LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
68 versijos
· 1991-06-25
2026-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 37, 67, 43, 10
2026-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 39
2025-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 68
2024-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 2 y 15 más
2024-07-25
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 72
2024-07-09
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 21, 72
2024-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 42, 72, 41, 43
2024-06-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2024-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 2, 72, 4 y 2 más
2024-01-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 42, 66, 44 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 62, 67 y 2 más
2023-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 58 y 23 más
2023-07-06
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 47, 72, 29 y 3 más
2023-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 64, 38 y 8 más
2023-04-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 58, 49
2023-03-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 36, 23 y 2 más
2023-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 29
2023-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 47, 72, 35 y 2 más
2022-12-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 62
2022-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 38 y 3 más
2022-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 29, 11 y 3 más
2021-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 2 y 11 más
2021-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 58, 2 y 5 más
2020-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 60
2020-07-11
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 37, 53, 72 y 3 más
Pakeitimai 2020-07-11
@@ -2,7 +2,7 @@
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Suvestinė redakcija nuo 2020-06-01 iki 2020-07-10
Suvestinė redakcija nuo 2020-07-11 iki 2020-08-31
Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 153-0; Žin. 1991, Nr.23-593, i. k. 0911010ISTA00I-1489
@@ -898,7 +898,7 @@
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veiklos įsivertinimo sritis, veiklos kokybės įsivertinimo atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą. Profesinio mokymo įstaigos taryba svarsto profesinio mokymo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą.
5. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) veiklos įsivertinimo sritis, veiklos kokybės įsivertinimo atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo, svarsto mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą. Profesinio mokymo įstaigos taryba svarsto profesinio mokymo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
@@ -906,6 +906,8 @@
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Nr. XIII-3266, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15540
6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas).
Straipsnio dalies pakeitimai:
@@ -1432,7 +1434,11 @@
3) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;
4) jo elgesys ir veikla nėra suderinami su švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimais.
4) jis savo elgesiu ir (ar) veikla pažeidė švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-3266, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15540
Papildyta straipsniu:
@@ -1474,12 +1480,16 @@
Nr. XII-1613, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06357
5. Švietimo ir mokslo ministro įgaliotai įstaigai nustačius, kad švietimo įstaigoje nėra sudarytos sąlygos užtikrinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, švietimo ir mokslo ministras per 20 darbo dienų nuo atlikto švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo dienos kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) dėl pakartotinio švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo.
5. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai įstaigai nustačius, kad mokykloje nėra sudarytos sąlygos užtikrinti švietimo kokybę laiduojantį valdymą, švietimo, mokslo ir sporto ministras gali kreiptis į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) dėl kokybiško valdymo užtikrinimo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3266, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15540
54 straipsnis. Švietimo planavimas
1. Švietimo planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės švietimo poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius švietimo tikslus ir uždavinius, apibrėžti prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti.
@@ -1656,1935 +1666,1853 @@
59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas
1. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo.
2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuriam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas arba jam prilygintas vertinimas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, jeigu asmuo vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 20 metų. Asmuo priimamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
1. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja valstybinių švietimo įstaigų atveju – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras.
2. Švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuriam atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas, atitinkantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, arba, jeigu asmuo vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 10 metų, jam prilygintas vertinimas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmuo priimamas į švietimo įstaigos vadovo pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, patikrinus jo kompetencijas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
3. Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai kompetencijų vertinimas apima asmens kompetencijų, reikalingų vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) funkcijoms atlikti, vertinimą.
4. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, jam sutikus, jo įgaliojimai pratęsiami, iki įvyks viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir bus paskirtas švietimo įstaigos vadovas. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti.
5. Likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras skelbia viešą konkursą šios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, išskyrus atvejus, kai vadovas paskiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
6. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus ir viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką.
7. Į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovų pareigas asmenys skiriami ir iš jų atleidžiami įstatymų nustatyta tvarka.
8. Švietimo įstaigos vadovas:
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas švietimo įstaigos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir mokyklos tarybai, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigos vadovas – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucijai, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiai institucijai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų metų veiklos ataskaitos struktūrą ir reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras;
11) atsako už švietimo įstaigos finansinę veiklą, svarsto ir priima sprendimus, susijusius su švietimo įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimą ir disponavimą juo.
9. Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija atsako už informacijos apie švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimą pateikimą viešai.
10. Jeigu pasibaigus penkerių metų kadencijai švietimo įstaigos vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, atsisako būti paskirtas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba dalyvauti viešame konkurse tos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi, esant galimybei, jam turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos pareigos atitinkamai valstybės ar savivaldybės įsteigto juridinio asmens, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybės tarybos ar savivaldybės vykdomosios institucijos įsteigtoje įstaigoje.
11. Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu darbo sutartis nutraukiama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, priėmusi (priėmęs) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas.
12. Valstybinių švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių. Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį siūlo skirti valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, taip pat valstybinių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras kviečia vieną mokyklos socialinių partnerių atstovą, 3 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė (po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai – jeigu jie nėra sukakę 16 metų, jiems atstovauja tėvai). Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.
13. Viešo konkurso švietimo pagalbos ir kitos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos sudarymo tvarkos aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
14. Viešo konkurso naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos bendruomenės teikiamų asmenų. Tokiu atveju komisiją sudaro 4 nariai.
15. Valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) taryba, valstybinės ar savivaldybės švietimo pagalbos įstaigoje – švietimo pagalbos įstaigos savivaldos institucija, jeigu ji yra, jei švietimo pagalbos įstaigoje savivaldos institucijos nėra, – darbuotojų atstovavimą įgyvendinanti institucija švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ar jos (jo) įgaliotą asmenį, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – į savivaldybės merą, ir prašo jos (jo) įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą. Jeigu švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, valstybinės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų atveju – savivaldybės meras priima sprendimą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos.
16. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, jo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
17. Buvusiam švietimo įstaigos vadovui (išskyrus švietimo įstaigos vadovus, kurie turi teisę gauti visą senatvės pensiją), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūloma pretenduoti į kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo pareigas, jeigu jis jau yra laimėjęs viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti po 2018 m. sausio 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
Nr. XIII-3266, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15540
60 straipsnis. Mokyklos savivalda
1. Mokyklos savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.
2. Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos ir finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos įstatuose, priima sprendimus, daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai.
3. Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovų. Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
4. Mokyklos tarybos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Mokyklos tarybos nariu negali būti tos pačios švietimo įstaigos vadovas, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
5. Kiekvienais metais mokyklos taryba vertina mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
6. Mokykloje gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų).
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
7. Aukštųjų mokyklų savivaldos ypatumus nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
61 straipsnis. Savivaldybės švietimo savivaldos institucijos
1. Savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant savivaldybės švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą gali būti steigiamos savivaldybės švietimo ir atskirų švietimo sričių tarybos.
2. Savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai (globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų asociacijos.
3. Savivaldybės švietimo tarybos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.
4. Savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo politika, pritaria ilgalaikiams švietimo plėtros tikslams ir telkia visuomenę jiems siekti.
62 straipsnis. Valstybės švietimo savivaldos institucijos
Visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina valstybės švietimo savivaldos institucijos:
1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, teikia siūlymus dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo ir kitų su švietimu susijusių klausimų. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas;
2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
3) Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
4) Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Aukštojo mokslo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
63 straipsnis. Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme
1. Mokyklos bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių (mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.
2. Mokytojų asociacijos, draugijos, sąjungos dalyvauja kuriant mokomojo dalyko turinį, sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu.
3. Švietimo valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę, konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti ekspertais.
4. Profesinių sąjungų veiklą nustato Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas.
64 straipsnis. Švietimo priežiūra
1. Švietimo priežiūros paskirtis – stebėti švietimo prieinamumą ir kokybę ir skatinti švietimo tobulinimą, konsultuoti ir vertinti veiklą.
2. Švietimo priežiūra apima švietimo prieinamumo ir kokybės stebėseną, švietimo teikėjų, pagalbos įstaigų ir švietimo valdymo subjektų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, išorinį vertinimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo tobulinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones.
3. Valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija.
4. Mokyklos veiklos priežiūrą atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), prireikus pasitelkdami išorinius vertintojus.
5. Aukštojo mokslo studijų kokybės priežiūra atliekama Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
6. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama (atsižvelgdamas) į vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo rezultatus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO FINANSAVIMAS
65 straipsnis. Švietimo finansavimo šaltiniai
Švietimo finansavimo šaltiniai:
1) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;
2) kitos lėšos.
66 straipsnis. Investicijos į švietimo plėtotę
1. Valstybės lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (žmogiškiesiems ištekliams plėtoti ir optimizuoti, darbo sąlygoms gerinti, švietimo kokybei ir prieinamumui didinti, infrastruktūrai tobulinti ir kt.) skiriamos įgyvendinant Valstybinę švietimo strategiją ir Švietimo ir mokslo ministerijos strateginį veiklos planą. Jos paskirstomos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1397, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11325
2. Savivaldybių lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos pagal programas, nustatytas savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir vadovaujantis švietimo strateginiais planais.
3. Valstybės lėšos kapitalo investicijoms skiriamos savivaldybėms atsižvelgus į mokyklų tinklo pertvarkos veiksmingumą ir kitus švietimo kokybę laiduojančius kriterijus.
67 straipsnis. Švietimo programų ir mokyklų finansavimas
1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1397, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11325
2. Mokymo lėšos savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programoms, taip pat formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.
3. Valstybinėms ir savivaldybių mokykloms (išskyrus mokyklas, nurodytas šio straipsnio 4 dalies 1 punkte) ūkio lėšas skiria mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka.
4. Ūkio lėšos mokykloms (išskyrus aukštąsias mokyklas) skiriamos:
1) savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atitinkančioms Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir kriterijus, taip pat savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš savivaldybių biudžetų asignavimų;
2) nevalstybinėms mokykloms, vykdančioms bendrojo ugdymo programas (išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytas mokyklas), – iš savininko (dalyvių susirinkimo) ir kitų lėšų, nustatytų mokyklos įstatuose.
5. Mokyklose, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programas) programos finansuojamos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, mokinių (jų tėvų (globėjų, rūpintojų) bei rėmėjų teisės aktų nustatyta tvarka, kitose mokyklose šios programos finansuojamos mokyklos įstatų nustatyta tvarka. Valstybinėms ir savivaldybių mokykloms, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programas) programoms vykdyti gali būti skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.
6. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos, pagalbos įstaigos, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, finansuojamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, kitos neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos, pagalbos įstaigos finansuojamos jų įstatų nustatyta tvarka. Valstybinėms ir savivaldybių neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokykloms, pagalbos įstaigoms, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, gali būti skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.
7. Profesinis mokymas finansuojamas Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.
8. Aukštosios mokyklos finansuojamos Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
9. Ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo mokykloms, neformaliojo švietimo programoms teisės aktų nustatyta tvarka skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.
10. Nevalstybinės tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas, finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms ar savivaldybių mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje.
11. Neteko galios nuo 2015-04-28
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-1614, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06359
12. Įstaigos, įmonės ir organizacijos gali gauti biudžeto lėšų švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programoms, projektams vykdyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-131, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7937 (2012-12-29)
Nr. XII-398, 2013-06-20, Žin., 2013, Nr. 73-3655 (2013-07-09)
68 straipsnis. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimas
1. Valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo, jo pavaduotojo ugdymui darbo užmokestis priklauso nuo mokykloje ugdomų mokinių skaičiaus, pedagoginio darbo stažo ir veiklos sudėtingumo.
2. Valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo darbo užmokestis priklauso nuo pedagoginio darbo stažo ir veiklos sudėtingumo.
3. Valstybinės (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybės mokyklos mokytojo (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialisto darbo užmokestis priklauso nuo pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.
4. Mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacinės kategorijos, atsižvelgiant į mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų išsilavinimą ir jų turimų kompetencijų, reikalingų profesinei veiklai, visumą, nustatomos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
5. Nevalstybinės mokyklos vadovo, mokytojo ir kito darbuotojo darbo užmokestis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.
6. Valstybinės aukštosios mokyklos darbuotojams už darbą mokama Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
7. Pareigybių, kurias einant atliekamas darbas yra laikomas pedagoginiu ir įskaitomas į pedagoginio darbo stažą, sąrašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1396, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11324
69 straipsnis. Materialinė parama
1. Mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją arba keisti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
2. Paramą aukštosios mokyklos studentui nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
3. Mokiniui, kuris mokosi pagal neformaliojo švietimo programas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti suteikta parama.
4. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos.
5. Valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš jai skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, savivaldybės švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš savivaldybės biudžeto ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, kitų švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka gali teikti ir kitą materialinę paramą ar kompensuoti tam tikras išlaidas (važiavimo į darbą ir atgal nuosava, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone, gyvenamojo ploto nuomos ir kitas) švietimo įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3266, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15540
70 straipsnis. Apmokėjimas už švietimą
1. Valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, yra nemokamas.
2. Nevalstybinėje mokykloje atlyginimą už ugdymą, mokymą nustato mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas). Atlyginimas mokamas sutarties pagrindu.
3. Mokinys, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovėliais naudojasi nemokamai.
4. Mokinys, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, vadovėliais aprūpinamas iš dalies nemokamai. Nemokamai mokinys gali būti aprūpinamas vadovėliais įvertinus tėvų (rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį.
5. Individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai).
6. Mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, mokykloje specialiosiomis mokymo priemonėmis aprūpinamas nemokamai.
7. Atlyginimo dydį už ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos įstatuose nustatytas mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas (pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, klubai, būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kita) nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų).
8. Atlyginimo dydį už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotinį pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų mokymąsi ir šių asmenų brandos egzaminus nustato švietimo ir mokslo ministras.
9. Atlyginimo dydį už mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) teikiamą neformalųjį vaikų švietimą (išskyrus ikimokyklinį ugdymą) ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Atlyginimas už neformalųjį vaikų švietimą (išskyrus ikimokyklinį ugdymą) mažinamas atsižvelgus į mokinių gabumus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį.
10. Profesinio mokymo įstaigų teikiamos papildomos (nenumatytos mokymo programose) mokymo, mokymosi paslaugos (konsultacijos, kursai ir kitos), praktinio mokymo priemonės yra mokamos. Atlyginimo dydį už teikiamas paslaugas nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.
11. Atlyginimo dydį už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, išlaikymą nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Atlyginimas gali būti mažinamas mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) nustatytais atvejais ir tvarka.
12. Apmokėjimas už studijas aukštojoje mokykloje nustatomas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. Atlyginimo dydį už aukštosios mokyklos teikiamą neformalųjį švietimą nustato aukštoji mokykla.
13. Mokiniai aprūpinami mokinio reikmenimis teisės aktų nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
71 straipsnis. Dalyvavimas tarptautinėje švietimo erdvėje
1. Lietuvos švietimo sistemos subjektai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio valstybių švietimo sistemų subjektais.
2. Dalyvavimo ar kitokio bendradarbiavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų susitarimai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių švietimo įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai.
3. Jeigu įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato kitas negu šis įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
4. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu Europos Sąjungos ir kitas tarptautines švietimo programas ir iniciatyvas administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
72 straipsnis. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymas
1. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia šio įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programos (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) gali būti vykdomos (stabdomos) Vyriausybės nustatyta tvarka gavus švietimo ir mokslo ministro rašytinį sutikimą.
2. Užsienio valstybių aukštųjų mokyklų studijų programos Lietuvoje vykdomos Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
3. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos mokyklose gali būti vykdomos ne lietuvių kalba. Asmenims, Lietuvoje baigusiems užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, išduodami atitinkamų užsienio valstybių arba organizacijų pažymėjimai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKO PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS KUZMICKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr. I-1626, 91.07.30
DĖL ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1593, 96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-306, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-854, 1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr. 40-1116 (2000 05 17)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.
Pakeitimai:
8.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr. 92-2878 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr. 92-2879 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr. 102-3214 (2000 11 29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1630, 2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2292, 2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Įstatymo įgyvendinimas pakeistas:
12.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-347, 2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3803 (2009-07-28)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2398, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-689, 2006-06-13, Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 36, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1066, 2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 IR 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1210, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3045 (2007-07-12)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1266, 2007-07-04, Žin., 2007, Nr. 81-3324 (2007-07-21)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41, 47 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 5 dalys įsigalioja 2007 m. rugpjūčio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnio 2, 3, 4 dalys ir 2, 3 straipsniai įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-346, 2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3802 (2009-07-28)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 2, 48 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.
Mokytojai, šio įstatymo įsigaliojimo metu ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintys pedagogo kvalifikacijos, ją privalo įgyti per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Mokytojai, ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas ir studijuojantys aukštojoje mokykloje, aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją privalo įgyti per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Mokytojai per šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą laikotarpį neįgiję pedagogo kvalifikacijos ir aukštojo išsilavinimo, atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 2–4 dalių reikalavimai netaikomi mokytojams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-382, 2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3975 (2009-08-04)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-668, 2010-01-21, Žin., 2010, Nr. 15-701 (2010-02-04)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 61 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1281, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 38-1804 (2011-03-31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis pripažįstama netekusia galios 2015 m. rugsėjo 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punktas pripažįstamas netekusiu galios 2011 m. rugsėjo 1 d.
Švietimo teikėjai, vykdantys užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) Lietuvos Respublikoje ir neturintys švietimo ir mokslo ministro rašytinio sutikimo, jį privalo gauti per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Mokytojai, šio įstatymo įsigaliojimo metu ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas, turintys aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintys pedagogo kvalifikacijos, ją privalo įgyti iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Šiems asmenims Švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatyti kvalifikacijos reikalavimai iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. netaikomi.
Mokytojai, šio įstatymo įsigaliojimo metu neturintys Švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatyto išsilavinimo ir ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas bei studijuojantys aukštojoje mokykloje, aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją privalo įgyti iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Šiems asmenims Švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatyti išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. netaikomi.
Mokytojai per šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą laikotarpį neįgiję kvalifikacijos ir aukštojo išsilavinimo, atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalių reikalavimai mokytojams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, netaikomi.
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-131, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7937 (2012-12-29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 67 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-398, 2013-06-20, Žin., 2013, Nr. 73-3655 (2013-07-09)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 2 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-553, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 114-5683 (2013-11-01)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO 5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21 STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35 STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1614, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06359
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 22 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1613, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06357
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 53, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56-1, 56-2 straipsniais įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1909, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11181
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2010, 2015-11-12, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18318
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2537, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20659
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 35 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2536, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20657
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23-1, 23-2 straipsniais įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT26-N15/2015, 2015-09-29, paskelbta TAR 2017-01-02, i. k. 2017-00001
Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5-1, 56-3 straipsniais įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56, 56-1, 62, 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39-1 straipsniu įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-926, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21598
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
3. Vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimą atlieka švietimo ir mokslo ministro įgaliota įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija. Vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai kompetencijų vertinimas apima asmens bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų bei žinių, reikalingų vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai funkcijoms atlikti, vertinimą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
4. Pasibaigus valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Pasibaigus valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijai, jam sutikus, jo įgaliojimai pratęsiami, iki įvyks viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir bus paskirtas švietimo įstaigos vadovas. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1396, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11324
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1397, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11325
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 23, 58, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-955, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21668
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 26 straipsnio pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1781, 2018-12-13, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20999
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 56 straipsnio pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2090, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07327
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT25-N11/2019, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-09-19, i. k. 2019-14836
Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2764, 2019-12-20, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21570
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
5. Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo kadencijos pabaigos, švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) skelbia viešą konkursą šios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, išskyrus atvejus, kai vadovas paskiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2764, 2019-12-20, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21570
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
6. Švietimo ir mokslo ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus ir viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
7. Į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovų pareigas asmenys skiriami ir iš jų atleidžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
8. Švietimo įstaigos vadovas:
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
1) vadovauja švietimo įstaigos strateginio plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;
2) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
3) atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą, demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus santykius, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;
4) rūpinasi mokytojų ir kitų darbuotojų darbo sąlygomis, organizuoja trūkstamų mokytojų paiešką;
5) analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;
6) atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašyme;
7) kartu su mokyklos taryba sprendžia mokyklai svarbius palankios ugdymui aplinkos kūrimo klausimus;
8) už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
9) Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;
10) kiekvienais metais teikia švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) bendruomenei ir tarybai svarstyti bei viešai paskelbia savo metų veiklos ataskaitą. Švietimo įstaigos vadovų metų veiklos ataskaitos reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras;
11) atsako už švietimo įstaigos finansinę veiklą, svarsto ir priima sprendimus, susijusius su švietimo įstaigos lėšų (įskaitant lėšas, skirtas švietimo įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui), turto naudojimą ir disponavimą juo.
9. Švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija atsako už informacijos apie švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimą pateikimą viešai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
10. Jeigu pasibaigus penkerių metų kadencijai švietimo įstaigos vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, atsisako būti paskirtas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka arba dalyvauti viešame konkurse tos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti arba jo nelaimi, esant galimybei, jam turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos pareigos atitinkamai valstybės ar savivaldybės įsteigto juridinio asmens, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybės tarybos ar savivaldybės vykdomosios institucijos įsteigtoje įstaigoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2764, 2019-12-20, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21570
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
11. Jeigu su valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovu nutraukiama darbo sutartis dėl šio straipsnio 16 dalyje nurodytų priežasčių, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos skelbiamas viešas konkursas švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba, priėmusi (priėmęs) sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, paskiria nepriekaištingos reputacijos asmenį laikinai eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
12. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti sudaro komisiją iš 7 narių. Į viešo konkurso bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį siūlo skirti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), Švietimo ir mokslo ministerija, atitinkamo tipo švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą, 3 narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė (po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai – jeigu jie nėra sukakę 16 metų, jiems atstovauja tėvai). Viešo konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti konkurso komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Šios komisijos nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
13. Viešo konkurso švietimo pagalbos ir kitos švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti komisijos sudarymo tvarkos aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
14. Viešo konkurso naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos bendruomenės teikiamų asmenų. Tokiu atveju komisiją sudaro 4 nariai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
15. Švietimo įstaigos taryba, švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitą įvertinusi nepatenkinamai, kreipiasi į savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) ir prašo jos (jo) įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą. Jeigu švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaita įvertinama nepatenkinamai dvejus metus iš eilės, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo, savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti švietimo įstaigos vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį per 10 darbo dienų nuo švietimo įstaigos vadovo metų veiklos ataskaitos įvertinimo, neišmokant jam išeitinės išmokos.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
16. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos (jo) įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai – savivaldybės mero potvarkiu. Savivaldybės meras apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, švietimo įstaigos vadovo, kuriam pradėtas tarnybinis patikrinimas, nušalinimą nuo pareigų, švietimo įstaigos darbuotoją, paskirtą laikinai eiti tos įstaigos vadovo pareigas, nedelsdamas raštu informuoja savivaldybės tarybą.
TAR pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 16 dalyje (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018-07-04, Nr. 11327) nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį, gavus bet kokią informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, o tokio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti visais atvejais nušalintas nuo pareigų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. KT25-N11/2019, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-09-19, i. k. 2019-14836
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
17. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad švietimo įstaigos vadovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos (jo) įgalioto asmens sprendimu. Jeigu toks sprendimas nepriimamas, švietimo ir mokslo ministras arba Vyriausybės atstovas per 5 darbo dienas nuo atlikto tarnybinio patikrinimo dienos skundžia savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) arba jos (jo) įgalioto asmens ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovų atveju – savivaldybės tarybos neveikimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, švietimo įstaigos vadovas grąžinamas į eitas pareigas. Už švietimo įstaigos vadovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės švietimo įstaigos vadovui darbo užmokestis nemokamas. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nuo pareigų nušalinamas nepagrįstai ar nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą, asmuo grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo dienos, kai švietimo įstaigos vadovas vėl pradėjo eiti savo pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
18. Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, jo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
19. Buvusiam švietimo įstaigos vadovui (išskyrus švietimo įstaigos vadovus, kurie turi teisę gauti visą senatvės pensiją), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūloma pretenduoti į kitos švietimo įstaigos (išskyrus aukštosios mokyklos) vadovo pareigas, jeigu jis jau yra laimėjęs viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti po 2018 m. sausio 1 d.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymas
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2593, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-12, i. k. 2019-20026
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 31-1 straipsniu įstatymas
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3266, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15540
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5-1, 37, 53, 56-3, 59 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymas
73 straipsnis.
Dalyvavimas tarptautinėje švietimo erdvėje
1. Lietuvos
švietimo sistemos subjektai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo
erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio
valstybių švietimo sistemų subjektais.
2. Dalyvavimo ar kitokio bendradarbiavimo
sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos
Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų susitarimai, kiti
Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos ir užsienio valstybių švietimo
įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai.
3. Jei
įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato
kitas negu šis Įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
74
straipsnis. Užsienio bei tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymas
1. Užsienio bei
tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia
šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų
nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Užsienio
valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos
mokyklose, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką leidimą, gali būti
vykdomos nelietuvių kalba, jas išėjusiems išduodami atitinkamų užsienio
valstybių arba organizacijų pažymėjimai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
75 straipsnis.
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Mokytis pagal
aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003–2004 mokslo metų.
2. Nuo 2005–2006
mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo.
3. Ikimokyklinio
ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005–2006 mokslo metų taikomas
ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas.
4. Iki juridinių
asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis
Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų
valstybės registro nuostatais.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr.
I-1626,
91.07.30
DĖL
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-241,
93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-381,
94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-963,
95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1593,
96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-854,
1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2878 (2000 10 31)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2879 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1630,
2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2292,
2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56,
58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2398,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-689, 2006-06-13,
Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 36, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1066,
2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 IR 72 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO
5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21
STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35
STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ
ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-04-24)
autrap@lrs.lt
57 straipsnis. Ministerijų, Seimui atskaitingų valstybės institucijų ir Vyriausybės įstaigų įgaliojimai švietimo valdymo srityje
1. Ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
1) dalyvauja švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo grupėse, teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų;
2) kartu su švietimo ir mokslo ministru leidžia su švietimu susijusius teisės aktus;
3) atlieka švietimo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
4) organizuoja mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
2. Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją ir atsakomybę švietimo valdymo klausimais nustato Vyriausybė.
3. Seimui atskaitingos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją teikia išvadas ir pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl švietimo politiką reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.
74 straipsnis. Užsienio bei tarptautinių
organizacijų švietimo programų vykdymas
1. Užsienio bei
tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia
šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų
nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Užsienio
valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos
mokyklose, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką leidimą, gali būti
vykdomos nelietuvių kalba, jas išėjusiems išduodami atitinkamų užsienio
valstybių arba organizacijų pažymėjimai.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
75
straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Mokytis pagal
aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003–2004 mokslo metų.
2. Nuo 2005–2006
mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo.
3. Ikimokyklinio
ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005–2006 mokslo metų taikomas
ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas.
4. Iki juridinių
asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis
Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų
valstybės registro nuostatais.
5. Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos šio įstatymo 56 straipsnio 8 punkto nuostatoms
įgyvendinti reikalingus teisės aktus priima iki 2010 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-382,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3975 (2009-08-04)(papildyta 5 dalimi)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKO PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS
KUZMICKAS
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr.
I-1626,
91.07.30
DĖL
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-241,
93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-381,
94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-963,
95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1593,
96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-854,
1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.
Pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2878 (2000 10 31)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2879 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1630,
2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2292,
2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56,
58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Įstatymo įgyvendinimas pakeistas:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-347,
2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3803 (2009-07-28)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11,
15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69,
70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2398,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-689, 2006-06-13,
Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 36, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1066,
2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 IR 72 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1210,
2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3045 (2007-07-12)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1266,
2007-07-04, Žin., 2007, Nr. 81-3324 (2007-07-21)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 41, 47 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo 1 straipsnio 1 ir 5 dalys įsigalioja 2007 m. rugpjūčio 1 d.
Šio
įstatymo 1 straipsnio 2, 3, 4 dalys ir 2, 3 straipsniai įsigalioja 2008 m.
sausio 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-346,
2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3802 (2009-07-28)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 2, 48 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.
Mokytojai,
šio įstatymo įsigaliojimo metu ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio
ugdymo ir bendrojo lavinimo programas, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį
(specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintys pedagogo
kvalifikacijos, ją privalo įgyti per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Mokytojai,
ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo
lavinimo programas ir studijuojantys aukštojoje mokykloje, aukštąjį
išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją privalo įgyti per 2 metus nuo šio
įstatymo įsigaliojimo.
Mokytojai
per šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą laikotarpį neįgiję pedagogo
kvalifikacijos ir aukštojo
išsilavinimo, atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Šio
straipsnio 2–4 dalių reikalavimai netaikomi mokytojams, kuriems šio įstatymo
įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau
kaip 5 metai.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-382,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3975 (2009-08-04)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-668,
2010-01-21, Žin., 2010, Nr. 15-701 (2010-02-04)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 61 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO
5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21
STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35
STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ
ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2010-02-04)
autrap@lrs.lt
561 straipsnis. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras
1. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras yra valstybės registras.
2. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre registruojamos formaliojo švietimo programos, kvalifikacijos, neformaliojo profesinio mokymo programos ar jų moduliai, profesiniai standartai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
3. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro valdytoja yra Švietimo ir mokslo ministerija.
4. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro tvarkytojas (tvarkytojai) skiriamas (skiriami) Vyriausybės priimtu teisės aktu, kuriuo tvirtinami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro nuostatai. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro nuostatuose nurodomos konkrečios registro tvarkytojo (tvarkytojų) funkcijos.
5. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro duomenys tvarkomi ir saugomi vadovaujantis šiuo įstatymu, šio registro nuostatais ir kitais teisės aktais.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1613, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06357
562 straipsnis. Švietimo valdymo informacinė sistema
1. Švietimo valdymo informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, skirta teikti duomenis ir informaciją, reikalingą švietimo subjektams analizuoti ir vertinti švietimo būklę įvairiais aspektais, prognozuoti švietimo kaitą, priimti duomenimis pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.
2. Švietimo valdymo informacinės sistemos valdytoja yra Švietimo ir mokslo ministerija.
3. Švietimo valdymo informacinės sistemos tvarkytojas (tvarkytojai) skiriamas (skiriami) teisės aktu, kuriuo tvirtinami Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatai. Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatuose nurodomos konkrečios Švietimo valdymo informacinės sistemos tvarkytojo (tvarkytojų) funkcijos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1613, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06357
231 straipsnis. Apsauga nuo smurto švietimo įstaigose
1. Švietimo įstaigose draudžiama bet kokia smurto forma, nukreipta:
1) mokinių prieš mokinius;
2) švietimo įstaigų darbuotojų prieš mokinius;
3) mokinių prieš švietimo įstaigų darbuotojus;
4) švietimo įstaigų darbuotojų prieš kitus tos įstaigos darbuotojus;
5) mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prieš mokinius, mokytojus.
2. Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui.
3. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, švietimo įstaigos vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša ir smurtaujančio (smurtaujančių), ir smurtą patyrusio (patyrusių) mokinio (mokinių) tėvams (globėjams, rūpintojams), ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją.
4. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo, ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį (juos) lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami), bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą. Psichologinės pagalbos trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro nustatytą psichologinės pagalbos teikimo tvarką.
6. Švietimo įstaigos vadovas imasi priemonių, kad jo vadovaujamos švietimo įstaigos mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą.
7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais mokytojams, švietimo įstaigos darbuotojams psichologinė pagalba neatlygintinai pradedama teikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento atvykus į atitinkamą pedagoginę psichologinę tarnybą arba atvykus pas atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
232 straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją
1. Sužinoję apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt.
2. Asmenys taip pat turi teisę pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt, jeigu kibernetinėje erdvėje pastebi:
1) viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, tai yra kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais arba kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir (ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;
2) kitą negu šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
4. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą, privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją.
5. Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę dėti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Ryšių reguliavimo tarnybą tvarką.
6. Už šio straipsnio 1 ar 4 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
TREČIASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO PRIEINAMUMAS IR KOKYBĖ
563 straipsnis. Švietimo įstaigų vadovų rezervas
1. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija telkia lyderystės gebėjimų turinčius atstovus į švietimo įstaigų vadovų rezervą (toliau – rezervas) ir padeda jiems pasirengti eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas. Rezervas sudaromas ir administruojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos ir atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus.
3. Į rezervą įrašyti asmenys asmeniškai atsako už pateiktos informacijos apie savo kvalifikacijos tobulinimą, karjerą teisingumą, jos atnaujinimą, pasikeitusius kontaktinius duomenis ar kitas reikšmingas aplinkybes.
4. Asmenims, įrašytiems į rezervą, sudaromos galimybės tobulinti vadovavimo švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijas. Jie apie laisvą ar atsilaisvinsiančią švietimo įstaigos vadovo vietą informuojami elektroniniu būdu ir, jeigu atitinka švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus, jiems pranešama apie galimybę dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti.
5. Iš rezervo išbraukiami asmenys, kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnį nėra nepriekaištingos reputacijos ar nebeatitinka į rezervą įrašomiems asmenims keliamų reikalavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
60 straipsnis. Mokyklos savivalda
1. Mokyklos savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.
2. Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos ir finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos įstatuose, priima sprendimus, daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai.
3. Mokyklos taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovų. Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
4. Mokyklos tarybos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Mokyklos tarybos nariu negali būti tos pačios švietimo įstaigos vadovas, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
5. Kiekvienais metais mokyklos taryba vertina mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui).
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
6. Mokykloje gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų).
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
7. Aukštųjų mokyklų savivaldos ypatumus nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
61 straipsnis. Savivaldybės švietimo savivaldos institucijos
1. Savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant savivaldybės švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą gali būti steigiamos savivaldybės švietimo ir atskirų švietimo sričių tarybos.
2. Savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai (globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų asociacijos.
3. Savivaldybės švietimo tarybos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.
4. Savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo politika, pritaria ilgalaikiams švietimo plėtros tikslams ir telkia visuomenę jiems siekti.
62 straipsnis. Valstybės švietimo savivaldos institucijos
Visuomenės dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina valstybės švietimo savivaldos institucijos:
1) Lietuvos švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais, teikia siūlymus dėl formaliojo ir neformaliojo švietimo ir kitų su švietimu susijusių klausimų. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus tvirtina Seimas;
2) Bendrojo ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Bendrojo ugdymo tarybos nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;
3) Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;
4) Aukštojo mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Aukštojo mokslo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3266, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15540
391 straipsnis. Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
1. Kvalifikacijų sistemos paskirtis – užtikrinti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą. Kvalifikacijų sistema taip pat apima procesų, susijusių su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijos vertinimu ir suteikimu, plėtojimą ir įgyvendinimą.
2. Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės, aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimu.
3. Kvalifikacijų sistema apima kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, asmens įgytų kompetencijų vertinimą, pripažinimą ir kvalifikacijos suteikimą.
4. Kvalifikacijų sistemą tvarko švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija (toliau – kvalifikacijų tvarkymo institucija).
5. Kvalifikacija yra grindžiama kompetencijomis. Kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas nustato profesinis standartas.
6. Kvalifikacijas tvarko kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta Lietuvos kvalifikacijų sandara ir Lietuvos profesijų klasifikatoriumi.
7. Kvalifikacijų tvarkymo institucija strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro sektorinius profesinius komitetus.
8. Reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su ūkio ministru.
9. Asmens įgytų kompetencijų įvertinimą ir pripažinimą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
10. Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto apraše.
11. Asmeniui kvalifikaciją (ar jos dalį) suteikia profesinio mokymo teikėjas arba aukštoji mokykla, gavę kompetencijų įvertinimo rezultatus.
12. Kvalifikacijų įvertinimo ir suteikimo priežiūrą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
63 straipsnis. Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme
1. Mokyklos bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių (mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.
2. Mokytojų asociacijos, draugijos, sąjungos dalyvauja kuriant mokomojo dalyko turinį, sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu.
3. Švietimo valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę, konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti ekspertais.
4. Profesinių sąjungų veiklą nustato Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas.
64 straipsnis. Švietimo priežiūra
1. Švietimo priežiūros paskirtis – stebėti švietimo prieinamumą ir kokybę ir skatinti švietimo tobulinimą, konsultuoti ir vertinti veiklą.
2. Švietimo priežiūra apima švietimo prieinamumo ir kokybės stebėseną, švietimo teikėjų, pagalbos įstaigų ir švietimo valdymo subjektų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, išorinį vertinimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo tobulinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones.
3. Valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija.
4. Mokyklos veiklos priežiūrą atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), prireikus pasitelkdami išorinius vertintojus.
5. Aukštojo mokslo studijų kokybės priežiūra atliekama Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
6. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) vykdo švietimo įstaigos veiklos kokybės gerinimo priežiūrą, atsižvelgdama (atsižvelgdamas) į vadovo metų veiklos ataskaitos vertinimo rezultatus.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO FINANSAVIMAS
65 straipsnis. Švietimo finansavimo šaltiniai
Švietimo finansavimo šaltiniai:
1) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;
2) kitos lėšos.
66 straipsnis. Investicijos į švietimo plėtotę
1. Valstybės lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (žmogiškiesiems ištekliams plėtoti ir optimizuoti, darbo sąlygoms gerinti, švietimo kokybei ir prieinamumui didinti, infrastruktūrai tobulinti ir kt.) skiriamos įgyvendinant Valstybinę švietimo strategiją ir Švietimo ir mokslo ministerijos strateginį veiklos planą. Jos paskirstomos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1397, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11325
2. Savivaldybių lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos pagal programas, nustatytas savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir vadovaujantis švietimo strateginiais planais.
3. Valstybės lėšos kapitalo investicijoms skiriamos savivaldybėms atsižvelgus į mokyklų tinklo pertvarkos veiksmingumą ir kitus švietimo kokybę laiduojančius kriterijus.
67 straipsnis. Švietimo programų ir mokyklų finansavimas
1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1397, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11325
2. Mokymo lėšos savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programoms, taip pat formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.
3. Valstybinėms ir savivaldybių mokykloms (išskyrus mokyklas, nurodytas šio straipsnio 4 dalies 1 punkte) ūkio lėšas skiria mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka.
4. Ūkio lėšos mokykloms (išskyrus aukštąsias mokyklas) skiriamos:
1) savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atitinkančioms Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir kriterijus, taip pat savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš savivaldybių biudžetų asignavimų;
2) nevalstybinėms mokykloms, vykdančioms bendrojo ugdymo programas (išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytas mokyklas), – iš savininko (dalyvių susirinkimo) ir kitų lėšų, nustatytų mokyklos įstatuose.
5. Mokyklose, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programas) programos finansuojamos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, mokinių (jų tėvų (globėjų, rūpintojų) bei rėmėjų teisės aktų nustatyta tvarka, kitose mokyklose šios programos finansuojamos mokyklos įstatų nustatyta tvarka. Valstybinėms ir savivaldybių mokykloms, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus priešmokyklinio ugdymo programas) programoms vykdyti gali būti skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.
6. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos, pagalbos įstaigos, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, finansuojamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, kitos neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos, pagalbos įstaigos finansuojamos jų įstatų nustatyta tvarka. Valstybinėms ir savivaldybių neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokykloms, pagalbos įstaigoms, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, gali būti skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.
7. Profesinis mokymas finansuojamas Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.
8. Aukštosios mokyklos finansuojamos Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
9. Ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo mokykloms, neformaliojo švietimo programoms teisės aktų nustatyta tvarka skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skiriama lėšų iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams.
10. Nevalstybinės tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas, finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms ar savivaldybių mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje.
11. Neteko galios nuo 2015-04-28
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XII-1614, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06359
12. Įstaigos, įmonės ir organizacijos gali gauti biudžeto lėšų švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programoms, projektams vykdyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-131, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7937 (2012-12-29)
Nr. XII-398, 2013-06-20, Žin., 2013, Nr. 73-3655 (2013-07-09)
68 straipsnis. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimas
1. Valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo, jo pavaduotojo ugdymui darbo užmokestis priklauso nuo mokykloje ugdomų mokinių skaičiaus, pedagoginio darbo stažo ir veiklos sudėtingumo.
2. Valstybinės ar savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo darbo užmokestis priklauso nuo pedagoginio darbo stažo ir veiklos sudėtingumo.
3. Valstybinės (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybės mokyklos mokytojo (išskyrus trenerius), pagalbos mokiniui specialisto darbo užmokestis priklauso nuo pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.
4. Mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacinės kategorijos, atsižvelgiant į mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų išsilavinimą ir jų turimų kompetencijų, reikalingų profesinei veiklai, visumą, nustatomos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
5. Nevalstybinės mokyklos vadovo, mokytojo ir kito darbuotojo darbo užmokestis nustatomas įstatymų nustatyta tvarka.
6. Valstybinės aukštosios mokyklos darbuotojams už darbą mokama Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
7. Pareigybių, kurias einant atliekamas darbas yra laikomas pedagoginiu ir įskaitomas į pedagoginio darbo stažą, sąrašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1396, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11324
69 straipsnis. Materialinė parama
1. Mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją arba keisti kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą arba Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė parama.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
2. Paramą aukštosios mokyklos studentui nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
3. Mokiniui, kuris mokosi pagal neformaliojo švietimo programas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti suteikta parama.
4. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos.
5. Valstybinės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš jai skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš savivaldybės biudžeto ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, kitų mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka gali teikti ir kitą materialinę paramą ar kompensuoti tam tikras išlaidas (važiavimo į darbą ir atgal nuosava, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone, gyvenamojo ploto nuomos ir kitas) mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems specialistams.
70 straipsnis. Apmokėjimas už švietimą
1. Valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, yra nemokamas.
2. Nevalstybinėje mokykloje atlyginimą už ugdymą, mokymą nustato mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas). Atlyginimas mokamas sutarties pagrindu.
3. Mokinys, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovėliais naudojasi nemokamai.
4. Mokinys, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, vadovėliais aprūpinamas iš dalies nemokamai. Nemokamai mokinys gali būti aprūpinamas vadovėliais įvertinus tėvų (rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį.
5. Individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai).
6. Mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, mokykloje specialiosiomis mokymo priemonėmis aprūpinamas nemokamai.
7. Atlyginimo dydį už ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos įstatuose nustatytas mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas (pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, klubai, būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kita) nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų).
8. Atlyginimo dydį už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotinį pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų mokymąsi ir šių asmenų brandos egzaminus nustato švietimo ir mokslo ministras.
9. Atlyginimo dydį už mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) teikiamą neformalųjį vaikų švietimą (išskyrus ikimokyklinį ugdymą) ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Atlyginimas už neformalųjį vaikų švietimą (išskyrus ikimokyklinį ugdymą) mažinamas atsižvelgus į mokinių gabumus ir tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį.
10. Profesinio mokymo įstaigų teikiamos papildomos (nenumatytos mokymo programose) mokymo, mokymosi paslaugos (konsultacijos, kursai ir kitos), praktinio mokymo priemonės yra mokamos. Atlyginimo dydį už teikiamas paslaugas nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.
11. Atlyginimo dydį už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, išlaikymą nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Atlyginimas gali būti mažinamas mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) nustatytais atvejais ir tvarka.
12. Apmokėjimas už studijas aukštojoje mokykloje nustatomas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka. Atlyginimo dydį už aukštosios mokyklos teikiamą neformalųjį švietimą nustato aukštoji mokykla.
13. Mokiniai aprūpinami mokinio reikmenimis teisės aktų nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
71 straipsnis. Dalyvavimas tarptautinėje švietimo erdvėje
1. Lietuvos švietimo sistemos subjektai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio valstybių švietimo sistemų subjektais.
2. Dalyvavimo ar kitokio bendradarbiavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų susitarimai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių švietimo įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai.
3. Jeigu įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato kitas negu šis įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
4. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu Europos Sąjungos ir kitas tarptautines švietimo programas ir iniciatyvas administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
72 straipsnis. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymas
1. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia šio įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programos (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) gali būti vykdomos (stabdomos) Vyriausybės nustatyta tvarka gavus švietimo ir mokslo ministro rašytinį sutikimą.
2. Užsienio valstybių aukštųjų mokyklų studijų programos Lietuvoje vykdomos Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.
3. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos mokyklose gali būti vykdomos ne lietuvių kalba. Asmenims, Lietuvoje baigusiems užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, išduodami atitinkamų užsienio valstybių arba organizacijų pažymėjimai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKO PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS KUZMICKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr. I-1626, 91.07.30
DĖL ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1593, 96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-306, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-854, 1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr. 40-1116 (2000 05 17)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.
Pakeitimai:
8.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr. 92-2878 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr. 92-2879 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr. 102-3214 (2000 11 29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1630, 2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2292, 2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Įstatymo įgyvendinimas pakeistas:
12.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-347, 2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3803 (2009-07-28)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2398, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-689, 2006-06-13, Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 36, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1066, 2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 IR 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1210, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3045 (2007-07-12)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1266, 2007-07-04, Žin., 2007, Nr. 81-3324 (2007-07-21)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41, 47 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 5 dalys įsigalioja 2007 m. rugpjūčio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnio 2, 3, 4 dalys ir 2, 3 straipsniai įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-346, 2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3802 (2009-07-28)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 2, 48 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.
Mokytojai, šio įstatymo įsigaliojimo metu ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintys pedagogo kvalifikacijos, ją privalo įgyti per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Mokytojai, ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas ir studijuojantys aukštojoje mokykloje, aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją privalo įgyti per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Mokytojai per šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą laikotarpį neįgiję pedagogo kvalifikacijos ir aukštojo išsilavinimo, atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 2–4 dalių reikalavimai netaikomi mokytojams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-382, 2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3975 (2009-08-04)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-668, 2010-01-21, Žin., 2010, Nr. 15-701 (2010-02-04)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 61 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1281, 2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 38-1804 (2011-03-31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis pripažįstama netekusia galios 2015 m. rugsėjo 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6 punktas pripažįstamas netekusiu galios 2011 m. rugsėjo 1 d.
Švietimo teikėjai, vykdantys užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) Lietuvos Respublikoje ir neturintys švietimo ir mokslo ministro rašytinio sutikimo, jį privalo gauti per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Mokytojai, šio įstatymo įsigaliojimo metu ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas, turintys aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintys pedagogo kvalifikacijos, ją privalo įgyti iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Šiems asmenims Švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatyti kvalifikacijos reikalavimai iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. netaikomi.
Mokytojai, šio įstatymo įsigaliojimo metu neturintys Švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatyto išsilavinimo ir ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas bei studijuojantys aukštojoje mokykloje, aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją privalo įgyti iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Šiems asmenims Švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatyti išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. netaikomi.
Mokytojai per šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą laikotarpį neįgiję kvalifikacijos ir aukštojo išsilavinimo, atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalių reikalavimai mokytojams, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, netaikomi.
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-131, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7937 (2012-12-29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 67 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-398, 2013-06-20, Žin., 2013, Nr. 73-3655 (2013-07-09)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 2 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-553, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 114-5683 (2013-11-01)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO 5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21 STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35 STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1614, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06359
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 22 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1613, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06357
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 53, 56 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56-1, 56-2 straipsniais įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1909, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11181
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2010, 2015-11-12, paskelbta TAR 2015-11-18, i. k. 2015-18318
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2213, 2015-12-22, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00366
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 27, 36, 37, 43, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2290, 2016-04-07, paskelbta TAR 2016-04-18, i. k. 2016-09857
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2537, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20659
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 35 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2536, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20657
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 23-1, 23-2 straipsniais įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT26-N15/2015, 2015-09-29, paskelbta TAR 2017-01-02, i. k. 2017-00001
Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5-1, 56-3 straipsniais įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56, 56-1, 62, 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39-1 straipsniu įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-926, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21598
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1400, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11327
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1396, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11324
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1397, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11325
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 23, 58, 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-955, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21668
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 26 straipsnio pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1781, 2018-12-13, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20999
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 56 straipsnio pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2090, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07327
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT25-N11/2019, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-09-19, i. k. 2019-14836
Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2764, 2019-12-20, paskelbta TAR 2019-12-30, i. k. 2019-21570
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymas
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
311 straipsnis. Ugdymasis šeimoje
1. Vaikas jo paties ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas būti ugdomas (ugdytis) šeimoje. Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, vaiko iki 14 metų tėvai (globėjai, rūpintojai) arba vaikas nuo 14 iki 18 metų, turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą, ir pasirinkta mokykla sudaro mokymo sutartį. Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui.
2. Prieš sutarties dėl vaiko ugdymosi šeimoje sudarymą mokykla, pasitelkdama reikalingus specialistus, įvertina ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko brandos ir žinių lygį.
3. Mokinius konsultuoja, mokomąja medžiaga aprūpina, mokymosi pažangą ir pasiekimus, socializacijos poreikio užtikrinimą periodiškai vertina mokykla, su kuria sudaryta mokymo sutartis.
4. Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2593, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-12, i. k. 2019-20026
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 31-1 straipsniu įstatymas
73 straipsnis.
Dalyvavimas tarptautinėje švietimo erdvėje
1. Lietuvos
švietimo sistemos subjektai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo
erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio
valstybių švietimo sistemų subjektais.
2. Dalyvavimo ar kitokio bendradarbiavimo
sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos
Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų susitarimai, kiti
Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos ir užsienio valstybių švietimo
įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai.
3. Jei
įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato
kitas negu šis Įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
74
straipsnis. Užsienio bei tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymas
1. Užsienio bei
tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia
šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų
nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Užsienio
valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos
mokyklose, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką leidimą, gali būti
vykdomos nelietuvių kalba, jas išėjusiems išduodami atitinkamų užsienio
valstybių arba organizacijų pažymėjimai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
75 straipsnis.
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Mokytis pagal
aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003–2004 mokslo metų.
2. Nuo 2005–2006
mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo.
3. Ikimokyklinio
ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005–2006 mokslo metų taikomas
ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas.
4. Iki juridinių
asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis
Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų
valstybės registro nuostatais.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr.
I-1626,
91.07.30
DĖL
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-241,
93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-381,
94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-963,
95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1593,
96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-854,
1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2878 (2000 10 31)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2879 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1630,
2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2292,
2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56,
58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2398,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-689, 2006-06-13,
Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 36, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1066,
2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 IR 72 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO
5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21
STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35
STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ
ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-04-24)
autrap@lrs.lt
57 straipsnis. Ministerijų, Seimui atskaitingų valstybės institucijų ir Vyriausybės įstaigų įgaliojimai švietimo valdymo srityje
1. Ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
1) dalyvauja švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo grupėse, teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų;
2) kartu su švietimo ir mokslo ministru leidžia su švietimu susijusius teisės aktus;
3) atlieka švietimo įstaigų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų metų veiklos ataskaitų vertinimą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
4) organizuoja mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
2. Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją ir atsakomybę švietimo valdymo klausimais nustato Vyriausybė.
3. Seimui atskaitingos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją teikia išvadas ir pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl švietimo politiką reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.
74 straipsnis. Užsienio bei tarptautinių
organizacijų švietimo programų vykdymas
1. Užsienio bei
tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia
šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų
nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Užsienio
valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos
mokyklose, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką leidimą, gali būti
vykdomos nelietuvių kalba, jas išėjusiems išduodami atitinkamų užsienio
valstybių arba organizacijų pažymėjimai.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
75
straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Mokytis pagal
aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003–2004 mokslo metų.
2. Nuo 2005–2006
mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo.
3. Ikimokyklinio
ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005–2006 mokslo metų taikomas
ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas.
4. Iki juridinių
asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis
Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų
valstybės registro nuostatais.
5. Vyriausybė ar
jos įgaliotos institucijos šio įstatymo 56 straipsnio 8 punkto nuostatoms
įgyvendinti reikalingus teisės aktus priima iki 2010 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-382,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3975 (2009-08-04)(papildyta 5 dalimi)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKO PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS
KUZMICKAS
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas
Nr.
I-1626,
91.07.30
DĖL
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-241,
93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-381,
94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-963,
95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1593,
96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-854,
1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.
40-1116 (2000 05 17)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.
Pakeitimai:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2878 (2000 10 31)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.
92-2879 (2000 10 31)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42
STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.
102-3214 (2000 11 29)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1630,
2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2292,
2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56,
58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Įstatymo įgyvendinimas pakeistas:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-347,
2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3803 (2009-07-28)
ŠVIETIMO ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11,
15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69,
70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2398,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-689, 2006-06-13,
Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 36, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1066,
2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 IR 72 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1210,
2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3045 (2007-07-12)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1266,
2007-07-04, Žin., 2007, Nr. 81-3324 (2007-07-21)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 41, 47 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo 1 straipsnio 1 ir 5 dalys įsigalioja 2007 m. rugpjūčio 1 d.
Šio
įstatymo 1 straipsnio 2, 3, 4 dalys ir 2, 3 straipsniai įsigalioja 2008 m.
sausio 1 d.
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-346,
2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3802 (2009-07-28)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 2, 48 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.
Mokytojai,
šio įstatymo įsigaliojimo metu ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio
ugdymo ir bendrojo lavinimo programas, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį
(specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintys pedagogo
kvalifikacijos, ją privalo įgyti per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Mokytojai,
ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo
lavinimo programas ir studijuojantys aukštojoje mokykloje, aukštąjį
išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją privalo įgyti per 2 metus nuo šio
įstatymo įsigaliojimo.
Mokytojai
per šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą laikotarpį neįgiję pedagogo
kvalifikacijos ir aukštojo
išsilavinimo, atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Šio
straipsnio 2–4 dalių reikalavimai netaikomi mokytojams, kuriems šio įstatymo
įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau
kaip 5 metai.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-382,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3975 (2009-08-04)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-668,
2010-01-21, Žin., 2010, Nr. 15-701 (2010-02-04)
ŠVIETIMO
ĮSTATYMO 61 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO
5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21
STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35
STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ
ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2010-02-04)
autrap@lrs.lt
561 straipsnis. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras
1. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras yra valstybės registras.
2. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre registruojamos formaliojo švietimo programos, kvalifikacijos, neformaliojo profesinio mokymo programos ar jų moduliai, profesiniai standartai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
3. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro valdytoja yra Švietimo ir mokslo ministerija.
4. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro tvarkytojas (tvarkytojai) skiriamas (skiriami) Vyriausybės priimtu teisės aktu, kuriuo tvirtinami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro nuostatai. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro nuostatuose nurodomos konkrečios registro tvarkytojo (tvarkytojų) funkcijos.
5. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro duomenys tvarkomi ir saugomi vadovaujantis šiuo įstatymu, šio registro nuostatais ir kitais teisės aktais.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1613, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06357
562 straipsnis. Švietimo valdymo informacinė sistema
1. Švietimo valdymo informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, skirta teikti duomenis ir informaciją, reikalingą švietimo subjektams analizuoti ir vertinti švietimo būklę įvairiais aspektais, prognozuoti švietimo kaitą, priimti duomenimis pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.
2. Švietimo valdymo informacinės sistemos valdytoja yra Švietimo ir mokslo ministerija.
3. Švietimo valdymo informacinės sistemos tvarkytojas (tvarkytojai) skiriamas (skiriami) teisės aktu, kuriuo tvirtinami Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatai. Švietimo valdymo informacinės sistemos nuostatuose nurodomos konkrečios Švietimo valdymo informacinės sistemos tvarkytojo (tvarkytojų) funkcijos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1613, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06357
231 straipsnis. Apsauga nuo smurto švietimo įstaigose
1. Švietimo įstaigose draudžiama bet kokia smurto forma, nukreipta:
1) mokinių prieš mokinius;
2) švietimo įstaigų darbuotojų prieš mokinius;
3) mokinių prieš švietimo įstaigų darbuotojus;
4) švietimo įstaigų darbuotojų prieš kitus tos įstaigos darbuotojus;
5) mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prieš mokinius, mokytojus.
2. Bet kuris švietimo įstaigos bendruomenės narys apie pastebėtą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą smurto atvejį privalo pranešti švietimo įstaigos vadovui.
3. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, švietimo įstaigos vadovas apie pastebėtą smurto atvejį nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša ir smurtaujančio (smurtaujančių), ir smurtą patyrusio (patyrusių) mokinio (mokinių) tėvams (globėjams, rūpintojams), ir vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinančiai valstybės ir savivaldybės institucijai pagal kompetenciją.
4. Tais atvejais, kai smurtauja ar smurtą patiria mokytojai, kiti švietimo įstaigos darbuotojai, švietimo įstaigos vadovas apie įvykusį smurto faktą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša atitinkamoje savivaldybėje veikiančiai pedagoginei psichologinei tarnybai ar atitinkamam psichologinės pagalbos teikėjui, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo, ir rekomenduoja smurtavusiam ar smurtą patyrusiam asmeniui kreiptis psichologinės pagalbos.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį (juos) lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami), bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą. Psichologinės pagalbos trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo ir mokslo ministro nustatytą psichologinės pagalbos teikimo tvarką.
6. Švietimo įstaigos vadovas imasi priemonių, kad jo vadovaujamos švietimo įstaigos mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų galimybę neatlygintinai gauti psichologinę pagalbą.
7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais mokytojams, švietimo įstaigos darbuotojams psichologinė pagalba neatlygintinai pradedama teikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento atvykus į atitinkamą pedagoginę psichologinę tarnybą arba atvykus pas atitinkamą psichologinės pagalbos teikėją, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
232 straipsnis. Pranešimas apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją
1. Sužinoję apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį, ir smurtaujančio, ir smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba) pateikdami pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt.
2. Asmenys taip pat turi teisę pateikti pranešimą interneto svetainėje adresu www.draugiskasinternetas.lt, jeigu kibernetinėje erdvėje pastebi:
1) viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, tai yra kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais arba kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir (ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija;
2) kitą negu šios dalies 1 punkte nurodytą viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą priskirtina neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą pranešimą, pagal kompetenciją įvertina pranešime pateiktą informaciją ir:
1) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija, jeigu reikia, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą) ir, bendradarbiaudama su jomis ir (ar) kitose valstybėse veikiančiomis nelegalaus ar žalingo turinio internete priežiūrą vykdančiomis kompetentingomis institucijomis ir su pranešimą apie viešą patyčių kibernetinėje erdvėje panaudojus vaizdinę informaciją atvejį pateikusiu asmeniu, siekia, kad šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodyta informacija būtų kuo greičiau pašalinta ar būtų panaikinta galimybė ją pasiekti; šiame punkte nurodyti Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai nepaneigia kompetentingų institucijų pareigos pagal kompetenciją išnagrinėti pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka;
2) jeigu pranešimas yra susijęs su šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta informacija, apie tai informuoja kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, žurnalistų etikos inspektorių, policiją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą), o šios institucijos privalo pranešimą išnagrinėti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka;
3) turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
4) turi teisę duoti privalomus nurodymus viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją, taip pat nustatyti privalomų nurodymų įvykdymo terminą;
5) turi teisę iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir kitų asmenų gauti visą šiame straipsnyje nurodytoms funkcijoms įgyvendinti būtiną informaciją, įskaitant ir vertinimą, ar šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytame pranešime nurodyta informacija priskirtina patyčioms ir (ar) viešajai informacijai, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai.
4. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai, viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai, gavę šio straipsnio 3 dalies 3 ar 4 punkte nurodytą Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymą, privalo per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse saugomą šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 2 dalies 1 punkte nurodytą informaciją ar panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją.
5. Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, siekdami prisidėti prie visuomenės švietimo, turi teisę dėti informacinius skydelius, skleisti šviečiamojo turinio informaciją ir socialinę reklamą apie patyčių kibernetinėje erdvėje ir kitos draudžiamos ar ribojamos skleisti informacijos prevenciją, įskaitant ir kreipimosi į Ryšių reguliavimo tarnybą tvarką.
6. Už šio straipsnio 1 ar 4 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2685, 2016-10-18, paskelbta TAR 2016-10-28, i. k. 2016-25852
TREČIASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO PRIEINAMUMAS IR KOKYBĖ
563 straipsnis. Švietimo įstaigų vadovų rezervas
1. Švietimo įstaigų vadovų rezervas (toliau – rezervas) sudaromas ir administruojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
2. Į rezervą įrašomi asmenys, kurie atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus.
3. Į rezervą įrašyti asmenys asmeniškai atsako už pateiktos informacijos apie savo kvalifikacijos tobulinimą, karjerą teisingumą, jos atnaujinimą, pasikeitusius kontaktinius duomenis ar kitas reikšmingas aplinkybes.
4. Asmenims, įrašytiems į rezervą, apie laisvą ar atsilaisvinsiančią švietimo įstaigos vadovo vietą ir švietimo įstaigos vadovui keliamus specialiuosius reikalavimus pranešama elektroniniu būdu ir jie kviečiami dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti.
5. Iš rezervo yra išbraukiami asmenys, kurie švietimo įstaigos vadovo pareigų neina ilgiau kaip penkerius metus ir nebeatitinka švietimo įstaigos vadovui keliamų reikalavimų.
6. Jeigu valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovas, kurio visos metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai ir labai gerai, nelaimi konkurso švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti kitą kadenciją, jam sutikus, jis yra įtraukiamas į rezervą, iš kurio išbraukiamas, jam sutikus, kai įsidarbina kitoje įstaigoje, arba dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-592, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12081
391 straipsnis. Kvalifikacijų sistemos paskirtis ir sandara, kvalifikacijų sudarymas ir tvarkymas, kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas
1. Kvalifikacijų sistemos paskirtis – užtikrinti aukštojo mokslo ir profesinio mokymo kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio reikmėms, jų skaidrumą, palyginamumą, mokymosi tęstinumą, asmenų profesinį ir teritorinį judumą. Kvalifikacijų sistema taip pat apima procesų, susijusių su kokybės užtikrinimu, kvalifikacijos vertinimu ir suteikimu, plėtojimą ir įgyvendinimą.
2. Kvalifikacijų sistema yra grindžiama socialinių partnerių, valstybės, aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimu.
3. Kvalifikacijų sistema apima kvalifikacijų sudarymą ir tvarkymą, asmens įgytų kompetencijų vertinimą, pripažinimą ir kvalifikacijos suteikimą.
4. Kvalifikacijų sistemą tvarko švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija (toliau – kvalifikacijų tvarkymo institucija).
5. Kvalifikacija yra grindžiama kompetencijomis. Kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas nustato profesinis standartas.
6. Kvalifikacijas tvarko kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta Lietuvos kvalifikacijų sandara ir Lietuvos profesijų klasifikatoriumi.
7. Kvalifikacijų tvarkymo institucija strateginiams kvalifikacijų sistemos formavimo klausimams koordinuoti iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų ir socialinių partnerių atstovų sudaro sektorinius profesinius komitetus.
8. Reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su ūkio ministru.
9. Asmens įgytų kompetencijų įvertinimą ir pripažinimą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
10. Kvalifikacija suteikiama asmeniui, įgijusiam visas kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nustatytas atitinkamo profesinio standarto apraše.
11. Asmeniui kvalifikaciją (ar jos dalį) suteikia profesinio mokymo teikėjas arba aukštoji mokykla, gavę kompetencijų įvertinimo rezultatus.
12. Kvalifikacijų įvertinimo ir suteikimo priežiūrą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-889, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21312
311 straipsnis. Ugdymasis šeimoje
1. Vaikas jo paties ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas būti ugdomas (ugdytis) šeimoje. Pasirinkus ugdymąsi šeimoje, vaiko iki 14 metų tėvai (globėjai, rūpintojai) arba vaikas nuo 14 iki 18 metų, turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą, ir pasirinkta mokykla sudaro mokymo sutartį. Ugdantis šeimoje įgytas išsilavinimas prilyginamas mokykloje įgytam išsilavinimui.
2. Prieš sutarties dėl vaiko ugdymosi šeimoje sudarymą mokykla, pasitelkdama reikalingus specialistus, įvertina ugdymosi šeimoje sąlygas, vaiko brandos ir žinių lygį.
3. Mokinius konsultuoja, mokomąja medžiaga aprūpina, mokymosi pažangą ir pasiekimus, socializacijos poreikio užtikrinimą periodiškai vertina mokykla, su kuria sudaryta mokymo sutartis.
4. Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2593, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-12, i. k. 2019-20026
2020-06-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 311, 72
2020-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2019-09-19
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2019-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 41
2019-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 18, 37, 44
2018-12-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 72
2018-10-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 26
2018-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 58, 66, 72 y 3 más
2018-07-05
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2018-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 42, 47 y 13 más
2018-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 64, 58 y 12 más
2017-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 11 y 20 más
2017-01-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 47, 41 y 3 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 2, 18, 35, 72
2016-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 36, 47 y 9 más
2016-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 25, 72
2015-07-10
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 41, 72
2015-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 53, 561 y 2 más
2015-04-28
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 69 más
2013-11-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 7 más
2013-07-09
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 5 más
2012-12-29
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 17, 68 y 4 más
2011-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 13 más
2010-02-04
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 3 más
2009-08-04
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 2 más
2009-07-28
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 2 más
2007-07-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 70, 33, 74
2007-07-12
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 72 más
2007-04-03
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 3 y 33 más
2006-06-13
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 44, 42 y 20 más
2004-07-15
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 3 y 28 más
2004-06-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 11 y 41 más
2003-06-17
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 70 más
2000-11-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 16, 31 y 17 más
2000-10-12
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 31, 12, 24 y 15 más
2000-06-13
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 42, 31 y 18 más
2000-05-11
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 42 más
1998-07-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 42 más
1997-06-26
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 1, 14, 33, 40
1996-10-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 37 más
1995-06-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 16, 3, 11 y 24 más
1994-01-20
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 3, 31 y 21 más
1993-07-16
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą