LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas
38 versijos
· 1994-10-13
2025-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 27, 60, 61 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 49, 26, 501
2023-12-23
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 20, 40, 25
2023-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 50, 61, 49 y 2 más
2022-09-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 375
2021-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 47, 61, 49
2020-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 161
2020-06-23
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 11, 61, 3711 y 5 má
2020-06-20
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 26, 10
2019-12-12
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 372, 373 y 8 má
2019-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — art. 10
2019-01-19
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 378, 379
2019-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 52
2018-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 16, 44 y 28 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 61, 12, 41
2015-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 61
2015-06-16
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 66 más
2014-06-27
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 21, 45 y 17 más
2014-05-14
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 21, 23, 371 y 8 más
2013-12-30
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 26, 23, 61 y 3 más
2013-12-19
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 16 más
2012-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 21, 17 y 34 más
2010-06-03
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 26, 20 y 13 más
2010-04-27
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 26, 20 y 13 más
2009-10-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 371, 44 y 4 más
2008-11-15
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 14 más
2008-07-17
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 22 más
2007-01-18
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 43 más
Pakeitimai 2007-01-18
@@ -36,28 +36,28 @@
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)
PIRMASIS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos
Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą,
veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos
Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir
pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas,
socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.
ANTRASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos
Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą,
veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos
Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir
pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas,
socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.
ANTRASIS SKIRSNIS
PROKURATŪROS STATUSAS, sandara, FUNKCIJOS
ir VEIKLOS PAGRINDAI
@@ -328,6 +328,82 @@
funkcijas.
9
straipsnis. Teritorinės prokuratūros
ir jų funkcijos
1. Teritorines prokuratūras steigia, reorganizuoja ir
likviduoja, jų statusą, struktūrą, kompetenciją ir veiklos teritorijas,
atsižvelgdamas į įstatymų nustatytas apygardų ir apylinkių teismų veiklos
teritorijas, nustato generalinis prokuroras.
2. Teritorinei prokuratūrai vadovauja teritorinės prokuratūros
vyriausiasis prokuroras.
3. Apygardų prokuratūros pagal kompetenciją:
1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;
2) atlieka ikiteisminį tyrimą;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame
procese;
4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
5) dalyvauja apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąsias bylas;
6) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
7) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant
nusikalstamas veikas;
8) gina viešąjį interesą;
9) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka
užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms institucijomis rengia ir vykdo jų
teisinės pagalbos prašymus;
10) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
4. Apylinkių prokuratūros pagal kompetenciją:
1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja;
2) atlieka ikiteisminį tyrimą;
3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame
procese;
4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose;
5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;
6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant
nusikalstamas veikas;
7) gina viešąjį interesą;
8) įstatymų ir tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais ir tvarka
vykdo užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių institucijų teisinės pagalbos
prašymus;
9) atlieka kitas prokuratūros funkcijas.
9 straipsnis.
Teritorinės prokuratūros ir jų
@@ -594,7 +670,9 @@
tyrimas.
13 straipsnis. Prokurorų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorijoje
13 straipsnis. Prokurorų įgaliojimai Lietuvos
Respublikos teritorijoje
1. Atlikdami
@@ -612,6 +690,98 @@
generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo nustatytą kompetenciją.
14
straipsnis. Prokurorų pavaldumas
1. Generalinio
prokuroro (jo pavaduotojo), teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo
pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys
proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi.
2. Prokurorai
apie Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro
(jo pavaduotojo) įsakymą, kitą norminį aktą, aukštesniojo prokuroro priimtą
proceso sprendimą, prieštaraujančius įstatymams, privalo pranešti generaliniam
prokurorui (jo pavaduotojui).
3. Prokurorai,
nesutikdami su generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu ar kitu norminiu
aktu, įstatymų nustatyta tvarka gali jį apskųsti teismui.
15
straipsnis. Aukštesnysis prokuroras
1. Aukštesniojo
prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis Įstatymas ir
Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai (toliau – Kompetencijos
nuostatai).
2. Prokurorui
vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra:
1) apylinkės
prokuratūros prokurorui – apylinkės vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
2) apygardos
prokuratūros prokurorui – apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas);
3)
apylinkės vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) – apygardos vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas);
4)
apygardos vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui), Generalinės prokuratūros
prokurorui – Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiasis
prokuroras (jo pavaduotojas);
5) Generalinės
prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui)
– generalinis prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Aukštesnysis
prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti.
Prokuroras turi teisę reikalauti, kad aukštesnysis prokuroras nurodymus dėl
proceso sprendimų, kurie neįforminami nutarimais, duotų raštu.
4. Prokuroro
priimtą proceso nutarimą gali panaikinti aukštesnysis prokuroras, priimdamas
motyvuotą nutarimą.
5. Proceso
dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali
įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui.
14 straipsnis.
Prokurorų pavaldumas
@@ -704,9 +874,9 @@
įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui.
16 straipsnis. Ikiteisminis tyrimas, valstybinis
kaltinimas ir nuosprendžių vykdymo kontrolė
16 straipsnis. Ikiteisminis
tyrimas, valstybinis kaltinimas ir nuosprendžių vykdymo kontrolė
1. Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį
@@ -750,7 +920,9 @@
pasiūlymus.
19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas
19 straipsnis. Viešojo
intereso gynimas
1. Prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės
@@ -918,9 +1090,9 @@
Prokuratūros vadovai
22
straipsnis. Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka
22 straipsnis. Generalinio prokuroro, jo pavaduotojų
skyrimo ir atleidimo tvarka
1. Generaliniu
@@ -978,217 +1150,2503 @@
7) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.
22 straipsnis. Prokuratūros
pareigūnų laipsniai, apranga
1. Lietuvos Respublikos
prokuratūros pareigūnams, atsižvelgiant į einamas pareigas ir darbo stažą,
suteikiami laipsniai.
2. Prokurorai teismo
procesuose vilki mantiją su ženklu - Lietuvos valstybės herbo atvaizdu.
Vykdydami kitas pareigas,
prokurorai dėvi aprangą su skiriamaisiais ženklais.
3. Prokurorų simbolių
etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.
Laipsnių suteikimo, aprangos
išdavimo ir dėvėjimo tvarką nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje
statutas.
23 straipsnis. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų
23 straipsnis. Generalinio
prokuroro ir jo pavaduotojų tarnybos ypatumai
1. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas), vykdydamas proceso įstatymus, prokurorams yra
aukštesnysis prokuroras.
2. Generalinis
prokuroras Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų, generalinio
prokuroro ir jo pavaduotojų, prokurorų kompetenciją nustato įsakymu
patvirtindamas Kompetencijos nuostatus.
3. Generaliniam
prokurorui ir jo pavaduotojams netaikomos šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies,
26 straipsnio, 30 straipsnio 3 dalies, 31–34, 36, 37 straipsnių, 39 straipsnio
3 dalies, 40–44 straipsnių, 45 straipsnio 1–6 dalių, 46, 48 straipsnių ir 53
straipsnio 2 dalies nuostatos.
Penktasis skirsnis
Priėmimas į tarnybą prokuratūroje
24 straipsnis. Prokurorai ir prokuratūros
personalas
1. Prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai.
Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas.
2. Prokuratūros personalą sudaro:
1) prokuratūros valstybės tarnautojai: vyriausiojo prokuroro padėjėjai,
prokuroro padėjėjai, vyriausieji specialistai, vyresnieji specialistai,
specialistai ir kiti valstybės tarnautojai;
2) darbuotojai.
3. Prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato
Valstybės tarnybos įstatymas.
4. Prokuratūros darbuotojų darbo sąlygas ir tvarką nustato Darbo
kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.
25 straipsnis. Priėmimo į
tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas reikalavimai
1. Asmuo gali būti priimtas į tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į
prokuroro pareigas, jei jis yra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos
Respublikos pilietis, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turi aukštąjį
universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės magistro ar teisininko
profesinį kvalifikacinį laipsnį arba teisės krypties socialinių mokslų daktaro
ar habilituoto daktaro laipsnį, išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą ir
turi Atrankos komisijos teikimą.
2. Užsienio mokymo įstaigose asmens įgytas išsilavinimas pripažįstamas
Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Laikoma, kad asmuo yra nepriekaištingos
reputacijos, jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo
už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai
ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas.
4. Asmuo negali būti priimtas į tarnybą
prokuratūroje ir eiti prokuroro pareigas, jeigu:
1) jis neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje
reikalavimų;
2) jo tarnyba prokuratūroje sukeltų viešųjų ir
privačių interesų konfliktą;
3) tarp jo ir
prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo giminaičio ar svainystės
ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis pavaldumas;
4) tai draudžia
įstatymai.
26 straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir
skyrimo į prokuroro pareigas tvarka
1. Į tarnybą
prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos
principais. Į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu
skiria generalinis prokuroras, remdamasis Atrankos komisijos teikimu.
2. Prokurorų
pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras.
3. Asmuo, pateikęs prašymą tarnauti prokuroru,
privalo:
1) pateikti
duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka priėmimo į tarnybą
prokuratūroje reikalavimus;
2) pasitikrinti
sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro
pareigas. Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus nustato
sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;
3) pateikti gyventojo turto ir gyventojų pajamų
mokesčio deklaracijas;
4) išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą.
4. Nuo pretendentų į prokurorus egzamino atleidžiamas asmuo:
1) išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio egzamino
išlaikymo nepraėjo šeši mėnesiai;
2) turintis trejų metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą, jei
nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo penkeri metai;
3) turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto
daktaro laipsnį.
5. Asmuo, nesutikdamas su Egzaminų komisijos sprendimu, gali jį
apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas, asmuo
turi būti pasirašytinai supažindintas su Kompetencijos nuostatais.
7. Jei iki
tarnybos prokuroru pradžios paaiškėja aplinkybių, dėl kurių paskirtas į
prokuroro pareigas asmuo negali jų eiti, įsakymas dėl jo paskyrimo į prokuroro
pareigas panaikinamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
27 straipsnis. Asmens duomenys
1. Generalinė prokuratūra turi teisę Asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti prašymus tarnauti
prokuroru pateikusių asmenų ir prokurorų asmens duomenis ir ypatingus asmens
duomenis.
2. Prašymą tarnauti prokuroru pateikusio asmens
duomenys, taip pat duomenys apie prokuroro priėmimą į tarnybą, jo priesaiką,
paskyrimą į pareigas ir atleidimą iš tarnybos, nušalinimą nuo pareigų,
skatinimą, tarnybines nuobaudas, tarnybinių asmens apsaugos priemonių išdavimą
ir kiti duomenys tvarkomi Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje
pagal generalinio prokuroro patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles.
28
straipsnis. Tarnybos prokuroru stažas
1. Prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į
prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m.
kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.
2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant
asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros
tvarką, sudaro:
1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo teisėju stažas;
2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo
turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
stažas;
3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo
teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.
3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant
prokurorų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo
stažas;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas.
4. Asmens, kuris iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtas į
respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės,
transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros
stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos
prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
5. Asmens darbo (tarnybos) laikas, numatytas šio straipsnio 2 ir 3
dalyse, į tarnybos prokuroru stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu
remiantis Atrankos komisijos teikimu.
6. Asmuo, nesutikdamas su Atrankos komisijos teikimu, gali jį apskųsti
generaliniam prokurorui, o nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl
stažo įskaitymo, – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta
tvarka.
28 straipsnis.
Tarnybos prokuroru stažas
1. Prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į
prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m.
kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.
2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant
asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros
tvarką, sudaro:
1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo teisėju stažas;
2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo
turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
stažas;
3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo
teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.
3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant
prokurorų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo
stažas;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas.
4. Asmens, kuris iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtas į
respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės,
transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros
stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos
prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
5. Asmens darbo (tarnybos) laikas, numatytas šio straipsnio 2 ir 3
dalyse, į tarnybos prokuroru stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu
remiantis Atrankos komisijos teikimu.
6. Asmuo, nesutikdamas su Atrankos komisijos teikimu, gali jį apskųsti
generaliniam prokurorui, o nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl
stažo įskaitymo, – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta
tvarka.
29 straipsnis. Prokurorams taikomi apribojimai
1. Prokuroras negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti
kitose įstaigose, įmonėse bei organizacijose, išskyrus mokslinį ar pedagoginį
darbą arba kūrybinę veiklą.
2. Prokuroras negali gauti kito atlyginimo, išskyrus prokuroro darbo
užmokestį, atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose
mokyklose, už darbą teisės aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis
darbas neįeina į prokuroro pareigas.
3. Prokuroras tik generalinio prokuroro sutikimu gali dirbti mokslinį
ar pedagoginį darbą, dalyvauti teisės aktų projektų rengimo grupėse ar
komisijose.
30 straipsnis. Prokuroro priesaika
1.
Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas asmuo prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis
asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikų tekstų:
1) „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir
įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir
teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man patikėtas
paslaptis ir gerą prokuroro vardą.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir
įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir
teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man
patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.“
2. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo.
3. Prokuroro priesaiką priima generalinis prokuroras.
4. Prokuroras prisiekia vieną kartą, jei jis nebuvo iš prokuroro
pareigų atleistas.
5. Prokuroro pasirašytas vardinis priesaikos lapas saugomas jo asmens
byloje.
6. Sulaužęs priesaiką, prokuroras atsako kaip padaręs tarnybinį
nusižengimą ar prokuroro vardą žeminantį poelgį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-417, 2005-11-22,
Žin., 2005, Nr. 143-5179 (2005-12-08)
Šeštasis SKIRSNIS
Prokurorų
tarnybos ypatumai
31
straipsnis. Prokurorų stažuotės
1. Asmuo,
priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą,
pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną
individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo,
atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei
skiriamas vadovas.
2. Prokurorų
stažuotės nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
3. Prokuroras
stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir proceso sprendimų bei nutarimų projektus
privalo derinti su stažuotės vadovu.
4. Pasibaigus
prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Ji
generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti
kvalifikacinį rangą;
2) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;
3) prokuroro
tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.
5. Atestacijos
komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti
stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.
6. Prokuroro
stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą
tarnybos prokuroru stažą.
32
straipsnis. Prokurorų kvalifikacijos kėlimas
1. Prokurorai privalo kelti
kvalifikaciją pagal Generalinės prokuratūros parengtas mokymo programas.
2. Prokuratūra turi sudaryti sąlygas prokurorams
savarankiškai kelti kvalifikaciją.
3. Mokytis į
užsienį prokuratūros siuntimu išvykusiam prokurorui paliekamos jo eitos
pareigos ir ne ilgiau kaip tris mėnesius mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
4. Prokuratūros
siuntimu mokęsis ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi
pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1
dalies 1–6, 9 ir 10 punktų ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 punktų nuostatas prokuroras
privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už paskutinius
dvejus metus.
5. Prokuratūros
išlaidų sąmatoje prokurorų stažuotėms ir kvalifikacijos kėlimui turi būti
numatytos lėšos, kurios sudarytų ne mažiau kaip 3 procentus prokurorų darbo
užmokesčiui skirtų asignavimų.
33
straipsnis. Prokurorų tarnybos vertinimas
1. Prokurorų
tarnybą, kompetenciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina
Atestacijos komisija.
2. Prokuroro
tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai
eilinio tarnybos vertinimo metu.
3. Į vyriausiojo
prokuroro pareigas skiriamam prokurorui generalinio prokuroro įsakymu skiriamas
neeilinis tarnybos vertinimas. Neeilinis tarnybos vertinimas neskiriamas, jei
nuo paskutinio tarnybos vertinimo nėra praėję vieneri metai.
4. Nėščios
prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.
5. Atestacijos
komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam
prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas;
2) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į aukštesnes pareigas;
3) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;
4) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.
6. Atestacijos
komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti
tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.
7. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam
prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
31 straipsnis.
Prokurorų stažuotės
1. Asmuo,
priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą,
pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną
individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo,
atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei
skiriamas vadovas.
2. Prokurorų
stažuotės nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
3. Prokuroras
stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir proceso sprendimų bei nutarimų projektus
privalo derinti su stažuotės vadovu.
4. Pasibaigus
prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Ji
generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti
kvalifikacinį rangą;
2) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;
3) prokuroro
tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.
5. Atestacijos
komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti
stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.
6. Prokuroro
stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą
tarnybos prokuroru stažą.
32 straipsnis.
Prokurorų kvalifikacijos kėlimas
1. Prokurorai privalo kelti
kvalifikaciją pagal Generalinės prokuratūros parengtas mokymo programas.
2. Prokuratūra turi sudaryti sąlygas prokurorams
savarankiškai kelti kvalifikaciją.
3. Mokytis į
užsienį prokuratūros siuntimu išvykusiam prokurorui paliekamos jo eitos
pareigos ir ne ilgiau kaip tris mėnesius mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
4. Prokuratūros
siuntimu mokęsis ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi
pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1
dalies 1–6, 9 ir 10 punktų ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 punktų nuostatas prokuroras
privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už paskutinius
dvejus metus.
5. Prokuratūros
išlaidų sąmatoje prokurorų stažuotėms ir kvalifikacijos kėlimui turi būti
numatytos lėšos, kurios sudarytų ne mažiau kaip 3 procentus prokurorų darbo
užmokesčiui skirtų asignavimų.
33 straipsnis.
Prokurorų tarnybos vertinimas
1. Prokurorų
tarnybą, kompetenciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina
Atestacijos komisija.
2. Prokuroro
tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai
eilinio tarnybos vertinimo metu.
3. Į vyriausiojo
prokuroro pareigas skiriamam prokurorui generalinio prokuroro įsakymu skiriamas
neeilinis tarnybos vertinimas. Neeilinis tarnybos vertinimas neskiriamas, jei
nuo paskutinio tarnybos vertinimo nėra praėję vieneri metai.
4. Nėščios
prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.
5. Atestacijos
komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam
prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas;
2) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į aukštesnes pareigas;
3) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;
4) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.
6. Atestacijos
komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti
tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.
7. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam
prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Prokurorų
karjera
1.
Karjeros siekiantis prokuroras jo sutikimu remiantis Atestacijos komisijos išvada
įrašomas į Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašą. Į šį sąrašą įrašytas
prokuroras turi pirmumo teisę skiriant į aukštesnes pareigas.
2. Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašas tvarkomas
Generalinėje prokuratūroje generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
3. Į vyriausiojo prokuroro pareigas penkeriems metams
skiriamas asmuo, kuris turi reikiamą tarnybos prokuroru stažą ir kurio
profesines žinias bei administracinius gebėjimus patvirtino Atestacijos
komisija.
4.
Vyriausiasis prokuroras pasibaigus penkerių metų paskyrimo į šias pareigas
laikotarpiui remiantis Atestacinės komisijos išvada vėl gali būti paskirtas į
tas pačias pareigas.
5. Į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)
pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų tarnybos
prokuroru ar darbo teisėju stažą, jei bent dvejus metus jis yra ėjęs Generalinės
prokuratūros, apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės vyriausiojo prokuroro
(jo pavaduotojo) pareigas arba dirbęs apygardos teismo, apygardos
administracinio teismo teisėju, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėju, arba asmuo, kuris turėdamas teisės
krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau
kaip septynerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą.
6. Į Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos prokuratūros
struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne
mažesnį kaip penkerių metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą, arba
asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto
daktaro laipsnį ne mažiau kaip penkerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį
darbą.
7. Į apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės prokuratūros
struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas
skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip trejų metų tarnybos prokuroru ar
darbo teisėju stažą, arba asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių
mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau kaip trejus metus yra
dirbęs teisinį pedagoginį darbą.
8. Galiojančių tarnybinių nuobaudų turintys
prokurorai į aukštesnes pareigas neskiriami.
35
straipsnis. Prokurorų kvalifikaciniai rangai
1. Prokurorams
suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas
pareigas:
1) jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos
patarėjas;
3) vyresnysis
justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis
justicijos patarėjas;
5) valstybinis
justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis
valstybinis justicijos patarėjas.
2. Generaliniam
prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą,
generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo
kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į
pareigas.
3. Prokurorui
kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras įsakymu remdamasis
Atestacijos komisijos išvadomis po jo kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo
tvarka:
1) einančiam
prokuroro pareigas Generalinėje prokuratūroje arba apygardos vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)
pareigas – ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį
rangą;
2) einančiam
prokuroro pareigas teritorinėje prokuratūroje – ne aukštesnį kaip vyresniojo
justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.
4. Pretendentų į
prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta
teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo
kvalifikacinis rangas.
5. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas
nesuteikiamas.
6. Prokurorui,
pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas
kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.
36
straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas
1. Prokuroras generalinio prokuroro įsakymu gali
būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas.
2. Prokuroras į
aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo sutikimu;
2) tarnybinio
būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;
3) pagal
Atestacijos komisijos išvadą.
3. Prokuroras į
lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu;
2) kai dėl
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos;
3) tarnybinio
būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;
4) dėl sveikatos
būklės (remiantis medicinos komisijos išvada).
4. Prokuroras į
žemesnes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu;
2) kai dėl
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos ir nėra
galimybių perkelti jį į lygiavertes pareigas;
3) dėl sveikatos
būklės (remiantis medicinos komisijos išvada), jei nėra galimybės perkelti į
lygiavertes pareigas;
4) tarnybinio
būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;
5) kai yra
Atestacijos komisijos išvada, konstatuojanti, kad tas prokuroras netinka eiti
pareigas;
6) kai jam
paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.
5. Nėščią
prokurorę perkelti į kitas pareigas be jos sutikimo, išskyrus šio straipsnio 2
dalies 3 punkte ir 4 dalies 5, 6 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
6. Prokurorą,
kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, perkelti į kitas pareigas be jo
sutikimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 4 punkte ir 4
dalies 3, 5, 6 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
7. Generalinio
prokuroro įsakyme dėl prokuroro perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodytas
perkėlimo pagrindas.
35 straipsnis.
Prokurorų kvalifikaciniai rangai
1. Prokurorams
suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas
pareigas:
1)
jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos
patarėjas;
3) vyresnysis
justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis
justicijos patarėjas;
5) valstybinis
justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis
valstybinis justicijos patarėjas.
2. Generaliniam
prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą,
generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo
kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į
pareigas.
3. Prokurorui
kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras įsakymu remdamasis
Atestacijos komisijos išvadomis po jo kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo
tvarka:
1) einančiam
prokuroro pareigas Generalinėje prokuratūroje arba apygardos vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)
pareigas – ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį
rangą;
2) einančiam
prokuroro pareigas teritorinėje prokuratūroje – ne aukštesnį kaip vyresniojo
justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.
4. Pretendentų į
prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta
teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo
kvalifikacinis rangas.
5. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas
nesuteikiamas.
6. Prokurorui,
pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas
kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.
36 straipsnis.
Perkėlimas į kitas pareigas
1. Prokuroras generalinio prokuroro įsakymu gali
būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas.
2. Prokuroras į
aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo sutikimu;
2) tarnybinio
būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;
3) pagal
Atestacijos komisijos išvadą.
3. Prokuroras į
lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu;
2) kai dėl
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos;
3) tarnybinio
būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;
4) dėl sveikatos
būklės (remiantis medicinos komisijos išvada).
4. Prokuroras į
žemesnes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu;
2) kai dėl
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos ir nėra
galimybių perkelti jį į lygiavertes pareigas;
3) dėl sveikatos
būklės (remiantis medicinos komisijos išvada), jei nėra galimybės perkelti į
lygiavertes pareigas;
4) tarnybinio
būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;
5) kai yra
Atestacijos komisijos išvada, konstatuojanti, kad tas prokuroras netinka eiti
pareigas;
6) kai jam
paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.
5. Nėščią
prokurorę perkelti į kitas pareigas be jos sutikimo, išskyrus šio straipsnio 2
dalies 3 punkte ir 4 dalies 5, 6 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
6. Prokurorą,
kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, perkelti į kitas pareigas be jo
sutikimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 4 punkte ir 4
dalies 3, 5, 6 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
7. Generalinio
prokuroro įsakyme dėl prokuroro perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodytas
perkėlimo pagrindas.
37 straipsnis. Pavedimas atlikti kitas funkcijas
1. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas), vykdydamas proceso įstatymus, prokurorams yra
aukštesnysis prokuroras.
prokuroras, jo pavaduotojas, teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras
tarnybinio būtinumo atvejais gali laikinai pavesti prokurorui be jo sutikimo
toje pačioje prokuratūroje atlikti bet kokias jo kvalifikaciją atitinkančias
prokuroro funkcijas.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytas pavedimas yra laikinas ir negali trukti ilgiau
kaip šešis mėnesius per trejus tarnybos prokuratūroje metus.
38
straipsnis. Prokurorų profesinė etika ir elgesys
1. Prokurorai
tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Prokurorų etikos kodekso. Šį kodeksą
tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.
2. Prokurorų
etikos kodekso pažeidimus tiria Etikos komisija. Ši komisija pateikia siūlymą
dėl tarnybinės nuobaudos Prokurorų etikos kodeksą pažeidusiam prokurorui
taikymo.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
PROKURORŲ
SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ
39
straipsnis. Prokurorų skatinimas
1. Už pavyzdingą
tarnybinių pareigų atlikimą ar pasižymėjimą tarnyboje prokurorai gali būti
skatinami:
1) padėka;
2) prokuroro
garbės arba kitu pasižymėjimo ženklu;
3) vienkartine
(iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio) pinigine išmoka;
4) vardine
dovana (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio vertės);
5) suteikiant
aukštesnį kvalifikacinį rangą;
6) įteikiant
vardinį ginklą.
2. Už ypatingus
nuopelnus Lietuvos valstybei prokuroras gali būti teikiamas valstybės
apdovanojimui gauti.
3. Prokuroras
skatinamas šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
4. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turintis prokuroras neskatinamas ir neteikiamas valstybės
apdovanojimui gauti.
40
straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
Prokurorui už
įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus arba prokuroro vardą žeminančius
poelgius gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3)
kvalifikacinio rango pažeminimas;
4) perkėlimas į
žemesnes pareigas;
5) atleidimas iš
tarnybos.
41
straipsnis. Tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka
1. Prokurorui
tarnybinė nuobauda skiriama generalinio prokuroro įsakymu šio Įstatymo ir
generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
2. Prokurorui
tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo
tarnybinio patikrinimo išvados dėl prokuroro padaryto įstatymo pažeidimo,
tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio pateikimo
generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) dienos.
3. Tarnybinis
patikrinimas atliekamas, kai prokuroro veika turi įstatymo pažeidimo,
tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių, taip
pat kai prokuroras nušalinamas nuo pareigų, jei panaudojo šaunamąjį ginklą arba
remiantis Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro tarnybiniu pranešimu.
4. Tarnybinis
patikrinimas pradedamas nedelsiant, kai gaunama generalinio prokuroro (jo
pavaduotojo) rezoliucija pradėti tarnybinį patikrinimą, ir atliekamas ne ilgiau
kaip 30 kalendorinių dienų šio
Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Prokuroras
tarnybinio patikrinimo metu turi pateikti rašytinį paaiškinimą. Tarnybinė
nuobauda gali būti skiriama, nors prokuroras nepateikia rašytinio paaiškinimo
arba atsisako jį pateikti.
6. Prokurorui
tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio
nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio padarymo dienos nepraėjo
šeši mėnesiai.
7. Prokurorui,
kuris padarė proceso įstatymų normų pažeidimą atlikdamas savo funkcijas (tai
yra: priėmė neteisėtą sprendimą, atliko neteisėtą ikiteisminio tyrimo veiksmą,
per įstatymų nustatytą terminą nepriėmė būtino sprendimo ar neatliko būtino
ikiteisminio tyrimo veiksmo), tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo
pažeidimo padarymo dienos nepraėjo trisdešimt šeši mėnesiai.
8. Prokuroro dėl
laikino nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės nuobaudos
skyrimo terminą neįskaitomas.
9. Už vieną
įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą arba prokuroro vardą žeminantį poelgį
skiriama viena tarnybinė nuobauda.
10. Jei
prokuroras padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta
neatsižvelgiant į kitą atsakomybę.
42
straipsnis. Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas
1. Prokurorui
paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.
2. Tarnybinė
nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau
kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras
pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.
3. Tarnybinė
nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.
4. Pasibaigus
tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango
pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar
aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta
tvarka.
5. Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos
paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
43
straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka
1. Prokuroras gali būti nušalintas
nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra
pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar
nusikalstamos veikos požymių.
2. Prokurorą nuo pareigų nušalina
generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės
prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip
iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą
veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio
sprendimo baudžiamojoje byloje.
3. Iš prokuroro,
nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys,
prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.
4. Prokuroro nušalinimo nuo pareigų
laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.
5. Kai nuo
pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma
paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.
6. Nepagrįstai
nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto
nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas
įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
aštuntasis skirsnis
prokuroro Atleidimas iš tarnybos
38 straipsnis.
Prokurorų profesinė etika ir elgesys
1. Prokurorai
tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Prokurorų etikos kodekso. Šį kodeksą
tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.
2. Prokurorų
etikos kodekso pažeidimus tiria Etikos komisija. Ši komisija pateikia siūlymą
dėl tarnybinės nuobaudos Prokurorų etikos kodeksą pažeidusiam prokurorui
taikymo.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ
SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ
39 straipsnis.
Prokurorų skatinimas
1. Už pavyzdingą
tarnybinių pareigų atlikimą ar pasižymėjimą tarnyboje prokurorai gali būti
skatinami:
1)
padėka;
2) prokuroro
garbės arba kitu pasižymėjimo ženklu;
3) vienkartine
(iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio) pinigine išmoka;
4) vardine
dovana (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio vertės);
5) suteikiant
aukštesnį kvalifikacinį rangą;
6) įteikiant
vardinį ginklą.
2. Už ypatingus
nuopelnus Lietuvos valstybei prokuroras gali būti teikiamas valstybės
apdovanojimui gauti.
3. Prokuroras
skatinamas šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
4. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turintis prokuroras neskatinamas ir neteikiamas valstybės
apdovanojimui gauti.
40 straipsnis.
Tarnybinės nuobaudos
Prokurorui už
įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus arba prokuroro vardą žeminančius
poelgius gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1)
pastaba;
2) papeikimas;
3)
kvalifikacinio rango pažeminimas;
4) perkėlimas į
žemesnes pareigas;
5) atleidimas iš
tarnybos.
41 straipsnis.
Tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka
1. Prokurorui
tarnybinė nuobauda skiriama generalinio prokuroro įsakymu šio Įstatymo ir
generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
2. Prokurorui
tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo
tarnybinio patikrinimo išvados dėl prokuroro padaryto įstatymo pažeidimo,
tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio pateikimo
generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) dienos.
3. Tarnybinis
patikrinimas atliekamas, kai prokuroro veika turi įstatymo pažeidimo,
tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių, taip
pat kai prokuroras nušalinamas nuo pareigų, jei panaudojo šaunamąjį ginklą arba
remiantis Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro tarnybiniu pranešimu.
4. Tarnybinis
patikrinimas pradedamas nedelsiant, kai gaunama generalinio prokuroro (jo
pavaduotojo) rezoliucija pradėti tarnybinį patikrinimą, ir atliekamas ne ilgiau
kaip 30 kalendorinių dienų šio
Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Prokuroras
tarnybinio patikrinimo metu turi pateikti rašytinį paaiškinimą. Tarnybinė
nuobauda gali būti skiriama, nors prokuroras nepateikia rašytinio paaiškinimo
arba atsisako jį pateikti.
6. Prokurorui
tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio
nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio padarymo dienos nepraėjo
šeši mėnesiai.
7. Prokurorui,
kuris padarė proceso įstatymų normų pažeidimą atlikdamas savo funkcijas (tai
yra: priėmė neteisėtą sprendimą, atliko neteisėtą ikiteisminio tyrimo veiksmą,
per įstatymų nustatytą terminą nepriėmė būtino sprendimo ar neatliko būtino
ikiteisminio tyrimo veiksmo), tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo
pažeidimo padarymo dienos nepraėjo trisdešimt šeši mėnesiai.
8. Prokuroro dėl
laikino nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės nuobaudos
skyrimo terminą neįskaitomas.
9. Už vieną
įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą arba prokuroro vardą žeminantį poelgį
skiriama viena tarnybinė nuobauda.
10. Jei
prokuroras padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta
neatsižvelgiant į kitą atsakomybę.
42 straipsnis.
Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas
1. Prokurorui
paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.
2. Tarnybinė
nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau
kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras
pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.
3. Tarnybinė
nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.
4. Pasibaigus
tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango
pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar
aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta
tvarka.
5. Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos
paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
43 straipsnis.
Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka
1. Prokuroras gali būti nušalintas
nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra
pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar
nusikalstamos veikos požymių.
2. Prokurorą nuo pareigų nušalina
generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės
prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip
iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą
veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio
sprendimo baudžiamojoje byloje.
3. Iš prokuroro,
nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys,
prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.
4. Prokuroro nušalinimo nuo pareigų
laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.
5. Kai nuo
pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma
paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.
6. Nepagrįstai
nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto
nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas
įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
aštuntasis skirsnis
prokuroro Atleidimas iš tarnybos
44 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai
1. Prokuroras
atleidžiamas iš tarnybos, kai:
1) atsistatydina
savo prašymu;
2) jam paskirta
tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;
3) įsiteisėja
apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) netenka
Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) nenutraukia
dalyvavimo politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje, kitaip
pažeidžia šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus;
6) nesutinka
būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo;
7) keičiant
prokuratūros darbo organizavimą, panaikinamos jo pareigos ir jis nesutinka su
kitomis pasiūlytomis pareigomis arba nėra pareigų, kurias būtų galima jam
pasiūlyti;
8) netinka
tarnauti prokuroru (remiantis medicinos komisijos išvada);
9) remiantis
Atestacijos komisijos išvada netinka eiti prokuroro pareigas;
10) jei
paaiškėja bent viena aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėjo būti priimtas į
tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas;
11)
atsistatydina įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją;
12) yra 65 metų.
2. Prokuroras
gali būti atleistas iš tarnybos, jei:
1) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
2) nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui
padaro tarnybinį nusižengimą;
3) be svarbios
priežasties du kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba be
svarbios priežasties neatvyksta į tarnybą 2 dienas iš eilės;
4) be svarbios priežasties du kartus neatvyksta į
Atestacijos komisijos posėdį;
5) dėl laikino nedarbingumo nebūna tarnyboje daugiau
kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų
per paskutinius dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kuriais įstatymų nustatyta,
kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų arba dėl sveikatos
sutrikdymo tarnyboje;
6) pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybinėje tarnyboje įstatymą;
7) negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija,
kai toks reikalavimas numatytas Kompetencijos nuostatuose;
8) yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir
karių valstybinei pensijai gauti.
3. Prokurorą atleisti iš tarnybos kitu pagrindu, negu nurodyta šiame
Įstatyme, draudžiama.
45 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir
atleidimo tvarka
1. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio
prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokurorą
atleisti iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu,
išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–4, 11 punktuose ir 2 dalies 8
punkte nustatytus atvejus, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš
tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų
ar laikino nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.
3. Nėščią
prokurorę atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
1–6, 9–12 punktuose ir 2 dalies 1, 3, 6, 8 punktuose nustatytus atvejus,
draudžiama.
4. Prokurorą,
kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, atleisti iš tarnybos, išskyrus šio
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 8–12 punktuose ir 2 dalies 1–6, 8
punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
5. Atleisti
prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 12 punktuose ir 2
dalies 8 punkte nustatytais atvejais galima tik apie tai įspėjus raštu prieš du
mėnesius. Prokuroras, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų, taip pat
prokuroras, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją
atsiradimo liko ne daugiau kaip penkeri metai arba kuris yra invalidas, apie
atleidimą iš tarnybos turi būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jei
prokuroras atleidžiamas iš tarnybos nesibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo
data nukeliama iki įspėjimo termino pabaigos.
6. Mirę,
įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur
esančiais prokurorai generalinio prokuroro įsakymu išbraukiami iš Prokurorų
pareigybių sąrašo.
7. Prokurorą
atleidžiant iš tarnybos arba išbraukiant iš Prokurorų pareigybių sąrašo,
paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro
pažymėjimas, prokuroro ženklas, proceso dokumentai ir jam patikėtas
prokuratūros turtas.
46
straipsnis. Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju
1. Prokuroras
turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam
prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.
2. Jeigu
generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo
prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.
3. Prokuroras
turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas
nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.
4. Prokuroras, kuris atsistatydina dėl sveikatos
sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos
atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14
kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.
47
straipsnis. Išeitinė išmoka
1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais atvejais,
o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3
punkte nustatytu atveju, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo
užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka
atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos
prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų
tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų
tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties
metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.
46 straipsnis.
Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju
1. Prokuroras
turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam
prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.
2. Jeigu
generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo
prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.
3. Prokuroras
turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas
nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.
4. Prokuroras, kuris atsistatydina dėl sveikatos
sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos
atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14
kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.
47 straipsnis.
Išeitinė išmoka
1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais atvejais,
o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3
punkte nustatytu atveju, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo
užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka
atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos
prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų
tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų
tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties
metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.
48 straipsnis. Grąžinimas į tarnybą
1. Asmuo, supažindintas su generalinio prokuroro
įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos, gali šį įsakymą apskųsti teismui per vieną
mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai dėl prokurorų atleidimo iš
tarnybos sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Jei teismas prokuroro atleidimą iš tarnybos
pripažino neteisėtu ir prokurorą grąžino į eitas pareigas, prokurorui sumokamas
jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo
neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
3. Jei teismas
prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir nustatė, kad į eitas
pareigas jis negali būti grąžintas dėl prokuratūros darbo organizavimo
pakeitimų arba dėl kitų svarbių priežasčių, prokurorui priteisiama šio Įstatymo
47 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis mėnesinis darbo
užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš
tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma,
kad prokuroras iš tarnybos atleistas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
1 punktą kaip atsistatydinęs savo prašymu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo
dienos.
4. Generalinis
prokuroras, remdamasis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais teismo
sprendimais, privalo panaikinti neteisėtą įsakymą dėl prokuroro atleidimo iš tarnybos
ir šio įsakymo pagrindus.
Devintasis
skirsnis
PROKURORŲ
SOCIALINĖS GARANTIJOS
49
straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis
Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės
politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
50
straipsnis. Prokurorų atostogos
1. Prokurorams
suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.
2. Prokurorams, turintiems daugiau
kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos
prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau
bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42
kalendorinės dienos.
3. Prokurorams kasmetinės atostogos
suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Prokurorams už nenormuotą darbo
dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,
numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio
ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų
kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos
suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti
prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos
kitu laiku.
6. Prokurorams gali būti
suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos atostogos;
2) nėštumo ir gimdymo atostogos;
3) tėvystės atostogos;
4) atostogos vaikui prižiūrėti, kol
jam sueis treji metai;
5) mokymosi atostogos;
6) kvalifikacijos kėlimo atostogos;
7) atostogos dėl gyvenamosios
vietos pakeitimo.
7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių
ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne
ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas įskaitomas
į tarnybos prokuroru stažą.
8. Nėštumo ir
gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam
sueis treji metai, mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta
tvarka.
9. Prokurorui,
kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,
vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne
ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos
kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo
užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru
stažą.
10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas
pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo
atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas
į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo
išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-666,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
51
straipsnis. Prokurorų teisė į pensijas
Prokurorai turi teisę Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių
valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti pareigūnų ir
karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo pensiją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-1028,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-315 (2007-01-19)
52
straipsnis. Kitos prokurorų socialinės garantijos
1. Prokuroro,
kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18
metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai, nedarbingiems
išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė sumoka 120
mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.
2. Prokuroras,
žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.
3. Prokurorui,
kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka
kompensaciją pagal Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos
nustatytą invalidumo grupę ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1)
dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam I grupės invalidu – 60 MDU dydžio;
2) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam II grupės invalidu – 48 MDU dydžio;
3) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam III grupės invalidu – 36 MDU dydžio;
4) dėl sunkaus
sveikatos sutrikdymo – 24 MDU dydžio;
5) dėl nesunkaus
sveikatos sutrikdymo – iki 12 MDU dydžio.
4. Gavusiam
kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos
sutrikdymo tapo invalidu, sumokamas pagal invalidumo grupę priklausančios
kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.
5. Prokuroro
gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas
psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės
nustatyta tvarka.
6. Prokurorai
įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir
privalomuoju sveikatos draudimu.
7. Prokurorui,
tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta
tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
8. Prokuroro
komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
9. Prokurorui,
kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar
mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais
atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimalių mėnesinių algų dydžio
pašalpa. Pašalpa mokama iš prokuratūrai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
53
straipsnis. Prokurorų sveikatos patikrinimas
1. Prokurorai
turi kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos
ministro ir vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai
pasitikrinti sveikatą medicinos komisijoje.
2. Generalinis
prokuroras Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų, generalinio
prokuroro ir jo pavaduotojų, prokurorų kompetenciją nustato įsakymu
patvirtindamas Kompetencijos nuostatus.
3. Generaliniam
prokurorui ir jo pavaduotojams netaikomos šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies,
26 straipsnio, 30 straipsnio 3 dalies, 31–34, 36, 37 straipsnių, 39 straipsnio
3 dalies, 40–44 straipsnių, 45 straipsnio 1–6 dalių, 46, 48 straipsnių ir 53
straipsnio 2 dalies nuostatos.
Penktasis skirsnis
Priėmimas į tarnybą prokuratūroje
24 straipsnis. Prokurorai ir prokuratūros personalas
1. Prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai.
Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas.
2. Prokuratūros personalą sudaro:
1) prokuratūros valstybės tarnautojai: vyriausiojo prokuroro padėjėjai,
prokuroro padėjėjai, vyriausieji specialistai, vyresnieji specialistai,
specialistai ir kiti valstybės tarnautojai;
2) darbuotojai.
3. Prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato
Valstybės tarnybos įstatymas.
4. Prokuratūros darbuotojų darbo sąlygas ir tvarką nustato Darbo
kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.
25 straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir
skyrimo į prokuroro pareigas reikalavimai
1. Asmuo gali būti priimtas į tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į
prokuroro pareigas, jei jis yra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos
Respublikos pilietis, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turi aukštąjį
universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės magistro ar teisininko
profesinį kvalifikacinį laipsnį arba teisės krypties socialinių mokslų daktaro
ar habilituoto daktaro laipsnį, išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą ir
turi Atrankos komisijos teikimą.
2. Užsienio mokymo įstaigose asmens įgytas išsilavinimas pripažįstamas
Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Laikoma, kad asmuo yra nepriekaištingos
reputacijos, jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo
už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai
ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas.
4. Asmuo negali būti priimtas į tarnybą
prokuratūroje ir eiti prokuroro pareigas, jeigu:
1) jis neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje
reikalavimų;
2) jo tarnyba prokuratūroje sukeltų viešųjų ir
privačių interesų konfliktą;
3) tarp jo ir
prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo giminaičio ar svainystės
ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis pavaldumas;
4) tai draudžia
įstatymai.
26
straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas
tvarka
1. Į tarnybą
prokuratūroje asmenys priimami vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos
principais. Į Prokurorų pareigybių sąraše esančias pareigas asmenį įsakymu
skiria generalinis prokuroras, remdamasis Atrankos komisijos teikimu.
2. Prokurorų
pareigybių sąrašą tvirtina generalinis prokuroras.
3. Asmuo, pateikęs prašymą tarnauti prokuroru,
privalo:
1) pateikti
duomenis ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka priėmimo į tarnybą
prokuratūroje reikalavimus;
2) pasitikrinti
sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro
pareigas. Sveikatos tikrinimo tvarką ir medicininius reikalavimus nustato
sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su generaliniu prokuroru;
3) pateikti gyventojo turto ir gyventojų pajamų
mokesčio deklaracijas;
4) išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą.
4. Nuo pretendentų į prokurorus egzamino atleidžiamas asmuo:
1) išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminą, jei nuo šio egzamino
išlaikymo nepraėjo šeši mėnesiai;
2) turintis trejų metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą, jei
nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo penkeri metai;
3) turintis teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto
daktaro laipsnį.
5. Asmuo, nesutikdamas su Egzaminų komisijos sprendimu, gali jį
apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas, asmuo
turi būti pasirašytinai supažindintas su Kompetencijos nuostatais.
7. Jei iki
tarnybos prokuroru pradžios paaiškėja aplinkybių, dėl kurių paskirtas į
prokuroro pareigas asmuo negali jų eiti, įsakymas dėl jo paskyrimo į prokuroro
pareigas panaikinamas.
prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos
komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti
medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.
54
straipsnis. Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga
1. Prokuroro
asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali
grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Dėl tarnybos prokuroro
patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar
sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ ASMENS
APSAUGOS PRIEMONĖS
49 straipsnis.
Prokurorų darbo užmokestis
Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės
politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
50 straipsnis.
Prokurorų atostogos
1. Prokurorams
suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.
2. Prokurorams, turintiems daugiau
kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos
prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau
bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42
kalendorinės dienos.
3. Prokurorams kasmetinės atostogos
suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Prokurorams už nenormuotą darbo
dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,
numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio
ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų
kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos
suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti
prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos
kitu laiku.
6. Prokurorams gali būti
suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos atostogos;
2) nėštumo ir gimdymo atostogos;
3) tėvystės atostogos;
4) atostogos vaikui prižiūrėti,
kol jam sueis treji metai;
5) mokymosi atostogos;
6) kvalifikacijos kėlimo atostogos;
7) atostogos dėl gyvenamosios
vietos pakeitimo.
7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių
ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne
ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas įskaitomas
į tarnybos prokuroru stažą.
8. Nėštumo ir
gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam
sueis treji metai, mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta
tvarka.
9. Prokurorui,
kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,
vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne
ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos
kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo
užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru
stažą.
10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas
pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo
atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas
į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo
išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
@@ -1196,1887 +3654,651 @@
Nr.
IX-1912,
X-666,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
51 straipsnis. Prokurorų teisė į
pensijas
Prokurorai turi
teisę Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto
apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei
valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti
pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo
pensiją.
52 straipsnis.
Kitos prokurorų socialinės garantijos
1. Prokuroro,
kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18
metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,
nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė
sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.
2. Prokuroras,
žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.
3. Prokurorui,
kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka
kompensaciją pagal Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos
nustatytą invalidumo grupę ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1)
dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam I grupės invalidu – 60 MDU dydžio;
2) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam II grupės invalidu – 48 MDU dydžio;
3) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam III grupės invalidu – 36 MDU dydžio;
4) dėl sunkaus
sveikatos sutrikdymo – 24 MDU dydžio;
5) dėl nesunkaus
sveikatos sutrikdymo – iki 12 MDU dydžio.
4. Gavusiam
kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos
sutrikdymo tapo invalidu, sumokamas pagal invalidumo grupę priklausančios
kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.
5. Prokuroro
gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas
psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės
nustatyta tvarka.
6. Prokurorai
įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir
privalomuoju sveikatos draudimu.
7. Prokurorui,
tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta
tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
8. Prokuroro
komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
9. Prokurorui,
kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar
mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais
atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimalių mėnesinių algų dydžio
pašalpa. Pašalpa mokama iš prokuratūrai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
53 straipsnis.
Prokurorų sveikatos patikrinimas
1. Prokurorai turi
kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos ministro ir
vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai pasitikrinti sveikatą
medicinos komisijoje.
2. Generalinis
prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos
komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti
medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.
54 straipsnis.
Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga
1. Prokuroro
asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali
grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Dėl tarnybos prokuroro
patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar
sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ ASMENS
APSAUGOS PRIEMONĖS
55 straipsnis. Specialiosios
prokurorų asmens apsaugos priemonės
1. Tarnybiniai
šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios asmens apsaugos priemonės
prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu
nustatyta tvarka.
2. Prokuroras
turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir
specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą
leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys
neišduodami.
3. Prokuroras,
panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos
priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai
ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias
asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:
1) imtis priemonių,
kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos pagalba;
2) organizuoti
įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;
3) apie tai
pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui.
4. Prokurorui draudžiama
šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones:
1) nešioti
neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
2) palikti
saugoti nepritaikytose vietose;
3) perduoti
kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;
4) perdirbti.
5. Neteisėtai
panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos
priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka.
56
straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka
1. Prokuroras
gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi
akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų
panaudoti nėra galimybės:
1) gindamasis
arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo
gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas
asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį
sulaikymo;
3) sulaikydamas
suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas
žmogų nuo puolančio gyvūno.
2. Prokuroras
turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti
į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar
gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.
vienuoliktasis SKIRSNIS
Baigiamosios
nuostatos
57
straipsnis. Prokuratūros finansavimas
1. Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės
biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų
valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti
atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.
2. Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės
institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis
priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro
nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.
58
straipsnis. Prokuratūros materialinis aprūpinimas
1. Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo
disponuoja patikėjimo teise.
2. Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti
Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.
56 straipsnis.
Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka
1. Prokuroras
gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi
akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų
panaudoti nėra galimybės:
1) gindamasis
arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo
gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas
asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį
sulaikymo;
3) sulaikydamas
suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas
žmogų nuo puolančio gyvūno.
2. Prokuroras
turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti
į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar
gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.
vienuoliktasis SKIRSNIS
Baigiamosios
nuostatos
57 straipsnis.
Prokuratūros finansavimas
1. Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės
biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų
valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti
atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.
2. Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės
institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis
priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro
nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.
58 straipsnis.
Prokuratūros materialinis aprūpinimas
1. Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo
disponuoja patikėjimo teise.
2. Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti
Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.
59 straipsnis. Kvalifikacijos kėlimo įstaigos ir spaudos leidiniai
Prokuratūra turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti
prokurorų kvalifikacijos kėlimo įstaigas ir leisti specialius leidinius.
60 straipsnis. Prokurorų atributai
1. Prokurorų atributai yra prokuroro mantija su simboliu – Lietuvos
valstybės herbu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kiti
pasižymėjimo ženklai. Jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato generalinis
prokuroras.
2. Prokuroro
asmens tapatybę patvirtina ir teisę veikti pagal įstatymus suteikia prokuroro
pažymėjimas ir prokuroro ženklas.
3. Prokuroras
teismo posėdyje dėvi prokuroro mantiją su simboliu – Lietuvos valstybės herbu.
4. Prokurorų
mantijos su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro ženklo, garbės ar
kitų pasižymėjimo ženklų etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.
5. Valstybės
vėliavų kėlimo ir naudojimo prokuratūroje tvarką pagal galiojančius teisės
aktus nustato generalinis prokuroras.
61 straipsnis. Prokuratūros
diena
Prokurorų profesinė šventė yra kovo 30 diena – Prokuratūros diena.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-620, 1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO"
PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-142,
1997 03 13, Žin., 1997, Nr. 23-543 (1997 03 15)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-958,
1998 12 10, Žin., 1998, Nr. 114-3187 (1998 12 30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-43, 2000 11 28, Žin., 2000, Nr.
103-3259 (2000 12 01)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.
64-2328 (2001-07-25)
VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO, TEISMŲ ĮSTATYMO,
KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO, SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO, SEIMO NARIŲ DARBO
SĄLYGŲ ĮSTATYMO, PROKURATŪROS ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROKURATŪROJE STATUTO, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO, VAIKO TEISIŲ
APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-866,
2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1886 (2002-05-17)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1518,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-802,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3411 (2006-08-08)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
26 straipsnis. Kvotos organų
veiklos kontrolė
1. Prokuroras baudžiamojo
proceso įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja kvotą ir jai
vadovauja, siekdamas, kad kvotos organai tiksliai pagal įstatymų reikalavimus
imtųsi visų galimų paieškos ir procesinių veiksmų nustatyti nusikaltimą
padariusį asmenį, kurio atžvilgiu prokuroras galėtų pradėti baudžiamąjį
persekiojimą. Prokuroras gali pats atlikti kvotą dėl bet kokio nusikaltimo.
2. Kvotai vadovaujantis
prokuroras už įstatymų pažeidimus, taip pat už prokuroro nurodymų nevykdymą
gali nušalinti kvotėją nuo konkretaus nusikaltimo tyrimo, reikalauti atleisti
jį iš einamų pareigų ar taikyti kitą drausminę nuobaudą.
3. Prokuroro reikalavimas
dėl kvotėjo patraukimo drausminėn atsakomybėn turi būti išnagrinėtas ir apie
priimtą sprendimą raštu pranešta prokurorui per 15 dienų nuo reikalavimo gavimo
dienos.
27 straipsnis. Asmens duomenys
1. Generalinė prokuratūra turi teisę Asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti prašymus tarnauti
prokuroru pateikusių asmenų ir prokurorų asmens duomenis ir ypatingus asmens
duomenis.
2. Prašymą tarnauti prokuroru pateikusio asmens
duomenys, taip pat duomenys apie prokuroro priėmimą į tarnybą, jo priesaiką,
paskyrimą į pareigas ir atleidimą iš tarnybos, nušalinimą nuo pareigų,
skatinimą, tarnybines nuobaudas, tarnybinių asmens apsaugos priemonių išdavimą
ir kiti duomenys tvarkomi Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje
pagal generalinio prokuroro patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles.
28 straipsnis.
Tarnybos prokuroru stažas
1. Prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į
prokuroro pareigas diena. Asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m.
kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena.
2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant
asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros
tvarką, sudaro:
1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo teisėju stažas;
2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo
turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį
stažas;
3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo
teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.
3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant
prokurorų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo
stažas;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas.
4. Asmens, kuris iki šio Įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtas į
respublikos prokuroro (jo pavaduotojo), miesto, rajono, tarprajoninės,
transporto prokuratūros prokuroro (jo pavaduotojo, jo padėjėjo), prokuratūros
stažuotojo, prokuratūros tardytojo (jo padėjėjo) pareigas, tarnybos
prokuratūroje laikas yra įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
5. Asmens darbo (tarnybos) laikas, numatytas šio straipsnio 2 ir 3
dalyse, į tarnybos prokuroru stažą įskaitomas generalinio prokuroro įsakymu
remiantis Atrankos komisijos teikimu.
6. Asmuo, nesutikdamas su Atrankos komisijos teikimu, gali jį apskųsti
generaliniam prokurorui, o nesutikdamas su generalinio prokuroro įsakymu dėl
stažo įskaitymo, – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta
tvarka.
29 straipsnis. Prokurorams taikomi apribojimai
1. Prokuroras negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti
kitose įstaigose, įmonėse bei organizacijose, išskyrus mokslinį ar pedagoginį
darbą arba kūrybinę veiklą.
2. Prokuroras negali gauti kito atlyginimo, išskyrus prokuroro darbo
užmokestį, atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose
mokyklose, už darbą teisės aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis
darbas neįeina į prokuroro pareigas.
3. Prokuroras tik generalinio prokuroro sutikimu gali dirbti mokslinį
ar pedagoginį darbą, dalyvauti teisės aktų projektų rengimo grupėse ar
komisijose.
30 straipsnis. Prokuroro priesaika
1.
Prieš pradėdamas eiti prokuroro pareigas asmuo prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis
asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikų tekstų:
1) „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir
įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir
teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man patikėtas
paslaptis ir gerą prokuroro vardą.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, Lietuvos Respublikos prokuroras (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir
įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir
teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man
patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.“
2. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo.
3. Prokuroro priesaiką priima generalinis prokuroras.
4. Prokuroras prisiekia vieną kartą, jei jis nebuvo iš prokuroro
pareigų atleistas.
5. Prokuroro pasirašytas vardinis priesaikos lapas saugomas jo asmens
byloje.
6. Sulaužęs priesaiką, prokuroras atsako kaip padaręs tarnybinį
nusižengimą ar prokuroro vardą žeminantį poelgį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-417, 2005-11-22,
Žin., 2005, Nr. 143-5179 (2005-12-08)
Šeštasis SKIRSNIS
Prokurorų
tarnybos ypatumai
31 straipsnis.
Prokurorų stažuotės
1. Asmuo,
priimtas į tarnybą prokuratūroje ir išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą,
pagal prokurorų stažuotės nuostatus ir generalinio prokuroro įsakymu patvirtiną
individualią stažuotės programą paskiriamas stažuotis iki dvejų metų, o asmuo,
atleistas nuo šio egzamino, – stažuotis iki šešių mėnesių. Prokuroro stažuotei
skiriamas vadovas.
2. Prokurorų
stažuotės nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
3. Prokuroras
stažuotės metu eina prokuroro pareigas ir proceso sprendimų bei nutarimų projektus
privalo derinti su stažuotės vadovu.
4. Pasibaigus
prokuroro stažuotės terminui, jo tarnybą vertina Atestacijos komisija. Ji
generaliniam prokurorui pateikia išvadą, kurioje pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai, pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti
kvalifikacinį rangą;
2) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir atleisti jį iš tarnybos;
3) prokuroro
tarnybos vertinimą atidėti ir pratęsti stažuotę vieną kartą šešiems mėnesiams.
5. Atestacijos
komisija, savo išvadoje siūlydama atidėti tarnybos vertinimą ir pratęsti
stažuotę, gali prokurorui nustatyti individualią stažuotės programą.
6. Prokuroro
stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą
tarnybos prokuroru stažą.
32 straipsnis.
Prokurorų kvalifikacijos kėlimas
1. Prokurorai privalo kelti
kvalifikaciją pagal Generalinės prokuratūros parengtas mokymo programas.
2. Prokuratūra turi sudaryti sąlygas prokurorams
savarankiškai kelti kvalifikaciją.
3. Mokytis į
užsienį prokuratūros siuntimu išvykusiam prokurorui paliekamos jo eitos
pareigos ir ne ilgiau kaip tris mėnesius mokamas jo vidutinis darbo užmokestis.
4. Prokuratūros
siuntimu mokęsis ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi
pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1
dalies 1–6, 9 ir 10 punktų ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 punktų nuostatas prokuroras
privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už paskutinius
dvejus metus.
5. Prokuratūros
išlaidų sąmatoje prokurorų stažuotėms ir kvalifikacijos kėlimui turi būti
numatytos lėšos, kurios sudarytų ne mažiau kaip 3 procentus prokurorų darbo
užmokesčiui skirtų asignavimų.
33 straipsnis.
Prokurorų tarnybos vertinimas
1. Prokurorų
tarnybą, kompetenciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina
Atestacijos komisija.
2. Prokuroro
tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai
eilinio tarnybos vertinimo metu.
3. Į vyriausiojo
prokuroro pareigas skiriamam prokurorui generalinio prokuroro įsakymu skiriamas
neeilinis tarnybos vertinimas. Neeilinis tarnybos vertinimas neskiriamas, jei
nuo paskutinio tarnybos vertinimo nėra praėję vieneri metai.
4. Nėščios
prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.
5. Atestacijos
komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam
prokurorui išvadas, kuriose pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti eiti tas pačias pareigas;
2) prokuroro
tarnybą vertinti teigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į aukštesnes pareigas;
3) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;
4) prokuroro
tarnybą vertinti neigiamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos.
6. Atestacijos
komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti
tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.
7. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam
prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Prokurorų karjera
1.
Karjeros siekiantis prokuroras jo sutikimu remiantis Atestacijos komisijos išvada
įrašomas į Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašą. Į šį sąrašą įrašytas
prokuroras turi pirmumo teisę skiriant į aukštesnes pareigas.
2. Prokurorų, siekiančių karjeros, sąrašas tvarkomas
Generalinėje prokuratūroje generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
3. Į vyriausiojo prokuroro pareigas penkeriems metams
skiriamas asmuo, kuris turi reikiamą tarnybos prokuroru stažą ir kurio
profesines žinias bei administracinius gebėjimus patvirtino Atestacijos
komisija.
4.
Vyriausiasis prokuroras pasibaigus penkerių metų paskyrimo į šias pareigas
laikotarpiui remiantis Atestacinės komisijos išvada vėl gali būti paskirtas į
tas pačias pareigas.
5. Į Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo) ir apygardos vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)
pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų tarnybos
prokuroru ar darbo teisėju stažą, jei bent dvejus metus jis yra ėjęs Generalinės
prokuratūros, apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės vyriausiojo prokuroro
(jo pavaduotojo) pareigas arba dirbęs apygardos teismo, apygardos
administracinio teismo teisėju, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėju, arba asmuo, kuris turėdamas teisės
krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau
kaip septynerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį darbą.
6. Į Generalinės prokuratūros prokuroro, apygardos prokuratūros
struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas skiriamas asmuo, kuris turi ne
mažesnį kaip penkerių metų tarnybos prokuroru ar darbo teisėju stažą, arba
asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto
daktaro laipsnį ne mažiau kaip penkerius metus yra dirbęs teisinį pedagoginį
darbą.
7. Į apygardos prokuratūros prokuroro, apylinkės prokuratūros
struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas
skiriamas asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip trejų metų tarnybos prokuroru ar
darbo teisėju stažą, arba asmuo, kuris turėdamas teisės krypties socialinių
mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį ne mažiau kaip trejus metus yra
dirbęs teisinį pedagoginį darbą.
8. Galiojančių tarnybinių nuobaudų turintys
prokurorai į aukštesnes pareigas neskiriami.
35 straipsnis.
Prokurorų kvalifikaciniai rangai
1. Prokurorams
suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas
pareigas:
1)
jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos
patarėjas;
3) vyresnysis
justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis
justicijos patarėjas;
5) valstybinis
justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis
valstybinis justicijos patarėjas.
2. Generaliniam
prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą,
generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo
kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į
pareigas.
3. Prokurorui
kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras įsakymu remdamasis
Atestacijos komisijos išvadomis po jo kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo
tvarka:
1) einančiam
prokuroro pareigas Generalinėje prokuratūroje arba apygardos vyriausiojo
prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo)
pareigas – ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį
rangą;
2) einančiam
prokuroro pareigas teritorinėje prokuratūroje – ne aukštesnį kaip vyresniojo
justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.
4. Pretendentų į
prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta
teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo
kvalifikacinis rangas.
5. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas
nesuteikiamas.
6. Prokurorui,
pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas
kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.
36 straipsnis.
Perkėlimas į kitas pareigas
1. Prokuroras generalinio prokuroro įsakymu gali
būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas.
2. Prokuroras į
aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo sutikimu;
2) tarnybinio
būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;
3) pagal
Atestacijos komisijos išvadą.
3. Prokuroras į
lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu;
2) kai dėl
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos;
3) tarnybinio
būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;
4) dėl sveikatos
būklės (remiantis medicinos komisijos išvada).
4. Prokuroras į
žemesnes pareigas gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu;
2) kai dėl
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos ir nėra
galimybių perkelti jį į lygiavertes pareigas;
3) dėl sveikatos
būklės (remiantis medicinos komisijos išvada), jei nėra galimybės perkelti į
lygiavertes pareigas;
4) tarnybinio
būtinumo atvejais – ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams per trejus metus;
5) kai yra
Atestacijos komisijos išvada, konstatuojanti, kad tas prokuroras netinka eiti
pareigas;
6) kai jam
paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.
5. Nėščią
prokurorę perkelti į kitas pareigas be jos sutikimo, išskyrus šio straipsnio 2
dalies 3 punkte ir 4 dalies 5, 6 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
6. Prokurorą,
kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, perkelti į kitas pareigas be jo
sutikimo, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, 3 dalies 4 punkte ir 4
dalies 3, 5, 6 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
7. Generalinio
prokuroro įsakyme dėl prokuroro perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodytas
perkėlimo pagrindas.
37 straipsnis. Pavedimas atlikti kitas funkcijas
1. Generalinis
prokuroras, jo pavaduotojas, teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras
tarnybinio būtinumo atvejais gali laikinai pavesti prokurorui be jo sutikimo
toje pačioje prokuratūroje atlikti bet kokias jo kvalifikaciją atitinkančias
prokuroro funkcijas.
2. Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytas pavedimas yra laikinas ir negali trukti ilgiau
kaip šešis mėnesius per trejus tarnybos prokuratūroje metus.
38 straipsnis.
Prokurorų profesinė etika ir elgesys
1. Prokurorai
tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Prokurorų etikos kodekso. Šį kodeksą
tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.
2. Prokurorų
etikos kodekso pažeidimus tiria Etikos komisija. Ši komisija pateikia siūlymą
dėl tarnybinės nuobaudos Prokurorų etikos kodeksą pažeidusiam prokurorui
taikymo.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ
SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ
39 straipsnis.
Prokurorų skatinimas
1. Už pavyzdingą
tarnybinių pareigų atlikimą ar pasižymėjimą tarnyboje prokurorai gali būti
skatinami:
1)
padėka;
2) prokuroro
garbės arba kitu pasižymėjimo ženklu;
3) vienkartine
(iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio) pinigine išmoka;
4) vardine
dovana (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio vertės);
5) suteikiant
aukštesnį kvalifikacinį rangą;
6) įteikiant
vardinį ginklą.
2. Už ypatingus
nuopelnus Lietuvos valstybei prokuroras gali būti teikiamas valstybės
apdovanojimui gauti.
3. Prokuroras
skatinamas šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
4. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turintis prokuroras neskatinamas ir neteikiamas valstybės
apdovanojimui gauti.
40 straipsnis.
Tarnybinės nuobaudos
Prokurorui už
įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus arba prokuroro vardą žeminančius
poelgius gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1)
pastaba;
2) papeikimas;
3)
kvalifikacinio rango pažeminimas;
4) perkėlimas į
žemesnes pareigas;
5) atleidimas iš
tarnybos.
41 straipsnis.
Tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka
1. Prokurorui
tarnybinė nuobauda skiriama generalinio prokuroro įsakymu šio Įstatymo ir
generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
2. Prokurorui
tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo
tarnybinio patikrinimo išvados dėl prokuroro padaryto įstatymo pažeidimo,
tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio pateikimo
generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) dienos.
3. Tarnybinis
patikrinimas atliekamas, kai prokuroro veika turi įstatymo pažeidimo,
tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių, taip
pat kai prokuroras nušalinamas nuo pareigų, jei panaudojo šaunamąjį ginklą arba
remiantis Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo
prokuroro tarnybiniu pranešimu.
4. Tarnybinis
patikrinimas pradedamas nedelsiant, kai gaunama generalinio prokuroro (jo
pavaduotojo) rezoliucija pradėti tarnybinį patikrinimą, ir atliekamas ne ilgiau
kaip 30 kalendorinių dienų šio
Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Prokuroras
tarnybinio patikrinimo metu turi pateikti rašytinį paaiškinimą. Tarnybinė
nuobauda gali būti skiriama, nors prokuroras nepateikia rašytinio paaiškinimo
arba atsisako jį pateikti.
6. Prokurorui
tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio
nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio padarymo dienos nepraėjo
šeši mėnesiai.
7. Prokurorui,
kuris padarė proceso įstatymų normų pažeidimą atlikdamas savo funkcijas (tai
yra: priėmė neteisėtą sprendimą, atliko neteisėtą ikiteisminio tyrimo veiksmą,
per įstatymų nustatytą terminą nepriėmė būtino sprendimo ar neatliko būtino
ikiteisminio tyrimo veiksmo), tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo
pažeidimo padarymo dienos nepraėjo trisdešimt šeši mėnesiai.
8. Prokuroro dėl
laikino nedarbingumo ar atostogų nebūtas tarnyboje laikas į tarnybinės nuobaudos
skyrimo terminą neįskaitomas.
9. Už vieną
įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą arba prokuroro vardą žeminantį poelgį
skiriama viena tarnybinė nuobauda.
10. Jei
prokuroras padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinė nuobauda gali būti paskirta
neatsižvelgiant į kitą atsakomybę.
42 straipsnis.
Tarnybinės nuobaudos galiojimas ir apskundimas
1. Prokurorui
paskirta tarnybinė nuobauda galioja dvylika mėnesių.
2. Tarnybinė
nuobauda generalinio prokuroro įsakymu gali būti panaikinta praėjus ne mažiau
kaip aštuoniems nuobaudos galiojimo mėnesiams, jei per šį laiką prokuroras
pavyzdingai ėjo pareigas ar pasižymėjo tarnyboje.
3. Tarnybinė
nuobauda išnyksta pasibaigus jos galiojimo laikui ar ją panaikinus.
4. Pasibaigus
tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango
pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar
aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta
tvarka.
5. Prokuroras įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos
paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti
teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
43 straipsnis.
Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka
1. Prokuroras gali būti nušalintas
nuo pareigų, jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra
pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar
nusikalstamos veikos požymių.
2. Prokurorą nuo pareigų nušalina
generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės
prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip
iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą
veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio
sprendimo baudžiamojoje byloje.
3. Iš prokuroro,
nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys,
prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso dokumentai.
4. Prokuroro nušalinimo nuo pareigų
laikotarpiu darbo užmokestis jam nemokamas.
5. Kai nuo
pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma
paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena.
6. Nepagrįstai
nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto
nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas
įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
aštuntasis skirsnis
prokuroro Atleidimas iš tarnybos
44 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos pagrindai
1. Prokuroras
atleidžiamas iš tarnybos, kai:
1) atsistatydina
savo prašymu;
2) jam paskirta
tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;
3) įsiteisėja
apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) netenka
Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) nenutraukia
dalyvavimo politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje, kitaip
pažeidžia šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus;
6) nesutinka
būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo;
7) keičiant
prokuratūros darbo organizavimą, panaikinamos jo pareigos ir jis nesutinka su
kitomis pasiūlytomis pareigomis arba nėra pareigų, kurias būtų galima jam
pasiūlyti;
8) netinka
tarnauti prokuroru (remiantis medicinos komisijos išvada);
9) remiantis
Atestacijos komisijos išvada netinka eiti prokuroro pareigas;
10) jei
paaiškėja bent viena aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėjo būti priimtas į
tarnybą prokuratūroje ir paskirtas į prokuroro pareigas;
11)
atsistatydina įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją;
12) yra 65 metų.
2. Prokuroras
gali būti atleistas iš tarnybos, jei:
1) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
2) nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui
padaro tarnybinį nusižengimą;
3) be svarbios
priežasties du kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba be
svarbios priežasties neatvyksta į tarnybą 2 dienas iš eilės;
4) be svarbios priežasties du kartus neatvyksta į
Atestacijos komisijos posėdį;
5) dėl laikino nedarbingumo nebūna tarnyboje daugiau
kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų
per paskutinius dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kuriais įstatymų nustatyta,
kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų arba dėl sveikatos
sutrikdymo tarnyboje;
6) pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybinėje tarnyboje įstatymą;
7) negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija,
kai toks reikalavimas numatytas Kompetencijos nuostatuose;
8) yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir
karių valstybinei pensijai gauti.
3. Prokurorą atleisti iš tarnybos kitu pagrindu, negu nurodyta šiame
Įstatyme, draudžiama.
45 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir atleidimo tvarka
1. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio
prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokurorą
atleisti iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu,
išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–4, 11 punktuose ir 2 dalies 8
punkte nustatytus atvejus, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš
tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų
ar laikino nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.
3. Nėščią
prokurorę atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
1–6, 9–12 punktuose ir 2 dalies 1, 3, 6, 8 punktuose nustatytus atvejus,
draudžiama.
4. Prokurorą,
kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, atleisti iš tarnybos, išskyrus šio
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 8–12 punktuose ir 2 dalies 1–6, 8
punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
5. Atleisti
prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 12 punktuose ir 2
dalies 8 punkte nustatytais atvejais galima tik apie tai įspėjus raštu prieš du
mėnesius. Prokuroras, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų, taip pat
prokuroras, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją
atsiradimo liko ne daugiau kaip penkeri metai arba kuris yra invalidas, apie
atleidimą iš tarnybos turi būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jei
prokuroras atleidžiamas iš tarnybos nesibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo
data nukeliama iki įspėjimo termino pabaigos.
6. Mirę,
įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur
esančiais prokurorai generalinio prokuroro įsakymu išbraukiami iš Prokurorų
pareigybių sąrašo.
7. Prokurorą
atleidžiant iš tarnybos arba išbraukiant iš Prokurorų pareigybių sąrašo,
paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro
pažymėjimas, prokuroro ženklas, proceso dokumentai ir jam patikėtas
prokuratūros turtas.
46 straipsnis.
Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju
1. Prokuroras
turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam
prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.
2. Jeigu
generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo
prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.
3. Prokuroras
turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas
nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.
4. Prokuroras, kuris atsistatydina dėl sveikatos
sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos
atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14
kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.
47 straipsnis.
Išeitinė išmoka
1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais atvejais,
o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3
punkte nustatytu atveju, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo
užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka
atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos
prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų
tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų
tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties
metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.
48 straipsnis. Grąžinimas į tarnybą
1. Asmuo, supažindintas su generalinio prokuroro
įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos, gali šį įsakymą apskųsti teismui per vieną
mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai dėl prokurorų atleidimo iš
tarnybos sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Jei teismas prokuroro atleidimą iš tarnybos
pripažino neteisėtu ir prokurorą grąžino į eitas pareigas, prokurorui sumokamas
jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo
neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
3. Jei teismas
prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir nustatė, kad į eitas
pareigas jis negali būti grąžintas dėl prokuratūros darbo organizavimo
pakeitimų arba dėl kitų svarbių priežasčių, prokurorui priteisiama šio Įstatymo
47 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis mėnesinis darbo
užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš
tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma,
kad prokuroras iš tarnybos atleistas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
1 punktą kaip atsistatydinęs savo prašymu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo
dienos.
4. Generalinis
prokuroras, remdamasis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais teismo
sprendimais, privalo panaikinti neteisėtą įsakymą dėl prokuroro atleidimo iš tarnybos
ir šio įsakymo pagrindus.
Devintasis
skirsnis
PROKURORŲ
SOCIALINĖS GARANTIJOS
49 straipsnis.
Prokurorų darbo užmokestis
Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės
politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
50 straipsnis.
Prokurorų atostogos
1. Prokurorams
suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.
2. Prokurorams, turintiems daugiau
kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos
prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau
bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42
kalendorinės dienos.
3. Prokurorams kasmetinės atostogos
suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Prokurorams už nenormuotą darbo
dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,
numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio
ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų
kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos
suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti
prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos
kitu laiku.
6. Prokurorams gali būti
suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos atostogos;
2) nėštumo ir gimdymo atostogos;
3) tėvystės atostogos;
4) atostogos vaikui prižiūrėti,
kol jam sueis treji metai;
5) mokymosi atostogos;
6) kvalifikacijos kėlimo atostogos;
7) atostogos dėl gyvenamosios
vietos pakeitimo.
7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių
ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne
ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas įskaitomas
į tarnybos prokuroru stažą.
8. Nėštumo ir
gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam
sueis treji metai, mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta
tvarka.
9. Prokurorui,
kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,
vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne
ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos
kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo
užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru
stažą.
10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas
pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo
atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas
į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo
išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS
TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-666,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
51 straipsnis. Prokurorų teisė į
pensijas
Prokurorai turi
teisę Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto
apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei
valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti
pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo
pensiją.
52 straipsnis.
Kitos prokurorų socialinės garantijos
1. Prokuroro,
kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18
metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,
nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė
sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.
2. Prokuroras,
žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.
3. Prokurorui,
kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka
kompensaciją pagal Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos
nustatytą invalidumo grupę ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1)
dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam I grupės invalidu – 60 MDU dydžio;
2) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam II grupės invalidu – 48 MDU dydžio;
3) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam III grupės invalidu – 36 MDU dydžio;
4) dėl sunkaus
sveikatos sutrikdymo – 24 MDU dydžio;
5) dėl nesunkaus
sveikatos sutrikdymo – iki 12 MDU dydžio.
4. Gavusiam
kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos
sutrikdymo tapo invalidu, sumokamas pagal invalidumo grupę priklausančios
kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.
5. Prokuroro
gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas
psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės
nustatyta tvarka.
6. Prokurorai
įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir
privalomuoju sveikatos draudimu.
7. Prokurorui,
tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta
tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
8. Prokuroro
komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
9. Prokurorui,
kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar
mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais
atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimalių mėnesinių algų dydžio
pašalpa. Pašalpa mokama iš prokuratūrai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
53 straipsnis.
Prokurorų sveikatos patikrinimas
1. Prokurorai turi
kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos ministro ir
vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai pasitikrinti sveikatą
medicinos komisijoje.
2. Generalinis
prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos
komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti
medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.
54 straipsnis.
Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga
1. Prokuroro
asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali
grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Dėl tarnybos prokuroro
patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar
sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ ASMENS
APSAUGOS PRIEMONĖS
55 straipsnis. Specialiosios prokurorų asmens apsaugos
priemonės
1. Tarnybiniai
šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios asmens apsaugos priemonės
prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu
nustatyta tvarka.
2. Prokuroras
turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir
specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą
leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys
neišduodami.
3. Prokuroras,
panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos
priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai
ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias
asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:
1) imtis
priemonių, kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos
pagalba;
2) organizuoti
įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;
3) apie tai
pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui.
4. Prokurorui
draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos
priemones:
1) nešioti
neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
2) palikti
saugoti nepritaikytose vietose;
3) perduoti
kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;
4) perdirbti.
5. Neteisėtai
panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos
priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka.
56 straipsnis.
Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka
1. Prokuroras
gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi
akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų
panaudoti nėra galimybės:
1) gindamasis
arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo
gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas
asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį
sulaikymo;
3) sulaikydamas
suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas
žmogų nuo puolančio gyvūno.
2. Prokuroras
turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti
į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar
gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.
vienuoliktasis SKIRSNIS
Baigiamosios
nuostatos
57 straipsnis.
Prokuratūros finansavimas
1. Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės
biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų
valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti
atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.
2. Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės
institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis
priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro
nepriklausomumo garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.
58 straipsnis.
Prokuratūros materialinis aprūpinimas
1. Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo
disponuoja patikėjimo teise.
2. Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti
Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.
59 straipsnis.
Kvalifikacijos kėlimo įstaigos ir spaudos leidiniai
Prokuratūra turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti
prokurorų kvalifikacijos kėlimo įstaigas ir leisti specialius leidinius.
60 straipsnis. Prokurorų atributai
1. Prokurorų atributai yra prokuroro mantija su simboliu – Lietuvos
valstybės herbu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kiti
pasižymėjimo ženklai. Jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato generalinis
prokuroras.
2. Prokuroro
asmens tapatybę patvirtina ir teisę veikti pagal įstatymus suteikia prokuroro
pažymėjimas ir prokuroro ženklas.
3. Prokuroras
teismo posėdyje dėvi prokuroro mantiją su simboliu – Lietuvos valstybės herbu.
4. Prokurorų
mantijos su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro ženklo, garbės ar
kitų pasižymėjimo ženklų etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.
5. Valstybės
vėliavų kėlimo ir naudojimo prokuratūroje tvarką pagal galiojančius teisės
aktus nustato generalinis prokuroras.
61 straipsnis. Prokuratūros diena
Prokurorų profesinė šventė yra kovo 30 diena – Prokuratūros diena.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
X-417,
2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5179 (2005-12-08)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-620, 1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO"
PAKEITIMO
2.
Nr. X-666, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 50 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-142,
1997 03 13, Žin., 1997, Nr. 23-543 (1997 03 15)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-958,
1998 12 10, Žin., 1998, Nr. 114-3187 (1998 12 30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-43, 2000 11 28, Žin., 2000, Nr.
103-3259 (2000 12 01)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.
64-2328 (2001-07-25)
VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO, TEISMŲ ĮSTATYMO,
KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO, SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO, SEIMO NARIŲ DARBO
SĄLYGŲ ĮSTATYMO, PROKURATŪROS ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROJE
STATUTO, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO, VAIKO TEISIŲ APSAUGOS
KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-866,
2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1886 (2002-05-17)
Nr. X-1028,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-315 (2007-01-19)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1518,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-802,
2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3411 (2006-08-08)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1912,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5584 (2003-12-30)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE
ĮSTATYMO, SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO, PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO,
SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS
ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO, VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS
TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-417,
2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5179 (2005-12-08)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-666, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2682 (2006-06-28)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 50 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
ĮSTATYMO 51 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
***
@@ -3084,7 +4306,7 @@
Redagavo:
Aušra Bodin (2006-07-01)
ausra.bodin@lrs.lt
Aušrinė Trapinskienė (2007-01-23)
autrap@lrs.lt
2006-06-08
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 31, 61, 34 y 7 más
2005-11-22
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 35, 8 y 5 más
2004-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 44, 61, 57 y 11 más
2003-05-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 58 más
2002-05-02
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 11, 31, 45 y 2 más
2001-07-10
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 44, 42, 45, 39
2000-11-28
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 42 más
1998-12-10
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 15, 19, 4 y 42 más
1997-03-13
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 42 más
1994-11-03
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą