LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas
29 versijos
· 2004-08-23 — 2022-04-27
2022-04-27
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2022-01-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 38,
2021-05-28
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2020-07-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — art. 98
2020-06-12
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2020-02-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 64,
2019-10-08
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 31,
2019-07-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 22,
2019-01-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2018-11-13
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 42,
2018-11-10
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 56,
2016-07-16
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2015-06-20
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2015-01-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2014-12-24
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2014-10-13
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 78,
2014-07-25
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 69,
2013-11-26
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2012-11-15
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2012-10-13
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 45,
2010-12-28
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2010-11-09
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 49,
2010-05-31
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2010-01-05
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 87,
2009-04-25
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 49,
2009-03-24
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2009-02-19
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2008-05-24
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2004-08-23
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — versió
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2010-05-31
@@ -2086,6 +2086,10 @@
patvirtinantį, kad sumokėtas rinkimų užstatas;
7 ir 8 punktų redakcija iki
2010 m. rugsėjo 15 d.:
7) jeigu partija
paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose
@@ -2102,17 +2106,37 @@
metų finansinės veiklos deklaracijos, kuri vykdant Politinių partijų įstatymą
turėjo būti pateikta mokesčių inspekcijai, kopiją, patvirtintą šios
inspekcijos, bei informaciją apie laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 dienos
iki dokumentų pateikimo mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei banko sąskaitoje
turėjo būti pateikta mokesčių inspekcijai, kopiją, patvirtintą šios inspekcijos,
bei informaciją apie laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki
dokumentų pateikimo mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei banko sąskaitoje
(sąskaitose) turimas lėšas. Be to, gali pateikti savo biudžeto pajamų, jų
šaltinių ir išlaidų ataskaitos (pranešimo), kuri (kuris) turėjo būti viešai paskelbta
pagal Politinių partijų įstatymą, kopiją.
šaltinių ir išlaidų ataskaitos (pranešimo), kuri (kuris) turėjo būti viešai
paskelbta pagal Politinių partijų įstatymą, kopiją.
7 ir 8 punktų redakcija nuo
2010 m. rugsėjo 15 d.:
7) jeigu partija
paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose
buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti
atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;
8) informaciją
apie laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo
mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos einamojoje banko
sąskaitoje (sąskaitose) turimas lėšas.
2. Kandidato į
@@ -2136,17 +2160,15 @@
politinėje veikloje, taip pat atsakyti į šio Įstatymo 93 straipsnyje
nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos Europos
Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės
nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės
valstybę narę, kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi balsavimo teisę.
Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali būti pateikiama ir kitų
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo
gali neatsakyti.
Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo gali neatsakyti.
3. Pareiškinių
@@ -2162,29 +2184,35 @@
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
38
straipsnis. Kandidatų registravimas
1. Prasidėjus kandidatų
sąrašų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija per 1
dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios
partijos yra įregistruotos, kokių partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.
2. Gavusi partijos
pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą
darbo dieną kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl partijos
registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir pateikti
Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą.
1. Prasidėjus
kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija per 1 dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai
patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų veikla yra
sustabdyta ar nutraukta.
2. Gavusi
partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau
kaip kitą darbo dieną kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją
dėl partijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir
pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą.
3. Tikrindama
@@ -2204,6 +2232,10 @@
dienoms iki rinkimų.
4 dalies redakcija iki 2010
m. rugsėjo 15 d.:
4. Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir
nustačiusi, kad jie atitinka šio Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų
@@ -2216,6 +2248,26 @@
turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.
4 dalies redakcija nuo 2010
m. rugsėjo 15 d.:
4. Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir
nustačiusi, kad jie atitinka šio Įstatymo reikalavimus, o kandidatų į Europos
Parlamento narius sąrašą iškėlusi partija yra įregistruota savarankiška
politinės kampanijos dalyve, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl
kandidato registravimo turi priimti per 10 dienų nuo pareiškinių dokumentų
pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų. Jeigu yra
pareiškinių dokumentų trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai
nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.
5. Jeigu
įteikiant pareiškinius dokumentus ar po kandidato įregistravimo Vyriausioji
@@ -2244,6 +2296,10 @@
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
39
straipsnis. Atstovas rinkimams
@@ -2268,72 +2324,4170 @@
kandidatūra atitinka šio Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams
pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų po
vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo
rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų
po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
2. Iki rinkimų
dienos partija įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą
asmenį būti atstovu rinkimams. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti
įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams
registracija panaikinama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atitinkamo partijos
įgaliojimo įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.
40 straipsnio redakcija iki
2010 m. rugsėjo 15 d.:
40
straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Rinkimų užstatas vienam
kandidatų sąrašui įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio
mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 20 dydžių. Pakeičiant kandidato
vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1 VMDU,
sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą. Jei
kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos sąraše
pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo, rinkimų
užstatas neimamas.
2. Partijai,
kuri per paskutinius trejus Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų
rinkimus nepateikė Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatyme nustatytu
laiku lėšų šaltinių ir jų naudojimo rinkimų agitacijai galutinių ataskaitų,
arba jei buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi lėšų šaltiniai ar
visos rinkimų agitacijos išlaidos, rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui
įregistruoti nustatomas tris kartus didesnis.
3. Per 40 dienų
po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija grąžina
rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, jeigu iškeltų kandidatų sąrašas
(jungtinis sąrašas) įgijo teisę dalyvauti paskirstant mandatus ir partija
pateikė lėšų šaltinių ir jų naudojimo rinkimų agitacijai ataskaitą.
4. Negrąžintini
rinkimų užstatai pervedami į valstybės biudžetą.
40 straipsnio redakcija nuo
2010 m. rugsėjo 15 d.:
44 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų
paskelbimas, rinkimų agitacijos kampanijos pradžia
1. Likus ne
mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija „Valstybės
žiniose“ paskelbia: partijų ir koalicijų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose
įrašytus kandidatus; kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius;
kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų
komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais
perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra
tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše).
Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų
paskelbimo.
2. Nuo kandidatų
paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija.
44 straipsnio redakcija nuo
2010 m. rugsėjo 15 d.:
45 straipsnis. Kandidatų teisė kalbėti susirinkimuose,
naudotis visuomenės informavimo priemonėmis
1 dalies redakcija iki 2010
m. rugsėjo 15 d.:
1. Prasidėjus
rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai turi lygią teisę kalbėti rinkėjų ir
kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, per nacionalines
visuomenės informavimo priemones ir skelbti savo rinkimų programą.
1 dalies redakcija nuo 2010
m. rugsėjo 15 d.:
1. Vyriausiajai
rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai turi
lygią teisę kalbėti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose,
posėdžiuose, per nacionalines visuomenės informavimo priemones ir skelbti savo
rinkimų programą.
2. Valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų vadovai, taip pat savivaldybių administracijų
direktoriai ar jų tam įgalioti asmenys turi padėti kandidatams organizuoti
susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
46
straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimą
Asmenys,
smurtu, apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkimų teisę
turintiems asmenims ir rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti
ir būti išrinktiems į Europos Parlamentą, organizuoti ir vykdyti rinkimų
agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip platinę
melagingus duomenis apie kandidatą ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais
arba kitaip pažeidę šį Įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti
pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų
dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba
kitaip pažeidę šį Įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
47 straipsnio redakcija iki
2010 m. rugsėjo 15 d.:
47 straipsnis. Kandidato teisė
būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų agitacijos kampanijos
metu
1. Kandidatas
rinkimų agitacijos kampanijos metu, bet ne ilgiau kaip 30 dienų jo rašytiniu
prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas
atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę
suteikti atostogas.
2.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina
Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario ar Seimo nario pareigas. Kandidato į Europos Parlamento narius,
kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų tvarka
nustatyta Vyriausybės įstatyme.
47 straipsnio redakcija nuo
2010 m. rugsėjo 15 d.:
50 straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo
priemonėmis sąlygos ir tvarka
1. Kandidatų
sąrašus iškėlusioms partijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis
nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis
radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas laidas rengia ir transliuoja
iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka
papildomas tokių laidų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų laidų
rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija,
suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Be to,
Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas
kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas. Kiekvienam kandidatų sąrašui
skiriama ne mažiau kaip po vieną valandą nacionalinio radijo ir po vieną
valandą nacionalinės televizijos laiko debatams su kito ar kitų kandidatų
sąrašų atstovais. Debatuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų atstovų grupės (2 ir
daugiau) sudaromos tarpusavio susitarimu, o jeigu nesutariama, – burtais.
2. Kandidatų sąrašo rinkimų
programą per 20 dienų nuo pateikimo išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija.
Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Agitaciją per
komercines visuomenės informavimo priemones riboja tik rinkimų specialių
sąskaitų dydis. Rinkimų agitacijos žymėjimo tvarką nurodant lėšų šaltinį arba
tai, kad rinkimų agitacija skelbiama nemokamai, nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
4. Draudžiama
įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:
1) ant statinių,
kuriuose yra valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių
institucijos ir įstaigos;
2) ant
transporto priemonių ir viešajame transporte;
3) automobilių
keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu
ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus,
pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti
pavojų eismo dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio
ženklus;
4) ant skulptūrų
ir paminklų;
5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;
6) neturint
žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko
sutikimo;
7) vietose,
nepatvirtintose savivaldybės rinkimų komisijos, kaip tai nustatyta šio
straipsnio 7 dalyje.
5.
Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros
vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės
įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos
steigėjo įgaliota įstaiga.
6.
Išorinei politinei reklamai skelbti laikantis kandidatų ir kandidatų sąrašų
lygiateisiškumo principo skiriama ne mažiau kaip po vieną specialią vietą
kiekvienos rinkimų apylinkės teritorijoje. Išorinė politinė reklama šiame
Įstatyme suprantama kaip išorinės reklamos priemonėmis skleidžiama politinė
reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama
viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Išorinės politinės reklamos
vietas savo lėšomis įrengia savivaldybė. Išorinė politinė reklama gaminama ir
skelbiama savarankiškų politinės kampanijos dalyvių lėšomis.
7. Vietas, kuriose gali būti
įrengta ir skleidžiama išorinė politinė reklama, savivaldybės teritorijoje
privalo parinkti ir pateikti savivaldybės rinkimų komisijai tvirtinti
savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki
rinkimų dienos. Jei išorinei politinei reklamai skleisti reikalingi šio
straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti arba pagal kitus įstatymus būtini sutikimai
ar suderinimai, jų nuorašai pateikiami kartu su savivaldybės administratoriaus
teikimu. Jeigu stendai, skydai ar kitos teikiamos vietos išorinei politinei
reklamai netinkami arba netinkamai įrengti, savivaldybės rinkimų komisija
pareikalauja, kad būtų teikiamos tinkamos vietos ar teikiamos vietos būtų
tinkamai įrengtos. Kiekvienoje išorinei politinei reklamai skirtoje vietoje
visiems kandidatų sąrašams (partijos išdėstomos pagal sąrašų numerius)
skiriamas vienodas reklamos plotas, kurį nurodo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas. Šis plotas kiekvienam kandidatui ir kandidatų sąrašui turi būti ne
didesnis kaip A2 formato. Išorinę politinę reklamą skelbia politinės partijos
ar šių įgalioti asmenys tam skirtuose reklamos plotuose. Jeigu išorinė politinė
reklama skelbiama nenustatytose vietose, savivaldybės administracijos
direktorius užtikrina, kad ji būtų nedelsiant nuimta.
8.
Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos
įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
9. Visus ginčus
dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi
šiuo Įstatymu.
50 straipsnio redakcija nuo
2010 m. rugsėjo 15 d.:
50
straipsnis. Rinkimų agitacijos sąlygos ir tvarka
1. Vyriausiajai
rinkimų komisijai paskelbus rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ir kandidatų
sąrašus, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis
visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
rinkimų agitacijai skirtas laidas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės
biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių laidų
rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina,
konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką
nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos vadovu. Be to, Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto
laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo
principas.
2. Kandidatų
diskusijos per radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš
Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija:
1) įstatymų
nustatyta tvarka parenka diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus;
2) patvirtina
diskusijų rengimo taisykles.
4. Diskusijose
dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš dviejų ir
daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais.
5. Savo
iniciatyva diskusijų laidas, laikydamiesi Politinių partijų ir politinių
kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies
nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos kitos šiame
straipsnyje nustatytos sąlygos.
6.
Kandidatų sąrašo rinkimų programą per 20 dienų nuo pateikimo išspausdina
Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
7. Išorinė
politinė reklama šiame Įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis
viešai skleidžiama politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma
politinė reklama, skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.
8. Draudžiama
įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:
1) ant statinių,
kuriuose yra valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių
institucijos ir įstaigos;
2) valstybės ar
savivaldybių įmonėms priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų;
3) automobilių
keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu
ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus,
pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti
pavojų eismo dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio
ženklus;
4) ant skulptūrų
ir paminklų;
5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;
6) neturint
žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko
sutikimo.
9.
Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros
vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga,
atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos steigėjo
įgaliota įstaiga.
10.
Pareiga nuimti išorinę politinę reklamą iki prasidedant įstatymų nustatytam
laikui, kai rinkimų agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą
paskelbusiam asmeniui.
11.
Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos
įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
12. Visus ginčus
dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi
šiuo Įstatymu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
51 straipsnis. Kandidatą ar kandidatų sąrašą
iškėlusią partiją kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė
1 dalies redakcija iki 2010
m. rugsėjo 15 d.:
1. Jeigu rinkimų
agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė paskelbia
kandidatą ar partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą
(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje,
kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki
rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,
bet visais atvejais kandidatą ar partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą,
kompromituojanti medžiaga gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame
iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo
suteikti galimybę kandidatui ar partijai pareikšti atsakomąją nuomonę.
Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas
išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė
už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją
nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo
pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpio pradžios. Visuomenės informavimo priemonė, kuri negali per šio
Įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, turi
pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per kitą visuomenės informavimo priemonę.
1 dalies redakcija nuo 2010
m. rugsėjo 15 d.:
1. Jeigu,
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės
informavimo priemonė paskelbia kandidatą ar partiją, iškėlusią kandidatų
sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti:
visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per
savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo
priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kandidatą ar
partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą, kompromituojanti medžiaga gali būti
paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo
priemonės leidinio numeryje), ji privalo suteikti galimybę kandidatui ar
partijai pareikšti atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos
kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai
negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą.
Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau
kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2
dienoms iki rinkimų agitacijos draudimo laikotarpio pradžios. Visuomenės
informavimo priemonė, kuri negali per šio Įstatymo nustatytą laikotarpį pati
paskelbti atsakomąją nuomonę, turi pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per
kitą visuomenės informavimo priemonę.
2.
Kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus,
kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus kandidatus (kandidatą) ir
kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) ar kandidatą negatyviai
apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė
(skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją ar
kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir
nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas
paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga
paskelbta ne apie tą partiją ar kandidatą; paskelbta medžiaga nėra
kompromituojanti; partiją ar kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė tos
pačios partijos iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių partiją ar kandidatą
apibūdinančių žinių; partija ar kandidatas pasinaudojo atsakomosios nuomonės
teise.
3. Atsakomąją
nuomonę partija ar kandidatas visuomenės informavimo priemonei pateikia per
savo atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą
rinkimams savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku
pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo
paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu
skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama
pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė
privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.
4. Jeigu
kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį
Įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir
už tai apmokama pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės
informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą
šio paskelbimo kainą.
5. Visais
atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės
informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6. Kai
atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio
Įstatymo nustatyta paskelbimo kaina išieškoma iš tos visuomenės informavimo
priemonės, kuri kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba
pati laiku nepaskelbė atsakomosios nuomonės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
52 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją
naudojantis tarnybine padėtimi
1. Bet kam
draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose,
įstaigose ar organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės
informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti
kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti
paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės
tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai
išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti
patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta
tvarka.
2. Jeigu asmuo
yra kandidatas, per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali
kalbėti tik šio Įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl
einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių,
tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Per nacionalines visuomenės
informavimo priemones arba iš valstybės ar savivaldybių lėšų finansuojamose
visuomenės informavimo priemonių laidose galima skelbti tik tą konferencijos
įrašą ar jo dalį, kur nėra rinkimų agitacijos.
53 straipsnis.
Rinkimų į Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimas
Rinkimų į
Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių
partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
54
straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1. Rinkimų
agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų
iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus
nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne
mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias
išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba
Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija
arba agitacija dėl referendumo, agitacija draudžiama likus 30 valandų iki
rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pat, kaip
šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.
2.
Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių
balsuoti rinkėjų skaičių, kokius dokumentus būtina turėti balsuojant, kvietimas
atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose,
balsuoti už ar prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų
agitacija.
3.
Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-184,
2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
PARENGTINĖ
RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
55
straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo
pažymėjimų, rinkimų biuletenių, vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų
dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, plakatų,
naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius
nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
56
straipsnis. Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimams
kiekvienam rinkėjui įteikiamas biuletenis, kuriame visi kandidatų sąrašai
atspausdinti pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame
pat plote ir to paties tipo šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks,
kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje turi būti
atspausdintas burtais nustatytas rinkimų numeris, partijos, koalicijos
pavadinimas (nurodytas jos pareiškiniuose dokumentuose) ir sąrašo kandidatų
rinkimų numeriai bei kandidatų vardai ir pavardės. Rinkimų biuletenyje turi
būti atspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos
specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti.
2. Antrojoje
biuletenio dalyje yra penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas
įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.
3. Laivuose
rinkimų biuletenis spausdinamas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos perduotą
aprašymą.
57
straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1. Savivaldybių
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus centriniams
pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu
pradžios, rinkimų biuletenius rinkimų apylinkių komisijoms – ne vėliau kaip
prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną.
2. Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose biuleteniai
ir balsavimo paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau
kaip 20 dienų iki rinkimų. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai
prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų
išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
58
straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų
apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau
kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų
komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus
rinkimų biuletenius ir surašiusi jų perėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje
(kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo patalpoje
gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos
ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų sąrašai. Šio
Įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš
balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų
agitacijos medžiaga, išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistąją. Be
to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos
rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama,
perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.
2. Kitus
balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku
ir tinkamai. Jeigu savivaldybės administracija nepaskiria tinkamų patalpų
balsavimo patalpai įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti
savivaldybės rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai
surasti ir tinkamam inventoriui įsigyti, kaip nustatyta šio Įstatymo 9
straipsnyje.
59
straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Partijos,
partijų atstovai rinkimų komisijose ir kandidatai turi teisę skirti ne daugiau
kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Rinkimų
stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos
formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus
savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje ir
bet kuriame pašto skyriuje. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji
rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečiose savivaldybėse ar
rinkimų apylinkėse, užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento teikimu,
užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų
prašymu, taip pat savo nuožiūra;
2) savivaldybės
rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje šios
savivaldybės teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse, vyresniems
kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems rinkimų teisę
turintiems asmenims partijos vietos skyriaus ar jo atstovo rinkimams prašymu,
kuriame turi būti nurodyta asmens, siūlomo būti rinkimų stebėtoju, pavardė,
vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas (pavadinimai).
2. Rinkimų
stebėtojo pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba
kitas komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti
išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo,
kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio Įstatymo reikalavimus. Apie visus
atsisakymus išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta
artimiausiame rinkimų komisijos posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.
3. Rinkimų
stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai,
taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų
stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje būtų sudarytos tinkamos
sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio Įstatymo. Jeigu rinkimų stebėtojas pats
pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimo galiojimas
gali būti panaikintas savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie
šį sprendimą turi būti iškart pranešta savivaldybės rinkimų komisijos nariams,
Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam atstovui rinkimams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
DEVINTASIS
SKIRSNIS
BALSAVIMAS
60
straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas
vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos
nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios
rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis Įstatymas.
61
straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius
Balsavimo
patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir
balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose
(koridoriuose) bei prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.
62
straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams
joje gali būti tik apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir
budintis policininkas. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos
nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai
apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal
nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų
skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės
rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius,
išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams,
kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą taip
paskelbdamas rinkimų pradžią.
63
straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas
1. Prie įėjimo į
balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo
pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmens tapatybę. Komisijos
narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų
sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu
antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko
balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio.
Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam
rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi
reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia svečio
lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti
dėl balsavimo.
2. Komisijos
narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, iš pateiktų dokumentų
nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas
asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai arba
nuolat Lietuvoje gyvenantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai,
rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir
atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis
komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas
rinkimų biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui
negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenio
išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
3. Išduoti
rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį
reikalavimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
64
straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų
biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti
rinkimų biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.
2. Rinkimų
biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir,
pareikšdamas valią dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio
laukeliuose įrašo penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo
būdu už šiuos kandidatus paduodami pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties
kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal
šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas
negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų
numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė valios dėl tų kandidatų.
3. Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu
rinkėjas, neįmetęs rinkimų biuletenio į balsadėžę, prašo, sugadintas rinkimų
biuletenis pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos narys sugadintą rinkimų
biuletenį perbraukia, ant jo pasirašo ir išduoda naują rinkimų biuletenį.
Sugadinti rinkimų biuleteniai laikomi atskirai.
5. Rinkėjas,
kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti ir įmesti į
balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką,
narį ar rinkimų stebėtoją), kad šis už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas,
neturintis fizinių trūkumų, dėl kurių jis negalėtų užpildyti rinkimų biuletenį,
turi balsuoti pats.
65
straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsuoti paštu gali rinkėjai,
kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją
karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka
tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis
tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės
atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo
namuose). Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose
(toliau – specialūs paštai) jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį,
ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose
kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos
apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Už balsavimo paštu
organizavimą atsako pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros
organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas yra,
komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų
pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja,
kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už
balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako
tų karinių vienetų vadai.
3. Rinkimų
biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas
savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems
patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija
pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su
rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti
rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos
pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir
priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,
pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo
pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę
įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša
savivaldybės rinkimų komisijai.
4. Šio Įstatymo
68, 69, 70 ir 71 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta),
kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti
jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai,
turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų
apylinkėje.
5. Pašto
darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo
paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai
apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
6. Rinkėjas
balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo
rinkimų biuletenį;
2) užpildytą
rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja
vidinį balsavimo paštu voką;
4) vidinį
balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį balsavimo
paštu voką;
5) užklijuoja
išorinį balsavimo paštu voką.
7.
Šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu
rinkėjas dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo šių veiksmų pats atlikti negali, jo
prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį
privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo
paslaptį.
8.
Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu,
vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto
darbuotojui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo
akivaizdoje užklijuoja jį specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko
priėmimo kvitą.
9. Pašto darbuotojui draudžiama
už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat
priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką. Rinkėjams
draudžiama išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu
vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
651
straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto
1.
Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai
nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl
sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę
ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo
prašymą balsuoti namuose. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir
tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis
gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių
skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros
įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik
namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų tikslinimo tikslais.
2.
Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms.
Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai
balsuoti namuose pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo pažymėjimus ir
baigiami priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie
laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į
šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami
priimti paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinių
trūkumų ar neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo
įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti
savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie rinkėjo prašymą
pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.
3.
Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į
rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų
komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 12 iki 20 valandos paskutinį
trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir
balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra tos savivaldybės
mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų
biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto
savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du
savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie
negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto
prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės
rinkimų komisijos narys.
4.
Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų
komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų
apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus
ir juos tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti,
sąrašą paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės
rinkimų komisija.
5.
Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose
balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų
apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo
8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų
komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie
įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į
rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą,
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du
savivaldybės rinkimų komisijos nariai arba jos pirmininko pavedimu – ne mažiau
kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir iš anksto gali
stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje
rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu
vokai perduodami paštui, o šis juos perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu
balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš
anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo
balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su
kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai
ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.
6. Konkretų rinkimų komisijos
narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafiką tvirtina apylinkės ar savivaldybės
rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį
ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12 valandos. Šis grafikas yra
viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų
lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius rinkėjus
kartu gali tik skirtingų politinių partijų pasiūlyti rinkimų komisijos nariai
ir rinkimų stebėtojai.
7. Balsavimui namuose taikomos
šio Įstatymo 65 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.
8. Užklijuotą
išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo
voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės
(savivaldybės) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, jį
užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9.
Daryti poveikį namuose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį
balsuoti draudžiama. Komisijos nariams
draudžiama už rinkėją atlikti šio Įstatymo 65 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus
veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką.
Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems asmenims.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
68 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos
Respublikos diplomatinėse
atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir
laivuose
1.
Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos
balsavimo komisijos.
2. Balsavimo
komisijos sudaromos iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo
komisijas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse
įstaigose sudaro jų vadovai iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar
konsulinės įstaigos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių
Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų
davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Balsavimo
komisijas laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai,
atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo
sprendimą.
4. Balsavimo,
balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką,
taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji
rinkimų komisija.
5. Vyriausioji
rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos
diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas,
sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato
balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10 dienų).
6.
Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai,
o laivuose – laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai.
7. Laivuose, kuriuose organizuoti
balsavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas
neorganizuojamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
73 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo
organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų
skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja komisijos
pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti
visi balsavimo patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami nustatyta tvarka, ir
turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui,
jeigu šis trukdo komisijos darbą ar netinkamai atlieka savo pareigas. Šį
sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas komisijos pirmininko.
Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų komisija jį
gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.
2. Visi į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai
skelbiami taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus
asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių,
komisijos pirmininkas biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą
dėl jo įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie pateikiami po
vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
74
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės
plyšį.
2. Atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų
biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus,
atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais
biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3. Nepanaudotus
ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija viešai
suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į
specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir
sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą.
75 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje
balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas
1. Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės
rinkimų balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, liudijančių,
kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų
biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo
pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės
rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo
priima savivaldybės rinkimų komisija.
2. Kai
įsitikinama, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi
rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų
dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir
komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai
surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai
suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių
grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius
turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai. Iš visų biuletenių turi būti
išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos
formos, neantspauduoti ar antspauduoti ne šios apylinkės rinkimų komisijos
antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta
savivaldybės rinkimų komisijai ir įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokole. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti
biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas ir
saugomas. Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų sąrašai gavo
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti
paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3. Biuleteniai,
pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą balsavo rinkėjas,
bet negalima nustatyti, kokią valią jis pareiškė dėl balsuoto sąrašo kandidatų,
vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje
nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį,
taip pat jeigu pagal įrašą ar įrašus neįmanoma nustatyti rinkėjo valios,
pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį
laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties kandidato
rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį
biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
4. Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba kai kyla komisijos narių
ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. Šio
balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.
5. Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose
galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų,
jog balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną
kartą balsus perskaičiuoti, jei iki rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas rinkimų komisijos narys ar
rinkimų stebėtojas.
6. Konkrečią
biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.
76 straipsnis. Balsavusių pašto vokais rinkėjų
apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
1. Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu ir namuose
gauti rinkimų biuleteniai:
1)
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir
namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas
į balsų skaičiavimo protokolą;
2)
išoriniai balsavimo paštu vokai po vieną atplėšiami;
3)
iš išorinio balsavimo paštu voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai
perskaitoma rinkėjo pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir
vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu.
Jeigu rinkėjo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba
rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų
apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba
išoriniame voke nėra rinkėjo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau
kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad
voke esantis rinkimų biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas.
Ant vidinio balsavimo voko būtina pažymėti, kad voke esantys biuleteniai
negalioja. Tokių vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole
neįskaičiuojamas;
4)
apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose,
pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;
5)
antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir
antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus
peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami
antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra
daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai
pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio
Įstatymo 75 straipsnio reikalavimus.
2. Jeigu rinkimų
apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu
vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir
perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo
rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai
suskaičiuoti balsavimo patalpoje ir paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai,
visi duomenys įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją
dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių,
pirmininko bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė
savivaldybės rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra
suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo
balsus, paduotus už kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti
pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų
komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu
nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės
būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame
voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju
savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos
rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo
turi priimti vieną iš sprendimų:
1) grąžinti
biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų
komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2) pakeisti
apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą
dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos
rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai.
Savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir
laiką.
4. Jeigu
apylinkės rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba
perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,
patikrina, ar nebuvo atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais
biuleteniais. Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo
pažeistas ar kad buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas
supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas
pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama
Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų
skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas
nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo balsų
skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų
komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą
iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose:
įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir
pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus,
gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų
biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei
rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija
patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo
balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, jog pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai
ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas
antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
77
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai
1. Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
turi dvi dalis.
2. Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:
1) rinkimų
apylinkės rinkėjų skaičius;
2) iš
savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų
biuletenių skaičius, rinkėjų parašų apylinkės rinkėjų sąraše skaičius, rinkėjo
pažymėjimų skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių
skaičius;
4) anuliuotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7) balsadėžėje
rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8) balsadėžėje
rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9) balsadėžėje
rastų atskirai už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičius;
10) namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius,
paštu gautų balsavimo vokų skaičius, bendras paštu ir namuose gautų balsavimo
vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;
11) paštu gautų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų
galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu gautų
balsų, paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą,
skaičius;
14) iš viso
rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) bendras
rinkimų apylinkėje negaliojančių biuletenių skaičius;
16) iš viso už
kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų
skaičius.
3. Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus apylinkės rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų
apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės
rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų
apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su paštu
gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.
4. Jeigu
balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,
apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai
įrašoma rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek
biuletenių buvo rasta daugiau.
5. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį yra įrašyti visi duomenys ir
visi biuleteniai yra sudėti į antspauduotus paketus bei į specialų
skaičiuotiniems pirmumo balsams voką (vokus), rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir
nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių
atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
6. Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:
1) skaičiuojamų
biuletenių skaičius;
2) biuletenių,
kuriuose rinkėjai nenurodė pirmumo balsų, skaičius;
3) kiekvieno
kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;
4) visų
kandidatų gautų pirmumo balsų suma;
5) kiti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,
reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
7. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie
protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Jeigu savivaldybės ar
apylinkės rinkimų komisija, skaičiuodama pirmumo balsus, nustato, kad rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje nurodyti duomenys
klaidingi, surašomas protokolas klaidai ištaisyti. Protokolo antroji dalis ir
biuleteniai grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos
priima savivaldybės rinkimų komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
78
straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai
1. Negaliojančiais
rinkimų biuleteniais pripažįstami:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) antspauduoti
ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu –
neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);
3) rinkimų
biuleteniai, kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą
arba nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma
nustatyti rinkėjo valios.
2. Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu, kai kyla komisijos narių ginčas
dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu.
Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje. Jeigu apylinkės
rinkimų komisija pripažįsta biuletenius negaliojančiais pagal šio straipsnio 1 dalies
1 ar 2 punktą, ji apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai.
79 straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų
pateikimas savivaldybės rinkimų komisijai
1. Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius (taip pat negaliojančius ir nepanaudotus),
kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai kartu su rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, apylinkės rinkėjų
sąrašai, apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolai, viso jos darbo
laikotarpio finansiniai dokumentai savivaldybės rinkimų komisijai pristatomi ne
vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų
komisija nenustatė kitaip.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija privalo
užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.
80
straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje
1. Savivaldybės
rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir
patikrina:
1) ar yra
pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai ir paketai su rinkimų
biuleteniais;
2) paketų
antspaudavimą ir jų aprašus (ar aprašas pilnas ir teisingas);
3) ar į rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie
neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos
žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių,
rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie
rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo
protokolo pirmojoje ir antrojoje dalyse ir pan.); ar yra visi reikalingi
parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos apylinkės rinkimų
komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;
4) ar visos
pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo
pastabas dėl apylinkių rinkimų komisijų pateiktų dokumentų ir pasirūpina
pateiktų dokumentų saugumu.
3. Apylinkių
rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti
rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik
savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Savivaldybės rinkimų komisija gali
pati perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius,
gali pavesti perskaičiuoti rinkimų biuletenius tai apylinkės rinkimų komisijai,
iš kurios jie buvo gauti, arba pavesti rinkimų biuletenius perskaičiuoti kitai
apylinkės rinkimų komisijai. Rinkimų komisijos, perskaičiuodamos balsus, turi
vadovautis šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalimi.
4. Nustačiusi
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų
komisija imasi priemonių jiems pašalinti, taip pat pareikalauja iš apylinkės
rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Savivaldybės
rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų
pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių rinkėjų
balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
81
straipsnis. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolai
1. Pagal rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų
dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į savivaldybės balsų
skaičiavimo protokolą įrašo:
1) savivaldybėje
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2) savivaldybėje
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar
tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
3) savivaldybėje
galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4) už kiekvieną
kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičių;
5) už kiekvieną
kandidatą paduotų pirmumo balsų skaičių.
2. Savivaldybės
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai savivaldybės balsų skaičiavimo
protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių
atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Savivaldybės
rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti
rinkimus savivaldybėje negaliojančiais.
82 straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos
dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai
Savivaldybės
rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus
finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, savivaldybės balsų skaičiavimo
protokolą, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio posėdžių
protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir
antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką
perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
83 straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas
skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų
rezultatus savivaldybėse, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat
visuomenės informavimo priemonių atstovai.
2. Rinkimų
stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl
šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi trukdyti
rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų
komisijai raštu pareikšti protestą. Protestas pridedamas prie rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų
dokumentais pateikiamas savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo
protestas savivaldybės rinkimų komisijai pridedamas prie savivaldybės balsų
skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie
pareikšti.
84
straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu
savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų
apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama
parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas
pirmiausiai skelbiamas internete, bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas
rinkimuose visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
2. Iki
Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo paskelbimo visuomenės informavimo
priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu
ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
85 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų
sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui
1. Partijos,
iškėlusios kandidatus, partijų atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių
rinkimų komisijų sprendimus dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų
surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24
valandas nuo atitinkamo balsų skaičiavimo protokolo surašymo. Šie skundai turi
būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pateikimo komisijai.
2. Savivaldybės
rinkimų komisijos sprendimai dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolų
surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per
72 valandas nuo jų surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus
galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
2. Iki rinkimų
dienos partija įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą
asmenį būti atstovu rinkimams. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti
įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams
registracija panaikinama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atitinkamo partijos
įgaliojimo įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.
40
straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Rinkimų užstatas vienam
kandidatų sąrašui įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio
mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 20 dydžių. Pakeičiant kandidato
vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1 VMDU,
sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą. Jei
kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos sąraše
pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo, rinkimų
užstatas neimamas.
3. Savivaldybės
rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų
dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos
pateiktus biuletenius, o nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo
papildomą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija
neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos surašytų
balsų skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos
sprendimo dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali
perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (ar
pavesti tai atlikti kitos savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijai), o
nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius
ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą savivaldybės, rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie savivaldybės balsų
skaičiavimo protokolo.
5. Partijos,
iškėlusios kandidatus, ir jų atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų
komisijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą
nagrinėti skundus dėl šio Įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 3 dienas po to,
kai paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos
skundus išnagrinėja per 3 dienas. Jo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
86
straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas
1. Partijos
kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento
narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jei už jį balsavo
ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų
sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų
visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja
tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas (sąrašai, jeigu
už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai
rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant
mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų sąrašus,
dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
2. Mandatai kandidatų sąrašams
paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų
metodą.
3.
Apskaičiuojama kvota – tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi
rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai,
padalytai iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus. Jei dalijant gaunama
liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
4. Už kiekvieną kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų
skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos
naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas sąrašams,
dalyvaujantiems skirstant mandatus. Dėl to visų sąrašų, dalyvaujančių
skirstant mandatus, pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po
paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas,
pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra
įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai
lygūs, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų
metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu,
kuris buvo įrašytas pirmasis.
5. Jeigu kuriam nors sąrašui
tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai
padalijami kitiems sąrašams, tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.
6. Viename
sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų
paduotus pirmumo balsus, kai Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja
kandidatų rinkiminį reitingą.
7. Jeigu partija, koalicija kartu
su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų reitingas nebūtų
nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų
biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų
eilė sąraše laikoma galutine.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
87 straipsnis. Kandidatų rinkiminio reitingo
skaičiavimas ir galutinės kandidatų eilės sąrašuose nustatymas
1. Kandidatų
rinkiminį reitingą skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal
rinkėjų pareikštą valią ir paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
2. Pirmiausiai
suskaičiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Tuo atveju, kai
kandidato pirmumo balsų suma yra didesnė už renkamų Europos Parlamento narių
skaičių ar yra jam lygi, kandidato rinkiminis reitingas lygus šiai sumai, jeigu
mažesnė, laikoma, kad kandidato rinkiminis reitingas lygus nuliui.
3. Galutinė
kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkiminį
reitingą. Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis
reitingas. Jeigu kandidatų rinkiminiai reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas
kandidatas, kurio rinkimų numeris mažesnis.
4. Galutinę
kandidatų eilę sąraše skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
88
straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
1. Vyriausioji
rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu
nustato, kad šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyti ar kiti
šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba savivaldybėje,
arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų
dokumentus negalima nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant
mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik
daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
2. Rinkimai
negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų
rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
89
straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas
1. Galutinius
rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus,
taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus, nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Galutinius
rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų skelbia Vyriausioji
rinkimų komisija. Šiuos rezultatus ji pirmiausiai paskelbia internete ir
artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kai per keturis mėnesius perduoda valstybės archyvui
neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir savivaldybių balsų skaičiavimo
protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių
protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to
Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus
sunaikinti.
90
straipsnis. Europos Parlamento nario pažymėjimas
1. Po galutinių
rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas
išrinktiems kandidatams įteikia Europos Parlamento nario, išrinkto nuo Lietuvos
Respublikos, pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos
institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių
pavardes.
2. Visus ginčus
dėl Europos Parlamento nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas
sprendžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo sprendimas
įsiteisėja nuo paskelbimo.
91
straipsnis. Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais
Europos
Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
1) Europos
Parlamento nariui mirus, – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro
duomenis;
2) Europos
Parlamento nariui atsistatydinus, – pagal paties Europos Parlamento nario
parašytą pareiškimą atsistatydinti. Šį pareiškimą Europos Parlamento narys pats
turi pakartoti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Europos
Parlamento narys dėl sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį,
Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis rengiamas Europos Parlamento nario
buvimo Lietuvos Respublikoje vietoje;
3) teismui
pripažinus Europos Parlamento narį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo
sprendimą;
4) Europos Parlamentui panaikinus
Europos Parlamento nario mandatą Europos Parlamento reglamento nustatyta
tvarka, – pagal įsigaliojusį Europos Parlamento sprendimą;
5) Europos
Parlamento nario mandato netekus dėl rinkėjams nepaskelbto kandidato
bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtos teismo
nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal šio Įstatymo 93 straipsnį arba Europos
Parlamento mandato ir pareigų nesuderinamumo pagal šio Įstatymo 94 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-617,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)
92
straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas
Jei Europos Parlamento nario
įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva
Europos Parlamento nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo
išrinktas buvęs Europos Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario
mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento
nario mandatų negavusių kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas
perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų
mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis
po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento
nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario
mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos
Parlamento nario mandato pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi
priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Europos
Parlamento nario vieta.
93 straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie
kandidato bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar
turėtą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę
1. Kiekvienas
kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės
užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis, išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės
valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Tai kandidatas nurodo
kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos
leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti
pažymėta: „Ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai
bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.
2. Jeigu
kandidatas apie savo bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę
reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra
patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės
narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis (tarnyba), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu,
o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu.
Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne
pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos
valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo
sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos
Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės
žinių“ numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento
nario vieta užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Kiekvienas kandidatas turi
viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos
įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės
teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus
ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą, nepaisant to, ar teistumas
išnykęs ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento narius
anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų
sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“.
4. Jeigu
kandidatas apie turėtą teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama
šio straipsnio 3 dalyje, ir per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra
įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės
teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos
padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo
pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo,
Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo
įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jei kandidatas
to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10 paskutinių metų iki
nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos
Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl
nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo
asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo
padarymo, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl
asmens pripažinimo kaltu ir kandidato į Europos Parlamento narius anketos
nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų
sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies
reikalavimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima
sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies reikalavimą,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo
įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“
numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
94
straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų
nesuderinamumas
1. Europos
Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos
Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės
tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas
nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos
Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo
tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir
atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba
atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas
į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario
vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,
privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio
arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos
Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1
dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie
Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu
sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“
numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Skundai dėl Europos Parlamento
nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo
„Valstybės žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų
gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai
šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
Lietuvos
Respublikos
2003 m. lapkričio 20 d.
įstatymo
Nr. IX-1837
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas Nr. 76/787/EAPB, EEB, Euratomas.
2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo
teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.
3. 1998 m. liepos 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rinkimų projekto, apimančio bendruosius
atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.
4. 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rekomendacija (A5-0212/2002) dėl Tarybos sprendimo,
pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine
visuotine rinkimų teise.
5. 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies
pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl
atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų
teise.
6. 2003 m. vasario mėn. Europos Parlamento reglamentas.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,
33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,
76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1
IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-184, 2009-03-10,
Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)
RINKIMŲ Į
EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 12, 14, 16, 17, 29, 30 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-221,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 47
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-617, 2009-12-22,
Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 91
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
RINKIMŲ Į
EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 37, 38, 40, 44, 45, 47, 48, 49, 50 IR 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo
15 d.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2010-06-04)
autrap@lrs.lt
94 straipsnis. Europos
Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų nesuderinamumas
1. Europos
Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos
Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės
tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas
nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos
Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo
tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir
atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba
atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas
į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario
vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,
privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio
arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos
Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1
dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie
Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu
sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“
numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Skundai dėl Europos Parlamento
nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo
„Valstybės žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų
gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai
šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
Lietuvos
Respublikos
2003 m. lapkričio 20 d.
įstatymo
Nr. IX-1837
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas Nr. 76/787/EAPB, EEB, Euratomas.
2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo
teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.
3. 1998 m. liepos 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rinkimų projekto, apimančio bendruosius
atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.
4. 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rekomendacija (A5-0212/2002) dėl Tarybos sprendimo,
pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine
visuotine rinkimų teise.
5. 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies
pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl
atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų
teise.
6. 2003 m. vasario mėn. Europos Parlamento reglamentas.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,
33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,
76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1
IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo AuĘrinū Trapinskienū
(2009-02-19)
autrap@lrs.lt
22 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų darbo apmokėjimas
1. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai
už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų
komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.
2. Savivaldybių
ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo
tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
23
straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas
1. Savivaldybės
rinkimų komisijos, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų
komisijoje gali atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų
komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Vyriausioji rinkimų komisija,
savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar
koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
3. Prireikus
naujas savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti
skiriamas šio Įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 14 straipsnio 1 dalyje ir 16
straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
RINKĖJŲ
SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ PAŽYMĖJIMAI
24
straipsnis. Rinkėjų sąrašai
1. Rinkimams į
Europos Parlamentą organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
1) Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas;
2) savivaldybių
rinkėjų sąrašai;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąrašai.
2. Rinkėjų
sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti
naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.
3. Rinkėjų
sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis
asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų
sąrašą kelis kartus.
4. Neteko galios
nuo 2008 m. gegužės 24 d.
5. Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir
tvarko gyventojų registro tvarkytojas ar kita kompetentinga institucija
Vyriausiosios rinkimų komisijos pavedimu, sudaromi elektroninėje informacijos
laikmenoje. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje informacijos laikmenoje
ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kurio vienas
variantas naudojamas rinkėjo pažymėjimams įteikti, kitas – rinkėjams
susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas
naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų
sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti
pakeitimai. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų
naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų
sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė,
Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę
patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje
laiką, duomenys, ankstesnė asmens gyvenamoji vieta kitoje Europos Sąjungos
valstybėje narėje ar kilmės valstybėje narėje, deklaruotos gyvenamosios vietos
adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą
pagrindas ir data;
2) savivaldybių
rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos
gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos
gyventojų registrą pagrindas, kilmės valstybė narė;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.
Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutinką, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų
skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šis adresas nurodomas spausdinto
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.
6. Kiekvienas
rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai
skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų
komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui
įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų
skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
49 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1.
Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus
rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi
būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus
nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.
2.
Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie
pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei,
teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
3. Politinės
reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos
žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814, 2010-05-18,
Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
50 straipsnio redakcija iki
2010 m. rugsėjo 15 d.:
66 straipsnis. Balsavimas
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose
1. Rinkėjai,
išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių darbo valandomis.
Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną.
Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku.
2. Rinkimų
dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos
Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų
pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo
komisijos.
3.
Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar
konsulinę įstaigą, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti
kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
67 straipsnis. Balsavimas laivuose
1.
Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau
kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos
uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių
jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu, Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.
2. Vyriausioji rinkimų komisija
susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių
laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas
balsavimas ir balsavimo metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji
rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo
kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta
galimybė balsuoti.
3. Laivuose balsuojantiems
rinkėjams rinkėjo pažymėjimai neįteikiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08,
Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
69 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros, socialinės
rūpybos ir globos įstaigose
1. Rinkėjai,
kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti
šiose įstaigose.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų
sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
specialiuose paštuose dienos atitiktų šio Įstatymo 65 straipsnio 1 dalį.
3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše
turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės
rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda
savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos
išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad
rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio Įstatymo 65 straipsnio 6
ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų,
atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų
stebėtojai (jeigu šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.
5. Rinkėjai,
kurie dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų,
gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį
privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo
paslaptį.
6. Rinkimų
komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams
draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo
neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.
7. Daryti
poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
70
straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1. Rinkėjai, atliekantys
privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose
atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą
ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje,
turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,
dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje
esančiuose kariniuose vienetuose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija
krašto apsaugos ministro teikimu.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių vienetų vadų teikimu sudaro
specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad
balsavimo specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 65 straipsnio 1
dalį.
3.
Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų
sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta
rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija
(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės
rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal
elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą
rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams
būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą
arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus,
karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro
sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų
apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
4. Balsavimui
kariniuose vienetuose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
5. Daryti poveikį kariniame vienete
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
71
straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1. Rinkėjai,
atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės
vykdymo įstaigoje.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių
vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo
teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio Įstatymo
65 straipsnio 1 dalį.
3.
Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių
rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti
nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija
(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda
savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos
išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir
atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką,
taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio
nuostatos.
5.
Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio
straipsnio ir šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
6. Daryti poveikį areštinėje,
tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
72
straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1. Balsavimo
vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir
šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo
paštu vokų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant
paštu tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas
nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų
biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,
apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie
Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis,
nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu
vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su
rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau
kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą
įrašytas rinkėjas, komisijai.
3. Likus vienai
dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų
biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai.
4. Balsavimo paštu vokus su
rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo
įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms iki rinkimų pabaigos.
5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus,
nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai
perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio Įstatymo 651 straipsnio
nuostatas vyko į rinkėjų namus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip
paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda
paštui.
6. Rinkėjų, kurie namuose balsavo
paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai,
nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos
perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija,
patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko
šio Įstatymo reikalavimus.
7. Išoriniai balsavimo vokai
saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
8. Prieš
pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai
balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais
balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį
kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
40 straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Rinkimų
užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies
ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 10 dydžių. Pakeičiant
kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1
VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą
sąrašą. Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos
sąraše pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo,
rinkimų užstatas neimamas.
2. Partijai,
kuri per paskutinius trejus Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų
rinkimus nepateikė Politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatyme nustatytu
laiku lėšų šaltinių ir jų naudojimo rinkimų agitacijai galutinių ataskaitų,
arba jei buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi lėšų šaltiniai ar
visos rinkimų agitacijos išlaidos, rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui
įregistruoti nustatomas tris kartus didesnis.
3. Per 40 dienų
po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija grąžina
rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, jeigu iškeltų kandidatų sąrašas
(jungtinis sąrašas) įgijo teisę dalyvauti paskirstant mandatus ir partija
pateikė lėšų šaltinių ir jų naudojimo rinkimų agitacijai ataskaitą.
4. Negrąžintini
rinkimus nepateikė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei
finansavimo kontrolės įstatyme nustatytu laiku politinės kampanijos finansavimo
ataskaitų, arba jeigu buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi
politinės kampanijos lėšų šaltiniai ar visos politinės kampanijos išlaidos,
rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomas tris kartus
didesnis.
3. Pasibaigus
politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų
grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, jeigu partija pateikė
politinės kampanijos finansavimo ataskaitą.
4. Pavėluotai
pateikus pareiškinius dokumentus, atšaukus politinės partijos ar partijų
koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą arba panaikinus kandidato
registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Europos Parlamento narius
šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas
negrąžinamas.
5. Negrąžintini
rinkimų užstatai pervedami į valstybės biudžetą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
41
straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės
@@ -2342,9 +6496,9 @@
būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti
kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į
Europos Parlamentą metu – dvigubas kandidatavimas draudžiamas.
kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į Europos
Parlamentą metu – dvigubas kandidatavimas draudžiamas.
2. Asmuo, kuris yra davęs
@@ -2360,9 +6514,9 @@
sutikimą būti iškeltas kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje,
išbraukiamas iš kandidatų sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu
Lietuvos Respublikoje.
išbraukiamas iš kandidatų sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu Lietuvos
Respublikoje.
4. Kad būtų
@@ -2396,15 +6550,15 @@
dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų
sąrašams sujungti. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti
jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir
negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus.
Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti
daugiau kaip vienoje koalicijoje.
sąrašams sujungti. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose
sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti
nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas
laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje
koalicijoje.
43
@@ -2440,21 +6594,23 @@
keičiant kandidatų eilę sąraše.
3. Kai pareiškinius
dokumentus atšaukia koalicijoje esanti partija, jos iškelti kandidatai
išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra
nuoroda į šios partijos pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Šiuo
atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių atstovams rinkimams
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų pareiškinius
dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos partijos
iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos kandidatai.
3. Kai
pareiškinius dokumentus atšaukia koalicijoje esanti partija, jos iškelti
kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos
pavadinime yra nuoroda į šios partijos pavadinimą, keičiamas koalicijos
pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių
atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų
pareiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos
partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos
kandidatai.
4. Jeigu po pareiškinių dokumentų
@@ -2462,3819 +6618,81 @@
mažiau kaip 5 kandidatai, panaikinama viso šio sąrašo kandidatų registracija.
44 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų
paskelbimas, rinkimų agitacijos kampanijos pradžia
1. Likus ne
mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija „Valstybės
žiniose“ paskelbia: partijų ir koalicijų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose
įrašytus kandidatus; kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius;
kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų
komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais
perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra
tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše).
Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų
paskelbimo.
2. Nuo kandidatų
paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija.
ŠEŠTASIS
44 straipsnio redakcija iki
2010 m. rugsėjo 15 d.:
48 straipsnis. Kandidato neliečiamybė
1.
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip
pat iki pirmojo naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio kandidatas be
Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos
Prezidento, Europos Parlamento ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių
asmenų neliečiamybės klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ir įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
KANDIDATŲ
VEIKLOS GARANTIJOS
45 straipsnis. Kandidatų teisė kalbėti
susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo priemonėmis
1. Prasidėjus
rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai turi lygią teisę kalbėti rinkėjų ir
kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, per nacionalines
visuomenės informavimo priemones ir skelbti savo rinkimų programą.
2. Valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų vadovai, taip pat savivaldybių administracijų
direktoriai ar jų tam įgalioti asmenys turi padėti kandidatams organizuoti
susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus.
46
straipsnis. Atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimą
Asmenys,
smurtu, apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkimų teisę
turintiems asmenims ir rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti
ir būti išrinktiems į Europos Parlamentą, organizuoti ir vykdyti rinkimų
agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip platinę
melagingus duomenis apie kandidatą ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais
arba kitaip pažeidę šį Įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti
pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų dokumentus,
neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę
šį Įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
47 straipsnis. Kandidato teisė
būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų agitacijos kampanijos
metu
1. Kandidatas
rinkimų agitacijos kampanijos metu, bet ne ilgiau kaip 30 dienų jo rašytiniu
prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų. Prašymas
atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę
suteikti atostogas.
2.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina
Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario ar Seimo nario pareigas. Kandidato į Europos Parlamento
narius, kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo tarnybinių pareigų
tvarka nustatyta Vyriausybės įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-221,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)
48
straipsnis. Kandidato neliečiamybė
1. Kandidatas
rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto
Europos Parlamento posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali
būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma
jo laisvė.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos
Prezidento, Europos Parlamento ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių
asmenų neliečiamybės klausimas rinkimų agitacijos kampanijos metu sprendžiamas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
AGITACIJA
50 straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo
priemonėmis sąlygos ir tvarka
1. Kandidatų
sąrašus iškėlusioms partijoms suteikiama teisė nemokamai naudotis
nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis
radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas laidas rengia ir transliuoja
iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka
papildomas tokių laidų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų laidų
rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija,
suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Be to,
Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas
kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas. Kiekvienam kandidatų sąrašui
skiriama ne mažiau kaip po vieną valandą nacionalinio radijo ir po vieną
valandą nacionalinės televizijos laiko debatams su kito ar kitų kandidatų
sąrašų atstovais. Debatuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų atstovų grupės (2 ir
daugiau) sudaromos tarpusavio susitarimu, o jeigu nesutariama, – burtais.
2. Kandidatų sąrašo rinkimų
programą per 20 dienų nuo pateikimo išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija.
Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Agitaciją per
komercines visuomenės informavimo priemones riboja tik rinkimų specialių
sąskaitų dydis. Rinkimų agitacijos žymėjimo tvarką nurodant lėšų šaltinį arba
tai, kad rinkimų agitacija skelbiama nemokamai, nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
4. Draudžiama
įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą:
1) ant statinių,
kuriuose yra valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių
institucijos ir įstaigos;
2) ant transporto
priemonių ir viešajame transporte;
3) automobilių
keliuose ir jų sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu
ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus,
pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti
pavojų eismo dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio
ženklus;
4) ant skulptūrų
ir paminklų;
5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;
6) neturint
žemės, statinių ar kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko
sutikimo;
7) vietose,
nepatvirtintose savivaldybės rinkimų komisijos, kaip tai nustatyta šio
straipsnio 7 dalyje.
5.
Išorinė politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros
vertybėse, taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės
įstaiga, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos
steigėjo įgaliota įstaiga.
6.
Išorinei politinei reklamai skelbti laikantis kandidatų ir kandidatų sąrašų
lygiateisiškumo principo skiriama ne mažiau kaip po vieną specialią vietą
kiekvienos rinkimų apylinkės teritorijoje. Išorinė politinė reklama šiame
Įstatyme suprantama kaip išorinės reklamos priemonėmis skleidžiama politinė
reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama, skelbiama
viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse. Išorinės politinės reklamos
vietas savo lėšomis įrengia savivaldybė. Išorinė politinė reklama gaminama ir
skelbiama savarankiškų politinės kampanijos dalyvių lėšomis.
7. Vietas, kuriose gali būti
įrengta ir skleidžiama išorinė politinė reklama, savivaldybės teritorijoje
privalo parinkti ir pateikti savivaldybės rinkimų komisijai tvirtinti
savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki
rinkimų dienos. Jei išorinei politinei reklamai skleisti reikalingi šio
straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti arba pagal kitus įstatymus būtini sutikimai
ar suderinimai, jų nuorašai pateikiami kartu su savivaldybės administratoriaus
teikimu. Jeigu stendai, skydai ar kitos teikiamos vietos išorinei politinei
reklamai netinkami arba netinkamai įrengti, savivaldybės rinkimų komisija
pareikalauja, kad būtų teikiamos tinkamos vietos ar teikiamos vietos būtų
tinkamai įrengtos. Kiekvienoje išorinei politinei reklamai skirtoje vietoje
visiems kandidatų sąrašams (partijos išdėstomos pagal sąrašų numerius)
skiriamas vienodas reklamos plotas, kurį nurodo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas. Šis plotas kiekvienam kandidatui ir kandidatų sąrašui turi būti ne
didesnis kaip A2 formato. Išorinę politinę reklamą skelbia politinės partijos
ar šių įgalioti asmenys tam skirtuose reklamos plotuose. Jeigu išorinė politinė
reklama skelbiama nenustatytose vietose, savivaldybės administracijos
direktorius užtikrina, kad ji būtų nedelsiant nuimta.
8.
Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos
įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
9. Visus ginčus
dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi
šiuo Įstatymu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
51 straipsnis. Kandidatą ar kandidatų sąrašą
iškėlusią partiją kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė
1. Jeigu rinkimų
agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė paskelbia
kandidatą ar partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą
(vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje,
kuri leidžiama daugiau kaip 3 kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki
rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų,
bet visais atvejais kandidatą ar partiją, iškėlusią kandidatų sąrašą,
kompromituojanti medžiaga gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame
iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo
suteikti galimybę kandidatui ar partijai pareikšti atsakomąją nuomonę.
Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas
išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau kaip 3 kartus ilgesnė
už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė atsakomąją
nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta,
ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki rinkimų agitacijos draudimo laikotarpio
pradžios. Visuomenės informavimo priemonė, kuri negali per šio Įstatymo
nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, turi pasirūpinti savo
lėšomis ją paskelbti per kitą visuomenės informavimo priemonę.
2.
Kompromituojanti medžiaga yra tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus,
kad šie nebalsuotų už konkrečios partijos iškeltus kandidatus (kandidatą) ir
kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį) ar kandidatą negatyviai
apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė
(skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie partiją ar
kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir
nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas
paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga
paskelbta ne apie tą partiją ar kandidatą; paskelbta medžiaga nėra
kompromituojanti; partiją ar kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė tos
pačios partijos iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių partiją ar kandidatą
apibūdinančių žinių; partija ar kandidatas pasinaudojo atsakomosios nuomonės
teise.
3. Atsakomąją
nuomonę partija ar kandidatas visuomenės informavimo priemonei pateikia per
savo atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą
rinkimams savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku
pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo
paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu
skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama
pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė
privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.
4. Jeigu
kompromituojanti medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį
Įstatymą negali būti skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimu skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir
už tai apmokama pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės
informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą
šio paskelbimo kainą.
5. Visais
atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės
informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6. Kai
atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio Įstatymo
nustatyta paskelbimo kaina išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės,
kuri kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku
nepaskelbė atsakomosios nuomonės.
52 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją
naudojantis tarnybine padėtimi
1. Bet kam
draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose,
įstaigose ar organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės
informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti
kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti
paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės
tarnautojams draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai
išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti
patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta
tvarka.
2. Jeigu asmuo
yra kandidatas, per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali
kalbėti tik šio Įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl
einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių,
tai jis gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Per nacionalines visuomenės
informavimo priemones arba iš valstybės ar savivaldybių lėšų finansuojamose
visuomenės informavimo priemonių laidose galima skelbti tik tą konferencijos
įrašą ar jo dalį, kur nėra rinkimų agitacijos.
53 straipsnis.
Rinkimų į Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimas
Rinkimų į
Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių
partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
54
straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1. Rinkimų
agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų
iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos, išskyrus
nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne
mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo
laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias
išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa. Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba
Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybių tarybų rinkimų agitacija
arba agitacija dėl referendumo, agitacija draudžiama likus 30 valandų iki
rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos tokiomis pat, kaip
šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.
2.
Informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių
balsuoti rinkėjų skaičių, kokius dokumentus būtina turėti balsuojant, kvietimas
atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose,
balsuoti už ar prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų
agitacija.
3.
Asmenys, pažeidę šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-184,
2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
PARENGTINĖ
RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
55
straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo
pažymėjimų, rinkimų biuletenių, vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų
dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, plakatų,
naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius
nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
56
straipsnis. Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimams
kiekvienam rinkėjui įteikiamas biuletenis, kuriame visi kandidatų sąrašai
atspausdinti pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame
pat plote ir to paties tipo šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks, kad
geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje turi būti
atspausdintas burtais nustatytas rinkimų numeris, partijos, koalicijos
pavadinimas (nurodytas jos pareiškiniuose dokumentuose) ir sąrašo kandidatų
rinkimų numeriai bei kandidatų vardai ir pavardės. Rinkimų biuletenyje turi
būti atspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos
specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti.
2. Antrojoje
biuletenio dalyje yra penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas
įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius.
3. Laivuose
rinkimų biuletenis spausdinamas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos perduotą
aprašymą.
57
straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1. Savivaldybių
rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus centriniams
pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki balsavimo paštu
pradžios, rinkimų biuletenius rinkimų apylinkių komisijoms – ne vėliau kaip
prieš 12 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną.
2. Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose biuleteniai ir
balsavimo paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau
kaip 20 dienų iki rinkimų. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai
prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų
išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
58
straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų
apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau
kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų
komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus
rinkimų biuletenius ir surašiusi jų perėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje
(kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo
patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų
agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų
sąrašai. Šio Įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų
apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų
agitacijos medžiaga, išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistąją. Be
to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos
rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama,
perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.
2. Kitus
balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Apylinkės
rinkimų komisijos pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku
ir tinkamai. Jeigu savivaldybės administracija nepaskiria tinkamų patalpų
balsavimo patalpai įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti
savivaldybės rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai
surasti ir tinkamam inventoriui įsigyti, kaip nustatyta šio Įstatymo 9
straipsnyje.
59
straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Partijos,
partijų atstovai rinkimų komisijose ir kandidatai turi teisę skirti ne daugiau
kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Rinkimų
stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos
formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus
savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje ir
bet kuriame pašto skyriuje. Rinkimų stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji
rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse
ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečiose savivaldybėse ar rinkimų
apylinkėse, užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento teikimu, užsienio
valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip
pat savo nuožiūra;
2) savivaldybės
rinkimų komisija – pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje šios
savivaldybės teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse, vyresniems
kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems rinkimų teisę
turintiems asmenims partijos vietos skyriaus ar jo atstovo rinkimams prašymu,
kuriame turi būti nurodyta asmens, siūlomo būti rinkimų stebėtoju, pavardė,
vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas (pavadinimai).
49
straipsnio redakcija iki 2010 m. rugsėjo 15 d.:
49
straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Pradėti
rinkimų agitaciją partijoms ir kandidatams sudaromos šio Įstatymo nustatytos
sąlygos nuo tos dienos, kada prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų
agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki rinkimų
agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka
deklaruojamos ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino
rinkimų agitacijos išlaidų dydžio.
2. Rinkimų
stebėtojo pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba
kitas komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti
išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo,
kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio Įstatymo reikalavimus. Apie visus
atsisakymus išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta
artimiausiame rinkimų komisijos posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.
3. Rinkimų
stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai,
taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų
stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje būtų sudarytos tinkamos
sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio Įstatymo. Jeigu rinkimų stebėtojas pats
pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo pažymėjimo galiojimas
gali būti panaikintas savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie
šį sprendimą turi būti iškart pranešta savivaldybės rinkimų komisijos nariams,
Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam atstovui rinkimams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
DEVINTASIS SKIRSNIS
BALSAVIMAS
60
straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas
vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos
nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios
rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, jei kitko nenumato šis Įstatymas.
61
straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius
Balsavimo
patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir
balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose
(koridoriuose) bei prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.
62
straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną
rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams
joje gali būti tik apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir
budintis policininkas. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos
nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai
apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal
nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų
skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės
rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius,
išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams,
kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą taip
paskelbdamas rinkimų pradžią.
63
straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas
1. Prie įėjimo į
balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo
pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmens tapatybę. Komisijos
narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų
sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu
antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko
balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio.
Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam
rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi
reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia
svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją
išsiaiškinti dėl balsavimo.
2. Komisijos
narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, iš pateiktų dokumentų
nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas
asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat
Lietuvoje gyvenantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, rinkėjų
sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo
lapelį. Po to, kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys
pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų
biuletenis. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami.
Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenio išdavimą ir
rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
3. Išduoti rinkėjui
kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį
reikalavimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
64
straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų
biuletenį, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti
rinkimų biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.
2. Rinkimų
biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir,
pareikšdamas valią dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio
laukeliuose įrašo penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo
būdu už šiuos kandidatus paduodami pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties
kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal
šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas
negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų
numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė valios dėl tų kandidatų.
3. Užpildytą
rinkimų biuletenį rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu
rinkėjas, neįmetęs rinkimų biuletenio į balsadėžę, prašo, sugadintas rinkimų
biuletenis pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos narys sugadintą rinkimų
biuletenį perbraukia, ant jo pasirašo ir išduoda naują rinkimų biuletenį.
Sugadinti rinkimų biuleteniai laikomi atskirai.
5. Rinkėjas,
kuris dėl fizinių trūkumų negali pats rinkimų biuletenio užpildyti ir įmesti į
balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką,
narį ar rinkimų stebėtoją), kad šis už jį atliktų šiuos veiksmus. Rinkėjas, neturintis
fizinių trūkumų, dėl kurių jis negalėtų užpildyti rinkimų biuletenį, turi
balsuoti pats.
65
straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsuoti paštu gali rinkėjai,
kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją
karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka
tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis
tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės
atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo
namuose). Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose
(toliau – specialūs paštai) jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį
ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose
balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka krašto
apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos apmokamos iš valstybės
biudžeto lėšų.
2. Už balsavimo paštu
organizavimą atsako pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros
organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas yra,
komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų
pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja,
kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už
balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako
tų karinių vienetų vadai.
3. Rinkimų
biuleteniams ir vokams išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas
savivaldybės rinkimų komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems
patikima dirbti su rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija
pareikalauja, pašto vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su
rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti
rinkimų dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos
pažymas. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir
priimti rinkimų dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas,
pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo
pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę
įrašyti į šią pažymą savo pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša
savivaldybės rinkimų komisijai.
4. Šio Įstatymo
68, 69, 70 ir 71 straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta),
kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti
jį į balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai,
turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų
apylinkėje.
5. Pašto
darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo
paštu vokai. Išorinį balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai
apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
6. Rinkėjas
balsuoja asmeniškai ir slaptai:
1) užpildo
rinkimų biuletenį;
2) užpildytą
rinkimų biuletenį įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja
vidinį balsavimo paštu voką;
4) vidinį
balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį balsavimo
paštu voką;
5) užklijuoja
išorinį balsavimo paštu voką.
7.
Šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu
rinkėjas dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo šių veiksmų pats atlikti negali, jo
prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo. Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo
užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo
paslaptį.
8.
Užklijuotą išorinį balsavimo paštu voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu,
vidiniu balsavimo paštu voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas įteikia pašto
darbuotojui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, rinkėjo
akivaizdoje užklijuoja jį specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko
priėmimo kvitą.
9. Pašto darbuotojui draudžiama
už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat
priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką. Rinkėjams
draudžiama išsinešti iš specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu
vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
651
straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto
1.
Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai
nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl
sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę
ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo
prašymą balsuoti namuose. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir tikslinančios
rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis gauti iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių, o
duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros įstaigų.
Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik namuose
balsuojančių rinkėjų sąrašų tikslinimo tikslais.
2.
Rinkėjų prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms.
Rinkėjų, gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti
namuose pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo pažymėjimus ir baigiami
priimti paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai
apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti
paskutinį antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų ar
neįgalumo pats negali užpildyti prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti
apylinkės rinkimų komisijai, gali pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo
šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui, kuris juo rūpinasi. Šie rinkėjo prašymą
pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą.
3.
Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į
rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų
komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 12 iki 20 valandos paskutinį
trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir
balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra tos savivaldybės
mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų
biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto
savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du
savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie
negali būti pasiūlyti tos pačios politinės partijos. Balsavimą iš anksto
prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės
rinkimų komisijos narys.
4.
Į rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų
komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų
apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus
ir juos tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti,
sąrašą paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės
rinkimų komisija.
5.
Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose
balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų
apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo
8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos
nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į
namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą,
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du
savivaldybės rinkimų komisijos nariai arba jos pirmininko pavedimu – ne mažiau
kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir iš anksto gali
stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje
rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu
vokai perduodami paštui, o šis juos perduoda rinkimų apylinkėms kartu su paštu
balsavusių rinkėjų rinkimų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir iš
anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir saugo
balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu su
kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų komisijai
ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.
6. Konkretų rinkimų komisijos
narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafiką tvirtina apylinkės ar savivaldybės
rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį
ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12 valandos. Šis grafikas yra
viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos
skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius
rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų pasiūlyti rinkimų komisijos
nariai ir rinkimų stebėtojai.
7. Balsavimui namuose taikomos
šio Įstatymo 65 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.
8. Užklijuotą
išorinį balsavimo voką (su jame esančiais rinkėjo pažymėjimu, vidiniu balsavimo
voku ir ten esančiu rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės
(savivaldybės) rinkimų komisijos nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, jį
užklijuoja specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9.
Daryti poveikį namuose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį
balsuoti draudžiama. Komisijos nariams
draudžiama už rinkėją atlikti šio Įstatymo 65 straipsnio 6 ir 7 dalyse
nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo
voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems
asmenims.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
68 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos
Respublikos diplomatinėse
atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir
laivuose
1.
Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos
balsavimo komisijos.
2. Balsavimo
komisijos sudaromos iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo
komisijas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse
įstaigose sudaro jų vadovai iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar
konsulinės įstaigos darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių
Lietuvos Respublikos piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų
davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Balsavimo
komisijas laivuose sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai,
atsižvelgdami į laivo įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo
sprendimą.
4. Balsavimo,
balsų skaičiavimo ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką,
taip pat rinkimų stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji
rinkimų komisija.
5. Vyriausioji
rinkimų komisija užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos
diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas,
sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato
balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10 dienų).
6.
Už balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai,
o laivuose – laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai.
7. Laivuose, kuriuose organizuoti
balsavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas
neorganizuojamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08,
Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
73 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo
organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų
skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja komisijos
pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti
visi balsavimo patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami nustatyta tvarka, ir
turi teisę pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui,
jeigu šis trukdo komisijos darbą ar netinkamai atlieka savo pareigas. Šį
sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas komisijos pirmininko.
Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų komisija jį
gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.
2. Visi į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai
skelbiami taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus
asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių,
komisijos pirmininkas biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą
dėl jo įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie pateikiami po
vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
74
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius
balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės
plyšį.
2. Atskirai iš
kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų
biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus,
atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais
biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3. Nepanaudotus
ir sugadintus rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija viešai
suskaičiuoja, anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į
specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir
sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą.
75 straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje
balsavusių rinkėjų balsų skaičiavimas
1. Apylinkės
rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų
balsadėžę: ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji
galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų
biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 jos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo
pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės
rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo
priima savivaldybės rinkimų komisija.
2. Kai
įsitikinama, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi
rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų
dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir
komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai
surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi
į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi
būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi
perskaičiuoti kiti komisijos nariai. Iš visų biuletenių turi būti išskirti,
jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos formos,
neantspauduoti ar antspauduoti ne šios apylinkės rinkimų komisijos antspaudu ir
pan.). Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės
rinkimų komisijai ir įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole.
Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti
biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas ir
saugomas. Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų sąrašai gavo
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti
paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3. Biuleteniai,
pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą balsavo rinkėjas,
bet negalima nustatyti, kokią valią jis pareiškė dėl balsuoto sąrašo kandidatų,
vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje
nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį,
taip pat jeigu pagal įrašą ar įrašus neįmanoma nustatyti rinkėjo valios,
pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį
laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties kandidato
rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį
biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
4. Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba kai kyla komisijos narių
ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. Šio
balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.
5. Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose
galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų,
jog balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną
kartą balsus perskaičiuoti, jei iki rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas rinkimų komisijos narys ar
rinkimų stebėtojas.
6. Konkrečią
biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.
76 straipsnis. Balsavusių pašto vokais rinkėjų
apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
1. Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu ir namuose
gauti rinkimų biuleteniai:
1)
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir
namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas
į balsų skaičiavimo protokolą;
2)
išoriniai balsavimo paštu vokai po vieną atplėšiami;
3)
iš išorinio balsavimo paštu voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai
perskaitoma rinkėjo pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir
vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu.
Jeigu rinkėjo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba
rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų
apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba
išoriniame voke nėra rinkėjo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau
kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad
voke esantis rinkimų biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas.
Ant vidinio balsavimo voko būtina pažymėti, kad voke esantys biuleteniai
negalioja. Tokių vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole
neįskaičiuojamas;
4)
apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose,
pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;
5)
antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir
antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus
peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami
antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra
daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai
pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio
Įstatymo 75 straipsnio reikalavimus.
2. Jeigu rinkimų
apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu
vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir
perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo
rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai
suskaičiuoti balsavimo patalpoje ir paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai,
visi duomenys įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją
dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių,
pirmininko bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės
rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra suskaičiuoti, apylinkės
rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo balsus, paduotus už
kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti
iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą
kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus
skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami,
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame voke turi būti
perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės
rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų
dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi
priimti vieną iš sprendimų:
1) grąžinti
biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų
komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2) pakeisti
apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą
dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos
rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai.
Savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir
laiką.
4. Jeigu
apylinkės rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba
perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,
patikrina, ar nebuvo atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais
biuleteniais. Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo
pažeistas ar kad buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas
supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas
pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama
Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų
skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas
nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo balsų
skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų
komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip prieš
valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų
lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė,
ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo
balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi
rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų
dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir
komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti
pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai
turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų
skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, jog pirmumo balsai
skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai
supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų
komisijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
77
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai
1. Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
turi dvi dalis.
2. Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:
1) rinkimų
apylinkės rinkėjų skaičius;
2) iš
savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų
biuletenių skaičius, rinkėjų parašų apylinkės rinkėjų sąraše skaičius, rinkėjo
pažymėjimų skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų
biuletenių skaičius;
4) anuliuotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7) balsadėžėje
rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8) balsadėžėje
rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9) balsadėžėje
rastų atskirai už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičius;
10) namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius,
paštu gautų balsavimo vokų skaičius, bendras paštu ir namuose gautų balsavimo
vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;
11) paštu gautų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų
galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu gautų
balsų, paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą,
skaičius;
14) iš viso
rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) bendras
rinkimų apylinkėje negaliojančių biuletenių skaičius;
16) iš viso už
kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų
skaičius.
3. Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus apylinkės rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų
apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės
rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius
rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su
paštu gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.
4. Jeigu
balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,
apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai
įrašoma rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek
biuletenių buvo rasta daugiau.
5. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį yra įrašyti visi duomenys ir
visi biuleteniai yra sudėti į antspauduotus paketus bei į specialų
skaičiuotiniems pirmumo balsams voką (vokus), rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir
nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos
narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo
dalis.
6. Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:
1) skaičiuojamų
biuletenių skaičius;
2) biuletenių,
kuriuose rinkėjai nenurodė pirmumo balsų, skaičius;
3) kiekvieno
kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;
4) visų
kandidatų gautų pirmumo balsų suma;
5) kiti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,
reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
7. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie
protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Jeigu savivaldybės ar
apylinkės rinkimų komisija, skaičiuodama pirmumo balsus, nustato, kad rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje nurodyti duomenys
klaidingi, surašomas protokolas klaidai ištaisyti. Protokolo antroji dalis ir
biuleteniai grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos
priima savivaldybės rinkimų komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
78
straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai
1.
Negaliojančiais rinkimų biuleteniais pripažįstami:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) antspauduoti
ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu –
neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);
3) rinkimų
biuleteniai, kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą
arba nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma
nustatyti rinkėjo valios.
2. Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu, kai kyla komisijos narių ginčas
dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu.
Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje. Jeigu apylinkės
rinkimų komisija pripažįsta biuletenius negaliojančiais pagal šio straipsnio 1
dalies 1 ar 2 punktą, ji apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų
komisijai.
79 straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų
pateikimas savivaldybės rinkimų komisijai
1. Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius (taip pat negaliojančius ir
nepanaudotus), kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai
kartu su rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais,
apylinkės rinkėjų sąrašai, apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolai,
viso jos darbo laikotarpio finansiniai dokumentai savivaldybės rinkimų
komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei
Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija privalo
užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.
80
straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje
1. Savivaldybės
rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir
patikrina:
1) ar yra
pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai ir paketai su rinkimų
biuleteniais;
2) paketų antspaudavimą
ir jų aprašus (ar aprašas pilnas ir teisingas);
3) ar į rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie
neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos
žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių,
rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie
rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo
protokolo pirmojoje ir antrojoje dalyse ir pan.); ar yra visi reikalingi
parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos apylinkės rinkimų
komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;
4) ar visos
pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo
pastabas dėl apylinkių rinkimų komisijų pateiktų dokumentų ir pasirūpina
pateiktų dokumentų saugumu.
3. Apylinkių rinkimų
komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti rinkimų
dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik
savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Savivaldybės rinkimų komisija gali
pati perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius,
gali pavesti perskaičiuoti rinkimų biuletenius tai apylinkės rinkimų komisijai,
iš kurios jie buvo gauti, arba pavesti rinkimų biuletenius perskaičiuoti kitai
apylinkės rinkimų komisijai. Rinkimų komisijos, perskaičiuodamos balsus, turi
vadovautis šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalimi.
4. Nustačiusi
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų
komisija imasi priemonių jiems pašalinti, taip pat pareikalauja iš apylinkės
rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Savivaldybės
rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų
pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių rinkėjų
balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
81
straipsnis. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolai
1. Pagal rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų
dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į savivaldybės balsų
skaičiavimo protokolą įrašo:
1) savivaldybėje
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2) savivaldybėje
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar
tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
3) savivaldybėje
galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4) už kiekvieną
kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičių;
5) už kiekvieną
kandidatą paduotų pirmumo balsų skaičių.
2. Savivaldybės
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai savivaldybės balsų skaičiavimo
protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių
atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus.
Savivaldybės rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai
pripažinti rinkimus savivaldybėje negaliojančiais.
82 straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos
dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai
Savivaldybės
rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus
finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, savivaldybės balsų skaičiavimo
protokolą, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio posėdžių
protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir
antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką
perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
83 straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas
skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų
rezultatus savivaldybėse, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat
visuomenės informavimo priemonių atstovai.
2. Rinkimų
stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl
šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi trukdyti
rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų
komisijai raštu pareikšti protestą. Protestas pridedamas prie rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų
dokumentais pateikiamas savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo
protestas savivaldybės rinkimų komisijai pridedamas prie savivaldybės balsų
skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie
pareikšti.
84
straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu
savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų
apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama
parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas
pirmiausiai skelbiamas internete, bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas
rinkimuose visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
2. Iki
Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo paskelbimo visuomenės informavimo
priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu
ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
85 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų
sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui
1. Partijos,
iškėlusios kandidatus, partijų atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių
rinkimų komisijų sprendimus dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų
surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24
valandas nuo atitinkamo balsų skaičiavimo protokolo surašymo. Šie skundai turi
būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pateikimo komisijai.
2. Savivaldybės
rinkimų komisijos sprendimai dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolų
surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per
72 valandas nuo jų surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus
galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
3. Savivaldybės
rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų
dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau
kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos
pateiktus biuletenius, o nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo
papildomą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija
neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos surašytų
balsų skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos
sprendimo dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali
perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (ar
pavesti tai atlikti kitos savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijai), o
nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius
ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą savivaldybės, rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie savivaldybės balsų
skaičiavimo protokolo.
5. Partijos,
iškėlusios kandidatus, ir jų atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų
komisijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą
nagrinėti skundus dėl šio Įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 3 dienas po to,
kai paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos
skundus išnagrinėja per 3 dienas. Jo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
86
straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas
1. Partijos
kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento
narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jei už jį balsavo
ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų
sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų
visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas
lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas (sąrašai, jeigu už
juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų.
Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus,
skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų sąrašus,
dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
2. Mandatai kandidatų sąrašams
paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų
metodą.
3.
Apskaičiuojama kvota – tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi
rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai,
padalytai iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus. Jei dalijant gaunama liekana,
dalmuo padidinamas vienetu.
4. Už kiekvieną kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų
skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos
naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas sąrašams,
dalyvaujantiems skirstant mandatus. Dėl to visų sąrašų, dalyvaujančių
skirstant mandatus, pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po
paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas,
pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra
įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai
lygūs, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų
metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu,
kuris buvo įrašytas pirmasis.
5. Jeigu kuriam nors sąrašui
tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai
padalijami kitiems sąrašams, tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.
6. Viename
sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų
paduotus pirmumo balsus, kai Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja
kandidatų rinkiminį reitingą.
7. Jeigu partija, koalicija kartu
su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų reitingas nebūtų
nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų
biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų
eilė sąraše laikoma galutine.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
87 straipsnis. Kandidatų rinkiminio reitingo
skaičiavimas ir galutinės kandidatų eilės sąrašuose nustatymas
1. Kandidatų
rinkiminį reitingą skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal
rinkėjų pareikštą valią ir paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
2. Pirmiausiai
suskaičiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Tuo atveju, kai
kandidato pirmumo balsų suma yra didesnė už renkamų Europos Parlamento narių
skaičių ar yra jam lygi, kandidato rinkiminis reitingas lygus šiai sumai, jeigu
mažesnė, laikoma, kad kandidato rinkiminis reitingas lygus nuliui.
3. Galutinė
kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkiminį
reitingą. Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis
reitingas. Jeigu kandidatų rinkiminiai reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas
kandidatas, kurio rinkimų numeris mažesnis.
4. Galutinę
kandidatų eilę sąraše skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
88
straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
1. Vyriausioji
rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu
nustato, kad šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyti ar kiti
šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba savivaldybėje,
arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų
dokumentus negalima nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant
mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik
daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
2. Rinkimai
negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų
rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
89
straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas
1. Galutinius
rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų
rezultatus, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus,
nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Galutinius
rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų skelbia Vyriausioji
rinkimų komisija. Šiuos rezultatus ji pirmiausiai paskelbia internete ir
artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kai per keturis mėnesius perduoda valstybės archyvui
neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir savivaldybių balsų skaičiavimo
protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių
protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to
Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus
sunaikinti.
90
straipsnis. Europos Parlamento nario pažymėjimas
1. Po galutinių
rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas
išrinktiems kandidatams įteikia Europos Parlamento nario, išrinkto nuo Lietuvos
Respublikos, pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos
institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių
pavardes.
2. Visus ginčus
dėl Europos Parlamento nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas
sprendžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo sprendimas
įsiteisėja nuo paskelbimo.
91
straipsnis. Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais
Europos
Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
1) Europos
Parlamento nariui mirus, – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro
duomenis;
2) Europos
Parlamento nariui atsistatydinus, – pagal paties Europos Parlamento nario
parašytą pareiškimą atsistatydinti. Šį pareiškimą Europos Parlamento narys pats
turi pakartoti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Europos
Parlamento narys dėl sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį, Vyriausiosios
rinkimų komisijos posėdis rengiamas Europos Parlamento nario buvimo Lietuvos
Respublikoje vietoje;
3) teismui
pripažinus Europos Parlamento narį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo
sprendimą;
4) Europos Parlamentui panaikinus
Europos Parlamento nario mandatą Europos Parlamento reglamento nustatyta
tvarka, – pagal įsigaliojusį Europos Parlamento sprendimą;
5) Europos
Parlamento nario mandato netekus dėl rinkėjams nepaskelbto kandidato
bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtos teismo
nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal šio Įstatymo 93 straipsnį arba Europos
Parlamento mandato ir pareigų nesuderinamumo pagal šio Įstatymo 94 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-617,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)
92
straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas
Jei Europos Parlamento nario
įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva
Europos Parlamento nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo
išrinktas buvęs Europos Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario
mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento
nario mandatų negavusių kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas
perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų
mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis
po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento
nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario
mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos
Parlamento nario mandato pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi
priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Europos
Parlamento nario vieta.
93 straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie
kandidato bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar
turėtą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę
1. Kiekvienas
kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės
užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis, išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės
valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Tai kandidatas nurodo
kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos
leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti
pažymėta: „Ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai
bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.
2. Jeigu
kandidatas apie savo bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę
reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra
patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės
narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis (tarnyba), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu,
o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu.
Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne
pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos
valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo
sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos
Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame
„Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos
Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Kiekvienas kandidatas turi
viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos
įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės
teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus
ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą, nepaisant to, ar teistumas
išnykęs ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento narius
anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų
sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“.
4. Jeigu
kandidatas apie turėtą teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama
šio straipsnio 3 dalyje, ir per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra
įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės
teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos
padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo
pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo,
Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo
įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jei kandidatas to
nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10 paskutinių metų iki nustatytosios
dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės
narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos
veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada
buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo,
Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens
pripažinimo kaltu ir kandidato į Europos Parlamento narius anketos nuorašus
perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų
sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies
reikalavimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima
sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies reikalavimą,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo
įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“
numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
94
straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų
nesuderinamumas
1. Europos
Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos
Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės
tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas
nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos
Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo
tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir
atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba
atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas
į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario
vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,
privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio
arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos
Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1
dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas, Vyriausioji
rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie Europos
Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu sprendimu
privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie
tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje ir pranešti
Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio Įstatymo
92 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Skundai dėl Europos Parlamento
nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo
„Valstybės žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų
gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai
šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
Lietuvos
Respublikos
2003 m. lapkričio 20 d.
įstatymo
Nr. IX-1837
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas Nr. 76/787/EAPB, EEB, Euratomas.
2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo
teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.
3. 1998 m. liepos 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rinkimų projekto, apimančio bendruosius
atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.
4. 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rekomendacija (A5-0212/2002) dėl Tarybos sprendimo,
pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine
visuotine rinkimų teise.
5. 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies
pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl
atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų
teise.
6. 2003 m. vasario mėn. Europos Parlamento reglamentas.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,
33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,
76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1
IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-184,
2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)
RINKIMŲ Į
EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 12, 14, 16, 17, 29, 30 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-221,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 47
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-617,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 91
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2010-01-25)
autrap@lrs.lt
94 straipsnis. Europos
Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų nesuderinamumas
1. Europos
Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos
Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės
tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas
nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos
Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo
tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir
atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba
atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas
į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario
vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,
privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio
arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos
Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1
dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie
Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu
sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“
numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Skundai dėl Europos Parlamento
nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo
„Valstybės žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų
gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai
šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
Lietuvos
Respublikos
2003 m. lapkričio 20 d.
įstatymo
Nr. IX-1837
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas Nr. 76/787/EAPB, EEB, Euratomas.
2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo
teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.
3. 1998 m. liepos 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rinkimų projekto, apimančio bendruosius
atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.
4. 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rekomendacija (A5-0212/2002) dėl Tarybos sprendimo,
pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine
visuotine rinkimų teise.
5. 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies
pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl
atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų
teise.
6. 2003 m. vasario mėn. Europos Parlamento reglamentas.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,
33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,
76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1
IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo AuĘrinū Trapinskienū
(2009-02-19)
autrap@lrs.lt
22 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų darbo apmokėjimas
1. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai
už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų
komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.
2. Savivaldybių
ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo
tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
23
straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas
1. Savivaldybės
rinkimų komisijos, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų
komisijoje gali atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų
komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Vyriausioji rinkimų komisija,
savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar
koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
3. Prireikus
naujas savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti
skiriamas šio Įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 14 straipsnio 1 dalyje ir 16
straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
RINKĖJŲ
SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ PAŽYMĖJIMAI
24
straipsnis. Rinkėjų sąrašai
1. Rinkimams į
Europos Parlamentą organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
1) Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas;
2) savivaldybių
rinkėjų sąrašai;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąrašai.
2. Rinkėjų
sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti
naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.
3. Rinkėjų
sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis
asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų
sąrašą kelis kartus.
4. Neteko galios
nuo 2008 m. gegužės 24 d.
5. Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir
tvarko gyventojų registro tvarkytojas ar kita kompetentinga institucija
Vyriausiosios rinkimų komisijos pavedimu, sudaromi elektroninėje informacijos
laikmenoje. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje informacijos laikmenoje
ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kurio vienas
variantas naudojamas rinkėjo pažymėjimams įteikti, kitas – rinkėjams
susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas
naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų
sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti
pakeitimai. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų
naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų
sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė,
Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę
patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje
laiką, duomenys, ankstesnė asmens gyvenamoji vieta kitoje Europos Sąjungos
valstybėje narėje ar kilmės valstybėje narėje, deklaruotos gyvenamosios vietos
adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą
pagrindas ir data;
2) savivaldybių
rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos
gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos
gyventojų registrą pagrindas, kilmės valstybė narė;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.
Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutinką, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų
skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šis adresas nurodomas spausdinto
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.
6. Kiekvienas
rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai
skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų
komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui
įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų
skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
49 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Pradėti
rinkimų agitaciją partijoms ir kandidatams sudaromos šio Įstatymo nustatytos
sąlygos nuo tos dienos, kada prasideda rinkimų agitacijos kampanija. Rinkimų
agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos, turėtos iki rinkimų
agitacijos kampanijos pradžios, turi būti įstatymų nustatyta tvarka
deklaruojamos ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio leistino
rinkimų agitacijos išlaidų dydžio.
2. Rinkimų
agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos
Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar
visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
66 straipsnis. Balsavimas
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose
1. Rinkėjai,
išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių darbo valandomis.
Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną.
Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku.
2. Rinkimų
dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos
Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų
pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo
komisijos.
3.
Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar
konsulinę įstaigą, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti
kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
67 straipsnis. Balsavimas laivuose
1.
Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau
kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos
uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių
jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu, Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.
2. Vyriausioji rinkimų komisija
susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių
laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas
balsavimas ir balsavimo metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji
rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo
kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta
galimybė balsuoti.
3. Laivuose balsuojantiems
rinkėjams rinkėjo pažymėjimai neįteikiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
69 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros,
socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Rinkėjai,
kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti
šiose įstaigose.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų
sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
specialiuose paštuose dienos atitiktų šio Įstatymo 65 straipsnio 1 dalį.
3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše
turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės
rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda
savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos
išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad
rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio Įstatymo 65 straipsnio 6
ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų,
atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų
stebėtojai (jeigu šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.
5. Rinkėjai,
kurie dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų,
gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį
privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo
paslaptį.
6. Rinkimų
komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams
draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo
neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.
7. Daryti
poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
70
straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1. Rinkėjai, atliekantys
privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose
atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą
ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje,
turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,
dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje
esančiuose kariniuose vienetuose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija
krašto apsaugos ministro teikimu.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių vienetų vadų teikimu sudaro
specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad
balsavimo specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 65 straipsnio 1
dalį.
3.
Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų
sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta
rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija
(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės
rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal
elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą
rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams
būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą
arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus,
karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro
sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų
apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
4. Balsavimui
kariniuose vienetuose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
5. Daryti poveikį kariniame vienete
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
71
straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1. Rinkėjai,
atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės
vykdymo įstaigoje.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių
vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo
teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio Įstatymo
65 straipsnio 1 dalį.
3.
Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių
rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti
nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija
(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda
savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos
išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir
atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką,
taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio
nuostatos.
5.
Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio
straipsnio ir šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
6. Daryti poveikį areštinėje,
tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
72
straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1. Balsavimo
vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir
šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo
paštu vokų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant
paštu tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas
nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų
biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,
apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie
Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis,
nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu
vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su
rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau
kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą
įrašytas rinkėjas, komisijai.
3. Likus vienai
dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų
biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai.
4. Balsavimo paštu vokus su
rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo
įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms iki rinkimų pabaigos.
5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus,
nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai
perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio Įstatymo 651 straipsnio
nuostatas vyko į rinkėjų namus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip
paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda
paštui.
6. Rinkėjų, kurie namuose balsavo
paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo
vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21
valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų
komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas
namuose atitiko šio Įstatymo reikalavimus.
7. Išoriniai balsavimo vokai
saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
8. Prieš
pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai
balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais
balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį
kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia
Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei,
teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
49 straipsnio redakcija nuo
2010 m. rugsėjo 15 d.: