LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas
42 versijos
· 1992-12-22
2022-01-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 38, 381, 12 y
2020-07-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas
2020-06-12
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 3
2020-02-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 38, 54, 21 y
2019-10-08
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 64, 27, 66 y
2019-07-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 4, 20, 7, 10
2019-01-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 56, 64, 21 y
2018-11-13
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 761, 36,
Pakeitimai 2018-11-13
@@ -2,7 +2,7 @@
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Suvestinė redakcija nuo 2018-11-10 iki 2018-11-12
Suvestinė redakcija nuo 2018-11-13 iki 2018-12-31
Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1992, Nr. 253-0; Žin. 1993, Nr.2-29, i. k. 0921010ISTA0000I-28
@@ -520,12 +520,14 @@
1. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.
2. Jeigu pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė partijos, jų sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo atvykti ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie iš jam priklausančios sąskaitos sumokėtą paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 5 dydžių rinkimų užstatą. Rinkimų užstatas yra grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui po rinkimų, jeigu jų metu kandidatas į Respublikos Prezidentus gavo daugiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
2. Jeigu pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė partijos, jų sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo atvykti ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ir dokumentą apie iš jam priklausančios sąskaitos sumokėtą paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 5 dydžių rinkimų užstatą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
Nr. XIII-1582, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18196
3. Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus privalo raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai:
1) ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybės (valstybių) pilietis;
@@ -614,2717 +616,2767 @@
40 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai
1. Partijos, rinkimų komitetai, partijų ir rinkimų komitetų atstovai rinkimų komisijose ir kandidatai turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais draudžiama skirti seniūnus ir seniūnų pavaduotojus tose rinkimų apylinkėse, kurios įeina į jų seniūnijų aptarnaujamą teritoriją. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Rinkimų stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame specialiame balsavimo punkte. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1. Rinkimų stebėtojais gali būti rinkėjai ir užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys. Rinkimų stebėtoju negali būti tos savivaldybės, kurios teritorijoje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus, meras, administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat rinkimų komisijų nariai, kandidatai.
2. Rinkimų stebėtojus gali siūlyti:
1) politinės partijos, kandidatai į Respublikos Prezidentus;
2) Lietuvos Respublikoje registruotos nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga;
3) tarptautinės organizacijos, kurių veikla yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga;
4) užsienio valstybėms atstovaujantys asmenys;
5) Vyriausioji rinkimų komisija pagal pateiktus prašymus.
3. Politinės partijos, kandidatai į Respublikos Prezidentus, nevyriausybinės organizacijos turi teisę siūlyti registruoti stebėtojais ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Prašymai dėl rinkimų stebėtojų registravimo turi būti pateikti iki išankstinio balsavimo dienos, išskyrus atvejus, kai yra būtinybė pakeisti asmenį, negalintį būti rinkimų stebėtoju dėl objektyvių priežasčių.
4. Rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, visoje savivaldybės teritorijoje, specialiuose balsavimo punktuose, rinkimų apylinkėse;
2) savivaldybės rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje savivaldybės teritorijoje arba tos savivaldybės konkrečiose rinkimų apylinkėse.
5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, užtikrinant lygiateisiškumo tarp politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi.
6. Rinkimų komisijos gali atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją, jeigu jis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ar jo veikla neatitinka Konstitucijos ar įstatymų, arba panaikinti rinkimų stebėtojo registravimą, jeigu jis pažeidžia Konstituciją ar įstatymus, nesilaiko Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Rinkimų stebėtojo registravimas gali būti panaikintas jį įregistravusios rinkimų komisijos arba aukštesnės rinkimų komisijos pirmininko. Rinkimų stebėtoją pasiūliusiam asmeniui pranešama apie atsisakymą išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba apie registravimo panaikinimą.
7. Rinkimų stebėtojams rinkimų apylinkės balsavimo patalpose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, kaip skaičiuojami rinkėjų balsai ir surašomi šiame įstatyme nustatyti dokumentai.
8. Rinkimų stebėtojai turi teisę stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, dalyvauti rinkimų komisijai skaičiuojant balsus ir pildant šiame įstatyme nustatytus dokumentus. Rinkimų stebėtojas, nustatęs, kad rinkimų komisijos nariai, rinkėjai ar kiti asmenys galbūt pažeidžia šį įstatymą, turi teisę kreiptis į atitinkamos rinkimų komisijos pirmininką, komisijos narius, kad šie pažeidimai būtų pašalinti.
9. Rinkimų stebėtojai neturi teisės daryti įtakos rinkimų komisijų ir atskirų komisijos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei rinkimų procesą, vykdyti rinkimų agitaciją. Už rinkimų stebėtojo pasirengimą vykdyti rinkimų stebėtojo veiklą atsako jį pasiūlęs subjektas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1576, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18191
PENKTASIS SKIRSNIS
KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS
41 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus teisė pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis
1. Kandidatai į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis ir skelbti savo rinkimų programą.
2. Valstybės institucijų ir įstaigų vadovai turi padėti kandidatams į Respublikos Prezidentus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną.
43 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus neliečiamybė
1. Kandidatas į Respublikos Prezidentus, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašą, taip pat iki Respublikos Prezidento priesaikos be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatui į Respublikos Prezidentus, kuris eina Respublikos Prezidento, Seimo nario ar Vyriausybės nario pareigas. Šių asmenų neliečiamybės klausimas sprendžiamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.
44 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti Respublikos Prezidentą ir būti išrinktam Respublikos Prezidentu, organizuoti ir vykdyti rinkimų agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą į Respublikos Prezidentus ar trukdę kandidatui į Respublikos Prezidentus susitikti su rinkėjais arba kitaip pažeidę šį įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ AGITACIJA
45 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.
2. Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
3. Politinės reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
4. Išorinė politinė reklama skleidžiama pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas išorinės politinės reklamos skleidimo taisykles.
46 straipsnis. Rinkimų agitacijos sąlygos ir tvarka
1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašą, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių programų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto programų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų į Respublikos Prezidentus lygiateisiškumo principas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečių savivaldybių teritorijose ar rinkimų apylinkėse užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento ar jo įgalioto asmens teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat ir savo nuožiūra;
2) savivaldybės rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams kandidato į Respublikos Prezidentus teikimu arba partijos, iškėlusios asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus, vietos skyriaus prašymu (teikime, prašyme turi būti nurodyta asmens pavardė, vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas).
2. Kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
3. Vyriausioji rinkimų komisija:
1) teisės aktų nustatyta tvarka parenka diskusijų programų rengėjus ir transliuotojus;
2) patvirtina diskusijų rengimo taisykles.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
4. Diskusijose dalyvaujančių kandidatų į Respublikos Prezidentus grupės (iš dviejų ir daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais.
5. Savo iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas) nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.
6. Visuomenės informavimo priemonės, paskelbusios kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki rinkimų dienos paskelbti kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio atsakomąją nuomonę.
7. Išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.
8. Draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:
1) ant statinių, kuriuose veikia valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos;
2) valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose viešojo transporto priemonėse ir ant jų, išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginio ar netiesioginio lemiamo poveikio;
3) automobilių keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti pavojų eismo dalyviams, taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus;
4) ant skulptūrų ir paminklų;
5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;
6) neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo.
9. Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos steigėjo įgaliota įstaiga.
10. Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.
11. Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
12. Visus ginčus dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija.
47 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi
1. Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose, įstaigose, organizacijose ar organuose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ar kitiems tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto protokolo Nr. 7 „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ (OL 2016 C 202, p. 266).
2. Jeigu asmuo yra kandidatas į Respublikos Prezidentus, nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui į Respublikos Prezidentus dėl einamų pareigų reikia pranešti svarbių žinių visuomenės informavimo priemonėmis, tai jis gali padaryti laikydamasis draudimo agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas agitavęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
48 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos finansavimas
Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas.
49 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1. Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, kuri iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui ir kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir pastate, kuriame balsuojama tik balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose šio įstatymo 61, 62, 63 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
2. Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą į Respublikos Prezidentus, rinkimų agitacija nelaikoma.
3. Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
50 straipsnis. Rinkimų biuleteniai
Respublikos Prezidento rinkimuose kiekvienam rinkėjui pateikiamas biuletenis, kuriame nurodyta kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardas ir pavardė. Kandidatai į Respublikos Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal abėcėlę.
51 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1. Savivaldybių rinkimų komisijos perskaičiuoja gautus rinkimų biuletenius, balsavimo vokus, specialius ženklus ir surašo jų priėmimo aktą.
2. Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms pristato ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios. Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja rinkimų biuletenius ir surašo jų priėmimo aktą.
3. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose rinkimų biuleteniai ir balsavimo vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų dienos, laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos.
4. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų, specialių ženklų išspausdinimą, apskaitą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
BALSAVIMAS
52 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos rinkimų komisijos nurodytoje balsavimo patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas. Balsavimo vokais gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įrašytas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
53 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Be to, rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slapta užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleisti rinkimų plakatai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams, vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.
2. Kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
54 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus joje ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, išdalija rinkimų biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro balsavimo patalpą taip paskelbdamas rinkimų pradžią.
55 straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas
1. Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Rinkimų apylinkėse, kurios elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas atvyko balsuoti. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis balsavimo biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.
2. Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis. Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas.
3. Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal įstatymus.
56 straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną, kurioje pats rinkimų biuletenį užpildo. Įeiti į balsavimo kabiną ir joje būti gali tik po vieną rinkėją, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį.
2. Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos Prezidentus pavardę, už kurį jis balsuoja „už“.
3. Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu rinkėjas, sugadinęs rinkimų biuletenį, prašo, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės rinkimų komisijos sprendimu pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos pirmininkas sugadintą rinkimų biuletenį perbraukia rašaliniu parkeriu (šratinuku) ir ant jo pasirašo. Ant sugadinto rinkimų biuletenio taip pat pasirašo rinkimų komisijos sekretorius ir vienas iš komisijos narių. Sugadinti rinkimų biuleteniai laikomi atskirai.
5. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Rinkimų komisijos pirmininkui, nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už asmenį, kuris šių veiksmų negali atlikti dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių.
57 straipsnis. Balsavimas specialiuose balsavimo punktuose
1. Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose galima šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo išlaidos specialiuose balsavimo punktuose apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Už balsavimo specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako apylinkės, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo punktas yra, komisijos pirmininkas. Už balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai.
3. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime balsavimo vokais (balsuojant savivaldybėje (iš anksto), namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų dieną, išankstinio balsavimo lakštas yra būtinas. Išankstinio balsavimo lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė, kartu su balsavimo dokumentais atiduodama rinkėjui, balsuodamas jis ją įdeda į išorinį balsavimo voką.
4. Šio įstatymo 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5. Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo vokai. Išorinį balsavimo voką apylinkės rinkimų komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje.
6. Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenį;
2) užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo voką;
3) užklijuoja vidinį balsavimo voką.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
8. Vidinį balsavimo voką kartu su rinkėjo kortele rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo įdeda į išorinį balsavimo voką. Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančia rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės rinkimų komisijos nariui. Apylinkės rinkimų komisijos narys, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9. Apylinkės rinkimų komisijos nariui draudžiama už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu tai yra nustatyta šio įstatymo 61, 62, 63 straipsniuose. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš specialaus balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.
10. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose savivaldybėse, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo savivaldybes Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis.
11. Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
59 straipsnis. Balsavimas laivuose
1. Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne anksčiau kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, iš anksto, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, turi teisę balsuoti laive.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
2. Vyriausioji rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas balsavimas ir balsavimo metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti.
3. Laivuose balsuojantiems rinkėjams rinkėjo kortelės neįteikiamos.
60 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose
1. Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos.
2. Balsavimo komisijos sudaromos iš komisijos pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisiją Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje sudaro jos vadovas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ir (arba) užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens pasiūlytų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Balsavimo komisijas laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą.
4. Balsavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
5. Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo jose dienas (ne mažiau kaip 3 dienas).
6. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai, o laivuose – laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių priemones, kuriomis balsavimo komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
7. Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.
8. Balsavimo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus.
9. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas arba užsienio reikalų ministras, suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija, į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimui joje organizuoti gali siųsti balsavimo komisijos narius (atitinkamai – Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų darbuotojus). Šios ir kitos išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti ir vykdyti. Vyriausioji rinkimų komisija su Užsienio reikalų ministerija pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
61 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose.
2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo laiką ir vietą, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 57 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja).
5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
6. Komisijos nariams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką.
7. Daryti poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigoje esančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
62 straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1. Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose laiką ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro teikimu.
2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo laiką ir vietą, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų balsavimo punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
4. Balsavimui kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos.
5. Daryti poveikį kariniame vienete balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
63 straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1. Rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo įstaigoje.
2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
4. Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos.
5. Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos.
6. Daryti poveikį areštinėje, tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
64 straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto
1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti iš anksto arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
2. Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybių rinkimų komisijos. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra tos savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės rinkimų komisijos narys. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo, pavėžėjimo balsuoti, skatinimo balsuoti už atlygį ar kitus rinkėjų teises šiurkščiai pažeidžiančius atvejus, privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai bus pašalinti ir rinkimus bus galima vykdyti laisvai ir demokratiškai pagal šio įstatymo reikalavimus.
3. Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo korteles ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.
4. Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus ir juos tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės rinkimų komisija.
5. Balsavimo vokus, išankstinio balsavimo lakštus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo vokus, išankstinio balsavimo lakštus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, o ši juos perduoda rinkimų apylinkėms. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
6. Konkretų rinkimų komisijos narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafiką tvirtina apylinkės ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį trečiadienį ar ketvirtadienį iki rinkimų dienos 12 valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje jo patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.
7. Balsavimui namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 57 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.
8. Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9. Daryti poveikį namuose ar iš anksto balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama. Komisijos nariams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 57 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems asmenims.
10. Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo vokus savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
DEVINTASIS SKIRSNIS
BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
65 straipsnis. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaita
1. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant namuose ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Apskaitos duomenis apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai ir karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, rinkimų komisijai.
3. Balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto paslaugų teikėjai įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos.
4. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 64 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda pašto paslaugų teikėjams.
5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.
6. Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
7. Prieš pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti iš savivaldybės rinkimų komisijos balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 68 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
66 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį, surenka atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario nepanaudotus rinkimų biuletenius, viešai juos suskaičiuoja, jų skaičių įrašo į balsų skaičiavimo protokolą ir pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo korteles patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų rinkimų biuletenių.
2. Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
67 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas
1. Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, rodančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas ir balsai neskaičiuojami.
2. Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų (ant jų negali būti jokių kitų dokumentų ir rašymo priemonių) ir pradedami skaičiuoti balsai.
3. Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
4. Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius biuletenio gavimą. Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal rinkimų apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
5. Radusi balsadėžėje daugiau rinkimų biuletenių, negu jų buvo išduota rinkėjams, apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių išsiaiškinti priežastis.
6. Balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.
68 straipsnis. Balsavusių balsavimo vokais rinkėjų apskaita ir jų paduotų balsų skaičiavimas
1. Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti balsavimo vokais paduoti balsai:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus išorinius balsavimo vokus, tai yra namuose balsavusių šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus iš anksto ir specialiuose balsavimo punktuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių balsavimo vokų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio voko išimama rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės numeris, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo voke esančioje rinkėjo kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės ar jos yra kelios, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, neatplėšiamas, ant jo užrašoma „Neantspauduojamas“ ir nurodoma, dėl ko vokas pripažįstamas netinkamu. Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas balsuojant vokais, pavardės įrašoma „balsavo vokais“ arba „BV“, o apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;
5) antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus peržiūrėti visus gautus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau balsavimo vokais gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 72 straipsnio reikalavimus.
2. Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
69 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai
1. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:
1) rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2) iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;
3) kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, sugadintų biuletenių skaičius;
4) nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės atidarymo laikas;
7) balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičius;
10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš anksto ir specialiuose balsavimo punktuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo vokų skaičius, iš viso gautų vidinių balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
11) balsavimo vokais gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) balsavimo vokais gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) balsavimo vokais gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus skaičius;
14) iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;
16) iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičius.
2. Jeigu balsadėžėje randama daugiau rinkimų biuletenių, negu jų buvo išduota rinkėjams, tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
3. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
70 straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai
1. Negaliojančiais rinkimų biuleteniais laikomi:
1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu rinkimų biuleteniai;
3) rinkimų biuleteniai, kuriuose rinkėjai pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4) rinkimų biuleteniai, kuriuose rinkėjai nepažymėjo, už kurį kandidatą į Respublikos Prezidentus balsavo.
2. Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų komisija.
71 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas savivaldybės rinkimų komisijai
1. Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, įskaitant negaliojančius ir nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, rinkėjų sąrašus ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketus, padaro jų užrašus ir antspauduoja. Paketai savivaldybės rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos.
2. Vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.
72 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje
1. Savivaldybės rinkimų komisija balsus pradeda skaičiuoti, kai iš visų rinkimų apylinkių gauna visus balsų skaičiavimo protokolus ir kitus rinkimų dokumentus.
2. Savivaldybės rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų dokumentus ir patikrina:
1) ar yra pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai);
2) paketų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas visas ir teisingas);
3) ar į balsų skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų rinkimų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, gautų išorinių balsavimo vokų skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
4) ar visos pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
3. Savivaldybės rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.
4. Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ir kiti rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu.
5. Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
6. Savivaldybės rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
73 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolai
1. Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato:
1) savivaldybėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių, kuris lygus savivaldybės rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui;
2) savivaldybėje negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, kuris lygus savivaldybės rinkimų apylinkėse negaliojančių rinkimų biuletenių skaičiui;
3) savivaldybėje galiojančių rinkimų biuletenių skaičių, kuris lygus savivaldybės rinkimų apylinkėse galiojančių rinkimų biuletenių skaičiui;
4) už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių. Jis lygus atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus gautų balsų rinkimų apylinkėse sumai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys įrašomi į savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą. Savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolus pasirašo tos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami rinkimų stebėtojams ir komisijos nariams jų prašymu.
30 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo
1. Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno rinkimų apylinkės, savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.
2. Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo.
3. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje savivaldybėje esančios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą tvarko savivaldybės rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus pakeitimus praneša savivaldybių rinkimų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais.
42 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus teisė būti atleistiems nuo darbo ar tarnybinių pareigų
1. Kandidatai į Respublikos Prezidentus, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašą, ne ilgiau kaip 30 dienų jų rašytiniu prašymu atleidžiami nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę suteikti atostogas.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatui į Respublikos Prezidentus, kuris eina Respublikos Prezidento ar Seimo nario pareigas. Kandidato į Respublikos Prezidentus, kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme.
58 straipsnis. Balsavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos
1. Rinkėjai, išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose šių darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nustatytas valandas. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku.
2. Rinkimų dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos.
3. Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
74 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų nustatymas
1. Vyriausioji rinkimų komisija Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus nustato po to, kai gauna visų savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus rinkimų dokumentus.
2. Savivaldybės rinkimų komisija visus iš rinkimų apylinkių gautus dokumentus (išskyrus finansinius), rinkėjų sąrašus, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir juos antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
3. Vyriausioji rinkimų komisija pagal savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus, gautus iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, nustato:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių;
2) Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
3) negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4) galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;
5) už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių.
4. Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama šio įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus, gali perskaičiuoti rinkimų biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali pataisyti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija dėl balsų skaičiavimo protokoluose nustatytų klaidų negali pripažinti negaliojančiais rinkimų apylinkių, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
5. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti po Respublikos Prezidento rinkimų datos paskelbimo iki šiame įstatyme nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo esminės įtakos Respublikos Prezidento rinkimų rezultatams, gali pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais. Tokiu atveju rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai šio įstatymo 77 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
6. Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
7. Jeigu pirmą kartą balsuojant Respublikos Prezidento rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos, sekmadienį, šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į Respublikos Prezidentus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant. Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su pirmojo balsavimo galutiniais rezultatais ne vėliau kaip per 7 dienas po balsavimo dienos. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos Prezidentus, surinkęs daugiau balsų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1706, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08125
8. Jeigu Respublikos Prezidento rinkimuose balsuojant pirmą kartą dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Respublikos Prezidento rinkimų dienos.
9. Respublikos Prezidento rinkimų galutiniai rezultatai nustatomi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, kuriuo nustatomas išrinktas kandidatas į Respublikos Prezidentus pagal šio straipsnio 6 arba 7 dalį arba kuriuo Respublikos Prezidento rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais pagal šio straipsnio 5 dalį.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1706, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08125
231 straipsnis.
Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašą
bendroji tvarka
Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi
visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę
patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos
gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.
Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir
tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės
institucijų ir rinkimų komisijų teikiama informacija.
Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi
būti išbraukiama:
1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis;
2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos
pilietybės;
3) pilietis, kuriam įsigaliojo teismo
sprendimas pripažinti jį neveiksniu.
Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų,
išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip
galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik
sutikus Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
232 straipsnis. Miesto, rajono rinkėjų
sąrašai
Miesto, rajono rinkėjų sąrašą magnetinėse
laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo
gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 65
dienoms iki rinkimų perduoda miesto, rajono rinkimų komisijai. Kartu sudaromi
užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos
diplomatinėms atstovybėms. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių
gyvenamoji vieta nėra žinoma.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
233 straipsnis. Rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašai
Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal
miesto, rajono rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro
miesto, rajono rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų
perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių,
kurių gyvenamoji vieta tiksliai nėra žinoma. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir
keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į
Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uostas ar laivo savininko
administracija, rinkėjų sąrašą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
234 straipsnis. Rinkėjų sąrašų
paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų
sąrašais
Likus ne mažiau kaip 55 dienoms iki rinkimų,
apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti
su rinkėjų sąrašu. Diplomatinėje atstovybėje prie įėjimo į rinkimų komisijos
patalpas turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
235 straipsnis. Rinkėjo
pažymėjimas
Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos
išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše
yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Neturint šio pažymėjimo, balsuoti
paštu negalima.
Rinkėjo pažymėjime nurodoma:
1) rinkėjo vardas ir pavardė;
2) rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena);
3) rinkėjo adresas;
4) miestas, rajonas, kuriame balsuoja
rinkėjas;
5) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą
įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo būstinės adresas;
6) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės
rinkėjų sąraše.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
236 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo
įteikimas
Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams
organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje esančiam rinkėjui,
pranešusiam savo adresą diplomatinei atstovybei, rinkėjo pažymėjimus įteikia
arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui, balsuojančiam laive,
rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.
Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima
rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas
arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui,
arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam
rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne
vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų.
Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo
pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas netikslus rinkėjo pažymėjimas, privalo
nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios
aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą arba kitą jo
asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti
naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas
į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija apie tai
nedelsdama praneša miesto, rajono rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad
rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo
pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų
sąrašai.
Miesto, rajono rinkimų komisija Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kito
miesto, rajono rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į
nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo.
Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos Respublikos piliečio pasą
su gyvenamosios vietos įrašu.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
237 straipsnis. Rinkėjų sąrašų
patikslinimas iki galutinių sąrašų
sudarymo
Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami
perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą,
išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.
Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo
į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos
adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo.
Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašo į kitos, esančios tame pačiame mieste, rajone, sąrašą tvarko
miesto, rajono rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose
padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą
iš vieno miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą rajono rinkimų komisijos teikimu
tvarko Vyriausioji rinkimų komisija ir apie padarytus pakeitimus praneša
miesto, rajono komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo
231 straipsnyje nustatytais atvejais.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
238 straipsnis.
Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių
įrašymas į
rinkėjų sąrašus
Kitose valstybėse esantys Lietuvos
Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto rinkėjų sąrašą.
Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė,
likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų
komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo
patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu
ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje
atstovybėje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
239 straipsnis.
Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose bei
bausmės
atlikimo vietose, įrašymas į rinkėjų sąrašus
Rinkėjai, atliekantys tikrąją karinę arba
alternatyviąją tarnybą, įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti tikrąją karinę arba
alternatyviąją tarnybą.
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos
karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkėjų sąrašus tos rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena.
Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo
paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į
papildomą rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra
įrašyta laivo įgula.
Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose,
įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat
gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės
atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į rinkėjų sąrašą tos rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
2310 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų
sąrašus, taip
pat rinkimų dieną
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po
galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18
valandos, kreipiasi rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su
jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirtu šios rinkimų apylinkės
teritorijai, bet rinkėjas nėra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija tuoj pat praneša šio rinkėjo pavardę,
vardą, asmens kodą, jo paso numerį ir pase įrašytą adresą miesto, rajono
rinkimų komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra
įrašytas į miesto, rajono rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad
rinkėjas nebalsuos du kartus arba jo užpildytas biuletenis bus skaičiuojamas
tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas
balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas,
gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą,
neskaičiuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
2311 straipsnis.
Skundai dėl rinkėjų sąrašų
Rinkėjas arba partijos, politinės
organizacijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka nėra įrašytas į rinkėjų sąrašą arba yra
įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai iki
rinkimų likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Apylinkės rinkimų komisija skundą
privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2
dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
[23-11 straipsnio 2 dalies redakcija iki 1999
m. gegužės 1 d.]
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3
dienas gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2
dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.
[23-11 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1999
m. gegužės 1 d.]
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3
dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui,
kuris skundą išnagrinėja per 3 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.
Praleidus nustatytus terminus pareikšti
pastabas ir skundus, pastabos ir skundai nenagrinėjami.
Apie gautus skundus ir teismo sprendimu
rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša
miesto, rajono rinkimų komisijai, o ši - Vyriausiajai rinkimų komisijai per
kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
24
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
25
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
26
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
27
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai: Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
28
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
29
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
30
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IV. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
31
straipsnis. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos
Prezidentus kėlimas
Pretendentais
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys.
Pretendentus
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti politinės
partijos ir politinės organizacijos.
Pretendentų
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau
kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų
dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
32
straipsnis. Pareiškimas apie asmens dalyvavimą rinkimuose
kandidatu į Respublikos Prezidentus
Pretendentas
būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki
rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Jeigu
pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės
partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat pateikiamas
raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę bei asmenybę
patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių vidutinių mėnesinių darbo
užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79
straipsnyje nurodytus 20 tūkstančių rinkėjų parašų, visas užstatas yra
grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.
[32
straipsnio 3 dalies redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) nuo
pareiškimo gavimo patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78
straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į
Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų
parašų rinkimo lapus su pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus
vardu ir pavarde arba jų neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo
lapus ne vėliau kaip per 3 dienas gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos
teismui, o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo
padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo
sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
[32
straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 3 dienas (įskaitant ir ne darbo dienas) nuo pareiškimo gavimo patikrina, ar
nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnyje nurodytų aplinkybių,
neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ir priima
motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų parašų rinkimų lapus su
pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba jų
neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimų lapus ne vėliau kaip per
3 dienas gali būti skundžiamas Aukštesniajam administraciniam teismui, o šis turi
išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą
įskaitomos ir ne darbo dienos. Aukštesniojo administracinio teismo sprendimas
įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720(94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
33
straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti ne mažiau kaip 20 tūkstančių
rinkėjų parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
Aš,
Lietuvos Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu
______________________________________________________________
(asmens vardas ir pavardė)
pareiškimą
dalyvauti m. _________________ ___ d. rinkimuose kandidatu į Lietuvos
Respublikos Prezidentus.
Eil.Asmens
pa- Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas
Nr.
vardė, Respublikos gyvenamoji ir
vardas pilietybę vieta data
patvirtinan-
čio dokumento
serija,numeris ______________________________________________________________
Lapo
pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos
Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris, nuolatinė
gyvenamoji vieta, parašas.
Visus
duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas užpildo pats. Rinkėjas gali
paremti kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus tik po vieną kartą.
Rinkėjų
parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija tiesiogiai asmenims,
raštu pareiškusiems apie dalyvavimą rinkimuose kandidatais į Respublikos
Prezidentus, o šių asmenų prašymu – jų nurodytiems asmenims.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
34
straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimas
Likus
iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į
Respublikos Prezidentus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos
išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų
parašų. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamų bei turto deklaracijos
pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos.
Pretendentai
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkimų
komisijai pažymą apie savo sveikatos būklę. Vyriausioji rinkimų komisija šią
pažymą paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų
gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl
to paties pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus pasirašė du
kartus ar daugiau, jo visi parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat parašai tų
piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų arba juos įrašė neteisingus.
[34
straipsnio 4 dalies redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]
Jeigu
atmetus parašus, kurie neįskaitomi, pretendentą būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į
Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas
įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip per 3
dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) gali būti apskųstas Vilniaus apygardos
teismui, o šis privalo išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą
įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja
nuo paskelbimo.
[34
straipsnio 4 dalies redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]
Jeigu, atmetus parašus, kurie neįskaitomi,
pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus remia ne mažiau kaip 20
tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas
privalo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios
rinkimų komisijos atsisakymas įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos
Prezidentus ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir ne darbo dienas) gali
būti apskųstas Aukštesniajam administraciniam teismui, o šis privalo
išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
Aukštesniojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.
Pretendentai
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus
statusą įgyja juos įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Likus
iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija
oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos
Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo
išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus pažymėjimą.
Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos
prasideda Respublikos Prezidento rinkimų kampanija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
35
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinis
Asmuo,
įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi teisę turėti
patikėtinius. Kandidatas į Respublikos Prezidentus pateikia patikėtinių sąrašą
Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda
patikėtiniams kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant kandidato vardą ir
pavardę) patikėtinio pažymėjimą.
Kandidato
į Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato į Respublikos
Prezidentus pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės
informavimo priemonėse, rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti
kitus kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie neprieštarauja
įstatymams.
Kandidatas
į Respublikos Prezidentus gali bet kada atšaukti savo patikėtinį. Vyriausioji
rinkimų komisija, gavusi tokį kandidato į Respublikos Prezidentus prašymą,
priima sprendimą dėl patikėtinio atšaukimo ir viešai jį paskelbia.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
36
straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios asmenį kandidatu į
Respublikos Prezidentus, kandidatai į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu
paskirti stebėtojus į kiekvieną rinkimų komisiją. Respublikos Prezidento
rinkimų stebėtojo pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų pažymėjimus
išduoda:
1)
stebėtojų, paskirtų stebėti Vyriausiosios rinkimų komisijos, taip pat miestų,
rajonų rinkimų komisijų veiklą, - Vyriausioji rinkimų komisija;
2)
stebėtojų, paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų veiklą, - miestų, rajonų
rinkimų komisijos.
Rinkimų
stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų, kurių veiklą jie paskirti
stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas bei
nariai laikytųsi šio įstatymo.
Stebėtojų
pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie rinkimų komisijų protokolų ir
sprendimų.
Šiame
įstatyme nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi teisę apskųsti rinkimų
komisijų sprendimus.
Rinkimų
stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į Respublikos Prezidentus
turi teisę bet kada raštu atšaukti savo stebėtoją. Stebėtojas laikomas atšauktu
nuo pareiškimo dėl jo atšaukimo įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė
asmeniui stebėtojo pažymėjimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
V. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS
VEIKLOS GARANTIJOS
37
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė pasisakyti
susirinkimuose, naudotis masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai
į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo turi
lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose,
posėdžiuose, naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti
savo rinkiminę programą.
Valstybinės
valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į
Respublikos Prezidentus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti
reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną.
38
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė būti
atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų
kampanijos laikui
Kandidatas
į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos laikui, bet ne ilgiau kaip 2
mėnesiams, jo prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.
Už šį laiką iš valstybės lėšų jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo
užmokesčiai.
541 straipsnis. Balsavimas diplomatinėje
atstovybėje
Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje
atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis, tam skiriant ne mažiau
kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjas prašo, diplomatinė atstovybė
(konsulatas) gali jam rinkimų dokumentus siųsti ir priimti paštu.
Vyriausioji rinkimų komisija Užsienio reikalų
ministerijos teikimu sudaro diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta
balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10) kiekvienai
diplomatinei atstovybei (konsulatui).
Už balsavimo organizavimą atsako diplomatinės
atstovybės (konsulato) vadovas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
542 straipsnis. Balsavimas laive
Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne
mažiau kaip prieš 12 dienų iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto
ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl kurių turintis
teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų
apylinkėje, paštu ar diplomatinėje atstovybėje.
Laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 10 įgulos
narių rinkėjų ir su kuriais balsavimo metu palaikomas radijo ryšys bei kuriuose
balsuojama, sąrašą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat Vyriausioji
rinkimų komisija nustato balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam
laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive
organizavimą atsako laivo kapitonas Lietuvos Respublikos pilietis.
Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą
pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
54(3) straipsnis.
Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse
atstovybėse (konsulatuose) ir laivuose
Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams
suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse (konsulatuose) ir
laivuose sudaromos balsavimo komisijos.
Balsavimo komisijos sudaromos iš pirmininko
ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas sudaro Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas iš Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ar kitų užsienio
valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių
rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Balsavimo komisijas laivuose sudaro laivo
kapitonas, atsižvelgdamas į laivo įgulos - Lietuvos Respublikos piliečių
susirinkimo sprendimą.
Balsavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų
pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat pažymėjimų
stebėtojams įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-543,
97.11.25, Žin., 1997, Nr.108-2739 (97.11.28)
543 straipsnis.
Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir
laivuose tvarka
Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
544 straipsnis. Balsavimas gydymo,
socialinės rūpybos ir globos
įstaigose
Gydymo, socialinės rūpybos ir globos
įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Miesto, rajono
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės
rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą,
pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas
skiria balsavimui tinkamas patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos
sąlygos į jį atvykti.
Galintys judėti šių įstaigų pacientai ir
globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 54 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Pas gydymo, socialinės rūpybos bei globos
įstaigų pacientus ir globotinius, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti į
balsavimo patalpą, atvyksta ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, stebėtojai (jeigu
jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus pareigūnai.
Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis
slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo paštu
voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus tos įstaigos darbuotojo,
paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki,
paslaugomis.
Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos
vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių
būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams privalomas.
Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti
asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų
komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos,
silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo
veiksmų esmės.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
545 straipsnis. Balsavimas
kariniuose daliniuose
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos
daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra
nustatyta 544 straipsnyje.
Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas
kariams balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
546 straipsnis. Balsavimas bausmės
atlikimo vietose
Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs
balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta 544 straipsnyje.
Įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų nustatyta
tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos
rinkimų apylinkėse.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
55
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
56
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
57
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
58
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
59
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
60
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IX. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ
NUSTATYMAS
61
straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko
pašto skyriaus viršininkas, jų apskaitos duomenis nurodo specialiai tam
skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto
skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto,
rajono rinkimų komisijai.
Paštas vokus su rinkėjų užpildytais
biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip
likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą
Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
62
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės
plyšį, surenka atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario nepanaudotus
rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų skaičiavimo protokole, viešai
juos suskaičiuoja ir pagal parašus rinkėjų sąraše, balsavimo pažymėjimus
patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų biuletenių.
Nepanaudoti
ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų komisijos viešai suskaičiuojami,
anuliuojami nukerpant dešinįjį viršutinį kampą, sudedami į specialiai tam
skirtus vokus ir užantspauduojami. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
63
straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir balsavusių
rinkėjų apskaita
Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės
rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,
liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos
išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima
sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas ir balsai
neskaičiuojami.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir pradedama skaičiuoti balsus.
Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų pažymėtus balsavimo biuletenius
galėtų stebėti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią
balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių
ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant
kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama
skaičiuoti balsus.
Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal
rinkėjų parašus, liudijančius biuletenio gavimą. Balsavusių rinkimų
apylinkėje rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas
pagal apylinkių rinkimų balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų
biuletenių skaičių.
Radusi
balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija imasi
priemonių išsiaiškinti priežastis.
Balsų
skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
64
straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti rinkimų
biuleteniai, gauti paštu:
1)
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu
gautus išorinius vokus. Jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2)
išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3)
iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir tikrinami pagal apylinkės
rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo vokai antspauduojami rinkimų apylinkės
antspaudu. Jeigu balsavimo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų
sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu
vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra
įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir
laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina
pažymėti ant vidinio balsavimo voko;
4)
apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės
daromas specialus įrašas apie rinkėjo balso gavimą;
5)
užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, paruoštą pagal
nustatytus reikalavimus;
6)
taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir, atplėšus
antspauduotus vidinius balsavimo vokus, skaičiuojami paštu gauti balsai
pagal 63 straipsnio reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip
vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei
rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis vokas,
jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas
aukštesniajai rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo
balsų skaičiavimo protokolą.
65
straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje protokolai
Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:
1)
rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2)
gautų iš miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;
3)
kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, balsavimo pažymėjimų
skaičius, nepanaudotų biuletenių skaičius;
4)
nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;
5)
rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6)
balsadėžės atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8)
balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9)
balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus
paduotų balsų skaičius;
10)
paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų skaičius;
11)
paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12)
paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13)
paštu gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus skaičius;
14)
iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15)
iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;
16)
iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų
skaičius.
Jeigu
balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo išduota rinkėjams, apie
tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole, nurodant skaičių, kiek biuletenių buvo
rasta daugiau.
Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo stebėtojai. Jų pastabos,
komisijos narių nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo
dalis.
66
straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais laikomi:
1)
nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;
3)
tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau kaip už vieną
kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4)
tie, kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į Respublikos Prezidentus
jis balsavo.
Sprendimą
dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų
komisija.
67
straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas miesto, rajono rinkimų komisijai
Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir
nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, rinkėjų
sąrašus ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono rinkimų
komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po balsavimo pabaigos.
Vyriausioji
rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo garantuoti
rinkimų dokumentų transportavimo bei juos transportuojančių asmenų saugumą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
75 straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkių, savivaldybių komisijose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti partijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos Prezidentus, kandidatų į Respublikos Prezidentus paskirti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo priemonių atstovai.
2. Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet turi netrukdyti rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi būti pridėtas prie rinkimų komisijos protokolų ar sprendimų ir kartu su kitais rinkimų dokumentais turi būti pateiktas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai.
76 straipsnis. Rinkimų galutinių rezultatų paskelbimas
Respublikos Prezidento rinkimų galutinius rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbia ne vėliau kaip per 7 dienas po balsavimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1706, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08125
77 straipsnis. Paklausimas dėl šio įstatymo pažeidimo
1. Su paklausimu, ar per Respublikos Prezidento rinkimus nebuvo pažeistas šis įstatymas, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) gali kreiptis Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1706, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08125
2. Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar Vyriausiosios rinkimų komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui per Respublikos Prezidento rinkimus.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paklausimą Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 120 valandų nuo jo įteikimo. Į šį terminą įskaitomos ir poilsio bei švenčių dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1706, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08125
4. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl šio įstatymo pažeidimo priima Seimas.
5. Jeigu Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad Vyriausioji rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą ar suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo esminės įtakos Respublikos Prezidento rinkimų rezultatams, Seimas gali priimti vieną iš nutarimų:
1) pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;
2) nustatyti tikruosius galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu rinkimų komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepanaikino rinkimų komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo.
6. Pripažinus Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Respublikos Prezidento rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
78 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo perduoda Lietuvos valstybės naujajam archyvui nuolat saugoti rinkimų apylinkių, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti sunaikinti nesaugotinus Respublikos Prezidento rinkimų dokumentus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius, 1992 m. gruodžio 22 d.
Nr. I-28
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-40, 93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-49, 93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 22, 23, 43, 47, 48, 50, 52, 54, 61, 68, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 23(1), 23(2), 23(3), 23(4), 23(5), 23(6), 23(7), 23(8), 23(9), 23(10), 23(11), 54(1), 54(2), 54(3), 54(4), 54(5), 54(6) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-449, 97.10.14, Žin., 1997, Nr.98-2477 (97.10.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 2(1) STRAIPSNIU
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-543, 97.11.25, Žin., 1997, Nr.108-2739 (97.11.28)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 54(3) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1050, 99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 2(1), 23(11), 32, 34, 72(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1121, 99.04.06, Žin., 1999, Nr.33-953 (99.04.14)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 74 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1938, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2576 (00.10.11)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 2(1), 32, 34 IR 72(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-179, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-687 (2001 03 09)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 32 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-263, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1334 (2001 05 09)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-968, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 13, 15, 17, 21, 23, 23(2), 23(3), 23(4), 23(6), 34, 42, 44, 49, 54, 54(2), 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 6 ir 9 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1912, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1d.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2134, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 55-1891 (2004-04-16)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 9, 13, 15, 31, 32, 33, 34, 42, 44 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2223, 2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 75-2568 (2004-05-05)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 1(1) STRAIPSNIU IR 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2278, 2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3633 (2004-06-24)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 1(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2385, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4332 (2004-07-27)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2429, 2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-400, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5174 (2005-12-08)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 23(1) IR 23(10) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1d.
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1599, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 71-2721 (2008-06-21)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-126, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6046 (2008-12-30)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 74 IR 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-179, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-981 (2009-03-05)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 12, 13, 15, 16, 28, 29 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-220, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1798 (2009-04-25)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-816, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3094 (2010-05-31)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 36, 38, 42, 43, 45 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1228, 2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7795 (2010-12-28)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 64 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2334, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6662 (2012-11-15)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 8, 11 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
Pastaba. Prezidento rinkimų įstatymo 8, 11 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-2334 pakeitimai, įsigalioję 2014-01-01, neįtraukti į nuo 2013-11-23 naujai išdėstomo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo tekstą.
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-586, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6055 (2013-11-23)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1069, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-24, i. k. 2014-10475
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-28 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2004-05-25, Žin., 2004, Nr. 85-3094 (2004-05-26)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO (2004 M. GEGUŽĖS 4 D. REDAKCIJA) IR 2 STRAIPSNIO 2 DALIES (2004 M. GEGUŽĖS 4 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1253, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14854
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 8 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1796, 2015-06-16, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09816
2. Stebėtojo pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda komisijos pirmininkas arba kitas komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą. Apie visus atsisakymus išduoti stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos posėdyje ir atitinkamam kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniui.
3. Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje būtų sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Jeigu rinkimų stebėtojas pats pažeidžia šį arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti panaikintas savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti iš karto raštu pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniui.
PENKTASIS SKIRSNIS
KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS
41 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus teisė pasisakyti susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis
1. Kandidatai į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis ir skelbti savo rinkimų programą.
2. Valstybės institucijų ir įstaigų vadovai turi padėti kandidatams į Respublikos Prezidentus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną.
43 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus neliečiamybė
1. Kandidatas į Respublikos Prezidentus, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašą, taip pat iki Respublikos Prezidento priesaikos be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatui į Respublikos Prezidentus, kuris eina Respublikos Prezidento, Seimo nario ar Vyriausybės nario pareigas. Šių asmenų neliečiamybės klausimas sprendžiamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.
44 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti Respublikos Prezidentą ir būti išrinktam Respublikos Prezidentu, organizuoti ir vykdyti rinkimų agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą į Respublikos Prezidentus ar trukdę kandidatui į Respublikos Prezidentus susitikti su rinkėjais arba kitaip pažeidę šį įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ AGITACIJA
45 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.
2. Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
3. Politinės reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
4. Išorinė politinė reklama skleidžiama pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas išorinės politinės reklamos skleidimo taisykles.
46 straipsnis. Rinkimų agitacijos sąlygos ir tvarka
1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašą, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių programų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto programų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų į Respublikos Prezidentus lygiateisiškumo principas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
2. Kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
3. Vyriausioji rinkimų komisija:
1) teisės aktų nustatyta tvarka parenka diskusijų programų rengėjus ir transliuotojus;
2) patvirtina diskusijų rengimo taisykles.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
4. Diskusijose dalyvaujančių kandidatų į Respublikos Prezidentus grupės (iš dviejų ir daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais.
5. Savo iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas) nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.
6. Visuomenės informavimo priemonės, paskelbusios kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki rinkimų dienos paskelbti kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio atsakomąją nuomonę.
7. Išorinė politinė reklama šiame įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.
8. Draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:
1) ant statinių, kuriuose veikia valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos;
2) valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose viešojo transporto priemonėse ir ant jų, išskyrus atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginio ar netiesioginio lemiamo poveikio;
3) automobilių keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti pavojų eismo dalyviams, taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus;
4) ant skulptūrų ir paminklų;
5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;
6) neturint žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo.
9. Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos steigėjo įgaliota įstaiga.
10. Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.
11. Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
12. Visus ginčus dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija.
47 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi
1. Bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos institucijose, įstaigose, organizacijose ar organuose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių ar Europos Sąjungos pareigūnams, valstybės ar kitiems tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto protokolo Nr. 7 „Dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ (OL 2016 C 202, p. 266).
2. Jeigu asmuo yra kandidatas į Respublikos Prezidentus, nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui į Respublikos Prezidentus dėl einamų pareigų reikia pranešti svarbių žinių visuomenės informavimo priemonėmis, tai jis gali padaryti laikydamasis draudimo agituoti. Jeigu nustatoma, kad tokio pranešimo, transliuojamo tiesiogiai, metu buvo agituojama, atsakingu asmeniu yra laikomas agitavęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad skelbiant įrašą agitacija būtų pašalinta.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
48 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos finansavimas
Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas.
49 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1. Rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, kuri iškabinta iki prasidedant šiam rinkimų agitacijos draudimui ir kurios pašalinimas susijęs su sudėtingais veiksmais. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, ir pastate, kuriame balsuojama tik balsavimui sudarytuose specialiuose balsavimo punktuose šio įstatymo 61, 62, 63 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo rinkimų, arba rinkimų į Europos Parlamentą, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, jų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
2. Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą į Respublikos Prezidentus, rinkimų agitacija nelaikoma.
3. Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
50 straipsnis. Rinkimų biuleteniai
Respublikos Prezidento rinkimuose kiekvienam rinkėjui pateikiamas biuletenis, kuriame nurodyta kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardas ir pavardė. Kandidatai į Respublikos Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal abėcėlę.
51 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1. Savivaldybių rinkimų komisijos perskaičiuoja gautus rinkimų biuletenius, balsavimo vokus, specialius ženklus ir surašo jų priėmimo aktą.
2. Savivaldybių rinkimų komisijos rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms pristato ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios. Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja rinkimų biuletenius ir surašo jų priėmimo aktą.
3. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose rinkimų biuleteniai ir balsavimo vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų dienos, laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos.
4. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų, specialių ženklų išspausdinimą, apskaitą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
BALSAVIMAS
52 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos rinkimų komisijos nurodytoje balsavimo patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas. Balsavimo vokais gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įrašytas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
53 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Be to, rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slapta užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleisti rinkimų plakatai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Be to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams, vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.
2. Kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
54 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus joje ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidžiant nustatytų reikalavimų, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, išdalija rinkimų biuletenius ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro balsavimo patalpą taip paskelbdamas rinkimų pradžią.
55 straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas
1. Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Rinkimų apylinkėse, kurios elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas atvyko balsuoti. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis balsavimo biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir siunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.
2. Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis. Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas.
3. Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal įstatymus.
56 straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną, kurioje pats rinkimų biuletenį užpildo. Įeiti į balsavimo kabiną ir joje būti gali tik po vieną rinkėją, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį.
2. Rinkimų biuletenyje rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos Prezidentus pavardę, už kurį jis balsuoja „už“.
3. Užpildytą rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu rinkėjas, sugadinęs rinkimų biuletenį, prašo, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės rinkimų komisijos sprendimu pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos pirmininkas sugadintą rinkimų biuletenį perbraukia rašaliniu parkeriu (šratinuku) ir ant jo pasirašo. Ant sugadinto rinkimų biuletenio taip pat pasirašo rinkimų komisijos sekretorius ir vienas iš komisijos narių. Sugadinti rinkimų biuleteniai laikomi atskirai.
5. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Rinkimų komisijos pirmininkui, nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už asmenį, kuris šių veiksmų negali atlikti dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių.
57 straipsnis. Balsavimas specialiuose balsavimo punktuose
1. Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti specialiuose balsavimo punktuose galima šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu apylinkės rinkimų komisijos nustatytomis darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka (nustatant balsavimo datą ir biuletenių perdavimą elektroniniu būdu) krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo išlaidos specialiuose balsavimo punktuose apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Už balsavimo specialiuose balsavimo punktuose organizavimą atsako apylinkės, kurios teritorijoje tas specialus balsavimo punktas yra, komisijos pirmininkas. Už balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai.
3. Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įgyvendinant balsavime balsavimo vokais (balsuojant savivaldybėje (iš anksto), namuose ir specialiuose balsavimo punktuose) dalyvavusių rinkėjų elektroninį žymėjimą, naudojamas išankstinio balsavimo lakštas. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, kurį rinkėjui, balsuojančiam ne rinkimų dieną, atspausdina rinkimų komisija ar įstaigos, turinčios specialų balsavimo punktą, vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) iš Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos. Balsuojant ne rinkimų dieną, išankstinio balsavimo lakštas yra būtinas. Išankstinio balsavimo lakštą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiama informacija apie rinkėją ir jam išduotus balsavimo dokumentus. Ši dalis po balsavimo saugoma rinkimų komisijoje. Antroji dalis – užpildyto išorinio balsavimo voko priėmimo kvitas, išduodamas rinkėjui, jam pateikus po balsavimo užklijuotą išorinį voką. Trečioji dalis – rinkėjo kortelė, kartu su balsavimo dokumentais atiduodama rinkėjui, balsuodamas jis ją įdeda į išorinį balsavimo voką.
4. Šio įstatymo 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
5. Apylinkės rinkimų komisijos nariai, komisijos pirmininko paskirti dirbti specialiame balsavimo punkte, rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo vokai. Išorinį balsavimo voką apylinkės rinkimų komisijos narys adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje.
6. Rinkėjas balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenį;
2) užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo voką;
3) užklijuoja vidinį balsavimo voką.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių šių veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
8. Vidinį balsavimo voką kartu su rinkėjo kortele rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo įdeda į išorinį balsavimo voką. Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančia rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės rinkimų komisijos nariui. Apylinkės rinkimų komisijos narys, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje jį užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9. Apylinkės rinkimų komisijos nariui draudžiama už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu tai yra nustatyta šio įstatymo 61, 62, 63 straipsniuose. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš specialaus balsavimo punkto rinkimų biuletenius, balsavimo vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.
10. Rinkėjų, balsavusių specialiame balsavimo punkte, iš anksto ar namuose kitose savivaldybėse, užpildytiems balsavimo vokams perduoti į savo savivaldybes Vyriausioji rinkimų komisija naudojasi pašto paslaugų teikėjų paslaugomis.
11. Specialiame balsavimo punkte rinkėjų užpildytus balsavimo vokus apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
59 straipsnis. Balsavimas laivuose
1. Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne anksčiau kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, iš anksto, Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, turi teisę balsuoti laive.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
2. Vyriausioji rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas balsavimas ir balsavimo metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti.
3. Laivuose balsuojantiems rinkėjams rinkėjo kortelės neįteikiamos.
60 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose
1. Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos.
2. Balsavimo komisijos sudaromos iš komisijos pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisiją Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje sudaro jos vadovas iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ir (arba) užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens pasiūlytų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Balsavimo komisijas laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą.
4. Balsavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
5. Vyriausioji rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir papildomų balsavimo vietų užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo jose dienas (ne mažiau kaip 3 dienas).
6. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai, o laivuose – laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai. Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomoje balsavimo vietoje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos atsako tos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių priemones, kuriomis balsavimo komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
7. Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.
8. Balsavimo komisijų pirmininkai ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus.
9. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas arba užsienio reikalų ministras, suderinęs su Vyriausiąja rinkimų komisija, į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimui joje organizuoti gali siųsti balsavimo komisijos narius (atitinkamai – Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų darbuotojus). Šios ir kitos išlaidos, susijusios su balsavimo organizavimu, yra apmokamos iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti ir vykdyti. Vyriausioji rinkimų komisija su Užsienio reikalų ministerija pasirašo valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
61 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose.
2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo laiką ir vietą, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 57 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu jie pageidauja).
5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
6. Komisijos nariams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką.
7. Daryti poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ir globos įstaigoje esančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
62 straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1. Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose laiką ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro teikimu.
2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
3. Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo laiką ir vietą, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų balsavimo punktą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
4. Balsavimui kariniuose vienetuose taikomos šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos.
5. Daryti poveikį kariniame vienete balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
63 straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1. Rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo įstaigoje.
2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
4. Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos.
5. Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 57 straipsnio nuostatos.
6. Daryti poveikį areštinėje, tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
64 straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto
1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti iš anksto arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų sudarymo ir tikslinimo tikslais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
2. Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybių rinkimų komisijos. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra tos savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės rinkimų komisijos narys. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo, pavėžėjimo balsuoti, skatinimo balsuoti už atlygį ar kitus rinkėjų teises šiurkščiai pažeidžiančius atvejus, privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai bus pašalinti ir rinkimus bus galima vykdyti laisvai ir demokratiškai pagal šio įstatymo reikalavimus.
3. Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo korteles ir baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.
4. Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus ir juos tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės rinkimų komisija.
5. Balsavimo vokus, išankstinio balsavimo lakštus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo vokus, išankstinio balsavimo lakštus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos nariai ar jos pirmininko pavedimu ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto gali stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, o ši juos perduoda rinkimų apylinkėms. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams kartu su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
6. Konkretų rinkimų komisijos narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafiką tvirtina apylinkės ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį trečiadienį ar ketvirtadienį iki rinkimų dienos 12 valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje jo patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai.
7. Balsavimui namuose ir balsavimui iš anksto taikomos šio įstatymo 57 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.
8. Užklijuotą išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9. Daryti poveikį namuose ar iš anksto balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama. Komisijos nariams draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 57 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems asmenims.
10. Iš anksto balsavusių rinkėjų užpildytus balsavimo vokus savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pateikia pašto paslaugų teikėjams.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
DEVINTASIS SKIRSNIS
BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
65 straipsnis. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaita
1. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo vokų, specialių ženklų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant namuose ir specialiuose balsavimo punktuose tvarko apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai. Apskaitos duomenis apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkai ir karinių vienetų vadai Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų dienos persiunčia apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, rinkimų komisijai.
3. Balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto paslaugų teikėjai įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos.
4. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 64 straipsnio nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda pašto paslaugų teikėjams.
5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.
6. Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
7. Prieš pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti iš savivaldybės rinkimų komisijos balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 68 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
66 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį, surenka atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario nepanaudotus rinkimų biuletenius, viešai juos suskaičiuoja, jų skaičių įrašo į balsų skaičiavimo protokolą ir pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo korteles patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų rinkimų biuletenių.
2. Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
67 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas
1. Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, rodančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas ir balsai neskaičiuojami.
2. Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų (ant jų negali būti jokių kitų dokumentų ir rašymo priemonių) ir pradedami skaičiuoti balsai.
3. Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
4. Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius biuletenio gavimą. Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal rinkimų apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų rinkimų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
5. Radusi balsadėžėje daugiau rinkimų biuletenių, negu jų buvo išduota rinkėjams, apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių išsiaiškinti priežastis.
6. Balsų skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.
68 straipsnis. Balsavusių balsavimo vokais rinkėjų apskaita ir jų paduotų balsų skaičiavimas
1. Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti balsavimo vokais paduoti balsai:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus išorinius balsavimo vokus, tai yra namuose balsavusių šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus iš anksto ir specialiuose balsavimo punktuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių balsavimo vokų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio voko išimama rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės numeris, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo voke esančioje rinkėjo kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės ar jos yra kelios, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, toks balsavimo vokas pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo voke esančio vidinio voko (vokų) antspaudas nededamas, vidinis vokas perbraukiamas, neatplėšiamas, ant jo užrašoma „Neantspauduojamas“ ir nurodoma, dėl ko vokas pripažįstamas netinkamu. Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų skaičius;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas balsuojant vokais, pavardės įrašoma „balsavo vokais“ arba „BV“, o apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;
5) antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus peržiūrėti visus gautus balsavimo vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau balsavimo vokais gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 72 straipsnio reikalavimus.
2. Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
69 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai
1. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:
1) rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2) iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;
3) kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, sugadintų biuletenių skaičius;
4) nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės atidarymo laikas;
7) balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičius;
10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš anksto ir specialiuose balsavimo punktuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo vokų skaičius, iš viso gautų vidinių balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
11) balsavimo vokais gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) balsavimo vokais gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) balsavimo vokais gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus skaičius;
14) iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;
16) iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičius.
2. Jeigu balsadėžėje randama daugiau rinkimų biuletenių, negu jų buvo išduota rinkėjams, tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
3. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
70 straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai
1. Negaliojančiais rinkimų biuleteniais laikomi:
1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu rinkimų biuleteniai;
3) rinkimų biuleteniai, kuriuose rinkėjai pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4) rinkimų biuleteniai, kuriuose rinkėjai nepažymėjo, už kurį kandidatą į Respublikos Prezidentus balsavo.
2. Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų komisija.
71 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas savivaldybės rinkimų komisijai
1. Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, įskaitant negaliojančius ir nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, rinkėjų sąrašus ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketus, padaro jų užrašus ir antspauduoja. Paketai savivaldybės rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos.
2. Vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo ir juos gabenančių asmenų saugumą.
72 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje
1. Savivaldybės rinkimų komisija balsus pradeda skaičiuoti, kai iš visų rinkimų apylinkių gauna visus balsų skaičiavimo protokolus ir kitus rinkimų dokumentus.
2. Savivaldybės rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų dokumentus ir patikrina:
1) ar yra pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai);
2) paketų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas visas ir teisingas);
3) ar į balsų skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų rinkimų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, gautų išorinių balsavimo vokų skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
4) ar visos pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
3. Savivaldybės rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.
4. Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ir kiti rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu.
5. Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų komisija imasi priemonių jiems pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
6. Savivaldybės rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: sumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos balsavimo vokais balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
73 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolai
1. Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato:
1) savivaldybėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių, kuris lygus savivaldybės rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui;
2) savivaldybėje negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, kuris lygus savivaldybės rinkimų apylinkėse negaliojančių rinkimų biuletenių skaičiui;
3) savivaldybėje galiojančių rinkimų biuletenių skaičių, kuris lygus savivaldybės rinkimų apylinkėse galiojančių rinkimų biuletenių skaičiui;
4) už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių. Jis lygus atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus gautų balsų rinkimų apylinkėse sumai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys įrašomi į savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą. Savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolus pasirašo tos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami rinkimų stebėtojams ir komisijos nariams jų prašymu.
30 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo
1. Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno rinkimų apylinkės, savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.
2. Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo.
3. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje savivaldybėje esančios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą tvarko savivaldybės rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos savivaldybės rinkėjų sąrašą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus pakeitimus praneša savivaldybių rinkimų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais.
42 straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus teisė būti atleistiems nuo darbo ar tarnybinių pareigų
1. Kandidatai į Respublikos Prezidentus, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašą, ne ilgiau kaip 30 dienų jų rašytiniu prašymu atleidžiami nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę suteikti atostogas.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatui į Respublikos Prezidentus, kuris eina Respublikos Prezidento ar Seimo nario pareigas. Kandidato į Respublikos Prezidentus, kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme.
58 straipsnis. Balsavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos
1. Rinkėjai, išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose šių darbo valandomis. Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną. Balsavimas papildomoje balsavimo vietoje užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vyksta pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos nustatytas valandas. Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku.
2. Rinkimų dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos.
3. Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba papildomą balsavimo vietą užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
74 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų nustatymas
1. Vyriausioji rinkimų komisija Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus nustato po to, kai gauna visų savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus rinkimų dokumentus.
2. Savivaldybės rinkimų komisija visus iš rinkimų apylinkių gautus dokumentus (išskyrus finansinius), rinkėjų sąrašus, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir juos antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
3. Vyriausioji rinkimų komisija pagal savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus, gautus iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, nustato:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių;
2) Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
3) negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4) galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;
5) už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių.
4. Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama šio įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus, gali perskaičiuoti rinkimų biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali pataisyti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija dėl balsų skaičiavimo protokoluose nustatytų klaidų negali pripažinti negaliojančiais rinkimų apylinkių, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
5. Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti po Respublikos Prezidento rinkimų datos paskelbimo iki šiame įstatyme nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo esminės įtakos Respublikos Prezidento rinkimų rezultatams, gali pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais. Tokiu atveju rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai šio įstatymo 77 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
6. Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
7. Jeigu pirmą kartą balsuojant Respublikos Prezidento rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos, sekmadienį, šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į Respublikos Prezidentus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant. Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su pirmojo balsavimo galutiniais rezultatais ne vėliau kaip per 7 dienas po balsavimo dienos. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos Prezidentus, surinkęs daugiau balsų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 40 straipsnio pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1706, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08125
8. Jeigu Respublikos Prezidento rinkimuose balsuojant pirmą kartą dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Respublikos Prezidento rinkimų dienos.
9. Respublikos Prezidento rinkimų galutiniai rezultatai nustatomi Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, kuriuo nustatomas išrinktas kandidatas į Respublikos Prezidentus pagal šio straipsnio 6 arba 7 dalį arba kuriuo Respublikos Prezidento rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais pagal šio straipsnio 5 dalį.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1706, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08125
231 straipsnis.
Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašą
bendroji tvarka
Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi
visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę
patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos
gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.
Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir
tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės
institucijų ir rinkimų komisijų teikiama informacija.
Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi
būti išbraukiama:
1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis;
2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos
pilietybės;
3) pilietis, kuriam įsigaliojo teismo
sprendimas pripažinti jį neveiksniu.
Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų,
išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip
galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik
sutikus Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
232 straipsnis. Miesto, rajono rinkėjų
sąrašai
Miesto, rajono rinkėjų sąrašą magnetinėse
laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo
gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 65
dienoms iki rinkimų perduoda miesto, rajono rinkimų komisijai. Kartu sudaromi
užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos
diplomatinėms atstovybėms. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių
gyvenamoji vieta nėra žinoma.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
233 straipsnis. Rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašai
Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal
miesto, rajono rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro
miesto, rajono rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų
perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių,
kurių gyvenamoji vieta tiksliai nėra žinoma. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir
keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į
Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uostas ar laivo savininko
administracija, rinkėjų sąrašą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
234 straipsnis. Rinkėjų sąrašų
paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų
sąrašais
Likus ne mažiau kaip 55 dienoms iki rinkimų,
apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti
su rinkėjų sąrašu. Diplomatinėje atstovybėje prie įėjimo į rinkimų komisijos
patalpas turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
235 straipsnis. Rinkėjo
pažymėjimas
Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos
išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše
yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Neturint šio pažymėjimo, balsuoti
paštu negalima.
Rinkėjo pažymėjime nurodoma:
1) rinkėjo vardas ir pavardė;
2) rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena);
3) rinkėjo adresas;
4) miestas, rajonas, kuriame balsuoja
rinkėjas;
5) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą
įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo būstinės adresas;
6) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės
rinkėjų sąraše.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
236 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo
įteikimas
Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams
organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje esančiam rinkėjui,
pranešusiam savo adresą diplomatinei atstovybei, rinkėjo pažymėjimus įteikia
arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui, balsuojančiam laive,
rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.
Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima
rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas
arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui,
arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam
rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne
vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų.
Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo
pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas netikslus rinkėjo pažymėjimas, privalo
nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios
aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą arba kitą jo
asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti
naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas
į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija apie tai
nedelsdama praneša miesto, rajono rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad
rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo
pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų
sąrašai.
Miesto, rajono rinkimų komisija Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kito
miesto, rajono rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į
nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo.
Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos Respublikos piliečio pasą
su gyvenamosios vietos įrašu.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
237 straipsnis. Rinkėjų sąrašų
patikslinimas iki galutinių sąrašų
sudarymo
Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami
perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą,
išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.
Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo
į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos
adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo.
Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašo į kitos, esančios tame pačiame mieste, rajone, sąrašą tvarko
miesto, rajono rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose
padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą
iš vieno miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą rajono rinkimų komisijos teikimu
tvarko Vyriausioji rinkimų komisija ir apie padarytus pakeitimus praneša
miesto, rajono komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo
231 straipsnyje nustatytais atvejais.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
238 straipsnis.
Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių
įrašymas į
rinkėjų sąrašus
Kitose valstybėse esantys Lietuvos
Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto rinkėjų sąrašą.
Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė,
likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų
komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo
patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu
ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje
atstovybėje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
239 straipsnis.
Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose bei
bausmės
atlikimo vietose, įrašymas į rinkėjų sąrašus
Rinkėjai, atliekantys tikrąją karinę arba
alternatyviąją tarnybą, įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti tikrąją karinę arba
alternatyviąją tarnybą.
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos
karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkėjų sąrašus tos rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena.
Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo
paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į
papildomą rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra
įrašyta laivo įgula.
Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose,
įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat
gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės
atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į rinkėjų sąrašą tos rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
2310 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų
sąrašus, taip
pat rinkimų dieną
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po
galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18
valandos, kreipiasi rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su
jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirtu šios rinkimų apylinkės
teritorijai, bet rinkėjas nėra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija tuoj pat praneša šio rinkėjo pavardę,
vardą, asmens kodą, jo paso numerį ir pase įrašytą adresą miesto, rajono
rinkimų komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra
įrašytas į miesto, rajono rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad
rinkėjas nebalsuos du kartus arba jo užpildytas biuletenis bus skaičiuojamas
tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas
balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas,
gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą,
neskaičiuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
2311 straipsnis.
Skundai dėl rinkėjų sąrašų
Rinkėjas arba partijos, politinės
organizacijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka nėra įrašytas į rinkėjų sąrašą arba yra
įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai iki
rinkimų likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Apylinkės rinkimų komisija skundą
privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2
dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
[23-11 straipsnio 2 dalies redakcija iki 1999
m. gegužės 1 d.]
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3
dienas gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2
dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.
[23-11 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1999
m. gegužės 1 d.]
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3
dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui,
kuris skundą išnagrinėja per 3 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.
Praleidus nustatytus terminus pareikšti
pastabas ir skundus, pastabos ir skundai nenagrinėjami.
Apie gautus skundus ir teismo sprendimu
rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša
miesto, rajono rinkimų komisijai, o ši - Vyriausiajai rinkimų komisijai per
kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
24
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
25
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
26
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
27
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai: Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
28
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
29
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
30
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IV. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
31
straipsnis. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos
Prezidentus kėlimas
Pretendentais
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys.
Pretendentus
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti politinės
partijos ir politinės organizacijos.
Pretendentų
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau
kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų
dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
32
straipsnis. Pareiškimas apie asmens dalyvavimą rinkimuose
kandidatu į Respublikos Prezidentus
Pretendentas
būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki
rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Jeigu
pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės
partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat pateikiamas
raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę bei asmenybę
patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių vidutinių mėnesinių darbo
užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79
straipsnyje nurodytus 20 tūkstančių rinkėjų parašų, visas užstatas yra
grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.
[32
straipsnio 3 dalies redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) nuo
pareiškimo gavimo patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78
straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į
Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų
parašų rinkimo lapus su pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus
vardu ir pavarde arba jų neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo
lapus ne vėliau kaip per 3 dienas gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos
teismui, o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo
padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo
sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
[32
straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 3 dienas (įskaitant ir ne darbo dienas) nuo pareiškimo gavimo patikrina, ar
nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnyje nurodytų aplinkybių,
neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ir priima
motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų parašų rinkimų lapus su
pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba jų
neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimų lapus ne vėliau kaip per
3 dienas gali būti skundžiamas Aukštesniajam administraciniam teismui, o šis turi
išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą
įskaitomos ir ne darbo dienos. Aukštesniojo administracinio teismo sprendimas
įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720(94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
33
straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti ne mažiau kaip 20 tūkstančių
rinkėjų parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
Aš,
Lietuvos Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu
______________________________________________________________
(asmens vardas ir pavardė)
pareiškimą
dalyvauti m. _________________ ___ d. rinkimuose kandidatu į Lietuvos
Respublikos Prezidentus.
Eil.Asmens
pa- Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas
Nr.
vardė, Respublikos gyvenamoji ir
vardas pilietybę vieta data
patvirtinan-
čio dokumento
serija,numeris ______________________________________________________________
Lapo
pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos
Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris, nuolatinė
gyvenamoji vieta, parašas.
Visus
duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas užpildo pats. Rinkėjas gali
paremti kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus tik po vieną kartą.
Rinkėjų
parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija tiesiogiai asmenims,
raštu pareiškusiems apie dalyvavimą rinkimuose kandidatais į Respublikos
Prezidentus, o šių asmenų prašymu – jų nurodytiems asmenims.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
34
straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimas
Likus
iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į
Respublikos Prezidentus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos
išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų
parašų. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamų bei turto deklaracijos
pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos.
Pretendentai
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkimų
komisijai pažymą apie savo sveikatos būklę. Vyriausioji rinkimų komisija šią
pažymą paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų
gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl
to paties pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus pasirašė du
kartus ar daugiau, jo visi parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat parašai tų
piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų arba juos įrašė neteisingus.
[34
straipsnio 4 dalies redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]
Jeigu
atmetus parašus, kurie neįskaitomi, pretendentą būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į
Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas
įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip per 3
dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) gali būti apskųstas Vilniaus apygardos
teismui, o šis privalo išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą
įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja
nuo paskelbimo.
[34
straipsnio 4 dalies redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]
Jeigu, atmetus parašus, kurie neįskaitomi,
pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus remia ne mažiau kaip 20
tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas
privalo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios
rinkimų komisijos atsisakymas įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos
Prezidentus ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir ne darbo dienas) gali
būti apskųstas Aukštesniajam administraciniam teismui, o šis privalo
išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
Aukštesniojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.
Pretendentai
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus
statusą įgyja juos įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Likus
iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija
oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos
Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo
išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus pažymėjimą.
Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos
prasideda Respublikos Prezidento rinkimų kampanija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
35
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinis
Asmuo,
įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi teisę turėti
patikėtinius. Kandidatas į Respublikos Prezidentus pateikia patikėtinių sąrašą
Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda
patikėtiniams kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant kandidato vardą ir
pavardę) patikėtinio pažymėjimą.
Kandidato
į Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato į Respublikos
Prezidentus pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės
informavimo priemonėse, rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti
kitus kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie neprieštarauja
įstatymams.
Kandidatas
į Respublikos Prezidentus gali bet kada atšaukti savo patikėtinį. Vyriausioji
rinkimų komisija, gavusi tokį kandidato į Respublikos Prezidentus prašymą,
priima sprendimą dėl patikėtinio atšaukimo ir viešai jį paskelbia.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
36
straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios asmenį kandidatu į
Respublikos Prezidentus, kandidatai į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu
paskirti stebėtojus į kiekvieną rinkimų komisiją. Respublikos Prezidento
rinkimų stebėtojo pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų pažymėjimus
išduoda:
1)
stebėtojų, paskirtų stebėti Vyriausiosios rinkimų komisijos, taip pat miestų,
rajonų rinkimų komisijų veiklą, - Vyriausioji rinkimų komisija;
2)
stebėtojų, paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų veiklą, - miestų, rajonų
rinkimų komisijos.
Rinkimų
stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų, kurių veiklą jie paskirti
stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas bei
nariai laikytųsi šio įstatymo.
Stebėtojų
pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie rinkimų komisijų protokolų ir
sprendimų.
Šiame
įstatyme nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi teisę apskųsti rinkimų
komisijų sprendimus.
Rinkimų
stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į Respublikos Prezidentus
turi teisę bet kada raštu atšaukti savo stebėtoją. Stebėtojas laikomas atšauktu
nuo pareiškimo dėl jo atšaukimo įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė
asmeniui stebėtojo pažymėjimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
V. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS
VEIKLOS GARANTIJOS
37
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė pasisakyti
susirinkimuose, naudotis masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai
į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo turi
lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose,
posėdžiuose, naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti
savo rinkiminę programą.
Valstybinės
valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į
Respublikos Prezidentus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti
reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną.
38
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė būti
atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų
kampanijos laikui
Kandidatas
į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos laikui, bet ne ilgiau kaip 2
mėnesiams, jo prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.
Už šį laiką iš valstybės lėšų jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo
užmokesčiai.
541 straipsnis. Balsavimas diplomatinėje
atstovybėje
Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje
atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis, tam skiriant ne mažiau
kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjas prašo, diplomatinė atstovybė
(konsulatas) gali jam rinkimų dokumentus siųsti ir priimti paštu.
Vyriausioji rinkimų komisija Užsienio reikalų
ministerijos teikimu sudaro diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta
balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10) kiekvienai
diplomatinei atstovybei (konsulatui).
Už balsavimo organizavimą atsako diplomatinės
atstovybės (konsulato) vadovas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
542 straipsnis. Balsavimas laive
Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne
mažiau kaip prieš 12 dienų iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto
ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl kurių turintis
teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų
apylinkėje, paštu ar diplomatinėje atstovybėje.
Laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 10 įgulos
narių rinkėjų ir su kuriais balsavimo metu palaikomas radijo ryšys bei kuriuose
balsuojama, sąrašą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat Vyriausioji
rinkimų komisija nustato balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam
laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive
organizavimą atsako laivo kapitonas Lietuvos Respublikos pilietis.
Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą
pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
54(3) straipsnis.
Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse
atstovybėse (konsulatuose) ir laivuose
Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams
suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse (konsulatuose) ir
laivuose sudaromos balsavimo komisijos.
Balsavimo komisijos sudaromos iš pirmininko
ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas sudaro Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas iš Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ar kitų užsienio
valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių
rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Balsavimo komisijas laivuose sudaro laivo
kapitonas, atsižvelgdamas į laivo įgulos - Lietuvos Respublikos piliečių
susirinkimo sprendimą.
Balsavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų
pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat pažymėjimų
stebėtojams įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-543,
97.11.25, Žin., 1997, Nr.108-2739 (97.11.28)
543 straipsnis.
Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir
laivuose tvarka
Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
544 straipsnis. Balsavimas gydymo,
socialinės rūpybos ir globos
įstaigose
Gydymo, socialinės rūpybos ir globos
įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Miesto, rajono
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės
rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą,
pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas
skiria balsavimui tinkamas patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos
sąlygos į jį atvykti.
Galintys judėti šių įstaigų pacientai ir
globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 54 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Pas gydymo, socialinės rūpybos bei globos
įstaigų pacientus ir globotinius, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti į
balsavimo patalpą, atvyksta ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, stebėtojai (jeigu
jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus pareigūnai.
Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis
slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo paštu
voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus tos įstaigos darbuotojo,
paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki,
paslaugomis.
Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos
vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių
būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams privalomas.
Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti
asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų
komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos,
silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo
veiksmų esmės.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
545 straipsnis. Balsavimas
kariniuose daliniuose
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos
daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra
nustatyta 544 straipsnyje.
Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas
kariams balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
546 straipsnis. Balsavimas bausmės
atlikimo vietose
Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs
balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta 544 straipsnyje.
Įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų nustatyta
tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos
rinkimų apylinkėse.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
55
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
56
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
57
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
58
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
59
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
60
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IX. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ
NUSTATYMAS
61
straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko
pašto skyriaus viršininkas, jų apskaitos duomenis nurodo specialiai tam
skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto
skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto,
rajono rinkimų komisijai.
Paštas vokus su rinkėjų užpildytais
biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip
likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą
Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
62
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės
plyšį, surenka atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario nepanaudotus
rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų skaičiavimo protokole, viešai
juos suskaičiuoja ir pagal parašus rinkėjų sąraše, balsavimo pažymėjimus
patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų biuletenių.
Nepanaudoti
ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų komisijos viešai suskaičiuojami,
anuliuojami nukerpant dešinįjį viršutinį kampą, sudedami į specialiai tam
skirtus vokus ir užantspauduojami. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
63
straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir balsavusių
rinkėjų apskaita
Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės
rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,
liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos
išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima
sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas ir balsai
neskaičiuojami.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir pradedama skaičiuoti balsus.
Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų pažymėtus balsavimo biuletenius
galėtų stebėti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią
balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių
ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant
kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama
skaičiuoti balsus.
Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal
rinkėjų parašus, liudijančius biuletenio gavimą. Balsavusių rinkimų
apylinkėje rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas
pagal apylinkių rinkimų balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų
biuletenių skaičių.
Radusi
balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija imasi
priemonių išsiaiškinti priežastis.
Balsų
skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
64
straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti rinkimų
biuleteniai, gauti paštu:
1)
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu
gautus išorinius vokus. Jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2)
išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3)
iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir tikrinami pagal apylinkės
rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo vokai antspauduojami rinkimų apylinkės
antspaudu. Jeigu balsavimo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų
sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu
vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra
įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir
laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina
pažymėti ant vidinio balsavimo voko;
4)
apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės
daromas specialus įrašas apie rinkėjo balso gavimą;
5)
užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, paruoštą pagal
nustatytus reikalavimus;
6)
taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir, atplėšus
antspauduotus vidinius balsavimo vokus, skaičiuojami paštu gauti balsai
pagal 63 straipsnio reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip
vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei
rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis vokas,
jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas
aukštesniajai rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo
balsų skaičiavimo protokolą.
65
straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje protokolai
Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:
1)
rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2)
gautų iš miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;
3)
kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, balsavimo pažymėjimų
skaičius, nepanaudotų biuletenių skaičius;
4)
nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;
5)
rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6)
balsadėžės atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8)
balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9)
balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus
paduotų balsų skaičius;
10)
paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų skaičius;
11)
paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12)
paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13)
paštu gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus skaičius;
14)
iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15)
iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;
16)
iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų
skaičius.
Jeigu
balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo išduota rinkėjams, apie
tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole, nurodant skaičių, kiek biuletenių buvo
rasta daugiau.
Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo stebėtojai. Jų pastabos,
komisijos narių nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo
dalis.
66
straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais laikomi:
1)
nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;
3)
tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau kaip už vieną
kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4)
tie, kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į Respublikos Prezidentus
jis balsavo.
Sprendimą
dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų
komisija.
67
straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas miesto, rajono rinkimų komisijai
Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir
nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, rinkėjų
sąrašus ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono rinkimų
komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po balsavimo pabaigos.
Vyriausioji
rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo garantuoti
rinkimų dokumentų transportavimo bei juos transportuojančių asmenų saugumą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
75 straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkių, savivaldybių komisijose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti partijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos Prezidentus, kandidatų į Respublikos Prezidentus paskirti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo priemonių atstovai.
2. Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet turi netrukdyti rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi būti pridėtas prie rinkimų komisijos protokolų ar sprendimų ir kartu su kitais rinkimų dokumentais turi būti pateiktas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai.
76 straipsnis. Rinkimų galutinių rezultatų paskelbimas
Respublikos Prezidento rinkimų galutinius rezultatus Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbia ne vėliau kaip per 7 dienas po balsavimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1706, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08125
77 straipsnis. Paklausimas dėl šio įstatymo pažeidimo
1. Su paklausimu, ar per Respublikos Prezidento rinkimus nebuvo pažeistas šis įstatymas, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) gali kreiptis Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po Respublikos Prezidento rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1706, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08125
2. Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar Vyriausiosios rinkimų komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui per Respublikos Prezidento rinkimus.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paklausimą Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 120 valandų nuo jo įteikimo. Į šį terminą įskaitomos ir poilsio bei švenčių dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1706, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08125
4. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl šio įstatymo pažeidimo priima Seimas.
5. Jeigu Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad Vyriausioji rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą ar suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo esminės įtakos Respublikos Prezidento rinkimų rezultatams, Seimas gali priimti vieną iš nutarimų:
1) pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;
2) nustatyti tikruosius galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu rinkimų komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepanaikino rinkimų komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo.
6. Pripažinus Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Respublikos Prezidento rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
78 straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo perduoda Lietuvos valstybės naujajam archyvui nuolat saugoti rinkimų apylinkių, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus ir sprendimus, Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti sunaikinti nesaugotinus Respublikos Prezidento rinkimų dokumentus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius, 1992 m. gruodžio 22 d.
Nr. I-28
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-40, 93.01.05, Žin., 1993, Nr.3-52 (93.01.31)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-49, 93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO
PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 74, 76 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 8, 14, 15, 16, 26, 27, 31, 33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 68, 69, 72 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 22, 23, 43, 47, 48, 50, 52, 54, 61, 68, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 23(1), 23(2), 23(3), 23(4), 23(5), 23(6), 23(7), 23(8), 23(9), 23(10), 23(11), 54(1), 54(2), 54(3), 54(4), 54(5), 54(6) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Nr. XIII-1576, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18191
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 40 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-449, 97.10.14, Žin., 1997, Nr.98-2477 (97.10.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 2(1) STRAIPSNIU
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-543, 97.11.25, Žin., 1997, Nr.108-2739 (97.11.28)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 54(3) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1050, 99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 2(1), 23(11), 32, 34, 72(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1121, 99.04.06, Žin., 1999, Nr.33-953 (99.04.14)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 74 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1938, 00.09.19, Žin., 2000, Nr.85-2576 (00.10.11)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 2(1), 32, 34 IR 72(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-179, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-687 (2001 03 09)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 32 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-263, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1334 (2001 05 09)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-968, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2767 (2002-07-03)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 13, 15, 17, 21, 23, 23(2), 23(3), 23(4), 23(6), 34, 42, 44, 49, 54, 54(2), 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 12 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 6 ir 9 straipsnius, įsigalioja nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1912, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1d.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2134, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 55-1891 (2004-04-16)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 9, 13, 15, 31, 32, 33, 34, 42, 44 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2223, 2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 75-2568 (2004-05-05)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 1(1) STRAIPSNIU IR 2 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2278, 2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3633 (2004-06-24)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 1(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2385, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4332 (2004-07-27)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2429, 2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-400, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 143-5174 (2005-12-08)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 23(1) IR 23(10) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1d.
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1599, 2008-06-12, Žin., 2008, Nr. 71-2721 (2008-06-21)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-126, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6046 (2008-12-30)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 74 IR 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-179, 2009-02-19, Žin., 2009, Nr. 25-981 (2009-03-05)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 12, 13, 15, 16, 28, 29 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-220, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1798 (2009-04-25)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-816, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3094 (2010-05-31)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 36, 38, 42, 43, 45 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1228, 2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7795 (2010-12-28)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 64 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2334, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6662 (2012-11-15)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 8, 11 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
Pastaba. Prezidento rinkimų įstatymo 8, 11 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-2334 pakeitimai, įsigalioję 2014-01-01, neįtraukti į nuo 2013-11-23 naujai išdėstomo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo tekstą.
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-586, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6055 (2013-11-23)
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1069, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-24, i. k. 2014-10475
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-28 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2004-05-25, Žin., 2004, Nr. 85-3094 (2004-05-26)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO (2004 M. GEGUŽĖS 4 D. REDAKCIJA) IR 2 STRAIPSNIO 2 DALIES (2004 M. GEGUŽĖS 4 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1253, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14854
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 8 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1796, 2015-06-16, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09816
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 40 straipsnio pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1706, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08125
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 74, 76 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1572, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18178
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 8, 14, 15, 16, 26, 27, 31, 33, 35, 36, 38, 40, 46, 47, 49, 51, 52, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 68, 69, 72 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymas
Nr. XIII-1582, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18196
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 36 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 76-1 straipsniu įstatymas
761 straipsnis. Rinkimų užstato grąžinimas
1. Rinkimų užstatas yra grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui politinei kampanijai pasibaigus per 40 dienų, jeigu kandidatas į Respublikos Prezidentus:
1) pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai politinės kampanijos finansavimo ataskaitą Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nustatyta tvarka, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;
2) nepažeidė šio įstatymo 8 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo;
3) gavo daugiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
2. Jeigu kandidatas į Respublikos Prezidentus Vyriausiajai rinkimų komisijai politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus pateikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos ir yra šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos sąlygos, rinkimų užstatas yra grąžinamas ne vėliau kaip per 60 dienų po rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1582, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18196
2018-11-10
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 64, 58, 31 y
2015-09-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 76, 78, 74, 7
2015-06-20
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 40
2015-01-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 76, 19 y
2014-07-25
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 21, 17, 45 y
2013-11-23
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 76, 19 y
2012-11-15
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 19, 16 y
2010-12-28
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 44, 64 y
2010-05-31
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 44, 64 y
2009-04-25
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 44, 64 y
2009-03-05
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 19, 16 y
2008-12-30
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 76, 64 y
2008-06-21
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 76, 19 y
2005-11-17
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y
2004-08-23
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 16, 44, 63 y
2004-07-15
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 44 y
2004-06-15
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 16, 3, 44 y 2
2004-05-25
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 2
2004-05-04
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 2
2004-04-15
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 16, 44, 63 y
2004-01-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 2
2002-06-20
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 44 y
2001-04-19
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 44, 63, 74 y
2001-02-20
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 16, 3, 44 y 2
2000-09-19
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 233, 56 y
1999-04-06
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 232, 544, 19
1999-02-09
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 232, 544, 19
1997-11-25
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 544, 19, 17 y
1997-10-14
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 544, 19, 541
1997-10-09
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 232, 544, 231
1996-09-19
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y
1994-11-08
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y
1993-01-19
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y
1993-01-05
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą