LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas
38 versijos
· 1994-10-13
2025-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 27, 60, 61 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 49, 26, 501
2023-12-23
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 20, 40, 25
2023-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 50, 61, 49 y 2 más
2022-09-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 375
2021-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 47, 61, 49
2020-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 161
2020-06-23
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 11, 61, 3711 y 5 má
2020-06-20
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 26, 10
2019-12-12
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 372, 373 y 8 má
2019-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — art. 10
2019-01-19
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 378, 379
2019-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 52
2018-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 16, 44 y 28 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 61, 12, 41
2015-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 61
2015-06-16
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 66 más
Pakeitimai 2015-06-16
@@ -2,75 +2,41 @@
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.03.17)
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1994, Nr. 81-1514
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
P R O K U R A T
Ū R O S
ĮSTATYMAS
1994 m. spalio 13 d.
Nr. I-599
Suvestinė redakcija nuo 2015-06-16 iki 2015-06-30
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 81-1514, i. k. 0941010ISTA000I-599
Nauja įstatymo redakcija nuo 2003-05-01:
Nr. IX-1518, 2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)
LIETUVOS RESPUBLIKOS P R O K U R A T Ū R O S ĮSTATYMAS
1994 m. spalio 13 d. Nr. I-599
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2003-05-01:
Nr.
IX-1518,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos
Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą,
veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos
Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir pareigas,
tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines
garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.
ANTRASIS
SKIRSNIS
PROKURATŪROS STATUSAS, sandara, FUNKCIJOS
ir VEIKLOS PAGRINDAI
1. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.
2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299
ANTRASIS SKIRSNIS
PROKURATŪROS STATUSAS, sandara, FUNKCIJOS ir VEIKLOS PAGRINDAI
2 straipsnis. Prokuratūra, jos statusas ir funkcijos
1. Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas
funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti
teisingumą.
1. Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą.
2. Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka:
@@ -78,359 +44,141 @@
2) atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame
procese;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese;
4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas
veikas;
7) gina viešąjį
interesą;
8) pagal
kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus;
9) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines
nusikalstamų veikų prevencijos programas;
10) dalyvauja
teisėkūros procese;
11) atlieka
kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
3. Prokuratūrai
vadovauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – generalinis
prokuroras) ir jo pavaduotojai pagal generalinio prokuroro nustatytą
kompetenciją.
4. Už
prokuratūros ūkinę ir finansinę veiklą atsako generalinis prokuroras (jo
įgalioti prokurorai ar valstybės tarnautojai).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas;
7) gina viešąjį interesą;
8) pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus;
9) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas;
10) dalyvauja teisėkūros procese;
11) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
3. Prokuratūrai vadovauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (toliau – generalinis prokuroras) ir jo pavaduotojai pagal generalinio prokuroro nustatytą kompetenciją.
4. Už prokuratūros ūkinę ir finansinę veiklą atsako generalinis prokuroras (jo įgalioti prokurorai ar valstybės tarnautojai).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
3 straipsnis. Prokuratūros veiklos teisiniai pagrindai
1. Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos
tarptautinėmis sutartimis (toliau – tarptautinės sutartys).
2. Prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo
principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo
prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir
pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės
padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties,
tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo.
3. Teisėti
prokuroro reikalavimai ir nutarimai yra privalomi visoms valstybės,
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareigūnams, tarnautojams ir
darbuotojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje
Lietuvos valstybės teritorijoje. Šie
subjektai už prokuroro reikalavimų
ir nutarimų nevykdymą atsako pagal įstatymus.
4. Prokuroro
veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami
aukštesniajam prokurorui ir teismui.
5. Dėl neteisėtų prokurorų veiksmų ar neveikimo
asmenims atsiradusi žala atlyginama Žalos, atsiradusios dėl valdžios
institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo arba Civilinio kodekso ir
Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
4 straipsnis.
Prokuratūros sąveika su kitomis valstybės institucijomis
1. Prokuratūros veiklos prioritetus nustato ir prokuratūros
parlamentinę ne proceso veiklos kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas
(toliau – Seimas) Seimo statuto nustatyta tvarka.
2. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir
teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso
įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus.
3. Už prokuratūros veiklą generalinis prokuroras atsiskaito Respublikos
Prezidentui ir Seimui. Seimui atsiskaitoma teikiant metinę Prokuratūros veiklos
ataskaitą, kuri taip pat skelbiama prokuratūros interneto svetainėje.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau
– Vyriausybė), garantuodama valstybės saugumą ir viešąją tvarką, savo veiksmus
koordinuoja su generaliniu prokuroru.
1. Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis (toliau – tarptautinės sutartys).
2. Prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties, tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo.
3. Teisėti prokuroro reikalavimai ir nutarimai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareigūnams, tarnautojams ir darbuotojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos valstybės teritorijoje. Šie subjektai už prokuroro reikalavimų ir nutarimų nevykdymą atsako pagal įstatymus.
4. Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui.
5. Dėl neteisėtų prokurorų veiksmų ar neveikimo asmenims atsiradusi žala atlyginama Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo arba Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
4 straipsnis. Prokuratūros sąveika su kitomis valstybės institucijomis
1. Prokuratūros veiklos prioritetus nustato ir prokuratūros parlamentinę ne proceso veiklos kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) Seimo statuto nustatyta tvarka.
2. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus.
3. Už prokuratūros veiklą generalinis prokuroras atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Seimui. Seimui atsiskaitoma teikiant metinę Prokuratūros veiklos ataskaitą, kuri taip pat skelbiama prokuratūros interneto svetainėje.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), garantuodama valstybės saugumą ir viešąją tvarką, savo veiksmus koordinuoja su generaliniu prokuroru.
5. Generalinis prokuroras apie prokuratūros ne proceso veiklą teikia informaciją Vyriausybei.
6. Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų ūkinę ir finansinę
veiklą kontroliuoja Valstybės kontrolė ir kitos įgaliotos valstybės
institucijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
5 straipsnis. Prokuratūros tarptautinis
bendradarbiavimas
1. Prokuratūra įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais
ir tvarka užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijoms rengia,
teikia ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus.
2. Prokuratūra užsienio valstybių įstaigų ir
tarptautinių institucijų prašymus gauna per Generalinę prokuratūrą, o Lietuvos
Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais – ir per teritorines
prokuratūras.
3. Prokuratūra bendradarbiauja su užsienio valstybių
prokuratūromis, kitomis valstybinėmis įstaigomis ar visuomeninėmis
organizacijomis, dalyvauja tarptautinių institucijų veikloje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
6
straipsnis. Prokuratūros sandara
1. Prokuratūrą
sudaro Generalinė prokuratūra ir
teritorinės –
apygardų prokuratūros.
2. Apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos
prokuratūros specializuoti skyriai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
6. Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų ūkinę ir finansinę veiklą kontroliuoja Valstybės kontrolė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
5 straipsnis. Prokuratūros tarptautinis bendradarbiavimas
1. Prokuratūra įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijoms rengia, teikia ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus.
2. Prokuratūra užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių institucijų prašymus gauna per Generalinę prokuratūrą, o Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais – ir per teritorines prokuratūras.
3. Prokuratūra bendradarbiauja su užsienio valstybių prokuratūromis, kitomis valstybinėmis įstaigomis ar visuomeninėmis organizacijomis, dalyvauja tarptautinių institucijų veikloje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
6 straipsnis. Prokuratūros sandara
1. Prokuratūrą
sudaro Generalinė prokuratūra ir
teritorinės prokuratūros.
2. Teritorinės prokuratūros yra:
1) apygardų prokuratūros;
2) apylinkių prokuratūros.
1. Prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės – apygardų prokuratūros.
2. Apygardos prokuratūrą sudaro apylinkių prokuratūros ir apygardos prokuratūros specializuoti skyriai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
7 straipsnis. Generalinė prokuratūra
1. Generalinę prokuratūrą sudaro departamentai ir skyriai. Generalinės
prokuratūros struktūrą nustato generalinis prokuroras. Generalinei prokuratūrai
vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal
kompetenciją.
2. Generalinės prokuratūros departamentui vadovauja
departamento vyriausiasis prokuroras, direktorius ir jų pavaduotojai, skyriui,
departamento skyriui – skyriaus vyriausiasis prokuroras, skyriaus vedėjas ir jų
pavaduotojai.
3. Generalinėje
prokuratūroje sudaroma patariamoji institucija – Lietuvos Respublikos
prokuratūros kolegija (toliau – kolegija). Kolegijos pirmininkas yra
generalinis prokuroras, jos nariai – generalinio prokuroro pavaduotojai ir
apygardų vyriausieji prokurorai. Į kolegiją nariais generalinio prokuroro
sprendimu gali būti įtraukti ir kiti prokurorai. Į kolegijos posėdį gali būti
kviečiami teisėjai, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų vadovai ar jų
įgalioti atstovai.
4. Kolegijos
sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
5. Generalinė prokuratūra yra viešasis juridinis
asmuo. Ji turi atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės
herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra“.
6. Generalinės
prokuratūros buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
8 straipsnis.
Generalinės prokuratūros funkcijos
1. Generalinę prokuratūrą sudaro departamentai ir skyriai. Generalinės prokuratūros struktūrą nustato generalinis prokuroras. Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotojai pagal kompetenciją.
2. Generalinės prokuratūros departamentui vadovauja departamento vyriausiasis prokuroras, direktorius ir jų pavaduotojai, skyriui, departamento skyriui – skyriaus vyriausiasis prokuroras, skyriaus vedėjas ir jų pavaduotojai.
3. Generalinėje prokuratūroje sudaroma patariamoji institucija – Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegija (toliau – kolegija). Kolegijos pirmininkas yra generalinis prokuroras, jos nariai – generalinio prokuroro pavaduotojai ir apygardų vyriausieji prokurorai. Į kolegiją nariais generalinio prokuroro sprendimu gali būti įtraukti ir kiti prokurorai. Į kolegijos posėdį gali būti kviečiami teisėjai, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai.
4. Kolegijos sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
5. Generalinė prokuratūra yra viešasis juridinis asmuo. Ji turi atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra“.
6. Generalinės prokuratūros buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
8 straipsnis. Generalinės prokuratūros funkcijos
Generalinė prokuratūra:
1) vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir
kontroliuoja jų veiklą;
2) formuoja vienodą nusikalstamų veikų ikiteisminio
tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmų kontrolės praktiką;
3) atlieka, organizuoja, kontroliuoja ikiteisminį
tyrimą ir jam vadovauja ir palaiko valstybinį kaltinimą itin svarbiose
baudžiamosiose bylose;
4) formuoja vienodą valstybinio kaltinimo
baudžiamosiose bylose palaikymo praktiką ir dalyvauja nagrinėjant bylas
apeliacine ir kasacine tvarka;
5) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus
tiriant nusikalstamas veikas;
6) itin svarbiais atvejais gina viešąjį interesą ir
formuoja vienodą prokurorų veiklos praktiką šioje srityje;
7) organizuoja prokurorų profesinį rengimą,
kvalifikacijos kėlimą ir teikia jiems metodinę pagalbą;
8) tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka susižino su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis
institucijomis;
9) rūpinasi prokuratūros finansiniu, materialiniu
aprūpinimu, taip pat prokurorų socialinėmis garantijomis;
10) analizuoja prokuratūros veiklą ir tvarko
prokuratūros veiklos duomenis;
11) atlieka kitas įstatymų ir tarptautinių sutarčių
nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
9
straipsnis. Teritorinės prokuratūros
ir jų funkcijos
1. Teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir
likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas,
atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos
teritorijas, nustato generalinis prokuroras.
2. Teritorinei prokuratūrai vadovauja teritorinės prokuratūros
vyriausiasis prokuroras ir jo pavaduotojai pagal kompetenciją.
1) vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoja jų veiklą;
2) formuoja vienodą nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmų kontrolės praktiką;
3) atlieka, organizuoja, kontroliuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja ir palaiko valstybinį kaltinimą itin svarbiose baudžiamosiose bylose;
4) formuoja vienodą valstybinio kaltinimo baudžiamosiose bylose palaikymo praktiką ir dalyvauja nagrinėjant bylas apeliacine ir kasacine tvarka;
5) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas;
6) itin svarbiais atvejais gina viešąjį interesą ir formuoja vienodą prokurorų veiklos praktiką šioje srityje;
7) organizuoja prokurorų profesinį rengimą, kvalifikacijos kėlimą ir teikia jiems metodinę pagalbą;
8) tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka susižino su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis institucijomis;
9) rūpinasi prokuratūros finansiniu, materialiniu aprūpinimu, taip pat prokurorų socialinėmis garantijomis;
10) analizuoja prokuratūros veiklą ir tvarko prokuratūros veiklos duomenis;
11) atlieka kitas įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
9 straipsnis. Teritorinės prokuratūros ir jų funkcijos
1. Teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas, atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijas, nustato generalinis prokuroras.
2. Teritorinei prokuratūrai vadovauja teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir jo pavaduotojai pagal kompetenciją.
3. Teritorinės prokuratūros pagal kompetenciją:
@@ -438,25 +186,17 @@
2) atlieka ikiteisminį tyrimą;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame
procese;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese;
4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant
nusikalstamas veikas;
6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas;
7) gina viešąjį interesą;
8) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka
užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų
teisinės pagalbos prašymus;
8) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus;
9) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
@@ -464,4807 +204,1431 @@
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr.
XII-953, 2014-06-17,
paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
10
straipsnis. Generalinio prokuroro sudaromos komisijos
1. Generalinis prokuroras sudaro Prokurorų atrankos,
Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Prokurorų atestacijos, Prokurorų etikos,
Pretendentų egzaminų komisijas.
2. Asmenų,
pretenduojančių į bet kurias laisvas arba atsilaisvinsiančias prokuroro
pareigas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, atrankai atlikti
sudaroma Prokurorų atrankos komisija.
3. Asmenų, pretenduojančių į vyriausiojo prokuroro
(vyriausiojo prokuroro pavaduotojo) pareigas, atrankai atlikti sudaroma
Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija.
4. Prokurorų tarnybai, kvalifikacijai ir tinkamumui
eiti pareigas vertinti sudaroma Prokurorų atestacijos komisija (toliau –
Atestacijos komisija).
5. Prokurorų
padarytiems įstatymų pažeidimams, tarnybiniams nusižengimams, prokuroro vardą
žeminantiems poelgiams, taip pat kitiems Prokurorų etikos kodekso pažeidimams
nagrinėti sudaroma Prokurorų etikos komisija (toliau – Etikos komisija).
6. Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos,
Etikos ir Atestacijos komisijos sudaromos trejiems metams iš septynių narių. Į
kiekvieną iš šių komisijų du narius prokurorus pasiūlo kolegija, du narius
prokurorus – generalinis prokuroras, iš kurių vienas turi būti siūlomas
prokurorų profesinių sąjungų teikimu, po vieną nepriekaištingos reputacijos
asmenį – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.
7. Pretendentų į prokurorus profesiniam pasirengimui
įvertinti sudaroma Pretendentų egzaminų komisija (toliau – Egzaminų komisija).
8. Egzaminų komisija sudaroma trejiems metams iš
septynių narių. Po du prokurorus pasiūlo generalinis
prokuroras ir kolegija. Po vieną nepriekaištingos
reputacijos socialinių mokslų srities teisės krypties mokslininką
pasiūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas
ir Ministras Pirmininkas.
9. Asmuo gali
būti tik vienos iš šiame straipsnyje nurodytų komisijų narys.
10. Prokurorų
atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų
sudėtį ir jų veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
11. Šiame straipsnyje nurodytų komisijų narių,
išskyrus prokurorus, teisėjus, valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo tvarką
nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr. XII-953, 2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
10 straipsnis. Generalinio prokuroro sudaromos komisijos
1. Generalinis prokuroras sudaro Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Prokurorų atestacijos, Prokurorų etikos, Pretendentų egzaminų komisijas.
2. Asmenų, pretenduojančių į bet kurias laisvas arba atsilaisvinsiančias prokuroro pareigas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, atrankai atlikti sudaroma Prokurorų atrankos komisija.
3. Asmenų, pretenduojančių į vyriausiojo prokuroro (vyriausiojo prokuroro pavaduotojo) pareigas, atrankai atlikti sudaroma Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija.
4. Prokurorų tarnybai, kvalifikacijai ir tinkamumui eiti pareigas vertinti sudaroma Prokurorų atestacijos komisija (toliau – Atestacijos komisija).
5. Prokurorų padarytiems įstatymų pažeidimams, tarnybiniams nusižengimams, prokuroro vardą žeminantiems poelgiams, taip pat kitiems Prokurorų etikos kodekso pažeidimams nagrinėti sudaroma Prokurorų etikos komisija (toliau – Etikos komisija).
6. Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Etikos ir Atestacijos komisijos sudaromos trejiems metams iš septynių narių. Į kiekvieną iš šių komisijų du narius prokurorus pasiūlo kolegija, du narius prokurorus – generalinis prokuroras, iš kurių vienas turi būti siūlomas prokurorų profesinių sąjungų teikimu, po vieną nepriekaištingos reputacijos asmenį – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.
7. Pretendentų į prokurorus profesiniam pasirengimui įvertinti sudaroma Pretendentų egzaminų komisija (toliau – Egzaminų komisija).
8. Egzaminų komisija sudaroma trejiems metams iš septynių narių. Po du prokurorus pasiūlo generalinis prokuroras ir kolegija. Po vieną nepriekaištingos reputacijos socialinių mokslų srities teisės krypties mokslininką pasiūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.
9. Asmuo gali būti tik vienos iš šiame straipsnyje nurodytų komisijų narys.
10. Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų sudėtį ir jų veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
11. Šiame straipsnyje nurodytų komisijų narių, išskyrus prokurorus, teisėjus, valstybės tarnautojus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr. XII-953, 2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
trečiasIS SKIRSNIS
PROKURORŲ statusas
ir kompetencija
9 straipsnis.
Teritorinės prokuratūros ir jų
funkcijos
1. Teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir
likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas,
atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos
teritorijas, nustato generalinis prokuroras.
2. Teritorinei prokuratūrai vadovauja teritorinės prokuratūros
vyriausiasis prokuroras.
3. Apygardų prokuratūros pagal kompetenciją:
1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;
2) atlieka ikiteisminį tyrimą;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame
procese;
4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
5) dalyvauja apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas;
6) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
7) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant
nusikalstamas veikas;
8) gina viešąjį interesą;
9) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka
užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų
teisinės pagalbos prašymus;
10) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
4. Apylinkių prokuratūros pagal kompetenciją:
1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;
2) atlieka ikiteisminį tyrimą;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame
procese;
4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant
nusikalstamas veikas;
7) gina viešąjį interesą;
8) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka
vykdo užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių institucijų teisinės pagalbos
prašymus;
9) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
10 straipsnis. Generalinio prokuroro sudaromos
komisijos
1. Asmenų atrankai į tarnybą prokuratūroje atlikti sudaroma Pretendentų
atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija).
2. Atrankos
komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių didelius
administracinius gebėjimus. Į Atrankos komisiją vieną prokurorą pasiūlo
generalinis prokuroras, po du – Prokurorų atestacijos komisija (toliau –
Atestacijos komisija) ir kolegija.
3. Pretendentų į prokurorus profesiniam pasirengimui
įvertinti sudaroma Pretendentų egzaminų komisija (toliau – Egzaminų komisija).
4. Egzaminų komisija sudaroma trejiems metams iš
septynių asmenų. Po vieną prokurorą, turintį ne mažesnį kaip septynerių metų
tarnybos prokuroru stažą, pasiūlo Atestacijos komisija, kolegija ir generalinis
prokuroras. Po vieną teisėją pasiūlo Teismų tarybos pirmininkas ir teisingumo
ministras. Du komisijos nariai skiriami iš universitetų, kuriuose suteikiamas
teisės magistro arba teisininko profesinis kvalifikacinis laipsnis, pasiūlytų
teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
turinčių asmenų.
5. Prokurorų
etikos kodekso pažeidimams nagrinėti ir vertinti sudaroma Prokurorų etikos
komisija (toliau – Etikos komisija).
6. Etikos
komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių ne mažesnį kaip
septynerių metų tarnybos prokuroru stažą ir autoritetą prokuratūroje. Į šią
komisiją po vieną prokurorą pasiūlo Atrankos komisija, Atestacijos komisija,
generalinis prokuroras ir du prokurorus – kolegija.
7. Prokurorų
tarnybai, kvalifikacijai ir tinkamumui eiti pareigas vertinti sudaroma
Atestacijos komisija.
8. Atestacijos
komisija sudaroma trejiems metams iš septynių prokurorų, turinčių ne mažesnį
kaip septynerių metų tarnybos prokuroru stažą. Į šią komisiją bendru sutarimu
po du prokurorus pasiūlo apygardų vyriausieji prokurorai ir apylinkių
vyriausieji prokurorai, tris prokurorus – generalinio prokuroro pavaduotojai.
9. Prokuroras
gali būti tik vienos iš šiame straipsnyje nurodytų komisijų narys.
10. Atrankos,
Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu
tvirtina generalinis prokuroras.
trečiasIS SKIRSNIS
PROKURORŲ statusas
ir kompetencija
PROKURORŲ statusas ir kompetencija
11 straipsnis. Prokurorų statusas ir nepriklausomumas
1. Prokuroras yra asmuo, paskirtas į prokuroro
pareigas šio Įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro – valstybės pareigūno statusą
nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir tarptautinės sutartys.
2. Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų
valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir
visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir įstatymų.
3. Prokurorams negali būti daromas joks politinis, ekonominis,
psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų
turėti įtakos jų priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti prokuratūrai
įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų
veiklą.
4. Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą
sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal
įstatymus.
5. Mitingai, piketai, kitos akcijos prokuratūros patalpose, taip pat
prie prokuratūros pastatų arčiau, negu nustatyta Susirinkimų įstatyme,
draudžiami.
6. Asmenims,
išskyrus prokurorus ir prokuratūros personalą, filmuoti, fotografuoti, daryti
garso ar vaizdo įrašus prokuratūros patalpose galima tik turint Generalinės
prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vadovo leidimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
1. Prokuroras yra asmuo, paskirtas į prokuroro pareigas šio Įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro – valstybės pareigūno statusą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir tarptautinės sutartys.
2. Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.
3. Prokurorams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų turėti įtakos jų priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą.
4. Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.
5. Mitingai, piketai, kitos akcijos prokuratūros patalpose, taip pat prie prokuratūros pastatų arčiau, negu nustatyta Susirinkimų įstatyme, draudžiami.
6. Asmenims, išskyrus prokurorus ir prokuratūros personalą, filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus prokuratūros patalpose galima tik turint Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vadovo leidimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
12 straipsnis. Prokurorų neliečiamumas
1. Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.
2. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie tai pranešęs Respublikos Prezidentui.
3. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras.
4. Įeiti į prokuroro gyvenamąsias, tarnybines ir kitas patalpas, daryti jose arba prokuroro asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje arba kitoje asmeninėje transporto priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti prokuroro asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį galima tik prokuroro sutikimu arba jei generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos. Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos.
5. Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka prokuroras gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
6. Prokuroras, sulaikytas be prokuroro pažymėjimo, turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatomas jo statusas. Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras yra užkluptas darantis administracinį teisės pažeidimą ar tuoj po jo, nusikalstamą veiką ar tuoj po jos arba kai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1690, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3190 (2008-07-17)
13 straipsnis. Prokurorų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorijoje
1. Atlikdami savo funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Generalinės prokuratūros prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti visuose teismuose.
3. Teritorinės prokuratūros prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti teismuose pagal generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo nustatytą kompetenciją.
14 straipsnis. Prokurorų pavaldumas
1. Prokurorų pavaldumą nustato šis Įstatymas ir Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau – Kompetencijos nuostatai). Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi.
2. Prokurorai apie Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus), teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymą, kitą norminį aktą ar priimtą sprendimą, prieštaraujančius įstatymams, privalo pranešti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui).
3. Prokurorai, nesutikdami su Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu, kitu norminiu aktu ar priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui), o nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu ar kitu norminiu aktu, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jį apskųsti teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
15 straipsnis. Aukštesnysis prokuroras
1. Aukštesniojo prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis Įstatymas ir Kompetencijos nuostatai.
2. Prokurorui vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra:
1) apylinkės prokuratūros prokurorui – apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
2) apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorui – apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
3) apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) – apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
4) apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), Generalinės prokuratūros prokurorui – Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
5) generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) visiems prokurorams yra aukštesnysis prokuroras.
3. Aukštesnysis prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti. Prokuroras turi teisę reikalauti, kad aukštesnysis prokuroras nurodymus dėl proceso veiksmų ir sprendimų, kurie neįforminami nutarimais, duotų raštu.
4. Aukštesnysis prokuroras, gavęs skundą ar pranešimą dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį nagrinėti pats arba pagal Kompetencijos nuostatus perduoti nagrinėti kitam aukštesniajam prokurorui. Prokuroro priimtą proceso sprendimą gali išnagrinėti tik vienas aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą.
5. Prokuroras apie aukštesniojo prokuroro priimtą proceso sprendimą, prieštaraujantį įstatymams, privalo pranešti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui).
6. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
16 straipsnis. Ikiteisminis tyrimas, valstybinis kaltinimas ir nuosprendžių vykdymo kontrolė
1. Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi.
17 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo veiksmų koordinavimas
1. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai (jų pavaduotojai) pagal kompetenciją koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas.
2. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) gali duoti ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovams privalomus nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų koordinavimo tiriant nusikalstamas veikas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr. XII-953, 2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
18 straipsnis. Nusikalstamų veikų prevencija
Prokurorai turi teisę dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas, taip pat suinteresuotoms valstybės institucijoms teikti su tuo susijusią informaciją ir pasiūlymus.
19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas
1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja institucijos steigėją ir (ar) imasi kitų šio įstatymo nustatytų priemonių.
3. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus:
1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko;
2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;
3) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą;
4) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas;
5) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
6) dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjama civilinė ar administracinė byla pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą ar prašymą, civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus;
7) priimti nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų;
8) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų;
9) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn;
10) nutarimu perduoti tyrimo medžiagą nagrinėti administracine tvarka, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą;
11) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
12) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti.
4. Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.
5. Prokurorai Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti pradėti baudžiamąjį procesą.
6. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
20 straipsnis. Kitos prokurorų pareigos ir teisės
1. Prokurorai privalo:
1) būti ištikimi Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai;
2) gerbti ir ginti asmens teises ir laisves;
3) nešališkai atlikti savo funkcijas;
4) tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus;
5) pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ar pavedimus, kilusius ar galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus;
6) laikytis Prokurorų etikos kodekso;
7) saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai;
8) kelti savo kvalifikaciją.
2. Prokurorai turi teisę:
1) nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą;
2) pranešti asmenims, kurie pagal Teismų įstatymą atlieka teismų administracinės veiklos priežiūrą, apie atvejus, kai teismas nesiima reikiamų priemonių bylai tinkamai išnagrinėti.
3. Teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų deleguoti prokurorai turi teisę dalyvauti savivaldybių institucijų posėdžiuose.
4. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) turi teisę dalyvauti rengiamuose Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės posėdžiuose.
5. Prokurorų proceso teises ir pareigas nustato proceso įstatymai ir šis Įstatymas.
6. Kitos prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestas prokuratūros funkcijas nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) leidžiamuose norminiuose aktuose ir Kompetencijos nuostatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-744, 2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2294 (2010-04-27)
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
21 straipsnis. Prokurorų visuomeninė veikla
1. Prokurorai, tenkindami savo profesinius, kultūrinius ir socialinius poreikius, gali jungtis į profesines sąjungas ir asociacijas.
2. Prokuratūroje draudžiama politinių partijų ir politinių organizacijų veikla. Prokurorai negali būti politinių partijų, politinių organizacijų nariai, rėmėjai ir dalyvauti jų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principą.
3. Prokurorams draudžiama streikuoti ir rengti piketus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
ketvirtasIS Skirsnis
Prokuratūros vadovai
22 straipsnis. Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka
1. Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis kaip 35 metų, nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi Lietuvos Respublikos pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ir (arba) teisėjo arba kito teisinio darbo stažą.
2. Generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis prokuroras į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
3. Generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu. Generalinio prokuroro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su generalinio prokuroro įgaliojimų trukme. Nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, generalinio prokuroro pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras.
4. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, prieš pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei perskaitydami šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą tekstą. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų priesaiką priima Respublikos Prezidentas.
5. Generalinio prokuroro įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba generalinis prokuroras sulaukia 65 metų;
2) generalinis prokuroras miršta;
3) generalinis prokuroras išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą.
6. Generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu.
7. Generalinio prokuroro pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras;
2) generalinio prokuroro pavaduotojas sulaukia 65 metų;
3) generalinio prokuroro pavaduotojas miršta;
4) generalinio prokuroro pavaduotojas išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą.
8. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiami iš pareigų, kai:
1) atsistatydina;
2) dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;
3) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
5) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-855, 2010-05-27, Žin., 2010, Nr. 64-3142 (2010-06-03)
Nr. XII-652, 2013-12-10, Žin., 2013, Nr. 130-6628 (2013-12-19)
23 straipsnis. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų tarnybos ypatumai
1. Generalinis prokuroras Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų, generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų, prokurorų kompetenciją nustato įsakymu patvirtindamas Kompetencijos nuostatus.
2. Kai nėra generalinio prokuroro, šias pareigas eina generalinio prokuroro paskirtas generalinio prokuroro pavaduotojas, o jeigu generalinis prokuroras jį pavaduojančio asmens nepaskyrė, – didesnį tarnybos Generalinėje prokuratūroje stažą turintis generalinio prokuroro pavaduotojas.
3. Generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams netaikomos šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio, 30 straipsnio 3 dalies, 31–34, 36, 37 straipsnių, 39 straipsnio 3 dalies, 40–44 straipsnių, 45 straipsnio 1–6 dalių, 46, 48 straipsnių ir 53 straipsnio 2 dalies nuostatos.
4. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų asmens ir jų šeimos narių ar turto apsauga užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
5. Buvęs generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas be egzaminų ir atrankos gali būti paskirti į bet kurias laisvas prokuroro pareigas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr. XII-708, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7075 (2013-12-30)
Nr. XII-868, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-13, i. k. 2014-05359
Penktasis skirsnis
Priėmimas į tarnybą prokuratūroje
24 straipsnis. Prokurorai ir prokuratūros personalas
1. Prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai. Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas.
2. Prokuratūros personalą sudaro:
1) prokuratūros valstybės tarnautojai;
2) darbuotojai.
3. Prokuratūros personalo pareigybių sąrašą tvirtina ir jų pavaldumą nustato generalinis prokuroras.
4. Prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas.
5. Prokuratūros darbuotojų darbo sąlygas ir tvarką nustato Darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
25 straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas reikalavimai
1. Asmuo priimamas į tarnybą prokuratūroje ir paskiriamas į prokuroro pareigas, jeigu jis yra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi trejų metų teisinio darbo stažą ir išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą.
2. Užsienio mokymo įstaigose asmens įgytas išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Laikoma, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas.
4. Asmuo negali būti priimtas į tarnybą prokuratūroje ir eiti prokuroro pareigas, jeigu:
1) jis neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje reikalavimų;
2) jo tarnyba prokuratūroje sukeltų viešųjų ir privačių interesų konfliktą;
3) tarp jo ir prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo giminaičio ar svainystės ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis pavaldumas;
4) tai draudžia įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
26 straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas tvarka
1. Į tarnybą prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais. Į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras.
2. Prokurorų pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras.
3. Asmuo, pateikęs prašymą tarnauti prokuroru, privalo:
1) pateikti duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje reikalavimus;
2) pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas. Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;
3) pateikti gyventojo turto ir gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas;
4) išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą.
4. Nuo pretendentų į prokurorus egzamino atleidžiamas asmuo:
1) išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio egzamino išlaikymo nepraėjo treji metai;
2) turintis ne mažiau kaip trejų metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą, jei nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo penkeri metai;
3) turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį.
5. Asmuo, nesutikdamas su Egzaminų komisijos sprendimu, gali jį apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Asmenys į prokuroro pareigas atrenkami iš Karjeros registro (toliau – Registras), kuris tvarkomas generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
7. Prokurorų atrankos komisija ar Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija (toliau abi komisijos vadinamos Atrankos komisija), įvertinusi kiekvieno pretendento dalykines, asmenines savybes ir organizacinius gebėjimus ir remdamasi generalinio prokuroro nustatytais vertinimo kriterijais, pateikia kandidatų sąrašą.
8. Į pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio prokuroro nesaisto.
9. Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas, asmuo turi būti pasirašytinai supažindintas su Kompetencijos nuostatais.
10. Jei iki tarnybos prokuroru pradžios paaiškėja aplinkybių, dėl kurių paskirtas į prokuroro pareigas asmuo negali jų eiti, įsakymas dėl jo paskyrimo į prokuroro pareigas panaikinamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1912, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
27 straipsnis. Asmens duomenys
1. Generalinė prokuratūra turi teisę Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti prašymus tarnauti prokuroru pateikusių asmenų ir prokurorų asmens duomenis ir ypatingus asmens duomenis.
2. Prašymą tarnauti prokuroru pateikusio asmens duomenys, taip pat duomenys apie prokuroro priėmimą į tarnybą, jo priesaiką, paskyrimą į pareigas ir atleidimą iš tarnybos, nušalinimą nuo pareigų, skatinimą, tarnybines nuobaudas, tarnybinių asmens apsaugos priemonių išdavimą ir kiti duomenys tvarkomi Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje pagal generalinio prokuroro patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles.
28 straipsnis. Tarnybos prokuroru stažas
1. Prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m. kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.
2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros tvarką, sudaro:
1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju stažas;
2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį stažas;
3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.
3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo stažas;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas.
4. Asmens, kuris iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtas į respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės, transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
5. Asmens darbo (tarnybos) laikas, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, į tarnybos prokuroru stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu.
6. Asmuo, nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl stažo įskaitymo, gali jį apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr. XII-953, 2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
29 straipsnis. Prokurorams taikomi apribojimai
1. Prokuroras negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti kitose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, išskyrus mokslinį, pedagoginį darbą, kūrybinę veiklą arba atvejus, kai nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas.
2. Prokuroras negali gauti kito atlyginimo, išskyrus prokuroro darbo užmokestį, atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, teisės aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis darbas neįeina į prokuroro pareigas.
3. Prokuroras tik generalinio prokuroro sutikimu gali dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, dalyvauti teisės aktų projektų rengimo grupėse ar komisijose, būti nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
30 straipsnis. Prokuroro priesaika
1. Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas asmuo prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikų tekstų:
1) „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.“
2. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo.
3. Prokuroro priesaiką priima generalinis prokuroras.
4. Prokuroras prisiekia vieną kartą, jei jis nebuvo iš prokuroro pareigų atleistas.
5. Prokuroro pasirašytas vardinis priesaikos lapas saugomas jo asmens byloje.
6. Sulaužęs priesaiką, prokuroras atsako kaip padaręs tarnybinį nusižengimą ar prokuroro vardą žeminantį poelgį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-417, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5179 (2005-12-08)
Šeštasis SKIRSNIS
Prokurorų tarnybos ypatumai
31 straipsnis. Prokurorų stažuotės
1. Asmuo, priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą, pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo, atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei skiriamas vadovas.
2. Prokurorų stažuotės nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
3. Prokuroras stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir proceso sprendimų bei nutarimų projektus privalo derinti su stažuotės vadovu.
4. Pasibaigus prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Ji generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:
1) prokuroro tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti kvalifikacinį rangą;
2) prokuroro tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;
3) prokuroro tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.
5. Atestacijos komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.
6. Prokuroro stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą tarnybos prokuroru stažą.
32 straipsnis. Prokurorų mokymas
1. Prokurorų mokymas:
1) mokymas prokurorų stažuotės metu – profesinių įgūdžių formavimas;
2) kvalifikacijos kėlimas – profesinių žinių plėtimas ir įgūdžių tobulinimas.
2. Prokurorų mokymą prokurorų stažuotės metu organizuoja Generalinė prokuratūra, kvalifikacijos kėlimą – Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija.
3. Prokuratūra turi sudaryti sąlygas prokurorams savarankiškai kelti kvalifikaciją.
4. Prokuroras jo paties sutikimu gali būti siunčiamas kelti kvalifikacijos ne ilgiau kaip vienerius metus. Šis laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, prokurorui mokamas iki mokymosi laikotarpio nustatytas darbo užmokestis ir garantuojamos jo einamos pareigos.
5. Prokuroras, prokuratūros siuntimu mokęsis ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 9 ir 10 punktų ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 punktų nuostatas, privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už paskutinius dvejus metus.
6. Prokurorų siuntimo mokytis ir jų mokymosi išlaidų apmokėjimo tvarką nustato generalinis prokuroras.
7. Prokurorų mokymą finansuoja valstybė. Prokuratūros išlaidų sąmatoje prokurorų mokymui turi būti numatytos lėšos, sudarančios ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 3 procentus prokurorų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
33 straipsnis. Prokurorų tarnybos vertinimas
1. Prokurorų tarnybą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina Atestacijos komisija generalinio prokuroro nustatyta tarka.
2. Prokuroro tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai eilinio tarnybos vertinimo metu.
3. Neeilinis tarnybos vertinimas atliekamas generalinio prokuroro sprendimu:
1) paties prokuroro prašymu, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo praėjo ne mažiau kaip pusė metų;
2) kai prokuroras siekia būti paskirtas į aukštesnes arba, pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui, į tas pačias pareigas, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo yra praėję treji metai;
3) kai ne kartą kartojasi prokuroro veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis yra tinkamas užimamoms pareigoms eiti.
4. Nėščios prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.
5. Atestacijos komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:
1) prokuroro tarnybą vertinti labai gerai ir pasiūlyti prokurorą paskatinti šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) prokuroro tarnybą vertinti gerai;
3) prokuroro tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti kelti kvalifikaciją;
4) prokuroro tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;
5) prokuroro tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.
6. Atestacijos komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.
7. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
34 straipsnis. Prokurorų karjera
1. Asmuo, pageidaujantis būti paskirtas į šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse nurodytas pareigas, pateikia prašymą įrašyti jį į Registrą ir dalyvauja atrankoje į šias pareigas šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Į vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas asmuo skiriamas penkeriems metams.
3. Vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), pasibaigus penkerių metų jo paskyrimo į šias pareigas laikotarpiui, pageidaujantis vėl būti paskirtas į šias, kitas lygiavertes ar aukštesnes pareigas, įrašomas į Registrą ir dalyvauja atrankoje šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) negali eiti tų pačių pareigų toje pačioje prokuratūroje ilgiau kaip 10 metų iš eilės.
4. Pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui, prokuroras jo sutikimu be atrankos perkeliamas į prokuroro pareigas prokuratūroje, kurioje jis ėjo vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas, arba jo sutikimu – kitoje teritorinėje prokuratūroje. Šiuo pagrindu prokuroras negali būti paskirtas į vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas.
5. Į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus), departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų tarnybos prokuroru ir (ar) darbo teisėju stažą arba dvejus metus jis yra dirbęs apygardos teismo, apygardos administracinio teismo teisėju, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnį ne mažiau kaip septynerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą.
6. Į Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos prokuratūros struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų tarnybos prokuroru ir (ar) darbo teisėju stažą, arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnį ne mažiau kaip penkerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą.
7. Į apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip trejų metų tarnybos prokuroru ir (ar) darbo teisėju stažą, arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnį ne mažiau kaip trejus metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą.
8. Galiojančių tarnybinių nuobaudų turintys prokurorai, taip pat prokurorai, kurių tarnyba paskutinės atestacijos metu įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai, į aukštesnes pareigas neskiriami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr. XII-953, 2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
35 straipsnis. Prokurorų kvalifikaciniai rangai
1. Prokurorams suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas pareigas:
1) jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos patarėjas;
3) vyresnysis justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis justicijos patarėjas;
5) valstybinis justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas.
2. Generaliniam prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą, generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į pareigas.
3. Prokurorui ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras įsakymu, remdamasis Atestacijos komisijos išvadomis po prokuroro kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo tvarka.
4. Pretendentų į prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas.
5. Galiojančią tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas nesuteikiamas.
6. Prokurorui, pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
36 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas
1. Prokuroras generalinio prokuroro įsakymu gali būti perkeltas į lygiavertes ar žemesnes pareigas.
2. Į lygiavertes pareigas prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų, gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar sutikimu, kai į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų;
2) kai dėl prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos.
3. Prokuroras į žemesnes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar sutikimu, išskyrus perkėlimą į vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas;
2) kai dėl prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos ir nėra galimybių perkelti jį į lygiavertes pareigas;
3) kai yra Atestacijos komisijos siūlymas perkelti jį į žemesnes pareigas;
4) kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas;
5) pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui.
4. Nėščią prokurorę perkelti į kitas pareigas be jos sutikimo, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
5. Prokurorą, kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, perkelti į kitas pareigas be jo sutikimo, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
6. Generalinio prokuroro įsakyme dėl prokuroro perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodytas perkėlimo pagrindas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr. XII-953, 2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
37 straipsnis. Laikinas prokuroro perkėlimas į kitą prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas
1. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali be prokuroro sutikimo laikinai perkelti jį į bet kurią prokuratūrą, kitą tos pačios prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas. Sprendžiant dėl prokuroro perkėlimo, įvertinama perkeliamo prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, atstumas iki vietovės, kurios teritorijoje esančioje prokuratūroje ar jos padalinyje yra laisva prokuroro vieta, prokuroro nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. Šioje dalyje nustatyta tvarka prokuroro perkėlimas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus per trejus tarnybos prokuratūroje metus.
2. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) į prokuroro, kuris dėl svarbių priežasčių negali eiti pareigų (serga ar yra kita svarbi priežastis), pareigas gali laikinai perkelti kitą prokurorą jo sutikimu, iki grįš negalintis eiti pareigų prokuroras.
3. Šio straipsnio nustatyta tvarka perkeltam prokurorui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas atlyginimas, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios išlaidos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
38 straipsnis. Neteko galios nuo 2012-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ
39 straipsnis. Prokurorų skatinimas
1. Už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ar pasižymėjimą tarnyboje prokurorai gali būti skatinami:
1) padėka;
2) vardine dovana (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio vertės);
3) vienkartine (iki vieno pareigūno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pinigine išmoka;
4) prokuroro garbės ženklo medaliu arba kitu pasižymėjimo ženklu;
5) suteikiant aukštesnį kvalifikacinį rangą.
2. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei prokuroras gali būti teikiamas valstybės apdovanojimui ir (ar) vardiniam ginklui gauti.
3. Prokuroras skatinamas šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
4. Galiojančią tarnybinę nuobaudą turintis prokuroras neskatinamas ir neteikiamas valstybės apdovanojimui ir (ar) vardiniam ginklui gauti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
40 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
Prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) kvalifikacinio rango pažeminimas;
4) perkėlimas į žemesnes pareigas;
5) atleidimas iš tarnybos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
41 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka
1. Prokurorų padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
2. Į Etikos komisiją dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prokuroro veikos tyrimo gali kreiptis:
1) generalinis prokuroras ar generalinio prokuroro pavaduotojas – dėl Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro;
2) generalinis prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras – dėl Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo;
3) generalinis prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros, kurioje prokuroras tarnauja, vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas – dėl Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros prokuroro;
4) proceso dalyviai ar kiti asmenys, jeigu prokuroro padarytas pažeidimas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – dėl prokuroro proceso veiklos;
5) bet kuris asmuo, kuriam tapo žinomas toks poelgis, – dėl prokuroro vardą žeminančio poelgio ar kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo, nesusijusio su prokuroro proceso veikla.
3. Etikos komisija, išnagrinėjusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų kreipimusis, pateikia savo išvadą, o konstatavusi, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis ar kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, – išvadą generaliniam prokurorui dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
4. Konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.
5. Tarnybinę nuobaudą įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos komisijos išvadą ar šio straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto motyvuotą teikimą, tačiau generalinio prokuroro šie siūlymai ir teikimai nesaisto.
6. Tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytais atvejais tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
7. Jeigu prokuroro, dėl kurio baigtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, baudžiamasis procesas nutrauktas, baudžiamoji byla nutraukta arba priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis, veiksmuose yra įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo požymių, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo sprendimo, kuriuo baigiamas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą, nuo sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
8. Prokuroro dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas.
9. Jeigu prokuroras padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta neatsižvelgiant į kitą atsakomybę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
42 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas
1. Prokurorui paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.
2. Tarnybinė nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.
3. Tarnybinė nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.
4. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka.
5. Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
43 straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka
1. Prokuroras gali būti nušalintas nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių.
2. Prokurorą nuo pareigų nušalina generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje.
3. Iš prokuroro, nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.
4. Prokuroro nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.
5. Kai nuo pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.
6. Nepagrįstai nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
aštuntasis skirsnis
prokuroro Atleidimas iš tarnybos
44 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai
1. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, kai:
1) atsistatydina savo prašymu;
2) jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;
3) įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) nenutraukia dalyvavimo politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje, kitaip pažeidžia šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus;
6) nesutinka būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo;
7) keičiant prokuratūros darbo organizavimą, panaikinamos jo pareigos ir jis nesutinka su kitomis pasiūlytomis pareigomis arba nėra pareigų, kurias būtų galima jam pasiūlyti;
8) netinka tarnauti prokuroru (remiantis medicinos komisijos išvada);
9) remiantis Atestacijos komisijos išvada netinka eiti prokuroro pareigas;
10) jei paaiškėja bent viena aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas;
11) atsistatydina įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją;
12) yra 65 metų;
13) nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui.
2. Prokuroras gali būti atleistas iš tarnybos, jei:
1) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
2) nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui jam skiriama nauja tarnybinė nuobauda;
3) be svarbios priežasties du kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba be svarbios priežasties neatvyksta į tarnybą 2 dienas iš eilės;
4) be svarbios priežasties du kartus neatvyksta į Atestacijos komisijos posėdį;
5) dėl laikino nedarbingumo nebūna tarnyboje daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kuriais įstatymų nustatyta, kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų arba dėl sveikatos sutrikdymo tarnyboje;
6) pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą;
7) negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija, kai toks reikalavimas numatytas Kompetencijos nuostatuose;
8) yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.
3. Prokurorą atleisti iš tarnybos kitu pagrindu, negu nurodyta šiame Įstatyme, draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
45 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir atleidimo tvarka
1. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokurorą atleisti iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–4, 11 punktuose ir 2 dalies 8 punkte nustatytus atvejus, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar laikino nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.
3. Nėščią prokurorę atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 9–12 punktuose ir 2 dalies 1, 3, 6, 8 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
4. Prokurorą, kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 8–12 punktuose ir 2 dalies 1–6, 8 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
5. Atleisti prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 12 punktuose ir 2 dalies 8 punkte nustatytais atvejais galima tik apie tai įspėjus raštu prieš du mėnesius. Prokuroras, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų, taip pat prokuroras, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją atsiradimo liko ne daugiau kaip penkeri metai arba kuris yra invalidas, apie atleidimą iš tarnybos turi būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jei prokuroras atleidžiamas iš tarnybos nesibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo data nukeliama iki įspėjimo termino pabaigos.
6. Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur esančiais prokurorai generalinio prokuroro įsakymu išbraukiami iš Prokurorų pareigybių sąrašo.
7. Prokurorą atleidžiant iš tarnybos arba išbraukiant iš Prokurorų pareigybių sąrašo, paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, proceso dokumentai ir jam patikėtas prokuratūros turtas.
46 straipsnis. Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju
1. Prokuroras turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.
2. Jeigu generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.
3. Prokuroras turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.
4. Prokuroras, kuris atsistatydina dėl sveikatos sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14 kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.
47 straipsnis. Išeitinė išmoka
1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 13 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais atvejais, o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 6 dalies 1, 2 punktuose ir 7 dalies 2 punkte nustatytais atvejais, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
48 straipsnis. Grąžinimas į tarnybą
1. Asmuo, supažindintas su generalinio prokuroro įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos, gali šį įsakymą apskųsti teismui per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai dėl prokurorų atleidimo iš tarnybos sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Jei teismas prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir prokurorą grąžino į eitas pareigas, prokurorui sumokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
3. Jei teismas prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir nustatė, kad į eitas pareigas jis negali būti grąžintas dėl prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų arba dėl kitų svarbių priežasčių, prokurorui priteisiama šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad prokuroras iš tarnybos atleistas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip atsistatydinęs savo prašymu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
4. Generalinis prokuroras, remdamasis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais teismo sprendimais, privalo panaikinti neteisėtą įsakymą dėl prokuroro atleidimo iš tarnybos ir šio įsakymo pagrindus.
Devintasis skirsnis
PROKURORŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
49 straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis
Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1785, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5035 (2008-11-15)
50 straipsnis. Prokurorų atostogos
1. Prokurorams suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.
2. Prokurorams, turintiems daugiau kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.
3. Prokurorams kasmetinės atostogos suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Prokurorams už nenormuotą darbo dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų, numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos kitu laiku.
6. Prokurorams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos;
2) nėštumo ir gimdymo;
3) tėvystės;
4) vaikui prižiūrėti;
5) mokymosi;
6) kvalifikacijos kėlimo;
7) dėl gyvenamosios vietos pakeitimo.
7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
8. Nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.
9. Prokurorui, kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus, vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-666, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
Nr. XII-953, 2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
51 straipsnis. Prokurorų teisė į pensijas
Prokurorai turi teisę Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo pensiją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1028, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-315 (2007-01-19)
52 straipsnis. Kitos prokurorų socialinės garantijos
1. Prokuroro, kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18 metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai, nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.
2. Prokuroras, žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.
3. Prokurorui, kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka kompensaciją pagal darbingumo netekimo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 MDU dydžio;
2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 MDU dydžio;
3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 MDU dydžio;
4) dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo – 24 MDU dydžio;
5) dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo – iki 12 MDU dydžio.
4. Prokuroro žūties, tyčinio nužudymo ar sveikatos sutrikdymo dėl tarnybos faktinės aplinkybės nustatomos teismo sprendimu ar generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Gavusiam kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos sutrikdymo neteko darbingumo, sumokamas pagal netektą darbingumą priklausančios kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.
6. Prokuroro gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Prokurorai įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu.
8. Prokurorui, tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
9. Prokuroro komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Prokurorui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa.
11. Prokurorai į privalomąją karo tarnybą nešaukiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
53 straipsnis. Prokurorų sveikatos patikrinimas
1. Prokurorai turi kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai pasitikrinti sveikatą medicinos komisijoje.
2. Generalinis prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.
54 straipsnis. Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga
1. Prokuroro asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Dėl tarnybos prokuroro patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ ASMENS APSAUGOS PRIEMONĖS
55 straipsnis. Specialiosios prokurorų asmens apsaugos priemonės
1. Tarnybiniai šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios asmens apsaugos priemonės prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka.
2. Prokuroras turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys neišduodami.
3. Prokuroras, panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:
1) imtis priemonių, kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos pagalba;
2) organizuoti įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;
3) apie tai pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui.
4. Prokurorui draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones:
1) nešioti neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
2) palikti saugoti nepritaikytose vietose;
3) perduoti kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;
4) perdirbti.
5. Neteisėtai panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka.
56 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka
1. Prokuroras gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų panaudoti nėra galimybės:
1) gindamasis arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį sulaikymo;
3) sulaikydamas suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas žmogų nuo puolančio gyvūno.
2. Prokuroras turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.
vienuoliktasis SKIRSNIS
Baigiamosios nuostatos
57 straipsnis. Prokuratūros finansavimas
1. Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.
2. Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.
58 straipsnis. Prokuratūros materialinis aprūpinimas
1. Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.
2. Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.
59 straipsnis. Kvalifikacijos kėlimo įstaigos ir spaudos leidiniai
Prokuratūra turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti prokurorų kvalifikacijos kėlimo įstaigas ir leisti specialius leidinius.
60 straipsnis. Prokurorų atributai
1. Prokurorų atributai yra prokuroro mantija su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kiti pasižymėjimo ženklai. Jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras.
2. Prokuroro asmens tapatybę patvirtina ir teisę veikti pagal įstatymus suteikia prokuroro pažymėjimas ir prokuroro ženklas.
3. Prokuroras teismo posėdyje dėvi prokuroro mantiją su simboliu – Lietuvos valstybės herbu.
4. Prokurorų mantijos su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro ženklo, garbės ar kitų pasižymėjimo ženklų etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.
5. Valstybės vėliavų kėlimo ir naudojimo prokuratūroje tvarką pagal galiojančius teisės aktus nustato generalinis prokuroras.
61 straipsnis. Prokuratūros diena
Prokurorų profesinė šventė yra kovo 30 diena – Prokuratūros diena.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
prokuratūros įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/187/TVR, įkuriantis Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 197), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimu 2009/426/TVR (OL 2009 L 138, p. 14).
Papildyta priedu:
Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299
Pakeitimai:
1.
Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali
tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-620, 1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO" PAKEITIMO
2.
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo padarytos
nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie tai pranešęs
Respublikos Prezidentui.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-142, 1997 03 13, Žin., 1997, Nr. 23-543 (1997 03 15)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali
tik generalinis prokuroras.
4. Įeiti į prokuroro gyvenamąsias,
tarnybines ir kitas patalpas, daryti jose arba prokuroro asmeniniame ar
tarnybiniame automobilyje arba kitoje asmeninėje transporto priemonėje apžiūrą,
kratą ar poėmį, taip pat atlikti prokuroro asmens apžiūrą ar kratą, jam
priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį galima tik prokuroro
sutikimu arba jei generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl
prokuroro padarytos nusikalstamos veikos. Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras
yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-958, 1998 12 10, Žin., 1998, Nr. 114-3187 (1998 12 30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-43, 2000 11 28, Žin., 2000, Nr. 103-3259 (2000 12 01)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka prokuroras gali būti
patrauktas administracinėn atsakomybėn.
6. Prokuroras, sulaikytas be
prokuroro pažymėjimo, turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatomas jo
statusas. Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras yra užkluptas darantis
administracinį teisės pažeidimą ar tuoj po jo, nusikalstamą veiką ar tuoj po
jos arba kai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra pradėtas ikiteisminis
tyrimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1690,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3190 (2008-07-17)
13 straipsnis. Prokurorų įgaliojimai Lietuvos
Respublikos teritorijoje
1. Atlikdami
savo funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje.
2. Generalinės prokuratūros
prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti visuose teismuose.
3. Teritorinės
prokuratūros prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti teismuose pagal
generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo nustatytą kompetenciją.
14
straipsnis. Prokurorų pavaldumas
1. Prokurorų pavaldumą nustato šis
Įstatymas ir Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau –
Kompetencijos nuostatai). Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai
aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams
privalomi.
2. Prokurorai apie Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus), teritorinės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymą, kitą norminį aktą ar priimtą sprendimą,
prieštaraujančius įstatymams, privalo pranešti generaliniam prokurorui (jo
pavaduotojui).
3. Prokurorai,
nesutikdami su Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės
prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu, kitu norminiu aktu
ar priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti generaliniam prokurorui (jo
pavaduotojui), o nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu
ar kitu norminiu aktu, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jį apskųsti
teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
15
straipsnis. Aukštesnysis prokuroras
1. Aukštesniojo
prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis Įstatymas ir
Kompetencijos nuostatai.
2. Prokurorui
vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra:
1) apylinkės
prokuratūros prokurorui – apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas), apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras
(jo pavaduotojas), apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas),
Generalinės prokuratūros prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento
skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros
departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
2)
apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorui – apygardos
prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas),
apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros
prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus)
vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
3)
apylinkės prokuratūros skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui),
apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), apygardos
prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) –
apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros
prokuroras, Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus)
vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
4)
apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), Generalinės prokuratūros
prokurorui – Generalinės prokuratūros departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras
(jo pavaduotojas), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus)
vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
5)
generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) visiems prokurorams yra aukštesnysis
prokuroras.
3. Aukštesnysis
prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti.
Prokuroras turi teisę reikalauti, kad aukštesnysis prokuroras nurodymus dėl
proceso veiksmų ir sprendimų, kurie neįforminami nutarimais, duotų raštu.
4. Aukštesnysis
prokuroras, gavęs skundą ar pranešimą dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį
nagrinėti pats arba pagal Kompetencijos nuostatus perduoti nagrinėti kitam
aukštesniajam prokurorui. Prokuroro priimtą proceso sprendimą gali išnagrinėti
tik vienas aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą.
5. Prokuroras
apie aukštesniojo prokuroro priimtą proceso sprendimą, prieštaraujantį
įstatymams, privalo pranešti generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui).
6. Proceso dalyviai, nesutikdami su
aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta
tvarka sprendimą apskųsti teismui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
14 straipsnis.
Prokurorų pavaldumas
1. Generalinio
prokuroro (jo pavaduotojo), teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo
pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys
proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi.
2. Prokurorai
apie Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro
(jo pavaduotojo) įsakymą, kitą norminį aktą, aukštesniojo prokuroro priimtą
proceso sprendimą, prieštaraujančius įstatymams, privalo pranešti generaliniam
prokurorui (jo pavaduotojui).
3. Prokurorai,
nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu ar kitu norminiu
aktu, įstatymų nustatyta tvarka gali jį apskųsti teismui.
15 straipsnis.
Aukštesnysis prokuroras
1. Aukštesniojo
prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis Įstatymas ir
Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau – Kompetencijos
nuostatai).
2. Prokurorui
vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra:
1) apylinkės
prokuratūros prokurorui – apylinkės vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
2) apygardos
prokuratūros prokurorui – apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
3)
apylinkės vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) – apygardos vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas);
4)
apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), Generalinės prokuratūros
prokurorui – Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas);
5) Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui)
– generalinis prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Aukštesnysis
prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti.
Prokuroras turi teisę reikalauti, kad aukštesnysis prokuroras nurodymus dėl
proceso sprendimų, kurie neįforminami nutarimais, duotų raštu.
4. Prokuroro
priimtą proceso nutarimą gali panaikinti aukštesnysis prokuroras, priimdamas
motyvuotą nutarimą.
5. Proceso
dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali
įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui.
16 straipsnis. Ikiteisminis
tyrimas, valstybinis kaltinimas ir nuosprendžių vykdymo kontrolė
1. Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį
tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso
veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja
nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo
proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro
patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys
ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės
praktiką, yra privalomi.
17
straipsnis. Ikiteisminio tyrimo veiksmų koordinavimas
1. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritorinių prokuratūrų
vyriausieji prokurorai (jų pavaduotojai) pagal kompetenciją koordinuoja
ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas.
2. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) gali duoti ikiteisminio
tyrimo įstaigų vadovams privalomus nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų
koordinavimo tiriant nusikalstamas veikas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
17 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo veiksmų
koordinavimas
1. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritorinių prokuratūrų
vyriausieji prokurorai pagal kompetenciją koordinuoja nusikalstamų veikų
ikiteisminio tyrimo veiksmus.
2. Ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai dalyvauja prokuroro pagal
kompetenciją rengiamuose koordinaciniuose pasitarimuose.
18 straipsnis. Nusikalstamų veikų prevencija
Prokurorai turi teisę dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines
ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas, taip pat
suinteresuotoms valstybės institucijoms teikti su tuo susijusią informaciją ir
pasiūlymus.
19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas
1. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato
teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės
ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu,
o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas
teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios
kompetentingos institucijos nėra.
2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą
teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių
institucijos netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja institucijos
steigėją ir (ar) imasi kitų šio įstatymo nustatytų priemonių.
3. Prokurorai,
turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami
viešąjį interesą, turi įgaliojimus:
1) kreiptis į
teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu,
pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko;
2) reikalauti iš
valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir
fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;
3) reikalauti iš valstybės
ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės
pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo
dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą;
4) reikalauti iš
valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą,
pateikti išvadas;
5) kviesti
asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
6) dalyvauti
teismo procese, kai nagrinėjama civilinė ar administracinė byla pagal prokuroro
ieškinį, pareiškimą ar prašymą, civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas
baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus,
nutartis, nutarimus;
7) priimti
nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų;
8) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems
prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų;
9) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės
tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti
patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn;
10) nutarimu perduoti tyrimo medžiagą nagrinėti administracine tvarka,
kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą
administracinį teisės pažeidimą;
11) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
12) reikalauti iš valstybės
ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti
prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti.
4. Prokuroras,
nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti
viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti
taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui
per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.
5. Prokurorai
Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti
pradėti baudžiamąjį procesą.
6. Valstybinį
kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį
interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl
nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl
nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių
negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
20 straipsnis. Kitos prokurorų pareigos ir teisės
1. Prokurorai privalo:
1) būti ištikimi Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos
konstitucinei santvarkai;
2) gerbti ir ginti asmens teises ir laisves;
3) nešališkai atlikti savo funkcijas;
4) tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus;
5) pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ar
pavedimus, kilusius ar galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus;
6) laikytis Prokurorų etikos kodekso;
7) saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems
asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu
nustato įstatymai;
8) kelti savo kvalifikaciją.
2. Prokurorai turi teisę:
1) nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui
drausmės bylą;
2) pranešti asmenims, kurie
pagal Teismų įstatymą atlieka teismų administracinės veiklos priežiūrą, apie
atvejus, kai teismas nesiima reikiamų priemonių bylai tinkamai išnagrinėti.
3. Teritorinių
prokuratūrų vyriausieji prokurorai ar jų deleguoti prokurorai turi teisę
dalyvauti savivaldybių institucijų posėdžiuose.
4. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) turi teisę dalyvauti rengiamuose Seimo,
Respublikos Prezidento ir Vyriausybės posėdžiuose.
5. Prokurorų proceso teises ir pareigas nustato proceso įstatymai ir šis
Įstatymas.
6. Kitos
prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestas prokuratūros
funkcijas nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) leidžiamuose
norminiuose aktuose ir Kompetencijos nuostatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-744,
2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2294 (2010-04-27)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
21 straipsnis. Prokurorų visuomeninė veikla
1. Prokurorai, tenkindami savo profesinius, kultūrinius ir
socialinius poreikius, gali jungtis į profesines sąjungas ir asociacijas.
2. Prokuratūroje draudžiama politinių partijų ir politinių organizacijų
veikla. Prokurorai negali būti politinių partijų, politinių organizacijų
nariai, rėmėjai ir dalyvauti jų veikloje ar kitaip pažeisti politinio
neutralumo principą.
3. Prokurorams
draudžiama streikuoti ir rengti piketus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
ketvirtasIS Skirsnis
Prokuratūros vadovai
22
straipsnis. Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka
1. Generaliniu
prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis
kaip 35 metų, nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą,
turi Lietuvos Respublikos pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį
išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko
profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos
prokuroru ir (arba) teisėjo arba kito teisinio darbo stažą.
2. Generalinį
prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas
Seimo pritarimu. Generalinis prokuroras į tas pačias pareigas gali būti
skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
3. Generalinio
prokuroro pavaduotojus skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas
generalinio prokuroro teikimu. Generalinio prokuroro pavaduotojų įgaliojimų
trukmė yra susieta su generalinio prokuroro įgaliojimų trukme. Nutrūkus
generalinio prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, generalinio
prokuroro pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka
paskiriamas kitas generalinis prokuroras.
4. Generalinis
prokuroras ir jo pavaduotojai, prieš pradėdami eiti pareigas, prisiekia
Lietuvos valstybei perskaitydami šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą
tekstą. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų priesaiką priima Respublikos
Prezidentas.
5. Generalinio
prokuroro įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia
įgaliojimų laikas arba generalinis prokuroras sulaukia 65 metų;
2) generalinis
prokuroras miršta;
3) generalinis
prokuroras išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą
darbą.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr. 64-2328 (2001-07-25)
VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO, TEISMŲ ĮSTATYMO, KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO, SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO, SEIMO NARIŲ DARBO SĄLYGŲ ĮSTATYMO, PROKURATŪROS ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROJE STATUTO, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO, VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-866, 2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1886 (2002-05-17)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Generalinio prokuroro pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) nutrūkus
generalinio prokuroro įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų įstatymų
nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras;
2) generalinio
prokuroro pavaduotojas sulaukia 65 metų;
3) generalinio
prokuroro pavaduotojas miršta;
4) generalinio
prokuroro pavaduotojas išrenkamas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas
į kitą darbą.
8. Generalinis
prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiami iš pareigų, kai:
1) atsistatydina;
2) dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;
3) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
5) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-855,
2010-05-27, Žin., 2010, Nr. 64-3142 (2010-06-03)
Nr. XII-652,
2013-12-10, Žin., 2013, Nr. 130-6628 (2013-12-19)
22 straipsnis. Generalinio
prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka
1. Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti
skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis kaip 35 metų, nepriekaištingos
reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi Lietuvos Respublikos
pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs
teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį
laipsnį, turi ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ir (arba)
teisėjo arba kito teisinio darbo stažą.
2. Generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš
pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Generalinis
prokuroras į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem
kadencijoms iš eilės.
3. Generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir iš
pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu.
Generalinio prokuroro pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su generalinio
prokuroro įgaliojimų trukme. Nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba
atleidus jį iš pareigų, generalinio prokuroro pavaduotojai pareigas eina tol,
kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis prokuroras.
4. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, prieš
pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei perskaitydami šio
Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą tekstą. Generalinio prokuroro ir jo
pavaduotojų priesaiką priima Respublikos Prezidentas.
5. Generalinio prokuroro įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba generalinis
prokuroras sulaukia 65 metų;
2) generalinis prokuroras miršta;
3) generalinis prokuroras išrenkamas į kitas pareigas
arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą.
6. Generalinio prokuroro pavaduotojo įgaliojimai
nutrūksta, kai:
1) nutrūkus generalinio prokuroro įgaliojimams arba
atleidus jį iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas generalinis
prokuroras;
2) generalinio prokuroro pavaduotojas sulaukia 65
metų;
3) generalinio prokuroro pavaduotojas miršta;
4) generalinio prokuroro pavaduotojas išrenkamas į
kitas pareigas arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą.
7. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas
atleidžiami iš pareigų, kai:
1) atsistatydina;
2) dėl sveikatos būklės nebegali
eiti pareigų;
3) netenka Lietuvos Respublikos
pilietybės;
4) savo poelgiu sulaužo
priesaiką;
5) jam įsiteisėja apkaltinamasis
teismo nuosprendis.
Redakcija nuo 2014-01-01:
23 straipsnis.
Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų tarnybos ypatumai
1. Generalinis
prokuroras Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų, generalinio
prokuroro ir jo pavaduotojų, prokurorų kompetenciją nustato įsakymu
patvirtindamas Kompetencijos nuostatus.
2. Kai nėra generalinio prokuroro, šias pareigas eina
generalinio prokuroro paskirtas generalinio prokuroro pavaduotojas, o jeigu
generalinis prokuroras jį pavaduojančio asmens nepaskyrė, – didesnį tarnybos
Generalinėje prokuratūroje stažą turintis generalinio prokuroro pavaduotojas.
3. Generaliniam
prokurorui ir jo pavaduotojams netaikomos šio Įstatymo 25 straipsnio
1 dalies, 26 straipsnio, 30 straipsnio 3 dalies, 31–34, 36, 37 straipsnių,
39 straipsnio 3 dalies, 40–44 straipsnių, 45 straipsnio 1–6 dalių, 46, 48
straipsnių ir 53 straipsnio 2 dalies nuostatos.
4. Generalinio
prokuroro ir jo pavaduotojų asmens ir jų šeimos narių ar turto apsauga
užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir
sąlygomis.
5.
Buvęs generalinis prokuroras ir jo pavaduotojas be egzaminų ir atrankos gali
būti paskirti į bet kurias laisvas prokuroro pareigas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr. XII-708,
2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7075 (2013-12-30)
Nr. XII-868,
2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-13, i. k. 2014-05359
Penktasis skirsnis
Priėmimas į tarnybą prokuratūroje
24 straipsnis.
Prokurorai ir prokuratūros personalas
1. Prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai.
Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas.
2. Prokuratūros personalą sudaro:
1) prokuratūros valstybės tarnautojai;
2) darbuotojai.
3. Prokuratūros personalo
pareigybių sąrašą tvirtina ir jų pavaldumą nustato generalinis prokuroras.
4. Prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato
Valstybės tarnybos įstatymas.
5. Prokuratūros darbuotojų darbo sąlygas ir tvarką nustato Darbo
kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
25 straipsnis. Priėmimo į tarnybą
prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas reikalavimai
1. Asmuo priimamas į tarnybą prokuratūroje ir paskiriamas į prokuroro
pareigas, jeigu jis yra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos
pilietis, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turi aukštąjį universitetinį
teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar
teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi trejų metų teisinio darbo
stažą ir išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą.
2. Užsienio mokymo įstaigose asmens įgytas išsilavinimas pripažįstamas
Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Laikoma, kad asmuo yra nepriekaištingos
reputacijos, jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo
už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai
ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas.
4. Asmuo negali būti priimtas į tarnybą
prokuratūroje ir eiti prokuroro pareigas, jeigu:
1) jis neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje
reikalavimų;
2) jo tarnyba prokuratūroje sukeltų viešųjų ir
privačių interesų konfliktą;
3) tarp jo ir
prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo giminaičio ar svainystės
ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis pavaldumas;
4) tai draudžia
įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
26 straipsnis.
Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas tvarka
1. Į tarnybą
prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos
principais. Į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu
skiria generalinis prokuroras.
2. Prokurorų
pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras.
3. Asmuo, pateikęs prašymą tarnauti prokuroru,
privalo:
1) pateikti
duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka priėmimo į tarnybą
prokuratūroje reikalavimus;
2) pasitikrinti
sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro
pareigas. Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus nustato
sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;
3) pateikti gyventojo turto ir gyventojų pajamų
mokesčio deklaracijas;
4) išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą.
4. Nuo pretendentų į prokurorus egzamino atleidžiamas asmuo:
1) išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio egzamino
išlaikymo nepraėjo treji metai;
2) turintis ne mažiau kaip trejų metų tarnybos prokuroru ar teisėjo
darbo stažą, jei nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo penkeri metai;
3) turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto
daktaro laipsnį.
5. Asmuo, nesutikdamas su Egzaminų komisijos sprendimu, gali jį
apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Asmenys į prokuroro pareigas atrenkami iš Karjeros registro (toliau
– Registras), kuris tvarkomas generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
7. Prokurorų atrankos komisija ar Vyriausiųjų prokurorų atrankos
komisija (toliau abi komisijos vadinamos Atrankos komisija), įvertinusi kiekvieno pretendento dalykines, asmenines
savybes ir organizacinius gebėjimus ir remdamasi
generalinio prokuroro nustatytais vertinimo kriterijais, pateikia kandidatų
sąrašą.
8. Į pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis
prokuroras, atsižvelgdamas į Atrankos komisijos išvadas, kurios generalinio
prokuroro nesaisto.
9. Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas, asmuo
turi būti pasirašytinai supažindintas su Kompetencijos nuostatais.
10. Jei iki
tarnybos prokuroru pradžios paaiškėja aplinkybių, dėl kurių paskirtas į
prokuroro pareigas asmuo negali jų eiti, įsakymas dėl jo paskyrimo į prokuroro
pareigas panaikinamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
27 straipsnis. Asmens duomenys
1. Generalinė prokuratūra turi teisę Asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti prašymus tarnauti
prokuroru pateikusių asmenų ir prokurorų asmens duomenis ir ypatingus asmens
duomenis.
2. Prašymą tarnauti prokuroru pateikusio asmens
duomenys, taip pat duomenys apie prokuroro priėmimą į tarnybą, jo priesaiką,
paskyrimą į pareigas ir atleidimą iš tarnybos, nušalinimą nuo pareigų,
skatinimą, tarnybines nuobaudas, tarnybinių asmens apsaugos priemonių išdavimą
ir kiti duomenys tvarkomi Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje
pagal generalinio prokuroro patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles.
28
straipsnis. Tarnybos prokuroru stažas
1. Prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į
prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m. kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.
2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant
asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros
tvarką, sudaro:
1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo teisėju stažas;
2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo
turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
stažas;
3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo
teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.
3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant
prokurorų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo
stažas;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas.
4. Asmens, kuris iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtas į
respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės,
transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros
stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos
prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
5. Asmens darbo
(tarnybos) laikas, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, į tarnybos prokuroru
stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu.
6. Asmuo,
nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl stažo įskaitymo, gali jį
apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
28 straipsnis.
Tarnybos prokuroru stažas
1. Prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į
prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m.
kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.
2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant
asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros
tvarką, sudaro:
1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo teisėju stažas;
2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo
turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
stažas;
3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo
teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.
3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant
prokurorų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo
stažas;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas.
4. Asmens, kuris iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtas į
respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės,
transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros
stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos
prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
5. Asmens darbo (tarnybos) laikas, numatytas šio straipsnio 2 ir 3
dalyse, į tarnybos prokuroru stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu
remiantis Atrankos komisijos teikimu.
6. Asmuo, nesutikdamas su Atrankos komisijos teikimu, gali jį apskųsti
generaliniam prokurorui, o nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl
stažo įskaitymo, – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta
tvarka.
29 straipsnis. Prokurorams taikomi apribojimai
1. Prokuroras
negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti kitose įstaigose,
įmonėse ar organizacijose, išskyrus mokslinį, pedagoginį darbą, kūrybinę veiklą
arba atvejus, kai nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos
Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas.
2. Prokuroras
negali gauti kito atlyginimo, išskyrus prokuroro darbo užmokestį, atlyginimą už
kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, teisės
aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis darbas neįeina į prokuroro
pareigas.
3. Prokuroras tik generalinio prokuroro sutikimu gali dirbti mokslinį
ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, dalyvauti teisės aktų projektų
rengimo grupėse ar komisijose, būti nustatyta tvarka deleguojamas į
tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
30 straipsnis. Prokuroro priesaika
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1518, 2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
Nauja įstatymo redakcija
Įstatymo pakeitimas:
7.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-802, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3411 (2006-08-08)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1912, 2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO, SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-417, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5179 (2005-12-08)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-666, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 50 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1028, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-315 (2007-01-19)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 51 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34, 36, 39, 44, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 37(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1690, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3190 (2008-07-17)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1785, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5035 (2008-11-15)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-338, 2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 89-3800 (2009-07-28)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 37(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. spalio 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-744, 2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2294 (2010-04-27)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-855, 2010-05-27, Žin., 2010, Nr. 64-3142 (2010-06-03)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 19, 20, 21, 23, 24, 25, 26, 28, 33, 34, 35, 36, 37, 40, 41, 44, 47, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(1), 39(1) STRAIPSNIAIS IR 38 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas 5 metų laikotarpiui paskirti vyriausieji prokurorai (jų pavaduotojai) jas eina iki 5 metų laikotarpio pabaigos.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai paskirtiems vyriausiesiems prokurorams (jų pavaduotojams) 5 metų skyrimo į pareigas laikotarpis skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Jeigu vyriausieji prokurorai paskirti į pareigas iki Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34, 36, 39, 44, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo (Žin., 2008,Nr. 81-3173) įsigaliojimo šias pareigas prokuratūroje ėjo kadencijos trukmės ar ilgesnį laikotarpį, šis laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas.
Jeigu vyriausieji prokurorai paskirti į pareigas po Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34, 36, 39, 44, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo (Žin., 2008, Nr. 81-3173) įsigaliojimo šias pareigas prokuratūroje ėjo kadencijos trukmės ar ilgesnį laikotarpį, šis laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo generalinis prokuroras parengia teisės aktus, įgyvendinančius šio įstatymo nuostatas, ir patvirtina šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sudėčių komisijas.
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-652, 2013-12-10, Žin., 2013, Nr. 130-6628 (2013-12-19)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-708, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7075 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-868, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-13, i. k. 2014-05359
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-953, 2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 9, 10, 17, 28, 34, 34-1, 36 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pakeitimai:
1.
Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas asmuo prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis
asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikų tekstų:
1) „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir
įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir
teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man
patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir
įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir
teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man
patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.“
2. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo.
3. Prokuroro priesaiką priima generalinis prokuroras.
4. Prokuroras prisiekia vieną kartą, jei jis nebuvo iš prokuroro
pareigų atleistas.
5. Prokuroro pasirašytas vardinis priesaikos lapas saugomas jo asmens
byloje.
6. Sulaužęs priesaiką, prokuroras atsako kaip padaręs tarnybinį
nusižengimą ar prokuroro vardą žeminantį poelgį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-417, 2005-11-22,
Žin., 2005, Nr. 143-5179 (2005-12-08)
Šeštasis SKIRSNIS
Prokurorų
tarnybos ypatumai
31
straipsnis. Prokurorų stažuotės
1. Asmuo,
priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą,
pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną
individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo,
atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei
skiriamas vadovas.
2. Prokurorų
stažuotės nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
3. Prokuroras
stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir proceso sprendimų bei nutarimų
projektus privalo derinti su stažuotės vadovu.
4. Pasibaigus
prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Ji
generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti
kvalifikacinį rangą;
2) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;
3) prokuroro
tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.
5. Atestacijos
komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti
stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.
6. Prokuroro
stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą
tarnybos prokuroru stažą.
32
straipsnis. Prokurorų mokymas
1. Prokurorų
mokymas:
1) mokymas
prokurorų stažuotės metu – profesinių įgūdžių formavimas;
2)
kvalifikacijos kėlimas – profesinių žinių plėtimas ir įgūdžių tobulinimas.
2. Prokurorų
mokymą prokurorų stažuotės metu organizuoja Generalinė prokuratūra,
kvalifikacijos kėlimą – Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija.
3. Prokuratūra
turi sudaryti sąlygas prokurorams savarankiškai kelti kvalifikaciją.
4. Prokuroras jo
paties sutikimu gali būti siunčiamas kelti kvalifikacijos ne ilgiau kaip
vienerius metus. Šis laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą,
prokurorui mokamas iki mokymosi laikotarpio nustatytas darbo užmokestis ir
garantuojamos jo einamos pareigos.
5. Prokuroras,
prokuratūros siuntimu mokęsis ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus
nuo mokymosi pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 1–6, 9 ir 10 punktų ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 punktų
nuostatas, privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už
paskutinius dvejus metus.
6.
Prokurorų siuntimo mokytis ir jų mokymosi išlaidų apmokėjimo tvarką nustato
generalinis prokuroras.
7. Prokurorų
mokymą finansuoja valstybė. Prokuratūros išlaidų sąmatoje prokurorų mokymui
turi būti numatytos lėšos, sudarančios ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau
kaip 3 procentus prokurorų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
33
straipsnis. Prokurorų tarnybos vertinimas
1. Prokurorų
tarnybą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina Atestacijos
komisija generalinio prokuroro nustatyta tarka.
2. Prokuroro
tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai
eilinio tarnybos vertinimo metu.
3. Neeilinis
tarnybos vertinimas atliekamas generalinio prokuroro sprendimu:
1) paties
prokuroro prašymu, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo praėjo ne mažiau
kaip pusė metų;
2) kai
prokuroras siekia būti paskirtas į aukštesnes arba, pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui, į tas
pačias pareigas, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo yra praėję treji
metai;
3) kai ne kartą
kartojasi prokuroro veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis
yra tinkamas užimamoms pareigoms eiti.
4. Nėščios
prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.
5. Atestacijos
komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam
prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti labai gerai ir pasiūlyti prokurorą paskatinti šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) prokuroro
tarnybą vertinti gerai;
3) prokuroro
tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti kelti kvalifikaciją;
4) prokuroro
tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;
5) prokuroro
tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.
6. Atestacijos
komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti
tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.
7. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam
prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
31 straipsnis.
Prokurorų stažuotės
1. Asmuo,
priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą,
pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną
individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo,
atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei
skiriamas vadovas.
2. Prokurorų
stažuotės nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
3. Prokuroras
stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir proceso sprendimų bei nutarimų projektus
privalo derinti su stažuotės vadovu.
4. Pasibaigus
prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Ji
generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti
kvalifikacinį rangą;
2) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;
3) prokuroro
tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.
5. Atestacijos
komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti
stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.
6. Prokuroro
stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą
tarnybos prokuroru stažą.
32 straipsnis.
Prokurorų kvalifikacijos kėlimas
1. Prokurorai privalo kelti
kvalifikaciją pagal Generalinės prokuratūros parengtas mokymo programas.
2. Prokuratūra turi sudaryti sąlygas prokurorams
savarankiškai kelti kvalifikaciją.
3. Mokytis į
užsienį prokuratūros siuntimu išvykusiam prokurorui paliekamos jo eitos
pareigos ir ne ilgiau kaip tris mėnesius mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
4. Prokuratūros
siuntimu mokęsis ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi
pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1
dalies 1–6, 9 ir 10 punktų ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 punktų nuostatas prokuroras
privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už paskutinius
dvejus metus.
5. Prokuratūros
išlaidų sąmatoje prokurorų stažuotėms ir kvalifikacijos kėlimui turi būti
numatytos lėšos, kurios sudarytų ne mažiau kaip 3 procentus prokurorų darbo
užmokesčiui skirtų asignavimų.
33 straipsnis.
Prokurorų tarnybos vertinimas
1. Prokurorų
tarnybą, kompetenciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina
Atestacijos komisija.
2. Prokuroro
tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai
eilinio tarnybos vertinimo metu.
3. Į vyriausiojo
prokuroro pareigas skiriamam prokurorui generalinio prokuroro įsakymu skiriamas
neeilinis tarnybos vertinimas. Neeilinis tarnybos vertinimas neskiriamas, jei
nuo paskutinio tarnybos vertinimo nėra praėję vieneri metai.
4. Nėščios
prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.
5. Atestacijos
komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam
prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas;
2) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į aukštesnes pareigas;
3) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;
4) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.
6. Atestacijos
komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti
tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.
7. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam
prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
34 straipsnis.
Prokurorų karjera
1. Asmuo,
pageidaujantis būti paskirtas į šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse nurodytas
pareigas, pateikia prašymą įrašyti jį į Registrą ir dalyvauja atrankoje į šias
pareigas šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Į vyriausiojo prokuroro
(jo pavaduotojo) pareigas asmuo skiriamas penkeriems metams.
3. Vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas), pasibaigus penkerių metų jo paskyrimo į šias
pareigas laikotarpiui, pageidaujantis vėl būti paskirtas į šias, kitas
lygiavertes ar aukštesnes pareigas, įrašomas į Registrą ir dalyvauja atrankoje
šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka. Vyriausiasis prokuroras (jo
pavaduotojas) negali eiti tų pačių pareigų toje pačioje prokuratūroje ilgiau
kaip 10 metų iš eilės.
4. Pasibaigus
skyrimo į pareigas laikotarpiui, prokuroras jo sutikimu be atrankos perkeliamas
į prokuroro pareigas prokuratūroje, kurioje jis ėjo vyriausiojo prokuroro ar jo
pavaduotojo pareigas, arba jo sutikimu – kitoje teritorinėje prokuratūroje.
Šiuo pagrindu prokuroras negali būti paskirtas į vyriausiojo prokuroro ar jo
pavaduotojo pareigas.
5. Į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus), departamento
skyriaus vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip
septynerių metų tarnybos prokuroru ir (ar) darbo teisėju stažą arba dvejus
metus jis yra dirbęs apygardos teismo, apygardos administracinio teismo
teisėju, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėju, arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės krypties
daktaro laipsnį ne mažiau kaip septynerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį
darbą.
6. Į Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos prokuratūros
struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas
skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų tarnybos prokuroru ir
(ar) darbo teisėju stažą, arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės
krypties daktaro laipsnį ne mažiau kaip penkerius metus yra dirbęs teisinį
pedagoginį darbą.
7. Į apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas
skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip trejų metų tarnybos prokuroru ir
(ar) darbo teisėju stažą, arba asmuo, kuris turėdamas socialinių mokslų teisės
krypties daktaro laipsnį ne mažiau kaip trejus metus yra dirbęs teisinį
pedagoginį darbą.
8. Galiojančių tarnybinių nuobaudų turintys
prokurorai, taip pat prokurorai, kurių tarnyba
paskutinės atestacijos metu įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai,
į aukštesnes pareigas neskiriami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
35 straipsnis.
Prokurorų kvalifikaciniai rangai
1. Prokurorams
suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas
pareigas:
1)
jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos
patarėjas;
3) vyresnysis
justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis
justicijos patarėjas;
5) valstybinis
justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis
valstybinis justicijos patarėjas.
2. Generaliniam
prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą,
generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo
kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į
pareigas.
3. Prokurorui
kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras įsakymu remdamasis
Atestacijos komisijos išvadomis po jo kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo
tvarka:
1) einančiam
prokuroro pareigas Generalinėje prokuratūroje arba apygardos vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)
pareigas – ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį
rangą;
2) einančiam
prokuroro pareigas teritorinėje prokuratūroje – ne aukštesnį kaip vyresniojo
justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.
4. Pretendentų į
prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta
teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo
kvalifikacinis rangas.
5. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas
nesuteikiamas.
6. Prokurorui,
pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas
kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.
36 straipsnis. Perkėlimas į
kitas pareigas
1. Prokuroras generalinio prokuroro įsakymu gali
būti perkeltas į lygiavertes ar žemesnes pareigas.
2. Į lygiavertes
pareigas prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)
pareigų, gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu, kai į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų;
2) kai dėl
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos.
3. Prokuroras į
žemesnes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu, išskyrus perkėlimą į vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo
pareigas;
2) kai dėl
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos ir nėra
galimybių perkelti jį į lygiavertes pareigas;
3) kai yra
Atestacijos komisijos siūlymas perkelti jį į žemesnes pareigas;
4) kai jam
paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas;
5) pasibaigus
paskyrimo į pareigas terminui.
4. Nėščią
prokurorę perkelti į kitas pareigas be jos sutikimo, išskyrus šio straipsnio 3
dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
5. Prokurorą,
kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, perkelti į kitas pareigas be jo
sutikimo, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus,
draudžiama.
6. Generalinio
prokuroro įsakyme dėl prokuroro perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodytas
perkėlimo pagrindas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
37
straipsnis. Laikinas prokuroro perkėlimas į kitą prokuratūrą, kitą tos pačios
prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas
1. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali be prokuroro
sutikimo laikinai perkelti jį į bet kurią prokuratūrą, kitą tos pačios
prokuratūros padalinį ar kitas prokuroro pareigas. Sprendžiant dėl prokuroro
perkėlimo, įvertinama perkeliamo prokuroro kvalifikacija, darbo stažas,
specializacija, atstumas iki vietovės, kurios teritorijoje esančioje prokuratūroje
ar jos padalinyje yra laisva prokuroro vieta, prokuroro nuomonė ir argumentai
dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. Šioje dalyje nustatyta
tvarka prokuroro perkėlimas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus per
trejus tarnybos prokuratūroje metus.
2. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) į prokuroro, kuris dėl svarbių priežasčių negali
eiti pareigų (serga ar yra kita svarbi priežastis), pareigas gali laikinai
perkelti kitą prokurorą jo sutikimu, iki grįš negalintis eiti pareigų prokuroras.
3. Šio
straipsnio nustatyta tvarka perkeltam prokurorui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas atlyginimas,
taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos su perkėlimu susijusios
išlaidos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
37 straipsnis. Pavedimas atlikti kitas funkcijas
1. Generalinis
prokuroras, jo pavaduotojas, teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras
tarnybinio būtinumo atvejais gali laikinai pavesti prokurorui be jo sutikimo
toje pačioje prokuratūroje atlikti bet kokias jo kvalifikaciją atitinkančias
prokuroro funkcijas.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytas pavedimas yra laikinas ir negali trukti ilgiau
kaip šešis mėnesius per trejus tarnybos prokuratūroje metus.
38 straipsnis.
Prokurorų profesinė etika ir elgesys
1. Prokurorai
tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Prokurorų etikos kodekso. Šį kodeksą
tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.
2. Prokurorų
etikos kodekso pažeidimus tiria Etikos komisija. Ši komisija pateikia siūlymą
dėl tarnybinės nuobaudos Prokurorų etikos kodeksą pažeidusiam prokurorui
taikymo.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ
SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ
39 straipsnis. Prokurorų skatinimas
1. Už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ar
pasižymėjimą tarnyboje prokurorai gali būti skatinami:
1) padėka;
2) vardine
dovana (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio vertės);
3) vienkartine
(iki vieno pareigūno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pinigine išmoka;
4) prokuroro
garbės ženklo medaliu arba kitu pasižymėjimo ženklu;
5) suteikiant
aukštesnį kvalifikacinį rangą.
2. Už ypatingus
nuopelnus Lietuvos valstybei prokuroras gali būti teikiamas valstybės
apdovanojimui ir (ar) vardiniam ginklui gauti.
3. Prokuroras
skatinamas šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
4. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turintis prokuroras neskatinamas ir neteikiamas valstybės
apdovanojimui ir (ar) vardiniam ginklui gauti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
391
straipsnis. Prokurorų tarnybinė atsakomybė
1. Prokurorai
tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,
įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina
generalinis prokuroras kolegijos patarimu.
2. Už padarytus
įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius
poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai
traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
3. Prokuroro vardą
žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų
atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą
ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų
pažeidimas.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-2, 37-3, 37-4, 37-5, 37-6 straipsniais ir priedu įstatymas
371 straipsnis. Prokuroro delegavimas į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas
1. Prokuroras jo paties sutikimu gali būti deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas arba į kitas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytas pareigas paprastai ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
2. Prokuroro delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, jam mokamas nustatytas darbo užmokestis ir apmokamos kitos teisės aktų nustatytos su delegavimu susijusios išlaidos. Delegavimo laikotarpiu prokurorui garantuojamos einamos pareigos.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
40 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
Prokurorui už
įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius
poelgius, taip pat kitus Prokurorų
etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3)
kvalifikacinio rango pažeminimas;
4) perkėlimas į
žemesnes pareigas;
5) atleidimas iš
tarnybos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
41 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
skyrimo tvarka
1. Prokurorų
padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą
žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus
nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta
tvarka.
2. Į Etikos komisiją
dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prokuroro veikos tyrimo gali kreiptis:
1) generalinis
prokuroras ar generalinio prokuroro pavaduotojas – dėl Generalinės prokuratūros
departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro;
2) generalinis
prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Generalinės prokuratūros
departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras –
dėl Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės
prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo;
3) generalinis
prokuroras, generalinio prokuroro pavaduotojas, Generalinės prokuratūros
departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros, kurioje prokuroras
tarnauja, vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas – dėl Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros prokuroro;
4) proceso
dalyviai ar kiti asmenys, jeigu prokuroro padarytas pažeidimas yra konstatuotas
įsiteisėjusiu teismo sprendimu – dėl prokuroro proceso veiklos;
5) bet kuris
asmuo, kuriam tapo žinomas toks poelgis, – dėl prokuroro vardą žeminančio
poelgio ar kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo, nesusijusio su prokuroro
proceso veikla.
3. Etikos komisija, išnagrinėjusi šio straipsnio 2 dalyje
nurodytų asmenų kreipimusis, pateikia savo išvadą, o konstatavusi, kad buvo
padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą
žeminantis poelgis ar kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, – išvadą generaliniam prokurorui dėl tarnybinės
nuobaudos skyrimo.
4. Konstatuoti,
kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro
vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas,
gali ir generalinis
prokuroras, gavęs generalinio
prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar
teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą
teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu
nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.
5. Tarnybinę
nuobaudą įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos
komisijos išvadą ar šio straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto motyvuotą
teikimą, tačiau generalinio prokuroro šie siūlymai ir teikimai nesaisto.
6. Tarnybinė nuobauda gali
būti paskirta
per šešis mėnesius
nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio
poelgio,
taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau ne
vėliau kaip per trisdešimt šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Šio
straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytais
atvejais tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per šešis mėnesius nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos.
7. Jeigu prokuroro,
dėl kurio baigtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas,
atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, baudžiamasis procesas nutrauktas,
baudžiamoji byla nutraukta arba priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis,
veiksmuose yra įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą
žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo požymių,
tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo
sprendimo, kuriuo baigiamas administracinio teisės pažeidimo bylos
nagrinėjimas, nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nuo
sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą, nuo sprendimo nutraukti baudžiamąją
bylą arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
8. Prokuroro dėl
laikinojo nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės
nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas.
9. Jeigu prokuroras
padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta
neatsižvelgiant į kitą atsakomybę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
42
straipsnis. Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas
1. Prokurorui
paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.
2. Tarnybinė
nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau
kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras
pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.
3. Tarnybinė
nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.
4. Pasibaigus
tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango
pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar
aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta
tvarka.
5. Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos
paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
43
straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka
1. Prokuroras gali būti nušalintas
nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių
ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra pagrindas
manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos
veikos požymių.
2. Prokurorą nuo pareigų nušalina
generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės
prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip
iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą
veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio
sprendimo baudžiamojoje byloje.
3. Iš prokuroro,
nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys,
prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.
4. Prokuroro nušalinimo nuo pareigų
laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.
5. Kai nuo
pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma
paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.
6. Nepagrįstai
nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto nušalinimo
laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas įskaitomas į
tarnybos prokuroru stažą.
aštuntasis skirsnis
prokuroro Atleidimas iš tarnybos
42 straipsnis.
Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas
1. Prokurorui
paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.
2. Tarnybinė
nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau
kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras
pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.
3. Tarnybinė
nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.
4. Pasibaigus
tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango
pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar
aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta
tvarka.
5. Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos
paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
43 straipsnis.
Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka
1. Prokuroras gali būti nušalintas
nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra
pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar
nusikalstamos veikos požymių.
2. Prokurorą nuo pareigų nušalina
generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės
prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip
iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą
veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio
sprendimo baudžiamojoje byloje.
3. Iš prokuroro,
nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys,
prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.
4. Prokuroro nušalinimo nuo pareigų
laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.
5. Kai nuo
pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma
paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.
6. Nepagrįstai
nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto
nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas
įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
aštuntasis skirsnis
prokuroro Atleidimas iš tarnybos
44 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai
1. Prokuroras
atleidžiamas iš tarnybos, kai:
1) atsistatydina
savo prašymu;
2) jam paskirta
tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;
3) įsiteisėja
apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) netenka
Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) nenutraukia
dalyvavimo politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje, kitaip
pažeidžia šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus;
6) nesutinka
būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo;
7) keičiant
prokuratūros darbo organizavimą, panaikinamos jo pareigos ir jis nesutinka su
kitomis pasiūlytomis pareigomis arba nėra pareigų, kurias būtų galima jam
pasiūlyti;
8) netinka
tarnauti prokuroru (remiantis medicinos komisijos išvada);
9) remiantis
Atestacijos komisijos išvada netinka eiti prokuroro pareigas;
10) jei
paaiškėja bent viena aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėjo būti priimtas į
tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas;
11)
atsistatydina įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją;
12) yra 65 metų;
13) nesutinka būti perkeltas į kitas
pareigas pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui.
2. Prokuroras
gali būti atleistas iš tarnybos, jei:
1) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
2) nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui
jam skiriama nauja tarnybinė nuobauda;
3) be svarbios
priežasties du kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba be
svarbios priežasties neatvyksta į tarnybą 2 dienas iš eilės;
4) be svarbios priežasties du kartus neatvyksta į
Atestacijos komisijos posėdį;
5) dėl laikino nedarbingumo nebūna tarnyboje daugiau
kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų
per paskutinius dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kuriais įstatymų nustatyta,
kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų arba dėl sveikatos
sutrikdymo tarnyboje;
6) pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybinėje tarnyboje įstatymą;
7) negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija,
kai toks reikalavimas numatytas Kompetencijos nuostatuose;
8) yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir
karių valstybinei pensijai gauti.
3. Prokurorą atleisti iš tarnybos kitu pagrindu, negu nurodyta šiame
Įstatyme, draudžiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
45 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir
atleidimo tvarka
1. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio
prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokurorą
atleisti iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu,
išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–4, 11 punktuose ir 2 dalies 8
punkte nustatytus atvejus, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš
tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų
ar laikino nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.
3. Nėščią
prokurorę atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
1–6, 9–12 punktuose ir 2 dalies 1, 3, 6, 8 punktuose nustatytus atvejus,
draudžiama.
4. Prokurorą,
kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, atleisti iš tarnybos, išskyrus šio
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 8–12 punktuose ir 2 dalies 1–6, 8
punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
5. Atleisti
prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 12 punktuose ir 2
dalies 8 punkte nustatytais atvejais galima tik apie tai įspėjus raštu prieš du
mėnesius. Prokuroras, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų, taip pat prokuroras,
kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją atsiradimo liko
ne daugiau kaip penkeri metai arba kuris yra invalidas, apie atleidimą iš
tarnybos turi būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jei prokuroras
atleidžiamas iš tarnybos nesibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo data
nukeliama iki įspėjimo termino pabaigos.
6. Mirę,
įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur
esančiais prokurorai generalinio prokuroro įsakymu išbraukiami iš Prokurorų
pareigybių sąrašo.
7. Prokurorą
atleidžiant iš tarnybos arba išbraukiant iš Prokurorų pareigybių sąrašo,
paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro
pažymėjimas, prokuroro ženklas, proceso dokumentai ir jam patikėtas
prokuratūros turtas.
46
straipsnis. Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju
1. Prokuroras
turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam
prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.
2. Jeigu
generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo
prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.
3. Prokuroras
turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas
nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.
4. Prokuroras, kuris atsistatydina dėl sveikatos
sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos
atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14
kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.
47
straipsnis. Išeitinė išmoka
1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 13 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais
atvejais, o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio
5 dalies 1 punkte, 6 dalies 1, 2 punktuose ir 7 dalies 2 punkte nustatytais
atvejais, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio
išeitinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka
atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos
prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų
tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų
tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties
metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
46 straipsnis.
Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju
1. Prokuroras
turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam
prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.
2. Jeigu
generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo
prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.
3. Prokuroras
turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas
nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.
4. Prokuroras, kuris atsistatydina dėl sveikatos
sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos
atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14
kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.
47 straipsnis.
Išeitinė išmoka
1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais atvejais,
o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3
punkte nustatytu atveju, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo
užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka
atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos
prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų
tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų
tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties
metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.
48 straipsnis. Grąžinimas į tarnybą
1. Asmuo, supažindintas su generalinio prokuroro
įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos, gali šį įsakymą apskųsti teismui per vieną
mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai dėl prokurorų atleidimo iš
tarnybos sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Jei teismas prokuroro atleidimą iš tarnybos
pripažino neteisėtu ir prokurorą grąžino į eitas pareigas, prokurorui sumokamas
jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo
neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
3. Jei teismas
prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir nustatė, kad į eitas
pareigas jis negali būti grąžintas dėl prokuratūros darbo organizavimo
pakeitimų arba dėl kitų svarbių priežasčių, prokurorui priteisiama šio Įstatymo
47 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis mėnesinis darbo
užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš
tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma,
kad prokuroras iš tarnybos atleistas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
1 punktą kaip atsistatydinęs savo prašymu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo
dienos.
4. Generalinis
prokuroras, remdamasis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais teismo
sprendimais, privalo panaikinti neteisėtą įsakymą dėl prokuroro atleidimo iš
tarnybos ir šio įsakymo pagrindus.
Devintasis
skirsnis
PROKURORŲ
SOCIALINĖS GARANTIJOS
49
straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis
Prokurorų darbo
užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo
įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-1785,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5035 (2008-11-15)
50
straipsnis. Prokurorų atostogos
1. Prokurorams
suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.
2. Prokurorams, turintiems daugiau
kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos
prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau
bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42
kalendorinės dienos.
3. Prokurorams kasmetinės atostogos
suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Prokurorams už nenormuotą darbo
dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,
numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio
ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų
kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos
suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti
prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos
kitu laiku.
6. Prokurorams gali būti suteikiamos
šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos;
2) nėštumo ir
gimdymo;
3) tėvystės;
4) vaikui
prižiūrėti;
5) mokymosi;
6)
kvalifikacijos kėlimo;
7) dėl gyvenamosios vietos
pakeitimo.
7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių
ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne
ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas
įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
8. Nėštumo ir
gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam
sueis treji metai, mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta
tvarka.
9. Prokurorui,
kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,
vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne
ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos
kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo
užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru
stažą.
10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas
pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo
atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas
į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo
išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-666,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
51
straipsnis. Prokurorų teisė į pensijas
Prokurorai turi teisę Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių
valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti pareigūnų ir
karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo pensiją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-1028,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-315 (2007-01-19)
52
straipsnis. Kitos prokurorų socialinės garantijos
1. Prokuroro,
kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18
metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,
nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė
sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.
2. Prokuroras,
žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.
3. Prokurorui,
kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka
kompensaciją pagal darbingumo netekimo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 MDU dydžio;
2) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 MDU dydžio;
3) dėl sveikatos
sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 MDU dydžio;
4) dėl sunkaus
sveikatos sutrikdymo – 24 MDU dydžio;
5) dėl nesunkaus
sveikatos sutrikdymo – iki 12 MDU dydžio.
4. Prokuroro
žūties, tyčinio nužudymo ar sveikatos sutrikdymo dėl tarnybos faktinės
aplinkybės nustatomos teismo sprendimu ar generalinio prokuroro nustatyta
tvarka.
5. Gavusiam
kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos
sutrikdymo neteko darbingumo, sumokamas pagal netektą darbingumą priklausančios
kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.
6. Prokuroro
gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas
psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės
nustatyta tvarka.
7. Prokurorai
įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir
privalomuoju sveikatos draudimu.
8. Prokurorui,
tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta
tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
9. Prokuroro
komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Prokurorui,
kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar
mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais
atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio
pašalpa.
11. Prokurorai į privalomąją karo tarnybą nešaukiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
53
straipsnis. Prokurorų sveikatos patikrinimas
1. Prokurorai
turi kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos
ministro ir vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai
pasitikrinti sveikatą medicinos komisijoje.
2. Generalinis
prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos
komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti
medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.
54
straipsnis. Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga
1. Prokuroro
asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali
grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Dėl tarnybos prokuroro
patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar
sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ ASMENS
APSAUGOS PRIEMONĖS
49 straipsnis.
Prokurorų darbo užmokestis
Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės
politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
50 straipsnis.
Prokurorų atostogos
1. Prokurorams
suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.
2. Prokurorams, turintiems daugiau
kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos
prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau
bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42
kalendorinės dienos.
3. Prokurorams kasmetinės atostogos
suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Prokurorams už nenormuotą darbo
dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,
numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio
ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų
kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos
suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti
prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos
kitu laiku.
6. Prokurorams gali būti
suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos atostogos;
2) nėštumo ir gimdymo atostogos;
3) tėvystės atostogos;
4) atostogos vaikui prižiūrėti,
kol jam sueis treji metai;
5) mokymosi atostogos;
6) kvalifikacijos kėlimo atostogos;
7) atostogos dėl gyvenamosios
vietos pakeitimo.
7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių
ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne
ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas įskaitomas
į tarnybos prokuroru stažą.
8. Nėštumo ir
gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam
sueis treji metai, mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta
tvarka.
9. Prokurorui,
kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,
vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne
ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos
kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo
užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru
stažą.
10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas
pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo
atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas
į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo
išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-666,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
51 straipsnis. Prokurorų teisė į
pensijas
Prokurorai turi
teisę Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto
apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei
valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti
pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo
pensiją.
52 straipsnis.
Kitos prokurorų socialinės garantijos
1. Prokuroro,
kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18
metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,
nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė
sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.
2. Prokuroras,
žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.
3. Prokurorui,
kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka
kompensaciją pagal Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos
nustatytą invalidumo grupę ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1)
dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam I grupės invalidu – 60 MDU dydžio;
2) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam II grupės invalidu – 48 MDU dydžio;
3) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam III grupės invalidu – 36 MDU dydžio;
4) dėl sunkaus
sveikatos sutrikdymo – 24 MDU dydžio;
5) dėl nesunkaus
sveikatos sutrikdymo – iki 12 MDU dydžio.
4. Gavusiam
kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos
sutrikdymo tapo invalidu, sumokamas pagal invalidumo grupę priklausančios
kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.
5. Prokuroro
gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas
psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės
nustatyta tvarka.
6. Prokurorai
įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir
privalomuoju sveikatos draudimu.
7. Prokurorui,
tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta
tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
8. Prokuroro
komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
9. Prokurorui,
kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar
mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais
atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimalių mėnesinių algų dydžio
pašalpa. Pašalpa mokama iš prokuratūrai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
53 straipsnis.
Prokurorų sveikatos patikrinimas
1. Prokurorai turi
kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos ministro ir
vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai pasitikrinti sveikatą
medicinos komisijoje.
2. Generalinis
prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos
komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti
medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.
54 straipsnis.
Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga
1. Prokuroro
asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali
grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Dėl tarnybos prokuroro
patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar
sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ ASMENS
APSAUGOS PRIEMONĖS
55 straipsnis. Specialiosios
prokurorų asmens apsaugos priemonės
1. Tarnybiniai
šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios asmens apsaugos priemonės
prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu
nustatyta tvarka.
2. Prokuroras
turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir
specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą
leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys
neišduodami.
3. Prokuroras,
panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos
priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai
ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias
asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:
1) imtis
priemonių, kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos
pagalba;
2) organizuoti
įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;
3) apie tai
pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui.
4. Prokurorui
draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos
priemones:
1) nešioti
neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
2) palikti
saugoti nepritaikytose vietose;
3) perduoti
kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;
4) perdirbti.
5. Neteisėtai
panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos
priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka.
56
straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka
1. Prokuroras
gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi
akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų
panaudoti nėra galimybės:
1) gindamasis
arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo
gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas
asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį
sulaikymo;
3) sulaikydamas
suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas
žmogų nuo puolančio gyvūno.
2. Prokuroras
turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti
į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar
gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.
vienuoliktasis SKIRSNIS
Baigiamosios
nuostatos
57
straipsnis. Prokuratūros finansavimas
1. Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės
biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų
valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti
atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.
2. Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės
institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis
priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro
nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.
58
straipsnis. Prokuratūros materialinis aprūpinimas
1. Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo
disponuoja patikėjimo teise.
2. Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti
Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.
56 straipsnis.
Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka
1. Prokuroras
gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi
akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų
panaudoti nėra galimybės:
1) gindamasis
arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo
gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas
asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį
sulaikymo;
3) sulaikydamas
suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas
žmogų nuo puolančio gyvūno.
2. Prokuroras
turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti
į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar
gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.
vienuoliktasis SKIRSNIS
Baigiamosios
nuostatos
57 straipsnis.
Prokuratūros finansavimas
1. Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės
biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų
valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti
atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.
2. Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės
institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis
priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro
nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.
58 straipsnis.
Prokuratūros materialinis aprūpinimas
1. Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo
disponuoja patikėjimo teise.
2. Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti
Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.
59 straipsnis. Kvalifikacijos kėlimo įstaigos ir spaudos leidiniai
Prokuratūra turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti
prokurorų kvalifikacijos kėlimo įstaigas ir leisti specialius leidinius.
60 straipsnis. Prokurorų atributai
1. Prokurorų atributai yra prokuroro mantija su simboliu – Lietuvos
valstybės herbu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kiti
pasižymėjimo ženklai. Jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato generalinis
prokuroras.
2. Prokuroro
asmens tapatybę patvirtina ir teisę veikti pagal įstatymus suteikia prokuroro
pažymėjimas ir prokuroro ženklas.
3. Prokuroras
teismo posėdyje dėvi prokuroro mantiją su simboliu – Lietuvos valstybės herbu.
4. Prokurorų
mantijos su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro ženklo, garbės ar
kitų pasižymėjimo ženklų etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.
5. Valstybės
vėliavų kėlimo ir naudojimo prokuratūroje tvarką pagal galiojančius teisės
aktus nustato generalinis prokuroras.
61 straipsnis. Prokuratūros
diena
Prokurorų profesinė šventė yra kovo 30 diena – Prokuratūros diena.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-620, 1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO"
PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-142,
1997 03 13, Žin., 1997, Nr. 23-543 (1997 03 15)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-958,
1998 12 10, Žin., 1998, Nr. 114-3187 (1998 12 30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-43, 2000 11 28, Žin., 2000, Nr.
103-3259 (2000 12 01)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.
64-2328 (2001-07-25)
VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO, TEISMŲ ĮSTATYMO,
KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO, SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO, SEIMO NARIŲ DARBO
SĄLYGŲ ĮSTATYMO, PROKURATŪROS ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROKURATŪROJE STATUTO, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO, VAIKO TEISIŲ
APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-866,
2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1886 (2002-05-17)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1518,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-802,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3411 (2006-08-08)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS
PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-417,
2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5179 (2005-12-08)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-666, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 50 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1028,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-315 (2007-01-19)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 51 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34, 36, 39, 44, 52
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 37(1) STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1690,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3190 (2008-07-17)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1785,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5035 (2008-11-15)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 49 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-338,
2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 89-3800 (2009-07-28)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 37(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. spalio 1 d.
16.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-744,
2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2294 (2010-04-27)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
17.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-855,
2010-05-27, Žin., 2010, Nr. 64-3142 (2010-06-03)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6,
7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 19, 20, 21, 23, 24, 25, 26, 28, 33, 34, 35, 36, 37,
40, 41, 44, 47, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(1),
39(1) STRAIPSNIAIS IR 38 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m.
sausio 1 d.
Iki
šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas 5 metų laikotarpiui paskirti vyriausieji
prokurorai (jų pavaduotojai) jas eina iki 5 metų laikotarpio pabaigos.
Iki
šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai paskirtiems vyriausiesiems
prokurorams (jų pavaduotojams) 5 metų skyrimo į pareigas laikotarpis
skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Jeigu vyriausieji prokurorai paskirti į pareigas iki Lietuvos
Respublikos prokuratūros įstatymo 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34,
36, 39, 44, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 371
straipsniu įstatymo (Žin., 2008,Nr. 81-3173) įsigaliojimo
šias pareigas prokuratūroje ėjo kadencijos trukmės ar ilgesnį laikotarpį, šis
laikotarpis prilyginamas pirmajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas.
Jeigu vyriausieji prokurorai paskirti į pareigas po Lietuvos
Respublikos prokuratūros įstatymo 5, 7, 14, 15, 19, 23, 25, 26, 29, 32, 33, 34,
36, 39, 44, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 371
straipsniu įstatymo (Žin., 2008, Nr. 81-3173) įsigaliojimo
šias pareigas prokuratūroje ėjo kadencijos trukmės ar ilgesnį laikotarpį, šis
laikotarpis prilyginamas antrajai jų kadencijai einant tas pačias pareigas.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo
generalinis prokuroras parengia teisės aktus, įgyvendinančius šio įstatymo
nuostatas, ir patvirtina šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sudėčių komisijas.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-652,
2013-12-10, Žin., 2013, Nr. 130-6628 (2013-12-19)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1
d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-708,
2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7075 (2013-12-30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XII-868,
2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-13, i. k. 2014-05359
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 9, 10, 17, 28, 34, 34-1, 36 IR 50
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2014-06-27)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
371 straipsnis. Prokuroro delegavimas į
tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas
1. Prokuroras jo
paties sutikimu gali būti deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos
institucijas ar užsienio valstybių institucijas arba į kitas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse
numatytas pareigas paprastai ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu tarptautinė
sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
2. Prokuroro
delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių
institucijas laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, jam mokamas
nustatytas darbo užmokestis ir apmokamos kitos teisės aktų nustatytos su
delegavimu susijusios išlaidos. Delegavimo laikotarpiu prokurorui garantuojamos
einamos pareigos.
Nr. X-1661, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-338, 2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 89-3800 (2009-07-28)
341 straipsnis. Buvusio prokuroro skyrimo į prokuroro pareigas ypatumai
1. Buvęs prokuroras, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme nustatytos prokuroro skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali būti paskirtas į tokias pačias ar žemesnes prokuroro pareigas, jeigu nuo tarnybos prokuroru pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jeigu į tas pačias laisvas prokuroro pareigas pageidauja būti paskirti keli buvę prokurorai, sprendžiant paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. Atrankoje dalyvauja tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka į tarnybą prokuratūroje pageidaujantys grįžti buvę prokurorai.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvęs prokuroras negali būti skiriamas į vyriausiojo prokuroro (vyriausiojo prokuroro pavaduotojo) pareigas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-338,
2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 89-3800 (2009-07-28)
38
straipsnis. Neteko galios nuo 2012-01-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
PROKURORŲ
SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ
341 straipsnis. Buvusio prokuroro skyrimo į prokuroro
pareigas ypatumai
1.
Buvęs prokuroras, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas
arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme
nustatytos prokuroro skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali
būti paskirtas į tokias pačias ar žemesnes prokuroro pareigas, jeigu nuo
tarnybos prokuroru pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jeigu į tas pačias laisvas
prokuroro pareigas pageidauja būti paskirti keli buvę prokurorai, sprendžiant
paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta atrankos
tvarka. Atrankoje dalyvauja tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka į tarnybą
prokuratūroje pageidaujantys grįžti buvę prokurorai.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvęs prokuroras negali būti skiriamas į vyriausiojo
prokuroro (vyriausiojo prokuroro pavaduotojo) pareigas.
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-953, 2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
372 straipsnis. Atstovavimas Lietuvos Respublikai Eurojuste
1. Lietuvos Respublikai Eurojuste atstovauja Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste padeda jo pavaduotojas ir padėjėjas.
2. Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.
3. Kai Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste nėra ar jis negali eiti šių pareigų, jo funkcijas atlieka pavaduotojas.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299
373 straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos ir skyrimo tvarka
1. Lietuvos nacionaliniu nariu Eurojuste, jo pavaduotoju ir padėjėju gali būti skiriamas Generalinės prokuratūros prokuroras.
2. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos tvarką ir pretendentų vertinimo kriterijus nustato generalinis prokuroras, suderinęs su teisingumo ministru ir užsienio reikalų ministru.
3. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atranką atlieka Atrankos į Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareigas komisija. Šios komisijos sudėtį tvirtina generalinis prokuroras.
4. Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste, jo pavaduotoją ir padėjėją ketverių metų kadencijai, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos siūlymą, skiria generalinis prokuroras. Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299
374 straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimai ir funkcijos
1. Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas turi prokuroro įgaliojimus, taip pat atlieka Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose Eurojusto veiklą, nustatytas funkcijas.
2. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo kompetenciją įgyvendinant 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2002/187/TVR, įkuriančio Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais, 6 straipsnyje nurodytas funkcijas nustato generalinis prokuroras.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299
375 straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo darbo vieta ir kitos garantijos
1. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste nuolatinė darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje. Prireikus generalinis prokuroras gali nustatyti Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo ar padėjėjo darbo vietą Eurojusto buveinės vietoje.
2. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą nustatytas darbo užmokestis ir garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos.
3. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, ir jų šeimos nariams taikomos šio Įstatymo 371 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299
376 straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimų pabaiga
Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimai pasibaigia:
1) pasibaigus paskyrimo į šias pareigas laikui;
2) jo prašymu;
3) atleidus jį iš pareigų šio Įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytais pagrindais.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299
391 straipsnis. Prokurorų tarnybinė atsakomybė
1. Prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.
2. Už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
3. Prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XII-953,
2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09154
35
straipsnis. Prokurorų kvalifikaciniai rangai
1. Prokurorams
suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas
pareigas:
1) jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos
patarėjas;
3) vyresnysis
justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis
justicijos patarėjas;
5) valstybinis
justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis
valstybinis justicijos patarėjas.
2. Generaliniam prokurorui
vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą, generalinio
prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą
suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į pareigas.
3. Prokurorui ne
aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia
generalinis prokuroras įsakymu, remdamasis Atestacijos komisijos išvadomis po
prokuroro kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo tvarka.
4. Pretendentų į
prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta
teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo
kvalifikacinis rangas.
5. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas
nesuteikiamas.
6. Prokurorui, pakartotinai
priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas kvalifikacinis rangas,
bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
2014-06-27
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 21, 45 y 17 más
2014-05-14
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 21, 23, 371 y 8 más
2013-12-30
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 26, 23, 61 y 3 más
2013-12-19
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 16 más
2012-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 21, 17 y 34 más
2010-06-03
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 26, 20 y 13 más
2010-04-27
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 26, 20 y 13 más
2009-10-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 371, 44 y 4 más
2008-11-15
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 14 más
2008-07-17
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 22 más
2007-01-18
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 43 más
2006-06-08
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 31, 61, 34 y 7 más
2005-11-22
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 35, 8 y 5 más
2004-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 44, 61, 57 y 11 más
2003-05-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 58 más
2002-05-02
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 11, 31, 45 y 2 más
2001-07-10
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 44, 42, 45, 39
2000-11-28
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 42 más
1998-12-10
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 15, 19, 4 y 42 más
1997-03-13
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 42 más
1994-11-03
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą