LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas
38 versijos
· 1994-10-13
2025-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 27, 60, 61 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 49, 26, 501
2023-12-23
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 20, 40, 25
2023-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 50, 61, 49 y 2 más
2022-09-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 375
2021-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 47, 61, 49
2020-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 161
2020-06-23
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 11, 61, 3711 y 5 má
2020-06-20
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 26, 10
2019-12-12
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 372, 373 y 8 má
2019-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — art. 10
2019-01-19
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 378, 379
2019-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 52
2018-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 16, 44 y 28 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 61, 12, 41
2015-07-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 61
2015-06-16
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 66 más
2014-06-27
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 21, 45 y 17 más
2014-05-14
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 21, 23, 371 y 8 más
2013-12-30
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 26, 23, 61 y 3 más
2013-12-19
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 16 más
2012-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 21, 17 y 34 más
2010-06-03
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 26, 20 y 13 más
2010-04-27
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 26, 20 y 13 más
2009-10-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 45, 371, 44 y 4 más
2008-11-15
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 14 más
2008-07-17
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 45, 26 y 22 más
2007-01-18
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 43 más
2006-06-08
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 31, 61, 34 y 7 más
2005-11-22
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 61, 35, 8 y 5 más
2004-01-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 44, 61, 57 y 11 más
2003-05-01
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 58 más
2002-05-02
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 11, 31, 45 y 2 más
2001-07-10
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 44, 42, 45, 39
2000-11-28
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 42 más
1998-12-10
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 15, 19, 4 y 42 más
1997-03-13
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 42 más
Pakeitimai 1997-03-13
@@ -1,2666 +1,1034 @@
# Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas
@D1=19941013;D2=19941109
@D1=19941013;D2=19941109
Redaguota:1994 11 09
g
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.03.17)
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1994 11 03
įstatymas Nr.
1-620
Žin., 1994,
Nr.86-1620
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-620, 94.11.03, Žin., 1994, Nr.86-1620
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS
ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO" PAKEITIMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-142, 97.03.13, Žin., 1997, Nr. 23-543
(97.03.15)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11
STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
RESPUBLIKOS
P R O K U R A T Ū R O S
ĮSTATYMAS
1994 m. spalio 13 d. Nr.I-599
Vilnius
(Žin., 1994, Nr.81-1514)
I SKIRSNIS
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis.
Prokuratūra, jos uždaviniai ir funkcijos
1. Lietuvos
Respublikos prokuratūra, kaip prokurorų ir tardytojų visuma, yra savarankiška
teisminės valdžios dalis. Prokuratūra, veikdama prie teismų ir atstovaudama
valstybei, įstatymų nustatyta tvarka padeda vykdyti teisingumą bei siekia
užtikrinti teisėtumą.
2. Prokuratūra:
1) pradeda ir vykdo
baudžiamąjį persekiojimą;
2) kontroliuoja kvotos
organų veiklą;
3) atlieka parengtinį
tardymą;
4) palaiko valstybinį
kaltinimą;
5) kontroliuoja
nuosprendžių įvykdymą;
6) derina kvotos ir
parengtinio tardymo organų veiksmus prieš nusikalstamumą;
7) įstatymų nustatyta
tvarka gindama teisėtus valstybės interesus bei asmenų pažeistas teises rengia
medžiagą civilinei bylai teisme iškelti ir dalyvauja ją nagrinėjant.
2 straipsnis.
Prokuratūros veiklos teisiniai pagrindai ir svarbiausieji principai
1. Prokuratūra savo
veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, šiuo
įstatymu, tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Tarnybos Lietuvos
Respublikos prokuratūroje statutu, kitais norminiais aktais.
2. Prokuratūros
pareigūnai priima sprendimus vienvaldiškai, laikydamiesi nekaltumo
prezumpcijos bei piliečių lygybės įstatymui principo, nepaisydami socialinės
ir turtinės padėties, pareigų, partiškumo, kilmės, rasės ir tautybės,
kalbos, išsilavinimo, tikėjimo, užsiėmimo.
3. Prokuratūra apie
savo veiklą informuoja visuomenę.
3 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų reikalavimų vykdymo būtinumas
1. Įstatymu pagrįsti
prokuratūros pareigūnų reikalavimai visiems asmenims yra privalomi.
2. Už šių reikalavimų
nevykdymą pareigūnai ir piliečiai atsako pagal įstatymą.
II SKIRSNIS
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO" PAKEITIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
P R O K U R A T Ū R O S
ĮSTATYMAS
1994 m. spalio 13 d. Nr.I-599
Vilnius
I SKIRSNIS
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis.
Prokuratūra, jos uždaviniai ir funkcijos
1. Lietuvos
Respublikos prokuratūra, kaip prokurorų ir
tardytojų visuma, yra
savarankiška teisminės valdžios dalis.
Prokuratūra,
veikdama prie teismų ir atstovaudama valstybei,
įstatymų nustatyta
tvarka padeda vykdyti teisingumą bei siekia
užtikrinti
teisėtumą.
2. Prokuratūra:
1) pradeda ir
vykdo baudžiamąjį persekiojimą;
2) kontroliuoja
kvotos organų veiklą;
3) atlieka
parengtinį tardymą;
4) palaiko
valstybinį kaltinimą;
5) kontroliuoja
nuosprendžių įvykdymą;
6) derina
kvotos ir parengtinio tardymo organų veiksmus
prieš nusikalstamumą;
7) įstatymų
nustatyta tvarka gindama teisėtus valstybės
interesus bei
asmenų pažeistas teises rengia medžiagą civilinei
bylai teisme iškelti
ir dalyvauja ją nagrinėjant.
2 straipsnis.
Prokuratūros veiklos teisiniai pagrindai ir
svarbiausieji principai
1.
Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos
Respublikos
Konstitucija, įstatymais, šiuo įstatymu,
tarptautinėmis
sutartimis ir susitarimais, Tarnybos Lietuvos
Respublikos prokuratūroje
statutu, kitais norminiais aktais.
2.
Prokuratūros pareigūnai priima sprendimus vienvaldiškai,
laikydamiesi
nekaltumo prezumpcijos bei piliečių lygybės
įstatymui principo,
nepaisydami socialinės ir turtinės padėties,
pareigų, partiškumo,
kilmės, rasės ir tautybės, kalbos,
išsilavinimo,
tikėjimo, užsiėmimo.
3. Prokuratūra
apie savo veiklą informuoja visuomenę.
3 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų reikalavimų vykdymo
būtinumas
1. Įstatymu
pagrįsti prokuratūros pareigūnų reikalavimai
visiems asmenims yra
privalomi.
2. Už šių
reikalavimų nevykdymą pareigūnai ir piliečiai
atsako pagal
įstatymą.
II SKIRSNIS
PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ NEPRIKLAUSOMUMAS
IR NELIEČIAMUMAS
PAREIGŪNŲ NEPRIKLAUSOMUMAS IR NELIEČIAMUMAS
4 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų nepriklausomumas
1.
Prokuratūros pareigūnai vykdydami savo įgaliojimus yra
nepriklausomi ir
klauso tik įstatymo.
1. Prokuratūros
pareigūnai vykdydami savo įgaliojimus yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo.
2. Valstybinės
valdžios ir valdymo institucijoms bei jų
pareigūnams,
politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms
bei judėjimams,
visuomenės informacijos priemonėms draudžiama
kištis į
prokuratūros darbą tiriant bylas bei vykdant kitas
prokuratūros
funkcijas.
3. Mitingai,
piketai bei kitokios akcijos prokuratūroje,
taip pat prie
prokuratūros arčiau negu Lietuvos Respublikos
susirinkimų įstatyme
nustatyta draudžiami.
valdžios ir valdymo institucijoms bei jų pareigūnams, politinėms partijoms,
visuomeninėms organizacijoms bei judėjimams, visuomenės informacijos priemonėms
draudžiama kištis į prokuratūros darbą tiriant bylas bei vykdant kitas
prokuratūros funkcijas.
3. Mitingai, piketai bei
kitokios akcijos prokuratūroje, taip pat prie prokuratūros arčiau negu Lietuvos
Respublikos susirinkimų įstatyme nustatyta draudžiami.
4. Filmuoti,
fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus
prokuratūroje galima
tik atitinkamos prokuratūros ar jos
struktūrinio
padalinio vadovui leidus.
5. Mėginimas
paveikti prokuratūros pareigūną stengiantis,
kad jis priimtų
neteisėtą sprendimą, yra kišimasis į prokuratūros
veiklą ir užtraukia
atsakomybę pagal įstatymus.
fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus prokuratūroje galima tik
atitinkamos prokuratūros ar jos struktūrinio padalinio vadovui leidus.
5. Mėginimas paveikti
prokuratūros pareigūną stengiantis, kad jis priimtų neteisėtą sprendimą, yra
kišimasis į prokuratūros veiklą ir užtraukia atsakomybę pagal įstatymus.
5 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų veiksmų apskundimas
Prokuratūros pareigūno
veiksmai ar neveikimas gali būti apskundžiami aukštesniajam prokurorui arba
įstatymo nustatyta tvarka teismui.
6 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų depolitizavimas
Prokuratūros pareigūnas
negali dalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje ir savo
darbe privalo laikytis politinio neutralumo principo.
7 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų darbo ne prokuratūroje apribojimas
Prokuratūros
pareigūno veiksmai ar neveikimas gali būti
apskundžiami
aukštesniajam prokurorui arba įstatymo nustatyta
tvarka teismui.
6 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų depolitizavimas
pareigūnas negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo,
komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali
gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus prokuratūros pareigūno atlyginimą bei
užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
8 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų neliečiamumas
1. Baudžiamąją bylą
prokuratūros pareigūnui gali iškelti tik Lietuvos Respublikos generalinis
prokuroras.
2. Prokuratūros
pareigūnas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Jeigu
prokuratūros pareigūnas padarė administracinį teisės pažeidimą, medžiaga
perduodama generaliniam prokurorui dėl drausminės bylos iškėlimo.
3. Prokuratūros
pareigūnas neatsako savo turtu, jeigu dėl klaidingo sprendimo byloje ar
ikiteisminio tyrimo medžiagoje asmeniui padaroma materialinė žala, išskyrus
atvejus, kai žala padaryta teismo nuosprendžiu pripažintais prokuratūros
pareigūno nusikalstamais veiksmais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
1-620, 94.11.03, Žin., 1994, Nr.86-1620
9 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų asmens apsaugos priemonės
1. Prokuratūros
pareigūnams, taip pat generalinio prokuroro sprendimu kitiems prokuratūros
darbuotojams suteikiama teisė turėti, nešiotis, saugoti ir panaudoti tarnybinį
šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones.
2. Šaunamųjų ginklų ir
specialiųjų priemonių išdavimo, laikymo, saugojimo tvarką ir panaudojimo
pagrindus reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutas.
III SKIRSNIS
PROKURATŪROS SISTEMA
10 straipsnis.
Lietuvos Respublikos prokuratūros sistema ir struktūra
Visi Lietuvos
Respublikos prokurorai ir kiti prokuratūros pareigūnai priklauso vientisai,
centralizuotai prokuratūros sistemai, kurią sudaro:
1) Generalinė
prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo;
2) apygardų
prokuratūros prie apygardų teismų;
3) apylinkių
prokuratūros prie apylinkių teismų.
11 straipsnis.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras
1. Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras vadovauja visų prokuratūrų veiklai ir ją
kontroliuoja, nustato prokuratūrų vidaus struktūrą ir etatus.
2. Generalinio
prokuroro įsakymai ir nurodymai privalomi visiems prokuratūros pareigūnams. Jis
turi teisę atšaukti visų pavaldžių prokuratūros pareigūnų reagavimo aktus,
panaikinti įstatymams prieštaraujančius šių pareigūnų sprendimus.
3. Generalinį
prokurorą septyneriems metams skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikimu. Generalinio prokuroro
kandidatūras Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui siūlo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras.
4. Generalinis
prokuroras gali būti atleistas iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais
atvejais:
1) savo noru;
2) pasibaigus
įgaliojimų terminui;
3) dėl sveikatos
būklės;
4) sulaukęs 65 metų
arba dėl išėjimo į pensiją;
5) išrinkus į kitas
pareigas arba jo sutikimu perkėlus į kitą darbą;
6) jei savo poelgiu
pažemino prokuroro vardą;
7) jei įsiteisėja jį
apkaltinęs teismo nuosprendis;
8) jei netenka
Lietuvos Respublikos pilietybės.
5. Generalinio
prokuroro pavaduotojus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas
generalinio prokuroro teikimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-620, 94.11.03, Žin., 1994, Nr.86-1620
Nr. VIII-142, 97.03.13, Žin., 1997, Nr. 23-543
(97.03.15)
12 straipsnis.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
1. Lietuvos Respublikos generalinę
prokuratūrą sudaro departamentai, valdybos, skyriai bei grupės.
2. Struktūriniams
padaliniams vadovauja vyriausieji prokurorai ar kiti pareigūnai.
3. Generalinė
prokuratūra vadovauja teritorinėms prokuratūroms bei kontroliuoja jų veiklą.
13 straipsnis.
Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegija
1. Lietuvos
Respublikos prokuratūroje sudaroma generaliniam prokurorui patarianti
institucija - kolegija.
2. Kolegija svarsto
svarbiausius prokuratūros organizavimo ir veiklos klausimus.
3. Kolegijos sudarymo
tvarką bei jos veiklą nustato generalinio prokuroro patvirtintas reglamentas.
14 straipsnis.
Teritorinės prokuratūros
1. Apygardų ir
apylinkių prokuratūras steigia, jų kompetenciją nustato generalinis
prokuroras. Joms vadovauja apygardų ir apylinkių vyriausieji prokurorai.
2. Apygardų
vyriausieji prokurorai įstatymų ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka
kontroliuoja apylinkių prokuratūrų veiklą.
15 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorijoje
1. Generalinės
prokuratūros pareigūnai pagal generalinio prokuroro nustatytą kompetenciją savo
įgaliojimus vykdo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Apygardų ir
apylinkių prokuratūrų pareigūnai pagal kompetenciją savo įgaliojimus vykdo
jiems paskirtos apygardos ir apylinkės teritorijoje, kuri atitinka teismo
teritoriją.
3. Generalinio
prokuroro pavedimu prokuratūros pareigūnai gali vykdyti prokuroro funkcijas ir
kitoje teritorijoje ar kitame teisme.
IV SKIRSNIS
TARNYBA PROKURATŪROJE
16 straipsnis.
Tarnybos organizavimas
Prokuratūros
pareigūnas negali dalyvauti politinių partijų
ar politinių
organizacijų veikloje ir savo darbe privalo laikytis
politinio neutralumo
principo.
7 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų darbo ne prokuratūroje
apribojimas
pareigūnų tarnyba organizuojama statutinės drausmės pagrindais. Tarnybos
sąlygas bei tvarką nustato įstatymo patvirtintas Tarnybos Lietuvos
Respublikos prokuratūroje statutas.
17 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnai
1. Prokuratūros
pareigūnai yra visų lygių prokurorai, prokurorų pavaduotojai, tardytojai ir jų
padėjėjai.
2. Prokurorų
pavaduotojai, taip pat baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka tardytojai
turi procesinius prokurorų įgaliojimus.
3. Prokurorų ir
tardytojų padėjėjams pavedami atskiri kvotos, tardymo ar operatyvinės veiklos
veiksmai.
18 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų skyrimas bei atleidimas
1. Prokuratūros
pareigūnus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Jie
yra valstybės pareigūnai.
2. Prokuratūros
pareigūnų priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš jos reglamentuoja Tarnybos
Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutas.
19 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų nušalinimas nuo pareigų
Prokuratūros
pareigūnas negali eiti jokių kitų renkamų ar
skiriamų pareigų,
dirbti verslo, komercijos ar kitokiose
privačiose
įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio
kito atlyginimo, išskyrus
prokuratūros pareigūno atlyginimą bei
užmokestį už
pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
8 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų neliečiamumas
1. Baudžiamąją
bylą prokuratūros pareigūnui gali iškelti tik
Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras.
2.
Prokuratūros pareigūnas negali būti traukiamas
administracinėn
atsakomybėn. Jeigu prokuratūros pareigūnas padarė
administracinį
teisės pažeidimą, medžiaga perduodama generaliniam
prokurorui dėl
drausminės bylos iškėlimo.
3.
Prokuratūros pareigūnas neatsako savo turtu, jeigu dėl
klaidingo sprendimo
byloje ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje
asmeniui padaroma
materialinė žala, išskyrus atvejus, kai žala
padaryta teismo
nuosprendžiu pripažintais prokuratūros pareigūno
nusikalstamais
veiksmais.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1994 11 03
įstatymas Nr.
1-620
Žin., 1994,
Nr.86-1620
9 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų asmens apsaugos
priemonės
1.
Prokuratūros pareigūnams, taip pat generalinio prokuroro
sprendimu kitiems
prokuratūros darbuotojams suteikiama teisė
turėti, nešiotis,
saugoti ir panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą
bei specialiąsias
priemones.
2. Šaunamųjų
ginklų ir specialiųjų priemonių išdavimo,
laikymo, saugojimo
tvarką ir panaudojimo pagrindus reglamentuoja
Tarnybos Lietuvos
Respublikos prokuratūroje statutas.
III SKIRSNIS
PROKURATŪROS SISTEMA
10 straipsnis.
Lietuvos Respublikos prokuratūros sistema ir
struktūra
Visi Lietuvos
Respublikos prokurorai ir kiti prokuratūros
pareigūnai
priklauso vientisai, centralizuotai prokuratūros
sistemai, kurią
sudaro:
1)
Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo;
2) apygardų
prokuratūros prie apygardų teismų;
3) apylinkių
prokuratūros prie apylinkių teismų.
11 straipsnis.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras
pareigūnas, padaręs šiurkštų tarnybinį pažeidimą ar nusikaltimą,
Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto numatytais atvejais ir
tvarka generalinio prokuroro įsakymu gali būti nušalintas nuo einamų pareigų
iki bus priimtas atitinkamas sprendimas.
20 straipsnis.
Reikalavimai prokuratūros pareigūnams
1. Prokuratūros
pareigūnais gali būti skiriami Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys
valstybinę kalbą, turintys šiai profesijai būtiną išsilavinimą, fizinius
duomenis ir moralines savybes.
2. Generaliniu
prokuroru, jo pavaduotojais, vyriausiaisiais prokurorais, jų pavaduotojais,
Generalinės prokuratūros padalinių prokurorais ir tardytojais gali būti
asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą.
3. Generaliniu
prokuroru, jo pavaduotojais gali būti ne jaunesni kaip 35 metų asmenys,
turintys ne mažesnį kaip 10 metų prokuroro, tardytojo ar teisėjo darbo stažą.
4. Vyriausiaisiais
prokurorais gali būti asmenys, turintys ne mažesnį kaip 3 metų prokuroro,
tardytojo ar teisėjo darbo stažą.
5. Asmenys, neturintys
praktinio teisinio darbo patyrimo, vienerius metus stažuoja eidami prokuratūros
pareigūno pareigas.
21 straipsnis.
Prokuratūros pareigūno priesaika
1. Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras vadovauja
visų prokuratūrų
veiklai ir ją kontroliuoja, nustato prokuratūrų
vidaus struktūrą ir
etatus.
2. Generalinio
prokuroro įsakymai ir nurodymai privalomi
visiems
prokuratūros pareigūnams. Jis turi teisę atšaukti visų
pavaldžių prokuratūros
pareigūnų reagavimo aktus, panaikinti
įstatymams
prieštaraujančius šių pareigūnų sprendimus.
3.
Generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir
atleidžia Lietuvos
Respublikos Seimas Respublikos Prezidento
teikimu.
4. Generalinis
prokuroras gali būti atleistas iš pareigų
įstatymo nustatyta
tvarka šiais atvejais:
1) savo noru;
2) pasibaigus
įgaliojimų terminui;
3) dėl
sveikatos būklės;
4) sulaukęs 65
metų arba dėl išėjimo į pensiją;
5) išrinkus į
kitas pareigas arba jo sutikimu perkėlus į
kitą darbą;
6) jei savo
poelgiu pažemino prokuroro vardą;
7) jei
įsiteisėja jį apkaltinęs teismo nuosprendis.
5. Generalinio
prokuroro pavaduotojus skiria ir atleidžia
Respublikos
Prezidentas generalinio prokuroro teikimu.
Pakeitimai:
1.Lietuvos
Respublikos 1994 11 03
įstatymas Nr.
1-620
Žin., 1994,
Nr.86-1620
12 straipsnis.
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
1. Lietuvos
Respublikos generalinę prokuratūrą sudaro
departamentai,
valdybos, skyriai bei grupės.
2.
Struktūriniams padaliniams vadovauja vyriausieji
prokurorai ar kiti
pareigūnai.
3.
Generalinė prokuratūra vadovauja teritorinėms
prokuratūroms bei
kontroliuoja jų veiklą.
13 straipsnis.
Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegija
Respublikos prokuratūros pareigūnai prisiekia Lietuvos valstybei šiais
žodžiais:
"Aš, prokuratūros
pareigūnas (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas(a) Lietuvos Respublikai,
vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų nusikalstamumui ir
kitiems teisės pažeidimams įveikti, sąžiningai atlikti savo pareigas, visada
saugoti gerą prokuratūros pareigūno vardą.
Tepadeda man
Dievas!".
Prisiekti galima ir be
paskutiniojo sakinio.
2. Generalinis
prokuroras ir jo pavaduotojai prisiekia Respublikos Prezidentui, kiti
prokuratūros pareigūnai - Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Tarnybos
Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto nustatyta tvarka.
3. Atsisakę prisiekti
pareigūnai negali dirbti Lietuvos Respublikos prokuratūroje.
22 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų laipsniai, apranga
1. Lietuvos Respublikos
prokuratūros pareigūnams, atsižvelgiant į einamas pareigas ir darbo stažą,
suteikiami laipsniai.
2. Prokurorai teismo
procesuose vilki mantiją su ženklu - Lietuvos valstybės herbo atvaizdu.
Vykdydami kitas
pareigas, prokurorai dėvi aprangą su skiriamaisiais ženklais.
3. Prokurorų
simbolių etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.
Laipsnių suteikimo,
aprangos išdavimo ir dėvėjimo tvarką nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos
prokuratūroje statutas.
23 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų asociacijos
Prokuratūros
pareigūnai gali jungtis į asociacijas savo kultūriniams ir socialiniams
poreikiams tenkinti.
24 straipsnis.
Draudimas streikuoti
Prokuratūros
pareigūnams streikuoti draudžiama.
V
SKIRSNIS
PROKURORŲ IR TARDYTOJŲ KOMPETENCIJA, TEISĖS IR PAREIGOS
25 straipsnis.
Baudžiamojo persekiojimo vykdymas
Prokuroras baudžiamojo
proceso įstatymo nustatyta tvarka pradeda baudžiamąjį persekiojimą, tirdamas
nusikaltimą vykdo persekiojimo veiksmus ir, jei yra pagrindas, perduoda bylą
teismui.
26 straipsnis. Kvotos
organų veiklos kontrolė
1. Prokuroras
baudžiamojo proceso įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja
kvotą ir jai vadovauja, siekdamas, kad kvotos organai tiksliai pagal įstatymų
reikalavimus imtųsi visų galimų paieškos ir procesinių veiksmų nustatyti
nusikaltimą padariusį asmenį, kurio atžvilgiu prokuroras galėtų pradėti
baudžiamąjį persekiojimą. Prokuroras gali pats atlikti kvotą dėl bet kokio
nusikaltimo.
2. Kvotai
vadovaujantis prokuroras už įstatymų pažeidimus, taip pat už prokuroro nurodymų
nevykdymą gali nušalinti kvotėją nuo konkretaus nusikaltimo tyrimo, reikalauti
atleisti jį iš einamų pareigų ar taikyti kitą drausminę nuobaudą.
3. Prokuroro
reikalavimas dėl kvotėjo patraukimo drausminėn atsakomybėn turi būti
išnagrinėtas ir apie priimtą sprendimą raštu pranešta prokurorui per 15 dienų
nuo reikalavimo gavimo dienos.
27 straipsnis.
Parengtinis tardymas
1. Parengtinį tardymą
atlieka tardytojai baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokuroras gali
pats atlikti tardymą dėl bet kokio nusikaltimo.
28 straipsnis.
Valstybinio kaltinimo palaikymas
1. Prokuroras
baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka palaiko valstybinį kaltinimą
pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.
2. Prokuroras privalo
apskųsti neteisėtus ar nepagrįstus teismo nuosprendžius, nutartis ir nutarimus.
3. Aukštesnysis
prokuroras privalo apskųsti neteisėtus ar nepagrįstus teismo nuosprendžius,
nutartis ir nutarimus, kurių neapskundė jam pavaldus prokuroras, taip pat
generalinio prokuroro nustatyta tvarka atšaukti žemesniojo prokuroro paduotą
nepagrįstą skundą.
29 straipsnis.
Nuosprendžių įvykdymo kontrolė
Prokuroras įstatymų
nustatyta tvarka kontroliuoja, kad įsiteisėję teismo nuosprendžiai būtų laiku
nukreipti vykdyti ir galutinai įvykdyti, dalyvauja teismo posėdžiuose dėl nuteistųjų
bausmės laiko ir sąlygų pakeitimo.
30 straipsnis. Veiksmų
prieš nusikalstamumą derinimas
1. Lietuvos
Respublikos prokuratūroje sudaroma generaliniam
prokurorui
patarianti institucija - kolegija.
2. Kolegija
svarsto svarbiausius prokuratūros organizavimo
ir veiklos
klausimus.
3. Kolegijos
sudarymo tvarką bei jos veiklą nustato
generalinio
prokuroro patvirtintas reglamentas.
14 straipsnis.
Teritorinės prokuratūros
1. Apygardų
ir apylinkių prokuratūras steigia, jų
kompetenciją nustato
generalinis prokuroras. Joms vadovauja
apygardų ir
apylinkių vyriausieji prokurorai.
2. Apygardų
vyriausieji prokurorai įstatymų ir generalinio
prokuroro nustatyta
tvarka kontroliuoja apylinkių prokuratūrų
veiklą.
15 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų įgaliojimai Lietuvos
Respublikos teritorijoje
1. Generalinės
prokuratūros pareigūnai pagal generalinio
prokuroro nustatytą
kompetenciją savo įgaliojimus vykdo visoje
Respublikos generalinis prokuroras, teritorinių prokuratūrų vyriausieji
prokurorai derina kvotos ir parengtinio tardymo organų veiksmus prieš
nusikalstamumą, kai iškyla bendrų pastangų šiame darbe būtinybė.
2. Veiksmams suderinti
prokuroras šaukia pasitarimus, į kuriuos gali būti kviečiami ir kitų
suinteresuotų įstaigų vadovai.
3. Prokuroras turi
teisę pareikalauti iš kvotos ir parengtinio tardymo organų vadovų
informacijos dėl suderintų veiksmų ir sprendimų įvykdymo.
31 straipsnis.
Valstybės teisėtų interesų bei asmenų pažeistų teisių gynimas
1. Prokuroras, gavęs
pareiškimą ar kitą informaciją apie valstybės teisėtų interesų bei asmenų
teisių pažeidimus, įstatymo nustatyta tvarka rengia medžiagą civilinei bylai
teisme iškelti, jei:
1) pažeisti
neveiksnių, ribotai veiksnių, invalidų, nepilnamečių bei kitų asmenų,
turinčių ribotas galimybes ginti savo teises, interesai;
2) pažeisti valstybės
turtiniai bei kiti teisėti interesai, o pareigūnai, privalantys ginti šiuos
interesus, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.
2. Jeigu pirmojoje šio
straipsnio dalyje nurodyto pareiškimo nagrinėjimas priklauso kitų institucijų
kompetencijai, jis persiunčiamas pagal priklausomumą.
32 straipsnis.
Prokuroro teisės ir pareigos rengiant medžiagą civilinei bylai teisme
iškelti bei dalyvaujant jos
nagrinėjime
1. Prokuroras,
rengdamas medžiagą civilinei bylai teisme iškelti, turi teisę:
1) reikalauti norminių
ir kitų teisinių aktų, dokumentų bei kitos informacijos iš valstybės valdymo
organų ir jiems pavaldžių institucijų, valstybės kontrolės, savivaldybių,
įmonių, įstaigų ir organizacijų, bankų, taip pat partijų, visuomeninių
organizacijų;
2) pavesti valstybės
valdymo, valstybės kontrolės organams, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams
bei kitiems pareigūnams atlikti patikrinimus, revizijas, ekspertizes, pateikti
išvadas;
3) šaukti piliečius
bei pareigūnus ir gauti jų paaiškinimus dėl įstatymų pažeidimų;
4) esant būtinumui,
tiesiogiai vietose tikrinti pareiškimuose išdėstytas civilinių interesų
pažeidimų aplinkybes.
2. Prokuroras, nustatęs
įstatymo pažeidimus, atsižvelgdamas į jų pobūdį, privalo:
1) civilinio proceso
įstatymo nustatyta tvarka pateikti ieškinius ir pareiškimus teisme;
2) dalyvauti teismuose
nagrinėjant civilines bylas, iškeltas prokuroro iniciatyva, apskųsti neteisėtus
ar nepagrįstus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus šiose bylose.
33 straipsnis. Kitos
prokurorų teisės ir pareigos
1. Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras turi teisę:
1) dalyvauti Lietuvos
Respublikos Seimo sesijose ir Vyriausybės posėdžiuose;
2) siūlyti Teisėjų
senato pirmininkui nagrinėti įstatymų taikymo teismų praktikoje klausimus,
dalyvauti Teisėjų senato posėdžiuose ir ten reikšti nuomonę svarstomais
klausimais.
2. Prokurorai turi
teisę dalyvauti savivaldybių tarybų sesijose bei jų vykdomųjų organų
posėdžiuose.
VI SKIRSNIS
PROKURORO REAGAVIMO AKTAI
34 straipsnis.
Prokuroro reagavimo aktai
Dėl įstatymų pažeidimų
tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias ir civilines bylas prokurorai reaguoja
baudžiamojo proceso įstatymo ir civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.
VII SKIRSNIS
PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
35 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų darbo apmokėjimas
Lietuvos Respublikos
teritorijoje.
2. Apygardų
ir apylinkių prokuratūrų pareigūnai pagal
kompetenciją savo
įgaliojimus vykdo jiems paskirtos apygardos ir
apylinkės
teritorijoje, kuri atitinka teismo teritoriją.
3. Generalinio
prokuroro pavedimu prokuratūros pareigūnai
gali vykdyti
prokuroro funkcijas ir kitoje teritorijoje ar kitame
teisme.
IV SKIRSNIS
TARNYBA PROKURATŪROJE
16 straipsnis.
Tarnybos organizavimas
prokuratūros pareigūnų darbo apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos
Respublikos įstatymai.
36 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų pensijos
Prokuratūros
pareigūnų tarnyba organizuojama statutinės
drausmės pagrindais.
Tarnybos sąlygas bei tvarką nustato įstatymo
patvirtintas
Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje
statutas.
17 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnai
1.
Prokuratūros pareigūnai yra visų lygių prokurorai,
prokurorų
pavaduotojai, tardytojai ir jų padėjėjai.
2. Prokurorų
pavaduotojai, taip pat baudžiamojo proceso
įstatymo nustatyta
tvarka tardytojai turi procesinius prokurorų
įgaliojimus.
3. Prokurorų
ir tardytojų padėjėjams pavedami atskiri
kvotos, tardymo ar
operatyvinės veiklos veiksmai.
18 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų skyrimas bei
atleidimas
1.
Prokuratūros pareigūnus skiria ir atleidžia Lietuvos
Respublikos
generalinis prokuroras. Jie yra valstybės pareigūnai.
2. Prokuratūros
pareigūnų priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš
jos reglamentuoja
Tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje
statutas.
19 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų nušalinimas nuo
pareigų
pareigūnų pensinį aprūpinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
37 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis
Prokuratūros
pareigūnas, padaręs šiurkštų tarnybinį
pažeidimą ar
nusikaltimą, Tarnybos Lietuvos Respublikos
prokuratūroje
statuto numatytais atvejais ir tvarka generalinio
prokuroro įsakymu
gali būti nušalintas nuo einamų pareigų iki bus
priimtas atitinkamas
sprendimas.
20 straipsnis.
Reikalavimai prokuratūros pareigūnams
1.
Prokuratūros pareigūnais gali būti skiriami Lietuvos
Respublikos
piliečiai, mokantys valstybinę kalbą, turintys šiai
profesijai būtiną
išsilavinimą, fizinius duomenis ir moralines
savybes.
2. Generaliniu
prokuroru, jo pavaduotojais, vyriausiaisiais
prokurorais, jų
pavaduotojais, Generalinės prokuratūros padalinių
prokurorais ir
tardytojais gali būti asmenys, turintys aukštąjį
teisinį
išsilavinimą.
3. Generaliniu
prokuroru, jo pavaduotojais gali būti ne
jaunesni kaip 35
metų asmenys, turintys ne mažesnį kaip 10 metų
prokuroro, tardytojo
ar teisėjo darbo stažą.
4.
Vyriausiaisiais prokurorais gali būti asmenys, turintys
ne mažesnį kaip 3
metų prokuroro, tardytojo ar teisėjo darbo
stažą.
5. Asmenys,
neturintys praktinio teisinio darbo patyrimo,
vienerius metus
stažuoja eidami prokuratūros pareigūno pareigas.
21 straipsnis.
Prokuratūros pareigūno priesaika
pareigūnams, paskyrimo vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, įstatymo
nustatyta tvarka suteikiamos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
Kol prokuratūros
pareigūnui bus suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa arba kol jis apsirūpins
gyvenamąja patalpa, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.
38 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų atostogos
Prokuratūros
pareigūnams atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo
nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Kitos
prokuratūros pareigūnų socialinės garantijos
Kitas prokuratūros
pareigūnų socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
40 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų socialinių garantijų atėmimas
Prokuratūros
pareigūnai, atleisti iš pareigų už padarytus šiurkščius tarnybinius pažeidimus
ar nusikaltimus, netenka socialinių garantijų, numatytų šio įstatymo 36
straipsnyje.
VIII SKIRSNIS
PROKURATŪROS
FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS APRŪPINIMAS
41 straipsnis.
Prokuratūros finansavimas
1. Lietuvos
Respublikos prokuratūros pareigūnai prisiekia
Lietuvos valstybei
šiais žodžiais:
"Aš,
prokuratūros pareigūnas (vardas, pavardė), prisiekiu
būti ištikimas(a)
Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją
ir įstatymus,
negailėti jėgų nusikalstamumui ir kitiems teisės
pažeidimams
įveikti, sąžiningai atlikti savo pareigas, visada
saugoti gerą
prokuratūros pareigūno vardą.
Tepadeda man
Dievas!".
Prisiekti
galima ir be paskutiniojo sakinio.
2.
Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai prisiekia
Respublikos
Prezidentui, kiti prokuratūros pareigūnai - Lietuvos
Respublikos
generaliniam prokurorui Tarnybos Lietuvos Respublikos
prokuratūroje
statuto nustatyta tvarka.
3. Atsisakę prisiekti
pareigūnai negali dirbti Lietuvos
Respublikos
prokuratūroje.
22 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų laipsniai, apranga
1.
Lietuvos Respublikos prokuratūros pareigūnams,
atsižvelgiant į
einamas pareigas ir darbo stažą, suteikiami
laipsniai.
2. Prokurorai
teismo procesuose vilki mantiją su ženklu -
Lietuvos valstybės
herbo atvaizdu.
Vykdydami
kitas pareigas, prokurorai dėvi aprangą su
skiriamaisiais
ženklais.
3. Prokurorų
simbolių etalonus tvirtina Respublikos
Prezidentas.
Laipsnių
suteikimo, aprangos išdavimo ir dėvėjimo tvarką
nustato Tarnybos
Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutas.
23 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų asociacijos
Prokuratūros
pareigūnai gali jungtis į asociacijas savo
kultūriniams ir
socialiniams poreikiams tenkinti.
24 straipsnis.
Draudimas streikuoti
Prokuratūros
pareigūnams streikuoti draudžiama.
V SKIRSNIS
PROKURORŲ IR TARDYTOJŲ KOMPETENCIJA,
TEISĖS IR PAREIGOS
25 straipsnis.
Baudžiamojo persekiojimo vykdymas
Prokuroras
baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka
pradeda
baudžiamąjį persekiojimą, tirdamas nusikaltimą vykdo
persekiojimo
veiksmus ir, jei yra pagrindas, perduoda bylą
teismui.
26 straipsnis.
Kvotos organų veiklos kontrolė
1. Prokuroras
baudžiamojo proceso įstatymo ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka
kontroliuoja kvotą ir jai vadovauja, siekdamas,
kad kvotos organai
tiksliai pagal įstatymų reikalavimus imtųsi
visų galimų
paieškos ir procesinių veiksmų nustatyti nusikaltimą
padariusį asmenį,
kurio atžvilgiu prokuroras galėtų pradėti
baudžiamąjį
persekiojimą. Prokuroras gali pats atlikti kvotą dėl
bet kokio
nusikaltimo.
2. Kvotai
vadovaujantis prokuroras už įstatymų pažeidimus,
taip pat už
prokuroro nurodymų nevykdymą gali nušalinti kvotėją
nuo konkretaus
nusikaltimo tyrimo, reikalauti atleisti jį iš
einamų pareigų ar
taikyti kitą drausminę nuobaudą.
3. Prokuroro
reikalavimas dėl kvotėjo patraukimo drausminėn
atsakomybėn turi
būti išnagrinėtas ir apie priimtą sprendimą
raštu pranešta
prokurorui per 15 dienų nuo reikalavimo gavimo
dienos.
27 straipsnis.
Parengtinis tardymas
1. Parengtinį
tardymą atlieka tardytojai baudžiamojo proceso
įstatymo nustatyta
tvarka.
2. Prokuroras
gali pats atlikti tardymą dėl bet kokio
nusikaltimo.
28 straipsnis.
Valstybinio kaltinimo palaikymas
1. Prokuroras
baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka
palaiko valstybinį
kaltinimą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės
instancijos
teismuose.
2. Prokuroras
privalo apskųsti neteisėtus ar nepagrįstus
teismo
nuosprendžius, nutartis ir nutarimus.
3.
Aukštesnysis prokuroras privalo apskųsti neteisėtus ar
nepagrįstus teismo
nuosprendžius, nutartis ir nutarimus, kurių
neapskundė jam
pavaldus prokuroras, taip pat generalinio
prokuroro nustatyta
tvarka atšaukti žemesniojo prokuroro paduotą
nepagrįstą skundą.
29 straipsnis.
Nuosprendžių įvykdymo kontrolė
Prokuroras
įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja, kad
įsiteisėję teismo
nuosprendžiai būtų laiku nukreipti vykdyti ir
galutinai įvykdyti,
dalyvauja teismo posėdžiuose dėl nuteistųjų
bausmės laiko ir
sąlygų pakeitimo.
30 straipsnis.
Veiksmų prieš nusikalstamumą derinimas
Respublikos prokuratūra finansuojama iš valstybės biudžeto ir turi atskirą
išlaidų sąmatą.
2. Lietuvos
Respublikos prokuratūros išlaidas tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.
42 straipsnis.
Prokuratūros materialinis aprūpinimas
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ir savivaldybių vykdomieji organai suteikia prokuratūroms tarnybines
patalpas ir ryšių priemones, garantuoja kitą materialinį aprūpinimą.
IX SKIRSNIS
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
43 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų ir specialistų kvalifikacijos kėlimas, spaudos
leidiniai
Lietuvos Respublikos
generalinė prokuratūra gali steigti prokuratūros pareigūnų ir specialistų
kvalifikacijos kėlimo įstaigas, leisti specialius leidinius.
44 straipsnis.
Prokuratūros tarptautiniai ryšiai
Lietuvos Respublikos
prokuratūra palaiko ryšius su kitų valstybių prokuratūromis ir kitomis
teisėsaugos institucijomis.
45 straipsnis.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo įsigaliojimas
1. Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras, teritorinių
prokuratūrų
vyriausieji prokurorai derina kvotos ir parengtinio
tardymo organų
veiksmus prieš nusikalstamumą, kai iškyla bendrų
pastangų šiame darbe
būtinybė.
2. Veiksmams
suderinti prokuroras šaukia pasitarimus, į
kuriuos gali
būti kviečiami ir kitų suinteresuotų įstaigų
vadovai.
3.
Prokuroras turi teisę pareikalauti iš kvotos ir
parengtinio tardymo
organų vadovų informacijos dėl suderintų
veiksmų ir sprendimų
įvykdymo.
31 straipsnis.
Valstybės teisėtų interesų bei asmenų
pažeistų teisių gynimas
1. Prokuroras,
gavęs pareiškimą ar kitą informaciją apie
valstybės teisėtų
interesų bei asmenų teisių pažeidimus, įstatymo
nustatyta tvarka
rengia medžiagą civilinei bylai teisme iškelti,
jei:
1) pažeisti
neveiksnių, ribotai veiksnių, invalidų,
nepilnamečių bei
kitų asmenų, turinčių ribotas galimybes ginti
savo teises,
interesai;
2) pažeisti
valstybės turtiniai bei kiti teisėti interesai,
o pareigūnai,
privalantys ginti šiuos interesus, nesiėmė
priemonių
pažeidimams pašalinti.
2. Jeigu
pirmojoje šio straipsnio dalyje nurodyto pareiškimo
nagrinėjimas
priklauso kitų institucijų kompetencijai, jis
persiunčiamas pagal
priklausomumą.
32 straipsnis.
Prokuroro teisės ir pareigos rengiant
medžiagą civilinei bylai teisme iškelti bei
dalyvaujant jos nagrinėjime
1. Prokuroras,
rengdamas medžiagą civilinei bylai teisme
iškelti, turi teisę:
1) reikalauti
norminių ir kitų teisinių aktų, dokumentų bei
kitos informacijos
iš valstybės valdymo organų ir jiems pavaldžių
institucijų,
valstybės kontrolės, savivaldybių, įmonių, įstaigų
ir organizacijų,
bankų, taip pat partijų, visuomeninių
organizacijų;
2) pavesti
valstybės valdymo, valstybės kontrolės organams,
įmonių, įstaigų ir
organizacijų vadovams bei kitiems pareigūnams
atlikti
patikrinimus, revizijas, ekspertizes, pateikti išvadas;
3) šaukti
piliečius bei pareigūnus ir gauti jų paaiškinimus
dėl įstatymų
pažeidimų;
4) esant
būtinumui, tiesiogiai vietose tikrinti
pareiškimuose
išdėstytas civilinių interesų pažeidimų aplinkybes.
2. Prokuroras,
nustatęs įstatymo pažeidimus, atsižvelgdamas
į jų pobūdį,
privalo:
1) civilinio
proceso įstatymo nustatyta tvarka pateikti
ieškinius ir
pareiškimus teisme;
2) dalyvauti
teismuose nagrinėjant civilines bylas, iškeltas
prokuroro
iniciatyva, apskųsti neteisėtus ar nepagrįstus teismo
sprendimus,
nutartis, nutarimus šiose bylose.
33 straipsnis.
Kitos prokurorų teisės ir pareigos
1. Lietuvos
Respublikos generalinis prokuroras turi teisę:
1) dalyvauti
Lietuvos Respublikos Seimo sesijose ir
Vyriausybės
posėdžiuose;
2) siūlyti
Teisėjų senato pirmininkui nagrinėti įstatymų
taikymo teismų
praktikoje klausimus, dalyvauti Teisėjų senato
posėdžiuose ir ten
reikšti nuomonę svarstomais klausimais.
2. Prokurorai
turi teisę dalyvauti savivaldybių tarybų
sesijose bei jų
vykdomųjų organų posėdžiuose.
VI SKIRSNIS
PROKURORO REAGAVIMO AKTAI
34 straipsnis.
Prokuroro reagavimo aktai
Dėl įstatymų
pažeidimų tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias
ir civilines
bylas prokurorai reaguoja baudžiamojo proceso
įstatymo ir
civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.
VII SKIRSNIS
PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
35 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų darbo apmokėjimas
Lietuvos
Respublikos prokuratūros pareigūnų darbo apmokėjimo
tvarką ir sąlygas
nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
36 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų pensijos
Prokuratūros
pareigūnų pensinį aprūpinimą reguliuoja
Lietuvos Respublikos
įstatymai.
37 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų aprūpinimas
gyvenamosiomis patalpomis
Prokuratūros
pareigūnams, paskyrimo vietoje neturintiems
gyvenamosios
patalpos, įstatymo nustatyta tvarka suteikiamos
tarnybinės
gyvenamosios patalpos.
Kol
prokuratūros pareigūnui bus suteikta tarnybinė
gyvenamoji patalpa
arba kol jis apsirūpins gyvenamąja patalpa,
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos
gyvenamosios
patalpos nuomos išlaidos.
38 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų atostogos
Prokuratūros
pareigūnams atostogos suteikiamos Lietuvos
Respublikos atostogų
įstatymo nustatyta tvarka.
39 straipsnis.
Kitos prokuratūros pareigūnų socialinės
garantijos
Kitas
prokuratūros pareigūnų socialines garantijas nustato
Lietuvos Respublikos
įstatymai.
40 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų socialinių garantijų
atėmimas
Prokuratūros
pareigūnai, atleisti iš pareigų už padarytus
šiurkščius
tarnybinius pažeidimus ar nusikaltimus, netenka
socialinių
garantijų, numatytų šio įstatymo 36 straipsnyje.
VIII SKIRSNIS
PROKURATŪROS FINANSAVIMAS IR
MATERIALINIS APRŪPINIMAS
41 straipsnis.
Prokuratūros finansavimas
1. Lietuvos
Respublikos prokuratūra finansuojama iš
valstybės biudžeto
ir turi atskirą išlaidų sąmatą.
2. Lietuvos
Respublikos prokuratūros išlaidas tvirtina
Lietuvos Respublikos
Seimas.
42 straipsnis.
Prokuratūros materialinis aprūpinimas
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ir savivaldybių vykdomieji
organai suteikia
prokuratūroms tarnybines patalpas ir ryšių
priemones,
garantuoja kitą materialinį aprūpinimą.
IX SKIRSNIS
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
43 straipsnis.
Prokuratūros pareigūnų ir specialistų
kvalifikacijos kėlimas, spaudos leidiniai
Lietuvos
Respublikos generalinė prokuratūra gali steigti
prokuratūros
pareigūnų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo
įstaigas, leisti
specialius leidinius.
44 straipsnis.
Prokuratūros tarptautiniai ryšiai
Lietuvos
Respublikos prokuratūra palaiko ryšius su kitų
valstybių
prokuratūromis ir kitomis teisėsaugos institucijomis.
45 straipsnis.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo
įsigaliojimas
1. Lietuvos
Respublikos prokuratūros įstatymas įsigalioja
nuo 1995 m. sausio 1
dienos.
2. Lietuvos
Respublikos prokuratūros reformavimo tvarką
nustato Lietuvos
Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
prokuratūros
įstatymo įgyvendinimo tvarkos".
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_
46 straipsnis.
Prokuroro atleidimas iš tarnybos atsistatydinimo atveju
1. Prokuroras
turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam
prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.
2. Jeigu
generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo
prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms.
3. Prokuroras
turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas
nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.
4. Prokuroras, kuris atsistatydina dėl sveikatos
sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos
atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, bet ne vėliau kaip po 14
kalendorinių dienų nuo prašyme nurodytos dienos.
47 straipsnis.
Išeitinė išmoka
1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose ir 2 dalies 5 punkte nustatytais atvejais,
o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3
punkte nustatytu atveju, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo
užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka
atleidžiamam prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos
prokuroru stažą, didinama pusantro karto, turinčiam daugiau kaip dešimties metų
tarnybos prokuroru stažą – du kartus, turinčiam daugiau kaip penkiolika metų
tarnybos prokuroru stažą – pustrečio karto, turinčiam daugiau kaip dvidešimties
metų tarnybos prokuroru stažą – tris kartus.
48 straipsnis. Grąžinimas į tarnybą
1. Asmuo, supažindintas su generalinio prokuroro
įsakymu dėl atleidimo iš tarnybos, gali šį įsakymą apskųsti teismui per vieną
mėnesį nuo atleidimo dienos. Ginčai dėl prokurorų atleidimo iš
tarnybos sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Jei teismas prokuroro atleidimą iš tarnybos
pripažino neteisėtu ir prokurorą grąžino į eitas pareigas, prokurorui sumokamas
jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo
neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
3. Jei teismas
prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu ir nustatė, kad į eitas
pareigas jis negali būti grąžintas dėl prokuratūros darbo organizavimo
pakeitimų arba dėl kitų svarbių priežasčių, prokurorui priteisiama šio Įstatymo
47 straipsnyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis mėnesinis darbo
užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš
tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma,
kad prokuroras iš tarnybos atleistas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies
1 punktą kaip atsistatydinęs savo prašymu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo
dienos.
4. Generalinis
prokuroras, remdamasis šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais teismo
sprendimais, privalo panaikinti neteisėtą įsakymą dėl prokuroro atleidimo iš
tarnybos ir šio įsakymo pagrindus.
Devintasis
skirsnis
PROKURORŲ
SOCIALINĖS GARANTIJOS
49 straipsnis.
Prokurorų darbo užmokestis
Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės
politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
50 straipsnis.
Prokurorų atostogos
1. Prokurorams
suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės mokamos atostogos.
2. Prokurorams, turintiems daugiau
kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos
prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau
bendra kasmetinių mokamų atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42
kalendorinės dienos.
3. Prokurorams kasmetinės atostogos
suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Prokurorams už nenormuotą darbo
dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų,
numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio
ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų
kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos
suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti
prokurorą iš kasmetinių atostogų. Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos
kitu laiku.
6. Prokurorams
gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos
atostogos;
2) nėštumo ir
gimdymo atostogos;
3) atostogos
vaikui priežiūrėti, kol jam sueis treji metai;
4) mokymosi
atostogos;
5)
kvalifikacijos kėlimo atostogos;
6) atostogos dėl gyvenamosios
vietos pakeitimo.
7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių
ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne
ilgesnes kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas
įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
8. Nėštumo ir
gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai,
mokymosi atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.
9. Prokurorui,
kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus,
vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne
ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos
kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo
užmokestis jam nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru
stažą.
10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas
pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogų
ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas į kitas
pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos
kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
51 straipsnis. Prokurorų teisė į
pensijas
Prokurorai turi
teisę Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto
apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei
valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gauti
pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei valstybinę socialinio draudimo
pensiją.
52 straipsnis.
Kitos prokurorų socialinės garantijos
1. Prokuroro,
kuris buvo tyčia nužudytas dėl tarnybos, šeimai – vaikams (įvaikiams) iki 18
metų ar gimusiems po jo mirties vaikams, sutuoktiniui, tėvui ar motinai,
nedarbingiems išlaikytiniams – lygiomis dalimis per vienerius metus valstybė
sumoka 120 mėnesių darbo užmokesčio (toliau – MDU) dydžio išmoką.
2. Prokuroras,
žuvęs dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis.
3. Prokurorui,
kuriam buvo tyčia sutrikdyta sveikata dėl tarnybos, valstybė sumoka
kompensaciją pagal Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos
nustatytą invalidumo grupę ar sveikatos sutrikdymo sunkumą:
1)
dėl sveikatos sutrikdymo tapusiam I grupės invalidu – 60 MDU dydžio;
2) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam II grupės invalidu – 48 MDU dydžio;
3) dėl sveikatos
sutrikdymo tapusiam III grupės invalidu – 36 MDU dydžio;
4) dėl sunkaus
sveikatos sutrikdymo – 24 MDU dydžio;
5) dėl nesunkaus
sveikatos sutrikdymo – iki 12 MDU dydžio.
4. Gavusiam
kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo prokurorui, kuris vėliau dėl to sveikatos
sutrikdymo tapo invalidu, sumokamas pagal invalidumo grupę priklausančios
kompensacijos ir gautos kompensacijos skirtumas.
5. Prokuroro
gydymo išlaidas dėl tarnyboje sutrikdytos sveikatos, taip pat išlaidas
psichologo konsultacijoms po ginklo panaudojimo atlygina valstybė Vyriausybės
nustatyta tvarka.
6. Prokurorai
įstatymų nustatyta tvarka draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir
privalomuoju sveikatos draudimu.
7. Prokurorui,
tarnybos atlikimo vietoje neturinčiam būsto, generalinio prokuroro nustatyta
tvarka gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos.
8. Prokuroro
komandiruotės išlaidos atlyginamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
9. Prokurorui,
kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos nario ligos ar
mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais
atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimalių mėnesinių algų dydžio
pašalpa. Pašalpa mokama iš prokuratūrai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
53 straipsnis.
Prokurorų sveikatos patikrinimas
1. Prokurorai
turi kas penkeri metai generalinio prokuroro, sveikatos apsaugos ministro
ir vidaus reikalų ministro kartu nustatyta tvarka nemokamai pasitikrinti
sveikatą medicinos komisijoje.
2. Generalinis
prokuroras, remdamasis tarnybinio patikrinimo, Atestacijos komisijos ar Etikos
komisijos išvadomis, gali nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą ir pateikti
medicinos komisijos išvadą dėl tinkamumo eiti prokuroro pareigas.
54 straipsnis.
Prokuroro asmens ir jo nuosavybės apsauga
1. Prokuroro
asmens ir jo šeimos narių ar turto apsauga, kai dėl einamų pareigų kyla reali
grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Dėl tarnybos prokuroro
patirtą turtinę žalą, kai jo ir jo šeimos turtas pagrobiamas, sugadinamas ar
sunaikinamas, atlygina valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PROKURORŲ ASMENS
APSAUGOS PRIEMONĖS
55 straipsnis. Specialiosios prokurorų asmens apsaugos
priemonės
1. Tarnybiniai
šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios asmens apsaugos priemonės
prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu
nustatyta tvarka.
2. Prokuroras
turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir
specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą
leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys
neišduodami.
3. Prokuroras,
panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos
priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai
ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias
asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:
1) imtis
priemonių, kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos
pagalba;
2) organizuoti
įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;
3) apie tai
pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui.
4. Prokurorui
draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos
priemones:
1) nešioti
neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
2) palikti
saugoti nepritaikytose vietose;
3) perduoti
kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;
4) perdirbti.
5. Neteisėtai
panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos
priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka.
56 straipsnis.
Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka
1. Prokuroras
gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi
akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų
panaudoti nėra galimybės:
1) gindamasis
arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo
gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas
asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį
sulaikymo;
3) sulaikydamas
suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas
žmogų nuo puolančio gyvūno.
2. Prokuroras
turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti
į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar
gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą.
vienuoliktasis SKIRSNIS
Baigiamosios
nuostatos
57 straipsnis.
Prokuratūros finansavimas
1. Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės
biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų
valdytojas yra generalinis prokuroras. Generalinė prokuratūra gali sudaryti
atskiras teritorinių prokuratūrų išlaidų sąmatas.
2. Svarstant Seime, Vyriausybėje ir kitose valstybės
institucijose valstybės biudžetą ar prokuratūrai skiriamus asignavimus, prokuratūrai atstovauja generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas).
3. Valstybė finansinėmis, organizacinėmis ir techninėmis
priemonėmis užtikrina tinkamas prokurorų tarnybos sąlygas, prokuroro nepriklausomumo
garantijas bei įstatymų nustatytas socialines garantijas.
58 straipsnis.
Prokuratūros materialinis aprūpinimas
1. Prokuratūra valstybės turtą valdo, naudoja ir juo
disponuoja patikėjimo teise.
2. Prokuratūra turi teisę nuomotis patalpas ir naudoti
Vyriausybės nustatyta tvarka jai perduotas tarnybines gyvenamąsias patalpas.
59 straipsnis.
Kvalifikacijos kėlimo įstaigos ir spaudos leidiniai
Prokuratūra turi teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti
prokurorų kvalifikacijos kėlimo įstaigas ir leisti specialius leidinius.
60 straipsnis. Prokurorų atributai
1. Prokurorų atributai yra prokuroro mantija su simboliu – Lietuvos
valstybės herbu, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, garbės ar kiti
pasižymėjimo ženklai. Jų išdavimo ir naudojimo tvarką nustato generalinis
prokuroras.
2. Prokuroro
asmens tapatybę patvirtina ir teisę veikti pagal įstatymus suteikia prokuroro
pažymėjimas ir prokuroro ženklas.
3. Prokuroras
teismo posėdyje dėvi prokuroro mantiją su simboliu – Lietuvos valstybės herbu.
4. Prokurorų
mantijos su simboliu – Lietuvos valstybės herbu, prokuroro ženklo, garbės ar
kitų pasižymėjimo ženklų etalonus tvirtina Respublikos Prezidentas.
5. Valstybės
vėliavų kėlimo ir naudojimo prokuratūroje tvarką pagal galiojančius teisės
aktus nustato generalinis prokuroras.
61 straipsnis. Prokuratūros diena
Prokurorų profesinė šventė yra kovo 30 diena – Prokuratūros diena.
Respublikos prokuratūros įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
2. Lietuvos
Respublikos prokuratūros reformavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo įgyvendinimo
tvarkos".
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-620, 1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 86-1620
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO"
PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-142,
1997 03 13, Žin., 1997, Nr. 23-543 (1997 03 15)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-958,
1998 12 10, Žin., 1998, Nr. 114-3187 (1998 12 30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-43, 2000 11 28, Žin., 2000, Nr.
103-3259 (2000 12 01)
PROKURATŪROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-443, 2001-07-10, Žin., 2001, Nr.
64-2328 (2001-07-25)
VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO, TEISMŲ ĮSTATYMO,
KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO, SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO, SEIMO NARIŲ DARBO
SĄLYGŲ ĮSTATYMO, PROKURATŪROS ĮSTATYMO, TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROKURATŪROJE STATUTO, MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO, VAIKO TEISIŲ
APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-866,
2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1886 (2002-05-17)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1518,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1919 (2003-05-01)
PROKURATŪROS
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d.
Nauja
įstatymo redakcija
***
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-05-20)
autrap@lrs.lt
371 straipsnis. Prokuroro delegavimas į
tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas
1. Prokuroras jo
paties sutikimu gali būti deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos
institucijas ar užsienio valstybių institucijas arba į kitas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse
numatytas pareigas paprastai ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu tarptautinė
sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
2. Prokuroro
delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių
institucijas laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, jam mokamas iki
delegavimo nustatytas darbo užmokestis ir suteikiamos teisės aktų nustatytos su
delegavimu susijusios socialinės garantijos. Delegavimo laikotarpiu prokurorui
garantuojamos einamos pareigos.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr.
X-1661,
2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 81-3173 (2008-07-17)
38
straipsnis. Prokurorų profesinė etika ir elgesys
1. Prokurorai
tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Prokurorų etikos kodekso. Šį kodeksą
tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.
2. Prokurorų
etikos kodekso pažeidimus tiria Etikos komisija. Ši komisija pateikia siūlymą
dėl tarnybinės nuobaudos Prokurorų etikos kodeksą pažeidusiam prokurorui
taikymo.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
PROKURORŲ
SKATINIMAS, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI Ir ATSAKOMYBĖ
341 straipsnis. Buvusio prokuroro skyrimo į prokuroro
pareigas ypatumai
1.
Buvęs prokuroras, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas
arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą, be atrankos, laikantis šiame Įstatyme
nustatytos prokuroro skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų tvarkos, gali
būti paskirtas į tokias pačias ar žemesnes prokuroro pareigas, jeigu nuo
tarnybos prokuroru pabaigos nepraėjo penkeri metai. Jeigu į tas pačias laisvas
prokuroro pareigas pageidauja būti paskirti keli buvę prokurorai, sprendžiant
paskyrimo klausimą taikoma šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta atrankos
tvarka. Atrankoje dalyvauja tik šiame straipsnyje nustatyta tvarka į tarnybą
prokuratūroje pageidaujantys grįžti buvę prokurorai.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvęs prokuroras negali būti skiriamas
į vyriausiojo prokuroro pareigas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
35
straipsnis. Prokurorų kvalifikaciniai rangai
1. Prokurorams
suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas
pareigas:
1) jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos
patarėjas;
3) vyresnysis
justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis
justicijos patarėjas;
5) valstybinis
justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis
valstybinis justicijos patarėjas.
2. Generaliniam
prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą,
generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo
kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į
pareigas.
3. Prokurorui ne
aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia
generalinis prokuroras įsakymu, remdamasis Atestacijos komisijos išvadomis po
prokuroro kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo tvarka.
4. Pretendentų į
prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta
teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo
kvalifikacinis rangas.
5. Galiojančią
tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas
nesuteikiamas.
6. Prokurorui,
pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas
kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1562,
2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
372 straipsnis. Atstovavimas Lietuvos Respublikai Eurojuste
1. Lietuvos Respublikai Eurojuste atstovauja Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste padeda jo pavaduotojas ir padėjėjas.
2. Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.
3. Kai Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste nėra ar jis negali eiti šių pareigų, jo funkcijas atlieka pavaduotojas.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299
373 straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos ir skyrimo tvarka
1. Lietuvos nacionaliniu nariu Eurojuste, jo pavaduotoju ir padėjėju gali būti skiriamas Generalinės prokuratūros prokuroras.
2. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atrankos tvarką ir pretendentų vertinimo kriterijus nustato generalinis prokuroras, suderinęs su teisingumo ministru ir užsienio reikalų ministru.
3. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo atranką atlieka Atrankos į Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo pareigas komisija. Šios komisijos sudėtį tvirtina generalinis prokuroras.
4. Lietuvos nacionalinį narį Eurojuste, jo pavaduotoją ir padėjėją ketverių metų kadencijai, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos siūlymą, skiria generalinis prokuroras. Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas į tas pačias pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299
374 straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimai ir funkcijos
1. Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste, jo pavaduotojas ir padėjėjas turi prokuroro įgaliojimus, taip pat atlieka Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose Eurojusto veiklą, nustatytas funkcijas.
2. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo kompetenciją įgyvendinant 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 2002/187/TVR, įkuriančio Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais, 6 straipsnyje nurodytas funkcijas nustato generalinis prokuroras.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299
375 straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo darbo vieta ir kitos garantijos
1. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste nuolatinė darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje. Prireikus generalinis prokuroras gali nustatyti Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojo ar padėjėjo darbo vietą Eurojusto buveinės vietoje.
2. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą nustatytas darbo užmokestis ir garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos.
3. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, ir jų šeimos nariams taikomos šio Įstatymo 371 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299
376 straipsnis. Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimų pabaiga
Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste, jo pavaduotojo ir padėjėjo įgaliojimai pasibaigia:
1) pasibaigus paskyrimo į šias pareigas laikui;
2) jo prašymu;
3) atleidus jį iš pareigų šio Įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytais pagrindais.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1763, 2015-06-09, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09299
391 straipsnis. Prokurorų tarnybinė atsakomybė
1. Prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu.
2. Už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
3. Prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1562, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4333 (2011-07-19)
161 straipsnis. Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai
1. Prokurorui, kuriam pavedama atlikti, organizuoti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas, vadovo pavaduotojas ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas.
2. Sprendimą dėl specialaus statuso suteikimo prokurorui ir specialaus statuso panaikinimo priima generalinis prokuroras, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų yra didelės žalos viešiesiems interesams atsiradimo tikimybė ar galimas poveikis tyrimui. Specialus statusas gali būti suteiktas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu. Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės.
3. Prokuroras, kuriam suteiktas specialus statusas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir kiti prokurorai, tačiau šiam prokurorui vykdant proceso įstatymus aukštesnysis prokuroras yra tik generalinis prokuroras arba generalinio prokuroro sprendimu generalinio prokuroro pavaduotojas ar Generalinės prokuratūros departamento vyriausiasis prokuroras.
4. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, netaikomos šio Įstatymo 32 straipsnio 4 dalies, 33, 34, 36, 37–377straipsnių, 39 straipsnio, 391 straipsnio 2 dalies, 40, 41 ir 42 straipsnių nuostatos.
5. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, už jo funkcijų atlikimą gali būti skiriama priemoka. Priemokos dydį, neviršydamas šio Įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodyto dydžio, ir mokėjimo terminą nustato generalinis prokuroras suteikdamas prokurorui specialų statusą.
6. Specialus statusas panaikinamas prokuroro, kuriam jis suteiktas, prašymu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas.
7. Specialaus statuso suteikimo prokurorams ir specialaus statuso panaikinimo tvarką nustato generalinis prokuroras.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-898, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21494
377 straipsnis. Prokurorų dalyvavimas Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose
1. Prokuroras jo sutikimu gali būti paskirtas dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su prokuratūros misija ir tikslais susijusi veikla, paprastai ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu tarptautinėje sutartyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip.
2. Prokurorui iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos.
3. Už laiką, kurį prokuroras dalyvauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų tiems projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš prokuratūros lėšų prokurorui nemokamas.
4. Prokuroro paskyrimo dalyvauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose tvarką nustato generalinis prokuroras.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-898, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21494
378 straipsnis. Kandidatų į Europos prokurorus atrankos tvarka ir kandidatūrų siūlymas
1. Kandidatų į Europos prokurorus, nurodytus Reglamento (ES) 2017/1939 12 straipsnyje, atrankos tvarka nustatoma bendru teisingumo ministro ir generalinio prokuroro įsakymu.
2. Kandidatams į Europos prokurorus keliami reikalavimai nustatyti Reglamento (ES) 2017/1939 16 straipsnio 1 dalyje.
3. Kandidatų atranką atlieka Kandidatų į Europos prokurorus atrankos komisija. Šioje komisijoje yra trys prokuratūros atstovai ir po vieną Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Teisėjų tarybos atstovą. Kandidatų į Europos prokurorus atrankos komisijos personalinę sudėtį tvirtina teisingumo ministras.
4. Tris geriausiai įvertintus kandidatus Europos Sąjungos Tarybai teikia Vyriausybė.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1902, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-18, i. k. 2019-00797
379 straipsnis. Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos tvarka ir kandidatūrų siūlymas
1. Generalinio prokuroro nustatyta tvarka vyksta kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus, nurodytus Reglamento (ES) 2017/1939 13 straipsnyje, atranka.
2. Kandidatams į Europos deleguotuosius prokurorus keliami reikalavimai nustatyti Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 2 dalyje.
3. Geriausiai įvertintus kandidatus į Europos deleguotuosius prokurorus Europos vyriausiajam prokurorui pateikia generalinis prokuroras, vadovaudamasis Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Europos vyriausiojo prokuroro patvirtintą Europos deleguotųjų prokurorų skaičių Lietuvos Respublikai.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1902, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-18, i. k. 2019-00797
3710 straipsnis. Kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos tvarka ir kandidatūrų siūlymas
Straipsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2520, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-29, i. k. 2019-19125
1. Generalinio prokuroro nustatyta tvarka vyksta kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus, nurodytus Reglamento (ES) 2017/1939 13 straipsnyje, atranka.
2. Kandidatams į Europos deleguotuosius prokurorus keliami reikalavimai nustatyti Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 2 dalyje.
3. Geriausiai įvertintus kandidatus į Europos deleguotuosius prokurorus Europos vyriausiajam prokurorui pateikia generalinis prokuroras, vadovaudamasis Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Europos vyriausiojo prokuroro patvirtintą Europos deleguotųjų prokurorų skaičių Lietuvos Respublikai.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1902, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-18, i. k. 2019-00797
3711 straipsnis. Europos prokuroro, Europos deleguotųjų prokurorų įgaliojimai
1. Europos deleguotajam prokurorui, veikiančiam Europos prokuratūros vardu, šis įstatymas su šiame straipsnyje nustatytomis išimtimis taikomas tiek, kiek jo įgaliojimų nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai.
2. Europos prokuroras, Europos deleguotasis prokuroras turi prokuroro įgaliojimus veikti visuose teismuose.
3. Europos deleguotajam prokurorui aukštesnysis prokuroras yra tik Europos prokuroras. Europos prokuroro kaip aukštesniojo prokuroro statusą ir proceso veiklą proceso įstatymai ir šis įstatymas reglamentuoja tiek, kiek Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
4. Europos deleguotojo prokuroro veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Europos prokurorui ir teismui.
5. Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka Europos prokuroras gali atlikti Europos deleguotojo prokuroro funkcijas Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju Europos prokuroras turi tokius pačius įgaliojimus kaip ir Europos deleguotasis prokuroras.
6. Europos prokuroro ir Europos deleguotojo prokuroro įgaliojimai sietini su nusikalstamų veikų tyrimu ir asmenų baudžiamuoju persekiojimu pagal Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytą kompetenciją.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3052, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13620
3712 straipsnis. Europos deleguotųjų prokurorų tarnybos sąlygos ir tvarka
1. Šis Įstatymas Europos deleguotųjų prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką reglamentuoja tiek, kiek jų nenustato Europos Sąjungos teisės aktai.
2. Europos deleguotajam prokurorui darbo užmokestį proporcingai dirbtam laikui moka Europos prokuratūra.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3052, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-22, i. k. 2020-13620
501 straipsnis. Darbas poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinis darbas
1. Prokurorui, kuris, atlikdamas generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestas funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, dirba poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą pasibaigus darbo dienai, mokamas darbo užmokestis arba prie prokuroro kasmetinių atostogų pridedamas darbo poilsio ir švenčių dienomis laikas, nakties ir viršvalandinio darbo laikas.
2. Prokurorui už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokamas dvigubas prokuroro darbo užmokestis.
3. Prokurorui už darbą naktį mokamas pusantro prokuroro darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
4. Prokurorui už viršvalandinį darbą mokamas pusantro prokuroro darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dienomis ar viršvalandinį darbą naktį mokamas dvigubas prokuroro darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dienomis – dviejų su puse prokuroro darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
5. Prokuroro prašymu darbo poilsio ir švenčių dienomis laikas, nakties ir viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatyto atitinkamo darbo užmokesčio dydžio, gali būti pridedamas prie prokuroro kasmetinių atostogų laiko.
6. Šiame straipsnyje numatyto mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir poilsio laiko už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą suteikimo tvarką nustato generalinis prokuroras.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-1677, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26370
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
1994-11-03
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą