LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas
42 versijos
· 1992-12-22
2022-01-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 38, 381, 12 y
2020-07-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas
2020-06-12
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 3
2020-02-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 38, 54, 21 y
2019-10-08
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 64, 27, 66 y
2019-07-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 4, 20, 7, 10
2019-01-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 56, 64, 21 y
2018-11-13
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 761, 36,
2018-11-10
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 64, 58, 31 y
2015-09-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 76, 78, 74, 7
2015-06-20
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 40
2015-01-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 76, 19 y
2014-07-25
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 21, 17, 45 y
2013-11-23
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 76, 19 y
2012-11-15
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 19, 16 y
2010-12-28
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 44, 64 y
2010-05-31
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 44, 64 y
2009-04-25
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 44, 64 y
2009-03-05
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 19, 16 y
2008-12-30
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 76, 64 y
2008-06-21
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 76, 19 y
2005-11-17
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y
2004-08-23
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 16, 44, 63 y
2004-07-15
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 44 y
2004-06-15
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 16, 3, 44 y 2
2004-05-25
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 2
2004-05-04
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 2
2004-04-15
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 16, 44, 63 y
2004-01-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 2
2002-06-20
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 44 y
2001-04-19
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 44, 63, 74 y
2001-02-20
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 16, 3, 44 y 2
2000-09-19
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 233, 56 y
1999-04-06
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 232, 544, 19
1999-02-09
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 232, 544, 19
1997-11-25
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 544, 19, 17 y
1997-10-14
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 544, 19, 541
1997-10-09
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 232, 544, 231
1996-09-19
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y
1994-11-08
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y
1993-01-19
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y
Pakeitimai 1993-01-19
@@ -1,6226 +1,4436 @@
# Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1997.05.13)
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Redagavo: Ramunė
Lūžaitė (1997.05.13)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1993, Nr.2-29
Neoficialus
įstatymo tekstas
Neoficialus įstatymo
tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. I-40, 93.01.05,
Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
2.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. I-49, 93.01.19,
Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTO RINKIMŲ
ĮSTATYMAS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai
Respublikos
Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai
penkeriems metams,
remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine
rinkimų teise,
slaptu balsavimu.
2 straipsnis.
Teisė būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus
Respublikos
Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos
Respublikos
pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus
pastaruosius metus
gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų
dienos yra suėję ne
mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis
gali būti renkamas
Seimo nariu. Į Lietuvos Respublikos piliečio
gyvenimo
Lietuvoje laiką įskaitomas laikas, praleistas už
Lietuvos Respublikos
ribų, jei tai susiję su politine tremtimi
ar įkalinimu už
politinius įsitikinimus iki 1990 m. kovo 11 d.,
darbu
diplomatinėse tarnybose bei kitomis užduotimis,
susijusiomis su
Lietuvos valstybės pavedimais.
Tas pats asmuo
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne
daugiau kaip du
kartus iš eilės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-40, 93.01.05,
Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
3 straipsnis.
Visuotinė rinkimų teisė
Teisę
rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos
Respublikos
piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip
18 metų.
Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti
neveiksniais.
Bet kokie
tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos
Respublikos
piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties,
rasės, tautybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,
įsitikinimų ar
pažiūrų - draudžiami.
4 straipsnis.
Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę
rinkti Respublikos
Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą.
5 straipsnis.
Tiesioginiai Respublikos Prezidento
rinkimai
Respublikos
Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.
6 straipsnis.
Slaptas balsavimas
Rinkėjai
balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti
rinkėjų valią
rinkimuose draudžiama.
7 straipsnis.
Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės
institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos
Prezidento
rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų
organizavimo
renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama
ne vėliau kaip likus
12 val. iki renginių pradžios.
Rinkimų
komisijos informuoja piliečius apie savo darbą,
rinkimų apylinkių
sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą
ir darbo laiką,
apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos
Prezidentus
įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų
rezultatus.
Valstybinės masinės
informacijos priemonės informuoja
visuomenę apie
Respublikos Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.
Visų masinės
informacijos priemonių atstovai turi teisę
nekliudomai
dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja
rinkimų komisijos,
visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat
gauti iš rinkimų
komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir
vykdymą.
8 straipsnis.
Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos
Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas
apmoka valstybė.
II. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
9 straipsnis.
Rinkimų apylinkių sudarymas
Respublikos
miestų ir rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų
apylinkes.
Kiekvieno miesto, rajono suskirstymą į rinkimų
apylinkes, rinkimų
apylinkių skaičių ir dydį nustato miesto,
rajono rinkimų
komisija likus ne mažiau kaip 37 dienoms iki
rinkimų.
Rinkimų
apylinkės teritorijoje turi gyventi iki 5 tūkstančių
rinkėjų.
Miesto, rajono
rinkimų komisija per 5 dienas po rinkimų
apylinkių
patvirtinimo informuoja rinkėjus, kokios yra kiekvienos
rinkimų apylinkės
ribos, nurodo, kur yra jų buveinė ir balsavimo
patalpos.
10 straipsnis.
Rinkimų komisijos
Respublikos
Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:
1) Respublikos
Prezidento rinkimų komisija;
2) miesto,
rajono rinkimų komisijos;
3) apylinkių
rinkimų komisijos.
Rinkimų
komisijų nariai negali būti kandidatais į
Respublikos
Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.
11 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija yra aukščiausia
Respublikos
Prezidento rinkimų organizavimo institucija.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisiją, iki rinkimų dienos
likus ne mažiau kaip
45 dienoms, sudaro Seimas.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija sudaroma iš:
komisijos
pirmininko;
trijų asmenų,
turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie
burtais nustatomi iš
teisingumo ministro pateiktų 6 kandidatūrų;
trijų asmenų,
turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie
burtais nustatomi
iš Lietuvos teisininkų draugijos pateiktų 6
kandidatūrų.
Teisingumo
ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į
Respublikos
Prezidento rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau
kandidatūrų.
Burtų traukimą
Seimo posėdyje organizuoja Seimo Pirmininkas.
Politinės
partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų
visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių
mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo
vieno šio
daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų
sąrašo (jungtinio
sąrašo) turi teisę pasiūlyti į Respublikos
Prezidento rinkimų
komisiją po vieną atstovą iki komisijos
sudarymo.
Seimas negali
atmesti pasiūlytų kandidatūrų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos pirmininką skiria
Seimas. Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos pirmininkas,
taip pat komisijos
nariai, paskirti į komisiją burtų keliu, jeigu
jie yra politinių
partijų, visuomeninių politinių judėjimų ar
visuomeninių
politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo
narystę šiose
organizacijose ir judėjimuose ir darbo komisijoje
laikotarpiu
negali dalyvauti šių organizacijų ar judėjimų
veikloje, vykdyti jų
pavedimų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija savo posėdyje
išsirenka
pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių.
Pirmininko
pavaduotojas renkamas iš narių, neatstovaujančių
politinėms
partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams ar
tautinių mažumų
visuomeninėms politinėms organizacijoms.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija sudaroma Respublikos
Prezidento
rinkimų laikui ir netenka savo įgaliojimų, kai
prisiekia
Respublikos Prezidentas.
12 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
įgaliojimai
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija:
1) išduoda
rinkėjų parašų rinkimo lapus;
2) registruoja
kandidatus į Respublikos Prezidentus, išduoda
jiems kandidato į
Respublikos Prezidentus pažymėjimą;
3) nustato
balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų
dokumentų, paketų,
antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo
pavyzdžius, taip pat
biuletenių antspaudavimo tvarką;
4) tvarko
Respublikos Prezidento rinkimams skirtas valstybės
lėšas;
5) prižiūri,
kaip vykdomas šis įstatymas;
6) nagrinėja
skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų,
apylinkių rinkimų
komisijų sprendimų;
7) nustato
ir skelbia Respublikos Prezidento rinkimų
rezultatus;
8) išrinktam
kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos
Prezidento
pažymėjimą;
9) perduoda
Valstybės archyvui saugoti Respublikos
Prezidento rinkimų
dokumentus;
10) vykdo kitus
šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija negali aiškinti šio
įstatymo nuostatų.
Prireikus tai padaryti, Respublikos Prezidento
rinkimų komisija
kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos pateiktus klausimus
Seimas svarsto
ypatingos skubos tvarka.
13 straipsnis.
Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas
Miestų ir
rajonų rinkimų komisijas sudaro Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija likus iki Respublikos Prezidento
rinkimų dienos ne
mažiau kaip 40 dienų.
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos sudaromos iš:
dviejų tame
mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių asmenų,
turinčių aukštąjį
teisinį išsilavinimą, kurių kandidatūras siūlo
teisingumo
ministras;
dviejų tame
mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių asmenų,
kurių kandidatūras
siūlo Lietuvos teisininkų draugija.
Teisingumo
ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali
siūlyti ir daugiau
kandidatūrų.
Politinės
partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų
visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių
mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų kandidatų
sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio
daugiamandatėje
apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio
sąrašo) turi teisę
pasiūlyti į miestų, rajonų rinkimų komisijas po du
savo atstovus.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija šių
kandidatūrų atmesti
negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai
tvirtinti komisijos
nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo
ministro ir Lietuvos
teisininkų draugijos.
Miesto,
rajono rinkimų komisijos pirmininką skiria
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija.
Miesto, rajono
rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje
išsirenka komisijos
pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
Vilniaus ir
Kauno miestuose šio straipsnio nustatyta tvarka
gali būti sudaroma
daugiau kaip po vieną miesto rinkimų komisiją,
turinčią šio
įstatymo 14 straipsnyje numatytus įgaliojimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-49, 93.01.19,
Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
14 straipsnis.
Miestų, rajonų rinkimų komisijų
įgaliojimai
Miesto, rajono
rinkimų komisija:
1) suskirsto
miesto, rajono teritoriją į rinkimų apylinkes,
nustato jų ribas ir
apylinkių numeraciją;
2) informuoja
mieste, rajone gyvenančius rinkėjus apie
rinkimų apylinkių
ribas, jų buveinę, darbo laiką ir balsavimo
patalpas;
3) prižiūri,
kaip mieste, rajone vykdomas šis įstatymas;
4) surašo
miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą;
5) svarsto
skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų
ir veiksmų, priima
dėl jų sprendimus;
6) vykdo kitus
šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
15 straipsnis.
Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Apylinkių
rinkimų komisijas sudaro miestų, rajonų rinkimų
komisijos iki
Respublikos Prezidento rinkimų dienos likus ne
mažiau kaip 36
dienoms.
Apylinkių
rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatūrų, kurias
pasiūlo politinės
partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų
visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių
mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų kandidatų
sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios politinės
partijos,
visuomeniniai politiniai judėjimai ir tautinių mažumų
visuomeninės
politinės organizacijos turi teisę pasiūlyti į
apylinkių rinkimų
komisiją iki 3 savo atstovų. Jeigu kandidatūrų
nebuvo pasiūlyta,
miestų, rajonų rinkimų komisijos gali
proporcingai
padidinti aukščiau nurodytų politinių jėgų
atstovavimo normą.
Miestų,
rajonų rinkimų komisijos negali atmesti šiame
straipsnyje
nurodytų kandidatūrų, pasiūlytų į apylinkės rinkimų
komisiją.
Apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkus skiria miestų, rajonų
rinkimų komisijos.
Apylinkės
rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka
komisijos pirmininko
pavaduotoją ir sekretorių.
16 straipsnis.
Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės
rinkimų komisija:
1) iš
savivaldybių valdymo institucijų gauna rinkėjų
sąrašus,juos
tikslina ir tvirtina;
2) įrašo
rinkėjus į apylinkės rinkimų sąrašą, jeigu yra šio
įstatymo 24
straipsnio antrojoje dalyje numatytos sąlygos;
3) nagrinėja
skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
4) likus iki
rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, pateikia
apylinkės rinkėjų
sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai;
5) įteikia
ar kitaip perduoda rinkėjams balsavimo
pažymėjimus;
6) garantuoja,
kad pagal šio įstatymo reikalavimus būtų
parengtos balsavimo
patalpos ir balsadėžės;
7) rinkimų
dieną organizuoja rinkimų apylinkėje balsavimą;
8) suskaičiuoja
balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą;
9) svarsto
tos apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus
rinkimų rengimo,
balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų
skaičiavimo
protokolų surašymo klausimais ir priima dėl jų
sprendimus;
10) vykdo kitus
šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
17 straipsnis.
Rinkimų komisijų darbo organizavimas
Rinkimų
komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose
dalyvauja ne mažiau
kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai
priimami atviru
balsavimu balsų dauguma. Balsams pasidalijus po
lygiai, lemia
komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai,
nesutinkantys su
sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją
nuomonę, kuri
pridedama prie protokolo.
Pasibaigus
balsavimui, apylinkės rinkimų komisijos, miestų,
rajonų rinkimų
komisijos gali priimti sprendimus tik dėl balsų
skaičiavimo
protokolų surašymo.
Visų rinkimų
komisijų visi posėdžiai yra vieši. Juose turi
teisę dalyvauti
politinių partijų, visuomeninių politinių
judėjimų, taip
pat save iškėlusių kandidatų į Respublikos
Prezidentus
paskirti stebėtojai, kandidatų į Respublikos
Prezidentus
patikėtiniai, visų masinės informacijos priemonių
atstovai.
Niekas neturi
teisės rengti neviešų rinkimų komisijų
posėdžių.
Rinkimų
komisijų pirmininkams ir nariams, atliekant savo
pareigas rinkimų
komisijoje, draudžiama bet kokia forma vykdyti
rinkimų agitaciją
ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią.
Asmenys, pažeidę šį
reikalavimą, gali būti atleisti iš komisijos.
18 straipsnis.
Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų iki balsavimo pabaigos
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios kandidatą
į Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos
Prezidentus
patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus gali
apskųsti šia tvarka:
1) apylinkių
rinkimų komisijų sprendimus - miesto ar rajono
rinkimų komisijai;
2) miestų,
rajonų rinkimų komisijų sprendimus - Respublikos
Prezidento rinkimų
komisijai;
3) Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos sprendimus -
Aukščiausiajam
Teismui.
Skundai turi
būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas
nuo skundo
padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.
Aukščiausiojo Teismo
sprendimas yra galutinis.
19 straipsnis.
Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų pasibaigus balsavimui
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios
kandidatą į Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos
Prezidentus
patikėtiniai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus
dėl balsų
skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti miesto,
rajono rinkimų
komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų
priėmimo. Šie
skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24
valandas.
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos, nagrinėdamos skundus dėl
apylinkių rinkimų
komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo
protokolų surašymo,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos
narių, gali
perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus
biuletenius ir,
nustačiusios aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus
galiojančius bei negaliojančius biuletenius, gali
pakeisti apylinkės
balsų skaičiavimo protokolą. Miestų, rajonų
rinkimų komisijos
neturi teisės pripažinti negaliojančiais
apylinkių rinkimų
komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos sprendimai gali
būti apskųsti
Aukščiausiajam Teismui ne vėliau kaip per 2 dienas
nuo jų priėmimo ir
turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48
valandas. Į šį
terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.
Aukščiausiojo
Teismo sprendimas yra galutinis ir jo vykdymas
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijai yra privalomas.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija, nagrinėdama skundus
dėl miestų,
rajonų rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų
skaičiavimo
protokolų surašymo mieste ar rajone, gali
perskaičiuoti
miesto, rajono rinkimų komisijos pateiktus rinkimų
biuletenius ir,
nustačiusi aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus
biuletenius, gali pakeisti miesto, rajono ir
apylinkės balsų
skaičiavimo protokolų įrašus. Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija neturi teisės pripažinti
negaliojančiais
miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolų.
20 straipsnis.
Parama rinkimų komisijoms
Valstybės
institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos,
jų pareigūnai
privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti
įgaliojimus, teikti
joms reikalingas žinias.
Valstybės
institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos,
jų pareigūnai ne
vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti
rinkimų komisijų
pareikštus prašymus ir duoti rinkimų komisijai
motyvuotą atsakymą.
Pagalbiniams
darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą
skaičių personalo.
Vietos
savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos
privalo suteikti
rinkimų komisijoms patalpas bei įrengimus
rinkimams rengti ir
vykdyti.
21 straipsnis.
Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų
komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų
komisijose gauna
atlyginimą pagal Respublikos Prezidento rinkimų
komisijos pateiktus
ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. Rinkimų
komisijų
pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse, įstaigose,
organizacijose ir
dėl veiklos rinkimų komisijose negaunantiems
darbo užmokesčio,
už darbą rinkimų komisijose valstybė išmoka ne
didesnį kaip vieno
vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje
atlyginimą.
22 straipsnis.
Rinkimų komisijų sudėties keitimas
Rinkimų
komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje
gali atleisti juos
patvirtinusi institucija.
Prireikus
naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys
skiriamas šio
įstatymo nustatyta tvarka.
III. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
23 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų sudarymas
Rinkimams
vykdyti sudaromi rinkimų apylinkių rinkėjų
sąrašai. Sąrašus sudaro
atitinkamų savivaldybių valdymo
institucijos ir jų
vadovų pasirašytus perduoda apylinkių rinkimų
komisijoms likus ne
mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų dienos.
Apylinkių
rinkimų komisijos gautus rinkėjų sąrašus
patikslina ir patvirtina.
Patvirtintą rinkėjų sąrašą pasirašo
apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas ir sekretorius.
24 straipsnis.
Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus
bendroji tvarka
Į apylinkės
rinkėjų sąrašą įrašomi aktyviąją rinkimų teisę
turintys Lietuvos
Respublikos piliečiai, kurie sąrašo sudarymo
metu nuolat gyvena
tos rinkimų apylinkės teritorijoje.
Jei
prasidėjus sąrašų sudarymui rinkėjas pakeitė savo
nuolatinę
gyvenamąją vietą, jis gali būti įrašomas į apylinkės
rinkėjų sąrašus
pagal naują nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo
atveju, likus ne
mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, pastarosios
vietos apylinkės
komisijai jis turi paduoti pareiškimą dėl
įrašymo į
rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkimų komisija turi
pasirūpinti, kad
pilietis būtų išbrauktas iš ankstesnės
nuolatinės
gyvenamosios vietos apylinkės rinkėjų sąrašo.
25 straipsnis.
Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą
Kiekvienas
rinkėjas gali būti įrašytas tik į vieną rinkėjų
sąrašą. Tai
tikrina miestų, rajonų rinkimų komisijos ir
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija. Nustačiusi, kad rinkėjas
yra įrašytas į
kelių apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne mažiau
kaip 20 dienų
iki rinkimų, miesto, rajono ar Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija kreipiasi į rinkėją, kad šis per 5
dienas praneštų, į
kurios apylinkės rinkėjų sąrašą jis norėtų
būti įrašytas.
Jei per nustatytą terminą rinkėjas
neapsisprendžia,
Respublikos Prezidento rinkimų komisija jį įrašo
į tos rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, kurioje, jos nuomone,
rinkėjui patogiau
balsuoti, ir apie tai per 3 dienas praneša
rinkėjui. Toks
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
sprendimas negali
būti apskųstas.
26 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų paskelbimas
Likus ne
mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų, miesto, rajono
rinkimų komisija
viešai paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti,
ir sudaro sąlygas
rinkėjams su jais susipažinti, nurodydama laiką
ir vietą šiai
rinkėjų teisei įgyvendinti.
27 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų patikslinimas
Pastabas dėl
netikslumų rinkėjų sąraše bet kuris rinkėjas
gali pateikti
apylinkės rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų
komisija pastabas
privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 48
valandas nuo jų
gavimo. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas
per 48 valandas
nuo jo priėmimo gali būti apskųstas miesto,
rajono rinkimų
komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija per 48
valandas nuo skundo
gavimo privalo priimti sprendimą. Miesto,
rajono rinkimų
komisijos sprendimas yra galutinis.
28 straipsnis.
Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo
Skundus dėl
rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas negali
įgyvendinti savo teisės rinkti, rinkėjas gali
pateikti apylinkės
rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų komisija
skundą privalo
išnagrinėti ir sprendimą priimti ne vėliau kaip
per 24 valandas nuo
jo gavimo.
Apylinkės
rinkimų komisijos sprendimas per 48 valandas gali
būti apskųstas
apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 24
valandas, o jo
sprendimas yra galutinis.
Pastabos ir
skundai, pateikti likus mažiau kaip 24 valandoms
iki rinkimų
pradžios, nenagrinėjami.
29 straipsnis.
Miestų, rajonų rinkėjų sąrašai
Miestų, rajonų
rinkėjų sąrašus, likus iki rinkimų dienos ne
mažiau kaip 25
dienoms, sudaro miestų, rajonų rinkimų komisijos
pagal apylinkių
rinkimų komisijų pateiktus apylinkių rinkėjų
sąrašus.
31 straipsnis.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus
kėlimas
Kandidatais į
Respublikos Prezidentus save gali iškelti
pavieniai asmenys.
Kandidatus į
Respublikos Prezidentus gali kelti, remti
politinės partijos
ir politinės organizacijos.
Kandidatų į
Respublikos Prezidentus skaičius neribojamas.
Kandidatų į
Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas
kitą dieną sudarius
Respublikos Prezidento rinkimų komisiją ir
baigiamas ne vėliau
kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos.
32 straipsnis.
Pareiškimas apie asmens dalyvavimą
rinkimuose kandidatu į Respublikos
Prezidentus
Asmuo,
iškeltas ar iškėlęs save kandidatu į Respublikos
Prezidentus, ne
vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų raštu
pareiškia apie tai
Respublikos Prezidento rinkimų komisijai.
Jeigu
kandidatą į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės
partijos ir
politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat
pateikiamas raštu.
Taip pat yra pateikiami kandidato pilietybę
bei asmenybę
patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių
vidutinių mėnesinių
darbo užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-40, 93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
***
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PREZIDENTO RINKIMŲ
ĮSTATYMAS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų pagrindai
Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai
penkeriems
metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nurodytus 20
tūkstančių rinkėjų
parašų, visas užstatas yra grąžinamas jį
sumokėjusiam
asmeniui.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3
dienas (įskaitant
ir nedarbo dienas) nuo pareiškimo gavimo
patikrina, ar
nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78
straipsnyje
nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti
kandidatu į
Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą
sprendimą išduoti asmeniui
rinkėjų parašų rinkimo lapus su
kandidato į
Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba jų
neišduoti.
Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus ne
vėliau kaip per 3
dienas gali būti apskundžiamas Aukščiausiajam
Teismui, o šis
turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72
valandas nuo jo
padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo
dienos.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis.
33 straipsnis.
Rinkėjų parašų rinkimas
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti
ne mažiau kaip 20
tūkstančių rinkėjų parašai renkami rinkėjų
parašų rinkimo lape,
kuriame yra šis tekstas:
Aš, Lietuvos
Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu
______________________________________________________________
(asmens
vardas ir pavardė)
pareiškimą
dalyvauti m. _________________ ___ d. rinkimuose
kandidatu į Lietuvos
Respublikos Prezidentus.
______________________________________________________________
Eil.Asmens pa-
Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas
Nr. vardė,var-
Respublikos gyvenamoji ir
das
pilietybę vieta data
patvirtinan-
čio dokumento
serija,numeris
______________________________________________________________
Lapo pabaigoje
nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas,
pavardė, Lietuvos
Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento
serija, numeris,
nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.
Visus duomenis
parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas
užpildo pats.
Rinkėjas gali paremti kiekvieną kandidatą į
Respublikos
Prezidentus tik po vieną kartą.
Rinkėjų parašų
rinkimo lapus išduoda Respublikos Prezidento
rinkimų komisija tiesiogiai
asmenims, raštu pareiškusiems apie
dalyvavimą
rinkimuose kandidatais į Respublikos Prezidentus, o
šių asmenų prašymu -
jų nurodytiems asmenims.
34 straipsnis.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus
įregistravimas
Likus iki
rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, asmenys,
iškelti ar iškėlę
save kandidatais į Respublikos Prezidentus,
privalo pateikti
Respublikos Prezidento rinkimų komisijai jos
išduotus rinkėjų
parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20
tūkstančių rinkėjų
parašų.
Asmenys,
iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos
Prezidentus, gali
pateikti Respublikos Prezidento rinkimų
komisijai pažymą
apie savo sveikatos būklę. Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija šią pažymą paskelbia masinės
informacijos
priemonėse.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per
24 valandas nuo
rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina, ar
jie teisingai
užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl to
paties kandidato į
Respublikos Prezidentus pasirašė du kartus ar
daugiau, jo visi
parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat
parašai tų
piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų
arba juos įrašė
neteisingus.
Jeigu
atmetus parašus, kurie neįskaitomi, kandidatą į
Respublikos
Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių
rinkėjų,
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 3 valandas
privalo įregistruoti asmenį kandidatu į
Respublikos Prezidentus.
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
atsisakymas
įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos
Prezidentus ne
vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo
dienas) gali būti
apskųstas Aukščiausiajam Teismui, o šis privalo
išnagrinėti skundą
per 48 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir
nedarbo dienos.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis.
Asmenys,
iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos
Prezidentus,
kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja
juos
įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijoje.
Likus iki
rinkimų dienos ne mažiau kaip 22 dienoms,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija oficialiai skelbia visų
asmenų, įregistruotų
kandidatais į Respublikos Prezidentus,
sąrašą ir ne
vėliau kaip per 3 valandas nuo sąrašo paskelbimo
išduoda šiems
asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos
Prezidentus
pažymėjimą. Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos
Prezidentus
sąrašo paskelbimo dienos prasideda Respublikos
Prezidento rinkimų
kampanija.
35 straipsnis.
Kandidato į Respublikos Prezidentus
patikėtinis
Asmuo,
įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus,
turi teisę
turėti patikėtinius. Kandidatas į Respublikos
Prezidentus
pateikia patikėtinių sąrašą Respublikos Prezidento
rinkimų komisijai,
kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda
patikėtiniams
kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant
kandidato vardą ir
pavardę) patikėtinio pažymėjimą.
Kandidato į
Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę
kandidato į
Respublikos Prezidentus pavedimu jam atstovauti
susitikimuose su
rinkėjais, masinės informacijos priemonėse,
rinkti lėšas
rinkimams finansuoti, taip pat atlikti kitus
kandidato į
Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie
neprieštarauja
įstatymams.
Kandidatas į
Respublikos Prezidentus gali bet kada raštu
atšaukti savo
patikėtinį. Patikėtinis laikomas atšauktu nuo
pareiškimo dėl jo
atšaukimo įteikimo Respublikos Prezidento
rinkimų komisijai.
36 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios asmenį
kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidatai
į Respublikos
Prezidentus turi teisę raštu paskirti stebėtojus į
kiekvieną rinkimų
komisiją. Respublikos Prezidento rinkimų
stebėtojo
pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų
pažymėjimus išduoda:
1)
stebėtojų, paskirtų stebėti Respublikos Prezidento
rinkimų komisijos,
taip pat miestų, rajonų rinkimų komisijų
veiklą, -
Respublikos Prezidento rinkimų komisija;
2) stebėtojų,
paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų
veiklą, - miestų,
rajonų rinkimų komisijos.
Rinkimų
stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų,
kurių veiklą jie
paskirti stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad
rinkimų komisijos
pirmininkas bei nariai laikytųsi šio įstatymo.
Stebėtojų
pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie
rinkimų komisijų
protokolų ir sprendimų.
Šiame įstatyme
nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi
teisę apskųsti
rinkimų komisijų sprendimus.
Rinkimų
stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į
Respublikos
Prezidentus turi teisę bet kada raštu atšaukti savo
stebėtoją.
Stebėtojas laikomas atšauktu nuo pareiškimo dėl jo
atšaukimo
įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė asmeniui
stebėtojo
pažymėjimą.
V. KANDIDATŲ Į
RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS
37 straipsnis.
Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis
masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai į
Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų
sąrašo paskelbimo
turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir
kitokiuose
susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis
valstybinėmis
masinės informacijos priemonėmis ir skelbti savo
rinkiminę programą.
Valstybinės
valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi
padėti
kandidatams į Respublikos Prezidentus organizuoti
susitikimus su
rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus
neskelbtiną.
38 straipsnis.
Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė
būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių
pareigų rinkimų kampanijos laikui
Kandidatas į
Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos
laikui, bet ne
ilgiau kaip 2 mėnesiams, jo prašymu gali būti
atleidžiamas nuo
darbo ar tarnybinių pareigų. Už šį laiką iš
valstybės lėšų
jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo
užmokesčiai.
39 straipsnis.
Kandidato į Respublikos Prezidentus
neliečiamybė
Kandidatas į
Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos
metu, taip pat po
rinkimų negali būti be Respublikos Prezidento
rinkimų komisijos
sutikimo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn,
suimtas, jam
negali būti taikomos administracinės nuobaudos
teismine tvarka už
veiksmus, padarytus Respublikos Prezidento
rinkimų kampanijos
metu.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija turi pasirūpinti
kandidato į
Respublikos Prezidentus apsauga.
40 straipsnis.
Atsakomybė už Lietuvos Respublikos
Prezidento
rinkimų įstatymo pažeidimą
Asmenys,
smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys
rinkėjams
įgyvendinti teisę rinkti Respublikos Prezidentą,
organizuoti rinkimų
agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai,
kiti pareigūnai,
suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai
suskaičiavę
balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip
pažeidę šį įstatymą,
atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Atsakomybėn taip
pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip
platinę
melagingus duomenis apie kandidatą į Respublikos
Prezidentus ar
trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.
VI. RINKIMŲ AGITACIJA
41 straipsnis.
Rinkimų agitacijos pagrindai
Politinės
partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir
kandidatai į
Respublikos Prezidentus rinkimų agitaciją gali
pradėti nuo tos
dienos, kai prasideda Respublikos Prezidento
rinkimų kampanija,
kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos.
Rinkimų
agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir
būdais, išskyrus
tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos
Konstituciją ir
įstatymus. Rinkimų kampanijos pradžią paskelbia
Respubikos
Prezidento rinkimų komisija.
43 straipsnis.
Draudimas valstybės institucijų
pareigūnams daryti poveikį rinkėjų valiai
Rinkimų
kampanijos metu valstybės institucijų pareigūnams,
taip pat
valstybinių masinės informacijos priemonių darbuotojams
draudžiama
naudojantis tarnybinėmis pareigomis bet kokia forma
vykdyti rinkimų
agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų
valią.
Jeigu tokie
asmenys yra kandidatai į Respublikos
Prezidentus,
masinės informacijos priemonėse jie gali pasisakyti
tik šio įstatymo
42 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu jų
tarnybinių
pareigų vykdymas reikalauja pranešti masinės
informacijos
priemonėms svarbias žinias, tą jie gali padaryti tik
spaudos
konferencijoje.
44 straipsnis.
Rinkimų agitacijos finansavimas
Rinkimų
agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat
politinių partijų
ir politinių organizacijų, piliečių ir
kandidatų į
Respublikos Prezidentus gautų lėšų, kurios kaupiamos
specialiose
Respublikos Prezidento rinkimų sąskaitose Lietuvos
taupomajame banke ir
jo skyriuose.
Kandidatams į
Respublikos Prezidentus iš valstybės lėšų
lygiais pagrindais
apmokama už šiame įstatyme nurodytą laiką
valstybiniame
Lietuvos radijuje ir televizijoje, už kandidato
rinkiminio plakato,
taip pat rinkiminės programos atspausdinimą.
Rinkimų agitacijai
skirtų valstybės lėšų naudojimą kontroliuoja
Respublikos Prezidento
rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis
bankas.
Ataskaitas apie valstybės lėšų sunaudojimą rinkimų
agitacijai
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ir Lietuvos
taupomasis bankas
turi paskelbti spaudoje ne vėliau kaip per 15
dienų po Respublikos
Prezidento išrinkimo.
Kandidatai
į Respublikos Prezidentus ir išrinktas
Respublikos
Prezidentas apie visas rinkimams gautas ir sunaudotas
lėšas (nurodydamas
jų šaltinius) turi paskelbti spaudoje ne
vėliau kaip per 30
dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.
45 straipsnis.
Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
Rinkimų
agitacija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų
pradžios ir rinkimų
dieną. Tuo metu jokių vaizdinių rinkimų
agitacijos
priemonių, išskyrus išleistas Respublikos Prezidento
rinkimų komisijos,
negali būti balsavimo patalpoje, pastate ir 50
metrų atstumu aplink
jį.
VII.
PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
46 straipsnis.
Rinkimų biuleteniai
Respublikos
Prezidento rinkimams kiekvienam rinkėjui
pateikiamas
biuletenis, kuriame nurodoma kiekvieno kandidato į
Respublikos
Prezidentus vardas ir pavardė. Kandidatai į
Respublikos
Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal
abėcėlę.
47 straipsnis.
Rinkimų biuletenių pristatymas
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija rinkimų biuletenius
ir vokus miestų,
rajonų rinkimų komisijoms pristato likus ne
mažiau kaip 10
dienų iki rinkimų. Miestų, rajonų rinkimų
komisijos
perskaičiuoja gautus biuletenius ir vokus bei surašo jų
priėmimo aktą.
Miestų,
rajonų rinkimų komisijos biuletenius apylinkių
rinkimų komisijoms
pristato likus ne mažiau kaip vienai dienai
iki rinkimų.
Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja
biuletenius ir
surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir
vokus pašto
skyriams pristato likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki
rinkimų.
Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,
plaukiojančiuose
su Lietuvos valstybės vėliava, rinkimų
biuleteniai ir vokai
balsavimui paštu turi būti laisvai prieinami
rinkėjams likus ne
mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija atsako už rinkimų
biuletenių ir
vokų išleidimą, apskaitą ir pristatymą
nepažeidžiant
nurodytų terminų.
48 straipsnis.
Balsavimo pažymėjimas
Kiekvienam
rinkėjui, likus iki rinkimų ne mažiau kaip 10
dienų, įteikiamas
balsavimo pažymėjimas. Balsavimo pažymėjimus
siunčia ar kitaip
perduoda apylinkių rinkimų komisijos ir apie
tai pažymi rinkėjų
sąraše. Jei dėl apylinkės rinkimų komisijos
kaltės balsavimo
pažymėjimas nebuvo įteiktas, jis turi būti
išduotas tuoj pat
rinkėjui pareikalavus.
Rinkėjui,
pateikusiam raštišką prašymą, gali būti išduotas
balsavimo pažymėjimo
dublikatas.
Balsavimo
pažymėjime nurodoma:
1) miesto,
rajono rinkimų komisijos numeris;
2) apylinkės
rinkimų komisijos numeris;
3) rinkėjo eilės
numeris apylinkės rinkėjų sąraše;
4) rinkėjo
vardas, pavardė;
5) rinkėjo
nuolatinė gyvenamoji vieta;
6) balsavimo
patalpos adresas.
VIII. BALSAVIMAS
49 straipsnis.
Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas
vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos
rinkimų komisijos
nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik
toje rinkimų
apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra
įtrauktas. Paštu
gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų
apylinkėje, į kurios
rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įtrauktas.
50 straipsnis.
Balsavimo patalpos įrengimas
Balsavimo
patalpos įrengimo reikalavimus nustato Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija.
Balsavimo
kabina turi būti įrengta taip, kad niekas negalėtų
matyti joje esančio
rinkėjo.
Šio įstatymo
tekstas turi būti prieinamas kiekvienam
rinkėjui kiekvienoje
rinkimų apylinkėje.
Balsavimo
patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių,
išskyrus rinkimų
organizavimą ir balsavimą.
51 straipsnis.
Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus
joje ne mažiau
kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada
rinkimų komisijos
pirmininkas su komisijos nariais patikrinęs, ar
balsadėžė yra tuščia,
ją užantspauduoja. Įsitikinęs, kad
balsavimo patalpa
įrengta nepažeidus nustatytų reikalavimų,
apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės
gautų biuletenių
skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalija
rinkimų biuletenius
ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, įrašo
kiekvienam
komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių skaičių
į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro
balsavimo patalpą
tuo skelbdamas rinkimų pradžią.
52 straipsnis.
Rinkėjo asmenybės nustatymas
Atvykęs į
balsavimo patalpą, rinkėjas pateikia apylinkės
rinkimų komisijos
nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą
dokumentą,
patvirtinantį jo asmenybę bei pilietybę, ir pasirašo
rinkėjų sąraše.
Balsavimo pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas. Tik
po to, kai rinkėjas
pasirašė, jam išduodamas rinkimų biuletenis.
Balsuojant paštu,
balsavimo pažymėjime pažymima apie biuletenio
išdavimą ir
balsavimo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
Išduoti
rinkėjui kurio nors kito asmens rinkimų biuletenį
draudžiama.
Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako
pagal įstatymą.
53 straipsnis.
Balsavimo tvarka
Gavęs rinkimų
biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną,
kurioje pats
biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali
įeiti ir būti tik
vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio
penktojoje dalyje
numatytu atveju.
Biuletenyje
rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos
Prezidentus pavardę,
už kurį jis balsuoja "už".
Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
Rinkėjui
prašant, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės
rinkimų komisijos
sprendimu pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos
pirmininkas
perbraukia rašalu (šratinuku) sugadintą biuletenį ir
ant jo pasirašo.
Taip pat ant sugadinto rinkimų biuletenio
pasirašo rinkimų
komisijos sekretorius ir vienas iš narių.
Sugadinti
biuleteniai laikomi atskirai.
Rinkėjas, dėl
fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti rinkimų
biuletenio, įmesti
jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį,
kuris vietoj jo
užpildytų rinkimų biuletenį balsavimo kabinoje ir
įmestų jį į
balsadėžę. Rinkimų komisijos pirmininkui ar nariams
bei rinkimų
stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už rinkėją
draudžiama.
54 straipsnis.
Balsavimas paštu
Balsuoti paštu
galima pašto skyriuose jų darbo valandomis,
pradedant
septintąja diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai
dienai iki rinkimų,
jei į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus
rinkėjas yra įrašytas,
ir baigiant likus dviem dienoms iki
rinkimų, jei
rinkėjas nėra įrašytas į to miesto, rajono rinkėjų
sąrašus. Balsavimo
paštu išlaidas apmoka valstybė.
Už balsavimo
organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas.
Jis yra atsakingas
už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų
išdavimą ir priėmimą
balsavimo paštu metu.
Rinkimų
biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo
paštu metu skiriamas
atsakingas pareigūnas (pareigūnai).
Pašto
skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas
galėtų netrukdomas
užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į
balsavimo voką.
Balsavimas
paštu vyksta šio įstatymo 52 ir 53 straipsniuose
nustatyta tvarka,
išskyrus biuletenių įmetimą į balsadėžę. Kartu
su rinkimų
biuleteniu rinkėjui išduodami vokai balsavimui paštu.
Rinkėjas
užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį
balsavimo voką, jį
užklijuoja ir kartu su balsavimo pažymėjimu
įdeda į išorinį
voką, kurį taip pat užklijuoja. Išorinis vokas
antspauduojamas
ryšių skyriaus antspaudu.
Vokai
balsavimui paštu adresuojami tos apylinkės rinkimų
komisijai, į
kurios apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas yra
įtrauktas.
Išorinius
vokus, balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius
paštininkas atneša į
namus negalintiems vaikščioti rinkėjams
likus iki rinkimų
dienos ne mažiau kaip 2 dienoms. Negalinčių
vaikščioti rinkėjų
sąrašą, ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki
rinkimų, sudaro
apylinkės rinkimų komisijos pagal duomenis, raštu
pateiktus miesto,
rajono globos ir rūpybos įstaigų. Pašto
darbuotojai,
rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali
atnešti išorinių
vokų, balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių į
namus rinkėjams,
kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti
rinkėjų sąrašą.
Užklijuotą
išorinį voką (su jame esančiu balsavimo
pažymėjimu,
balsavimo voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas
gali:
1) įteikti
pašto skyriaus pareigūnui;
2) įteikti
paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į
pašto dėžutę.
55 straipsnis.
Balsavimas diplomatinėje atstovybėje
Balsuoti
Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje
(konsulate) galima
jos darbo valandomis. Tam turi būti skirta ne
mažiau kaip 4
valandos per dieną. Balsavimo dienas (ne mažiau
kaip 5) kiekvienai
diplomatinei atstovybei (konsulatui) nustato
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija, suderinusi su Užsienio
reikalų ministerija.
Diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose
vyksta balsavimas,
sąrašą sudaro Respublikos Prezidento rinkimų
komisija,
suderinusi su Užsienio reikalų ministerija. Už
balsavimo
organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato)
vadovas.
56 straipsnis.
Balsavimas laive, plaukiojančiame su
Lietuvos
valstybės vėliava
Balsavimas
laive, plaukiojančiame su Lietuvos valstybės
vėliava, vyksta,
jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 6 dienas iki
rinkimų išplaukia
iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžta iki
rinkimų dienos arba
jei yra kitos aplinkybės, dėl kurių turintis
teisę rinkti laivo
įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo
rinkimų apylinkėje
ar paštu.
Sąrašą laivų,
kuriuose vyksta balsavimas, ir balsavimo
kiekviename laive
laiką nustato Respublikos Prezidento rinkimų
komisija,
suderinusi su kompetentingomis tarnybomis ir Užsienio
reikalų ministerija
taip, kad kiekvienam laive esančiam Lietuvos
Respublikos
piliečiui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už
balsavimo laive
oganizavimą atsako laivo kapitonas ar jo
padėjėjas, esantys
Lietuvos Respublikos piliečiais.
57 straipsnis.
Balsavimo Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,
plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės
vėliava,
tvarka
Balsavimo
tvarką Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir
laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės
vėliava, nustato
Respublikos Prezidento rinkimų komisija.
59 straipsnis.
Balsavimas kariniuose daliniuose
Krašto
apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose
sudaromi specialūs
balsavimui skirti pašto skyriai.
Pagal galimybę
dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti
jų nuolatinės
gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
60 straipsnis.
Balsavimas bausmės atlikimo vietose
Bausmės
atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui
skirti pašto
skyriai.
Įkalinimo
įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali
išleisti
nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos
rinkimų apygardose.
IX. BALSŲ
SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
61 straipsnis.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita
pašto skyriuose
Likus vienai
dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas
grąžina
nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto, rajono
rinkimų komisijai.
Balsavimo vokų
ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus
viršininkas tam
specialiai skirtame žurnale Respublikos
Prezidento rinkimų
komisijos nustatyta tvarka.
Paštas vokus
su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia
apylinkių rinkimų
komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms iki
rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų
ir biuletenių apskaitą Respublikoje tvarko
Prezidento rinkimų
komisija.
62 straipsnis.
Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų
apylinkėse
Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos
narių, užklijuoja
ir antspauduoja balsadėžės plyšį, surenka
atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario
nepanaudotus
rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų
skaičiavimo
protokole, viešai juos suskaičiuoja ir pagal parašus
rinkėjų sąraše,
balsavimo pažymėjimus patikrina, ar nėra
neteisėtai išduotų
biuletenių.
Nepanaudoti
ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų
komisijos viešai
suskaičiuojami, anuliuojami nukerpant dešinįjį
viršutinį kampą,
sudedami į specialiai tam skirtus vokus ir
užantspauduojami.
Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą.
63 straipsnis.
Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir
balsavusių
rinkėjų apskaita
Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
jos narių, apžiūri
apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti
antspaudai ir ar
nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo
būti atidaryta ar
kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų
biuletenius. Ar
balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija
priima sprendimą,
kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas
aktas ir balsai
neskaičiuojami.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir
pradedama skaičiuoti
balsus.
Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų
pažymėtus
balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų
skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų
skaičiavimo
tvarką nustato Respublikos Prezidento rinkimų
komisija.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5
komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma,
visi rinkimų
biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali
būti jokių kitų
dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama
skaičiuoti balsus.
Pagal apylinkės
rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės
rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai,
skaičius
nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius
biuletenio gavimą.
Balsavusių rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičius
nustatomas pagal
apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių
skaičių. Dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal
apylinkių rinkimų
balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu
gautų biuletenių
skaičių.
Radusi
balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota
rinkėjams, komisija
imasi priemonių išsiaiškinti priežastis.
Balsų
skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo
protokolą.
64 straipsnis.
Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius,
pradedami skaičiuoti
rinkimų biuleteniai, gauti paštu:
1) apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas pateikia
neatplėštus visus
paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius
įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai
vokai po vieną atplėšiami;
3) iš
išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir
tikrinami pagal
apylinkės rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo
vokai antspauduojami
rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo
pažymėjime
įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba
rinkėjų sąraše yra
rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo apylinkėje,
arba yra gautas kitas to paties rinkėjo
balsavimo paštu
vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo
pažymėjimo, arba
išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas
vidinis balsavimo
vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad
voke esantis
rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina
pažymėti ant vidinio
balsavimo voko;
4) apylinkės
rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas
gautas paštu,
pavardės daromas specialus įrašas apie rinkėjo
balso gavimą;
5)
užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į
balsadėžę, paruoštą
pagal nustatytus reikalavimus;
6) taip
peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė
atidaroma ir,
atplėšus antspauduotus vidinius balsavimo vokus,
skaičiuojami
paštu gauti balsai pagal 63 straipsnio
reikalavimus.
Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas
rinkimų biuletenis,
visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei rinkimų
apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas
antspauduotas
vidinis vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo
slaptumas,
neatplėšiamas, o perduodamas aukštesniajai rinkimų
komisijai, kuri balsavimo
rezultatus įrašo į savo balsų
skaičiavimo
protokolą.
65 straipsnis.
Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje
protokolai
Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo
protokolas. Jame
įrašoma:
1) rinkėjų
skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš
miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių
skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų
skaičius, balsavimo pažymėjimų
skaičius, nepanaudotų biuletenių
skaičius;
4) nepanaudotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
8)
balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
9) balsadėžėje
rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į
Respublikos
Prezidentus paduotų balsų skaičius;
10) paštu
gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų
skaičius;
11) paštu gautų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų
galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu
gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos
Prezidentus
skaičius;
14) iš viso
rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose
rinkėjų skaičius;
15) iš viso
negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių
skaičius;
16) iš viso už
kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus
paduotų balsų
skaičius.
Jeigu
balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo
išduota rinkėjams,
apie tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole,
nurodant skaičių,
kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo
apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas ir nariai. Po to
protokolą pasirašo
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių
nuomonės pridedamos
prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
66 straipsnis.
Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais laikomi:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;
3) tie,
kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau
kaip už vieną
kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4) tie,
kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į
Respublikos
Prezidentus jis balsavo.
Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu
priima apylinkės
rinkimų komisija.
67 straipsnis.
Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas
miesto, rajono rinkimų
komisijai
Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip
pat negaliojančius
ir nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų
skaičiavimo
protokolą, rinkėjų sąrašus ir kitus rinkimų
dokumentus
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos nustatyta
tvarka sudeda į
paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono
rinkimų komisijai
pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po
balsavimo pabaigos.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija bei Vidaus reikalų
ministerija privalo
garantuoti rinkimų dokumentų transportavimo
bei juos
transportuojančių asmenų saugumą.
68 straipsnis.
Balsų skaičiavimas miesto, rajono rinkimų
komisijoje
Miesto, rajono
rinkimų komisija balsus pradeda skaičiuoti,
kai gauna visus
balsų skaičiavimo protokolus ir kitus rinkimų
dokumentus iš visų
rinkimų apylinkių.
69 straipsnis.
Miestų, rajonų balsų skaičiavimo
protokolai
Pagal
rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus,
rinkimų biuletenius
ir kitus rinkimų dokumentus miesto, rajono
rinkimų komisija
nustato:
1) mieste,
rajone dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių,
kuris lygus miesto,
rajono rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų
skaičiui;
2) mieste,
rajone negaliojančių biuletenių skaičių, kuris
lygus miesto,
rajono rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių
skaičiui;
3) mieste,
rajone galiojančių biuletenių skaičių, kuris
lygus miesto,
rajono rinkimų apylinkėje galiojančių biuletenių
skaičiui;
4) už
kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų
balsų skaičių. Jis
lygus atskirai už kiekvieną kandidatą į
Respublikos
Prezidentus gautų balsų rinkimų apylinkėse sumai.
Šie duomenys
surašomi į miestų, rajonų balsų skaičiavimo
protokolus, kuriuos
pasirašo miesto, rajono rinkimų komisijos
pirmininkas ir
nariai.
70 straipsnis.
Miestų, rajonų balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas Respublikos Prezidento rinkimų
komisijai
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos visus dokumentus, gautus iš
rinkimų
teise, slaptu balsavimu.
2 straipsnis. Teisė būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus
Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos
Respublikos
pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus
pastaruosius
metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų
dienos
yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis
gali
būti renkamas Seimo nariu. Į Lietuvos Respublikos piliečio
gyvenimo
Lietuvoje laiką įskaitomas laikas, praleistas už
apylinkių, rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo
protokolus, miesto,
rajono balsų skaičiavimo protokolą ir kitus
rinkimų dokumentus
sudeda į specialius paketus, užantspauduoja ir
ne vėliau kaip per
36 valandas po rinkimų pabaigos perduoda
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijai.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija rinkimų rezultatų
nustatymą gali
pradėti tik po to, kai gauna visų miestų ir rajonų
rinkimų komisijų
balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus šio
straipsnio pirmojoje
dalyje nurodytus dokumentus.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija pagal miestų, rajonų
rinkimų komisijų
balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų
skaičiavimo
protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:
1) Lietuvos
Respublikos rinkėjų skaičių;
2) dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičių;
3)
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4) galiojančių
rinkimų biuletenių skaičių;
5) už
kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų
balsų skaičių.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija, nagrinėdama šio
įstatymo nustatyta
tvarka paduotus skundus, gali perskaičiuoti
rinkimų biuletenius
ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali
pataisyti įrašus
balsų skaičiavimo protokoluose. Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija dėl balsų skaičiavimo protokoluose
rastų klaidų negali
pripažinti negaliojančiais rinkimų apylinkių,
miestų, rajonų
rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija, nustačiusi, kad
šiurkštūs šio
įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar
dokumentų
suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Respublikos
Prezidento
rinkimų rezultatams, gali pripažinti Respublikos
Prezidento rinkimų
rezultatus negaliojančiais.
Išrinktu
laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus,
kuris pirmą kartą
balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei
visų rinkėjų, gavo
daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių
rinkėjų balsų.
Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų
rinkėjų, išrinktu
laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia,
bet ne mažiau kaip
vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmame
balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko
reikiamos balsų
daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos
šio įstatymo
nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas
dėl dviejų
kandidatų, gavusių daugiausia balsų pirmame balsavimo
rate. Šiuo atveju
išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau
balsų.
Jeigu pirmame
balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du
kandidatai ir nė
vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne
vėliau kaip per 3
mėnesius nuo rinkimų dienos šio įstatymo
nustatyta tvarka
rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento
rinkimai.
71 straipsnis.
Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus
ir nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų
komisijose, taip
pat nustatant rinkimų rezultatus Respublikos
Prezidento rinkimų
komisijoje, gali dalyvauti politinių partijų
ir politinių
organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos
Prezidentus, taip
pat asmenų, iškėlusių save į Respublikos
Prezidentus,
paskirti stebėtojai, taip pat visų masinės
informacijos
priemonių atstovai.
Stebėtojai
turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas
rinkimų komisijoms
dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų
pažeidimų, bet
neturi kliudyti rinkimų komisijų darbui.
Stebėtojai turi
teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi būti
pridėtas prie
rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu
su kitais rinkimų
dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai
rinkimų komisijai.
72 straipsnis.
Rinkimų rezultatų paskelbimas
Galutinius
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne
vėliau kaip per
4 dienas po rinkimų skelbia Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija.
Pakartotinių
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne
vėliau kaip per 4
dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos
skelbia Respublikos
Prezidento rinkimų komisija.
73 straipsnis.
Respublikos Prezidento pažymėjimas
Po rinkimų rezultatų
paskelbimo Respublikos Prezidento
rinkimų komisija ne
vėliau kaip per 3 valandas nuo rezultatų
paskelbimo
išrinktam Respublikos Prezidentui įteikia Lietuvos
Respublikos
Prezidento pažymėjimą.
30 straipsnis.
Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas
Lietuvos
Respublikos ribų, jei tai susiję su politine tremtimi
ar
įkalinimu už politinius įsitikinimus iki 1990 m. kovo 11 d.,
darbu
diplomatinėse tarnybose bei kitomis užduotimis,
susijusiomis
su Lietuvos valstybės pavedimais.
Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne
daugiau
kaip du kartus iš eilės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-40, 93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
3 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos
Respublikos
piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip
18
metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti
neveiksniais.
Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos
Respublikos
piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties,
rasės,
tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,
įsitikinimų
ar pažiūrų - draudžiami.
4 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę
rinkti
Respublikos Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą.
5 straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento
rinkimai
Respublikos Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.
6 straipsnis. Slaptas balsavimas
Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti
rinkėjų
valią rinkimuose draudžiama.
7 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos
Respublikos rinkėjų sąrašą, likus ne mažiau kaip 20
dienų iki rinkimų
dienos, sudaro Respublikos Prezidento rinkimų
komisija pagal
miestų, rajonų rinkimų komisijų pateiktus rinkėjų
sąrašus, taip pat
rinkėjų, gyvenančių užsienyje, sąrašus.
IV.
KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
42 straipsnis.
Naudojimosi masinės informacijos
priemonėmis sąlygos ir tvarka
Kandidatams į
Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos
galimybės rinkimų
agitacijai nemokamai naudotis valstybinėmis
masinės informacijos
priemonėmis. Konkrečią valstybinio radijo ir
televizijos laidų
apimtį ir laiką kiekvieno kandidato į
Respublikos
Prezidentus rinkimų agitacijai nustato Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija, suderinusi su Lietuvos radijo ir
televizijos
vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas
lygybės principas
kandidatams į Respublikos Prezidentus.
Kandidatai į
Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai
skirtą laiką
valstybinėse masinės informacijos priemonėse,
valstybiniame
Lietuvos radijuje ir televizijoje gali išnaudoti
patys ar leisti tuo
laiku vykdyti rinkimų agitaciją jų nurodytoms
politinėms
partijoms ir politinėms organizacijoms bei
patikėtiniams ar jų
nurodytiems kitiems asmenims.
Agitaciją
komercinėse masinės informacijos priemonėse riboja
tik speciali
Respublikos Prezidento rinkimų sąskaita.
Visus ginčus
dėl rinkimų agitacijos sprendžia Respublikos
Prezidento
rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų
organizavimo
renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama
ne
vėliau kaip likus 12 val. iki renginių pradžios.
Rinkimų komisijos informuoja piliečius apie savo darbą,
rinkimų
apylinkių sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą
ir
darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos
Prezidentus
įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų
rezultatus.
Valstybinės masinės informacijos priemonės informuoja
visuomenę
apie Respublikos Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.
Visų masinės informacijos priemonių atstovai turi teisę
nekliudomai
dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja
rinkimų
komisijos, visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat
gauti
iš rinkimų komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir
vykdymą.
8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas
apmoka
valstybė.
II. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
9 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
Respublikos miestų ir rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų
apylinkes.
Kiekvieno miesto, rajono suskirstymą į rinkimų
apylinkes,
rinkimų apylinkių skaičių ir dydį nustato miesto,
rajono
rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 37 dienoms iki
rinkimų.
Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi iki 5 tūkstančių
rinkėjų.
Miesto, rajono rinkimų komisija per 5 dienas po rinkimų
apylinkių
patvirtinimo informuoja rinkėjus, kokios yra kiekvienos
rinkimų
apylinkės ribos, nurodo, kur yra jų buveinė ir balsavimo
patalpos.
10 straipsnis. Rinkimų komisijos
Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:
1) Respublikos Prezidento rinkimų komisija;
2) miesto, rajono rinkimų komisijos;
3) apylinkių rinkimų komisijos.
Rinkimų komisijų nariai negali būti kandidatais į
Respublikos
Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.
11 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų komisija
Respublikos Prezidento rinkimų komisija yra aukščiausia
Respublikos
Prezidento rinkimų organizavimo institucija.
Respublikos Prezidento rinkimų komisiją, iki rinkimų dienos
likus
ne mažiau kaip 45 dienoms, sudaro Seimas.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija sudaroma iš:
komisijos pirmininko;
trijų asmenų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie
burtais
nustatomi iš teisingumo ministro pateiktų 6 kandidatūrų;
trijų asmenų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie
burtais
nustatomi iš Lietuvos teisininkų draugijos pateiktų 6
kandidatūrų.
Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į
Respublikos
Prezidento rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau
kandidatūrų.
Burtų traukimą Seimo posėdyje organizuoja Seimo Pirmininkas.
Politinės partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių
mažumų visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo
narių mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo
vieno
šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų
sąrašo
(jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į Respublikos
Prezidento
rinkimų komisiją po vieną atstovą iki komisijos
sudarymo.
Seimas negali atmesti pasiūlytų kandidatūrų.
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos pirmininką skiria
Seimas.
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos pirmininkas,
taip
pat komisijos nariai, paskirti į komisiją burtų keliu, jeigu
jie
yra politinių partijų, visuomeninių politinių judėjimų ar
visuomeninių
politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo
narystę
šiose organizacijose ir judėjimuose ir darbo komisijoje
laikotarpiu
negali dalyvauti šių organizacijų ar judėjimų
veikloje,
vykdyti jų pavedimų.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija savo posėdyje
išsirenka
pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių.
Pirmininko
pavaduotojas renkamas iš narių, neatstovaujančių
politinėms
partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams ar
tautinių
mažumų visuomeninėms politinėms organizacijoms.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija sudaroma Respublikos
Prezidento
rinkimų laikui ir netenka savo įgaliojimų, kai
prisiekia
Respublikos Prezidentas.
12 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
įgaliojimai
Respublikos Prezidento rinkimų komisija:
1) išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus;
2) registruoja kandidatus į Respublikos Prezidentus, išduoda
jiems
kandidato į Respublikos Prezidentus pažymėjimą;
3) nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų
dokumentų,
paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo
pavyzdžius,
taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;
4) tvarko Respublikos Prezidento rinkimams skirtas valstybės
lėšas;
5) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;
6) nagrinėja skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų,
apylinkių
rinkimų komisijų sprendimų;
7) nustato ir skelbia Respublikos Prezidento rinkimų
rezultatus;
8) išrinktam kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos
Prezidento
pažymėjimą;
9) perduoda Valstybės archyvui saugoti Respublikos
Prezidento
rinkimų dokumentus;
10) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija negali aiškinti šio
įstatymo
nuostatų. Prireikus tai padaryti, Respublikos Prezidento
rinkimų
komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos pateiktus klausimus
Seimas
svarsto ypatingos skubos tvarka.
13 straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas
Miestų ir rajonų rinkimų komisijas sudaro Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija likus iki Respublikos Prezidento
rinkimų
dienos ne mažiau kaip 40 dienų.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos sudaromos iš:
dviejų tame mieste, rajone gyvenančių asmenų, turinčių
aukštąjį
teisinį išsilavinimą, kurių kandidatūras siūlo
teisingumo
ministras;
dviejų tame mieste, rajone gyvenančių asmenų, turinčių
aukštąjį
teisinį išsilavinimą, kurių kandidatūras siūlo Lietuvos
teisininkų
draugija.
Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali
siūlyti
ir daugiau kandidatūrų.
Politinės partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių
mažumų visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo
narių mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų
kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio
daugiamandatėje
apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio
sąrašo)
turi teisę pasiūlyti į miestų rinkimų komisijas po du
savo
atstovus. Respublikos Prezidento rinkimų komisija šių
kandidatūrų
atmesti negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai
tvirtinti
komisijos nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo
ministro
ir Lietuvos teisininkų draugijos.
Miesto, rajono rinkimų komisijos pirmininką skiria
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija.
Miesto, rajono rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje
išsirenka
komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
Vilniaus ir Kauno miestuose šio straipsnio nustatyta tvarka
gali
būti sudaroma daugiau kaip po vieną miesto rinkimų komisiją,
turinčią
šio įstatymo 14 straipsnyje numatytus įgaliojimus.
14 straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų
įgaliojimai
Miesto, rajono rinkimų komisija:
1) suskirsto miesto, rajono teritoriją į rinkimų apylinkes,
nustato
jų ribas ir apylinkių numeraciją;
2) informuoja mieste, rajone gyvenančius rinkėjus apie
rinkimų
apylinkių ribas, jų buveinę, darbo laiką ir balsavimo
patalpas;
3) prižiūri, kaip mieste, rajone vykdomas šis įstatymas;
4) surašo miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą;
5) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų
ir
veiksmų, priima dėl jų sprendimus;
6) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
15 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Apylinkių rinkimų komisijas sudaro miestų, rajonų rinkimų
komisijos
iki Respublikos Prezidento rinkimų dienos likus ne
mažiau
kaip 36 dienoms.
Apylinkių rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatūrų, kurias
pasiūlo
politinės partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių
mažumų visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo
narių mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų
kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios politinės
partijos,
visuomeniniai politiniai judėjimai ir tautinių mažumų
visuomeninės
politinės organizacijos turi teisę pasiūlyti į
apylinkių
rinkimų komisiją iki 3 savo atstovų. Jeigu kandidatūrų
nebuvo
pasiūlyta, miestų, rajonų rinkimų komisijos gali
proporcingai
padidinti aukščiau nurodytų politinių jėgų
atstovavimo
normą.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos negali atmesti šiame
straipsnyje
nurodytų kandidatūrų, pasiūlytų į apylinkės rinkimų
komisiją.
Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria miestų, rajonų
rinkimų
komisijos.
Apylinkės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka
komisijos
pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
16 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš savivaldybių valdymo institucijų gauna rinkėjų
sąrašus,juos
tikslina ir tvirtina;
2) įrašo rinkėjus į apylinkės rinkimų sąrašą, jeigu yra šio
įstatymo
24 straipsnio antrojoje dalyje numatytos sąlygos;
3) nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
4) likus iki rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, pateikia
apylinkės
rinkėjų sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai;
5) įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams balsavimo
pažymėjimus;
6) garantuoja, kad pagal šio įstatymo reikalavimus būtų
parengtos
balsavimo patalpos ir balsadėžės;
7) rinkimų dieną organizuoja rinkimų apylinkėje balsavimą;
8) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą;
9) svarsto tos apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus
rinkimų
rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų
skaičiavimo
protokolų surašymo klausimais ir priima dėl jų
sprendimus;
10) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
17 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas
Rinkimų komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose
dalyvauja
ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai
priimami
atviru balsavimu balsų dauguma. Balsams pasidalijus po
lygiai,
lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai,
nesutinkantys
su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją
nuomonę,
kuri pridedama prie protokolo.
Pasibaigus balsavimui, apylinkės rinkimų komisijos, miestų,
rajonų
rinkimų komisijos gali priimti sprendimus tik dėl balsų
skaičiavimo
protokolų surašymo.
Visų rinkimų komisijų visi posėdžiai yra vieši. Juose turi
teisę
dalyvauti politinių partijų, visuomeninių politinių
judėjimų,
taip pat save iškėlusių kandidatų į Respublikos
Prezidentus
paskirti stebėtojai, kandidatų į Respublikos
Prezidentus
patikėtiniai, visų masinės informacijos priemonių
atstovai.
Niekas neturi teisės rengti neviešų rinkimų komisijų
posėdžių.
Rinkimų komisijų pirmininkams ir nariams, atliekant savo
pareigas
rinkimų komisijoje, draudžiama bet kokia forma vykdyti
rinkimų
agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią.
Asmenys,
pažeidę šį reikalavimą, gali būti atleisti iš komisijos.
18 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų iki balsavimo pabaigos
Visos politinės partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios
kandidatą į Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos
Prezidentus
patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus gali
apskųsti
šia tvarka:
1) apylinkių rinkimų komisijų sprendimus - miesto ar rajono
rinkimų
komisijai;
2) miestų, rajonų rinkimų komisijų sprendimus - Respublikos
Prezidento
rinkimų komisijai;
3) Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimus -
Aukščiausiajam
Teismui.
Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas
nuo
skundo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.
Aukščiausiojo
Teismo sprendimas yra galutinis.
19 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų pasibaigus balsavimui
Visos politinės partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios
kandidatą į Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos
Prezidentus
patikėtiniai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus
dėl
balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti miesto,
rajono
rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų
priėmimo.
Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24
valandas.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos, nagrinėdamos skundus dėl
apylinkių
rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo
protokolų
surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos
narių,
gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus
biuletenius
ir, nustačiusios aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus
galiojančius bei negaliojančius biuletenius, gali
pakeisti
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Miestų, rajonų
rinkimų
komisijos neturi teisės pripažinti negaliojančiais
apylinkių
rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos sprendimai gali
būti
apskųsti Aukščiausiajam Teismui ne vėliau kaip per 2 dienas
nuo
jų priėmimo ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48
valandas.
Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.
Aukščiausiojo
Teismo sprendimas yra galutinis ir jo vykdymas
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijai yra privalomas.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija, nagrinėdama skundus
dėl
miestų, rajonų rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų
skaičiavimo
protokolų surašymo mieste ar rajone, gali
perskaičiuoti
miesto, rajono rinkimų komisijos pateiktus rinkimų
biuletenius
ir, nustačiusi aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus
biuletenius, gali pakeisti miesto, rajono ir
apylinkės
balsų skaičiavimo protokolų įrašus. Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija neturi teisės pripažinti
negaliojančiais
miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolų.
20 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms
Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos,
jų
pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti
įgaliojimus,
teikti joms reikalingas žinias.
Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos,
jų
pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti
rinkimų
komisijų pareikštus prašymus ir duoti rinkimų komisijai
motyvuotą
atsakymą.
Pagalbiniams darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą
skaičių
personalo.
Vietos savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos
privalo
suteikti rinkimų komisijoms patalpas bei įrengimus
rinkimams
rengti ir vykdyti.
21 straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų
komisijose
gauna atlyginimą pagal Respublikos Prezidento rinkimų
komisijos
pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. Rinkimų
komisijų
pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse, įstaigose,
organizacijose
ir dėl veiklos rinkimų komisijose negaunantiems
darbo
užmokesčio, už darbą rinkimų komisijose valstybė išmoka ne
didesnį
kaip vieno vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje
atlyginimą.
22 straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas
Rinkimų komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje
gali
atleisti juos patvirtinusi institucija.
Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys
skiriamas
šio įstatymo nustatyta tvarka.
III. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
23 straipsnis. Rinkėjų sąrašų sudarymas
Rinkimams vykdyti sudaromi rinkimų apylinkių rinkėjų
sąrašai.
Sąrašus sudaro atitinkamų savivaldybių valdymo
institucijos
ir jų vadovų pasirašytus perduoda apylinkių rinkimų
komisijoms
likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų dienos.
Apylinkių rinkimų komisijos gautus rinkėjų sąrašus
patikslina
ir patvirtina. Patvirtintą rinkėjų sąrašą pasirašo
apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas ir sekretorius.
24 straipsnis. Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus
bendroji tvarka
Į apylinkės rinkėjų sąrašą įrašomi aktyviąją rinkimų teisę
turintys
Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie sąrašo sudarymo
metu
nuolat gyvena tos rinkimų apylinkės teritorijoje.
Jei prasidėjus sąrašų sudarymui rinkėjas pakeitė savo
nuolatinę
gyvenamąją vietą, jis gali būti įrašomas į apylinkės
rinkėjų
sąrašus pagal naują nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo
atveju,
likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, pastarosios
vietos
apylinkės komisijai jis turi paduoti pareiškimą dėl
įrašymo
į rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkimų komisija turi
pasirūpinti,
kad pilietis būtų išbrauktas iš ankstesnės
nuolatinės
gyvenamosios vietos apylinkės rinkėjų sąrašo.
25 straipsnis. Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą
Kiekvienas rinkėjas gali būti įrašytas tik į vieną rinkėjų
sąrašą.
Tai tikrina miestų, rajonų rinkimų komisijos ir
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija. Nustačiusi, kad rinkėjas
yra
įrašytas į kelių apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne mažiau
kaip
20 dienų iki rinkimų, miesto, rajono ar Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija kreipiasi į rinkėją, kad šis per 5
dienas
praneštų, į kurios apylinkės rinkėjų sąrašą jis norėtų
būti
įrašytas. Jei per nustatytą terminą rinkėjas
neapsisprendžia,
Respublikos Prezidento rinkimų komisija jį įrašo
į
tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurioje, jos nuomone,
rinkėjui
patogiau balsuoti, ir apie tai per 3 dienas praneša
rinkėjui.
Toks Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
sprendimas
negali būti apskųstas.
26 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų, miesto, rajono
rinkimų
komisija viešai paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti,
ir
sudaro sąlygas rinkėjams su jais susipažinti, nurodydama laiką
ir
vietą šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.
27 straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas
Pastabas dėl netikslumų rinkėjų sąraše bet kuris rinkėjas
gali
pateikti apylinkės rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų
komisija
pastabas privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 48
valandas
nuo jų gavimo. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas
per
48 valandas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas miesto,
rajono
rinkimų komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija per 48
valandas
nuo skundo gavimo privalo priimti sprendimą. Miesto,
rajono
rinkimų komisijos sprendimas yra galutinis.
28 straipsnis. Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo
Skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas
negali įgyvendinti savo teisės rinkti, rinkėjas gali
pateikti
apylinkės rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų komisija
skundą
privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti ne vėliau kaip
per
24 valandas nuo jo gavimo.
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 48 valandas gali
būti
apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 24
valandas,
o jo sprendimas yra galutinis.
Pastabos ir skundai, pateikti likus mažiau kaip 24 valandoms
iki
rinkimų pradžios, nenagrinėjami.
29 straipsnis. Miestų, rajonų rinkėjų sąrašai
Miestų, rajonų rinkėjų sąrašus, likus iki rinkimų dienos ne
mažiau
kaip 25 dienoms, sudaro miestų, rajonų rinkimų komisijos
pagal
apylinkių rinkimų komisijų pateiktus apylinkių rinkėjų
rinkimų komisija, vadovaudamasi kandidatų į
Respublikos
Prezidentus lygiateisiškumo principu.
Masinės informacijos
priemonės, paskelbusios
kompromituojančią
medžiagą apie kandidatą į Respublikos
Prezidentus,
kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo
patikėtinio
reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus iki rinkimų
5 dienoms paskelbti
kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo
patikėtinio
atsakomąją nuomonę.
58 straipsnis.
Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose
Gydymo,
socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi
specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai.
Galintys
judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys
balsavimo patalpoje
šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.
Negalinčius
judėti gydymo bei globos įstaigų pacientus bei
globotinius lanko
specialaus pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos
tvirtina miestų,
rajonų rinkimų komisijos. Balsuojantis asmuo
turi pats jam sudarytomis
slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų
biuletenį ir įdėti
jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jis gali
pasinaudoti asmens,
kuriuo pasitiki, pagalba (išskyrus pašto,
gydymo bei globos
įstaigos darbuotojus, rinkimų stebėtojus).
Gydymo,
socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo
nurodymu gali būti
draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius,
kurių būklė yra
sunki. Šis nurodymas rinkimų komisijoms yra
privalomas.
Taip pat
draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu
Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų
komisija padarė
išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos
psichinės ligos,
silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos
sutrikimo negali
suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
74 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų
saugojimas
Pasibaigus
Respublikos Prezidento rinkimams, Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 20 dienų po to,
kai baigiasi šiame
įstatyme nustatytas terminas skundams dėl jos
sprendimų
išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai
saugoti rinkimų
apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų
sąrašus.
30
straipsnis. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas
Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą, likus ne mažiau kaip 20
dienų
iki rinkimų dienos, sudaro Respublikos Prezidento rinkimų
komisija
pagal miestų, rajonų rinkimų komisijų pateiktus rinkėjų
sąrašus,
taip pat rinkėjų, gyvenančių užsienyje, sąrašus.
IV. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
31 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus
kėlimas
Kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti
pavieniai
asmenys.
Kandidatus į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti
politinės
partijos ir politinės organizacijos.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus skaičius neribojamas.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas
kitą
dieną sudarius Respublikos Prezidento rinkimų komisiją ir
baigiamas
ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos.
32 straipsnis. Pareiškimas apie asmens dalyvavimą
rinkimuose kandidatu į Respublikos
Prezidentus
Asmuo, iškeltas ar iškėlęs save kandidatu į Respublikos
Prezidentus,
ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų raštu
pareiškia
apie tai Respublikos Prezidento rinkimų komisijai.
Jeigu kandidatą į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės
partijos
ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat
pateikiamas
raštu. Taip pat yra pateikiami kandidato pilietybę
bei
asmenybę patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių
vidutinių
mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nurodytus 20
tūkstančių
rinkėjų parašų, visas užstatas yra grąžinamas jį
sumokėjusiam
asmeniui.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3
dienas
(įskaitant ir nedarbo dienas) nuo pareiškimo gavimo
patikrina,
ar nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78
straipsnyje
nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti
kandidatu
į Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą
sprendimą
išduoti asmeniui rinkėjų parašų rinkimo lapus su
kandidato
į Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba jų
neišduoti.
Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus ne
vėliau
kaip per 3 dienas gali būti apskundžiamas Aukščiausiajam
Teismui,
o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72
valandas
nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo
dienos.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis.
33 straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti
ne
mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašai renkami rinkėjų
parašų
rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
Aš, Lietuvos Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu
______________________________________________________________
(asmens vardas ir pavardė)
pareiškimą
dalyvauti m. _________________ ___ d. rinkimuose
kandidatu
į Lietuvos Respublikos Prezidentus.
______________________________________________________________
Eil.Asmens
pa- Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas
Nr.
vardė,var- Respublikos gyvenamoji ir
das pilietybę vieta data
patvirtinan-
čio dokumento
serija,numeris
______________________________________________________________
Lapo pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas,
pavardė,
Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento
serija,
numeris, nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.
Visus duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas
užpildo
pats. Rinkėjas gali paremti kiekvieną kandidatą į
Respublikos
Prezidentus tik po vieną kartą.
Rinkėjų parašų rinkimo lapus išduoda Respublikos Prezidento
rinkimų
komisija tiesiogiai asmenims, raštu pareiškusiems apie
dalyvavimą
rinkimuose kandidatais į Respublikos Prezidentus, o
šių
asmenų prašymu - jų nurodytiems asmenims.
34 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus
įregistravimas
Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, asmenys,
iškelti
ar iškėlę save kandidatais į Respublikos Prezidentus,
privalo
pateikti Respublikos Prezidento rinkimų komisijai jos
išduotus
rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20
tūkstančių
rinkėjų parašų.
Asmenys, iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos
Prezidentus,
gali pateikti Respublikos Prezidento rinkimų
komisijai
pažymą apie savo sveikatos būklę. Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija šią pažymą paskelbia masinės
informacijos
priemonėse.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per
24
valandas nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina, ar
jie
teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl to
paties
kandidato į Respublikos Prezidentus pasirašė du kartus ar
daugiau,
jo visi parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat
parašai
tų piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų
arba
juos įrašė neteisingus.
Jeigu atmetus parašus, kurie neįskaitomi, kandidatą į
Respublikos
Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių
rinkėjų,
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip
per
3 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į
Respublikos
Prezidentus. Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
atsisakymas
įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos
Prezidentus
ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo
dienas)
gali būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui, o šis privalo
išnagrinėti
skundą per 48 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir
nedarbo
dienos. Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis.
Asmenys, iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos
Prezidentus,
kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja
juos
įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijoje.
Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 22 dienoms,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija oficialiai skelbia visų
asmenų,
įregistruotų kandidatais į Respublikos Prezidentus,
sąrašą
ir ne vėliau kaip per 3 valandas nuo sąrašo paskelbimo
išduoda
šiems asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos
Prezidentus
pažymėjimą. Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos
Prezidentus
sąrašo paskelbimo dienos prasideda Respublikos
Prezidento
rinkimų kampanija.
35 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus
patikėtinis
Asmuo, įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus,
turi
teisę turėti patikėtinius. Kandidatas į Respublikos
Prezidentus
pateikia patikėtinių sąrašą Respublikos Prezidento
rinkimų
komisijai, kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda
patikėtiniams
kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant
kandidato
vardą ir pavardę) patikėtinio pažymėjimą.
Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę
kandidato
į Respublikos Prezidentus pavedimu jam atstovauti
susitikimuose
su rinkėjais, masinės informacijos priemonėse,
rinkti
lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti kitus
kandidato
į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie
neprieštarauja
įstatymams.
Kandidatas į Respublikos Prezidentus gali bet kada raštu
atšaukti
savo patikėtinį. Patikėtinis laikomas atšauktu nuo
pareiškimo
dėl jo atšaukimo įteikimo Respublikos Prezidento
rinkimų
komisijai.
36 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai
Visos politinės partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios
asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidatai
į
Respublikos Prezidentus turi teisę raštu paskirti stebėtojus į
kiekvieną
rinkimų komisiją. Respublikos Prezidento rinkimų
stebėtojo
pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų
pažymėjimus
išduoda:
1) stebėtojų, paskirtų stebėti Respublikos Prezidento
rinkimų
komisijos, taip pat miestų, rajonų rinkimų komisijų
veiklą,
- Respublikos Prezidento rinkimų komisija;
2) stebėtojų, paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų
veiklą,
- miestų, rajonų rinkimų komisijos.
Rinkimų stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų,
kurių
veiklą jie paskirti stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad
rinkimų
komisijos pirmininkas bei nariai laikytųsi šio įstatymo.
Stebėtojų pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie
rinkimų
komisijų protokolų ir sprendimų.
Šiame įstatyme nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi
teisę
apskųsti rinkimų komisijų sprendimus.
Rinkimų stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į
Respublikos
Prezidentus turi teisę bet kada raštu atšaukti savo
stebėtoją.
Stebėtojas laikomas atšauktu nuo pareiškimo dėl jo
atšaukimo
įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė asmeniui
stebėtojo
pažymėjimą.
V. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS
37 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis
masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų
sąrašo
paskelbimo turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir
kitokiuose
susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis
valstybinėmis
masinės informacijos priemonėmis ir skelbti savo
rinkiminę
programą.
Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi
padėti
kandidatams į Respublikos Prezidentus organizuoti
susitikimus
su rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus
neskelbtiną.
38 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė
būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių
pareigų rinkimų kampanijos laikui
Kandidatas į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos
laikui,
bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, jo prašymu gali būti
atleidžiamas
nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Už šį laiką iš
valstybės
lėšų jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo
užmokesčiai.
39 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus
neliečiamybė
Kandidatas į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos
metu,
taip pat po rinkimų negali būti be Respublikos Prezidento
rinkimų
komisijos sutikimo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn,
suimtas,
jam negali būti taikomos administracinės nuobaudos
teismine
tvarka už veiksmus, padarytus Respublikos Prezidento
rinkimų
kampanijos metu.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija turi pasirūpinti
kandidato
į Respublikos Prezidentus apsauga.
40 straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos
Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys
rinkėjams
įgyvendinti teisę rinkti Respublikos Prezidentą,
organizuoti
rinkimų agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai,
kiti
pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai
suskaičiavę
balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip
pažeidę
šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Atsakomybėn
taip pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip
platinę
melagingus duomenis apie kandidatą į Respublikos
Prezidentus
ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.
VI. RINKIMŲ AGITACIJA
41 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
Politinės partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir
kandidatai
į Respublikos Prezidentus rinkimų agitaciją gali
pradėti
nuo tos dienos, kai prasideda Respublikos Prezidento
rinkimų
kampanija, kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos.
Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir
būdais,
išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos
Konstituciją
ir įstatymus. Rinkimų kampanijos pradžią paskelbia
Respubikos
Prezidento rinkimų komisija.
42
straipsnis. Naudojimosi masinės informacijos
priemonėmis sąlygos ir tvarka
Kandidatams į Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos
galimybės
rinkimų agitacijai nemokamai naudotis valstybinėmis
masinės
informacijos priemonėmis. Konkrečią valstybinio radijo ir
televizijos
laidų apimtį ir laiką kiekvieno kandidato į
Respublikos
Prezidentus rinkimų agitacijai nustato Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos radijo ir
televizijos
vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas
lygybės
principas kandidatams į Respublikos Prezidentus.
Kandidatai į Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai
skirtą
laiką valstybinėse masinės informacijos priemonėse,
valstybiniame
Lietuvos radijuje ir televizijoje gali išnaudoti
patys
ar leisti tuo laiku vykdyti rinkimų agitaciją jų nurodytoms
politinėms
partijoms ir politinėms organizacijoms bei
patikėtiniams
ar jų nurodytiems kitiems asmenims.
Agitaciją komercinėse masinės informacijos priemonėse riboja
tik
speciali Respublikos Prezidento rinkimų sąskaita.
Visus ginčus dėl rinkimų agitacijos sprendžia Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija, vadovaudamasi kandidatų į
Respublikos
Prezidentus lygiateisiškumo principu.
Masinės informacijos priemonės, paskelbusios
kompromituojančią
medžiagą apie kandidatą į Respublikos
Prezidentus,
kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo
patikėtinio
reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus iki rinkimų
5
dienoms paskelbti kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo
patikėtinio
atsakomąją nuomonę.
43 straipsnis. Draudimas valstybės institucijų
pareigūnams daryti poveikį rinkėjų valiai
Rinkimų kampanijos metu valstybės institucijų pareigūnams,
taip
pat valstybinių masinės informacijos priemonių darbuotojams
draudžiama
naudojantis tarnybinėmis pareigomis bet kokia forma
vykdyti
rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų
valią.
Jeigu tokie asmenys yra kandidatai į Respublikos
Prezidentus,
masinės informacijos priemonėse jie gali pasisakyti
tik
šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu jų
tarnybinių
pareigų vykdymas reikalauja pranešti masinės
informacijos
priemonėms svarbias žinias, tą jie gali padaryti tik
spaudos
konferencijoje.
44 straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas
Rinkimų agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat
politinių
partijų ir politinių organizacijų, piliečių ir
kandidatų
į Respublikos Prezidentus gautų lėšų, kurios kaupiamos
specialiose
Respublikos Prezidento rinkimų sąskaitose Lietuvos
taupomajame
banke ir jo skyriuose.
Kandidatams į Respublikos Prezidentus iš valstybės lėšų
lygiais
pagrindais apmokama už šiame įstatyme nurodytą laiką
valstybiniame
Lietuvos radijuje ir televizijoje, už kandidato
rinkiminio
plakato, taip pat rinkiminės programos atspausdinimą.
Rinkimų
agitacijai skirtų valstybės lėšų naudojimą kontroliuoja
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis
bankas.
Ataskaitas apie valstybės lėšų sunaudojimą rinkimų
agitacijai
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ir Lietuvos
taupomasis
bankas turi paskelbti spaudoje ne vėliau kaip per 15
dienų
po Respublikos Prezidento išrinkimo.
Kandidatai į Respublikos Prezidentus ir išrinktas
Respublikos
Prezidentas apie visas rinkimams gautas ir sunaudotas
lėšas
(nurodydamas jų šaltinius) turi paskelbti spaudoje ne
vėliau
kaip per 30 dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.
45 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
Rinkimų agitacija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų
pradžios
ir rinkimų dieną. Tuo metu jokių vaizdinių rinkimų
agitacijos
priemonių, išskyrus išleistas Respublikos Prezidento
rinkimų
komisijos, negali būti balsavimo patalpoje, pastate ir 50
metrų
atstumu aplink jį.
VII. PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
46 straipsnis. Rinkimų biuleteniai
Respublikos Prezidento rinkimams kiekvienam rinkėjui
pateikiamas
biuletenis, kuriame nurodoma kiekvieno kandidato į
Respublikos
Prezidentus vardas ir pavardė. Kandidatai į
Respublikos
Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal
abėcėlę.
47 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
Respublikos Prezidento rinkimų komisija rinkimų biuletenius
ir
vokus miestų, rajonų rinkimų komisijoms pristato likus ne
mažiau
kaip 10 dienų iki rinkimų. Miestų, rajonų rinkimų
komisijos
perskaičiuoja gautus biuletenius ir vokus bei surašo jų
priėmimo
aktą.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos biuletenius apylinkių
rinkimų
komisijoms pristato likus ne mažiau kaip vienai dienai
iki
rinkimų. Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja
biuletenius
ir surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir
vokus
pašto skyriams pristato likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki
rinkimų.
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,
plaukiojančiuose
su Lietuvos valstybės vėliava, rinkimų
biuleteniai
ir vokai balsavimui paštu turi būti laisvai prieinami
rinkėjams
likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija atsako už rinkimų
biuletenių
ir vokų išleidimą, apskaitą ir pristatymą
nepažeidžiant
nurodytų terminų.
48 straipsnis. Balsavimo pažymėjimas
Kiekvienam rinkėjui, likus iki rinkimų ne mažiau kaip 10
dienų,
įteikiamas balsavimo pažymėjimas. Balsavimo pažymėjimus
siunčia
ar kitaip perduoda apylinkių rinkimų komisijos ir apie
tai
pažymi rinkėjų sąraše. Jei dėl apylinkės rinkimų komisijos
kaltės
balsavimo pažymėjimas nebuvo įteiktas, jis turi būti
išduotas
tuoj pat rinkėjui pareikalavus.
Rinkėjui, pateikusiam raštišką prašymą, gali būti išduotas
balsavimo
pažymėjimo dublikatas.
Balsavimo pažymėjime nurodoma:
1) miesto, rajono rinkimų komisijos numeris;
2) apylinkės rinkimų komisijos numeris;
3) rinkėjo eilės numeris apylinkės rinkėjų sąraše;
4) rinkėjo vardas, pavardė;
5) rinkėjo nuolatinė gyvenamoji vieta;
6) balsavimo patalpos adresas.
VIII. BALSAVIMAS
49 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos
rinkimų
komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik
toje
rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra
įtrauktas.
Paštu gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų
apylinkėje,
į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įtrauktas.
50 straipsnis. Balsavimo patalpos įrengimas
Balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija.
Balsavimo kabina turi būti įrengta taip, kad niekas negalėtų
matyti
joje esančio rinkėjo.
Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienam
rinkėjui
kiekvienoje rinkimų apylinkėje.
Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių,
išskyrus
rinkimų organizavimą ir balsavimą.
51 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus
joje
ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada
rinkimų
komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrinęs, ar
balsadėžė
yra tuščia, ją užantspauduoja. Įsitikinęs, kad
balsavimo
patalpa įrengta nepažeidus nustatytų reikalavimų,
apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės
gautų
biuletenių skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalija
rinkimų
biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, įrašo
kiekvienam
komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių skaičių
į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro
balsavimo
patalpą tuo skelbdamas rinkimų pradžią.
52 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
Atvykęs į balsavimo patalpą, rinkėjas pateikia apylinkės
rinkimų
komisijos nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą
dokumentą,
patvirtinantį jo asmenybę bei pilietybę, ir pasirašo
rinkėjų
sąraše. Balsavimo pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas. Tik
po
to, kai rinkėjas pasirašė, jam išduodamas rinkimų biuletenis.
Balsuojant
paštu, balsavimo pažymėjime pažymima apie biuletenio
išdavimą
ir balsavimo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
Išduoti rinkėjui kurio nors kito asmens rinkimų biuletenį
draudžiama.
Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako
pagal
įstatymą.
53 straipsnis. Balsavimo tvarka
Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną,
kurioje
pats biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali
įeiti
ir būti tik vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio
penktojoje
dalyje numatytu atveju.
Biuletenyje rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos
Prezidentus
pavardę, už kurį jis balsuoja "už".
Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
Rinkėjui prašant, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės
rinkimų
komisijos sprendimu pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos
pirmininkas
perbraukia rašalu (šratinuku) sugadintą biuletenį ir
ant
jo pasirašo. Taip pat ant sugadinto rinkimų biuletenio
pasirašo
rinkimų komisijos sekretorius ir vienas iš narių.
Sugadinti
biuleteniai laikomi atskirai.
Rinkėjas, dėl fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti rinkimų
biuletenio,
įmesti jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį,
kuris
vietoj jo užpildytų rinkimų biuletenį balsavimo kabinoje ir
įmestų
jį į balsadėžę. Rinkimų komisijos pirmininkui ar nariams
bei
rinkimų stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už rinkėją
draudžiama.
54 straipsnis. Balsavimas paštu
Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis,
pradedant
septintąja diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai
dienai
iki rinkimų, jei į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus
rinkėjas
yra įrašytas, ir baigiant likus dviem dienoms iki
rinkimų,
jei rinkėjas nėra įrašytas į to miesto, rajono rinkėjų
sąrašus.
Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.
Už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas.
Jis
yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų
išdavimą
ir priėmimą balsavimo paštu metu.
Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo
paštu
metu skiriamas atsakingas pareigūnas (pareigūnai).
Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas
galėtų
netrukdomas užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į
balsavimo
voką.
Balsavimas paštu vyksta šio įstatymo 52 ir 53 straipsniuose
nustatyta
tvarka, išskyrus biuletenių įmetimą į balsadėžę. Kartu
su
rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami vokai balsavimui paštu.
Rinkėjas užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį
balsavimo
voką, jį užklijuoja ir kartu su balsavimo pažymėjimu
įdeda
į išorinį voką, kurį taip pat užklijuoja. Išorinis vokas
antspauduojamas
ryšių skyriaus antspaudu.
Vokai balsavimui paštu adresuojami tos apylinkės rinkimų
komisijai,
į kurios apylinkės rinkėjų sąrašą rinkėjas yra
įtrauktas.
Išorinius vokus, balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius
paštininkas
atneša į namus negalintiems vaikščioti rinkėjams
likus
iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 2 dienoms. Negalinčių
vaikščioti
rinkėjų sąrašą, ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki
rinkimų,
sudaro apylinkės rinkimų komisijos pagal duomenis, raštu
pateiktus
miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų. Pašto
darbuotojai,
rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali
atnešti
išorinių vokų, balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių į
namus
rinkėjams, kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti
rinkėjų
sąrašą.
Užklijuotą išorinį voką (su jame esančiu balsavimo
pažymėjimu,
balsavimo voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas
gali:
1) įteikti pašto skyriaus pareigūnui;
2) įteikti paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į pašto dėžutę.
55 straipsnis. Balsavimas diplomatinėje atstovybėje
Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje
(konsulate)
galima jos darbo valandomis. Tam turi būti skirta ne
mažiau
kaip 4 valandos per dieną. Balsavimo dienas (ne mažiau
kaip
5) kiekvienai diplomatinei atstovybei (konsulatui) nustato
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija, suderinusi su Užsienio
reikalų
ministerija. Diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose
vyksta
balsavimas, sąrašą sudaro Respublikos Prezidento rinkimų
komisija,
suderinusi su Užsienio reikalų ministerija. Už
balsavimo
organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato)
vadovas.
56 straipsnis. Balsavimas laive, plaukiojančiame su
Lietuvos valstybės vėliava
Balsavimas laive, plaukiojančiame su Lietuvos valstybės
vėliava,
vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 6 dienas iki
rinkimų
išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžta iki
rinkimų
dienos arba jei yra kitos aplinkybės, dėl kurių turintis
teisę
rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo
rinkimų
apylinkėje ar paštu.
Sąrašą laivų, kuriuose vyksta balsavimas, ir balsavimo
kiekviename
laive laiką nustato Respublikos Prezidento rinkimų
komisija,
suderinusi su kompetentingomis tarnybomis ir Užsienio
reikalų
ministerija taip, kad kiekvienam laive esančiam Lietuvos
Respublikos
piliečiui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už
balsavimo
laive oganizavimą atsako laivo kapitonas ar jo
padėjėjas,
esantys Lietuvos Respublikos piliečiais.
57 straipsnis. Balsavimo Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,
plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės
vėliava, tvarka
Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse
ir laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės
vėliava,
nustato Respublikos Prezidento rinkimų komisija.
58
straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose
Gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi
specialūs
balsavimui skirti pašto skyriai.
Galintys judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys
balsavimo
patalpoje šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.
Negalinčius judėti gydymo bei globos įstaigų pacientus bei
globotinius
lanko specialaus pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos
tvirtina
miestų, rajonų rinkimų komisijos. Balsuojantis asmuo
turi
pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų
biuletenį
ir įdėti jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jis gali
pasinaudoti
asmens, kuriuo pasitiki, pagalba (išskyrus pašto,
gydymo
bei globos įstaigos darbuotojus, rinkimų stebėtojus).
Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo
nurodymu
gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius,
kurių
būklė yra sunki. Šis nurodymas rinkimų komisijoms yra
privalomas.
Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu
Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų
komisija
padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos
psichinės
ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos
sutrikimo
negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
59 straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose
sudaromi
specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.
Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti
jų
nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
60 straipsnis. Balsavimas bausmės atlikimo vietose
Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui
skirti
pašto skyriai.
Įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali
išleisti
nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos
rinkimų
apygardose.
IX. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
61 straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita
pašto skyriuose
Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas
grąžina
nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto, rajono
rinkimų
komisijai.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus
viršininkas
tam specialiai skirtame žurnale Respublikos
Prezidento
rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Paštas vokus su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia
apylinkių
rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms
iki rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą Respublikoje tvarko
Prezidento
rinkimų komisija.
62 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų
apylinkėse
Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos
narių,
užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį, surenka
atskirai
iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario
nepanaudotus
rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų
skaičiavimo
protokole, viešai juos suskaičiuoja ir pagal parašus
rinkėjų
sąraše, balsavimo pažymėjimus patikrina, ar nėra
neteisėtai
išduotų biuletenių.
Nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų
komisijos
viešai suskaičiuojami, anuliuojami nukerpant dešinįjį
viršutinį
kampą, sudedami į specialiai tam skirtus vokus ir
užantspauduojami.
Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas
į balsų skaičiavimo protokolą.
63 straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir
balsavusių rinkėjų apskaita
Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
jos
narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti
antspaudai
ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo
būti
atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų
biuletenius.
Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant
ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija
priima
sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas
aktas
ir balsai neskaičiuojami.
Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir
pradedama
skaičiuoti balsus.
Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų
pažymėtus
balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų
skaičiavimo
metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų
skaičiavimo
tvarką nustato Respublikos Prezidento rinkimų
komisija.
Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne
mažiau
kaip 3/5 komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma,
visi
rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali
būti
jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama
skaičiuoti
balsus.
Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės
rinkėjų
skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai,
skaičius
nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius
biuletenio
gavimą. Balsavusių rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičius
nustatomas
pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių
skaičių.
Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal
apylinkių
rinkimų balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu
gautų
biuletenių skaičių.
Radusi balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota
rinkėjams,
komisija imasi priemonių išsiaiškinti priežastis.
Balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo
protokolą.
64 straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius,
pradedami
skaičiuoti rinkimų biuleteniai, gauti paštu:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia
neatplėštus
visus paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius
įrašomas
į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir
tikrinami
pagal apylinkės rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo
vokai
antspauduojami rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo
pažymėjime
įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba
rinkėjų
sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo
apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo
balsavimo
paštu vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo
pažymėjimo,
arba išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas
vidinis
balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad
voke
esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina
pažymėti
ant vidinio balsavimo voko;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas
gautas
paštu, pavardės daromas specialus įrašas apie rinkėjo
balso
gavimą;
5) užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į
balsadėžę,
paruoštą pagal nustatytus reikalavimus;
6) taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė
atidaroma
ir, atplėšus antspauduotus vidinius balsavimo vokus,
skaičiuojami
paštu gauti balsai pagal 63 straipsnio
reikalavimus.
Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas
rinkimų
biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas
antspauduotas
vidinis vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo
slaptumas,
neatplėšiamas, o perduodamas aukštesniajai rinkimų
komisijai,
kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų
skaičiavimo
protokolą.
65 straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje
protokolai
Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo
protokolas.
Jame įrašoma:
1) rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių
skaičius,
rinkėjams išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų
skaičius,
balsavimo pažymėjimų skaičius, nepanaudotų biuletenių
skaičius;
4) nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės atidarymo laikas;
7) balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į
Respublikos
Prezidentus paduotų balsų skaičius;
10) paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų
skaičius;
11) paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos
Prezidentus
skaičius;
14) iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose
rinkėjų
skaičius;
15) iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių
skaičius;
16) iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus
paduotų
balsų skaičius.
Jeigu balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo
išduota
rinkėjams, apie tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole,
nurodant
skaičių, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo
apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to
protokolą
pasirašo stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių
nuomonės
pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
66 straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais biuleteniais laikomi:
1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;
3) tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau
kaip
už vieną kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4) tie, kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į
Respublikos
Prezidentus jis balsavo.
Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu
priima
apylinkės rinkimų komisija.
67 straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas miesto, rajono rinkimų
komisijai
Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip
pat
negaliojančius ir nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų
skaičiavimo
protokolą, rinkėjų sąrašus ir kitus rinkimų
dokumentus
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos nustatyta
tvarka
sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono
rinkimų
komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po
balsavimo
pabaigos.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija bei Vidaus reikalų
ministerija
privalo garantuoti rinkimų dokumentų transportavimo
bei
juos transportuojančių asmenų saugumą.
68 straipsnis. Balsų skaičiavimas miesto, rajono rinkimų
komisijoje
Miesto, rajono rinkimų komisija balsus pradeda skaičiuoti,
kai
gauna visus balsų skaičiavimo protokolus ir kitus rinkimų
dokumentus
iš visų rinkimų apylinkių.
69 straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo
protokolai
Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus,
rinkimų
biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus miesto, rajono
rinkimų
komisija nustato:
1) mieste, rajone dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių,
kuris
lygus miesto, rajono rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų
skaičiui;
2) mieste, rajone negaliojančių biuletenių skaičių, kuris
lygus
miesto, rajono rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių
skaičiui;
3) mieste, rajone galiojančių biuletenių skaičių, kuris
lygus
miesto, rajono rinkimų apylinkėje galiojančių biuletenių
skaičiui;
4) už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų
balsų
skaičių. Jis lygus atskirai už kiekvieną kandidatą į
Respublikos
Prezidentus gautų balsų rinkimų apylinkėse sumai.
Šie duomenys surašomi į miestų, rajonų balsų skaičiavimo
protokolus,
kuriuos pasirašo miesto, rajono rinkimų komisijos
pirmininkas
ir nariai.
70 straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas Respublikos Prezidento rinkimų
komisijai
Miestų, rajonų rinkimų komisijos visus dokumentus, gautus iš
rinkimų
apylinkių, rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo
protokolus,
miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą ir kitus
rinkimų
dokumentus sudeda į specialius paketus, užantspauduoja ir
ne
vėliau kaip per 36 valandas po rinkimų pabaigos perduoda
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijai.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija rinkimų rezultatų
nustatymą
gali pradėti tik po to, kai gauna visų miestų ir rajonų
rinkimų
komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus šio
straipsnio
pirmojoje dalyje nurodytus dokumentus.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija pagal miestų, rajonų
rinkimų
komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų
skaičiavimo
protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių;
2) dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių;
3) negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4) galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;
5) už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų
balsų
skaičių.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija, nagrinėdama šio
įstatymo
nustatyta tvarka paduotus skundus, gali perskaičiuoti
rinkimų
biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali
pataisyti
įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija dėl balsų skaičiavimo protokoluose
rastų
klaidų negali pripažinti negaliojančiais rinkimų apylinkių,
miestų,
rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija, nustačiusi, kad
šiurkštūs
šio įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar
dokumentų
suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Respublikos
Prezidento
rinkimų rezultatams, gali pripažinti Respublikos
Prezidento
rinkimų rezultatus negaliojančiais.
Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus,
kuris
pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei
visų
rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių
rinkėjų
balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų
rinkėjų,
išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia,
bet
ne mažiau kaip vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko
reikiamos
balsų daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos
šio
įstatymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas
dėl
dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų pirmame balsavimo
rate.
Šiuo atveju išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau
balsų.
Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du
kandidatai
ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne
vėliau
kaip per 3 mėnesius nuo rinkimų dienos šio įstatymo
nustatyta
tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento
rinkimai.
71 straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus
ir nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų
komisijose,
taip pat nustatant rinkimų rezultatus Respublikos
Prezidento
rinkimų komisijoje, gali dalyvauti politinių partijų
ir
politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos
Prezidentus,
taip pat asmenų, iškėlusių save į Respublikos
Prezidentus,
paskirti stebėtojai, taip pat visų masinės
informacijos
priemonių atstovai.
Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas
rinkimų
komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų
pažeidimų,
bet neturi kliudyti rinkimų komisijų darbui.
Stebėtojai
turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi būti
pridėtas
prie rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu
su
kitais rinkimų dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai
rinkimų
komisijai.
72 straipsnis. Rinkimų rezultatų paskelbimas
Galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne
vėliau
kaip per 4 dienas po rinkimų skelbia Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija.
Pakartotinių Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne
vėliau
kaip per 4 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos
skelbia
Respublikos Prezidento rinkimų komisija.
73 straipsnis. Respublikos Prezidento pažymėjimas
Po rinkimų rezultatų paskelbimo Respublikos Prezidento
rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 3 valandas nuo rezultatų
paskelbimo
išrinktam Respublikos Prezidentui įteikia Lietuvos
Respublikos
Prezidento pažymėjimą.
74
straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų
saugojimas
Pasibaigus Respublikos Prezidento rinkimams, Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 20 dienų po to,
kai
baigiasi šiame įstatyme nustatytas terminas skundams dėl jos
sprendimų
išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai
saugoti
rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų
sąrašus.
LAIKINAI
EINANTIS
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO
PAREIGAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius,
1992 m. gruodžio 22 d.
PAREIGAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Vilnius, 1992 m.
gruodžio 22 d.
Nr.I-28
30 straipsnis.
Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas
Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašą, likus ne mažiau kaip 20
dienų iki rinkimų
dienos, sudaro Respublikos Prezidento rinkimų
komisija pagal
miestų, rajonų rinkimų komisijų pateiktus rinkėjų
sąrašus, taip pat
rinkėjų, gyvenančių užsienyje, sąrašus.
IV.
KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
42 straipsnis.
Naudojimosi masinės informacijos
priemonėmis sąlygos ir tvarka
Kandidatams į
Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos
galimybės rinkimų
agitacijai nemokamai naudotis valstybinėmis
masinės informacijos
priemonėmis. Konkrečią valstybinio radijo ir
televizijos laidų
apimtį ir laiką kiekvieno kandidato į
Respublikos
Prezidentus rinkimų agitacijai nustato Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija, suderinusi su Lietuvos radijo ir
televizijos
vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas
lygybės principas
kandidatams į Respublikos Prezidentus.
Kandidatai į
Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai
skirtą laiką
valstybinėse masinės informacijos priemonėse,
valstybiniame
Lietuvos radijuje ir televizijoje gali išnaudoti
patys ar leisti tuo
laiku vykdyti rinkimų agitaciją jų nurodytoms
politinėms
partijoms ir politinėms organizacijoms bei
patikėtiniams ar jų
nurodytiems kitiems asmenims.
Agitaciją
komercinėse masinės informacijos priemonėse riboja
tik speciali
Respublikos Prezidento rinkimų sąskaita.
Visus ginčus
dėl rinkimų agitacijos sprendžia Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija, vadovaudamasi kandidatų į
Respublikos
Prezidentus lygiateisiškumo principu.
Masinės informacijos
priemonės, paskelbusios
kompromituojančią
medžiagą apie kandidatą į Respublikos
Prezidentus,
kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo
patikėtinio
reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus iki rinkimų
5 dienoms paskelbti
kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo
patikėtinio
atsakomąją nuomonę.
58 straipsnis.
Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose
Gydymo,
socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi
specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai.
Galintys
judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys
balsavimo patalpoje
šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.
Negalinčius
judėti gydymo bei globos įstaigų pacientus bei
globotinius lanko
specialaus pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos
tvirtina miestų,
rajonų rinkimų komisijos. Balsuojantis asmuo
turi pats jam sudarytomis
slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų
biuletenį ir įdėti
jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jis gali
pasinaudoti asmens,
kuriuo pasitiki, pagalba (išskyrus pašto,
gydymo bei globos
įstaigos darbuotojus, rinkimų stebėtojus).
Gydymo,
socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo
nurodymu gali būti
draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius,
kurių būklė yra
sunki. Šis nurodymas rinkimų komisijoms yra
privalomas.
Taip pat
draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu
Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų
komisija padarė
išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos
psichinės ligos,
silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos
sutrikimo negali
suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
74 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų
saugojimas
Pasibaigus
Respublikos Prezidento rinkimams, Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 20 dienų po to,
kai baigiasi šiame
įstatyme nustatytas terminas skundams dėl jos
sprendimų
išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai
saugoti rinkimų
apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų
sąrašus.
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO
PAREIGAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Vilnius, 1992 m.
gruodžio 22 d.
Nr.I-28
231 straipsnis.
Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašą
bendroji tvarka
Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi
visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę
patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos
gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.
Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir
tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės
institucijų ir rinkimų komisijų teikiama informacija.
Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi
būti išbraukiama:
1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis;
2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos
pilietybės;
3) pilietis, kuriam įsigaliojo teismo
sprendimas pripažinti jį neveiksniu.
Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų,
išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai
rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik sutikus
Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
232 straipsnis. Miesto, rajono
rinkėjų sąrašai
Miesto, rajono rinkėjų sąrašą magnetinėse
laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo
gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 65
dienoms iki rinkimų perduoda miesto, rajono rinkimų komisijai. Kartu sudaromi
užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos
diplomatinėms atstovybėms. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių
gyvenamoji vieta nėra žinoma.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
233 straipsnis. Rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašai
Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal
miesto, rajono rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro
miesto, rajono rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų
perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių,
kurių gyvenamoji vieta tiksliai nėra žinoma. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir
keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į
Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uostas ar laivo savininko
administracija, rinkėjų sąrašą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
234 straipsnis. Rinkėjų sąrašų
paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų
sąrašais
Likus ne mažiau kaip 55 dienoms iki rinkimų,
apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams
susipažinti su rinkėjų sąrašu. Diplomatinėje atstovybėje prie įėjimo į rinkimų
komisijos patalpas turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei
įgyvendinti.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
235 straipsnis. Rinkėjo
pažymėjimas
Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos
išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše
yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Neturint šio pažymėjimo, balsuoti
paštu negalima.
Rinkėjo pažymėjime nurodoma:
1) rinkėjo vardas ir pavardė;
2) rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena);
3) rinkėjo adresas;
4) miestas, rajonas, kuriame balsuoja
rinkėjas;
5) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą
įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo būstinės adresas;
6) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės
rinkėjų sąraše.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
236 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo
įteikimas
Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams
organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje esančiam rinkėjui,
pranešusiam savo adresą diplomatinei atstovybei, rinkėjo pažymėjimus įteikia
arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui, balsuojančiam laive,
rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.
Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima
rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas
arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui,
arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam rinkėjo
pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau
kaip likus 40 dienų iki rinkimų.
Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo
pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas netikslus rinkėjo pažymėjimas, privalo
nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios
aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą arba kitą jo
asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti
naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas
į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija apie tai
nedelsdama praneša miesto, rajono rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad
rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo
pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų
sąrašai.
Miesto, rajono rinkimų komisija Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kito
miesto, rajono rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į
nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo.
Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos Respublikos piliečio pasą
su gyvenamosios vietos įrašu.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
237 straipsnis. Rinkėjų sąrašų
patikslinimas iki galutinių sąrašų
sudarymo
Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami
perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą,
išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.
Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo
į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos adresas
buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo.
Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašo į kitos, esančios tame pačiame mieste, rajone, sąrašą tvarko
miesto, rajono rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose
padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą
iš vieno miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą rajono rinkimų komisijos teikimu
tvarko Vyriausioji rinkimų komisija ir apie padarytus pakeitimus praneša
miesto, rajono komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo
231 straipsnyje nustatytais atvejais.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
238 straipsnis.
Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių
įrašymas į
rinkėjų sąrašus
Kitose valstybėse esantys Lietuvos
Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto rinkėjų sąrašą.
Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė,
likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų
komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo
patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu
laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja
diplomatinėje atstovybėje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
239 straipsnis.
Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose bei
bausmės atlikimo
vietose, įrašymas į rinkėjų sąrašus
Rinkėjai, atliekantys tikrąją karinę arba
alternatyviąją tarnybą, įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti tikrąją karinę arba
alternatyviąją tarnybą.
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos
karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkėjų sąrašus tos rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena.
Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo
paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į
papildomą rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra
įrašyta laivo įgula.
Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose,
įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat
gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės
atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į rinkėjų sąrašą tos rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
2310 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų
sąrašus, taip
pat rinkimų dieną
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po
galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18
valandos, kreipiasi rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su
jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirtu šios rinkimų apylinkės
teritorijai, bet rinkėjas nėra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija tuoj pat praneša šio rinkėjo
pavardę, vardą, asmens kodą, jo paso numerį ir pase įrašytą adresą miesto,
rajono rinkimų komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija patikrina, ar
rinkėjas yra įrašytas į miesto, rajono rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių
garantuoti, kad rinkėjas nebalsuos du kartus arba jo užpildytas biuletenis bus
skaičiuojamas tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus,
skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas
šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės
rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
2311 straipsnis.
Skundai dėl rinkėjų sąrašų
Rinkėjas arba partijos, politinės
organizacijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka nėra įrašytas į rinkėjų sąrašą arba yra
įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai iki
rinkimų likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Apylinkės rinkimų komisija skundą
privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2
dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3
dienas gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2
dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.
Praleidus nustatytus terminus pareikšti
pastabas ir skundus, pastabos ir skundai nenagrinėjami.
Apie gautus skundus ir teismo sprendimu
rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša miesto,
rajono rinkimų komisijai, o ši - Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek
įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
24
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
25
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
26
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
27
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai: Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
28
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
29
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
30
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IV. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
31
straipsnis. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos
Prezidentus kėlimas
Pretendentais
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys.
Pretendentus
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti politinės
partijos ir politinės organizacijos.
Pretendentų
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau
kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų
dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
32
straipsnis. Pareiškimas apie asmens dalyvavimą rinkimuose
kandidatu į Respublikos Prezidentus
Pretendentas
būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki
rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Jeigu
pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės
partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat pateikiamas
raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę bei asmenybę
patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių vidutinių mėnesinių darbo
užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79
straipsnyje nurodytus 20 tūkstančių rinkėjų parašų, visas užstatas yra
grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) nuo
pareiškimo gavimo patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78
straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į
Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų
parašų rinkimo lapus su pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus
vardu ir pavarde arba jų neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo
lapus ne vėliau kaip per 3 dienas gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos
teismui, o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo
padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo
sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720
(94.11.18)
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
33
straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti ne mažiau kaip 20 tūkstančių
rinkėjų parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
Aš,
Lietuvos Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu
______________________________________________________________
(asmens vardas ir pavardė)
pareiškimą
dalyvauti m. _________________ ___ d. rinkimuose kandidatu į Lietuvos
Respublikos Prezidentus.
Eil.Asmens
pa- Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas
Nr.
vardė, Respublikos gyvenamoji ir
vardas pilietybę vieta data
patvirtinan-
čio dokumento
serija,numeris ______________________________________________________________
Lapo
pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos
pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris, nuolatinė gyvenamoji vieta,
parašas.
Visus
duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas užpildo pats. Rinkėjas gali
paremti kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus tik po vieną kartą.
Rinkėjų
parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija tiesiogiai asmenims,
raštu pareiškusiems apie dalyvavimą rinkimuose kandidatais į Respublikos
Prezidentus, o šių asmenų prašymu – jų nurodytiems asmenims.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
34
straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimas
Likus
iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į
Respublikos Prezidentus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos
išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų
parašų. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamų bei turto deklaracijos
pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos.
Pretendentai
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkimų
komisijai pažymą apie savo sveikatos būklę. Vyriausioji rinkimų komisija šią
pažymą paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų
gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl
to paties pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus pasirašė du
kartus ar daugiau, jo visi parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat parašai tų
piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų arba juos įrašė neteisingus.
Jeigu
atmetus parašus, kurie neįskaitomi, pretendentą būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į
Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas
įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip per 3
dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) gali būti apskųstas Vilniaus apygardos
teismui, o šis privalo išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą
įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja
nuo paskelbimo.
Pretendentai
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus
statusą įgyja juos įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Likus
iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija
oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos
Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo
išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus pažymėjimą.
Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos
prasideda Respublikos Prezidento rinkimų kampanija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
35
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinis
Asmuo,
įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi teisę turėti
patikėtinius. Kandidatas į Respublikos Prezidentus pateikia patikėtinių sąrašą
Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda
patikėtiniams kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant kandidato vardą ir
pavardę) patikėtinio pažymėjimą.
Kandidato
į Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato į Respublikos
Prezidentus pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės
informavimo priemonėse, rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti
kitus kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie neprieštarauja
įstatymams.
Kandidatas
į Respublikos Prezidentus gali bet kada atšaukti savo patikėtinį. Vyriausioji
rinkimų komisija, gavusi tokį kandidato į Respublikos Prezidentus prašymą,
priima sprendimą dėl patikėtinio atšaukimo ir viešai jį paskelbia.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
36
straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios asmenį kandidatu į
Respublikos Prezidentus, kandidatai į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu
paskirti stebėtojus į kiekvieną rinkimų komisiją. Respublikos Prezidento
rinkimų stebėtojo pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų pažymėjimus
išduoda:
1)
stebėtojų, paskirtų stebėti Vyriausiosios rinkimų komisijos, taip pat miestų,
rajonų rinkimų komisijų veiklą, - Vyriausioji rinkimų komisija;
2)
stebėtojų, paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų veiklą, - miestų, rajonų
rinkimų komisijos.
Rinkimų
stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų, kurių veiklą jie paskirti
stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas bei
nariai laikytųsi šio įstatymo.
Stebėtojų
pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie rinkimų komisijų protokolų ir
sprendimų.
Šiame
įstatyme nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi teisę apskųsti rinkimų
komisijų sprendimus.
Rinkimų
stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į Respublikos Prezidentus
turi teisę bet kada raštu atšaukti savo stebėtoją. Stebėtojas laikomas atšauktu
nuo pareiškimo dėl jo atšaukimo įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė
asmeniui stebėtojo pažymėjimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
V. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS
VEIKLOS GARANTIJOS
37
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė pasisakyti
susirinkimuose, naudotis masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai
į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo turi lygią
teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose,
posėdžiuose, naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti
savo rinkiminę programą.
Valstybinės
valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į
Respublikos Prezidentus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti
reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną.
38
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė būti
atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų
kampanijos laikui
Kandidatas
į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos laikui, bet ne ilgiau kaip 2
mėnesiams, jo prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.
Už šį laiką iš valstybės lėšų jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo
užmokesčiai.
541 straipsnis. Balsavimas
diplomatinėje atstovybėje
Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje
atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis, tam skiriant ne mažiau
kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjas prašo, diplomatinė atstovybė
(konsulatas) gali jam rinkimų dokumentus siųsti ir priimti paštu.
Vyriausioji rinkimų komisija Užsienio reikalų
ministerijos teikimu sudaro diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta
balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10) kiekvienai
diplomatinei atstovybei (konsulatui).
Už balsavimo organizavimą atsako diplomatinės
atstovybės (konsulato) vadovas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
542 straipsnis. Balsavimas laive
Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne
mažiau kaip prieš 12 dienų iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto
ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl kurių turintis
teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų
apylinkėje, paštu ar diplomatinėje atstovybėje.
Laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 10 įgulos
narių rinkėjų ir su kuriais balsavimo metu palaikomas radijo ryšys bei kuriuose
balsuojama, sąrašą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat Vyriausioji
rinkimų komisija nustato balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam
laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive
organizavimą atsako laivo kapitonas Lietuvos Respublikos pilietis.
Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą
pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
543 straipsnis.
Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir
laivuose tvarka
Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
544 straipsnis. Balsavimas gydymo,
socialinės rūpybos ir globos
įstaigose
Gydymo, socialinės rūpybos ir globos
įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Miesto, rajono
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės
rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą,
pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas
skiria balsavimui tinkamas patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos
sąlygos į jį atvykti.
Galintys judėti šių įstaigų pacientai ir
globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 54 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Pas gydymo, socialinės rūpybos bei globos
įstaigų pacientus ir globotinius, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti į
balsavimo patalpą, atvyksta ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, stebėtojai
(jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus pareigūnai.
Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis
slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo paštu
voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus tos įstaigos darbuotojo,
paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki,
paslaugomis.
Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos
vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių
būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams privalomas.
Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti
asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų
komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos,
silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo
veiksmų esmės.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
545 straipsnis. Balsavimas
kariniuose daliniuose
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos
daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra
nustatyta 544 straipsnyje.
Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas
kariams balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
546 straipsnis. Balsavimas bausmės
atlikimo vietose
Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs
balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta 544 straipsnyje.
Įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų nustatyta
tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos
rinkimų apylinkėse.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
55
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
56
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
57
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
58
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
59
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
60
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IX. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ
NUSTATYMAS
61
straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko
pašto skyriaus viršininkas, jų apskaitos duomenis nurodo specialiai tam
skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto
skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto,
rajono rinkimų komisijai.
Paštas vokus su rinkėjų užpildytais
biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip
likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą Lietuvos
Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
62
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės
plyšį, surenka atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario
nepanaudotus rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų skaičiavimo
protokole, viešai juos suskaičiuoja ir pagal parašus rinkėjų sąraše, balsavimo
pažymėjimus patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų biuletenių.
Nepanaudoti
ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų komisijos viešai suskaičiuojami,
anuliuojami nukerpant dešinįjį viršutinį kampą, sudedami į specialiai tam
skirtus vokus ir užantspauduojami. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
63
straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir balsavusių
rinkėjų apskaita
Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės
rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,
liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos
išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima
sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas ir balsai
neskaičiuojami.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir pradedama skaičiuoti balsus.
Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų pažymėtus balsavimo biuletenius
galėtų stebėti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią
balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių
ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant
kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama
skaičiuoti balsus.
Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal
rinkėjų parašus, liudijančius biuletenio gavimą. Balsavusių rinkimų
apylinkėje rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas
pagal apylinkių rinkimų balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų
biuletenių skaičių.
Radusi
balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija imasi
priemonių išsiaiškinti priežastis.
Balsų
skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
64
straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti rinkimų
biuleteniai, gauti paštu:
1)
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu
gautus išorinius vokus. Jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2)
išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3)
iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir tikrinami pagal apylinkės
rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo vokai antspauduojami rinkimų apylinkės
antspaudu. Jeigu balsavimo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų
sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu
vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra
įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir
laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina
pažymėti ant vidinio balsavimo voko;
4)
apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės daromas
specialus įrašas apie rinkėjo balso gavimą;
5)
užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, paruoštą pagal
nustatytus reikalavimus;
6)
taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir, atplėšus
antspauduotus vidinius balsavimo vokus, skaičiuojami paštu gauti balsai
pagal 63 straipsnio reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip
vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei
rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis vokas,
jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas
aukštesniajai rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo
balsų skaičiavimo protokolą.
65
straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje protokolai
Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:
1)
rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2)
gautų iš miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;
3)
kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, balsavimo pažymėjimų
skaičius, nepanaudotų biuletenių skaičius;
4)
nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;
5)
rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6)
balsadėžės atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8)
balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9)
balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus
paduotų balsų skaičius;
10)
paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų skaičius;
11)
paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12)
paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13)
paštu gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus skaičius;
14)
iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15)
iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;
16)
iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų
skaičius.
Jeigu
balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo išduota rinkėjams, apie
tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole, nurodant skaičių, kiek biuletenių buvo
rasta daugiau.
Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo stebėtojai. Jų pastabos,
komisijos narių nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo
dalis.
66
straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais laikomi:
1)
nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;
3)
tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau kaip už vieną
kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4)
tie, kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į Respublikos Prezidentus
jis balsavo.
Sprendimą
dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų
komisija.
67
straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas miesto, rajono rinkimų komisijai
Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir
nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, rinkėjų
sąrašus ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono rinkimų
komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po balsavimo pabaigos.
Vyriausioji
rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo garantuoti
rinkimų dokumentų transportavimo bei juos transportuojančių asmenų saugumą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
75 straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant
balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse,
savivaldybių komisijose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje, gali dalyvauti partijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos
Prezidentus, kandidatų į Respublikos Prezidentus paskirti rinkimų stebėtojai,
taip pat visuomenės informavimo priemonių atstovai.
2. Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir
pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų
pažeidimų, bet turi netrukdyti rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojai
turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi būti pridėtas prie rinkimų
komisijos protokolų ar sprendimų ir kartu su kitais rinkimų dokumentais turi
būti pateiktas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai.
76 straipsnis. Rinkimų rezultatų paskelbimas
1.
Galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5
dienas po rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
2.
Pakartotinių Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5
dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
77 straipsnis.
Paklausimas dėl Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimo
1.
Su paklausimu, ar per Respublikos Prezidento rinkimus nebuvo pažeistas šis
įstatymas, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą gali kreiptis Lietuvos
Respublikos Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po Respublikos Prezidento
rinkimų oficialių rezultatų paskelbimo dienos.
2.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl šio
įstatymo pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar Vyriausiosios
rinkimų komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui per Respublikos
Prezidento rinkimus.
3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paklausimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo. Į šį
terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
4.
Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį
sprendimą dėl Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos
Respublikos Seimas.
5.
Jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad Vyriausioji
rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų
įstatymą ar suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo esminės įtakos
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali
priimti vieną iš nutarimų:
1)
pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu
pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų
rezultatų;
2)
nustatyti tikruosius galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus pagal
rinkimų komisijų patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu rinkimų
komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas nepanaikino rinkimų komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo.
6. Pripažinus Respublikos Prezidento rinkimų
rezultatus negaliojančiais, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Respublikos
Prezidento rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai
Respublikos Prezidento rinkimai.
78 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų
dokumentų saugojimas
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kai per 3 mėnesius po Respublikos Prezidento rinkimų
galutinių rezultatų paskelbimo parengia ir išleidžia knygą apie Respublikos
Prezidento rinkimų rezultatus ir per 4 mėnesius perduoda Lietuvos valstybiniam
naujajam archyvui nuolat saugoti rinkimų apylinkių, savivaldybių rinkimų
komisijų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų
rinkimo lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir
sprendimus, Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to
Vyriausioji rinkimų komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti sunaikinti
nesaugotinus Respublikos Prezidento rinkimų dokumentus.
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Vilnius, 1992 m. gruodžio 22 d.
Nr. I-28
___________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-40,
93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-49,
93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-647,
94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-439,
97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 22,
23, 43, 47, 48, 50, 52, 54, 61, 68, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 23(1),
23(2), 23(3), 23(4), 23(5), 23(6), 23(7), 23(8), 23(9), 23(10), 23(11), 54(1),
54(2), 54(3), 54(4), 54(5), 54(6) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-449,
97.10.14, Žin., 1997, Nr.98-2477 (97.10.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 2(1) STRAIPSNIU
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-543,
97.11.25, Žin., 1997, Nr.108-2739 (97.11.28)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 54(3) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 2(1), 23(11), 32, 34, 72(1) STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1121,
99.04.06, Žin., 1999, Nr.33-953 (99.04.14)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 74 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1938,
00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2576 (00.10.11)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 2(1), 32, 34 IR 72(1)
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-179,
2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-687 (2001 03 09)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 32 IR 38 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-263, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1334 (2001 05 09)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-968,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
PREZIDENTO
RINKIMŲ ĮSTATYMO 13, 15, 17, 21, 23, 23(2), 23(3), 23(4), 23(6), 34, 42, 44,
49, 54, 54(2), 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU
GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 6 ir 9 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS
TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2134,
2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 55-1891 (2004-04-16)
PREZIDENTO
RINKIMŲ ĮSTATYMO 9, 13, 15, 31, 32, 33, 34, 42, 44 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2223,
2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 75-2568 (2004-05-05)
PREZIDENTO
RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 1(1) STRAIPSNIU IR 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2278,
2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3633 (2004-06-24)
PREZIDENTO
RINKIMŲ ĮSTATYMO 1(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR 2 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2385,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4332 (2004-07-27)
PREZIDENTO
RINKIMŲ ĮSTATYMO 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-400, 2005-11-17,
Žin., 2005, Nr. 143-5174 (2005-12-08)
PREZIDENTO
RINKIMŲ ĮSTATYMO 23(1) IR 23(10) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1d.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1599,
2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 71-2721 (2008-06-21)
PREZIDENTO
RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
***
Pabaiga ***
Konstitucinio
Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2004-05-25,
Žin., 2004, Nr. 85-3094 (2004-05-26)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO (2004 M. GEGUŽĖS 4 D. REDAKCIJA) IR 2 STRAIPSNIO 2 DALIES (2004 M. GEGUŽĖS 4 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2008-06-30)
autrap@lrs.lt
761 straipsnis. Rinkimų užstato grąžinimas
1. Rinkimų užstatas yra grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui politinei kampanijai pasibaigus per 40 dienų, jeigu kandidatas į Respublikos Prezidentus:
1) pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai politinės kampanijos finansavimo ataskaitą Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nustatyta tvarka, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;
2) nepažeidė šio įstatymo 8 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo;
3) gavo daugiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
2. Jeigu kandidatas į Respublikos Prezidentus Vyriausiajai rinkimų komisijai politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus pateikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos ir yra šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos sąlygos, rinkimų užstatas yra grąžinamas ne vėliau kaip per 60 dienų po rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1582, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18196
381 straipsnis. Duomenų apie kandidatus skelbimas
1. Pagal kandidatų į Respublikos Prezidentus pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje neterminuotai skelbiama ši informacija apie kandidatus:
1) informacija apie kandidatą į Respublikos Prezidentus: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė einamos pareigos (tarnyba), narystė politinėje partijoje ir asociacijose; šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 36 straipsnio 3 dalyje ir Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys: ar jis yra Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę; ar jis ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyveno Lietuvoje; ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybės (kitų valstybių) pilietis; ar nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe, duomenys apie tokią priesaiką ar tokį pasižadėjimą; ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie ryšius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis (struktūromis);
2) kandidato į Respublikos Prezidentus biografija;
3) kandidato gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašai, patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos;
4) kandidato privačių interesų deklaracija;
5) ar dalyvauja visuomeninėje veikloje;
6) kita kandidato į Respublikos Prezidentus nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti.
2. Informacija apie kandidatų į Respublikos Prezidentus gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.
3. Kandidatų į Respublikos Prezidentus duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija arba kad išsikėlė pats, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami neterminuotai.
4. Kandidato į Respublikos Prezidentus asmens kodas, paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2784, 2020-01-14, paskelbta TAR 2020-01-31, i. k. 2020-02276
1993-01-05
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą