Pakeitimų istorija

Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas

29 versijos · 2004-08-23 — 2022-04-27
2022-04-27
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2022-01-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 38,
2021-05-28
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2020-07-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — art. 98
2020-06-12
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2020-02-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 64,
2019-10-08
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 31,
2019-07-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 22,
2019-01-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2018-11-13
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 42,
2018-11-10
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 56,
2016-07-16
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2015-06-20
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2015-01-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2014-12-24
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2014-10-13
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 78,
2014-07-25
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 69,
2013-11-26
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2012-11-15
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2012-10-13
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 45,
2010-12-28
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2010-11-09
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 49,
2010-05-31
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2010-01-05
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 87,
2009-04-25
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 49,
2009-03-24
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2009-02-19
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2008-05-24
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2004-08-23
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — versió
originali versija Tekstas šią datą

Pakeitimai 2010-01-05

@@ -5036,7 +5036,9 @@
1) Europos
Parlamento nariui mirus, – pagal notaro patvirtintą mirties liudijimo kopiją;
Parlamento nariui mirus, – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro
duomenis;
2) Europos
@@ -5046,11 +5048,11 @@
turi pakartoti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Europos
Parlamento narys dėl sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį,
Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis rengiamas Europos Parlamento nario
buvimo Lietuvos Respublikoje vietoje;
Parlamento narys dėl sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį, Vyriausiosios
rinkimų komisijos posėdis rengiamas Europos Parlamento nario buvimo Lietuvos
Respublikoje vietoje;
3) teismui
@@ -5074,35 +5076,43 @@
Parlamento mandato ir pareigų nesuderinamumo pagal šio Įstatymo 94 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-617,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)
92
straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas
Jei Europos Parlamento nario įgaliojimai
pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva Europos Parlamento
nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Europos
Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario mandato negavęs kandidatas.
Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento nario mandatų negavusių
kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas perduodamas kitam sąrašui
pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų
metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis
gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento nariu tampa naujai mandatą
gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario mandato negavęs kandidatas.
Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos Parlamento nario mandato
pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7
dienas po to, kai atsirado laisva Europos Parlamento nario vieta.
Jei Europos Parlamento nario
įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva
Europos Parlamento nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo
išrinktas buvęs Europos Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario
mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento
nario mandatų negavusių kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas
perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų
mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis
po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento
nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario
mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos
Parlamento nario mandato pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi
priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Europos
Parlamento nario vieta.
93 straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie
@@ -5130,29 +5140,99 @@
bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.
2. Jeigu kandidatas
apie savo bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis
nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę
turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats
kandidatas), kad šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis
sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis
(tarnyba), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jeigu
buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jeigu
kandidatas to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne pagal savo kilmės
valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės
specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo sprendimo
2. Jeigu
kandidatas apie savo bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę
reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra
patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės
narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis (tarnyba), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu,
o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu.
Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne
pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos
valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo
sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos
Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame
„Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos
Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Kiekvienas kandidatas turi
viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos
įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės
teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus
ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą, nepaisant to, ar teistumas
išnykęs ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento narius
anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų
sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“.
4. Jeigu
kandidatas apie turėtą teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama
šio straipsnio 3 dalyje, ir per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra
įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės
teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos
padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo
pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo,
Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo
įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jei kandidatas to
nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10 paskutinių metų iki nustatytosios
dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės
narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos
veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada
buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo,
Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens
pripažinimo kaltu ir kandidato į Europos Parlamento narius anketos nuorašus
perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų
sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies
reikalavimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima
sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies reikalavimą,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo
įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
@@ -5162,69 +5242,287 @@
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Kiekvienas kandidatas turi
viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos
įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės
teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus
ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą, nepaisant to, ar teistumas
išnykęs ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento narius
anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų
sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“.
4. Jeigu
kandidatas apie turėtą teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama
šio straipsnio 3 dalyje, ir per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra
įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės
teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos
padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo
pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo,
Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo
įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jei kandidatas
to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10 paskutinių metų iki
nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos
Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl
nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo
asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo
padarymo, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl
asmens pripažinimo kaltu ir kandidato į Europos Parlamento narius anketos
nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis
priimtų sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio straipsnio 3
dalies reikalavimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima
sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies reikalavimą,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo
įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
94
straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų
nesuderinamumas
1. Europos
Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos
Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės
tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas
nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos
Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo
tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir
atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba
atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas
į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario
vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,
privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio
arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos
Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1
dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas, Vyriausioji
rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie Europos
Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu sprendimu
privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie
tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti
Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo
92 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Skundai dėl Europos Parlamento
nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo
„Valstybės žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų
gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai
šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS
PAKSAS
Lietuvos
Respublikos
2003 m. lapkričio 20 d.
įstatymo
Nr. IX-1837
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas Nr. 76/787/EAPB, EEB, Euratomas.
2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo
teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.
3. 1998 m. liepos 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rinkimų projekto, apimančio bendruosius
atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.
4. 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rekomendacija (A5-0212/2002) dėl Tarybos sprendimo,
pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine
visuotine rinkimų teise.
5. 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies
pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl
atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų
teise.
6. 2003 m. vasario mėn. Europos Parlamento reglamentas.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,
33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,
76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1
IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-184,
2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)
RINKIMŲ Į
EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 12, 14, 16, 17, 29, 30 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-221,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 47
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-617,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 91
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2010-01-25)
autrap@lrs.lt
94 straipsnis. Europos
Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų nesuderinamumas
1. Europos
Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos
Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės
tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas
nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos
Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo
tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir
atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba
atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas
į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario
vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,
privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio
arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos
Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1
dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie
Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu
sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“
@@ -5232,64 +5530,6 @@
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
94
straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų
nesuderinamumas
1. Europos
Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos
Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės
tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas
nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos
Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo
tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir
atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba
atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas
į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario
vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,
privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio
arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos
Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1
dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie
Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu sprendimu
privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie
tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti
Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo
92 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Skundai dėl Europos Parlamento
nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
@@ -5304,9 +5544,9 @@
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08,
Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Skelbiu
@@ -5420,839 +5660,621 @@
IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo AuĘrinū Trapinskienū
(2009-02-19)
autrap@lrs.lt
22 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų darbo apmokėjimas
1. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai
už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų
komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.
2. Savivaldybių
ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo
tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
23
straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas
1. Savivaldybės
rinkimų komisijos, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų
komisijoje gali atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų
komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Vyriausioji rinkimų komisija,
savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar
koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
3. Prireikus
naujas savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti
skiriamas šio Įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 14 straipsnio 1 dalyje ir 16
straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
RINKĖJŲ
SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ PAŽYMĖJIMAI
24
straipsnis. Rinkėjų sąrašai
1. Rinkimams į
Europos Parlamentą organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
1) Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas;
2) savivaldybių
rinkėjų sąrašai;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąrašai.
2. Rinkėjų
sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti
naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.
3. Rinkėjų
sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis
asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų
sąrašą kelis kartus.
4. Neteko galios
nuo 2008 m. gegužės 24 d.
5. Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir
tvarko gyventojų registro tvarkytojas ar kita kompetentinga institucija
Vyriausiosios rinkimų komisijos pavedimu, sudaromi elektroninėje informacijos
laikmenoje. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje informacijos laikmenoje
ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kurio vienas
variantas naudojamas rinkėjo pažymėjimams įteikti, kitas – rinkėjams
susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas
naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų
sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti
pakeitimai. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų
naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų
sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė,
Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę
patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje
laiką, duomenys, ankstesnė asmens gyvenamoji vieta kitoje Europos Sąjungos
valstybėje narėje ar kilmės valstybėje narėje, deklaruotos gyvenamosios vietos
adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą
pagrindas ir data;
2) savivaldybių
rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos
gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos
gyventojų registrą pagrindas, kilmės valstybė narė;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.
Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutinką, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų
skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šis adresas nurodomas spausdinto
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.
6. Kiekvienas
rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai
skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų
komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui
įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų
skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
49 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Pradėti
rinkimų agitaciją partijoms ir kandidatams sudaromos šio Įstatymo nustatytos
sąlygos nuo tos dienos, kada prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų
agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki rinkimų
agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka
deklaruojamos ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino
rinkimų agitacijos išlaidų dydžio.
2. Rinkimų
agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos
Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar
visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
66 straipsnis. Balsavimas
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose
1. Rinkėjai,
išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių darbo valandomis.
Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną.
Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku.
2. Rinkimų
dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos
Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų
pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo
komisijos.
3.
Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar
konsulinę įstaigą, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti
kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
67 straipsnis. Balsavimas laivuose
1.
Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau
kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos
uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių
jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu, Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.
2. Vyriausioji rinkimų komisija
susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių
laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas
balsavimas ir balsavimo metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji
rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo
kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta
galimybė balsuoti.
3. Laivuose balsuojantiems
rinkėjams rinkėjo pažymėjimai neįteikiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
69 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros,
socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Rinkėjai,
kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti
šiose įstaigose.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų
sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
specialiuose paštuose dienos atitiktų šio Įstatymo 65 straipsnio 1 dalį.
3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše
turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės
rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda
savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos
išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad
rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-184,
2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)
RINKIMŲ Į EUROPOS
PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 12, 14, 16, 17, 29, 30 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio Įstatymo 65 straipsnio 6
ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų,
atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų
stebėtojai (jeigu šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.
5. Rinkėjai,
kurie dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų,
gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį
privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo
paslaptį.
6. Rinkimų
komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams
draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo
neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.
7. Daryti
poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
70
straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1. Rinkėjai, atliekantys
privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose
atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą
ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje,
turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,
dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje
esančiuose kariniuose vienetuose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija
krašto apsaugos ministro teikimu.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių vienetų vadų teikimu sudaro
specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad
balsavimo specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 65 straipsnio 1
dalį.
3.
Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų
sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta
rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija
(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės
rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal
elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą
rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams
būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą
arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus,
karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro
sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų
apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
4. Balsavimui
kariniuose vienetuose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
5. Daryti poveikį kariniame vienete
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
71
straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1. Rinkėjai,
atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės
vykdymo įstaigoje.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių
vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo
teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio Įstatymo
65 straipsnio 1 dalį.
3.
Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių
rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti
nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija
(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda
savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos
išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir
atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką,
taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio
nuostatos.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-221,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 47
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2009-04-27)
autrap@lrs.lt
94 straipsnis. Europos
Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų nesuderinamumas
1. Europos
Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos
Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės
tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas
nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos
Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo
tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir
atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba
atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas
į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario
vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,
privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio
arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos
Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1
dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie
Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu
sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“
numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Skundai dėl Europos Parlamento
nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo
„Valstybės žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų
gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai
šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.
Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio
straipsnio ir šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
6. Daryti poveikį areštinėje,
tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
72
straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1. Balsavimo
vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir
šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo
paštu vokų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant
paštu tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas
nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų
biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,
apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie
Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis,
nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu
vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su
rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau
kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą
įrašytas rinkėjas, komisijai.
3. Likus vienai
dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų
biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai.
4. Balsavimo paštu vokus su
rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo
įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms iki rinkimų pabaigos.
5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus,
nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai
perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio Įstatymo 651 straipsnio
nuostatas vyko į rinkėjų namus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip
paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda
paštui.
6. Rinkėjų, kurie namuose balsavo
paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo
vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21
valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų
komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas
namuose atitiko šio Įstatymo reikalavimus.
7. Išoriniai balsavimo vokai
saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
8. Prieš
pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai
balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais
balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį
kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS
PAKSAS
Lietuvos
Respublikos
2003 m. lapkričio 20 d.
įstatymo
Nr. IX-1837
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas Nr. 76/787/EAPB, EEB, Euratomas.
2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo
teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.
3. 1998 m. liepos 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rinkimų projekto, apimančio bendruosius
atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.
4. 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rekomendacija (A5-0212/2002) dėl Tarybos sprendimo,
pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine
visuotine rinkimų teise.
5. 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies
pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl
atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų
teise.
6. 2003 m. vasario mėn. Europos Parlamento reglamentas.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,
33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,
76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1
IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo AuĘrinū Trapinskienū
(2009-02-19)
autrap@lrs.lt
22 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų darbo apmokėjimas
1. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai
už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų
komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.
2. Savivaldybių
ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo
tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
23
straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas
1. Savivaldybės
rinkimų komisijos, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų
komisijoje gali atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų
komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Vyriausioji rinkimų komisija,
savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar
koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
3. Prireikus
naujas savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti
skiriamas šio Įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 14 straipsnio 1 dalyje ir 16
straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
RINKĖJŲ
SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ PAŽYMĖJIMAI
24
straipsnis. Rinkėjų sąrašai
1. Rinkimams į
Europos Parlamentą organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
1) Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas;
2) savivaldybių
rinkėjų sąrašai;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąrašai.
2. Rinkėjų
sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti
naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.
3. Rinkėjų
sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis
asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų
sąrašą kelis kartus.
4. Neteko galios
nuo 2008 m. gegužės 24 d.
5. Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir
tvarko gyventojų registro tvarkytojas ar kita kompetentinga institucija
Vyriausiosios rinkimų komisijos pavedimu, sudaromi elektroninėje informacijos
laikmenoje. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje informacijos laikmenoje
ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kurio vienas
variantas naudojamas rinkėjo pažymėjimams įteikti, kitas – rinkėjams
susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas
naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų
sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti
pakeitimai. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų
naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų
sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė,
Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę
patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje
laiką, duomenys, ankstesnė asmens gyvenamoji vieta kitoje Europos Sąjungos
valstybėje narėje ar kilmės valstybėje narėje, deklaruotos gyvenamosios vietos
adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą
pagrindas ir data;
2) savivaldybių
rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos
gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos
gyventojų registrą pagrindas, kilmės valstybė narė;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.
Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutinką, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų
skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šis adresas nurodomas spausdinto
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.
6. Kiekvienas
rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai
skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų
komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui
įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų
skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
49 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Pradėti
rinkimų agitaciją partijoms ir kandidatams sudaromos šio Įstatymo nustatytos
sąlygos nuo tos dienos, kada prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų
agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki rinkimų
agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka
deklaruojamos ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino
rinkimų agitacijos išlaidų dydžio.
2. Rinkimų
agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos
Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar
visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
66 straipsnis. Balsavimas
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose
1. Rinkėjai,
išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių darbo valandomis.
Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną.
Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku.
2. Rinkimų
dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos
Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų
pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo
komisijos.
3.
Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar
konsulinę įstaigą, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti
kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
67 straipsnis. Balsavimas laivuose
1.
Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau
kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos
uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių
jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu, Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.
2. Vyriausioji rinkimų komisija
susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių
laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas
balsavimas ir balsavimo metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji
rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo
kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta
galimybė balsuoti.
3. Laivuose balsuojantiems
rinkėjams rinkėjo pažymėjimai neįteikiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
69 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros,
socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Rinkėjai,
kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti
šiose įstaigose.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų
sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
specialiuose paštuose dienos atitiktų šio Įstatymo 65 straipsnio 1 dalį.
3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše
turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės
rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda
savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos
išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad
rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio Įstatymo 65 straipsnio 6
ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų,
atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų
stebėtojai (jeigu šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.
5. Rinkėjai,
kurie dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų,
gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį
privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo
paslaptį.
6. Rinkimų
komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams
draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo
neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.
7. Daryti
poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
70
straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1. Rinkėjai, atliekantys
privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose
atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą
ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje,
turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,
dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje
esančiuose kariniuose vienetuose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija
krašto apsaugos ministro teikimu.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių vienetų vadų teikimu sudaro
specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad
balsavimo specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 65 straipsnio 1
dalį.
3.
Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų
sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta
rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija
(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės
rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal
elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą
rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams
būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą
arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus,
karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro
sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų
apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
4. Balsavimui
kariniuose vienetuose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
5. Daryti poveikį kariniame vienete
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
71
straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1. Rinkėjai,
atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės
vykdymo įstaigoje.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių
vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo
teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio Įstatymo
65 straipsnio 1 dalį.
3.
Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių
rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti
nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija
(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda
savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos
išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir
atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką,
taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio
nuostatos.
5.
Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio
straipsnio ir šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
6. Daryti poveikį areštinėje,
tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
72
straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1. Balsavimo
vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir
šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo
paštu vokų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant
paštu tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas
nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų
biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,
apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie
Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis,
nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu
vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su
rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau
kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą
įrašytas rinkėjas, komisijai.
3. Likus vienai
dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų
biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai.
4. Balsavimo paštu vokus su
rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo
įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms iki rinkimų pabaigos.
5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus,
nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai
perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio Įstatymo 651 straipsnio
nuostatas vyko į rinkėjų namus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip
paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda
paštui.
6. Rinkėjų, kurie namuose balsavo
paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo
vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21
valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų
komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas
namuose atitiko šio Įstatymo reikalavimus.
7. Išoriniai balsavimo vokai
saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
8. Prieš
pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai
balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais
balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį
kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)