Legalize / Lietuva / Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas / Istorija

Pakeitimų istorija

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas

38 versijos · 1994-10-13

2025-01-01

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 27, 60, 61 y 4 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2024-01-01

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 49, 26, 501

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2023-12-23

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 20, 40, 25

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2023-01-01

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 50, 61, 49 y 2 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2022-09-01

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 375

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2021-01-01

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 47, 61, 49

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2020-07-01

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 161

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2020-06-23

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 11, 61, 3711 y 5 má

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2020-06-20

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 26, 10

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2019-12-12

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 372, 373 y 8 má

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2019-07-01

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — art. 10

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2019-01-19

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 378, 379

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2019-01-01

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 52

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2018-07-01

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 16, 44 y 28 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2017-01-01

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 61, 12, 41

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2015-07-01

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 61

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2015-06-16

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 66 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2014-06-27

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 21, 45 y 17 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2014-05-14

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 21, 23, 371 y 8 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2013-12-30

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 26, 23, 61 y 3 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2013-12-19

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 16 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2012-01-01

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 21, 17 y 34 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2010-06-03

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 26, 20 y 13 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2010-04-27

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 26, 20 y 13 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2009-10-01

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 371, 44 y 4 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2008-11-15

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 14 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2008-07-17

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 22 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2007-01-18

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 43 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2006-06-08

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 31, 61, 34 y 7 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2005-11-22

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 35, 8 y 5 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2004-01-01

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 44, 61, 57 y 11 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

Pakeitimai 2004-01-01

@@ -1156,7 +1156,9 @@

sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;

3) pateikti asmens turto ir pajamų deklaraciją;

3) pateikti gyventojo turto ir gyventojų pajamų

mokesčio deklaracijas;

4) išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą.

@@ -1190,6 +1192,16 @@

pareigas panaikinamas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1912,

2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)

26 straipsnis. Kvotos organų

veiklos kontrolė

@@ -1250,9 +1262,9 @@

1. Prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į

prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m. kovo

11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.

prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m.

kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.

2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant

@@ -1318,11 +1330,11 @@

2. Prokuroras negali gauti kito atlyginimo, išskyrus prokuroro darbo

užmokestį, atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą

aukštosiose mokyklose, už darbą teisės aktų projektų rengimo grupėse ir

komisijose, jei šis darbas neįeina į prokuroro pareigas.

užmokestį, atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose

mokyklose, už darbą teisės aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis

darbas neįeina į prokuroro pareigas.

3. Prokuroras tik generalinio prokuroro sutikimu gali dirbti mokslinį

@@ -1442,9 +1454,9 @@

3. Mokytis į

užsienį prokuratūros siuntimu išvykusiam prokurorui paliekamos jo eitos

pareigos ir ne ilgiau kaip tris mėnesius mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

užsienį prokuratūros siuntimu išvykusiam prokurorui paliekamos jo eitos pareigos

ir ne ilgiau kaip tris mėnesius mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.

4. Prokuratūros

@@ -1470,1387 +1482,1467 @@

Prokurorų tarnybos vertinimas

1. Prokurorų tarnybą,

kompetenciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina Atestacijos

1. Prokurorų

tarnybą, kompetenciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina

Atestacijos komisija.

2. Prokuroro

tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai

eilinio tarnybos vertinimo metu.

3. Į vyriausiojo

prokuroro pareigas skiriamam prokurorui generalinio prokuroro įsakymu skiriamas

neeilinis tarnybos vertinimas. Neeilinis tarnybos vertinimas neskiriamas, jei

nuo paskutinio tarnybos vertinimo nėra praėję vieneri metai.

4. Nėščios

prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.

5. Atestacijos

komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam

prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:

1) prokuroro

tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas;

2) prokuroro

tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į aukštesnes pareigas;

3) prokuroro

tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;

4) prokuroro

tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.

6. Atestacijos

komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti

tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.

7. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam

prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Prokurorų karjera

Karjeros siekiantis prokuroras jo sutikimu remiantis Atestacijos komisijos išvada

įrašomas į Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašą. Į šį sąrašą įrašytas

prokuroras turi pirmumo teisę skiriant į aukštesnes pareigas.

2. Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašas tvarkomas

Generalinėje prokuratūroje generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

3. Į vyriausiojo prokuroro pareigas penkeriems metams

skiriamas asmuo, kuris turi reikiamą tarnybos prokuroru stažą ir kurio

profesines žinias bei administracinius gebėjimus patvirtino Atestacijos

komisija.

Vyriausiasis prokuroras pasibaigus penkerių metų paskyrimo į šias pareigas

laikotarpiui remiantis Atestacinės komisijos išvada vėl gali būti paskirtas į

tas pačias pareigas.

5. Į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo

prokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)

pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų tarnybos

prokuroru ar darbo teisėju stažą, jei bent dvejus metus jis yra ėjęs

Generalinės prokuratūros, apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas arba dirbęs apygardos teismo,

apygardos administracinio teismo teisėju, Lietuvos Respublikos Konstitucinio

Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo teisėju, arba asmuo, kuris turėdamas teisės

krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau

kaip septynerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą.

6. Į Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos prokuratūros

struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės

vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne

mažesnį kaip penkerių metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą, arba

asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto

daktaro laipsnį ne mažiau kaip penkerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį

darbą.

7. Į apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės prokuratūros

struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas

skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip trejų metų tarnybos prokuroru ar

darbo teisėju stažą, arba asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių

mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau kaip trejus metus yra

dirbęs teisinį pedagoginį darbą.

8. Galiojančių tarnybinių nuobaudų turintys

prokurorai į aukštesnes pareigas neskiriami.

35 straipsnis.

Prokurorų kvalifikaciniai rangai

1. Prokurorams

suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas

pareigas:

jaunesnysis justicijos patarėjas;

2) justicijos

patarėjas;

3) vyresnysis

justicijos patarėjas;

4) vyriausiasis

justicijos patarėjas;

5) valstybinis

justicijos patarėjas;

6) vyriausiasis

valstybinis justicijos patarėjas.

2. Generaliniam

prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą,

generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo

kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į

pareigas.

3. Prokurorui

kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras įsakymu remdamasis

Atestacijos komisijos išvadomis po jo kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo

tvarka:

1) einančiam

prokuroro pareigas Generalinėje prokuratūroje arba apygardos vyriausiojo prokuroro

(jo pavaduotojo), apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas –

ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą;

2) einančiam

prokuroro pareigas teritorinėje prokuratūroje – ne aukštesnį kaip vyresniojo

justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.

4. Pretendentų į

prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta

teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo

kvalifikacinis rangas.

5. Galiojančią

tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas

nesuteikiamas.

6. Prokurorui,

pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas

kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.

36 straipsnis.

Perkėlimas į kitas pareigas

1. Prokuroras generalinio prokuroro įsakymu gali

būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas.

2. Prokuroras į

aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo sutikimu;

2) tarnybinio

būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;

3) pagal

Atestacijos komisijos išvadą.

3. Prokuroras į

lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo prašymu ar

sutikimu;

2) kai dėl

prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos;

3) tarnybinio

būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;

4) dėl sveikatos

būklės (remiantis medicinos komisijos išvada).

4. Prokuroras į

žemesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo prašymu ar

sutikimu;

2) kai dėl

prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos ir nėra

galimybių perkelti jį į lygiavertes pareigas;

3) dėl sveikatos

būklės (remiantis medicinos komisijos išvada), jei nėra galimybės perkelti į

lygiavertes pareigas;

4) tarnybinio

būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;

5) kai yra

Atestacijos komisijos išvada, konstatuojanti, kad tas prokuroras netinka eiti

pareigas;

6) kai jam

paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

5. Nėščią

prokurorę perkelti į kitas pareigas be jos sutikimo, išskyrus šio straipsnio 2

dalies 3 punkte ir 4 dalies 5, 6 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.

6. Prokurorą,

kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, perkelti į kitas pareigas be jo

sutikimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 4 punkte ir 4

dalies 3, 5, 6 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.

7. Generalinio

prokuroro įsakyme dėl prokuroro perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodytas

perkėlimo pagrindas.

37 straipsnis. Pavedimas atlikti kitas funkcijas

1. Generalinis

prokuroras, jo pavaduotojas, teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras

tarnybinio būtinumo atvejais gali laikinai pavesti prokurorui be jo sutikimo

toje pačioje prokuratūroje atlikti bet kokias jo kvalifikaciją atitinkančias

prokuroro funkcijas.

2. Šio

straipsnio 1 dalyje nustatytas pavedimas yra laikinas ir negali trukti ilgiau

kaip šešis mėnesius per trejus tarnybos prokuratūroje metus.

38 straipsnis.

Prokurorų profesinė etika ir elgesys

1. Prokurorai

tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Prokurorų etikos kodekso. Šį kodeksą

tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.

2. Prokurorų

etikos kodekso pažeidimus tiria Etikos komisija. Ši komisija pateikia siūlymą

dėl tarnybinės nuobaudos Prokurorų etikos kodeksą pažeidusiam prokurorui

taikymo.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PROKURORŲ

SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ

39 straipsnis.

Prokurorų skatinimas

1. Už pavyzdingą

tarnybinių pareigų atlikimą ar pasižymėjimą tarnyboje prokurorai gali būti

skatinami:

padėka;

2) prokuroro

garbės arba kitu pasižymėjimo ženklu;

3) vienkartine

(iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio) pinigine išmoka;

4) vardine

dovana (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio vertės);

5) suteikiant

aukštesnį kvalifikacinį rangą;

6) įteikiant

vardinį ginklą.

2. Už ypatingus

nuopelnus Lietuvos valstybei prokuroras gali būti teikiamas valstybės

apdovanojimui gauti.

3. Prokuroras

skatinamas šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

4. Galiojančią

tarnybinę nuobaudą turintis prokuroras neskatinamas ir neteikiamas valstybės

apdovanojimui gauti.

40 straipsnis.

Tarnybinės nuobaudos

Prokurorui už

įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus arba prokuroro vardą žeminančius

poelgius gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

pastaba;

2) papeikimas;

kvalifikacinio rango pažeminimas;

4) perkėlimas į

žemesnes pareigas;

5) atleidimas iš

tarnybos.

41 straipsnis.

Tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka

1. Prokurorui

tarnybinė nuobauda skiriama generalinio prokuroro įsakymu šio Įstatymo ir

generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

2. Prokurorui

tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo

tarnybinio patikrinimo išvados dėl prokuroro padaryto įstatymo pažeidimo,

tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio pateikimo

generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) dienos.

3. Tarnybinis

patikrinimas atliekamas, kai prokuroro veika turi įstatymo pažeidimo,

tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių, taip

pat kai prokuroras nušalinamas nuo pareigų, jei panaudojo šaunamąjį ginklą arba

remiantis Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo

prokuroro tarnybiniu pranešimu.

4. Tarnybinis

patikrinimas pradedamas nedelsiant, kai gaunama generalinio prokuroro (jo

pavaduotojo) rezoliucija pradėti tarnybinį patikrinimą, ir atliekamas ne ilgiau

kaip 30 kalendorinių dienų šio

Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

5. Prokuroras

tarnybinio patikrinimo metu turi pateikti rašytinį paaiškinimą. Tarnybinė

nuobauda gali būti skiriama, nors prokuroras nepateikia rašytinio paaiškinimo

arba atsisako jį pateikti.

6. Prokurorui

tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio

nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio padarymo dienos nepraėjo

šeši mėnesiai.

7. Prokurorui,

kuris padarė proceso įstatymų normų pažeidimą atlikdamas savo funkcijas (tai

yra: priėmė neteisėtą sprendimą, atliko neteisėtą ikiteisminio tyrimo veiksmą,

per įstatymų nustatytą terminą nepriėmė būtino sprendimo ar neatliko būtino

ikiteisminio tyrimo veiksmo), tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo

pažeidimo padarymo dienos nepraėjo trisdešimt šeši mėnesiai.

8. Prokuroro dėl

laikino nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės

nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas.

9. Už vieną

įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą arba prokuroro vardą žeminantį poelgį

skiriama viena tarnybinė nuobauda.

10. Jei

prokuroras padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta

neatsižvelgiant į kitą atsakomybę.

42 straipsnis.

Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas

1. Prokurorui

paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.

2. Tarnybinė

nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau

kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras

pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.

3. Tarnybinė

nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.

4. Pasibaigus

tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango

pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar

aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta

tvarka.

5. Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos

paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti

teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

43 straipsnis.

Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka

1. Prokuroras gali būti nušalintas

nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,

psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra

pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar

nusikalstamos veikos požymių.

2. Prokurorą nuo pareigų nušalina

generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės

prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip

iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą

veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio

sprendimo baudžiamojoje byloje.

3. Iš prokuroro,

nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys,

prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.

4. Prokuroro nušalinimo nuo pareigų

laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.

5. Kai nuo

pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma

paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.

6. Nepagrįstai

nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto

nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas

įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.

aštuntasis skirsnis

prokuroro Atleidimas iš tarnybos

44 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai

1. Prokuroras

atleidžiamas iš tarnybos, kai:

1) atsistatydina

savo prašymu;

2) jam paskirta

tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

3) įsiteisėja

apkaltinamasis teismo nuosprendis;

4) netenka

Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) nenutraukia

dalyvavimo politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje, kitaip

pažeidžia šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

6) nesutinka

būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo;

7) keičiant

prokuratūros darbo organizavimą, panaikinamos jo pareigos ir jis nesutinka su

kitomis pasiūlytomis pareigomis arba nėra pareigų, kurias būtų galima jam

pasiūlyti;

8) netinka

tarnauti prokuroru (remiantis medicinos komisijos išvada);

9) remiantis

Atestacijos komisijos išvada netinka eiti prokuroro pareigas;

10) jei

paaiškėja bent viena aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėjo būti priimtas į

tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas;

11)

atsistatydina įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją;

12) yra 65 metų.

2. Prokuroras

gali būti atleistas iš tarnybos, jei:

1) savo poelgiu sulaužo priesaiką;

2) nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui

padaro tarnybinį nusižengimą;

3) be svarbios

priežasties du kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba be

svarbios priežasties neatvyksta į tarnybą 2 dienas iš eilės;

4) be svarbios priežasties du kartus neatvyksta į

Atestacijos komisijos posėdį;

5) dėl laikino nedarbingumo nebūna tarnyboje daugiau

kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų

per paskutinius dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kuriais įstatymų nustatyta,

kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų arba dėl sveikatos

sutrikdymo tarnyboje;

6) pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo

valstybinėje tarnyboje įstatymą;

7) negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija,

kai toks reikalavimas numatytas Kompetencijos nuostatuose;

8) yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir

karių valstybinei pensijai gauti.

3. Prokurorą atleisti iš tarnybos kitu pagrindu, negu nurodyta šiame

Įstatyme, draudžiama.

45 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir atleidimo tvarka

1. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio

prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka.

2. Prokurorą

atleisti iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu,

išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–4, 11 punktuose ir 2 dalies 8

punkte nustatytus atvejus, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš

tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų

ar laikino nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

3. Nėščią

prokurorę atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies

1–6, 9–12 punktuose ir 2 dalies 1, 3, 6, 8 punktuose nustatytus atvejus,

draudžiama.

4. Prokurorą,

kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, atleisti iš tarnybos, išskyrus šio

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 8–12 punktuose ir 2 dalies 1–6, 8

punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.

5. Atleisti

prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 12 punktuose ir 2

dalies 8 punkte nustatytais atvejais galima tik apie tai įspėjus raštu prieš du

mėnesius. Prokuroras, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų, taip pat

prokuroras, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją

atsiradimo liko ne daugiau kaip penkeri metai arba kuris yra invalidas, apie

atleidimą iš tarnybos turi būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jei

prokuroras atleidžiamas iš tarnybos nesibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo

data nukeliama iki įspėjimo termino pabaigos.

6. Mirę,

įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur

esančiais prokurorai generalinio prokuroro įsakymu išbraukiami iš Prokurorų

pareigybių sąrašo.

7. Prokurorą

atleidžiant iš tarnybos arba išbraukiant iš Prokurorų pareigybių sąrašo,

paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro

pažymėjimas, prokuroro ženklas, proceso dokumentai ir jam patikėtas

prokuratūros turtas.

46 straipsnis.

Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju

1. Prokuroras

turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam

prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.

2. Jeigu

generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo

prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.

3. Prokuroras

turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas

nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.

4. Prokuroras, kuris atsistatydina dėl sveikatos

sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos

atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14

kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.

47 straipsnis.

Išeitinė išmoka

1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44

straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais atvejais,

o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3

punkte nustatytu atveju, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo

užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka

atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos

prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų

tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų

tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties

metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.

48 straipsnis. Grąžinimas į tarnybą

1. Asmuo, supažindintas su generalinio prokuroro

įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos, gali šį įsakymą apskųsti teismui per vieną

mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai dėl prokurorų atleidimo iš

tarnybos sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Jei teismas prokuroro atleidimą iš tarnybos

pripažino neteisėtu ir prokurorą grąžino į eitas pareigas, prokurorui sumokamas

jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo

neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

3. Jei teismas

prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir nustatė, kad į eitas

pareigas jis negali būti grąžintas dėl prokuratūros darbo organizavimo

pakeitimų arba dėl kitų svarbių priežasčių, prokurorui priteisiama šio Įstatymo

47 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis mėnesinis darbo

užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš

tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma,

kad prokuroras iš tarnybos atleistas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies

1 punktą kaip atsistatydinęs savo prašymu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo

dienos.

4. Generalinis

prokuroras, remdamasis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais teismo

sprendimais, privalo panaikinti neteisėtą įsakymą dėl prokuroro atleidimo iš

tarnybos ir šio įsakymo pagrindus.

Devintasis

skirsnis

PROKURORŲ

SOCIALINĖS GARANTIJOS

49 straipsnis.

Prokurorų darbo užmokestis

Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės

politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

50 straipsnis.

Prokurorų atostogos

1. Prokurorams

suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.

2. Prokurorams, turintiems daugiau

kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos

prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau

bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42

kalendorinės dienos.

3. Prokurorams kasmetinės atostogos

suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.

4. Prokurorams už nenormuotą darbo

dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,

numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio

ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų

kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos

suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

5. Generalinis

prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti

prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos

kitu laiku.

6. Prokurorams

gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:

1) nemokamos

atostogos;

2) nėštumo ir

gimdymo atostogos;

3) atostogos

vaikui priežiūrėti, kol jam sueis treji metai;

4) mokymosi

atostogos;

kvalifikacijos kėlimo atostogos;

6) atostogos dėl gyvenamosios

vietos pakeitimo.

7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių

ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne

ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas

įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.

8. Nėštumo ir

gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai,

mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

9. Prokurorui,

kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,

vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne

ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos

kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo

užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru

stažą.

10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas

pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo

atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas

į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo

išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

51 straipsnis. Prokurorų teisė į

pensijas

Prokurorai turi

teisę Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto

apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei

valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių

socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti

pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo

pensiją.

52 straipsnis.

Kitos prokurorų socialinės garantijos

1. Prokuroro,

kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18

metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,

nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė

sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.

2. Prokuroras,

žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.

3. Prokurorui,

kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka

kompensaciją pagal Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos

nustatytą invalidumo grupę ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:

dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam I grupės invalidu – 60 MDU dydžio;

2) dėl sveikatos

sutrikdymo tapusiam II grupės invalidu – 48 MDU dydžio;

3) dėl sveikatos

sutrikdymo tapusiam III grupės invalidu – 36 MDU dydžio;

4) dėl sunkaus

sveikatos sutrikdymo – 24 MDU dydžio;

5) dėl nesunkaus

sveikatos sutrikdymo – iki 12 MDU dydžio.

4. Gavusiam

kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos

sutrikdymo tapo invalidu, sumokamas pagal invalidumo grupę priklausančios

kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.

5. Prokuroro

gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas

psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės

nustatyta tvarka.

6. Prokurorai

įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir

privalomuoju sveikatos draudimu.

7. Prokurorui,

tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta

tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.

8. Prokuroro

komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

9. Prokurorui,

kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar

mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais

atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimalių mėnesinių algų dydžio

pašalpa. Pašalpa mokama iš prokuratūrai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

53 straipsnis.

Prokurorų sveikatos patikrinimas

1. Prokurorai

turi kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos

ministro ir vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai

pasitikrinti sveikatą medicinos komisijoje.

2. Generalinis

prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos

komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti

medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.

54 straipsnis.

Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga

1. Prokuroro

asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali

grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Dėl tarnybos prokuroro

patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar

sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PROKURORŲ ASMENS

APSAUGOS PRIEMONĖS

55 straipsnis. Specialiosios prokurorų asmens apsaugos

priemonės

1. Tarnybiniai

šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios asmens apsaugos priemonės

prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu

nustatyta tvarka.

2. Prokuroras

turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir

specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą

leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys

neišduodami.

3. Prokuroras,

panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos

priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai

ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias

asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:

1) imtis

priemonių, kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos

pagalba;

2) organizuoti

įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;

3) apie tai

pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui.

4. Prokurorui

draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos

priemones:

1) nešioti

neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;

2) palikti

saugoti nepritaikytose vietose;

3) perduoti

kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;

4) perdirbti.

5. Neteisėtai

panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos

priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka.

56 straipsnis.

Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka

1. Prokuroras

gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi

akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų

panaudoti nėra galimybės:

1) gindamasis

arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo

gyvybei ar sveikatai užpuolimo;

2) sulaikydamas

asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį

sulaikymo;

3) sulaikydamas

suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;

4) gindamas

žmogų nuo puolančio gyvūno.

2. Prokuroras

turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti

į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar

gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.

vienuoliktasis SKIRSNIS

Baigiamosios

nuostatos

57 straipsnis.

Prokuratūros finansavimas

1. Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės

biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų

valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti

atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.

2. Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės

institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis

prokuroras (jo pavaduotojas).

3. Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis

priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro

nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.

58 straipsnis.

Prokuratūros materialinis aprūpinimas

1. Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo

disponuoja patikėjimo teise.

2. Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti

Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.

59 straipsnis.

Kvalifikacijos kėlimo įstaigos ir spaudos leidiniai

Prokuratūra turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti

prokurorų kvalifikacijos kėlimo įstaigas ir leisti specialius leidinius.

60 straipsnis. Prokurorų atributai

1. Prokurorų atributai yra prokuroro mantija su simboliu – Lietuvos

valstybės herbu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kiti

pasižymėjimo ženklai. Jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato generalinis

prokuroras.

2. Prokuroro

tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai

eilinio tarnybos vertinimo metu.

3. Į vyriausiojo

prokuroro pareigas skiriamam prokurorui generalinio prokuroro įsakymu skiriamas

neeilinis tarnybos vertinimas. Neeilinis tarnybos vertinimas neskiriamas, jei

nuo paskutinio tarnybos vertinimo nėra praėję vieneri metai.

4. Nėščios

prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.

5. Atestacijos

komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam

prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:

1) prokuroro

tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas;

2) prokuroro

tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į aukštesnes pareigas;

3) prokuroro

tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;

4) prokuroro

tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.

6. Atestacijos

komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti

tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.

7. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam

prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

34 straipsnis. Prokurorų karjera

asmens tapatybę patvirtina ir teisę veikti pagal įstatymus suteikia prokuroro

pažymėjimas ir prokuroro ženklas.

3. Prokuroras

teismo posėdyje dėvi prokuroro mantiją su simboliu – Lietuvos valstybės herbu.

4. Prokurorų

mantijos su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro ženklo, garbės ar

kitų pasižymėjimo ženklų etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.

5. Valstybės

vėliavų kėlimo ir naudojimo prokuratūroje tvarką pagal galiojančius teisės

aktus nustato generalinis prokuroras.

61 straipsnis. Prokuratūros diena

Prokurorų profesinė šventė yra kovo 30 diena – Prokuratūros diena.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_______________

Pakeitimai:

Karjeros siekiantis prokuroras jo sutikimu remiantis Atestacijos komisijos išvada

įrašomas į Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašą. Į šį sąrašą įrašytas

prokuroras turi pirmumo teisę skiriant į aukštesnes pareigas.

2. Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašas tvarkomas

Generalinėje prokuratūroje generalinio prokuroro nustatyta tvarka.

3. Į vyriausiojo prokuroro pareigas penkeriems metams

skiriamas asmuo, kuris turi reikiamą tarnybos prokuroru stažą ir kurio

profesines žinias bei administracinius gebėjimus patvirtino Atestacijos

komisija.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-620, 1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO

"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO"

PAKEITIMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-142,

1997 03 13, Žin., 1997, Nr. 23-543 (1997 03 15)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-958,

1998 12 10, Žin., 1998, Nr. 114-3187 (1998 12 30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS