LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas
38 versijos
· 1994-10-13
2025-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 27, 60, 61 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 49, 26, 501
2023-12-23
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 20, 40, 25
2023-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 50, 61, 49 y 2 más
2022-09-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 375
2021-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 47, 61, 49
2020-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 161
2020-06-23
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 11, 61, 3711 y 5 má
2020-06-20
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 26, 10
2019-12-12
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 372, 373 y 8 má
2019-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — art. 10
2019-01-19
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 378, 379
2019-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 52
2018-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 16, 44 y 28 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 61, 12, 41
2015-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 61
2015-06-16
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 66 más
2014-06-27
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 21, 45 y 17 más
Pakeitimai 2014-06-27
@@ -430,9 +430,169 @@
2. Teritorinei prokuratūrai vadovauja teritorinės prokuratūros
vyriausiasis prokuroras ir jo pavaduotojai pagal kompetenciją.
3. Teritorinės prokuratūros pagal kompetenciją:
1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;
2) atlieka ikiteisminį tyrimą;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame
procese;
4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant
nusikalstamas veikas;
7) gina viešąjį interesą;
8) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka
užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų
teisinės pagalbos prašymus;
9) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
4. Neteko galios nuo 2012-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr.
XII-953, 2014-06-17,
paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
10
straipsnis. Generalinio prokuroro sudaromos komisijos
1. Generalinis prokuroras sudaro Prokurorų atrankos,
Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Prokurorų atestacijos, Prokurorų etikos,
Pretendentų egzaminų komisijas.
2. Asmenų,
pretenduojančių į bet kurias laisvas arba atsilaisvinsiančias prokuroro
pareigas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, atrankai atlikti
sudaroma Prokurorų atrankos komisija.
3. Asmenų, pretenduojančių į vyriausiojo prokuroro
(vyriausiojo prokuroro pavaduotojo) pareigas, atrankai atlikti sudaroma
Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija.
4. Prokurorų tarnybai, kvalifikacijai ir tinkamumui
eiti pareigas vertinti sudaroma Prokurorų atestacijos komisija (toliau –
Atestacijos komisija).
5. Prokurorų
padarytiems įstatymų pažeidimams, tarnybiniams nusižengimams, prokuroro vardą
žeminantiems poelgiams, taip pat kitiems Prokurorų etikos kodekso pažeidimams
nagrinėti sudaroma Prokurorų etikos komisija (toliau – Etikos komisija).
6. Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos,
Etikos ir Atestacijos komisijos sudaromos trejiems metams iš septynių narių. Į
kiekvieną iš šių komisijų du narius prokurorus pasiūlo kolegija, du narius
prokurorus – generalinis prokuroras, iš kurių vienas turi būti siūlomas
prokurorų profesinių sąjungų teikimu, po vieną nepriekaištingos reputacijos
asmenį – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.
7. Pretendentų į prokurorus profesiniam pasirengimui
įvertinti sudaroma Pretendentų egzaminų komisija (toliau – Egzaminų komisija).
8. Egzaminų komisija sudaroma trejiems metams iš
septynių narių. Po du prokurorus pasiūlo generalinis
prokuroras ir kolegija. Po vieną nepriekaištingos
reputacijos socialinių mokslų srities teisės krypties mokslininką
pasiūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas
ir Ministras Pirmininkas.
9. Asmuo gali
būti tik vienos iš šiame straipsnyje nurodytų komisijų narys.
10. Prokurorų
atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų
sudėtį ir jų veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
11. Šiame straipsnyje nurodytų komisijų narių,
išskyrus prokurorus, teisėjus, valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo tvarką
nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
trečiasIS SKIRSNIS
PROKURORŲ statusas
ir kompetencija
9 straipsnis.
Teritorinės prokuratūros ir jų
funkcijos
1. Teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir
likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas,
atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos
teritorijas, nustato generalinis prokuroras.
2. Teritorinei prokuratūrai vadovauja teritorinės prokuratūros
vyriausiasis prokuroras.
3. Teritorinės prokuratūros pagal kompetenciją:
3. Apygardų prokuratūros pagal kompetenciją:
1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;
@@ -444,6 +604,36 @@
4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
5) dalyvauja apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas;
6) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
7) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant
nusikalstamas veikas;
8) gina viešąjį interesą;
9) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka
užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų
teisinės pagalbos prašymus;
10) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
4. Apylinkių prokuratūros pagal kompetenciją:
1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;
2) atlieka ikiteisminį tyrimą;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame
procese;
4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant
@@ -454,13 +644,143 @@
8) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka
užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų
teisinės pagalbos prašymus;
vykdo užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių institucijų teisinės pagalbos
prašymus;
9) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
4. Neteko galios nuo 2012-01-01.
10 straipsnis. Generalinio prokuroro sudaromos
komisijos
1. Asmenų atrankai į tarnybą prokuratūroje atlikti sudaroma Pretendentų
atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija).
2. Atrankos
komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių didelius
administracinius gebėjimus. Į Atrankos komisiją vieną prokurorą pasiūlo
generalinis prokuroras, po du – Prokurorų atestacijos komisija (toliau –
Atestacijos komisija) ir kolegija.
3. Pretendentų į prokurorus profesiniam pasirengimui
įvertinti sudaroma Pretendentų egzaminų komisija (toliau – Egzaminų komisija).
4. Egzaminų komisija sudaroma trejiems metams iš
septynių asmenų. Po vieną prokurorą, turintį ne mažesnį kaip septynerių metų
tarnybos prokuroru stažą, pasiūlo Atestacijos komisija, kolegija ir generalinis
prokuroras. Po vieną teisėją pasiūlo Teismų tarybos pirmininkas ir teisingumo
ministras. Du komisijos nariai skiriami iš universitetų, kuriuose suteikiamas
teisės magistro arba teisininko profesinis kvalifikacinis laipsnis, pasiūlytų
teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
turinčių asmenų.
5. Prokurorų
etikos kodekso pažeidimams nagrinėti ir vertinti sudaroma Prokurorų etikos
komisija (toliau – Etikos komisija).
6. Etikos
komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių ne mažesnį kaip
septynerių metų tarnybos prokuroru stažą ir autoritetą prokuratūroje. Į šią
komisiją po vieną prokurorą pasiūlo Atrankos komisija, Atestacijos komisija,
generalinis prokuroras ir du prokurorus – kolegija.
7. Prokurorų
tarnybai, kvalifikacijai ir tinkamumui eiti pareigas vertinti sudaroma
Atestacijos komisija.
8. Atestacijos
komisija sudaroma trejiems metams iš septynių prokurorų, turinčių ne mažesnį
kaip septynerių metų tarnybos prokuroru stažą. Į šią komisiją bendru sutarimu
po du prokurorus pasiūlo apygardų vyriausieji prokurorai ir apylinkių
vyriausieji prokurorai, tris prokurorus – generalinio prokuroro pavaduotojai.
9. Prokuroras
gali būti tik vienos iš šiame straipsnyje nurodytų komisijų narys.
10. Atrankos,
Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu
tvirtina generalinis prokuroras.
trečiasIS SKIRSNIS
PROKURORŲ statusas
ir kompetencija
11 straipsnis. Prokurorų statusas ir nepriklausomumas
1. Prokuroras yra asmuo, paskirtas į prokuroro
pareigas šio Įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro – valstybės pareigūno statusą
nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir tarptautinės sutartys.
2. Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų
valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir
visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir įstatymų.
3. Prokurorams negali būti daromas joks politinis, ekonominis,
psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų
turėti įtakos jų priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti prokuratūrai
įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų
veiklą.
4. Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą
sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal
įstatymus.
5. Mitingai, piketai, kitos akcijos prokuratūros patalpose, taip pat
prie prokuratūros pastatų arčiau, negu nustatyta Susirinkimų įstatyme,
draudžiami.
6. Asmenims,
išskyrus prokurorus ir prokuratūros personalą, filmuoti, fotografuoti, daryti
garso ar vaizdo įrašus prokuratūros patalpose galima tik turint Generalinės
prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vadovo leidimą.
Straipsnio pakeitimai:
@@ -468,4735 +788,4483 @@
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
10
straipsnis. Generalinio prokuroro sudaromos komisijos
1. Generalinis prokuroras sudaro Prokurorų atrankos,
Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Prokurorų atestacijos, Prokurorų etikos,
Pretendentų egzaminų komisijas.
2. Asmenų,
pretenduojančių į bet kurias laisvas arba atsilaisvinsiančias prokuroro
pareigas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, atrankai atlikti
sudaroma Prokurorų atrankos komisija.
3. Asmenų, pretenduojančių į vyriausiojo prokuroro
pareigas, atrankai atlikti sudaroma Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija.
4. Prokurorų tarnybai, kvalifikacijai ir tinkamumui
eiti pareigas vertinti sudaroma Prokurorų atestacijos komisija (toliau –
Atestacijos komisija).
5. Prokurorų
padarytiems įstatymų pažeidimams, tarnybiniams nusižengimams, prokuroro vardą
žeminantiems poelgiams, taip pat kitiems Prokurorų etikos kodekso pažeidimams
nagrinėti sudaroma Prokurorų etikos komisija (toliau – Etikos komisija).
6. Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos,
Etikos ir Atestacijos komisijos sudaromos trejiems metams iš septynių narių. Į
kiekvieną iš šių komisijų du narius prokurorus pasiūlo kolegija, du narius
prokurorus – generalinis prokuroras, iš kurių vienas turi būti siūlomas
prokurorų profesinių sąjungų teikimu, po vieną nepriekaištingos reputacijos
asmenį – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.
7. Pretendentų į prokurorus profesiniam pasirengimui
įvertinti sudaroma Pretendentų egzaminų komisija (toliau – Egzaminų komisija).
8. Egzaminų komisija sudaroma trejiems metams iš
septynių narių. Po du prokurorus pasiūlo generalinis
prokuroras ir kolegija. Po vieną nepriekaištingos
reputacijos socialinių mokslų srities teisės krypties mokslininką
pasiūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas
ir Ministras Pirmininkas.
9. Asmuo gali
būti tik vienos iš šiame straipsnyje nurodytų komisijų narys.
10. Prokurorų
atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Egzaminų, Etikos, Atestacijos
komisijų sudėtį ir jų veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis
12 straipsnis. Prokurorų neliečiamumas
1.
Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali
tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.
2.
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo padarytos
nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie tai pranešęs
Respublikos Prezidentui.
3.
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali
tik generalinis prokuroras.
4. Įeiti į prokuroro gyvenamąsias,
tarnybines ir kitas patalpas, daryti jose arba prokuroro asmeniniame ar
tarnybiniame automobilyje arba kitoje asmeninėje transporto priemonėje apžiūrą,
kratą ar poėmį, taip pat atlikti prokuroro asmens apžiūrą ar kratą, jam
priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį galima tik prokuroro
sutikimu arba jei generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl
prokuroro padarytos nusikalstamos veikos. Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras
yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos.
5.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka prokuroras gali būti
patrauktas administracinėn atsakomybėn.
6. Prokuroras, sulaikytas be
prokuroro pažymėjimo, turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatomas jo
statusas. Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras yra užkluptas darantis
administracinį teisės pažeidimą ar tuoj po jo, nusikalstamą veiką ar tuoj po
jos arba kai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra pradėtas ikiteisminis
tyrimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1690,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3190 (2008-07-17)
13 straipsnis. Prokurorų įgaliojimai Lietuvos
Respublikos teritorijoje
1. Atlikdami
savo funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje.
2. Generalinės prokuratūros
prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti visuose teismuose.
3. Teritorinės
prokuratūros prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti teismuose pagal
generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo nustatytą kompetenciją.
14
straipsnis. Prokurorų pavaldumas
1. Prokurorų pavaldumą nustato šis
Įstatymas ir Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau –
Kompetencijos nuostatai). Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai
aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams
privalomi.
2. Prokurorai apie Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus), teritorinės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymą, kitą norminį aktą ar priimtą sprendimą,
prieštaraujančius įstatymams, privalo pranešti generaliniam prokurorui (jo
pavaduotojui).
3. Prokurorai,
nesutikdami su Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės
prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu, kitu norminiu aktu
ar priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti generaliniam prokurorui (jo
pavaduotojui), o nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu
ar kitu norminiu aktu, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jį apskųsti
teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
15
straipsnis. Aukštesnysis prokuroras
1. Aukštesniojo
prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis Įstatymas ir
Kompetencijos nuostatai.
2. Prokurorui
vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra:
1) apylinkės
prokuratūros prokurorui – apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas), apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras
(jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas),
Generalinės prokuratūros prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento
skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros
departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
2)
apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorui – apygardos
prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas),
apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros
prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus)
vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
3)
apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui),
apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), apygardos
prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) –
apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros
prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus)
vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
4)
apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), Generalinės prokuratūros
prokurorui – Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras
(jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus)
vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
5)
generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) visiems prokurorams yra aukštesnysis
prokuroras.
11. Šiame straipsnyje nurodytų komisijų narių,
išskyrus prokurorus, teisėjus, valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo tvarką
nustato Vyriausybė.
3. Aukštesnysis
prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti.
Prokuroras turi teisę reikalauti, kad aukštesnysis prokuroras nurodymus dėl
proceso veiksmų ir sprendimų, kurie neįforminami nutarimais, duotų raštu.
4. Aukštesnysis
prokuroras, gavęs skundą ar pranešimą dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį
nagrinėti pats arba pagal Kompetencijos nuostatus perduoti nagrinėti kitam
aukštesniajam prokurorui. Prokuroro priimtą proceso sprendimą gali išnagrinėti
tik vienas aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą.
5. Prokuroras
apie aukštesniojo prokuroro priimtą proceso sprendimą, prieštaraujantį
įstatymams, privalo pranešti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui).
6. Proceso dalyviai, nesutikdami su
aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta
tvarka sprendimą apskųsti teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
trečiasIS SKIRSNIS
PROKURORŲ statusas
ir kompetencija
9 straipsnis.
Teritorinės prokuratūros ir jų
funkcijos
1. Teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir
likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas,
atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos
teritorijas, nustato generalinis prokuroras.
2. Teritorinei prokuratūrai vadovauja teritorinės prokuratūros
vyriausiasis prokuroras.
3. Apygardų prokuratūros pagal kompetenciją:
1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;
2) atlieka ikiteisminį tyrimą;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame
procese;
4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
5) dalyvauja apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas;
6) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
7) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant
nusikalstamas veikas;
8) gina viešąjį interesą;
9) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka
užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų
teisinės pagalbos prašymus;
10) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
4. Apylinkių prokuratūros pagal kompetenciją:
1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;
2) atlieka ikiteisminį tyrimą;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame
procese;
4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant
nusikalstamas veikas;
7) gina viešąjį interesą;
8) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka
vykdo užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių institucijų teisinės pagalbos
prašymus;
9) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
10 straipsnis. Generalinio prokuroro sudaromos
komisijos
1. Asmenų atrankai į tarnybą prokuratūroje atlikti sudaroma Pretendentų
atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija).
2. Atrankos
komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių didelius
administracinius gebėjimus. Į Atrankos komisiją vieną prokurorą pasiūlo
generalinis prokuroras, po du – Prokurorų atestacijos komisija (toliau –
Atestacijos komisija) ir kolegija.
3. Pretendentų į prokurorus profesiniam pasirengimui
įvertinti sudaroma Pretendentų egzaminų komisija (toliau – Egzaminų komisija).
4. Egzaminų komisija sudaroma trejiems metams iš
septynių asmenų. Po vieną prokurorą, turintį ne mažesnį kaip septynerių metų
tarnybos prokuroru stažą, pasiūlo Atestacijos komisija, kolegija ir generalinis
prokuroras. Po vieną teisėją pasiūlo Teismų tarybos pirmininkas ir teisingumo
ministras. Du komisijos nariai skiriami iš universitetų, kuriuose suteikiamas
teisės magistro arba teisininko profesinis kvalifikacinis laipsnis, pasiūlytų
teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
turinčių asmenų.
5. Prokurorų
etikos kodekso pažeidimams nagrinėti ir vertinti sudaroma Prokurorų etikos
komisija (toliau – Etikos komisija).
6. Etikos
komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių ne mažesnį kaip
septynerių metų tarnybos prokuroru stažą ir autoritetą prokuratūroje. Į šią
komisiją po vieną prokurorą pasiūlo Atrankos komisija, Atestacijos komisija,
generalinis prokuroras ir du prokurorus – kolegija.
14 straipsnis.
Prokurorų pavaldumas
1. Generalinio
prokuroro (jo pavaduotojo), teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo
pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys
proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi.
2. Prokurorai
apie Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro
(jo pavaduotojo) įsakymą, kitą norminį aktą, aukštesniojo prokuroro priimtą
proceso sprendimą, prieštaraujančius įstatymams, privalo pranešti generaliniam
prokurorui (jo pavaduotojui).
3. Prokurorai,
nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu ar kitu norminiu
aktu, įstatymų nustatyta tvarka gali jį apskųsti teismui.
15 straipsnis.
Aukštesnysis prokuroras
1. Aukštesniojo
prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis Įstatymas ir
Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau – Kompetencijos
nuostatai).
2. Prokurorui
vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra:
1) apylinkės
prokuratūros prokurorui – apylinkės vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
2) apygardos
prokuratūros prokurorui – apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
3)
apylinkės vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) – apygardos vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas);
4)
apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), Generalinės prokuratūros
prokurorui – Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas);
5) Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui)
– generalinis prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Aukštesnysis
prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti.
Prokuroras turi teisę reikalauti, kad aukštesnysis prokuroras nurodymus dėl
proceso sprendimų, kurie neįforminami nutarimais, duotų raštu.
4. Prokuroro
priimtą proceso nutarimą gali panaikinti aukštesnysis prokuroras, priimdamas
motyvuotą nutarimą.
5. Proceso
dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali
įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui.
16 straipsnis. Ikiteisminis
tyrimas, valstybinis kaltinimas ir nuosprendžių vykdymo kontrolė
1. Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį
tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso
veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja
nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo
proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro
patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys
ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės
praktiką, yra privalomi.
17
straipsnis. Ikiteisminio tyrimo veiksmų koordinavimas
1. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritorinių prokuratūrų
vyriausieji prokurorai (jų pavaduotojai) pagal kompetenciją koordinuoja
ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas.
2. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) gali duoti ikiteisminio
tyrimo įstaigų vadovams privalomus nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų
koordinavimo tiriant nusikalstamas veikas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
17 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo veiksmų
koordinavimas
1. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritorinių prokuratūrų
vyriausieji prokurorai pagal kompetenciją koordinuoja nusikalstamų veikų
ikiteisminio tyrimo veiksmus.
2. Ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai dalyvauja prokuroro pagal
kompetenciją rengiamuose koordinaciniuose pasitarimuose.
18 straipsnis. Nusikalstamų veikų prevencija
Prokurorai turi teisę dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines
ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas, taip pat
suinteresuotoms valstybės institucijoms teikti su tuo susijusią informaciją ir
pasiūlymus.
19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas
1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato
teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės
ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu,
o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas
teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios
kompetentingos institucijos nėra.
2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą
teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių
institucijos netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja institucijos
steigėją ir (ar) imasi kitų šio įstatymo nustatytų priemonių.
3. Prokurorai,
turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami
viešąjį interesą, turi įgaliojimus:
1) kreiptis į
teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu,
pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko;
2) reikalauti iš
valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir
fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;
3) reikalauti iš valstybės
ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės
pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo
dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą;
4) reikalauti iš
valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą,
pateikti išvadas;
5) kviesti
asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
6) dalyvauti
teismo procese, kai nagrinėjama civilinė ar administracinė byla pagal prokuroro
ieškinį, pareiškimą ar prašymą, civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas
baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus,
nutartis, nutarimus;
7) priimti
nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų;
8) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems
prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų;
9) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės
tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti
patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn;
10) nutarimu perduoti tyrimo medžiagą nagrinėti administracine tvarka,
kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą
administracinį teisės pažeidimą;
11) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
12) reikalauti iš valstybės
ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti
prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti.
4. Prokuroras,
nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti
viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti
taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui
per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.
5. Prokurorai
Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti
pradėti baudžiamąjį procesą.
6. Valstybinį
kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį
interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl
nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl
nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių
negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
20 straipsnis. Kitos prokurorų pareigos ir teisės
1. Prokurorai privalo:
1) būti ištikimi Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos
konstitucinei santvarkai;
2) gerbti ir ginti asmens teises ir laisves;
3) nešališkai atlikti savo funkcijas;
4) tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus;
5) pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ar
pavedimus, kilusius ar galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus;
6) laikytis Prokurorų etikos kodekso;
7) saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems
asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu
nustato įstatymai;
8) kelti savo kvalifikaciją.
2. Prokurorai turi teisę:
1) nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui
drausmės bylą;
2) pranešti asmenims, kurie
pagal Teismų įstatymą atlieka teismų administracinės veiklos priežiūrą, apie
atvejus, kai teismas nesiima reikiamų priemonių bylai tinkamai išnagrinėti.
3. Teritorinių
prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų deleguoti prokurorai turi teisę
dalyvauti savivaldybių institucijų posėdžiuose.
4. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) turi teisę dalyvauti rengiamuose Seimo,
Respublikos Prezidento ir Vyriausybės posėdžiuose.
5. Prokurorų proceso teises ir pareigas nustato proceso įstatymai ir šis
Įstatymas.
6. Kitos
prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestas prokuratūros
funkcijas nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) leidžiamuose
norminiuose aktuose ir Kompetencijos nuostatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-744,
2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2294 (2010-04-27)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
21 straipsnis. Prokurorų visuomeninė veikla
1. Prokurorai, tenkindami savo profesinius, kultūrinius ir
socialinius poreikius, gali jungtis į profesines sąjungas ir asociacijas.
2. Prokuratūroje draudžiama politinių partijų ir politinių organizacijų
veikla. Prokurorai negali būti politinių partijų, politinių organizacijų
nariai, rėmėjai ir dalyvauti jų veikloje ar kitaip pažeisti politinio
neutralumo principą.
3. Prokurorams
draudžiama streikuoti ir rengti piketus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
ketvirtasIS Skirsnis
Prokuratūros vadovai
22
straipsnis. Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka
1. Generaliniu
prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis
kaip 35 metų, nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą,
turi Lietuvos Respublikos pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį
išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko
profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos
prokuroru ir (arba) teisėjo arba kito teisinio darbo stažą.
2. Generalinį
prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas
Seimo pritarimu. Generalinis prokuroras į tas pačias pareigas gali būti
skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
3. Generalinio
prokuroro pavaduotojus skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas
generalinio prokuroro teikimu. Generalinio prokuroro pavaduotojų įgaliojimų
trukmė yra susieta su generalinio prokuroro įgaliojimų trukme. Nutrūkus
generalinio prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, generalinio
prokuroro pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka
paskiriamas kitas generalinis prokuroras.
4. Generalinis
prokuroras ir jo pavaduotojai, prieš pradėdami eiti pareigas, prisiekia
Lietuvos valstybei perskaitydami šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą
tekstą. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų priesaiką priima Respublikos
Prezidentas.
5. Generalinio
prokuroro įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia
įgaliojimų laikas arba generalinis prokuroras sulaukia 65 metų;
2) generalinis
prokuroras miršta;
3) generalinis
prokuroras išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą
darbą.
6.
Generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu.
7.
Generalinio prokuroro pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) nutrūkus
generalinio prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų įstatymų
nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras;
2) generalinio
prokuroro pavaduotojas sulaukia 65 metų;
3) generalinio
prokuroro pavaduotojas miršta;
4) generalinio
prokuroro pavaduotojas išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas
į kitą darbą.
8. Generalinis
prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiami iš pareigų, kai:
1) atsistatydina;
2) dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;
3) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
5) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-855,
2010-05-27, Žin., 2010, Nr. 64-3142 (2010-06-03)
Nr. XII-652,
2013-12-10, Žin., 2013, Nr. 130-6628 (2013-12-19)
22 straipsnis. Generalinio
prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka
1. Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti
skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis kaip 35 metų, nepriekaištingos
reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi Lietuvos Respublikos
pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs
teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį
laipsnį, turi ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ir (arba)
teisėjo arba kito teisinio darbo stažą.
2. Generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš
pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis
prokuroras į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem
kadencijoms iš eilės.
3. Generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir iš
pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu.
Generalinio prokuroro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su generalinio
prokuroro įgaliojimų trukme. Nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba
atleidus jį iš pareigų, generalinio prokuroro pavaduotojai pareigas eina tol,
kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras.
4. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, prieš
pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei perskaitydami šio
Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą tekstą. Generalinio prokuroro ir jo
pavaduotojų priesaiką priima Respublikos Prezidentas.
5. Generalinio prokuroro įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba generalinis
prokuroras sulaukia 65 metų;
2) generalinis prokuroras miršta;
3) generalinis prokuroras išrenkamas į kitas pareigas
arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą.
6. Generalinio prokuroro pavaduotojo įgaliojimai
nutrūksta, kai:
1) nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba
atleidus jį iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis
prokuroras;
2) generalinio prokuroro pavaduotojas sulaukia 65
metų;
3) generalinio prokuroro pavaduotojas miršta;
4) generalinio prokuroro pavaduotojas išrenkamas į
kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą.
7. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas
atleidžiami iš pareigų, kai:
1) atsistatydina;
2) dėl sveikatos būklės nebegali
eiti pareigų;
3) netenka Lietuvos Respublikos
pilietybės;
4) savo poelgiu sulaužo
priesaiką;
5) jam įsiteisėja apkaltinamasis
teismo nuosprendis.
Redakcija nuo 2014-01-01:
23 straipsnis.
Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų tarnybos ypatumai
1. Generalinis
prokuroras Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų, generalinio
prokuroro ir jo pavaduotojų, prokurorų kompetenciją nustato įsakymu
patvirtindamas Kompetencijos nuostatus.
2. Kai nėra generalinio prokuroro, šias pareigas eina
generalinio prokuroro paskirtas generalinio prokuroro pavaduotojas, o jeigu
generalinis prokuroras jį pavaduojančio asmens nepaskyrė, – didesnį tarnybos
Generalinėje prokuratūroje stažą turintis generalinio prokuroro pavaduotojas.
3. Generaliniam
prokurorui ir jo pavaduotojams netaikomos šio Įstatymo 25 straipsnio
1 dalies, 26 straipsnio, 30 straipsnio 3 dalies, 31–34, 36, 37 straipsnių,
39 straipsnio 3 dalies, 40–44 straipsnių, 45 straipsnio 1–6 dalių, 46, 48
straipsnių ir 53 straipsnio 2 dalies nuostatos.
4. Generalinio
prokuroro ir jo pavaduotojų asmens ir jų šeimos narių ar turto apsauga
užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
5.
Buvęs generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas be egzaminų ir atrankos gali
būti paskirti į bet kurias laisvas prokuroro pareigas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr. XII-708,
2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7075 (2013-12-30)
Nr. XII-868,
2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-13, i. k. 2014-05359
Penktasis skirsnis
Priėmimas į tarnybą prokuratūroje
24 straipsnis.
Prokurorai ir prokuratūros personalas
1. Prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai.
Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas.
2. Prokuratūros personalą sudaro:
1) prokuratūros valstybės tarnautojai;
2) darbuotojai.
3. Prokuratūros personalo
pareigybių sąrašą tvirtina ir jų pavaldumą nustato generalinis prokuroras.
4. Prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato
Valstybės tarnybos įstatymas.
5. Prokuratūros darbuotojų darbo sąlygas ir tvarką nustato Darbo
kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
25 straipsnis. Priėmimo į tarnybą
prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas reikalavimai
1. Asmuo priimamas į tarnybą prokuratūroje ir paskiriamas į prokuroro
pareigas, jeigu jis yra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos
pilietis, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turi aukštąjį universitetinį
teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar
teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi trejų metų teisinio darbo
stažą ir išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą.
2. Užsienio mokymo įstaigose asmens įgytas išsilavinimas pripažįstamas
Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Laikoma, kad asmuo yra nepriekaištingos
reputacijos, jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo
už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai
ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas.
4. Asmuo negali būti priimtas į tarnybą
prokuratūroje ir eiti prokuroro pareigas, jeigu:
1) jis neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje
reikalavimų;
2) jo tarnyba prokuratūroje sukeltų viešųjų ir
privačių interesų konfliktą;
3) tarp jo ir
prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo giminaičio ar svainystės
ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis pavaldumas;
4) tai draudžia
įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
26 straipsnis.
Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas tvarka
1. Į tarnybą
prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos
principais. Į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu
skiria generalinis prokuroras.
2. Prokurorų
pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras.
3. Asmuo, pateikęs prašymą tarnauti prokuroru,
privalo:
1) pateikti
duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka priėmimo į tarnybą
prokuratūroje reikalavimus;
2) pasitikrinti
sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro
pareigas. Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus nustato
sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;
3) pateikti gyventojo turto ir gyventojų pajamų
mokesčio deklaracijas;
4) išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą.
4. Nuo pretendentų į prokurorus egzamino atleidžiamas asmuo:
1) išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio egzamino
išlaikymo nepraėjo treji metai;
2) turintis ne mažiau kaip trejų metų tarnybos prokuroru ar teisėjo
darbo stažą, jei nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo penkeri metai;
3) turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto
daktaro laipsnį.
5. Asmuo, nesutikdamas su Egzaminų komisijos sprendimu, gali jį
apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Asmenys į prokuroro pareigas atrenkami iš Karjeros registro (toliau
– Registras), kuris tvarkomas generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
7. Prokurorų atrankos komisija ar Vyriausiųjų prokurorų atrankos
komisija (toliau abi komisijos vadinamos Atrankos komisija), įvertinusi kiekvieno pretendento dalykines, asmenines
savybes ir organizacinius gebėjimus ir remdamasi
generalinio prokuroro nustatytais vertinimo kriterijais, pateikia kandidatų
sąrašą.
8. Į pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis
prokuroras, atsižvelgdamas į Atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio
prokuroro nesaisto.
9. Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas, asmuo
turi būti pasirašytinai supažindintas su Kompetencijos nuostatais.
10. Jei iki
tarnybos prokuroru pradžios paaiškėja aplinkybių, dėl kurių paskirtas į
prokuroro pareigas asmuo negali jų eiti, įsakymas dėl jo paskyrimo į prokuroro
pareigas panaikinamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
27 straipsnis. Asmens duomenys
1. Generalinė prokuratūra turi teisę Asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti prašymus tarnauti
prokuroru pateikusių asmenų ir prokurorų asmens duomenis ir ypatingus asmens
duomenis.
2. Prašymą tarnauti prokuroru pateikusio asmens
duomenys, taip pat duomenys apie prokuroro priėmimą į tarnybą, jo priesaiką,
paskyrimą į pareigas ir atleidimą iš tarnybos, nušalinimą nuo pareigų,
skatinimą, tarnybines nuobaudas, tarnybinių asmens apsaugos priemonių išdavimą
ir kiti duomenys tvarkomi Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje
pagal generalinio prokuroro patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles.
28
straipsnis. Tarnybos prokuroru stažas
1. Prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į
prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m. kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.
2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant
asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros
tvarką, sudaro:
1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo teisėju stažas;
2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo
turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
stažas;
3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo
teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.
3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant
prokurorų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo
stažas;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas.
4. Asmens, kuris iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtas į
respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės,
transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros
stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos
prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
5. Asmens darbo
(tarnybos) laikas, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, į tarnybos prokuroru
stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu.
6. Asmuo,
nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl stažo įskaitymo, gali jį
apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
28 straipsnis.
Tarnybos prokuroru stažas
1. Prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į
prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m.
kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.
2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant
asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros
tvarką, sudaro:
1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo teisėju stažas;
2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo
turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
stažas;
3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo
teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.
3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant
prokurorų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo
stažas;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas.
4. Asmens, kuris iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtas į
respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės,
transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros
stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos
prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
5. Asmens darbo (tarnybos) laikas, numatytas šio straipsnio 2 ir 3
dalyse, į tarnybos prokuroru stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu
remiantis Atrankos komisijos teikimu.
6. Asmuo, nesutikdamas su Atrankos komisijos teikimu, gali jį apskųsti
generaliniam prokurorui, o nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl
stažo įskaitymo, – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta
tvarka.
29 straipsnis. Prokurorams taikomi apribojimai
1. Prokuroras
negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti kitose įstaigose,
įmonėse ar organizacijose, išskyrus mokslinį, pedagoginį darbą, kūrybinę veiklą
arba atvejus, kai nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos
Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas.
2. Prokuroras
negali gauti kito atlyginimo, išskyrus prokuroro darbo užmokestį, atlyginimą už
kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, teisės
aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis darbas neįeina į prokuroro
pareigas.
3. Prokuroras tik generalinio prokuroro sutikimu gali dirbti mokslinį
ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, dalyvauti teisės aktų projektų
rengimo grupėse ar komisijose, būti nustatyta tvarka deleguojamas į
tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
30 straipsnis. Prokuroro priesaika
1.
Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas asmuo prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis
asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikų tekstų:
1) „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir
įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir
teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man
patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir
įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir
teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man
patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.“
2. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo.
3. Prokuroro priesaiką priima generalinis prokuroras.
4. Prokuroras prisiekia vieną kartą, jei jis nebuvo iš prokuroro
pareigų atleistas.
5. Prokuroro pasirašytas vardinis priesaikos lapas saugomas jo asmens
byloje.
6. Sulaužęs priesaiką, prokuroras atsako kaip padaręs tarnybinį
nusižengimą ar prokuroro vardą žeminantį poelgį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-417, 2005-11-22,
Žin., 2005, Nr. 143-5179 (2005-12-08)
Šeštasis SKIRSNIS
Prokurorų
tarnybos ypatumai
31
straipsnis. Prokurorų stažuotės
1. Asmuo,
priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą,
pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną
individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo,
atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei
skiriamas vadovas.
2. Prokurorų
stažuotės nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
3. Prokuroras
stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir proceso sprendimų bei nutarimų
projektus privalo derinti su stažuotės vadovu.
4. Pasibaigus
prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Ji
generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti
kvalifikacinį rangą;
2) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;
3) prokuroro
tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.
5. Atestacijos
komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti
stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.
6. Prokuroro
stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą
tarnybos prokuroru stažą.
32
straipsnis. Prokurorų mokymas
1. Prokurorų
mokymas:
1) mokymas
prokurorų stažuotės metu – profesinių įgūdžių formavimas;
2)
kvalifikacijos kėlimas – profesinių žinių plėtimas ir įgūdžių tobulinimas.
2. Prokurorų
mokymą prokurorų stažuotės metu organizuoja Generalinė prokuratūra,
kvalifikacijos kėlimą – Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija.
3. Prokuratūra
turi sudaryti sąlygas prokurorams savarankiškai kelti kvalifikaciją.
4. Prokuroras jo
paties sutikimu gali būti siunčiamas kelti kvalifikacijos ne ilgiau kaip
vienerius metus. Šis laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą,
prokurorui mokamas iki mokymosi laikotarpio nustatytas darbo užmokestis ir
garantuojamos jo einamos pareigos.
5. Prokuroras,
prokuratūros siuntimu mokęsis ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus
nuo mokymosi pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 1–6, 9 ir 10 punktų ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 punktų
nuostatas, privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už
paskutinius dvejus metus.
6.
Prokurorų siuntimo mokytis ir jų mokymosi išlaidų apmokėjimo tvarką nustato
generalinis prokuroras.
7. Prokurorų
tarnybai, kvalifikacijai ir tinkamumui eiti pareigas vertinti sudaroma
mokymą finansuoja valstybė. Prokuratūros išlaidų sąmatoje prokurorų mokymui
turi būti numatytos lėšos, sudarančios ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau
kaip 3 procentus prokurorų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
33
straipsnis. Prokurorų tarnybos vertinimas
1. Prokurorų
tarnybą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina Atestacijos
komisija generalinio prokuroro nustatyta tarka.
2. Prokuroro
tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai
eilinio tarnybos vertinimo metu.
3. Neeilinis
tarnybos vertinimas atliekamas generalinio prokuroro sprendimu:
1) paties
prokuroro prašymu, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo praėjo ne mažiau
kaip pusė metų;
2) kai
prokuroras siekia būti paskirtas į aukštesnes arba, pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui, į tas
pačias pareigas, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo yra praėję treji
metai;
3) kai ne kartą
kartojasi prokuroro veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis
yra tinkamas užimamoms pareigoms eiti.
4. Nėščios
prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.
5. Atestacijos
komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam
prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti labai gerai ir pasiūlyti prokurorą paskatinti šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) prokuroro
tarnybą vertinti gerai;
3) prokuroro
tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti kelti kvalifikaciją;
4) prokuroro
tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;
5) prokuroro
tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.
6. Atestacijos
komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti
tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.
7. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam
prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
31 straipsnis.
Prokurorų stažuotės
1. Asmuo,
priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą,
pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną
individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo,
atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei
skiriamas vadovas.
2. Prokurorų
stažuotės nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
3. Prokuroras
stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir proceso sprendimų bei nutarimų projektus
privalo derinti su stažuotės vadovu.
4. Pasibaigus
prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Ji
generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti
kvalifikacinį rangą;
2) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;
3) prokuroro
tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.
5. Atestacijos
komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti
stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.
6. Prokuroro
stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą
tarnybos prokuroru stažą.
32 straipsnis.
Prokurorų kvalifikacijos kėlimas
1. Prokurorai privalo kelti
kvalifikaciją pagal Generalinės prokuratūros parengtas mokymo programas.
2. Prokuratūra turi sudaryti sąlygas prokurorams
savarankiškai kelti kvalifikaciją.
3. Mokytis į
užsienį prokuratūros siuntimu išvykusiam prokurorui paliekamos jo eitos
pareigos ir ne ilgiau kaip tris mėnesius mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
4. Prokuratūros
siuntimu mokęsis ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi
pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1
dalies 1–6, 9 ir 10 punktų ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 punktų nuostatas prokuroras
privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už paskutinius
dvejus metus.
5. Prokuratūros
išlaidų sąmatoje prokurorų stažuotėms ir kvalifikacijos kėlimui turi būti
numatytos lėšos, kurios sudarytų ne mažiau kaip 3 procentus prokurorų darbo
užmokesčiui skirtų asignavimų.
33 straipsnis.
Prokurorų tarnybos vertinimas
1. Prokurorų
tarnybą, kompetenciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina
Atestacijos komisija.
8. Atestacijos
komisija sudaroma trejiems metams iš septynių prokurorų, turinčių ne mažesnį
kaip septynerių metų tarnybos prokuroru stažą. Į šią komisiją bendru sutarimu
po du prokurorus pasiūlo apygardų vyriausieji prokurorai ir apylinkių
vyriausieji prokurorai, tris prokurorus – generalinio prokuroro pavaduotojai.
9. Prokuroras
gali būti tik vienos iš šiame straipsnyje nurodytų komisijų narys.
10. Atrankos,
Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu
tvirtina generalinis prokuroras.
trečiasIS SKIRSNIS
PROKURORŲ statusas
ir kompetencija
11 straipsnis. Prokurorų statusas ir nepriklausomumas
1. Prokuroras yra asmuo, paskirtas į prokuroro
pareigas šio Įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro – valstybės pareigūno statusą
nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir tarptautinės sutartys.
2. Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų
valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir
visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir įstatymų.
3. Prokurorams negali būti daromas joks politinis, ekonominis,
psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų
turėti įtakos jų priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti
prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis
į prokurorų veiklą.
4. Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą
sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal
įstatymus.
5. Mitingai, piketai, kitos akcijos prokuratūros patalpose, taip pat
prie prokuratūros pastatų arčiau, negu nustatyta Susirinkimų įstatyme,
draudžiami.
6. Asmenims,
išskyrus prokurorus ir prokuratūros personalą, filmuoti, fotografuoti, daryti
garso ar vaizdo įrašus prokuratūros patalpose galima tik turint Generalinės
prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vadovo leidimą.
2. Prokuroro
tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai
eilinio tarnybos vertinimo metu.
3. Į vyriausiojo
prokuroro pareigas skiriamam prokurorui generalinio prokuroro įsakymu skiriamas
neeilinis tarnybos vertinimas. Neeilinis tarnybos vertinimas neskiriamas, jei
nuo paskutinio tarnybos vertinimo nėra praėję vieneri metai.
4. Nėščios
prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.
5. Atestacijos
komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam
prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas;
2) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į aukštesnes pareigas;
3) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;
4) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.
6. Atestacijos
komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti
tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.
7. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam
prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
34 straipsnis.
Prokurorų karjera
1. Asmuo,
pageidaujantis būti paskirtas į šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse nurodytas
pareigas, pateikia prašymą įrašyti jį į Registrą ir dalyvauja atrankoje į šias
pareigas šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Į vyriausiojo prokuroro
(jo pavaduotojo) pareigas asmuo skiriamas penkeriems metams.
3. Vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas), pasibaigus penkerių metų jo paskyrimo į šias
pareigas laikotarpiui, pageidaujantis vėl būti paskirtas į šias, kitas
lygiavertes ar aukštesnes pareigas, įrašomas į Registrą ir dalyvauja atrankoje
šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Vyriausiasis prokuroras (jo
pavaduotojas) negali eiti tų pačių pareigų toje pačioje prokuratūroje ilgiau
kaip 10 metų iš eilės.
4. Pasibaigus
skyrimo į pareigas laikotarpiui, prokuroras jo sutikimu be atrankos perkeliamas
į prokuroro pareigas prokuratūroje, kurioje jis ėjo vyriausiojo prokuroro ar jo
pavaduotojo pareigas, arba jo sutikimu – kitoje teritorinėje prokuratūroje.
Šiuo pagrindu prokuroras negali būti paskirtas į vyriausiojo prokuroro ar jo
pavaduotojo pareigas.
5. Į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus), departamento
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip
septynerių metų tarnybos prokuroru ir (ar) darbo teisėju stažą arba dvejus
metus jis yra dirbęs apygardos teismo, apygardos administracinio teismo
teisėju, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėju, arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės krypties
daktaro laipsnį ne mažiau kaip septynerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį
darbą.
6. Į Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos prokuratūros
struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas
skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų tarnybos prokuroru ir
(ar) darbo teisėju stažą, arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės
krypties daktaro laipsnį ne mažiau kaip penkerius metus yra dirbęs teisinį
pedagoginį darbą.
7. Į apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas
skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip trejų metų tarnybos prokuroru ir
(ar) darbo teisėju stažą, arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės
krypties daktaro laipsnį ne mažiau kaip trejus metus yra dirbęs teisinį
pedagoginį darbą.
8. Galiojančių tarnybinių nuobaudų turintys
prokurorai, taip pat prokurorai, kurių tarnyba
paskutinės atestacijos metu įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai,
į aukštesnes pareigas neskiriami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
12 straipsnis. Prokurorų neliečiamumas
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
35 straipsnis.
Prokurorų kvalifikaciniai rangai
1. Prokurorams
suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas
pareigas:
1)
jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos
patarėjas;
3) vyresnysis
justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis
justicijos patarėjas;
5) valstybinis
justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis
valstybinis justicijos patarėjas.
2. Generaliniam
prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą,
generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo
kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į
pareigas.
3. Prokurorui
kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras įsakymu remdamasis
Atestacijos komisijos išvadomis po jo kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo
tvarka:
1) einančiam
prokuroro pareigas Generalinėje prokuratūroje arba apygardos vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)
pareigas – ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį
rangą;
2) einančiam
prokuroro pareigas teritorinėje prokuratūroje – ne aukštesnį kaip vyresniojo
justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.
4. Pretendentų į
prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta
teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo
kvalifikacinis rangas.
5. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas
nesuteikiamas.
6. Prokurorui,
pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas
kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.
36 straipsnis. Perkėlimas į
kitas pareigas
1. Prokuroras generalinio prokuroro įsakymu gali
būti perkeltas į lygiavertes ar žemesnes pareigas.
2. Į lygiavertes
pareigas prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)
pareigų, gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu, kai į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų;
2) kai dėl
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos.
3. Prokuroras į
žemesnes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu, išskyrus perkėlimą į vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo
pareigas;
2) kai dėl
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos ir nėra
galimybių perkelti jį į lygiavertes pareigas;
3) kai yra
Atestacijos komisijos siūlymas perkelti jį į žemesnes pareigas;
4) kai jam
paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas;
5) pasibaigus
paskyrimo į pareigas terminui.
4. Nėščią
prokurorę perkelti į kitas pareigas be jos sutikimo, išskyrus šio straipsnio 3
dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
5. Prokurorą,
kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, perkelti į kitas pareigas be jo
sutikimo, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus,
draudžiama.
6. Generalinio
prokuroro įsakyme dėl prokuroro perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodytas
perkėlimo pagrindas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
37
straipsnis. Laikinas prokuroro perkėlimas į kitą prokuratūrą, kitą tos pačios
prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas
1. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali be prokuroro
sutikimo laikinai perkelti jį į bet kurią prokuratūrą, kitą tos pačios
prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas. Sprendžiant dėl prokuroro
perkėlimo, įvertinama perkeliamo prokuroro kvalifikacija, darbo stažas,
specializacija, atstumas iki vietovės, kurios teritorijoje esančioje prokuratūroje
ar jos padalinyje yra laisva prokuroro vieta, prokuroro nuomonė ir argumentai
dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. Šioje dalyje nustatyta
tvarka prokuroro perkėlimas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus per
trejus tarnybos prokuratūroje metus.
2. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) į prokuroro, kuris dėl svarbių priežasčių negali
eiti pareigų (serga ar yra kita svarbi priežastis), pareigas gali laikinai
perkelti kitą prokurorą jo sutikimu, iki grįš negalintis eiti pareigų prokuroras.
3. Šio
straipsnio nustatyta tvarka perkeltam prokurorui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas atlyginimas,
taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios
išlaidos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
37 straipsnis. Pavedimas atlikti kitas funkcijas
1. Generalinis
prokuroras, jo pavaduotojas, teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras
tarnybinio būtinumo atvejais gali laikinai pavesti prokurorui be jo sutikimo
toje pačioje prokuratūroje atlikti bet kokias jo kvalifikaciją atitinkančias
prokuroro funkcijas.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytas pavedimas yra laikinas ir negali trukti ilgiau
kaip šešis mėnesius per trejus tarnybos prokuratūroje metus.
38 straipsnis.
Prokurorų profesinė etika ir elgesys
1. Prokurorai
tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Prokurorų etikos kodekso. Šį kodeksą
tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.
2. Prokurorų
etikos kodekso pažeidimus tiria Etikos komisija. Ši komisija pateikia siūlymą
dėl tarnybinės nuobaudos Prokurorų etikos kodeksą pažeidusiam prokurorui
taikymo.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ
SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ
39 straipsnis. Prokurorų skatinimas
1. Už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ar
pasižymėjimą tarnyboje prokurorai gali būti skatinami:
1) padėka;
2) vardine
dovana (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio vertės);
3) vienkartine
(iki vieno pareigūno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pinigine išmoka;
4) prokuroro
garbės ženklo medaliu arba kitu pasižymėjimo ženklu;
5) suteikiant
aukštesnį kvalifikacinį rangą.
2. Už ypatingus
nuopelnus Lietuvos valstybei prokuroras gali būti teikiamas valstybės
apdovanojimui ir (ar) vardiniam ginklui gauti.
3. Prokuroras
skatinamas šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
4. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turintis prokuroras neskatinamas ir neteikiamas valstybės
apdovanojimui ir (ar) vardiniam ginklui gauti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
391
straipsnis. Prokurorų tarnybinė atsakomybė
1. Prokurorai
tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,
įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina
generalinis prokuroras kolegijos patarimu.
2. Už padarytus
įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius
poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai
traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
3. Prokuroro vardą
žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų
atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą
ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų
pažeidimas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
40 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
Prokurorui už
įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius
poelgius, taip pat kitus Prokurorų
etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3)
kvalifikacinio rango pažeminimas;
4) perkėlimas į
žemesnes pareigas;
5) atleidimas iš
tarnybos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
41 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
skyrimo tvarka
1. Prokurorų
padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą
žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus
nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta
tvarka.
2. Į Etikos komisiją
dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prokuroro veikos tyrimo gali kreiptis:
1) generalinis
prokuroras ar generalinio prokuroro pavaduotojas – dėl Generalinės prokuratūros
departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro;
2) generalinis
prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Generalinės prokuratūros
departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras –
dėl Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės
prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo;
3) generalinis
prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Generalinės prokuratūros
departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros, kurioje prokuroras
tarnauja, vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas – dėl Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros prokuroro;
4) proceso
dalyviai ar kiti asmenys, jeigu prokuroro padarytas pažeidimas yra konstatuotas
įsiteisėjusiu teismo sprendimu – dėl prokuroro proceso veiklos;
5) bet kuris
asmuo, kuriam tapo žinomas toks poelgis, – dėl prokuroro vardą žeminančio
poelgio ar kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo, nesusijusio su prokuroro
proceso veikla.
3. Etikos komisija, išnagrinėjusi šio straipsnio 2 dalyje
nurodytų asmenų kreipimusis, pateikia savo išvadą, o konstatavusi, kad buvo
padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą
žeminantis poelgis ar kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, – išvadą generaliniam prokurorui dėl tarnybinės
nuobaudos skyrimo.
4. Konstatuoti,
kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro
vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas,
gali ir generalinis
prokuroras, gavęs generalinio
prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar
teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą
teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu
nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.
5. Tarnybinę
nuobaudą įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos
komisijos išvadą ar šio straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto motyvuotą
teikimą, tačiau generalinio prokuroro šie siūlymai ir teikimai nesaisto.
6. Tarnybinė nuobauda gali
būti paskirta
per šešis mėnesius
nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio
poelgio,
taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau ne
vėliau kaip per trisdešimt šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Šio
straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytais
atvejais tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos.
7. Jeigu prokuroro,
dėl kurio baigtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas,
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, baudžiamasis procesas nutrauktas,
baudžiamoji byla nutraukta arba priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis,
veiksmuose yra įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą
žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo požymių,
tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo
sprendimo, kuriuo baigiamas administracinio teisės pažeidimo bylos
nagrinėjimas, nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nuo
sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą, nuo sprendimo nutraukti baudžiamąją
bylą arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
8. Prokuroro dėl
laikinojo nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės
nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas.
9. Jeigu prokuroras
padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta
neatsižvelgiant į kitą atsakomybę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
42
straipsnis. Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas
1. Prokurorui
paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.
2. Tarnybinė
nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau
kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras
pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.
3. Tarnybinė
nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.
4. Pasibaigus
tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango
pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar
aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta
tvarka.
5. Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos
paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
43
straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka
1. Prokuroras gali būti nušalintas
nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių
ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra pagrindas
manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos
veikos požymių.
2. Prokurorą nuo pareigų nušalina
generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės
prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip
iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą
veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio
sprendimo baudžiamojoje byloje.
3. Iš prokuroro,
nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys,
prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.
4. Prokuroro nušalinimo nuo pareigų
laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.
5. Kai nuo
pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma
paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.
6. Nepagrįstai
nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto nušalinimo
laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas įskaitomas į
tarnybos prokuroru stažą.
aštuntasis skirsnis
prokuroro Atleidimas iš tarnybos
42 straipsnis.
Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas
1. Prokurorui
paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.
2. Tarnybinė
nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau
kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras
pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.
3. Tarnybinė
nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.
4. Pasibaigus
tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango
pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar
aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta
tvarka.
5. Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos
paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
43 straipsnis.
Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka
1. Prokuroras gali būti nušalintas
nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra
pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar
nusikalstamos veikos požymių.
2. Prokurorą nuo pareigų nušalina
generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės
prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip
iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą
veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio
sprendimo baudžiamojoje byloje.
3. Iš prokuroro,
nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys,
prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.
4. Prokuroro nušalinimo nuo pareigų
laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.
5. Kai nuo
pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma
paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.
6. Nepagrįstai
nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto
nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas
įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
aštuntasis skirsnis
prokuroro Atleidimas iš tarnybos
44 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai
1. Prokuroras
atleidžiamas iš tarnybos, kai:
1) atsistatydina
savo prašymu;
2) jam paskirta
tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;
3) įsiteisėja
apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) netenka
Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) nenutraukia
dalyvavimo politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje, kitaip
pažeidžia šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus;
6) nesutinka
būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo;
7) keičiant
prokuratūros darbo organizavimą, panaikinamos jo pareigos ir jis nesutinka su
kitomis pasiūlytomis pareigomis arba nėra pareigų, kurias būtų galima jam
pasiūlyti;
8) netinka
tarnauti prokuroru (remiantis medicinos komisijos išvada);
9) remiantis
Atestacijos komisijos išvada netinka eiti prokuroro pareigas;
10) jei
paaiškėja bent viena aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėjo būti priimtas į
tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas;
11)
atsistatydina įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją;
12) yra 65 metų;
13) nesutinka būti perkeltas į kitas
pareigas pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui.
2. Prokuroras
gali būti atleistas iš tarnybos, jei:
1) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
2) nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui
jam skiriama nauja tarnybinė nuobauda;
3) be svarbios
priežasties du kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba be
svarbios priežasties neatvyksta į tarnybą 2 dienas iš eilės;
4) be svarbios priežasties du kartus neatvyksta į
Atestacijos komisijos posėdį;
5) dėl laikino nedarbingumo nebūna tarnyboje daugiau
kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų
per paskutinius dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kuriais įstatymų nustatyta,
kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų arba dėl sveikatos
sutrikdymo tarnyboje;
6) pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybinėje tarnyboje įstatymą;
7) negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija,
kai toks reikalavimas numatytas Kompetencijos nuostatuose;
8) yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir
karių valstybinei pensijai gauti.
3. Prokurorą atleisti iš tarnybos kitu pagrindu, negu nurodyta šiame
Įstatyme, draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
45 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir
atleidimo tvarka
1. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio
prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokurorą
atleisti iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu,
išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–4, 11 punktuose ir 2 dalies 8
punkte nustatytus atvejus, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš
tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų
ar laikino nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.
3. Nėščią
prokurorę atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
1–6, 9–12 punktuose ir 2 dalies 1, 3, 6, 8 punktuose nustatytus atvejus,
draudžiama.
4. Prokurorą,
kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, atleisti iš tarnybos, išskyrus šio
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 8–12 punktuose ir 2 dalies 1–6, 8
punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
5. Atleisti
prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 12 punktuose ir 2
dalies 8 punkte nustatytais atvejais galima tik apie tai įspėjus raštu prieš du
mėnesius. Prokuroras, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų, taip pat prokuroras,
kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją atsiradimo liko
ne daugiau kaip penkeri metai arba kuris yra invalidas, apie atleidimą iš
tarnybos turi būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jei prokuroras
atleidžiamas iš tarnybos nesibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo data
nukeliama iki įspėjimo termino pabaigos.
6. Mirę,
įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur
esančiais prokurorai generalinio prokuroro įsakymu išbraukiami iš Prokurorų
pareigybių sąrašo.
7. Prokurorą
atleidžiant iš tarnybos arba išbraukiant iš Prokurorų pareigybių sąrašo,
paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro
pažymėjimas, prokuroro ženklas, proceso dokumentai ir jam patikėtas
prokuratūros turtas.
46
straipsnis. Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju
1. Prokuroras
turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam
prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.
2. Jeigu
generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo
prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.
3. Prokuroras
turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas
nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.
4. Prokuroras, kuris atsistatydina dėl sveikatos
sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos
atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14
kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.
47
straipsnis. Išeitinė išmoka
1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 13 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais
atvejais, o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio
5 dalies 1 punkte, 6 dalies 1, 2 punktuose ir 7 dalies 2 punkte nustatytais
atvejais, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio
išeitinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka
atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos
prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų
tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų
tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties
metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
46 straipsnis.
Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju
1. Prokuroras
turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam
prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.
2. Jeigu
generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo
prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.
3. Prokuroras
turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas
nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.
4. Prokuroras, kuris atsistatydina dėl sveikatos
sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos
atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14
kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.
47 straipsnis.
Išeitinė išmoka
1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais atvejais,
o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3
punkte nustatytu atveju, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo
užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka
atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos
prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų
tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų
tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties
metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.
48 straipsnis. Grąžinimas į tarnybą
1. Asmuo, supažindintas su generalinio prokuroro
įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos, gali šį įsakymą apskųsti teismui per vieną
mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai dėl prokurorų atleidimo iš
tarnybos sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Jei teismas prokuroro atleidimą iš tarnybos
pripažino neteisėtu ir prokurorą grąžino į eitas pareigas, prokurorui sumokamas
jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo
neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
3. Jei teismas
prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir nustatė, kad į eitas
pareigas jis negali būti grąžintas dėl prokuratūros darbo organizavimo
pakeitimų arba dėl kitų svarbių priežasčių, prokurorui priteisiama šio Įstatymo
47 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis mėnesinis darbo
užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš
tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma,
kad prokuroras iš tarnybos atleistas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
1 punktą kaip atsistatydinęs savo prašymu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo
dienos.
4. Generalinis
prokuroras, remdamasis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais teismo
sprendimais, privalo panaikinti neteisėtą įsakymą dėl prokuroro atleidimo iš
tarnybos ir šio įsakymo pagrindus.
Devintasis
skirsnis
PROKURORŲ
SOCIALINĖS GARANTIJOS
49
straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis
Prokurorų darbo
užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo
įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-1785,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5035 (2008-11-15)
50
straipsnis. Prokurorų atostogos
1. Prokurorams
suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.
2. Prokurorams, turintiems daugiau
kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos
prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau
bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42
kalendorinės dienos.
3. Prokurorams kasmetinės atostogos
suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Prokurorams už nenormuotą darbo
dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,
numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio
ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų
kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos
suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti
prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos
kitu laiku.
6. Prokurorams gali būti suteikiamos
šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos;
2) nėštumo ir
gimdymo;
3) tėvystės;
4) vaikui
prižiūrėti;
5) mokymosi;
6)
kvalifikacijos kėlimo;
7) dėl gyvenamosios vietos
pakeitimo.
7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių
ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne
ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas
įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
8. Nėštumo ir
gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam
sueis treji metai, mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta
tvarka.
9. Prokurorui,
kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,
vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne
ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos
kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo
užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru
stažą.
10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas
pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo
atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas
į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo
išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-666,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
51
straipsnis. Prokurorų teisė į pensijas
Prokurorai turi teisę Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių
valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti pareigūnų ir
karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo pensiją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-1028,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-315 (2007-01-19)
52
straipsnis. Kitos prokurorų socialinės garantijos
1. Prokuroro,
kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18
metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,
nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė
sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.
2. Prokuroras,
žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.
3. Prokurorui,
kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka
kompensaciją pagal darbingumo netekimo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 MDU dydžio;
2) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 MDU dydžio;
3) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 MDU dydžio;
4) dėl sunkaus
sveikatos sutrikdymo – 24 MDU dydžio;
5) dėl nesunkaus
sveikatos sutrikdymo – iki 12 MDU dydžio.
4. Prokuroro
žūties, tyčinio nužudymo ar sveikatos sutrikdymo dėl tarnybos faktinės
aplinkybės nustatomos teismo sprendimu ar generalinio prokuroro nustatyta
tvarka.
5. Gavusiam
kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos
sutrikdymo neteko darbingumo, sumokamas pagal netektą darbingumą priklausančios
kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.
6. Prokuroro
gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas
psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės
nustatyta tvarka.
7. Prokurorai
įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir
privalomuoju sveikatos draudimu.
8. Prokurorui,
tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta
tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
9. Prokuroro
komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Prokurorui,
kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar
mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais
atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio
pašalpa.
11. Prokurorai į privalomąją karo tarnybą nešaukiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
53
straipsnis. Prokurorų sveikatos patikrinimas
1. Prokurorai
turi kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos
ministro ir vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai
pasitikrinti sveikatą medicinos komisijoje.
2. Generalinis
prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos
komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti
medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.
54
straipsnis. Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga
1. Prokuroro
asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali
grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Dėl tarnybos prokuroro
patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar
sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ ASMENS
APSAUGOS PRIEMONĖS
49 straipsnis.
Prokurorų darbo užmokestis
Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės
politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
50 straipsnis.
Prokurorų atostogos
1. Prokurorams
suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.
2. Prokurorams, turintiems daugiau
kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos
prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau
bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42
kalendorinės dienos.
3. Prokurorams kasmetinės atostogos
suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Prokurorams už nenormuotą darbo
dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,
numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio
ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų
kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos
suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti
prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos
kitu laiku.
6. Prokurorams gali būti
suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos atostogos;
2) nėštumo ir gimdymo atostogos;
3) tėvystės atostogos;
4) atostogos vaikui prižiūrėti,
kol jam sueis treji metai;
5) mokymosi atostogos;
6) kvalifikacijos kėlimo atostogos;
7) atostogos dėl gyvenamosios
vietos pakeitimo.
7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių
ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne
ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas įskaitomas
į tarnybos prokuroru stažą.
8. Nėštumo ir
gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam
sueis treji metai, mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta
tvarka.
9. Prokurorui,
kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,
vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne
ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos
kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo
užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru
stažą.
10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas
pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo
atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas
į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo
išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-666,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
51 straipsnis. Prokurorų teisė į
pensijas
Prokurorai turi
teisę Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto
apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei
valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti
pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo
pensiją.
52 straipsnis.
Kitos prokurorų socialinės garantijos
1. Prokuroro,
kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18
metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,
nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė
sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.
2. Prokuroras,
žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.
3. Prokurorui,
kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka
kompensaciją pagal Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos
nustatytą invalidumo grupę ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1)
dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam I grupės invalidu – 60 MDU dydžio;
2) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam II grupės invalidu – 48 MDU dydžio;
3) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam III grupės invalidu – 36 MDU dydžio;
4) dėl sunkaus
sveikatos sutrikdymo – 24 MDU dydžio;
5) dėl nesunkaus
sveikatos sutrikdymo – iki 12 MDU dydžio.
4. Gavusiam
kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos
sutrikdymo tapo invalidu, sumokamas pagal invalidumo grupę priklausančios
kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.
5. Prokuroro
gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas
psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės
nustatyta tvarka.
6. Prokurorai
įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir
privalomuoju sveikatos draudimu.
7. Prokurorui,
tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta
tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
8. Prokuroro
komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
9. Prokurorui,
kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar
mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais
atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimalių mėnesinių algų dydžio
pašalpa. Pašalpa mokama iš prokuratūrai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
53 straipsnis.
Prokurorų sveikatos patikrinimas
1. Prokurorai turi
kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos ministro ir
vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai pasitikrinti sveikatą
medicinos komisijoje.
2. Generalinis
prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos
komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti
medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.
54 straipsnis.
Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga
1. Prokuroro
asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali
grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Dėl tarnybos prokuroro
patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar
sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ ASMENS
APSAUGOS PRIEMONĖS
55 straipsnis. Specialiosios
prokurorų asmens apsaugos priemonės
1. Tarnybiniai
šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios asmens apsaugos priemonės
prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu
nustatyta tvarka.
2. Prokuroras
turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir
specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą
leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys
neišduodami.
3. Prokuroras,
panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos
priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai
ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias
asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:
1) imtis
priemonių, kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos
pagalba;
2) organizuoti
įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;
3) apie tai
pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui.
4. Prokurorui
draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos
priemones:
1) nešioti
neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
2) palikti
saugoti nepritaikytose vietose;
3) perduoti
kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;
4) perdirbti.
5. Neteisėtai
panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos
priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka.
56
straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka
1. Prokuroras
gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi
akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų
panaudoti nėra galimybės:
1) gindamasis
arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo
gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas
asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį
sulaikymo;
3) sulaikydamas
suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas
žmogų nuo puolančio gyvūno.
2. Prokuroras
turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti
į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar
gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.
vienuoliktasis SKIRSNIS
Baigiamosios
nuostatos
57
straipsnis. Prokuratūros finansavimas
1. Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės
biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų
valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti
atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.
2. Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės
institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis
priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro
nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.
58
straipsnis. Prokuratūros materialinis aprūpinimas
1. Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo
disponuoja patikėjimo teise.
2. Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti
Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.
56 straipsnis.
Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka
1. Prokuroras
gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi
akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų
panaudoti nėra galimybės:
1) gindamasis
arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo
gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas
asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį
sulaikymo;
3) sulaikydamas
suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas
žmogų nuo puolančio gyvūno.
2. Prokuroras
turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti
į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar
gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.
vienuoliktasis SKIRSNIS
Baigiamosios
nuostatos
57 straipsnis.
Prokuratūros finansavimas
1. Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės
biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų
valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti
atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.
2. Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės
institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis
priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro
nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.
58 straipsnis.
Prokuratūros materialinis aprūpinimas
1. Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo
disponuoja patikėjimo teise.
2. Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti
Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.
59 straipsnis. Kvalifikacijos kėlimo įstaigos ir spaudos leidiniai
Prokuratūra turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti
prokurorų kvalifikacijos kėlimo įstaigas ir leisti specialius leidinius.
60 straipsnis. Prokurorų atributai
1. Prokurorų atributai yra prokuroro mantija su simboliu – Lietuvos
valstybės herbu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kiti
pasižymėjimo ženklai. Jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato generalinis
prokuroras.
2. Prokuroro
asmens tapatybę patvirtina ir teisę veikti pagal įstatymus suteikia prokuroro
pažymėjimas ir prokuroro ženklas.
3. Prokuroras
teismo posėdyje dėvi prokuroro mantiją su simboliu – Lietuvos valstybės herbu.
4. Prokurorų
mantijos su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro ženklo, garbės ar
kitų pasižymėjimo ženklų etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.
5. Valstybės
vėliavų kėlimo ir naudojimo prokuratūroje tvarką pagal galiojančius teisės
aktus nustato generalinis prokuroras.
61 straipsnis. Prokuratūros
diena
Prokurorų profesinė šventė yra kovo 30 diena – Prokuratūros diena.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali
tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-620, 1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO"
PAKEITIMO
2.
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo padarytos
nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie tai pranešęs
Respublikos Prezidentui.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-142,
1997 03 13, Žin., 1997, Nr. 23-543 (1997 03 15)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
3.
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali
tik generalinis prokuroras.
4. Įeiti į prokuroro gyvenamąsias,
tarnybines ir kitas patalpas, daryti jose arba prokuroro asmeniniame ar
tarnybiniame automobilyje arba kitoje asmeninėje transporto priemonėje apžiūrą,
kratą ar poėmį, taip pat atlikti prokuroro asmens apžiūrą ar kratą, jam
priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį galima tik prokuroro
sutikimu arba jei generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl
prokuroro padarytos nusikalstamos veikos. Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras
yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-958,
1998 12 10, Žin., 1998, Nr. 114-3187 (1998 12 30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-43, 2000 11 28, Žin., 2000, Nr.
103-3259 (2000 12 01)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka prokuroras gali būti
patrauktas administracinėn atsakomybėn.
6. Prokuroras, sulaikytas be
prokuroro pažymėjimo, turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatomas jo
statusas. Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras yra užkluptas darantis
administracinį teisės pažeidimą ar tuoj po jo, nusikalstamą veiką ar tuoj po
jos arba kai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra pradėtas ikiteisminis
tyrimas.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.
64-2328 (2001-07-25)
VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO, TEISMŲ ĮSTATYMO,
KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO, SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO, SEIMO NARIŲ DARBO
SĄLYGŲ ĮSTATYMO, PROKURATŪROS ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROKURATŪROJE STATUTO, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO, VAIKO TEISIŲ
APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-866,
2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1886 (2002-05-17)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1518,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-802,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3411 (2006-08-08)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS
PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-417,
2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5179 (2005-12-08)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-666, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 50 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1028,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-315 (2007-01-19)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 51 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34, 36, 39, 44, 52
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 37(1) STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1690,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3190 (2008-07-17)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1785,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5035 (2008-11-15)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-338,
2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 89-3800 (2009-07-28)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 37(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. spalio 1 d.
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-744,
2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2294 (2010-04-27)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-855,
2010-05-27, Žin., 2010, Nr. 64-3142 (2010-06-03)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6,
7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 19, 20, 21, 23, 24, 25, 26, 28, 33, 34, 35, 36, 37,
40, 41, 44, 47, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(1),
39(1) STRAIPSNIAIS IR 38 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m.
sausio 1 d.
Iki
šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas 5 metų laikotarpiui paskirti vyriausieji
prokurorai (jų pavaduotojai) jas eina iki 5 metų laikotarpio pabaigos.
Iki
šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai paskirtiems vyriausiesiems
prokurorams (jų pavaduotojams) 5 metų skyrimo į pareigas laikotarpis
skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Jeigu vyriausieji prokurorai paskirti į pareigas iki Lietuvos
Respublikos prokuratūros įstatymo 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34,
36, 39, 44, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 371
straipsniu įstatymo (Žin., 2008,Nr. 81-3173) įsigaliojimo
šias pareigas prokuratūroje ėjo kadencijos trukmės ar ilgesnį laikotarpį, šis
laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas.
Jeigu vyriausieji prokurorai paskirti į pareigas po Lietuvos
Respublikos prokuratūros įstatymo 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34,
36, 39, 44, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 371
straipsniu įstatymo (Žin., 2008, Nr. 81-3173) įsigaliojimo
šias pareigas prokuratūroje ėjo kadencijos trukmės ar ilgesnį laikotarpį, šis
laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo
generalinis prokuroras parengia teisės aktus, įgyvendinančius šio įstatymo
nuostatas, ir patvirtina šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sudėčių komisijas.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-652,
2013-12-10, Žin., 2013, Nr. 130-6628 (2013-12-19)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1
d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-708,
2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7075 (2013-12-30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XII-868,
2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-13, i. k. 2014-05359
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 9, 10, 17, 28, 34, 34-1, 36 IR 50
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2014-06-27)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
371 straipsnis. Prokuroro delegavimas į
tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas
1. Prokuroras jo
paties sutikimu gali būti deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos
institucijas ar užsienio valstybių institucijas arba į kitas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse
numatytas pareigas paprastai ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu tarptautinė
sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
2. Prokuroro
delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių
institucijas laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, jam mokamas
nustatytas darbo užmokestis ir apmokamos kitos teisės aktų nustatytos su
delegavimu susijusios išlaidos. Delegavimo laikotarpiu prokurorui garantuojamos
einamos pareigos.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-338,
2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 89-3800 (2009-07-28)
38
straipsnis. Neteko galios nuo 2012-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
PROKURORŲ
SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ
341 straipsnis. Buvusio prokuroro skyrimo į prokuroro
pareigas ypatumai
1.
Buvęs prokuroras, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas
arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme
nustatytos prokuroro skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali
būti paskirtas į tokias pačias ar žemesnes prokuroro pareigas, jeigu nuo
tarnybos prokuroru pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jeigu į tas pačias laisvas
prokuroro pareigas pageidauja būti paskirti keli buvę prokurorai, sprendžiant
paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta atrankos
tvarka. Atrankoje dalyvauja tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka į tarnybą
prokuratūroje pageidaujantys grįžti buvę prokurorai.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvęs prokuroras negali būti skiriamas į vyriausiojo
prokuroro (vyriausiojo prokuroro pavaduotojo) pareigas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1690,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3190 (2008-07-17)
13 straipsnis. Prokurorų įgaliojimai Lietuvos
Respublikos teritorijoje
1. Atlikdami
savo funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje.
2. Generalinės prokuratūros
prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti visuose teismuose.
3. Teritorinės
prokuratūros prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti teismuose pagal
generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo nustatytą kompetenciją.
14
straipsnis. Prokurorų pavaldumas
1. Prokurorų pavaldumą nustato šis
Įstatymas ir Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau –
Kompetencijos nuostatai). Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai
aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams
privalomi.
2. Prokurorai apie Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus), teritorinės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymą, kitą norminį aktą ar priimtą sprendimą,
prieštaraujančius įstatymams, privalo pranešti generaliniam prokurorui (jo
pavaduotojui).
3. Prokurorai,
nesutikdami su Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės
prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu, kitu norminiu aktu
ar priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti generaliniam prokurorui (jo
pavaduotojui), o nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu
ar kitu norminiu aktu, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jį apskųsti
teismui.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
35
straipsnis. Prokurorų kvalifikaciniai rangai
1. Prokurorams
suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas
pareigas:
1) jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos
patarėjas;
3) vyresnysis
justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis
justicijos patarėjas;
5) valstybinis
justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis
valstybinis justicijos patarėjas.
2. Generaliniam prokurorui
vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą, generalinio
prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą
suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į pareigas.
3. Prokurorui ne
aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia
generalinis prokuroras įsakymu, remdamasis Atestacijos komisijos išvadomis po
prokuroro kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo tvarka.
4. Pretendentų į
prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta
teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo
kvalifikacinis rangas.
5. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas
nesuteikiamas.
6. Prokurorui, pakartotinai
priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas kvalifikacinis rangas,
bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
15
straipsnis. Aukštesnysis prokuroras
1. Aukštesniojo
prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis Įstatymas ir
Kompetencijos nuostatai.
2. Prokurorui
vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra:
1) apylinkės
prokuratūros prokurorui – apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas), apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras
(jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas),
Generalinės prokuratūros prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento
skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros
departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
2)
apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorui – apygardos
prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas),
apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros
prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus)
vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
3)
apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui),
apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), apygardos
prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) –
apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros
prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus)
vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
4)
apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), Generalinės prokuratūros
prokurorui – Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus)
vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
5)
generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) visiems prokurorams yra aukštesnysis
prokuroras.
3. Aukštesnysis
prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti.
Prokuroras turi teisę reikalauti, kad aukštesnysis prokuroras nurodymus dėl
proceso veiksmų ir sprendimų, kurie neįforminami nutarimais, duotų raštu.
4. Aukštesnysis
prokuroras, gavęs skundą ar pranešimą dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį
nagrinėti pats arba pagal Kompetencijos nuostatus perduoti nagrinėti kitam
aukštesniajam prokurorui. Prokuroro priimtą proceso sprendimą gali išnagrinėti
tik vienas aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą.
5. Prokuroras
apie aukštesniojo prokuroro priimtą proceso sprendimą, prieštaraujantį
įstatymams, privalo pranešti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui).
6. Proceso dalyviai, nesutikdami su
aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta
tvarka sprendimą apskųsti teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
14 straipsnis.
Prokurorų pavaldumas
1. Generalinio
prokuroro (jo pavaduotojo), teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo
pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys
proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi.
2. Prokurorai
apie Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro
(jo pavaduotojo) įsakymą, kitą norminį aktą, aukštesniojo prokuroro priimtą
proceso sprendimą, prieštaraujančius įstatymams, privalo pranešti generaliniam
prokurorui (jo pavaduotojui).
3. Prokurorai,
nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu ar kitu norminiu
aktu, įstatymų nustatyta tvarka gali jį apskųsti teismui.
15 straipsnis.
Aukštesnysis prokuroras
1. Aukštesniojo
prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis Įstatymas ir
Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau – Kompetencijos
nuostatai).
2. Prokurorui
vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra:
1) apylinkės
prokuratūros prokurorui – apylinkės vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
2) apygardos
prokuratūros prokurorui – apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
3)
apylinkės vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) – apygardos vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas);
4)
apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), Generalinės prokuratūros
prokurorui – Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas);
5) Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui)
– generalinis prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Aukštesnysis
prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti.
Prokuroras turi teisę reikalauti, kad aukštesnysis prokuroras nurodymus dėl
proceso sprendimų, kurie neįforminami nutarimais, duotų raštu.
4. Prokuroro
priimtą proceso nutarimą gali panaikinti aukštesnysis prokuroras, priimdamas
motyvuotą nutarimą.
5. Proceso
dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali
įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui.
16 straipsnis. Ikiteisminis
tyrimas, valstybinis kaltinimas ir nuosprendžių vykdymo kontrolė
1. Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį
tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso
veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja
nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo
proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro
patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys
ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės
praktiką, yra privalomi.
17
straipsnis. Ikiteisminio tyrimo veiksmų koordinavimas
1. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritorinių prokuratūrų
vyriausieji prokurorai pagal kompetenciją koordinuoja ikiteisminio tyrimo
įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas.
2. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) gali duoti ikiteisminio
tyrimo įstaigų vadovams privalomus nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų
koordinavimo tiriant nusikalstamas veikas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
17 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo veiksmų
koordinavimas
1. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritorinių prokuratūrų
vyriausieji prokurorai pagal kompetenciją koordinuoja nusikalstamų veikų
ikiteisminio tyrimo veiksmus.
2. Ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai dalyvauja prokuroro pagal
kompetenciją rengiamuose koordinaciniuose pasitarimuose.
18 straipsnis. Nusikalstamų veikų prevencija
Prokurorai turi teisę dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines
ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas, taip pat
suinteresuotoms valstybės institucijoms teikti su tuo susijusią informaciją ir
pasiūlymus.
19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas
1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato
teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės
ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu,
o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas
teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios
kompetentingos institucijos nėra.
2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui
ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos
netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja institucijos steigėją ir (ar)
imasi kitų šio įstatymo nustatytų priemonių.
3. Prokurorai,
turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami
viešąjį interesą, turi įgaliojimus:
1) kreiptis į
teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu,
pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko;
2) reikalauti iš
valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir
fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;
3) reikalauti iš valstybės
ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės
pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo
dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą;
4) reikalauti iš
valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą,
pateikti išvadas;
5) kviesti
asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
6) dalyvauti
teismo procese, kai nagrinėjama civilinė ar administracinė byla pagal prokuroro
ieškinį, pareiškimą ar prašymą, civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas
baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus,
nutartis, nutarimus;
7) priimti
nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų;
8) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems
prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų;
9) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės
tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti
patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn;
10) nutarimu perduoti tyrimo medžiagą nagrinėti administracine tvarka,
kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą
administracinį teisės pažeidimą;
11) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
12) reikalauti iš valstybės
ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti
prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti.
4. Prokuroras,
nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti
viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti
taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui
per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.
5. Prokurorai
Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti
pradėti baudžiamąjį procesą.
6. Valstybinį
kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį
interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl
nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl
nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių
negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
20 straipsnis. Kitos prokurorų pareigos ir teisės
1. Prokurorai privalo:
1) būti ištikimi Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos
konstitucinei santvarkai;
2) gerbti ir ginti asmens teises ir laisves;
3) nešališkai atlikti savo funkcijas;
4) tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus;
5) pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ar
pavedimus, kilusius ar galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus;
6) laikytis Prokurorų etikos kodekso;
7) saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems
asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu
nustato įstatymai;
8) kelti savo kvalifikaciją.
2. Prokurorai turi teisę:
1) nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui
drausmės bylą;
2) pranešti asmenims, kurie
pagal Teismų įstatymą atlieka teismų administracinės veiklos priežiūrą, apie
atvejus, kai teismas nesiima reikiamų priemonių bylai tinkamai išnagrinėti.
3. Teritorinių
prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų deleguoti prokurorai turi teisę
dalyvauti savivaldybių institucijų posėdžiuose.
4. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) turi teisę dalyvauti rengiamuose Seimo,
Respublikos Prezidento ir Vyriausybės posėdžiuose.
5. Prokurorų proceso teises ir pareigas nustato proceso įstatymai ir šis
Įstatymas.
6. Kitos
prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestas prokuratūros
funkcijas nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) leidžiamuose
norminiuose aktuose ir Kompetencijos nuostatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-744,
2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2294 (2010-04-27)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
21 straipsnis. Prokurorų visuomeninė veikla
1. Prokurorai, tenkindami savo profesinius, kultūrinius ir
socialinius poreikius, gali jungtis į profesines sąjungas ir asociacijas.
2. Prokuratūroje draudžiama politinių partijų ir politinių organizacijų
veikla. Prokurorai negali būti politinių partijų, politinių organizacijų
nariai, rėmėjai ir dalyvauti jų veikloje ar kitaip pažeisti politinio
neutralumo principą.
3. Prokurorams
draudžiama streikuoti ir rengti piketus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
ketvirtasIS Skirsnis
Prokuratūros vadovai
22
straipsnis. Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka
1. Generaliniu
prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis
kaip 35 metų, nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą,
turi Lietuvos Respublikos pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį
išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko
profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos
prokuroru ir (arba) teisėjo arba kito teisinio darbo stažą.
2. Generalinį
prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos
Prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis prokuroras į tas pačias pareigas gali
būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
3. Generalinio
prokuroro pavaduotojus skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio
prokuroro teikimu. Generalinio prokuroro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra
susieta su generalinio prokuroro įgaliojimų trukme. Nutrūkus generalinio
prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, generalinio prokuroro
pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas
generalinis prokuroras.
4. Generalinis
prokuroras ir jo pavaduotojai, prieš pradėdami eiti pareigas, prisiekia
Lietuvos valstybei perskaitydami šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą
tekstą. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų priesaiką priima Respublikos
Prezidentas.
5. Generalinio
prokuroro įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia
įgaliojimų laikas arba generalinis prokuroras sulaukia 65 metų;
2) generalinis
prokuroras miršta;
3) generalinis
prokuroras išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą
darbą.
6.
Generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu.
7.
Generalinio prokuroro pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) nutrūkus
generalinio prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų įstatymų
nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras;
2) generalinio
prokuroro pavaduotojas sulaukia 65 metų;
3) generalinio
prokuroro pavaduotojas miršta;
4) generalinio
prokuroro pavaduotojas išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas
į kitą darbą.
8. Generalinis
prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiami iš pareigų, kai:
1) atsistatydina;
2) dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;
3) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
5) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-855,
2010-05-27, Žin., 2010, Nr. 64-3142 (2010-06-03)
Nr. XII-652,
2013-12-10, Žin., 2013, Nr. 130-6628 (2013-12-19)
22 straipsnis. Generalinio
prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka
1. Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti
skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis kaip 35 metų, nepriekaištingos
reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi Lietuvos Respublikos
pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs
teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį
laipsnį, turi ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ir (arba)
teisėjo arba kito teisinio darbo stažą.
2. Generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš
pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis
prokuroras į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem
kadencijoms iš eilės.
3. Generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir iš
pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu.
Generalinio prokuroro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su generalinio
prokuroro įgaliojimų trukme. Nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba
atleidus jį iš pareigų, generalinio prokuroro pavaduotojai pareigas eina tol,
kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras.
4. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, prieš
pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei perskaitydami šio
Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą tekstą. Generalinio prokuroro ir jo
pavaduotojų priesaiką priima Respublikos Prezidentas.
5. Generalinio prokuroro įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba generalinis
prokuroras sulaukia 65 metų;
2) generalinis prokuroras miršta;
3) generalinis prokuroras išrenkamas į kitas pareigas
arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą.
6. Generalinio prokuroro pavaduotojo įgaliojimai
nutrūksta, kai:
1) nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba
atleidus jį iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis
prokuroras;
2) generalinio prokuroro pavaduotojas sulaukia 65
metų;
3) generalinio prokuroro pavaduotojas miršta;
4) generalinio prokuroro pavaduotojas išrenkamas į
kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą.
7. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas
atleidžiami iš pareigų, kai:
1) atsistatydina;
2) dėl sveikatos būklės nebegali
eiti pareigų;
3) netenka Lietuvos Respublikos
pilietybės;
4) savo poelgiu sulaužo
priesaiką;
5) jam įsiteisėja apkaltinamasis
teismo nuosprendis.
Redakcija nuo 2014-01-01:
23 straipsnis.
Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų tarnybos ypatumai
1. Generalinis
prokuroras Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų, generalinio
prokuroro ir jo pavaduotojų, prokurorų kompetenciją nustato įsakymu
patvirtindamas Kompetencijos nuostatus.
2. Kai nėra generalinio prokuroro, šias pareigas eina
generalinio prokuroro paskirtas generalinio prokuroro pavaduotojas, o jeigu
generalinis prokuroras jį pavaduojančio asmens nepaskyrė, – didesnį tarnybos
Generalinėje prokuratūroje stažą turintis generalinio prokuroro pavaduotojas.
3. Generaliniam
prokurorui ir jo pavaduotojams netaikomos šio Įstatymo 25 straipsnio
1 dalies, 26 straipsnio, 30 straipsnio 3 dalies, 31–34, 36, 37 straipsnių,
39 straipsnio 3 dalies, 40–44 straipsnių, 45 straipsnio 1–6 dalių, 46, 48
straipsnių ir 53 straipsnio 2 dalies nuostatos.
4. Generalinio
prokuroro ir jo pavaduotojų asmens ir jų šeimos narių ar turto apsauga
užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
5.
Buvęs generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas be egzaminų ir atrankos gali
būti paskirti į bet kurias laisvas prokuroro pareigas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr. XII-708,
2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7075 (2013-12-30)
Nr. XII-868,
2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-13, i. k. 2014-05359
Penktasis skirsnis
Priėmimas į tarnybą prokuratūroje
24 straipsnis.
Prokurorai ir prokuratūros personalas
1. Prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai.
Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas.
2. Prokuratūros personalą sudaro:
1) prokuratūros valstybės tarnautojai;
2) darbuotojai.
3. Prokuratūros personalo
pareigybių sąrašą tvirtina ir jų pavaldumą nustato generalinis prokuroras.
4. Prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato
Valstybės tarnybos įstatymas.
5. Prokuratūros darbuotojų darbo sąlygas ir tvarką nustato Darbo
kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
25 straipsnis. Priėmimo į
tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas reikalavimai
1. Asmuo priimamas į tarnybą prokuratūroje ir paskiriamas į prokuroro
pareigas, jeigu jis yra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos
pilietis, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turi aukštąjį universitetinį
teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar
teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi trejų metų teisinio darbo
stažą ir išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą.
2. Užsienio mokymo įstaigose asmens įgytas išsilavinimas pripažįstamas
Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Laikoma, kad asmuo yra nepriekaištingos
reputacijos, jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo
už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai
ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas.
4. Asmuo negali būti priimtas į tarnybą
prokuratūroje ir eiti prokuroro pareigas, jeigu:
1) jis neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje
reikalavimų;
2) jo tarnyba prokuratūroje sukeltų viešųjų ir
privačių interesų konfliktą;
3) tarp jo ir
prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo giminaičio ar svainystės
ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis pavaldumas;
4) tai draudžia
įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
26 straipsnis.
Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas tvarka
1. Į tarnybą
prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos
principais. Į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu
skiria generalinis prokuroras.
2. Prokurorų
pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras.
3. Asmuo, pateikęs prašymą tarnauti prokuroru,
privalo:
1) pateikti
duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka priėmimo į tarnybą
prokuratūroje reikalavimus;
2) pasitikrinti
sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro
pareigas. Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus nustato
sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;
3) pateikti gyventojo turto ir gyventojų pajamų
mokesčio deklaracijas;
4) išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą.
4. Nuo pretendentų į prokurorus egzamino atleidžiamas asmuo:
1) išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio egzamino
išlaikymo nepraėjo treji metai;
2) turintis ne mažiau kaip trejų metų tarnybos prokuroru ar teisėjo
darbo stažą, jei nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo penkeri metai;
3) turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto
daktaro laipsnį.
5. Asmuo, nesutikdamas su Egzaminų komisijos sprendimu, gali jį
apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Asmenys į prokuroro pareigas atrenkami iš Karjeros registro (toliau
– Registras), kuris tvarkomas generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
7. Prokurorų atrankos komisija ar Vyriausiųjų prokurorų atrankos
komisija (toliau abi komisijos vadinamos Atrankos komisija), įvertinusi kiekvieno pretendento dalykines, asmenines
savybes ir organizacinius gebėjimus ir remdamasi
generalinio prokuroro nustatytais vertinimo kriterijais, pateikia kandidatų
sąrašą.
8. Į pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis
prokuroras, atsižvelgdamas į Atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio
prokuroro nesaisto.
9. Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas, asmuo
turi būti pasirašytinai supažindintas su Kompetencijos nuostatais.
10. Jei iki
tarnybos prokuroru pradžios paaiškėja aplinkybių, dėl kurių paskirtas į
prokuroro pareigas asmuo negali jų eiti, įsakymas dėl jo paskyrimo į prokuroro
pareigas panaikinamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1912, 2003-12-18,
Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562, 2011-06-30,
Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
27 straipsnis. Asmens duomenys
1. Generalinė prokuratūra turi teisę Asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti prašymus tarnauti
prokuroru pateikusių asmenų ir prokurorų asmens duomenis ir ypatingus asmens
duomenis.
2. Prašymą tarnauti prokuroru pateikusio asmens
duomenys, taip pat duomenys apie prokuroro priėmimą į tarnybą, jo priesaiką,
paskyrimą į pareigas ir atleidimą iš tarnybos, nušalinimą nuo pareigų,
skatinimą, tarnybines nuobaudas, tarnybinių asmens apsaugos priemonių išdavimą
ir kiti duomenys tvarkomi Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje
pagal generalinio prokuroro patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles.
28
straipsnis. Tarnybos prokuroru stažas
1. Prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į
prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m. kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.
2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant
asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros
tvarką, sudaro:
1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo teisėju stažas;
2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo
turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
stažas;
3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo
teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.
3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant
prokurorų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo
stažas;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas.
4. Asmens, kuris iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtas į
respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės,
transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros
stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos
prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
5. Asmens darbo (tarnybos) laikas, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3
dalyse, į tarnybos prokuroru stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu
remiantis Atrankos komisijos, kuriai generalinis prokuroras paveda
atlikti šį vertinimą, teikimu.
6. Asmuo, nesutikdamas su Atrankos komisijos teikimu, gali jį apskųsti
generaliniam prokurorui, o nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl
stažo įskaitymo, – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
28 straipsnis.
Tarnybos prokuroru stažas
1. Prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į
prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m.
kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.
2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant
asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros
tvarką, sudaro:
1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo teisėju stažas;
2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo
turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
stažas;
3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo
teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.
3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant
prokurorų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo
stažas;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas.
4. Asmens, kuris iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtas į
respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės,
transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros
stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos
prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
5. Asmens darbo (tarnybos) laikas, numatytas šio straipsnio 2 ir 3
dalyse, į tarnybos prokuroru stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu
remiantis Atrankos komisijos teikimu.
6. Asmuo, nesutikdamas su Atrankos komisijos teikimu, gali jį apskųsti
generaliniam prokurorui, o nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl
stažo įskaitymo, – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta
tvarka.
29 straipsnis. Prokurorams taikomi apribojimai
1. Prokuroras
negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti kitose įstaigose,
įmonėse ar organizacijose, išskyrus mokslinį, pedagoginį darbą, kūrybinę veiklą
arba atvejus, kai nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos
Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas.
2. Prokuroras
negali gauti kito atlyginimo, išskyrus prokuroro darbo užmokestį, atlyginimą už
kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, teisės
aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis darbas neįeina į prokuroro
pareigas.
3. Prokuroras tik generalinio prokuroro sutikimu gali dirbti mokslinį
ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, dalyvauti teisės aktų projektų
rengimo grupėse ar komisijose, būti nustatyta tvarka deleguojamas į
tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
30 straipsnis. Prokuroro priesaika
1.
Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas asmuo prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis
asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikų tekstų:
1) „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir
įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir
teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man
patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir
įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir
teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man
patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.“
2. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo.
3. Prokuroro priesaiką priima generalinis prokuroras.
4. Prokuroras prisiekia vieną kartą, jei jis nebuvo iš prokuroro
pareigų atleistas.
5. Prokuroro pasirašytas vardinis priesaikos lapas saugomas jo asmens
byloje.
6. Sulaužęs priesaiką, prokuroras atsako kaip padaręs tarnybinį
nusižengimą ar prokuroro vardą žeminantį poelgį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-417, 2005-11-22,
Žin., 2005, Nr. 143-5179 (2005-12-08)
Šeštasis SKIRSNIS
Prokurorų
tarnybos ypatumai
31
straipsnis. Prokurorų stažuotės
1. Asmuo,
priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą,
pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną
individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo,
atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei
skiriamas vadovas.
2. Prokurorų
stažuotės nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
3. Prokuroras
stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir proceso sprendimų bei nutarimų projektus
privalo derinti su stažuotės vadovu.
4. Pasibaigus
prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Ji
generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti
kvalifikacinį rangą;
2) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;
3) prokuroro
tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.
5. Atestacijos
komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti
stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.
6. Prokuroro
stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą
tarnybos prokuroru stažą.
32
straipsnis. Prokurorų mokymas
1. Prokurorų
mokymas:
1) mokymas
prokurorų stažuotės metu – profesinių įgūdžių formavimas;
2)
kvalifikacijos kėlimas – profesinių žinių plėtimas ir įgūdžių tobulinimas.
2. Prokurorų
mokymą prokurorų stažuotės metu organizuoja Generalinė prokuratūra, kvalifikacijos
kėlimą – Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija.
3. Prokuratūra
turi sudaryti sąlygas prokurorams savarankiškai kelti kvalifikaciją.
4. Prokuroras jo
paties sutikimu gali būti siunčiamas kelti kvalifikacijos ne ilgiau kaip
vienerius metus. Šis laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą,
prokurorui mokamas iki mokymosi laikotarpio nustatytas darbo užmokestis ir
garantuojamos jo einamos pareigos.
5. Prokuroras,
prokuratūros siuntimu mokęsis ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus
nuo mokymosi pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 1–6, 9 ir 10 punktų ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 punktų
nuostatas, privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už
paskutinius dvejus metus.
6.
Prokurorų siuntimo mokytis ir jų mokymosi išlaidų apmokėjimo tvarką nustato
generalinis prokuroras.
7. Prokurorų
mokymą finansuoja valstybė. Prokuratūros išlaidų sąmatoje prokurorų mokymui
turi būti numatytos lėšos, sudarančios ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau
kaip 3 procentus prokurorų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
33
straipsnis. Prokurorų tarnybos vertinimas
1. Prokurorų
tarnybą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina Atestacijos
komisija generalinio prokuroro nustatyta tarka.
2. Prokuroro
tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai
eilinio tarnybos vertinimo metu.
3. Neeilinis
tarnybos vertinimas atliekamas generalinio prokuroro sprendimu:
1) paties
prokuroro prašymu, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo praėjo ne mažiau
kaip pusė metų;
2) kai
prokuroras siekia būti paskirtas į aukštesnes arba, pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui, į tas
pačias pareigas, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo yra praėję treji
metai;
3) kai ne kartą
kartojasi prokuroro veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis
yra tinkamas užimamoms pareigoms eiti.
4. Nėščios
prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.
5. Atestacijos
komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam
prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti labai gerai ir pasiūlyti prokurorą paskatinti šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) prokuroro
tarnybą vertinti gerai;
3) prokuroro
tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti kelti kvalifikaciją;
4) prokuroro
tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;
5) prokuroro
tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.
6. Atestacijos
komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti
tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.
7. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam
prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
31 straipsnis.
Prokurorų stažuotės
1. Asmuo,
priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą,
pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną
individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo,
atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei
skiriamas vadovas.
2. Prokurorų
stažuotės nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
3. Prokuroras
stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir proceso sprendimų bei nutarimų projektus
privalo derinti su stažuotės vadovu.
4. Pasibaigus
prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Ji
generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti
kvalifikacinį rangą;
2) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;
3) prokuroro
tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.
5. Atestacijos
komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti
stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.
6. Prokuroro
stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą
tarnybos prokuroru stažą.
32 straipsnis.
Prokurorų kvalifikacijos kėlimas
1. Prokurorai privalo kelti
kvalifikaciją pagal Generalinės prokuratūros parengtas mokymo programas.
2. Prokuratūra turi sudaryti sąlygas prokurorams
savarankiškai kelti kvalifikaciją.
3. Mokytis į
užsienį prokuratūros siuntimu išvykusiam prokurorui paliekamos jo eitos
pareigos ir ne ilgiau kaip tris mėnesius mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
4. Prokuratūros
siuntimu mokęsis ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi
pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1
dalies 1–6, 9 ir 10 punktų ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 punktų nuostatas prokuroras
privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už paskutinius
dvejus metus.
5. Prokuratūros
išlaidų sąmatoje prokurorų stažuotėms ir kvalifikacijos kėlimui turi būti
numatytos lėšos, kurios sudarytų ne mažiau kaip 3 procentus prokurorų darbo
užmokesčiui skirtų asignavimų.
33 straipsnis.
Prokurorų tarnybos vertinimas
1. Prokurorų
tarnybą, kompetenciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina
Atestacijos komisija.
2. Prokuroro
tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai
eilinio tarnybos vertinimo metu.
3. Į vyriausiojo
prokuroro pareigas skiriamam prokurorui generalinio prokuroro įsakymu skiriamas
neeilinis tarnybos vertinimas. Neeilinis tarnybos vertinimas neskiriamas, jei
nuo paskutinio tarnybos vertinimo nėra praėję vieneri metai.
4. Nėščios
prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.
5. Atestacijos
komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam
prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas;
2) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į aukštesnes pareigas;
3) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;
4) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.
6. Atestacijos
komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti
tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.
7. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam
prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
34 straipsnis.
Prokurorų karjera
1. Asmuo,
pageidaujantis būti paskirtas į šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse nurodytas
pareigas, pateikia prašymą įrašyti jį į Registrą ir dalyvauja atrankoje į šias
pareigas šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Į vyriausiojo prokuroro
(jo pavaduotojo) pareigas asmuo skiriamas penkeriems metams.
3. Vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas), pasibaigus penkerių metų jo paskyrimo į šias
pareigas laikotarpiui, pageidaujantis vėl būti paskirtas į šias, kitas
lygiavertes ar aukštesnes pareigas, įrašomas į Registrą ir dalyvauja atrankoje
šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Vyriausiasis prokuroras (jo
pavaduotojas) negali eiti tų pačių pareigų toje pačioje prokuratūroje ilgiau
kaip 10 metų iš eilės.
4. Pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui, prokuroras jo sutikimu be atrankos perkeliamas į prokuroro pareigas prokuratūroje, kurioje jis
ėjo vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas, arba jo sutikimu – kitoje
teritorinėje prokuratūroje. Šiuo pagrindu asmuo negali būti paskirtas į
vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas.
5. Į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus), departamento
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip
septynerių metų tarnybos prokuroru ir (ar) darbo teisėju stažą arba dvejus
metus jis yra dirbęs apygardos teismo, apygardos administracinio teismo
teisėju, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėju, arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės krypties
daktaro laipsnį ne mažiau kaip septynerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį
darbą.
6. Į Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos prokuratūros
struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas
skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų tarnybos prokuroru ir
(ar) darbo teisėju stažą, arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės
krypties daktaro laipsnį ne mažiau kaip penkerius metus yra dirbęs teisinį
pedagoginį darbą.
7. Į apygardos prokuratūros prokuroro pareigas skiriamas asmuo, kuris
turi ne mažesnį kaip trejų metų tarnybos prokuroru ir (ar) darbo teisėju stažą,
arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnį
ne mažiau kaip trejus metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą.
8. Galiojančių tarnybinių nuobaudų turintys
prokurorai, taip pat prokurorai, kurių tarnyba
paskutinės atestacijos metu įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai,
į aukštesnes pareigas neskiriami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
35 straipsnis.
Prokurorų kvalifikaciniai rangai
1. Prokurorams
suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas
pareigas:
1)
jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos
patarėjas;
3) vyresnysis
justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis
justicijos patarėjas;
5) valstybinis
justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis
valstybinis justicijos patarėjas.
2. Generaliniam
prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą,
generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo
kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į
pareigas.
3. Prokurorui
kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras įsakymu remdamasis
Atestacijos komisijos išvadomis po jo kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo
tvarka:
1) einančiam
prokuroro pareigas Generalinėje prokuratūroje arba apygardos vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)
pareigas – ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį
rangą;
2) einančiam
prokuroro pareigas teritorinėje prokuratūroje – ne aukštesnį kaip vyresniojo
justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.
4. Pretendentų į
prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta
teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo
kvalifikacinis rangas.
5. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas
nesuteikiamas.
6. Prokurorui,
pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas
kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.
36 straipsnis. Perkėlimas į
kitas pareigas
1. Prokuroras generalinio prokuroro įsakymu gali
būti perkeltas į lygiavertes ar žemesnes pareigas.
2. Į lygiavertes
pareigas prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų,
gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu,
kai į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų asmenų;
2) kai dėl
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos.
3. Prokuroras į
žemesnes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu, išskyrus perkėlimą į vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo
pareigas;
2) kai dėl
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos ir nėra
galimybių perkelti jį į lygiavertes pareigas;
3) kai yra
Atestacijos komisijos siūlymas perkelti jį į žemesnes pareigas;
4) kai jam
paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas;
5) pasibaigus
paskyrimo į pareigas terminui.
4. Nėščią
prokurorę perkelti į kitas pareigas be jos sutikimo, išskyrus šio straipsnio 3
dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
5. Prokurorą,
kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, perkelti į kitas pareigas be jo
sutikimo, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus,
draudžiama.
6. Generalinio
prokuroro įsakyme dėl prokuroro perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodytas
perkėlimo pagrindas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
37
straipsnis. Laikinas prokuroro perkėlimas į kitą prokuratūrą, kitą tos pačios
prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas
1. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali be prokuroro
sutikimo laikinai perkelti jį į bet kurią prokuratūrą, kitą tos pačios
prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas. Sprendžiant dėl prokuroro
perkėlimo, įvertinama perkeliamo prokuroro kvalifikacija, darbo stažas,
specializacija, atstumas iki vietovės, kurios teritorijoje esančioje
prokuratūroje ar jos padalinyje yra laisva prokuroro vieta, prokuroro nuomonė
ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. Šioje
dalyje nustatyta tvarka prokuroro perkėlimas negali trukti ilgiau kaip
vienerius metus per trejus tarnybos prokuratūroje metus.
2. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) į prokuroro, kuris dėl svarbių priežasčių negali
eiti pareigų (serga ar yra kita svarbi priežastis), pareigas gali laikinai
perkelti kitą prokurorą jo sutikimu, iki grįš negalintis eiti pareigų
prokuroras.
3. Šio
straipsnio nustatyta tvarka perkeltam prokurorui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas atlyginimas,
taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios
išlaidos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
37 straipsnis. Pavedimas atlikti kitas funkcijas
1. Generalinis
prokuroras, jo pavaduotojas, teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras
tarnybinio būtinumo atvejais gali laikinai pavesti prokurorui be jo sutikimo
toje pačioje prokuratūroje atlikti bet kokias jo kvalifikaciją atitinkančias
prokuroro funkcijas.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytas pavedimas yra laikinas ir negali trukti ilgiau
kaip šešis mėnesius per trejus tarnybos prokuratūroje metus.
38 straipsnis.
Prokurorų profesinė etika ir elgesys
1. Prokurorai
tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Prokurorų etikos kodekso. Šį kodeksą
tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.
2. Prokurorų
etikos kodekso pažeidimus tiria Etikos komisija. Ši komisija pateikia siūlymą
dėl tarnybinės nuobaudos Prokurorų etikos kodeksą pažeidusiam prokurorui
taikymo.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ
SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ
39 straipsnis. Prokurorų skatinimas
1. Už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ar
pasižymėjimą tarnyboje prokurorai gali būti skatinami:
1) padėka;
2) vardine
dovana (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio vertės);
3) vienkartine
(iki vieno pareigūno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pinigine išmoka;
4) prokuroro
garbės ženklo medaliu arba kitu pasižymėjimo ženklu;
5) suteikiant
aukštesnį kvalifikacinį rangą.
2. Už ypatingus
nuopelnus Lietuvos valstybei prokuroras gali būti teikiamas valstybės
apdovanojimui ir (ar) vardiniam ginklui gauti.
3. Prokuroras
skatinamas šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
4. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turintis prokuroras neskatinamas ir neteikiamas valstybės
apdovanojimui ir (ar) vardiniam ginklui gauti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
391
straipsnis. Prokurorų tarnybinė atsakomybė
1. Prokurorai
tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,
įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina
generalinis prokuroras kolegijos patarimu.
2. Už padarytus
įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius
poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai
traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
3. Prokuroro vardą
žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų
atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą
ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų
pažeidimas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
40 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
Prokurorui už
įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius
poelgius, taip pat kitus Prokurorų
etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3)
kvalifikacinio rango pažeminimas;
4) perkėlimas į
žemesnes pareigas;
5) atleidimas iš
tarnybos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
41 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
skyrimo tvarka
1. Prokurorų
padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą
žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus
nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta
tvarka.
2. Į Etikos
komisiją dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prokuroro veikos tyrimo gali
kreiptis:
1) generalinis
prokuroras ar generalinio prokuroro pavaduotojas – dėl Generalinės prokuratūros
departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro;
2) generalinis
prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Generalinės prokuratūros
departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras –
dėl Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės
prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo;
3) generalinis
prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Generalinės prokuratūros
departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros, kurioje prokuroras
tarnauja, vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas – dėl Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros prokuroro;
4) proceso
dalyviai ar kiti asmenys, jeigu prokuroro padarytas pažeidimas yra konstatuotas
įsiteisėjusiu teismo sprendimu – dėl prokuroro proceso veiklos;
5) bet kuris
asmuo, kuriam tapo žinomas toks poelgis, – dėl prokuroro vardą žeminančio
poelgio ar kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo, nesusijusio su prokuroro
proceso veikla.
3. Etikos komisija, išnagrinėjusi šio straipsnio 2 dalyje
nurodytų asmenų kreipimusis, pateikia savo išvadą, o konstatavusi, kad buvo
padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą
žeminantis poelgis ar kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, – išvadą generaliniam prokurorui dėl tarnybinės
nuobaudos skyrimo.
4. Konstatuoti,
kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro
vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali
ir generalinis
prokuroras, gavęs generalinio
prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar
teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą
teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu
nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.
5. Tarnybinę
nuobaudą įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos
komisijos išvadą ar šio straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto motyvuotą
teikimą, tačiau generalinio prokuroro šie siūlymai ir teikimai nesaisto.
6. Tarnybinė nuobauda gali
būti paskirta
per šešis mėnesius
nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio
poelgio,
taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau ne
vėliau kaip per trisdešimt šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Šio
straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytais
atvejais tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos.
7. Jeigu prokuroro,
dėl kurio baigtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas,
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, baudžiamasis procesas nutrauktas,
baudžiamoji byla nutraukta arba priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis,
veiksmuose yra įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą
žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo požymių,
tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo
sprendimo, kuriuo baigiamas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas,
nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nuo sprendimo nutraukti
baudžiamąjį procesą, nuo sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą arba nuo
išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
8. Prokuroro dėl
laikinojo nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės
nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas.
9. Jeigu prokuroras
padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta
neatsižvelgiant į kitą atsakomybę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
42
straipsnis. Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas
1. Prokurorui
paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.
2. Tarnybinė
nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau
kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras
pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.
3. Tarnybinė
nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.
4. Pasibaigus
tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango
pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar
aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta
tvarka.
5. Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos
paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
43
straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka
1. Prokuroras gali būti nušalintas
nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra
pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos
veikos požymių.
2. Prokurorą nuo pareigų nušalina
generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės
prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip
iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą
veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio
sprendimo baudžiamojoje byloje.
3. Iš prokuroro,
nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys,
prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.
4. Prokuroro nušalinimo nuo pareigų
laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.
5. Kai nuo
pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma
paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.
6. Nepagrįstai
nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto
nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas
įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
aštuntasis skirsnis
prokuroro Atleidimas iš tarnybos
42 straipsnis.
Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas
1. Prokurorui
paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.
2. Tarnybinė
nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau
kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras
pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.
3. Tarnybinė
nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.
4. Pasibaigus
tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango
pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar
aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta
tvarka.
5. Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos
paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
43 straipsnis.
Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka
1. Prokuroras gali būti nušalintas
nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra
pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar
nusikalstamos veikos požymių.
2. Prokurorą nuo pareigų nušalina
generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės
prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip
iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą
veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio
sprendimo baudžiamojoje byloje.
3. Iš prokuroro,
nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys,
prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.
4. Prokuroro nušalinimo nuo pareigų
laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.
5. Kai nuo
pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma
paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.
6. Nepagrįstai
nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto
nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas
įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
aštuntasis skirsnis
prokuroro Atleidimas iš tarnybos
44 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai
1. Prokuroras
atleidžiamas iš tarnybos, kai:
1) atsistatydina
savo prašymu;
2) jam paskirta
tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;
3) įsiteisėja
apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) netenka
Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) nenutraukia
dalyvavimo politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje, kitaip
pažeidžia šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus;
6) nesutinka
būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo;
7) keičiant
prokuratūros darbo organizavimą, panaikinamos jo pareigos ir jis nesutinka su
kitomis pasiūlytomis pareigomis arba nėra pareigų, kurias būtų galima jam
pasiūlyti;
8) netinka
tarnauti prokuroru (remiantis medicinos komisijos išvada);
9) remiantis
Atestacijos komisijos išvada netinka eiti prokuroro pareigas;
10) jei
paaiškėja bent viena aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėjo būti priimtas į
tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas;
11)
atsistatydina įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją;
12) yra 65 metų;
13) nesutinka būti perkeltas į kitas
pareigas pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui.
2. Prokuroras
gali būti atleistas iš tarnybos, jei:
1) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
2) nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui
jam skiriama nauja tarnybinė nuobauda;
3) be svarbios
priežasties du kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba be
svarbios priežasties neatvyksta į tarnybą 2 dienas iš eilės;
4) be svarbios priežasties du kartus neatvyksta į
Atestacijos komisijos posėdį;
5) dėl laikino nedarbingumo nebūna tarnyboje daugiau
kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų
per paskutinius dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kuriais įstatymų nustatyta,
kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų arba dėl sveikatos
sutrikdymo tarnyboje;
6) pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybinėje tarnyboje įstatymą;
7) negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija,
kai toks reikalavimas numatytas Kompetencijos nuostatuose;
8) yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir
karių valstybinei pensijai gauti.
3. Prokurorą atleisti iš tarnybos kitu pagrindu, negu nurodyta šiame
Įstatyme, draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
45 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir
atleidimo tvarka
1. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio
prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokurorą
atleisti iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu,
išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–4, 11 punktuose ir 2 dalies 8
punkte nustatytus atvejus, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš
tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų
ar laikino nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.
3. Nėščią
prokurorę atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
1–6, 9–12 punktuose ir 2 dalies 1, 3, 6, 8 punktuose nustatytus atvejus,
draudžiama.
4. Prokurorą,
kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, atleisti iš tarnybos, išskyrus šio
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 8–12 punktuose ir 2 dalies 1–6, 8
punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
5. Atleisti
prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 12 punktuose ir 2
dalies 8 punkte nustatytais atvejais galima tik apie tai įspėjus raštu prieš du
mėnesius. Prokuroras, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų, taip pat
prokuroras, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją
atsiradimo liko ne daugiau kaip penkeri metai arba kuris yra invalidas, apie
atleidimą iš tarnybos turi būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jei
prokuroras atleidžiamas iš tarnybos nesibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo
data nukeliama iki įspėjimo termino pabaigos.
6. Mirę,
įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur
esančiais prokurorai generalinio prokuroro įsakymu išbraukiami iš Prokurorų
pareigybių sąrašo.
7. Prokurorą
atleidžiant iš tarnybos arba išbraukiant iš Prokurorų pareigybių sąrašo,
paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro
pažymėjimas, prokuroro ženklas, proceso dokumentai ir jam patikėtas
prokuratūros turtas.
46
straipsnis. Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju
1. Prokuroras
turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam
prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.
2. Jeigu
generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo
prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.
3. Prokuroras
turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas
nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.
4. Prokuroras, kuris atsistatydina dėl sveikatos
sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos
atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14
kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.
47
straipsnis. Išeitinė išmoka
1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 13 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais
atvejais, o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio
5 dalies 1 punkte, 6 dalies 1, 2 punktuose ir 7 dalies 2 punkte nustatytais
atvejais, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio
išeitinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka
atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos
prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų
tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų
tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties
metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
46 straipsnis.
Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju
1. Prokuroras
turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam
prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.
2. Jeigu
generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo
prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.
3. Prokuroras
turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas
nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.
4. Prokuroras, kuris atsistatydina dėl sveikatos
sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos
atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14
kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.
47 straipsnis.
Išeitinė išmoka
1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais atvejais,
o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3
punkte nustatytu atveju, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo
užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka
atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos
prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų
tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų
tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties
metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.
48 straipsnis. Grąžinimas į tarnybą
1. Asmuo, supažindintas su generalinio prokuroro
įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos, gali šį įsakymą apskųsti teismui per vieną
mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai dėl prokurorų atleidimo iš
tarnybos sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Jei teismas prokuroro atleidimą iš tarnybos
pripažino neteisėtu ir prokurorą grąžino į eitas pareigas, prokurorui sumokamas
jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo
neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
3. Jei teismas
prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir nustatė, kad į eitas
pareigas jis negali būti grąžintas dėl prokuratūros darbo organizavimo
pakeitimų arba dėl kitų svarbių priežasčių, prokurorui priteisiama šio Įstatymo
47 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis mėnesinis darbo
užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš
tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma,
kad prokuroras iš tarnybos atleistas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
1 punktą kaip atsistatydinęs savo prašymu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo
dienos.
4. Generalinis
prokuroras, remdamasis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais teismo
sprendimais, privalo panaikinti neteisėtą įsakymą dėl prokuroro atleidimo iš
tarnybos ir šio įsakymo pagrindus.
Devintasis
skirsnis
PROKURORŲ
SOCIALINĖS GARANTIJOS
49
straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis
Prokurorų darbo
užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo
įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-1785,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5035 (2008-11-15)
50
straipsnis. Prokurorų atostogos
1. Prokurorams
suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.
2. Prokurorams, turintiems daugiau
kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos
prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau
bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42
kalendorinės dienos.
3. Prokurorams kasmetinės atostogos
suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Prokurorams už nenormuotą darbo
dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,
numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio
ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų
kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos
suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti
prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos
kitu laiku.
6. Prokurorams gali būti
suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos atostogos;
2) nėštumo ir gimdymo atostogos;
3) tėvystės atostogos;
4) atostogos vaikui prižiūrėti, kol
jam sueis treji metai;
5) mokymosi atostogos;
6) kvalifikacijos kėlimo atostogos;
7) atostogos dėl gyvenamosios
vietos pakeitimo.
7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių
ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne
ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas
įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
8. Nėštumo ir
gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam
sueis treji metai, mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta
tvarka.
9. Prokurorui,
kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,
vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne
ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos
kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo
užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru
stažą.
10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas
pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo
atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas
į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo
išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-666,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
51
straipsnis. Prokurorų teisė į pensijas
Prokurorai turi teisę Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių
valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti pareigūnų ir
karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo pensiją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-1028,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-315 (2007-01-19)
52
straipsnis. Kitos prokurorų socialinės garantijos
1. Prokuroro,
kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18
metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,
nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė
sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.
2. Prokuroras,
žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.
3. Prokurorui,
kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka
kompensaciją pagal darbingumo netekimo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 MDU dydžio;
2) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 MDU dydžio;
3) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 MDU dydžio;
4) dėl sunkaus
sveikatos sutrikdymo – 24 MDU dydžio;
5) dėl nesunkaus
sveikatos sutrikdymo – iki 12 MDU dydžio.
4. Prokuroro
žūties, tyčinio nužudymo ar sveikatos sutrikdymo dėl tarnybos faktinės
aplinkybės nustatomos teismo sprendimu ar generalinio prokuroro nustatyta
tvarka.
5. Gavusiam
kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos
sutrikdymo neteko darbingumo, sumokamas pagal netektą darbingumą priklausančios
kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.
6. Prokuroro
gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas
psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės
nustatyta tvarka.
7. Prokurorai
įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir
privalomuoju sveikatos draudimu.
8. Prokurorui,
tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta
tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
9. Prokuroro
komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Prokurorui,
kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar
mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais
atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio
pašalpa.
11. Prokurorai į privalomąją karo tarnybą nešaukiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
53
straipsnis. Prokurorų sveikatos patikrinimas
1. Prokurorai
turi kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos
ministro ir vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai
pasitikrinti sveikatą medicinos komisijoje.
2. Generalinis
prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos
komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti
medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.
54
straipsnis. Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga
1. Prokuroro
asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali
grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Dėl tarnybos prokuroro
patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar
sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ ASMENS
APSAUGOS PRIEMONĖS
49 straipsnis.
Prokurorų darbo užmokestis
Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės
politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
50 straipsnis.
Prokurorų atostogos
1. Prokurorams
suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.
2. Prokurorams, turintiems daugiau
kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos
prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau
bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42
kalendorinės dienos.
3. Prokurorams kasmetinės atostogos
suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Prokurorams už nenormuotą darbo
dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,
numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio
ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų
kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos
suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti
prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos
kitu laiku.
6. Prokurorams gali būti
suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos atostogos;
2) nėštumo ir gimdymo atostogos;
3) tėvystės atostogos;
4) atostogos vaikui prižiūrėti,
kol jam sueis treji metai;
5) mokymosi atostogos;
6) kvalifikacijos kėlimo atostogos;
7) atostogos dėl gyvenamosios
vietos pakeitimo.
7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių
ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne
ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas įskaitomas
į tarnybos prokuroru stažą.
8. Nėštumo ir
gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam
sueis treji metai, mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta
tvarka.
9. Prokurorui,
kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,
vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne
ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos
kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo
užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru
stažą.
10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas
pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo
atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas
į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo
išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-666,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
51 straipsnis. Prokurorų teisė į
pensijas
Prokurorai turi
teisę Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto
apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei
valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti
pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo
pensiją.
52 straipsnis.
Kitos prokurorų socialinės garantijos
1. Prokuroro,
kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18
metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,
nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė
sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.
2. Prokuroras,
žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.
3. Prokurorui,
kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka
kompensaciją pagal Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos
nustatytą invalidumo grupę ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1)
dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam I grupės invalidu – 60 MDU dydžio;
2) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam II grupės invalidu – 48 MDU dydžio;
3) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam III grupės invalidu – 36 MDU dydžio;
4) dėl sunkaus
sveikatos sutrikdymo – 24 MDU dydžio;
5) dėl nesunkaus
sveikatos sutrikdymo – iki 12 MDU dydžio.
4. Gavusiam
kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos
sutrikdymo tapo invalidu, sumokamas pagal invalidumo grupę priklausančios
kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.
5. Prokuroro
gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas
psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės
nustatyta tvarka.
6. Prokurorai
įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir
privalomuoju sveikatos draudimu.
7. Prokurorui,
tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta
tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
8. Prokuroro
komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
9. Prokurorui,
kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar
mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais
atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimalių mėnesinių algų dydžio
pašalpa. Pašalpa mokama iš prokuratūrai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
53 straipsnis.
Prokurorų sveikatos patikrinimas
1. Prokurorai turi
kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos ministro ir
vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai pasitikrinti sveikatą
medicinos komisijoje.
2. Generalinis
prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos
komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti
medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.
54 straipsnis.
Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga
1. Prokuroro
asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali
grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Dėl tarnybos prokuroro
patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar
sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ ASMENS
APSAUGOS PRIEMONĖS
55 straipsnis. Specialiosios
prokurorų asmens apsaugos priemonės
1. Tarnybiniai
šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios asmens apsaugos priemonės
prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu
nustatyta tvarka.
2. Prokuroras
turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir
specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą
leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys
neišduodami.
3. Prokuroras,
panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos
priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai
ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias
asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:
1) imtis
priemonių, kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos
pagalba;
2) organizuoti
įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;
3) apie tai
pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui.
4. Prokurorui
draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos
priemones:
1) nešioti neblaiviam,
apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
2) palikti
saugoti nepritaikytose vietose;
3) perduoti
kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;
4) perdirbti.
5. Neteisėtai
panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos
priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka.
56
straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka
1. Prokuroras
gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi akivaizdūs
būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų panaudoti nėra
galimybės:
1) gindamasis
arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo
gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas
asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį
sulaikymo;
3) sulaikydamas
suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas
žmogų nuo puolančio gyvūno.
2. Prokuroras
turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti
į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar
gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.
vienuoliktasis SKIRSNIS
Baigiamosios
nuostatos
57
straipsnis. Prokuratūros finansavimas
1. Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės
biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų
valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti
atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.
2. Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės
institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis
priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro
nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.
58
straipsnis. Prokuratūros materialinis aprūpinimas
1. Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo
disponuoja patikėjimo teise.
2. Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti
Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.
56 straipsnis.
Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka
1. Prokuroras
gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi
akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų
panaudoti nėra galimybės:
1) gindamasis
arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo
gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas
asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį
sulaikymo;
3) sulaikydamas
suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas
žmogų nuo puolančio gyvūno.
2. Prokuroras
turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti
į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar
gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.
vienuoliktasis SKIRSNIS
Baigiamosios
nuostatos
57 straipsnis.
Prokuratūros finansavimas
1. Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės
biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų
valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti
atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.
2. Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės
institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis
priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro
nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.
58 straipsnis.
Prokuratūros materialinis aprūpinimas
1. Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo
disponuoja patikėjimo teise.
2. Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti
Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.
59 straipsnis. Kvalifikacijos kėlimo įstaigos ir spaudos leidiniai
Prokuratūra turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti
prokurorų kvalifikacijos kėlimo įstaigas ir leisti specialius leidinius.
60 straipsnis. Prokurorų atributai
1. Prokurorų atributai yra prokuroro mantija su simboliu – Lietuvos
valstybės herbu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kiti pasižymėjimo
ženklai. Jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras.
2. Prokuroro
asmens tapatybę patvirtina ir teisę veikti pagal įstatymus suteikia prokuroro
pažymėjimas ir prokuroro ženklas.
3. Prokuroras
teismo posėdyje dėvi prokuroro mantiją su simboliu – Lietuvos valstybės herbu.
4. Prokurorų
mantijos su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro ženklo, garbės ar
kitų pasižymėjimo ženklų etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.
5. Valstybės
vėliavų kėlimo ir naudojimo prokuratūroje tvarką pagal galiojančius teisės
aktus nustato generalinis prokuroras.
61 straipsnis. Prokuratūros
diena
Prokurorų profesinė šventė yra kovo 30 diena – Prokuratūros diena.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-620, 1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO"
PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-142,
1997 03 13, Žin., 1997, Nr. 23-543 (1997 03 15)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-958,
1998 12 10, Žin., 1998, Nr. 114-3187 (1998 12 30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-43, 2000 11 28, Žin., 2000, Nr.
103-3259 (2000 12 01)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.
64-2328 (2001-07-25)
VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO, TEISMŲ ĮSTATYMO,
KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO, SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO, SEIMO NARIŲ DARBO
SĄLYGŲ ĮSTATYMO, PROKURATŪROS ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROKURATŪROJE STATUTO, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO, VAIKO TEISIŲ
APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-866,
2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1886 (2002-05-17)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1518,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-802,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3411 (2006-08-08)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS
TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-417,
2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5179 (2005-12-08)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-666, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 50 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1028,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-315 (2007-01-19)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 51 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34, 36, 39, 44, 52
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 37(1) STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1690,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3190 (2008-07-17)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1785,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5035 (2008-11-15)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-338,
2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 89-3800 (2009-07-28)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 37(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. spalio 1 d.
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-744,
2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2294 (2010-04-27)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-855,
2010-05-27, Žin., 2010, Nr. 64-3142 (2010-06-03)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6,
7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 19, 20, 21, 23, 24, 25, 26, 28, 33, 34, 35, 36, 37,
40, 41, 44, 47, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(1),
39(1) STRAIPSNIAIS IR 38 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m.
sausio 1 d.
Iki
šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas 5 metų laikotarpiui paskirti vyriausieji
prokurorai (jų pavaduotojai) jas eina iki 5 metų laikotarpio pabaigos.
Iki
šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai paskirtiems vyriausiesiems
prokurorams (jų pavaduotojams) 5 metų skyrimo į pareigas laikotarpis
skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Jeigu vyriausieji prokurorai paskirti į pareigas iki Lietuvos
Respublikos prokuratūros įstatymo 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34,
36, 39, 44, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 371
straipsniu įstatymo (Žin., 2008,Nr. 81-3173) įsigaliojimo
šias pareigas prokuratūroje ėjo kadencijos trukmės ar ilgesnį laikotarpį, šis
laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas.
Jeigu vyriausieji prokurorai paskirti į pareigas po Lietuvos
Respublikos prokuratūros įstatymo 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34,
36, 39, 44, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 371
straipsniu įstatymo (Žin., 2008, Nr. 81-3173) įsigaliojimo
šias pareigas prokuratūroje ėjo kadencijos trukmės ar ilgesnį laikotarpį, šis
laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo
generalinis prokuroras parengia teisės aktus, įgyvendinančius šio įstatymo
nuostatas, ir patvirtina šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sudėčių komisijas.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-652,
2013-12-10, Žin., 2013, Nr. 130-6628 (2013-12-19)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1
d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-708,
2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7075 (2013-12-30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XII-868,
2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-13, i. k. 2014-05359
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2014-05-14)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
371 straipsnis. Prokuroro delegavimas į tarptautines,
Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas
1. Prokuroras jo
paties sutikimu gali būti deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos
institucijas ar užsienio valstybių institucijas arba į kitas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse
numatytas pareigas paprastai ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu tarptautinė
sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
2. Prokuroro
delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių
institucijas laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, jam mokamas
nustatytas darbo užmokestis ir apmokamos kitos teisės aktų nustatytos su
delegavimu susijusios išlaidos. Delegavimo laikotarpiu prokurorui garantuojamos
einamos pareigos.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-338,
2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 89-3800 (2009-07-28)
38
straipsnis. Neteko galios nuo 2012-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
PROKURORŲ
SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ
341 straipsnis. Buvusio prokuroro skyrimo į prokuroro
pareigas ypatumai
1.
Buvęs prokuroras, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas
arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme
nustatytos prokuroro skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali
būti paskirtas į tokias pačias ar žemesnes prokuroro pareigas, jeigu nuo
tarnybos prokuroru pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jeigu į tas pačias laisvas
prokuroro pareigas pageidauja būti paskirti keli buvę prokurorai, sprendžiant
paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta atrankos
tvarka. Atrankoje dalyvauja tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka į tarnybą
prokuratūroje pageidaujantys grįžti buvę prokurorai.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvęs prokuroras negali būti skiriamas
į vyriausiojo prokuroro pareigas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
35
straipsnis. Prokurorų kvalifikaciniai rangai
1. Prokurorams
suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas
pareigas:
1) jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos
patarėjas;
3) vyresnysis
justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis
justicijos patarėjas;
5) valstybinis
justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis
valstybinis justicijos patarėjas.
2. Generaliniam
prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą,
generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo
kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į
pareigas.
3. Prokurorui ne
aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia
generalinis prokuroras įsakymu, remdamasis Atestacijos komisijos išvadomis po
prokuroro kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo tvarka.
4. Pretendentų į
prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta
teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo
kvalifikacinis rangas.
5. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas
nesuteikiamas.
6. Prokurorui,
pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas
kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
2014-05-14
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 21, 23, 371 y 8 más
2013-12-30
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 26, 23, 61 y 3 más
2013-12-19
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 16 más
2012-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 21, 17 y 34 más
2010-06-03
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 26, 20 y 13 más
2010-04-27
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 26, 20 y 13 más
2009-10-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 371, 44 y 4 más
2008-11-15
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 14 más
2008-07-17
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 22 más
2007-01-18
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 43 más
2006-06-08
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 31, 61, 34 y 7 más
2005-11-22
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 35, 8 y 5 más
2004-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 44, 61, 57 y 11 más
2003-05-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 58 más
2002-05-02
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 11, 31, 45 y 2 más
2001-07-10
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 44, 42, 45, 39
2000-11-28
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 42 más
1998-12-10
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 15, 19, 4 y 42 más
1997-03-13
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 42 más
1994-11-03
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą