LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas
29 versijos
· 1996-09-24
2025-04-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 34, 75,
2025-01-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 27, 75,
2024-11-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 291, 29
2024-07-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 162, 75
2024-05-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 47, 75,
2022-11-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 162, 16
2022-05-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 31, 24,
2022-01-29
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 18,
2022-01-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 18, 75
2021-09-18
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 2, 3, 7
2021-06-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 75, 30
2020-07-10
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 18, 75
2019-11-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 162
2017-12-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2017-01-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 75, 71,
2016-05-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 56,
2013-04-24
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2012-07-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2010-07-01
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2010-04-10
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2009-12-05
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2008-12-30
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2005-05-26
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 16,
2003-12-22
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 75, 18,
Pakeitimai 2003-12-22
@@ -140,13 +140,11 @@
naudotojai
1. Vidaus vandenų kelių naudotojai –
fiziniai ir juridiniai asmenys, besiverčiantys laivyba šiuose keliuose ir
nustatyta tvarka gavę Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos
leidimus naudoti vandens telkinius laivybai.
1.
Vidaus vandenų kelių naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, besiverčiantys
laivyba šiuose keliuose.
2. Vidaus vandenų kelių naudotojais taip
@@ -166,6 +164,12 @@
Nr.85-2585 (00.10.11)
Nr.
IX-1942,
2003-12-22, Žin., 2004, Nr. 4-45 (2004-01-07)
8 straipsnis. Vidaus vandenų kelių
naudotojų pareigos
@@ -536,9 +540,9 @@
2. Perleidus nuosavybės teisę į laivą,
sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują valdytoją
įrašomi į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.
sudarius laivo nuomos ar panaudos sutartį, duomenys apie naują valdytoją įrašomi
į Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrą.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -578,9 +582,9 @@
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585
(00.10.11)
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
19 straipsnis. Laivo įgula
@@ -764,6 +768,26 @@
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267
(00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
27 straipsnis. Avarijų vidaus vandenų
keliuose tyrimas
Vidaus vandenų keliuose įvykusių avarijų
registravimo ir tyrimo tvarką nustato Vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo
taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
@@ -772,18 +796,294 @@
Nr.85-2585 (00.10.11)
27 straipsnis. Avarijų vidaus vandenų
keliuose tyrimas
Vidaus vandenų keliuose įvykusių avarijų
registravimo ir tyrimo tvarką nustato Vidaus vandenų laivų avarijų tyrimo
taisyklės, kurias tvirtina susisiekimo ministras.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
RINKLIAVOS
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1359 (2001 05 09)
28 straipsnis. Valstybės rinkliava
Už laivo
įregistravimą, perregistravimą, išregistravimą, techninę apžiūrą ir atitinkamų
dokumentų išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1359 (2001 05 09)
29 straipsnis. Rinkliavos
1. Už naudojimąsi Lietuvos Respublikos
uostais, vidaus vandenų keliais imamos rinkliavos.
2. Rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką
nustato Vyriausybė.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS
30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo
sutartys
1. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o
keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo
vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas, maksimalius jų dydžius
suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
2. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį
gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo
nuvežimą.
3. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato
Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina
Susisiekimo ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-926,
98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)
32 straipsnis. Keleivio bilietas
1. Keleivio bilietas - keleivio vežimo
sutartį patvirtinantis dokumentas.
2. Bilietų pardavimo tvarką nustato
Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.
3. Biliete turi būti nurodyta išvykimo ir
paskirties prieplaukos, kaina, išvykimo data ir laikas. Taisyklėse numatytais
atvejais biliete, parduotame pradinėje prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos
numeris.
33 straipsnis. Keleivio teisės
Keleivis turi teisę:
1) užimti nurodytą biliete vietą;
2) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip
5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros vietos;
3) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą
bagažą - už nustatytą užmokestį;
4) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties
valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai laivas
dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;
5) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo
sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus
pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio
priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto
grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse
nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Keleivio pareigos
1. Keleivis privalo:
1) sumokėti už vežimą;
2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki
kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;
3) laikytis nustatytos elgesio tvarkos.
2. Jei keleivis nesumoka už vežimą,
nesilaiko nustatytos tvarkos, kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš
laivo prieplaukoje.
35 straipsnis. Bagažo kvitas
1. Bagažo kvitas - bagažo vežimo sutartį
patvirtinantis dokumentas.
2. Bagažo kvite turi būti nurodyta
numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už vežimą.
36 straipsnis. Bagažo išdavimas ir
saugojimas
1. Vežėjas privalo grąžinti keleiviui
bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą.
2. Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų
bagažinėse. Už bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis.
3. Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą
vietą dienos neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Rasti daiktai
1. Rasti laive daiktai perduodami laivo
kapitonui arba uosto (prieplaukos) administracijai.
2. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo
tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS
38 straipsnis. Krovinio vežimo sutartis
Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal
priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą, pagal važtaraštį
nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o
siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
39 straipsnis. Užsakymas
1. Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo
nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam
kroviniui vežti.
2. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka
siuntėjas.
3. Užsakyme turi būti šie rekvizitai:
1) krovinio siuntėjo - juridinio asmens
pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;
2) krovinio gavėjo - juridinio asmens
pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;
3) krovinio išsiuntimo ir paskirties
punktai;
4) krovinio pavadinimas, kiekis (svoris)
ir rūšis;
5) laivo pateikimo laikas;
6) laivo pateikimo vieta;
7) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo
terminai.
4. Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu,
kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo
priėmimą.
40 straipsnis. Važtaraštis
1. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį
patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:
1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens
pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
2) krovinio gavėjo – juridinio asmens
pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
3) krovinio pavadinimą;
4) krovinio kiekį (svorį), rūšį;
5) svorio nustatymo būdą;
6) vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir
paskirties punktus;
7) krovinį lydinčiuosius dokumentus;
8) krovinio ženklus;
9) krovinio ypatybes;
10) užmokestį už vežimą (važtapinigius)
ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);
11) vežant pavojingą krovinį – jo
pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos
sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą.
2. Siuntėjas
surašo važtaraštį 3 egzemplioriais. Vienas egzempliorius lieka siuntėjui, kiti
du išduodami vežėjui.
3. Važtaraštyje gali būti žymos apie
krovinio įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir kitos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
@@ -792,1235 +1092,955 @@
Nr.85-2585 (00.10.11)
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
RINKLIAVOS
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1359 (2001 05 09)
28 straipsnis. Valstybės rinkliava
Už laivo
įregistravimą, perregistravimą, išregistravimą, techninę apžiūrą ir atitinkamų
dokumentų išdavimą mokama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.
41 straipsnis. Laivo parengimas
1. Vežėjas privalo pateikti švarų ir
tinkamą vežti tos rūšies kroviniui laivą, atitinkantį gamtos apsaugos
reikalavimus.
2. Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi
atitikti minimalius techninius reikalavimus, kuriuos tvirtina Susisiekimo
ministerija, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų
krovinio vežimą iki paskirties punkto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-289, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1359 (2001 05 09)
29 straipsnis. Rinkliavos
1. Už naudojimąsi Lietuvos Respublikos
uostais, vidaus vandenų keliais imamos rinkliavos.
2. Rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką
nustato Vyriausybė.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMAS
30 straipsnis. Keleivio ir bagažo vežimo
sutartys
1. Keleivio vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nuvežti keleivį ir jo rankinį bagažą į paskirties punktą, o
keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už nuvežimą. Keleivių vežimo
vidaus vandenų transportu tarifus nustato vežėjas, maksimalius jų dydžius
suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
2. Bagažo vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nugabenti keleivio bagažą į paskirties punktą ir išduoti jį
gavėjui, o keleivis įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį už bagažo
nuvežimą.
3. Draudžiamų vežti daiktų sąrašą numato
Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės, kurias tvirtina
Susisiekimo ministerija.
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
42 straipsnis. Krovinio priėmimas
1. Vežėjas, priimdamas krovinį iš
siuntėjo į savo sandėlį arba jį pakraudamas savo priemonėmis, privalo tikrinti
krovinio kiekį (svorį) ir būklę.
2. Jeigu krovinį pakrauna siuntėjas savo
priemonėmis, vežėjas turi teisę tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę.
3. Jeigu priimant krovinį buvo pastebėta
krovinio ar įpakavimo (taros) trūkumų arba pažeidimų ar nustatyta, kad krovinys
netinkamas vežti, apie trūkumus ar pažeidimus turi būti pažymėta važtaraštyje
ir patvirtinta siuntėjo bei vežėjo parašais.
4. Krovinys laikomas priimtu vežti, kai
vežėjas parašu ir kalendoriniu spaudu važtaraštyje patvirtina krovinio
priėmimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
43 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir
iškrovimas
1. Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas,
jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
2. Vežėjas privalo tikrinti, ar krovinių
pakrovimas, išdėstymas, tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas,
nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.
3. Visi siuntėjui priklausantys krovinių
įtvirtinimai ir medžiagos, įtraukti į važtaraštį, vežami kaip krovinys ir
išduodami gavėjui kartu su kroviniu paskirties punkte.
44 straipsnis. Krovinio vežimo, pakrovimo
ir iškrovimo terminai
1. Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo
terminai nustatomi šalių sutartyje.
2. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į
paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.
3. Jeigu krovinį krauna siuntėjas
(gavėjas) savo priemonėmis, pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami
skaičiuoti nuo to momento, kai laivas yra atvykęs į pakrovimo ar iškrovimo
punktą ir parengtas atlikti tokius darbus.
4. Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo
vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo
pateikimą pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas
papildomas terminas šiems darbams pasirengti.
45 straipsnis. Krovinio peradresavimas
Krovinio siuntėjas vežimo laikotarpiu turi
teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą krovinio
gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais
taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar
neperduotas ankstesniam gavėjui.
46 straipsnis. Pranešimas apie krovinio
pristatymą
Apie laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas
privalo pranešti krovinio gavėjui, bet ne vėliau kaip per 12 val. po laivo
atvykimo į paskirties punktą.
47 straipsnis. Krovinio išdavimas
1. Paskirties punkte vežėjas išduoda
krovinį gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę.
2. Išduodamas krovinį, vežėjas kartu su
gavėju tikrina:
1) jeigu krovinys plombuotas, krovinio
plombas, jų būklę;
2) krovinio įpakavimo (taros),
konteinerių būklę;
3) krovinio
kiekį (svorį).
3. Išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas
kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu
gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose)
patvirtina krovinio priėmimą.
4. Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame
laive arba su netinkamomis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai
gendančių krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio kiekio (svorio)
trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir
patvirtina parašais.
5. Gavėjas gali
atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį
sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš dalies negalima krovinio
naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.
6. Jeigu perduodant krovinį gavėjui,
kyla ginčų dėl krovinio plombų, krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio),
kviečiamas ekspertas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
48 straipsnis. Krovinio saugojimas
1. Krovinio gavėjas privalo laiku priimti
ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos krovinį.
2. Krovinys paskirties uoste ar prieplaukoje
nemokamai saugomas 24 val. neskaičiuojant krovinio atgabenimo dienos. Po šio
termino už kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus
vandenų keliais taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis.
3. Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl
vežėjo kaltės, užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas.
4. Krovinio saugojimo uoste ar
prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.
50 straipsnis. Krovinių vežimų ribojimas
ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos
ar kitų įvykių
1. Uosto ar prieplaukos administracija
gali uždrausti arba apriboti krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens
kelių techninę būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus
pranešimus.
2. Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų
įvykių, trukusių ilgiau kaip 24 val., buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių
vežimai, uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai pranešti
nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui ar gavėjui.
3. Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar
prieplaukos darbas nutraukiamas ilgiau kaip 48 val., apie tai skelbiama
visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir nutraukimo trukmę.
51 straipsnis. Pašto vežimo sutartis
1. Pašto vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir
išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti nustatytą
užmokestį.
2. Pašto siuntos pristatymo į laivą ir
vežimo terminai nustatomi šalių susitarime. Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo
tvarką nustato bendros Susisiekimo ministerijos ir Ryšių ir informatikos
ministerijos taisyklės.
52 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas
1. Pavojingi kroviniai vežami vidaus
vandenų transportu Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina
Vyriausybė.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BUKSYRAVIMAS
53 straipsnis. Buksyravimo sutartis
1. Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas
įsipareigoja vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam
tikrą laiką, taip pat atlikti manevrą, o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas
įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.
2. Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta
rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais, telefonogramomis,
faksogramomis ir kt.).
54 straipsnis. Nesavaeigių laivų
parengimas buksyravimui
Nesavaeigių laivų valdytojas privalo
sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje
pateikti buksyravimui laivus.
55 straipsnis. Nesavaeigių laivų priėmimas
buksyravimui
Buksyruojančio laivo valdytojas,
priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus, privalo:
1) patikrinti nesavaeigių laivų techninę
būklę;
2) nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka
buksyravimui;
3) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo
priėmimą buksyravimui.
56 straipsnis. Laivų įgulos pavaldumas
Buksyruojamųjų laivų įgula yra pavaldi
buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus, jeigu
kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.
58 straipsnis. Buksyravimo pasibaigimas
1. Baigus buksyravimo sutartyje numatytą
laivo vilkimą, stūmimą arba manevrą, sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo
aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo dokumentuose.
2. Jeigu buksyravimo metu laivas buvo
sužalotas, iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai
nurodoma sutarties atlikimo akte.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ
Pakeistas
skirsnio pavadinimas:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
61 straipsnis. Atlyginimas už
laivo įgulos nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės
atėmimą
Žala, atsiradusi dėl laivo įgulos nario sveikatos
sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginama įstatymų
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
63 straipsnis. Atsakomybė už pavėluotą
vežimą
1. Vežėjas, pažeidęs vežimo terminą,
privalo atlyginti keleivio, krovinio, bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus
nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos
pajamos neatlyginamos.
2. Vežimo terminas laikomas nepažeistu,
jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos,
kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.
65 straipsnis. Atsakomybė už žalą,
padarytą tretiesiems asmenims
Žalą, padarytą tretiesiems asmenims ar jų
turtui vežant vidaus vandenų keliais, atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį
kodeksą.
66 straipsnis. Atsakomybė už laivo
prastovą
Už laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo
ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su pervežimu, neįforminimo ar
nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko laivo prastova,
šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.
67 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui
padarytą žalą
Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai,
kelių valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.
68 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo
nuo atsakomybės už padarytą žalą
negaliojimas
Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu,
krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už
padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas
nepanaikina vežimo sutarties.
72 straipsnis. Atsakomybė už vidaus
vandenų teršimą
Vidaus vandenų transporto priemonėms
užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai,
žemės ūkiui ar gyvajai gamtai, taikoma įstatymų numatyta civilinė,
administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
73 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
4 straipsnis. Vidaus vandenų transporto
valstybinis valdymas
1. Vidaus vandenų transporto valstybinį
valdymą vykdo Susisiekimo ministerija, kuri pagal savo kompetenciją leidžia
visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus ir tiesiogiai
bei per įgaliotas institucijas kontroliuoja šių aktų vykdymą.
2. Vyriausybė gali steigti ir kitas
specialias vidaus vandenų transporto valstybinio valdymo institucijas.
3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų
kelius valdo, prižiūri ir tvarko Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota
institucija.
4. Valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus
vandenų kelių būklės bei navigacinių įrenginių juose funkcionavimo, laivybos,
uostų veiklos valstybinę kontrolę atlieka, laivų avarinius atvejus nagrinėja
Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
4(1) straipsnis. Keleivių
ir krovinių vežimas vidaus vandenų keliais
Vežti keleivius ir krovinius už atlygį
tarp Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų (kabotažas) gali tik laivai,
plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, arba laivai, plaukiojantys su bet
kurios Europos Sąjungos valstybės vėliava.
Kodeksas papildytas straipsniu nuo 2000 m. spalio
1 d.:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964,
00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
10 straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir
povandeninių komunikacijų valdytojų
pareigos
Tiltų, antvandeninių ir povandeninių
komunikacijų (kabelių linijų, diukerių ir kt.) valdytojai privalo:
1) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo
institucijomis tiltų statybos, rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir
povandeninių komunikacijų įrengimo projektus;
2) įrengti ir aptarnauti įrenginius,
garantuojančius saugų ir nekliudomą laivų plaukimą po tiltais ir
antvandeninėmis komunikacijomis bei virš povandeninių komunikacijų. Kranto
juostoje įrengti perspėjamieji ir nurodomieji (signaliniai) ženklai privalo
atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;
3) pastačius ir suremontavus tiltus,
įrengus ir pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas, atlikti
dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus
priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui;
4) pakelti plūduriuojančiųjų ar
pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
31 straipsnis. Licencija (leidimas)
verstis keleivių vežimu
1. Vežti keleivius vidaus vandenų
keliais turi teisę įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje ir turinčios
licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimu, taip pat įmonės, įsteigtos bet
kurioje Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybėje narėje
pagal šios valstybės narės įstatymus ir turinčios šios valstybės narės
kompetentingų institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vežti keleivius
laivais tarptautiniais maršrutais.
2. Licenciją (leidimą) verstis keleivių
vežimu vidaus vandenų keliais Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Susisiekimo
ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
49 straipsnis. Licencija (leidimas)
verstis krovinių vežimu tarptautiniais
maršrutais
Vežti krovinius tarptautiniais maršrutais
turi teisę įmonės, turinčios licenciją (leidimą) verstis krovinių vežimu
tarptautiniais maršrutais. Šias licencijas (leidimus) išduoda Susisiekimo
ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.
57 straipsnis. Buksyruojančio laivo
kapitono pareigos įvykus avarijai
Įvykus avarijai, buksyruojančio laivo
kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai
likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.
59 straipsnis. Atsakomybė už keleivio
sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą
1. Vežėjas, kaip didesnio pavojaus
šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio
pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos
arba nukentėjusiojo tyčios.
2. Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta
keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į
tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.
60 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio
sveikatai ar gyvybei, atlyginimas
Žala, padaryta keleivio sveikatai ar
gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai
susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta
įstatymų.
62 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar
bagažo praradimą, trūkumą ar
sužalojimą
1. Krovinys ar bagažas laikomas prarastu,
jeigu jis nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo
priėmimo vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis
sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.
2. Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš
siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo
praradimo, trūkumo ar sužalojimo.
3. Vežimu laikomas laikotarpis, per kurį
krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo
laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio
ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu žala
laikoma atsiradusia vežimo laivu metu.
64 straipsnis. Atsakomybė už žalą,
padarytą susidūrus laivams
1. Susidūrus laivams, žalą, padarytą
laivams ar kitam turtui, atlygina laivo valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko
susidūrimas.
2. Žalą, padarytą keleiviams, kroviniui ar
bagažui susidūrus keliems laivams, solidariai atlygina dėl to kalti laivų
valdytojai.
69 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl
žalos atlyginimo pateikimo tvarka
1. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš
vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo
vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba
atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos.
Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos
nepatenkino.
2. Ieškiniui, kylančiam iš vežimo
sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.
3. Pretenzijos pareiškimas pratęsia
ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.
70 straipsnis. Atsakomybė už vidaus
vandenų transporto priemonių ir jų
stovėjimo įrenginių registravimo ir
eksploatavimo taisyklių
pažeidimą
Vidaus vandenų transporto priemonių bei jų
stovėjimo įrenginių registravimo ir eksploatavimo, taip pat vidaus vandenų
transporto priemonių laivybos taisyklių pažeidimus, jeigu už tai nenumatyta
baudžiamoji atsakomybė, užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės
pažeidimų kodeksą.
71 straipsnis. Atsakomybė už vidaus
vandenų transporto laivybos ir
eksploatacijos taisyklių pažeidimą
1. Vidaus vandenų transporto laivybos ir
eksploatacijos taisyklių pažeidimas, tyčinis vandens kelių, juose esančių
įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas, sužalojimas,
taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų
žmonėms, laivo katastrofą, avariją ar kitas sunkias pasekmes, užtraukia
atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus.
2. Juridinis ar fizinis asmuo, sugadinęs
ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius
įrenginius ar hidrotechninius statinius, privalo atlyginti žalą, taip pat
avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo, pasekmių
likvidavimo išlaidas.
74 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
75 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
vidaus vandenų transporto kodekso
priedas
Europos Sąjungos teisės aktai, su kuriais suderintas
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas
suderintas su šiais Europos Sąjungos teisės aktais:
1) Tarybos 1987 m. lapkričio 9 d. direktyva 87/540/EEB dėl
leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus ir tarptautiniais
maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią
kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo;
2) Tarybos 1991 m. gruodžio
16 d. reglamentu EEB Nr. 3921/91.
Kodeksas
papildytas priedu:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
____________________
Pakeitimai:
1. Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-926,
98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)
32 straipsnis. Keleivio bilietas
1. Keleivio bilietas - keleivio vežimo
sutartį patvirtinantis dokumentas.
2. Bilietų pardavimo tvarką nustato
Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.
3. Biliete turi būti nurodyta išvykimo ir
paskirties prieplaukos, kaina, išvykimo data ir laikas. Taisyklėse numatytais
atvejais biliete, parduotame pradinėje prieplaukoje, turi būti nurodytas vietos
numeris.
33 straipsnis. Keleivio teisės
Keleivis turi teisę:
1) užimti nurodytą biliete vietą;
2) nemokamai vežtis vieną ne vyresnį kaip
5 metų vaiką, jei jis neužima atskiros vietos;
3) nemokamai vežtis rankinį bagažą, o kitą
bagažą - už nustatytą užmokestį;
4) su tuo pačiu bilietu plaukti to paties
valdytojo ar jei yra laivų valdytojų susitarimas - kitais laivais, kai laivas
dėl kokių nors priežasčių negali plaukti;
5) nutraukti keleivio ir bagažo vežimo
sutartis ir, grąžinęs į kasą bilietą arba bagažo kvitą, gauti sumokėtus
pinigus. Kai keleivio vežimo sutartis nutraukiama ne dėl nuo keleivio
priklausančių priežasčių, pinigai už bilietą grąžinami proporcingai nuo bilieto
grąžinimo laiko Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklėse
nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Keleivio pareigos
1. Keleivis privalo:
1) sumokėti už vežimą;
2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki
kelionės pabaigos ir jį pateikti kontroliuojančiam asmeniui pareikalavus;
3) laikytis nustatytos elgesio tvarkos.
2. Jei keleivis nesumoka už vežimą,
nesilaiko nustatytos tvarkos, kapitono nurodymu jis gali būti išlaipintas iš
laivo prieplaukoje.
35 straipsnis. Bagažo kvitas
1. Bagažo kvitas - bagažo vežimo sutartį
patvirtinantis dokumentas.
2. Bagažo kvite turi būti nurodyta
numeris, daiktų skaičius, svoris ir kaina už vežimą.
36 straipsnis. Bagažo išdavimas ir
saugojimas
1. Vežėjas privalo grąžinti keleiviui
bagažą, kai keleivis jam pateikia bagažo kvitą.
2. Neatsiimtas bagažas saugomas prieplaukų
bagažinėse. Už bagažo saugojimą imamas nustatytas užmokestis.
3. Per 30 parų nuo pristatymo į paskirtą
vietą dienos neatsiimtas bagažas realizuojamas nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Rasti daiktai
1. Rasti laive daiktai perduodami laivo
kapitonui arba uosto (prieplaukos) administracijai.
2. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo
tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo vidaus vandenų transportu taisyklės.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KROVINIO IR PAŠTO VEŽIMAS
38 straipsnis. Krovinio vežimo sutartis
Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal
priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti laivą, pagal važtaraštį
nugabenti patikėtą jam krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o
siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti nustatytą
užmokestį.
39 straipsnis. Užsakymas
1. Užsakymas - siuntėjo pasiūlymas jo
nurodytomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą laivą užsakyme nurodytam
kroviniui vežti.
2. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka
siuntėjas.
3. Užsakyme turi būti šie rekvizitai:
1) krovinio siuntėjo - juridinio asmens
pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;
2) krovinio gavėjo - juridinio asmens
pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;
3) krovinio išsiuntimo ir paskirties
punktai;
4) krovinio pavadinimas, kiekis (svoris)
ir rūšis;
5) laivo pateikimo laikas;
6) laivo pateikimo vieta;
7) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo
terminai.
4. Siuntėjo užsakymas laikomas priimtu,
kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo
priėmimą.
40 straipsnis. Važtaraštis
1. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį
patvirtinantis dokumentas. Važtaraštyje siuntėjas privalo nurodyti:
1) krovinio siuntėjo – juridinio asmens
pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
2) krovinio gavėjo – juridinio asmens
pavadinimą arba fizinio asmens vardą, pavardę; adresą;
3) krovinio pavadinimą;
4) krovinio kiekį (svorį), rūšį;
5) svorio nustatymo būdą;
6) vežimo sutarties sąlygas, krovinio išsiuntimo ir
paskirties punktus;
7) krovinį lydinčiuosius dokumentus;
8) krovinio ženklus;
9) krovinio ypatybes;
10) užmokestį už vežimą (važtapinigius)
ir už suteiktas paslaugas (pakrovimą ir iškrovimą);
11) vežant pavojingą krovinį – jo
pavojingumo klasę ir identifikacinį numerį pagal Jungtinių Tautų Organizacijos
sudarytą pavojingų medžiagų sąrašą.
2. Siuntėjas
surašo važtaraštį 3 egzemplioriais. Vienas egzempliorius lieka siuntėjui, kiti
du išduodami vežėjui.
3. Važtaraštyje gali būti žymos apie
krovinio įvertinimą, įpakavimą (tarą) ir kitos.
Straipsnio pakeitimai:
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr.75-2267 (00.09.07)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,
13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Pakeistas įstatymo
įsigaliojimas:
Šis įstatymas įsigalioja nuo
2000 m. spalio 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
41 straipsnis. Laivo parengimas
1. Vežėjas privalo pateikti švarų ir
tinkamą vežti tos rūšies kroviniui laivą, atitinkantį gamtos apsaugos
reikalavimus.
2. Laivas, kuriuo vežamas krovinys, turi
atitikti minimalius techninius reikalavimus, kuriuos tvirtina Susisiekimo
ministerija, o jo įgula turi būti sukomplektuota taip, kad užtikrintų saugų
krovinio vežimą iki paskirties punkto.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
42 straipsnis. Krovinio priėmimas
1. Vežėjas, priimdamas krovinį iš
siuntėjo į savo sandėlį arba jį pakraudamas savo priemonėmis, privalo tikrinti
krovinio kiekį (svorį) ir būklę.
2. Jeigu krovinį pakrauna siuntėjas savo
priemonėmis, vežėjas turi teisę tikrinti krovinio kiekį (svorį) ir būklę.
3. Jeigu priimant krovinį buvo pastebėta
krovinio ar įpakavimo (taros) trūkumų arba pažeidimų ar nustatyta, kad krovinys
netinkamas vežti, apie trūkumus ar pažeidimus turi būti pažymėta važtaraštyje
ir patvirtinta siuntėjo bei vežėjo parašais.
4. Krovinys laikomas priimtu vežti, kai
vežėjas parašu ir kalendoriniu spaudu važtaraštyje patvirtina krovinio
priėmimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
43 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir
iškrovimas
1. Krovinį pakrauna ir iškrauna vežėjas,
jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
2. Vežėjas privalo tikrinti, ar krovinių
pakrovimas, išdėstymas, tvirtinimas laive atitinka technines sąlygas,
nustatytas Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklėse.
3. Visi siuntėjui priklausantys krovinių
įtvirtinimai ir medžiagos, įtraukti į važtaraštį, vežami kaip krovinys ir
išduodami gavėjui kartu su kroviniu paskirties punkte.
44 straipsnis. Krovinio vežimo, pakrovimo
ir iškrovimo terminai
1. Krovinio vežimo, pakrovimo ir iškrovimo
terminai nustatomi šalių sutartyje.
2. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į
paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.
3. Jeigu krovinį krauna siuntėjas
(gavėjas) savo priemonėmis, pakrovimo ir iškrovimo terminai pradedami
skaičiuoti nuo to momento, kai laivas yra atvykęs į pakrovimo ar iškrovimo
punktą ir parengtas atlikti tokius darbus.
4. Jeigu per sutartyje ar Krovinių vežimo
vidaus vandenų keliais taisyklėse nustatytą terminą nebuvo pranešta apie laivo
pateikimą pakrovimui ar iškrovimui, siuntėjui ar gavėjui turi būti suteikiamas
papildomas terminas šiems darbams pasirengti.
45 straipsnis. Krovinio peradresavimas
Krovinio siuntėjas vežimo laikotarpiu turi
teisę nekeisdamas paskirties punkto keisti važtaraštyje nurodytą krovinio
gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais
taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar
neperduotas ankstesniam gavėjui.
46 straipsnis. Pranešimas apie krovinio
pristatymą
Apie laivo atvykimą vežėjas nedelsdamas
privalo pranešti krovinio gavėjui, bet ne vėliau kaip per 12 val. po laivo
atvykimo į paskirties punktą.
47 straipsnis. Krovinio išdavimas
1. Paskirties punkte vežėjas išduoda
krovinį gavėjui patikrinęs jo kiekį (svorį) ir būklę.
2. Išduodamas krovinį, vežėjas kartu su
gavėju tikrina:
1) jeigu krovinys plombuotas, krovinio
plombas, jų būklę;
2) krovinio įpakavimo (taros),
konteinerių būklę;
3) krovinio
kiekį (svorį).
3. Išduodamas krovinį gavėjui, vežėjas
kartu duoda ir vieną važtaraščio egzempliorių. Krovinys laikomas perduotu
gavėjui, kai gavėjas parašu važtaraštyje (vežėjo ir gavėjo egzemplioriuose)
patvirtina krovinio priėmimą.
4. Jeigu krovinys atvežtas netvarkingame
laive arba su netinkamomis, pažeistomis plombomis, arba nesilaikant greitai
gendančių krovinių pristatymo termino, arba jeigu krovinio kiekio (svorio)
trūksta ar yra sužalojimų, vežėjas ir gavėjas tai pažymi važtaraštyje ir
patvirtina parašais.
5. Gavėjas gali
atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį
sužalojus ar pablogėjus jo kokybei visiškai ar iš dalies negalima krovinio
naudoti pagal tikslinę jo paskirtį.
6. Jeigu perduodant krovinį gavėjui,
kyla ginčų dėl krovinio plombų, krovinio būklės ar krovinio kiekio (svorio),
kviečiamas ekspertas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
48 straipsnis. Krovinio saugojimas
1. Krovinio gavėjas privalo laiku priimti
ir išgabenti iš uosto ar prieplaukos krovinį.
2. Krovinys paskirties uoste ar prieplaukoje
nemokamai saugomas 24 val. neskaičiuojant krovinio atgabenimo dienos. Po šio
termino už kiekvieną saugojimo parą imamas sutartyje ar Krovinių vežimo vidaus
vandenų keliais taisyklėse nustatyto dydžio užmokestis.
3. Jeigu krovinio išdavimas vilkinamas dėl
vežėjo kaltės, užmokestis už krovinio saugojimą nemokamas.
4. Krovinio saugojimo uoste ar
prieplaukoje tvarką nustato Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklės.
50 straipsnis. Krovinių vežimų ribojimas
ar uždraudimas dėl nenugalimos jėgos
ar kitų įvykių
1. Uosto ar prieplaukos administracija
gali uždrausti arba apriboti krovinių vežimą, atsižvelgdama į vidaus vandens
kelių techninę būklę, hidrometeorologijos tarnybų informaciją bei kitus
pranešimus.
2. Jeigu dėl nenugalimos jėgos ar kitų
įvykių, trukusių ilgiau kaip 24 val., buvo sustabdyti ar uždrausti krovinių
vežimai, uosto ar prieplaukos administracija privalo apie tai pranešti
nurodydama priežastį ir sustabdymo trukmę siuntėjui ar gavėjui.
3. Jeigu dėl nurodytų priežasčių uosto ar
prieplaukos darbas nutraukiamas ilgiau kaip 48 val., apie tai skelbiama
visuomenės informavimo priemonėse nurodant priežastį ir nutraukimo trukmę.
51 straipsnis. Pašto vežimo sutartis
1. Pašto vežimo sutartyje vežėjas
įsipareigoja nugabenti siuntėjo patikėtą jam paštą į paskirties punktą ir
išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už pašto vežimą sumokėti nustatytą
užmokestį.
2. Pašto siuntos pristatymo į laivą ir
vežimo terminai nustatomi šalių susitarime. Pašto siuntų priėmimo ir išdavimo
tvarką nustato bendros Susisiekimo ministerijos ir Ryšių ir informatikos
ministerijos taisyklės.
52 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas
1. Pavojingi kroviniai vežami vidaus
vandenų transportu Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Pavojingų krovinių sąrašą tvirtina
Vyriausybė.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BUKSYRAVIMAS
53 straipsnis. Buksyravimo sutartis
1. Buksyravimo sutartyje laivo valdytojas
įsipareigoja vilkti arba stumti (buksyruoti) laivą tam tikrą nuotolį ar tam
tikrą laiką, taip pat atlikti manevrą, o stumiamo ar velkamo laivo valdytojas
įsipareigoja sumokėti nustatytą užmokestį.
2. Buksyravimo sutartis gali būti sudaryta
rašytine forma ar kitu šalių pasirinktu būdu (pasikeičiant raštais, telefonogramomis,
faksogramomis ir kt.).
54 straipsnis. Nesavaeigių laivų
parengimas buksyravimui
Nesavaeigių laivų valdytojas privalo
sutartyje nustatytais terminais tinkamai parengti ir numatytoje vietoje
pateikti buksyravimui laivus.
55 straipsnis. Nesavaeigių laivų priėmimas
buksyravimui
Buksyruojančio laivo valdytojas,
priimdamas buksyravimui nesavaeigius laivus, privalo:
1) patikrinti nesavaeigių laivų techninę
būklę;
2) nustatyti, ar nesavaeigiai laivai tinka
buksyravimui;
3) surašyti aktą apie nesavaeigio laivo
priėmimą buksyravimui.
56 straipsnis. Laivų įgulos pavaldumas
Buksyruojamųjų laivų įgula yra pavaldi
buksyruojančio laivo kapitonui ir privalo tiksliai vykdyti jo nurodymus, jeigu
kitaip nenumatyta buksyravimo sutartyje.
58 straipsnis. Buksyravimo pasibaigimas
1. Baigus buksyravimo sutartyje numatytą
laivo vilkimą, stūmimą arba manevrą, sutarties šalys surašo sutarties įvykdymo
aktą arba padaro reikiamas žymas laivo buksyravimo dokumentuose.
2. Jeigu buksyravimo metu laivas buvo
sužalotas, iš dalies arba visai prarastas laive esantis krovinys, apie tai
nurodoma sutarties atlikimo akte.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ
Pakeistas
skirsnio pavadinimas:
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,
13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-289,
2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)
VIDAUS
VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 28 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
61 straipsnis. Atlyginimas už
laivo įgulos nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės
atėmimą
Žala, atsiradusi dėl laivo įgulos nario sveikatos
sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginama įstatymų
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
63 straipsnis. Atsakomybė už pavėluotą
vežimą
1. Vežėjas, pažeidęs vežimo terminą,
privalo atlyginti keleivio, krovinio, bagažo gavėjo ar siuntėjo dėl to turėtus
nuostolius, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos
pajamos neatlyginamos.
2. Vežimo terminas laikomas nepažeistu,
jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo atlikti dėl nenugalimos jėgos,
kurios vežėjas negalėjo ir neturėjo numatyti ir išvengti.
65 straipsnis. Atsakomybė už žalą,
padarytą tretiesiems asmenims
Žalą, padarytą tretiesiems asmenims ar jų
turtui vežant vidaus vandenų keliais, atlygina laivo valdytojas pagal Civilinį
kodeksą.
66 straipsnis. Atsakomybė už laivo
prastovą
Už laivo prastovą dėl pavėluoto pakrovimo
ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su pervežimu, neįforminimo ar
nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko laivo prastova,
šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.
67 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui
padarytą žalą
Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai,
kelių valdytojai, atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.
68 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo
nuo atsakomybės už padarytą žalą
negaliojimas
Bet kokie vežėjo susitarimai su keleiviu,
krovinio ar bagažo siuntėju ar gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už
padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas
nepanaikina vežimo sutarties.
72 straipsnis. Atsakomybė už vidaus
vandenų teršimą
Vidaus vandenų transporto priemonėms
užteršus vidaus vandenų telkinius medžiagomis, kenksmingomis žmonių sveikatai,
žemės ūkiui ar gyvajai gamtai, taikoma įstatymų numatyta civilinė,
administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
73 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
4 straipsnis. Vidaus vandenų transporto
valstybinis valdymas
1. Vidaus vandenų transporto valstybinį
valdymą vykdo Susisiekimo ministerija, kuri pagal savo kompetenciją leidžia
visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus ir tiesiogiai
bei per įgaliotas institucijas kontroliuoja šių aktų vykdymą.
2. Vyriausybė gali steigti ir kitas
specialias vidaus vandenų transporto valstybinio valdymo institucijas.
3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų
kelius valdo, prižiūri ir tvarko Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota
institucija.
4. Valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus
vandenų kelių būklės bei navigacinių įrenginių juose funkcionavimo, laivybos,
uostų veiklos valstybinę kontrolę atlieka, laivų avarinius atvejus nagrinėja
Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
4(1) straipsnis. Keleivių
ir krovinių vežimas vidaus vandenų keliais
Vežti keleivius ir krovinius už atlygį
tarp Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų (kabotažas) gali tik laivai,
plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, arba laivai, plaukiojantys su bet
kurios Europos Sąjungos valstybės vėliava.
Kodeksas papildytas straipsniu nuo 2000 m. spalio
1 d.:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964,
00.09.26, Žin., 2000, Nr.85-2585 (00.10.11)
10 straipsnis. Tiltų, antvandeninių ir
povandeninių komunikacijų valdytojų
pareigos
Tiltų, antvandeninių ir povandeninių
komunikacijų (kabelių linijų, diukerių ir kt.) valdytojai privalo:
1) derinti su vidaus vandenų kelių valdymo
institucijomis tiltų statybos, rekonstrukcijos ir remonto, antvandeninių ir
povandeninių komunikacijų įrengimo projektus;
2) įrengti ir aptarnauti įrenginius,
garantuojančius saugų ir nekliudomą laivų plaukimą po tiltais ir
antvandeninėmis komunikacijomis bei virš povandeninių komunikacijų. Kranto
juostoje įrengti perspėjamieji ir nurodomieji (signaliniai) ženklai privalo
atitikti vidaus vandenų laivybos reikalavimus;
3) pastačius ir suremontavus tiltus,
įrengus ir pertvarkius antvandenines ir povandenines komunikacijas, atlikti
dugno gilinimo ir valymo darbus bei sutvarkytus vidaus vandenų kelių ruožus
priduoti vidaus vandenų kelių valdytojui;
4) pakelti plūduriuojančiųjų ar
pakeliamųjų tiltų tarpatramius pagal laivybos taisykles.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2267
(00.09.07), įsigalioja nuo 2000.10.01
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
31 straipsnis. Licencija (leidimas)
verstis keleivių vežimu
1. Vežti keleivius vidaus vandenų
keliais turi teisę įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje ir turinčios
licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimu, taip pat įmonės, įsteigtos bet
kurioje Europos Sąjungos ar Pasaulio prekybos organizacijos valstybėje narėje
pagal šios valstybės narės įstatymus ir turinčios šios valstybės narės
kompetentingų institucijų išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vežti keleivius
laivais tarptautiniais maršrutais.
2. Licenciją (leidimą) verstis keleivių
vežimu vidaus vandenų keliais Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Susisiekimo
ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
49 straipsnis. Licencija (leidimas)
verstis krovinių vežimu tarptautiniais
maršrutais
Vežti krovinius tarptautiniais maršrutais
turi teisę įmonės, turinčios licenciją (leidimą) verstis krovinių vežimu
tarptautiniais maršrutais. Šias licencijas (leidimus) išduoda Susisiekimo
ministerija Vyriausybės nustatyta tvarka.
57 straipsnis. Buksyruojančio laivo
kapitono pareigos įvykus avarijai
Įvykus avarijai, buksyruojančio laivo
kapitonas privalo imtis visų priemonių žmonių saugumui užtikrinti, avarijai
likviduoti, nesavaeigiam laivui išsaugoti.
59 straipsnis. Atsakomybė už keleivio
sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą
1. Vežėjas, kaip didesnio pavojaus
šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio
pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos
arba nukentėjusiojo tyčios.
2. Vežėjas atsako už žalą, kuri padaryta
keleiviui laive arba įsodinimo ar išlaipinimo iš jo metu, neatsižvelgiant į
tai, ar laivas plaukė, ar stovėjo.
60 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio sveikatai
ar gyvybei, atlyginimas
Žala, padaryta keleivio sveikatai ar
gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą.Vežėjui atskirai
susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta
įstatymų.
62 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ar
bagažo praradimą, trūkumą ar
sužalojimą
1. Krovinys ar bagažas laikomas prarastu,
jeigu jis nepristatytas į paskirties vietą per 30 dienų nuo krovinio ar bagažo
priėmimo vežti dienos. Krovinio ar bagažo trūkumu laikomas jo kiekybinis
sumažėjimas, o sužalojimu - jo kokybinių savybių pablogėjimas.
2. Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš
siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo
praradimo, trūkumo ar sužalojimo.
3. Vežimu laikomas laikotarpis, per kurį
krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo
laive, uoste, prieplaukoje ar kitoje vietoje. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio
ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai padaryta tokiu metu žala
laikoma atsiradusia vežimo laivu metu.
64 straipsnis. Atsakomybė už žalą,
padarytą susidūrus laivams
1. Susidūrus laivams, žalą, padarytą
laivams ar kitam turtui, atlygina laivo valdytojas, dėl kurio kaltės įvyko
susidūrimas.
2. Žalą, padarytą keleiviams, kroviniui ar
bagažui susidūrus keliems laivams, solidariai atlygina dėl to kalti laivų
valdytojai.
69 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl
žalos atlyginimo pateikimo tvarka
1. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš
vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo
vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba
atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos.
Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos
nepatenkino.
2. Ieškiniui, kylančiam iš vežimo
sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.
3. Pretenzijos pareiškimas pratęsia
ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui.
70 straipsnis. Atsakomybė už vidaus
vandenų transporto priemonių ir jų
stovėjimo įrenginių registravimo ir
eksploatavimo taisyklių
pažeidimą
Vidaus vandenų transporto priemonių bei jų
stovėjimo įrenginių registravimo ir eksploatavimo, taip pat vidaus vandenų
transporto priemonių laivybos taisyklių pažeidimus, jeigu už tai nenumatyta
baudžiamoji atsakomybė, užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės
pažeidimų kodeksą.
71 straipsnis. Atsakomybė už vidaus
vandenų transporto laivybos ir
eksploatacijos taisyklių pažeidimą
1. Vidaus vandenų transporto laivybos ir
eksploatacijos taisyklių pažeidimas, tyčinis vandens kelių, juose esančių
įrenginių, laivų, signalizacijos ar ryšių priemonių išardymas, sužalojimas,
taip pat blogas jų remontas, sukėlęs ar galėjęs sukelti nelaimingų atsitikimų
žmonėms, laivo katastrofą, avariją ar kitas sunkias pasekmes, užtraukia
atsakomybę pagal baudžiamuosius įstatymus.
2. Juridinis ar fizinis asmuo, sugadinęs
ar sunaikinęs vidaus vandenų keliuose ar uostų akvatorijose navigacinius
įrenginius ar hidrotechninius statinius, privalo atlyginti žalą, taip pat
avarijų, įvykusių dėl navigacinio ar uosto įrenginio sugadinimo, pasekmių
likvidavimo išlaidas.
74 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
75 straipsnis. Neteko galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
vidaus vandenų transporto kodekso
priedas
Europos Sąjungos teisės aktai, su kuriais suderintas
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas
suderintas su šiais Europos Sąjungos teisės aktais:
1) Tarybos 1987 m. lapkričio 9 d. direktyva 87/540/EEB dėl
leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus ir tarptautiniais
maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią
kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų pripažinimo;
2) Tarybos 1991 m. gruodžio
16 d. reglamentu EEB Nr. 3921/91.
Kodeksas
papildytas priedu:
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
____________________
Pakeitimai:
1. Lietuvos
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO
1, 6, 13, 15, 16, 31, 61 STRAIPSNIŲ IR DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO,
73, 74, 75 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR KODEKSO PAPILDYMO
PRIEDU ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-926,
98.11.17, Žin., 1998, Nr.105-2897 (98.12.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1900, 00.08.29, Žin., 2000,
Nr.75-2267 (00.09.07)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,
13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Pakeistas įstatymo
įsigaliojimas:
Šis įstatymas įsigalioja nuo
2000 m. spalio 1 d.
Pakeitimai:
1)
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-1964, 00.09.26, Žin., 2000,
Nr.85-2585 (00.10.11)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 7, 10,
13, 15, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 40, 41, 42, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
KODEKSO PAPILDYMO 4(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-289,
2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1359 (2001 05 09)
Nr. IX-1942,
2003-12-22, Žin., 2004, Nr. 4-45 (2004-01-07)
VIDAUS
VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 28 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1214,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5510 (2002-12-24)
VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO
1, 6, 13, 15, 16, 31, 61 STRAIPSNIŲ IR DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO,
73, 74, 75 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR KODEKSO PAPILDYMO
PRIEDU ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2003-01-23)
autrap@lrs.lt
VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušra Bodin (2004-01-07)
aubodi@lrs.lt
2002-12-03
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 16, 44,
2001-04-19
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 56,
2000-09-26
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 27, 15,
2000-08-29
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — arts. 19, 56,
1998-11-17
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas — versión or
originali versija
Tekstas šią datą