas įstaigą reorganizuoja ir likviduoja gavęs švietimo ir mokslo ministro
raštišką sutikimą. Savivaldybė pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai
įstaigas steigia, reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko vadovaudamasi
Vyriausybės nustatytais kriterijais.
2. Nevalstybinė
mokykla likviduojama steigėjo sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais
atvejais.
3. Mokyklos
steigėjas apie mokyklos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą privalo
raštu pranešti kiekvienam mokiniui (studentui) ne vėliau kaip prieš tris
mėnesius iki mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo pradžios. Jis
privalo įvykdyti visus mokymosi sutartyje numatytus mokyklos įsipareigojimus
mokiniams.
4. Steigėjas
mokyklą, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigą reorganizuoja,
likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
MOKINIO, TĖVŲ (globėjų, rūpintojų), MOKYTOJO IR KITO
ŠVIETIMO TEIKĖJO TEISĖS IR PAREIGOS
45 straipsnis.
Mokinio ir švietimo teikėjo susitarimai
1. Švietimo
santykiai tarp mokinio ir švietimo teikėjo įforminami rašytine sutartimi.
2. Mokymo sutartį už vaiką
iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai), veikdami išimtinai vaiko
interesais.
3. Vaikas nuo 14
iki 16 metų mokymo sutartį sudaro turėdamas tėvų (rūpintojų) sutikimą.
4. Sutartyje
nurodomos sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo forma, šalių įsipareigojimai,
sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai.
5. Švietimo
santykiai prasideda nuo mokinio pirmos mokymosi dienos. Sutartys sudaromos iki
pirmos mokymosi dienos. Sutarties nuostata, prieštaraujanti šiam ir kitiems
įstatymams, negalioja. Sutartis registruojama mokykloje, jeigu kiti įstatymai
nenustato kitaip.
6. Profesinio
bei praktinio mokymo sutartys sudaromos Profesinio mokymo įstatymo nustatyta
tvarka, aukštojo mokslo studijų sutartys – Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta
tvarka.
46 straipsnis.
Mokinio teisės ir pareigos
1. Mokinys turi
teisę:
1) nemokamai
gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi
formas;
2) pagal savo
gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti
valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą, kvalifikaciją;
3) sulaukęs 14
metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;
4) gauti geros
kokybės švietimą;
5) eksternu
laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programa ar
jos dalis (modulis) įvykdyta;
6) pasirinkti
formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius
tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus;
studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai),
studijuoti pagal individualias studijų programas; pereiti iš vienos profesinio
mokymo pakopos į kitą, jeigu jo bendrasis išsilavinimas ir profesinis
pasirengimas atitinka nustatytus reikalavimus;
7) į
psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę,
informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie
savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;
8) į socialinę
pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai (globėjai, rūpintojai);
9) mokytis
savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje
aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo
vietą;
10) į nešališką
mokymosi pasiekimų įvertinimą;
11) dalyvauti
mokyklos savivaldoje;
12) įstatymų
nustatyta tvarka ginti savo teises;
13) naudotis
kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo, Aukštojo mokslo ar Neformaliojo
suaugusiųjų švietimo bei kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
2. Mokinys
privalo:
1) sudarius
mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką
reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;
2) stropiai
mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius;
3) mokytis
pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų.
47 straipsnis.
Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės ir pareigos
1. Tėvai
(globėjai, rūpintojai) turi teisę:
1) nemokamai
gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas;
2) dalyvauti
parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą
švietimo teikėją;
3) gauti
informaciją apie vaiko ugdymosi sąlygas ir jo pasiekimus;
4) dalyvauti
mokyklos savivaldoje;
5) naudotis
Specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
2. Tėvai
(globėjai, rūpintojai) privalo:
1) 6–7 metų
sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti į mokyklą; užtikrinti
punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;
2) sudaryti
vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos
ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;
3)
bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais
specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę,
specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi
klausimus;
4) parinkti savo
vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;
5) kontroliuoti
ir koreguoti vaiko elgesį;
6) užtikrinti
vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo
programą.
48 straipsnis.
Teisė dirbti mokytoju
1.
Kvalifikacinius reikalavimus pedagogams, dirbantiems pagal ikimokyklinio,
priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo,
profesinio mokymo, aukštesniųjų studijų programas, nustato švietimo ir mokslo
ministras. Dirbti mokytoju pagal šias programas turi teisę:
1) asmuo, įgijęs
aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą,
turintis pedagogo kvalifikaciją, bei asmuo, nurodytas šio Įstatymo 31
straipsnio 5 dalyje.
2) asmuo, įgijęs aukštąjį ar
aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir
neturintis pedagogo kvalifikacijos. Šis asmuo pagal terminuotą darbo sutartį
mokytojo pareigas gali eiti ne ilgiau kaip vienerius mokslo metus. Vyriausybės
nustatytais atvejais darbo sutartis gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip dar
vieneriems mokslo metams;
3) pirminio
profesinio mokymo profesijos mokytoju, neformaliojo vaikų švietimo mokytoju –
pedagogas arba asmuo, įgijęs aukštąjį ar aukštesnįjį (specialųjį vidurinį,
įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, bet neturintis pedagogo kvalifikacijos, bei
asmuo, baigęs profesinę mokyklą, turintis 3 metų atitinkamos srities darbo
praktiką ir pedagogo kvalifikaciją.
2. Pagal
neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas gali mokyti:
1) asmuo, įgijęs
aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų)
išsilavinimą;
2) asmuo, baigęs
profesinę mokyklą, turintis kvalifikaciją arba ne trumpesnę kaip 3 metų
atitinkamos srities darbo praktiką.
3.
Kvalifikacinius reikalavimus pedagogų mokymo ir studijų programoms nustato
studijų krypčių reglamentai ir (ar) švietimo ir mokslo ministro patvirtinti
profesinio rengimo standartai.
4. Mokykloje
Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka
gali dirbti užsienio šalies pilietis ar asmuo be pilietybės.
5. Mokytoju
negali dirbti asmuo:
1) netekęs
religinės bendrijos ar bendruomenės vadovybės leidimo (siuntimo) – mokyti
tikybos pagal formaliojo švietimo programas;
2) teistas už
tyčinę nusikalstamą veiką;
3) teismo
sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu – iki jo pripažinimo
veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;
4) kuriam teismo
sprendimu apribota tėvų valdžia – apribojimo laikotarpiu;
5) sergantis
Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;
6) nelietuvių
kalba baigęs mokslą Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis valstybinės
kalbos mokėjimo antrosios kvalifikacinės kategorijos;
7) buvęs SSRS
valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam
taikomi Įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB)
vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“
numatyti apribojimai.
49 straipsnis.
Mokytojo teisės ir pareigos
1. Mokytojas
turi teisę:
1) siūlyti savo
individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;
2) ne mažiau
kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;
3) būti
atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro
nustatyta tvarka;
4) dirbti
savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje
aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą
darbo vietą;
5) dalyvauti
mokyklos savivaldoje;
6) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo,
Aukštojo mokslo, Neformaliojo švietimo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.
2. Mokytojas privalo:
1) užtikrinti
ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;
2) ugdyti
tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas,
laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;
3) laikytis
teisės norminių aktų patvirtintų Mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus
tvarką nustatančių dokumentų;
4) tobulinti
savo kvalifikaciją;
5) suteikti
pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų
ugdymosi poreikių;
6) nešališkai
vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;
7) nuolat
informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir
pasiekimus;
8) vykdyti kitas
Specialiojo ugdymo, Profesinio mokymo, Aukštojo mokslo, Neformaliojo
suaugusiųjų švietimo įstatymų nustatytas pareigas.
3. Pedagogų
profesinių sąjungų atstovai turi teisę netrukdomai dalyvauti sprendžiant
pedagogų darbo sąlygų klausimus darbovietėje.
50 straipsnis.
Laisvojo mokytojo teisės ir pareigos
1. Laisvasis
mokytojas, teikiantis neformalųjį švietimą, vykdantis ikimokyklinio ugdymo arba
formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių saviraiškos poreikius
tenkinančių programų modulius, privalo turėti Vyriausybės arba jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka išduotą licenciją.
2. Laisvasis
mokytojas turi teisę:
1) vykdyti
neformaliojo ir kai kuriuos formaliojo švietimo programų modulius;
2) dirbti pagal
savo individualias programas;
3) pasirinkti
pedagoginės veiklos būdus ir formas;
4) teikti
informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą.
3. Laisvasis
mokytojas privalo:
1) laikytis
Mokytojo etikos normų;
2) užtikrinti
ugdomų mokinių saugumą;
3) turėti
higienos reikalavimus atitinkančią ugdymui skirtą darbo vietą;
4) vykdyti su
mokiniu sutartą ugdymo procesą.
4. Laisvajam
mokytojui neleidžiama ugdyti tų mokinių, kuriuos jis ugdo mokykloje pagal to
paties dalyko programą.
5. Laisvajam
mokytojui, nevykdančiam 3 dalyje nurodytų pareigų, įstatymų nustatyta tvarka
apribojama veikla, panaikinama išduota licencija.
51 straipsnis.
Kito švietimo teikėjo teisės ir pareigos
1. Kitas
švietimo teikėjas turi teisę:
1) įgijęs
licenciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, vykdyti
ikimokyklinio ugdymo, formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių
saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius ir profesinio mokymo
programas;
2) teikti
neformalųjį švietimą;
3) teikti
informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą;
4) gauti
nustatytą finansavimą ir lengvatas.
2. Kitas
švietimo teikėjas privalo:
1) užtikrinti
švietimo kokybę ir mokinių saugumą ugdymo procese;
2) sudaryti
mokiniams higienos normas atitinkančias ugdymosi sąlygas;
3) laikytis
Mokytojo etikos normų;
4) rūpintis
mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimu.
3. Jeigu kitas
švietimo teikėjas nevykdo 2 dalyje nurodytų pareigų, teisės aktų nustatyta
tvarka apribojama jo veikla ir panaikinama išduota licencija.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO
VALDYMAS. SAVIVALDA
52 straipsnis.
Švietimo valdymas ir valdymo subjektai
1. Švietimo
valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę
vadybos priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės
paskirstymu bei priežiūra.
2. Švietimo
valdymo subjektai yra:
1) Seimas;
2) Vyriausybė,
Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos,
apskričių viršininkai;
3) savivaldybės
institucijos;
4) mokyklos
steigėjas;
5) mokyklos
vadovas.
3. Dalis švietimo
valdymo įgaliojimų gali būti perduota švietimo savivaldos institucijoms.
53 straipsnis.
Švietimo stebėsena
1. Švietimo
stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams
priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.
2. Valstybės
švietimo stebėseną, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais
švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo ir mokslo
ministerija bei kitos ministro įgaliotos įstaigos, apskričių viršininkų ir
savivaldybių administracijos, mokyklos.
3. Švietimo ir
mokslo ministerija kasmet paskelbia pranešimą apie švietimo sistemos būklę
šalyje ir regionuose.
54 straipsnis.
Švietimo planavimas
1. Švietimo
planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės
švietimo poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius švietimo tikslus bei
uždavinius, apibrėžti prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti.
2. Lietuvos
švietimo politikos prioritetus, ilgalaikius švietimo tikslus, švietimo turinio
kaitos kryptis, finansavimo prioritetus nustato Valstybinė švietimo strategija.
Ją rengia ir teikia Seimui tvirtinti Vyriausybė. Strategija rengiama dešimčiai
metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketverius metus.
3. Vadovaujantis
Valstybine švietimo strategija, rengiami ir derinami tarpusavyje valstybės,
apskrities, savivaldybės, mokyklos strateginiai švietimo planai.
4. Valstybės
strateginius švietimo planus rengia Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina
Vyriausybė.
5. Apskrities
strateginiam švietimo planui pritaria apskrities švietimo taryba, jį tvirtina
apskrities viršininkas.
6. Savivaldybės
strateginiam švietimo planui pritaria savivaldybės švietimo taryba, jį tvirtina
savivaldybės taryba.
7. Mokyklos
strateginiam planui pritaria mokyklos taryba, steigėjas, tvirtina mokyklos
vadovas.
8. Strateginiams švietimo
planams vykdyti rengiamos valstybės, apskrities, savivaldybės ir mokyklos
metinės švietimo veiklos programos.
9. Valstybės
metinę švietimo veiklos programą svarsto Švietimo ir mokslo ministerijos
kolegija ir tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
10. Apskrities
metinę švietimo veiklos programą svarsto apskrities švietimo taryba ir tvirtina
apskrities viršininkas.
11. Savivaldybės
metinę švietimo veiklos programą svarsto savivaldybės švietimo taryba ir
tvirtina meras.
12. Mokyklos
metinei veiklos programai pritaria mokyklos taryba, steigėjas ir ją tvirtina
mokyklos vadovas.
13. Aukštojo
mokslo planavimas atliekamas Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.
55 straipsnis.
Vyriausybės įgaliojimai švietimo valdymo srityje
Vyriausybė:
1) vykdo
švietimą reglamentuojančius įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Seimo
nutarimus, ilgalaikes valstybines švietimo programas, Vyriausybės programos
švietimo dalį, tvirtina jos vykdymo programas;
2) koordinuoja
Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą
švietimo klausimais;
3) steigia,
reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko neuniversitetinių studijų aukštąsias
mokyklas, švietimo valdymo subjektus – Vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie
Švietimo ir mokslo ministerijos ir paveda šiai ministerijai visą ar dalį
įstaigos prie ministerijos steigėjo funkcijų;
4) paveda jai
pavaldžioms vykdomosios valdžios institucijoms rengti Valstybinę švietimo
strategiją, atsako už jos ir Vyriausybės programos švietimo srityje vykdymą.
56 straipsnis.
Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai
Švietimo ir
mokslo ministerija yra įgaliota:
1) formuoti ir
vykdyti valstybinę švietimo politiką;
2) atsakyti už
švietimo kokybę;
3) rengti
strateginius švietimo planus, metines švietimo veiklos programas;
4) teikti
Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų
rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės,
disponavimo mokyklų turtu; dėl valstybinių aukštųjų mokyklų steigimo,
reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo; dėl leidimų vykdyti studijas
išdavimo;
5) nustatyti
mokslo metų pradžią ir trukmę formaliojo švietimo mokyklose (išskyrus
nevalstybines ir aukštąsias);
6) pritarti
stojančiųjų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygoms;
7) organizuoti
ir koordinuoti vidurinio, profesinio, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų
programų akreditavimą;
8) Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoti švietimo veiklos
registrų ir informacinių sistemų tvarkymą, mokyklų bei jų asociacijų, studijų
ir mokymo programų, išsilavinimo pažymėjimų blankų ir licencijų registravimą;
9) organizuoti
brandos egzaminus;
10) koordinuoti
apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą
įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti
bendruosius jų nuostatus;
11) prilyginti
užsienyje įgytą išsilavinimą Lietuvoje įgytam išsilavinimui;
12) palaikyti
ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis
organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų bei organizacijų
bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų valstybių mokyklomis ir organizacijomis,
teikti valstybės paramą užsienyje gyvenantiems lietuviams švietimo ir studijų
srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse
organizacijose;
13) atlikti
pavaldžių mokyklų ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų steigėjo
funkcijas;
14) tvirtinti
formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo ir studijų turinį (Lietuvos
bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir dalykų programos, ugdymo,
mokymo ir studijų planai); visų lygių (išskyrus aukštąjį išsilavinimą ir
doktorantūrą) valstybinius išsilavinimo standartus, profesinio rengimo
standartus, studijų krypčių reglamentus; ugdymo programų akreditacijos
kriterijus ir jos vykdymo tvarką;
15) tvirtinti
brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką; baigiamųjų kvalifikacijos
egzaminų tvarką;
16) tvirtinti
reikalavimus vadovėliams ir mokymo priemonėms, specifinius reikalavimus visų
tipų valstybinių ir savivaldybių mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos
nuostatams;
17) tvirtinti
mokyklų audito metodiką ir tvarką; kvalifikacinius reikalavimus apskričių
viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams,
inspektoriams ir specialistams, visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas)
mokyklų vadovams;
18) tvirtinti
atvirojo konkurso valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų pareigoms eiti
organizavimo tvarką;
19) tvirtinti
mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų bei pagalbos mokiniui,
mokytojui ir mokyklai teikiančių darbuotojų rengimo, jų kvalifikacijos
tobulinimo tvarką bei reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms; vadovų ir
mokytojų atestacijos, valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo
komisijos nuostatus;
20) rūpintis
lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse;
analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos biudžeto lėšos,
atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas
įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas.
57
straipsnis. Ministerijų, Seimui atskaitingų valstybės institucijų ir
Vyriausybės įstaigų įgaliojimai
1. Ministerijos
ir Vyriausybės įstaigos:
1) dalyvauja
švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo
grupėse, teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl rengiamų teisės
aktų projektų;
2) kartu su
švietimo ir mokslo ministru leidžia su švietimo darbu susijusius teisės aktus;
3) atlieka
pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;
2. Ministerijų
ir Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją ir atsakomybę švietimo valdymo
klausimais nustato Vyriausybė.
3. Seimui
atskaitingos valstybės institucijos teikia pagal savo kompetenciją išvadas ir
pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl švietimo politiką reglamentuojančių
įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.
58 straipsnis.
Apskrities viršininko įgaliojimai
Apskrities
viršininkas:
1) vykdo
valstybinę švietimo politiką apskrityje, tvirtina apskrities švietimo
strateginį planą, metines švietimo veiklos programas, 63 straipsnio nustatyta
tvarka inicijuoja apskrities savivaldos institucijų kūrimąsi;
2) analizuoja
bendrąją švietimo būklę apskrityje, prižiūri pavaldžių švietimo teikėjų veiklą;
3) steigia,
reorganizuoja ir likviduoja apskrities viršininko administracijos švietimo
padalinius pagal Vyriausybės patvirtintą tipinę struktūrą, skiria švietimo
inspektorius ir specialistus, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija
skiria švietimo padalinių vadovus;
4) formuoja
specialiųjų mokyklų tinklą ir kartu su savivaldybių institucijomis užtikrina
specialiųjų poreikių mokinių mokymą pagal privalomojo ir visuotinio
švietimo programas;
5) steigia
pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines
psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas), atlieka šių
įstaigų ir pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;
6) švietimo ir
mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai, Valstybinės
švietimo priežiūros institucijoms apie švietimo būklę apskrityje.
59 straipsnis.
Savivaldybės institucijų įgaliojimai
Savivaldybės
institucijos:
1) vykdo
valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, tvirtina savivaldybės strateginį
švietimo planą, metines švietimo veiklos programas;
2) analizuoja
švietimo būklę, užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą;
3) steigia,
reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius,
skiria jų specialistus, vadovaudamasi Švietimo ministerijos nustatytais
kvalifikaciniais reikalavimais skiria švietimo padalinių vadovus;
4) formuoja
ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam
švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius
atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas,
savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą;
5) Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko
savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą ir užtikrina, kad visi
vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;
6) steigia
mokyklas bei pagalbą mokiniams, mokytojams ir mokyklai teikiančias įstaigas
(pedagogines psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas),
atlieka šių įstaigų ir pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;
7) organizuoja
savivaldybės teritorijoje esančių pagrindinių mokyklų mokinių pasiekimų
vertinimą ir brandos egzaminus;
8) pagal šio
Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį užtikrina nemokamą mokinių vežiojimą į mokyklas;
9) švietimo ir
mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai, valstybinės
švietimo priežiūros institucijoms ir visuomenei apie švietimo būklę
savivaldybėje.
60 straipsnis.
Mokyklos steigėjo įgaliojimai
1. Mokyklos
steigėjas:
1) užtikrina
valstybinės švietimo politikos vykdymą, įstatymų, Vyriausybės nutarimų,
švietimo ir mokslo ministro įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių
mokyklų veiklą, vykdymą mokykloje;
2) įvertina
gyventojų švietimo poreikius ir priima sprendimus dėl švietimo programų
teikimo;
3) nustato
mokslo metų pradžią ir trukmę neformaliojo švietimo ir nevalstybinėje
mokykloje;
4)
vadovaudamasis Vyriausybės nustatytais kriterijais, steigia, reorganizuoja,
likviduoja ir pertvarko mokyklą;
5) tvirtina
mokyklos nuostatus (statutą), jų (jo) pakeitimus ir papildymus;
6) užtikrina
mokyklos funkcionavimą, demokratinį valdymą;
7) pritaria
mokyklos (išskyrus aukštosios) strateginiam švietimo planui, metinei veiklos
programai;
8) tvirtina
mokyklos vadovo pareigybės (išskyrus aukštųjų mokyklų) aprašymą;
9) tvirtina
mokyklos pedagoginių pareigybių (išskyrus aukštųjų mokyklų) sąrašą;
10) teisės aktų
nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokyklos (išskyrus aukštosios) vadovą.
Valstybės ir savivaldybių mokyklų vadovai skiriami atviro konkurso tvarka.
Nevalstybinių mokyklų vadovai skiriami, renkami ir atleidžiami darbo įstatymų
nustatyta tvarka;
11) Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka vykdo valstybės ir savivaldybės mokyklos
vadovų atestaciją;
12) organizuoja
informacinės, psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės,
specialiosios bei medicinos pagalbos teikimą mokiniui, informacinės,
kvalifikacijos tobulinimo, konsultacinės bei kitokio pobūdžio pagalbos teikimą
mokyklai ir mokytojui;
13) organizuoja
mokyklos (išskyrus aukštosios) vadovo, pedagogų ir kitų ugdymo procese
dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimą, jų atestaciją;
14) prižiūri
mokyklos veiklą;
15) organizuoja
mokinių maitinimą, apgyvendinimą ir specialiųjų poreikių asmenų, nurodytų 36
straipsnio 2 dalyje, vežiojimą;
16) kaupia ir
skelbia informaciją apie mokyklos veiklą;
17) atlieka
kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.
2. Seimas,
Vyriausybė, savivaldybės taryba bei asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį,
mokyklos steigėjo funkcijų dalį gali pavesti (įgalioti) atlikti kitai
institucijai.
61 straipsnis.
Mokyklos vadovo įgaliojimai
1. Mokyklos
vadovas:
1) vadovauja
mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo
programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta
tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius
asmenis bei aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už 26
straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimą, demokratinį mokyklos valdymą.
Užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, Mokytojo etikos normų
laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą,
pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią,
užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems
įpročiams aplinką;
4) analizuoja
mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos vidaus audito
vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;
5) atlieka
mokyklos steigėjo priskirtas funkcijas, įtvirtintas mokyklos nuostatuose ir
pareigybės aprašyme.
2. Aukštosios
mokyklos vadovo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Aukštojo mokslo įstatymas.
62 straipsnis.
Mokyklos savivalda
1. Mokyklos
savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo
programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.
2. Mokyklos
savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo
klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos nuostatuose (statute),
priima sprendimus bei daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka
visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Savivaldos institucijų įvairovę, jų
kompetencijas ir sudarymo principus įteisina mokyklos nuostatai (statutas).
3. Mokyklos taryba
– aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti mokiniams,
mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Už savo
veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.
4. Mokytojų
taryba – nuolat veikianti mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir
neformaliojo švietimo mokyklas) savivaldos institucija mokytojų profesiniams
bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi
mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos darbuotojai, psichologai, socialiniai,
specialieji pedagogai, bibliotekininkai, kiti tiesiogiai ugdymo procese
dalyvaujantys asmenys.
5. Mokykloje
gali veikti mokyklos savivaldos kitos institucijos (mokinių, tėvų (globėjų,
rūpintojų).
6. Profesinių ir
aukštųjų mokyklų savivaldos ypatumus nustato Profesinio mokymo ir Aukštojo
mokslo įstatymai.
63 straipsnis.
Apskrities, savivaldybės švietimo savivaldos institucijos
1. Apskrities ar
savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant apskrities, savivaldybės
švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą steigiamos apskrities ir
savivaldybės švietimo, profesinio mokymo, specialiojo ugdymo ir kitos atskirų
švietimo sričių tarybos.
2. Apskrities,
savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai
(globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų
asociacijos.
3. Apskrities
švietimo tarybos nuostatus tvirtina apskrities viršininkas, savivaldybės
švietimo tarybos – savivaldybės taryba.
4. Apskrities,
savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo
politika, pritaria strateginiams švietimo planams, metinėms švietimo veiklos
programoms ir telkia visuomenę jiems vykdyti.
64 straipsnis.
Valstybės švietimo savivaldos institucijos
Visuomenės dalyvavimą
formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina valstybės
švietimo savivaldos institucijos:
1) Lietuvos
švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą bei konsultuoja strateginiais
Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus
tvirtina Vyriausybė;
2) Bendrojo
ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio,
pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo programų kaitos, pedagogų
kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Jos
nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
3) Lietuvos
profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo
klausimus. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
4) Lietuvos
neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos
neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų
švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija;
5) Lietuvos
nuotolinio švietimo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji
institucija, konsultuojanti nuotolinio švietimo plėtros klausimais. Jos
nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
6) Aukštojo
mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinė institucija
strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Jos nuostatus tvirtina
Vyriausybė.
65 straipsnis.
Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme
1. Mokyklos
bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių
(mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo
valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias
jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir
funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.
2. Mokytojų
asociacijos, draugijos, sąjungos dalyvauja formuojant mokomojo dalyko turinį,
sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus,
vadovaudamosi Visuomeninių organizacijų ir Asociacijų įstatymais.
3. Švietimo
valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir
asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę,
konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti
ekspertais.
4. Profesinių
sąjungų veiklą mokykloje reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas.
66 straipsnis.
Švietimo priežiūra
1. Švietimo
priežiūros paskirtis – vertinti valstybinės švietimo politikos vykdymą,
švietimo pasiūlą ir švietimo kokybę, skiriamų lėšų naudojimo tikslingumą,
švietimo valdymo sprendimų vykdymą, Švietimo įstatymo ir kitų švietimą
reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, švietimo veiklos duomenų patikimumą ir
organizacinėmis, teisinėmis, ekonominėmis priemonėmis skatinti veiklos
tobulinimą.
2. Švietimo
teikėjų veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos ir mokyklos
steigėjas.
3. Valstybinę
švietimo teikėjų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija bei
apskrities viršininko administracijos valstybinės švietimo priežiūros
institucija pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo priežiūros
nuostatus.
4. Mokyklos
veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklos
veiklos priežiūros nuostatus ir nustatytą mokyklų vadybinės ir pedagoginės
veiklos išorinio audito metodiką atlieka steigėjas.
5. Aukštojo
mokslo studijų kokybės priežiūrą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO
FINANSAVIMAS
67 straipsnis.
Švietimo finansavimo šaltiniai
Švietimo
finansavimo šaltiniai:
1) valstybės
biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;
2) kitos lėšos.
68 straipsnis.
Investicijos į švietimo plėtotę
1. Valstybės
lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (statyboms, renovacijai, žmonių
išteklių plėtrai ir kt.) skiriamos pagal programas, nustatytas Valstybės biudžeto
ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo. Vienerių
metų ir ilgalaikes investicines programas švietimo srityje rengia Švietimo ir
mokslo ministerija, vadovaudamasi Valstybine švietimo strategija ir Vyriausybės
programa.
2. Savivaldybių
lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos pagal programas, nurodytas
savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės
programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir
vadovaujantis švietimo strateginiais planais.
69 straipsnis.
Švietimo programų ir mokyklų finansavimas
1. Formaliojo
švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose,
išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo
programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo
lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.
2. Mokymo lėšos
savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms ikimokyklinio, priešmokyklinio,
pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamų specialiojo ugdymo programų,
profesinio mokymo, jas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius
tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose
finansuoti skiriamos iš atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamų savivaldybių
biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms
mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.
3. Mokyklos ūkio
lėšas mokykloms skiria mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka.
4. Ikimokyklinio
ir kito neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą finansuoja mokyklos
steigėjas, mokiniai (jų atstovai) bei rėmėjai teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Profesines,
aukštesniąsias, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, pagalbą mokiniui,
mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas finansuoja steigėjai.
6. Aukštosios
mokyklos finansuojamos Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.
7. Vaikų
muzikos, dailės, meno ir sporto mokyklos, nevalstybinės mokyklos,
neformaliojo švietimo programos Vyriausybės nustatyta tvarka remiamos iš
valstybės ir savivaldybių biudžetų. Nevalstybinės tradicinės religinės
bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas,
finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka,
skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek ir to paties
tipo valstybinėms ar savivaldybės mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos
Respublikos tarptautinėje sutartyje.
8. Sveikatos
priežiūra mokykloje Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojama iš Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų
lėšų.
70 straipsnis.
Mokyklų vadovų ir mokytojų darbo apmokėjimas
1. Valstybinės
(išskyrus aukštosios) ir savivaldybės mokyklos vadovo pareiginė alga priklauso
nuo išsilavinimo, darbo stažo ir pareigybės kategorijos.
2. Valstybinės
(išskyrus aukštosios) ir savivaldybės mokyklos mokytojo pareiginė alga
priklauso nuo turimos pareigybės kategorijos pagal bendruosius aprašus.
Pareigybės kategorijų bendruosius aprašus pagal išsilavinimą, kvalifikaciją ir
veiklos sudėtingumą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
3. Nevalstybinių
mokyklų vadovų, mokytojų ir kitų darbuotojų pareiginės algos dydis nustatomas
vadovaujantis darbo įstatymų nustatyta tvarka.
4. Aukštosios
mokyklos vadovui, dėstytojui, mokslo darbuotojui mokama už darbą atsižvelgiant
į pareigas, darbo stažą ir mokslinę kvalifikaciją Aukštojo mokslo įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
71 straipsnis.
Materialinė parama
1. Technologinio
profilio, profesinės ir aukštesniosios mokyklos mokiniui ir studentui gali būti
mokama stipendija, skiriama materialinė parama Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Paramą
aukštosios mokyklos studentui reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas.
3. Neformaliojo
švietimo mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikta parama.
4. Mokyklos
(išskyrus aukštąją) steigėjas užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo
procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per
metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos.
5. Mokytojas
gali būti visiškai arba iš dalies atleidžiamas nuo gautos valstybės paskolos
studijoms grąžinimo arba jam atidedamas paskolos grąžinimo terminas Vyriausybės
nustatyta tvarka.
72 straipsnis.
Mokestis už švietimą
1. Valstybinėje
ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio,
vidurinio ugdymo, profesinio mokymo ir aukštesniųjų studijų programas yra
nemokamas.
2.
Nevalstybinėje mokykloje mokestį už ugdymą, mokymą ar studijas nustato mokyklos
steigėjas. Mokestis mokamas sutarties pagrindu.
3. Mokinys,
besimokantis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, vadovėliais
naudojasi nemokamai.
4. Mokinys,
besimokantis pagal vidurinio ugdymo ar pagrindinio profesinio mokymo programas,
iš dalies aprūpinamas vadovėliais iš mokyklos vadovėlių fondo, įvertinus tėvų
(rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį.
5.
Individualiosiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo
priemonėmis, skaičiuotuvais ir kt.) mokinį aprūpina tėvai (globėjai,
rūpintojai).
6. Specialiųjų
poreikių asmuo mokykloje ir namuose aprūpinamas specialiosiomis mokymo
priemonėmis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
ugdymui skirta kompensacine technika.
7. Mokesčio dydį
už ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklos nuostatuose reglamentuotas
mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas
(pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, studijos, klubai,
būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kt.) nustato mokyklos steigėjas.
8. Mokesčio dydį
už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą
ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotinį
pageidaujamų bendrojo lavinimo dalykų mokymąsi, pakartotinius bendrojo lavinimo
dalykų valstybinius ar mokyklinius egzaminus nustato švietimo ir mokslo
ministras.
9. Mokesčio dydį
už mokyklos teikiamą neformalųjį švietimą nustato steigėjas. Mokestis mažinamas
atsižvelgus į mokinių gabumus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį.
10. Aukštesniųjų
ir profesinių mokyklų teikiamos papildomos (nenumatytos studijų ir mokymo
programose) mokymo, mokymosi paslaugos (konsultacijos, kursai, galimybė
naudotis kompiuteriais savarankiško darbo metu ir kitomis informacinių
technologijų priemonėmis) ir individualios mokymosi priemonės (vadovėliai,
konspektai ir pan.) yra mokamos. Mokesčio dydį už teikiamas paslaugas ir
mokymosi priemones nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS
BENDRADARBIAVIMAS
73 straipsnis.
Dalyvavimas tarptautinėje švietimo erdvėje
1. Lietuvos
švietimo sistemos subjektai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo
erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio
valstybių švietimo sistemų subjektais.
2. Dalyvavimo ar kitokio
bendradarbiavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės
sutartys, Lietuvos Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų
susitarimai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos ir užsienio
valstybių švietimo įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai.
3. Jei
įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato
kitas negu šis Įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
74
straipsnis. Užsienio bei tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymas
1. Užsienio bei
tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia
šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų
nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Užsienio
valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos
mokyklose, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką leidimą, gali būti
vykdomos nelietuvių kalba, jas išėjusiems išduodami atitinkamų užsienio valstybių
arba organizacijų pažymėjimai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
75 straipsnis.
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Mokytis pagal
aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003–2004 mokslo metų.
2. Nuo 2005–2006
mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo.
3. Ikimokyklinio
ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005–2006 mokslo metų taikomas
ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas.
4. Iki juridinių
asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis
Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų
valstybės registro nuostatais.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
__________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr.
I-1626,
91.07.30
DĖL
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-241,
93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-381,
94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-963,
95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1593,
96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-854,
1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2878 (2000 10 31)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2879 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1630,
2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija:
Nr. VIII-854,
1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)
Švietimas -
prioritetinė valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis
grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos
principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis.
Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina
žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą.
Šis įstatymas
nustato Lietuvos Respublikos švietimo sistemos sandaros, švietimo įstaigų
(išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos ir valdymo pagrindus.
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis. Švietimo sistemos
uždaviniai
Pagrindiniai
švietimo sistemos uždaviniai yra:
1) puoselėti
asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos
pagrindus, ugdyti intelektą, sudaryti sąlygas individualybei plėtoti;
2) suteikti
jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį išsilavinimą, atitinkantį dabarties
mokslo ir kultūros lygį;
3) sudaryti
Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi galimybes;
4) ugdyti
pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai, tautai, visuomenei ir Lietuvos
valstybei sampratą bei poreikį dalyvauti Lietuvos Respublikos kultūriniame,
visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime;
5) užtikrinti
tradicinių religinių bendrijų nariams tokias pat teises ir sąlygas kaip ir
visiems gyventojams ugdyti savo vaikus švietimo įstaigose pagal įsitikinimus.
2 straipsnis.
Lietuvos švietimo sistema
1. Lietuvos
švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį vaikų ir jaunimo lavinimą,
profesinį ir aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą,
įgyvendinamą šių tipų švietimo įstaigose:
1) ikimokyklinio
ugdymo įstaigose;
2) bendrojo
lavinimo mokyklose;
3) profesinio mokymo
įstaigose, įmonėse;
4)
aukštesniosiose mokyklose;
5) aukštosiose
mokyklose;
6) papildomo
ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose.
2. Lietuvos
švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi perimamumas tarp atitinkamo tipo
(lygio) švietimo įstaigų.
3. Švietimo
įstaiga - nuolat arba su pertraukomis veikianti institucija, vykdanti ir
organizuojanti ugdymo, mokymo arba savišvietos procesą pagal atitinkamas
programas.
3 straipsnis.
Ikimokyklinis ugdymas
1. Ikimokyklinio
amžiaus vaikai, jeigu tėvai (ar vaiko globėjai) pageidauja, ugdomi lopšeliuose,
darželiuose ir darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi
vaikų globos įstaigose.
2. Valstybė
remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose, teikia kompensacines išmokas.
Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos
apsaugos įstaigos teikia metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.
4 straipsnis.
Bendrasis vidurinis išsilavinimas
1. Bendrasis
vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo
mokykloje. Mokyklos pakopos gali sudaryti atskiras savarankiškas įstaigas:
pradinę (4 metai), pagrindinę (6 metai) ir vidurinę (2 metai) mokyklas. Mokslo
metų trukmę jose reglamentuoja Švietimo ir mokslo ministerija.
2. Bendrojo
lavinimo žinios kartu su pradiniais darbo įgūdžiais yra teikiamos jaunimo
mokyklose.
3. Atskiri
bendrojo lavinimo mokyklų tipai yra gimnazija ir tarptautinio bakalaureato
mokykla.
4. Bendrasis
vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir atitinkamo lygio profesinėse
mokyklose.
5. Suaugusieji
bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose
(mokymo centruose), bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse).
6. Sanatorijose
gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali įgyti sanatorinėse bendrojo
lavinimo mokyklose. Ligoninėse, namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams
leidus, yra mokomi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
7. Asocialaus
elgesio moksleiviai mokomi specialaus režimo bendrojo lavinimo bei profesinėse
mokyklose.
5 straipsnis.
Profesinis mokymas
1. Profesinis
išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymo įstaigose (profesinėse
mokyklose, profesinio mokymo centruose, kursuose ir specializuotose profesinio
mokymo įstaigose) bei įmonėse. Profesinis mokymas siejamas su bendruoju
lavinimu.
2. Į profesines
mokyklas paprastai priimami moksleiviai, įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį
išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal vieno ar kelių lygių programas.
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka mokytis gali būti priimami ir
neturintys pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 14 metų.
Profesinį mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas.
6 straipsnis.
Aukštesnysis išsilavinimas
1. Specialistus
su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos (įskaitant ir
konservatorijas). Į aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo turėti
bendrąjį vidurinį arba pagrindinį išsilavinimą.
2. Studijos
šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.
3. Aukštesniosios
mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo skyrius.
4. Į
aukštesniųjų mokyklų studijų programas gali būti įtraukiamos su aukštąja
mokykla suderintos ir jos akredituotos programos (moduliai), atitinkančios
nuosekliųjų pirmos pakopos studijų ar nenuosekliųjų studijų reikalavimus.
Tęsiant studijas aukštojoje mokykloje, šios studijų programos (moduliai) gali
būti įskaitomi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
7 straipsnis.
Aukštasis išsilavinimas
1. Aukštasis
išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.
2. Aukštųjų
mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, studijų tvarką bei veiklos,
valdymo ir finansavimo pagrindus reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas,
Aukštojo mokslo įstatymas, kiti įstatymai bei aukštųjų mokyklų statutai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
8 straipsnis.
Papildomas ugdymas
Norintieji
papildomai ugdomi įvairiomis formomis organizuotose švietimo institucijose:
meno, sporto, kalbų, technikos bei kitokio profilio mokyklose, kursuose,
būreliuose.
9 straipsnis. Išsilavinimo
cenzas
Lietuvos
Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas: pradinis, pagrindinis,
vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.
10 straipsnis.
Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas
1. Valstybines
švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Švietimo ir mokslo
ministerija, taip pat apskričių viršininkai Švietimo ir mokslo ministerijos
raštišku sutikimu.
2. Valstybines
švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos
bei Vyriausybės įstaigos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.
3. Savivaldybių
tarybos Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia,
reorganizuoja ir likviduoja savivaldybių švietimo įstaigas, teikiančias
pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą; apskričių viršininkų raštišku
sutikimu - ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo
įstaigas.
4. Švietimo
įstaigos gali būti steigiamos kelių steigėjų sutarties pagrindu. Tėvų
pageidavimu valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigos sutarties pagrindu
steigiamos kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija šios
bendrijos, savivaldybių tarybos ar valstybės institucijos iniciatyva. Šių
švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
5. Valstybinės
švietimo įstaigos gali būti steigiamos kartu su užsienio juridiniais asmenimis,
gavus Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.
6. Nevalstybines
švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikoje
įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos Respublikos piliečiai, gavę
Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą. Kitų valstybių juridiniai ir
fiziniai asmenys gali steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų
steigėjai, gavę Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.
7. Jeigu
nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia įstatymus, Švietimo ir mokslo
ministerija pareikalauja per nurodytą laiką pašalinti nustatytus pažeidimus.
Švietimo įstaigai per nurodytą laiką nepašalinus nustatytų pažeidimų, ginčas
sprendžiamas teismine tvarka.
8. Švietimo
įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo
įstaigos registruojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
9. Švietimo
įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja bendrieji
nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
įstatymo redakcija
*** Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
11 straipsnis.
Leidimai mokyti
1. Jeigu
nevalstybinėse švietimo įstaigose (įmonėse) baigus mokymą išduodami valstybės
pripažinti išsilavinimo pažymėjimai, mokyti jose leidžiama tik turint Švietimo
ir mokslo ministerijos raštišką leidimą.
2. Leidimų
mokyti išdavimo tvarką reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
12 straipsnis.
Dėstymo kalba
1. Lietuvos
Respublikos mokyklose dėstymo kalba yra lietuvių kalba (išskyrus tautinių
mažumų bei tarptautinio bakalaureato mokyklas).
2. Vietovėse,
kuriose gyvena tautinė mažuma arba yra daug jos narių, jiems sudaromos sąlygos
turėti valstybines, savivaldybių ar nevalstybines ikimokyklines įstaigas,
bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba, jeigu šie asmenys to prašo
ir jeigu toks prašymas atitinka realų poreikį. Tėvai (ar vaiko globėjai)
parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą atitinkama
dėstymo kalba.
3. Negausioms
tautinėms grupėms gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse ir
savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės bei
fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos.
4. Ne lietuvių
kalba dėstomose švietimo įstaigose lietuvių kalba ir literatūra dėstoma
lietuvių kalba. Jeigu tėvai ar moksleiviai pageidauja, sudaromos sąlygos
mokytis ir kitų dalykų lietuvių kalba.
5. Visos
bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos mokėjimą
pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.
6. Visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos sąlygos mokytis lietuvių kalba.
13 straipsnis.
Sveikatos apsauga
Švietimo
įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų sveikatai išsaugoti ir
stiprinti. Ministerijos ir kitos Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai,
vietos savivaldybių institucijos, organizacijos ir piliečiai, turintys savo
žinioje švietimo įstaigas, užtikrina teisės aktuose nustatytas auklėtinių
mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei
psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose įstaigose, taip pat auklėtinių
apsaugą nuo fizinę ir psichinę sveikatą žalojančio poveikio (tabako, alkoholio,
narkotinių ir psichotropinių medžiagų).
14
straipsnis. Vaikų ir moksleivių, turinčių fizinių ar psichinių raidos
sutrikimų,
ugdymas
1. Visi
ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, turintys fizinių ar psichinių
raidos sutrikimų, yra ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar
specialiosiose grupėse, specialiosiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo
lavinimo mokyklų bendrosiose ar specialiosiose klasėse bei specialiosiose
mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios vietos.
2. Specialųjį
ugdymą tėvų (ar vaiko globėjų) sutikimu skiria, atsižvelgdamos į vaiko ar
moksleivio pageidavimus, švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir)
pedagoginė psichologinė tarnyba Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta
tvarka.
14 straipsnis. Vaikų ir
moksleivių, turinčių fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, ugdymas
1. Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus
vaikai, turintys fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, yra ugdomi namuose,
ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiosiose
ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar
specialiosiose klasėse bei specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų
gyvenamosios vietos.
2. Specialųjį ugdymą tėvų (ar vaiko globėjų)
sutikimu skiria, atsižvelgdamos į vaiko ar moksleivio pageidavimus, švietimo
įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir) pedagoginė psichologinė tarnyba
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
15 straipsnis.
Apmokėjimas už mokymą
1. Mokymas
Lietuvos Respublikos valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo,
profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas valstybinėse ir
savivaldybių ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus vaikų globos), taip pat
papildomo ugdymo institucijose yra iš dalies apmokamas.
2. Už mokymą
nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal susitarimą.
[2 dalies redakcija nuo 2001 m. rugsėjo
1 d.:
2. Už mokymą
nevalstybinėse švietimo įstaigose, išskyrus mokymą tradicinių religinių
bendrijų švietimo įstaigose, suteikiančiose valstybinio standarto bendrąjį
išsilavinimą, mokama pagal susitarimą.]
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17), įsigalioja nuo 2001 09 01
16 straipsnis.
Materialinė parama moksleiviams ir studentams
Moksleiviams ir
studentams, kuriems reikia materialinės paramos, valstybė teikia pašalpas bei skiria
lėšų stipendijoms ir kreditams.
17 straipsnis.
Pedagogų darbo apmokėjimas
1. Valstybinių
ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą pagal pedagoginio
darbo stažą, turimą išsilavinimą, įgytą kvalifikacinę kategoriją ir atliktą
darbą.
2. Valstybinėse
ir savivaldybių švietimo įstaigose pedagogams mokama už papildomą nepamokinį
darbą.
3. Materialiai
skatinami pedagogai, dirbantys švietimo įstaigose kaime, taip pat vietovėse bei
švietimo srityse, kurių plėtotei būtina speciali valstybės parama. Šiems
pedagogams teikiamos lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.
18 straipsnis.
Pedagogų rengimas
1. Pedagogus
Lietuvos švietimo sistemai rengia aukštosios ir aukštesniosios mokyklos pagal
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
2. Aukštosiose
mokyklose rengtinų pedagogų skaičių užsako Vyriausybė, atsižvelgdama į
valstybės reikmes, Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.
3. Valstybinėse
aukštesniosiose mokyklose rengiamų pedagogų skaičių bei specialybes nustato Švietimo
ir mokslo ministerija.
19 straipsnis.
Vaikų ir jaunimo organizacijos
Lietuvos
švietimo įstaigose gali veikti vaikų ir jaunimo organizacijos, kurių veikla
skatina moksleivių dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą,
padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų veikla
grindžiama nustatyta tvarka įregistruotais įstatais ir neturi prieštarauti
Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei įstatymams. Švietimo įstaigose
veikiančioms vaikų ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos
sąlygos.
20
straipsnis. Dorovinis (religinis) ugdymas valstybinėse ir savivaldybių švietimo
įstaigose
1. Valstybinėse
ir savivaldybių švietimo įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu dvasinės
vyresnybės įgalioti asmenys moko tikybos (valstybės pripažintų tradicinėmis
konfesijų).
2. Valstybės ir
savivaldybių globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar
giminėje išpažįstamą tradicinę religiją.
3.
Nelankantiesiems tikybos pamokų tuo metu dėstoma etika.
4. Dviejų
steigėjų (valstybės ar savivaldybių ir valstybės pripažintos tradicine
religinės bendrijos) švietimo įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu
mokiniai gali lankyti ne tikybos, bet etikos ar kitos tradicinės religijos
pamokas.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKSLEIVIŲ,
TĖVŲ, PEDAGOGŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
20 straipsnis. Dorovinis
(religinis) ugdymas valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose
1. Valstybinėse ir savivaldybių švietimo
įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu dvasinės vyresnybės įgalioti
asmenys moko tikybos (valstybės pripažintų tradicinėmis konfesijų).
2. Valstybės ir savivaldybių globojami
moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar giminėje išpažįstamą
tradicinę religiją.
3. Nelankantiesiems tikybos pamokų tuo metu
dėstoma etika.
4. Dviejų steigėjų (valstybės ar savivaldybių
ir valstybės pripažintos tradicine religinės bendrijos) švietimo įstaigose tėvų
(ar vaiko globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti ne tikybos, bet etikos ar
kitos tradicinės religijos pamokas.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ, PEDAGOGŲ TEISĖS, PAREIGOS
IR ATSAKOMYBĖ
21 straipsnis.
Moksleivių teisės
Moksleiviai turi
teisę:
1) stoti į
pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata,
dėstymo kalbos mokėjimas ir kt.) atitinka priėmimo į ją sąlygas;
2) sukakę 15
metų, savarankiškai apsispręsti dėl tikybos mokymosi;
3) burtis į
vaikų ir jaunimo organizacijas, plėtoti jų veiklą, lavintis saviugdos ir
saviveiklos būreliuose;
4) dalyvauti
švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka;
5) eksternu
laikyti bet kurios bendrojo ar profesinio lavinimo mokyklos klasės (kurso) arba
mokyklos baigimo egzaminus;
6) dėvėti
uniformą.
22 straipsnis.
Moksleivių pareigos
Moksleiviai
privalo:
1) mokytis, iki
sueis 16 metų, bendrojo lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos
mokykloje;
2) laikytis
švietimo įstaigos taisyklių, nuolat lankyti bendrojo lavinimo arba kitokią
formaliojo švietimo sistemos mokyklą.
23 straipsnis.
Tėvų (ar vaiko globėjų) teisės
Tėvai (ar vaiko
globėjai) turi teisę:
1) savo vaikams
laisvai parinkti valstybinę, savivaldybės arba nevalstybinę švietimo įstaigą;
2) leisti vaikus
į tėvų gyvenamajai vietai priskirtą arba kitą pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą
ar bendrojo lavinimo mokyklą;
3) dalyvauti
švietimo įstaigų savivaldoje;
4) gauti iš
švietimo įstaigos informaciją apie savo vaikų mokymąsi, elgesį, taip pat
mokymosi sąlygas.
24 straipsnis.
Tėvų (ar vaiko globėjų) pareigos
Tėvai (ar vaiko
globėjai) privalo:
1) sudaryti
vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas, laiduojančias sveiką ir saugią jų
dvasinių bei fizinių galių plėtotę, dorovinį brendimą, atsakyti už vaikų
auklėjimą ir vystymąsi;
2) leisti į
bendrojo lavinimo mokyklą vaikus nuo 6-7 metų, jei jie yra pakankamai fiziškai
ir psichiškai subrendę. Pateikę vaiko psichofizinę brandą liudijančius
dokumentus, tėvai gali leisti į mokyklą vaiką, mokslo metų pradžios dieną
neturintį 6 metų, arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra suėję 7 metai;
3) bendrauti su
švietimo įstaigomis sprendžiant vaikų bei moksleivių mokymosi klausimus,
užtikrinti, kad vaikai lankytų bendrojo lavinimo ar kitokią formaliojo švietimo
sistemos mokyklą, iki jiems sueis 16 metų.
25 straipsnis.
Teisė dirbti pedagoginį darbą
1. Teisę dirbti
pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigoje turi asmenys,
įgiję pedagoginį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, taip pat asmenys,
įgiję nepedagoginį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės
nustatytą pedagogo kvalifikaciją.
2. Teisę mokyti
profesijos profesinio mokymo įstaigose turi ir asmenys įgiję tik profesinį
išsilavinimą. Šie asmenys privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
3.Valstybinių ir
savivaldybių švietimo įstaigų vadovai skiriami viešo konkurso tvarka penkeriems
metams. Kvalifikacinius reikalavimus pretendentams ir viešo konkurso
organizavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Viešo konkurso
komisija sudaroma jos sudėtį suderinus su apskrities viršininku.
26 straipsnis.
Pedagogų atestacija
1. Pedagogams,
švietimo įstaigų vadovams, inspektoriams sudaromos kvalifikacijos tobulinimo ir
atestacijos sąlygos.
2. Pedagogai,
švietimo įstaigų vadovai privalo būti atestuojami:
1) jei nėra
įgiję kvalifikacinės kategorijos;
2) jei atestuoto
pedagogo turima kvalifikacinė kategorija neatitinka jo specialybės;
3) jei steigėjas
ar švietimo įstaigą prižiūrinti institucija nustato, kad vadovo ar pedagogo
praktinė veikla neatitinka turimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų.
3. Pedagogai,
švietimo įstaigų vadovai, pageidaujantys įgyti aukštesnę nei turima
kvalifikacinę kategoriją, atestuojami pačių prašymu.
4. Pedagogų,
švietimo įstaigų vadovų, inspektorių kvalifikacinių kategorijų reikalavimus bei
atestavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybės
patvirtinti atestavimo nuostatai.
27 straipsnis.
Pedagogų teisės
Pedagogai turi
teisę:
1) laisvai
pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;
2) nustatyta
tvarka tobulinti kvalifikaciją ir gauti ją atitinkantį atlyginimą;
3) į tinkamas
darbo sąlygas;
4) į kasmetines
pailgintas atostogas;
5) dalyvauti
švietimo įstaigos savivaldoje;
6) jungtis į
profesines sąjungas ir kitas visuomenines organizacijas;
7) gauti iki
vienerių metų apmokamų atostogų vadovėliams rašyti.
28 straipsnis.
Pedagogų pareigos
Pedagogai
privalo:
1) ugdyti
tvirtas auklėtinių dorovės bei pilietines nuostatas, laiduoti saugią ir sveiką
jų asmenybės galių plėtotę;
2) siekti, kad
moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;
3) laikytis
pedagoginės etikos normų;
4) dalyvauti
nepamokinėje veikloje, padedančioje tenkinti moksleivių saviraiškos bei
saviugdos poreikius, plėtoti jų kultūrinius interesus;
5) tobulinti
savo kvalifikaciją, nustatyta tvarka atestuotis, įgyti kvalifikacinę
kategoriją;
6)
bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (ar vaiko globėjais) sprendžiant vaikų
mokymo ir auklėjimo klausimus.
29 straipsnis.
Moksleivių, tėvų (ar vaiko globėjų) ir pedagogų atsakomybė
1. Moksleiviai,
neatliekantys savo pareigų, atsako švietimo įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka.
2. Tėvai (ar
vaiko globėjai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai,
psichiškai ir morališkai žaloja auklėtinius, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
TREČIASIS
SKIRSNIS
ŠVIETIMO PROCESO
ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS
30 straipsnis.
Švietimo proceso organizavimas
1. Lietuvos
Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos
patvirtintus arba jos nustatyta tvarka suderintus mokymo planus ir bendrąsias
programas. Mokymo turinys ir metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus
uždavinius bei visuomenės poreikius. Atskirų mokyklų tipų ir pakopų ugdymo
turinys derinamas tarpusavyje.
2. Švietimo
įstaigose draudžiama propaguoti rasinį, tautinį, religinį, socialinį
priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti militaristines ir kitas idėjas,
prieštaraujančias visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės ir humanizmo
principams.
3. Tautinių
mažumų švietimo įstaigose ugdymo programos gali būti papildomos etnokultūros
elementais.
4. Vidurinėse
bendrojo lavinimo mokyklose, be lietuvių kalbos, taip pat mokoma kitų kalbų,
derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos galimybes.
31 straipsnis.
Mokslo metų pradžia
Mokslo metai
bendrojo lavinimo mokyklose pradedami nuo rugsėjo pirmos dienos.
32 straipsnis.
Švietimo įstaigų veiklos nuostatai
1. Valstybinės
ir savivaldybių švietimo įstaigos savo darbe vadovaujasi jų savivaldos
institucijų aprobuotais ir steigėjo patvirtintais įstaigos veiklos nuostatais,
kurie turi neprieštarauti šiam ir kitiems įstatymams bei atitinkamo tipo
švietimo įstaigų bendriesiems veiklos nuostatams.
2. Nevalstybinių
švietimo įstaigų veiklos nuostatai derinami Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
33 straipsnis.
Švietimo įstaigų baigimo dokumentai
1. Asmenims,
baigusiems valstybines ar savivaldybių švietimo įstaigas arba atskiras jų
pakopas, išduodamas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio
dokumentas, patvirtinantis įgytą išsilavinimą.
2. Asmenims,
baigusiems nevalstybines švietimo įstaigas, analogiškas dokumentas išduodamas,
jeigu šių įstaigų suteikiamas išsilavinimas atitinka valstybinį standartą.
Mokyklų baigimo dokumentai (brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
34 straipsnis.
Švietimo įstaigų veiklos priežiūra
1. Švietimo
įstaigų veiklą prižiūri valstybė.
2. Švietimo
įstaigų veikla organizuojama ir prižiūrima šio įstatymo ir Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatyta tvarka.
3. Bendrosios
švietimo politikos vykdymą prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija bei
apskričių viršininkai pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus
nuostatus.
4. Apskrities
viršininko administracijos švietimo inspekcijai nustačius, kad savivaldybė
nevykdo įstatymų priskirtų švietimo funkcijų, neužtikrina reikiamų sąlygų
pavaldžios švietimo įstaigos veiklai, apskrities viršininkas rašo teikimą
Vyriausybės atstovui apskrityje dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų
perdavimo apskrities viršininko administracijai. Nutarimą dėl švietimo įstaigos
steigėjo funkcijų perdavimo apskričiai priima Vyriausybė.
5. Švietimo
įstaigų veiklą prižiūrinčios institucijos Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka informuoja visuomenę ir valstybines valdžios institucijas apie
Lietuvos ir atskirų jos regionų švietimo būklę, švietimo įstaigų atliekamo
ugdymo kokybę.
6. Stebėti
pedagogo darbą turi teisę Valstybinės švietimo inspekcijos, Bendruosiuose
švietimo įstaigų priežiūros, Pedagogų ir vadovų atestacijos bei švietimo
įstaigos veiklos nuostatuose nurodyti asmenys. Kiti asmenys gali stebėti
pedagogo darbą, tik gavę jo sutikimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
35 straipsnis.
Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija švietimo srityje
Švietimo ir
mokslo ministerija:
1) steigia,
reorganizuoja ar likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas, skiria ir atleidžia
jų vadovus, kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija bei kitomis Vyriausybės įstaigomis užtikrina, kad visi vaikai iki
16 metų mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos
mokykloje;
2) raštu
aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir nevalstybinių švietimo (išskyrus
neformaliojo) įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą bei savivaldybių
švietimo įstaigų, teikiančių pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą,
steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
3) nustato
kvalifikacinius reikalavimus visų tipų švietimo įstaigų vadovams, tvirtina
viešo konkurso vadovų pareigoms organizavimo tvarką;
4) raštu
aprobuoja apskričių viršininkų administracijų švietimo padalinių steigimą,
reorganizavimą ir likvidavimą;
5) koordinuoja
apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą,
nustato kvalifikacinius reikalavimus šių padalinių vadovams, inspektoriams ir
specialistams, rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti viešo konkurso eiti šias
pareigas nuostatus;
6) rūpinasi
švietimo darbuotojų rengimu, jų kvalifikacijos kėlimu bei perkvalifikavimu,
organizuoja pedagogų, švietimo įstaigų vadovų bei apskričių viršininkų
administracijų švietimo inspektorių atestaciją;
7) tvirtina
Bendruosius švietimo įstaigų priežiūros ir Valstybinės švietimo inspekcijos
nuostatus;
8) nustato visų
tipų švietimo įstaigų bendrųjų veiklos nuostatų reikalavimus, tvirtina
pavaldžių švietimo įstaigų veiklos nuostatus;
9) teikia
išvadas visuomenines organizacijas registruojančioms valstybės institucijoms
dėl vaikų ir jaunimo organizacijų įstatų registravimo;
10) tvirtina
valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų bendrąjį mokymo turinį (mokymo
planus, bendrąsias programas, vadovėlius);
11) organizuoja
mokymo planų, programų, vadovėlių, įvairių ugdymo priemonių ir literatūros
rengimą, gamybą bei leidybą;
12) kartu su
darbdavių ir darbuotojų atstovais nustato visų lygių išsilavinimo valstybinius
standartus;
13) aprobuoja
pedagoginio funkcionalumo požiūriu numatomų statyti valstybinių švietimo
įstaigų projektus;
14)
nostrifikuoja užsienyje įgytus pagrindinį, vidurinį, profesinį ir aukštesnįjį
išsilavinimą patvirtinančius dokumentus (atestatus, diplomus);
15) nustato
bendruosius švietimo įstaigų finansavimo principus;
16) finansuoja
valstybines švietimo programas;
17) nustato
pedagogų išsilavinimo standartą;
18) nustato ir
teikia siūlymus Vyriausybei, kiek ir kokių specialybių pedagogų turėtų rengti
aukštosios mokyklos;
19) organizuoja
bendrojo vidurinio išsilavinimo pagrindinių mokymo dalykų baigiamuosius
egzaminus, sudaro komisijas egzaminų užduotims rengti, egzaminams prižiūrėti ir
darbams vertinti;
20) organizuoja
švietimo įstaigų, studijų ir mokymo programų, išsilavinimo pažymėjimų bei
leidimų registravimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
36
straipsnis. Kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kompetencija švietimo
srityje
Kitos
ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
1) steigia,
reorganizuoja ir likviduoja, gavusios Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką
sutikimą, pavaldžias švietimo įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) tvirtina
pavaldžių švietimo įstaigų veiklos nuostatus, parengtus pagal Švietimo ir
mokslo ministerijos patvirtintus atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendrųjų
veiklos nuostatų reikalavimus;
3) tvirtina,
suderinusios su Švietimo ir mokslo ministerija, pavaldžių švietimo įstaigų
mokymo planus, programas, vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4) dalyvauja
nustatant pavaldžių profesinių bei aukštesniųjų mokyklų teikiamo išsilavinimo
standartus;
5) rūpinasi
specialiųjų dalykų pedagogų rengimu, kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja jų
atestaciją.
36 straipsnis. Kitų
ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kompetencija švietimo srityje
Kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
1) steigia, reorganizuoja ir likviduoja,
gavusios Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą, pavaldžias švietimo
įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų
veiklos nuostatus, parengtus pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus
atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendrųjų veiklos nuostatų reikalavimus;
3) tvirtina, suderinusios su Švietimo ir
mokslo ministerija, pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus, programas,
vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4) dalyvauja nustatant pavaldžių profesinių
bei aukštesniųjų mokyklų teikiamo išsilavinimo standartus;
5) rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų
rengimu, kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja jų atestaciją.
37 straipsnis.
Apskrities viršininko kompetencija švietimo srityje
Apskrities
viršininkas:
1) Švietimo ir
mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja
pavaldžias švietimo įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) raštu
aprobuoja apskrities nevalstybinių ir savivaldybių ikimokyklinio, papildomo
ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigų steigimą, reorganizavimą ir
likvidavimą;
3) Švietimo ir
mokslo ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja
apskrities viršininko administracijos švietimo padalinius. Viešo konkurso
tvarka, kurią tvirtina Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu,
skiria apskrities administracijos švietimo padalinių vadovus;
4) užtikrina
pavaldžių švietimo įstaigų funkcionavimą ir išlaikymą;
5) organizuoja
ir prižiūri pavaldžių švietimo įstaigų veiklą, tvirtina jų veiklos nuostatus;
6) prižiūri,
kaip vykdoma bendroji švietimo politika apskrities teritorijoje esančiose
valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse švietimo įstaigose;
7) prižiūri,
kaip savivaldybės tvarko mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, ir užtikrina, kad
visi apskrities teritorijoje gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo
lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko
teisių apsauga;
8) sudaro
sąlygas apskrities valstybinių švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams
tobulinti kvalifikaciją, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka
organizuoja jų atestavimą;
9) registruoja
apskrities teritorijoje esančias švietimo įstaigas Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka;
10) inicijuoja
apskrities švietimo tarybos ir kitų savivaldos institucijų kūrimąsi apskrityje;
11) teikia
informaciją apie švietimo būklę ir problemas apskrityje Švietimo ir mokslo
ministerijai jos nustatyta tvarka;
12) rašo teikimą
Vyriausybės atstovui apskrityje dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų
perdavimo apskrities viršininko administracijai šio įstatymo 34 straipsnio 4
dalyje nurodytais atvejais.
38 straipsnis.
Savivaldybės kompetencija švietimo srityje
Savivaldybė:
1) viešo
konkurso tvarka, kurią tvirtina Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos
teikimu, skiria savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovus;
2) apskrities
viršininkui raštu sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja ikimokyklines
ugdymo įstaigas, papildomo ugdymo bei neformaliojo suaugusiųjų švietimo
įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
3) Švietimo ir
mokslo ministerijai raštu sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja visų
tipų bendrojo lavinimo pradines, pagrindines ir vidurines mokyklas. Skiria ir
atleidžia jų vadovus;
4) Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka raštu aprobuoja šio straipsnio 2
punkte išvardytų tipų nevalstybinių švietimo įstaigų, esančių savivaldybės
teritorijoje, steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
5) organizuoja
ir prižiūri pavaldžių švietimo įstaigų veiklą ir tvirtina jų nuostatus;
6) užtikrina
įstatymų, Vyriausybės nutarimų, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų
kompetentingų institucijų teisės aktų įgyvendinimą pavaldžiose švietimo
įstaigose;
7) užtikrina
pavaldžių švietimo įstaigų funkcionavimą ir išlaikymą;
8) tvarko
tikslią mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, sudaro jų sąrašus ir užtikrina, kad
visi savivaldybės teritorijoje gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo
lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko
teisių apsauga;
9) organizuoja
kaimo bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toliau nuo mokyklos,
nemokamą pavėžėjimą į mokyklą ir atgal;
10) sudaro
sąlygas pavaldžių švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams tobulinti
kvalifikaciją, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka organizuoja jų
atestavimą;
11) Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka teikia jai, apskrities viršininkui ir
visuomenei informaciją apie švietimo būklę ir problemas.
39 straipsnis.
Lietuvos švietimo taryba
1. Lietuvos
švietimo taryba yra institucija, atliekanti mokslinę ekspertizę bei
konsultuojanti strateginiais Lietuvos Respublikos švietimo plėtros klausimais.
2. Lietuvos
švietimo taryba sudaroma ir veikia pagal nuostatus, kuriuos Seimo Švietimo,
mokslo ir kultūros komiteto pritarimu tvirtina Vyriausybė.
40 straipsnis.
Švietimo įstaigų savivalda
1. Kiekvienoje
švietimo įstaigoje turi veikti savivaldos institucijos - švietimo įstaigos
taryba ir pedagogų taryba, taip pat gali veikti ir kitos savivaldos
institucijos.
2. Savivaldos
institucijos:
1) aprobuoja
švietimo įstaigos veiklos nuostatus;
2) nustato
pagrindines švietimo įstaigos veiklos perspektyvas;
3) kontroliuoja
švietimo įstaigos ūkinę-finansinę veiklą.
3. Savivaldos
institucijos pagal savo kompetenciją turi teisę gauti iš administracijos
informaciją apie švietimo įstaigos veiklą.
4. Švietimo
įstaigų savivaldos institucijų kompetencija apibrėžiama atitinkamo tipo
(pakopos) švietimo įstaigų bendruosiuose veiklos nuostatuose.
41 straipsnis.
Švietimo įstaigų finansavimas
1. Pagrindiniai
valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų finansavimo šaltiniai yra valstybės
ir savivaldybių biudžetai. Finansavimas iš valstybės ar savivaldybių biudžeto
užtikrina normalias šių įstaigų veiklos sąlygas. Kiti finansavimo šaltiniai yra
švietimo įstaigų nebiudžetinės lėšos.
2. Užsienio
kapitalo dalis bendrose su užsieniu švietimo institucijose nustatoma Švietimo
ir mokslo ministerijos išduodamame leidime tokiai institucijai steigti.
3. Nevalstybines
švietimo įstaigas išlaiko steigėjai. Nevalstybinėms švietimo įstaigoms
valstybinio standarto išsilavinimą suteikiančioms programoms finansuoti
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriamos biudžeto
lėšos kaip atitinkamo tipo (pakopos) valstybės ar savivaldybių švietimo
įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam
vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo (pakopos) valstybinėse ar savivaldybių
švietimo įstaigose.
[Straipsnio redakcija nuo 2001 m.
rugsėjo 1 d.:
1. valstybės ir savivaldybių švietimo
įstaigos, nevalstybinės tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigos,
suteikiančios valstybinio standarto bendrąjį išsilavinimą, taip pat valstybės
ir savivaldybių švietimo įstaigos, įsteigtos kartu su valstybės pripažinta
tradicine religine bendrija, finansuojamos ir išlaikomos iš valstybės ir
savivaldybių biudžetų. Šios įstaigos gali gauti lėšų ir kitais įstatymų numatytais
būdais.
2. Užsienio
kapitalo dalis bendrose su užsieniu švietimo institucijose nustatoma Švietimo
ir mokslo ministerijos išduodamame leidime tokiai institucijai steigti.
3. Nevalstybines
švietimo įstaigas, išskyrus tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigas,
suteikiančias valstybinio standarto bendrąjį išsilavinimą, išlaiko steigėjai.
Nevalstybinėms švietimo įstaigoms valstybinio standarto bendrąjį išsilavinimą
suteikiančioms programoms finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka skiriama biudžeto lėšų tiek pat, kiek ir atitinkamo tipo
(pakopos) valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas
atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo
(pakopos) valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose.]
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17), įsigalioja nuo 2001 09 01
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2878 (2000 10 31)
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2879 (2000 10 31)
42 straipsnis. Neteko galios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2879 (2000 10 31)
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
TARPTAUTINIAI
RYŠIAI
43 straipsnis.
Lietuvos gyventojų teisė mokytis kitose šalyse
1. Lietuvos
gyventojai turi teisę mokytis kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens
iniciatyva arba tarpvalstybiniais susitarimais.
2. Lietuvių
švietimo įstaigos kitose šalyse organizuojamos bei finansinė ir materialinė
parama joms teikiama tarpvalstybinių susitarimų nustatyta tvarka.
44
straipsnis. Užsienio šalių piliečių ir asmenų be pilietybės pedagoginė veikla
ir
mokymasis
Lietuvos Respublikoje
Užsienio šalių
piliečiai ar asmenys be pilietybės turi teisę dirbti pedagoginį darbą ir
mokytis Lietuvos Respublikoje. Jų mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvos švietimo
įstaigose nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys.
44 straipsnis. Užsienio šalių
piliečių ir asmenų be pilietybės pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos
Respublikoje
Užsienio šalių piliečiai ar asmenys be
pilietybės turi teisę dirbti pedagoginį darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje.
Jų mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato Lietuvos
Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys.
45 straipsnis.
Tarptautinės sutartys
Jeigu
tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias numato
šis įstatymas, taikomos tarptautinėse sutartyse nurodytos taisyklės.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
__________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr.
I-1626,
91.07.30
DĖL
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-241,
93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-381,
94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-963,
95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1593,
96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-854,
1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2878 (2000 10 31)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2879 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
KONSTITUCINIO
TEISMO NUTARIMAI:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO
5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21
@@ -2036,9 +4650,13 @@
ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000 11 30)
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-06-30)
autrap@lrs.lt
2000-11-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 16, 31 y 17 más
2000-10-12
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 31, 12, 24 y 15 más
2000-06-13
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 42, 31 y 18 más
2000-05-11
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 42 más
1998-07-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 42 más
1997-06-26
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 1, 14, 33, 40
1996-10-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 37 más
1995-06-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 16, 3, 11 y 24 más
1994-01-20
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 3, 31 y 21 más
1993-07-16
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą