LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas
29 versijos
· 2003-11-20
2022-04-27
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2022-01-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 38,
2021-05-28
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2020-07-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — art. 98
2020-06-12
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2020-02-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 64,
2019-10-08
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 31,
2019-07-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 22,
2019-01-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2018-11-13
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 42,
2018-11-10
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 56,
2016-07-16
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2015-06-20
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2015-01-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2014-12-24
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2014-10-13
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 78,
2014-07-25
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 69,
2013-11-26
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2012-11-15
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2012-10-13
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 45,
2010-12-28
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
Pakeitimai 2010-12-28
@@ -3182,7 +3182,7 @@
rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų
komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 12 iki 20 valandos paskutinį
komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį
trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir
@@ -3304,6 +3304,12 @@
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1227,
2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7794 (2010-12-28)
68 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos
Respublikos diplomatinėse
@@ -3356,9 +3362,9 @@
diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas,
sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato
balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10 dienų).
sąrašą ir kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato balsavimo
dienas (ne mažiau kaip 10 dienų).
6.
@@ -3386,9 +3392,9 @@
organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų
skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja komisijos
1. Balsų skaičiavimą
apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja komisijos
pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti
@@ -3442,9 +3448,9 @@
balsų skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus,
atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais
biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius
patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3. Nepanaudotus
@@ -3476,283 +3482,1365 @@
pažeista, dėl to surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės
rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės rinkimų
komisijai. Sprendimą dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo priima
savivaldybės rinkimų komisija.
2. Kai
įsitikinama, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi
rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų
dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir
komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai
surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai
suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių
grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius
turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai. Iš visų biuletenių turi būti
išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos
formos, neantspauduoti ar antspauduoti ne šios apylinkės rinkimų komisijos
antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta
savivaldybės rinkimų komisijai ir įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokole. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą,
suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris (kurie)
užklijuojamas ir saugomas. Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų
sąrašai gavo apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami
skaičiuoti paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3. Biuleteniai,
pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą balsavo rinkėjas,
bet negalima nustatyti, kokią valią jis pareiškė dėl balsuoto sąrašo kandidatų,
vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje
nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį,
taip pat jeigu pagal įrašą ar įrašus neįmanoma nustatyti rinkėjo valios,
pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį
laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties kandidato
rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį
biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
4. Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba kai kyla komisijos narių
ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. Šio
balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.
5. Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose
galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų,
jog balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną
kartą balsus perskaičiuoti, jei iki rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas rinkimų komisijos narys ar
rinkimų stebėtojas.
6. Konkrečią
biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.
76 straipsnis. Balsavusių pašto vokais rinkėjų
apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
1. Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu ir namuose
gauti rinkimų biuleteniai:
1)
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir
namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas
į balsų skaičiavimo protokolą;
2)
išoriniai balsavimo paštu vokai po vieną atplėšiami;
3)
iš išorinio balsavimo paštu voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai
perskaitoma rinkėjo pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir
vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu.
Jeigu rinkėjo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba
rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų
apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba
išoriniame voke nėra rinkėjo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau
kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad
voke esantis rinkimų biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas.
Ant vidinio balsavimo voko būtina pažymėti, kad voke esantys biuleteniai
negalioja. Tokių vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole
neįskaičiuojamas;
4)
apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose,
pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;
5)
antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir
antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus
peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami
antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra
daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai
pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio
Įstatymo 75 straipsnio reikalavimus.
2. Jeigu rinkimų
apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu
vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir
perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo
rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai suskaičiuoti
balsavimo patalpoje ir paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai, visi duomenys
įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį,
protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių, pirmininko
bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė savivaldybės
rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra suskaičiuoti, apylinkės
rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo balsus, paduotus už
kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti pirmumo balsus skaičiuoti
iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, kitą
kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu nusprendžiama pirmumo balsus
skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės būti skaičiuojami, Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame voke turi būti perduoti saugoti
savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju savivaldybės rinkimų komisija po
to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos rinkimų dokumentus, dėl jai
perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo turi priimti vieną iš
sprendimų:
1) grąžinti
biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų
komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2) pakeisti
apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą
dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos
rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai.
Savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir
laiką.
4. Jeigu
apylinkės rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba
perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,
patikrina, ar nebuvo atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais
biuleteniais. Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo
pažeistas ar kad buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas
supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas
pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama
Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų
skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas
nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo balsų
skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų
komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip prieš
valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų
lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė,
ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo
balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi
rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų
dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir
komisija patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti
pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai
turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų
skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, jog pirmumo balsai
skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai
supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų
komisijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
77
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai
1. Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
turi dvi dalis.
2. Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:
1) rinkimų
apylinkės rinkėjų skaičius;
2) iš
savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų
biuletenių skaičius, rinkėjų parašų apylinkės rinkėjų sąraše skaičius, rinkėjo
pažymėjimų skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų
biuletenių skaičius;
4) anuliuotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7) balsadėžėje
rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8) balsadėžėje
rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9) balsadėžėje
rastų atskirai už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičius;
10) namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius,
paštu gautų balsavimo vokų skaičius, bendras paštu ir namuose gautų balsavimo
vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;
11) paštu gautų negaliojančių
rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų
galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu gautų
balsų, paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą,
skaičius;
14) iš viso
rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) bendras
rinkimų apylinkėje negaliojančių biuletenių skaičius;
16) iš viso už
kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų
skaičius.
3. Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus apylinkės rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų
apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės
rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius
rinkimų apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su
paštu gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.
4. Jeigu
balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,
apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai
įrašoma rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek
biuletenių buvo rasta daugiau.
5. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį yra įrašyti visi duomenys ir
visi biuleteniai yra sudėti į antspauduotus paketus bei į specialų
skaičiuotiniems pirmumo balsams voką (vokus), rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to
protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios
nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
6. Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:
1) skaičiuojamų
biuletenių skaičius;
2) biuletenių,
kuriuose rinkėjai nenurodė pirmumo balsų, skaičius;
3) kiekvieno
kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;
4) visų
kandidatų gautų pirmumo balsų suma;
5) kiti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,
reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
7. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie
protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Jeigu savivaldybės ar
apylinkės rinkimų komisija, skaičiuodama pirmumo balsus, nustato, kad rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje nurodyti duomenys
klaidingi, surašomas protokolas klaidai ištaisyti. Protokolo antroji dalis ir
biuleteniai grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos
priima savivaldybės rinkimų komisija.
2. Kai
įsitikinama, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
apylinkės rinkimų komisijos narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi
rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų
dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir
komisija suskaičiuoja visus balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai
surūšiuojami į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai
suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių
grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius
turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai. Iš visų biuletenių turi būti
išskirti, jeigu aptinkama, neturintys būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos
formos, neantspauduoti ar antspauduoti ne šios apylinkės rinkimų komisijos
antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius nedelsiant turi būti pranešta
savivaldybės rinkimų komisijai ir įrašyta rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokole. Skaičiavimo rezultatai turi būti paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti
biuleteniai sudėti į specialų voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas ir
saugomas. Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų sąrašai gavo
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti
paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3. Biuleteniai,
pagal kurių žymas galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą balsavo rinkėjas,
bet negalima nustatyti, kokią valią jis pareiškė dėl balsuoto sąrašo kandidatų,
vien dėl to negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje
nenurodė kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį,
taip pat jeigu pagal įrašą ar įrašus neįmanoma nustatyti rinkėjo valios,
pirmumo balsas ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį
laukelį (laukelius) neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties kandidato
rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį
biuletenį įskaitomas tik vienas balsas.
4. Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba kai kyla komisijos narių
ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo priima rinkimų komisija balsavimu. Šio
balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.
5. Balsai
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose
galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų,
jog balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną
kartą balsus perskaičiuoti, jei iki rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas rinkimų komisijos narys ar
rinkimų stebėtojas.
6. Konkrečią
biuletenių ir balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip likus 14 dienų iki rinkimų.
76 straipsnis. Balsavusių pašto vokais rinkėjų
apskaita, jų paduotų balsų ir kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
1. Suskaičiavus
balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu ir namuose
gauti rinkimų biuleteniai:
1)
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu ir
namuose gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas
į balsų skaičiavimo protokolą;
2)
išoriniai balsavimo paštu vokai po vieną atplėšiami;
3)
iš išorinio balsavimo paštu voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai
perskaitoma rinkėjo pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu ir
vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu.
Jeigu rinkėjo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba
rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų
apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba
išoriniame voke nėra rinkėjo pažymėjimo, arba išoriniame voke yra įdėta daugiau
kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, antspaudas nededamas ir laikoma, kad
voke esantis rinkimų biuletenis (biuleteniai) negalioja, vokas neatplėšiamas.
Ant vidinio balsavimo voko būtina pažymėti, kad voke esantys biuleteniai
negalioja. Tokių vokų turinys rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole
neįskaičiuojamas;
4)
apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose,
pavardės įrašoma „balsavo paštu“ arba „BP“;
5)
antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir
antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus
peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami
antspauduoti vidiniai balsavimo paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra
daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, visi voke esantys biuleteniai
pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio
Įstatymo 75 straipsnio reikalavimus.
2. Jeigu rinkimų
apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu
vokas, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir
perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo
rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai
suskaičiuoti balsavimo patalpoje ir paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai,
visi duomenys įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją
dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių,
pirmininko bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė
savivaldybės rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra
suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo
balsus, paduotus už kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti
pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų
komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu
nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės
būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame
voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju
savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos
rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo
turi priimti vieną iš sprendimų:
1) grąžinti
biuletenius ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų
komisijai, iš kurios jie buvo gauti;
2) pakeisti
apylinkės rinkimų komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą
dėl pirmumo balsų skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos
rinkimų apylinkės komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai.
Savivaldybės rinkimų komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir
laiką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
78
straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai
1.
Negaliojančiais rinkimų biuleteniais pripažįstami:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) antspauduoti ne
tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu –
neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);
3) rinkimų
biuleteniai, kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą
arba nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma
nustatyti rinkėjo valios.
2. Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu, kai kyla komisijos narių ginčas
dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu.
Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje. Jeigu apylinkės
rinkimų komisija pripažįsta biuletenius negaliojančiais pagal šio straipsnio 1
dalies 1 ar 2 punktą, ji apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų
komisijai.
79 straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų
pateikimas savivaldybės rinkimų komisijai
1. Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius (taip pat negaliojančius ir
nepanaudotus), kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai
kartu su rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais,
apylinkės rinkėjų sąrašai, apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolai,
viso jos darbo laikotarpio finansiniai dokumentai savivaldybės rinkimų
komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei
Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija privalo
užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.
80
straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje
1. Savivaldybės
rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir
patikrina:
1) ar yra
pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai ir paketai su rinkimų
biuleteniais;
2) paketų
antspaudavimą ir jų aprašus (ar aprašas pilnas ir teisingas);
3) ar į rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie
neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos
žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių,
rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie
rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo
protokolo pirmojoje ir antrojoje dalyse ir pan.); ar yra visi reikalingi
parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos apylinkės rinkimų
komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;
4) ar visos
pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo
pastabas dėl apylinkių rinkimų komisijų pateiktų dokumentų ir pasirūpina
pateiktų dokumentų saugumu.
3. Apylinkių
rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti
rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik
savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Savivaldybės rinkimų komisija gali
pati perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius,
gali pavesti perskaičiuoti rinkimų biuletenius tai apylinkės rinkimų komisijai,
iš kurios jie buvo gauti, arba pavesti rinkimų biuletenius perskaičiuoti kitai
apylinkės rinkimų komisijai. Rinkimų komisijos, perskaičiuodamos balsus, turi
vadovautis šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalimi.
4. Nustačiusi
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų
komisija imasi priemonių jiems pašalinti, taip pat pareikalauja iš apylinkės
rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Savivaldybės
rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų
pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių rinkėjų
balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
81
straipsnis. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolai
1. Pagal rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų
dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į savivaldybės balsų
skaičiavimo protokolą įrašo:
1) savivaldybėje
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2) savivaldybėje
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar
tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
3) savivaldybėje
galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4) už kiekvieną
kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičių;
5) už kiekvieną
kandidatą paduotų pirmumo balsų skaičių.
2. Savivaldybės
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą
pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias
nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Savivaldybės rinkimų
komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus
savivaldybėje negaliojančiais.
82 straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos
dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai
Savivaldybės
rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus
finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, savivaldybės balsų skaičiavimo
protokolą, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio posėdžių
protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir
antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką
perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
83 straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas
skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų
rezultatus savivaldybėse, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat
visuomenės informavimo priemonių atstovai.
2. Rinkimų
stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl
šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi trukdyti
rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų
komisijai raštu pareikšti protestą. Protestas pridedamas prie rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų
dokumentais pateikiamas savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo
protestas savivaldybės rinkimų komisijai pridedamas prie savivaldybės balsų
skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie
pareikšti.
84
straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu
savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų
apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama
parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas
pirmiausiai skelbiamas internete, bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas
rinkimuose visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
2. Iki
Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo paskelbimo visuomenės informavimo
priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu
ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
85 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų
sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui
1. Partijos,
iškėlusios kandidatus, partijų atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių
rinkimų komisijų sprendimus dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų
surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24
valandas nuo atitinkamo balsų skaičiavimo protokolo surašymo. Šie skundai turi
būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pateikimo komisijai.
2. Savivaldybės
rinkimų komisijos sprendimai dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolų
surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per
72 valandas nuo jų surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus
galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
3. Savivaldybės
rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų
dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos
pateiktus biuletenius, o nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo
papildomą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija
neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos surašytų
balsų skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos
sprendimo dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali
perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (ar
pavesti tai atlikti kitos savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijai), o
nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius
ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą savivaldybės, rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie savivaldybės balsų
skaičiavimo protokolo.
5. Partijos,
iškėlusios kandidatus, ir jų atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų
komisijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą
nagrinėti skundus dėl šio Įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 3 dienas po to,
kai paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos
skundus išnagrinėja per 3 dienas. Jo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
86
straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas
1. Partijos
kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento
narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jei už jį balsavo
ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų
sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų
visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja
tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas (sąrašai, jeigu
už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai
rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant
mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų sąrašus,
dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
2. Mandatai kandidatų sąrašams
paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų
metodą.
3.
Apskaičiuojama kvota – tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi
rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai,
padalytai iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus. Jei dalijant gaunama
liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
4. Už kiekvieną kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų
skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos
naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas sąrašams,
dalyvaujantiems skirstant mandatus. Dėl to visų sąrašų, dalyvaujančių
skirstant mandatus, pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po
paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas,
pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra
įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai
lygūs, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų
metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu,
kuris buvo įrašytas pirmasis.
5. Jeigu kuriam nors sąrašui
tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai
padalijami kitiems sąrašams, tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.
6. Viename
sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų
paduotus pirmumo balsus, kai Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja
kandidatų rinkiminį reitingą.
7. Jeigu partija, koalicija kartu
su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų reitingas nebūtų
nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų
biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų
eilė sąraše laikoma galutine.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
87 straipsnis. Kandidatų rinkiminio reitingo
skaičiavimas ir galutinės kandidatų eilės sąrašuose nustatymas
1. Kandidatų
rinkiminį reitingą skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal
rinkėjų pareikštą valią ir paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
2. Pirmiausiai
suskaičiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Tuo atveju, kai
kandidato pirmumo balsų suma yra didesnė už renkamų Europos Parlamento narių
skaičių ar yra jam lygi, kandidato rinkiminis reitingas lygus šiai sumai, jeigu
mažesnė, laikoma, kad kandidato rinkiminis reitingas lygus nuliui.
3. Galutinė kandidatų
eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkiminį reitingą.
Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis reitingas.
Jeigu kandidatų rinkiminiai reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas kandidatas,
kurio rinkimų numeris mažesnis.
4. Galutinę
kandidatų eilę sąraše skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
88
straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
1. Vyriausioji
rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu
nustato, kad šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyti ar kiti
šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba savivaldybėje,
arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų
dokumentus negalima nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant
mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik
daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
2. Rinkimai
negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų
rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
89
straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas
1. Galutinius
rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų
rezultatus, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus,
nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Galutinius
rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų skelbia Vyriausioji
rinkimų komisija. Šiuos rezultatus ji pirmiausiai paskelbia internete ir
artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kai per keturis mėnesius perduoda valstybės archyvui
neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir savivaldybių balsų skaičiavimo
protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių
protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to
Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus
sunaikinti.
90
straipsnis. Europos Parlamento nario pažymėjimas
1. Po galutinių
rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas išrinktiems
kandidatams įteikia Europos Parlamento nario, išrinkto nuo Lietuvos
Respublikos, pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos
institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių
pavardes.
2. Visus ginčus
dėl Europos Parlamento nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas
sprendžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo sprendimas
įsiteisėja nuo paskelbimo.
91
straipsnis. Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais
Europos
Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
1) Europos
Parlamento nariui mirus, – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro
duomenis;
2) Europos
Parlamento nariui atsistatydinus, – pagal paties Europos Parlamento nario
parašytą pareiškimą atsistatydinti. Šį pareiškimą Europos Parlamento narys pats
turi pakartoti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Europos
Parlamento narys dėl sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį,
Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis rengiamas Europos Parlamento nario
buvimo Lietuvos Respublikoje vietoje;
3) teismui
pripažinus Europos Parlamento narį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo
sprendimą;
4) Europos Parlamentui panaikinus
Europos Parlamento nario mandatą Europos Parlamento reglamento nustatyta
tvarka, – pagal įsigaliojusį Europos Parlamento sprendimą;
5) Europos
Parlamento nario mandato netekus dėl rinkėjams nepaskelbto kandidato
bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtos teismo
nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal šio Įstatymo 93 straipsnį arba Europos
Parlamento mandato ir pareigų nesuderinamumo pagal šio Įstatymo 94 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-617,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)
92
straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas
Jei Europos Parlamento nario
įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva
Europos Parlamento nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo
išrinktas buvęs Europos Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario
mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento
nario mandatų negavusių kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas
perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų
mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis
po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento
nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario
mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos
Parlamento nario mandato pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi
priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Europos
Parlamento nario vieta.
93 straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie
kandidato bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar
turėtą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę
1. Kiekvienas
kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės
užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis, išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės
valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Tai kandidatas nurodo
kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos
leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti
pažymėta: „Ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai
bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.
2. Jeigu
kandidatas apie savo bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę
reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra
patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės
narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis (tarnyba), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu,
o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu.
Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne
pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos
valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo sprendimo
įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“
numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Kiekvienas kandidatas turi
viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos
įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės
teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus
ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą, nepaisant to, ar teistumas
išnykęs ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento narius
anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų
sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“.
4. Jeigu
apylinkės rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba
perskaičiuoja biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių,
patikrina, ar nebuvo atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais
biuleteniais. Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo
pažeistas ar kad buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas
supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas
pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama
Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų
skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas
nebuvo pažeistas, pradedamas pirmumo balsų skaičiavimas. Apie pirmumo balsų
skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų
komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą
iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose:
įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir
pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus,
gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų
biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei
rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija
patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo
balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, jog pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai
ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas
antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.
kandidatas apie turėtą teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama
šio straipsnio 3 dalyje, ir per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra
įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės
teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos
padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo
pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo,
Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo
įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jei kandidatas
to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10 paskutinių metų iki
nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos
Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl
nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo
asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo
padarymo, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens
pripažinimo kaltu ir kandidato į Europos Parlamento narius anketos nuorašus
perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų
sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies
reikalavimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima
sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies reikalavimą,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo
įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“
numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
94
straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų
nesuderinamumas
1. Europos
Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos
Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės
tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas
nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos
Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo
tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir
atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba
atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas
į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario
vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,
privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio
arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos
Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1
dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie
Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu
sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“
numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Skundai dėl Europos Parlamento
nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo
„Valstybės žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų
gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai
šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -3760,189 +4848,777 @@
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
77
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai
1. Kiekvienoje
rinkimų apylinkėje surašomas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas
turi dvi dalis.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
Lietuvos
Respublikos
2003 m. lapkričio 20 d.
įstatymo
Nr. IX-1837
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas Nr. 76/787/EAPB, EEB, Euratomas.
2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo
teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.
3. 1998 m. liepos 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rinkimų projekto, apimančio bendruosius
atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.
4. 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rekomendacija (A5-0212/2002) dėl Tarybos sprendimo,
pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine
visuotine rinkimų teise.
5. 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies
pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl
atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų
teise.
6. 2003 m. vasario mėn. Europos Parlamento reglamentas.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,
33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,
76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1
IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-184,
2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)
RINKIMŲ Į
EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 12, 14, 16, 17, 29, 30 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-221,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 47
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-617,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 91
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
RINKIMŲ Į
EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 37, 38, 40, 44, 45, 47, 48, 49, 50 IR 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo
15 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1227,
2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7794 (2010-12-28)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO
65(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas, Nutarimas
2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800
(2010-11-13)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO (2008 M.
GEGUŽĖS 8 D., 2009 M. VASARIO 12 D. REDAKCIJOS) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2010-12-28)
autrap@lrs.lt
94 straipsnis. Europos
Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų nesuderinamumas
1. Europos
Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos
Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės
tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas
nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos
Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo
tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir
atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba
atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas
į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario
vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,
privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio
arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos
Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1
dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie
Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu
sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“
numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Skundai dėl Europos Parlamento
nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo
„Valstybės žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų
gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai
šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
Lietuvos
Respublikos
2003 m. lapkričio 20 d.
įstatymo
Nr. IX-1837
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas Nr. 76/787/EAPB, EEB, Euratomas.
2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo
teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.
3. 1998 m. liepos 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rinkimų projekto, apimančio bendruosius
atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.
4. 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rekomendacija (A5-0212/2002) dėl Tarybos sprendimo,
pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine
visuotine rinkimų teise.
5. 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies
pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl
atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų
teise.
6. 2003 m. vasario mėn. Europos Parlamento reglamentas.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,
33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,
76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1
IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo AuĘrinū Trapinskienū
(2009-02-19)
autrap@lrs.lt
22 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų darbo apmokėjimas
1. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai
už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų
komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.
2. Savivaldybių
ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo
tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
23
straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas
1. Savivaldybės
rinkimų komisijos, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų
komisijoje gali atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų
komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Vyriausioji rinkimų komisija,
savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar
koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
3. Prireikus
naujas savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti
skiriamas šio Įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 14 straipsnio 1 dalyje ir 16
straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
RINKĖJŲ
SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ PAŽYMĖJIMAI
24
straipsnis. Rinkėjų sąrašai
1. Rinkimams į
Europos Parlamentą organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
1) Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas;
2) savivaldybių
rinkėjų sąrašai;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąrašai.
2. Rinkėjų
sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti
naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.
3. Rinkėjų
sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis
asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų
sąrašą kelis kartus.
4. Neteko galios
nuo 2008 m. gegužės 24 d.
5. Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir
tvarko gyventojų registro tvarkytojas ar kita kompetentinga institucija
Vyriausiosios rinkimų komisijos pavedimu, sudaromi elektroninėje informacijos
laikmenoje. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje informacijos laikmenoje
ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kurio vienas
variantas naudojamas rinkėjo pažymėjimams įteikti, kitas – rinkėjams
susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas
naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų
sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti
pakeitimai. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų
naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų
sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė,
Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę
patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje
laiką, duomenys, ankstesnė asmens gyvenamoji vieta kitoje Europos Sąjungos
valstybėje narėje ar kilmės valstybėje narėje, deklaruotos gyvenamosios vietos
adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą
pagrindas ir data;
2) savivaldybių
rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos
gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos
gyventojų registrą pagrindas, kilmės valstybė narė;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.
Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutinką, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų
skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šis adresas nurodomas spausdinto
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.
6. Kiekvienas
rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai
skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų
komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui
įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų
skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
49 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1.
Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus
rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi
būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus
nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.
2.
Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie
pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei,
teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
3. Politinės
reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos
žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814, 2010-05-18,
Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
50 straipsnio redakcija iki
2010 m. rugsėjo 15 d.:
66 straipsnis. Balsavimas
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose
1. Rinkėjai,
išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių darbo valandomis.
Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną.
Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku.
2. Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:
1) rinkimų
apylinkės rinkėjų skaičius;
2) iš
savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičius;
3) kiekvienam
komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų
biuletenių skaičius, rinkėjų parašų apylinkės rinkėjų sąraše skaičius, rinkėjo
pažymėjimų skaičius, atvykimo lapelių skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių
skaičius;
4) anuliuotų
rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės
atidarymo laikas;
7) balsadėžėje
rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8) balsadėžėje
rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9) balsadėžėje
rastų atskirai už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičius;
10) namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius,
paštu gautų balsavimo vokų skaičius, bendras paštu ir namuose gautų balsavimo
vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius;
11) paštu gautų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų
galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu gautų
balsų, paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą,
skaičius;
14) iš viso
rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) bendras
rinkimų apylinkėje negaliojančių biuletenių skaičius;
16) iš viso už
kiekvienos partijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų
skaičius.
3. Pagal
apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius.
Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų
parašus apylinkės rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų
apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės
rinkimų komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje
rastų biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų
apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su paštu
gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.
4. Jeigu
balsadėžėje randama biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams,
apylinkės rinkimų komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai
įrašoma rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek
biuletenių buvo rasta daugiau.
5. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją dalį yra įrašyti visi duomenys ir
visi biuleteniai yra sudėti į antspauduotus paketus bei į specialų
skaičiuotiniems pirmumo balsams voką (vokus), rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir
nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių
atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis.
dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos
Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų pageidavimu
paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos.
3.
Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar
konsulinę įstaigą, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti
kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
67 straipsnis. Balsavimas laivuose
1.
Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau
kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos
uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių
jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu, Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.
2. Vyriausioji rinkimų komisija
susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių
laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas
balsavimas ir balsavimo metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji
rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo
kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta
galimybė balsuoti.
3. Laivuose balsuojantiems
rinkėjams rinkėjo pažymėjimai neįteikiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
69 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros,
socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Rinkėjai,
kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti
šiose įstaigose.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų
sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
specialiuose paštuose dienos atitiktų šio Įstatymo 65 straipsnio 1 dalį.
3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše
turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės
rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda
savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos
išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams
būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad
rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio Įstatymo 65 straipsnio 6
ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų,
atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų
stebėtojai (jeigu šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.
5. Rinkėjai,
kurie dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų,
gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį
privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo
paslaptį.
6. Rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:
1) skaičiuojamų
biuletenių skaičius;
2) biuletenių,
kuriuose rinkėjai nenurodė pirmumo balsų, skaičius;
3) kiekvieno
kandidato gautų pirmumo balsų skaičius;
4) visų
kandidatų gautų pirmumo balsų suma;
5) kiti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys,
reikalingi tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
7. Kai į rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir
visi suskaičiuoti biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų
stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie
protokolo antrosios dalies ir yra neatskiriama jo dalis. Jeigu savivaldybės ar
apylinkės rinkimų komisija, skaičiuodama pirmumo balsus, nustato, kad rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje nurodyti duomenys
klaidingi, surašomas protokolas klaidai ištaisyti. Protokolo antroji dalis ir
biuleteniai grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos
priima savivaldybės rinkimų komisija.
komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama
už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą
išorinį balsavimo paštu voką.
7. Daryti
poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -3950,2454 +5626,798 @@
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
78
straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai
1. Negaliojančiais
rinkimų biuleteniais pripažįstami:
1) nenustatyto
pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) antspauduoti
ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu –
neantspauduoti savivaldybės rinkimų komisijos antspaudu);
3) rinkimų
biuleteniai, kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą
arba nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma
nustatyti rinkėjo valios.
2. Sprendimą dėl
rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu, kai kyla komisijos narių ginčas
dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu.
Šio balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje. Jeigu apylinkės
rinkimų komisija pripažįsta biuletenius negaliojančiais pagal šio straipsnio 1 dalies
1 ar 2 punktą, ji apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai.
79 straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų
pateikimas savivaldybės rinkimų komisijai
1. Apylinkės
rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius (taip pat negaliojančius ir nepanaudotus),
kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
sudeda į paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai kartu su rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, apylinkės rinkėjų
sąrašai, apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolai, viso jos darbo
laikotarpio finansiniai dokumentai savivaldybės rinkimų komisijai pristatomi ne
vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų
komisija nenustatė kitaip.
2. Vyriausioji
rinkimų komisija bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija privalo
užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.
80
straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje
1. Savivaldybės
rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir
patikrina:
1) ar yra
pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai ir paketai su rinkimų
biuleteniais;
2) paketų
antspaudavimą ir jų aprašus (ar aprašas pilnas ir teisingas);
3) ar į rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie
neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos
žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių,
rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie
rinkėjų už kandidatų sąrašus paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo
protokolo pirmojoje ir antrojoje dalyse ir pan.); ar yra visi reikalingi
parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos apylinkės rinkimų
komisijos narių atskirosios nuomonės, rinkimų stebėtojų pastabos;
4) ar visos
pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje.
70
straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1. Rinkėjai, atliekantys
privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose
atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą
ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje,
turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,
dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje
esančiuose kariniuose vienetuose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija
krašto apsaugos ministro teikimu.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių vienetų vadų teikimu sudaro
specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad
balsavimo specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 65 straipsnio 1
dalį.
3.
Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų
sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta
rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija
(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės
rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal
elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą
rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams
būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą
arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus,
karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro
sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų
apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
4. Balsavimui
kariniuose vienetuose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
5. Daryti poveikį kariniame vienete
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
71
straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1. Rinkėjai,
atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės
vykdymo įstaigoje.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios
nustatyta tvarka rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo
pastabas dėl apylinkių rinkimų komisijų pateiktų dokumentų ir pasirūpina
pateiktų dokumentų saugumu.
3. Apylinkių
rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti
rinkimų dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik
savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Savivaldybės rinkimų komisija gali
pati perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius,
gali pavesti perskaičiuoti rinkimų biuletenius tai apylinkės rinkimų komisijai,
iš kurios jie buvo gauti, arba pavesti rinkimų biuletenius perskaičiuoti kitai
apylinkės rinkimų komisijai. Rinkimų komisijos, perskaičiuodamos balsus, turi
vadovautis šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalimi.
4. Nustačiusi
apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų
komisija imasi priemonių jiems pašalinti, taip pat pareikalauja iš apylinkės
rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Savivaldybės
rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų
pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių rinkėjų
balsus, kurie buvo suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijoje.
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių
vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo
teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio Įstatymo
65 straipsnio 1 dalį.
3.
Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių
rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti
nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija
(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda
savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos
išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir
atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką,
taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio
nuostatos.
5.
Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio
straipsnio ir šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
6. Daryti poveikį areštinėje,
tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
72
straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1. Balsavimo
vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir
šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo paštu
vokų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu
tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas nurodo
specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių,
naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą,
išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Vyriausiajai rinkimų
komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo
paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų
užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais
rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų
dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas,
komisijai.
3. Likus vienai
dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų
biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai.
4. Balsavimo paštu vokus su
rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo
įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms iki rinkimų pabaigos.
5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus,
nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai
perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio Įstatymo 651 straipsnio
nuostatas vyko į rinkėjų namus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip
paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda
paštui.
6. Rinkėjų, kurie namuose balsavo
paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo
vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21
valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų
komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas
namuose atitiko šio Įstatymo reikalavimus.
7. Išoriniai balsavimo vokai
saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
8. Prieš
pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai
balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais
balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį
kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
81
straipsnis. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolai
1. Pagal rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų
dokumentus savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į savivaldybės balsų
skaičiavimo protokolą įrašo:
1) savivaldybėje
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2) savivaldybėje
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytus balsų skaičiavimo duomenis, reikalingus tikrinant, ar
tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai;
3) savivaldybėje
galiojančių rinkimų biuletenių skaičių;
4) už kiekvieną
kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičių;
5) už kiekvieną
kandidatą paduotų pirmumo balsų skaičių.
2. Savivaldybės
rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai savivaldybės balsų skaičiavimo
protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių
atskirąsias nuomones, rinkimų stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Savivaldybės
rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti
rinkimus savivaldybėje negaliojančiais.
82 straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos
dokumentų pateikimas Vyriausiajai rinkimų komisijai
Savivaldybės
rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus
finansinius dokumentus), rinkėjų sąrašus, savivaldybės balsų skaičiavimo
protokolą, savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio posėdžių
protokolus ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir
antspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką
perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
83 straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas
skaičiuojant balsus ir nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant
balsus rinkimų apylinkėse bei savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų
rezultatus savivaldybėse, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat
visuomenės informavimo priemonių atstovai.
2. Rinkimų
stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl
šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi trukdyti
rinkimų komisijoms dirbti. Rinkimų stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų
komisijai raštu pareikšti protestą. Protestas pridedamas prie rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų
dokumentais pateikiamas savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo
protestas savivaldybės rinkimų komisijai pridedamas prie savivaldybės balsų
skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie
pareikšti.
84
straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius
rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu
savivaldybės rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų
apylinkėse išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama
parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas
pirmiausiai skelbiamas internete, bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas
rinkimuose visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
40 straipsnis. Rinkimų
užstatas
1. Rinkimų
užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies
ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 10 dydžių. Pakeičiant
kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1
VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą.
Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos sąraše
pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo, rinkimų
užstatas neimamas.
2. Partijai,
kuri per paskutinius trejus Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų
rinkimus nepateikė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei
finansavimo kontrolės įstatyme nustatytu laiku politinės kampanijos finansavimo
ataskaitų, arba jeigu buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi
politinės kampanijos lėšų šaltiniai ar visos politinės kampanijos išlaidos,
rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomas tris kartus
didesnis.
3. Pasibaigus
politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų
grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, jeigu partija pateikė
politinės kampanijos finansavimo ataskaitą.
4. Pavėluotai
pateikus pareiškinius dokumentus, atšaukus politinės partijos ar partijų
koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą arba panaikinus kandidato
registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Europos Parlamento narius
šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas
negrąžinamas.
5. Negrąžintini
rinkimų užstatai pervedami į valstybės biudžetą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
41
straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės
1. Kiekvienas kandidatas gali
būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti
kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į
Europos Parlamentą metu – dvigubas kandidatavimas draudžiamas.
2. Asmuo, kuris yra davęs
sutikimą būti Lietuvos Respublikoje įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų
sąrašą, išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų ir panaikinama jo registracija
kandidatu.
3. Asmuo, kuris yra davęs
sutikimą būti įrašytas į kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir yra davęs
sutikimą būti iškeltas kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje,
išbraukiamas iš kandidatų sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu
Lietuvos Respublikoje.
4. Kad būtų
išvengta dvigubo kandidatavimo, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų
komisija palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių
institucijomis, rengiančiomis rinkimus ar atsakingomis už kandidatų
registravimą rinkimams į Europos Parlamentą, praneša joms apie jų valstybių
piliečių registravimą kandidatais ir kaupia informaciją apie Lietuvos
Respublikos piliečių registravimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse
kandidatais į Europos Parlamento narius.
42
straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas
Iki pareiškinių dokumentų
pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam
jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų
sąrašų sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas
jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir
dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų
sąrašams sujungti. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti
jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir
negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis
sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip
vienoje koalicijoje.
43
straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus
1. Partija ar
rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius
dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25
dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų
komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra informuojami atitinkami
atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius
dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis
taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnyje. Panaikinus
viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus kandidatų sąrašo dėl
pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių
dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.
2. Iki
Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo paskelbimo visuomenės informavimo
priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu
ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
85 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų
sprendimų, priimtų pasibaigus balsavimui
1. Partijos,
iškėlusios kandidatus, partijų atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių
rinkimų komisijų sprendimus dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų
surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24
valandas nuo atitinkamo balsų skaičiavimo protokolo surašymo. Šie skundai turi
būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pateikimo komisijai.
2. Savivaldybės
rinkimų komisijos sprendimai dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolų
surašymo gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per
72 valandas nuo jų surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus
pareiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio Įstatymo 37 straipsnio 3
dalyje, pabaigos papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus
keičiant kandidatų eilę sąraše.
3. Kai
pareiškinius dokumentus atšaukia koalicijoje esanti partija, jos iškelti
kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos
pavadinime yra nuoroda į šios partijos pavadinimą, keičiamas koalicijos
pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių
atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų
pareiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos
partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos
kandidatai.
4. Jeigu po pareiškinių dokumentų
atšaukimo ar kandidatų išbraukimo kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) lieka
mažiau kaip 5 kandidatai, panaikinama viso šio sąrašo kandidatų registracija.
48 straipsnis.
Kandidato neliečiamybė
1.
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip
pat iki pirmojo naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio kandidatas be
Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos
Prezidento, Europos Parlamento ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių
asmenų neliečiamybės klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ir įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
AGITACIJA
49
straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1.
Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus
rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi
būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus
nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.
2.
Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie
pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei,
teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
3. Politinės
reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos
žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814, 2010-05-18,
Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
į Europos Parlamentą įstatymo 36 straipsnis (2009 m. vasario 12 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 19-743) ta
apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat
gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai į Europos
Parlamentą gali būti renkami būdami įrašyti tik į politinių partijų sudaromus
kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas, Nutarimas
2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800
(2010-11-13)
37
straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai
1. Partija turi
įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą
dalyvauti rinkimuose;
2) savo registracijos
dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą;
3) keliamų
kandidatų sąrašą;
4) kiekvieno
keliamo kandidato sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu, paties
užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei turto
deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų
išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo
pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar
rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija turi pateikti kiekvieno
kandidato fotonuotrauką, autobiografiją;
5) įgaliojimą
atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi
teisę pateikti įgaliojimus atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams
savivaldybių rinkimų komisijose;
6) dokumentą,
patvirtinantį, kad sumokėtas rinkimų užstatas;
7) jeigu partija
paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose
buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti
atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;
8) informaciją
apie laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo mėnesio
1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos einamojoje banko sąskaitoje
(sąskaitose) turimas lėšas.
2. Kandidato į
Europos Parlamento narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi įrašyti
savo pavardę, vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį,
asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi
nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo,
atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją
krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į
atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos
pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius
įstatymus ar statutus negali dalyvauti
politinėje veikloje, taip pat atsakyti į šio Įstatymo 93 straipsnyje
nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės
valstybę narę, kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi balsavimo teisę.
Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali būti pateikiama ir kitų
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo
gali neatsakyti.
3. Pareiškinių
dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus
34 dienoms iki rinkimų. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų
pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
38
straipsnis. Kandidatų registravimas
1. Prasidėjus
kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija per 1 dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai
patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų veikla yra
sustabdyta ar nutraukta.
2. Gavusi
partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau
kaip kitą darbo dieną kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją
dėl partijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir
pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą.
3. Tikrindama
kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija
nustato, ar kandidatas atitinka šio Įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.
Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio, Vidaus
reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės institucijas, kad šios
praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios
rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o
rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32
dienoms iki rinkimų.
4. Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir
nustačiusi, kad jie atitinka šio Įstatymo reikalavimus, o kandidatų į Europos
Parlamento narius sąrašą iškėlusi partija yra įregistruota savarankiška
politinės kampanijos dalyve, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl
kandidato registravimo turi priimti per 10 dienų nuo pareiškinių dokumentų
pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų. Jeigu yra
pareiškinių dokumentų trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai
nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.
5. Jeigu
įteikiant pareiškinius dokumentus ar po kandidato įregistravimo Vyriausioji
rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio Įstatymo 3 straipsnyje
nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio Įstatymo 37
straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti
rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio Įstatymo
nustatytu laiku, arba jeigu politinė partija ar kandidatas yra šiurkščiai
pažeidę šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, Vyriausioji rinkimų
komisija atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos
jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos
Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato registravimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
39
straipsnis. Atstovas rinkimams
1. Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais
klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos
posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti
atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams
atitinkamoje rinkimų teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises.
Paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą, partijų įgaliojimai atstovauti
joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą
dieną po to, kai sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams
kandidatūra atitinka šio Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo
rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų po
galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
3. Savivaldybės
rinkimų komisija, nagrinėdama skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų
dėl rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne
mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos
pateiktus biuletenius, o nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo
papildomą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija
neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos surašytų
balsų skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji
rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos
sprendimo dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali
perskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (ar
pavesti tai atlikti kitos savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijai), o
nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius
ar negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą savivaldybės, rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie savivaldybės balsų
skaičiavimo protokolo.
5. Partijos,
iškėlusios kandidatus, ir jų atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų
komisijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą
nagrinėti skundus dėl šio Įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 3 dienas po to,
kai paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos
skundus išnagrinėja per 3 dienas. Jo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
86
straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas
1. Partijos
kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento
narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jei už jį balsavo
ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų
sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų
visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja
tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas (sąrašai, jeigu
už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai
rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant
mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų sąrašus,
dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
2. Mandatai kandidatų sąrašams
paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų
metodą.
3.
Apskaičiuojama kvota – tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi
rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai,
padalytai iš renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus. Jei dalijant gaunama
liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
4. Už kiekvieną kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų
skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos
naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas sąrašams,
dalyvaujantiems skirstant mandatus. Dėl to visų sąrašų, dalyvaujančių
skirstant mandatus, pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po
paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas,
pradedant didžiausiąja. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra
įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai
lygūs, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų
metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu,
kuris buvo įrašytas pirmasis.
5. Jeigu kuriam nors sąrašui
tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai
padalijami kitiems sąrašams, tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.
6. Viename
sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų
paduotus pirmumo balsus, kai Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja
kandidatų rinkiminį reitingą.
7. Jeigu partija, koalicija kartu
su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų reitingas nebūtų
nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų
biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų
eilė sąraše laikoma galutine.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
87 straipsnis. Kandidatų rinkiminio reitingo
skaičiavimas ir galutinės kandidatų eilės sąrašuose nustatymas
1. Kandidatų
rinkiminį reitingą skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal
rinkėjų pareikštą valią ir paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
2. Pirmiausiai
suskaičiuojama, kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Tuo atveju, kai
kandidato pirmumo balsų suma yra didesnė už renkamų Europos Parlamento narių
skaičių ar yra jam lygi, kandidato rinkiminis reitingas lygus šiai sumai, jeigu
mažesnė, laikoma, kad kandidato rinkiminis reitingas lygus nuliui.
3. Galutinė
kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkiminį
reitingą. Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis
reitingas. Jeigu kandidatų rinkiminiai reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas
kandidatas, kurio rinkimų numeris mažesnis.
4. Galutinę
kandidatų eilę sąraše skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
88
straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
1. Vyriausioji
rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu
nustato, kad šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyti ar kiti
šiurkštūs įstatymų pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba savivaldybėje,
arba dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams, arba pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų
dokumentus negalima nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant
mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik
daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
2. Rinkimai
negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų
rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
89
straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas
1. Galutinius
rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus,
taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus, nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Galutinius
rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų skelbia Vyriausioji
rinkimų komisija. Šiuos rezultatus ji pirmiausiai paskelbia internete ir
artimiausiame „Valstybės žinių“ numeryje.
3. Vyriausioji
rinkimų komisija ne vėliau kai per keturis mėnesius perduoda valstybės archyvui
neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir savivaldybių balsų skaičiavimo
protokolus, pareiškinius dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių
protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to
Vyriausioji rinkimų komisija gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus
sunaikinti.
90
straipsnis. Europos Parlamento nario pažymėjimas
1. Po galutinių
rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas
išrinktiems kandidatams įteikia Europos Parlamento nario, išrinkto nuo Lietuvos
Respublikos, pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos
institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių
pavardes.
2. Visus ginčus
dėl Europos Parlamento nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas
sprendžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo sprendimas
įsiteisėja nuo paskelbimo.
91
straipsnis. Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais
Europos
Parlamento nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų
komisija ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
1) Europos
Parlamento nariui mirus, – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro
duomenis;
2) Europos
Parlamento nariui atsistatydinus, – pagal paties Europos Parlamento nario
parašytą pareiškimą atsistatydinti. Šį pareiškimą Europos Parlamento narys pats
turi pakartoti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Europos
Parlamento narys dėl sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį,
Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdis rengiamas Europos Parlamento nario
buvimo Lietuvos Respublikoje vietoje;
3) teismui
pripažinus Europos Parlamento narį neveiksniu, – pagal įsiteisėjusį teismo
sprendimą;
4) Europos Parlamentui panaikinus
Europos Parlamento nario mandatą Europos Parlamento reglamento nustatyta
tvarka, – pagal įsigaliojusį Europos Parlamento sprendimą;
5) Europos
Parlamento nario mandato netekus dėl rinkėjams nepaskelbto kandidato
bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtos teismo
nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal šio Įstatymo 93 straipsnį arba Europos
Parlamento mandato ir pareigų nesuderinamumo pagal šio Įstatymo 94 straipsnį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-617,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)
92
straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas
Jei Europos Parlamento nario
įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva
Europos Parlamento nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo
išrinktas buvęs Europos Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario
mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento
nario mandatų negavusių kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas
perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų
mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis
po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento
nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario
mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos
Parlamento nario mandato pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi
priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Europos
Parlamento nario vieta.
93 straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie
kandidato bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar
turėtą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę
1. Kiekvienas
kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės
užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis, išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvoje gyvenantys kitų
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės
valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Tai kandidatas nurodo
kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos
leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti
pažymėta: „Ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai
bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.
2. Jeigu
kandidatas apie savo bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę
reikšmę turintis faktas (arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra
patvirtinęs pats kandidatas), kad šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės
narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis (tarnyba), Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu,
o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu.
Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne
pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos
valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo
sprendimo įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos
Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės
žinių“ numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento
nario vieta užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Kiekvienas kandidatas turi
viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos
įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės
teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus
ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą, nepaisant to, ar teistumas
išnykęs ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento narius
anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų
sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“.
4. Jeigu
kandidatas apie turėtą teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama
šio straipsnio 3 dalyje, ir per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra
įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės
teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos
padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo
pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo,
Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo
įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jei kandidatas
to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10 paskutinių metų iki
nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos
Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl
nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo
asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo
padarymo, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl
asmens pripažinimo kaltu ir kandidato į Europos Parlamento narius anketos
nuorašus perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų
sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies
reikalavimą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima
sprendimą pripažinti asmenį pažeidusiu šio straipsnio 3 dalies reikalavimą,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo
įsiteisėjimo privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“
numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
94
straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų
nesuderinamumas
1. Europos
Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos
Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės
tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas
nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos
Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo
tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir
atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba
atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas
į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario
vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,
privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio
arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos
Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1
dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie
Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu
sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“
numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Skundai dėl Europos Parlamento
nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo
„Valstybės žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų
gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai
šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
Lietuvos
Respublikos
2003 m. lapkričio 20 d.
įstatymo
Nr. IX-1837
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas Nr. 76/787/EAPB, EEB, Euratomas.
2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo
teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.
3. 1998 m. liepos 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rinkimų projekto, apimančio bendruosius
atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.
4. 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rekomendacija (A5-0212/2002) dėl Tarybos sprendimo,
pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine
visuotine rinkimų teise.
5. 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies
pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl
atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų
teise.
6. 2003 m. vasario mėn. Europos Parlamento reglamentas.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,
33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,
76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1
IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-184, 2009-03-10,
Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)
RINKIMŲ Į
EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 12, 14, 16, 17, 29, 30 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-221,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 47
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-617, 2009-12-22,
Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 91
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
RINKIMŲ Į
EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 37, 38, 40, 44, 45, 47, 48, 49, 50 IR 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo
15 d.
*** Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas, Nutarimas
2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800
(2010-11-13)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO (2008 M.
GEGUŽĖS 8 D., 2009 M. VASARIO 12 D. REDAKCIJOS) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2010-11-15)
autrap@lrs.lt
94 straipsnis. Europos
Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų nesuderinamumas
1. Europos
Parlamento nario mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos
Respublikos Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės
tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas
nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos
Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo
tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir
atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba
atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas
į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario
vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,
privalo atsistatydinti šio Įstatymo 91 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio
arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos
Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1
dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie
Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu
sprendimu privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario
mandato, apie tai paskelbti internete ir artimiausiame „Valstybės žinių“
numeryje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta
užimama šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Skundai dėl Europos Parlamento
nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo
„Valstybės žiniose“ ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų
gavimo. Pavėluotai teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai
šiais klausimais įsigalioja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
Lietuvos
Respublikos
2003 m. lapkričio 20 d.
įstatymo
Nr. IX-1837
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas Nr. 76/787/EAPB, EEB, Euratomas.
2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo
teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus.
3. 1998 m. liepos 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rinkimų projekto, apimančio bendruosius
atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus.
4. 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rekomendacija (A5-0212/2002) dėl Tarybos sprendimo,
pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine
visuotine rinkimų teise.
5. 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies
pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl
atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų
teise.
6. 2003 m. vasario mėn. Europos Parlamento reglamentas.
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,
33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,
76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
4(1), 65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1
IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo AuĘrinū Trapinskienū
(2009-02-19)
autrap@lrs.lt
22 straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų darbo apmokėjimas
1. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai
už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų
komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.
2. Savivaldybių
ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo
tvarką Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
23
straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas
1. Savivaldybės
rinkimų komisijos, apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų
komisijoje gali atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų
komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Vyriausioji rinkimų komisija,
savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar
koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
3. Prireikus
naujas savivaldybės, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti
skiriamas šio Įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus 14 straipsnio 1 dalyje ir 16
straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
RINKĖJŲ
SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ PAŽYMĖJIMAI
24
straipsnis. Rinkėjų sąrašai
1. Rinkimams į
Europos Parlamentą organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
1) Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas;
2) savivaldybių
rinkėjų sąrašai;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąrašai.
2. Rinkėjų
sąrašai sudaromi du kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti
naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.
3. Rinkėjų
sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis
asmuo būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų
sąrašą kelis kartus.
4. Neteko galios
nuo 2008 m. gegužės 24 d.
5. Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir
tvarko gyventojų registro tvarkytojas ar kita kompetentinga institucija
Vyriausiosios rinkimų komisijos pavedimu, sudaromi elektroninėje informacijos
laikmenoje. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje informacijos laikmenoje
ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kurio vienas
variantas naudojamas rinkėjo pažymėjimams įteikti, kitas – rinkėjams
susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas
naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų
sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti
pakeitimai. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų
naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Sudarant rinkėjų
sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė,
Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę
patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje
laiką, duomenys, ankstesnė asmens gyvenamoji vieta kitoje Europos Sąjungos
valstybėje narėje ar kilmės valstybėje narėje, deklaruotos gyvenamosios vietos
adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą
pagrindas ir data;
2) savivaldybių
rinkėjų sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos
gyvenamosios vietos adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos
gyventojų registrą pagrindas, kilmės valstybė narė;
3) rinkimų
apylinkių rinkėjų sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas.
Rinkėjų, kurie yra pareiškę nesutinką, kad jų gyvenamosios vietos adresas būtų
skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, šis adresas nurodomas spausdinto
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir rinkėjo pažymėjime.
6. Kiekvienas
rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai
skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų
komisija kartu su gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui
įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų
skelbiamas atspausdintame rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
49 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1.
Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus
rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi
būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus
nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.
2.
Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie
pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei,
teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
3. Politinės
reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos
žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814, 2010-05-18,
Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
50 straipsnio redakcija iki
2010 m. rugsėjo 15 d.:
66 straipsnis. Balsavimas
Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose
1. Rinkėjai,
išvykę į užsienio valstybes, turi teisę balsuoti Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šių darbo valandomis.
Balsavimui skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per šių įstaigų darbo dieną.
Balsavimas baigiamas rinkimų dieną Lietuvos Respublikos laiku.
2. Rinkimų
dokumentus rinkėjams, pranešusiems savo gyvenamosios vietos adresą Lietuvos
Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, įteikia ar jų
pageidavimu paštu išsiunčia ir priima šių įstaigų sudarytos balsavimo
komisijos.
3.
Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar
konsulinę įstaigą, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti
kitiems asmenims.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
67 straipsnis. Balsavimas laivuose
1.
Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau
kaip prieš 4 dienas iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos
uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių
jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu, Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.
2. Vyriausioji rinkimų komisija
susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių
laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas
balsavimas ir balsavimo metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji
rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo
kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta
galimybė balsuoti.
3. Laivuose balsuojantiems
rinkėjams rinkėjo pažymėjimai neįteikiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08,
Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
69 straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros, socialinės
rūpybos ir globos įstaigose
1. Rinkėjai,
kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti
šiose įstaigose.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų
sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
specialiuose paštuose dienos atitiktų šio Įstatymo 65 straipsnio 1 dalį.
3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše
turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės
rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda
savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos
išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad
rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio Įstatymo 65 straipsnio 6
ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų,
atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų
stebėtojai (jeigu šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.
5. Rinkėjai,
kurie dėl fizinių trūkumų ar neįgalumo negali patys atlikti balsavimo veiksmų,
gali pavesti juos atlikti kitiems asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį
privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje, pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo
paslaptį.
6. Rinkimų
komisijos nariams, specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams
draudžiama už rinkėją atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo
neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką.
7. Daryti
poveikį sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
70
straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1. Rinkėjai, atliekantys
privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose
atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą
ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje,
turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,
dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje
esančiuose kariniuose vienetuose tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija
krašto apsaugos ministro teikimu.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių vienetų vadų teikimu sudaro
specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad
balsavimo specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 65 straipsnio 1
dalį.
3.
Karinių vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų
sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta
rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija
(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės
rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos išspausdina pagal
elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą
rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams
būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą
arba užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus,
karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro
sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų
apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
4. Balsavimui
kariniuose vienetuose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
5. Daryti poveikį kariniame vienete
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
71
straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1. Rinkėjai,
atliekantys arešto ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės
vykdymo įstaigoje.
2. Savivaldybės
rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių
vykdymo įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo
teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio Įstatymo
65 straipsnio 1 dalį.
3.
Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių
rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti
nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija
(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo pažymėjimą. Specialiame
pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda
savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų pažymėjimus arba juos
išspausdina pagal elektroninio ryšio priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir
atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką,
taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio Įstatymo 65 straipsnio
nuostatos.
5.
Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio
straipsnio ir šio Įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
6. Daryti poveikį areštinėje,
tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BALSŲ
SKAIČIAVIMAS
72
straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1. Balsavimo
vokų ir rinkimų biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir
šią apskaitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo
paštu vokų ir rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant
paštu tvarko atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas
nurodo specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų
biuletenių, naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,
apskaitą, išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie
Vyriausiajai rinkimų komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis,
nepanaudotus balsavimo paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu
vokus su rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su
rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau
kaip iki rinkimų dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą
įrašytas rinkėjas, komisijai.
3. Likus vienai
dienai iki rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus ir rinkimų
biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės rinkimų komisijai.
4. Balsavimo paštu vokus su
rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto vadovas ar jo įgaliotas asmuo
įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2
valandoms iki rinkimų pabaigos.
5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus,
nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai
perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio Įstatymo 651 straipsnio
nuostatas vyko į rinkėjų namus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip
paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda
paštui.
6. Rinkėjų, kurie namuose balsavo
paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai,
nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos
perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija,
patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko
šio Įstatymo reikalavimus.
7. Išoriniai balsavimo vokai
saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
8. Prieš
pradedant skaičiuoti rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai
balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais
balsavimo vokais, sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio Įstatymo 76 straipsnį
kartu ir ta pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
40 straipsnis. Rinkimų
užstatas
1. Rinkimų
užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies
ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 10 dydžių. Pakeičiant
kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1
VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą.
Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos sąraše
pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo, rinkimų
užstatas neimamas.
2. Partijai,
kuri per paskutinius trejus Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų
rinkimus nepateikė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei
finansavimo kontrolės įstatyme nustatytu laiku politinės kampanijos finansavimo
ataskaitų, arba jeigu buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi
politinės kampanijos lėšų šaltiniai ar visos politinės kampanijos išlaidos,
rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomas tris kartus
didesnis.
3. Pasibaigus
politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų
grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, jeigu partija pateikė
politinės kampanijos finansavimo ataskaitą.
4. Pavėluotai
pateikus pareiškinius dokumentus, atšaukus politinės partijos ar partijų
koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą arba panaikinus kandidato
registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Europos Parlamento narius
šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas
negrąžinamas.
5. Negrąžintini
rinkimų užstatai pervedami į valstybės biudžetą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
41
straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės
1. Kiekvienas kandidatas gali
būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti
kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į
Europos Parlamentą metu – dvigubas kandidatavimas draudžiamas.
2. Asmuo, kuris yra davęs
sutikimą būti Lietuvos Respublikoje įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų
sąrašą, išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų ir panaikinama jo registracija
kandidatu.
3. Asmuo, kuris yra davęs
sutikimą būti įrašytas į kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir yra davęs
sutikimą būti iškeltas kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje,
išbraukiamas iš kandidatų sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu
Lietuvos Respublikoje.
4. Kad būtų
išvengta dvigubo kandidatavimo, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų
komisija palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių
institucijomis, rengiančiomis rinkimus ar atsakingomis už kandidatų
registravimą rinkimams į Europos Parlamentą, praneša joms apie jų valstybių
piliečių registravimą kandidatais ir kaupia informaciją apie Lietuvos
Respublikos piliečių registravimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse
kandidatais į Europos Parlamento narius.
42
straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas
Iki pareiškinių dokumentų
pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam
jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų
sąrašų sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas
jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir
dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų
sąrašams sujungti. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti
jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir
negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis
sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip
vienoje koalicijoje.
43
straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus
1. Partija ar
rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius
dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25
dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų
komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra informuojami atitinkami
atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius
dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis
taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnyje. Panaikinus
viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus kandidatų sąrašo dėl
pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių
dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.
2. Iki
pareiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio Įstatymo 37 straipsnio 3
dalyje, pabaigos papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus
keičiant kandidatų eilę sąraše.
3. Kai
pareiškinius dokumentus atšaukia koalicijoje esanti partija, jos iškelti
kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos
pavadinime yra nuoroda į šios partijos pavadinimą, keičiamas koalicijos
pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių
atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų
pareiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos
partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos
kandidatai.
4. Jeigu po pareiškinių dokumentų
atšaukimo ar kandidatų išbraukimo kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) lieka
mažiau kaip 5 kandidatai, panaikinama viso šio sąrašo kandidatų registracija.
48 straipsnis.
Kandidato neliečiamybė
1.
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip
pat iki pirmojo naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio kandidatas be
Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos
Prezidento, Europos Parlamento ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių
asmenų neliečiamybės klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ir įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
AGITACIJA
49
straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1.
Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus
rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi
būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus
nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.
2.
Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie
pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei,
teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
3. Politinės
reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos
žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814, 2010-05-18,
Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
į Europos Parlamentą įstatymo 36 straipsnis (2009 m. vasario 12 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 19-743) ta
apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat
gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai į Europos
Parlamentą gali būti renkami būdami įrašyti tik į politinių partijų sudaromus
kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas, Nutarimas
2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800
(2010-11-13)
37
straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai
1. Partija turi
įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą
dalyvauti rinkimuose;
2) savo registracijos
dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą, rinkimų programą;
3) keliamų
kandidatų sąrašą;
4) kiekvieno
keliamo kandidato sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu, paties
užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei turto
deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų
išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo
pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar
rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija turi pateikti kiekvieno
kandidato fotonuotrauką, autobiografiją;
5) įgaliojimą
atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi
teisę pateikti įgaliojimus atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams
savivaldybių rinkimų komisijose;
6) dokumentą,
patvirtinantį, kad sumokėtas rinkimų užstatas;
7) jeigu partija
paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose
buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti
atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;
8) informaciją
apie laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo mėnesio
1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos einamojoje banko sąskaitoje
(sąskaitose) turimas lėšas.
2. Kandidato į
Europos Parlamento narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi įrašyti
savo pavardę, vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį,
asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi
nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo,
atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją
krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į
atsargą profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos
pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius
įstatymus ar statutus negali dalyvauti
politinėje veikloje, taip pat atsakyti į šio Įstatymo 93 straipsnyje
nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės
valstybę narę, kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi balsavimo teisę.
Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali būti pateikiama ir kitų
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų klausimų, į kuriuos asmuo
gali neatsakyti.
3. Pareiškinių
dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus
34 dienoms iki rinkimų. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų
pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
38
straipsnis. Kandidatų registravimas
1. Prasidėjus
kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija per 1 dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai
patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų veikla yra
sustabdyta ar nutraukta.
2. Gavusi
partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau
kaip kitą darbo dieną kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją
dėl partijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir
pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą.
3. Tikrindama
kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija
nustato, ar kandidatas atitinka šio Įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.
Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio, Vidaus
reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės institucijas, kad šios
praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios
rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o
rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32
dienoms iki rinkimų.
4. Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir
nustačiusi, kad jie atitinka šio Įstatymo reikalavimus, o kandidatų į Europos
Parlamento narius sąrašą iškėlusi partija yra įregistruota savarankiška
politinės kampanijos dalyve, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl
kandidato registravimo turi priimti per 10 dienų nuo pareiškinių dokumentų
pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų. Jeigu yra
pareiškinių dokumentų trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai
nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.
5. Jeigu
įteikiant pareiškinius dokumentus ar po kandidato įregistravimo Vyriausioji
rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio Įstatymo 3 straipsnyje
nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio Įstatymo 37
straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti
rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio Įstatymo
nustatytu laiku, arba jeigu politinė partija ar kandidatas yra šiurkščiai
pažeidę šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, Vyriausioji rinkimų
komisija atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos
jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos
Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato registravimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
39
straipsnis. Atstovas rinkimams
1. Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais
klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos
posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti
atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams
atitinkamoje rinkimų teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises.
Paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą, partijų įgaliojimai atstovauti
joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą
dieną po to, kai sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams
kandidatūra atitinka šio Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo
rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų po
galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
2. Iki rinkimų
dienos partija įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą
2010-11-09
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 49,
2010-05-31
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2010-01-05
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 87,
2009-04-25
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 49,
2009-03-24
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2009-02-19
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2008-05-24
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2004-08-23
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — versió
originali versija
Tekstas šią datą