LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas
42 versijos
· 1992-12-22
2022-01-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 38, 381, 12 y
2020-07-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas
2020-06-12
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 3
2020-02-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 38, 54, 21 y
2019-10-08
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 64, 27, 66 y
2019-07-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 4, 20, 7, 10
2019-01-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 56, 64, 21 y
2018-11-13
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 761, 36,
2018-11-10
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 64, 58, 31 y
2015-09-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 76, 78, 74, 7
2015-06-20
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 40
2015-01-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 76, 19 y
2014-07-25
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 21, 17, 45 y
2013-11-23
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 76, 19 y
2012-11-15
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 19, 16 y
2010-12-28
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 44, 64 y
2010-05-31
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 44, 64 y
2009-04-25
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 44, 64 y
2009-03-05
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 19, 16 y
2008-12-30
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 76, 64 y
2008-06-21
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 78, 76, 19 y
2005-11-17
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y
2004-08-23
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 16, 44, 63 y
2004-07-15
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 44 y
2004-06-15
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 16, 3, 44 y 2
2004-05-25
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 2
2004-05-04
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 2
2004-04-15
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 16, 44, 63 y
2004-01-01
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 2
2002-06-20
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 16, 44 y
2001-04-19
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 44, 63, 74 y
2001-02-20
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 16, 3, 44 y 2
2000-09-19
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 233, 56 y
1999-04-06
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 232, 544, 19
1999-02-09
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 232, 544, 19
Pakeitimai 1999-02-09
@@ -4,7 +4,7 @@
Redagavo: Ramunė
Lūžaitė (1997.12.01)
Lūžaitė (1999.02.24)
Įstatymas
@@ -126,6 +126,26 @@
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 54(3) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 2(1), 23(11), 32, 34, 72(1) STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės
1 d.
***
Pabaiga ***
@@ -252,20 +272,22 @@
informacija ir pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus.
Jeigu pretendentas būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus sutinka su Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje gauta informacija, jis turi nedelsdamas papildomai įrašyti
šią informaciją į savo duomenų anketą, o jeigu duomenų anketa nebuvo užpildyta,
ją užpildyti - įrašyti nurodytą informaciją. Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip per 24 valandas privalo šią informaciją paskelbti viešai.
Jeigu pretendentas būti kandidatu į
Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus sutinka su
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, jis turi nedelsdamas
papildomai įrašyti šią informaciją į savo duomenų anketą, o jeigu duomenų
anketa nebuvo užpildyta, ją užpildyti - įrašyti nurodytą informaciją.
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo šią
informaciją paskelbti viešai.
Jeigu pretendentas būti kandidatu į
Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus nesutinka su
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta informacija, kviečiamas neatvyksta į
@@ -284,6 +306,8 @@
1) gautą informaciją pripažinti nepagrįsta;
[2 punkto redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]
2) kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su
pareiškimu nustatyti faktą, kad pretendentas būti kandidatu į Respublikos
@@ -296,6 +320,20 @@
nuslėpė.
[2 punkto redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]
2) kreiptis į Aukštesnįjį administracinį
teismą su pareiškimu nustatyti faktą, kad pretendentas būti kandidatu į
Respublikos Prezidentus ar kandidatas į Respublikos Prezidentus duomenų
anketoje nurodė neteisingus duomenis apie savo darbą, mokymąsi ar
bendradarbiavimą su šio straipsnio 1 dalyje išvardytomis tarnybomis (struktūromis)
arba tokius duomenis nuslėpė.
Visais atvejais Vyriausioji rinkimų komisija
ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo turi priimti
@@ -458,177 +496,7403 @@
tarnybomis, mandatų patikrinimo” 5 straipsnis (Žin., 1992, Nr.1-1).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-449,
97.10.14, Žin., 1997, Nr.98-2477 (97.10.30)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
3
straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Teisę
rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie
rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai,
teismo pripažinti neveiksniais.
Bet
kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių
rinkimų teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,
socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų - draudžiami.
4
straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą,
rinkimuose turi vieną balsą.
5
straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai
Respublikos
Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.
6
straipsnis. Slaptas balsavimas
Rinkėjai
balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose
draudžiama.
7
straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės
institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir
vykdo viešai. Apie rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius)
viešai pranešama ne vėliau kaip likus 12 val. iki renginių pradžios.
Rinkimų
komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą,
rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus,
kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir
rinkimų rezultatus.
Valstybinės
masinės informacijos priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos
Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.
Visų
masinės informacijos priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti
visuose renginiuose, kuriuos organizuoja rinkimų komisijos, visuose rinkimų
komisijų posėdžiuose, taip pat gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie
rinkimų rengimą ir vykdymą.
8
straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir
vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų apmokamos
rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei atlyginama už
rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių
lėšų apmokama už miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų
išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą.
Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės
būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu
panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms
ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo
tvarka išieško iš savivaldybės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
II. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
9
straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į
balsavimo patalpas ir į rinkėjų skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į
rinkimų apylinkes.
Miesto, rajono teritorijos suskirstymą į
rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir keičia Vyriausioji rinkimų komisija.
Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų
komisija skelbia “Valstybės žiniose“.
Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi
ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.
Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo būstinės
adresas keičiami esant reikalui, bet ne vėliau kaip prieš 100 dienų iki
rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos
suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo: siūlomą apylinkės pavadinimą, į rinkimų
apylinkę patenkančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo
būstinės adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos
suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi darytini pakeitimai. Ne vėliau kaip
likus 100 dienų iki rinkimų meras Vyriausiajai rinkimų komisijai taip pat
praneša apie naujai atsiradusius, su pakeistais pavadinimais arba išnykusius
adresus, patvirtina balsavimo būstinių adresus ir telefonus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
10
straipsnis. Rinkimų komisijos
Respublikos
Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:
1)
Vyriausioji rinkimų komisija;
2)
miesto, rajono rinkimų komisija;
3)
apylinkių rinkimų komisijos.
Rinkimų
komisijų nariai negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar
kandidato patikėtiniais.
Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis
turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į
Seimo narius jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir
nebuvo anksčiau atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų ar Referendumo
įstatymų pažeidimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
11
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
6 straipsnis.
Slaptas balsavimas
Rinkėjai
balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti
rinkėjų valią
rinkimuose draudžiama.
7 straipsnis.
Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės
institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos
Prezidento
rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų
organizavimo
renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama
ne vėliau kaip likus
12 val. iki renginių pradžios.
Rinkimų
komisijos informuoja piliečius apie savo darbą,
rinkimų apylinkių
sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą
ir darbo laiką,
apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos
Prezidentus
įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų
rezultatus.
Valstybinės
masinės informacijos priemonės informuoja
visuomenę apie
Respublikos Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.
Visų masinės
informacijos priemonių atstovai turi teisę
nekliudomai
dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja
rinkimų komisijos,
visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat
gauti iš rinkimų
komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir
vykdymą.
8 straipsnis.
Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos
Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas
apmoka valstybė.
II. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
9 straipsnis.
Rinkimų apylinkių sudarymas
Respublikos
miestų ir rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų
apylinkes.
Kiekvieno miesto, rajono suskirstymą į rinkimų
apylinkes, rinkimų
apylinkių skaičių ir dydį nustato miesto,
rajono rinkimų
komisija likus ne mažiau kaip 37 dienoms iki
rinkimų.
Rinkimų
apylinkės teritorijoje turi gyventi iki 5 tūkstančių
rinkėjų.
Miesto, rajono
rinkimų komisija per 5 dienas po rinkimų
apylinkių
patvirtinimo informuoja rinkėjus, kokios yra kiekvienos
rinkimų apylinkės
ribos, nurodo, kur yra jų buveinė ir balsavimo
patalpos.
10 straipsnis.
Rinkimų komisijos
Respublikos
Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:
1) Respublikos
Prezidento rinkimų komisija;
2) miesto,
rajono rinkimų komisijos;
3) apylinkių
rinkimų komisijos.
Rinkimų
komisijų nariai negali būti kandidatais į
Respublikos
Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.
11 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija yra aukščiausia
Respublikos
Prezidento rinkimų organizavimo institucija.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisiją, iki rinkimų dienos
likus ne mažiau kaip
45 dienoms, sudaro Seimas.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija sudaroma iš:
komisijos
pirmininko;
trijų asmenų,
turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie
burtais nustatomi iš
teisingumo ministro pateiktų 6 kandidatūrų;
trijų asmenų,
turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie
burtais nustatomi
iš Lietuvos teisininkų draugijos pateiktų 6
kandidatūrų.
Teisingumo
ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į
Respublikos
Prezidento rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau
kandidatūrų.
Burtų traukimą
Seimo posėdyje organizuoja Seimo Pirmininkas.
Politinės
partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų
visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių
mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo
vieno šio
daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų
sąrašo (jungtinio
sąrašo) turi teisę pasiūlyti į Respublikos
Prezidento rinkimų
komisiją po vieną atstovą iki komisijos
sudarymo.
Seimas negali
atmesti pasiūlytų kandidatūrų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos pirmininką skiria
Seimas. Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos pirmininkas,
taip pat komisijos
nariai, paskirti į komisiją burtų keliu, jeigu
jie yra politinių
partijų, visuomeninių politinių judėjimų ar
visuomeninių
politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo
narystę šiose
organizacijose ir judėjimuose ir darbo komisijoje
laikotarpiu
negali dalyvauti šių organizacijų ar judėjimų
veikloje, vykdyti jų
pavedimų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija savo posėdyje
išsirenka
pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių.
Pirmininko
pavaduotojas renkamas iš narių, neatstovaujančių
politinėms
partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams ar
tautinių mažumų
visuomeninėms politinėms organizacijoms.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija sudaroma Respublikos
Prezidento
rinkimų laikui ir netenka savo įgaliojimų, kai
prisiekia
Respublikos Prezidentas.
12 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai
Vyriausioji
rinkimų komisija, organizuodama Respublikos Prezidento rinkimus:
1)
išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus;
2)
registruoja kandidatus į Respublikos Prezidentus, išduoda jiems kandidato į
Respublikos Prezidentus pažymėjimą;
3)
nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų,
antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių
antspaudavimo tvarką;
4)
tvarko Respublikos Prezidento rinkimams skirtas valstybės lėšas;
5)
prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;
6)
nagrinėja skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų, apylinkių rinkimų
komisijų sprendimų;
7)
nustato ir skelbia Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus;
8)
išrinktam kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą;
9)
perduoda Valstybės archyvui saugoti Respublikos Prezidento rinkimų dokumentus;
10)
vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
Vyriausioji
rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti,
Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos
skubos tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
13
straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas
Miestų, rajonų rinkimų komisijas rinkimų
laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 85
dienoms iki rinkimų.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos sudaromos
iš:
1) dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar
dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo
teisingumo ministras;
2) dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar
dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo
Lietuvos teisininkų draugija;
3) vieno tame mieste, rajone (po vieną iš
kiekvieno miesto, rajono) dirbančio “B” grupės valdininko, kurį pasiūlo to
miesto, rajono meras;
4) partijų, politinių organizacijų, kurios
gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.
Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų
draugija ir miesto, rajono meras gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų.
Partijos, politinės organizacijos, kurios
gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų
kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų
apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į
miestų, rajonų rinkimų komisijas po du savo atstovus. Jeigu atstovai atitinka
šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti
negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj
jų gali papildomai skirti komisijos nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo
ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero.
Visais atvejais asmenys, paskirti į miestų,
rajonų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos
ir miesto, rajono mero pasiūlytų kandidatūrų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3
komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo
ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero pasiūlytų
kandidatūrų.
Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo,
arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba
referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios.
Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro
vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų arba referendumo - komisiją ir
nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.
Miesto, rajono rinkimų komisijos pirmininką
skiria Vyriausioji rinkimų komisija.
Miesto, rajono rinkimų komisija savo
pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-49, 93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
14
straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų įgaliojimai
Miesto, rajono rinkimų komisija:
1) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka informuoja mieste, rajone gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių
ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;
2) prižiūri, kaip mieste, rajone vykdomas šis
įstatymas;
3) sudaro apylinkių rinkimų komisijas;
4) paskirsto rinkimams skirtas lėšas
apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų naudojimą ir už sunaudotas
rinkimams atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;
5) registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda
jiems pažymėjimus;
6) sudaro miesto, rajono teritorijoje esančių
gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių dalinių ir bausmės
atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų
organizuotas balsavimas paštu;
7) surašo miesto, rajono balsų skaičiavimo
protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai
rinkimų komisijai;
8) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų
komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus;
9) vykdo kitus šio įstatymo numatytus
įgaliojimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
15
straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Ne vėliau kaip likus 75 dienoms iki rinkimų
miesto, rajono rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos
narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų ir politinių organizacijų,
turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta
pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras
gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras.
Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės
rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:
1) kiekviena partija, politinė organizacija
ar jų koalicija, per paskutiniuosius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų
daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija, politinė organizacija Seimo
narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu
su koalicijoje dalyvavusiomis organizacijomis;
2) partija, politinė organizacija ar jų
koalicija, per paskutiniuosius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi tarybos
narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija,
politinė organizacija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras
ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis organizacijomis.
Jeigu partija, politinė organizacija gali
siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų
rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus
pasirinktinai. Jeigu viena iš organizacijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje,
kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal
kitų, kaip buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje
dalyvavusios organizacijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.
Partijos, politinės organizacijos kandidatūrų
sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 62
dienoms iki rinkimų.
Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui
sudaro miesto, rajono rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 60 dienų iki
rinkimų. Jeigu partijos, politinės organizacijos siūloma kandidatūra atitinka
šio įstatymo reikalavimus, miesto, rajono rinkimų komisija negali jos atmesti.
Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba
pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po
nustatyto termino, miesto, rajono rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau
nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą, kad šis
pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Mero siūlomi
asmenys negali būti partijų, politinių organizacijų nariai ar jais tapti iki
rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 miesto,
rajono rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos
narį prieštarauja mero siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos
nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.
Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria
miesto, rajono rinkimų komisijos.
Apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje
išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
16
straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš miesto, rajono rinkimų komisijos gauna
apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams,
atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo pažymėjimus,
praneša miesto, rajono rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus
netikslumus;
2) nagrinėja skundus dėl apylinkės rinkėjų
sąraše padarytų klaidų;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu,
kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje
esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose
ir bausmės atlikimo vietose;
4) kartu su savivaldybės tarybos atstovu
pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo
patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;
5) rinkimų dieną organizuoja balsavimą
rinkimų apylinkėje;
6) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės
balsų skaičiavimo protokolą;
7) svarsto savo apylinkės rinkėjų ir
stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų
skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus;
8) vykdo kitus šio įstatymo numatytus
įgaliojimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
13 straipsnis.
Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas
Miestų ir
rajonų rinkimų komisijas sudaro Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija likus iki Respublikos Prezidento
rinkimų dienos ne
mažiau kaip 40 dienų.
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos sudaromos iš:
dviejų tame
mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių asmenų,
turinčių aukštąjį
teisinį išsilavinimą, kurių kandidatūras siūlo
teisingumo
ministras;
dviejų tame
mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių asmenų,
kurių kandidatūras
siūlo Lietuvos teisininkų draugija.
Teisingumo
ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali
siūlyti ir daugiau
kandidatūrų.
Politinės
partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų visuomeninės
politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių
mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų kandidatų
sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio
daugiamandatėje
apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio
sąrašo) turi teisę
pasiūlyti į miestų, rajonų rinkimų komisijas po du
savo atstovus.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija šių
kandidatūrų atmesti
negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai
tvirtinti komisijos
nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo
ministro ir Lietuvos
teisininkų draugijos.
Miesto,
rajono rinkimų komisijos pirmininką skiria
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija.
Miesto, rajono
rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje
išsirenka komisijos
pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
Vilniaus ir
Kauno miestuose šio straipsnio nustatyta tvarka
gali būti sudaroma
daugiau kaip po vieną miesto rinkimų komisiją,
turinčią šio
įstatymo 14 straipsnyje numatytus įgaliojimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-49, 93.01.19,
Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
14 straipsnis.
Miestų, rajonų rinkimų komisijų
įgaliojimai
Miesto, rajono
rinkimų komisija:
1) suskirsto
miesto, rajono teritoriją į rinkimų apylinkes,
nustato jų ribas ir
apylinkių numeraciją;
2) informuoja
mieste, rajone gyvenančius rinkėjus apie
rinkimų apylinkių
ribas, jų buveinę, darbo laiką ir balsavimo
patalpas;
3) prižiūri,
kaip mieste, rajone vykdomas šis įstatymas;
4) surašo
miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą;
5) svarsto
skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų
ir veiksmų, priima
dėl jų sprendimus;
6) vykdo kitus
šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
15 straipsnis.
Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Apylinkių
rinkimų komisijas sudaro miestų, rajonų rinkimų
komisijos iki
Respublikos Prezidento rinkimų dienos likus ne
mažiau kaip 36
dienoms.
Apylinkių
rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatūrų, kurias
pasiūlo politinės
partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų
visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių
mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų kandidatų
sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios politinės
partijos,
visuomeniniai politiniai judėjimai ir tautinių mažumų
visuomeninės
politinės organizacijos turi teisę pasiūlyti į
apylinkių rinkimų
komisiją iki 3 savo atstovų. Jeigu kandidatūrų
nebuvo pasiūlyta,
miestų, rajonų rinkimų komisijos gali
proporcingai
padidinti aukščiau nurodytų politinių jėgų
atstovavimo normą.
Miestų,
rajonų rinkimų komisijos negali atmesti šiame
straipsnyje
nurodytų kandidatūrų, pasiūlytų į apylinkės rinkimų
komisiją.
Apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkus skiria miestų, rajonų
rinkimų komisijos.
Apylinkės
rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka
komisijos pirmininko
pavaduotoją ir sekretorių.
16 straipsnis.
Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės
rinkimų komisija:
1) iš
savivaldybių valdymo institucijų gauna rinkėjų
sąrašus,juos
tikslina ir tvirtina;
2) įrašo
rinkėjus į apylinkės rinkimų sąrašą, jeigu yra šio
įstatymo 24
straipsnio antrojoje dalyje numatytos sąlygos;
3) nagrinėja
skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
4) likus iki
rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, pateikia
apylinkės rinkėjų
sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai;
5) įteikia
ar kitaip perduoda rinkėjams balsavimo
pažymėjimus;
6) garantuoja,
kad pagal šio įstatymo reikalavimus būtų
parengtos balsavimo
patalpos ir balsadėžės;
7) rinkimų
dieną organizuoja rinkimų apylinkėje balsavimą;
8)
suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą;
9) svarsto
tos apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus
rinkimų rengimo,
balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų
skaičiavimo
protokolų surašymo klausimais ir priima dėl jų
sprendimus;
10) vykdo kitus
šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
17 straipsnis. Rinkimų
komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai ir
rinkimų
komisijų darbo organizavimas
Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas
rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą.
Miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų
narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji
rinkimų komisija. Nustatomas šis rinkimų komisijos nario, pirmininko
pasižadėjimo tekstas:
“Aš, rinkimų komisijos narys, pirmininkas
(vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos
Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas
rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir
piliečių teises.
Tepadeda man Dievas.”
Pasižadėti galima ir be paskutiniojo sakinio.
Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo.
Pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką.
Draudžiama pradėti eiti rinkimų komisijos nario pareigas nepasižadėjus.
Rašytinius pasižadėjimus saugo rinkimų
komisijos narius, pirmininkus paskyrusi rinkimų komisija.
Vyriausioji ar miesto, rajono rinkimų
komisija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo
duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip
15 dienų nuo paskyrimo arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka
pareigų rinkimų komisijoje.
Rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, kai
juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijos sprendimai
priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.
Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos
nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją
nuomonę, kuri pridedama prie protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.
Pasibaigus rinkimams, miestų, rajonų ir
apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą
nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai
ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal įstatymą jiems pavestus
darbus.
Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui,
davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija
ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą arba
rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos
ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Pastaba. Miestų, rajonų, apylinkių rinkimų komisijų
nariams, pirmininkams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra davę rašytinio
pasižadėjimo, 15 dienų terminas skaičiuojamas ne nuo jų paskyrimo, bet nuo
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17,
18, 22, 23, 43, 47, 48, 50, 52, 54, 61, 68, 70 straipsnių pakeitimo ir
papildymo 23(1), 23(2), 23(3), 23(4), 23(5), 23(6), 23(7), 23(8), 23(9),
23(10), 23(11), 54(1), 54(2), 54(3), 54(4), 54(5), 54(6) straipsniais įstatymo
įsigaliojimo.
18
straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki
balsavimo pabaigos
Visos politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į
Respublikos Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai
rinkimų komisijų sprendimus gali apskųsti šia tvarka:
1)
apylinkių rinkimų komisijų sprendimus - miesto ar rajono rinkimų komisijai;
2)
miestų, rajonų rinkimų komisijų sprendimus - Vyriausiajai rinkimų komisijai;
3)
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus - Vilniaus apygardos teismui.
Skundai
turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
18 straipsnis.
Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų iki balsavimo pabaigos
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios
kandidatą į Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos
Prezidentus
patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus gali
apskųsti šia tvarka:
1) apylinkių
rinkimų komisijų sprendimus - miesto ar rajono
rinkimų komisijai;
2) miestų,
rajonų rinkimų komisijų sprendimus - Respublikos
Prezidento rinkimų
komisijai;
3) Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos sprendimus -
Vilniaus apygardos
teismui.
Skundai turi
būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas
nuo skundo
padavimo. Vilniaus apygardos teismo sprendimas
įsiteisėja nuo
paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-647, 94.11.08,
Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
19 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų
pasibaigus balsavimui
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į
Respublikos Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai
apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo
gali apskųsti miesto, rajono rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas
nuo jų priėmimo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24
valandas.
Miestų,
rajonų rinkimų komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų
sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip
3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos
pateiktus biuletenius ir, nustačiusios aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius biuletenius, gali pakeisti
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Miestų, rajonų rinkimų komisijos neturi
teisės pripažinti negaliojančiais apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo
protokolų.
Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimai, išskyrus sprendimus dėl Respublikos Prezidento
rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, gali būti apskųsti Vilniaus apygardos
teismui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jų priėmimo ir turi būti išnagrinėti ne
vėliau kaip per 48 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo ir jo vykdymas
Vyriausiajai rinkimų komisijai yra privalomas.
Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų
sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo mieste ar rajone, gali
perskaičiuoti miesto, rajono rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius
ir, nustačiusi aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus biuletenius, gali
pakeisti miesto, rajono ir apylinkės balsų skaičiavimo protokolų įrašus.
Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais miestų,
rajonų balsų skaičiavimo protokolų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
20
straipsnis. Parama rinkimų komisijoms
Valstybės
institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai privalo
padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus, teikti joms reikalingas
žinias.
Valstybės
institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip
per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pareikštus prašymus ir duoti
rinkimų komisijai motyvuotą atsakymą.
Pagalbiniams
darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo.
Vietos
savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti rinkimų
komisijoms patalpas bei įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.
21
straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų
komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą
pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus
tarifus. Rinkimų komisijų pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse,
įstaigose, organizacijose ir dėl veiklos rinkimų komisijose negaunantiems darbo
užmokesčio, už darbą rinkimų komisijose valstybė išmoka ne didesnį kaip vieno
vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje atlyginimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
22
straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas
Miesto,
rajono, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje
gali atleisti rinkimų komisija, patvirtinusi šios komisijos sudėtį, arba
Vyriausioji rinkimų komisija.
Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar politinės
organizacijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio
įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5
dalyje nustatytiems terminams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
III. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
23
straipsnis. Rinkėjų sąrašai
Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie
rinkėjų sąrašai:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas;
2) miestų, rajonų rinkėjų sąrašai;
3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.
Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus -
išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams
organizuoti ir vykdyti.
Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti
tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų
įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis
kartus.
Rinkimų agitacijai organizuoti kandidatų arba
kandidatus iškėlusių partijų, politinių organizacijų prašymu gali būti sudaromi
apibendrinti rinkėjų sąrašai (be rinkėjų pavardžių, be gimimo datų, be tikslaus
gyvenamosios vietos adreso). Šių sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka juos
užsakiusi partija, politinė organizacija ar kandidatas.
Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir
miestų, rajonų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro
tvarkytojas, sudaromi magnetinėse laikmenose. Sąrašų sudarymo tvarką, formą,
sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
20 straipsnis.
Parama rinkimų komisijoms
Valstybės
institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos,
jų pareigūnai
privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti
įgaliojimus, teikti
joms reikalingas žinias.
Valstybės
institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos,
jų pareigūnai ne
vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti
rinkimų komisijų
pareikštus prašymus ir duoti rinkimų komisijai
motyvuotą atsakymą.
Pagalbiniams
darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą
skaičių personalo.
Vietos
savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos
privalo suteikti
rinkimų komisijoms patalpas bei įrengimus
rinkimams rengti ir
vykdyti.
21 straipsnis.
Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų
komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų
komisijose gauna
atlyginimą pagal Respublikos Prezidento rinkimų
komisijos pateiktus
ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. Rinkimų
komisijų
pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse, įstaigose,
organizacijose ir
dėl veiklos rinkimų komisijose negaunantiems
darbo užmokesčio,
už darbą rinkimų komisijose valstybė išmoka ne
didesnį kaip vieno
vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje
atlyginimą.
22 straipsnis.
Rinkimų komisijų sudėties keitimas
Rinkimų
komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje
gali atleisti juos
patvirtinusi institucija.
Prireikus
naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys
skiriamas šio
įstatymo nustatyta tvarka.
III. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
23 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų sudarymas
Rinkimams
vykdyti sudaromi rinkimų apylinkių rinkėjų
sąrašai. Sąrašus
sudaro atitinkamų savivaldybių valdymo
institucijos ir jų
vadovų pasirašytus perduoda apylinkių rinkimų
komisijoms likus ne
mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų dienos.
Apylinkių
rinkimų komisijos gautus rinkėjų sąrašus
patikslina ir
patvirtina. Patvirtintą rinkėjų sąrašą pasirašo
apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas ir sekretorius.
24 straipsnis.
Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus
bendroji tvarka
Į apylinkės
rinkėjų sąrašą įrašomi aktyviąją rinkimų teisę
turintys Lietuvos
Respublikos piliečiai, kurie sąrašo sudarymo
metu nuolat gyvena
tos rinkimų apylinkės teritorijoje.
Jei
prasidėjus sąrašų sudarymui rinkėjas pakeitė savo
nuolatinę
gyvenamąją vietą, jis gali būti įrašomas į apylinkės
rinkėjų sąrašus
pagal naują nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo
atveju, likus ne
mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, pastarosios
vietos apylinkės
komisijai jis turi paduoti pareiškimą dėl
įrašymo į
rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkimų komisija turi
pasirūpinti, kad
pilietis būtų išbrauktas iš ankstesnės
nuolatinės
gyvenamosios vietos apylinkės rinkėjų sąrašo.
25 straipsnis.
Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą
Kiekvienas
rinkėjas gali būti įrašytas tik į vieną rinkėjų
sąrašą. Tai
tikrina miestų, rajonų rinkimų komisijos ir
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija. Nustačiusi, kad rinkėjas
yra įrašytas į
kelių apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne mažiau
kaip 20 dienų
iki rinkimų, miesto, rajono ar Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija kreipiasi į rinkėją, kad šis per 5
dienas praneštų, į
kurios apylinkės rinkėjų sąrašą jis norėtų
būti įrašytas.
Jei per nustatytą terminą rinkėjas
neapsisprendžia,
Respublikos Prezidento rinkimų komisija jį įrašo
į tos rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, kurioje, jos nuomone,
rinkėjui patogiau
balsuoti, ir apie tai per 3 dienas praneša
rinkėjui. Toks
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
sprendimas negali
būti apskųstas.
26 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų paskelbimas
Likus ne
mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų, miesto, rajono
rinkimų komisija
viešai paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti,
ir sudaro sąlygas
rinkėjams su jais susipažinti, nurodydama laiką
ir vietą šiai
rinkėjų teisei įgyvendinti.
27 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų patikslinimas
Pastabas dėl
netikslumų rinkėjų sąraše bet kuris rinkėjas
gali pateikti
apylinkės rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų
komisija pastabas
privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 48
valandas nuo jų
gavimo. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas
per 48 valandas
nuo jo priėmimo gali būti apskųstas miesto,
rajono rinkimų
komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija per 48
valandas nuo skundo
gavimo privalo priimti sprendimą. Miesto,
rajono rinkimų
komisijos sprendimas yra galutinis.
28 straipsnis.
Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo
Skundus dėl
rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas negali
įgyvendinti savo teisės rinkti, rinkėjas gali
pateikti apylinkės
rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų komisija
skundą privalo
išnagrinėti ir sprendimą priimti ne vėliau kaip
per 24 valandas nuo
jo gavimo.
Apylinkės
rinkimų komisijos sprendimas per 48 valandas gali
būti apskųstas
apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 24
valandas, o jo
sprendimas yra galutinis.
Pastabos ir
skundai, pateikti likus mažiau kaip 24 valandoms
iki rinkimų
pradžios, nenagrinėjami.
29 straipsnis.
Miestų, rajonų rinkėjų sąrašai
Miestų, rajonų
rinkėjų sąrašus, likus iki rinkimų dienos ne
mažiau kaip 25
dienoms, sudaro miestų, rajonų rinkimų komisijos
pagal apylinkių
rinkimų komisijų pateiktus apylinkių rinkėjų
sąrašus.
31 straipsnis.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus
kėlimas
Kandidatais į
Respublikos Prezidentus save gali iškelti
pavieniai asmenys.
Kandidatus į
Respublikos Prezidentus gali kelti, remti
politinės partijos
ir politinės organizacijos.
Kandidatų į
Respublikos Prezidentus skaičius neribojamas.
Kandidatų į
Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas
kitą dieną sudarius
Respublikos Prezidento rinkimų komisiją ir
baigiamas ne vėliau
kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos.
32 straipsnis.
Pareiškimas apie asmens dalyvavimą
rinkimuose kandidatu į Respublikos
Prezidentus
Asmuo,
iškeltas ar iškėlęs save kandidatu į Respublikos
Prezidentus, ne
vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų raštu
pareiškia apie tai
Respublikos Prezidento rinkimų komisijai.
Jeigu
kandidatą į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės
partijos ir
politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat
pateikiamas raštu.
Taip pat yra pateikiami kandidato pilietybę
bei asmenybę
patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių
vidutinių mėnesinių
darbo užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nurodytus 20
tūkstančių rinkėjų
parašų, visas užstatas yra grąžinamas jį
sumokėjusiam
asmeniui.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3
dienas (įskaitant
ir nedarbo dienas) nuo pareiškimo gavimo
patikrina, ar
nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78
straipsnyje
nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti
kandidatu į
Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą
sprendimą išduoti
asmeniui rinkėjų parašų rinkimo lapus su
kandidato į
Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba jų
neišduoti.
Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus ne
vėliau kaip per 3
dienas gali būti apskundžiamas Vilniaus
apygardos teismui ,
o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau
kaip per 72
valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos
ir nedarbo dienos.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja
nuo paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-647, 94.11.08,
Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
33 straipsnis.
Rinkėjų parašų rinkimas
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti
ne mažiau kaip 20
tūkstančių rinkėjų parašai renkami rinkėjų
parašų rinkimo lape,
kuriame yra šis tekstas:
Aš, Lietuvos
Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu
______________________________________________________________
(asmens
vardas ir pavardė)
pareiškimą
dalyvauti m. _________________ ___ d. rinkimuose
kandidatu į Lietuvos
Respublikos Prezidentus.
______________________________________________________________
Eil.Asmens pa-
Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas
Nr. vardė,var-
Respublikos gyvenamoji ir
das
pilietybę vieta data
patvirtinan-
čio dokumento
serija,numeris
______________________________________________________________
Lapo pabaigoje
nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas,
pavardė, Lietuvos
Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento
serija, numeris,
nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.
Visus duomenis
parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas
užpildo pats.
Rinkėjas gali paremti kiekvieną kandidatą į
Respublikos
Prezidentus tik po vieną kartą.
Rinkėjų parašų
rinkimo lapus išduoda Respublikos Prezidento
rinkimų komisija
tiesiogiai asmenims, raštu pareiškusiems apie
dalyvavimą
rinkimuose kandidatais į Respublikos Prezidentus, o
šių asmenų prašymu -
jų nurodytiems asmenims.
34 straipsnis.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus
įregistravimas
Likus iki
rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, asmenys,
iškelti ar iškėlę
save kandidatais į Respublikos Prezidentus,
privalo pateikti
Respublikos Prezidento rinkimų komisijai jos
išduotus rinkėjų
parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20
tūkstančių rinkėjų
parašų.
Asmenys,
iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos
Prezidentus, gali
pateikti Respublikos Prezidento rinkimų
komisijai pažymą
apie savo sveikatos būklę. Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija šią pažymą paskelbia masinės
informacijos
priemonėse.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per
24 valandas nuo
rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina, ar
jie teisingai
užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl to
paties kandidato į
Respublikos Prezidentus pasirašė du kartus ar
daugiau, jo visi
parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat
parašai tų
piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų
arba juos įrašė
neteisingus.
Jeigu
atmetus parašus, kurie neįskaitomi, kandidatą į
Respublikos
Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių
rinkėjų,
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 3 valandas
privalo įregistruoti asmenį kandidatu į
Respublikos
Prezidentus. Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
atsisakymas
įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos
Prezidentus ne
vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo
dienas) gali būti
apskųstas Vilniaus apygardos teismui, o šis
privalo išnagrinėti
skundą per 48 valandas. Į šį terminą įskaitomo
ir nedarbo dienos.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja
nuo paskelbimo.
Asmenys,
iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos
Prezidentus,
kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja
juos įregistravus
kandidatais į Respublikos Prezidentus
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijoje.
Likus iki
rinkimų dienos ne mažiau kaip 22 dienoms,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija oficialiai skelbia visų
asmenų,
įregistruotų kandidatais į Respublikos Prezidentus,
sąrašą ir ne
vėliau kaip per 3 valandas nuo sąrašo paskelbimo
išduoda šiems
asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos
Prezidentus
pažymėjimą. Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos
Prezidentus sąrašo paskelbimo
dienos prasideda Respublikos
Prezidento rinkimų
kampanija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-647, 94.11.08,
Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
35 straipsnis.
Kandidato į Respublikos Prezidentus
patikėtinis
Asmuo,
įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus,
turi teisę
turėti patikėtinius. Kandidatas į Respublikos
Prezidentus
pateikia patikėtinių sąrašą Respublikos Prezidento
rinkimų komisijai,
kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda
patikėtiniams
kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant
kandidato vardą ir
pavardę) patikėtinio pažymėjimą.
Kandidato į
Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę
kandidato į
Respublikos Prezidentus pavedimu jam atstovauti
susitikimuose su
rinkėjais, masinės informacijos priemonėse,
rinkti lėšas
rinkimams finansuoti, taip pat atlikti kitus
kandidato į
Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie
neprieštarauja
įstatymams.
Kandidatas į
Respublikos Prezidentus gali bet kada raštu
atšaukti savo
patikėtinį. Patikėtinis laikomas atšauktu nuo
pareiškimo dėl jo
atšaukimo įteikimo Respublikos Prezidento
rinkimų komisijai.
36 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai
Visos politinės
partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios asmenį
kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidatai
į Respublikos
Prezidentus turi teisę raštu paskirti stebėtojus į
kiekvieną rinkimų
komisiją. Respublikos Prezidento rinkimų
stebėtojo
pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų
pažymėjimus išduoda:
1)
stebėtojų, paskirtų stebėti Respublikos Prezidento
rinkimų komisijos,
taip pat miestų, rajonų rinkimų komisijų
veiklą, -
Respublikos Prezidento rinkimų komisija;
2) stebėtojų,
paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų
veiklą, - miestų,
rajonų rinkimų komisijos.
Rinkimų
stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų,
kurių veiklą jie
paskirti stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad
rinkimų komisijos
pirmininkas bei nariai laikytųsi šio įstatymo.
Stebėtojų
pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie
rinkimų komisijų
protokolų ir sprendimų.
Šiame įstatyme
nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi
teisę apskųsti
rinkimų komisijų sprendimus.
Rinkimų
stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į
Respublikos
Prezidentus turi teisę bet kada raštu atšaukti savo
stebėtoją.
Stebėtojas laikomas atšauktu nuo pareiškimo dėl jo
atšaukimo
įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė asmeniui
stebėtojo
pažymėjimą.
V. KANDIDATŲ Į
RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS
37 straipsnis.
Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis
masinės
informacijos priemonėmis
Kandidatai į
Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų
sąrašo paskelbimo
turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir
kitokiuose
susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis
valstybinėmis
masinės informacijos priemonėmis ir skelbti savo
rinkiminę programą.
Valstybinės
valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi
padėti
kandidatams į Respublikos Prezidentus organizuoti
susitikimus su
rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus
neskelbtiną.
38 straipsnis.
Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė
būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių
pareigų rinkimų kampanijos laikui
Kandidatas į
Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos
laikui, bet ne
ilgiau kaip 2 mėnesiams, jo prašymu gali būti
atleidžiamas nuo
darbo ar tarnybinių pareigų. Už šį laiką iš
valstybės lėšų
jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo
užmokesčiai.
39 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus neliečiamybė
Kandidatas
į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos metu, taip pat po rinkimų negali
būti be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo patrauktas baudžiamojon
atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos administracinės nuobaudos
teismine tvarka už veiksmus, padarytus Respublikos Prezidento rinkimų
kampanijos metu.
Vyriausioji
rinkimų komisija kartu su Vidaus reikalų ministerija turi pasirūpinti
kandidato į Respublikos Prezidentus apsauga, apmokama iš valstybės lėšų.
Kandidatas į Respublikos Prezidentus gali atsisakyti tokios apsaugos, taip pat
samdyti apsaugą už savo lėšas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
40
straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų
įstatymo pažeidimą
Asmenys,
smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys rinkėjams įgyvendinti
teisę rinkti Respublikos Prezidentą, organizuoti rinkimų agitaciją, taip pat
rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus,
neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę
šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakomybėn taip pat
traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie
kandidatą į Respublikos Prezidentus ar trukdę kandidatui susitikti su
rinkėjais.
VI. RINKIMŲ AGITACIJA
41
straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
Politinės
partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir kandidatai į Respublikos
Prezidentus rinkimų agitaciją gali pradėti nuo tos dienos, kai prasideda
Respublikos Prezidento rinkimų kampanija, kuriai taikomos šio skirsnio
nuostatos.
Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais, išskyrus
tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Rinkimų
kampanijos pradžią paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
42
straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis
sąlygos ir tvarka
Kandidatams
į Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos galimybės rinkimų agitacijai
nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Konkrečią
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų apimtį ir laiką kiekvieno
kandidato į Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai nustato Vyriausioji
rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos
vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas lygybės principas
kandidatams į Respublikos Prezidentus.
Kandidatai
į Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai skirtą laiką Lietuvos
nacionaliniame radijuje ir televizijoje gali išnaudoti patys ar leisti tuo
laiku vykdyti rinkimų agitaciją jų nurodytoms politinėms partijoms ir
politinėms organizacijoms bei patikėtiniams ar jų nurodytiems kitiems asmenims.
Agitaciją
komercinėse visuomenės informavimo priemonėse riboja tik speciali Respublikos
Prezidento rinkimų sąskaita.
Visus
ginčus dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija,
vadovaudamasi kandidatų į Respublikos Prezidentus lygiateisiškumo principu.
Visuomenės
informavimo priemonės, paskelbusios kompromituojančią medžiagą apie
kandidatą į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus ar
jo patikėtinio reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus iki rinkimų 5
dienoms paskelbti kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio atsakomąją
nuomonę.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
43
straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis
tarnybine
padėtimi
Bet kam draudžiama naudotis tarnybine
padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose,
taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant
bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors
kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią.
Valstybės, savivaldybių pareigūnams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi
sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį
pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon
atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu asmuo yra kandidatas į Respublikos
Prezidentus, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse jis
gali pasisakyti tik šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu
kandidatui dėl einamųjų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo
priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje.
Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik
šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų agitacijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
44
straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas
Rinkimų
agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat politinių partijų ir politinių
organizacijų, piliečių ir kandidatų į Respublikos Prezidentus gautų lėšų,
kurios kaupiamos specialiose Respublikos Prezidento rinkimų sąskaitose Lietuvos
taupomajame banke ir jo skyriuose.
Kandidatams
į Respublikos Prezidentus iš valstybės lėšų lygiais pagrindais apmokama už
šiame įstatyme nurodytą laiką Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje,
už kandidato rinkiminio plakato, taip pat rinkiminės programos
atspausdinimą. Rinkimų agitacijai skirtų valstybės lėšų naudojimą
kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis bankas.
Ataskaitas apie valstybės lėšų sunaudojimą rinkimų agitacijai Vyriausioji
rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis bankas turi paskelbti spaudoje ne
vėliau kaip per 15 dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.
Kandidatai
į Respublikos Prezidentus ir išrinktas Respublikos Prezidentas apie visas
rinkimams gautas ir sunaudotas lėšas (nurodydamas jų šaltinius) turi paskelbti
spaudoje ne vėliau kaip per 30 dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
45
straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
Rinkimų
agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną,
išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta
likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos
draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus
tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo
patalpose ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
VII. PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
46
straipsnis. Rinkimų biuleteniai
Respublikos
Prezidento rinkimams kiekvienam rinkėjui pateikiamas biuletenis, kuriame
nurodoma kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardas ir pavardė.
Kandidatai į Respublikos Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal
abėcėlę.
47
straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
Miestų, rajonų rinkimų komisijos
perskaičiuoja gautus biuletenius ir vokus bei surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos biuletenius
apylinkių rinkimų komisijoms pristato ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki
balsavimo pradžios. Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja biuletenius ir
surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos rinkimų
biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams pateikia likus ne mažiau kaip 2
dienoms iki balsavimo paštu pradžios.
Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse rinkimų biuleteniai ir vokai balsavimui paštu turi būti laisvai
prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, laivuose
biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip
15 dienų iki rinkimų. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami pagal radiograma
perduotą jų aprašymą.
Vyriausioji rinkimų komisija atsako už
rinkimų biuletenių ir vokų išleidimą, apskaitą ir pristatymą nepažeidžiant
nurodytų terminų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
48
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
III. BALSAVIMAS
49
straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas
vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos rinkimų komisijos nurodytoje
patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų
sąrašus jis yra įtrauktas. Paštu gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų
apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įtrauktas.
50
straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti
visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo
pradžios. Taip pat rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš miesto,
rajono rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo
aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto
balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slapta užpildyti rinkimų
biuletenį. Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti Vyriausiosios rinkimų komisijos
išleisti rinkimų plakatai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas
kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų
(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,
turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido
Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų
komisijos nariams, vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa
uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas praneša miesto, rajono rinkimų komisijai.
Kitus balsavimo patalpos įrengimo
reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
51
straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų
dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus joje ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada rinkimų komisijos pirmininkas su
komisijos nariais patikrinęs, ar balsadėžė yra tuščia, ją užantspauduoja.
Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidus nustatytų reikalavimų,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės gautų biuletenių
skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalija rinkimų biuletenius ir rinkėjų
sąrašus komisijos nariams, įrašo kiekvienam komisijos nariui išdalintų rinkimų
biuletenių skaičių į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro
balsavimo patalpą tuo skelbdamas rinkimų pradžią.
52
straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas
pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą jo
asmenybę bei pilietybę patvirtinantį dokumentą. Komisijos narys, nustatęs, kad
rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra
įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo
lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į
kurį komisijos narį kreiptis balsavimo biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui
išduoti kelis atvykimo lapelius arba šį lapelį išduoti už kitą rinkėją. Jeigu
asmuo, atvykęs į balsavimo patalpas, neturi reikalingų dokumentų arba nėra
aišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos
narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir
pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl
balsavimo.
Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti
rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti
asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytasis pilietis, arba jeigu rinkimų
komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du įrašyti į tos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo
pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to, kai
rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų
apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis. Rinkėjo
pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo
pažymėjime pažymima apie biuletenio išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas
rinkėjui.
Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų
biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal
įstatymus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
53
straipsnis. Balsavimo tvarka
Gavęs
rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną, kurioje pats biuletenį
užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali įeiti ir būti tik vienas. Išimtis
galima tik šio straipsnio penktojoje dalyje numatytu atveju.
Biuletenyje
rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos Prezidentus pavardę, už kurį jis
balsuoja "už".
Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
Rinkėjui
prašant, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės rinkimų komisijos sprendimu
pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos pirmininkas perbraukia rašalu (šratinuku)
sugadintą biuletenį ir ant jo pasirašo. Taip pat ant sugadinto rinkimų
biuletenio pasirašo rinkimų komisijos sekretorius ir vienas iš narių. Sugadinti
biuleteniai laikomi atskirai.
Rinkėjas,
dėl fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti rinkimų biuletenio, įmesti jo į
balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį, kuris vietoj jo užpildytų rinkimų
biuletenį balsavimo kabinoje ir įmestų jį į balsadėžę. Rinkimų komisijos
pirmininkui ar nariams bei rinkimų stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už rinkėją
draudžiama.
40 straipsnis.
Atsakomybė už Lietuvos Respublikos
Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimą
Asmenys,
smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys
rinkėjams
įgyvendinti teisę rinkti Respublikos Prezidentą,
organizuoti rinkimų
agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai,
kiti pareigūnai,
suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai
suskaičiavę
balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip
pažeidę šį įstatymą,
atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Atsakomybėn taip
pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip
platinę
melagingus duomenis apie kandidatą į Respublikos
Prezidentus ar
trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.
VI. RINKIMŲ AGITACIJA
41 straipsnis.
Rinkimų agitacijos pagrindai
Politinės
partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir
kandidatai į
Respublikos Prezidentus rinkimų agitaciją gali
pradėti nuo tos
dienos, kai prasideda Respublikos Prezidento
rinkimų kampanija,
kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos.
Rinkimų
agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir
būdais, išskyrus
tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos
Konstituciją ir
įstatymus. Rinkimų kampanijos pradžią paskelbia
Respublikos Prezidento
rinkimų komisija.
43 straipsnis.
Draudimas valstybės institucijų
pareigūnams daryti poveikį rinkėjų valiai
Rinkimų
kampanijos metu valstybės institucijų pareigūnams,
taip pat
valstybinių masinės informacijos priemonių darbuotojams
draudžiama
naudojantis tarnybinėmis pareigomis bet kokia forma
vykdyti rinkimų
agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų
valią.
Jeigu tokie
asmenys yra kandidatai į Respublikos
Prezidentus,
masinės informacijos priemonėse jie gali pasisakyti
tik šio įstatymo
42 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu jų
tarnybinių
pareigų vykdymas reikalauja pranešti masinės
informacijos
priemonėms svarbias žinias, tą jie gali padaryti tik
spaudos
konferencijoje.
44 straipsnis.
Rinkimų agitacijos finansavimas
Rinkimų
agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat
politinių partijų
ir politinių organizacijų, piliečių ir
kandidatų į
Respublikos Prezidentus gautų lėšų, kurios kaupiamos
specialiose
Respublikos Prezidento rinkimų sąskaitose Lietuvos
taupomajame banke ir
jo skyriuose.
Kandidatams į
Respublikos Prezidentus iš valstybės lėšų
lygiais pagrindais
apmokama už šiame įstatyme nurodytą laiką
valstybiniame
Lietuvos radijuje ir televizijoje, už kandidato
rinkiminio plakato,
taip pat rinkiminės programos atspausdinimą.
Rinkimų agitacijai skirtų
valstybės lėšų naudojimą kontroliuoja
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis
bankas.
Ataskaitas apie valstybės lėšų sunaudojimą rinkimų
agitacijai
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ir Lietuvos
taupomasis bankas
turi paskelbti spaudoje ne vėliau kaip per 15
dienų po Respublikos
Prezidento išrinkimo.
Kandidatai
į Respublikos Prezidentus ir išrinktas
Respublikos
Prezidentas apie visas rinkimams gautas ir sunaudotas
lėšas (nurodydamas
jų šaltinius) turi paskelbti spaudoje ne
vėliau kaip per 30
dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.
45 straipsnis.
Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
Rinkimų
agitacija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų
pradžios ir rinkimų
dieną. Tuo metu jokių vaizdinių rinkimų
agitacijos
priemonių, išskyrus išleistas Respublikos Prezidento
rinkimų komisijos,
negali būti balsavimo patalpoje, pastate ir 50
metrų atstumu aplink
jį.
VII.
PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
46 straipsnis.
Rinkimų biuleteniai
Respublikos
Prezidento rinkimams kiekvienam rinkėjui
pateikiamas
biuletenis, kuriame nurodoma kiekvieno kandidato į
Respublikos
Prezidentus vardas ir pavardė. Kandidatai į
Respublikos
Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal
abėcėlę.
47 straipsnis.
Rinkimų biuletenių pristatymas
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija rinkimų biuletenius
ir vokus miestų,
rajonų rinkimų komisijoms pristato likus ne
mažiau kaip 10
dienų iki rinkimų. Miestų, rajonų rinkimų
komisijos
perskaičiuoja gautus biuletenius ir vokus bei surašo jų
priėmimo aktą.
Miestų,
rajonų rinkimų komisijos biuletenius apylinkių
rinkimų komisijoms
pristato likus ne mažiau kaip vienai dienai
iki rinkimų.
Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja
biuletenius ir
surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir
vokus pašto
skyriams pristato likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki
rinkimų.
Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,
plaukiojančiuose
su Lietuvos valstybės vėliava, rinkimų
biuleteniai ir vokai
balsavimui paštu turi būti laisvai prieinami
rinkėjams likus ne
mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija atsako už rinkimų
biuletenių ir
vokų išleidimą, apskaitą ir pristatymą
nepažeidžiant
nurodytų terminų.
48 straipsnis.
Balsavimo pažymėjimas
Kiekvienam
rinkėjui, likus iki rinkimų ne mažiau kaip 10
dienų, įteikiamas
balsavimo pažymėjimas. Balsavimo pažymėjimus
siunčia ar kitaip
perduoda apylinkių rinkimų komisijos ir apie
tai pažymi rinkėjų
sąraše. Jei dėl apylinkės rinkimų komisijos
kaltės balsavimo
pažymėjimas nebuvo įteiktas, jis turi būti
išduotas tuoj pat
rinkėjui pareikalavus.
Rinkėjui,
pateikusiam raštišką prašymą, gali būti išduotas
balsavimo pažymėjimo
dublikatas.
Balsavimo
pažymėjime nurodoma:
1) miesto,
rajono rinkimų komisijos numeris;
2) apylinkės
rinkimų komisijos numeris;
3) rinkėjo
eilės numeris apylinkės rinkėjų sąraše;
4) rinkėjo
vardas, pavardė;
5) rinkėjo
nuolatinė gyvenamoji vieta;
6) balsavimo
patalpos adresas.
VIII. BALSAVIMAS
49 straipsnis.
Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas
vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos
rinkimų komisijos
nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik
toje rinkimų
apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra
įtrauktas. Paštu
gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų
apylinkėje, į kurios
rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įtrauktas.
50 straipsnis.
Balsavimo patalpos įrengimas
Balsavimo
patalpos įrengimo reikalavimus nustato Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija.
Balsavimo
kabina turi būti įrengta taip, kad niekas negalėtų
matyti joje esančio
rinkėjo.
Šio įstatymo
tekstas turi būti prieinamas kiekvienam
rinkėjui kiekvienoje
rinkimų apylinkėje.
Balsavimo
patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių,
išskyrus rinkimų
organizavimą ir balsavimą.
51 straipsnis.
Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus
joje ne mažiau
kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada
rinkimų komisijos
pirmininkas su komisijos nariais patikrinęs, ar
balsadėžė yra
tuščia, ją užantspauduoja. Įsitikinęs, kad
balsavimo patalpa
įrengta nepažeidus nustatytų reikalavimų,
apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės
gautų biuletenių
skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalija
rinkimų biuletenius
ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, įrašo
kiekvienam
komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių skaičių
į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro
balsavimo patalpą
tuo skelbdamas rinkimų pradžią.
52 straipsnis.
Rinkėjo asmenybės nustatymas
Atvykęs į
balsavimo patalpą, rinkėjas pateikia apylinkės
rinkimų komisijos
nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą
dokumentą,
patvirtinantį jo asmenybę bei pilietybę, ir pasirašo
rinkėjų sąraše.
Balsavimo pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas. Tik
po to, kai rinkėjas
pasirašė, jam išduodamas rinkimų biuletenis.
Balsuojant paštu,
balsavimo pažymėjime pažymima apie biuletenio
išdavimą ir balsavimo
pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
Išduoti
rinkėjui kurio nors kito asmens rinkimų biuletenį
draudžiama.
Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako
pagal įstatymą.
53 straipsnis.
Balsavimo tvarka
Gavęs rinkimų
biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną,
kurioje pats
biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali
įeiti ir būti tik
vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio
penktojoje dalyje
numatytu atveju.
Biuletenyje
rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos
Prezidentus pavardę,
už kurį jis balsuoja "už".
Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
Rinkėjui
prašant, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės
rinkimų komisijos
sprendimu pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos
pirmininkas
perbraukia rašalu (šratinuku) sugadintą biuletenį ir
ant jo pasirašo.
Taip pat ant sugadinto rinkimų biuletenio
pasirašo rinkimų
komisijos sekretorius ir vienas iš narių.
Sugadinti
biuleteniai laikomi atskirai.
Rinkėjas, dėl
fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti rinkimų
biuletenio, įmesti
jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį,
kuris vietoj jo
užpildytų rinkimų biuletenį balsavimo kabinoje ir
įmestų jį į
balsadėžę. Rinkimų komisijos pirmininkui ar nariams
bei rinkimų
stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už rinkėją
draudžiama.
54 straipsnis. Balsavimas paštu
Balsavimas paštu suteikia galimybę dalyvauti
rinkimuose piliečiams, kurie dėl sveikatos būklės arba dėl kitų priežasčių
rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsuoti paštu galima
miesto, rajono pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant 5 diena iki
rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į to
miesto, rajono rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei
rinkėjas neįrašytas į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu
išlaidas apmoka valstybė.
Už balsavimo organizavimą atsako pašto
skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo
vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu. Už pašto skyriaus
darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako tos rinkimų apylinkės,
kurios teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos pirmininkas.
Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei
priimti balsavimo paštu metu pašto viršininkas, pritarus miesto, rajono rinkimų
komisijai, paskiria pašto darbuotojus (pareigūnus), kuriems patikima išduoti
rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus. Jeigu miesto, rajono rinkimų komisija
pareikalauja, pašto viršininkas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su
rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų
dokumentus, miesto, rajono rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas.
Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo
pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį
dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto
viršininkas nedelsdamas praneša miesto, rajono rinkimų komisijai. Šios pažymos
neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti rinkimų dokumentų. Pašto
skyriuose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir
slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Balsavimą
gali stebėti partijų ir politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus
stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui
išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų
biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu
voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta
asmens rinkėjo pažymėjime.
Rinkėjas balsuoja slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenį;
2) užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį
balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja vidinį voką;
4) vidinį voką ir rinkėjo pažymėjimą įdeda į
išorinį voką;
5) užklijuoja išorinį voką.
Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenį
rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba
rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus pristato paštininkas, likus ne mažiau
kaip 2 dienoms iki rinkimų. Kartu su paštininku pas rinkėją gali atvykti ne
mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat gali atvykti stebėtojai. Šių rinkėjų
sąrašą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų
komisijos pagal miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų duomenis, pateiktus
raštu, ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pačių
piliečių užpildytus prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Piliečių
prašymai taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir rūpybos
įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai ir miesto, rajono
globos ir rūpybos įstaigų sudaryti sąrašai pridedami prie apylinkės rinkimų
komisijos sudaryto rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti
į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašo. Pašto darbuotojai,
rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu vokų ir
rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl
sveikatos būklės negali atvykti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę,
sąrašą. Į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą
arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą gali būti įrašyti: I grupės
invalidai, I ir II grupių judėjimo invalidai ir laikinai nedarbingi asmenys,
jei jie pateikė šioje straipsnio dalyje numatytus prašymus užtikrinti galimybę
balsuoti namuose.
Užklijuotą išorinį voką (su jame esančiu
rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu)
rinkėjas gali:
1) įteikti pašto skyriaus darbuotojui ;
2) įteikti paštininkui, atnešusiam jam
rinkimų dokumentus;
3) įmesti į pašto dėžutę;
4) perduoti įdėtą į vokus balsavimo biuletenį
plaukiančio į uostą laivo kapitonui ir pavesti jam persiųsti biuletenį paštu.
Kai rinkėjas balsuoja namuose, draudžiama
daryti poveikį jo apsisprendimui ir skubinti jį balsuoti. Jeigu rinkėjas neturi
fizinių trūkumų, neleidžiančių jam užpildyti rinkimų biuletenį, tai slaptai
užpildytą biuletenį pats įdeda į vidinį voką, jį užklijuoja, užklijuotą vidinį
voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką ir jį užklijuoja.
Rinkėjo, kuris dėl fizinių trūkumų negali to atlikti pats, prašymu tai atlieka
rinkėjo pasirinktas asmuo (išskyrus paštininką, rinkimų komisijos narį ar
stebėtoją), kuriuo rinkėjas pasitiki ir kuris privalo išsaugoti balsavimo
slaptumą. Rinkėjas užklijuotą išorinį voką gali įteikti paštininkui ar išsiųsti
tą pačią arba kitą dieną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
55 straipsnis.
Balsavimas diplomatinėje atstovybėje
Balsuoti
Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje
(konsulate) galima
jos darbo valandomis. Tam turi būti skirta ne
mažiau kaip 4
valandos per dieną. Balsavimo dienas (ne mažiau
kaip 5) kiekvienai
diplomatinei atstovybei (konsulatui) nustato
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija, suderinusi su Užsienio
reikalų ministerija.
Diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose
vyksta balsavimas,
sąrašą sudaro Respublikos Prezidento rinkimų
komisija,
suderinusi su Užsienio reikalų ministerija. Už
balsavimo
organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato)
vadovas.
56 straipsnis.
Balsavimas laive, plaukiojančiame su
Lietuvos valstybės vėliava
Balsavimas
laive, plaukiojančiame su Lietuvos valstybės
vėliava, vyksta,
jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 6 dienas iki
rinkimų išplaukia
iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžta iki
rinkimų dienos arba
jei yra kitos aplinkybės, dėl kurių turintis
teisę rinkti laivo
įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo
rinkimų apylinkėje
ar paštu.
Sąrašą laivų,
kuriuose vyksta balsavimas, ir balsavimo
kiekviename laive
laiką nustato Respublikos Prezidento rinkimų
komisija,
suderinusi su kompetentingomis tarnybomis ir Užsienio
reikalų ministerija
taip, kad kiekvienam laive esančiam Lietuvos
Respublikos
piliečiui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už
balsavimo laive
oganizavimą atsako laivo kapitonas ar jo
padėjėjas, esantys
Lietuvos Respublikos piliečiais.
57 straipsnis.
Balsavimo Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,
plaukiojančiuose
su Lietuvos valstybės
vėliava, tvarka
Balsavimo
tvarką Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir
laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės
vėliava, nustato
Respublikos Prezidento rinkimų komisija.
59 straipsnis.
Balsavimas kariniuose daliniuose
Krašto
apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose
sudaromi specialūs
balsavimui skirti pašto skyriai.
Pagal galimybę
dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti
jų nuolatinės
gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
60 straipsnis.
Balsavimas bausmės atlikimo vietose
Bausmės
atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai.
Įkalinimo
įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali
išleisti
nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos
rinkimų apygardose.
IX. BALSŲ
SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
61 straipsnis.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita
pašto skyriuose
Likus vienai
dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas
grąžina
nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto, rajono
rinkimų komisijai.
Balsavimo vokų
ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus
viršininkas tam
specialiai skirtame žurnale Respublikos
Prezidento rinkimų
komisijos nustatyta tvarka.
Paštas vokus
su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia
apylinkių rinkimų
komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms iki
rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų
ir biuletenių apskaitą Respublikoje tvarko
Prezidento rinkimų
komisija.
62 straipsnis.
Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų
apylinkėse
Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos
narių, užklijuoja
ir antspauduoja balsadėžės plyšį, surenka
atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario
nepanaudotus
rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų
skaičiavimo
protokole, viešai juos suskaičiuoja ir pagal parašus
rinkėjų sąraše,
balsavimo pažymėjimus patikrina, ar nėra
neteisėtai išduotų
biuletenių.
Nepanaudoti
ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų
komisijos viešai
suskaičiuojami, anuliuojami nukerpant dešinįjį
viršutinį kampą,
sudedami į specialiai tam skirtus vokus ir
užantspauduojami.
Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą.
63 straipsnis.
Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir
balsavusių rinkėjų apskaita
Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
jos narių, apžiūri
apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti
antspaudai ir ar
nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo
būti atidaryta ar
kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų
biuletenius. Ar
balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija
priima sprendimą,
kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas
aktas ir balsai
neskaičiuojami.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir
pradedama skaičiuoti
balsus.
Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų
pažymėtus
balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų
skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų
skaičiavimo
tvarką nustato Respublikos Prezidento rinkimų
komisija.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5
komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma,
visi rinkimų
biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali
būti jokių kitų
dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama
skaičiuoti balsus.
Pagal apylinkės
rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės
rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai,
skaičius
nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius
biuletenio gavimą.
Balsavusių rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičius
nustatomas pagal apylinkės
rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių
skaičių. Dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal
apylinkių rinkimų
balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu
gautų biuletenių
skaičių.
Radusi
balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota
rinkėjams, komisija
imasi priemonių išsiaiškinti priežastis.
Balsų
skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo
protokolą.
64 straipsnis.
Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius,
pradedami skaičiuoti
rinkimų biuleteniai, gauti paštu:
1) apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas pateikia
neatplėštus visus
paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius
įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai
vokai po vieną atplėšiami;
3) iš
išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir
tikrinami pagal
apylinkės rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo
vokai antspauduojami
rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo
pažymėjime
įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba
rinkėjų sąraše yra
rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo apylinkėje,
arba yra gautas kitas to paties rinkėjo
balsavimo paštu
vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo
pažymėjimo, arba
išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas
vidinis balsavimo
vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad
voke esantis
rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina
pažymėti ant vidinio
balsavimo voko;
4) apylinkės
rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas
gautas paštu,
pavardės daromas specialus įrašas apie rinkėjo
balso gavimą;
5)
užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į
balsadėžę, paruoštą
pagal nustatytus reikalavimus;
6) taip
peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė
atidaroma ir,
atplėšus antspauduotus vidinius balsavimo vokus,
skaičiuojami
paštu gauti balsai pagal 63 straipsnio
reikalavimus.
Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas
rinkimų biuletenis,
visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei rinkimų
apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas
antspauduotas
vidinis vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo
slaptumas, neatplėšiamas,
o perduodamas aukštesniajai rinkimų
komisijai, kuri
balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų
skaičiavimo
protokolą.
65 straipsnis.
Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje
protokolai
Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo
protokolas. Jame
įrašoma:
1) rinkėjų
skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš
miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių
skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų
skaičius, balsavimo
pažymėjimų skaičius, nepanaudotų biuletenių
skaičius;
4) nepanaudotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
8)
balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
9) balsadėžėje
rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į
Respublikos Prezidentus
paduotų balsų skaičius;
10) paštu
gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų
skaičius;
11) paštu gautų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų
galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu
gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos
Prezidentus
skaičius;
14) iš viso
rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose
rinkėjų skaičius;
15) iš viso
negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių
skaičius;
16) iš viso už
kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus
paduotų balsų
skaičius.
Jeigu
balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo
išduota rinkėjams,
apie tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole,
nurodant skaičių,
kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
Rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolą pasirašo
apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas ir nariai. Po to
protokolą pasirašo
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių
nuomonės pridedamos
prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
66 straipsnis.
Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais laikomi:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;
3) tie,
kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau
kaip už vieną
kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4) tie,
kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į
Respublikos
Prezidentus jis balsavo.
Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu
priima apylinkės
rinkimų komisija.
67 straipsnis.
Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas miesto, rajono rinkimų
komisijai
Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip
pat negaliojančius
ir nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų
skaičiavimo
protokolą, rinkėjų sąrašus ir kitus rinkimų
dokumentus
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos nustatyta
tvarka sudeda į
paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono
rinkimų komisijai
pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po
balsavimo pabaigos.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija bei Vidaus reikalų
ministerija privalo
garantuoti rinkimų dokumentų transportavimo
bei juos
transportuojančių asmenų saugumą.
68 straipsnis. Balsų skaičiavimas miesto,
rajono rinkimų komisijoje
Miesto, rajono rinkimų komisija balsus
pradeda skaičiuoti, kai gauna visus balsų skaičiavimo protokolus ir kitus
rinkimų dokumentus iš visų rinkimų apylinkių.
Miesto, rajono rinkimų komisija priima
apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:
1) ar yra pristatyti visi privalomi
dokumentai (paketai);
2) paketų antspaudavimą ir užrašus (ar
užrašas visas ir teisingas);
3) ar į balsų skaičiavimo protokolą įrašyti
visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka miesto, rajono
rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų
biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų
skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame
nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų pastabos;
4) ar visos pastabos ir rinkėjų skundai yra
apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
Miesto, rajono rinkimų komisija nedelsdama
praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka balsų skaičiavimo
protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkės rinkimų komisijos pateiktų
dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.
Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti
paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai, miesto, rajono rinkimų komisijoje
gali būti atidaromi tik miesto, rajono rinkimų komisijos sprendimu.
Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijoje
pateiktų dokumentų trūkumus, miesto, rajono rinkimų komisija imasi priemonių
juos pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti
trūkstamus dokumentus.
Miesto, rajono rinkimų komisija balsus
skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų duomenis ir prie jų
prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti miesto,
rajono rinkimų komisijoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
69
straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolai
Pagal
rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus
rinkimų dokumentus miesto, rajono rinkimų komisija nustato:
1)
mieste, rajone dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių, kuris lygus miesto, rajono
rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui;
2)
mieste, rajone negaliojančių biuletenių skaičių, kuris lygus miesto, rajono
rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių skaičiui;
3)
mieste, rajone galiojančių biuletenių skaičių, kuris lygus miesto, rajono
rinkimų apylinkėje galiojančių biuletenių skaičiui;
4)
už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių. Jis
lygus atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus gautų balsų
rinkimų apylinkėse sumai.
Šie
duomenys surašomi į miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolus, kuriuos
pasirašo miesto, rajono rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai.
70
straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai
rinkimų komisijai ir rinkimų rezultatų nustatymas
Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų
rezultatus nustato po to, kai gauna visų miestų ir rajonų rinkimų komisijų
balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus dokumentus.
Miesto, rajono rinkimų komisija visus iš
rinkimų apylinkių gautus dokumentus (išskyrus finansinius), rinkėjų sąrašus,
miesto, rajono rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą, miesto, rajono
rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus
sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Vyriausioji rinkimų komisija pagal miestų,
rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo
protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių;
2) dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių;
3) negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4) galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;
5) už kiekvieną kandidatą į Respublikos
Prezidentus paduotų balsų skaičių.
Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama šio
įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus, gali perskaičiuoti rinkimų
biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali pataisyti įrašus balsų
skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija dėl balsų skaičiavimo
protokoluose rastų klaidų negali pripažinti negaliojančiais rinkimų apylinkių,
miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad
šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokumentų
suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Respublikos Prezidento rinkimų
rezultatams, gali pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus
negaliojančiais.
Išrinktu laikomas tas kandidatas į
Respublikos Prezidentus, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau
kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių
rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų,
išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausiai, bet ne mažiau kaip
vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas
kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų
dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl
dviejų kandidatų, gavusių daugiausiai balsų pirmame balsavimo rate. Šį
balsavimą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia tą pačią dieną kaip ir
pirmojo balsavimo rato galutinius rezultatus. Per pakartotinį balsavimą
išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo ne
daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne
vėliau kaip per 45 dienas nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka
rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
71
straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant
rinkimų rezultatus
Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų komisijose, taip pat nustatant
rinkimų rezultatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti politinių
partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos
Prezidentus, taip pat kandidatų į Respublikos Prezidentus paskirti stebėtojai,
taip pat visų visuomenės informavimo priemonių atstovai.
Stebėtojai
turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų
Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų
komisijų darbui. Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi
būti pridėtas prie rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu su kitais
rinkimų dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai rinkimų komisijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
72
straipsnis. Rinkimų rezultatų paskelbimas
Galutinius
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po
rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Pakartotinių
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
72(1)
straipsnis. Paklausimas dėl Respublikos Prezidento rinkimų
įstatymo pažeidimo
Su
paklausimu, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Respublikos Prezidento
rinkimus, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą gali kreiptis Lietuvos
Respublikos Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs
rinkimų rezultatai.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo
pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita minėtos komisijos
veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Respublikos Prezidentą.
Tokį
paklausimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau
kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo
dienos.
Remdamasis
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadomis galutinį sprendimą dėl
Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos
Seimas.
Jeigu
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad Vyriausioji
rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų
įstatymą ar suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš nutarimų:
1)
pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais – jeigu pagal balsų skaičiavimo
protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;
[2
punkto redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]
2)
nustatyti tikruosius galutinius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų
patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu komisijų sprendimai dėl šių
protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus
apygardos teismas nėra panaikinęs komisijų sprendimų dėl šių protokolų
patvirtinimo ar nepatvirtinimo.
[2
punkto redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]
2) nustatyti tikruosius galutinius rinkimų
rezultatus pagal rinkimų komisijų patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus,
jeigu komisijų sprendimai dėl šių protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti
Aukštesniajam administraciniam teismui ir Aukštesnysis administracinis teismas
nėra panaikinęs komisijų sprendimų dėl šių protokolų patvirtinimo ar
nepatvirtinimo.
Pripažinus
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami
pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
73
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
74
straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas
Pasibaigus
Respublikos Prezidento rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 20 dienų po to, kai baigiasi šiame įstatyme nustatytas terminas skundams
dėl jos sprendimų išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai
saugoti rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų, Vyriausiosios
rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų sąrašus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
LAIKINAI
EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius,
1992 m. gruodžio 22 d.
Nr.I-28
69 straipsnis.
Miestų, rajonų balsų skaičiavimo
protokolai
Pagal
rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus,
rinkimų biuletenius
ir kitus rinkimų dokumentus miesto, rajono
rinkimų komisija
nustato:
1) mieste,
rajone dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių,
kuris lygus miesto,
rajono rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų
skaičiui;
2) mieste,
rajone negaliojančių biuletenių skaičių, kuris
lygus miesto,
rajono rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių
skaičiui;
3) mieste,
rajone galiojančių biuletenių skaičių, kuris
lygus miesto,
rajono rinkimų apylinkėje galiojančių biuletenių
skaičiui;
4) už
kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų
balsų skaičių. Jis
lygus atskirai už kiekvieną kandidatą į
Respublikos
Prezidentus gautų balsų rinkimų apylinkėse sumai.
Šie duomenys
surašomi į miestų, rajonų balsų skaičiavimo
protokolus, kuriuos
pasirašo miesto, rajono rinkimų komisijos
pirmininkas ir
nariai.
70 straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo
dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų
komisijai ir rinkimų rezultatų nustatymas
Miestų,
rajonų rinkimų komisijos visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių, rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, miesto, rajono balsų skaičiavimo
protokolą ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus,
užantspauduoja ir ne vėliau kaip per 36 valandas po rinkimų pabaigos perduoda
Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Vyriausioji
rinkimų komisija rinkimų rezultatų nustatymą gali pradėti tik po to, kai gauna
visų miestų ir rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat
kitus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus dokumentus.
Vyriausioji
rinkimų komisija pagal miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo
protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse
nustato:
1)
Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių;
2)
dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių;
3)
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4)
galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;
5)
už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių.
Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama šio įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus,
gali perskaičiuoti rinkimų biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali
pataisyti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija
dėl balsų skaičiavimo protokoluose rastų klaidų negali pripažinti negaliojančiais
rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Vyriausioji
rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti
balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Respublikos
Prezidento rinkimų rezultatams, gali pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų
rezultatus negaliojančiais.
Išrinktu
laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus, kuris pirmą kartą
balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip
pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo
mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo
daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jeigu
pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų
daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka
rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia
balsų pirmame balsavimo rate. Šiuo atveju išrinktu laikomas kandidatas,
surinkęs daugiau balsų.
Jeigu
pirmame balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas
negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo rinkimų
dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos
Prezidento rinkimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
71
straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus
ir nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų komisijose, taip pat nustatant
rinkimų rezultatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti politinių
partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos
Prezidentus, taip pat kandidatų į Respublikos Prezidentus paskirti stebėtojai,
taip pat visų visuomenės informavimo priemonių atstovai.
Stebėtojai
turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų
Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų
komisijų darbui. Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi
būti pridėtas prie rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu su kitais
rinkimų dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai rinkimų komisijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
72
straipsnis. Rinkimų rezultatų paskelbimas
Galutinius
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po
rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Pakartotinių
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
72(1)
straipsnis. Paklausimas dėl Respublikos Prezidento
rinkimų įstatymo pažeidimo
Su
paklausimu, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Respublikos Prezidento
rinkimus, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą gali kreiptis Lietuvos
Respublikos Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs
rinkimų rezultatai.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo
pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita minėtos komisijos
veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Respublikos Prezidentą.
Tokį
paklausimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau
kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo
dienos.
Remdamasis
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadomis galutinį sprendimą dėl
Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos
Seimas.
Jeigu
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad Vyriausioji
rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų
įstatymą ar suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš nutarimų:
1)
pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais – jeigu pagal balsų skaičiavimo
protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;
2)
nustatyti tikruosius galutinius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų
patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu komisijų sprendimai dėl šių
protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus
apygardos teismas nėra panaikinęs komisijų sprendimų dėl šių protokolų
patvirtinimo ar nepatvirtinimo.
Pripažinus
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami
pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. VIII-449,
97.10.14, Žin., 1997, Nr.98-2477 (97.10.30)
3
straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
Teisę
rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie
rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai,
teismo pripažinti neveiksniais.
Bet
kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų
teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės
padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų - draudžiami.
4
straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas
Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą,
rinkimuose turi vieną balsą.
5
straipsnis. Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
73
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
74
straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas
Pasibaigus
Respublikos Prezidento rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 20 dienų po to, kai baigiasi šiame įstatyme nustatytas terminas skundams
dėl jos sprendimų išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai
saugoti rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų, Vyriausiosios
rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų sąrašus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
LAIKINAI
EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius,
1992 m. gruodžio 22 d.
Nr.I-28
71 straipsnis.
Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus
ir
nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų
komisijose, taip
pat nustatant rinkimų rezultatus Respublikos
Prezidento rinkimų
komisijoje, gali dalyvauti politinių partijų
ir politinių
organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos
Prezidentus, taip
pat asmenų, iškėlusių save į Respublikos
Prezidentus,
paskirti stebėtojai, taip pat visų masinės
informacijos
priemonių atstovai.
Stebėtojai
turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas
rinkimų komisijoms
dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų
pažeidimų, bet
neturi kliudyti rinkimų komisijų darbui.
Stebėtojai turi
teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi būti
pridėtas prie
rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu
su kitais rinkimų
dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai
rinkimų komisijai.
72 straipsnis.
Rinkimų rezultatų paskelbimas
Galutinius
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne
vėliau kaip per
4 dienas po rinkimų skelbia Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija.
Pakartotinių
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne
vėliau kaip per 4
dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos
skelbia Respublikos
Prezidento rinkimų komisija.
73 straipsnis.
Respublikos Prezidento pažymėjimas
Po rinkimų
rezultatų paskelbimo Respublikos Prezidento
rinkimų komisija ne
vėliau kaip per 3 valandas nuo rezultatų
paskelbimo
išrinktam Respublikos Prezidentui įteikia Lietuvos
Respublikos
Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų.
6
straipsnis. Slaptas balsavimas
Rinkėjai
balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose
draudžiama.
7
straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės
institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos Prezidento rinkimus rengia ir
vykdo viešai. Apie rinkimų organizavimo renginius (susirinkimus, posėdžius)
viešai pranešama ne vėliau kaip likus 12 val. iki renginių pradžios.
Prezidento pažymėjimą.
30 straipsnis.
Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas
Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašą, likus ne mažiau kaip 20
dienų iki rinkimų
dienos, sudaro Respublikos Prezidento rinkimų
komisija pagal
miestų, rajonų rinkimų komisijų pateiktus rinkėjų
sąrašus, taip pat
rinkėjų, gyvenančių užsienyje, sąrašus.
IV.
KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
42 straipsnis.
Naudojimosi masinės informacijos
priemonėmis sąlygos ir tvarka
Kandidatams į
Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos
galimybės rinkimų
agitacijai nemokamai naudotis valstybinėmis
masinės informacijos
priemonėmis. Konkrečią valstybinio radijo ir
televizijos laidų
apimtį ir laiką kiekvieno kandidato į
Respublikos
Prezidentus rinkimų agitacijai nustato Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija, suderinusi su Lietuvos radijo ir
televizijos
vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas
lygybės principas
kandidatams į Respublikos Prezidentus.
Kandidatai į
Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai
skirtą laiką
valstybinėse masinės informacijos priemonėse,
valstybiniame
Lietuvos radijuje ir televizijoje gali išnaudoti
patys ar leisti tuo
laiku vykdyti rinkimų agitaciją jų nurodytoms
politinėms
partijoms ir politinėms organizacijoms bei
patikėtiniams ar jų
nurodytiems kitiems asmenims.
Agitaciją
komercinėse masinės informacijos priemonėse riboja
tik speciali
Respublikos Prezidento rinkimų sąskaita.
Visus ginčus
dėl rinkimų agitacijos sprendžia Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija, vadovaudamasi kandidatų į
Respublikos
Prezidentus lygiateisiškumo principu.
Masinės
informacijos priemonės, paskelbusios
kompromituojančią
medžiagą apie kandidatą į Respublikos
Prezidentus,
kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo
patikėtinio
reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus iki rinkimų
5 dienoms paskelbti
kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo
patikėtinio
atsakomąją nuomonę.
58 straipsnis.
Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose
Gydymo,
socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi
specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai.
Galintys
judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys
balsavimo patalpoje
šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.
Negalinčius
judėti gydymo bei globos įstaigų pacientus bei
globotinius lanko
specialaus pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos
tvirtina miestų,
rajonų rinkimų komisijos. Balsuojantis asmuo
turi pats jam
sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų
biuletenį ir įdėti
jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jis gali
pasinaudoti asmens,
kuriuo pasitiki, pagalba (išskyrus pašto,
gydymo bei globos
įstaigos darbuotojus, rinkimų stebėtojus).
Gydymo,
socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo
nurodymu gali būti
draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius,
kurių būklė yra
sunki. Šis nurodymas rinkimų komisijoms yra
privalomas.
Taip pat
draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu
Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų
komisija padarė
išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos
psichinės ligos,
silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos
sutrikimo negali
suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
74 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų
saugojimas
Pasibaigus
Respublikos Prezidento rinkimams, Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 20 dienų po to,
kai baigiasi šiame
įstatyme nustatytas terminas skundams dėl jos
sprendimų
išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai
saugoti rinkimų
apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų
sąrašus.
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO
PAREIGAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius, 1992 m.
gruodžio 22 d.
Nr.I-28
231 straipsnis.
Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašą
bendroji tvarka
Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi
visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę
patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos
gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.
Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir
tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės
institucijų ir rinkimų komisijų teikiama informacija.
Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi
būti išbraukiama:
1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis;
2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos
pilietybės;
3) pilietis, kuriam įsigaliojo teismo
sprendimas pripažinti jį neveiksniu.
Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų,
išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip
galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik
sutikus Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
232 straipsnis. Miesto, rajono
rinkėjų sąrašai
Miesto, rajono rinkėjų sąrašą magnetinėse
laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo
gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 65
dienoms iki rinkimų perduoda miesto, rajono rinkimų komisijai. Kartu sudaromi
užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos
diplomatinėms atstovybėms. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių gyvenamoji
vieta nėra žinoma.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
233 straipsnis. Rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašai
Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal
miesto, rajono rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro
miesto, rajono rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų
perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių,
kurių gyvenamoji vieta tiksliai nėra žinoma. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir
keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į
Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uostas ar laivo savininko
administracija, rinkėjų sąrašą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
234 straipsnis. Rinkėjų sąrašų
paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų
sąrašais
Likus ne mažiau kaip 55 dienoms iki rinkimų,
apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams
susipažinti su rinkėjų sąrašu. Diplomatinėje atstovybėje prie įėjimo į rinkimų
komisijos patalpas turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei
įgyvendinti.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
235 straipsnis. Rinkėjo
pažymėjimas
Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos
išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše
yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Neturint šio pažymėjimo, balsuoti
paštu negalima.
Rinkėjo pažymėjime nurodoma:
1) rinkėjo vardas ir pavardė;
2) rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena);
3) rinkėjo adresas;
4) miestas, rajonas, kuriame balsuoja
rinkėjas;
5) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą
įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo būstinės adresas;
6) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės
rinkėjų sąraše.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
236 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo
įteikimas
Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams
organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje esančiam rinkėjui,
pranešusiam savo adresą diplomatinei atstovybei, rinkėjo pažymėjimus įteikia
arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui, balsuojančiam laive,
rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.
Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima
rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas
arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui,
arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam
rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne
vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų.
Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo
pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas netikslus rinkėjo pažymėjimas, privalo
nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios
aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą arba kitą jo
asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti
naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas
į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija apie tai
nedelsdama praneša miesto, rajono rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad
rinkėjas būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo
pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų
sąrašai.
Miesto, rajono rinkimų komisija Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kito
miesto, rajono rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į
nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo.
Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos Respublikos piliečio pasą
su gyvenamosios vietos įrašu.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
237 straipsnis. Rinkėjų sąrašų
patikslinimas iki galutinių sąrašų
sudarymo
Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami
perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą,
išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.
Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo
į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos
adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo.
Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašo į kitos, esančios tame pačiame mieste, rajone, sąrašą tvarko
miesto, rajono rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose
padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą
iš vieno miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą rajono rinkimų komisijos teikimu
tvarko Vyriausioji rinkimų komisija ir apie padarytus pakeitimus praneša
miesto, rajono komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo
231 straipsnyje nustatytais atvejais.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
238 straipsnis.
Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių
įrašymas į
rinkėjų sąrašus
Kitose valstybėse esantys Lietuvos
Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto rinkėjų sąrašą.
Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė,
likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų
komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo
patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu
laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja
diplomatinėje atstovybėje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
239 straipsnis.
Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose bei
bausmės
atlikimo vietose, įrašymas į rinkėjų sąrašus
Rinkėjai, atliekantys tikrąją karinę arba
alternatyviąją tarnybą, įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti tikrąją karinę arba
alternatyviąją tarnybą.
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos
karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkėjų sąrašus tos rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena.
Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo
paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į
papildomą rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra
įrašyta laivo įgula.
Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose,
įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat
gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės
atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į rinkėjų sąrašą tos rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
2310 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų
sąrašus, taip
pat rinkimų dieną
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po
galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18
valandos, kreipiasi rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su
jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirtu šios rinkimų apylinkės
teritorijai, bet rinkėjas nėra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija tuoj pat praneša šio rinkėjo pavardę,
vardą, asmens kodą, jo paso numerį ir pase įrašytą adresą miesto, rajono
rinkimų komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra
įrašytas į miesto, rajono rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad
rinkėjas nebalsuos du kartus arba jo užpildytas biuletenis bus skaičiuojamas
tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas
balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas,
gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą,
neskaičiuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
2311 straipsnis.
Skundai dėl rinkėjų sąrašų
Rinkėjas arba partijos, politinės
organizacijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka nėra įrašytas į rinkėjų sąrašą arba yra
įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai iki
rinkimų likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Apylinkės rinkimų komisija skundą
privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2
dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
[23-11 straipsnio 2 dalies redakcija iki 1999
m. gegužės 1 d.]
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3
dienas gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2
dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.
[23-11 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1999
m. gegužės 1 d.]
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3
dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui,
kuris skundą išnagrinėja per 3 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.
Praleidus nustatytus terminus pareikšti
pastabas ir skundus, pastabos ir skundai nenagrinėjami.
Apie gautus skundus ir teismo sprendimu
rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša
miesto, rajono rinkimų komisijai, o ši - Vyriausiajai rinkimų komisijai per
kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
24
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
25
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
26
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
27
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai: Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
28
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
29
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
30
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IV. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
31
straipsnis. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos
Prezidentus kėlimas
Pretendentais
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys.
Pretendentus
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti politinės
partijos ir politinės organizacijos.
Pretendentų
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau
kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų
dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
32
straipsnis. Pareiškimas apie asmens dalyvavimą rinkimuose
kandidatu į Respublikos Prezidentus
Pretendentas
būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki
rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Jeigu
pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės
partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat pateikiamas
raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę bei asmenybę
patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių vidutinių mėnesinių darbo
užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79
straipsnyje nurodytus 20 tūkstančių rinkėjų parašų, visas užstatas yra
grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.
[32
straipsnio 3 dalies redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) nuo
pareiškimo gavimo patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78
straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į
Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų
parašų rinkimo lapus su pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus
vardu ir pavarde arba jų neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo
lapus ne vėliau kaip per 3 dienas gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos
teismui, o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo
padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo
sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
[32
straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 3 dienas (įskaitant ir ne darbo dienas) nuo pareiškimo gavimo patikrina, ar
nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78 straipsnyje nurodytų aplinkybių,
neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ir priima
motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų parašų rinkimų lapus su
pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba jų
neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimų lapus ne vėliau kaip per
3 dienas gali būti skundžiamas Aukštesniajam administraciniam teismui, o šis
turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo padavimo. Į šį
terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Aukštesniojo administracinio teismo
sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720(94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
33
straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti ne mažiau kaip 20 tūkstančių
rinkėjų parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
Aš,
Lietuvos Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu
______________________________________________________________
(asmens vardas ir pavardė)
pareiškimą
dalyvauti m. _________________ ___ d. rinkimuose kandidatu į Lietuvos
Respublikos Prezidentus.
Eil.Asmens
pa- Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas
Nr.
vardė, Respublikos gyvenamoji ir
vardas pilietybę vieta data
patvirtinan-
čio dokumento
serija,numeris ______________________________________________________________
Lapo
pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos
Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris, nuolatinė
gyvenamoji vieta, parašas.
Visus
duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas užpildo pats. Rinkėjas gali
paremti kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus tik po vieną kartą.
Rinkėjų
parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija tiesiogiai asmenims,
raštu pareiškusiems apie dalyvavimą rinkimuose kandidatais į Respublikos
Prezidentus, o šių asmenų prašymu – jų nurodytiems asmenims.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
34
straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimas
Likus
iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į
Respublikos Prezidentus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos
išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų
parašų. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamų bei turto deklaracijos
pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos.
Pretendentai
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkimų
komisijai pažymą apie savo sveikatos būklę. Vyriausioji rinkimų komisija šią
pažymą paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų
gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl
to paties pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus pasirašė du
kartus ar daugiau, jo visi parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat parašai tų
piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų arba juos įrašė neteisingus.
[34
straipsnio 4 dalies redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]
Jeigu
atmetus parašus, kurie neįskaitomi, pretendentą būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į
Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas
įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip per 3
dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) gali būti apskųstas Vilniaus apygardos
teismui, o šis privalo išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą
įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja
nuo paskelbimo.
[34
straipsnio 4 dalies redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]
Jeigu, atmetus parašus, kurie neįskaitomi,
pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus remia ne mažiau kaip 20
tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 24 valandas
privalo įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios
rinkimų komisijos atsisakymas įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos
Prezidentus ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir ne darbo dienas) gali
būti apskųstas Aukštesniajam administraciniam teismui, o šis privalo
išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
Aukštesniojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.
Pretendentai
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus
statusą įgyja juos įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Likus
iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija
oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos
Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo
išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus pažymėjimą.
Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos
prasideda Respublikos Prezidento rinkimų kampanija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr. VIII-1050,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-514 (99.02.24)
35
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinis
Asmuo,
įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi teisę turėti
patikėtinius. Kandidatas į Respublikos Prezidentus pateikia patikėtinių sąrašą
Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda
patikėtiniams kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant kandidato vardą ir
pavardę) patikėtinio pažymėjimą.
Kandidato
į Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato į Respublikos
Prezidentus pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės
informavimo priemonėse, rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti
kitus kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie neprieštarauja
įstatymams.
Kandidatas
į Respublikos Prezidentus gali bet kada atšaukti savo patikėtinį. Vyriausioji
rinkimų komisija, gavusi tokį kandidato į Respublikos Prezidentus prašymą,
priima sprendimą dėl patikėtinio atšaukimo ir viešai jį paskelbia.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
36
straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios asmenį kandidatu į
Respublikos Prezidentus, kandidatai į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu
paskirti stebėtojus į kiekvieną rinkimų komisiją. Respublikos Prezidento
rinkimų stebėtojo pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų pažymėjimus
išduoda:
1)
stebėtojų, paskirtų stebėti Vyriausiosios rinkimų komisijos, taip pat miestų,
rajonų rinkimų komisijų veiklą, - Vyriausioji rinkimų komisija;
2)
stebėtojų, paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų veiklą, - miestų, rajonų
rinkimų komisijos.
Rinkimų
komisijos informuoja piliečius apie savo darbą, rinkimų apylinkių sudarymą,
rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą ir darbo laiką, apie rinkėjų sąrašus,
kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimo rezultatus, balsavimo ir
rinkimų rezultatus.
stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų, kurių veiklą jie paskirti
stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas bei
nariai laikytųsi šio įstatymo.
Stebėtojų
pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie rinkimų komisijų protokolų ir
sprendimų.
Šiame
įstatyme nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi teisę apskųsti rinkimų
komisijų sprendimus.
Rinkimų
stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į Respublikos Prezidentus
turi teisę bet kada raštu atšaukti savo stebėtoją. Stebėtojas laikomas atšauktu
nuo pareiškimo dėl jo atšaukimo įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė
asmeniui stebėtojo pažymėjimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
V. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS
VEIKLOS GARANTIJOS
37
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė pasisakyti
susirinkimuose, naudotis masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai
į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo turi
lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose,
posėdžiuose, naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti
savo rinkiminę programą.
Valstybinės
masinės informacijos priemonės informuoja visuomenę apie Respublikos
Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.
Visų
masinės informacijos priemonių atstovai turi teisę nekliudomai dalyvauti
visuose renginiuose, kuriuos organizuoja rinkimų komisijos, visuose rinkimų
komisijų posėdžiuose, taip pat gauti iš rinkimų komisijų informaciją apie
rinkimų rengimą ir vykdymą.
8
straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir
vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės lėšų apmokamos
rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei atlyginama už
rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių
lėšų apmokama už miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų
išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą.
Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės
būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu
panaudojamos valstybės lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms
ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo
tvarka išieško iš savivaldybės.
valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į
Respublikos Prezidentus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti
reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną.
38
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė būti
atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų
kampanijos laikui
Kandidatas
į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos laikui, bet ne ilgiau kaip 2
mėnesiams, jo prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.
Už šį laiką iš valstybės lėšų jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo
užmokesčiai.
541 straipsnis. Balsavimas
diplomatinėje atstovybėje
Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje
atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis, tam skiriant ne mažiau
kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjas prašo, diplomatinė atstovybė
(konsulatas) gali jam rinkimų dokumentus siųsti ir priimti paštu.
Vyriausioji rinkimų komisija Užsienio reikalų
ministerijos teikimu sudaro diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta
balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10) kiekvienai
diplomatinei atstovybei (konsulatui).
Už balsavimo organizavimą atsako diplomatinės
atstovybės (konsulato) vadovas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
542 straipsnis. Balsavimas laive
Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne
mažiau kaip prieš 12 dienų iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto
ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl kurių turintis
teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų
apylinkėje, paštu ar diplomatinėje atstovybėje.
Laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 10 įgulos
narių rinkėjų ir su kuriais balsavimo metu palaikomas radijo ryšys bei kuriuose
balsuojama, sąrašą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat Vyriausioji
rinkimų komisija nustato balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam
laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive
organizavimą atsako laivo kapitonas Lietuvos Respublikos pilietis.
Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą
pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
54(3) straipsnis.
Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse
atstovybėse (konsulatuose) ir laivuose
Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams
suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse (konsulatuose) ir
laivuose sudaromos balsavimo komisijos.
Balsavimo komisijos sudaromos iš pirmininko
ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas sudaro Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas iš Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ar kitų užsienio
valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių
rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Balsavimo komisijas laivuose sudaro laivo
kapitonas, atsižvelgdamas į laivo įgulos - Lietuvos Respublikos piliečių
susirinkimo sprendimą.
Balsavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų
pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat pažymėjimų
stebėtojams įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-543,
97.11.25, Žin., 1997, Nr.108-2739 (97.11.28)
543 straipsnis.
Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir
laivuose tvarka
Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
II. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
9
straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į
balsavimo patalpas ir į rinkėjų skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į
rinkimų apylinkes.
Miesto, rajono teritorijos suskirstymą į
rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir keičia Vyriausioji rinkimų komisija.
Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų
komisija skelbia “Valstybės žiniose“.
Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi
ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.
Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo būstinės
adresas keičiami esant reikalui, bet ne vėliau kaip prieš 100 dienų iki rinkimų.
Miesto, rajono meras teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į
rinkimų apylinkes nurodo: siūlomą apylinkės pavadinimą, į rinkimų apylinkę
patenkančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo būstinės
adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į
rinkimų apylinkes nurodomi darytini pakeitimai. Ne vėliau kaip likus 100 dienų
iki rinkimų meras Vyriausiajai rinkimų komisijai taip pat praneša apie naujai
atsiradusius, su pakeistais pavadinimais arba išnykusius adresus, patvirtina
balsavimo būstinių adresus ir telefonus.
544 straipsnis. Balsavimas gydymo,
socialinės rūpybos ir globos
įstaigose
Gydymo, socialinės rūpybos ir globos
įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Miesto, rajono
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės
rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą,
pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas
skiria balsavimui tinkamas patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos
sąlygos į jį atvykti.
Galintys judėti šių įstaigų pacientai ir
globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 54 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Pas gydymo, socialinės rūpybos bei globos
įstaigų pacientus ir globotinius, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti į
balsavimo patalpą, atvyksta ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, stebėtojai
(jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus pareigūnai.
Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis
slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo paštu voką.
Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus tos įstaigos darbuotojo,
paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki,
paslaugomis.
Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos
vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių
būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams privalomas.
Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti
asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų
komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos,
silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo
veiksmų esmės.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
545 straipsnis. Balsavimas
kariniuose daliniuose
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos
daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra
nustatyta 544 straipsnyje.
Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas
kariams balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
546 straipsnis. Balsavimas bausmės
atlikimo vietose
Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs
balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta 544 straipsnyje.
Įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų nustatyta
tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos
rinkimų apylinkėse.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
55
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
@@ -638,45 +7902,445 @@
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
56
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
57
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
58
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
59
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
60
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IX. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ
NUSTATYMAS
61
straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko
pašto skyriaus viršininkas, jų apskaitos duomenis nurodo specialiai tam
skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto
skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto,
rajono rinkimų komisijai.
Paštas vokus su rinkėjų užpildytais
biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip
likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą
Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
10
straipsnis. Rinkimų komisijos
Respublikos
Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:
62
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės
plyšį, surenka atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario
nepanaudotus rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų skaičiavimo
protokole, viešai juos suskaičiuoja ir pagal parašus rinkėjų sąraše, balsavimo
pažymėjimus patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų biuletenių.
Nepanaudoti
ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų komisijos viešai suskaičiuojami,
anuliuojami nukerpant dešinįjį viršutinį kampą, sudedami į specialiai tam
skirtus vokus ir užantspauduojami. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
63
straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir balsavusių
rinkėjų apskaita
Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės
rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,
liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos
išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima
sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas ir balsai
neskaičiuojami.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir pradedama skaičiuoti balsus.
Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų pažymėtus balsavimo biuletenius
galėtų stebėti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią
balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių
ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant
kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama
skaičiuoti balsus.
Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal
rinkėjų parašus, liudijančius biuletenio gavimą. Balsavusių rinkimų
apylinkėje rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas
pagal apylinkių rinkimų balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų
biuletenių skaičių.
Radusi
balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija imasi
priemonių išsiaiškinti priežastis.
Balsų
skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
64
straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti rinkimų
biuleteniai, gauti paštu:
1)
Vyriausioji rinkimų komisija;
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu
gautus išorinius vokus. Jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2)
miesto, rajono rinkimų komisija;
išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3)
apylinkių rinkimų komisijos.
iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir tikrinami pagal apylinkės
rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo vokai antspauduojami rinkimų apylinkės
antspaudu. Jeigu balsavimo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų
sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu
vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra
įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir
laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina
pažymėti ant vidinio balsavimo voko;
4)
apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės
daromas specialus įrašas apie rinkėjo balso gavimą;
5)
užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, paruoštą pagal
nustatytus reikalavimus;
6)
taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir, atplėšus
antspauduotus vidinius balsavimo vokus, skaičiuojami paštu gauti balsai
pagal 63 straipsnio reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip
vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei
rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis vokas,
jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas
aukštesniajai rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo
balsų skaičiavimo protokolą.
65
straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje protokolai
Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:
1)
rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2)
gautų iš miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;
3)
kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, balsavimo pažymėjimų
skaičius, nepanaudotų biuletenių skaičius;
4)
nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;
5)
rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6)
balsadėžės atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8)
balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9)
balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus
paduotų balsų skaičius;
10)
paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų skaičius;
11)
paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12)
paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13)
paštu gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus skaičius;
14)
iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15)
iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;
16)
iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų
skaičius.
Jeigu
balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo išduota rinkėjams, apie
tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole, nurodant skaičių, kiek biuletenių buvo
rasta daugiau.
Rinkimų
komisijų nariai negali būti kandidatais į Respublikos Prezidentus ar
kandidato patikėtiniais.
Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis
turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į
Seimo narius jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir
nebuvo anksčiau atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų ar Referendumo
įstatymų pažeidimus.
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo stebėtojai. Jų pastabos,
komisijos narių nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo
dalis.
66
straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais laikomi:
1)
nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;
3)
tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau kaip už vieną
kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4)
tie, kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į Respublikos Prezidentus
jis balsavo.
Sprendimą
dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų
komisija.
67
straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas miesto, rajono rinkimų komisijai
Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir
nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, rinkėjų
sąrašus ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono rinkimų
komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po balsavimo pabaigos.
Vyriausioji
rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo garantuoti
rinkimų dokumentų transportavimo bei juos transportuojančių asmenų saugumą.
Straipsnio
@@ -686,7515 +8350,3 @@
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
11
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
6 straipsnis.
Slaptas balsavimas
Rinkėjai
balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti
rinkėjų valią
rinkimuose draudžiama.
7 straipsnis.
Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
Valstybės
institucijos ir rinkimų komisijos Respublikos
Prezidento
rinkimus rengia ir vykdo viešai. Apie rinkimų
organizavimo
renginius (susirinkimus, posėdžius) viešai pranešama
ne vėliau kaip likus
12 val. iki renginių pradžios.
Rinkimų
komisijos informuoja piliečius apie savo darbą,
rinkimų apylinkių
sudarymą, rinkimų komisijų sudėtį, buvimo vietą
ir darbo laiką,
apie rinkėjų sąrašus, kandidatų į Respublikos
Prezidentus
įregistravimo rezultatus, balsavimo ir rinkimų
rezultatus.
Valstybinės
masinės informacijos priemonės informuoja
visuomenę apie
Respublikos Prezidento rinkimų rengimą ir vykdymą.
Visų masinės
informacijos priemonių atstovai turi teisę
nekliudomai
dalyvauti visuose renginiuose, kuriuos organizuoja
rinkimų komisijos,
visuose rinkimų komisijų posėdžiuose, taip pat
gauti iš rinkimų
komisijų informaciją apie rinkimų rengimą ir
vykdymą.
8 straipsnis.
Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Respublikos
Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas
apmoka valstybė.
II. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
9 straipsnis.
Rinkimų apylinkių sudarymas
Respublikos
miestų ir rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų
apylinkes.
Kiekvieno miesto, rajono suskirstymą į rinkimų
apylinkes, rinkimų
apylinkių skaičių ir dydį nustato miesto,
rajono rinkimų
komisija likus ne mažiau kaip 37 dienoms iki
rinkimų.
Rinkimų
apylinkės teritorijoje turi gyventi iki 5 tūkstančių
rinkėjų.
Miesto, rajono
rinkimų komisija per 5 dienas po rinkimų
apylinkių
patvirtinimo informuoja rinkėjus, kokios yra kiekvienos
rinkimų apylinkės
ribos, nurodo, kur yra jų buveinė ir balsavimo
patalpos.
10 straipsnis.
Rinkimų komisijos
Respublikos
Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo:
1) Respublikos
Prezidento rinkimų komisija;
2) miesto,
rajono rinkimų komisijos;
3) apylinkių
rinkimų komisijos.
Rinkimų
komisijų nariai negali būti kandidatais į
Respublikos
Prezidentus ar kandidato patikėtiniais.
11 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija yra aukščiausia
Respublikos
Prezidento rinkimų organizavimo institucija.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisiją, iki rinkimų dienos
likus ne mažiau kaip
45 dienoms, sudaro Seimas.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija sudaroma iš:
komisijos
pirmininko;
trijų asmenų,
turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie
burtais nustatomi iš
teisingumo ministro pateiktų 6 kandidatūrų;
trijų asmenų,
turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurie
burtais nustatomi
iš Lietuvos teisininkų draugijos pateiktų 6
kandidatūrų.
Teisingumo
ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į
Respublikos
Prezidento rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau
kandidatūrų.
Burtų traukimą
Seimo posėdyje organizuoja Seimo Pirmininkas.
Politinės
partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų
visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių
mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo
vieno šio
daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų
sąrašo (jungtinio
sąrašo) turi teisę pasiūlyti į Respublikos
Prezidento rinkimų
komisiją po vieną atstovą iki komisijos
sudarymo.
Seimas negali
atmesti pasiūlytų kandidatūrų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos pirmininką skiria
Seimas. Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos pirmininkas,
taip pat komisijos
nariai, paskirti į komisiją burtų keliu, jeigu
jie yra politinių
partijų, visuomeninių politinių judėjimų ar
visuomeninių
politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo
narystę šiose
organizacijose ir judėjimuose ir darbo komisijoje
laikotarpiu
negali dalyvauti šių organizacijų ar judėjimų
veikloje, vykdyti jų
pavedimų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija savo posėdyje
išsirenka
pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių.
Pirmininko
pavaduotojas renkamas iš narių, neatstovaujančių
politinėms
partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams ar
tautinių mažumų
visuomeninėms politinėms organizacijoms.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija sudaroma Respublikos
Prezidento
rinkimų laikui ir netenka savo įgaliojimų, kai
prisiekia
Respublikos Prezidentas.
12 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai
Vyriausioji
rinkimų komisija, organizuodama Respublikos Prezidento rinkimus:
1)
išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus;
2)
registruoja kandidatus į Respublikos Prezidentus, išduoda jiems kandidato į
Respublikos Prezidentus pažymėjimą;
3)
nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų,
antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių
antspaudavimo tvarką;
4)
tvarko Respublikos Prezidento rinkimams skirtas valstybės lėšas;
5)
prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;
6)
nagrinėja skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų, apylinkių rinkimų
komisijų sprendimų;
7)
nustato ir skelbia Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus;
8)
išrinktam kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą;
9)
perduoda Valstybės archyvui saugoti Respublikos Prezidento rinkimų dokumentus;
10)
vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
Vyriausioji
rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti,
Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos
skubos tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
13
straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas
Miestų, rajonų rinkimų komisijas rinkimų
laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 85
dienoms iki rinkimų.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos sudaromos
iš:
1) dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar
dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo
teisingumo ministras;
2) dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar
dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo
Lietuvos teisininkų draugija;
3) vieno tame mieste, rajone (po vieną iš
kiekvieno miesto, rajono) dirbančio “B” grupės valdininko, kurį pasiūlo to
miesto, rajono meras;
4) partijų, politinių organizacijų, kurios
gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.
Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų
draugija ir miesto, rajono meras gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų.
Partijos, politinės organizacijos, kurios
gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų
kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų
apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į
miestų, rajonų rinkimų komisijas po du savo atstovus. Jeigu atstovai atitinka
šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti
negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj
jų gali papildomai skirti komisijos nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo
ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero.
Visais atvejais asmenys, paskirti į miestų,
rajonų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos
ir miesto, rajono mero pasiūlytų kandidatūrų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3
komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo
ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero pasiūlytų
kandidatūrų.
Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo,
arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba
referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios.
Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro
vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų arba referendumo - komisiją ir
nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.
Miesto, rajono rinkimų komisijos pirmininką
skiria Vyriausioji rinkimų komisija.
Miesto, rajono rinkimų komisija savo
pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-49, 93.01.19, Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
14
straipsnis. Miestų, rajonų rinkimų komisijų įgaliojimai
Miesto, rajono rinkimų komisija:
1) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka informuoja mieste, rajone gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių
ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;
2) prižiūri, kaip mieste, rajone vykdomas šis
įstatymas;
3) sudaro apylinkių rinkimų komisijas;
4) paskirsto rinkimams skirtas lėšas
apylinkių rinkimų komisijoms, kontroliuoja šių lėšų naudojimą ir už sunaudotas
rinkimams atsiskaito Vyriausiajai rinkimų komisijai;
5) registruoja rinkimų stebėtojus ir išduoda
jiems pažymėjimus;
6) sudaro miesto, rajono teritorijoje esančių
gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių dalinių ir bausmės
atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų
organizuotas balsavimas paštu;
7) surašo miesto, rajono balsų skaičiavimo
protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai
rinkimų komisijai;
8) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų
komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus;
9) vykdo kitus šio įstatymo numatytus
įgaliojimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
15
straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Ne vėliau kaip likus 75 dienoms iki rinkimų
miesto, rajono rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos
narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų ir politinių organizacijų,
turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta
pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas
kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų
apylinkė, meras.
Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės
rinkimų komisiją turi teisę siūlyti:
1) kiekviena partija, politinė organizacija
ar jų koalicija, per paskutiniuosius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų
daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija, politinė organizacija Seimo
narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu
su koalicijoje dalyvavusiomis organizacijomis;
2) partija, politinė organizacija ar jų
koalicija, per paskutiniuosius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi tarybos
narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą). Jeigu partija,
politinė organizacija tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai
kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis
organizacijomis.
Jeigu partija, politinė organizacija gali
siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų
rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus
pasirinktinai. Jeigu viena iš organizacijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje,
kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal
kitų, kaip buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje
dalyvavusios organizacijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.
Partijos, politinės organizacijos kandidatūrų
sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 62
dienoms iki rinkimų.
Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų
laikotarpiui sudaro miesto, rajono rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 60
dienų iki rinkimų. Jeigu partijos, politinės organizacijos siūloma kandidatūra
atitinka šio įstatymo reikalavimus, miesto, rajono rinkimų komisija negali jos
atmesti.
Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba
pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po
nustatyto termino, miesto, rajono rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau
nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą, kad
šis pasiūlytų į apylinkių rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Mero
siūlomi asmenys negali būti partijų, politinių organizacijų nariai ar jais
tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3
miesto, rajono rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų
komisijos narį prieštarauja mero siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų
komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.
Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria
miesto, rajono rinkimų komisijos.
Apylinkės rinkimų komisija pirmajame posėdyje
išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
16
straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš miesto, rajono rinkimų komisijos gauna
apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams,
atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo pažymėjimus,
praneša miesto, rajono rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus
netikslumus;
2) nagrinėja skundus dėl apylinkės rinkėjų
sąraše padarytų klaidų;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta balsavimas paštu,
kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje
esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose
ir bausmės atlikimo vietose;
4) kartu su savivaldybės tarybos atstovu
pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo
patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;
5) rinkimų dieną organizuoja balsavimą
rinkimų apylinkėje;
6) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės
balsų skaičiavimo protokolą;
7) svarsto savo apylinkės rinkėjų ir
stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų
skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus;
8) vykdo kitus šio įstatymo numatytus
įgaliojimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
13 straipsnis.
Miestų, rajonų rinkimų komisijų sudarymas
Miestų ir
rajonų rinkimų komisijas sudaro Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija likus iki Respublikos Prezidento
rinkimų dienos ne
mažiau kaip 40 dienų.
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos sudaromos iš:
dviejų tame
mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių asmenų,
turinčių aukštąjį
teisinį išsilavinimą, kurių kandidatūras siūlo
teisingumo
ministras;
dviejų tame
mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių asmenų,
kurių kandidatūras
siūlo Lietuvos teisininkų draugija.
Teisingumo
ministras ir Lietuvos teisininkų draugija gali
siūlyti ir daugiau
kandidatūrų.
Politinės
partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų visuomeninės
politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių
mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų kandidatų
sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio
daugiamandatėje
apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio
sąrašo) turi teisę
pasiūlyti į miestų, rajonų rinkimų komisijas po du
savo atstovus.
Respublikos Prezidento rinkimų komisija šių
kandidatūrų atmesti
negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai
tvirtinti komisijos
nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo
ministro ir Lietuvos
teisininkų draugijos.
Miesto,
rajono rinkimų komisijos pirmininką skiria
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija.
Miesto, rajono
rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje
išsirenka komisijos
pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
Vilniaus ir
Kauno miestuose šio straipsnio nustatyta tvarka
gali būti sudaroma
daugiau kaip po vieną miesto rinkimų komisiją,
turinčią šio
įstatymo 14 straipsnyje numatytus įgaliojimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-49, 93.01.19,
Žin., 1993, Nr.4-78 (93.02.10)
14 straipsnis.
Miestų, rajonų rinkimų komisijų
įgaliojimai
Miesto, rajono
rinkimų komisija:
1) suskirsto
miesto, rajono teritoriją į rinkimų apylinkes,
nustato jų ribas ir
apylinkių numeraciją;
2) informuoja
mieste, rajone gyvenančius rinkėjus apie
rinkimų apylinkių
ribas, jų buveinę, darbo laiką ir balsavimo
patalpas;
3) prižiūri,
kaip mieste, rajone vykdomas šis įstatymas;
4) surašo
miesto, rajono balsų skaičiavimo protokolą;
5) svarsto
skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų
ir veiksmų, priima
dėl jų sprendimus;
6) vykdo kitus
šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
15 straipsnis.
Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
Apylinkių
rinkimų komisijas sudaro miestų, rajonų rinkimų
komisijos iki
Respublikos Prezidento rinkimų dienos likus ne
mažiau kaip 36
dienoms.
Apylinkių
rinkimų komisijos sudaromos iš kandidatūrų, kurias
pasiūlo politinės
partijos, visuomeniniai politiniai judėjimai ir
tautinių mažumų
visuomeninės politinės organizacijos, gavusios
Seimo narių
mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal
iškeltų kandidatų
sąrašą (jungtinį sąrašą). Šios politinės
partijos,
visuomeniniai politiniai judėjimai ir tautinių mažumų
visuomeninės
politinės organizacijos turi teisę pasiūlyti į
apylinkių rinkimų
komisiją iki 3 savo atstovų. Jeigu kandidatūrų
nebuvo pasiūlyta,
miestų, rajonų rinkimų komisijos gali
proporcingai
padidinti aukščiau nurodytų politinių jėgų
atstovavimo normą.
Miestų,
rajonų rinkimų komisijos negali atmesti šiame
straipsnyje
nurodytų kandidatūrų, pasiūlytų į apylinkės rinkimų
komisiją.
Apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkus skiria miestų, rajonų
rinkimų komisijos.
Apylinkės
rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka
komisijos pirmininko
pavaduotoją ir sekretorių.
16 straipsnis.
Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės
rinkimų komisija:
1) iš
savivaldybių valdymo institucijų gauna rinkėjų
sąrašus,juos
tikslina ir tvirtina;
2) įrašo
rinkėjus į apylinkės rinkimų sąrašą, jeigu yra šio
įstatymo 24
straipsnio antrojoje dalyje numatytos sąlygos;
3) nagrinėja
skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
4) likus iki
rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, pateikia
apylinkės rinkėjų
sąrašą miesto, rajono rinkimų komisijai;
5) įteikia
ar kitaip perduoda rinkėjams balsavimo
pažymėjimus;
6) garantuoja,
kad pagal šio įstatymo reikalavimus būtų
parengtos balsavimo
patalpos ir balsadėžės;
7) rinkimų
dieną organizuoja rinkimų apylinkėje balsavimą;
8)
suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą;
9) svarsto
tos apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus
rinkimų rengimo,
balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų
skaičiavimo
protokolų surašymo klausimais ir priima dėl jų
sprendimus;
10) vykdo kitus
šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
17 straipsnis. Rinkimų
komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai ir
rinkimų
komisijų darbo organizavimas
Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas
rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą.
Miestų, rajonų ir apylinkių rinkimų komisijų
narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji
rinkimų komisija. Nustatomas šis rinkimų komisijos nario, pirmininko
pasižadėjimo tekstas:
“Aš, rinkimų komisijos narys, pirmininkas
(vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos
Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas
rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir
piliečių teises.
Tepadeda man Dievas.”
Pasižadėti galima ir be paskutiniojo sakinio.
Davęs rašytinį pasižadėjimą asmuo po pasižadėjimo tekstu pasirašo.
Pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laiką.
Draudžiama pradėti eiti rinkimų komisijos nario pareigas nepasižadėjus.
Rašytinius pasižadėjimus saugo rinkimų
komisijos narius, pirmininkus paskyrusi rinkimų komisija.
Vyriausioji ar miesto, rajono rinkimų komisija,
skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį
pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo ilgiau kaip 15 dienų nuo
paskyrimo arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų
komisijoje.
Rinkimų komisijos posėdžiai yra teisėti, kai
juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijos sprendimai
priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.
Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos
nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją
nuomonę, kuri pridedama prie protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.
Pasibaigus rinkimams, miestų, rajonų ir
apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą
nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai
ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal įstatymą jiems pavestus
darbus.
Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui,
davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokios formos rinkimų agitacija
ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą arba
rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos
ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Pastaba. Miestų, rajonų, apylinkių rinkimų komisijų
nariams, pirmininkams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra davę rašytinio
pasižadėjimo, 15 dienų terminas skaičiuojamas ne nuo jų paskyrimo, bet nuo
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17,
18, 22, 23, 43, 47, 48, 50, 52, 54, 61, 68, 70 straipsnių pakeitimo ir
papildymo 23(1), 23(2), 23(3), 23(4), 23(5), 23(6), 23(7), 23(8), 23(9),
23(10), 23(11), 54(1), 54(2), 54(3), 54(4), 54(5), 54(6) straipsniais įstatymo
įsigaliojimo.
18
straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki
balsavimo pabaigos
Visos politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į
Respublikos Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai
rinkimų komisijų sprendimus gali apskųsti šia tvarka:
1)
apylinkių rinkimų komisijų sprendimus - miesto ar rajono rinkimų komisijai;
2)
miestų, rajonų rinkimų komisijų sprendimus - Vyriausiajai rinkimų komisijai;
3)
Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus - Vilniaus apygardos teismui.
Skundai
turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
18 straipsnis.
Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,
priimtų iki balsavimo pabaigos
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios
kandidatą į Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos
Prezidentus
patikėtiniai rinkimų komisijų sprendimus gali
apskųsti šia tvarka:
1) apylinkių
rinkimų komisijų sprendimus - miesto ar rajono
rinkimų komisijai;
2) miestų,
rajonų rinkimų komisijų sprendimus - Respublikos
Prezidento rinkimų
komisijai;
3) Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos sprendimus -
Vilniaus apygardos
teismui.
Skundai turi
būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas
nuo skundo
padavimo. Vilniaus apygardos teismo sprendimas
įsiteisėja nuo
paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-647, 94.11.08,
Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
19 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų
pasibaigus balsavimui
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į
Respublikos Prezidentus, bei kandidatų į Respublikos Prezidentus patikėtiniai
apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo
gali apskųsti miesto, rajono rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas
nuo jų priėmimo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24
valandas.
Miestų,
rajonų rinkimų komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų
sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip
3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos
pateiktus biuletenius ir, nustačiusios aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius biuletenius, gali pakeisti
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Miestų, rajonų rinkimų komisijos neturi
teisės pripažinti negaliojančiais apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo
protokolų.
Vyriausiosios
rinkimų komisijos sprendimai, išskyrus sprendimus dėl Respublikos Prezidento
rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais, gali būti apskųsti Vilniaus
apygardos teismui ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jų priėmimo ir turi būti
išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo
dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo ir jo
vykdymas Vyriausiajai rinkimų komisijai yra privalomas.
Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl miestų, rajonų rinkimų komisijų
sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo mieste ar rajone, gali
perskaičiuoti miesto, rajono rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius
ir, nustačiusi aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus biuletenius, gali
pakeisti miesto, rajono ir apylinkės balsų skaičiavimo protokolų įrašus.
Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais
miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
20
straipsnis. Parama rinkimų komisijoms
Valstybės
institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai privalo
padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus, teikti joms reikalingas
žinias.
Valstybės
institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip
per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pareikštus prašymus ir duoti
rinkimų komisijai motyvuotą atsakymą.
Pagalbiniams
darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą skaičių personalo.
Vietos
savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti rinkimų
komisijoms patalpas bei įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.
21
straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų
komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą
pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus
tarifus. Rinkimų komisijų pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse,
įstaigose, organizacijose ir dėl veiklos rinkimų komisijose negaunantiems darbo
užmokesčio, už darbą rinkimų komisijose valstybė išmoka ne didesnį kaip vieno
vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje atlyginimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
22
straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas
Miesto,
rajono, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje
gali atleisti rinkimų komisija, patvirtinusi šios komisijos sudėtį, arba
Vyriausioji rinkimų komisija.
Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar politinės
organizacijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio
įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 13 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 5
dalyje nustatytiems terminams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
III. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
23
straipsnis. Rinkėjų sąrašai
Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie
rinkėjų sąrašai:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas;
2) miestų, rajonų rinkėjų sąrašai;
3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.
Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus -
išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams
organizuoti ir vykdyti.
Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia,
kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų
įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis
kartus.
Rinkimų agitacijai organizuoti kandidatų arba
kandidatus iškėlusių partijų, politinių organizacijų prašymu gali būti sudaromi
apibendrinti rinkėjų sąrašai (be rinkėjų pavardžių, be gimimo datų, be tikslaus
gyvenamosios vietos adreso). Šių sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka juos
užsakiusi partija, politinė organizacija ar kandidatas.
Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir
miestų, rajonų rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro
tvarkytojas, sudaromi magnetinėse laikmenose. Sąrašų sudarymo tvarką, formą,
sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
20 straipsnis.
Parama rinkimų komisijoms
Valstybės
institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos,
jų pareigūnai
privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti
įgaliojimus, teikti
joms reikalingas žinias.
Valstybės
institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos,
jų pareigūnai ne
vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti
rinkimų komisijų
pareikštus prašymus ir duoti rinkimų komisijai
motyvuotą atsakymą.
Pagalbiniams
darbams rinkimų komisijos gali samdyti reikiamą
skaičių personalo.
Vietos
savivaldybės, valstybės įstaigos ir organizacijos
privalo suteikti
rinkimų komisijoms patalpas bei įrengimus
rinkimams rengti ir
vykdyti.
21 straipsnis.
Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų
komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų
komisijose gauna
atlyginimą pagal Respublikos Prezidento rinkimų
komisijos pateiktus
ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. Rinkimų
komisijų
pirmininkams ir nariams, dirbantiems įmonėse, įstaigose,
organizacijose ir
dėl veiklos rinkimų komisijose negaunantiems
darbo užmokesčio,
už darbą rinkimų komisijose valstybė išmoka ne
didesnį kaip vieno
vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje
atlyginimą.
22 straipsnis.
Rinkimų komisijų sudėties keitimas
Rinkimų
komisijų pirmininkus ir narius iš pareigų komisijoje
gali atleisti juos
patvirtinusi institucija.
Prireikus
naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys
skiriamas šio
įstatymo nustatyta tvarka.
III. RINKĖJŲ SĄRAŠAI
23 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų sudarymas
Rinkimams
vykdyti sudaromi rinkimų apylinkių rinkėjų
sąrašai. Sąrašus
sudaro atitinkamų savivaldybių valdymo
institucijos ir jų
vadovų pasirašytus perduoda apylinkių rinkimų
komisijoms likus ne
mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų dienos.
Apylinkių
rinkimų komisijos gautus rinkėjų sąrašus
patikslina ir
patvirtina. Patvirtintą rinkėjų sąrašą pasirašo
apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas ir sekretorius.
24 straipsnis.
Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus
bendroji tvarka
Į apylinkės
rinkėjų sąrašą įrašomi aktyviąją rinkimų teisę
turintys Lietuvos
Respublikos piliečiai, kurie sąrašo sudarymo
metu nuolat gyvena
tos rinkimų apylinkės teritorijoje.
Jei
prasidėjus sąrašų sudarymui rinkėjas pakeitė savo
nuolatinę
gyvenamąją vietą, jis gali būti įrašomas į apylinkės
rinkėjų sąrašus
pagal naują nuolatinę gyvenamąją vietą. Šiuo
atveju, likus ne
mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, pastarosios
vietos apylinkės
komisijai jis turi paduoti pareiškimą dėl
įrašymo į
rinkėjų sąrašą. Apylinkės rinkimų komisija turi
pasirūpinti, kad
pilietis būtų išbrauktas iš ankstesnės
nuolatinės
gyvenamosios vietos apylinkės rinkėjų sąrašo.
25 straipsnis.
Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą
Kiekvienas
rinkėjas gali būti įrašytas tik į vieną rinkėjų
sąrašą. Tai
tikrina miestų, rajonų rinkimų komisijos ir
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija. Nustačiusi, kad rinkėjas
yra įrašytas į
kelių apylinkių rinkėjų sąrašus, likus ne mažiau
kaip 20 dienų
iki rinkimų, miesto, rajono ar Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija kreipiasi į rinkėją, kad šis per 5
dienas praneštų, į
kurios apylinkės rinkėjų sąrašą jis norėtų
būti įrašytas.
Jei per nustatytą terminą rinkėjas
neapsisprendžia,
Respublikos Prezidento rinkimų komisija jį įrašo
į tos rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, kurioje, jos nuomone,
rinkėjui patogiau
balsuoti, ir apie tai per 3 dienas praneša
rinkėjui. Toks
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
sprendimas negali
būti apskųstas.
26 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų paskelbimas
Likus ne
mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų, miesto, rajono
rinkimų komisija
viešai paskelbia, kad rinkėjų sąrašai parengti,
ir sudaro sąlygas
rinkėjams su jais susipažinti, nurodydama laiką
ir vietą šiai
rinkėjų teisei įgyvendinti.
27 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų patikslinimas
Pastabas dėl
netikslumų rinkėjų sąraše bet kuris rinkėjas
gali pateikti
apylinkės rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų
komisija pastabas
privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti per 48
valandas nuo jų
gavimo. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas
per 48 valandas
nuo jo priėmimo gali būti apskųstas miesto,
rajono rinkimų
komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija per 48
valandas nuo skundo
gavimo privalo priimti sprendimą. Miesto,
rajono rinkimų
komisijos sprendimas yra galutinis.
28 straipsnis.
Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo
Skundus dėl
rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas negali
įgyvendinti savo teisės rinkti, rinkėjas gali
pateikti apylinkės
rinkimų komisijai. Apylinkės rinkimų komisija
skundą privalo
išnagrinėti ir sprendimą priimti ne vėliau kaip
per 24 valandas nuo
jo gavimo.
Apylinkės
rinkimų komisijos sprendimas per 48 valandas gali
būti apskųstas
apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 24
valandas, o jo
sprendimas yra galutinis.
Pastabos ir
skundai, pateikti likus mažiau kaip 24 valandoms
iki rinkimų
pradžios, nenagrinėjami.
29 straipsnis.
Miestų, rajonų rinkėjų sąrašai
Miestų, rajonų
rinkėjų sąrašus, likus iki rinkimų dienos ne
mažiau kaip 25
dienoms, sudaro miestų, rajonų rinkimų komisijos
pagal apylinkių
rinkimų komisijų pateiktus apylinkių rinkėjų
sąrašus.
31 straipsnis.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus
kėlimas
Kandidatais į
Respublikos Prezidentus save gali iškelti
pavieniai asmenys.
Kandidatus į
Respublikos Prezidentus gali kelti, remti
politinės partijos
ir politinės organizacijos.
Kandidatų į
Respublikos Prezidentus skaičius neribojamas.
Kandidatų į
Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas
kitą dieną sudarius
Respublikos Prezidento rinkimų komisiją ir
baigiamas ne vėliau
kaip likus 40 dienų iki rinkimų dienos.
32 straipsnis.
Pareiškimas apie asmens dalyvavimą
rinkimuose kandidatu į Respublikos
Prezidentus
Asmuo,
iškeltas ar iškėlęs save kandidatu į Respublikos
Prezidentus, ne
vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų raštu
pareiškia apie tai
Respublikos Prezidento rinkimų komisijai.
Jeigu
kandidatą į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės
partijos ir
politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat
pateikiamas raštu.
Taip pat yra pateikiami kandidato pilietybę
bei asmenybę
patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių
vidutinių mėnesinių
darbo užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nurodytus 20
tūkstančių rinkėjų
parašų, visas užstatas yra grąžinamas jį
sumokėjusiam
asmeniui.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3
dienas (įskaitant
ir nedarbo dienas) nuo pareiškimo gavimo
patikrina, ar
nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78
straipsnyje
nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti
kandidatu į
Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą
sprendimą išduoti
asmeniui rinkėjų parašų rinkimo lapus su
kandidato į
Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba jų
neišduoti.
Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus ne
vėliau kaip per 3
dienas gali būti apskundžiamas Vilniaus
apygardos teismui ,
o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau
kaip per 72
valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos
ir nedarbo dienos.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja
nuo paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-647, 94.11.08,
Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
33 straipsnis.
Rinkėjų parašų rinkimas
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti
ne mažiau kaip 20
tūkstančių rinkėjų parašai renkami rinkėjų
parašų rinkimo lape,
kuriame yra šis tekstas:
Aš, Lietuvos
Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu
______________________________________________________________
(asmens
vardas ir pavardė)
pareiškimą
dalyvauti m. _________________ ___ d. rinkimuose
kandidatu į Lietuvos
Respublikos Prezidentus.
______________________________________________________________
Eil.Asmens pa-
Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas
Nr. vardė,var-
Respublikos gyvenamoji ir
das
pilietybę vieta data
patvirtinan-
čio dokumento
serija,numeris
______________________________________________________________
Lapo pabaigoje
nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas,
pavardė, Lietuvos
Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento
serija, numeris,
nuolatinė gyvenamoji vieta, parašas.
Visus duomenis
parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas
užpildo pats.
Rinkėjas gali paremti kiekvieną kandidatą į
Respublikos
Prezidentus tik po vieną kartą.
Rinkėjų parašų
rinkimo lapus išduoda Respublikos Prezidento
rinkimų komisija
tiesiogiai asmenims, raštu pareiškusiems apie
dalyvavimą
rinkimuose kandidatais į Respublikos Prezidentus, o
šių asmenų prašymu -
jų nurodytiems asmenims.
34 straipsnis.
Kandidatų į Respublikos Prezidentus
įregistravimas
Likus iki
rinkimų ne mažiau kaip 25 dienoms, asmenys,
iškelti ar iškėlę
save kandidatais į Respublikos Prezidentus,
privalo pateikti
Respublikos Prezidento rinkimų komisijai jos
išduotus rinkėjų
parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20
tūkstančių rinkėjų
parašų.
Asmenys,
iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos
Prezidentus, gali
pateikti Respublikos Prezidento rinkimų
komisijai pažymą
apie savo sveikatos būklę. Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija šią pažymą paskelbia masinės
informacijos
priemonėse.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per
24 valandas nuo
rinkėjų parašų rinkimo lapų gavimo patikrina, ar
jie teisingai
užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl to
paties kandidato į
Respublikos Prezidentus pasirašė du kartus ar
daugiau, jo visi
parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat
parašai tų
piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų
arba juos įrašė
neteisingus.
Jeigu
atmetus parašus, kurie neįskaitomi, kandidatą į
Respublikos
Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių
rinkėjų,
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 3 valandas
privalo įregistruoti asmenį kandidatu į
Respublikos
Prezidentus. Respublikos Prezidento rinkimų komisijos
atsisakymas
įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos
Prezidentus ne
vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo
dienas) gali būti
apskųstas Vilniaus apygardos teismui, o šis
privalo išnagrinėti
skundą per 48 valandas. Į šį terminą įskaitomo
ir nedarbo dienos.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja
nuo paskelbimo.
Asmenys,
iškelti ar iškėlę save kandidatais į Respublikos
Prezidentus,
kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja
juos įregistravus
kandidatais į Respublikos Prezidentus
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijoje.
Likus iki
rinkimų dienos ne mažiau kaip 22 dienoms,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija oficialiai skelbia visų
asmenų,
įregistruotų kandidatais į Respublikos Prezidentus,
sąrašą ir ne
vėliau kaip per 3 valandas nuo sąrašo paskelbimo
išduoda šiems
asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos
Prezidentus
pažymėjimą. Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos
Prezidentus sąrašo paskelbimo
dienos prasideda Respublikos
Prezidento rinkimų
kampanija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-647, 94.11.08,
Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
35 straipsnis.
Kandidato į Respublikos Prezidentus
patikėtinis
Asmuo,
įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus,
turi teisę
turėti patikėtinius. Kandidatas į Respublikos
Prezidentus
pateikia patikėtinių sąrašą Respublikos Prezidento
rinkimų komisijai,
kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda
patikėtiniams
kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant
kandidato vardą ir
pavardę) patikėtinio pažymėjimą.
Kandidato į
Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę
kandidato į
Respublikos Prezidentus pavedimu jam atstovauti
susitikimuose su
rinkėjais, masinės informacijos priemonėse,
rinkti lėšas
rinkimams finansuoti, taip pat atlikti kitus
kandidato į
Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie
neprieštarauja
įstatymams.
Kandidatas į
Respublikos Prezidentus gali bet kada raštu
atšaukti savo
patikėtinį. Patikėtinis laikomas atšauktu nuo
pareiškimo dėl jo
atšaukimo įteikimo Respublikos Prezidento
rinkimų komisijai.
36 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai
Visos politinės
partijos ir politinės organizacijos,
iškėlusios asmenį
kandidatu į Respublikos Prezidentus, kandidatai
į Respublikos
Prezidentus turi teisę raštu paskirti stebėtojus į
kiekvieną rinkimų
komisiją. Respublikos Prezidento rinkimų
stebėtojo
pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų
pažymėjimus išduoda:
1)
stebėtojų, paskirtų stebėti Respublikos Prezidento
rinkimų komisijos,
taip pat miestų, rajonų rinkimų komisijų
veiklą, -
Respublikos Prezidento rinkimų komisija;
2) stebėtojų,
paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų
veiklą, - miestų,
rajonų rinkimų komisijos.
Rinkimų
stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų,
kurių veiklą jie
paskirti stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad
rinkimų komisijos
pirmininkas bei nariai laikytųsi šio įstatymo.
Stebėtojų
pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie
rinkimų komisijų
protokolų ir sprendimų.
Šiame įstatyme
nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi
teisę apskųsti
rinkimų komisijų sprendimus.
Rinkimų
stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į
Respublikos
Prezidentus turi teisę bet kada raštu atšaukti savo
stebėtoją.
Stebėtojas laikomas atšauktu nuo pareiškimo dėl jo
atšaukimo
įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė asmeniui
stebėtojo
pažymėjimą.
V. KANDIDATŲ Į
RESPUBLIKOS PREZIDENTUS VEIKLOS GARANTIJOS
37 straipsnis.
Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė
pasisakyti susirinkimuose, naudotis
masinės
informacijos priemonėmis
Kandidatai į
Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų
sąrašo paskelbimo
turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir
kitokiuose
susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis
valstybinėmis
masinės informacijos priemonėmis ir skelbti savo
rinkiminę programą.
Valstybinės
valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi
padėti
kandidatams į Respublikos Prezidentus organizuoti
susitikimus su
rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus
neskelbtiną.
38 straipsnis.
Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė
būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių
pareigų rinkimų kampanijos laikui
Kandidatas į
Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos
laikui, bet ne
ilgiau kaip 2 mėnesiams, jo prašymu gali būti
atleidžiamas nuo
darbo ar tarnybinių pareigų. Už šį laiką iš
valstybės lėšų
jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo
užmokesčiai.
39 straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus neliečiamybė
Kandidatas
į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos metu, taip pat po rinkimų negali
būti be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo patrauktas baudžiamojon
atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos administracinės nuobaudos
teismine tvarka už veiksmus, padarytus Respublikos Prezidento rinkimų
kampanijos metu.
Vyriausioji
rinkimų komisija kartu su Vidaus reikalų ministerija turi pasirūpinti
kandidato į Respublikos Prezidentus apsauga, apmokama iš valstybės lėšų.
Kandidatas į Respublikos Prezidentus gali atsisakyti tokios apsaugos, taip pat
samdyti apsaugą už savo lėšas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
40
straipsnis. Atsakomybė už Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų
įstatymo pažeidimą
Asmenys,
smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys rinkėjams įgyvendinti
teisę rinkti Respublikos Prezidentą, organizuoti rinkimų agitaciją, taip pat
rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus,
neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę
šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakomybėn taip pat
traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie
kandidatą į Respublikos Prezidentus ar trukdę kandidatui susitikti su
rinkėjais.
VI. RINKIMŲ AGITACIJA
41
straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
Politinės
partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir kandidatai į Respublikos
Prezidentus rinkimų agitaciją gali pradėti nuo tos dienos, kai prasideda
Respublikos Prezidento rinkimų kampanija, kuriai taikomos šio skirsnio
nuostatos.
Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais, išskyrus
tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Rinkimų
kampanijos pradžią paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
42
straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo priemonėmis
sąlygos ir tvarka
Kandidatams
į Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos galimybės rinkimų agitacijai
nemokamai naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Konkrečią
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų apimtį ir laiką kiekvieno kandidato
į Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai nustato Vyriausioji rinkimų
komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovais,
ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas lygybės principas kandidatams į
Respublikos Prezidentus.
Kandidatai
į Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai skirtą laiką Lietuvos
nacionaliniame radijuje ir televizijoje gali išnaudoti patys ar leisti tuo
laiku vykdyti rinkimų agitaciją jų nurodytoms politinėms partijoms ir politinėms
organizacijoms bei patikėtiniams ar jų nurodytiems kitiems asmenims.
Agitaciją
komercinėse visuomenės informavimo priemonėse riboja tik speciali Respublikos
Prezidento rinkimų sąskaita.
Visus
ginčus dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija,
vadovaudamasi kandidatų į Respublikos Prezidentus lygiateisiškumo principu.
Visuomenės
informavimo priemonės, paskelbusios kompromituojančią medžiagą apie
kandidatą į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus ar
jo patikėtinio reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus iki rinkimų 5
dienoms paskelbti kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio
atsakomąją nuomonę.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
43
straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis
tarnybine
padėtimi
Bet kam draudžiama naudotis tarnybine
padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose,
taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant
bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors
kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią.
Valstybės, savivaldybių pareigūnams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi
sudaryti sau ar kitiems išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį
pažeidęs pareigūnas gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon
atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu asmuo yra kandidatas į Respublikos
Prezidentus, valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse jis
gali pasisakyti tik šio įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu
kandidatui dėl einamųjų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo
priemonėms svarbių žinių, tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje.
Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik
šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų agitacijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
44
straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas
Rinkimų
agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat politinių partijų ir politinių
organizacijų, piliečių ir kandidatų į Respublikos Prezidentus gautų lėšų,
kurios kaupiamos specialiose Respublikos Prezidento rinkimų sąskaitose Lietuvos
taupomajame banke ir jo skyriuose.
Kandidatams
į Respublikos Prezidentus iš valstybės lėšų lygiais pagrindais apmokama už
šiame įstatyme nurodytą laiką Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje,
už kandidato rinkiminio plakato, taip pat rinkiminės programos
atspausdinimą. Rinkimų agitacijai skirtų valstybės lėšų naudojimą
kontroliuoja Vyriausioji rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis bankas.
Ataskaitas apie valstybės lėšų sunaudojimą rinkimų agitacijai Vyriausioji
rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis bankas turi paskelbti spaudoje ne
vėliau kaip per 15 dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.
Kandidatai
į Respublikos Prezidentus ir išrinktas Respublikos Prezidentas apie visas
rinkimams gautas ir sunaudotas lėšas (nurodydamas jų šaltinius) turi paskelbti
spaudoje ne vėliau kaip per 30 dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
45
straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
Rinkimų
agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną,
išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta
likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos
draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus
tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo
patalpose ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
VII. PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
46
straipsnis. Rinkimų biuleteniai
Respublikos
Prezidento rinkimams kiekvienam rinkėjui pateikiamas biuletenis, kuriame
nurodoma kiekvieno kandidato į Respublikos Prezidentus vardas ir pavardė.
Kandidatai į Respublikos Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal
abėcėlę.
47
straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
Miestų, rajonų rinkimų komisijos
perskaičiuoja gautus biuletenius ir vokus bei surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos biuletenius
apylinkių rinkimų komisijoms pristato ne vėliau kaip prieš 12 valandų iki
balsavimo pradžios. Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja biuletenius ir
surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų rinkimų komisijos rinkimų
biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams pateikia likus ne mažiau kaip 2
dienoms iki balsavimo paštu pradžios.
Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse rinkimų biuleteniai ir vokai balsavimui paštu turi būti laisvai
prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, laivuose
biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip
15 dienų iki rinkimų. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami pagal radiograma
perduotą jų aprašymą.
Vyriausioji rinkimų komisija atsako už
rinkimų biuletenių ir vokų išleidimą, apskaitą ir pristatymą nepažeidžiant
nurodytų terminų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
48
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
III. BALSAVIMAS
49
straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas
vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos rinkimų komisijos nurodytoje
patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų
sąrašus jis yra įtrauktas. Paštu gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų
apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įtrauktas.
50
straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti
visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo
pradžios. Taip pat rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš miesto,
rajono rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo
aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo
kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slapta užpildyti rinkimų biuletenį.
Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti Vyriausiosios rinkimų komisijos
išleisti rinkimų plakatai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas
kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų
(koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa,
turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido
Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų
komisijos nariams, vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa
uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas praneša miesto, rajono rinkimų komisijai.
Kitus balsavimo patalpos įrengimo
reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
51
straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų
dieną balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus joje ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada rinkimų komisijos pirmininkas su
komisijos nariais patikrinęs, ar balsadėžė yra tuščia, ją užantspauduoja.
Įsitikinęs, kad balsavimo patalpa įrengta nepažeidus nustatytų reikalavimų,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės gautų biuletenių
skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalija rinkimų biuletenius ir rinkėjų
sąrašus komisijos nariams, įrašo kiekvienam komisijos nariui išdalintų rinkimų
biuletenių skaičių į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro
balsavimo patalpą tuo skelbdamas rinkimų pradžią.
52
straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia
apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą jo asmenybę
bei pilietybę patvirtinantį dokumentą. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas
atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas,
įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį,
kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį
komisijos narį kreiptis balsavimo biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui
išduoti kelis atvykimo lapelius arba šį lapelį išduoti už kitą rinkėją. Jeigu
asmuo, atvykęs į balsavimo patalpas, neturi reikalingų dokumentų arba nėra
aišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos
narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir
pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl
balsavimo.
Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti
rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti
asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytasis pilietis, arba jeigu rinkimų
komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du įrašyti į tos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo
pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas
ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės
rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir
atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime
pažymima apie biuletenio išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų
biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal
įstatymus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
53
straipsnis. Balsavimo tvarka
Gavęs
rinkimų biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną, kurioje pats biuletenį
užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali įeiti ir būti tik vienas. Išimtis
galima tik šio straipsnio penktojoje dalyje numatytu atveju.
Biuletenyje
rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos Prezidentus pavardę, už kurį jis
balsuoja "už".
Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
Rinkėjui
prašant, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės rinkimų komisijos sprendimu
pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos pirmininkas perbraukia rašalu (šratinuku)
sugadintą biuletenį ir ant jo pasirašo. Taip pat ant sugadinto rinkimų biuletenio
pasirašo rinkimų komisijos sekretorius ir vienas iš narių. Sugadinti
biuleteniai laikomi atskirai.
Rinkėjas,
dėl fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti rinkimų biuletenio, įmesti jo į
balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį, kuris vietoj jo užpildytų rinkimų biuletenį
balsavimo kabinoje ir įmestų jį į balsadėžę. Rinkimų komisijos pirmininkui ar
nariams bei rinkimų stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už rinkėją draudžiama.
40 straipsnis.
Atsakomybė už Lietuvos Respublikos
Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimą
Asmenys,
smurtu, apgaule, grasinimais arba kitaip kliudantys
rinkėjams
įgyvendinti teisę rinkti Respublikos Prezidentą,
organizuoti rinkimų
agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai,
kiti pareigūnai,
suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai
suskaičiavę
balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip
pažeidę šį įstatymą,
atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Atsakomybėn taip
pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip
platinę
melagingus duomenis apie kandidatą į Respublikos
Prezidentus ar
trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.
VI. RINKIMŲ AGITACIJA
41 straipsnis.
Rinkimų agitacijos pagrindai
Politinės
partijos ir politinės organizacijos, piliečiai ir
kandidatai į
Respublikos Prezidentus rinkimų agitaciją gali
pradėti nuo tos
dienos, kai prasideda Respublikos Prezidento
rinkimų kampanija,
kuriai taikomos šio skirsnio nuostatos.
Rinkimų
agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir
būdais, išskyrus
tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos
Konstituciją ir
įstatymus. Rinkimų kampanijos pradžią paskelbia
Respublikos Prezidento
rinkimų komisija.
43 straipsnis.
Draudimas valstybės institucijų
pareigūnams daryti poveikį rinkėjų valiai
Rinkimų
kampanijos metu valstybės institucijų pareigūnams,
taip pat
valstybinių masinės informacijos priemonių darbuotojams
draudžiama
naudojantis tarnybinėmis pareigomis bet kokia forma
vykdyti rinkimų
agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų
valią.
Jeigu tokie
asmenys yra kandidatai į Respublikos
Prezidentus,
masinės informacijos priemonėse jie gali pasisakyti
tik šio įstatymo
42 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu jų
tarnybinių
pareigų vykdymas reikalauja pranešti masinės
informacijos
priemonėms svarbias žinias, tą jie gali padaryti tik
spaudos
konferencijoje.
44 straipsnis.
Rinkimų agitacijos finansavimas
Rinkimų
agitacija finansuojama iš valstybės, taip pat
politinių partijų
ir politinių organizacijų, piliečių ir
kandidatų į
Respublikos Prezidentus gautų lėšų, kurios kaupiamos
specialiose
Respublikos Prezidento rinkimų sąskaitose Lietuvos
taupomajame banke ir
jo skyriuose.
Kandidatams į
Respublikos Prezidentus iš valstybės lėšų
lygiais pagrindais
apmokama už šiame įstatyme nurodytą laiką
valstybiniame
Lietuvos radijuje ir televizijoje, už kandidato
rinkiminio plakato,
taip pat rinkiminės programos atspausdinimą.
Rinkimų agitacijai skirtų
valstybės lėšų naudojimą kontroliuoja
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija ir Lietuvos taupomasis
bankas.
Ataskaitas apie valstybės lėšų sunaudojimą rinkimų
agitacijai
Respublikos Prezidento rinkimų komisija ir Lietuvos
taupomasis bankas
turi paskelbti spaudoje ne vėliau kaip per 15
dienų po Respublikos
Prezidento išrinkimo.
Kandidatai
į Respublikos Prezidentus ir išrinktas
Respublikos
Prezidentas apie visas rinkimams gautas ir sunaudotas
lėšas (nurodydamas
jų šaltinius) turi paskelbti spaudoje ne
vėliau kaip per 30
dienų po Respublikos Prezidento išrinkimo.
45 straipsnis.
Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
Rinkimų
agitacija draudžiama likus 24 valandoms iki rinkimų
pradžios ir rinkimų
dieną. Tuo metu jokių vaizdinių rinkimų
agitacijos
priemonių, išskyrus išleistas Respublikos Prezidento
rinkimų komisijos,
negali būti balsavimo patalpoje, pastate ir 50
metrų atstumu aplink
jį.
VII.
PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
46 straipsnis.
Rinkimų biuleteniai
Respublikos
Prezidento rinkimams kiekvienam rinkėjui
pateikiamas
biuletenis, kuriame nurodoma kiekvieno kandidato į
Respublikos
Prezidentus vardas ir pavardė. Kandidatai į
Respublikos
Prezidentus į rinkimų biuletenį įrašomi pagal
abėcėlę.
47 straipsnis.
Rinkimų biuletenių pristatymas
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija rinkimų biuletenius
ir vokus miestų,
rajonų rinkimų komisijoms pristato likus ne
mažiau kaip 10
dienų iki rinkimų. Miestų, rajonų rinkimų
komisijos
perskaičiuoja gautus biuletenius ir vokus bei surašo jų
priėmimo aktą.
Miestų,
rajonų rinkimų komisijos biuletenius apylinkių
rinkimų komisijoms
pristato likus ne mažiau kaip vienai dienai
iki rinkimų.
Apylinkių rinkimų komisijos perskaičiuoja
biuletenius ir
surašo jų priėmimo aktą.
Miestų, rajonų
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir
vokus pašto
skyriams pristato likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki
rinkimų.
Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,
plaukiojančiuose
su Lietuvos valstybės vėliava, rinkimų
biuleteniai ir vokai
balsavimui paštu turi būti laisvai prieinami
rinkėjams likus ne
mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija atsako už rinkimų
biuletenių ir
vokų išleidimą, apskaitą ir pristatymą
nepažeidžiant
nurodytų terminų.
48 straipsnis.
Balsavimo pažymėjimas
Kiekvienam
rinkėjui, likus iki rinkimų ne mažiau kaip 10
dienų, įteikiamas
balsavimo pažymėjimas. Balsavimo pažymėjimus
siunčia ar kitaip
perduoda apylinkių rinkimų komisijos ir apie
tai pažymi rinkėjų
sąraše. Jei dėl apylinkės rinkimų komisijos
kaltės balsavimo
pažymėjimas nebuvo įteiktas, jis turi būti
išduotas tuoj pat
rinkėjui pareikalavus.
Rinkėjui,
pateikusiam raštišką prašymą, gali būti išduotas
balsavimo pažymėjimo
dublikatas.
Balsavimo
pažymėjime nurodoma:
1) miesto,
rajono rinkimų komisijos numeris;
2) apylinkės
rinkimų komisijos numeris;
3) rinkėjo
eilės numeris apylinkės rinkėjų sąraše;
4) rinkėjo
vardas, pavardė;
5) rinkėjo
nuolatinė gyvenamoji vieta;
6) balsavimo
patalpos adresas.
VIII. BALSAVIMAS
49 straipsnis.
Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas
vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos
rinkimų komisijos
nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik
toje rinkimų
apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra
įtrauktas. Paštu
gautas rinkėjo balsas galioja tik toje rinkimų
apylinkėje, į kurios
rinkėjų sąrašus rinkėjas yra įtrauktas.
50 straipsnis.
Balsavimo patalpos įrengimas
Balsavimo
patalpos įrengimo reikalavimus nustato Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija.
Balsavimo
kabina turi būti įrengta taip, kad niekas negalėtų
matyti joje esančio
rinkėjo.
Šio įstatymo
tekstas turi būti prieinamas kiekvienam
rinkėjui kiekvienoje
rinkimų apylinkėje.
Balsavimo
patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių,
išskyrus rinkimų
organizavimą ir balsavimą.
51 straipsnis.
Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus
joje ne mažiau
kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Tada
rinkimų komisijos
pirmininkas su komisijos nariais patikrinęs, ar
balsadėžė yra
tuščia, ją užantspauduoja. Įsitikinęs, kad
balsavimo patalpa
įrengta nepažeidus nustatytų reikalavimų,
apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas įrašo visą apylinkės
gautų biuletenių
skaičių į balsų skaičiavimo protokolą, išdalija
rinkimų biuletenius
ir rinkėjų sąrašus komisijos nariams, įrašo
kiekvienam
komisijos nariui išdalintų rinkimų biuletenių skaičių
į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro
balsavimo patalpą
tuo skelbdamas rinkimų pradžią.
52 straipsnis.
Rinkėjo asmenybės nustatymas
Atvykęs į
balsavimo patalpą, rinkėjas pateikia apylinkės
rinkimų komisijos
nariui balsavimo pažymėjimą, pasą ar kitą
dokumentą,
patvirtinantį jo asmenybę bei pilietybę, ir pasirašo
rinkėjų sąraše.
Balsavimo pažymėjimas rinkėjui negrąžinamas. Tik
po to, kai rinkėjas
pasirašė, jam išduodamas rinkimų biuletenis.
Balsuojant paštu,
balsavimo pažymėjime pažymima apie biuletenio
išdavimą ir balsavimo
pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
Išduoti
rinkėjui kurio nors kito asmens rinkimų biuletenį
draudžiama.
Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako
pagal įstatymą.
53 straipsnis.
Balsavimo tvarka
Gavęs rinkimų
biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną,
kurioje pats
biuletenį užpildo. Į balsavimo kabiną rinkėjas gali
įeiti ir būti tik
vienas. Išimtis galima tik šio straipsnio
penktojoje dalyje
numatytu atveju.
Biuletenyje
rinkėjas pažymi to kandidato į Respublikos
Prezidentus pavardę,
už kurį jis balsuoja "už".
Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
Rinkėjui
prašant, sugadintas rinkimų biuletenis apylinkės
rinkimų komisijos
sprendimu pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos
pirmininkas
perbraukia rašalu (šratinuku) sugadintą biuletenį ir
ant jo pasirašo.
Taip pat ant sugadinto rinkimų biuletenio
pasirašo rinkimų
komisijos sekretorius ir vienas iš narių.
Sugadinti
biuleteniai laikomi atskirai.
Rinkėjas, dėl
fizinių trūkumų negalįs pats užpildyti rinkimų
biuletenio, įmesti
jo į balsadėžę, gali nurodyti kitą asmenį,
kuris vietoj jo
užpildytų rinkimų biuletenį balsavimo kabinoje ir
įmestų jį į
balsadėžę. Rinkimų komisijos pirmininkui ar nariams
bei rinkimų
stebėtojams atlikti šiuos veiksmus už rinkėją
draudžiama.
54 straipsnis. Balsavimas paštu
Balsavimas paštu suteikia galimybę dalyvauti
rinkimuose piliečiams, kurie dėl sveikatos būklės arba dėl kitų priežasčių
rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsuoti paštu galima
miesto, rajono pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant 5 diena iki
rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į to
miesto, rajono rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei
rinkėjas neįrašytas į to miesto, rajono rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu
išlaidas apmoka valstybė.
Už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus
viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų
apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu. Už pašto skyriaus darbo
balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako tos rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje yra pašto skyrius, komisijos pirmininkas.
Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei
priimti balsavimo paštu metu pašto viršininkas, pritarus miesto, rajono rinkimų
komisijai, paskiria pašto darbuotojus (pareigūnus), kuriems patikima išduoti
rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus. Jeigu miesto, rajono rinkimų komisija
pareikalauja, pašto viršininkas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su
rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų
dokumentus, miesto, rajono rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas.
Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo
pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį
dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto
viršininkas nedelsdamas praneša miesto, rajono rinkimų komisijai. Šios pažymos
neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti rinkimų dokumentų. Pašto
skyriuose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas galėtų netrukdomas ir
slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Balsavimą
gali stebėti partijų ir politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus
stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje.
Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui
išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų
biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu
voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta
asmens rinkėjo pažymėjime.
Rinkėjas balsuoja slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenį;
2) užpildytą rinkimų biuletenį įdeda į vidinį
balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja vidinį voką;
4) vidinį voką ir rinkėjo pažymėjimą įdeda į
išorinį voką;
5) užklijuoja išorinį voką.
Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenį
rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba
rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus pristato paštininkas, likus ne mažiau
kaip 2 dienoms iki rinkimų. Kartu su paštininku pas rinkėją gali atvykti ne
mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat gali atvykti stebėtojai. Šių rinkėjų
sąrašą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų
komisijos pagal miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų duomenis, pateiktus
raštu, ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pačių
piliečių užpildytus prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Piliečių
prašymai taip pat turi būti patvirtinti miesto, rajono globos ir rūpybos
įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai ir miesto, rajono globos
ir rūpybos įstaigų sudaryti sąrašai pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos
sudaryto rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą
arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų
komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų
biuletenių į namus rinkėjams, neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl sveikatos
būklės negali atvykti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą. Į
rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba
rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą gali būti įrašyti: I grupės invalidai,
I ir II grupių judėjimo invalidai ir laikinai nedarbingi asmenys, jei jie
pateikė šioje straipsnio dalyje numatytus prašymus užtikrinti galimybę balsuoti
namuose.
Užklijuotą išorinį voką (su jame esančiu
rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu)
rinkėjas gali:
1) įteikti pašto skyriaus darbuotojui ;
2) įteikti paštininkui, atnešusiam jam
rinkimų dokumentus;
3) įmesti į pašto dėžutę;
4) perduoti įdėtą į vokus balsavimo biuletenį
plaukiančio į uostą laivo kapitonui ir pavesti jam persiųsti biuletenį paštu.
Kai rinkėjas balsuoja namuose, draudžiama
daryti poveikį jo apsisprendimui ir skubinti jį balsuoti. Jeigu rinkėjas neturi
fizinių trūkumų, neleidžiančių jam užpildyti rinkimų biuletenį, tai slaptai
užpildytą biuletenį pats įdeda į vidinį voką, jį užklijuoja, užklijuotą vidinį
voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką ir jį užklijuoja.
Rinkėjo, kuris dėl fizinių trūkumų negali to atlikti pats, prašymu tai atlieka
rinkėjo pasirinktas asmuo (išskyrus paštininką, rinkimų komisijos narį ar
stebėtoją), kuriuo rinkėjas pasitiki ir kuris privalo išsaugoti balsavimo
slaptumą. Rinkėjas užklijuotą išorinį voką gali įteikti paštininkui ar išsiųsti
tą pačią arba kitą dieną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
55 straipsnis.
Balsavimas diplomatinėje atstovybėje
Balsuoti
Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje
(konsulate) galima
jos darbo valandomis. Tam turi būti skirta ne
mažiau kaip 4
valandos per dieną. Balsavimo dienas (ne mažiau
kaip 5) kiekvienai
diplomatinei atstovybei (konsulatui) nustato
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija, suderinusi su Užsienio
reikalų ministerija.
Diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose
vyksta balsavimas,
sąrašą sudaro Respublikos Prezidento rinkimų
komisija,
suderinusi su Užsienio reikalų ministerija. Už
balsavimo
organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato)
vadovas.
56 straipsnis.
Balsavimas laive, plaukiojančiame su
Lietuvos valstybės vėliava
Balsavimas
laive, plaukiojančiame su Lietuvos valstybės
vėliava, vyksta,
jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 6 dienas iki
rinkimų išplaukia
iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžta iki
rinkimų dienos arba
jei yra kitos aplinkybės, dėl kurių turintis
teisę rinkti laivo
įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo
rinkimų apylinkėje
ar paštu.
Sąrašą laivų,
kuriuose vyksta balsavimas, ir balsavimo
kiekviename laive
laiką nustato Respublikos Prezidento rinkimų
komisija,
suderinusi su kompetentingomis tarnybomis ir Užsienio
reikalų ministerija
taip, kad kiekvienam laive esančiam Lietuvos
Respublikos
piliečiui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už
balsavimo laive
oganizavimą atsako laivo kapitonas ar jo
padėjėjas, esantys
Lietuvos Respublikos piliečiais.
57 straipsnis.
Balsavimo Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,
plaukiojančiuose
su Lietuvos valstybės
vėliava, tvarka
Balsavimo
tvarką Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir
laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės
vėliava, nustato
Respublikos Prezidento rinkimų komisija.
59 straipsnis.
Balsavimas kariniuose daliniuose
Krašto
apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose
sudaromi specialūs
balsavimui skirti pašto skyriai.
Pagal galimybę
dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti
jų nuolatinės
gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
60 straipsnis.
Balsavimas bausmės atlikimo vietose
Bausmės
atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai.
Įkalinimo
įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali
išleisti
nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos
rinkimų apygardose.
IX. BALSŲ
SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS
61 straipsnis.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita
pašto skyriuose
Likus vienai
dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas
grąžina
nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto, rajono
rinkimų komisijai.
Balsavimo vokų
ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus
viršininkas tam
specialiai skirtame žurnale Respublikos
Prezidento rinkimų
komisijos nustatyta tvarka.
Paštas vokus
su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia
apylinkių rinkimų
komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms iki
rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų
ir biuletenių apskaitą Respublikoje tvarko
Prezidento rinkimų
komisija.
62 straipsnis.
Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų
apylinkėse
Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos
narių, užklijuoja
ir antspauduoja balsadėžės plyšį, surenka
atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario
nepanaudotus
rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų
skaičiavimo
protokole, viešai juos suskaičiuoja ir pagal parašus
rinkėjų sąraše,
balsavimo pažymėjimus patikrina, ar nėra
neteisėtai išduotų
biuletenių.
Nepanaudoti
ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų
komisijos viešai
suskaičiuojami, anuliuojami nukerpant dešinįjį
viršutinį kampą,
sudedami į specialiai tam skirtus vokus ir
užantspauduojami.
Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą.
63 straipsnis.
Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir
balsavusių rinkėjų apskaita
Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
jos narių, apžiūri
apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti
antspaudai ir ar
nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo
būti atidaryta ar
kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų
biuletenius. Ar
balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija
priima sprendimą,
kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas
aktas ir balsai
neskaičiuojami.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir
pradedama skaičiuoti
balsus.
Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų
pažymėtus
balsavimo biuletenius galėtų stebėti visi balsų
skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys. Konkrečią balsų
skaičiavimo
tvarką nustato Respublikos Prezidento rinkimų
komisija.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5
komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma,
visi rinkimų
biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali
būti jokių kitų
dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama
skaičiuoti balsus.
Pagal apylinkės
rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės
rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai,
skaičius
nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius
biuletenio gavimą.
Balsavusių rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičius
nustatomas pagal apylinkės
rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių
skaičių. Dalyvavusių
rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal
apylinkių rinkimų
balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu
gautų biuletenių
skaičių.
Radusi
balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota
rinkėjams, komisija
imasi priemonių išsiaiškinti priežastis.
Balsų
skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo
protokolą.
64 straipsnis.
Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius,
pradedami skaičiuoti
rinkimų biuleteniai, gauti paštu:
1) apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas pateikia
neatplėštus visus
paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius
įrašomas į balsų
skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai
vokai po vieną atplėšiami;
3) iš
išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir
tikrinami pagal
apylinkės rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo
vokai antspauduojami
rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu balsavimo
pažymėjime
įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba
rinkėjų sąraše yra
rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo apylinkėje,
arba yra gautas kitas to paties rinkėjo
balsavimo paštu
vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo
pažymėjimo, arba
išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas
vidinis balsavimo
vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad
voke esantis
rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina
pažymėti ant vidinio
balsavimo voko;
4) apylinkės
rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas
gautas paštu,
pavardės daromas specialus įrašas apie rinkėjo
balso gavimą;
5)
užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į
balsadėžę, paruoštą
pagal nustatytus reikalavimus;
6) taip
peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė
atidaroma ir,
atplėšus antspauduotus vidinius balsavimo vokus,
skaičiuojami
paštu gauti balsai pagal 63 straipsnio
reikalavimus.
Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas
rinkimų biuletenis,
visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei rinkimų
apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas
antspauduotas
vidinis vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo
slaptumas, neatplėšiamas,
o perduodamas aukštesniajai rinkimų
komisijai, kuri
balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų
skaičiavimo
protokolą.
65 straipsnis.
Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje
protokolai
Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo
protokolas. Jame
įrašoma:
1) rinkėjų
skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš
miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių
skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų
skaičius, balsavimo
pažymėjimų skaičius, nepanaudotų biuletenių
skaičius;
4) nepanaudotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
8)
balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių
skaičius;
9) balsadėžėje
rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į
Respublikos Prezidentus
paduotų balsų skaičius;
10) paštu
gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų
skaičius;
11) paštu gautų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų
galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu
gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos
Prezidentus
skaičius;
14) iš viso
rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose
rinkėjų skaičius;
15) iš viso
negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių
skaičius;
16) iš viso už
kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus
paduotų balsų
skaičius.
Jeigu
balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo
išduota rinkėjams,
apie tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole,
nurodant skaičių,
kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
Rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolą pasirašo
apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas ir nariai. Po to
protokolą pasirašo
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių
nuomonės pridedamos
prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
66 straipsnis.
Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais laikomi:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;
3) tie,
kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau
kaip už vieną
kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4) tie,
kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į
Respublikos
Prezidentus jis balsavo.
Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu
priima apylinkės
rinkimų komisija.
67 straipsnis.
Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas miesto, rajono rinkimų
komisijai
Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip
pat negaliojančius
ir nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų
skaičiavimo
protokolą, rinkėjų sąrašus ir kitus rinkimų
dokumentus
Respublikos Prezidento rinkimų komisijos nustatyta
tvarka sudeda į
paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono
rinkimų komisijai
pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po
balsavimo pabaigos.
Respublikos
Prezidento rinkimų komisija bei Vidaus reikalų
ministerija privalo
garantuoti rinkimų dokumentų transportavimo
bei juos
transportuojančių asmenų saugumą.
68 straipsnis. Balsų skaičiavimas miesto,
rajono rinkimų komisijoje
Miesto, rajono rinkimų komisija balsus
pradeda skaičiuoti, kai gauna visus balsų skaičiavimo protokolus ir kitus
rinkimų dokumentus iš visų rinkimų apylinkių.
Miesto, rajono rinkimų komisija priima
apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:
1) ar yra pristatyti visi privalomi
dokumentai (paketai);
2) paketų antspaudavimą ir užrašus (ar
užrašas visas ir teisingas);
3) ar į balsų skaičiavimo protokolą įrašyti
visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka miesto, rajono
rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų
biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų
skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame
nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų pastabos;
4) ar visos pastabos ir rinkėjų skundai yra
apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
Miesto, rajono rinkimų komisija nedelsdama
praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka balsų skaičiavimo
protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkės rinkimų komisijos pateiktų
dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.
Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti
paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai, miesto, rajono rinkimų komisijoje
gali būti atidaromi tik miesto, rajono rinkimų komisijos sprendimu.
Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijoje
pateiktų dokumentų trūkumus, miesto, rajono rinkimų komisija imasi priemonių
juos pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti
trūkstamus dokumentus.
Miesto, rajono rinkimų komisija balsus
skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų duomenis ir prie jų
prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti miesto,
rajono rinkimų komisijoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
69
straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolai
Pagal
rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus
rinkimų dokumentus miesto, rajono rinkimų komisija nustato:
1)
mieste, rajone dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių, kuris lygus miesto,
rajono rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų skaičiui;
2)
mieste, rajone negaliojančių biuletenių skaičių, kuris lygus miesto, rajono
rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių skaičiui;
3)
mieste, rajone galiojančių biuletenių skaičių, kuris lygus miesto, rajono
rinkimų apylinkėje galiojančių biuletenių skaičiui;
4)
už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių. Jis
lygus atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus gautų balsų
rinkimų apylinkėse sumai.
Šie
duomenys surašomi į miestų, rajonų balsų skaičiavimo protokolus, kuriuos
pasirašo miesto, rajono rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai.
70
straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas Vyriausiajai
rinkimų komisijai ir rinkimų rezultatų nustatymas
Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų
rezultatus nustato po to, kai gauna visų miestų ir rajonų rinkimų komisijų
balsų skaičiavimo protokolus, taip pat kitus dokumentus.
Miesto, rajono rinkimų komisija visus iš
rinkimų apylinkių gautus dokumentus (išskyrus finansinius), rinkėjų sąrašus,
miesto, rajono rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą, miesto, rajono
rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio protokolus ir kitus rinkimų dokumentus
sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Vyriausioji rinkimų komisija pagal miestų,
rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir pagal balsų skaičiavimo
protokolus diplomatinėse atstovybėse nustato:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių;
2) dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių;
3) negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4) galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;
5) už kiekvieną kandidatą į Respublikos
Prezidentus paduotų balsų skaičių.
Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama šio
įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus, gali perskaičiuoti rinkimų
biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali pataisyti įrašus balsų
skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija dėl balsų skaičiavimo
protokoluose rastų klaidų negali pripažinti negaliojančiais rinkimų apylinkių,
miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad
šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo metu, ar dokumentų
suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Respublikos Prezidento rinkimų rezultatams,
gali pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais.
Išrinktu laikomas tas kandidatas į
Respublikos Prezidentus, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau
kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių
rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų,
išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausiai, bet ne mažiau kaip
vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmame balsavimo rate nė vienas
kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų
dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl
dviejų kandidatų, gavusių daugiausiai balsų pirmame balsavimo rate. Šį
balsavimą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia tą pačią dieną kaip ir
pirmojo balsavimo rato galutinius rezultatus. Per pakartotinį balsavimą
išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.
Jeigu pirmame balsavimo rate dalyvavo ne
daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne
vėliau kaip per 45 dienas nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka
rengiami pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
71
straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant
rinkimų rezultatus
Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų komisijose, taip pat nustatant
rinkimų rezultatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti politinių
partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos
Prezidentus, taip pat kandidatų į Respublikos Prezidentus paskirti stebėtojai,
taip pat visų visuomenės informavimo priemonių atstovai.
Stebėtojai
turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų
Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų
komisijų darbui. Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi
būti pridėtas prie rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu su kitais
rinkimų dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai rinkimų komisijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
72
straipsnis. Rinkimų rezultatų paskelbimas
Galutinius
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po
rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Pakartotinių
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
72(1)
straipsnis. Paklausimas dėl Respublikos Prezidento rinkimų
įstatymo pažeidimo
Su
paklausimu, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Respublikos Prezidento
rinkimus, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą gali kreiptis Lietuvos
Respublikos Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs
rinkimų rezultatai.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo
pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita minėtos komisijos
veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Respublikos Prezidentą.
Tokį
paklausimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau
kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo
dienos.
Remdamasis
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadomis galutinį sprendimą dėl
Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos
Seimas.
Jeigu
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad Vyriausioji
rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų
įstatymą ar suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš nutarimų:
1)
pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais – jeigu pagal balsų skaičiavimo
protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;
2)
nustatyti tikruosius galutinius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų
patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu komisijų sprendimai dėl šių
protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus
apygardos teismas nėra panaikinęs komisijų sprendimų dėl šių protokolų
patvirtinimo ar nepatvirtinimo.
Pripažinus
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami
pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
73
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
74
straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas
Pasibaigus
Respublikos Prezidento rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 20 dienų po to, kai baigiasi šiame įstatyme nustatytas terminas skundams
dėl jos sprendimų išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai
saugoti rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų, Vyriausiosios
rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų sąrašus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
LAIKINAI
EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius,
1992 m. gruodžio 22 d.
Nr.I-28
69 straipsnis.
Miestų, rajonų balsų skaičiavimo
protokolai
Pagal
rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus,
rinkimų biuletenius
ir kitus rinkimų dokumentus miesto, rajono
rinkimų komisija
nustato:
1) mieste,
rajone dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių,
kuris lygus miesto,
rajono rinkimų apylinkėse balsavusių rinkėjų
skaičiui;
2) mieste,
rajone negaliojančių biuletenių skaičių, kuris
lygus miesto,
rajono rinkimų apylinkėse negaliojančių biuletenių
skaičiui;
3) mieste,
rajone galiojančių biuletenių skaičių, kuris
lygus miesto,
rajono rinkimų apylinkėje galiojančių biuletenių
skaičiui;
4) už
kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų
balsų skaičių. Jis
lygus atskirai už kiekvieną kandidatą į
Respublikos
Prezidentus gautų balsų rinkimų apylinkėse sumai.
Šie duomenys
surašomi į miestų, rajonų balsų skaičiavimo
protokolus, kuriuos
pasirašo miesto, rajono rinkimų komisijos
pirmininkas ir
nariai.
70 straipsnis. Miestų, rajonų balsų skaičiavimo
dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų
komisijai ir rinkimų rezultatų nustatymas
Miestų,
rajonų rinkimų komisijos visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių, rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, miesto, rajono balsų skaičiavimo
protokolą ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus,
užantspauduoja ir ne vėliau kaip per 36 valandas po rinkimų pabaigos perduoda
Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Vyriausioji
rinkimų komisija rinkimų rezultatų nustatymą gali pradėti tik po to, kai gauna
visų miestų ir rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus, taip pat
kitus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus dokumentus.
Vyriausioji
rinkimų komisija pagal miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo
protokolus ir pagal balsų skaičiavimo protokolus diplomatinėse atstovybėse
nustato:
1)
Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičių;
2)
dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičių;
3)
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4)
galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;
5)
už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų skaičių.
Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama šio įstatymo nustatyta tvarka paduotus skundus,
gali perskaičiuoti rinkimų biuletenius ir, nustačiusi skaičiavimo klaidas, gali
pataisyti įrašus balsų skaičiavimo protokoluose. Vyriausioji rinkimų komisija
dėl balsų skaičiavimo protokoluose rastų klaidų negali pripažinti negaliojančiais
rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų.
Vyriausioji
rinkimų komisija, nustačiusi, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti
balsavimo metu, ar dokumentų suklastojimas turėjo lemiamos įtakos Respublikos
Prezidento rinkimų rezultatams, gali pripažinti Respublikos Prezidento rinkimų
rezultatus negaliojančiais.
Išrinktu
laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidentus, kuris pirmą kartą
balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip
pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo
mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo
daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną trečdalį visų rinkėjų balsų.
Jeigu
pirmame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų
daugumos, po dviejų savaičių nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka
rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia
balsų pirmame balsavimo rate. Šiuo atveju išrinktu laikomas kandidatas,
surinkęs daugiau balsų.
Jeigu
pirmame balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas
negavo reikiamo balsų skaičiaus, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo rinkimų
dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami pakartotiniai Respublikos
Prezidento rinkimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
71
straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus
ir nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų komisijose, taip pat nustatant
rinkimų rezultatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, gali dalyvauti politinių
partijų ir politinių organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos
Prezidentus, taip pat kandidatų į Respublikos Prezidentus paskirti stebėtojai,
taip pat visų visuomenės informavimo priemonių atstovai.
Stebėtojai
turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų
Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų
komisijų darbui. Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi
būti pridėtas prie rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu su kitais
rinkimų dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai rinkimų komisijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
72
straipsnis. Rinkimų rezultatų paskelbimas
Galutinius
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po
rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Pakartotinių
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
72(1)
straipsnis. Paklausimas dėl Respublikos Prezidento
rinkimų įstatymo pažeidimo
Su
paklausimu, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Respublikos Prezidento
rinkimus, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą gali kreiptis Lietuvos
Respublikos Seimas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs
rinkimų rezultatai.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo
pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita minėtos komisijos
veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Respublikos Prezidentą.
Tokį
paklausimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau
kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo
dienos.
Remdamasis
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadomis galutinį sprendimą dėl
Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos
Seimas.
Jeigu
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad Vyriausioji
rinkimų komisija šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų
įstatymą ar suklastojo rinkimų dokumentus ir tai turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš nutarimų:
1)
pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais – jeigu pagal balsų skaičiavimo
protokolus negalima nustatyti tikrųjų rinkimų rezultatų;
2)
nustatyti tikruosius galutinius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų
patvirtintus balsų skaičiavimo protokolus, jeigu komisijų sprendimai dėl šių
protokolų patvirtinimo nebuvo apskųsti Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus
apygardos teismas nėra panaikinęs komisijų sprendimų dėl šių protokolų
patvirtinimo ar nepatvirtinimo.
Pripažinus
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus negaliojančiais, ne vėliau kaip per 3
mėnesius nuo rinkimų dienos šio įstatymo nustatyta tvarka rengiami
pakartotiniai Respublikos Prezidento rinkimai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
73
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
74
straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų saugojimas
Pasibaigus
Respublikos Prezidento rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 20 dienų po to, kai baigiasi šiame įstatyme nustatytas terminas skundams
dėl jos sprendimų išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai
saugoti rinkimų apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų, Vyriausiosios
rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų sąrašus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
LAIKINAI
EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius,
1992 m. gruodžio 22 d.
Nr.I-28
71 straipsnis.
Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus
ir
nustatant rinkimų rezultatus
Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei miestų, rajonų
komisijose, taip
pat nustatant rinkimų rezultatus Respublikos
Prezidento rinkimų
komisijoje, gali dalyvauti politinių partijų
ir politinių
organizacijų, iškėlusių kandidatus į Respublikos
Prezidentus, taip
pat asmenų, iškėlusių save į Respublikos
Prezidentus,
paskirti stebėtojai, taip pat visų masinės
informacijos
priemonių atstovai.
Stebėtojai
turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas
rinkimų komisijoms
dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų
pažeidimų, bet
neturi kliudyti rinkimų komisijų darbui.
Stebėtojai turi
teisę raštu pareikšti protestą, kuris turi būti
pridėtas prie
rinkimų komisijos protokolų ir sprendimų bei kartu
su kitais rinkimų
dokumentais turi būti pateiktas aukštesniajai
rinkimų komisijai.
72 straipsnis.
Rinkimų rezultatų paskelbimas
Galutinius
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne
vėliau kaip per
4 dienas po rinkimų skelbia Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija.
Pakartotinių
Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne
vėliau kaip per 4
dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos
skelbia Respublikos
Prezidento rinkimų komisija.
73 straipsnis.
Respublikos Prezidento pažymėjimas
Po rinkimų
rezultatų paskelbimo Respublikos Prezidento
rinkimų komisija ne
vėliau kaip per 3 valandas nuo rezultatų
paskelbimo
išrinktam Respublikos Prezidentui įteikia Lietuvos
Respublikos
Prezidento pažymėjimą.
30 straipsnis.
Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas
Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašą, likus ne mažiau kaip 20
dienų iki rinkimų
dienos, sudaro Respublikos Prezidento rinkimų
komisija pagal
miestų, rajonų rinkimų komisijų pateiktus rinkėjų
sąrašus, taip pat
rinkėjų, gyvenančių užsienyje, sąrašus.
IV.
KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
42 straipsnis.
Naudojimosi masinės informacijos
priemonėmis sąlygos ir tvarka
Kandidatams į
Respublikos Prezidentus suteikiamos vienodos
galimybės rinkimų
agitacijai nemokamai naudotis valstybinėmis
masinės informacijos
priemonėmis. Konkrečią valstybinio radijo ir
televizijos laidų
apimtį ir laiką kiekvieno kandidato į
Respublikos
Prezidentus rinkimų agitacijai nustato Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija, suderinusi su Lietuvos radijo ir
televizijos
vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikytas
lygybės principas
kandidatams į Respublikos Prezidentus.
Kandidatai į
Respublikos Prezidentus rinkimų agitacijai
skirtą laiką
valstybinėse masinės informacijos priemonėse,
valstybiniame
Lietuvos radijuje ir televizijoje gali išnaudoti
patys ar leisti tuo
laiku vykdyti rinkimų agitaciją jų nurodytoms
politinėms
partijoms ir politinėms organizacijoms bei
patikėtiniams ar jų
nurodytiems kitiems asmenims.
Agitaciją
komercinėse masinės informacijos priemonėse riboja
tik speciali
Respublikos Prezidento rinkimų sąskaita.
Visus ginčus
dėl rinkimų agitacijos sprendžia Respublikos
Prezidento
rinkimų komisija, vadovaudamasi kandidatų į
Respublikos
Prezidentus lygiateisiškumo principu.
Masinės
informacijos priemonės, paskelbusios
kompromituojančią
medžiagą apie kandidatą į Respublikos
Prezidentus,
kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo
patikėtinio
reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus iki rinkimų
5 dienoms paskelbti
kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo
patikėtinio
atsakomąją nuomonę.
58 straipsnis.
Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir
globos įstaigose
Gydymo,
socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi
specialūs balsavimui
skirti pašto skyriai.
Galintys
judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys
balsavimo patalpoje
šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka.
Negalinčius
judėti gydymo bei globos įstaigų pacientus bei
globotinius lanko
specialaus pašto skyriaus pareigūnai, kuriuos
tvirtina miestų,
rajonų rinkimų komisijos. Balsuojantis asmuo
turi pats jam
sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų
biuletenį ir įdėti
jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jis gali
pasinaudoti asmens,
kuriuo pasitiki, pagalba (išskyrus pašto,
gydymo bei globos
įstaigos darbuotojus, rinkimų stebėtojus).
Gydymo,
socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo
nurodymu gali būti
draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius,
kurių būklė yra
sunki. Šis nurodymas rinkimų komisijoms yra
privalomas.
Taip pat
draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu
Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų
komisija padarė
išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos
psichinės ligos,
silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos
sutrikimo negali
suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
74 straipsnis.
Respublikos Prezidento rinkimų dokumentų
saugojimas
Pasibaigus
Respublikos Prezidento rinkimams, Respublikos
Prezidento rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 20 dienų po to,
kai baigiasi šiame
įstatyme nustatytas terminas skundams dėl jos
sprendimų
išnagrinėti, Valstybės archyvui perduoda neterminuotai
saugoti rinkimų
apylinkių, miestų, rajonų rinkimų komisijų,
Respublikos
Prezidento rinkimų komisijos protokolus ir rinkėjų
sąrašus.
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS
PREZIDENTO
PAREIGAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius, 1992 m.
gruodžio 22 d.
Nr.I-28
231 straipsnis.
Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašą
bendroji tvarka
Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi
visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę
patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos
gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.
Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir
tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės
institucijų ir rinkimų komisijų teikiama informacija.
Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi
būti išbraukiama:
1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis;
2) asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos
pilietybės;
3) pilietis, kuriam įsigaliojo teismo
sprendimas pripažinti jį neveiksniu.
Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų,
išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip
galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali būti keičiami tik
sutikus Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
232 straipsnis. Miesto, rajono
rinkėjų sąrašai
Miesto, rajono rinkėjų sąrašą magnetinėse
laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo
gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 65
dienoms iki rinkimų perduoda miesto, rajono rinkimų komisijai. Kartu sudaromi
užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos
diplomatinėms atstovybėms. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių
gyvenamoji vieta nėra žinoma.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
233 straipsnis. Rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašai
Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal
miesto, rajono rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro
miesto, rajono rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų
perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių,
kurių gyvenamoji vieta tiksliai nėra žinoma. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir keleiviai,
kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą,
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės,
kurios teritorijoje yra laivo registravimo uostas ar laivo savininko
administracija, rinkėjų sąrašą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
234 straipsnis. Rinkėjų sąrašų
paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų
sąrašais
Likus ne mažiau kaip 55 dienoms iki rinkimų,
apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams
susipažinti su rinkėjų sąrašu. Diplomatinėje atstovybėje prie įėjimo į rinkimų
komisijos patalpas turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei
įgyvendinti.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
235 straipsnis. Rinkėjo
pažymėjimas
Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos
išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše
yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Neturint šio pažymėjimo, balsuoti
paštu negalima.
Rinkėjo pažymėjime nurodoma:
1) rinkėjo vardas ir pavardė;
2) rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena);
3) rinkėjo adresas;
4) miestas, rajonas, kuriame balsuoja
rinkėjas;
5) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą
įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo būstinės adresas;
6) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės
rinkėjų sąraše.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
236 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo
įteikimas
Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams
organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje esančiam rinkėjui,
pranešusiam savo adresą diplomatinei atstovybei, rinkėjo pažymėjimus įteikia
arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui, balsuojančiam laive,
rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.
Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima
rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas
arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui,
arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam
rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne
vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų.
Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo
pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas netikslus rinkėjo pažymėjimas, privalo
nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios
aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti jai savo pasą arba kitą jo
asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti
naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas
į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija apie tai nedelsdama
praneša miesto, rajono rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad rinkėjas
būtų įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas
išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.
Miesto, rajono rinkimų komisija Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kito
miesto, rajono rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į
nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas
to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos Respublikos piliečio pasą su
gyvenamosios vietos įrašu.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
237 straipsnis. Rinkėjų sąrašų
patikslinimas iki galutinių sąrašų
sudarymo
Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami
perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą,
išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.
Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo
į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo gyvenamosios vietos
adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo sudarymo.
Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašo į kitos, esančios tame pačiame mieste, rajone, sąrašą tvarko
miesto, rajono rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose
padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą
iš vieno miesto, rajono rinkėjų sąrašo į kitą rajono rinkimų komisijos teikimu
tvarko Vyriausioji rinkimų komisija ir apie padarytus pakeitimus praneša
miesto, rajono komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo
231 straipsnyje nustatytais atvejais.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
238 straipsnis.
Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių
įrašymas į
rinkėjų sąrašus
Kitose valstybėse esantys Lietuvos
Respublikos piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto rinkėjų sąrašą.
Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė,
likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų
komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo
patikslinimą. Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu
laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja
diplomatinėje atstovybėje.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
239 straipsnis.
Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose bei
bausmės
atlikimo vietose, įrašymas į rinkėjų sąrašus
Rinkėjai, atliekantys tikrąją karinę arba
alternatyviąją tarnybą, įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti tikrąją karinę arba
alternatyviąją tarnybą.
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos
karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į rinkėjų sąrašus tos rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena.
Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo
paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į
papildomą rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra
įrašyta laivo įgula.
Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose,
įrašomi į rinkėjų sąrašą tos rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat
gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės
atlikimo vietoje, raštu prašo, jis įrašomas į rinkėjų sąrašą tos rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
2310 straipsnis.
Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų
sąrašus, taip
pat rinkimų dieną
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po
galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18
valandos, kreipiasi rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su
jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirtu šios rinkimų apylinkės
teritorijai, bet rinkėjas nėra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Vyriausioji rinkimų komisija tuoj pat praneša šio rinkėjo
pavardę, vardą, asmens kodą, jo paso numerį ir pase įrašytą adresą miesto,
rajono rinkimų komisijai. Miesto, rajono rinkimų komisija patikrina, ar
rinkėjas yra įrašytas į miesto, rajono rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių
garantuoti, kad rinkėjas nebalsuos du kartus arba jo užpildytas biuletenis bus
skaičiuojamas tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus,
skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas
šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės
rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
2311 straipsnis.
Skundai dėl rinkėjų sąrašų
Rinkėjas arba partijos, politinės
organizacijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių
rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka nėra įrašytas į rinkėjų sąrašą arba yra
įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai iki
rinkimų likus ne mažiau kaip 7 dienoms. Apylinkės rinkimų komisija skundą
privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2
dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3
dienas gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2
dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.
Praleidus nustatytus terminus pareikšti
pastabas ir skundus, pastabos ir skundai nenagrinėjami.
Apie gautus skundus ir teismo sprendimu
rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša
miesto, rajono rinkimų komisijai, o ši - Vyriausiajai rinkimų komisijai per
kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
24
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
25
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
26
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
27
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai: Nr.
I-1526,
96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
28
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
29
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
30
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IV. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS KĖLIMAS
31
straipsnis. Pretendentų būti kandidatais į Respublikos
Prezidentus kėlimas
Pretendentais
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys.
Pretendentus
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti politinės
partijos ir politinės organizacijos.
Pretendentų
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau
kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų
dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
32
straipsnis. Pareiškimas apie asmens dalyvavimą rinkimuose
kandidatu į Respublikos Prezidentus
Pretendentas
būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki
rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Jeigu
pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės
partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat pateikiamas
raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę bei asmenybę
patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių vidutinių mėnesinių darbo
užmokesčių dydžio užstatas. Surinkus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79
straipsnyje nurodytus 20 tūkstančių rinkėjų parašų, visas užstatas yra grąžinamas
jį sumokėjusiam asmeniui.
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) nuo
pareiškimo gavimo patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 78
straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į
Respublikos Prezidentus, ir priima motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų
parašų rinkimo lapus su pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus
vardu ir pavarde arba jų neišduoti. Atsisakymas išduoti rinkėjų parašų rinkimo
lapus ne vėliau kaip per 3 dienas gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos
teismui, o šis turi išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo
padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo
sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720
(94.11.18)
Nr. I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
33
straipsnis. Rinkėjų parašų rinkimas
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti ne mažiau kaip 20 tūkstančių
rinkėjų parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
Aš,
Lietuvos Respublikos pilietis(tė), patvirtinu, kad remiu
______________________________________________________________
(asmens vardas ir pavardė)
pareiškimą
dalyvauti m. _________________ ___ d. rinkimuose kandidatu į Lietuvos
Respublikos Prezidentus.
Eil.Asmens
pa- Lietuvos Gimimo data Nuolatinė Parašas
Nr.
vardė, Respublikos gyvenamoji ir
vardas pilietybę vieta data
patvirtinan-
čio dokumento
serija,numeris ______________________________________________________________
Lapo
pabaigoje nurodomas asmens, rinkusio parašus, vardas, pavardė, Lietuvos
Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento serija, numeris, nuolatinė
gyvenamoji vieta, parašas.
Visus
duomenis parašų rinkimo lape pasirašantis rinkėjas užpildo pats. Rinkėjas gali
paremti kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus tik po vieną kartą.
Rinkėjų
parašų rinkimo lapus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija tiesiogiai asmenims,
raštu pareiškusiems apie dalyvavimą rinkimuose kandidatais į Respublikos
Prezidentus, o šių asmenų prašymu – jų nurodytiems asmenims.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
34
straipsnis. Kandidatų į Respublikos Prezidentus įregistravimas
Likus
iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į
Respublikos Prezidentus, privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos
išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų
parašų. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamų bei turto deklaracijos
pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos.
Pretendentai
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali pateikti Vyriausiajai rinkimų
komisijai pažymą apie savo sveikatos būklę. Vyriausioji rinkimų komisija šią
pažymą paskelbia visuomenės informavimo priemonėse.
Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkėjų parašų rinkimo lapų
gavimo patikrina, ar jie teisingai užpildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dėl
to paties pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus pasirašė du
kartus ar daugiau, jo visi parašai neįskaitomi. Neįskaitomi taip pat parašai tų
piliečių, kurie lape neįrašė visų reikiamų duomenų arba juos įrašė neteisingus.
Jeigu
atmetus parašus, kurie neįskaitomi, pretendentą būti kandidatu į Respublikos
Prezidentus remia ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų, Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 24 valandas privalo įregistruoti asmenį kandidatu į
Respublikos Prezidentus. Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymas
įregistruoti asmenį kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip per 3
dienas (įskaitant ir nedarbo dienas) gali būti apskųstas Vilniaus apygardos
teismui, o šis privalo išnagrinėti skundą per 72 valandas. Į šį terminą įskaitomos
ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo
paskelbimo.
Pretendentai
būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus
statusą įgyja juos įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Likus
iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija
oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos
Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo
išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus pažymėjimą.
Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos
prasideda Respublikos Prezidento rinkimų kampanija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-647, 94.11.08, Žin., 1994, Nr.89-1720 (94.11.18)
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
35
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtinis
Asmuo,
įregistruotas kandidatu į Respublikos Prezidentus, turi teisę turėti
patikėtinius. Kandidatas į Respublikos Prezidentus pateikia patikėtinių sąrašą
Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri ne vėliau kaip per 24 valandas išduoda
patikėtiniams kandidato į Respublikos Prezidentus (nurodant kandidato vardą ir
pavardę) patikėtinio pažymėjimą.
Kandidato
į Respublikos Prezidentus patikėtinis turi teisę kandidato į Respublikos
Prezidentus pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkėjais, visuomenės
informavimo priemonėse, rinkti lėšas rinkimams finansuoti, taip pat atlikti kitus
kandidato į Respublikos Prezidentus pavedimus, kurie neprieštarauja įstatymams.
Kandidatas
į Respublikos Prezidentus gali bet kada atšaukti savo patikėtinį. Vyriausioji
rinkimų komisija, gavusi tokį kandidato į Respublikos Prezidentus prašymą, priima
sprendimą dėl patikėtinio atšaukimo ir viešai jį paskelbia.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
36
straipsnis. Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai
Visos
politinės partijos ir politinės organizacijos, iškėlusios asmenį kandidatu į
Respublikos Prezidentus, kandidatai į Respublikos Prezidentus turi teisę raštu
paskirti stebėtojus į kiekvieną rinkimų komisiją. Respublikos Prezidento
rinkimų stebėtojo pažymėjimai yra išduodami nedelsiant. Stebėtojų pažymėjimus
išduoda:
1)
stebėtojų, paskirtų stebėti Vyriausiosios rinkimų komisijos, taip pat miestų,
rajonų rinkimų komisijų veiklą, - Vyriausioji rinkimų komisija;
2)
stebėtojų, paskirtų stebėti apylinkių rinkimų komisijų veiklą, - miestų, rajonų
rinkimų komisijos.
Rinkimų
stebėtojai turi teisę dalyvauti rinkimų komisijų, kurių veiklą jie paskirti
stebėti, posėdžiuose ir reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas bei
nariai laikytųsi šio įstatymo.
Stebėtojų
pateikti protestai raštu turi būti pridėti prie rinkimų komisijų protokolų ir
sprendimų.
Šiame
įstatyme nurodytais atvejais ir tvarka stebėtojai turi teisę apskųsti rinkimų
komisijų sprendimus.
Rinkimų
stebėtojus paskyrusios organizacijos ar kandidatai į Respublikos Prezidentus
turi teisę bet kada raštu atšaukti savo stebėtoją. Stebėtojas laikomas atšauktu
nuo pareiškimo dėl jo atšaukimo įteikimo rinkimų komisijai, kuri išdavė
asmeniui stebėtojo pažymėjimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
V. KANDIDATŲ Į RESPUBLIKOS PREZIDENTUS
VEIKLOS GARANTIJOS
37
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė pasisakyti
susirinkimuose, naudotis masinės informacijos priemonėmis
Kandidatai
į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo turi
lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose,
posėdžiuose, naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti
savo rinkiminę programą.
Valstybinės
valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į
Respublikos Prezidentus organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti
reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną.
38
straipsnis. Kandidato į Respublikos Prezidentus teisė būti
atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų
kampanijos laikui
Kandidatas
į Respublikos Prezidentus rinkimų kampanijos laikui, bet ne ilgiau kaip 2
mėnesiams, jo prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.
Už šį laiką iš valstybės lėšų jam išmokami du vidutiniai mėnesiniai darbo
užmokesčiai.
541 straipsnis. Balsavimas
diplomatinėje atstovybėje
Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje
atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis, tam skiriant ne mažiau
kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjas prašo, diplomatinė atstovybė
(konsulatas) gali jam rinkimų dokumentus siųsti ir priimti paštu.
Vyriausioji rinkimų komisija Užsienio reikalų
ministerijos teikimu sudaro diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta
balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10) kiekvienai
diplomatinei atstovybei (konsulatui).
Už balsavimo organizavimą atsako diplomatinės
atstovybės (konsulato) vadovas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
542 straipsnis. Balsavimas laive
Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne
mažiau kaip prieš 12 dienų iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto
ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitų aplinkybių, dėl kurių turintis
teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų
apylinkėje, paštu ar diplomatinėje atstovybėje.
Laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 10 įgulos
narių rinkėjų ir su kuriais balsavimo metu palaikomas radijo ryšys bei kuriuose
balsuojama, sąrašą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat Vyriausioji
rinkimų komisija nustato balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam
laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive
organizavimą atsako laivo kapitonas Lietuvos Respublikos pilietis.
Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą
pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
54(3) straipsnis.
Balsavimo organizavimas Lietuvos Respublikos
diplomatinėse
atstovybėse (konsulatuose) ir laivuose
Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams
suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse (konsulatuose) ir
laivuose sudaromos balsavimo komisijos.
Balsavimo komisijos sudaromos iš pirmininko
ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas sudaro Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas iš Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos darbuotojų ar kitų užsienio
valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių
rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Balsavimo komisijas laivuose sudaro laivo
kapitonas, atsižvelgdamas į laivo įgulos - Lietuvos Respublikos piliečių
susirinkimo sprendimą.
Balsavimo, balsų skaičiavimo ir protokolų
pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat pažymėjimų
stebėtojams įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-543, 97.11.25,
Žin., 1997, Nr.108-2739 (97.11.28)
543 straipsnis.
Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir
laivuose tvarka
Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
544 straipsnis. Balsavimas gydymo,
socialinės rūpybos ir globos
įstaigose
Gydymo, socialinės rūpybos ir globos
įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Miesto, rajono
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų gydymo, socialinės
rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą,
pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas
skiria balsavimui tinkamas patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos
sąlygos į jį atvykti.
Galintys judėti šių įstaigų pacientai ir
globotiniai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 54 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Pas gydymo, socialinės rūpybos bei globos
įstaigų pacientus ir globotinius, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti į
balsavimo patalpą, atvyksta ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, stebėtojai
(jeigu jie dalyvauja) ir specialaus pašto skyriaus pareigūnai.
Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis
slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo paštu
voką. Prireikus jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus tos įstaigos
darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų stebėtojo), kuriuo
pasitiki, paslaugomis.
Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos
vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių
būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams privalomas.
Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti
asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų
komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos,
silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų
esmės.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
545 straipsnis. Balsavimas
kariniuose daliniuose
Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos
daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra
nustatyta 544 straipsnyje.
Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas
kariams balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
546 straipsnis. Balsavimas bausmės
atlikimo vietose
Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs
balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta 544 straipsnyje.
Įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų nustatyta
tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos
rinkimų apylinkėse.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
55
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
56
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
57
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
58
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
59
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
60
straipsnis. (Neteko galios)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
IX. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ
NUSTATYMAS
61
straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto skyriuose
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko
pašto skyriaus viršininkas, jų apskaitos duomenis nurodo specialiai tam
skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto
skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius miesto, rajono
rinkimų komisijai.
Paštas vokus su rinkėjų užpildytais
biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip
likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą
Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
Nr.
VIII-439, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2325 (97.10.15)
62
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės
plyšį, surenka atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario
nepanaudotus rinkimų biuletenius, užrašo jų skaičių balsų skaičiavimo
protokole, viešai juos suskaičiuoja ir pagal parašus rinkėjų sąraše, balsavimo
pažymėjimus patikrina, ar nėra neteisėtai išduotų biuletenių.
Nepanaudoti
ir sugadinti rinkimų biuleteniai rinkimų komisijos viešai suskaičiuojami,
anuliuojami nukerpant dešinįjį viršutinį kampą, sudedami į specialiai tam
skirtus vokus ir užantspauduojami. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius
įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
63
straipsnis. Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir balsavusių
rinkėjų apskaita
Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės
rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių,
liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos
išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima
sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas ir balsai
neskaičiuojami.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, ji atidaroma ir pradedama skaičiuoti balsus.
Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų pažymėtus balsavimo biuletenius
galėtų stebėti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys. Konkrečią
balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Įsitikinus,
kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių
ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant
kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių, ir pradedama
skaičiuoti balsus.
Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal
rinkėjų parašus, liudijančius biuletenio gavimą. Balsavusių rinkimų
apylinkėje rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas
pagal apylinkių rinkimų balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų
biuletenių skaičių.
Radusi
balsadėžėje biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija imasi
priemonių išsiaiškinti priežastis.
Balsų
skaičiavimo rezultatai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
64
straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti rinkimų
biuleteniai, gauti paštu:
1)
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu
gautus išorinius vokus. Jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2)
išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3)
iš išorinių vokų išimami balsavimo pažymėjimai ir tikrinami pagal apylinkės
rinkėjų sąrašą, o vidiniai balsavimo vokai antspauduojami rinkimų apylinkės
antspaudu. Jeigu balsavimo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų
sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau
balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu
vokas, arba išoriniame voke nėra balsavimo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra
įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir
laikoma, kad voke esantis rinkimų biuletenis negalioja. Tą faktą būtina
pažymėti ant vidinio balsavimo voko;
4)
apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės
daromas specialus įrašas apie rinkėjo balso gavimą;
5)
užantspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, paruoštą pagal
nustatytus reikalavimus;
6)
taip peržiūrėjus visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir, atplėšus
antspauduotus vidinius balsavimo vokus, skaičiuojami paštu gauti balsai
pagal 63 straipsnio reikalavimus. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip
vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais.
Jei
rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis vokas,
jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas
aukštesniajai rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo
balsų skaičiavimo protokolą.
65
straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje protokolai
Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas balsų skaičiavimo protokolas. Jame įrašoma:
1)
rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2)
gautų iš miesto, rajono komisijos biuletenių skaičius;
3)
kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams
išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, balsavimo pažymėjimų
skaičius, nepanaudotų biuletenių skaičius;
4)
nepanaudotų rinkimų biuletenių skaičius;
5)
rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6)
balsadėžės atidarymo laikas;
7)
balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8)
balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9)
balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus
paduotų balsų skaičius;
10)
paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų skaičius;
11)
paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12)
paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13)
paštu gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus skaičius;
14)
iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15)
iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;
16)
iš viso už kiekvieną kandidatą į Respublikos Prezidentus paduotų balsų
skaičius.
Jeigu
balsadėžėje buvo rasta daugiau biuletenių negu jų buvo išduota rinkėjams, apie
tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole, nurodant skaičių, kiek biuletenių buvo
rasta daugiau.
Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo stebėtojai. Jų pastabos,
komisijos narių nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo
dalis.
66
straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
Negaliojančiais
biuleteniais laikomi:
1)
nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2)
užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;
3)
tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo, kad jis balsavo daugiau kaip už vieną
kandidatą į Respublikos Prezidentus;
4)
tie, kuriuose rinkėjas nepažymėjo, už kurį kandidatą į Respublikos Prezidentus
jis balsavo.
Sprendimą
dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų
komisija.
67
straipsnis. Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų
pateikimas miesto, rajono rinkimų komisijai
Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir
nepanaudotus, visus balsavimo vokus, balsų skaičiavimo protokolą, rinkėjų
sąrašus ir kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka sudeda į paketą ir užantspauduoja. Paketas miesto, rajono rinkimų
komisijai pristatomas ne vėliau kaip per 6 valandas po balsavimo pabaigos.
Vyriausioji
rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo garantuoti
rinkimų dokumentų transportavimo bei juos transportuojančių asmenų saugumą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1526, 96.09.19, Žin., 1996, Nr.100-2256 (96.10.16)
1997-11-25
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 544, 19, 17 y
1997-10-14
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 544, 19, 541
1997-10-09
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 232, 544, 231
1996-09-19
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y
1994-11-08
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y
1993-01-19
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas — arts. 19, 56, 16 y
1993-01-05
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą