LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas
29 versijos
· 1996-09-24
2025-04-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 34, 75,
2025-01-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 27, 75,
2024-11-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 291, 29
2024-07-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 162, 75
2024-05-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 47, 75,
2022-11-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 162, 16
2022-05-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 31, 24,
2022-01-29
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 18,
2022-01-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 18, 75
2021-09-18
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 2, 3, 7
2021-06-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 75, 30
2020-07-10
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 18, 75
2019-11-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 162
2017-12-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2017-01-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 75, 71,
2016-05-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 56,
Pakeitimai 2016-05-01
@@ -1,12 +1,16 @@
# Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas
Kodeksas
paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 105-2393
Neoficialus
Kodekso tekstas
Suvestinė redakcija nuo 2016-05-01 iki 2016-12-31
Kodeksas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 105-2393, i. k. 0961010KODE00I-1534
TAR pastaba. Iki įstatymo Nr. XII-2255 įsigaliojimo (2016-05-01) išduoti leidimai verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų įregistravimas ir įtraukimas į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą laikomi galiojančiais pagal šį įstatymą. Prašymai dėl leidimų verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų įregistravimo, pateikti iki įstatymo Nr. XII-2255 įsigaliojimo (2016-05-01), baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 3, 4-1, 7, 9, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
@@ -24,119 +28,51 @@
1 straipsnis. Kodekso paskirtis
1. Vidaus vandenų transporto
kodeksas reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių,
bagažo, pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už
žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, ir už kitus šio kodekso nuostatų
pažeidimus. Keleiviams, kurie keliauja 2010
m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamento (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais
vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr.
2006/2004 (toliau – Reglamentas (ES)
Nr. 1177/2010), 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis sąlygomis,
šio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek keleivių vežimo sąlygos ir tvarka
nenustatyta Reglamente (ES) Nr. 1177/2010.
2. Vidaus vandenų ir žemės nuosavybės,
darbo, kitus vidaus vandenų transporto dalyvių santykius reguliuoja šis
kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai.
3. Kodekso nuostatos suderintos su šio
kodekso priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042
(2013-04-24)
2 straipsnis. Vidaus vandenų
transporto sąvoka
Vidaus vandenų transportas – sudėtinė Lietuvos
Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta laivybai, žmonėms,
bagažui ir (arba) kroviniams vežti vidaus vandenimis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
3 straipsnis. Vidaus vandenų transporto
objektų nuosavybė
1. Vidaus vandenų transporto priemonės,
uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti
Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio
fiziniams bei juridiniams asmenims, užsienio valstybėms.
2. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų
keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas)
nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei.
3. Vietinės reikšmės vidaus vandenų
keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas)
nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
1. Vidaus vandenų transporto kodeksas reguliuoja vidaus vandenų laivybos, uostų veiklos, keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimo, buksyravimo santykius, taip pat nustato atsakomybę už žalą, padarytą vidaus vandenų transporto, ir už kitus šio kodekso nuostatų pažeidimus. Keleiviams, kurie keliauja 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1177/2010), 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis sąlygomis, šio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek keleivių vežimo sąlygos ir tvarka nenustatyta Reglamente (ES) Nr. 1177/2010.
2. Vidaus vandenų ir žemės nuosavybės, darbo, kitus vidaus vandenų transporto dalyvių santykius reguliuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai.
3. Kodekso nuostatos suderintos su šio kodekso priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042 (2013-04-24)
2 straipsnis. Vidaus vandenų transporto sąvoka
Vidaus vandenų transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, skirta laivybai, žmonėms, bagažui ir (arba) kroviniams vežti vidaus vandenimis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
3 straipsnis. Vidaus vandenų transporto objektų nuosavybė
1. Vidaus vandenų transporto priemonės, uostų ir prieplaukų pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, užsienio valstybėms.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344
2. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos valstybei.
3. Vietinės reikšmės vidaus vandenų keliai ir jų infrastruktūra (hidrotechninių ir inžinerinių statinių kompleksas) nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
5 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių yra nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato šis
kodeksas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių yra nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato šis kodeksas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
ANTRASIS SKIRSNIS
@@ -144,2725 +80,1237 @@
6 straipsnis. Vidaus vandenų keliai
1. Vidaus vandenų keliai - laivybai
tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai
priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių
locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.
2. Vidaus vandenų
keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės
vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir
perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus – Susisiekimo ministerija,
suderinusi su Aplinkos ministerija.
3. Vidaus vandenų kelius valdo, tvarko,
prižiūri ir eksploatuoja vidaus vandenų kelių valdytojas.
4. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų
kelių valdytojas – valstybės įmonė, kurią skiria Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija, – valdo, tvarko, prižiūri ir eksploatuoja valstybinės reikšmės
vidaus vandenų kelius.
5. Vietinės reikšmės vidaus vandenų
kelių valdytojas, kurį skiria savivaldybės institucija, organizuoja vietinės
reikšmės vidaus vandenų kelių valdymą, tvarkymą, priežiūrą ir eksploatavimą.
Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba vietinės reikšmės vidaus vandenų
keliams valdyti steigiama įmonė.
6. Vidaus vandenų kelių valdytojas turi
teisę nedelsdamas ir be atskiro įspėjimo pašalinti ar patraukti iš farvaterio
ar jo valdomo uosto arba prieplaukos akvatorijos bet kokias navigacines kliūtis
ar kitus objektus, trukdančius laivybai farvateryje ar akvatorijoje.
7. Lietuvos saugios laivybos
administracija atlieka vidaus vandenų kelių būklės ir juose esančių navigacinių
įrenginių funkcionavimo valstybinę kontrolę.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891,
2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
1. Vidaus vandenų keliai - laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris.
2. Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą tvirtina Vyriausybė, o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus – Susisiekimo ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija.
3. Vidaus vandenų kelius valdo, tvarko, prižiūri ir eksploatuoja vidaus vandenų kelių valdytojas.
4. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas – valstybės įmonė, kurią skiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, – valdo, tvarko, prižiūri ir eksploatuoja valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius.
5. Vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdytojas, kurį skiria savivaldybės institucija, organizuoja vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių valdymą, tvarkymą, priežiūrą ir eksploatavimą. Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba vietinės reikšmės vidaus vandenų keliams valdyti steigiama įmonė.
6. Vidaus vandenų kelių valdytojas turi teisę nedelsdamas ir be atskiro įspėjimo pašalinti ar patraukti iš farvaterio ar jo valdomo uosto arba prieplaukos akvatorijos bet kokias navigacines kliūtis ar kitus objektus, trukdančius laivybai farvateryje ar akvatorijoje.
7. Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka vidaus vandenų kelių būklės ir juose esančių navigacinių įrenginių funkcionavimo valstybinę kontrolę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
7 straipsnis. Vidaus vandenų kelių naudotojai
1. Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie verčiasi laivyba šiuose keliuose.
2. Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kurie, suderinę su vidaus vandenų kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui ir kitoms reikmėms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. IX-1942, 2003-12-22, Žin., 2004, Nr. 4-45 (2004-01-07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344
8 straipsnis. Vidaus vandenų kelių naudotojų pareigos
1. Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus, užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą, neardyti vandens telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių, laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.
2. Hidrotechnikos įrenginių, tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami vykdyti ir reikalavimus, išdėstytus šio kodekso 9 bei 10 straipsniuose.
9 straipsnis. Hidrotechnikos statinių valdytojų pareigos
Fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kuriems priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:
1) aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti vandens lygį, būtiną saugiai laivybai per visą navigacijos laikotarpį;
2) sudaryti sąlygas, kad vidaus vandenų transporto priemonės nekliudomai ir saugiai praplauktų pro hidrotechnikos statinius;
3) išleisti vandenį iš vandens saugyklų vidaus vandenų kelių valdymo institucijų nustatytu laiku;
4) prižiūrėti hidrotechnikos statinių techninę būklę.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
11 straipsnis. Apsaugos juosta ir kranto juosta
1. Vidaus vandenų kelių valdytojai turi teisę vandens telkinių, priskirtų vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti su laivybos saugumu susijusius darbus, įrengti navigacijos ženklus, o kad jie būtų geriau matomi, - kirsti medžius ir krūmus, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba bei žemės (miško) savininkais, valdytojais. Šiuos darbus atliekant padaryti žemės savininkams nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
2. Apsaugos juosta - žemės juosta pagal vandens telkinį, kurios ribos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. Apsaugos juostos dalis - 20 metrų pločio žemės juosta nuo vandens krašto arba kranto briaunos stačiose pakrantėse - vadinama kranto juosta.
3. Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys kranto juostos iškasenas, statantys tiltus ar atliekantys kitus darbus, privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių, įrenginių bei navigacijos ženklų saugumą, nedelsdami privalo atstatyti darbo metu sugadintus įrenginius ir navigacijos ženklus.
12 straipsnis. Statiniai ir įrenginiai kranto juostoje
1. Vidaus vandenų kelių valdytojams kranto juostoje, nuosavybės teise priklausančioje valstybei, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba, leidžiama:
1) įrengti nuolatinius arba laikinus statinius, įrenginius laivams bei kitiems plaukiojantiems objektams (keltams, žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir laivybos bei krovinių saugumui užtikrinti;
2) neįrengiant nuolatinių statinių, pakrauti ir iškrauti laivus, laikyti laivų kietąjį kurą, laikinai saugoti žvejybos įrangą, laivų reikmenis.
2. Statinių ir įrenginių statyba kranto juostoje turi būti suderinta su kranto juostos savininku.
3. Kranto juostos savininkai savo statinių ir įrenginių statybą kranto juostoje privalo derinti su vidaus vandenų kelių valdytojais.
13 straipsnis. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos
1. Krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir didžiausiosios apkrovos hidrotechninis įrenginys laivams švartuoti ir kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.
2. Komercinė prieplauka – prieplauka, naudojama siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos.
3. Nekomercinė prieplauka – prieplauka, naudojama asmeniniais ar nekomerciniais tikslais mažiesiems, pramoginiams, sportiniams, tradiciniams ir asmeniniams laivams.
4. Plūduriuojančioji prieplauka – prie kranto stovintis nesavaeigis laivas arba specialiai pastatytas plūduriuojantis įrenginys, skirti vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.
5. Prieplauka – dalį uosto požymių turinti vieta su stacionariais arba plūduriuojančiais įrenginiais, skirta laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.
6. Stacionarioji prieplauka – prie kranto įrengtas stacionarus hidrotechninis statinys su viena ar keliomis krantinėmis, skirtas vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.
7. Vidaus vandenų uostas – vidaus vandenų uosto akvatorija ir jo teritorija su joje esančiomis krantinėmis, kurių ilgis trigubai didesnis už leidžiamo įplaukti ar išplaukti didžiausio laivo ilgį, aikštelėmis kroviniams sandėliuoti, statiniais, įrenginiais ir vidaus vandenų uosto veiklą užtikrinančia infrastruktūra, skirta laivams įplaukti, stovėti, remontuoti ir išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.
8. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos akvatorija – vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įrengti skirtas vidaus vandenų plotas, kuriame turi būti užtikrinamas saugus laivų plaukiojimas.
9. Vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos teritorija – žemės plotas, reikalingas vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos statybai ir jų tolesnei veiklai užtikrinti.
10. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas – vidaus vandenų uosto ar prieplaukos savininkas arba asmuo, kuris kitu teisėtu pagrindu valdo vidaus vandenų uostą ar prieplauką.
11. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai ir pramoginių laivų. Vidaus vandenų uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nurodytus statybą ir aplinkosaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, patogų krovinių krovimą, saugų keleivių įlaipinimą ar išlaipinimą.
12. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs, išskyrus Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančius vidaus vandenų uostus ir prieplaukas, kurie gali būti tik valstybės arba savivaldybių nuosavybė.
13. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau – steigėjas).
14. Vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų teritorijos ribas ir plotus nustato:
1) Vyriausybė – visų valstybės vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
2) savivaldybės taryba – savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
3) steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, – privačių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų.
15. Plūduriuojančiųjų prieplaukų tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vietą ir kranto juostos ar krantinės naudojimo tvarką nustato kranto juostos ar krantinės savininkas (valdytojas).
16. Vidaus vandenų uostų ir prieplaukų akvatorijos ribas ir plotus nustato:
1) Vyriausybė – visų valstybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
2) savivaldybės taryba – savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;
3) steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, – privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų.
17. Vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų teritorijos, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų akvatorijos turi būti numatytos teritorijų planavimo dokumentuose, parengtuose Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
18. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti vidaus vandenų uostus ar komercines prieplaukas, kurie nėra įregistruoti ir įtraukti į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų prieplaukų sąrašą.
19. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą Susisiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė.
20. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusas suteikiamas vidaus vandenų uostui, kuriame bus vykdoma tarptautinė laivyba.
21. Vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų valdytojai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas, naudotis vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti, visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas. Vežėjas įplaukimo į vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, naudojimosi vidaus vandenų uostu ar komercine prieplauka ir jų įrenginiais sąlygas derina su vidaus vandenų uosto ir komercinės prieplaukos valdytoju.
22. Vidaus vandenų uoste turi būti:
1) nustatyta teritorija ir akvatorija;
2) įrengtos krantinės, kurių ilgis trigubai didesnis už leidžiamo įplaukti (išplaukti) didžiausio laivo ilgį, prie kurių gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kuriose galima krauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius; keleiviniame ar mišriajame vidaus vandenų uoste turi būti papildomai įrengtos keleivių poilsio, bagažo saugojimo patalpos ir bilietų kasos;
3) toks vidaus vandenų uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo gylis, kad būtų galima užtikrinti saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą, išplaukimą iš jo ir manevravimą jame;
4) navigacijos priemonės, užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo;
5) radijo ryšio įrenginiai, telekomunikacijų galiniai įrenginiai arba judriojo ryšio priemonės;
6) avarinių ir gelbėjimo darbų atlikimo, taršos židinių likvidavimo priemonės arba su atitinkamomis apskrities, kurioje yra vidaus vandenų uostas, tarnybomis sudaryta avarinių ir gelbėjimo darbų ir išsiliejusių teršalų surinkimo sutartis;
7) priėmimo įrenginiai, kad nedelsiant ir be apribojimo iš laivų būtų priimamos laivuose susidarančios atliekos ir krovinių likučiai;
8) Lietuvos saugios laivybos administracijos patvirtintas vidaus vandenų uosto kapitonas;
9) gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės.
23. Laivybos vidaus vandenų uostų akvatorijose kontrolę atlieka ir saugą vidaus vandenų uoste užtikrina vidaus vandenų uosto kapitonas.
24. Komercinėje prieplaukoje turi būti:
1) nustatyta teritorija (stacionariojoje prieplaukoje) ar nustatyta tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vieta ir naudojimosi kranto juosta ar krantine tvarka (plūduriuojančiojoje prieplaukoje) ir akvatorija;
2) įrengta krantinė, prie kurios gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kurioje galima krauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius;
3) toks prieplaukos akvatorijos gylis ir gylis prie krantinės, kad būtų galima užtikrinti saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės;
4) ryšio priemonės;
5) prieplaukos valdytojo paskirti specialistai, galintys užtikrinti prieplaukos veiklą, saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą;
6) gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės.
25. Vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas registruoja ir į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą įtraukia:
1) Lietuvos saugios laivybos administracija – valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) savivaldybės vykdomoji institucija – vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose ir kituose vandens telkiniuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
26. Steigėjas, pageidaujantis įregistruoti vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijai arba savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 22 ar 24 dalyje nustatytiems reikalavimams.
27. Kai steigėjas pateikia šio straipsnio 26 dalyje nurodytus dokumentus, nuo prašymo ir atitinkamų dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė negu prašymo pateikimo diena, vidaus vandenų uostas (komercinė prieplauka) įrašomas (įrašoma) į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą.
28. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi steigėjo prašymą ir dokumentus įregistruoti vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, juos patikrina. Paaiškėjus, kad vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojo pateiktame pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet šie neatitikimai yra mažareikšmiai, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, įspėja valdytoją apie galimą vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi trūkstamus ir (ar) patikslintus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų ir duomenų gavimo dienos, patikrina pateiktus dokumentus ir duomenis apie vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką ir nustačiusi, kad pateikti trūkstami dokumentai, patikslinti netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys, panaikina įspėjimą apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui.
29. Vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimas sustabdomas Lietuvos saugios laivybos administracijos ar savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, jeigu:
1) paaiškėja, kad vidaus vandenų uostui ar komercinei prieplaukai įsteigti buvo pateikti ne visi dokumentai, netikslūs ir (ar) klaidingi duomenys ir vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas per įspėjime apie galimą registracijos galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėja, kad vidaus vandenų uostui ar komercinei prieplaukai įsteigti buvo pateikti melagingi duomenys;
3) vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas pažeidžia šio straipsnio 11, 22 ar 24 dalyje nustatytus reikalavimus;
4) vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas pateikia prašymą sustabdyti uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimą.
30. Sustabdžiusi vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimą, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša apie tai vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui ir nurodo pašalinti pažeidimus per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimo sustabdymą gavimo. Terminas pažeidimams pašalinti gali būti pratęstas iki 6 mėnesių motyvuotu vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojo prašymu.
31. Kai vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas pašalina pažeidimus ir pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai tai pagrindžiančią informaciją, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos patikrina pateiktą informaciją ir nustačiusi, kad pažeidimai buvo pašalinti, panaikina registracijos galiojimo sustabdymą bei apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui.
32. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija išbraukia vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką iš Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašo ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo, jeigu:
1) vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas pateikia prašymą išbraukti vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką iš Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašo ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo;
2) buvo sustabdytas vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimas ir per vienus metus nuo sprendimo dėl registracijos galiojimo sustabdymo dėl šio straipsnio 11, 22 ar 24 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimo priėmimo dienos pažeidžiami šio straipsnio 11, 22 ar 24 dalyje nustatyti reikalavimai;
3) per nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos registracijos galiojimas;
4) vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas likviduojamas arba miršta, o jo teisės ir pareigos nebuvo perimtos.
33. Išbraukusi vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką iš Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašo ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo, išskyrus šio straipsnio 32 dalies 4 punkte nurodytus atvejus, Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, apie tai praneša vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojui.
34. Jeigu komercinė prieplauka po rekonstrukcijos atitinka vidaus vandenų uosto reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 22 dalyje, komercinės prieplaukos valdytojo prašymu šiame straipsnyje nustatyta tvarka ji įrašoma į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ir išbraukiama iš Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašo.
35. Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės institucijos, vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos steigėjas (valdytojas) šiame straipsnyje nurodytus pranešimus ir dokumentus teikia tiesiogiai, per atstumą ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą.
36. Vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos valdytojas privalo:
1) pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai ar savivaldybės vykdomajai institucijai apie pasikeitusius duomenis, susijusius su vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos paskirtimi, vidaus vandenų uosto ar komercinės prieplaukos techniniais parametrais, arba pasikeitusius jų duomenis (jeigu asmuo yra juridinis, jo pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai; jeigu asmuo yra fizinis, jo vardą, pavardę, adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento;
2) laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų registravimą ir juose vykdomą veiklą.
37. Įregistruotų vidaus vandenų uostų ar komercinių prieplaukų planinius ir neplaninius veiklos patikrinimus atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija ar savivaldybės vykdomoji institucija pagal Lietuvos saugios laivybos administracijos ar savivaldybės tarybos patvirtintas Įregistruotų vidaus vandenų uostų ar komercinių prieplaukų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-720, 2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 41-1943 (2010-04-10)
Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344
TREČIASIS SKIRSNIS
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS
14 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių sąvoka
Vidaus vandenų transporto priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai, tradiciniai ir asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės, eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344
15 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių klasifikavimas
1. Vidaus vandenų laivas – bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis keleivinis, krovininis, techninis (tarnybinis, mokslinio tyrinėjimo, techninio aptarnavimo ir kiti) laivas, keltas (keleivinis, krovininis, mišrus), kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai vidaus vandenyse.
2. Žvejybos laivas – bet kuris laivas su jame esančia verslinės žvejybos įranga arba laivas, naudojamas šiai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre bei įgaliotos klasifikacinės bendrovės išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „Žvejybos laivas“. Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, žvejojantis jūrų vandenyse, turi būti įregistruotas Žvejybos laivų rejestre.
3. Mažasis laivas – bet kuris laivas, kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus, kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus kitus negu mažasis laivas laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip 12 keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys, kurių keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki 150 kg, ir burlentės.
4. Pramoginis laivas – bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.
5. Sportinis laivas – specialiai sukonstruotas ir gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik sporto tikslams.
6. Asmeninis laivas – trumpesnis kaip 4 metrų laivas, naudojantis vidaus degimo variklį, turintį vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad jį sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus.
7. Tradicinis laivas – kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ir tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) upeivystės principais ir būdais.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344
8. Plūduriuojantis įrenginys – plaukiojantis įrenginys, turintis mechaninę įrangą ir skirtas darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas ir kiti).
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344
9. Plūduriuojanti priemonė – nesavaeigis (nepaisant turimos įrangos, skirtos priemonės stovėjimo vietai pakeisti) plūduriuojantis statinys (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, vasarnamis, restoranas, valgykla, viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti).
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
16 straipsnis. Vidaus vandenų transporto priemonių registravimas ir techninė apžiūra bei techninis patikrinimas
1. Vidaus vandenų transporto priemonės (išskyrus sportinius laivus, vandens dviračius, irklines valtis, kurių ilgis iki 6 metrų, burines jachtas, kurių korpusas trumpesnis kaip 6 metrai, irklinius turistinius plaustus, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 500 kilogramų) ir jų pakabinamieji varikliai registruojami Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre.
2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių dokumentai.
4. Vidaus vandenų transporto priemonės gali būti eksploatuojamos tik susisiekimo ministro nustatyta tvarka atlikus jų techninę apžiūrą arba techninį patikrinimą.
5. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka ir atitinkamus dokumentus bei jų dublikatus išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių, esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, techninių apžiūrų atlikimo išlaidas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina vidaus vandenų transporto priemonių savininkai (valdytojai).
6. Lietuvos saugios laivybos administracija išduoda to pageidaujantiems vidaus vandenų transporto priemonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir atitinkančių nustatytus techninius reikalavimus, savininkams (valdytojams) Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus, papildomus Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir laikinuosius Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. Sertifikatų išdavimo tvarką ir sertifikatų formą tvirtina susisiekimo ministras.
7. Žvejybos laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, taikomi techniniai reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotoms vidaus vandenų transporto priemonėms.
8. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių žurnalus registruoja, statybos, pertvarkymo, modernizavimo dokumentus ir brėžinius tvirtina, jų ekspertizę atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija. Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka vykdomų vidaus vandenų transporto priemonių statybos, pertvarkymo, rekonstrukcijos ar remonto darbų techninę priežiūrą.
9. Burinių jachtų techninę priežiūrą pagal Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintas Jachtų techninės priežiūros taisykles atlieka Lietuvos buriuotojų sąjunga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
Nr. XI-2132, 2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3982 (2012-07-01)
17 straipsnis. Laivų valdytojai
1. Laivo valdytojas yra savininkas ar kitas asmuo, kuris teisėtai naudojasi laivu.
2. Perleidus nuosavybės teisę į laivą, sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują valdytoją įrašomi į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS
18 straipsnis. Vidaus vandenų transporto specialistai ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiai
1. Vidaus vandenų transporto specialistai – specialų pasirengimą darbui vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose bei atitinkamus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai.
2. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiai – motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą.
3. Vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja ir vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija.
4. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių bei motorinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
19 straipsnis. Laivo įgula
1. Įgula – visų grupių laivų kapitonai, mechanikai, kapitonai-mechanikai, elektromechanikai, upeiviai, upeiviai-motoristai, elektrikai ir laivų, kurių variklių galingumas ne didesnis kaip 110 kW, laivavedžiai, turintys teisę (kvalifikaciją) dirbti vidaus vandenų laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose.
2. Laivo įgulos minimalios sudėties reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras. Vidaus vandenų laivo įgulos minimalios sudėties liudijimus bei jų dublikatus išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija.
3. Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais įgulos nariais gali būti asmenys, turintys Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduotus vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus arba atitinkamus vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus arba vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, kuriuos išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka.
4. Burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, kurias, suderinusi su Lietuvos saugios laivybos administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
20 straipsnis. Laivo kapitonas (škiperis)
1. Savaeigį laivą valdo kapitonas, nesavaeigį laivą - škiperis.
2. Laivo kapitonas (škiperis) vadovauja įgulos darbui ir atsako už laivo, jo įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo nurodymai, kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką, privalomi visiems laive esantiems asmenims.
3. Įgulos nariai į laivą priimami, jei kapitonas (škiperis) sutinka.
4. Neteko galios nuo 2008-11-22.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
21 straipsnis. Kapitono veiksmai, kilus pavojui laivui, žmonėms ir gamtai
1. Jeigu kyla pavojus laivo saugumui, kapitonas (škiperis) nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir atlikti visus reikalingus veiksmus.
2. Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis, kapitonas privalo imtis būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula saugiai apleistų laivą. Kapitonas laivą palieka paskutinis. Palikdamas laivą, kapitonas turi pasiimti laivo dokumentus.
3. Gavęs nelaimės signalą arba vidaus vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar laivą, kapitonas privalo suteikti žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui, keleiviams ir įgulai.
4. Įvykus avarijai ir užteršus aplinką, laivo kapitonas (škiperis) privalo imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir neigiamoms pasekmėms likviduoti.
22 straipsnis. Atlyginimas už pagalbos suteikimą
1. Už pagalbos suteikimą pavojuje atsidūrusiam laivui, jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas, krovinys ar kitas jame buvęs turtas, laivo valdytojas turi sumokėti atlyginimą.
2. Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui, jo kroviniui teikiama, tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už pagalbos suteikimą priklausančio atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime.
3. Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už savo išgelbėjimą.
4. Asmenys, gelbėję žmones, turi teisę į dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis.
22(1) straipsnis. Laivybos sąvoka
Laivyba – laivų ir kitų vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse (prekybinė, pramoginė, žvejybinė, linijinė ir kitos laivybos rūšys).
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
PENKTASIS SKIRSNIS
LAIVYBA
23 straipsnis. Vidaus vandenų kelio ženklai
1. Vidaus vandenų kelių valdytojai privalo žymėti kelią navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.
2. Ženklų įrengimo, naudojimo ir nuėmimo tvarką nustato Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
24 straipsnis. Plaukiojimo vaga (farvateris)
1. Plaukiojimo vaga (farvateris) – vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams.
2. Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
25 straipsnis. Saugi laivyba
1. Saugi laivyba užtikrinama organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis priemonėmis.
2. Šias priemones įgyvendina vidaus vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
26 straipsnis. Valstybinė saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolė
1. Valstybinę saugios laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolę atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija.
2. Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo, specialiosiomis techninėmis priemonėmis jį patikrinti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siųsti neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
27 straipsnis. Avarijų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse tyrimas
Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse įvykusias avarijas susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruoja ir tiria Lietuvos saugios laivybos administracija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
RINKLIAVOS
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)
28 straipsnis. Valstybės rinkliava
Už Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos saugios laivybos administracijos veiksmus, susijusius su šiame kodekse numatytų atitinkamų dokumentų išdavimu, mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
29 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. birželio 9 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS
30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo sutartys
1. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją didžiausi tarifai turi būti suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
2. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo nuvežimą.
3. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-926, 98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)
Nr. XI-495, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6347 (2009-12-05)
32 straipsnis. Keleivio bilietas
1. Keleivio bilietas - keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas.
2. Bilietų pardavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.
3. Biliete turi būti nurodyta išvykimo ir paskirties prieplaukos, kaina, išvykimo data ir laikas. Taisyklėse numatytais atvejais biliete, parduotame pradinėje prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos numeris.
33 straipsnis. Keleivio teisės
Keleivis turi teisę:
1) užimti nurodytą biliete vietą;
2) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip 5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros vietos;
3) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą bagažą - už nustatytą užmokestį;
4) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai laivas dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;
5) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Keleivio pareigos
1. Keleivis privalo:
1) sumokėti už vežimą;
2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;
3) laikytis nustatytos elgesio tvarkos.
2. Jei keleivis nesumoka už vežimą, nesilaiko nustatytos tvarkos, kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš laivo prieplaukoje.
35 straipsnis. Bagažo kvitas
1. Bagažo kvitas - bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas.
2. Bagažo kvite turi būti nurodyta numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už vežimą.
36 straipsnis. Bagažo išdavimas ir saugojimas
1. Vežėjas privalo grąžinti keleiviui bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą.
2. Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų bagažinėse. Už bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis.
3. Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą vietą dienos neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Rasti daiktai
1. Rasti laive daiktai perduodami laivo kapitonui arba uosto (prieplaukos) administracijai.
2. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS
38 straipsnis. Krovinio vežimo sutartis
Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą, pagal važtaraštį nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Krovinio vežimo vidaus vandenų laivais tvarką nustato krovinių vežimo vidaus vandenų laivais taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
39 straipsnis. Užsakymas
1. Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam kroviniui vežti.
2. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.
3. Užsakyme turi būti šie rekvizitai:
1) krovinio siuntėjo - juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;
2) krovinio gavėjo - juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;
3) krovinio išsiuntimo ir paskirties punktai;
4) krovinio pavadinimas, kiekis (svoris) ir rūšis;
5) laivo pateikimo laikas;
6) laivo pateikimo vieta;
7) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai.
4. Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą.
40 straipsnis. Važtaraštis
1. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:
1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
2) krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
3) krovinio pavadinimą;
4) krovinio kiekį (svorį), rūšį;
5) svorio nustatymo būdą;
6) vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir paskirties punktus;
7) krovinį lydinčiuosius dokumentus;
8) krovinio ženklus;
9) krovinio ypatybes;
10) užmokestį už vežimą (važtapinigius) ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);
11) vežant pavojingą krovinį – jo pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą.
2. Siuntėjas surašo važtaraštį 3 egzemplioriais. Vienas egzempliorius lieka siuntėjui, kiti du išduodami vežėjui.
3. Važtaraštyje gali būti žymos apie krovinio įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir kitos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
41 straipsnis. Krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais tvarka
1. Vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos Respublikoje veikiantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, turintys licenciją verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau šiame straipsnyje – licencija).
2. Vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, turintys šios valstybės narės kompetentingų institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau – vežėjo dokumentas).
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi vežant krovinius keleiviniais ir krovininiais keltais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai, siekiantys verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, privalo atitikti šiuos reikalavimus:
1) užtikrinti, kad laivai, kuriais ketinama vežti krovinius, atitiktų Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir turėti tai patvirtinančius dokumentus;
2) turėti atitinkamus padalinius (specialistus), kurie galėtų organizuoti krovinių vežimą laivais ir užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą, arba sudaryti sutartį su kitu subjektu, kuris turi tokius padalinius (specialistus) ir sutinka organizuoti krovinių vežimą laivais ir užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą;
3) laivų, kuriais ketinama vežti krovinius, įgulos turi būti sudarytos iš vidaus vandenų transporto specialistų, turinčių galiojančius dokumentus, kuriais patvirtinama vidaus vandenų transporto specialistų įgyta kvalifikacija ir teisė eiti atitinkamas pareigas laive.
5. Lietuvos saugios laivybos administracija įrašo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, įspėja juos apie licencijos galiojimo sustabdymą, sustabdo licencijos galiojimą, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą ir išbraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodytus subjektus iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo.
6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, siekiantys vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, pateikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į Lietuvos saugios laivybos administraciją.
7. Lietuvos saugios laivybos administracija šiame straipsnyje nurodytus pranešimus teikia tiesiogiai, per atstumą ar elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą.
8. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, pateikę šio straipsnio 6 dalyje nurodytus prašymą ir dokumentus, yra įrašomi į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, kuriame pateikiama šio straipsnio 19 dalyje nurodyta informacija, kitą dieną nuo prašymo ir dokumentų pateikimo dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu prašymo ir dokumentų pateikimo diena.
9. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto, siekiančio gauti licenciją, prašymą ir dokumentus, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, patikrina gautą prašymą ir dokumentus. Nustačiusi, kad licencijos turėtojo pranešime pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, bet šie neatitikimai yra mažareikšmiai, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą, per kurį turi būti pateikti trūkstami dokumentai ir (ar) patikslinti pateikti duomenys.
10. Lietuvos saugios laivybos administracija sustabdo licencijos galiojimą, jeigu:
1) licencijos turėtojas pagal šio straipsnio 9 dalį per įspėjime apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą nustatytą terminą nepateikė trūkstamų dokumentų ir (ar) nepatikslino pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai licencijai gauti pateikė melagingus duomenis;
3) licencijos turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
4) licencijos turėtojas pateikia prašymą Lietuvos saugios laivybos administracijai sustabdyti licencijos galiojimą.
11. Lietuvos saugios laivybos administracija uždraudžia vežėjo dokumento turėtojui vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, jeigu paaiškėja, kad vežėjo dokumento turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
12. Sustabdžiusi licencijos, išskyrus šio straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatytą atvejį, galiojimą arba uždraudusi vežėjo dokumento turėtojui vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, apie tai praneša licencijos arba vežėjo dokumento turėtojui, informuoja kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės kompetentingą instituciją, išdavusią vežėjo dokumentą, ir:
1) nustato 5 darbo dienų nuo pranešimo apie licencijos galiojimo sustabdymą gavimo terminą (šis terminas gali būti pratęstas iki 30 darbo dienų motyvuotu licencijos turėtojo prašymu), per kurį licencijos turėtojas privalo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) patikslinti pateiktus netikslius ar klaidingus duomenis;
2) nustato 5 darbo dienų nuo pranešimo apie licencijos galiojimo sustabdymą arba draudimą vežėjo dokumento turėtojui vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais gavimo terminą (šis terminas gali būti pratęstas iki 30 darbo dienų motyvuotu leidimo turėtojo ar vežėjo dokumento turėtojo prašymu), per kurį licencijos arba vežėjo dokumento turėtojas turi užtikrinti atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams.
13. Kai licencijos ar vežėjo dokumento turėtojas pateikia trūkstamus ir (ar) patikslintus dokumentus ir (ar) užtikrina atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, Lietuvos saugios laivybos administracija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos, patikrina duomenis ir (ar) atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams ir nustačiusi, kad pateikti visi dokumentai, duomenys patikslinti ir (ar) užtikrinta atitiktis šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, panaikina licencijos galiojimo sustabdymą ar draudimą vežėjo dokumento turėtojui vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, praneša licencijos ar vežėjo dokumento turėtojui.
14. Lietuvos saugios laivybos administracija išbraukia licencijos turėtojus iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo ir apie tai paskelbia šio straipsnio 19 dalyje nurodyta tvarka, jeigu:
1) licencijos turėtojas Lietuvos saugios laivybos administracijai pateikia prašymą išbraukti jį iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo;
2) licencijos turėtojas miršta, o jo teisių ir pareigų neperima įpėdiniai, jis likviduojamas ar nutraukia savo veiklą;
3) licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 10 dalies 1 ir (ar) 2 punktus (punktą), per nustatytą terminą nepateikė trūkstamų, nepatikslino netikslių, klaidingų duomenų ir (ar) neatitiko šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
4) buvo sustabdytas licencijos galiojimas ir per vienus metus nuo sprendimo dėl licencijos galiojimo sustabdymo priėmimo dienos antrą kartą paaiškėjo, kad licencijos turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
15. Apie išbraukimą iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo ir jo priežastis Lietuvos saugios laivybos administracija licencijos turėtojui praneša nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo dėl išbraukimo iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo priėmimo dienos.
16. Vežėjo dokumento galiojimą sustabdo ar panaikina tik jį išdavusi kompetentinga institucija.
17. Licencijos turėtoją išbraukus iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo dėl šio straipsnio 14 dalies 4 punkte nurodytos priežasties, jis naujai įrašomas į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo išbraukti jį iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo priėmimo dienos.
18. Licencijos ar vežėjo dokumento turėtojui, gavusiam pranešimą apie licencijos galiojimo sustabdymą ar išbraukimą iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo arba draudimą vežti krovinius Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliais, draudžiama vykdyti krovinių vežimo krovininiais vidaus vandenų laivais veiklą.
19. Lietuvos saugios laivybos administracija, įrašiusi licencijos turėtoją į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą, sustabdžiusi licencijos galiojimą, panaikinusi licencijos galiojimo sustabdymą ar išbraukusi jį iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo, per 2 darbo dienas apie tai paskelbia savo interneto svetainėje. Skelbime nurodomi šie duomenys:
1) fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo metai arba juridinio asmens, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio pavadinimas, kodas ir buveinė;
2) licencijos numeris;
3) įrašymo į Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašą data, licencijos galiojimo sustabdymo data, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo data, išbraukimo iš Subjektų, vežančių krovinius krovininiais vidaus vandenų laivais, sąrašo data.
20. Licencijos ar vežėjo dokumento turėtojas, vykdydamas veiklą, privalo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių vykdomą veiklą, reikalavimų;
2) pranešti Lietuvos saugios laivybos administracijai apie pasikeitusius jo duomenis (jeigu asmuo yra juridinis, jo pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai; jeigu asmuo yra fizinis, jo vardą, pavardę, adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento.
21. Licencijos ir vežėjo dokumentų turėtojų planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisykles tvirtina ir šiuos patikrinimus atlieka Lietuvos saugios laivybos administracija.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
Nr. XI-2132, 2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3982 (2012-07-01)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344
42 straipsnis. Keleivių teisių užtikrinimas ir skundų nagrinėjimas
1. Lietuvos saugios laivybos administracija užtikrina Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 nuostatų, susijusių su keleivių vežimo paslaugomis, išskyrus keleivių skundų dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 1177/2010, pažeidimų nagrinėjimą, vykdymą.
2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja keleivių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 1177/2010, pažeidimų Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Prieš pateikdamas skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, keleivis privalo pateikti skundą vežėjui ar terminalo operatoriui.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042 (2013-04-24)
43 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas
1. Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
2. Vežėjas privalo tikrinti, ar krovinių pakrovimas, išdėstymas, tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas, nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.
3. Visi siuntėjui priklausantys krovinių įtvirtinimai ir medžiagos, įtraukti į važtaraštį, vežami kaip krovinys ir išduodami gavėjui kartu su kroviniu paskirties punkte.
44 straipsnis. Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo terminai
1. Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių sutartyje.
2. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.
3. Jeigu krovinį krauna siuntėjas (gavėjas) savo priemonėmis, pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami skaičiuoti nuo to momento, kai laivas yra atvykęs į pakrovimo ar iškrovimo punktą ir parengtas atlikti tokius darbus.
4. Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo pateikimą pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas papildomas terminas šiems darbams pasirengti.
45 straipsnis. Krovinio peradresavimas
Krovinio siuntėjas vežimo laikotarpiu turi teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą krovinio gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui.
46 straipsnis. Pranešimas apie krovinio pristatymą
Apie laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas privalo pranešti krovinio gavėjui, bet ne vėliau kaip per 12 val. po laivo atvykimo į paskirties punktą.
47 straipsnis. Krovinio išdavimas
1. Paskirties punkte vežėjas išduoda krovinį gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę.
2. Išduodamas krovinį, vežėjas kartu su gavėju tikrina:
1) jeigu krovinys plombuotas, krovinio plombas, jų būklę;
2) krovinio įpakavimo (taros), konteinerių būklę;
3) krovinio kiekį (svorį).
3. Išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose) patvirtina krovinio priėmimą.
4. Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame laive arba su netinkamomis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai gendančių krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio kiekio (svorio) trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir patvirtina parašais.
5. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš dalies negalima krovinio naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.
6. Jeigu perduodant krovinį gavėjui, kyla ginčų dėl krovinio plombų, krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio), kviečiamas ekspertas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
48 straipsnis. Krovinio saugojimas
1. Krovinio gavėjas privalo laiku priimti ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos krovinį.
2. Krovinys paskirties uoste ar prieplaukoje nemokamai saugomas 24 val. neskaičiuojant krovinio atgabenimo dienos. Po šio termino už kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis.
3. Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl vežėjo kaltės, užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas.
4. Krovinio saugojimo uoste ar prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.
50 straipsnis. Krovinių vežimų ribojimas ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos
ar kitų įvykių
1. Uosto ar prieplaukos administracija gali uždrausti arba apriboti krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens kelių techninę būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus pranešimus.
2. Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų įvykių, trukusių ilgiau kaip 24 val., buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių vežimai, uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai pranešti nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui ar gavėjui.
3. Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar prieplaukos darbas nutraukiamas ilgiau kaip 48 val., apie tai skelbiama visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir nutraukimo trukmę.
51 straipsnis. Pašto vežimo sutartis
1. Pašto vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
2. Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo tvarka bei pristatymo į laivą ir vežimo terminai nustatomi šalių susitarimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
52 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas
1. Pavojingi kroviniai vežami vidaus vandenų transportu Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BUKSYRAVIMAS
53 straipsnis. Buksyravimo sutartis
1. Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas įsipareigoja vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam tikrą laiką, taip pat atlikti manevrą, o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.
2. Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais, telefonogramomis, faksogramomis ir kt.).
54 straipsnis. Nesavaeigių laivų parengimas buksyravimui
Nesavaeigių laivų valdytojas privalo sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje pateikti buksyravimui laivus.
55 straipsnis. Nesavaeigių laivų priėmimas buksyravimui
Buksyruojančio laivo valdytojas, priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus, privalo:
1) patikrinti nesavaeigių laivų techninę būklę;
2) nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka buksyravimui;
3) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo priėmimą buksyravimui.
56 straipsnis. Laivų įgulos pavaldumas
Buksyruojamųjų laivų įgula yra pavaldi buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus, jeigu kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.
58 straipsnis. Buksyravimo pasibaigimas
1. Baigus buksyravimo sutartyje numatytą laivo vilkimą, stūmimą arba manevrą, sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo dokumentuose.
2. Jeigu buksyravimo metu laivas buvo sužalotas, iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai nurodoma sutarties atlikimo akte.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
61 straipsnis. Atlyginimas už laivo įgulos nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės
atėmimą
Žala, atsiradusi dėl laivo įgulos nario sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
63 straipsnis. Atsakomybė už pavėluotą vežimą
1. Vežėjas, pažeidęs vežimo terminą, privalo atlyginti keleivio, krovinio, bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.
2. Vežimo terminas laikomas nepažeistu, jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos, kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.
65 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims
Žalą, padarytą tretiesiems asmenims ar jų turtui vežant vidaus vandenų keliais, atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį kodeksą.
66 straipsnis. Atsakomybė už laivo prastovą
Už laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su pervežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko laivo prastova, šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.
67 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą
Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai, kelių valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.
68 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą
negaliojimas
Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu, krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.
72 straipsnis. Atsakomybė už vidaus vandenų teršimą
Vidaus vandenų transporto priemonėms užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai, žemės ūkiui ar gyvajai gamtai, taikoma įstatymų numatyta civilinė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
73 straipsnis. Neteko galios nuo 2002-12-24.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
4 straipsnis. Vidaus vandenų transporto valstybinis valdymas
1. Vidaus vandenų transporto valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos saugios laivybos administracija.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuoja vidaus vandenų transporto politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą.
3. Susisiekimo ministerija įgyvendina vidaus vandenų transporto politiką, pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus, reglamentuojančius vidaus vandenų transporto veiklą, ir atlieka kitas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
4. Lietuvos saugios laivybos administracija nustato saugią laivybą reglamentuojančius techninius ir organizacinius reikalavimus, atlieka vidaus vandenų transporto veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo kontrolę ir vykdo kitas funkcijas, nustatytas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
10 straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų valdytojų
pareigos
Tiltų, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų (kabelių linijų, diukerių ir kt.) valdytojai privalo:
1) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo institucijomis tiltų statybos, rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir povandeninių komunikacijų įrengimo projektus;
2) įrengti ir aptarnauti įrenginius, garantuojančius saugų ir nekliudomą vidaus vandenų transporto priemonių plaukimą po tiltais ir antvandeninėmis komunikacijomis bei virš povandeninių komunikacijų. Kranto juostose įrengti perspėjamieji ir nurodomieji (signaliniai) ženklai privalo atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;
3) pastačius ir suremontavus tiltus, įrengus ir pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas, atlikti dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui;
4) pakelti plūduriuojančiųjų ar pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
31 straipsnis. Neteko galios nuo 2005-06-09.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
49 straipsnis. Neteko galios nuo 2005-06-09.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
57 straipsnis. Buksyruojančio laivo kapitono pareigos įvykus avarijai
Įvykus avarijai, buksyruojančio laivo kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.
59 straipsnis. Atsakomybė už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą
1. Vežėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios.
2. Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.
60 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei, atlyginimas
Žala, padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta įstatymų.
62 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar
sužalojimą
1. Krovinys ar bagažas laikomas prarastu, jeigu jis nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo priėmimo vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.
2. Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo.
3. Vežimu laikomas laikotarpis, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu žala laikoma atsiradusia vežimo laivu metu.
64 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą susidūrus laivams
1. Susidūrus laivams, žalą, padarytą laivams ar kitam turtui, atlygina laivo valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko susidūrimas.
2. Žalą, padarytą keleiviams, kroviniui ar bagažui susidūrus keliems laivams, solidariai atlygina dėl to kalti laivų valdytojai.
69 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pateikimo tvarka
1. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos. Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos nepatenkino.
2. Ieškiniui, kylančiam iš vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.
3. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.
70 straipsnis. Atsakomybė už saugios laivybos reikalavimų pažeidimą
Vidaus vandenų transporto priemonių bei vidaus vandenų uostų ir prieplaukų registravimo ir eksploatavimo, taip pat saugios laivybos vidaus vandenimis reikalavimų pažeidimai užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
71 straipsnis. Atsakomybė už vidaus vandenų transporto laivybos ir
eksploatacijos taisyklių pažeidimą
1. Vidaus vandenų transporto laivybos ir eksploatacijos taisyklių pažeidimas, tyčinis vandens kelių, juose esančių įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas, sužalojimas, taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų žmonėms, laivo katastrofą, avariją ar kitas sunkias pasekmes, užtraukia atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus.
2. Juridinis ar fizinis asmuo, sugadinęs ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius įrenginius ar hidrotechninius statinius, privalo atlyginti žalą, taip pat avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo, pasekmių likvidavimo išlaidas.
74 straipsnis. Neteko galios nuo 2002-12-24.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
75 straipsnis. Neteko galios nuo 2002-12-24.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
vidaus vandenų transporto kodekso
priedas
ĮGYVENDINAMI Europos Sąjungos teisės aktai
1. 1987 m. lapkričio 9 d. Tarybos direktyva 87/540/EEB dėl leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus ir tarptautiniais maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją verstis šia veikla patvirtinančių dokumentų pripažinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 191).
2. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (OL 2006 L 389, p. 1).
3. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1).
Kodeksas papildytas priedu:
Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Priedo pakeitimai:
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042 (2013-04-24)
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-926, 98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267 (00.09.07)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Pakeistas įstatymo įsigaliojimas:
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d.
Pakeitimai:
2.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1214, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 6, 13, 15, 16, 31, 61 STRAIPSNIŲ IR DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, 73, 74, 75 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR KODEKSO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1942, 2003-12-22, Žin., 2004, Nr. 4-45 (2004-01-07)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-224, 2005-05-26, Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 2, 4(1), 9, 10, 13, 14, 15, 16, 28, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 22(1) STRAIPSNIU IR 29, 31, 49 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1790, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 2, 3, 4, 6, 13, 15, 16, 18, 19, 20, 25, 26, 27, 28, 51, 70 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-495, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6347 (2009-12-05)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2009 m. gruodžio 3 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-720, 2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 41-1943 (2010-04-10)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-891, 2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 4, 6, 13, 16, 18, 19, 26, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2132, 2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3982 (2012-07-01)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 4(1) IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.
Pastaba: Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavę licenciją verstis krovinių vežimu laivais Lietuvos Respublikoje arba vidaus vandenimis tarptautiniais maršrutais, gali ir toliau vykdyti šią veiklą. Asmens prašymu Lietuvos saugios laivybos administracija turimą licenciją pakeičia šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 41 straipsnyje nurodytu leidimu verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042 (2013-04-24)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 4(2) STRAIPSNIU IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Pakeitimai:
1.
Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys,
besiverčiantys laivyba šiuose keliuose.
2. Vidaus vandenų kelių naudotojais taip
pat laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie, suderinę su vidaus vandenų
kelių valdytojais, nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis
hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui bei kitoms reikmėms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. IX-1942, 2003-12-22,
Žin., 2004, Nr. 4-45 (2004-01-07)
8 straipsnis. Vidaus vandenų kelių
naudotojų pareigos
1. Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo
vykdyti įstatymų, laivybos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus,
užtikrinti racionalų ir saugų vandenų kelių naudojimą, neardyti vandens
telkinių vagų ir krantų, negriauti ir negadinti hidrotechnikos bei kitų
įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vidaus vandenų naudotojų teisių,
laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.
2. Hidrotechnikos įrenginių, tiltų, antvandeninių
ir povandeninių komunikacijų savininkai (valdytojai) įpareigojami vykdyti ir
reikalavimus, išdėstytus šio kodekso 9 bei 10 straipsniuose.
9 straipsnis. Hidrotechnikos statinių
valdytojų pareigos
Fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems
priklauso hidroelektrinės, užtvankos ir kiti hidrotechnikos statiniai vidaus
vandenų keliuose, nustatyta tvarka privalo:
1) aukščiau ir žemiau įrenginių išlaikyti
vandens lygį, būtiną saugiai laivybai per visą navigacijos laikotarpį;
2) sudaryti sąlygas, kad
vidaus vandenų transporto priemonės nekliudomai ir saugiai praplauktų pro
hidrotechnikos statinius;
3) išleisti vandenį iš vandens saugyklų
vidaus vandenų kelių valdymo institucijų nustatytu laiku;
4) prižiūrėti hidrotechnikos
statinių techninę būklę.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
11 straipsnis. Apsaugos juosta ir kranto
juosta
1. Vidaus vandenų kelių valdytojai turi
teisę vandens telkinių, priskirtų vandens keliams, apsaugos juostoje atlikti su
laivybos saugumu susijusius darbus, įrengti navigacijos ženklus, o kad jie būtų
geriau matomi, - kirsti medžius ir krūmus, suderinus su aplinkos apsaugos
tarnyba bei žemės (miško) savininkais, valdytojais. Šiuos darbus atliekant
padaryti žemės savininkams nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
2. Apsaugos juosta - žemės juosta pagal
vandens telkinį, kurios ribos nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką.
Apsaugos juostos dalis - 20 metrų pločio žemės juosta nuo vandens krašto arba
kranto briaunos stačiose pakrantėse - vadinama kranto juosta.
3. Fiziniai ir juridiniai asmenys,
naudojantys kranto juostos iškasenas, statantys tiltus ar atliekantys kitus
darbus, privalo garantuoti laivybos reikmėms skirtų statinių, įrenginių bei
navigacijos ženklų saugumą, nedelsdami privalo atstatyti darbo metu sugadintus
įrenginius ir navigacijos ženklus.
12 straipsnis. Statiniai ir
įrenginiai kranto juostoje
1. Vidaus vandenų kelių valdytojams kranto
juostoje, nuosavybės teise priklausančioje valstybei, suderinus su aplinkos
apsaugos tarnyba, leidžiama:
1) įrengti nuolatinius arba laikinus
statinius, įrenginius laivams bei kitiems plaukiojantiems objektams (keltams,
žemsiurbėms, dokams ir kt.) priplaukti ir laivybos bei krovinių saugumui
užtikrinti;
2) neįrengiant nuolatinių statinių,
pakrauti ir iškrauti laivus, laikyti laivų kietąjį kurą, laikinai saugoti
žvejybos įrangą, laivų reikmenis.
2. Statinių ir įrenginių statyba kranto
juostoje turi būti suderinta su kranto juostos savininku.
3. Kranto juostos savininkai savo statinių
ir įrenginių statybą kranto juostoje privalo derinti su vidaus vandenų kelių
valdytojais.
13 straipsnis. Uostai ir prieplaukos
1. Uostas - vidaus vandenų akvatorija ir
kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams
įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti.
2. Prieplauka - stacionari arba
plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo,
išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių, išvardytų šio
straipsnio 1 dalyje.
3. Krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir
leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti,
keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.
4. Uostai ir prieplaukos pagal
atitinkamų darbų pobūdį yra keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai bei
pramoginių laivų. Uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi
atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, užtikrinti
keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, greitą ir patogų krovinių
pakrovimą bei iškrovimą.
5. Vidaus vandenų uostai ir
prieplaukos gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs, išskyrus Kuršių
nerijos nacionalinį parką, kuriame uostai ir prieplaukos gali būti tik
valstybės arba savivaldybių nuosavybė. Valstybės vidaus vandenų ir Kuršių marių
akvatorijos, patenkančios į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas, uostų ir
prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus nustato Vyriausybė
Susisiekimo ministerijos teikimu; savivaldybės vidaus vandenų uostų ir
prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir plotus – savivaldybės taryba;
privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų teritorijos ir akvatorijos ribas ir
plotus – steigėjas, suderinęs su savivaldybe. Vidaus vandenų uostus ir
prieplaukas steigiant saugomose teritorijose, uostų ir prieplaukų teritorijos
ir akvatorijos ribos ir plotai turi būti suderinti su saugomos teritorijos
administracija.
6. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos,
naudojami keleiviams įlaipinti ir išlaipinti bei kroviniams pakrauti ir
iškrauti, steigiami ir registruojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nekomercinės
mažųjų, pramoginių arba sportinių laivų prieplaukos steigiamos ir
registruojamos Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta tvarka.
7. Lietuvos saugios
laivybos administracija atlieka laivybos vidaus vandenų uostuose ir
prieplaukose valstybinę kontrolę.
8. Vidaus vandenų uostų kapitonus
steigėjo teikimu tvirtina Lietuvos saugios laivybos administracija.
9. Tarptautinio vidaus vandenų uosto
statusą Susisiekimo ministerijos teikimu suteikia Vyriausybė.
10. Visų nuosavybės formų
vidaus vandenų uostų ir prieplaukų savininkai privalo užtikrinti visų vežėjų
vienodas teises įplaukti į uostus ir prieplaukas, naudotis uostų ir prieplaukų
krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, įlaipinti ir
išlaipinti keleivius, naudotis juose visomis logistinėmis vidaus vandenų
transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-720,
2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 41-1943 (2010-04-10)
Nr. XI-891, 2010-06-10,
Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
TREČIASIS SKIRSNIS
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖS
14 straipsnis. Vidaus
vandenų transporto priemonių sąvoka
Vidaus vandenų transporto
priemonės – vidaus vandenų, žvejybos, mažieji, pramoginiai, sportiniai ir
asmeniniai laivai, plūduriuojantys įrenginiai bei plūduriuojančios priemonės,
eksploatuojantys arba aptarnaujantys vandenų kelius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
15 straipsnis. Vidaus
vandenų transporto priemonių klasifikavimas
1. Vidaus vandenų laivas –
bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis keleivinis, krovininis, techninis
(tarnybinis, mokslinio tyrinėjimo, techninio aptarnavimo ir kiti) laivas,
keltas (keleivinis, krovininis, mišrus), kuris yra arba gali būti naudojamas
laivybai vidaus vandenyse.
2. Žvejybos laivas – bet
kuris laivas su jame esančia verslinės žvejybos įranga arba laivas, naudojamas
šiai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ar
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre bei įgaliotos klasifikacinės
bendrovės išduotuose laivo dokumentuose turintis įrašą „Žvejybos laivas“.
Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, žvejojantis jūrų vandenyse, turi būti
įregistruotas Žvejybos laivų rejestre.
3. Mažasis laivas – bet
kuris laivas, kurio korpuso ilgis ne didesnis kaip 20 metrų, išskyrus laivus,
kurie yra pastatyti ir įrengti vilkti, stumti arba vilkti bortais sujungtus
kitus negu mažasis laivas laivus, taip pat laivus, galinčius vežti daugiau kaip
12 keleivių, ir keltus. Mažiesiems laivams nepriskiriamos irklinės valtys,
kurių keliamoji galia iki 100 kg, taip pat baidarės, kurių keliamoji galia iki
150 kg, ir burlentės.
4. Pramoginis laivas – bet
kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas,
kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.
5. Sportinis laivas –
specialiai sukonstruotas ir gamintojo atitinkamai pažymėtas laivas, skirtas tik
sporto tikslams.
6. Asmeninis laivas –
trumpesnis kaip 4 metrų laivas, naudojantis vidaus degimo variklį, turintį
vandens srauto pompą kaip pirminį varymo šaltinį, ir suprojektuotas taip, kad
jį sėdėdamas, stovėdamas ar klūpėdamas ant korpuso valdytų žmogus.
7. Plūduriuojantis įrenginys
– plaukiojantis įrenginys, turintis mechaninę įrangą ir skirtas darbui vidaus
vandenų keliuose ir uostuose (žemkasė, žemsiurbė, dokas, plaukiojantis kranas
ir kiti).
8. Plūduriuojanti priemonė – nesavaeigis
(nepaisant turimos įrangos, skirtos priemonės stovėjimo vietai pakeisti)
plūduriuojantis statinys (angaras, debarkaderis, mažųjų, pramoginių, sportinių
ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys, vasarnamis, restoranas, valgykla,
viešbutis, turistinis plaustas, maudykla ir kiti).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585
(00.10.11)
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
16 straipsnis. Vidaus vandenų
transporto priemonių registravimas ir techninė apžiūra bei techninis
patikrinimas
1. Vidaus vandenų transporto priemonės
(išskyrus sportinius laivus, vandens
dviračius, irklines valtis, kurių ilgis iki 6 metrų, burines jachtas, kurių
korpusas trumpesnis kaip 6 metrai, irklinius turistinius plaustus, kurių
keliamoji galia mažesnė kaip 500 kilogramų)
ir jų pakabinamieji varikliai registruojami Lietuvos Respublikos vidaus vandenų
laivų registre.
2. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą
steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse galioja Europos
Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti vidaus vandenų
transporto priemonių dokumentai.
4. Vidaus
vandenų transporto priemonės gali būti eksploatuojamos tik susisiekimo ministro
nustatyta tvarka atlikus jų techninę apžiūrą arba techninį patikrinimą.
5. Lietuvos
Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių
technines apžiūras atlieka ir atitinkamus dokumentus bei jų dublikatus išduoda Lietuvos
saugios laivybos administracija susisiekimo ministro
nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų vidaus vandenų transporto priemonių,
esančių ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, techninių apžiūrų atlikimo
išlaidas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlygina
vidaus vandenų transporto priemonių savininkai (valdytojai).
6. Lietuvos saugios laivybos administracija išduoda to
pageidaujantiems vidaus vandenų transporto priemonių, įregistruotų Lietuvos
Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir atitinkančių nustatytus
techninius reikalavimus, savininkams (valdytojams) Europos Bendrijos vidaus
vandenų laivybos sertifikatus, papildomus Europos Bendrijos vidaus vandenų
laivybos sertifikatus ir laikinuosius Europos Bendrijos vidaus vandenų laivybos
sertifikatus. Sertifikatų išdavimo tvarką ir sertifikatų formą tvirtina
susisiekimo ministras.
7. Žvejybos laivams,
plaukiojantiems Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, taikomi techniniai
reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre
įregistruotoms vidaus vandenų transporto priemonėms.
8. Lietuvos Respublikos
vidaus vandenų laivų registre įregistruotų
vidaus vandenų transporto priemonių žurnalus registruoja, statybos,
pertvarkymo, modernizavimo dokumentus ir brėžinius tvirtina, jų
ekspertizę atlieka Lietuvos saugios laivybos
administracija. Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka vykdomų vidaus
vandenų transporto priemonių statybos, pertvarkymo, rekonstrukcijos ar remonto
darbų techninę priežiūrą.
9. Burinių jachtų techninę priežiūrą pagal Lietuvos
buriuotojų sąjungos patvirtintas Jachtų techninės priežiūros taisykles atlieka
Lietuvos buriuotojų sąjunga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891,
2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
Nr. XI-2132,
2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3982 (2012-07-01)
17 straipsnis. Laivų valdytojai
1. Laivo valdytojas yra savininkas ar
kitas asmuo, kuris teisėtai naudojasi laivu.
2. Perleidus nuosavybės teisę į laivą,
sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują valdytoją
įrašomi į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PERSONALAS
18 straipsnis. Vidaus vandenų
transporto specialistai ir motorinių pramoginių laivų laivavedžiai
1. Vidaus vandenų transporto
specialistai – specialų pasirengimą darbui vidaus vandenų laivuose, žvejybos
laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose bei atitinkamus kvalifikaciją
patvirtinančius dokumentus turintys įgulų nariai.
2. Motorinių pramoginių laivų
laivavedžiai – motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo
priemonių vairuotojai, turintys motorinio pramoginio laivo laivavedžio
kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos
liudijimą.
3. Vidaus vandenų transporto
specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius pagal susisiekimo
ministro patvirtintas programas rengia susisiekimo ministro nustatyta tvarka
akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos. Juos egzaminuoja ir
vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomus, diplomų patvirtinimus,
vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus,
motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio
laivo laivavedžio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus ir šių dokumentų
dublikatus susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda Lietuvos saugios
laivybos administracija.
4. Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse
galioja Europos Bendrijos valstybių narių kompetentingų institucijų išduoti
vidaus vandenų transporto priemonių įgulų narių bei motorinių pramoginių laivų
laivavedžių kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891,
2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
19 straipsnis. Laivo įgula
1. Įgula – visų grupių laivų kapitonai,
mechanikai, kapitonai-mechanikai, elektromechanikai, upeiviai,
upeiviai-motoristai, elektrikai ir laivų, kurių variklių galingumas ne didesnis
kaip 110 kW, laivavedžiai, turintys teisę (kvalifikaciją) dirbti vidaus vandenų
laivuose, žvejybos laivuose ir plūduriuojančiuose įrenginiuose.
2. Laivo įgulos minimalios sudėties
reikalavimus tvirtina susisiekimo ministras. Vidaus vandenų laivo įgulos
minimalios sudėties liudijimus bei jų dublikatus išduoda Lietuvos saugios
laivybos administracija.
3. Laivo kapitonu (škiperiu) ir kitais
įgulos nariais gali būti asmenys, turintys Europos Bendrijos valstybių narių
kompetentingų institucijų išduotus vidaus vandenų transporto priemonių įgulų
narių kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus arba atitinkamus vidaus vandenų
transporto specialisto laipsnio diplomus ir diplomų patvirtinimus arba vidaus
vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimus, kuriuos
išduoda Lietuvos saugios laivybos administracija susisiekimo ministro nustatyta
tvarka.
4. Burinių jachtų laivavedžių diplomus
ir kitus pažymėjimus išduoda Lietuvos buriuotojų sąjungos patvirtintos
kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų
išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo
taisyklės, kurias, suderinusi su Lietuvos saugios laivybos
administracija, tvirtina Lietuvos buriuotojų sąjunga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-1790, 2008-11-06,
Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891,
2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
20 straipsnis. Laivo kapitonas (škiperis)
1. Savaeigį laivą valdo kapitonas,
nesavaeigį laivą - škiperis.
2. Laivo kapitonas (škiperis) vadovauja
įgulos darbui ir atsako už laivo, jo įgulos, keleivių bei krovinio saugumą. Jo
nurodymai, kuriais siekiama laive garantuoti saugumą ir palaikyti tvarką,
privalomi visiems laive esantiems asmenims.
3. Įgulos nariai į laivą priimami, jei
kapitonas (škiperis) sutinka.
4. (Neteko galios nuo 2008 m. lapkričio 22
d.)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
21 straipsnis. Kapitono veiksmai, kilus
pavojui laivui, žmonėms ir gamtai
1. Jeigu kyla pavojus laivo saugumui,
kapitonas (škiperis) nedelsdamas turi imtis visų priemonių pavojui pašalinti ir
atlikti visus reikalingus veiksmus.
2. Jeigu laivui gresia neišvengiama žūtis,
kapitonas privalo imtis būtinų priemonių, kad keleiviai, o po to ir įgula
saugiai apleistų laivą. Kapitonas laivą palieka paskutinis. Palikdamas laivą,
kapitonas turi pasiimti laivo dokumentus.
3. Gavęs nelaimės signalą arba vidaus
vandenų kelyje aptikęs pavojuje žmogų ar laivą, kapitonas privalo suteikti
žmonėms pagalbą, jeigu tai nesudaro rimto pavojaus jo laivui, keleiviams ir
įgulai.
4. Įvykus avarijai ir užteršus aplinką,
laivo kapitonas (škiperis) privalo imtis priemonių teršalams lokalizuoti ir
neigiamoms pasekmėms likviduoti.
22 straipsnis. Atlyginimas už pagalbos
suteikimą
1. Už pagalbos suteikimą pavojuje
atsidūrusiam laivui, jeigu visiškai ar iš dalies buvo išgelbėtas laivas,
krovinys ar kitas jame buvęs turtas, laivo valdytojas turi sumokėti atlyginimą.
2. Pagalba pavojuje atsidūrusiam laivui,
jo kroviniui teikiama, tik jei yra kapitonų susitarimas dėl pagalbos. Už
pagalbos suteikimą priklausančio atlyginimo dydis nustatomas šiame susitarime.
3. Išgelbėti žmonės neprivalo mokėti už
savo išgelbėjimą.
4. Asmenys, gelbėję žmones, turi teisę į
dalį atlyginimo už turto gelbėjimą kartu su gelbėjusiais turtą žmonėmis.
22(1) straipsnis. Laivybos
sąvoka
Laivyba – laivų ir kitų
vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimas Lietuvos Respublikos vidaus
vandenyse (prekybinė, pramoginė, žvejybinė, linijinė ir kitos laivybos rūšys).
Kodeksas
papildytas straipsniu:
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
PENKTASIS SKIRSNIS
LAIVYBA
23 straipsnis. Vidaus vandenų kelio
ženklai
1. Vidaus vandenų kelių valdytojai privalo
žymėti kelią navigacijos (nurodomaisiais ir įspėjamaisiais) ženklais.
2. Ženklų įrengimo, naudojimo ir nuėmimo
tvarką nustato Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, kurias tvirtina
Susisiekimo ministerija.
24 straipsnis. Plaukiojimo vaga
(farvateris)
1. Plaukiojimo vaga (farvateris) –
vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti plaukioti tam tikrų matmenų laivams.
2. Plaukiojimo vaga (farvateris) turi būti
pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
25 straipsnis. Saugi laivyba
1. Saugi laivyba užtikrinama
organizacinėmis, techninėmis, sanitarijos, gamtosaugos ir teisinėmis
priemonėmis.
2. Šias priemones įgyvendina vidaus
vandenų kelių, transporto priemonių, uostų, prieplaukų, hidrotechnikos, ryšių
bei kitų vidaus vandenų transporto objektų valdytojai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
26 straipsnis. Valstybinė saugios
laivybos Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse kontrolė
1. Valstybinę saugios laivybos Lietuvos
Respublikos vidaus vandenyse kontrolę atlieka Lietuvos saugios laivybos
administracija.
2. Lietuvos saugios laivybos
administracijos pareigūnai, įtarę, kad vidaus vandenų transporto priemonę
vairuojantis asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų,
turi nušalinti jį nuo vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo,
specialiosiomis techninėmis priemonėmis jį patikrinti arba Vyriausybės
nustatyta tvarka siųsti neblaivumui (girtumui) arba apsvaigimui nuo psichiką
veikiančių medžiagų nustatyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891,
2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
27 straipsnis. Avarijų Lietuvos
Respublikos vidaus vandenyse tyrimas
Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse
įvykusias avarijas susisiekimo ministro nustatyta tvarka registruoja ir tiria
Lietuvos saugios laivybos administracija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891,
2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
RINKLIAVOS
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1359 (2001 05 09)
28 straipsnis. Valstybės rinkliava
Už Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos
saugios laivybos administracijos veiksmus, susijusius su šiame kodekse numatytų
atitinkamų dokumentų išdavimu, mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1359 (2001 05 09)
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891,
2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
29 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. birželio 9 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS
30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo
sutartys
1. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja
nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o keleivis
įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo vidaus
vandenų transportu tarifus nustato vežėjas. Keleivių ir transporto priemonių
perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją didžiausi tarifai turi būti suderinti su
Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
2. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį
gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo
nuvežimą.
3. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato
Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina
Susisiekimo ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-926,
98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)
Nr. XI-495,
2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6347 (2009-12-05)
32 straipsnis. Keleivio bilietas
1. Keleivio bilietas - keleivio vežimo
sutartį patvirtinantis dokumentas.
2. Bilietų pardavimo tvarką nustato
Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.
3. Biliete turi būti nurodyta išvykimo ir
paskirties prieplaukos, kaina, išvykimo data ir laikas. Taisyklėse numatytais
atvejais biliete, parduotame pradinėje prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos
numeris.
33 straipsnis. Keleivio teisės
Keleivis turi teisę:
1) užimti nurodytą biliete vietą;
2) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip
5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros vietos;
3) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą
bagažą - už nustatytą užmokestį;
4) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties
valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai laivas
dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;
5) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo
sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus
pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio
priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto
grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse
nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Keleivio pareigos
1. Keleivis privalo:
1) sumokėti už vežimą;
2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki
kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;
3) laikytis nustatytos elgesio tvarkos.
2. Jei keleivis nesumoka už vežimą,
nesilaiko nustatytos tvarkos, kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš
laivo prieplaukoje.
35 straipsnis. Bagažo kvitas
1. Bagažo kvitas - bagažo vežimo sutartį
patvirtinantis dokumentas.
2. Bagažo kvite turi būti nurodyta
numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už vežimą.
36 straipsnis. Bagažo išdavimas ir
saugojimas
1. Vežėjas privalo grąžinti keleiviui
bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą.
2. Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų
bagažinėse. Už bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis.
3. Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą
vietą dienos neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Rasti daiktai
1. Rasti laive daiktai perduodami laivo
kapitonui arba uosto (prieplaukos) administracijai.
2. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo
tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS
38 straipsnis. Krovinio
vežimo sutartis
Krovinio vežimo sutartyje
vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą,
pagal važtaraštį nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti
jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti
nustatytą užmokestį. Krovinio vežimo vidaus vandenų laivais tvarką
nustato krovinių vežimo vidaus vandenų laivais taisyklės, kurias tvirtina
susisiekimo ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
39 straipsnis. Užsakymas
1. Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo
nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam
kroviniui vežti.
2. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka
siuntėjas.
3. Užsakyme turi būti šie rekvizitai:
1) krovinio siuntėjo - juridinio asmens
pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;
2) krovinio gavėjo - juridinio asmens
pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;
3) krovinio išsiuntimo ir paskirties
punktai;
4) krovinio pavadinimas, kiekis (svoris)
ir rūšis;
5) laivo pateikimo laikas;
6) laivo pateikimo vieta;
7) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai.
4. Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu,
kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo
priėmimą.
40 straipsnis. Važtaraštis
1. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį
patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:
1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens
pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
2) krovinio gavėjo – juridinio asmens
pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
3) krovinio pavadinimą;
4) krovinio kiekį (svorį), rūšį;
5) svorio nustatymo būdą;
6) vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir
paskirties punktus;
7) krovinį lydinčiuosius dokumentus;
8) krovinio ženklus;
9) krovinio ypatybes;
10) užmokestį už vežimą (važtapinigius)
ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);
11) vežant pavojingą krovinį – jo
pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos
sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą.
2. Siuntėjas surašo važtaraštį 3 egzemplioriais.
Vienas egzempliorius lieka siuntėjui, kiti du išduodami vežėjui.
3. Važtaraštyje gali būti žymos apie
krovinio įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir kitos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
41 straipsnis. Krovinių vežimo krovininiais vidaus
vandenų laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai
grimzlei, Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais tvarka
1. Vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų
laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei,
Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę
Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos
Respublikoje veikiantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio
prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų
padaliniai, turintys leidimą verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus
vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais
(toliau – leidimas).
2. Vežti krovinius krovininiais vidaus vandenų
laivais, kurių dedveitas didesnis kaip 200 tonų esant didžiausiajai grimzlei,
Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais turi teisę kitos
Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės
narės fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat kitos Europos Sąjungos valstybės
narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar
kitų organizacijų padaliniai, turintys šios valstybės narės kompetentingų
institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vežti krovinius krovininiais
vidaus vandenų laivais tarptautiniais vidaus vandenų keliais (toliau – vežėjo
dokumentas).
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai netaikomi
vežant krovinius keleiviniais ir krovininiais keltais Lietuvos Respublikos ir
tarptautiniais vidaus vandenų keliais.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai,
siekiantys verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos
Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais, privalo atitikti šiuos
reikalavimus:
1) užtikrinti, kad laivai, kuriais ketinama vežti
krovinius, atitiktų Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų nustatytus
reikalavimus, ir turėti tai patvirtinančius dokumentus;
2) turėti atitinkamus padalinius (specialistus), kurie
galėtų organizuoti krovinių vežimą laivais ir užtikrinti saugų laivų
eksploatavimą ir apsaugą, arba sudaryti sutartį su kitu subjektu, kuris turi
nurodytus padalinius (specialistus) ir sutinka organizuoti krovinių vežimą
laivais bei užtikrinti saugų laivų eksploatavimą ir apsaugą;
3) laivų, kuriais ketinama vežti krovinius, įgulos
turi būti sudarytos iš vidaus vandenų transporto specialistų, turinčių
galiojančius dokumentus, patvirtinančius vidaus vandenų transporto specialistų
įgytą kvalifikaciją ir teisę eiti atitinkamas pareigas laive.
5. Leidimus išduoda Lietuvos saugios laivybos
administracija.
6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai,
siekiantys gauti leidimą, Lietuvos saugios laivybos administracijos nustatyta
tvarka pateikia Lietuvos saugios laivybos administracijai tiesiogiai,
registruotu laišku ar elektroninėmis priemonėmis (kreipdamiesi tiesiogiai arba
į Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą) prašymą ir kitus reikalaujamus
dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems
reikalavimams.
7. Lietuvos saugios laivybos administracija, gavusi
dokumentus, kurių reikia leidimui gauti, per 5 darbo dienas juos patikrina.
Nustačiusi, kad pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų, pateikti
ne visi dokumentai, dokumentuose yra netikslių ar klaidingų duomenų, Lietuvos
saugios laivybos administracija nustato 5 darbo dienų terminą trūkumams
pašalinti. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus dokumentus ir (ar)
duomenis, į sprendimo išduoti leidimą priėmimo laiką neįskaitomas. Kai Lietuvos
saugios laivybos administracija gauna visus reikalaujamus dokumentus ir
duomenis, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas Lietuvos saugios laivybos
administracijos nustatyta tvarka sudaroma komisija, kuri per 10 darbo dienų
patikrina Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų, taip pat Lietuvos
Respublikoje veikiančių kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio
prekybos organizacijos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų
padalinių atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams ir surašo
esamos būklės patikrinimo aktą. Nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos fizinis ar
juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos
valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio
asmens ar kitos organizacijos padalinys atitinka šio straipsnio 4 dalyje
išdėstytus reikalavimus, Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo
dienas išduoda jam leidimą.
8. Leidimas neišduodamas, jeigu:
1) Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo
arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar
Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos
organizacijos padalinys neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) pateikiami ne visi pagal Lietuvos saugios laivybos
administracijos nustatytą tvarką reikalaujami dokumentai ir Lietuvos
Respublikos fizinis ar juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje veikiantis
kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos
valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys per Lietuvos
saugios laivybos administracijos nustatytą terminą nepateikė papildomų
dokumentų ir informacijos, kurių reikia leidimui išduoti;
3) pateikti dokumentai užpildyti neteisingai arba
nurodyti klaidingi duomenys ir jie neištaisomi per Lietuvos saugios laivybos
administracijos nustatytą terminą.
9. Priėmus sprendimą neišduoti leidimo, apie tai per 3
darbo dienas pranešama pareiškėjui, nurodant atsisakymo išduoti leidimą
priežastis.
10. Jeigu išdavus leidimą paaiškėja, kad leidimui
gauti buvo pateikti netikslūs, klaidingi duomenys, Lietuvos saugios laivybos
administracija nustato 5 darbo dienų terminą, per kurį leidimo turėtojas
privalo patikslinti pateiktus duomenis, ir įspėja jį, kad jeigu per nustatytą
terminą nebus patikslinti pateikti duomenys, leidimo galiojimas bus
sustabdytas.
11. Lietuvos saugios laivybos administracija turi
teisę sustabdyti leidimo galiojimą, jeigu:
1) leidimo turėtojas per nustatytą laiką nepatikslino
pateiktų netikslių, klaidingų duomenų;
2) paaiškėjo, kad leidimo turėtojas neatitinka šio
straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
12. Lietuvos saugios laivybos administracija turi
teisę sustabdyti vežėjo dokumento galiojimą, jeigu paaiškėja, kad vežėjo
dokumento turėtojas neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
13. Sustabdžiusi leidimo arba vežėjo dokumento
galiojimą, Lietuvos saugios laivybos administracija per 3 darbo dienas apie tai
praneša leidimo arba vežėjo dokumento turėtojui, informuoja kitos Europos
Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės
kompetentingą instituciją, išdavusią vežėjo dokumentą, ir:
1) nustato 5 darbo dienų terminą (šis terminas gali
būti pratęstas, jeigu leidimo turėtojas pateikia motyvuotą prašymą), per kurį
leidimo turėtojas privalo patikslinti pateiktus duomenis;
2) nustato 5 darbo dienų terminą (šis terminas gali
būti pratęstas, jeigu leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas pateikia
motyvuotą prašymą), per kurį leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas turi
pašalinti trūkumus ir užtikrinti atitiktį šio straipsnio 4 dalyje
išdėstytiems reikalavimams.
14. Patikslinęs pateiktus duomenis, pašalinęs trūkumus
ir užtikrinęs atitiktį šio straipsnio 4 dalyje išdėstytiems reikalavimams,
leidimo arba vežėjo dokumento turėtojas apie tai informuoja Lietuvos saugios
laivybos administraciją, kuri per 3 darbo dienas po šios informacijos
patikrinimo priima sprendimą panaikinti leidimo arba vežėjo dokumento galiojimo
sustabdymą.
15. Lietuvos saugios laivybos administracija panaikina
leidimo galiojimą, jeigu:
1) leidimo turėtojas nutraukia krovinių vežimo
krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais
vidaus vandenų keliais veiklą ir Lietuvos saugios laivybos administracijai
pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;
2) miršta fizinis ar likviduojamas juridinis asmuo
arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar
Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos
organizacijos padalinys, kuris verčiasi krovinių vežimo krovininiais vidaus
vandenų laivais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais
veikla;
3) Lietuvos Respublikos fizinis ar juridinis asmuo
arba Lietuvos Respublikoje veikiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar
Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos
organizacijos padalinys, kurio leidimo galiojimas buvo sustabdytas, per
nustatytą terminą nepašalino trūkumų, neužtikrino atitikties šio straipsnio 4
dalyje išdėstytiems reikalavimams ir apie tai neinformavo Lietuvos saugios
laivybos administracijos;
4) buvo sustabdytas leidimo galiojimas ir per vienus
metus antrą kartą paaiškėjo, kad leidimo turėtojas neatitinka šio straipsnio 4
dalyje nustatytų reikalavimų.
16. Apie leidimo galiojimo panaikinimą ir jo
priežastis Lietuvos saugios laivybos administracija Lietuvos Respublikos
fiziniam ar juridiniam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje veikiančiam kitos
Europos Sąjungos valstybės narės ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybės
narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniui praneša per 3 darbo
dienas nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimą priėmimo.
17. Panaikinus leidimo galiojimą dėl šio straipsnio 15
dalies 4 punkte nurodytos priežasties, naujas leidimas gali būti išduotas ne
anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimą priėmimo
dienos.
18. Sustabdžius leidimo arba vežėjo dokumento
galiojimą ar panaikinus leidimo galiojimą Lietuvos Respublikos fiziniam ar
juridiniam asmeniui, Lietuvos Respublikoje veikiančiam Europos Sąjungos ar
Pasaulio prekybos organizacijos valstybės narės juridinio asmens ar kitos
organizacijos padaliniui, Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos
valstybės narės fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens ar kitos
organizacijos padaliniui draudžiama vykdyti krovinių vežimo krovininiais vidaus
vandenų laivais veiklą.
19. Lietuvos saugios laivybos administracija, išdavusi
leidimą, sustabdžiusi leidimo galiojimą, panaikinusi leidimo galiojimo
sustabdymą ar panaikinusi leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas apie tai
skelbia savo interneto svetainėje. Skelbime nurodomi šie duomenys:
1) fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo metai arba
juridinio asmens, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio
pavadinimas, kodas ir buveinė;
2) leidimo numeris;
3) leidimo išdavimo data, leidimo
galiojimo sustabdymo data, leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo data,
leidimo galiojimo panaikinimo data.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1964,
00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
Nr. XI-2132,
2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3982 (2012-07-01)
42 straipsnis. Keleivių teisių
užtikrinimas ir skundų nagrinėjimas
1. Lietuvos saugios laivybos administracija užtikrina
Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 nuostatų, susijusių su keleivių vežimo
paslaugomis, išskyrus keleivių skundų dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES)
Nr. 1177/2010, pažeidimų nagrinėjimą, vykdymą.
2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
nagrinėja keleivių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (ES) Nr.
1177/2010, pažeidimų Vartotojų teisių
apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Prieš
pateikdamas skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, keleivis
privalo pateikti skundą vežėjui ar terminalo operatoriui.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042
(2013-04-24)
43 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir
iškrovimas
1. Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas,
jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
2. Vežėjas privalo tikrinti, ar krovinių
pakrovimas, išdėstymas, tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas,
nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.
3. Visi siuntėjui priklausantys krovinių
įtvirtinimai ir medžiagos, įtraukti į važtaraštį, vežami kaip krovinys ir
išduodami gavėjui kartu su kroviniu paskirties punkte.
44 straipsnis. Krovinio vežimo, pakrovimo
ir iškrovimo terminai
1. Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo
terminai nustatomi šalių sutartyje.
2. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į
paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.
3. Jeigu krovinį krauna siuntėjas (gavėjas)
savo priemonėmis, pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami skaičiuoti nuo to
momento, kai laivas yra atvykęs į pakrovimo ar iškrovimo punktą ir parengtas
atlikti tokius darbus.
4. Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo
vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo
pateikimą pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas
papildomas terminas šiems darbams pasirengti.
45 straipsnis. Krovinio peradresavimas
Krovinio siuntėjas vežimo laikotarpiu turi
teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą krovinio
gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais
taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar
neperduotas ankstesniam gavėjui.
46 straipsnis. Pranešimas apie krovinio
pristatymą
Apie laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas
privalo pranešti krovinio gavėjui, bet ne vėliau kaip per 12 val. po laivo
atvykimo į paskirties punktą.
47 straipsnis. Krovinio išdavimas
1. Paskirties punkte vežėjas išduoda
krovinį gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę.
2. Išduodamas krovinį, vežėjas kartu su
gavėju tikrina:
1) jeigu krovinys plombuotas, krovinio
plombas, jų būklę;
2) krovinio įpakavimo (taros),
konteinerių būklę;
3)
krovinio kiekį (svorį).
3. Išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas
kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu
gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose)
patvirtina krovinio priėmimą.
4. Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame
laive arba su netinkamomis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai
gendančių krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio kiekio (svorio)
trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir
patvirtina parašais.
5. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai
krovinį sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš dalies negalima
krovinio naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.
6. Jeigu perduodant krovinį gavėjui,
kyla ginčų dėl krovinio plombų, krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio),
kviečiamas ekspertas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
48 straipsnis. Krovinio saugojimas
1. Krovinio gavėjas privalo laiku priimti
ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos krovinį.
2. Krovinys paskirties uoste ar
prieplaukoje nemokamai saugomas 24 val. neskaičiuojant krovinio atgabenimo
dienos. Po šio termino už kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių
vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis.
3. Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl
vežėjo kaltės, užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas.
4. Krovinio saugojimo uoste ar
prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.
50 straipsnis. Krovinių vežimų ribojimas
ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos
ar kitų įvykių
1. Uosto ar prieplaukos administracija
gali uždrausti arba apriboti krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens
kelių techninę būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus
pranešimus.
2. Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų
įvykių, trukusių ilgiau kaip 24 val., buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių
vežimai, uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai pranešti
nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui ar gavėjui.
3. Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar
prieplaukos darbas nutraukiamas ilgiau kaip 48 val., apie tai skelbiama
visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir nutraukimo trukmę.
51 straipsnis. Pašto vežimo sutartis
1. Pašto vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir
išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti nustatytą
užmokestį.
2. Pašto siuntų priėmimo ir
išdavimo tvarka bei pristatymo į laivą ir vežimo terminai nustatomi šalių
susitarimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
52 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas
1. Pavojingi kroviniai vežami vidaus
vandenų transportu Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina
Vyriausybė.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BUKSYRAVIMAS
53 straipsnis. Buksyravimo sutartis
1. Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas
įsipareigoja vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam
tikrą laiką, taip pat atlikti manevrą, o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas
įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.
2. Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta
rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais,
telefonogramomis, faksogramomis ir kt.).
54 straipsnis. Nesavaeigių laivų
parengimas buksyravimui
Nesavaeigių laivų valdytojas privalo
sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje
pateikti buksyravimui laivus.
55 straipsnis. Nesavaeigių laivų priėmimas
buksyravimui
Buksyruojančio laivo valdytojas,
priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus, privalo:
1) patikrinti nesavaeigių laivų techninę
būklę;
2) nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka
buksyravimui;
3) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo
priėmimą buksyravimui.
56 straipsnis. Laivų įgulos pavaldumas
Buksyruojamųjų laivų įgula yra pavaldi
buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus, jeigu
kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.
58 straipsnis. Buksyravimo pasibaigimas
1. Baigus buksyravimo sutartyje numatytą
laivo vilkimą, stūmimą arba manevrą, sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo
aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo dokumentuose.
2. Jeigu buksyravimo metu laivas buvo
sužalotas, iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai
nurodoma sutarties atlikimo akte.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ
Pakeistas
skirsnio pavadinimas:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
61 straipsnis. Atlyginimas už laivo įgulos nario sveikatos
sužalojimą ar gyvybės
atėmimą
Žala, atsiradusi dėl laivo įgulos nario
sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginama įstatymų
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
63 straipsnis. Atsakomybė už pavėluotą
vežimą
1. Vežėjas, pažeidęs vežimo terminą,
privalo atlyginti keleivio, krovinio, bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus
nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos
pajamos neatlyginamos.
2. Vežimo terminas laikomas nepažeistu,
jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos,
kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.
65 straipsnis. Atsakomybė už žalą,
padarytą tretiesiems asmenims
Žalą, padarytą tretiesiems asmenims ar jų
turtui vežant vidaus vandenų keliais, atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį
kodeksą.
66 straipsnis. Atsakomybė už laivo
prastovą
Už laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo
ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su pervežimu, neįforminimo ar
nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko laivo prastova,
šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.
67 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui
padarytą žalą
Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai,
kelių valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.
68 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo
nuo atsakomybės už padarytą žalą
negaliojimas
Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu,
krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už
padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas
nepanaikina vežimo sutarties.
72 straipsnis. Atsakomybė už vidaus
vandenų teršimą
Vidaus vandenų transporto priemonėms
užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai,
žemės ūkiui ar gyvajai gamtai, taikoma įstatymų numatyta civilinė,
administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
73 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
4 straipsnis. Vidaus vandenų
transporto valstybinis valdymas
1. Vidaus vandenų transporto valstybinį
valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė,
Susisiekimo ministerija ir Lietuvos saugios laivybos administracija.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
formuoja vidaus vandenų transporto politiką, koordinuoja jos įgyvendinimą.
3. Susisiekimo ministerija įgyvendina
vidaus vandenų transporto politiką, pagal savo kompetenciją leidžia teisės
aktus, reglamentuojančius vidaus vandenų transporto veiklą, ir atlieka kitas
šiame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
4. Lietuvos saugios laivybos
administracija nustato saugią laivybą reglamentuojančius techninius ir
organizacinius reikalavimus, atlieka vidaus vandenų transporto veiklą
reglamentuojančių teisės aktų vykdymo kontrolę ir vykdo kitas funkcijas,
nustatytas šiame kodekse ir kituose teisės aktuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XI-891,
2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
10 straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir
povandeninių komunikacijų valdytojų
pareigos
Tiltų, antvandeninių ir povandeninių
komunikacijų (kabelių linijų, diukerių ir kt.) valdytojai privalo:
1) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo
institucijomis tiltų statybos, rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir
povandeninių komunikacijų įrengimo projektus;
2) įrengti ir aptarnauti
įrenginius, garantuojančius saugų ir nekliudomą vidaus vandenų transporto
priemonių plaukimą po tiltais ir antvandeninėmis komunikacijomis bei virš
povandeninių komunikacijų. Kranto juostose įrengti perspėjamieji ir nurodomieji
(signaliniai) ženklai privalo atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;
3) pastačius ir suremontavus tiltus,
įrengus ir pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas, atlikti
dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus
priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui;
4) pakelti plūduriuojančiųjų ar
pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
31 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. birželio 9 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
49 straipsnis. Neteko galios nuo 2005 m. birželio 9 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
57 straipsnis. Buksyruojančio laivo
kapitono pareigos įvykus avarijai
Įvykus avarijai, buksyruojančio laivo
kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai
likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.
59 straipsnis. Atsakomybė už keleivio
sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą
1. Vežėjas, kaip didesnio pavojaus
šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio
pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos
arba nukentėjusiojo tyčios.
2. Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta
keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į
tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.
60 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio
sveikatai ar gyvybei, atlyginimas
Žala, padaryta keleivio sveikatai ar
gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai
susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta
įstatymų.
62 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar
bagažo praradimą, trūkumą ar
sužalojimą
1. Krovinys ar bagažas laikomas prarastu,
jeigu jis nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo
priėmimo vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis
sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.
2. Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš
siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo
praradimo, trūkumo ar sužalojimo.
3. Vežimu laikomas laikotarpis, per kurį
krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo
laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto
krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu
žala laikoma atsiradusia vežimo laivu metu.
64 straipsnis. Atsakomybė už žalą,
padarytą susidūrus laivams
1. Susidūrus laivams, žalą, padarytą
laivams ar kitam turtui, atlygina laivo valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko
susidūrimas.
2. Žalą, padarytą keleiviams, kroviniui ar
bagažui susidūrus keliems laivams, solidariai atlygina dėl to kalti laivų
valdytojai.
69 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl
žalos atlyginimo pateikimo tvarka
1. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš
vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo
vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba
atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos.
Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos
nepatenkino.
2. Ieškiniui, kylančiam iš vežimo
sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.
3. Pretenzijos pareiškimas pratęsia
ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.
70 straipsnis. Atsakomybė už saugios
laivybos reikalavimų pažeidimą
Vidaus vandenų transporto priemonių bei
vidaus vandenų uostų ir prieplaukų registravimo ir eksploatavimo, taip pat
saugios laivybos vidaus vandenimis reikalavimų pažeidimai užtraukia atsakomybę
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
71 straipsnis. Atsakomybė už vidaus
vandenų transporto laivybos ir
eksploatacijos taisyklių pažeidimą
1. Vidaus vandenų transporto laivybos ir
eksploatacijos taisyklių pažeidimas, tyčinis vandens kelių, juose esančių
įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas, sužalojimas,
taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų žmonėms,
laivo katastrofą, avariją ar kitas sunkias pasekmes, užtraukia atsakomybę pagal
baudžiamuosius įstatymus.
2. Juridinis ar fizinis asmuo, sugadinęs
ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius
įrenginius ar hidrotechninius statinius, privalo atlyginti žalą, taip pat
avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo, pasekmių
likvidavimo išlaidas.
74 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
75 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
vidaus
vandenų transporto kodekso
priedas
ĮGYVENDINAMI Europos Sąjungos teisės aktai
1. 1987 m. lapkričio 9 d. Tarybos
direktyva 87/540/EEB dėl leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus
ir tarptautiniais maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų
oficialią kvalifikaciją verstis šia veikla patvirtinančių dokumentų pripažinimo
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 191).
2. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų
laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (OL 2006 L 389, p. 1).
3. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus
vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas
Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1).
Kodeksas
papildytas priedu:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-1790, 2008-11-06,
Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042
(2013-04-24)
Pakeitimai:
1. Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-926,
98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,
13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Pakeistas įstatymo įsigaliojimas:
Šis įstatymas įsigalioja nuo
2000 m. spalio 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,
13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-289,
2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)
VIDAUS
VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 28 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO
1, 6, 13, 15, 16, 31, 61 STRAIPSNIŲ IR DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO,
73, 74, 75 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR KODEKSO PAPILDYMO
PRIEDU ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1942,
2003-12-22, Žin., 2004, Nr. 4-45 (2004-01-07)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 7 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-224, 2005-05-26,
Žin., 2005, Nr. 72-2589 (2005-06-09)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO
2, 4(1), 9, 10, 13, 14, 15, 16, 28, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO
22(1) STRAIPSNIU IR 29, 31, 49 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1790,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 134-5177 (2008-11-22)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 2, 3, 4, 6, 13, 15, 16,
18, 19, 20, 25, 26, 27, 28, 51, 70 STRAIPSNIŲ IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO BEI
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-495,
2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6347 (2009-12-05)
VIDAUS
VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 2009 m.
gruodžio 3 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-720,
2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 41-1943 (2010-04-10)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO
KODEKSO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-891,
2010-06-10, Žin., 2010, Nr. 72-3613 (2010-06-22)
VIDAUS
VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 4, 6, 13, 16, 18, 19, 26, 27 IR 28 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2132,
2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 77-3982 (2012-07-01)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 4(1) IR 16
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.
Pastaba: Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo gavę licenciją verstis krovinių
vežimu laivais Lietuvos Respublikoje arba vidaus vandenimis tarptautiniais
maršrutais, gali ir toliau vykdyti šią veiklą. Asmens prašymu Lietuvos saugios
laivybos administracija turimą licenciją pakeičia šiuo įstatymu keičiamo
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 41 straipsnyje nurodytu
leidimu verstis krovinių vežimu krovininiais vidaus vandenų laivais Lietuvos
Respublikos ir tarptautiniais vidaus vandenų keliais.
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-226, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 42-2042
(2013-04-24)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 1 STRAIPSNIO
PAKEITIMO, KODEKSO PAPILDYMO 4(2) STRAIPSNIU IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2013-04-24)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
Nr. XII-2255, 2016-03-17, paskelbta TAR 2016-03-25, i. k. 2016-06344
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 3, 4-1, 7, 9, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas
2013-04-24
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2012-07-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2010-07-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2010-04-10
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2009-12-05
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2008-12-30
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2005-05-26
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2003-12-22
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 75, 18,
2002-12-03
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 16, 44,
2001-04-19
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 56,
2000-09-26
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 27, 15,
2000-08-29
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 56,
1998-11-17
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — versión or
originali versija
Tekstas šią datą