LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas
54 versijos
· 1994-05-19
2024-01-02
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — art. 26
2024-01-01
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 31, 291, 281 y 13 má
2023-11-30
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 1, 13
2022-12-31
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 1, 53, 52, 46
2022-12-24
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 441, 23, 37 y 2 más
2022-01-01
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 301, 1, 22
2021-12-29
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 1, 5
2021-01-01
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 291, 1, 52
2020-03-19
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 42, 38, 37, 1
2019-08-01
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 302, 1
2019-07-02
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 1, 35, 22
2019-01-01
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 42, 31, 291 y 10 más
2018-07-17
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 24, 38, 26 y 4 más
2018-07-16
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 291, 1, 22
2018-07-01
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 41, 1
2018-03-05
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 41, 1
2017-12-30
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 301, 1
2016-01-01
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 53 más
2013-01-30
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 45, 26, 3 y 14 más
2012-11-15
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 45, 26, 311 y 11 más
2011-12-31
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 26, 1, 13 y 2 más
2010-11-27
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 45, 26, 311 y 14 más
2010-06-19
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 45, 26, 11 y 14 más
2010-01-01
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 45, 26, 33 y 10 más
2009-07-18
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 26, 33, 40 y 9 más
2009-04-25
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 26, 33, 40 y 8 más
2009-03-17
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 26, 33, 40 y 6 más
2009-01-27
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 26, 33, 40 y 8 más
2008-12-30
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 26, 33, 40 y 5 más
2008-11-15
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 26, 33, 40 y 7 más
2008-10-11
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 51, 26, 33 y 11 más
2008-04-03
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 51, 26, 33 y 15 más
2007-06-30
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 15, 19, 4 y 49 más
2006-01-19
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 41, 45, 26 y 8 más
2005-05-12
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 19, 24, 41 y 13 más
2004-11-11
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 19, 24, 27 y 15 más
2004-11-02
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 37, 7, 36 y 5 más
2004-06-15
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 17, 26, 37 y 16 más
2003-10-14
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 15, 45, 26 y 16 más
2003-01-14
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 15, 45, 26 y 15 más
2002-09-05
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 26, 16, 20 y 9 más
2002-04-16
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 16, 3, 44 y 23 más
2001-07-12
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 31, 24, 38 y 9 más
2001-05-17
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 45, 46
2000-10-17
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 3, 44, 31 y 19 más
2000-10-10
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 15, 21, 45 y 24 más
1999-11-23
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 43 más
1998-06-30
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 3, 24, 6 y 9 más
1998-04-28
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 43 más
Pakeitimai 1998-04-28
@@ -1,10 +1,14 @@
# Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1997.04.08)
Ramunė Lūžaitė (1998.05.07)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1994, Nr.43-772
Neoficialus
@@ -90,6 +94,24 @@
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 25 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-717,
98.04.28, Žin., 1998, Nr.41(1)-1131 (98.05.01)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
***Pabaiga***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
@@ -102,1121 +124,1749 @@
Vilnius
(Žin., 1994, Nr.43-772)
I skirsnis
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis
Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės galios
Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.
Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir
įstatymai.
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos teisiniai
Nauja įstatymo
redakcija:
Nr. VIII-717,
98.04.28, Žin., 1998, Nr.41(1)-1131 (98.05.01)
PirmasIS skirsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės sudėtis
Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau -
Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.
2 straipsnis. Vyriausybės galios
1. Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią
Lietuvoje.
2. Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos
Respublikos Konstitucija ir įstatymai.
3 straipsnis. Vyriausybės veiklos teisiniai
pagrindai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos
Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Seimo
priimtais teisės aktais ir Respublikos Prezidento dekretais, taip pat šiuo
įstatymu.
4 straipsnis. Svarbiausieji Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos
Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis
sutartimis, kitais Seimo priimtais teisės aktais, Vyriausybės programa,
Respublikos Prezidento dekretais ir šiuo įstatymu.
4 straipsnis. Svarbiausieji Vyriausybės
veiklos principai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo veikloje remiasi demokratijos,
teisėtumo ir viešumo principais.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybė ir
Vyriausybė savo veiklą grindžia kolegialumo,
demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.
5 straipsnis. Vyriausybės atsakomybė ir
atskaitomybė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės
veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui Vyriausybės
programos įgyvendinimo ataskaitą.
Lietuvos Respublikos ministrai yra atsakingi Seimui, Respublikos
Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri
ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.
II skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo tvarka
ir Vyriausybės programa
Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia
Respublikos Prezidentas.
Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos
Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas
negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.
Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru,
Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro
kandidatūrą.
Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato
Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir
pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai
programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau
kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės
institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu
medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos
rengimo.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių
narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo
projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir ministrų
1. Vyriausybė solidariai atsako Seimui už
bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui
Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą.
2. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta
tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.
3. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms
valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai
pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
AntrasIS skirsnis
VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS
6 straipsnis. Vyriausybės sudarymo tvarka ir
Vyriausybės programa
1. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria
ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
2. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per
15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos
Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu
Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, Ministras Pirmininkas ne
vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti naują
programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams
teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie
programos rengimo.
3. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai
Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
4. Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai,
Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones
šiai programai įgyvendinti.
7 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų
prisaikdinimas
Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia
Seimo posėdyje. Nustatomas toks jų priesaikos tekstas:
"Aš (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių
vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,
sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!"
Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.
Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje, dalyvaujant
Respublikos Prezidentui. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o jo nesant -
Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.
Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdamas
priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydamas
priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
Baigęs skaityti priesaikos tekstą, Ministras Pirmininkas ar ministras
pasirašo vardinį priesaikos lapą.
Priesaikos tekstas, išskyrus leidžiamą neskaityti (išbraukti) paskutinįjį
sakinį, netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir
atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su
išlyga, reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali
eiti tų pareigų.
Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui.
III skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMŲ
GRĄŽINIMAS
1. Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras
Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Nustatomas toks jų priesaikos tekstas:
“Aš (vardas, pavardė)
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos
Respublikai,
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją
ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą,
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti
Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos
žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!”
2. Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo
sakinio.
3. Ministras Pirmininkas ir ministrai
prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas Respublikos Prezidentas.
Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio
nėra, - Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko
pareigas.
4. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas
ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko
pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję ranką ant Lietuvos Respublikos
Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį
priesaikos lapą.
5. Priesaikos tekstas, išskyrus leidžiamą
neskaityti (išbraukti) paskutinįjį sakinį, netaisomas ir nekeičiamas. Šios
nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį
priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Ministras Pirmininkas
ar ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų.
6. Vardiniai priesaikos lapai perduodami
Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Trečiasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS
IR ATSISTATYDINIMAS
8 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimų
8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų
grąžinimas
Po Seimo rinkimų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip per 3 dienas
grąžina savo įgaliojimus Respublikos Prezidentui. Išrinkus naują Respublikos
Prezidentą, Vyriausybė savo įgaliojimus grąžina ne vėliau kaip per 5 dienas.
Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda
jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsistatydinimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę pareikšti Respublikos
Prezidentui apie savo atsistatydinimą. Toks pareiškimas pateikiamas raštu.
Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus, kai pasikeičia daugiau kaip
pusė ministrų, įskaitant atsistatydinusius ir atstatydintus ministrus, taip
pat naujai steigiamų ar reorganizuojamų ministerijų ministrus. Priešingu
atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.
Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:
1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės
programai;
2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia
nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;
4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;
5) kai Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką.
Vyriausybės atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas ir prireikus paveda
jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro
Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
10 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministro atsistatydinimas
Kiekvienas ministras turi teisę atsistatydinti. Apie savo atsistatydinimą
ministras praneša Respublikos Prezidentui raštu.
Ministras taip pat privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu
balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas ir gali pavesti jam
eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras.
11 straipsnis. Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui
ar ministrui arba nutarimo projekto dėl
1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus
Respublikos Prezidentą.
2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina
įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į
pirmąjį posėdį.
3. Išrinkus Respublikos Prezidentą,
Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda
eiti pareigas.
4. Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų,
Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.
5. Vyriausybės įgaliojimai laikomi
grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis
Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą.
6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės
grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo
gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė
įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos Prezidentas turi teisę dekretu
pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį Ministrui
Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš
naujo gaus Seimo įgaliojimus.
7. Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio
straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dienų
teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko
kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir
Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, jei Ministro Pirmininko
pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė
daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš
naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu
Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo
atsistatydinti.
9 straipsnis. Vyriausybės atsistatydinimas
1. Vyriausybė privalo atsistatydinti šiais
atvejais:
1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria
naujos Vyriausybės programai;
2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma
slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina
arba miršta;
4) išrinkus naują Seimą, kai jis susirenka į
pirmąjį posėdį;
5) kai pasikeitus daugiau nei pusei ministrų
ar po Respublikos Prezidento rinkimų Ministras Pirmininkas negauna Seimo
pakartotinio pritarimo.
2. Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės
narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, apie Vyriausybės atsistatydinimą
raštu praneša Respublikos Prezidentui tą dieną, kurią atsiranda viena iš šio
straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių. Nepranešus raštu apie Vyriausybės
atsistatydinimą, Respublikos Prezidentas turi teisę pavesti Vyriausybei eiti
pareigas ir skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus
sudaryta nauja Vyriausybė.
3. Vyriausybė gali atsistatydinti Ministro
Pirmininko siūlymu, priimdama nutarimą. Vyriausybė laikoma atsistatydinusia,
kai Ministras Pirmininkas įteikia Respublikos Prezidentui Vyriausybės
atsistatydinimo nutarimą.
4. Vyriausybės atsistatydinimą priima
Respublikos Prezidentas ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali
pavesti vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta
nauja Vyriausybė.
10 straipsnis. Ministro skyrimas, atleidimas
ir atsistatydinimas
1. Ministrus Ministro Pirmininko teikimu
skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos
Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo
sutikimo.
2. Ministras turi teisę atsistatydinti.
Ministras yra atsistatydinęs, kai apie savo atsistatydinimą raštu praneša
Respublikos Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui.
3. Ministras privalo atsistatydinti, kai
nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė Seimo narių.
Ministras apie tai raštu praneša Respublikos Prezidentui ir Ministrui
Pirmininkui tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, - ne vėliau kaip kitą dieną.
Jeigu ministras neįvykdo šio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu
atleidžiamas iš pareigų.
4. Ministro atsistatydinimą priima
Respublikos Prezidentas. Jis gali pasiūlyti ministrui eiti pareigas, kol bus
paskirtas naujas ministras.
11 straipsnis. Interpeliacijos
pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba nutarimo projekto dėl
nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas
Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti
interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo
projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.
Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją
arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali
nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės visų Seimo
narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru
Pirmininku ar ministru arba Vyriausybe.
Pareiškus nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru arba Vyriausybe, jie
privalo tuoj pat atsistatydinti.
Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, Respublikos
Prezidentas paveda laikinai eiti Ministro Pirmininko pareigas kuriam kitam
Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia
nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda laikinai eiti šias
pareigas kuriam kitam ministrui, kol bus patvirtintas ir prisaikdintas naujas
ministras. Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų
pateikia Respublikos Prezidentui naują ministro kandidatūrą.
IV skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NARIŲ
GARANTIJOS
12 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų neliečiamumo
1. Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5
Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar
ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.
2. Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar
ministro atsakymą į interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl
nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir
daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti
nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.
3. Pareiškus nepasitikėjimą Ministru
Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba
Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.
4. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą
Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė. Šiuo atveju Respublikos
Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybės nariui,
kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą
ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias pareigas kitam ministrui,
kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo atveju Ministras
Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują
ministro kandidatūrą.
Ketvirtasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS NARIŲ IR VYRIAUSYBĖJE DIRBANČIŲ
POLITINIŲ PAREIGŪNŲ GARANTIJOS
12 straipsnis. Ministro Pirmininko ir
ministrų neliečiamumo
garantijos
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon
atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio
Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento
sutikimo.
13 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų socialinės
garantijos
Ministro Pirmininko ir ministrų sveikata ir gyvybė apdraudžiami valstybės
lėšomis.
Pasibaigus Ministro Pirmininko ar ministrų kadencijai, jiems atsistatydinus
arba atleidus juos iš pareigų dėl ministerijų panaikinimo ar reorganizavimo,
taikomos šios socialinės garantijos:
1) esant galimybei, suteikiamas iki darbo Vyriausybėje dirbtas ar tolygus
darbas arba pareigos valstybės įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar
savivaldybės įmonėje, išskyrus renkamas pareigas arba pareigas, į kurias
skiriama konkurso būdu. Jei buvusios pareigos panaikintos arba įmonė, įstaiga,
organizacija likviduota, asmens sutikimu esant galimybei jam suteikiamas
tolygus darbas arba pareigos kitoje valstybės įstaigoje, organizacijoje,
valstybės ar savivaldybės įmonėje;
2) pasibaigus pareigų perdavimui, Ministrui Pirmininkui ar ministrui išmokama
vieno jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa, o
dirbusiems Vyriausybėje (įskaitant ir ankstesniąsias Vyriausybes) be pertraukos
ilgiau kaip vienerius metus išmokama dviejų vidutinių mėnesinių darbo
užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.
Ministro Pirmininko ar ministro, kurie žuvo eidami tarnybą, šeimai išmokama
vienkartinė penkerių metų tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija. Jie
laidojami valstybės lėšomis. Jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras, eidami
tarnybą, buvo sužaloti, jiems išmokama nuo vienerių iki penkerių metų
tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija atsižvelgiant į sužalojimų sunkumo
laipsnį.
Šio straipsnio 2 dalyje numatytos socialinės garantijos netaikomos
asmenims, atsistatydinusiems dėl jiems pareikšto nepasitikėjimo šio
įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka, taip pat dėl to, kad šie asmenys
paskirti arba išrinkti į kitas pareigas valstybės įstaigoje, organizacijoje,
valstybės ar savivaldybės įmonėje.
Lėšos socialinėms garantijoms mokamos iš valstybės biudžeto.
Vyriausybės nariai negali turėti socialinių privilegijų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1624, 96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)
Nr.
VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)
14 straipsnis. Draudimas Ministrui Pirmininkui ir ministrams
užimti kitas renkamas ar skiriamas pareigas ir
užsiimti kitokia darbine veikla
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų
pareigų, išskyrus Seimo nario pareigas, taip pat dirbti verslo, komercijos ar
kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą,
išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę
veiklą. Vyriausybės nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis
honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už
dalyvavimą radijo bei televizijos laidose, taip pat atlygis už pedagoginį,
mokslinį bei konsultacinį darbą ne Vyriausybės ir jos sudarytų komisijų
posėdžių metu.
V skirsnis
YPATINGIEJI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
SANTYKIAI
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali
būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar suimti, taip pat negali būti kitaip
suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be
išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
13 straipsnis. Vyriausybės
narių, Ministro Pirmininko ir ministrų skiriamų politinių pareigūnų darbo
sąlygos bei socialinės garantijos
1. Vyriausybės narių ir politinių pareigūnų
atlyginimo už darbą dydį nustato valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymas.
Iki įsigalios šis įstatymas, tarnybinis atlyginimai nustatomi: Ministro
Pirmininko - 60 procentų Respublikos Prezidento atlyginimo, ministrų - 50
procentų Respublikos Prezidento atlyginimo, o politinių pareigūnų - Vyriausybės
nutarimu pagal šalies vidutinio darbo užmokesčio koeficientą.
2. Politiniai pareigūnai yra politinio ar
asmeninio pasitikėjimo pagrindu paskirti valstybės tarnautojai (“A” lygio
valdininkai).
3. Atlyginimą Vyriausybės nariams moka
Vyriausybės kanceliarija.
4. Vyriausybės atstovavimo šalyje ir
užsienyje išlaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromas
Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybės kanceliarijai
Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų bendrų reprezentacijos lėšų,
kiekvieną mėnesį skiriama trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio
suma. Šių lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
5. Nedidinant ministerijai skiriamų bendrų
reprezentacijos lėšų, Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi ministrų fondai.
Jų naudojimo tvarką nustato finansų ministras.
6. Ministras Pirmininkas gali turėti
rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų
lėšų.
7. Pasibaigus Vyriausybės narių ir politinių
pareigūnų kadencijai, taikomos šios socialinės garantijos:
1) perdavus pareigas, išmokama Vyriausybės
nario ar politinio pareigūno dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio
kompensacija, o šiems pareigūnams atsistatydinus arba atleidus juos iš pareigų
Vyriausybės (kai tai numatyta įstatymų ar kitų teisės aktų), Ministro
Pirmininko ar ministro iniciatyva, - vieno vidutinio mėnesinio darbo
užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa;
2) Ministro Pirmininko, ministro ar
Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriamų politinių pareigūnų, kurie žuvo
eidami tarnybą, šeimai išmokama vienkartinė dvejų su puse metų tarnybinio
atlyginimo dydžio kompensacija. Kompensacija lygiomis dalimis išmokama
žuvusiojo sutuoktiniui, tėvams bei išlaikytiniams. Šiuo atveju išlaikytiniai
yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną
turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; žuvusiojo vaikai, gimę po jo mirties;
nepilnamečiai vaikai - iki jiems sukaks 16 metų, o besimokantys nustatyta
tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose - iki jiems sukaks 24
metai; invalidai - invalidumo laikotarpiu. Ministras Pirmininkas, ministras ar
Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriami politiniai pareigūnai, kurie žuvo
eidami tarnybą, laidojami valstybės lėšomis. Jeigu Ministras Pirmininkas ar
ministras, eidami tarnybą, buvo sužaloti, jiems išmokama nuo vienerių iki dvejų
su puse metų tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija atsižvelgiant į
sužalojimų sunkumą.
8. Šio straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos
socialinės garantijos netaikomos asmenims, kai šie asmenys paskirti arba
išrinkti į kitas pareigas valstybinėje įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar
savivaldybės įmonėje.
9. Lėšos šiame straipsnyje numatytoms
socialinėms garantijoms skiriamos iš valstybės biudžeto.
10. Vyriausybės nariai ir jų skiriami
politiniai pareigūnai negali turėti socialinių privilegijų.
14 straipsnis. Draudimas
Ministrui Pirmininkui, ministrams bei politiniams pareigūnams eiti kitas
renkamas ar skiriamas pareigas ir dirbti kitą darbą
Ministras Pirmininkas, ministrai bei
politiniai pareigūnai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų
(išskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro
pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar
įmonėse, taip pat gauti kitą atlyginimą, išskyrus jiems nustatytą pagal
pareigas Vyriausybėje ar politinio pareigūno atlyginimą bei užmokestį už
kūrybinę veiklą. Atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už
paskaitas, meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už
dalyvavimą radijo bei televizijos laidose bei šių laidų įrašus, taip pat atlygis
už pedagoginį darbą valstybinėse mokslo įstaigose.
Penktasis skirsnis
YPATINGIEJI VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI
SU SEIMU IR RESPUBLIKOS PREZIDENTU
15 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė teikti
siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Respublikos
Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareiškia
tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
16 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė paskelbti
Respublikos Prezidento rinkimus
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais
atvejais Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento
rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė.
Šio nutarimo vykdymas pavedamas Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)
17 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų dalyvavimas Seimo
15 straipsnis. Vyriausybės teisė teikti
siūlymą dėl pirmalaikių Seimo
rinkimų
Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą
Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas
pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
16 straipsnis. Vyriausybės teisė skelbti
Respublikos Prezidento
rinkimus
1. Jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucijos
89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais Seimas negali per 10 dienų
susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia
Vyriausybė, priimdama nutarimą.
2. Šį Vyriausybės nutarimą pavedama vykdyti
Vyriausiajai rinkimų komisijai.
17 straipsnis. Ministro Pirmininko ir
ministrų dalyvavimas Seimo
darbe
Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka
dalyvauti Seimo, jo komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti
savo nuomonę svarstomais klausimais.
18 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių atsakymų į
Seimo narių paklausimus tvarka
Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje pateiktas Seimo
nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų
veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.
Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu nustatyta tvarka atsakinėja
į Seimo narių klausimus.
Seimo komiteto ar komisijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai
ar ministro įgaliotas pareigūnas privalo dalyvauti komiteto ar komisijos
posėdyje ir pateikti paaiškinimus komitete svarstomais klausimais.
19 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų pareiga
kontrasignuoti Respublikos Prezidento dekretus
Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau kaip per tris
dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą
tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.
20 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymų leidybos
Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teisę
Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitetų, komisijų bei
frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais klausimais.
18 straipsnis. Vyriausybės narių atsakymų į
Seimo narių paklausimus
tvarka
1. Ministras Pirmininkas arba ministras,
kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės,
ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar
raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.
2. Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo
sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka atsako į Seimo narių klausimus.
3. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos
kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro įgaliotas
pareigūnas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir
pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.
19 straipsnis. Ministro
Pirmininko ir ministrų pareiga pasirašyti
Respublikos
Prezidento dekretus
Ministras Pirmininkas arba atitinkamas
ministras Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais
klausimais ne vėliau kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento
dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui
Pirmininkui arba ministrui.
20 straipsnis. Vyriausybės įstatymų leidybos
iniciatyvos teisė
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę
Seime.
Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų projektų priima nutarimą.
VI skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA
21 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrindiniai
1. Vyriausybė turi įstatymų leidybos
iniciatyvos teisę Seime.
2. Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar
Seimo nutarimų projektų priima nutarimą.
21 straipsnis. Pasitikėjimo Vyriausybe
patikrinimas
Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Seimui
balsuoti dėl pasitikėjimo Vyriausybe.
Šeštasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA
22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės
įgaliojimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos
neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir
viešąją tvarką;
2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat
Respublikos Prezidento dekretus;
3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą;
4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės
biudžetą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą;
5) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka valdo, naudoja ir disponuoja
valstybiniu turtu;
6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;
8) prireikus steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas;
9) tvirtina ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų nuostatus;
10) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis
ir tarptautinėmis organizacijomis, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl
Vyriausybė:
1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos
Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja
valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl
įstatymų bei nacionalinių programų įgyvendinimo, taip pat Respublikos
Prezidento dekretus, įgyvendina Seimo pavirtintą Vyriausybės programą;
3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės
įstaigų veiklą;
4) rengia valstybės biudžeto projektą ir
teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui valstybės biudžeto
įvykdymo apyskaitą;
5) remdamasi įstatymais disponuoja
valstybiniu turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;
6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų
ir kitų teisės aktų projektus;
7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų
steigimo ir panaikinimo;
8) steigia ir panaikina Vyriausybės įstaigas
bei įstaigas prie ministerijų;
9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės įstaigų
ir įstaigų prie ministerijų nuostatus;
10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio
politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio
valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio
reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl
Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie
tarptautinių organizacijų skyrimo ir atšaukimo;
11) organizuoja įstatymo nustatyta tvarka valdymą aukštesniuosiuose
administraciniuose vienetuose;
12) siūlo įstatymo numatytais atvejais Seimui įvesti tiesioginį valdymą
savivaldybės teritorijoje;
13) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija, šis ir
kiti įstatymai;
14) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos
įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai.
22 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės santykiai su
tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;
11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja
valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;
12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui
įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;
13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą
su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti
teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
14) skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių
viršininkus bei savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą vykdančius
Vyriausybės atstovus;
15) sudaro komisijas bei komitetus;
16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei
numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
23 straipsnis. Vyriausybės santykiai su
savivaldybėmis
Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) per skiriamus atstovus prižiūri, ar savivaldybės laikosi Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus;
2) kartu su savivaldybėmis nustato bendrąsias socialinės apsaugos, sveikatos,
švietimo ir kultūros plėtojimo kryptis.
VII skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS STRUKTŪRA
23 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos
Vyriausybė:
1) kontroliuoja skiriamus Vyriausybės
atstovus, kaip jie vykdo įstatymo nustatytus įgaliojimus prižiūrėdami, ar
savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo
Vyriausybės nutarimus ir sprendimus;
2) teikia rekomendacijas
savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo
bei kitais klausimais.
Septintasis skirsnis
MINISTRO PIRMININKO IR MINISTRŲ KOMPETENCIJA
24 straipsnis. Ministras Pirmininkas
1. Ministras Pirmininkas atstovauja
Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
Ministras Pirmininkas:
1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;
2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;
3) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorių;
4) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja);
5) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų vadovus, ministrų
teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų ministerijų viceministrus, taip pat
skiria Vyriausybės įstaigų vadovams ir ministrų teikimu ministerijų
viceministrams drausmines nuobaudas;
6) materialiai skatina Vyriausybės įstaigų vadovus;
7) sudaro įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo darbo grupes;
8) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos
Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą
Pirmininką;
9) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos
Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
Ministras Pirmininkas, nesutikdamas su ministrais principiniais
Vyriausybės veiklos klausimais, turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui
siūlymus dėl atskirų ministrų atleidimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)
24 straipsnis. Ministro, einančio Ministro Pirmininko pareigas ar
pavaduojančio Ministrą Pirmininką, įgaliojimai
Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus,
kuriuos turi Ministras Pirmininkas.
Ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus,
kuriuos turi Ministras Pirmininkas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje ir 23
straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytus įgaliojimus.
Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojantis Ministrą
Pirmininką, dokumentuose nurodo savo pareigas ir daro įrašą "einantis Ministro
Pirmininko pareigas" ar "pavaduojantis Ministrą Pirmininką".
25 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministrai
Lietuvos Respublikos ministrai yra asmeniškai atsakingi už jiems pavestas
2. Ministras Pirmininkas:
1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį
tvirtinti Respublikos Prezidentui;
2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui
dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;
3) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės
kanclerį, jo pavaduotojus, kitus Ministro Pirmininko aparato politinio ar
asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus;
4) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės
sekretorių;
5) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės
įstaigų - departamentų prie Vyriausybės vadovus (Vyriausybės kanclerio
teikimu), teisės aktų numatytais atvejais - departamentų prie ministerijos
vadovus (ministro teikimu) bei jų pavaduotojus (departamentų vadovų teikimu),
ministrų teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų viceministrus, nustato jų
skaičių; savo iniciatyva atleidžia iš pareigų Ministro Pirmininko politinio ar
asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus bei kitus
Ministro Pirmininko skiriamus pareigūnus, pareiškęs nepasitikėjimą jais. Jiems
tuo atveju netaikomas Darbo sutarties įstatymas, išmokama dviejų vidutinių
mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija, išskyrus politinius
pareigūnus, kuriems taikomos šio įstatymo 13 straipsnyje numatytos socialinės
garantijos;
6) Vyriausybės sekretoriaus teikimu skiria ir
atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų - inspekcijų, tarnybų ir kitų įstaigų
vadovus;
7) skiria Vyriausybės įstaigų vadovams ir
kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės tarnautojams bei pareigūnams
drausmines nuobaudas;
8) skatina apskričių viršininkus, Vyriausybės
atstovus, taip pat Vyriausybės įstaigų vadovus ir kitus Ministro Pirmininko
skiriamus valstybės tarnautojus bei pareigūnus;
9) Lietuvos Respublikos Konstitucijos
numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš
ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;
10) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės
programą;
11) įstatymų ar Vyriausybės nutarimų
numatytais atvejais ministrų teikimu skiria departamentų ir kitų įstaigų prie
ministerijų vadovus;
12) teikia Vyriausybei siūlymus dėl apskričių
viršininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, apskričių viršininkų teikimu skiria
ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkų pavaduotojus;
13) nustato atlyginimų priedus Vyriausybės
įstaigų vadovams, apskričių viršininkams, Vyriausybės atstovams, ministrų
teikimu - viceministrams;
14) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems
vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę;
15) suteikia įgaliojimus derėtis ir
pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;
16) sudaro vyriausybines delegacijas
oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose
kongresuose, konferencijose, sesijose;
17) suteikia įgaliojimus atstovauti
Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;
18) sprendžia Vyriausybės veiklos
organizavimo klausimus;
19) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui
Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria
ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos
Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.
25 straipsnis. Ministro,
einančio Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojančio Ministrą Pirmininką,
įgaliojimai
1. Ministras, einantis Ministro Pirmininko
pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas.
2. Ministras, pavaduojantis Ministrą
Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas,
išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje ir 24 straipsnio 2 dalies 1-5 bei 10
punktuose numatytus įgaliojimus.
3. Ministras, einantis Ministro Pirmininko
pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką, dokumentuose nurodo savo
pareigas ir daro įrašą “einantis Ministro Pirmininko pareigas” ar
“pavaduojantis Ministrą Pirmininką”.
26 straipsnis. Ministrai
1. Ministrai yra atsakingi už jiems pavestas
valdymo sritis.
Ministrą gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas
Vyriausybės narys.
Ministras:
1) atsako už tai, kad ministerija vykdytų jai pavestus uždavinius;
2) užtikrina įstatymų, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų,
2. Ministrą gali laikinai pavaduoti tik
Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras
nevykdo funkcijų, numatytų šio straipsnio 3 dalies 7, 9, 11, 12 ir 13
punktuose.
3. Ministras:
1) vadovauja ministerijai, sprendžia
ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai
atsakingas už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai
priklausančiais klausimais;
2) užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos
tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų,
Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;
3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų
teisės aktų projektus;
4) vykdo Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimus;
5) leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip
jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir kiti teisės aktai registruojami
Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus
kitus teisės aktus;
6) teikia Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui ministerijos veiklos ataskaitas
3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento
nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
4) užtikrina Vyriausybės ir Ministro
Pirmininko pavedimų vykdymą;
5) leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus
kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir
kiti teisės aktai registruojami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
Įsakymus ir kitus teisės aktus pasirašo ministras. Prireikus keli ministrai
gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus;
6) teikia Vyriausybei ministerijos veiklos
ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybės programa bei jos įgyvendinimo priemonės,
ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
7) teikia Ministrui Pirmininkui savo pasiūlymus dėl ministerijų viceministrų
skyrimo ir atleidimo iš šių pareigų, taip pat pasiūlymus dėl drausminių
nuobaudų skyrimo jiems;
8) tvirtina ministerijos struktūrą ir etatų sąrašą, neviršijant nustatyto
metinio darbo apmokėjimo fondo;
9) tvirtina ministerijos struktūrinių padalinių, departamentų, tarnybų ir
inspekcijų prie ministerijos, kitų jai pavaldžių įstaigų bei organizacijų ir
jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių įmonių nuostatus (įstatus);
10) skiria ir atleidžia ministerijos sekretorių, struktūrinių padalinių,
departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų jai pavaldžių
įstaigų bei organizacijų, jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių įmonių
vadovus;
11) vykdo kitus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-148, 97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)
26 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisijos
Lietuvos Respublikos Vyriausybė prireikus gali sudaryti nuolatines ir
laikinąsias komisijas.
Komisijos darbui vadovauja Ministras Pirmininkas, Vyriausybės skiriamas
ministras arba kitas asmuo.
Komisijų uždavinius, funkcijas, veiklos tvarką ir finansavimą nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lėšos nuolatinių komisijų finansavimui
pagal tikslinę paskirtį turi būti numatytos rengiamame valstybės biudžeto
įstatymo projekte.
VIII skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTERIJOS IR
VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS
27 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijos
Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:
Aplinkos apsaugos ministerija;
Europos reikalų ministerija;
Finansų ministerija;
Krašto apsaugos ministerija;
Kultūros ministerija;
Ryšių ir informatikos ministerija;
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
Statybos ir urbanistikos ministerija;
Susisiekimo ministerija;
Sveikatos apsaugos ministerija;
Švietimo ir mokslo ministerija;
Teisingumo ministerija;
Užsienio reikalų ministerija;
Ūkio ministerija;
Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija;
Vidaus reikalų ministerija;
Žemės ir miškų ūkio ministerija.
Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos
Seimas, priimdamas įstatymą.
Straipsnio
pakeitimai:
NR.
VIII-36, 96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)
28 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų uždaviniai,
funkcijos ir teisės
Ministerijos sprendžia jų kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat
vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.
Ministerijų uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomi įstatymuose ir
ministerijų nuostatuose.
29 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų viceministrai ir
7) teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl
viceministrų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, dėl drausminių nuobaudų jiems
skyrimo ar jų skatinimo;
8) teikia Vyriausybei departamento, tarnybos
ar inspekcijos prie ministerijos nuostatų projektus;
9) ministerijos sekretoriaus teikimu tvirtina
ministerijos administracijos struktūrą ir etatų sąrašą, neviršydamas darbo
užmokesčiui nustatytų lėšų;
10) tvirtina ministerijos administracijos
padalinių, taip pat departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų
jos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų, valstybės įmonių nuostatus (įstatus);
11) skiria ir atleidžia iš pareigų ministro
politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus
(išskyrus viceministrus), ministerijos sekretorių, įstaigų prie ministerijos,
taip pat ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų, valstybės įmonių
vadovus (ministerijos sekretoriaus teikimu); savo iniciatyva atleidžia iš
pareigų ministro politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus
valstybės tarnautojus bei kitus ministro skiriamus pareigūnus, pareiškęs
nepasitikėjimą jais. Jiems tuo atveju netaikomas Darbo sutarties įstatymas,
išmokama dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė
kompensacija, išskyrus politinius pareigūnus, kuriems taikomos šio įstatymo 13
straipsnyje numatytos socialinės garantijos;
12) tvirtina periodiškai atnaujinamus
ilgalaikius (iki 10 metų) ministerijos strateginius veiklos planus;
13) įstatymų ar Vyriausybės nutarimų
numatytais atvejais teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl departamentų ir
kitų įstaigų prie ministerijos vadovų skyrimo;
14) vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės
nutarimų jam suteiktas funkcijas.
4. Ministras, turintis atskirąją nuomonę apie
Vyriausybės sprendimus ar atskirų jos narių darbą, turėtų ją pareikšti
Vyriausybės posėdyje.
27 straipsnis. Vyriausybės komisijos
1. Vyriausybė prireikus gali sudaryti
nuolatines ir laikinąsias komisijas.
2. Komisijos darbui vadovauja Vyriausybės
skiriamas Vyriausybės narys ar kitas asmuo.
3. Komisijų uždavinius, funkcijas,
įgaliojimus, veiklos tvarką ir finansavimą nustato Vyriausybė. Lėšos
nuolatinėms komisijoms finansuoti turi būti numatytos valstybės biudžete;
nenumatytiems atvejams jų gali būti skiriama iš Vyriausybės rezervo fondo.
28 straipsnis. Ministro Pirmininko sudaromos
darbo grupės
1. Ministras Pirmininkas įvairiems klausimams
nagrinėti ir pasiūlymams rengti gali sudaryti darbo grupes.
2. Darbo grupei vadovauja Ministro Pirmininko
paskirtas asmuo.
3. Konkrečius darbo grupės tikslus ir
uždavinius nustato Ministras Pirmininkas.
4. Lėšų darbo grupės veiklai skyrimo klausimą
prireikus sprendžia Vyriausybė.
Aštuntasis skirsnis
MINISTERIJOS, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS IR
APSKRIČIŲ
VIRŠININKŲ ADMINISTRACIJOS
29 straipsnis. Ministerijos
1. Lietuvos Respublikoje yra šios
ministerijos:
1) Aplinkos ministerija;
2) Finansų ministerija;
3) Krašto apsaugos ministerija;
4) Kultūros ministerija;
5) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
6) Susisiekimo ministerija;
7) Sveikatos apsaugos ministerija;
8) Švietimo ir mokslo ministerija;
9) Teisingumo ministerija;
10) Ūkio ministerija;
11) Užsienio reikalų ministerija;
12) Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų
ministerija;
13) Vidaus reikalų ministerija;
14) Žemės ūkio ministerija.
2. Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia
ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.
3. Ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės
aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje
srityje valstybės politiką.
4. Ministerijai vadovauja ministras.
5. Ministerija yra juridinis asmuo, turintis
sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu.
6. Ministerija savo veiklą grindžia Lietuvos
Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis
sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais.
7. Ministerija yra biudžetinė įstaiga,
finansuojama iš valstybės biudžeto.
8. Ministerijos nuostatus tvirtina
Vyriausybė.
9. Ministerija turi savo administraciją. Jai
vadovauja ministerijos sekretorius. Jis gali turėti ne daugiau kaip du
pavaduotojus (sekretorius).
10. Ministerijų uždaviniai, funkcijos ir
teisės nustatomi įstatymuose, ministerijų nuostatuose, Vyriausybės nutarimuose.
30 straipsnis. Ministerijų struktūra
1. Ministerijos susideda iš departamentų,
skyrių ir kitų padalinių.
2. Prie ministerijų gali būti įsteigti
departamentai, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos,
inspekcijos bei kitos įstaigos.
3. Departamentui prie ministerijos vadovauja
direktorius arba viceministras.
31 straipsnis. Viceministrai ir ministerijų
sekretoriai
Ministro teikimu Ministras Pirmininkas skiria ir atleidžia iki 3 viceministrų -
politinių pareigūnų. Ministerijos sekretorių - karjeros pareigūną - skiria ir
atleidžia ministras.
Ministras vadovauja ministerijos padaliniams tiesiogiai ar per ministerijos
viceministrus ir ministerijos sekretorių, o departamentams, tarnyboms ir
inspekcijoms prie ministerijos, kitoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms bei
organizacijoms - per šių institucijų vadovus.
Ministerijos viceministras (viceministrai) ir sekretorius yra tiesiogiai
atsakingi ministrui. Ministras nustato jų kompetenciją.
Ministerijos viceministras rūpinasi jam skirtu ministerijos darbo baru, teikia
ministrui įsakymų ir kitų teisės aktų projektus.
Ministerijos vidaus reikalų tvarkymą, personalo darbą ir raštvedybą
organizuoja ministerijos sekretorius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)
30 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų struktūra
Ministerijos susideda iš departamentų, skyrių ir kitų struktūrinių
padalinių.
Prie ministerijų gali būti įsteigti departamentai, tarnybos ir inspekcijos.
31 straipsnis. Lietuvos Respublikos ministerijų kolegijos
Lietuvos Respublikos ministerijoje gali būti sudaroma kolegija, kuri yra
ministro patariamoji institucija. Kolegiją sudaro ministras (kolegijos
pirmininkas), ministerijos viceministrai, ministerijos sekretorius, kiti
ministerijos darbuotojai, taip pat departamento, tarnybos, inspekcijos prie
ministerijos vadovai. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukti ir kitų institucijų
bei organizacijų atstovai. Į kolegijos posėdžius gali būti kviečiami kitų
ministerijų, valstybinių ir kitų institucijų bei organizacijų atstovai ir
mokslininkai, šiems sutikus.
Kolegijos narių skaičių nustato ir jos personalinę sudėtį tvirtina ministras.
Ministerijos kolegija svarsto svarbiausiuosius ministerijos veiklos klausimus,
svarbiausiųjų ministro įsakymų ir kitų teisės aktų projektus,išklauso
ministerijos struktūrinių padalinių, departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie
ministerijos bei kitų ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų ataskaitas,
svarsto, kaip parenkami ir ugdomi tinkami darbuotojai bei kaip tikrinamas
sprendimų vykdymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-148, 97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)
32 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos
Ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, nedidindama valstybės valdymui skirtų lėšų, gali steigti
Vyriausybės įstaigas (departamentus, tarnybas ir inspekcijas).
Vyriausybės įstaigai vadovauja vadovas (departamentui, tarnybai - direktorius,
inspekcijai - viršininkas). Jis yra tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.
Vyriausybės įstaigos vadovas sprendžia įstaigos kompetencijai priskirtus
klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų numatytas
funkcijas. Vyriausybės įstaigos vadovas yra asmeniškai atsakingas, kad
įstaiga spręstų jai pavestus uždavinius.
Vyriausybės įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją (pavaduotojus).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos vadovas leidžia įsakymus ir įsakymu
patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi.
33 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdoma
ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų kontrolė
ir jų teisės aktų įsigaliojimo tvarka
Lietuvos Respublikos Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus.
Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų ir ministerijoms pavaldžių įstaigų,
taip pat Vyriausybės įstaigų teisės aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijai, įstatymams, kitiems Seimo priimtiems teisės
aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimams ir Ministro Pirmininko potvarkiams.
Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos
ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų
paskelbimo "Valstybės žiniose", jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma
vėlesnė jų įsigaliojimo diena.
IX skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS
ORGANIZAVIMAS
34 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybės darbo reglamentas.
35 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiai
Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia
posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.
Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti pareigūnai, kurių teisę dalyvauti
Vyriausybės posėdžiuose numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti
įstatymai.
Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.
36 straipsnis. Dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos
Vyriausybei tvarka
Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamus nutarimų ir kitų teisės aktų
projektus turi pasirašyti ministras.
Tais atvejais, kai ministro kompetencijai priklausantis klausimas apima ir kito
ministro valdymo sritį, iki pateikdamas tokį klausimą Vyriausybei, ministras
suderina jį su kitu ministru. Jeigu kyla nesutarimų, ministras kreipiasi į
Ministrą Pirmininką, kuris priima sprendimą.
37 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių
dienotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo tvarka
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektai
rengiami, svarstomi ir priimami Vyriausybės posėdžiuose Vyriausybės darbo
1. Ministro teikimu Ministras Pirmininkas
politinio pasitikėjimo pagrindu skiria viceministrus ir atleidžia juos iš
pareigų. Viceministrai gali būti atleisti iš pareigų, kai Ministras Pirmininkas
pareiškia nepasitikėjimą jais. Viceministrų skaičių nustato Ministras
Pirmininkas, atsižvelgdamas į ministro siūlymus. Ministerijos sekretorių -
aukščiausiąjį ministerijos karjeros pareigūną skiria ir atleidžia ministras.
2. Ministras vadovauja ministerijos
padaliniams tiesiogiai ar per viceministrus ir ministerijos sekretorių, o
departamentams, tarnyboms ir inspekcijoms prie ministerijos, kitoms
ministerijai pavaldžioms įstaigoms bei organizacijoms - per šių institucijų
vadovus.
3. Viceministras yra tiesiogiai atsakingas
ministrui. Ministras nustato jo kompetenciją.
4. Viceministras rūpinasi jam ministro skirtu
ministerijos darbo baru, per ministerijos sekretorių ir atitinkamus
ministerijos įstaigų vadovus koordinuoja ir užtikrina jo įgaliojimams
priskirtose srityse ministro nustatytos politikos įgyvendinimą, teikia
ministrui įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.
5. Viceministras gali vadovauti departamentui
prie ministerijos.
6. Tais atvejais, kai ministerijų veiklą
reguliuojantys įstatymai nenustato kitaip, ministerijos sekretorius:
1) atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų
(projektų) rengimo organizavimą ir kokybę, organizuoja ir kontroliuoja visų
ministerijos administracijos padalinių veiklą, vadovaudamasis Vyriausybės
programa, Vyriausybės ar ministro patvirtintomis konkrečiomis priemonėmis šiai
programai įgyvendinti;
2) atsako už ministerijos ūkinę bei finansinę
veiklą;
3) teikia ministrui tvirtinti ministerijos
administracijos sudėtį;
4) organizuoja ministro įsakymų projektų
rengimą, pagal savo kompetenciją leidžia vykdomojo pobūdžio potvarkius;
5) ministro pritarimu skiria ir atleidžia iš
pareigų savo pavaduotojus, ministerijos padalinių, taip pat ministerijos
įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų vadovus, išskyrus skiriamus ministro, taip
pat karjeros tarnautojus bei aptarnaujantį personalą;
6) vykdo kitas ministro jam pavestas
funkcijas.
32 straipsnis. Ministerijų kolegijos
1. Ministerijoje yra sudaroma kolegija, kaip
ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos
pirmininkas), viceministrai, ministerijos sekretorius. Į kolegijos sudėtį gali
būti įtraukti ministerijos sekretoriaus pavaduotojai (sekretoriai) ir kiti
ministerijos, kitų institucijų bei organizacijų atstovai. Į kolegijos posėdžius
gali būti kviečiami kitų ministerijų, valstybės ir kitų institucijų bei
organizacijų atstovai ir mokslininkai šių sutikimu.
2. Kolegijos narių skaičių nustato ir
kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip
pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.
33 straipsnis. Vyriausybės įstaigos
1. Ministerijų funkcijoms nepriskirtiems
klausimams spręsti Vyriausybė, nedidindama valstybės valdymui atitinkamų metų
biudžete skirtų lėšų, gali steigti Vyriausybės įstaigas (departamentus,
kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančias tarnybas, agentūras, inspekcijas ir
kitas įstaigas).
2. Vyriausybės įstaigos uždaviniai, funkcijos
ir teisės nustatomos jos nuostatuose.
3. Vyriausybės įstaigai vadovauja vadovas
(departamentui - generalinis direktorius, tarnybai - direktorius, inspekcijai -
viršininkas). Vyriausybės įstaigos vadovas yra pavaldus Ministrui Pirmininkui.
Departamentų vadovų (politinių pareigūnų) veiklą koordinuoja Vyriausybės
kancleris, o tarnybų ir inspekcijų vadovų (karjeros pareigūnų) - Vyriausybės
sekretorius. Vyriausybės nutarimu Vyriausybės įstaiga gali būti pavaldi
ministrui.
4. Vyriausybės įstaigos vadovas sprendžia įstaigos
kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų ir
Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas. Vyriausybės įstaigos vadovas yra
asmeniškai atsakingas, kad įstaiga spręstų jai pavestus uždavinius.
5. Vyriausybės įstaigos vadovas gali turėti
pavaduotoją (pavaduotojų), kurį (kuriuos) vadovo teikimu skiria Ministras
Pirmininkas arba Ministro Pirmininko pavedimu Vyriausybės kancleris
(departamentų vadovų pavaduotojus) ar Vyriausybės sekretorius (tarnybų
direktorių ir inspekcijų viršininkų pavaduotojus).
6. Vyriausybės įstaigos vadovas leidžia
įsakymus ir įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi.
34 straipsnis. Vyriausybės
vykdoma ministerijų, Vyriausybės įstaigų kontrolė, šių institucijų priimtų
teisės aktų įsigaliojimo tvarka
1. Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą
per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų ir ministerijoms
pavaldžių įstaigų, taip pat Vyriausybės įstaigų teisės aktus, jeigu šie
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos
Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems Seimo priimtiems teisės aktams,
Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko
potvarkiams.
2. Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų teisės
aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios
teisės normos, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.
35 straipsnis. Apskričių
valdymo organizavimas ir savivaldybių veiklos administracinė priežiūra
1. Vyriausybė valdymą apskrityje - Lietuvos Respublikos
teritorijos aukštesniajame administraciniame vienete - organizuoja per
apskrities viršininką, ministerijas bei Vyriausybės įstaigas.
2. Vyriausybės teikimu Seimas nustato ir
keičia apskrities ribas bei centrą, suteikia ir keičia apskrities pavadinimą.
3. Ar savivaldybės laikosi Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus,
prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.
4. Apskrities viršininko administracijos
sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
5. Apskrities viršininko ir Vyriausybės
atstovo įgaliojimus nustato įstatymai.
Devintasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
36 straipsnis. Vyriausybės darbo reglamentas
Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės
patvirtintas darbo reglamentas.
37 straipsnis. Vyriausybės posėdžiai
1. Vyriausybė valstybės valdymo reikalus
sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.
2. Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti
pareigūnai, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir
kiti įstatymai.
3. Į Vyriausybės posėdžius gali būti
kviečiami ir kiti asmenys.
4. Svarbiausi klausimai gali būti aptariami
prieš Vyriausybės posėdžius Ministro Pirmininko sudarytuose nuolatiniuose arba
laikinuosiuose Vyriausybės komitetuose, taip pat Vyriausybės sekretoriaus
šaukiamuose ministerijų sekretorių pasitarimuose.
38 straipsnis. Teisės aktų
projektų ir kitų dokumentų pateikimo Vyriausybei tvarka
1. Vyriausybei teikiamus įstatymų, nutarimų
ir kitų teisės aktų projektus turi pasirašyti ministras. Vyriausybės įstaigų,
apskričių viršininkų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamus
teisės aktų projektus vizuoja Vyriausybės priskirtas ministras.
2. Tais atvejais, kai ministro teikiamas
teisės aktas ar kitas dokumentas apima valdymo sritis, pavestas ir kitiems
ministrams, iki pateikdamas tokį dokumentą Vyriausybei, ministras derina jį su
kitais ministrais.
39 straipsnis. Nesutarimų,
kylančių derinant teisės aktų projektus, sprendimo tvarka
1. Teisės aktų projektų, apimančių kelių
ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai paprastai svarstomi
Ministro Pirmininko aparate.
2. Jeigu Ministro Pirmininko aparate nuomonių
suderinti nepavyksta, Vyriausybės kancleris arba ministrai kreipiasi į Ministrą
Pirmininką. Šis gali siūlyti klausimą svarstyti Vyriausybės komitete (toliau -
komitetai).
3. Komitetams pirmininkauja Ministro
Pirmininko paskirti Vyriausybės nariai.
4. Komitetų posėdžiuose dalyvauja Vyriausybės
posėdyje svarstomų norminio pobūdžio nutarimų projektais suinteresuotų
ministerijų atstovai - ministrai ar jų įgalioti viceministrai, prireikus - kiti
pareigūnai.
5. Vyriausybės posėdyje svarstant nutarimo
projektą, prieš tai aptartą komitete, šio komiteto posėdžio pirmininkas
informuoja apie ministrų (jų įgaliotų atstovų) susitarimus ar diskusijų
išvadas.
40 straipsnis. Vyriausybės
posėdžių darbotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo tvarka
1. Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų
projektai rengiami, svarstomi ir priimami Vyriausybės posėdžiuose Vyriausybės
reglamento nustatyta tvarka.
Vyriausybės sekretorius pateikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės
nutarimo ar kito teisės akto projekto nagrinėjimo Vyriausybės posėdyje.
Vyriausybės sekretorius sudaro Vyriausybės posėdžio dienotvarkės projektą,
nurodo pranešėjus ir pateikia Ministrui Pirmininkui kartu su atitinkama
medžiaga.
Ministrui Pirmininkui patvirtinus posėdžio dienotvarkę, Vyriausybės
sekretorius ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio išsiunčia posėdžio
medžiagą Vyriausybės nariams ir pranešėjams.
Ministras Pirmininkas turi teisę pasiūlyti įtraukti į dienotvarkę
Vyriausybės posėdžio metu ir naujus klausimus.
Vyriausybės posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė.
Posėdžio pirmininkui leidus, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje
dalyvaujantys asmenys.
38 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir sprendimai priimami Vyriausybės
posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.
Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo
srities ministras. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, jį
pasirašo Ministras Pirmininkas ir projektą pateikęs ministras. Vyriausybės
nutarimai pasirašomi per tris darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybės
nenustatytas kitas pasirašymo terminas.
Vyriausybės nutarimai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos
netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po to, kai juos
Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro pasirašytus, paskelbia
"Valstybės žinios", jeigu pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė
jų įsigaliojimo diena.
Vyriausybės nutarimai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos
netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu
pačiuose nutarimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena.
39 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžių
2. Vyriausybės sekretorius, atsižvelgdamas į
Vyriausybės kanclerio išvadas, teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl
Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projekto nagrinėjimo Vyriausybės
posėdyje.
3. Gavęs Ministro Pirmininko pritarimą
įtraukti projektus į darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius sudaro Vyriausybės
posėdžio darbotvarkės projektą, nurodo pranešėjus ir pateikia Ministrui
Pirmininkui.
4. Kai Ministras Pirmininkas pasirašo
posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki
posėdžio išsiunčia posėdžio medžiagą Vyriausybės nariams, pranešėjams ir
kitiems posėdyje dalyvausiantiems asmenims.
5. Ministras Pirmininkas turi teisę
Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujus klausimus.
Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę turi teisę ir
ministras.
6. Vyriausybės posėdyje išklausomas
pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdžio pirmininkas leidžia,
savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.
41 straipsnis. Vyriausybės nutarimai
1. Vyriausybės nutarimai ir sprendimai
priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.
2. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras
Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis
balsavo posėdžio metu. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo
sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas ir projektą pateikęs ministras.
3. Vyriausybės nutarimus, kuriais keičiami ar
pildomi anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos
valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs ankstesnįjį nutarimą, nepaisant
to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naująjį nutarimo projektą.
4. Vyriausybės nutarimai pasirašomi per 3
darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.
5. Vyriausybės nutarimai įsigalioja įstatymų
nustatyta tvarka.
42 straipsnis. Vyriausybės posėdžių
protokolai
Vyriausybės posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodomas posėdžio eilės
numeris, taip pat asmenys, dalyvaujantys posėdyje. Protokole nurodomas
svarstomą klausimą pateikęs pranešėjas bei pasisakiusieji ir pateikiamas
priimtas sprendimas. Protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas.
40 straipsnis. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko
potvarkiai
Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją Vyriausybės darbo organizavimo ir
personaliniais klausimais leidžia potvarkius.
Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose
potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo diena.
X skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
41 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi kanceliariją, kuri aptarnauja Ministrą
Pirmininką ir Vyriausybę.
Vyriausybės kanceliarijos struktūrą tvirtina Ministras Pirmininkas
Vyriausybės sekretoriaus teikimu.
Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.
Vyriausybės kanceliarijos struktūrinių padalinių vadovus ir patarėjus
atskiriems klausimams skiria ir atleidžia Ministras Pirmininkas Vyriausybės
sekretoriaus teikimu.
42 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretorius
Vyriausybės sekretorius rengia Vyriausybės posėdžius, juose dalyvauja ir
užtikrina posėdžių protokolavimą, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko
potvarkių skelbimą "Valstybės žiniose".
Vyriausybės sekretorius yra Vyriausybės antspaudo saugotojas ir yra atsakingas
už jo naudojimą.
Vyriausybės sekretorius skiria ir atleidžia Vyriausybės kanceliarijos
darbuotojus ir Vyriausybę aptarnaujančių įstaigų vadovus, išskyrus šio
įstatymo 41 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytus atvejus.
43 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės dokumentų
Vyriausybės posėdžiai yra protokoluojami.
Protokole nurodomas posėdžio eilės numeris, posėdyje dalyvaujantys asmenys,
svarstomą klausimą pateikęs pranešėjas bei nuomonę šiuo klausimu pareiškę
kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas. Protokolą pasirašo Ministras
Pirmininkas.
43 straipsnis. Ministro Pirmininko potvarkiai
ir rezoliucijos
1. Ministras Pirmininkas pagal savo
kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidžia
potvarkius arba priima operatyvius sprendimus - pavedimus, įforminamus
rezoliucijomis.
2. Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja
jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų
įsigaliojimo data.
Dešimtasis skirsnis
VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
44 straipsnis. Vyriausybės kanceliarija ir
Ministro Pirmininko
aparatas
1. Vyriausybė turi kanceliariją (toliau -
Vyriausybės kanceliarija), kuri aptarnauja Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ir
Ministro Pirmininko aparatą.
2. Ministro Pirmininko aparatą sudaro
politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami valstybės tarnautojai,
padedantys Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybės vadovui, priimti ir
įgyvendinti sprendimus. Ministro Pirmininko aparatui vadovauja Vyriausybės
kancleris. Ministro Pirmininko aparato organizacinę sudėtį ir darbuotojų
funkcijas tvirtina Ministras Pirmininkas Vyriausybės kanclerio teikimu.
Ministro Pirmininko aparato tarnautojams atlyginimą moka ir kitas veiklos
išlaidas finansuoja Vyriausybės kanceliarija. Darbo sutartis su aparato
darbuotojais pasirašo Vyriausybės kancleris.
3. Vyriausybės kancleris Ministro Pirmininko
pavedimu gali skirti ir atleisti iš pareigų Ministro Pirmininko aparato
politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus.
4. Vyriausybės kanceliarijoje karjeros
valstybės tarnautojai sudaro sąlygas Vyriausybei, Ministrui Pirmininkui ir
Ministro Pirmininko aparatui vykdyti savo funkcijas. Vyriausybės kanceliarijai
vadovauja Vyriausybės sekretorius.
5. Vyriausybės sekretoriaus pavaduotojus,
Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovus ir patarėjus atskirais klausimais
skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorius Ministro Pirmininko
pritarimu. Vyriausybės kanceliariją aptarnaujančių įstaigų vadovus įstatymų
nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorius.
6. Ministro Pirmininko aparato darbuotojai,
Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovai ir patarėjai yra atsakingi
Ministrui Pirmininkui.
7. Ministro Pirmininko aparato politinio ar
asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami valstybės tarnautojai yra tiesiogiai
pavaldūs Vyriausybės kancleriui. Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės
tarnautojai ir kiti tarnautojai yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybės
sekretoriui.
8. Vyriausybės kanceliarijos sudėtį
Vyriausybės sekretoriaus teikimu tvirtina Ministras Pirmininkas.
45 straipsnis. Vyriausybės kancleris ir
Vyriausybės sekretorius
1. Vyriausybės kancleris yra Ministrui
Pirmininkui atskaitingas politinis pareigūnas ir atsako už politinio ar
asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamų valstybės tarnautojų - Ministro
Pirmininko aparato tarnautojų ir departamentų prie Vyriausybės vadovų darbą
įgyvendinant Vyriausybės programą, padeda Ministrui Pirmininkui organizuoti
Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų bei kitų Vyriausybės įstaigų veiklą
įgyvendinant Vyriausybės patvirtintas konkrečias priemones Vyriausybės
programai vykdyti, taip pat palaiko ryšius su visuomeninėmis ir politinėmis
organizacijomis.
2. Vyriausybės kancleris pagal savo
kompetenciją gali leisti pavedimus - rezoliucijas, išskyrus pavedimus
Vyriausybės nariams.
3. Vyriausybės sekretorius yra Ministrui
Pirmininkui atskaitingas Vyriausybės institucijų aukščiausiasis karjeros
pareigūnas. Jis rengia Vyriausybės posėdžius, juose dalyvauja ir užtikrina, kad
būtų rašomi posėdžių protokolai, išleidžiami ir skelbiami “Valstybės žiniose”
Vyriausybės nutarimai ir Ministro Pirmininko potvarkiai, atsako už visą
Vyriausybės kanceliarijos darbą, taip pat už tarnybų ir inspekcijų prie
Vyriausybės veiklą. Vyriausybės sekretorius organizuoja ministerijų sekretorių
pasitarimus.
4. Vyriausybės sekretorius pagal savo
kompetenciją gali leisti pavedimus - rezoliucijas ministerijoms (ministerijų
sekretoriams) ar įstaigoms prie Vyriausybės.
5. Vyriausybės sekretorius yra Vyriausybės
antspaudo saugotojas ir atsako už antspaudo naudojimą.
46 straipsnis. Vyriausybės dokumentų
saugojimo tvarka
Vyriausybės kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo
nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai,
Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai ir
originalai, taip pat Vyriausybės posėdžių protokolai.
Vyriausybės kanceliarija užtikrina Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko
potvarkių vertimą į užsienio kalbas ir vertimo autentiškumą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
1. Vyriausybės kanceliarijoje saugomi
Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento
dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės nutarimų ir Ministro
Pirmininko potvarkių projektai bei originalai, taip pat Vyriausybės posėdžių
protokolai.
2. Vyriausybės nutarimų ir Ministro
Pirmininko potvarkių vertimas į užsienio kalbas ir vertimo autentiškumas
užtikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
1997-03-25
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 40 más
1996-12-12
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 40 más
1996-12-05
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 16, 11, 31 y 17 más
1996-12-03
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 40 más
1996-11-19
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą