LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas
38 versijos
· 1994-10-13
2025-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 27, 60, 61 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 49, 26, 501
2023-12-23
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 20, 40, 25
2023-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 50, 61, 49 y 2 más
2022-09-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 375
2021-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 47, 61, 49
2020-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 161
2020-06-23
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 11, 61, 3711 y 5 má
2020-06-20
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 26, 10
2019-12-12
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 372, 373 y 8 má
2019-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — art. 10
2019-01-19
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 378, 379
2019-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 52
2018-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 16, 44 y 28 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 61, 12, 41
2015-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 61
2015-06-16
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 66 más
2014-06-27
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 21, 45 y 17 más
2014-05-14
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 21, 23, 371 y 8 más
2013-12-30
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 26, 23, 61 y 3 más
2013-12-19
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 16 más
2012-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 21, 17 y 34 más
2010-06-03
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 26, 20 y 13 más
2010-04-27
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 26, 20 y 13 más
2009-10-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 371, 44 y 4 más
2008-11-15
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 14 más
2008-07-17
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 22 más
2007-01-18
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 43 más
2006-06-08
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 31, 61, 34 y 7 más
2005-11-22
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 35, 8 y 5 más
2004-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 44, 61, 57 y 11 más
2003-05-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 58 más
Pakeitimai 2003-05-01
@@ -22,1129 +22,2949 @@
1994 m. spalio
13 d. Nr.I-599
13 d. Nr. I-599
Vilnius
I SKIRSNIS
BENDRIEJI
NUOSTATAI
1 straipsnis. Prokuratūra,
jos uždaviniai ir funkcijos
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d.:
Nr.
IX-1518,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos
Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą,
veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos
Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir
pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas,
socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.
ANTRASIS SKIRSNIS
PROKURATŪROS STATUSAS, sandara, FUNKCIJOS
ir VEIKLOS PAGRINDAI
2 straipsnis. Prokuratūra, jos statusas ir funkcijos
1. Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas
funkcijas. Prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti
teisingumą.
2. Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka:
1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;
2) atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame
procese;
4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas
veikas;
7) gina viešąjį
interesą;
8) pagal
kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus;
9) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines
nusikalstamų veikų prevencijos programas;
10) dalyvauja
teisėkūros procese;
11) atlieka
kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
3 straipsnis. Prokuratūros veiklos teisiniai pagrindai
1. Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos
tarptautinėmis sutartimis (toliau – tarptautinės sutartys).
2. Prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo
principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo
prezumpcijos, taip pat principo, kad įstatymui, valstybės institucijoms ir
pareigūnams visi asmenys yra lygūs nepaisant asmens socialinės ir šeiminės
padėties, pareigų, užsiėmimo, įsitikinimų, pažiūrų, kilmės, rasės, lyties,
tautybės, kalbos, tikėjimo ir išsilavinimo.
3. Teisėti
prokuroro reikalavimai ir nutarimai yra privalomi visoms valstybės,
savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareigūnams, tarnautojams ir
darbuotojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje
Lietuvos valstybės teritorijoje. Šie
subjektai už prokuroro reikalavimų
ir nutarimų nevykdymą atsako pagal įstatymus.
4. Prokuroro
veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami
aukštesniajam prokurorui ir teismui.
5. Dėl neteisėtų prokurorų veiksmų ar neveikimo
asmenims atsiradusi žala atlyginama Žalos, atsiradusios dėl valdžios
institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo arba Civilinio kodekso ir
Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
4 straipsnis. Prokuratūros veiklos kontrolė
1. Prokuratūrai vadovauja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras
(toliau – generalinis prokuroras). Už prokuratūros veiklą jis atsiskaito
Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui.
2. Prokuratūros veiklos prioritetus nustato ir prokuratūros
parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas.
3. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir
teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso
įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus.
4. Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų ūkinę ir finansinę
veiklą kontroliuoja generalinis prokuroras (jo įgalioti prokurorai), Valstybės
kontrolė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.
5. Generalinis prokuroras apie prokuratūros veiklą teikia informaciją
Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir visuomenei.
5 straipsnis. Prokuratūros tarptautinis
bendradarbiavimas
1. Prokuratūra įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais
ir tvarka užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijoms rengia,
teikia ir vykdo jų teisinės pagalbos prašymus.
2. Prokuratūra užsienio valstybių įstaigų ir
tarptautinių institucijų prašymus gauna per Generalinę prokuratūrą.
Teritorinėse prokuratūrose tiesiogiai gauti užsienio valstybių įstaigų ar
tarptautinių institucijų prašymai vykdomi gavus Generalinės prokuratūros
leidimą.
3. Prokuratūra bendradarbiauja su užsienio valstybių
prokuratūromis, kitomis valstybinėmis įstaigomis ar visuomeninėmis
organizacijomis, dalyvauja tarptautinių institucijų veikloje.
6 straipsnis. Prokuratūros sandara
1. Prokuratūrą
sudaro Generalinė prokuratūra ir
teritorinės prokuratūros.
2. Teritorinės prokuratūros yra:
1) apygardų prokuratūros;
2) apylinkių prokuratūros.
7 straipsnis. Generalinė prokuratūra
1. Generalinę prokuratūrą sudaro departamentai ir skyriai. Generalinei
prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro
pavaduotojai pagal kompetenciją.
2. Generalinės prokuratūros departamentui vadovauja
departamento vyriausiasis prokuroras, skyriui – skyriaus vyriausiasis
prokuroras.
3. Generalinėje
prokuratūroje sudaroma patariamoji institucija – Lietuvos Respublikos
prokuratūros kolegija (toliau – kolegija). Kolegijos pirmininkas yra
generalinis prokuroras, jos nariai – generalinio prokuroro pavaduotojai ir
apygardų vyriausieji prokurorai. Į kolegiją nariais generalinio prokuroro
sprendimu gali būti įtraukti ir kiti prokurorai. Į kolegijos posėdį gali būti
kviečiami teisėjai, teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų vadovai ar jų
įgalioti atstovai.
4. Kolegijos
sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
5. Generalinė prokuratūra yra viešasis juridinis
asmuo. Ji turi atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės
herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra“.
6. Generalinės
prokuratūros buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.
8 straipsnis. Generalinės prokuratūros
funkcijos
Generalinė prokuratūra:
1) vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir
kontroliuoja jų veiklą;
2) formuoja vienodą nusikalstamų veikų ikiteisminio
tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmų kontrolės praktiką;
3) atlieka ikiteisminį tyrimą ir palaiko valstybinį
kaltinimą itin svarbiose baudžiamosiose bylose;
4) organizuoja centrinėse ikiteisminio tyrimo
įstaigose atliekamą ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja ir kontroliuoja šių
įstaigų pareigūnų atliekamus baudžiamojo proceso veiksmus;
5) formuoja vienodą valstybinio kaltinimo
baudžiamosiose bylose palaikymo praktiką ir dalyvauja nagrinėjant bylas
apeliacine bei kasacine tvarka;
6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus
tiriant nusikalstamas veikas;
7) gina viešąjį interesą ir formuoja vienodą prokurorų
veiklos praktiką šioje srityje;
8) organizuoja prokurorų profesinį rengimą,
kvalifikacijos kėlimą ir teikia jiems metodinę pagalbą;
9) tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka susižino su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis
institucijomis;
10) rūpinasi prokuratūros finansiniu, materialiniu
aprūpinimu, taip pat prokurorų socialinėmis garantijomis;
11) analizuoja prokuratūros veiklą ir tvarko
prokuratūros statistinius duomenis;
12) atlieka kitas įstatymų bei tarptautinių sutarčių nustatytas
funkcijas.
9 straipsnis.
Teritorinės prokuratūros ir jų
funkcijos
1. Teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir
likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas,
atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos
teritorijas, nustato generalinis prokuroras.
2. Teritorinei prokuratūrai vadovauja teritorinės prokuratūros
vyriausiasis prokuroras.
3. Apygardų prokuratūros pagal kompetenciją:
1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;
2) atlieka ikiteisminį tyrimą;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame
procese;
4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
5) dalyvauja apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas;
6) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
7) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant
nusikalstamas veikas;
8) gina viešąjį interesą;
9) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka
užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų
teisinės pagalbos prašymus;
10) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
4. Apylinkių prokuratūros pagal kompetenciją:
1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;
2) atlieka ikiteisminį tyrimą;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame
procese;
4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant
nusikalstamas veikas;
7) gina viešąjį interesą;
8) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka
vykdo užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių institucijų teisinės pagalbos
prašymus;
9) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
10 straipsnis. Generalinio prokuroro sudaromos
komisijos
1. Asmenų atrankai į tarnybą prokuratūroje atlikti sudaroma Pretendentų
atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija).
2. Atrankos
komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių didelius
administracinius gebėjimus. Į Atrankos komisiją vieną prokurorą pasiūlo
generalinis prokuroras, po du – Prokurorų atestacijos komisija (toliau –
Atestacijos komisija) ir kolegija.
3. Pretendentų į prokurorus profesiniam pasirengimui
įvertinti sudaroma Pretendentų egzaminų komisija (toliau – Egzaminų komisija).
4. Egzaminų komisija sudaroma trejiems metams iš
septynių asmenų. Po vieną prokurorą, turintį ne mažesnį kaip septynerių metų
tarnybos prokuroru stažą, pasiūlo Atestacijos komisija, kolegija ir generalinis
prokuroras. Po vieną teisėją pasiūlo Teismų tarybos pirmininkas ir teisingumo
ministras. Du komisijos nariai skiriami iš universitetų, kuriuose suteikiamas
teisės magistro arba teisininko profesinis kvalifikacinis laipsnis, pasiūlytų
teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
turinčių asmenų.
5. Prokurorų
etikos kodekso pažeidimams nagrinėti ir vertinti sudaroma Prokurorų etikos
komisija (toliau – Etikos komisija).
6. Etikos
komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių ne mažesnį kaip
septynerių metų tarnybos prokuroru stažą ir autoritetą prokuratūroje. Į šią
komisiją po vieną prokurorą pasiūlo Atrankos komisija, Atestacijos komisija,
generalinis prokuroras ir du prokurorus – kolegija.
7. Prokurorų
tarnybai, kvalifikacijai ir tinkamumui eiti pareigas vertinti sudaroma
Atestacijos komisija.
8. Atestacijos
komisija sudaroma trejiems metams iš septynių prokurorų, turinčių ne mažesnį
kaip septynerių metų tarnybos prokuroru stažą. Į šią komisiją bendru sutarimu
po du prokurorus pasiūlo apygardų vyriausieji prokurorai ir apylinkių
vyriausieji prokurorai, tris prokurorus – generalinio prokuroro pavaduotojai.
9. Prokuroras
gali būti tik vienos iš šiame straipsnyje nurodytų komisijų narys.
10. Atrankos,
Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu
tvirtina generalinis prokuroras.
trečiasIS SKIRSNIS
PROKURORŲ statusas
ir kompetencija
11 straipsnis. Prokurorų statusas ir nepriklausomumas
1. Prokuroras yra asmuo, paskirtas į prokuroro
pareigas šio Įstatymo nustatyta tvarka. Prokuroro – valstybės pareigūno statusą
nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir tarptautinės sutartys.
2. Atlikdamas savo funkcijas, prokuroras yra nepriklausomas ir klauso
tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų.
3. Valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams
ir tarnautojams, politinėms partijoms ir politikams, visuomeninėms
organizacijoms ir visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir
juridiniams asmenims draudžiama duoti prokuratūrai įstatymuose nenustatytų
pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į prokurorų veiklą.
4. Mėginimas paveikti prokurorą siekiant, kad jis priimtų neteisėtą
sprendimą, yra kišimasis į prokuroro veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal
įstatymus.
5. Mitingai, piketai, kitos akcijos prokuratūros patalpose, taip pat
prie prokuratūros pastatų arčiau, negu nustatyta Susirinkimų įstatyme,
draudžiami.
6. Asmenims,
išskyrus prokurorus ir prokuratūros personalą, filmuoti, fotografuoti, daryti
garso ar vaizdo įrašus prokuratūros patalpose galima tik turint Generalinės
prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vadovo leidimą.
12 straipsnis. Prokurorų neliečiamumas
1.
Inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali
tik Respublikos Prezidentas, Seimo sutikimu nušalinęs jį nuo pareigų.
2.
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo padarytos
nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, apie tai pranešęs
Respublikos Prezidentui.
3.
Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali
tik generalinis prokuroras.
4. Įeiti į prokuroro gyvenamąsias,
tarnybines ir kitas patalpas, daryti jose arba prokuroro asmeniniame ar
tarnybiniame automobilyje arba kitoje asmeninėje transporto priemonėje apžiūrą,
kratą ar poėmį, taip pat atlikti prokuroro asmens apžiūrą ar kratą, jam
priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį galima tik prokuroro
sutikimu arba jei generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl
prokuroro padarytos nusikalstamos veikos. Ši nuostata netaikoma, kai prokuroras
yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos.
5. Prokurorui negali būti Administracinių teisės
pažeidimų kodekso nustatyta tvarka taikomas administracinis sulaikymas, asmens
apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų bei dokumentų poėmis, prokuroras negali
būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei prokuroro padaryta veika turi
administracinio teisės pažeidimo požymių, dokumentai perduodami
generaliniam prokurorui, kad šis atliktų tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinio
nusižengimo ar prokuroro vardą žeminančio poelgio.
6. Prokuroras, sulaikytas be prokuroro pažymėjimo,
turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatomas jo statusas. Ši nuostata
netaikoma, kai prokuroras yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po
jos arba kai dėl jo padarytos nusikalstamos veikos yra pradėtas ikiteisminis
tyrimas.
13 straipsnis. Prokurorų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorijoje
1. Atlikdami
savo funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje.
2. Generalinės prokuratūros
prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti visuose teismuose.
3. Teritorinės
prokuratūros prokurorai turi prokuroro įgaliojimus veikti teismuose pagal
generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo nustatytą kompetenciją.
14 straipsnis.
Prokurorų pavaldumas
1. Generalinio
prokuroro (jo pavaduotojo), teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo
pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys
proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi.
2. Prokurorai
apie Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro
(jo pavaduotojo) įsakymą, kitą norminį aktą, aukštesniojo prokuroro priimtą
proceso sprendimą, prieštaraujančius įstatymams, privalo pranešti generaliniam
prokurorui (jo pavaduotojui).
3. Prokurorai,
nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu ar kitu norminiu
aktu, įstatymų nustatyta tvarka gali jį apskųsti teismui.
15 straipsnis.
Aukštesnysis prokuroras
1. Aukštesniojo
prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis Įstatymas ir
Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau – Kompetencijos
nuostatai).
2. Prokurorui
vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra:
1) apylinkės
prokuratūros prokurorui – apylinkės vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
2) apygardos
prokuratūros prokurorui – apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
3)
apylinkės vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) – apygardos vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas);
4)
apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), Generalinės prokuratūros
prokurorui – Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas);
5) Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui)
– generalinis prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Aukštesnysis
prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti.
Prokuroras turi teisę reikalauti, kad aukštesnysis prokuroras nurodymus dėl
proceso sprendimų, kurie neįforminami nutarimais, duotų raštu.
4. Prokuroro
priimtą proceso nutarimą gali panaikinti aukštesnysis prokuroras, priimdamas
motyvuotą nutarimą.
5. Proceso
dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali
įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui.
16 straipsnis. Ikiteisminis tyrimas, valstybinis
kaltinimas ir nuosprendžių vykdymo kontrolė
1. Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį
tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso
veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja
nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo
proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro
patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys
ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės
praktiką, yra privalomi.
17 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo veiksmų
koordinavimas
1. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) ir teritorinių prokuratūrų
vyriausieji prokurorai pagal kompetenciją koordinuoja nusikalstamų veikų
ikiteisminio tyrimo veiksmus.
2. Ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai dalyvauja prokuroro pagal
kompetenciją rengiamuose koordinaciniuose pasitarimuose.
18 straipsnis. Nusikalstamų veikų prevencija
Prokurorai turi teisę dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines
ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas, taip pat
suinteresuotoms valstybės institucijoms teikti su tuo susijusią informaciją ir
pasiūlymus.
19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas
1. Prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės
teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių
institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo
iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai,
tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė
priemonių pažeidimams pašalinti.
2. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti
teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus:
1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu;
2) prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos;
3) pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir
pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas;
4) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
5) dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjamos
civilinės bylos, civiliniai ieškiniai, prokuroro pareikšti baudžiamosiose
bylose, administracinės bylos, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo
sprendimus, nutartis, nutarimus;
6) priimti nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš
gyvenamųjų patalpų;
7) nutarimu įspėti valstybės
pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės
pažeidimų;
8) nutarimu reikalauti atlikti
valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos
tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn
atsakomybėn;
9) nutarimu perduoti tyrimo
medžiagą nagrinėti administracine tvarka, kai ikiteisminis tyrimas
nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą.
3. Prokurorai Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais
atvejais gali nutarimu reikalauti pradėti baudžiamąjį procesą.
4. Valstybinį
kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį
interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl
nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl
nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių
negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų.
20 straipsnis. Kitos prokurorų pareigos ir teisės
1. Prokurorai privalo:
1) būti ištikimi Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos
konstitucinei santvarkai;
2) gerbti ir ginti asmens teises ir laisves;
3) nešališkai atlikti savo funkcijas;
4) tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus;
5) pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ar
pavedimus, kilusius ar galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus;
6) laikytis Prokurorų etikos kodekso;
7) saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems
asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu
nustato įstatymai;
8) kelti savo kvalifikaciją.
2. Prokurorai turi teisę:
1) nutarimu iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui
drausmės bylą;
2) pranešti asmenims, kurie pagal
Teismų įstatymą atlieka teismų administracinės veiklos priežiūrą, apie atvejus,
kai teismas nesiima reikiamų priemonių bylai tinkamai išnagrinėti.
3. Teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai turi teisę dalyvauti apskričių viršininkų
ir savivaldybių institucijų posėdžiuose.
4. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojai) turi teisę dalyvauti rengiamuose Seimo,
Respublikos Prezidento ir Vyriausybės posėdžiuose, siūlyti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkui nagrinėti įstatymų ir kitų teisės aktų
taikymo teismuose praktiką, dalyvauti nagrinėjant šiuos klausimus Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę.
5. Prokurorų proceso teises ir pareigas nustato proceso įstatymai ir šis
Įstatymas.
6. Kitos
prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestas prokuratūros
funkcijas nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) leidžiamuose
norminiuose aktuose ir Kompetencijos nuostatuose.
21 straipsnis. Prokurorų visuomeninė veikla
1. Prokurorai, tenkindami savo profesinius, kultūrinius ir
socialinius poreikius, gali jungtis į profesines sąjungas ir visuomenines
organizacijas.
2. Prokuratūroje draudžiama politinių partijų ir politinių organizacijų
veikla. Prokurorai negali būti politinių partijų, politinių organizacijų
nariai, rėmėjai ir dalyvauti jų veikloje ar kitaip pažeisti politinio
neutralumo principą.
3. Prokurorams
draudžiama streikuoti ir rengti piketus.
ketvirtasIS Skirsnis
Prokuratūros vadovai
22
straipsnis. Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka
1. Generaliniu
prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis
kaip 35 metų, nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą,
turi Lietuvos Respublikos pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį
išsilavinimą ir yra įgijęs teisės magistro ar teisininko profesinį
kvalifikacinį laipsnį, ne mažesnį kaip dešimties metų tarnybos prokuroru ar
teisėjo darbo stažą arba ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio pedagoginio
darbo turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro
laipsnį stažą.
2. Generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir iš pareigų
atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
3. Generalinio prokuroro pavaduotojus septyneriems metams skiria
ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu.
4. Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai, prieš pradėdami eiti
pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei perskaitydami šio Įstatymo 30 straipsnio
1 dalyje nurodytą tekstą. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų priesaiką
priima Respublikos Prezidentas.
5. Generalinis
prokuroras ir jo pavaduotojas atleidžiami iš pareigų, kai:
1) atsistatydina;
2) pasibaigia įgaliojimų laikas arba sulaukia senatvės pensijos amžiaus;
3) dėl sveikatos būklės nebegali
eiti pareigų;
4) išrenkamas į kitas pareigas
arba jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą;
5) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
6) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
7) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.
22 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų laipsniai, apranga
1. Lietuvos Respublikos
prokuratūra, kaip prokurorų ir tardytojų visuma, yra savarankiška teisminės
valdžios dalis. Prokuratūra, veikdama prie teismų ir atstovaudama valstybei,
įstatymų nustatyta tvarka padeda vykdyti teisingumą bei siekia užtikrinti teisėtumą.
2. Prokuratūra:
1) pradeda ir vykdo
baudžiamąjį persekiojimą;
2) kontroliuoja kvotos
organų veiklą;
3) atlieka parengtinį
tardymą;
4) palaiko valstybinį
kaltinimą;
5) kontroliuoja nuosprendžių
įvykdymą;
6) derina kvotos ir
parengtinio tardymo organų veiksmus prieš nusikalstamumą;
7) įstatymų nustatyta tvarka
gindama teisėtus valstybės interesus bei asmenų pažeistas teises rengia
medžiagą civilinei bylai teisme iškelti ir dalyvauja ją nagrinėjant.
2 straipsnis. Prokuratūros
veiklos teisiniai pagrindai ir svarbiausieji principai
1. Prokuratūra savo veikloje
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, šiuo įstatymu,
tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Tarnybos Lietuvos Respublikos
prokuratūroje statutu, kitais norminiais aktais.
2. Prokuratūros pareigūnai
priima sprendimus vienvaldiškai, laikydamiesi nekaltumo prezumpcijos bei
piliečių lygybės įstatymui principo, nepaisydami socialinės ir turtinės
padėties, pareigų, partiškumo, kilmės, rasės ir tautybės, kalbos, išsilavinimo,
tikėjimo, užsiėmimo.
3. Prokuratūra apie savo
veiklą informuoja visuomenę.
3 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų reikalavimų vykdymo būtinumas
1. Įstatymu pagrįsti
prokuratūros pareigūnų reikalavimai visiems asmenims yra privalomi.
2. Už šių reikalavimų
nevykdymą pareigūnai ir piliečiai atsako pagal įstatymą.
II SKIRSNIS
prokuratūros pareigūnams, atsižvelgiant į einamas pareigas ir darbo stažą,
suteikiami laipsniai.
2. Prokurorai teismo
procesuose vilki mantiją su ženklu - Lietuvos valstybės herbo atvaizdu.
Vykdydami kitas pareigas,
prokurorai dėvi aprangą su skiriamaisiais ženklais.
3. Prokurorų simbolių
etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.
Laipsnių suteikimo, aprangos
išdavimo ir dėvėjimo tvarką nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje
statutas.
23 straipsnis. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų
tarnybos ypatumai
1. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas), vykdydamas proceso įstatymus, prokurorams yra
aukštesnysis prokuroras.
2. Generalinis
prokuroras Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų, generalinio
prokuroro ir jo pavaduotojų, prokurorų kompetenciją nustato įsakymu
patvirtindamas Kompetencijos nuostatus.
3. Generaliniam
prokurorui ir jo pavaduotojams netaikomos šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies,
26 straipsnio, 30 straipsnio 3 dalies, 31–34, 36, 37 straipsnių, 39 straipsnio
3 dalies, 40–44 straipsnių, 45 straipsnio 1–6 dalių, 46, 48 straipsnių ir 53
straipsnio 2 dalies nuostatos.
Penktasis skirsnis
Priėmimas į tarnybą prokuratūroje
24 straipsnis. Prokurorai ir prokuratūros personalas
1. Prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai.
Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas.
2. Prokuratūros personalą sudaro:
1) prokuratūros valstybės tarnautojai: vyriausiojo prokuroro padėjėjai,
prokuroro padėjėjai, vyriausieji specialistai, vyresnieji specialistai,
specialistai ir kiti valstybės tarnautojai;
2) darbuotojai.
3. Prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato
Valstybės tarnybos įstatymas.
4. Prokuratūros darbuotojų darbo sąlygas ir tvarką nustato Darbo
kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.
25 straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir
skyrimo į prokuroro pareigas reikalavimai
1. Asmuo gali būti priimtas į tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į
prokuroro pareigas, jei jis yra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos
Respublikos pilietis, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turi aukštąjį
universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės magistro ar teisininko
profesinį kvalifikacinį laipsnį arba teisės krypties socialinių mokslų daktaro
ar habilituoto daktaro laipsnį, išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą ir
turi Atrankos komisijos teikimą.
2. Užsienio mokymo įstaigose asmens įgytas išsilavinimas pripažįstamas
Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Laikoma, kad asmuo yra nepriekaištingos
reputacijos, jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo
už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai
ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas.
4. Asmuo negali būti priimtas į tarnybą
prokuratūroje ir eiti prokuroro pareigas, jeigu:
1) jis neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje
reikalavimų;
2) jo tarnyba prokuratūroje sukeltų viešųjų ir
privačių interesų konfliktą;
3) tarp jo ir
prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo giminaičio ar svainystės
ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis pavaldumas;
4) tai draudžia
įstatymai.
26
straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas
tvarka
1. Į tarnybą
prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos
principais. Į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu
skiria generalinis prokuroras, remdamasis Atrankos komisijos teikimu.
2. Prokurorų
pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras.
3. Asmuo, pateikęs prašymą tarnauti prokuroru,
privalo:
1) pateikti
duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka priėmimo į tarnybą
prokuratūroje reikalavimus;
2) pasitikrinti
sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro
pareigas. Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus nustato
sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;
3) pateikti asmens turto ir pajamų deklaraciją;
4) išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą.
4. Nuo pretendentų į prokurorus egzamino atleidžiamas asmuo:
1) išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio egzamino
išlaikymo nepraėjo šeši mėnesiai;
2) turintis trejų metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą, jei
nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo penkeri metai;
3) turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto
daktaro laipsnį.
5. Asmuo, nesutikdamas su Egzaminų komisijos sprendimu, gali jį
apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas, asmuo
turi būti pasirašytinai supažindintas su Kompetencijos nuostatais.
7. Jei iki
tarnybos prokuroru pradžios paaiškėja aplinkybių, dėl kurių paskirtas į
prokuroro pareigas asmuo negali jų eiti, įsakymas dėl jo paskyrimo į prokuroro
pareigas panaikinamas.
26 straipsnis. Kvotos organų
veiklos kontrolė
1. Prokuroras baudžiamojo
proceso įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja kvotą ir jai
vadovauja, siekdamas, kad kvotos organai tiksliai pagal įstatymų reikalavimus
imtųsi visų galimų paieškos ir procesinių veiksmų nustatyti nusikaltimą
padariusį asmenį, kurio atžvilgiu prokuroras galėtų pradėti baudžiamąjį
persekiojimą. Prokuroras gali pats atlikti kvotą dėl bet kokio nusikaltimo.
2. Kvotai vadovaujantis
prokuroras už įstatymų pažeidimus, taip pat už prokuroro nurodymų nevykdymą
gali nušalinti kvotėją nuo konkretaus nusikaltimo tyrimo, reikalauti atleisti
jį iš einamų pareigų ar taikyti kitą drausminę nuobaudą.
3. Prokuroro reikalavimas
dėl kvotėjo patraukimo drausminėn atsakomybėn turi būti išnagrinėtas ir apie
priimtą sprendimą raštu pranešta prokurorui per 15 dienų nuo reikalavimo gavimo
dienos.
27 straipsnis. Asmens duomenys
1. Generalinė prokuratūra turi teisę Asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti prašymus tarnauti
prokuroru pateikusių asmenų ir prokurorų asmens duomenis ir ypatingus asmens
duomenis.
2. Prašymą tarnauti prokuroru pateikusio asmens
duomenys, taip pat duomenys apie prokuroro priėmimą į tarnybą, jo priesaiką,
paskyrimą į pareigas ir atleidimą iš tarnybos, nušalinimą nuo pareigų,
skatinimą, tarnybines nuobaudas, tarnybinių asmens apsaugos priemonių išdavimą
ir kiti duomenys tvarkomi Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje
pagal generalinio prokuroro patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles.
28 straipsnis.
Tarnybos prokuroru stažas
1. Prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į
prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m. kovo
11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.
2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant
asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros
tvarką, sudaro:
1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo teisėju stažas;
2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo
turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
stažas;
3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo
teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.
3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant
prokurorų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo
stažas;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas.
4. Asmens, kuris iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtas į
respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės,
transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros
stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos
prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
5. Asmens darbo (tarnybos) laikas, numatytas šio straipsnio 2 ir 3
dalyse, į tarnybos prokuroru stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu
remiantis Atrankos komisijos teikimu.
6. Asmuo, nesutikdamas su Atrankos komisijos teikimu, gali jį apskųsti
generaliniam prokurorui, o nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl
stažo įskaitymo, – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta
tvarka.
29 straipsnis. Prokurorams taikomi apribojimai
1. Prokuroras negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti
kitose įstaigose, įmonėse bei organizacijose, išskyrus mokslinį ar pedagoginį
darbą arba kūrybinę veiklą.
2. Prokuroras negali gauti kito atlyginimo, išskyrus prokuroro darbo
užmokestį, atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą
aukštosiose mokyklose, už darbą teisės aktų projektų rengimo grupėse ir
komisijose, jei šis darbas neįeina į prokuroro pareigas.
3. Prokuroras tik generalinio prokuroro sutikimu gali dirbti mokslinį
ar pedagoginį darbą, dalyvauti teisės aktų projektų rengimo grupėse ar
komisijose.
30 straipsnis. Prokuroro priesaika
1. Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas asmuo prisiekia Lietuvos
valstybei perskaitydamas šį priesaikos tekstą:
„Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu
būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,
savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus
interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man patikėtas
paslaptis ir gerą prokuroro vardą.
Tepadeda man Dievas.“
2. Prisiekti galima ir be paskutinio sakinio.
3. Prokuroro priesaiką priima generalinis prokuroras.
4. Prokuroras prisiekia vieną kartą, jei jis nebuvo iš prokuroro
pareigų atleistas.
5. Prokuroro pasirašytas vardinis priesaikos lapas saugomas jo asmens
byloje.
6. Sulaužęs priesaiką, prokuroras atsako kaip padaręs tarnybinį
nusižengimą ar prokuroro vardą žeminantį poelgį.
Šeštasis SKIRSNIS
Prokurorų
tarnybos ypatumai
31 straipsnis.
Prokurorų stažuotės
1. Asmuo,
priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą,
pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną
individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo,
atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei
skiriamas vadovas.
2. Prokurorų
stažuotės nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
3. Prokuroras
stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir proceso sprendimų bei nutarimų
projektus privalo derinti su stažuotės vadovu.
4. Pasibaigus
prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Ji
generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti
kvalifikacinį rangą;
2) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;
3) prokuroro
tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.
5. Atestacijos
komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti
stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.
6. Prokuroro
stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą
tarnybos prokuroru stažą.
32 straipsnis.
Prokurorų kvalifikacijos kėlimas
1. Prokurorai privalo kelti
kvalifikaciją pagal Generalinės prokuratūros parengtas mokymo programas.
2. Prokuratūra turi sudaryti sąlygas prokurorams
savarankiškai kelti kvalifikaciją.
3. Mokytis į
užsienį prokuratūros siuntimu išvykusiam prokurorui paliekamos jo eitos
pareigos ir ne ilgiau kaip tris mėnesius mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
4. Prokuratūros
siuntimu mokęsis ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi
pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1
dalies 1–6, 9 ir 10 punktų ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 punktų nuostatas prokuroras
privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už paskutinius
dvejus metus.
5. Prokuratūros
išlaidų sąmatoje prokurorų stažuotėms ir kvalifikacijos kėlimui turi būti
numatytos lėšos, kurios sudarytų ne mažiau kaip 3 procentus prokurorų darbo
užmokesčiui skirtų asignavimų.
33 straipsnis.
Prokurorų tarnybos vertinimas
1. Prokurorų tarnybą,
kompetenciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina Atestacijos
komisija.
2. Prokuroro
tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai
eilinio tarnybos vertinimo metu.
3. Į vyriausiojo
prokuroro pareigas skiriamam prokurorui generalinio prokuroro įsakymu skiriamas
neeilinis tarnybos vertinimas. Neeilinis tarnybos vertinimas neskiriamas, jei
nuo paskutinio tarnybos vertinimo nėra praėję vieneri metai.
4. Nėščios
prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.
5. Atestacijos
komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam
prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas;
2) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į aukštesnes pareigas;
3) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;
4) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.
6. Atestacijos
komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti
tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.
7. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam
prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Prokurorų karjera
1.
Karjeros siekiantis prokuroras jo sutikimu remiantis Atestacijos komisijos išvada
įrašomas į Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašą. Į šį sąrašą įrašytas
prokuroras turi pirmumo teisę skiriant į aukštesnes pareigas.
2. Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašas tvarkomas
Generalinėje prokuratūroje generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
3. Į vyriausiojo prokuroro pareigas penkeriems metams
skiriamas asmuo, kuris turi reikiamą tarnybos prokuroru stažą ir kurio
profesines žinias bei administracinius gebėjimus patvirtino Atestacijos
komisija.
4.
Vyriausiasis prokuroras pasibaigus penkerių metų paskyrimo į šias pareigas
laikotarpiui remiantis Atestacinės komisijos išvada vėl gali būti paskirtas į
tas pačias pareigas.
5. Į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)
pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų tarnybos
prokuroru ar darbo teisėju stažą, jei bent dvejus metus jis yra ėjęs
Generalinės prokuratūros, apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas arba dirbęs apygardos teismo,
apygardos administracinio teismo teisėju, Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėju, arba asmuo, kuris turėdamas teisės
krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau
kaip septynerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą.
6. Į Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos prokuratūros
struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne
mažesnį kaip penkerių metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą, arba
asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto
daktaro laipsnį ne mažiau kaip penkerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą.
7. Į apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės prokuratūros
struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas
skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip trejų metų tarnybos prokuroru ar
darbo teisėju stažą, arba asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių
mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau kaip trejus metus yra
dirbęs teisinį pedagoginį darbą.
8. Galiojančių tarnybinių nuobaudų turintys
prokurorai į aukštesnes pareigas neskiriami.
35 straipsnis.
Prokurorų kvalifikaciniai rangai
1. Prokurorams
suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas
pareigas:
1)
jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos
patarėjas;
3) vyresnysis
justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis
justicijos patarėjas;
5) valstybinis
justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis
valstybinis justicijos patarėjas.
2. Generaliniam
prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą,
generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį
rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į pareigas.
3. Prokurorui
kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras įsakymu remdamasis
Atestacijos komisijos išvadomis po jo kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo
tvarka:
1) einančiam
prokuroro pareigas Generalinėje prokuratūroje arba apygardos vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)
pareigas – ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį
rangą;
2) einančiam prokuroro
pareigas teritorinėje prokuratūroje – ne aukštesnį kaip vyresniojo justicijos
patarėjo kvalifikacinį rangą.
4. Pretendentų į
prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta
teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo
kvalifikacinis rangas.
5. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas
nesuteikiamas.
6. Prokurorui,
pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas
kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.
36 straipsnis.
Perkėlimas į kitas pareigas
1. Prokuroras generalinio prokuroro įsakymu gali
būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas.
2. Prokuroras į
aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo sutikimu;
2) tarnybinio
būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;
3) pagal
Atestacijos komisijos išvadą.
3. Prokuroras į
lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu;
2) kai dėl prokuratūros
darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos;
3) tarnybinio
būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;
4) dėl sveikatos
būklės (remiantis medicinos komisijos išvada).
4. Prokuroras į
žemesnes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu;
2) kai dėl
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos ir nėra
galimybių perkelti jį į lygiavertes pareigas;
3) dėl sveikatos
būklės (remiantis medicinos komisijos išvada), jei nėra galimybės perkelti į
lygiavertes pareigas;
4) tarnybinio
būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;
5) kai yra
Atestacijos komisijos išvada, konstatuojanti, kad tas prokuroras netinka eiti
pareigas;
6) kai jam
paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.
5. Nėščią
prokurorę perkelti į kitas pareigas be jos sutikimo, išskyrus šio straipsnio 2
dalies 3 punkte ir 4 dalies 5, 6 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
6. Prokurorą,
kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, perkelti į kitas pareigas be jo
sutikimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 4 punkte ir 4
dalies 3, 5, 6 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
7. Generalinio
prokuroro įsakyme dėl prokuroro perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodytas
perkėlimo pagrindas.
37 straipsnis. Pavedimas atlikti kitas funkcijas
1. Generalinis
prokuroras, jo pavaduotojas, teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras
tarnybinio būtinumo atvejais gali laikinai pavesti prokurorui be jo sutikimo
toje pačioje prokuratūroje atlikti bet kokias jo kvalifikaciją atitinkančias
prokuroro funkcijas.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytas pavedimas yra laikinas ir negali trukti ilgiau
kaip šešis mėnesius per trejus tarnybos prokuratūroje metus.
38 straipsnis.
Prokurorų profesinė etika ir elgesys
1. Prokurorai
tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Prokurorų etikos kodekso. Šį kodeksą
tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.
2. Prokurorų
etikos kodekso pažeidimus tiria Etikos komisija. Ši komisija pateikia siūlymą
dėl tarnybinės nuobaudos Prokurorų etikos kodeksą pažeidusiam prokurorui
taikymo.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ
SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ
39 straipsnis.
Prokurorų skatinimas
1. Už pavyzdingą
tarnybinių pareigų atlikimą ar pasižymėjimą tarnyboje prokurorai gali būti
skatinami:
1)
padėka;
2) prokuroro
garbės arba kitu pasižymėjimo ženklu;
3) vienkartine
(iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio) pinigine išmoka;
4) vardine
dovana (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio vertės);
5) suteikiant
aukštesnį kvalifikacinį rangą;
6) įteikiant
vardinį ginklą.
2. Už ypatingus
nuopelnus Lietuvos valstybei prokuroras gali būti teikiamas valstybės
apdovanojimui gauti.
3. Prokuroras
skatinamas šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
4. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turintis prokuroras neskatinamas ir neteikiamas valstybės
apdovanojimui gauti.
40 straipsnis.
Tarnybinės nuobaudos
Prokurorui už
įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus arba prokuroro vardą žeminančius
poelgius gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1)
pastaba;
2) papeikimas;
3)
kvalifikacinio rango pažeminimas;
4) perkėlimas į
žemesnes pareigas;
5) atleidimas iš
tarnybos.
41 straipsnis.
Tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka
1. Prokurorui
tarnybinė nuobauda skiriama generalinio prokuroro įsakymu šio Įstatymo ir
generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
2. Prokurorui
tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo
tarnybinio patikrinimo išvados dėl prokuroro padaryto įstatymo pažeidimo,
tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio pateikimo
generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) dienos.
3. Tarnybinis
patikrinimas atliekamas, kai prokuroro veika turi įstatymo pažeidimo,
tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių, taip
pat kai prokuroras nušalinamas nuo pareigų, jei panaudojo šaunamąjį ginklą arba
remiantis Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro tarnybiniu pranešimu.
4. Tarnybinis
patikrinimas pradedamas nedelsiant, kai gaunama generalinio prokuroro (jo
pavaduotojo) rezoliucija pradėti tarnybinį patikrinimą, ir atliekamas ne ilgiau
kaip 30 kalendorinių dienų šio
Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Prokuroras
tarnybinio patikrinimo metu turi pateikti rašytinį paaiškinimą. Tarnybinė
nuobauda gali būti skiriama, nors prokuroras nepateikia rašytinio paaiškinimo
arba atsisako jį pateikti.
6. Prokurorui
tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio
nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio padarymo dienos nepraėjo
šeši mėnesiai.
7. Prokurorui,
kuris padarė proceso įstatymų normų pažeidimą atlikdamas savo funkcijas (tai
yra: priėmė neteisėtą sprendimą, atliko neteisėtą ikiteisminio tyrimo veiksmą,
per įstatymų nustatytą terminą nepriėmė būtino sprendimo ar neatliko būtino
ikiteisminio tyrimo veiksmo), tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo
pažeidimo padarymo dienos nepraėjo trisdešimt šeši mėnesiai.
8. Prokuroro dėl
laikino nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės
nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas.
9. Už vieną
įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą arba prokuroro vardą žeminantį poelgį
skiriama viena tarnybinė nuobauda.
10. Jei
prokuroras padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta
neatsižvelgiant į kitą atsakomybę.
42 straipsnis.
Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas
1. Prokurorui
paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.
2. Tarnybinė
nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau
kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras
pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.
3. Tarnybinė
nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.
4. Pasibaigus
tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango
pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar
aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta
tvarka.
5. Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos
paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
43 straipsnis.
Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka
1. Prokuroras gali būti nušalintas
nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra
pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar
nusikalstamos veikos požymių.
2. Prokurorą nuo pareigų nušalina
generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės
prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip
iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą
veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio
sprendimo baudžiamojoje byloje.
3. Iš prokuroro,
nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys,
prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.
4. Prokuroro nušalinimo nuo pareigų
laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.
5. Kai nuo
pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma
paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.
6. Nepagrįstai
nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto
nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas
įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
aštuntasis skirsnis
prokuroro Atleidimas iš tarnybos
44 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai
1. Prokuroras
atleidžiamas iš tarnybos, kai:
1) atsistatydina
savo prašymu;
2) jam paskirta
tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;
3) įsiteisėja
apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) netenka
Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) nenutraukia
dalyvavimo politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje, kitaip
pažeidžia šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus;
6) nesutinka
būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo;
7) keičiant
prokuratūros darbo organizavimą, panaikinamos jo pareigos ir jis nesutinka su
kitomis pasiūlytomis pareigomis arba nėra pareigų, kurias būtų galima jam
pasiūlyti;
8) netinka
tarnauti prokuroru (remiantis medicinos komisijos išvada);
9) remiantis Atestacijos
komisijos išvada netinka eiti prokuroro pareigas;
10) jei
paaiškėja bent viena aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėjo būti priimtas į
tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas;
11)
atsistatydina įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją;
12) yra 65 metų.
2. Prokuroras
gali būti atleistas iš tarnybos, jei:
1) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
2) nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui
padaro tarnybinį nusižengimą;
3) be svarbios
priežasties du kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba be
svarbios priežasties neatvyksta į tarnybą 2 dienas iš eilės;
4) be svarbios priežasties du kartus neatvyksta į
Atestacijos komisijos posėdį;
5) dėl laikino nedarbingumo nebūna tarnyboje daugiau
kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų
per paskutinius dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kuriais įstatymų nustatyta,
kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų arba dėl sveikatos
sutrikdymo tarnyboje;
6) pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybinėje tarnyboje įstatymą;
7) negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija,
kai toks reikalavimas numatytas Kompetencijos nuostatuose;
8) yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir
karių valstybinei pensijai gauti.
3. Prokurorą atleisti iš tarnybos kitu pagrindu, negu nurodyta šiame
Įstatyme, draudžiama.
45 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir atleidimo tvarka
1. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio
prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokurorą
atleisti iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu,
išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–4, 11 punktuose ir 2 dalies 8
punkte nustatytus atvejus, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš tarnybos
pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar
laikino nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.
3. Nėščią
prokurorę atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
1–6, 9–12 punktuose ir 2 dalies 1, 3, 6, 8 punktuose nustatytus atvejus,
draudžiama.
4. Prokurorą,
kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, atleisti iš tarnybos, išskyrus šio
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 8–12 punktuose ir 2 dalies 1–6, 8
punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
5. Atleisti
prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 12 punktuose ir 2
dalies 8 punkte nustatytais atvejais galima tik apie tai įspėjus raštu prieš du
mėnesius. Prokuroras, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų, taip pat
prokuroras, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją
atsiradimo liko ne daugiau kaip penkeri metai arba kuris yra invalidas, apie
atleidimą iš tarnybos turi būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jei
prokuroras atleidžiamas iš tarnybos nesibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo
data nukeliama iki įspėjimo termino pabaigos.
6. Mirę,
įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur
esančiais prokurorai generalinio prokuroro įsakymu išbraukiami iš Prokurorų
pareigybių sąrašo.
7. Prokurorą
atleidžiant iš tarnybos arba išbraukiant iš Prokurorų pareigybių sąrašo,
paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro
pažymėjimas, prokuroro ženklas, proceso dokumentai ir jam patikėtas
prokuratūros turtas.
46 straipsnis.
Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju
1. Prokuroras
turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam
prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.
2. Jeigu
generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo
prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.
3. Prokuroras
turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas
nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.
4. Prokuroras, kuris atsistatydina dėl sveikatos
sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos
atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14
kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.
47 straipsnis.
Išeitinė išmoka
1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais atvejais,
o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3
punkte nustatytu atveju, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo
užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka
atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos
prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų
tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų
tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties
metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.
48 straipsnis. Grąžinimas į tarnybą
1. Asmuo, supažindintas su generalinio prokuroro
įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos, gali šį įsakymą apskųsti teismui per vieną
mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai dėl prokurorų atleidimo iš
tarnybos sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Jei teismas prokuroro atleidimą iš tarnybos
pripažino neteisėtu ir prokurorą grąžino į eitas pareigas, prokurorui sumokamas
jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo
neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
3. Jei teismas
prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir nustatė, kad į eitas
pareigas jis negali būti grąžintas dėl prokuratūros darbo organizavimo
pakeitimų arba dėl kitų svarbių priežasčių, prokurorui priteisiama šio Įstatymo
47 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis mėnesinis darbo
užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš
tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma,
kad prokuroras iš tarnybos atleistas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
1 punktą kaip atsistatydinęs savo prašymu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo
dienos.
4. Generalinis
prokuroras, remdamasis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais teismo
sprendimais, privalo panaikinti neteisėtą įsakymą dėl prokuroro atleidimo iš
tarnybos ir šio įsakymo pagrindus.
Devintasis
skirsnis
PROKURORŲ
SOCIALINĖS GARANTIJOS
49 straipsnis.
Prokurorų darbo užmokestis
Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės
politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
50 straipsnis.
Prokurorų atostogos
1. Prokurorams
suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.
2. Prokurorams, turintiems daugiau
kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos
prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau
bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42
kalendorinės dienos.
3. Prokurorams kasmetinės atostogos
suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Prokurorams už nenormuotą darbo
dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,
numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio
ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų
kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos
suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti
prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos
kitu laiku.
6. Prokurorams
gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos
atostogos;
2) nėštumo ir
gimdymo atostogos;
3) atostogos
vaikui priežiūrėti, kol jam sueis treji metai;
4) mokymosi
atostogos;
5)
kvalifikacijos kėlimo atostogos;
6) atostogos dėl gyvenamosios
vietos pakeitimo.
7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių
ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne
ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas
įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
8. Nėštumo ir
gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai,
mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.
9. Prokurorui,
kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,
vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne
ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos
kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo
užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru
stažą.
10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas
pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogų
ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas į kitas
pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos
kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
51 straipsnis. Prokurorų teisė į
pensijas
Prokurorai turi
teisę Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto
apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei
valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti
pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo
pensiją.
52 straipsnis.
Kitos prokurorų socialinės garantijos
1. Prokuroro,
kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18
metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,
nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė
sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.
2. Prokuroras,
žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.
3. Prokurorui,
kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka
kompensaciją pagal Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos
nustatytą invalidumo grupę ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1)
dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam I grupės invalidu – 60 MDU dydžio;
2) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam II grupės invalidu – 48 MDU dydžio;
3) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam III grupės invalidu – 36 MDU dydžio;
4) dėl sunkaus
sveikatos sutrikdymo – 24 MDU dydžio;
5) dėl nesunkaus
sveikatos sutrikdymo – iki 12 MDU dydžio.
4. Gavusiam
kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos
sutrikdymo tapo invalidu, sumokamas pagal invalidumo grupę priklausančios
kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.
5. Prokuroro
gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas
psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės
nustatyta tvarka.
6. Prokurorai
įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir
privalomuoju sveikatos draudimu.
7. Prokurorui,
tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta
tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
8. Prokuroro
komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
9. Prokurorui,
kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar
mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais
atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimalių mėnesinių algų dydžio
pašalpa. Pašalpa mokama iš prokuratūrai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
53 straipsnis.
Prokurorų sveikatos patikrinimas
1. Prokurorai
turi kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos ministro
ir vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai pasitikrinti
sveikatą medicinos komisijoje.
2. Generalinis
prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos
komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti
medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.
54 straipsnis.
Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga
1. Prokuroro
asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali
grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Dėl tarnybos prokuroro
patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar
sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ ASMENS
APSAUGOS PRIEMONĖS
55 straipsnis. Specialiosios prokurorų asmens apsaugos
priemonės
1. Tarnybiniai
šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios asmens apsaugos priemonės
prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu
nustatyta tvarka.
2. Prokuroras
turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir
specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą
leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys
neišduodami.
3. Prokuroras,
panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos
priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai
ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias
asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:
1) imtis
priemonių, kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos
pagalba;
2) organizuoti
įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;
3) apie tai
pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui.
4. Prokurorui
draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos
priemones:
1) nešioti
neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
2) palikti
saugoti nepritaikytose vietose;
3) perduoti
kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;
4) perdirbti.
5. Neteisėtai
panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos
priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka.
56 straipsnis.
Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka
1. Prokuroras
gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi
akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų
panaudoti nėra galimybės:
1) gindamasis
arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo
gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas
asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį
sulaikymo;
3) sulaikydamas
suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas
žmogų nuo puolančio gyvūno.
2. Prokuroras
turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti
į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar
gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.
vienuoliktasis SKIRSNIS
Baigiamosios
nuostatos
57 straipsnis.
Prokuratūros finansavimas
1. Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės
biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų
valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti
atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.
2. Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės
institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis
priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro nepriklausomumo
garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.
58 straipsnis.
Prokuratūros materialinis aprūpinimas
1. Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo
disponuoja patikėjimo teise.
2. Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti
Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.
59 straipsnis.
Kvalifikacijos kėlimo įstaigos ir spaudos leidiniai
Prokuratūra turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti
prokurorų kvalifikacijos kėlimo įstaigas ir leisti specialius leidinius.
60 straipsnis. Prokurorų atributai
1. Prokurorų atributai yra prokuroro mantija su simboliu – Lietuvos
valstybės herbu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kiti
pasižymėjimo ženklai. Jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato generalinis
prokuroras.
2. Prokuroro
asmens tapatybę patvirtina ir teisę veikti pagal įstatymus suteikia prokuroro
pažymėjimas ir prokuroro ženklas.
3. Prokuroras
teismo posėdyje dėvi prokuroro mantiją su simboliu – Lietuvos valstybės herbu.
4. Prokurorų
mantijos su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro ženklo, garbės ar
kitų pasižymėjimo ženklų etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.
5. Valstybės
vėliavų kėlimo ir naudojimo prokuratūroje tvarką pagal galiojančius teisės
aktus nustato generalinis prokuroras.
61 straipsnis. Prokuratūros diena
Prokurorų profesinė šventė yra kovo 30 diena – Prokuratūros diena.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-620, 1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO"
PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-142,
1997 03 13, Žin., 1997, Nr. 23-543 (1997 03 15)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-958,
1998 12 10, Žin., 1998, Nr. 114-3187 (1998 12 30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-43, 2000 11 28, Žin., 2000, Nr.
103-3259 (2000 12 01)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.
64-2328 (2001-07-25)
VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO, TEISMŲ ĮSTATYMO,
KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO, SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO, SEIMO NARIŲ DARBO
SĄLYGŲ ĮSTATYMO, PROKURATŪROS ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROKURATŪROJE STATUTO, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO, VAIKO TEISIŲ
APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-866,
2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1886 (2002-05-17)
PROKURATŪROS
PAREIGŪNŲ NEPRIKLAUSOMUMAS IR NELIEČIAMUMAS
4 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų nepriklausomumas
1. Prokuratūros pareigūnai
vykdydami savo įgaliojimus yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo.
2. Valstybinės valdžios ir
valdymo institucijoms bei jų pareigūnams, politinėms partijoms, visuomeninėms
organizacijoms bei judėjimams, visuomenės informacijos priemonėms draudžiama
kištis į prokuratūros darbą tiriant bylas bei vykdant kitas prokuratūros
funkcijas.
3. Mitingai, piketai bei
kitokios akcijos prokuratūroje, taip pat prie prokuratūros arčiau negu Lietuvos
Respublikos susirinkimų įstatyme nustatyta draudžiami.
4. Filmuoti, fotografuoti,
daryti garso ar vaizdo įrašus prokuratūroje galima tik atitinkamos prokuratūros
ar jos struktūrinio padalinio vadovui leidus.
5. Mėginimas paveikti
prokuratūros pareigūną stengiantis, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, yra
kišimasis į prokuratūros veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.
5 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų veiksmų apskundimas
Prokuratūros pareigūno
veiksmai ar neveikimas gali būti apskundžiami aukštesniajam prokurorui arba
įstatymo nustatyta tvarka teismui.
6 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų depolitizavimas
Prokuratūros pareigūnas
negali dalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje ir savo
darbe privalo laikytis politinio neutralumo principo.
7 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų darbo ne prokuratūroje apribojimas
Prokuratūros pareigūnas
negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos
ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio
kito atlyginimo, išskyrus prokuratūros pareigūno atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę
ar kūrybinę veiklą.
8 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų neliečiamumas
1. Baudžiamąją bylą
prokuratūros pareigūnui gali iškelti tik Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras.
2. Prokuratūros pareigūnas
negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Jeigu prokuratūros
pareigūnas padarė administracinį teisės pažeidimą, medžiaga perduodama
generaliniam prokurorui dėl drausminės bylos iškėlimo.
3. Prokuratūros pareigūnas
neatsako savo turtu, jeigu dėl klaidingo sprendimo byloje ar ikiteisminio
tyrimo medžiagoje asmeniui padaroma materialinė žala, išskyrus atvejus, kai
žala padaryta teismo nuosprendžiu pripažintais prokuratūros pareigūno
nusikalstamais veiksmais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. I-620,
1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620
9 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų asmens apsaugos priemonės
1. Prokuratūros pareigūnams,
taip pat generalinio prokuroro sprendimu kitiems prokuratūros darbuotojams
suteikiama teisė turėti, nešiotis, saugoti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį
ginklą bei specialiąsias priemones.
2. Šaunamųjų ginklų ir
specialiųjų priemonių išdavimo, laikymo, saugojimo tvarką ir panaudojimo
pagrindus reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutas.
III SKIRSNIS
ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1518,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)
PROKURATŪROS
SISTEMA
10 straipsnis. Lietuvos
Respublikos prokuratūros sistema ir struktūra
Visi Lietuvos Respublikos
prokurorai ir kiti prokuratūros pareigūnai priklauso vientisai, centralizuotai
prokuratūros sistemai, kurią sudaro:
1) Generalinė prokuratūra
prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo;
2) apygardų prokuratūros
prie apygardų teismų;
3) apylinkių prokuratūros
prie apylinkių teismų.
11 straipsnis. Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras
1. Lietuvos Respublikos
generalinis prokuroras vadovauja visų prokuratūrų veiklai ir ją kontroliuoja,
nustato prokuratūrų vidaus struktūrą ir etatus.
2. Generalinio prokuroro
įsakymai ir nurodymai privalomi visiems prokuratūros pareigūnams. Jis turi
teisę atšaukti visų pavaldžių prokuratūros pareigūnų reagavimo aktus,
panaikinti įstatymams prieštaraujančius šių pareigūnų sprendimus.
3.
Generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir atleidžia Respublikos
Prezidentas Lietuvos Respublikos Seimo pritarimu.
4. Generalinis
prokuroras atleidžiamas iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) savo noru;
2) pasibaigus
įgaliojimų terminui;
3) dėl sveikatos
būklės;
4) sulaukęs 65
metų arba dėl išėjimo į pensiją;
5) išrinkus į
kitas pareigas arba jo sutikimu perkėlus į kitą darbą;
6) jei savo
poelgiu pažemino prokuroro vardą;
7) jei
įsiteisėja jį apkaltinęs teismo nuosprendis;
8) jei netenka
Lietuvos Respublikos pilietybės;
9) (neteko
galios).
5. Generalinio
prokuroro pavaduotojus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio
prokuroro teikimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-620,
1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620
Nr.
VIII-142,
1997 03 13, Žin., 1997, Nr. 23-543 (1997 03 15)
Nr. IX-43, 2000 11 28, Žin., 2000, Nr.
103-3259 (2000 12 01)
Nr. IX-866,
2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1886 (2002-05-17)
12 straipsnis. Lietuvos
Respublikos generalinė prokuratūra
1. Lietuvos Respublikos
generalinę prokuratūrą sudaro departamentai, valdybos, skyriai bei grupės.
2. Struktūriniams
padaliniams vadovauja vyriausieji prokurorai ar kiti pareigūnai.
3. Generalinė prokuratūra
vadovauja teritorinėms prokuratūroms bei kontroliuoja jų veiklą.
13 straipsnis. Lietuvos
Respublikos prokuratūros kolegija
1. Lietuvos Respublikos
prokuratūroje sudaroma generaliniam prokurorui patarianti institucija -
kolegija.
2. Kolegija svarsto
svarbiausius prokuratūros organizavimo ir veiklos klausimus.
3. Kolegijos sudarymo tvarką
bei jos veiklą nustato generalinio prokuroro patvirtintas reglamentas.
14 straipsnis. Teritorinės
prokuratūros
1. Apygardų ir apylinkių
prokuratūras steigia, jų kompetenciją nustato generalinis prokuroras. Joms
vadovauja apygardų ir apylinkių vyriausieji prokurorai.
2. Apygardų vyriausieji
prokurorai įstatymų ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka kontroliuoja
apylinkių prokuratūrų veiklą.
15 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorijoje
1. Generalinės prokuratūros
pareigūnai pagal generalinio prokuroro nustatytą kompetenciją savo įgaliojimus
vykdo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Apygardų ir apylinkių
prokuratūrų pareigūnai pagal kompetenciją savo įgaliojimus vykdo jiems
paskirtos apygardos ir apylinkės teritorijoje, kuri atitinka teismo teritoriją.
3. Generalinio prokuroro
pavedimu prokuratūros pareigūnai gali vykdyti prokuroro funkcijas ir kitoje
teritorijoje ar kitame teisme.
IV SKIRSNIS
TARNYBA
PROKURATŪROJE
16 straipsnis. Tarnybos
organizavimas
Prokuratūros pareigūnų
tarnyba organizuojama statutinės drausmės pagrindais. Tarnybos sąlygas bei
tvarką nustato įstatymo patvirtintas Tarnybos Lietuvos Respublikos
prokuratūroje statutas.
17 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnai
1. Prokuratūros pareigūnai
yra visų lygių prokurorai, prokurorų pavaduotojai, tardytojai ir jų padėjėjai.
2. Prokurorų pavaduotojai,
taip pat baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka tardytojai turi
procesinius prokurorų įgaliojimus.
3. Prokurorų ir tardytojų
padėjėjams pavedami atskiri kvotos, tardymo ar operatyvinės veiklos veiksmai.
18 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų skyrimas bei atleidimas
1. Prokuratūros pareigūnus
skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Jie yra
valstybės pareigūnai.
2. Prokuratūros pareigūnų
priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš jos reglamentuoja Tarnybos Lietuvos
Respublikos prokuratūroje statutas.
19 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų nušalinimas nuo pareigų
Prokuratūros pareigūnas,
padaręs šiurkštų tarnybinį pažeidimą ar nusikaltimą, Tarnybos Lietuvos
Respublikos prokuratūroje statuto numatytais atvejais ir tvarka generalinio
prokuroro įsakymu gali būti nušalintas nuo einamų pareigų iki bus priimtas
atitinkamas sprendimas.
20 straipsnis. Reikalavimai
prokuratūros pareigūnams
1. Prokuratūros pareigūnais
gali būti skiriami Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys valstybinę kalbą,
turintys šiai profesijai būtiną išsilavinimą, fizinius duomenis ir moralines
savybes.
2. Generaliniu prokuroru, jo
pavaduotojais, vyriausiaisiais prokurorais, jų pavaduotojais, Generalinės
prokuratūros padalinių prokurorais ir tardytojais gali būti asmenys, turintys
aukštąjį teisinį išsilavinimą.
3. Generaliniu prokuroru, jo
pavaduotojais gali būti ne jaunesni kaip 35 metų asmenys, turintys ne mažesnį
kaip 10 metų prokuroro, tardytojo ar teisėjo darbo stažą.
4. Vyriausiaisiais
prokurorais gali būti asmenys, turintys ne mažesnį kaip 3 metų prokuroro,
tardytojo ar teisėjo darbo stažą.
5. Asmenys, neturintys
praktinio teisinio darbo patyrimo, vienerius metus stažuoja eidami prokuratūros
pareigūno pareigas.
21 straipsnis. Prokuratūros
pareigūno priesaika
1. Lietuvos Respublikos
prokuratūros pareigūnai prisiekia Lietuvos valstybei šiais žodžiais:
"Aš, prokuratūros
pareigūnas (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas(a) Lietuvos Respublikai,
vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų nusikalstamumui ir
kitiems teisės pažeidimams įveikti, sąžiningai atlikti savo pareigas, visada
saugoti gerą prokuratūros pareigūno vardą.
Tepadeda man Dievas!".
Prisiekti galima ir be
paskutiniojo sakinio.
2. Generalinis prokuroras ir
jo pavaduotojai prisiekia Respublikos Prezidentui, kiti prokuratūros pareigūnai
- Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Tarnybos Lietuvos Respublikos
prokuratūroje statuto nustatyta tvarka.
3. Atsisakę prisiekti
pareigūnai negali dirbti Lietuvos Respublikos prokuratūroje.
22 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų laipsniai, apranga
1. Lietuvos Respublikos
prokuratūros pareigūnams, atsižvelgiant į einamas pareigas ir darbo stažą,
suteikiami laipsniai.
2. Prokurorai teismo
procesuose vilki mantiją su ženklu - Lietuvos valstybės herbo atvaizdu.
Vykdydami kitas pareigas,
prokurorai dėvi aprangą su skiriamaisiais ženklais.
3. Prokurorų simbolių
etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.
Laipsnių suteikimo, aprangos
išdavimo ir dėvėjimo tvarką nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje
statutas.
23 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų asociacijos
Prokuratūros pareigūnai gali
jungtis į asociacijas savo kultūriniams ir socialiniams poreikiams tenkinti.
24 straipsnis. Draudimas
streikuoti
Prokuratūros pareigūnams
streikuoti draudžiama.
V SKIRSNIS
PROKURORŲ IR
TARDYTOJŲ KOMPETENCIJA, TEISĖS IR PAREIGOS
25 straipsnis. Baudžiamojo
persekiojimo vykdymas
Prokuroras baudžiamojo
proceso įstatymo nustatyta tvarka pradeda baudžiamąjį persekiojimą, tirdamas
nusikaltimą vykdo persekiojimo veiksmus ir, jei yra pagrindas, perduoda bylą
teismui.
26 straipsnis. Kvotos organų
veiklos kontrolė
1. Prokuroras baudžiamojo
proceso įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja kvotą ir jai
vadovauja, siekdamas, kad kvotos organai tiksliai pagal įstatymų reikalavimus
imtųsi visų galimų paieškos ir procesinių veiksmų nustatyti nusikaltimą
padariusį asmenį, kurio atžvilgiu prokuroras galėtų pradėti baudžiamąjį
persekiojimą. Prokuroras gali pats atlikti kvotą dėl bet kokio nusikaltimo.
2. Kvotai vadovaujantis
prokuroras už įstatymų pažeidimus, taip pat už prokuroro nurodymų nevykdymą
gali nušalinti kvotėją nuo konkretaus nusikaltimo tyrimo, reikalauti atleisti
jį iš einamų pareigų ar taikyti kitą drausminę nuobaudą.
3. Prokuroro reikalavimas
dėl kvotėjo patraukimo drausminėn atsakomybėn turi būti išnagrinėtas ir apie
priimtą sprendimą raštu pranešta prokurorui per 15 dienų nuo reikalavimo gavimo
dienos.
27 straipsnis. Parengtinis
tardymas
1. Parengtinį tardymą
atlieka tardytojai baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokuroras gali pats
atlikti tardymą dėl bet kokio nusikaltimo.
28 straipsnis. Valstybinio
kaltinimo palaikymas
1. Prokuroras baudžiamojo proceso
įstatymo nustatyta tvarka palaiko valstybinį kaltinimą pirmosios, apeliacinės
ir kasacinės instancijos teismuose.
2. Prokuroras privalo
apskųsti neteisėtus ar nepagrįstus teismo nuosprendžius, nutartis ir nutarimus.
3. Aukštesnysis prokuroras
privalo apskųsti neteisėtus ar nepagrįstus teismo nuosprendžius, nutartis ir
nutarimus, kurių neapskundė jam pavaldus prokuroras, taip pat generalinio
prokuroro nustatyta tvarka atšaukti žemesniojo prokuroro paduotą nepagrįstą
skundą.
29 straipsnis. Nuosprendžių
įvykdymo kontrolė
Prokuroras įstatymų
nustatyta tvarka kontroliuoja, kad įsiteisėję teismo nuosprendžiai būtų laiku
nukreipti vykdyti ir galutinai įvykdyti, dalyvauja teismo posėdžiuose dėl
nuteistųjų bausmės laiko ir sąlygų pakeitimo.
30 straipsnis. Veiksmų prieš
nusikalstamumą derinimas
1. Lietuvos Respublikos
generalinis prokuroras, teritorinių prokuratūrų vyriausieji prokurorai derina
kvotos ir parengtinio tardymo organų veiksmus prieš nusikalstamumą, kai iškyla
bendrų pastangų šiame darbe būtinybė.
2. Veiksmams suderinti
prokuroras šaukia pasitarimus, į kuriuos gali būti kviečiami ir kitų
suinteresuotų įstaigų vadovai.
3. Prokuroras turi teisę
pareikalauti iš kvotos ir parengtinio tardymo organų vadovų informacijos dėl
suderintų veiksmų ir sprendimų įvykdymo.
31 straipsnis. Valstybės
teisėtų interesų bei asmenų pažeistų teisių gynimas
1. Prokuroras, gavęs
pareiškimą ar kitą informaciją apie valstybės teisėtų interesų bei asmenų
teisių pažeidimus, įstatymo nustatyta tvarka rengia medžiagą civilinei bylai
teisme iškelti, jei:
1) pažeisti neveiksnių,
ribotai veiksnių, invalidų, nepilnamečių bei kitų asmenų, turinčių ribotas
galimybes ginti savo teises, interesai;
2) pažeisti valstybės
turtiniai bei kiti teisėti interesai, o pareigūnai, privalantys ginti šiuos
interesus, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.
2. Jeigu pirmojoje šio
straipsnio dalyje nurodyto pareiškimo nagrinėjimas priklauso kitų institucijų
kompetencijai, jis persiunčiamas pagal priklausomumą.
32 straipsnis. Prokuroro
teisės ir pareigos rengiant medžiagą civilinei bylai teisme iškelti
bei dalyvaujant
jos nagrinėjime
1. Prokuroras, rengdamas
medžiagą civilinei bylai teisme iškelti, turi teisę:
1) reikalauti norminių ir
kitų teisinių aktų, dokumentų bei kitos informacijos iš valstybės valdymo
organų ir jiems pavaldžių institucijų, valstybės kontrolės, savivaldybių,
įmonių, įstaigų ir organizacijų, bankų, taip pat partijų, visuomeninių
organizacijų;
2) pavesti valstybės
valdymo, valstybės kontrolės organams, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams
bei kitiems pareigūnams atlikti patikrinimus, revizijas, ekspertizes, pateikti
išvadas;
3) šaukti piliečius bei
pareigūnus ir gauti jų paaiškinimus dėl įstatymų pažeidimų;
4) esant būtinumui,
tiesiogiai vietose tikrinti pareiškimuose išdėstytas civilinių interesų
pažeidimų aplinkybes.
2. Prokuroras, nustatęs
įstatymo pažeidimus, atsižvelgdamas į jų pobūdį, privalo:
1) civilinio proceso
įstatymo nustatyta tvarka pateikti ieškinius ir pareiškimus teisme;
2) dalyvauti teismuose
nagrinėjant civilines bylas, iškeltas prokuroro iniciatyva, apskųsti neteisėtus
ar nepagrįstus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus šiose bylose.
33 straipsnis. Kitos
prokurorų teisės ir pareigos
1. Lietuvos Respublikos
generalinis prokuroras turi teisę:
1) dalyvauti Lietuvos
Respublikos Seimo sesijose ir Vyriausybės posėdžiuose;
2) siūlyti Teisėjų senato
pirmininkui nagrinėti įstatymų taikymo teismų praktikoje klausimus, dalyvauti
Teisėjų senato posėdžiuose ir ten reikšti nuomonę svarstomais klausimais.
2. Prokurorai turi teisę
dalyvauti savivaldybių tarybų sesijose bei jų vykdomųjų organų posėdžiuose.
3. Prokuroras, matydamas,
jog teismas nesiima visų reikiamų priemonių bylai greitai išnagrinėti, turi
teisę apie tai informuoti institucijas, kurios pagal Lietuvos Respublikos
teismų įstatymo 73 straipsnį atlieka teisėjų administracinės veiklos kontrolę.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-958,
1998 12 10, Žin., 1998, Nr. 114-3187 (1998 12 30)
VI SKIRSNIS
PROKURORO
REAGAVIMO AKTAI
34 straipsnis. Prokuroro
reagavimo aktai
Dėl įstatymų pažeidimų
tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias ir civilines bylas prokurorai reaguoja
baudžiamojo proceso įstatymo ir civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.
VII SKIRSNIS
PROKURATŪROS
PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
35 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų darbo apmokėjimas
Lietuvos Respublikos
prokuratūros pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos
Respublikos įstatymai.
36 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų pensijos
Prokuratūros pareigūnų
pensinį aprūpinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
37 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis
Prokuratūros pareigūnams, paskyrimo
vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, įstatymo nustatyta tvarka
suteikiamos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
Kol prokuratūros pareigūnui
bus suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa arba kol jis apsirūpins gyvenamąja
patalpa, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos
gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.
38 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų atostogos
Prokuratūros pareigūnams
atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Prokuratūros pareigūnų valstybinis
socialinis draudimas ir kitos socialinės
garantijos
Prokuratūros
pareigūnai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos
valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
Kitas
prokuratūros pareigūnų socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos
įstatymai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.
64-2328 (2001-07-25)
40 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų socialinių garantijų atėmimas
Prokuratūros pareigūnai,
atleisti iš pareigų už padarytus šiurkščius tarnybinius pažeidimus ar
nusikaltimus, netenka socialinių garantijų, numatytų šio įstatymo 36
straipsnyje.
VIII SKIRSNIS
PROKURATŪROS
FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS APRŪPINIMAS
41 straipsnis. Prokuratūros
finansavimas
1. Lietuvos Respublikos
prokuratūra finansuojama iš valstybės biudžeto ir turi atskirą išlaidų sąmatą.
2. Lietuvos Respublikos
prokuratūros išlaidas tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.
42 straipsnis. Prokuratūros
materialinis aprūpinimas
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir savivaldybių vykdomieji organai suteikia prokuratūroms tarnybines
patalpas ir ryšių priemones, garantuoja kitą materialinį aprūpinimą.
IX SKIRSNIS
BAIGIAMIEJI
NUOSTATAI
43 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų ir specialistų kvalifikacijos kėlimas, spaudos
leidiniai
Lietuvos Respublikos
generalinė prokuratūra gali steigti prokuratūros pareigūnų ir specialistų
kvalifikacijos kėlimo įstaigas, leisti specialius leidinius.
44 straipsnis. Prokuratūros
tarptautiniai ryšiai
Lietuvos Respublikos
prokuratūra palaiko ryšius su kitų valstybių prokuratūromis ir kitomis
teisėsaugos institucijomis.
45 straipsnis. Lietuvos
Respublikos prokuratūros įstatymo įsigaliojimas
1. Lietuvos Respublikos
prokuratūros įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
2. Lietuvos Respublikos
prokuratūros reformavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas
"Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo įgyvendinimo tvarkos".
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
__________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-620, 1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO"
PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-142,
1997 03 13, Žin., 1997, Nr. 23-543 (1997 03 15)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-958,
1998 12 10, Žin., 1998, Nr. 114-3187 (1998 12 30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-43, 2000 11 28, Žin., 2000, Nr.
103-3259 (2000 12 01)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.
64-2328 (2001-07-25)
VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO, TEISMŲ ĮSTATYMO,
KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO, SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO, SEIMO NARIŲ DARBO
SĄLYGŲ ĮSTATYMO, PROKURATŪROS ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROKURATŪROJE STATUTO, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO, VAIKO TEISIŲ
APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-866,
2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1886 (2002-05-17)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija
***
@@ -1152,7 +2972,7 @@
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-05-17)
Aušrinė Trapinskienė (2003-05-20)
autrap@lrs.lt
2002-05-02
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 11, 31, 45 y 2 más
2001-07-10
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 44, 42, 45, 39
2000-11-28
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 42 más
1998-12-10
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 15, 19, 4 y 42 más
1997-03-13
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 42 más
1994-11-03
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą