Pakeitimų istorija

Suvestinė redakcija nuo 2018-11-13 iki 2018-12-31

4. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 60 dienų po rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komiteto nariui ar kandidatui, jeigu politinės kampanijos dalyvis Vyriausiajai rinkimų komisijai politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus pateikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkimų galutinių rezultatų paskelbimo dienos ir jeigu yra šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos sąlygos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1584, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18198

5. Negrąžintini rinkimų užstatai pervedami į valstybės biudžetą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1584, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18198

6) dokumentą, patvirtinantį, kad partija, rinkimų komiteto nariai, kandidatai iš jiems priklausančių sąskaitų sumokėjo rinkimų užstatą, ir pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvoje registruoto banko sąskaita, į kurią rinkimų užstatas bus grąžinamas pagal šio įstatymo 42 straipsnio 3 ar 4 dalį;

Nr. XIII-1584, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18198

1. Rinkimų stebėtojais gali būti rinkėjai ir užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys. Rinkimų stebėtoju rinkimų apygardoje negali būti tos savivaldybės, kurios teritorija patenka į rinkimų apygardą, kurioje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus, meras, administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat asmenys, kurių statusas nesuderinamas su rinkimų stebėtojo statusu pagal šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalį.

2. Rinkimų stebėtojus gali siūlyti:

1) politinės partijos, rinkimų komitetai;

2) Lietuvos Respublikoje registruotos nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga;

3) tarptautinės organizacijos, kurių veikla yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga;

4) užsienio valstybėms atstovaujantys asmenys;

5) Vyriausioji rinkimų komisija pagal pateiktus prašymus.

3. Politinės partijos, rinkimų komitetai, kandidatai, nevyriausybinės organizacijos turi teisę siūlyti registruoti rinkimų stebėtojais ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Prašymai dėl rinkimų stebėtojų registravimo turi būti pateikti iki išankstinio balsavimo dienos, išskyrus atvejus, kai yra būtinybė pakeisti asmenį, negalintį būti rinkimų stebėtoju dėl objektyvių priežasčių.

4. Rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda:

1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, konkrečios savivaldybės teritorijoje, specialiuose balsavimo punktuose, rinkimų apylinkėse;

2) savivaldybės rinkimų komisija – stebėti rinkimus tos savivaldybės teritorijoje arba konkrečiose rinkimų apylinkėse.

5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, užtikrinant lygiateisiškumo tarp politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi.

6. Rinkimų komisijos gali atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją, jeigu jis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ar jo veikla neatitinka Konstitucijos ar įstatymų, arba panaikinti rinkimų stebėtojo registravimą, jeigu jis pažeidžia Konstituciją ar įstatymus, nesilaiko Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Rinkimų stebėtojo registravimas gali būti panaikintas jį įregistravusios rinkimų komisijos arba aukštesnės rinkimų komisijos pirmininko. Rinkimų stebėtoją pasiūliusiam asmeniui pranešama apie atsisakymą išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba apie registravimo panaikinimą.

7. Rinkimų stebėtojams rinkimų apylinkės balsavimo patalpose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, kaip skaičiuojami rinkėjų balsai ir surašomi šiame įstatyme nustatyti dokumentai.

8. Rinkimų stebėtojai turi teisę stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, dalyvauti rinkimų komisijai skaičiuojant balsus ir pildant šiame įstatyme nustatytus dokumentus. Rinkimų stebėtojas, nustatęs, kad rinkimų komisijos nariai, rinkėjai ar kiti asmenys galbūt pažeidžia šį įstatymą, turi teisę kreiptis į atitinkamos rinkimų komisijos pirmininką, komisijos narius, kad šie pažeidimai būtų pašalinti.

9. Rinkimų stebėtojai neturi teisės daryti įtakos rinkimų komisijų ir atskirų komisijos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei rinkimų procesą, vykdyti rinkimų agitaciją. Už rinkimų stebėtojo pasirengimą vykdyti rinkimų stebėtojo veiklą atsako jį pasiūlęs subjektas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1578, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18192

DEVINTASIS SKIRSNIS

BALSAVIMAS

62 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta

Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, jeigu šis įstatymas nenumato kitaip.

63 straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius

Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.

64 straipsnis. Balsavimo pradžia

Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis policininkas. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų pradžią.

65 straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas

1. Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmens tapatybę, taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Rinkimų apylinkėse, kurios elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas atvyko balsuoti. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.

2. Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis. Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas.

3. Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

72 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose

1. Rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose.

2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose balsavimo punktuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

4. Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu šie pageidauja).

5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.

6. Rinkimų komisijos nariams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką.

7. Daryti poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1573, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18174

74 straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose

1. Rinkėjai, atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo įstaigoje.

2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių balsavimo punktų sąrašą ir nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1573, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18174

3. Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose balsavimo punktuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas. Specialiame balsavimo punkte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna išankstinio balsavimo lakštus arba juos išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus balsavimo punkto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1573, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18174

4. Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos.

5. Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos.

6. Daryti poveikį areštinėje, tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

BALSŲ SKAIČIAVIMAS

77 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse

1. Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.

2. Atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.

3. Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą.

78 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas

1. Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija.

2. Kai įsitikinama, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų ir rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos formos, neantspauduoti ar antspauduoti ne šios apylinkės rinkimų komisijos antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir įrašyta į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas ir saugomas (užklijuojami ir saugomi). Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti balsavusių balsavimo vokais rinkėjų balsai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1573, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18174

3. Biuleteniai, pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą balsavo rinkėjas, bet negalima nustatyti, kokią valią jis pareiškė dėl balsuoto sąrašo kandidatų, vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį, taip pat jeigu pagal įrašą ar įrašus neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.

4. Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba sprendimą, kai kyla komisijos narių ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima rinkimų komisija balsavimu. Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.

5. Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną kartą balsus perskaičiuoti, jeigu iki rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas rinkimų komisijos narys ar rinkimų stebėtojas.

6. Konkrečią biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.

80 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai

1. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas turi dvi dalis.

2. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:

1) rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius;

2) iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;

3) kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų apylinkės rinkėjų sąraše skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;

4) anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;

5) rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;

6) balsadėžės atidarymo laikas;

7) balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvienos partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;

10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo vokų skaičius, iš viso gautų vidinių balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1573, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18174

11) balsavimo vokais gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius (biuleteniai, kurie yra neantspauduotuose ir neatplėštuose vokuose, neskaičiuojami ir nenurodomi kaip negaliojantys);

12) balsavimo vokais gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

13) balsavimo vokais gautų balsų, paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą, skaičius;

14) iš viso rinkimų apylinkėje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius;

15) bendras rinkimų apylinkėje negaliojančių biuletenių skaičius;

16) iš viso už kiekvienos partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.

3. Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus apylinkės rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su balsavimo vokais gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1573, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18174

4. Jeigu balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

5. Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį yra įrašyti visi duomenys ir visi biuleteniai yra sudėti į antspauduotus paketus bei į specialųjį voką (vokus), rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Rinkimų stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir tampa neatskiriama jo dalimi. Protokolo išrašai arba kopijos rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams pateikiami jų prašymu.

6. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:

1) skaičiuojamų biuletenių skaičius;

2) biuletenių, kuriuose rinkėjai nenurodė pirmumo balsų, skaičius;

3) kiekvieno kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;

4) visų kandidatų gautų pirmumo balsų suma;

5) kiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys, reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.

7. Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų stebėtojai. Rinkimų stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo antrosios dalies ir tampa neatskiriama jo dalimi. Protokolo antrosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams pateikiami jų prašymu. Jeigu savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisija, skaičiuodama pirmumo balsus, nustato, kad rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje yra padaryta klaida, surašomas protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis ir biuleteniai grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima savivaldybės rinkimų komisija.

81 straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai

1. Negaliojančiais rinkimų biuleteniais pripažįstami:

1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

2) antspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti balsavimo vokais – neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1573, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18174

3) rinkimų biuleteniai, kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą arba nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.

2. Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu, kai kyla komisijos narių ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu. Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje. Jeigu apylinkės rinkimų komisija pripažįsta biuletenius negaliojančiais pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktą, ji apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai.

84 straipsnis. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolai

1. Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą įrašo:

1) savivaldybės rinkėjų ir savivaldybėje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;

2) savivaldybėje negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai, galutinius rinkimų biuletenių, išorinių ir vidinių balsavimo vokų, rinkimuose naudojamų blankų skaičius;

3) savivaldybėje galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;

4) už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičių;

5) už kiekvieną kandidatą paduotų pirmumo balsų skaičių.

2. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami rinkimų stebėtojams ir komisijos nariams jų prašymu. Savivaldybės rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus savivaldybėje negaliojančiais.

86 straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus

1. Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse ir savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų rezultatus savivaldybėse, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo priemonių atstovai.

2. Rinkimų stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi trukdyti rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti protestą. Protestas pridedamas prie rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojų protestas savivaldybės rinkimų komisijai pridedamas prie savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie pareikšti.

88 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui

1. Partijos, rinkimų komitetai, iškėlę kandidatus, partijų ir rinkimų komiteto atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkės rinkimų komisijos sprendimus dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo atitinkamo balsų skaičiavimo protokolo surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai.

2. Savivaldybės rinkimų komisijos sprendimai dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.

3. Savivaldybės rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ir negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos surašytų balsų skaičiavimo protokolų.

4. Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos sprendimo dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (ar pavesti tai atlikti kitos savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijai), o nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ir negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą savivaldybės, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo.

5. Partijos, rinkimų komitetai, iškėlę kandidatus, jų atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos skundus išnagrinėja per 3 dienas. Jo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS

89 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas

1. Partijos ar rinkimų komiteto kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausia rinkėjų. Tokiu pačiu būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

2. Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų metodą.

3. Apskaičiuojama kvota – tai yra, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus. Jeigu dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.

4. Už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas sąrašams, dalyvaujantiems skirstant mandatus. Dėl to visų sąrašų, dalyvaujančių skirstant mandatus, pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jeigu dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai lygūs, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.

5. Jeigu kuriam nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.

6. Viename sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų paduotus pirmumo balsus, kai Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja kandidatų rinkiminį reitingą.

7. Jeigu rinkimų komitetas, partija, koalicija kartu su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų rinkiminis reitingas nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų biuletenyje ir kandidatų rinkiminis reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.

90 straipsnis. Kandidatų rinkiminio reitingo skaičiavimas ir galutinės kandidatų eilės sąrašuose nustatymas

1. Kandidatų rinkiminį reitingą skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal rinkėjų pareikštą valią ir paduotus pirmumo balsus, įvertinusi šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus pažeidimus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

2. Pirmiausia suskaičiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Tuo atveju, kai kandidato pirmumo balsų suma yra didesnė už renkamų Europos Parlamento narių skaičių ar yra jam lygi, kandidato rinkiminis reitingas lygus šiai sumai, jeigu mažesnė, laikoma, kad kandidato rinkiminis reitingas lygus nuliui.

3. Galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkiminį reitingą. Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis reitingas. Jeigu kandidatų rinkiminiai reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas kandidatas, kurio rinkimų numeris mažesnis.

4. Galutinę kandidatų eilę sąraše skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

91 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

1. Jeigu politinė partija ar rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti ar kiti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba savivaldybėje, arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.

3. Rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.

92 straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas, duomenų saugojimas

1. Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

2. Galutinius rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų savo interneto svetainėje paskelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

3. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kai per 4 mėnesius perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir savivaldybių balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus sunaikinti, o elektroniniai rinkimų dokumentų duomenys saugomi ir tvarkomi neribotą laiką Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

95 straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas

Jeigu Europos Parlamento nario įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva Europos Parlamento nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Europos Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento nario mandatų negavusių kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos Parlamento nario mandato pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Europos Parlamento nario vieta.

96 straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie kandidato bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę

1. Kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis, išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Tai kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.

2. Jeigu kandidatas apie savo bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo Vyriausioji rinkimų komisija privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto svetainėje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į Europos Parlamento narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas. Šios informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į Europos Parlamento narius anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“ ir neturi būti pažymėta, jeigu kandidatas į Europos Parlamentą anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei, arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

4. Jeigu kandidatas apie turėtą teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama šio straipsnio 3 dalyje, arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu ir kandidato į Europos Parlamento narius anketos nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto svetainėje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

97 straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų nesuderinamumas

1. Europos Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos Sąjungos institucijose.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų, privalo atsistatydinti šio įstatymo 94 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo. Tuo atveju, kai Europos Parlamento narys išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2583, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20665

3. Jeigu išrinktas į Europos Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto svetainėje ir iki 2014 m. sausio 1 d. – artimiausiame leidinio „Valstybės žinios“ numeryje, ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Skundai dėl Europos Parlamento nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo jos interneto svetainėje arba iki 2014 m. sausio 1 d. leidinyje „Valstybės žinios“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.

98 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Šiame įstatyme nustatyta rinkimų į Europos Parlamentą rengimo ir vykdymo tvarka negali būti keičiama likus mažiau kaip 6 mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą dienos, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti šio įstatymo ar jo dalies prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai arba kai šis įstatymas yra keičiamas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                  ROLANDAS PAKSAS

Lietuvos Respublikos

rinkimų į Europos Parlamentą

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 137).

2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 7), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2013/1/ES (OL 2013 L 26, p. 27).

Punkto pakeitimai:

Nr. XII-1415, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20559

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2429, 2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32, 33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-165, 2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-184, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 12, 14, 16, 17, 29, 30 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-221, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-617, 2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 91 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-814, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 37, 38, 40, 44, 45, 47, 48, 49, 50 IR 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo 15 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1227, 2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7794 (2010-12-28)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 65(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2269, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 24, 37, 93 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 95 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2323, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 4(1), 11, 44, 84, 89, 93 IR 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-588, 2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 121-6116 (2013-11-26)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1067, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-24, i. k. 2014-10477

LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 37 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800 (2010-11-13)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO (2008 M. GEGUŽĖS 8 D., 2009 M. VASARIO 12 D. REDAKCIJOS) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT45-N13/2014, 2014-10-13, paskelbta TAR 2014-10-13, i. k. 2014-13988

Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (2013 m. lapkričio 12 d. redakcija) 38 straipsnio 2, 6 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1415, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20559

Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 14, 39, 40, 94 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 97-1 straipsniu įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1254, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14864

Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5 straipsnio pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 61 straipsnio pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1573, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-09, i. k. 2018-18174

Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1578, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18192

Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 61 straipsnio pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1584, 2018-10-25, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18198

Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 39 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymas

971 straipsnis. Europos Parlamento nario mandato netekimas paaiškėjus, kad išrinkto į Europos Parlamentą asmens kilmės valstybėje narėje jam yra atimta teisė būti kandidatu

Jeigu gavus kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą tapo žinoma, kad išrinkto į Europos Parlamentą asmens kilmės valstybėje narėje jam yra atimta teisė būti kandidatu ir dėl to jis negalėjo būti kandidatu į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje, Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po tokio pranešimo gavimo dienos motyvuotu sprendimu pripažįsta šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbia savo interneto svetainėje ir praneša Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu: