LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas
29 versijos
· 2004-08-23 — 2022-04-27
2022-04-27
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2022-01-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 38,
2021-05-28
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2020-07-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — art. 98
2020-06-12
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2020-02-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 64,
2019-10-08
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 31,
2019-07-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 22,
2019-01-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2018-11-13
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 42,
2018-11-10
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 56,
2016-07-16
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2015-06-20
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2015-01-01
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2014-12-24
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 98,
2014-10-13
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 78,
2014-07-25
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 69,
2013-11-26
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2012-11-15
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2012-10-13
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 45,
2010-12-28
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2010-11-09
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 49,
2010-05-31
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2010-01-05
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 87,
2009-04-25
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 49,
2009-03-24
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2009-02-19
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2008-05-24
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — arts. 76,
2004-08-23
Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas — versió
originali versija
Tekstas šią datą
Pakeitimai 2014-07-25
@@ -176,45 +176,51 @@
straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
1. Rinkimų į Europos Parlamentą teisę turi Lietuvos
Respublikos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje kitų
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18
metų. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.
2. Balsuoti ar būti kandidatu tuose pačiuose
rinkimuose galima tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
3. Asmenys, kurie gali balsuoti ar būti kandidatais
Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, privalo
pasirinkti ir balsuoti ar būti kandidatais tik vienoje valstybėje. Europos
Sąjungos valstybių narių piliečiai negali balsuoti ar būti kandidatais, jeigu
jie neturi balsavimo teisės kilmės valstybėje narėje.
4. Lietuvos Respublikoje Europos Parlamento nariu
gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis
Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris rinkimų
dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatas į Europos Parlamentą
kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos
Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės
narės pilietis, kuris deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir kurio
duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti į Lietuvos
Respublikos gyventojų registrą iki nustatytosios dienos.
1. Rinkimų į Europos Parlamentą
teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvos
Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų
dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti
neveiksniais.
2. Balsuoti ar būti kandidatu
tuose pačiuose rinkimuose galima tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje
narėje.
3. Asmenys, kurie gali balsuoti
ar būti kandidatais Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje
narėje, privalo pasirinkti ir balsuoti ar būti kandidatais tik vienoje
valstybėje. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai negali balsuoti ar būti
kandidatais, jeigu jie neturi balsavimo teisės kilmės valstybėje narėje.
4. Lietuvos Respublikoje Europos
Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas
nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės
pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra
kandidatas į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas Lietuvos Respublikos ar kitos
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris deklaravo gyvenamąją vietą
Lietuvos Respublikoje ir kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos
Respublikoje įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą iki
nustatytosios dienos.
5. Europos Parlamento nariais
@@ -226,17 +232,17 @@
pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.
6. Europos Parlamento nariais negali būti renkami
asmenys, rinkimų dieną atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto
apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą
profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos ir įstaigos
pareigūnai ar asmenys, kurie pagal specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti
politinių partijų veikloje.
6. Europos Parlamento nariais
negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys privalomąją karo arba
alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų
neišėję į atsargą profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos
ir įstaigos pareigūnai ar asmenys, kurie pagal specialius įstatymus ar statutus
negali dalyvauti politinių partijų veikloje.
7. Balsuoti ar būti kandidatais
@@ -266,17 +272,17 @@
straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas rinkėjas turi po vieną balsą balsuoti už
kandidatų sąrašą ar kandidatą ir šis balsas yra lygiavertis kiekvieno kito
rinkėjo balsui. Visi rinkėjai turi lygias teises pareikšti savo valią apie
kandidatus paduodami pirmumo balsus už penkių to sąrašo, už kurį balsavo, kandidatų
pirmumą ir šie pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito rinkėjo pirmumo
balsui.
Kiekvienas rinkėjas turi po vieną
balsą balsuoti už kandidatų sąrašą ar kandidatą ir šis balsas yra lygiavertis
kiekvieno kito rinkėjo balsui. Visi rinkėjai turi lygias teises pareikšti savo
valią apie kandidatus paduodami pirmumo balsus už penkių to sąrašo, už kurį
balsavo, kandidatų pirmumą ir šie pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno
kito rinkėjo pirmumo balsui.
20 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų
@@ -5008,9 +5014,9 @@
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
69 straipsnis. Balsavimas Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir konsulinėse įstaigose
69 straipsnis. Balsavimas Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose
1. Rinkėjai, išvykę į užsienio
@@ -5030,314 +5036,6750 @@
priima šių įstaigų sudarytos balsavimo komisijos.
3. Rinkėjams,
atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę
įstaigą, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti kitiems
3.
Rinkėjams, atvykusiems balsuoti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar
konsulinę įstaigą, draudžiama išsinešti rinkimų dokumentus ar juos perduoti
kitiems asmenims.
40 straipsnis. Rinkimų
užstatas
1. Rinkimų
užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies
ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 10 dydžių. Pakeičiant
kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1
VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą
sąrašą. Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos
sąraše pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo,
rinkimų užstatas neimamas.
2. Partijai,
kuri per paskutinius trejus Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų
rinkimus nepateikė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei
finansavimo kontrolės įstatyme nustatytu laiku politinės kampanijos finansavimo
ataskaitų, arba jeigu buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi
politinės kampanijos lėšų šaltiniai ar visos politinės kampanijos išlaidos,
rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomas tris kartus
didesnis.
3. Pasibaigus
politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų
grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, jeigu partija pateikė
politinės kampanijos finansavimo ataskaitą.
4. Pavėluotai
pateikus pareiškinius dokumentus, atšaukus politinės partijos ar partijų
koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą arba panaikinus kandidato
registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Europos Parlamento narius
šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas
negrąžinamas.
5. Negrąžintini
rinkimų užstatai pervedami į valstybės biudžetą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
41
straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės
1. Kiekvienas kandidatas gali
būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti
kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į
Europos Parlamentą metu – dvigubas kandidatavimas draudžiamas.
2. Asmuo, kuris yra davęs
sutikimą būti Lietuvos Respublikoje įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų
sąrašą, išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų ir panaikinama jo registracija
kandidatu.
3. Asmuo, kuris yra davęs
sutikimą būti įrašytas į kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir yra davęs sutikimą
būti iškeltas kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukiamas
iš kandidatų sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu Lietuvos
Respublikoje.
4. Kad būtų
išvengta dvigubo kandidatavimo, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis,
rengiančiomis rinkimus ar atsakingomis už kandidatų registravimą rinkimams į
Europos Parlamentą, praneša joms apie jų valstybių piliečių registravimą
kandidatais ir kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečių
registravimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse kandidatais į Europos
Parlamento narius.
42
straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas
Iki pareiškinių dokumentų
pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam
jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų
sąrašų sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas
jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir
dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų
sąrašams sujungti. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti
jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir
negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus.
Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti
daugiau kaip vienoje koalicijoje.
43
straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus
1. Partija ar
rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius
dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25
dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų
komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra informuojami atitinkami
atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius
dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis
taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnyje. Panaikinus
viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus kandidatų sąrašo dėl
pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių
dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.
2. Iki
pareiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio Įstatymo 37 straipsnio 3
dalyje, pabaigos papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus
keičiant kandidatų eilę sąraše.
3. Kai
pareiškinius dokumentus atšaukia koalicijoje esanti partija, jos iškelti
kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos
pavadinime yra nuoroda į šios partijos pavadinimą, keičiamas koalicijos
pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių
atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų
pareiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos
partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos
kandidatai.
4. Jeigu po pareiškinių dokumentų
atšaukimo ar kandidatų išbraukimo kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) lieka
mažiau kaip 5 kandidatai, panaikinama viso šio sąrašo kandidatų registracija.
48 straipsnis.
Kandidato neliečiamybė
1.
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip
pat iki pirmojo naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio kandidatas be
Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos
Prezidento, Europos Parlamento ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių
asmenų neliečiamybės klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ir įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
AGITACIJA
49
straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1.
Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus
rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi
būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus
nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.
2.
Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie
pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei,
teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
3. Politinės
reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos
žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814, 2010-05-18,
Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
į Europos Parlamentą įstatymo 36 straipsnis (2009 m. vasario 12 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 19-743) ta
apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat
gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai į Europos
Parlamentą gali būti renkami būdami įrašyti tik į politinių partijų sudaromus
kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas, Nutarimas
2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800
(2010-11-13)
37
straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai
1. Partija turi
įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą
dalyvauti rinkimuose;
2) savo
registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą,
rinkimų programą;
3) keliamų
kandidatų sąrašą;
4) kiekvieno
keliamo kandidato sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu, paties
užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei turto
deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų
išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo
pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar
rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija turi pateikti kiekvieno
kandidato fotonuotrauką, autobiografiją;
5) įgaliojimą
atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi
teisę pateikti įgaliojimus atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams
savivaldybių rinkimų komisijose;
6) dokumentą,
patvirtinantį, kad sumokėtas rinkimų užstatas;
7) jeigu partija
paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose
buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti
atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;
8) informaciją
apie laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo
mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos einamojoje banko
sąskaitoje (sąskaitose) turimas lėšas.
2. Kandidato į
Europos Parlamento narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi įrašyti
savo pavardę, vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį,
asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi
nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo,
atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip
pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos
karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal
specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje, taip pat
atsakyti į šio Įstatymo 93 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės
valstybę narę, kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi balsavimo teisę ir
valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo
įrašytas paskutinį kartą. Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali
būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų
klausimų, į kuriuos asmuo gali neatsakyti.
3. Pareiškinių
dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus
34 dienoms iki rinkimų. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų
pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814, 2010-05-18,
Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
Nr. XI-2269,
2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)
38
straipsnis. Kandidatų registravimas
1. Prasidėjus
kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija per 1 dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai
patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų veikla yra
sustabdyta ar nutraukta.
2. Gavusi
partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau
kaip kitą darbo dieną kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją
dėl partijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir
pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą.
3. Tikrindama
kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija
nustato, ar kandidatas atitinka šio Įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.
Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio, Vidaus
reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės institucijas, kad šios
praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios
rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o
rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32
dienoms iki rinkimų.
4. Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir
nustačiusi, kad jie atitinka šio Įstatymo reikalavimus, o kandidatų į Europos
Parlamento narius sąrašą iškėlusi partija yra įregistruota savarankiška
politinės kampanijos dalyve, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl
kandidato registravimo turi priimti per 10 dienų nuo pareiškinių dokumentų
pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų. Jeigu yra
pareiškinių dokumentų trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai
nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.
5. Jeigu
įteikiant pareiškinius dokumentus ar po kandidato įregistravimo Vyriausioji
rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio Įstatymo 3 straipsnyje
nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio Įstatymo 37
straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti
rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio Įstatymo
nustatytu laiku, arba jeigu politinė partija ar kandidatas yra šiurkščiai
pažeidę šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, Vyriausioji rinkimų
komisija atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos
jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos
Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato registravimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
39
straipsnis. Atstovas rinkimams
1. Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais
klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos
posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti
atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams
atitinkamoje rinkimų teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises.
Paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą, partijų įgaliojimai atstovauti
joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą
dieną po to, kai sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams
kandidatūra atitinka šio Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo
rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų
po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
2. Iki rinkimų
dienos partija įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą
asmenį būti atstovu rinkimams. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti
įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams
registracija panaikinama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atitinkamo partijos
įgaliojimo įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.
5 straipsnis. Draudimas
papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis
1. Prasidėjus rinkimų į Europos
Parlamentą politinei kampanijai, tai yra nuo rinkimų į Europos Parlamentą datos
paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio
pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti
rinkėjų balsus, dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus ar rinkimų
teisę turinčius asmenis dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba)
balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu,
kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti
rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių
politinių partijų, rinkimų komitetų, kandidatų sąrašų, kandidatų arba asmenų,
kurie numatomi kelti kandidatais, ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti
rinkimų teisę.
2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas
spausdintos medžiagos (politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo,
kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar
kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip
pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų), pažymėtų politinės
partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, kurį
numatoma kelti kandidatu, simbolika ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų
komisijoje jos nustatyta tvarka, skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui,
kandidatų sąrašui, kandidatui ar asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu,
propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas.
3. Rinkėjų ir rinkimų teisę
turinčių asmenų papirkimo faktus tiria savivaldybių rinkimų komisijos
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, vertina Vyriausioji rinkimų
komisija. Apie nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia
savo interneto svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį įstatymo straipsnį,
pasižadėjimu laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius
asmenis. Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu,
atsiranda šiame ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.
6
straipsnis. Tiesioginiai rinkimai
Europos Parlamento narius
rinkėjai renka be tarpininkų.
7
straipsnis. Slaptas balsavimas
1. Rinkėjai balsuoja asmeniškai
ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui
balsuoti už save. Dėl fizinio trūkumo, ligos ar
kitokių priežasčių negalintis pats balsuoti rinkėjas šio įstatymo
nustatyta tvarka gali balsuoti padedamas asmens, kuriuo jis pasitiki. Jeigu kam
nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.
2. Kontroliuoti rinkėjų valią
rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią
balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatų sąrašą ar kandidatą. Rinkėjui
turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su
biuleteniu draudžiama elgtis taip, kad galėtų būti atskleista balsavimo
paslaptis.
8
straipsnis. Rinkimų datos paskelbimas
Rinkimai į Europos Parlamentą
Lietuvos Respublikoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai
visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą.
Rinkimų datą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 6
mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.
9
straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
1. Apie rinkimų komisijos posėdį
visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė,
įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama
asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.
2. Rinkimų komisijų posėdžiai ir
balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų (toliau – partijų) ir
rinkimų komitetų atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus,
visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę darbo pažymėjimus.
3. Rinkimų komisijos posėdžių
salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar
užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti
ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar
naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti
posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos
pirmininkui.
4. Rinkimų komisijos negali
rengti uždarų posėdžių.
5. Vyriausioji rinkimų komisija
gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų
darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių
darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.
6. Jeigu yra pagrindas manyti,
kad rinkimų komisijos posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių
saugumui, komisijos pirmininko prašymu policija tikrina įeinančių į posėdžių
salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlieka asmens apžiūrą.
7. Rinkimų komisija gali
pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius komisijai normaliai dirbti.
10
straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Rinkimų rengimo ir vykdymo
išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto
apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, taip pat
už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo
komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo bei savivaldybių
ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų
įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybės
administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės
būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu
panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo
patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų
komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į
rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka, apmokama iš valstybės ir savivaldybių
biudžetų.
ANTRASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS
11
straipsnis. Rinkimų apygardos sudarymas
Rinkimams organizuoti ir vykdyti
Lietuvos Respublikoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje
balsuoja visi rinkėjai ir renkamas Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas
Lietuvoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius.
12
straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
1. Atsižvelgiant į patogumą
rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių
teritorijos suskirstomos į rinkimų apylinkes. Rinkimų apylinkės ribos,
balsavimo patalpų adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100
dienų iki rinkimų.
2. Savivaldybės teritorijos
suskirstymas į rinkimų apylinkes yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus
bei referendumus, tačiau prireikus savivaldybės administracijos direktoriaus
teikimu jį gali keisti Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės
administracijos direktorius teikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Patvirtintą rinkimų apylinkių
sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto
svetainėje.
TREČIASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ
ORGANIZAVIMAS
13
straipsnis. Rinkimų komisijos
1. Rinkimus į Europos Parlamentą
organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji rinkimų komisija;
2) savivaldybių rinkimų
komisijos;
3) apylinkių rinkimų komisijos.
2. Į savivaldybės rinkimų
komisiją ir apylinkės rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos
reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje
gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi
teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu (neatsižvelgiant į kandidatui
nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi
aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus rinkimus į Europos
Parlamentą, Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus arba
referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo rinkimų,
Respublikos Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių
tarybų rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas
apylinkės rinkimų komisijos nariui, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui,
turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir
savivaldybės rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems darbo
savivaldybių rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų
nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka
organizuoja mokymus.
3. Asmuo
nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį
ar nepanaikintą teistumą;
2) atleistas iš
skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo,
pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo
panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;
3) atleistas iš darbo, pareigų ar
praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems
nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos
normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama
veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) yra įstatymų nustatyta tvarka
uždraustos organizacijos narys.
4. Vienu metu tas pats asmuo negali
būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu; kandidatu ir atstovu rinkimams;
atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu; kandidatu ir rinkimų stebėtoju;
rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris
pageidauja būti kandidatu, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne
vėliau kaip likus 10 dienų iki sutikimo raštu atsisakyti rinkimų komisijos
nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš
rinkimų komisijos už šio įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu ar
išbraukiamas iš kandidatų.
14
straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai rinkimuose
Vykdydama rinkimus, Vyriausioji
rinkimų komisija, be Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos
įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų funkcijų:
1) priima pareiškinius
dokumentus, taip pat pareiškimus dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina,
registruoja rinkimų komitetus, registruoja kandidatus dalyvauti rinkimuose,
registruoja partijų atstovus rinkimams ir išduoda jiems pažymėjimus, pažymas,
skelbia rinkimuose dalyvaujančias partijas, rinkimų komitetus, kandidatų
sąrašus, suteiktus rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų
pareiškinių dokumentų atšaukimo;
2) išduoda Lietuvos Respublikoje
išrinktiems Europos Parlamento nariams Europos Parlamento nario pažymėjimus ir
praneša Europos Parlamentui rinkimų rezultatus.
15
straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
1. Savivaldybių rinkimų komisijas
rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus
74 dienoms iki rinkimų.
2. Savivaldybių rinkimų komisijos
sudaromos iš:
1) toje savivaldybėje gyvenančio
ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;
2) toje savivaldybėje gyvenančio
ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo
Lietuvos teisininkų draugija;
3) tos savivaldybės
administracijos direktoriaus pasiūlyto savivaldybės administracijoje dirbančio
karjeros valstybės tarnautojo;
4) partijų, kurios per
paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje Seimo
rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.
3. Lietuvos Respublikos
teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ar savivaldybės
administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau asmenų komisijos nariais.
4. Partijos, kurios per
paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų pagal iškeltų kandidatų
sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi
teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną
savo atstovą. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji
rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo
pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija gali nustatyti mažesnį savivaldybės
rinkimų komisijos narių skaičių arba vietoj jų gali papildomai skirti komisijos
nariais asmenis, pasiūlytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos
teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.
5. Visais atvejais ne mažiau kaip
trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų
komisijas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų
draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių
asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos
direktoriaus pasiūlytų kandidatūrų.
6. Jeigu tą pačią dieną kartu
vyksta ir Seimo arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos
rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos
sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija nusprendžia, kokia komisija
bus sudaroma atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje (savivaldybėje ar
rinkimų apygardoje), ir sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba
referendumo – komisiją bei nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus
rinkimus ar referendumą.
7. Savivaldybės rinkimų komisijos
pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės
rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo,
turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba savivaldybės rinkimų
komisijos ar apygardos rinkimų komisijos pirmininku ar nariu arba darbo
apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties.
8. Savivaldybės rinkimų komisija
savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir
sekretorių.
16
straipsnis. Savivaldybių
rinkimų komisijų įgaliojimai
Savivaldybės rinkimų komisija:
1) Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka praneša savivaldybės teritorijoje gyvenantiems
rinkėjams apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo
patalpas;
2) prižiūri, kaip savivaldybės
teritorijoje vykdomas šis įstatymas;
3) sudaro apylinkių rinkimų
komisijas;
4) neviršydama Vyriausiosios
rinkimų komisijos patvirtintos savivaldybės rinkimų komisijos sąmatos, tvirtina
apylinkių rinkimų komisijų išlaidų sąmatas ir kontroliuoja, kaip šiose sąmatose
numatytos lėšos naudojamos;
5) registruoja rinkimų stebėtojus
ir išduoda jiems pažymėjimus;
6) sudaro savivaldybės
teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir
bausmių vykdymo įstaigų, kuriose veiks specialūs pašto skyriai, sąrašą
ir kartu su šių įstaigų vadovais bei pašto vadovu pasirūpina, kad jose būtų
organizuotas balsavimas paštu ir tose įstaigose esantiems rinkėjams būtų
sudarytos sąlygos balsuoti paštu;
7) surašo balsų skaičiavimo
protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai
rinkimų komisijai;
8) svarsto skundus dėl apylinkių
rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus;
9) Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka rinkimų agitacijos laikotarpiu atlieka politinės
reklamos stebėseną savivaldybės teritorijoje ir stebėsenos duomenis teikia
Vyriausiajai rinkimų komisijai;
10) vykdo kitus šiame įstatyme
nustatytus įgaliojimus.
17
straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
1. Ne vėliau kaip likus 65
dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų
apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių
teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Apylinkės rinkimų komisiją turi sudaryti
mažiausiai 5 nariai. Jeigu partijos nepasiūlė pakankamai kandidatūrų arba
komisijoje liko laisva vieta ir partija nesiūlo kandidatūros, trūkstamas
kandidatūras savivaldybės rinkimų komisijos prašymu siūlo savivaldybės, kurios
teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius.
2. Po vienodą skaičių kandidatūrų
į apylinkių rinkimų komisijas turi teisę siūlyti:
1) partija ar jų koalicija, per
paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų
apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje,
kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
2) partija ar jų koalicija, per
paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi savivaldybės tarybos narių
mandatų. Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama
koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis
partijomis.
3. Jeigu partija kandidatūras į
apylinkės rinkimų komisijas gali siūlyti ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės
tarybos rinkimų rezultatus, partija kandidatūras siūlo pasirinktinai tik pagal
vienų iš šių rinkimų rezultatus. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų
koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka
siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos
šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai
nedalyvaujant.
4. Kandidatūrų į apylinkių
rinkimų komisijas sąrašą savivaldybės rinkimų komisijai partijos pateikia ne
vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.
5. Apylinkių rinkimų komisijas
rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus
45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra atitinka šio
įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija negali jos atmesti.
6. Jeigu kandidatūrų nebuvo
pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo
pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti
anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės
administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras.
Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų
nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne
mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės
rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus
siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali
būti skiriamas komisijos nariu.
7. Apylinkių rinkimų komisijų
pirmininkus iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės
rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos
pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo.
8. Apylinkės rinkimų komisija
pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
18
straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš savivaldybės rinkimų
komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti
rinkėjams, atstovams rinkimams, sudaro rinkėjų, kurie balsuos namuose, sąrašą,
įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, praneša savivaldybės
rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus, asmenis,
atsisakiusius deklaruoti, nedeklaravusius, ar jie atitinka šio įstatymo 3
straipsnio reikalavimus, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;
2) nagrinėja skundus dėl apylinkės
rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
3) Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta
balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti visose rinkimų apylinkės
teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose
vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose
(sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja
rinkėjų balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto;
4) kartu su savivaldybės
administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku
būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;
5) rinkimų dieną organizuoja
balsavimą rinkimų apylinkėje;
6) suskaičiuoja balsus, surašo
balsų skaičiavimo protokolą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šio protokolo duomenis;
7) svarsto savo apylinkės rinkėjų
ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų
skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus;
8) vykdo kitus šiame įstatyme
nustatytus įgaliojimus.
19
straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai
1. Rinkimų komisijos narys,
pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį
pasižadėjimą.
2. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija. Duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę
pasirinkti vieną iš šioje straipsnio dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo
tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą. Nustatomi šie rinkimų komisijos
nario, pirmininko rašytinio pasižadėjimo tekstai:
1) „Aš, (vardas, pavardė),
pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos
Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas
rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir
žmogaus teises.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė),
pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos
Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas
rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir
žmogaus teises.“
3. Davęs rašytinį pasižadėjimą
asmuo po rašytinio pasižadėjimo tekstu pasirašo. Rašytinio pasižadėjimo tekstas
negali būti keičiamas. Rašytinis pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti
rinkimų komisijoje laiką.
4. Rinkimų komisijos narių,
pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusios rinkimų komisijos.
5. Rinkimų komisija, skirdama
rinkimų komisijos narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį
pasižadėjimą. Asmuo, nedavęs rašytinio pasižadėjimo per 15 dienų nuo paskyrimo,
negali pradėti eiti pareigų rinkimų komisijoje ir sprendimas dėl jo skyrimo
turi būti panaikintas. Jį paskyrusi komisija dėl to priima sprendimą.
20
straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas
1. Rinkimų komisijos posėdžiai
yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Rinkimų
komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos
narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, lemia rinkimų komisijos
pirmininko balsas. Rinkimų komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi
teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę; ši pridedama prie protokolo ir yra
neatskiriama jo dalis.
2. Pasibaigus rinkimams,
savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai
nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi
komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal
įstatymus jiems pavestus darbus.
3. Rinkimų komisijos nariui ar
pirmininkui, davusiems rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų
agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Rinkimų komisijos narys ar
pirmininkas, pažeidę šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario, pirmininko
rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleisti iš rinkimų komisijos ir atsakyti
įstatymų nustatyta tvarka.
21
straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos
1. Partija, rinkimų komitetas,
iškėlę kandidatus, kandidatas, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų
komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos rinkimuose, ar kitą jos
veiką gali apskųsti:
1) apylinkės rinkimų komisijos –
savivaldybės rinkimų komisijai;
2) savivaldybės rinkimų komisijos
– Vyriausiajai rinkimų komisijai;
3) Vyriausiosios rinkimų
komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
2. Rinkėjas, atstovas rinkimams,
nesutikdami su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą
dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo
teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip
pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės
rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam
teismui.
3. Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet
ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos rinkimuose gali būti apskųsti Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau
kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir poilsio bei
švenčių dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
4. Skundai, paduoti nesilaikant
šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų
komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija,
savivaldybės rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai
nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti ir jų neišnagrinėtų skundų.
22
straipsnis. Parama rinkimų komisijoms ir valstybės biudžeto lėšų rinkimams
organizuoti naudojimas
1. Valstybės ir savivaldybių
institucijos ir įstaigos privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus
ir teikti rinkimų komisijų funkcijoms atlikti reikalingus duomenis.
2. Valstybės ir savivaldybių
institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti
rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus
atsakymus.
3. Pagalbiniams darbams atlikti
Vyriausioji rinkimų komisija gali įdarbinti darbuotojų pagal darbo sutartį.
Darbo sutartis pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo
įgalioti asmenys. Atlyginimo už darbą darbuotojams, dirbantiems pagal darbo
sutartis, tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).
4. Valstybės ir savivaldybių
institucijos ir įstaigos privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas,
įrangą, kompiuterinę techniką ir interneto ryšį rinkimams organizuoti ir
vykdyti. Rinkimams suteikiamos balsavimo patalpos ir patekimas į jas turi būti
tinkamos judėjimo, regėjimo negalią turintiems ir senyvo amžiaus rinkėjams.
5. Vyriausioji rinkimų komisija
savivaldybių rinkimų komisijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas rinkimams
organizuoti perveda į kiekvienai savivaldybės rinkimų komisijai atidarytą
Vyriausiosios rinkimų komisijos banko sąskaitą.
6. Vyriausiosios rinkimų
komisijos pirmininkas su savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku pasirašo
valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį, kurioje
nurodoma:
1) savivaldybės rinkimų komisijai
pervedamų valstybės biudžeto lėšų suma ir Vyriausiosios rinkimų komisijos
programa, pagal kurią skiriamos lėšos;
2) valstybės biudžeto lėšų
naudojimo tikslinė paskirtis;
3) planuojamas detalus biudžeto
lėšų paskirstymas pagal išlaidų ekonominę paskirtį ir išlaidų darbo užmokesčiui
skaičiavimas (pridedama prie sutarties);
4) atsiskaitymo Vyriausiajai
rinkimų komisijai už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą (nurodant
išlaidų ekonominę paskirtį) ir lėšų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės
apskaitos dokumentų pateikimo tvarka;
5) kitos nuostatos, padedančios
Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų
asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.
7. Vyriausioji rinkimų komisija
valstybės biudžeto lėšas rinkimams organizuoti perveda į šio straipsnio 5
dalyje nurodytas sąskaitas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas
savivaldybių rinkimų komisijų sąmatas.
8. Savivaldybės rinkimų komisijos
pirmininkas atsako už rinkimams organizuoti savivaldybės rinkimų komisijai
skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir už tai atsiskaito Vyriausiajai
rinkimų komisijai.
9. Vyriausioji rinkimų komisija
patikrina savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko pateiktą valstybės biudžeto
lėšų rinkimams organizuoti panaudojimo ataskaitą ir šias išlaidas pagrindžiančius
dokumentus. Nustačiusi finansavimo, lėšų panaudojimo ar apskaitos pažeidimus,
Vyriausioji rinkimų komisija inicijuoja visos žalos išieškojimą iš kaltų
asmenų.
10. Už žalą, atsiradusią
valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutarties galiojimo
laikotarpiu, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas atsako ir pasibaigus
šiai sutarčiai.
23
straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų darbo apmokėjimas
1. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai
už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų
komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.
2. Rinkimų komisijų pirmininkams,
jų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams už darbą rinkimų komisijose
apmokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant
atitinkamai rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo
laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų
duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui
rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo
trukmės apribojimai.
3. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo tvarką
Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu nustato Vyriausybė.
24
straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas
1. Savivaldybės rinkimų komisijos,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali
atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų komisija arba
Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Vyriausioji rinkimų komisija,
savivaldybės rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar
koalicijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
3. Prireikus naujas savivaldybės,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio
įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 17
straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
RINKĖJŲ SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ
KORTELĖS
25
straipsnis. Rinkėjų sąrašai
1. Rinkimams į Europos Parlamentą
organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašas;
2) savivaldybių rinkėjų sąrašai;
3) rinkimų apylinkių rinkėjų
sąrašai.
2. Rinkėjų sąrašai sudaromi du
kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik
rinkimams organizuoti ir vykdyti.
3. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka
turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis asmuo būtų įrašytas į
rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.
Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
4. Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir
tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų
registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje
informacijos laikmenoje ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašas, kuris naudojamas rinkėjo kortelėms įteikti ir rinkėjams
susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas
naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų
sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti
pakeitimai. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė,
Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę
patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje
laiką, duomenys, valstybės narės vietovė ar rinkimų apygarda, kurios rinkėjų
sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą (kitos Europos Sąjungos valstybės
narės pilietis duomenis apie valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą,
kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą, nurodo Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka), deklaruotos gyvenamosios vietos
adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą data;
2) savivaldybės rinkėjų sąraše:
vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos gyvenamosios vietos
adresas, kilmės valstybė narė;
3) rinkimų apylinkės rinkėjų
sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Rinkėjų, kurie yra
pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų
sąraše, šis adresas nurodomas rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir
rinkėjo kortelėje.
5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę
nesutikti, kad jo adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų
sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų
registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti,
kad jo adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.
26
straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji
tvarka
1. Į Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašą pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės
kortelės) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą įrašomi
visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų Europos
Sąjungos valstybių narių piliečiai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 1
dalyje. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išduodančios
Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų
gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios piliečių mirtį ir
pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos
gyventojų registras būtų laiku ir tinkamai keičiamas ir tikslinamas. Pagal
Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti sąrašai yra
išankstiniai.
2. Rinkėjų sąrašų sudarymą,
tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi
valstybės institucijų ir savivaldybių bei apylinkių rinkimų komisijų teikiama
informacija.
3. Iš Lietuvos Respublikos
rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiama:
1) miręs Lietuvos Respublikos
pilietis ar kitas nuolat gyvenęs Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos
valstybės narės pilietis;
2) asmuo, netekęs Lietuvos
Respublikos pilietybės ir neturintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės
pilietybės;
3) nuolat gyvenantis Lietuvos
Respublikoje asmuo, netekęs Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės;
4) Lietuvos Respublikos pilietis,
patvirtinęs, kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą
naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamento narius kitoje Europos
Sąjungos valstybėje narėje, arba Lietuvos Respublikos pilietis, dėl kurio yra
pagrindas tvirtinti (gautas pranešimas apie jo įrašymą į kitos Europos Sąjungos
valstybės narės rinkėjų ar kandidatų sąrašą, nuolat gyvena kitoje Europos
Sąjungos valstybėje narėje ir panašiai), kad jis balsavimo teise šiuose
rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos
Parlamento narius kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir kuris atsisako
patvirtinti ar nepatvirtino, kad balsavimo teise naudosis rinkdamas Europos
Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje;
5) nuolat gyvenantis Lietuvos
Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atsisakęs deklaruoti ar
nedeklaravęs, kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą
naudosis rinkdamas Europos Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje ar kad
jo kilmės valstybėje narėje iš jo neatimta balsavimo teisė;
6) asmuo, kuriam įsigaliojo teismo
sprendimas pripažinti jį neveiksniu.
4. Duomenų apie šio straipsnio 3
dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimą pateikimo tvarką ir
formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
5. Likus ne daugiau kaip 7
dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais
patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali
būti keičiami (dėl rinkėjo mirties, dėl balsavimo užsienyje, dėl dvigubo
balsavimo išvengimo priemonių, pasikeitus rinkėjų adresui po sąrašo sudarymo ir
kita) tik Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka per instituciją,
įgaliotą tvarkyti rinkėjų sąrašus. Galutinio rinkėjų sąrašo pakeitimas
padaromas gavus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar jo įgalioto
komisijos nario (narių) sutikimą dėl sąrašo pakeitimo. Apie galutinio rinkėjų
sąrašo pakeitimų skaičių nedelsiant pranešama Vyriausiosios rinkimų komisijos
nariams. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas, pasibaigus
rinkimams, yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka.
6. Kad būtų išvengta dvigubo
balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos
valstybių narių institucijomis, rengiančiomis rinkimus į Europos Parlamentą, ir
praneša joms apie jų valstybių piliečių įrašymą ar išbraukimą iš Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašo ir apie Lietuvos Respublikos piliečių, kurie balsuos
kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukimą iš Lietuvos Respublikos
rinkėjų sąrašo.
27
straipsnis. Savivaldybių rinkėjų, užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai
1. Savivaldybės rinkėjų sąrašą
elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą
ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija
ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų
komisijai.
2. Pagal Lietuvos Respublikos
rinkėjų sąrašą ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių
įstaigų pranešimus sudaromi užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių
sąrašai. Iš į šiuos sąrašus įrašytų asmenų yra reikalaujama patvirtinti, kad
šiuose rinkimuose Europos Parlamento narius jie rinks tik nuo Lietuvos
Respublikos. Šio patvirtinimo nereikalaujama iš rinkėjų, balsuojančių ne
Europos Sąjungos valstybėje narėje. Užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos
piliečių sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka tikslina Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės
ir konsulinės įstaigos.
3. Be šio straipsnio 1 ir 2
dalyse nurodytų sąrašų, sudaromas Lietuvos Respublikos piliečių, kurių
gyvenamoji vieta nėra žinoma, sąrašas.
28
straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai
Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą
pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą
sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki
rinkimų spausdintą perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Pagal Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašą ir paskutinį žinomą piliečio gyvenamosios vietos
adresą ar adresą, nurodytą paskutinių rinkimų ar referendumo Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąraše, sudaromi Lietuvos Respublikos piliečių, kurie
nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, sąrašai. Rinkėjai – laivų įgulų nariai ir
keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į
Lietuvą, – Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija,
rinkėjų sąrašą.
29
straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais
1. Likus ne mažiau kaip 25
dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė ir
konsulinė įstaiga sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami
rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar skleisti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į
rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas,
taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra
įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui
įteikti rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos
telefonai turi būti paskelbti ir daugiabučių namų laiptinėse. Prie įėjimo į
apylinkės rinkimų komisijos patalpas, taip pat diplomatinėje atstovybėje ir
konsulinėje įstaigoje turi būti nurodytas laikas ir vieta rinkėjų teisei susipažinti
su rinkėjų sąrašu įgyvendinti.
2. Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami, tačiau rinkėjui
duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu.
30
straipsnis. Rinkėjo kortelė
1. Rinkėjo kortelė yra
informacinė pažyma rinkėjui apie rinkimus, vardinis pakvietimas dalyvauti
rinkimuose. Rinkėjo korteles kartu su kita informacija apie rinkimus rinkėjams
perduoda ar organizuoja jų perdavimą rinkimų komisijos. Savo rinkėjo kortelę gali
išsispausdinti ar surašyti ir pats rinkėjas arba jo prašymu kitas asmuo pagal
Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjo kortelę pasirašo pats rinkėjas, išskyrus
atvejus, kai dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių
priežasčių rinkėjas pats pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo
kitas rinkėjo pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens
kodą. Rinkėjo kortelių blankus, kuriuos rinkėjas gali užpildyti pats, platina
rinkimų komisijos. Rinkėjo kortelė būtina tik tais atvejais, kai rinkėjas
balsuoja ne rinkimų dieną ne rinkimų apylinkėje.
2. Rinkėjo kortelėje nurodoma:
1) rinkėjo vardas ir pavardė;
2) rinkėjo gyvenamosios vietos
adresas;
3) savivaldybės rinkimų
komisijos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir
numeris;
4) apylinkės, į kurios rinkėjų
sąrašą rinkėjas įrašytas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas;
5) rinkėjo eilės numeris rinkimų
apylinkės rinkėjų sąraše;
6) rinkimų data, balsavimo
rinkimų apylinkės patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita
rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija.
3. Rinkėjo kortelėje gali būti
nurodoma, kad šiam rinkėjui būtina deklaruoti, kad jis atitinka šio įstatymo 3
straipsnyje nustatytus reikalavimus.
4. Jeigu rinkėjas prašo išduoti
rinkėjo kortelę vietoj prarastos ar negautos rinkėjo kortelės, rinkėjo kortelė
turi būti išduodama nedelsiant, kai tik nustatomi rinkėjo duomenys, kurie turi
būti įrašyti į rinkėjo kortelę.
31
straipsnis. Rinkėjo kortelių įteikimas
1.
Rinkėjo kortelių įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.
2.
Rinkėjo kortelių įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose,
areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), atliekantiems bausmę
bausmių vykdymo įstaigose, išvykusiems į užsienio valstybes, tvarka nustatyta
šio įstatymo 69, 72, 73 ir 74 straipsniuose.
3.
Kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui rinkėjo kortelė įteikiama tik
po to, kai jis raštu patvirtina (deklaruoja), kad jis savo kilmės valstybėje
narėje turi balsavimo teisę ir kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos
Parlamentą naudosis rinkdamas Europos Parlamento narius tik Lietuvos
Respublikoje.
4.
Apie rinkėjo kortelės įteikimą rinkėjui pažymima rinkimų apylinkės
išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjui, kuris turi teisę balsuoti namuose,
rinkėjo kortelė įteikiama asmeniškai arba per kitą kartu su rinkėju gyvenantį asmenį.
Jeigu rinkėjo kortelės negalima įteikti, nes tuo metu rinkėjo ar kartu su juo
gyvenančio asmens nėra namuose, ji grąžinama apylinkės rinkimų komisijai, apie
tai pažymima išankstiniame rinkėjų sąraše, o rinkėjui paliekamas nevardinis
kvietimas atvykti balsuoti. Šis kvietimas gali būti įdėtas į pašto dėžutę arba
perduotas rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam
kvietimą. Rinkėjo kortelių įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip
likus 8 dienoms iki rinkimų. Jeigu tuo pačiu laikotarpiu kartu yra paskelbti ir
Seimo rinkimai arba Respublikos Prezidento rinkimai, arba savivaldybių tarybų
rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis balsavimas, rinkėjo
kortelė įteikiama viena.
5.
Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo kortelės arba kuriam buvo išduota rinkėjo
kortelė su netiksliais duomenimis, privalo nedelsdamas pranešti apie tai
apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir
pateikti rinkimų komisijai savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį
dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,
apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo kortelę ir
nedelsdama ją išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašą, bet rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal Lietuvos Respublikos
gyventojų registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai
arba rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės
teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į
šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės
rinkimų komisijos narys pats, šį prašymą rinkėjas taip pat gali teikti
elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka) ir apie tai
nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad
pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą.
Rinkėjo kortelė išrašoma ir įteikiama rinkėjui po to, kai yra patikslinti
rinkėjų sąrašai.
6. Savivaldybės rinkimų komisija
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo kortelę
į kitos savivaldybės rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytam rinkėjui, jeigu
jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti
rinkėjo kortelės.
32
straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo
1. Išankstiniai rinkėjų sąrašai
tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno rinkimų apylinkės, savivaldybės rinkėjų
sąrašo į kitą, išbraukiant rinkėją iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo arba
į jį įrašant.
2. Rinkėjas perkeliamas iš vieno
rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo
gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo
sudarymo.
3. Rinkėjo perkėlimą iš vienos
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje savivaldybėje esančios
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą tvarko savivaldybės rinkimų komisija ir apie
šiuos rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų
komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos
savivaldybės rinkėjų sąrašą savivaldybės rinkimų komisijos teikimu tvarko
Vyriausioji rinkimų komisija arba jos tam įgaliota kompetentinga institucija ir
apie šiuos rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša savivaldybių rinkimų komisijoms.
Rinkėją įrašyti į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą arba iš jo išbraukti gali
tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytais
atvejais, o šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais – ir
savivaldybių rinkimų komisijos.
33
straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų
sąrašus
1. Užsienyje esantys Lietuvos Respublikos
piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto savivaldybės rinkėjų sąrašą.
2. Lietuvos Respublikos
diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki
rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje ir
konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą.
Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir
rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje
ar konsulinėje įstaigoje.
34
straipsnis. Rinkėjų, esančių kariniuose vienetuose, laivuose, areštinėse,
tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose,
įrašymas į rinkėjų sąrašus
1. Rinkėjai, atliekantys
privalomąją karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie
nuolat gyveno iki pašaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą, rinkėjų sąrašą.
2. Rinkėjai, atliekantys tikrąją
karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse
karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus.
3. Laivuose esantys rinkėjai,
kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą,
įrašomi į rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula,
papildomą rinkėjų sąrašą.
4. Rinkėjai, esantys areštinėse,
tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių vykdymo įstaigose,
įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją
vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir
raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo
bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai),
rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, iki pateko į areštinę,
tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo įstaigą, negali būti
įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo
įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą.
35
straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus,
taip pat rinkimų dieną
1. Jeigu į apylinkės rinkimų
komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki
rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia pasą ar asmens tapatybės kortelę ir
dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti
priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo
rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę,
asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat
praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija
patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi
priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba jo
užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra
balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų
apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal
papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.
2. Rinkimų dieną rinkėjas, kuris
nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti
kitoje rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios rinkimų apylinkės yra elektroninių
ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir
Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos ir apylinkių rinkimų
komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų
apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis
rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše
yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę
ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo paštu voke, nebus skaičiuojamas.
36
straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų
1. Rinkėjas arba atstovas
rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio
įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis
rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip
7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir
sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo,
jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
2. Apylinkės rinkimų komisijos
sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos
administraciniam teismui. Teismas skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo
sprendimas yra galutinis.
3. Praleidus nustatytus terminus
pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai nenagrinėjami.
4. Apie gautus skundus ir pagal
teismo sprendimus pataisytus rinkėjų sąrašus apylinkių rinkimų komisijos
praneša savivaldybės rinkimų komisijai, o ši – Vyriausiajai rinkimų komisijai
per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.
PENKTASIS SKIRSNIS
KANDIDATŲ KĖLIMAS
37
straipsnis. Kandidatų kėlimas
1. Kandidatus gali kelti partija,
pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (toliau – Politinių partijų įstatymas) įregistruota ne vėliau
kaip likus 185 dienoms iki rinkimų ir atitinkanti
Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus.
Redakcija nuo
2015-01-01:
1. Kandidatus
gali kelti partija, pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą
(toliau – Politinių partijų įstatymas) įregistruota ne vėliau kaip likus 185
dienoms iki rinkimų, atitinkanti Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl
partijos narių skaičiaus ir neturinti partijos, kuriai inicijuojamas
likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinio statuso.
2. Kandidatus gali kelti rinkimų
komitetas, atitinkantis šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytą rinkimų
komiteto narių skaičių.
3. Partija, rinkimų komitetas
gali kelti kandidatus po to, kai yra įregistruoti politinės kampanijos dalyviu
pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo
kontrolės įstatymą (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo
kontrolės įstatymas), bet ne vėliau kaip 65 dienos iki rinkimų.
4. Partija,
rinkimų komitetas kandidatus kelia pateikdami kandidatų sąrašą, kuriame
kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Jeigu
partijos įstatuose nenustatyta kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašas
turi būti patvirtintas partijos suvažiavimo ar konferencijos. Jeigu rinkimų
komiteto veiklos sutartyje nenustatyta kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų
sąrašas turi būti patvirtintas visuotinio rinkimų komiteto susirinkimo.
Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 5 kandidatai.
Kandidatų skaičius sąraše (jungtiniame sąraše) negali daugiau kaip du kartus
viršyti Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus.
5. Partijos,
rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą turi paremti ne mažiau kaip 10 000
rinkėjų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1067, 2014-07-17, paskelbta TAR
2014-07-24, i. k. 2014-10477
38
straipsnis. Rinkimų komitetas
1. Rinkimų komitetą
sudaro rinkėjai, kurių turi būti ne mažiau kaip dvigubas Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių
skaičius. Tas pats rinkėjas gali būti tik vieno rinkimų komiteto nariu. Rinkimų
komitetą registruoja Vyriausioji rinkimų komisija. Dokumentų priėmimas
registruoti rinkimų komitetą pradedamas paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą
datą ir baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų.
2. Rinkimų komitetas
steigiamas turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į Europos Parlamentą,
sudarant rinkimų komiteto veiklos sutartį, kurią pasirašo visi rinkimų komiteto
nariai. Tipinę rinkimų komiteto veiklos sutartį patvirtina Vyriausioji rinkimų
komisija. Rinkimų komiteto veiklos sutartyje nurodoma:
1) rinkimų komiteto nariai (vardas, pavardė,
asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta, įrašyta Lietuvos Respublikos
gyventojų registre iki nustatytosios dienos, kontaktiniai duomenys: telefono,
fakso numeriai, elektroninio pašto adresas);
2) rinkimų komiteto atstovas
(koordinatorius) ir jo įgaliojimai;
3) rinkimų komiteto atstovo
(koordinatoriaus) gyvenamosios vietos adresas ir kontaktiniai duomenys:
telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas;
4) rinkimų komiteto sprendimų
priėmimo tvarka;
5) rinkimų komiteto narių turtiniai
ir neturtiniai įsipareigojimai, susiję su veikla rinkimų komitete, jų vykdymo
tvarka, terminai.
3. Rinkimų komitetas
susirinkime:
1) tvirtina ir keičia rinkimų
komiteto veiklos sutartį, kuri ar jos pakeitimai įsigalioja po jų įregistravimo
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje;
2) renka ir keičia rinkimų komiteto
atstovą (koordinatorių);
3) priima sprendimą dėl kandidatų
sąrašo iškėlimo, gali priimti sprendimą dėl rinkimų programos;
4) priima sprendimą dėl rinkimų
komiteto veiklos pabaigos, jeigu rinkimų komiteto veikla nutraukiama iki politinės
kampanijos pabaigos.
4. Rinkimų komiteto
susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 visų rinkimų
komiteto narių. Sprendimai priimami visų rinkimų komiteto narių balsų dauguma.
5. Rinkimų komitetas
privalo turėti rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių), renkamą iš rinkimų
komiteto narių. Rinkimų komiteto atstovas (koordinatorius):
1) vykdo rinkimų komiteto
susirinkimo priimtus sprendimus;
2) rinkimų komiteto vardu sudaro
sutartis, teikia ataskaitas visuotiniam rinkimų komiteto susirinkimui,
atstovauja rinkimų komitetui valstybės ir savivaldybių institucijose ir
įstaigose;
3) atidaro banko sąskaitą, kuri yra
naudojama kaip politinės kampanijos banko sąskaita ir sudaro turto patikėjimo
sutartį su politinės kampanijos iždininku.
6. Rinkimų komitetas
savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje
dienos. Įregistruodama rinkimų komitetą, Vyriausioji
rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam raidę be diakritinio
ženklo. Ši raidė laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į
Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto
ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas
nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų
komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų
trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas
juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos
sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su
priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti
skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija
privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti
apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti
išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.
7. Rinkimų komiteto
veikla baigiasi, kai:
1) rinkimų komitetas
visuotiniame susirinkime nusprendžia nutraukti savo veiklą;
2) Vyriausioji
rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti
rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta
šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų
šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje; rinkimų komiteto ar jo iškelto kandidato
interesais buvo šiurkščiai pažeistas šis ar Politinių kampanijų finansavimo ir
finansavimo kontrolės įstatymas; atsisakoma registruoti ar panaikinama
politinės kampanijos dalyvio registracija;
3) pasibaigia rinkimų
politinė kampanija;
4) rinkimų komitetas
atšaukia rinkimų pareiškinius dokumentus.
39
straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai
1. Partija ar rinkimų komitetas
turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą dalyvauti
rinkimuose;
2) politinės partijos
registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti programą, rinkimų
programą;
3) keliamų kandidatų sąrašą;
4) kiekvieno keliamo kandidato
sutikimą būti šios partijos ar rinkimų komiteto iškeltu kandidatu, paties
kandidato užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei
turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių
duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos
buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar
rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija ar rinkimų komitetas turi
pateikti kiekvieno kandidato nuotrauką, gyvenimo aprašymą;
5) įgaliojimą atstovui rinkimams
atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi teisę pateikti
įgaliojimus atstovauti partijai ar rinkimų komitetui ir keliamiems kandidatams
savivaldybių rinkimų komisijose;
6) dokumentą, patvirtinantį, kad
partija, rinkimų komiteto nariai, kandidatai sumokėjo rinkimų užstatą, ir
pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvoje registruoto banko sąskaita, į kurią
užstatas bus grąžinamas pagal šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalį;
7) informaciją apie laikotarpiu
nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo mėnesio 1 dienos
gautas ir kasoje bei politinės partijos einamojoje banko sąskaitoje
(sąskaitose) turimas lėšas.
2. Kandidato į Europos Parlamento
narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi įrašyti savo pavardę,
vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą,
gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti
teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis
privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65
dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba
statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius
įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje, taip pat atsakyti į
šio įstatymo 96 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos Europos
Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės
valstybę narę, kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi balsavimo teisę, ir
valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo
įrašytas paskutinį kartą. Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali
būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų
klausimų, į kuriuos asmuo gali neatsakyti.
3. Vyriausioji rinkimų komisija
partijai, rinkimų komitetui, pateikusiems pareiškinius dokumentus, per 3 dienas
išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta partijos, rinkimų
komiteto kandidatų vardai ir pavardės, kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų
parašams rinkti. Parašus renka partijos, rinkimų komiteto narys, rinkimų
komiteto sąraše esantis kandidatas arba tai paveda atlikti kitiems rinkimų
teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo
pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka.
Parašų rinkimo lape rinkėjas, kuris remia kandidatų sąrašo iškėlimą, pats turi
įrašyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis ir pasirašyti. Tuo atveju,
kai kandidatų sąrašo iškėlimą remiantis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių
priežasčių negali
reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito
rinkimų teisę turinčio asmens, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį.
Šiuo atveju parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytos formos įrašas. Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius
rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato sąrašo iškėlimo parėmimą,
taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo
principą. Parašų rinkimo lapus parašų rinkėjai turi grąžinti Vyriausiajai
rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. Gavusi parašų
rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija ne daugiau kaip per 10 dienų juos
patikrina. Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja rinkėjų, parėmusių
kandidatų sąrašo iškėlimą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų,
neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie
nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jeigu įrašyti neteisingi
duomenys; visi parašai rinkėjo, kuris už to paties kandidatų sąrašo iškėlimą
pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai suklastoti, kad
renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo
reikalavimai, Vyriausioji rinkimų komisija neregistruoja kandidatų sąrašo
rinkimams į Europos Parlamentą.
4. Parašai renkami rinkėjų parašų
rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
„Aš, rinkėjas, patvirtinu, kad
remiu partijos, rinkimų komiteto (partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas)
iškeltų kandidatų sąrašą (vardas, pavardė) rinkimuose į Europos Parlamentą:
Eil.
Nr.
Rinkėjo pavardė, vardas
Rinkėjo asmens tapatybės
kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio
dokumento numeris
Gimimo data
Gyvenamoji vieta
Parašas ir data
“
5. Partijos, rinkimų komiteto
pareiškinius dokumentus, neįskaitant užpildytų parašų rinkimo lapų, Vyriausioji
rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 dienoms iki rinkimų ir baigia 17
valandą likus 65 dienoms iki rinkimų. Dokumentai, įteikti pasibaigus
pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami
pareiškiniais dokumentais.
6. Pareiškiniai dokumentai gali būti
pateikiami elektroniniu būdu. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti partijos,
rinkimų komiteto iškeltą sąrašą.
40
straipsnis. Kandidatų registravimas
1. Prasidėjus pareiškinių dokumentų
pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau –
Teisingumo ministerija) per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos
reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių
partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.
Redakcija nuo
2015-01-01:
1. Prasidėjus
pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) per vieną dieną Vyriausiosios
rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra
įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka Politinių partijų įstatymo
reikalavimus ir kurios iš jų turi partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas,
ar likviduojamos partijos teisinį statusą.
2. Gavusi partijos pareiškinius
dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną
kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto ir partijos
įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti
rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių
partijos įstatų nuorašą.
3. Tikrindama kandidato
užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar
kandidatas atitinka šio įstatymo 3 straipsnio reikalavimus. Prireikus ji gali
kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – Vidaus reikalų ministerija),
Teisingumo ministeriją ar kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų
kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų
komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis
atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms
iki rinkimų.
4. Vyriausioji rinkimų komisija, patikrinusi partijos,
rinkimų komiteto pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio
įstatymo reikalavimus, o kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašą iškėlusi
partija, rinkimų komitetas yra įregistruoti savarankišku politinės kampanijos dalyviu,
ir nustačiusi, kad keliamas sąrašas turi 10 000 rinkėjų palaikymą, priima
sprendimą dėl kandidatų sąrašo registravimo ne vėliau kaip likus 31 dienai iki
rinkimų.
5. Jeigu įteikiant pareiškinius
dokumentus ar po kandidato įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato,
kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų,
arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4
punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų
teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio įstatymo nustatytu laiku, arba
jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytų
reikalavimų (nenurodė pagal šį įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė
tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia
atitinkamo rinkimų komiteto, politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio
sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos
Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato registravimą. Vyriausioji
rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki balsavimo dienos likus ne mažiau
kaip 21 dienai.
6. Jeigu politinė partija arba
rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1
dalį ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų
dienos, Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto,
politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo
paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos Parlamento narius arba
panaikina tokio kandidato registravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą
gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1067, 2014-07-17, paskelbta TAR
2014-07-24, i. k. 2014-10477
41
straipsnis. Atstovas rinkimams
1. Vyriausiojoje rinkimų
komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais
klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai ar rinkimų komitetui.
Rinkimų komisijos posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę
ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas
rinkimams atitinkamoje rinkimų teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo
teises. Paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą, partijų ar rinkimų
komiteto įgaliojimai atstovauti jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų
komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai sudaryta atitinkama rinkimų
komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo
reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas
įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo
rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo.
2. Iki rinkimų dienos partija ar
rinkimų komitetas įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą
asmenį būti atstovu rinkimams. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti
įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams
registracija panaikinama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atitinkamo partijos,
rinkimų komiteto įgaliojimo įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.
42 straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Rinkimų užstatas vienam
kandidatų sąrašui įregistruoti yra 10 paskutinio paskelbto šalies ūkio
vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių. Pakeičiant
kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1
VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą
sąrašą. Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos
sąraše pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo,
rinkimų užstatas neimamas. Rinkimų užstatą gali mokėti tik partija, rinkimų
komiteto nariai ar kandidatai banko pavedimu iš savo lėšų.
2. Partijai, kuri per paskutinius
trejus rinkimus į Europos Parlamentą, Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimus
nepateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopijos ir praėjusių
kalendorinių metų politinės partijos finansavimo ataskaitų rinkinių,
vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės
įstatymu, arba jeigu buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi
politinės kampanijos lėšų šaltiniai ar visos politinės kampanijos išlaidos,
rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomas tris kartus
didesnis.
3. Pasibaigus politinės
kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina
rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komiteto nariui ar
kandidatui, jeigu:
1) politinės kampanijos dalyvis
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais
terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei
išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;
2) kandidatai nepažeidė šio
įstatymo 5 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo
ir finansavimo kontrolės įstatymo;
3) kandidatų sąrašas rinkimuose surinko
ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
4. Negrąžintini rinkimų užstatai pervedami į valstybės
biudžetą.
43
straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės
1. Kiekvienas kandidatas gali
būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti
kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į
Europos Parlamentą metu. Dvigubas kandidatavimas rinkimuose į Europos
Parlamentą draudžiamas.
2. Asmuo, kuris yra davęs
sutikimą būti Lietuvos Respublikoje įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų
sąrašą, išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų ir panaikinama jo registracija
kandidatu.
3. Asmuo, kuris yra davęs
sutikimą būti įrašytas į kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir yra davęs
sutikimą būti iškeltas kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje,
išbraukiamas iš kandidatų sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu
Lietuvos Respublikoje.
4. Kad būtų išvengta dvigubo
kandidatavimo, Vyriausioji rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų Europos
Sąjungos valstybių narių institucijomis, rengiančiomis rinkimus ar atsakingomis
už kandidatų registravimą rinkimams į Europos Parlamentą, praneša joms apie jų
valstybių piliečių registravimą kandidatais ir kaupia informaciją apie Lietuvos
Respublikos piliečių registravimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse
kandidatais į Europos Parlamento narius.
44
straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas
1. Iki pareiškinių dokumentų
pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam
jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų
sąrašų sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas jungtinis
sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir dokumentas,
patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų sąrašams sujungti.
Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose.
Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į
partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas
vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje
koalicijoje.
2. Jungtiniam sąrašui yra
prilyginamas partijos kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau
kandidatų, priklausančių kitoms partijoms.
45
straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus
1. Rinkimų komitetas, partija ar
rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius
dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28
dienoms iki rinkimų. Rinkimų komitetas, partija ar rinkimų koalicija
Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra
informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po
rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 42
straipsnyje. Panaikinus viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus
kandidatų sąrašo dėl pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų
pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.
2. Partijos, rinkimų komitetai
iki pareiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio įstatymo 39
straipsnio 5 dalyje, pabaigos papildomai gali teikti naujus pareiškinius
dokumentus ir papildyti sąrašą ne daugiau kaip dviem kandidatais atitinkamai
keičiant kandidatų eilę sąraše. Šiuo atveju išduoti parašų rinkimų lapai
nekeičiami.
3. Kai pareiškinius dokumentus
atšaukia koalicijoje esanti partija ar rinkimų komitetas, jų iškelti kandidatai
išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra
nuoroda į šios partijos ar rinkimų komiteto pavadinimą, keičiamas koalicijos
pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių
atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų
pareiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos
partijos ar rinkimų komiteto iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik
kaip šios partijos kandidatai.
4. Jeigu po pareiškinių dokumentų
atšaukimo ar kandidatų išbraukimo kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) lieka
mažiau kaip 5 kandidatai, panaikinama viso šio sąrašo kandidatų registracija.
46
straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki
rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia:
partijų, jų koalicijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose
įrašytus kandidatus; kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius;
kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų
komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais
perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra
tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše).
Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų
paskelbimo.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KANDIDATŲ VEIKLOS GARANTIJOS
47
straipsnis. Kandidatų teisė kalbėti susirinkimuose, naudotis visuomenės
informavimo priemonėmis
1. Vyriausiajai rinkimų komisijai
paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai turi lygią teisę kalbėti
rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, per
nacionalines visuomenės informavimo priemones ir skelbti savo rinkimų programą.
2. Valstybės ir savivaldybių
institucijų bei įstaigų vadovai, taip pat savivaldybių administracijų
direktoriai ar jų tam įgalioti asmenys turi padėti kandidatams organizuoti
susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus.
48
straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys,
smurtu, apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkimų teisę
turintiems asmenims ir rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti Europos
Parlamento narius ir būti išrinktiems į Europos Parlamentą, organizuoti ir
vykdyti rinkimų agitaciją, pažeidę rinkimų agitacijos tvarką, paskelbę arba
kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą ar trukdę kandidatui
susitikti su rinkėjais arba kitaip pažeidę šį įstatymą, taip pat rinkimų
komisijų nariai ar kiti pareigūnai, suklastoję, sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar
paslėpę rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo
slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus.
49
straipsnis. Kandidato teisė būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų
1. Vyriausiajai rinkimų
komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatas ne ilgiau kaip
30 dienų jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.
Prašymas atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam
teisę suteikti atostogas.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos
Prezidento, Europos Parlamento nario ar Seimo nario pareigas. Kandidato į
Europos Parlamento narius, kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo
tarnybinių pareigų tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme.
50
straipsnis. Kandidato neliečiamybė
1. Vyriausiajai rinkimų
komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip pat iki pirmojo
naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio kandidatas be Vyriausiosios rinkimų
komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas,
negali būti kitaip varžoma jo laisvė.
2. Šio straipsnio 1 dalies
nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos Prezidento, Europos
Parlamento nario ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių asmenų
neliečiamybės klausimas sprendžiamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta
tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ AGITACIJA
51
straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Rinkimų agitaciją
reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus rinkimų datą.
Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi būti
deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus
nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.
2. Rinkimų agitacija gali būti
įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir
įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka
sąžiningų ir garbingų rinkimų.
3. Politinės reklamos žymėjimo
reikalavimai nustatomi įstatymuose. Politinės reklamos žymėjimo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
4. Išorinė politinė reklama
skleidžiama pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas Išorinės
politinės reklamos skleidimo taisykles.
52
straipsnis. Rinkimų agitacijos sąlygos ir tvarka
1. Vyriausiajai rinkimų komisijai
paskelbus rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ir kandidatų sąrašus,
kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės
informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų
agitacijai skirtas laidas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės
biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių laidų
rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina,
konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką
nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos vadovu. Be to, Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto
laidų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo
principas.
2. Kandidatų diskusijos per
radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai
rinkimų komisijai skirtų asignavimų.
3. Vyriausioji rinkimų komisija:
1) įstatymų nustatyta tvarka
parenka diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus;
2) patvirtina diskusijų rengimo
taisykles.
4. Diskusijose dalyvaujančių
savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš dviejų ir daugiau asmenų)
sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais.
5. Savo iniciatyva diskusijų
laidas, laikydamiesi Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės
įstatymo nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos
kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.
6. Kandidatų sąrašus ir jų
rinkimų programas per 20 dienų nuo pateikimo išspausdina Vyriausioji rinkimų
komisija. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
7. Išorinė politinė reklama šiame
įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama
politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama,
skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.
8. Draudžiama įrengti ir skleisti
išorinę politinę reklamą:
1) ant statinių, kuriuose yra
valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos
ir įstaigos;
2) valstybės ar savivaldybių
įmonėms priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų;
3) automobilių keliuose ir jų
sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti
technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, pabloginti matomumą,
akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti pavojų eismo
dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus;
4) ant skulptūrų ir paminklų;
5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;
6) neturint žemės, statinių ar
kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo.
9. Išorinė
politinė reklama saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros vertybėse,
taip pat jų teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga,
atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos steigėjo
įgaliota įstaiga.
10. Pareiga nuimti išorinę
politinę reklamą iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų
agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.
11.
Asmenys, pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos
įrengimo ir skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
12. Visus ginčus dėl rinkimų
agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi šiuo įstatymu.
53
straipsnis. Kandidatą ar kandidatų sąrašą iškėlusią partiją ar rinkimų komitetą
kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė
1. Jeigu, Vyriausiajai rinkimų
komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės
informavimo priemonė paskelbia kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį
kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima
skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3
kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės
informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais
kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį kandidatų sąrašą,
kompromituojanti medžiaga gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame
iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo
suteikti galimybę kandidatui, partijai ar rinkimų komitetui pareikšti
atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios
medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau
kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo
priemonė atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to,
kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki rinkimų agitacijos
draudimo laikotarpio pradžios. Visuomenės informavimo priemonė, kuri negali per
šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, turi
pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per kitą visuomenės informavimo priemonę.
2. Kompromituojanti medžiaga yra
tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už
konkrečios partijos ar rinkimų komiteto iškeltus kandidatus (kandidatą) ir
kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį), rinkimų komitetą ar kandidatą
negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta
nuomonė (kitaip negu žiniai, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie
partiją, rinkimų komitetą ar kandidatą, taip pat ir negatyvi, nepripažįstama
kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės reikalauti paskelbti atsakomąją
nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti
netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta ne apie tą partiją, rinkimų komitetą ar
kandidatą; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; partiją, rinkimų komitetą
ar kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė tos pačios partijos ar rinkimų
komiteto iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių partiją, rinkimų komitetą
ar kandidatą apibūdinančių žinių; partija, rinkimų komitetas ar kandidatas
pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.
3. Atsakomąją nuomonę partija,
rinkimų komitetas ar kandidatas visuomenės informavimo priemonei pateikia per
savo atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą
rinkimams savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku
pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo
paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu
skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama
pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė
privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio skelbimo kainą.
4. Jeigu kompromituojanti
medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą negali būti
skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu
skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama
pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė
privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio skelbimo kainą.
5. Visais atvejais atsakomoji
nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios
nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo
atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6. Kai atsakomoji nuomonė
skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta
skelbimo kaina išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri
kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku
nepaskelbė atsakomosios nuomonės.
54
straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi
1. Bet kam draudžiama naudotis
tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar
organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo
priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems
asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti
rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams
draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau, rinkimų
komitetui ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį
pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon
atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
2. Jeigu asmuo yra kandidatas,
per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali kalbėti tik šio
įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų
reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali
padaryti tik spaudos konferencijoje. Per nacionalines visuomenės informavimo
priemones arba iš valstybės ar savivaldybių lėšų finansuojamose visuomenės
informavimo priemonių laidose galima skelbti tik tą konferencijos įrašą ar jo
dalį, kuriame (kurioje) nėra rinkimų agitacijos.
55
straipsnis. Rinkimų į Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimas
Rinkimų į Europos Parlamentą
politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo
ir finansavimo kontrolės įstatymas.
56
straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1. Rinkimų agitacija, nepaisant
jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios
ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos,
išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, jeigu ji iškabinta iki prasidedant šiam
rinkimų agitacijos draudimui.
Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių
vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido
Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų
atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, bei pastate, kuriame
balsuojama specialiu paštu.
Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba
savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, agitacija
draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo
pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.
2. Informacija apie
vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų
skaičių, kokius dokumentus būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti
ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už ar
prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų agitacija.
3. Asmenys, pažeidę
šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO
VEIKLA
57
straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo kortelių, rinkimų biuletenių,
vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų, anketų,
oficialių vokų, paketų, antspaudų, plakatų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius
bei formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
58
straipsnis. Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimams kiekvienam rinkėjui
įteikiamas biuletenis, kuriame visi kandidatų sąrašai atspausdinti pagal jiems
suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame pačiame plote ir to
paties tipo šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai
tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje turi būti atspausdintas
burtais nustatytas rinkimų numeris, partijos, rinkimų komiteto, koalicijos
pavadinimas (nurodytas jos pareiškiniuose dokumentuose) ir sąrašo kandidatų
rinkimų numeriai bei kandidatų vardai ir pavardės. Rinkimų biuletenyje turi
būti atspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos
specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti.
2. Antrojoje biuletenio dalyje
yra penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas įrašo pasirinktų
kandidatų rinkimų numerius.
3. Laivuose rinkimų biuletenis
spausdinamas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos perduotą aprašymą arba
biuletenio atvaizdą.
59
straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1. Savivaldybių rinkimų komisijos
rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus centriniams pašto skyriams
pateikia ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų
biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms – ne vėliau kaip likus 12 valandų
iki balsavimo pradžios rinkimų dieną.
2. Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose biuleteniai ir
balsavimo paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau
kaip 20 dienų iki rinkimų. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai
prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų.
3. Vyriausioji rinkimų komisija
atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos
tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.
60
straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų
iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti
suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų
biuletenius ir surašiusi jų perėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje
(kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo
patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų
agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų
sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų
apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų
agitacijos medžiaga, išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistąją. Be
to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos
rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama,
perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.
2. Kitus balsavimo patalpos įrengimo
reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai.
Jeigu savivaldybės administracija nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai
įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti savivaldybės
rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir
tinkamam inventoriui įsigyti, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje.
61
straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Partijos, rinkimų komitetai,
partijų ir rinkimų komitetų atstovai rinkimų komisijose ir kandidatai turi
teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų
apylinkėje. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis turi teisę
stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo
pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame pašto skyriuje. Rinkimų stebėtojo
pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija –
pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse
įstaigose arba tik konkrečiose savivaldybėse ar rinkimų apylinkėse, užsienio
reikalų ministro, Respublikos Prezidento teikimu, užsienio valstybėms arba
tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat savo
nuožiūra;
2) savivaldybės rinkimų komisija
– pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės
teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse, vyresniems kaip 18 metų
Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims
rinkimų komiteto, partijos vietos skyriaus ar jo atstovo rinkimams prašymu,
kuriame turi būti nurodyta asmens, siūlomo būti rinkimų stebėtoju, pavardė,
vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas (pavadinimai).
2. Rinkimų stebėtojo pažymėjimus
rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys
komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo
pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą. Apie visus atsisakymus išduoti rinkimų
stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos
posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.
3. Tarptautinius rinkimų
stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda Vyriausioji rinkimų
komisija. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę neregistruoti tarptautinių
rinkimų stebėtojų ir neišduoti jiems stebėtojų pažymėjimų, jeigu tokių
tarptautinių rinkimų stebėtojų veikla neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų
ir Konstitucijos. Jeigu tarptautiniai rinkimų stebėtojai pažeidžia Lietuvos
Respublikos įstatymus ar Konstituciją, jų registracija gali būti panaikinta, o
rinkimų stebėtojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Tarptautiniai rinkimų
stebėtojai turi visas teises, kurios yra numatytos šiame įstatyme rinkimų
stebėtojams.
4. Rinkimų stebėtojas turi teisę
reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo
patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų įstatymų. Rinkimų komisijos
turi pasirūpinti, kad rinkimų stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje
būtų sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu
rinkimų stebėtojas pats pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo
pažymėjimo galiojimas gali būti panaikintas savivaldybės rinkimų komisijos
pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti iš karto pranešta
savivaldybės rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir
atitinkamam atstovui rinkimams.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BALSAVIMAS
62
straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną
nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje.
Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra
įrašytas, jeigu šis įstatymas nenumato kitaip.
63
straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius
Balsavimo patalpoje negalima
rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių
renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie
įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.
64
straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo
patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos
narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik apylinkės
rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis policininkas.
Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar
balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija
nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal nustatytus reikalavimus,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo
apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių
skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda
rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų
rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų
pradžią.
65
straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas
1. Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia
apylinkės rinkimų komisijos nariui pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo
asmens tapatybę, taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Rinkimų apylinkėse,
kurios elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų
sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas atvyko balsuoti.
Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios
rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu
antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko
balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio.
Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam
rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi
reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia
svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją
išsiaiškinti dėl balsavimo.
2. Komisijos narys, kuriam
pavesta išduoti rinkimų biuletenius, iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad
atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu
rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos
Respublikoje gyvenantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai,
rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to,
kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis.
Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas.
3. Išduoti rinkėjui kito asmens
rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
66
straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų biuletenį,
rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti rinkimų
biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama.
2. Rinkimų biuletenyje rinkėjas
pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir, pareikšdamas valią
dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo
penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo būdu už šiuos
kandidatus paduodami pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties kandidato
rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį
biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas
negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų
numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė valios dėl tų kandidatų.
3. Užpildytą rinkimų biuletenį
rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu rinkėjas, neįmetęs
rinkimų biuletenio į balsadėžę, prašo, sugadintas rinkimų biuletenis
pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos narys sugadintą rinkimų biuletenį
perbraukia, ant jo pasirašo ir išduoda naują rinkimų biuletenį. Sugadinti
rinkimų biuleteniai įtraukiami į apskaitą ir laikomi atskirai.
5. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo,
ligos ar kitokių priežasčių
negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų
biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų
biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti
balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę.
Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama
atlikti balsavimo veiksmus už asmenį, kuris šių veiksmų negali atlikti dėl fizinio trūkumo,
ligos ar kitokių priežasčių.
67
straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsuoti paštu gali rinkėjai,
kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją
karo tarnybą ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka
tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis
tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės
atėmimo bausmę, arba yra areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo
namuose). Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose
(toliau – specialūs paštai) jų darbo valandomis paskutinį trečiadienį,
ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų dienos. Užsienyje esančiuose
kariniuose vienetuose balsuojama paštu Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro teikimu. Balsavimo paštu išlaidos
apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Už balsavimo paštu
organizavimą atsako pašto vadovas. Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros
organizavimą atsako rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas yra,
komisijos pirmininkas. Jis kartu su kitų rinkimų apylinkių komisijų
pirmininkais, kuriems tai pavedė savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja,
kad rinkimų komisijos nariai dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už
balsavimo paštu užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako
tų karinių vienetų vadai.
3. Rinkimų biuleteniams ir vokams
išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas savivaldybės rinkimų
komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su
rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto
vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais.
Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus,
savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos
neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų
dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto
darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę ir asmens
tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo
pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų
komisijai.
4. Šio įstatymo 71, 72, 73 ir 74
straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas
galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į
balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai,
turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų
apylinkėje.
5. Pašto darbuotojas rinkimų
dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį
balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų
komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje.
6. Rinkėjas balsuoja asmeniškai
ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenį;
2) užpildytą rinkimų biuletenį
įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja vidinį balsavimo
paštu voką.
7. Šio
straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių šių
veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo.
Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo
nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
8.
Vidinį balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele rinkėjas ar jo prašymu jo
pasirinktas asmuo įdeda į išorinį balsavimo paštu voką. Užklijuotą išorinį
balsavimo paštu voką (su jame esančia rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo paštu
voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo
įteikia pašto darbuotojui. Šis, gavęs įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje
užklijuoja jį specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9. Pašto darbuotojui draudžiama
už rinkėją atlikti šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat
priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką, išduoti rinkėjams
rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu tai yra numatyta
šio įstatymo 72, 73, 74 straipsniuose. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš
specialaus pašto rinkimų biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti
kitiems asmenims.
68
straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto
1.
Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai
nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl
sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę
ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo
prašymą balsuoti namuose. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir
tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis
gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių
skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros
įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik
namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų tikslinimo tikslais.
2. Rinkėjų
prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų,
gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose
pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo korteles ir baigiami priimti
paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo
konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį
antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl
fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių pats negali užpildyti
prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali
pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui,
kuris juo rūpinasi. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę
ir asmens kodą.
3.
Balsuoti iš anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į
rinkimų apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų
komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį
trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir
balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra tos savivaldybės
mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir
balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės rinkimų
komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos
ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios
politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos
pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės rinkimų komisijos narys. Vyriausiosios
rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar
savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo ar kitus rinkėjų teises šiurkščiai
pažeidžiančius atvejus, privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai
bus pašalinti ir rinkimus bus galima vykdyti laisvai ir demokratiškai pagal šio
įstatymo reikalavimus.
4. Į
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų
komisija. Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų
apylinkės teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus
ir juos tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti,
sąrašą paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės
rinkimų komisija.
5.
Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose
balsuojančių rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų
apylinkės rinkėjai, paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo
8 iki 20 valandos į namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų
komisijos nariai. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie
įrašyti į namuose balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į
rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą,
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du
savivaldybės rinkimų komisijos nariai arba jos pirmininko pavedimu – ne mažiau
kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir iš anksto gali
stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje
rinkimų apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu
vokai perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, ši juos perduoda rinkimų apylinkėms
kartu su paštu balsavusių rinkėjų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir
iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir
saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu
su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų
komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.
6. Konkretų rinkimų komisijos
narių atvykimo į namus pas rinkėjus grafiką tvirtina apylinkės ar savivaldybės
rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį
ketvirtadienį ar trečiadienį iki rinkimų dienos 12 valandos. Šis grafikas yra
viešas, jo kopija iškabinama apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos
skelbimų lentoje grafiko patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius
rinkėjus kartu gali tik skirtingų politinių partijų pasiūlyti rinkimų komisijos
nariai ir rinkimų stebėtojai.
7. Balsavimui namuose taikomos
šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.
8. Užklijuotą išorinį balsavimo
voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu
rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos
nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, jį užklijuoja specialiu ženklu ir
išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9.
Daryti poveikį namuose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį
balsuoti draudžiama. Komisijos nariams
draudžiama už rinkėją atlikti šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 7 dalyse
nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo
voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti biuletenius ar juos perduoti kitiems
asmenims.
40 straipsnis. Rinkimų
užstatas
1. Rinkimų
užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies
ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 10 dydžių. Pakeičiant
kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1
VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą
sąrašą. Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos
sąraše pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo,
rinkimų užstatas neimamas.
2. Partijai,
kuri per paskutinius trejus Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų
rinkimus nepateikė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei
finansavimo kontrolės įstatyme nustatytu laiku politinės kampanijos finansavimo
ataskaitų, arba jeigu buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi
politinės kampanijos lėšų šaltiniai ar visos politinės kampanijos išlaidos,
rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomas tris kartus
didesnis.
3. Pasibaigus
politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų
grąžina rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, jeigu partija pateikė
politinės kampanijos finansavimo ataskaitą.
4. Pavėluotai
pateikus pareiškinius dokumentus, atšaukus politinės partijos ar partijų
koalicijos jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą arba panaikinus kandidato
registraciją, arba neįregistravus asmens kandidatu į Europos Parlamento narius
šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais, rinkimų užstatas
negrąžinamas.
5. Negrąžintini
rinkimų užstatai pervedami į valstybės biudžetą.
Straipsnio pakeitimai:
70 straipsnis. Balsavimas laivuose
1.
Rinkėjai (laivo įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau
kaip likus 4 dienoms iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos
uosto ir negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių
jie negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu, Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.
2. Vyriausioji rinkimų komisija
susisiekimo ministro teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių
laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas
balsavimas ir balsavimo metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji
rinkimų komisija susisiekimo ministro teikimu nustato tokį balsavimo
kiekviename laive laiką, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta
galimybė balsuoti.
3. Laivuose balsuojantiems
rinkėjams rinkėjo kortelės neįteikiamos.
71 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose
1.
Balsavimui organizuoti ir paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos
balsavimo komisijos.
2. Balsavimo komisijos sudaromos
iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose sudaro jų
vadovai iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos
darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos
piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Balsavimo komisijas laivuose
sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo
įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą.
4. Balsavimo, balsų skaičiavimo
ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat rinkimų
stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
5. Vyriausioji rinkimų komisija
užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių
atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir
kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato balsavimo
dienas (ne mažiau kaip 10 dienų).
6. Už
balsavimo organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytų rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai,
o laivuose – laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių
priemones, kuriomis balsavimo komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis
Vyriausiajai rinkimų komisijai elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka.
7. Laivuose, kuriuose organizuoti
balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas
neorganizuojamas.
8. Balsavimo komisijų pirmininkai
ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios
rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus.
72
straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines),
socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Rinkėjai, kurie dėl sveikatos
būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės
rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo
teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose dienos
atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.
3. Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose
balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše
turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės
rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda
savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas
išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad
rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat
kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Rinkėjai, neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 67 straipsnio 6
ir 7 dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų,
atvyksta ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų
stebėtojai (jeigu šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.
5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių
negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems
asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje
pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
6. Rinkimų komisijos nariams,
specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją
atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį
balsavimo paštu voką.
7. Daryti poveikį sveikatos
priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose balsuojančio rinkėjo
apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
73
straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1. Rinkėjai, atliekantys
privalomąją karo tarnybą, turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose
atlieka tarnybą. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą
ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje,
turi teisę balsuoti užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose,
dalyvaujančiuose tose tarptautinėse karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje
esančiuose kariniuose vienetuose laiką ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų
komisija krašto apsaugos ministro teikimu.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų karinių vienetų vadų teikimu sudaro
specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad
balsavimo specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1
dalį.
3. Karinių
vienetų vadai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas
ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir
numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių
rinkėjų sąrašą karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai,
iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių
priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria
balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie
specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos
sąlygos į jį atvykti. Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba
užtikrinti, kad rinkėjai galės tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių
vienetų vadai (išskyrus užsienyje esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas
rinkėjams nuvykti balsuoti į paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų
apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie įrašyti.
4. Balsavimui kariniuose
vienetuose taikomos šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos.
5.
Daryti poveikį kariniame vienete balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar
skubinti jį balsuoti draudžiama.
74
straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1. Rinkėjai, atliekantys arešto
ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo įstaigoje.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų
teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų
darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.
3.
Bausmių vykdymo įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių
rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti
nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi rinkėjo
kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos
vadovas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles
arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir
užtikrina jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas
patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo
vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4.
Balsavimui bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 67 straipsnio
nuostatos.
5.
Balsavimui areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio
straipsnio ir šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos.
6. Daryti poveikį areštinėje,
tardymo izoliatoriuje (sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje
balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
BALSŲ SKAIČIAVIMAS
75
straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1. Balsavimo vokų ir rinkimų
biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą
tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo paštu vokų ir
rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu tvarko
atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas nurodo
specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių,
naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą,
išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Vyriausiajai rinkimų
komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo
paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų
užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais
rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų
dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas,
komisijai.
3. Likus vienai dienai iki
rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus,
specialius ženklus ir rinkimų biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės
rinkimų komisijai.
4. Balsavimo paštu vokus su
rinkėjų užpildytais rinkimų biuleteniais pašto skyriaus vadovai ar jų įgalioti
asmenys įteikia savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip
iki 11 valandos, o savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių
rinkimų komisijoms iki balsavimo pabaigos.
5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo
paskutinį ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus,
nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai
perduoda rinkimų komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 68 straipsnio
nuostatas vyko pas namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų
komisija ne vėliau kaip paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius
balsavimo vokus perduoda paštui.
6. Rinkėjų, kurie namuose balsavo
paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo
vokai, nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21
valandos perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų
komisija, patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas
namuose atitiko šio įstatymo reikalavimus.
7. Išoriniai balsavimo vokai
saugomi kartu su rinkimų biuleteniais.
8. Prieš pradedant skaičiuoti
rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai
sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais,
sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 79 straipsnį kartu ir ta
pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.
76
straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų skaičiavimą apylinkės
rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja komisijos pirmininkas. Jo
nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti visi balsavimo
patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas turi
užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami nustatyta tvarka, ir turi teisę
pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis
trukdo komisijos darbą ar netinkamai atlieka savo pareigas. Šį sprendimą
komisijos pirmininkas paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas komisijos pirmininko. Sprendimas
privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų komisija jį gali
svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.
2. Visi į rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai skelbiami taip, kad
juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl
biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas
biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo
(jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie pateikiami po vieną). Šio balsavimo
rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
77
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo patalpą,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų
komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.
2. Atskirai iš kiekvieno
apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų biuleteniai,
viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, atvykimo lapelius, rinkėjų
sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius patikrinama, ar komisijos
narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3. Nepanaudotus ir sugadintus
rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja
nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir
šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas
į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą.
78
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų
skaičiavimas
1. Apylinkės rinkimų komisija,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę:
ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti
atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Ar
balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos
narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, dėl to
surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas antspauduojamas ir balsai
neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą
dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų
komisija.
2. Kai įsitikinama, kad balsadėžė
nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos
narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami
ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių
(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus
balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai surūšiuojami į galiojančius ir
negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose
rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi būti perskaičiuota
mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos
nariai. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys
būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos formos, neantspauduoti ar antspauduoti
ne šios apylinkės rinkimų komisijos antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius
nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir įrašyta į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Skaičiavimo rezultatai turi būti
paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų
voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas ir saugomas (užklijuojami ir
saugomi). Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų sąrašai gavo
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti
paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3. Biuleteniai, pagal kurių žymas
galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą balsavo rinkėjas, bet negalima
nustatyti, kokią valią jis pareiškė dėl balsuoto sąrašo kandidatų, vien dėl to
negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje nenurodė
kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį, taip pat
jeigu pagal įrašą ar įrašus neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas
ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius)
neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas
du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas
balsas.
4. Sprendimą dėl rinkimų biuletenio
pripažinimo negaliojančiu arba sprendimą, kai kyla komisijos narių ginčas dėl
biuletenio žymų įvertinimo, priima rinkimų komisija balsavimu. Šio balsavimo
rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.
5. Balsai skaičiuojami taip, kad
šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose galėtų matyti visi balsų
skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, kad balsai skaičiuojami
sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną kartą balsus
perskaičiuoti, jeigu iki rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo
pasirašymo to pareikalauja bent vienas rinkimų komisijos narys ar rinkimų
stebėtojas.
6. Konkrečią biuletenių ir balsų
skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 14
dienų iki rinkimų.
79
straipsnis. Balsavusių pašto vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir
kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
1. Suskaičiavus balsadėžėje
rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti balsavimo paštu vokais paduoti
balsai:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia
neatplėštus visus išorinius balsavimo paštu vokus, tai yra namuose balsavusių
šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš savivaldybės rinkimų
komisijos gautus iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių
balsavimo paštu vokų skaičiai paskelbiami ir įrašomi į balsų skaičiavimo
protokolą;
2) išoriniai
balsavimo paštu vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio balsavimo
paštu voko išimama
rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės
numeris, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o
rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su
šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų
apylinkės antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančioje rinkėjo
kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše,
arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo
rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl
šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties
rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės ar
jos yra kelios, arba išoriniame balsavimo
paštu voke yra įdėta
daugiau kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, toks balsavimo paštu vokas
pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo paštu
voke esančio vidinio balsavimo
paštu voko (vokų)
antspaudas nededamas, vidinis balsavimo
paštu vokas
perbraukiamas, neatplėšiamas, ant jo užrašoma „Neantspauduojamas“ ir nurodoma,
dėl ko balsavimo
paštu vokas
pripažįstamas netinkamu. Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų
skaičius;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie
rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose, pavardės įrašoma „balsavo paštu“
arba „BP“, o rinkimų
apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame
rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;
5)
antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir
antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus peržiūrėti visus paštu
gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo
paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra daugiau kaip vienas rinkimų
biuletenis, visi balsavimo paštu voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 78
straipsnio reikalavimus.
2. Jeigu rinkimų apylinkėje (komisijoje)
yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas, kad nebūtų
pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją
sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo į savo
balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai suskaičiuoti
balsavimo patalpoje ir balsavimo paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai,
visi duomenys įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją
dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių,
pirmininko bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė
savivaldybės rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra
suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo
balsus, paduotus už kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti
pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų
komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu
nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės
būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame
voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju
savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos
rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo
turi priimti vieną iš sprendimų:
1) grąžinti biuletenius ir
pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų komisijai, iš kurios
jie buvo gauti;
2) pakeisti apylinkės rinkimų
komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą dėl pirmumo balsų
skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos rinkimų apylinkės
komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Savivaldybės rinkimų
komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką.
4. Jeigu apylinkės rinkimų
komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja biuletenius,
ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo
atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais biuleteniais. Jeigu
apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar kad
buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės
rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų
komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima
savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas nebuvo pažeistas,
pradedami skaičiuoti pirmumo balsai. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir
laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia
perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip likus vienai valandai iki
skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje
pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate,
kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali
dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų
biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei
rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija
patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo
balsus. Pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti
skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu
dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, kad pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai
ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas
antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.
80
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai
1. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje
surašomas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas turi dvi dalis.
2. Rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:
1) rinkimų apylinkės rinkėjų
skaičius;
2) iš savivaldybės rinkimų
komisijos gautų biuletenių skaičius;
3) kiekvienam komisijos nariui
išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius,
rinkėjų parašų apylinkės rinkėjų sąraše skaičius, atvykimo lapelių skaičius,
nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;
4) anuliuotų rinkimų biuletenių
skaičius;
5) rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės atidarymo laikas;
7) balsadėžėje rastų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų
biuletenių skaičius;
9) balsadėžėje rastų atskirai už
kiekvienos partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičius;
10) šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių
rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš
anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, visų išorinių balsavimo
paštu vokų skaičius, iš viso gautų balsavimo vokų skaičius, antspauduotų
vidinių balsavimo paštu vokų skaičius, netinkamais pripažintų vokų skaičius;
11) balsavimo vokais gautų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius (biuleteniai, kurie yra
neantspauduotuose ir neatplėštuose vokuose, neskaičiuojami ir nenurodomi kaip
negaliojantys);
12) balsavimo vokais gautų
galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) balsavimo vokais gautų balsų,
paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų
kandidatų sąrašą, skaičius;
14) iš viso rinkimų apylinkėje
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius;
15) bendras rinkimų apylinkėje
negaliojančių biuletenių skaičius;
16) iš viso už kiekvienos
partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą paduotų
balsų skaičius.
3. Pagal apylinkės rinkėjų
sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo
išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus apylinkės
rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkėje
balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės rinkimų
komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų
biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų
apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su paštu
gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.
4. Jeigu balsadėžėje randama
biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, apylinkės rinkimų komisija
imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
5. Kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolo pirmąją dalį yra įrašyti visi duomenys ir visi biuleteniai yra sudėti
į antspauduotus paketus bei į specialųjį voką (vokus), rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir
nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai. Rinkimų stebėtojų
pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos
prie protokolo ir tampa neatskiriama jo dalimi. Protokolo išrašai arba kopijos
rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams pateikiami jų prašymu.
6. Rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:
1) skaičiuojamų biuletenių
skaičius;
2) biuletenių, kuriuose rinkėjai
nenurodė pirmumo balsų, skaičius;
3) kiekvieno kandidato gautų
pirmumo balsų skaičius;
4) visų kandidatų gautų pirmumo
balsų suma;
5) kiti Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys, reikalingi tikrinant, ar
tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
7. Kai į rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir visi suskaičiuoti
biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolo antrąją dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir
nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų stebėtojai. Rinkimų
stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės
pridedamos prie protokolo antrosios dalies ir tampa neatskiriama jo dalimi.
Protokolo antrosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų
komisijos nariams pateikiami jų prašymu. Jeigu savivaldybės ar apylinkės
rinkimų komisija, skaičiuodama pirmumo balsus, nustato, kad rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje yra padaryta klaida, surašomas
protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis ir biuleteniai
grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima
savivaldybės rinkimų komisija.
81
straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai
1. Negaliojančiais rinkimų
biuleteniais pripažįstami:
1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų
biuleteniai;
2) antspauduoti ne tos rinkimų
apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu – neantspauduoti
rinkimų komisijos antspaudu);
3) rinkimų biuleteniai, kuriuose
rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą arba nepažymėjo nė vieno
kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.
2. Sprendimą dėl rinkimų
biuletenio pripažinimo negaliojančiu, kai kyla komisijos narių ginčas dėl
biuletenio žymų įvertinimo, priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu. Šio
balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje. Jeigu apylinkės
rinkimų komisija pripažįsta biuletenius negaliojančiais pagal šio straipsnio 1
dalies 1 ar 2 punktą, ji apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų
komisijai.
82
straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas savivaldybės rinkimų
komisijai
1. Apylinkės rinkimų komisija
visus rinkimų biuletenius (taip pat negaliojančius ir nepanaudotus), kitus
rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į
paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai kartu su rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, apylinkės rinkėjų sąrašai,
apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolai, viso jos darbo laikotarpio
finansiniai dokumentai savivaldybės rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip
per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija
nenustatė kitaip.
2. Vyriausioji rinkimų komisija
ir Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei
juos gabenančių asmenų saugumą.
83
straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje
1. Savivaldybės rinkimų komisija
priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:
1) ar yra pristatyti visi
privalomi pateikti dokumentai ir paketai su rinkimų biuleteniais;
2) paketų antspaudavimą ir jų
aprašus (ar aprašas visas ir teisingas);
3) ar į rinkimų apylinkių balsų
skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni
kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos žinomus duomenis (apylinkės
rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų
išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie rinkėjų už kandidatų sąrašus
paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje ir antrojoje
dalyse, ir pan.); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos
visos jame nurodytos apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės,
rinkimų stebėtojų pastabos;
4) ar visos pastabos ir rinkėjų
skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijos.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkių
rinkimų komisijų pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.
3. Apylinkių rinkimų komisijų
antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti rinkimų
dokumentai, savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik
savivaldybės rinkimų komisijos sprendimu. Savivaldybės rinkimų komisija gali
pati perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius,
gali pavesti perskaičiuoti rinkimų biuletenius tai apylinkės rinkimų komisijai,
iš kurios jie buvo gauti, arba pavesti rinkimų biuletenius perskaičiuoti kitai
apylinkės rinkimų komisijai. Rinkimų komisijos, perskaičiuodamos balsus, turi
vadovautis šio įstatymo 79 straipsnio 4 dalimi. Savivaldybės rinkimų komisija šio
straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visų ar
tik kai kurių rinkimų apylinkių komisijų pateiktus
rinkimų biuletenius.
4. Nustačiusi apylinkės rinkimų
komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų komisija imasi
priemonių jiems pašalinti, taip pat pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos
pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Savivaldybės rinkimų komisija
balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis
ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo
suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos.
6. Savivaldybės rinkimų komisija
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka burtais parenka rinkimų
apylinkę ar apylinkes, jose – kandidatų sąrašą ar sąrašus, už kuriuos paduoti
balsai ir kurių kandidatų gauti pirmumo balsai turi būti perskaičiuojami, ir
organizuoja balsų perskaičiavimą. Perskaičiavus balsus, surašomas rinkimų
apylinkės balsų perskaičiavimo protokolas. Jeigu, perskaičiavus balsus,
nustatomi kitokie, negu buvo nustačiusi apylinkės rinkimų komisija, balsų
skaičiavimo rezultatai, perskaičiuojami visi tos rinkimų apylinkės rinkėjų
paduoti balsai.
84
straipsnis. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolai
1. Pagal rinkimų apylinkių balsų
skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus
savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į savivaldybės balsų skaičiavimo
protokolą įrašo:
1) savivaldybės rinkėjų ir
savivaldybėje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2) savivaldybėje negaliojančių
rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus
duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti
balsai, galutinius rinkimų biuletenių, išorinių ir vidinių balsavimo vokų,
rinkimuose naudojamų blankų skaičius;
3) savivaldybėje galiojančių
rinkimų biuletenių skaičių;
4) už kiekvieną kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičių;
5) už kiekvieną kandidatą paduotų
pirmumo balsų skaičių.
2. Savivaldybės rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo po to,
kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones, rinkimų
stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Savivaldybės
balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami rinkimų stebėtojams
ir komisijos nariams jų prašymu. Savivaldybės
rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti
rinkimus savivaldybėje negaliojančiais.
85
straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos dokumentų pateikimas Vyriausiajai
rinkimų komisijai
Savivaldybės rinkimų komisija visus
dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinius dokumentus),
rinkėjų sąrašus, savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą, savivaldybės rinkimų
komisijos viso darbo laikotarpio posėdžių protokolus ir kitus rinkimų
dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai per
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų
komisijai.
86
straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant
rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant balsus rinkimų
apylinkėse ir savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų rezultatus
savivaldybėse, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės
informavimo priemonių atstovai.
2. Rinkimų stebėtojai turi teisę
reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi trukdyti rinkimų komisijoms dirbti.
Rinkimų stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti
protestą. Protestas pridedamas prie rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo
ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas
savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojų protestas savivaldybės
rinkimų komisijai pridedamas prie savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo.
Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie pareikšti.
87
straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius rinkimų
rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu savivaldybės
rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse
išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti
pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia
skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos
interneto svetainėje, bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas rinkimuose
visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
2. Iki Vyriausiosios rinkimų
komisijos pranešimo paskelbimo visuomenės informavimo priemonių atstovams
draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti
informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
88
straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus
balsavimui
1. Partijos, rinkimų komitetai,
iškėlę kandidatus, partijų ir rinkimų komiteto atstovai rinkimams, rinkimų
stebėtojai apylinkės rinkimų komisijos sprendimus dėl rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne
vėliau kaip per 24 valandas nuo atitinkamo balsų skaičiavimo protokolo
surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo
pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai.
2. Savivaldybės rinkimų komisijos
sprendimai dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti
apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų
surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo.
3. Savivaldybės rinkimų komisija,
nagrinėdama skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus
biuletenius, o nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai
suskaičiuotus galiojančius ir negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo
papildomą rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija
neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos surašytų
balsų skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji rinkimų komisija,
nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos sprendimo dėl
savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti
savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (ar pavesti tai
atlikti kitos savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijai), o nustačiusi
protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ir
negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą savivaldybės, rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie savivaldybės balsų
skaičiavimo protokolo.
5. Partijos, rinkimų
komitetai, iškėlę kandidatus, jų atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų
komisijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą
nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 3 dienas po to,
kai paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos
skundus išnagrinėja per 3 dienas. Jo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS IR
PASKELBIMAS
89
straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas
1. Partijos ar rinkimų
komiteto kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos
Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu
už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu
už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau
kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant
mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas
(sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo
daugiausia rinkėjų. Tokiu pačiu būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti
skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų
sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60
procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
2. Mandatai kandidatų sąrašams
paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų
metodą.
3. Apskaičiuojama kvota – tai
yra, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos
gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš renkamų
Europos Parlamento narių skaičiaus. Jeigu dalijant gaunama liekana, dalmuo
padidinamas vienetu.
4. Už kiekvieną kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų
skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos
naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas sąrašams,
dalyvaujantiems skirstant mandatus. Dėl to visų sąrašų, dalyvaujančių
skirstant mandatus, pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po
paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas,
pradedant didžiausiąja. Jeigu dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra
įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai
lygūs, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų
metodu mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu,
kuris buvo įrašytas pirmasis.
5. Jeigu kuriam nors sąrašui
tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai
padalijami kitiems sąrašams, tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.
6. Viename sąraše kandidatai
gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų paduotus pirmumo
balsus, kai Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja kandidatų rinkiminį
reitingą.
7. Jeigu rinkimų komitetas,
partija, koalicija kartu su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų
rinkiminis reitingas nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams,
nurodoma rinkimų biuletenyje ir kandidatų rinkiminis reitingas neskaičiuojamas,
o įregistruota kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.
90
straipsnis. Kandidatų rinkiminio reitingo skaičiavimas ir galutinės kandidatų
eilės sąrašuose nustatymas
1. Kandidatų rinkiminį reitingą
skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal rinkėjų pareikštą valią
ir paduotus pirmumo balsus, įvertinusi šio įstatymo 5 straipsnyje
nurodytus pažeidimus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Pirmiausia suskaičiuojama,
kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Tuo atveju, kai kandidato
pirmumo balsų suma yra didesnė už renkamų Europos Parlamento narių skaičių ar
yra jam lygi, kandidato rinkiminis reitingas lygus šiai sumai, jeigu mažesnė,
laikoma, kad kandidato rinkiminis reitingas lygus nuliui.
3. Galutinė kandidatų eilė
kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkiminį reitingą.
Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis reitingas.
Jeigu kandidatų rinkiminiai reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas kandidatas,
kurio rinkimų numeris mažesnis.
4. Galutinę kandidatų eilę sąraše
skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
91
straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
1. Jeigu politinė partija ar
rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1
dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio
įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą
dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo
po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą
paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti
rinkiminio reitingo balsai, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus
negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais
šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Vyriausioji rinkimų komisija
gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio
įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti ar kiti šiurkštūs įstatymų
pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba savivaldybėje, arba dokumentų
suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba
pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima
nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų
sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno
mandato tikslumu.
3. Rinkimai negali būti skelbiami
negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia
nustatyti esminius rinkimų rezultatus.
92
straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas, duomenų
saugojimas
1. Galutinius rinkimų rezultatus,
išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, taip pat ir
rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus, nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
2. Galutinius rinkimų rezultatus
ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų savo interneto svetainėje paskelbia
Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Vyriausioji rinkimų komisija
ne vėliau kai per 4 mėnesius perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti
rinkimų apylinkių ir savivaldybių balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius
dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus
ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija
gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus sunaikinti, o elektroniniai
rinkimų dokumentų duomenys saugomi ir tvarkomi neribotą laiką Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
93
straipsnis. Europos Parlamento nario pažymėjimas
1. Po galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas išrinktiems
kandidatams įteikia Lietuvos Respublikoje išrinkto Europos Parlamento nario
pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos
institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių
vardus ir pavardes.
2. Visus ginčus dėl Europos
Parlamento nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas sprendžia
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo sprendimas įsiteisėja
nuo paskelbimo.
94
straipsnis. Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais
Europos Parlamento nario
įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip
per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
1) Europos Parlamento nariui
mirus – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
2) Europos Parlamento nariui
atsistatydinus – pagal paties Europos Parlamento nario parašytą pareiškimą
atsistatydinti. Šį pareiškimą Europos Parlamento narys pats turi pakartoti
Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Europos Parlamento narys dėl
sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį, Vyriausiosios rinkimų komisijos
posėdis rengiamas Europos Parlamento nario buvimo Lietuvos Respublikoje
vietoje;
3) teismui pripažinus Europos
Parlamento narį neveiksniu – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
4) Europos Parlamentui panaikinus
Europos Parlamento nario mandatą Europos Parlamento reglamento nustatyta tvarka
– pagal įsigaliojusį Europos Parlamento sprendimą;
5) Europos Parlamento nario
mandato netekus dėl rinkėjams nepaskelbto kandidato bendradarbiavimo su kitų
valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtos teismo nuosprendžiu paskirtos
bausmės pagal šio įstatymo 96 straipsnį arba Europos Parlamento mandato
ir pareigų nesuderinamumo pagal šio įstatymo 97 straipsnį.
95
straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas
Jeigu Europos Parlamento nario
įgaliojimai pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva
Europos Parlamento nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo
išrinktas buvęs Europos Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario
mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento
nario mandatų negavusių kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas
perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų
mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis
po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento
nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario
mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos
Parlamento nario mandato pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi
priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Europos Parlamento
nario vieta.
96
straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie kandidato bendradarbiavimą su
kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtą teismo nuosprendžiu
paskirtą bausmę
1. Kiekvienas kandidatas turi
viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra
sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis,
išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės
valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Tai kandidatas nurodo
kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos
leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti
pažymėta: „Ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai
bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.
2. Jeigu kandidatas apie savo
bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis nenurodė ir
galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas
(arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad
šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai
bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba),
Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jeigu buvo jį
įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jeigu kandidatas
to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne pagal savo kilmės valstybės
narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo
Vyriausioji rinkimų komisija privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos
Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto svetainėje ir
pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio
įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Kiekvienas kandidatas turi
viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos
įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės
teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus
ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą, nepaisant to, ar teistumas
išnykęs, ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento
narius anketoje. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į Europos Parlamento
narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo)
priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos
pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir
nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas. Šios informacijos nurodyti
neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl
nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato
į Europos Parlamento narius anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu
asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau
dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas
kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama
ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu
persekiojimu. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame plakate su
kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo
nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo“ ir neturi būti
pažymėta, jeigu kandidatas į Europos Parlamentą anketoje pateikė duomenis, kad
jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei,
arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos
veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo
buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę
nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn
laikomas politiniu persekiojimu.
4. Jeigu kandidatas apie turėtą
teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama šio straipsnio 3 dalyje,
arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir per 10 paskutinių metų iki
nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos
Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl
nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo
asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo
padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas
kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu
neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją
kandidatu. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10
paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos
ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo
pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs
teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar
labai sunkaus nusikaltimo padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio
režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji
rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu
ir kandidato į Europos Parlamento narius anketos nuorašus perduoda Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo
pripažįstamas pažeidusiu šio straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą. Jeigu
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima sprendimą pripažinti
asmenį pažeidusiu šio straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, Vyriausioji
rinkimų komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo
pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai
paskelbti savo interneto svetainėje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva
Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta
tvarka.
97
straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų
nesuderinamumas
1. Europos Parlamento nario
mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos
Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės
tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas
nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos
Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas pareigas einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo
tapęs užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir
atsistatydinti iš su Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba
atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas
į Europos Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario
vietą ir apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų,
privalo atsistatydinti šio įstatymo 94 straipsnio 2 punkte nustatyta
tvarka ne vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo
posėdžio arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų
komisija priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos
Parlamentą asmuo per nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1
dalyje nurodytas asmuo pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas,
Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie
Europos Parlamento nario mandato ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu sprendimu
privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie
tai paskelbti savo interneto svetainėje ir iki 2014 m. sausio 1 d. – artimiausiame
leidinio „Valstybės žinios“ numeryje, ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva
Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta
tvarka.
4. Skundai dėl Europos Parlamento
nario mandato netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
per 10 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo jos
interneto svetainėje arba iki 2014 m. sausio 1 d. leidinyje „Valstybės žinios“
ir turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo. Pavėluotai
teismui paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai šiais klausimais
įsigalioja nuo paskelbimo.
98
straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Šiame įstatyme nustatyta rinkimų
į Europos Parlamentą rengimo ir vykdymo tvarka negali būti keičiama likus
mažiau kaip 6 mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą dienos, išskyrus
atvejus, kai būtina pašalinti šio įstatymo ar jo dalies prieštaravimą Lietuvos
Respublikos Konstitucijai arba kai šis įstatymas yra keičiamas Lietuvos
Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje
nustatyta tvarka.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
Lietuvos
Respublikos
rinkimų
į Europos Parlamentą
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos
sprendimas 76/787/EAPB, EEB, Euratomas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu 2002/772/EB,
Euratomas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 137).
2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais,
naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 7; OL 2013 L
26, p. 27).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ
ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO IR
PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ
ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32, 33, 36, 37, 38, 46,
47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 76, 77, 80, 86, 88,
94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1), 65(1)
STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-165, 2009-02-12,
Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1
IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-184,
2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)
RINKIMŲ Į
EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 12, 14, 16, 17, 29, 30 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-221, 2009-04-16,
Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 47
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-617,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 91
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
41
straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės
1. Kiekvienas kandidatas gali
būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti
kandidatu tik vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į
Europos Parlamentą metu – dvigubas kandidatavimas draudžiamas.
2. Asmuo, kuris yra davęs
sutikimą būti Lietuvos Respublikoje įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų
sąrašą, išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų ir panaikinama jo registracija
kandidatu.
3. Asmuo, kuris yra davęs
sutikimą būti įrašytas į kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir yra davęs sutikimą
būti iškeltas kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukiamas
iš kandidatų sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu Lietuvos
Respublikoje.
4. Kad būtų
išvengta dvigubo kandidatavimo, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis,
rengiančiomis rinkimus ar atsakingomis už kandidatų registravimą rinkimams į
Europos Parlamentą, praneša joms apie jų valstybių piliečių registravimą
kandidatais ir kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečių
registravimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse kandidatais į Europos
Parlamento narius.
42
straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas
Iki pareiškinių dokumentų
pateikimo pabaigos kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam
jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų
sąrašų sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas
jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir
dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų
sąrašams sujungti. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti
jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir
negali būti nuorodų į partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus.
Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti
daugiau kaip vienoje koalicijoje.
43
straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus
1. Partija ar
rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius
dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 25
dienoms iki rinkimų. Partija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų
komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra informuojami atitinkami
atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius
dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis
taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnyje. Panaikinus
viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus kandidatų sąrašo dėl
pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių
dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.
2. Iki
pareiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio Įstatymo 37 straipsnio 3
dalyje, pabaigos papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus
keičiant kandidatų eilę sąraše.
3. Kai
pareiškinius dokumentus atšaukia koalicijoje esanti partija, jos iškelti
kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos
pavadinime yra nuoroda į šios partijos pavadinimą, keičiamas koalicijos
pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių
atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų
pareiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos
partijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos
kandidatai.
4. Jeigu po pareiškinių dokumentų
atšaukimo ar kandidatų išbraukimo kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) lieka
mažiau kaip 5 kandidatai, panaikinama viso šio sąrašo kandidatų registracija.
48 straipsnis.
Kandidato neliečiamybė
RINKIMŲ Į
EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 37, 38, 40, 44, 45, 47, 48, 49, 50 IR 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo
15 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1227,
2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7794 (2010-12-28)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO
65(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2269,
2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO
24, 37, 93 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 95 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2323,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO
4(1), 11, 44, 84, 89, 93 IR 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XII-588,
2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 121-6116 (2013-11-26)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1067, 2014-07-17, paskelbta TAR
2014-07-24, i. k. 2014-10477
LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS
PARLAMENTĄ ĮSTATYMO NR. IX-1837 37 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip
pat iki pirmojo naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio kandidatas be
Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.
2. Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos
Prezidento, Europos Parlamento ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių
asmenų neliečiamybės klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ir įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
RINKIMŲ
AGITACIJA
49
straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1.
Rinkimų agitaciją reglamentuojančios šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus
rinkimų datą. Rinkimų agitacijos išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi
būti deklaruojamos įstatymų nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus
nustatyto didžiausio leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.
2.
Rinkimų agitacija gali būti įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie
pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei,
teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų.
3. Politinės
reklamos žymėjimo reikalavimai nustatomi įstatymuose, politinės reklamos
žymėjimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530, 2008-05-08, Žin., 2008, Nr.
59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814, 2010-05-18,
Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
į Europos Parlamentą įstatymo 36 straipsnis (2009 m. vasario 12 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 19-743) ta
apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat
gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai į Europos
Parlamentą gali būti renkami būdami įrašyti tik į politinių partijų sudaromus
kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės
valstybės principui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas, Nutarimas
@@ -5346,6326 +11788,6 @@
(2010-11-13)
37
straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai
1. Partija turi
įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą
dalyvauti rinkimuose;
2) savo
registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą,
rinkimų programą;
3) keliamų
kandidatų sąrašą;
4) kiekvieno
keliamo kandidato sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu, paties
užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei turto
deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų
išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo
pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar
rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija turi pateikti kiekvieno
kandidato fotonuotrauką, autobiografiją;
5) įgaliojimą
atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi
teisę pateikti įgaliojimus atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams
savivaldybių rinkimų komisijose;
6) dokumentą,
patvirtinantį, kad sumokėtas rinkimų užstatas;
7) jeigu partija
paskutiniuose Seimo, Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose
buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti
atitinkamos politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopiją;
8) informaciją
apie laikotarpiu nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo
mėnesio 1 dienos gautas ir kasoje bei politinės partijos einamojoje banko
sąskaitoje (sąskaitose) turimas lėšas.
2. Kandidato į
Europos Parlamento narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi įrašyti
savo pavardę, vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį,
asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi
nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo,
atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip
pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos
karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal
specialius įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje, taip pat
atsakyti į šio Įstatymo 93 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos
Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės
valstybę narę, kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi balsavimo teisę ir
valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo
įrašytas paskutinį kartą. Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali
būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų
klausimų, į kuriuos asmuo gali neatsakyti.
3. Pareiškinių
dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas 17 valandą likus
34 dienoms iki rinkimų. Dokumentai, įteikti pasibaigus pareiškinių dokumentų
pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814, 2010-05-18,
Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
Nr. XI-2269,
2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)
38
straipsnis. Kandidatų registravimas
1. Prasidėjus
kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija per 1 dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai
patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų veikla yra
sustabdyta ar nutraukta.
2. Gavusi
partijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau
kaip kitą darbo dieną kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją
dėl partijos registracijos fakto ir įstatų galiojimo patvirtinimo. Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti rašytinį atsakymą ir
pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių partijos įstatų nuorašą.
3. Tikrindama
kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija
nustato, ar kandidatas atitinka šio Įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.
Prireikus ji gali kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio, Vidaus
reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės institucijas, kad šios
praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios
rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o
rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32
dienoms iki rinkimų.
4. Patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus ir
nustačiusi, kad jie atitinka šio Įstatymo reikalavimus, o kandidatų į Europos
Parlamento narius sąrašą iškėlusi partija yra įregistruota savarankiška
politinės kampanijos dalyve, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl
kandidato registravimo turi priimti per 10 dienų nuo pareiškinių dokumentų
pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 31 dienai iki rinkimų. Jeigu yra
pareiškinių dokumentų trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai
nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.
5. Jeigu
įteikiant pareiškinius dokumentus ar po kandidato įregistravimo Vyriausioji
rinkimų komisija nustato, kad kandidatas neatitinka šio Įstatymo 3 straipsnyje
nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio Įstatymo 37
straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti
rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio Įstatymo
nustatytu laiku, arba jeigu politinė partija ar kandidatas yra šiurkščiai
pažeidę šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, Vyriausioji rinkimų
komisija atšaukia atitinkamos politinės partijos ar partijų koalicijos
jungtinio sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos
Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato registravimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
39
straipsnis. Atstovas rinkimams
1. Vyriausiojoje
rinkimų komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais
klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai. Rinkimų komisijos
posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti
atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams
atitinkamoje rinkimų teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo teises.
Paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą, partijų įgaliojimai atstovauti
joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai gali būti pateikti kitą
dieną po to, kai sudaryta atitinkama rinkimų komisija. Jeigu atstovo rinkimams
kandidatūra atitinka šio Įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne
vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo
rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų
po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
2. Iki rinkimų
dienos partija įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą
asmenį būti atstovu rinkimams. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti
įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams
registracija panaikinama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atitinkamo partijos
įgaliojimo įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.
5 straipsnis. Draudimas papirkti rinkėjus
ir rinkimų teisę turinčius asmenis
1. Prasidėjus rinkimų į Europos Parlamentą politinei
kampanijai, tai yra nuo rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo iki šio
įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat
rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus,
dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius
asmenis dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš
vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų
sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą
paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų, rinkimų komitetų,
kandidatų sąrašų, kandidatų arba asmenų, kurie numatomi kelti kandidatais, ir
taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.
2. Rinkėjų papirkimu nelaikomas spausdintos medžiagos
(politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato arba asmens,
kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio
turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų), taip pat mažareikšmių
daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų), pažymėtų politinės partijos, rinkimų
komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, kurį numatoma kelti kandidatu,
simbolika ir deklaruotų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka,
skirtų politinei partijai, rinkimų komitetui, kandidatų sąrašui, kandidatui ar
asmeniui, kurį numatoma kelti kandidatu, propaguoti, gaminimas arba
neatlygintinas platinimas.
3. Rinkėjų ir rinkimų teisę turinčių asmenų
papirkimo faktus tiria savivaldybių rinkimų komisijos Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka, vertina Vyriausioji rinkimų komisija. Apie
nustatytą papirkimo faktą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia savo interneto
svetainėje kartu su kandidato, pažeidusio šį įstatymo straipsnį, pasižadėjimu
laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar rinkimų teisę turinčius asmenis.
Pripažinus papirkimo faktus šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu, atsiranda šiame
ir kituose įstatymuose nurodytos pasekmės.
6
straipsnis. Tiesioginiai rinkimai
Europos Parlamento narius
rinkėjai renka be tarpininkų.
7
straipsnis. Slaptas balsavimas
1. Rinkėjai balsuoja asmeniškai
ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui
balsuoti už save. Dėl fizinio trūkumo, ligos ar
kitokių priežasčių negalintis pats balsuoti rinkėjas šio įstatymo
nustatyta tvarka gali balsuoti padedamas asmens, kuriuo jis pasitiki. Jeigu kam
nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.
2. Kontroliuoti rinkėjų valią
rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią
balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatų sąrašą ar kandidatą. Rinkėjui
turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su
biuleteniu draudžiama elgtis taip, kad galėtų būti atskleista balsavimo
paslaptis.
8
straipsnis. Rinkimų datos paskelbimas
Rinkimai į Europos Parlamentą
Lietuvos Respublikoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai
visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą.
Rinkimų datą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip likus 6
mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.
9
straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
1. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei
paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų
lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip
likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.
2. Rinkimų komisijų posėdžiai ir
balsavimai yra vieši, juos gali stebėti politinių partijų (toliau – partijų) ir
rinkimų komitetų atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus,
visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę darbo pažymėjimus.
3. Rinkimų komisijos posėdžių
salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar
užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti
ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar
naudoti specialią apšvietimo techniką, taip pat tiesiogiai transliuoti
posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos
pirmininkui.
4. Rinkimų komisijos negali
rengti uždarų posėdžių.
5. Vyriausioji rinkimų komisija
gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų
darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina užtikrinti netrikdomą šių
darbuotojų darbą, apsaugoti rinkimų dokumentus.
6. Jeigu yra pagrindas manyti, kad rinkimų komisijos
posėdžio metu gali kilti grėsmė posėdžio dalyvių saugumui, komisijos pirmininko
prašymu policija tikrina įeinančių į posėdžių salę asmenų dokumentus, daiktus
ar atlieka asmens apžiūrą.
7. Rinkimų komisija gali
pašalinti iš posėdžių salės asmenis, kliudančius komisijai normaliai dirbti.
10
straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Rinkimų rengimo ir vykdymo
išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto
apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, taip pat
už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo
komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo bei savivaldybių
ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų
įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Jeigu savivaldybės
administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės
būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu
panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo
patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų
komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į
rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka, apmokama iš valstybės ir savivaldybių
biudžetų.
ANTRASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS
11
straipsnis. Rinkimų apygardos sudarymas
Rinkimams organizuoti ir vykdyti
Lietuvos Respublikoje sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje
balsuoja visi rinkėjai ir renkamas Europos Sąjungos teisės aktais nustatytas
Lietuvoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius.
12
straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
1. Atsižvelgiant į patogumą
rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių
teritorijos suskirstomos į rinkimų apylinkes. Rinkimų apylinkės ribos,
balsavimo patalpų adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100
dienų iki rinkimų.
2. Savivaldybės teritorijos suskirstymas į rinkimų
apylinkes yra pastovus organizuojant ir vykdant rinkimus bei referendumus,
tačiau prireikus savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu jį gali
keisti Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės administracijos direktorius
teikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka. Patvirtintą rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus
Vyriausioji rinkimų komisija skelbia savo interneto svetainėje.
TREČIASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
13
straipsnis. Rinkimų komisijos
1. Rinkimus į Europos Parlamentą
organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji rinkimų komisija;
2) savivaldybių rinkimų
komisijos;
3) apylinkių rinkimų komisijos.
2. Į savivaldybės rinkimų
komisiją ir apylinkės rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos
reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje
gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi
teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu (neatsižvelgiant į kandidatui
nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų), turi
aukštąjį išsilavinimą ir nebuvo per paskutinius trejus rinkimus į Europos
Parlamentą, Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus arba
referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo rinkimų,
Respublikos Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių
tarybų rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą. Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas
apylinkės rinkimų komisijos nariui, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui,
turintiems darbo rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties, ir
savivaldybės rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, turintiems darbo
savivaldybių rinkimų komisijos nariu ar pirmininku patirties. Rinkimų komisijų
nariams, pirmininkams Vyriausioji rinkimų komisija jos nustatyta tvarka
organizuoja mokymus.
3. Asmuo
nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir turi neišnykusį
ar nepanaikintą teistumą;
2) atleistas iš
skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo,
pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba sprendimo
panaikinti mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo treji metai;
3) atleistas iš darbo, pareigų ar
praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems
nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos
normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama
veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai;
4) yra įstatymų nustatyta tvarka
uždraustos organizacijos narys.
4. Vienu metu tas pats asmuo negali būti: rinkimų
komisijos nariu ir kandidatu; kandidatu ir atstovu rinkimams; atstovu rinkimams
ir rinkimų komisijos nariu; kandidatu ir rinkimų stebėtoju; rinkimų komisijos
nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, kuris pageidauja būti kandidatu,
prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu, privalo ne vėliau kaip likus 10 dienų
iki sutikimo raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų
komisijos narys to nepadaro, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už šio įstatymo
pažeidimą ir neregistruojamas kandidatu ar išbraukiamas iš kandidatų.
14
straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai rinkimuose
Vykdydama rinkimus, Vyriausioji rinkimų komisija, be
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2
dalyje nustatytų funkcijų:
1) priima pareiškinius dokumentus, taip pat
pareiškimus dėl šių dokumentų atšaukimo, juos tikrina, registruoja rinkimų
komitetus, registruoja kandidatus dalyvauti rinkimuose, registruoja partijų
atstovus rinkimams ir išduoda jiems pažymėjimus, pažymas, skelbia rinkimuose
dalyvaujančias partijas, rinkimų komitetus, kandidatų sąrašus, suteiktus
rinkimų numerius, priima sprendimus dėl kandidatų pareiškinių dokumentų
atšaukimo;
2) išduoda Lietuvos Respublikoje
išrinktiems Europos Parlamento nariams Europos Parlamento nario pažymėjimus ir
praneša Europos Parlamentui rinkimų rezultatus.
15
straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
1. Savivaldybių rinkimų komisijas
rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus
74 dienoms iki rinkimų.
2. Savivaldybių rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) toje savivaldybėje gyvenančio
ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;
2) toje savivaldybėje gyvenančio
ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo
Lietuvos teisininkų draugija;
3) tos savivaldybės
administracijos direktoriaus pasiūlyto savivaldybės administracijoje dirbančio
karjeros valstybės tarnautojo;
4) partijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus
gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje, pasiūlytų
asmenų.
3. Lietuvos Respublikos
teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ar savivaldybės
administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau asmenų komisijos nariais.
4. Partijos, kurios per
paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų pagal iškeltų kandidatų
sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi
teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną
savo atstovą. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji
rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo
pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija gali nustatyti mažesnį savivaldybės
rinkimų komisijos narių skaičių arba vietoj jų gali papildomai skirti komisijos
nariais asmenis, pasiūlytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos
teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.
5. Visais atvejais ne mažiau kaip
trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybių rinkimų
komisijas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų
draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių
asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos
direktoriaus pasiūlytų kandidatūrų.
6. Jeigu tą pačią dieną kartu
vyksta ir Seimo arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos
rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos
sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija nusprendžia, kokia komisija
bus sudaroma atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje (savivaldybėje ar
rinkimų apygardoje), ir sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba
referendumo – komisiją bei nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus
rinkimus ar referendumą.
7. Savivaldybės rinkimų komisijos
pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės
rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo,
turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba savivaldybės rinkimų
komisijos ar apygardos rinkimų komisijos pirmininku ar nariu arba darbo
apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties.
8. Savivaldybės rinkimų komisija
savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir
sekretorių.
16
straipsnis. Savivaldybių
rinkimų komisijų įgaliojimai
Savivaldybės rinkimų komisija:
1) Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka praneša savivaldybės teritorijoje gyvenantiems
rinkėjams apie rinkimų apylinkių ribas, būstines, darbo laiką ir balsavimo
patalpas;
2) prižiūri, kaip savivaldybės
teritorijoje vykdomas šis įstatymas;
3) sudaro apylinkių rinkimų
komisijas;
4) neviršydama Vyriausiosios rinkimų komisijos
patvirtintos savivaldybės rinkimų komisijos sąmatos, tvirtina apylinkių rinkimų
komisijų išlaidų sąmatas ir kontroliuoja, kaip šiose sąmatose numatytos lėšos
naudojamos;
5) registruoja rinkimų stebėtojus
ir išduoda jiems pažymėjimus;
6) sudaro savivaldybės
teritorijoje esančių sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių vienetų, areštinių, tardymo izoliatorių (sulaikymo namų) ir
bausmių vykdymo įstaigų, kuriose veiks specialūs pašto skyriai, sąrašą
ir kartu su šių įstaigų vadovais bei pašto vadovu pasirūpina, kad jose būtų
organizuotas balsavimas paštu ir tose įstaigose esantiems rinkėjams būtų
sudarytos sąlygos balsuoti paštu;
7) surašo balsų skaičiavimo
protokolą, nustato rinkimų rezultatus ir perduoda juos tvirtinti Vyriausiajai
rinkimų komisijai;
8) svarsto skundus dėl apylinkių
rinkimų komisijų sprendimų bei veiksmų ir priima sprendimus;
9) Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
rinkimų agitacijos laikotarpiu atlieka politinės reklamos stebėseną
savivaldybės teritorijoje ir stebėsenos duomenis teikia Vyriausiajai rinkimų
komisijai;
10) vykdo kitus šiame įstatyme
nustatytus įgaliojimus.
17
straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
1. Ne vėliau kaip likus 65
dienoms iki rinkimų savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų
apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų, turinčių
teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Apylinkės rinkimų komisiją turi sudaryti
mažiausiai 5 nariai. Jeigu partijos nepasiūlė pakankamai kandidatūrų arba
komisijoje liko laisva vieta ir partija nesiūlo kandidatūros, trūkstamas
kandidatūras savivaldybės rinkimų komisijos prašymu siūlo savivaldybės, kurios
teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius.
2. Po vienodą skaičių kandidatūrų
į apylinkių rinkimų komisijas turi teisę siūlyti:
1) partija ar jų koalicija, per
paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų
apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje,
kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
2) partija ar jų koalicija, per
paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi savivaldybės tarybos narių
mandatų. Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama
koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis
partijomis.
3. Jeigu partija kandidatūras į
apylinkės rinkimų komisijas gali siūlyti ir pagal Seimo, ir pagal savivaldybės
tarybos rinkimų rezultatus, partija kandidatūras siūlo pasirinktinai tik pagal
vienų iš šių rinkimų rezultatus. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų
koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka
siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos
šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai
nedalyvaujant.
4. Kandidatūrų į apylinkių
rinkimų komisijas sąrašą savivaldybės rinkimų komisijai partijos pateikia ne
vėliau kaip likus 48 dienoms iki rinkimų.
5. Apylinkių rinkimų komisijas
rinkimų laikotarpiui sudaro savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip likus
45 dienoms iki rinkimų. Jeigu partijos siūloma kandidatūra atitinka šio
įstatymo reikalavimus, savivaldybės rinkimų komisija negali jos atmesti.
6. Jeigu kandidatūrų nebuvo
pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo
pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti
anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės
administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų trūkstamas kandidatūras.
Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų
nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne
mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės
rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus
siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali
būti skiriamas komisijos nariu.
7. Apylinkių rinkimų komisijų
pirmininkus iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės
rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos
pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo.
8. Apylinkės rinkimų komisija
pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
18
straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš savivaldybės rinkimų
komisijos gauna apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti
rinkėjams, atstovams rinkimams, sudaro rinkėjų, kurie balsuos namuose, sąrašą,
įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo korteles, praneša savivaldybės
rinkimų komisijai apie apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus, asmenis,
atsisakiusius deklaruoti, nedeklaravusius, ar jie atitinka šio įstatymo 3
straipsnio reikalavimus, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;
2) nagrinėja skundus dėl apylinkės
rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
3) Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vyksta
balsavimas paštu, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti visose rinkimų apylinkės
teritorijoje esančiose sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose
vienetuose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose
(sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose, taip pat organizuoja
rinkėjų balsavimą namuose ir balsavimą iš anksto;
4) kartu su savivaldybės
administracijos atstovu pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku
būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;
5) rinkimų dieną organizuoja
balsavimą rinkimų apylinkėje;
6) suskaičiuoja balsus, surašo
balsų skaičiavimo protokolą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka
elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šio protokolo duomenis;
7) svarsto savo apylinkės rinkėjų
ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų
skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolo surašymo ir priima sprendimus;
8) vykdo kitus šiame įstatyme
nustatytus įgaliojimus.
19
straipsnis. Rinkimų komisijų narių rašytiniai pasižadėjimai
1. Rinkimų komisijos narys,
pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį
pasižadėjimą.
2. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija. Duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę
pasirinkti vieną iš šioje straipsnio dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo
tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą. Nustatomi šie rinkimų komisijos
nario, pirmininko rašytinio pasižadėjimo tekstai:
1) „Aš, (vardas, pavardė),
pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos
Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas
rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir
žmogaus teises.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė),
pasižadu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, laikytis jos
Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas
rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir
žmogaus teises.“
3. Davęs rašytinį pasižadėjimą
asmuo po rašytinio pasižadėjimo tekstu pasirašo. Rašytinio pasižadėjimo tekstas
negali būti keičiamas. Rašytinis pasižadėjimas galioja visą paskyrimo dirbti
rinkimų komisijoje laiką.
4. Rinkimų komisijos narių,
pirmininkų rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusios rinkimų komisijos.
5. Rinkimų komisija, skirdama rinkimų komisijos
narį, nustato laiką, kada jis privalo duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo,
nedavęs rašytinio pasižadėjimo per 15 dienų nuo paskyrimo, negali pradėti eiti
pareigų rinkimų komisijoje ir sprendimas dėl jo skyrimo turi būti panaikintas.
Jį paskyrusi komisija dėl to priima sprendimą.
20
straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas
1. Rinkimų komisijos posėdžiai
yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Rinkimų
komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos
narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, lemia rinkimų komisijos
pirmininko balsas. Rinkimų komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi
teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę; ši pridedama prie protokolo ir yra
neatskiriama jo dalis.
2. Pasibaigus rinkimams,
savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai
nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi
komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal
įstatymus jiems pavestus darbus.
3. Rinkimų komisijos nariui ar
pirmininkui, davusiems rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų
agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Rinkimų komisijos narys ar
pirmininkas, pažeidę šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario, pirmininko
rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleisti iš rinkimų komisijos ir atsakyti
įstatymų nustatyta tvarka.
21
straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos
1. Partija, rinkimų komitetas,
iškėlę kandidatus, kandidatas, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų
komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos rinkimuose, ar kitą jos
veiką gali apskųsti:
1) apylinkės rinkimų komisijos –
savivaldybės rinkimų komisijai;
2) savivaldybės rinkimų komisijos
– Vyriausiajai rinkimų komisijai;
3) Vyriausiosios rinkimų
komisijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
2. Rinkėjas, atstovas rinkimams,
nesutikdami su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą
dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo
teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip
pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės
rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam
teismui.
3. Vyriausiosios rinkimų
komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet
ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos rinkimuose gali būti apskųsti Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau
kaip per 48 valandas nuo jo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir poilsio bei
švenčių dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
4. Skundai, paduoti nesilaikant
šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, nenagrinėjami ir persiunčiami tai rinkimų
komisijai, kuri privalo juos nagrinėti. Apylinkės rinkimų komisija,
savivaldybės rinkimų komisija negali persiųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai
nagrinėti joms pačioms priklausančių nagrinėti ir jų neišnagrinėtų skundų.
22
straipsnis. Parama rinkimų komisijoms ir valstybės biudžeto lėšų rinkimams
organizuoti naudojimas
1. Valstybės ir savivaldybių
institucijos ir įstaigos privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus
ir teikti rinkimų komisijų funkcijoms atlikti reikalingus duomenis.
2. Valstybės ir savivaldybių
institucijos ir įstaigos ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti
rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijoms motyvuotus
atsakymus.
3. Pagalbiniams darbams atlikti
Vyriausioji rinkimų komisija gali įdarbinti darbuotojų pagal darbo sutartį.
Darbo sutartis pasirašo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo
įgalioti asmenys. Atlyginimo už darbą darbuotojams, dirbantiems pagal darbo
sutartis, tvarką ir atlyginimo dydžius Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).
4. Valstybės ir savivaldybių
institucijos ir įstaigos privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas,
įrangą, kompiuterinę techniką ir interneto ryšį rinkimams organizuoti ir
vykdyti. Rinkimams suteikiamos balsavimo patalpos ir patekimas į jas turi būti
tinkamos judėjimo, regėjimo negalią turintiems ir senyvo amžiaus rinkėjams.
5. Vyriausioji rinkimų komisija
savivaldybių rinkimų komisijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas rinkimams
organizuoti perveda į kiekvienai savivaldybės rinkimų komisijai atidarytą
Vyriausiosios rinkimų komisijos banko sąskaitą.
6. Vyriausiosios rinkimų
komisijos pirmininkas su savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku pasirašo
valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutartį, kurioje
nurodoma:
1) savivaldybės rinkimų komisijai
pervedamų valstybės biudžeto lėšų suma ir Vyriausiosios rinkimų komisijos
programa, pagal kurią skiriamos lėšos;
2) valstybės biudžeto lėšų
naudojimo tikslinė paskirtis;
3) planuojamas detalus biudžeto
lėšų paskirstymas pagal išlaidų ekonominę paskirtį ir išlaidų darbo užmokesčiui
skaičiavimas (pridedama prie sutarties);
4) atsiskaitymo Vyriausiajai
rinkimų komisijai už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą (nurodant
išlaidų ekonominę paskirtį) ir lėšų panaudojimą pagrindžiančių buhalterinės
apskaitos dokumentų pateikimo tvarka;
5) kitos nuostatos, padedančios
Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų
asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.
7. Vyriausioji rinkimų komisija
valstybės biudžeto lėšas rinkimams organizuoti perveda į šio straipsnio 5
dalyje nurodytas sąskaitas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas
savivaldybių rinkimų komisijų sąmatas.
8. Savivaldybės rinkimų komisijos
pirmininkas atsako už rinkimams organizuoti savivaldybės rinkimų komisijai
skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir už tai atsiskaito Vyriausiajai
rinkimų komisijai.
9. Vyriausioji rinkimų komisija
patikrina savivaldybės rinkimų komisijos pirmininko pateiktą valstybės biudžeto
lėšų rinkimams organizuoti panaudojimo ataskaitą ir šias išlaidas pagrindžiančius
dokumentus. Nustačiusi finansavimo, lėšų panaudojimo ar apskaitos pažeidimus,
Vyriausioji rinkimų komisija inicijuoja visos žalos išieškojimą iš kaltų
asmenų.
10. Už žalą, atsiradusią
valstybės biudžeto lėšų rinkimams organizuoti naudojimo sutarties galiojimo
laikotarpiu, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas atsako ir pasibaigus
šiai sutarčiai.
23
straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų darbo apmokėjimas
1. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkai, jų pavaduotojai, komisijų sekretoriai ir nariai
už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų
komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.
2. Rinkimų komisijų pirmininkams,
jų pavaduotojams, komisijų sekretoriams ir nariams už darbą rinkimų komisijose
apmokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis neviršijant
atitinkamai rinkimų komisijai numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo
laiko apskaitos žiniaraščių rinkimų komisijose pildymo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija. Už darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pateiktų
duomenų teisingumą atsako atitinkamos rinkimų komisijos pirmininkas. Darbui
rinkimų komisijose netaikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo
trukmės apribojimai.
3. Savivaldybių ir apylinkių
rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir narių skatinimo tvarką
Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimu nustato Vyriausybė.
24
straipsnis. Savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudėties keitimas
1. Savivaldybės rinkimų komisijos,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali
atleisti jį į šias pareigas paskyrusi savivaldybės rinkimų komisija arba
Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Vyriausioji rinkimų komisija, savivaldybės
rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar koalicijos siūlymą
atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
3. Prireikus naujas savivaldybės,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ar narys gali būti skiriamas šio
įstatymo nustatyta tvarka ir praėjus šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir 17
straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
RINKĖJŲ SĄRAŠAI IR RINKĖJŲ
KORTELĖS
25
straipsnis. Rinkėjų sąrašai
1. Rinkimams į Europos Parlamentą
organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašas;
2) savivaldybių rinkėjų sąrašai;
3) rinkimų apylinkių rinkėjų
sąrašai.
2. Rinkėjų sąrašai sudaromi du
kartus – išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik
rinkimams organizuoti ir vykdyti.
3. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarka
turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis asmuo būtų įrašytas į
rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.
Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
4. Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir
tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų
registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra elektroninėje
informacijos laikmenoje ir spausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašas, kuris naudojamas rinkėjo kortelėms įteikti ir rinkėjams
susipažinti. Atspausdintas rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas
naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų
sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti
pakeitimai. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąraše: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, kilmės valstybė narė,
Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę
patvirtinančio asmens dokumento numeris, dokumento, patvirtinančio kitos
Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pragyventą Lietuvos Respublikoje
laiką, duomenys, valstybės narės vietovė ar rinkimų apygarda, kurios rinkėjų
sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą (kitos Europos Sąjungos valstybės
narės pilietis duomenis apie valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą,
kurios rinkėjų sąraše jis buvo įrašytas paskutinį kartą, nurodo Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka), deklaruotos gyvenamosios vietos
adresas ir šio adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą data;
2) savivaldybės rinkėjų sąraše:
vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, deklaruotos gyvenamosios vietos
adresas, kilmės valstybė narė;
3) rinkimų apylinkės rinkėjų
sąraše: vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas. Rinkėjų, kurie yra
pareiškę nesutikimą, kad jų adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų
sąraše, šis adresas nurodomas rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede ir
rinkėjo kortelėje.
5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę
nesutikti, kad jo adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų
sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų
registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti,
kad jo adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.
26
straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji
tvarka
1. Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą pagal
pilietybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės)
išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą įrašomi visi
rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų Europos Sąjungos
valstybių narių piliečiai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, išduodančios Lietuvos
Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus, tvarkančios asmenų
gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, registruojančios piliečių mirtį ir
pilietybės netekimą, taip pat yra atsakingos, kad Lietuvos Respublikos
gyventojų registras būtų laiku ir tinkamai keičiamas ir tikslinamas. Pagal
Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis sudaryti sąrašai yra
išankstiniai.
2. Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą
organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės institucijų ir
savivaldybių bei apylinkių rinkimų komisijų teikiama informacija.
3. Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti
išbraukiama:
1) miręs Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas
nuolat gyvenęs Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;
2) asmuo, netekęs Lietuvos
Respublikos pilietybės ir neturintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės
pilietybės;
3) nuolat gyvenantis Lietuvos
Respublikoje asmuo, netekęs Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės;
4) Lietuvos Respublikos pilietis,
patvirtinęs, kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą
naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos Parlamento narius kitoje Europos
Sąjungos valstybėje narėje, arba Lietuvos Respublikos pilietis, dėl kurio yra
pagrindas tvirtinti (gautas pranešimas apie jo įrašymą į kitos Europos Sąjungos
valstybės narės rinkėjų ar kandidatų sąrašą, nuolat gyvena kitoje Europos
Sąjungos valstybėje narėje ir panašiai), kad jis balsavimo teise šiuose
rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis (ar pasinaudojo) rinkdamas Europos
Parlamento narius kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir kuris atsisako
patvirtinti ar nepatvirtino, kad balsavimo teise naudosis rinkdamas Europos
Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje;
5) nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje Europos
Sąjungos valstybės narės pilietis, atsisakęs deklaruoti ar nedeklaravęs, kad
balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą naudosis rinkdamas
Europos Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje ar kad jo kilmės valstybėje
narėje iš jo neatimta balsavimo teisė;
6) asmuo, kuriam įsigaliojo teismo
sprendimas pripažinti jį neveiksniu.
4. Duomenų apie šio straipsnio 3 dalies 4 ir 5
punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimą pateikimo tvarką ir formą nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
5. Likus ne daugiau kaip 7
dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais
patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Galutiniai rinkėjų sąrašai gali
būti keičiami (dėl rinkėjo mirties, dėl balsavimo užsienyje, dėl dvigubo
balsavimo išvengimo priemonių, pasikeitus rinkėjų adresui po sąrašo sudarymo ir
kita) tik Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka per instituciją,
įgaliotą tvarkyti rinkėjų sąrašus. Galutinio rinkėjų sąrašo pakeitimas
padaromas gavus Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ar jo įgalioto
komisijos nario (narių) sutikimą dėl sąrašo pakeitimo. Apie galutinio rinkėjų
sąrašo pakeitimų skaičių nedelsiant pranešama Vyriausiosios rinkimų komisijos
nariams. Elektroninis Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas, pasibaigus
rinkimams, yra saugomas ir naudojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka.
6. Kad būtų išvengta dvigubo balsavimo, Vyriausioji
rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų Europos Sąjungos valstybių narių
institucijomis, rengiančiomis rinkimus į Europos Parlamentą, ir praneša joms
apie jų valstybių piliečių įrašymą ar išbraukimą iš Lietuvos Respublikos
rinkėjų sąrašo ir apie Lietuvos Respublikos piliečių, kurie balsuos kitoje
Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukimą iš Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašo.
27
straipsnis. Savivaldybių rinkėjų, užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai
1. Savivaldybės rinkėjų sąrašą
elektroninėje informacijos laikmenoje pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą
ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija
ir ne vėliau kaip likus 39 dienoms iki rinkimų perduoda savivaldybės rinkimų
komisijai.
2. Pagal Lietuvos Respublikos
rinkėjų sąrašą ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių
įstaigų pranešimus sudaromi užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių
sąrašai. Iš į šiuos sąrašus įrašytų asmenų yra reikalaujama patvirtinti, kad
šiuose rinkimuose Europos Parlamento narius jie rinks tik nuo Lietuvos
Respublikos. Šio patvirtinimo nereikalaujama iš rinkėjų, balsuojančių ne
Europos Sąjungos valstybėje narėje. Užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos
piliečių sąrašus elektroninių ryšių priemonėmis Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka tikslina Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės
ir konsulinės įstaigos.
3. Be šio straipsnio 1 ir 2
dalyse nurodytų sąrašų, sudaromas Lietuvos Respublikos piliečių, kurių
gyvenamoji vieta nėra žinoma, sąrašas.
28
straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai
Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą
pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą
sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki
rinkimų spausdintą perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Pagal Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąrašą ir paskutinį žinomą piliečio gyvenamosios vietos
adresą ar adresą, nurodytą paskutinių rinkimų ar referendumo Lietuvos
Respublikos rinkėjų sąraše, sudaromi Lietuvos Respublikos piliečių, kurie
nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, sąrašai. Rinkėjai – laivų įgulų nariai ir
keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į
Lietuvą, – Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uosto administracija,
rinkėjų sąrašą.
29
straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais
1. Likus ne mažiau kaip 25
dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė ir
konsulinė įstaiga sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami
rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų
sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar skleisti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į
rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas,
taip pat paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra
įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam laikotarpiui
įteikti rinkėjo korteles, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos
telefonai turi būti paskelbti ir daugiabučių namų laiptinėse. Prie įėjimo į
apylinkės rinkimų komisijos patalpas, taip pat diplomatinėje atstovybėje ir
konsulinėje įstaigoje turi būti nurodytas laikas ir vieta rinkėjų teisei susipažinti
su rinkėjų sąrašu įgyvendinti.
2. Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami, tačiau rinkėjui
duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu.
30
straipsnis. Rinkėjo kortelė
1. Rinkėjo kortelė yra
informacinė pažyma rinkėjui apie rinkimus, vardinis pakvietimas dalyvauti
rinkimuose. Rinkėjo korteles kartu su kita informacija apie rinkimus rinkėjams
perduoda ar organizuoja jų perdavimą rinkimų komisijos. Savo rinkėjo kortelę gali
išsispausdinti ar surašyti ir pats rinkėjas arba jo prašymu kitas asmuo pagal
Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo duomenis, gautus Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjo kortelę pasirašo pats rinkėjas, išskyrus
atvejus, kai dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių
priežasčių rinkėjas pats pasirašyti negali ir rinkėjo kortelę pasirašo
kitas rinkėjo pasirinktas asmuo, nurodydamas savo vardą, pavardę ir asmens
kodą. Rinkėjo kortelių blankus, kuriuos rinkėjas gali užpildyti pats, platina
rinkimų komisijos. Rinkėjo kortelė būtina tik tais atvejais, kai rinkėjas
balsuoja ne rinkimų dieną ne rinkimų apylinkėje.
2. Rinkėjo kortelėje nurodoma:
1) rinkėjo vardas ir pavardė;
2) rinkėjo gyvenamosios vietos
adresas;
3) savivaldybės rinkimų
komisijos, kurios teritorijai priskirta rinkimų apylinkė, pavadinimas ir
numeris;
4) apylinkės, į kurios rinkėjų
sąrašą rinkėjas įrašytas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas;
5) rinkėjo eilės numeris rinkimų
apylinkės rinkėjų sąraše;
6) rinkimų data, balsavimo
rinkimų apylinkės patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita
rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija.
3. Rinkėjo kortelėje gali būti nurodoma, kad šiam
rinkėjui būtina deklaruoti, kad jis atitinka šio įstatymo 3 straipsnyje
nustatytus reikalavimus.
4. Jeigu rinkėjas prašo išduoti rinkėjo kortelę
vietoj prarastos ar negautos rinkėjo kortelės, rinkėjo kortelė turi būti
išduodama nedelsiant, kai tik nustatomi rinkėjo duomenys, kurie turi būti
įrašyti į rinkėjo kortelę.
31
straipsnis. Rinkėjo kortelių įteikimas
1. Rinkėjo
kortelių įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija.
2. Rinkėjo
kortelių įteikimo rinkėjams, esantiems sveikatos priežiūros (išskyrus
ambulatorines), socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose vienetuose,
areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose), atliekantiems bausmę
bausmių vykdymo įstaigose, išvykusiems į užsienio valstybes, tvarka nustatyta
šio įstatymo 69, 72, 73 ir 74 straipsniuose.
3. Kitos Europos
Sąjungos valstybės narės piliečiui rinkėjo kortelė įteikiama tik po to, kai jis
raštu patvirtina (deklaruoja), kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi
balsavimo teisę ir kad balsavimo teise šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą
naudosis rinkdamas Europos Parlamento narius tik Lietuvos Respublikoje.
4. Apie rinkėjo
kortelės įteikimą rinkėjui pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų
sąraše. Rinkėjui, kuris turi teisę balsuoti namuose, rinkėjo kortelė įteikiama
asmeniškai arba per kitą kartu su rinkėju gyvenantį asmenį. Jeigu rinkėjo
kortelės negalima įteikti, nes tuo metu rinkėjo ar kartu su juo gyvenančio
asmens nėra namuose, ji grąžinama apylinkės rinkimų komisijai, apie tai
pažymima išankstiniame rinkėjų sąraše, o rinkėjui paliekamas nevardinis
kvietimas atvykti balsuoti. Šis kvietimas gali būti įdėtas į pašto dėžutę arba
perduotas rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam
kvietimą. Rinkėjo kortelių įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip
likus 8 dienoms iki rinkimų. Jeigu tuo pačiu laikotarpiu kartu yra paskelbti ir
Seimo rinkimai arba Respublikos Prezidento rinkimai, arba savivaldybių tarybų
rinkimai, arba referendumas, arba rengiamas pakartotinis balsavimas, rinkėjo
kortelė įteikiama viena.
5. Rinkėjas, kuris
laiku negavo rinkėjo kortelės arba kuriam buvo išduota rinkėjo kortelė su
netiksliais duomenimis, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų
komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti rinkimų
komisijai savo pasą arba kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu
rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės
rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo kortelę ir nedelsdama ją
išduoti. Jeigu rinkėjas neįrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet
rinkėjo gyvenamosios vietos adresas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų
registro duomenis yra priskirtas šiai rinkimų apylinkės teritorijai arba
rinkėjas pateikia kitus įrodymus, kad jis gyvena šios rinkimų apylinkės
teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija pateikia rinkėjui užpildyti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą įrašyti rinkėją į
šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą (arba šį prašymą užpildo apylinkės
rinkimų komisijos narys pats, šį prašymą rinkėjas taip pat gali teikti
elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka) ir apie tai
nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti, kad
pagal šį prašymą rinkėjas būtų įrašytas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą.
Rinkėjo kortelė išrašoma ir įteikiama rinkėjui po to, kai yra patikslinti
rinkėjų sąrašai.
6. Savivaldybės rinkimų komisija
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo kortelę
į kitos savivaldybės rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytam rinkėjui, jeigu
jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti
rinkėjo kortelės.
32
straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo
1. Išankstiniai rinkėjų sąrašai
tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno rinkimų apylinkės, savivaldybės rinkėjų
sąrašo į kitą, išbraukiant rinkėją iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo arba
į jį įrašant.
2. Rinkėjas perkeliamas iš vieno
rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše jo
gyvenamosios vietos adresas buvo klaidingai nurodytas arba pasikeitė po sąrašo
sudarymo.
3. Rinkėjo perkėlimą iš vienos
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje savivaldybėje esančios
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą tvarko savivaldybės rinkimų komisija ir apie
šiuos rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų
komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos savivaldybės rinkėjų sąrašo į kitos
savivaldybės rinkėjų sąrašą savivaldybės rinkimų komisijos teikimu tvarko
Vyriausioji rinkimų komisija arba jos tam įgaliota kompetentinga institucija ir
apie šiuos rinkėjų sąrašų pakeitimus praneša savivaldybių rinkimų komisijoms.
Rinkėją įrašyti į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą arba iš jo išbraukti gali
tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytais
atvejais, o šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais – ir
savivaldybių rinkimų komisijos.
33
straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų
sąrašus
1. Užsienyje esantys Lietuvos Respublikos
piliečiai įrašomi į Vilniaus miesto savivaldybės rinkėjų sąrašą.
2. Lietuvos Respublikos
diplomatinė atstovybė ir konsulinė įstaiga, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki
rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje ir
konsulinėje įstaigoje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą.
Į šį sąrašą gali būti įrašomi rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir
rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje
ar konsulinėje įstaigoje.
34
straipsnis. Rinkėjų, esančių kariniuose vienetuose, laivuose, areštinėse,
tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ir bausmių vykdymo įstaigose,
įrašymas į rinkėjų sąrašus
1. Rinkėjai, atliekantys
privalomąją karo tarnybą, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie
nuolat gyveno iki pašaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą, rinkėjų sąrašą.
2. Rinkėjai, atliekantys tikrąją
karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo sutartis tarptautinėse
karinėse operacijose užsienyje, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios
teritorijoje jie deklaravo gyvenamąją vietą, rinkėjų sąrašus.
3. Laivuose esantys rinkėjai,
kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą,
įrašomi į rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula,
papildomą rinkėjų sąrašą.
4. Rinkėjai, esantys areštinėse,
tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) ar bausmių vykdymo įstaigose,
įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie yra deklaravę gyvenamąją
vietą, rinkėjų sąrašus. Jeigu toks asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir
raštu prašo, jis įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo
bausmės vykdymo įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai),
rinkėjų sąrašą. Asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, iki pateko į areštinę,
tardymo izoliatorių (sulaikymo namus) ar bausmės vykdymo įstaigą, negali būti
įrašomas į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra jo bausmės vykdymo
įstaiga, areštinė ar tardymo izoliatorius (sulaikymo namai), rinkėjų sąrašą.
35
straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas sudarius galutinius rinkėjų sąrašus,
taip pat rinkimų dieną
1. Jeigu į apylinkės rinkimų
komisiją po galutinių rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki
rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi neįrašytas į šios rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą rinkėjas ir pateikia pasą ar asmens tapatybės kortelę ir
dokumentą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (gyvenamoji vieta turi būti
priskirta šios rinkimų apylinkės teritorijai), apylinkės rinkimų komisija įrašo
rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę,
asmens kodą, jo paso arba asmens tapatybės kortelės numerį ir adresą tuoj pat
praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija
patikrina, ar rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi
priemonių užtikrinti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba jo
užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra
balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų
apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal
papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.
2. Rinkimų dieną rinkėjas, kuris
nėra balsavęs, gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka balsuoti
kitoje rinkimų apylinkėje, jeigu abi šios rinkimų apylinkės yra elektroninių
ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų sąrašo ir
Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos ir apylinkių rinkimų
komisijos gali patvirtinti, kad rinkėjas nėra balsavęs nė vienoje iš rinkimų
apylinkių, o rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas šis
rinkėjas, rinkimų komisija patvirtino, kad šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše
yra padarytas įrašas apie šio rinkėjo atvykimą balsuoti į kitą rinkimų apylinkę
ir rinkėjo balsas, jeigu bus gautas balsavimo paštu voke, nebus skaičiuojamas.
36
straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų
1. Rinkėjas arba atstovas
rinkimams skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio
įstatymo nustatyta tvarka neįrašytas į rinkėjų sąrašą arba įrašytas į kelis
rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip
7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir
sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo,
jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
2. Apylinkės rinkimų komisijos
sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos
administraciniam teismui. Teismas skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo
sprendimas yra galutinis.
3. Praleidus nustatytus terminus
pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai nenagrinėjami.
4. Apie gautus skundus ir pagal
teismo sprendimus pataisytus rinkėjų sąrašus apylinkių rinkimų komisijos
praneša savivaldybės rinkimų komisijai, o ši – Vyriausiajai rinkimų komisijai
per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.
PENKTASIS SKIRSNIS
KANDIDATŲ KĖLIMAS
37
straipsnis. Kandidatų kėlimas
1. Kandidatus gali kelti partija,
pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (toliau – Politinių partijų įstatymas) įregistruota ne vėliau
kaip likus 185 dienoms iki rinkimų ir atitinkanti
Politinių partijų įstatymo reikalavimus dėl partijos narių skaičiaus.
2. Kandidatus gali kelti rinkimų
komitetas, atitinkantis šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytą rinkimų
komiteto narių skaičių.
3. Partija, rinkimų komitetas
gali kelti kandidatus po to, kai yra įregistruoti politinės kampanijos dalyviu
pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo
kontrolės įstatymą (toliau – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo
kontrolės įstatymas), bet ne vėliau kaip 65 dienos iki rinkimų.
4. Partija,
rinkimų komitetas kandidatus kelia pateikdami kandidatų sąrašą, kuriame
kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Jeigu
partijos įstatuose nenustatyta kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašas
turi būti patvirtintas partijos suvažiavimo ar konferencijos. Jeigu rinkimų
komiteto veiklos sutartyje nenustatyta kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų
sąrašas turi būti patvirtintas visuotinio rinkimų komiteto susirinkimo.
Kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) negali būti mažiau kaip 5 kandidatai.
Kandidatų skaičius sąraše (jungtiniame sąraše) negali daugiau kaip du kartus
viršyti Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus.
5. Partijos,
rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą turi paremti ne mažiau kaip 10 000
rinkėjų.
38
straipsnis. Rinkimų komitetas
1. Rinkimų komitetą
sudaro rinkėjai, kurių turi būti ne mažiau kaip dvigubas Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių
skaičius. Tas pats rinkėjas gali būti tik vieno rinkimų komiteto nariu. Rinkimų
komitetą registruoja Vyriausioji rinkimų komisija. Dokumentų priėmimas
registruoti rinkimų komitetą pradedamas paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą
datą ir baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų.
2. Rinkimų komitetas
steigiamas turint tikslą dalyvauti konkrečiuose rinkimuose į Europos
Parlamentą, sudarant rinkimų komiteto veiklos sutartį, kurią pasirašo visi
rinkimų komiteto nariai. Tipinę rinkimų komiteto veiklos sutartį patvirtina
Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimų komiteto veiklos sutartyje nurodoma:
1) rinkimų komiteto nariai (vardas,
pavardė, asmens kodas, deklaruota gyvenamoji vieta, įrašyta Lietuvos
Respublikos gyventojų registre iki nustatytosios dienos, kontaktiniai duomenys:
telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas);
2) rinkimų komiteto atstovas (koordinatorius)
ir jo įgaliojimai;
3) rinkimų komiteto atstovo
(koordinatoriaus) gyvenamosios vietos adresas ir kontaktiniai duomenys:
telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto adresas;
4) rinkimų komiteto sprendimų
priėmimo tvarka;
5) rinkimų komiteto narių turtiniai
ir neturtiniai įsipareigojimai, susiję su veikla rinkimų komitete, jų vykdymo
tvarka, terminai.
3. Rinkimų komitetas
susirinkime:
1) tvirtina ir keičia rinkimų
komiteto veiklos sutartį, kuri ar jos pakeitimai įsigalioja po jų įregistravimo
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje;
2) renka ir keičia rinkimų komiteto
atstovą (koordinatorių);
3) priima sprendimą dėl kandidatų
sąrašo iškėlimo, gali priimti sprendimą dėl rinkimų programos;
4) priima sprendimą dėl rinkimų
komiteto veiklos pabaigos, jeigu rinkimų komiteto veikla nutraukiama iki
politinės kampanijos pabaigos.
4. Rinkimų komiteto
susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 visų rinkimų
komiteto narių. Sprendimai priimami visų rinkimų komiteto narių balsų dauguma.
5. Rinkimų komitetas
privalo turėti rinkimų komiteto atstovą (koordinatorių), renkamą iš rinkimų
komiteto narių. Rinkimų komiteto atstovas (koordinatorius):
1) vykdo rinkimų komiteto
susirinkimo priimtus sprendimus;
2) rinkimų komiteto vardu sudaro
sutartis, teikia ataskaitas visuotiniam rinkimų komiteto susirinkimui,
atstovauja rinkimų komitetui valstybės ir savivaldybių institucijose ir
įstaigose;
3) atidaro banko sąskaitą, kuri yra
naudojama kaip politinės kampanijos banko sąskaita ir sudaro turto patikėjimo
sutartį su politinės kampanijos iždininku.
6. Rinkimų komitetas
savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje
dienos. Įregistruodama rinkimų komitetą, Vyriausioji
rinkimų komisija, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo
Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam raidę be diakritinio
ženklo. Ši raidė laikoma rinkimų komiteto pavadinimu ir rašoma rinkimų į
Europos Parlamentą balsavimo biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto
ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo
dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios
rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi
dokumentų trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3
dienas juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos
sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su
priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti
skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija
privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos
sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti
apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti
išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.
7. Rinkimų komiteto
veikla baigiasi, kai:
1) rinkimų komitetas
visuotiniame susirinkime nusprendžia nutraukti savo veiklą;
2) Vyriausioji
rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą panaikinti
rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta
šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų
šio įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje; rinkimų komiteto ar jo iškelto kandidato
interesais buvo šiurkščiai pažeistas šis ar Politinių kampanijų finansavimo ir
finansavimo kontrolės įstatymas; atsisakoma registruoti ar panaikinama
politinės kampanijos dalyvio registracija;
3) pasibaigia rinkimų
politinė kampanija;
4) rinkimų komitetas
atšaukia rinkimų pareiškinius dokumentus.
39
straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai
1. Partija ar rinkimų komitetas
turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą dalyvauti
rinkimuose;
2) politinės partijos
registracijos dokumentų nuorašą, taip pat gali pateikti programą, rinkimų
programą;
3) keliamų kandidatų sąrašą;
4) kiekvieno keliamo kandidato
sutikimą būti šios partijos ar rinkimų komiteto iškeltu kandidatu, paties
kandidato užpildytą kandidato į Europos Parlamento narius anketą ir pajamų bei
turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių
duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos
buvo pateiktos, taip pat privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ar
rinkimų teisę turinčius asmenis. Be to, partija ar rinkimų komitetas turi
pateikti kiekvieno kandidato nuotrauką, gyvenimo aprašymą;
5) įgaliojimą atstovui rinkimams
atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi teisę pateikti
įgaliojimus atstovauti partijai ar rinkimų komitetui ir keliamiems kandidatams
savivaldybių rinkimų komisijose;
6) dokumentą, patvirtinantį, kad
partija, rinkimų komiteto nariai, kandidatai sumokėjo rinkimų užstatą, ir
pranešimą, kuriame nurodoma Lietuvoje registruoto banko sąskaita, į kurią
užstatas bus grąžinamas pagal šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalį;
7) informaciją apie laikotarpiu
nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki dokumentų pateikimo mėnesio 1 dienos
gautas ir kasoje bei politinės partijos einamojoje banko sąskaitoje
(sąskaitose) turimas lėšas.
2. Kandidato į Europos Parlamento
narius anketoje asmuo, keliamas kandidatu, pats turi įrašyti savo pavardę,
vardą, paso ar kito pilietybę patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą,
gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti
teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis
privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65
dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą profesinės karo tarnybos karys arba
statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas ar asmuo, kuris pagal specialius
įstatymus ar statutus negali dalyvauti politinėje veikloje, taip pat atsakyti į
šio įstatymo 96 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti. Kitos Europos
Sąjungos valstybės narės pilietis, be šių duomenų, turi nurodyti kilmės
valstybę narę, kad jis savo kilmės valstybėje narėje turi balsavimo teisę, ir
valstybės narės vietovę ar rinkimų apygardą, kurios rinkėjų sąraše jis buvo
įrašytas paskutinį kartą. Kandidato į Europos Parlamento narius anketoje gali
būti pateikiama ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų papildomų
klausimų, į kuriuos asmuo gali neatsakyti.
3. Vyriausioji rinkimų komisija
partijai, rinkimų komitetui, pateikusiems pareiškinius dokumentus, per 3 dienas
išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta partijos, rinkimų
komiteto kandidatų vardai ir pavardės, kandidatų išsikėlimą remiančių rinkėjų
parašams rinkti. Parašus renka partijos, rinkimų komiteto narys, rinkimų
komiteto sąraše esantis kandidatas arba tai paveda atlikti kitiems rinkimų
teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo
pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka.
Parašų rinkimo lape rinkėjas, kuris remia kandidatų sąrašo iškėlimą, pats turi
įrašyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus duomenis ir pasirašyti. Tuo atveju,
kai kandidatų sąrašo iškėlimą remiantis asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių
priežasčių negali
reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito
rinkimų teisę turinčio asmens, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį.
Šiuo atveju parašų rinkimo lape padaromas Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatytos formos įrašas. Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius
rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato sąrašo iškėlimo
parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti
savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus parašų rinkėjai turi grąžinti
Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų.
Gavusi parašų rinkimo lapus, Vyriausioji rinkimų komisija ne daugiau kaip per
10 dienų juos patikrina. Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja rinkėjų,
parėmusių kandidatų sąrašo iškėlimą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie
parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į rinkėjų
sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jeigu
įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai rinkėjo, kuris už to paties kandidatų
sąrašo iškėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad rinkėjų parašai
suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti
šio įstatymo reikalavimai, Vyriausioji rinkimų komisija neregistruoja kandidatų
sąrašo rinkimams į Europos Parlamentą.
4. Parašai renkami rinkėjų parašų
rinkimo lape, kuriame yra šis tekstas:
„Aš, rinkėjas, patvirtinu, kad
remiu partijos, rinkimų komiteto (partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas)
iškeltų kandidatų sąrašą (vardas, pavardė) rinkimuose į Europos Parlamentą:
Eil.
Nr.
Rinkėjo pavardė, vardas
Rinkėjo asmens tapatybės
kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio
dokumento numeris
Gimimo data
Gyvenamoji vieta
Parašas ir data
“
5. Partijos, rinkimų komiteto
pareiškinius dokumentus, neįskaitant užpildytų parašų rinkimo lapų, Vyriausioji
rinkimų komisija pradeda priimti likus 85 dienoms iki rinkimų ir baigia 17
valandą likus 65 dienoms iki rinkimų. Dokumentai, įteikti pasibaigus
pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami
pareiškiniais dokumentais.
6. Pareiškiniai dokumentai gali
būti pateikiami elektroniniu būdu. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašais paremti partijos,
rinkimų komiteto iškeltą sąrašą.
40
straipsnis. Kandidatų registravimas
1. Prasidėjus pareiškinių
dokumentų pateikimo terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
(toliau – Teisingumo ministerija) per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų
komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos yra įregistruotos,
kokių partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.
2. Gavusi partijos pareiškinius
dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną
kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto ir partijos
įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi duoti
rašytinį atsakymą ir pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai galiojančių
partijos įstatų nuorašą.
3. Tikrindama kandidato
užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas
atitinka šio įstatymo 3 straipsnio reikalavimus. Prireikus ji gali kreiptis
pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – Vidaus reikalų ministerija),
Teisingumo ministeriją ar kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų
kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų
komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis
atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms
iki rinkimų.
4. Vyriausioji rinkimų komisija, patikrinusi partijos,
rinkimų komiteto pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio
įstatymo reikalavimus, o kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašą iškėlusi
partija, rinkimų komitetas yra įregistruoti savarankišku politinės kampanijos
dalyviu, ir nustačiusi, kad keliamas sąrašas turi 10 000 rinkėjų palaikymą,
priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo registravimo ne vėliau kaip likus 31
dienai iki rinkimų.
5. Jeigu įteikiant pareiškinius
dokumentus ar po kandidato įregistravimo Vyriausioji rinkimų komisija nustato,
kad kandidatas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų reikalavimų,
arba jeigu kandidatas atsisako užpildyti šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 4
punkte nurodytą pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų
teisę turinčius asmenis ar nepateikia jo šio įstatymo nustatytu laiku, arba
jeigu kandidatas neįvykdė šio įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje nustatytų
reikalavimų (nenurodė pagal šį įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė
tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia
atitinkamo rinkimų komiteto, politinės partijos ar partijų koalicijos jungtinio
sąrašo kandidatų paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos
Parlamento narius arba panaikina tokio kandidato registravimą. Vyriausioji
rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki balsavimo dienos likus ne mažiau
kaip 21 dienai.
6. Jeigu politinė partija arba
rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1
dalį ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų
dienos, Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto,
politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo
paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu į Europos Parlamento narius arba
panaikina tokio kandidato registravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą
gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų.
41
straipsnis. Atstovas rinkimams
1. Vyriausiojoje rinkimų
komisijoje ar savivaldybės rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais
klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai ar rinkimų komitetui.
Rinkimų komisijos posėdžiuose atstovas rinkimams turi patariamojo balso teisę
ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas
rinkimams atitinkamoje rinkimų teritorijoje turi visas rinkimų stebėtojo
teises. Paskelbus rinkimų į Europos Parlamentą datą, partijų ar rinkimų
komiteto įgaliojimai atstovauti jiems rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų
komisijai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai sudaryta atitinkama rinkimų
komisija. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo
reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 dienas įregistruoja
jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams
įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų po galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo.
2. Iki rinkimų dienos partija ar
rinkimų komitetas įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti kitą
asmenį būti atstovu rinkimams. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti
įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams
registracija panaikinama ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atitinkamo partijos,
rinkimų komiteto įgaliojimo įteikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai.
42 straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Rinkimų užstatas vienam
kandidatų sąrašui įregistruoti yra 10 paskutinio paskelbto šalies ūkio
vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių. Pakeičiant
kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1
VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą
sąrašą. Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos
sąraše pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo,
rinkimų užstatas neimamas. Rinkimų užstatą gali mokėti tik partija, rinkimų
komiteto nariai ar kandidatai banko pavedimu iš savo lėšų.
2. Partijai, kuri per paskutinius
trejus rinkimus į Europos Parlamentą, Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimus
nepateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitos kopijos ir praėjusių
kalendorinių metų politinės partijos finansavimo ataskaitų rinkinių,
vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės
įstatymu, arba jeigu buvo nustatyta, kad ataskaitose nėra nurodyti visi
politinės kampanijos lėšų šaltiniai ar visos politinės kampanijos išlaidos,
rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomas tris kartus
didesnis.
3. Pasibaigus politinės
kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija per 40 dienų grąžina
rinkimų užstatą jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komiteto nariui ar
kandidatui, jeigu:
1) politinės kampanijos dalyvis
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatytais
terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei
išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;
2) kandidatai nepažeidė šio
įstatymo 5 straipsnio arba šiurkščiai nepažeidė Politinių kampanijų finansavimo
ir finansavimo kontrolės įstatymo;
3) kandidatų sąrašas rinkimuose surinko
ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
4. Negrąžintini rinkimų užstatai pervedami į valstybės
biudžetą.
43
straipsnis. Dvigubo kandidatavimo išvengimo priemonės
1. Kiekvienas kandidatas gali būti įrašytas tik į
vieną kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir būti kandidatu tik vienoje
Europos Sąjungos valstybėje narėje vienų rinkimų į Europos Parlamentą metu.
Dvigubas kandidatavimas rinkimuose į Europos Parlamentą draudžiamas.
2. Asmuo, kuris yra davęs sutikimą būti Lietuvos
Respublikoje įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų sąrašą, išbraukiamas iš
visų kandidatų sąrašų ir panaikinama jo registracija kandidatu.
3. Asmuo, kuris yra davęs sutikimą būti įrašytas į
kandidatų sąrašą Lietuvos Respublikoje ir yra davęs sutikimą būti iškeltas
kandidatu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, išbraukiamas iš kandidatų
sąrašo ir panaikinama jo registracija kandidatu Lietuvos Respublikoje.
4. Kad būtų išvengta dvigubo
kandidatavimo, Vyriausioji rinkimų komisija palaiko ryšius su kitų Europos
Sąjungos valstybių narių institucijomis, rengiančiomis rinkimus ar atsakingomis
už kandidatų registravimą rinkimams į Europos Parlamentą, praneša joms apie jų
valstybių piliečių registravimą kandidatais ir kaupia informaciją apie Lietuvos
Respublikos piliečių registravimą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse
kandidatais į Europos Parlamento narius.
44
straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas
1. Iki pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos
kelios partijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo
Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų
sujungimo ir nurodyti koalicijos pavadinimą. Be to, pateikiamas jungtinis
sąrašas, kuriame kandidatai surašyti pagal naujai sudarytą eilę, ir dokumentas,
patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas kandidatų sąrašams sujungti.
Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose.
Koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į
partijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas
vienu sąrašu. Ta pati partija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje
koalicijoje.
2. Jungtiniam sąrašui yra prilyginamas partijos
kandidatų sąrašas, jeigu jame yra du ir daugiau kandidatų, priklausančių kitoms
partijoms.
45
straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius dokumentus
1. Rinkimų komitetas, partija ar
rinkimų koalicija bet kuriuo metu pati gali paskelbti savo pareiškinius
dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 28
dienoms iki rinkimų. Rinkimų komitetas, partija ar rinkimų koalicija
Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu ir apie tai yra
informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po
rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 42
straipsnyje. Panaikinus viso kandidatų sąrašo registraciją arba neįregistravus
kandidatų sąrašo dėl pareiškinių dokumentų trūkumų arba dėl pavėluotai pateiktų
pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas.
2. Partijos, rinkimų komitetai
iki pareiškinių dokumentų įteikimo termino, nustatyto šio įstatymo 39 straipsnio
5 dalyje, pabaigos papildomai gali teikti naujus pareiškinius dokumentus ir
papildyti sąrašą ne daugiau kaip dviem kandidatais atitinkamai keičiant
kandidatų eilę sąraše. Šiuo atveju išduoti parašų rinkimų lapai nekeičiami.
3. Kai pareiškinius dokumentus
atšaukia koalicijoje esanti partija ar rinkimų komitetas, jų iškelti kandidatai
išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra
nuoroda į šios partijos ar rinkimų komiteto pavadinimą, keičiamas koalicijos
pavadinimas. Šiuo atveju būtina apie tai raštu pranešti koalicijos partnerių
atstovams rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu, atšaukus rinkimų
pareiškinius dokumentus, buvusiame koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos
partijos ar rinkimų komiteto iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik
kaip šios partijos kandidatai.
4. Jeigu po pareiškinių dokumentų atšaukimo ar
kandidatų išbraukimo kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše) lieka mažiau kaip 5
kandidatai, panaikinama viso šio sąrašo kandidatų registracija.
46
straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas
Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki
rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia:
partijų, jų koalicijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašų pavadinimus ir juose
įrašytus kandidatus; kandidatų sąrašams burtais suteiktus rinkimų numerius;
kandidatų sąrašuose įrašytų kandidatų rinkimų numerius. Vyriausioji rinkimų
komisija kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais
perduoda atstovui rinkimams. Kandidato rinkimų numeris jo suteikimo metu yra
tapatus kandidato eilės numeriui keliamų kandidatų sąraše (jungtiniame sąraše).
Suteiktas kandidato rinkimų numeris negali būti keičiamas iki rinkimų rezultatų
paskelbimo.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KANDIDATŲ VEIKLOS GARANTIJOS
47
straipsnis. Kandidatų teisė kalbėti susirinkimuose, naudotis visuomenės
informavimo priemonėmis
1. Vyriausiajai rinkimų komisijai
paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai turi lygią teisę kalbėti
rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, per
nacionalines visuomenės informavimo priemones ir skelbti savo rinkimų programą.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų
vadovai, taip pat savivaldybių administracijų direktoriai ar jų tam įgalioti
asmenys turi padėti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti
reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos įstatymus
ir Vyriausybės nutarimus.
48
straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu,
apgaule, grasinimais, papirkimu arba kitu būdu trukdantys rinkimų teisę
turintiems asmenims ir rinkėjams
įgyvendinti teisę rinkti Europos Parlamento narius ir būti išrinktiems į
Europos Parlamentą, organizuoti ir vykdyti rinkimų agitaciją, pažeidę rinkimų
agitacijos tvarką, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie
kandidatą ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais arba kitaip pažeidę šį
įstatymą, taip pat rinkimų komisijų nariai ar kiti pareigūnai, suklastoję,
sugadinę, sunaikinę, pagrobę ar paslėpę rinkimų dokumentus, neteisingai
suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą,
atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
49
straipsnis. Kandidato teisė būti atleistam nuo darbo ar tarnybinių pareigų
1. Vyriausiajai rinkimų
komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatas ne ilgiau kaip
30 dienų jo rašytiniu prašymu atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.
Prašymas atleisti nuo darbo ar tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui,
turinčiam teisę suteikti atostogas.
2. Šio straipsnio
1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos Prezidento,
Europos Parlamento nario ar Seimo nario pareigas. Kandidato į Europos
Parlamento narius, kuris eina Vyriausybės nario pareigas, atleidimo nuo
tarnybinių pareigų tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme.
50
straipsnis. Kandidato neliečiamybė
1. Vyriausiajai rinkimų
komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip pat iki pirmojo
naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio kandidatas be Vyriausiosios rinkimų
komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas,
negali būti kitaip varžoma jo laisvė.
2. Šio straipsnio 1 dalies
nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina Respublikos Prezidento, Europos
Parlamento nario ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių asmenų
neliečiamybės klausimas sprendžiamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta
tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ AGITACIJA
51
straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Rinkimų agitaciją reglamentuojančios
šio įstatymo nuostatos taikomos paskelbus rinkimų datą. Rinkimų agitacijos
išlaidos ir politinės reklamos išlaidos turi būti deklaruojamos įstatymų
nustatyta tvarka ir negali viršyti pagal įstatymus nustatyto didžiausio
leistino politinės kampanijos išlaidų dydžio.
2. Rinkimų agitacija gali būti
įvairių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Konstituciją ir
įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka
sąžiningų ir garbingų rinkimų.
3. Politinės reklamos žymėjimo
reikalavimai nustatomi įstatymuose. Politinės reklamos žymėjimo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
4. Išorinė politinė reklama
skleidžiama pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintas Išorinės
politinės reklamos skleidimo taisykles.
52
straipsnis. Rinkimų agitacijos sąlygos ir tvarka
1. Vyriausiajai rinkimų komisijai
paskelbus rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ir kandidatų sąrašus,
kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis
visuomenės informavimo priemonėmis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
rinkimų agitacijai skirtas laidas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės
biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių laidų
rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina,
konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką
nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio
radijo ir televizijos vadovu. Be to, Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto laidų
laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas.
2. Kandidatų diskusijos per
radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis iš Vyriausiajai
rinkimų komisijai skirtų asignavimų.
3. Vyriausioji rinkimų komisija:
1) įstatymų nustatyta tvarka
parenka diskusijų laidų rengėjus ir transliuotojus;
2) patvirtina diskusijų rengimo
taisykles.
4. Diskusijose dalyvaujančių
savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš dviejų ir daugiau asmenų)
sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais.
5. Savo iniciatyva diskusijų
laidas, laikydamiesi Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės
įstatymo nuostatų, turi teisę rengti visi transliuotojai. Jiems netaikomos
kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.
6. Kandidatų sąrašus ir jų rinkimų programas per 20
dienų nuo pateikimo išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkimų programų
spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
7. Išorinė politinė reklama šiame
įstatyme suprantama kaip vaizdo ar garso priemonėmis viešai skleidžiama
politinė reklama. Išorine politine reklama taip pat laikoma politinė reklama,
skelbiama viešose vietose, pastatuose, transporto priemonėse.
8. Draudžiama įrengti ir skleisti
išorinę politinę reklamą:
1) ant statinių, kuriuose yra
valstybės valdžios, teisėsaugos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos
ir įstaigos;
2) valstybės ar savivaldybių
įmonėms priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų;
3) automobilių keliuose ir jų
sanitarinės apsaugos zonose, taip pat gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti
technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, pabloginti matomumą,
akinti eismo dalyvius, atitraukti jų dėmesį ir taip kelti pavojų eismo
dalyviams; taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus;
4) ant skulptūrų ir paminklų;
5) 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa;
6) neturint žemės, statinių ar
kitų objektų, ant kurių ar kuriuose ji įrengiama, savininko sutikimo.
9. Išorinė politinė reklama
saugomose teritorijose ir nekilnojamosiose kultūros vertybėse, taip pat jų
teritorijose leidžiama tik suderinus su valstybės įstaiga, atsakinga už
kultūros vertybių apsaugą, ir saugomos teritorijos steigėjo įgaliota įstaiga.
10. Pareiga nuimti išorinę
politinę reklamą iki prasidedant įstatymų nustatytam laikui, kai rinkimų
agitacija draudžiama, tenka išorinę politinę reklamą paskelbusiam asmeniui.
11. Asmenys,
pažeidę šiame straipsnyje nustatytus išorinės politinės reklamos įrengimo ir
skleidimo tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
12. Visus ginčus dėl rinkimų
agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi šiuo įstatymu.
53
straipsnis. Kandidatą ar kandidatų sąrašą iškėlusią partiją ar rinkimų komitetą
kompromituojančios medžiagos skelbimas ir atsakomoji nuomonė
1. Jeigu, Vyriausiajai rinkimų
komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, visuomenės
informavimo priemonė paskelbia kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį
kandidatų sąrašą, kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima
skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip 3
kartus per savaitę, – likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės
informavimo priemonėse – likus 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais
kandidatą, partiją ar rinkimų komitetą, iškėlusį kandidatų sąrašą,
kompromituojanti medžiaga gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame
iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinio numeryje), ji privalo
suteikti galimybę kandidatui, partijai ar rinkimų komitetui pareikšti
atsakomąją nuomonę. Atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojančios
medžiagos trumpas išdėstymas ir atsakymas. Ji paprastai negali būti daugiau
kaip 3 kartus ilgesnė už kompromituojančią medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė
atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji
buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki rinkimų agitacijos
draudimo laikotarpio pradžios. Visuomenės informavimo priemonė, kuri negali per
šio įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomąją nuomonę, turi
pasirūpinti savo lėšomis ją paskelbti per kitą visuomenės informavimo priemonę.
2. Kompromituojanti medžiaga yra
tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už
konkrečios partijos ar rinkimų komiteto iškeltus kandidatus (kandidatą) ir
kurioje pranešama partiją (jos skyrių ar padalinį), rinkimų komitetą ar
kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės
paskelbta nuomonė (kitaip negu žiniai, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai)
apie partiją, rinkimų komitetą ar kandidatą, taip pat ir negatyvi,
nepripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia teisės reikalauti
paskelbti atsakomąją nuomonę. Reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip
pat gali būti netenkinamas, jeigu: medžiaga paskelbta ne apie tą partiją,
rinkimų komitetą ar kandidatą; paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti;
partiją, rinkimų komitetą ar kandidatą kompromituojančią medžiagą paskelbė tos
pačios partijos ar rinkimų komiteto iškeltas kandidatas; medžiagoje nėra jokių
partiją, rinkimų komitetą ar kandidatą apibūdinančių žinių; partija, rinkimų
komitetas ar kandidatas pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.
3. Atsakomąją nuomonę partija,
rinkimų komitetas ar kandidatas visuomenės informavimo priemonei pateikia per
savo atstovą rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje arba per savo atstovą
rinkimams savivaldybės rinkimų komisijoje. Jeigu atstovas rinkimams laiku
pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo
paskelbta, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu
skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama
pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė
privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio skelbimo kainą.
4. Jeigu kompromituojanti
medžiaga buvo paskelbta laikotarpiu, kuriuo ji pagal šį įstatymą negali būti
skelbiama, atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu
skelbiama per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir už tai apmokama
pagal reklamos skelbimų kainas. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė
privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio skelbimo kainą.
5. Visais atvejais atsakomoji
nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios
nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo
atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
6. Kai atsakomoji nuomonė
skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta
skelbimo kaina išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri
kompromituojančią medžiagą paskelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku
nepaskelbė atsakomosios nuomonės.
54
straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi
1. Bet kam draudžiama naudotis
tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar
organizacijose, taip pat nacionalinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo
priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems
asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti
rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams
draudžiama naudojantis tarnybine padėtimi sudaryti sau, rinkimų komitetui
ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo
gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų
nustatyta tvarka.
2. Jeigu asmuo yra kandidatas,
per nacionalines visuomenės informavimo priemones jis gali kalbėti tik šio
įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu kandidatui dėl einamų pareigų
reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jis gali
padaryti tik spaudos konferencijoje. Per nacionalines visuomenės informavimo
priemones arba iš valstybės ar savivaldybių lėšų finansuojamose visuomenės
informavimo priemonių laidose galima skelbti tik tą konferencijos įrašą ar jo
dalį, kuriame (kurioje) nėra rinkimų agitacijos.
55
straipsnis. Rinkimų į Europos Parlamentą politinės kampanijos finansavimas
Rinkimų į Europos Parlamentą
politinės kampanijos finansavimą reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo
ir finansavimo kontrolės įstatymas.
56
straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
1. Rinkimų agitacija, nepaisant
jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios
ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos,
išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, jeigu ji iškabinta iki prasidedant šiam
rinkimų agitacijos draudimui.
Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir balsavimo iš anksto metu jokių
vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido
Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų
atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, bei pastate, kuriame
balsuojama specialiu paštu.
Jeigu tuo pačiu metu kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba
savivaldybių tarybų rinkimų agitacija arba agitacija dėl referendumo, agitacija
draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo
pabaigos tokiomis pačiomis, kaip šioje dalyje nurodyta, sąlygomis ir tvarka.
2. Informacija apie
vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų
skaičių, kokius dokumentus būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti
ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už ar
prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, nelaikoma rinkimų agitacija.
3. Asmenys, pažeidę
šio straipsnio 1 dalies nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO
VEIKLA
57
straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo kortelių, rinkimų
biuletenių, vidinių ir išorinių balsavimo paštu vokų, kitų dokumentų, blankų,
anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, plakatų, naudojamų rinkimuose,
pavyzdžius bei formas, taip pat jų pildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji
rinkimų komisija.
58
straipsnis. Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimams kiekvienam rinkėjui
įteikiamas biuletenis, kuriame visi kandidatų sąrašai atspausdinti pagal jiems
suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame pačiame plote ir to
paties tipo šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai
tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje turi būti atspausdintas burtais
nustatytas rinkimų numeris, partijos, rinkimų komiteto, koalicijos pavadinimas
(nurodytas jos pareiškiniuose dokumentuose) ir sąrašo kandidatų rinkimų
numeriai bei kandidatų vardai ir pavardės. Rinkimų biuletenyje turi būti
atspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos
specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti.
2. Antrojoje biuletenio dalyje
yra penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas įrašo pasirinktų
kandidatų rinkimų numerius.
3. Laivuose rinkimų biuletenis
spausdinamas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos perduotą aprašymą arba
biuletenio atvaizdą.
59
straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1. Savivaldybių rinkimų komisijos
rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus centriniams pašto skyriams
pateikia ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki balsavimo paštu pradžios, rinkimų
biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms – ne vėliau kaip likus 12 valandų
iki balsavimo pradžios rinkimų dieną.
2. Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose biuleteniai ir
balsavimo paštu vokai turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau
kaip 20 dienų iki rinkimų. Laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai
prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų.
3. Vyriausioji rinkimų komisija
atsako už rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu vokų išleidimą, jų apskaitos
tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nustatytų terminų.
60
straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų
iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti
suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų
biuletenius ir surašiusi jų perėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje
(kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį. Balsavimo
patalpoje gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų
agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga ir turi būti iškabinti kandidatų
sąrašai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų
apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų
agitacijos medžiaga, išskyrus Vyriausiosios rinkimų komisijos išleistąją. Be
to, turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos
rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama,
perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai.
2. Kitus balsavimo patalpos
įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Apylinkės rinkimų komisijos
pirmininkas atsako, kad balsavimo patalpa būtų parengta laiku ir tinkamai.
Jeigu savivaldybės administracija nepaskiria tinkamų patalpų balsavimo patalpai
įrengti arba nepasirūpina balsavimui būtinu inventoriumi, apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas privalo apie tai nedelsdamas pranešti savivaldybės
rinkimų komisijai ir imtis priemonių tinkamai balsavimo patalpai surasti ir
tinkamam inventoriui įsigyti, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje.
61
straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Partijos, rinkimų komitetai,
partijų ir rinkimų komitetų atstovai rinkimų komisijose ir kandidatai turi
teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų
apylinkėje. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatytos formos rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Jis turi teisę
stebėti rinkimus savivaldybės ar rinkimų apylinkės, kuri nurodyta jo
pažymėjime, teritorijoje ir bet kuriame pašto skyriuje. Rinkimų stebėtojo
pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija –
pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse
įstaigose arba tik konkrečiose savivaldybėse ar rinkimų apylinkėse, užsienio
reikalų ministro, Respublikos Prezidento teikimu, užsienio valstybėms arba
tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat savo
nuožiūra;
2) savivaldybės rinkimų komisija
– pažymėjimą, suteikiantį teisę stebėti rinkimus visoje šios savivaldybės
teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse, vyresniems kaip 18 metų
Lietuvos Respublikos piliečiams arba kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims
rinkimų komiteto, partijos vietos skyriaus ar jo atstovo rinkimams prašymu,
kuriame turi būti nurodyta asmens, siūlomo būti rinkimų stebėtoju, pavardė,
vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas (pavadinimai).
2. Rinkimų stebėtojo pažymėjimus
rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys
komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo
pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą. Apie visus atsisakymus išduoti rinkimų
stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame rinkimų komisijos
posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.
3. Tarptautinius rinkimų
stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda Vyriausioji rinkimų
komisija. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę neregistruoti tarptautinių
rinkimų stebėtojų ir neišduoti jiems stebėtojų pažymėjimų, jeigu tokių
tarptautinių rinkimų stebėtojų veikla neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų
ir Konstitucijos. Jeigu tarptautiniai rinkimų stebėtojai pažeidžia Lietuvos
Respublikos įstatymus ar Konstituciją, jų registracija gali būti panaikinta, o
rinkimų stebėtojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Tarptautiniai rinkimų
stebėtojai turi visas teises, kurios yra numatytos šiame įstatyme rinkimų
stebėtojams.
4. Rinkimų stebėtojas turi teisę
reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo
patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų įstatymų. Rinkimų komisijos
turi pasirūpinti, kad rinkimų stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje
būtų sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu
rinkimų stebėtojas pats pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo rinkimų stebėtojo
pažymėjimo galiojimas gali būti panaikintas savivaldybės rinkimų komisijos
pirmininko sprendimu. Apie šį sprendimą turi būti iš karto pranešta
savivaldybės rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir
atitinkamam atstovui rinkimams.
DEVINTASIS SKIRSNIS
BALSAVIMAS
62
straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną
nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje.
Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra
įrašytas, jeigu šis įstatymas nenumato kitaip.
63
straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus renginius
Balsavimo patalpoje negalima
rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių
renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie
įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.
64
straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo
patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos
narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik apylinkės
rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis policininkas.
Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar
balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija
nustato, kad balsavimo patalpa parengta pagal nustatytus reikalavimus,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo
apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių
skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda
rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išduotų
rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolą, atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, taip paskelbdamas rinkimų
pradžią.
65
straipsnis. Rinkėjo asmens tapatybės nustatymas
1. Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia
apylinkės rinkimų komisijos nariui pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo
asmens tapatybę, taip pat gali pateikti rinkėjo kortelę. Rinkimų apylinkėse,
kurios elektroninių ryšių priemonėmis prisijungusios prie elektroninio rinkėjų
sąrašo, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas atvyko balsuoti.
Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios
rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu
antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko
balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis rinkimų biuletenio.
Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam
rinkėjui skirtą lapelį. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi
reikalingų dokumentų arba neaišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia
svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją
išsiaiškinti dėl balsavimo.
2. Komisijos narys, kuriam
pavesta išduoti rinkimų biuletenius, iš pateiktų dokumentų nustatęs, kad
atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu
rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės
rinkėjų sąrašą įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos
Respublikoje gyvenantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai,
rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens atvykimo lapelį. Po to,
kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis komisijos narys pasirašo
rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas rinkimų biuletenis.
Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas.
3. Išduoti rinkėjui kito asmens
rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
66
straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų biuletenį, rinkėjas
eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenį užpildo. Pildyti rinkimų biuletenį ne
balsavimo kabinoje draudžiama.
2. Rinkimų biuletenyje rinkėjas
pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir, pareikšdamas valią
dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo
penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo būdu už šiuos
kandidatus paduodami pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties kandidato
rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį
biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas
negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų
numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė valios dėl tų kandidatų.
3. Užpildytą rinkimų biuletenį
rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
4. Jeigu rinkėjas, neįmetęs
rinkimų biuletenio į balsadėžę, prašo, sugadintas rinkimų biuletenis
pakeičiamas nauju. Rinkimų komisijos narys sugadintą rinkimų biuletenį
perbraukia, ant jo pasirašo ir išduoda naują rinkimų biuletenį. Sugadinti
rinkimų biuleteniai įtraukiami į apskaitą ir laikomi atskirai.
5. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo,
ligos ar kitokių priežasčių
negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų
biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų
biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti
balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę.
Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama
atlikti balsavimo veiksmus už asmenį, kuris šių veiksmų negali atlikti dėl fizinio trūkumo,
ligos ar kitokių priežasčių.
67
straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsuoti paštu gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos
būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės
rūpybos ar globos įstaigose arba atlieka privalomąją karo tarnybą ir todėl
negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, arba atlieka tikrąją karo tarnybą,
valstybės tarnybą ar dirba pagal darbo sutartis tarptautinėse karinėse
operacijose užsienyje, arba atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, arba yra
areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose). Balsuoti paštu galima
specialiai balsavimui sudarytuose paštuose (toliau – specialūs paštai) jų darbo
valandomis paskutinį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį iki rinkimų
dienos. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsuojama paštu
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka krašto apsaugos ministro
teikimu. Balsavimo paštu išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Už balsavimo paštu organizavimą atsako pašto
vadovas. Už pašto darbo balsuojant paštu priežiūros organizavimą atsako rinkimų
apylinkės, kurios teritorijoje tas paštas yra, komisijos pirmininkas. Jis kartu
su kitų rinkimų apylinkių komisijų pirmininkais, kuriems tai pavedė
savivaldybės rinkimų komisija, organizuoja, kad rinkimų komisijos nariai
dalyvautų balsuojant specialiuose paštuose. Už balsavimo paštu užsienyje
esančiuose kariniuose vienetuose organizavimą atsako tų karinių vienetų vadai.
3. Rinkimų biuleteniams ir vokams
išduoti ir priimti balsuojant paštu pašto vadovas savivaldybės rinkimų
komisijos pritarimu paskiria pašto darbuotojus, kuriems patikima dirbti su
rinkimų dokumentais. Jeigu savivaldybės rinkimų komisija pareikalauja, pašto
vadovas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais.
Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti ir priimti rinkimų dokumentus,
savivaldybės rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Šios pažymos
neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti ir priimti rinkimų
dokumentų. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto
darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas, pateikęs rinkėjo kortelę ir asmens
tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo
pastabą. Apie ją pašto vadovas nedelsdamas praneša savivaldybės rinkimų
komisijai.
4. Šio įstatymo 71, 72, 73 ir 74
straipsniuose nurodytose vietose turi būti patalpa (vieta), kurioje rinkėjas
galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į
balsavimo voką. Šiais atvejais balsavimą gali stebėti rinkimų stebėtojai,
turintys rinkimų stebėtojo pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų
apylinkėje.
5. Pašto darbuotojas rinkimų
dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Kartu su rinkimų biuleteniu rinkėjui išduodami balsavimo paštu vokai. Išorinį
balsavimo paštu voką pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų
komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo kortelėje.
6. Rinkėjas balsuoja asmeniškai
ir slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenį;
2) užpildytą rinkimų biuletenį
įdeda į vidinį balsavimo paštu voką;
3) užklijuoja vidinį balsavimo
paštu voką.
7. Šio straipsnio
6 dalyje nurodytus veiksmus rinkėjas atlieka pats. Jeigu rinkėjas dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių šių
veiksmų pats atlikti negali, jo prašymu juos atlieka rinkėjo pasirinktas asmuo.
Šis asmuo rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje pagal jo
nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
8. Vidinį
balsavimo paštu voką kartu su rinkėjo kortele rinkėjas ar jo prašymu jo
pasirinktas asmuo įdeda į išorinį balsavimo paštu voką. Užklijuotą išorinį
balsavimo paštu voką (su jame esančia rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo paštu
voku ir ten esančiu biuleteniu) rinkėjas ar jo prašymu jo pasirinktas asmuo
įteikia pašto darbuotojui. Šis, gavęs įteiktą voką, rinkėjo akivaizdoje
užklijuoja jį specialiu ženklu ir išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9. Pašto darbuotojui draudžiama už rinkėją atlikti
šio straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo
neužklijuotą išorinį balsavimo paštu voką, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus
kitose vietose ir kitiems asmenims, negu tai yra numatyta šio įstatymo 72, 73,
74 straipsniuose. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš specialaus pašto rinkimų
biuletenius, balsavimo paštu vokus ar juos perduoti kitiems asmenims.
68
straipsnis. Balsavimas namuose ir balsavimas iš anksto
1. Balsuoti
namuose gali tik šie rinkėjai: neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi
rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės
patys negali atvykti balsuoti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie
pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą
balsuoti namuose. Namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus sudarančios ir
tikslinančios rinkimų komisijos turi teisę duomenis apie neįgalius asmenis
gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinių
skyrių, o duomenis apie laikinai nedarbingus asmenis – iš sveikatos priežiūros
įstaigų. Šių duomenų rinkimų komisijos negali skleisti ir juos naudoja tik
namuose balsuojančių rinkėjų sąrašų tikslinimo tikslais.
2. Rinkėjų
prašymai balsuoti namuose pateikiami apylinkių rinkimų komisijoms. Rinkėjų,
gyvenančių konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje, prašymai balsuoti namuose
pradedami priimti įteikiant jiems rinkėjo korteles ir baigiami priimti
paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos. Rinkėjų, kurie laikinai apsistojo
konkrečios rinkimų apylinkės teritorijoje ir nėra įrašyti į šios rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą, prašymai balsuoti namuose baigiami priimti paskutinį
antradienį iki rinkimų dienos. Rinkėjas, kuris dėl
fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių pats negali užpildyti
prašymo balsuoti namuose ar jo įteikti apylinkės rinkimų komisijai, gali
pavesti šiuos veiksmus už jį atlikti savo šeimos nariui, kaimynui ar asmeniui,
kuris juo rūpinasi. Šie rinkėjo prašymą pasirašo ir nurodo savo vardą, pavardę
ir asmens kodą.
3. Balsuoti iš
anksto gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų
apylinkę. Rinkėjų balsavimą iš anksto organizuoja savivaldybės rinkimų
komisija. Balsavimas iš anksto turi vykti nuo 8 iki 20 valandos paskutinį
trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos iš anksto parengtose ir
balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra tos savivaldybės
mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta. Rinkimų biuleteniams ir
balsavimo vokams išduoti ir priimti balsuojant iš anksto savivaldybės rinkimų
komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du savivaldybės rinkimų komisijos
ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios
politinės partijos. Balsavimą iš anksto prižiūri savivaldybės rinkimų komisijos
pirmininkas ar jo pavedimu savivaldybės rinkimų komisijos narys. Vyriausiosios
rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar
savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo ar kitus rinkėjų teises šiurkščiai
pažeidžiančius atvejus, privalo sustabdyti balsavimą iš anksto, iki pažeidimai
bus pašalinti ir rinkimus bus galima vykdyti laisvai ir demokratiškai pagal šio
įstatymo reikalavimus.
4. Į rinkimų
apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytų namuose balsuojančių rinkėjų sąrašą paskutinį
ketvirtadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina apylinkės rinkimų komisija.
Rinkėjų, kurie gyvena ar laikinai apsistojo konkrečios rinkimų apylinkės
teritorijoje, bet įrašyti į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus ir juos
tikslinant į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą nebuvo įrašyti, sąrašą
paskutinį trečiadienį iki rinkimų dienos sudaro ir tvirtina savivaldybės
rinkimų komisija.
5. Balsavimo paštu
vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose balsuojančių
rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai,
paskutinį penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos nuo 8 iki 20 valandos į
namus pristato ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimo
paštu vokus ir rinkimų biuletenius rinkėjams, kurie įrašyti į namuose
balsuojančių savivaldybės rinkėjų sąrašą, bet neįrašyti į rinkimų apylinkės,
kurios teritorijoje jie laikinai apsistoję, rinkėjų sąrašą, paskutinį
ketvirtadienį iki rinkimų dienos į namus pristato ne mažiau kaip du
savivaldybės rinkimų komisijos nariai arba jos pirmininko pavedimu – ne mažiau
kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai. Balsavimą namuose ir iš anksto gali
stebėti rinkimų stebėtojai, turintys pažymėjimą stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų
apylinkėje. Pasibaigus balsavimui, užklijuoti išoriniai balsavimo paštu vokai
perduodami savivaldybės rinkimų komisijai, ši juos perduoda rinkimų apylinkėms
kartu su paštu balsavusių rinkėjų dokumentais. Rinkėjų, balsavusių namuose ir
iš anksto, sąrašus, nepanaudotus rinkimų biuletenius įtraukia į apskaitą ir
saugo balsavimą organizavusios rinkimų komisijos, o pasibaigus rinkimams, kartu
su kitais rinkimų dokumentais perduoda atitinkamai savivaldybės rinkimų
komisijai ar Vyriausiajai rinkimų komisijai.
6. Konkretų rinkimų komisijos narių atvykimo į namus
pas rinkėjus grafiką tvirtina apylinkės ar savivaldybės rinkimų komisijos
pirmininkas ne vėliau kaip atitinkamai paskutinį ketvirtadienį ar trečiadienį
iki rinkimų dienos 12 valandos. Šis grafikas yra viešas, jo kopija iškabinama
apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos skelbimų lentoje grafiko
patvirtinimo dieną. Vykti pas namuose balsuojančius rinkėjus kartu gali tik
skirtingų politinių partijų pasiūlyti rinkimų komisijos nariai ir rinkimų
stebėtojai.
7. Balsavimui namuose taikomos šio įstatymo 67
straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.
8. Užklijuotą išorinį balsavimo
voką (su jame esančiais rinkėjo kortele, vidiniu balsavimo voku ir ten esančiu
rinkimų biuleteniu) rinkėjas įteikia apylinkės (savivaldybės) rinkimų komisijos
nariui. Šis, gavęs rinkėjo įteiktą voką, jį užklijuoja specialiu ženklu ir
išduoda rinkėjui šio voko priėmimo kvitą.
9. Daryti poveikį
namuose balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama. Komisijos nariams draudžiama už rinkėją atlikti šio
įstatymo 67 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš
rinkėjo neužklijuotą išorinį balsavimo voką. Rinkėjams draudžiama išsinešti
biuletenius ar juos perduoti kitiems asmenims.
70 straipsnis. Balsavimas laivuose
1. Rinkėjai (laivo
įgulos nariai ir keleiviai), esantys laive, jeigu jie ne mažiau kaip likus 4
dienoms iki rinkimų dienos yra išplaukę iš Lietuvos Respublikos uosto ir
negrįžę iki rinkimų dienos arba jeigu yra kitų aplinkybių, dėl kurių jie negali
balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu, Lietuvos Respublikos diplomatinėje
atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, turi teisę balsuoti laive.
2. Vyriausioji rinkimų komisija susisiekimo ministro
teikimu sudaro su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančių laivų, kuriuose yra
ne mažiau kaip 5 įgulos nariai rinkėjai, organizuojamas balsavimas ir balsavimo
metu palaikomas radijo ryšys, sąrašą. Vyriausioji rinkimų komisija susisiekimo
ministro teikimu nustato tokį balsavimo kiekviename laive laiką, kad kiekvienam
laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti.
3. Laivuose balsuojantiems rinkėjams rinkėjo
kortelės neįteikiamos.
71 straipsnis. Balsavimo organizavimas Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose
1. Balsavimui organizuoti ir
paduotiems balsams suskaičiuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse,
konsulinėse įstaigose ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos.
2. Balsavimo komisijos sudaromos
iš pirmininko ir ne mažiau kaip dviejų narių. Balsavimo komisijas Lietuvos
Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose sudaro jų
vadovai iš Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos
darbuotojų arba kitų užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos
piliečių. Balsavimo komisijų narių rašytinių pasižadėjimų davimo tvarką nustato
Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Balsavimo komisijas laivuose
sudaro laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai, atsižvelgdami į laivo
įgulos – Lietuvos Respublikos piliečių susirinkimo sprendimą.
4. Balsavimo, balsų skaičiavimo
ir protokolų pateikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tvarką, taip pat rinkimų
stebėtojų pažymėjimų įteikimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
5. Vyriausioji rinkimų komisija
užsienio reikalų ministro teikimu sudaro Lietuvos Respublikos diplomatinių
atstovybių ir konsulinių įstaigų, kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir
kiekvienai diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai nustato balsavimo
dienas (ne mažiau kaip 10 dienų).
6. Už balsavimo
organizavimą, protokolų ir kitų Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų
rinkimų dokumentų pateikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai Lietuvos Respublikos
diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose atsako jų vadovai, o laivuose
– laivų kapitonai – Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos Respublikos
užsienio reikalų ministerija užtikrina saugias elektroninių ryšių priemones,
kuriomis balsavimo komisijos perduoda rinkimų dokumentų duomenis Vyriausiajai
rinkimų komisijai elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta
tvarka.
7. Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą pagal
šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.
8. Balsavimo komisijų pirmininkai
ir nariai už darbą balsavimo komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios
rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės nustatytus tarifus.
72
straipsnis. Balsavimas sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines),
socialinės rūpybos ir globos įstaigose
1. Rinkėjai, kurie dėl sveikatos
būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės
rūpybos ar globos įstaigose, turi teisę balsuoti šiose įstaigose.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų
įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu
nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo specialiuose paštuose dienos
atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.
3. Šio straipsnio 1 dalyje
nurodytų įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų
sąrašus. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta
rinkėjo vardas ir pavardė, asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija
(pavadinimas ir numeris), ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte
balsuojančių rinkėjų sąrašą įstaigos vadovas perduoda savivaldybės rinkimų
komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal
elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą
rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų
pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams
būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4. Rinkėjai,
neturintys judėjimo sutrikimų, balsuoja šio įstatymo 67 straipsnio 6 ir 7
dalyse nustatyta tvarka. Pas rinkėjus, turinčius judėjimo sutrikimų, atvyksta
ne mažiau kaip du apylinkės rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai (jeigu
šie pageidauja) ir specialaus pašto darbuotojai.
5. Rinkėjai, kurie dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių
negali patys atlikti balsavimo veiksmų, gali pavesti juos atlikti kitiems
asmenims. Šie asmenys rinkimų biuletenį privalo užpildyti rinkėjo akivaizdoje
pagal jo nurodymą ir išsaugoti balsavimo paslaptį.
6. Rinkimų komisijos nariams,
specialaus pašto darbuotojams ir rinkimų stebėtojams draudžiama už rinkėją
atlikti balsavimo veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjo neužklijuotą išorinį
balsavimo paštu voką.
7. Daryti poveikį sveikatos
priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose balsuojančio rinkėjo
apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
73
straipsnis. Balsavimas kariniuose vienetuose
1. Rinkėjai, atliekantys privalomąją karo tarnybą,
turi teisę balsuoti kariniuose vienetuose, kuriuose atlieka tarnybą. Rinkėjai,
atliekantys tikrąją karo tarnybą, valstybės tarnybą ar dirbantys pagal darbo
sutartis tarptautinėse karinėse operacijose užsienyje, turi teisę balsuoti
užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, dalyvaujančiuose tose tarptautinėse
karinėse operacijose. Balsavimo užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose
laiką ir tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija krašto apsaugos ministro
teikimu.
2. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip
likus 15 dienų iki rinkimų karinių vienetų vadų teikimu sudaro specialių paštų
sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų darbo laiką, kad balsavimo
specialiuose paštuose dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.
3. Karinių vienetų vadai
sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Specialiame pašte
balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas ir pavardė,
asmens kodas, savivaldybės rinkimų komisija (pavadinimas ir numeris), ar
rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąrašą
karinio vieneto vadas perduoda savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna
rinkėjų korteles arba jas išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis
gautus duomenis ir užtikrina jų įteikimą rinkėjams, skiria balsavimui tinkamas
patalpas ir atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo
vietą ir laiką, taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
Jeigu nėra sąlygų sudaryti specialų paštą arba užtikrinti, kad rinkėjai galės
tinkamai atlikti balsavimo veiksmus, karinių vienetų vadai (išskyrus užsienyje
esančių karinių vienetų vadus) sudaro sąlygas rinkėjams nuvykti balsuoti į
paštą ar parvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašą jie
įrašyti.
4. Balsavimui kariniuose
vienetuose taikomos šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos.
5.
Daryti poveikį kariniame vienete balsuojančio rinkėjo apsisprendimui ar
skubinti jį balsuoti draudžiama.
74
straipsnis. Balsavimas bausmių vykdymo įstaigose
1. Rinkėjai, atliekantys arešto
ar laisvės atėmimo bausmę, turi teisę balsuoti savo bausmės vykdymo įstaigoje.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos bausmių vykdymo įstaigų vadovų
teikimu sudaro specialių paštų sąrašą ir pašto vadovo teikimu nustato tokį jų
darbo laiką, kad balsavimo dienos atitiktų šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalį.
3. Bausmių vykdymo
įstaigų vadovai sudaro specialiuose paštuose balsuojančių rinkėjų sąrašus.
Specialiame pašte balsuojančių rinkėjų sąraše turi būti nurodyta rinkėjo vardas
ir pavardė, asmens kodas, ar rinkėjas turi rinkėjo kortelę. Specialiame pašte
balsuojančių rinkėjų sąrašą bausmių vykdymo įstaigos vadovas perduoda
savivaldybės rinkimų komisijai, iš jos gauna rinkėjų korteles arba jas
išspausdina pagal elektroninių ryšių priemonėmis gautus duomenis ir užtikrina
jų įteikimą rinkėjams prieš balsavimą, skiria balsavimui tinkamas patalpas ir
atsako, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto darbo vietą ir laiką,
taip pat kad rinkėjams būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti.
4. Balsavimui
bausmių vykdymo įstaigose taikomos šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos.
5. Balsavimui
areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) taikomos šio straipsnio
ir šio įstatymo 67 straipsnio nuostatos.
6. Daryti poveikį areštinėje, tardymo izoliatoriuje
(sulaikymo namuose) ar bausmės vykdymo įstaigoje balsuojančio rinkėjo
apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti draudžiama.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
BALSŲ SKAIČIAVIMAS
75
straipsnis. Balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių apskaita
1. Balsavimo vokų ir rinkimų
biuletenių apskaitos tvarką Lietuvos Respublikoje nustato ir šią apskaitą
tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Balsavimo paštu vokų ir
rinkimų biuletenių apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsuojant paštu tvarko
atitinkamų pašto skyrių vadovai. Apskaitos duomenis pašto vadovas nurodo
specialiai tam skirtame žurnale. Balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių,
naudojamų balsuojant užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose, apskaitą,
išdavimą ir priėmimą tvarko tų karinių vienetų vadai. Jie Vyriausiajai rinkimų
komisijai perduoda rinkimų dokumentų apskaitos duomenis, nepanaudotus balsavimo
paštu vokus, rinkimų biuletenius ir balsavimo paštu vokus su rinkėjų
užpildytais rinkimų biuleteniais. Gautus balsavimo vokus su rinkėjų užpildytais
rinkimų biuleteniais Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų
dienos persiunčia rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas,
komisijai.
3. Likus vienai dienai iki
rinkimų dienos, nepanaudotus balsavimo paštu vokus, vokų priėmimo kvitus,
specialius ženklus ir rinkimų biuletenius pašto vadovas grąžina savivaldybės
rinkimų komisijai.
4. Balsavimo paštu vokus su rinkėjų užpildytais
rinkimų biuleteniais pašto skyriaus vadovai ar jų įgalioti asmenys įteikia
savivaldybių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip iki 11 valandos, o
savivaldybių rinkimų komisijos perduoda juos apylinkių rinkimų komisijoms iki
balsavimo pabaigos.
5. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį
ketvirtadienį iki rinkimų dienos, išorinius balsavimo vokus, nepanaudotus ir
sugadintus rinkimų biuletenius savivaldybės rinkimų komisijai perduoda rinkimų
komisijų nariai, kurie pagal šio įstatymo 68 straipsnio nuostatas vyko pas
namuose balsuojančius rinkėjus. Savivaldybės rinkimų komisija ne vėliau kaip
paskutinį penktadienį iki rinkimų dienos išorinius balsavimo vokus perduoda
paštui.
6. Rinkėjų, kurie namuose balsavo paskutinį
penktadienį ar šeštadienį iki rinkimų dienos, išoriniai balsavimo vokai,
nepanaudoti ir sugadinti rinkimų biuleteniai iki tos pačios dienos 21 valandos
perduodami apylinkės rinkimų komisijos pirmininkui. Apylinkės rinkimų komisija,
patikrinusi gautus rinkimų dokumentus, sprendžia, ar balsavimas namuose atitiko
šio įstatymo reikalavimus.
7. Išoriniai balsavimo vokai saugomi kartu su
rinkimų biuleteniais.
8. Prieš pradedant skaičiuoti
rinkėjų balsus, gauti paštu balsavusių rinkėjų išoriniai balsavimo vokai
sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais,
sumaišomi ir skaičiuojami pagal šio įstatymo 79 straipsnį kartu ir ta
pačia tvarka kaip ir paštu gauti rinkėjų balsai.
76
straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų skaičiavimą apylinkės
rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja komisijos pirmininkas. Jo
nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir juos turi vykdyti visi balsavimo
patalpoje esantys asmenys. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas turi
užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami nustatyta tvarka, ir turi teisę
pareikšti įspėjimą bet kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui, jeigu šis
trukdo komisijos darbą ar netinkamai atlieka savo pareigas. Šį sprendimą
komisijos pirmininkas paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolą ir pasirašomas komisijos pirmininko. Sprendimas
privalo būti vykdomas nedelsiant, o prireikus rinkimų komisija jį gali svarstyti
tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.
2. Visi į rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai skelbiami taip, kad
juos girdėtų visi dalyvaujantys skaičiuojant balsus asmenys. Jeigu dėl
biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas
biuletenį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo
(jeigu tokių biuletenių yra keletas, jie pateikiami po vieną). Šio balsavimo
rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
77
straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo patalpą,
apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų
komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.
2. Atskirai iš kiekvieno
apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų biuleteniai,
viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, atvykimo lapelius, rinkėjų
sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius patikrinama, ar komisijos
narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3. Nepanaudotus ir sugadintus
rinkimų biuletenius apylinkės rinkimų komisija viešai suskaičiuoja, anuliuoja
nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą, sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir
šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas
į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą.
78
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų
skaičiavimas
1. Apylinkės rinkimų komisija,
dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę:
ar nepažeisti antspaudai, ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti
atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Ar
balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos
narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, dėl to
surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas antspauduojamas ir balsai
neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą
dėl šioje balsadėžėje esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų
komisija.
2. Kai įsitikinama, kad balsadėžė
nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos
narių ir rinkimų stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami
ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių
(išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija suskaičiuoja visus
balsadėžėje buvusius biuletenius. Biuleteniai surūšiuojami į galiojančius ir
negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose
rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi būti perskaičiuota
mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos
nariai. Iš visų biuletenių turi būti išskirti, jeigu aptinkama, neturintys
būtinų požymių biuleteniai (nenustatytos formos, neantspauduoti ar antspauduoti
ne šios apylinkės rinkimų komisijos antspaudu ir pan.). Apie tokius biuletenius
nedelsiant turi būti pranešta savivaldybės rinkimų komisijai ir įrašyta į
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą. Skaičiavimo rezultatai turi būti
paskelbti ir įrašyti į protokolą, suskaičiuoti biuleteniai sudėti į specialų
voką (vokus), kuris (kurie) užklijuojamas ir saugomas (užklijuojami ir
saugomi). Po to, kai rinkimų komisija nustato, kiek kandidatų sąrašai gavo
apylinkės balsavimo patalpoje balsavusių rinkėjų balsų, pradedami skaičiuoti
paštu balsavusių rinkėjų balsai.
3. Biuleteniai, pagal kurių žymas
galima nustatyti, už kurį kandidatų sąrašą balsavo rinkėjas, bet negalima
nustatyti, kokią valią jis pareiškė dėl balsuoto sąrašo kandidatų, vien dėl to
negali būti pripažinti negaliojančiais. Jeigu rinkėjas biuletenyje nenurodė
kandidato rinkimų numerio, nurodė nesamą kandidato rinkimų numerį, taip pat
jeigu pagal įrašą ar įrašus neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, pirmumo balsas
ar balsai pagal šio biuletenio antrosios dalies specialųjį laukelį (laukelius)
neskaičiuojami. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas
du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas
balsas.
4. Sprendimą dėl rinkimų
biuletenio pripažinimo negaliojančiu arba sprendimą, kai kyla komisijos narių
ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima rinkimų komisija balsavimu. Šio
balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje.
5. Balsai skaičiuojami taip, kad
šią procedūrą, rinkėjų žymas rinkimų biuleteniuose galėtų matyti visi balsų
skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikintų, kad balsai skaičiuojami
sąžiningai ir teisingai. Rinkimų komisija privalo vieną kartą balsus
perskaičiuoti, jeigu iki rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo
pasirašymo to pareikalauja bent vienas rinkimų komisijos narys ar rinkimų
stebėtojas.
6. Konkrečią biuletenių ir balsų
skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 14
dienų iki rinkimų.
79
straipsnis. Balsavusių pašto vokais rinkėjų apskaita, jų paduotų balsų ir
kandidatų pirmumo balsų skaičiavimas
1. Suskaičiavus balsadėžėje
rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti balsavimo paštu vokais paduoti
balsai:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia
neatplėštus visus išorinius balsavimo paštu vokus, tai yra namuose balsavusių
šios rinkimų apylinkės rinkėjų balsavimo vokus ir iš savivaldybės rinkimų
komisijos gautus iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo vokus. Šių išorinių
balsavimo paštu vokų skaičiai paskelbiami ir įrašomi į balsų skaičiavimo
protokolą;
2) išoriniai balsavimo paštu
vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio balsavimo
paštu voko išimama
rinkėjo kortelė, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė ir rinkėjo kortelės
numeris, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis, o
rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su
šio sąrašo duomenimis. Vidinis balsavimo paštu vokas antspauduojamas rinkimų
apylinkės antspaudu. Jeigu išoriniame balsavimo paštu voke esančioje rinkėjo
kortelėje įrašytas asmuo, kurio nėra šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše,
arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo
rinkimų apylinkėje, arba rinkėjų sąraše yra nurodyta, kad duotas sutikimas dėl
šio asmens balsavimo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties
rinkėjo balsavimo paštu vokas, arba išoriniame voke nėra rinkėjo kortelės ar
jos yra kelios, arba išoriniame balsavimo
paštu voke yra įdėta
daugiau kaip vienas vidinis balsavimo paštu vokas, toks balsavimo paštu vokas
pripažįstamas netinkamu. Ant netinkamu pripažintame išoriniame balsavimo paštu
voke esančio vidinio balsavimo
paštu voko (vokų)
antspaudas nededamas, vidinis balsavimo
paštu vokas
perbraukiamas, neatplėšiamas, ant jo užrašoma „Neantspauduojamas“ ir nurodoma,
dėl ko balsavimo
paštu vokas
pripažįstamas netinkamu. Netinkamais pripažintų vokų turinys rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas, tačiau įrašomas šių vokų
skaičius;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie
rinkėjo, kurio balsas gautas paštu ar namuose, pavardės įrašoma „balsavo paštu“
arba „BP“, o rinkimų
apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, elektroniniame
rinkėjų sąraše nurodoma, kad rinkėjas balsavo;
5) antspauduotas vidinis
balsavimo paštu vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus
reikalavimus;
6) baigus peržiūrėti visus paštu
gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami antspauduoti vidiniai balsavimo
paštu vokai. Jeigu balsavimo paštu voke yra daugiau kaip vienas rinkimų
biuletenis, visi balsavimo paštu voke esantys biuleteniai pripažįstami
negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal šio įstatymo 78
straipsnio reikalavimus.
2. Jeigu rinkimų apylinkėje
(komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo paštu vokas, kad
nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią
komisiją sudariusiai rinkimų komisijai. Ši komisija balsavimo rezultatus įrašo
į savo balsų skaičiavimo protokolą.
3. Po to, kai suskaičiuoti
balsavimo patalpoje ir balsavimo paštu už kandidatų sąrašus paduoti balsai,
visi duomenys įrašyti į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo pirmąją
dalį, protokolas ir pirmoji protokolo dalis pasirašyti komisijos narių,
pirmininko bei rinkimų stebėtojų ir apylinkės rinkimų komisija pranešė
savivaldybės rinkimų komisijai, kad balsai už kandidatų sąrašus yra
suskaičiuoti, apylinkės rinkimų komisija gali pradėti skaičiuoti pirmumo
balsus, paduotus už kandidatus. Apylinkės rinkimų komisija gali nuspręsti
pirmumo balsus skaičiuoti iš karto arba, jeigu leido savivaldybės rinkimų
komisijos pirmininkas, kitą kartą, bet ne vėliau kaip po 24 valandų. Jeigu
nusprendžiama pirmumo balsus skaičiuoti kitą kartą, biuleteniai, kurie turės
būti skaičiuojami, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka specialiame
voke turi būti perduoti saugoti savivaldybės rinkimų komisijai. Šiuo atveju
savivaldybės rinkimų komisija po to, kai priėmė iš apylinkės rinkimų komisijos
rinkimų dokumentus, dėl jai perduotuose biuleteniuose pirmumo balsų skaičiavimo
turi priimti vieną iš sprendimų:
1) grąžinti biuletenius ir
pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti tai apylinkės rinkimų komisijai, iš kurios
jie buvo gauti;
2) pakeisti apylinkės rinkimų
komisijos, iš kurios yra gauti rinkimų dokumentai, sprendimą dėl pirmumo balsų
skaičiavimo ir pavesti pirmumo balsus suskaičiuoti kitos rinkimų apylinkės
komisijai arba imtis skaičiuoti pirmumo balsus pačiai. Savivaldybės rinkimų
komisija turi nustatyti pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką.
4. Jeigu apylinkės rinkimų
komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja biuletenius,
ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo
atidarytas specialus vokas (vokai) su skaičiuotinais biuleteniais. Jeigu
apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad vokas buvo pažeistas ar kad
buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas
antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės
rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų
komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima
savivaldybės rinkimų komisija. Kai įsitikinama, kad vokas nebuvo pažeistas,
pradedami skaičiuoti pirmumo balsai. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir
laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia
perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip likus vienai valandai iki
skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje
pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate,
kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali
dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policininkas. Visi rinkimų
biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei
rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija
patikrina, ar yra visi biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo
balsus. Pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija
ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki rinkimų. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami
taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys
asmenys ir įsitikintų, kad pirmumo balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.
Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolo antrąją dalį, biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir
perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.
80
straipsnis. Rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolai
1. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje
surašomas rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolas turi dvi dalis.
2. Rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje įrašoma:
1) rinkimų apylinkės rinkėjų
skaičius;
2) iš savivaldybės rinkimų
komisijos gautų biuletenių skaičius;
3) kiekvienam komisijos nariui
išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius,
rinkėjų parašų apylinkės rinkėjų sąraše skaičius, atvykimo lapelių skaičius,
nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;
4) anuliuotų rinkimų biuletenių
skaičius;
5) rinkimų apylinkės balsavimo
patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės atidarymo laikas;
7) balsadėžėje rastų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8) balsadėžėje rastų galiojančių
rinkimų biuletenių skaičius;
9) balsadėžėje rastų atskirai už
kiekvienos partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičius;
10)
šioje rinkimų apylinkėje namuose balsavusių rinkėjų balsavimo vokų skaičius, iš
savivaldybės rinkimų komisijos gautų iš anksto balsavusių rinkėjų balsavimo
vokų skaičius, visų išorinių balsavimo paštu vokų skaičius, iš viso gautų
balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo paštu vokų skaičius,
netinkamais pripažintų vokų skaičius;
11) balsavimo vokais gautų
negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius (biuleteniai, kurie yra neantspauduotuose
ir neatplėštuose vokuose, neskaičiuojami ir nenurodomi kaip negaliojantys);
12) balsavimo vokais gautų
galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) balsavimo vokais gautų balsų,
paduotų už kiekvienos partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų
kandidatų sąrašą, skaičius;
14) iš viso rinkimų apylinkėje
rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičius;
15) bendras rinkimų apylinkėje
negaliojančių biuletenių skaičius;
16) iš viso už kiekvienos
partijos (jų koalicijos), rinkimų komiteto iškeltų kandidatų sąrašą paduotų
balsų skaičius.
3. Pagal apylinkės rinkėjų
sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo
išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus apylinkės
rinkėjų sąraše, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Rinkimų apylinkėje
balsavusių rinkėjų skaičius nustatomas pagal šios rinkimų apylinkės rinkimų
komisijos teisėtai rinkėjams išduotų ir rinkimų apylinkės balsadėžėje rastų
biuletenių skaičių. Iš viso dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius rinkimų
apylinkėje nustatomas sudėjus balsadėžėje rastų biuletenių skaičių su paštu
gautų ir suskaičiuotų biuletenių skaičiumi.
4. Jeigu balsadėžėje randama
biuletenių daugiau, negu jų buvo išduota rinkėjams, apylinkės rinkimų komisija
imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
5. Kai į rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolo pirmąją dalį yra įrašyti visi duomenys ir visi
biuleteniai yra sudėti į antspauduotus paketus bei į specialųjį voką (vokus),
rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo apylinkės rinkimų
komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolą pasirašo rinkimų stebėtojai.
Rinkimų stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios
nuomonės pridedamos prie protokolo ir tampa neatskiriama jo dalimi. Protokolo
išrašai arba kopijos rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams
pateikiami jų prašymu.
6. Rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolo antrojoje dalyje įrašoma:
1) skaičiuojamų biuletenių
skaičius;
2) biuletenių, kuriuose rinkėjai
nenurodė pirmumo balsų, skaičius;
3) kiekvieno kandidato gautų
pirmumo balsų skaičius;
4) visų kandidatų gautų pirmumo
balsų suma;
5) kiti Vyriausiosios rinkimų
komisijos nustatyti balsų skaičiavimo duomenys, reikalingi tikrinant, ar
tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti balsai.
7. Kai į rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolo antrąją dalį įrašyti visi duomenys ir visi suskaičiuoti
biuleteniai sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolo antrąją dalį pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir
nariai. Po to protokolo antrąją dalį pasirašo rinkimų stebėtojai. Rinkimų
stebėtojų pastabos, apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės
pridedamos prie protokolo antrosios dalies ir tampa neatskiriama jo dalimi.
Protokolo antrosios dalies išrašas arba kopija rinkimų stebėtojams ir rinkimų
komisijos nariams pateikiami jų prašymu. Jeigu savivaldybės ar apylinkės
rinkimų komisija, skaičiuodama pirmumo balsus, nustato, kad rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje dalyje yra padaryta klaida, surašomas
protokolas dėl klaidos ištaisymo. Protokolo antroji dalis ir biuleteniai
grąžinami savivaldybės rinkimų komisijai. Sprendimą dėl klaidos priima
savivaldybės rinkimų komisija.
81
straipsnis. Negaliojantys rinkimų biuleteniai
1. Negaliojančiais rinkimų
biuleteniais pripažįstami:
1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų
biuleteniai;
2) antspauduoti ne tos rinkimų
apylinkės komisijos antspaudu rinkimų biuleteniai (gauti paštu – neantspauduoti
rinkimų komisijos antspaudu);
3) rinkimų biuleteniai, kuriuose
rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą arba nepažymėjo nė vieno
kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios.
2. Sprendimą dėl rinkimų
biuletenio pripažinimo negaliojančiu, kai kyla komisijos narių ginčas dėl
biuletenio žymų įvertinimo, priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu. Šio
balsavimo rezultatas nurodomas kitoje to biuletenio pusėje. Jeigu apylinkės
rinkimų komisija pripažįsta biuletenius negaliojančiais pagal šio straipsnio 1
dalies 1 ar 2 punktą, ji apie tai nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų
komisijai.
82
straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas savivaldybės rinkimų
komisijai
1. Apylinkės rinkimų komisija
visus rinkimų biuletenius (taip pat negaliojančius ir nepanaudotus), kitus
rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į
paketus, padaro jų aprašus ir antspauduoja. Paketai kartu su rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, apylinkės rinkėjų sąrašai,
apylinkės rinkimų komisijos posėdžių protokolai, viso jos darbo laikotarpio
finansiniai dokumentai savivaldybės rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip
per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija
nenustatė kitaip.
2. Vyriausioji rinkimų komisija
ir Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei
juos gabenančių asmenų saugumą.
83
straipsnis. Balsų skaičiavimas savivaldybės rinkimų komisijoje
1. Savivaldybės rinkimų komisija
priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:
1) ar yra pristatyti visi
privalomi pateikti dokumentai ir paketai su rinkimų biuleteniais;
2) paketų antspaudavimą ir jų
aprašus (ar aprašas visas ir teisingas);
3) ar į rinkimų apylinkių balsų
skaičiavimo protokolus įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni
kitiems; ar atitinka savivaldybės rinkimų komisijos žinomus duomenis (apylinkės
rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų
išorinių balsavimo vokų skaičių, duomenis apie rinkėjų už kandidatų sąrašus
paduotus balsus, nurodytus balsų skaičiavimo protokolo pirmojoje ir antrojoje
dalyse, ir pan.); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos
visos jame nurodytos apylinkės rinkimų komisijos narių atskirosios nuomonės,
rinkimų stebėtojų pastabos;
4) ar visos pastabos ir rinkėjų
skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijos.
2. Savivaldybės rinkimų komisija
nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai šios nustatyta tvarka rinkimų
apylinkių balsų skaičiavimo protokolų duomenis, savo pastabas dėl apylinkių
rinkimų komisijų pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.
3. Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti
paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai ar kiti rinkimų dokumentai,
savivaldybės rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik savivaldybės rinkimų
komisijos sprendimu. Savivaldybės rinkimų komisija gali pati perskaičiuoti
apylinkės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, gali pavesti
perskaičiuoti rinkimų biuletenius tai apylinkės rinkimų komisijai, iš kurios
jie buvo gauti, arba pavesti rinkimų biuletenius perskaičiuoti kitai apylinkės
rinkimų komisijai. Rinkimų komisijos, perskaičiuodamos balsus, turi vadovautis
šio įstatymo 79 straipsnio 4 dalimi. Savivaldybės rinkimų komisija šio straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais
privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visų ar tik kai kurių rinkimų apylinkių komisijų pateiktus rinkimų biuletenius.
4. Nustačiusi apylinkės rinkimų
komisijos pateiktų dokumentų trūkumų, savivaldybės rinkimų komisija imasi
priemonių jiems pašalinti, taip pat pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos
pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Savivaldybės rinkimų komisija
balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis
ir prie jų prideda tuos paštu ir namuose balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo
suskaičiuoti savivaldybės rinkimų komisijos.
6. Savivaldybės rinkimų komisija
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka burtais parenka rinkimų
apylinkę ar apylinkes, jose – kandidatų sąrašą ar sąrašus, už kuriuos paduoti
balsai ir kurių kandidatų gauti pirmumo balsai turi būti perskaičiuojami, ir
organizuoja balsų perskaičiavimą. Perskaičiavus balsus, surašomas rinkimų
apylinkės balsų perskaičiavimo protokolas. Jeigu, perskaičiavus balsus,
nustatomi kitokie, negu buvo nustačiusi apylinkės rinkimų komisija, balsų
skaičiavimo rezultatai, perskaičiuojami visi tos rinkimų apylinkės rinkėjų
paduoti balsai.
84
straipsnis. Savivaldybės balsų skaičiavimo protokolai
1. Pagal rinkimų apylinkių balsų
skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus
savivaldybės rinkimų komisija nustato ir į savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą
įrašo:
1) savivaldybės rinkėjų ir
savivaldybėje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2) savivaldybėje negaliojančių
rinkimų biuletenių skaičių, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus
duomenis, reikalingus tikrinant, ar tiksliai buvo suskaičiuoti rinkėjų paduoti
balsai, galutinius rinkimų biuletenių, išorinių ir vidinių balsavimo vokų,
rinkimuose naudojamų blankų skaičius;
3) savivaldybėje galiojančių
rinkimų biuletenių skaičių;
4) už kiekvieną kandidatų sąrašą
paduotų balsų skaičių;
5) už kiekvieną kandidatą paduotų
pirmumo balsų skaičių.
2. Savivaldybės rinkimų komisijos
pirmininkas ir nariai savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą pasirašo po to,
kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones, rinkimų
stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Savivaldybės
balsų skaičiavimo protokolo išrašas arba kopija pateikiami rinkimų stebėtojams
ir komisijos nariams jų prašymu. Savivaldybės
rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti
rinkimus savivaldybėje negaliojančiais.
85
straipsnis. Savivaldybės rinkimų komisijos dokumentų pateikimas Vyriausiajai
rinkimų komisijai
Savivaldybės rinkimų komisija
visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinius
dokumentus), rinkėjų sąrašus, savivaldybės balsų skaičiavimo protokolą,
savivaldybės rinkimų komisijos viso darbo laikotarpio posėdžių protokolus ir
kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir antspauduoja. Paketai
per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai
rinkimų komisijai.
86
straipsnis. Rinkimų stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir nustatant
rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant balsus rinkimų
apylinkėse ir savivaldybėse, taip pat nustatant rinkimų rezultatus
savivaldybėse, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės
informavimo priemonių atstovai.
2. Rinkimų stebėtojai turi teisę
reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos
Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi trukdyti rinkimų komisijoms dirbti.
Rinkimų stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti
protestą. Protestas pridedamas prie rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo
protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas
savivaldybės rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojų protestas savivaldybės
rinkimų komisijai pridedamas prie savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo.
Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie pareikšti.
87
straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius rinkimų
rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu savivaldybės
rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų visose rinkimų apylinkėse
išankstinius duomenis, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti
pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausia
skelbiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos
interneto svetainėje, bet ne anksčiau, negu baigiasi balsavimas rinkimuose
visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
2. Iki Vyriausiosios rinkimų
komisijos pranešimo paskelbimo visuomenės informavimo priemonių atstovams
draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti
informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
88
straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų pasibaigus
balsavimui
1. Partijos, rinkimų komitetai,
iškėlę kandidatus, partijų ir rinkimų komiteto atstovai rinkimams, rinkimų
stebėtojai apylinkės rinkimų komisijos sprendimus dėl rinkimų apylinkės balsų
skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti savivaldybės rinkimų komisijai ne
vėliau kaip per 24 valandas nuo atitinkamo balsų skaičiavimo protokolo
surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo
pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai.
2. Savivaldybės rinkimų komisijos
sprendimai dėl savivaldybės balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali būti
apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų
surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialaus galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo.
3. Savivaldybės rinkimų komisija,
nagrinėdama skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5
komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius,
o nustačiusi protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus
galiojančius ir negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie rinkimų apylinkės
balsų skaičiavimo protokolo. Savivaldybės rinkimų komisija neturi teisės
pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos surašytų balsų
skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji rinkimų komisija,
nagrinėdama skundą dėl savivaldybės rinkimų komisijos sprendimo dėl
savivaldybės balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti
savivaldybės rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius (ar pavesti tai
atlikti kitos savivaldybės ar apylinkės rinkimų komisijai), o nustačiusi
protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ir
negaliojančius rinkimų biuletenius, surašo papildomą savivaldybės, rinkimų
apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie savivaldybės balsų
skaičiavimo protokolo.
5. Partijos, rinkimų
komitetai, iškėlę kandidatus, jų atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų
komisijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą
nagrinėti skundus dėl šio įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 3 dienas po to,
kai paskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuos
skundus išnagrinėja per 3 dienas. Jo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS IR
PASKELBIMAS
89
straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas
1. Partijos ar rinkimų
komiteto kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos
Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu
už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu
už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau
kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant
mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs kandidatų sąrašas
(sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo
daugiausia rinkėjų. Tokiu pačiu būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti
skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio jų skaičiaus, kol už kandidatų
sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60
procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
2. Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal
tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų metodą.
3. Apskaičiuojama kvota – tai
yra, kiek balsų reikia vienam mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos
gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš renkamų
Europos Parlamento narių skaičiaus. Jeigu dalijant gaunama liekana, dalmuo
padidinamas vienetu.
4. Už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų
skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius,
tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos
likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas sąrašams, dalyvaujantiems
skirstant mandatus. Dėl to visų sąrašų, dalyvaujančių skirstant
mandatus, pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau
eina pirmasis, pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant
didžiausiąja. Jeigu dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra įrašomas tas
sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai lygūs,
pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti kvotų metodu
mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris
buvo įrašytas pirmasis.
5. Jeigu kuriam nors sąrašui tektų didesnis mandatų
skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems
sąrašams, tęsiant jų dalijimą liekanų metodu.
6. Viename sąraše kandidatai
gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų paduotus pirmumo
balsus, kai Vyriausioji rinkimų komisija suskaičiuoja kandidatų rinkiminį
reitingą.
7. Jeigu rinkimų komitetas, partija, koalicija kartu
su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų rinkiminis reitingas
nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų
biuletenyje ir kandidatų rinkiminis reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota
kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.
90
straipsnis. Kandidatų rinkiminio reitingo skaičiavimas ir galutinės kandidatų
eilės sąrašuose nustatymas
1. Kandidatų rinkiminį reitingą
skaičiuoja ir galutinę kandidatų eilę sąrašuose pagal rinkėjų pareikštą valią
ir paduotus pirmumo balsus, įvertinusi šio įstatymo 5 straipsnyje
nurodytus pažeidimus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Pirmiausia suskaičiuojama,
kiek kiekvienas kandidatas gavo pirmumo balsų. Tuo atveju, kai kandidato
pirmumo balsų suma yra didesnė už renkamų Europos Parlamento narių skaičių ar
yra jam lygi, kandidato rinkiminis reitingas lygus šiai sumai, jeigu mažesnė,
laikoma, kad kandidato rinkiminis reitingas lygus nuliui.
3. Galutinė kandidatų eilė
kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkiminį reitingą.
Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis reitingas.
Jeigu kandidatų rinkiminiai reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas kandidatas,
kurio rinkimų numeris mažesnis.
4. Galutinę kandidatų eilę sąraše
skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
91
straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
1. Jeigu politinė partija ar
rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 5 straipsnio 1
dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio
įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą
dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo
po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą
paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti
rinkiminio reitingo balsai, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus
negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais
šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Vyriausioji rinkimų komisija
gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, jeigu nustato, kad šio
įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti ar kiti šiurkštūs įstatymų
pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba savivaldybėje, arba dokumentų
suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba
pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima
nustatyti kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų
sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno
mandato tikslumu.
3. Rinkimai negali būti skelbiami
negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia
nustatyti esminius rinkimų rezultatus.
92
straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas, duomenų
saugojimas
1. Galutinius rinkimų rezultatus,
išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, taip pat ir
rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus, nustato Vyriausioji rinkimų
komisija.
2. Galutinius rinkimų rezultatus
ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų savo interneto svetainėje paskelbia
Vyriausioji rinkimų komisija.
3. Vyriausioji rinkimų komisija
ne vėliau kai per 4 mėnesius perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti
rinkimų apylinkių ir savivaldybių balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius
dokumentus, Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus
ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to Vyriausioji rinkimų komisija
gali nuspręsti nesaugotinus rinkimų dokumentus sunaikinti, o elektroniniai
rinkimų dokumentų duomenys saugomi ir tvarkomi neribotą laiką Vyriausiosios
rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
93
straipsnis. Europos Parlamento nario pažymėjimas
1. Po galutinių rinkimų rezultatų
paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas išrinktiems
kandidatams įteikia Lietuvos Respublikoje išrinkto Europos Parlamento nario
pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos
institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių
vardus ir pavardes.
2. Visus ginčus dėl Europos
Parlamento nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas sprendžia
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo sprendimas įsiteisėja
nuo paskelbimo.
94
straipsnis. Europos Parlamento nario įgaliojimų pripažinimas nutrūkusiais
Europos Parlamento nario įgaliojimus
nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 15
dienų po to, kai tam atsiranda vada:
1) Europos Parlamento nariui
mirus – pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
2) Europos Parlamento nariui
atsistatydinus – pagal paties Europos Parlamento nario parašytą pareiškimą
atsistatydinti. Šį pareiškimą Europos Parlamento narys pats turi pakartoti
Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Europos Parlamento narys dėl
sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį, Vyriausiosios rinkimų komisijos
posėdis rengiamas Europos Parlamento nario buvimo Lietuvos Respublikoje
vietoje;
3) teismui pripažinus Europos
Parlamento narį neveiksniu – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą;
4) Europos Parlamentui panaikinus Europos Parlamento
nario mandatą Europos Parlamento reglamento nustatyta tvarka – pagal
įsigaliojusį Europos Parlamento sprendimą;
5) Europos Parlamento nario
mandato netekus dėl rinkėjams nepaskelbto kandidato bendradarbiavimo su kitų
valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtos teismo nuosprendžiu paskirtos
bausmės pagal šio įstatymo 96 straipsnį arba Europos Parlamento mandato
ir pareigų nesuderinamumo pagal šio įstatymo 97 straipsnį.
95
straipsnis. Laisvos Europos Parlamento nario vietos užėmimas
Jeigu Europos Parlamento nario įgaliojimai
pripažinti nutrūkusiais, Europos Parlamente atsiranda laisva Europos Parlamento
nario vieta. Ją užima kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Europos
Parlamento narys, pirmasis Europos Parlamento nario mandato negavęs kandidatas.
Jeigu šiame kandidatų sąraše Europos Parlamento nario mandatų negavusių
kandidatų nėra, Europos Parlamento nario mandatas perduodamas kitam sąrašui
pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų
metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis
gavo mandatą pagal šią eilę. Europos Parlamento nariu tampa naujai mandatą
gavusio sąrašo pirmasis Europos Parlamento nario mandato negavęs kandidatas.
Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Europos Parlamento nario mandato
pripažinimo naujam Europos Parlamento nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7
dienas po to, kai atsirado laisva Europos Parlamento nario vieta.
96
straipsnis. Reikalavimas paskelbti rinkėjams apie kandidato bendradarbiavimą su
kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ar turėtą teismo nuosprendžiu
paskirtą bausmę
1. Kiekvienas kandidatas turi
viešai paskelbti, jeigu ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra
sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis,
išskyrus kandidatus, kurie yra nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų
Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, bendradarbiavę su savo kilmės
valstybės narės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba). Tai kandidatas nurodo
kandidato į Europos Parlamento narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos
leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti
pažymėta: „Ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis yra sąmoningai
bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis“.
2. Jeigu kandidatas apie savo
bendradarbiavimą su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis nenurodė ir
galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas
(arba šį faktą įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinęs pats kandidatas), kad
šis asmuo ne pagal savo kilmės valstybės narės užduotis sąmoningai
bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis (tarnyba),
Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jeigu buvo jį
įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją kandidatu. Jeigu kandidatas
to nenurodė ir po rinkimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
įstatymų nustatyta tvarka pripažįsta, kad asmuo ne pagal savo kilmės valstybės
narės užduotis sąmoningai bendradarbiavo su kitos valstybės specialiosiomis
tarnybomis (tarnyba), per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo
Vyriausioji rinkimų komisija privalo pripažinti šį asmenį netekusiu Europos
Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo interneto svetainėje ir pranešti
Europos Parlamentui. Laisva Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo
95 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Kiekvienas kandidatas turi
viešai paskelbti, jeigu jis per 10 paskutinių metų iki nustatytosios dienos
įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės
teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus
ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Šį faktą, nepaisant to, ar teistumas
išnykęs, ar panaikintas, kandidatas nurodo kandidato į Europos Parlamento
narius anketoje. Pateikdamas šiuos duomenis, kandidato į Europos Parlamento
narius anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo)
priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos
pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir
nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas. Šios informacijos nurodyti
neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl
nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato
į Europos Parlamento narius anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu
asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota,
arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos,
kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią
patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. Vyriausiosios
rinkimų komisijos leidžiamame plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato
pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl
nusikaltimo padarymo“ ir neturi būti pažymėta, jeigu kandidatas į Europos
Parlamentą anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo
pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei, arba pagrįstai nurodė, kad teismo
sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau
dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas
kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama
ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu
persekiojimu.
4. Jeigu kandidatas apie turėtą
teismo paskirtą bausmę nenurodė, kaip to reikalaujama šio straipsnio 3 dalyje,
arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir per 10 paskutinių metų iki
nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos ar kitos Europos
Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo pripažintas kaltu dėl
nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo
asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo
padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas
kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu
neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registraciją
kandidatu. Jeigu kandidatas to nenurodė ir po rinkimų nustatoma, kad per 10
paskutinių metų iki nustatytosios dienos yra įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos
ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendis, kuriuo asmuo
pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba yra įsiteisėjęs
teismo nuosprendis, kuriuo asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar
labai sunkaus nusikaltimo padarymo (išskyrus atvejį, kai asmuo okupacinio
režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei), Vyriausioji
rinkimų komisija per 15 dienų teismo nuosprendžio dėl asmens pripažinimo kaltu
ir kandidato į Europos Parlamento narius anketos nuorašus perduoda Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui, kad šis priimtų sprendimą, kuriuo asmuo
pripažįstamas pažeidusiu šio straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą. Jeigu
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima sprendimą pripažinti
asmenį pažeidusiu šio straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, Vyriausioji
rinkimų komisija per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo privalo
pripažinti šį asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai
paskelbti savo interneto svetainėje ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva
Europos Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta
tvarka.
97
straipsnis. Europos Parlamento nario mandato ir tam tikrų pareigų
nesuderinamumas
1. Europos Parlamento nario
mandatas nesuderinamas su Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos
Seimo nario, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, savivaldybės
tarybos nario pareigomis. Be to, Europos Parlamento nario mandatas
nesuderinamas su pareigomis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytose Europos
Sąjungos institucijose.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas
einantis asmuo, išrinktas Europos Parlamento nariu arba juo tapęs užimdamas
laisvą Europos Parlamento nario vietą, turi apsispręsti ir atsistatydinti iš su
Europos Parlamento nario mandatu nesuderinamų pareigų arba atsistatydinti iš
Europos Parlamento nario pareigų. Asmuo, kuris yra išrinktas į Europos
Parlamentą arba juo tapo užimdamas laisvą Europos Parlamento nario vietą ir
apsisprendžia atsistatydinti iš Europos Parlamento nario pareigų, privalo
atsistatydinti šio įstatymo 94 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka ne
vėliau kaip likus 15 dienų iki išrinkto Europos Parlamento pirmojo posėdžio
arba ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią Vyriausioji rinkimų komisija
priėmė sprendimą dėl jo mandato pripažinimo.
3. Jeigu išrinktas į Europos Parlamentą asmuo per
nustatytą terminą neatsistatydina arba šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo
pradėjo eiti Europos Parlamento nario pareigas, Vyriausioji rinkimų komisija
per 5 darbo dienas po to, kai tapo žinoma apie Europos Parlamento nario mandato
ir einamų pareigų nesuderinamumą, motyvuotu sprendimu privalo pripažinti šį
asmenį netekusiu Europos Parlamento nario mandato, apie tai paskelbti savo
interneto svetainėje ir iki 2014 m. sausio 1 d. – artimiausiame leidinio
„Valstybės žinios“ numeryje, ir pranešti Europos Parlamentui. Laisva Europos
Parlamento nario vieta užimama šio įstatymo 95 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Skundai dėl Europos Parlamento nario mandato
netekimo paduodami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 10 dienų
nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo paskelbimo jos interneto
svetainėje arba iki 2014 m. sausio 1 d. leidinyje „Valstybės žinios“ ir turi būti
išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų gavimo. Pavėluotai teismui
paduoti skundai nenagrinėjami. Teismo sprendimai šiais klausimais įsigalioja
nuo paskelbimo.
98
straipsnis. Baigiamosios nuostatos
Šiame įstatyme nustatyta rinkimų
į Europos Parlamentą rengimo ir vykdymo tvarka negali būti keičiama likus
mažiau kaip 6 mėnesiams iki rinkimų į Europos Parlamentą dienos, išskyrus
atvejus, kai būtina pašalinti šio įstatymo ar jo dalies prieštaravimą Lietuvos
Respublikos Konstitucijai arba kai šis įstatymas yra keičiamas Lietuvos
Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje
nustatyta tvarka.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
Lietuvos
Respublikos
rinkimų
į Europos Parlamentą
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS
SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas
76/787/EAPB, EEB, Euratomas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m.
birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL 2004
m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 137).
2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams,
gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais,
naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus
(OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 7; OL 2013 L
26, p. 27).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2429,
2004-08-23, Žin., 2004, Nr. 135-4895 (2004-09-04)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
RINKIMŲ ĮSTATYMO IR PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 10 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1530,
2008-05-08, Žin., 2008, Nr. 59-2202 (2008-05-24)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 3, 6, 8, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 32,
33, 36, 37, 38, 46, 47, 48, 49, 50, 54, 57, 59, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72,
76, 77, 80, 86, 88, 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 4(1),
65(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-165,
2009-02-12, Žin., 2009, Nr. 19-743 (2009-02-19)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 1
IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-184,
2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 32-1239 (2009-03-24)
RINKIMŲ Į
EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 12, 14, 16, 17, 29, 30 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-221,
2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1799 (2009-04-25)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 47
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-617,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-28 (2010-01-05)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 91
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-814,
2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3092 (2010-05-31)
RINKIMŲ Į
EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 37, 38, 40, 44, 45, 47, 48, 49, 50 IR 51 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. rugsėjo
15 d.
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1227,
2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7794 (2010-12-28)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO
65(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2269,
2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 119-5978 (2012-10-13)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO
24, 37, 93 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 95 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2323,
2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6651 (2012-11-15)
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO
4(1), 11, 44, 84, 89, 93 IR 94 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas
įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XII-588,
2013-11-12, Žin., 2013, Nr. 121-6116 (2013-11-26)
RINKIMŲ
Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
*** Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas, Nutarimas
2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 133-6800
(2010-11-13)
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO (2008 M.
@@ -11680,7 +11802,7 @@
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2013-11-28)
Aušrinė Trapinskienė (2014-07-29)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt