LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas
29 versijos
· 1996-09-24
2025-04-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 34, 75,
2025-01-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 27, 75,
2024-11-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 291, 29
2024-07-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 162, 75
2024-05-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 47, 75,
2022-11-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 162, 16
2022-05-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 31, 24,
2022-01-29
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 18,
2022-01-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 18, 75
2021-09-18
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 2, 3, 7
2021-06-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 75, 30
2020-07-10
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 18, 75
2019-11-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 162
2017-12-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2017-01-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 75, 71,
2016-05-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 56,
2013-04-24
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2012-07-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2010-07-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2010-04-10
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2009-12-05
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2008-12-30
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2005-05-26
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2003-12-22
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 75, 18,
2002-12-03
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 16, 44,
2001-04-19
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 56,
Pakeitimai 2001-04-19
@@ -1,10 +1,12 @@
# Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas
Kodeksas paskelbtas: Žin., 1996,
Nr. 105-2393
Neoficialus Kodekso tekstas
Kodeksas
paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 105-2393
Neoficialus
Kodekso tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
@@ -16,69 +18,63 @@
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Kodekso paskirtis
1.
Vidaus vandenų transporto kodeksas reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų
veiklos, keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimo, buksyravimo bei draudimo
santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų
transporto, bei už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus.
2.
Vidaus vandenų ir žemės nuosavybės, darbo, kitus vidaus vandenų transporto
dalyvių santykius reguliuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei
kiti teisės aktai.
2
straipsnis. Vidaus vandenų transporto sąvoka
1.
Vidaus vandenų transportas - ūkinės veiklos sritis, kuri apima keleivių,
krovinių, bagažo, pašto vežimą, buksyravimą vidaus vandenų keliais.
2.
Vidaus vandenų transportui priklauso laivai, laivų eksploatacijos ir remonto
bei kitos vidaus vandenų transporto priemonės, vidaus vandenų keliai, uostai ir
prieplaukos, tam tikslui įrengti hidrotechnikos statiniai, ryšių ir radijo
navigacijos įrenginiai.
3
straipsnis. Vidaus vandenų transporto objektų nuosavybė
1.
Vidaus vandenų transporto priemonės, uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai
nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos valstybei,
savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams
asmenims, užsienio valstybėms.
2. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų
infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės
teise priklauso tik Lietuvos valstybei.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Kodekso paskirtis
1. Vidaus vandenų transporto kodeksas
reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo,
pašto vežimo, buksyravimo bei draudimo santykius, taip pat nustato atsakomybę
už žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, bei už kitus šio kodekso nuostatų
pažeidimus.
2. Vidaus vandenų ir žemės nuosavybės,
darbo, kitus vidaus vandenų transporto dalyvių santykius reguliuoja šis
kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai.
2 straipsnis. Vidaus vandenų transporto
sąvoka
1. Vidaus vandenų transportas - ūkinės
veiklos sritis, kuri apima keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimą,
buksyravimą vidaus vandenų keliais.
2. Vidaus vandenų transportui priklauso
laivai, laivų eksploatacijos ir remonto bei kitos vidaus vandenų transporto
priemonės, vidaus vandenų keliai, uostai ir prieplaukos, tam tikslui įrengti
hidrotechnikos statiniai, ryšių ir radijo navigacijos įrenginiai.
3 straipsnis. Vidaus vandenų transporto
objektų nuosavybė
1. Vidaus vandenų transporto priemonės,
uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti
Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio
fiziniams bei juridiniams asmenims, užsienio valstybėms.
2. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų
keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas)
nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -90,4429 +86,1779 @@
Nr.85-2585 (00.10.11)
4
straipsnis. Vidaus vandenų transporto valstybinis valdymas
1.
Vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija,
kuri pagal savo kompetenciją leidžia visiems fiziniams ir juridiniams asmenims
privalomus teisės aktus ir tiesiogiai bei per įgaliotas institucijas
kontroliuoja šių aktų vykdymą.
2.
Vyriausybė gali steigti ir kitas specialias vidaus vandenų transporto
valstybinio valdymo institucijas.
5 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių yra nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato šis
kodeksas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
ANTRASIS SKIRSNIS
VIDAUS VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI
6 straipsnis. Vidaus vandenų kelių sąvoka
1. Vidaus vandenų keliai - laivybai
tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai
priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių
locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.
2. Vidaus vandenų keliai skirstomi į
valstybinės ir vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių
sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus
vandenų kelių sąrašus - Susisiekimo ministerija.
7 straipsnis. Vidaus vandenų kelių
naudotojai
1. Vidaus vandenų kelių naudotojai –
fiziniai ir juridiniai asmenys, besiverčiantys laivyba šiuose keliuose ir
nustatyta tvarka gavę Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos
leidimus naudoti vandens telkinius laivybai.
2. Vidaus vandenų kelių naudotojais taip
pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie, suderinę su vidaus vandenų
kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis
hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui bei kitoms reikmėms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
8 straipsnis. Vidaus vandenų kelių
naudotojų pareigos
1. Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo
vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus,
užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą, neardyti vandens
telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų
įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių,
laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.
2. Hidrotechnikos įrenginių, tiltų,
antvandeninių ir povandeninių komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami
vykdyti ir reikalavimus, išdėstytus šio kodekso 9 bei 10 straipsniuose.
9 straipsnis. Hidrotechnikos statinių
valdytojų pareigos
Fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems
priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus
vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:
1) aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti
vandens lygį, būtiną saugiai laivybai per visą navigacijos laikotarpį;
2) sudaryti sąlygas, kad laivai
nekliudomai ir saugiai praplauktų pro hidrotechnikos įrenginius;
3) išleisti vandenį iš vandens saugyklų
vidaus vandenų kelių valdymo institucijų nustatytu laiku;
4) prižiūrėti hidrotechnikos įrenginių
techninę būklę.
11 straipsnis. Apsaugos juosta ir kranto
juosta
1. Vidaus vandenų kelių valdytojai turi
teisę vandens telkinių, priskirtų vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti su
laivybos saugumu susijusius darbus, įrengti navigacijos ženklus, o kad jie būtų
geriau matomi, - kirsti medžius ir krūmus, suderinus su aplinkos apsaugos
tarnyba bei žemės (miško) savininkais, valdytojais. Šiuos darbus atliekant
padaryti žemės savininkams nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
2. Apsaugos juosta - žemės juosta pagal
vandens telkinį, kurios ribos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.
Apsaugos juostos dalis - 20 metrų pločio žemės juosta nuo vandens krašto arba
kranto briaunos stačiose pakrantėse - vadinama kranto juosta.
3. Fiziniai ir juridiniai asmenys,
naudojantys kranto juostos iškasenas, statantys tiltus ar atliekantys kitus
darbus, privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių, įrenginių bei
navigacijos ženklų saugumą, nedelsdami privalo atstatyti darbo metu sugadintus
įrenginius ir navigacijos ženklus.
12 straipsnis. Statiniai ir įrenginiai
kranto juostoje
1. Vidaus vandenų kelių valdytojams kranto
juostoje, nuosavybės teise priklausančioje valstybei, suderinus su aplinkos
apsaugos tarnyba, leidžiama:
1) įrengti nuolatinius arba laikinus
statinius, įrenginius laivams bei kitiems plaukiojantiems objektams (keltams,
žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir laivybos bei krovinių saugumui
užtikrinti;
2) neįrengiant nuolatinių statinių,
pakrauti ir iškrauti laivus, laikyti laivų kietąjį kurą, laikinai saugoti
žvejybos įrangą, laivų reikmenis.
2. Statinių ir įrenginių statyba kranto
juostoje turi būti suderinta su kranto juostos savininku.
3. Kranto juostos savininkai savo statinių
ir įrenginių statybą kranto juostoje privalo derinti su vidaus vandenų kelių
valdytojais.
13 straipsnis. Uostai ir prieplaukos
1. Uostas - vidaus vandenų akvatorija ir
kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams
įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti.
2. Prieplauka - stacionari arba
plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo,
išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio
straipsnio 1 dalyje.
3. Uostai ir prieplaukos pagal
atitinkamų darbų pobūdį yra keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai bei
pramoginių laivų.
4. Uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai
ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos
reikalavimus, užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, greitą ir
patogų krovinių pakrovimą bei iškrovimą.
5. Vidaus vandenų uostai gali būti
valstybės, savivaldybių ir privatūs.
6. Vidaus vandenų uostai steigiami
Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Susisiekimo ministerija registruoja
vidaus vandenų uostus, o jos įgaliotos institucijos atlieka juose valstybinę
laivybos priežiūrą.
8. Vidaus vandenų uostų kapitonus steigėjo
teikimu tvirtina Susisiekimo ministerija.
9. Tarptautinio vidaus vandenų uosto
statusą Susisiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė.
10. Visų nuosavybės formų vidaus vandenų
uostų savininkai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į
uostus, naudotis uostų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir
iškrauti, įlaipinti ir išlaipinti keleivius, naudotis visomis logistinėmis
vidaus vandenų transporto paslaugomis juose, mokant su tuo susijusius mokesčius
ir rinkliavas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
TREČIASIS SKIRSNIS
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS
14 straipsnis. Vidaus vandenų transporto
priemonių sąvoka
Vidaus vandenų transporto priemonės -
laivai, vežantys keleivius, krovinius, bagažą, paštą, buksyruojantys
nesavaeigius laivus, bei kiti plaukiojantys objektai, eksploatuojantys,
aptarnaujantys vandens kelius.
15 straipsnis. Laivų klasės
1. Vidaus vandenų laivas – laivas,
naudojamas keleiviams ar kroviniams vežti vidaus vandenimis arba jam
nustatytame plaukiojimo rajone jūroje.
2. Mažasis laivas – bet kuris laivas,
kurio korpuso ilgis ne ilgesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus, kurie yra
pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu
mažasis laivas, laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12
keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių
keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki 150
kg, ir burlentės.
3. Pramoginis laivas – bet kurio tipo su
įvairios rūšies jėgainėmis laivas, skirtas poilsiui, pramogoms bei sportui, ir
kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.
4. Sportinis laivas – specialiai
sukonstruotas ir gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik sporto
tikslams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
16 straipsnis. Vidaus vandenų laivų
registravimas ir techninė priežiūra
1. Vidaus vandenų laivai registruojami
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Šį registrą tvarko
Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.
2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų
laivų registre registruojami:
1) vidaus vandenų savaeigiai ir
nesavaeigiai laivai;
2) plaukiojantys kranai, žemkasės,
žemsiurbės;
3) mažieji, sportiniai ir pramoginiai
savaeigiai ir nesavaeigiai, mažesni kaip 80 registro tonų, laivai;
4) burinės ir motorinės jachtos,
baidarės, kanojos, guminės valtys, kurių keliamoji galia per 130 kg,
turistiniai plaustai, plaukiojantys vasarnamiai, mažųjų ir sportinių laivų
stovėjimo įrenginiai (bazės), vandens dviračiai ir motociklai.
3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų
laivų registre įregistruoto laivo savininkui išduodamas laivo bilietas,
nuosavybės teisės liudijimas, laivo tinkamumo plaukioti liudijimas ir leidimas
plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava.
4. Vidaus vandenų laivų registravimo
tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų
registravimo taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.
5. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų
laivų registre įregistruotų laivų techninę priežiūrą atlieka Valstybinė vidaus
vandenų laivybos inspekcija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Laivų
techninė priežiūra atliekama apžiūrint laivus ir nuolat kontroliuojant jų
techninę būklę. Laivui leidžiama plaukioti tik nustačius, kad jis atitinka
saugios laivybos reikalavimus.
6. Burinių jachtų techninę priežiūrą
atlieka Lietuvos buriuotojų sąjunga pagal su Susisiekimo ministerija suderintas
Jachtų techninės priežiūros taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
17 straipsnis. Laivų valdytojai
1. Laivo valdytojas yra savininkas ar
kitas asmuo, kuris teisėtai naudojasi laivu.
2. Perleidus nuosavybės teisę į laivą,
sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują valdytoją
įrašomi į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS
18 straipsnis. Personalo sąvoka
1. Vidaus vandenų transporto personalą
sudaro turintys specialų pasirengimą laivų įgulų nariai bei kranto darbuotojai,
kurie tiesiogiai aptarnauja vidaus vandenų transportą.
2. Personalo priėmimo ir atleidimo tvarką,
jo teises bei pareigas ir tarnybos laivuose sąlygas nustato darbo įstatymai,
šis kodeksas, kiti teisės aktai, Susisiekimo ministerijos patvirtintos Tarnybos
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivuose statutas (toliau - Tarnybos
laivuose statutas) ir pareiginiai nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
19 straipsnis. Laivo įgula
1. Laivo įgulą sudaro kapitonas
(škiperis) ir kiti įgulos nariai.
2. Laivo įgulos minimalios sudėties
reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras.
3. Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais
įgulos nariais gali būti asmenys, turintys reikiamą diplomą arba kvalifikacijos
liudijimą, kurie išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
4. Burinių jachtų įgulų nariams
diplomus, kvalifikacijos liudijimus ir pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų
sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos
liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų įgulų
narių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Susisiekimo ministerija,
tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
20 straipsnis. Laivo kapitonas (škiperis)
1. Savaeigį laivą valdo kapitonas,
nesavaeigį laivą - škiperis.
2. Laivo kapitonas (škiperis) vadovauja
įgulos darbui ir atsako už laivo, jo įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo
nurodymai, kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką,
privalomi visiems laive esantiems asmenims.
3. Įgulos nariai į laivą priimami, jei
kapitonas (škiperis) sutinka.
4. Kapitono (škiperio) teises ir pareigas
nustato Tarnybos laivuose statutas.
21 straipsnis. Kapitono veiksmai, kilus
pavojui laivui, žmonėms ir gamtai
1. Jeigu kyla pavojus laivo saugumui,
kapitonas (škiperis) nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir
atlikti visus reikalingus veiksmus.
2. Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis,
kapitonas privalo imtis būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula
saugiai apleistų laivą. Kapitonas laivą palieka paskutinis. Palikdamas laivą,
kapitonas turi pasiimti laivo dokumentus.
3. Gavęs nelaimės signalą arba vidaus
vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar laivą, kapitonas privalo suteikti
žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui, keleiviams ir
įgulai.
4. Įvykus avarijai ir užteršus aplinką,
laivo kapitonas (škiperis) privalo imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir
neigiamoms pasekmėms likviduoti.
22 straipsnis. Atlyginimas už pagalbos
suteikimą
1. Už pagalbos suteikimą pavojuje
atsidūrusiam laivui, jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas,
krovinys ar kitas jame buvęs turtas, laivo valdytojas turi sumokėti atlyginimą.
2. Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui,
jo kroviniui teikiama, tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už
pagalbos suteikimą priklausančio atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime.
3. Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už
savo išgelbėjimą.
4. Asmenys, gelbėję žmones, turi teisę į
dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis.
PENKTASIS SKIRSNIS
LAIVYBA
23 straipsnis. Vidaus vandenų kelio
ženklai
1. Vidaus vandenų kelių valdytojai privalo
žymėti kelią navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.
2. Ženklų įrengimo, naudojimo ir nuėmimo
tvarką nustato Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina
Susisiekimo ministerija.
24 straipsnis. Plaukiojimo vaga
(farvateris)
1. Plaukiojimo vaga (farvateris) –
vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams.
2. Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti
pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
25 straipsnis. Laivybos saugumas
1. Laivybos saugumas užtikrinamas
organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis
priemonėmis.
2. Šias priemones įgyvendina vidaus
vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių
bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai.
26 straipsnis. Valstybinė saugios
laivybos vidaus vandenų keliuose priežiūra
Valstybinę saugios laivybos vidaus
vandenų keliuose priežiūrą atlieka Valstybinė vidaus vandenų laivybos
inspekcija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
27 straipsnis. Avarijų vidaus vandenų
keliuose tyrimas
Vidaus vandenų keliuose įvykusių avarijų
registravimo ir tyrimo tvarką nustato Vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo
taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
RINKLIAVOS
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1359 (2001 05 09)
28 straipsnis. Valstybės rinkliava
Už laivo įregistravimą, perregistravimą,
išregistravimą, techninę apžiūrą ir atitinkamų dokumentų išdavimą mokama
nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1359 (2001 05 09)
29 straipsnis. Rinkliavos
1. Už naudojimąsi Lietuvos Respublikos
uostais, vidaus vandenų keliais imamos rinkliavos.
2. Rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką
nustato Vyriausybė.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS
30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo
sutartys
1. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o
keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo
vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas, maksimalius jų dydžius
suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
2. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį
gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo
nuvežimą.
3. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato
Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina
Susisiekimo ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-926,
98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)
32 straipsnis. Keleivio bilietas
1. Keleivio bilietas - keleivio vežimo
sutartį patvirtinantis dokumentas.
2. Bilietų pardavimo tvarką nustato
Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.
3. Biliete turi būti nurodyta išvykimo ir
paskirties prieplaukos, kaina, išvykimo data ir laikas. Taisyklėse numatytais
atvejais biliete, parduotame pradinėje prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos
numeris.
33 straipsnis. Keleivio teisės
Keleivis turi teisę:
1) užimti nurodytą biliete vietą;
2) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip
5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros vietos;
3) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą
bagažą - už nustatytą užmokestį;
4) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties
valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai laivas
dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;
5) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo
sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus
pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio
priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto
grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse
nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Keleivio pareigos
1. Keleivis privalo:
1) sumokėti už vežimą;
2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki
kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;
3) laikytis nustatytos elgesio tvarkos.
2. Jei keleivis nesumoka už vežimą, nesilaiko
nustatytos tvarkos, kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš laivo
prieplaukoje.
35 straipsnis. Bagažo kvitas
1. Bagažo kvitas - bagažo vežimo sutartį
patvirtinantis dokumentas.
2. Bagažo kvite turi būti nurodyta
numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už vežimą.
36 straipsnis. Bagažo išdavimas ir
saugojimas
1. Vežėjas privalo grąžinti keleiviui
bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą.
2. Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų
bagažinėse. Už bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis.
3. Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą
vietą dienos neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Rasti daiktai
1. Rasti laive daiktai perduodami laivo
kapitonui arba uosto (prieplaukos) administracijai.
2. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo
tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS
38 straipsnis. Krovinio vežimo sutartis
Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal
priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą, pagal važtaraštį
nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o
siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti nustatytą
užmokestį.
39 straipsnis. Užsakymas
1. Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo
nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam
kroviniui vežti.
2. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka
siuntėjas.
3. Užsakyme turi būti šie rekvizitai:
1) krovinio siuntėjo - juridinio asmens
pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;
2) krovinio gavėjo - juridinio asmens
pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;
3) krovinio išsiuntimo ir paskirties
punktai;
4) krovinio pavadinimas, kiekis (svoris)
ir rūšis;
5) laivo pateikimo laikas;
6) laivo pateikimo vieta;
7) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo
terminai.
4. Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu,
kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo
priėmimą.
40 straipsnis. Važtaraštis
1. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį
patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:
1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens
pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
2) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimą
arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
3) krovinio pavadinimą;
4) krovinio kiekį (svorį), rūšį;
5) svorio nustatymo būdą;
6) vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir
paskirties punktus;
7) krovinį lydinčiuosius dokumentus;
8) krovinio ženklus;
9) krovinio ypatybes;
10) užmokestį už vežimą (važtapinigius)
ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);
11) vežant pavojingą krovinį – jo
pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos
sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą.
2. Siuntėjas surašo važtaraštį 3 egzemplioriais. Vienas egzempliorius
lieka siuntėjui, kiti du išduodami vežėjui.
3. Važtaraštyje gali būti žymos apie
krovinio įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir kitos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
41 straipsnis. Laivo parengimas
1. Vežėjas privalo pateikti švarų ir
tinkamą vežti tos rūšies kroviniui laivą, atitinkantį gamtos apsaugos
reikalavimus.
2. Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi
atitikti minimalius techninius reikalavimus, kuriuos tvirtina Susisiekimo
ministerija, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų
krovinio vežimą iki paskirties punkto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
42 straipsnis. Krovinio priėmimas
1. Vežėjas, priimdamas krovinį iš
siuntėjo į savo sandėlį arba jį pakraudamas savo priemonėmis, privalo tikrinti
krovinio kiekį (svorį) ir būklę.
2. Jeigu krovinį pakrauna siuntėjas savo
priemonėmis, vežėjas turi teisę tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę.
3. Jeigu priimant krovinį buvo pastebėta
krovinio ar įpakavimo (taros) trūkumų arba pažeidimų ar nustatyta, kad krovinys
netinkamas vežti, apie trūkumus ar pažeidimus turi būti pažymėta važtaraštyje
ir patvirtinta siuntėjo bei vežėjo parašais.
4. Krovinys laikomas priimtu vežti, kai
vežėjas parašu ir kalendoriniu spaudu važtaraštyje patvirtina krovinio
priėmimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
43 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir
iškrovimas
1. Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas,
jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
2. Vežėjas privalo tikrinti, ar krovinių
pakrovimas, išdėstymas, tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas,
nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.
3. Visi siuntėjui priklausantys krovinių
įtvirtinimai ir medžiagos, įtraukti į važtaraštį, vežami kaip krovinys ir
išduodami gavėjui kartu su kroviniu paskirties punkte.
44 straipsnis. Krovinio vežimo, pakrovimo
ir iškrovimo terminai
1. Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo
terminai nustatomi šalių sutartyje.
2. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į
paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.
3. Jeigu krovinį krauna siuntėjas
(gavėjas) savo priemonėmis, pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami skaičiuoti
nuo to momento, kai laivas yra atvykęs į pakrovimo ar iškrovimo punktą ir
parengtas atlikti tokius darbus.
4. Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo
vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo
pateikimą pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas
papildomas terminas šiems darbams pasirengti.
45 straipsnis. Krovinio peradresavimas
Krovinio siuntėjas vežimo laikotarpiu turi
teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą krovinio
gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais
taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar
neperduotas ankstesniam gavėjui.
46 straipsnis. Pranešimas apie krovinio
pristatymą
Apie laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas
privalo pranešti krovinio gavėjui, bet ne vėliau kaip per 12 val. po laivo
atvykimo į paskirties punktą.
47 straipsnis. Krovinio išdavimas
1. Paskirties punkte vežėjas išduoda
krovinį gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę.
2. Išduodamas krovinį, vežėjas kartu su
gavėju tikrina:
1) jeigu krovinys plombuotas, krovinio
plombas, jų būklę;
2) krovinio įpakavimo (taros),
konteinerių būklę;
3) krovinio kiekį (svorį).
3. Išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas
kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu
gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose)
patvirtina krovinio priėmimą.
4. Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame
laive arba su netinkamomis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai
gendančių krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio kiekio (svorio)
trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir
patvirtina parašais.
5. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš
dalies negalima krovinio naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.
6. Jeigu perduodant krovinį gavėjui,
kyla ginčų dėl krovinio plombų, krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio),
kviečiamas ekspertas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
48 straipsnis. Krovinio saugojimas
1. Krovinio gavėjas privalo laiku priimti
ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos krovinį.
2. Krovinys paskirties uoste ar
prieplaukoje nemokamai saugomas 24 val. neskaičiuojant krovinio atgabenimo
dienos. Po šio termino už kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių
vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis.
3. Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl
vežėjo kaltės, užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas.
4. Krovinio saugojimo uoste ar
prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.
50 straipsnis. Krovinių vežimų ribojimas
ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos ar kitų
įvykių
1. Uosto ar prieplaukos administracija
gali uždrausti arba apriboti krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens
kelių techninę būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus
pranešimus.
2. Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų
įvykių, trukusių ilgiau kaip 24 val., buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių
vežimai, uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai pranešti
nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui ar gavėjui.
3. Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar
prieplaukos darbas nutraukiamas ilgiau kaip 48 val., apie tai skelbiama
visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir nutraukimo trukmę.
51 straipsnis. Pašto vežimo sutartis
1. Pašto vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir
išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti nustatytą
užmokestį.
2. Pašto siuntos pristatymo į laivą ir
vežimo terminai nustatomi šalių susitarime. Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo
tvarką nustato bendros Susisiekimo ministerijos ir Ryšių ir informatikos
ministerijos taisyklės.
52 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas
1. Pavojingi kroviniai vežami vidaus
vandenų transportu Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina
Vyriausybė.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BUKSYRAVIMAS
53 straipsnis. Buksyravimo sutartis
1. Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas
įsipareigoja vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam
tikrą laiką, taip pat atlikti manevrą, o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas
įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.
2. Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta
rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais,
telefonogramomis, faksogramomis ir kt.).
54 straipsnis. Nesavaeigių laivų
parengimas buksyravimui
Nesavaeigių laivų valdytojas privalo
sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje
pateikti buksyravimui laivus.
55 straipsnis. Nesavaeigių laivų priėmimas
buksyravimui
Buksyruojančio laivo valdytojas,
priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus, privalo:
1) patikrinti nesavaeigių laivų techninę
būklę;
2) nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka
buksyravimui;
3) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo
priėmimą buksyravimui.
56 straipsnis. Laivų įgulos pavaldumas
Buksyruojamųjų laivų įgula yra pavaldi
buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus, jeigu
kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.
58 straipsnis. Buksyravimo pasibaigimas
1. Baigus buksyravimo sutartyje numatytą
laivo vilkimą, stūmimą arba manevrą, sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo
aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo dokumentuose.
2. Jeigu buksyravimo metu laivas buvo
sužalotas, iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai
nurodoma sutarties atlikimo akte.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ IR DRAUDIMAS
61 straipsnis. Atsakomybė už laivo įgulos
nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės
atėmimą
1. Vežėjas atsako už žalą, padarytą laivo
įgulos nario sveikatai ar gyvybei. Žala atlyginama Žmonių saugos darbe ir
Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymų nustatytais dydžiais bei
tvarka.
2. Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos
dalį privalo atlyginti laivo valdytojas pagal Civilinį kodeksą.
63 straipsnis. Atsakomybė už pavėluotą
vežimą
1. Vežėjas, pažeidęs vežimo terminą,
privalo atlyginti keleivio, krovinio, bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus
nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos
pajamos neatlyginamos.
2. Vežimo terminas laikomas nepažeistu,
jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos,
kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.
65 straipsnis. Atsakomybė už žalą,
padarytą tretiesiems asmenims
Žalą, padarytą tretiesiems asmenims ar jų
turtui vežant vidaus vandenų keliais, atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį
kodeksą.
66 straipsnis. Atsakomybė už laivo
prastovą
Už laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo
ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su pervežimu, neįforminimo ar
nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko laivo prastova,
šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.
67 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui
padarytą žalą
Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai,
kelių valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.
68 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo
nuo atsakomybės už padarytą žalą negaliojimas
Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu,
krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už
padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas
nepanaikina vežimo sutarties.
72 straipsnis. Atsakomybė už vidaus
vandenų teršimą
Vidaus vandenų transporto priemonėms
užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai,
žemės ūkiui ar gyvajai gamtai, taikoma įstatymų numatyta civilinė,
administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
73 straipsnis. Privalomasis keleivių
draudimas
Keleiviai, vežami laivais, privalomai
draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
4 straipsnis. Vidaus vandenų transporto
valstybinis valdymas
1. Vidaus vandenų transporto valstybinį
valdymą vykdo Susisiekimo ministerija, kuri pagal savo kompetenciją leidžia
visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus ir tiesiogiai
bei per įgaliotas institucijas kontroliuoja šių aktų vykdymą.
2. Vyriausybė gali steigti ir kitas
specialias vidaus vandenų transporto valstybinio valdymo institucijas.
3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų
kelius valdo, prižiūri ir tvarko Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota
institucija.
4. Valstybinės ir vietinės reikšmės
vidaus vandenų kelių būklės bei navigacinių įrenginių juose funkcionavimo,
laivybos, uostų veiklos valstybinę kontrolę atlieka, laivų avarinius atvejus
nagrinėja Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
4(1) straipsnis. Keleivių ir krovinių
vežimas vidaus vandenų keliais
Vežti keleivius ir krovinius už atlygį
tarp Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų (kabotažas) gali tik laivai,
plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, arba laivai, plaukiojantys su bet
kurios Europos Sąjungos valstybės vėliava.
Įstatymas papildytas straipsniu nuo 2000 m.
spalio 1 d.:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
10 straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir
povandeninių komunikacijų valdytojų pareigos
Tiltų, antvandeninių ir povandeninių
komunikacijų (kabelių linijų, diukerių ir kt.) valdytojai privalo:
1) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo
institucijomis tiltų statybos, rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir
povandeninių komunikacijų įrengimo projektus;
2) įrengti ir aptarnauti įrenginius,
garantuojančius saugų ir nekliudomą laivų plaukimą po tiltais ir
antvandeninėmis komunikacijomis bei virš povandeninių komunikacijų. Kranto
juostoje įrengti perspėjamieji ir nurodomieji (signaliniai) ženklai privalo
atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;
3) pastačius ir suremontavus tiltus,
įrengus ir pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas, atlikti
dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus
priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui;
4) pakelti plūduriuojančiųjų ar
pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
31 straipsnis. Licencija (leidimas)
verstis keleivių vežimu
1. Vežti keleivius vidaus vandenų keliais
turi teisę įmonės, turinčios licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimu.
2. Licenciją (leidimą) verstis keleivių
vežimu vidaus vandenų keliais Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Susisiekimo
ministerija.
49 straipsnis. Licencija (leidimas)
verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais
Vežti krovinius tarptautiniais maršrutais
turi teisę įmonės, turinčios licenciją (leidimą) verstis krovinių vežimu
tarptautiniais maršrutais. Šias licencijas (leidimus) išduoda Susisiekimo
ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.
57 straipsnis. Buksyruojančio laivo kapitono
pareigos įvykus avarijai
Įvykus avarijai, buksyruojančio laivo
kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai
likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.
59 straipsnis. Atsakomybė už keleivio
sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą
1. Vežėjas, kaip didesnio pavojaus
šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio
pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos
arba nukentėjusiojo tyčios.
2. Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta
keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į
tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.
60 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio
sveikatai ar gyvybei, atlyginimas
Žala, padaryta keleivio sveikatai ar
gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai
susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta
įstatymų.
62 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar
bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą
1. Krovinys ar bagažas laikomas prarastu,
jeigu jis nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo
priėmimo vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis
sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.
2. Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš
siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo
praradimo, trūkumo ar sužalojimo.
3. Vežimu laikomas laikotarpis, per kurį
krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo
laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto
krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu
žala laikoma atsiradusia vežimo laivu metu.
64 straipsnis. Atsakomybė už žalą,
padarytą susidūrus laivams
1. Susidūrus laivams, žalą, padarytą
laivams ar kitam turtui, atlygina laivo valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko
susidūrimas.
2. Žalą, padarytą keleiviams, kroviniui ar
bagažui susidūrus keliems laivams, solidariai atlygina dėl to kalti laivų
valdytojai.
69 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl
žalos atlyginimo pateikimo tvarka
1. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš
vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo
vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba
atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos.
Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos
nepatenkino.
2. Ieškiniui, kylančiam iš vežimo
sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.
3. Pretenzijos pareiškimas pratęsia
ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.
70 straipsnis. Atsakomybė už vidaus
vandenų transporto priemonių ir jų stovėjimo
įrenginių registravimo ir
eksploatavimo taisyklių pažeidimą
Vidaus vandenų transporto priemonių bei jų
stovėjimo įrenginių registravimo ir eksploatavimo, taip pat vidaus vandenų
transporto priemonių laivybos taisyklių pažeidimus, jeigu už tai nenumatyta
baudžiamoji atsakomybė, užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės
pažeidimų kodeksą.
71 straipsnis. Atsakomybė už vidaus
vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos
taisyklių pažeidimą
1. Vidaus vandenų transporto laivybos ir
eksploatacijos taisyklių pažeidimas, tyčinis vandens kelių, juose esančių
įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas, sužalojimas,
taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų
žmonėms, laivo katastrofą, avariją ar kitas sunkias pasekmes, užtraukia
atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus.
2. Juridinis ar fizinis asmuo, sugadinęs
ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius
įrenginius ar hidrotechninius statinius, privalo atlyginti žalą, taip pat
avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo, pasekmių likvidavimo
išlaidas.
74 straipsnis. Savanoriškasis bagažo ir
krovinių draudimas
Kroviniai ir bagažas, vežami laivais, gali
būti draudžiami savanoriškuoju draudimu.
75 straipsnis. Laivo ir vežėjo civilinės
atsakomybės draudimas
Laivas ir vežėjo civilinė atsakomybė gali
būti draudžiami savanoriškuoju draudimu.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
____________
Pakeitimai:
1. Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-926,
98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,
13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Pakeistas įstatymo
įsigaliojimas:
Šis įstatymas įsigalioja nuo
2000 m. spalio 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,
13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelius valdo, prižiūri ir tvarko
Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.
4. Valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandenų
kelių būklės bei navigacinių įrenginių juose funkcionavimo, laivybos, uostų
veiklos valstybinę kontrolę atlieka, laivų avarinius atvejus nagrinėja
Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
4(1) straipsnis. Keleivių ir krovinių
vežimas vidaus vandenų keliais
Vežti keleivius ir krovinius už atlygį tarp Lietuvos
Respublikos vidaus vandenų uostų (kabotažas) gali tik laivai, plaukiojantys su
Lietuvos valstybės vėliava, arba laivai, plaukiojantys su bet kurios Europos
Sąjungos valstybės vėliava.
Įstatymas papildytas straipsniu nuo 2000 m. spalio 1 d.:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
5
straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių yra nustatytos kitokios taisyklės,
negu tos, kurias numato šis kodeksas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
ANTRASIS SKIRSNIS
VIDAUS VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI
6
straipsnis. Vidaus vandenų kelių sąvoka
1.
Vidaus vandenų keliai - laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens
telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra
navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.
2.
Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Valstybinės
reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės
ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus - Susisiekimo ministerija.
7
straipsnis. Vidaus vandenų kelių naudotojai
1. Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir
juridiniai asmenys, besiverčiantys laivyba šiuose keliuose ir nustatyta tvarka
gavę Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos leidimus naudoti
vandens telkinius laivybai.
2.
Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat laikomi fiziniai ir juridiniai
asmenys, kurie, suderinę su vidaus vandenų kelių valdytojais, nepažeisdami
laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis hidrotechnikai, žvejybai, sportui,
poilsiui bei kitoms reikmėms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
8
straipsnis. Vidaus vandenų kelių naudotojų pareigos
1.
Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir
kitų teisės aktų reikalavimus, užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių
naudojimą, neardyti vandens telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti
hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vidaus
vandenų naudotojų teisių, laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.
2.
Hidrotechnikos įrenginių, tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų
savininkai (valdytojai) įpareigojami vykdyti ir reikalavimus, išdėstytus šio
kodekso 9 bei 10 straipsniuose.
9
straipsnis. Hidrotechnikos statinių valdytojų pareigos
Fiziniai
ir juridiniai asmenys, kuriems priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti
hidrotechnikos statiniai vidaus vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:
1)
aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti vandens lygį, būtiną saugiai laivybai
per visą navigacijos laikotarpį;
2)
sudaryti sąlygas, kad laivai nekliudomai ir saugiai praplauktų pro
hidrotechnikos įrenginius;
3)
išleisti vandenį iš vandens saugyklų vidaus vandenų kelių valdymo institucijų
nustatytu laiku;
4)
prižiūrėti hidrotechnikos įrenginių techninę būklę.
10
straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų valdytojų
pareigos
Tiltų,
antvandeninių ir povandeninių komunikacijų (kabelių linijų, diukerių ir kt.)
valdytojai privalo:
1)
derinti su vidaus vandenų kelių valdymo institucijomis tiltų statybos,
rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų įrengimo
projektus;
2)
įrengti ir aptarnauti įrenginius, garantuojančius saugų ir nekliudomą laivų
plaukimą po tiltais ir antvandeninėmis komunikacijomis bei virš povandeninių
komunikacijų. Kranto juostoje įrengti perspėjamieji ir nurodomieji
(signaliniai) ženklai privalo atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;
3) pastačius ir suremontavus tiltus, įrengus ir
pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas, atlikti dugno gilinimo
ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus priduoti vidaus
vandenų kelių valdytojui;
4)
pakelti plūduriuojančiųjų ar pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos
taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
11
straipsnis. Apsaugos juosta ir kranto juosta
1.
Vidaus vandenų kelių valdytojai turi teisę vandens telkinių, priskirtų vandens
keliams, apsaugos juostoje atlikti su laivybos saugumu susijusius darbus,
įrengti navigacijos ženklus, o kad jie būtų geriau matomi, - kirsti medžius ir
krūmus, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba bei žemės (miško) savininkais,
valdytojais. Šiuos darbus atliekant padaryti žemės savininkams nuostoliai
atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
2.
Apsaugos juosta - žemės juosta pagal vandens telkinį, kurios ribos nustatomos
pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. Apsaugos juostos dalis - 20 metrų pločio
žemės juosta nuo vandens krašto arba kranto briaunos stačiose pakrantėse -
vadinama kranto juosta.
3.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys kranto juostos iškasenas, statantys
tiltus ar atliekantys kitus darbus, privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų
statinių, įrenginių bei navigacijos ženklų saugumą, nedelsdami privalo
atstatyti darbo metu sugadintus įrenginius ir navigacijos ženklus.
12
straipsnis. Statiniai ir įrenginiai kranto juostoje
1.
Vidaus vandenų kelių valdytojams kranto juostoje, nuosavybės teise
priklausančioje valstybei, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba, leidžiama:
1)
įrengti nuolatinius arba laikinus statinius, įrenginius laivams bei kitiems
plaukiojantiems objektams (keltams, žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir
laivybos bei krovinių saugumui užtikrinti;
2)
neįrengiant nuolatinių statinių, pakrauti ir iškrauti laivus, laikyti laivų
kietąjį kurą, laikinai saugoti žvejybos įrangą, laivų reikmenis.
2.
Statinių ir įrenginių statyba kranto juostoje turi būti suderinta su kranto
juostos savininku.
3.
Kranto juostos savininkai savo statinių ir įrenginių statybą kranto juostoje
privalo derinti su vidaus vandenų kelių valdytojais.
13
straipsnis. Uostai ir prieplaukos
1.
Uostas - vidaus vandenų akvatorija ir kranto teritorija su joje esančiais
pastatais ir įrenginiais, skirta laivams įplaukti, stovėti, juos remontuoti,
iškrauti, pakrauti ir išplaukti.
2.
Prieplauka - stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo,
stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui
būdingų požymių, išvardytų šio straipsnio 1 dalyje.
3. Uostai ir prieplaukos pagal atitinkamų darbų pobūdį
yra keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai bei pramoginių laivų.
4.
Uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus
techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, užtikrinti keleivių, krovinių,
bagažo ir pašto saugumą, greitą ir patogų krovinių pakrovimą bei iškrovimą.
5.
Vidaus vandenų uostai gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs.
6.
Vidaus vandenų uostai steigiami Vyriausybės nustatyta tvarka.
7.
Susisiekimo ministerija registruoja vidaus vandenų uostus, o jos įgaliotos
institucijos atlieka juose valstybinę laivybos priežiūrą.
8.
Vidaus vandenų uostų kapitonus steigėjo teikimu tvirtina Susisiekimo
ministerija.
9.
Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susisiekimo ministerijos teikimu
suteikia Vyriausybė.
10.
Visų nuosavybės formų vidaus vandenų uostų savininkai privalo užtikrinti visų
vežėjų vienodas teises įplaukti į uostus, naudotis uostų krantinėmis ir kitais
įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, įlaipinti ir išlaipinti keleivius,
naudotis visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis juose,
mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
TREČIASIS SKIRSNIS
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS
14
straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka
Vidaus
vandenų transporto priemonės - laivai, vežantys keleivius, krovinius, bagažą,
paštą, buksyruojantys nesavaeigius laivus, bei kiti plaukiojantys objektai, eksploatuojantys,
aptarnaujantys vandens kelius.
1 straipsnis.
Kodekso paskirtis
1. Vidaus
vandenų transporto kodeksas reguliuoja vidaus
vandenų laivybos,
uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo,
pašto vežimo,
buksyravimo bei draudimo santykius, taip pat
nustato
atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų
transporto, bei už
kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus.
2. Vidaus
vandenų ir žemės nuosavybės, darbo, kitus
vidaus vandenų
transporto dalyvių santykius reguliuoja šis
kodeksas, Lietuvos
Respublikos įstatymai bei kiti teisės
aktai.
2 straipsnis.
Vidaus vandenų transporto sąvoka
1. Vidaus
vandenų transportas - ūkinės veiklos sritis,
kuri apima
keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimą,
buksyravimą vidaus
vandenų keliais.
2. Vidaus
vandenų transportui priklauso laivai, laivų
eksploatacijos ir
remonto bei kitos vidaus vandenų transporto
priemonės, vidaus
vandenų keliai, uostai ir prieplaukos, tam
tikslui įrengti
hidrotechnikos statiniai, ryšių ir radijo
navigacijos
įrenginiai.
3 straipsnis.
Vidaus vandenų transporto objektų nuosavybė
1. Vidaus
vandenų transporto priemonės, uostų ir
prieplaukų
pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali
priklausyti
Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms,
Lietuvos
Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams
asmenims, užsienio
valstybėms.
2. Valstybinės
reikšmės vidaus vandenų keliai nuosavybės
teise priklauso tik
Lietuvos valstybei.
4
straipsnis. Vidaus vandenų transporto valstybinis
valdymas
1. Vidaus
vandenų transporto valstybinį valdymą vykdo
Susisiekimo
ministerija, kuri pagal savo kompetenciją leidžia
visiems fiziniams
ir juridiniams asmenims privalomus teisės
aktus ir
tiesiogiai bei per įgaliotas institucijas
kontroliuoja šių
aktų vykdymą.
2. Vyriausybė
gali steigti ir kitas specialias vidaus
vandenų transporto
valstybinio valdymo institucijas.
3. Lietuvos
Respublikos vidaus vandenų kelius valdo,
prižiūri ir tvarko
Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota
institucija.
4. Valstybinės
ir vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių
būklės, laivybos,
uostų veiklos valstybinę kontrolę, atlieka
laivų avarinius
atvejus nagrinėja Susisiekimo ministerija arba
jos įgaliota
institucija.
5 straipsnis.
Tarptautinės sutartys
Jeigu
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių yra
nustatytos kitokios
taisyklės, negu tos, kurias numato šis
kodeksas, taikomos
tarptautinių sutarčių taisyklės.
ANTRASIS SKIRSNIS
VIDAUS
VANDENŲ KELIAI IR JŲ ĮRENGINIAI
6 straipsnis.
Vidaus vandenų kelių sąvoka
1. Vidaus
vandenų keliai - laivybai tinkamos upės,
ežerai, dirbtiniai
vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai
priklausanti
Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos
ženklų arba kurių locmano
žemėlapiuose pažymėtas farvateris.
2. Vidaus
vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir
vietinės reikšmės.
Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių
sąrašą tvirtina
Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir
perspektyvinių
vidaus vandenų kelių sąrašus - Susisiekimo
ministerija.
7 straipsnis.
Vidaus vandenų kelių naudotojai
1. Vidaus
vandenų kelių naudotojai - fiziniai ir
juridiniai asmenys,
besiverčiantys laivyba šiuose keliuose.
2. Vidaus
vandenų kelių naudotojais taip pat laikomi
fiziniai ir
juridiniai asmenys, kurie, suderinę su vidaus
vandenų kelių
valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių,
naudoja vidaus
vandenis hidrotechnikai, žvejybai, sportui,
poilsiui bei kitoms
reikmėms.
8 straipsnis.
Vidaus vandenų kelių naudotojų pareigos
1. Vidaus
vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti
įstatymų, laivybos
taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus,
užtikrinti
racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą,
neardyti vandens
telkinių vagų ir krantų, negriauti ir
negadinti
hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų,
nepažeisti kitų
vidaus vandenų naudotojų teisių, laikytis
aplinkos apsaugos
reikalavimų.
2.
Hidrotechnikos įrenginių, tiltų, antvandeninių ir
povandeninių
komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami
vykdyti ir
reikalavimus, išdėstytus šio kodekso 9 bei 10
straipsniuose.
9 straipsnis.
Hidrotechnikos statinių valdytojų pareigos
Fiziniai ir
juridiniai asmenys, kuriems priklauso
hidroelektrinės,
užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai
vidaus vandenų
keliuose, nustatyta tvarka privalo:
1) aukščiau ir
žemiau įrenginių išlaikyti vandens lygį,
būtiną saugiai
laivybai per visą navigacijos laikotarpį;
2) sudaryti
sąlygas, kad laivai nekliudomai ir saugiai
praplauktų pro
hidrotechnikos įrenginius;
3) išleisti
vandenį iš vandens saugyklų vidaus vandenų
kelių valdymo
institucijų nustatytu laiku;
4) prižiūrėti
hidrotechnikos įrenginių techninę būklę.
10
straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir povandeninių
komunikacijų
valdytojų pareigos
Tiltų,
antvandeninių ir povandeninių komunikacijų
(kabelių linijų,
diukerių ir kt.) valdytojai privalo:
1) derinti su
vidaus vandenų kelių valdymo institucijomis
tiltų statybos,
rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir
povandeninių
komunikacijų įrengimo projektus;
2) įrengti
ir aptarnauti įrenginius, garantuojančius
saugų ir nekliudomą
laivų plaukimą po tiltais ir
antvandeninėmis
komunikacijomis bei virš povandeninių
komunikacijų.
Kranto juostoje įrengti perspėjamieji ir
nurodomieji
(signaliniai) ženklai privalo atitikti vidaus
vandenų laivybos
reikalavimus;
3)
pastačius ir suremontavus tiltus, įrengus ir
pertvarkius
antvandenines ir povandenines komunikacijas,
atlikti dugno
gilinimo ir valymo darbus;
4) pakelti
plūduriuojančiųjų ar pakeliamųjų tiltų
tarpatramius pagal laivybos
taisykles.
11 straipsnis.
Apsaugos juosta ir kranto juosta
1. Vidaus
vandenų kelių valdytojai turi teisę vandens
telkinių, priskirtų
vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti
su laivybos
saugumu susijusius darbus, įrengti navigacijos
ženklus, o kad jie
būtų geriau matomi, - kirsti medžius ir
krūmus, suderinus
su aplinkos apsaugos tarnyba bei žemės
(miško)
savininkais, valdytojais. Šiuos darbus atliekant
padaryti žemės
savininkams nuostoliai atlyginami įstatymų
nustatyta tvarka.
2. Apsaugos
juosta - žemės juosta pagal vandens telkinį,
kurios ribos
nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.
Apsaugos juostos
dalis - 20 metrų pločio žemės juosta nuo
vandens krašto
arba kranto briaunos stačiose pakrantėse -
vadinama kranto
juosta.
3. Fiziniai
ir juridiniai asmenys, naudojantys kranto
juostos iškasenas,
statantys tiltus ar atliekantys kitus
darbus, privalo
garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių,
įrenginių bei navigacijos
ženklų saugumą, nedelsdami privalo
atstatyti darbo
metu sugadintus įrenginius ir navigacijos
ženklus.
12 straipsnis.
Statiniai ir įrenginiai kranto juostoje
1. Vidaus
vandenų kelių valdytojams kranto juostoje,
nuosavybės teise
priklausančioje valstybei, suderinus su
aplinkos apsaugos
tarnyba, leidžiama:
1) įrengti
nuolatinius arba laikinus statinius,
įrenginius laivams
bei kitiems plaukiojantiems objektams
(keltams,
žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir laivybos
bei krovinių
saugumui užtikrinti;
2) neįrengiant
nuolatinių statinių, pakrauti ir iškrauti
laivus, laikyti
laivų kietąjį kurą, laikinai saugoti žvejybos
įrangą, laivų
reikmenis.
2. Statinių
ir įrenginių statyba kranto juostoje turi
būti suderinta su
kranto juostos savininku.
3. Kranto
juostos savininkai savo statinių ir įrenginių
statybą kranto
juostoje privalo derinti su vidaus vandenų
kelių valdytojais.
13 straipsnis.
Uostai ir prieplaukos
1. Uostas
- vidaus vandenų akvatorija ir kranto
teritorija su joje
esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta
laivams įplaukti,
stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti
ir išplaukti.
2.
Prieplauka - stacionari arba plaukiojanti
(debarkaderis)
laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo,
iškrovimo,
išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų
požymių, išvardytų
šio straipsnio 1 dalyje.
3. Uostai ir
prieplaukos pagal atliekamų darbų pobūdį yra
keleiviniai,
krovininiai ir mišrieji.
4. Uostų ir
prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai
turi atitikti
nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos
reikalavimus,
užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo ir pašto
saugumą, greitą ir
patogų krovinių pakrovimą bei iškrovimą.
5. Vidaus
vandenų uostai gali būti valstybės,
savivaldybių ir
privatūs.
6. Vidaus
vandenų uostai steigiami Vyriausybės nustatyta
tvarka.
7.
Susisiekimo ministerija registruoja vidaus vandenų
uostus, o jos
įgaliotos institucijos atlieka juose valstybinę
laivybos priežiūrą.
8. Vidaus
vandenų uostų kapitonus steigėjo teikimu
tvirtina Susisiekimo
ministerija.
9.
Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susisiekimo
ministerijos teikimu
suteikia Vyriausybė.
10. Visų
nuosavybės formų vidaus vandenų uostų savininkai
privalo užtikrinti
visų vežėjų vienodas teises įplaukti į
uostus, naudotis
uostų krantinėmis ir kitais įrenginiais
kroviniams
pakrauti ir iškrauti, įlaipinti ir išlaipinti
keleivius,
naudotis visomis logistinėmis vidaus vandenų
transporto
paslaugomis juose, mokant su tuo susijusius
mokesčius ir
rinkliavas.
TREČIASIS SKIRSNIS
VIDAUS
VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS
14 straipsnis.
Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka
Vidaus
vandenų transporto priemonės - laivai, vežantys
keleivius,
krovinius, bagažą, paštą, buksyruojantys
nesavaeigius
laivus, bei kiti plaukiojantys objektai,
eksploatuojantys,
aptarnaujantys vandens kelius.
15 straipsnis. Laivų klasės
1. Vidaus vandenų laivas – laivas, naudojamas
keleiviams ar kroviniams vežti vidaus vandenimis arba jam nustatytame
plaukiojimo rajone jūroje.
2. Mažasis laivas – bet kuris laivas, kurio korpuso
ilgis ne ilgesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus, kurie yra pastatyti ir
įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu mažasis laivas,
laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus.
Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių keliamoji galia iki
100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki 150 kg, ir burlentės.
3. Pramoginis laivas – bet kurio tipo su įvairios
rūšies jėgainėmis laivas, skirtas poilsiui, pramogoms bei sportui, ir kurio
korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.
4. Sportinis laivas – specialiai sukonstruotas ir
gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik sporto tikslams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
16 straipsnis. Vidaus vandenų laivų registravimas ir
techninė priežiūra
1. Vidaus vandenų laivai registruojami Lietuvos
Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Šį registrą tvarko Valstybinė vidaus
vandenų laivybos inspekcija.
2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre
registruojami:
1) vidaus vandenų savaeigiai ir nesavaeigiai laivai;
2) plaukiojantys kranai, žemkasės, žemsiurbės;
3) mažieji, sportiniai ir pramoginiai savaeigiai ir
nesavaeigiai, mažesni kaip 80 registro tonų, laivai;
4) burinės ir motorinės jachtos, baidarės, kanojos,
guminės valtys, kurių keliamoji galia per 130 kg, turistiniai plaustai,
plaukiojantys vasarnamiai, mažųjų ir sportinių laivų stovėjimo įrenginiai
(bazės), vandens dviračiai ir motociklai.
3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre
įregistruoto laivo savininkui išduodamas laivo bilietas, nuosavybės teisės
liudijimas, laivo tinkamumo plaukioti liudijimas ir leidimas plaukioti su
Lietuvos valstybės vėliava.
4. Vidaus vandenų laivų registravimo tvarką ir sąlygas
nustato Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registravimo taisyklės,
kurias tvirtina susisiekimo ministras.
5. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre
įregistruotų laivų techninę priežiūrą atlieka Valstybinė vidaus vandenų
laivybos inspekcija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Laivų techninė
priežiūra atliekama apžiūrint laivus ir nuolat kontroliuojant jų techninę
būklę. Laivui leidžiama plaukioti tik nustačius, kad jis atitinka saugios
laivybos reikalavimus.
6. Burinių jachtų techninę priežiūrą atlieka Lietuvos
buriuotojų sąjunga pagal su Susisiekimo ministerija suderintas Jachtų techninės
priežiūros taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
17
straipsnis. Laivų valdytojai
1.
Laivo valdytojas yra savininkas ar kitas asmuo, kuris teisėtai naudojasi laivu.
2. Perleidus nuosavybės teisę į laivą, sudarius laivo
nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują valdytoją įrašomi į Lietuvos
Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS
18
straipsnis. Personalo sąvoka
1. Vidaus vandenų transporto personalą sudaro turintys
specialų pasirengimą laivų įgulų nariai bei kranto darbuotojai, kurie
tiesiogiai aptarnauja vidaus vandenų transportą.
2.
Personalo priėmimo ir atleidimo tvarką, jo teises bei pareigas ir tarnybos
laivuose sąlygas nustato darbo įstatymai, šis kodeksas, kiti teisės aktai,
Susisiekimo ministerijos patvirtintos Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus
vandenų laivuose statutas (toliau - Tarnybos laivuose statutas) ir pareiginiai
nuostatai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
17 straipsnis.
Laivų valdytojai
1. Laivo
valdytojas yra savininkas ar kitas asmuo, kuris
teisėtai naudojasi
laivu.
2. Perleidus
nuosavybės teisę į laivą, sudarius dėl jo
nuomos ar panaudos
sutartį, įrašai apie naują valdytoją
nustatyta tvarka
daromi Laivų knygoje-rejestre ar mažųjų ir
sportinių laivų
rejestre.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VIDAUS
VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS
18 straipsnis.
Personalo sąvoka
1. Vidaus
vandenų transporto personalą sudaro turintys
specialų
pasirengimą laivų įgulų nariai bei kranto
darbuotojai,
kurie tiesiogiai aptarnauja vidaus vandenų
transportą. Šių
pareigybių sąrašą tvirtina Susisiekimo
ministerija.
2. Personalo
priėmimo ir atleidimo tvarką, jo teises bei
pareigas ir tarnybos
laivuose sąlygas nustato darbo įstatymai,
šis kodeksas,
kiti teisės aktai, Susisiekimo ministerijos
patvirtintos
Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų
laivuose statutas
(toliau - Tarnybos laivuose statutas) ir
pareiginiai
nuostatai.
19 straipsnis. Laivo įgula
1. Laivo įgulą sudaro kapitonas (škiperis) ir kiti
įgulos nariai.
2. Laivo įgulos minimalios sudėties reikalavimus
tvirtina susisiekimo ministras.
3. Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais
gali būti asmenys, turintys reikiamą diplomą arba kvalifikacijos liudijimą, kurie
išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
4. Burinių jachtų įgulų nariams diplomus,
kvalifikacijos liudijimus ir pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos
patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir
pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų įgulų narių
diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Susisiekimo ministerija, tvirtina
Lietuvos buriuotojų sąjunga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
20
straipsnis. Laivo kapitonas (škiperis)
1.
Savaeigį laivą valdo kapitonas, nesavaeigį laivą - škiperis.
2.
Laivo kapitonas (škiperis) vadovauja įgulos darbui ir atsako už laivo, jo
įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo nurodymai, kuriais siekiama laive garantuoti
saugumą ir palaikyti tvarką, privalomi visiems laive esantiems asmenims.
3.
Įgulos nariai į laivą priimami, jei kapitonas (škiperis) sutinka.
4.
Kapitono (škiperio) teises ir pareigas nustato Tarnybos laivuose statutas.
21
straipsnis. Kapitono veiksmai, kilus pavojui laivui, žmonėms ir gamtai
1.
Jeigu kyla pavojus laivo saugumui, kapitonas (škiperis) nedelsdamas turi imtis
visų priemonių pavojui pašalinti ir atlikti visus reikalingus veiksmus.
2.
Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis, kapitonas privalo imtis būtinų
priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula saugiai apleistų laivą. Kapitonas
laivą palieka paskutinis. Palikdamas laivą, kapitonas turi pasiimti laivo
dokumentus.
3.
Gavęs nelaimės signalą arba vidaus vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar
laivą, kapitonas privalo suteikti žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro rimto
pavojaus jo laivui, keleiviams ir įgulai.
4.
Įvykus avarijai ir užteršus aplinką, laivo kapitonas (škiperis) privalo imtis
priemonių teršalams lokalizuoti ir neigiamoms pasekmėms likviduoti.
22
straipsnis. Atlyginimas už pagalbos suteikimą
1.
Už pagalbos suteikimą pavojuje atsidūrusiam laivui, jeigu visiškai ar iš dalies
buvo išgelbėtas laivas, krovinys ar kitas jame buvęs turtas, laivo valdytojas
turi sumokėti atlyginimą.
2.
Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui, jo kroviniui teikiama, tik jei yra
kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už pagalbos suteikimą priklausančio
atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime.
3.
Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už savo išgelbėjimą.
4.
Asmenys, gelbėję žmones, turi teisę į dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu
su gelbėjusiais turtą žmonėmis.
PENKTASIS SKIRSNIS
LAIVYBA
23
straipsnis. Vidaus vandenų kelio ženklai
1.
Vidaus vandenų kelių valdytojai privalo žymėti kelią navigacijos
(nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.
2.
Ženklų įrengimo, naudojimo ir nuėmimo tvarką nustato Vidaus vandenų kelių
eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
24
straipsnis. Plaukiojimo vaga (farvateris)
1. Plaukiojimo vaga (farvateris) – vidaus vandenų
kelio juosta, tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams.
2.
Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti pažymėta navigacijos ženklais arba
nurodyta locmano žemėlapiuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
25
straipsnis. Laivybos saugumas
1.
Laivybos saugumas užtikrinamas organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos,
gamtosaugos ir teisinėmis priemonėmis.
2.
Šias priemones įgyvendina vidaus vandenų kelių, transporto priemonių, uostų,
prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių bei kitų vidaus vandenų transporto objektų
valdytojai.
20 straipsnis.
Laivo kapitonas (škiperis)
1. Savaeigį
laivą valdo kapitonas, nesavaeigį laivą -
škiperis.
2. Laivo
kapitonas (škiperis) vadovauja įgulos darbui ir
atsako už laivo, jo
įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo
nurodymai, kuriais
siekiama laive garantuoti saugumą ir
palaikyti tvarką,
privalomi visiems laive esantiems asmenims.
3. Įgulos
nariai į laivą priimami, jei kapitonas
(škiperis) sutinka.
4. Kapitono
(škiperio) teises ir pareigas nustato
Tarnybos laivuose statutas.
21 straipsnis.
Kapitono veiksmai, kilus pavojui laivui,
žmonėms ir gamtai
1. Jeigu
kyla pavojus laivo saugumui, kapitonas
(škiperis)
nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui
pašalinti ir atlikti
visus reikalingus veiksmus.
2. Jeigu
laivui gresia neišvengiama žūtis, kapitonas
privalo imtis
būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir
agula saugiai
apleistų laivą. Kapitonas laivą palieka
paskutinis.
Palikdamas laivą, kapitonas turi pasiimti laivo
dokumentus.
3. Gavęs
nelaimės signalą arba vidaus vandenų kelyje
aptikęs pavojuje
žmogų ar laivą, kapitonas privalo suteikti
žmonėms pagalbą,
jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui,
keleiviams ir
įgulai.
4. Įvykus
avarijai ir užteršus aplinką, laivo kapitonas
(škiperis) privalo
imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir
neigiamoms pasekmėms
likviduoti.
22 straipsnis.
Atlyginimas už pagalbos suteikimą
1. Už
pagalbos suteikimą pavojuje atsidūrusiam laivui,
jeigu visiškai ar
iš dalies buvo išgelbėtas laivas, krovinys
ar kitas jame
buvęs turtas, laivo valdytojas turi sumokėti
atlyginimą.
2. Pagalba
pavojuje atsidūrusiam laivui, jo kroviniui
teikiama, tik jei
yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už
pagalbos suteikimą
priklausančio atlyginimo dydis nustatomas
šiame susitarime.
3. Išgelbėti
žmonės neprivalo mokėti už savo išgelbėjimą.
4. Asmenys,
gelbėję žmones, turi teisę į dalį atlyginimo
už turto gelbėjimą
kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis.
PENKTASIS SKIRSNIS
LAIVYBA
23 straipsnis.
Vidaus vandenų kelio ženklai
1. Vidaus
vandenų kelių valdytojai privalo žymėti kelią
navigacijos
(nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.
2. Ženklų
įrengimo, naudojimo ir nuėmimo tvarką nustato
Vidaus vandenų
kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina
Susisiekimo
ministerija.
24 straipsnis.
Plaukiojimo vaga (farvateris)
1. Plaukiojimo
vaga (farvateris) - vidaus vandenų kelio
juosta, tinkanti
plaukti tam tikros grimzlės laivams.
2.
Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti pažymėta
navigacijos ženklais
arba nurodyta locmano žemėlapiuose.
25 straipsnis.
Laivybos saugumas
1. Laivybos
saugumas užtikrinamas organizacinėmis,
techninėmis,
sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis
priemonėmis.
2. Šias
priemones įgyvendina vidaus vandenų kelių,
transporto
priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių
bei kitų vidaus
vandenų transporto objektų valdytojai.
26 straipsnis. Valstybinė saugios laivybos vidaus
vandenų keliuose priežiūra
Valstybinę saugios laivybos vidaus vandenų keliuose
priežiūrą atlieka Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
27 straipsnis. Avarijų vidaus vandenų keliuose tyrimas
Vidaus vandenų keliuose įvykusių avarijų registravimo
ir tyrimo tvarką nustato Vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo taisyklės, kurias
tvirtina susisiekimo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ŽYMINIS MOKESTIS IR RINKLIAVOS
28
straipsnis. Žyminis mokestis
Už
laivo įregistravimą, perregistravimą, išregistravimą ir atitinkamų dokumentų
išdavimą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis.
29
straipsnis. Rinkliavos
1.
Už naudojimąsi Lietuvos Respublikos uostais, vidaus vandenų keliais imamos
rinkliavos.
2.
Rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS
30
straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo sutartys
1. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja
nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis
įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus
vandenų transportu tarifus nustato vežėjas, maksimalius jų dydžius suderinęs su
Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
2. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja
nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis
įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą.
3.
Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų
transportu taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-926,
98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)
31
straipsnis. Licencija (leidimas) verstis keleivių vežimu
1.
Vežti keleivius vidaus vandenų keliais turi teisę įmonės, turinčios licenciją
(leidimą) verstis keleivių vežimu.
2.
Licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimu vidaus vandenų keliais Vyriausybės
nustatyta tvarka išduoda Susisiekimo ministerija.
32
straipsnis. Keleivio bilietas
1.
Keleivio bilietas - keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas.
2.
Bilietų pardavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų
transportu taisyklės.
3.
Biliete turi būti nurodyta išvykimo ir paskirties prieplaukos, kaina, išvykimo
data ir laikas. Taisyklėse numatytais atvejais biliete, parduotame pradinėje
prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos numeris.
33
straipsnis. Keleivio teisės
Keleivis
turi teisę:
1)
užimti nurodytą biliete vietą;
2)
nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip 5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros
vietos;
3)
nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą bagažą - už nustatytą užmokestį;
4)
su tuo pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo ar jei yra laivų valdytojų
susitarimas - kitais laivais, kai laivas dėl kokių nors priežasčių negali
plaukti;
5)
nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba
bagažo kvitą, gauti sumokėtus pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama
ne dėl nuo keleivio priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami
proporcingai nuo bilieto grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus
vandenų transportu taisyklėse nustatyta tvarka.
34
straipsnis. Keleivio pareigos
1.
Keleivis privalo:
1)
sumokėti už vežimą;
2)
saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos ir jį pateikti
kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;
3)
laikytis nustatytos elgesio tvarkos.
2.
Jei keleivis nesumoka už vežimą, nesilaiko nustatytos tvarkos, kapitono
nurodymu jis gali būti išlaipintas iš laivo prieplaukoje.
35
straipsnis. Bagažo kvitas
1.
Bagažo kvitas - bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas.
2.
Bagažo kvite turi būti nurodyta numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už
vežimą.
36
straipsnis. Bagažo išdavimas ir saugojimas
1.
Vežėjas privalo grąžinti keleiviui bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo
kvitą.
2.
Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų bagažinėse. Už bagažo saugojimą imamas
nustatytas užmokestis.
3.
Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą vietą dienos neatsiimtas bagažas
realizuojamas nustatyta tvarka.
37
straipsnis. Rasti daiktai
1.
Rasti laive daiktai perduodami laivo kapitonui arba uosto (prieplaukos)
administracijai.
2.
Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo
vidaus vandenų transportu taisyklės.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS
38
straipsnis. Krovinio vežimo sutartis
Krovinio
vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį,
pateikti laivą, pagal važtaraštį nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties
punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už
jo vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
39
straipsnis. Užsakymas
1.
Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti
reikalingą laivą užsakyme nurodytam kroviniui vežti.
2.
Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.
3.
Užsakyme turi būti šie rekvizitai:
1)
krovinio siuntėjo - juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir
pavardė; adresas;
2)
krovinio gavėjo - juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir
pavardė; adresas;
3)
krovinio išsiuntimo ir paskirties punktai;
4)
krovinio pavadinimas, kiekis (svoris) ir rūšis;
5)
laivo pateikimo laikas;
6)
laivo pateikimo vieta;
7)
pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai.
4.
Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba kitomis
komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą.
40
straipsnis. Važtaraštis
1. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį
patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:
1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą
arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
2) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba
fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
3)
krovinio pavadinimą;
4)
krovinio kiekį (svorį), rūšį;
5)
svorio nustatymo būdą;
6)
vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir paskirties punktus;
7)
krovinį lydinčiuosius dokumentus;
8)
krovinio ženklus;
9)
krovinio ypatybes;
10) užmokestį už vežimą (važtapinigius) ir už
suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);
11) vežant pavojingą krovinį – jo pavojingumo klasę ir
identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos sudarytą pavojingų
medžiagų sąrašą.
2. Siuntėjas surašo važtaraštį 3 egzemplioriais. Vienas egzempliorius lieka
siuntėjui, kiti du išduodami vežėjui.
3. Važtaraštyje gali būti žymos apie krovinio
įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir kitos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
41
straipsnis. Laivo parengimas
1.
Vežėjas privalo pateikti švarų ir tinkamą vežti tos rūšies kroviniui laivą,
atitinkantį gamtos apsaugos reikalavimus.
2. Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti
minimalius techninius reikalavimus, kuriuos tvirtina Susisiekimo ministerija, o
jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų krovinio vežimą
iki paskirties punkto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
28 straipsnis.
Žyminis mokestis
Už laivo
įregistravimą, perregistravimą, išregistravimą
ir atitinkamų
dokumentų išdavimą mokamas nustatyto dydžio
žyminis mokestis.
29 straipsnis.
Rinkliavos
1. Už
naudojimąsi Lietuvos Respublikos uostais, vidaus
vandenų keliais
imamos rinkliavos.
2. Rinkliavų
dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato
Vyriausybė.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS
30 straipsnis.
Keleivio ir bagažo vežimo sutartys
1. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nuvežti
keleivį
ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis
įsipareigoja
sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių
vežimo
vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas,
maksimalius
jų dydžius suderinęs su Valstybine kainų ir
energetikos
kontrolės komisija.
2.
Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti
keleivio bagažą į
paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o
keleivis
įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo
nuvežimą.
3. Draudžiamų
vežti daiktų sąrašą numato Keleivių ir
bagažo vežimo
vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias
tvirtina Susisiekimo
ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-926,
98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)
31
straipsnis. Licencija (leidimas) verstis keleivių
vežimu
1. Vežti
keleivius vidaus vandenų keliais turi teisę
įmonės, turinčios
licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimu.
2. Licenciją
(leidimą) verstis keleivių vežimu vidaus
vandenų keliais
Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda
Susisiekimo
ministerija.
32 straipsnis. Keleivio
bilietas
1. Keleivio
bilietas - keleivio vežimo sutartį
patvirtinantis
dokumentas.
2. Bilietų
pardavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo
vežimo vidaus
vandenų transportu taisyklės.
3. Biliete
turi būti nurodyta išvykimo ir paskirties
prieplaukos,
kaina, išvykimo data ir laikas. Taisyklėse
numatytais
atvejais biliete, parduotame pradinėje
prieplaukoje, turi
būti nurodytas vietos numeris.
33 straipsnis.
Keleivio teisės
Keleivis turi
teisę:
1) užimti
nurodytą biliete vietą;
2) nemokamai
vežtis vieną ne vyresnį kaip 5 metų vaiką,
jei jis neužima
atskiros vietos;
3) nemokamai
vežtis rankinį bagažą, o kitą bagažą - už
nustatytą užmokestį;
4) su tuo
pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo ar
jei yra laivų
valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai
laivas dėl kokių
nors priežasčių negali plaukti;
5) nutraukti
keleivio ir bagažo vežimo sutartis ir,
grąžinęs į kasą
bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus
pinigus. Kai
keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo
keleivio
priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą
grąžinami
proporcingai nuo bilieto grąžinimo laiko Keleivių ir
bagažo vežimo
vidaus vandenų transportu taisyklėse nustatyta
tvarka.
34 straipsnis.
Keleivio pareigos
1. Keleivis
privalo:
1) sumokėti už
vežimą;
2) saugoti
bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos
ir jį pateikti
kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;
3) laikytis
nustatytos elgesio tvarkos.
2. Jei
keleivis nesumoka už vežimą, nesilaiko nustatytos
tvarkos, kapitono
nurodymu jis gali būti išlaipintas iš laivo
prieplaukoje.
35 straipsnis.
Bagažo kvitas
1. Bagažo
kvitas - bagažo vežimo sutartį patvirtinantis
dokumentas.
2. Bagažo
kvite turi būti nurodyta numeris, daiktų
skaičius, svoris ir
kaina už vežimą.
36 straipsnis.
Bagažo išdavimas ir saugojimas
1. Vežėjas
privalo grąžinti keleiviui bagažą, kai
keleivis jam
pateikia bagažo kvitą.
2. Neatsiimtas
bagažas saugomas prieplaukų bagažinėse. Už
bagažo saugojimą
imamas nustatytas užmokestis.
3. Per 30
parų nuo pristatymo į paskirtą vietą dienos
neatsiimtas bagažas
realizuojamas nustatyta tvarka.
37 straipsnis.
Rasti daiktai
1. Rasti
laive daiktai perduodami laivo kapitonui arba
uosto (prieplaukos)
administracijai.
2. Rastų
daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato
Keleivių ir bagažo
vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS
38 straipsnis.
Krovinio vežimo sutartis
Krovinio
vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą
įsipareigoja priimti
krovinį, pateikti laivą, pagal važtaraštį
nugabenti patikėtą
jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti
jį gavėjui, o
siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo
vežimą sumokėti
nustatytą užmokestį.
39 straipsnis.
Užsakymas
1. Užsakymas
- siuntėjo pasiūlymas jo nurodytomis
sąlygomis vežėjui
pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam
kroviniui vežti.
2. Užsakymo
pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.
3. Užsakyme
turi būti šie rekvizitai:
1) krovinio
siuntėjo - juridinio asmens pavadinimas arba
fizinio asmens
vardas ir pavardė; adresas;
2) krovinio
gavėjo - juridinio asmens pavadinimas arba
fizinio asmens
vardas ir pavardė; adresas;
3) krovinio
išsiuntimo ir paskirties punktai;
4) krovinio
pavadinimas, kiekis (svoris) ir rūšis;
5) laivo
pateikimo laikas;
6) laivo
pateikimo vieta;
7) pakrovimo ir
iškrovimo bei vežimo terminai.
4. Siuntėjo
užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu
arba kitomis
komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo
priėmimą.
40 straipsnis.
Važtaraštis
1.
Važtaraštis - krovinio vežimo sutartį patvirtinantis
dokumentas.
Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:
1) krovinio
siuntėjo - juridinio asmens pavadinimą arba
fizinio asmens
vardą, pavardę; adresą;
2) krovinio
gavėjo - juridinio asmens pavadinimą arba
fizinio asmens
vardą, pavardę; adresą;
3) krovinio
pavadinimą;
4) krovinio
kiekį (svorį), rūšį;
5) svorio
nustatymo būdą;
6) vežimo
sutarties sąlygas;
7) krovinį
lydinčiuosius dokumentus;
8) krovinio
ženklus;
9) krovinio
ypatybes;
10) užmokestį
už vežimą (važtapinigius) ir už suteiktas
paslaugas (pakrovimą
ir iškrovimą).
2.
Važtaraštį pasirašo siuntėjas. Vežėjas krovinio
priėmimą patvirtina
savo parašu ir kalendoriniu spaudu.
3. Važtaraštyje
gali būti žymos apie krovinio įvertinimą,
įpakavimą (tarą) ir
kitos.
4.
Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. Vieną
egzempliorių gauna
siuntėjas, antrąjį su kroviniu išduoda
gavėjui, trečiąjį
pasilieka vežėjas.
5. Krovinys
laikomas priimtu vežti, kai vežėjas priima
krovinį ir pasirašo
važtaraštį.
41 straipsnis.
Laivo parengimas
1. Vežėjas
privalo pateikti švarų ir tinkamą vežti tos
rūšies kroviniui
laivą, atitinkantį gamtos apsaugos
reikalavimus.
2. Laivas,
kuriuo vežamas krovinys, turi atitikti
techninius
reikalavimus ir sanitarines sąlygas, nustatytas
Krovinių vežimo
vidaus vandenų keliais taisyklėse, kurias
tvirtina Susisiekimo
ministerija.
42 straipsnis. Krovinio priėmimas
1. Vežėjas, priimdamas krovinį iš siuntėjo į savo
sandėlį arba jį pakraudamas savo priemonėmis, privalo tikrinti krovinio kiekį
(svorį) ir būklę.
2. Jeigu krovinį pakrauna siuntėjas savo priemonėmis,
vežėjas turi teisę tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę.
3. Jeigu priimant krovinį buvo pastebėta krovinio ar
įpakavimo (taros) trūkumų arba pažeidimų ar nustatyta, kad krovinys netinkamas
vežti, apie trūkumus ar pažeidimus turi būti pažymėta važtaraštyje ir
patvirtinta siuntėjo bei vežėjo parašais.
4. Krovinys laikomas priimtu vežti, kai vežėjas parašu
ir kalendoriniu spaudu važtaraštyje patvirtina krovinio priėmimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
43
straipsnis. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas
1.
Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
2.
Vežėjas privalo tikrinti, ar krovinių pakrovimas, išdėstymas, tvirtinimas laive
atitinka technines sąlygas, nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais
taisyklėse.
3.
Visi siuntėjui priklausantys krovinių įtvirtinimai ir medžiagos, įtraukti į
važtaraštį, vežami kaip krovinys ir išduodami gavėjui kartu su kroviniu
paskirties punkte.
44
straipsnis. Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo terminai
1.
Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių sutartyje.
2.
Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu
laiku.
3.
Jeigu krovinį krauna siuntėjas (gavėjas) savo priemonėmis, pakrovimo ir
iškrovimo terminai pradedami skaičiuoti nuo to momento, kai laivas yra atvykęs
į pakrovimo ar iškrovimo punktą ir parengtas atlikti tokius darbus.
4.
Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse
nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo pateikimą pakrovimui ar
iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas papildomas terminas
šiems darbams pasirengti.
45
straipsnis. Krovinio peradresavimas
Krovinio
siuntėjas vežimo laikotarpiu turi teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti
važtaraštyje nurodytą krovinio gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių
vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik
tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui.
46
straipsnis. Pranešimas apie krovinio pristatymą
Apie
laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas privalo pranešti krovinio gavėjui, bet ne
vėliau kaip per 12 val. po laivo atvykimo į paskirties punktą.
43 straipsnis.
Krovinio pakrovimas ir iškrovimas
1. Krovinį
pakrauna ir iškrauna vežėjas, jeigu sutartyje
nenumatyta kitaip.
2. Vežėjas
privalo tikrinti, ar krovinių pakrovimas,
išdėstymas,
tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas,
nustatytas Krovinių
vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.
3. Visi
siuntėjui priklausantys krovinių įtvirtinimai ir
medžiagos,
įtraukti į važtaraštį, vežami kaip krovinys ir
išduodami gavėjui
kartu su kroviniu paskirties punkte.
44 straipsnis.
Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo
terminai
1. Krovinio
vežimo, pakrovimo ir iškrovimo terminai
nustatomi šalių
sutartyje.
2. Vežėjas
privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą
sutartyje nustatytu laiku.
3. Jeigu
krovinį krauna siuntėjas (gavėjas) savo
priemonėmis,
pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami
skaičiuoti nuo to
momento, kai laivas yra atvykęs į pakrovimo
ar iškrovimo punktą
ir parengtas atlikti tokius darbus.
4. Jeigu per
sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų
keliais taisyklėse
nustatytą terminą nebuvo pranešta apie
laivo pateikimą
pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui
turi būti
suteikiamas papildomas terminas šiems darbams
pasirengti.
45 straipsnis.
Krovinio peradresavimas
Krovinio
siuntėjas vežimo laikotarpiu turi teisę
nekeisdamas
paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą
krovinio gavėją.
Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo
vidaus vandenų
keliais taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo
nurodymus tik
tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas
ankstesniam gavėjui.
46 straipsnis.
Pranešimas apie krovinio pristatymą
Apie laivo
atvykimą vežėjas nedelsdamas privalo pranešti
krovinio gavėjui,
bet ne vėliau kaip per 12 val. po laivo
atvykimo į
paskirties punktą.
47 straipsnis. Krovinio išdavimas
1. Paskirties punkte vežėjas išduoda krovinį gavėjui
patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę.
2. Išduodamas krovinį, vežėjas kartu su gavėju
tikrina:
1) jeigu krovinys plombuotas, krovinio plombas, jų
būklę;
2) krovinio įpakavimo (taros), konteinerių būklę;
3) krovinio kiekį (svorį).
3. Išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas kartu duoda ir
vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu gavėjui, kai gavėjas
parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose) patvirtina krovinio
priėmimą.
4. Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame laive arba su
netinkamomis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai gendančių
krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio kiekio (svorio) trūksta ar yra
sužalojimų, vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir patvirtina parašais.
5. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai
krovinį sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš dalies negalima krovinio naudoti pagal tikslinę jo
paskirtį.
6. Jeigu perduodant krovinį gavėjui, kyla ginčų dėl
krovinio plombų, krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio), kviečiamas
ekspertas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
48
straipsnis. Krovinio saugojimas
1.
Krovinio gavėjas privalo laiku priimti ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos
krovinį.
2.
Krovinys paskirties uoste ar prieplaukoje nemokamai saugomas 24 val.
neskaičiuojant krovinio atgabenimo dienos. Po šio termino už kiekvieną
saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais
taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis.
3.
Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl vežėjo kaltės, užmokestis už krovinio
saugojimą nemokamas.
4.
Krovinio saugojimo uoste ar prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus
vandenų keliais taisyklės.
49
straipsnis. Licencija (leidimas) verstis krovinių vežimu tarptautiniais
maršrutais
Vežti
krovinius tarptautiniais maršrutais turi teisę įmonės, turinčios licenciją
(leidimą) verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais. Šias licencijas
(leidimus) išduoda Susisiekimo ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.
50
straipsnis. Krovinių vežimų ribojimas ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos ar
kitų
įvykių
1.
Uosto ar prieplaukos administracija gali uždrausti arba apriboti krovinių
vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens kelių techninę būklę,
hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus pranešimus.
2.
Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų įvykių, trukusių ilgiau kaip 24 val., buvo
sustabdyti ar uždrausti krovinių vežimai, uosto ar prieplaukos administracija
privalo apie tai pranešti nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui
ar gavėjui.
3.
Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar prieplaukos darbas nutraukiamas ilgiau
kaip 48 val., apie tai skelbiama visuomenės informavimo priemonėse nurodant
priežastį ir nutraukimo trukmę.
51
straipsnis. Pašto vežimo sutartis
1.
Pašto vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą
į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto
vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
2.
Pašto siuntos pristatymo į laivą ir vežimo terminai nustatomi šalių susitarime.
Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo tvarką nustato bendros Susisiekimo
ministerijos ir Ryšių ir informatikos ministerijos taisyklės.
52
straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas
1.
Pavojingi kroviniai vežami vidaus vandenų transportu Vyriausybės nustatyta
tvarka.
2.
Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BUKSYRAVIMAS
53
straipsnis. Buksyravimo sutartis
1.
Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas įsipareigoja vilkti arba stumti
(buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam tikrą laiką, taip pat atlikti
manevrą, o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas įsipareigoja sumokėti nustatytą
užmokestį.
2.
Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu
būdu (pasikeičiant raštais, telefonogramomis, faksogramomis ir kt.).
54
straipsnis. Nesavaeigių laivų parengimas buksyravimui
Nesavaeigių
laivų valdytojas privalo sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir
numatytoje vietoje pateikti buksyravimui laivus.
55
straipsnis. Nesavaeigių laivų priėmimas buksyravimui
Buksyruojančio
laivo valdytojas, priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus, privalo:
1)
patikrinti nesavaeigių laivų techninę būklę;
2)
nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka buksyravimui;
3)
surašyti aktą apie nesavaeigio laivo priėmimą buksyravimui.
56
straipsnis. Laivų įgulos pavaldumas
Buksyruojamųjų
laivų įgula yra pavaldi buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai
vykdyti jo nurodymus, jeigu kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.
57
straipsnis. Buksyruojančio laivo kapitono pareigos įvykus avarijai
Įvykus
avarijai, buksyruojančio laivo kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių
saugumui užtikrinti, avarijai likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.
58
straipsnis. Buksyravimo pasibaigimas
1.
Baigus buksyravimo sutartyje numatytą laivo vilkimą, stūmimą arba manevrą,
sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo aktą arba padaro reikiamas žymas
laivo buksyravimo dokumentuose.
2.
Jeigu buksyravimo metu laivas buvo sužalotas, iš dalies arba visai prarastas
laive esantis krovinys, apie tai nurodoma sutarties atlikimo akte.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ IR DRAUDIMAS
59
straipsnis. Atsakomybė už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą
1.
Vežėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti
keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad
žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios.
2.
Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta keleiviui laive arba įsodinimo ar
išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.
60
straipsnis. Žalos, padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei, atlyginimas
Žala,
padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį
kodeksą.Vežėjui atskirai susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė
atsakomybė, negu nustatyta įstatymų.
61
straipsnis. Atsakomybė už laivo įgulos nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės
atėmimą
1.
Vežėjas atsako už žalą, padarytą laivo įgulos nario sveikatai ar gyvybei. Žala
atlyginama Žmonių saugos darbe ir Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe
įstatymų nustatytais dydžiais bei tvarka.
2.
Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos dalį privalo atlyginti laivo valdytojas
pagal Civilinį kodeksą.
62
straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą
1.
Krovinys ar bagažas laikomas prarastu, jeigu jis nepristatytas į paskirties
vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo priėmimo vežti dienos. Krovinio ar
bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių
savybių pablogėjimas.
2.
Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už
žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo.
3.
Vežimu laikomas laikotarpis, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje
neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje
vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą
ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu žala laikoma atsiradusia vežimo laivu
metu.
63
straipsnis. Atsakomybė už pavėluotą vežimą
1.
Vežėjas, pažeidęs vežimo terminą, privalo atlyginti keleivio, krovinio, bagažo
gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta
atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.
2.
Vežimo terminas laikomas nepažeistu, jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo
atlikti dėl nenugalimos jėgos, kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir
išvengti.
64
straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą susidūrus laivams
1.
Susidūrus laivams, žalą, padarytą laivams ar kitam turtui, atlygina laivo
valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko susidūrimas.
2.
Žalą, padarytą keleiviams, kroviniui ar bagažui susidūrus keliems laivams,
solidariai atlygina dėl to kalti laivų valdytojai.
65
straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims
Žalą,
padarytą tretiesiems asmenims ar jų turtui vežant vidaus vandenų keliais,
atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį kodeksą.
66
straipsnis. Atsakomybė už laivo prastovą
Už
laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių
su pervežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus,
dėl ko įvyko laivo prastova, šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų
nustatymas turi būti įformintas raštu.
67
straipsnis. Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą
Keleiviai,
krovinio siuntėjai ir gavėjai, kelių valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą
pagal Civilinį kodeksą.
68
straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą
negaliojimas
Bet
kokie vežėjo susitarimai su keleiviu, krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl
vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo
negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.
69
straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pateikimo tvarka
1.
Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui.
Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas
praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau
kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. Jei per tą laiką atsakymas į
pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos nepatenkino.
2.
Ieškiniui, kylančiam iš vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų
ieškininės senaties terminas.
3.
Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.
70
straipsnis. Atsakomybė už vidaus vandenų transporto priemonių ir jų stovėjimo
įrenginių registravimo ir eksploatavimo taisyklių
pažeidimą
Vidaus
vandenų transporto priemonių bei jų stovėjimo įrenginių registravimo ir
eksploatavimo, taip pat vidaus vandenų transporto priemonių laivybos taisyklių
pažeidimus, jeigu už tai nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, užtraukia
atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
71
straipsnis. Atsakomybė už vidaus vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos
taisyklių pažeidimą
1.
Vidaus vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos taisyklių pažeidimas,
tyčinis vandens kelių, juose esančių įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių
priemonių išardymas, sužalojimas, taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar
galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų žmonėms, laivo katastrofą, avariją ar
kitas sunkias pasekmes, užtraukia atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus.
2.
Juridinis ar fizinis asmuo, sugadinęs ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar
uostų akvatorijose navigacinius įrenginius ar hidrotechninius statinius,
privalo atlyginti žalą, taip pat avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto
įrenginio sugadinimo, pasekmių likvidavimo išlaidas.
72
straipsnis. Atsakomybė už vidaus vandenų teršimą
Vidaus
vandenų transporto priemonėms užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis,
kenksmingomis žmonių sveikatai, žemės ūkiui ar gyvajai gamtai, taikoma įstatymų
numatyta civilinė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
73
straipsnis. Privalomasis keleivių draudimas
Keleiviai,
vežami laivais, privalomai draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus.
74
straipsnis. Savanoriškasis bagažo ir krovinių draudimas
Kroviniai
ir bagažas, vežami laivais, gali būti draudžiami savanoriškuoju draudimu.
75
straipsnis. Laivo ir vežėjo civilinės atsakomybės draudimas
Laivas
ir vežėjo civilinė atsakomybė gali būti draudžiami savanoriškuoju draudimu.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
____________
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-926,
98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS
VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19,
24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 4(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Pakeistas įstatymo įsigaliojimas:
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,
13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nr. IX-289,
2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO ŠEŠTOJO SKIRSNIO
PAVADINIMO IR 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė
Trapinskienė (2000.10.11)
48 straipsnis.
Krovinio saugojimas
1. Krovinio
gavėjas privalo laiku priimti ir išgabenti iš
uosto ar prieplaukos
krovinį.
2. Krovinys
paskirties uoste ar prieplaukoje nemokamai
saugomas 24 val.
neskaičiuojant krovinio atgabenimo dienos. Po
šio termino už
kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar
Krovinių vežimo
vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatyto
dydžio užmokestis.
3. Jeigu
krovinio išdavimas vilkinamas dėl vežėjo kaltės,
užmokestis už
krovinio saugojimą nemokamas.
4. Krovinio
saugojimo uoste ar prieplaukoje tvarką
nustato Krovinių
vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.
49
straipsnis. Licencija (leidimas) verstis krovinių
vežimu
tarptautiniais maršrutais
Vežti
krovinius tarptautiniais maršrutais turi teisę
įmonės, turinčios
licenciją (leidimą) verstis krovinių vežimu
tarptautiniais
maršrutais. Šias licencijas (leidimus) išduoda
Susisiekimo
ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.
50 straipsnis.
Krovinių vežimų ribojimas ar uždraudimas
dėl nenugalimos
jėgos ar kitų įvykių
1. Uosto ar
prieplaukos administracija gali uždrausti
arba apriboti
krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens
kelių techninę
būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją
bei kitus
pranešimus.
2. Jeigu dėl
nenugalimos jėgos ar kitų įvykių, trukusių
ilgiau kaip 24
val., buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių
vežimai, uosto ar
prieplaukos administracija privalo apie tai
pranešti nurodydama
priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui
ar gavėjui.
3. Jeigu dėl
nurodytų priežasčių uosto ar prieplaukos
darbas nutraukiamas
ilgiau kaip 48 val., apie tai skelbiama
visuomenės
informavimo priemonėse nurodant priežastį ir
nutraukimo trukmę.
51 straipsnis.
Pašto vežimo sutartis
1. Pašto
vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti
siuntėjo patikėtą
jam paštą į paskirties punktą ir išduoti
gavėjui, o
siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti
nustatytą užmokestį.
2. Pašto
siuntos pristatymo į laivą ir vežimo terminai
nustatomi šalių
susitarime. Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo
tvarką nustato
bendros Susisiekimo ministerijos ir Ryšių ir
informatikos
ministerijos taisyklės.
52 straipsnis.
Pavojingų krovinių vežimas
1. Pavojingi
kroviniai vežami vidaus vandenų transportu
Vyriausybės
nustatyta tvarka.
2. Pavojingų
krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BUKSYRAVIMAS
53 straipsnis.
Buksyravimo sutartis
1.
Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas įsipareigoja
vilkti arba stumti
(buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam
tikrą laiką, taip
pat atlikti manevrą, o stumiamo ar velkamo
laivo valdytojas
įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.
2. Buksyravimo
sutartis gali būti sudaryta rašytine forma
ar kitu šalių
pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais,
telefonogramomis,
faksogramomis ir kt.).
54 straipsnis.
Nesavaeigių laivų parengimas buksyravimui
Nesavaeigių
laivų valdytojas privalo sutartyje
nustatytais terminais
tinkamai parengti ir numatytoje vietoje
pateikti
buksyravimui laivus.
55 straipsnis.
Nesavaeigių laivų priėmimas buksyravimui
Buksyruojančio
laivo valdytojas, priimdamas buksyravimui
nesavaeigius laivus,
privalo:
1) patikrinti nesavaeigių
laivų techninę būklę;
2) nustatyti,
ar nesavaeigiai laivai tinka buksyravimui;
3) surašyti
aktą apie nesavaeigio laivo priėmimą
buksyravimui.
56 straipsnis.
Laivų įgulos pavaldumas
Buksyruojamųjų
laivų įgula yra pavaldi buksyruojančio
laivo kapitonui
ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus,
jeigu kitaip
nenumatyta buksyravimo sutartyje.
57
straipsnis. Buksyruojančio laivo kapitono pareigos
įvykus avarijai
Įvykus
avarijai, buksyruojančio laivo kapitonas privalo
imtis visų
priemonių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai
likviduoti,
nesavaeigiam laivui išsaugoti.
58 straipsnis.
Buksyravimo pasibaigimas
1. Baigus
buksyravimo sutartyje numatytą laivo vilkimą,
stūmimą arba
manevrą, sutarties šalys surašo sutarties
įvykdymo aktą arba
padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo
dokumentuose.
2. Jeigu
buksyravimo metu laivas buvo sužalotas, iš
dalies arba visai
prarastas laive esantis krovinys, apie tai
nurodoma sutarties
atlikimo akte.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ IR DRAUDIMAS
59
straipsnis. Atsakomybė už keleivio sveikatos
sužalojimą ar
gyvybės atėmimą
1. Vežėjas,
kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas,
privalo atlyginti
keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus
šaltinio, jeigu
nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl
nenugalimos jėgos
arba nukentėjusiojo tyčios.
2. Vežėjas
atsako už žalą, kuri padaryta keleiviui laive
arba įsodinimo ar
išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į
tai, ar laivas
plaukė, ar stovėjo.
60
straipsnis. Žalos, padarytos keleivio sveikatai ar
gyvybei, atlyginimas
Žala, padaryta
keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu,
atlyginama pagal
Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai susitarus
su keleiviu, gali
būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu
nustatyta įstatymų.
61 straipsnis.
Atsakomybė už laivo įgulos nario sveikatos
sužalojimą ar gyvybės
atėmimą
1. Vežėjas
atsako už žalą, padarytą laivo įgulos nario
sveikatai ar
gyvybei. Žala atlyginama Žmonių saugos darbe ir
Draudimo nuo
nelaimingų atsitikimų darbe įstatymų nustatytais
dydžiais bei tvarka.
2. Pagal šiuos
įstatymus neatlygintą žalos dalį privalo
atlyginti laivo
valdytojas pagal Civilinį kodeksą.
62
straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar bagažo
praradimą, trūkumą
ar sužalojimą
1. Krovinys
ar bagažas laikomas prarastu, jeigu jis
nepristatytas į
paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar
bagažo priėmimo
vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu
laikomas jo
kiekybinis sumažėjimas, o sužalojimu - jo
kokybinių savybių
pablogėjimas.
2. Vežėjas,
priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį
ar bagažą, atsako
už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo
praradimo, trūkumo
ar sužalojimo.
3. Vežimu
laikomas laikotarpis, per kurį krovinys ar
bagažas buvo vežėjo
žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo
laive, uoste,
prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas
atliko priimto
krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar
perdavimą, tai
padaryta tokiu metu žala laikoma atsiradusia
vežimo laivu metu.
63 straipsnis.
Atsakomybė už pavėluotą vežimą
1. Vežėjas,
pažeidęs vežimo terminą, privalo atlyginti
keleivio, krovinio,
bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus
nuostolius,
jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė
netesybomis.
Negautos pajamos neatlyginamos.
2. Vežimo
terminas laikomas nepažeistu, jeigu vežėjas
savo įsipareigojimo
negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos,
kurios vežėjas
negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.
64
straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą susidūrus
laivams
1. Susidūrus
laivams, žalą, padarytą laivams ar kitam
turtui, atlygina
laivo valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko
susidūrimas.
2. Žalą,
padarytą keleiviams, kroviniui ar bagažui
susidūrus keliems
laivams, solidariai atlygina dėl to kalti
laivų valdytojai.
65 straipsnis.
Atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems
asmenims
Žalą, padarytą
tretiesiems asmenims ar jų turtui vežant
vidaus vandenų
keliais, atlygina laivo valdytojas pagal
Civilinį kodeksą.
66 straipsnis.
Atsakomybė už laivo prastovą
Už laivo
prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo,
ar dėl dokumentų,
susijusių su pervežimu, neįforminimo ar
nepateikimo
nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko
laivo prastova,
šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų
nustatymas turi būti
įformintas raštu.
67 straipsnis.
Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą
Keleiviai,
krovinio siuntėjai ir gavėjai, kelių
valdytojai,
atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį
kodeksą.
68 straipsnis.
Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės
už padarytą žalą
negaliojimas
Bet kokie
vežėjo susitarimai su keleiviu, krovinio ar
bagažo siuntėju ar
gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės
už padarytą žalą ar
jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio
susitarimo
negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.
69
straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos
atlyginimo pateikimo
tvarka
1. Ieškiniai
dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo
sutarties,
pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio
pareiškimo vežėjui
pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie
pretenzijos
patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne
vėliau kaip per
vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. Jei per tą
laiką atsakymas į
pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas
jos nepatenkino.
2. Ieškiniui,
kylančiam iš vežimo sutarties, pareikšti
nustatomas dvejų
metų ieškininės senaties terminas.
3. Pretenzijos
pareiškimas pratęsia ieškininės senaties
terminą vienam
mėnesiui.
70
straipsnis. Atsakomybė už vidaus vandenų transporto
priemonių ir
jų stovėjimo įrenginių registravimo ir
eksploatavimo
taisyklių pažeidimą
Vidaus
vandenų transporto priemonių bei jų stovėjimo
įrenginių
registravimo ir eksploatavimo, taip pat vidaus
vandenų transporto
priemonių laivybos taisyklių pažeidimus,
jeigu už tai
nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, užtraukia
atsakomybę pagal
Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
71
straipsnis. Atsakomybė už vidaus vandenų transporto
laivybos ir
eksploatacijos taisyklių pažeidimą
1. Vidaus
vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos
taisyklių
pažeidimas, tyčinis vandens kelių, juose esančių
įrenginių, laivų,
signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas,
sužalojimas, taip
pat blogas jų remontas, sukėlęs ar galėjęs
sukelti
nelaimingų atsitikimų žmonėms, laivo katastrofą,
avariją ar kitas
sunkias pasekmes, užtraukia atsakomybę pagal
baudžiamuosius
įstatymus.
2. Juridinis
ar fizinis asmuo, sugadinęs ar sunaikinęs
vidaus vandenų
keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius
įrenginius ar
hidrotechninius statinius, privalo atlyginti
žalą, taip pat
avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto
įrenginio
sugadinimo, pasekmių likvidavimo išlaidas.
72 straipsnis.
Atsakomybė už vidaus vandenų teršimą
Vidaus
vandenų transporto priemonėms užteršus vidaus
vandenų telkinius
medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai,
žemės ūkiui ar
gyvajai gamtai, taikoma įstatymų numatyta
civilinė,
administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
73 straipsnis.
Privalomasis keleivių draudimas
Keleiviai,
vežami laivais, privalomai draudžiami nuo
nelaimingų
atsitikimų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
74
straipsnis. Savanoriškasis bagažo ir krovinių
draudimas
Kroviniai
ir bagažas, vežami laivais, gali būti
draudžiami
savanoriškuoju draudimu.
75
straipsnis. Laivo ir vežėjo civilinės atsakomybės
draudimas
Laivas ir
vežėjo civilinė atsakomybė gali būti draudžiami
savanoriškuoju
draudimu.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001 05 17)
autrap@lrs.lt
2000-09-26
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 27, 15,
2000-08-29
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 56,
1998-11-17
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — versión or
originali versija
Tekstas šią datą